Antika Viduramžiai Renesansas Barokas Proto amžius
Tru Antiquus (lot.) – senas, senovinis. IV – XV a. XIV – XVI a. XVI – XVIII a. XVIII – XIX a. pr. VIII a. pr. Kr. – V a. po Kr. Naujų religijų – krikščionybės, islamo, Renesansas – atgimimas – Antikos Barocco (it.) – Taip vadinamas švietimo mpa Senovės Graikijos ir Romoms budizmo išplitimas, platus geografinis tautų atgaivinimo, mokslo, meno, literatūros keistas, įmantrus. amžius. Padidėjo mokslo literatūra, seniausia Europoje, krausymasis, kovos dėl gyvenamosios pakilomo laikotarpis. Irsta feodaliniai Menui būdingas ir švietimo reiškmė. Tik padariusi didelį poveikį pasaulio erdvės, vienų tautų sunaikinimas, kitų santykiai, kuriami kapitalistiniai. ypatingas puošnumas, išmokius žmones protas char literatūros raidai. iškilimas. Atrandamos naujos žemės, keliaujama formų sudėtingumas; nugalės prietarus ir akte Nuo bendruomeninių santykių – prie aplink pasaulį, mokslas žengia į priekį. įmantrus priešybės tamsumą, bus sukurta risti feodalinių. derinimas, gili būties visuotinė gerovė. potekstė. ka Kūr Literatūra ir menas rėmėsi Asketizmas (žemiškų malonumų Iškeliamas žmogus – pasaulio Rašytojai Kurti meną, mitais (pasakojimais apie dievus atsižadėjimas) – dorovinis idealas. centras. Atsisakoma religinio stengiasi nustebinti, skatinantį pažangą ir ybos ir herojus). Antropoformizmas – Erezija – nukrypimai nuo bažnytinių asketizmo. suteikdami žodžiams kultūrą, moksliškai dievams suteiktas žmogaus tiesų. Humanizmas (lot.) – žmogiškas. netikėtą prasmę, aiškinti pasaulį, šviesti ir pavidalas. Inkvizicija – bažnytinis teismas. Humanizmo požiūriu vaizduojami kurdami mįslingas mokyti žmogų. prin Perėjimas iš Chaoso į Scholastika – filosofinis mokymas – žmonių santykiai ir aplinka, ginami metaforas. Vaizduoti natūralų, cipai Kosmosą, iš tamsos į šviesą, iš paaiškinti ir pagrįsti tikėjimo tiesas. žemiški žmonių interesai, sveiki, Žmogų dažnai nesuvaržytą žmogų, anrchijos į darną. Kurti meną, kuriame išryškėtų ne natūralūs inkstinktai, džiugesys, kamuoja neviltis, sujungti dorovę ir grožį. Pasaulis – darni, graži daiktiškoji, kūniškoji realybė, o dvasinė – optimizmas. nežinia, mirties visuma. spiritualistinė, aukščiausioji idėja. Pagal Istorija vaizduojama kaip kintantis baimė. Susitaikymą Kalokagatijos idealas – iš Dievo nustatytą tvarką kiekvienas reiškinys procesas. su likimu, savo anksto įsivaizduojamas grožis, turi savo vietą – tai amžina, nekintama bejėgiškumo tobulumas, harmonija. “Kalos” – gyvenimo tvarka ir pastovumas. supratimą lydi gražus, patrauklus, garbingas, Žmogus užima ypatingą vietą. Siela jį nuostaba dėl pasaulio taurus. Žmogus gražus ir išore, ir jungia su dvasinėmis būtybėmis (angelais, paslaptingumo ir vidumi. Visur turi būti saikas. net Dievu), o kūnas – su žemesniai gyvūnais begalybės. (gyvuliais, paukščiais, velniu). Stili Dėmesys kūniškam, žemiškam, Alegorijos, simboliniai vaizdai, fantastika. Visų ankstesnių meninių laimėjimų Simboliai ir Akcentuojamas materialiam grožiui, Nepaprastus žygius atliekančių riterių derinimas. Realistiniai, buitiniai, natūralumas, natūralumas. Pamokomi u monumentalumas, patetika, istorijos, kankinių ir šventųjų gyvenimai. fantastiniai vaizdai, mitiniai ir Biblijos sudėtingos metaforos, siužetai, didaktika ir s harmonija. siužetai, folkloro naudojimas. Meilės groteskos, alegorijos, moralizmas. Susiformavo pagrindiniai epo, lyrikos plėtimas, satyra, filosofija ir fantastika, lyrikos, dramos žanrai. psichologija. emblemiškumas. Kūr Homeras “Iliada”, “Odisėja” “Šventasis Raštas” Petrarkos sonetai Konstantinas Danielis Defo Aischilas “Prikaltasis Prometėjas” Herojinis epas “Rolando giesmė” Daktaras Faustas Sirvydas “Punktais “Robinzonas Kruzas” ė Sofoklis “Antigonė” “Tristanas ir Izolda” Fransua Rablė “Gargantiua ir sakymų” Žano Žako Ruso traktatai j Vergilijus “Eneida” Lietuvių literatūra: “Gedimino laiškai”, Pantagriuelis” M. K. Sarbievijaus Kristijonas Donelaitis Lietuvos metraščiai Mikalojus Husovianas “Giesmė apie poezija “Metai” a stumbrą” M. P. Karpavičius i Martynas Mažvydas “Katekizmas” Šv. Petro ir Povilo “Pamokslas apie Tėvynės Mikalojus Daukša “Postilė” bažnyčia Vilniuje meilę”