KLAIPDOS UNIVERSITETAS

Socialini moksl fakultetas Vieojo administravimo ir teiss katedra

NAUJASIS VIEASIS VALDYMAS

Vieojo administravimo teorij ir paradigm referatas

Autorius Vadovas

SA-12/2 gr. stud.. Aist Andrukeviit dst. Mantas Dda

Klaipda,2013

TURINYS
TURINYS .................................................................................................................................................. 2 VADAS .................................................................................................................................................... 3 1. NAUJOJO VIEOJO ADMINISTRAVIMO SAMPRATA ................................................................. 4 1.1. Naujojo vieojo administravimo raida ............................................................................................ 5 1.2. Naujosios vieosios vadybos struktros teoriniai aspektai ............................................................. 6 2. NAUJOJO VIEOJO VALDYMO (ADMINISTRAVIMO) BRUOAI ............................................. 8 2.1 Naujojo vieojo valdymo privalumai .............................................................................................. 9 2.2. Naujojo vieojo valdymo trkumai ................................................................................................ 9 3. NAUJOJI VIEOJO VALDYMO REIKM .................................................................................... 11 IVADOS ................................................................................................................................................ 13 LITERATROS SRAAS ................................................................................................................... 14

VADAS
iandienins visuomens vairius gyvenimo pokyius lemia globalizacijos paskatinti pokyiai, struktriniai region, valstybi, religiniai, politiniai, ekonominiai, socialiniai konfliktai. Globalizacija visuomenje danai sukelia nelauktus, netiktus, net paradoksalius reikinius, kurie atsiranda lauant nusisvjusias ekonomines politines doktrinas, teorijas ir modelius. Atsiranda naujos valdymo paradigmos, danai ne evoliucionuojanios i buvusi sistemini modeli, oatsirandacios naujoje teorinje metodologinje terpje. Naujos teorins nuostatos istoriniuose XX-XXIa. Sandros etapuose reikalauja tobulinti vadinamj gerj vieojo valdymo praktik, reformuoti vieojo valdymo struktrines dalis viej politik ir viej administravim. Naujasis vieasis valdymas (New Governance) tai vieojo administravimo modelis su iek tiek kitose vietose sudliotais akentais su platesniu pilieiu dalyvavimu valdyme, korupcijos nebuvimu, policentrins demokratijos, skaidrumo, atsakomybs ir kit moralini etini savybi iklimu, geru tarpinstituciniu bendradarbiavimu bei aktyvia nevyriausybini organizacij veikla. IR nors Naujasis vieasis valdymas dar nra taps kasdienine administracijos elgsena, bet iuolaikini socialini mokslinink, politik ir administratori vis daniau pabriamas tarptautiniuose forumuose ir seminaruose kaip siektinas modelis, kuris gali sutrukdyti tolesnei vieojo sektoriaus ir vieojo administravimo diskreditacijai. Viena i svarbiausi tem iuolaikiniame socialiniame moksle turt tapti Naujojo vieojo valdymo (New Governance) tema, kuri galima iuo metu netgi prieprieinti Naujajai vieajai vadybai ir tradiciniam hierarchiniam administravimo modeliui. iais laikais isiekvojs ne tik socializmas, bet ir kapitalizmas, todl jam gyvybs gali kvpti Naujasis vieasis valdymas, kuris akcentuoja demokratij, pilietikum, atvirum, skaidrum, socialin teisingum, korupcijos nebuvim, aktyvi nevyriausyini organizacij veikl. Darbo tikslas. Ianalizuoti naujj viej valdym kaip visai nauj administracin model. Pabrti jo skirtingum nuo tradicinio vieojo administravimo. Darbo udaviniai: Ianalizuoti naujojo vieojo valdymo samprat, jo raid, svokos paaikinim, pateikti teorinius struktrinius aspektus Iskirti svarbiausius naujojo vieojo valdymo bruous, parodyti teigiamj ir neigiamj puses Aptarti naujojo vieojo valdymo reikm. Tyrimo metodai: mokslins literatros studijos, svok analizs. 3

1. NAUJOJO VIEOJO ADMINISTRAVIMO SAMPRATA

Naujoji vieoji vadyba, kartais vardijama kaip naujasis menediarizmas , i esms atspindi globalinius vieojo sektoriaus valdymo pokyi bruous, reform viej institucij veikloje btinum, pokyius, vykstanius valdios institucij ir visuomens santykiuose.1 Vieasis administravimas iuolaikiniame etape vardijamas kaip naujoji vieoji vadyba, kuri jis transformavosi XX a. Pabaigoje, konkreiai apie 1990m., kada pasirod pirmieji solids apibendrinantys gerj naujosios vieosios vadybos praktik teoriniai darbai. Kaip teigia Ch. Hood, naujj viej vadyb galima suprasti kaip bd valstybs reikalams tvarkyti, evoliucionavus i tradicinio vberinio administravimo ir tvirtinant nauj poir bei akcentus politikos ir administravimo sveik, sprendim primim, vieojo ir privataus sektori santykius, demokratini valdymo proces pltr, t.y. naujoji vieoji vadyba prajusio amiaus pabaigoje tapo viej sektori modernizuojani politini, socialini, teisini ir administracini pertvarkym visuma. Vieojo valdymo teorija ir praktika yra pasiskolinusi ir permusi nemaai veiklos form, metod ir procedr i privataus verslo sketoriaus, todl apibdinant naujj viej vadyb, teoretikai ir praktikai danai grietai neatskiria jos nuo tradicinio vieojo administravimo, kuris taip pat suprantamas kaip korporatyvini tiksli siekimas. Didioji Britanija, Australija ir Naujoji Zelandija pirmosios i modernij civilizacij atstovaujani valstybi incijavo nema valstybinio valdymo reform, kuriose buvo suformuotos esmins naujosios vieosios vadybos nuostatos, tokios kaip valstybs institucij privatizavimo pltra, dereguliavimo, valdios struktr konkurencijos skatinimo, j veiklos orientavimo viej paslaug vartotojus ir kt. i reform tikslas buvo viej institucij veiklos efektyvumo didnimas pereinant nuo biurokratinio vberinio organizavimo prie antreprenerikos vieojo sektoriasu struktr veiklos tvirtinimo. vairia forma Naujosios vieosios vadybos ideologija stivirtino daugelio pasaulio ali valstybs institucins veiklos priemoni arsenale. Kaip viej sektori modernizuojani politini, administracini, teisini reformvisuma naujoji vieoji vadyba itin skmingai buvo realizuojama Naujosios Zelandijos administracini reform kontekste. Valstyb, siekdama sukurti efektyvesn viej institucij veiklos model, privatizavo pagindines valstybs funkcijas ir sukr naujo tipo personalo struktros valdym, kur centrin orientacin efektyvios veiklos aimi tapo rezultat oreintuotos elgsenos tvirtinimas,t.y. valstybs tarnautojai, vieojo sektoriaus vadybininkai tapo labiau orientuoti kokyvikos ir efektyvios veiklos atlikim.

A. Raipa ir kiti ,2012, Modernus vieasis valdymas, 98psl

Naujosios vieosios vadybos diegimo svarbiausias udavinys vairiose alyse buvo spartiniti ir tobulinti valdios institucij (vis pirma centrins valdios) organizavimo ir veiklos formas, iekant modernesni ir kartu efektyvesni vieojo sektoriaus veiklos form. 2

1.1. Naujojo vieojo administravimo raida

Pastarieji deimtemiai buvo daugelio valstybi vieojo administravimo ryki pasikeitim metai. Vyko vieojo administravimo paradigm kaita, kurioje, anot G.S. Chema, gali bti skiriamos keturios stadijos: 1) klasikinio arba tradicinio vieojo administravimo; 2) vieosios vadybos; 3) naujosios vieosios vadybos; 4) vieojo valdymo. 3 Naujasis vieasis valdymas atsirado JAV Sirakz universiteto Minnowbrooks konferencij centre, kai buvo suorganizuota konferencija Konferencijos mediaga buvo, ileista kaip atskira knyga, pavadinta Naujojo vieojo administravimo link (1971 m .) Tai buvo palyginti neilgalaikis akademins aplinkos moni, vieojo administravimo tyrintoj, judjimas. 4 Tie metai JAV buvo stipri politini sukrtim ir moni pasitikjimo valdia majimo metai. Todl konferencijos organizatoriai turjo tiksl apibrti geriausio ir skaidriausio naujos kartos vieojo administravimo naujojo vieojo administravimo kontrus. Konferencijoje buvo irykintos nuostatos, kad vieajame administravime turi dominuoti demokratins raikos formos, kad valdios staig veiklos efektyvumas ir naumas neturi bti didnimas neigiant demokratines vertybes. Tos nuostatos buvo apibendrintos po potos met F. Marini ileistam konferencijos darb rinkinyje, kurio pavadinime pavartota ir naujojo vieojo administravimo svoka. Beje, tame leidinyje idstytos nuostatos netruku buvo kit mokslinink kritikuotos, kad jos per daug akcentavo naujojo vieojo administravimo politin aspekt ir nepaknkamai dmesio skyr valdios staig veiklos efektyvumo ir naumo didnimo klausimams. Kartu pltojosi nuostatos nukreiptos valdios gali mainim ir valstybs tarnautoj motyvacijos kait. Taiau po 20-ies met suorganizuota Minnowbrook II konferencija ideologine prasme buvo silpnesn negu Minnowbrook I konferencija. Anot tos konferencijos organizatoriau H.G. Frederickson, joje pagrindins nagrinjamos temos buvo siejamos su techninmis, individualistinmis ir socialins lygybs problemmis bei organizacij produktyvumo ir j veiklos vertinimo klausimais. ioje konferencijoje apibendrinanios naujosios vieososios valdybos idjos dar neaptartos. Dar po 20- ies met - 2008m. vykusios Minnowbrook III konferencijos apibendrinanti tema buvo demokratijos ir
2 3

A. Raipa ir kiti,2012, Modernus vieasis valdymas ,94-95psl Vladislavas Domarkas,2011, Vieojo administravimo paradigmos kaitos atspindiai deimtmeio pabaigos publikacijose, Vieoji politika ir administravimas, 10psl 4 Saulius Pivoras, 2002, Vieojo administravimo teorijos, 64psl.

biurokratijos balanso problema keiiantis socialinei ir politinei aplinkai. Pripastant, kad pastaraisiai deimtmeiais vyko ryki pokyi vieojo administravimo procese dl didesnio verslo ir ne pelno organizacij vaidmens valdios paslaug visuomenei teikimo srityje, buvo akcentuota, kad ankstesnse Minnowbrook konferencijose sprendiant demokratijos ir biurokratijos balanso problem, valdios atsakingumo ir jos veiklos efektyvumo klausimai lieka esminiai. Tai buvo grindiama ir tuo, kad valdios paslaug teikimo srityje didjant verslo ir ne pelno organizacij taikai, valdios santykiai su oiomis organizacijomis gyja ne bendradarbiavimo, o priklausomumo pobd. Todl ioje konferencijoje irykinta nuostata, kad , siekiant gerinti demokratin atskaitomyb, vieojo valdymo procee btina stiprinti valdios staig vaidmen. i nuostata prietarauja naujosios vieosios vadybos taikymo vieojo administravimo procese kai kurioms nuostatoms. Beje, svoko naujoji vieoji vadyba ir naujasis vieasis administravimas ios konferencijos darb publikacijose jau nebebuvo vartojamos. Tose publikacijose taip pat nevartojama svoka naujasis vieasis valdymas, o vartojamas jos sinonimas sveikaujantis vieojo administravimo paradigm kait, taiau tos kaitos bruoai buvo bdingi ir daugelio kit valstybi vieajam administravimui. Todl galima tarti, kad tos konferencijos tam tikra pramse taip pat apibdina vieojo administravimo raidos stadijas.5

1.2. Naujosios vieosios vadybos struktros teoriniai aspektai

Naujosios vieosios vadybos atsiradim slygojo globalizacijos pokyiai, socialinia konfliktai, vieojo valdymo sistemos transofrmacij btinumas, nes nuo viej struktr ir vieojo sektoriaus personalo gebjimo planuoti, formuoti ir gyvendinti vieosios politikos sprendimus, sutelkti socialinius, ekonominius, technologinius ir informacinius iteklius priklauso visuomens poreiki tenkinimas, bet kurio regiono pajgumas ir vaizdis, galimybs integruotis tarptautines visuomens bendrijas ir naudotis vis tarptautini organizacij, politini ir finansini institucij parama ir galimybmis. iuolaikinje naujosios vieosios vadybos sampratoje yra pakankamas kiekis dimensij, apibdinani naujosios vieosios vadybos struktra ir turin. iandienos organizacij teorijos, analizuodamos naujj viej vadyb, iskiria antreprenerik poir organizacij vystymasi, kokybinius parametrus organizacij vidinje ir iorinje aplinkoje, ypatingai traukiant kokybs valdyno udavinius galutin vartotoj klient, siekiant j aktyvaus dalyvavimo realizuojant kokybs
5

Vladislavas Domarkas, 2011, Vieojo administravimo paradigmos kaitos atspindiai deimtmeio pabaigos publikacijose, Vieojo politika ir administravimas, 11-12psl.

standartus. Greta kit naujosios vieosios vadybos charakteristik itin svarbiais laikytini: kontrakt ir viej pirkim valdymo tobulinim, nauj personalo valdymo ir motyvacini element diegim, dekoncentracij ir decentralizacij, demokratinio valdymo (ypatingai konkreiose darbo vietose) utikrinim, tam panaudojant politines, administracines ir net teisines priemones. iuolaikiniai teoretikai kaip vien i naujosios vieosios vadybos skiramj bruo ikelia jos kompleksins sandraos element orientacij postvilsoninius ir postveberinius standartus, intelektinio kapitalo svarb organizacij valdybe, nauj permanentin (testin) valdymo regorm pobd valstybs insitucij veiklos procesuose pervarkant organizacij struktras, utikrinant iuolaikin organizacini pokyi lygmen, prisitaikant prie iuolaikini gglabali pasaulio region transformacij ir kaitos ekonominje, poltinje ir kitose sferose. Naujoji vieoji vadyba savo organizacine sandra jautriau regauoja visuomens poreikius, suteikia galimyb nevyriausybinms organizacijos, piliei bendijoms ir atskiriems pilieiams aktyviau dalyvauti priimant ir gyvendinant sprendimus, formuojant ir realizuojant viesias programas bei projektus. Moderni naujoji vieoji vadyba susideda i keleto dedamj: valstybins valdios, valdymo institucij, vis ri itekli ir gyventoj. Taiau naujosios vieosios vadybos postuluojamus teiginius gali skmingai gyvendinti tik krybingi ir tiklingai orientuoti vieojo sektoriaus tarnautojai. Be to, btina tam tikra palanki visuomenin politin sranga, t.y. turi bti sisformavs slygos krybinei kompleksinei vadybai demokratinio valdymo tvirtinimas, privatau sektoriaus ir vieojo sektoriaus santyk pltra ir modernizavimas. 6

A. Raipa ir kiti,2012, Modernus vieasis valdymas, 95-97psl

2. NAUJOJO VIEOJO VALDYMO (ADMINISTRAVIMO) BRUOAI

Naujojo vieojo administravimo ir naujosios vieosios vadybos pagrindin idja - vieajame sektoriuje taikyti privataus sektoriaus verslo nuostatas, laikant, kad valdios staigos turt perimti ne tik verslo technik, bet ir verslo vertybes. Todl teigiama, kad naujoji vieoji vadyb: Tapo normatyvini modeli, rodani gili poirio viej administratori vaidmen ir profesijos prigimt kait; Daugybje t idj taikymo atvej bendra tema yra rinkos mechanizmai ir terminologija kuriuose viej staig ir j klient ryiai suprantai taip pat kaip rinkoje vykstanios sveikos; Skatina vadybininkus iekoti nauj inovatyvi keli rezultatams pasiekti arba privatizuoti kai kurias funkcijas, kurias anksiau vykd valdios staigos, t.y. jie skatinami priirti, o ne irkluoti tiesiogiai neusikrauti paslaug tiekimo natos, o ten, kur galima, t paslaug vykdym kontrakt ar kitokiu bdu perleisti kitoms organizacijoms; Akcentuoja ekonominmis prielaidomis ir poiriais grindiam paslaug teikimo alternatyv paiek kaip vien i labai svarbi i paslaug produktyvumo padidinimo galimybi; Akcentuoja atsakomyb prie kleintus ir veiklos efektyvum, biurokratini staig restruktrizavim, organizacij paskirties perirjim, staig proces sklandum ir sprendim primimo decentralizavim, remiantis ekonominio racionalizmo principais. J.Boston, apibendrindamas naujojo vieojo administravimo idj skmingo taikymo Naujoje Zelandijoje rezultatus, nurodo tokius pagrindinius jo bruous: Vadybos, o ne politikos pabrtinumas; Poskis nuo eigos (indlio)valdymo kiekybinio ieigos vertinimo ir veiklos tiksl link; Valdymo decentralizavimas sukuriant naujus monitoringo, informavimo ir atskaitomybs mechanizmus; Dideli biurokratini sruktr iskaidymas kvaziautonomines agentras, ypa tais atvejais kai galima atskirti komercines ir nekomercines funkcijas; Akcentas efektyvumui ir veiklos bei vadybos kat sumainimui; Pirmenyb privaiai nuosavybei, konkurencijos bdu sudarant kontraktus viej paslaug teikimui; Kai kurios privataus sektoriaus vadybos patirties imitacija, pavyzdiui, bendr plan krimas ir veiklos sutari sudarymas, su veiklos rodikliais susietos atlyginim sistemos vedimas, bendro vaizdio rimas; 8

Pirmenyb piniginiam skatinimui, antroje vietoje paliekant etikos ir statuso reikalus. Esminis naujojo vieojo administravimo bruoas tas, kad ymi dal savo funkcij paslaug

sferoje valdios staigos sutartimis turt perduoti privaioms organizacijoms. 7

2.1 Naujojo vieojo valdymo privalumai

Pastarj sistem privalumai ir trkumai dar nra nuodugniai inagrinti, ir todl iki iol nra vienos nuomons dl j perspektyvumo. Laikoma, kad kai kuriais atvejais tokios sitemos gali bti nestabilios ir pasiduoti interes grupi takai. Antra, vertus naujojo vieojo administravimo propaguojamos nuostatos sumaina vieojo administravimo paslaug teikimo demokratins kontrols galimybes, ir todl jau senokai vyksta diskusijos, ar naujasis vieasis administravimas nenutolina nuo demokratinio valdymo. Vis dl to kiti, naujojo vieojo administravimo alininkai stengiasi visus tikinti io modelio pranaumu. Taiau sunku daryti gaulitines ivadas, kadangi naujojo vieojo administravimo alininkai ir oponentai yra skirting ideologij atstovai. Antra vertus naujojo vieojo administravimo taikymo patirtis jau irykino kelias teigiamas savybes: Rinka ir rinkos mechanizmai silo efektyvesnes paslaug teikimo alternatyvas; Vieojo administravimo darbuotojai turi daugiau autonomijos, dl to gali inciatyviau dirbti ir pasiekti geresni rezultat; veiklos vertinimas pagal rezultatus skatina administratori didesn ir aikesn atskaitomyb Pilieiai turi didesn pasirinimo galimyb Kai kuri ali (pvz., Jungtins Karalysts ir Naujosios Zelandijos) patirtis rodo, kad naujojo vieojo administravimo taikymas padeda taupyti ilaidas kai kuriomis valdios staig teikiamoms paslaugoms, ir todl galima mainti mokesius, tuo skatinant palankum esamai valdiai.8

2.2. Naujojo vieojo valdymo trkumai

Vieojo sektoriaus teoretikai ir praktikai toliau ieko bd, kaip tobulinti viej administravim. Nuo Xxa. 9-ojo deimtmeio II puss pradeda rykti ne tik teigiami, bet ir neigiami Naujojo vieojo valdymo reform aspektai. Vieojo administravimo praktikoje ios reformos geriausiai adaptuojamos aglosaks alyse, kur nra ipltota administracins teiss tradicij ir vyrauja, lyginant su kontinentins Europos alimis, liberalesns privataus sektoriaus ir vieojo administravimo kultroms,
7 8

V. Domarkas,2004, Naujeji vieojo administravimo raidos akcentai, Vieoji politika ir administravimas, 7psl V. Domarkas,2004, Naujeji vieojo administravimo raidos akcentai, Vieoji politika ir administravimas, 10 -11 psl.

nemaai kontinentins Europos vieojo administravimo tyrintoj pastebi, kad privataus sektoriaus valdymo princip taikymas grietos administracins teiss aplinkos slygomis yra ribotas. Naujojo vieojo valdymo kritikai skeptikai iri siauriai propoguojam vieojo sektoriaus efektyvumo didinim (kaip pagrindin kriterij). Ekonominio edektyvumo nuostat vieajem sektoriuje diegimas naikina atsakomybs visuomenei principus. 9 Galima iskirti iskirti tokius naujojo vieojo valdymo trkumus: Rinka tinka ne visoms valdios veiklos sritims; Efektyvi rezultat rodymai yra neaiks, neapibrti ir dviprasmiki (subjektyvus); Didens administratori autonomija reikia moglot atskaitomyb bei didesn rizik; Konkurencijos princip taikymas vieajem sektoriuje viesias organizas skatina konfliktuoti, o ne bendradarbiauti; Galimas vieojo sektoriaus personalo demoralizavias; Kai kuriais atvejais naujojo veiojo administravimo modelio taikymas gali padaryti daugiau alos nei naudos. 10

Vainius Smalskys,2010, Vieojo administravimo modernizavimo prieastys ir tendencijos , Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 96psl 10 V. Domarkas,2004, Naujeji vieojo administravimo raidos akcentai, Vieoji politika ir administravimas, 11 psl.

10

3. NAUJOJI VIEOJO VALDYMO REIKM

Pastaraisiais metais, iek tiek atslgus avjimuisi Naujja vieja vadyba, vis daniau imama akcentuoti, kad vieajame administravime labiau turt dominuoti svokos demokratija, savigarba ir pilietis, o ne rinka, konkurencija ir klientas. Naujai besiformuojaniai ideologijai pagrind sudaro pilietikumo, bendruomens ir pilietins visuomens teorijos bei organizacinis humanizmas. Naujasis vieasis valdymas remiasi demokratija ir tarnavimu visuomenei bei yra savotika alternatyva Naujajai vieajai vadybai, kuri yra grindiama ekonomikos teorija ir individualiais interesais. Naujasis vieasis valdymas akcentuoja, kad valstybs tarnautoj darbas pirmiausia yra tarnavimas, o ne valdymas ir manipuliavimas raginimais bei skatinimais. Jis teigia, kad piliei dalyvavimas yra esmin prielaida demokratikam valdymui, kadangi pilietikumas reikia ne vien individualius interesus, bet ir socialines vertybes, siekius ir rpinimsi kitais. Pilieiai traktuojami kaip valdios savininkai ir laikoma, kad vieojo administravimo tarnautojai turi tarnauti pilieiams, atsivelgdami demokratins visuomens daugiasluoksn atsakomyb, etik ir atskaitomyb. Naujasis vieasis valdymas yra dar vienas vieojo administravimo raidos modelis, kurio tikslas padaryti viej administravim veiksmingesn. Kaip ankstesniems tradiciniam vberiniam bei Naujosios vieosios vadybos modeliams, taip ir Naujajam vieajam valdymui yra svarbs efektyvumo elementai, kuriuos sudaro strateginis planavimas, racionalus itekli naudojimas, tarnautoj profesionalumas ir organizacijos pokyi valdymas. Maiau Naujajam vieajam valdymui yra svarbi Naujoji vieoji vadyba kaip entreprenerika (verslininkika) valdia, taiau jam svarbs Naujosios vieosios vadybos propaguoti visuotins kokybs vadybos, besimokanios organizacijos, informacini technologij reikms ir elektronins valdios bei administracinio krybingumo elementai. Taiau kaip iskirtin Naujj viej valdym daro jo orientacija demokratijos pltr darbuotoj, piliei dalyvavim valdyme, veiklos skaidrum ir atvirum, elektronin demokratij, ger tarpinstitucin bendradarbiavim ir demokratijos pltr darbo vietoje. Galima teigti, kad visi ie ivardyti vairius administravimo modelius jungiantys elementai sudaro iuolaikinio vieojo administravimo tobulinimo modelio bruous, taiau nuo XXI amiaus pradios daugelis valdymo akcent atsiduria Naujojo vieojo valdymo pusje. Jeigu tradiciniame vieajame administravime dominavo monocentrin sistema, o Naujajai vieajai vadybai svarbus buvo autonominis organizacij pobdis, tai Naujajam vieajam valdymui tampa ypa svarbi reali savivalda ir valdymo pliuralizmas, o toki sistem galima vardyti policentrine sistema. Atskirai aptarti reikia Naujojo vieojo valdymo santyk su visa iuolaikine socialine, ekonomine ir politine santvarka. Jeigu mes pripastame, kad daugel pasaulio valstybi uvald 11

globalus kapitalizmas, tai reikia atsakyti klausim, koks yra Naujojo vieojo valdymo santykis su iuo kapitalizmu. iuolaikiniame pasaulyje, kaip teigia Johnas Gray, vyraujanios nuomons politikoje, iniasklaidoje ir versle yra tiek nutolusios nuo tikrovs, kad jau nebepajgia atskirti utopijos nuo realybs. Jis teigia, kad globali laisvoji rinka yra ne ekonomins evoliucijos, o dirbtinai sukurto politinio projekto rezultatas. Ir iame projekte esantys gils prietaravimai jau dabar sukl daugyb nereikalingo skausmo. Naujoji vieoji vadyba buvo susijusi su tuo, k Johnas Gray apra taip: Globalios rinkos varomja jga yra krybinga destrukcija, ir is procesas, kaip ir ankstesnse rinkose, nevyksta ramiai ir sklandiai. Jis pasireikia ekonomini bum ir nuosmuki ciklais, spekuliatyviomis manijomis ir finansinmis krizmis. Kaip ir kapitalizmas praeityje, globalus kapitalizmas nepaprast savo produktyvum pasiekia naikindamas sensias institucijas, profesijas ir gyvenimo bd. Josephas Schumpeteris kapitalizm suprato, ko gero, geriau nei daugelis kit XX amiaus ekonomist. Jis suprato, jog tokia sistema, palikta likimo valiai, gali nesunkiai sugriauti ir vis liberali civilizacij. Todl jis ir pasisak u tai, kad kapitalizmas turi bti tramdomas ir kad vyriausyb turi aktyviai dalyvauti derinant kapitalizmo dinamizm ir socialin visuomens stabilum. Visa tai tinka ir iandieninms globalioms rinkoms. Tai, kad Naujoji vieoji vadyba akcentavo tinklinimo proces dl globalaus kapitalizmo sustiprinimo, vykus 20082009 met ekonominei krizei ir vertinus tai, kad rinkos sistema ne tik neisaugo visuomens sanglaudos, bet pati j ir griauna, galime prieiti prie ivados, kad informaciniai tinklai Naujojo vieojo valdymo atveju turi tarnauti mogikumui ir juo paremtam dvasiniam visuomens raidos proces supratimui. Atsakymas dl Naujojo vieojo valdymo santykio su Naujja vieja vadyba yra kakur per vidur jeigu Naujasis vieasis valdymas ir nra savo esme visai prieingas Naujajai vieajai vadybai, tai jis j gerokai pagilina ir prapleia, suteikdamas humanik bruo, nukreipiani j prie nesiningum, udarum ir korupcij.11

11

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-10-22-arvydas-guogis-naujojo-viesojo-valdymo-reiksme-iii/33968

12

IVADOS
Apibendrinant, galima teigti, jog naujasis vieasis administravimas i ties labai skiriasi nuo buvusio tradicinio vieojo administracinio, vien dl to, jog jis yra paremtas pilietikumo ugdymo, piliei traukimo valdym. Pagal raid galima sprsti, jog naujasis vieasis administravimas pirmiausia gana stipriai siejosi su naujaj viej vadyba, kurios itakos buvo paremtos i privataus verslo. Galima teigti, kad tiek tradicinis tiek naujasis vieasis administravimas ir naujasis vieasis valdymas i esms yra panaus, jie tarsi papildo vienas kit. Naujojo vieojo administravimo koncepcijos raid skatino btinyb tobulinti valstybi valdym bei didinti vairi valdios lygi atsakomyb bei atskaitomyb. Naujasis vieasis valdymas skirtingai negu tradicinis vieasis administravimas stengsi kuo daugiau traukti piliei politikos gyvendinim. Iorikai naujasis vieasis administravimas ir naujasis vieasis valdymas yra labai patraukus ir lengvai pritaikomas praktikoje, taiau pastebima neigiamj pus, kuri reikia dar nemaai atkreipti dmesio ir tiksliau paanalizuoti. Vienas pagrindini trkum naujojo naujojo vieojo valdymo yra tai, kad dar trksta patirties visuomeniniame gyvenime ir nra tiksliai inoma koki tiksli rezultat duot vienas ar kitas gyvendintas procesas. Naujoji vieojo valdymo reikm ms visuomenei yra aktyvus piliei traukimas vieosios politikos gyvendinim, btent tai padaro viej valdym ymiai atskaitomesn visuomenei.

13

LITERATROS SRAAS
Knygos: 1. Pivoras S. Vieojo administravimo teorijos. Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto leidykla,2002. 2. Raipa. A. Ir kiti. Modernus vieasis valdymas. Kaunas: Technologija, 2012. Straipsniai: 1. Domarkas V. Naujeji vieojo administravimo raidos akcentai // Vieoji politika ir administravimas Nr. 7, 2004 (p. 7-11) 2. Domarkas V.Vieojo administravimo paradigmos kaitos atspindiai deimtmeio pabaigos publikacijose // Vieojo politika ir administravimas Nr. 1, 2011 (p. 10-12) 3. Smalskys V. Vieojo administravimo modernizavimo prieastys ir tendencijos // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos Nr. 1 (17), 2010 (p. 96) Internetins publikacijos: 1. Gruogis A. Naujojo vieojo valdymo reikm (III). (irta laprkiio 12d., 2013 i http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-10-22-arvydas-guogis-naujojo-viesojo-valdymoreiksme-iii/33968 ), 2009.

14