Está en la página 1de 17

ADMINISTRACINIO PROCESO SAMPRATA IR RYS Teisinio proceso samprata Lot. processus engimas priek, eiga.

a. Svoka procesas reikia tam tikr veiksm, vyksm, tam tikr engim link konkretaus tikslo / nuosekli veiksm, skirt pasiekti tam tikr nustatyt rezultat, tam tikr tiksl, visuma. Teisinis procesas viena i socialinio proceso ri (migracijos, nedarbingumo procesai), nes tik socialiniai procesai vyksta moni bendruomen je, visuomenje. Teisinis procesas kompetentingo subjekto veiklos teisin forma, kurios pagalba yra isprendiamas konkretus klausimas. Tai reikia, kad kompetentingo subjekto vykdoma veikla yra reglamentuota teiss normomis ir ji visada sukelia teisines pasekmes. Teisinis procesas (TP) smoninga ir tikslinga veikla, kuriai bdingi ie poymiai: o TP bdingas teiss norm taikymas ar kt. teiss norm realizavimo formos; o TP metu valdingus galinimus turintys valdios subjektai realizuoja jiems suteiktas teises ir pareigas (t.y. galiojimus); o TP siekiama konkrei teisini rezultat (pvz. Isprsti gin, iduoti licencij, sukurti normin ar individual teiss akt); o TP sudaro atskiros, tarpusavyje susijusios stadijos (etapai), o j pabaiga daniausiai fiksuojama procesiniu dokumentu; o TP reglamentuotas procesinmis teiss normomis, kurios skirtos materiali teiss norm gyvendinimui. Teisinio proceso rys: o Administracinis procesas o Baudiamasis procesas o Civilinis procesas o Konstitucinis procesas Materialins ir proceso teiss santykis Prof. V.Mikelnas: proceso teis, palyginti su materialine teise, yra lyg ir tarnybin. Nesant materialins teiss, nebt proceso teiss, nes nebt gynim o objekto. Taiau tai nereikia, kad proceso teis nra savarankika. Savo ruotu, nesant proceso teiss, materialin teis bt tik deklaruojama, nes tokiu atveju nebt utikrinamas jos gyvendinimas. Materialin teis apibria, k asmuo gali ir privalo padaryti (reguliuojamoji teis), o proceso teis nusako kaip (kokia tvarka) apginti paeist ar ginijam materialin teis ir utikrinti jos gyvendinim (apsaugin teis). Taigi, procesas tampa materialins teiss norm gyvendinimo rankiu, o proceso teiss aktai reglamentuoja: o Kokius veiksmus ir kokia tvarka institucija turi atlikti; o Procesini veiksm dalyvi galiojimus (teises ir pareigas); o Veiksm, sprendim, byl inybingum (teismingum) o Procesini veiksm atlikimo terminus; o rodymus ir j altinius; o Poveikio (atsakomybs) priemones. APo samprata Teisiniu poiriu proceso paskirtis aptarnauti materialins teiss norm gyvendinim. Taigi, veikl, skirt gyvendinti materialinms administracins tess normoms, galima apibdinti kaip administracin proces. Todl jo paskirtis utikrinti teiss norm taikym vieojo administravimo srityje, siekiant administracins teiss normos dispozicijoje numatyt teisini tiksl. S.edbaras: Administracinis procesas tai kompetenting valstybs institucij, staig, pareign ar valstybs tarnautoj, turini valdios galiojimus, veikla, atliekama teiss norm reglamentuota teisine forma, skirta sprsti vieojo administravimo srityje kylanius klausimus, kurios metu taikomos teiss normos arba kitaip utikrinamas j gyvendinimas, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkreius teisinius padarinius. Pastarasis AP apibrimas parodo, kad vykdomoji valdia savo funkcijas gyvendina per vairius institucij, staig, pareign veiksmus (priimdami sprendimus), kurie turi daugiau ar maiau reglamentuot teisin form ir kurie visada sukelia tam tikrus teisinius padarinius. Todl administraciniame procese kaip tik labiausiai ir atsiskleidia pozityvusis teiss taikymas, nes visa valdios veikla skirta, vis pirma, tvarkyti alies reikalus, rpinti visuomens reikalais, saugumu ir pan. Taiau yra administracins teiss specialist (V.Valanius, R.Norkus) pasisakani, jog toks administracinio proceso suvokimas yra per nelyg platus ir tam tikrais atvejais gali kelti neaikum. Jie silo tradicin administracinio proceso samprat, kai jis suvokiamas kaip paeist ar ginijam teisi arba statym saugom interes vieosios teiss srityje gynimo procesas (t.y. reikt skirti procesines ir procedrines normas vieojo administravimo srityje). Tai leidia teigti, kad AP samprata gali bti suvokiama dvejopai: Plaija prasme Administracinis procesas - tai kompetenting valstybs institucij, staig, pareign, valstybs tarnautoj, turini valdios galiojimus, teiss normomis reglamentuota veikla, skirta sprsti vieojo administravimo srityje kylanius klausimus, kurios metu taikomos teiss normos arba kitaip utikrinamas j gyvendinimas, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkreius teisinius padarinius; Siaurja prasme Administracinis procesas sietinas tik su jurisdikciniu procesu, t.y. teisiniu gino (administracinio gino) sprendimu. Jei nra administracinio gino nra ir administracinio proceso, o yra tik administraciniai procedriniai teisiniai santykiai. ia pr asme AP teisingumo vykdymo forma, nepriklausomai nuo to, kas nagrinja ir sprendia teisin gin. D.ilinskas skiria 3 AP koncepcijas: o AP suprantamas kaip tam tikra veikla, kuri apima valstybin valdym reglamentuojani teiss akt parengim, valdymo veiklos reglamentavim; o AP suvokiamas kaip atitinkam valstybinio valdymo organ veikla, pasireikianti kaip gin, kilusi i AT santyki, susiklostani valstybinio valdymo srityje, nagrinjimu ir sprendimu; o AP apima ir valstybinio valdymo organ vykdomj-tvarkomj veikl, ir t pai organ vykdom gin, kilusi i AT santyki, susiklostani vieojo administravimo sferoje, nagrinjim ir sprendim. Vis i koncepcij panaumas yra tas, kad visos jos AP traktuoja kaip visum atitinkam valstybinio valdymo subjekt atliekam veiksm, gyvendinant jiems pavestus udavinius bei funkcijas. APo rys Skirstyti administracin proces atskiras ris galima pagal tam tikrus kriterijus: o Funkcin tam tikro procesinio veiksmo pobd (pozityvioji funkcija, kontrols funkcija; kt.); o Procesini veiksm ir taikom priemoni tiksl; o AT santykio dalyvi tarpusavio teisi ir pareig pobd (pagal subjekt teisins padties poym) . 1

Poreikis skirstyti AP atskiras ris: o Dl gilesnio doktrininio problemos suvokimo (neinant ri neaiku kur prasideda (ir kur pasibaigia) AP ir k okios yra jo ribos); o Dl praktinio problemos suvokimo (isiaikinus AP ris galima apsisprsti dl norminio AP reglamentavimo). APo rys (edbaras) o Administracini normini teiss akt primimo (leidybos) procesas; o Administracini teiss taikymo akt (pozityvaus pobdio) primimo ir administracini sutari sudarymo procesas (bendrasis valstybinio valdymo gyvendinimo procesas); o Administracins prievartos priemoni taikymo procesas: o administracins atsakomybs poveikio priemoni taikymas; o prevencini ir kardomj administracinio poveikio priemoni taikymas; o tarnybins ir materialins atsakomybs priemoni taikymas); o Administracini gin nagrinjimo procesas: o neteisminis (kvaziteisminis) administracini gin nagrinjimas; o teisminis administracini teiss akt ir veiksm teistumo patikrinimas. APo stadijos Teisinio proceso stadija dinamik, slyginai udar, teisikai tvirtint bd, metod visuma, ireikiani nenukrypstam reikalavim vykdym bei login funkcin sek, atliekant konkreius veiksmus. Stadijos veiksmai nukreipti proceso galutinio rezultato pasiekim. Kiekviena stadija susideda i vienari ir tapai procesini veiksm, kurie panas savo turiniu ir paskirtimi. Kriterijai, apibriantys kiekvienos stadijos savarankikum: o Konkrets udaviniai ir funkcijos, bdingi tik vienai stadijai; o Aplinkybi, juridini fakt visuma, kurie utikrina perjim i vienos stadijos kit; o Proceso dalyvi statuso specifika; o Atliekam veiksm specifika; o Galutini rezultat, tvirtint atitinkamame procesiniame akte, ypatumai. Teisinje literatroje daniausiai iskiriamos 3 teisinio proceso stadijos: o Faktini bylos aplinkybi nustatymas; o Teiss normos atranka ir jos analiz; o Bylos inagrinjimas. AP stadijos: o Iniciatyvos stadija (situacijos iaikinimas, informacijos surinkimas); o Sprendimo primimo stadija (prasideda mediagos perdavimu ir baigiasi paio sprendimo primimu); o Sprendimo vykdymo stadija; o Sprendimo apskundimo stadija. (ATPB teisenos stadijos, administracini teiss akt leidybos stadijos ir kt.) Administracin justicija Administracija lot. Administratio tai tvarkymas, vadovavimas. (Vieasis valdymas (t.y. statym ir kit teiss akt gyvendinimas - vykdymas (postatymin veikla), valding sprendim primimas). Justicija lot. Justitia tai teisingumas, teistumas, teismo institucija. Jos poymiai: o Teiss taikymas yra svarbiausia funkcija, nes siekiama teisins gynybos; o i funkcij atlieka specifins savo padtimi valstybs institucijos teismai (kartais ir kt. subjektai); o Veikla, vykdoma grietai pagal statymo nustatytas procesines normas . Administracins justicijos terminas skirtingose teisinse sistemose ir vairiais laikotarpiais turjo nevienod prasm. Prof. V. Mikelno nuomone administracins justicijos terminu apibriama, kai: a) teismas nagrinja ne privai asmen, o ali, kuri viena yra vieasis asmuo, gin; b) teisminio nagrinjimo dalykas yra ne i privatins teiss reguliuojam santyki, o i vieosios teiss kils ginas; c) tai ne tik pilieio ir vykdomosios valdios gino isprendimas, bet ir vykdomosios valdios veiksm teistumo patikrinimas; Taigi, AJ teismo veikla, kai jis nagrinja piliei ir vykdomosios valdios organ ar pareign ginus. A.Lunevo nuomone, administracin justicija yra specializuot teism, nagrinjani asmen skundus dl valdymo organ veiksm teistumo, sistema . D. eoto manymu administracin justicija yra gin, kylani valdymo srityje tarp piliei ar juridini asmen ir valstybinio valdymo organ , nagrinjam teisminio proceso forma, tvarka, kuri gyvendina tam sukurti specials teisiniams ginams sprsti jurisdikciniai organai . J.Pauait-Kulvinskien: Administracin justicija tai teisingumo, nagrinjant vieuosius ginus, naudojant specialias jurisdikcines institucijas teismus ir specifin teismin tvark, gyvendinimas. Administracins justicijos samprata nagrinjama trim aspektais: o instituciniu (jis susijs su speciali jurisdikcini organ, gyvendinani teisingum, steigimu); o materialiniu (susijs su gino, kylanio i vieosios teiss reguliavimo srities, samprata); o procesiniu (susijs su speciali procesini taisykli, t.y. administracinio teisminio proceso, sukrimu). Analizuojant Administracins justicijos svok galima iskirti 3 aspektus: o AJ svoka nurodo nagrinjam gin pobd (nagrinjami ginai yra kil i vieosios teiss reguliuojam teisini santyki); o Nagrinjami ginai kil tarp piliei ir vykdomosios valdios; o Nagrinjant gin turi bti sprendiamas ir vykdomas valdios veiklos teistumo klausimas. Skiriamos 2 AJ sampratos (sistemos): Dualistin AJ sistema administracinius ginus nagrinja vairs jurisdikcines funkcijas vykdantys subjektai (teismais, kvaziteismins, administracins institucijos); Monistin AJ sistema administraciniai ginai nagrinjami teisminse institucijose. Administracin jurisdikcija 2

odis jurisdikcija kils i lotyn kalbos odi jus arba iris (teis) ir dico arba dictio (tartis, tarimas). Paodiui tai galima bt versti kaip teiss sakymas. Tarptautini odi odynas pateikia du io odio apibdinimus: - pirma, kaip civilin teisena, civilini byl nagrinjimas; - antra, kaip kompetencija. Vokiei teisin doktrina pateikia pana jurisdikcijos svokos supratim. Vokiei kalbos odyne ties terminu jurisdiktion daroma nuoroda odius Gerichtsbarkeit (teismingumas, teiss vykdymas, jurisdikcija) ir Rechtsprecung (teisingumas, nuosprendio paskelbimas). Vokietijos teisje ie terminai ireikia gali vykdyti teisingum, kuri suteikiama teisjams pagal valdi padalijimo princip ir valdia veikia greta statym leidiamosios bei vykdomosios valdi I i argument darytina ivada, kad Vakar teiss tradicijoje jurisdikcija suprantama, kaip civilins bylos nagrinjimas teisme arba bent jau kaip teismo teis sprsti bylas ir priimti atitinkamus sprendimus Galima bt iskirti tokius jurisdikcijos komponentus: o galia vykdyti teisin proces (mera notion); o galia teisti ir priimti kompetenting sprendim (pati juris dictio); o galia pareigoti paklsti ir vykdyti priimt sprendim. S.edbaras pateiki tok administracins jurisdikcijos apibrim: Administracine jurisdikcine veikla galima laikyti tas administracinio proceso sritis, kuri metu yra nagrinjami ginai dl teiss vieojo administravimo srityje, taikoma administracin atsakomyb arba kitos administracins prievartos priemons. Administracin teisena Dabartins lietuvi kalbos odynas Teisena byl nagrinjimo tvarka. Galima iskirti kelet samprotavim kas yra administracin teisena: o Atsivelgiant tai, kad pastarasis terminas kils i odio teisti, teismas, o LK numato, kad tai yra byl nagrinjimo tvarka, galima manyti, kad teisena procedros teisme; o AT tai, k vardija statym leidjas: - ATPK IV skyrius Administracini teiss paeidim byl teisena t.y. Teisena vadinama byl tyrimo, nagrinjimo, apskundimo tvarka; - ABT Administracini byl teisenos statymas t.y. Procesas administraciniame teisme. o AT dalis administracinio proceso, jungianti vienarius arba artimus savo esme procesinius veiksmus. AT teiss normomis sureguliuota procesini veiksm atlikimo tvarka, skirta bendru dalyku siejam individuali administracini byl nagrinjimui ir isprendimui. Remiantis prof. Valentinu Mikelnu, teisena yra speciali tam tikr byl nagrinjimo tvarka, taikoma vienodos materialins prigimties byl visumai. LRKT keliuose nutarimuose yra teisen interpretavs kaip proceso svokos sinonim, civilin teisen apibdins kaip procesin gino nagrinjimo tvark. Administracin procedra Vieojo administravimo statymo 19 str.: Administracin procedra pagal statym vieojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinjant asmens skund ar praneim apie vieojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryt asmens, nurodyto skunde ar praneime, teisi ir teist interes paeidim ir priimant dl to administracins procedros sprendim. Lotyn kalbos odynas: odis processus veriamas per od procedo. Bendrosios teiss tradicijos alyse svokos procesas ir procedra naudojamos kaip sinonimai. Teiss odynas: procedra formals, oficials bdai (metodai), kuriais yra vadovaujamasi byloje; procesas procedra teisme. AProcedra gali bti vartojama tam tikram dinaminiam AProceso aspektui apibdinti. Tai reikia, kad administracinio proceso metu atliekamos vairios procedros. BENDRASIS VALSTYBINIO VALDYMO GYVENDINIMAS Bendrojo valstybinio valdymo (bendrojo administracinio proceso) sritys (S.edbaras): o licencij, leidim verstis tam tikra veikla ar atlikti tam tikrus veiksmus idavimas; o kitoki suteikiani subjektin teis ir (arba) udedani tam tikras pareigas teiss taikymo akt (administracini akt ir administracini sutari) primimas; o teisin reikm turini fakt registravimas; o administracin prieira ir kontrol (administracinis tyrimas); o dokument (paym) apie asmeniui suteikt ar priklausani teis idavimas; o kitos, savo esme artimos sritys. Administracins teiss norm gyvendinimas (realizavimas) Administracins teiss norm realizavimas - tai normose tvirtint elgesio taisykli praktinis pritaikymas siekiant sureguliuoti visuomeninius valdymo santykius. A.Vaivila: Teiss norm gyvendinimas tai naudojimasis teiss normos suteiktais ar neudraustais leidimais (teismis) vykdant teises legalizuojanias pareigas, o tam tikrais atvejais reikalaujant valdios tvarkos. Skiriamos ios ATN formos: 1. Laikymasis 2. Vykdymas 3. Panaudojimas 4. Taikymas. Administracins teiss norm taikymas A.Vaivila: Teiss taikymas tai kompetenting valstybs institucij ar pareign, firm vadov veikla, kuria padedama asmenims savo teisnumo lygmens teises versti subjektinmis, jas apginti paeidimo atveju, arba veikla, kuria yra siaurinamos, likviduojamos asmens subjektins teiss, iam atsisakius vykdyti pareigas, kuriomis jis privaljo legalizuoti visuomenje naudojimsi savo teismis. Administracins teiss norm taikymas tai statymo sureguliuota kompetenting institucij, j pareign ar statymo galint kit asmen valstybin valdinga veikla sprendiant pagal administracins teiss normas konkreias valdymo bylas. Administracins teiss norm taikymu utikrinamos ir kitos norm gyvendinimo formos j laikymasis, tinkamas vykdymas ir panaudojimas. Administracins teiss norm taikymas individuali teisin veikla nagrinjant, sprendiant administracines bylas. Dl tokios veikos AT sistemoje atsiranda individuals nurodymai, teiss taikymo aktai. 3

Teiss taikymas kaip bendrojo valstybinio valdymo proceso gyvendinimo pagrindas Bendrojo valstybinio valdymo sritys - tai yra individualios administracins procedros; Pastarj procedr metu valstybs institucijos, pareignai priima administracinius sprendimus kuriuose nurodoma, kaip konkretus asmuo, kuriam adresuojamas sprendimas, turi (gali) elgtis konkreioje situacijoje. Teiss taikymas bendrj valstybin valdym gyvendinani subjekt kasdienin veikla, kurios metu teisikai vertinami individuals atvejai ir nustatomas teiss subjekt individualus statusas (teiss ir pareigos). Teiss taikymas bdingas kiekvienai individualiai bylai (individualiam procesui), kurios sudaro administracinio proceso pagrind. ATs norm taikymas o Taikyti administracins teiss normas gali tik kompetentingi subjektai; o Administracins teiss norm taikymas yra valdingo pobdio ir privalomas. Teiss taikymo akto utikrinimas yra garantuojamas prievartos priemonmis; o Administracins teiss norm taikymas krybin veikla (t.y. klausimas nagrinjamas ne formaliai, o krybikai); o Administracins teiss norm taikymo aktais konkretinamas teiss normos turinys (normatyvins normos), kurio pavidalas yra bendro pobdio. Teiss taikymo metu bendros normos pritaikomos konkreiu atveju, konkretiems subjektams, konkreioms situacijoms. ATs norm taikymo funkcijos: o Padeda pilieiams gyvendinti savo subjektines administracines teises; o Saugo administracines subjektines teises nuo paeidim, o paeidus padeda jas atkurti; o Organizuoja administracins teiss nurodym vykdym; o Individuoalizuoja asmens teisin status, nustatyt bendruoju administraciniu teisiniu reguliavimu. ATs norm taikymo stadijos: 1. Faktini bylos aplinkybi nustatymas ir j analiz (reikia nustatyti teisin reikm turinias aplinkybes, t.y. kons tatuoti atitinkamos veikos padarymo slygas); 2. Teisinis nustatyt faktini bylos aplinkybi vertinimas (t.y. parinkimas konkreios teiss normos ir poveikio priemons (san kcijos), atitinkanios nustatytas bylos aplinkybes; 3. Adminitracins teiss normos prasms ir turinio iaikinimas (t.y. veikla, skirta normos prasmei (teisi ir pareig turiniui, j santykiui) atskleisti; 4. Sprendimo (individualaus akto) dl bylos primimas ir idstymas. ATs norm taikymo kryptys Pozityvi ATs norm taikymo kryptis tai teigiama krybika veikla taikant normas ir tokio taikymo rezultate sprendiami konkrets valdymo klausimai, gyvendinamos piliei ir kit AT subjekt teiss valdymo srityje (kai galiota institucija priima valding sprendim tam, akd mogus gyt subjektin teis). iais atvejais daniausiai yra taikoma teiss normos dispozicija. (A. Vaivila: Pozityviu poiriu teiss taikymas tai valstybs pagalba asmeniui pasinaudoti teiss jam suteikta ar gyta teise). Negatyvi AT norm taikymo kryptis tikslas yra nubausti teiss paeidim padarius subjekt. Tai veikla, kurios metu siaurinamos ar likviduojamos paeidjo teiss. ios veiklos metu taikomos AT norm sakcijos. (A. Vaivila: Negatyviu poiriu teiss taikymas teisingumo vykdymas...) Administracins diskrecijos samprata Svoka diskrecija (lot. discretio, angl. discretion, pranc.discretion) apibriama kaip veiksm laisv ir nuoira (T). D.J.Galliganas diskrecij apibdina kaip pasirinkimo, sprendim bei veiksm laisv. J.Gumbis: diskrecija galjimas pasirinkti i dviej ar daugiau veikimo bd, i kuri kiekvienas yra galimas/leistinas/manomas. Esminis diskrecij os elementas pasirinkimas. J.Gumbis iskiria 3 diskrecijos aspektus: - disponuojanio subjekto teis pasirinkti principus, pagal kuriuos jis veiks; - vieno teiss subjekto vienaalikai pasirinktas sprendimas, kuris lieia kitus subjektus; - pasirinkimas i to, k teis leidia. K. Greenawaltas: diskrecija egzistuoja, jeigu yra daugiau nei vienas galimas sprendimo variantas <...>, ir jei tam tikri standartai nepateikia aikaus atsakymo, kaip turi bti sprendiama. P.M. Shuckas: statymas skeletas, o administracin diskrecija pareigno laisv pasirinkti vien i daugelio galim sprendimo variant, neperengiant nustatyt rib muskulatra. K. Davisas: administracin diskrecija kirvis, kuris tinkamai naudojamas yra darbo rankis, taiau kartu gali bti ir sualojimo ar mogudysts rankis. M.Romeris: teisini tiksl <...> ribose lieka plati iniciatyvos priemoni pasirinkimo ir jj tikslingumo vertinimo laisv, kuri priklauso nevaromai administracijos galiai, o taip pat ir sudaro diskrecin josios galios element. Admin diskrecijos principai ET Ministr Kabineto rekomendacija Nr. (80)2 Dl administravimo subjekt diskrecini gali gyvendinimo: o Administravimo subjektai privalo savo diskrecinmis galiomis naudotis tik tuo tikslu, dl kurio ios galios jiems ir buvo sut eiktos; Valdymo tiksl siekiama tik pagal statym suteiktus administravimo galiojimus (teistumo principas). o Privalu laikytis objektyvumo ir nealikumo princip bei atsivelgti tik tas faktines aplinkybes, kurios yra bdingos konkreiai situacijai. o Vieojo administravimo subjektai privalo laikytis lygybs statymui principo ir vengti diskriminacijos . o Proporcingumo principas btina utikrinti neigiamo poveikio, kur administracinis sprendimas gali daryti asmen teisms, laisvms ir interesams, i iuo sprendimu siekiam tiksl pusiausvyr. o Spredimai turi bti priimami per proting termin (protingo termino principas). o Btina nustatyti bendras taisykles, pagal kurias bt gyvendinama administracin diskrecija. Legislatyvin administracijos diskrecija teiskros f-j perdavimas vykdomajai valdiai (o i kitiems VA subjektams). Leidiant postatyminius administracinius aktus vykdoma kvazilegislatyvin f-ja. Administracin diskrecija VA subjekto galimyb savo nuoira teiss akto nustatytose ribose pasirinkti elgesio variant. i diskrecin galia pasireikia sprendiant individualius klausimus (bylas). VA subjektai naudojasi veiksm laisve vykdydami savo, kaip vykdomj tvarkomj veikl atliekanio subjekto, funkcijas. Administracin sutartis Administracins sutarties bruoai 1) vienas i admin sutarties subjekt visada yra VA institucija, gyvendinanti VA f -jas; 2) admin sutarties turinys VA gyvendinimas, kompetencijos padalijimas, galiojim perdavimas ir pan.; 3) admin sutarties tikslas tenkinti vieuosius (visuomeninius) interesus; 4) admin sutarties teisinis pagrindas AT normos; 4

5)

sudarius admin sutart ji gauna normin privalomj pobd.

Administracin sutartis pagal AT normas sudarytas dviej ar daugiau administracins teiss subjekt, kuri vienas visada yra vieojo administravimo institucija, savanoriko valios suderinimo aktas, nustatantis, nutraukiantis ar pakeiiantis j tarpusavio teises ir pareigas siekiant viej interes. Pvz. Koncesijos sutartis, mokestins paskolos sutartis, viej pirkim sutartis, sutartis su karikiais dl finansini sipareigojim valstybei ir pan. VA subjekto vienaalikos galimybs admin sutartyje 1) vienaalikai, administracine (ne teismine) tvarka keisti admin sutarties slygas, nutraukti (siekiant apginti V); 2) galimyb taikyti admin sankcijas; 3) galimyb tikrinti, kaip kita alis vykdo sipareigojimus, t.y. kontroliuoti pagal admin sutart prisiimt sipareigojim vykdym (reikalauti atsakait, atlikti patikrinimus, ekspertizes ir pan.). ADMINISTRACIN PROCEDRA VA Admin procedros samprata VA 19 str. 1 d. Administracin procedra pagal statym vieojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinjant asmens skund ar praneim apie vieojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryt asmens, nurodyto skunde ar praneime, teisi ir teist interes paeidim ir priimant dl to administracins procedros sprendim. VA 41 str. 1 d. Administracins procedros nuostatos vieojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal atskiruose statymuose ar kituose teiss aktuose nustatyt tvark, taikomos tiek, kiek j veiklos priimant sprendimus dl praym ar skund nenustato j veikl reglamentuojantys statymai ar kiti teiss aktai. Admin procedros dalyviai VA 19 str. 2 d. Administracins procedros dalyviais yra: 1. asmuo, padavs skund, arba asmuo, dl kurio galimai paeist teisi ir teist interes yra gautas praneimas; 2. vieojo administravimo subjektas, kuris dl skundo ar gauto praneimo pradjo administracin procedr. Asmens teiss ir pareigos VA 20 str. 1 d. 1) susipainti su administracins procedros metu gautais dokumentais ir kita informacija; 2) pateikti papildom informacij ir duoti paaikinimus; 3) pareikti nualinim administracin procedr vykdaniam pareignui, valstybs tarnautojui ar darbuotojui; 4) turti vertj; 5) dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje; 6) teikti savo nuomon administracins procedros metu kylaniais klausimais; 7) prayti vieojo administravimo subjekt, pradjus administracin procedr, j nutraukti; 8) gauti administracins procedros sprendim; 9) statym nustatyta tvarka apsksti priimt administracins procedros sprendim, <...>, arba apsksti pareigno, valstybs tarnautojo ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi piktnaudiavimo ar biurokratizmo poymi; 10) turti atstov, veikiant asmens vardu. 2. Asmuo privalo siningai naudotis jam suteiktomis teismis ir jomis nepiktnaudiauti. Jeigu paaikja, kad asmuo piktnaud iavo jam suteiktomis teismis ar veik nesiningai, vieojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracin procedra gali bti nutraukta ir apie tai per 3 darbo dienas nuo administracins procedros nutraukimo dienos praneama asmeniui. Pagrindas pradti administracin procedr ir administracins procedros pradia VA 21 str. Pagrindas pradti administracin procedr yra: o asmens skundas; o valstybs politiko, pareigno ar valstybs tarnautojo praneimas; o kito asmens praneimas. VA 22 str. Administracin procedr pradeda vieojo administravimo subjekto vadovas arba jo galiotas pareignas ar valstybs tarnautojas raytiniu pavedimu (sakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo dokument gavimo dienos. Administracinei procedrai pradti reikaling informacij, kuri turi vieojo administravimo subjektas arba kuri yra valstybs registruose ar kitose valstyb s ar savivaldybi informacinse sistemose, surenka pats skund gavs vieojo administravimo subjektas. Admin procedros sustabdymas VA 27 str. Jeigu administracins procedros sprendimas gali pakeisti administracinje procedroje nedalyvaujani asmen teisin status, administracin procedra sustabdoma ir: 1. iems asmenims ratu praneama apie teis dalyvauti ioje procedroje; 2. asmeniui, dl kurio pradta administracin procedra, praneama apie administracins procedros sustabdymo pagrind. Administracin procedra tsiama, kai: 3. asmenys pareikia nor dalyvauti procedroje; 4. ratu atsisako joje dalyvauti; 5. jeigu per 10 darbo dien nuo rato apie administracins procedros sustabdym isiuntimo dienos negautas i j atsakymas dl pasilymo dalyvauti administracinje procedroje. Admin procedros terminai VA 31 str. Administracin procedra turi bti baigta ir administracins procedros sprendimas priimtas per 20 darbo dien nuo jos pradios; Kai dl objektyvi prieasi per 20 darbo dien termin administracin procedra negali bti baigta, administracin procedr pradjs vieojo administravimo subjektas gali j pratsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dien. Asmeniui apie administracins procedros termino pratsim praneama ratu arba elektroniniu patu (kai skundas gautas elektroniniu patu) ir nurodomos pratsimo prieastys. 5

Admin procedros sprendimo primimas Administracins procedros sprendimas administracinis sprendimas (t.y. administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame ireikta vieojo administravimo subjekto valia), kurio primimu baigiama administracin procedra. Subjektas, atliks administracin procedr, surao teikim priimti sprendim ir perduoda j vieojo administravimo subjekto vadovui. Teikime turi bti nurodytos faktins aplinkybs, nustatytos skundo nagrinjimo metu, teiss aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracins procedros sprendimo projektas, silomo administracins procedros sprendimo projektas ir teikimo parengimo data. Administracin procedra baigiama administracins procedros sprendimo primimu. Asmeniui, dl kurio pradta administracin procedra, ne vliau kaip per 3 darbo dienas ratu praneama apie priimt sprendim ir nurodoma sprendimo apskundimo tvarka. Administracins procedros sprendimas parengiamas dviem egzemplioriais, vienas i j teikiamas ar isiuniamas asmeniui, dl kurio buvo pradta administracin procedra, kitas lieka vieojo administravimo subjektui. Admin procedros sprendimo apskundimas VA 36 str. Asmuo turi teis apsksti vieojo administravimo subjekto priimt administracins procedros sprendim savo pasirinkimu: 1. administracini gin komisijai; 2. administraciniam teismui. Valstybinio valdymo srities teiss akt laikymosi prieira ir kontrol (administracinis tyrimas) Admin akt gyvendinimo prieira ir kontrol Admin kontrol ir prieira VA subjekt admin veiksm sritis, kurioje tikrinama kaip laikomasi nustaty taisykli, veiklos slyg, admin akto gyvendinim o tvarkos. Pvz., tikrinimas kaip VA subjekte vykdomi vieieji pirkimai, kaip mon laikosi darb saugos reikalavim ir pan. Tikrinimo metu atliekami vairs veiksmai: objekt tikrinimas: teis sreikalauti pateikti dokumentus; asmen apklausa ir pan. Admin prieira ir kontrol = admin tyrimas, kuris gali peraugti admin prievartos priemoni taikymo proces. Prieiros ir kontrols norminis reglamentavimas VA 5 str. vardina vien i VA srii: statym ir admin sprendim gyvendinimo kontrol (pavaldi subjekt kontrol, nepavaldi prieira). VA 9 str. Administracini akt gyvendinimo prieira ar kontrol 1. Administracini akt gyvendinimas turi bti priirimas ar kontroliuojamas. 2. Prieiros ar kontrols subjekt ir form nustato administracin akt ileids vieojo administravimo subjektas. Juo gali bti pats akt ileids vieojo administravimo subjektas arba kitas jo pareigotas ir jam atskaitingas vieojo administravimo subjektas. Verslo subjekt veiklos prieira VA 9(1) str. 1. Verslu usiimani juridini ir fizini asmen veiklos prieira statymais galiot vieojo administravimo subjekt veikla, skirta kontroliuoti, ar verslo subjektai laikosi teiss aktuose nustatyt reikalavim, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir gyvendinti priemones, mainanias galim paeidim skaii. 2. Verslo subjekt veiklos prieira apima: (1) verslo subjekt veiklos patikrinimus; 2) gautos informacijos apie verslo subjekt veikl vertinim; 3) prevencini veiksm, skirt ukirsti keli galimiems teiss paeidimams, atlikim ir poveikio priemoni verslo subjektams taikym) 3. Verslo subjekt veiklos patikrinimai gali bti planiniai (pagal patvirtint plan) ir neplaniniai (atsiradus aplinkybi, kuri nebuvo galima numatyti tvirtinant verslo subjekt veiklos patikrinim plan; gavus kito kompetentingo vieojo administravimo subjekto praym ar pavedim atlikti patikrinim; turint informacijos apie verslo subjekto veik, kuri gali prietarauti teiss aktams ar neatitikti teiss akt reikalavim; siekiant utikrinti verslo subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyt teiss akt paeidim paalinim ir priimt sprendim gyvendinim; esant bendram su kitomis valstybs staigomis ir institucijomis patikrinimui; operatyvaus patikrinimo, kuris atliekamas vieojo administravimo subjekto nustatyta tvarka, atveju, kai kyla tarimas, kad paeidiami teiss aktai, u kuri gyvendinim yra atsakingas vieojo administravimo subjektas. 4. Versl priirintis subjektas, praddamas planin patikrinim, likus ne maiau kaip 10 darbo dien, privalo verslo subjekt ratu informuoti apie priimt sprendim atlikti patikrinim. 5. Versl priirintis subjektas turi teis pradti planin patikrinim be praneimo apie priimt sprendim atlikti patikrinim tais atvejais, kai yra rizikos, kad verslo subjektas gali paslpti ar sunaikinti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus, kitus rodymus. Licencij (leidim) administracinis teisinis reimas Pagrindins svokos Lot. Licencio leidimas. Licencija kompetentingo VA subjekto iduotas dokumentas, suteikiantis teis usiimti atitinkama veikla, laikantis atitinkam speciali tik tai veiklai keliam reikalavim. Licencijavimas licencij iduodanios institucijos veikla, susijusi su licencijos idavim u, jos galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu ar licencijos slyg laikymosi prieira, atliekama teiss akt nustatyta tvarka. Vadovlis: Licencijavimas tai ypatinga oficialaus patvirtinimo (pripainimo) procedra, susijusi su kinio subjekto teise vykdyti tam tikros ries veikl laikantis taisykli, normini reikalavim ir standart. Licencijuojama veikla vykdoma veiklos ris, kurios gyvendinimui reikalinga kompetentingo VA subjekto iduota licencija. Licencijavimo pagrindimas Licencijuojama veikla: 1) administracin teisin rinkos reguliavimo priemon; 2) leidia vertinti kio subjekt kvalifikacij usiimti tam tikrai veikla; 3) utikrina licencijuojamos veiklos saugum (leidia priirti kio subjekt veikl); 4) siekis apsaugoti vartotoj; 5) siekis valdyti informacij (papildyti biudet?). Licencijuojamos veiklos rys Licencijuojama tik t ri kin komercin veikla, kurios licencijavimas nustatyas LR statymuose ar ES reglamentuose. Licencijuojama veikla kuri susijusi su didesniu pavojumi mogaus sveikatai, gyvybei, ala (pavojumi) aplinkai, taip pat su prekmis ar paslaugomis, kurioms statymas gali nustatyi speciali j sigijimo ar teikimo tvark. Iki 2000 met moni statymas nustato galutin sra licencijuojam veikl. iuo metu licencijuojamos sritys (pvz.): alkoholio produkt gamyba, vaistininko praktika, azartini loim organizavimas,draudimo veikla, ilumos tiekimas, antspaud, vliav gamyba ir kt. Licencijavim reglamentuojantys teiss aktai: o LRK 46 str. 3 d.: valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei; o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2.77-2.79 str.); 6

o o o o o

statymai (Gamtini duj statymas; ilumos kio statymas; Alkoholio kontrol statymas, Tabako kontrols statymas ir kt.); Vyriausybs nutarimai; Vyriausybs nutarimas Dl kins komercins veiklos licencijavimo metodini nurodym patvirtinimo) (in., 2004, Nr. 41 -1333); Ministr sakymai; Kt. valdymo institucij teiss aktai (Vertybini popieri komisijos nutarimai; LR draudimo prieiros komisijos nutarimai; savivaldybi institucij teiss aktai).

Licencijavimo principai (2004-03-15 LRV nutarimas Nr. 274): Tikslingumas; Nealikumas; Skaidrumas; Visuotinumas (nediskriminavimas); Racionalumas; Efektyvumas; Funkcij atskyrimas; Proporcingumas; Vieumas. Licencine veikla usiimantys asmenys LRV nutarimas Licencijos turtojas statymo nustatytas fizinis, juridinis asmuo, usienio juridinio asmens filialas, statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka gav licencij. Fiziniai ir juridiniai asmenys kurie savo noru tampa admin teisini santyki dalyviais siekdami gauti licencij verstis kine-komercine licencijuojama veikla. statymai gali susiaurinti subjekt, vykdani licencijuojam veikl, rat konkreiai tvirtindami, kad gali tokia veikla usiimti, pvz., ginkl ir audmen srityje licencijos gali bti iduodamos tik LR registruotiems juridiniams asmenims). Kai kuria licencijuojama veikla gali usiimti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, pvz., veterinarin farmacija. Licencijavimo procesas o Paraikos (praymo) padavimas. o Pateikt dokument vertinimas. o Licencijos rinkliavos sumokjimas. CK 2.79 str. 6 d. Valstybs rinkliava u licencijos idavim neturi viryti licencijos idavimo ir prieiros snaud. LRV nutarimas Licencij iduodanti institucija iki sprendimo dl licencijos idavimo primimo negali reikalauti pa teikti dokumento, patvirtinanio valstybs rinkliavos u licencijos idavim sumokjim. o galioto subjekto sprendimo (iduoti licencij arba atsisakyti tai padaryti) primimas (CK 2.79 str. 3 d. Atsisakymas iduoti licencij negali bti grindiamas veiklos netikslingumu ir turi bti motyvuotas). o Sprendimo apskundimas. o Licencij slyg vykdymo kontrol: CK 2.79 str. 5 d. Gavs licencij juridinis asmuo privalo licencijuojamos veiklos prieiros institucijai teikti ir leisti tikrinti licencijavimo taisyklse nurodyt informacij, susijusi su licencijuojama veikla ar licencijos idavim lemianiomis slygomis; LRV nutarimas Licencijos idavimo ir licencijos slyg laikymosi prieiros f -jos turi bti atskirtos. Jeigu licencijas iduoda ir licencijuojamos veiklos prieir atlieka ta pati institucija, ios f -jos turt bti perduotos atskiriems struktriniams padaliniams (iimtiniais atvejais valstybs tarnautojams), kurie sprendimo dl licencijos idavimo primimo poiriu yra nepriklausomi. Administracin atsakomyb ATPK 173 str. Neteistas vertimasis komercine, kine, finansine ar profesine veikla Vertimasis komercine, kine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteistu bdu, utraukia baud nuo vieno tkstanio iki trij tkstani lit su pagamintos produkcijos, ranki, aliavos ir gaut pajam i ios veiklos konfiskavimu. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto admin nuobauda u io straipsnio pirmojoje dalyje numatytus paeidimus, utraukia baud nuo trij tkstani iki ei tkstani lit su pagamintos produkcijos, ranki, aliavos ir gaut pajam i ios veiklos konfiskavimu. Vertimasis komercine, kine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteistu bdu, pabaudojant iai veiklai nelegaliai dirbani asmen darb. Admin nuobaudas gali skirti: o Apylinks teismas. o Valstybin tabako ir alkoholio kontrols tarnyba prie LRV nagrinja 173 straipsnyje (dl vertimosi komercine -kine veikla, susijusia su alkoholini grim ir tabako gamini gaminimu ir didmenine bei mamenine prekyba), numatyt ATP bylas. ADMINISTRACINI NORMINI TEISS AKT PRIMIMO PROCESAS Admin akto samprata, klasifikacija A. Vaivila: Teiss aktas tai tautos, valstybs institucij, pareign ar pavieni asmen tam tikra tvarka priimtas oficialus raytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teiss normos Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas: Teiss aktas iame statyme tai galiotos valstybs valdios institucijos arba referendumu priimtas teiss aktas, kuriame nustatomos, keiiamos arba naikinamos teiss normos (klaida - idem per idem). Administracinis aktas teiss aktas. Administracinis aktas savarankika juridini akt ris, t.y. valdingo pobdio teiss aktas, kuriuo reguliuojami valdymo santykiai, nustatomas valdymo subjekt teisinis statusas, ileidiamas kompetenting VA subjekt (pareign) nustatyta procedra, siekiant valdymo tiksl, sprendiant valdymo udavinius ir gyvendinant valdymo funkcijas. VA 2 str. 8 d.: Administracinis aktas vieojo administravimo subjekto ileistas nustatytos formos teiss aktas. Administracinio akto (AA) poymiai: o AA- teisin valdymo sprendimo iraika; svarbi vieojo administravimo subjekt priemon j konkretiems sprendimams juridikai tvirtinti; o AA postatyminiai teiss aktai, kurie priimami remiantis statymais ir vykdant juos, j nustatyta tvarka ir forma , o t.p. skirti statym ir postatymini teiss akt gyvendinimui; o A gali priimti ir ileisti tik tam tikrus galinimus turinti VA institucija (pareignas) savo kompetencijos ribose; o AA priimamas valstybs vardu, jame pasireikia teisin ir valdinga VA subjekto valia, galinimai; o AA valdingo ir vienaaliko pobdio teiss aktai, kuriuose nustatomos valdymo santyki subjekt teiss ir pareigos; o AA juridinis faktas, dl kurio atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia administraciniai teisiniai santykiai; o AA aktas, kuriam bdingas imperatyvumas, t.y. jais nustatomi standartai, kuriais nurodomos veikimo kryptys, o pai akt gyvendinimas utikrinamas vairiomis valstybs tikinimo ar prievartos priemonmis; o AA ileidiamas grieti laikantis nustatytos procedros. T.y. jis t.b. teistas tiek turinio, tiek formos prasme; o AA gali bti skundiamas teiss akt nustatyta (administracine ar teismine) tvarka; o AA yra kaip pagrindas kitiems teisiniams santykiams atsirasti (aplinkos apsaugos, ems, finans). VA 2 str. 10 d. Norminis administracinis aktas teiss aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrtai asmen grupei (T.y. pagrindinis AT altinis. Jie tiesiogiai ireikia jos reguliuojamj funkcij. Jais sukonkretinamos ir detalizuojamos statym normos. ie teiss aktai priimami siekiant sureguliuot vienarius visuomeninius santykius; Gali bti vairios valstybinio valdymos sritys ir vairs juos leidiantys subjektai (Prezidento dekretai, vyriausybs nutarimai, ministr sakymai ir kt); VA 2 str. 9 d. Individualus administracinis aktas vienkartinis teiss taikymo aktas, skirtas konkreiam asmeniui ar nurodytai asmen grupei VA 8 str. 1 d. Individualus administracinis aktas turi bti pagrstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teiss akt normomis, o taikomos poveikio priemons turi bti motyvuotos. 2 d. Individualiame administraciniame akte turi bti aikiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teiss ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. 3 d. Individualus administracinis aktas turi bti pasiraytas j primusio pareigno ar valstybs tarnautojo arba vieojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar galioto asmens ir patvirtintas antspaudu. 7

A.Vaivila: Pagrindins teiss akt rys: o Bendrj teiss norm aktas tai kompetenting valstybs institucij (teiskros subjekt) specialia tvarka ileistas oficialus raytinis dokumentas, kurio turin sudaro teiss normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teiss subjekt skaiiui. (VA 2 str. 10 d. Norminis administracinis aktas teiss aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrtai asmen grupei) (Pagal ABT nra apskundimo termin) o Individuali teiss norm aktai formuluoja vienkartin, nos laiko atvilgiu ir tstin elgesio taisykl, skiriam konkretiems asmenims arba konkreioms situacijoms (VA 2 str. 9 d. Individualus administracinis aktas vienkartinis teiss taikymo aktas, skirtas konkreiam asmeniui ar nurodytai asmen grupei) o Interpretuot teiss norm aktai, kuriuos priima teiss norm aikinanti institucija. Bendrj (BTN) ir individualij (ITN) teiss norm akt skirtumai: 1. BTN aktas neturi konkretaus adresato (asmens ar institucijos) ir formuluoja bendr elgesio taisykl; ITN aktas skiriamas konkreiam adresatui asmeniui, valstybs tarnautojui, kio subjektui, valstybs institucijai ir pan; 2. BTN aktas nuolatinis nurodymas; ITN aktas vienkartinis nurodymas; 3. BTN aktas skirtas reguliuoti visuotiniams santykiams; ITN aktas skirtas konkretiems gyvenimo atvejams, situacijoms; Skiriasi leidybos procedra (sdtingumas, sigaliojimas ir kt.) Individuali teiss norm aktai problema? VA 2 str. 9 d. Individualus administracinis aktas vienkartinis teiss taikymo aktas, skirtas konkreiam asmeniui ar nurodytai asmen grupei. Taiau, pagal teiss teorij ne visi individuals teiss aktai yra teiss taikymo aktai. Savarankik elgesio taisykl formuluojantys individuali teiss norm aktai: o statymas nustato primimo procedras, o primimo pagrindai, slygos yra tampriai susijusios su diskrecini gali panaudojimu. o Vieojo administravimo subjektas neturi pareigos priimti savarankik elgesio taisykl formuluojanio teiss akto. o ie teiss aktai skirti diskrecijos teisei gyvendinti. Pvz. - Prezidento dekretas, kuriuo suteikiama pilietyb iimties tvarka (u nuopelnus); - VT 31 str. 2 d. Tarnybin nuobauda j paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali bti panaikinta anksiau, negu sueis io s traipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.... Teiss taikymo individuali teiss norm aktai: o Tai individuals teiss aktai, kuriais statymo nustatyta bendroji elgesio taisykl paveriama konkretaus subjekto subjektinmis teismis ar pareigomis. o Vieojo administravimo subjektas turi pareig priimti teiss taikymo akt. o io akto primimo tvark, pagrindus, slygas aikiai tvirtina statymas. o Ribojamas diskrecini gali panaudojimas. o ie teiss aktai skirti konkreiam statymui nuosekliai gyvendinti; o Pvz. - Prezidento dekretas, kuriuo suteikiama pilietyb bendra tvarka; o Valstybins tabako ir alkoholio kontrols tarnybos sprendimas iduoti subjektui X licencij prekiauti alkoholiu. Administracinis norminis aktas ir administracinis reglamentavimas santykis? VA 2 str. 2 d. . Administracinis reglamentavimas vieojo administravimo subjekto veikla, apimanti normini administracini akt primim statymams ir kitiems teiss aktams gyvendinti. (ankstesn redakcija: Administracinis reglamentavimas vieojo administravimo subjekto veikla leidiant nuostatus, taisykles, reglamentus ir kitus norminius teiss aktus statymams gyvendinti). VA 7 str. Pareiga tartis dl administracinio reglamentavimo 1. Vieojo administravimo subjektai dl administracini sprendim, susijusi su bendrais teistais visuomens interesais, turi konsultuotis su visuomens interesams tam tikroje srityje atstovaujaniomis organizacijomis (asociacij, profesini sjung, kit nevyriausybini organizacij atstovais), o statym numatytais atvejais ir su gyventojais ar j grupmis. 2. Konsultavimosi bdus (suinteresuot asmen sueigos, apklausos, vieai skelbti susirinkimai, atstov kvietimai, kiti nuomoni iaikinimo bdai), jeigu statym nenustatyta kitaip, pasirenka pats vieojo administravimo subjektas. 3. Informacija apie konsultavimosi bd, jo dalyvius ir rezultatus turi bti skelbiama administracinio sprendimo projekt parengusio vieojo administr avimo subjekto tinklalapyje. Subjektai, turintys teis leisti norminius administracinius aktus? VA 6 str. 1 d. Tik VA subjektai turi teis leisti administracinius aktus, reikalingus statymams ir kitiems teiss aktams gyvendinti. VA 6 str. 2 d. Tik VA institucijos turi teis priimti norminius administracinius aktus. VA 6 str. 3 d. Individualius administracinius aktus turi teis priimti vieojo administravimo subjektai, turdami io statymo nustatyta tvarka jiems suteiktus vieojo administravimo galiojimus. VA 2 str. 4 d. VA subjektas institucija, staiga, pareignas, valstybs tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, io statymo nustatyta tvarka galioti atlikti viej administravim VA 2 str. 5 d. VA institucija kolegialus ar vienvaldis vieojo administravimo subjektas, io statymo nustatyta tvarka galiotas priimti norminius administracinius aktus. Administracini normini teiss akt primimo proces reglamentuojantys teiss aktai o Vieojo administravimo statymas o LR statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas (in., 1995, Nr. 41-991); o LR statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos statymas (in., 2002, Nr. 124 -5626); o LR statym ir kit teiss akt registro statymas (in., 1995, Nr. 41-992); o Vyriausybs darbo reglamentas (in., 2003, Nr. 27-1089) IV skyrius -VYRIAUSYBS TEISS AKT LEIDYBOS PROCEDRA ; o Vyriausybs nutarimas, patvirtinantis Teiss akt projekt rengimo ir derinimo su savivaldybmis tvark (in., 2000, Nr. 86-2631); o Vyriausybs nutarimas, patvirtinantis sprendim projekt poveikio vertinimo metodik (in., 2003, Nr. 23-975); 8

o o o o o

Vyriausybs nutarimas, nustatantis Vyriausybei teikiam teiss akt projekt vizavim (in., 2001, Nr. 35 -1193); statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacijos, patvirtintos Teisingumo ministro sakymu (in., 2002, Nr. 50-1923); Dokument rengimo taisykls, patvirtintos Lietuvos archyv departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs generalinio direktoriaus sakymu (in., 2006, Nr. 60-2169); Atskir ministerij darbo reglamentai; Savivaldybi taryb reglamentai ir kt.

LR statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas nustato ias teiss akto rengimo stadijas: o teiss akto paskirties ir jo rengimo uduoties nustatymas; o rengjo nustatymas (parinkimas); o teiss akto teksto parengimas; o teiss akto derinimas ir aprobavimas. Teiss akt leidybos stadijos ir etapai (vadovlis): o Teisdaros iniciatyvos stadija. o Teiss akto rengimo stadija: teiss akto projekto rengimas. teiss akto projekto preliminarus svarstymas. teiss akto projekto derinimas. teiss akto papildymas, apdorojimas ir aprobavimas:(papildymas paaikjus naujoms aplinkybms; apdorojimas teisinis procesas, kurio metu aikinamasi ar vartojama tinkama teisin kalba, aikus tekstas, paalinamos dviprasms svokos; aprobavimas tai patvirtinimas, kad AA yra parengtas priimti). o Teiss akto primimo stadija: projekto pateikimas kompetentingai VA institucijai . projekto svarstymas. AA primimas. o Teiss akto ileidimo stadija: teiss akto pasiraymas ir oficialus patvirtinimas. AA skelbimas ir sigaliojimas. Daniel A.Bilak Administracinio reglamentavimo teiss akt arba administracini akt primimo procedros nra visikai aikios. Didesnis skaidrumas galt bti pasiektas aikiau taikant tinkamo proceso principus administracini akt primimui. Vieojo administravimo institucija, gyvendindama diskrecijos teis, privalo laikytis i administracinius aktus lieiani princip: Veikti savo kompetencijos ribose; Gerbti tinkamo proceso principus; Veikti siningai; vertinti visas svarbias aplinkybes ir paalinti nesusijusias aplinkybes; gyvendinti diskrecij laikantis t tiksl, kuriems pasiekti buvo suteikti atitinkami galinimai. Vieojo administravimo statymas nenustato normini akt primimo procedros. Pasinaudojant Vieojo administravimo statymu kaip pagrindu, turt bti sunormintos ir suvienodintos normini akt primimo procedros bei utikrinama, kad i procedr taikymas bt skaidrus ir atskaitingas. Tai savo ruotu sudarys objektyvius standartus, kuriais remiantis teismas gals sprsti apie norminio akto, ypatingai postatyminio teiss akto, teistum ir veiksmingum. Lietuvos administracinio proceso kodeksas turt bti kuriamas administracins justicijos princip pagrindu. ie principai turt bti tiesiogiai tvirtinti: teistumas, siningumas, svarbi aplinkybi vertinimas, netinkam tiksl nebuvimas, sprendim motyvuotumas, proporcingumas, proceso teisingumas, nealikumas ir nepriklausomumas. Siekiant sumainti savivals, neteisingumo ir korupcijos galimybes, remiantis iais principais, turi bti sukurtos ir vieai paskelbtos administracin diskrecij reglamentuojanios taisykls. TARNYBINS IR MATERIALINS ATSAKOMYBS TAIKYMO PROCESAS Teisins atsakomybs samprata ir poymiai R.Z. Lificas: Teisin atsakomyb, tai valstybinio poveikio priemoni, sukeliani teiss paeidjui neigiam padarini, taikymas. V.V. Lazarevas: Teiss paeidjo pareiga iksti valstybs valdios daromus jam nemalonumus, numatytus statymo ir skiriamus u padaryt teiss paeidim. Teisin atsakomyb teiss paeidjui valstybs vardu remiantis statymais ir kitais teiss aktais daromas prievartinis poveikis, kuriuo siekiama garantuoti teiss norm nustatyt teiss tvark, atkurti teisi ir pareig pusiausvyr, pasireikiantis teiss paeidjo elgesio smerkimu, dl ko paeidim padars kaltas asmuo patiria nepalanki moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio ar organizacinio pobdio padarini. Teisins atsakomybs poymiai: 1) teisin atsakomyb taikoma tik pagal teiss normas; 2) teisin atsakomyb valstybs prievartos iraikos bdas; 3) teisins atsakomybs faktinis pagrindas padarytas teiss paeidimas; 4) teisins atsakomybs subjektas kaltas asmuo; 5) teisin atsakomyb taikoma kompetentingos valstybs institucijos (pareigno) aktu; 6) teisins atsakomybs esm teiss paeidjo elgesio smerkimas ir teisini sankcij taikymas; 7) teisins atsakomybs paskirtis utikrinti teisin tvark, apsaugoti teisines vertybes, utikrinti visuomenini santyki dalyvi teisi ir pareig pusiausvyr. Teisins atsakomybs atsiradimo pagrindai (prielaidos) Norminis pagrindas t.y. turi bti teiss norma, pareigojanti teiss subjekt vykdyti pareig bei numatanti u pareigos nevykdym arba netinkam vykdym atsakomyb. Faktinis pagrindas t.y. teiss paeidimo padarymas (atsisakymas vykdyti pareigas) esant kaltei. Procesinis pagrindas t.y. veikla tiriant nusiengim, nagrinjant byl bei priimant teiss taikymo akt, kuris yra teisinis pagrindas taikyti konkreiam paeidjui sankcijas. Tai, kad valstybs tarnybos paskirtis garantuoti viej interes valstybs ir savivaldybi institucijoms vykdant VA ir teikiant viesias paslaugas, o ne privaius ia veikla usiimani darbuotoj interesus, lemia valstybs tarnautoj, kaip korpuso, ypatinga formavimo tvarka, j teisinio statuso specifik, taip pat j ypatinga atsakomyb visuomenei u jiems pavest (patikt) funkcij vykdym. 9

Valstybs tarnautojams netinkamai vykdydamas savo pareigas, paeisdamas jo status reglamentuojanius teiss aktus, padaro teiss paeidim, kurio pagrindu jam yra taikoma viena teisins atsakomybs ri materialin, tarnybin atsakomyb. Tarnybins atsakomybs poymiai: o tarnybinius nusiengimus ir tarnybins atsakomybs taikymo tvark reglamentuoja vieosios teiss normos; o tarnybins atsakomybs taikymas VA subjekto vidaus administravimo veikla; o tarnybin atsakomyb taikoma u valstybs tarnautoj netinkam savo pareig atlikim, aplaidum, tarnybini pareig nevykdym ar netinkam vykdym; o tarp subjekto, skirianio tarnybin nuobaud ir subjekto, kuriam ji atitinkamai yra skiriama turi bti tarnybinio pavaldumo santykiai. Teiss aktai, reglamentuojantys tarnybins atsakomybs taikym o Valstybs tarnybos st.; o LRV nutarimas Dl tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli patvirtinimo; o Diplomatins tarnybos statymas; o Vidaus tarnybos statutas; o Prokuratros statymas; o Kariuomens drausms statutas ir kt. Tarnybins atsakomybs taikymo principai U tarnybinius nusiengimus skiriamos Valstybs tarnybos st. Nustatytos tarnybins nuobaudos t.y. jokios kitos nuobaudos valstybs tarnautojams u tarnybini nusiengim padarym negali bti skiriamos (pastaba: papeikimas; grietas papeikimas; atleidimas i pareig toki tarnybini nuobaud sistem sudaro VT). U vien tarnybin nusiengim galima skirti tik vien tarnybin nuobaud. T.y. nuostata, gyvendinanti LRK 31 str. 5 d. Niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart. Tarnybin nuobauda skiriama atsivelgiant kalt, tarnybinio nusiengimo padarymo prieastis, aplinkybes ir padarinius, valstybs tarnautojo veikl iki tarnybinio nusiengimo padarymo. Sprendimas dl tarnybins nuobaudos paskyrimo gali bti skundiamas. T.y. teismin paeist teisi, skiriant tarnybin nuobaud, gynyba. VT 28 straipsnis. Valstybs tarnautoj atsakomyb Valstybs tarnautojai u tarnybinius nusiengimus traukiami tarnybinn atsakomybn. U valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padaryt materialin al valstybs tarnautojai traukiami materialinn atsakomybn. Valstybs tarnautojas fizinis asmuo, einantis pareigas valstybs tarnyboje ir atliekantis io straipsnio 1 dalyje nurodyt vieojo administravimo veikl. Tarnybinis nusiengimas valstybs tarnautojo pareig neatlikimas arba netinkamas atlikimas dl valstybs tarnautojo kalts. Subjektas, skiriantis tarnybin atsakomyb VT 30 str. 5 d. Tarnybines nuobaudas skiria valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo. Tarnybines nuobaudas skiria ne tiesioginis valstybs tarnautojo vadovas, staigos vadovos, o valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo. Kartais pastarieji subjektai gali sutapti viename asmenyje. Subjekt, priimani valstybs tarnautojus valstybs tarnyb, sra pateikia VT 10 str.: 1. karjeros valstybs tarnautojo pareigas priima: 1) Seimo kanceliarijoje Seimo kancleris; 2) Respublikos Prezidento kanceliarijoje kancleris; 3) Vyriausybs atstov Europos mogaus teisi teisme Vyriausyb; 4) valstybs ir savivaldybi institucijose ir staigose t institucij ir staig vadovai; 5) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame tei sme teismo kancleris, o teismo kancler teismo pirmininkas; 6) kituose teismuose teismo pirmininkas. 2. staig vadov pareigas priima: 1) Seimui atskaitingose institucijose ir staigose statym galiotos institucijos ir asmenys; 2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kancler Respublikos Prezidentas; 3) Vyriausybs atstov, apskrities virinink ir apskrities virininko pavaduotoj Vyriausyb; 4) Nacionalins teism administracijos direktori statymo galiota institucija ar asmuo; 5) valstybs institucijose ir staigose auktesni pagal pavaldum valstybs institucij ir staig vadovai, Vyriausybs staigose ir Vyriausybskanceliarijoje Ministras Pirmininkas; 6) savivaldybs administracijos direktori (direktoriaus pavaduotoj) ir savivaldybs kontrolieri savivaldybs taryba. 3. politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigas priima: 1) Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus Seimo Pirmininkas ar jo galiotas Seimo kancleris io statym o 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka; 2) kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus Seimo kancleris io statymo 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka; 3) Respublikos Prezidento institucijoje Respublikos Prezidentas ar jo galiotas asmuo; 4) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus Ministras Pirmininkas ar jo galiotas asmuo; 5) ministerijoje ministras; 6) Vyriausybs galiotin ir jo pavaduotoj Vyriausyb; 7) savivaldybs institucijoje savivaldybs meras. Tarnybins atsakomybs taikymo stadijos ir etapai o Tarnybins bylos iklimas: 1) pavedimas atlikti tarnybin patikrinim (tyrim) atsakingam asmeniui arba komisijai (ne vliau kaip per 5 d.d. po informacijo s gavimo); 2) mediagos perdavimas tarnybiniam patikrinimui (tyrimui) atlikti; o Tarnybinio patikrinimo (tyrimo) atlikimas: 1) aplinkybi pirminis iaikinimas; 2) praneimo apie tarnybin patikrinim tariamam valstybs tarnautojui suraymas (per 5 d.d. nuo pareigojimo pradti tarnybinio nusiengimo tyrim gavimo dienos); 3) praneimo teikimas; 4) paaikinimo gavimas (ne vliau kaip per 5 d.d. nuo praneimo gavimo dienos); 5) veikos kvalifikavimas, vertinimas, nuobaudos parinkimas; 6) motyvuotos ivados suraymas (ne ilgiau kaip 20 d.d. nuo pareigojimo pradti tarnybinio nusiengimo tyrim gavimo dienos); 7) ivados teikimas vadovui (ne vliau kaip 21 d.d. po tarnybinio nusiengimo tyrimo pradios). Ivados apskundimo galimyb(?); o Tarnybinio nusiengimo nagrinjimas ir nuobaudos paskyrimas (ne vliau kaip per 1 mnes nuo tarnybinio nusiengimo paaikjimo dienos): 1) ivados ir paaikinimo vertinimas; 2) sprendimo primimas ir teiss taikymo akto suraymas; 10

o o

3) valstybs tarnautojo supaindinimas su paskirta tarnybine nuobauda; Apskundimas; Tarnybins nuobaudos inykimas: 1) po tarnybins nuobaudos paskyrimo datos turi praeiti vieneri metai; 2) tarnybin nuobauda j paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali bti panaikinta anksiau (nenumatyti minimals terminai ir panaikinimo pagrindai); 3) kai valstybs tarnautojas gaunas valstybs apdovanojim (neprivaloma).

Tarnybins atsakomybs pritaikymo terminai. VT 30 str. 1 d. Tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo tarnybinio nusiengimo paaikjimo dienos. Kuri yra paaikjimo diena? LVAT tai diena,kai motyvuotas tarnybinio nusiengimo tyrimo ivad pateikiantis valstybs tarnautoj pareigas patekusiam asmeniui. vieno mnesio termin neeina: 1) laikas, kur valstybs tarnautojas nebuvo darbe dl ligos; 2) laikas, kur valstybs tarnautojas komandiruotje; 3) laikas, kur valstybs tarnautojas atostogose. Ar galima skirti tarnybin nuobaud valstybs tarnautojo ligos metu? LVAT: Teiss normos, draudianios skirti tarnybin nuobaud tarnautojo nedarbingumo laiku, nra, todl tokia faktin aplinkyb tarnybins nuobaudos paskyrimas tarnautojui nesant darbe dl nedarbingumo bt aktuali sprendiant tarnybins nuobaudos panaikinimo klausim, jeigu dl to, kad skiriant tarnybin nuobaud jis nedirbo, tarnautojas bt neteks galimybs realizuoti savo teiss dalyvauti tarnybinio nusiengimo tyrimo procedroje, t.y. teikti paaikinimus dl tariamo nusiengimo, apsksti paskirt nuobaud ir panaiai. Ar galima skirti tarnybin nuobaud valstybs tarnautojo ligos metu? LVAT: Teiss normos, draudianios skirti tarnybin nuobaud tarnautojo nedarbingumo laiku, nra, todl tokia faktin aplinkyb tarnybins nuobaudos paskyrimas tarnautojui nesant darbe dl nedarbingumo bt aktuali sprendiant tarnybins nuobaudos panaikinimo klausim, jeigu dl to, kad skiriant tarnybin nuobaud jis nedirbo, tarnautojas bt neteks galimybs realizuoti savo teiss dalyvauti tarnybinio nusiengimo tyrimo procedroje, t.y. teikti paaikinimus dl tariamo nusiengimo, apsksti paskirt nuobaud ir panaiai. iurktus tarnybinis nusiengimas ir jo pasekms VT 29 str. 5 d. ir 6 d.: iurktus tarnybinis nusiengimas tai nusiengimas, kuriuo iurkiai paeidiamos valstybs tarnybos bei kit valstybs tarnautojo veikl reglamentuojani statym ar kit normini teiss akt nuostatos arba kitaip iurkiai nusiengiama valstybs tarnautojo pareigoms ar valstybs tarnautojo veiklos etikos principams. iurkiu paeidimu laikoma: 1) valstybs tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybs tarnyb, eminantis mogaus orum, ar kiti veiksmai, tiesiogiai paeidiantys moni konstitucines teises; 2) valstybs, tarnybos ar komercins paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobdio nusikalstamos veikos poymi turinti veika, nors u i veik valstybs tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn; 4) piktnaudiavimas tarnyba bei Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim paeidimas; 5) dalyvavimas su valstybs tarnyba nesuderinamoje veikloje; 6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vien ar daugiau darbo dien be pateisinamos prieasties; 7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotini ar toksini mediag, jei valstybs tarnautojo elgesys eidia mogaus orum ar diskredituoja valstybs ir savivaldybs institucijos ir staigos autoritet; 8) kiti nusiengimai, kuriais iurkiai nusiengiama valstybs tarnautojo pareigoms ar valstybs tarnautojo etikos principam s (sraas nra baigtinis. Tai reikia, kad bet kuris tarnybinis nusiengimas, esant tam tikroms sunkinanioms aplinkybms, gali bti vertinamas kaip iurktus). VT 29 str. 4 d.: Tarnybin nuobauda atleidimas i pareig gali bti skiriama u: 1. iurkt tarnybin nusiengim; 2. taip pat u kit tarnybin nusiengim, jei prie tai valstybs tarnautojui nors kart per paskutinius 12 mnesi buvo taikyta tarnybin nuobauda grietas papeikimas. LVAT: Valstybs tarnybos statymo 29 str. 4 d. nepareigoja visais atvejais atleisti i valstybs tarnybos, kai tarnautojas padaro iurkt tarnybin nusiengim, o tik suteikia toki galimyb. Valstybs tarnybos statymo 29 str. 2 d. tvirtinta nuostata, kad tarnybin nuobauda skiriama atsivelgiant kalt, tarnybinio nusiengimo padarymo prieastis, aplinkybes ir pasekmes, valstybs tarnautojo veikl iki tarnybinio nusiengimo padarymo, todl ir iuo atveju nustaius, jog pareikjas padar iurkt tarnybin nusiengim, parenkant tarnybin nuobaud turjo bti vertintos visos juridin reikm turinios aplinkybs. VT 9 str. 4 d. Asmuo, atleistas i valstybs tarnautojo pareig u io statymo 29 straipsnio 6 dalies 14 punktuose nurodytus iurkius paeidimus, negali bti priimamas valstybs tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo i pareig dienos. LVAT: tarnybinio nusiengimo tyrimo procedros reikm. <> nuobaud skyrimo procedra btina, o ji pati ir j atlikus priimti administraciniai aktai turi grietai atitikti teiss norm nustatytus reikalavimus. Viena i svarbiausi tokios procedros sudtini dali yra tarnybinio nusiengimo tyrimas, kuris nra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati staigos vadovo pareigoto pareigno ar komisijos veikla, susijusi su isamiu vis tariamo tarnybinio nusiengimo padarymo aplinkybi ir prieasi, nulmusi nusiengim, iaikinimu. tyrim atliekantis pareignas (komisija) turi surinkti visus rodymus, patvirtinanius ir paneigianius tarnautojo tariam paeidimo fakt, tarnautojo kalt, patikrinti jo paaikinime nurodytas su tiriamu nusiengimu susijusias aplinkybes ir visa tai vertinti, tyrimo rezultatus fo rminant motyvuotoje ivadoje; Nustaius, kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim, btina j kvalifikuoti, nurodant Valstybs tarnybos statymo straipsn, dal, punkt, nusiengimo padarymo ir paaikjimo dien, tarnautojo, kalto dl padaryto nusiengimo, kalts form, nusiengimo padarinius, o taip pat ir silom konkrei nuobaud. LVAT: kalts nustatymo btinyb. Vyriausiasis administracinis teismas nurod, jog vertinant ar teistai ir pagrstai paskirta tarnybin nuobauda, turi bti nustatyta, ar valstybs tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusiengimo sudtis: nustatytas paeidimo padarymo faktas, j padars tarnautojas, pasekms, prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi, tarnautojo kalt.

11

Nepakanka vien fakto, jog VT neatliko savo pareig arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Btina nustatyti visus tarnybinio nusiengimo sudties elementus, tarp j ir valstybs tarnautojo kalt. Todl teismas, nagrindamas byl, privalo patikrinti, ar darbdavys tyr tarnautojo kalt ir ar j (kalt) nustat teisingai. Ar tarnybin nuobaud skirianiam asmeniui yra privaloma surayta motyvuota ivada? LRV nutarimas: 10. <...> ioje ivadoje pateiktas pasilymas dl konkreios tarnybins nuobaudos skyrimo valstybs tarnautoj pareigas primusiam asmeniui neprivalomas. 11. valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo priima atitinkamu teiss aktu formint sprendim: 11.1. pripainti, kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim ir skirti jam tarnybin nuobaud, jeigu pateiktoje ivadoje nurodyta, kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim; 11.2. pripainti, kad valstybs tarnautojas tarnybinio nusiengimo nepadar, jeigu pateiktoje ivadoje nurodyta, kad valstybs tarnautojas nepadar tarnybinio nusiengimo; 11.3. nutraukti tarnybinio nusiengimo tyrim, jeigu pateiktoje ivadoje nurodyta, kad valstybs tarnautojui, padariusiam tarnybin nusiengim, tarnybin nuobauda negali bti paskirta, nes pasibaig LR VT 30 str. 1 d. nustatytas tarnybins nuobaudos skyrimo terminas. LVAT: <...> nusprend, kad tarnybinio nusiengimo tyrimo ivad tarnybin nuobaud skirti turintis teis asmuo turi atsivelgti, taiau i ivada nra privaloma, o tik rekomendacinio pobdio. Todl tarnybin nuobaud skirti turintis teis asmuo gali priimti kitok sprendim, nei siloma ivadoje, arba, manydamas, kad itirtos ne visos reikmingos aplinkybs, pavesti atlikti papildom tyrim. Tarnybiniai ginai dl tarnybins atsakomybs taikymo Dl tarnybini nuobaud skyrimo kylanius tarnybinius ginus galima klasifikuoti: 1) ginai dl nuobaudos parinkimo (nuobaudos pagrstumo ir teistumo); 2) ginai dl nuobaudos skyrimo procedrini reikalavim nesilaikymo (paeidim). Materialin atsakomyb. Materialins atsakomybs svoka Materialin atsakomyb tai darbdavi ir darbuotoj tarpusavio pareiga atlyginti turtin (materialin) al, atsiradusi jiems paeidus darbo sutarti es slygas. Materialin atsakomyb yra valstybs prievartos ris, kuri taikoma u darom teiss norm paeidim ir turinti apsaugini teisini santyki form, siekiant, kad teiss paeidjas padengt nukentjusiajai aliai padarytus nuostolius darbo teiss norm nustatytu dydiu ir tvarka. Materialins atsakomybs pagrindinis tikslas pareigoti kalt valstybs tarnautoj atlyginti al, padaryt tyiniais neteistais veiksmais, einant valstybs tarnautojo pareigas. LVAT (byla Nr. A502-304/2008) Materialin atsakomyb gali kilti tik esant ioms, o ne vienai kuriai nors, slygoms: 1) ala padaroma valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai; 2) ala padaroma neteista veika; 3) ala padaroma valstybs tarnautojo kalta veika; 4) padaroma tiesiogin (reali) materialin ala. LAT civ. b. Nr. 3K-7-2/2004 Materialins atsakomybs slygos: 1) reali ala; 2) alos padarymas neteista veika (veikimu, neveikimu); 3) prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir alos atsiradimo; 4) paeidjo kalt; 5) paeidjo buvimas su nukentjusia alimi darbo teisiniame santykyje; 6) alos padarymas einant darbines pareigas. Materialins atsakomybs rys: Materialins atsakomybs taikymas, kai ala kyla atliekant vidaus administravim; Materialins atsakomybs taikymas, kai ala kyla atliekant viej administravim (CK 6. 271 str.); Materialins atsakomybs taikymas, kai ala padaroma kolegialios institucijos; Materialins atsakomybs taikymas, kai ala atsiranda dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros ar teismo ar teisj tyini veiksm(CK 6. 272 str.). Materialins atsakomybs taikymo valstybs tarnautojams principai: 1. Materialins atsakomybs ribos turi bti nustatytos statymuose, aikiai ir detaliai. is principas garantuoja, kad valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo negalt iiekoti didesns padarytos alos dydio, nei tai jam leidia statymas, o valstybs tarnautojas galt patikrinti ar i jo pareigins algos iiekotas alos dydis nevirija leistino statyme dydio ir manydamas, kad i jo algos iiekota per didel padarytos alos suma galt kreiptis teism. 2. Kalto valstybs tarnautojo veiksmais padarytos alos dydis turi bti vertintas objektyviai ir nealikai. 3. Materialin atsakomyb valstybs tarnautojams skiriama tik u kalt veik. Btina, kad valstybs tarnautojas veikt kaltai, nes neesant kalts nra ir atsakomybs. 4. Atsakomybs neivengiamumas. Btina nustatyti kalt valstybs tarnautoj ir pritaikyti jam atsakomyb. Jeigu tarnautojas padar al - jis turi ir prisiimti sipareigojimus atlygindamas al. is principas taip pat turi ir prevencin reikm. 5. Atsakomybs individualizavimas. Materialinn atsakomybs u padaryt al traukiamas al padars valstybs tarnautojas. Asmuo pats sukls al, pats ir turi j atlyginti. 6. Sprendimas paskirti materialin atsakomyb gali bti skundiamas. Pagal Valstybs tarnybos statym valstybs tarnautojas, nesutinkantis su j pareigas primusio asmens sprendimu dl valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padarytos alos atlyginimo, turi teis kreiptis teism. Kreipimasis teism sustabdo alos atlyginimo iiekojim. Materialin atsakomyb skiriama atsivelgiant valstybs tarnautojo kalt, tarnautojo veiksm ir kilusi padarini prieastin ry, paeidimo pobd, padarytos alos dyd bei kitas svarbias aplinkybes, siekiant teistai paskirti atsakomyb. Materialins atsakomybs rys Materialins atsakomybs rys: 1) materialins atsakomybs taikymas, kai ala kyla atliekant vidaus administravim; 2) meterialins atsakomybs taikymas, kai ala kyla atliekant VA (CK 6.271 str.); 3) materialins atsakomybs taikymas, kai ala padaroma kolegialios institucijos; 4) materialins atsakomybs taikymas, kai ala atsiranda dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros ar teismo, ar teisj tyini veiksm (CK 6.272 str.). 12

CK 6.271 straipsnis. Atsakomyb u al, atsiradusi dl valdios institucij neteist veiksm 1. al, atsiradusi dl valstybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti valstyb i valstybs biudeto nepaisydamas konkretaus valstybs tarnautojo ar kito valstybs valdios institucijos darbuotojo kalts. al, atsiradusi dl savivaldybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti savivaldyb i savivaldybs biudeto nepaisydama savo darbuotoj kalts. 2. iame straipsnyje terminas valdios institucija reikia bet kok vieosios teiss subjekt (valstybs ar savivaldybs institucij, pareign, valstybs tarnautoj ar kitok i institucij darbuotoj ir t. t.), taip pat privat asmen, atliekant valdios funkcijas. 3. iame straipsnyje vartojamas terminas aktas reikia bet kok valdios institucijos ar jos darbuotoj veiksm (veikim, neveikim), kuris tiesiogiai daro takos asmen teisms, laisvms ir interesams (valstybs ar savivaldybs institucij priimami teiss ar individuals aktai, a dministraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iskyrus teismo nuosprendius, sprendimus ir nutartis). 4. Valstybs ar savivaldybs civilin atsakomyb pagal straipsn atsiranda, jeigu valdios institucij darbuotojai neveik taip, kaip pagal statymus ios institucijos ar j darbuotojai privaljo veikti. CK 6.272 straipsnis. Atsakomyb u al, atsiradusi dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro, teisjo ir teismo neteist veiksm 1. al, atsiradusi dl neteisto nuteisimo, neteisto sumimo kardomosios priemons taikymo tvarka, neteisto sulaikymo, neteisto procesins prievartos priemoni pritaikymo, neteisto administracins nuobaudos areto paskyrimo, atlygina valstyb visikai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros pareign ir teismo kalts. 2. al, atsiradusi dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant civilin byl, atlygina valstyb visikai, jeigu ala atsirado dl teisjo ar kito teismo pareigno kalts. 3. Be turtins alos, atlyginama ir neturtin ala. 4. Jeigu ala atsirado dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros ar teismo pareign ar teisj tyini veiksm, tai valstyb, atlyginusi al, g yja atgrtinio reikalavimo teis i atitinkam pareign statym nustatyta tvarka iiekoti statym nustatyto dydio sumas. ABT 15 straipsnis. Bylos, priskirtos administracini teism kompetencijai 1 d. 3 p. - alos, atsiradusios dl vieojo administravimo subjekt neteist veiksm, atlyginimo (Civi linio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybs ir savivaldybi institucij ir staig regreso (atgrtinio reikalavimo) teis al padarius VT 1. VT padaryt al atlyginusi valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga turi regreso teis reikalauti i al padariusio VT tokio dydio alos atlyginimo, kiek ji sumokjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutini VT darbo umokesi. alos atlyginimas iiekomas i VT darbo umokesio ir negali viryti 20 procent VT priklausanio per mnes mokti darbo umokesio. 2. Kolegialios valstybs ar savivaldybs institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai al, padaryt dl kolegialios institucijos sprendim, priimt paeidiant LR statymus ir kitus teiss aktus. Nuo pareigos atlyginti al atleidiami tie asmenys, kurie: balsavo prie tok sprendim arba nedalyvavo posdyje j priimant ir per 7 dienas po to, kai suinojo ar turjo suinoti apie tok sprendim, teik institucijos vadovui raytin pareikim. Kolegialios valstybs ar savivaldybs institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar ataukimas i pareig neatleidia j nuo padarytos dl j kalts alos atlyginimo. Ginus dl alos atlyginimo sprendia teismas. Materialins atsakomybs taikymas, kai ala kyla atliekant vidaus administravim Valstybs tarnautojas atlygina tiesiogin al, jeigu j padar atlikdamas vidaus admionistravimo veikl, taiau atlygintos alos dydis negali viryti ei vidutini valstybs tarnautojo darbo umokesi. Materialin ala atlyginama: 1) savo noru; 2) iskaitymas i valstybs tarnautojo darbo umokesio nevirijant vidutinio darbo umokesio; 3) iiekojimas teismine tvarka. Jei ala neatlyginama savo noru, padarytos alos atlyginimas gali bti VT pareigas primusio asmens sprendimu iskaitomas i VT darbo umokesio nevirijant vidutinio darbo umokesio. Sprendimas dl alos atlyginimo turi bti priimtas ne vliau kaip per vien mnes nuo alos paaikjimo dienos. Neatlyginta alos dalis iiekoma pareikus iekin teisme. Atlyginant al iiekoma suma negali viryti 20 procent valstybs tarnautojui per mnes mokamo darbo umokesio. VT, nesutinkantis su j pareigas primusio asmens sprendimu dl valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padarytos alos atlyginimo, turi teis kreiptis teism. Kreipimasis teism sustabdo alos atlyginimo iiekojim. Uduotis. Slygos: Materialin ala buvo padaryta atliekant vidaus administravim; 1. Valstybs tarnautojo vidutinis darbo umokestis - 1000 lt. 2. Valstybs tarnautojas nesutinka savo noru atlyginti al. 3. alos dydis 7000 lt. Sprendimas: Per mnes nuo alos paaikjimo dienos priimamas sprendimas iskaiiuoti al i atlyginimo; 1. Iskaiiuoti i atlyginimo galima tik 1 valstybs tarnautojo vidutin darbo umokest (t.y. 1000 lt.); 2. 1 valstybs tarnautojo vidutinis darbo umokestis iskaiiuojamas po 20 procent - t.y. 200 lt. 3. Dl neiskaiiuotos dalies, t.y. 5000 lt. (nes max. atlygintina suma, kai ala kyla atliekant vidaus administravimo veikl, yra 6 VMDU, tad iuo atveju 6000 lt.) kreipiamasi teism. ADMINISTRACINS ATSAKOMYBS TAIKYMO PROCESAS (ADMINISTRACINI NUOBAUD SKYRIMAS) Administracini teiss paeidim byl teisena ATPBT: samprata Administracin teisena, kaip sudedamoji APo dalis, vadintina admin byl nagrinjimo tvarka, taikoma vienodos materialins teisins prigimties byl visumai. Pagal D.N.Bachrach: Admin teisena, kaip APo (jurisdikcinio APo) dalis tai ypatinga admin veikla bendr ir speciali procesini norm pagalba sprendiant apibrtos kategorijos bylas. ATPBT tai admin procesini teiss norm reglamentuota valstybs pareign veikla sprendiant ATP bylas ir btinais atvejais skiriant admin nuobaudas. ATPBT gali bti skiriama pagal: 1) veiklos subjektus (pvz., teismo, policijos, kit pareign); 2) byl kategorijas priklausomai nuo teiss paeidimo objekto (pvz., paeidim, kuriais ksinamasi viej tvark, nustatyt valdymo tvark ir kt.). Priklausomai nuo procesins veiklos apimties ir sudtingumo, D.N.Bachrachas iskiria tokias ATPBTs ris: 13

1) 2) 3)

pagreitinta teisena (pvz., kai bauda skiriama paeidimo vietoje); prasta teisena. ia teisena daniausiai sprendiamos ATP bylos. Kiekvienoje stadijoje isprsti udaviniai forminami atitin kamu procesiniu dokumentu; ypatingoji teisena, pvz. galt bti ATP bylos dl nedidelio chuliganizmo, smulkiosios vagysts, kontrabandos ir kt. (nagrinjant io pobdio bylas nustatyti specials terminai, numatytas paeidjo atvesdinimas bylos nagrinjim ir pan.).

LVAT (dl ATPBT) konstatavo, jog ATPBT yra savarankika teisena, turinti jai bdingus udavinius ir tvark. ios teisenos metu asmuo, padars ATP, traukiamas admin atsakomybn, ir, vertinant duomenis, pripaintus rodymais, bei ufiksuotus rodinjimo priemonse, yra sprendiama, ar yra padarytas ATP, ar dl jo padarymo tas asmuo kaltas. ATPBT: principai Principai (ATPK 252 ir kt. str.) 1) bylos nagrinjimo operatyvumas; 2) bylos nagrinjamos vadovaujantis vis asmen lygybe statymui; 3) bylos nagrinjamos lietuvi kalba; 4) bylos nagrinjimo vieumas; 5) teisin gynyba (teis teikti rodymus, paaikinimus, teis advokat, teis rodinti nekaltum). ATPBT: udaviniai Udaviniai (ATPK 248 str. (prevenciniai, jurisdikciniai): 1) laiku, visapusikai, pilnutinai ir objektyviai iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes; 2) isprsti j tiksliai pagal statymus; 3) utikrinti priimto nutarimo vykdym; 4) taip pat iaikinti prieastis ir slygas, padedanias padaryti ATP; 5) ukirsti keli teiss paeidimams; 6) auklti pilieius, kad jie laikytsi statym, stiprint teistum. ATPBT: stadijos ir etapai. o ATP bylos iklimo ir tyrimo stadija: 1) bylos iklimas; 2) faktini bylos aplinkybi nustatymas (ityrimas); 3) rodym rinkimas ir fiksavimas; 4) preliminarus veikos kvalifikavimas; 5) procesinis tyrimo rezultat forminimas; 6) mediagos (bylos) perdavimas pagal inybingum. o ATP bylos nagrinjimo ir nutarimo primimo stadija: 1) pasiruoimas bylos nagrinjimui; 2) surinktos mediagos ir bylos aplinkybi analizs etapas, t.y. bylos nagrinjimas i esms 9rodym tyrimas ir apibendrinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomyb lengvinani ir sunkinani aplinkybi nustatymas, nuobaudos ries ir dydio parinkimas; 3) nutarimo primimas ir suraymas; 4) nutarimo ir jo apskundimo tvarkos paskelbimas; 5) nutarimo nuorao teikimas. o Nutarimo ATP byloje apskundimo stadija: 1) skundo padavimas; 2) bylos pasiuntimas ir ireikalavimas; 3) skundo nagrinjimas; 4) sprendimo dl nutarimo primimas ir paskelbimas. o Nutarimo vykdymo stadija, t.y. paskirtos admin nuobaudos vykdymas: 1) nutarimo nukreipimui vykdymo etapas; 2) betarpiko (faktinio) nutarimo vykdymo etapas; 3) vykdymo ubaigimas. ATPBT dalyviai, j teiss ir pareigos. D.Bachrachas teisenoje dalyvaujanius subjektus skirsto : 1) subjektus, turinius V; 2) subjektus, turinius privat interes; 3) asmenis ir organus, atliekanius pagalbin vaidmen procese; 4) kitus, dalyvaujanius vykdymo procese. S.edbaras: 1) institucijos ir pareignai, turintys teis pradti ir atlikti ATPB tyrim, j inagrinti, surayti procesinius dokumentus, priverstinai vykdyti nutarim. T.y. subjektai, turintys admin galiojimus, lemiantys bylos eig ir rezultatus, t.y. jie turi viej interes, jie dar vadinami lyderiaujantys subjektai; 2) proceso dalyviai, turintys asmenin teisin interes: nusiengim padars asmuo, nukentjusysis, statyminiai jo atstovai (tvai, globjai, rpintojai). Jie neturi valdios galiojim; 3) asmenys, padedantys nustatyti objektyvi ties: liudytojai, ekspertai specialistai; 4) asmenys, kitaip padedantys gyvendinti proceso udavinius: advokatai, j padjjai, prokuroras, vertjai, kviestiniai. ATPK 20 skirsnis vardina iuos dalyvius: 1) galiotas pradti ir atlikti ATPB tyrim pareignas (kuris surao protokol) ATPK 259 (1) str.; 2) institucija ar pareignas, galioti skirti admin nuobaud, nagrinti byl ATPK 221 str ir...; 3) asmuo, kuriam taikoma admin atsakomyb ATPK 272 str.; 4) nukentjusysis ATPK 273 str.; 5) 3 ir 4 statyminiai atstovai ATPK 274 str.; 6) advokatas, padjjas (t.y. galiotas atstovas) ATPK 275 str.; 7) prokuroras ATPK 255 str.; 8) liudytojas ATPK 276 str.; 9) ekspertas ATPK 277 str.; 10) specialistas; 11) vertjas ATPK 278 str.; 12) kviestinis; 13) nutarim vykdantis subjektas. Administracinn atsakomybn traukiamo asmens statusas ATPB teisenoje o Paeidjo status reglamentuoja ATPK 272 str. o Paeidjo teiss: 1. susipainti su bylos mediaga; 14

2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

dalyvauti nagrinjant byl; duoti paaikinimus; pateikti rodymus; pareikti praymus; nagrinjant byl, naudotis teisine advokato ar kito galioto atstovo, turinio auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim, pagalba; kalbti gimtja kalba arba ta kalba, kuri jis moka, ir naudotis vertjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvi kalbos; gauti dl jo priimto nutarimo nuora; apsksti nutarim byloje.

Administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama dalyvaujant administracinn atsakomybn traukiamam asmeniui. Danai naudojamasi nuostata leidiania byl inagrinti be asmens: 1. kai yra duomen, jog jam laiku praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet ir 2. jeigu negautas praymas atidti bylos nagrinjim. Tam tikrais atvejais byla nagrinjama tik dalyvaujant asmeniui, traukiamam administracinn atsakomybn. Atvejus nustato ATPK 272 str. 2 d. (danai grsia administracinis aretas). ATPK: Jei pagal policijos arba teisjo aukim is asmuo vengia atvykti, policijos pareignas j gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisjo aukim administracinn atsakomybn traukiamas asmuo vengia atvykti ar bti policijos atvesdinamas, administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama jam nedalyvaujant. LVAT: paeidjo dalyvavimas nagrinjant i byl yra privalomas, o kai jis vengia atvykti pagal aukim btina j atvesdinti ir jei jis vengia bti atvesdinamas, tik tada galima inagrinti pastarajam nedalyvaujant. Taigi, btinas abiej i slyg buvimas, o ne vienos i j, kad sprendimas bt pripaintas teistu ir pagrstu, nors ir buvo priimtas paeidjui nedalyvaujant. Administracinn atsakomybn traukiamo asmens paaikinimai ir parodymai kaip rodymai ATPK 272 str. 1 d. numatyta administracinn atsakomybn traukiamo asmens teis duoti paaikinimus. Draudiama reikalauti ar versti administracinn atsakomybn traukiam asmen pateikti paaikinimus ar parodymus. Administracinn atsakomybn traukiamas asmuo turi teis atsisakyti pateikti paaikinimus administracinio teiss paeidimo pro tokole arba parodymus bylos nagrinjimo metu. Administracinn atsakomybn traukiamo asmens paaikinimai, pateikiami odiu arba ratu, ufiksuojami ATP protokole ir patvirtinami io asmens parau, o bylos nagrinjimo metu odiu pateikiami parodymai fiksuojami bylos nagrinjimo protokole, jei byla nagrinjama nevienasmenikai. Vertinant administracinn atsakomybn patraukto asmens paaikinimus ir parodymus, btina atkreipti dmes j tikrum ir patikimum. Pvz.:, LVAT byloje dl ATPK 174 str. paeidimo, nustat, kad administracinn atsakomybn traukiamos E. B. parodymai, duoti Kaiiadori rajono apylinks teismo 2008 m. kovo 3 d. posdio metu, prietarauja jos paios paaikinimams, duotiems 2008 m. vasario 15 d. Kaiiadori raj ono policijos komisariate, ir kitiems rodymams: administracinio teiss paeidimo protokole, nukentjusios E. G. pareikime bei parodymuose ir liudytojo B. . paaiki nimuose esantiems faktiniams duomenims. Atsivelgiant tai, konstatuota, kad E. B. paaikinimai ir parodymai vertintini kaip neatitinkantys tikrovs. LVAT byloje dl ATPK 126 str. 4 d. paeidimo nustatyta, kad administracinn atsakomybn traukiamas J. V. tiek administracinio teiss paeidimo protokole, tiek ant tikrinimo alkotesteriu aknels pasira, kad sutinka, jog vairavo neblaivus. Konstatuota, kad jo apeliaciniame skunde idstytos naujos su paeidimu susijusios aplinkybs vertintinos kritikai, kaip bandymas ivengti grietos atsakomybs. Nukentjusiojo statusas ATPB teisenoje Nukentjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teiss paeidimu padaryta moralin, fizin ar turtin ala (ATPK 273 str.1d.). Nukentjusysis turi teis: 1. susipainti su bylos mediaga; 2. dalyvauti nagrinjant byl; 3. duoti paaikinimus; 4. pateikti rodymus; 5. pareikti praymus; 6. nagrinjant byl naudotis teisine pagalba; 7. prayti, kad jam bt teiktas nutarimo nuoraas; 8. apsksti nutarim administracinio teiss paeidimo byloje; 9. gauti dl dalyvavimo byloje patirt ilaid atlyginim. ATPK 273 str. numato, kad jis gali bti apklaustas kaip liudytojas. Problema: 1. kokiais pagrindais nukentjusysis pakeiiamas liudytoj? 2. kas tai gali padaryti? 3. Nukentjusysis turi teis duoti paaikinimus, o liudytojas privalo duoti parodymus ir atsakyti u j neteistum. Nukentjusiojo paaikinimai ir parodymai kaip rodymai ATPK 273 str. 2 d. nukentjusiajam suteikia teis duoti paaikinimus, o 3 d. numato galimyb ATP bylos nagrinjimo metu nukentjusj apklausti kaip liudytoj, t. y. nukentjusiajam nustatoma pareiga pateikti parodymus. iuo atveju atribojamos nukentjusiojo paaikinim, kurie pateikiami administracinio teiss paeidimo bylos tyrimo metu ir ufiksuojami administracinio teiss paeidimo protokole, ir parodym, kurie pateikiami odine forma nagrinjant byl, svokos. Mokslinink nuomone, nukentjusiojo ir liudytojo pateikt parodym sutapatinimas nra visikai teisingas, kadangi nukentjusysis, skirtingai nei liudytojas, visuomet yra suinteresuotas bylos baigtimi, todl neutikrinamas teising ir nealik parodym pateikimas. IVADA: nukentjusiojo, kaip liudytojo, apklausa turt bti suprasta ne kaip nukentjusiojo statuso, kuris ilieka tiek administracinio teiss paeidimo bylos tyrimo, tiek jos nagrinjimo metu, pasikeitimas, bet kaip paios apklausos atlikimo tvarkos pasikeitimas, todl nukentjusiajam inom bylai reikming faktini duomen pateikimo formos pasikeitimas neturt kelti problem vertinant jo pateiktus rodymus. Paymtina, kad nukentjusij paaikinim ir parodym vertinimas reikalauja atsargumo, kadangi j dalyvavimas procese yra susijs su paeist teisi apsauga ir gynimu, todl ie asmenys danai nesmoningai yra link pervertinti dl paeidimo padaryt al ir grsus pavoj[ 1], o kai kuriais atvejais, nepaisant ATPK 187 str. numatytos administracins atsakomybs u melaging parodym davim, yra link pateikti tikrovs neatitinkanius paaikinimus ir parodymus. statyminiai ir galioti atstovai ATPB teisenoje statyminiai atstovai (ATPK 274 str.): jeigu administracinn atsakomybn traukiamas asmuo ir nukentjusysis yra: 15

1. nepilnameiai 2. arba dl savo fizini ar psichini trkum negali patys pasinaudoti savo teismis, tai j interesams turi teis atstovauti j statyminiai atstovai (tvai, tviai, globjai, rpintojai). galiotas atstovas (ATPK 275 str.) galiotu atstovu nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl gali bti advokatas ar asmuo, turintis auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim. galiotas atstovas turi teis: 1. susipainti su visa bylos mediaga; 2. dalyvauti nagrinjant byl; 3. pareikti praymus; 4. apsksti nutarim byloje. Advokato galiojimai patvirtinami advokat kontoros iduodamu orderiu, o kito galioto atstovo, turinio auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim, notaro patvirtintu galiojimu arba pavedimo sutartimi. Prokuroro statusas ATPB teisenoje Prokuroro status reglamentuoja ATPK 255 str. Liudytojo statusas ATPB teisenoje Liudytojo status reglamentuoja ATPK 276 str. Administracinio teiss paeidimo byloje liudytoju gali bti aukiamas asmuo, kuriam gali bti inomos kokios nors ioje byloje nustatytinos aplinkybs. Byl nagrinjanio organo (pareigno) aukimu liudytojas privalo: 1. atvykti nurodytu laiku; 2. duoti teisingus parodymus; 3. praneti visa, kas jam inoma byloje; 4. atsakyti jam duodamus klausimus. ATPK 187 (2) numato administracin atsakomyb u melaging parodym davim nuo vieno iki trij tkst Pagal ATPK 279 str. liudytojas turi teis ilaid, susijusi su dalyvavimu byloje atlyginimu. ATPK 276 str. 2d. nustatyta, kad liudytojas privalo atsakyti jam uduodamus klausimus., taiau kam suteikta teis juos uduoti, galutinai nra aiku . Liudytoj paaikinimai ir parodymai kaip rodymai Liudytoj paaikinimai ir parodymai apima asmens, tiesiogiai maiusio paeidimo vyk, suvokt bylai reikming aplinkybi arba asmens, tiesiogiai nemaiusio paeidimo vykio, i kit altini suinot bylai reikming aplinkybi praneim ATP protokol suraaniam ir byl nagrinjaniam subjektui. ATPK 276 str. 2 d., ATPK 256 str. 2 d. tvirtina tik liudytoj parodym svok ir nustato, kad liudytoj parodymai pateikiami bylos nagrinjimo metu, taiau danai ir suraant administracinio teiss paeidimo protokol fiksuojami i liudytoj suinoti faktiniai duomenys, t. y. gaunami liudytoj paaikinimai. D. Urbonas: tiriant administracin teiss paeidim i liudytoj priimti paaikinimai nelaikytini liudytoj parodymais. Liudytojo parodymai tik tada gauna rodomj reikm, kai jis apklausiamas bylos nagrinjimo metu. T.y. grindiama ATPK 276 str., kuris numato jo pareig atvykti ir duoti parodymus. Tai reikia, kad tyrimo metu duoti liudytojo paaikinimai nelaikytini liudytoj parodymais. Vieni teismai liudytoj paaikinimus nelaiko rodymais ir nutartis panaikina, kiti pripasta. Ivada: statym leidjas netiesiogiai atribojo liudytoj paaikinim ir parodym svokas, numatydamas galimyb paaikinimus pateikti administracinio teiss paeidimo protokol suraaniai institucijai (pareignui), o parodymus byl nagrinjaniai institucijai (pareignui). LVAT: liudytoj raytiniai paaikinimai negali bti prilyginami liudytojo parodymams ir j nepakeiia[2]. Ivada: paaikinimai ratu, parodymai odiu. Problemos: ATPK 276 str. 2 d. tvirtintoje liudytojo pareigoje atsakyti uduodamus klausimus nenumatytas klausimus uduodani subjekt ratas. ATPK nedraudia liudytojais apklausti asmen dl amiaus ar psichini ir fizini trkum, nesugebani teisingai suvokti bylai reikming aplinkybi ir apie jas duoti teising paaikinim ir parodym. Eksperto statusas ATPB teisenoje Ekspertas administracinio teiss paeidimo byloje skiriamas tuomet, kai reikalingos specialios inios arba kai reikalinga paaikinti pateikt prie protokolo ekspertizs akt. Eksperto teiss ir pareigos nustatytos ATPK 277 str. Ekspertas turi teis: 1) susipainti su bylos mediaga, lieiania ekspertizs dalyk; 2) pareikti praymus, kad jam bt pateikta papildoma mediaga, reikalinga ivadai duoti; 3) administracinio teiss paeidimo byl nagrinjanio organo (pareigno) leidimu duoti traukiamam atsakomybn asmeniui, nukentjusiajam, liudytojams klausimus, lieianius ekspertizs dalyk; 4) dalyvauti nagrinjant byl. Ekspertas privalo: 1. atvykti pagal aukim 2. duoti objektyvi ivad jam pateiktais klausimais. Problema: o 256 str. 3 d. rodymus renka, prireikus ekspert ar specialist skiria pareignai, turintys teis surayti administracinio teiss paeidimo protokol, taip pat administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas); o 277 str. Ekspert skiria administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas) tuo atveju, kai reikalingos specialios inios arba kai reikalinga paaikinti pateikt prie protokolo ekspertizs akt. Eksperto ivada kaip rodymas Eksperto ivada tai speciali mokslo, technikos, meno ar kitos srities ini ir atitinkam kvalifikacij turinio asmens nuomons, gautos atlikus tam tikrus tyrimus, idstymas, kuomet ATP protokol suraantis ir byl nagrinjantis subjektas negali priimti sprendimo byloje dl tokio pobdio ini trkumo. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizs statymo prasme, ekspertas suprantamas kaip tam tikros srities inovas ar specialistas, turintis speciali mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos moni veiklos srities ini, teiss akt nustatyta tvarka galiotas atlikti ekspertiz. Paprastai ekspertiz administracinio teiss paeidimo byloje skiriama, kai nagrinjant byl reikalingos specialios inios ir kai j os gali atskleisti bylai reikmingas aplinkybes ir isklaidyti visas abejones. ATPK netvirtina procesinio dokumento, kurio pagrindu skiriama ekspertiz. (ATP byl nagrinjant teisme is klausimas isprendiamas priimant nutart, o byl nagrinjant valstybs institucijoje - priimamas nutarimas). Nereglamentuojamas tokio procesinio dokumento turinys. 16

Trkumas nereglamentuoti eksperto nualinimo ar nusialinimo atvejai, ekspertizs akto turinys, eksperto ivados vertinimo kriterijai, papildomos ar pakartotins ekspertizs skyrimo atveja. Praktikoje pasitaiko atvej, kai eksperto ivada pripastama nepatikima, kai ji yra nemotyvuota, atsakymai nepagrsti teiss aktais ar metodikomis. Pvz.: LVAT byloje dl ATPK 126 str. 1 d. paeidimo, nustat, kad ekspertizs akte nurodyta, jog ,,inoma, kad laike valandos organizme sudega vidutinikai 0,15 promili, taiau gali bti 0,20 0,27 promils ir net 0,30 promili. LVAT paymjo, kad ekspertai akte nenurod, kuo grindiamas toks ,,inojimas, akto dstomoji dalis yra nemotyvuota, todl konstatuota, kad eksperto ivada negali bti laikoma pagrsta ir nekeliania abejoni. Eksperto ivados nepakankamumas gali bti nustatomas, kai ekspertizei pateikiama ne visa jos atlikimui reikalinga mediaga, kai neatsakoma visus pateiktus klausimus arba kai netinkamai suformuluojami ekspertui pateikiami klausimai. Nustaius eksperto ivados nepakankamum turt bti skiriama pakartotin arba papildoma ekspertiz, taiau, kaip minta, i klausim ATPK nereglamentuoja. Tiktina ivada, kuri remiasi prielaidomis ir tikimybmis, nelaikytina tinkamu rodymu byloje, kadangi joje nra patikim duomen apie tam tikrus faktus, o yra tiktai numanymas apie j egzistavim. Specialisto paaikinimai kaip rodymai. Specialisto paaikinimai apima speciali ini turinio asmens pagalb atskleiiant pagal jo kompetencij vertintus tam tikrus bylos faktinius duomenis administracinio teiss paeidimo protokol suraaniam ir byl nagrinjaniam subjektui. Specialisto dalyvavimas bylos nagrinjimo procese yra iek tiek kitoks nei eksperto, nes specialistas tik padeda byl nagrinjaniam subjektui interpretuoti ir atskleisti tam tikras faktines aplinkybes ir neatlieka specialaus tyrimo tam, kad nustatyt naujas faktines aplinkybes. Specialistai gantinai danai dalyvauja administracini teiss paeidim byl nagrinjimo procese, ypa atliekant medicinin apir neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichik veikiani mediag nustatyti. Praktikoje pasitaiko atvej, kai administracinn atsakomybn dl ATPK 126 str. traukiami asmenys byl nagrinjaniam subjektu i pateikia savo iniciatyva atliktos medicinins apiros rezultatus, kurie danai prietarauja kitiems byloje esantiems neblaivumo fakt patvirtinantiems rodymams, nes paprastai medicinin apira atliekama prajus tam tikram laikui po vairavimo metu nustatyto neb laivumo laipsnio. LVAT yra paymjs, kad esant tokioms situacijoms, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todl administracinn atsakomybn traukiamo asmens iniciatyva atliktos medicinins apiros rezultatai patys savaime nenuneigia policijos pareign atlikto testavimo techninmis priemonmis duomen. Minti medicinins apiros rezultatai teismui yra neprivalomi ir turi bti vertinami pagal tokias paias taisykles kaip ir kiti rodymai. Vertjo ir kviestini statusas ATPB teisenoje Vertjas skiriamas pareigno, nagrinjanio administracinio teiss paeidimo byl. Taiau pareignas, turintis teis surayti administracinio teiss paeidimo protokol, tokios teiss pagal ATPK neturi. U melging parodym davim jam numatyta AA ATPK 187(2) str.. Turi teis ilaid atlyginim. Kviestini dalyvavimas numatytas taikant administracini teiss paeidim byl teisenos utikrinimo priemones. Jis minimas tik ATPK 268 str. Kviestiniai dalyvauja: o atliekant asmens apir kartu su tam galiotu tos paios lyties kaip ir apirimasis pareignu turi dalyvauti du tos paios lyties atstovai; o atliekant neatidliotin daikt, rankinio bagao mediokls ir vejybos ranki, kit daikt patikrinim, neesant akivaizdoje asmens, kurio nuosavyb yra tie daiktai arba jo valdomi, turi dalyvauti du kviestiniai. ATPK 187(2) atsakomybs nenumato. Nutarim vykdantys subjektai iai ATPB teisenos dalyvi grupei priskiriami asmenys ir pareignai, dalyvaujantys nutarimo vykdymo procese, t.y. vykdantys priimt nutarim ATP byloje. Jais gali bti: 1. teismo antstoliai priverstinai iiekantys paskirt baud; 2. visuomenins organizacijos, darbdaviai; tarpininkaujantys sutrumpinant specialiosios teiss atmimo terminus; 3. policija (administracinis aretas); 4. vairios institucijos, galiotos atimti speciali teis (vairuoti, medioti, skraidyti orlaivio gulos nariu ir kt.); 5. konfiskuojant daikt (antstoliai, muitins pareignai, FNTT); 6. spjimas (byl nagrinjantis organas, paskelbdamas nutarim); 7. nualinimas nuo darbo (pareig) vykdo paeidjo darboviets administracija. Pareign, suraiusi administracinio teiss paeidimo protokol, tarnybiniai praneimai, paaikinimai ir parodymai kaip rod ymai ATPK toki priemoni tiesiogiai nenumato kaip rodymus. LVAT pareign, dalyvavusi nustatant administracin teiss paeidim, tarnybiniai praneimai laikytini kitais bylos dokumen tais, kuriais remiantis nustatytini faktiniai duomenys, reikalingi administracinio teiss paeidimo bylai isprsti. Todl i praneim negalima prilyginti liudytoj parodymams, nes liudytoj parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankikos rodinjimo priemons. Tarnybiniams praneimams keliami nepriekaitingumo, nuoseklumo, visapusikumo ir detalumo reikalavimai. ie dokumentai turi kuo isamiau atsispindti visas aplinkybes, turinias reikms paeidjo versijoms paneigti ir bylai teisingai isprsti. Tais atvejais, kai byloje esantys rodymai yra prietaringi, nepakankami arba tarnybinius praneimus suraiusi pareign paaikinimai ar parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ie asmenys gali bti apklausti kaip liudytojai bylos nagrinjimo metu. Pvz.:, LVAT byloje[1] dl ATPK 124(1) str. 6 d. ir 126 str. 4 d. paeidim, nustat, kad, byloje liudytojais neapklausti policijos pareignai V. R. ir O. K., kuri parodymai turi esmins reikms tiesai byloje nustatyti, nes yra prietaravim dl administracinio teiss paeidimo protokole nurodyt paeidimo aplinkybi, policijos pareigno tarnybinio praneimo bei kit byloje surinkt raytini rodym ir administracinn atsakomybn traukiamo asmens bei jo nurodyto liudytojo parodym. Konstatuota, kad bylos nagrinjime turjo dalyvauti fiksuojant paeidim tiesiogiai dalyvav liudytojai - pareignai. Pareign, suraiusi administracinio teiss paeidimo protokol, paaikinimai ar parodymai atmetami kaip nepakankamai patikimi rodymai, motyvuoja nt tuo, kad ie pareignai sura administracinio teiss paeidimo protokol. ATPBT terminai Terminas tai teiss akte nustatytas laiko tarpas, skaiiuojamas pagal tam tikras nustatytas taisykles, per kur turi bti atliktas tam tikras teisin reikm turintis veiksmas arba atsitikti juridinis faktas. ATPB teisena turi savo pradi ir pabaig, kuri nustatymas siejamas su tam tikrais terminais. ATPK straipsniai, tvirtinantys terminus:34, 35, 261, 263, 267, 282, 290, 293, 296, 306, 308, 313. Terminai: 1) bendrieji (ATPK 282 str. 1 d.) ir specialieji (ATPK 282 str. 2 d.); 2) procesiniai (ATPK 261 str.) ir senaties (ATPK 35 str.).

17

También podría gustarte