Está en la página 1de 29

Scanned by Cloud Dancing

Jei nesimeni matematikos formuli...


(matematikos formuls vidurini, auktesnij ir auktj mokykl moksleiviams ir studentams)

Siaurs Lietuva
1998

Turinys

Pareng: iauli Universiteto magistrantai Darius iauinas V Rasa leeviien


V

Recenzavo iauli Salduvs vid. m-klos mokytoja ekspert P. Grebenienkait

ISBN

9986 - 705 - 31 - 2 iaurs Lietuva, 1998

Apytiksliai skaiiavimai Apytikslio skaiiavimo formuls Apytiksls lygybs Trupmenos. Proporcijos Procentai Laipsnis Sutrumpintos daugybos formuls Lygtys ir lygi sistemos Kvadratins nelygybs Determinantas Kramerio taisykls Modulis Aritmetin progresija Geometrin progresija Rodiklins funkcijos y = a" savybs Logaritm savybs Logaritmins funkcijos y = IogaX savybs Skaitinio argumento trigonometrins funkcijos, j enklai, periodikumas Kai kuri trigonometrini f-j reikms Trigonometrini funkcij tarpusavio priklausomybs, argument sumos bei skirtumo, dvigubo ir puss argumento formuls Redukcijos taisykls Trigonometrini funkcij sandaugos keitimas suma Trigonometrini funkcij sumos bei skirtumo keitimas sandauga Trigonometrins lygtys Trigonometrini funkcij lygybs slygos Trigonometrins nelygybs Kombinatorika Niutono binomas vyki tikimyb Slygin tikimyb Atsitiktiniai dydiai Atsitiktinio dydio matematin viltis (vidurkis) Atsitiktinio dydio dispersija Vidutinis kvadratinis nuokrypis Vektoriai ploktumoje - 3 -

7 B B ^ 10 10 11 12 12 13 13 14 14 15 15 1 13 13 20 20 20 21 21 22 23 24 25 25 25 25 23 23 26

Vektoriai erdvje 27 Kampai ir apskritimas 28 Susikertani apskritim styg savyb 29 Apskritimo liestin 29 Apskritimo ilgis ir skritulio plotas 29 Apskritimo lanko ilgis 2i) Skritulio ipjovos plotas 30 Trikampis ir jo elementai. Pusiaukampins ir pusiaukratins savybs. brtas ir apibrtas apie trikamp apskritimai 30 Trikampi lygumo poymiai 32 Trikampi panaumo poymiai 32 Trikampio kamp suma 32 Trikampio nelygyb 32 Staij ir praulnij trikampi sprendimo formuls 33 Kosinus teorema 33 Sinus teorema 33 brtinis keturkampis 34 Apibrtinis keturkampis 34 Figros ir j plotai 34 Erdvins figros. J paviriai ir triai 3(5 Funkcijos. Sekos. Ribos 39 Rib dsniai 3!) Argumentoirfunkcijos pokyiai. Funkcijos ivestins svoka 40 Pagrindins diferencijavimo taisykls 41 Pagr indins diferencijavimo formuls 41 Funkcijos ekstremum tyrimas ivestins pagalba 42 Neapibrtinis integralas. Pagrindins savybs. Pagrindins formuls 43 Apibrtinis integralas ir jo pritaikymas 45 Kompleksinio kintamojo funkcijos 4(3 Ties ir jos lygtis ploktumoje 47 Antros eils kreivs 43 Tiess ir ploktumos erdvje lygtys 51 Diferencialins lygtys 52 Skaii eiluts 54 Laipsnins eiluts . 54 Logikos elementai 55 Metrin mat sistema. Ploto matai. Mass matai. Trio matai 5(5

J ^ i o j e knygelje surinktos pagrindins matematikos formuls, reikalingos vidurins mokyklos moksleiviams, auktesnij ir auktj mokykl gamtos ir technikos moksl specialybi studentams.

1. Apytiksliai

skaiiavimai Formul (1 + )2 * 1 + 2x (1 + ) 3 1 + 3x

Apytiksls k=2 0,07 0,04 0,06 Vl + x ' 1 + 1


3

lygybs k=3 0,022 0,012 0,022 0,062 0,065 8 15' 148' 625' 0,014 0,014 0,119 k=4 0,007 0,004 0,0007 0,020 0,021 350' 034' 32' 0,04 0,004 0,055 Pastaba Kiekvienai formulei nurodyta, u kokj skaii neturi bti didesn Ix , kad formul duot k tksli deimtaini enkl.

1. = - a, - tiksli dydio reikm, a - apytiksl dydio reikm . 2. |a| = | x - a | absoliutin paklaida . 3. |x - a I < Aa, - absoliutins paklaidos ris. 4. = ^ " f ^ santykin paklaida . I aI 5. S = 4 ai santykins paklaidos ris.
6. A(a + b) = Aa + Ab .

0,19 0,20 1748' 543' 148' 0,14 0,04 0,25

Vl + x ' 1 + | x

7. A(a-b) = Aa + Ab. 8- ^ ab =
+ i

sinx COSX 1 - tgx

9.= + . b Apytikslio 1. f(x) f(x0) + f '(X0)AX .


2. Vl + Ax = 1 + - i , AX $ 1

skaiiavimo

formuls

lg(1 + ) 0,4343x 10 x 1 + 2,303x 1 +* Ig - ^ - 0 , 8 6 8 6 x

3. (1 + Ax)k1 + kAx, k - sveikasis skaiius. 4. (1 + Ax)kxk + kx kl Ax.


5. V
1

^
1

"R x 1 a x '

kai x

o *

Trupmenos. Proporcijos 1 . - | = O, kai a = 0; b. * O . 2. * d = D1K b. m k*0,m*0.

Laipsnis 1.a" = a-a-a-....a,neN;a 1 = a . n kart 2. a = 1, a O.

3.-^=-J < = > a-d = b - c . iL a-c 4 b'd b-d ' c 5. 9. JL - b d ~ b'c


C 130 a d + bc

3. a m - a" = a m+ ". 4. a rn : an = a m 5. (am)n = a . 6. (a-b)" = an- b n . 7 / a \ n _ a" ' / ~ b" 8. a n =-jr, kai a Ti O ir n e N . rn n 9. a n = Vaiir1 m e Z, n e N . 10. Va^=IaI = f a , j e i a > 0 ; \ - a , jei a < O . 11. (Va )2 = a, jei a > O . 12. VaE = Va-Vb , jei a O, b O . = - , jei a ^ O ir b > O .
n

C JL J-Sj- -Ib ' b + d ~ bd + bd _ bd ' 7 S - a n a, + a2 + ... + a b, ~ b 2 - - _ b ~ b, + bj + ... + b ia c 8. ISaPrbOPOrcljOS ~~ d ' Procentai 1. Jei p% nuo skaiiaus a yra skaiius b, tai b = ^ - P . 2. Dviej skaii a ir b procentinis santykis = | 1 0 0 % . 3. Jei M - miinio bendra mas, kurioje yra m vienet tarn tikros mediagos, tai miinio koncentracija =-)5-100% . 4. S n = S0(1 1) , kur Sn - galutinis dydis, iki kurio padidjo (sumajo) per n met pradinis dydis S0, kasmet diddamas (madamas) p %.

, a.j c , < a+b c+ d seka 1 = i 1 => =- j - ,

Sutrumpintos 1.a 2 -b 2 = (a + b)(a-b).

daugybos

formuls

5. Parabols y = 2 + bx + c priklausomai nuo koeficiento a ir diskriminanto atskiri atvejai \D < o / i D = O D> O , X 1 =X 2 x\_yx2 ->x f X1/ D> 0 = '^/\ \ a <O

2. (a b)2 = a2 2ab + b 2 . 3. a3 b3 = (a b)(a 2 ; ab + b2). 4. (a b)3 = a3 3a2b + 3ab2 b 3 . a > O Lygtys ir lygi 1.ax = b < = > x = - ^ , k a i a = 0 . a 2. Ja 1 X + Ij1Y = C1, \ a 2 x + b2y = C 2 . b Jei - - ^, tai sistema turi vienintel sprendin. Jei -5- =
2
2

sistemos

6. ax2 + bx + = ( - ,)( - 2). Kvadratins nelygybs

*" + bx + > arba 2 + bx + < O, . +


)

-F1, tai sistema neturi sprendini.


2
2

1 2

sistema turi be galo daug sprendini. 2 + bx + > , kai (-; X1) U (2; +). 2 + bx + < , kai (X1; X2). 2 + bx + > O, kai (,; x j . 2 + bx + < , kai -,-,) U (2;+)

3. ax2 + bx + c = O, a O D = b 2 - 4ac 1 -b + V d 7 2a '


2

^ -b -VF 2a '

Jei D < O, tai lygtis realij sprendini neturi. Jei D = O, tai X1 = x 2 . 4. Vieto teorema: X1 + X2 = ; X1X2 = ^ .

Determinantas
a

Modulis

3,

D =

a21
a

I2 a22

13
=

a =

33

, jei a 0 ; -a, jei a < 0 .

-f(x) |f(x)| = g ( x ) I V m -f(x) f(x)

|f(x)|=|g(x)|o (f(x))2 = (g(x)) 2 . Iracionalioji lygtis Vf(xJ = g(x) < = > fg(x) > O ,

= g(x), ^0= - g(x) < 0.

Kramerio a x + a12y + a13z = c , , a21x + a22y + a23z = C 2 ,


a

taisykls

l f ( x ) = g2(x)

3i x + 2 + a33z =
a
+ (ar)

Aritmetin
a

progresija

D =

a
a

3, 2

a12 a22 2, , a12


3

a
a

i3
23

n+1=an+d

33
a a
a

1. a2 - a, = ... = a n - Bn., = d , - , D i 0. 2. a n = a, + (n - 1)d .


3. a = ^ i 4. S.
+

13 23

D =

C2

22 a C 3 32
a

33

^1

V =

n C1 a21 C2
a

a a

3i

3 I2

,3 23 a 33
C

a, + a.

5.S^ z =D^O

2 a

1 ) d

.n.

D, =

II 21 a 31
a

1 C2 a 32 C3
a 22

Geometrin
* - ( b)

progresija Apibrimas. Savybs.

Logaritm

savybs

bn+1 = b n .q(q ^ 0; 1)
1

IogaX = b = a", a > 0, a 1, > 0. logaax = .

b2_

_ bn _

1. Ioga(Xy) = IogaX + logay, > O1 y > O . 2. log a (y) = IogaX - logay, > O, y > 0 . 3. IogaX" = <xlogax .

2. b,,= b,.q"

q -1

n <

5. Begalins majanios geometrins progresijos, kurios | q | < I sumos formul: b

4. IogaVx = IogaXn = Iog a X . 5. Iog a I = 0, logaa = 1 . 6. l o g a { = Iog a I - IogaX = - IogaX .

Rodikiins

funkcijos y = a" savybs

8. log a b-log b a = 1 . 9. Ioga,, =^Iog a X. Logaritmins funkcijos y = IogaX savybs 10. logaf(x) = 0 < = > f () = 1 . 11. logaf(x) = 1 Of(X) = a . 12. log,,(x)f(x) = c () > 0, () * 1 ; \ ( ) = (())<.

1. a ,w = a9(x) < = > f(x) = g(x), a > 0, a 1. 2. a


,w

= 1 f(x)=0,a>0,a*1.

3. Kai a > 1 a'*' > 1 f(x) > 0 ; > asM < = > f () > g () ; a < a g ( x ) f () < g ().
af(x) ,(x)

4. Kai 0 < a < 1 ax> > 1 < = > f(x) < 0 ; a*> > a9(x)=> f(x) < g(x); af(x) < a9(x) < = > f(x) > g(x).

13. logaf(x) = log aV (x) < = > f f(x) > 0, () > 0, () = (). -15-

14.

kai a > 1 logaf(x) > O .f() > 1; iog.f(x) < o o f(x) < 1 ; logaf(x) < 1 < = > f(x) < a; logaf(x) > 1 < = > f(x) > a; togaf(x) > loga4/(x) T f(x) > () , 1() > ; logaf(x) < log aV (x) J f(x) < (). 1f(x) > 0 . kaiO<a<1 logaf(x) > O < = > f(x) < 1; logaf(x) < O < f(x) > 1 ; Iog a f M > 1 f(x) < a ; logaf(x) < 1 < = > f(x) > a ; logaf(x) > log a v(x) J f ( x ) < (), 1f(x) > O; logaf(x) < log a v(x) <=>Ff(x) > v(x) \ v ( x ) > O. Skaitinio argumento trigonometrins funkcijos, j enklai, periodikumas

6. cos(-a) = cosa. 7.tg(-a) = -tga. 8. ctg(-a) = -ctga. 9. sin(2n + a) = sina. 10. cos(2n + a) = cosa. 11 .tg(n + a) = tga. 12. ctg ( + a) = ctga.

15.

a a e (0;f) a e ( | ; ) a g (; | ) 6(-|;2)

ketvirtis I Il III IV

sina + +
-

cosa +

tga

ctga

+ +
-

Poskis R1 vienetin abscisi aies tak P0 atvaizduoja tak Pa. Tako P ordinat vadiname kampo sinusu, o abscis - kampo kosinusu. 1. Xii = cosa . 2. y(, = sina . 3. tga sina cosa cosa 4. ctga = sina 5. sin(-a) = -sina 7 V
0

PJx,;yJ
y

V n d ;o).

a J

Kai kuri trigonometrini Kampai Kampai sina cosa tga ctga 6" 30 1 2" VJ 2 3 /3 4 45
2

f-j 180 -1

reikms 3 2 270 -1 neegz.


2

3 60 V3 2 1 2 V3 3

0 1 11. sin2a = 2sina cosa . 12. cos2a = cos2a - sin2a. 13.tg2a =


.. * ct 2a 14
T
2

90 1 0 neegz.

360 1

V2 2 1 1

^ .

ctg a - 1

=-MgtT

neegz.

neegz. neegz.

.Jg

5. sin | = +p-

/1 - cosa'

Trigonometrini funkcij tarpusavio priklausomybs. Argument sumos bei skirtumo, dvigubo ir puss argumento formuls 1. sin2a + cos2a = 1 . - .t 2

16. cos-l

=|2.

17 tn - ."[/ 1 ' C O S o t ' _ 1 - cosa _ sina 9 cosa ' 2 iyi+cosa ~ sina ~ 1 + sina 18. c t g f l/l_t_cosa_' _1_+_cosa + a 1 + cosa ^ - M - cosa sina

- S =^'
= ^ .
Sina

a sina

19. sina = 20. cosa

, V 1-9 ta2
2

3. ctga

21. tga =
22. ctga =

O + 2tgf

TTWf
2

4. tga ctga = 1 .
5

1 - ta2

1 +

2 a

= C o k

ctg2f ?i ctga = ^ l ~2tg?

+ct

92 =-iiikr

7. sin(a ) = sina-cosp sinpcosa . 8. cos(a ) = - + - .

Redukcijos taisykls 1. Jei smailusis kampas yra atidtas nuo Ox aies (180; 360+), tai redukuojamoji funkcija nekeiia pavadinimo, o jei smailusis kampas atidtas nuo Oy aies (90+; 270a), tai redukuojamoji funkcija keiia pavadinim (sinusas kosinusas; tangentas^kotangentas). 2. Redukuotosios funkcijos enklas nustatomas pagal lentel 17 psl.

5. tga + tgp = t tn 6.tga-tg(5 =

COSo ,. C Q3^

sin(a + )

c0su>c0sn

Sin(CtJi)

7. ctgu + ctgP

sinasinp sin(P - a) 8. ctga - ctgp = s j n a . s i n p -

Trigonometrins Trigonometrini funkcij sangaugos keitimas suma 1.arcsin(-x) = -arcsinx, - 1 x < 1. 1. sina-sinp = J (cos(a - ) - cos(a + )). 2. arccos(-x) = - arccosx, -1 ^ ^ 1. 2. cosa cosp 3. sina cosp = j (cos(a + ) + cos(a - )). 3. arctg(-x) = -arctgx . (sin(a + ) + sin(a - )). 4. arcctg(-x) = - arcctgx . Trigonometrini funkcij sumos bei keitimas sandauga 1. sina + = 2sin
. a-

lygtys

skirtumo

Lygtis sinx = , || ^ 1

Sprendini formul = (-1)karcsina + = arccosa + 2vk = arctga + = arcctga +

Kampo intervalas - ^ : arcsina O^arccosa ^ . - "2 < arctga < j < arcctga <

cos
a +R

. cosx = , | | ^ 1 tgx = , e R ctgx = , e R

2. sma-sinp = - ^ - ' - - ^ - 1 - . . a+ - 3. cosa + cosp = 2cos^ j -* c o s - ^ - . 4. cosa - cosp = -2sin an . Trigonimetrini 1. cosa = cosp funkcij

lygybs

slygos

a + = 2, - = 2, keZ.

2. sina = SinP < = > a + = + 2nk , - = 2k , keZ .


- 2 1 -

3. sina = cosp < = > a + = - + 2, a - = + 2, k e Z . 4. tga = tgP < = > a - = , , * - | ( 2 k + 1), keZ. 5. ctga = ^ a - = , , (2 + 1), keZ.

1. tgx > a => + ^ ^ - | + , 2. tgx a => - + < < + , = arctga, keZ . 3. ctgx > => < ^ + . 4. ctgx ^ a => + $ ^ + ,

Trigonometrins Kai O $ a $ 1

nelygybs

= arcctga, keZ . 1.sinx > a < = > + 2 ^ ^ : - + 2. 2 . s i n x ^ a - - + 2 < + 2. kur = arcsina, ksZ . 3 . c o s x ^ a - + 2 < < 2 - + 2. 4.cosx<a + 2 ^ < : 2 - + 2, > = arccosa . Kai - 1 a Kombinatorika Faktorialas ! = (- 1)(-2)...321 = (-1)!,0! = 1,11 = 1. Gretiniai A n = (-1)(-2)... (n-k + 1 ) , 0 < k n . rt
__1_ n- ( - )!

1.sinx ^ a => - + 2 < < ( + ) + 2. 2 . s i n x < a => - - + 2 ^ < - - 2, keZ, = arcsina, keZ . 3 . c o s x ^ a => - + + 2 - $ ^ - + 2. Kliniai 4. cosx a => - + 2 = arccosa, k e Z . + + 2 , P n = n! = 123...n . K= nk. Gretiniai su pasikartojimais

Kliniai su
P

pasikartojimais

/I'yki

tikimyb

"(k>'k2

n) = k,!.k24..-k! *

P(A) = , kur n - vis elementarij vyki skaiius, m - vykiui A palanki elementarij vyki skaiius. vykiui A prieingas vykis yra A .

k, + k2 + ... + kn = n .

Deriniai Ck= <-1-2>!-(


n n! k!(n - )! '
+ 1

P(A) = 1 - P(A). Jei A ir B nesutaikomi vykiai, tai P(A UB) = P(A) + P(B). Jei AirByraduneprikIausomi vykiai, tai () = P(A)-P(B).

',0.

C00= 1 ir C- 1 .

Slygin

tikimyb

cn=cn .

_ n-k

() = ' '

( ) *

c > ei,+

, k < n.

1 c0 n+ c n+ ... + C" n = 2".

Dviej priklausom vyki sandaugos tikimyb P(AflB) = P(A)-Pa(B), P(AflB) = P(B)-Pb(A) . su pasikartojimais Atsitiktiniai Niutono binomas dydiai

Deriniai
p k _ (n + k 1)! 4 , - k!(n -1)!

(a + b)n = an + C1nan1b + ... + Cknankbk + ... + b " . Kiekvienas dmuo turi pavidal Cna""kbk. (k + 1)-ojo nario formul yra T k + ,= C^arvkbk.

X - atsitiktinis dydis . X1, X2 xn - atsitiktinio dydio gyjamos reikms. P1, p 2 ,..., pn - atsitiktinio dydio X gyjam reikmi X1, X2 tikimybs,

Xn atitinkamos

Atsitiktinio

dydio matematin

viltis

(vidurkis)

EX = X1P1+X2P2 + ...+ XnPn.

Atsitiktinio DX = E(X - EX) 2 . DX = E(X2) - (EX)2

dydio X

dispersija

Vektoriai

erdvje

1. Jei A(xa, ya, za), B(xb, yb, zb), tai a I = (xb - xa; y b - ya; zb - z ) . 2."?= (ax, ay, a2) = a j + a j + a z kta x , ay, a z - vektoriaus ^koordinats,

Vidutinis kvadratinis = Vd>T Vektoriai

nuokrypis

T= (1; 0; 0), p= (0; 1; 0),!?= (0; 0; 1) - vienetiniai vektoriai. 3. Vektoriaus ilgis || = Va2 + a2 + a 2 '.

ploktumoje

1. Jei A(xa, ya), B(xb, yb), tai AB = (Xb - xa; yb - ya).


> > -7> > 2. a = (a^, ) = BxI + ay j, a^, a^ - vektoriaus a koordinats,

4. ax = cosa, = | | cosp, az = |a| cosy, a, , - k&mpai, kuriuos Ifsudaro su , y, z aimis . 5.~al) = (ax bx; ay b y ; az b z ). 6.C-a = (Cax; Cay; Ca z ).
> > ^ ^

?iT,if|=|i1= 1 3.~a+1? = (ax + b / + (ay + b / . = ( a - b / + (ay - b y )f 5. k-"a = (kax; ka y ). 6."a ? = - skaliarin sandaugali'tT= ajbx + ajby

7. Skaliarin sandauga a b = |a||b|cosv, kur = Z(a , b). 8.~a"? = axbx + ayby + a z b z .


a

9. coscp

A + aVb, + a A = -g*-

10. Vektori kolinerumo slyga:

7.|aj= Va2 + a 2 '.


8

11. Vektori statmenumo slyga: a b = 0, axbx + ayby + azbz = 0 . 12. Vektori komplanarumo slyga: (a b) ? = 0 .

= z

; t )

" 13. Vektorin sandauga

9."a t? = O, kai "ai? ir et* 0,1? * O. 10. a i ? , tai I?!? = axbx + ayby = O . > > a a 11. Du vektoriai a ir d kolinears, jei b = ka ; =

r* [ax

I b] =
a

X ay a * bX by b Z

14.| i a x b ] [= i?t>sin(p - lygiagretainio, sudaryto iifir bt plotas. 15. Mirioji sandauga: (axb)*c =

Susikertani

apskritim

styg

savyb

aX ay aI

AE-EB = CE-ED.

bX by b Z Cx C yC z Apskritimo iiestin

(axb)-c = [ a x b ] - c = a [ b x c ] = b [ a x c ] .

Kampai ir

apskritimas

CA = CB, CA ir CB - apskritimo liestins, nubrtos i vieno tako C .

/ Kampai ir gretutiniai. + = 180. C MA2 = MC-MB. MA - apskritimo Iiestin, MC - apskritimo kirstin.

Kampai ir kryminiai,

= . Apskritimo ilgis ir skritulio plotas

Apskritimo ilgis C = 2, r - apskritimo spindulys. Skritulio plotas S = w 2 , r - skritulio spindulys. Jei a||b, tai Z1 = Z5, Z4 = ZQ, Z1 = Z7, Z2 = ZQ1 Z4 + Z5 = 180, Z3 + ZQ = 180, Z2 + Z7 = 180, Z1 + Z8 = 180

Apskritimo brtinis kampas ACB = g-^AmB . Centrinis kampas AOB = v-'AmB .


1

lanko ilgis

1 RADIANAS = - laipsni . 1 = W r a d Visas apskritimas turi 2 RADIAN .

4. trikamp brtas apskritimas. O - pusiaukampini susikirtimo takas. TtR'


180

r = r - apskritimo spindulys. S - A-io plotas, p - -io pusperimetris. 5. Apie trikamp apibrtas apskritimas. O - statmen, ikelt i kratini viduri, susikirtimo takas. R = 4S R - apibrto apskritimo spindulys. S - -io plotas. Pastaba. Jei trikampis taisyklingasis, tai R = 2r. AE : EC = AB : BC , 6. Statusis trikampis. c 2 = a2 + b 2 . h 2 = a' b1.
b2 = C b ' .
abc

Skritulio ipjovos Sispi = 360 " Trikampis ir jo


2

plotas

elementai

1. Trikampio kamp suma lygi 180, o ikiliojo n-kampio - 180(n - 2). 2. Trikampio pusiaukampins savyb: B J<

I = \< AC - BK-KC . 3. Trikampio pusiaukratins savyb: B L/m\m\.K OE = ^ B E , BO =J-BE ,


2 2 mb = V2(a + c ) -

BE, AK ir CL - A-io pusiaukratins.

a2 = c - a ' .

Trikampi lygumo

poymiai

Staij ir praulnij

trikampi sprendimo A = sin A ,

formuls

a , -= cos

AA1B1C1 = AABC, jei: 1. A1B1 = AB, A1C1 = AC, ZA1 = ZA . 2. A1B1 = AB, ZA 1 = ZA, ZB 1 = ZB . 3. A1B1 = AB, A1C1 = AC, B1C1 = BC .

b = cos , b

-tgA,

Trikampi panaumo

poymiai

c A
AA 1 B 1 C 1 -AABC, jei: 1. ZA 1 = ZA, ZB 1 = ZB . Kosinus a2 = b2 + c2 - 2bc-cos fc , b 2 = a2 + c2 - 2ac-cos B , c2 = a2 + b2 - 2abcos .

b ^ a = Ctg , b tg T= , = sin C O S
teorema

2A A C1lr i ~ ZA 1 A B =A A C T , _A C C 1 1 _B AB-AC BC 1 1
Trikampio kamp suma ZA + ZB + ZC = 180. C Trikampio nelygyb b - c < a < b + c. sin A sin B sin spindulys.

Sinus

teorema

Q- = 2R, R - apie A-j apibrto apskritimo

brtinis

keturkampis

Trikampis S = S = aha
bhb Ch c

1. + bd = ef (Ptolomjaus teorema). : 2. S = V(p - a)(p - b)(p - c)(p - d)'. 3. ZA + ZC = ZB + ZD = 180

absinC _ acsinB _ bcsinA

Herono Apibrtinis keturkampis S = Vp(p - a)(p - b)(p - c)', kur p

formul a+b+c

1. AB + CD = AD + BC . 2. S = r-p, r - brto apskritimo spindulys, p - keturkampio pusperimetris, S - jo plotas.

a 2 \3 Taisyklingajamtrikampiui S =4, kur a = b = c.

Trapecija

s=^.h
Figros ir j plotai Staiakampis MN - trapecijos vidurin linija. S = a-b . MN = ^ - , t a d a S = MN-h Lygiagretainis Rombas 1. S = ah . 2. S = ab-sina. Lygiagretainio 2a2 + striaini savyb f2. S = a2sin . S = a-h. S =~2 , nes e I f . S = 2ra, kur r - brto apskritimo spindulys.

2b2 = e2 +

Erdvins figros. J paviriai ir triai Kubas Sson. = 4a 2 ; Sk = 6a 2 ; V = a3.

Taisyklingoji _

nupjautin
1 P

piramid
T 1 +P

Sfon =

A B C D , 1 1 1

A B C D,

h ;

Sv

Sion. + SaiBCiD,+ SABCD ;

V = -I-H (SABCD+ ^SABCD- S ABCD + S^ BCD )

Staioji

prizm Ritinys O1 H Sson. = 2 K RH ; Sv = 2nR(R + H) V = nR2H .

Ssai= P-H; Sv _ S ion + 2Spagr V = S p a g r -H.

Pasviroji

prizm

S. , AA st- L ' 1 = L . son. = Pst.p. 1 Sv = S ion + SSfiagr; V = S - H 1 H - prizms auktine.

Kgis Taisyklingoji piramid Sforl = i P * h ; -3Son. C O S c p Sfon. = *RI.; Sv = nR(R + L) V = -^R2H .

Sv - Sson + Spagr
v

= i Spagr- .

Nupjautinis

kgis

Funkcijos.

Sekos.

Ribos

S ton = * ( R + O L ;

1. Atitinkamyb tarp aibi XirY kai kiekvien aibs X element atitinka vienas ir tiktai vienas aibs Y elementas, vadinamas funkcija. 2. Natralij skaii aibje apibrta funkcija vadinama seka. 3. Skaiius O yra sekos (xn) riba, jei kiekvienam kiek norima maam teigiamam skaiiui > O galima rasti natrin skaii Ni., kad visiems n > N i ., bt teisinga nelygyb|x n -0|< . Tai uraoma: Iim Xn = a. 4. Seka (xn) vadinama aprta, kai egzistuoja tokie du skaiiai m ir M, kad Vn yra teisinga nelygyb: m xn M . 5. Nykstaniai majanios geometrins progresijos nari suma:

Sv = ti(R + r) L + JtR2 + Jtra V = |-7tH(R + r + Rr) .


2 2

Rutulys
s , = 4nR2;

S abc = 2 ; S adec = 2nRH ; ^aijec " " nh (3R h) , kur h = BN, H - MN1 R - rutulio spindulys
?

S = Iim Sn = ^ M- .
-

6. Skaiius b vadinamas funkcijos f(x) riba, jeigu jos argumentui artjant prie a, bet kur teigiam skaii > O atitinka toks teigiamas skaiius > O, kad visiems O, tenkinantiems nelygyb | - a| < , yra teisinga nelygyb: | f(x) - b| < .

Rib

dsniai

1. Iim (f(x) + g(x)) = Iim (f(x) + lim(g(x).


X-Wi0 *-*o -

2. Iim (f(x)-g(x)) = xIim f(x)*lim g(x). x


X->X0 ^O K->*

3. Iim (C>f(x)) = O l i m f(x), ia C - konstanta .

= 4pR 2 h, kur h = BO1 .

Argumento 1. = - X 0 . 2. Af(X0) = f(x0 + Ax) - f(x 0 ). Ay = f(x)"f(x 0 ).

ir funkcijos

pokyiai

Pagrindins 1. (Cf(x))' = cf '().

diferencijavimo

taisykls

2. (f(x) + g(x))' = f'(x) + g'(x). 3.(f(x).g(x))' = f'(x).g(x)+f(x)-g'(x).


4

/f(x) u

f'(x)-g(x)-f(x)*g'(x) . 0 -gig 9W * 0

5.(f(g(x)))' = f'(g(x)).g'(x).

0 3. y' = lim m . ' ->0

x=x 0 +Ax

->x 1.C' = 0 .
2. X1 = 1 .

Pagrindins

difenciavimo

formuls

3.(^)' = f-(X) = I l m -M^ X -> " aO 4. y' = tga = f'(X0) - ivestins geometrin prasm 5. y - f(x0) = f '(X0)( - x0) - liestins lygtis.

- t

4. (")' =ax" 1 . 5. (Vfffi)= JW v w ' 2Vf(xT 6. (a")' = axlna .

6- ( - f (x0)) '(X0) + (x- x0) = 0 - normals lygtis.


7 . (e)' = e " .

y=f(x) -Iiestin (0; y0) normal X 40-

8. (Inx)' = j . 9. (log v a a )' = - 7 - . ' Ina 10. (sinx)' = cosx .

11. (cosx)' = - sinx .


12

-(tgx)' = W x -

13. (ctg)' = - - J ^ - 14. (arcsinx)' 15. (arccosx)' = - , 16. (arctgx)'


1
1

,.

17. (arcctgx)' = - ^

-.

Vertikaliosios asimptots lygtis yra = = a, jei Iim f^x) = oo arba Iim f(x) = oo; arba Iim f(x) = oo .
x->a+0 * >a

Pasvirosios asimptots lygtis yra y = kx + b, kur k = Iirn Funkcijos ekstremum tyrimas ivestins pagalba b = Iim (f(x) - kx) arba k = Iim
->

f(x)

, b = Iim (f(x) - k(x)).

Jei bent vienas i koeficient k ir b neegzistuoja, tai pasviroji asimptot neegzistuoja. Neapibrtinis integralas

Savoka: Jf(x)dx = F(x) + C, kur (F(x) + C)' = f(x). Pagrindins savybs: X f'(X) f(x) (a; b) +
T1

b 0

(b; c)
-

C 0

(c; d) +

(d; e) + 7*

1. djf(x)dx = f(x)dx . 2. idF(x) = F(x) + C . 3. jaf(x)dx = ajf(x)dx, ia a O . 4. Rf1(X) + f2(x) - f,(x))dx = Jf,(x)dx + ff2(x)dx -Jf,(x)dx .

max

min

ekstremum.

Pagrindins formuls: 1. Jdx = + C . n + 1 2. Jxndx =Tp^Tf + C, ia 3. / - - = In |x 1+ C . 4. Jexdx = ex + C . 5. Ja dx = - I ^ + C, ia a 1 ir a > O . 6. Jcosxdx = sinx + C . 7. Jsinxdx = - c o s x + C.
8. J
x

Apibrtinis

integralas
b

ir jo

pritaikymas
b

1. Niutono - Leibnico formul: I f(x)dx = F(X)I = F(b) - F(a). a ' 2. Apibrtinis integralas kaip sumos riba: Iim f(x)Ax = f f(x)dx. -> ; 3. Vidurins reikms teorema: f(c) =

J f(x)dx .

4. Integravimas dalimis: ju(x)dv(x) = u(x)-v(x)j - Jv(x}du(x). a 5. Figros plotas: S = J (<p2(y) - 1(y))dy ; S =Jf(x)dx
a

" d

"

dx
dx

,~

6. Kuno su duotu skerspjvio plotu g(x) tris: V = J g(x)dx . b 7. Sukinio tris: V =jtjy 2 dx ; V = irjx 2 dy . a * 8. Lanko ilgis: I =JVl + (f(x)) 2 'dx.
b ,

9. 'J Sin - ^ 2tX - = - ctgx + C . m ,- dx _ rarcsinx + C, ' /1 - 2' I-arccosx + 1 1 r dx _ r arctgx + , " J 1 + 2 -arcctgx + . 1 2 . f ^ = ln
1+

9. Sukinio paviriaus plotas: S = 2n|f(x)Vl + (f(x))2 c!x ;


b

S = 2 n Jf(y)Vl + ( f ' ( y ) ) 2 d y .

+ .

13. f , 5* . = Inlx + Vx2 + a I + C , iaa . ' Vx 2 Ta ' '

14

i-

=ln H \ +

1 5 . f ^ r = m|tg(4+T)| + c 16. Judv = uv- Jvdu . 17. Jf(x)dx = Jf(g(t).g'(t)dt.

Kompleksinio

kintamojo

funkcijos formos

2,

. , jei Z1 = r,e"<\ z2 = r2e%\

Trys kompleksinio Algebrin z = x + iy,x = Rez,y = imz, JmZ z = + iy

skaiiaus forma

zn = r"(cosn<p + isinncp) - Muavro formul ;


n

i2 = -1

Vz = V ( c o s ^ +

i s i n ^ i ^ ) , k = 0,1, 2,... (n - 1 ) . ploktumoje

Ties ir jos lygtis

1. Atstumas tarp dviej tak: d = \'(x2 - X1)2 + (y2 - y / \ ReZ 2. Atkarpos dalijimas duotuoju santykiu: Trigonometrin forma 3. Atkarpos vidurio koordinats: =
X + X
1 2

, + . .=
y
1 2

y, + Xy2 = i +
+

z = r(cos(p + isirnp), r = |zj = Vx2 + , = Arg z , Arg z = arg z + 2nk (k = 0; 1; + 2 . . . ) .

4. Per duotj tak M(x0, y0) einanios tiess su duotuoju normaliniu vektoriumi n^a; b} lygtis: a(x - x0) + b(y - y0) = O . 5. Bendroji tiess lygtis: ax + by + c = O. 6. Tiess su kampiniu koeficientu k lygtis: y = kx + b. 7. Tiess, einanios per duotj tak M(x,, y,), kurios kampinis koeficientas k, lygtis: y - = k(x - X1). y-y X-X 8. Per du takus einanios tiess lygtis: rf = ;L . "" i *" 1 - 9. Dviej tiesi kampas: tgcp =
1

argz =

arctg , kai > 0, + arctg-^, kai < 0 , y 0 - + arctg^ , kai < 0, < 0 , kai = O, > , kai = O, < Rodiklin forma

1,4 ketvi riai 2 ketvirtis; 3 ketvirtis .

z = re*"; coscp + = ' - Euierio formul.

.1k .

Veiksmai su kompeksiniais skaiiais Z1 Z2 = (X1 > g + i (y, y 2 ), jei Z1 = X1 + iy, ,Z2 = X2 + iy2 Z1Z2 = r, 1-^4+*;

10. Tiesi lygiagretumo slyg: kn = k 2 . 11. Tiesi statmenumo slyga: k 2 = -4- .

Antros eils

kreivs

Hiperbol

Apskritimas 1. Kanonin lygtis: (x - a)2 + (y - b)2 = R 2 . 2. X2 + y2 = R 2 . 3. Ax2 + Ay2 + Dx + Cy + F = O .

Parabol

Elips 1 . Kanonin lygtis: 2. Ekscentricitetas:


X
2

= 1.

c e = , jei a > b , e = - j - , jei b > a .

3. b2 + c2 = a2, jei a > b; a2 + c2 = b2, jei a < b .

A1(^O)V.

m1

jv A m

Tiess ir ploktumos

erdvje

lygtys

!.Atstumas tarp dviej erdvs tak: d = V(x2-x1)2+(y2-y1)2+(z2-z1)2'. 6. ( - b) = -2( - ).


2

2. Ploktumos lygtis: ax + by + cz + d = O . 7. ( - ) = 2( - b).


2

Staiakampje koordinai sistemoje susikerta ploktumos: a,x + b,y + C 1 Z + d, = O ir a2x + b2y + c2z + d2 = O . Vienas i kamp, gautas susikirtus ioms ploktumoms, apskaiiuojamas pagal formul:
COSa a 3 i 2 + b1b + C1C2 ~ Va2 + bf + c 2 ' Va22+ b j + c f

;)

'

8. (- )2 = -2( - b).

Diferencialins

lygtys

Galimi trys atvejai: 1. aknys r, ir r2 - realios ir skirtingos. Tada (3) lygties bendrasis sprendinys y = C ^ 1 " + C 2 e' 2X . 2. aknys r, ir r2 realios ir lygios: r2 = r, = r . Tada (3) lygties bendrasis sprendinys y = (c, + c 2 x)e r x . 3. aknys r, ir r2 - kompleksins: r, = + , r2 = - . Tada (3) lygties bendrasis sprendinys y = ' ^ + ,) .

1. Diferencialin lygtis su atskiriamaisiais kintamaisiai p(y) .y' = g(x). Jos sprendinys: P(y) = Q(x) + C, ia P yra viena funkcijos p pirmyki funkcij, o Q - viena funkcijos y pirmyki funkcij. 2. Tiesin I eils diferencialin lygtis y1 + p(x)y = q(x). Jos sprendinys y = e ipMdx (C + Jq() [() dx). 3. Pilnojo diferencialo lygtis. Lygtis M(x, y)dx + N(x, y)dy = O (1) vadinama pilnojo diferencialo lygtimi, jei jos kairioji pus yra funkcijos u[x, y) pilnas diferencialas, t.y., du(x, y) = --dx + - | d y = M(x, y)dx + N(x, y)dy . Kad (1) lygtis btu pilnojo diferencialo lygtis btina ir pakankama, kad SMx. y) _ 5N(x, y) S y S x Jei inoma funkcija, kurios pilnas diferencialas yra kairioji (1) lygties pus, tai u(x, y) = C . Surandame u(x, y) lygybi = M(x, y), N(x, y) pagalba .

5. Antros eils nehemogenin diferencialin lygtis su pastoviais koeficientais: y" + py' + qy = f(x) (5). (5) lygties bendrasis sprendinys y = y" + y* , kur y"- (3) lygties bendrasis sprendinys, y* - (5) lygties dalinis sprendinys. Kai f(x) = ekxPn(x) ir skaiius k nra (4) lygties aknis, tai y* = ekxQn(x), kur Qn(x) - n-ojo laipsnio daugianaris su neapibrtais koeficientais. Kai f(x) = BkxPn(X) ir k yra (4) lygties aknis, tai y* = xmekxQn(x), kur m - sprendinio k kartotinumas. Kai f(x) = acosXx + bsinXx ir skaiiai nra (4) lygties aknys, tai y* = AcosXx + BsinXx, kur A ir B - neapibrti koeficientai, o jei skaiiai T Xi yra (4) lygties aknys, tai y* = x(AcosXx + BsinXx).

u(x, y) = jM(x, y)dx = F(x, y) + (y), (2) ia F(x, y) yra funkcijos M(x, y) pirmykt funkcija . Funkcijos (y) nustatymui gauname lygyb, diferencijuodami (2) lygyb pagal y, t.y. + - = N(x, y). 4. Antros eils homogenin diferencialin lygtis su pastoviais koeficientais y" + py1 + qy = O . (3) Sudarome Iygtj r2 + pr + q = O (4), kurios aknys r, ir r 2 .

Skaii

eiluts

arctgx = - - j

T" - T " + 3

(- 1 ) + 1 " . kai | | < 1 . 7 + ... +

1. Iraika U1 + U2 + U3 + ... + un + ... vadinama fekaii eilute. 2. Dalambero poymis: Jei Iim r ' -) > jei lim-7r-> 1. tai eilut diverguoja.
n -> Xn

arcsinx = + ^ x
+

+^ x

1, tai eilut konvarguoja;

1.3.5-(20-1) 246 ...2n(2n + 1)

+1

. , , , 1 ||< 1 .

3. Koi poymis: Jei Iim n'lT < 1, tai eilut konverguoja;


n jei Iim ViT > 1, tai eilut diverguoja. n -> "

Logikos

elementai

1. Neigimas. Jeigu p - teiginys, tai teiginys "Netiesa, kad p" vadinamas teiginio p neiginiu ir ymimas p . Jo teisingumo reikms: eiluts
i i

Laipsninis

P K T T K

1. Teiloroeilut: f(x) = f(a) + ^ f p f ' ( a ) + f i ^ p f " ( a ) +

^ f "'(a) + ...

T K

2. Makloreno eilut: f(x) = f(0) + -jpf '(O) + f - f "(0) + f - f '"(O) + ... + +f<">(0) + .... 3. Kai kuri funkcij dstiniai Makloreno eilute: sinx = X - 1 + i r + ... + (1)+1 -(^+ ... cosx = 1 - I r + I r - - I r + - ( - 1 ) + 1 - ! + - >= 1 + x + l r + f + . . . +-- + ..
(1 + = 1 + +
2

Y3

y5

2-1

v2

2. Dlsjunjclja. Jeigu p ir q teiginiai, tai teiginys "p arba q" vadinamas teigini p ir q disjunkcija ir ymimas p V q. 3. Konjunkcija. Jeigu p ir q teiginiai, tai teiginys "p ir q" vadinamas teigini p ir q konjunkcija ir ymimas p/\q . 4. Implikacija. Jeigu p ir q teiginiai, tai teiginys "jeigu p tai q" vadinamas teigini p ir q implikacija ir ymimas p => q . 5. EkvIvaIenciJa. Jei p ir q teiginiai, tai teiginys "p tada ir tik tada, kai q" vadinamas teigini ekvivalencija ir ymimas p < = > q. 6. Disjunkcijos, konjunkcijos, implikacijos ir ekvivalentumo teisingumo reikmi lentel: P q T K T K PVq T T T K PAq T K K K p T K T T q P^q T K K T

+ ! < ! 1

..., kai

| | <

1 .

1(1 + X) = - +-J-- - + ... + (-1) n + 1 ~ + ... ,kai | | < 1 .

T T K K

Metrin

mat

sistema

Jei nesimeni matematikos formuli ...


iauli Universiteto magistrantai Darius iauinas, Rasa leeviien)
(I'areng:

Ilgio 1 1 1 1

matai

kilometras (km) = 1000 metr (m). metras (m) = 10 decimetr (dm) = 100 centimetr (cm). decimetras (dm) = 10 centimetr (cm). centimetras (cm) = 10 milimetr (mm). Ploto matai

1 kvadratinis kilometras (km2) = 1000000 kvadratini metr (m2). 1 kvadratinis metras (m2) = 100 kvadratini decimetr (dm2) = = 10000 kvadratini centimetr (cm2). 1 hektaras (ha) = 100 ar (a) = 10000 kvadratini metr (m2). 1 aras (a) = 100 kvadratini metr (m2). Mass matai

Leidinyje yra reikalingiausios matematikos formuls, skirtos vidurini, auktesnij ir auktj mokykl moksleiviams ir studentams.

1 tona (t) = 1000 kilogram (kg). 1 centneris (cnt) = 100 kilogram (kg). 1 kilogram (kg) = 1000 gram (g). 1 gramas (g) = 1000 miligram (mg). Trio matai 1 kubinis metras (m3) = 1000 kubini decimetr (dm3) = = 1000000 kubini centimetr (cm3). 1 kubinis decimetras (dm3) = 1000 kubiniu centimetr (cm3). 1 litras (I) = 1 kubinis decimetras (dm3). 1 hektolitras (hi) = 100 litr (I).

Virelio dailinink J. Jankauskien Techniniai redaktoriai: J. Stropuvien S. Stropus

SL 2031. 1998 07 08.3,5 sp. 1.


US. N r . 2388

Ileido iaurs Lietuva". Spausdino AB spaustuv Titnagas" Vasario 16-osios g. 52, iauliai.

Kaina sutartin