Está en la página 1de 28

Vokalo pedagogikos istorijos ir balso skambesio idealo kitimo apvalga

Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, g. 106 m. pr. m. e. sausio 3 d. m. 43 m. pr. m. e. gruodio 7 d.) romn politikas, retorikas, filosofas ir raytojas.

Ciceronas savo darbe

Orator ad Marcus Brutus rao, kad

meninis kalbjimas ir dainavimas yra giminingi: kalbjime

galima aptikti miglotus dainavimo pradmenis.

Marcus Fabius Quintilianus (Kvintilianas) (g. apie 35 m. - m. apie 96 m.) romn retorikas (ikalbos meno mokytojas) didiausio i antikos laik ilikusio oratorinio meno vadovlio Nurodymai oratoriui (Institutio oratoria) autorius. i knyg, kartu su Cicerono kriniais, studijavo visos retorik mokyklos. Jis savo kryboje ne tik atspindjo auktosios Romos bendruomens manieras, bet ir reformavo literatrin stili, tyrinjo lotyn kalbos problemas.
Quintilianas pabria dainavimo pamok reikm oratoriaus lavinime, bet tuo paiu nurodo skirtumus tarp oratoriaus ir dainininko ar dainavimo mokytojo (phonaschus): tiek dainavimo

mokytojui, tiek oratoriui yra btina lavinti savo balsus, kad bt sustiprintos j galimybs, bet j lavinimas nra vienodas. [] labai svarbi mokslo dalis yra stebjimas: bals padaryti lanksiu bei velniu yra sunkus ir ilgas darbas, gi dauguma oratori bals yra ais ir pritaikyti ugningam kalbjimui.

San Isidoro de Sevilla (g. apie 560 m., Kartagina, Ispanija - m. 636 m. Sevilijoje) Sevilijos arkivyskupas, vidurami enciklopedizmo pradininkas. 1598 m. kanonizuotas ventuosius. Neoficialiai nuo 1998 m. laikomas interneto globju.
Darbe Sententiae de musica Isidor di Sevilla palaiko Quintiliano aprayt viesaus ir aikaus balso ideal. J poiriai skiriasi tik tuo, kad Isidor di Sevilla labiau akcentuoja malon balso skambes (euphonia): Be to tobulas

balsas yra auktas, velnus ir aikus: auktas, kad auktumose itvert; aikus, kad auksu upildyt; velnus, kad klausytojo siel suviliot. Jei balsas kurios nors i i savybi neturi, tai jis nra tobulas.

Gvidas Arecietis (Guido d'Arezzo, Guido Aretino ) g. apie 990 m. - m. apie 1050 m. Ital muzikos teoretikas. Vienuolis benediktinas, chorinio dainavimo mokytojas. Reformuodamas nat rat ved solmizacijos sistem: keturi linij nat eilut, raidinius garso aukio pavadinimus bei muzikos rakt. Neum sistemos pakeitimas naujja leido sutrumpinti to meto daininink

mokymosi laik nuo deimties iki


dviej met.

Balso tridalum atitinka trys gars zonos (vox gravis, vox acuta [= alta], vox superacuta), apie kuri pasiskirstym, remdamasis Guido dArezzo sudarytu garsaeiliu, savo darbe Lucidarium in arte musice plane rao Marchettus di Padua, ital muzikos teoretikas ir kompozitorius (1274 1319):Sakykime, kad vox gravis (emas garsas) nusako tai, kas

kiekviename mogikame balse yra artima tylai. Jis tikrai atsiranda krtininiame balse (voce pectoris), kur yra apatinis rezonatorius ir labiau suartina plaui talpas, o tai igauna gars. Jis todl vadinamas emu, kad atsiranda apatinje pirminje vietoje ir toki rankos sandaroje yra septynios, o btent A, H, C, D, E, F ir G. Kalbant apie aukt gars (vox acuta), j auktu daro prie tai buvs emas; atsiranda jis virutinje vietoje, btent gerkliniame balse (voce gutturis) ir todl formuojasi vir emojo garso; o toki viet yra taip pat septynios, o j pavadinimai nesiskiria nuo emj gars. Kalbant apie labai aukt gars (vox superacuta), jis atsiranda vir aukto garso, ir tai tiesa, kad atsiranda jis aukiausioje vietoje, o btent galviniame balse (voce capitis); o toki viet yra keturios, btent a, b, c ir d.
r. sekani skaidr

Gvido Arecieio solmizacijos ranka (The hand of Guido, Guidonian hand, Mano Guidoniana)

Vidurami heksachord sistema (c' = pirmosios oktavos do) Nata e" d" c" h' b' a' g' f' e' d' c' h b a g f e la d sol c fa B mi A re G ut

la la sol sol fa mi fa la mi re sol re ut fa ut la mi la sol re sol fa ut mi fa la mi re sol re ut fa ut mi re ut

Skiemuo

Seniausias iliks Notkerio i Sankt Galleno grigalikojo choralo rankratis. enklai vir raidi (neumos) nurodo atlikimo niuansus. Notkeris i Sankt Galleno (Notker Balbulus) veicar muzikas, kompozitorius bei poetas. Vienuolis benediktinas, gyvens IX a.

Josquin des Prez (1450 1521), danai vadinamas tiesiog Josquin, buvo renesanso epochos frank flamand kompozitorius. Kartais jo vardas raomas Josquin Desprez, lotynikas variantas Josquinus Pratensis. Tai vienas ymiausi Europos kompozitori greta Guillaume Dufay ir Palestrinos ir neretai laikomas centrine frank flamand mokyklos figra. Jis pirmasis auktojo polifonins vokalins renesanso muzikos meistras.

Josquin des Prez mii Missa de Beata Virgine Kyrie dalies fragmentas

Gioseffo Zarlino (1517 1590) renesanso epochos ital muzikos teoretikas ir kompozitorius. Tai ko gero garsiausias to meto teoretikas greta Aristoxeno ir Rameau. Jis daug nuveik kontrapunkto teorijoje bei muzikos instrument derinimo srityje.
Darbe Le institutioni harmoniche (1573 m.) jis ra: [] vienu

bdu dainuojama banyiose ir vieose koplyiose, o kitu bdu privaiose patalpose. Banyiose, anot G.Zarlino, paprastai skambjo chorinis dainavimas a voce piena (pilnu balsu), o kamerin muzika dainuojama kiek prislopintu ir velniu balsu, nekeliant jokio triukmo.

Giovanni Camillo Maffei (Neapolyje gyvens 1562-73) Ital gydytojas, dainininkas ir liutnistas. Jo paliktas veikalas

Delle lettere del Signor Giovanni Camillo Maffei da Solofra, libri due: Dove ve un discorso della voce e del modo dapparare di cantar di Garganta, senza maestro
traktatas apie puonj dainavim, praktikuot to meto Italijos daininink. Jis gali bti vadinamas pirmuoju muziku fiziologu bei pirmuoju teoretiku, bandiusiu tyrinti balso fiziologij. Tai rodo jo apraytas cantar di garganta metodas, iliustruotas gausiais muzikiniais pavyzdiais. Jo veikalas padeda veikti sunkias interpretacines problemas ir iki iol yra puikus padjjas dainininkui, noriniam imokti dainuoti sudtingus pasaus.

I C.Maffei aikinimo bei vlesni autori pastab, galima rekonstruoti kelet esmini tokio dainavimo stiliaus poymi: dainuojant burna atverta kaip paprastai nekant, lieuvio galiukas guli prie apatini dant, smakras lengvai atkitas priek, tam, kad galima bt lengvai artikuliuoti odius ir gerklos nebt apkrautos bei galt laisvai judti. Jis tvirtino, kad ypatingas balso judrumas ess viena pagrindini gero meninio dainavimo savybi bei teig, kad pasaus reikia dainuoti gyvai ir kiek manoma greiiau.

Lodovico arba Ludovico Zacconi (1555 1627) Ital - austr kompozitorius ir muzikos teoretikas vlyvojo renesanso ir ankstyvojo baroko epochose. Jis buvo dainininkas bei teologas. ymiausias jo veikalas, kuriame nagrinjamos dainavimo problemos Prattica di musica, ileistas Venecijoje 1592 m.

Ital kompozitorius, gyvens XVI XVII ami sandroje. Muzikantas, filosofas bei mokslininkas. Vienintelis iliks O.Durante veikalas yra nat rinkinys Arie devote, le quali sudaro 20 arij (dain), skirt sopranui su generalbosu. Tai pirmasis monodij leidinys, ileistas Romoje. Dainavimo istorijai rinkinys Arie devote svarbus dl angos, kurioje autorius glaustai pateikia rekomendacijas, reikalingas krini atlikimui. ia ne tik ivardinamos pagrindins papuoim dainavimo taisykls, bet ir pateikiamos metodins rekomendacijos dainininko balso kokybs gerinimui. Nesumaiykite io muziko su garsiu ital kompozitoriumi Francesco Durante, pasiymjusiu banytinje muzikoje ir gyvenusiu kone imtmeiu vliau nei jo bendrapavardis Ottavio.

Ottavio Durante

contengono in se la maniera di cantar con gratia, limitation delle parole, et il modo di scriver passaggi, et altri affetti . Jis ileistas Romoje 1608 m. Rinkin

Francesco Durante

Giulio Caccini, kartais vadinamas Giulio Romano (1551-1618) Ital dainininkas ir kompozitorius, daugiausia krs dviej tip dainas: posmines arijas bei itisinio vystymo madrigalus. Jis priklaus taip vadinamai Florencijos kameratai, t.y. kompozitori (Peri, Cavalieri) ir poet (Rinuccini, Bardi) breliui, takojusiam operos anro atsiradim. Oponuodamas polifoniniam renesanso muzikos stiliui G.Caccini aptar naujsias monodins muzikos, t.y. solo dainos su pritarimu, idjas rinkinio Le nuove musiche (1602) angoje. i anga laikoma pirmuoju dainavimo meno vadovliu.

Pier (Pietro) Francesco Tosi (1653 1732) dainininkas kastratas sopranistas, kompozitorius. Savo laiku jis buvo vienu ymiausi daininink. Karjer pradjo choruose, vliau dainavo Genujos ir Londono operos teatruose. Sukr kelet kantat bei atskir arij, bet inomiausias jo darbas traktatas apie dainavim Opinioni de' cantori antichi e moderni (Senj ir naujj daininink poiriai), ileistas 1723 m. is veikalas buvo iverstas angl ir vokiei kalbas. Tai pirmasis isamus dainavimo mokymo vadovlis.

Johann Friedrich Agricola, Johann Adam Hiller bei John E. Galliard savo darbuose panaudojo P.F.Tosi knyg kaip pagrindin mediag. I esms tai tik jo knygos vertimai, su papildomomis, bet vertingomis vertj pastabomis.

Studijuok mintimis, kai negali to daryti balsu citata i


P.F.Tosi knygos

Giambattista Mancini (1714-1800)

Kastratas sopranas, ymaus dainininko Bernacchi (1690-1756) mokinys. Kiti garss io pedagogo mokiniai kastratai Senesino ir Carestini, taip pat vokiei tenoras Anton Raaf, kuriam W.A.Mozartas skyr Idomenjaus partij to paties pavadinimo operoje.
G.Mancini knyga Pensieri, e riflessioni pratiche sopra il canto figurato (1774) vienas pirmj veikal, kuriame aptariami balso registrai. G.Mancini rmsi dviej balso registr teorija ir teig, kad jie turi bti jungiami naudojant natrali nuojaut, bet neprievartaujant prigimties. Savo moksle jis propagavo besiypsanios burnos form, padedani lengviau dainuoti koloratras. G.Mancini teig, kad mokytojui nepakanka vien odiais nusakyti uduotis mokiniui: Tam, kad pateikt tikslias nuorodas studentui, mokytojas privalo ne

tik kalbti ir aikinti, bet ir patvirtinti savo odius asmeniniu dainavimo pavyzdiu.

(1801 - 1861) Ital dainavimo mokytojas ir kompozitorius. Po trumpos dainininko karjeros jis m praktikuoti vokalo dstym ir tapo vienu takingiausi to meto pedagog. 1837 - 1848 m. gyveno Paryiuje ir ten ileido kelet dainavimo pratim knyg, kuri dauguma naudojama iki iol. Greta pratim jis pateikdavo ir metodines rekomendacijas dainininkams. Esminius dainavimo meno aspektus G.Concone idst knygoje

(Paolo) Giuseppe (Gioacchino) Concone

Introduction lart de bien chanter

Manuel Garcia I (tvas), (17751832). Ispan kilms dainininkas, dainavimo mokytojas, dirbs Paryiuje. inomiausia jo knyga Exercises pour la Voix. Almavivos rol G.Rossini operoje Sevilijos kirpjas buvo raoma specialiai iam dainininkui. Kita vertus, teigiama, kad M.Garcia (tvas) turjo gan em tenor su gerai ivystytu falcetu. Tai patvirtina ir faktas, kad jis dainavo Don uan to paties pavadinimo W.A.Mozarto operoje (pav. kairje). Tarp M.Garcia (tvo) mokini buvo ir jo vaikai, vliau igarsj kaip dainininkai ir vokalo pedagogai: Manuel Garcia II (snus), Maria Malibran ir Pauline Viardot. Savo mokyme M.Garcia (tvas) propagavo iskirtin kno laikysen, pasiymini atgal atlotais peiais ir u nugaros suimtomis rankomis. Anot jo, tai atidaro krtin ir ilaisvina bals. Tik tuomet kai balsas isilaisvina, rank pozicij galima pakeisti. Visuomet kvpk ramiai ir be triukmo. Burna, dantys ir lpos turi bti pakankamai atverti, kad balsas nesutikt klii tai M.Garcia (tvo) pamokymai. Jo pratimai tapo gera baze tolesniam belcanto stiliaus dainavimo mokslui, ivystytam M.Garcia (snaus) ir vlesni pedagog.

M.Garcia (tvas) Otelo rolje to paties pavadinimo G.Rossini operoje.

Manuel Garcia II (snus), (1805-1906). Kertin figra dainavimo pedagogikos istorijoje. Jo leidiniai Trait complet de l'Art du Chant (1841), Nouveau Trait sur l'Art du Chant (1856) ir j vertimas angl kalb A Complete Treatise on the Art of Singing (I d. 1975, II d. 1982) tapo esminiais vadovliais daugeliui vokalo pedagog kart. M.Garcia (snaus) pirmoji traktato dalis pristato balso lavinimo metodus, antrojoje aptariamos interpretacins problemos ir pirmoje dalyje pateikt princip pritaikymo galimybs. ioje dalyje gausu muzikini pavyzdi, iliustruojani aptariamas problemas. Tarnaudamas prancz armijoje M.Garcia (snus) turjo prog studijuoti mogaus anatomij ir tai paskatino j domtis gerkl sandara. 1854 m. M.Garcia (snus) irado laringoskop. ymiausi M.Garcia (snaus) mokiniai: Jenny Lind, Mathilde Marchesi, Julius Stockhausen. M.Garcia (snus) vienas pirmj aptar atviro (clair) ir dengto, tamsaus (sombre) balso tembrus. Visi, rimtai studijuojantys dainavim, turt susipainti su iuo klasika tapusiu veikalu.

M.Garcia (snaus) laringoskopas

Mathilde Marchesi (1826-1913) Mecosopranas, keturis metus studijavo pas M.Garcia (sn) ir visapusikai itobulino dainavimo naudojant taip vadinam vidurin registr (medium) technik. Kaip ir jos mokytojas, ji neturjo ypatingo balso ir jos, kaip dainininks, karjera buvo gan ribota. Daugiau ji pasiek vokalo pedagogikos srityje. ymesni M.Marchesi studentai: Nellie Melba, Ilma di Murska, Emma Eames. M.Marchesi paliko veikal Theoretical and Practical Vocal Method bei eil iki iol dainuojam vokalizi. Ji tvirtino, kad dainininko laikysena turi bti natrali ir kiek manoma laisva. Ji nepropagavo besiypsanios burnos, taik diafragmin kvpavim (neleido mokinms dvti korset) ir registr ilyginim vadino vis dainavimo metod kertiniu akmeniu.

Heinrich Panofka (1807-1887) Vokiei dainavimo pedagogas, smuikinikas, kompozitorius, kritikas. Igarsjo savo rato darbais Practical Singing Tutor, Lart de chanter , Voix et chanteurs. domi jo knyga Abcdaire vocal , skirta pradedantiesiems, joje pateikta nemaa vokalizi, kurios naudojamos ir iandien. Antrojoje XIX a. pusje H.Panofkos vokalo mokymas buvo itin populiarus tiek Europoje, tiek Amerikoje.

Gilbert Louis Duprez (18061896) Prancz dainininkas (tenoras), kompozitorius, vokalo pedagogas

Francesco Tamagno (1850-1905) ymus herojinis tenoras, garsjs nepaprasta balso jga. Pirmasis Otelas to paties pavadinimo G.Verdi operoje.

Julius Stockhausen (1826 1906) Vokiei vokalo pedagogas, dirigentas, baritonas, labiausiai igarsjs Lied anro interpretacijomis. Garsusis baritonas Dietrich Fischer-Dieskau moksi pas du buvusius J.Stockhauseno mokinius. Para du veikalus, nagrinjanius vokalo pedagogikos problemas: A Method of Singing ir Gesangstechnik und Stimmbildung J.Stockhausen tvirtino, kad graus garsas yra pirminis dainavimo meno elementas ir kad geras balsas tra meniko dainavimo slyga.

Francesco Lamperti (1813-1892) Ital vokalo pedagogas. Jis teig, kad artja dainavimo meno nuosmukis, nes dainininkai vis daniau engia scen visapusikai nepasireng. ymesni jo studentai: Marietta Alboni, Maria Waldmann, Italo Campanini, William Shakespeare (ne ne, ne tas apie kur pagalvojote ). Jo paliktoje knygoje A Treatise on the Art of Singing teigiama, kad moter balsai turi tris registrus (krtins, mirus, galvinis), o vyr du (krtins ir mirus). Propagavo dainavim be jgos, pilnu, aikiu garsu. Netoleravo dainavimo mormorando, nes man, kad tai vargina bals.

Giovanni Battista Lamperti (1839-1910) F.Lamperti snus, taip pat itobulins dainavimo pedagogikos metodus. Jo mokiniai buvo Sembrich, Schumann-Heink, Stagno ir kt. Jaunesnysis Lamperti para veikal The Technics of Bel Canto, kuriame be kita ko teigiama, kad

teisingas dainavimo bdas yra harmonijoje su gamta ir sveikatingumo pagrindais. G.B. Lamperti

metodus vliau ipltojo jo studentas William Earl Brown.

1931 m. William Earl Brown ileido knyg Maxims of Giovanni Battista

i maa knygel tapo klasikiniu dainavimo student vadovliu. Taisykls buvo suraytos 1890 m., kai W.E.Brown studijavo Drezdene pas G.B.Lamperti. tai keletas knygoje pateikiam taisykli:

Lamperti

Gerklos dainavimo metu turi likti ramios.


Pati sunkiausiai veikiama problema dainuojant yra messa di voce valdymas. Garsas iuo atveju turi prasidti, tstis ir baigtis savaime.

Norint imokti valdyti gerklas reikia treniruoti smegenis ir kn pakol norai ir refleksai ims kontroliuoti proces. Tada tai kas buvo sunku, tampa lengva.
A studijavau pas deimt skirting mokytoj ididiai pasak studentas. Tai lygiai devyniais per daug atsak Lamperti.

Nelaikyk garso. Vystyk j.


Jausmas, kad tavo garsas yra laisvas, sklendiantis jo paties energijos sparnais, yra vienas didiausi gyvenimo malonum nes tu esi jo krjas.

Lilli Lehmann (1848-1929) Vokalo pedagog, fenomenalaus universalumo vokiei operos daininink (sopranas), sukrusi apie 170 vaidmen. Ji dalyvavo pirmajame Bairoito festivalyje, o bdama 61 met amiaus Vienoje sudainavo Izoldos vaidmen R.Wagnerio operoje Tristanas ir Izolda. ymesni L.Lehmann studentai: Geraldine Farrar, Olive Fremstad. Knygoje How to Sing (Meine Gesangskunst) ji akcentuoja kvpavimo neulaikymo svarb ir stengiasi paaikinti paini vokalo pedagogikos terminologij. L.Lehmann liepdavo studentams vokalizuoti balsmis [i], [e] ir [u], ir teig, kad [A] neturi bti vartojama, pakol lieuvis nenusileidia emyn. Taipogi ji laiksi nuomons, kad galvinis balsas yra itin svarbus visiems dainininkams.

Nepainiokite ios dainininks su kitu vokiei sopranu Lotte Lehmann (1888-1976)

Technika yra neatskiriama nuo meno, o garso grois yra vokalinio meno pagrindas L.Lehmann

L.Lehmann garso rezonavimo poji schema (soprano ir tenoro balsams)

William Shakespeare (1849-1931) Angl kilms dainininkas (tenoras), kompozitorius, vokalo pedagogas. F.Lamperti mokinys. Pirmasis amerikiei kilms baritonas David Bispham, tam, kad gyt tarptautin pripainim, studijavo pas G.B.Lamperti ir W.Shakespeare. Knygoje The Art of Singing W.Shakespeare tikina, kad dainininko dainuojami garsai turi gimti pilni ir tyri, tikslaus

aukio, pratsdami dainuojamus odius. Tada garsas bna natralus tarsi iraikinga kalba ir kiekvienas garsas atspindi atlikjo inspiruojamas emocijas. Autorius sitikins, kad teisingai dainuojant mes varginame kvpavimo raumenis, bet patyrimas neleidia nuovargio jausti gerklei. Nuo andikaulio laisvumo priklauso gerkl laisvumas tai taip pat jo teiginys.
W.Shakespeare taip pat para knyg Plain Words on Singing ir sukr nemaai domi vokalizi.

XX a. antrojoje pusje vokalo mokyklos m vis daniau persipinti viena su kita. Tobuljant technologijoms visa pedagogin mediaga tapo laisvai prieinama kiekvienam besidominiam vokalo technika, o vis spartjanti emigracija ir taut maiymasis atved prie to, kad seniai nebestebina belcanto tradicijas vald Azijos ar Afrikos dainininkai. Dainavimo pedagogikoje taipogi persipyn vairios tradicijos ir nors dar kol kas manoma nubrti tam tikras ribas tarp atskir ali vokalo mokykl (pvz. vokiei, ital ar prancz mokyklos), palaipsniui ie skirtumai vis maja, niveliuojasi. Vokietijoje galima rasti pedagog dirbani italika balso lavinimo maniera, o Pranczijoje vokikosios mokyklos atstov. Taigi, esminiu faktoriumi, skirianiu atskir taut balso lavinimo tradicijas belieka kalba, o visas mokyklas vienijaniu veiksniu tampa rengiam daininink universalumas arba atvirkiai siaura specializacija. Iskirti kokius nors pavienius pedagogus, galinius vadintis ikiliausiais ndienos specialistais yra sunku, nes kiekviena mokykla turi savo favoritus, o pats dainavimo mokslas per paskutinius deimtmeius neevoliucionavo tiek, kad bt pastebimi ryks pokyiai balso skambesio etalone. O kaip pedagog pavyzdius vardinti ymiuosius dainininkus taip pat neverta, nes ne kiekvienas garsus atlikjas yra geras pedagogas ir atvirkiai.