Está en la página 1de 348

LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS

Viktoras Justickis

BENDROJI IR TEISS PSICHOLOGIJA


Vadovlis

Vilnius 2003

UDK 159.9(075.8) Ju259

2003-02-21 Nr. A134 Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota Ileista Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos lomis Vadovlio rengim parm Lietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas ir Atviros Lietuvos fondas

Recenzavo: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios ir pedagogins psichologijos katedros docentas dr. Gintautas Valickas; Lietuvos teiss universiteto Socialinio darbo fakulteto Socialins politikos katedros docentas dr. Gediminas Navaitis

Vadovlis svarstytas Lietuvos teiss universiteto Socialinio darbo fakulteto Psichologijos katedros 2002 m. vasario 28 d. posdyje (protokolo iraas Nr. 5) ir rekomenduotas spausdinti

Lietuvos teiss universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2002 m. rugsjo 30 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-1) leidin patvirtino spausdinti

ISBN 9955 563 08 7

Lietuvos teiss universitetas, 2003

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

Turinys
vadas............................................................................................................... 6 Pirmoji dalis. Bendroji psichologija teisininkams 1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas...................................................... 10 1.1. Teiss psichologija kaip mokslas apie psichologijos ini taikym teisje................................................................................... 10 1.2. Psichologijos ir teiss sveikos intensifikacija. Veiksniai, skatinantys platesn teiss taikym................................................... 15 1.3. Veiksniai, stabdantys psichologijos taikym teisje....................... 18 1.4. Teiss psichologija siaurja prasme. Teiss psichologija kaip savarankikas mokslas ir mokslinio tyrimo objektas...................... 22 1.5. Teiss psichologijos struktra. vairi teiss psichologij problema............................................................................................. 24 1.6. Teiss psichologijos kaip savarankiko mokslo raidos istorija 27 1.7. Pratybos. Psichologijos ini taikymas teisje................................. 33 2. Psichologinis asmenybs painimas. Mokslin ir praktin teisinink psichologija................................................................................ 35 2.1. Psichologijos teorijos. J savybs ir tarpusavio santykiai............... 35 2.2. Teisin praktin psichologija. Jos pagrindiniai bruoai ir santykis su moksline ir naivija psichologija. Naivioji (sveiko proto) psichologija................................................................ 43 2.3. Pratybos. Teisin praktin psichologija....................................... 52 3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas.................... 55 3.1. Psichikos procesai ir j painimo reikm teisininkui.................... 55 3.2. Kaip studijuoti psichikos procesus? ................................................ 57 3.3. Biologiniai psichikos proces rmai............................................. 59 3.4. Kategorizacija vairiuose psichikos procesuose.............................. 61 3.5. Kategorijos poveikis psichikos procesams....................................... 69 3.6. Kategorij pasirinkimas. Atpainimas............................................. 73 3.7. Psichika ir problem sprendimo algoritmai.................................... 85 3.8. Informacijos apdorojimo algoritm pobdis.................................. 89 4. Asmenybs savybi psichologija............................................................... 96 4.1. Asmenybs psichologinio bruoo samprata.................................... 96 4.2. Faktorin analiz ir asmenybs bruoas.......................................... 98 4.3. Faktorin analiz ir asmenybs savybi struktra.......................... 101

PIRMOJI DALIS

4.4. Penki veiksni modelis. Penketas svarbiausi bruo................. 104 4.5. Asmenybs psichologins savybs pasireikimas. Asmenyb ir situacija. Psichologinis individo bruo savitarpio suvarymo fenomenas.......................................................................................... 105 4.6. Konkreti gyvenimo situacija ir individo bruo savitarpio suvarymas. Asmens bruoo ir situacijos sveikos teorija............. 107 4.7. Asmenybs bruoo nukrypimas........................................................ 111 4.8. Asmenybs nukrypim pavyzdiai................................................... 122 Antroji dalis. Pagrindins teiss psichologijos problemos vadas.............................................................................................................. 129 5. Liudininko psichologija............................................................................. 131 5.1. vadas. Liudininkai. J reikm ir psichologinis tyrimas................ 131 5.2. Teisinis procesinis liudinink statusas............................................. 132 5.3. Liudininko psichologijos tyrim istorija ir pirmieji rezultatai....... 138 5.4. Dabartiniai psichologinio liudinink parodym tyrimo metodai.. 141 5.5. Liudinink parodymus veikiantys situacijos veiksniai.................... 143 5.6. Liudininko asmenyb ir jo parodymai............................................. 151 5.7. Liudininkas, sakantis neties. Subjektyvios tiesos iaikinimas..... 168 5.8. Liudininko psichologijos duomen reikm ir taikymas nustatant teisiniu poiriu svarbius faktus...................................... 175 6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz................................................................. 183 6.1. Eksperto teiss ir pareigos. Psichologin ekspertiz...................... 183 6.2. Psichologins ekspertizs paskirtis, ypatumai ir jos teisinis statusas............................................................................................... 189 6.3. Psichologins ekspertizs funkcijos................................................. 195 6.4. Psichologins ekspertizs santykis su psichiatrine.......................... 204 6.5. Kai kurios psichologini ekspertizi atmainos............................... 208 6.6. Pratybos. Psichologins ekspertizs skyrimas (dalykinis aidimas)............................................................................................. 236 7. Tikrovs vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinjimo metu................. 237 7.1. Tikrovs rekonstrukcija (atkrimas). Samprata............................. 237 7.2. Istorij krimas kaip tikrovs rekonstrukcijos pagrindas.............. 239 7.3. Scenarijus kaip istorijos pagrindas................................................... 242 7.4. Istorijos (versijos) vertinimas........................................................... 243 7.5. Kategorizacijos, nepilnos atrankos algoritmas ir istorij vertinimas........................................................................................... 246 7.6. Galimyb sivaizduoti istorij ir tikjimas ja................................... 247 7.7. Sveiko proto postulatai ir istorijos tikrumo pojtis........................ 249

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

7.8. Vidinis sitikinimas istorijos tikrumu ir teisjo motyvai. Mastymas norais............................................................................. 252 7.9. Pratybos. Tikrovs vykio rekonstrukcija......................................... 254 8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis.............................................................. 255 8.1. Psichologinio poveikio samprata...................................................... 255 8.2. Psichologinio poveikio struktra...................................................... 257 8.3. Psichologinis poveikis teisje............................................................ 258 8.4. Psichologinio poveikio metodai....................................................... 261 8.5. Tikjimo pagrindine versija sumainimas pateikiant alternatyvi. Fabuliacija.................................................................... 266 8.6. Distancijos euristika. Konkretizacijos metodas.............................. 273 8.7. Nespontaniniai (reflektyviniai) psichologinio poveikio metodai.. 275 9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai....................................................................................................... 287 9.1. Procesinis teisingumas ir subjektyvus jo vertinimas....................... 287 9.2. Pasitenkinimo procedriniu teisingumu padariniai....................... 291 9.3. Pasitenkinimo procedriniu teisingumu altiniai. Arbitro vaidmuo kaip procedrinio teisingumo vertinimo altinis............ 297 9.4. sitikinim dl bdo, kurio turi bti isprstas konfliktas, prigimtis. Psichologiniai teisini sitikinim altiniai..................... 306 9.5. Procedr teisingumo vertinimo ir arbitro elgesio savitarpio ryiai.................................................................................................... 312 9.6. Teismo posdio procedros ir subjektyvus sitikinimas j teisingumu. Situacija Lietuvoje........................................................ 319 9.7. Ikiteisminio tyrimo procedros ir subjektyvus sitikinimas j teisingumu. Procedrinis teisingumas ikiteisminio tyrimo stadijoje............................................................................................... 326 Literatra: Pagrindin................................................................................................. 334 Papildoma.................................................................................................. 334

PIRMOJI DALIS

vadas
is vadovlis pirmiausiai skirtas studentams, studijuojantiems teis, teis ir valdym, penitencin, policijos teis. Tai Lietuvos teiss universiteto, Vilniaus, Vytauto Didiojo universitet, kit auktj mokykl studentai. Taikant teis psichologijos inios btinos. Sprendiant teisin gin labai svarbu gerai suvokti jo psichologin pus. Santuokos nutraukimas, ginas tarp kio subjekt, konfliktas dl nuosavybs tarp kaimyn, ginas tarp darbdavio ir darbuotojo tai tik nedaugelis pavyzdi, kai derinant psichologinius moni tarpusavio santykius panaudojamos teisins priemons. tariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, tardytojas, teisjas, iekovas, atsakovas, liudininkas, visi kiti baudiamojo, civilinio, administracinio ir bet kurio kito proceso subjektai yra mons. Dl to psichologiniai j asmenybs ypatumai daro tak j elgesiui ir sprendimams proceso metu. Pagaliau psichologijos inios svarbios kuriant ir pltojant teis. i knyga pirmas ms alyje teiss psichologijos vadovlis. Taiau tai toli grau ne pirma knyga, i kurios teisininkas galt pasisemti jam reikaling teiss psichologijos ini. Ypa nortumme paminti doc. G. Valicko parengt vadovl Psichologins asocialaus elgesio itakos, taip pat jo kartu su doc. Suslaviiumi parengt knyg Socialin psichologija teistvarkos darbuotojams. Svarbus vykis gerinant psichologijos dstym buvo garsaus D. Myerso psichologijos vadovlio vertimas lietuvi kalb. i knyga teisininkui ypa naudinga bendrosios psichologijos inioms gyti. Taigi io vadovlio tikslas jokiu bdu nra pakeisti visk, kas buvo parayta iki iol. Juo siekiama papildyti mintas knygas. Modulinis mokymasis. is vadovlis sudarytas pasitelkus modulinio mokymosi elementus. Jis gerokai skiriasi nuo kit mokymo priemoni, su kuriomis studentas prats dirbti. Mat prasti vadovliai apsiriboja tuo, kad tam tikra tvarka idsto tam tikr mediag. Studento vaidmuo iuo atveju pasyvus. Jis turi pateikt mediag imokti. Vadovlis yra mokytojas, studentas pasyvus mokinys. Mokymosi psichologijos tyrimai nepalieka joki abejoni pats neefektyviausias mokymosi bdas yra tiesiog skaityti vadovl ir bandyti atsiminti, kas ten parayta. Mokymasis turi bti aktyvus. Prie susipastant su tam tikra vadovlio dalimi reikia suvokti jo skaitymo tiksl, tvark, inoti, kuriuos klausimus btina atsakyti. Moduliniu pagrindu parengtas teiss psichologijos vadovlis kitoks. ia studentui skiriamas aktyvus vaidmuo jis pats sau mokytojas. Jam pasa-

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

komi kiekvieno skyriaus ir poskyrio pedagoginiai tikslai, nurodomos priemons jiems pasiekti, taip pat sudaromos galimybs paiam nustatyti, kas jau imokta, o ko dar reikia mokytis. Toks vadovlio pobdis leidia gerokai padidinti mokymosi efektyvum, organikai diegti moderniausius pedagogikos metodus, skatina aktyv ir problemin mokymsi, sudaro galimyb mokymo proces kompiuterizuoti. Labai svarbu ir tai, kad toks vadovlis moko student ne tik teiss psichologijos, bet ir labai jam reikalingo mokymosi meno. Jis sudaro studentui galimyb savarankikai kelti mokymosi tikslus, pasirinkti tinkamus metodus, suvokti, kiek jau priartta prie mokymosi tikslo. Studentui, pripratusiam prie tradicini vadovli ir tradicinio mokymosi bdo, darbas su moduliniu vadovliu i pradi gali atrodyti iek tiek neprastas. Taiau, imoks nesudtingos darbo su juo technikos, jis greitai sitikina, kad mokytis i tokio vadovlio yra lengviau, patogiau, domiau, galima detaliau susipainti su kursu. Mokymosi vienetas vadovlyje yra modulis. Modul sudaro: a) tam tikra mokymo mediaga. Tai gali bti mokomasis tekstas, kur reikia panagrinti, lentel, kuri reikia ianalizuoti, praktikos atvejis, kur reikia inagrinti ir pan.; b) ios mediagos mokymosi tikslai. Studentui pasakoma, ko jis turi siekti. ie tikslai gali bti labai skirtingi: vienais atvejais studentui keliamas tikslas imokti tam tikr svok, kitais sivaizduoti tam tikras psichologines bsenas, apie kurias pasakojama vadovlyje, arba atpainti tam tikrus psichologinius reikinius (mokymosi tikslai nurodomi po modulio pavadinimo); c) patarimai arba nurodymai, kaip pasiekti mokymosi tiksl. Pateikiami pratimai, kurie padeda geriau sisavinti mokymosi mediag; d) pateikiamos savikontrols priemons. Pedagoginiai tyrimai rodo, kad viena svarbiausi neskmingo mokymosi prieasi yra mokymosi metu kylanti inojimo iliuzija. Kartais studentui, kuris i tikrj mokomj mediag suprato i dalies ar neteisingai, atrodo, kad suprato gerai ir gali engti tolesn ingsn. engs t ingsn, jis, tinkamai nesuprats ankstesns mediagos, nesugeba susidoroti su tolimesne ir nesupranta prieasties. Taigi priemons inioms pasitikrinti leidia studentui ivengti tos iliuzijos, geriau kontroliuoja mokymosi proces. Savikontrols priemons gali bti klausimai, kuriuos reikia atsakyti, udaviniai, kur reikia sugebti isprsti ir pan. Norint pasitikrinti pakanka pervelgti atitinkam modul. Pavieniai moduliai sujungti modulin program (r. kurso programos moduli paveikslus).

PIRMOJI DALIS

Program (ir vis parengt kurs) sudaro atskiri moduliai. Jie ymimi skaiiais. Aukiausiojo lygio modulis ymimas vienu skaiiumi su taku. Pavyzdiui: 1. TEISMO PSICHOLOGIJA. DALYKAS. STRUKTRA. TEIS IR PSICHOLOGIJA. J SVEIKA NAGRINJANT TEISS TAIKYMO PROBLEMAS. 1. emesnio lygio modulis ymimas dviem skaiiais. Pirmasis nurodo aukiausio lygio modulio, kuriam jis priklauso, numer, antras jo paties numer. Pavyzdiui: 1.1. Teismo psichologija kaip mokslas apie psichologijos ini taikym teisje. Dstant tiek program, tiek kurs atsisakyta prasto modulinje literatroje begalinio odio modulis kartojimo prie modulio numerius. (Pavyzdiui, 1. modulis, 1.1. modulis, 1.1.1. modulis). Naudojantis programa reikia inoti, kad skaii su takais kombinacija yra modulio pavadinimas. Ypa atkreipkite dmes moduli metodinius komentarus, surinktus kursyvu (kaip tekstas, kur dabar skaitote). Tai nurodymai, kaip studijuoti modul, jo mokymosi tikslai, uduotys studentui, pratyb ir pan. apraymai. Moduli komentarai danai yra susij. Pavyzdiui, viename dstoma uduotis, kitas tsia ar keiia j. (Pavyzdiui, prie 1.1. modul Teismo psichologija kaip mokslas apie psichologijos ini taikym teisje pateikta uduotis: Prie skaitydami tekst pabandykite patys sivaizduoti situacijas, kai kuriant, taikant, naudojant ar vykdant teis gali bti naudinga psichologija. inokite, kad toki situacij labai daug. Pasistenkite sugalvoti ne maiau kaip 20. Dabar perskaitykite 1.1. modulio tekst. Perskait modul gaunate kit uduot: Prisiminkite psichologijos taikymo teisje galimybes, kurias sugalvojote prie praddami skaityti modul, ir patys sau atsakykite klausim: kokias psichologijos taikymo galimybes numatte, koki nesugebjote numatyti. i uduoi derinys padeda jums nepalyginti giliau suprasti problem, idstyt modulyje, geriau susieti j su kasdienine savo praktika, Jums bus domiau ir dl to (kaip rodo psichologijos tyrimai), kad iai problemai suprasti bus daug efektyviau panaudoti Js atmintis, protas, vaizduot ir pan. Taigi inokite, kad is kursyvu surinktas tekstas labai svarbus, kad galtumte gerai ir greitai sisavinti modul. Skaitykite j atidiai.

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

Pirmoji dalis

psichologija teisininkams

Bendroji

10

PIRMOJI DALIS

1. TEISS PSICHOLOGIJA. DALYKAS.


SISTEMA. TEIS IR PSICHOLOGIJA. J SVEIKA NAGRINJANT TEISS TAIKYMO PROBLEMAS

!!! Tikslai !!!


Suprasti santyk tarp psichologijos ir teiss moksl. Suprasti skirtum tarp teiss psichologijos plaija prasme (kaip taikomojo mokslo) ir teismo psichologijos siaurja prasme. Suvokti teiss psichologijos objekt. Sugebti apibdinti jos potencialaus ir realaus objekto skirtumus. inoti ir sugebti apibdinti veiksnius, skatinanius platesn psichologijos taikym teisje. inoti ir sugebti apibdinti veiksnius, kliudanius psichologij taikyti teisje. vairios teiss psichologijos sampratos: psichologija statyme, statymo psichologija, psichologija ir statymas. Imanyti teiss psichologijos struktr (i koki dali ji susideda). Imanyti teiss psichologijos raidos istorij, sugebti apibdinti pagrindinius etapus.

1.1. Teiss psichologija kaip mokslas apie psichologijos ini taikym teisje
iame modulyje kalbama apie santykius tarp teiss ir psichologijos. Daugiausia dmesio skiriama psichologijos taikymui teisje. Prie skaitydami tekst pabandykite sivaizduoti situacijas, kai kuriant, taikant, naudojant ar

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

11

vykdant teis gali bti naudinga psichologija. inokite, kad toki situacij labai daug. Pasistenkite, sugalvoti ne maiau kaip 20. Dabar perskaitykite 1.1. modulio tekst.

Teiss ir psichologijos sveika


Teiss psichologija daniausiai suprantama kaip psichologijos ir teiss aka, nagrinjanti psichologinius procesus, vykstanius kuriant, naudojant, taikant ir vykdant teis. Tiek psichologija, tiek teis yra labai plats mokslai. Kiekvienas i j ilgo vystymosi rezultatas. Ir vienam, ir kitam bdinga sudtinga struktra, daugelis atskir ak, poaki, tem, krypi. Pagaliau ir vienas, ir kitas uima savo tvirt pozicij ms praktiniame gyvenime. Yra svarbi praktini problem, kurioms sprsti panaudojami io mokslo duomenys. Apie i moksl bendradarbiavim, ry galime kalbti, kai tam tikrai teorinei ar praktinei problemai sprsti reikia taikyti kit moksl (inios, specialisto dalyvavimas, specials tyrimai). Koks platus yra, gali bti ar turi bti toks bendradarbiavimas tarp teiss ir psichologijos? Ko gero, nepavykt rasti tokios psichologijos akos ar netgi atskiros temos, kurios ivados vienoje ar kitoje situacijoje negalt bti naudingos ir netgi btinos skmingai sprendiant teisin problem. Kad ir koki psichologijos ak pasirinktumme: pedagogik, ininerij, vystymosi ir pan. psichologij, nesunkiai nustatysime reali ar potenciali situacijas, kai tos psichologins inios gali bti labai svarbios sprendiant byl, kuriant teisin akt, organizuojant justicijos veikl ir pan. Teis taip pat pasiymi ak ir paaki gausumu. Ir vl nemanoma rasti toki, kur kuriant ir taikant teis, vykdant ir naudojant j nebt taikytinos psichologijos inios. Kad ir koki teiss ak pasirinktume: civilin ir kanonin, policijos ir valdymo, kio ir ekologin visur aptiksime problem, kurios geriau, efektyviau sprendiamos pasitelkus psichologijos inias. Teiss psichologija (plaija prasme) ir yra mokslas, nagrinjantis real ir potencial psichologini ini taikym, iaikinantis ir apraantis teisines problemas, kurioms skmingiau sprsti reikia taikyti psichologines inias. Potencialus psichologijos taikymas i tikrj neturi rib. Realus yra daug siauresnis. Jo ribos yra nulemtos istorijos, jos priklauso nuo psicholog ir teisinink abipusio supratimo ir daugybs bendradarbiavimo problem sprendimo (daugel i j aptarsime vliau).

12

PIRMOJI DALIS

Potencialiai taikytina
Realiai taikoma

Potencialus psichologijos ini taikymas teisje


1 pav. Psichologijos ini taikymas teisje. Santykis tarp potencialaus ir realaus taikymo

Psichologija kaip taikomasis mokslas


Kai psichologija taikoma teisinms problemoms sprsti, santykis tarp i moksl ypatingas. Psichologija ia atlieka pagalbin, aptarnavimo funkcij. Kaip geras padjjas, ji stengiasi nustatyti teisines problemas, kurioms sprsti reikalinga psichologija, ir pateikti reikalingas inias. Sugalvotas specialus terminas, apibdinantis toki moksl sveik taikomasis mokslas. Jis reikia vairiausias vieno mokslo inias, kurios vienu ar kitu poiriu naudingos kitam. Teisinei problemai sprsti gali prireikti ininerijos, pedagogikos, psichologijos ir bet kokios kitos srities ini. Taikomojo mokslo pavyzdys yra, tarkime, verslo teis. inome, kad toks dalykas egzistuoja, kad auktosiose mokyklose skaitomi kursai, raomi vadovliai, rengiami specialistai. Taiau vargu ar galima sakyti, kad tai tikrai atskira teiss aka. Verslo teis tai visko po truput: ir civilin, ir baudiamoji, ir administracin, ir mokesi, ir tarptautin teis. Visos ios teiss akos vienu ar kitu poiriu reguliuoja versl. Jos nustato verslo veikimo teisines slygas. Kartu kiekviena j tik i dalies taikoma tai darant. Tai reikia, kad kiekvienos tam tikros (bet toli

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

13

grau ne visos) normos svarbios verslui. Pavyzdiui, vargu ar civilinio kodekso straipsniai, reguliuojantys tv pareigas maamei vaik atvilgiu, labai svarbs organizuojant versl. Taiau kiti straipsniai, reguliuojantys moni organizavim ir veikim, teisinius j nari santykius sudaro verslo organizavimo erd. T pat galima pasakyti ir apie baudiamj statym. Verslui svarbi tik tam tikra baudiamj statym dalis. Taigi vairios teiss akos vienaip ar kitaip dalyvauja nustatant verslo teisines slygas. Lygiai taip pat yra ir su teiss psichologija. Kalbant apie teiss psichologij plaiausia io odio prasme turimos omenyje psichologins inios, kuri prireikia sprendiant svarbiausias teisines problemas. Dl to io mokslo vidin struktra daugiausiai atkartoja teiss apskritai ir atskir teiss ak struktr. Pavyzdiui baudiamojo proceso psichologijos pagrindas yra io proceso stadijos. Nagrinjant vien po kitos tas stadijas, kiekvienoje i j aptariame psichologijos taikymo galimybes ir problemas. Kalbame apie tardymo psichologij, teisminio nagrinjimo, bausms vykdymo ir t. t. psichologijas.

Psichologijos ini taikymo teisje ypatumai


Teis intensyviai panaudoja vairiausi moksl inias. Vienokioje ar kitokioje teiss taikymo situacijoje naudingos ar net btinos chemijos, fizikos, medicinos, matematikos inios. Psichologija tik vienas i teisje taikom moksl. Taiau egzistuoja principini dalyk, skiriani j i kit. Taikant vairi moksl ivadas teisje vyrauja know how principas. Teisininkas tokiu atveju panaus vairuotoj, kuriam nereikia automobilio konstrukcijos ir gamybos ini, kad galt skmingai vainti. Pasitelkiant toki moksl inias teisininkui pakanka inoti tik, kaip taikyti, bet nebtina giliai suprasti, kodl gaunamas reikalingas rezultatas. Neretai teisininkai (taip pat ir kit specialybi atstovai) siekia panaiu bdu sieti savo darb su psichologo darbu. Jie prao suteikti nurodym, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Jiems nedomu, kodl taip reikia pasielgti. Taiau psichologijos atveju toks santykis danai nemanomas. Beveik kiekvienu klausimu skirtingi psichologai gali teikti skirtingas ivadas. Du psichologai ekspertai sprsdami t pat klausim gali prieiti visikai skirtingas ivadas. Situacija i esms skiriasi nuo to, kaip teismo procese panaudojamos vairiausi kit specialist inios. Matematikai, fizikai, chemikai daugeliu teismui svarbi klausim sutaria. Ne taip lengva sutarti psichologams. Psichologui ypa tinka ymaus advokato Koni odiai, pasakyti apie ekspert apskritai. Kol ekspertas vienas jis ididus kaln erelis.

14

PIRMOJI DALIS

Kai tik pasirodo kitas prie mus du ambicingi, nesuprantantys vienas kito, besiplantys dl bet kokio klausimo gaidiai. Tas nuomoni skirtumas susijs su psichologijos teorij daugybe, su tiksli metodik trkumu, dideliu asmenins psichologo patirties, intuicijos ir pan. vaidmeniu. Tarkime, nutraukiant santuok ir sprendiant klausim, su kuriuo i tv liks vaikas, turime vadovautis vaiko interesais. Tam tikslui labai svarbus vaiko interes apibrimas. J patikslinti kai kuriose bylose neretai pavedamas psichologui ekspertui. Jam tenka tai daryti situacijoje, kai tarp psicholog vyksta giniai dl to, kas sudaro tuos interesus, ir kiekviena psichologijos mokykla silo savo supratim ir savo nustatymo budus. Nieko nuostabaus, kad vienas, atliks aib test ir kitoki tyrim, prieis ivad, kad vaik reikia palikti su tvu. Kitas gi gali atlikti ne maiau tyrim ir pateikti prieing ivad. Teisjui keliama uduotis eksperto parodymus byloje vertinti kaip rodym. Susipainti su vairiomis nuomonmis teisjui bus neabejotinai naudinga, nes tai pagilins vaiko interes supratim, paskatins atkreipti dmes naujus esminius momentus. Taiau tai nenulems galutins jo nuomons tuo klausimu. J teisjas turi susidaryti savarankikai. Tam jis turi turti bendrj (fundamentalesni) psichologijos ini, kurios leist jam palyginti skirtingus poirius, nustatyti, kiek kiekvienas i j atitinka bendruosius psichologijos mokslo reikalavimus. Kad sugebt teisingai vertinti psichologinius rodymus, fundamentali psichologijos ini reikia ir tardytojui bei gynjui. Prisiminkite psichologijos taikymo teisje galimybes, kurias sugalvojote prie praddami skaityti modul, ir palyginkite su tuo, k suinojote apie io mokslo taikym. Atsakykite patys sau klausim: kokias psichologijos taikymo galimybes inojote dar prie praddami skaityti, o kokias suinojote tik dabar.

Psichologijos taikymo teisje ribos


Anksiau minjome, kad galimybs psichologijos inias taikyti teisje neribotos. Nemanoma atrasti psichologijos ini, kurios negalt bti panaudotos vienokioje ar kitokioje teiss taikymo situacijoje. Nra nei vienos teiss akos, kurios problemoms sprsti negalt bti panaudotos psichologijos inios.Taiau panagrinj, kiek realiai taikomos psichologijos inios, pamatysime, kad jos taikomos toli grau ne visais atvejais, kai bt galima. Real psichologini ini panaudojim nulemia teiss ir psichologijos isivystymas vienoje ar kitoje alyje, teisiniai paproiai, teism praktika ir daugelis kit moment. Dl to riba, skirianti potencial nuo realaus psi-

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

15

chologijos ini panaudojimo, skirtinga kiekvienoje alyje. Sakykime, tiek Lietuvoje, tiek JAV suimant asmen jam turi bti iaikintos jo teiss. Tiek Lietuvoje, tiek JAV asmuo gali turti psichologini prieasi, trukdani jas suprasti. Taiau Jungtinse Valstijose gali bti paskirta psichologin ekspertiz, siekiant nustatyti, ar asmuo pakankamai suprato savo teises, ir kokios psichologins aplinkybs trukd jam tai padaryti. Lietuvoje tokia ekspertiz dar neskiriama. Taip yra ne dl to, kad bt nesuprantama teisi iaikinimo svarba, o dl to, kad tiesiog dar nra toki ekspertizi atlikimo praktikos. Laikui bgant panaios psichologins ekspertizs taps kasdienybe. Drauge riba tarp potencialaus ir realaus psichologijos taikymo teisje pasistms platesnio taikymo link. Inagrinsime veiksnius, skatinanius platesn psichologijos ini taikym teisje ir tokius, kurie tam trukdo.

1.2. Psichologijos ir teiss sveikos intensifikacija. Veiksniai, skatinantys platesn teiss taikym
Ar teko girdti nuomon, kad kuo geresn teis, tuo maiau joje psichologijos? Ar teko susidurti su nuomone, kad visuomens ir teiss progresas siejamas su psichologijos reikms teisje majimu? Pagalvokite, kiek pritartumte tokiai nuomonei. O dabar perskaitykite modul.

Visuomens demokratizacija
Totalitarinje visuomenje psichologas nereikalingas. ia lemia nurodymai i viraus. Asmens pareiga paklusti. Demokratinje visuomenje atsiranda ir pleiasi pasirinkimo laisv. mogus pats sprendia, kaip jam pasielgti. Negalime jo priversti, reikia suinteresuoti. mons renkasi, kaip jiems elgtis. Psichologas padeda geriau suprasti, ko mogus nori, ir kaip j paskatinti pasielgti taip, kaip reikia. iomis slygomis psichologijos vaidmuo didja. Psichologai aikina automobili gamintojams, kaip turi atrodyti maina ar lktuvo salonas, reklamos specialistams kaip padidinti reklamos poveik pirkjui, politikui kaip kurti politin vaizd, gamybos organizatoriui nuo koki veiksni priklauso darbuotoj motyvacija ir pan.

16

PIRMOJI DALIS

Nieko nuostabaus, kad ir teisje psichologija vaidina vis didesn vaidmen. Kada teisme ar tardytojo kabinete pasirodo psichologas, nieks neklausia, k jis ten veikia. Visi supranta atjo tokie laikai. Psicholog dabar esama visur.

Dabartins teiss humanizacija


Dabartin teis tampa vis labiau orientuota mog, jo teisi utikrinim. Kol bausms tikslas buvo atlyginti nusikaltliui, nukenksminti j, neleisti padaryti tolimesni nusikaltim, apsaugoti teiss pasiekimus psichologija buvo nelabai reikalinga. Taliono principas akis u ak gyvendinamas ir be psichologijos. Psichologijos pozicijos sustiprjo XIX amiuje, kai . Bekario dka teiss tikslu buvo pripaintas sulaikymas. Psichologijos pozicijas dar labiau sustiprino teisinis pozityvizmas. Siekiama, kad bausm individui duot naudos. Vokietijos statym leidjai tiesiog reikalauja, kad teisjas pagalvot, kok poveik bausm turs nusikaltlio asmenybei, ir tolimesniam jo vystymuisi ir likimui. Daugelyje ali nepilnamei teisje pabriamas aukljimo momentas. Didja individo vaidmuo, vis labiau siekiama suprasti ir atsivelgti. Dar viena dabartins baudiamosios teiss tendencija persiorientavimas paslaugos idj. Kriminologiniai tyrimai sutriukino sitikinimus, kad nuoseklus statymo taikymas pats savaime sumaina nusikalstamum ir gerina teistvark. Policija persiorientuoja paslaugos ideologij, nes btent pilietis apmoka policijos darb, ir jo pasitenkinimas ar nepasitenkinimas jos veikla tampa vienu svarbiausi policijos veiklos kriterij. Taiau tik pradjus taikyti kriterij aikja, koks sudtingas reikinys yra pasitenkinimas, kok didel vaidmen jam susiformuoti vaidina psichologiniai procesai.

Teiss persiorientavimas derybas, santyki reguliavim


Vienoje sutartyje tarp dviej kio subjekt buvo trauktas toks punktas visi ginai sprendiami deryb keliu, kreipiantis tarpinink ir pan. Taiau jeigu nepavyks susitarti, ginas turi bti isprstas burt keliu, metant monet. is i pirmo vilgsnio keistas sutarties punktas i tikrj buvo gana logikas. Abi alys pripaino, kad joms svarbiausia ne vienoks ar kitoks sa-

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

17

vitarpio gino sprendimas, o tai, kad ginas bt kakaip isprstas ir igelbtas susiformavs bendradarbiavimas. Nusistovj kiniai santykiai, savitarpio pasitikjimas ir vienai, ir kitai aliai yra daug didesn vertyb negu vieno ar kito gino tiesioginis rezultatas. Esant tokiam poiriui, ginas vis labiau tampa santyki vystymo, tobulinimo rankiu. Aiku, kad derybos, susitarimai vis daniau tampa svarbiausi. JAV i 100 gin, kuriuos galt nagrinti teismas, tik maiau kaip vienas pasiekia teism. Amerikiei advokatai sako savo nuolatiniams klientams: Jeigu Js piktas ir vadovaujats principu: tegul man bus blogai, kad tik mano prieui bt dar blogiau! tada galima bylintis. Bet jeigu Js nesate sau prieas geriau susitarti monikai. Dl to teisminis gino sprendimo bdas vis labiau vaidina atsargins instancijos vaidmen. Gino alys vis maiau vili sieja su teismu, siekdamos sprendim vis labiau pasitiki savo pai pastangomis. Ikiteisminiai gin sprendimai pasiekiami pai dalyvi, advokat, speciali derybinink pastangomis. is vystymasis atsispindi ir teisje. Baudiamojoje teisje greitai pltojasi privataus kaltinimo institutas. statyme atsiranda vis daugiau nusikaltimo sudi, kur byla gali bti ikelta tik paties nukentjusiojo iniciatyva. Kodl mogus gali norti pasinaudoti privataus kaltinimo teise, kodl jis to nori ar nenori, kaip stimuluoti j pasielgti tam tikru bdu, derybos, pasirinkimas, motyvacija, sprendim primimas visa tai psichologijos sritis. Aiku, kad teisininkas turi bti geras psichologas ir geras derybininkas, suprasti savo klient motyvus, ambicijas, smoningus ir pasmons stimulus, verianius alis elgtis vienaip ar kitaip.

Lokalini ini vaidmuo


Vis labiau suvokiama teisininko vadinamj lokalini ini reikm. Lokalinmis vadinamos inios apie teiss taikymo aplinkybs tam tikrame rajone, mieste. Tai inios apie io rajono ar miesto moni santykius, tradicijas, poirius vairiausius klausimus. Tai inios, kuri bsimasis teisininkas negali gauti besimokydamas auktojoje mokykloje. Baigusio universitet teisininko teiss inios gali bti labai geros, bet lokalini ini jis sigis tik kelet met padirbjs tam tikroje vietoje, bendraudamas su monmis, sprsdamas j problemas. Jeigu teisininkas dirba, sakykime, Maiiagaloje, jo profesin skm labai priklauso ir nuo to, kiek jis past Maiiagalos mones, teisj, prokuror, verslinink, kiek jis sugeba kalbti su jais, suprasti, ko jiems i tikrj reikia, kaip jie vertina vairius klausimus. Ne vi-

18

PIRMOJI DALIS

sada ie j poiriai teisingi, bet tik gerai juos suprantant, galima jiems k nors paaikinti, tikinti ir pan. Psichologija yra mokslas, kuris daugiausiai padeda teisininkui suprasti kitus mones, daugiausiai pasako, kokie bna mons, j charakteriai, konfliktai, meils, simpatijos, antipatijos, kaip jie sivaizduoja vairiausias situacijas ir pan. Dl to gana greitai auga profesionali teisinink susidomjimas psichologija.

Student taka
Didel jga pleiant psichologijos dstym buvo studentai. Universitetuose, kur mokslas mokamas ir daug dalyk pasirenkam, teiss psichologij renkamasi labai danai. Ne tik dl to, kad studijuodamas teiss psichologij studentas gauna ini apie teiss veikim. Psichologija domina studentus ir kitais atvilgiais. Dauguma student jauni mons, k tik eng savarankik gyvenim. Gyvenimo paradoksas, kad itin svarbius gyvenimo sprendimus (renkantis profesij, kuriant eim) tenka priimti btent gyvenimo pradioje, kai patirties maiausia. Psichologijoje studentai ieko trkstam ini apie save ir kitus, apie mones ir j santykius. Student teisinink susidomjimas psichologija kyla ne tik dl jauno j amiaus. Teisininkai i prigimties yra psichologai, jiems apskritai doms mons, j santykiai, konfliktai. Neatsitiktinai tiek daug teisinink tampa raytojais, visuomens veikjais. Tai dar labiau sustiprina domjimsi psichologija. Dar kart pervelkite perskaityt tekst. Paymkite punktus, kurie sutampa su js nuomone, ir tuos, su kuriais nesutinkate.

1.3. Veiksniai, stabdantys psichologijos taikym teisje


Kas, js nuomone, labiausiai trukdo psichologui ir teisininkui suprasti vienam kit? Sudarykite i klii sra. Perskaitykite modul. Atsivelgiant tai, kiek reikming veiksni skatina teiss ir psichologijos integracij, bt galima tiktis, kad teis ir psichologija tiesiog puls

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

19

viena kitai glb, kad teisininkai mes kitus reikalus ir ss studijuoti psichologij, kad rengiant teisinink ryte bus dvi psichologijos paskaitos, po piet viena teiss, kad teisjas bus diplomuotas psichologas ir pan. S. Diamondas, teismo psichologijos patriarchas ir gyvas klasikas, garsiojo teiss psichologijos vadovlio vade1 rao: buvo puikios dienos, kai a maniau, kad teis tai, viso labo, sudtin psichologijos dalis. Kadangi psichologija yra mokslas apie moni elges, tai aiku, kad jos sudtin dalis yra teis, kuri yra svarbiausias visuomens instrumentas moni elgesiui kontroliuoti. tai dl ko teis yra tokia palanki dirva psichologinms hipotezms ir idjoms. Harry Crombagas (1994 m.) para straipsn domiu pavadinimu: Teis kaip taikomosios psichologijos aka (Law as a Branch of applied Psychology). Taip nra. Suartjimas vyksta pakankamai sunkiai ir ltai. Tai liudija, kad egzistuoja stabdiai. Paminsime kai kuriuos i j.

Skirtingas asmenybs suvokimas


Kas sakoma apie mog baudiamosios teiss vadovlyje? Kad ir koki teiss ak rinktumts, visur remiamasi laisvos valios ir atsakomybs prezumpcija. Daugumoje psichologijos teorij i svoka nepripastama. Viena svarbiausi dabartini teorij biheiviorizmas teigia, kad mogaus elgesys labiausiai priklauso nuo mokymosi proces: mogus elgiasi taip, kaip yra imokytas. Kita psichologijos teorija psichoanaliz teigia, kad tai, kas teiss dogmoje vadinama laisvja valia ir atsakomybe (atsirandania valios laisvs slygomis), i tikrj yra teisin fikcija, nusakanti individo superego ir ego veikim. Kaip jie veikia, priklauso ne nuo paties individo, bet nuo jo emocini santyki su tvais ankstyvojoje vaikystje. Nema vaidmen psichoanalizje vaidina pasmons koncepcija. Ji taip pat nesuderinama su laisvos valios koncepcija. Pagal pirmj, mogus neino tikr prieasi, kodl elgiasi vienaip ar kitaip, pagal antrj puikiai ino. Valios laisv nebuvo pripainta ir takingiausioje dabartins psichologijos teorijoje kognityvinje psichologijoje. Remiantis ja mogaus psichika suprantama kaip galingas kompiuteris, tiksliau j sistema. Aiku, kompiuteris neturi valios laisvs. Jis veikia taip, kaip yra suprogramuotas.

1 Handbook of Psychology and Law / Ed. by Kagehiro D. K., Laufer W. S. New York: Springer Verlag, 1992.

20

PIRMOJI DALIS

Nemaai moni mano, kad ie mokslai ne tik skirtingi, bet ir prietarauja vienas kitam. Kuo daugiau psichologins ir kitokios informacijos apie mog, jo asmenybs vystymsi ir pan. turime, tuo sunkiau j teisti ir smerkti. Tuo daugiau jauiame, kad mogus yra toks ir pasielgia taip, kok ir kaip j suformavo eima, gyvenimas, kaip paveik aplinkybs ir pan.

Skirtingas mstymas, logika, ivad pobdis


Rusijos cariens Jekaterinos Antrosios laikais teismas be sprendimo, kad kaltinamasis kaltas ar nekaltas, galjo priimti dar trei variant: Nekaltas, bet turi bti ir toliau tariamas. Toks poiris dabartinei teisei nebdingas. Paprastai galimas tik vienas i dviej sprendim: kaltas arba nekaltas. Teisinis mstymas ir ypa sprendimai dichotominiai: kaltas ar nekaltas, pakaltinamas ar nepakaltinamas, sutartis galioja ar negalioja ir pan. Psichologinis mstymas yra visai kitoks statistinio ir tikimybi pobdio. Sunku paminti bent vien psichologijos ivad, kuri teisinga 100 proc. Bet kok psichologin teigin galime teigti tik su kakokia tikimybe. Aiku, kad tai gerokai kliudo psichologijos ivadas taikyti teisje.

Teorij gausa
Skirtingai nei daugelyje technini moksl, psichologijoje nra vientisos teorijos. Esama daug teorij, i kuri kiekviena gali kitaip interpretuoti dominanius teism reikinius. irint i metodini dabartins psichologijos pozicij, tai visikai normalu, atspindi tiek moderni moksl apie mog (postmodernizmas), tiek paties mogaus specifik. Teiss dogma operuoja vienintels tiesos idja. Pasak jos, reikinys negali turti daugelio paaikinim. Teismas reikalauja, kad psichologas pateikt vien reikinio iaikinim, o jis gali pateikti tik daugel.

Sunkumai atliekant svarbiausi teiss srii tyrimus


Nordami gauti ini apie psichologinius procesus, vykstanius taikant teis, psichologai patiria rimt klii. Pavyzdiui, labai svarbu suprasti procesus, vykstanius teismo pasitarimo kambaryje. Labai svarbu itirti psi-

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

21

chologinius procesus, kurie vyksta parlamentarams svarstant ir priimant naujus statymus. Taiau negalime trukdyti parlamento darb. Be to, svarbiausi susitarimai pasiekiami nevie deryb, lobistikos ir pan. bdais. statymas apsaugo nuo tyrim tardytojo bei kvotjo veikl (tardymo paslaptis). Taigi yra nemaai srii, kur psichologija neleidiama ir jai sunku atlikti reikalingus tyrimus. Nemaai ini apie psichologinius procesus taikant teis tokiais atvejais gaunama netiesiogiai, imituojant tikrus teiss veikimo procesus. Tai ir sukelia ekologinio validumo problem, t. y. klausim, kiek pagrstas taip gaut ini taikymas priimant realius sprendimus, susijusius su realiais teiss taikymo procesais. Rykiausiai skirtum tarp teiss ir psichologijos apibdino ymus austr teiss teoretikas Hansas Kelzenas. Svarstydamas, kas bendro tarp teiss ir psichologijos, jis teig Nieko bendro. Psichologija teikia mums ini apie tai, kas yra, o teis apie tai, kas ji turi bti. O tie du dalykai, sak H. Kelsenas, tikrai neturi nieko bendro. I tikrj, dvi kaimynins alys gali bti visikai vienodo ekonominio isivystymo lygio, susidurti su tomis paiomis socialinmis problemomis, turti visikai panai istorij, tradicijas, gyventojus. Taiau j teis gali labai skirtis. Dalykai, u kuriuos vienoje alyje baudiama, kitoje gali bti leidiami ir net skatinami1. Taigi riba tarp potencialaus ir realaus psichologijos taikymo vienoje ar kitoje alyje yra veikiama vairi jg, kuri dalis skatina, dalis stabdo psichologijos taikymo ipltim. Taiau pagrindin tendencija visgi vyksta ipltimo link. Humanizuojant teis, diegiant demokratij visuomenje, vis daugiau orientuojantis derybas, gino ali pasitenkinimo utikrinim, vis skmingiau sprendiamos mintos psichologijos taikymo problemos ir vis daniau psichologijos inios panaudojama sprendiant teiss problemas. Perirkite ir papildykite psicholog ir teisinink savitarpio nesupratimo problem sra. Pagalvokite, kurios i t problem susijusios su paia psichologijos ir teiss esme, o kurios i principo yra veikiamos ir reikalauja tik didesnio noro ir pastang.

Geras pavyzdys vairi netradicini lytini santyki kriminalizacija. Taryb Sjungoje u homoseksualizm buvo grietai baudiama, senovs Spartoje j skatindavo, o dabartinse Vakar alyse j irima gana indiferentikai.

22

PIRMOJI DALIS

1.4. Teiss psichologija siaurja prasme. Teiss psichologija kaip savarankikas mokslas ir mokslinio tyrimo objektas
Perskaitykite modul. Isiaikinkite skirtumus tarp psichologijos taikymo teisje apskritai ir specializuotos teiss psichologijos. Kol kas kalbjome apie teiss ir psichologijos bendrja prasme ryius. Matme, kad sprendiant teisines problemas galjo bti panaudotos bet kurios psichologijos akos inios. Taiau be bendrosios psichologijos panaudojimo, egzistuoja dar ir specializuota psichologijos aka teiss psichologija. Dabar atjo metas kalbti apie atskir moksl ar ak (r. 2 pav.).

Ryiai su teiss psichologija

Teiss psichologija

Ryiai su teiss psichologija

Teis
Tiesioginiai ryiai Tiesioginiai ryiai

Psichologija

2 pav. Teiss ir psichologijos santykiai Kuo skiriasi teiss psichologijos inios nuo bet koki kit teisje naudojam psichologini ini. Kad suprastume skirtum, panagrinkime pa-

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

23

vyzd. Vaiuojamojoje gatvs dalyje staigiai pasirodius psiajam vairuotojas nesugebjo sustabdyti automobilio, ir vyko avarija. Ar vairuotojas kaltas, ar nekaltas? Tai teisin problema. Taiau jai isprsti pirmiausiai reikia technins informacijos. Autovykio atveju tardytojas ar teismas gali pateikti klausim ekspertui automobili technikui: Ar buvo technin galimyb sustabdyti transporto priemon? Sakykime, automobili technikos specialistas atsak klausim teigiamai: Taip! Jeigu vairuotojas pradt i karto stabdyti psiajam vos engus vaiuojamj dal, transporto priemon sustot laiku. Taiau prie pripastant vairuotojo kalt galima bt uduoti klausim ir psichologui: Ar buvo psichologin galimyb sustabdyti transporto priemon? Ar mogaus psichologins reakcijos greitis ioje situacijoje pakankamas, kad bt galima sustabdyti automobil? Taip pat galimi du atvejai. Bna, kad psichologija jau disponuoja reikalingomis iniomis. Pavyzdiui, mogaus reakcij greit intensyviai tyrinja psichologijos aka ininerin psichologija. Atlikta nemaai t reakcij laboratorini tyrim. Taigi pakviestas ininerins psichologijos specialistas pavelgs mogaus reakcij greiio lentel ir pateiks reikaling atsakym. Jis, pavyzdiui, gali pasakyti: Ne! Laiko sureaguoti buvo per maai. Jus dominanioje situacijoje reikjo sureaguoti per daugiausiai 0,05 sekunds. Psichologiniai tyrimai rodo, kad mogui tokiomis slygomis reikia maiausiai 0,1 sekunds. Tai reikia, kad psichologins galimybs sustabdyti transporto priemon nebuvo. Atkreipkime dmes tai, kad ioje situacijoje buvo taikomos ininerins psichologijos inios. Gali bti atvej, kai taikomos kit psichologijos ak inios, tarkime, bendrosios, pedagogins, medicinins psichologijos ir pan. Taiau gali bti, kad n viena psichologijos aka neturi duomen teisinei problemai isprsti. Dar reikia atlikti specialius tyrimus. Ms pavyzdyje pakviestas psichologas gali pasakyti: inokite, kad duomenys apie reakcij greiius, kuriuos a naudoju, gauti laboratorijos slygomis. Bet teism dominantis autovykis vyko ne laboratorijoje, o gatvje, ir spaudiamas ne mygtukas kaip laboratorijoje, o stabdys. Dl to a nesu tikras dl ininerins psichologijos duomen teisingumo autoavarijos slygomis. Kad galtume nustatyti, kaip mogus reaguoja autovykio slygomis, reikia atlikti specialius tyrimus. Tuo atveju reikia gauti nauj ini, kuri neturi nei teis, nei psichologija. Tai bus specializuotos teismo psichologijos inios, gautos teiss problemoms sprsti. Teismo psichologija yra psichologijos aka, kurios tikslas gauti psichologini ini, reikaling teiss problemoms sprsti, sisteminti tokias inias ir nagrinti j panaudojim kuriant, vykdant, naudojant ir taikant teis.

24

PIRMOJI DALIS

Pateikite psichologijos taikymo teisje pavyzdi, kai tuo turi usiimti: teisininkas; psichologas; teisininkas, kuris kartu yra ir psichologas; teismo psichologijos specialistas.

1.5. Teiss psichologijos struktra. vairi teiss psichologij problema


Perskaitykite modul. Isiaikinkite, kuo skiriasi teismo psichologija siaurja prasme nuo teismo psichologijos plaija prasme. Taigi lyg ir turime dvi teismo psichologijas.Viena labai plati ir tiria bet kok psichologijos taikym teisje. Kita siaura (specializuota), ji apima tik psichologijos inias, specialiai gautas teiss problemoms sprsti. Taiau ir specializuota teismo psichologija suprantama gana vairiai. Jos pavadinimas dar nra galutinai nusistovjs. Aptinkami pavadinimai: teismo psichologija, teismin, teiss, juridin psichologija. Dl pavadinim vairovs kilo nemaai problem pltojant ir taikant i mokslo ak, vyko ilgos diskusijos apie tai, kas gi i tikrj yra teiss psichologija ir kaip ji turi vadintis. Vienas ymiausi teismo psichologijos atstov Ronaldas Blackburnas savo programiniame straipsnyje urnale Legal and Criminological Psychology 1996 m. pasil neblog kompromis. Jis pasil naudoti tris skirtingas teismo psichologijos svokas. Pirmoji psichologija teisje (psychology in law), antroji psichologija ir teis (psychology and law), treioji teiss psichologija (psychology of law).

Psichologija teisje
Pirmoji (psyhology in law) tai psichologijos taikymas proceso tikslais. Tarkime, vyksta teisminis nagrinjimas, ir teismui prireikia speciali psichologijos ini. Pavyzdiui, teismas neino, kiek galima pasitikti maameio liudytojo parodymais, arba teismui neaiku, kam palikti vaik, kad bt kuo geriau utikrinti jo interesai, arba reikia nustatyti, ar asmuo, bdamas tam tikros bkls, galjo suvokti ir valdyti savo veiksmus.

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

25

Visais tais atvejais psichologijos inios reikalingos tam tikram procesiniam veiksmui konkreioje byloje atlikti. T ini vartotojai yra teiss taikytojai: teisjas, tardytojas, advokatas. Psichologas atsiduria viename i statymo numatyt procesini status ekspertas, specialistas, liudininkas.

Psichologija ir teis
Psichologija ir teis (psychology and law) tai psichologiniai justicijos ir jos veikj tyrimai. Teismas, policija, prokuratra, bausmi vykdymo institucijos, notariatas vis j veiklos pagrindinis tikslas utikrinti statymo veikim. Nuo j veiklos priklauso, kaip teisingai bus taikomas statymas, ar bus pasiekiami statymo leidjo deklaruojami tikslai. Psichologijos inios gali bti taikomos tiriant psichologinius veiksnius, nuo kuri priklauso i staig veikla. Ypa svarbus yra pagrindini proceso subjekt: teisj, tardytoj, statymo atstov, liudytoj, kaltinamj ir pan. asmenybs psichologinis tyrimas. Tokios psichologijos inios suteikia galimyb tobulinti baudiamj, civilin ir kitus procesus ir gerinti justicijos veikl. Tokios psichologins informacijos vartotojas yra statymo leidjas (psichologin informacija reikalinga baudiamajam ir kitiems procesams tobulinti), teisingumo ministerijos ir kit aukiausi alies institucij vadovai, atsakingi u teism, policijos ir kit justicijos institucij veikl. Psichologas ia yra tyrintojas. Jis psichologijos mokslo metodais tiria justicijos veikl ir teikia rekomendacijas j gerinti. Sakykime, teisj nepriklausomumas tiek Lietuvoje (Lietuvos Konstitucijos 109 straipsnyje), tiek ir daugelyje kit ali tvirtintas Konstitucijos ir statymo, kuriuose pasakyta, kad teisjas klauso tik statymo. iai Konstitucijos nuostatai tvirtinti ir utikrinti veikia teisjo nepriklausomumo politini, socialini ir teisini garantij sistema. Bet kyla svarbus klausimas, kiek visos mintos garantijos utikrina teisjo psichologin nepriklausomum, pirmiausiai, nuo vieosios nuomons, nuo taking politini jg ir panaaus psichologinio spaudimo. iam klausimui itirti reikalingi jau psichologiniai tyrimo metodai, ir gautos inios priklausys teismo psichologijai, tiksliau, sutinkant su Ronaldu Blackburnu, teiss ir psichologijos sferai.

Teiss psichologija
Tai tyrimai, kodl mons vykdo bei naudoja statym. Tai tyrimas motyv, skatinani pilieius vykdyti statymo reikalavimus bei nulemiani tai, kaip jie inaudoja savo teises.

26

PIRMOJI DALIS

Svarbus i ini vartotojas yra statym leidjas. Jis leidia statymus ir turi utikrinti, kad statymas veikt. Jeigu ileidiamas statymas, kuris neveikia tai menkina pagarb statymui. Ir iuo atveju psichologas yra tyrintojas, psichologiniais metodais gaunantis speciali psichologijos ini.

Teismo psichologija
Istorikai susiklost taip, kad mokslo aka, tirianti psichologijos taikym, teisje vadinama ne teiss, o teismo psichologija. is pavadinimas nra itin tikslus. Psichologij panaudoti teisje galima ne tik teismo salje. R. Blackburno nuomone, io istorikai susiklosiusio netikslaus pavadinimo reikia atsisakyti. Teismo psichologija yra ir turi bti tai, kuo ji vadinama, btent psichologija teisme. Tai tiesioginis psichologins informacijos pristatymas teism. Taiau lygiai taip pat psichologija gali bti taikoma ir kitose proceso stadijose. Ji gali bti panaudojama ikiteisminio tyrimo, bausms vykdymo stadijose. Taigi be teismo psichologijos (psichologija teisme), turt bti ir tardymo ir bausms vykdymo psichologijos (r. 3 pav.)

Ikiprocesin psichologija

Ikiteismin psichologija

Teismo psichologija

Bausms vykdymo psichologija

Poprocesin psichologija

3 pav. Teiss psichologijos poaks, atsivelgiant proceso stadijas Taigi ioje schemoje teismo psichologija tai labai siaura teiss psichologijos sritis. Kokiai teiss psichologijos sferai priklauso tokios problemos: a. Teisjai nesugeba veikti savo subjektyvizmo teisiamj atvilgiu? b. Ar nauj statym supras silpnesnio proto mons? c. Kokie psichologiniai momentai veikia nusikaltimo mechanizme?

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

27

1.6. Teiss psichologijos kaip savarankiko mokslo raidos istorija


Perskaitykite modul. sivaizduokite kiekvien teismo psichologijos vystymosi etap. Susikurkite nuomon apie tai, ko galima tiktis i tolimesnio vystymosi. Mes gyvename moksl integracijos laikotarpiu. Kasdien moksl sandroje atsiranda nauj, integruot moksl. Biochemija, astrofizika, geofizika tai tik nedaugelis pavyzdi. Nesunku sivaizduoti, kaip atsiranda ir vystosi toks mokslas. Scenarijus beveik visada vienodas. I pradi buvo atskiri mokslai, sakykime, fizika ir chemija. Juos skyr gana grieti barjerai, kurie paddavo atskirti fizikos srit nuo chemijos. Tie barjerai buvo labai svarbs nustatant, kokiam mokslui priklauso viena ar kita problema, kokio mokslo atstovai turi j sprsti. Tai sudarydavo slygas efektyviai sprsti problem ir taip prisiddavo prie mokslo vystymosi. Taiau besivystant ir vienam, ir kitam mokslui atsiranda problem, kurioms sprsti aikiausiai reikia ir vieno, ir kito mokslo metod ir ini integracijos. Barjeras tarp moksl uuot padjs pradeda trukdyti reikiamai ini integracijai. Atsiranda moni, kuriems utenka drsos veikti tuos barjerus ir kartu su kito mokslo atstovais spsti problem. Kartu itiriama viena tokia problema, po to kita, treia. Taip atsiranda nauj ini, kurios vienodai priklauso ir vienam, ir kitam mokslui, o tiksliau naujam integruotam mokslui. Jo pavadinime daniausiai sujungiami abiej kit, i kuri jis atsirado, vardai. Kai toki atvej ir toki problem padaugja, atsiranda btinyb sisteminti, nagrinti, rengti specialistus. Atsiranda savi mokslo centrai, sava literatra, savos organizacijos ir institucijos. Taip buvo visiems mokslams, atsiradusiems integracijos pagrindu. Taip vystsi ir teiss psichologija.

Pradia. H. Grossas
Vienas io mokslo krj buvo didysis vokiei kriminalistas Hansas Grossas. 1898 metais jis para veikal, kur galima pripainti vienu i pirmj teiss psichologijos darb Psichologija tardytojams. Taigi prie kelet met iai mokslo akai sukako 100 met. Pirmoji problema, nuo ku-

28

PIRMOJI DALIS

rios prasidjo teismo psichologijos vystymasis ir kuriai skiriama didiausia ios knygos dalis liudininko psichologija. Iki Hanso Grosso buvo manoma, kad siningas ir norintis padti tardymui liudininkas sako ties. O nenorintis prieingai. Hansas Grossas atliko tai, k dar ilgai po jo dar ir daro teiss psichologai: atrinko an laik psichologijos duomenis apie suvokim, atmint, mstym ir kitus psichikos procesus ir susiejo juos su tardymo situacijomis. Jis atskleid tardytojams, kada liudinink duomenys gali bti nepatikimi, net jeigu liudininkai protingi, nuoirds ir siekiantys padti tardymui mons.

A. Binet
Tai vienas i mokslins psichologijos pradinink, ypa daug padars tiriant suvokimo ir mastymo procesus. Jo indlis teismo psichologij 1905 metais pasirods platus straipsnis Mokslas apie liudinink1. Jame buvo susisteminti Hanso Grosso tyrimai ir atskleistos tolimesns liudininko psichologijos tyrimo perspektyvos.

K. G. Jungas
K. G. Jungas buvo vienas i vadinamosios psichoanalizs atstov. Tai buvo tuo metu atsiradusi psichologijos aka, kuri ypa daug dmesio skyr moni elgesio motyvams tirti. K. G. Jungo straipsnis Nusikaltimo sudties psichologin diagnoz pasirod 1905 metais. is darbas atvr naujos teismo psichologijos problemos nusikalstamojo elgesio psichologinio mechanizmo tyrim. Tai buvo daugiau nei 40 puslapi darbas, ispausdintas svarbiausiame veicarijos baudiamosios teiss urnale Schweizarische Zeitschrift fuer Strafrecht.

Z. Freudas, L. Petraickis
Zigmundas Freudas vienas svarbiausi XX amiaus psicholog. Jo knyga Totemas ir tabu siek atsakyti teisei labai svarb klausim: kodl mons paklsta statymui. Ilgus imtmeius vyravo gana primityvus atsakymas klausim: dl to, kad bijo bausms. Z. Freudo knyga parod, kokios gilios gali bti paklusnumo statymui psichologins aknys. Jis teig,

Binet A. La science du tomoigne // Annee Psychologique. 1905. P. 12138.

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

29

kad mogaus poirio statym akn reikia iekoti jo ankstyvojoje vaikystje, santykiuose su tvais. Dar vienas svarbus to periodo darbas ne psichologo, o teiss klasiko Leono Petraickio straipsniai apie moni elgesio motyvus, nulemianius tiek pasirengim klausytis statymo reikalavim, tiek apskritai poir pat statym, jam keliamus reikalavimus. Leonas Petraickis rodinjo, kad svarbiausi vaidmen ia vaidina vadinamieji teisiniai poreikiai, apra juos ir nagrinjo j vaidmen tiek kuriant, tiek vykdant teis. Jis kaip ir Freudas band atsakyti klausim, kodl mons paklsta statymui. Jis vis teis traktavo kaip gyventoj, tautos teisini jausm kristalizacij. Matome vystymosi dsningum. Teismo psichologija pradjo vystytis nuo liudininko psichologijos problem ir toliau buvo atrandamos ir tiriamos vis naujos problemos. Taiau lengva pastebti, kad tas vystymasis nepereng tam tikr rib. Tai baudiamosios teiss veikimo sfera: liudininkas, nusikalstamojo elgesio mechanizmas, paklusnumas statymui. Taigi nors nauja psichologijos aka ir buvo vadinama teiss psichologija, i tikrj ji buvo baudiamosios teiss psichologija jos interesai apsiribojo baudiamja justicija. Beveik nesidomta kitomis teiss akoms, pavyzdiui, civiline, administracine, kanonine. Dl to sakydami teismo psichologija visi turjo omeny btent kriminalin liudininkas, nusikaltlio psichologija, bausms poveikis ir pan. Lygiai taip pat juridins psichologijos vadovliuose nebuvo nagrinjami psichologiniai reikiniai, susij su skyrybomis, su komercinmis sutartimis ir j nevykdymu, nors ir vienur, ir kitur yra nemaai specifini psichologini problem. ios tradicijos relikt galima pastebti ir iandien. 1998 metais Rusijoje ijo V. L. Vasiljevo vadovlisJuridin psichologija1. Nepaisant plataus pavadinimo i tikrj ten kalbama tik apie kriminalin psichologij. Taip yra ne dl to, kad bt kakoki klii psichologij taikyti kitose srityse, o tiesiog taip susiklost istorikai. Ko gero jeigu Hansas Grossas bt civilins teiss atstovas ir jo pirmasis veikalas bt apie sandori psichologij, nuo to prasidt teiss ir psichologijos bendradarbiavimas, ir tolimesnis vystymasis bt labiausiai susijs su civiline teise. Vliau prasidjo psichologijos taikymo teisje ekspansijos laikotarpis. Svarbiausi yra du jos etapai: 1. Apibendrinimo. Tai, ko pasiek psichologija tiriant liudytoj bei nusikalstamojo elgesio mechanizmus, buvo bandoma perkelti kitas sritis. Tarkime, liudytojas kaip proceso subjektas yra ne tik baudiamajame, bet ir civiliniame, administraciniame ir kituose procesuose. Sakykime, liudyto-

. . . -: , 2000.

30

PIRMOJI DALIS

jas civiliniame procese gali dalyvauti pasiraant testament, sudarant sandor ar nustatant juridin reikm turint fakt. Taigi buvo bandoma baudiamojo proceso liudytoj tyrim rezultatus perkelti kitus procesus, panagrinti, kiek tai, kas inoma apie liudytoj baudiamajame procese, galima pritaikyti kit proces liudytojams. 2. Teismo psichologijos poaki formavimasis. Prasidjus iam etapui pradeda isiskirti civilins teiss psichologija, administracins teiss psichologija ir pan. Dabar aptarsime pirmj, apibendrinimo period. Pavyzdys lai bus dabartinis vadovlis, sakykime, Kembridio universiteto ileistas Andreaso Kapardio Psychology and Law. A Critical Introduction. ia nagrinjamos temos: liudininkas, teismas, prisiekusieji, atpainimas, melo iaikinimas, teisminis nagrinjimas kaip bendri vis teiss ak fenomenai. Kada prasidjo antrasis etapas? Sunku pasakyti. Teismo psichologijos samprat dabartine prasme, tai yra, kai ji apima ir baudiamosios, ir civilins, ir kit teiss ak problemas, pirmas apibdino vokiei teisininkas Muenstenbergis 1908 m. ileistoje knygoje Apie liudininko padt. Nors ia liudininkas mintas net pavadinime, tai buvo ne tik baudiamojo, bet ir civilinio ar administracinio proceso liudininkas. Muensterbergis pirmas nagrinjo bendrsias psichologijos taikymo teisje problemas. Jis atkreip dmes, kad teis yra per daug depsichologizuota, psichologikai akla tiems, kieno likimus sprendia. Kritika buvo, ko gero, per atri. Knyga buvo sutikta prieikai, ir autorius teisiu buvo pripaintas daug vliau. Prajo dar keletas deimtmei. Dabar jau visi suprato btinyb pltoti specialias teiss psichologijos akas, nustatyti ne tik, kas bendra vairi teiss ak psichologijoms, bet ir kiekvienos specifik. Vyksta ir intensyvs atskir ak tyrimai. Kaip maratone bgikai tyrintojai isiskirst trasoje. Vieni jau finiuoja, kiti bando veikti paskutinius kilometrus, treti tik pusja. Taip yra ir su dabartine teiss psichologija. Beveik vienu metu pasirodo lyg ir skirtingiems teismo psichologijos vystymosi etapams priklausanios knygos: mintas Vasiljevo vadovlis (kuriame teismo psichologija suprantama kaip kriminalin psichologija), Didiojoje Britanijoje Kapardio vadovlis (apibendrintas teiss psichologijos supratimas) ir Psychological Evaluations for the Courts1. ia teismo psichologija dstoma jau pagal teiss akas.

Psychological Evaluations for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Melton G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobogin Ch. New York; London: The Guilford Press, 1987. P. 511.

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

31

Organizacinis teiss psichologijos vystymasis


Uduokime patys sau klausim: ar teiss psichologij jau galima vadinti psichologijos ar teiss aka? O gal bt tiksliau kalbti tiesiog apie tam tikr tyrim krypt? Atsakymas priklauso nuo to, k pripainsime atskira mokslo aka. Labiausiai paplits toks supratimas: jeigu tam tikroje mokslo srityje esama tik tyrim ir publikacij, tai dar tik kryptis. Bet jeigu jau susiformavusios organizacins struktros: mokslo institutai, specializuoti urnalai, rengiami specialistai, jau galima kalbti apie mokslo akos atsiradim.

Pradinis teismo psichologijos vystymosi etapas

1990

1960-tj Sprogimas

Teismo psichologijos ekspansija pradedant nuo 1960 m.

4 pav. Teismo psichologijos vystymosi periodai

32

PIRMOJI DALIS

Jeigu taip suprantame santyk tarp krypties ir mokslo akos, tai teismo psichologija tapo psichologijos ir teiss aka prajusio amiaus septintajame deimtmetyje. Tuo metu (pirmiausiai JAV) teismo psichologij vis plaiau imta taikyti praktikai, pradtos vystyti ir plsti ir atitinkamos organizacins struktros. Teismai pradjo vis intensyviau pritraukti psichologus kaip ekspertus ir specialistus sprendiant vairiausius klausimus. Kodl tai vyko btent 1960 metais? Turime prisiminti: Vietnamo karas ypa akivaizdiai parod visam pasauliui jgos metod neefektyvum sprendiant konfliktus, kartu vyko plati pasaulio demokratizacija, mogaus teisi judjimai, vis plaiau pripastama asmenybs reikm ir pagarba jai. Vokietijoje pirmajame Konstitucijos straipsnyje mogaus orumas buvo deklaruotas kaip pagrindin konstitucin vertyb. Sustiprjo gynybos ir teisinio atstovavimo reikm baudiamajame ir kituose procesuose. Advokatai m vis aktyviau pabrti subjektyvij nusikaltimo veikos pus, mogikj moment. I to logikai sek, kad sprendiant teiss problemas vis aktyviau buvo traukiami psichologai. Klausim, kuriuos turjo atsakyti psichologai, greitai daugjo: liudininkas, melo psichologija, poligrafas, stresas, ir kitos ekstremalios bsenos, atpainimo psichologija ir pan. Tas procesas vis greitja. Per paskutinius du deimtmeius i mokslo aka vystsi labai intensyviai. Pateiksime kai kuriuos faktus, iliustruojanius vystymsi. Dabartiniu metu pasirodo nemaai specializuot mokslini teismo psichologijos urnal. I j inomiausias Law and Human Behaviour, leidiamas nuo 1977 met. Tai oficialus JAV Teiss ir psichologijos asociacijos, kuri susikr 1968 metais, urnalas. Plaiai inomi Behavior science and Law, Expert Evidence, Law and Psychology Review, Legal and Criminological Psychology. Pagaliau pasirod urnalas, kuris specializuojasi vienoje teismo psichologijos akoje administracins teiss psichologijoje Psychology, public policy, and Law. Teiss psichologijos kursas plaiai dstomas teiss specialybs studentams. Rengiami teismo psichologijos specialistai. Pripainta, kad ioje srityje pirmauja JAV. Taiau ir kitose alyse vyksta intensyvus judjimas priek. Britanijoje Oksfordo universitete vyksta kasmetins konferencijos teismo psichologijos klausimais. Nemaai universitet turi specialias teiss psichologijos katedras.

1. Teiss psichologija. Dalykas. Sistema. Teis ir psichologija. J sveika nagrinjant teiss taikymo problemas

33

1.7. Pratybos. Psichologijos ini taikymas teisje !!! Tikslai !!!


Padti suprasti psichologijos taikymo vairiose teiss akose reikm ir perspektyvas. Padti suvokti studentui psichologijos reikm jo paties pasirinktoje teiss akoje. Suformuoti psichologijos taikymo gdius. Padti pastebti, suvokti naujas psichologijos taikymo teisje kryptis. Suformuoti motyvus ir sustiprinti student susidomjim teismo psichologijos studijomis. Grtamojo ryio su studentais formavimas. i uduotis atliekama du kartus: po angins paskaitos ir kurso pabaigoje. Pirm kart labiausiai pabriama psichologijos taikymo problema. Paskutini pratyb metu svarbiausia tema yra kurso ini integracija ir j bsimas konkretus praktinis panaudojimas

Nurodymai

Pratybos vyksta grupje. Metodika vaidmen aidimas. aidimo siuetas. Baigte studijas ir jau kelet mnesi dirbate (advokat firmoje, prokuratroje, teisme ir pan.). Js naujoje darbovietje vyksta kolektyvo pasitarimas. Darbo dienos pabaiga. Pasitarimo dienotvark labai ilga. Jis vyksta jau ne pirm valand. Visi jau pavargo ir nekantriai laukia pabaigos. Taiau js jaudinats dl kitos prieasties. Mat, paskutiniuoju dienotvarks punktu numatytas js valandos ilgio praneimas Psichologijos ini nauda ms darbe. Kai prijo js eil, ir pirmininkaujantysis paskelb js praneimo tem ir trukm, kilo bendras nepasitenkinimas. Tada sumanus pirmininkaujantysis pasil kompromis. Kolegos, tar jis. Silau daryti taip. Suteikime jaunajam ms kolegai penkias minutes, per kurias jis turi papasakoti, apie k bus kalbama jo praneime. Tuomet skelbsime pertrauk. Kam praneimas nedomus, gals eiti namo. Kas susidoms ir nors paklausyti viso praneimo, pasiliks, ir po pertraukos praneimas bus perskaitytas.

34

PIRMOJI DALIS

Js turite penkias minutes sudominti kolegas. Js tikslas kad pasilikt kuo daugiau koleg. Js kolegos tai js grups draugai. Jums baigus praneim jie apsisprendia, ar lieka. Savo sprendim jie ireikia balsuodami. siuet studentai gauna po paskaitos ir praneim rengia namuose. Pratyb metu kiekvienam suteikiamos 5 minuts, po to vyksta balsavimas. Po kiekvieno balsavimo tie, kas pasilieka, turi pasakyti po vien nuoird kompliment pranejui. Jo tema Kas mane paskatino, nepaisant nuovargio ir laiko stokos, visgi pasilikti dar valandai. Kritins pastabos neleidiamos. Prie pratybas ir po j studentai upildo Psichologijos naudingumo teisininko darbe vertinimo anket. Jos pagrindiniai klausimai: vertinkite 10 bal sistema, kiek psichologija gali bti naudinga sprendiant pagrindines pasirinkto darbo problemas? vertinkite 10 bal sistema, kiek psichologija gali bti naudinga didinant paties teisininko domjimsi pasirinktja profesija? vertinkite 10 bal sistema, kiek psichologija gali bti naudinga gerinant santykius su kolegomis?

2. Psichologinis asmenybs painimas. Mokslin ir praktin teisinink psichologija

35

PAINIMAS. MOKSLIN IR PRAKTIN TEISININK PSICHOLOGIJA

2. PSICHOLOGINIS ASMENYBS

!!! Tikslai !!!


Suprasti psichologini asmenybs teorij specifik ir funkcijas. Padti susipainti su pagrindinmis dabartinmis asmenybs psichologijos teorijomis. Suvokti sveiko proto(naiviosios, praktins, buitins) psichologij esm ir j santyk su moksline. Suvokti vadinamosios teisins praktins psichologijos prigimt.

2.1. Psichologijos teorijos. J savybs ir tarpusavio santykiai


Pagalvokite apie tai, kaip js sivaizduojate mokslin teorij. Prisiminkite fizikos, biologijos teorij pavyzdi. Perskaitykite toliau pateikt tekst. Pagalvokite, kuo psichologijos teorijos panaios ir kuo skiriasi nuo gamtos moksl teorij. Senoje pasakioje pasakojama, kaip trys akli mons band aikinti, kas yra dramblys. Vienas prijo prie dramblio, ukliuvo u jo kojos ir pasak: A inau, dramblys tai stulpas. Kitas prijs prie dramblio paliet jo pilv. Ne, tar jis, dramblys tai statin. Treiasis paliet dramblio straubl. Js visi klystate, pareik jis, dramblys tai virv.

36

PIRMOJI DALIS

Kakuo panaus tai yra ms psichologijos painimas. Tik ia dramblys tai asmenyb sudarani psichologini proces visuma. T proces be galo daug, ir j sveika nepaprastai sudtinga. Sunku net splioti, kada galsime visus apvelgti. Kai atveriame matematikos, fizikos ar chemijos vadovl, susipastame su dabartiniu i moksl poiri svarbiausius matematinius, fizikinius, cheminius reikinius. Tas poiris daniausias vienintelis tas, kuris patvirtintas mokslini tyrim rezultat. Kitaip yra su psichologija. ia yra aib teorij. Atvr psichologijos vadovl ar asmenybs teorij apvalg matysime, kad j labai daug, jos suskirstytos stambias grupes: psichoanalitin, biheivioristin, bruo, humanistin ir pan. Kiekviena skirtingai iri asmenyb, skirtingai aikina psichologinius reikinius. Kokia i t teorij teisinga? klausim nemanoma atsakyti. Kaip ir akli mons pasakioje kiekviena ino, t. y. paaikina tik tam tikr tiesos dal. Dl to kiekviena tam tikru atvilgiu yra teisinga, nors negalime pasakyti, kiek teisinga. Kaip ir pasakioje niekas neino visos tiesos, niekas nra labiau teisus negu visi kiti. Dl to mums tenka vienodai pasitikti (ir nepasitikti) kiekviena. Treia vertus, net ir psichologini teorij visuma nesuteikia pilno mogaus asmenybs vaizdo. I tikrj dramblys yra ne tik stulpas, statin ir virv. Tai ir daugyb kit kno dali, apie kurias aklieji mons kol kas dar netaria. Galima tiktis, kad jie suinos apie jas ateityje. Dabar gi jie ne tik neino j, bet ir neturi supratimo, kiek dar dalyk jiems reikia suinoti, kad i tikrj galt susidaryti vientisesn dramblio vaizd. Taigi jie neturi tikslesns informacijos, kokio didumo yra j ini spragos. Taip ir su dabartinmis psichologinmis teorijomis. Neinome, ko mes dar neinome. Dl to labai sunku tas teorijas integruoti. Jeigu, pavyzdiui, bandytume integruoti tris mintas teorijas apie tai, kas yra dramblys, gautumme labai keist ir visai drambl nepana stulpo, statins ir virvs derin. Panaiai problemikas yra ir kakokios integruojanios asmenybs teorijos krimas. Dabartins psichologijos teorijos dar neleidia pamatyti visumos. Turimos psichologijos teorijos lyg spinduliai tamsoje i vairi ali apvieia tams, gigantik, sudtingos ir neaikios formos reikin mogaus asmenyb. Po truput rykja jo kontrai. Matome atskirus svarbius momentus. Taiau apie visum inome dar labai maai. Taigi dabartini asmenybs teorij situacija pasiymi tokiais bruoais: 1. Yra daug teorij, kiekviena i t teorij atskleidia tam tikr asmenybs aspekt. 2. N viena i j negali pretenduoti tai, kad btent ji yra teisinga ar bent teisingesn u kitas.

2. Psichologinis asmenybs painimas. Mokslin ir praktin teisinink psichologija

37

3. Visos jos papildo viena kit, taiau net ir visos kartu jos dar negali pretenduoti piln asmenybs supratim. Taigi dabartin psichologija nesuteikia mums galimybs vadovautis nei vien i teorij, nei j visuma. Kyla klausimas, ar psichologijos teorijos i viso kuo nors naudingos? Ar jos gali bti naudingos siekiant painti konkret mog. Atsakymas klausim yra teigiamas. Taip, dabartins psichologijos teorijos jau dabar yra galingas mogaus ir jo elgesio painimo ir paaikinimo rankis. Tai jos daro keliais bdais: 1. Praplsdamos mogaus ir jo elgesio aikinimo galimybes. Daugiausiai tai vyksta didinant galim mogaus igyvenim ir poelgi paaikinimo variant skaii. Pavyzdiui, advokatas, nagrinjantis skyryb byl, bando suprasti keist besiskirianio sutuoktinio elges. Klientas pilnas neapykantos kitam sutuoktiniui ir reikia tvirt nor skirtis. Taiau su juo bendraujant susidaro spdis, kad jis nra apsisprends dl skyryb kartais jis kartligikai skubina, paskui nustoja veikti ir netgi pradeda trukdyti advokatui. Advokatui ne kart kilo klausimas, ko jo klientas i tikrj nori. Kasdienin profesin ir gyvenimikoji patirtis duoda advokatui kelet galim paaikinim. Galbt jo klientas bijo savarankiko gyvenimo po skyryb, kito sutuoktinio pajamos buvo svarbiausias jo gerovs altinis, gal sutuoktinis nra sitikins, kad teismas paliks vaikus btent jam, gal jam rpi turto padalijimas, gal patiria giminaii spaudim ir pan. Gali atsitikti, kad viena i t versij teisinga, ir advokatas tokiu bdu sugebjo atspti tikr keisto savo kliento elgesio prieast. Taiau gali bti, kad jo elgesio prieastis visai kitokia. Ji gali bti viena i t versij, apie kurias advokatas net nepagalvojo. Jis ir nepagalvos, jeigu vadovausis tik savo sveiku protu bei asmenine patirtimi. Advokato, susipainusio su dabartinmis psichologijos teorijomis, padtis geresn. Jo paaikinimo versij arsenalas platesnis. Pavyzdiui, psichoanalizs teorija skatins j panagrinti versij, kad sutuoktinio nesusipratimai ir jo keistas elgesys gali bti jo konflikt su tvais ankstyvojoje vaikystje tsinys. Bruo teorijos poiriu, sutuoktinio elgesys stimuliuojamas kakokio jo asmenybs bruoo, pavyzdiui, agresyvumo. Galbt klientas i viso labai konfliktika asmenyb ir dl to konfliktai jam teikia pasitenkinim. Biheivioristin teorija pasilys advokatui dar vien paaikinim: sutuoktinio elges nulemia tai, kokio elgesio konfliktinse situacijose pastarasis i viso imoko. Panagrinj ankstyvesnius jo konfliktus, matysime, kad tada jam buvo naudinga atrinti konfliktus elgtis taip, kaip jis daro dabar. Dl to jis tiesiog imoko taip elgtis konfliktinse situaci-

38

PIRMOJI DALIS

jose. is elgesys tapo gdiu. Skyryb siekimas kaip tik ir yra toks atrinantis elgesys konflikt sprendimo bdas. Taiau klientas visai nesirengia i tikrj skirtis. Tam tikr paaikinimo versij advokatui pasilys ir kitos psichologijos teorijos. Aiku, kiekviena i mint versij tik prielaida, hipotez. Taiau tarp j gali bti ir btent ta, kuri teisingai paaikina kliento elges. Aiku, advokatas, susipains su psichologijos teorijomis, psichologikai stipresnis u savo koleg, besivadovaujant tik sveiku protu. Kuo daugiau versij ikelsime kiekvienu konkreiu atveju, tuo didesn tikimyb, kad tarp j yra ir teisinga. Taigi dabartini psichologijos teorij visuma i esms padidina mogaus ir jo elgesio paaikinimo galimybes ir daro tai, pirmiausia, praplsdama mums inom paaikinim skaii ir taip didindama tikimyb, kad tarp j bus ir teisingasis. 2. Dabartini psichologijos teorij visuma i esms padidina ir ms sugebjim patikrinti ikelt versij teisingum, atrinkti i j t, kuri geriausiai paaikina mus dominant atvej. Taip yra todl, kad kiekviena psichologijos teorija ne tik nurodo tam tikr reikinio prieast, bet ir nurodo, kaip ji pasireikia. Sakykime, jeigu i tikrj keistas besiskirianio sutuoktinio elgesys kyla i konfliktini santyki su jo tvais vaikystje, kaip teigia psichoanaliz, tai panagrinj jo vaikyst i tikrj turtumme rasti ios teorijos apraytus santykius tarp vaiko ir kiekvieno i jo tv. Jeigu individo elgesys susijs su jo asmenybs bruoais (bruo teorija), tai (taip pat remiantis ta teorija) tas bruoas turi pasireikti ne tik santykiuose su sutuoktiniu. Jis panaiai turi elgtis ir su kitais monmis. Tai mums i karto nurodo bd, kaip patikrinti versij. Panagrinj kliento santykius su kitais monmis galime patikrinti, ar tai tiesa. Dl vis i prieasi psichologini asmenybs teorij painimas praktin btinyb visiems, kam tenka dirbti su monmis, kuri profesija reikalauja suprasti mones, j elgesio prieastis.

Asmenybs teorija ir jos struktra


Kiekviena asmenybs psichologijos teorija susideda i tam tikr pastovi struktrini dali. 1. Pirmiausia, kiekviena tokia teorija nurodo konkreius psichologinius procesus, mechanizmus, kurie, tos teorijos poiriu, lemia asmenybs struktr, psichinius procesus ir, galiausiai, elges. Pavyzdiui, psichoanaliz teigia, kad tai lemia konfliktas tarp nesismonint individo biologini poreiki ir visuomens atstovybs psichikoje vadinamojo superego. Biheivioristin teorija skelbia, kad asmens psichinio gyvenimo pagrindas

2. Psichologinis asmenybs painimas. Mokslin ir praktin teisinink psichologija

39

slygini refleks formavimasis. Kognityvins teorijos poiriu tas asmenybs pagrindas yra jos mstymo proces organizavimas ir pan. 2. Antroji kiekvienos teorijos dalis j patvirtinantys tyrimai. Biheivioristins teorijos atveju tai psichologiniai eksperimentai, psichoanalizs, klinikiniai psichiatr stebjimai ir pan. 3. Kitas svarbus kiekvienos teorijos momentas jos taikymas, aikinant svarbiausius psichologijos fenomenus. Kiekviena psichologijos teorija siekia atsakyti klausim, kodl mons daro nusikaltimus, kokios yra psichikos sutrikim prieastys, psichologini problem altiniai, moni poelgi aikinimo pagrindiniai bdai ir pan. Paprastai asmenybs teorija pretenduoja universalum, tai yra tai, kad ji viena sugebs atsakyti visus svarbiausius klausimus, su kuriais susiduria dabartin psichologija. Neretai teorija ir vertinama pagal tai, kiek tikinamai ji sugeba tai padaryti. 4. Asmenybs psichologijos teorija yra vientisas poiris psichikos ir elgesio tyrim. Ji yra strategija, sakanti, kur iekoti atsakymo dar neatsakytus klausimus, kaip sprsti dar neisprstas problemas. Paprastai raktas joms sprsti irimas tame psichologiniame mechanizme, kur tam tikra teorija laiko pagrindiniu. Susidrusi su sunkiai paaikinamu reikiniu psichoanaliz i karto silo panagrinti, ar jis nra io mogaus santyki, konflikt su jo tvais ankstyvojoje vaikystje padarinys. Mokymo teorija toje paioje situacijoje rekomenduos panagrinti ankstyvesnes mokymosi situacijas ir pabandyti atsakyti klausim, ar nebuvo situacij, kai tai, kas mums dabar atrodo keista, buvo visikai natralu ir individas tai imoko. Vienas i dabartini mokslinink ikl teorij, kad individualios mogaus psichins savybs labiausiai priklauso nuo jo kraujo grups. Ko reikia, kad i idja galt pretenduoti psichologins teorijos status?

Psichologini teorij painimas


Taigi imanyti psichologines teorijas reikia visiems ir praktikams, kuri darbas reikalauja suprasti mog, ir teoretikams. K gi reikia imanyti tam tikr psichologin teorij? Kart didj rus raytoj Lev Tolstoj vokiei laikraio korespondentas paklaus, ar bt galima romano Ana Karenina turin idstyti trumpai ir vokikai. Kiekvienam skaiiusiam roman toks klausimas gali sukelti tik ypsen. Joks trumpas romano fabulos atpasakojimas neatspinds didio dviej tom romano, kuriame svarbi kiekviena detal.

40

PIRMOJI DALIS

Panai situacija yra su psichologijos teorijomis. Kiekviename psichologijos vadovlyje rasime trump pagrindini asmenybs teorij idstym, pana t, kurio norjo vokietis urnalistas. Ten trumpai paaikinama, kas yra psichoanaliz, biheiviorizmas ir pan., kas juos pltojo, kokie pagrindiniai veikalai yra parayti, kas juose gera ir bloga. ie apraymai labai naudingi: 1. Kaip vadas dabartines psichologijos teorijas, j painimo pradia. Mat psichologijos klasikai gyveno tam tikru laikotarpiu, rmsi tam tikromis psichologijos iniomis ir tradicijomis. Dl to vadovlinis susipainimas su j teorijomis gali bti savotikas tiltelis t teorij, padti ivengti neaikum. Sunkoka susipainti, sakykime, su Z. Freudo teorija, tiesiog pradjus skaityti vien i jo veikal. Geriau prie tai istudijuoti ger vad Freud, kuriame bt paaikintos pagrindins svokos ir idjos. 2. Norint suvokti teorijos vystymsi, reakcij j, su ja susijusius mokslinius ginus. Kiekviena teorija vystosi, ir kad j suprastumme, turim painti jos vystymsi labai svarbu. 3. Norint suprasti teorijos santyk su kitomis teorijomis. vadinis kursas padeda studentui susidaryti bendr dabartini psichologijos teorij vaizd. Bet susipainti su tais apraymais jokiu bdu nereikia jas imokti. Dl to psichologin teorija valdoma susipainus su teorijos pagrindiniais veikalais, tyrimais. Psichoanalizs teorijos atveju tai Z. Freudo, K. Jungo, dabartini psichoanalitik darbai. Tok pat vaidmen vaidina akad. I. Pavlovo, Skinnerio, Banduros ir kt. mokymo teorijos atstov veikalai. Tik toks susipainimas suteikia galimyb irti atskiros teorijos akimis, sugebti nuosekliai taikyti jos suponuojamus aikinimus. Dl to numanoma, kad sisavindamas asmenybs teorijas studentas turi savarankikai susipainti su pagrindini psichologijos teorij svarbiausiais veikalais. Skaitant pirmiausiai reikia stengtis suprasti teorijos vidin logik. Reikia atsiminti, kad kiekviena i t teorij padar labai didel tak tiek psichologams, tiek ir u io mokslo rib. Labai svarbu suvokti kiekvienos tokios teorijos tikinamumo altinius, jos racionalj grd. Tik tai leidia imokti irti vairiausius reikinius ios teorijos akimis. Minjome, jog teorij pagrindjams gana bdingas sitikinimas, kad tam tikra teorija viena gali paaikinti visus psichikos reikinius. Jis natralus ir studentui, susipastaniam su kiekviena konkreia teorija. Skaitant Z. Freudo, K. Jungo, Skinnerio, Banduros ir kt. veikalus kakuriam laikui susidaro spdis dabar viskas aiku. Tas efektas paprastai liudija, kad teorija subjektyviai suprasta ir psichologikai priimta. Taiau tam tikrame psichologini asmenybs teorij mokymosi etape turi bti pereita prie kompleksinio poirio, prie sugebjimo irti tam tikr reikin i vairi teorij pozicij. Btent iame etape ypa svarbus ir

2. Psichologinis asmenybs painimas. Mokslin ir praktin teisinink psichologija

41

naudinga jas vien su kita palyginti, sugebti suvokti, kaip kiekviena i j paaikint tam tikr reikin, kokios paaikinimo versijos tikriausiai bt pasilytos. ia vl tenka grti prie apibendrinani veikal.

Savarankiko darbo uduotis


Susipainkite su pagrindini asmenybs psichologini teorij apraymu D. G. Myerso knygoje1. Pabandykite nustatyti, kuriai psichologinei teorijai priklauso ie teiginiai? Paymkite teorijas tokiais simboliais: Dinamin (psichoanalitin) Humanistin (saviaktualizacijos) Biheivioristins Kognityvins D H B K

1 2 3

4 5 6 7

Daugelio mogaus poelgi ir mini tikrasis altinis yra nesismoninti norai mogaus psichiniai procesai priklauso nuo to, kaip jis sivaizduoja tuos procesus Superego panaus slapt policijos departament, kuris tiksliai nustato bet kokias udraust potrauki tendencijas ir negailestingai u tai baudia mog Paprastas mogus pasaul pasta tais paiais bdais kaip ir mokslininkas Ankstyvojoje vaikystje nemaa dalis vaik nekenia savo tvo Ankstyvojoje vaikystje mergaits pavydi berniukams Jeigu mogui be ypatingos prieasties patinka kak daryti, vadinasi kakada anksiau tokie veiksmai daug kart suteik jam pasitenkinimo Norint igydyti psichikos ligon reikia padti jam suvokti nesismonintus savo norus

1 Myers D. Psichologija. Vilnius, 2000. Taip pat yra verting knyg kitomis kalbomis. Tai: Pervin L. A. & John O. P. Personality. Theory and Research. New York. Knyga buvo ileista 7 kartus. Studentui ji gali bti prieinama ir rus kalba ., . . . , 2000; Frager R., Fadiman J. Personality and Personal Growth. New York: Longman, 1990. Knyga ileista 4 kartus. Ji taip pat gali bti prieinama rus kalba. ., . . . . . -, 2001.

42

PIRMOJI DALIS

10 11 12 13 14 15 16 17 18

19 20

21 22

mogaus gyvenimas labiausiai priklauso nuo to, ar bendraudamas su kitais jis sugeba tiksliai suprasti save ir ireikti savo norus Svarbiausias mogaus siekis yra aktualizuoti save Nesismoninti ir udrausti mogaus norai pasireikia sapnuose Noras, kad asmens nuopelnai bt pripainti, gali bti asmeninio vystymosi klitis Tik atviras mogus gali bti i tikrj laimingas Geriausias bdas padti mogui tai kuo geriau suprasti jo jausmus Laisv, garb, kryba yra svarbiausia, ko reikia siekti norint ispsti psichikos problemas Asmenybs vystymasis labiausiai priklauso nuo to, ar ji sugeba suprasti pati save Norint pataisyti nusikaltl reikia sudaryti jam tokias slygas, kad blogas elgesys sukelt jam nemalonias pasekmes mogus gali imokti sirgti, imokti simptom pats nesuvokdamas, kad tai jam malonu, patenkina slaptus jo trokimus mogus ne tiek iri, girdi, kiek bando i anksto prognozuoti, k pamatys ar igirs Nordami suprasti, kodl mogus vienaip ar kitaip sureagavo, turime pirmiausiai panagrinti svokas (kategorijas), kurias jis vartoja pasauliui suvokti Vieni mons link vyki prieastis priskirti sau, kiti ioriniam pasauliui Asmenybs vystymasis daugiausiai vyksta dl individo instinkt ir visuomens reikalavim prietaravimo

2. Psichologinis asmenybs painimas. Mokslin ir praktin teisinink psichologija

43

2.2. Teisin praktin psichologija. Jos pagrindiniai bruoai ir santykis su moksline ir naivija psichologija. Naivioji (sveiko proto) psichologija
Perskaitykite tekst. Isiaikinkite, kas yra naivioji (sveiko proto) psichologija, kuo ji skiriasi nuo mokslins. Dvi senuts aptaria, kodl ias laikais toks sugeds jaunimas ir k su juo reikia daryti. Jos teigia, kad jaunimas sugeds dl to, kad jam viskas leidiama, jos mano, kad j reikia sugrainti tikr keli ir tam reikia grietumo. ie samprotavimai gali sukelti mums tik ypsen. Jie be galo naivs ir aikiausiai supaprastinti. Taiau svarbu paymti, kad i teigini pagrindas yra tam tikra psichologija. Senutms bdingi tam tikri sitikinimai dl jaun moni asmenybs, jos psichologini savybi. Senuts, pavyzdiui, mano, kad jeigu jaunimui viskas leidiama, jis genda. i savotika j psichologin teorija iplaukia i tam tikro jauno mogaus psichikos bei jos vystymosi dsningum sivaizdavimo: jeigu su jaunu mogumi elgiamasi grietai, jo vystymasis vyksta normaliai, jeigu jam viskas leidiama, jis sutrinka. Tai psichologinis teiginys teiginys apie mogaus psichikos proces savybes. Tuo jis panaus mokslins psichologijos teiginius. Kita vertus, ms senui sitikinimai jauno mogaus asmenybs atvilgiu nesiremia jokiais moksliniais psichologiniais tyrimais, ie sitikinimai tik i senui patirties ir asmenini samprotavim idava. Panagrinkime kit pavyzd. Parlamentaras samprotauja, k jam reikia pasakyti rinkjams, kad susilaukt j paramos. Galvodamas apie tai jis taip pat vadovaujasi savo gyvenimikomis iniomis apie rinkj asmenyb, j jausmus, mstym, vaizduot, dmes ir pan. Visa tai irgi psichologijos objektas. Dl to parlamentaro sitikinimai priklauso psichologijos sriiai. Kita vertus, ia ne mokslin psichologija, o patirties, apmastym, bendravimo su kitais monmis idava. Vaikinas, bandantis ukariauti merginos simpatij, abiturientas, kuris renkasi profesij, pavaldinys, svarstantis, kaip gauti virininko leidim visi jie vadovaujasi tam tikromis iniomis apie moni motyvacij, mstym, jausmus, suvokim. Ir vl tai nra mokslo psichologijos inios. Tai praktin, sveiko proto, buitin, naivioji psichologija.

44

PIRMOJI DALIS

Mokslins psichologijos pradedame mokytis auktojoje mokykloje. Kitaip yra su naivija. Sunku pasakyti, kada pradedame mokytis jos ini. Mat kiekvienas i ms nuo pat kdikysts yra psichologas. Bendraudami su tvais ir kitais monmis po truputi surenkame informacij apie savo ir kit moni suvokim, jausmus, mstym, dmes, kitus psichologinius procesus. Eina metai, pleiasi moni, su kuriais individas bendrauja, brys ir kartu jis vis daugiau suino apie mones, j charakterius, jausmus, mstym, vystosi jo psichologins inios ir sitikinimai. Pardavjas vis daugiau suino apie savo klient psichologij, gydytojas apie pacient, mokytojas vis geriau supranta savo mokinius. Kakas panaaus vyksta, kai mogus tampa teisininku, parlamentaru ar kitais bdais dalyvauja kuriant ir taikant teis. Teisjas, bandydamas suprasti kaltinamojo motyvus ar nusprsti, kam palikti vaik po santuokos nutraukimo taip pat vadovaujasi kakokiomis psichologinmis tiesomis. Sprendiant vaiko likim statymas liepia teisjui vadovautis vaiko interesais. Bet jis nieko nesako apie tai, kas gi sudaro vaiko interesus, ko reikia vaikui. Teisjas nra skaits stor socializacijos teorijos foliant. Sprsdamas, ko reikia vaikui, jis vadovaujasi asmeniniais psichologiniais sitikinimais. statym leidjas parlamentaras svarstydamas, ar reikia sugrietinti kriminalin sankcij, vadovaujasi asmeniniais psichologiniais sitikinimais ir jais remdamasis bando sivaizduoti, kaip tai reaguos nusikaltliai ir rinkjai. Psichologins idjos, kuriomis jis vadovaujasi, taip pat nra mokslins. Tai sveiko proto, praktin psichologija. Ji niekur nra idstyta ar susisteminta. Taiau apie j nemaai suinosime paklaus io teisjo ar parlamentaro samprotavim ir komentar, pasigilin psichologines tiesas, kurias jis laiko savaime aikiomis, panagrinj ivadas, kurias jis j pagrindu daro. Negalime sakyti, kad teisjo psichologins idjos niekuo nesiskiria nuo anksiau mint senui ar politinio veikjo. Mat teisininko praktins psichologins idjos remiasi ne tik jo kasdiene patirtimi, bet ir sena teisine tradicija. Nagrindamas teisin dogm, skaitydamas advokat ir kaltintoj kalbas, su kolegomis aptardamas bylas ir aikindamasis statym teisininkas perima ne tik teisines inias, bet ir savo koleg psichologinius sitikinimus. Jie tampa teisininko profesionalo asmenini sitikinim dalimi ir pilniausiai pasireikia teisinje praktikoje ir idjose apie moni, vykdani, naudojani ir taikani teis jausmus, intelekt ir kitas psichines savybes. Tam tikromis psichologinmis prielaidomis apie mogaus asmenyb vadovaujasi ir meno literatra bei publicistika. Ir tai, kaip raytojas ar scenaristas sivaizduoja mog, jo jausmus, norus, mstym, gali gerokai skirtis

2. Psichologinis asmenybs painimas. Mokslin ir praktin teisinink psichologija

45

nuo senuts ar politiko psichologini sitikinim. Taiau ir vienu, ir kitu atveju tai gyvenimikoji sveiko proto psichologija. Santykis tarp naiviosios (sveiko proto) ir teisins, publicistins, meno literatros bei kit profesini praktini psichologij atsispindi schemoje Naivioji (sveiko proto) ir teisin praktin psichologija (5 pav.).

Teisin praktin psichologija

NAIVIOJI (SVEIKO PROTO) PSICHOLOGIJA

Meno krini psichologija

Kitos profesins praktins psichologijos

5 pav. Naivioji (sveiko proto) ir teisin praktin psichologija Kaip minjome, teisin praktin ir naivioji sveiko proto buitin psichologija nra visikai identikos. Taiau joms (o kartu ir kitoms profesinms praktinms psichologijoms) bdingi bendri esminiai skirtumai nuo mokslins psichologijos. Aptarsime kai kuriuos i j. Pabandykime sivaizduoti situacij, kai statymo leidjas (sakykime, karalius) svarsto naujo statymo krimo btinyb. sivaizduokime, kad karalius sunerims, jog vis daugiau pavaldini jo nekenia. Aiku, tam, kad pavaldiniai j pamilt, jam reikt tiesiog sumainti mokesius. Tuomet ms karali uliet dkingumo bangos. Taiau karalius veriau renkasi teisin sprendim ir nutaria grietinti sankcijas u nepagarb karaliui. Jis sukvieia patarjus ir klausia, kaip geriausiai nubausti nepatenkintus. Vienas patarjas sako, kad tokius reikia karti, kitas kad reikia kirsti galvas, treias silo ir viena, ir kita. Kaip ms karalius renkasi geriausi pasilym? Nors moni jausmai, kuriuos jis nori paveikti, yra psichologijos tyrimo objektai, rinkdamasis geriausi pasilym karalius nepradeda skaityti psichologijos darb, nebando atlikti psichologini tyrim ar tartis su psichologijos specialistais. Uuot

46

PIRMOJI DALIS

pasitelks mokslin psichologij jis pasinaudoja naivija, praktine. Remdamasis savo psichologiniais sitikinimais apie pavaldini mstym, jausmus ir pan., jis msto, sivaizduoja, kaip atrodys kiekvieno pasilymo vykdymas, pasistengs sivaizduoti, kok jis darys poveik. Karalius gali samprotauti, pavyzdiui, taip: Jeigu bausime tikrai grietai, nepatenkinti pavaldiniai bijos kelti galv, grietos bausms privers juos tylti, o vliau po truputi sugr ir meil karaliui. iame samprotavime esama vis praktins psichologijos pagrindini element. Panagrinkime juos.

Psichologiniai postulatai vietoj psichologini teigini mokslinio tikrinimo (verifikavimo)


Postulatais vadinami teiginiai, kurie, manoma, es per daug banals ar akivaizds, kad reikalautume juos rodyti. Mintieji statym leidjo karaliaus samprotavimai teikia nemaai toki postulat pavyzdi. Karalius ventai tiki, kad visi mons bijo bausmi. Dl to jis ir nutaria bausti nepatenkintus. Negana to, karalius taip pat tiki, kad kuo grietesn bausm, tuo stipresnis jos poveikis. Dauguma moni kaip ir jo didenyb tiki, jog teiginys kiekvienas mogus vengia bausms akivaizdus, per daug banalus, kad reikt rodinti. Niekas nra pats sau prieas, dl to visi darys visk, kad ivengt bausms. Tuo remiasi visa imperatyvin teis. Daryk taip, kaip liepia statymas, kitaip bsi nubaustas sako teis nepastoviems pilieiams ir mano, jog savaime aiku, kad jie isigs, ir tai paskatins juos atsisakyti ketinimo nepaklusti statymo reikalavimams. Tai, kas naiviajai buitinei ir teisinei praktinei psichologijai yra savaime aiki, banali, akivaizdi tiesa, mokslinei yra tik hipotez, reikalaujanti kruoptaus patikrinimo. Tarp kitko, tokie patikrinimai neretai paneigia praktins psichologijos postulatus. Taip yra ir su baudiamosios sankcijos poveikiu. Dauguma tyrim tiesiog neaptinka ryio tarp statymo sankcijos ir asmens, kuriam ja grasinama, elgesio. Nemaai tyrim nurodo prieing efekt, sankcijos taikymas padidina recidyvo tikimyb1. Taiau jo didenyb praktikos mogus ir vadovaujasi praktine psichologija. Jis tiki tik savo protu, kuris jam sako, kad kriminalins bausms poveikis akivaizdus dalykas. Dar vienas psichologinio postulato pavyzdys tai ms karaliaus tikjimas, kad jeigu mogus neireikia savo nepasitenkinimo dl baims, vliau jis po truputi pripras ir tikrai nustos neksti savo karaliaus. Nuomon,
1

Justickis V. Kriminologija. I dalis. Vilnius, 2001.

2. Psichologinis asmenybs painimas. Mokslin ir praktin teisinink psichologija

47

kad jeigu mogui ilgai ko nors neleisi, jis, galiausiai, liausis to norjs praktins psichologijos postulatas, kuriuo ventai tiki milijonai moni. Mokslinei psichologijai ir is naiviosios psichologijos postulatas tai tik patikrinimo reikalaujanti hipotez. Psichologiniai tyrimai rodo, kokie vairs bna draudim efektai. Parodyta, kad draudimai neretai daro kaip tik prieing poveik, sustiprina nor (vadinamasis reaktancijos efektas).

Naiviosios psichologijos inios, sisteminamos kaip stereotipins asmenybs vaizdis


Tiek naivioji, tiek mokslin psichologija apima labai daug informacijos apie mogaus psichik. Dl to i informacij reikia sisteminti, kitaip bus labai sunku ja naudotis, greitai rasti reikiam. Mokslins psichologijos inios sisteminamos pagal mogaus psichikos pagrindines sritis: pavyzdiui, iskiriami tokie paintiniai procesai, kaip jutimai, suvokimas, jausmai, mstymas ir pan. Tarkime, susidomj mogaus jutimais atitinkamame vadovlio skyriuje rasime tiek dabartines jutim teorijas, tiek jas patvirtinanius tyrimus ir j duomenis. Kitaip inios sisteminamos naiviojoje (sveiko proto) psichologijoje. ia sistemos pagrindas stereotipinis asmenybs vaizdas. tai ms karalius svarstydamas, kaip veikti nepasitenkinim ir koki bausm u tai paskirti, sivaizduoja tam tikr savo pavaldinio, asmenybs tip. Btent jis, is tipikas pavaldinys, ir yra mogus, vis labiau nepatenkintas karaliumi. Btent is vidutinio pavaldinio vaizdinys ir teikia karaliui informacij apie jo jausmus, mastym, kitus psichikos procesus. Tas vaizdas pasako karaliui, kad jo tipikas pavaldinys godus ir todl bijo pinigini bausmi. Taiau dar labiau jis bijo fizini bausmi ir ypa mirties bausms. Taigi praktins psichologijos ini apie savo pavaldinio asmenybs savybes karalius semiasi, remdamasis iuo tipiko pavaldinio vaizdu. Atkreipkime dmes tai, kad tas tipiko pavaldinio vaizdinys, kuriuo vadovaujasi jo didenyb yra labai supaprastintas asmenybs vaizdas. Karaliaus vaizduotje pavaldinys (niekuo nesusijs su realiais pavaldiniais) turi visai nedaug asmenybs bruo. Toks supaprastintas asmenybs sivaizdavimas bdingas naiviajai psichologijai. Jos poiriu mogus gana paprasta ir aiki btyb. mons gantinai vienodi, visi nori madaug to paties, bijo to paties, vienodai reaguoja vienodus stimulus. Aiku, tarp moni gali bti ir skirtum, bet tai jau niuansai. Dl to praym apibdinti save mogus neretai atsako labai paprastai: A? Normalus, kaip visi.... Dl to, naiviosios psichologijos poiriu, mogaus painimas nra didel problema. Manoma, kad mogus pats save puikiausiai pasta, ino, ko

48

PIRMOJI DALIS

nori, ko nenori, kas jam patinka, kas nepatinka, savo silpnybes ir stiprisias puses, savo slaptus trokimus. Taigi jeigu jis nuoirdus, gali visk apie save papasakoti. Toks mogaus sivaizdavimas yra visikai prieingas mokslins psichologijos poiriui. Pastaroji remiasi sitikinimu, kad kiekvienas mogus be galo sudtinga btyb, kurios niekada nesugebsime painti iki galo. Lygiai taip pat joks mogus nesugebs iki galo painti pats save.

Psichologinis painimas mokslinje ir naiviojoje psichologijoje. sivaizdavimas ir mintinis eksperimentas kaip naiviojo psichologinio painimo metodas
Kodl karalius sitikins, kad pavaldiniai juo nepatenkinti? Kodl jis netiki savo patarjais, kurie tvirtino, kad pavaldiniai tiesiog laimingi? Jis ino, kad jais dtas jis pats bt nepatenkintas. Kodl karalius mano, kad pavaldiniai isigs didesni baisi bausmi, kurias jis ruoiasi vesti? Dl to, kad jis pats j bijo. Jis pats su siaubu galvoja apie moment, kai suokalbininkai nuvers j nuo sosto ir nukirs jam galv. Kai karalius nra tikras, kaip jo pavaldiniai reaguos vien ar kit jo poveikio priemon, jis mintyse daro eksperiment. Sakykime, ms karalius nebuvo tikras, kad jo pavaldiniai reaguos grietesnes bausmes. Bet jis paband sivaizduoti savo vidutin pavaldin tuo metu, kai pastarasis sumano paeisti statym, taiau tuoj prisimin, kad pagal nauj statym u tai baudiama daug grieiau. sivaizdavs tai, karalius pamat, kad jo pavaldinys sunerimo, susimst ir, gal gale, atsisak tos savo idjos. Tokie mintyse atliekami eksperimentai, mintinis modeliavimas yra vieni pagrindini praktins (sveiko proto) psichologijos painimo instrument. Psichologai atliko dom eksperiment. Student miestelyje jie prieidavo prie student, silydami u nedidel mokest pavaikioti po miestel su reklaminiu skydu Valgykite pas Do! Dalis student sutiko, kiti atsisak. Po to vien ir kit buvo klausiama: Kaip manote, kuri dalis student, prie kuri prieiname, praydami to paties, sutiks pavaikioti su iuo skydu?. Paaikjo, kad atsakymai i esms skyrsi. Tai priklaus nuo to, ar pats atsakantysis bt sutiks, ar nesutiks. Tie, kurie patys sutiko, man, kad ir dauguma vis kit student noriai dalyvaut tokiame renginyje. Tie, kurie atsisak, buvo sitikin, kad ir visi kiti atsisakys. Visa tai labai svarbu norint suprasti, kaip taikoma ir vystoma teis, kaip priimami sprendimai. Panagrinj, kaip leidiami ir taikomi statymai, kaip teisjas komentuoja nuosprend, kaip policininkas svarsto, nubausti ar nenubausti vieosios tvarkos paeidj, pamatysime, kad kiekvienas i j sivaizduoja tam tikr tipik mog, tipik nusikaltl, tipik ie-

2. Psichologinis asmenybs painimas. Mokslin ir praktin teisinink psichologija

49

kov. Stebdami, kaip jie svarsto vienok ar kitok teisin sprendim, pamatysime, kad jie msto, turdami galvoje t vaizd. Kaskart, kai reikia patikrinti, kiek geras ar blogas vienoks ar kitoks sprendimas, jie bando mintyse pritaikyti t sprendim tipikam mogui ir pairti, taip pat mintyse, kas i to ieina. Taigi konstatuojame: Tiek naivioji (sveiko proto, buitin), tiek teisin praktin psichologijos remiasi psichologiniais postulatais sitikinimais dl asmenybs psichologini savybi. Jie danai yra vairiausi teisini (teisdaros, teiss taikymo ir kt.) sprendim pagrindas. Tie sitikinimai remiasi susistemintos, supaprastintos tipikos asmenybs vaizdiu. Tas vaizdis asmeniui yra praktins psichologins informacijos altinis, mintyse su juo atliekamas eksperimentas leidia tam paiam asmeniui gauti naujos informacijos. Tokios inios nra mokslins (nesuformuluotos mokslini teigini forma, nra patikrintos psichologijos mokslo priemonmis ir pan.).

Naiviosios ir teisins praktins psichologijos reikm studijuojant mokslin psichologij


Naivioji psichologija daugeliu atvilgi primityvesn u mokslin. Jos inios nepalyginti siauresns, patikimumas nepalyginti maesnis. Pirmaisiais savo vystymosi etapais mokslin psichologija buvo panai praktin. Savistaba (introspekcija) besiremiantys psicholog darbai daugeliu atvej ireik, kristalizavo sveiko psichologinio proto sitikinimus. Pagrindins buvo tokios svokos, kaip valia, psichologinis tipas, charakteris, temperamentas, iplaukianios i praktins psichologijos ir kuri jau nra (ar beveik nra) dabartinje psichologijoje. Pana vystymosi keli prajo daugelis moksl. Pirmieji astronomai kaip ir paprasti mons tikjo, kad Saul sukasi aplink em. Ne maiau naivios buvo mokslins fizikos, chemijos ir kit moksl inios. Atrodyt, kad dabartiniam studentui, pradjusiam studijuoti psichologij, reikia kuo greiiau pamirti apie naivij (praktin) ir imtis vien mokslins. Taiau i tikrj studijuojant vairias psichologijos temas naiviajai bus skiriama daug dmesio. Taip yra dl daugelio prieasi. Viena i j didel naiviosios psichologijos reikm ms kasdieniniame gyvenime. Minjome, kad naivioji ir teiss praktins psichologijos, j postulatai, sitikinimai vaidina labai svarb vaidmen ms gyvenime, priimant svarbiausius kasdieninius ir teisinius sprendimus. Kalbjome apie tai, kad tie postulatai pai individ suvokiami kaip savaime aiks, todl juos nevelgiama kritikai. Taigi btent ie postulatai yra svarbus daugybs

50

PIRMOJI DALIS

neefektyvi sprendim pastovumo ir pasiprieinimo korekcijai altinis. Prisiminkime kriminalines bausmes. Baudiamj politik sunkiai paveikia net ir daugyb tyrim, paneigiani j efektyvum. statymai ir toliau priimami, o nuosprendiai skiriami remiantis vis tais paiais mokslo nepatvirtintais naiviosios psichologijos postulatais Visi mons bijo bausmi, dl to j grietinimas geras bdas kovoti su nusikalstamumu. Kaip bangos negali i karto sugriauti akmenins uolos, o tik po truputi j ardo, taip ir mokslins psichologijos ivados labai ltai veikia reali praktik. Visa teiss sistema, susiklosts teiss taikymas persunkti sveiko proto psichologijos. Pakanka uduoti klausim apie t ar kit teiss institut ar sprendim, atsakyme btinai igirsime ir apie tai, kokie yra mons, kokie yra j asmenybs bruoai, elgesys, motyvai, ir bus paaikinama, kodl reikia imtis toki priemoni1.

Naiviosios ir praktins teismo psichologijos vaidmuo individo psichikos procesuose


Paintiniai psichikos procesai apima jutimus, suvokim, dmes, vaizduot, atmint, mstym. mogaus psichika veikia tol, kol jis gyvena. Dabartins (ypa vadinamosios kognityvins) psichologijos vystymasis parod, kad naiviosios psichologijos teiginiai labai svarbs, norint suprasti j veikim. Esm ta, kad ir pojiai, ir dmesys, ir mstymas, ir vaizduot msto apdoroja informacij, priima sprendimus, koreguoja juos. Darydami tai (matysime kitame skyriuje) jie remiasi kaip tik naiviosios psichologijos postulatais. Tai supratus galima paaikinti nemaai psichikos reikini: suvokimo, iliuzij, atminties sprag, mstymo, nesugebjimo susidoroti su problema.

Naivioji psichologija kaip kognityvinis filtras sisavinant mokslin


Klausydamasis psichologijos paskaitos, studentas ne tik fiksuoja pateikiamas inias. Jis taip pat jas riuoja. Klausydamasis vien mokslins psichologijos teigini jis juos priima, atitinkamai koreguoja savo poir
1 Pateiksime psichologinio postulato pavyzd. ios knygos autorius prisimena, kaip seminare, kuriame buvo pristatomas naujas baudiamasis statymas, pateik klausim, kodl numatytos sankcijos tiek grietesns u Vakar Europos ali. Utat, kad ms nusikaltliai daug labiau ukietj atsak statym parengusios komisijos vadovas. Tokio teiginio nepatvirtina jokie tyrimai, taiau komisijos vadovas visikai neabejojo, kad tai tiesa.

2. Psichologinis asmenybs painimas. Mokslin ir praktin teisinink psichologija

51

mons bei j psichik. Klausydamas kit jis juos atmeta: Gal mokslas taip ir teigia, sako sau studentas, gyvenime taip nebna. (Pavyzdiui, gal mokslas ir nenustato baudiamosios sankcijos poveikio, taiau gyvenime jis yra.) Toks atmetimas atsiranda, kai mokslins psichologijos duomenys ir ivados prietarauja individo sveiko proto sitikinimams. Jei mokslas teigia, kad em sukasi aplink saul, o mogus savo akimis mato prieingai, jis gali bti links tikti savo akimis. Taip veikia savotika psichologijos mokymosi psichologija. tai dl ko mokantis psichologijos reikia gerai suvokti savo reakcijas jos teiginius bei t reakcij altinius. Btent todl susipastant su dabartine psichologija svarbu painti naivij ir teiss praktin psichologij.

Uduoties atsakymai
1 2 3 Daugelio mogaus poelgi ir mini tikrasis altinis yra nesismoninti norai mogaus psichikos procesai priklauso nuo to, kaip jis sivaizduoja tuos procesus Super ego panaus slapt policijos departament, kuris tiksliai nustato bet kokias udraust potrauki tendencijas ir negailestingai baudia u tai mog Paprastas mogus pasaul pasta tais paiais bdais kaip ir mokslininkas Ankstyvojoje vaikystje nemaai vaik nekenia savo tvo Ankstyvojoje vaikystje mergaits pavydi berniukams Jeigu mogui be ypatingos prieasties patinka kak daryti, vadinasi kakada anksiau tokie veiksmai daug kart suteik jam pasitenkinimo Norint igydyti psichikos ligon reikia padti jam suvokti nesismonintus savo norus mogaus gyvenimas labiausiai priklauso nuo to, ar bendraudamas su kitais jis sugeba tiksliai suprasti save ir ireikti savo norus Svarbiausias mogaus siekimas yra savs aktualizavimas Nesismoninti ir udrausti mogaus norai pasireikia sapnuose Asmens noras, kad bt pripainti jo nuopelnai, gali bti asmeninio vystymosi klitis Tik atviras mogus gali bti i tikrj laimingas Geriausias bdas padti mogui tai kuo geriau suprasti jo jausmus. Laisv, garb, kryba yra svarbiausia, ko reikia siekti norint ispsti psichikos problemas D K D

4 5 6 7

K D D B

8 9 10 11 12 13 14 15

D H H D H H H H

52

PIRMOJI DALIS

16 Asmenybs vystymasis labiausiai priklauso nuo to, ar ji sugeba suprasti pati save 17 Norint pataisyti nusikaltl reikia sudaryti jam tokias slygas, kai blogas elgesys sukels jam nemalonias pasekmes 18 mogus gali imokti sirgti, imokti simptom pats nesuvokdamas, kad tai jam malonu, patenkina jo slaptus trokimus 20 mogus ne tiek iri, girdi, kiek bando i anksto prognozuoti, k jis pamatys ar igirs 21 Nordami suprasti, kodl mogus vienaip ar kitaip reagavo, turime pirmiausiai panagrinti svokas (kategorijas), kurias jis naudoja pasauliui suvokti 22 Vieni mons link vyki prieastis priskirti sau, kiti ioriniam pasauliui 23 Asmenybs vystymasis daugiausiai vyksta dl individo instinkt ir visuomens reikalavim prietaravimo

H B B K K

K D

2.3. Pratybos. Teisin praktin psichologija !!! Tikslai !!!


Imokyti student atpainti ir iskirti sveiko proto ir praktins teisins psichologijos teiginius, kuriais jis remiamasi. Imokyti student pastebti, kuo ie teiginiai skiriasi nuo mokslo psichologijos teigini.

Nurodymai

Pirmasis pratimas atliekamas per paskait. Tolimesnius studentas atlieka savarankikai namuose. Rezultatai aptariami ir vertinami kitos paskaitos metu. 1 pratimas. Patarimai ir j psichologinis pagrindas sivaizduokite, kad draugas pasakoja, jog jam patinka mergina, bet jam niekaip nepavyksta ukariauti jos ird. Sugalvokite 7 patarimus jam. Uraykite juos.

2. Psichologinis asmenybs painimas. Mokslin ir praktin teisinink psichologija

53

Panagrinkite patarimus ir nustatykite, kokiais sveiko proto psichologiniais teiginiais remiasi js patarimai. Pavyzdiui, Turk kantrybs. Nesiliauk stengsis jai patikti. Ilgainiui ji atkreips tave dmes, vertins atkaklum ir pamils tave. Patarimas remiasi sveiko proto teiginiu jeigu ilgai rodysi merginai dmes, gal gale atsiras atsakomasis jausmas. is teiginys psichologinis, kadangi juo aikinamos tam tikros jausm savybs. is teiginys yra postulatas, nes jis laikomas savaime aikiu. 2 pratimas. Patarimai ir j psichologinis pagrindas Js draugas ruoiasi nemaloniam pokalbiui su virininku. Prieastis jis vis savait be svarbios prieasties neateidavo darb. Js patariate draugui, kaip kalbti ir elgtis. Sugalvokite maiausiai 7 patarimus. Iaikinkite, kokie buitins psichologijos teiginiai sudaro j pagrind. Kaip kiekvienu atveju pasireikia sveiko proto psichologijos ypatumai? 1. Verifikavimo kodl manome, kad teiginys yra teisingas? 2. Sisteminimo tas teiginys yra merginos, darbdavio stereotip dalis. 3. Mintyse atliekamas eksperimentas kaip buvo sitikinta, kad mergina ar darbdavys pasielgs btent taip, kaip mums reikia? 3 pratimas. statymas ir praktin teisin psichologija Toliau idstyti keli veikianio Lietuvos baudiamojo kodekso straipsniai. Inagrinkite, kokiais psichologiniais teiginiais remiasi statym leidjas, nustatydamas ias teisines normas. 12 straipsnis. Nepakaltinamumas Pagal baudiamuosius statymus neatsako toks asmuo, kuris, darydamas visuomenei pavojing veik, buvo nepakaltinamumo bsenoje,tai yra nebegaljo suprasti savo veiksm esms arba j valdyti dl chronins psichins ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo, silpnaprotysts ar kitokios patologins bsenos. Tokiam asmeniui, teismo paskyrimu, gali bti taikomos priveriamosios medicininio pobdio priemons, numatytos io kodekso 59 straipsnyje. 13 straipsnis. Girto ar apsvaigusio nuo narkotini ar toksini priemoni asmens atsakomyb u padaryt nusikaltim Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. statymo Nr. I551 (nuo 1994 m. rugsjo 1 d.) (in., 1994, Nr. 601182) redakcija Asmuo, kuris bdamas fiziologikai girtas ar apsvaigs nuo narkotini ar toksini priemoni padar nusikaltim, nuo baudiamosios atsakomybs neatleidiamas. Asmuo, prie savo vali nugirdytas ar apsvaigintas ir dl to nevisikai sugebjs suvokti savo daromos veikos, baudiamas velniau arba gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs u padaryt veik.

54

PIRMOJI DALIS

141 straipsnis. Btinosios ginties rib perengimas Lietuvos Respublikos 1993 m. birelio 10 d. statymo Nr. I180 (nuo 1993 m. liepos 2 d.) (in., 1993, Nr. 26597) ir 1995 m. birelio 8 d. statymo Nr. I962 (nuo 1995 m. liepos 5 d.) (in., 1995, Nr. 551358) redakcija Btinosios ginties rib perengimas yra aikus gynybos neatitikimas ksinimosi pobdiui ir pavojingumui. Btinosios ginties rib perengimu nelaikoma veikla, kurios metu besiksinaniajam padarytas lengvas ar apysunkis kno sualojimas, materialin ala. Neutraukia baudiamosios atsakomybs tokia veikla, kai btinosios ginties ribos buvo perengtos dl didelio sumiimo ar didelio igsio, kur sukl ksinimasis, arba ginantis nuo sibrovimo bst. Neutraukia baudiamosios atsakomybs btinosios ginties rib perengimas, jeigu besiksinaniajam padaryta ala dl neatsargumo. Tais atvejais, kai btinosios ginties rib perengimas utraukia baudiamj atsakomyb, gali bti skiriama velnesn negu statymo nustatyta bausm (45 straipsnio 3 dalis). 21 straipsnis. Bausm ir jos paskirtis Lietuvos Respublikos 1994 m. liepos 19 d. statymo Nr. I551 (nuo 1995 m. sausio 1 d.) (in., 1994, Nr. 601182) redakcija Kriminalin bausm yra valstybs prievartos priemon, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendiu asmeniui, padariusiam nusikaltim, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomens interesais. Kriminalins bausms paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikaltim padarymo; 2) nubausti nusikaltim padarius asmen; 3) atimti ar apriboti nuteistojo galimybes daryti naujus nusikaltimus; 4) siekti, kad bausm atlik asmenys laikytsi valstybje galiojani statym ir nedaryt nauj nusikaltim. 40 straipsnis. Atsakomyb lengvinanios aplinkybs Skiriant bausm, lengvinaniomis atsakomyb aplinkybmis laikoma tai: 1) kad kaltininkas ukirto keli alingoms padarytojo nusikaltimo pasekmms arba savo noru atlygino padaryt nuostol ar paalino padaryt al; 2) kad nusikaltimas padarytas dl susidjusi sunki asmenini ar eimini aplinkybi; 3) kad nusikaltimas padarytas dl grasinimo ar prievartos takos arba dl materialinio, tarnybinio ar kitokio priklausomumo; 4) kad nusikaltimas padarytas dl didelio susijaudinimo, kur sukl neteisti nukentjusiojo veiksmai, takos.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

55

DSNINGUMAI IR J STUDIJAVIMAS

3. BENDRIEJI PSICHIKOS VEIKLOS

!!! Tikslai !!!


Suprasti vairi psichikos proces bendruosius dsningumus. Suprasti, kas yra kategorizacija ir koks jo vaidmuo vykstant vairiems psichikos procesams. Suprasti, kas yra kategorija ir kategorij sistema. Suprasti, kaip psichika panaudoja kategorij sistemas organizuodama percepcijos, mstymo ir kitus psichikos procesus.

3.1. Psichikos procesai ir j painimo reikm teisininkui


Kol mogus gyvas, jo psichika n sekunds nenustoja veikusi. Atsiranda ir dingsta jausmai, mintys, mogus kak pamato, pajunta, igirsta, tai suadina prisiminimus bei vaizduot. Jis kak padaro, ir vl atsiranda nauji jausmai, naujos mintys, nauji pojiai, nauji prisiminimai. mogaus psichinis gyvenimas kartais lyginamas su upe. Senovs iminius sak, kad t pai up negalima bristi du kartus. Kai brisime antr kart, tai jau bus kita up, joje teks kitoks vanduo. Taip ir mogaus psichinis gyvenimas jis niekada nebus toks pat. Jo atskiros mintys, momentiniai jausmai bei pojiai lyg atskiri tos ups laai, jie atsiranda ir dingsta, ir j nebelieka. Taiau painti psichikos procesus yra svarbu. Pirmiausia, visas ms gyvenimas tai tik akimirka tarp praeities ir ateities ir mintieji procesai, kad ir kokie trumpalaikiai jie bt, sudaro ms gyvenimo psichin turin.

56

PIRMOJI DALIS

Kaip ups nepainsime be atskir jos la, taip ir psichikos nepainsime, nepain atskir psichikos proces. Antra vertus, btent ie nepastovs, judrs, trumpalaikiai procesai sudaro ilgalaiki, pastovi psichikos savybi pagrind. Net ir pastoviausio asmens optimizmas susideda i aibs atskir optimistini mini, jausm, kurie pasireikia vairiais gyvenimo momentais, vairiausiose situacijose. Teisininkas itin suinteresuotas asmenybs psichikos proces studijomis. is domjimasis labiausiai susijs su svoka klaida teisin klaida. Liudininkas nuoirdiausiai papasakojo visk, k mat, teismas patikjo jo parodymais, prim atitinkam sprendim ir paaikjo, kad liudininkas klydo. Teisjas kruopiausiai inagrinjo bylos mediag, vertino visus proceso dalyvi pateiktus argumentus ir rodymus, vadovaudamasis savo teisine smone ir vidiniu sitikinimu prim sprendim ir paaikjo, kad jis suklydo, ir sprendimas buvo neteisingas. Teiss istorija pilna klaid pavyzdi. J pasekms neretai buvo labai rimtos ir nepataisomos. Ypa domu tai, kad paaikjus klaidai, proceso dalyviams neretai vyksta praregjimas. Visi pamato, kad kaltinimas susitas baltais silais, kad liudinink parodymai buvo netiksls ir prietaravo vieni kitiems, kad rodym buvo nepakankamai, kad nebuvo atkreipta dmesio svarbias bylos aplinkybes, kad tardymo ir teisjo ivados buvo nelogikos. Kas vyksta teisinio proceso dalyvi mstymui, suvokimui, atminiai? Kokie procesai lemia klaidas? Bt gerai, jeigu galtumme teigti, kad tie j veiklos ikraipymai atsiranda dl mint proces sutrikim, atsitiktini klaid. Taiau i tikrj tie ikraipymai iplaukia i pai ms psichikos organizavimo princip, jie yra labai svarbi, esmini ms psichikos proces veiklos savybi padarinys. Dl to nepavyksta j visikai ivengti apeliuojant teisjo ir kit proceso dalyvi sin, skatinant juos kuo kruopiau atlikti savo darb, nustatant net ir labai rimtas sankcijas u j padarytas klaidas. io skyriaus tikslas jokiu bdu nra pateikti isami psichikos proces apvalg, supaindinti su visais psichikos procesais. Daugiausia dmesio kreipsime psichikos reikinius, glaudiausiai susijusius su teisei ypa svarbia teisins klaidos problematika. Panagrinsime bendras vairi psichikos proces savybes bei j klaidingo veikimo altinius.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

57

3.2. Kaip studijuoti psichikos procesus?


Perskaitykite tekst. Jis paskatins jus visai naujai pavelgti psichikos sandar, suprasti jos vientisum, atsisakyti prasto poirio, kad psichika susideda i atskir, savarankikai veikiani dali, toki kaip suvokimas, mstymas ir panaiai. Vartydami psichologijos vadovlio puslapius matome, kad viena po kitos apraomos pagrindins mogaus psichikos sistemos. Viename vadovlio skyriuje paprastai kalbama apie pojius (regjimas, klausa, uosl ir kt.), kitame apie mstym, dar kitame apie vaizduot. Atskiri skyriai paprastai skiriami jausmams, emocijoms, motyvacijai, dmesiui ir pan. Bendra i skyri struktra daniausiai panai. Skyriuje, skirtame pojiams, rasime nemaai domios informacijos apie tai, kaip kiekvienas i j veikia, kokie pagrindiniai pasireikimo dsningumai, koki ypating reikini pasitaiko jiems veikiant (pvz., matymo iliuzijos ir pan.), nurodym, kas padeda ir kas trukdo kiekvienam i j reiktis. Lygiai taip pat skyriuje, skirtame atminiai, rasime mediagos apie tai, kaip mogus atsimena ir pamirta, ia aprayti pagrindiniai dsningumai, ypatingi reikiniai, veiksniai, trukdantys ir stimuliuojantys mstym. Apie panaius dalykus kalbama skyriuose apie atmint, vaizduot ir kt. Susipain su iais vadovlio skyriais apie ias psichikos dalis suinosite nemaai svarbaus ir domaus1. Taiau toks (skyrius po skyriaus) susipainimas su mogaus psichikos veikla gali ir klaidinti. Lengvai susidaro spdis, kad mogaus psichika susideda i atskir gabal, blok. Atskirai vienas nuo kito veikia pojiai, atskirai mstymas, savarankik blok sudaro atmintis ir t. t. Kakas panaaus , sakykime, automobilio agregatus, tarp kuri matome atskirus blokus varikl, bgi sistem, transmisij ir pan. Mintas psichikos skirstymas blokus yra labai apgaulingas. Skirtingai nei automobilyje psichikoje nra atskir blok. Smegenyse neaptikta vietos, kur atskirai padtas mstymas, atmintis, vaizduot ar pojiai. mogaus psichikos veikla panai ne tiek atskir kompiuter, kiek kompiuteri tinkl. Tarkime, kalbdami apie mstym paprastai turime
1 Teiss studentams rekomenduojame ger modern psichologijos vadovl lietuvi kalba tai i angl kalbos iversta Myerso Psichologija. Taiau studentas su mintais psichikos reikiniais gali susipainti ir skaitydamas kitus vadovlius. Labai intensyviai psichologin literatra veriama Rusijoje. Per labai trump laikotarp iversta daugyb psichologijos klasik veikal bei fundamentali veikal, apibendrinani dabartins psichologijos pasiekimus.

58

PIRMOJI DALIS

omenyje kakok vien udavinius sprendiant ir vairiausi informacij apdorojanti ms vidin kompiuter. I tikrj gi mstymas tai daugyb toki kompiuteri gana vairi informacijos apdorojimo sistem. Jos yra sujungtos viena su kita, j veikla koordinuota. Jos keiiasi informacija, tam tikru mastu daro poveik, netgi valdo viena kit. Kiekviena i j turi aib ryi su kitomis psichikos sistemomis atmintimi, vaizduote, pojiais. ia taip pat vyksta apsikeitimas informacija ir savitarpio valdymas. Dl to apie tuos atskirus mogaus psichikos agregatus (emocijas, atmint ir pan.) galime teigti gana paradoksalius ir prietaringus dalykus: emocijos turi savo atmint, savo mstym ir savo dmes. mogaus atmintis, savo ruotu, turi ir savo emocijas, ir savo dmes (dalykus kuriuos mstymo procesas labiausiai links atsivelgti), ir savo atmint. Dl to taip sunku pasakyti kak, kas apibendrint vis atskiro mogaus mstym ar vis atmint. Juk vientiso mogaus mstymo tiesiog nra. Nelabai tikslus pasakymas, kad tam tikro mogaus intelektas yra auktas ar emas ir pasiymi vienokiomis ir kitokiomis savybmis. ymiai tikslesnis yra teiginys, kad mogus turi aib vairi mstym. Kiekvienas i j yra palyginti savarankikas ir nepriklausomas nuo kit, turi savus stabilum utikrinanius mechanizmus. Mes galime bti labai protingi ir net genials vienu atvilgiu, ir apgailtini, buki kitais. Kiekvienas mogus sprsdamas tam tikrus udavinius yra genialus, kitose srityse visai neprotingas, vienur pasiymi stebtina atmintimi, o kitur neatsimena paprasiausi dalyk, vienur rodo stebukling vaizduots gali, o kitur nesugeba sivaizduoti elementariausi dalyk, vienur labai emocionalus, o kitur ramus ir santrus. Ms rega gali bti mstanti ir protinga, o gali bti ir prieingai nesugebanti mstyti ir kvaila. Lygiai taip pat mastantys ir protingi ar atvirkiai gali bti ms dmesys, emocijos, pojiai ir pan. Visa tai nulemia ios dalies tikslus. Ji jokiu bdu neatstoja bendrosios psichologijos vadovlio. Jos tikslas visai kitoks atsverti vadovl, padti studentui suprasti mogaus psichik kaip joje vykstani psichikos proces visum. Bus kalbama apie vairi proces bei psichikos sistem bendruosius dsningumus ir savybes. Nra toki psichikos sistem, kuri painimas bsimajam teisininkui bt svarbesnis arba maiau svarbus negu vis kit. Pojiai, suvokimas, mstymas, dmesys, atmintis, motyvacija vis t psichikos sistem inios jam bus reikalingos kasdien, bendraujant su vairiais monmis, nagrinjant vairiausias gyvenimo situacijas. Taigi reiks (ymia dalimi savarankikai) susipainti su visomis jomis. Tai, kas bus idstyta iame skyriuje, parykina esminius momentus, kurie svarbs susipastant su kiekviena i mint dali. io skyriaus tikslas papasakoti apie reikinius, kurie, pirmiau-

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

59

siai, bdingi visoms psichikos sistemoms ir, antra vertus, ireikia ir yra tos j universalios vienybs padarinys. Kaip js suprantate posakius: mstantis regjimas, mstanti atmintis, intelektuals jausmai?

3.3. Biologiniai psichikos proces rmai


is skyrius pads imokti kompiuterin metafor, isiaikinti santykius tarp biologini psichikos proces pagrind ir pai proces. Kalbdami apie kompiuter esame prat skirti technin ir programin rang. Technin ranga tai kompiuterio technins galimybs. Nuo j priklauso, kiek informacijos vienet telpa jo atmintyje, kaip greitai jis gali juos apdoroti, kaip greitai ir kokiais kiekiais kompiuteris gali j vesti ir pan. Visa tai priklauso nuo kompiuterio konstrukcijos. Programin ranga tai darbo su informacija programos. Svarbiausias jos skirtumas nuo technins rangos yra tas, kad programas galima keisti, modifikuoti. Technins rangos taip lengvai nepakeisi. Taigi, kokia ji yra, tokia turime ir naudotis. Nei greiio, nei atminties apimties nepakeisime. Tai galimybi rmai, veiklos slygos, kurias tiesiog turime priimti. Visai kas kita yra programin ranga. ia esame eimininkai. Ms psichika turi savo technin rang biologines sistemas, kurios vienaip ar kitaip dalyvauja vedant, apdorojant ms mogikj informacij. Tam tikrus techninius parametrus turi ms pojiai. Pirmiausia, j tik penki. ie penki pojiai riboja informacijos, kuri gali gauti mogus, pobd. Vienoje Voltero apysakoje apraytas Jupiterio gyventojas, kuris turi net 90 poji. Pasakodamas apie tai, kiek daug domi dalyk jie jam pasako, jis priduria: Aiku, tai geriau negu penki pojiai, bet man vis tiek kartais bna nuobodu. mogui duoti penki pojiai, ir su tuo jis turi gyventi. Negana to, tie pojiai turi tam tikras technines charakteristikas, kurios suteikia galimyb gauti vienoki informacij, bet apriboja kitoki. Ne vien imtmet besivystantys ms poji tyrimai atskleid tiesiog fantastik j galingum. Ms akis gali pamatyti vaks vies vieno kilometro atstumu. Ms ausis gali girdti normal moni pokalb per daugiau nei imto metr atstum. Taiau kartu irykja ir ms poji rmai ar tiesiog konstrukcijos trkumai. Mes negirdime emesni ar auktesni nei tam tikr dani gars ir nematome viesos. Skirtingai nei

60

PIRMOJI DALIS

iknosparniai, negirdime ultragars. Nejauiame ir imtosios dalies kvap, kuriuos gali pajusti uo. Ms ausis (kitaip nei uns) neretai negali nustatyti, i kur girdime gars. Ypa, kai garsas sklinda i viraus, i u nugaros ar i apaios. Nieko nuostabaus. Juk kiekvienas prietaisas turi savo teigiam ir neigiam savybi. Koki privalum ir trkum jis turi, priklauso nuo jo konstrukcijos. Pasirinkus vien konstrukcij bus vieni privalumai ir trkumai, pasirinkus kit bus ivengta tam tikr trkum, bet nebus ir tam tikr privalum. Nemaiau nuostabi dalyk galima pasakyti ir apie ms mstym, atmint. Tik visai neseniai pavyko sukonstruoti tok galing kompiuter, kuris pagaliau sugebjo veikti pasaulio achmat empion. Ms atminties apimtis toli pralenkia tobuliausius kompiuterius. Taiau mogaus mstymas ir jo atmintis turi aiki netobulum, darani juos labai ribotus. Dabartini kompiuteri procesoriai yra tikrai galingi. Jie gali ikviesti, laikyti atmintyje ir atlikti vairias operacijas su milijonais informacijos vienet. mogaus procesorius palyginti su jais yra labai silpnas. Dl to tai, k lengvai padaro dabartiniai kompiuteriai, pavyzdiui, sudauginti didelius skaiius, mogui labai sunku. Vienu metu atmint patenka per daug informacijos. Dl to mogus gali atlikti i operacij tik suskalds j daugyb toki gabaliuk, kuri kiekvienam atlikti reikia atsiminti nedaug skaii. Nemaiau nuostabi dalyk galime papasakoti ir apie ms atmint. Jos potencialios galimybs toli pralenkia visas dabar veikiani kompiuteri sistemas. Taiau ir ia yra aiki netobulum ir apribojim. Daniausiai ir skaudiausiai tai pajuntame umarties procesuose. Kai norime itrinti i kompiuterio kakoki informacij, kompiuteris paprastai paklausia: Ar esate tikras, kad norite itrinti i informacij? Neretai paaikja, kad js visai to nenorite, kad i informacija jums dar reikalinga. Deja, kitaip yra su ms atmintimi. Ji itrina informacij nespjusi ir nesuderinusi su ms smone. Neretai nemaloniai pasijuntame suprat, kad jau neatsimename mums labai svarbi dalyk: netiktai dingo i atminties labai reikalingas telefono numeris, pamirome vard, neatsimename gatvs pavadinimo ar eismo taisykls, nors visai neseniai puikiai ilaikme egzamin. Visais atvejais tai vyksta neuron lygmenyje ir priklauso nuo to, kaip veikia informacij ilaikanios lstels. Neuronins lstels informacijos neisaugo automatikai. Jos nepanaios fotonuotrauk, kuri be ms pastang ilgus metus gali isaugoti atvaizd. Neuroninje lstelje saugoma informacija turi bti aktyvinama. Iki tam tikro lygio sumajus jos aktyvumui informacija neatsinaujina. Neuron tinkl sugebjimas mokytis (iuo atveju ilaikyti informa-

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

61

cij) priklauso nuo individo amiaus, nerv sistemos bkls. Tai nustato rmus, kuriuose veikia ms psichika. Taigi susipastant su psichika, studijuojant psichologijos vadovlyje pateiktus poji organ, atminties, mstymo ir pan. biologinius pagrindus, pirmoji studento uduotis suvokti galimybes ir rmus, ribojanius psichikos veikim. Sudarykite regjimo, atminties, dmesio biologini sistem, technini parametr, toki kaip veikimo greitis, apimtis, slygos, kuriomis veikia geriausiai, ir slygos, kurios trukdo gerai veikti, sra.

Pratybos. Biologiniai psichikos proces rmai


Susipainkite su vadovlyje apraomais biologiniais psichikos pagrindais. Pasitelk smegen turmo metodik sugalvokite kuo daugiau situacijos padarini (jie gali bti igalvoti), kurie vykt, jeigu psichikos proces biologiniai rmai bt kitokie negu dabar. 1 uduotis Kas bt, jeigu galtumme kaip iknosparniai girdti ultragarsus, matyti ultravioletinius ir infraraudonuosius spindulius? 2 uduotis Viena sunkiausi mogaus psichikos problem yra informacijos vedimas. Dirbdami kompiuteriu per sekundes vedame didiulius informacijos kiekius. Kitaip yra su mogaus atmintimi. Tam paiam informacijos kiekiui siminti reikia mnesi ir met atkaklaus mokslo. Pabandykime pafantazuoti, kas bt atradus bd mogaus smon tiesiogiai vesti bet kokius informacijos kiekius.

3.4. Kategorizacija vairiuose psichikos procesuose


Perskaitykite skyrel. Isiaikinkite, k reikia kategorizacija. inokite, kad i svok suprasti labai svarbu norint teisingai suvokti daugel tolesni psichologini problem. Kai skaitysite apie kategorizacij, svarbu, kad ne tik gerai suprastumte i svok, bet ir suvoktumte, kaip kategorizacija pasireikia vairiuose psichikos procesuose. Turite imokti atpainti kategorizacijos procesus, kad ir kur jie pasireikt.

62

PIRMOJI DALIS

sivaizduokime mog, kuris nuo vaikysts buvo aklas. Jis niekada nemat sauls, medi, moni. Jis nra mats net tiesios linijos ar apskritimo. Jis nemat n vienos spalvos, jis nemat viesos ir elio, daikt apaios ir viraus, jis nemat tolumos ir artumos. Ir tai skmingos operacijos dka jo regjimas atstatomas. K mato toks mogus? Sunkiai sivaizduojam chaos, begalin dmi, spalv, linij, atspalvi, form miin. Nors dabar visi jie atsispindi jo akies tinklainje, jis nieko negali iskirti, jo akys nieko nesuvokia. Btent toks vaizdas patenka ir ms, seniai matani moni aki tinklain. Tok pat begalin gars miin girdi ms ausys. Tokie pat be galo vairs ir chaotiki yra ms kno signalai, patenkantys ms smon. Tok pat sudting miin kiekvien akimirk sudaro kiekvieno i ms jausm, mini, spdi, prisiminim ir pan. visuma. Visa i informacija tikrai be galo vairi. Tai, viena vertus, nuostabu, taiau, kita vertus, sudaro didiul problem: kaip susidoroti su ta vairove? Kaip kak joje suprasti? Svarbiausias atsakymas klausim informacijos apdorojimas. mogaus psichikos procesus tvarko be galo sudtingi informacijos apdorojimo algoritmai. Jie pertvarko tai, k mogus mato, girdi, jauia. I begalinio linij, spalv, gars ir pan. miinio iskiriamos formos, daiktai. ie algoritmai nukreipia ms dmes, reguliuoja pojius, prisiminimo ir siminimo procesus, jungia atitinkamus jausmus ir emocijas, nukreipia mastym. Dauguma i proces vyksta savaime, automatikai, smons nekontroliuojami. Apibdinkime svarbiausius informacijos apdorojimo algoritmus, nukreipianius psichikos procesus.

Kategorizacija
Kategorizacija tai reikini grupavimas kategorijas. Pavyzdiui, kategorija stalai. Daiktai, prie kuri galima atsissti papietauti ar norint k nors parayti, yra be galo vairs. Taiau visus tuos daiktus galima priskirti vienai grupei stalai ir paymti vienu odiu stalas. Kitas pavyzdys kategorijos, sisteminanios daikt savybes. Pavyzdiui, spalva. Tarkime, raudona. Labai skiriasi auros, prinokusio obuolio ar kraujo spalva. Taiau apibdiname jas tuo paiu odiu raudona. Dar vienas pavyzdys kategorijos, yminios ms bsenas. Pavyzdiui, kategorija, jungianti tokius jausmus kaip pyktis. Vieni jausmai, mintys, prisiminimai kyla, kai mog kas nors eidia, kitokie, kai jam kas nors nepavyksta, dar kitokie, kai kas nors trukdo jam pasiekti tai, ko jis nori.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

63

Taiau ir juos galima priskirti vienai kategorijai ir visais atvejais pasakyti jis supyko (o ne, pvz., apsidiaug). Dar vienas pavyzdys kategorijos, grupuojanios mstymo sferos reikinius, pavyzdiui, problemines situacijas. Situacijos, kai mogui trksta pinig ir jis neino, kaip pragyvens tam tikr laik, visikai skiriasi nuo t, kai jis kartai nori papasakoti mylimam mogui apie savo jausmus, bet neino, kaip tai padaryti. Dar kitokia yra situacija, kai jis sdi prie suolo su vadovliu rankose ir temptai ieko udavinio sprendimo. Taiau visais iais atvejais mogus neino, kaip pasielgti ir turi rasti sprendim. Taigi visus tokius atvejus priskirsime vienai kategorijai problema. Tradicinje psichologijoje buvo manoma, kad kategorizacija (apibendrinimas, abstrahavimas) yra tik vienos psichikos sistemos mstymo savyb. Buvo manoma, kad kai mogus msto, jis i tikrj naudoja vairiausias kategorijas. Tuo tarpu visais kitais atvejais, pavyzdiui, kai jauia, iri, reaguoja apsieina be j. Atitinkamai buvo sivaizduojama kategorija vien kaip odis, kuriuo paymima tam tikra reikini grup. I tikrj kategorizacija yra universalus reikinys. Kategorijos gali bti vairiausios. Panagrinsime kelet kategorij atmain.

Vaizdo kategorija

Kategorija "apskritimas"

6 pav. Vaizdo kategorija Apskritimas ir tikrovs reikini kategorizacija

64

PIRMOJI DALIS

Labai vairs yra apskritimai. Taiau visiems jiems ms smonje atstovauja apskritimo formos linija. Tokios vis kategorij yminios formos vadinamos pregnantinmis btent jas akis stengiasi irti vairiose formose, net maai panaiose skritul1. Tokio pobdio vaizdins kategorijos (geros formos) buvo intensyviai tiriamos. rodyta, kad akis sugeba jas iskirti net i labai maskuojanio fono.

7 pav. Figra ir fonas Figra (a) paprasta. J ne i karto pamatome viduriniame paveiksle ir labai sunkiai deiniajame (r. 7 pav.). Taiau kai velgiame ias figras, jos uvaldo ms matym. Kart pamat, negalime j nematyti.

Emocij kategorijos
Labai skirtingi yra pykio protrkiai. Taiau visiems jiems ms smonje atstovauja tas pyktis, kur paprastai sivaizduojame, kai kalbame apie pykt apskritai. i kategorija irgi neodin. Aiku, galime bandyti odiais aprayti, k jauiame, kai esame pikti. Taiau tas apraymas daniausiai tik blankus atspindys to, k turime galvoje. Pykio etalonas ms smonje, pagal kur priskiriame pykiui vairiausius jausmus, yra i tos paios mediagos kaip ir tikrasis pyktis. Dl to j ne taip lengva perteikti kitam mogui. Gali bti, kad abudu kalba apie pykt, bet kiekvienas turi omenyje kitok
1 / . . , . . , 1978. . 6. . 276.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

65

jausm. Psichologiniai tyrimai parod, kad btent tokia emocin kategorija labiausiai nulemia emocijos vystymsi. Ypa reikmingi iuo atvilgiu S. Schachterio darbai1. Jie parodo, kad nuo to, kokia btent emocija isivysto dl neapibrto bendro nervinio pakilimo, labiausiai priklauso, kokiai emocij kategorijai j priskirs pats asmuo.

Kategorizacija ir atmintis
Nepaprastai sunki uduotis tenka ms atminiai. Adatos paieka ieno kupetoje yra tiesiog vaik aidimas palyginti su udaviniu, su kuriuo susiduria atmintis, iekodama reikalingos informacijos savo kloduose. sivaizduokime sandl, kurio plotas prilygsta Lietuvos ir Latvijos teritorijai kartu sudjus ir kurio kiekviename kvadratiniame centimetre patalpintas tam tikras daiktas. Jie ten atsidr vairiu laiku, pradedant nuo ms vaikysts, vairiomis aplinkybmis, vairiu bdu. Ir tai, kai uduodame sau (savo atminiai) klausim Kokia to mogaus pavard? ar Kurgi a j maiau?, tai ms atmintis turi i visos tos begalins informacijos gausybs akimirksniu surasti tai, ko reikia. Taiau ir ia pagrindin vaidmen vaidina vairiausia kategorizacija. Kad surast, ko reikia, atmintis danai remiasi atitinkama kategorija, kuriai priklauso reikiamas objektas. (r. Prisiminimo procesai ir kategorizacija).

Pratybos

!!! Tikslas !!!


Padti painti kategorizacij ir jos poveik psichikos procesams.

Nurodymai

Kelet sekundi pairkite paveiksliukus, po to juos udenkite ir pabandykite atsiminti visas j detales. Matysite, kad daugelio j prisiminti nepavyks. Tada pabandykite padaryti t pat, tik pagalvokite, kas, tikriausiai, vaizduojama kiekviename paveiksliuke. (Pirmame u tvoros pasislps mediotojas su autuvu, pasirengs nuauti ant. Antrame du kosmoso ateiviai slapta stebi ems gyventojus. Treiame meka lipa med).
Schachter S. The Interaction of Cognitive and Psychological Determinants of Emotional States // Spielberger C. D. (ed.). Anxiety and Behavior. New York: Academic Press, 1966. P. 193244.
1

66

PIRMOJI DALIS

Pamatysite, kaip i karto tapo lengviau prisiminti, kai informacijai tvarkyti panaudojome kategorijas.

8 pav. Kategorizacija ir atmintis

Kategorizacija ir mstymas
Kai mokinys skaito udavin apie du baseinus, jis gali nesijaudinti udavinyje nra nereikalingos informacijos. Visko, kas parayta, prireiks j sprendiant. Kitaip yra gyvenime. Kai sprendiate gyvenimo problem (pvz., kaip pragyventi be pinig), jos slygas eina viskas: ir js pinigai, ir js perspektyvos, ir js charakteris, ir daugelis kit dalyk. Kaip i linij, spalv ir dmi chaoso reikia iskirti figr, taip ir ia i begalins aplinkybi aibs reikia iskirti problem. Psichologiniai tyrimai rodo, kad tam psichika taip pat taiko kategorizacij. Ji bando nustatyti, kokiai problem kategorijai priklauso ms sprendiama uduotis. Priskyrus prie kategorijos kartu nutariama, kokia infor-

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

67

macija reikalinga, kokiais bdais bus bandoma j sprsti ir, pagaliau, kokio pobdio atsakymo bus tikimasi. Mstym tyrinjantys psichologai sugalvojo nemaai grai eksperiment, kurie irykina kategorizacijos (pvz., problemos priskyrimo tam tikrai kategorijai prie j sprendiant) reikm (r. savarankiko darbo uduot Kategorizacija mstymo procesuose).

Pratybos. Kategorizacija mstymo procesuose

!!! Tikslas !!!


Padti suvokti kategorij esm ir j veikim psichikos procesuose.

??? Uduotis ???


Js draug pakviet jus savo gimtadien. Ji ikep pyrag, kur nori padalinti po lygiai 7 sveiams ir pasilikti vien gabal sau. Taigi reikia tik trimis pjviais padalinti pyrag 8 gabalus.

Nurodymai

Mstyti reikia balsu. Savo samprotavimus uraykite magnetofon. Vienodai svarbi ir turi bti rayta kiekviena mintis, taip pat ir js emocijos, abejons dl tam tikro sprendimo ir viso udavinio. Net jeigu matote, kad visikai nesiseka isprsti udavinio, atkakliai samprotaukite toliau. Nenutraukite bandym bent 10 minui. Tuomet (jeigu neisprendte) susipainkite su sprendimu.

Sprendimas

Udavinio sprendimas labai paprastas reikia supjaustyti pyrag keturis gabalus ir sudjus juos vien ant kito dar kart perpjauti pusiau. Tai ities paprasta.

Tolimesni nurodymai

1. raykite juost savo mintis ir jausmus, kuriuos patyrte suinoj sprendim.

68

PIRMOJI DALIS

2. Atsakykite klausimus: Ar buvo sunku suprasti sprendim? Ar jis atrod neprastas? Ar nustebote, kodl pats nesugebjote isprsti? 3. Perklausykite savo samprotavim ra ir pabandykite apibdinti, kaip sivaizdavote sprendim, kol pats jo iekojote. Nurodykite vietas, kai buvote priartjs prie minties, kad sprendimas trimatis, t. y. pyrago gabalai nebtinai turi gulti greta vienas kito ant stalo, bet gali bti ir suguldyti vertikaliai, vienas ant kito. Kas sutrukd jums prieiti prie tos minties? Dauguma moni atkakliai bando surasti kok nors bd padalinti apskritim pyrag 8 gabalus trimis pjviais, sugalvoja vairiausi pjvi kombinacij, taiau gal gale vis tiek sitikina, kad tai nemanoma, ir pasiduoda. Negana to, kai mogui pasakomas sprendimas, jis 1. paprastai, be jokio vargo j supranta 2. pats labai nustemba, kodl tokia paprasta idja jam i karto neatjo galv. Kodl gi monms, nepaisant atkakli ir ilg bandym isprsti uduot, didiausio iradingumo galvojant vis naujus bdus pyragui pjauti, nepavyksta rasti tokio paprasto sprendimo. Kas gi apakina mones ir neleidia jiems pamatyti akivaizdaus sprendimo? Atsakymas vl atveda mus prie kategorizacijos problemos. Mat psichika i pat pradi nustato problemos tip (kategorij). Ji paanalizuoja uduoties tip ir pagal tam tikrus poymius nustato, kad tai planimetrinis ploktumos (dvimats erdvs) udavinys1. Mums net galv neateina tai, kad galima panaudoti ir trei matmen btent sudti gabaliukus vien ant kito. I kur mogus ino, kad reikia dirbti tik ploktumoje? Tai sufleruoja btent anksiau mintas udavinio tipas. Susipain su udaviniu sivaizdavome apskritim pyrag, ir ms psichika udavin automatikai priskyr prie dvimai (geometrini), o ne trimai (stereometrini) uduoi. Dl to net ir natraliausios ir paprasiausios idjos, susijusios su treiojo matmens panaudojimu, netgi neatjo mums galv. Taigi btent kategorizacija problemos priskyrimas prie tam tikro tipo nulemia jos formulavim bei sprendimo pasirinkim.

1 Pagrindin vaidmen nustatant, kad tai planimetrin uduotis, paprastai suvaidina pirminis pyrago vaizdas, kur dauguma moni sivaizduoja tik gav udavin. Esm ta, kad pyragas (ypa namie keptas) paprastai bna labai plokias, jo treiasis matmuo auktis nepatraukia dmesio. Be to, matome j i viraus. I viraus jis i tikrj atrodo kaip apskritimas. Todl problema, kaip supjaustyti pyrag, suprantama kaip problema, kaip padalinti apskritim.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

69

9 pav. Figra ir fonas Taigi kategorizacija tai universalus principas. Jis bdingas vairiausioms psichikos sistemoms ir utikrina j veikl bei ry su kitomis sistemomis.

3.5. Kategorizacijos poveikis psichikos procesams


Pavelkime 10 pav. Kategorizacijos ir vizualins informacijos papildymas. Kai vizualins informacijos trksta, akis linkusi esama interpretuoti kaip toki kategorij form1.

10 pav. Kategorizacija ir vizualins informacijos papildymas

1 / . , . . , 1978. . 6. . 252.

70

PIRMOJI DALIS

Kampiukus ir netgi tiesias linijas esame link matyti jau kaip trikampio dalis. Taigi kategorijos irimos ne tik tada, kai informacijos per daug. Jas nemaiau veikia ir tada, kai jos nepakankamai. Neapibrtumo ar informacijos stokos slygomis kategorizacija papildo tai, k matome. Pairkime kit paveiksl. Negalime matyti visos A paveikslo formos, taiau akys automatikai suvokia j kaip matom trikampio dal. klausim: K matote? mons daniausiai atsako: Apatin trikampio dal. Tuo tarpu i tikrj tai gali bti ir bet kokios kitos formos dalis (r. pav. B ir C.) Taiau tai kakaip neateina galv. Ms akims ie kampiukai tai btent trikampio, o ne formos, pavaizduotos B ar C pav. dalys. Matome, kad pasirinkta kategorija lemia ms regjimo tendencingum, nukreipia formos supratim. Kategorizacijos dka tai, k matome, pasipildo tuo, k inome, ir tuomet matome nematomus dalykus.

11 pav. Nematomos formos dalies sivaizdavimas

Esame sitikin, kad tai, k matome kitapus stalo, yra kd, nors i tikrj matosi tik virutin atramos dalis. Susipaindami su S. Schachterio eksperimentais matme, kad nuo to, kaip pavadinsime savo emocij, priklauso jos tolimesnis vystymasis. Jei medikament sukelt neapibrt emocin bsen suvoksime kaip pykt, toliau jausime ir igyvensime btent pykt, jeigu kaip diaugsm, vliau tas jausmas pasireik ir toliau vystysis kaip diaugsmas. i kategorizacijos savyb papildyti ir nukreipti suvokimo proces, yra universali (pasireikia vairiausi kategorij atveju) ir labai svarbi. Btent ji

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

71

leidia mums matyti ir suvokti pasaul tok, koks jis yra. Jos dka irdami obuol matome obuol, o ne raudon ir ali dm. Igird laas, girdime labas, o ne neaik gars derin. Sutik pastam matome btent pastam, kartu su viskuo, k apie j inome, o ne kakokio mogaus mus atsukt kno dal (nors i tikrj tuo momentu matome kaip tik pastarj). Taiau i labai svarbi kategorizacijos savyb sudaro ir nema problem, ypa situacijose, kai informacijos trksta arba ji prietaringa ar neaiki. Tardytojas dar labai maai ino apie mog, kur ikviet pokalbio, taiau jis ino, kad jis kaltinamasis, tai yra mogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu. Dl to (nemaa dalimi, neatsivelgiant tardytojo vali) jo dmesys, suvokimas, vertinimas, emociniai igyvenimai veikia kitaip, surenkama kita informacija, pamatomi kiti dalykai. Du kampiukus suvokiame kaip apatin trikampio dal ir pamatome vis trikamp, taip pat ir suinoj, kad mogus kaltinamasis, pamatome jame daug kit dalyk. Ms informacijos apdorojimo algoritmai automatikai pratsia ir papildo tai, k tiesiogiai matome ar girdime. Lygiai taip pat, kaip stebdami ali ir raudon dm matome obuol, taip ir suinoj, kad mogus padar nusikaltim, irime j ir vis jo gyvenim kitomis akimis. Kategorijos savyb papildyti ir nukreipti suvokim gerai iliustruoja imintinga kin pasakia apie mog, kuris pavog kirv1. Kart valstietis Dzianis pasigedo kirvio. Niekur troboj jo nebuvo. Dzianis pagalvojo, kad j pavog kaimynas Dzinis. Dzianis ijo i savo trobos ir pavelg kaimyno trob. Tuo pat metu ir Dzinis ijo i savo trobos. Dzianis pairjo Dzin ir nustebo, jis labai panaus mog, kuris pavog kirv. Jis ypsosi kaip mogus, kuris pavog kirv, jis vaikto kaip mogus, kuris pavog kirv, jis net iri kaip mons, kurie vagia kirvius. Dzianis pasisveikino su Dziniu, tas atsak, ir Dzianis nustebs igirdo, kad ir Dzinio balsas kaip mogaus, kuris vagia kirvius. Sukrstas savo atradimo Dzianis gro trob. Staiga virtuvs kampe ivydo savo kirv. Anksiau jo tiesiog nepastebjo. Dzianis ibgo i trobos ir vl pavelg Dzin. Keista, bet paaikjo, kad Dzinis vaikto kaip normalus, paprastas mogus, jis kalba, iri, ypsosi kaip mogus, kuris niekada nevagia joki kirvi. i pasakia, manytumm, puikiai iliustruoja neigiamus kategorizacijos proceso padarinius. Kai tik reikinys priskiriamas kategorijai, pastaroji papildo ir nukreipia j. Daniausiai tai labai naudinga, padeda mums igyventi labai sudtingame ir greitai besikeiianiame pasaulyje. Mums nereikia

1 Esu labai dkingas filosofui Aleksandrui Dobryninui, kuris papasakojo man i iminting istorij.

72

PIRMOJI DALIS

ilgai galvoti, kas yra ta didel geltona dm, kuri mato ms akys. Mes tiesiog i karto pamatome lit, kuris ruoiasi mus upulti. Ms akys tai, k matome, i karto sujungia su tuo, k inome. Tai ypa naudinga, kai reikia greiiau ir tiksliau orientuotis ir kai trksta informacijos. Taiau lygiai tas pats procesas gali bti ikraipym ir klaid altinis. Nusikaltim tyrimas paprastai vyksta neapibrtumo ir nepilnos informacijos slygomis. sivaizduokime, kad tenka bendrauti su mogumi, apie kur inome tik viena jis kak pavog. Apie j neinome daugiau nieko. Taiau informacijos spragas greitai papildo ms vaizduot. Jis nelabai gerbia svetim nuosavyb (kitaip jos nevogt), nelabai gerbia statym (kitaip jo nepaeist), nelabai bijo bausms (kitaip bijot vogti). Taigi tikims, kad kiekvienas vagis turi visus iuos bruous, matome juos vagyje. Toks poiris i esms skiriasi nuo mokslinio. Nepaisant vis pastang, tyrimai nenustat joki visiems vagims bding asmenybs bruo1. Taiau gyventoj apklausos rodo, kad nepaisant to mons tuos bruous mato. Dar domiau, kad iuos tipiko vagies bruous velgia ir kriminalins policijos pareignai, kasdien susiduriantys su nusikaltliais, kuri dauguma btent vagys. Tendencingumas, atsirandantis vykstant kategorizacijos procesui pirma vadinamoji fundamentalioji klaida, susijusi su vairiausi ms psichikos proces (poji, atminties, emocij, mstymo ir t. t. veikla)2. i klaida atsiranda informacijos trkumo ir neapibrtumo slygomis ir pasireikia tuo, kad vykus net ir klaidingam kategorizavimui, i kategorija nukreipia tolimesnius psichikos procesus. Tai, savo ruotu, apsunkina klaidos iaikinim. Jeigu akis jau mato du kampiukus kaip trikampio dalis, vliau pamat vis figr (ypa jei suvokimo slygos nelabai geros) bsime link velgti trikamp, net jeigu tai visai kita figra. Nusikaltim iaikinimas ir tyrimas, teisini gin nagrinjimas yra itin palanki dirva iai fundamentaliai klaidai atsirasti. Tai lemia didelis neapibrtumas bei naudojam kategorij pobdis.

1 McGuire J. Property offences // Handbook of Offender Assessment and Treatment / Ed. Hollin D. R. Chichester. New York,Weinheim, Buisbare, Singapore, Toronto: Johm Wiley & Sons, LTD, 2001. P. 501504. 2 i klaida vadinama fundamentalija taip pabriant, kad ji kyla ne i koki nors psichikos proces sutrikim, o yra j normalaus funkcionavimo padarinys, iplaukiantis i j organizavimo bdo.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

73

3.6. Kategorij pasirinkimas. Atpainimas


io skyriaus turiniui suprasti btina isiaikinti, kas yra pilnos ir nepilnos atrankos algoritmas, kaip jie veikia. Taip pat reikia suvokti kiekvieno i j trkumus ir privalumus.

Atpainimo (tinkamos kategorijos paiekos) problema


Kol kas nagrinjome, kaip vairiausius psichikos procesus reguliuoja tam tikra kategorija. Taiau tikrovje viskas yra daug sudtingiau. I anksto neinome, kokia i begalybs galim kategorij tinka konkreiu atveju. Kad susistemintume savo tikrovs spdius vien kategorij nepakanka. Reikia dar nustatyti, kuri i daugybs kategorij yra tinkamiausia. Tarkime, alia ir raudona apvali dm, kuri mato ms akys, gali bti ne tik obuolys, bet ir kitas vaisius, gl ar apskritai kitas daiktas. Kad nustatytumme, kuri i psichikos kategorij jam labiausiai tinka, reikia i vis psichikos kategorij atrinkti tinkamiausi. Jeigu io proceso dka bus teisingai atpaintas obuolys, vadinasi kategorijos parinkimo procesas (bent iuo atveju) veikia teisingai. Kategorijos pasirinkimas yra labai sudtingas procesas. Ms smonje yra tkstani tkstaniai vairiausi kategorij. sivaizduokime, kad syk akys mato tam tikr spalv, linij ir pan. derin. Akys dar neino, kad keletas i visos tos daugybs linij, spalv ir dmi, su kuriomis teko susidurti syk tai stalas. Jos dar nesupranta, kad i tkstani inom vizualini kategorij btent kategorija stalas geriausiai atitinka tai, k jos pamat. Linij ir spalv miinys akies tinklainje gali bti viskas: ir stalas, ir dramblys bet koks i milijon daikt, kuriuos mogus mato j supaniame pasaulyje. 12 pav. vaizduojamos problemos, kylanios pasirenkant tinkam kategorij stebimam vaizdui vardyti.

74

PIRMOJI DALIS

12 pav. Problemos taikant kategorij

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

75

Kaip galima nustatyti, kokia gi kategorija tinka, kas tai? Kaip visgi galima atpainti stalo form? sivaizduokime du kompiuterius, kurie bando isprsti i stalo atpainimo problem. Kiekvienas i j naudoja skirting algoritm.

Pilnos atrankos algoritmas


Pirmas kompiuteris periri visas kategorijas. Sakykime, atmintis saugoja aib vairiausi pavyzdi. Mes inome, kaip apskritai atrodo kd, stalas, dramblys ir tkstaniai kit daikt. Taigi ms kompiuteris gali vien po kitos itraukti i atminties visas tas kategorijas ir bandyti kiekvien i j pritaikyti spalv ir linij, kurias matome, miiniui. Pervelg visas nuo pradios iki galo, po to galime patikrinti, kuri i vis mums inom kategorij geriausiai tinka tam, k matome. Jeigu geriausiai tinka kategorija stalas, darysime ivad, kad matome stal, o jeigu dramblys, nutarsime, kad tai dramblys. Tai, viena vertus, gana tikslus ir objektyvus algoritmas. Juo i tikrj i vis ms kategorij isirinksime geriausiai tinkani. Kita vertus, is algoritmas turi vien didel trkum. J naudojant reikia nepaprastai daug darbo ir laiko. Pagalvokime, kiek milijon daikt yra pasaulyje. Ms galvoje gali bti kiekvieno i j atvaizdas. Taigi atmintyje yra daugyb tkstani vaizdini kategorij, kuri kiekvien reikia itraukti ir primatuoti tam, k matome. Be to, realus daiktas gali atrodyti labai vairiai. Pavyzdiui, kad ir stalas. Kokie vairs yra stalai! O kokia skirtinga gali bti j padtis. Apverstas auktyn kojomis stalas atrodo visikai kitaip negu gulintis ant ono. Tas gi, savo ruotu, atrodo visai kitaip negu normaliai stovintis. Taigi ms vidinis kompiuteris turi ne tik palyginti kiekvien i milijon pavyzdi, kuriuos saugo ms atmintis, su kiekviena spalv, dmi ir linij konfigracija, kuri atspindi ms tinklain. Reikia dar ibandyti vairiausius variantus (maas stalas, didelis stalas, apverstas stalas ir pan.). Aiku, kad jeigu kompiuteris veikt tokiu bdu (perirt visus atmintyje saugomus vaizdus ir lygint su kiekviena manoma tinklains vaizd, linij, spalv ir pan. kombinacija), tai bt grandiozinis darbas, su kuriuo nelengva susitvarkyti ir labai galingam kompiuteriui (nors tikrovje toks algoritmas neretai taikomas), kuris vykt labai ltai.

Dalins atrankos algoritmas


Kitas ms kompiuteris dirba kitokiu bdu. is kompiuteris turi sav pasaulvaizd. Jis sivaizduoja, kas gyvenime bna daniau ir kas reiau. Pateks kambar is kompiuteris i anksto

76

PIRMOJI DALIS

ino, kad jame galima tiktis stalo, o ne dramblio. Taigi ms kompiuteris uuot perrinkinjs visus atminties pavyzdius ikart itraukia btent stalo pavyzd ir pirmiausiai patikrina j. is kompiuteris dirbs daug greiiau u pirmj. Taiau jis susidurs ir su papildoma problema. Jeigu paslaptingasis daiktas i tikrj panaus stal, algoritm naudojaniam kompiuteriui tenka atsakyti dar vien klausim ar pakankamai panaus. Mat naudojantis pilnos atrankos algoritmu is klausimas tiesiog nekildavo. Tiesiog kompiuteris tikrindavo visas kategorijas, visas primatuodavo ir nustatydavo, kiek kiekviena i j tinka. Atlikus piln atrank paaikdavo, kad viena i j tinka labiausiai. Btent ji nugaldavo, j ir pasirinkdavome. Kai naudojamas antrasis algoritmas ir pradedame nuo idjos, kad kambario centre labiausiai galima tiktis stalo, ir i karto bandome nustatyti, ar tai tiesa, reikia turti papildom pakankamo panaumo kriterij. Juk jeigu nustatysime, kad panaumas pakankamas, i karto sakysime tai tikrai stalas, kit kategorij toliau galime netikrinti. Bet ia slypi klaidos pavojus. Sakykime, pradjusi tikrinti kategorijas ms psichikoje veikianti programa gana greitai nustato, kad ms matomas daiktas pakankamai panaus stal. Ji sustabdo tolimesn paiek ir kit kategorij netikrina. Bet gali atsitikti, kad tarp likusi nepatikrint kategorij yra tokia, kuri tikt dar labiau. Taiau mes apie tai nesuinosime (juk atranka jau sustabdyta). Be abejons, antruoju bdu veikiantis kompiuteris nepalyginti greiiau susidorot su kambaryje stovinio stalo atpainimo problema. Uuot perrinkinjs visus atmintyje saugomus pavyzdius, jis i karto pradeda nuo reikiamo, labiausiai tiktino. Bet u t privalum jam tenka brangiai mokti. Atsiranda didiuli atpainimo klaid altini. Mat atpainimo kokyb, pirmiausiai, labai priklauso nuo kompiuterio subjektyvios nuomons apie pasaul, pavyzdiui, apie tai, kas paprastai bna kambario centre. Antra vertus, tokio atpainimo algoritmo taikymo rezultatas gerokai priklauso nuo to, nuo ko pradta atranka. Jeigu alios ir raudonos dms atpainim pradsime nuo vaisi, didesn tikimyb, kad ji bus atpainta kaip vienas i vaisi. Jeigu pradsime nuo gyvn, tai padidja tikimyb, kad bus atpainta kaip vienas i j. Treia vertus, is algoritmas labai priklauso nuo subjektyvaus kompiuterio priekabumo jo nuomons, koks atitikimas vienu ar kitu atveju pakankamas. Jeigu pakankamo panaumo kriterijai yra labai grieti kompiuteris dirbs liau, bet darys maiau klaid. Jeigu jis nra itin reiklus, gana greitai parinks kakoki (kad ir klaiding) kategorij ir netikrins tolimesni kategorij.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

77

Ketvirta, tokiam kompiuteriui bdinga patvirtinimo tendencija jis links matyti tai, kas atitinka jo pasaulvaizd. Jis links manyti, kad kambario centre labiausiai galima tiktis stalo, ir kategorij atrank pradeda btent nuo stalo. Taigi btent stalo kategorija, nuo kurios pradta, turi didiausi tikimyb (ypa jeigu kompiuteris nelabai priekabus) bti pasirinkta kaip teisinga. Negana to, jeigu klaida tuoj pat nepaaiks (nustats kategorij kompiuteris daugiau neturjo su ja nieko bendro), jis ir toliau manys, kad daiktas kambario centre buvo stalas. Dar svarbiau tai, kad sustiprs jo (kompiuterio) sitikinimas, jog kambari centre paprastai stovi stalai. Vadinasi, kit kart jis lengviau priskirs kambario centre stovint daikt stal kategorijai. Kategorijos pasirinkimo pabaig subjektyviai igyvename kaip atradimo (Aha!) jausm. Jauiame, kad pagaliau mums aiku, k matome, kad atpainome mus dominant reikin. Be to, vykus atpainimui mums sunku atsisakyti jo rezultato ir atrank pradti i naujo. Pavelkime 13 pav. Jis nupietas taip, kad galime velgti ir grauol, ir sen moter. irdami paveiksliuk galime pamatyti vien svarb reikin. Kol suvokiame pieinuk kaip grauol, mums gana sunku persijungti uov. Taiau kai pradedame matyti uov, mums reikia speciali pastang, kad imtume vl matyti grauol1. Taigi ms psichika tarsi sustoja ties pasirinkta kategorija (grauol arba uov), prilimpa prie jos.

13 pav. Dviprasmiai paveikslai. Patvirtinimo tendencija percepcijos etape

1 Mes dabar neaptariame spontanini persijungim, kurie vyksta ilg laik stebint paveiksl.

78

PIRMOJI DALIS

Matydamas grauol mechanizmas, reguliuojantis ms percepcij, tarsi nutaria paveiksliuke i tikrj pavaizduota grauol, o ne kas nors kita. Tai lyg ir sumaina ms sugebjim pamatyti, kad vaizduojama kakas kita. Psichika tarsi nusprend: Tai, k a matau ne kas kita kaip grauol. Tai reikia, kad jokia kita kategorija ia netinka.

14 pav. Vaizdin kategorija. Namo iliuzija

Geras pavyzdys yra namo paveikslas (r. 14 pav.). Juk irdami mint paveiksliuk suklystame ne dl to, kad apskritai nesugebame atskirti namo nuo dekoracijos, bet dl to, kad iuo konkreiu atveju per anksti nutariame, jog tai namas, ir dl to nenagrinjame kit kategorij. Vienodai svarbs abiej i algoritm klaid altiniai ir tai, kad mes pasitenkinami pasirinkta kategorija ir toliau netikriname ir ypa (!) tai, kad atmetame abejones ir manome, kad tai, k matme, buvo tikrai namas. Kartu teiginys, kad tai namas, i prielaidos pereina sitikinimo status. Tai reikia ir tai, kad dabar abejonms sukelti, o juo labiau sitikinimui paneigti reiks nepalyginti daugiau ir stipresni, aikesni paneigim jam prietaraujanios informacijos negu anksiau. Reikia, kad kas nors pasa-

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

79

kyt: Pairk dar kart, tik atidiau! Tik atrodo, kad tai namas, i tikrj tai kakas kita. Svarbus ir nustebimo jausmas, kur patirsime nustat, kad sena kategorija netinka. Atradim, kad tai ne namas patiriame kaip savotik vidin perversm. Mums tenka atsisakyti sitikinimo, kuris jau tapo ms pasaulvaizdio dalimi. Ms psichika naudoja ir vien, ir kit atrankos algoritm. Taiau nepilnos atrankos algoritmas taikomas ymiai daniau. Tuo galime paaikinti nemaai reikini. Nagrinjant vairiausias psichikos sferas (pojius, mstym, emocijas, atmint ir pan.) nustatomi fenomenai, rodantys, kad psichika linkusi parinkti kategorijas greitesniu ir lengvesniu keliu remtis savo pasaulvaizdiu, matyti reikinius taip, kaip iplaukia i io pasaulvaizdio ir nepastebti reikini, kurie jo neatitinka. Kaip ir pavyzdyje su stalu mogus links pirmiausiai tikrinti prielaidas, kurios atitinka jo pasaulvaizd, ir jeigu atitikimas pakankamas, ji ignoruoja visas kitas galimybes.

Patvirtinimo tendencija ir nepilnos atrankos algoritmas


Vaiuodami visuomeniniu transportu kartais pajuntame kakieno vilgsn. Atsisuk pamatome mog, kuris lyg ir i tikrj mus irjo. Nustat t fakt dar kart susimstome apie mogaus psichikos paslaptingum ir jos stebuklingus sugebjimus. Tiriant dom fenomen paaikjo, kad dalis moni vaiuodami visuomeniniu transportu kartkartmis spontanikai atsigria. Vieni tai daro daniau, kiti reiau. Bendra tendencija yra tokia kuo stipresnis mogaus nerimas, tuo daugiau toki orientacini atsisukim. Tai daroma mechanikai, mogus neprisimena nei pai atsisukim, nei, juo labiau, kiek j buvo. Taiau kartais atsisuks jis pagauna kito mogaus vilgsn. Tuoj atsiranda jau prastas vienintelis paaikinimas atsisukau dl to, kad pajutau vilgsn. Ir prasideda samprotavimai apie stebuklingus reikinius. Vis atvej, kai mogus atsisuko ir jokio vilgsnio nebuvo, mes tiesiog neatsimename, nekreipiame juos dmesio. is reikinys gerai iliustruoja vien gana svarbi mogaus atpainimo ypatyb jis links orientuotis tik faktus, patvirtinanius jo prielaid. Nepalyginti maiau dmesio skiriama j paneigiantiems faktams. Ibandykite i vaist, sako vienas pacientas kitam. Man padjo. Nei vienam, nei kitam neateina galv pasidomti, kiek yra moni, kuriems vaistas nepadjo. Psichikos selektyvumas ir polinkis atrinkti faktus, kurie sutampa su pasaulvaizdiu, nustatytas atliekant daugyb vairi mogaus psichikos sistem tyrim.

80

PIRMOJI DALIS

Mstymas ir patvirtinimo tendencija


Mstymas lyg ir egzistuoja tam, kad padt monms veikti subjektyvizm ir alikum, vertinti problem objektyviai, visapusikai, atsivelgiant visus u ir prie. Ypa svarbus ir perspektyvus iuo atvilgiu atrodo ginas, diskusija, kuri metu, kaip teigia imintis, gimsta tiesa. Taiau tyrimai rodo k kita. Tiek pats svarstydamas problem, tiek darydamas tai diskusijoje mogus links skirtingai vertinti argumentus, kurie sutampa su jo sitikinimais, ir tuos, kurie jiems prietarauja. Pirmiesiems keliami maesni, o antriesiems didesni reikalavimai. Dl to tiek svarstymas, tiek ginas sustiprina pirmuosius ir susilpnina antruosiuos. Vieno i tyrim metu koledo studentai gavo uduot parayti praneim viena i problemini tem, pavyzdiui, abortai arba mirties bausm1. Po to jiems dav perskaityti eksperimentini tyrim rezultatus. T tyrim rezultatai buvo neaiks nei u, nei prie. Perskait i neutrali apvalg studentai, pritar abortams ar mirties bausmei, man, kad straipsnis remia teigiam poir. Tuo tarpu studentai, kurie laiksi prieingos nuomons, taip pat nuoirdiai man, kad eksperimentai remia nuostat prie. Taigi uuot suartinusi poirius (kaip buvo tikimasi) neutrali apvalga juos iskyr. Kiekviena alis labiausiai atkreipdavo dmes informacij, patvirtindavusi jos poir. is fenomenas pasireikia tuo, kad tam tikru momentu psichika nusprendia, jog atpastamas reikinys yra btent A. ymus percepcijos proces tyrintojas J. Bruneris teigia, kad is sprendimas savotikai apakina mog, atima jo sugebjim matyti tai, k iki io sprendimo jis tikrai sugebjo velgti. iuo reikiniu J. Bruneris paaikina, pavyzdiui, tok fenomen, kaip akcentas kalbant usienio kalba. Jo negirdi tik pats kalbantysis. Taiau jis sugeba pastebti j, kai kalba kiti, arba klausydamasis savo paties kalbos rao. Aikiausiai matome psichikos proces, reguliuojani percepcij, sprendim, kad kalbaniojo kalba pakankamai panai taisykling.

Lord C., Ross L. & Lepper M. Biased Assimilation and Attitude Polarisation. The Effects of Prior Theories on Subsequently considered evidence // Journal of Personality and Social Psychology. 1979. Nr. 37. P. 20982109.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

81

Atmintis ir patvirtinimo tendencija


Panaiai veikia ir atminties mechanizmai. Jiems taip pat bdinga atrinkti tai, kas atitinka pasaulvaizd ir streikuoti, kai reikia prisiminti k nors, kas jam prietarauja. Atminties mechanizm veikl gerai iliustruoja tyrimas, atliktas Marko Snyderio laboratorijoje Minesotos universitete. Tiriamieji pradjo skaityti jaunos moters, vardu Betti, biografij nuo vaikysts iki momento, kai ji tapo gydytoja. Po savaits dalis suinojo, kad ji buvo normalios (heteroseksualios) orientacijos. Kita dalis kad ji tapo lesbiete. Po to tiriamuosius apklaus, k jie atsimena i biografijos. Tuo tikslu jie atsakinjo klausimus apie biografijos faktus, kurie galjo bti susij su seksualiniu gyvenimu. Kiekvienos i tiriamj grupi prisiminimai buvo gana skirtingi. Pirmieji prisimin daug detali, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai liudijo apie normal seksualin gyvenim, antrieji apie homoseksualizm. Naujoji nuomon aikiausiai nukreipdavo atsiminimo procesus.

Patvirtinimo tendencija ir kit moni painimas. Buitin psichodiagnostika


Niekas nevaidina ms gyvenime tokio svarbaus vaidmens kaip kiti mons. Mes gyvybikai suinteresuoti i j gauti teising informacij. Taiau ir ia vyrauja patvirtinimo tendencija. Vieni i pirmj i tendencij 1978 metais savo tyrime atskleid M. Snyderis ir W. Swannas1. Koledo studentai gavo uduot apklausti tam tikrus mones ir isiaikinti, ar jie pasiymi tam tikrais charakterio bruoais. Pusei student buvo usiminta, kad mogus, kur jie rengiasi tirti, yra ekstravertas. Kitai pusei kad intravertas. Studentams buvo teikta 26 klausim anketa ir pasakyta, kad jie turi i j pasirinkti 12, kuriuos nort pateikti apklausos metu. Koki gi klausim studentai klaus savo tiriamj? Tie, kurie man, kad tiriamasis ekstravertas, pateikdavo klausimus, skirtus prielaidai apie ekstraversij patvirtinti. Tie, kurie vadovavosi prielaida apie intraversij, pateikdavo klausimus, kurie paprastai klausiami intravert.
1 Snyder M. and Swann W. Hypothesis Testing in Social Interaction // Journal of Personality and Social Psychology. 1978. Vol. 36. P. 12021212.

82

PIRMOJI DALIS

Aikindamas i psichodiagnostikos taktik, F. Zimbardoas pateikia dom pavyzd. sivaizduokite, kad apklausiate jaun moter ekstravert. Bet js to neinote ir manote, kad ji intravert. Klausiate intraversijai iaikinti skirt klausim: Ar jums bna sunku bti atvirai su kitais monmis?. Nors ji ir ekstravert, bet tikrai patekdavo tokias situacijas. Dl to nordama, kad atsakymas bt nuoirdus, ji gali pasakyti: Man nelengva atsiskleisti mano tv amiaus monms. Be to, man nelengva bti atvirai su vaikinu, jeigu ms santykiai nueina per toli. Tai igird pagalvojame: Aiki intraversija, ypa atri tv ir prieingos lyties atstov atvilgiu. Itin rykus patvirtinimo tendencijos pasireikimas okultiniai tikjimai. Ar tikite aikiaregyste, pranaystmis, telepatija, ekstrasensine chirurgija, gydomaisiais kristalais, psichokineze, astralinmis kelionmis, levitacija, Bermud trikampio paslaptimis, neatpaintais skraidaniais objektais, augal smone, aura, vaiduokliais? Jeigu nors kart atsakte taip, nesate vienias. JAV koled student apklausa parod, kad 99 proc. tiki bent vienu i mintj reikini1.. Visi jie remiasi atskirais patvirtinaniais pavyzdiais. sivaizduokite, kad pagalvojote apie seniai matyt draug, ir jis jums paskambina. Na kaip ia nepagalvoti apie telepatij! Aiku, js gyvenime buvo daugyb atvej, kai pagalvodavote apie vairius mones, bet jie neskambindavo. Visi jie pamirti. Tik tas konkretus atvejis, kai kakas vyko, kvepia vaizduot. Tik jis susilaukia susidomjimo ir paaikinimo (aiku, mistinio). Pagaliau faktas, kad paslaptingos jgos pasireikia tik vien kart, nesuvaidino jokio vaidmens. Faktas ir jo paaikinimas gauna sitikinimo status ir tampa individo pasaulvaizdio dalimi.

Psichikos proces totalitarizmas


is psichikos proces pastovumas, polinkis ignoruoti sitikinim neatitinkani informacij ir atvirumas bei jautrumas atitinkaniai buvo pavadinti mogaus psichikos per dideliu pasitikjimu savimi. Amerikiei psichologas Antony Greenwaldas (1980) sugalvojo dar aikesn ios tendencijos pavadinim2. Jis pavadino tai psichikos totalitarizmu. Jo nuomone, monms bdingas totalitarinis ego.

1 Messer W., Griggs R. A. Student Belief and Involvement in the Paranormal and Performance in Introductory Psychology // Teaching of Psychology. 1989. Vol. 16 (4). P. 187191. 2 Greenwald A. G. The Totalitarian Ego. Fabrication and Revision of Personal History // American Psychologist. 1980. Vol. 35. P. 603618.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

83

Palyginimo pagrindas yra tai, kad mogaus psichika prieinasi savo pasaulvaizdio pokyiams lygiai, kaip nedemokratin totalitarin valstyb prieinasi socialinms naujovms, informacijai, neatitinkaniai oficialios ideologijos. Totalitarins valstybs linkusios perrainti istorij taip, kad ji atitikt partin linij. Psichikos sistemos, susijusios su informacijos gavimu ir apdorojimu ir nukreipianios kitus psichikos procesus, taip pat atrenka, perrao, papildo, itaiso esam informacij taip, kad ji atitikt pasaulvaizd. mons yra kognityviniai konservatoriai jie nenori keisti savo mini apie pasaul ir jo objektus. is konservatizmas daug stipresnis, negu mes manme anksiau, ir (o tai ypa svarbu) nei paprastai mano pats mogus. Vyksta procesas, kur geriausiai galtumme pailiustruoti paveiksliuku, kuriame vaizduojama, kad lentels jau nieks nelaiko (15 pav.).

Ivada

Argumentai, kuriais remiantis ji buvo padaryta


15 pav. Ivada tampa nepriklausoma nuo argument Kalbame apie reikin, kai sitikinimas ilieka netgi tada, kai j grindusi informacija buvo visikai diskredituota. Negana to, tai gali padaryti tas pats mogus, kuris tikino, kad ji teisinga. C. A. Andersonas, L. Rossas ir j kolegos, dirbantys JAV Stanfordo universitete, atliko labai dom eksperiment1. Tyrintojai dav tiriamiesiems perskaityti igalvot informacij apie tai, kok poveik gaisrininko darbui turi polinkis rizikuoti. Vieniems buvo pateikta informacija, i kurios sek, kad linkusieji rizikuoti tampa gerais gaisrininkais, kiti gavo prieingo
Anderson C. A., Lepper M. R., Ross L. Perseverance of Social Theories: The role of Explanation in the Persistence of Discredited Information // Journal of Personality and Social Psychology. 1980. Vol. 39. P. 10371049.
1

84

PIRMOJI DALIS

turinio informacij. Po to ir vieni, ir kiti buvo paprayti parayti darb apie ry tarp polinkio rizikuoti ir sugebjimo dirbti gaisrininku. Tada prasidjo domiausia tyrimo dalis. Tiriamiesiems buvo atvirai pasakyta, kad visa informacija igalvota, kad ji neteisinga ir to, koks i tikrj yra ryys, niekas neino. Jiems buvo pasakyta, kad visi atsitikimai gaisro metu, kuriais buvo remiamasi, nuo pradios iki galo igalvoti. Taiau nepaisant tokios negailestingos diskreditacijos tiriamieji ir toliau laiksi susiformavusios nuomons. Tie, kas teig, kad rizikos pomgis naudingas gaisrininko profesijai, ir toliau tuo tvirtai tikjo. Lygiai taip pat ir tie, kuri nuomon buvo prieinga, laiksi jos. Kaip pasak ymus psichologas Robertas aldinis sitikinimai patys sau isiaugina kojas. Taigi matome dar vien fundamentali klaid tai patvirtinimo tendencija, kylanti i nepilnos kategorij atrankos algoritmo. Kaip ir klaida esant kategorizavimui, i nra koki nors psichikos proces veiklos sutrikim ar nesklandum padarinys. Ji normalios psichikos normalaus veikimo idava. Ji nra ir kakas atsitiktinio, nebdingo psichikai. Kaip tik prieingai j lemia esminiai jos veiklos bruoai. is psichins informacijos apdorojimo algoritmas, viena vertus, suteikia psichikai puikias galimybes veikti greitai, maksimaliai atsivelgiant jau turim patirt ir inias. Taiau su iais pranaumais glaudiai susij ir trkumai, kuri svarbiausias antroji fundamentali klaida patvirtinimo tendencija.

Patvirtinimo tendencijos pasireikimas nagrinjant byl teisme


Siekdami iaikinti ties byloje kriminalins justicijos dalyviai: tardytojai, prisiekusieji, teisjai kuria nusikaltimo versijas ir siekia jas itirti. Atliekant ios veiklos tyrimus buvo nustatyta aiki patvirtinimo tendencija. Pavyzdiui, prisiekusij tyrimas parod, kad patvirtinimo tendencija yra pagrindin nustatant, ar teisiamasis kaltas, ar nekaltas. Siekdami iaikinti jo kaltum, prisiekusieji pirmiausiai konstruoja manom (kaip jiems atrodo) vyki versij ir po to ieko jos patvirtinim1. Labai palankios slygos patvirtinimo tendencijai pasireikti atsiranda ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo tikslas yra iaikinti ties byloje. Tam tikslui tarnauja tardymo veiksmai (apklausa, krata, akistata ir pan.) ir kardomosios priemons (sumimas, raytinis pasiadjimas neiKuhn D., Weinstock M., Flaton R. How Well do Jurors Reason? Competence Dimensions of Individual Variation in a Juror Reasoning Task // Psychological Science. 1994. Vol. 5. P. 289296.
1

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

85

vykti ir pan.). Vienos t priemoni yra grietesns, labiau riboja kaltinamojo teises, kitos velnesns. Grietesns yra stipresnio poveikio, bet suteikia daugiau tyrimo galimybi. Taiau kad tardytojas gaut teis jas taikyti, jis turi turti svaresni rodym, kad asmuo padar nusikaltim. Sprendim dl kaltinamojo apklausos tardytojas gali priimti ir savarankikai. Taiau leidim kratai atlikti gali duoti tik teisjas, ir jam reikia pateikti svari rodym, kad kaltinamasis tikrai padar nusikaltim. Dl to tardytojas atsiduria paradoksalioje padtyje, jam reikia gauti kuo daugiau rodym, kad asmuo padar nusikaltim, kad galt naudoti veiksmingesnes priemones nustatydamas, ar mogus tikrai t nusikaltim padar. Tai gerokai sustiprina patvirtinimo tendencij. Tardytojas pastebi kiekvien detal, rodani, kad kaltinamasis kaltas, ir yra aklas kiekvienai tai paneigianiai.

??? Uduotis ???


Sukurkite psichologin portret mogaus, kurio rykiausias bruoas yra stipri patvirtinimo tendencija. Apraykite gyvenimo slygas, kuriomis iam mogui sekasi ypa gerai.

3.7. Psichika ir problem sprendimo algoritmai


Dauginate vien skaii i kito, gaunate t skaii sandaug. Kas vyko? I esamos informacijos (dviej skaii) gavote nauj informacij j sandaug. Tai tikrai nauja informacija, nes anksiau t skaii sandaugos neinojote. Naujj informacij gavote atlik informacijos apdorojimo operacij daugyb. Kad ir k mogus daro, msto, jauia, pyksta, myli, jis apdoroja esam informacij, siekdamas gauti nauj. Tradicikai informacijos apdorojimas daniausiai siejamas su mstymu. Buvo prieinami altas mstymas ir karti jausmai, alta ir protinga galva ir karta irdis. Taiau msto ir jausmai, ir pojiai, ir atmintis. N vienas psichikos procesas nevyksta be vairaus pobdio informacijos apmstymo ir jo dka gautos naujos informacijos. Informacijos apdorojimas naujos informacijos gavimas apdorojant esam yra daugelio psichikos proces pagrindas. Poji, suvokimo, atminties, dmesio pagrindas yra vairi informacijos apdorojimo operacij atlikimas, kuri dka gaunama vairiausia nauja informacija.

86

PIRMOJI DALIS

Pratybos
Perskaitykite toliau pateikt itrauk. Tai mogaus, pavyduliaujanio savo monai, jausm apraymas. Pabraukite sakinius, kuriuose kalbama apie informacijos apdorojimo procesus ir paymkite kiekvien atitinkama raide (I ivados, SA savaime aiks teiginiai, PR prisiminimai, PA palyginimai). Apimtas pavydo jausmo vyras grta namo, ketindamas netiktai uklupti mon su menamu meiluiu1. ,,Nesuvokdamas, kodl taip vlai pro ms langus matyti viesa, a, bdamas tos paios sielos bsenos, tikdamasis kako baisaus, pakilau laiptais ir paskambinau. Duris atidar geras, rpestingas ir labai kvailas liokajus Jegoras. Pirma, kas krito man akis, buvo priekambaryje ant kabiklio alia kit drabui kabantis jo apsiaustas. A turjau nustebti, bet nenustebau, nes ito tikjausi. Taip ir yra tariau pats sau... A negaljau kvpti oro ir sulaikyti virpani andikauli... A vos nepravirkau, bet tutuojau tonas man pakudjo: Verk, rodyk savo velnius jausmus, o jiedu ramiai isiskirs, kalts rodym nebus, ir tu vis ami abejosi ir kankinsies. Ir jautrumo kaip nebta, tuojau atsirado keistas jausmas. Js nepatiksite, a pajutau diaugsm, kad dabar pasibaigs mano kanios, kad dabar a galiu j nubausti, galiu nusikratyti ja, kad a galiu duoti vali savo pagieai. Ir a daviau vali savo pagieai, a tapau vris, piktas ir gudrus vris... Norjau atsistoti, bet negaljau. irdis taip plak, jog negaljau pastovti ant koj. Taip, a mirsiu nuo smgio. Ji nuudys mane. Jai ito ir tereikia. K jai reikia nuudyti? Bet ne, tai jai bt labai naudinga, ir ito malonumo a jai nepadarysiu. O tai nusikaltlio mini, jausm bei veiksm nusikaltimo metu apraymas: ,,Kai mons sako, kad jie itikti siuto priepuolio neatsimena nieko, k daro, jie kalba nesmones, neties. A visk atsiminiau ir n sekundei nepraradau atminties. Juo stipriau kaitinau savo irdyje siutulio garus, juo rykiau m liepsnoti suvokimo viesa, kurioje negaljau nematyti viso to, k a dariau. Kiekvien sekund, netgi, atrodo, truput anksiau, a inojau, k dariau, tarytum tam, kad bt galima gailtis, kad galiau pats sau pasakyti, jog galjau sustoti. A inojau, kad smogiu emiau onkauli ir kad durklas smigs.

1 Plg. Tolstojus L. Kreicerio sonata. Vilnius: Valstybin groins literatros leidykla, 1958. P. 132140.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

87

T minut, kai tai dariau, a inojau, kad darau kak baisaus, darau tai, ko dar niekuomet nesu dars, ir tatai turs baisi pasekmi. Bet itas suvokimas vysteljo kaip aibas, ir po to tuojau sek pats poelgis. A girdjau ir atsimenu, kaip vien akimirk pasiprieino jos korsetas ir kaip po to peilis smigo minkta viet. Kiekvienas i toliau esani klausim ymi kitok informacijos apdorojimo algoritm. Perskaitykite kiekvien ir sugalvokite jam pavadinim. Esant kokiai temperatrai sualo vanduo? Kas para Respublik? Kodl auksas brangesnis u var? Paaikinkite, k reikia odis keistas. Sudkite paveiksl i atskir gabaliuk. Ar skiriasi ios dvi spalvos? Ko trksta paveiksliuke? Kas padar nusikaltim? Pakeiskite kitu odiu od nuoirdus.

Suvokimas ir nesmoningas informacijos apdorojimas


Spalv, linij, form miinio patekimas ms akies tinklain tai tik pirmoji visos ios pradins informacijos apdorojimo operacij grandin. Jos metu atliekama analiz ir nustatoma, kur apaia, kur virus, kas ariau, kas toliau, kas yra viesa, tamsa, formos ir atstumas tarp j. T operacij ypatumai ypa gerai matomi nagrinjant vadinamsias matymo iliuzijas. Viena i j atstumo iliuzija. Kai i akies nustatome nuotol iki kito ups kranto, rezultatas bna labai skirtingas, atsivelgiant tai, ar tarp t krant kas nors yra (valtis ar pan.). Jeigu taip, tai atstumas vertinamas kaip didesnis. Jis atrodys dar didesnis, jeigu tarp krant plduriuos ne viena, o dvi valtys. Matome, kad protinga mogaus akis nustatydama atstum remiasi nesismoninta ivada: Tarp krant telpa daugiau daikt, vadinasi ir atstumas didesnis1. Daugel imtmei mokslininkams buvo msl kodl m1 Panas efektai nustatomi ir vertinant laiko trukm. Jeigu individas usim vienu stambiu darbu, jis links suvokti t pat period kaip trumpesn. Jeigu atliko kelet smulki darb, atsiranda laiko pailgjimo efektas (r. / . ., . : , 1978. . 6. . 112). Taiau nortumme pabrti, kad toks atstumo iliuzijos paaikinimas dabartinje psichologijoje jokiu bdu nra vienintelis. I tikrj t iliuzij gali sukelti ir kiti psichologiniai procesai.

88

PIRMOJI DALIS

nulis prie horizonto atrodo daug didesnis negu tada, kai jis auktai danguje. Vis labiau linkstama prie atsakymo, kad iliuzijos pagrindas yra nesismonintas palyginimas ir juo remiantis daroma ivada. Kai mnulis yra prie horizonto, jis yra greta medi ir kaln, kuriuos matome ta paia kryptimi. Protinga akis palygina mnulio disk su jais ir daro (nesismonint) ivad: Vadinasi, mnulis daug didesnis u juos1.

Atmintis ir informacijos apdorojimas


I pirmo vilgsnio atmintis atrodo susijusi su informacijos siminimu ir atkrimu, o ne apdorojimu. tai mes siminm nauj od, o po to j atkrme. Taiau atminties tyrimai parod, kad atmintis msto, tiek siminimas, tiek atsiminimas vyksta renkantis naujos informacijos sutvarkymo ir senos paiekos strategijas. Remdamasi turima informacija atmintis nutaria, kur begaliniuose atminties kloduose gali bti informacija, kurios iekome, kokia ji turi bti, pagal kokius poymius galsime j rasti. Psichologai atrado nemaai patvirtinim, kad atlikdama paiek begaliniuose savo aruoduose atmintis samprotauja. Geras pavyzdys puiki achmatinink atmintis. J sugebjimas kelet sekundi pairjus lent tiksliai atsiminti, kokios figros stovi kiekviename i 64 langeli, yra glaudiai susijs su aibika partijos analize. Jeigu figros lentoje stovi be jokios sistemos, achmatininkas atsimena j idstym ne geriau negu paprastas mogus. Tiek simindamas, tiek atkurdamas informacij achmatininkas (neretai pats to nesuvokdamas) msto. Bandydamas prisiminti, kokia figra stovi, achmatininkas pirmiausia pamsto, kokia turi stovti, ir i ivada tampa atminties kabliu, itraukianiu reikiam prisiminim. Tokie pat mastantys yra kiti psichikos procesai: vaizduot, dmesys ir kt. Taigi informacijos apdorojimas yra vairiausi mogaus psichikos proces pagrindas. Jeigu mums reikt palyginti, tai tuos procesus turtumme lyginti ne tiek su srove (tai lyg ir savaime iplaukia i odio procesas), kiek su nenutraukiama mediaga, kurios silai tai begalins klausim, samprotavim, ivad ir tolimesni klausim bei samprotavim grandins. is informacijos apdorojimo procesas tvarko atminties, suvokimo ir kit proces darb.
1 Nuoirdiai rekomenduojame susipainti su regjimo ir kit vaizd apdorojimu ir atitinkamomis iliuzijomis D. Myerso vadovlyje Psichologija. Vilnius, 2000.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

89

3.8. Informacijos apdorojimo algoritm pobdis


Matme, kad ms psichika apdoroja vairiausi informacij ir tuo tikslu atlieka vairiausias operacijas. Taiau tarp vis t operacij nra n vienos, kuri galt atlikti tik mogus. mogus gali padaryti login ivad, bet lygiai toki pat ivad gali padaryti ir atitinkamai uprogramuotas kompiuteris. Protinga ir mstanti mogaus akis nustato atstum tarp dviej objekt. Lygiai taip pat ir lygiai tokiais pat bdais atstum gali nustatyti ir kompiuteris. Pavyzdiui, jeigu kaip ir mogus nustatydamas atstum jis atsivelgs tai, kiek daikt telpa tarp pradinio ir galutinio tako (pavyzdiui, tarp ups krant), tai toks kompiuteris netgi turs tas paias atstumo iliuzijas kaip mogus. Taip yra ne dl to, kad mogus bt kompiuteris1. Esm ta, kad vienoks ar kitoks informacijos apdorojimo bdas priklauso ne nuo to, kas apdoroja, bet nuo informacijos pobdio. Teisingas logines tam tikr fakt ivadas galima padaryti tik remiantis logikos taisyklmis. Tos taisykls tos paios ir mogaus, ir kompiuterio, ir plrno, kuris bando nustatyti, kaip geriau sugauti grob, ir ateivio i kosmoso. Lygiai taip pat regimosios ar girdimosios informacijos atpainimas vyksta panaudojant algoritmus, kuri daugelis aprayti matematins statistikos darbuose, skirtuose atpainimo procesams. Aiku, mogus gali panaudoti vienus i t algoritm, kompiuteris kitus, o kitoks kompiuteris dar kitokius. Taiau nra tokio mogikojo algoritmo, kuris i principo negali bti uprogramuotas kompiuteryje, ir nra tokio kompiuterio, kurio negalt panaudoti mogus. Visa tai nurodo bd, kaip reikia tirti informacijos apdorojimo operacijas, kurias atlieka mogus. Pirmas ingsnis nustatyti, kokie tokios informacijos apdorojimo algoritmai efektyvs. Antras ar btent taip veikia mogus. Jeigu paaikja, kad mogus veikia kitaip, tenka atsakyti dar ir trei klausim kodl. Daugiausia ioje srityje nuveik psichologai, nagrinjantys mstymo, ypa sprendimo primimo, suvokimo, atminties, tikimybs (subjektyviosios tikimybs) vertinimo problemas. Visi ie tyrimai leido nustatyti du esminius faktus.
1 Ar mogus yra kompiuteris, ar ne, priklauso, aiku, nuo to, kaip suprasime od kompiuteris. mogus nra Pentiumas 4, bet yra informacijos apdorojimo sistema.

90

PIRMOJI DALIS

mogus toli grau ne visada panaudoja teisingus informacijos apdorojimo algoritmus, tai yra tokius, kurie utikrina teising ivad. mogus nepanaudoja t algoritm net ir tada, kai gerai juos imano. Jis veriau links plaiai naudoti netikslius ir klaidingus algoritmus. Netiksls algoritmai utikrina teising ivad tik prastomis, tipikomis slygomis. Tuo tarpu klaidingi i viso neutikrina teisingos ivados. Kaip sustojusio laikrodio rodmenys pritaikius tuos algoritmus gautos ivados gali bti kartais teisingos, bet nemaesn tikimyb, kad jos bus neteisingos.

Supaprastinti informacijos apdorojimo algoritmai


iai grupei priskiriame daugel informacijos apdorojimo algoritm, kurie i esms tie patys, kaip ir apraytieji logikos, aibi teorijos, algoritm teorijos atitinkami algoritmai. Kai kurie i t informacijos apdorojimo algoritm yra labai paprasti ir elementars. Taiau kiti yra daug sudtingesni. Naudodamas iuos informacijos apdorojimo algoritmus mogaus kompiuteris supaprastina juos, pasirenka primityvesn variant. Diane Halpern iliustruoja tai pokalbio fragmento pavyzdiu. Kalbdamas apie bendr pastam Don, vienas panekovas pasak kitam: mons, kurie lanko roko koncertus, vartoja narkotikus. Donas juos lanko. Vadinasi, ir jis vartoja narkotikus. Konstrukcija rodo, kad samprotaujant panaudotas kategorinis silogizmas. Yra du teiginiai, i kuri remdamiesi logikos dsniais gauname trei. Vienintelis ios ivados skirtumas nuo formalios logikos reikalavim yra tas, kad nepatikslinami vadinamieji kvantoriai. Logikos specialistas papriekaitaut anksiau pateiktam samprotavimui sakydamas, kad iuose teiginiuose praleisti odiai visi, kai kurie. Mintas silogizmas bt teisingas, jeigu bt nurodyta, kad visi, kas lanko roko koncertus, vartoja narkotikus. Galbt tai ir neatitikt tikrovs, bet pats algoritmas bt teisingas, ir logikos atvilgiu ivada bt teisinga. I tikrj, sivaizduokite, kad tai tiesa, kad visi, kurie lanko roko koncertus, vartoja narkotikus. Tarkime, mus domina, ar Donas juos vartoja. Suinoj, kad jis lanko roko koncertus, padarysime logikai nepriekaiting ivad, kad ir jis juos vartoja. Taiau jeigu kvantorius bus dauguma ar kai kurie, i ivada bus neteisinga. Negana to, vienas panekovas gali turti omenyje tikimybin ivad (yra didel ar tam tikra tikimyb, kad mons, kurie lanko roko koncertus, vartoja narkotikus). O kitas manys, kad turima omenyje visi, kas lanko tuos koncertus.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

91

Jokiu bdu negalime sakyti, kad algoritmas, kur pritaik mintasis mogus, visikai neteisingas. Jis tik primityvus. Gali atsitikti, kad taikant primityv algoritm bus gauta apytikriai teisinga ivada i tikrj, narkotik vartojimas gana populiarus tarp toki koncert lankytoj. Ir ko gero Donas tikrai yra juos ibands. Taiau gali bti padaryta ir klaidinga ivada. Tokio algoritmo veikimo tikslumo pakanka, jeigu: nereikia ypa didelio tikslumo (panekovams nra labai svarbu nustatyti, ar Donas vartoja narkotikus), ivados reikia labai greitai, tada geriau j daryti paprasiausiu (kad ir nevisai tiksliu) bdu, reikia padaryti kakoki (nebtinai teising) ivad. Pavyzdiui, neturime pakankamai informacijos, kad priimtumme teising sprendim, bet btinai reikia kakaip apsisprsti Dono atvilgiu. Paskui t ivad bus galima pakoreguoti. Toks suprimityvintas algoritmas gali bti taikomas apdorojant vairiausi informacij, veikiant vairiausiems psichikos procesams. Pavyzdiui, rega. Percepcijos proces tyrintojai daug dmesio skiria vadinamajam suvokimo schematizavimui. Prisiminkime atstumo suvokimo iliuzij. Jeigu tarp ups krant kakas yra (pvz., valtis), atstum tarp j pervertiname. Tai vyksta veikiant tam paiam supaprastintam silogizmui, kuris atrodo madaug taip: Didesniame atstume telpa daugiau daikt. Upje tarp krant telpa valtys. _____________________________________ Vadinasi, atstumas didesnis. Nesunku painti t pat supaprastint kategorin silogizm, kuris veik, kai buvo aptariama, ar Donas vartoja narkotikus. Kaip ir Dono atveju trksta kvantoriaus (pvz., daniausiai). Taiau nurodytas algoritmas matyt danai bna gana tikslus. Kitas pavyzdys implikacijos (teiginiai, kurie jungiami odiais jeigu). Logika skiria paprast ir griet implikacij. Pastaruoju atveju jeigu reikia jeigu ir tik jeigu. Pavyzdiui, jums kakas pasako: Jeigu padarysi darb, gausi 100 Lt. Paprasta implikacija reikia tik teigin, kad jeigu individas padarys nurodyt darb, tai jis gaus tuos pinigus. Taiau ji nereikia, kad negaus, jeigu nepadarys. Galbt tuo atveju jis gaus mint sum u k nors kita. Grieta implikacija, prieingai, reikia jeigu ir tik jeigu. Suprimityvinta implikacija neskiria i niuans. domiausia, kad dauguma

92

PIRMOJI DALIS

moni supranta t skirtum, arba jiems bent nesunku j paaikinti. Taiau tai netrukdo jiems naudotis primityvesniu. Supaprastinta implikacija danai naudojama atpainimo, atminties, mstymo procesuose. Pojius ir suvokim tiriantys psichologai jau seniai suprato, kokia svarbi percepcijos procesuose mstymo veikla. Dar prajusio imtmeio percepcijos tyrintojas Helmholzas kalbjo apie nesismonintus samprotavimus, sukelianius savotik laukimo efekt. Pavyzdiui, jeigu akis priprato po A paprastai matyti B, pradeda veikti nesismonintas samprotavimas jeigu A, tai B, jis sukelia B laukim ir dl to atsiranda regjimo klaidos. iuos efektus vliau tyr gruzin mokslininkas D. N. Uznadze. Jo eksperiment idja buvo tokia: tris kartus bdavo pateikiami apskritimai A ir B, i kuri A didesnis. Po to i karto bdavo parodomi du vienodi apskritimai. Paaikjo, kad tiriamieji link juos suvokti kaip nevienodus, antrojo dydis bdavo sumainamas. Garsus veicar mokslininkas . Piae modifikavo eksperiment ir atliko vaik tyrim. Paaikjo, kad didjant amiui (ir vystantis mstymui) is efektas stiprja1. Supaprastinti loginiai algoritmai toli grau nra vieninteliai, kuriuos psichika naudoja vairiausiai informacijai apdoroti. Tai vairiausios supaprastintos prieastingumo schemos, vykio tikimybs vertinimo bdai ir pan.2 Tai, kad ms psichika informacijai apdoroti naudoja supaprastintus algoritmus, nra nei gerai, nei blogai. Supaprastinti algoritmai turi sav privalum pirmiausia, greit. Taiau tikrasis pavojus tas, kad nesuvokiamos potencialios klaidos, taikomas supaprastintas algoritmas, o jo dka gauta ivada panaudojama taip, lyg buvo taikytas tikslus algoritmas.

Klaidingi informacijos apdorojimo algoritmai


Matme, kad naudodami supaprastintus algoritmus danai prieiname teising ivad. I esms tie algoritmai remiasi logikos dsniais, tik labai juos suprimityvina. Klaidingi algoritmai nesiremia jokia logika. Kartais ir jais remiantis gauta ivada pasitvirtina, bet tai jau daugiau atsitiktinumas. Minjome, kad net ir sugeds laikrodis du kartus per par rodo teising laik. Taiau net ir teisingi rodmenys tokiu atveju nereikia, kad laikrodis geras.
1 / . ., . : , 1978. . 6. . 45. 2 Myers D. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000. P. 325342.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

93

ie algoritmai danai vadinami euristiniais. Toks pavadinimas kelia abejoni. Mat paprastai euristiniais vadiname paiekos algoritmus. Jie tiesiogiai prie tiesos neatveda, taiau bent nurodo, kaip iekoti kelio. Kitaip yra su euristiniais algoritmais, kuriuos naudoja psichika. Jie tik atrodo kaip loginis samprotavimas. Paminkime kai kuriuos i j.

Kartu reikia todl


Vienas svarbiausi psichikos algoritm apdorojant vairiausi informacij yra asociacij krimas. Jeigu du reikiniai ar vykiai yra arti vienas kito laike (vyksta kartu) ar erdvje, psichika daro ivad, kad jie susij vairiausiais ryiais: prieastiniais (vienas lemia kit), struktriniais (yra vienas kito dalys) ir pan. Amerikiei psichologas R. Munsonas pateikia linksm io reikinio iliustracij1. Fermeris vaiuodamas su savo mona traukiniu pamat, kad prieais sdintis mogus isitrauk banan ir pradjo valgyti. Ei, misteri! suuko jis, K js valgote? Banan, atsak mogus. Jeigu norite, paragaukite. Fermeris pam banan, apval j, dav gabaliuk monai ir kaip tik tuo momentu, kai jis suvalg pirm ksn, traukinys vaiavo tunel. Nevalgyk, Mod, suuko jis, apaksi!. Angl patarl sako: Neinau, jis pavog ar i jo pavog, bet jis yra sipainiojs i nevari istorij. Abiem atvejais reikiniai seka vienas po kito, taiau ms psichika daro ivad, kad vienas (ankstesnis) yra kito (vlesnio) prieastis.

Todl, kad jis toks


is algoritmas labai svarbus. Jo esm daikto savybi sutapatinimas su paiu daiktu. Kodl individas taip elgiasi? Atsakymas paprastas: Todl, kad jis toks yra. Jam tai bdinga. Samprotaujant apie nusikalstamum ir nusikaltlius is algoritmas taikomas ypa noriai. Ilgus amius jis buvo pasitelkiamas atsakant klausim, kodl mogus padar nusikaltim. Atsakymas bdavo toks: dl to, kad jis yra nusikaltlis (antisociali asmenyb, jam bdingi nusikaltlio bruoai, nusikalstami polinkiai, jis sugeds ir pan.). Jeigu mogus padarydavo kelet nusikaltim, i to sekdavo, kad tie bruoai labai ryks. klausim, kodl mogus padar kelet nusikaltim, bdavo atsakoma: Todl,
1

Munson R. The way of words. Boston: Houghton Mufflin, 1976. P. 277.

94

PIRMOJI DALIS

kad jis ukietjs nusikaltlis. klausim, i kur apie tuos bruous inome, sek atsakymas: inome, nes jis padar nusikaltim. Kiti tokio samprotavimo pavyzdiai1: Reikia padidinti leistin vaiavimo greiio rib, kadangi dabar egzistuojanti riba yra per maa. Faktikai, ivadoje pakartota tai, kas jau pasakyta kad leidiamo greiio riba yra per maa. Obuolys geltonas todl, kad jis prinoks (prinokusiam obuoliui bdinga bti geltonam). Mokinys nenori mokytis todl, kad jis tinginys kitais odiais tariant, jam tiesiog bdingas nenoras mokytis. is ydingas ratas tik imituoja login samprotavim. Jis leidia mums turti iliuzij, kad ms klausim atsakyta, kad reikinys paaikintas. is samprotavimo bdas gerokai prisideda prie patvirtinimo tendencijos sustiprinimo. I tikrj, jos dka niekada negausime netiktos, nelauktos, ms pasaulvaizdio neatitinkanios ivados. Nusikaltlis daro nusikaltimus todl, kad jis nusikaltlis, vanduo lapias todl, kad jis vanduo ir t. t. Taigi mes suinome tai, k ir be to inojome apie nusikaltlius, vanden ir t. t.

Artumo (vaizdo rykumo) euristika


Tai dar vienas euristini (klaiding) algoritm. Jo turinys yra gana paprastas: jeigu kak aikiai sivaizduojame, vadinasi tai tiesa. Jeigu nesivaizduojame, tai kelia abejoni. Pateiksime kelet io algoritmo veikimo pavyzdi. Pabandykime atsakyti sau klausim, ko labiau galima tiktis tapti nuudymo auka ar mirti nuo diabeto. Dauguma dideli miest gyventoj sitikin, kad tikimyb bti nuudytam daug didesn. Taip manoma neatsivelgiant tai, kad dauguma i ms pasta bent kelet diabetu sergani moni ir asmenikai nepaino n vienos nuudymo aukos. I tikrj, miri nuo diabeto skaiius kelet syki virija nuudym skaii. Taiau kiekvienas i ms gali sivaizduoti nuudym. Tai padaryti mums ities padeda televizija, laikraiai, romanai. Nesunkiai sivaizduojame kelet nuudymo variant. Plikai tamsioje gatvje atimantys pinigus i praeivio ir j nuudantys. Profesionalus udikas sitaiss namo mansardoje iri pro optin taikikl nusikaltimo auk, vienas i mutyni dalyvi isitraukia peil ir smogia kitam ir pan. Tuo tarpu mirties nuo diabeto atvej vaizdas nra toks rykus. Dl to kyla jausmas (aiku, jeigu mogus ar kas nors i jo artimj pats neserga), kad mirtis nuo diabeto yra kakas neaikaus ir reto.

Munson R. The way of words. Boston: Houghton Mufflin, 1976. p. 247.

3. Bendrieji psichikos veiklos dsningumai ir j studijavimas

95

Klaidingi informacijos apdorojimo algoritmai teisminio bylos nagrinjimo metu


Pateiksime pavyzd, kaip is algoritmas veikia justicijos srityje1. Reiesas, Tompsonas ir Baueris (1980) imituoto teisminio nagrinjimo metu keit rodym pateikimo vaizdingum. Vienais atvejais faktai, rodantys liudininko kalt, buvo pateikiami vaizdiai, spalvingai, o paneigiantis j buvo dstomi sausai. Kitais atvejais viskas buvo daroma prieingai. Buvo nustatyta aiki tendencija kai vaizdingai buvo pateikiami faktai, ginantys kaltinamj, jis daniau buvo pripastamas nekaltu. Tais atvejais, kai vaizdingesni buvo kaltinimo faktai, jis daniau buvo pripastamas kaltu2. Kaip matome, tiek supaprastinti, tiek klaidingi informacijos apdorojimo algoritmai vaidina tam tikr teigiam vaidmen organizuojant psichikos procesus. Jie pagreitina sprendim primim, jais remiantis priimti sprendimai gali bti teisingi, ypa kai priimami prastomis, standartinmis slygomis. Taiau esant nestandartinms, neprastoms slygoms jie gali bti klaid altiniai. Daniausia klaida tai patvirtinimo tendencijos sustiprjimas. mogus geriausiai sivaizduoja tai, su kuo daniausiai susiduria gyvenime. Dl to artumo euristika skatina j manyti, kad syk yra taip, kaip visada. Lygiai taip pat ydingas ratas skatina manyti, kad reikinys yra toks, kok asmuo priprats j matyti. Panaiai yra ir su supaprastintais loginiais samprotavimais, kuri teisingumas individui nekelia abejoni, jeigu j rezultatas sutampa su tuo, k individas ir iaip galvoja. Teisingumo (ypa baudiamojo) vykdymas yra ypa palanki dirva patvirtinimo tendencijai stiprti.

1 . . -: , 2000. C. 60. 2 Ten pat, p. 6061.

96

PIRMOJI DALIS

4. ASMENYBS SAVYBI
PSICHOLOGIJA

!!! Tikslai !!!


Supaindinti su asmenybs savybs svoka ir dabartiniu poiriu j. Supaindinti su pagrindinmis teorijomis, pagrstomis asmenybs savybs svoka1.

4.1. Asmenybs psichologinio bruoo samprata


Visus psichologinius reikinius psichologai skirsto pagal trukm : 1. procesus (trunka kelet minui), 2. bsenas (iki keleto mnesi), 3. savybes (metus, didel gyvenimo dal). Kiekvienas i ms igyvena vairiausius psichikos procesus, bsenas. Net ir altas kaip ledas mogus nors kart gyvenime gali bti giliai sujaudintas. Net ir dosniausias nors kart pasielgia kaip paskutinis yktuolis. Net ir angelas nors kart gyvenime bna velnias. Galbt dl to, kad igyvename vairiausias, kartais mums visikai nebdingas psichines bsenas, sugebame suprasti net ir visai mus nepanaius mones. Taiau kuo ilgiau trunka psichologinis reikinys, tuo stipresn individualioji specifika. Pastovs bruoai yra individuals, vairi moni skirtingi.

1 Myers D. Psichologija. Vilnius, 2000. P. 479488; Justickis V. Akcentuotas nepilnametis nusikaltlis. Vilnius, 1993.

4. Asmenybs savybi psichologija

97

Kada galime konstatuoti, kad mogus turi tam tikr pastov bruo? Reikia, kad jis atitikt du reikalavimus: permanentikumas (pastovumas laikui bgant) ir globalikumas (pastovumas esant skirtingoms situacijoms).

Savybs pastovumas esant skirtingoms situacijoms (bruoo globalikumas)


Sakydami, kad mogus dosnus, turime omenyje, kad jis toks visais atvejais: ir draugams, ir mylimajai, ir vaikams, ir mogui, kuris stovi gatvje itiess rank. Susiklosius bet kokioms aplinkybms, kai kakam reikia jo pinig ir jis j turi, jis elgiasi vienodai btent duoda. O jeigu bt kitaip? Jeigu mylimajai dosnus, o monai ne. Tuo atveju skirtingomis situacijomis elgiamasi nevienodai. Atsakydami klausim, kodl jis padeda mylimajai, turime nustatyti konkreias aplinkybes, skatinanias j elgtis vienais atvejais vienaip, kitais kitaip. Taigi prie sakydami, kad mogus pasielg dosniai, nes yra dosnus, turime panagrinti, ar tas bruoas tikrai pasireikia visose gyvenimo situacijose, kur turt pasireikti. Jeigu mogus piktas, bdamas su mona, per daug geras vaikams ir vidutinikas, bendraudamas su darbo draugais, jo negalima pavadinti nei piktu, nei geru. Tik tada, kai bruoas kryptingai pasireikia visose mintose situacijose, galime konstatuoti asmenybs bruo.

Savybs pastovumas laiko atvilgiu (bruoo permanentikumas)


Antras klausimas, kurio reikt paklausti: Ar mogus visada toks buvo? Mat savyb labai pastovus dalykas. mogus j turi daugel met, net vis gyvenim. Liaudies imintis sako: Jeigu mogus kvailas, tai ilgam. Lygiai t pat galima sakyti apie bet koki mogaus savyb. Bandydami nustatyti savyb turime isiaikinti, ar mogus visada ja pasiymjo. Daniausiai tas klausimas formuluojamas taip: Ar buvo apibrtas momentas, nuo kurio mogus toks pasidar? Jeigu iki jo jis buvo kitoks ir staiga pasikeit, vadinasi tai ne pastovi savyb, o kakas kito. Amiaus pradioje Vienos operoje vyko kraupi istorija. Jaunas karininkas iov scenoje dainuojani aktor. Nebuvo matyti joki prieasi, kodl jis tai padar. J pain mons sak, kad paskutiniu metu su juo apskritai buvo sunku susikalbti. Jis buvo labai irzlus ir piktas. Medicinos komisija nustat, kad vyrikis pakaltinamas gerai orientuojasi laike ir erdvje. Ivadose buvo paymtas ir jo agresyvumas, irzlumas, polinkis pykio priepuolius. Karininkas buvo nuteistas ir suaudytas. Komisija tik nepaklaus labai svarbaus su jo agresyvumu susijusio klausimo: ar jis vi-

98

PIRMOJI DALIS

sada toks buvo, ar toks pasidar nuo konkretaus momento. Toks momentas buvo skrodimo metu paaikjo, kad prie metus jis susirgo smegen liga, kuri ir sukeldavo nesuvaldomus pykio protrkius. Jau po to komisijos nariai prisimin, kad draugai minjo, jog anksiau jis buvo visikai kitoks. Tik blogi pedagogai svajoja, kad mog galima bemat itaisyti, perauklti. Asmenybs savyb kaip griauiai pasilieka ilgam, net ir visam gyvenimui. Taigi savyb pasiymi pastovumu esant skirtingoms situacijoms ir bgant laikui.

4.2. Faktorin analiz ir asmenybs bruoas


sivaizduokime tris mogaus savybes: priekabus (kad ir kaip stengiats, jis vis vien nepatenkintas), staiokas (ria nemaloni ties akis), konfliktikas (turi daug prie). Tarkime, kad ityrme tam tikr moni grup ir nustatme, kiek kiekvienam bdingi ie trys bruoai. Apibendrin gautus duomenis, galime gauti skirtingus rezultatus. Gali bti (r. 16 pav. A), kad mintieji bruoai nra susij. mogus gali bti priekabus, bet nekonfliktikas arba staiokas, bet nepriekabus.

Priekabus

Staiokas

Priekabus Konfliktikas Staiokas

Konfliktikas

Latentinio bruoo nra

Latentinis bruoas yra

A
16 pav. Latentinis asmens bruoas

4. Asmenybs savybi psichologija

99

Antruoju atveju galime manyti, kad visi trys bruoai yra tik vieno bendrojo iraika. Jie iauga i jo kaip akos i medio (r. 17 pav.).

Priekabus

Staiokas

Konfliktikas

AGRESYVUS

Latentinis bruoas

17 pav. Agresyvumas kaip asmens latentinis bruoas

Faktorin, latentin, grupi ssaj ir pan. analiz visos siekia iaikinti paslptj (latentin) bruo. Didiausi vaidmen psichologijoje vaidina vienas i mintj metod faktorin analiz. Tarkime, atlik masin tyrim nustatme, kad tokie bruoai, kaip aktyvumas, atvirumas, polinkis bendrauti su daugybe moni, optimistinis poiris gyvenim glaudiai susij vienas su kitu. Galime patys sau kelti klausim, kodl ie mogaus bruoai taip susij vienas su kitu. Vienas i atsakym klausim gali bti toks. Taip yra dl to, kad kiekvienas i mintj bruo yra, viso labo, vieno paslpto (latentinio) bruoo iraika. Pavyzdiui, iuo atveju tai gali bti energingumas. Jeigu mogus labai energingas, tai jis ir aktyvus, ir optimistikai iri gyvenim (didel energija galina manyti, kad jis veiks visus sunkumus), ir turi daug draug. O jeigu energijos maai, tai visais tais bruoais jis nepasiymi. Aiku, latentinio bruoo negalime pamatyti tiesiogiai. Jis pasireikia tik per kitus. Faktorin analiz suteikia galimyb iaikinti paslptj, latentin bruo. Tai daroma remiantis gana paprasta prielaida. Jeigu galtumme nustatyti paslptj bruo ir patikrinti, kokios jo ssajos su kitais (aktyvumu, energija ir pan.), tai paaikt, kad kiekvienas i pastarj su juo glaudiai susijs: energingi mons ir aktyvs, ir turi daug draug, ir optimistikai nusiteik. Taiau ryys tarp aktyvumo, draug kiekio ir optimizmo inykt. Mat optimistikai nusiteik mons tik todl turi daugiau draug, kad yra energingi. Pats gi optimizmas su draug skaiiumi nesusi-

100

PIRMOJI DALIS

js. Neenergingas optimistas draug turi nedaug. Taigi ryys tarp optimizmo ir draug kiekio, kaip matme, yra pseudoryys (netikras, apgaulingas)1. Jis atsirado ne dl to, kad optimizmas i tikrj skatina turti daug draug, o todl, kad ir optimizmas, ir draug kiekis yra paslptojo bruoo energingumo iraika. I tikrj gi draug kiekis ir optimizmas vienas su kitu nra susij. Taigi atliekant faktorin analiz ir bandoma nustatyti, koks turi bti paslptasis veiksnys, kad ryys tarp tyrinjam veiksni pradingt.

??? Uduotis ???


Tam tikro tyrimo metu paaikjo (r. 18 pav.), kad pasitenkinimas eima koreliavo su pasitenkinimu darbu, abu su pasitenkinimu ekologinmis slygomis ir toliau su pasitenkinimu kultriniu miesto gyvenimu. Ar galima teigti, kad u viso ito slypi latentinis veiksnys? Koks?

Pasitenkinimas eima

r=0,9 r=0,9 r=0,9

Pasitenkinimas savimi
r=0,9 r=0,9 r=0,9

Pasitenkinimas darbu

Pasitenkinimas gamta

18 pav. Pasitenkinimo vairiomis gyvenimo sritimis ryiai (pavyzdys slygikas)


1 Kitas graus pseudoryio pavyzdys tai ryys tarp televizori ir beproi skaiiaus. Statistika rodo, kad regionuose, kur daug vien, daug ir kit. Bet taip yra visai ne dl to, kad televizija veda i proto, o dl to, kad ir viena, ir kita yra paslpto bruoo industrializacijos iraika. Kuo labiau ivystyta regiono industrija, tuo daugiau jame ir televizori, ir beproi. Taigi ryys tarp j yra pseudoryys, o paslptasis (latentinis) bruoas yra industrializacijos mastas.

4. Asmenybs savybi psichologija

101

4.3. Faktorin analiz ir asmenybs savybi struktra


Nordami apibdinti asmenyb turime nustatyti jos psichologines savybes ir jas visas paminti: B. G. yra aukto intelekto, energingas, labai atsargus, nuolaidus, maus bdo ir pan. Taiau ia i karto susiduriame su nelengva problema. Mat psichologini asmens bruo yra labai daug. Amerikiei psichologas W. Allportas vairiausius mogaus bruous paband suskaiiuoti. Tam jis surinko visus odius, kurie taikomi asmeniui apibdinti. Jis gavo gana spding skaii. Paaikjo kad j yra per keturiolika tkstani. Aiku, t skaii reikia bandyti sumainti, surasti tokius bruous, kurie apibendrina visus kitus. Taip pavykt iki minimumo sumainti savybi, reikaling atskiram mogui apibdinti. sivaizduokite, kaip supaprastt gyvenimas, jeigu kiekvien mog galtume apibdinti keliais bruoais ir tuo remdamiesi numatyti, kaip jis elgsis vairiausiose gyvenimo situacijose. Psichologus i problema traukia ne maiau negu fizikus amino variklio ar chemikus filosofinio akmens. Taip ir praosi mintis ivardyti visus mogaus bruous, nustatyti ry tarp j ir iskirti kelet latentini. takingiausios yra trys faktorine analize pagrstos teorijos. Pirmoji trij veiksni teorija, sukurta Hanso Eysencko1. Anot jos, asmenybei apibdinti pakanka trij auktj bruo. Jie iskirti atlikus daugybs asmenybs bruo faktorin analiz. Tie bruoai yra intraversijaekstraversija, neurotizmas, psichotizmas. Ekstravertui bdingas polinkis bendrauti, jis turi daug draug, trokta nauj spdi, links veikti impulsyviai. Tipikas ekstravertas paprastai teigiamai atsako tokius klausimus, kaip Ar mons jus laiko optimistu?, Ar btumte nelaimingas, jeigu didij gyvenimo dal negaltumte bendrauti su kitais monmis?, Ar jums patinka emocinis pakilimas? Neurotizmas siejamas su emocij nestabilumu, nesugebjimu valdytis, polinkiu lengvai sieisti, nuotaik nepastovumu ir pan. Stiprus psichotizmas pasiymi keistumu, nenuoseklumu, atitrkimu nuo tikrovs ir pan. H. Eysenckas teigia, kad psichologini problem atsiranda, kai individas turi nepalanki bruo kombinacij. Pavyzdiui, intraversija ir neuro1 Rekomenduotina Eysencko J. J. The Structure or Human Personality, kuri yra iversta vokiei, prancz, taip pat yra prieinama rus kalba ( . . . , 1999).

102

PIRMOJI DALIS

tizmas gali lemti vidinius konfliktus ir dl j kylanias neurozes. Tuo tarpu ekstraversijos ir neurotizmo derinys sukels elgesio sutrikimus. Tokie mons bus link paeisti dorovs ir teiss normas. Daug sudtingesn bruo teorij ipltojo amerikietis Raimondas Cattellas (19051998). Neurotizmas + ekstraversija = asocialus elgesys. Neurotizmas + intraversija = neuroz. Remiantis jo atliktu faktoriniu tyrimu buvo iskirta 16 veiksni. Jie paymti raidmis. Tarp j svarbiausias A (ciklotimija: polinkis bendrauti, iltumas kit moni atvilgiu, nuotaikos nepastovumas), B (intelekto lygis), C (ego individo stabilumas, sugebjimas atlaikyti stresus ir siekti savo tikslo nepaisant klii), E polinkis dominuoti, G polinkis vadovautis vairiausiomis normomis: teisinmis, dorovinmis, loginmis ir kt. J kombinacija (psichologinis profilis) buvo asmenybs psichologins charakteristikos pagrindas1. Tai, savo ruotu, suteikia galimyb individo asmens bruous palyginti su tam tikrais pavyzdiais. Pavyzdiui, mus domina, kokios profesijos atstov bruous labiausiai primena kokio nors jaunuolio asmenybs bruoai. Tarkime, kalbame apie Vygant S., kuris kaip tik renkasi profesij. Jo asmens profilio tyrimo rezultatas toks:

19 pav. Tiriamojo Vyganto S. Katello testo rezultatai

Toliau pateikti keli profesij vidutini psichologini profili grafikai. Tai lakn, ventik, pardavj, psichiatr psichologiniai profiliai2.

Functional Psychological Testing. Principles and Instruments / Ed. by Catell R. and Johnson R. New York, 1986. 2 Ten pat, p. 440.

4. Asmenybs savybi psichologija

103

20 pav. Skirting profesij atstov psichologiniai profiliai

104

PIRMOJI DALIS

Net nesigilindami konkrei bruo analiz, o tik pavelg bendr j konfigracij matome, kad ms tiriamojo psichologinis profilis labiausiai panaus lakno. Jam bdinga lakno asmenyb. Aiku, tai toli grau neutikrina, kad jeigu jis i tikrj taps laknu, jam gerai seksis. Taiau galime manyti, kad jis turi daugiau ans negu kitas jaunuolis, taip pat nutars tapti laknu, bet turs ventiko asmenybs bruo. Iskirtuosius bruous R. Cattellas panaudodavo ir vairiausioms prognozms: elgesio, psichologini problem, profesins skms. Buvo ivestos specialios lygtys, kuriose asmenybs bruo raides pakeit tyrimo metu gautus individo duomenis galime atlikti prognoz. Raimondas Cattellas atliko tolimesn eiolikos veiksni analiz. Jais remiantis buvo iskirti bendriausi bruoai, kurie i dalies atitinka H. Eizenko iskirtuosius1. Tai intraversija ir emocionalumas (neurotizmas).

4.4. Penki veiksni modelis. Penketas svarbiausi bruo


Tai moderniausias faktorine analize pagrstas asmenybs modelis. J kuriant svarbiausi buvo L. Goldbergo ir jo koleg darbai2. Pltojant i koncepcij nemaa takos turjo: 1. siekimas apibendrinti jau egzistuojanias bruo koncepcijas, tai yra iskirti bruous, kurie ne tik nesiskiria nuo, pavyzdiui, H. Eysencko ir R. Cattello iskirtj, bet, prieingai, panaikina skirtumus ir juos apibendrina; 2. tikras genetini tyrim uolis per pastarj deimtmet. Per prajus deimtmet buvo surinkta nemaai spding duomen, parodani, kad nemaai asmenybs bruo turi genetini komponent. Visai neseniai mokslininkai prane, kad rado gen, lemiant asmenybs potrauk naujovms. io geno veikimo iraika individo ekstraversija, impulsyvumas, greitumas, smalsumas1.
1 Functional Psychological Testing. Principles and Instruments / Ed. by Catell R. and Johnson R. New York, 1986, P. 273275. 2 Goldberg L. R. Language and Individual Differences: The Search for Universals in Personality Lexicons / L. Wheeler (Ed.) Review of personality and social psychology. Beverly Hills, Calif: Sage, 1981. P. 141165; Goldberg L. R. An Alternative Description of Personality: The Big Five Factor Structure // Journal of Personality and Social Psychology. 1990. Vol. 59. P. 12161229; Goldberg L. The Development of Markers for the BigFive Factor Structure // Psychological Assessment. 1992. Vol. 4. P. 2642; Goldberg L. R. The Structure of Phenotypic Personality Traits // American Psychologist, 1993. Vol. 48. P. 2634; Goldberg L. R., Saucier G. So What do you Propose we Use Instead? A reply to Block // Psychological Bulletin, 1995. Vol. 117. P. 221225.

4. Asmenybs savybi psichologija

105

Teorija teigia, kad pagrindiniai asmenybs veiksniai yra: 1. neurotizmas: neramumas, prieikumas, polinkis depresij, impulsyvumas, jautrumas; 2. ekstraversija: aktyvumas, verlumas, nauj poji trokimas, iltumas moni atvilgiu, teigiamos emocijos; 3. atvirumas naujai patiriai: laki vaizduot, isivysiusi vertybi sistema, groio pomgis; 4. palankumas: polinkis pasitikti aplinkiniais, altruizmas, nuolankumas, nuolaidumas; 5. smoningumas: kompetencija, pareigos jausmas, pasiekim poreikis, vidin drausm, apdairumas2. Teorijos autoriai faktorins analizs rezultatus band pagrsti evoliucijos argumentais. Jie teigia, kad tokia pagrindini bruo konfigracija palankiausia geniai igyventi. Jie atrado, kad panai bruo struktra gaunama net atliekant bedioni individuali skirtum faktorin analiz. Svarbus argumentas ios teorijos naudai buvo tai, kad panas faktoriai buvo aptikti kitose alyse su kitomis kalbomis, tradicijomis ir kultra. Penketo svarbiausi bruo teorija sulauk gana plataus pripainimo. Netgi teigiama, kad pagaliau pavyko sukurti asmenybs apraymo bd, kuriam pritaria dauguma psicholog.

4.5. Asmenybs psichologins savybs pasireikimas. Asmenyb ir situacija. Psichologinis individo bruo savitarpio suvarymo fenomenas
mogui nusiengus j kaltiname, bet kartais esame link j pateisinti, sakyti, kad kaltos aplinkybs, konkreti situacija. iame modulyje kaip tik nagrinjama, kiek individo elgesys priklauso nuo i dviej aspekt. Skaitydami pagalvokite, kuo dabartinis mokslinis poiris individo ir situacij santyk skiriasi nuo buitinio, kasdieninio.

Viltys, siejamos su pastovi asmenybs savybi iskyrimu


Su svarbiausi mogaus savybi iskyrimu buvo siejama ne maiau vili nei su filosofiniu akmeniu ar aminu varikliu. Pirmiausia tai prognos1 2

., . . -, 2000. .296. The NEO Personality Inventory Manual / Costa P. T. and McCrae R. R. Odessa, 1985.

P. 2.

106

PIRMOJI DALIS

tins viltys. inant pastovius asmens bruous galima tiktis numatyti bsim jo elges. Antra elgesio paaikinimas. Ne visi pykio apimti mons naudoja smurt. Matyt taip daro tik kai kurie mons, kurie skiriasi nuo kit kakokiais savo bruoais. Nustat tuos bruous galsime paaikinti nusikalstam elges. Treia tai nusikaltlio pataisymas. Jeigu inome nusikaltlio asmens savybes, paskatinusias j padaryti nusikaltim, reikia jas pakoreguoti, ir galsime tiktis, kad daugiau nusikaltim jis nedarys. Pastovi mogaus savybi painimas turt padti atsakyti ir daugel kit klausim. Pavyzdiui, ar perspektyvi dviej moni santuoka. Nustat abiej partneri pastovias asmenybs savybes galime panagrinti, kiek vyro ir monos asmenybs bruoai suderinami tarpusavyje. Lygiai taip pat nagrinjant dviej kio subjekt teisin gin, painus io gino dalyvi charakterius, bt galima geriau suprasti, kiek tas ginas kilo dl reali interes prietaravimo, o kiek dl ali charakteri ypatum. Taigi pastovi asmenybs bruo nustatymas atrodo kaip stebuklingas raktelis, atveriantis vis problem duris. ias viltis lugdo tyrimai, kurie i viso kelia abejoni dl asmenybs bruo egzistavimo. Minjome, kad psichologin savyb pasiymi vienodumu ir pastovumu bgant laikui ir esant vairiausioms situacijoms. Pastarasis dalykas ypa svarbus. Jeigu individas eimoje agresyvus, darbe neagresyvus tai negalime sakyti, kad jam bdingas kakoks bruoas, pavyzdiui, agresyvumas ar neagresyvumas. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad pastovumas vairiose situacijose daugiau iimtis nei taisykl. Pamstykime, k turime omenyje, kai sakome, kad mogui bdingas tam tikras bruoas, pavyzdiui, jis drsus, dosnus, protingas ir pan. Sakydami, kad mogus drsus, turime galvoje: 1. kad gyvenime yra situacij, kur jis susiduria su rizika; 2. atsidrs tokioje situacijoje is mogus nebijo pavojaus. Lygiai taip pat godus reikia, kad kai galima payktti arba nepayktti mogus daniausiai pasielgia ykiai. Taiau ar i tikrj mons link vienodai elgtis panaiose situacijose? Kitais odiais tariant, jeigu mogus vien kart pasielg drsiai, dosniai ir pan., ar galime tiktis, kad ir kitoje panaioje situacijoje jis panaiai pasielgs. svarb klausim dar 1928 metais tyr amerikieiai H. Hartshornas, M. A. May ir kiti. Jie tyr labai svarb mogaus bruo siningum. Siningumo apraikos yra gana vairios. Siningas mogus neapvogs, neapgaus, nesumeluos ir pan. Taigi siningumo apraikos turt bti tarpusavyje susijusios kas maiau links vogti, tas turt bti maiau links meluoti.

4. Asmenybs savybi psichologija

107

H. Hartshornas su kolegomis tyr mokinius. Jie sudar situacijas, kuri vienoje mokinys galjo pasisavinti palikt nedidel pinig sum, kitoje nusirayti, treioje apgauti. Visos situacijos buvo tokios, kad mokiniai man, jog iaikinti padaryt nusiengim nemanoma. Taigi vien nuo mokinio siningumo priklaus: nusiengti ar nenusiengti. Eksperimento organizatoriai man, kad mokini elgesys priklausys nuo vieno bruoo, ir tie, kurie pasirod nesiningi vogdami, daniau meluos arba apgaudins. Tyrimai tokios tendencijos nepatvirtino. Tiriamojo polinkis vogti nepriklaus nuo polinkio apgaudinti, tas, savo ruotu, visai nebuvo susijs su polinkiu meluoti1. Taigi nra siningumo apskritai mogus gali bti siningas vienu atvilgiu, bet nesiningas kitu. Autoriai kiekvieno mokinio tyrim kartodavo kelet kart, prajus ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui. Paaikjo, kad ryys tarp individo elgesio identikose situacijose yra gana stiprus. Jeigu mogus vien kart tam tikroje situacijoje vog, yra pagrindo tikti, kad ir kit kart toje paioje situacijoje jis vogs. Vadinasi, mogaus elgesiui bdingas pastovumas laike, bet ne skirtingose situacijose. T. M. Newcomb2 su kolegomis panaiu bdu tyr kitus bruous ekstraversij ir intraversij. Kaip inoma, ekstraversija tai polinkis bti atviram, ireikti savo jausmus ir mintis, aktyvumas. Tuo tarpu intraversija jungia prieingus bruous: udarum, santrum. Rezultatas buvo tas pats. Nebuvo aptikta ekstraversijos apskritai. Tas pats mogus vienose situacijose gali bti ekstravertikas, o kitose intravertikas. i eksperiment rezultatus nesunku paaikinti. Tam pabandykime tiksliau sivaizduoti, kaip mogaus savybs pasireikia konkreioje gyvenimo situacijoje.

4.6. Konkreti gyvenimo situacija ir individo bruo savitarpio suvarymas. Asmens bruoo ir situacijos sveikos teorija
sivaizduokime individ, kuris turi vienintel asmenybs bruo, sakykime, jis dosnus pasirengs dalintis tuo, k turi, matydamas, kad kitam mogui to reikia. Abstrakiai mstant, iuo atveju viskas lyg ir labai aiku.
1 Hartshorn H., May M. A. Studies in the nature of character. I: Studies in deceit. New York: Macmillan, 1928. 2 Newcomb T. M. The consistency of certain extrovert-introvert behaviour patterns in 51 problem boys.

108

PIRMOJI DALIS

mogus turi pastov bruo dosnum, ir jo skatinamas kiekvienoje situacijoje, kai gals padti, jis stengsis padti. Elgetai duos pinig, parems draug, prisids prie labdaros, restorane sumoks u draugus, paskolins iki stipendijos. Viskas paprasta, ir jo elgesys turt bti lengvai nuspjamas: jis dosnus taigi atitinkamojoje situacijoje pasielgs dosniai. Taiau tikrovje, net jeigu mogus turi vien vienintel bruo visk pirmiausiai gerokai komplikuoja situacija, kurioje tas bruoas pasireikia. Pavyzdiui, situacija Paskolink iki stipendijos. Dosnumas skatins individ padti, taiau procesas nevyks automatikai. Jeigu jis matys, kad pagalbos nelabai reikia, nelabai ir stengsis padti. Jis gali, pavyzdiui, gerai painti mog ir inoti, kad is piktnaudiauja alkoholiu. mogus taip pat nepads, jeigu pats neturi. Kiek stabdyti gali ir tai, kad asmuo mato, jog kakas kitas gali paskolinti daug lengviau ir daugiau. Vadinasi, jeigu individas turt tik vien bruo, jis veikt ne visais atvejais. sivaizduokime, kad is individas turi ne vien, o du bruous. Jis ne tik dosnus, bet ir nelengvabdis, links irti ateit, numatyti bsimas situacijas. Antrasis bruoas visk dar labiau komplikuoja. Jo dosnumas konkuruos su nuogstavimu, kad ateityje t pinig labai prireiks jam paiam. Dabar sivaizduokime, kad jis turi ir trei bruo labai myli merginas, ketvirt yra aistringas keliautojas, penkt atsargus, pesimistas msto, kad viskas blogai ir t. t. Matome, kad bruoai suvaro vienas kito poveik asmens elgesiui. Visa tai ir pagimdo asmenybs bruo savitarpio suvarymo fenomen. Jis sukelia keistj fakt, jog testu nustatoma, kad bruoas yra, o konkreiu elgesiu jis nepasireikia. Taigi galite paaikinti savo draugams ir mylimosioms: Apskritai a esu labai geras ir doras mogus. Tiesiog tai niekaip nepasireikia. Psichologijoje tai vadinama asmenybs bruo savitarpio suvarymo fenomenu. io fenomeno padarinys lemiamas situacijos vaidmuo pasireikiant bruoui. Situacija lyg dirigentas parodo, kuriam bruoui koki melodij groti kaip jam pasireikti. mogus turi tam tikrus bruous, skatinanius j atitinkamai elgtis. Taiau btent dirigentas situacija nulemia, kokiam bruoui, kiek ir kaip joje pasireikti. ia gldi atsakymas, kodl kyla toki problem dl pastovumo esant skirtingoms situacijoms. Viena kai vagiama i draugo, kita kai meluojama virininkui, treia kai nuo valstybs nuslepiami mokesiai. Ir nors siningas mogus visais atvejais links elgtis siningai, i savyb kiekvienoje i mint situacij susiduria su visikai kitais jo paties bruoais. Dl to matysime btent tai, k rodo eksperimentai: dar galima aptikti pastovum esant tokiai paiai situacijai (mogui bdinga identikose situacijose elgtis vienodai), taiau to bruoo poveikis veiksmams vairiose situacijose bus skirtingas.

4. Asmenybs savybi psichologija

109

lemiam situacijos vaidmen patvirtina psichologiniai eksperimentai. Jie atskleidia, koks jautrus mogaus elgesys net ir maiausiems situacijos niuansams. Viename i j profesionals moni padjjai dvasins seminarijos studentai per paskait ra rain apie gerj samariet, kuris nesavanaudikai padjo kitam mogui. Po to visi savo rain turjo nuneti kit pastat. Pakeliui kiekvienas sutikdavo mog, kuriam reikjo pagalbos. mogus kako praydavo. Tai buvo praymas, kuriam vykdyti reikt labai maai laiko (pervesti per keli ir pan.). Dalis student suteik i pagalb, kiti ne. Skirtumas tarp padjusi ir nepadjusi buvo ne meils artimajam stiprumas (visi jie jos turjo, be to, buvo k tik para rain apie tai, kaip gera ir grau padti artimajam). Didiausias skirtumas buvo tas, kad vieniems buvo pasakyta, jog jie turi skubiai pristatyti savo darb, tuo tarpu kitiems to pasakyta nebuvo. is eksperimentas danai cituojamas norint parodyti, kaip stipriai mogus priklauso nuo situacijos. iuo atveju net toks maytis situacijos elementas (skubumas) sugebjo skmingai nukonkuruoti labai svarbaus mogaus bruoo artimojo meils tak. Taiau toks paaikinimas ne visai teisingas. Maytis situacijos elementas tok galing poveik padar dl to, kad suteik galimyb pasireikti kitam svarbiam i seminarist asmenybs bruoui. Dauguma j labai pareigingi mons. is j bruoas vert juos labai igyventi dl to, kad jie gali pavluoti. Galjo bti taip, kad ir tie, kurie padjo, ir tie, kurie nepadjo artimajam, yra vienodai pasireng padti. Taiau tie, kurie nepadjo, pareigingesni. Taigi du asmenybs bruoai suvar vienas kito veikl. Matme, kiek vili buvo sieta su galimybe prognozuoti moni elges. ie tyrimai veria daug atsargiau irti galimyb prognozuoti mogaus elges remiantis test ar tyrim rezultatais (pvz., tokiais, kurie aprayti ankstesniame skyriuje). Nors psichologini tyrim duomenys gana plaiai taikomi, kai reikia numatyti bsim asmens elges, toki prognozi rezultatai yra tik iek tiek geresni nei besiremiani sveiku protu. Tiksliai prognozuoti, kaip pasielgs individas, turintis tam tikr bruo, nepavyksta. Daugiausia, ko pavyksta pasiekti tai nustatyti vadinamj tam tikro nepageidaujamo elgesio rizik. Tai yra iaikinti, jog yra iek tiek didesn tikimyb, kad asmuo vl elgsis nepageidaujamu bdu. Pavyzdiui, vis dar gana netikslios yra smurtinio elgesio, seksualinio smurto prognozs. iek tiek tiksliau prognozuojamas smurtas vaik atvilgiu1.
1 Webster C. D., Bailes G. Assessing Violence Risk // Handbook of Offender Assessment. Chichester, New York, Weinheim, Brisbane, Singapore, Toronto: John Wiley & Sons, LTD, 2001. P. 81; Mathiesen T Selective Incarceration revised // Law and Human Behaviour 1998. Vol. 24. P. 453467; Hanson R. K. Sex Offender Risk Assessment // Handbook of Offender

110

PIRMOJI DALIS

Nedaug skmingiau pastovs asmenybs bruoai panaudojami aikinant kitokio nepageidaujamo elgesio prieastis. Jeigu agresyvus mogus daryt agresyvius nusikaltimus, godus vogt, turintis seksualini problem agint, tai visada inotumme nepageidaujamo elgesio prieastis. Suinoj, kad agresyvaus bdo asmuo padar smurtin nusikaltim, galtume daryti prielaid, kad i asmenybs savyb yra tokio elgesio altinis. Taiau, deja, tyrimai nenustat aikesnio atitikmens tarp pastovi asmenybs bruo ir mint nepageidaujam poelgi. Atrodyt akivaizdu, kad asmenys, padar seksualinius nusikaltimus, turt jausti didesn seksualin potrauk. Jie turt aktyviau negu vidutinis mogus reaguoti vairiausius seksualinius stimulus: erotines scenas, paveikslus, pokalbius. Yra speciali metod, leidiani gana tiksliai nustatyti mogaus reakcijos tokius stimulus stiprum. Jie parod, kad vieni mons i tikrj labai aktyviai reaguoja seksualinius stimulus, kiti ne. Taiau kartu paaikjo ir tai, kad agintoj seksualinis aktyvumas nra didesnis palyginti su gyventoj vidurkio rezultatais, j reakcija seksualinius stimulus ir smurtinio, agresyvaus sekso scenas nra stipresn1. Atrodyt, visi vagys turt bti labiau nei kiti mons neabejingi svetimai nuosavybei, cinikesni draudiani j vogti statym atvilgiu ir maiau nei kiti mons bijoti bausmi (tarp j ir statymo numatyt u vagyst). Taiau taip nra. Nepavyko iaikinti kakokio visiems ar bent daugumai vagi bdingo asmenybs bruo derinio2. Nenustatytas netgi ir tokius specifinius nusikaltimus kaip padegimai darantiems nusikaltliams bdingas asmenybs profilis3. Visa tai skatina daryti ivad, kad situacij, kuriose pasireikia asmens bruoai, vairumas, bruo savitarpio suvarymas, bruoo pasireikimo vairov paprastai trukdo pasireikti asmens bruoui, gerokai aptemdo jo veikim. Kiek jie trukdo, priklauso ir nuo situacij, ir nuo bruoo rykumo.

Assessment. Chichester, New York, Weinheim, Brisbane, Singapore, Toronto: John Wiley & Sons, LTD, 2001. P. 87. 1 Marshall W. L. Adult Sexual Offenders against Women // Handbook of Offender Assessment. Chichester, New York, Weinheim, Brisbane, Singapore, Toronto: John Wiley & Sons, LTD, 2001. P. 333. 2 McGuire J. Property Offences // Handbook of Offenders Assessment. Chichester, New York, Weinheim, Brisbane, Singapore, Toronto: John Wiley & Sons, LTD, 2001.P.495508 3 Kolko D. J. Firesetters // Handbook of Offenders Assessment. Chichester, New York, Weinheim, Brisbane, Singapore, Toronto: John Wiley & Sons, LTD, 2001. P. 393

4. Asmenybs savybi psichologija

111

4.7. Asmenybs bruoo nukrypimas


Asmens elges tam tikroje situacijoje veikia daug jo bruo. Kas vyksta, jeigu vienas i j labai stiprus ir turi aiki persvar kit atvilgiu? Prisiminkime eksperiment su seminarijos studentais, kuriems pasitaik proga padti artimajam. Vienais atvejais studentai neskubjo, kitais skubjo. Kai neskubjo, j elgesys situacijoje labiau priklaus nuo to, kiek jie apskritai link padti monms. Meilei artimajam lengviau pasireikti, jeigu mogus neskuba. Taigi i situacija geriau irykina mintj bruo, padeda jam pasireikti. Skubjimas artimojo meilei pasireikti trukd. Bet buvo ir toki seminarist, kurie padjo ir skubdami. Galime manyti, kad j artimojo meils bruoas ypa rykus rykesnis negu t, kurie nors ir padt, kai neskuba, bet kai reikjo skubti, nepadjo. Taigi pirmj (kurie padjo net ir skubos slygomis) asmenybs bruoas pasirengimas padti artimajam esant skirtingoms situacijoms pastovesnis.

Situacijos, labai palankios bruoui pasireikti

Situacijos, palankios bruoui pasireikti

Situacijos, nepalankios bruoui pasireikti

Bruoo stiprumas
21 pav. Savybs nukrypimas ir pastovumo esant skirtingoms situacijoms atsiradimas

Negana to nuo tam tikros ribos bruoas gali bti toks rykus, kad jis veikia veiksnius, trukdanius jam pasireikti (r. 21 pav.). Toks tam tikro bruoo rykumas nra danas reikinys. Ryki asmenybi nra daug. Labai drss, labai protingi, labai bails, labai agresyvs ir pan. mons iimtis, o ne taisykl. sivaizduokime, kad turime daugelio tkstani moni gio duomenis. moni pasiskirstymo pagal g schema bt panai varp. Daugiausiai bt vidutinio gio moni. Auktesni (10 cm) ir emesni (10 cm) u vidutinius moni bus jau maiau. Visai maai bus labai aukt (20 cm

112

PIRMOJI DALIS

auktesni nei vidutiniai) ir labai em (20 cm emesni) moni. Pagaliau, tikr milin ir tikr nyktuk i viso maai. Toks pasiskirstymas, jis vadinamas normaliuoju, daniausiai atsiranda tada, kai kakoks reikinys yra veikiamas daugelio vienas nuo kito nepriklausani veiksni. Taip yra ir su giu. Ar mogus bus kelet centimetr auktesnis, ar emesnis priklauso nuo aibs vairiausi vienas nuo kito nepriklausani veiksni. Panai situacija yra su daugeliu kit mogaus savybi, tarp j ir psichini. Toks yra, pavyzdiui, intelekto pasiskirstymas. Daugiausia yra vidutinio proto moni. J protas pasireikia skirtingai. Tai priklauso nuo situacijos, mogaus patirties, isilavinimo, nuotaikos ir pan. Labai proting kaip ir labai kvail yra daug maiau. Taip yra ir su daugeliu kit bruo. Yra labai agresyvi moni, yra labai taiki, bet visgi dauguma yra vidutinikai agresyvs.

NUKRYPIMAS 22 pav. Normalusis pasiskirstymas

NUKRYPIMAS

Ypatingo ms dmesio turt susilaukti ne daniausiai pasitaikantys vidutiniai, o kratutiniai atvejai, tai, kas vadinama nukrypimais (anomalijomis). Reikia i karto pabrti, kad odis nukrypimas iuo atveju jokiu bdu nereikia ligos ar kitokios patologijos. Prisiminkime g. Aiku, per auktas gis gali bti ir ligos padarinys. Taiau daniausiai tai normos variantas. Matme, kad mogaus gis priklauso nuo daugybs vairi veiksni. Vieni skatina didesn g, kiti, prieingai, lemia maesn g. Paprastai vairi krypi veiksniai susiderina, ir rezultatas yra daugiau ar maiau artimas vidurkiui gis. Taiau gali susiklostyti situacija, kai veikiant atsitiktinumo dsniams atsiras didel g skatinani veiksni persvara1. Tada mogus
Fizikai teigia, kad atsitiktinai, veikiant aibei vienas nuo kito nepriklausani veiksni, gali vykti patys netikiausi dalykai. Pavyzdiui, kartoje krosnyje gali susidaryti didelis ledo gabalas (vien dl atsitiktins chaotikai judani molekuli kombinacijos).
1

4. Asmenybs savybi psichologija

113

bus didesnio arba net daug didesnio gio nei visi (tai priklausys nuo ios persvaros dydio). Taiau tai bus ne liga, o normalaus vystymosi variantas. Garsusis krepininkas Arvydas Sabonis nra ligonis. Jis tiesiog labai auktas mogus. Lygiai taip pat yra su mogaus protu. Tiek genialumas, tiek net ir labai menkas protas nra patologija. Ir viena, ir kita yra normos variantai. Visikai tas pat su mogaus agresyvumu, su tuo, kiek jis turi energijos, koks baiktus, jautrus ir pan. jis yra. Teisininkui nuolatos tenka susidurti su neprastais monmis, rykiomis asmenybmis, keistuoliais. Visi jie ne tokie kaip visi, nukryp nuo labiausiai paplitusio asmenybs tipo. Dl to ir kalbame apie asmenybs nukrypimus. Dl j teisininko darbe kyla ypa daug problem. Nukrypim turinius mones sunkiausia suprasti, tikinti, numatyti, kaip jie pasielgs. Skaitydami toliau pateikt tekst pasistenkite suvokti, kokia yra nukrypim esm ir kaip dl jos kyla toki moni problemos. Nepaprastai rykus bruoas, turs aiki persvar kit atvilgiu, gali veikti situacijos ir kit veiksni suvarym. Dl to jis gali paveikti vis mogaus elges, pasireikti vairiose situacijose. Pavyzdiui, jeigu mogus yra labai baiktus, tai galime manyti, kad jam trks iniciatyvos (juk iniciatyva visada reikalauja tam tikros drsos), kad jis nebus rytingas, baiktumas vers j dvejoti, jis nebus savarankikas (baiktus mogus nors, kad ne jis, o kitas rinktsi sprendim). Toks mogus bus labiau links konformizm (elgtis ir galvoti kaip visi yra saugiau), taresnis (pasitikti kitu mogumi reikia drsos), godesnis (kaupti skatina atsargumas). Susidaro grandin: vienas bruoas (iuo atveju baiktumas) suponuoja kelet kit. i labai stipraus bruoo padarini grandin formuoja ,,charakterio logik. tai kodl mons, turintys tam tikr labai ryk bruo (charakterio nukrypim), labai panas vienas kit. Palyginkime A. Vienuolio, Moljero, N. Gogolio, O. Balzako gobuolius. Laikai, kada jie gyveno, socialin padtis, gyvenimo slygos ir netgi prieastys, padariusios juos gobius, labai vairs, taiau vis j charakterio struktra nepaprastai panai. Kiekviena i moni mintis, poelgis, protis ar poiris pirmiausiai atskleidia j godum. Labai panas ir kit charakterio bruo turintys mons: silpnavaliai, agresyvs, troktantys dmesio ir panaiai. Tai leidia apibendrinti pagrindini nukrypim atstov psichologinius portretus. Toks psichologinis portretas tai tokios asmenybs apraymas,

114

PIRMOJI DALIS

rykumu bei vaizdingumu prilygstantis meniniam1. is psichologinis portretas neretai yra ir pagrindinis psichodiagnostikos rankis. Jeigu matome, kad mus dominantis mogus labai panaus, pavyzdiui, tipik gobuol, jeigu jo pagrindinis nukryps bruoas yra labai pastovus (bdingas individui visada, daugel met, neretai nuo vaikysts) ir pasireikia visur (visose jo gyvenimo sferose, santykiuose su vairiausiais monmis), konstatuojame asmenybs nukrypim. Taigi asmenybs nukrypimas yra labai rykus bruoas, pasiymintis pastovumu esant vairioms situacijoms ir bgant laikui.

Asmenybs akcentuacija ir psichopatija


Labai aukto gio mogaus gyvenimas nra lengvas. Jis patiria nemaai sunkum iekodamas reikalingo dydio drabui ir avalyns. Jam per maa mainos sdyn, per emos durys ir pan. Mat ms gyvenimas sukonstruotas orientuojantis vidutin g, taisykl, o ne iimt. Panai problem turi pernelyg drss, nepakankamai drss, labai valdingi, nepakankamai valdingi mons ir pan. Ypa dmes atkreipia bruo nukrypimai, sutrikdantys individo adaptacij visuomenje. Jie turi specialius pavadinimus akcentuacija (yms nukrypimai) ir psichopatija (labai yms). Ir vienu, ir kitu atveju rimtai sutrikdomas individo elgesys, atsiranda problem asmeniui ir aplinkiniams. Per daug agresyvus mogus siunta tada, kai nereikia, kai jo pykio proveris daro alos jam paiam ir aplinkiniams. Kyla paradoksali situacija nukryps mogaus asmenybs bruoas tarytum veikia savarankikai, nepriklauso nuo jo valios. mogus supranta, kad jam nereikt pykti, kad jo pykio protrkiai tik alingi. Protas jam sako, kad to nereikia, taiau neprotingas charakteris elgiasi prieingai. mogus mielai pasielgt vienaip, bet jo charakteris veria j elgtis kitaip. Riba, iki kurios bruoo isivystymas nesukelia individo socialins dezadaptacijos, vadinama normos riba (r. 23 pav.). Pavyzdiui, asmens agresyvumas gali bti didelis, bet visgi nesiekti tokios ribos, kad rimtai sutrukdyt jo santykius su aplinkiniais. Vadinasi, asmens agresyvumas neperengia normos rib. Jeigu bruoo nukrypimas toks rykus, kad perengia mint rib, tai vadinama psichopatija, o jis pats psichopatu. iek tiek maesnis nukrypimas, kai bruoo isivystymas tik pri-

1 r.: Leonhard K. Akzentuirte Persnlichkeiten. Berlin, 1976. S. 33151; Schneider K. Die psychopatische Personlichkeiten. S. 4878 et at.

4. Asmenybs savybi psichologija

115

artja prie mintos ribos, bet neperengia jos, vadinamas akcentuacija, o pats individas akcentuantu (arba tiesiog individu, turiniu akcentuacij).

Normos ribos

Bruoo vidurkis

Normos ribos

Psichopatija

Akcentuacija

Akcentuacija Bruoo intensyvjimas

Psichopatija

23 pav. Psichopatija, akcentuacija ir normos ribos

Akcentuotas individas gali sugebti adaptuotis. Taiau jo dezadaptacija yra nepastovi, lengvai paeidiama. Tai gali vykti, kai gyvenimas smogia akcentuacijos maiausiai besiprieinani viet (locus rezistencis minoris). Pernelyg agresyviam individui tai aplinkybs, kai btina kontroliuoti savo agresij. Silpnavaliui aplinkybs, kai reikia itin dideli valios pastang. Pernelyg atsargiam (baikiam) situacija, kur reikia veikti drsiai, rytingai ir pan. Atuntajame prajusio amiaus deimtmetyje Leningrado Bechterevo vardo psichoneurologinio instituto mokslinink grup, vadovaujama io instituto direktoriaus pavaduotojo ymaus psichiatro profesoriaus E. A. Liko, ipltojo savo asmenybi akcentuacij ir psichopatij tipologij1. I dalies i tipologija remiasi asmenybs nukrypim turini asmen tyrimo kitose alyse patirtimi ir tradicijomis. Ypa svarbi buvo vokiei psichiatro K. Leonhardo taka2. Taiau didiausia ios tipologijos dalis buvo originali. J sudaro kasdienine klinikine veikla pagrstas pagrindini akcentuacijos ir psichopatijos tip apraymas, originalus testas jiems iaikinti (PDO)3, ir teorins nuostatos apie akcentuacijos ir psichopatijos esm, j vaidmen atsirandant vairiems psichikos sutrikimams bei elgesio paeidimams. Ti1 . . . : , 1976. 2 Leonhard K. Akzentuirte Persnlichkeiten. Berlin, 1976. S. 4878. 3 charakterio patologij diagnostikos anketa.

116

PIRMOJI DALIS

pologijos autoriai daugiausiai dirbo su nepilnameiais nusikaltliais, saviudiais, alkoholikais, narkomanais, asocialiais paaugliais (valkatomis ir pan.). Dirbdami su tokiais nepilnameiais jie ypa kruopiai tyr tuos, kurie pasiymjo mintais asmenybs nukrypimais. Kiekvienu atveju buvo siekiama kuo tiksliau nustatyti, kok vaidmen vaidina nukryps (akcentuotas) asmenybs bruoas nepilnameiui darant nusikaltimus, vartojant narkotikus, antisocialiai elgiantis. i tipologija greitai tapo labai populiari buvusioje Soviet Sjungoje ir Lietuvoje. Reikia prisiminti, kad ji atsirado vyraujant standartiniam sovietiniam poiriui nusikalstamum, nusikaltlius, asocialias asmenybes. Tuo metu vairiausiuose kriminologijos darbuose nusikaltliai buvo paprasiausiai skirstomi atsitiktinius, nepastovius ir ukietjusius, pagal tai, kaip stipriai sugeds mogus. Jeigu bdavo manoma, kad padaryti nusikaltim mog paskatino neprastos aplinkybs, jis bdavo laikomas atsitiktiniu nusikaltliu, jeigu situacija buvo standartin, taiau mogus tiesiog neatsispyr pagundai, buvo manoma, kad jis atsitiktinis nusikaltlis. Pagaliau jeigu jis pats sugalvodavo ir vykdydavo nusikaltim bei surasdavo tinkam situacij, jis buvo laikomas ukietjusiu nusikaltliu, teigta, kad jo asmenyb antisociali. is poiris buvo tautologikas ir labai neinformatyvus (nusikalstamas elgesys buvo aikinamas antisocialia asmenybe, o pastaroji buvo nustatoma i nusikalstamo elgesio). Akcentuacij ir psichopatij teorija susprogdino i tipologij. Ji rod, kad ir ukietj nusikaltliai yra labai vairs. Tokie nusikaltliai gali bti vairi akcentuacij ir psichopatij atstovai. Tradicin kriminologija visus pavojingiausius nusikaltlius pie vienoda juoda spalva. Tai buvo stereotipinis labai blogo mogaus, kuriam nra nieko vento, portretas. Akcentuacij ir psichopatij teorijos autori darbai parod, kokie vairs yra ie ukietj nusikaltliai, kokios rykios ir vairios j asmenybs. Negana to, buvo tikinamai atskleidiama, kad jiems darant nusikaltimus nema vaidmen suvaidino asmenybs nukrypimai, kad prieastys, dl kuri vienos akcentuacijos atstovas tapo ukietjusiu nusikaltliu, visikai skirtingos nei prieastys, dl kuri taip atsitiko kitam. Apie akcentuacij teorij buvo kalbama, kad jos dka nusikaltliai atgavo asmenyb. Akcentuacij teorija i karto enkliai prisidjo didinant psicholog ir psichologijos vaidmen dirbant su nusikaltliais. Paaikjo, kad net labiausiai ukietjusio nusikaltlio nemanoma suprasti ir pataisyti neatlikus jo psichologinio tyrimo, o ypa neisiaikinus jo asmenybs nukrypim. Prof. A. E. Liko ir jo mokiniai atskleid, kad asmenybs akcentuacijos ir psichopatijos padidina ne tik nusikalstamojo, bet ir vairaus kitokio nepageidaujamo elgesio pavoj. Aukljimo sunkumai, nepilnameio konflik-

4. Asmenybs savybi psichologija

117

tai su tvais ir mokytojais, saviudybs, mokslo sunkumai ir daugelis kit problem buvo siejamos su asmenybs nukrypimais. Asmenybs nukrypimais susidomjo pedagogai, kriminologai, sociologai, psichoterapeutai. Buvo atlikta nemaai vairiausi j tyrim. Nukrypimams nustatyti buvo sukurti nauji testai ir adaptuoti jau naudojami (pvz., vienas i seniausi ir solidiausi MMPI)1. Akcentuacijomis aktyviai domtasi ir Lietuvoje2. Vienintel problema buvo tai, kad nebuvo ir nra patikimo bdo akcentuacijomis nustatyti. Buvo aikinama, kad akcentuacijai patikimai nustatyti reikalinga ilga klinikin patirtis, taiau prityrusi psicholog ar psichiatr diagnozs danai nesutapdavo. Realios akcentuacijos toli grau nebuvo tokios rykios, kaip apraomos knygose apie asmenybs nukrypimus. gyvenimo pabaig profesorius A. E. Liko labai kruoptus ir siningas mokslininkas ne kart pareikdavo abejoni dl akcentuacij egzistavimo. Taiau nepaisant viso to susidomjimas jomis ilieka ir dabar. Atliekami tyrimai, ginamos disertacijos3. Naujoji pedagog, psicholog, psichiatr, kriminolog karta velgia ioje teorijoje rakt nusikaltlio ir apskritai komplikuot moni asmenybei paaikinti. I dalies akcentuacij ir psichopatijos teorijos bruoai jo dabartin sveikatos sutrikim sistem. Akcentuacij ir psichopatijos teorijos svokos gana plaiai jo psichologini svok sistem, ypa aptariant elgesio nukrypimus bei vairiausius psichikos sutrikimus. tai dl ko susipainti su mokymu apie akcentuacijas ir psichopatij btina visiems, kurie vienaip ar kitaip susiduria su monmis, pasiyminiais elgesio sutrikimais. Asmenybs nukrypimai pasaulyje pradti tirti seniai. Dar XVIII a. psichiatrai band skirti tikr psichikos lig nuo asmenybs nukrypimo sukelt asmenybs anomalij. Amerikiei psichiatras Benjaminas Ruchas (1745 1813) 1786 m. paskelb straipsn Fizini prieasi poveikis mogaus dorovei. Jis band tiksliau skirti tikras psichikos ligas (proto ligas) nuo asmenybs (morals) lig. Dl proto lig mogus nebesiorientuoja tikrovje, patiria haliucinacijas, nesupranta, kas darosi aplinkui, nesugeba inarplioti net paprasiausi gyvenimo problem. Antruoju atveju mogaus protas gali bti normalus (netgi labai ilavintas), bet, nepaisant to, bdo nukrypimai veria j paeisti elementariausias elgesio normas. Kaip pavyzd B. Rushas aprao tok Servin. Tai buvo tikrai sveiko proto mogus. Servinas mokjo daugyb kalb, gerai iman filosofij, matematik bei teologij, pasiymjo aktoriaus talentu, ra gerus eilraius, skambino vairiais
1 ., . . : , 2000. . 383391. 2 Justickis V. Akcentuotas nepilnametis teistvarkos paeidjas. Kaunas: viesa, 1984. 3 Justickis V. Akcentuotas nusikaltlis. Vilnius, 1994.

118

PIRMOJI DALIS

muzikos instrumentais, puikiai oko. Bet is mogus buvo nepaprastai links meluoti, nusikalsti, girtauti. Jo pataisyti negaljo jokios bausms ir nelaims. Nors ir talentingas, jis mir vis nekeniamas ir smerkiamas1. Skirtum tarp asmenybs nukrypim turini moni ir individ, turini psichikos sutrikim, band patiksinti vlesni laik psichiatrai P. Pinelis (17451826), J. E. D. Esquirolis (17721840), J. Prichardas (17861848), B. Morelis (18091873) ir kiti2. Pavyzdiui, Jamesas Prichardas taip apibdina asmenybs nukrypim turinius mones: iems monms bdingas ,,toks dvasinis sutrikimas, kai intelekto funkcijos visai ar beveik visai sveikos, o pirmiausia sutrik jausmai, temperamentas, proiai3. Psichologijos, medicinos ir kit moksl pltot leido patikslinti asmenybs nukrypim svok. Buvo atskleidiami ir skiriami atvejai, kai panaius elgesio sutrikimus sukelia galvos smegen traumos (organins charakteriopatijos) ir psichikos gynybos mechanizm pokyiai (neurozs). Kartu paaikjo, kad nukrypimams netinka odis liga prasta jo prasme. Vis labiau prigijo odis anomalija, nukrypimas. Kartu buvo atkakliai iekoma tinkamo io reikinio pavadinimo. Ms laik vedijos mokslininkas H. Warlinderis, istudijavs mokslin literatr, aptiko net 178 vairi mokslinink vartojamus asmenybs nukrypim pavadinimus. Tai asmenybs anomalija (character anomaly), asmenybs patologija (charakteropathy), antisocialus charakteris (antisocial character), asmenybs nukrypimas (abnormal character), dorovs nepakankamumas (moral deficiency), dorovinis bukumas (moral cretinism, moral dementia, moral idiocy, moral imbecility), psichopatija (psychopathy) ir daugelis kit. Tolesnis ingsnis buvo nukrypim tipologij atsiradimas, mat dirbant su monmis, turiniais asmenybs nukrypim, pamau paaikjo, kad ie mons bna labai vairs. XIX amiaus pabaigoje ir XX amiuje buvo pasilyta keletas asmenybs nukrypim tipologij. Viena j vokiei psichiatro J. L. A. Kocho (18411908) ir jo mokinio T. Zieheno tipologija. Jie skyr isterin, epileptin, paranoidin, hipertimin, neurastenin ir kitas psichopatines konstitucijas, t. y. asmenybs nukrypimus. K. Schneideris pasil deimties tip tipologij. J sudaro hipertiminiai, depresyvs, emoRunnes D. D. (Ed). The Selected Writings of Benjamin Ruch. New York, 1917. P. 183. Pinel P. A. Treaties on Insanity in Which are Contained the Principles of a New More Practical Nosology of Maniacal Disorders. London, 1906; Esquirol J. E. D. Allgemeine und spezielle Pathologie und Therapie der Seelenstorungen. Leipzig, 1838; Prichard J. C. On the Diferent Forms of Insanity in Relation to Jurisprudence. London, 1848; Morel B. A. Traite de maladies mentales. Paris, 1860; Prichard J. C. A Treaties on Insanity and Other Disorders Affecting the Mind. London, 1835. 3 Warlinder H. Psychopathy: A History of the Concepts: Analysis of the Origin and Development of a Family of Concepts in psychopathology. Uppsala, 1978. P. 191192.
2 1

4. Asmenybs savybi psichologija

119

cikai nepastovs, link emocij proverius (explosive), silpnavaliai (willenlse) ir kitokie tipai. Yra inomos E. Kretschmerio, N. Petrilowitschiaus, C. Birnbaumo, E. Kraepelino ir kitos tipologijos1. Skirting mokslinink tipai danai nesutapdavo. Vien autori tipai traukiami kit autori tipologijas, kit ne. Nors bta nesutapim, tipologij sukrimas buvo didelis ingsnis priek. Taip atsisakyta nuomons, kad egzistuoja kakokia vienintel nukrypim turinti asmenyb. Iki XX amiaus 78 deimtmeio labiausiai domtasi blogiausiais, labai dideliais asmenybs nukrypimais. Tokie nukrypimai danai vadinami psichopatijomis. Tyrinti itin agresyvs arba bevaliai, nepaprastai bails ir kitokie mons. Dabar padtis pasikeit. Tyrintojus sudomino palyginti maesni asmenybs nukrypimai. Atsirado netgi speciali termin, ymini maesn nukrypim. Taip atsirado terminas akcentuacija. J pasil vokiei psichiatras K. Leonhardas2. Bruoo nukrypimo sukelta dezadaptacija gali bti vairiausia: nesugebjimas sutarti su aplinkiniais, normaliai gyventi, dirbti, neprasti, paiam individui ir aplinkiniams al darantys poelgiai. Taiau ypa rykus ir labiausiai traukiantis dmes dezadaptacijos bruoas buvo nusikaltim padarymas. Ypa recidyvist, moni, kurie nepaisant vis bausmi nesiliaudavo dar nusikaltimus. Vystantis psichologijai, medicinai, mokslui apie mog ir visuomen prasidjo vis aktyvesni bandymai nustatyti asmenybs bruo, kuriuo tokie nusikaltliai skiriasi nuo aplinkini, kuris ir skatina asmen daryti nusikaltimus. Paminkime asmenybs bruous, kurie asmenybs nusikalstamumo teorijose buvo laikomi svarbiausiais. Tai impulsyvumas (nesugebjimas suvaldyti savo impuls). H. Eysenckas nusikalstam elges sieja su didesne nusikaltli ekstraversija (nusikaltliai maiau gilinasi save, maiau link mstyti, daugiau veikti), B. Mawsonas (1987) su nerv sistemos nejautrumu (nusikaltliams bdinga nejautri nerv sistema; tai, dl ko kitas igyvena, pavyzdiui, bausm, nusikaltliui nepadaro spdio), stimul badu (nusikaltliams reikia ymiai daugiau dirgikli, permain, nuotyki, malonum ir nemalonum negu vidutiniams monms), per dideliu jautrumu nemalonumams (nusikaltlis palyginti su kitais monmis itin sunkiai igyvena nemalonumus (frustracij) ir bdamas tokios bsenos links emocinius protrkius),

1 Koch J. L. A. Abnorme Charaktere. Wiesbaden, 1900/01; Ziehen T. Zur Lehre von cien psychopathische Konstitutionen. Berlin, 1912; Schneider K. Die psychopathische Personlichkeiten. Wien, 1946; Kretschmer E. Krperbau und Charakter. Berlin, 1922; Petrilowitsch N. Abnorme Personlichkeiten. Basel, 1960; Birnbaum C. ber psychopathische Persnlichkeiten. Wiesbaden, 1909; Kraepelin E. Psychiatrie. Ein Lehrbuch fr Studierende und rzte. Leipzig, 19091915. 2 Leonhard K. Akzentuirte Personlichkeiten. Berlin, 1976.

120

PIRMOJI DALIS

neigiamu savs vertinimu (Reckless, 1961, G. Valickas, 1990), neapykanta sau ir siekimu save nubausti (Eichhornas, 1925) ir pan.1 Visus iuos mokslininkus vienijo siekimas rasti kakok vien akcentuot bruo, lemiant nusikaltimo padarym. Pionierius ioje srityje buvo ital mokslininkas . Lombrozoas. Jis tyr sunkiausius nusikaltlius ir nusikaltim padarym band sieti su vadinamaisiais atavizmais. Atavizmas tai pakankamai reti atvejai, kada kai kurie individai turi poymi, kurie buvo bdingi ms laukiniams protviams. Atavizmas gali pasireikti mogaus kno plaukuotumu. Ms protviai buvo plaukuoti, vliau, mus vilkti drabuius, plaukai dingo. Tik retkariais dl daniausiai neaiki prieasi j atsiranda kai kuriems monms. Tai ir yra atavizmas. Lambrozoas man, kad taip pat kaip plaukai atavizmas gali pasireikti individo asmenybje. Tada jam atgimsta ms laukini protvi asmenybs bruoai nesuvaldoma agresija, polinkis kovoti, udyti ir pan. . Lombrozoas man, kad atavizmas gali bti ne vien kno, bet ir asmenybs bruoo ir netgi visos asmenybs. Nusikaltlis tai laukinis tarp civilizuot moni. Dl to jis nesiduoda aukljamas. Kol maas tigriukas gali bti labai mielas, taiau uaugs jis neivengiamai tampa tuo, kas yra plriu vrimi. Btent tai ir sukelia nukrypim. Per didelis agresyvumas (bdingas plrnui) nesileidia koreguojamas, peraukljamas. . Lombrozoas man, kad asmenybs atavizmas daniausiai jungiasi su kno atavizmu. Laukinis mogus turi ne tik laukinius jausmus, bet ir kitus ms protvi kno ypatumus. Jis labiau u mus panaus vr: plaukuotas, emos kaktos, stambaus smakro, labai stipraus sudjimo ir pan. Tolimesnis mokslo vystymas nepatvirtino nei atavizmo reikinio, nei jo ryio su nusikalstamu elgesiu. Taiau liko pati mstymo logika. Vlesns nusikaltimo teorijos, kaip ir . Lombrozo, taip pat siek iaikinti nusikaltimo virus kok nors asmens bruo, lemiant nusikalstam asmens elges. T bruo atsiradimas siejamas su biologinmis, ypa genetinmis ypatybmis, situacija ankstyvojoje vaikystje ir pan.2 Taiau pastaruoju metu vis daugiau dmesio pradta skirti bendriesiems procesams, sukeliamiems bet kokio bruoo nukrypim. Kitaip tariant, nuo klausimo, koks asmenybs bruoas yra pernelyg rykus, pereita prie klausimo, kas vyksta, jeigu bet koks bruoas yra pernelyg isivysts. Tyrimai parod, kad pasekms pirmiausiai priklauso nuo visuomens, kurioje gyvena individas, nuo jos reikalavim jam. Tai, kas vienoje visuomenje sukelia dezadaptacij, kitoje gali bti net naudinga.

r. Valickas G. Psichologins asocialaus elgesio itakos: Monografija. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 1997. 2 Conclin J. Criminology. New York: Macmillan publishing Company, 1986. P. 137166.

4. Asmenybs savybi psichologija

121

iems skirtumams vertinti domios mediagos pateikia etnografai. Pavyzdiui, svarbus asmenybs bruoas agresyvumas polinkis piktai reaguoti vairiausias klitis bei nemalonumus. Tam tikras agresyvumas vienos visuomens laikomas per dideliu (toks individas vadinamas pernelyg agresyviu, piktu (konfliktika asmenybe), kitos visuomens nari jis gali bti laikomas normaliu, netgi per mau. Vadinasi, tai, kas vienai visuomenei yra asmenybs nukrypimas, kitai normalus ar net pageidautinas bruoas.
Visuomen A Visuomen B

Aa

Ba Av Bv

Aa

Ba

24 pav. Agresyvumas

Maj genties emdirbiams (Centrin Amerika) bdingas neigiamas poiris agresyvum. Joje vengta rungtyniavimo, kovos, gin. Buvo tikima, kad pykio ir kovos dievas vis laik budriai miega. Utenka pasakyti garsesn od ir jis tuoj pat pabunda. Taigi genties nariai veng garsiai kalbtis vienas su kitu. Dievas gals pabusti, igirds pikt od, todl genties nariai visaip j veng. Nebuvo reaguojama kit moni padarytas klaidas ir netgi svetimo turto pasisavinim1. Esant tokioms slygoms agresyvesniam mogui bdavo sunkoka prisitaikyti gyventi ioje gentyje. Toki moni bijota (mat gali paadinti pykio diev), todl jie buvo vejami i genties. Visikai prieingas kit Centrins Amerikos geni poiris kov, pykt, rungtyniavim. Nuo pat vaikysts geni nariai buvo pratinami kovoti, prieintis. Aiku, kad tai, kas vienoje visuomenje yra nukrypimas, kitoje visikai normalu. Visuomens reikalavim ir toje visuomenje gyvenanio mogaus asmenybs santykiui paaikinti pasinaudosime ymaus dabarties filosofo ir psichologo Ericho Frommo (19901980) socialinio charakterio koncepcija. i koncepcij jis pirma syk idst knygoje Pabgimas nuo laisvs (1941). Socialinis charakteris, anot E. Frommo, yra asmenybs bruo visuma, kuri yra tam tikras socialins grups nari daugumos charakterio pagrin-

Morley S. G. The Ancient Medya. Stanford, 1956. P. 3435.

122

PIRMOJI DALIS

das, branduolys. is visuomens daugumai bdingas arba tam tikros socialins grups centrinis, tipikas charakteris yra suformuotas tos visuomens (ar atskiros socialins grups) gyvenimo slyg, istorins praeities ir reikalavim, keliam jos nariui1. Pagrindin socialios asmenybs paskirtis skatinti individ elgtis taip, kaip btina ir pageidaujama ioje visuomenje. Konkretaus mogaus likimas, jo problemos labai priklauso nuo to, ar jo charakteris panaus tipin socialin charakter2. Jeigu mogaus charakteris nelabai skiriasi nuo socialinio, tokiu atveju io mogaus norai (motyvai) skatina j daryti tai, kas btina ir pageidaujama ios visuomens slygomis. Pavyzdiui, smulkiems krautuvininkams bdingas polinkis taupyti, bjaurjimasis pinig vaistymu. Jiems taupumas yra tiesiog ilikimo slyga. mogui, kuriam bdingas taupumas, taupymas teikia ne tik praktins naudos, bet ir didel psichologin pasitenkinim. Tuo nesunku sitikinti stebint eiminink, kuri diaugiasi dviem turguje sutaupytais centais taip, kaip mogus, kurio asmenybs struktra kitokia, diaugiasi knikais malonumais3. Paprastai visuomens nari daugumai bdingos asmenybi struktros gana panaios ar bent labai nesiskiria nuo socialins asmenybs. Taiau tam tikros (daniausiai nedidels) gyventoj dalies charakteriai turi esmini skirtum. Toki moni norai nesutampa su visuomens reikalavimais. Norint prisitaikyti prie visuomens jiems danokai tenka ieikvoti daug jg. Pavyzdiui, labai agresyviam mogui daug sunkiau vykdyti visuomens normas, draudianias ar ribojanias pykio priepuolius.

4.8. Asmenybs nukrypim pavyzdiai


Susipainkite su nukrypimo pavyzdiu. Jo tikslas padti sivaizduoti, kaip konkreiai pasireikia nukrypimas. Bt gerai, jeigu prisimintumte vien ar daugiau pastam, turini ryki hipertimijos bruo. Skaitydami apraym bandykite palyginti juos su pateiktu pavyzdiu. Bet kurios specialybs atstovui svarbu ne tik inoti, bet ir gerai sivaizduoti vairiausius nukrypimus. Tuo tikslu btina susipainti su meistrikais apraymais, kuriuos pateik j tyrintojai. Labiausiai rekomenduojame
1 2

Fromm E. Escape from Freedom. New York, 1965. Ten pat. P. 308. 3 Ten pat. P. 310.

4. Asmenybs savybi psichologija

123

Karlo Leonhardo Akcentuotos asmenybs, A. E. Liko Paaugli psichopatijos ir akcentuacijos, taip pat knygas, pasirodiusias lietuvi kalba1.

Hipertiminis asmenybs nukrypimas

Psichologinis portretas
charakterio nukrypim panaiai apibdina visi tyrintojai (K. Schneideris, K. Leonhardas, A. Liko ir kt.). Pagrindinis io nukrypimo bruoas yra aktyvumas: sugebjimas ir siekimas ieikvoti labai daug fizini ir psichini jg. Padidjusio aktyvumo apraikos labai vairios. Tai ir polinkis veikl, reikalaujani daug jg ir nemaos psichins tampos, ir sugebjimas prireikus itverti didelius fizinius ir psichinius krvius, ir subjektyvi (vidin, emocin) per didelio aktyvumo iraika, t. y. didelis tonusas (individas vis laika jauiasi turs daug jg, energijos) bei vali, pakili nuotaika. Per didelis aktyvumas pasireikia ne tik individo veikla, bet ir pasaulio suvokimu (gyvas, stiprus domjimasis viskuo, kas j supa), mstymu (aktyvaus intelekto, kelia daug nauj idj). Hipertimiko emocinis gyvenimas yra aktyvus (jis links stiprius igyvenimus), mgsta aktyviai bendrauti su monmis (su daugeliu moni). Hipertimikas mokinys daniausiai visai neskiria arba skiria labai maai laiko ramiai veiklai (skaitymui, pieimui, televizijos laidoms), utat aistringai mgsta toki veikl, kuri reikalauja didels itverms, psichins tampos, daug fizini jg, pavyzdiui, futbolas, grupins mutyns, kelions, kelet dien bei nakt trunkantys pasilinksminimai). Kit moni nuomon. Didelis hipertimiko aktyvumas danokai akivaizdus visiems: tiek draugams paaugliams, tiek suaugusiesiems. Pirmieji iai ypatybei apibdinti danokai vartoja argon (kietas vaikinas), tvai, kaimynai sako, kad jis nenuorama, padklis, judrus kaip gyvsidabris, jo visur pilna, nuo jo labai greitai pavargstame, kur jis, ten btinai kas nors vyksta. Painimo aktyvumas. Hipertimikui bdingas naujovi, permain, vairovs trokimas. Jis sunkiai itveria gyvenimo monotonij, kai kasdien kartojasi tas pats ir nevyksta nieko naujo. Jis trokta vis nauj spdi, paini, vyki, viet, todl j traukia kelions, nematyti mons, nauja
1 . . . , 1980; . . . , 1976; Justickis V. Nepilnamei teistvarkos paeidj charakteri nukrypimai. Kaunas, 1984; Justickis V. Akcentuotas nepilnametis nusikaltlis (Asmenyb. Nusiengimai. Korekcija). Vilnius, 1993.

124

PIRMOJI DALIS

veikla. Jam greitai kyri vieta, kurioje gyvena. J avi garsi muzika, triukminga kompanija, jis mgsta kov, varybas, ginus. Dl vis i prieasi labai sunkiai pripranta prie udaro tipo staig (kaljimas, kariuomen, udaras internatas, vairaus pobdio specialiosios mokyklos). Mat visos tos staigos labai riboja individo aktyvum. Visoms joms bdingas labai monotonikas gyvenimo ritmas (Kasdien vis tas pats). Pakliuv tokias staigas paaugliai blogai jauiasi, gali igyventi nevilt, depresij. Emocinis aktyvumas. Stipri spdi pomgis, polinkis rizik, avantiras. Hipertimikai mgsta stiprius pojius. Juos traukia rizika, avantiros. Juo labiau rizikuojama ir juo stambesnis laimikis, tuo patraukliau hipertimikui. Jis noriai rizikuoja gyvybe, sveikata, dt to, pavyzdiui, jam patinka pavojingas sportas, ypa mutyns. Vartydami paaugli, kuriems nustatyta hipertimija, medicinos korteles danai aptinkame ra apie koj, kaul, onkauli lius bei galvos smegen traumas. Bendravimo aktyvumas. Hipertimikai daniausiai turi labai daug draug, pastam. Kompanijoje, moni sambryje jie greitai tampa pagrindiniai. Hipertimikai kalba daug ir garsiai, j pasakojimai doms, spdingi, jie nemaai fantazuoja, perdeda. Hipertimikas sugeba gana lengvai ijudinti net ir nuobodi draugij. Jis natralus lyderis, jam nereikia stengtis, kad uimt lyderio viet. mons patys noriai juo seka, nes jis palengvina bendravim. Paaugli kompanijoje hipertimikai daniausiai bna pavojing idaig iniciatoriai. Psichinis atsparumas. Hipertimikai lengviau ikenia stresus, sugeba mobilizuoti visas savo jgas. Varybose danai pasiekia geresni rezultat nei per treniruotes, egzamin metu sugeba gauti geresnius paymius nei yra nusipeln. Optimizmas. Hipertimikai nerpestingi, nelink prisiminti nemalonum. Hipertimikas links tikti, kad viskas bus gerai, jam seksis, aplinkybs bus jam palankios. Be to, jis jauia didel pasitikjim savo jgomis, ino, kad lemtingu momentu ras ieit, nesutrinka. is bruoas kartu su pomgiu rizikuoti gali traukti hipertimik nusikaltim. Neigiamas aktyvumo pasireikimas. Visi, kas rao apie hipertimikus, nurodo, kad dl didesnio aktyvumo atsiranda ir neigiam charakterio bruo. Nepakankamas sugebjimas siekti usibrto tikslo. Hipertimikai nesugeba sutelkti savo energijos vienam tikslui. Jie mgsta okinti nuo vieno tikslo prie kito nepasiek pirmojo. Kalbdami okinja nuo vienos temos prie kitos. Nerpestingumas. Per didelis pasitikjimas savo jgomis. Per daug tiki, kad sugebs rasti ieit i bet kokios padties visa tai tampa elgesio

4. Asmenybs savybi psichologija

125

sutrikim altiniu. Jie nerpestingai vairuoja transporto priemones, lengvabdikai elgiasi pavojaus metu.

Hipertimiko pavyzdys
Olegas S., 18 met. Nuteistas pagal BK straipsn u transporto priemons nuvarym. Nuo 14 met nesimoko. Vog arklius, nuvarinjo motociklus, kelet kart ilgam buvo pabgs i nam. Isistas Veliuioni specialij profesin technikos mokykl, suorganizavo kolektyvin aukltini pabgim. Perkeltas Kauno aukljamj darb kolonij, i ten po keturi mnesi amnestuotas. Grs namo vl nusikalto: nuvar automobil. Jo raktus reikjo pavogti i buto. Pasinaudoj tuo, kad nra eimininko, paaugliai silau but, pavog raktus, auksinius iedus, neiojam spalvot televizori, susd automobil nuvaiavo Klaipdos link. Kelyje nepakluso policijos reikalavimui sustoti, dideliu greiiu sugebjo pasprukti nuo policijos, bet Klaipdoje padar avarij. Met degant automobil ir nuvyk miesto turg band parduoti vogtus daiktus, kad gaut pinig kelionei pietus, taiau prekiautojai buvo sulaikyti. Kalbdamas su psichologu Olegas S. i pradi buvo atviras, noriai pasakojo savo gyvenim ir nuotykius. Aktyvumas. Motinos ir paties Olego S. nuomone, jis ess nenuorama, toks nuo pat vaikysts. Namuose negaldavs itverti n minuts: ko nors uvalgo ir vl gatv, pas draugus. A jam daug kart sakiau: pasdtum su knyga, paskaitytum kaip kiti vaikai. Niekada to nebuvo. Ramiems dalykams jis tikrai neturjo jokios kantrybs, taip paaugl apibdina motina. Painimo aktyvumas. Paauglys nuo vaikysts labiausiai nemgo monotonijos, nuobodulio. Tokio vienodumo ir nuobodulio siknijimas jam buvo mokykla. Nors Olegas gabus, jis i tikrj negaldavo mokytis, per pamokas nesugebdavo tyliai isdti. ,,Per pamokas krsdavau cirkus, pasakoja paauglys. Atsinedavau kok gyv pamokas arba suorganizuodavau visus pabgti. Olegas visada siek bti ten, kur vir gyvenimas, kur tikri mons. Buvo pasirys btinai ivaiuoti i tylaus provincijos miestelio, kuriame viskas ,,seniai kyrjo. Bendravimo aktyvumas. Didiausia bausm jam bdavo likti vienam namie, pasakojo motina. N vienos bausms jis taip nebijojo, netgi diro. Olegas niekada nebuvo vienas. Pas j danai nakvodavo draugai. Olegas juos apibdina taip: kieti vyrukai, visi tokie kaip a. Draugai jam visada buvo svarbesni ir u motin, ir u mokykl. Jis jiems nieko negailjo, su irdgla sak motina. Visi jo teistvarkos paeidimai padaryti kartu su grupe draug.

126

PIRMOJI DALIS

Emocinis aktyvumas. Stipri poji trokimas. Olegas nuo pat maens dalyvaudavo paaugli mutynse. Apie jas pasakoja labai vaizdingai, emocingai, tarsi i naujo igyvendamas visk, kas vyko. Kai jam buvo 14 met, jis su daug vyresniais draugais vaindavo kitus miestelius okius, kad sukelt mutynes. Vaiuodavome neaiku, kaip visi sutilpdavo. Per rankas eidavo butelis... Visi igr, kaip nepakliuvome koki nors avarij, iki iol nesuprantu. Atvaiuodavome viet, ateidavome oki sal, gesindavome vies ir surengdavome mutynes. Optimizmas. Neskms niekada jo ilgai neslgdavo: Jeigu vis laik galvosi, k ne taip padarei ar kas gali atsitikti gyventi nesinors sako jis. ,,Bna ir prasta nuotaika, bet stengiuosi k nors sugalvoti.

??? Savikontrols klausimai ???


Jums reikia patvirtinti arba paneigti teiginius Teiginiai Jeigu mogus nuolat konfliktuoja su savo draugais, galima teigti, kad jam bdingas asmenybs bruoas konfliktikumas 2 Js draugas tapo virininku, ir jo elgesys i karto pasikeit. Jis pasidar ididus ir ambicingas. Ar galima teigti, kad atsivr tikrieji jo asmenybs bruoai, kuriuos anksiau slp? 3 Faktorin analiz tai metodas, analizuojantis, kokie faktoriai veikia tam tikr reikin 4 Neurotizmas reikia, kad mogaus ne visai sveiki nervai 5 Psichotizmas reikia, kad mogui iek tiek sutrikusi psichika 6 R. Cattello testo rezultatai leidia apskaiiuoti, kokia tikimyb, kad jums gerai seksis usiimant tam tikra profesija 7 Penketo svarbiausi bruo koncepcijos poiriu, pagrindiniai asmenybs bruoai yra protingumo lygis, neurotizmas, ekstraversija, palankumas, smoningumas 8 Penketo svarbiausi bruo teorijos alininkai nustat, kad bedionms bdinga tokia pati svarbiausi bruo konfigracija kaip ir mogui 9 Tyrimais buvo nustatyta, kad jeigu mogus links vogti, tai jis taip pat links ir apgaudinti 10 Normalus pasiskirstymas tai normali moni pasiskirstymas 1 Atsakymai

4. Asmenybs savybi psichologija

127

11 Normalaus pasiskirstymo atveju labai proting moni esama tiek pat, kiek labai neproting 12 Vienoje visuomenje tam tikri mogaus bruoai gali bti laikomi asmenybs nukrypimais, o kitoje jis gali bti laikomas visikai normaliu Atsakymai savikontrols klausimus Teiginiai Jeigu mogus nuolat konfliktuoja su savo draugais, galima teigti, kad jam bdingas asmenybs bruoas konfliktikumas 2 Js draugas tapo virininku, ir jo elgesys i karto pasikeit. Jis pasidar ididus ir ambicingas. Ar galima teigti, kad atsivr tikrieji jo asmenybs bruoai, kuriuos anksiau slp? 3 Faktorin analiz tai metodas, analizuojantis, kokie faktoriai veikia tam tikr reikin 4 Neurotizmas reikia, kad mogaus ne visai sveiki nervai 5 Psichotizmas reikia, kad mogui iek tiek sutrikusi psichika 6 R. Cattello testo rezultatai leidia apskaiiuoti, kokia tikimyb, kad jums gerai seksis usiimant tam tikra profesija 7 Penketo svarbiausi bruo koncepcijos poiriu, pagrindiniai asmenybs bruoai yra protingumo lygis, neurotizmas, ekstraversija, palankumas, smoningumas 8 Penketo svarbiausi bruo teorijos alininkai nustat, kad bedionms bdinga tokia pati svarbiausi bruo konfigracija kaip ir mogui 9 Tyrimais buvo nustatyta, kad jeigu mogus links vogti, tai jis taip pat links ir apgaudinti 10 Normalus pasiskirstymas tai normali moni pasiskirstymas 11 Normalaus pasiskirstymo atveju labai proting moni esama tiek pat, kiek labai neproting 12 Vienoje visuomenje tam tikri mogaus bruoai gali bti laikomi asmenybs nukrypimais, o kitoje jis gali bti laikomas visikai normaliu 1 Atsakymai Ne Ne

Ne Ne Ne Taip Ne

Taip

Ne Ne Taip Taip

128

ANTROJI DALIS

Antroji dalis

Pagrindins teisS psichologijos problemos

5. Liudininko psichologija

129

VADAS
Pirmojoje dalyje susipainome su psichologijos sampratomis ir ivadomis, kurias svarbiausia inoti, norint aikiai suprasti specifines teiss psichologijos problemas. Antrojoje dalyje velgsime i kitos puss. Nagrinsime kelet svarbiausi teisini problem ir irsime, kokios psichologijos inios svarbios toms problemoms skmingiau sprsti. Daugiausiai dmesio kreipsime bendras vairiausi teiss ak problemas. Kad ir koki teiss ak pasirinktume, kiekvienai svarbi rodym problema. Prie nustatydami, buvo ar nebuvo baudiamasis arba administracinis paeidimas, paeista ar nepaeista sutartis, ar padaryta tam tikra ala, turime nustatyti ir rodyti faktus. Svarbiausi ia yra liudinink parodymai. Btent liudininkas gali duoti parodymus apie paeidimo aplinkybes, jis gali patvirtinti arba paneigti sutarties vykdymo aplinkybes. Taigi antrojoje dalyje pirmiausiai aptarsime liudinink parodym psichologij. Tam bus skirtas pirmasis antrosios dalies skyrius. Ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu byloje gali bti susiduriama ir su tokiais faktais, kuriems nustatyti reikia speciali psichologijos ini. Tokiais atvejais gali bti paskirta psichologin ekspertiz. Dl to antrajame ios dalies skyriuje aptariama psichologins ekspertizs esm ir taikymas. Remdamasis faktais teismas turi rekonstruoti praeities vyk. Tai taip pat turi bti padaryta bet kokios teisenos atveju. Vagyst, mons l ivaistymas, keli eismo taisykli paeidimas, mokesi slpimas teisminio nagrinjimo metu visada susiduriame su rodymais, kuriais remiantis reikia susidaryti aiki nuomon apie tai, kaip viskas buvo. Vykstant iam procesui pirmiausiai rekonstruojamas vykis, antra, susiformuoja teisjo ir kit proceso dalyvi vidinis sitikinimas, kad vykis atkurtas teisingai, viskas taip ir buvo. Taigi ketvirtajame ios dalies skyriuje bus aptartos vyki rekonstrukcijos teismo posdio metu psichologins problemos. Tiriant byl vyksta vairiausi proceso dalyvi sveika. Kiekvienas turi savo poir bylos esm ir yra suinteresuotas, kad tas poiris tapt galutine teismo ivada. To siekiama, pirmiausiai, statym numatytomis priemonmis. Taiau kartu nema vaidmen vaidina psichologinio poveikio priemons. Joms skirtas treias antrosios dalies skyrius.

130

ANTROJI DALIS

vertins praeities faktus teismas turi nagrinti vyk, atsakyti klausim, kas teisus ir kas kaltas, ir jeigu kaltas, tai kiek, ir koks turi bti teismo sprendimas. is sprendimas ne tik turi atitikti teiss normas. Jis taip pat turi bti suvoktas kaip teisingas, tai yra atitinkantis ms teisybs pojt. Kaip turi vykti svarstymas, kad jo dalyviai ir irovai bt sitikin, kad viskas vyko teisingai? i problema taip pat bendra visoms teiss akoms.Taigi etajame skyriuje aptarsime teisybs pojt.

5. Liudininko psichologija

131

5. LIUDININKO PSICHOLOGIJA
!!! Tikslai !!!
Supaindinti su liudininko parodym psichologini tyrim bkle ir problemomis. Supaindinti su situacijos ir asmenybs veiksniais, nuo kuri priklauso parodym patikimumas. Supaindinti su melaging parodym davimo psichologiniais aspektais.

5.1. vadas. Liudininkai. J reikm ir psichologinis tyrimas


Modulio tikslas padti suvokti liudininko parodym vaidmen taikant teis. Nordami teisingai taikyti statym turime iaikinti ir rodyti jo hipotezje numatytus faktus. Dauguma atvej tai praeities vykiai: anksiau padaryti teiss paeidimai, moni santykiai, kiti teisei reikmingi faktai. Nagrinjant juos tardymo, teismo metu susiduriama su vadinamja praeities rekonstravimo problema. Tai reikia, kad remdamiesi iandienos duomenimis turime iaikinti ties apie teisei reikmingus praeities faktus. Kasdienin teismo, tardymo patirtis rodo, kad rekonstruojant praeit, aikinantis ir rodant teisei reikmingus faktus svarbiausi buvo moni parodymai. Btent mons pareikjai, iekovai justicijos organams pranea apie vykus teiss paeidim, informuoja apie jiems inomas to paeidimo aplinkybes. Kaip liudytojai, tariamieji, kaltinamieji, teisiamieji, atsakovai ir pan. atsako jiems pateikiamus klausimus, dsto tai, k ino apie mintus

132

ANTROJI DALIS

praeities faktus. Visais iais atvejais jie liudija, pranea apie kak, k pastebjo jie, ir ko nemat kiti. Jie tai daro oficialiai, statymo numatyta tvarka. Visais iais atvejais j atmintis ir j parodymai lyg tiltas tarp praeities ir dabarties, tarp praeityje vykusi teisei reikming fakt ir dabar pateikiamos informacijos, patvirtinanios, kad tie faktai tikrai vyko. Taikant teis labai svarbu, kiek patikimas tas tiltas, kaip tiksliai tai, kas vyko praeityje, sutampa su praeities vaizdu, rekonstruojamu tardymo ar teismo metu. i problem nagrinsime iame vadovlio skyriuje. Pirmiausiai, patikslinsime vairiausi moni, kurie viena ar kita proga pranea teisei svarbius faktus, teisin status. Tuomet aptarsime j praneimo parodym patikimumo problemas. Apsvarstysime, kaip jis priklauso nuo situacijos, kurioje mogus (vadinsime j liudininku) stebjo teisei svarbius praeities faktus, dar vliau kaip tai priklauso nuo jo paties asmenybs, nuo to kiek jis pats tuos faktus galjo siminti (jo suvokimo, atminties), ir pagaliau nuo to, kiek jis to norjo (melaging parodym problema).

5.2. Teisinis procesinis liudinink statusas


Perskaitykite modul. Turite suvokti liudininko ir jo parodym vaidmen nustatant bylai reikmingus faktus. Skaitant mediag apie teisin liudininko status reikia isiaikinti vairi liudinink (liudytoj, nukentjusij, tariamj ir pan.) pareig ir teisi ypatumus statyme nra svokos liudininkas. Yra kita liudytojas, kaip proceso dalyvis. statymas gana tiksliai apibria, kas yra liudytojas. Veikianio baudiamojo proceso kodekso 77 straipsnyje Liudytojo parodymai pasakyta: Liudytoju gali bti aukiamas kiekvienas asmuo, apie kur yra duomen, kad jis ino kokias nors byl lieianias aplinkybes. Liudytojas gali bti apklausiamas apie nustatytinas toje byloje aplinkybes, apie faktus, apibdinanius kaltinamojo ir nukentjusiojo asmenyb, apie j tarpusavio santykius, taip pat apie liudytojo santykius su kaltinamuoju ir nukentjusiuoju. Teismo psichologijos svoka liudininkas daug platesn negu liudytojas. Tai kiekvienas proceso dalyvis, kuris vienaip ar kitaip pranea apie teisiniu poiriu reikmingus faktus. Tai taip pat nukentjusysis, tariamasis,

5. Liudininko psichologija

133

kaltinamasis, teisiamasis baudiamajame procese, iekovas, atsakovas civiliniame ir visi kiti, kurie taip pat gali bti apklausti apie faktus, kurie gali bti reikmingi siekiant teisingai isprsti byl. Apvelkime kai kuriuos veiksmus, kuriuos atliekant gaunami liudinink parodymai. Pirmiausiai tai liudytojai ir j apklausa.

Liudytojo apklausa
Liudytojo parodymai vaidina nema vaidmen baudiamajame, civiliniame, administraciniame, kanoniniame ir kituose procesuose. Visais i statym numatytais atvejais asmuo, inantis tam tikrus faktus, svarbius tiesai byloje nustatyti, gali bti statymo numatyta tvarka ikviestas ir apklaustas. Pavyzdiui, liudytojo apklaus baudiamojoje byloje reglamentuoja Baudiamojo proceso kodekso 177, 178 ir kiti straipsniai (r. Liudytojo apklausos tvarkos teisinis reglamentavimas).

Liudytojo apklausos tvarkos teisinis reglamentavimas


177 straipsnis. Liudytojo apklausos dalykas Liudytojas gali bti apklausiamas vien apie nustatytinus toje byloje faktus, j tarpe apie kaltinamojo ir nukentjusiojo asmenyb. 178 straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka Prie praddamas apklaus, tardytojas sitikina liudytojo asmens tapatybe, iaikina jam jo pareig teisingai papasakoti visa, kas jam inoma byloje, ir spja j dl atsakomybs pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 293 straipsn u inomai melagingus parodymus. Tai paymima protokole ir patvirtinama liudytojo parau. Apklausos pradioje tardytojas nustato, kokie liudytojo santykiai su kaltinamuoju, ir iaikina reikiamas inias apie apklausiamojo asmenyb. Apklausa dl bylos esms pradedama pasilymu liudytojui papasakoti visa, kas jam inoma apie aplinkybes, ryium su kuriomis jis paauktas apklausti. Liudytojui papasakojus, tardytojas gali duoti jam klausim. Menantieji atsakym klausimai neleidiami. Liudytojai apklausiami po vien, nesant akivaizdoje kitiems liudytojams. Be to, tardytojas imasi priemoni, kad liudytojai, paaukti apklausai toje paioje byloje, negalt iki apklausos pabaigimo tarpusavyje susiinoti.

134

ANTROJI DALIS

179 straipsnis. Nepilnameio liudytojo apklausos tvarka Apklausiant liudytoj, jaunesn kaip keturiolikos met amiaus, o tardytojo nuoira ir apklausiant liudytoj, turint nuo keturiolikos iki atuoniolikos met amiaus, aukiamas pedagogas. Esant reikalui, aukiami taip pat nepilnameio liudytojo tvai ar kiti statyminiai jo atstovai. Nurodytieji asmenys bva akivaizdoje apklausos metu ir gali, tardytojo leidimu, duoti liudytojui klausim, o baigus apklaus, susipainti su apklausos protokolu ir ratu pateikti pastabas dl esani jame ra teisingumo ir pilnumo. Baigus apklaus, tie asmenys savo paraais patvirtina nepilnameio liudytojo parodym uraymo teisingum. Prie praddamas apklaus, tardytojas turi iaikinti pedagogui, nepilnameio liudytojo tvams ar kitiems statyminiams atstovams j teises apklausoje. Tai paymima apklausos protokole. Jaunesniems kaip eiolikos met amiaus liudytojams tardytojas iaikina reikalingum teisingai papasakoti visa, kas jiems inoma byloje; taiau jie nespjami dl atsakomybs u atsisakym ar vengim duoti parodymus ir u inomai melagingus parodymus.

Liudininko apklausa vykdant asmen ir daikt parodym atpainti


Liudininkai taip pat yra asmenys, kurie duoda parodymus vykdant tok tardymin veiksm, kaip asmen ir daikt parodymas atpainti. io veiksmo tvark reglamentuoja keletas Lietuvos Respublikos Baudiamojo proceso straipsni. I j svarbiausi 184, 185 (r. Asmen ir daikt parodymas atpainti). Nagrinjant i tvark nesunku sitikinti, kad nors daugeliu atvilgi asmen ir daikt parodymas atpaint skiriasi nuo liudytojo apklausos, taiau ir vienu, ir kitu atveju apklausiamas asmuo, kuris suteikia informacijos apie jam inom ir teisiniu poiriu svarb praeities vyk. iuo atvilgiu asmen ir daikt parodymas atpainti tai kita klausimo apie tuos teisikai svarbius vykius formuluot. Liudytojo apklausos metu tardytojas gali paklausti: Kaip atrod peilis, kur matte? Tuo tarpu parodant atpainti tardytojas to paties klausia iek tiek kitaip: Ar tarp jums pateikiam atpainti peili yra tas, kur matte? Nors klausimo formuluots iek tiek skiriasi, bet tam, kad asmuo pateikt i informacij, visais atvejais reikia to paties: jis turi bti mats tuos vykius, juos simins, turi atsiminti juos tardymo veiksmo metu bei duoti parodymus.

5. Liudininko psichologija

135

Asmen ir daikt parodymas atpainti


184 straipsnis. Parodymas atpainti Esant reikalui, tardytojas gali parodyti asmen ar daikt atpainti. Liudytojas, nukentjusysis, tariamasis ar kaltinamasis, kuriems bus parodomas atpainti asmuo ar daiktas, pirmiau apklausiami apie tas aplinkybes, kuriomis jie yra mat atitinkam asmen ar daikt, ir apie ymes bei ypatybes, pagal kurias jie gali atpainti. 185 straipsnis. Lietuvos Respublikos parodymo atpainti tvarka Atpaintinas asmuo parodomas atpastaniajam drauge su kitais tos paios lyties asmenimis kiek galima savo iore panaiais atpaintin. Bendras parodom atpainti asmen skaiius turi bti ne maesnis kaip trys. i taisykl netaikoma lavono atpainimo atvejams. Prie pradedant parodym, atpaintinam asmeniui pasiloma uimti bet kuri viet parodom asmen tarpe. Tai paymima protokole. Jeigu parodyti asmen negalima, atpainimas gali bti daromas pagal jo fotografij, parodom kartu su ne maiau kaip trimis kit asmen fotografijomis. Daiktas parodomas kit vienari daikt grupje. Parodom asmen ar daikt grup nufotografuojama. Jeigu nefotografuojama, atliekant veiksm dalyvauja kviestiniai. Asmuo ar daiktas gali bti parodomas atpainti ir i vaizdo rao, laikantis io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyt taisykli. Jeigu asmuo ar daiktas parodomas atpainti liudytojui ar nukentjusiajam, jie spjami dl atsakomybs pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 293 straipsn u inomai melagingus parodymus. Tai paymima protokole ir patvirtinama liudytojo ar nukentjusiojo parau. Atpastaniajam pasiloma nurodyti asmen ar daikt, apie kur jis dav parodymus. Menantieji atsakym klausimai neleidiami. Jeigu atpastantysis nurodo vien i parodyt jam asmen ar daikt, jam pasiloma paaikinti, pagal kurias ymes ar ypatybes jis paino t asmen ar daikt.

Liudininko apklausa vykdant suvedim akistaton


Liudijimas apie praeities vykius yra dar vieno tardymo veiksmo suvedimo akistaton pagrindas (r. Suvedimo akistaton tvarka). Ir ia svarbiausia akistatoje dalyvaujani moni parodymai apie praeities vykius. Ir ia tam, kad jie skmingai atlikt savo statymo numatyt pareig, reikia to paties: matyti tuos vykius, siminti juos ir atsiminti tardymo veiksmo metu duodant parodymus.

136

ANTROJI DALIS

183 straipsnis. Suvedimo akistaton tvarka Kai akistatoje dalyvauja liudytojas ar nukentjusysis, tardytojas spja juos dl atsakomybs pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 293 straipsn u inomai melagingus parodymus. Tai paymima protokole ir patvirtinama liudytojo ar nukentjusiojo parau. Praddamas suvedam akistaton asmen apklaus, tardytojas paklausia juos, ar pasta jie vienas antr ir kokie j tarpusavio santykiai. Po to nurodytiesiems asmenims i eils pasiloma duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms iaikinti jie yra suvesti akistaton. Kiekvienam i apklausiamj davus parodymus, tardytojas turi teis duoti jiems klausim. Suvestieji akistaton asmenys gali, tardytojo leidimu, duoti klausim vienas antram. Tie klausimai ir atsakymai juos taip pat raomi protokol. Paskelbti akistatos dalyvi parodymus, esanius pirmesnij apklaus protokoluose, taip pat perklausyti i parodym garso ra leidiama, tik davus jiems parodymus akistatoje ir uraius juos protokol. Akistatos protokole apklausiamj asmen parodymai uraomi ta eile, kuria jie buvo duodami. Kiekvienas akistatos dalyvis pasirao savo parodymus. Jeigu akistatos protokolas susideda i keli puslapi, tai kiekvien puslap pasirao abu apklaustieji asmenys.

Liudininko atsakomyb kaip jo teisinio statuso dalis ir psichologin jos reikm


Prisiminti praeities faktus ir duoti apie juos parodymus nelengva uduotis. Liudininkui gali atsirasti nemaai klii liudyti ar duoti teisingus parodymus apie tai, k jis mat. Baim, kad asmuo, prie kur duodami parodymai, kerys, nenoras bti trauktam baudiamj proces, santykiai su nusikaltimo auka, suinteresuotos alies psichologinis spaudimas ie ir kiti motyvai gali sulaikyti liudinink nuo parodym davimo, skatinti nuslpti informacij ar duoti neteisingus parodymus. Didel atsakomyb liudininkui tenka ir duodant parodymus. Jie turi bti isams ir teisingi. Dl to statymas numato sankcijas tiek u vengim duoti parodymus, tiek u neteising parodym davim. Liudininko atsakomyb u parodym davim ir j teisingum svarbi ne tik teisiniu, bet ir psichologiniu poiriu. Ji daro didel tak psichologikai motyvuojant duoti parodymus bei utikrinant, kad jie bt kuo tikslesni. Liudininko psichologiniai procesai, formuojantys jo poir liudininko pareigas, taip pat jo elges duodant parodymus suvokimas, mstymas, motyvacija tiesiogiai ar netiesiogiai yra jo teisinio statuso ir, pirmiausiai, su juo susijusios atsakomybs idava.

5. Liudininko psichologija

137

Jau minjome, kad pats parodym davimas vykdant vairius tardymo veiksmus daugeliu atvilgi panaus (visais atvejais j pagrindas praeities vykio stebjimas, jo siminimas, prisiminimas, paliudijimas). Kitaip yra su teisine atsakomybe u tuos parodymus. Liudininko ir nukentjusiojo ie pagrindai skirtingi nei tariamojo, kaltinamojo, teisiamojo ir, pagaliau, civilinio iekovo ir atsakovo (tiek baudiamajame, tiek civiliniame procese). Tiek liudininkas, tiek nukentjusysis privalo pateikti parodymus, tai yra praneti apie faktus, neatsivelgdamas, ar to nori, ar ne (r. Liudytojo atsakomyb u inomai melagingus parodymus).

Liudytojo atsakomyb u inomai melagingus parodymus


Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas, Vilnius. 1999. 293 straipsnis. Melagingi parodymai, ivados, paaikinimai ir vertimai Melagingas liudytojo ar nukentjusiojo parodymas, eksperto ar revizoriaus melagingos ivados davimas, specialisto melagingo paaikinimo ar ivados davimas, taip pat inomai neteisingas vertjo vertimas, padaryti kvotos, parengtinio tardymo metu arba nagrinjant byl teisme, baudiami laisvs atmimu iki dvej met su bauda ar be jos arba bauda. Tos paios veikos, padarytos i savanaudik paskat ar dirbtinai sudarant rodymus, taip pat kai dl toki veiksm asmuo buvo neteistai suimtas, nuteistas ar iteisintas, turjo didel turtin al, taip pat kai tokie veiksmai sukl kitas sunkias pasekmes, baudiamos laisvs atmimu iki ketveri met su bauda ar be jos. Kitaip apibrta tariamojo, tardomojo, teisiamojo atsakomyb u atsisakym duoti parodymus ar neteising parodym davim. Jiems paliekama ir viena, ir kita teis. Jie gali naudotis jomis gindamiesi baudiamojo proceso metu. Dl skirtingo liudininko poirio atsakomyb ir apskritai tiesos iaikinimo btinyb susidaro skirtingi liudinink santykiai su teisju, tardytoju, kvotju, pareignais, siekianiais iaikinti ties byloje. Esant bendradarbiavimo santykiui liudininkas siekia padti iaikinti ties. Pamats vagyst mogus pats eina praneti. Jis stengiasi kuo daugiau papasakoti, bna net duomenis usiras. Lygiai taip pat nukentjusysis gali labai norti atkurti teisingum, siekti, kad bt atlyginta ala. Jis visomis igalmis stengiasi padti tardymui, prisiminti ir papasakoti visk, k ino ir mat. Esant konfrontacijos santykiui liudininkas prieinasi, vienaip ar kitaip

138

ANTROJI DALIS

vengia duoti parodymus ir paliudyti ties, vis ties ir nieko, iskyrus ties. Taip gali bti, jeigu liudininkas tariamasis, kaltinamasis i tikrj kaltas ir visaip stengiasi, kad tiesa nebt iaikinta. Svarbiausi to skirtumo padariniai papildomos problemos, su kuriomis susiduriama siekiant teising parodym. Kai liudininkas bendradarbiauja, svarbu tik ar jis gali duoti teisingus parodymus. Pavyzdiui, ar mat, simin, gali papasakoti apie matytus vykius. Kai liudininkas prieinasi, svarbu ne tik visi mintieji dalykai, bet ir ar jis nori, ir kaip j paskatinti sakyti ties.

5.3. Liudininko psichologijos tyrim istorija ir pirmieji rezultatai


Susipainkite su modulio mediaga. Baig skaityti turite inoti Hanso Grosso ir kit pirmj tyrintoj nustatytus regjimo ir kit poji ypatumus, svarbius nagrinjant liudininko parodymus. Kai liudininkas nori padti teisingumui, jis paprastai siekia sakyti ties, praneti jam inomus faktus. iuo atveju jis nori turi (motyv) padti teisingumui. Kyla klausimas, ar utenka vien io nuoirdaus noro. Iki kriminalistikos tvo Hanso Grosso knygos Psichologija tardytojams pasirodymo (1898) nebuvo irima jokios problemos. Buvo manoma, kad jeigu mogus kak ino, mat, girdjo ir pan., jam lieka tik nuoirdiai tai praneti teismui, ir teismas jau gali tais faktais remtis. Tokia nuomon dar iandien atsispindi priesaikose, kurias daugelyje ali duoda liudytojai ir kiti faktus praneantys proceso dalyviai. Svarbi tos priesaikos dalis yra pasiadjimas kalbti ties, tik ties ir nieko, iskyrus ties. JAV teisininkai mgsta pasakoti istorij, kaip Aliaskos indnas duoti toki priesaik atsisak. Kai teisjas liep jam udti rank ant ventojo Rato ir pasiadti sakyti ties, indnas pareik: Tiesos a neinau. Todl pasakosiu tik tai, k maiau. Kaip ir tas indnas, Hansas Grosas bei jo pasekjai pirmieji teiss psichologai, irykino skirtum tarp to, k mogus mat, ir tiesos. io skirtumo pagrindas buvo tai, kas psichologams jau buvo inoma apie mogaus pojius ir suvokim, pajgumo ribas ir ypa informacija apie suvokimo klaidas (vadinamsias iliuzijas). Knygoje buvo aprayta nemaai situacij, kai mogus sako neties, klysta, net ir bdamas visikai nuoirdus bei siekdamas padti teismui. Buvo nemaai aplinkybi, apie kuri ikreipiant poveik teisininkai neinojo, ir Hanso Grosso knyga tiesiog atvr jiems akis.

5. Liudininko psichologija

139

Pavyzdiui, kad tiek liudininkai, tiek aplinkybs, kuriomis jie stebi faktus, yra labai skirtingi, kad tardymui ir teismui danai tenka susidurti su faktais, kuriuos stebjo netinkami mons netinkamoje vietoje. Taiau labiausiai netiktas ir revoliucingas faktas buvo tai, kad mons danai patys nesugeba pakankamai gerai vertinti, kiek patikimi yra j parodymai. Net ir nuoirdiausi atsakymai klausimus: Ar gerai matte? Ar tiksliai atsimenate? visikai negarantuoja gaut ini tikslumo. mogus gali visikai sitikins teigti, kad mat ir tiksliai atsimena tam tikr fakt, taiau gali paaikti, kad to fakto nebuvo. Hanso Grosso ir jo pasekj knygose aprayta nemaai toki atvej. Daugelis apraytj reikini buvo beveik tiesiogiai nusikaltim tyrimo situacij perkeltos tuomets inios apie mogaus psichikos procesus, ypa suvokim, atmint. XX amiaus psichologai jau daug inojo apie mogaus poji ir suvokimo procesus, apie veiksnius, trukdanius arba ikreipianius j veikim. Buvo aprayta nemaai vairiausi iliuzij. Hansas Grossas ir jo pasekjai pirmiausiai panagrinjo, kaip visi ie veiksniai veikia formuojantis liudininko parodymams. Jie atliko nemaai tyrim, siekiani patvirtinti ir patikslinti tuos dsningumus. Amiaus pradioje paraytose knygose buvo kalbama apie regjimo, klausos ir pan. paklaidas bei tardymo situacijas, kai tai galjo bti svarbu. Paminsime kai kuriuos svarbiausius tuo metu nustatytus faktus.

Liudininko rega
Tardytojai visada inojo, kad regos tikslumas priklauso nuo apvietimo slyg. Psichologai tai patvirtino ir tardytojams pateik tikslius duomenis apie tai, kaip greitai didja matymo klaid skaiius blogjant apvietimui. Tardytojai inojo apvietimo pokyi reikm. Kiekvienas i savo patirties inome, kad ieidami i viesos tams arba atvirkiai, i pradi matome blogiau. Taiau tardytojai nesivaizdavo, kokia didel asimetrija egzistuoja tarp t proces. Jeigu kambarys apviestas vidutinikai, tai i jo ijus tams adaptacijos procesas pasibaigia po 2030 minui. Tuo tarpu t pat kambar jus i tamsos is procesas vyksta 10 kart greiiau ir trunka tik 35 min. Psichologai atkreip kriminalist dmes ir kontrasto reikm. Jeigu dviej daikt apvietimas skirtingas, tai akis adaptuojasi prie gerai apviesto ir todl maiau apviestas daiktas matomas blogai. Dl to maiau apviesto daikto detals gali bti nematomos. Pavyzdiui, dienos metu i gatvs nematome kambario vidaus. Tai reikia, kad jeigu liudininkas teig, jog i gatvs mat tai, kas vyko kambario viduje, yra pagrindas suabejoti jo parodymais.

140

ANTROJI DALIS

Liudininko klausa
Hansas Grossas ir kiti pirmieji teismo psichologai smulkiai ityr mogaus klausos ypatybes. Mat liudininkas danai pranea apie tai, k girdjo. Labai danai tai bna per tam tikr nuotol girdti dalykai, pavyzdiui, nusikaltli pokalbis. Teismo psichologai nuodugniai ityr i situacij. Jie atskleid tai, ko neinojo tardytojai kiek galjimas igirsti priklauso nuo garso fono. Pavyzdiui, jeigu garso fonas (triukmingumas) lygus 0 db. (taip bna tik garso kameroje), tai mogaus kalbos galima klausyti i 375 m nuotolio. Esant 10 db. triukmingumui (tylus butas) to paties pokalbio galima klausytis per 118 m. Esant 40 db. triukmui (gatv), is nuotolis sumaja iki 36 metr. Teismo psichologai atkreip tardytoj dmes tai, koki reikm turi kryptis, i kurios girdimas garsas. Pavyzdiui, tardytojui bna svarbu suinoti, i kur liudininkas girdjo v. Paaikjo, kad liudininko sugebjimas girdti ir nustatyti krypt labai priklauso nuo to, i kur sklido garsas. iuo atvilgiu kryptys skirstomos geras ir blogas. Gerosios atveju sugebama gana tiksliai nustatyti garso krypt (pvz., jeigu garsas girdimas i deins, tai jo krypt teisingai nustato 96,8 proc. moni, jeigu i kairs 89,6 proc., i priekio 83 proc.). Kai kryptis bloga, tai pasiseka daug prasiau (i u nugaros 34,6 proc., i viraus 36,2 proc.). Svarbs buvo ir teismo psicholog duomenys apie ilavint regjim. Buvo rodyta, kad ilavintas regjimas, pavyzdiui, moni, kuri profesija veria tiksliai skirti niuansus, gali i esms skirtis nuo prasto. Dailininkai, audjai skiria 40 pilkos spalvos atspalvi, o neilavinta akis mato tik vien spalv. Pagaliau labai svarbu tai, kad tardytoj dmesys buvo atkreiptas sutrikusius, anomalius, blogai funkcionuojanius regjim, klaus ir kitus pojius. 8 proc. moni blogai skiria spalvas. Taiau tas skaiius greitai didja blogjant apvietimo slygoms. Toks mogus gali pats nesuvokti, kaip stipriai sumajo jo sugebjimas skirti spalvas pablogjus apvietimui. Moteris, kuri vakare gatvje upuol plikas, gali sitikinusi pasakoti, kokios spalvos buvo jo drabuiai ir net akys. Taiau mintieji duomenys veria abejoti parodymais ir atlikti tolimesnius tardymo veiksmus iems faktams patikrinti. Nemaiau svarbios buvo inios apie sutrikusi klaus. Tardytojai neturjo aikaus supratimo apie moni, dirbani nuolatinio triukmo slygomis, klausos ypatumus, apie pagyvenusi moni klaus (jie blogiau girdi plonus auktus garsus).

5. Liudininko psichologija

141

5.4. Dabartiniai psichologinio liudinink parodym tyrimo metodai


Susipainkite su moduliu. Palyginkite pagrindinius psichologini liudininko tyrim metodus. Kokie kiekvieno privalumai ir trkumai? Pirmaisiais teismo psichologijos vystymosi etapais ivados daniausiai bdavo tiesiogiai perkeliamos i psichologins laboratorijos nusikaltim tyrimo sfer. Pavyzdiui, laboratorijoje bdavo itiriama, kokiomis slygomis mons blogiau skiria spalvas, o psichologai t informacij taikydavo liudininko parodymams ir stengsi isiaikinti, ar liudininkui stebint vykius buvo tokios slygos. Taiau tai sukeldavo vadinamj ekologinio validumo problem. Visada buvo neaiku, ar tikrovje viskas vyksta taip pat kaip laboratorijoje. Teismo psichologija pamau vystsi, buvo sukurti psichologinio tyrimo metodai.

Nusikaltimo vyki atvaizdavimas (filmai)


iuo atveju tiriamiesiems rodomas filmas, kuriame vaizduojami tam tikri vykiai (daniausiai nusikaltimai). Po to siloma duoti apie juos parodymus. Taikant metod buvo gauta nemaai duomen apie liudininko psichologij. Jis yra labai patogus. Filmo turin nesunku keisti, galima rodyti vairius t pai vyki variantus. Jeigu, pavyzdiui, tiriama, kaip liudinink veikia ginklo vaizdas, tai viename filmo variante stipriai apvieiamas peilis, kitas skiriasi tik tuo, kad peilis apvieiamas silpnai. Kiekvienas filmo variantas rodomas tiriamiesiems. Po to jie apklausiami, j parodymai lyginami. Nemaai io metodo taikymo pavyzdi matysime vliau, aptariant liudinink tyrimus.

Nusikaltimo vyki inscenizavimas


Nusikaltimo vyki atvaizdavimas pasitelkiant film turi ne tik privalum, bet ir dideli trkum. Filme vaizduojam nusikaltimo vyki liudininkas tiriamasis niekaip nra traukiamas vyk, jame nedalyvauja. Realiame gyvenime taip nebna. Netgi nedalyvaujantis vykiuose stebtojas jauia, kad kiekvien sekund gali tapti j dalyviu. Taigi visai kitokia gali

142

ANTROJI DALIS

bti ir jo reakcija. Mes galime susiavj stebti audr jroje, kai j matome kino juostoje, ir visai kitoki jausm apimti velgti j, tarkime, nuo laivo denio. Inscenizavimo metodas didesniu ar maesniu mastu veikia i problem. ia organizuojami vykiai, dl kuri realumo eksperimento dalyviai neabejoja. Klasikinis pavyzdys yra Mstenbergio eksperimentas, atliktas dar 1908 metais.

Mstenbergio eksperimentas Liudinink parodym patikimumas


Paskaitos metu auditorij netiktai jo klounas margais drabuiais, paskui kur sek juodaodis vyrukas su revolveriu rankose. Susirinkusij nuostabai, tai buvo lydima riksm, vi ir kit scen. Visas epizodas truko 20 sekundi. Svarbios io eksperimento ypatybs buvo tos, kad kaip ir tikro nusikaltimo atveju viskas vyko netiktai, tai yra taip, kaip daniausiai bna stebint nusikaltim: vykiai buvo neprasti, sukeliantys stiprias emocijas. Prajus tam tikram laikui irovai buvo apklausti kaip vykio liudininkai. Be to, irovai turjo ratu idstyti visk, k mat taip, kaip neretai tenka daryti tikriems liudininkams. Eksperimento rezultatai padar labai didel spd visiems, kas susiduria su nusikaltim iaikinimu ir liudinink parodymais. Jeigu normaliu, tinkamu apklausai liudininku laikytume tok, kuris daro ne daugiau kaip 20 proc. rimt klaid, tai toki buvo tik 1 i 40, t. y. 2,5 proc. Turint omenyje, kad daugelyje byl liudinink parodymai svarbiausi ar bent labai svarbs, tapo aiku, koks netvirtas yra kriminalins justicijos pagrindas. Eksperimentas akivaizdiai parod, kokie nepatikimi tokiomis slygomis gali bti liudininko parodymai.

Archyvins studijos
iuo atveju tyrintojas tiria realias bylas, liudinink apklausos protokolus. Taikant metod apie liudinink parodymus pavyko gauti domios informacijos. Pavyzdiui, MacLeodas (1987) ityr 379 liudinink parodymus, kurie buvo duoti tiriant 135 plimo atvejus. is tyrimas parod, kad moterims buvo kur kas sunkiau apibdinti upuolj, jos pateik maiau jo iors poymi nei vyrai. Jis nustat ir kit svarb fakt. Sakoma, kad i alies irint geriau matosi. Taip turt bti ir apraant nusikaltim. Dalyviai per daug usim, kad k nors atsimint. Tuo tarpu paaliniai stebtojai, kuri dmesys neuimtas, lyg ir turt atsiminti daug daugiau. Taiau tyrimas pa-

5. Liudininko psichologija

143

rod, kad tikrovje viskas yra kaip tik prieingai. Dalyviai atsimena ymiai daugiau vykio detali nei paaliniai stebtojai.

5.5. Liudinink parodymus veikiantys situacijos veiksniai


Perskaitykite modul. Skaitydami apie kiekvien liudininko parodymams reikming asmenybs ypatyb, sivaizduokite situacij, kurioje i informacija bt jums naudinga. Perskait modul palyginkite jo turin su liudininko psichologijos tyrim istorija ir pirmaisiais rezultatais. Jau kalbjome apie pirmuosius teiss psichologijos tyrimus. iame skyriuje apibendrinsime naujausius veiksni, veikiani liudininko parodymus, tyrimus. Kalbsime apie paties stebimo vykio ir stebjimo aplinkybes bei j poveik liudininko parodym tikslumui ir pilnumui.

25 pav. Liudininko apklausa policijos nuovadoje

Kai kalbama ar galvojama apie liudinink apklaus, paprastai sivaizduojama standartin situacija: liudininkas ir tardytojas yra vieni atskirame kambaryje, apklausiantis asmuo pateikia klausimus ir usirao atsakymus.

144

ANTROJI DALIS

Abu neskuba, abu usim tik apklausa, niekas ypatingai netrukdo j pokalbio. Lygiai taip pat sivaizduojamos aplinkybs, kuriomis liudininkas stebjo vykius. I ties aplinkybs, kuriomis stebimi vykiai, ir po to duodami parodymai apie juos nepaprastai skiriasi. odiai vykiai, parodym apie juos davimas slepia nepaprast situacij, aplinkybi, moni, j santyki, mini, jausm vairov (r. 25, 26, 27 pav.).

26 pav. Liudininko apklausa nusikaltimo padarymo vietoje

27 pav. Liudinink apklausa vykdant asmens paiek

5. Liudininko psichologija

145

Panagrinkime kai kuriuos i apklaus bruous.

Stebimo vykio trukm


Sveikas protas sako, kad kuo ilgiau stebime kok nors vyk, tuo detaliau ir tiksliau j atsiminsime. Teism veiklos tyrimas rodo, kad vertinant liudininko parodymus paprastai domimasi, kaip ilgai liudininkas mat vyk (galjo stebti ilgai ar tik prabgom). R. Lindsey tyrimas parod, kad, pavyzdiui, i 25 veiksni, kurie vienaip ar kitaip veikia teismo pasitikjim liudininko parodymais, stebjimo trukm uima ketvirtj viet1. Tyrimai neretai paneigia sveiko proto sitikinimus. Taiau iuo atveju jie ne tik patvirtina, bet ir padeda suprasti, kaip tai svarbu. Cliffordo ir Richardso eksperimento metu prie policijos pareign prieidavo nepastamas mogus ir su jais kalbdavo. Pokalbis buvo organizuotas taip, kad dalis prijusij kalbjo 15 sek., kiti 30 sek. 15 sekundi skirtumas nra didelis. Tiek 15, tiek 30 sek. yra labai maai. Taiau eksperimento metu paaikjo, kad tai, kaip detaliai ir kaip tiksliai policijos pareignai atsimin vienus ir kitus mones, i esms skyrsi2. Taigi esminis liudijimo patikimum padidinantis veiksnys yra stebjimo trukm. Kartu tyrimas parod, kad egzistuoja tam tikra prisisotinimo riba, po kurios policininko gebjimas siminti negerja net ir bendraujant ilgesn laik.

vykio arba vykio detals pasikartojimas


Kartais prie apipldami bank nusikaltliai ueina apsivalgyti. Banko darbuotojai labai trumpai juos pamato ir, kaip ir tkstanius kit lankytoj, tuojau pat pamirta. Taiau eksperimentas parod, kad pamirtama ne visikai, ir matyto mogaus paslptas portretas tam tikr laik dar gldi atminties gilumoje. Tai sukelia paradoksal reikin vykus apiplimui, btent ituos anksiau matytus asmenis banko darbuotojai atsimena geriau ir ilgesn laik. Imituojant i situacij paaikjo, kad tai vyksta net jeigu darbuotojas ir neatsimena, jog mat mog prie kelet dien. Susidaro spdis, kad

1 Lindsey R. I. C. Confidence and Accuracy of Eyewitness Performance: Juror s Verdicts do not Follow their Beliefs // Ross D. F. et al Adult Eyewitness Testimony: Current Trends and Developments. New York, 1994. P. 372. 2 Kapardis A. Psychology and Law. A Critical Introduction. Cambridge, 1997. P. 37.

146

ANTROJI DALIS

mums sutikus nauj mog atmintis nedelsdama pradeda darb tam mogui siminti. Jeigu tam yra nedaug laiko, siminimas yra paslptas, latentinis. Naujojo mogaus negalime nei atsiminti, nei painti. Taiau jam pasirodius kit kart (ar kartus), atmintis tiesiog baigia pradt darb1.

Paros laikas
Nusikaltim vyksta bet kokiu paros metu. Savaime aiku, kad nakt matomumas blogesnis nei dien, todl liudininko parodymai nra labai tiksls. Tai patvirtina ir tyrimai2. Sakoma, kad mnulio viesa apgaulinga, bet tik psicholog tyrimai parod, kokia apgaulinga. Shrieris (1994) nustat, kad esant mnulio pilnaiai asmens atpainimas patikimas tik tada, kai jis nutols ne daugiau kaip per 3 metrus3. Netikta tai, kad naktis net ir nepakankamo apvietimo slygomis nra pats blogiausias stebjimo laikas. Dar blogiau matosi esant prieblandai. iuo metu viesa yra apgaulingiausia. Asmuo ne tik blogiau mato, bet ir blogiau suvokia, kaip blogai mato4. ie faktai iliustruoja labai svarbi liudininko psichologijos savyb jie parodo, kodl liudininkas gali smarkiai klysti vertindamas savo ini patikimum. Mat subjektyviai vertindamas, kaip gerai mat, liudininkas orientuojasi apvietim. Jeigu apvietimas geras, liudininkas mano, kad tai, k mato, yra i tikrj. Jeigu apvietimas blogas, jis pradeda abejoti ir netiki savo akimis. Pavyzdiui, vieiant pilnaiai apvietimas yra geras. Dl to liudininkas ir tikina, kad visk gerai mat. Tuo tarpu iuo laikotarpiu matomumas labiausiai priklauso nuo apvietimo slyg ir pobdio. viesos ir eli santykis vieiant mnuliui arba vakare, kai tvyro prieblanda, visikai kitoks nei dien. O btent is santykis irykina daikt form. Dl to net ir gerai pastami objektai tampa nepastami, keiia savo kontrus ir matom form. Todl liudininkas, pats to neinodamas, blogai mato esant geram apvietimui.

okiruojantis objektas. Scenos su ginklais


Ginai, moni susirmimai yra jaudinantys, bet visgi gana prasti. Juos stebti i alies galima nejauiant ypatingos baims. Taiau, kai vieno i
Kapardis A. Psychology and Law. A Critical Introduction. Cambridge, 1997. P. 36. Ten pat. P. 38. 3 Ten pat. P. 38. 4 Kuehn I. Looking Down a Gun Barrel: Person Perception and Violent Crime // Perception and Motor Skills, 1974. Vol. 39. P. 11591164.
2 1

5. Liudininko psichologija

147

vykio dalyvi rankose pasirodo ginklas, ypa aunamasis, viskas i karto keiiasi. Ginklas gali bti nukreiptas ne tik prie, bet ir vyki liudinink. Kiekvienas supranta, kad gali bti sueistas, netgi umutas. Taigi kyla klausimas, kiek tai veikia vykio dalyvi parodymus. Kaip keiiasi j matymas, siminimas, kai scenoje pasirodo stiprus ginklo veiksnys. Buvo atlikta daugyb tyrim, kuri rezultatai gana vienareikmiki ginklo pasirodymas keiia liudinink suvokim ir vlesnius parodymus. Paminsime du labiausiai inomus bandymus. A. Maasas ir G. Khnkenas (1989) imitavo ginklo poveik1. Prie tiriamojo vis akivaizdoje netiktai prieidavo eksperimentatorius. Vienais atvejais jis rankose laik peil, kitais pietuk. Be to, vienais atvejais jis imitavo smg, kitais to nedar. Po to nusikaltlis greitai pradingdavo. Antrojoje eksperimento dalyje tiriamj udavinys buvo atpainti nusikaltl tarp kit moni. Tai buvo daroma taip, kaip paprastai organizuojamas atpainimas jis stovjo eilje tarp kit. Eksperimento rezultatas buvo vienareikmis. vykio liudininkai ymiai blogiau atpaindavo nusikaltl, turjus ginkl. Jie daniau suklysdavo. Kai reikjo j apibdinti, jie pateikdavo daug maiau detali, tarp j buvo daugiau klaiding2. Utat pat ginkl, j laikani rank mons atsimin gerai. Taigi kalbame apie tam tikr koncentracijos, dmesio sutelkimo efekt. Pana eksperiment organizavo H. Krameris su bendradarbiais3. Jo tiriamieji mat netiktas scenas, kur upuoljas trenk vyno buteliu upultajam galv. Eksperimentas buvo organizuotas taip, kad buvo galima keisti butelio apvietim. Vienais atvejais jis buvo gerai apviestas, kitais blogai. Taiau visais atvejais buvo gana gerai matoma, kuo usimota. Po to buvo tikrinama, kaip tiksliai tiriamieji atsimena vis vyk. Paaikjo, kad esminiai skirtumai priklaus nuo to, kaip apviestas ginklas. Kuo geriau jis buvo apviestas, tuo stipresni buvo su ginklu susij psichologiniai efektai blogesnis visos scenos ir atskir jos detali siminimas4. Tai papildo ms supratim apie ginklo poveikio mechanizm. Matome, kad supratimas, jog itrauktas btent ginklas, nra vienintelis io poveikio altinis. Savarankik poveik daro scenos su ginklu vaizdin pus. Paprastai ginkluoto upuolimo liudininkai apie nusikaltl sako: Niekada nepamiriu to, k maiau. Kai jie tai sako teismo nariams, tie link laikyti j liudijimus patikimais. Psichologini eksperiment rezultatai ver1 Maas A., Khnken G. Eyewitness Identification: Stimulating the Weapon Effect // Law and Human Behaviour. 1989. Vol. 13. P. 397408. 2 Kapardis A. Psychology and Law. A Critical Introduction. Cambridge, 1997. P. 44. 3 Kramer H. T., Buckhout R, Euginio P. Weapon Focus, Arousal and Eyewitness Memory // Law and Human Behavior. 1990. P. 167184. 4 Kapardis A. Psychology and Law. A Critical Introduction. Cambridge, 1997. P. 44.

148

ANTROJI DALIS

ia tuo abejoti. Galima tikti, kad liudininkas negreitai pamir matyt vyk. Taiau tyrimai veria manyti, kad tokio vykio detales liudininkas atsimins kaip tik blogiau.

Blyksts efektas
Amerikieius sukrt inia apie prezidento Dono Kenedio nuudym. Tai vyko 1963 metais. domu tai, kad daugelis j gyvai prisimena akimirk, kai suinojo apie prezidento mirt. Jie atsimena, koks buvo oras, k tuo momentu veik, iliko gyvi tos akimirkos vaizdai. Tai buvo panau blykst, kuri blyksteljo gyvenimo kasdienybje ir nufotografavo kakok moment. Tkstaniai panai vaizd iki ir po io vykio pradingo, o atmintis laiko kaip nuotrauk. Prie 70 met kakas panaaus vyko po prezidento A. Linkolno nuudymo. 71 proc. apklaustj pasak, kad jiems iliko labai gyvi momento, kai jie igirdo apie vyk, prisiminimai1. Toks efektas atsiranda toli grau ne visais atvejais, j sukelia ne visi spdingi ir reikmingi vykiai. Pavyzdiui, amerikieius sukrt kosminio laivo Challenger tragedija. Jis visikai netiktai sprogo viso pasaulio akivaizdoje. Tai buvo tikra tragedija ir smgis Amerikos prestiui, taiau blyksts efektas nevyko. Keletas panai vyki dav postm tolimesniems tyrimams. Vienas i j buvo sirgali, stebjusi Didiosios Britanijos futbolo pirmenybi varybas, po kuri vyko masins riaus ir uvo apie imtas moni, apklausa. Jos metu buvo siekiama isiaikinti, kaip stipriai individas sirgo stebdamas varybas, kok spd jam padar atskiri j momentai, taip pat ar jam vyko blyksts efektas. Paaikjo, kad blyksts efektas i tikrj susijs su tuo, kiek mintieji vykiai buvo reikmingi paiam individui, k jis igyveno varyb metu ir ikart po j. Taiau, kita vertus, paaikjo, kad mintas efektas nra pastovi, reguliari reakcija, savaime atsirandanti po netikto ir reikmingo vykio. Vienais atvejais jis vyksta, kitais ne2.

Liudininko sitikinimas savo parodym teisingumu


Atlikdami liudininko apklaus ir iklausydami jo parodymus tardytojas, teisjas, gynjas ir pan. btinai uduoda svarb klausim, ar liudininkas
1 2

Kapardis A. Psychology and Law. A Critical Introduction. Cambridge, 1997. P. 44. Ten pat. P. 44.

5. Liudininko psichologija

149

sitikins savo parodym teisingumu. Tas klausimas gali skambti labai vairiai. Pavyzdiui: Ar js gerai matte tai, apie k dabar pasakojate? Ar esate sitikins savo parodym teisingumu? Ar negaljote suklysti? Atsakydamas iuos klausimus liudininkas pateikia savo parodym patikimumo vertinim. Paties liudininko sitikinimas savo parodym teisingumu teismui yra labai svarbus. Jis ypa svarbus, jeigu teismas sitikins liudininko nealikumu arba jeigu liudininko parodymai yra jam paiam nenaudingi (pvz., nusikaltlis pasakoja, kaip padar nusikaltim). Aptarsime, kiek tok sitikinim patvirtina psichologini tyrim duomenys. Paradoksali i tyrim ivada yra ta, kad prieingai, negu daugelio manoma, nra jokio esminio ryio tarp liudininko parodym teisingumo ir jo sitikinimo, kad parodymai teisingi1. i ivada neatrodys tokia paradoksali, jeigu prisiminsime, kaip danai klaidingi teism nuosprendiai buvo susij btent su kategorikais liudinink parodymais (r. 28 pav.).

28 pav. Klaidingas atpainimas2

Dl klaiding liudinink parodym du nekalti mons buvo apkaltinti vykd sunkius nusikaltimus ir nuteisti sunkiomis laisvs atmimo bausmmis. Lawrenceas Bergsonas (i kairs) buvo nuteistas u tai, kad padar kelet iaginim. Georgeas Moralesas (i deins) buvo nuteistas u apiplimus. Bergsonas buvo paleistas, sumus tikrj nusikaltl Richard Carbone (centre), kuris prisipaino vykds mintus iaginimus. Vliau jis prisipaino ir padars ginkluotus apiplimus, u kuriuos buvo nuteistas
1 Bothwell R., Deffenbacher K., Brigham J. Correction of Eyewitness Accuracy and Confidence: Differences in Eyewitness Memory // Journal of Applied Psychology. 1987. Vol. 72. P. 691695; Leippe M. The Appraisal of Eyewitness Testimony // Ross D. F. et al. Adult Eeyewitness Testimony: Trends and Developments. New York, 1994. P. 385418. 2 Scientific American. 1974. Vol. 231. P. 6.

150

ANTROJI DALIS

Georgeas Moralesas. Tada pastarasis taip pat buvo paleistas. Atidiai pairkite pateiktas nuotraukas. J panaumas yra labai pavirutinikas. Skirtingos nosies formos, smakras, akys. Taiau daugyb liudytoj buvo sitikin, kad nesuklydo. Kodl taip yra? Angl mokslininkas A. Leippeas tai aikina gana paprastai: tiesiog liudinink parodymus formuoja vieni veiksniai, tuo tarpu j sitikinim parodym teisingumu veikia kiti veiksniai. Jis taip pat ikl prielaid, kad ryys tarp parodym tikslumo ir subjektyvaus liudininko sitikinimo, kad jie teisingi, yra glaudiausias, kol pakankamai geros suvokimo slygos. Kitaip tariant, kol matymo slygos geros, mogus gali teisingai atsakyti, kaip tiksliai jis mat. Kai slygos blogos, liudininkas klysta ir dl vyki, ir dl savo sugebjimo juos teisingai suvokti. Aiku, kad kuo maau galimybi teisingai suvokti savo sugebjim vertinti, tuo didesn vaidmen vaidina netiesioginiai vertinimo kriterijai. Kokie tai kriterijai? Kaip mogus nustato, ar teisingai suvok situacij? Vien i kriterij nagrinja K. Williamsas ir jo kolegos (1992)1. Jis nurodo, kad tikjimas savo parodym teisingumu yra socialinis reikinys. Jis yra svarbi socialinio liudininko vaidmens dalis. A buvau vykio vietoje, vadinasi, privaliau inoti, kas ten vyko. Liudininkas tiki savo parodym teisingumu tiesiog dl to, kad parodym teisingum lyg ir utikrina socialinis jo, kaip liudininko, statusas. Kitas svarbus sitikinimo dl parodym teisingumo nepriklausomybs nuo paties teisingumo veiksnys yra individui bdingas savo atminties tikslumo vertinimas. Vieni mons link apskritai, neatsivelgdami stebjimo slygas pasitikti savo suvokimu ir atmintimi. Kiti link savimi abejoti. E. Brownas nustat, kad dauguma moni, sitikinusi savo parodym tikslumu tais atvejais, kai ie duomenys i tikrj yra teisingi, lygiai taip pat link taip manyti ir tuo atveju, kai duomenys nra teisingi2. Paprasiausiai vieni mons visada link pasitikti savo parodymais (net ir tada, kai jie nelabai teisingi), kiti visais atvejais link per maai tikti savo pai parodymais (net ir tada, kai jie gana teisingi). Visa tai rodo, kad liudininko stebti vykiai atmintyje nelieka nepakit. Kai atmintyje atsiranda informacija, ji dar ilgai apdorojama ir vertinama. Tuo remiantis galima daryti prielaid, kad liudininko savo parodym tikslumo vertinimas pirmosios apklausos metu gali bti daug tikslesnis negu vlesnieji, atlikti tardymo ir ypa teismo metu.

1 Williams K., Loftus E. Deffenbacher K. Eyewitness Evidence and Testimony. In Kagehiro et al. // Handook of Psychology and Law. New York, 1992. P. 141166. 2 Brown E., Deffenbacher K., Sturgill W. Memory for Faces and Circumstances of the Encounter // Journal of Applied Psychology. 1977. Vol. 62. P. 311318.

5. Liudininko psichologija

151

Psichologiniai tyrimai patvirtino i prielaid. Pavyzdiui, Sporeris ir kiti pasil, kad liudinink parodymus pirmosios apklausos metu bt tikslinga rayti vaizdajuost, ypa tada, kai liudininkas atsako klausim, ar gerai mat (girdjo ir pan.), ar tiksliai atsimena vykius, apie kuriuos duoda parodymus. Mokslininko nuomone, tai padt teismui ir tardymui tiksliau vertinti pradin liudininko nuomon apie savo parodym teisingum. Dar daugiau nuveik S. Kassinas. Jis nustat, kad liudininkas daug tiksliau vertina savo parodym teisingum, jeigu jam leidiama paiam pairti savo pirmj parodym videora1. Taigi psichologiniai tyrimai iaikino gana sudting santyk tarp parodym teisingumo ir liudininko nuomons apie j teisingum.

5.6. Liudininko asmenyb ir jo parodymai


Perskaitykite modulio tekst. Skaitydami apie kiekvien liudininko parodymams reikming jo asmenybs ypatyb, sivaizduokite situacij, kurioje i informacija jums bt naudinga. Liudininkai yra labai vairs: skirtingo amiaus, isilavinimo, charakterio. Skirtingai jie elgiasi ir duodami parodymus. Siekiant aprayti liudinink elgesio vairov pasilyta nemaai vairiausi liudinink tipologij. Pavyzdiui, Ch. Swansonas ir N. Territto iskiria kelet liudinink tip. Tarp j doras ir links padti, tylenis (jis pasirengs padti teistvarkai, bet i viso nesugeba ir nemgsta kalbti), tarus (nepasitiki tardytoju, yra sitikins, kad apklausa tai tik kit slapt tiksl priedanga), prieikai nusiteiks (jis apskritai nepatenkintas ir piktas), per daug plepus, pagyrnas (apklausa jam tai tik proga pakalbti mgstamiausiomis temomis), drovus (senyvo amiaus mons, imigrantai, menko isilavinimo liudininkai, blogai suprantantys kriminalin justicij ir jos tikslus), apsvaig nuo alkoholio ar narkotik liudininkai ir pan.2

1 Kassin S. A. Eyewitness Identification: Retrospective, Selfawareness, and the Accuracy Confidence Correlation // Jourmal or Personaltiy and Social Psychology. 1985. Vol. 49. P. 88 93. 2 Swanson Ch., Chamelin N., Territto Ch. Criminal Investigation. New York, St. Louis, San Francisko: McGraw-Hill. Inc., 1999. P. 140141.

152

ANTROJI DALIS

Teism visada domino liudininko asmenyb. Klausydamiesi liudininko parodym teismo nariai atidiai iri liudinink ir bando suprasti, koks jis mogus, kiek juo galima pasitikti, kiek jis sugeba pastebti ir suvokti. Liudininko vertinimas ireikiamas charakteristikomis: geras, blogas, atviras, gudrus, protingas, solidus, lengvabdis ir pan. Toki apibdinim kalboje per 14 tkstani. Manoma, kad kiekvienas i t bruo gali vienaip ar kitaip veikti parodym pilnum ir tikslum. Nemaiau skirtingos yra ir liudinink bsenos. Liudininkas, kaip ir kiekvienas mogus, kartais yra aktyvus, kartais pasyvus, vienais atvejais geros nuotaikos, kitais blogos. Aiku, kad kiekvienas is aspektas gali veikti parodymus, liudininko sugebjim pastebti, siminti, atsiminti klausinjant tardytojui ar teismui. Iekodami atsakymo pateikt klausim jie daugiausiai vadovaujasi kasdienine, buitine psichologija. Dabartins teismo psichologijos duomenys siekia padti, pakoreguoti, patikslinti tas ivadas. Aptarsime kelet svarbiausi tyrim krypi bei tyrim ivadas.

Bendras psichikos proces aktyvumo lygis


I savo kasdienins patirties inome, kad ms aktyvumo lygis gali bti labai skirtingas. Kartais bname apsnd, pasyvs, pavarg, bna sunku prisiversti aktyvesnei veiklai. Taiau bna ir prieingai jauiame energijos pertekli, troktame veiklos. Vienais ir kitais atvejais skirtingai veikia ir ms suvokimas bei atmintis. Kai esame pasyvs, jie irgi veikia puse savo pajgumo: ms niekas ypatingai nedomina, esame abejingesni aplinkai. Aiku, jeigu tokios bkls liudininkui teko matyti kakokius vykius, jis atsimins maiau detali. Kai jauiame tur daug energijos, atgimsta ir gyvas domjimasis viskuo, kas vyksta aplinkui, ir kartu sugebjimas daug k pastebti, suvokti, atsiminti. Atlikus tyrimus paaikjo, kad siningo liudininko psichikos aktyvumas yra vienas i svarbiausi dalyk. Nuo jo priklauso parodym pilnumas ir tikslumas. Tyrimai parod, kad skirtumas tarp to paties liudininko parodym vairiu laiku yra daug didesnis nei paprastai sivaizduojama. Tas pats mogus gali bti tikrai geras arba blogas liudininkas. Tai priklauso nuo tuometins jo bkls. Kaip tik ioms problemoms buvo skirtas domus M. Digeso ir jo koleg (1992) tyrimas1. Tyrimo metodika buvo labai paprasta. Tiriamiesiems buvo rodomas labai trumpas filmas apie automobili avarij. Filmas buvo demonstruojamas skirtingu laiku. Vieniems jis buvo rodomas 10 valand ryto,
1 Diges M., Rubio M. E., Rodriguez M. C. Eyewitness Memory and Time of Day // Lsel and al. (eds) Psychology and Law. International Perspectives. New York, 1992. P. 317320.

5. Liudininko psichologija

153

kitiems 8 valand vakaro. Pirmoji ir svarbiausia ivada: dauguma moni ryte yra geresni liudininkai atsimena daugiau ir tiksliau. Kadangi liudininko parodymams toks svarbus bendras psichikos aktyvumas, psichologai daug dmesio skyr veiksniams, nuo kuri jis priklauso, ir tyrinjo ry tarp j ir liudijimo tikslumo bei isamumo. Vienas i veiksni yra skirtumas tarp vieversi ir peld. I kasdienins patirties puikiai inome, kad kai kurie mons (vieversiai) lengvai pabunda ryte, greiiau suaktyvja, o vakare jauiasi pavarg, pasyvs ir anksti gula miegoti. Tuo tarpu kiti pabunda sunkiai, sunkiau pasiekia prast dienos ritm. Utat vakare jie ilgiau bna aktyvs ir link ilgai neiti miegoti (peldos). M. Digeso ir jo koleg tyrimas pateik domi duomen ir iuo klausimu. Buvo patvirtinta, kad aktyvumo dinamikos tipas yra svarbus veiksnys, darantis poveik liudininko parodymams. Kartu jis leido patikslinti i dinamik ir jos poveik. Mat prastas sivaizdavimas, kad vieversiai pabud ryte i karto yra vals, yra ne visai teisingas. Ir vieversiai, ir peldos ryte yra maiau aktyvs nei dienos viduryje. Tiek vieni, tiek kiti tik apie vidurdien pasiekia aukiausi aktyvumo lyg. Tik vieversiai pasiekia aktyvumo virn vidutikai trimis valandomis anksiau nei peldos. Tai reikia, kad ir j (peld) tikslesnio ir pilnesnio suvokimo, siminimo ir prisiminimo laikas pastmtas link vakaro. Suvokimo ir siminimo aktyvum taip pat veikia tai, ar individas intravertas, ar ekstravertas. Nuo io bruoo priklauso ne tiek bendras aktyvumo lygis, kiek jo kryptis. Intraverto (nuo lot. intra vid, vertus nukreiptas) dmesys (atitinkamai ir kiti su juo susij psichikos procesai suvokimas, siminimas ir pan.) labiau nukreiptas jo vidin pasaul. Ekstraverto (nuo lot. ekstra ior ir vertus nukreiptas) tie procesai labiau nukreipti ior. Kadangi liudininkui tenka daugiau liudyti apie iorinius vykius, tai ekstravertai geresni liudininkai. Savotikai netikti buvo tyrimo duomenys, rod, jog ir ia justi priklausomyb nuo paros laiko. Intravertai geresni liudininkai ryte, ekstravertai vakare1. Tai buvo paaikinta tuo, kad ekstravertai ymiai daniau bna peldos, liau nei intravertai suaktyvja ryte.

Kognityvinis liudininko stilius


Terminas kognityvinis stilius psichologijoje palyginti naujas. J psichologij ved ymus amerikiei suvokimo tyrjas N. Koganas2. Jis apiDiges M. et al. P. 317. Kogan N. Educational Implications of Cognitive Styles // G. S. Lesser (ed.) Psychology and Educational Practice. Glenview, 1971. P. 242292.
2 1

154

ANTROJI DALIS

bdina individui bdingus informacijos apdorojimo bdus: tam tikros informacijos suvokimo, siminimo, jos apmstymo bei pertvarkymo. Kai kurie individuals kognityvinio stiliaus ypatumai nulemia ir individo elges, kai jam tenka bti liudininku.

Priklausomyb nuo konteksto


Psichologin priklausomyb nuo konteksto tai dar vienas liudininko psichologijos bruoas, kurio tyrimas padjo suprasti labai svarb subjektyvaus liudininko fenomen. Tai liudininkas, kuris painioja tai, k tikrai mat su savo vaizduots paveikslais. Jis ir yra subjektyvus liudininkas. Teismui paklausus: Ar js tikrai matte? Ar esate sitikins savo parodymais?, jis nuoirdiai ir visikai sitikins teigia, kad jo parodymai teisingi. Nors i tikrj jis painioja tai, k tikrai mat, su tuo, k paskui pagalvojo. Psichologiniai tyrimai padjo patikslinti asmenybs ypatumus, prisidedanius formuojantis subjektyvaus liudininko fenomenui. Germanas Vitkinas1 tyr kiekvienam i kasdienins patirties inom fenomen, kai pradj judti, kartais to nepastebime. Mums atrodo, kad pajudjo mus supantys daiktai. i iliuzija pastebima, pavyzdiui, kai pradeda vaiuoti ms traukinys, bet mums atrodo, kad u vagono lango pajudjo stotis. Tiriamieji bdavo specialiai rengtame kambaryje, kuris galjo suptis kaip spuokls ir netgi apsiversti bei suktis aplink savo a. Tiriamasis buvo sodinamas kambaryje esanias spuokles, pririamas dirais ir paliekamas vienas. Po kiek laiko jis pamatydavo ir pajusdavo, kad jo kd pradjo suptis, i pradi nestipriai, o paskui vis stipriau, kol galiausiai praddavo suktis kartu su tiriamuoju. Tiriamojo sukimasis buvo viso labo iliuzija. I pradi sibavo, o po to sukosi kambarys, o tiriamasis vis laik buvo vietoje, jo spuokls nejudjo. Taiau tiriamajam, kaip ir traukinio judjimo atveju, atrod, kad juda jis pats, o kambarys stovi vietoje. Kaip jau minjome, is fenomenas buvo inomas seniai. Taiau mintojo eksperimento metu pirm kart buvo pastebta, kad yra moni, kuriems i iliuzija atsiranda labai lengvai, o kitiems ji visai neatsiranda: jie i karto pastebi, kad juda ne jie, o kambarys. Tyrindamas i moni psichologinius skirtumus, mokslininkas nustat, kad jie skiriasi daugeliu kit atvilgi. Vienas i rykiausi skirtum
1 Vitkin G., Asch S. E. Studies in Space Orientation. Perception of the Upright In the Absence of Visual Field // J. Exp. Psychol. 1948. Vol. 38. P. 603614; Vitkin G. Perception of Body And of the Position of the Visual Field // Psychol. Monogr. 1949. Vol. 63. P. 146; Vitkin G. Perception of the Upright when the Direction of the Force Acting on the Body is Changed // J. Exp. Psychol. 1950. Vol. 40. P. 93106.

5. Liudininko psichologija

155

buvo sugebjimas i konteksto iskirti figr. sivaizduokite pieinuk. Jame nupietas namas, umaskuotas daugeliu chaotikai nubraiyt linij. Tiriamieji, nepasidav judjimo iliuzijai, sugebdavo, nepaisant vis ubraukym, matyti namo kontrus. Kiti gi, kurie jai pasiduodavo, namo nemat. Jie neiskirdavo namo kontr (figros) i fono (tuos kontrus maskuojani chaotik linij). ie mons mat chaotikus brknius, bet j regjimas nesugebjo iskirti namo kontr. ie mons buvo pavadinti priklausomais nuo konteksto (turima omenyje, kad kontekstas u juos stipresnis, jis neleidia jiems iskirti pieinio i fono)1. Tie, kurie mokjo iskirti, buvo pavadinti nepriklausomais nuo konteksto2. Atliekant tolimesnius tyrimus buvo aptikta daug svarbi i dviej moni grupi asmenybs skirtum. Nepriklausomi nuo konteksto labiau orientuojasi save. Jie labiau link manyti, kad btent nuo j pai pastang priklauso, ar jiems pavyks pasiekti tai, ko jie nori, ar bus gera eima, sveikata, aplinkini pripainimas. Tuo tarpu nuo konteksto priklausomi mons mano prieingai. Jie fatalistai, sitikin, kad visa tai priklauso nuo skms, atsitiktinumo, likimo ir pan.3 (Jeigu norite geriau suvokti skirtum tarp i dviej tip, silome panagrinti testo klausimus. r. Priklausomyb nuo konteksto. Labai naudinga patiems atsakyti klausimus ir susumavus, kiek kart teigiamai atsakyta klausimus, paymtus N raide, nustatyti savo pai nepriklausomybs nuo konteksto vertinim. Palygin savo bal su kit moni galsite standartizuoti vertinim, tai yra susiorientuoti, kiek js iuo atvilgiu panaus arba skiriats nuo j.).

Priklausomyb nuo konteksto


N raide paymti teiginiai, su kuriais sutinka nuo konteksto nepriklausomi mons. Su visais kitais teiginiais sutinka nuo konteksto priklausomi mons. 1. Kilimas karjeros laiptais labiau priklauso nuo palankiai susiklosiusi aplinkybi nei nuo mogaus gabum bei pastang. 2. Skyrybos daniausiai vyksta todl, kad mons nenori vienas prie kito taikytis. N

1 Oltman P. K., Raskin E., Karp S. A., Vitkin G. Manual for the Embedded Figures Test. Palo Alto, 1971. 2 Vitkin G. at al. Personality through Perception. New York, 1954. 3 Goodenough D. R.., Vitkin G. Cognitive Styles: Essence. New York, 1982; Vitkin G. at al. Personality through perception. New York, 1954.

156

ANTROJI DALIS

3. Liga atsitiktinis dalykas; jeigu jau lemta susirgti, tai nieko nepadarysi. 4. mons tampa vienii todl, kad patys nerodo dmesio ir draugikumo aplinkiniams. N 5. Mano nor isipildymas danai priklauso nuo skms. 6. Beprasmika stengtis ukariauti kit moni simpatij. 7. Iorins aplinkybs tvai ir materialin padtis eimos laim nulemia ne maiau nei sutuoktini tarpusavio santykiai. 8. A danai jauiu, kad turiu maai takos tam, kas vyksta su manimi. 9. Vadovavimas efektyvesnis tada, kai pavaldiniai visikai kontroliuojami, nei kada pasikliaujama j savarankikumu. 10. Mano paymius mokykloje daniau nulemdavo atsitiktinumai (pavyzdiui, mokytojo nuotaika) nei mano pastangos. 11. Kai kuriu planus, paprastai tikiuosi, kad galsiu juos vykdyti. N 12. Tai, k daugelis supranta kaip skm, i ties yra ilg tiksling pastang rezultatas. N 13. Manau, kad teisingas gyvenimo bdas sveikatai gali padti labiau nei gydytojai ir vaistai. N 14. Jeigu mons netinka vienas kitam, tai kad ir kiek jie sistengtsi susitvarkyti eimynin gyvenim, jiems nieko neieis. 15. Aplinkiniai paprastai vertina mano gerus darbus. N 16. Vaikai uauga tokie, kokius juos iauklja tvai. 17. A manau, kad mano gyvenime atsitiktinumas ar likimas didels reikms neturi. N 18. A stengiuosi nieko toli ateit neplanuoti, nes daug kas priklauso nuo to, kaip susiklostys aplinkybs. 19. Mano paymiai mokykloje labiausiai priklaus nuo mano pastang ir pasirengimo. N 20. eimyniniuose konfliktuose a daniausiai jauiuosi kaltesnis nei tas, su kuriuo konfliktuoju. 21. Daugumos moni gyvenimas priklauso nuo susiklosiusi aplinkybi. 22. Man labiau priimtinas toks vadovavimas, kai pavaldinys gali sprsti savarankikai. N 23. Manau, jog mano gyvenimo bdas jokiu bdu nra mano lig prieastis. 24. Paprastai monms pasiekti auktum savo veikloje trukdo btent nepalankiai susiklosiusios aplinkybs. 25. U blog vadovavim organizacijoje atsakingi patys ten dirbantys mons. N

5. Liudininko psichologija

157

26. A danai jauiu, kad niekaip negaliu pakeisti eimoje susiklosiusi santyki. 27. Jeigu labai noriau, galiau palenkti savo pusn beveik kiekvien mog. N 28. Augani kart veikia tiek daug vairi aplinkybi, kad tv aukljimo pastangos yra beprasms. 29. A pats sukuriu tai, kas man atsitinka. N 30. Bna sunku suprasti vadov elgesio prieastis. 31. mogus, nesugebjs pasiekti aukt rezultat savo darbe, greiiausiai nepakankamai stengsi. N 32. Daniausiai sugebu i savo eimos nari gauti tai, ko siekiu. N 33. Dl neskmi ir nemalonum mano gyvenime daniausiai buvo kalti kiti mons, o ne a. 34. Vaik visada galima apsaugoti nuo peralimo. N 35. Esant sudtingoms situacijoms a links palaukti, kol viskas susitvarkys savaime. 36. Skm tai tempto darbo rezultatas, ji maai priklauso nuo atsitiktinum. N 37. A jauiu, kad btent nuo mans, o ne nuo ko nors kito, priklauso mano eimos laim. N 38. Man visada sunku suprasti, kodl vieniems monms a patinku, o kitiems ne. 39. A links sprsti ir veikti savarankikai, o ne tiktis kit moni pagalbos ar palankaus likimo. N 40. Gaila, bet mogaus nuopelnai, nepaisant vis pastang, daniausiai lieka nepripainti. 41. eimos gyvenime bna toki situacij, kuri negalima isprsti net ir labiausiai norint. 42. Gabs mons, nesugebj gyvendinti savo galimybi, turt kaltinti tik save. N 43. Daugelis mano pasiekim tapo manomi tik kit moni dka. 44. Daugelis neskmi mano gyvenime vyko dl nesugebjimo, neinojimo arba tingjimo, ir maai kas priklaus nuo skms. N Remiantis liudininko psichologija buvo nustatyti labai svarbs i dviej grupi atstov skirtumai. Paaikjo, kad nuo konteksto priklausomi mons blogiau sugeba atskirti, k vykio metu jie i tikrj mat, nuo to, k sivaizdavo, pagalvojo ir pan. Moteris, upulta vakare grtanti i darbo, visikai sitikinusi teigia, kad upuoljas buvo su ruda odine striuke, nors tardymo eksperimentai tikinamai parod, kad esant tokiam apvietimui, koks

158

ANTROJI DALIS

buvo upuolimo metu, ji negaljo nei matyti spalvos, nei nustatyti, i ko striuk pagaminta. Bet ji ino, kad nusikaltlis apskritai turi bti su ruda odine striuke, jos vaizduot tuoj pat tai pavaizdavo, o atmintis nesugebjo io vaizduots paveikslo atskirti nuo tikrovs. Vlesns mintys, jausmai, ivados ir pan. lyg linijos ant pieinio umaskavo pradin piein, susiliejo su juo, pasidar jo dalimi. Kaip tik toks nesugebjimas atskirti tikro vaizdo nuo tikrovs bdingas monms, kuri kognityvinis stilius labai priklauso nuo konteksto. Kaip jos regjimui sunku iskirti namelio kontrus i j maskuojani linij, taip jai sunku atskirti tikrai matyt vaizd nuo vliau matyto bei nuo tolimesni ivad, vertinim. Palyginti su monmis, kurie yra nepriklausomi nuo konteksto, jai taip pat sunkiau atskirti, k ities mat, nuo to, k norjo pamatyti. Svarstant konkretaus liudininko parodymus isiaikinti jo kognityvin stili gali bti itin naudinga, kai yra pagrindas manyti, jog liudininkas ne mat, o sivaizdavo teism dominanias vykio detales.

Socialini stereotip veikimas


Kai girdime arba galvojame apie tikr nusikaltl, spontanikai j sivaizduojame. Net n karto nesusidrs su tokiu nusikaltliu mogus gali gana detaliai apibdinti, kaip jis atrodo, kaip kalba, kokie jo santykiai su aplinkiniais, jo siekiai, gyvenimo bdas ir pan. is vaizdis (socialinis stereotipas) gana pastovus ir skmingai atlaiko bandymus j pakeisti. Susitik su tikru nusikaltliu ir pamat, kad jis visai nepanaus tikr, tipik darome ivad, kad jis netipikas, kad jis iimtis, kuri, kaip inoma, tik patvirtina taisykl. ios stereotipins inios nevienareikms. Pastebj nepastam mog turint vien i tipiko nusikaltlio bruo, iekome ir kit. Pavyzdiui, tatuiruot suvokiama kaip priklausymo nusikaltli arba kitokioms asocialioms grupms poymis. Tarkime, pastebj tatuiruot, jiems galime priskirti ir nepastamj. O priskyr, bsime link velgti jame ir visus kitus nusikaltlio bruous. Tai sukelia tam tikrus efektus, kurie labai svarbs vertinant liudininko parodymus.

Nesmoningas prisiminim koregavimas


Vykstant nesmoningam prisiminim koregavimui mogus simena vien vaizd, taiau atkurdama t vaizd atmintis j patikrina ir spontanikai pataiso nenuoseklum, klaidas. Nenuoseklumas, ir klaidos yra tai, kas nukrypsta nuo socialinio stereotipo.

5. Liudininko psichologija

159

Vieni pirmj tok efekt 1947 metais pastebjo amerikiei psichologai G. Allportas ir I. Postmanas1. Jie atliko eksperiment, kurio metu tiriamajam sudar slygas igirsti pokalb apie piein, kuris pakabintas vienoje i metro stoi. Vienas i kalbanij pasakojo kitam paveikslo turin. Jis pasakojo, kad paveiksle vaizduojami septyni mons, vaiuojantys metro vagonu. Tai moteris su kdikiu, juodaodis mogus su striuke ir kaklaraiiu ir baltaodis, stovintis greta jo ir deinje rankoje laikantis peil skustuv. Kiek vliau eksperimentatoriai tiriamj pra atkartoti igirstj pokalb. Rezultatas buvo labai domus: beveik pus tiriamj papasakojo, kad peilskustuv rankoje laik juodaodis. Eksperimentatoriai tai aikino stereotipo veikimu. Mat vidutinis amerikietis nusikaltl links sivaizduoti juodaod. Liudininko psichologijos poiriu, ia svarbus ne tik pats efektas, bet ir tai, kad jis vyksta spontanikai, individui to nesuvokiant. Jokie psichikos mechanizmai nespja individo, kad jo atsiminimas bus pakoreguotas. Tai sukelia teisiniu poiriu paradoksali situacij. Liudininkas sakys neties (daugelio ali baudiamieji statymai u tai numato gana griet atsakomyb), bet jis lyg ir nekaltas, nes jo atminties turinys pakito jam neinant. Panas buvo ir kit dviej JAV mokslinink Boono ir Davieso eksperiment rezultatai2 (1987). Jie rod savo tiriamiesiems skaidres. Pusei tiriamj buvo rodoma skaidr, kurioje baltaodis mogus kalbdamas su juodaodiu laik peil. Kitai pusei buvo rodoma skaidr, kurioje antrasis mogus taip pat buvo baltaodis. Prajus tam tikram laikui eksperimentatoriai papra tiriamuosius prisiminti nuotraukos turin. Paaikjo, kad pirmojoje grupje (antrasis panekovas buvo juodaodis) ymiai daniau buvo klystama io juodaodio nenaudai buvo teigiama, kad peilis buvo btent jo rankose. is efektas buvo pavadintas ginklo perklimo (weapon transfer) efektu. Jis susilauk tolimesni tyrim3. Jie parod, kad is efektas pasireikia ne visada, kad jo buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo papildom slyg. Taiau teisiniu poiriu svarbu tai, kad jis gali pasireikti. Taigi teisjas ir tardytojas turi bti labai atsargs vertinami liudinink parodymus tais atvejais, kai juos gali paveikti vairs stereotipai.

Allport G. W., Postman. I. The Psychology of Rumor. New York, 1947. Boon J. C., Davies G. M. Rumors Greatly Exaggerated: Allport and Postmans Eksperimental Study // Canadian Journal of Behavioral Science. Vol. 19. P. 430440. 3 r. Treadway M., McCCloskey M. Effects of Racial Stereotypes on Eyewitness Performance: Implications of the Real and Rumored: Allport and Postman Studies // Applied Cognitive Psychology. 1989. Vol. 3. P. 5364.
2

160

ANTROJI DALIS

Atsakym menantys klausimai ir liudinink parodymai


Visais aptartais atvejais individo stereotipai patys spontanikai pakoreguodavo atminties turin. Ne maiau svarbs yra atvejai, kai atminties korekcij atlieka kitas mogus. Vienas rykiausi tokio poveikio pavyzdi yra vadinamieji atsakym menantys klausimai. Jeigu liudinink praome papasakoti, kaip kaltinamasis mu nukentjusj, prie tai nepaklaus, ar jis apskritai mu, numanome, kad jis j tikrai mu. Mes lyg ir priveriame liudinink patikti, kad mogus buvo muamas. Igirds tok klausim, liudininkas, nemats jokio muimo, susiduria su nelengvu pasirinkimu imti ginytis su tardytoju ir rodinti, kad muama nebuvo, arba ramiai sutikti su juo ir pateikti kelet jam reikaling muimodetali. statym leidjai suvokia toki atsakym menani klausim pavojingum. 168 ir 178 Lietuvos baudiamojo proceso kodekso straipsniai liudininko apklaus sureguliuoja taip, kad toki klausim bt ivengta. Tuo tikslu apklausos pradioje tiek tariamajam, tiek liudytojui siloma paiam papasakoti visk, k jis ino. Draudiama uduoti menanius klausimus (r. Teisinis liudininko apklausos tvarkos sureguliavimas). iomis aplinkybmis ypa svarbs atvejai, kai menanij atsakym klausim poveikis yra paslptas, umaskuotas. Poveikis gali bti labai stiprus, taiau teismui itin sunku j pastebti. Tokia situacija susidaro, jeigu poveik daro ne pats klausimas (jo turinys visikai neutralus), o tik atskiri jo odiai ar net gramatins odi formos. inomas teiss psichologas F. Loftusas atlikdamas savo eksperiment rod trump film apie autoavarij1. Visi jo tiriamieji mat t pat film. Visus juos eksperimentatorius pra pasakyti, madaug kokiu greiiu vaiavo maina. Skyrsi tik vienas uduodamo klausimo odis. Vien tiriamj eksperimentatorius klaus, koks buvo greitis, kai viena maina trenksi antrj. Tuo tarpu kit jis klaus, koks buvo greitis, kai viena maina paliet antrj. Skirtingi odiai sukl spding atsakym skirtum. Vidutinis automobilio greiio vertinimas, kai buvo pavartotas odis trenk, buvo 75,6 km/val. Pavartojus od paliet greitis buvo 57,6 km/val. Ne maiau domus buvo kitas to paties mokslininko eksperimentas. Jo metu buvo manipuliuojama jau ne savarankiku odiu (veiksmaodiu), o

Loftus E. F., Palmer J. C. Reconstruction of Automobile Destruction: Example of the Interaction between Language and Memory // Journal of Verbal Learning and Verbal Behavior. 1974. Vol. 13. P. 585589.

5. Liudininko psichologija

161

pagalbiniu (artikeliu). Klausdamas, ar filme buvo rodomas tam tikras daiktas, eksperimentatorius vienais atvejais naudojo ymimj artikel the, kitais atvejais buvo panaudotas neymimasis artikelis a. Pavyzdiui, pirmosios grups buvo klausiama: Ar matte an apple, tai yra bet kok obuol?. Tuo tarpu kitiems buvo pateikiamas klausimas: Ar matte the apple (tam tikr obuol)?. Liudinink parodymai i esms skyrsi. Tai priklaus nuo to, kaip buvo suformuluotas klausimas. Esm ta, kad filme, kur mat tiriamieji, nebuvo rodoma jokio obuolio. Tai pastebjo daugelis liudinink, paklaust apie the apple. Taiau kitu atveju (artikelis an) ymiai maiau moni pasak, kad obuolio i viso nebuvo1.

Socialinio suvokimo ypatumai ir liudininko parodymai


Europieiams atrodo, kad visi kinai panas vienas kit. Kinams gi atrodo, kad jie labai skirtingi. J nuomone, kaip tik europieiai labai panas vieni kitus. is pavyzdys iliustruoja psichologams seniai inom dsn. Socialinis suvokimas kur kas labiau isivysts, turi daugiau niuans, kai individas stebi savo socialins grups narius. iuo atveju jis sugeba pamatyti daug individuali bruo. Kit grupi nariai mus suvokia grubiau, primityviau. ia mes daug sunkiau pastebime individualius skirtumus. i aplinkyb pasirod labai svarbi vertinant liudinink parodymus. Atliekant tyrimus nustatyta, kad parodymai apie tos paios rass, amiaus, lyties mones nepalyginti tikslesni ir smulkesni nei apie kitos2. Tam tikras io reikinio prieastis padeda suprasti amerikieio psichologo P. Powerso tyrim duomenys (1979)3. Jis nustat, kad moterys duoda daug tikslesnius ir pilnesnius parodymus ne tik apie kitas moteris, bet apskritai apie visk, kas priklauso moter pasauliui: drabuius, kosmetik ir pan. Jos lengviau pastebi ir simena tokias moterikas gyvenimo detales net jeigu liudija apie vyrus (pvz., jeigu vyras naudoja kosmetik).

Iorinis ir vidinis vyki kontekstas


Kak atpainti lengviau negu atsiminti. Bna sunku prisiminti tam tikr od, taiau kai mums j primena, i karto atpastame. Dl to liudinink parodymai vyki vietoje daug efektyvesni. Kiekviena aplinkos detal
1 Loftus E. F. and Zanni G. Eyewitness Testimony: the Influence of the Wording of a Question // Bulletin of the Psychonomic Science. 1975. Vol. 5. P. 8688. 2 r. apvalgin straipsn leidinyje: Bothwell R. K., Brigham J. C., Malpass R. Crossracial Identification // Personality and Social Psychology Bulletin. 1989. Vol. 15. P. 1925. 3 Powers P. A., Andriks J. I. and Loftus E. F. Eyewitness Account of Females and Males // Journal of Applied Psychology. 1979. Vol. 64. P. 339347.

162

ANTROJI DALIS

primena liudininkui visk, k jis ia mat. Visos vyk primenanios aplinkos detals sudaro vyki kontekst. Btinyb panaudoti kontekst ir taip padti liudininkui prisiminti vykio detales niekam nekelia abejoni. Kriminalistai seniai ir pagrstai kalba apie parodym davim ir ypa patikrinim vyki vietoje. Psichologiniai tyrimai gerokai praplt vyki konteksto svok. Paaikjo, kad svarbi ne tik iorin, objektyvioji aplinka, bet ir vidin, subjektyvioji. Liudininkui vykius prisiminti padeda ne tik vieta, kurioje viskas vyko. Ne maiau (o kartais ir labiau) svarbi yra vidin liudininko bsena: tai, k jis tuo momentu galvojo, k jaut, kaip buvo nusiteiks, kokios buvo psichikos bkls1. Atlikus tyrimus paaikjo, kad kuo apklausiamj bkl tuo metu, kai reikia visk prisiminti ir paliudyti, panaesn buvusi vykio metu, tuo skmingiau bus prisimenama. G. Gudjansono, D. Haaga, J. Overtono, S. Lissmano tyrim rezultatus sunku pavadinti kitaip kaip paradoksaliais. Jie tyr liudininkus, kurie stebdami vykius buvo apsvaig nuo narkotik arba alkoholio. Paaikjo, kad jiems lengviau prisiminti matytus vykius pavartojus to paties narkotiko, ir apsvaigimo stadijai esant panaiai t, kuri buvo vyki, apie kuriuos duodami parodymai, metu2.

Vyresnio amiaus liudininkas


Vyresnio amiaus mons sudaro vis didesn gyventoj dal. Dl to jie vis daniau traukiami kriminalin, civilin ir kt. procesus. Senyvo amiaus mons danai yra maiau apginti, lengviau paeidiami, todl jiems daniau reikalinga gynyba, taip pat ir teisin. Tarp j nedaug nusikaltli. io amiaus mons daniau liudija tardymui ar teismui kaip liudytojai arba nukentjusieji. Tyrimai ir kasdienin praktika rodo, kad teismas links labiau tikti pagyvenusio mogaus nei jaunuolio parodymais. Manoma, kad pagyven mons yra atsakingesni, maiau pasiduoda emocijoms, galinioms sutrikdyti suvokim, kad jie solidesni, labiau pasitiki teismu3.

1 Haaga D. A. Moodstatedependent Retention Using Identical or Nonidentical mood Induction at Learning and Recall // British Journal of Clinical Psychology. 1989. Vol. 28. P. 7583. 2 r. apvalg: Gudjansson G. H. The Psychology of Interrogations, Confessions and Testimony. Chichester, 1992. 3 r. Ross D. E. and Toglia M. Adult Eyerwitness Testimony. Current Trends and Development. New York, 1990.

5. Liudininko psichologija

163

Amerikiei tyrjas Lindsay tyr 25 veiksni poveik teismo sprendimui. Amius ir su juo susijs didesnis pasitikjimas senesni moni parodymais taip pat jo veiksni skaii. Pagal reikm jis um 18 viet tarp vis kit1. Taiau psichologiniai tyrimai veria manyti, kad senyvas amius yra teising parodym davim sunkinanti aplinkyb. Atliekant moni, kuriems 60 ir daugiau met, laboratorinius tyrimus nustatyta, kad j atmintis veikia blogiau, nei kai jiems buvo 20. Tai susij ne tik su specialiomis laboratorinmis uduotimis, bet ir su kasdieninmis aplinkybmis. Pavyzdiui, senyvo amiaus mogus prisimena maiau pastat, kurie stovi pagrindinje jo miesto gatvje. Klausiant, kaip atrodo kasdien j vartojami pinigai, jie gali prisiminti maiau j ivaizdos detali2. Teisiniu poiriu svarbu, kad jie blogiau simena moni veidus. Itin skiriasi j sugebjimas atsiminti vien kart matyt veid, ypa jeigu veidas matytas tik i vienos pozicijos. Pavyzdiui, vyresnio amiaus mogus mat t veid tik i kairs, taiau nebuvo progos pamatyti j i deins arba i prieakio. Atpastama dar blogiau, jeigu mogus, kur reikia atpainti, yra jaunas3. is efektas ne toks rykus, jeigu senyvo amiaus mogui pavyko pamatyti veid i vairi padi. Nuo kurio amiaus is atminties senjimo procesas yra toks rykus, kad tardymas ir teismas turi rimtai j atsivelgti? klausim nelengva atsakyti. Mat atmintis ima prastti labai anksti. yms atminties tyrjai R. Diamondas ir S. Carey 19774 netgi teigia, kad mogaus atmintis geriausia, kai jam apie 10 met. Kiti nurodo, kad atminties veikimo virn pasiekiama 16 met amiuje5. Nuo tada atmintis ima prastti. Taiau bendrai sutarta, kad 70 ir daugiau met tai rimtas spjimas tardymui ir teismui, veriantis vertinant parodymus rimtai atsivelgti liudininko ami.

Policijos pareignas kaip liudininkas


Poiris policijos pareign parodymus gana panaus poir senyvo amiaus moni parodymus. prasta manyti, kad policininkas, kaip profesionalas, daug pastabesnis nei paprastas pilietis. Manoma, kad tas skirtumas yra ypa didelis, jeigu stebimas vykis turi nusikaltimo bruo.
Lindsay Expectations of Eyerwitness Performance. New York, 1994. P. 372. Light I. Memory and Aging: Four Hypothesis in Search of Data // Annual Review of Psychology. 1991. Vol. 42. P. 333376; Bartlett J. C. and Leslie J. Aging and Memory for Faces versus single View of Faces // Memory and Cognitions. 1986. Vol. 14. P. 371381. 3 Bartlett J. C. and Leslie J. Aging and Memory for Faces versus single View of Faces // Memory and Cognitions. 1986. Vol. 14. P. 371381. 4 Diamond R. and Carey S. Developmental Canges in the Representation of Faces // Journal or Expreimental Child Psychology. 1977. Vol. 23. P. 122. 5 Chance J., Turner A., Goldstein A. Development of Differential Recognition of own and other Faces // Journal of Psychology. 1982. Vol. 112. P. 2937.
2 1

164

ANTROJI DALIS

Teismai taip pat link labiau tikti policijos pareigno parodymais. Manoma, savaime aiku, kad policininko, kaip oficialaus ir atsakingo asmens, parodymai yra patikimesni, kad policijos pareignas greiiau susiorientuoja nusikaltimo situacijoje ir geriau supranta, k reikia atkreipti dmes, kas reikminga. Taip pat manoma, kad policijos pareignui suteikiamos kriminalistikos inios imoko j pastebti detales. Nema vaidmen iai nuomonei susiformuoti vaidina ir detektyvin literatra. Jos pagrindinis veikjas nepaprastai pastabus ir atraus proto komisaras Kolombo, sugebantis pastebti ir atsiminti tai, k nekreipia dmesio eilinis mogus. Kiek visa tai pasitvirtina tikrovje? Psichologiniai tyrimai io sitikinimo nepatvirtina. Vienas i inomiausi yra P. Aisnwortho tyrimas1. Jis iskyr tris tiriamj grupes. Pirmj sudar prityr policijos pareignai. J darbo policijoje vidurkis buvo 9 metai. Kitoje buvo neprityr pareignai. J darbo policijoje vidurkis buvo maiau kaip metai. Pagaliau, treij grup sudar civiliai asmenys. Visiems buvo rodomas filmas. Filme jie mat tris vykius. Pirmasis buvo lengvosios mainos vagyst. Antrajame epizode buvo rodomas tartinas asmuo, kuris ujo bank ir ten gana keistai elgsi. Treias epizodas buvo keli eismo vykis. Po filmo tiriamj buvo klausiama apie vairiausias i vyki detales. Tyrimo metu nenustatyti jokie esminiai trij grupi skirtumai. Prityr policininkai neturjo jokio pranaumo prie neprityrusius ir civilius. Taiau kyla mintis, kad galbt policijos pareignai visgi sugeba geriau pastebti tartinus faktus ir asmenis ir maiau kreipia dmes prastus, neutralius. Juk neretai apie policijos pareignus sakoma, kad j tarnyba deformuoja j suvokim, jie tampa tars, nusikaltimus velgia netgi ten, kur j nra. Tai galbt jie itin gerai pastebi btent ias tartinas detales. i prielaid tikrino J. Verinis ir V. Walkeris (1970)2. Savo tiriamiesiems jie rod deimt nespalvot nuotrauk. Jose buvo pavaizduotos gana neutralios scenos. Taiau tam tikros i scen detals buvo tartinos. Pavyzdiui, vienoje buvo pavaizduota mikelyje stovinti maina. Nuotraukoje buvo matoma, kad jos numerio ploktel yra iek tiek lenkta. Kitoje matsi mogus, vaiktantis aplink pastat. Buvo galima pastebti, kad jo krepyje tarp kit daikt yra ir benzino bakelis. Nuotraukos buvo rodomos dviem tiriamj grupms. Vien sudar policininkai, kit mokytojai. Po to ir vieni, ir kiti turjo atsakyti klausimus, kuri tikslas buvo patikrinti, kiek pastebta tartin detali. Vl nebuvo aptikta joki

Aisnworth P. Psychology and Policing in a Changing World. Chichester, 1981. Verinis J. and Walker V. Policemen and the Recall of Criminal details // Journal of Social Psychology. 1970. Vol. 81. P. 217221.
2

5. Liudininko psichologija

165

skirtum tarp policinink ir neprofesional mokytoj. O gal profesionalumas i viso neturjo jokios takos atminties veiklai? Gal atmintis Dievo dovana, nepriklausanti nuo to, ar individas policininkas ar ne? Amerikiei tyrintojas R. Logie (1992)1 ir jo kolegos band patikrinti ir i prielaid. Jie suformavo tris tiriamj grupes. Pirmojoje buvo deimt nusikaltli, nubaust u but vagystes. Antrojoje grupje buvo policijos pareignai, kuri darbas buvo toki ir panai nusikaltim iaikinimas. Treij grup sudar paprasti pilieiai. Visiems buvo pateiktos vairi nam ir but nuotraukos. Po to buvo uduodami klausimai apie i but detales. Tyrimo rezultatai buvo tikrai doms. Nusikaltliai toli pralenk kitas dvi grupes pagal simint detali kiek ir tikslum. Taigi jie tikrai turi profesionali atmint. Tiek policininkai, tiek eiliniai pilieiai nuo j atsiliko, nors io tyrimo metu policijos pareign rezultatai visgi buvo geresni nei civili asmen. Pagrindin vis i tyrim ivada Faktai nepatvirtina teiginio, kad policijos pareignai yra labiau pasireng stebti nusikaltimus ir tartinus asmenis2.

Liudininkas vaikas
Teismas links nepasitikti vaik ir netgi paaugli liudijimais. Manoma, kad vaikai negali liudyti dl to, kad dar nesupranta vyki, apie kuriuos liudija, prasms. Be to, danai manoma, kad vaikas lengvai pasiduoda taigai, kad jis nesugeba atskirti to, k i tikrj mat, nuo savo vaizduots paveiksl. Dl vis i prieasi vaik parodymams bei j gavimo procedrai teismai kelia daug papildom reikalavim. Pavyzdiui, ms baudiamojo proceso statyme numatyta atskira nepilnamei parodym davimo procedra. Pastaraisiais deimtmeiais sustiprjo judjimas u vaik teises. Iaikinama daugiau prievartos vaik atvilgiu atvej. Dauguma toki atvej vyksta eimoje tai tv ir kit eimos nari prievarta (seksualin ir kitokia). Tokiose bylose pagrindinai yra paties vaiko parodymai. iomis aplinkybmis teism nepasitikjimas vaik parodymais tampa aplinkybe, darania juos dar labiau beginklius prie smurt. Kaltinimai prie smurtininkus
1 Logie R., Wright R. and Decker S. Recognition Memory Performance and Residential Burglary // Applied Cognitive Psychology. 1992. Vol. 6. P. 109123. 2 Thomassin I. and Michael A. Performance of Eyewitnesses when Giving Evidence and Making Eyewitness Identification // Canadian Police College Journal. 1990. Vol. 14. P. 233 246.

166

ANTROJI DALIS

pasirodo neefektyvs visais tais atvejais, kai vaikas yra vienintelis liudininkas, ir nra kit smurto rodym. Visa tai psichologus skatina atidiau tirti, kiek patikimi yra vairaus amiaus vaik parodymai, kiek jais galima remtis kaip rodymais. Tyrimai parod, kad visikai neteisinga mechanikai atmesti nepilnamei parodymus ar jais abejoti vien dl to, kad jie yra nepilnameiai. vairaus amiaus vaik atminties tyrimai parod, kad visos tos abejons, dl kuri teismai atmesdavo nepilnamei parodymus ar keldavo jiems papildom reikalavim, yra teisingos tik kai vaikai labai mai (iki 5 met). Mokyklinio amiaus vaikai gali siminti ir adekvaiai atkurti gana sudtingus vykius1. ie duomenys tiek teismus, tiek statymo leidjus paskatino keisti poir vaik liudijimus. Jungtinse Amerikos Valstijose buvo panaikinta statymo nuostata, kad jaunas liudininko amius savaime yra aplinkyb, dl kurios liudininkas pripastamas negaliniu liudyti. Panai patais ved Kanados statym leidjai2. Taiau psichologiniai tyrimai atskleid ir kit aspekt. Vaik parodymai i tikrj gali bti pakankamai patikimi tik maameiam liudininkui sudarius atitinkamas slygas. Mokyklinio amiaus vaik parodymais remtis galima, jie gali bti reikmingi tiesai byloje nustatyti, taiau gali toli grau ne visada reikia, kad taip yra. Tie patys tyrimai atskleid, kad vaiko parodymai daug jautresni vairaus pobdio veiksni takai. Pavyko nustatyti gana konkret i veiksni sra. Tai savo ruotu leido patikslinti vaik parodymams keliamus reikalavimus ir j vertinim. Labiausiai inomas M. Brucko ir S. Ceci3 pateiktas vaiko parodymus ikreipiani aplinkybi sraas. Visos tos aplinkybs atsiranda, jeigu vaik apklausiantis asmuo mano, jog vaiko atvilgiu buvo padarytas nusikaltimas (pvz., vyko seksualinis smurtas). Tuomet jis gali stipriai paveikti vaiko parodymus. Tas poveikis gali bti nesmoningai daromas keliais bdais: 1. Klausim kartojimas. Jeigu vykdant vaiko apklaus kelet kart pakartojamas tas pats klausimas, vaikas (ypa ikimokyklinio amiaus) links keisti savo parodymus. Svarbu, kad tokios pataisos gali bti gana stabilios. Vaikas vliau jau pats laikysis savo nauj parodym. 2. Vaikas pradeda kurti naujus parodymus, jeigu jam uduodami netiesiogiai kaltinantys klausimai. Pavyzdiui, Ar tu bijai pasakyti, kas buvo?
1 Davies G. G. Children on Trial? Psychology, Videotechnology and the Law // Howard Journal. 1991. P. 179180. 2 Kapardis A. Psychology and Law. A Critical Introduction. Cembridge, 1997. P. 95. 3 Bruck M. and Ceci S. Amicus Brief for the Case of New Jersey. Michaels M. K. presented by Commitee of Concerned Social Scientists // Psychology. Public Policy and Law. 1995. Vol. 1. P. 272322.

5. Liudininko psichologija

167

arba Tau bus geriau, jeigu papasakosi vis ties1. 3. Netiesioginis bendraami spaudimas. Vaikus labai veikia argumentas, kad kiti vaikai, tavo draugai, tokie kaip tu vaikai visk pasako. Noras bti tokiam kaip kiti iame amiuje labai stiprus. Vaiko baim bti iskirtam i bendraami grups labai stipri. Kalbjimas kitaip, nei kalbt kiti vaikai, yra simbolikas iskyrimas. tai dl ko is nekaltas argumentas priveria vaik pakeisti parodymus. 4. Auktas apklausianiojo statusas. Policijos pareignas vaiko akimis labai aukto statuso asmuo. Dl to vaikas labai nori nusipelnyti jo pritarim. To pritarimo enklus vaikas supranta daug plaiau negu suaugs mogus. Vaikas atidiai stebi veido iraik, intonacijas, kalb, nordamas suvokti, ar apklausiantysis juo patenkintas, ar pavyko pasakyti tai, ko jis norjo. 5. Vaikas, ypa ikimokyklinio amiaus, atsakindamas links eksperimentuoti. Pokalbio metu jis ibando vairius atsakinjimo variantus. Ta vaiko elgesio ypatyb ypa ryki, kai panaudojamos vaizdins priemons, pavyzdiui, labai populiarios anatomins lls. Tai specials vaik maketai, kuriuose anatomikai teisingai pavaizduotas vaiko knas. Patirtis rodo, kad dauguma vaik gav toki ll tuojau pat bando j nurengti. Tai apklausianiajam teikia pagrind atlikti tolimesn apklaus, tikslinti, ar dd tave nurenginjo? Ta idja patinka nurenginjim aidianiam vaikui ir jis jai pritaria2. Kad bt ivengta tokio poveikio, autoriai pasil kelet paprast vaiko parodym mimo taisykli: 1) Vaik apklausti tik vien kart. 2) Neleisti atlikti vaiko apklaus asmeniui, kuris jau turi susiformavusi nuomon tiriamu klausimu. 3) Jeigu klausim galima atsakyti taip arba ne, jo kartoti negalima. 4) Negalima pateikti joki klausim ar teigini, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai vaiko vertinimas susiejamas su jo atsakymais. 5) Negalima uduoti klausim, suformuluot teiginio forma, ir vaiko praoma t teigin patvirtinti arba paneigti3. Vaiko jautrumas dar labiau padidja, kai jis yra kartu su kaltinamuoju arba kai jam tenka dalyvauti teismo posdyje ir duoti savo parodymus vis akivaizdoje.

1 Bruck M. and Ceci S. Amicus Brief for the Case of New Jersey. Michaels M. K. presented by Commitee of Concerned Social Scientists // Psychology. Public Policy and Law. 1995. Vol. 1. P. 281. 2 Ten pat, p. 289291. 3 Ten pat, p. 309.

168

ANTROJI DALIS

Bussey ir jo koleg tyrimas1 parod, kad vaiko parodymai esant kaltinamajam ir jam nesant gali i esms skirtis. D. Peterso eksperimento metu vaikai tapo ginkluoto apiplimo liudininkais. Paskui j buvo klausiama, k jie mat. Apklausa vyko dviem bdais: j stebint plikui ir jam nesant. Palyginus atsakymus rezultatai buvo labai spdingi. Pirmosios grups vaikai prisimin keturiskart maiau matyto vykio detali2. Visa tai paskatino tobulinti vaiko apklausos metodus, padedanius ivengti kaltinamojo spaudimo. Tai ypa sunku padaryti teismo posdio metu. Kaltinamasis turi bti teisme ir turi teis susipainti su visais rodymais. 1988 metais Didiojoje Britanijoje apklausiant vaikus buvo leista oficialiai naudotis gyvojo ryio metodu. Vaikas iuo atveju yra ne teismo salje, o specialiame teismo kambaryje. Jis apklausiamas naudojant videory. Vaik ekrane gali stebti visi salje esantys mons. Tuo tarpu vaikas mato tik klausimus pateikiant asmen. Tolimesnis ingsnis vaiko parodym videora panaudojimas. iuo atveju vaiko apklausa filmuojama, grietai laikantis tam tikr apklausos taisykli. raas rodomas teismo salje. Tiek jo turinys, tiek procedra gali bti teismini gini objektas. 1990 metais 37 JAV valstijos legalizavo io metodo panaudojim. Labai svarbu, kad jis leidia naudoti kaip rodym duomenis, gautus i karto po vykio. Praktika rodo, kad paprastai nuo vykio iki teismo praeina 610 mnesi, ir vaikas duoda parodymus apie tai, kas vyko prie daugel mnesi. is ilgas laikotarpis sudaro vairiausio poveikio vaikui galimyb.

5.7. Liudininkas, sakantis neties. Subjektyvios tiesos iaikinimas


Perskaitykite modul. Skaitydami apie kiekvien melaging parodym poym sivaizduokite situacij, kurioje t poym galtumte pastebti. Pirmiausiai pabandykite sivaizduoti labai aiki situacij, kada poymis akivaizdus, po to neaiki. Subjektyvi tiesa tai, kas, liudininko nuoirdiu sitikinimu, vyko, k jis mat, girdjo. Dl anksiau mint aplinkybi (jutimo organ, suvokimo,
1 Bussey K., Lee K. Lies and Secrets: Implications for Childrens Reporting of Sexual Abuse // G. S. Goodman and B. I. Bottoms. Child Victims, Child Witness: Understanding and Improving Testimony. New York, 1993. P. 147168. 2 Peters D. Confrontational Stress and Childrens Tesstimony: Some Experimental Findings // J. Doris The Suggestibility of Childrens Recollections: Implications for Eyewitness Testimony. Washington, DC, 1990. P. 6076.

5. Liudininko psichologija

169

atminties klaid) tai gali neatitikti objektyvios tiesos. Taiau, kad galtumme nustatyti ties ir pakoreguoti liudininko klaidas, turime utikrinti, kad liudininkas kuo tiksliau ir nuoirdiau papasakot subjektyvij ties. Subjektyvios tiesos slpimas vyksta kaip melas ir nutyljimas. Ir vienu, ir kitu atveju liudininkas neatskleidia subjektyvios tiesos. Nutyljimo atveju jis vengia j sakyti, melo atveju pakeiia netiesa. Melo ir nutyljimo motyvai yra tokie pat vairs, kaip ir apskritai moni elgesio motyvai. Liudininkas gali meluoti, kad ivengt bausms arba kit nemalonum. Melas arba nutyljimas gali dengti aplinkyb, kurios jis gdijasi, tikslus, kuriuos jis slepia. Baim, kad asmuo, apie kur duodami parodymai, atkerys, nepasitikjimas policija ir teissaugos organais, nenoras sivelti istorij, nevari paties pilieio sin, jo suinteresuotumas, kad nusikaltimas nebt iaikintas ir pan. visa tai ir daugelis kit prieasi gali bti stimulai slpti subjektyvi ties. Taigi melo galima tiktis kiekvien kart, kai dl vairiausi prieasi susidaro stiprs motyvai slpti ties. Dabartiniai kriminalistai gana skeptikai iri svok negalimas tarti mogus bei sitikinim, kad geras individo charakteris, aukta socialin padtis ir iki iol geras vardas gali bti pakankama garantija tikti, kad asmuo sako ties. Reikia turti omenyje, kad tam tikromis aplinkybmis kaip tik gerbiami pilieiai turi daugiau motyv sakyti neties1. teigin nuolat patvirtina socialin tikrov. Prireikus meluoja aukiausieji politikos veikjai (garsioji B. Klintono priesaika), parlamento nariai, partij vadai. Aikindamasis i subjektyvi ties, apklaus atliekantis pareignas susiduria su dviem problemomis. Pirmoji nustatyti mel ir nutyljim. Antroji paskatinti liudinink sakyti ties. Antrj problem aptarsime kitame vadovlio skyriuje, skirtame psichologinio poveikio metod taikymui. Ten bus kalbama ir apie i metod naudojim reikiamai liudininko motyvacijai kurti. Dabar aptarsime pirmj problem kaip vykdant apklaus galima atpainti subjektyvios tiesos slpim. Melas, tiesos slpimas sulauk labai didelio psicholog dmesio ir daugybs tyrim. Daug dmesio skirta labiausiai paplitusiems tiesos slpimo bdams, kuriais bandoma sukurti tam tikr (klaiding, nevisai teising, ikreipt) spd. ie tyrimai rodo, kad nra griet rib tarp metod, kuriais mons bando tikinti vienas kit kakokia tiesa (propaganda, reklama) ir t, kuriuos taiko apgaudindami. Ir vieni, ir kiti siekia tam tikru bdu pakeisti tikrov, irykinti vienus jos aspektus ir nuslpti kitus. Abiem atvejais i-

1 Bender R., Wartemann F. Vernehmung // Kriminalistik Handbuch fr Praxis und Wissenschaft. Stuttgart. Mnchen, 1992. B. 1. S. 607.

170

ANTROJI DALIS

kraipymo dydis priklauso nuo neinformuotumo, negaljimo patikrinti informacij ir nedelsiant iaikinti mel. Ikraipantis ties liudininkas susiduria su tam tikromis problemomis. Tikrovs restruktrizavimas vyksta po tam tikr reali vyki. Dalis tiesos apie tuos vykius tardytojui ir teismui yra inoma. Nauja tikrov, sukurta siekiant nuslpti realij, su ja susijusi daugeliu ryi. Dl to ios igalvotos tikrovs sukrimas meluojaniam arba slepianiam ties liudininkui kelia sunki psichologini problem. Jo kuriama nauja tikrov turi turti visus realiosios poymius, gerai atitikti inomus faktus, atlaikyti ibandym netiktais klausimais. Dl ios uduoties sunkumo lieka melo pdsak. ie pdsakai yra dviej ri. Tai psichologiniai poymiai padidjusios tampos, kuri apklausiamajam tenka patirti sprendiant nuolat kylanias sunkias naujos tikrovs krimo problemas (atsakant net ir paprasiausius klausimus liudininkui reikia daug pastang ir apdairumo). Dl i sunkum daroma klaid, atsiranda netobulum, dl kuri naujoji tikrov visgi bna nepanai arba nevisai panai tikrj. Btent iomis dviem kryptimis vyko intensyvs psicholog ir kriminalist tyrimai1. Jas savotikai apibendrina vokiei psicholog Fridricho Arntzeno, Udo Undeutscho (1967), Arneo Trankello (1971) ipltota vadinamj subjektyvios tiesos kriterij sistema (Realittskriterien)2. Remiantis ja nagrinjami apklausiamojo parodymai. Sistem sudaro atuoni netiesioginiai melo poymiai. Kiekvienas i t poymi skatina apklausiantj bti atidesn tam tikram melagingos tikrovs, tampos ar netikslumo pasireikimui. Visi ie poymiai yra orientacinio pobdio. Nei kiekvienas i j atskirai, nei visi kartu nesuteikia galimybs ir nekelia tikslo rodyti, kad meluojama. Tam egzistuoja kitos statymo numatytos priemons. Taiau jie turi didel orientacin reikm. Jie leidia suprasti 1) kiek parodymai apskritai verti pasitikjimo, kokio gilaus ir kruoptaus patikrinimo jie reikalauja. 2) kurias parodym dalis reikia itin kruopiai patikrinti, kur labiausiai galima tiktis melo. Mintieji kriterijai yra gana sudtingos struktros ir daniausiai turi kelet papildom kriterij. Idstysime mintj atuoni kriterij sistem.

1 Bender R., Wartemann F. Vernehmung // Kriminalistik Handbuch fr Praxis und Wissenschaft. Stuttgart. Mnchen, 1992. B. 1. S. 634. 2 Arntzen F. Vernehmungspsychologie. Psychologie der Zeugenvernehmung. Mnchen, 1989; Trankell A. Der Realittgehalt von Zeugenaussagen. Metodik der Aussagenpszchologie, Gttingen, 1971; Undeutsch U. Forensische Psychologie. Gttingen, 1967. S. 26181.

5. Liudininko psichologija

171

Pirmasis subjektyvios tiesos kriterijus detali gausa


Jeigu parodymai pasiymi detali gausa, pasireikiania tiesiogiai ir netiesiogiai su rodomuoju dalyku susijusiose parodym vietose, tai rodo, kad parodymai atspindi subjektyvi ties. Savaime aiku, kad is kriterijus veikia tik tada, kai pasakojime gausu detali. Pavyzdiui, visikai natralu, kad pasakymas: Nieko neinau, nes mans tuo metu ten nebuvo detali gausa nepasiymi. Detali gausa yra kompleksinis poymis, kuriam bdingi keletas bruo. Delikto poymiai. Kuo daugiau parodymuose nusikaltimui (deliktui) bding, bet nedaug kam inom detali, tuo labiau galima jais tikti. Pavyzdys. Mergait, iprievartauta suaugusio asmens, duoda parodymus byloje. Ji taip pat pasakoja apie nusikaltlio veiksmus, kuri jis msi aikiausiai nordamas nukenksminti savo veiksmus. Pavyzdiui, darydamas nusikaltim jis klausia mergaits: Argi tai ne nuostabu? Padars nusikaltim jis uduoda jai klausim: Ar negaltumme vl susitikti? Tikti mergaits parodymais yra pagrindo, nes ji negali inoti, kad nusikaltliai, darydami tok nusikaltim, paprastai elgiasi btent taip. Vaizdumas. Klausantis parodym atrodo, kad tiesiogiai stebite vykius. Koloritas. Pasakojimas nra vien sausa vykio schema. Yra detali, spalv, gars. Gyvumas. Daug kas vyksta. Daiktinis ir dalykinis tikslumas. Parodymuose nra vidini prietaravim (nors nedideli neatitikimai galimi). Psichologinis atitikimas. mons ir j poelgiai atitinka vieni kitus. alutins aplinkybs. Daug alutini, papildom detali, ypa toki, kurios niekaip negali bti susijusios su noru tikinti tardytoj kakokiomis bylos aplinkybmis. Komplikacijos. Parodymuose minimi vykiai ir aplinkybs, trukd vykti pagrindiniam veiksmui. Tiek j buvimas, tiek pasakojimas, kaip jie buvo veikti, prisideda prie ivados, kad parodymuose dstoma subjektyvi tiesa. Patirtis rodo, kad gyvenime nedanai pasitaiko, kad viskas vykt tiksliai taip, kaip buvo planuota. Jeigu vykiai, apie kuriuos duodami parodymai, vyko btent taip, tai veria parodymus vertinti atsargiau. Kita vertus, pasakojimas apie klitis ir komplikacijas veria labiau pasitikti parodymais.

172

ANTROJI DALIS

Antrasis subjektyvios tiesos kriterijus individualumas


Kuo labiau individo parodymai atspindi individualius jo asmenybs bruous, individual charakter, tuo labiau tai leidia tikti parodym tikrumu. Kiekvienas mogus tam tikr vyk stebi kitaip negu kas nors kitas. Tai priklauso nuo jo gyvenimo patirties, interes, temperamento, nuotaikos stebjimo metu. Visi ie individuals poymiai pasireikia duodant parodymus ( parodym individualum puikiai apra Karelas apekas savo apsakyme Liudininkai). Taigi, parodymai, kurie sukelia spd, kad yra anoniminiai arba kad juos dav kakoks kitas, kitokio charakterio asmuo, visada kelia tarim. is kriterijus irgi turi kelet papildom poymi: Originalumas. Tai individualus kalbjimo bdas, posakiai, bdingi tik iam asmeniui ir nepriklausantys nuo isilavinimo ir patirties. Jausmai. Pasakojimas apie emocines reakcijas, ypa apie prietaringus ir besikeiianius jausmus leidia labiau tikti parodymais. Asociacijos. Pasakojimas apie mini grandines, ypa jeigu jos sieja dabartines mintis su praeities prisiminimais, teikia stipresn pagrind tikti parodymais. Nesupratimas. Tikslus vaizdavimas vyki, kuri reikms individas nesupranta, liudija, kad jo parodymai atspindi subjektyvi ties. Nesusipratimai. Jeigu parodym metu papasakojama apie nesusipratimus, ypa tokius, kai t pat vyk galima suprasti vairiai, tai yra papildomas pagrindas tikti parodymais.

Treiasis subjektyvios tiesos kriterijus ssajos


Kuo daugiau tam tikro vykio vaizdavimas siejamas su inomomis, patikrintomis aplinkybmis, vykiais, faktais, asmenimis ir ypa su besikeiianiomis aplinkybmis, kurios vyko tik apraomj vyki metu, tuo labiau galima tikti parodymais. Nesant toki ssaj atsiranda btinyb uduoti vadinamuosius situacij klausimus, tai yra tokius, kurie tiesiogiai nesusij su tiriamais vykiais, bet patikslina kitas aplinkybes, kurios gali bti susijusios su pagrindiniais vykiais. Tai gali bti klausimai apie or vyki metu, sueisto asmens aprang, vyki vietos vaizd ir pan.

5. Liudininko psichologija

173

Ketvirtasis kriterijus struktrin pusiausvyra


Kuo daugiau struktrinio panaumo tarp abejotin ir nekeliani abejoni pasakojimo dali, tuo labiau galima tikti abejoni keliania dalimi. Struktrinio panaumo svoka apima: a) turinio poymius (pasakojimo detalum, individualum, ssajas vienoje ir kitoje dalyje), b) kalbines charakteristikas (kalbos rilumo, tempo, individualaus kalbjimo bdo skirtumus abiejose dalyse), c) kitus poymius (kno kalb, jausmus, kylanius pasakojant). iuo atvilgiu itin svarbs du pagalbiniai poymiai: a) Vienoda struktra. Liudinink teigiamai ir neigiamai charakterizuojanios parodym dalys yra vienodos struktros. b) Kalbos greitis. Kuo vienodesnis kalbjimo tempas tose parodym vietose, kurios kelia arba nekelia tarim, tuo labiau tiktina, kad dstoma subjektyvi tiesa.

Penktasis subjektyvios tiesos kriterijus netendencikumas


Kuo maiau visas parodym turinys bei atskiros jo detals nukreiptos tai, kad bt kakuo tikintas pareignas, kuo daugiau yra viet, detali ir pan., kurios iam tikslui netinka, tuo didesn tikimyb, kad parodymuose dstoma subjektyvi tiesa. Jau minjome, kad igalvotos tikrovs krimas reikalauja dideli meluojanio liudininko protini pastang. Nepalyginti lengviau toki tikrov kurti laikantis kakokio nuoseklaus principo. Taiau tuo atveju parodymai nebus impulsyvs ir nesusisteminti. Prieingai, jie bus nuosekls, ir j nuoseklumas paklus mintajai tvarkai. Jeigu parodymai yra maai apdoroti, impulsyvs, pasakojime svarbesns asociacijos, o ne i anksto numatyta pasakojimo tvarka, pasakojant maiau laikomasi chronologins arba kitokios tvarkos ir jeigu, nepaisant viso ito, galutinis vyki vaizdas yra neprietaringas ir gana aikus, tai padidina tikimyb, kad parodymai atskleidia subjektyvi ties.

etasis subjektyvios tiesos kriterijus vientisumas


Kuo daugiau vairios parodym vietos ir vairiais tikslais pateikiamos detals atitinka vienos kitas ir sudaro vientis vaizd, tuo labiau tiktina, kad parodymuose dstoma subjektyvi tiesa.

174

ANTROJI DALIS

Jeigu apklausianiam asmeniui klausantis net ir padriko pasakojimo susidaro vientisas vyki vaizdas, tai yra vienas i rodikli (bet tik vienas!), kad sakoma tiesa.

Septintasis subjektyvios tiesos kriterijus pastovumas


is kriterijus apibdina vadinamj asmens veiksm branduol. J sudaro ta vyki dalis, kuri asmeniui buvo svarbiausia. Neretai nusikaltimus tiriantys pareignai mano es savaime aiku, kad tas vyki branduolys visada yra nusikaltimas. Tai toli grau ne visada teisinga. Tai, kas labai svarbu teisiniu poiriu, paiam veikjui arba liudininkui gali bti alutinis dalykas. Tardytoj labiausiai domina nusikaltimas. Jis yra dmesio centre. Taiau nusikaltimas (nuudymas, iaginimas, kno sualojimas ir pan.) yra tik viena santyki tarp dviej asmen grandis. Daniausiai vyki branduol sudaro pavydas, meil, neapykanta, draugyst, prieik santyki istorija. Labai svarbu, kokia pastovi i pasakojimo dalis. Pastovumo kriterijus reikia, kad pastovumas pakartotinai pasakojant pasakojimo branduolio vykius yra subjektyvios tiesos poymis. Taigi alutini ir liudininkui ne tiek svarbi dalyk detals gali bti nenuoseklios, keistis ir netgi prietarauti vienos kitoms. Taiau veiksmo branduolys turi bti pastovus.

Atuntasis subjektyvios tiesos kriterijus papildymai


Subjektyvios tiesos poymiai yra tam tikri parodym ipltimai, pagerinimai ir spontaniki patikslinimai. Joks mogus negali i karto, pasakodamas pirm kart, prisiminti visas detales. Pamirtos detals gali ikilti antros apklausos metu. Kai antrj apklaus vykdo prityrs pareignas, parodym apimtis gali padidti 50100 proc.1 Daugelis melagi link jau pirmosios apklausos metu pateikti vis igalvot istorij ir toliau stengiasi jos laikytis neiplsdami ir nedetalizuodami.
1 Bender R., Wartemann F. Vernehmung // Kriminalistik Handbuch fr Praxis und Wissenschaft. Stuttgart. Mnchen, 1992. B. 1. S. 618.

5. Liudininko psichologija

175

Subjektyvios tiesos kriterij taikymas


Praktikai taikant ios subjektyvios tiesos kriterijus pasirod, kad jie padidina parodym informatyvum, padeda tiksliau nustatyti tolimesnio tyrimo krypt. Patirtis rodo, kad patikimiausias subjektyvios tiesos poymis yra tai, jeigu klausant parodym patikimai nustatoma, jog sutampa maiausiai trys subjektyvios tiesos kriterijai1. Pavyzdiui, jeigu bent trys kriterijai nurodo, kad mogus meluoja, yra didel tikimyb, kad jo parodymai neteisingi.

5.8. Liudininko psichologijos duomen reikm ir taikymas nustatant teisiniu poiriu svarbius faktus
Perskaitykite modul. Turite kuo aikiau sivaizduoti, koki teigiam poslinki vyksta justicijoje ir koki problem atsiranda, pleiantis liudininko psichologijos inioms.

Bendras poveikis. Teiss taikymo individualizacija ir humanizacija


Liudininko psichologijos tyrimai praeityje ir dabar daro labai didel poveik baudiamajam, civiliniam, administraciniam procesui. Bendrasis io poveikio rezultatas vis daugiau dmesio proceso dalyviams, vis geresnis individuali j savybi supratimas, vis gilesnis proceso humanizavimas. Pagal statym visi lygs. Tai reikia, kad kiekvienas turi vykdyti statymo nuostatas. Taiau tai visikai nereikia, kad visi lygs statyme. Pats statymas (tiek materialus, tiek procesinis) siekia kiek manoma atsivelgti natralius moni skirtumus, nevienod j socialin padt, nevienodas galimybes. Moteris, vyras, nepilnametis, individas, turintis sveikatos sutrikim tai tik nedaugelis pavyzdi, rodani kad statymas siekia atsivelgti individualius moni ypatumus. Tam paiam tikslui tarnauja ir plati diskrecija, kuri statym leidjai suteikia statym taikytojams: teisjui, tardytojui, teismo antstoliui ir kitiems pareignams, vykdantiems teismo sprendim.
1 Bender R., Wartemann F. Kriminalistik Handbook fir Praxis und Wissenschaft / Herausgegeben von Prof. Dr. Jur Edwin Kube et al. Stuttgart. Mnchen. 1992. S. 619.

176

ANTROJI DALIS

Liudininko psichologijos tyrimai leidia visapusikiau, giliau ir nuosekliau vykdyti teiss humanizavimo proces. Liudinink psichologijos tyrimai gerokai praturtino liudinink parodym gavimo ir vertinimo arsenal. Nuo Hanso Grosso laik n vienas tardytojas negaljo dirbti savo darbo, jeigu neturjo ini apie jutimus, suvokim, atminties ypatumus. Nuo to laiko aikinantis ties vis daniau taikomos liudinink psichologijos inios. Kartu jos daro vis didesn poveik teiss procesui, skatina baudiamojo, civilinio ir kit proces vystymsi. Panagrinkime poveik ir liudininko psichologijos ini funkcijas. 1. Liudinink parodym kontrols stiprinimas. Teiss psichologijos inios apie liudinink parodymus suteikia galimyb patikslinti liudininko parodymus, nustatyti, koki informacij liudininkas galjo gauti, o kokios ne. iuo atvilgiu teismo psichologijos duomenys atlieka kontrolin funkcij. Jeigu liudininkas pasakoja apie girdt pokalb, kai esant nurodytam nuotoliui arba triukmui jis arba ji negaljo jo girdti tai skatina teism (tardytoj) parodymais abejoti. 2. Reiklumo liudinink parodymams didjimas. Teiss psichologijos inios, susijusios su liudinink parodymais, padidina teismo reiklum vertinant j parodymus ir ypa fakt gavimo slygas. Tyrimai parod, kad kuo geriau teismo nariai, tardytojas, kvotjas informuoti apie psichologines liudininko parodym teisingumo prielaidas, tuo kritikesni jie i parodym atvilgiu. 3. Skatina kit metod, ypa tardymo eksperiment taikym. Teiss psicholog pateikiami duomenys labiau veria abejoti liudinink parodymais nei tiesiogiai juos paneigia. Sakykime, vertinant liudininko parodymus apie tai, k jis mat blogo apvietimo slygomis, psichologijos inios veria teism patikrinti parodymus atkartojant slygas, kuriomis liudininkas stebjo teism dominanius faktus. Taigi didesn reikm gyja tardymo eksperimentas, daiktini rodym tyrimas. Kam labiausiai reikalingos inios apie liudininko psichologij? Patirtis rodo, kad ypa danai teiss psichologijos duomenys apie liudinink parodymus naudojami gynyboje. ie duomenys daniausiai yra apie tai, kokiomis slygomis liudininko parodymais negalima tikti. Veikiant nekaltumo prezumpcijai tokia informacija labiausiai suinteresuoti gynjai. Mat kaltintojas arba iekovas teikia kalts rodymus, vieni i rodym yra liudinink parodymai. Tuo tarpu gynjams itin svarbu sukelti teismo abejones tais parodymais. Jeigu liudininkas duoda parodymus apie pokalb, kur girdjo per 35 m nuotol, gynjas gali paklausti, koks toje vietoje buvo triukmo lygis. Jo klausimas gali bti grindiamas tuo, kad jeigu triukmas buvo didesnis nei kakiek decibel, tai liudininkas negaljo aikiai girdti pokalbio.

5. Liudininko psichologija

177

Jeigu nukentjusi moteris atpasta upuolj, gynjas pirmiausiai susidoms apvietimo slygomis, viesos kontrastais, laiku, kuris prajo moteriai ijus i apviestos patalpos ir pan. Gynjui bus svarbu ne tik pagrsti, kad tos slygos buvo netinkamos. Nemaiau svarbu sukelti abejones liudininks parodymais, nes tai didina abejones kaltinamojo kalte. ios inios yra svarbios ir teisjui. Jos padeda jam teisingiau vertinti pateikiamus faktus. Pagaliau kaltintojui mintos inios padeda geriau atrinkti ir kruopiau parengti rodymus liudinink parodymus.

Specialiosios liudinink psichologijos taikymo kryptys


Liudinink psichologijos tyrim dka atsirado nemaai nauj parodym gavimo ir vertinimo bd. ie metodai yra savotika psichologijos, kriminalistikos ir teiss integracija. Norint juos suprasti ir taikyti reikia specialaus pasirengimo, atitinkam psichikos proces, nusikaltim tyrimo bei statymo reikalavim supratimo. Apvelgsime kai kurias itin svarbias metodikas.

Kriminalistinis ivad, padaryt remiantis liudininko psichologiniais tyrimais, sisteminimas. Psichologins lentels
Teisjas, tardytojas, policijos pareignas nra psichologijos specialistai. Jie neturi nei laiko, nei galimybi, nei reikiamo pasirengimo studijuoti specialij literatr apie liudinink psichologij. Kad jie galt kasdien j taikyti, reikia, kad ivados bt trumpai ir aikiai suformuluotos. Reikia, kad jiems bt pateiktos paprastos, trumpos ir aikios taisykls. Toki taisykli formulavimas ir ipltojimas yra viena i svarbiausi duomen apie liudininko psichologij diegimo teisingumo institucij darb form. Egzistuoja nemaai bandym sukurti tokias taisykles. Viena i inomiausi yra sistema, parengta vokiei kriminalist Rolfo Benderio ir Franko Wartemano1. Jie siek aprayti (inventorizuoti) pagrindinius atvejus, kai geranoriko liudininko parodymai yra maiau patikimi. Tie atvejai gali bti idstyti, pavyzdiui, lentels forma, ir tardytojas gali j laikyti po savo raomojo stalo stiklu. Toki atvej nustatymas turi paskatinti kruopiau tikrinti liudininko parodymus. Kartu i aplinkybi
Bender R., Warteman F. Vernehmung // Kriminalistik. Handbook fr Praxis und Wissenschaft / herausgegeben von Prof. Dr. jur. Edwin Kube et al. Stuttgart, Mnchen, 1992. B. 1. S. 631632.
1

178

ANTROJI DALIS

sraas tai sraas klausim, kuriuos reikia patikrinti prie pradedant vertinti liudinink parodymus. Pateiksime kelet Rolfo Benderio ir Franko Wartemano mint aplinkybi, mainani liudinink parodym patikimum (r. Kriminalistins apklausos duomen vertinimo taisykls.

Kriminalistins apklausos duomen vertinimo taisykls (itrauka)


a. Dirgiklio pobdis Kuo stipresnis dirgiklis (pvz., kuo stipresnis garsas), kuo labiau jis kinta (pvz., automobilio viesos arba sirenos garsas), kuo didesnis kontrastas tarp dirgiklio ir fono bei aplinkos, kuo dirgiklis naujesnis, neprastesnis, labiau skiriasi nuo prasto, tuo nepatikimesnis yra jo suvokimas. b. Poji apribojimai Rega Kuo blogesns apvietimo slygos, kuo greitesnis perjimas nuo gero apvietimo prie tamsos, kuo greitesni yra vykiai, tuo nepatikimesnis suvokimas. Klausa Kuo stipresnis garsas, tuo artimesnis jis atrodo. Kuo silpnesnis, tuo jis atrodo tolimesnis. Kuo garso altinis labiau nutols tiek priekyje, tiek unugaryje, tiek vir liudininko ar po juo, tuo nepatikimesni jo parodymai apie krypt, i kurios sklido garsas. Kuo labiau on nuo ms yra garso altinis, tuo patikimiau nustatoma jo kryptis. Kuo daniau buvo girdtas kurio nors mogaus balsas, tuo patikimiau galime j atpainti. d. Suvokimo apimties apribojimai Kuo stipriau patraukia dmes tam tikra suvokiam vyki dalis (pvz., kuo atidiau j stebime), tuo maiau galime suvokti kitas t pai vyki dalis. e. vykio detali fragmentikumas Kuo fragmentikesns stebim vyki detals, tuo didesn vaidmen suvokiant jas vaidina vaizduot ir ms spliojimai apie tai, kaip viskas galjo vykti.

5. Liudininko psichologija

179

Kognityvinis interviu kaip liudytoj psichologijos ini taikymo bdas


Kognityvinis interviu tai liudininko apklausos technika, kuri pasil ir ipltojo amerikiei teismo psichologai R. Fisheris ir R. Geiselmanas1. Jie siek sukurti toki liudininko apklausos metodik, kuri maksimaliai stimuliuot jo atmint ir taip leist gauti kuo daugiau informacijos apie teisiniu poiriu reikmingus faktus. Paprastai liudininko apklausa vyksta pagal tam tikr nusistovjusi schem. Nustats liudininko asmenyb apklausiantysis prao papasakoti, k jis mat vykio metu. Paskui uduodami klausimai, kuri tikslas patikslinti nusikaltimui iaikinti arba rodyti svarbias detales. Pagrindinis apklausos tikslas paskatinti liudinink prisiminti tai, k jis mat. Tai nebna lengva. Pirmiausia, vykius stebintis mogus labai retai pagalvoja apie tai, kad jam reiks duoti parodymus. Neretai stebdamas vyk bsimasis liudininkas usims kitais, jam daug svarbesniais reikalais. Autoavarijos liudininkas skuba darb, banko apiplimo liudininkas rpinasi, kaip likti gyvam. Dl to nemaai tardymui svarbi dalyk lieka jo nepastebti. Dar svarbiau tai, kad nemaai matyt fakt, detali liudininkas nepasako. Liudininkas juos galbt pastebjo, taiau apklausos metu tiesiog nesusidar slyg tai prisiminti. Pavyzdiui, nusikaltimui iaikinti bt naudinga, jeigu liudininkas prisimint, kad vienas i vykio dalyvi turjo altkalvio instrumentus. Taiau pats pasakodamas apie vyk liudininkas to fakto (kaip ir daugelio kit) nepaminjo, o tardytojas, savaime aiku, nepaklaus, ar kas nors i vykio dalyvi turjo instrumentus. Dl to apklausos metu is svarbus faktas neikilo. Kognityvinis interviu yra speciali apklausos metodika, kurios tikslas utikrinti visapusik ir tiksl vykio atsiminim. Visas metodas yra apgaulingai paprastas. Jo esm liudininkui siloma tam tikra nuosekli atsiminimo seka. Tai atliekama pateikiant instrukcijas. ios instrukcijos nurodo, k tuo metu liudininkas turi stengtis prisiminti. Visa apklausa susideda i keturi etap. Pirmas etapas liudininko praoma prisiminti ne pat vyk, o jo scen, aplinkybes, kuriomis viskas vyko. Praoma, kad jis prisimint, kaip viskas atrod: patalpa, baldai, apvietimas, oras, transportas, kvapai, greta buv mons, objektai ir kitos detals. Be to, klausiama, kaip asmuo tuo metu jautsi. io etapo tikslas giliai ir intensyviai grinti liudinink i situacij.

1 Fisher R., Geiselman R. Memory Enhancing Techniques for Investigative Interviewing: the Cognitive Interview. Springfield, 1992.

180

ANTROJI DALIS

Antras etapas liudininko praoma visk prisiminti ir papasakoti apie pat vyk. Jam sakoma, kad kai kurie mons nepamini svarbi detali tiesiog dl to, kad mano, jog tai nereikalinga. Dl to praoma neredaguoti savo prisiminim ir nebandyti nustatyti, kas svarbu, o kas ne. Sakoma, kad kiekviena detal gali bti labai svarbi. Be to, paymima, kad kuri nors detal gali bti svarbi ne pati savaime, bet todl, kad pads prisiminti kit, tikrai labai svarbi, kuri kitu atveju bt pamirta. Treias etapas tai vyki prisiminimas kita tvarka. Paprastai apie vyk liudininkas pasakoja nuosekliai, nuo pradios (ar nuo momento, kai pradjo j stebti) iki galo. Treiajame etape liudininko praoma visk papasakoti nuo to momento, kuris jam padar didiausi spd. Pasakodamas nuosekliai liudininkas danai smoningai arba nesmoningai bando suteikti savo pasakojimui nuoseklumo. Jis praleidia detales, kurios, jo nuomone, nukrypsta nuo to nuoseklumo ir prideda nauj, jo nuomone, darani jo pasakojim nuosekl ir logik. Pasakojimas nuo kariausios vietos padeda apsaugoti parodymus nuo ios korekcijos. Ketvirtas etapas liudininko praoma pasakoti apie vyk i vairi poirio tak: kaip vykiai galjo atrodyti kitiems dalyviams. Liudininko praoma papasakoti, kaip visas vykis atrod nukentjusiajam ir nusikaltliui. Paaikjo, kad pasakojant tokiu bdu ikyla naujos reikmingos detals. Kognityvinio interviu technika pasirod labai efektyvi ir sulauk visuotinio specialist pritarimo ir plataus taikymo. Tyrimai parod, kad ji gali bti nemaiau efektyvi negu teismo hipnoz, grainanti liudinink sen situacij. Kartu nepalyginti maesn yra tikimyb j paveikti taiga. Metodas buvo tobulinamas. Prisidjo nauj etap ir priemoni, leidusi dar labiau pagerinti prisiminim. Toki papildym pavyzdys yra panaumo nustatymo technika. Ji taikoma sudarant vyki dalyvi portretus. Ji taip pat labai paprasta. Liudininko klausiama ne tik, koks buvo apibdinamas asmuo, bet ir k jis panaus, k primena jo iors detals. Paaikjo, kad prisimenant vardus efektyvus abcls metodas. Apklausiamasis bando prisiminti pirmj vardo raid velgdamas abcl. Po to taip pat bandoma prisiminti antr ir pan.

Teismo hipnoz
Kaip inoma, uhipnotizuotas mogus gali labai gyvai atsiminti matytus vykius. Taikant hipnoz mons buvo grinami ankstyvj vaikyst ir galjo prisiminti seniai pamirtas jos detales. Natraliai kyla mintis inaudoti i nuostabi hipnozs savyb norint padti liudininkui geriau prisiminti jo matytus vykius. i idja tapo labai

5. Liudininko psichologija

181

populiari 1960 metais. Tuo metu pasirod keletas praneim apie nusikaltimus, kuriuos pavyko iaikinti uhipnotizavus liudinink ir liepus jam prisiminti jo matyto vykio detales. Rezultatas buvo tas, kad nuo to laiko nemaai ali leido naudoti hipnoz1. Hipnoz paprastai naudojama taip. Liudininkas uhipnotizuojamas. Po to jam liepiama atsiminti vyk ir stebti j tarsi jis bt demonstruojamas ekrane. Taip daroma pirmiausiai, kad liudininkui nebt psichologins traumos. Antra vertus, tai padeda ivengti ikraipym, kuri bt liudininkui i naujo igyvenant visus vykius. Platesnis hipnozs taikymas stimuliavo ir intensyvesnius jos taikymo liudininkams tyrimus. Eksperimentai parod, kad hipnozs bsenos liudininkas gali ne tik prisiminti, bet ir sukurti vykio detales. Pavyzdiui, uhipnotizuoti liudininkai prisimindavo numerius main, kuri i tikrj nemat2. Kito eksperimento metu liudininkas smulkiai apibdino ivaizd ir veid mogaus, kurio i tikrj nemat3. Nusivylim sukl ir hipnozs taikymas iaikinant nusikaltimus. Buvo apraytas atvejis, kai uhipnotizuotas tariamasis prisipaino padars nusikaltim, kurio i tikrj nebuvo padars4. Visa tai parod, kad teismo hipnoz nra stebuklingas raktelis, leidiantis tiesiogiai prieiti prie liudininko atminties. Hipnoz tai ypatinga mogaus bsena, kurios metu uhipnotizuotas mogus lengviau pasiduoda hipnotizuotojo taigai, nes tuo metu ijungta smon ir savikontrol. Hipnotizuotojas liudininkui gali lengvai teigti vairius dalykus, kuri i tikrj nebuvo. Labai svarbu, kad tai gali bti padaryta nesmoningai, hipnotizuotojui paiam nesuprantant, kad jis daro toki taig5. Visa tai paskatino daugelyje ali neleisti arba apriboti teismo hipnozs panaudojim. Ten, kur hipnoz ir toliau naudojama, nustatomos tikslesns ir grietos jos taikymo procedros. J tikslas utikrinti hipnotizuotojo nealikum, neleisti jam daryti smoning arba nesmoning taig. Hipnozs seansas raomas vaizdajuost, ir jos taikomos technikos gali bti nuginytos teisme.

Swanson Ch., Chamelin N., Territo L. Criminal Investigation. New York, 1988. P. 138 Graham F. Should our Courts Reject Hypnosis? // Parade Magazine, October 25, 1981.

139.

P. 10. Ten pat. Margolin E. Hypnosis Enhanced Testimony: Valid Evidence or Prosecutor's Tool // Trial. 1981. Vol. 17. No. 110. P. 43. 5 Kimberly A. Kingston Admissibility of Posthypnotic Testimony // FBI Law Enforcement Bulletin, April 1986. P. 23.
4 3

182

ANTROJI DALIS

??? Savikontrols klausimai ???


Kuo liudininkas skiriasi nuo liudytojo? Ar gali liudininkas atsisakyti duoti parodymus? Ar gali liudytojas atsisakyti duoti parodymus? Koki tak liudininko parodymams gali padaryti apvietimo slyg pasikeitimas? Koki tak liudininko parodymams gali padaryti kryptis, i kurios jis girdjo garsus? Pateikite pavyzd tyrimo, kur buvo panaudotas vyki atvaizdavimo metodas. Pateikite pavyzd tyrimo, kur buvo panaudotas vyki inscenizavimo metodas. Kaip liudininko parodymai priklauso nuo vykio stebjimo trukms? Kaip liudininko parodymai priklauso nuo to, kiek kart pasikartojo vykis? Kaip liudininko parodymai priklauso nuo vykio padaryto spdio stiprumo? Liudininkas tvirtai sitikins savo parodym teisingumu. Kiek tai liudija, kad jie i tikrj teisingi? K reikia kognityvinis liudininko stilius ir koks jo poveikis parodymams? Pateikite pavyzd, kaip liudininko parodymus veikia socialiniai stereotipai. Kas yra nesismonintas prisiminim koregavimas ir kaip jis veikia liudininko parodymus? Kas yra menantys atsakym klausimai ir kaip jie veikia liudininko parodymus? Kas yra iorinis ir vidinis vyki kontekstas ir kaip jie veikia liudininko parodymus? Ar vyresnio amiaus liudinink parodymai yra patikimesni? Policijos pareignas kaip liudininkas. Vaikas kaip liudininkas. Bdingos problemos. Apibdinkite visus subjektyvios tiesos kriterijus. Kuo jie skiriasi vienas nuo kito? Kas keiiasi baudiamajame ir administraciniame procese pleiantis ms inioms apie liudininko parodym psichologij? Kas keiiasi civiliniame procese pleiantis ms inioms apie liudininko parodym psichologij? Kaip atliekamas kognityvinis interviu? Ar galima tikti duomenims, gautais taikant hipnoz?

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

183

6. SPECIALIJ PSICHOLOGIJOS INI


TAIKYMAS NUSTATANT BYLAI REIKMINGUS FAKTUS. PSICHOLOGIN EKSPERTIZ

!!! Tikslai !!!


Suteikti bsimajam teisininkui ini apie specialij psichologijos ini panaudojimo formas ir bdus. Suteikti ini apie psichologins ekspertizs panaudojimo galimybes ir problemas.

6.1. Eksperto teiss ir pareigos. Psichologin ekspertiz


Perskaitykite modulio tekst. Baig skaityti turtumte sugebti atsakyti klausimus, kas apskritai yra ekspertas, kokie yra psichologo eksperto teisinio statuso ypatumai. Ekspertas yra vienas i baudiamojo, civilinio, administracinio proceso dalyvi. Jis dalyvauja, kai sprendimui priimti reikalingas speciali ini taikymas1. Sunku paminti teisen, kurioje nebt taikomos specialiosios inios. Pavyzdiui, Lietuvos baudiamojo proceso kodeksas nurodo, kad
1 Jukeviit J. Speciali ini panaudojimas tiriant nusikaltimus: bkl ir perspektyvos: Daktaro disertacija. Vilnius, 1998.

184

ANTROJI DALIS

Ekspertas yra aukiamas ir duoda ivad tais atvejais, kai, byl tiriant ar teisme nagrinjant, reikalingos mokslins, technins ar kitos specialios inios1. Ten taip pat nurodoma, kad ekspertu gali bti asmuo, turintis reikiamas inias specialiais klausimais, kylaniais baudiamosios bylos procese2. Civilinje teisenoje eksperto teisin status reguliuoja 212219 Civilinio proceso kodekso straipsniai, administracinje administracini paeidim kodekso 277 straipsnis. Baudiamajame procese ekspertus skiria kvotjas, tardytojas, prokuroras ir teismas3. Be to, praym atlikti ekspertiz vienu arba kitu klausimu gali pateikti kaltinamasis, teisiamasis ir jo gynjas. Civiliniame procese ekspertus skiria teisjas. Taiau klausimus, kuriems isprsti reikia ekspertizs, gali pateikti kiekvienas proceso dalyvis. Jeigu teisjas nesutinka su praymu paskirti ekspertiz, jis turi savo nesutikim specialiai motyvuoti. statymas nustato ir ekspertizs atlikimo tvark, eksperto teises ir pareigas. Visa tai identikai sureguliuota ir baudiamojo (LR BPK 8789 str.), ir civilinio proceso (LR CPK 212219 str.) kodekse ir reikminga bet kokiam ekspertui, taip pat ir psichologui. Svarbiausi reikalavimai: specialij ini taikymo btinyb; ekspertizs turinys ir apiforminimas; eksperto apklausos teisme tvarka; eksperto teiss; eksperto pareigos.

Savarankiko darbo uduotis


Toliau pateiktos baudiamojo, civilinio ir administracinio proceso normos, reguliuojanios teismo eksperto teisin status. Savarankikai jas palyginkite. Nustatykite teismo eksperto teisinio statuso panaumus ir skirtumus trijose mintose teisenose.

Eksperto vaidmuo baudiamajame procese


85 straipsnis. Ekspertizs aktas Lietuvos Respublikos 1991 m. gruodio 10 d. statymo Nr. I2078 redakcija
1 2

Lietuvos baudiamojo proceso kodeksas. 85 straipsnis. Ten pat. 87 straipsnis. 3 Ten pat.

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

185

Ekspertas yra aukiamas ir duoda ivad tais atvejais, kai, byl tiriant ar teisme nagrinjant, reikalingos mokslins, technins ar kitos specialios inios. Ekspertizs aktas negali ieiti u speciali jo ini rib. Ekspertizs aktas kvotjui, tardytojui, prokurorui ir teismui neprivalomas, taiau kvotjo, tardytojo, prokuroro ar teismo nesutikimas su eksperto ivada turi bti j motyvuojamas atitinkamai nutarime, nutartyje ar nuosprendyje. Jeigu kvotjas, tardytojas, prokuroras ar teismas nesutinka su ekspertizs aktu dl nepakankamo jos aikumo ar pilnumo, gali bti skiriama papildoma ekspertiz, kuri daryti pavedama tam paiam ar kitam ekspertui. Jeigu kvotjas, tardytojas, prokuroras ar teismas nesutinka su ekspertizs aktu dl jo nepagrstumo, gali bti skiriama pakartotin ekspertiz, kuri daryti pavedama kitam ekspertui ar kitiems ekspertams. 86 straipsnis. Btinoji ekspertiz Lietuvos Respublikos 1993 m. birelio 10 d. statymo Nr. I180 redakcija Daryti ekspertiz btina: 1) mirties prieastims nustatyti; 2) kaltinamojo psichinei bklei nustatyti tais atvejais, kai kvotjui, tardytojui, prokurorui ar teismui kyla abejon dl kaltinamojo pakaltinamumo ar jo galjimo bylos proceso metu suprasti veiksm esm ar valdyti juos. 87 straipsnis. Ekspertas Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1967 m. spalio 27 d. sako, 1983 lapkriio 30 d. sako Nr. X3588 ir Lietuvos Respublikos 1991 m. gruodio 10 d. statymo Nr. I2078 redakcija Ekspertu gali bti asmuo, turintis reikiamas inias specialiais klausimais, kylaniais baudiamosios bylos procese. Ekspertus skiria kvotjas, tardytojas, prokuroras ir teismas. Ekspertizes daro paprastai atitinkam ekspertizs staig ekspertai, taiau ekspertizei padaryti kvotjas, tardytojas, prokuroras ir teismas turi teis paskirti taip pat ir kitus asmenis. Kvotjo, tardytojo, prokuroro ir teismo reikalavimas, kuriuo aukiamas ekspertas, yra privalomas mons, staigos ar organizacijos, kur dirba ekspertas, vadovui. Ekspertas duoda ivad savo vardu ir pats atsako u savo duot ivad. Esant reikalui, byloje gali bti skiriami keli ekspertai. Jeigu byloje paskirti keli ekspertai, tai, prie suraydami ekspertizs akt, jie pasitaria tarpusavyje. Jeigu ekspertai prieina bendr ivad, tai ekspertizs akt surao ir pasirao jie visi. Jeigu ekspertai tarpusavyje nesutaria, kiekvienas ekspertas surao ekspertizs akt atskirai.

186

ANTROJI DALIS

88 straipsnis. Eksperto pareigos Lietuvos Respublikos 1991 m. gruodio 10 d. statymo Nr. I2078 ir 1994 m. liepos 19 d. statymo Nr. I551 redakcija Ekspertu aukiamas asmuo privalo atvykti kvotos organ, pas tardytoj, prokuror bei teism ir duoti objektyvi ivad jam pateiktais klausimais. Jeigu ekspertas be svarbios prieasties neatvyksta arba be teisto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis atsako io kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka. U inomai melagingo ekspertizs akto suraym ir pateikim ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 293 straipsn. Ekspertas u inomai melagingo akto suraym ir pateikim baudiamojon atsakomybn traukiamas bendra tvarka. Teisme baudiamoji byla u inomai melagingo ekspertizs akto suraym ir pateikim ekspertui keliama laikantis io kodekso 282 straipsnio treiojoje dalyje numatytos taisykls. 89 straipsnis. Eksperto teiss Ekspertas turi teis: 1) susipainti su baudiamosios bylos mediaga, lieiania ekspertizs dalyk; 2) prayti kvotos organ, tardytoj, prokuror ir teism pateikti jam papildom mediag, reikaling ivadai duoti; 3) kvotjo, tardytojo, prokuroro leidimu, dalyvauti, apklausiant kaltinamj, nukentjusj, liudytojus ir atliekant kitus tardymo veiksmus; kvotjo, tardytojo, prokuroro ir teismo leidimu, duoti kaltinamajam (teisiamajam), nukentjusiajam ir liudytojams klausimus, lieianius ekspertizs dalyk; 4) teisminio nagrinjimo metu bti posdio salje. Ekspertas gali atsisakyti duoti ivad, jeigu pateiktoji jam mediaga yra nepakankama ivadai duoti arba jeigu jis mano, kad pateiktasis jam klausimas ieina u speciali jo ini rib. iais atvejais ekspertas ratu pranea, kad jis negali duoti ivados.

Eksperto vaidmuo civiliniame procese


212 straipsnis. Ekspertizs atlikimas ir ekspert skyrimas 1. Isiaikinti nagrinjant byl kylanius klausimus, reikalaujanius speciali mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato ini, teismas gali skirti ekspertiz ir, atsivelgdamas dalyvaujani byloje asmen nuomon, paskirti ekspert arba pavesti atlikti ekspertiz kompetentingai ekspertizs staigai. Prireikus gali bti skiriami keli ekspertai ar ekspert komisija. 2. Ekspertu gali bti skiriamas asmuo, turintis reikiam kvalifikacij ivadai duoti.

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

187

3. Civiliniame kodekse numatytais atvejais gali bti nustatyta kitokia ekspert skyrimo ir ekspertizs atlikimo tvarka. 213 straipsnis. Klausimai ekspertui Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teis pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto ivad. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto ivados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausim, kuriuos pasil dalyvaujantis byloje asmuo, atmetim teismas privalo motyvuoti. 214 straipsnis. Eksperto pareigos ir teiss 1. Paskirtas ekspertu asmuo teismo aukiamas privalo atvykti ir duoti objektyvi ivad jam pateiktais klausimais. 2. Ekspertas turi teis susipainti su bylos mediaga, dalyvauti, kai teismas nagrinja byl, pateikti alims, tretiesiems asmenims ar liudytojams klausim, prayti teism pateikti jam papildom mediag, jeigu tai reikalinga ivadai duoti. 3. Ekspertas turi teis atsisakyti duoti ivad, jeigu jis mano, kad pateikta jam mediaga yra nepakankama ivadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas virija jo kvalifikacij ar kompetencij. 215 straipsnis. Eksperto atsakomyb 1. U neatvykim, kai teismas aukia, ar u atsisakym duoti ivad dl prieasi, kurias teismas pripaino nesvarbiomis, ekspertui gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit bauda. 2. U melagingos ivados davim ekspertas atsako Baudiamojo kodekso nustatyta tvarka. 3. U duotos priesaikos sulauym ar nepagrst atsisakym atlikti ekspertiz ekspertas atsako statym nustatyta tvarka. 216 straipsnis. Eksperto ivada 1. Eksperto ivada pateikiama ir idstoma ratu ekspertizs akte. Ekspertizs akte turi bti smulkiai apraomi atlikti tyrimai, j pagrindu padarytos ivados ir pagrsti atsakymai teismo ikeltus klausimus. 2. Jeigu atlikdamas ekspertiz ekspertas nustato turini reikms bylai aplinkybi, dl kuri jam klausim pateikta nebuvo, jis turi teis duoti savo ivad ir dl i aplinkybi. 3. Jeigu byloje paskirti keli ekspertai, jie prie duodami ivad tarpusavyje pasitaria. Kai ekspert nuomons sutampa, visi ekspertai pasirao bendr ivad. Ekspertai, kurie nesutinka su kitais ekspertais, parao savo ivad atskirai.

188

ANTROJI DALIS

217 straipsnis. Eksperto apklausa 1. Eksperto ivada balsu perskaitoma teismo posdyje. Prie perskaitant eksperto ivad, ekspertiz atliks teismo posdyje dalyvaujantis ekspertas (ekspertai) prisiekia, padjs (padj) rank ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos: A, (vardas, pavard), garbingai prisiekiu, kad siningai vykdysiu savo pareig remiantis visomis turimomis iniomis pateikti objektyvi ir pagrst ivad byloje. Jeigu ekspertiz atliekama ne teismo posdio metu, eksperto pasiraytas priesaikos tekstas yra ekspertizs akto sudtin dalis. 2. Teismas turi teis pasilyti ekspertui, kad jis savo ivad iaikint odiu. odinis iaikinimas raomas teismo posdio protokol. 3. Eksperto ivadai iaikinti ir papildyti ekspertui gali bti pateikiami klausimai. Pirmasis pateikia klausimus tas asmuo, kurio praymu ekspertiz paskirta, po to kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismo iniciatyva paskirtam ekspertui pirmasis duoda klausimus iekovas. 4. Teisjai turi teis duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu. 218 straipsnis. Eksperto ivados vertinimas Eksperto ivada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidin teisjo sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu byloje esani rodym ityrimu. Taiau teismo nesutikimas su eksperto ivada turi bti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. 219 straipsnis. Papildoma ir pakartotin ekspertiz 1. Jeigu eksperto ivada yra nepakankamai aiki ar neisami, teismas gali paskirti papildom ekspertiz. 2. Jeigu teismui kyla abejoni dl eksperto ivados pagrstumo, taip pat jeigu yra prietaravim tarp keli ekspert ivad, teismas gali paskirti pakartotin ekspertiz ir pavesti j daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

Eksperto vaidmuo administraciniame procese


277 straipsnis. Ekspertas Lietuvos Respublikos 2000 m. vasario 17 d. statymo Nr. VIII1543 (nuo 2000 m. kovo 15 d.) (in., 2000, Nr. 22552) redakcija Ekspert skiria administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas) tuo atveju, kai reikalingos specialios inios arba kai reikalinga paaikinti pateikt prie protokolo ekspertizs akt. Organo (pareigno) sprendimas aukti ekspert yra privalomas mons, staigos arba organizacijos, kur dirba aukiamas dalyvauti byloje kaip ekspertas asmuo, vadovui.

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

189

Ekspertas privalo atvykti pagal aukim ir duoti objektyvi ivad jam pateiktais klausimais. Ekspertas turi teis: 1) susipainti su bylos mediaga, lieiania ekspertizs dalyk; 2) pareikti praymus, kad jam bt pateikta papildoma mediaga, reikalinga ivadai duoti; 3) administracinio teiss paeidimo byl nagrinjanio organo (pareigno) leidimu duoti traukiamam atsakomybn asmeniui, nukentjusiajam, liudytojams klausimus, lieianius ekspertizs dalyk; 4) dalyvauti nagrinjant byl.

??? Savikontrols klausimai ???


Palyginkite Baudiamojo, Civilinio ir Administracinio kodeks nuostatas ir atsakykite klausimus: 1. Kokius eksperto teisinio statuso aspektus visi kodeksai reglamentuoja vienodai? 2. Ar skiriasi ekspertas ir specialistas? 3. Kokius klausimus gali uduoti ekspertas tiriamajam: bet kokius, kuriuos mano esant reikalingus, ar tik tokius, kuri reikalingumui pritaria tardytojas ar kvotjas? 4. Ar gali tiriamasis apsksti eksperto veiksmus? 5. Ar gali tiriamasis atsisakyti atsakinti eksperto klausimus? 6. Ar atliekant ekspertiz gali dalyvauti jo gynjas? 7. Ar gali gynjas susipainti su ekspertizs aktu? 8. Ar atliekant ekspertiz gynjas gali uduoti ekspertui klausimus?

6.2. Psichologins ekspertizs paskirtis, ypatumai ir jos teisinis statusas


Perskaitykite modul. Turite suprasti aplinkybes, kuriomis teismui ir kitiems proceso dalyviams prireikia specialij psichologijos ini. Psichologin ekspertiz skiriama, kai prireikia specialij psichologijos ini. Kaip matme, teisjas, tardytojas, kiti proceso dalyviai patys yra gyvenimo psichologai. Jie turi nespecialios buitins, kasdienins psichologijos ini. Jos labai svarbios tiek kiekvieno mogaus kasdieniame gyve-

190

ANTROJI DALIS

nime, tiek priimant svarbius politinius, teisinius, ekonominius ir pan. sprendimus. ios inios sudaro pakankam pagrind sprendimams priimti, kai veikiama gerai pastamoje socialinje aplinkoje, kai santykiai yra gerai sureguliuoti ir priimami sprendimai nelabai svarbs. Kvotos, tardymo, teismo veikla danai perengia ias ribas. Teisjas neretai susiduria su itin sudtingais, nestandartiniais moni santykiais. iuose santykiuose dalyvauja asmenys, pasiymintys ypatingais asmenybs bruoais. Teisjo sprendimai labai atsakingi nuo j priklauso mogaus laisv ir gerov. Dl to nagrinjant bylas danai susiduriama su situacija, kai buitini ini kiekis ir tikslumas nepakankami, ir bylai teisingai isprsti reikalingos specialios, mokslins psichologijos inios. Kaip ir kit specialybi atstovai psichologas gali dalyvauti baudiamajame ar kitame procese kaip specialistas, atsakantis teismo klausimus, arba kaip ekspertas, atliekantis atitinkam tyrim ir pateikiantis jo rezultatus kaip ekspertizs ivadas. Aiku, visos baudiamojo, civilinio, administracinio proceso nuostatos, reguliuojanios specialist ir ekspert dalyvavim, galioja ir psichologui ekspertui, ir psichologui specialistui. Smulkiau psichologini ekspertizi atlikim reguliuoja specials postatyminiai teisiniai aktai. I j svarbiausi du. Tai Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas (1997 m. liepos 3 d. Nr. 712) Dl Teismo psichiatrins, narkologins ir psichologins ekspertizs organizavimo bei atlikimo tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos respublikos vidaus reikal ministro sakymas (2000 m. spalio 16 d. Nr. 552/395) Dl valstybins teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus darbo organizavimo ir Lietuvos respublikos vidaus reikal ministerijos Utenos rajono policijos komisariato vieosios policijos apsaugos brio, utikrinanio valstybins teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 1ojo poskyrio apsaug, nuostat patvirtinimo1.

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas (1997 m. liepos 3 d. Nr. 712) Dl Teismo psichiatrins, narkologins ir psichologins ekspertizs organizavimo bei atlikimo tvarkos patvirtinimo; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos respublikos vidaus reikal ministro sakymas (2000 m. spalio 16 d. Nr. 552/395) Dl valstybins teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus darbo organizavimo ir Lietuvos respublikos vidaus reikal ministerijos Utenos rajono policijos komisariato vieosios policijos apsaugos brio, utikrinanio

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

191

Pirmuoju aktu psichologins ekspertizs organizavimas pavedamas Valstybinei teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Psichologins ekspertizs udaviniai


Svarbiausieji psichologins ekspertizs udaviniai yra: atsivelgiant individualius psichologinius ir amiaus ypatumus, nustatyti kaltinamj, liudytoj arba nukentjusij gebjim suprasti bylos aplinkybes ir teikti parodymus; atsivelgiant individualius psichologinius ypatumus, nustatyti nukentjusij gebjim suprasti su jais atlikt veiksm pobd, prasm ir galimyb pasiprieinti; atsivelgiant psichofizins raidos ypatumus, nustatyti nepilnamei gebjim visikai suvokti savo veiksmus ir juos valdyti; nustatyti individualius psichologinius tiriamojo ypatumus ar bsen, galjusius turti takos jo elgesiui (pvz., fiziologinio afekto bsen, psichologin bsen priemirtiniu laikotarpiu ir panaiai). Kaip atskira ekspertizs atmaina nustatoma kompleksin ekspertiz. J psichologas atlieka kartu su psichiatru arba/ir narkologu. Jos metu kompleksikai nustatomi tiriamojo psichikos sutrikimai, psichologiniai ypatumai ir somatoneurologiniai sutrikimai, i kuri galima sprsti, ar asmuo pakaltinamas ir veiksnus, taip pat kurie gali turti reikms bylai. Kompleksin ekspertiz nustato liudytoj ir nukentjusij psichin, psichologin ir somatoneurologin bkl, j gebjim atkurti turinias reikms bylai aplinkybes tais atvejais, kai tardymo ir teismo institucijoms kyla abejoni dl nurodytj asmen psichikos pilnavertikumo1. Kaip matome, norminiai aktai aikiai nustato pagrindines psichologins ekspertizs kryptis. Tai liudytoj ir nukentjusij sugebjimo duoti parodymus, nukentjusij sugebjimo pasiprieinti, individuali bsen, turini reikms bylai, nustatymas ir pan. Taiau, kita vertus, psichologins ekspertizs udaviniai suformuluoti taip, kad palikt galimybes teismui skirti vairiausias psichologines ekspertizes. Pavyzdiui, kalbant apie kompleksin ekspertiz nurodoma, kad reikms bylai gali turti psichikos sutrikimai, psichologiniai ypatumai ir somatoneurologiniai sutrikimai. Tai nepaprastai platus formulavimas. Konkreiai bylai gali turti reikms
valstybins teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 1ojo poskyrio apsaug, nuostat patvirtinimo. 1 Ten pat.

192

ANTROJI DALIS

praktikai bet kokis asmenybs bruoas, bet kokia individo bsena. Sprsti, kas gali turti reikms bylai, ir skirti ekspertiz paliekama teisjui.

Kas gali bti psichologas ekspertas?


Baudiamasis ir kiti proceso statymai nurodo, kad ekspertas gali bti tik mogus, turintis specialij ini. Tai taikoma ir psichologams. Aiku, toki ini gali turti bet koks mogus, jeigu jis specialiai ir ilgai domisi psichologija, yra nuodugniai susipains su jos pagrindais ir atskiromis akomis. Taiau teismui, neturiniam i specialij ini, nelengva nustatyti, ar toks mogus turi reikiam ini. Kai kuriose alyse teismas tokiu atveju apklausia j, susipasta su jo diplomais, licencijomis, darbo patirtimi, mokslinmis publikacijomis, isiaikina, kiek ekspertui teko susidurti su panaiais atvejais ir tada sprendia, ar gali mog apklausti kaip ekspert, ir kiek pasitikti jo ivadomis. Ms alyje psichologins ekspertizs atveju didel reikm teikiama formaliems kompetencijos kriterijams. Tai auktasis psichologinis arba medicininis isilavinimas ir specialusis parengimas. Mintas norminis aktas gana grietai apriboja ekspertiz atlikti galini specialist kiek bei nustato grietus formalius j specialiojo parengimo reikalavimus. Ekspertizes atlieka tarnybos ekspertai, turintys gydytojo psichiatro arba klinikinio psichologo specialyb, ilaik atestacij ir gav sertifikat dirbti teismo psichiatru, psichologu ekspertu1. Toki statym leidjo pozicij nesunku suprasti. Teisjui daniausiai sunku paiam apsisprsti, koki specialij ini turi vienoks ar kitoks psichologijos specialistas, kiek jis sugeba jas pritaikyti atsakydamas ekspertizs klausimus. Taigi tenka pasitikti diplomu.

Teismo psicholog ekspert pareigos ir teiss


Ms aptariamas dokumentas patikslina psicholog ekspert teises ir pareigas. Jis, pavyzdiui, nustato, kad ekspertas privalo: priimti tarnybos vadovybs, skyriaus virininko arba vyresniojo komisijos eksperto jam pavestas atlikti teismo ekspertizes; pateikti objektyvi ivad jam uduotais klausimais; atvykti kvieiamas dalyvauti teismo posdyje; nusialinti nuo ekspertizs atlikimo, kai tam yra statyme numatytas

Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Teismo psichiatrins, narkologins ir psichologins ekspertizs organizavimo bei atlikimo tvarkos patvirtinimo. 1997 m. liepos 3 d. Nr. 712.

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

193

pagrindas, apie tai informuodamas tarnybos vadovyb, skyriaus virinink ar vyresnj komisijos ekspert ir ekspertiz paskyrus asmen; informuoti tarnybos vadovyb, skyriaus virinink ar vyresnj komisijos ekspert apie esminius pateiktos ekspertizei mediagos forminimo trkumus, galinius turti takos tyrimui; praneti tarnybos vadovybei apie faktus, rodanius, jog btina iplsti pavestos ekspertizs atlikim ar pavesti ekspertiz atlikti kit specialybi ekspertams; isaugoti visus ekspertizei pateiktus dokumentus; neskelbti parengtinio tardymo duomen be paskyrusio teismo ekspertiz pareigno bei tiriamojo asmens leidimo. Kartu ekspertui suteikiamos gana plaios teiss, utikrinant jam galimyb gauti vis reikiam informacij, tiksliai ireikti savo nuomon nagrinjamu klausimu, daryti reikiam poveik bylos nagrinjimui pateikiant savo nuomon klausimais, kurie nra tiesiogiai susij su jam pateiktais klausimais, konsultuojant kitus proceso dalyvius ir pan. Nurodoma, kad ekspertas turi teis: susipainti su ekspertizei paskirtos bylos mediaga; isirayti arba kopijuoti bylos mediagoje esanius duomenis, kuri reikia ekspertizei atlikti; prayti paskyrusio ekspertiz asmens pateikti reikiam papildom mediag; paskyrusio ekspertiz asmens leidimu dalyvauti apklausiant asmen, atliekant kitus tardymo veiksmus ir pateikti apklausiamiesiems klausimus, susijusius su ekspertize; prayti teisjo ar teismo apriboti dalyvavimo teisme laik tiek, kiek to reikia ekspertizei atlikti; bti posdio salje bylos nagrinjimo metu; atsisakyti pateikti ivad, jeigu ekspertas nepakankamai tais klausimais kompetentingas arba stokojama pateiktos ekspertizei mediagos, jeigu nra mokslikai pagrstos metodikos, kuria vadovaujantis bt galima atsakyti pateikt klausim; susipainti su savo apklausos protokolu ir pareikti pastabas, raytinas protokol; pats surayti savo atsakymus apklausos protokol; naudotis kvotjo, tardytojo, prokuroro, teisjo ar teismo paskirto vertjo paslaugomis; savo iniciatyva pateikti turinias reikms bylai aplinkybes, dl kuri jam nebuvo duota klausim; pateikti atskir ivad, jeigu ji skiriasi nuo kit komisijos nari nuomons;

194

ANTROJI DALIS

statymo nustatyta tvarka apsksti kvotjo, tardytojo, prokuroro, teisjo ar teismo, administracinio teiss paeidimo byl nagrinjanios institucijos (pareigno) veiksmus bei sprendimus, kurie paeidia jo teises ir teistus interesus; nelaukiant teismo nutarties dl priverstinio gydymo, perkelti tiriamuosius, kuriuos po atliktos stacionarins ekspertizs rekomenduojama priverstinai gydyti gyvenamosios vietos psichiatrinje ligoninje arba bendrais pagrindais, gyvenamosios vietos psichiatrin ligonin, kur jie bt toliau stebimi ir gydomi, o tiriamuosius, kuriuos rekomenduota gydyti ne priverstinai, irayti i ekspertinio skyriaus apie tai informavus ekspertiz paskyrusias institucijas (i nuostata netaikoma tiems tiriamiesiems, kuriems paskirta kardomoji priemon sumimas arba kurie nuteisti laisvs atmimo bausme); konsultuoti kvotj, tardytoj, prokuror, teisj ar teism, administracinio teiss paeidimo byl nagrinjani institucij (pareign) ir kitus asmenis tam, kad nutarime (nutartyje) dl ekspertizs skyrimo bt teisingai nustatyti bei suformuluoti klausimai ekspertui ir pateikta mediaga, kurios reikia jiems sprsti, taip pat nurodyta, ar tikslinga skirti ekspertiz ir koki; skirti ekspertizs atlikimo metu gydym tiriamajam asmeniui, jeigu yra neatidliotin indikacij. is vyriausybs nutarimas savotikai papildo baudiamojo ir kit statym apibrtas eksperto teises ir pareigas, nustatydamas jam specialius draudimus, t. y. veiksmus, kuri ekspertas neturi teiss daryti: atlikti jam pavestos ekspertizs be tarnybos vadovybs, skyriaus virininko ar vyresniojo komisijos eksperto nurodymo; savarankikai rinkti ar imti mediagos (iskyrus medicinos dokumentacij), susijusios su byla, bet nepateiktos jam statym nustatyta tvarka; laikyti baudiamosios, civilins ar administracinio teiss paeidimo bylos, kurioje atliekama ekspertiz, mediagos ne tarnybinse patalpose; savarankikai kviestis kit asmen dalyvauti atliekant jam pavest ekspertiz ir perduoti jos kitiems, netrauktiems komisij tarnybos ekspertams; pateikti ivados ne jo kompetencijos klausimais. Susipain, kaip sureguliuotas teismo eksperto psichologo teisinis statusas, matome, kad, viena vertus, siekiama suteikti jam kuo daugiau laisvs ir iniciatyvos taikant specialisias inias. Jis gali kelti naujus klausimus, pateikti savo ivad, konsultuoti kvotj, tardytoj, prokuror, teisj ar teism, administracinio teiss paeidimo byl nagrinjani institucij (pa-

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

195

reign) ir kitus asmenis ir pan. Kita vertus, statym leidjas apriboja teisin savarankikum, atsivelgdamas tai, kad psichologas ekspertas gali neturti specialij teisini ini. Dl to ten, kur jos gali bti reikalingos arba kur eksperto teiss yra apskritai ribotos proceso statymo, jo savarankikumas apribojamas (psichologas ekspertas negali atlikti ekspertizs be tarnybos vadovybs nurodymo, savarankikai rinkti su byla susijusi mediag, savarankikai kviesti kitus mones dalyvauti ekspertizje ir pan.).

??? Savikontrols klausimai ???


1. Kokias atvejais normatyviniai aktai numato skirti paprast psichologin ekspertiz ir kokiais kompleksin? 2. Ar egzistuoja kokia nors proceso dalyvi (kaltinamojo, tariamojo, teisiamojo, iekovo, atsakovo, liudininko, nukentjusiojo) psichologin savyb, kuri nors ir turi ry su byla, bet jos tyrimo neapibria psichologins ekspertizs udavini norminiai aktai.

6.3. Psichologins ekspertizs funkcijos


Perskaitykite modul. Svarbu, kad gerai suvoktumte, kas yra ekspertizs funkcija ir kaip ji pasireikia. Baig skaityti turtumte sugebti nustatyti, kaip kiekviena funkcija pasireikia vykdant vairias psichologines ekspertizes. Skaitydami ypa atkreipkite dmes klausim ekspertui formuluotes. inokite, kad su tuo ne kart susidursite dirbdami. Psichologin ekspertiz skiriama vairiausiose situacijose. Ko gero sunku rasti kok nors asmenybs bruo ar individo bsen, kuri negalt tapti teismo susidomjimo objektu vienoje ar kitoje byloje. Dl to ekspertui psichologui gali bti uduoti kuo vairiausi klausimai. Kokie klausimai bus pateikti, priklauso nuo teism praktikos bei psichologins ekspertizs isivystymo vairiose alyse. Paprastai psichologins ekspertizs taikymas tam tikrose alyse prasideda nuo psichologo dalyvavimo psichiatrinse ekspertizse, ypa nustatant nepakaltinamum (paprastai atliekant testus). Vliau teismo klausim ekspertui psichologui daugja, jie perengia baudiamosios teiss ribas. Kuo daugiau ir kuo vairesnio pobdio ekspertizi skiriama, tuo lengviau teismas atranda nauj klausim, kurios atsakyti gali psichologas ekspertas.

196

ANTROJI DALIS

alyse, kuriose psichologin ekspertiz taikoma seniau, ekspertui uduodami ir tokie klausimai, kuri ms teismuose dar neklausiama (pvz., ar galjo suimamas mogus tinkamai suprasti jam perskaitytas teises, ar mogus, atsisaks advokato pagalbos, sugebjo pakankamai suprasti io savo sprendimo reikm ir pan.). Taiau negalima teigti, kad jie mums nereikmingi. Psichologin ekspertiz yra dinamikas, greitai besivystantis reikinys. Jeigu vienoki ar kitoki ekspertizi ms alyje nedaroma iandien, jos bus daromos rytoj. Psichologini ekspertizi, tiek darom iuo metu, tiek potenciali udaviniai be galo skirtingi. Taiau kad ir kokie vairs bt ekspertams uduodami klausimai ir konkrets skirting ekspertizi tikslai, jas atlikdami ekspertai kelia sau ir bendruosius tikslus. Atsivelgdami tai, kokius bendruosius tikslus sau kelia teismas, skirdamas psichologin ekspertiz, ir ekspertas, j atlikdamas, galime iskirti tris pagrindines jos funkcijas: asmens sugebjim tyrimas, bendras asmenybs tyrimas ir individo bsimo elgesio prognozavimas. ie tikslai vienodi atliekant bet koki ekspertiz, taiau vieni i j svarbesni darant vienas, kiti kitas ekspertizes. Aptarsime juos.

Asmens sugebjim tyrimas


sivaizduokime toki situacij. Vairuotojas nesugebjo laiku sustabdyti mainos, ir dl to uvo mogus. Atliekant technin vykio tyrim buvo nustatyta, kad jeigu vairuotojas bt sureagavs truputi greiiau, nelaimingo atsitikimo bt pavyk ivengti. Technin galimyb sustabdyti main buvo. Taiau gali kilti klausimas, ar buvo psichologin galimyb? Ar mogus apskritai sugeba sureaguoti taip greitai, kaip iuo atveju reikjo? Ar taip greitai sureaguoti sugeba is konkretus vairuotojas? Automobilis, kuriuo jis vaiavo, negali sustoti greiiau, negu leidia jo konstrukcija. mog sukr gamta. Bet ir jis negali daugiau, nei leidia jo konstrukcija. Jeigu mogui sureaguoti tam tikroje situacijoje reikia maiausiai 0,2 sekunds, o jis turjo tik 0,1, tai jis laiku sureaguoti negaljo. Psichologijos kalba tai vadinama taip: jis neturjo reikiamo sugebjimo. Kaip nustatomi asmens sugebjimai ir atliekamas ekspert tyrimas? Dar kart prisiminkime mintj pavyzd. Neretai nagrinjant panaias bylas tiesiog akivaizdu, kad mogus negaljo pasielgti taip, kaip reikt. Teismas tai mato niekieno nepadedamas. Taiau neretai konkreiam faktui nustatyti jau reikia speciali ini ir speciali tyrimo metod. Pavyzdiui, aptariamuoju atveju tai bt mogaus reakcij psichologiniai tyrimai. Nemaai j atliko bendrosios ir ininerins psichologijos atstovai. Taiau ie tyrimai gali daugiau pasakyti apie tai, kaip mons apskritai sugeba rea-

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

197

guoti. Teism dominantis mogus gali gana aikiai skirtis nuo kit moni. ia jau prireikt ne tiek psichologijos ini, kiek psichologini tyrimo metod. Pavyzdiui, galima sumodeliuoti labai panai situacij, t. y. sukurti eksperimento slygas, kai ms tiriamajam reikia labai greitai sureaguoti ir nustatyti, koks yra jo realus reakcijos greitis tokioje situacijoje, kaip tirtasis autovykis. Tyrimo rezultatas bt minimalus laikas, kurio ms tiriamajam reikt sureaguoti. Nuo gauto rezultato priklausyt ir tolimesnis jo panaudojimas, ir tolimesnis bendradarbiavimas su psichologu. Jeigu paaiks, kad teism dominanioje situacijoje mogus negaljo tinkamai sureaguoti, teismui tikriausiai teks pripainti j nekaltu. Aiku, i ivada nebus padaryta automatikai. Teismas turs itirti eksperto ivad kaip ir bet kokius kitus rodymus (sakykime, remiantis 65 civilinio proceso kodekso straipsniu, jis atsivelgs eksperto kvalifikacij, tyrimo aplinkybes). Taiau pripains eksperto ivad teismas turs gana vienareikmikai priimti iteisinant nuosprend. Situacija bus daug sudtingesn, jeigu psichologin ekspertiz parodys, jog vairuotojas visgi galjo tinkamai sureaguoti. iuo atveju teismui teks vertinti nemaai papildom aplinkybi. Tarkime, jam gali bti labai svarbu, sunku, ar lengva buvo iam mogui tinkamai reaguoti. Viena, jeigu norint ivengti nelaimingo atsitikimo reikjo nepaprastos nervins tampos, neprasto susikaupimo. Visai kas kita, jeigu tam reikjo tiesiog elementaraus noro, normali pastang. Aiku, kad antruoju atveju individo elgesys daug labiau smerktinas. Svarbu ir tai, kiek pastang djo individas, kokios nuoirdios buvo jo pastangos neleisti vykti nelaimingam atsitikimui. Tai priklauso nuo jo asmenybs, nuo jo atsakomybs jausmo, motyv ir pan. Vertinant visus iuos dalykus daug svarbesn kita psichologins ekspertizs funkcija bendras asmenybs psichologinis tyrimas, kurio tikslas padti teisjui suprasti mog kaip asmenyb (i funkcij smulkiau aptarsime vliau). Psichologini ekspertizi, kuri pagrindin funkcija individuali sugebjim iaikinimas, yra labai daug, jos labai vairios. Tai: liudytojo sugebjimas duoti parodymus (sugebjimas matyti ir suvokti vykius ir duoti apie juos parodymus teisme gebjimas atkurti turinias reikms bylai aplinkybes); kaltinamojo sugebjimas stoti prie teism; veiksnumas civilinse bylose individo sugebjimas savarankikai gyventi, tvarkyti savo reikalus; sugebjimas auklti vaikus (sprendiant tvystsmotinysts atmimo klausimus); emancipacijos (nepilnameio sugebjimas savarankikai tvarkyti savo reikalus);

198

ANTROJI DALIS

nukentjusiojo, kaltinamojo sugebjimas stoti prie teism; nukentjusiojo sugebjimas prieintis fiziniam arba psichiniam spaudimui sprendiant bylas, kuriose nusikaltino sudt eina psichin arba fizin prievarta (nustaius psichin arba fizin prievart teismas gali atsivelgti j kaip velninani aplinkyb 40 straipsnis (prievartos taikymas traukiant prostitucij 239 straipsnis; lindyni laikymas ir svadavimas; prievartos taikymas atimant individui priklausant turt 273 straipsnis. Turto prievartavimas ir kt.). Visais mintais atvejais teism domina vienoks ar kitoks individo (teisiamojo, liudytojo, nukentjusiojo) sugebjimas. Teismo sprendimas priklauso nuo atsakymo klausim, ar individas sugeba, ar nesugeba susidoroti su tam tikru sunkumu: kak suprasti (vaikas liudytojas suaugusij veiksmus), kakam pasiprieinti (prievarta), kak daryti (auklti vaikus, tvarkyti savo reikalus). Sugebjimai, reikalingi kiekvienoje i i situacij, yra vairs. Taiau psichologo eksperto elgesys juos tiriant i esms yra toks pats. Psichologui tenka: itirti problem, su kuria susidr asmuo (pvz., kaltinamasis, nukentjusysis arba civilinio gino alis); isiaikinti, kokius reikalavimus ji jam kelia; nustatyti, koki sugebjim reikia, kad galt su ja susidoroti; nustatyti, ar jis turi tuos sugebjimus.

Bendras asmenybs tyrimas


Dar kart prisiminkime autovykio pavyzd. Tarkime, kad, inome, jog individas psichologikai galjo jo ivengti. Tada turtumme vertinti jo kalt. statymas reikalauja, kad tai bt padaryta atsivelgiant individo asmenyb ir nusikaltimo padarymo aplinkybes. is reikalavimas labai reikmingas. Teismas turi ne tik nustatyti pat teiss paeidimo fakt, bet ir suprasti tai, kas vyko. Teismas turi suprasti vidin nusikaltimo padarymo pus: nusikaltl skatinusius ir sulaikiusius nuo veiksm motyvus, jo jausmus (pvz., kaip siningai mogus stengsi ivengti nusikaltimo, kaip jis dabar vertina tai, k padar, ir pan.). Palyginti su sugebjim nustatymu i situacija visikai kitokia. Tiriant, ar individas apskritai sugeba sustabdyti main mintoje situacijoje, mus domino tik skaiius, kuris ireik atitinkam individo sugebjim reakcijos tam tikroje situacijoje greit. Mums nebuvo labai svarbu, koks jis mogus, kiek gerbia statym, koks siningas, k jis jaut nusikaltimo metu ir pan. Buvo svarbus tik vienas labai siauras jo asmenybs aspektas ar jis sugeba vien ar kit dalyk. Visai kas kita, kai vertinama asmenyb, bandoma suvokti jos motyvus, jai padarytos alos reikm ir pan. Mus jau domina ne

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

199

pavieniai, siauri jo asmenybs aspektai, o visa asmenyb. Kitais odiais tariant, reikalingas vientisas mogaus supratimas. Btinyb suprasti mog gali kilti gana vairiose situacijose. Taip gali atsitikti, pavyzdiui, jeigu proceso dalyvis (teisiamasis, nukentjusysis, liudytojas) elgiasi neprastai, keistai. Teismas nesupranta tokio elgesio prieasi. Dl to neaiku, kaip vertinti asmens pasisakymus, jo veiksmus. iuo atveju maa paprasto atsakymo: jis blogai jauiasi arba jis tyiojasi i teismo. Reikia suprasti mog. Tai pads suvokti, kas j paskatino taip pasielgti, k jis nori tuo pasakyti. Teismas gali nesuprasti vidins nusikaltimo puss, jeigu individo poelgis labai prietarauja jo prastam elgesiui. Teismui nekelia nuostabos, jeigu iaur nuudym padaro recidyvistas, bet bna nesuprantama, jeigu tai padaro nepriekaitingos reputacijos pavyzdingas pilietis. Teismas turi bti tikras, kad supranta jo elges, motyvus, emocijas apskritai, ir nusikaltimo situacijoje. Aikiai suprasti mog ir nusikaltimo situacij ypa reikia tada, kai itin iurkiai paeidiamas statymas, kai nusikaltimas padaromas nepaisant labai griet statymo sankcij ir tikrai nedidels tikimybs, kad nusikaltimas bus nuslptas. Kaltinamj gali bti sunku suprasti ir tada, kai paaikja, jog kaltinamasis kakuo ypatinga asmenyb, pasiyminti retomis ir neprastomis savybmis. Pavyzdiui, individas, turintis tam tikr psichikos sutrikim. Jie gali bti ne tokie ryks, kad pripaintumme j nepakaltinamu, taiau jie labai veikia jo elges. Norint suprasti poveik teisjui reikalinga psichologo pagalba. Btinyb suprasti individ itin didel, kai individas igyvena iimtines, ypatingas bsenas, pakliva ypatingas situacijas. Visais mintaisiais atvejais teismui jau maiau padeda asmenin patirtis, buitin psichologija. Teismui reikalinga psichologo specialisto arba eksperto pagalba. Matome, kad bendro mogaus supratimo btinyb daniausiai susijusi su poreikiu vertinti motyvacij, emocines bsenas. Psichologas turi daugiau io pobdio ini negu teismas. Jis imano tokius psichologinius procesus, kurie teismui neinomi. Atsivelgus juos keistas elgesys tampa suprantamas ne tik psichologui, bet ir teisjui. Sakykime, nepriekaitingos reputacijos mogaus padarytas iaurus nuudymas buitins psichologijos poiriu atrodo keistas ir nesuprantamas. Anot jos, natralu, kai padorus mogus visada elgiasi padoriai, o nepadorus visada nepadoriai. Mokslin psichologija ino, kad taip bna ne visada. Svarbus smurtinius nusikaltimus daranio mogaus tipas yra visk kontroliuojantis, tai yra toks, kuris net

200

ANTROJI DALIS

ir labai stipraus ir ilgo konflikto su kitu mogumi slygomis stengiasi susivaldyti, neleisti prasiverti savo emocijoms. Dl to paprastai jis elgiasi itin mandagiai. Taiau tai gresia, kad emocin tampa ir agresija visikai netiktai prasiver ir taps nesuvaldomos1. Kitas pavyzdys skyryb bylos. Santykiai tarp besiskiriani tokie vairs ir sudtingi, kad nemaa j dalis gali perengti teisjo asmenins patirties ribas. Tokiais atvejais teisjui gali atsirasti rimt problem bandant suprasti tikrus ali motyvus, tikrus j norus ir interesus. Svarbu tiksliai apibrti teismo ir psichologo eksperto santyk. Psichologas negali bandyti pakeisti teisj, suprasti mog u teisj. Teisjas negali palikti suprasti teisiamj psichologui. Taip yra todl, kad nesupratus mogaus nemanomas dorovinis ir teisinis jo poelgio vertinimas. Psichologo vaidmuo yra ne ilaisvinti teisj nuo btinybs suprasti teisiamj, o, prieingai, padti teisjui kuo geriau j suprasti. tai atsivelgiant suformuluojami tipiki teismo klausimai psichologui: Kokie yra nusikaltimo padarymo motyvai? Kokie asmens bruoai padar esmin poveik kaltinamojo elgesiui nusikaltimo metu? Kok psichikos sutrikim (psichin anomalij) turi individas ir kok poveik jis padar? Koki moralin (psichin) al padar nusikaltimas? Visais mintais atvejais, kad ir koks bt klausimo turinys, jo funkcija yra padti teismui geriau suprasti teisimj apskritai ir per tai nusikaltimo situacijoje. Pavyzdiui, teism vargu ar patenkina trumpas ir konkretus atsakymas bet kur i mintj klausim (Motyvas savanaudikumas, Poveik padar teisiamojo egoizmas, Silpnas protinis isivystymas sutrukd pilnai suvokti situacij). Teismui reikia gerai sivaizduoti teisiamojo ar nukentjusiojo asmenyb ir bsen. Tik tai pads suprasti, kaip nusikaltlis pasiryo j padaryti, k jam tuo momentu reik sin ir statymas. Tik tai suteiks galimyb suprasti, k nukentjusiajam reik nusikaltimas. Ir vieno, ir kito nesuprasime nesuprat mogaus. Iaginimas, kuris vienai merginai buvo tik nemalonus nuotykis, kitai mirtina psichin trauma, po kurios nemanoma toliau gyventi. Todl psichologas ekspertas, atsakydamas klausim, remdamasis savo tyrimu, paprastai ne tik pateikia konkret atsakym, bet ir apibdina asmenyb daug plaiau, stengiasi padti teismui suprasti individo asmenyb ir jo bsen nusikaltimo situacijoje, kuo aikiau jas charakterizuoti. Galima paminti kelet psichologini ekspertizi atmain, kur funkcija padti teismui suprasti mog vaidina itin didel vaidmen: nuudym;

1 Megargee E. I. Undercontrolled and Overcontrolled Personality Types in Extreme Antisocial Aggression // Psychological Monographs. 1966. Vol. 80 (3). P. 611.

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

201

teiss paeidim, padaryt staigiai didiai susijaudinus; riboto pakaltinamumo atveju padaryt nusikaltim; versij dl saviudybs patikrinimo; psichins alos dydio (reikms) nukentjusiam nustatymo. Teismas gali vairiai formuluoti klausim ekspertui gali klausti apie nusikaltimo padarymo motyvus, asmenybs bruous, padariusius esmin poveik, kitas psichikos savybes ir pan. Taiau visais iais atvejais u teismo klausimo slypi kreipimasis psicholog: mes nesuprantame (nepilnai suprantame) mog, jo elges. Nesuprantame turbt todl, kad neinome, kokie buvo motyvai, kokie asmens bruoai padar esmin poveik. Nurodykite tuos bruous, motyvus, psichikos savybes ir paaikinkite, kaip viskas vyko, kodl is mogus taip pasielg. Koki padarini teismo sprendimui turi skmingas ios funkcijos vykdymas? Turtumme tiktis, kad kuo geriau teisjas supras individo asmenyb ir bsen, tuo tiksliau nustatys jo kalt. Tyrimais nustatyta, kad teisjo ir psichologo eksperto bendradarbiavimas bei psichologo pastangos padti teisjui geriau suprasti kaltinamj paprastai velnina bausm. Tai vyksta trimis bdais. Pirmiausia, gilesnis nusikaltimo psichologini aplinkybi tyrimas padeda teisjui veikti fundamentalij atribucijos klaid. Kaip atsimename, sveiko proto psichologija linkusi gerokai pervertinti asmenybs ir nevertinti situacijos reikms aikindama, kodl individas pasielg vienokiu ar kitokiu bdu. Kruoptus nusikaltimo mechanizmo tyrimas irykina situacini moment reikm ir skatina teisj manyti, kad teisiamasis kaltas maiau, negu atrod1. Antras svarbus teisjo poir velninantis veiksnys yra simpatijos suadinimas. Kuo daugiau inome apie mog, tuo lengviau sivaizduoti save jo padtyje, pradti irti gyvenim ir jo problemas jo akimis. Gali paaikti, kad kaltinamasis dar vaikystje patirdavo sunkum, bet nesulaukdavo paramos, kad jo atvilgiu buvo elgiamasi neteisingai, kad gyvenime jam tekdavo susidurti su daug didesniais sunkumais negu paiam teisjui, ir tai veria bti atlaidesniam. Tai padeda suprasti, kodl jis pasielg neteisingai, iauriai. Pagaliau, nuodugniau susipainus su kaltinamojo asmenybe ir geriau sivaizduojant, kaip buvo padarytas nusikaltimas, sumaja atlygio trokimas. Mat teisjas, neretai pats to nesuvokdamas, links paskirti grietesn bausm emocikai, protestuodamas prie pat nusikaltim, ir nesigilinda-

Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton. G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobigin Ch. New York, London: The Guilford Press, 1987. P. 191.

202

ANTROJI DALIS

mas tai, kokia i tikrj individo kalt, kok poveik jam darys bausm, kiek ji itaisys situacij ir pan. Toki emocin reakcij daugiausiai lemia tai, kad teisjas per nusikaltim nemato nusikaltlio. Nusikaltimas, ypa spdingas, paslepia tikrj nusikaltlio asmenyb. Stiprus pasipiktinimas poelgiu atima sugebjim ir nor suprasti mog, kaip i tikrj viskas vyko, ar teisiamasis i tikrj kaltas.

Psichologinis prognozavimas. Teisinio poveikio priemoni pasirinkimas


Priimant sprendim teismui neretai tenka rinktis priemones, kurias taikys. Daugelyje byl teisjas renkasi arba laisvs atmim, arba kitas su ja nesusijusias priemones. statymas daugeliu atvej suteikia teisjui gana plaias nuoiros ribas nustatant laisvs atmimo bausms trukm. J skirdamas teisjas turi vadovautis ir statymo tikslais. Pavyzdiui, rinkdamas baudiamj bausm teisjas vadovaujasi ir atitinkamo baudiamojo statymo norma, ir bendraisiais baudiamosios bausms tikslais. Tarp i tiksl yra ir prevenciniai sulaikyti nuo tolimesni nusikaltim, ir korekciniai suformuoti pagarb statymui. Teks nemaai palaukti, kol pamatysime, ar baudiamoji bausm tikrai itaisys nusikaltl (jeigu io tikslo siek teisjas). Jeigu skyryb byloje teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, prim sprendim, kad vaikui po skyryb geriau gyventi su motina, reiks laukti daugel met, kol paaiks, ar tas sprendimas buvo teisingas. Tokie sprendimai yra prognostiniai. Teisjui tenka bti pranau. Jam tenka numatyti, kok poveik darys vienokia arba kitokia bausm. Pavyzdiui, prognostinis sprendimas priimamas, kai nuteistasis lygtinai paleidiamas i laisvs atmimo vietos pagal Lietuvos BK 54 straipsn Lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin arba neatliktosios bausms dalies pakeitimas velnesne bausme. is straipsnis gali bti taikomas nuteistajam tik tuo atveju, jeigu jis pavyzdingu elgesiu ir siningu darbu rod, kad pasitais. Pasitais iuo atveju taip pat yra prognostinis sprendimas. Jis reikia ateityje daugiau nedarys nusikaltim. mogaus elgesio prognoz yra sunki problema. Neretai nelengva numatyti, kaip mogus pasielgs artimiausiu metu. Nepalyginti sunkiau numatyti jo elges po met. Mat ia lengviausia apsirikti, ir apsirikimas bus ypa akivaizdus. sivaizduokime, kad teisjas lygtinai nuteis mog, kuris pirm kart padar smurtin nusikaltim. vertins nusikaltimo aplinkybes ir teisiamojo asmenyb teisjas prieina ivad, kad asmuo gali pasitaisyti be realaus laisvs atmimo. I teismo sals ijs mogus neilgai trukus padaro nauj smurtin nusikaltim. Teisjo peius ugula sunki atsakomyb. Jam nemalonu, kad nepakankamai pasta mones, neperkando teisiamojo, kuris pasirod

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

203

daug blogesnis negu teisjas man. Bet daug sunkesn atsakomyb jis jaus naujo nukentjusiojo atvilgiu. Juk pastarojo kani ir sualojimo nebt, jeigu teisjas bt prims grietesn sprendim paskyrs laisvs atmim. Aiku, teisjas gali ivengti tokios klaidos visada skirdamas kuo grietesn bausm. Tada niekas negals jam prikiti, kad jis kako nepadar. Bet u ram jo gyvenim labai brangi kain turi mokti teisiamieji. Grieta bausm tokiu atveju skiriama ir tiems, kuriems statymo tikslai galjo bti pasiekti ir be jos. Svarbu ir tai, kad toks teisjas nusiengia statymui ir kitu atvilgiu. Remiantis nekaltumo prezumpcija abejon turi bti traktuojama kaltinamojo naudai. Jeigu gali bti paskirta tiek grietesn, tiek velnesn bausm ir teisjas abejoja, kuri i j skirti, jis turt paskirti velnesn. Tuo tarpu vengiantis atsakomybs teisjas skirs kuo grietesn bausm. ioje prietaringoje situacijoje teisjas siekia surasti specialist, kuris padt jam padaryti prognostin sprendim ir kiek manoma palengvint atsakomyb u padaryt klaid. Ypa noriai su tokiu klausimu kreipiamasi psicholog. Prognostiniai klausimai yra madaug tokie: Ar asmuo gali bti pataisytas psichoterapijos ar psichokorekcijos priemonmis? Koki tak skyrybos turs vaikui? Kokie bus bausms padariniai tolimesniam individo gyvenimui? Ar individas lieka pavojingas aplinkiniams ir pan.1 Kit ali patirtis rodo, kad teisjai prognostines ekspertizes skiria labai noriai. Tuo atveju atsakomyb u klaidingos prognozs padarinius perima psichologas. Situacija paradoksali, nes kad ir kaip malonus bt is teisjo pasitikjimas, psichologas ekspertas neturi pagrindo labai juo diaugtis. Psicholog prognozs (dl vairiausi prieasi) dar toli grau neatitinka teismo ekspertizei keliam reikalavim. Prisiminkime situacij, kada teisjas svarsto, koki bausm turi paskirti asmeniui, padariusiam smurtin nusikaltim ir, vertins nusikaltlio asmenyb bei bylos mediag, bando nusakyti, ar is asmuo padarys daugiau smurtini nusikaltim. Sakykime, kad jis (kaip neretai daroma JAV, Vokietijoje ir kt. alyse) kreipiasi psicholog ir prao j atlikti tyrimus bei nustatyti specialaus recidyvo tikimyb. Buvo atlikta keletas toki tyrim. Paaikjo, kad tiek psichologai, tiek teisjai negali patikimai prognozuoti, ar asmuo darys nauj nusikaltim. Negana to, paaikjo, kad paprastai pervertinama tikimyb, jog mogus pakartotinai padarys tok nusikaltim. Buvo nustatyta, kad i vis moni, apie kuriuos buvo prognozuojama, kad

r. Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton. G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobigin Ch. New York, London: The Guilford Press, 1987. P. 193207.

204

ANTROJI DALIS

jie padarys nauj smurtini nusikaltim per artimiausius metus, prognoz buvo klaidinga 99,7 proc. atvilgiu (jie nepadar nauj smurtini nusikaltim)1. Taigi prognozuojant pakartotin smurt padtis n kiek ne geresn negu ilgalaiki oro prognozi. Su prognostiniais sprendimais susijusios problemos daug kam inomos. Seniai neliko joki iliuzij, kad laisvs atmimo bausm pataiso nusikaltl. Taiau pasitaisymas vis dar lieka kriminalins bausms tikslas, ir teisjas skirdamas bausm vis dar prognozuoja, ar galima teisiamj pataisyti netaikant laisvs atmimo, ir jeigu negalima, tai kok laisvs atmimo termin reikia paskirti, kad pasitaisymas bt utikrintas. ia mes susiduriame su ypatinga prognozs atmaina ritualine prognoze ir ritualiniais prognostiniais sprendimais. Tai prognozs, kurios daromos nepaisant, kad jos visikai nepatikimos ir daniausiai klaidingos. J patikimumas ne didesnis nei magijos, kurios tikslas ikviesti liet. Vienintel prieastis jos reikalingos psichologikai, siekiant pateisinti ir prasminti nuosprend, turti galimyb teigti, kad paskirtosios bausms tikslas yra itaisyti nusikaltl. Esant tokiai situacijai psichologo eksperto pozicija turi bti labai tiksliai apibrta. Atsakydamas prognostinius teismo klausimus psichologas privalo: 1. atkreipti teismo dmes toki prognozi problemikum; 2. teismui pateikti tik moksliniais tyrimais pagrst informacij apie tai, su kokiais asmenybs bruoais susijs nepageidaujamas (sakykime, smurtinis) elgesys. 3. suteikti paiam teismui kitus psichologinius duomenis, galinius bti naudingus svarstant prognostin sprendim.

6.4. Psichologins ekspertizs santykis su psichiatrine


Perskaitykite modul. Baig skaityti turite aikiai sivaizduoti, kokiais atvejais klausimus skirsite ekspertui psichologui ir kokiais psichiatrui. Prieastys, dl kuri individas gali nesugebti arba nepakankamai sugebti suvokti savo veiksmus ir juos kontroliuoti, gali bti vairios. Tai gali bti psichikos liga. Bet kokia psichikos liga vienaip ar kitaip sutrikdo individo intelekto veikl ir/arba savireguliacij. Pagal tai, kokia tai
1

Ten pat. P. 198.

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

205

liga, sutrinka mstymas ir suvokimas (psichozs), dmesys (depresijos, neurozs), potraukiai (narkotik vartojimas) ir pan. Dl i prieasi nustatant savo veiksm suvokimo ir savikontrols sutrikimo prieastis turi dalyvauti gydytojas psichiatras. Prieast nustatyti turi jis. Taiau tiriant individo sugebjim suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus svarbus vaidmuo tenka psichologui. Mat abu reikiniai yra sudtingi, ir jiems tirti reikia psichologijos ini. Pavyzdiui, nusikaltimo situacijai teisingai suprasti ir vertinti gali reikti tam tikro mstymo operacij susiformavimo lygio (sugebjimo abstrahuoti, analizuoti, sintetinti, lyginti ir pan.), mokjimo suvokti ir mstant taikyti gana sudtingas svokas (statymas, draudimas ir pan.), sugebjimo modeliuoti gana sudtingus reikinius ir kita. Ne maesni reikalavimai keliami individo atminiai: sugebjimas siminti, organizuoti simint mediag, j atkurti reikiamomis aplinkybmis, atsparumas interferencijai ir panaiai. Reikalingas pakankamas individo atminties aktyvumas, sugebjimas sutelkti dmes. Sugebjimas valdyti savo veiksmus apima vis psichologin savireguliacijos mechanizm: adekvat savs suvokim, poreiki sistem, j pobd, organizavim ir pan. Gydytojai daug anksiau negu psichologai pradjo dalyvauti tiriant nusikaltli pakaltinamum. io reikinio tyrimas prasidjo nuo rykiausi form aiki beprotysi. Gydytojai psichiatrai pirmieji atskyr psichikos ligonius nuo tikr nusikaltli. Dl to nepakaltinamumo ekspertiz ilgai egzistavo kaip vien tik psichiatrin. Gydytojas psichiatras atsakydamas teismo klausim ne tik diagnozuodavo psichikos lig, bet ir vertindavo, kiek liga paeid psichologin individo funkcionavim. Tai darydamas psichiatras susiduria su nemaais sunkumais. Mat jis vertina psichologini individo sistem veikim subjektyviai klinikai, remdamasis savo patirtimi ir gana plaiai apibrtais klinikiniais kriterijais. Per pastaruosius deimtmeius psichologija ipltojo daugyb daug tikslesni metod psichikos sistemoms tirti: tai vairs testai, eksperimentins metodikos, apraai ir pan. Jie suteikia galimyb daug tiksliau vertinti reikiamus sugebjimus. Dl to psichologinis tyrimas m po truput darytis vis reikmingesnis sprendiant pakaltinamumo problemas. Lietuvoje psichologinis tyrimas tvirtai nusistovjo kaip psichiatrinio papildymas. Tokiu atveju psichologas ekspertas yra savotikas psichiatro padjjas. Danai jo uduotis yra testinis tyrimas, kurio metu nustatomos bendrosios asmenybs savybs (pvz., MMPI, Cattello ir kt. testai) bei tyrimas specializuotais testais, kuriais iaikinami sugebjimai (intelekto, dmesio, percepcijos, savs vertinimo ir pan.). Psichologinio tyrimo ivados pateikiamos gydytojui psichiatrui, kuris jas apibendrina (kartu su kitais duomenimis). Psichologo pozicija iuo atveju labiau panai kito pagalbi-

206

ANTROJI DALIS

nio medicinos personalo. Testinio tyrimo duomenys patenka ant psichiatro stalo kartu su laboratorini ir kit tyrim duomenimis. Dl tokio psichiatr ir psicholog santykio kilo tam tikr problem. Mat psichiatro atliekamas psichikos ligos nustatymas nra svarbiausias tokio tyrimo tikslas. Liga yra tik viena i galim nepakankam psichini sugebjim prieasi. Kita vertus, net ir esant sunkiai psichikos ligai individas gali bti pajgus pilnai suvokti savo veiksmus ir juos kontroliuoti. Teisikai vertinant individo elges svarbu ne tai, kaip rimtai jis serga, o kaip rimtai sutriks jo mastymas, suvokimas, savikontrol bei kitos psichikos sistemos. Dl to itin svarbu kuo giliau itirti psichologin vykio pus, nustatyti, kaip jo metu veik intelektas, savireguliacijos sistemos ir pan. Psichikos ligos nustatymas iuo atveju yra tik enklas, kad jie gali veikti nepakankamai. Taigi ne pati liga, o jos psichologini padarini tyrimas yra i tikrj svarbus vertinant individo sugebjim suvokti ir valdyti savo veiksmus tam tikroje situacijoje. Tai reikia, kad iuo atveju svarbiausias btent psichologo vertinimas. Psichiatro ivada dl psichikos ligos svarbi tik aikinantis poelgio biologines prieastis. Antra vertus, psichikos liga nra vienintel prieastis, dl kurios vienoks ar kitoks psichinis sugebjimas gali neatitikti teisini norm. Tai gali bti amiaus, aukljimo, situacijos, psichins bsenos poveikis. Nustatyti ir tirti ias prieastis irgi turi psichologas. Dl to iuo metu greitai keiiasi psichologo ir psichiatro vaidmenys vertinant nepakaltinamum. Psichologas ekspertas pirmiausia tampa lygiaveriu partneriu, o paskui perima vadovavim. Svarbus etapas vystantis j bendradarbiavimui buvo kompleksins psichiatrinspsichologins ekspertizs atsiradimas1. Vykdant toki ekspertiz psichologas ir psichiatras dalyvauja paritetiniais pagrindais. Ir vienas, ir kitas pasirao ekspertizs akt. Tolimesnis ios tendencijos vystymosi etapas yra savarankikos psichologins ekspertizs atsiradimas. ia jau pagrindin atsakomyb ir pagrindinis vaidmuo apibendrinant tyrimo mediag bei formuluojant galutin ivad tenka psichologui. Ir tokios ekspertizs atveju svarbu bendradarbiauti su kitais specialistais, pavyzdiui su psichiatru. Taiau jo tyrimo rezultatas (pvz., ivada, kad psichologo nustatytas psichini proces nepakankamumas vienaip ar kitaip susijs su tiriamo individo sveikatos sutrikimais) yra tik vienas i psichologinio tyrimo moment. Psichiatro vaidmuo syk yra pagalbinis. Jis pirmas atlieka psichiatrin tyrim ir jo ivadas siunia psichologui. Psichologas gi apibendrina vis mediag, taip pat ir psichiatrin, daro galutines ivadas.

1 . . . , 1999.

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

207

Tokia tvarka jau nusistovjo JAV kriminalinje justicijoje. Nagrindami ten skelbiamus ekspertizs aktus matome, kad psichologas praktikai visada apibendrina vis tyrimo mediag (taip pat ir psichoneurologin tyrim) ir teikia galutin ivad1. Reikia pasakyti, kad psicholog ir psichiatr bendradarbiavimas, j darb pasiskirstymas, j vaidmenys aikinantis nepakaltinamumo prieastis dar ir dabar yra gana sudtingi. iuo atvilgiu domus tyrimas, atliktas amerikiei mokslinink Barreno, Schindlerio ir Beigelio2. io tyrimo metu psichiatrams ir psichologams buvo pateiktas 11 uduoi sraas. Tokios uduotys paprastai kyla vertinant individo psichologinius sugebjimus, skiriant ir vykdant jo psichokorekcij bei teikiant teismui ekspert ivadas. Jie turjo vertinti, kas labiau kompetentingas vykdant kiekvien i t uduoi psichologas ar psichiatras. Tyrimas parod, kokios prietaringos yra t specialybi atstov tarpusavio ekspektacijos. Psichiatrai man, kad jie pranaesni atuoniose i 11 mint srii, lygs dviejose ir nusileidia psichologams tik vienoje vykdant testin tyrim. Psichologai savo ruotu man, kad jie pranaesni devyniose i 11, prilygsta psichiatrams pristatydami ekspertiz teisme ir nusileidia jiems tik vienoje srityje skirdami medikamentin gydym. Buvo atlikti lyginamieji psichiatr ir psicholog padaryt ekspertizi tyrimai. Grup ekspert psicholog ir psichiatr pagal kelet parametr turjo vertinti kit padarytas ekspertizes. Vertindami jie neinojo, kas yra ekspertizs autorius, kokia jo specialyb. Tyrimas parod, kad psicholog atliktos ekspertizs padarytos kruopiau, kiekviena ivada labiau pagrsta, ivados yra tikslesns negu psichiatr3. Kartu vis labiau rykja fundamentalus faktas, kad norint skmingai atlikti mintas ekspertizes vien bendrojo isilavinimo (nei medicininio, nei psichologinio) nepakanka. Lemiam reikm turi specializacija. Pavyzdiui, medicinos psichologas, usiimantis psichofiziologijos problemomis ir tiriantis psichologinius psichotropini mediag padarinius, gali pateikti tikslesnes ivadas ir skirdamas medikamentus bti pranaesnis u medik4.

r. Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton. G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobigin Ch. New York, London: The Guilford Press, 1987. P. 347419. 2 Barren, Schindler, Beigel. A Study of the Causes of Conflict between Psychiatirsts and Psychologists // Hosp. Community Psychiatry. 1981. Vol. 32. P. 263. 3 Petrella & Poythress. The Quality of Forensic Examinations: An Interdisciplinary Study // J. Consulting and Clynical Psychology. 1983. Vol. 51. P. 76. 4 Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton. G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobigin Ch. New York, London: The Guilford Press, 1987. P. 1819.

208

ANTROJI DALIS

6.5. Kai kurios psichologini ekspertizi atmainos


Perskaitykite modul. Pasistenkite siminti kuo daugiau psichologins ekspertizs panaudojimo pavyzdi. Kiekvienu atveju turtumte sivaizduoti, kokius klausimus uduosite ekspertui, koki jo atsakym tiksits, kaip nuo t atsakym priklausys teisinis sprendimas.

Psichikos sutrikimas. Psichologo eksperto dalyvavimas nustatant jo poveik individo elgesiui


Dar kart prisiminkime autovykio pavyzd. Tarkime, kad ekspertiz parod, jog kaltinamasis main sustabdyti galjo. Taigi j galima pripainti kaltu dl autovykio ir jo padarini. Taiau ekspertiz taip pat parod, kad nors sustabdyti buvo galima, bet tai buvo labai sunku. Situacija vairuotojui ikl itin didelius reikalavimus. Laiku sustabdyti jis galt tik bdamas nuolatins nervins tampos bkls. Kitas pavyzdys. Individas buitinio konflikto metu padar nukentjusiam sunki kno sualojim. Psichologin ekspertiz parod, kad jis galjo suprasti ir valdyti savo veiksmus, vadinasi, yra atsakingas u tai, k padar. Kartu paaikjo, kad dl galvos smegen traumos iek tiek sutrikusi jo psichika. Nors ie padariniai ir nepanaikina jo sugebjimo valdytis, jie gerokai apsunkina savikontrol. Konfliktinje situacijoje jam nepalyginti sunkiau negu bet kam kitam suvaldyti savo jausmus. Kai susiduriama su tokiais monmis ir tokiomis aplinkybmis, statymas patenka gana prietaring situacij. Viena vertus, teisybs jausmas reikalauja, kad bt atsivelgta ias ypatingas aplinkybes ir individui skiriama velnesn bausm. i pozicija danai vadinama grieto, bet teisingo tvo. Toks tvas, sprsdamas, k daryti su nusiengusiu snumi, pirmiausiai bando suprasti sn. Matydamas, kad snui buvo sunku pasielgti kitaip, jis baudia daug velniau. Taiau, kita vertus, situacij galima vertinti prieingai. Jeigu bausms tikslas yra sulaikyti mog nuo tolimesni nusikaltim ir jeigu tiktume, kad, bausms baim gali tai padaryti, reikia grieiau bausti mones, kuriems tinkamai elgtis sunkiau. Kuo galingesns jgos, trukdanios individui elgtis taip, kaip reikalauja statymas, tuo grietesnes bausmes turi numatyti statymas. sivaizduokime student, kuris jauia pagund nesiruoti rytdienos seminarui. Jeigu jis ino, kad dstytojas grietas, tokiam studentui bus ymiai lengviau veikti pagund ir visgi pasirengti. Vadinasi, kuo sunkiau

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

209

pasielgti taip, kaip reikalauja statymas, tuo grietesn turi bti bausm u reikalavim nevykdym. Taip elgdamasis statym leidjas turi ir tam tikr dorovini pasiteisinim. sivaizduokime mog, kuriam sutrikusi psichika, ir dl to jis maiau sugeba valdytis. is sutrikimas ir jo padariniai daniausiai jam nra jokia naujiena. Pavyzdiui, maus charakterio mogus ne kart turjo progos sitikinti, kokie pavojingi jam paiam ir aplinkiniams yra jo pykio proveriai. Taigi jis turjo seniai imtis priemoni (psichoterapija, psichologins konsultacijos, rimtos savarankikos pastangos, mediko pagalba), kad pakoreguot i pavojing savo savyb. Laikantis io poirio, vadinkime j etatistikos orientacijos valdininko poiriu, galvojama tik apie valstybs saugum ir efektyv valdym ir manoma, kad daug geriau, kai turintys nukrypim arba pakliuv ypatingas situacijas mons baudiami grieiau arba bent taip pat, kaip ir visi kiti. Taigi galimos dvi prieingos pozicijos. Nusprsti, kuri teisinga, nemanoma. Dabartiniame pasaulyje ir dabartinje teisje pasireikia abi tendencijos. Viena vertus, mogaus teisi, mogaus orumo idj paplitimas, tikras psichologijos ir kit moksl apie mog sprogimas sustiprina pirmj tendencij. Kita vertus, pasaulio McDonaldizacija, masin racionalizacija, sprendim formalizacija, deindividualizacija skatina antrosios tendencijos pltr. JAV Nuosprendi primimo taisykls yra akivaizdus antrosios tendencijos pavyzdys. Jos teisjui suteikia galimyb bausm skirti visikai formaliai, atlikus nesudtingus tak skaiiavimus1. Vokietijos Jaunimo teism statymas yra pirmosios tendencijos pavyzdys. Prie svarstant nepilnameio byl numatomas visapusikas jo asmenybs ir aplinkos tyrimas. statymas teisjui palieka dideles galimybes elgtis savo nuoira parenkant baudiamj sankcij. Lietuvos statym leidjas naujajame baudiamajame statyme pasuko pirmojo (grieto, bet teisingo tvo) poirio link. statym vestas riboto pakaltinamumo institutas. Pacituosime j itisai. 18 straipsnis. Ribotas pakaltinamumas 1. Asmen teismas pripasta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas io kodekso udraust veik tas asmuo dl psichikos sutrikimo, kuris nra pakankamas pagrindas pripainti j nepakaltinamu, negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo veiksm. 2. Asmuo, padars baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim ir teismo pripaintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis io kodekso 59 straipsniu, arba jis gali bti atleistas nuo baudiamosios at1 r. Christie N. Nusikaltim kontrol kaip pramon: Gulag Vakar stiliumi. Vilnius: Eugrimas, 1999.

210

ANTROJI DALIS

sakomybs ir jam taikomos io kodekso 67 straipsnyje numatytos baudiamojo poveikio priemons arba io kodekso 98 straipsnyje numatytos priveriamosios medicinos priemons. 3. Asmuo, padars sunk arba labai sunk nusikaltim ir teismo pripaintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis io kodekso 59 straipsniu. Kaip matome, straipsnis numato galimyb velninti bausm, nustaius, kad individas negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo veiksm. Be to, atkreipkime dmes tai, kad statymo formuluot visikai suvokti numato gana plaias galimybes pripainti ribot pakaltinamum. Palyginkime statym su atitinkamu Vokietijos statymu, kur ribotas pakaltinamumas pripastamas, jeigu nusikaltlio sugebjimas suvokti jo veiksm neteistum ir pagal tai elgtis <...> darant nusikaltim buvo ymiai sumajs1. Matome, kad sigaliojus naujajam baudiamajam kodeksui ribot pakaltinamum Lietuvoje pripainti daug lengviau negu Vokietijoje. Riboto pakaltinamumo teisinio instituto vedimas tai humanistinio poirio, atsivelgianio individualias mogaus savybes, pergal. Taiau naujajam statymui pradjus veikti, atsiras ir sunkum. Teisjui keliama visikai nauja uduotis. Anksiau nustaius asmens pakaltinamum teisjas galjo j traktuoti kaip visikai normal mog. Dabar gi i teisjo reikalaujama grieto, bet teisingo tvo poirio jis turi suprasti ribotai pakaltinamo individo vidin pasaul, atsakyti klausim, kaip jis i tikrj suvokia savo veiksmus ir kiek i tikrj galjo juos valdyti. ia jam bus ypa reikalinga psichologo pagalba. Nekyla abejoni, kad sigaliojus naujajam baudiamajam kodeksui i karto ymiai padids psichologins ekspertizs poreikis.

Pavyzdys. Protikai atsiliks kaltinamasis2


P. Roe kaltinamas iurkiu seksualiniu priekabiavimu (third degree sexual misconduct). Bdamas zoologijos sode jis i u nugaros priartjo prie moters, stovjusios prie lito narvo, apkabino j ir suspaud jos krtis. Po to jis pabgo. iek tiek keistas ir infantilikas kaltinamojo elgesys gynjui suteik dingst prayti skirti psichologin ekspertiz. Kaltinamojo tyrimo rezultatas buvo toks.
Strafgesetzbuch Allgemeiner Teil 21. Verminderte Schuldfhigkeit. Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton. G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobigin Ch. New York, London: The Guilford Press, 1987. P. 158.
2 1

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

211

Pagal protin ivystym kaltinamasis yra tarp 2 proc. maiausiai protikai isivysiusi gyventoj. Kitaip tariant, 97 proc. moni geriau u j sprendia intelekto test udavinius. Psichologinio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kaip kaltinamasis supranta paprastas kasdienines situacijas, kuriose dalyvauja vyrai ir moterys. Tuo tikslu psichologas sukr kelet hipotetini situacij. Kaltinamasis turjo papasakoti arba parodyti, kaip jis elgtsi. Atsakymai buvo labai trumpi ir rod, kad kaltinamasis tas situacijas supranta naiviai ir labai pavirutinikai, kad jis nesugeba adekvaiai j suprasti bei tinkamai elgtis. Tai visikai sutampa su tuo, k prane eimos nariai, pasakoj, kad P. Roe nemoka bendrauti ir nesugeba umegzti draugysts su kitais monmis. Jie papasakojo, kad apskritai jis labai nedrsus su moterimis, neturi draugs, nebuvs pasimatymuose. Kaltinamojo papra papasakoti, kas vyko zoologijos sode. Jo pasakojimas atspindjo t pai bendravimo gdi stok ir naivum. Jis paaikino, kad mat, kaip vaikiodami po zoologijos sod jo pusseser ir jos draugas kabojo vienas ant kito, ir kad ji visai tam neprietaravo. Jis taip pat sak, kad kai lank mokykl berniukai pavydavo mergaites ir jas graibydavo. Mergaits visada cypdavo ir juokdavosi... A maniau, sak jis, kad ir ji (nukentjusioji) juoksis.... Atliekant psichologin tyrim prieita ivada, kad P. Roe bdingas nedidelis protinis atsilikimas. Jo socialinio bendravimo gdiai yra labai menki ir jis nesugeba tinkamai elgtis su kitais monmis, ypa su moterimis. Jo protinis ir socialinis isivystymas nepakankamas, kad velgt skirtum, pavyzdiui, tarp prasto elgesio tarp mokini mokyklos aidim aiktelje ir elgesio su svetima moterimi vieojoje vietoje. Tai ir buvo pagrindin jo netinkamo elgesio aptariamojo teiss paeidimo metu prieastis.

Pavyzdio komentaras
statymas nustato, kad individas yra atsakingas u padaryt teistvarkos paeidim, jeigu adekvaiai supranta situacij. Pavyzdiui, jeigu individas klaidingai supranta ksinimosi objekt, konstatuojame objekto klaid. Ar mintuoju atveju kaltinamasis adekvaiai supranta situacij? Pavirutinikai irint taip. Jis ino, kas yra jis ir kas nukentjusioji. Jis gerai orientuojasi laike ir erdvje. Jis tiksliai apibdino, kaip viskas vyko. Be to, jis turi inoti, kad neleidiama apkabinti moter arba mergin nei gatvje, nei zoologijos sode, nei mokyklos aidim aiktelje. Turbt daugelis teism neabejodami pripaint j kaltu. Taiau, kaip parod psichologinis tyrimas, kaltinamasis nesupranta vieno, bet iuo atveju itin svarbaus momento. Be anksiau minto draudimo (niekur negalima apkabinti priein-

212

ANTROJI DALIS

gos lyties atstovo) egzistuoja subtilios normos, tam tikrais atvejais leidianios paeisti t draudim arba bent atlaidiai j irinios. Normalaus protinio isivystymo mogus pajunta skirtum tarp draudimo kategorikumo, sakykime, mokyklos aidim aiktelje, zoologijos sode ar gatvje. Tiriamasis to suprasti nesugeba, kaip ir negali suvokti skirtumo tarp slapt moters motyv aidimo metu ir tada, kai tai vyksta visikai netiktai. Dl to jis praktikai nesuprato esminio situacijos momento ir, teisikai irint, nra kaltas. i ekspertiz atskleidia precizikum, bding dabartinei teismo ekspertizei. Dar prie por deimtmei ekspertas psichologas dt visas pastangas, kad vertint, koks apskritai stiprus yra protinis atsilikimas. Jeigu pastarasis nelabai ymus (kaip buvo aptartuoju atveju), jis bt links manyti, kad kaltinamasis galjo suvokti situacij. Jeigu labai stiprus, jis bt pripaintas nepakaltinamu. Dabartiniam ekspertui protinio isivystymo vertinimas tai tik angin tyrimo stadija. Tiek nustats neym protin atsilikim, tiek ym jis iekos atsakymo daug siauresn, bet daug svarbesn klausim: koki konkrei sugebjim kaltinamajam reikjo btent ioje situacijoje. Siekdamas tai nustatyti ekspertas bando sumodeliuoti problem, su kuria susidr kaltinamasis. Tuo tikslu sukuriamos hipotetins situacijos ir eksperimentuojama, kaip jose elgsi bandomasis. Aptariamuoju atveju eksperimentas parod, kad jaunuoliui trksta vieno, bet ioje situacijoje svarbaus sugebjimo. Dl to jis paprasiausiai nesugebjo pasielgti taip, kaip reikalauja statymas.

Kaltinamojo bsena nusikaltimo situacijoje ir staigus didelis susijaudinimas


Netiktas ir nepelnytas eidimas gali sukrsti mog, ir dl io jausmo jis gali padaryti tai, k niekada nebuvo links. Vyras staiga suinojs abejoni nekeliant fakt, kad jo mona neitikima, pirmj akimirk gali nesuvaldyti jausm. J apima, uvaldo niris. Natralu, kad iuo ir panaiais atvejais statym leidjas numato maesn atsakomyb. Didelio susijaudinimo sukelti neteisti nukentjusiojo veiksmai gali bti velninanti aplinkyb bet kokio nusikaltimo atveju. statym leidjas iskiria vien itin svarb atvej, kai didiai susijaudinus nuudoma. 107 BK straipsnis Tyinis nuudymas, didiai susijaudinus nustato, kad Tyinis nuudymas, staiga didiai susijaudinus dl nukentjusiojo pavartoto prieingo statymams smurto ar sunkaus eidimo, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met arba pataisos darbais iki dvej met. Tai ymiai velnesn sankcija palyginti su 104 BK straipsniu, u pa-

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

213

prast nuudym numataniu laisvs atmim nuo penkeri iki dvylikos met. Staiga kils didelis susijaudinimas teisinis terminas, kuriuo paymimas tam tikras psichologinis reikinys afektas, emocinis sprogimas. Jis gali trukti gana trumpai, taiau tai labai sudtinga emocin reakcija. Galime iskirti kelet afekto vystymosi stadij. angin, parengiamoji. Tai psichikos procesai, vyk prie afekt ir daug kuo nulm, kad jis atsirast. Vokiei psichologas H. Sassas iskiria du dalykus: tam tikr prieistor, t. y. individo santyki vystymsi, lmus konflikto kumuliacij, bei afekto sustingim (is periodas gali trukti ilgai metus ir mnesius, bet gali bti ir daug trumpesnis). Pasirengimas sprogti. Ilgas igyvenim kaupimas sukelia emocin tamp. Mintyse pasirengiama atitinkamiems veiksmams. Individas gali agresyvius veiksmus igyventi vaizduotje. Diskutuotina, ar anginis etapas igyvenamas visada. Galima manyti, kad, sakykime, staigus ir netiktas eidimas taip pat gali sukelti afekt. Taiau palankiausia dirva afektui atsirasti yra konfliktini santyki istorija, kai individas negali ireikti jausm ir kartu nemato ieities i susidariusios situacijos. Lygiai tokia pati dirva gali bti tam tikros individo savybs, asmenybs problemos. Individas, turintis savs vertinimo problem, jautresnis bet kokiems savo asmenybs vertinimams, staig ir netikt eidim reaguos ymiai atriau1. Emocinio sprogimo stadija. Tai pagrindin afekto stadija. Aptarsime jai labiausiai bdingus procesus. Smons susiaurjimas. Emocinio sprogimo stadijoje mogus mato ir suvokia tik tai, kas tiesiogiai susij su afektu: eidim, skriaud. Apimtas afekto mogus nieko kito nemato, negirdi (todl ir sakoma, kad niris yra aklas). mogus nejauia skausmo, nekreipia dmesio savo aizdas, nereaguoja aplinkini odius. Jis nemato paprast bd savo tikslams pasiekti. Jo dmesys sutelktas eidim ir su juo tiesiogiai susijusius momentus. mogus gali nepastebti pavojaus, negalvoti apie padarinius. Utat eidimas arba skriauda jo smonje vieia visu rykumu. i smons bsen vokiei tyrintojas U. Undeutschas vaizdiai pavadino afekto tuneliu2. Elgesio sutrikimai. Sumaja sugebjimas valdytis. Ne asmuo valdo emocijas, bet jos j valdo. Elgesys darosi primityvus, nelankstus, staiokikas. Dominuoja automatiki veiksmai. Individas duria peiliu ne vien, o daugyb kart. Jis gali tai tsti net aukai nustojus prieintis, net po jos mir1 Sass H. Affektdelikte // Fachtagung der Arbeitsgemeinschaft fr forensische Psychologie und forensische Psychiatrie. Stuttgart, 1988. 2 Undeutseh V. Schuldfhigkieit unter psychologischem Aspekt // Eisen G. (Hrsg.) Handwrterbuch der Rechtsmedizin. Stuttgart: Enkc, 1974. S. 91115.

214

ANTROJI DALIS

ties. Judesiai tampa staigs ir labai stiprs. mogus sugeba veikti klitis, kuri paprastai jokiu bdu neveikt. iai stadijai bdingi akli, beprasmiki poelgiai, kuri vliau mogus negali nei prisiminti, nei paaikinti. Tipika emocijos dinamika. Emocija i karto pasiekia maksimum1. W. Raschas mano, kad yra vairi emocinio sprogimo tip. Gali bti, kad emocijos augimas vyksta kaip kylanti banga2. Vegetatyviniai afekto pasireikimai. Stiprs ir labai ryks odos spalvos pokyiai: mogus mirtinai ibla, paskui oda tampa visikai raudona. Balsas tampa kimus. Isekimo stadija. Per sprogimo stadij mogus praranda tiek energijos, kad psichikai isenka. J apima kratutinis isekimas, nuovargis, sutrikimas, danai gailestis dl poelgio, gailestis nukentjusiajam. Neretai afekt patyr asmenys pasilieka vyki vietoje, apie vyk patys pranea policijai arba klajoja be tikslo ir marruto. Afekto bsena gali i esms apriboti asmens sugebjim valdyti savo veiksmus. Koks stiprus tas apribojimas? Aiku, tai priklauso nuo afekto stiprumo. Kuo jis stipresnis, tuo labiau afektas valdo mog. Specialiojoje psichologijos ir psichiatrijos literatroje skiriama keletas afekto stiprumo laipsni. Kiekvienas i j pasiymi visais mintais poymiais, taiau jie yra skirtingo stiprumo. Aukiausio laipsnio yra patologinis afektas. odis patologinis neturi ms klaidinti. Jis jokiu bdu nereikia ligos. iuo terminu siekiama pabrti, kad tokio laipsnio afekt igyvenantis mogus elgiasi visai kitaip nei normalus. is afektas priskiriamas prie kratutini bsen3. Jam atskirti nuo kit afekto laipsni taikomi kratutinum ireikiantys epitetai. Kalbant apie patologin afekt, rao vienas pagrindini Rusijos psichologins ekspertizs tyrintoj I. A. Kudriavcevas, jo pagrindiniu skiriamuoju poymiu visi j tiriantys autoriai vienbalsiai laiko gil smons aptemim afekto sprogimo stadijoje, po kurio seka visika dezorientacija, vidini igyvenim nuoseklumo ir ryi tarp mini nutrkimas, stipriausias psichologinis susijaudinimas, daugelio veiksm automatizmas ir beprasm agresija4. Kaip matome, skiriamieji bruoai tokie patys kaip ir esant silpnesniems afektams (smons aptemimas, susiSass H. Ten pat. 1983. S. 563. Megargee E. I. Undercontrolled and Overcontrolled Personality Types in Extreme Antisocial Aggression // Psychological Monographs, 1966. Vol. 80. (3). P. 611; Rasch W. Ttung des Intimpartners. Stuttgart: Enke, 1964; Rasch W. Forensische Psychiatrie. 1987; Rasch W. Die Zuordnung der psychiatrischpsychologischen Merkmalen der 20, 21 StGB // Psychiatr. Praxis. 1983. N 10. S. 170; Rasch W. Die psychiatrischpsychologische Beurteilung von Affektdelikten. NJV, 1980. S. 489. 3 . . . , 1999. C. 206. 4 Ten pat. P. 206.
2 1

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

215

jaudinimas ir pan.), bet jie skiriasi odiais gilus (smons aptemimas), pilna (dezorientacija), stipriausias (psichologinis susijaudinimas), daugelis (automatikai atliekam veiksm). Silpnesnio laipsnio yra fiziologinis afektas. Terminas fiziologinis taip pat jokiu bdu nereikia, kad afektas yra fiziologinis, o ne psichinis reikinys. Pavadinimas fiziologinis atsirado tik kaip patologinio priepriea. Pavadinimu norima pabrti, kad io laipsnio afektas pagal savo pasireikim visgi yra normalesnis negu patologinis. Jam bdingi tokie patys bruoai, bet jie pasireikia ne taip stipriai: ne toks stiprus smons veiklos sutrikimas (aptemimas), ne visika individo dezorientacija, nekratutinis psichologinis susijaudinimas ir pan. Afektas (abi jo formos) atskiriamas nuo emocini reakcij (bsen), nesiekiani afekto lygio, bet i esms apribojani elgesio suvokim ir kontrol1. Po j seka emocins reakcijos, nedaranios esminio poveikio elgesio suvokimui ir kontrolei. iuos laipsnius vien nuo kito atskirti yra labai svarbu nagrinjant subjektyvij nusikaltimo sudties pus. Nustaius patologin afekt padars nusikaltim individas gali bti pripaintas nepakaltinamu. Nustaius fiziologin afekt, jis gali bti pripaintas kalt velninania aplinkybe. Psichologai, psichiatrai ir teisininkai djo nemaai pastang, iekodami formali kriterij, leidiani atskirti tikrai stiprius, nesuvaldomus afektus nuo silpnesni. Buvo kreipiamas dmesys tai, kiek iseks individas po emocinio sprogimo (pvz., umiega ar ne), kiek gali atsiminti, kas vyko (yra didels prisiminimo spragos ar atsimena visk), kiek buvo keist poelgi, pasisakym ir panaiai. Taiau nuodugnesnis afekt tyrimas rodo, kad visi ie poymiai nra labai stipriai susij nei su afektu, nei vienas su kitu. Neretai pasitaiko stipri afekt, po kuri mogus ne tik nepraranda gebjimo atsiminti, bet, prieingai, nepaprastai aikiai atsimena kiekvien savo elgesio detal. Antra vertus, sugebjimas suvokti ir kontroliuoti savo elges nra paprastas reikinys. Vienus savo poelgius individas gali visgi neblogai kontroliuoti net ir labai stipraus afekto bsenos, kitus jis blogai kontroliuoja net ir visai nebdamas susijaudins. Todl kaip ir kitais bsen nustatymo atvejais teisjas turi pats suvokti, k jaut kaltinamasis, pavelgti vyk jo akimis ir tuo remdamasis (o ne pavieniais formaliais elgesio poymiais) nustatyti, kiek mogus galjo valdyti savo elges. Psichologas ekspertas ioje situacijoje gali tik padti jam kaip manoma detaliau apibdindamas kaltinamojo elges ir igyvenimus. Taiau psichologas jokiu bdu neilaisvina teisjo nuo pareigos suprasti kaltinamj. Tik tuomet jis gali moralikai ir teisikai vertinti jo poelg. Kiek psichologas gali prisidti prie
1

Ten pat. P. 202203.

216

ANTROJI DALIS

kaltinamojo bsenos nusikaltimo darymo metu supratimo galime pamatyti i skyrelio Nuudymas staigiai didiai susijaudinus.

Pavyzdys. Nuudymas staigiai didiai susijaudinus


V. V., 40 m. vyras, kaltinamas monos nuudymu eimyninio konflikto metu. I baudiamosios bylos mediagos, pokalbio su V. V. inoma, kad jis patyr ilgalaik eimynini santyki kriz (mona kelerius metus piktnaudiavo alkoholiu, nepriirjo vaik, nesirpino namais, pastaruoju metu igrimai tapo danesni ir intensyvesni, prie nagrinjam vyk girtavo kelias dienas i eils). V. V. skyr daug bevaisi pastang iai problemai sprsti. Lemtingas paskutinis konfliktas kilo, kai V. V. suinojo, jog mona pragr visas eimos santaupas ir pardav vestuvin ied. Ekspertams buvo pateikti klausimai: Ar V. V. emocin bsen prie pat nusikaltim galima vertinti kaip didel susijaudinim? Kokia buvo jos trukm? Ar ji pasiek fiziologinio ar patologinio afekto rib? Ar V. V. galjo suprasti savo veiksm esm? Ar galjo juos valdyti?. Papildomai pateiktas iraas i suaugusij poliklinikos apie V. V. bkl, kuriame nurodoma: Ligonis skundsi nemiga, smilkini spaudimu, nerimu, rykiu nuovargiu, galvos skausmais, prasta nuotaika. Ligonio odiais, ie poymiai vargina po monos ties. Dl monos nuudymo patrauktas teism. Nustatyta reakcins depresijos diagnoz. Vienas augina 6 ir 5 met vaikus, jam padeda tvai. Galvos traumas neigia. Psichikos lig nepaveldjs. Elgiasi ramiai, orientuojasi, kontaktas pakankamas. Judesiai sultj. Mstymas nuoseklus, kiek ltesnis mstymo tempas. Psichozs poymi neturi. Emocijos labilokos, nuotaikos fonas silpnesnis, be ryki svyravim. Dmesio koncentracija klampoka. Suicidini mini neturi. Kritika pakankama. Nuo . m. vasario 17 d. poliklinikoje lankosi reguliariai, buvo koreguojamos vaist dozs, bkls pagerjimas neymus sumajo nerimas, kiek pagerjo nuotaika, lieka kiek ltesnio mstymo tempo, judesi, emesnio nuotaikos fono. Diagnoz: tariamas reaktyvinio pobdio vidutinio sunkumo depresinis epizodas. Tiriamojo odiais, dirba, vaistus vartoja reguliariai, paymi savijautos pagerjim depresija prajo nuo vaist.

Psichiatro ivada
Tvarkingos ivaizdos. Sultjusi judesi. Smon aiki, orientuojasi teisingai ir visapusikai. Pokalbio metu kalba tyliu balsu, skundiasi galvos skausmais, padidjusiu jautrumu, neramiu miegu, vargina neinomyb dl

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

217

savo ateities. Mstymas sultjs, samprotavimai logiki, primityvoki. Kliedesi ir suvokimo sutrikim nekonstatuojama. Emocijos gyvos, adekvaios, labilios. Nuotaika pagal situacij emesn, sunkiai itveria emocin tamp, nort, kad greiiau isisprst juridin situacija, kakas paaikt, nes taip gyventi sunku, suicidines mintis neigia man reikia auginti vaikus. Dmes koncentruoja gerai, iurki atminties sutrikim nenustatyta. Inkriminuojamos veikos neneigia, savo elges motyvuoja pykiu ir nuoskauda, ypa suinojus, kad mona ustat vestuvin ied, o pinigus pragr. Teisingai supranta pateikt kaltinim, juridinius situacijos padarinius, pasiruos atlikti bausm. Atliktas papildomas psichologinis tyrimas.

Psichologo tyrimo ivados


Asmenyb gana primityvi, nebrandi, stokoja lankstumo ir paslankumo, pasyvi, sentimentali ir drovi, pasiyminti padidjusiu jautrumu ir paeidiamumu, neatspari neigiamam aplinkos poveikiui, linkusi kaupti ir slopinti neigiamus igyvenimus, nemokdama j ireikti socialiai priimtinais bdais, silpni sugebjimai greitai priimti sprendimus ir aktyviai, rytingai veikti, menkas heteroagresyvumo lygis, ribotos socialinio prisitaikymo galimybs. iuo metu bdinga aiki vidin tampa, nerimas, prislgta nuotaika, depresinio pobdio igyvenimai dl neisprstos juridins situacijos. Apie baudiamojoje byloje nagrinjamus vykius V. V. pasakoja sunkiai, ltai, skurdiai apibdina savo igyvenimus, nepilnai atkuria vykio detales. I baudiamosios bylos mediagos, pokalbio su V. V. inoma, kad jis patyr ilgalaik eimynini santyki kriz (mona kelerius metus piktnaudiavo alkoholiu, nepriirjo vaik, nesirpino namais, pastaruoju metu igrimai tapo danesni ir intensyvesni, prie nagrinjam vyk girtavo kelias dienas i eils) ir bevaiss pastangos i problem konstruktyviai isprsti kl nepasitenkinim, subjektyv nevilties, bejgikumo, situacijos neisprendiamumo jausm, ilgainiui kaupsi nuoskauda, pyktis, emocin tampa, o tai pasireik dirglumu, nepastovia nuotaika, sunkiais vidiniais igyvenimais, sugebjimo realiai vertinti susidariusi padt ir kontroliuoti emocijas susilpnjimu, t. y. bendra dezadaptacija. Inagrinjus duomenis apie V. V. elges nusikaltimo metu ir po jo matyti, kad nagrinjam vyki metu V. V. igyveno stipri emocin sukrtim, pasireikus ikrovos forma (buvau labai ts, kakas man darsi, nebesusivaldiau), dl to sumajo jo sugebjimas kritikai ir teisingai vertinti esam situacij (nepaisydamas, kad mona buvo labai girta, atkakliai reikalavo jos pasiaikinim, sprendim) bei atitinkamai organizuoti savo veikl (elgesys neadekvatus situacijai), atsirado V. V. nebdingos elgesio formos (impulsyvumas, agresyvumas) ir emocins reakcijos (audrin-

218

ANTROJI DALIS

gas nekontroliuojamas pyktis, niris dl eilinio, beveik kasdieninio dirgiklio), pasireik paintins veiklos sutrikimai (mstymo kritikumo susilpnjimas, susiaurjs dmesys, aplinkos suvokimas, dalinis vyki istmimas). ie poymiai (dalinis afektogeninis smons susiaurjimas, elgesio dezorganizacija, paradoksalus emocinis reagavimas, nebding elgesio ir emocij iraikos form atsiradimas, krizinis igyvenim pobdis nusikaltimo ivakarse) liudija, kad vyki metu V. V. galjo bti emocinio susijaudinimo, gavusio afektins ikrovos form, bsenos, kuri turjo esmins takos jo elgesiui, t. y. apribojo sugebjim kritikai, pilnai ir teisingai suvokti aplink ir valingai, racionaliai kontroliuoti savo elges joje. i bsena nesiek fiziologinio afekto rib. Tokia afektins ikrovos reakcija gali trukti tol, kol paalinami susikaup neigiami igyvenimai (paprastai nuo keli iki keliolikos minui). I nusikaltimo situacijos apraymo matyti, kad galjo bti dvi tokios ikrovos. Po pirmosios V. V., pajuts, kad kakas man darosi, band nusiraminti, susitvardyti, ijo parkyti. Galima daryti prielaid, kad iki to laiko susikaupusi emocin tampa nebuvo pilnai paalinta, nes sugrs kambar ir pradjs kalbti su mona tiriamasis vl prarado savitvard. Kiek truko pertrauka tarp i dviej emocini bsen, nra aiku, todl vertinti afektini reakcij trukm pagal bendr nusikalstamos veikos laik nra galimybs. Paymtina, kad vyki metu V. V. dar sugebjo suprasti savo veiksm motyv ir tiksl (isiaikinti su mona, i kur ji gavo pinig grimui, k ji pati galvoja apie girtavimo problem), bet dl emocins bsenos takos nesugebjo rasti adekvai konstruktyvi gyvendinimo bd bei numatyti galim savo veiksm padarini, t. y. negaljo j kontroliuoti.

Teismo psichiatr ir psicholog ekspert komisijos ivados


1. Klausimas, ar V. V. emocin bsen prie pat nusikaltimo vyk galima vertinti kaip didel susijaudinim ir nurodyti jo trukm, priklauso jurist kompetencijai. V. V. emocin bsen galima vertinti kaip turjusi esmin poveik jo elgesiui ir trukusi iki pilno emocins tampos paalinimo. 2. V. V paminta emocin bsena nesiek fiziologinio nei patologinio afekto ribos. 3. V.V. dl emocins bsenos prie nusikaltimo vyk ir vykio metu galjo suprasti savo veiksm esm, taiau negaljo pilnai j kontroliuoti ir atsisakyti arba nutraukti savo veiksmus.

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

219

Pavyzdio komentaras
Ekspertiz atliko psichologas ir psichiatras. Matome, kad psichologas siek atskleisti pai kaltinamojo emocin bsen lemtingo paskutinio konflikto metu. Skaitydami V. V. bsenos prie pat nusikaltim apraym mes ne tik sitikiname, kad jo emocijos tikrai stiprios ir daro esmin poveik jo elgesiui, bet ir pradedame intuityviai suvokti jo elges, pavelgiame kaltinamojo akimis, pradedame j suprasti. inodami, kokia stipri buvo kaltinamojo emocin reakcija, galime sivaizduoti ir tai, kiek ji buvo valdoma, kiek pats individas galjo j suvaldyti. Psichologas ekspertas taip pat bando atskleisti faktus, kurie galt aikiai parodyti, kiek individas realiai kontroliavo savo elges. Jis atskleidia kaltinamojo bandymus kontroliuoti savo elges. Matome, kad tie bandymai buvo neskmingi, todl psichologas daro ivad, kad V. V. prarado savikontrol. Nors i psichologo eksperto nuomon labai svarbi, taiau paskutinis odis nustatant, kiek nuoirdus buvo V. V. bandymas ilaikyti savikontrol, ar jis visk padar, kad jos neprarast, visgi priklausys teisjui.

Baudiamasis procesas. Asmens sugebjimas dalyvauti baudiamajame procese


Baudiamasis procesas jo dalyviams kelia vairius ir neretai gana sunkius reikalavimus. tariamj, kaltinamj, teisiamj jis veria gintis, paneigti savo kaltumo rodymus. Jiems tenka sprsti labai sudtingus ir labai atsakingus klausimus. Dl to baudiamasis (kaip ir kiti procesai) numato proceso sustabdym, dl vienoki ar kitoki prieasi kaltinamajam negalint dalyvauti procese. Psichologinis tyrimas tuo atveju siekia iaikinti, kaip gerai individas orientuojasi, kas vyksta teisme, kas yra pagrindiniai teisminio nagrinjimo subjektai, kokie yra j tikslai. Be to, siekiama nustatyti, kaip gerai individas sivaizduoja savo veiksmus ir savo elges bei j reikm ir padarinius. Paprastai individo gynyb vykdo advokatas. Dl to itin svarbu, kad individas sugebt bendradarbiauti su savo advokatu. Kaltinamasis ir teisiamasis turi bti geri savo advokat padjjai, sugebti greitai suprasti, ko i j tikisi advokatas, pateikti jam reikaling informacij, suprasti jo patarimus ir nurodymus. Nieko nuostabaus, kad pats sugebjimas dalyvauti teismo procese neretai sutapatinamas su sugebjimu bendradarbiauti su advokatu. Visus iuos sugebjimus vertinti nelengva. Tai labai priklauso nuo vertinaniojo, nuo jo empatijos, sugebjimo pamatyti vis proces kaltinamojo akimis, nuo to, kaip tiksliai ekspertas sivaizduoja teismo proces, jo keliamus reikalavimus.

220

ANTROJI DALIS

Psichologai nemaai padar, siekdami sukurti patikimesnes metodikas, nustatanias, kaip individas supranta teismo proces. Viena i j McGarry, Lipsitto ir kt. sukurta metodika1. Ji vadinasi CST (Competency Screening Test kompetencijos patikrinimo testas). Metodika susideda i 22 nebaigt sakini. Pavyzdiui, Kai esu teisme, advokatas turi, Jeigu teismas nustatys, kad a kaltas, tai, Fredas mano, kad jo advokatas, Jeigu teigiama, kad mogus nekaltas, kol nerodyta prieingai, a. Kiekvienas atsakymas vertinamas pagal skal nuo 0 iki 2. Kuo tiriamojo reakcija adekvatesn gynybos teisme tikslams, tuo didesn bal jis gauna. Pavyzdiui, jeigu sakin Liudytojui liudijant prie mane, a tiriamasis ubaigia odiais labai atidiai klausyiau, gauna 2 balus. Jeigu jis tiesiog pasako jo klausyiau, gauna tik 1 bal. Metodikos autoriai nustat, kad jeigu tiriamasis surenka 20 ir maiau bal, jis nepakankamai supranta tai, kas vyksta teisme. Testo tyrimas parod, kad jis nra labai tikslus. Pagal j danai nustatoma maesn negu i tikrj individo kompetencija. 1428 proc. tiriamj klaidingai priskiriami prie nepakankamai kompetenting2. Viena svarbiausi prieasi yra tai, kad sugebjimas dalyvauti teisme ia faktikai sutapatinamas su teigiamu poiriu teism. Pavyzdiui, jeigu tiriamasis baigia sakin Jackas mano, kad teisjas odiais yra teisingas, toks tiriamasis udirba 2 kompetencijos balus. Jeigu pasako neteisingas, gauna 0 bal. Taigi CST naudingas vertinant kaltinamj sugebjim dalyvauti teisme. Taiau, kita vertus, metodika dar ne tokia tiksli, kad bt galima remtis tik ja. Naujas ingsnis vertinant sugebjim stoti prie teism McGarry sukurta interviu metodika CAI (Competency Assessment Instrument kompetencijos nustatymo priemon). J sudaro gana detalus pokalbio su tiriamuoju planas. Gautoji mediaga panaudojama 5 bal skale vertinant 13 individo sugebjim. Tarp j galim gynybos plan vertinimas, sugebjimas duoti parodymus, sugebjimas numatyti gynybos strategij ir pan. Metodikos autoriai siek apibendrinti vis egzistuojani praktik ir patirt, suteikti reali galimyb imokti nustatyti mint kompetencij. Metodikos vadovlyje apraomi vairiausi tiriamojo sugebjim vertinimo atvejai, papildomi klausimai, duodama daugyb vairiausi praktik pata1 Lipsitt S., Lelos S., McGarry S. Competency for Trial: A Screening Instrument // American Journal of Psychiatry. 1971. Vol. 128. P. 105. 2 Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton. G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobigin Ch. New York, London: The Guilford Press, 1987. P. 82.

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

221

rim. Galima manyti, kad iuo metu tai perspektyviausia ios srities metodika.

Pavyzdys. tariamojo sugebjimo adekvaiai elgtis proceso metu ekspertinis tyrimas1


S. S. nepilnametis. Kaltinamas, kad sibrov degalins dispeerin, ipyl ant grind benzin bei padeg dispeerin, t. y. tyia j sunaikino. Abejoni dl S. S. sugebjimo suvokti baudiamj proces sukl nemotyvuoti ir spontaniki nepilnameio veiksmai: jis spontanikai, be jokio aikaus pagrindo keit parodymus, prisipaindavo ir neigdavo padegs. Jis taip pat pavirutinikai, be aikaus pagrindo keit savo veiksm apibdinim, nurodydavo vis kitus motyvus. Visa tai kartu su duomenimis apie nepilnameio psichin atsilikim bei galvos smegen traum leido manyti, kad nepilnametis nepilnai suvokia proceso ir savo veiksm jame prasm. Teismo nutartimi jam buvo paskirta psichologin ekspertiz. Ekspertui buvo uduoti tokie klausimai: 1. Ar galjo S. S., atsivelgiant individualias bei amiaus ypatybes ir konkreias slygas, kuriomis vyko apklausa, kurios metu jis prisipaino padars nusikaltim, teisingai suvokti aplinkybes, turinias reikms bylai, ypa savo prisipainim? 2. Ar yra protinio S. S. atsilikimo poymi. Jei yra, kaip konkreiai jie pasireikia? 3. Ar galjo nepilnametis, atsivelgiant jo isivystymo lyg, visikai suprasti savo veiksm reikm? 4. Ar S. S. bdingos individualios psichologins savybs (emocij valios, motyvacins, intelektualios, charakteriologins), galjusios padaryti esmin tak jo prisipainimui apklausiant kaip tariamj? Ambulatorin teismo psichologin ekspertiz S. S. paskirta teismo nutartimi, kadangi tiriamasis yra nepilnametis, ir kilo abejoni dl jo sugebjimo teisingai vertinti esam padt bei duoti teisingus ir nuoseklius parodymus. I baudiamosios bylos mediagos medicinins dokumentacijos bei tiriamojo pasakojim yra inoma, kad gim sveikas, augo ir vystsi normaliai. Vienuolikos met susirgo reumatu, jam buvo nustatytas aortos votuv nepakankamumas. Dl ios ligos buvo pripaintas III grups invalidu. TuPateikti pavyzdiai neskirti atspindti realius asmenis ir bylas. Pavards, byl ir ekspertinio tyrimo aplinkybs pakeistos. Bet kokie sutapimai su tikromis bylomis yra atsitiktiniai.
1

222

ANTROJI DALIS

rjo galvos traum. Mokykl pradjo lankyti laiku, mokslai seksi sunkiai. Dl ligos praleido daug pamok, kartojo 3 ir 4 klass kurs. Buvo nedrausmingas. Konsultuotas vystymosi sutrikim diagnostikos tarnyboje. Tyrimo metu diagnozuota traumin cerebroastenija. Psichologinio tyrimo metu nustatyti ribinio lygio intelektiniai sugebjimai, ribotas socialinis supratingumas, sunkumai skiriant esmines ir antraeiles savybes, sunkesnis odini svok suvokimas, silpna trumpalaik girdimoji atmintis. Tarnybos specialistai rekomendavo S. S. mokyti pagal adaptuot (supaprastint) bendrojo ugdymo program. Artimj ir pastam charakterizuojamas teigiamai, apibdinamas kaip tylus, ramus, geras ir paslaugus. J odiais tariant, jis negaljo padaryti inkriminuojamo jam nusikaltimo.

Psichologinis tyrimas
S. S. intelektas atitinka ribin lyg. Paintins funkcijos isivysiusios netolygiai: stokoja elementari mokyklini ini, bendro isilavinimo, mstymas konkretus, silpni svok apibendrinimo sugebjimai, neymiai susiaurjusi dmesio ir trumpalaiks atminties apimtis. Taiau tiriamasis pasiymi geru erdviniu suvokimu, sugeba nustatyti prieastiespasekms ryius tarp gana sudting vyki, dmesio koncentracija pakankama, atmintis nesutrikusi. Gana rykus skirtumas tarp intelekto verbalini (jie yra lengvo protinio defekto lygio) ir konstrukcini (atitinka normos ribas) sugebjim vertinim rodo socialin ir pedagogin tiriamojo apleistum. Asmenyb nebrandi, infantilika, ribot interes. Socialinje aplinkoje priklausomas, nesavarankikas, patiklus, naivokas, nebrandus jo atsakomybs jausmas. Elgesys pasyvus, orientuotas socialini norm laikymsi, tiriamasis sugeba adekvaiai vertinti savo elges, gerai susigaudo praktinse gyvenimo situacijose, kuriose gali parodyti savarankikum, iniciatyv, lankstum, gerai prisitaiks savo aplinkoje. Emocijos nebrandios, banalios. Subjektyviai nesuprantamose, nepastamose situacijose gali sutrikti, lengvai atsisako savo nuomons ir gali pasiduoti aplinkini takai, stengdamasis jiems tikti. Remiantis S. S. parodymais bei jo psichologini tyrim duomenimis galima daryti ivad, kad pagal savo individualias psichologines bei amiaus ypatybes S. S. galjo teisingai suvokti esmines faktines bylos aplinkybes bei suprasti savo veiksm prisipainimo metu reikm. Nors, jo teigimu, apklaus metu jis buvo isigands, tai netrukd jam suprasti, kokia yra situacija (i tardytojo odi suprato, kad jo kalt jau rodyta), ko i jo reikalaujama (prisipainimas savo noru palengvins kalt) ir atitinkamai veikti. Apklausos metu jis netgi savo noru pateik vairi papildom nusikaltimo

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

223

situacijos detali. Taigi sugebjo pagal turim informacij numatyti ir planuoti savo veiksmus bei vertinti galimus j padarinius. Jis moka naudotis prieastiniais ryiais jeigu tai. Jis suprato prisipainimo prieastinius ryius jeigu prisipainsiu, mane gali pasodinti kaljim ir jeigu prisipainsiu, gali nubausti ne taip grietai. Taiau tiriamasis aikiausiai nevertino minties jeigu nekaltas, tai nereikia prisipainti.

Teismo psichologo eksperto ivados


1. Atsivelgiant S. S. individualias bei amiaus ypatybes, konkreias slygas, kuriomis vyko jo apklausa, jos metu jis galjo teisingai suvokti aplinkybes, turinias reikms bylai, btent savo prisipainim. 2. S. S. intelektiniai sugebjimai yra ribinio lygio dl socialinio ir pedagoginio apleistumo, bendro isilavinimo stokos ir pasireikia menkomis iniomis, siauru odynu, konkreiu mstymu. 3. S. S., atsivelgiant jo protinio isivystymo lyg, galjo suprasti savo veiksm reikm. 4. S. S. bdingos individualios psichologins savybs (bendr ini ir gyvenimikosios patirties stoka, nesavarankikumas, polinkis pasiduoti aplinkini takai atsisakant sav tiksl ir ketinim) galjo turti takos jo prisipainimui apklausiant kaip tariamj.

Pavyzdio komentaras
Matome, kad atsakydamas klausimus psichologas ekspertas apibendrino vis bylos informacij apie nepilnameio elges, ankstesni tyrim duomenis ir atliko naujus tyrimus. i mediaga parod, kad nepilnameiui i tikrj bdingi esminiai intelekto ir kit asmenybs struktr defektai, kurie veikia jo elges, taip pat ir tardymo metu. Ekspertas konstatuoja nesavarankikum, polink lengvai pasiduoti svetimai takai. ie bruoai dar didiausi tak nepilnameiui prisipastant, o paskui (turbt dl kit tak) spontanikai keiiant savo elges. Eksperto tyrimas rodo ir tai, kad nepilnametis i tikrj turi problem suvokti socialin realyb. Menkas intelekto lygis, odinio intelekto defektas, nesugebjimas suvokti sudtingesnius socialinius reikinius visa tai i tikrj veria kruopiai patikrinti, ar jis pilnai suvokia savo veiksm reikm. Kartu ekspertiz parod, kad kaip tik ta intelekto dalis, kuri yra svarbiausia vertinant savo veiksmus proceso metu (ypa mintj prisipainim) praktinis io nepilnameio intelektas isivysts pakankamai, kad jis suprast mintus veiksmus ir j padarinius.

224

ANTROJI DALIS

Liudytojo sugebjimas duoti parodymus ir jo psichologin ekspertiz


Viena svarbiausi kaltinamojo, liudytojo, nukentjusiojo dalyvavimo procese form yra parodym davimas. Jie turi informacijos, kuri gali bti labai svarbi spendiant byl. Parodym davimas yra liudytojo ir nukentjusiojo pareiga, juos gali duoti ir kaltinamasis. Jis gali ir atsisakyti duoti parodymus. Parodym davimas teismo ar tardymo metu yra sudtinga ir neretai sukelianti frustracij situacija. Kaltinamajam tai yra situacija, kai i jo bandoma suinoti faktus, kurie gali bti nukreipti prie j. Liudytojui tenka atlaikyti gynybos ir kaltinimo klausimus, prieintis bandymams sudaryti spd, kad j parodymai melagingi. Liudytojas spjamas apie atsakomyb (taip pat ir baudiamj) u neteising parodym davim. Kartu parodymai teisme esminis liudytojo santyki su kaltinamuoju momentas. Taigi sugebjimo duoti parodymus nustatymas pirmiausia svarbus paiam kaltinamajam, utikrinant jo gynybos teises. Kita vertus, tai svarbu ir teismui, utikrinant nealik bylos tyrim, pavyzdiui, vertinant kaltinamojo (teisiamojo) parodymus ir jo veiksmus teismo metu. Ta pati problema atsiranda ir kit teismo proceso dalyvi: liudytojo, nukentjusiojo, atvilgiu. Mat j parodymai labai svarbs nustatant nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teismui svarbu, k ino liudytojas. Taiau teismui ne maiau svarbu, kiek dabartin liudytojo ar nukentjusiojo bsena leidia remtis jo parodymais. Tardytojo klausimas ekspertui tokiu atveju gali bti suformuluotas taip: Ar liudytojo (tariamojo, kaltinamojo) psichologins savybs ir jo bsena trukdo jam duoti pilnus ir teisingus parodymus? Pateikime tokios ekspertizs pavyzd.

Pavyzdys. Nukentjusiosios sugebjimo duoti parodymus ekspertiz


I baudiamosios bylos mediagos inoma, kad B. A. buvo rasta namo rsyje, urakintame savo sandliuke, jai buvo padaryta daugini galvos traum. iuo nusikaltimu tariamas jos name atliekantis remont A. U. Ekspertams pavesta isprsti iuos klausimus: 1) Ar B. A. praeityje sirgo psichine liga, jeigu taip, kokia buvo diagnoz? Ar B. A. sirgo psichine liga jai padaryto nusikaltimo padarymo metu, jei taip, tai kokia?

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

225

2) Ar iuo metu B. A. serga psichine liga, ar jai diagnozuotas psichikos sutrikimas, jeigu taip, kokia diagnoz, ar ie psichikos pokyiai susij tiesioginiu prieastiniu ryiu su jos atvilgiu padarytu nusikaltimu, kno sualojimu? 3) Ar B. A. atvilgiu padaryto nusikaltimo padarymo metu ji buvo laikinos liguistos psichikos veiklos sutrikimo bsenos, jeigu taip, kaip tai pasireik? 4) Ar nusikaltimo jos atvilgiu padarymo metu B. A. galjo, atsivelgiant jos individualias bei amiaus savybes, vykio viet (daugiabuio namo sandliukas) bei tai, kad ji buvo upulta netiktai, teisingai suprasti vykio aplinkybes ir duoti apie jas objektyvius parodymus liudytojo apklausos metu. Jeigu ne, tai kokias vykio aplinkybes sureikmina ar nuvertina? 5) Ar B. A. bdingas padidjs polinkis fantazuoti, jeigu taip, kaip tai pasireikia, ir ar jos vaizduot remiasi realiai igyventais vykiais? 6) Ar pagal dabartin savo psichins sveikatos bkl B. A. gali suprasti savo veiksmus, teisingai suprasti jos atvilgiu padaryto nusikaltimo esm, pobd ir aplinkybes bei dalyvauti tardymo veiksmuose ir duoti teisingus parodymus apie jos atvilgiu padaryt nusikaltim? 7) Ar B. A. padaryti sualojimai, pasikeitusi emocin bkl sukl jos operatyvins, trumpalaiks ir ilgalaiks atminties pakitim, jeigu taip, kaip tai pasireikia? Ar B. A. prisimena visas vykio aplinkybes, ar jos pasmon neblokuoja koki nors vykio aplinkybi kaip nemaloni ir sukeliani emocins bsenos pokyius? Jei taip, kokios tai aplinkybs?

Tyrimas
Sunkus galvos smegen sumuimas. Dauginiai kaukols liai, kilo abejoni dl jos psichikos visavertikumo. I baudiamos bylos mediagos, medicinins dokumentacijos ir tiriamosios brolio pasakojim inoma, kad tiriamoji gimusi ir augusi Kaune tarnautoj eimoje. Jaunesn i 2j vaik. Psichikos lig nepaveldjusi. Po vidurins mokyklos stojo VVU, vienerius metus moksi prancz kalbos. Pradjusi dirbti dails muziejuje neakivaizdiniu bdu moksi Leningrado Repino skulptros, architektros ir tapybos institute, gijo menotyrininks specialyb. Baigusi dirbo menotyrininke Profesini sjung dails rmuose, dails fonde. Nuo 1993 m. pensinink, paskutinius ketverius metus dirbo paminklosaugos komisijoje referente. Anksiau priepuoli, galvos traum nebuv. Nerk. Alkoholio nevartojo. Negimdiusi. Menopauz nuo 50 met. Sirgusi aki udegimu, sinusitu, peralimo ligomis. Jaunystje buvusi trumpareg.

226

ANTROJI DALIS

Psichoneurologinio tyrimo metu jai nustatyta sunkios formos galvos smegen kontuzija, dauginiai kaukols liai.

Psichologo ivada
Mstymo ir vykdymo funkcij lygi skalje pastebimi ryks sutrikimai, pacient atpasta veidus ir pastamus objektus, pagrindines formas, nukopijuoja paprastas geometrines figras. Pastebimi ryks dmesio koncentracijos lygi sutrikimai, dmesio koncentracija 510 min. Negali atlikti logini uduoi. Jai sunku kalbti, nustatytas dalinis atminties praradimas (amnezija).

Ambulatorins psichiatrins ir psichologins ivados


B. A. yra tvarkingos ivaizdos, smoninga. klausimus atsako ltai, vangiai, daro pauzes. Ilgai galvoja, neranda odi mintims ireikti. Mstymas sultjs. Kalba sutrikusi nesugeba pasakyti kai kuri daikt pavadinim, itarti kai kuri odi, kai kuri odi nesupranta. Atmintis ir dmesys nepakankami. ymiai susiaurjusi fiksacins atminties apimtis, sutriks mechaninis siminimas, dmesys isenkantis. Emocijos labilios. Kliedjimo idj, suvokimo sutrikim neisak. Nustatytas intelekto smukimas. Bendras psichikos veiklos tempas ymiai sultjs, darbingumas ir produktyvumas silpnas. Dmesio apimtis siaura, koncentracija silpna, pasunkjs dmesio perklimas bei paskirstymas. Rykiai susiaurjusi fiksacins atminties apimtis, visikai neefektyvus tiek mechaninis, tiek loginis siminimas, taiau tiriamosios ilgalaik atmintis be ymesni sutrikim ji gerai atsimena iki patirtos traumos buvusius vykius. Intelekto rodmuo 1079 (Iqv 84, Iqk 72). Kai kuri intelekto funkcij maesni vertinimo rezultatai tiesiogiai susij su atminties ir dmesio nepakankamumu. Tiriamoji nesugeba atlikti elementari aritmetini veiksm, susiorientuoti daugiau vyki ar detali apimaniose situacijose, siminti naujos mediagos, naujose situacijose pritaikyti turtus gdius. Tyrimo metu nenustatyta, kad tiriamajai bt bdingas padidjs polinkis fantazuoti, ji nepainioja realybs su vaizduote. vertinus turimus duomenis galima teigti, kad tyrimo metu nustatyti tiriamosios paintini funkcij sutrikimai, bdingi trauminiam CNS pakenkimui ir galjo atsirasti kaip patirtos galvos smegen traumos padarinys. Ypa ryks pokyiai nustatyti atliekant fiksacins ir operatyvins atminties tyrim, taiau ilgalaik atmintis be ymesns patologijos. Kadangi tiriamoji neatsimena nagrinjamo vykio detali ir negali isamiai jo apibdinti, o

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

227

baudiamosios bylos mediagoje apie vyk nra joki duomen, tai klausim, ar ji galjo teisingai suprasti vykio aplinkybes, atsakyti nra galimybs. Psichologinis tyrimas nedisponuoja metodais, leidianiais vertinti tiriamo mogaus pasmons turin, todl negalima atsakyti klausim, kokias aplinkybes ir pan. blokuoja tiriamosios pasmon. Apibendrinus pateikt mediag bei vertinus dabartin tiriamosios psichikos bsen nustatyta, kad atmintis sutriko po galvos smegen traumos, diagnozuota sunkios formos galvos smegen kontuzija, dauginiai kaukols liai, atlikta operacija, taiau liko sutrikusi kalba, atsirado dalin motorin afazija. Nustatyta silpna dmesio koncentracija, emocij labilumas, intelekto smukimas. B. A. konstatuojama demencija (F02.8), nulemta galvos smegen traumos intrakraninio sualojimo. Teismo psichiatr ir psicholog ekspert komisijos ivados: 1. B. A. praeityje bei jai padaryto nusikaltimo metu psichikos liga nesirgo. 2. iuo metu B. A. serga ltine progresuojania psichikos liga demencija, atsiradusia po galvos smegen traumos. 3. Baudiamojoje byloje duomen, leidiani vertinti B. A. psichikos bsen jos atvilgiu padaryto nusikaltimo metu, nra. 4. Duomen, leidiani vertinti nukentjusiosios sugebjim teisingai suvokti vykio aplinkybes nusikaltimo jos atvilgiu metu, nra. 5. B. A. nebdingas padidjs polinkis fantazuoti, ji nepainioja vaizduots paveiksl su realiais vykiais. 6. iuo metu serga ltine progresuojania psichikos liga demencija, atsiradusia po galvos smegen traumos. Dl ligos negali suprasti savo veiksm esms ir j valdyti, teisingai suprasti jos atvilgiu padaryto nusikaltimo esm, pobd ir aplinkybes, negali dalyvauti tardymo veiksmuose ir duoti parodymus. 7. Tyrimo metu B. A. nustatyti dmesio bei atminties sutrikimai galjo atsirasti dl padaryt sualojim. Vis vykio aplinkybi tiriamoji neatsimena. Metodai, leidiantys vertinti tiriamosios pasmons turin, teismo psichologiniame tyrime nenaudojami (nepriklauso teismo psichologo eksperto kompetencijai).

Pavyzdio komentaras
Ekspertiz yra gera psichologo ir psichiatro bendradarbiavimo iliustracija. Psichologinis tyrimas parodo tiriamosios psichikos mstymo, atminties, dmesio, emocij bsen. Matome, kad dl j pokyi B. A. negals dalyvauti teismo posdyje ir duoti parodymus. Esant jos astenijos lygiui

228

ANTROJI DALIS

dalyvauti teisme jai per sunki uduotis. Tam jai neutenka sugebjimo valdyti dmes, mstyti ir pan. Visi ie psichologiniai pokyiai turi labai ryki medicinin prieast galvos smegen traum ir dl jos isivysiusi ltin progresuojani demencij. Ekspertiz atsako ir klausim apie polink fantazuoti. Galima manyti, kad teismo dmes patrauk kakokie ryks, taiau sukeliantys nepasitikjim B. A. parodymai. Fantazavimo (pseudologijos) reikinys gerai inomas ir psichologams, ir psichiatrams. Jiems gerai inomi jo pasireikimai. Ir vienas, ir kitas mokslas aprao vairias fantazavimo formas, bdingus kiekvienos j poymius. Tai suteik abiej specialybi atstovams galimyb kruopiai patikrinti teisinink pastebt poym ir patikimai j paneigti. Tai svarbi informacija tardymui ir teisminiam tyrimui, versianti kitaip vertinti B. A. parodymus, kurie jiems pasirod fantazavimas. domi ekspert reakcija teisininko klausim apie istumt atminties mediag. Ji parodo, kad psichologin ekspertiz yra greitai besivystanti sritis. Mat usienio alyse ekspertai vis daniau taiko vairias atminties iblokavimo priemones.

tariamojo ir kaltinamojo sugebjimo suvokti ir panaudoti savo teis atsisakyti duoti parodymus ekspertiz
Jeigu individui pateiktas kaltinimas, jis gali gintis, neigti savo kalt. Teiss istorija parod, kad teis gintis yra labai svarbi ne tik kaltinamajam, bet ir statymui, teisingumui. Aktyvi gynyba svarbi utikrinant tiesos iaikinim. Tik aktyvios gynybos slygomis galime tiktis, kad bus iaikintos visos vykio aplinkybs, tiek liudijanios apie individo kaltum, tiek sakanios, kad jis nekaltas. Todl nuo pirmosios proceso minuts kaltinamajam turi bti utikrinta galimyb laisvai rinktis: prisipainti, tylti, aktyviai padti teismui ir pan. Prisipainti kaltinamajam yra daugeliu atvilgi lengviau negu gintis. Gintis reikia atlaikyti intelektualin ir psichin spaudim. Nra lengva atsakyti vis naujus ar besikartojanius klausimus, atsakinti inant, kad kiekvienas neatsargus odis gali bti nukreiptas prie save, matyti, kad tardytojas ar kvotjas netiki n vienu odiu. Nelengva atsispirti pagundai tikti tardytojui, nuo kurio dabar priklauso viskas. Pagaliau, nra lengva ilg laik gyventi nuolatins neinomybs atmosferoje. Didel pagunda prisipainti, pasakyti taip, kaip nori tardymas, taip i karto ubaigiant neinomybs ir tampos bsen. Taiau toks prisipainimas toli grau ne visada reikia, kad atskleidiama tiesa, tik tiesa ir nieko, iskyrus ties. Tai gali

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

229

bti nekaltojo prisipainimas arba toks vyki pavaizdavimas, kurio nori kaltinimas. Taigi jeigu prisipainimas ir daromas, sprendim darantis asmuo turi bti: informuotas (tai yra individas turi labai gerai inoti apie savo teis ir suprasti, kad jos atsisako), sprendimas turi bti racionalus, o ne spontanikas ir atliktas laisva valia (o ne dl spaudimo ir grasinim). Kaip inoma, suimant tariamj jam turi bti perskaitytos jo teiss. Jeigu is btinas veiksmas neatliktas, teismas gali nenagrinti tokiu bdu surinkt rodym. Todl daugelis ali numato specialiai spti kaltinamj, kad jis gali neatsakinti tardytojo klausimus ir kad viskas, k jis pasakys, gali bti panaudota prie j. JAV suimamam asmeniui perskaitomas specialus Mirandos spjimas, kurio svarbiausia dalis kaip tik ir yra praneimas, kad suimamasis gali tylti, ir kad viskas, k pasakys, gali bti panaudota prie j. Tokios procedros vedimas buvo didelis ingsnis priek utikrinant tiek individo teises, tiek teisingum. Taiau ar is spjimas utikrina, kad individas iki galo supranta savo teis gintis, neigti jam keliamus kaltinimus? Tyrimai parod, kad toli grau ne. Amerikiei mokslininkas Grisso tyrinjo, kiek nepilnameiai supranta mint spjim. Paaikjo, kad jis suprantamas nepilnai. Sumimo situacijoje bdamas kratutinio susijaudinimo bsenos, mogus tiesiog nesugeba sigilinti jam greitai skaitomo teksto turin. Nemaa apklaustj dalis nesupranta kai kuri odi. Neaikus lieka ir kai kuri sakini turinys. Pavyzdiui, miglotai suprantama labai svarbi fraz gali bti panaudota prie jus. Tas pats pasakytina ir apie emesnij visuomens sluoksni mones. Ypa netikti buvo tyrimo duomenys, parod, kad patirtis nepadeda geriau suprasti spjim, pakartotinai suimti asmenys mint oficial spjim supranta n kiek ne geriau negu asmenys, suimami pirm kart. Tai dav gynybai nauj galing rank. Kiekvien kart, kai kaltinamiesiems perskaiius j teises jie, nepaisant teiss tylti, visgi dav parodymus policijai, j advokatai imdavo rodinti, kad j ginamieji jiems skaitant j teises buvo pavarg, isigand, patyr policijos spaudim ir todl nesuprato savo teisi. Tuo remiantis buvo reikalaujama, kad jiems bt atlikta psichologin ekspertiz. Teismai pradjo jas skirti, praydami ekspert nustatyti, ar galjo kaltinamasis suprasti jam skaitomas jo teises. Pradjo vystytis tokios ekspertizs atlikimo metodika. Ekspertas turi ingsnis po ingsnio, raoma populiariame vadovlyje, suinoti i kaltinamj, k jie atsimena apie apklaus policijoje, k jie galvojo atsisakydami savo teiss tylti, kokios buvo alternatyvos. Gana paprastais metodais buvo nustatoma, k individas suprato ir k jis apskritai

230

ANTROJI DALIS

apie i savo teis ino. Ekspertas gali pateikti teismui savo ivadas apie tai, kiek kaltinamasis ino savo teises dabar ir kiek inojo anksiau1.

Civilinis procesas. Veiksnumo vertinimas


Civilinis statymas suteikia individui daugyb vairiausi teisi. J dka jis gali disponuoti savo turtu, apginti savo nuosavybs teises, sudaryti sandorius ir pan. Civiliniai santykiai nuolatos tampa vis sudtingesni. Vis didesni reikalavimai keliami individui, jo sugebjimui tinkamai naudotis iomis savo teismis. Kartu vis daugiau gali atsirasti aplinkybi, galini sutrukdyti jam tai daryti. Svarbiausia tarp j psichikos sutrikimai. Nemaa j dalis didesniu ar maesniu mastu apsunkina individo orientacij savo civilini teisi ir pareig sferoje, jo sugebjim priimti adekvat sprendim. Oligofrenija sutrukdo individui sprsti sudtingesnes problemas, psichozs (izofrenija, senilin psichoz) sutrikdo tikrovs vaizd, depresija atima i individo vali ir nor usiimti savo reikalais, tvarkyti savo gyvenim. Visais iais atvejais susiduriama su btinumu vertinti, ar individas gali pats pasirpinti savimi. Jeigu jis nesugeba arba sugeba nepakankamai, kyla klausimas dl globos ar rpybos paskyrimo. Pasirpinti individu, u j ir jo vardu tvarkyti jo reikalus turi kakas kitas. Individo neveiksnumo pripainimas yra viena i sudtingiausi teismo uduoi. Individo veiksnumo panaikinimas arba apribojimas siejamas su psichikos liga arba alkoholizmu (narkomanija). Taiau psichikos sutrikimo konstatavimas (kaip ir pakaltinamumo atveju) neveikia automatikai. Daugeliu atvej psichikos ligomis sergantys mons sugeba prisitaikyti prie gyvenimo reikalavim, gyventi savarankikai. Taigi sprendiant klausim apie neveiksnumo pripainim tenka nustatyti, ar i tikrj psichikos sutrikimas taip paeidia individo sugebjim sprsti savo problemas savarankikai, kad reikalingas pripainimas neveiksniu ar veiksnumo apribojimas. Pagrindinis sunkum altinis yra tai, kad nra vienod ir aiki standart, nustatani, kokiais atvejais turime pripainti neveiksnum, kokie faktai turi tikinti teism, kad asmuo tikrai neveiksnus. Sakykime, individas sugeba susitvarkyti su kasdieniniais reikalais, bet daro tai draug ar eimos nari padedamas. Ar turime j pripainti neveiksniu vien todl, kad jis nesugeba to daryti vienas? Kitas pavyzdys, individas tvarko savo turtinius reikalus tik pakeniamai, nepalyginti blogiau, negu tai daro visi kiti. Ar turime j pripainti neveiksPsychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobigin Ch. New York, London: The Guilford Press, 1987. P. 96.
1

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

231

niu dl to, kad jo veiksnumo lygis aikiai neatitinka bendr standart? Sakykime, asmuo sugeba pragyventi, bet daro tai blogiau negu, teismo nuomone, turt bti. Ar tai duoda teismui teis pripainti asmen neveiksniu? sivaizduokime, kad asmuo labai neprotingai investuoja, ir dl to jo turtas greitai maja. Kaip turi elgtis teismas, kai jam pateikiami rodymai, kad asmens padaryti investiciniai sprendimai buvo labai nevyk? Ar teismas turi pripainti j neveiksniu ir atimti arba bent apriboti jo turtines teises? Teism praktikoje rasime nemaai pavyzdi, kai teismai mintus klausimus atsakydavo teigiamai, ir nemaai toki, kai jie atsakydavo neigiamai. Kyla dideli problem, kai teismas prao psicholog ekspert atsakyti klausim, ar asmuo yra veiksnus. Atsakymas klausim ymiu mastu priklauso nuo to, kaip teismas supranta neveiksnum. Jis teismo gali bti suprantamas labai skirtingai. Skirtingas gali bti atsakymas klausim, kokie gyvenimo udaviniai yra labai svarbs ir kokie nelabai. Antra vertus, skirtinga gali bti ir nuomon apie tai, kur baigiasi veiksnumas ir prasideda neveiksnumas. mog, sugebant savarankikai pasirpinti savimi, bet blogai tvarkant tam tikras finansines problemas, vienas teismas pripains neveiksniu, kitas priims kitok sprendim. ioje situacijoje psichologin ekspertiz gali bti skminga, jeigu teismas sugeba tiksliai suformuluoti, kas konkreiu atveju laikytina veiksnumu ar neveiksnumu. (Pavyzdiui, toliau pateiktoje ekspertizje tai yra sugebjimas tvarkyti finansinius reikalus. Teismas tiksliai nurod, kokie individo veiksmai, jo nuomone, liudijo apie nesugebjim tvarkyti reikalus. Tai psichologui suteik galimyb sumodeliuoti reikiamus udavinius ir itirti, kiek individas sugeba juos sprsti). Taiau neretai teismas visgi negali suformuluoti klausimo labai konkreiai. Esant maesniam apibrtumui psichologo eksperto uduotis yra kuo tiksliau apibdinti, kaip individas susitvarko su vairiausiomis gyvenimo uduotimis. Susipainus su tokios ekspertizs mediaga teismui bus lengviau susiorientuoti, kurie i pateikt jam duomen yra svarbesni, kurie maiau svarbs. Vienas i tokiu atveju taikom ekspertizs atlikimo bd pagrstas asmens kasdieninio gyvenimo tyrimu. Individo praoma apibdinti savo dien (pvz., maisto sigijimas ir paruoimas, sskait apmokjimas ir pan.). Daniausiai asmens sugebjimas tvarkyti savo reikalus geriausiai matyti nagrinjant, kaip jis tvarko savo finansinius reikalus. Asmeniui uduodami klausimai, i kuri aikja, kaip tiksliai jis vertina savo turto dyd, pajamas, ilaidas, j santyk, galimus savo sprendim padarinius ir t. t.1

Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobigin Ch. New York, London: The Guilford Press, 1987. P. 249.

232

ANTROJI DALIS

Bandymas sisteminti ir standartizuoti tokios ekspertizs atlikim yra psichologin metodika, kuri sukr St. Louiso universiteto tyrintoj grup. Metodika siekia apibrti pagrindines individo realaus gyvenimo sferas ir vertinti, kaip individas sugeba tvarkytis kiekvienoje i j. Metodika turi 16 skali: suvokimas (problem sprendimas), kratutins situacijos, pinig gavimas, pinig tvarkymas, bendravimas, sugebjimas naudotis medicina, atmintis, dieta (maitinimasis), asmens mobilumas, asmens higiena, naudojimasis transportu, sugebjimas skaiiuoti ir kt. Klausindami asmen bei stebdami, kaip jis sprendia kasdieninio gyvenimo uduotis, galime nustatyti asmens sugebjimo tvarkytis savarankikai profil matysime, su kokiais kasdieniniais udaviniais individas susitvarko geriau, su kokiais blogiau. io profilio analiz pads teismui susidaryti vientis vaizd, kiek asmuo gali tvarkyti savo reikalus ir rpintis savimi. Tai kartu su informacija apie pat individ ir jo gyvenim leis teismui susiorientuoti, kiek svarbs yra atskiri udaviniai, ar individas tikrai gali gyventi savarankikai.

Pavyzdys. Sugebjimas tvarkyti finansinius reikalus1


Dorothy Dyer, 32 met, JAV. Bdama 22 met amiaus teismo sprendimu ji buvo pripainta nesugebanti tvarkyti savo finansini reikal dl jai nustatyto protinio atsilikimo. Jos advokatas Richardas Perkinsas, tvarks jos eimos reikalus, buvo paskirtas jos globju. iuo metu ji mano, kad jau sugeba pati tvarkyti savo finansinius reikalus ir globa jai nebereikalinga. Jos praomas advokatas nukreip j atlikti psichologin ekspertiz nustatyti jos sugebjim savarankikai tvarkyti finansus ir, jeigu ji tai sugeba pakankamai, panaikinti rpyb. Pateikiame dvi eksperto ataskaitos dalis.

Bendras adaptacijos vertinimas


Siekiant vertinti jos adaptyvaus funkcionavimo lyg buvo panaudota informacija, kuri suteik Jean Smart, priirinti p. Dyer vaik, Farah James, Sveikatingumo departamento aukl, taip pat informacija, gauta i paios D. Dyer.
Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobigin Ch. New York, London: The Guilford Press, 1987. P. 392396.
1

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

233

Remiantis j praneimais p. Dyer sugeba tinkamai rpintis savo vaiku. Sarah Smith, jos virinink, papildomai prane, kad p. Dyer gerai sekasi ir darbe. Susipainus su kasdieniniu jos gyvenimu paaikjo, kad p. Dyer turi pakankamai savitarnos gdi. Ji sugeba valgyti, palaikyti var, priirti savo drabuius, pasirpinti savo ivaizda. Papildomai ji informavo, kad moka naudotis autobusu bei taksi. Ji taip pat prane, kad ino, kaip naudotis telefonu ir susirasti reikiam telefono numer... Ji prane, kad pati kasdien apsiperka, ino, kaip naudotis banko paslaugomis.

Sugebjimas tvarkyti finansinius reikalus


Buvo vertinta, kaip tiksliai ji supranta finansinius reikalus, kiek teisingi yra P. Dyer sumetimai, kuriais ji vadovaujasi planuodama savo finansinius reikalus. Jai buvo uduota keletas speciali klausim apie tai. Gauta informacija buvo palyginta su j globojanio p. Perkinso pateiktomis iniomis. P. Perkinsas prane, kad p. Dyer kas savait tiesiai i darbdavio gauna ek. Jis taip pat informavo, kad tam tikr pinig sum darbdavys perveda banko sskait. R. Perkinsas nuima nuo ios sskaitos nedideles pinig sumas tais atvejais, kai p. Dyer ir jos vaiko ilaidos pasirodo didesns, ir tiesiai i darbdavio gaut pinig neutenka. Be to, p. Dyer turi santaup, kurias jai paliko jos tvai. J suma sudaro per 7000 JAV doleri. Kai p. Dyer buvo klausinjama apie jos finansinius reikalus, paaikjo, kad ji nepilnai juos sivaizduoja. Ji inojo, kad jos savaitinis ekis sudaro 101 JAV doler, taiau ji neinojo papildomai pervedam pinig kiekio ir kiek turi pinig banke. Ji inojo, kad ten turt bti didel tvo palikta suma. Ji pasak, kad, jos nuomone, tvas paliko didel sum, kurios turt utekti iki gyvenimo pabaigos. P. Dyer sugeba labai detaliai apibdinti savo sskaitas ir papasakoti, kaip ji apmoka kiekvien i j. Pavyzdiui, ji prane, kad gauna 101 doleri ek, kur ikeiia grynuosius pinigus ia pat darbovietje. Maisto produktai kas savait kainuoja madaug 30 doleri, kuriuos ji apmoka grynais. Kas savait ji 20 doleri moka auklei. Ji taip pat prane, kad kiekvien savait atideda likusius pinigus, kad mnesio gale galt apmokti komunalines paslaugas ir kitas ilaidas (pvz., batus). Nors ji planuoja ateit, taiau neturi jokios sistemos, pavyzdiui, ji nebando kiekvienai ilaid grupei numatyti paskirti tam tikr pinig sum. Tiesiog jeigu reikia papildom l, pavyzdiui, aprangai, ji pranea p. Perkinsui, kuris irao jai ek arba organizuoja tiesiogin apmokjim pardavjui. Nors ji pati neirao eki, bet, anot jos, ino, kaip tai daryti.

234

ANTROJI DALIS

P. Dyer psichologinio tyrimo metu demonstravo savo sugebjim tvarkyti pinigus. Jai buvo duota pinig ir sskaita, ir ji turjo sumokti u kakoki prek. Kai kuriais atvejais ji sugebdavo nustatyti, kiek ir koki asignacij reikia apmokti, pavyzdiui, 30 doleri sskait. Ji inojo, kad tam reikia trij 10 doleri banknot arba vienos 20 ir vienos 10 doleri kupiros. Taiau ji nesugebdavo nustatyti, kiek reikia 5 doleri banknot. Tai parod, kad nors p. Dyer gali operuoti grynaisiais pinigais, jos sugebjimas yra ribotas. Ji nesugeba operuoti abstrakiomis piniginmis svokomis. Ji negaljo pilnai suprasti skirtumo tarp 500 ir 5000 JAV doleri. Ji tik pasak, kad antroji suma yra didesn u pirmj. Ji nesivaizdavo, k galima pirkti u t sum (pvz., main, nam). Nors p. Dyer atskleid turinti praktini preki pirkimo ini ir galjo detaliai papasakoti apie kasdienines savo ilaidas, ji negaljo suvokti sudtingesni svok, reikaling operuojant didelmis pinig sumomis. Pavyzdiui, ji negaljo suprasti skirtumo tarp einamosios ir taupymo sskaitos.

Ivados ir rekomendacijos
Paaikjo keletas stiprij ir silpnj p. Dyer operavimo finansais savybi. Jos intelektas yra neymaus protinio atsilikimo lygio. Ji turi kalbos defekt. Taiau nepaisant kalbos defekto ir protinio atsilikimo ji gerai adaptavosi savo socialinje aplinkoje. Ji sugeba efektyviai dirbti ir rpintis savo vaiku, sugeba naudotis visuomeniniu transportu, atsakingai disponuoja pinigais, apmoka sskaitas, perka drabuius ir maist. Ji atideda pinig, kad mnesio gale apmokt sskaitas. Aiku, kad ji imoko prisitaikyti savo aplinkoje. Taiau intelekto trkumas riboja jos sugebjim operuoti abstrakiomis ir simbolinmis svokomis, taip pat ir piniginmis. Ji geriau susitvarko tik su konkreiomis kasdieninmis situacijomis, o ne sivaizduojamomis, abstrakiomis, kai reikia, pavyzdiui, planuoti ateit. Ji taip pat nesugeba atlikti aritmetini operacij su didelmis pinig sumomis. Nors visi ie trkumai netrukdo jai operuoti pinigais dabar, bet dl j kils problem, kai ji operuos didelmis pinig sumomis bei atlikdama operacijas su negrynaisiais pinigais.

Pavyzdio komentaras
Ekspertas skyr nemaai pastang, kad irykint problemas, su kuriomis susiduria tiriamoji, ir vertint, kaip ji sugeba tas problemas sprsti. Gavs ios ekspertizs rezultatus teismas gerai orientuosis situacijoje. Pa-

6. Specialij psichologijos ini taikymas nustatant bylai reikmingus faktus. Psichologin ekspertiz

235

vyzdiui, jis gali neleisti jai paiai operuoti didelmis pinig sumomis (palikti visk taip, kaip dabar). Bet teismas gali ir leisti, taiau tada jis tiksliai inot io sprendimo silpnsias vietas, ir imtis atitinkam apsaugos priemoni. i ekspertiz domi ir kitu atvilgiu psichologas surinko labai detalius tiriamosios gyvenimo duomenis. Jis atliko jos protini sugebjim test, iaikino jos protinio isivystymo lyg. Taiau svarbiausias tyrime buvo modeliavimas tos konkreios situacijos, kurioje tiriamajai labiausiai reikia mokti operuoti finansais. Tai buvo uduotis apmokti sskait vairaus dydio banknotais. Juk svarbiausia teismui yra ne abstraktus bendras protinio isivystymo lygis, o labai konkretus ir specifinis sugebjimas susidoroti su labai siaura ir specifine uduotimi. Pasirinktas metodas suteikia galimyb aikiai atsakyti teismo klausim.

??? Savikontrols klausimai ???


Kas gali skirti psichologin ekspertiz? Kokiais atvejais gali bti paskirta psichologin ekspertiz? Kaip skiriama psichologin ekspertiz? Kokie teiss altiniai reglamentuoja psichologins ekspertizs atlikim? Kaip teisikai reglamentuota psichologins ekspertizs paskirtis ir jos santykis su psichiatrine? Kuo ypatinga psichologin ekspertiz, kurios pagrindin funkcija asmens sugebjim tyrimas? Kuo ypatinga psichologin ekspertiz, kurios pagrindin funkcija bendras asmenybs painimas? Pateikite psichologins ekspertizs, skirtos asmenybs sutrikimams tirti, pavyzd. Kokie klausimai buvo uduoti ekspertui? Kokie buvo atsakymai? Kokios reikms jie turjo bylai? Pateikite psichologins ekspertizs, skirtos kaltinamojo bsenai nusikaltimo situacijoje ir staigiai didiai susijaudinus, pavyzd. Kokie klausimai buvo uduoti ekspertui? Koks buvo atsakymas? Kokia reikm jie turjo bylai? Pateikite psichologins ekspertizs, skirtos individo sugebjimui dalyvauti baudiamajame procese tirti, pavyzd. Kokie klausimai buvo uduoti ekspertui? Kokie buvo atsakymai? Koki reikm jie turjo bylai?

236

ANTROJI DALIS

6.6. Pratybos. Psichologins ekspertizs skyrimas (dalykinis aidimas) !!! Tikslai !!!
Suformuoti psichologins ekspertizs skyrimo gdius

Nurodymai

Uduotys atliekamos grupje. anginje dalyje dalyviai suskirstomi tris grupes. Kiekviena gauna po vien bylos, kurioje gynjas prao skirti ekspertiz, fabul. Kiekvienos grups nariai aptaria fabul ir formuluoja klausimus ekspertui. Parengus visus klausimus prasideda dalykinis aidimas. Kiekviena grup pristato savo klausimus ekspertui. vaidmen atlieka kita grup. Tuo tarpu treia vaidina teismo vaidmen. aidimo taisykls Klausianti grup gali uduoti papildomus klausimus ekspertui. Klausianti grup gali pareikalauti, kad ekspertas pagrst savo ivad. Klausianti grup gali paskirti pakartotin ekspertiz tuo atveju turi bti pateikti papildomi nurodymai kaip ji turi bti atlikta. Teismas priiri, kad nebt paeistos ekspertizs atlikim reglamentuojanios teiss normos. Teismas savo ruotu gali uduoti papildomus klausimus, skirti ir teikti pakartotins ekspertizs nurodymus. Baigus nagrinti ekspertiz teismas turi pasakyti, koki reikm jos ivados turs bylai. Baigus nagrinti vienos grups ekspertiz viskas lygiai taip pat kartojama su antrja ir treija. Pratyb pabaiga visi kartu rengia kolektyvin dokument Patarimai teisjui ir kitiems proceso dalyviams, rengiantiems klausimus psichologui ekspertui. Kiekvienas teikia savo pasilymus, kokie patarimai turt bti traukti tok dokument.

7. Tikrovs vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinjimo metu

237

7. TIKROVS VAIZDO REKONSTRUKCIJA


TEISMINIO NAGRINJIMO METU

!!! Tikslai !!!


Suprasti psichologinius procesus, vykstanius teismo, tardymo, kvotos metu bandant rekonstruoti vyk. Imokti atpainti veiksnius, veikianius u smons rib ir ikraipanius tikrovs rekonstrukcijos proces.

7.1. Tikrovs rekonstrukcija (atkrimas). Samprata


Perskaitykite modul. Js tikslas suvokti, kas yra vykio rekonstrukcija. Svarbu, kad suvoktumte, koks didelis skirtumas tarp tikro vykio ir jo atvaizdo teismo proceso dalyvi smonje. vyko nusikaltimas. alis nevykd prievols ir teismas turi inagrinti nusikaltimo aplinkybes teismas sprendia civilin gin. Nuo io momento iki momento, kai tardytojas, kaltintojas, advokatas, teisjas ima tirti fakt, bando j suprasti, praeina tam tikras laikas. Lietus nuplauna pdsakus, maiusieji pamirta, kaip kas buvo, supainioja tikrov su spliojimais, faktus su savo nuomone vykis ima sksti umarties upje. Taiau prasideda teisinis tyrimas, ir viskas turi atgimti. Laiko juosta turi bti atsukta atgal. Ding faktai, jausmai, mintys, ketinimai visa tai turi atgimti teisminio nagrinjimo metu.

238

ANTROJI DALIS

Procese dalyvavusi asmen veikl galima palyginti su restauratori darbu. Jie turi surasti ir surinkti imtytas nuolauas, dalis, plytas, i kuri buvo pastatytas seniai sugriuvs namas, padti kiekvien t viet, kurioje buvo, ir sutvirtinti vien su kita tuo cementu, kuris kakada buvo naudojamas. Taiau yra svarbus ir skirtumas tarp namo restauracijos ir teisminio nagrinjimo rezultato: namas, atstatomas teismo proceso metu (kad ir koks realus, tikslus jis bt), yra tik ms smonje. Tai psichinis namas. Plytos, i kuri jis pastatytas, yra ne patys faktai, o ms inios, ms sitikinimai dl j. Teismo salje nuudymas nevyksta i naujo. Tiesiog vis teisminio nagrinjimo dalyvi vaizduotje atsiranda labiau ar maiau rykus, labiau ar maiau tikslus vaizdinys to, kas vyko t praeities dien. Plytos, i kuri viskas pastatyta, subjektyvs vaizdiniai. Tai labai svarbu. Kiekvieno ms mstymas skirtingas. Dl to kiekvieno mogaus vaizduots plytos padarytos i skirtingos mediagos. Pavyzdiui, vieni mons gerai sivaizduoja svor. Jei bando sivaizduoti, kaip krenta plyta, tai rykiai pamato ir sunk plytos smg em. Kitas blogai sivaizduoja svor. Jo nukritusi plyta lengvai palieia em. Cementas, sutvirtinantis vaizduots plytas mums inomus faktus, tai ms mstymas, ivados, prielaidos, logika, kuria mes naudojams ir kuria siekiame suprasti, kas ir kaip buvo. Vadinasi, toje paioje situacijoje vienas teisjas tiki, kitas ne. Vienam tardytojui atrodo tartina, kitam ne. Visa tai daro labai svarbi tak teisminiam nagrinjimui. Taigi nuo ms mstymo, vaizduots, sitikinim ir panaiai priklauso, kaip giliai ir visapusikai sugebsime atkurti, suprasti ir teisikai vertinti vykius. Dar vienas mokslas, tiriantis teisin tikrovs rekonstrukcij, yra kriminalistika. Kriminalistas vykio vietoje ieko vykio pdsak, siekia nustatyti faktus. Kriminalistikos mokslas tiria, kaip nusikaltliai daro nusikaltimus, kaip jie elgiasi, kokius jie naudoja nusikaltimo bdus, rankius, kokie bna motyvai, kokius palieka pdsakus ir kaip pagal tuos pdsakus juos galima susekti. Taiau nustats faktus, padars ivadas kriminalistas turi visu tuo remdamasis savo vaizduotje sukurti bendr vykio vaizd. Aha! sako tardytojas, apirdamas vykio viet. ia nusikaltlis jo, it jis pamat, o tai pagalvojo. Bendr vykio vaizd kartu su rodymais jis pateikia teismui, kuris savo ruotu turi sivaizduoti visa tai, palyginti su turimais faktais ir patikti arba nepatikti. Apie bendro vaizdo krimo psichologin pus daugiau papasakos psichologas.

7. Tikrovs vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinjimo metu

239

7.2. Istorij krimas kaip tikrovs rekonstrukcijos pagrindas


Skaitydami modul turite suvokti, kas yra istorija. Pastebsite, kad io termino samprata psichologijoje nelabai skiriasi nuo mums prasto pasakojimas apie vien arba kelet tarpusavyje susijusi vyki. Kartu turite atkreipti dmes kai kurias naujas ir iek tiek neprastas istorij taikymo teismo proces metu tendencijas. Istorija pagrindinis rankis aikinant faktus. Skaitydami erloko Holmso nuotykius susipastame su jo dedukciniu metodu. Daktar Vatson danai matome sutrikus, susidrus su nesusijusiais faktais: legenda apie bais un, uns kaukimas pelkse, paslaptingi signalai, kuriuos namo tarnait rodo kakam nakt, lordo palikimas, netiktai pamatyta nesuprantama scena tarp paslaptingo namo gyventoj arba keistas susitikimas mike. Daktaras Vatsonas neino, k ir galvoti. Tai juk elementaru, Vatsonai, pasako erlokas Holmsas, pasitelkite paprast dedukcin metod ir visk suprasite! Tada jis visk paaikina, ir vyksta tikras stebuklas: Vatsonui akimirksniu viskas paaikja. Jis ne tik mato, kad jo draugui pavyko ipainioti msl, bet dar ir nuoirdiai nustemba, kaip jis pats visko nesuprato juk viskas buvo kaip ant delno. Paskutinje scenoje erlokas Holmsas susitinka su nusikaltliu, kuris dar neprisipaino ir tikisi, kad nusikaltimas nebus iaikintas. Bet detektyvas papasakoja jam, kaip viskas buvo. Nusikaltliui tai daro triukinant spd. Jis visk prisipasta ir dar papasakoja papildom detali. Tai, k dar Holmsas, neturi nieko bendro nei su dedukcija, nei su logika apskritai. Psichologai tai vadina istorijos krimu. Jis kaip ir Vatsonas turjo reikal su nesusijusiais faktais. Taiau skirtingai nei Vatsonas, jis sugebdavo atrasti istorij, kuri jungia tuos faktus. Istorija paaikina faktus, faktai paaikina istorij. Tai bt galima palyginti su kreivs, jungianios takus, parinkimu. Vatsonas mat vien takus (faktus), Holmsas pamatydavo ir linij, kuri juos jungia. Istorijos krimas yra tai, kuo usiima kiekvienas tardytojas, kvotjas, teisjas, bandydami nustatyti nusikaltimo, sutarties nevykdymo, administracinio nusiengimo aplinkybes. Btent istorija (kriminalistai j vadina versija, teisjai aplinkybmis) vaidina pagrindin vaidmen aikinantis praeities vyk. Taiau mintas istorij krimas ne maiau svarbus rodinjant ir vertinant turimus rodymus.

240

ANTROJI DALIS

Nuudymas. Kaltinimas pateikia vien rodym po kito: peilis, lavono nuotrauka, liudininko, kuris pro prieais esanio namo lang visk mat, parodymus ir visu tuo iliustruoja istorij, kaltinimo versij: tai peilis, kur grieb kaltinamasis, peiliu padaryta i aizda, tai testamentas, kuris sudar nusikaltimo motyv, tai liudininkas ir jo pasakojimas. Teisjas visa tai iklauso ir turi vertinti rodymus. Tai taip pat yra istorij krimas, taiau istorijos jau kitos. Tai istorijos apie tai, kaip dar galjo atsirasti pateikiami rodymai. tai jis vertina peil su kaltinamojo pirt atspaudais. Tikrai, ie atspaudai galjo atsirasti dl to, kad iuo peiliu buvo nuudyta. Taigi iuo atveju peilis su kaltinamojo pirt atspaudais patvirtino kaltinimo versij. Taiau tie patys atspaudai galjo atsirasti visai kitaip. Jie galjo pasilikti nuo to laiko, kai kaltinamasis paskutin kart skuto bulves arba pjaust nicel. Taigi vertindamas rodymus teisjas pirmiausiai susipaino su istorija, kuri idst kaltinimas, tada sukr alternatyvi. Jo vaizduotje suibjo scena, kai kaltinamasis vakare alkanas gro namo, nerado monos, ujo virtuv, atsiduso, nutar isikepti omlet su bulvmis, isitrauk kelet bulvi, pasim t peil ir pradjo skusti bulves. Jis aikiai sivaizduoja i scen ji atrodo jam visai tikima. Istorijos krimas ne tik padeda sujungti faktus. Jis nemaiau svarbus nukreipiant teisjo ar tardytojo dmes vienus ar kitus faktus. Sakykime, klausomasi liudininko parodym. Teisjas pamato, kaip piktai liudininkas kalba apie kaltinamj. Vertindamas jo pasakojim bando suprasti, kiek ten tiesos, o kiek fantazijos, gimsta istorija apie sen konflikt ir kert, kuriam dabar pasitaik puiki proga. Taip pagalvojs teisjas i karto atkreip dmes ne tik pikt ton, bet ir didel nor liudyti bei j tarpusavio santyki istorij. Taigi dedukcinis metodas i ties yra istorij krimas. Ginas teisme (ypa nustatant ir vertinant bylos faktines aplinkybes) tai ginas, kuri istorija (istorijos) teisinga. Pasirink istorij visi bando dirbti su ja, sivaizduoti, kaip viskas galjo vykti, k galvojo jos dalyviai, k sak, kaip reagavo. Tai ir yra rekonstruotoji realyb, su kuria, kaip kalbjome, susiduria ir teismas, ir bet koks kitoks teisinis procesas. Policininkas sustabd greit virijant vairuotoj. Policininko istorija: Nedrausmingas vairuotojas, nesilaikantis eismo taisykli, negerbiantis policijos ir dar bandantis isisukti nuo baudos. ioje istorijoje yra viskas: ir pagrindinis veikjas vairuotojaspaeidjas, ir jo charakteris nerpestingas, patenkinantis savimi, ir jo elgesys be jokio reikalo, tiesiog dl malonumo vaiuoja neleistinu greiiu. Ir netgi jo poiris statym, policij nesiskaitymas. Taiau paeidjo istorija visai kitokia. Jos pagrindas kartai mylima teta, kuriai bloga, kuri netiktai paskambino ir kuri jis skuba gelbti. ios istorijos viesoje visai kitaip atrodo vairuotojas, jo asmenyb (rpestis dl

7. Tikrovs vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinjimo metu

241

artimj toks didelis, kad net pamirtamas savo paties saugumas), jo ketinimai kuo kilniausi. Lygindamas vien ir kit istorij policininkas atidiai iri paeidj, jo veid, aprang, main ir kuria subistorijas, kurios susieja vairias ivaizdos detales su savo ar paeidjo istorija. Pavyzdiui, jis mato, kad vairuotojas paskubomis rengsi, tai rodo neusegtos sagos ir pan. Tikrai tiktina, kad jis ivyko i nam labai skubdamas I kur tardytojas, policininkas, teisjas ir, pagaliau, paeidjas ima tas istorijas? Jokiame kriminalistikos vadovlyje nra parayta, kad mogus, skubantis gelbti mylim tet, gali neusisegti sag. Tai inoma i patirties. Mes inome ir sivaizduojame, k reiki skubti. Kiekvienas gali gana smulkiai papasakoti, kaip bna, kai jums netiktai paskambina ir turite nedelsdamas ivykti: kaip blakots po kambar, darote visk i karto, daiktus paliekate kur papuola, pamirtate ijungti dujas ir pan. Bet kokios bylos pagrindas yra tam tikra istorija. Asmeniui padarytas sunkus kno sualojimas. vykis paaikja, kai kakas mums papasakoja, kaip susiginijo ir susimu du igr draugai. Banko apiplimas tai irgi istorija apie tai, kaip viskas vyko t ryt, kai banko patalpas staiga sibrov kaukti vyrai. Daniausiai bylos turin sudaro netgi ne viena istorija, o keletas istorij. Pavyzdiui, banko apiplimas tai ne tik istorija apie tai, kaip buvo siverta bank, bet ir kita kaip kilo sumanymas tai padaryti, kaip buvo gauti ginklai, kaip apiplimo organizatoriai jo apirti bsimojo nusikaltimo viet ir pan. Aiku, kad vis proceso dalyvi, kuri veikla turi prisidti prie tiesos byloje nustatymo (policininko, kvotjo, tardytojo, teisjo), priklauso nuo j sugebjimo kurti istorijas ir jas nagrinti.

Istorijos krimas
Kai erlokas Holmsas pasakoja daktarui Vatsonui, kaip padarytas nusikaltimas, daktaras Vatsonas igirsta tik pradin ir paskutin istorijos krimo etapus. Pradinis Vatsonas mato tarpusavyje nesusijusius faktus. Paskutinis pasakojama istorija, kaip viskas vyko, ir jis tampa suavtas jos aikumo ir tikinamumo. Jis neino, kas vyko tarp t dviej moment. Btent apie tuos tarpinius etapus kalbsime toliau.

??? Savikontrols klausimas ???


1. K reikia istorijos palyginimas su kreive, jungiania takus?

242

ANTROJI DALIS

7.3. Scenarijus kaip istorijos pagrindas


is modulis pads suprasti dar vien svarbi svok istorijos scenarijus. Scenarijumi psichologijoje vadinamas tam tikr tipik gyvenimo situacij sivaizdavimas. Pavyzdiui, pusryiai, svei primimas, vizitas pas virinink, vaiavimas visuomeniniu transportu, skandalas eimoje ir pan. Mes visi turime scenarij sandl. Kiekvienas i ms sivaizduoja tokius vykius, kaip vizitas pas uov, apsilankymas restorane, eiminis skandalas, vizitas pas gydytoj, nuudymas i pavydo, pavlavimas paskait ir pan. Kiekvienas scenarijus turi savo tipik pradi ir pabaig, tipik eig, veikjus, tipikus j elgesio motyvus, poelgius, mintis, norus ir pan. Pavyzdiui, eimos vizitas pas uov. Galima paminti visus vykius, i kuri susideda toks vizitas: atjimas, pasisveikinimas, arbatos grimas, naujien aptarimas ir pan. Termin scenarijus daniausiai taikome kalbdami apie kino scenarijus. Kino ir ms kasdieniniai scenarijai labai panas. Ir vieni, ir kiti yra kakoki vyki schema. Ir vienu, ir kitu atveju t vyki pagrindas yra tam tikri moni veiksmai ir santykiai. Ir vienu, ir kitu atveju suvaidinti tuos vykius gali vairiausi mons. vairi moni vizitas pas uov gali atrodyti gana vienodai. Taiau abiem atvejais scenarijus tai tik pagrindin vyki schema (kaip paprastai bna, kodl paprastai taip bna, kokios paprastai bna prieastys, k paprastai jauia mons). Realiame gyvenime t schem upildo reals mons, jausmai, odiai. Gyvenimiki scenarijai gerokai palengvina mums gyvenim. Atj kirpykl inote, kas toliau vyks. Kvieia virininkas galite sivaizduoti pagrindin io vizito schem. Scenarijus padeda mogui suprasti netgi kas vyksta jam paiam. mog kreia drebulys prie pasirodym publikai jis daro ivad: jaudinuosi, nes ino, kad atlikjo jaudinimasis prie pasirodym prasta scenarijaus pasirodymas publikai dalis (nors i tikrj drebulys gali bti susijs su tuo, kad patalpoje altoka). Btent tokius tipikus vairiausi vyki scenarijus mes saugome atmintyje. Juos prisimename nordami paaikinti kakokius vykius. Matome ilaut buto spyn, imtytus daiktus i karto atpastame buto apiplimo vaizd. Rasti pdsakai sikomponuoja tipik buto apiplimo vaizd. Matome, kad vagys pirmiausiai ilau spyn, po to iekojo pinig ir verting daikt. Tam jie grieb daiktus, perirjo ir nieko nerad met ant grind.

7. Tikrovs vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinjimo metu

243

Taigi, kai reikia atpainti, suprasti, paaikinti kakok vyk, i atminties ikvieiamas scenarijus.

??? Savikontrols klausimas ???


1. Koks skirtumas tarp tikro vykio, istorijos apie j, ir tipiko ios istorijos scenarijaus?

7.4. Istorijos (versijos) vertinimas


Susipaindami su tam tikra istorija mes labiau ar maiau ja tikime arba netikime. is tikjimas arba netikjimas yra sudtingas reikinys. Tai ir nuomon, ir jausmas, ir tam tikri atminties veiksmai. Be to, jis vairi moni gana skirtingas. io modulio tikslas padti gerai suvokti jo turin. Teisininkui tenka danai susidurti su vairiomis istorijomis. Jam danai tenka vertinti, kiek jos panaios ties. Taigi reikia gerai suvokti vertinimo struktr, sudtines jo dalis. is modulis turi padti tai padaryti. Studentas pavlavo paskait. js jis paaikino, kad jam vaiuojant sugedo troleibusas. Auditorija pagyvjo, dstytojas nusiypsojo. Nieks nepatikjo, nors tai buvo tiesa. tai jeigu studentas pasakyt, kad pramiegojo, visi patikt, nors tai bt netiesa. Kaip mes vertiname versijas? Kaip susiformuoja nuomon, kas tiesa ir kas netiesa? Mes jauiame, kad viena istorija tiktina, o kita maai tiktina. Pavyzdiui, vargu ar patiksime mediotojo istorija, kad jis nesugebjo atidaryti butelio, nes niekas neturjo kamiatraukio. Tai, kad kakuri istorija tikra, mums sako savotikas tikrovikumo jausmas. statymas tai vadina vidiniu sitikinimu. Sprsdamas, ar tikrai nusikaltlis padar konkret nusikaltim, teisjas privalo vadovautis savo vidiniu sitikinimu ir teisine smone. Pasigilinkite save k js jauiate, kai tikite kakokia istorija. Tai aikumo, pasitenkinimo, primimo, tikrumo jausmas. Aikumo jauiats maiau sutriks, pasitenkinimo jums pagerja nuotaika, primimo versija tampa js, js jos neatmetate, tikrovs nesakysite, kad tai pasivaideno, sugalvota ir pan. istorijos vykius komponuojate reali tikrov. Lyg ir turime savotik termometr ar svarstykles, pasakanias, ar ka-

244

ANTROJI DALIS

kas yra tiktina, realu. Taiau vidinio sitikinimo svarstykls ar manometras tikrovje neegzistuoja. Jie egzistuoja tik ms smonje. Tai tam tikras kiekvieno i ms kakokio vykio tikrumo ar netikrumo jausmas. Dl to ir io prietaiso rodmenys gana skirtingi. Vienas mogus labai patiklus, lengvai priima kiekvien istorij, patiki ja. Kito gi istorijos tikrum matuojantis prietaisas suderintas kitaip jis links nepriimti istorij, kuriomis patiki daugelis moni. Panagrinkime dalis, i kuri susideda istorija.

Iankstinis tikjimas istorija


Kiekvienas i ms turi iankstin nuomon apie kiekvien scenarij kiek juo galima tikti. Kad ir kas bt studentas, kokia bt paskaita ar auktoji mokykla tiktina, kad studentas pramiegojo, netiktina, kad sugedo troleibusas. Esant pirmajai istorijai ms vidinio sitikinimo svarstykls rodo 100 bal, antrajai tikriausiai 0. Jau minjome, kad kiekvienas i ms turi savotik vairiausi gyvenimo vyki scenarij sandl. Dabar matome, kad kiekvienas scenarijus, saugomas tame sandlyje, turi tam tikr ym: io scenarijaus vykiai labai tiktini arba io scenarijaus vykiai maai tiktini. Iankstinis tikjimas vienu ar kitu scenarijumi vaidina nema vaidmen tardymo ir teismo veikloje. Teisjui nesunku patikti, kai jam rodinjama, kad nuudymas vyko, nes nusikaltlis buvo igrs arba apimtas pavydo. Nepaprastai sunku bt patikti, kad jis vyko dl ideologini nesutarim ar absoliuiai be jokios prieasties. Lygiai taip pat policininkui nesunku patikti, kad paeidjas virijo greit dl nerpestingumo, o daug sunkiau, kad dl mylimos tetos.

Istorij gramatika
Bennetas ir Feldmanas (1981) atliko dom eksperiment. Jie papra 58 studentus papasakoti po vien istorij. Pus student buvo paprayti papasakoti tikr istorij, kita igalvot. Kiekvien kart, kai kakas pasakojo, kit buvo praoma atspti, ar istorija tikra. Eksperimento metu nustatyti du svarbs reikiniai. Pirmiausiai paaikjo, kad sugebjimas atspti, kuri istorija tikra ir kuri ne, nra geresnis u atsitiktin atspjim. Madaug pus kart tiriamieji atspdavo teisingai. Ypa svarbus buvo antrasis reikinys. Paaikjo, kad visos istorijos, kuriomis buvo patikta, turjo tam tikrus bendrus bruous. Tai buvo: aikus

7. Tikrovs vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinjimo metu

245

pagrindinis veiksmas, aplinkybs, kurios nedviprasmikai aikino, kodl veikjas pasielg btent taip, o ne kitaip. Pasitikjim kelia istorijos, kuri visi elementai susij su pagrindiniu veiksmu. Visi jie turi papildyti arba paaikinti pagrindin veiksm. Kakada A. P. echovas pasak, kad geroje pjesje negali bti nieko nereikalingo. Jeigu pirmame akte ant sienos kabo autuvas treiame jis turi auti. To paties reikalaujama i pasitikjim sukelianios istorijos. Realiame gyvenime taip bna retai. Kiekviename vykyje yra aib nereikaling, neaiki, viena kitai prietaraujani detali. Taiau su istorijomis viskas yra kitaip. Istorija, kurioje yra toki detali, kelia nepasitikjim. Svarbu ir tai, kaip tiksliai faktai atitinka tam tikr tipik scenarij (mogus, susipastantis su istorija, konstatuoja, kad ji gana tipika, taip paprastai ir bna). Ta pati istorija, tie patys, bet kitaip idstyti, faktai padaro visai kit spd ir sukelia nepasitikjim. iuos dsningumus patvirtino nemaai tyrim. Visi ie reikalavimai tikjimo jausm sukelianiai istorijai buvo pavadinti istorij gramatika. Kaip kalbos gramatikoje tai taisykls, kuri reikia laikytis, norint pasiekti efekt (kalbos atveju supratim, pasakojant istorij tikjim). Ypa doms ir svarbs ios gramatikos tyrimai teisminio nagrinjimo atveju. JAV (kaip ir daugelyje kit ali, kur veikia prisiekusij teismas) yra specials prisiekusij sraai. Tai pilieiai, kurie prireikus gali bti ikviesti teism prisiekusiojo pareigoms vykdyti. Penningtonas ir Hastieas (1986) dviem imtams galim prisiekusij pateik nufilmuot teismo, kurio metu buvo nagrinjama baudiamoji byla, posd. Teisiamasis buvo kaltinamas nuudymu. Galimi nuosprendiai buvo pirmojo laipsnio nuudymas (madaug atitinkantis ms svok kvalifikuotas nuudymas), antrojo laipsnio nuudymas (ia paprastai priskiriami lik nuudymai, kuriuose nra kvalifikuojani aplinkybi), netyinis nuudymas arba nuudymas vykdant btinj gint. Kiekvienas prisiekusysis turjo pasirinkti variant, kuris jam pasirod teisingas. iame tyrime kiekvien variant pasirinko beveik vienodas skaiius moni. Tada kiekvienas turjo atsakyti klausim, kodl jis pasirinko btent variant. Nagrindami atsakymus tyrjai parod, kad visi apklaustieji savo atsakymais (smoningai ar nesmoningai) siek rodyti, kad btent is variantas geriausiai atitinka tam tikrus logikos reikalavimus. Jie atskleid, kad ie reikalavimai yra mintosios istorij gramatikos reikalavimai. Btent ie reikalavimai vert prisiekusiuosius selektyviai irti jiems pateiktus faktus. I aibs filme pateikt fakt kiekvienas pasirinkdavo tuos, kurie sudarydavo patikim istorij, o kiti buvo nepastebimi, ignoruojami arba jiems buvo randamas pa-

246

ANTROJI DALIS

aikinimas (tai galjo bti atsitiktinumas, liudinink parodymai visada skiriasi ir pan.). Teism darbuotojai gerai pasta intuityvaus jausmo, kad mogus sako ties arba meluoja, reikm. 30 met teismo salje praleidusi JAV psicholog Patsy Weber, krusi savo teisinink konsultavimo firm, sako: Teisme visai nesvarbu, ar liudytojas sako ties, svarbu, ar teismas suvokia liudytoj kaip sakant ties. Jeigu teismas suvokia liudytoj kaip meluojant, tai visikai neturi reikms, ar jis i tikrj sako ties, ar ne. Prisiekusieji visais 100 proc. atvej priimdami nuosprend vis pirma vadovaujasi emocijomis, o tada jau randa koki nors racionali prieast tam nuosprendiui pateisinti (Memphis Business Journal, 10/25/93).

7.5. Kategorizacijos, nepilnos atrankos algoritmas ir istorij vertinimas


Studentas nemelavo, kad pavlavo dl troleibuso gedimo. Taiau niekas juo nepatikjo. Taigi istorija buvo vertinta klaidingai. Jeigu studentui bt labai svarbu rodyti, kad jis nemelavo, jis susidurt su dideliais sunkumais. Aplinkiniams teisingai vertinti jo istorij sutrukd tam tikri veiksniai. Ar tie veiksniai veikia taip pat ir teismo arba tardymo metu? is modulis kaip tik atsako klausim. Skaitydami stenkits suvokti, kaip veikia istorijos vertinim trikdantys veiksniai ir sivaizduoti, kok vaidmen tie veiksniai gali suvaidinti reikmingose situacijose. Kalbdami apie psichikos atpainimo procesus matme, kad paprastai mogus rads gana ger (kaip jam atrodo) svok (arba paaikinim) nelinks iekoti geresni. Matme, kad su tuo susij nemaai percepcijos, atminties, mstymo reikini. i psichikos atpainimo proces ypatyb labai svarbi mintuoju atveju. Susipaindami su vykio detalmis prisiekusieji bando atpainti vykio scenarij. Jeigu keletas pirmiausiai pateikt detali veria juos patikti, kad ia geriausiai tinka scenarijus A, jie pradeda gana selektyviai suvokti tolimesn informacij per lengvai priima informacij, patvirtinani pirmin versij, ir atmeta prietaraujani. Kartu vyksta interpretacijos procesas, mogus daro ivadas apie tai, k mato, ir tos ivados prisideda prie fakt apie vyk visumos. Aptariamojo eksperimento metu buvo parodyta, kad ie nauji faktai (atsirad kaip prisiekusiojo ivada) sudaro net 45 proc. vis t, kuriais ope-

7. Tikrovs vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinjimo metu

247

ravo tiriami prisiekusieji. Nieko nuostabaus, kad tirdami t pat vyk vairs prisiekusieji prieina visikai skirting ivad ir (o tai dar svarbiau) kiekvienas gali bti giliai sitikins, kad btent jo supratimas vienintelis yra teisingas. Mat vykio rekonstrukcijos procese kiekvieno smonje buvo rekonstruoti skirtingi vykiai. Psichikos polinkis priimti pirm tinkam scenarij ir selektyviai irti tolimesnius faktus daro prisiekusiuosius labai jautrius fakt pateikimo tvarkai. Pavyzdiui, jeigu pradioje bus pateikti vieni faktai, prisiekusieji bus link priimti vien versij, jeigu kiti kit. Aptariamajame tyrime is efektas buvo labai stiprus. Pakeitus vyki dstymo tvark kitoki vyki versij prim 31 proc. tiriam prisiekusij.

7.6. Galimyb sivaizduoti istorij ir tikjimas ja


Tai istorij vertinimo klaid altinis, teisinje praktikoje vaidinantis ypa svarb vaidmen. Susipainkite su modulio mediaga. Pasistenkite gerai sivaizduoti ir atsiminti kuo daugiau pasiekiamumo euristikos pasireikimo atvej. Tikime tuo, k lengvai sivaizduojame. Mums atrodo maai tiktina tai, kam mums trksta fantazijos. Nuo ms vaizduots priklauso ir ms nuomons, ar ji tiktina, ar ne, kaita. Jeigu i pradi negaljome kako sivaizduoti, manme, kad tai maai tiktina. Kai pradjome geriau sivaizduoti, labiau tikime, kad istorija yra tikra. Anksiau smulkiau aptarme psichologinius procesus, priklausanius nuo to, kaip gerai mogus sivaizduoja tam tikr objekt, reikin. Matme, kad mogus links tikti vykiais, kuriuos aikiai sivaizduoja, ir netikti tokiais, kuri nesivaizduoja. Prisimename ir eksperiment, kurio metu buvo modeliuojamas teismo procesas. Jo metu teisjai klaussi gynybos ir kaltinimo kalb ir turjo vertinti, kurios i j atspindi ties. Buvo rodyta, kad teisj vertinimas ymiu mastu priklauso nuo to, kaip vaizdiai alis dsto savo vyki versij. Matme, kad i orientacija vaizduot bdinga buitinei, naiviajai psichologijai. Pasiekiamumo euristika veikia tuomet, kai savo sprendimus grindiame atmintyje laikoma ir lengvai pasiekiama informacija1. Jeigu su kokiu nors
1

Smulkiau r. Myers D. G. Psichologija. Vilnius, 2000. P. 331333.

248

ANTROJI DALIS

dalyku susij pavieniai pavyzdiai lengvai prisimenami, jeigu jie greitai ateina galv, darome prielaid, kad tai yra prasta. Daniausiai taip ir yra, bet ne visada. Kad tuo sitikintumte, pamginkite atspti, ar raid k daniau bna angl kalbos odi pirmoji, ar treioji raid? Kadangi odiai, prasidedantys raide k, greiiau ateina galv negu tie, kuriuose k yra treioji raid, dauguma moni mano, kad daugiau odi, kuri k raid yra pirmoji, o ne treioji. I tikrj tikimyb, kad k daniau pasitaiko kaip treioji raid, yra tris kartus didesn. Sprendim klaidos, padarytos naudojant pasiekiamumo euristik, daniausiai nedaro alos, taiau ne visuomet. Daugelis svarbi sprendim yra susij su rizikos vertinimu. Ar mums priimtiniau energij gaminti naudojant branduolin kur, ar angl i dalies priklauso ir nuo to, kaip vertiname rizik sveikatai ir aplinkai. Ms pastangas ukirsti keli vairioms mirtinoms ligoms lemia tai, kaip vertiname j atsiradimo tikimyb. Ms pasirinkimas, leisti ar neleisti pinigus valstybinse loterijose (kurios laimjimais grina tik apie pus surinkt pinig), priklauso nuo to, ar nujauiame tur galimyb laimti. inant, kad tikimyb laimti didiausi loterijos priz yra madaug viena i deimties milijon, tikimyb laimti loterijoje atrodo ne k didesn kaip bti nutrenktam aibo. Tie, kurie kalbinja mus apsidrausti gyvyb, sveikat bei nuo vagysi, kartais naudojasi ms polinkiu manyti es labiau tiktini yra tie dalykai, kuriuos galima nesunkiai sivaizduoti (Cialdini ir Carpenter, 1981). mons gali sivaizduoti savo gedini eim arba pavogt turt, o draudimo agentai geba parykinti tuos nelaimi vaizdinius, dl to ie atrodo dar labiau tiktini. Vadinasi, verta nuo j apsidrausti. Vieno eksperimento metu Larry Gregory ir jo kolegos (1982) papra sivaizduoti, kaip gera leisti laik irint filmus per tam tikr televizijos kanal. Tiriamieji, nesunkiai sivaizdav save irinius kanal, daugiau kaip du kartus daniau buvo link tapti jos abonentais. Pastebta, kad kartu pateikus ryk pavien atvej ir tikruosius statistikos duomenis, vliau monms, isakantiems savo nuomon apie gaunaniuosius socialin param, simins pavienis atvejis pasirod ess tikinamesnis. Vaizdingas pasakojimas, regis, atstoja tkstanius statistikos duomen fakt. Vienas i teisiniu poiriu svarbi pasiekiamumo euristikos padarini yra atskir ryki vyki poveikis teismo nari smonei. Rykus, rezonansinis atvejis padaro stipr poveik vaizduotei, sukelia tam tikr vyki scenarij ir daro teismo narius aklus prietaringiems faktams ir argumentams. Dar prie pradedant nagrinti byl jiems jau susidaro vykio vaizdas. Jie jau nevienodai vertina faktus, patvirtinanius arba paneigianius susiformavusi versij.

7. Tikrovs vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinjimo metu

249

teiss istorij jo teismo procesas nedideliame JAV miestelyje, kur vyko nuudymas, sukrts vis gyventoj vaizduot. Nagrinjant byl daugiausiai laiko um prisiekusij atranka. Teisiamojo advokatas sugebjo nualinti 150 kandidat prisiekusiuosius. Jis tai dar labai paprastai kiekvienam naujam kandidatui buvo uduodamas klausimas: Ar js jau girdjote apie vyk, kur iandien nagrins teismas? Ar jau turite aiki nuomon iuo klausimu? Visais atvejais, kai klausim buvo atsakoma teigiamai ir prisiekusieji sak, kad jiems aiki kaltinamojo kalt, gynjas reikalavo nualinti tokius prisiekusiuosius, kadangi jie jau yra nusiteiks kaltinamosios versijos naudai. Atranka truko kelet mnesi, kol tolimose fermose pavyko rasti moni, kurie tikrai nieko negirdjo apie nuudym ir neturjo iankstins nuomons.

??? Savikontrols klausimai ???


1. Kas yra rezonansin byla? 2. Kokie pavojai atsiranda j nagrinjant? 3. Daniausiai vyrai monas nuudo i pavydo. Kokie pavojai gresia tardytojui, kurio specializacija tirti tokias bylas?

7.7. Sveiko proto postulatai ir istorijos tikrumo pojtis


Skaitydami modul susipainsite su labai svarbiu reikiniu postulatu. Tai tiesos, kurios subjektyviai atrodo akivaizdios, nors i tikrj tokios nra. Postulatai yra nemaas tardymo klaid altinis. Dl to susipastant su modulio mediaga reikia susidaryti vaizd ir apie tai, kaip danai jie pasitaiko, koks vairus yra j pasireikimas. Gal jums teko skaityti knyg arba irti film Rankratis, surastas Saragosoje. Veikjas patiria nuotyk, kurio metu susitinka su kitu veikju, kuris jam pasakoja savo istorij, kurioje pasakojama, kaip vienas mogus susitinka su dar kitu, kuris taip pat pradeda pasakoti jam savo istorij, kurioje, ir pan. Taigi viena istorija, dta kit, kuri dta trei ir t. t. kaip svognas. Toks istorij savitarpio ryys yra prastas ir gyvenime, ir teisme.

250

ANTROJI DALIS

Galutinis faktas

Istorija

Galutinis faktas

Galutinis faktas

Istorija

Istorija

Antrinis faktas

Antrinis faktas

Istorija

Istorija

Pirminis faktas

Pirminis faktas

Postulatas

Istorija

Postulatas Postulatas

29 pav. Fakt tarpusavio ryio grandins

Padarytas nusikaltimas (viena istorija), apie j liudija rodymas, pavyzdiui, liudininko pasakojimas. Kaip liudininkas mat tai, apie k pasakoja

Istorija

Istorija

Pirminis faktas

Istorija

Antrinis faktas

7. Tikrovs vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinjimo metu

251

antra istorija. Taiau teisjui dar neaiku, ar galima tikti liudininku, gal liudininkui labai nepatinka teisiamasis ir jis dabar kerija. Jis uduoda klausim apie liudininko ir kaltinamojo santykius ir paaikja, kad, prieingai, santykiai yra labai geri. Tam patvirtinti liudininkas pasakoja kelet tolimesni istorij apie savitarpio pagalb ir pan. Vienas teisjas sako sau: Dabar tikiu iuo liudininku. Taiau kitas, tarus, mano: Liudininkas galjo visas ias istorijas sugalvoti. Taigi jis uduoda tolimesnius klausimus. Ir atsakydamas juos liudininkas gali papasakoti apie kitus mons, kurie gali paliudyti, kad visa tai tiesa. Tie mons vl pasakoja savo istorijas. Ir vl teisjui kyla klausimas tikti ar ir toliau abejoti, ir pan. Bet kakur teisjas turi sustoti ir pradti remtis istorija. Teismo proceso metu gali bti pamintas faktas. Teisjas gali reikalauti rodymo, paskui rodymo rodymo, vliau rodymo rodymo rodymo ir pan. Postulatai, sakoma odyne, tai bendrai inomos tiesos, kurios yra per daug banalios, kad jas reikt rodinti. Kad studentai ryte gerai miega, niekam nereikia rodinti. Kad troleibusai retai genda tai irgi akivaizdu. Jeigu mogus neturi rimtos pavlavimo prieasties, jis tikriausiai sumeluos tai irgi visi ino. Taigi versija pradedama tikti, jeigu per istorij grand j priartja prie tam tikr postulat (r. 29 pav.). Postulatas yra tai, k visi pripasta akivaizdiu reikiniu. Pavyzdiui, tvirtinimas mogus, kuris su ginklu rankose siver bank, nori j apiplti (i tikrj tai gali bti banko apsaugos darbuotojas, filmo scena, mogus, bandantis pasislpti nuo persiekiotoj, ir pan.). Taiau neturdami kitos informacijos neapibrtumo situacijoje ne tik tiksime postulatu, bet kita mintis tiesiog neateis galv. Toki postulat, savaime aiki dalyk, nemaai yra teismo procese: Liudininkai visada vienas kitam prietarauja, Kaltas neprisipasta. Kuo labiau kaltinamasis kaltas, tuo maiau nori prisipainti. mons (taip pat ir teisjai) gerokai skiriasi pagal tai, kas jiems yra savaime aiku. Tai gali bti ir tokios fundamentalios tiesos, kaip visi igonai link vogti, moterys gudresns u vyrus, mogus, kart padars nusikaltim, labiau links padaryti ir antr, kuo grietesnis statymas, tuo labiau jo bijo nusikaltliai, ir pan. Visos ios tiesos per aikios, per banalios, kad pradtumme jomis abejoti. Ta abejon atrodo dirbtin, parodo, kad mogus nepasta gyvenimo. Jeigu gyvenime mogus sutinka prieing fakt, pavyzdiui, dor igon, tai netiki juo, ar, galiausiai, traktuoja kaip iimt, kuri tik patvirtina taisykl.

252

ANTROJI DALIS

7.8. Vidinis sitikinimas istorijos tikrumu ir teisjo motyvai. Mstymas norais


Susipainsime su dar vienu tikrovs rekonstrukcijos proces ikreipimo altiniu. Stebdami sporto varybas aistringai norime, kad laimt viena komanda, pralaimt kita. Tas noras gerokai keiia ms poir abi komandas. Mylimos komandos nariai atrodo simpatiki, j norai atrodo kilns, esame link nepastebti j praang. Susipainsime su duomenimis, rodaniais, kad tie jausmai pabunda ir teisminio nagrinjimo arba tardymo metu. Ir ne tik stebtoj, bet ir teisj sieloje. Matysime, kad i jausm ypatyb ir keliamas pavojus, kad jie danai yra nesmoningi. Tai yra teisjas pats j nesuvokia, jam atrodo, kad jis jokios simpatijos vienai aliai ir antipatijos kitai nejauia. Jis mano, kad i tikrj viena alis geresn, simpatikesn, teisesn, doresn nei kita. iame modulyje susipainsite su iuo reikiniu ir jo sukeliamais psichologiniais procesais. Skaitydami modul ypa atkreipkite dmes slapt vis i veiksni poveik. J poveikis yra nesmoningas. Dl to net ir siningas ir doras teisininkas gali bti beginklis prie j veikim. Jeigu mogus gali rinktis, jis daro tai, k nori. Kuo stipresnis noras, to didesn tikimyb, kad jis tai darys. Tai bdinga ne tik mogaus veiksmams, kuriuos galime pamatyti, bet ir nematomiems dalykams, pavyzdiui, mstymui. Yra mini, kurios mogui patinka, yra dalyk, apie kuriuos jis bijo galvoti. mogus elgiasi su nemaloniomis mintimis taip, kaip ir su nemaloniais dalykais j vengia. Valgant kotlet nemalonu galvoti apie varg gyvul, kuris buvo umutas vardan js pusryi. Tam netenka daryti kakoki ypating pastang. Mstymas pats atoks nuo nemaloni mini kaip ranka nuo karto daikto. Teisjas taip pat yra mogus. Tai, kas bdinga visiems monms, bdinga ir jam. Yra mini, kuri jis bijo, nekenia, yra ir toki, kurios jam patinka, kuriomis jis didiuojasi, arba, atvirkiai, gdijasi. Mano atmintis sako: Tai buvo! Mano ididumas sako: To negaljo bti! ir atmintis nusileidia (F. Ny). Ypa svarbu, kad tai smons nesuvokiama. Teisjui nelengva suvokti, jog jis jauiasi nusivyls, matydamas, kad jam nemalonus mogus pasirodo nekaltas. Lygiai taip pat jis jauia pasitenkinim, pasididiavim, jeigu pa-

7. Tikrovs vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinjimo metu

253

vyksta rasti kalts rodym mogaus, kuris i pat pradi nekl jokios simpatijos. statymas nustato pagrindus, kuriais turi vadovautis teisjas, priimdamas sprendim. Tai darydamas jis turi vadovautis tik siekimu teisingai isprsti byl, tiksliai nustatyti, ar teisiamasis yra kaltas. Kai teisjas smoningai arba nesmoningai vadovaujasi asmeninmis simpatijomis ar antipatijomis, noru pelnyti aplinkini pritarim, baim, neapykant ir pan., kalbama apie neteisinius (extra legal) motyvus. statymas siekia apsaugoti teisj nuo galimo poveikio. Tam tikslui tarnauja teisj nepriklausomumo institutas. Numatytos teisjo ekonominio, organizacinio, teisinio nepriklausomumo priemons. Teisjo atlyginimas jokiu bdu nepriklauso nuo jo skelbiam nuosprendi, statymas garantuoja jam procesin nepriklausomum (jis neturi vadovo, kuris galt sikiti teismo proces, sakyti vesti j vienaip ar kitaip, vienaip ar kitaip sprsti byl). Taiau visa tai neutikrina psichologinio nepriklausomumo teisjo sugebjimo pasiprieinti motyvams, galintiems lemti asmenin suinteresuotum. Tai, kaip veikia ie procesai, u k smoningai ir ypa nesmoningai nagrindamas byl serga teisjas, priklauso nuo jo asmenybs, nuo vairiausi niuans. Kiekvienam i ms nelengva pasakyti, kodl pradedame sirgti u vien ar kit komand. Nieko nuostabaus, kad psichologiniai tyrimai danai parodo, jog teisjo sprendimai priklauso nuo jo asmenybs, taiau gauti labai skirtingi ir netgi prietaringi duomenys apie tai, koks tai poveikis. Didel spd padar tyrimai, liudij, kad moterys teisjos linkusios bti grietesns nusikaltlms moterims1. Taiau vlesni tyrimai vert tuo suabejoti. Taigi aptarme svarbiausius veiksnius, formuojanius teisjo vidin sitikinim, kiek tiktinos vairios istorijos, kaip tiksliai jos atspindi tikrus vykius. Teisminio nagrinjimo atvilgiu ypa svarbu tai, kad psichologiniai veiksniai, formuojantys teisjo vidin sitikinim istorijos tikrumu, veikia nepriklausydami nuo jo smons. Teisjas gali jausti, kad tiki tam tikra istorija, taiau jam nelengva suvokti, kiek t pasitikjim sukl istorijos nuoseklumas, kiek jos vaizdingumas, kiek paveik jos ryiai su jo sveiko proto postulatais. Dl to labai svarbu, kad teisjas gerai sivaizduot veiksnius, formuojanius tikjim istorija, gerai imanyt j veikimo mechanizmus bei sugebt pastebti j poveik. Tik taip jis gali kontroliuoti j veikim.

1 Sisk G. C., Heise M., Morriss A. P. Charting the Influences on the Judicial Mind: an Empirical: Study of Judicial Reasoning. New York University Law Review, 1998.

254

ANTROJI DALIS

7.9. Pratybos. Tikrovs vykio rekonstrukcija !!! Tikslas !!!


Supaindinti su psichologiniais reikiniais, vykstaniais tam tikro praeities vykio rekonstrukcijos metu (istorij gramatika ir kiti). Padti bsimajam teisininkui suvokti tuos procesus ir kartu tapti nepriklausomam nuo j.

Nurodymai

Pratyb schema remiasi garsiu Benneto ir Feldmano (1981) eksperimentu. Dalyviai i anksto gavo uduot prisiminti vien tikr istorij ir vien sukurti. Istorijos turi turti pavadinim. Paskaitos pradioje jos raomos istorij sra. Padaroma srao kopij, kad kiekvienas studentas turt po vien egzempliori. Kiekvienas studentas susipasta su kiekviena istorija ir srae: 1. paymi savo nuomon, ar istorija tikra, ar igalvota; 2. vertina, kiek jis sitikins, kad teisingai nustat istorijos tikrum. Tada student praoma nurodyti po penkis tikros ar igalvotos istorijos poymius. Tuomet organizuojamas poymi aukcionas. Kiekvienas studentas paskelbia po vien, jo nuomone, ypa ger kriterij. Studentai gali pakartotinai vertinti kiekvien istorij. Tada pratyb dalyviai supaindinami su tikrove jiems pasakoma, kurios istorijos buvo tikros ir kurios igalvotos. Tai atlikus gaunama kita uduotis nurodyti, kokie kriterijai labiausiai prisidjo prie klaidingo istorijos tikrumo nustatymo.

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

255

TAIKYMAS TEISJE. PROCESO DALYVI PSICHOLOGINIS TARPUSAVIO POVEIKIS

8. PSICHOLOGINIS POVEIKIS IR JO

!!! Tikslai !!!


Suprasti psichologinio poveikio esm ir struktr. Padti imokti psichologinio poveikio analizs ir taikymo pradmenis situacijose, kur tai statymo leidiama. Imokyti nustatyti poveik, darom paiam teisininkui, ir jo saugotis.

8.1. Psichologinio poveikio samprata


Perskaitykite modul. vairiausi tikrovs veiksniai individui daro vienoki arba kitoki psichologin tak keiia jo mintis, jausmus ir pan. Isiaikinkite, kuo skiriasi psichologinis poveikis. Psichologiniu poveikiu vadinama smoninga veikla, kurios tikslas nukreipti kito mogaus elges reikiama linkme. Bendra schema tokia (r. 30 pav.). Pavyzdiui, vaikas pra nupirkti aisliuk. Pradioje tvai nenorjo net klausytis, bet vaikas panaudojo ibandyt priemon: baisiai nulido, taip stipriai dau kojomis grindis arba taip apkabino tvel ar mamyt, kad jie nusileido. Studentas prijo prie dstytojo aikiausiai nordamas paprayti paleisti i seminaro. Dstytojui ir taip atrodo, kad i jo paskait per danai bgama, jis jau pasirengs rytingai pasakyti Ne! Bet studentas pradeda

256

ANTROJI DALIS

odiais: inote, man be galo apmaudu, kad tenka ieiti btent i js paskaitos. Juk tai mano mylimiausias dalykas, ir dstytojo vilgsnis suvelnja.

Veikiamojo motyvai iki psichologinio poveikio

Motyvai u Motyvai prie Veikiamojo motyvai po psichologinio poveikio

Motyvai u

Motyvai prie

30 pav. Psichologinio poveikio schema

Nukentjusioji nuo smurto mergina neitaria n odio. Bet tardytojas pasakoja jai, kaip diaugsis jos skriaudjas, kai jam pavyks ivengti pelnytos bausms, ir ji pradeda kalbti. tariamasis nenori prisipainti, liudininkas liudyti, mokinys mokytis, draugas paskolinti, darbuotojai dirbti, rinkjai balsuoti, kai reikia, pirkjai pirkti, mergina tekti u jai rank ir ird silanio vaikino. Ir visais tais atvejais kakas (tardytojas, virininkas, pardavjas, simyljs vai-

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

257

kinas) tuo nepatenkintas ir imasi priemoni, kad bt pasielgta taip, kaip jam reikia.

8.2. Psichologinio poveikio struktra


Visi apraytieji psichologinio poveikio pavyzdiai labai skirtingi. Taiau visi atvejai turi tam tikr bendr bruo. 1. Asmuo, darantis poveik, ir tas, kuriam jis daromas (veikiantysis ir veikiamasis). Yra bent du mons, i kuri vienas elgiasi arba ruoiasi pasielgti tam tikru bdu, o antras nori, kad pirmasis pasielgt kitaip. Aiku, moni, kuriems siekiama padaryti poveik, gali bti ir daugiau. Oratorius siekia tikinti savo auditorij, vadovas siekia geriau paskatinti visus savo pavaldinius, kandidatas deputatus siekia pritraukti rinkjus. 2. Psichologinio poveikio bdas ir metodas. Psichologinio poveikio bdu vadinama tai, kas daroma siekiant pakeisti kito mogaus elges. Vaikas dauo kojomis grindis, tardytojas vaizduoja nusikaltimo aukai, kaip diaugsis jos skriaudjas, kandidatas deputatus arsto paadus. Tam tikras nusistovjs poveikio bdas vadinamas metodu. 3. Psichologinio poveikio mechanizmas yra tai, kas daroma siekiant pakeisti kito mogaus elges, sukelia tam tikrus psichologinius procesus, tam tikrus jausmus, mintis ir kt. Taikant mintus poveikio bdus kaip tik ir buvo siekiama sukelti tokius jausmus, mintis ir pan., kurie paskatint asmen pasielgti taip, kaip reikia. Pasakodamas smurto aukai, kaip diaugsis jos skriaudjas, jeigu jam pavyks ivengti bausms, tardytojas siekia sukelti jos pasipiktinim. Jis tikisi, kad btent pasipiktinimas pads merginai susitvardyti ir padti tardymui. arstydamas paadus kandidatas deputatus tikisi, kad rinkjai juo patiks, susiavs paadais ir nusprs balsuoti u j. Nuo to, kaip tiksliai sugebta numatyti, kokius psichinius reikinius i tikrj sukels poveikio bdas, priklauso, poveikio veiksmingumas. Jeigu rinkjai yra daug skeptikesni, nei mano kandidatas, ir nepatiks paadais, poveikis nepavyks. 4. Psichologinis pasiprieinimas. Tai visuma veiksni, skatinani asmen, kuriam daromas poveikis, pasielgti kitaip, negu nori poveik darantis mogus. Tvai matydami, kaip vaikas dauo kojomis grindis, pasireng nusileisti, bet visgi bijo, kad vliau vaikas visada reikalaus vykdyti jo ugaidas tokiu bdu. i j baim yra psichologinio pasiprieinimo vaiko spau-

258

ANTROJI DALIS

dimui altinis. Kaltinamasis, kur tardytojas skatina pasakyti ties, bijo, kad toks prisipainimas baigsis kaljimu. Tai j skatina prieintis tardymui. Pavaldinys, kur vadovas skatina dirbti intensyviau, links pataupyti jgas.

8.3. Psichologinis poveikis teisje


Stebint teiss taikymo proces i iors atrodo, kad ia tikrai paalinti visokie neteisiniai, psichologiniai momentai. Viskas vyksta didingai ir ikilmingai. Kai vartote bylas ar dalyvaujate teismo posdyje, atrodo, kad tai grietas mechanizmas, kur kiekviena situacija aptarta, kiekvienu atveju numatyta, kaip reikia elgtis, ir vienintelis tikslas, kurio siekia proceso dalyviai, kuo tiksliau vykdyti statymo reikalavimus. Bet tai tik iorin pus. Utenka pasinerti vis tai, pamatyti i ariau, tapti proceso dalyviu, ir bus akivaizdu, kad visi siekia savo tiksl ne tik teisinmis, bet ir psichologinmis priemonmis. Jeigu js pats esate proceso dalyvis, nesvarbu, teisjas, kaltintojas ar tariamasis, tai matysite nemaai psichologinio poveikio pavyzdi. Negana to, sitikinsite, kad juo naudojamasi sprendiant net ir svarbiausius klausimus. Pirmiausia matysite, kad psichologinio poveikio taikymas yra universalus, kad j aptinkama kiekviename ingsnyje. Taikymo kryptys ir formos yra labai vairios. Gali bti nesunku atsispirti pagundai paimti ky, bet nelengva avingai kaltinamojo ypsenai. Proceso dalyviai nuolat ieko ne tik teisini, bet ir psichologini poveikio priemoni. Pavyzdiui, kaltinamasis ne tik stengiasi tikinti tardytoj ess nekaltas, bet ir siekia patikti jam kaip mogus, ne tik rodyti savo dorum, bet ir padaryti doro mogaus spd. Lygiai taip pat kiti proceso dalyviai nuolat siekia atskleisti kit taikomus psichologinio poveikio metodus ir juos neutralizuoti, ivengti nepageidaujamo poveikio. Iaginimo byloje nukentjusiosios advokatas atstovauja merginai, kuriai patinka madingai, viliojaniai rengtis. Jis neleis jai to daryti teisme. Jis paaikins, kad toks jos elgesys pasisukt prie j. Juk kaltinamasis sak, kad ji j suviliojo, ir kiekvienas teismo narys matys, kad nukentjusioji tai gali. Jos suknel nra juridinis faktas, bet advokatas pagrstai mano, kad tai gali bti svarbu. Dar vienas pavyzdys. Advokatas, iklauss savo ginamojo pasakojimo, sako: A inau, kad tai, k js sakote, tiesa, bet jeigu js pasakosite taip kaip dabar, teismas jumis nepatiks. Pasakoti reikia taip, kad teismas patikt.

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

259

Taigi psichologinis poveikis universalus dalykas teiss taikymo procese. Kiekvienas proceso dalyvis bando padaryti poveik, patiria j, stebi kit bandymus, stengiasi numatyti ir neutralizuoti nepageidaujam poveik. Psichologinio poveikio efektas teisiniuose santykiuose daniausiai neapiuopiamas. Labai sunku kiekvienu konkreiu atveju tiksliai pasakyti, ar apranga padar poveik, ar ne. Vargu, ar advokatas sugebs atsakyti, kodl teisjas prim palank sprendim dl to, kad teis buvo jo kliento pusje, ar taip pat ir dl to, kad suveik tinkama jo kliento apranga. Taiau svarbiuose reikaluose mons stengiasi nepraleisti n vienos progos, nieko, kas padidint tikimyb pasiekti tai, ko reikia.

Legalus ir nelegalus psichologinis poveikis


Matme, kad psichologinis poveikis yra labai paplits. Jo teisinis statusas gali bti labai skirtingas. Vienais atvejais jis leidiamas, kitais grietai udraustas. Akivaizdiausiai psichologinio poveikio metodai taikomi advokat ir kaltintoj kalbose. J teisinis statusas numato, kad jie turi tikinti teism. Tiesa, kaip ir kiti proceso dalyviai, advokatas ar prokuroras turi tai daryti teisinmis priemonmis. Jeigu jie nukryps nuo bylos teisinio nagrinjimo, teisjas juos sustabdys. Taiau skirtingai nei kiti proceso dalyviai jie gali vilkti teisin argumentacij psichologin rb. Ugningos geriausi advokat bei prokuror kalbos atvirai siekia ne tik teisikai rodyti, bet ir padaryti reikiam spd tiek teismui, tiek visiems susirinkusiems teismo posd. O tam panaudojamos psichologins priemons. Kai prokuroras uuot paprasiausiai atkreips teismo posdio dalyvi dmes fakt, kad tam tikr nusikaltim skaiius didja, ikls rank klausia: Kiek dar mes kentsime i nusikaltli piktadarybes?! jis apeliuoja proceso dalyvi emocijas, ir tuo tikslu taiko psichologinje literatroje aprayt psichologinio poveikio metod. Nieko nuostabaus, kad iki karo Lietuvoje buvo specialiai einama pasiklausyti garsi advokat ir prokuror kalb, norint dalyvauti teismo posdyje reikjo pirkti biliet. Advokatas siekia padaryti reikiam spd ir savo klientams. Jie turi patikti, kad jis tikrai daro visk, kas tik manoma. Jeigu klientas netiki advokatu ir byla pralaimima, klientas mano, kad tai vyko dl blogo advokato darbo. Jeigu jis mano, kad advokatas dirba gerai, tai ivada tuo paiu atveju bus kita: net toks geras advokatas nieko negaljo padaryti.

260

ANTROJI DALIS

Kitais atvejais daryti poveik statymas grietai draudia. statymas grietai draudia daryti poveik liudytojui, jis apriboja tardytojo psichin ir fizin poveik kaltinamajam. Tam tikrais atvejais numatomos specialios priemons proceso dalyviams apsaugoti nuo psichologinio poveikio. Teisjo apsauga nuo psichologinio poveikio. Aiku, daniausiai norima paveikti teisj. Todl statymas numato nemaai priemoni jo nepriklausomybei utikrinti. Yra ali, kur net ribojama spaudos laisv raant apie proces, kad laikraiai nepadaryt poveikio jautriai teisjo sielai ir jo sprendimui. Liudininko apsauga nuo psichologinio poveikio. statymas numato labai drastikas priemones (pvz., kardomasis sumimas), taip siekiama apginti liudytoj nuo poveikio, kur jam galt padaryti kaltinamasis. Dar vienas proceso dalyvi apsaugos nuo psichologinio poveikio pavyzdys nualinimo institutas. is institutas turt utikrinti, kad neatsirast moni, kurie gali bti suinteresuoti veikti ne pagal teis, o kakaip kitaip. Ginio alis gali, pavyzdiui, nualinti teisj, prokuror, ekspert, jeigu jis kitos alies giminaitis ir manoma, kad jis gali bti suinteresuotas ir veikti vadovaudamasis ne teise, o giminysts jausmais. Pagaliau grietos taisykls, pagal kurias vyksta procesas, proceso vieumas, dl kurio mint taisykli laikymsi stebi ir kontroliuoja visi jo dalyviai visa tai sudaro prielaidas neutralizuoti psichologin poveik teismui. Taigi siekiant padaryti psichologinio poveikio priemones justicijoje nemanomas, sterilizuoti proces imamasi daugybs priemoni.

Paslptas (neakivaizdus) poveikis


Kas udraus graiai moteriai nusiypsoti teisjui, stengtis jam patikti?! Nieks negali udrausti Petrauskui paprayti draugo, kad tas pakalbt su teisju apie jo byl. Jis laisvas mogus ir gali kalbti su kuo nori. Ir vienu, ir kitu atveju nepaeidiamas joks statymas. Aiku, teisjas turi nepamirti, kad jis teisjas ir atsiminti, kad jo pokalbiai nagrinjam byl atvilgiu apriboti tiek teiss, tiek teisjo etikos normomis. Toks paslptas, neakivaizdus poveikis daniausiai pasitaiko proceso dalyvi santykiuose. Kiekvienam i j kako reikia i kit, ir todl kiekvienas stengiasi patikti, padaryti spd, kakuo tikinti, imtis tam tikr veiksm ir panaiai.

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

261

8.4. Psichologinio poveikio metodai


Kuo daugiau inote psichologinio poveikio metod taikymo pavyzdi, tuo lengviau sugalvosite bd padaryti tok poveik, kai jo reikia. Tai padeda ir atpainti tuos metodus, ir apsiginti nuo j poveikio. Todl pasistenkite kuo geriau sivaizduoti pateiktus psichologinio poveikio atvejus, prisiminti jiems analogik. Metodas tai nusistovjs bdas kak daryti siekiant tam tikro tikslo. Kalbdami apie skaiiavimo metodus turime omenyje nusistovjusius bdus, kaip kak suskaiiuoti (pvz., dalybos bdai). Kalbdami apie statybos metodus turime omenyje nusistovjusius bdus, kaip statyti. Lygiai taip pat per tkstantmet teiss istorij susiklost ir nusistovjo tam tikri psichologiniai metodai, kuriuos mons taiko, siekdami teisini tiksl. Galima manyti, kad dabartiniai advokatai duoda tuos paius patarimus klientams kaip ir prie 1000 met, o nusikaltliai stengiasi tais paiais bdais padaryti ger spd teisjui. Dalis t metod gana panas (i esms tie patys) kaip ir kitose mogaus veiklos srityse. Prekeivis, mokytojas ar politikas stebdamas, kaip veikia advokatas ar tardytojas, sakys: O, pastami bdai! Kiti gi, specifiniai, daugiausiai taikomi btent teisinje veikloje.

Spontaniko ir nespontaniko poveikio metodai


vairiausius teisinje ir kasdieninje neteisinje praktikoje taikomus metodus galima suskirstyti (aiku, labai apytiksliai) dvi grupes. Svarbus psichologinio poveikio metod skyrimo bdas pagal tai, kiek j veikim suvokia pats veikiamasis. Nemaa i metod dalis pasiymi automatiniu veikimu. Jie daro tam tikr poveik, mechanikai keiiant atitinkamus psichikos procesus. Mat daug dalyk mogaus psichikoje vyksta savaime, spontanikai, nedalyvaujant ms valiai ir kartais smonei. Savaime atkreipiame dmes daikt, kuris savo spalva, forma, garsu isiskiria i kit. Dl to reklamos specialistai tai panaudoja, kad atkreipt ms dmes savo prek. Savaime simename vienod skaii eil tuo naudojasi taksi kompanijos, rinkdamosi telefono numer, tok kaip 33 33 33. Gerai nusiteiks mogus sukalbames-

262

ANTROJI DALIS

nis. Tuo naudojasi supermarketo darbuotojai, kurdami ventin atmosfer: leisdami muzik, ventikai puodami parduotuvs vid. Muzika ir visa kita pagerina kliento nuotaik ir nuteikia j pirkti savaime, be jo inios. Visais tais atvejais poveikis pagrstas kakokiais automatiniais (neretai smons nekontroliuojamais) psichikos veiklos mechanizmais. mogus gali netarti, kad jam daromas poveikis, jis neinformuojamas, ko i jo norima. Reikiama kryptimi j nukreipia vidiniai automatiniai procesai. Bnant JAV autoriui ne kart teko girdti istorij apie advokat, kuris tok spontaniko poveikio metod panaudojo byloje. savo cigaret jis kio nedidel vielos gabal. Kai atjo prokuroro eil kalbti, advokatas atsistojo ir usirk. Jis rk, o prisiekusieji uuot klaussi prokuroro kalbos kaip uburti irjo advokato cigarets galiuk, vis laukdami, kada gi nukris pelenai. Prieingai veikia nespontaniko poveikio metodai. Oratorius, norintis tikinti savo klausytojus u j balsuoti, pardavjas, pasakojantis potencialiam pirkjui apie preks privalumus, tardytojas, bandantis tikinti kaltinamj, kad geriau papasakoti vis ties, darbdavys, siekiantis paskatinti savo darbuotojus geriau dirbti visi jie tiesiai pasako mogui, ko i jo tikisi, ir stengiasi kalbti tai padaryti.

Spontaniko poveikio metodai


Puik toki automatini poveikio metod apraym pateik amerikiei tyrintojai Robertas aldinis, Filipas Zimbardoas ir kt.1 Robertas aldinis apra kalakuto patels reakcij gars cipcip, kuriuo j paprastai aukia jos viiukai. Paukiuk prieas yra ekas. Pamaiusi net jo ikam kalakut nedelsdama j puola. Bet jeigu prie tos ikamos prijungiamas magnetofonas, i kurio sklinda garsas cipcip, kalakuto patel elgiasi su ikama kaip su savo vaiku, j apkabina. Ji liaudavosi tai dariusi ikart, kai tik nutildavo garsas. Kalakut i karto puldavo ikam2. Stebtina, kiek daug yra atvej, kai mons veikia lygiai taip pat spontanikai, neapmstydami savo veiksm prieasi ir tiksl. Pateiksime kelet toki spontanini reakcij pavyzdi.

1 . . : , 2000; ., . . , 2000. 2 . . , 2000. . 17.

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

263

Todl, kad...
Harvardo universiteto psichologai E. Langeris, A. Blankas ir B. Charnowitzas atliko dom eksperiment1. Prie moni, stovini eilje kopijuoti, prieidavo eksperimentatorius ir papraydavo praleisti be eils. Vienais atvejais jis tiesiog papraydavo praleisti be eils, kitais pasakydavo todl, kad... (pvz., todl, kad skubu...). Pirmuoju atveju sutiko praleisti tik 60 proc. Antruoju 94 proc. mons, kurie praleido be eils antruoju atveju, nelabai gilinosi jiems pamint prieast, net neband tikrinti, tikra ji ar netikra, svarbi ar nesvarbi, jie neband patikrinti, ar ta prieastis i tikrj egzistuoja. Jie nemstydami sureaguodavo vien todl, kad.... domiausia, kad eksperimento dalyviai nesuprato, kad jiems buvo padarytas poveikis. Jiems tai buvo sunku pirmiausia todl, kad jie paprasiausiai neinojo apie mint moni reakcij odius todl, kad...

Koj tarpduryje efektas


Kitas spontanins reakcijos pavyzdys vadinamasis kojos tarpduryje efektas. Priemiesio gyventoj pra leisti pastatyti prie j kotedus didel negra skyd, agituojant u eismo saugum. Vienoje grupje sutiko tik 17 proc. gyventoj. Kitoje sutikim dav net 76 proc. Taip vyko todl, kad antrosios grups gyventojai prie por savaii buvo paprayti leisti pastatyti j kieme nedidel ir gana gra skelbim Bk drausmingas vairuotojas. mogus daug sukalbamesnis, jeigu anksiau vykd maesn praym. Maas praymas lyg ir praveria duris didesniam. Scheinas (1956) apra paimt nelaisv amerikiei kareivi psichologin apdorojim, kuris jiems buvo daromas Kinijoje. Taktikos esm buvo priversti mog urayti klausim, o paskui ratu pateikti komunistins ideologijos poiriu teising atsakym. Jeigu belaisvis atsisakydavo daryti tai pats, j pra nusirayti atsakym i draug ssiuvinio. Tai atrod kaip visai nekalta nuolaida2. Kaip ir mintojo skydo atveju pirmoji nedidel nuolaida turjo didel reikm utikrinant daug didesn. Svarbu, kad tai vyksta spontanikai. mogus, sutiks atlikti nedidel veiksm, net netaria, kad dabar daug lengviau j paskatinti ir didesniam.
1 Langer E., Blank A., Charnowitz B. The Mindlessness of Ostensibly Thoughtful Action: the Role of Placebic Information in Interpersonal Interaction // Journal of Personality and Social Psychology. Vol. 36. P. 635642. 2 Cituojama pagal: . . : , 2000. C. 81.

264

ANTROJI DALIS

Nedidels paslaugos efektas


Vieno Kornelio universiteto profesoriaus Deniso Regano eksperimento metu tiriamasis turjo laukti profesoriaus priimamajame, kol bus priimtas. Kartu su juo lauk kitas mogus. Tiriamasis neinojo, kad tai profesoriaus asistentas. Vienais atvejais asistentas atsistodavo, porai minui ieidavo i kambario ir grdavo su dviem Cocacolos buteliais. Vien jis pasilikdavo sau, o kit paduodavo tiriamajam sakydamas: A paklausiau, ar galiu paimti sau Cocacolos. Profesorius leido. Be to, jis leido paimti dar butel jums. Kitais atvejais asistentas jokios paslaugos tiriamajam nedarydavo, o tiesiog kartu lauk. Po vizito pas profesori asistentas pra suteikti paslaug jam paiam. Jis prisipaino, kad platina loterijos bilietus, ir pra pirkti i jo kuo daugiau. Skirtumas tarp grupi pasirod gana reikmingas. Du kartus daugiau biliet buvo parduota tiriamiesiems, kuriems buvo padaryta nedidel paslauga1. protis atsakyti paslauga paslaug yra gana paplits. Jis naudojamas prekyboje, pirkjams teikiant nemokamas paslaugas, verbuojant mones sektas, politinje veikloje ir pan.2

Didesnis praymasatsisakymasmaesnis praymas


Sename ydikame anekdote rabinas liep besiskundianiai savo mau gyvenamuoju plotu eimai nusipirkti o. Kai eimos nariai savait pagyveno kartu su oiu, o paskui j ivar, jiems j plotas pasirod nepaprastai erdvus. Jeigu palaikysite rank kartame vandenyje, o paskui merksite j vidutins temperatros vanden, jis pasirodys labai altas. Jeigu, atvirkiai, laikysite rank altame vandenyje, o paskui panardinsite vidutins temperatros vanden, tas atrodys beveik kartas. Tai yra rminimo (framing) efektas. mogus danai neturi pastovaus atskaitos tako, tas takas gali bti skirtingas, atsivelgiant tai, k mogus veik iki palyginimo. iuo efektu pagrstas poveikio metodas Didesnis praymasatsisakymas maesnis praymas. sivaizduokite, kad jums reikia 20 lit. Tikriausiai jums jie nebus paskolinti. Taiau jeigu js pirmiau papraysite 50 lit, o sulauk neigiamo atsakymo papraysite 20, ko gero i maesn suma bus paskolinta. is efektas buvo ne kart patikrintas ir gana plaiai naudojamas. Vieno tokio eksperimento metu prie koledo student prieidavo eksperimentatorius ir praydavo kelet valand priirti delinkventinius nepil1 2

. . . : , 2000. C. 3637. Ten pat, p. 3749.

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

265

nameius j ekskursijos zoologijos sod metu. Dauguma praytj (83 proc.), kaip ir buvo tiktasi, atsisak. Taiau rezultatas buvo kitoks, kai buvo pakeista praymo forma. Studento pirmiausiai buvo klausiama, ar jis nesutikt dvej met laikotarpiu konsultuoti nepilnameius nusikaltlius. Kai jis atsisakydavo (o atsisakydavo visi), buvo praoma maesns paslaugos nueiti su nepilnameiais nusikaltliais zoologijos sod. Antruoju atveju pagloboti nepilnameius ekskursijos zoologijos sod metu sutiko triskart daugiau student1. Buvo atskleistas io efekto panaudojimas prekyboje, politikoje, verbuojant donorus ir panaiai. Pavyzdiui, mogus, nusipirks stamb pirkin, lengviau sumoka didesn kain u maesn. Jeigu mogus pirmiausia perka striuk, o paskui kostium, jis sutiks sumokti u striuk maesn kain nei tuo atveju, jeigu pirmiau pirkt kostium. Yra inoma daugyb kitoki spontanini efekt. mogus labiau links sutikti, jeigu atstumas tarp jo ir praaniojo maesnis (distancijos taisykl). Norite, kad mogus sutikt su js praymu, prieikite prie jo ariau. Didesn tikimyb gauti sutikim, jeigu irite jam akis (aki kontakto taisykl). mogus links sutikti, jeigu gerai nusiteiks arba sutriks. Taigi prie praydami gerai nuteikite j. Praymas i karto (sutiks mog js i karto papraote, ko reikia) maiau efektyvus negu pateiktas po ilgesnio paruoiamojo pokalbio. Jeigu pradsite savo praym nuo pokalbio apie or ir tik tada pereisite prie savo praymo, teigiamo atsakymo tikimyb bus didesn. Nemanoma apvelgti vis spontaninio poveikio kitam mogui galimybi. Kiekvienas psichikos veikimo dsningumas gali bti panaudotas tam, kad paveiktumme kito mogaus elges.

Spontaniko poveikio metod taikymas vykdant vykio rekonstrukcij


Baudiamojo, civilinio ir bet kokio kito proceso svarbus tikslas yra nustatyti ties byloje. Siekiama atkurti teisminio nagrinjimo dalyvi smonje vientis praeities vykio (nusikaltimo, sandorio sudarymo slyg, alos padarymo aplinkybi) vaizd. Paprastai teisminio nagrinjimo metu tiriamos kelios alternatyvios versijos. Teisminio gino dalyviai ne tik bando rodyti savo versijos teisingum (tam jie naudoja kriminalistikos metodus), bet ir siekia tikinti teisj, kitus proceso dalyvius, kad j versija verta pasitikjimo. Nemaai ia taikom metod yra spontaninio poveikio. mogus keiia nuomon apie versij pats gerai nesuvokdamas tikrosios prieasties. Panagrinkime kelet toki metod.
1

. . : , 2000. C. 5459.

266

ANTROJI DALIS

8.5. Tikjimo pagrindine versija sumainimas pateikiant alternatyvi. Fabuliacija


Susipaindami su moduliu stenkits sivaizduoti atitinkam metod naudojim tikrovs slygomis. Nuolat uduokite sau klausim, ar sugebtumte pastebti, kad vyksta psichologinis poveikis, ir nustatyti metod, kuriuo jis daromas. io ir kit moduli mediaga dstoma remiantis advokato kalbos teisme pavyzdiu. Todl prie skaitydamas modul perskaitykite advokato kalbos itraukas ir atsakykite po itraukomis pateiktus klausimus (r. Itrauka i advokato kalbos).

Fabuliacija
Fabuliacijos reikin galima pailiustruoti tokiu pavyzdiu. Sakykime, jums skolinami arba dovanojami labai jums reikalingi pinigai. Js pilnas dkingumo ir ventai tikite, kad i paslauga padaryta vadovaujantis kuo kilniausiais motyvais. Bet tuo momentu jums kakas sako: inai, kodl jis tau dovanoja? Ir pamini savanaudik motyv, apie kur js net nepagalvojote. Pavyzdiui, jums sakoma: Jis nori, kad tu btum nuo jo priklausomas. Dabar tursi daryti tai, ko jis tave paprays. domiausia tai, kad su dkingumu priimdamas tuos pinigus js tikrai neturjote joki duomen, joki rodym, kad mogus yra skatinamas kilni motyv. Padtis nesikeiia, kai jums sakoma apie blogus ketinimus. Taigi atsiradus alternatyviai versijai nra daugiau pagrindo blogai galvoti apie dovan ir dovanojantj negu iki tol. Negana to, tiek prie vyk, tiek po jo js puikiai inojote, kad kai kuriais atvejais mons daro gera skatinami blog ketinim. Taigi nieko naujo jums nebuvo pasakyta. Taiau jauiate, kad atsiradus alternatyviai versijai jau maiau tikite nesavanaudikais motyvais. Jums reikia nemaai pastang, kad alternatyvioji versija inykt. Taigi alternatyvioji versija tartum atm i pagrindins dal patikimumo. Anksiau individas imtu procent tikjo kilniais padjusiojo mogaus motyvais. Dabar jis tiki jau, sakykime, 80 procent. 20 proc. atm alternatyvioji versija. Be to, kakur greta jos atsiranda ir bloga nuomon, iek tiek kitoks poiris mog, jo praeit, jo elges. Kartu keiiasi ir js regjimas. Dmes patraukia tokie bendravimo su padjusiu mogumi faktai, kuriuos niekada nekreipdavote dmesio. Negana to, netgi kai nusprsite, kad tarimai neteisingi, ir rytingai juos atmesite, kakur gilumoje liks klaustukas. Tas klaustukas

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

267

gali suvaidinti savo vaidmen, jeigu kakas atsitiks, jeigu jis kak ne taip pasakys ir tarimai ikils. Fabuliacija ir yra bdas atimti i tam tikros versijos patikimum, sukuriant alternatyvi. Tai yra spontaninio poveikio metodas jis veikia neatsivelgiant individo vali.

Fabuliacijos advokato kalboje


iame skyriuje psichologinio poveikio metod taikym iliustruosime advokato kalbos pavyzdiu. Jos itrauka pateikta skyriaus pabaigoje. Rekomenduojame prie skaitant toliau susipainti su ja. Justinas Aleksandraviius, nuo 1968 m. advokatas, dabar teisjas. Garsus kaip dalyvavs Artro Sakalausko byloje Sankt Peterburge. Byla, apie kuri dabar kalbsime, buvo nagrinjama 1996 m. Advokatas gyn Vievio sanatorins miko mokyklos direktori Petr Marcink. Jis buvo kaltinamas pagal 105 straipsnio penktj dal ypa iaurus grupinis nuudymas, kad veikdamas kartu su arklininku K. Dapkumi ypa iauriai nuud krik J. Vanevii. Pagal kaltinimo versij kaltinamasis buvo stipriai supyks ant Vaneviiaus dl konflikt mokykloje, pagrasino susidorosis, kartu su bendrininku sutiko Vanevii mike ir susiginijs m j muti. Nuo smgi nukentjusysis parkrito ir kojomis jam buvo padaryti sunks kno sualojimai, nuo kuri nukentjusysis vliau mir. Jis lipo traktori, pavaiavo toliau ir pakeliui nuo aizd (12 onkauli li) mir. Negalima sakyti, kad ioje byloje kaltinimas bt gerai pagrstas. Kaltinimas rmsi praktikai tik vieno liudininko parodymais ir medicinins ekspertizs aktu. Liudininkas i toli mat, kaip kaltinamasis ir jo bendrininkas spard nukentjusj. Medicinin ekspertiz nustat, kad nukentjusiojo mirties prieastys buvo sumuim sukelti mintieji onkauli liai. Advokatas, aiku, djo visas pastangas, kad paneigt tiek liudininks parodymus (ji neva mat, kaip nukentjusysis buvo spardomas), tiek ekspertiz (advokatas rodinjo, kad ekspertizs ivadai padar poveik kaltinimas). Kaltinamajam apginti pakakt paneigti kaltinimo rodymus. Jeigu kaltinimo rodymai paneigti, gynyba gali remtis nekaltumo prezumpcija ir siekti kaltinamojo iteisinimo. Taiau advokatas ia nesustoja. Jis imasi papildomo (ir teisiniu poiriu lyg ir nereikalingo) darbo, btent ikelia savo vyki versij kontraversij. Jo paaikinimas toks viskas, kas vyko byloje, nei daugiau, nei maiau kaip smokslas prie kaltinamj. Principingas ir doras direktorius buvo reiklus nesiningiems ir nedoriems monms.

268

ANTROJI DALIS

Todl seniai brendo nepasitenkinimas ir t nedor moni pasiprieinimas. Ir tai buvo pasinaudota neaikiomis aplinkybmis vykusiu nuudymu, norint apkaltinti dor mog. Galbt Jums, kreipiasi advokatas teism, ne taip greitai linkusiems tikti kaltinamj odiais, net kyrjo teisiamojo P. Marcinkos danai kartojamas klausimas: ,,Argi nematote, kad ia smokslas? A, gerbiamieji teisjai, ios bylos kitaip pavadinti negaliau. Tai niekingas, itin iaurus kertas principingam mokyklos vadovui u nesitaikstym su krik girtuokliavimu darbe, kitais darbo drausms paeidimais, direktoriui, neleidusiam Akanoviiams uvaldyti tarnybin but ir gara ir pan. Vos tik atsirado lavonas, pikti mons tuoj pat sukr siuet apie mogudyst, mogudius ir liudytojus. O dar kaip tyia pasitaik tinkamas tardytojas Akanovii entas. Ir lyg tyia sutapo vis j norai matyti direktori u grot. Po advokato kalbos greta kaltinimo versijos susidorojimas su nukentjusiuoju atsiranda nauja gynybos versija suokalbis. Svarbu paymti, kad gynyba elgiasi su savo suokalbio versija visai kitaip nei kaltinimas su savja. Kaltinimas bando pateikti kuo daugiau rodym savo versijai patvirtinti. Gynyba gi neteikia kakoki rodym, kad smokslas tikrai vyko, nra liudinink, kurie j patvirtint. Bet stengiamasi j pateikti kuo vaizdiau. Neatsivelgiant tai, ar tikrai buvo suokalbis, visi proceso dalyviai turi aikiai pamatyt tuos vykius, t. y. reikia, kad teismo dalyvi vaizduotje atsirast rykus alternatyvus vaizdas. i versija reikalinga psichologiniu poiriu. Be jos, tik paneigus kaltinimo versij, teismui likt neaikumo jausmas. K gi, galvoja teisjas. To, kuo kaltinamas teisiamasis, nebuvo. Tad kas gi buvo? Paneigus kaltinimo versij toks neaikumas netrukdo pripainti kaltinamj nekaltu. Taiau psichologiniu poiriu mums likt nepasitenkinim keliantis jausmas: kakas ne taip, kakas neaiku. Alternatyvioji versija, kad ir neparemta jokiais rodymais, advokato psichologiniu apskaiiavimu, turt sumainti teismo pasitikjim pagrindine, kaltinimo versija. Kartu ji nuramina teisj. Vl turtumme pabrti, kad tai psichologinis nuraminimas. Advokatui iklus nauj versij neirykjo n vienas naujas faktas, niekaip nepasikeit rodym struktra. Taiau turdamas alternatyvi versij teisjas visgi ramiau paneigia kaltinimo versij. iam teisjo psichologinio nuraminimo efektui pailiustruoti gana domus yra senesnis V. iubarevo tyrimas. Jis ityr kelet tkstani baudiamj byl, nordamas nustatyti kaltinamojo prisipainimo poveik nuosprendio grietumui. statymas nustat, kad kaltinamojo prisipainim teismo gali bti atsivelgta kaip kalt velninani aplinkyb. Tiriantysis neabejojo, kad kaltinamieji, kurie savanorikai prisipaino padar

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

269

nusikaltim ir padjo tardymui j iki galo iaikinti, paprastai gauna maesn bausm. Pasirod, kad i tikrj viskas atvirkiai. Teisiamieji, kurie iki teismo pripaino savo kalt, gavo didesn bausm. Tyrintojo paaikinimas labai paprastas. Prisipainimas nuramina teisj. Kol prisipainimo nra, teisjas dar abejoja, nepaisant vis rodym, galutinio aikumo nra. Dl to kartais pats to nesuvokdamas jis dl viso pikto bausm skiria atsargiau. Situacija bna visai kita, jeigu mogus prisipasta. Prisipaino, mano teisjas, vadinasi jis i tikrj kaltas, ir a galiu ramiai ir drsiai skirti bausm. Reikia pabrti, kad tai vien psichologinis efektas. statymas teisiamojo prisipainim vertina kaip bet kok kit rodym byloje. Prisipainimas neturi nuraminti teisjo labiau nei koks nors kitas rodymas. Taiau is psichologinis fenomenas dar kart parodo, kok vaidmen byloje turi netikrumas, abejons. Kiekvienas teisjas gali papasakoti nemaai atvej, kai visi rodymai liudijo, kad teisiamasis kaltas, kai tiesiog nebuvo abejoni, bet paaikjo, kad tas vaizdas buvo apgaulingas. Alternatyviai versijai sukurti reikalinga gera vaizduot. i veikla gimininga raytojo veiklai. Pastarojo meno pagrindas sugebjimas sukurti tikinam istorij. Aiku, kuo geriau advokatas sugeba sukurti vaizdi alternatyvi versij, tuo labiau nukents kaltinimo versijos tikinamumas. Taigi prie mus paradoksali situacija, kai gera vaizduot, sugebjimas sukurti alternatyvi versij gali padaryti t pat, k daro rodymai ar j paneigimas sumainti tikjim pagrindine versija. Panagrinkime tok atvej. Apiplta juvelyrin parduotuv. Idautas parduotuvs vitrinos stiklas. Pavogti vitrinoje gulj brangs juvelyriniai papuoalai. Apirdamas sudauyto stiklo gabalus tardytojas aptiko pirt atspaud. Paiekojus kartotekoje greitai paaikjo, kad atspaudai yra asmens, kuris jau ne kart buvo teisiamas u juvelyrini parduotuvi apiplim. Jis kaip tik prie por dien buvo ileistas i kaljimo. Asmuo buvo suimtas. Tardytojas pergalingai ypsodamasis pateik jam jo kalt rodanius kalius. tariamasis sekund pamst ir pasak: Viskas aiku. Parduotuv yra prie troleibuso stotels. Kaip tik t dien a laukiau troleibuso, buvau prijs prie vitrinos stiklo ir galbt j palieiau. Bet tai viskas. Juvelyrini dirbini a nevogiau. Tardytojo veidas itso. Dar prie sekund jis ventai tikjo, kad tariamajam nra kur dtis, jo kalt rodyta ir e tau staiga atsirado paprastas ir visikai kitoks vyki paaikinimas. Jam teko paleisti tariamj. Toliau tirdamas vyk tardytojas, savo diaugsmui, nustat, kad pirt atspaudai buvo palikti ne toje vietoje, kur juos palikt laukiantis troleibuso

270

ANTROJI DALIS

ir atsitiktinai prijs ir paliets stikl mogus. Sudjs stiklus jis nustat, kad pirt atspaudai buvo apatinje vitrinos stiklo dalyje. Bet ir syk jis diaugsi neilgai. tariamasis akimirksniu prisimin, kad j labiausiai sudomino graus papuoalas prie pat vitrinos stiklo, ir jis pritp j apirti. Tuo metu galjau paliesti ir stikl, pabaig jis savo paaikinim. Be to, pridr jis, a visada dirbu su pirtinmis. is vykis gerai parodo, kad gynybos ir kaltinimo versij dvikovoje svarbu ne tik, kuri gali pateikti daugiau rodym. Svarbu ir tai, kas turi geresn vaizduot, kas krybikesnis. Didysis kriminalistas Hansas Grossas sak, kad tardytojo (kriminalisto) ir nusikaltlio dvikovoje nugali tas, kieno geresn vaizduot. Jis ne kart pabr, kad tardytojo ir nusikaltlio dvikova tai, pirmiausia, vaizduoi dvikova. Ko gero, ms aptariam nusikaltim visgi padar is tariamasis. Taiau jis ivengs bausms btent dl sugebjimo apsiginti. Ir svarbiausias io sugebjimo momentas geresn negu tardytojo vaizduot. Ir tardytojas, ir tariamasis ms pavyzdyje sprend t pat udavin: sugalvoti kuo daugiau to paties vykio paaikinim. Tokio tipo udaviniai vadinami divergentiniais. Tai reikia, kad jie turi daug sprendim, ir reikia rasti visus arba kuo daugiau. Tai i esms skiriasi nuo konvergentini udavini, ms sprst mokykloje, kur teisingas buvo tik vienas atsakymas paraytasis vadovlio gale. Pateiksime divergentinio udavinio pavyzd. Sugalvokite kuo daugiau versij apie tai, kas bt, jeigu mons gyvent vandenyje. Paband j sprsti kartu su kitais monmis i karto pamatysite, kokia skirtinga yra moni vaizduot. Vieni negali pajudti i vietos, jiems niekas neateina galv. Tuo tarpu kiti tuojau pat nupie puik ir fantastik moni gyvenimo vandenyje paveiksl. Ms pavyzdyje nusikaltlis visa galva auktesnis u tardytoj. Ir btent i savyb leis jam likti laisvje. Jis turi daugiau fabuliacijos sugebjim, operatyviai sugalvoja versij. Slidus kaip gyvat, apie tokius sako tardytojai. Viskam jis turi paaikinim. I tikrj ne tik tariamasis slidus, bet ir tardytojas silpnas neturi pakankamai vaizduots ir patirties. Per pratybas tursime galimyb detaliau panagrinti mintj sugebjim.

Istorij gramatika ir jos panaudojimas


Vadovlio skyriuje apie vyki rekonstrukcij teisminio nagrinjimo metu matme, kad vidinis sitikinimas dl vienos ar kitos vyki versijos sudtingas reikinys. Tikjimas istorija veikiamas ir iankstinio tikjimo

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

271

(sitikinimo, kiek tiktini joje aprayti vykiai), ir daugelio papildom moment. Savotikas i moment sisteminimo bdas vadinamoji istorij gramatika istorijos dstymo ypatumai, kurie padidina tikjim ja. Istorij gramatikos taisykls nustatytos neseniai. Taiau jas intuityviai jaut ir naudojo teisjai, tardytojai, visi tie, kam tenka prisidti nustatant ties byloje. Lygiai taip pat bandoma panaudoti ias taisykles, idstyti istorij taip, kad ji bt kuo panaesn ties. Vienas i istorij gramatikos reikalavim yra detali nuoseklumas kaip mintame A. echovo posakyje apie dramos krin: Jeigu pirmame akte kabo autuvas, treiame jis turi auti. Visos tikinamos istorijos detals tarnauja pagrindinei idjai. Realiame gyvenime, aiku, yra kitaip. Gyvenimo istorijos nepasiymi nuoseklumu, ia pasitaiko visko. Aiku, siekdamas padaryti istorij tikinam advokatas j suukuoja, padaro nuosekli. Tam pasitarnauja fakt atranka, j interpretacija, pagrindini istorijos persona charakteristika.

Fakt reinterpretacija
Advokatas turi padti teismui visur byloje pamatyti faktus, kurie psichologikai, subjektyviai patvirtina gynybos versij. Jis tai daro dviem bdais: savo interpretacija traukdamas naujus faktus ir teikdamas alternatyvi interpretacij kaltinimo pateikiamiems faktams jais pagrsdamos suokalbio versij. Mintoje byloje tam tikru momentu dalyvavo Nacionalinio saugumo darbuotojai. Jie nenustat bylos vyki ryio su valstybs saugumo interesais ir toliau j netyrinjo. Gynjas primena fakt ir suteikia jam nauj interpretacij, kuri atitinka suokalbio idj. Nacionalinio saugumo komiteto darbuotojai apklaus mones, ura j parodymus, bet j ivados buvo visikai kitokios negu Trak rajono apylinks prokuratros. Ta tyrimo mediaga, bdama nepageidaujama, inoma, kakur dingo. Aiku, tai suokalbis, kurio dalyviai yra ir tardymo pareignai, piktavalikai nuslp saugumo darbuotoj atliktus tyrimo duomenis. Tie duomenys (leidia suprasti advokatas), aiku, turjo patvirtinti, kad tai buvo suokalbis. Svarbus reinterpretuot fakt santykis su gynybos versija. Versija ir j patvirtinantys faktai lyg ir palaiko vienas kit. Tai yra savitarpio patvirtinimo santykis. Esame link patikti fakto interpretacija, kadangi ji atitinka versij (apie suokalb). Lygiai taip pat esame link patikti versija, nes j patvirtina mintieji faktai. Taiau jeigu paaiks, kad versija neteisinga, j patvirtinantys faktai i karto atrodys ne tokie akivaizds ir tikinantys. Kur

272

ANTROJI DALIS

buvo ms akys! vliau stebisi tardymo darbuotojai. Juk versijos netikrumas ir fakt nepatikimumas buvo akivaizdus. Pateiksime dar vien reinterpretacijos pavyzd. Mintoje byloje tardymo metu kaltinamieji patys parod viet, kur vyko lemtingas susitikimas su nukentjusiuoju. Kaip manote, kuri versij patvirtina is faktas kaltinimo ar gynybos? Bylos nagrinjimas parod, kad abu panaudojo fakt savo versijai paremti. Kaltinimas interpretuoja tai ir j elges kaip dar vien netiesiogin rodym, kad jie kalti. Tardytojai i detal palaik kalts rodymu, o tvirtinimai, kad nemu, ,,vertinami kritikai, kaip noras ivengti baudiamosios atsakomybs. Gynyba velgia iame fakte dar vien rodym, kad jie nekalti, ir tardymas j atvilgiu (suokalbis) vyksta labai tendencingai. Bdami visikai teiss, jie netur ko slpti, parod net viet, kur sutik J. Vanevii, dsto advokatas.

Istorijos dalyvi (veikj) asmenybs stereotipizacija


Svarbi istorijos nuoseklumo dalis yra jos veikj stereotipizacija. Istorija tikinama, jeigu jos veikj asmenybs bruoai atitinka j poelgius. Keista, jeigu nuudym padaro geras, velnios sielos mogus. Natralu, jeigu t pat nusikaltim padaro iaurus sadistas, kuriam nra nieko vento. Taigi pirmoji istorija (velnios sielos mogaus padarytas nusikaltimas) kelia nepasitikjim, o antroji atrodo gana tikinama. Todl atitinkamas veikj apibdinimas svarbus poveikio metodas siekiant suformuoti proceso dalyvi (ypa t, kurie priima sprendimus) vidin sitikinim, kad ginama versija yra teisinga. Taip elgsi advokatas byloje, kuri naudojame kaip pavyzd. Gynybos versija yra suokalbis. Suokalbio scenarijus yra gerai inomas. Jo pagrindiniai veikjai em paskat skatinami menkos morals mons, nedorais bdais siekiantys savo tikslo. J pastangos nukreiptos gerus, kad ir per daug naivius, nesavanaudikus mones, kurie nieko netaria. Taigi advokato tikslas yra parodyti, kad nukentjusysis ir jo liudininkai tokie ir yra. Jeigu jie tokie vadinasi jie galjo suregzti smoksl. Taip atsiranda psichologinio rodinjimo dalykas rodinjimas, kad kaltinimo dalyviai blogi, amorals mons. Psichologinio rodinjimo dalykas i esms skiriasi nuo teisinioprocesinio rodinjimo dalyko. Pastaruoju atveju dmesio centre yra statymo veikos poymi rodymas arba paneigimas. Pirmuoju gi pagrindas yra ne rodinjimas, o tikinimas, kad kaltinimo dalyviai, sprendiant i charakterio ir dorovinio lygio, yra suokalbininkai. Advokatas tai daro gana sistemingai, ir tikrai negaildamas juodos spalvos. A taip pat manau, kad js matte buvusi darbo drausms paeidj, kakada atleist i darbo krik, Janoniens, doktorkos Barauskaits ro-

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

273

dom nir direktoriui, kitiems mokytojams. Daugelis j ia yra pareik nenor atsakinti visuomenins gynjos mokytojos Malaikiens klausimus. Sunku suprasti, i kur tos gyvenviets juodadarbi ir stiklelio mgj neapykanta doriems ir dvasingiems mokytojams. Atrodyt, kaimo viesuomen turt bti gerbiama u vaik mokym, j tempim i lino, taiau matome prieing reikin. Ar bent kuris i kaltinimo liudytoj buvo nealikas, nuoirdiai norjo padti iaikinti Juliaus Vaneviiaus ties aplinkybes? To nepasakyiau nei apie vien kaltinimo liudytoj, iskyrus atsisakiusius ankstesni parodym. Ir pakenkti siekta ne menka melagyste, ne vengiant suteikti koki nors pagalb, o niekikiausiu melu, kaltinant mones iauria mogudyste. Tokie yra suokalbininkai. Prieinga alis tai venti, naivs, viesi ideal mons. Skardiabalsis dainininkas, muzikantas, itin teigiamai charakterizuojamas ilgametis mokyklos vadovas, beveik pusantr met alinamas absurdik kaltinim, bet dar ne visikai pals, Petras Marcinka yra ypa dkingas mokyklos arklio paiek bendraygiui gerbiamajam Klementui Dapkui. Klemento Dapkaus dievobaimingumas, pamaldumas, jo paties dvasios tvirtyb ir Dievo pagalba iems garbingiems monms pads pasiekti visik reabilitacij. Koks stiprus yra tokio apibdinimo poveikis? Vargu ar galime tiktis, kad teismas ventai patiks, kad bylos dalyviai tokie skirtingi, vieni ventieji, kiti klastingi niekai. Taiau ryki, spalvinga, nuosekli suokalbio versija lengvai uima viet teismo nari vaizduotje. Toki istorij lengva sivaizduoti. Dl to ji sukelia daugiau pasitikjimo nei tikra, bet paini istorija, kur (kaip paprastai ir bna gyvenime) daug vairi prietaring detali, ir nra paprasto atitikimo tarp pagrindini veikj veiksm ir j charakteri.

8.6. Distancijos euristika. Konkretizacijos metodas


Neretai pastebime, kad teisini santyki dalyviai uuot tiesiai viesiai idst reikalo esm pradeda apie tai kalbti ilgai, su nereikalingomis detalmis. Pavyzdiui (r. itrauk i advokato kalbos), savo kalboje advokatas galjo paprasiausiai pasakyti kaltinanioji pus siek kuo iauriau atkeryti direktoriui, paeminti j. Taiau klausydamiesi kalbos sivaizduo-

274

ANTROJI DALIS

jame spalving vaizd: Atrodyt, nekeniantieji direktoriaus galt pasitenkinti pasiek jo paalinimo i pareig. Tai pasiekti ne taip daug reikia: apkaltinti piktnaudiavus tarnybine padtimi, k nors pavogus ar mokiniui aus usukus, uvous krikui ir pakakt. ia tiems monms toki kaltinim per maa, jie nori kraujo, trokta matyti direktori sutrypt, sugniudyt, vediojam teismo sal su didiausia sargyba, surakint antrankiais, jie nori reikalauti jam grieiausios bausms. Kodl advokatas ioje kalboje taip dsto nereikmingus ir teisins reikms neturinius faktus? Nordami tai paaikinti turime prisiminti pasiekiamumo euristik. Kuo aikiau, detaliau sivaizduojamas tam tikras vykis, tuo geriau susidaro spdis, kad jis tikras, realus. Kai mogus pasakoja apie netikr, igalvot vaizd ir nori pabrti, koks rykus jis buvo, neretai sakoma: kaip gyvas, kaip tikras. mogaus smonje konkretumas, detalumas yra realumo poymiai. Advokatas ino konkretumo poveik ir panaudoja j tam, kad tikint, jog buvo taip, kaip jis pasakojo.

Pratybos. Konkretizacijos metodas

!!! Tikslas !!!


Padti suvokti konkretizacijos metodo esm ir poveik

Nurodymai

Pratybos vyksta grupje. Pateikiama vykio fabula. Pilietis A. mat tam tikr vyk, bet atsisak duoti apie tai parodymus. Jokios tardytojo pastangos nepaskatino jo pakeisti savo nuomons. Tardytojas suprato, kad pilieio apsisprendimas neduoti parodym tvirtas ir ties teks nustatyti kitais bdais. Prajus pusvalandiui po to, kai pilietis A. ijo, suskambo telefonas ir pakls ragel tardytojas igirdo susijaudinus pilieio A. bals: Ar galiau su jumis tuojau pat susitikti? A noriu jums visk papasakoti! Pratyb dalyviai turi ikelti kuo daugiau versij, kodl pilietis A. taip staiga ir visikai pakeit nuomon. Kiekvienas dalyvis pasilo po vien versij ir stengiasi tikinti, kad ji tikra, kad taip tikrai galjo atsitikti. Visos pasilytos versijos suraomos lentoje. Tada seminaro dalyviai balsuodami irenka labiausiai tiktin versij, maiau tiktin ir pan. Antrojoje pratyb dalyje susitelkiama ties maiausiai tiktina versija. 1. Patikslinami j sudarantys vykiai.

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

275

2. Dalyvi praoma sukurti ir pasilyti i vyki vaizdines detales, tai yra tokias detales, kurias matytumme, jeigu stebtumme versijos vykius. 3. Dalyvi praoma sukurti ir pasilyti i vyki audiodetali, tai yra toki detali, kurias mes girdtume, jeigu stebtumme versijos vykius. 4. Praoma sudaryti vyki metu esani daikt sra ir apytikriai vertinti kiekvieno svor, sivaizduoti to svorio padarinius (pavyzdiui, kas vykt, jeigu tas daiktas nukrist). 5. Praoma sivaizduoti kiekvieno vykio dalyvio jausmus. Tuo tikslu praoma paminti jausm ir pateikti jo palyginim arba paaikinim. Pavyzdiui, liudininkas isigando. Staiga suprato, kad jis pats gali tapti eiline auka. Po parengiamojo darbo maiausiai tiktina versija dstoma i naujo, panaudojant visas aptartsias detales. J idsius seminaro dalyvi praoma i naujo vertinti vis versij tiktinum. Daniausias rezultatas maiausiai tiktina versija pereina tiktin kategorij. Pratyb dalyvi praoma palyginti jausm, kur sukl versija, kai tik ji buvo pirm kart paminta, su tuo, kur patyr po konkretizacijos. Lyginama naudojantis specialiomis skalmis. Vertinimo skals 1234567 Keista / Suprantama 1234567 Reta / Dana 1234567 Aiku / Miglota

8.7. Nespontaniniai (reflektyviniai) psichologinio poveikio metodai


mons nuolat bando kalbti vienas kit vienaip ar kitaip pasielgti. Pardavjas bando tikinti pirkj pirkti prek. Mokytojas aikina mokiniui, kad reikia daugiau ir geriau mokytis. Vadovas siekia paskatinti geriau dirbti savo pavaldinius, visuomens veikjas agituoja aplinkinius silieti judjimo gretas ir t. t. Tai, k jie daro, turi skirtingus pavadinimus: tikinja, agituoja, kalbinja, vilioja, stengiasi patraukti, bando pirti, siteikia ir t. t.

276

ANTROJI DALIS

Taiau visais iais atvejais atliekami panas veiksmai: bandoma paveikti tai, kaip individas suvokia situacij (jis nesupranta, kiek jam i tikrj reikalinga prek ir pardavjas visaip stengiasi jam tai iaikinti), jo motyvus bei emocinius procesus (bandoma sukelti apetit prekei), nukreipiamas jo dmesys (kalbinjamo mogaus dmesys atkreipiamas teigiamas pirkinio puses ir nukreipiamas nuo neigiam), skatinama vaizduot (padedama sivaizduoti puikius momentus, kai prek jau bus nupirkta, ir pirkjas ja mgausis). Lygiai taip pat bando iaikinti padt, stimuliuoti motyvus, nukreipti dmes, suadinti vaizduot mokytojas, kalbdamas su mokiniu, darbdavys su pavaldiniais, tardytojas su kaltinamuoju, visuomens veikjas su savo alininkais ir t. t. Psichologiniai tikinjimo metodai gana aikiai skiriasi nuo spontaninio poveikio metod. Pastarieji veikia automatikai, spontanikai, lyg paspaudus mygtuk, o psichologiniai tikinjimo metodai tai ilgesn veikla. Antra vertus, spontaninio poveikio metod panaudojimo mogus gali ir nesuvokti. Psichologini tikinjimo metod atveju viskas yra kitaip. mogus ino, ko i jo norima, jis ino, jog stengiamasi, kad jis to panort. Spontaninio poveikio metodai psichologikai paprasti. J veikimas pagrstas konkreiu psichologiniu dsningumu. Pavyzdiui, inoma, kad mogus reaguoja sakin todl, kad ir tai paprasiausiai panaudojama, jeigu prireikia. Visai kitaip yra psichologinio tikinjimo metod taikymo atveju. ia poveikis yra vairiapusis: ir mstymui, ir emocinei sferai, ir dmesiui, ir vaizduotei, ir pan. Gausu literatros, skirtos psichologinio tikinimo metodams. Apie juos kalba oratorinio meno vadovliai, aukljimo patarimai, veikalai, skirti darbuotoj motyvams stiprinti, prekybos psichologijos knygos ir pan. Viena i populiariausi knyg apie psichologin tikinjim yra Deilo Karnegio knyga Menas turti draug ir daryti poveik monms. Visa i literatra, viena vertus, naudoja tam tikrus psichologini tyrim rezultatus, bet, o tai dar svarbiau, taip pat yra vairi profesij patirties apibendrinimas. Tai pokalbiai su oratoriais, vadovais, mokytojais, tardytojais, kurie yra pripainti tiek savo profesijos, tiek tikinjimo metod taikymo meistrai. J praoma pasidalinti savo patirtimi tikinjant mones. Tai skmingo poveikio situacij apibendrinimas. Kiekvienas mogus gali prisiminti bent vien atvej, kai jam btinai reikjo kak tikinti, kak padaryti, tai atrod beviltika, nes mogus buvo visai nesuinteresuotas, taiau visgi pavyko rasti rakt j ir pasiekti, kad jis padaryt tai, ko reikia. Pagaliau, svarbus altinis yra reali ar sumodeliuot poveikio situacij filmavimas ir tolimesnis tyrimas. Paprastai tai daroma taip sukuriama situacija, kurioje tam tikros profesijos atstovas turi tikinti savo klient vienaip ar kitaip pasielgti. Pavyzdiui, tardytojas tam tikroje byloje turi tikinti kaltinamj papasakoti vis

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

277

ties, pardavjas turi tikinti pirkj pirkti aldytuv, mokytojas tikina mokin daugiau mokytis, vieosios policijos atstovas bando tikinti savo miestelio gyventojus, kad jie jam daugiau padt ir panaiai. Kliento vaidmuo atitenka kitam mogui. Jis gauna labai paprast instrukcij: elkits taip, kaip reaguotumte, jeigu i tikrj atsidurtumte tokioje situacijoje. Tuo tarpu tiriamajam pasakoma: Js uduotis tikinti mog. Tuo tikslu panaudokite vis savo profesin patirt. Veikite taip, kaip paprastai veikiate panaioje situacijoje. Tolimesn scena filmuojama ir nagrinjama. Apibendrinant visa tai atsiranda patarimai, taisykls, metodikos, kurios pasako, kaip turi bti daromas poveikis, taikant psichologinius tikinjimo metodus. Prie daugiau kaip deimtmet bandme apibendrinti visus tuos patarimus, taisykles ir pan. ir pasilyti tam tikr j sistem. ioje sistemoje buvo siekiama patikslinti psichologinio tikinjimo struktr ir parodyti vairiausi poveikio taisykli, patarim ir t. t. viet ioje poveikio struktroje. Idstysime pagrindinius sistemos momentus. Norint suinoti smulkiau, reikia susipainti su atitinkama literatra1. ia idstysime tik pagrindines jos sampratas. Psichologinio poveikio metod sistemos pagrindas yra jos metod sistema. Kiekvieno i apraom metod pagrind sudaro konkretus poreikis, kur mintas metodas nukreiptas. Poreikio supratimas siekia Aristotelio pirminio noro supratim. Aristotelis samprotavo taip: Jeigu kako norime, tai norime to kakokiam tikslui pasiekti. Taiau t tiksl pasiekti mums reikia dar kakam, tai savo ruotu suteikia galimyb pasiekti kakok tolimesn tiksl. Taiau i grandin negali bti begalin. Kakur tursime sustoti priartj prie tikslo, kuris mums tiesiog reikalingas dl savs paties. Sakykime, pinigai mums reikalingi, kad galtumme pirkti graesni drabui, graesni drabuiai reikalingi, kad patiktumme aplinkiniams. Norime jiems patikti, kad sukeltumme j simpatij. Bet kam gi mums reikalinga kit moni simpatija? Ji tiesiog reikalinga, ji reikalinga dl savs paios, ji reikalinga dl to, kad esame tokie mons, kuriems reikalinga aplinkini simpatija. Tok galutin tiksl (nor) grandins tiksl (nor) ir vadiname (apraomojoje sistemoje) poreikiu. io poreikio pavadinimas daniausiai vienaip ar kitaip pamintas metodo pavadinime. Pavyzdiui, poveikis savigarbos poreikiui, poveikis simpatijos poreikiui, ramybs poreikio suklimas ir pan. Metodais vadinami vairs bdai, kurie siekia panaudoti tam tikr

1 r., pavyzdiui, . . . , 1986.

278

ANTROJI DALIS

poreik ir juo remiantis suformuoti motyv, kuris paskatint individ elgtis taip, kaip veikianiajam reikia.
1 l e n t e l . Psichologinio poveikio metodai 1. Racionalusis Tai, k a jums patariu, yra jums naudinga. A tik rodau bd, kaip lengviau, greiiau, paprasiau, maesne kaina pasiekti tai, ko js pats norite. Poveikis Jeigu norite, kad a jus gerbiau, kad galtumte pats save savigarbos gerbti, kad jus gerbt mons, kuri nuomon jums svarbi, poreikiui turite pasielgti taip, kaip a jums patariu. Poveikis Js sukeliate man simpatijos jausm. A rpinuosi js simpatijos likimu. Taip yra todl, kad turime daug bendro, kad js poreikiui man padjote. Todl mano patarimas padiktuotas rpesio jumis ir simpatijos jums. Susidomjimo Tai, k a jums patariu, labai domu. Suinosite daug naujo suklimas ir domaus. Patirsite nauj jausm. Teigiamas Btent taip, kaip a jums patariu, daro mons, kuriuos js pavyzdys gerbiate. Noro lenktyniau- mogus, kuris niekuo u jus negeresnis ir kurio padtis ti suklimas nra geresn nei js, jau pasielg kaip reikia. Jis lenkia jus. Pareigos jausmo Privalote taip pasielgti. Taip elgiasi dori mons. Tai adinimas. Etini diktuoja teisybs jausmas. Turi gi bti pasaulyje teisyb, bei estetini dori, gras ir geri moni santykiai. Kad taip bt, jausm suklimas reikalingas toks js poelgis. Ramybs porei- Padarykite taip, kaip a sakau, ir a paliksiu jus ramybje. kio suklimas. Pykio suklimas Jeigu nepasielgsite taip, kaip reikia, js prieai bus labai patenkinti. Autoriteto A turiu patirties, ini, kurios leidia man duoti jums panaudojimas teising patarim. Grasinimas, psi- Jeigu nepasielgsite taip, kaip reikia, man reiks panaudoti chinis spaudimas jg.

2.

3.

4. 5. 6. 7.

8. 9. 10. 11.

Poveikio metodo formule vadinamas trumpas veiksm, naudojam taikant tam tikr metod, esms suformulavimas. Paprastai i formul dstoma kreipimosi kit mog forma. Pavyzdiui, poveikio savigarbos poreikiui formul tokia: Jeigu norite, kad a jus gerbiau, kad galtumte pats save gerbti, kad jus gerbt mons, kuri nuomon jums svarbi, turite elgtis taip, kaip a jums patariu. Taiau metodo formuls dstymas tokia forma jokiu bdu nereikia, kad btent tai ir reikia pasakyti. Formul dsto metodo esm bei aprao esm to, k veikiantysis sako, rodo, iaikina ir pan.

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

279

Idealusis metodo adresatas. Kiekvienas i apraytj metod nukreiptas tam tikr poreik. Dl to jis gali bti veiksmingas tik tuo atveju, kai tas poreikis stiprus. Jeigu individui visikai nesvarbu, gerbia j aplinkiniai ar ne, jam vargu ar gali bti pritaikytas Poveikis savigarbos poreikiui, kurio esm Jeigu norite, kad a jus gerbiau ... Visai kita situacija, jeigu mogui aplinkini pagarba yra svarbiausias gyvenime dalykas, jeigu jis pasirengs visk padaryti jai utikrinti. Taigi idealusis metodo adresatas toks asmuo, kuriam tam tikras metodas yra veiksmingiausias. Kiekvieno metodo idealusis adresatas yra kitoks. Sakykime, poveikio savigarbos poreikiui idealusis adresatas mogus, kuris dien nakt rpinasi, kaip aplinkiniai j vertina, ar pakankamai gerbia. Tuo tarpu treiojo lentels metodo idealusis adresatas yra visikai kitoks mogus. Tai toks, kuriam svarbu bti mylimam, sukelti simpatijos jausm. odis idealusis pabria, kad tai yra abstrakcija. Grynj ideali adresat tikrovje nra. Taiau j apraymas labai svarbus, kad galtumme tiksliau nustatyti, kok metod reikia taikyti. Kuo mogus, kuriam reikia daryti psichologin poveik, panaesnis tam tikro metodo idealj adresat, tuo perspektyvesnis metodo taikymas. Idealiojo adresato psichologin charakteristika. Tai visapusis idealiojo adresato apraymas. J sudaro tokio mogaus psichologiniai bruoai, santykiai su aplinkiniais, tipikos problemos ir pan. Tai apraymas asmens, kuris turi tik atitinkam asmenybs bruo, ir pastarasis pasiymi visiku pastovumu esant skirtingoms situacijoms, pasireikia bet kurioje situacijoje, kur tik is bruoas gali pasireikti. Btent jis nulemia kitus asmenybs bruous, santykius, problemas. Sakykime, poveikio savigarbos poreikiui metodo idealusis adresatas apibdinamas taip: Jis yra mogus, kuriam svarbiausia aplinkini nuomon apie j. Jis nuolat rpinasi, kok spd daro jo drabuiai, kalba, ior, gis ir pan. Jo draugai dviej tip. Pirmieji emesni u j, irintys j su pagarba, pavydintys, besistengi usitarnauti jo pagyrim. Tuo tarpu antrieji auktesns nei jo padties, su kuriais bendrauti jam garb, ir tai sustiprina jo savigarb. Savo gyvenim jis tvarko pagal nustatytus standartus. Jam svarbu pasiekti visa tai, k, jam svarbi moni nuomone, turt pasiekti mogus. Jam nelengva bti atviram netgi su geriausiais draugais. Jam trukdo baim, kad nuoirdumas ar prisipainimas sumains pagarb jam. Jam nra lengva umegzti ry su nepastamu mogumi. Jam trukdo neinojimas, kaip tas mogus j vertina, kok daro jam spd, pirmojo kontakto (ypa su tokio lygio mogumi kaip jis pats arba auktesniu) metu jauiasi sukaustytas. Itin skausmingai reaguoja kritik. Pirmojo susitikimo metu sudaro didels savigarbos, oraus, pasitikinio savimi mogaus spd. Tai bruoai, kuri demonstravimas turt sukelti jam naujo pastamojo pagarb. Taiau tai tik iorinis spdis. I tikrj jis labai

280

ANTROJI DALIS

jautrus, paeidiamas, ir jeigu palieiama jo savigarba, gali reaguoti labai stipriai. Tokio idealaus adresato psichologinio portreto apraymas turi, pirmiausiai, psichodiagnostinius tikslus. Mat psichologinio poveikio metodai taikomi ne laboratorijoje, kur galima specialiais bdais itirti asmen ir nustatyti, koks metodas jam veiksmingiausias. Kasdieniniame bendravime nra nei laiko, nei galimybi panaudoti testus, rinkti mediag. Susipainus su nauju mogumi reikia per trump laikotarp atpainti j, suvokti, koks poveikio metodas jam tinkamiausias. Idealij vairi metod adresat apraymas kaip tik suteikia galimyb pajusti tai, nustatyti, kokio metodo idealj adresat individas labiausiai panaus. Charakterologinio poveikio stereotipas. Aiku, kad mogui didiausi poveik galima padaryti taikant jo asmenyb atitinkant metod. Sakykime, jeigu mogui svarbi aplinkini pagarba, tai bus veiksmingas vienoks metodas. Jeigu svarbiausia ilti santykiai su aplinkiniais ir visuotin pagarba, paveikesnis bus kitas metodas. Taigi psichologinio poveikio metodas turi atitikti mogaus, kuriam daromas poveikis (veikiamojo), asmenyb. Taiau gyvenime daniausiai bna ne taip. Bandydami padaryti poveik aplinkiniams, mons naudoja ne tuos metodus, kurie atitinka veikiamojo asmenyb, bet tuos, kurie atitinka veikianiojo asmenyb. mogus, kuriam svarbiausias dalykas gyvenime yra garb, links btent jausm orientuotis, nordamas kalbti kit mog. Geras mogus links visais atvejais veikti geruoju, agresyvus mogus agresyviai ir pan. Charakterologinis poveikio stereotipas yra glaudiai susijs su gana visuotiniu moni polinkiu kitus vertinti pagal save, galvoti, kad kiti tokie pat ir nori to paties, ko ir visi. Patirtis rodo, kad is charakterologinis poveikio stereotipas yra vienas i svarbiausi trukdi sisavinant psichologinio poveikio metodus. mons labiausia link taikyti psichologinio poveikio metodus, kurie geriausiai paveikt juos paius, o ne tuos, kurie bt efektyviausi asmenims, kuriems reikia padaryti poveik. Stimuliuojanti situacija. Tai sivaizduojama ateities situacija, kurioje labiausiai pasitvirtina btinyb, reikalingumas pasielgti taip, kaip pataria poveik darantis mogus. Pardavjas, kalbinjantis potencial pirkj sigyti main, tikriausiai nekalbs pirkjui apie ateities situacijas, kai pirkjui bus labai reikalingi pinigai, kuriuos jis iandien rengiasi sumokti u main. Jis taip pat nekalbs apie situacijas, kai naujoji, brangi maina gals pakliti autoavarij, jis nelabai bus links kalbti apie automobili grstis, apie brangstant benzin ir pan. Jo dmesys bus atkreiptas visai kitas situacijas, pirmiausiai, kaip ikilmingai savininkas privaiuos prie savo namo, lydimas pavydi kaimyn vilgsni ir visos eimos diaugsmo. Jis pasakos apie

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

281

pirmj ivyk su nauja maina, apie pirm atvaiavim darb, koleg vilgsnius ir i karto padidjus pagarbos jausm. Tokios situacijos ir vadinamos stimuliuojaniomis. Jose itin akivaizdiai pasitvirtina metodo formul. Sakykime, mogui, kuriam svarbiausia yra aplinkini pagarba, tose situacijose tampa tikrove odiai Jus gerbs mons, kuri nuomon jums svarbi. Lygiai taip pat yra tardytojui, kuris kalba su kaltinamuoju apie tai, kad reikia papasakoti vis ties, ir kad teismas gali atsivelgti tai ir suvelninti bausm. is tardytojas tikriausiai nekalbs apie tai, kad po tokio prisipainimo bausm visgi bus, jis nekalbs apie dienas ar metus, kuriuos teks praleisti u grot. Jis kalbs apie laik, kai dalis bausms bus jau atlikta, ir kaltinamajam bus labai svarbu, kiek liko, jis diaugsis, kad pasak ties ir taip sutrumpino sau laisvs atmim. Stimuliuojantis jausmas. Tai jausmas, kur turi patirti mogus, kuriam daromas poveikis, kalbdamas apie stimuliuojani situacij, galvodamas apie j ir j sivaizduodamas. Pardavjas turi pasistengti, kad pirkjas labai gerai sivaizduot ididumo jausm, kur patirs sds naujutl pramatni main. Stimuliuojanios detals. Tai stimuliuojanios situacijos apraymo detals, kurios leis kalbinjamajam savo vaizduotje pamatyti i situacij. Viena, jeigu pardavjas sakys: Pirkite main ir bsite labai tuo patenkintas. Visai kas kita, jeigu jis pieia t situacij: sivaizduokite ankstyv ryt. Pavasaris, vieia saul, jos atspindiai vyti js mlynoje mainoje, kuri taip tinka prie mlynos js suknels. Js prieinate, atveriate dureles. Kaimyn klausia: Tai js pirkote i nuostabi main? O pagalvokite apie akimirk, kai ji tyliai ir minktai pajuds i vietos, js pasuksite vair ir pajusite, koks jis patogus ir kaip lengvai jam paklsta maina ir t. t. Pirmosios ir antrosios kalbos esm nesiskiria. Ir vienoje, ir kitoje klientei sakoma, kad ji bus patenkina sigijusi nauj main. Negana to, pirmosios kalbos privalumas yra tai, kad trumpaidrtai dstoma reikalo esm. Taiau to, kas dstoma pirmojoje kalboje, negalime pamatyti. Ten sakoma, kad klient bus patenkinta. Kitaip yra antrosios kalbos atveju. Apie tai, kad klient bus patenkinta, mes suinome ne tik protu, bet ir akimis. Antrosios kalbos poveikis dl to nepalyginti stipresnis. Pirmiausiai, taip bus todl, kad klient daug labiau tiki, kad ji tikrai bus patenkinta. Didesnis tikjimas susijs su jau aptarta distancijos euristika, pagal kuri mons labiau tiki tuo, k geriau sivaizduoja. Antra vertus, antroji kalba sukels stipresn emocin reakcij. Kaip rodo emocij tyrimai, suadintos emocijos stiprumas yra glaudiai susijs su j sukelianio stimulo konkretumu bei rykumu. Gerai sivaizduojamas rykus bsimojo pasitenkinimo vaizdas su-

282

ANTROJI DALIS

kelia stipresn emocin reakcij negu paprastas praneimas apie bsimj pasitenkinim. Su visu tuo susijusi detali konkretumo taisykl. Detali konkretumo taisykl. Jos esm ta, kad vaizduojant stimuliuojani situacij reikalaujama stimuliuojani detali konkretumo, t. y. kalbti tik tai, k galim (bent vaizduotje) pamatyti, igirsti, pajusti. Blogai (taip skelbia taisykl), jeigu tardytojas sako: Vliau tu gailsiesi, kad nepasakei tiesos ir todl gavai didesn bausm. Gerai, jeigu jis sako: sivaizduok, tavo draugas jau ruoiasi laisv, lygina kelnes, pasakoja tau, kad pirm dien eis pas Birut, o antr pas Maryt. O tu klausysiesi jo ir galvosi: Biau a buvs protingesnis kalbdamas su tardytoju, biau pasaks visk kaip buvo, tai ir a dabar krauiau daiktus ir galvoiau, kaip praleisiu kiekvien dien laisvje. Antrosios kalbos turin bei kiekvien detal galima sivaizduoti. Labai lengvai sivaizduojami vaikino jausmai. Metodo filosofija. Filosofija tai mokslas, nagrinjantis bendriausius pasauliros klausimus. Neretai kalbame apie tam tikro mogaus gyvenimikj filosofij. Tai yra visuma jo sitikinim bendriausiais gyvenimo klausimais: kas yra svarbiausia gyvenime, kas yra laim ar nelaim, ko labiausiai reikia mogui ir pan. Metodo filosofija vadinsime sitikinimus, kurie svarbiausi taikant tam tikr metod. Sakykime, taikant metod Poveikis savigarbos poreikiui pats poveik darantis asmuo turi bti giliai sitikins, kad viena didiausi gyvenimo vertybi yra garb, o didiausia nelaim yra j prarasti. Reikia tikti, kad verta gyventi tam, kad usitarnautum aplinkini pagarb. Jeigu taip yra, tai tikinjaniojo asmens odiai apie tai, k reikia padaryti vardan aplinkini pagarbos, skambs tikinamai, kalbs ne tik odiai, bet ir intonacija, akys. Taikant metod Poveikis simpatijos poreikiui reikia ities giliai tikti, kad btent aplinkini ir ypa artimj meil ir simpatija svarbiausia, ko reikia mogui, kad be j gyvenimas tuias ir beprasmis, kad j pakeisti negali jokios kitos vertybs, kad joms gyti negaila joki pastang. Ir vl, jeigu taip yra, tai tikinjaniojo asmens odiai apie tai, k reikia padaryti vardan aplinkini meils ir simpatijos, pagarbos, skambs tikinamai. Surasti bendr kalb tai ir reikia surasti dalykus, kuriais tiki ir tikinjantysis, ir tikinamasis asmuo. Tokios yra pagrindins aptariamosios metod sistemos svokos. Remiantis iomis svokomis apvelgiami ir analizuojami pagrindiniai psichologinio poveikio metodai, aplinkybs, kurios didina arba maina j veiksmingum, nagrinjama j taikymo patirtis ir tipikos klaidos1.

1 r., pavyzdiui, . . , 1986.

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

283

Itrauka i advokato kalbos


Atidiai perskaitykite tekst ir atsakykite klausimus.
Smokslas prie direktori Vilniaus antrosios advokat kontoros advokato Justino Aleksandraviiaus ginamoji kalba, pasakyta 1996 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teisme ginant Petr Marcink, kaltinim pagal BK 116 straipsnio antrj dal, 17 straipsnio antrj dal, 105 straipsnio 5 punkt. Trumpas bylos turinys Vievio sanatorins miko mokyklos direktorius Petras Marcinka buvo teisiamas u P. Jakoniens lengv kno sualojim, suklus trumpalaik sveikatos sutrikim, kad jis, kaip pareignas, akivaizdiai virijo statymo suteiktas jam teises bei galiojimus ir pavartojo fizin smurt prie krikus M. Gumb ir L. Dulien ir, veikdamas su arklininku K. Dapkumi, ypa iauriai nuud krik J. Vanevii. Gerbiamieji teisjai, galbt jums, ne taip greitai linkusiems tikti kaltinamj odiais, net kyrjo teisiamojo P. Marcinkos danai kartojamas klausimas: Argi nematote, kad ia smokslas? A, gerbiamieji teisjai, ios bylos kitaip pavadinti negaliau. Tai niekingas, itin iaurus kertas principingam mokyklos vadovui u nesitaikstym su krik girtuokliavimu darbe, kitais darbo drausms paeidimais, direktoriui, neleidusiam Akanoviiams uvaldyti tarnybin but ir gara ir pan. Vos tik atsirado lavonas, pikti mons tuoj pat sukr siuet apie mogudyst, mogudius ir liudytojus. O dar kaip tyia pasitaik tinkamas tardytojas Akanovii entas. Ir lyg tyia sutapo vis j norai matyti direktori u grot. Nesvarbu, kad vienam septyniasdeimt antri metai eina, kitam jau per eiasdeimt, kad, kaip P. Dapkus sako: Mes vos kojas pavelkame, kur ten spardyti galime. Ir i tikrj, ar pajgt kuris i teisiamj spirti 100 kg jga, tikiu, kad ir Js, gerbiamieji teisjai, tuo abejojate. A taip pat tikiu, kad Js matte buvusi darbo drausms paeidj, kakada atleist i darbo krik, Jakoniens, doktorkos Barauskaits rodom nir direktoriui, kitiems mokytojams. Daugelis j ia yra pareik nenor atsakinti visuomenins gynjos mokytojos Malaikiens klausimus. Sunku suprasti, i kur tos gyvenviets juodadarbi ir stiklelio mgj neapykanta doriems ir dvasingiems mokytojams. Atrodyt, kaimo viesuomen turt bti gerbiama u vaik mokym, j tempim i lino, taiau matome atvirki reikin. Ar bent kuris i kaltinimo liudytoj buvo nealikas, nuoirdiai norjo padti iaikinti Juliaus Vaneviiaus ties aplinkybes? To nepasakyiau n apie vien kaltinimo liudytoj, iskyrus atsisakiusius ankstesni parodym. Ir pakenkti siekta ne menka melagyste, ne vengiant suteikti koki nors pagalb, o niekikiausiu melu, kaltinant mones iauria mogudyste. Atrodyt, nekeniantieji direktoriaus galt pasitenkinti pasiek jo paalinimo i pareig. Tai pasiekti ne taip daug reikia: apkaltinti piktnaudiavus tarnybine padtimi, k nors pavogus ar mokiniui aus usukus, uvous krikui ir pakakt. ia tiems mo-

284

ANTROJI DALIS

nms toki kaltinim per maa, jie nori kraujo, trokta matyti direktori sutrypt, sugniudyt, vediojam teismo sal su didiausia sargyba, surakint antrankiais, jie nori reikalauti jam grieiausios bausms. Ir koks atkaklumas! Ekshumavus J. Vaneviiaus lavon ir pakartotins teismo medicinos ekspertizs gydytoj ekspert komisijai nustaius kit mirties prieast, vis tiek tvirtinama, kad eiasdeimtmet atvents irdininkas, ligotas direktorius Petras Marcinka ir senukas Klementas Dapkus itin iauriai nuud Juli Vanevii. O Prancika Jakonien tiesiai idrousi, kad teismo medicinos ekspertizs ivados esanios neteisingos. Kadaise skardiabalsis dainininkas, muzikantas, itin teigiamai charakterizuojamas ilgametis mokyklos vadovas, beveik pusantr met alinamas absurdik kaltinim, bet dar ne visikai pals Petras Marcinka yra ypa dkingas mokyklos arklio paiek bendraygiui gerbiamajam Klementui Dapkui. Klemento Dapkaus dievobaimingumas, pamaldumas, jo paties dvasios tvirtyb ir Dievo pagalba iems garbingiems monms pads pasiekti visik reabilitacij. Juk kiek Dapkus buvo kurstomas sakyti mats, kaip direktorius nors pirtu paliet Vanevii. Jam u tai adta laisv, net keletas lit grti Panerius. Senukas Dapkus atlaik tonikus gundymus. Jis atsakydavo: ,,Kaip a galiu meluoti, jeigu taip nebuvo. Yra parayta nekalbk netiesos. Juk tai sunki nuodm, ir a nenoriu numirti su nuodme. Deja, ia girdjome piktus mones net prisiekinjant, dievagojantis sakant ties, nors nesunku pajusti, kad jie kalbj neties. Apie ties ir neties inome daugyb prieodi ir patarli: Melo kojos trumpos, Melas duris atidaro, bet akis udaro arba Tiesos maie nepaslpsi. Visikai sutinku, kad girtuoklis krikas ir doras mokytojas bei dievobaimingasis arklininkas statymui visi lygs, ir visi turi bti vienodai ginami. Be abejo, i anksto negalima nusiteikti, kad vieni i j sakys ties, kiti suktai meluos. Todl atskirti pelus nuo grd bus galima tik vertinant parodymus su kitais objektyviais rodymais, neabejotinai nustatytais faktais ir vykiais. Gerbiamasis prokuroras ioje byloje neirjo jokio smokslo. Kaltintojas, buhalterikai kruopiai ivardijs rodym prietaravimus, atsisak teisiamuosius kaltinti itin iauriai nuudius J. Vanevii. Deja, gerbiamajam prokurorui nepavyko velgti gilumini srovi, o kad pateisint teisiamojo kaljime ibt laik, paliko kaltinimo iukles: Jakoniens kno sualojim, pareigini galiojim virijim M. Gumbio ir L. Duliens atvilgiu. Visikai suprantu jausming nukentjusiosios atstovs, kolegs nor t bt rodyti, kad P. Marcinka, avdamas 42-ojo numerio batais, paokinjs suglaustomis kojomis ant gulinio J. Vaneviiaus, suspaud ir deformavo jo krtins lst, sulau 12 onkauli, ei i j lis dvigubas. Neva itaip paguldius J. Vanevii buvo galima sulauyti jam onkaulius keliose atskirose linijose, nepadarant iorini kraujosruv. K gi, kaip sakoma, mogaus fantazija neturi rib, reikia tik noro. ledkaln irgi galima irti i vis pusi ir matyti tik vir vandens ikilusi jo dal ir visikai nesusimstyti, kad po vandeniu slepiasi kelis kartus daugiau, negu matoma vandens paviriuje. Taip ir ioje byloje. Daug kas pasistengta paslpti. Juk tam tikr tyrim atliko Nacionalinio saugumo komiteto darbuotojai. Jie apklaus mones, ura j parodymus, bet j ivados buvo visikai kitokios negu Trak rajono apylinks prokuratros. Ta tyrimo mediaga, bdama nepageidaujama, inoma, kakur dingo. Deja, ioje byloje ufiksuota daug vairi paskal: a girdjau, viena bobut sak.

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisje. Proceso dalyvi psichologinis tarpusavio poveikis

285

Taigi sitikinome, kad tiesiogini rodym, grindiani K. Dapkaus ar P. Marcinkos kalt, ioje byloje nra. <> I kaltinamj aikinim, protokol matyti, kad jie, bdami visikai teiss, netur ko slpti, parod net viet, kur sutik J. Vanevii. Tai buvo netoli V. J. Petrausko sodybos. Tardytojai i detal palaik kalts rodymu, o tvirtinimai, kad nemu, vertinami kritikai, kaip noras ivengti baudiamosios atsakomybs. Deja, n vienas kaltinamasis negaljo persiplti krtins ir parodyti irdies liudydamas saks ties. Tardytojai ir P. Marcinkos prieai visas viltis buvo sudj V. J. Petrausk, dar tikjosi ir E. Kotlevskajos melaging parodym. Doktorka Barauskait prisipaino aplankiusi V. J. Petrausk. Pas Petrauskus lanksi traktoriumi brol pavjs Antanas Vaneviius su savo artimaisiais. V. J. Petrauskas mums papasakojo, ko buvo praomas, kas j ve Trak prokuratr aukimo. Nukentjusiosios atstov kaip tviriausi rodym nurod suimtj artimj vizit pas V. J. Petrausk. ia buvo pasakyta: Ko ten vaiuoti, jeigu esi nekaltas. Taiau pas Petrauskus lanksi ne tik Marcinkos ir Dapkaus gimins, pas juos lanksi ,,Respublikos laikraio urnalistas E. Juodviris, Nacionalinio saugumo komiteto darbuotojai, ir Petrauskas jiems prisipaino prokuratroje liudijs neteisingai. Pagaliau argi nerpi kaltinamj giminms pairti akis tam, kuris tardytojui yra pasiras liudytojo protokol, neva mats, kaip direktorius P. Marcinka ir K. Dapkus spard parkritus J. Vanevii netoli io sodybos: Dapkus buvo nugara mane, o Marcinka ir Vaneviius veidu mane. Marcinka buvo jam u nugaros. Spard abu. Taip apstoj buvo apie 1 minut. A ariau neprijau, nes nieko bloga nepagalvojau. ia buvo daug dmesio skirta, daug klausinta, ar Petrauskas galjo i didelio atstumo per aukt ol matyti savo pasakot vaizd. Be to, kelio juosta yra daug gilesn palyginti su kitu ems paviriumi. Deja, tardomojo eksperimento nebuvo, parodymai iuo aspektu netikrinti, tardytojams tai nebuvo naudinga. Taigi kaip nepairti tokiam netiesos sakytojui akis?

??? Savikontrols klausimai ???


Kuo psichologinis poveikis skiriasi nuo psichologins takos? Koks skirtumas tarp teisinio ir psichologinio poveikio? Kaip teisjas saugomas nuo psichologinio poveikio? Kaip liudytojas saugomas nuo psichologinio poveikio? Psichologinio poveikio metod vaidmuo teiss taikymo procese?

286

ANTROJI DALIS

Pratybos. Psichologinio poveikio teisiniuose santykiuose pavyzdys


Advokatas prie teismo posd kalba su savo klientu. Pateikite pavyzd, kai psichologinis poveikis teisiniuose santykiuose neakivaizdus. Pateikite pavyzd, kai psichologinis poveikis teisiniuose santykiuose matomas, bet neapiuopiamas. Pateikite pavyzd, kai psichologinis poveikis teisiniuose santykiuose nelegalus. Pateikite psichologinio poveikio metod taikymo pavyzd advokat ar kaltintoj kalboje. Pateikite psichologinio poveikio metod taikymo pavyzd priimant teisinius sprendimus. Pateikite psichologinio poveikio metod taikymo pavyzd santykiuose tarp teisininko ir jo kliento. Pateikite psichologinio poveikio metod taikymo pavyzd vykstant nusikaltimo iaikinimui ar tardymui.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

287

9. TEISINGUMO PSICHOLOGIJA. TEISINI


GIN SPRENDIMO PSICHOLOGINIAI ASPEKTAI

!!! Tikslai !!!


Suteikti ini apie teiss proceso nagrinjim ir jo metu vykstanius psichologinius procesus. Padti suvokti teisybs vertinimo psichologinius veiksnius. Suteikti ini apie psichologines slygas, nuo kuri priklauso, kaip teisingai suvokiamas ginas ir jo sprendimas.

9.1. Procesinis teisingumas ir subjektyvus jo vertinimas


Perskaitykite modul. Baig skaityti turite sugebti apibdinti procesin teisingum ir jo subjektyvj vertinim, pateikti j pavyzdi. Justicija asocijuojasi su teisingumu. Teisingumo dievait vienoje rankoje laiko kard, o kitoje svarstykles, kuriomis turi tiksliai pasverti kiekvienos alies kalt. Jos akys uritos jai nesvarbu, kas prie j stovi. Jai svarbi tik teisyb. Kartu teisyb tai, ko i jos norima. Btent teisingo justicijos sprendimo tikisi tiek konkretus mogus, tiek apskritai visuomen. Justicijos institucijos visada sukeldavo nemaai kritikos ir nepasitenkinimo. Nepasitenkinimo altiniai buvo nagrinjimo ltumas, taikom procedr formalizmas ir biurokratizmas. Nuo . Dikenso iki F. Kafkos teismo procesas vaizduojamas kaip gigantikas, beveidis, abejingas ir altas

288

ANTROJI DALIS

mechanizmas. Taiau mons sugebdavo atleisti teismo procesui nemaai jo nuodmi, jeigu man, kad jis yra teisingas, kad visi formalumai ir ltumas i tikrj reikalingi teisingam sprendimui utikrinti. i teisyb nra kakoks abstraktus idealas. Tai moni, visuomens vertinimas, jie sprendia, ar vienoks arba kitoks sprendimas yra teisingas. Jie tai daro vadovaudamiesi savo teisingumo jausmu. Ieinantis i teismo mogus, tiek laimjusi, tiek pralaimjusi alis, turi bti sitikins, kad su juo pasielgta teisingai, jis turi ieiti jausdamas, kad teisjas teis pagal teisyb, kad jo sprendimas buvo teisingas. Bet kokia justicijos sistema deda nemaai pastang iam subjektyviam sitikinimui sukurti. tai nukreipta visa teismo ir justicijos simbolika ir retorika: teisj togos, teisminio proceso metu vykdomi ritualai. Teisj, kaltintoj, gynybos kalbos ir elgesys turi nepalikti abejoni, kad vienintelis dalykas, kurio siekiama teisme tai teisyb. Teisybs vardan kaltinama, baudiama, iteisinama. Taigi teisingumo jausmas, subjektyvus vertinimas, kad procesas vyko teisingai, turi bti vienas svarbiausi bet kokio teisminio nagrinjimo rezultat. Net jeigu ginas objektyviai isprstas teisingai, bet jo dalyviai jauia, kad buvo sprendiama neteisingai, galima teigti, kad nagrinjimas nepasiek savo tikslo. is subjektyvus teisingumo vertinimas yra ne tik labai svarbus, bet ir sunkiai apibriamas bei valdomas reikinys. Pirmiausiai visi bandymai patikslinti, kas yra teisyb, kuo tiksliau j apibrti rodo, koks neapibrtas ir sunkiai apiuopiamas yra is reikinys. Dabartin teiss teorija, etika, filosofija silo aib vairiausi apibrim. Taiau nepaisant vis pastang nra jokio sutarimo dl to, kas yra teisyb i tikrj ir kuo ji skiriasi nuo neteisybs. Nemaiau sunku patikslinti subjektyvius kriterijus, kuriais mons vadovaujasi sprsdami apie vieno ar kito poelgio teisingum ar neteisingum. Taiau intensyvi psichologini tyrim objektu is jausmas tapo palyginti neseniai. 1960 m. J. S. Adamsas ir jo kolegos pradjo tyrinti vadinamj distribucin teisingum1. is reikinys atsirasdavo monms skirstant tam tikras grybes. Akivaizdu, kad kai kas nors dalijama, kiekvienas mogus suinteresuotas gauti kuo daugiau. Aiku ir tai, kad kuo labiau jam tai pasiseka, tuo labiau jis patenkintas paskirstymu. Taiau J. Adamso ir jo koleg tyrimai parod, kad tai toli grau ne vienintelis momentas, nuo kurio priklauso pasitenkinimas paskirstymo (distribucijos) rezultatais. Stebtinai svarbus buvo moni vertinimo, kiek teisingas buvo pasiskirstymas, vaidmuo.
1 Adams J. S. Toward an Understanding of Inequity // Journal of Abnormal and Social Psychology. 1963. Vol. 67. P. 422436; Adams J. S. Inequity in Social Exchange // I. Berkowitz (Ed.) Advances in Experimental Social Psichology. New York: Academic Press. 1965. Vol. 2. P. 267299.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

289

Net individai, skirstant gav neproporcingai daug, blogiau vertina paskirstymo rezultatus, jeigu jie neatitinka j teisingumo jausmo. J. Adamso teorija suvaidino nema vaidmen iaikinant tokius politinius ir psichologinius fenomenus, kaip masinis pasiprieinimas, sukilimai ir pan.1 1970 m. nauj ingsn eng amerikiei tyrintojai J. Thiboutas ir L. Walkeris2. Jie dmes sutelk jau ne paskirstymo rezultatus, o pai paskirstymo procedr, bdus, kurie taikomi nustatant, kam kiek turi tekti. T procedr yra labai daug. Kai nustatome, kas teisus, kas neteisus, kiek kam turi tekti (pvz., sprendiant gin) atliekame daug veiksm: surenkame tam tikr informacij apie gino alis ir gino objekt, bandome patikslinti pasiskirstymo kriterijus, iaikiname ali pozicijas ir argumentus, atliekame vairiausius kitus veiksmus, kuri dka galiausiai turi bti priimtas teisingas sprendimas. Visi tie veiksmai ir vadinami sprendimo primimo procedromis. Iki J. Thibouto ir L. Walkerio tyrimo buvo manoma, kad paskirstymo procedros vertinimas nra savarankikas momentas ir tiesiogiai priklauso tik nuo tikro arba sivaizduojamo j taikymo rezultato. Pavyzdiui, buvo manoma, kad jeigu mogus supranta teisingum kaip situacij, kai visi gauna po lygiai, tai jis pripains teisingomis ir tokias paskirstymo procedras, kurios utikrint, kad kiekvienas gaut po lygiai. Taiau J. Thiboutas ir L. Walkeris atskleid, kad taip nra. J tyrimai parod, kad procedr teisingumo vertinimas danai nepriklauso nuo j taikymo rezultato. mogus gali vertinti gino sprendimo procedr kaip teising ir kartu neigiamai vertinti jos taikymo rezultat. Paprastai savo eksperimento metu procedr vertinimui isiaikinti J. Thiboutas ir L. Walkeris sukurdavo gino situacij. Tiriamieji turdavo sprsti kakok gin. Vienoje grupje tyrjai liepdavo sprsti gin taikant vien procedr, kitoje kit. Po to eksperimentatoriai isiaikindavo, kiek kiekvienos grups tiriamieji patenkinti gino sprendimu, jo rezultatais. Pagaliau buvo isiaikinamas grups dalyvi poiris gino sprendimo procedr. Eksperiment rezultatai, viena vertus, rod, kad gino sprendimo vertinimas tikrai priklauso nuo to, kiek, grups dalyvi poiriu, teisingas
Moore B. Injustice: The Social Bases of Obedience and Revolt. New York: White Plains, 1978; Sharpe. Muller E. N. Aggressive Political Participation. New York: Princeton University Press, 1979; Muller E. N., Jukam T. O. On the Meaning of Political Support // American Journal of Political Science. 1977. Vol. 27. P. 785807. 2 Thibaut J., Walker L. Procedural justice: A Psychological Analysis. Hillsdale. New York, 1975; Thibaut J., Walker L. A Theory of Procedure // California Law Review. 1978. Vol. 66. P. 541566; Thibaut J., Walker L., LaTour. S., Houlden. P. Procedural justice as fairness // Stanford Law Review. 1974. Vol. 26. P. 12711289; Thibaut J., Walker L., Lind E. A. Adversary Presentation and Bias in Legal Decision Making // Harvard Law Review. Vol. 86. P. 386401.
1

290

ANTROJI DALIS

gino sprendimo rezultatas (tai visikai atitinka J. Adamso teorij). Taiau (tai buvo nauja) kartu jie tikinamai rod, kad gino sprendimo vertinimas priklauso ne tik nuo jo rezultato, bet ir nuo to, kaip vertinamos jo sprendimo procedros, nuo gino dalyvi nuomons, ar tos procedros buvo teisingos. ie rezultatai turi nepaprastai didel praktin, socialin, politin reikm. Ginas, konfliktas yra kasdieniniai ms gyvenimo reikiniai. Svarbiausi socialini, ekonomini, politini ir pan. santyki tarp moni metu nuolat kyla konfliktins situacijos. Kiekvienas toks konfliktas turi bti isprstas taip, kad alims likt pasitenkinimo sprendimu jausmas. Jeigu tai nevyksta, konfliktas atrja, daro destruktyv poveik. Mintieji eksperimentai parod, kad tas pasitenkinimas priklauso ne tik nuo to, kieno naudai isprstas konfliktas, ne tik nuo to, k kiekviena alis gavo ispendusi konflikt, bet ir nuo to, kaip jis buvo sprendiamas. Atsivelgiant tai, kaip buvo sprendiamas konfliktas, visikai toks pats sprendimo rezultatas vienais atvejais gali tik paatrinti ali savitarpio prieikum, palikti ir vien, ir kit nepatenkint, o kitais pagerinti santykius, sukelti pasitenkinim. Dl to teising konflikto bd taikymas veikia integruojaniai, o neteising dezintegruojaniai. Ypa svarbus yra atvejis, kai ginas sprendiamas ne individo naudai. Btent tokio pralaimjusio individo sitikinimas, kad viskas buvo teisinga, yra svarbus buferis, suvelninantis smg, sumainantis nusivylim ir nepasitenkinim, padedantis tokiam individui susitaikyti su neskme. Tokiu atveju itin svarbu gerai imanyti, kaip atsiranda sitikinimas, kad ginas buvo sprendiamas teisingai. Juk tai inant lengviau padaryti visk, kad pralaimjs mogus bt sitikins, jog jo atvilgiu buvo pasielgta teisingai. Akivaizdu, kad tai labai svarbi visuomenini ir ypa teisini santyki tobulinimo kryptis. Nieko nuostabaus, kad prasidjo labai intensyvs procedrinio teisingumo tyrimai. Buvo atlikti imtai eksperiment, apklaus, pasirod daug straipsni ir knyg. Ypa svarbios buvo dvi tyrimo kryptys. Pirmoji procedrinio teisingumo padarini tyrimas. Buvo siekiama patikslinti, kas vyksta, jeigu mogus mano, kad jo atvilgiu elgiamasi teisingai, kaip tai veikia jo savijaut, elges, santykius. Kita kryptis veiksni, sukeliani teisingumo jausm, tyrimas. Buvo siekiama patikslinti, k reikia daryti, kad mogus manyt, jog ginas buvo isprstas teisingai. Apvelgsime abi kryptis.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

291

9.2. Pasitenkinimo procedriniu teisingumu padariniai


Perskaitykite modul. Skaitydamas prie akis turkite paveiksl Pasitenkinimo procedriniu teisingumu psichologiniai padariniai1. Baig skaityti pasiruokite smulkiai pakomentuoti paveiksl.

Distribucinis teisingumas Pasitenkinimas gino sprendimu Pasitenkinimas procedriniu teisingumu

Pasitenkinimas justicija

Pasitikjimas teisju

31 pav. Pasitenkinimo procedriniu teisingumu psichologiniai padariniai


1 Lind E., Tyler T. The Social Psychology of Procedural Justice. New York, London, 1988. P. 5159.

292

ANTROJI DALIS

Paveiksle matyti, kad pasitenkinimo procedriniu teisingumu poveikis yra gana sudtingas. Tai, viena vertus, tiesioginis poveikis. Teigiamas procedrinio teisingumo vertinimas tiesiogiai veikia pasitenkinim gino sprendimo rezultatu. Taiau, kita vertus, nema vaidmen vaidina ir netiesioginio poveikio bdai. Mat pasitenkinimas teisinio gino sprendimo rezultatais priklauso ir nuo to, kiek mogus apskritai pasitiki justicijos institucijomis ir kiek jis links pasitikti konkreiu teisju. Procedrinis teisingumas padidina ir viena, ir kita. Jeigu mogus mano, kad ginas buvo sprendiamas teisingai, tai padidina jo pasitikjim ir justicija, ir konkreiu teisju. Tai, savo ruotu, padidina pasitenkinim gino sprendimo rezultatais. Taigi kaip matome ryiai abipusiai. Aptarsime juos.

Procedrinis teisingumas ir bendras pasitenkinimas


Matme, jog sitikinimas, kad su manimi pasielgta teisingai tiesiogiai veikia individo pasitenkinim arba nepasitenkinim. Ypa dom teisingumo poveikio pavyzd aprao tarybinis teisininkas Eleonskis. is mokslininkas, net netardamas apie teisingumo efekto egzistavim, tyrinjo nuteistj adaptacij laisvs atmimo vietose. Apklausos metu jis uduodavo tiriamiesiems sakramental klausim: Ar js teisingai nuteistas? inome, kad nemaa dalis nuteistj sitikin (pagrstai arba nepagrstai), kad nuteisti neteisingai. Nemaai moni teigia, kad jie i viso nekalti. Kiti pripasta kalt, taiau teigia, kad bausm per grieta, ne visai teisingai paskirta arba nebuvo atsivelgta kakokias, mogaus nuomone, svarbias aplinkybes. Taiau buvo ir toki moni, kurie pripaino tiek kalt, tiek bausms paskyrimo teisingum. ie nuomoni pareikimai buvo fiksuojami. Be to, buvo tiriami nuteistj dezadaptacijos poymiai: konfliktai, nepasitenkinimas, psichogeniniai susirgimai ir pan. Atrodyt, kad mogus, kuris nepripasta savo kalts, turi geriau jaustis ir turti maiau problem. Jo nekankina sins priekaitai, jis nesijauia nusikaltlis, tai, kas jam vyko, jis iri kaip atsitiktinum arba nesusipratim. Taiau apibendrinus duomenis paaikjo, jog tarp pripainimo, kad nuteista buvo teisingai, ir psichologins adaptacijos laisvs atmimo vietoje buvo paradoksalus ryys. Paaikjo, kad mons, manantys, jog nuteisti teisingai, lengviau igyvena laisvs atmim, geriau adaptuojasi, patiria maiau konflikt su aplinkiniais, turi maiau sveikatos problem. Teisingumo jausmas ia veikia lyg gydytojas, psichoterapeutas, teikiantis paguod ventikas.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

293

Pana efekt apra ir kiti tyrintojai1.

Pasitikjimas justicija ir jos pareignais ir procedrinio teisingumo efektas


Jeigu tikime teisju, jeigu jis atrodo doras ir siningas mogus, jeigu apie j inome tik gera, bsime link kiekvien jo sprendim suprasti kaip teising. Jeigu netikime juo, jeigu jis neatrodo doras ir siningas ir ne kart girdjome, kad jis alikas, korumpuotas, tuos paius sprendimus suprasime visai kitaip. Situacij, kai dl ms pasitikjimo arba nepasitikjimo priklauso, kaip skirtingai suprantame teisjo sprendimus, yra labai daug. Mat daugeliu atvej statymas teikia jam plai nuoir. Remdamasis ia nuoira teisjas gali gana vairiai isprsti t pat klausim, ir niekas neturi teiss reikalauti, kad jis rodyt, jog btent is sprendimas vienintelis buvo teisingas. Taiau tai nereikia, kad mogus negali turti savo nuomons apie teisjo sprendim, jo tikrus motyvus, teisingum. i nuomon nemaai priklauso nuo to, k mogus mano ir apie teisj, ir apie teisjus apskritai. Dl ios iankstins nuomons kiekvienas t pat teisjo sprendim vertins kitaip. mogus, kuris blogai galvoja apie teisj, ras blog motyv, dl kuri teisjas taip pasielg, ir sprendimas jam dar kart patvirtins, kad teisjas blogas mogus. Kitam tie patys poelgiai liudys visikai prieingai. Dl to (r. 31 pav.) pasitikjimas arba nepasitikjimas teisju sukelia pasitenkinim arba nepasitenkinim sprendimu. Pastarasis savo ruotu daro atsakomj poveik ir padidina pasitenkinim arba nepasitenkinim teisju. Jeigu akivaizdiai matome, kad teisjas elgiasi teisingai, tai gali gerinti ms netgi labai neigiam nuomon. Ypa didel vaidmen ia gali turti teisjo sprendimas, kuris tiesiogiai veikia mus. Niekas taip stipriai neveikia ms sitikinim, kaip asmenin patirtis. Jeigu individas akivaizdiai mato, kad jo paties atvilgiu elgiamasi teisingai, jo pasitikjimas teisju didja. Taigi turime savotik veiksni grandin, kuri susideda i trij sveikaujani veiksni: procedrinio teisingumo, pasitikjimo kriminalins justicijos pareignu ir pasitenkinimo gino sprendimu (r. 31 pav.). Tokia veiksni grandin veikia ne tik teisjo, bet ir bet kokio kito justicijos pareigno (policijos, prokuratros, tardytojo ir pan.), taip pat ir bet kurio arbitro atvilgiu. Dar daugiau, tokia pat grandin veikia ir visos institucijos, kuriai jis atstovauja, atvilgiu. Nepasitikjimas teisju kelia nepasitikjim teismu ir atvirkiai.
1

Lind E., Tyler T. The Social Psychology of Procedural Justice. New York, London, 1988.

P. 73.

294

ANTROJI DALIS

i veiksni grandin ir jos vaidmen kit ryi sistemoje tyr keletas psicholog. Tai, pirmiausiai, keletas T. Tylerio tyrim1. 1987 m. T. Tyleris apklaus 652 ikagos gyventojus, turjusius reikal su kriminaline justicija. Tyrimas atskleid savotiko pilieio pasitikjimo kredito (cushion of support) reikin. Jis pasireikia tik tada, kai pareigno sprendimas pilieio atvilgiu yra jam nepalankus. Jo esm: jeigu pilietis pasitiki pareignu, tai iki tam tikros ribos links pripainti pareigno sprendimo teisingum. i riba priklauso nuo iankstinio pasitikjimo pareignu, pareigno atstovaujama institucija, statymu. Tas pasitikjimas ir sukuria pasitikjimo kredit pilietis priima net ir nepalank sprendim tikdamas, kad jis yra teisingas. is tikjimas, kaip ir finansinis kreditas, turi savo ribas. Taiau tarp i rib, kol pasitikjimo kreditas dar neiseks, pilietis links priimti kad ir nepalank sprendim, bti patenkintas net ir juo. Dl to toki moni nepasitenkinimas nepalankiais sprendimais daug maesnis. Jeigu pasitikjimo kredito nra arba jis iseko (buvo per daug nepalanki sprendim), atsiranda stipri tendencija laikyti nepalank sprendim neteisingu. mogus praranda pasitikjim staiga ir pradeda kitomis akimis irti kiekvien pareigno poelg, visur randa poymi, kad pareignas elgiasi neteisingai. Dl to ir anksiau mintas velninantis efektas nepalankaus sprendimo atveju neatsiranda. Taigi pasitikjimas justicijos pareignu veikia jo taikom procedr vertinim. Ne maiau svarbus ir grtamasis poveikis. Nuomon, kad procedros yra teisingos, veikia pareigno, jo staigos ir statymo teisingumo vertinim. J. W. Adleris, D. R. Hensleris ir C. E. Nelsonas tyr arbitrao praktik2. Kaip inoma, arbitraini sprendim procedros yra labai vairios. Taigi j tyrimas suteikia daug galimybi apiuopti pasitenkinimo procedromis efekt. Ne maiau vairs yra ir mons, kurie atliko arbitro vaidmen. Ty1 Tyler T. R. The Role of Perceived Injustice in Defendant's Evaluations of their Courtroom Experience // Law and Society Review. 1984. Vol. 18. P. 5174; Tyler T. R. Procedural Justice in Organizations / Lewicki R., Bazerman M., Sheppard B. (Eds.) Research on Negotiation in Organizations. Greenwich, CT: JAI Press. 1986. Vol. 1. P. 723; Tyler T. R. Conditions Leading to Value Expressive Effects in Judgments of Procedural Justice: A Test of Four models // Journal of Personality and Social Psychology. Vol. 52. P. 333344; Tyler T. R. Why Citizens Follow the Law: Procedural Justice, Legitimacy and Compliance. Northwestern University, 1987; Tyler T. R., McGraw K. Ideology and the Interpretation of Personal Experience: Procedural Justice and Political Quiescence // Journal of Social Issues. 1986. Vol. 42. P. 115128; Tyler T. R., Rasinski K., Griffin E. Alternative Images of the Citizen: Implications for Public Policy // American Psychologist. 1986. Vol. 41. P. 970978; Tyler T. R., Rasinski K., McGraw K. The Influence of Perceived Injustice on Support for Political Authorities // Journal of Applied Social Psychology. 1985. Vol. 15. P. 700725. 2 Adler J. W., Hensler D. R., Nelson C. E. Simple Justice: Pittsburgh Court Arbitration Program. Santa Monica, CA: RAND Corporation, 1983.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

295

rintojai pastebjo gana ryk pasitikjimo kredito pasireikim. monms, kurie laimdavo gin, pasitikjimo arbitru problema nekildavo. Jie pareik visik pasitenkinim tiek procedra, tiek jos rezultatais. Taiau jeigu alis pralaimdavo, procedr vertinimas lemdavo viso gino vertinim (r. 32 pav.).

32 pav. Gino sprendimo procedr vertinimas ir pasitikjimo kredito formavimasis

is efektas aikiai pavaizduotas 32 paveiksle. Byl laimj mons patenkinti tiek arbitrao rezultatais, tiek taikyt procedr teisingumu. Pasitenkinimas susidrimu su arbitrau teisingos procedros atveju lieka didelis, neatsivelgiant bylos rezultat, taiau jis stipriai maja, kai gino procedros nesuvokiamos kaip teisingos. Taigi pasitikjimas pareignu sukelia pasitikjim jo taikomomis procedromis. Kita vertus, pasitenkinimas procedromis sukelia pasitikjim tiek pareignu, tiek staiga, kuriai jis atstovauja, tiek, pagaliau, ir statymu, kur jis taiko. Savo 1987 met tyrime T. Tyleris su kolegomis paband smulkiau panagrinti kaip tik reikinio aspekt. Itin svarbs du tyrimo rezultatai. Pirma, jis patvirtino prielaid, kad pilieio nuomon apie taikom procedr teisingum stiprina arba silpnina pasitikjim paiu teisingumu.

296

ANTROJI DALIS

Antra, buvo nustatyta savotika poveikio stiprumo hierarchija. Jeigu pilietis mano, kad jo atvilgiu taikytos procedros neteisingos, tai labiausiai sumenkina procedras taikanio pareigno (pvz., teisjo) vertinim, maiau jo institucijos (pvz., teismo) ir dar maiau statymo. Tokia neteisingumo efekto hierarchija labai svarbi. Ji saugo labai svarb visuomens pagrind pilieio pagarb statymui. To dka pilietis, susidrs su neteisingumo atveju, links manyti, kad tai nereikia, jog visuomenje kakas apskritai yra blogai. Jis, greiiausiai, pagalvos, kad neteisus yra konkretus pareignas. Dl to jis manys, kad is neteisybs pasireikimas yra tik netipikas, pavienis epizodas. Todl toks epizodas labiausiai maina pasitikjimo konkreiu pareignu kredit, taiau ymiai maiau palieia teiss psichologinius pamatus pasitikjim teisinms institucijoms ir statymu. Aiku, aptardami tokio tyrimo rezultatus negalime pamirti, kad jis atliktas JAV alyje su tvirtomis teisinmis tradicijomis. Turime kruopiai patikrinti, ar panas efektai veikia ir Lietuvoje. Galime susidurti su prieingu reikiniu, kai bet koks nepasitikjimas konkreiu pareignu nedelsiant tampa nepasitikjimu justicija ir valstybe apskritai.

Gino reikm individui ir procedrinio teisingumo efektas


Teisini norm taikymo ir procedrinio teisingumo vertinimas itin reikmingas tada, kai gino sprendimas yra labai svarbus individui. Mes sugebame bti daugiau ar maiau objektyvs, jeigu ginas mums asmenikai yra nelabai svarbus. Taiau kai ginas lieia ms gyvybikus interesus, kai nuo jo sprendimo priklauso visas ms likimas, laisv ar net gyvyb, sunku tiktis tokio objektyvumo. Galima manyti, kad tokiais atvejais ne teisingumas galvoje, kiekvienas kovoja tik u save,todl vargu ar galima tiktis velninanio procedrini norm teisingumo poveikio. Suinoti, ar i tikrj taip yra, teisingumui ypa svarbu. Juk btent tokiems gyvybikai svarbiems ginams jis skiria daugiausiai dmesio. Nieko nuostabaus, kad btent i situacija sulauk didelio tyrintoj dmesio1. Buvo tiriami mons, kurie padar rimtus nusikaltimus ir u tai buvo nuteisti, taip pat individai, kurie teismo nutarimu turjo mokti dideles baudas. Tyrim rezultatai buvo gana netikti. Net ir gyvybikas suin1 Heinz A. M. Procedure v. Consequences // S. Talarico (ed.) Courts and Criminal Justice. Beverly Hills, CA: Sage, 1985; Heinz A. M. Plea Bargaining, Participant Satisfaction, and System Support: Paper Presented at the Law and Society Association. San Diego, 1985; Landis J. M., Goodstein L. When is Justice fair? // American Bar Foundation Research Journal. 1986. P. 675708.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

297

teresuotumas ivengti didels bausms nemenkina velninanio procedrinio teisingumo efekto. Tai bt galima paaikinti pirmiausiai tuo, kad kuo rimtesn situacija, kuo didesn grsm kyla individo gyvybikiems interesams, kuo bejgikesnis jis jauiasi, tuo svarbesn jam tampa teisyb. Taigi individas labiau links taikyti teisingumo kriterijus esant rimtai situacijai. Galima aikinti ir kitaip. Galima manyti, kad rimtas statymo paeidimas ir visi jo padariniai suaktyvina nusikaltlio smonje visa tai, kas iki nusikaltimo padarymo jam nebuvo labai svarbu: teisyb, sin ir pan. Tai sustiprina jo dmes teisybei apskritai, taip pat procedriniam teisingumui. Pagaliau, tai gali bti susij ir su tuo, kad rimiausi statymo paeidimai i tikrj tiriami daug kruopiau, elgiamasi daug atsargiau, kiekvienas ingsnis pagrindiamas daugiau negu smulkaus paeidimo atveju. Tie duomenys prietarauja nusistovjusiam stereotipui, kad mogus, padars rimt nusikaltim, yra kitoks negu visi kiti, kad jis turi maiau sins, maiau links vadovautis dorovs, teisybs kriterijais, kad jis negirdi dorovs ir teisingumo balso. Tas poiris neretai taikomas siekiant pagrsti iaurias bausmes j atvilgiu.

9.3. Pasitenkinimo procedriniu teisingumu altiniai. Arbitro vaidmuo kaip procedrinio teisingumo vertinimo altinis
Perskaitykite modul. Turite suvokti arbitro vaidmens prietaringum ir slygas, kada gino dalyviai visgi psichologikai priima arbitr.

Gino procedr kontrols formos skirtumai, priklausantys nuo treiosios alies dalyvavimo masto
Neretai kilus ginui jo alys paios randa sprendim. Gino dalyviai patys nustato gino objekt (dl ko reikia susitarti), procedras (kokia tvarka aptarti, k aptarti anksiau ir k vliau), ribas (koki dalyk aptarimas perengia gino ribas), bdus (kaip galima tartis ir apskritai elgtis gino metu ir kaip ne) ir pan. Esant teisiniam ginui atsiranda treioji alis gino arbitras teisjas. Jis gali perimti daugum mintj funkcij. Sakykime, teisminio pos-

298

ANTROJI DALIS

dio metu teisjas vykdydamas procesinio statymo nuostatas atlieka visas anksiau mintas funkcijas. Atsivelgiant gino pobd ir teism gali skirtis funkcij perdavimo arbitrui (teisjui) mastas. Mediacija (tarpininkavimas) treioji alis tik silo vairius sprendimus, taiau nei patys sprendimai, nei j aptarimo tvarka alims nra privalomi. alys gali priimti visai kitok sprendimo variant negu silo tarpininkas. Moot (mokomasis teismas). Tai teiss specialybs studentams gerai inomas mokomasis teismas. Jame yra visi vaidmenys (teisjo, iekovo, atsakovo, liudininko, eksperto ir pan.). Tokio teismo metu nagrinjamas ir sprendiamas tam tikras teisinis ginas. Po to vyksta bendras teismo aptarimas. Visas procesas ir priimtas sprendimas vertinami. Remiantis bendra nuomone jie pripastami blogais arba gerais. Taigi iuo atveju treiosios alies vaidmuo jau didesnis. Priimamas toks gino sprendimas, kuriam pritaria ir abi alys, ir teisjas. Rungtynikasis procesas (bendrosios teiss alyse). Tai jau teismo procedra. Teismui pirmininkauja teisjas. Taiau jis pasyviai stebi ali gin. ia paios alys dsto savo vyki versij, pateikia rodymus, uduoda kitai aliai klausimus, vykdo liudinink apklaus, ieko eksperto. Teisjas iuo atveju nenustato gino eigos. alys gali vienaip ar kitaip pakreipti proceso eig. Btent nuo ali klausim ir atsakym priklauso, kas bus aptariama anksiau, o kas vliau, kam bus skiriama daug dmesio, o kam maai ir pan. Taiau galutin gino sprendim priima teisjas, ir is sprendimas alims privalomas. Inkvizicinis procesas labiausiai bdingas kontinentins teiss alims. iuo atveju teisjas aktyvus. Jis pats apklausia alis, uduoda reikiamus klausimus. Jis pats planuoja nagrinjimo eig. Itin tipikas iuo atvilgiu yra Pranczijos civilinis ir administracinis teismas. alys ratu pateikia visus sumetimus ir rodymus. Teisjas savarankikai, alims nedalyvaujant nagrinja juos ir nustato, k jam reikia papildomai suinoti. Jis pats nutaria, kokia kryptimi ir kaip tirti. Teisminio nagrinjimo metu teisjas apklausia alis ir liudininkus, priima sprendim. Kombinuotas procesas (rungtyniko ir inkvizicinio proceso junginys). J. Thiboutas ir L. Walkeris apra ir savotik kombinuot inkvizicinio ir rungtynikojo proceso form. iuo atveju pirmiausiai procesas vyksta pagal rungtynik scenarij (alys paios nukreipia teismin nagrinjim), teisjas tik pasyviai stebi proces. Antrajame etape jis perima iniciatyv ir isiaikina neaikias aplinkybes. Pagrindinis skirtumas tarp t procedr yra tai, kok vaidmen vaidina arbitras ir paios alys. Arbitras (r. 33 pav.) maiausiai teisi turi tarpininkavimo, daugiausia inkvizicinio tyrimo atveju.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

299

Tarpininkavimas

Mokomasis teismo procesas

Arbitraas

Rungtynikasis teismo procesas

Inkvizicinis teismo procesas

Arbitro vaidmens (kontrols) didjimas

33 pav. Gino sprendimo procedr pasiskirstymas pagal arbitro vaidmen (jo kontrols mast)

Gino arbitro reikm sprendiant gin ir gino teisingumo vertinimas


Procedrinio teisingumo tyrimai parod, kad btent arbitro reikm sprendiant gin, tai, kiek teisi jis turi lemdamas nagrinjimo eig ir priimdamas galutin sprendim itin svarbus pasitenkinimo teisminmis procedromis momentas. Nuo J. Thibouto ir L. Walkerio knygos pasirodymo prajo per 30 met. Per t laik buvo atlikta daugyb eksperiment, kuriu metu tiriamieji turjo sprsti gin ir galjo tam tikslui rinktis vien i anksiau mint gino sprendimo procedr. Buvo atlikta ir nemaai eksperiment, kuri metu vairios tiriamj grups turjo sprsti t pat gin, taikydamos vairias sprendimo procedras. ie tyrimai patvirtina t pai ties kuo maiau valdios turi arbitras, tuo labiau alys yra linkusios vertinti gino sprendimo procedras kaip teisingas. Nepasitikjimas arbitru auga kartu su jo valdia. Kaskart, kai padidja jo vaidmuo sprendiant gin, maja ali pasitikjimas jo veiksmais1. i ivada statym leidjui nepaprastai svarbi. Skiriant teisini gin sprendimo procedras jam tenka nustatyti ali ir gino arbitro teises ir pareigas. I anksiau aprayt psichologini tyrim matyti, jog norint, kad procedros bt suvokiamos kaip teisingos, reikia kuo daugiau teisi pa1 Thibaut J., Walker L. A theory of Procedure // California Law Review. 1978. Vol. 66. P. 541566; Thibaut J., Walker L., LaTour S., Houlden P. Procedural Justice as Fairness, 1974 // Stanford Law Review. 1978. Vol. 26. P. 12711289; Thibaut J., Walker L., Lind E. A. Adversary Presentation and Bias in Legal Decision Making // Harvard Law Review. 1972. Vol. 86. P. 386401.

300

ANTROJI DALIS

likti alims. statym leidjas turi suvokti, kad u kiekvien j teisi apribojim, kad ir koki svarbi sumetim jis bt skatinamas, tenka mokti labai brangi kain auganiu proceso dalyvi nepasitikjimu teismo procedr teisingumu. i ivada yra labai svarbi ir proceso dalyviams. Tai dar vienas svarus argumentas neteisinms, ypa psichologinms gino sprendimo procedroms diegti. Derybos, psichologinis tarpininkavimas yra greitai besivystanti gin sprendimo priemon. Apytiksliais skaiiavimais, JAV i 100 gin, kuriuos galt nagrinti teismas, tik vienas realiai j pasiekia. Visi kiti sprendiami ali ar j atstov derybomis. I anksiau mint psichologini tyrim matyti, kad i tendencija padidina pasitenkinim gin sprendimais. Tai svarbu ir renkantis teisinius gino sprendimo bdus. Gino ali advokatai turi daryti visk, kad ginas bt sprendiamas ali pastangomis, o jeigu tai nemanoma, kad bt pasirinkta gino sprendimo forma, paliekanti daugiausiai galimybi alims aktyviai dalyvauti sprendiant gin. iuo atvilgiu tarpininkavimas geriau u arbitra, o arbitraas geriau u teismin nagrinjim.

Bendroji ir kontinentin teis. Aminas ginas: kas geriau rungtynikos ar inkvizicins procedros
Aptarti tyrimai suteikia galimyb sugrti prie amino gino tarp dviej teisini sistem kontinentins ir bendrosios dl to, kokia teisini gin sprendimo sistema yra geresn rungtynikoji ar inkvizicin. Kaip matme anksiau, ios sistemos labiausiai skiriasi tuo, kiek valdios turi teisminio gino arbitras teisjas. Rungtynikojo proceso atveju jis gana pasyviai stebi gin. Aktyviai veikia gino alys. Inkvizicinio proceso atveju teisjas pats aktyviai nukreipia teismin nagrinjim. Ginas, kuri i i procedr yra geresn, trunka jau ne vien imtmet. Nemaai argument buvo isakyta ir vieno, ir kito proceso naudai. Aptarti tyrimai veria manyti, kad rungtynika procedra turi bti suvokiama kaip teisingesn, kadangi leidia bti aktyvesnms gino alims. i prielaid patvirtino jau pirmieji tyrimai1. Turdami galimyb rinktis tarp inkvizicins ir rungtynikos procedros tiriamieji teikia pirmenyb rungtynikajai. Jeigu vienos tiriamj grups ginas sprendiamas taikant rungtynikj procedr, o kitos inkvizicin, paaikja, kad pirmoji grup geriau vertina procedros teisingum.

Houlden P., LaTour S., Walker L., Thibaut J. Preferences for Modes of Dispute Resolution as a Function of Process and Decision Control // Journal of Experimental Social Psychology. 1978. Vol. 14. P. 1330.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

301

Aiku, negalime pamirti, kad tie tyrimai vyko bendrosios teiss alyse. Taigi kyla klausimas, ar tik ie rezultatai nra susij su teisinmis alies tradicijomis. Juk btent rungtynikj nagrinjim JAV ar Didiosios Britanijos gyventojas mato iniasklaidoje ir kasdieniniame gyvenime. Nordami patikrinti i hipotez J. Thiboutas ir L. Walkeris organizavo lyginamj tarptautin tyrim. Jame pagal vienod metodik buvo itirti ir bendrosios, ir kontinentins teiss atstovai (amerikieiai, britai, pranczai ir vokieiai). Buvo lyginamas j poiris rungtynikj ir inkvizicin procedr. Taip pat be grynj rungtynikosios ir inkvizicins buvo suformuotos dvi tarpins procedros vieno tardytojo (ikiteisminio tyrimo rezultatus teismui pristato vienas teismo paskirtas tardytojas) ir dviej tardytoj (ikiteismin tyrim atlieka du vienas nuo kito nepriklausomi tardytojai). Tyrimas parod, kad vis keturi taut atstovai reagavo vienodai didjant teisjo aktyvumui nagrinjant gin majo pasitikjimas procedromis1.

34 pav. Pasitenkinimas rungtyniku ir inkviziciniu sprendimu vairiose alyse

Taigi subjektyviai rungtynikasis procesas visuotinai suvokiamas kaip teisingesnis.

Lind E., Tyler T. The Social Psychology of Procedural Justice. New York, London, 1988.

P. 34.

302

ANTROJI DALIS

Kaip minjome, btinas reikalavimas teisminiam procesui yra tai, kad jis turi bti tiek objektyviai, tiek subjektyviai teisingas. Gino alys turi ieiti i teismo sals sitikinusios, kad j ginas buvo sprendiamas teisingai. iuo atvilgiu geresnes slygas sudaro rungtynikasis procesas. Taiau sukelti subjektyvj sitikinim nra vienintelis teisminio nagrinjimo tikslas. Svarbi yra ir objektyvioji pus kiek teisminio nagrinjimo procedros utikrina nagrinjimo nealikum bei vis bylai svarbi aplinkybi iaikinim. Svarbus argumentas inkvizicinio proceso naudai yra prielaida, kad aktyvus teisjas profesionalas sugeba kryptingiau, vadinasi, geriau isprsti gin. I tikrj, kai alys ginijasi, o teisjas tik pasyviai stebi, toks nevaldomas ginas gali vystytis neproduktyvia kryptimi. Tokio nevaldomo gino metu gali neikilti aplinkybs, kurios i tikrj yra labai svarbios ginui sprsti. Kitaip yra, pasak io poirio alinink, kai ginui aktyviai vadovauja teisjas. Jis yra aukiau u alis, dl to mato vis gin i alies, jis pastebs, kad ali akirat nepakliuvo vienos ar kitos svarbios aplinkybs. Jeigu tai yra tiesa, tai inkvizicinis procesas identikame gine turi iaikinti daugiau fakt negu rungtynikasis. Rungtynikojo proceso alininkai su tuo nesutinka. Jie mano, kad svarbiausia aplinkybms iaikinti yra tai, kad tai daryt asmuo, labai suinteresuotas jas iaikinti. Btent toki galimyb jam suteikia rungtynikasis procesas. Kiekviena gino alis yra gyvybikai suinteresuota isiaikinti visas aplinkybes, kurios gali patvirtinti jos ties. Taigi galin j tai daryti galime bti rams visi tokie faktai bus iaikinti. Lygiai taip pat yra ir su prieinga alimi. Abi alys suinteresuotos nepalyginti daugiau negu teisjas, kuriam i byla tik viena i daugelio ir kuris suinteresuotas tik tiek, kiek j skatina profesins pareigos jausmas. Taigi kuri i teisini procedr yra objektyviai geresn? Psichologai band isiaikinti ir moment. Eksperimentas buvo suprojektuotas taip, kad bt galima kuo tiksliau nustatyti, kas pilniau iaikina gino aplinkybes: rungtynikasis ar inkvizicinis metodas. Keletas tiriamj grupi turjo nagrinti tas paias bylas. J fabula buvo suprojektuota taip, kad bt vienodas argument kaltinamojo naudai ir nenaudai skaiius. Buvo tiriama, kaip arbitrai inaudos tuos argumentus, k jie inaudos aktyviau argumentus u ar prie. Gera procedra tokia, kurioje arbitro akirat pakliva visi argumentai ir u, ir prie. Bloga procedra yra, sakykime, tokia, kurioje atsiranda vienoks ar kitoks tendencingumas, kuri skatina arbitr daugiau kreipti dmes argumentus prie kaltinamj negu u. Taigi tyrimo metu buvo siekiama isiaikinti, kiek kiekviena i pagrindini procedr utikrina, kad neatsi-

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

303

rast tendencingumo, pavyzdiui, kai atsivelgiama tik kaltinamajam palankias arba tik nepalankias aplinkybes. Tendencingumas, nuo kurio turi apsaugoti gera gino procedra, gali atsirasti vairiai. Pirmiausiai, arbitro iankstinis sitikinimas kaltinamojo kaltumu arba nekaltumu. Jis jau girdjo apie gin ir jau susidar kakoki nuomon, jam nelabai patiko viena alis ir pan. Pats to nesuvokdamas arbitras atidiau ir palankiau klausys vienos alies argument ir kritikiau kitos. Eksperimentatoriai band sumodeliuoti i situacij. Pusei arbitr buvo parodyti panas atvejai, nagrinti anksiau, ir jiems buvo sukuriamas spdis, kad paprastai tokiose bylose kaltinamasis bna i tikrj kaltas, pavyzdiui, jie mat, jog visose panaiose bylose kaltinamasis buvo galiausiai pripaintas kaltu. Kitai pusei tokie atvejai nebuvo rodomi. Ir pirmj, ir antrj viena dalis nagrinjo byl taikydami rungtynik procedr, kita inkvizicin. Eksperimentas parod, kad rungtynika procedra gerokai atsparesn ikreipianiam iankstinio sitikinimo poveikiui1. Ir tie, kuriems buvo formuojamas iankstinis nusistatymas, ir tie, kuriems nebuvo tai daroma, teisminio nagrinjimo metu isiaikino vienod aplinkybi u ir prie skaii. Inkvizicin procedra pasirod daug jautresn iankstiniam arbitro nusistatymui. ia atsirado esmini skirtum tarp t arbitr, kurie buvo i anksto nusistat, ir t, kurie nebuvo. Kitas klausimas, kylantis lyginant abi procedras iaikinamos svarbios informacijos kiekis. Kuri procedra leidia iaikinti didesn dal bylai svarbi aplinkybi? Eksperimentatoriai band palyginti, kaip veikia abi procedros, kai kaltinamojo naudai yra maai fakt, kai j yra tiek pat, kaip ir jo nenaudai, ir, pagaliau, kai j daug. Eksperimentas parodo, kad abiej procedr veikimas skiriasi tik labai svarbiu atveju kai kaltinamojo naudai yra maai argument. ioje situacijoje rungtynikoji procedra stipriai padidina gynybos aktyvum, gynyba pradeda dti itin daug pastang naujiems faktams savo naudai rasti. Rezultatas kaltinamojo pozicija stiprja. Pavyzdiui, i tikrj tam tikroje byloje 25 proc. fakt yra kaltinamojo naudai ir 75 proc. jo nenaudai. Bet ie faktai objektyviai egzistuoja. Dar reikia, kad visi jie iplaukt teisminio gino metu. Taip pat reikia, kad ir arbitras (teisjas) priimdamas galutin sprendim atsivelgt tiek palankius, tiek nepalankius faktus. Bt blogai, jeigu tokioje situacijoje paaikt (kaip, deja, neretai atsitinka realiame teisme), kad jeigu daugiau fakt yra kaltinamojo nenaudai, tai teismas nustoja pastebti faktus, bylojanius jo naudai.
1

Lind E., Tyler T. The Social Psychology of Procedural Justice. New York, London, 1988. P. 21.

304

ANTROJI DALIS

Atlikti eksperimentai parod, kad rungtynika procedra ir iuo atvilgiu pajgesn. Reikia pabrti, kad atvejis, kai nagrinjimo metu daugiau kaltinamajam nepalanki fakt ir pradeda formuotis arbitro sitikinimas, kad jis kaltas, ypa svarbus teisingumui. ia ypa lengvai gali vykti teismo klaida. Rungtynikos procedros taikymas ilaiko tikr argument u ir prie santyk. Sakykime, mintojo eksperimento metu byloje i tikrj buvo 25 proc. argument u ir 75 proc. prie. Pirmojoje eksperimento dalyje ginas buvo nagrinjamas rungtyniavimo bdu. Patikrinus, kiek fakt u ir prie buvo iaikinta teisminio gino metu ir kiek i j atsivelgta priimant sprendim, paaikjo, kad 26 proc. buvo kaltinamojo naudai ir 74 proc. jo nenaudai. Taikant inkvizicin procedr tuo paiu atveju (objektyviai 25 proc. u ir 75 proc. prie kaltinamj) nagrinjimo ir sprendimo primimo metu santykis buvo jau kitoks (u j buvo 20 proc., prie 80 proc.)1. Matome, kad inkvizicin procedra skandina kaltinamj, padaro j labiau kalt, negu jis i tikrj yra. Taigi rungtynikoji procedra ir objektyvi parametr atvilgiu turi svarbi privalum.

Psichologinis pakantumas arbitro kontrolei


Esame priprat, kad ne viskas pasaulyje vyksta taip, kaip mums nortsi. Jeigu suprantame, kad kitaip nemanoma, atsiranda pakantumas neivengiamo blogio primimas. Svarbu, kad tokiu atveju vyksta vertinimo standart pokyiai. klausim, ar esame patenkinti, atsakome Taip. Ms atsakymas nereikia, kad i tikrj mums patinka tai, kas vyksta. Jis reikia, kad inome, jog geriau negali bti, ir niekam neturime dl to pretenzij. Jeigu manytumme kitaip, jeigu tiktumme, kad gali bti geriau, btume nepatenkinti, ms nepasitenkinimas kartu bt pretenzija tiems, kurie dl to kalti. Taigi psichologinis pakantumas tam, kas negali bti kitaip ir dl ko niekas nekaltas lyg ir neutralizuojaneigiam nepasitenkinimo poveik. Kakas panaaus vyksta ir nagrinjant bei sprendiant ginus. Apskritai gino alys tartinai iri arbitr, joms labiau patikt paioms sprsti gin. Taiau yra situacij, kai jis yra neivengiama btinyb, ir alys visgi mano, kad geriau turti gino arbitr.

Lind E., Tyler T. The Social Psychology of Procedural Justice. New York, London, 1988.

P. 24.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

305

Veiksniai, lemiantys ali poiri arbitro kontrol


Kokiomis aplinkybmis alys pradeda teikti pirmenyb gino sprendimui su arbitru? Procedrinio teisingumo tyrintojai iam klausimui skyr nemaai dmesio. I daugelio veiksni trys pasirod itin svarbs: didelis laiko trkumas, labai prietaringi ali interesai ir aiki toki gin sprendimo standart buvimas 1. J. Thiboutas ir L. Walkeris tuos rezultatus komentuoja taip: Autokratins procedros (taip autoriai vadina gino procedras, kurios taikomos dalyvaujant arbitrui autoriaus pastaba) pageidaujamos moni, kurie skuba, bet turi bendr tiksl ir sutaria dl standart (kredo ar ideologini kanon), kuriuos reikt panaudoti alinant nesutarimus. Toki pat procedr pageidauja mons, kurie neturi idj, kaip isprsti gin, kurie jauia, kad jau nekontroliuoja jo eigos ir kuriems reikia t gin kuo greiiau isprsti. Ir prieingai, maiausiai link pasikliauti arbitru mons, turintys pakankamai laiko savarankikai sukurti gino sprendimo standartus ir laiko diskusijoms2.

Praktins ivados
ios ivados reikmingos ir statym leidjui, ir taikytojui, ir vykdytojui. Jos patikslina slygas, kai arbitro dalyvavimas sprendiant gin nemaina ali sitikinimo, kad taikomos teisingos procedros. Jos nusako problemas, kurias reikia isprsti norint nagrinti gin be arbitro: tai laiko ir bendr interes radimas. Btent tuo keliu paprastai eina ir vairiausi gin tarpininkai. Savo darb tarpininkaujant gino sprendimui jie pradeda ne nuo paties gino, bet nuo slyg jam sprsti sukrimo. Jie siekia organizuoti gino aptarim aplinkoje, kur gino alys jauiasi patogiai ir neturi skubti. Net ir utikrinus toki aplink jie neskuba pradti svarstyti gin, o, pirmiausia, stengiasi isiaikinti kuo daugiau alis vienijani aplinkybi. Kitaip tariant, prie svarstant tai, kas gino alis skiria, suprieina, pirmiau isiaikinama, kas jas vienija.

1 Lind E., Tyler. T. The Social Psychology of Procedural Justice. New York, London, 1988. P. 15; Houlden P., LaTour S., Walker L., Thibaut J. Preferences for Modes of Dispute Resolution as a Function of Process and Decision Control // Journal of Experimental Social Psychology. 1978. Vol. 14. P. 1330. 2 Thibaut J., Walker L. Procedural justice: A Psychological Analysis. Hillsdale, New York: Eribaum, 1975. P. 16.

306

ANTROJI DALIS

9.4. sitikinimai dl bdo, kuriuo turi bti isprstas konfliktas. Psichologiniai teisini sitikinim altiniai
Sakykime, kad alys pripasta, jog dalyvauti arbitrui sprendiant j gin yra btina. Js esate arbitras. I anksto planuojate savo elgesio strategij. Pabandykite i anksto numatyti taisykles, kuri laikysits sprsdamas gin. Tada perskaitykite modul. Palyginkite, kiek js patirtis ir sitikinimai sutampa su psichologini tyrim ivadomis.

sitikinim dl bdo, kurio turi bti isprstas konfliktas, prigimtis


Yra gin, kurie kyla retai, todl tik jiems kilus alys ieko j sprendimo bdo. Taiau yra ir pastovi konflikt ir gin, kuriems sprsti egzistuoja pastovs bdai standartai. Tipiki yra teisiniai ginai, ypa ginai vieojoje sferoje baudiamojoje ir administracinje teisje. Konfliktas tarp nukentjusiojo ir nusikaltlio vadinamas nusikaltimu ir sprendiamas baudiamosios teiss metodais. Kai vyksta vagyst, plimas ar nuudymas, inome, kad vienintelis bdas teisybei atkurti yra baudiamasis persekiojimas ir baudiamoji bausm. Tiesiog nesivaizduojame, kad tok konflikt tarp ali bt galima sprsti kakaip kitaip. Taip yra todl, kad esame iaug visuomenje, kur tokie konfliktai visada taip sprendiami. Taiau toli grau ne visada toks panai konflikt sprendimo bdas buvo vienintelis ir savaime suprantamas. Arabijoje toks pats savaime suprantamas buvo atsiskaitymas u padaryt skriaud. statymas ir paproiai netgi nustatydavo konkreias kainas (Donald Black). Buvo apibrtos kainos u vyro, moters, vaiko nuudym. udikas inojo, kiek kupranugari kiekvienu tokiu atveju jis turi perduoti nukentjusiai pusei. Taigi visais tokiais atvejais egzistuoja tai, kas anksiau buvo pavadinta konkreiais gino sprendimo standartais. Tie standartai egzistuoja dviem pavidalais: teisiniu ir psichologiniu.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

307

Teisiniai tai teiss numatyti bdai, kuriais visuomenje sprendiami tam tikri konfliktai. Psichologiniai tai gyventoj sitikinimai apie tai, kaip turi bti sprendiami tie patys konfliktai. Santykiai tarp teisinio ir psichologinio lygio gali bti vairiausi. Vienas variantas visikas sutapimas. Konfliktai sprendiami tiksliai taip, kaip jie, pagal gyventoj sitikinimus, turi bti sprendiami. Tai optimalus variantas. mons tiki teisini procedr teisingumu, nes tos procedros visikai atitinka j sitikinimus. Kitas variantas neatitikimas. Teisins procedros neatitinka gyventoj sitikinim. Matme, kad vienas svarbiausi procedr parametr yra tai, kiek teisi suteikiama arbitrui. Taigi labai svarbu, ar ia sutampa teisinis ir psichologinis lygiai. Jeigu alys linkusios sprsti gin savarankikai, o teis nustato, kad j turi sprsti arbitras, galime sakyti, kad teis atima i gino dalyvi galimyb patiems sprsti gin, primeta joms arbitr. Aiku, kad iuo atveju alys bus linkusios suvokti vis procedr kaip neteising. Toks neatitikimas lengvai gali kilti teiss srityse, kur vyrauja legitimumo principas, nustatantis, kad statym taikyti btina kiekvien kart, kai atsiranda jo hipotezje nurodytos aplinkybs. Taip yra, pavyzdiui, su baudiamuoju statymu. Mat baudiamosios teiss teorija teigia, kad nusikaltimas ne tik ali (nukentjusiojo ir nusikaltlio) reikalas. Nusikaltimas kelia grsm ir svarbioms visuomens vertybms. Pavyzdiui, kai umuamas mogus ne tik padaroma ala jam, jo eimai. Dar svarbiau, kad padaroma ala visai visuomenei. Taip yra dl to, kad nuudymas tai smgis bendrajam sitikinimui, kad mogaus gyvyb yra nelieiama. Jeigu galima nuudyti vien mog, vadinasi, galima nuudyti ir kit. Paeidiama tai, kas vadinama teiss saugomomis vertybmis. Dl to statymas atima i ali teis tokiais atvejais paioms savarankikai aptarti konflikt ir j isprsti. Tarybiniais laikais ne kart tekdavo susidurti su tokia situacija. Kompanija keletas vaikin ir mergina linksmai kartu leidia laik. Nemaai igeriama. Vaikinai iprievartauja mergin. Sugrusi namo ji su aaromis visk papasakoja savo mamai. Mama paduoda pareikim policij. Isigand vaikin tvai greitai surenka pinigus, kuri pakakt nupirkti merginos eimai main. Jie nuvyksta su mintja suma pas nukentjusiosios tvus, pinigai priimami, ir visi kartu vyksta atsiimti pareikimo. Taiau policijoje paaikdavo, kad pareikimo atsiimti jie negali. vyko nusikaltimas, paaikindavo jiems pareignas, o tai jau ne tik js, bet labiau valstybs reikalas. alys grdavo namo jausdamos, kad vyko neteisyb. Tai neteisyb, pirmiausiai, nukentjusiosios atvilgiu. Lengvoji maina leist pamirti jai padaryt skriaud. Kartu tai buvo skriauda ir nusikaltliams. I j

308

ANTROJI DALIS

buvo atimta galimyb itaisyti savo klaid ar bent kompensuoti padaryt al. Tokiais atvejais galime konstatuoti aik gyventoj sitikinim dl teisingo gino sprendimo bdo (psichologinis lygis) ir teisini procedr neatitikim. ymus norveg tyrintojas Nilsas Christie i situacij pavadino vagyste i gino ali pavagiamas j konfliktas. Jis teigia, kad bet koks konfliktas visada yra i ali nuosavyb, ir tik jos turi teis sprsti, ar turi treioji alis (arbitras) dalyvauti j sprendiant. Mintuoju atveju i konflikto ali atimama galimyb paioms nutarti, kaip sprsti konflikt.

Subjektyvi sitikinim dl teisini gin sprendimo bd teisingumo tyrimas


Demokratinje alyje labai svarbu, kad teisins procedros atitikt gyventoj psichologinius sitikinimus. Nordamas kurti tokias teisini gin sprendimo procedras, kurias gyventojai vertina kaip teisingas, statym leidjas turi gerai itirti j psichologinius sitikinimus. Tuo tikslu suformuluojamos gin fabulos, su kuriomis susiduria kriminalin justicija, jos pateikiamos gyventojams, ir jie turi atsakyti klausim, kokiu bdu ginai turi bti sprendiami. Toliau nagrinjama, kiek gyventoj nuomon atitinka teiss nuostatas. Kaip pavyzd galima pateikti vokiei tyrintojo Klauso Sessaro atlikt tyrim. Tyrimo tikslais buvo suformuluota keletas situacij. Kiekviena i j vaizdavo nusikaltim ir jo padarinius nukentjusiajam. Tiriamieji turjo nutarti, kaip turi bti sprendiamas toks konfliktas: teikiant gino dalyviams galimyb patiems isprsti j konflikt (pvz., savitarpio susitarimu, susitarimu tarpininkaujant arbitrui) ar atimant i j t teis (pvz., teisme, taikant baudiamosios teiss procedras). Toliau pateikiami situacij apraymai ir gino sprendimo variantai, kuriuos galjo rinktis tiriamieji.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

309

2 l e n t e l . Subjektyvi sitikinim dl teising teisini gin sprendim bd tyrimo pavyzdys1 Gino sprendimo variantai2 Eils nr.
ali ali ali susitarimas BaustarsusitaKrims vadovaupusarimas minasujant arbitvio tarpininlin rui krimi- velsusi- kaujant baunininalins tari- prastam sm mas justicijos mas arbitrui pareignui 3 4 5 6 7

Teiss paeidimas

I viso

1 1 2 3

2 T. iplia praeiviui i rank rankin, kurioje yra 180 DM. T. ieina i restorano neapmokjs 72 DM sskaitos. Praeidamas T. griebia nuo prekystalio du bananus, kuri bendra vert 15 DM, ir pabga. Ivykos metu T. susipyko su savo kolega. Jie susikimba. Kad isivaduot nuo kolegos, T. smogia jam pilv. Kolega susilenkia, krenta, mirtinai susitrenkia galv laiptus. T. pro lang lenda fabrik ir pagrobia instrument ir rangos, kuri vert 400 DM. T. vaiuoja miesto traukiniu be bilieto, kuris kainuoja 3,40 DM. Kai buto gyventojas buvo darbe, T. norjo eiti jo but. Dideli pastang dka T. pavyko ilauti spyn. Jis ine i buto pinig ir kit daikt, kuri vert 1200 DM.

13.4 51.2 67.8

21.0 25.8 18.0

16.8 8.7 4.6

23.8 9.5 6.3

8 25.1 100.0 4.8 3.3 100.0 100.0

2.3

6.6

35.8

28.0

27.4 100.0

3.4

12.2

23.7

34.2

26.4 100.0

50.9

30.3

7.2

6.5

5.1

100.0

0.5

3.3

14.2

26.2

55.7 100.0

Klaus S. Wiedergutmachen oder strafen Einstellungen in der Bevlkerung und der Justiz Ein Forschunssbericht CentaurusVerlagsgesellschaft Pfaffenweiler, 1992. S. 98 2 Smulkesn sprendimo variant apraym r. po lentels.

310

ANTROJI DALIS 3 4 5 6 7

2 T. suino, kad jo dd nori parduoti 800 DM verts stereoaparatr. Jis susitaria su dde dl pirkimo, ima aparatr ir paada kit dien atneti pinigus, nors puikiai ino, kad neturi tam joki l. Kit savait viskas ikyla aiktn. 9 Saugomojoje automobili aiktelje T. atidaro automobilio bagain ir iima 620 DM verts fotoaparat. 10 Po kino pasisilo moteriai, irjusiai t pat film, j palydti. Pakeliui jis pradjo kibti prie jos. Moteris prieinosi. Tada T. nutemp j artimiausius krmus ir iagino.

1 8

68.1

18.3

6.8

4.0

2.8

8 100.0

1.5

13.0

26.6

28.2

30.7 100.0

2.2

2.8

7.4

16.4

71.3 100.0

Konflikto sprendimo variantai. 1. ali tarpusavio susitarimas. Nusikaltlis ir auka turi tarpusavyje (jeigu reikia, tai ir su treiojo asmens pagalba) susitarti dl alos atlyginimo ir susitaikymo. 2. ali susitarimas tarpininkaujant prastam arbitrui. Nusikaltlis ir auka turi su oficialiai paskirto arbitro pagalba susitarti dl alos atlyginimo ir susitaikymo. 3. ali susitarimas vadovaujant arbitrui kriminalins justicijos pareignui. Kriminalins justicijos pareignas turi organizuoti susitaikym ir toliau stebti arba priirti, kaip jis vykdomas. 4. Bausms suvelninimas. Nusikaltlis turi bti nubaustas. Kai jis nukentjusiam atsilygina, tai gali bti atsivelgta velninant bausm arba i viso j panaikinant. 5. Kriminalin bausm. Nusikaltlis turi bti nubaustas. Net jeigu jis ir atlygins al, tai neturi velninti bausms. Mintos situacijos buvo pateiktos Vokietijos gyventoj atrankai. Nagrindami j atsakymus matome, kad didel apklaustj dalis linkusi teikti pirmenyb tokiam sprendimui, kai alys savarankikai sprendia savo gin nedalyvaujant arbitrui ir, juo labiau, kriminalinei justicijai. Taip pat nesunku pamatyti, kad kriminalins justicijos dalyvavimo btinyb tiriamieji

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

311

iri tada, kai nusikaltimas yra sunkus ir sunkiai atlyginamas. Pavyzdiui, dauguma sutaria, kad dl smulkesnio turto grobstymo nusikaltlis ir nukentjusysis turi patys susitarti. Taiau esant didels verts turto grobstymui didesn tiriamj dalis mano, kad btinas kriminalins justicijos pareign sikiimas. Antra vertus, kuo didesn pasipiktinim sukelia nusikaltimas, kuo daugiau jis gali liudyti, kad nusikaltlis niekingas mogus, tuo daugiau moni mano, kad bt neteisinga leisti tartis su juo ir j reikia btinai nubausti. Kaip inoma, itin svarb vaidmen formuojant ir taikant teisines gino sprendimo procedras vaidina kriminalins justicijos pareignai: teisjai, advokatai, policijos ir prokuratros pareignai. Dl to tyrjas ityr ir j psichologinius sitikinimus taikytin procedr atvilgiu. Tyrimas parod, kad mintieji psichologiniai sitikinimai gali gerokai skirtis. Tai priklauso nuo pareigno vietos ir jo asmenybs bruo, ypa amiaus ir lyties. Pagrindin ivada: jaunos moterys pareigns, ypa tos, kurios daugiausiai susijusios su gynyba, linkusios kaip manoma maiau taikyti baudiamj sprendim, leisti nusikaltliui ir nukentjusiesiems patiems sprsti savo konflikt. Vyresnio amiaus vyrai, kaltinimo atstovai, prieingai, link padidinti arbitro (baudiamojo teismo) vaidmen. is ir panas tyrimai taip pat rodo, kokios turi bti baudiamosios procedros, kad atitikt teisybs jausm. Tai pirmiausiai privataus kaltinimo institutas. Tai baudiamojo statymo nuostatos, apibrianios nusikaltimus, pagal kuriuos byla gali bti ikelta tik esant nukentjusiojo skundui. i nuostata skatina nusikaltl susitarti su nukentjusiuoju. O tai manoma tik jiems susitarus dl nusikaltimo padarytos alos atlyginimo. Tai, antra vertus, statymo nuostatos, leidianios nukentjusiajam atsisakyti baudiamojo persekiojimo vlesnse nusikaltimo tyrimo stadijose.

Arbitro taikomos procedros ir subjektyvusis teisingumo vertinimas


Panagrinkime situacij, kai sprendiant gin dalyvauja arbitras. Pastarasis gali elgtis vairiai, pavyzdiui, gali smulkiai komentuoti kiekvien savo veiksm, gali pasitarti su alimis, iklausyti visus j pasilymus, o gali ir nutaisyti nevelgiam min ir kaip kariuomens vadas komanduoti, vengti bet koki paaikinim ir reikalauti beslygikai paklusti kiekvienam savo sprendimui. vairus gali bti ir arbitro poiris informacij, kuri jam teikia alis. Jis gali leisti abiem alims paioms kalbti ir atidiai iklausyti visk, k jos sako, gali klausytis tik to, kas, jo nuomone, turi ry su ginu ir gali gal gale pats nurodyti, kokia informacija jam reikalinga. Skirtingas

312

ANTROJI DALIS

gali bti jo elgesys, manieros, mandagumas. Jis gali bti labai mandagus, kiekvien kart prie uduodamas klausim ar pasakydamas savo nuomon atsiprayti, o gali elgtis vyrikai ir rytingai trumpaidrtai pareikti savo nuomon. Jis gali elgtis kaip lygus su lygiais, o gali bti ir viresnis u alis. Kyla klausimas, kaip procedr teisingumo vertinimas priklauso nuo vairi arbitro elgesio ypatum? Atsakymas klausim labai reikmingas norint atsakyti dar svarbesn klausim kaip turi elgtis arbitras, kad jo gino sprendimo procedros bt ali subjektyviai vertinamos kaip teisingos.

9.5. Procedr teisingumo vertinimo ir arbitro elgesio savitarpio ryiai


ali informuotumas ir teisingumo vertinimas
Sena teisinink legenda pasakoja, kad kart imintingas karalius nutar vykdyti didel teisin reform. Pateikdamas nurodymus komisijai, kuri turjo parengti naujus statymus, karalius pasak: Turite parengti tokius aikius statymus, kad paprastiems monms nereikt klausinti. Po savaits komisija papra audiencijos pas karali. Js didenybe, kreipsi jie. Mes galime parengti tokius aikius statymus. Bet inokite, kai paprasti mons prads suprasti statymus, klausim bus daug daugiau. Klausimas, kiek informuoti gino ir apskritai proceso dalyvius, yra aminas. Prajusiais imtmeiais buvo laikomasi nuomons, kad kuo maiau mons imano apie teis ir teism, kuo paslaptingesni jie atrodo, tuo daugiau pagarbos jiems jauiama ir daugiau pasitikima j sprendimais. Tais paiais sumetimais buvo itin stengiamasi slpti nuo j teisingumo virtuv tikras sprendim primimo procedras. Liaudis turjo matyti tik teisingumo fasad, jo simbolin ir ikilmingj pus. Buvo manoma, kad tik taip galima palaikyti pagarb teisingumui, vadinasi, ir tikjimui, kad jis vykdomas teisingai. XX a. pleiantis demokratijai papt kiti vjai vis daugiau kalbama apie skaidrum, vie kontrol ir pan. Dabar jau taip pat ventai tikima prieinga nuomone, kad btent visikas aikumas gali utikrinti tiek pat teisingum, tiek liaudies tikjim juo. O kaip gi yra i tikrj?

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

313

is klausimas aktualus ne tik kuriant statymus, bet ir juos taikant, pavyzdiui, teismo veikloje. Bet koks teisjas ir apskritai gino arbitras gali rinktis i dviej variant, jis gali visk komentuoti ir aikinti kiekvien savo ingsn, pasakoti, k rengiasi daryti. Be to, jis gali leisti kiekvienam proceso dalyviui bet kuriuo metu uduoti bet kok klausim. Igirds tok klausim jis gali nuoirdiai bandyti kuo isamiau ir aikiau j atsakyti. O gali elgtis ir prieingai stengtis kuo maiau informuoti ir kak sakyti tik tada, kai tai absoliuiai btina. Be to, jis gali neleisti uduoti klausim, o jeigu jie uduodami, neatsakyti juos, arba atsakyti taip, kad klausiantys nieko nesuprast. Pirmas atviras teisjas gali kelti pasitikjim savo atvirumu, taiau lengvai pamatome ir kiekvien jo darbo trkum, todl mums gali kilti vairiausi abejoni dl jo veiksm teisingumo. Antrasis neleidia paaliniams pamatyti nieko, kas sukelt j abejones. Kokia taktika geresn? Siekiant atsakyti svarb klausim buvo atlikta nemaai tyrim. Buvo lyginamas pasitenkinimas moni, su kuriais pareignas (pavyzdiui, policijos) noriai kalbjo, ir toki, su kuriais laiksi santriai. Buvo lyginamas pasitenkinimas grupse, kur arbitras sprsdamas gin plaiai komentavo savo veiksmus ir atsakydavo klausimus, su nuomone t grupi, kuriose tai nebuvo daroma. Dvi tyrim ivados yra ypa svarbios: 1. Tyrimai vienareikmikai parod, kad atviras, informatyvus arbitro elgesys sukelia daugiau pasitikjimo ir procedr, ir rezultat teisingumu. 2. Tyrimai parod, kad informatyvus arbitro elgesys yra ypa stipriai veikiantis veiksnys. Jis padaro daug stipresn poveik negu daugelis kit. Informavimo svarb gerai iliustruoja T. Tylerio tyrimas1. Jis lygino, kok poveik daro keturi veiksniai, kuri kiekvienas turt mainti pasitikjim arbitru. Tiriamieji turjo duomen, kad arbitras yra mogus, turintis nacionalini ir kitoki prietar, jiems buvo sudarytos prielaidos manyti, kad arbitras pats suinteresuotas gino rezultatais ir kad gino rezultatai labai svarbs tiriamiesiems. Vieniems tiriamiesiems nebuvo leista bendrauti su arbitru, jis neleisdavo gino dalyviams pasisakyti, kitiems tai buvo leidiama. Tyrimo rezultatai buvo gana netikti. Atrodyt, kiekvienas i mint moment yra svarbus ir turt daryti tak pasitenkinimui. Taiau i tikrj svarbus pasirod tik galjimas bendrauti su arbitru. ia tiriamieji pasiymjo ypatingu jautrumu. Jeigu tiriamasis jaut, kad jam neleidiama pasisakyti, kad jam neteikiama informacijos, kad su juo nekalbama, jo nuo-

Tyler T. R. Conditions Leading to Value Expressive Effects in Judgments of Procedural Justice: A Test of Four Models // Journal of Personality and Social Psychology. 1987. Vol. 52. P. 333344.

314

ANTROJI DALIS

mon apie taikom procedr teisingum i karto ymiai blogjo. Kodl is momentas toks svarbus? Natralu manyti, kad tai turt bti susij su galimybe kontroliuoti gino sprendimo proces. I tikrj, kad darytumme tak gino sprendimui, kad galtumme koreguoti tai, kas, ms nuomone, yra neteisinga, reikia pirmiausiai turti informacijos apie tai, kas ir kam daroma. Taigi galime manyti, kad tiriamiesiems informuotumas tuo svarbesnis, kuo daugiau duoda galimybi paveikti gino eig. Tyrimai parod, kad tai ne visai taip. Paaikjo, kad daniausiai tiriamiesiems ne tiek svarbu kontroliuoti gino sprendim, kiek tiesiog isakyti savo nuomon apie procedras. Neretai galimyb pasisakyti yra labai svarbi net jeigu tiriamasis tiksliai ino, kad tai neturs jokio poveikio gino sprendimo procedroms ir galutiniam sprendimui. L. Musanteas., M. A. Gilbertas, J. Thibautas specialiai tyr moment (1983)1. Jie suskirst savo tiriamuosius kelet grupi. Kiekviena grup turjo sprsti t pat gin. Buvo nustatoma tam tikra procedra, pagal kuri turt vykti aptarimas. i procedra buvo aptarta kiekvienoje grupje. Bet vienoms grupms buvo pasakyta, kad io aptarimo rezultatus bus atsivelgta nustatant galutin gino nagrinjimo tvark, kitose kad aptarimas neturs poveikio ir reikalingas tik tam, kad grups nariai geriau suprast procedr. Pagaliau buvo grupi, kur joks aptarimas nevyko. Tiriamieji turjo suprasti procedr ir j vykdyti. Eksperimento rezultatai parod, kad: 1. pasitenkinimas gino procedromis yra didesnis, jeigu gino dalyviai gali jas i anksto aptarti; 2. tas efektas pasireikia ne tik tada, kai tikimasi, jog pasilymus bus atsivelgta, bet ir tada, kai gino alys tikrai ino, kad to nebus. Pati galimyb ireikti savo nuomon, sitikinimus mogui labai svarbi. Tai ekspresyvioji procedr aptarimo pus. sivaizduokime mog, kuris nesutinka su procedra, kritikai j vertina, mano, kad visk reikt organizuoti kitaip, taiau jis vis tiek privals j naudoti sprsdamas gin. Aiku, jis vertins tokia procedr neigiamai. Taiau mintieji tyrimai rodo, kad tai ne viskas. Jeigu tokiam mogui bt suteikta galimyb pareikti savo nuomon, plaiai pasisakyti apie procedr ir savo sitikinimus jos atvilgiu, nepasitenkinimas bt ymiai maesnis. Pavyzdiui, studentai, kuriems bus leista dalyvauti aptariant egzamino procedr, bus labiau patenkinti, net jeigu j nuomon nebus atsivelgta2.
1 Musante L., Gilbert M. A., Thibaut J. The Effects of Control on Perceived Fairness of Procedures and Outcomes // Journal of Experimental Social Psychology. 1983. Vol. 19. P. 223238. 2 Lind T., Tyler T. R. The Social Psychology of Procedural Justice. New York, London, 1988. P. 103.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

315

Rezultatas nebus toks netiktas, jeigu prisiminsime, kaip danai gyvenime mums svarbus ne ms veiksm ar pasisakym praktinis rezultatas, o pati galimyb kak daryti bei ireikti savo nuomon. Susidr su neteisybe mes ireikiame pasipiktinim j tiesiog todl, kad j jauiame. Mes protestuojame ir tada, kai manome, kad tai padarys reikiam poveik, ir tada, kai neturime jokio pagrindo tuo tikti. Tai ir yra ekspresyvin funkcija veikimas tam, kad kak ireiktume, o ne tam, kad gautumme kakok praktin rezultat. Kai ireikiame savo jausmus arba nuomon, mums svarbu, kad tai bt atkreiptas dmesys. Jeigu protestuojame, mums reikia, kad kiti mons, kuriems skiriamas ms protestas (tiek prieai, tiek draugai) atkreipt dmes j, kad tai jiems padaryt spd, priverst susimstyti. Tai svarbu net jeigu nebus jokio praktinio rezultato. Atlikti tyrimai patvirtino io momento svarb. Paaikjo, kad net jeigu mons abejoja arbitro objektyvumu, jie labai jautrs tam, kaip atidiai iklausyta j nuomon, taip pat kiekvienam poymiui, kad ta nuomon padar spd, kad buvo apmstyta, apsvarstyta ir pan.1 Galimyb ireikti savo nuomon plati svoka. Svarbus ir kiekybinis, ir kokybinis aspektas kiek ir kaip leidiama pasakyti savo nuomon. Kuo labiau apribojama i galimyb, kuo labiau siekiama pasisakym sprausti tam tikras formas, tuo labiau gino dalyvis gali jausti, kad jam neduodama pasisakyti ir kad jo pasisakymas ignoruojamas. Tas momentas itin svarbus vertinant teisines procedras. E. Lindas ir T. Tyleris iliustruoja moment tokiu pavyzdiu. Sakykime, isinuomojote but, buto savininko reikalavimu i anksto sumokjote ustat tam atvejui, jeigu padarytumte butui alos. Pasibaigus nuomos laikui ir jums isikraustant i buto eimininkas negrina jums ustato, rodindamas, kad ia nuomos mokesio dalis. Js skundas svarstomas teisme. Jums gali atrodyti, kad labai svarbu praneti teismui, jog eimininkas, pams ustat buto saugumui utikrinti, pats vis t laik saugumu nesirpino, kad labai sunku buvo ireikalauti, kad jis atlikt reikiamus remontus. Teismas, vadovaudamasis santykinumo principu, tikriausiai neleis apie tai kalbti, nes tai neturi aikaus ryio su nuomos byla. mogus, kuriam neleista pasisakyti iuo, jo nuomone, labai svarbiu klausimu, manys, kad gino procedros nra teisingos. iuo atvilgiu labai svarbus buvo W. M. O'Barro ir J. M. Conley (1985)

Tyler T. R. Conditions Leading to Value Expressive Effects in Judgments of Procedural Justice: A Test of Four Models // Journal of Personality and Social Psychology. 1987. Vol. 52. P. 333344.

316

ANTROJI DALIS

tyrimas1. Jie smulkiai inagrinjo skirtumus tarp laisvos moni pasisakym formos (kaip mons siekia ireikti savo nuomon arba praneti faktus) ir teismini pasisakymo standart. (Prisiminkime gars vaiko liudininko ketveri met mergaits apklausos protokol, kur liudijimai prasidjo tokiais odiais: Dl man uduot klausim esms galiu praneti iuos faktus). Grietos ir labai formalizuotos liudinink apklausos procedros formavosi imtmeiais. Yra nemaai prieasi, kodl jos btent tokios, kokios yra dabar. Taiau aptariami tyrimai rodo, kad turime bti labai atsargs, formalizuodami teismin nagrinjim, kad turime inaudoti visas galimybes leisti alims pasisakyti, pareikti nuomon dl svarstymo ir padaryti tai taip, kaip jos pageidauja. Apibendrindami mintus tyrimus E. Lindas ir T. Tyleris rao: <> net jeigu manote, kad teisjas neobjektyvus, visgi vertinsite teismines procedras kaip teisingas, jeigu teisjas ar teisja suteik jums galimyb papasakoti sav vyki versij ir jeigu j apsvarst. Kita vertus, blogiau vertinsite tas paias procedras, jeigu js pasakojimo turinys ar forma bus apriboti ir matysite, kad jam nebuvo skirta reikiamo dmesio2.

Arbitro manieros (etiketas) ir subjektyvus procedr teisingumo vertinimas


statymas reikalauja pagarbos teismui ir teisjams. Ikilmingi teisminio proceso ritualai (Praau stot! Teismas eina), teismo sals apipavidalinimas (valstybs herbas vir teismo nari galv), apranga (teisj, prokuror ir advokat togos) viso to tikslas suformuoti ir palaikyti pagarb teismui ir teisingumui. Proceso dalyvis, parods nepagarb teismui, gali bti grietai nubaustas. Tokios pat pagarbos sau reikalauja valstybs atstovas policijos pareignas. Jo uniforma ir kiti jo valdios atributai labai svarbs formuojant piliei pagarb tiek jam paiam, tiek valstybei, kuriai jis atstovauja. ymiai maiau pabriama prieinga pus teismo ir teisingumo pagarba pilieiui. Taip yra i dalies dl to, kad pagal socialin ir teisin status teismas yra auktesnis u piliet. Tai ypa ryku, kai pilietis yra kaltinamasis ar teisiamasis, tai yra beveik pripaintas nusikaltliu.
1 O'Barr W. M., Conley J. M. Litigant Satisfaction versus Legal Adequacy in Small Claims Court Narratives // Law and Society Review. 1985. Vol. 19. P. 661701. 2 Lind E., Tyler T. The Social Psychology of Procedural Justice. New York, London, 1988. P. 106.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

317

Taip yra ir todl, kad priimta galvoti, jog teisingumui svarbiau, kad jis bt gerbiamas. Kuo aukiau teismas ir emiau teisiamasis, kuo didesnis yra j status skirtumas, tuo svaresn yra teismo nuomon ir teisiamasis labiau bus links patikti sprendimo teisingumu. Taigi manoma, kad ali pagarba teismui nepalyginti svarbesn negu teismo teisiamajam. Aptariami psichologiniai tyrimai leido patikrinti ir i prielaid. Daugiausia dmesio buvo skiriama arbitro elgesio ypatybms, kurios neturjo tiesioginio ryio su gino sprendimu, bet ireik teigiam arbitro poir gino alis1. Tai kreipimosi alis forma, reakcija praymus, mandagumas, pagarba j teisms. Visi kartu jie vadinami arbitro elgesio etika. Aikinantis io aspekto reikm itin svarbs buvo du tyrimai. Pirmasis tai stambi T. Tylerio ikagos gyventoj apklausa. Tyrjas klausinjo gyventojus apie j susidrimus su teismu ar policija. Po to specialiu matematiniu aparatu buvo aikinamasi vairi moment reikm vertinant iuos susidrimus. Tarp klausim buvo tokie: kaip, apklaustj nuomone, nuosekliai elgiasi teisjas, kiek jis nealikas, kokia jo sprendim kokyb, ar sugeba priimti gerus sprendimus, kokia galimyb apsksti teisjo priimt sprendim. Visi jie buvo daugiau ar maiau susij su procedrinio teisingumo vertinimu. Taiau vertinimas glaudiausiai buvo susijs su pareigno elgesio etika.
3 l e n t e l . Procedrin teisingum lemiantys veiksniai2

Procedros savybs Atstovavimas4 Nuoseklumas Nealikumas Siningumas Pastangos sprsti teisingai Priimto sprendimo kokyb Apeliacijos galimyb Etika
1

Beta koeficientas3 .38" .12* .06 .15** .07 .16* .04 .21**

Lind E., Tyler T. The Social Psychology of Procedural Justice. New York, London, 1988. P. 109. 2 Ten pat, p. 108. 3 Standartiniai regresijos beta koeficientai. Jais nustatomas grynasis ryys tarp dviej kintamj. Tai yra ryys atmetus (neutralizavus) kit veiksni poveik. Kuo beta koeficientas didesnis, tuo glaudesnis kintamj ryys (p < .05 "p < .01). 4 Atstovavimas reikia, kad arbitras prim tok sprendim, kur priimt ir pats apklausiamasis bei kiti mons, kuri nuomon jam reikminga.

318

ANTROJI DALIS

Matome, kad arbitro etikos reikm toli lenkia kitus momentus. Kuo daugiau pagarbos teisjas ar kitas justicijos pareignas parodo pilieiui, tuo labiau pastarasis links manyti, kad gino sprendimo procedros teisingos. i ivada atitinka sveiko proto intuicij: Nori, kad kiti tave gerbt, gerbk juos. Ji atitinka nuostat, kad pagarba (kaip ir daugelis kit vertybi) yra kakas, kuo mons apsikeiia, ko negalima gauti nieko neduodant. Kartu i ivada yra nauja ir netikta, nes prietarauja senai ir gana svariai teiss tradicijos nuostatai, kad justicija gali pelnyti pilieio pagarb ir pasitikjim keldama save vir jo. Aptariamieji tyrimai atlikti JAV. Kyla svarbus klausimas, ar j rezultatas pasitvirtint kitose pasaulio alyse, su kitomis tradicijomis ir teiss sistemomis. klausim atsako vokiei E. BarrettHowardo ir H. Lammo (1986) tyrimas1, atliktas pagal t pai metodik. Vokietijoje justicijos pareigno etika liko pirmojoje vietoje. iuo atvilgiu vokieiai ir amerikieiai panas. Gerokai didesn, palyginti su JAV, arbitro nuoseklumo reikm. Jis beveik prilygsta etikai.

Procedrin teisingum lemiani veiksni apvalga


Prajo beveik 30 procedrinio teisingumo tyrimo met. Dabar jau galime apiuopti pagrindinius veiksnius, nuo kuri labiausiai priklauso gino sprendimo procedr vertinimas. inome, kad gino alis nuolat teikia pirmenyb procedroms, kur arbitro vaidmuo yra kuo maesnis. Esant ypatingoms aplinkybms (nesutaikomas interes prietaravimas, laiko stoka, paprast ir aiki taisykli buvimas) mons gali pripainti arbitro btinyb. Jeigu procedra jau nustatyta ir gino sprendimui vadovauja arbitras, svarbus yra jo elgesys. Ypa svarbs pasirod trys momentai: kiek arbitras leidia monms pasisakyti, kiek, gino ali poiriu, is pasisakymas patraukia dmes ir nagrinjamas, arbitro etikumas. Be to, galima iskirti grup maiau reikming veiksni. Kiekvienas i j rodo tam tikr ry su procedriniu teisingumu. Tas ryys nra labai stiprus. Jis nepalyginti silpnesnis negu anksiau apibdint veiksni. Taiau kartu jie daro esmin poveik procedr vertinimui. Kai kurie i j parodyti 3 lentelje. Tai arbitro elgesio nuoseklumas (jis panaiose situacijose elgiasi panaiai), siningumas, nuoirdios pastangos kuo siningiau isprsti byl, galimyb apsksti ir pan.
BarrettHoward E., Lamm H. Procedural and Distributive Justice: Definitions and Beliefs of West German University Students: Unpublished manuscript. Northwestern University, 1986.
1

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

319

Galutin procedrinio teisingumo schema atrodo taip (r. 35 pav.).

Dmesys alies nuomonei

Galimyb ireikti savo nuomon

Pasitenkinimas procedriniu teisingumu

Arbitro etika

Kiti veiksniai
35 pav. Veiksniai, lemiantys ali pasitenkinim gino sprendimo procedromis

9.6. Teismo posdio procedros ir subjektyvus sitikinimas j teisingumu. Situacija Lietuvoje


Susipainote su psichologini tyrim duomenimis pagrstais gin sprendimo procedr reikalavimais. Pagalvokite, k jais remdamiesi galime rekomenduoti teisminiam nagrinjimui. Tada perskaitykite modul ir palyginkite rekomendacijas, kurias pateiktumte remdamiesi savo nuomone, su psichologiniais tyrimais pagrstomis rekomendacijomis. Taigi tam, kad gino nagrinjimas bt suvokiamas kaip teisingas, svarbs jo sprendimo procedros bruoai. Matme, kad itin svarbs momentai yra:

320

ANTROJI DALIS

gino ali galimyb idstyti savo poir reikalo esm. Kaip buvo parodyta, tai yra gana sudtinga. Turima galvoje ir apskritai galimyb pasisakyti, ir galimyb patiems nutarti, k sakyti, ir laiko aspektas, tai yra galimyb pasisakyti tik tam tikru momentu arba bet kada ir pan. Matme, kad ia svarbi jau pati galimyb ireikti savo nuomon, savo sitikinimus. Tai svarbu net jeigu alis nemano, kad pasisakymas darys tiesiogin poveik ali teisms, nukreipdamas teismin nagrinjim; sitikinimas, kad alies nuomonei bus skirta dmesio (kad arbitras rimtai apsvarstys i nuomon, skirs reikiam dmes); etika tai, kiek gino arbitras (pvz., teisjas) laikosi mandagumo taisykli, rodo pagarb alims; kiti veiksniai: tai, kiek alys gali veikti proceso eig, rodym nagrinjimo eig, specialist kvietim, galimyb atmesti sprendim (apeliacija). Lietuvos teis priklauso kontinentinei tradicijai. Kaip jau kalbjome, iai tradicijai bdingas inkvizicinis procesas. Tokiam procesui paprastai bdinga gino arbitro persvara ali atvilgiu. Matme, kad psichologiniai tyrimai rodo tam tikr rungtynikojo proceso pranaum inkvizicinio atvilgiu. Taip pat svarbs faktai, atskleidiantys, kad daugiausiai privalum turi kombinuotas procesas, tai yra toks, kuris jungia rungtynikj ir inkvizicin (pvz., pirmiausia tyrimas vyksta kaip rungtynikas, po to tai, ko nepavyko isiaikinti rungtynikai, isiaikinama inkviziciniu bdu). Kokie bruoai bdingi teisminiam nagrinjimui Lietuvoje?

Gino ali galimyb idstyti savo poir


Matme, kad tai galimyb pasakyti tai, ko alis nori, ir tada, kada ji nori. Ms baudiamojo proceso apvalga rodo, kad jis labiausiai panaus kombinuot model, susideda i rungtynikojo ir inkvizicinio modeli junginio. Jis, viena vertus, numato alims dideles galimybes suvokti tai, kas vyksta, ir pateikti savo nuomon, argumentus, praymus. Kita vertus, teisjui suteikiama galimyb bti aktyviam ir inkvizicikai vadovauti procesui. Teisminio posdio pradia ms alyje yra rungtynikojo pobdio. Lietuvos Respublikos Baudiamojo proceso kodekso 309 straipsnis, reglamentuojantis teisiamojo apklausos tvark, nustato rungtynik teisminio tyrimo pradi. Teisiamajam suteikiama galimyb idstyti tiriamo vykio aplinkybes bei savo poir kaltinim. Teisiamojo apklausa pradedama pirmininkaujaniojo pasilymu teisiamajam duoti parodymus apie pareikt jam kaltinim ir inomas jam bylos aplinkybes.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

321

statymas iuo atvilgiu nustato btent tai, kas (kaip rodo minti eksperimentai) labiausiai skatina taikomas procedras vertinti kaip teisingas galimyb idstyti sav vyki vizij. Tolimesnis teisminis nagrinjimas taip pat vyksta pagal rungtynikojo proceso nuostatas. Teisiamojo apklausoje gali dalyvauti visi proceso dalyviai (taip pat ir nukentjusieji). 309 straipsnis taip pat nurodo, kad teisiamajam idsius vykio aplinkybes ir savo poir kaltinim j apklausia prokuroras, visuomeninis kaltintojas, nukentjusysis ir jo atstovas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai, statyminis teisiamojo atstovas, gynjas ir visuomeninis gynjas. Paskui teisiamajam klausimus gali duoti kiti teisiamieji, statyminiai j atstovai, gynjai ir visuomeniniai gynjai. Tuo bdu siekiama, kad teisminiam tardymui svarbius faktus galt iaikinti btent tie proceso dalyviai, kurie labiausiai suinteresuoti j iaikinimu. Nesunku sivaizduoti, kad kiekvienas i mintj proceso dalyvi gali uduoti kitokius klausimus, siekti isiaikinti kitus momentus. Proceso statymas teisiamajam suteikia galimyb daryti pareikimus ir kitais proceso klausimais. Jis numato, kad teisiamasis, pirmininkaujanio leidimu, gali savo parodymus duoti bet kuriuo teisminio tardymo momentu. Taigi veikiantis proceso statymas sudaro pagrind rungtynikam ali elgesiui. Jos gali ginytis, uduoti klausimus, aptarti rodymus, silyti ir pagrsti sav vyki versij. Galima sakyti, kad i esms, remiantis vien teisine puse, teisminio gino metu ali pozicija yra rungtynika. Kitaip yra su teisjo teisiniu statusu. Rungtynikasis modelis numato teisjo pasyvum (jis tik ramiai stebi ali ginus). Inkvizicinis jo aktyvum (jis pats vadovauja ginams). Lietuvikasis modelis neseka nei vienu, nei kitu. Teisjo vaidmuo prasidjus teisminiams ginams paliktas jo paties nuoirai. statymas teigia, kad teisjas gali uduoti savo klausimus bet kuriuo metu. Vadinasi, jis gali uduoti, bet gali ir neuduoti. Jis gali pateikti daug klausim, tai yra elgtis labai aktyviai (pagal inkvizicin model), o gali ir pasyviai (pagal rungtynikj). Kartu teisjui daniausiai suteikiama galimyb paiam pasirinkti savo aktyvumo lyg, elgtis pagal rungtynik ar inkvizicin model arba, pagaliau, keisti savo elges proceso metu. Pradioje jis gali bti pasyvus, palikti iniciatyv proceso dalyviams. Kai jie ieikvoja parak, jis gali pats pradti tyrim. Tam tikrais momentais statymas visgi pats nustato teisjo elgesio model ir pareigoja teisj elgtis pagal inkvizicin model. Pasibaigus teisiamojo apklausai ir pradedant nagrinti rodymus lietuvikasis tardymo procesas tampa labiau inkvizicinis. statymas tiesiogiai pareigoja teisj pir-

322

ANTROJI DALIS

mj uduoti klausimus liudininkui, nukentjusiajam, ekspertui. Tik po j seka kaltintojo, gynybos ir kit proceso dalyvi klausimai. Kartu teisjas turi suformuoti savo nuomon apie rodym ir isiaikinti visas abejones dar iki kit proceso dalyvi klausim. Kaip matme, rungtynikasis modelis numato, kad teisjo nuomon apie rodymus turi susiformuoti kit proceso dalyvi diskusijos pagrindu. Teisminiai ginai ir gino dalyvi replikos kitame teisminio nagrinjimo etape vl suaktyvina rungtynikumo element. alys stengiasi pagrsti savo nuomon, kiekvienas proceso dalyvis turi teis pasisakyti, ta teis papildyta proceso dalyvio replikos teise, galinania j pareikti nuomon dl kit dalyvi kalb. Taigi turime konstatuoti, kad Lietuvos baudiamj proces labai sunku vienareikmikai priskirti prie rungtynikojo ar inkvizicinio. Jis jungia vien ir kit, taip priartdamas prie geriausio kombinuoto. Kaip matme anksiau, btent is modelis labiausiai sukelia gino ali pasitikjim, btent tokios procedros daniausiai vertinamos kaip teisingos. Laikydamiesi tos nuomons turtumme pagrind tiktis, kad bent taikom procedr poiriu ms nacionalinis baudiamasis procesas turt bti suvokiamas kaip teisingas. Kartu lietuvikasis procesas pasiymi plaia teisjo nuoira renkantis teisminio nagrinjimo model. Dl nusistovjusios praktikos, charakterio, vairiausi tak teisjas gali pasirinkti labai skirtingus teisminio nagrinjimo modelius. Pagal t pat 309 straipsn teisjas gali uduoti klausimus bet kuriuo metu. Jis priima arba atmeta ali praymus, jis nutaria leisti arba neleisti alims duoti papildom galimyb pasisakyti. Taigi teisjo sprendimu procesas bet kuriuo metu gali pasidaryti rungtynikasis arba inkvizicinis. Tokiomis aplinkybmis proceso pobdis (kartu ir jo poveikis teisingumo vertinimui) priklauso ne nuo statymo nuostat, o nuo moment, kurie nulemia teisjo nuoiros taikym. Tai yra nusistovjusi praktika. Patirtis rodo, kad ji skiriasi, tai priklauso nuo bylos pobdio. Bendras dsningumas yra toks, kad kuo svarbesn byla, tuo daugiau j nagrinjant atsiranda rungtynikumo element (galimyb pasisakyti alims ir pan.). Antras momentas vadinamoji teisj ideologija btent, kiek patys teisjai rpinasi, kad teisiamieji ir kiti proceso dalyviai suvokt j sprendimus kaip teisingus. Nuo to priklauso j pasirengimas iklausyti proceso dalyvius, siekimas suprasti juos, paaikinti savo sprendimus ir pan. Paprastai statymas suformuoja nuostatas, kuriomis reikia vadovautis priimant sprendim, deklaratyvi norm pavidalu. Taiau ms baudiamojo proceso statyme kaip ir kituose (civiliniame, administraciniame) ios nuostatos nra aikiai suformuluotos.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

323

Baudiamasis procesas taip pat numato proceso alims nemaai galimybi kontroliuoti proceso eig. Teismo posdio pradioje dalyviams iaikinamos j teiss ir pareigos. Pagal 306 straipsn teismas turi i karto paklausti kiekvien proceso dalyv, ar jis nori ko nors paprayti. ie praymai turi bti kruopiai apsvarstyti. <> Teismas, iklauss kit teisminio nagrinjimo dalyvi nuomon, turi apsvarstyti kiekvien pareikt praym, patenkinti j, jeigu iaikintinos aplinkybs turi reikms bylai, arba priimti motyvuot nutart atmesti pareikt praym. Patenkins pareikt praym teismas turi imtis priemoni, kad bt utikrintas greitas bylos inagrinjimas. Net ir atmestas praymas gali bti i naujo apsvarstytas ir patenkintas vliau. Praymo atmetimas neapriboja to asmens, kurio praymas atmestas, teiss vl pareikti j vliau, priklausomai nuo teisminio nagrinjimo eigos1. Anksiau matyti, jog gino teisingumo vertinimui susiformuoti labai svarbu, kad alis matyt, kad jos nuomon buvo ne tik igirsta, bet ir rimtai apsvarstyta. Proceso statymas numato gana griet reikalavim, kad kiekvieno praymo atmetimas turi bti motyvuotas. Tai reikia, kad teismas atmetim turi pagrsti. Kaip rodo anksiau aptarti tyrimai, tai savaime, t. y. neatsivelgiant tai, buvo ar nebuvo priimtas praymas, padidina ali jausm, kad jos gali daryti poveik procesui, o tai, savo ruotu, sustiprina j nuomon, kad procesas vyksta teisingai. Aikiai matosi ir antroji baudiamojo proceso ypatyb plati teisjo nuoira pasirenkant teisminio nagrinjimo model. statymas niekaip nepatikslina, k reikia iuo atveju motyvuotas, nekeliami jokie atmetimo motyvo reikalavimai. statymo poiriu, motyvuotas yra ir toks atmetimas, kai teismo nutartis formaliai nurodo, jog praymas nesusijs su byla ir toks, kai atmetimas smulkiai ir nuodugniai pagrindiamas. Kaip realiai elgiasi teismas, priklauso jau nuo susiklosiusios praktikos, reikalavim, kuriuos kelia auktesns teisins institucijos, teisjo asmenybs ir pan. Dl to nagrinjant statymo tekst labai sunku pasakyti, kaip yra i tikrj, kok poveik alys gali i tikrj daryti teismo posdiui. Jeigu teismai paprastai rimtai iri ali praymus, sigilina juos, procesas labiau panaus rungtynikj. Jeigu teismas nelabai links atsivelgti praymus ir daro tik tai, k ir pats rengsi daryti, bei priima tik tokius praymus, kurie visikai atitinka teismo nuomon, tada procesas labiau panaus inkvizicin. Pirmuoju atveju teisminio tardymo variklis yra ali ginas, j rungtyniavimas, antruoju paties teismo pastangos.
1

Lietuvos Baudiamojo proceso kodeksas. 306 straipsnis.

324

ANTROJI DALIS

Gino alis paprastas pilietis nra teisininkas. Jis neino vis procesinio statymo niuans. Jis daniausiai nesupranta, kodl teisjas elgiasi vienaip ar kitaip: dl to, kad taip liepia statymas, ar savo noru. Stebint proces jam kyla vairiausi mini. Vienus dalykus jis gali pastebti, kit ne, vienais pasisakymais, paaikinimais jis gali tikti, kitais ne. Dl to vienus dalykus jis mato, kit ne. Viso to rezultatas jo subjektyvus teismo ir teisminio nagrinjimo vaizdas. Realus teismas ir teismo vaizdas kaltinamojo galvoje tai du visikai skirtingi dalykai. Lygiai taip pat skiriasi teismo vaizdas inteligento, turinio auktj isilavinim, neratingo valkatos, mogaus, pirm kart stojusio prie teism, ir seno vilko recidyvisto smonje. Kiekvienas savaip supranta tai, k ir kodl daro proceso dalyviai, kodl vienaip ar kitaip elgiasi teisjas ir pan. Pilietis neimano statymo, taiau turi savo nuomon, kas jame parayta.
Teismo procedr teisingumo vertinimas

Subjektyvus teismo sivaizdavimas

Teisjo elgesys

Teisminio nagrinjimo procedros

36 pav. Tarpins teismo procedr vertinimo grandys

Aiku, kad teismo ir teismini procedr vertinimas tiesiogiai priklauso btent nuo io subjektyvaus vaizdo. Pavyzdiui, matme, kad remiantis

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

325

vien teisiniu poiriu, ms teisme yra labai daug rungtynik element, ir jis yra ariausiai palankiausio, kombinuoto modelio. Taiau teisiamieji teism gali suvokti visai kitaip. Jiems atrodys (toks bus j subjektyvus teismo vaizdas), kad procesas yra vien tik inkvizicinis, t. y. viskas sprendiama nedavus alims isakyti savo nuomons, neatsivelgiant j pasisakymus, kad viskam totalitarikai vadovauja teisjas. Dl to ir jo subjektyvusis teismo procedr teisingumo vertinimas priklausys nuo io subjektyvaus vaizdo, o ne nuo statymo numatyt procedr. Taigi is subjektyvus teismo vaizdas tarpininkauja realaus teismo poveikiui. Realios teisins procedros teisiamojo smon pasiekia per tarpines grandis, i kuri svarbiausios dvi teisjo elgesys ir teisiamojo subjektyvus teismo vaizdas (r. 36 pav.).

Teisjo elgesio kultra ir ali pasitenkinimas


Matme, kad gino sprendimo vertinimas labai priklauso nuo arbitro elgesio kultros, nuo to, kaip savo elgesiu jis ireikia pagarb gino alims. Teisjo elgesio kultra apima daug moment. Tai pirmiausiai kalbos kultra. Pagarb ar nepagarb gali ireikti daugyb kalbos aspekt: kreipimosi bdas, kalbos tonas, vilgsnis ir pan. Teisjas iklauso ar nutraukia, neleids pabaigti odio, vartoja mandagumo odius (praau, atsipraau) ar apsieina be j, iri panekov, ar vengia jo vilgsnio, kalba i aukto ar su pagarba, iklauso rimtai ir susidomjs ar atmestinai ir formaliai ir pan. Visa tai kartu suformuoja teisiamojo ar nukentjusiojo nuomon, kaip rimtai, nuodugniai, nealikai sprendiami teisminiai giniai, kokie j rezultatai, kiek teisingas yra gino sprendimas. Ms alyje pagarbos teisiamajam, mandagumo reikalavimai nra kodifikuoti. Jie priklauso nuo teisjo asmenins kultros. Nra mechanizm, kuriais remdamasis pilietis galt gintis, jeigu asmenins kultros lygis nra itin auktas. Koks yra realus etikos lygis? Jeigu apie tai paklaustume teisj, jie atsakyt, kad jis yra gana auktas. Nemaai igirsime apie tai, kiek itverms ir kantrybs rodo teisjai netgi tiems monms, kurie aikiausiai to neverti. Jeigu paklausime teisiamj, igirsime prieing nuomon apie teisj iurktum, paniek, abejingum. Bus pateikta nemaai tai patvirtinani istorij. Tikr situacij gali atskleisti tiesioginiai teismo posdio stebjimai. Jie kartu gali parodyti ir santyk tarp realaus teisminio proceso ir subjektyvaus jo vaizdo, atskleisti mechanizmus, kuri dka susiformuoja subjektyvusis vaizdas.

326

ANTROJI DALIS

9.7. Ikiteisminio tyrimo procedros ir subjektyvus sitikinimas j teisingumu. Procedrinis teisingumas ikiteisminio tyrimo stadijoje
Susipainote su reikalavimais, keliamais gin sprendimo procedroms, suformuluotais remiantis psichologiniais tyrimais. Pagalvokite, kokias rekomendacijas jais remdamiesi galtumte pateikti ikiteisminiam bylos tyrimui. Tada perskaitykite modul ir palyginkite rekomendacijas, pagrstas js nuomone, su psichologiniais tyrimais pagrstomis rekomendacijomis. Ikiteisminiu tyrimu vadinami visi teisiniai veiksmai, atliekami iki teismo posdio, nagrinjanio byl i esms. Baudiamosios bylos atveju tai veiksmai, atliekami kvotos ir tardymo metu, iaikinant ir tiriant nusikaltim. Civilinje ar administracinje byloje tai pasirengimas teisminiam nagrinjimui (iekinio utikrinimas, rodym rinkimas, pvz., liudinink radimas ir pan.). is etapas itin svarbus baudiamosios bylos atveju. Iklus byl ir pareikus kaltinim tardym vykdantys asmenys gyja teis taikyti vadinamj procesin prievart, t. y. imtis tardymo veiksm ir skirti kardomsias priemones, kurios labiau ar maiau apriboja kaltinamojo teises. Tai krata, pomis, asmens apira, turto aretas. Asmuo privalo dalyvauti tikrinant jo parodymus vietoje, taip pat tardymo eksperimente. Jo atvilgiu gali bti paskirtos kardomosios priemons, svarbiausios i kuri yra raytinis pasiadjimas neivykti, ustatas, nam aretas, kardomasis kalinimas (sumimas). Visi ie veiksmai yra dalis gino tarp kaltinamojo (rodinjanio savo nekaltum) ir kaltintoj (rodani, kad jis kaltas). Vykdydami kiekvien i i veiksm kaltinimo pareignai siekia rodyti, kad yra kalt patvirtinani fakt. Kaltinamasis rodinja prieingai. Neatsivelgiant tai, kaip baigsi ginas, vienas jo rezultat turi bti pojtis, kad jis buvo teisingas, kad buvo grietai laikomasi tiesos princip. Jeigu visi kratos dalyviai supranta, kad ji buvo reikalinga ir atlikta teisingai, is veiksmas yra teisingumo ir tiesos principo pergal ir tvirtinimas. Jeigu jos dalyviai turi pagrind manyti, kad to nebuvo, tas pats veiksmas yra smurtas ir dar vienas rodymas, kad teisybs nra. T pat galima pasakyti apie kiekvien tardymo veiksm ir kiekvien kardomosios priemons taikymo atvej.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

327

Teisybs jausmo formavimosi poiriu ikiteisminis tyrimas daniausiai yra daug svarbesnis negu teismas. Teismas trunka kelet valand, ikiteisminis etapas gali trukti daugel mnesi. Teismas vyksta po kvotos ir tardymo, vadinasi, pastarj poveikis yra pirminis. Kaip teisiamasis suvokia teismo proces, priklauso nuo elgesio su juo kvotos ir tardymo metu. Matme, kad gino dalyviai sprendia apie procedros teisingum i vairi jos poymi. Tai ir apskritai galimyb pasisakyti, ir galimyb pasisakyti be apribojim (kai pats individas nutaria, k ir kokia forma jis sakys), ir laiko aspektas tai yra galimyb pasisakyti tada, kai individas mano, kad reikia, ir pan. Matme, kad kiekvienas i mintj moment yra svarbus. Pavyzdiui, svarbi yra jau pati galimyb pareikti savo nuomon, savo sitikinimus. Tai svarbu net jeigu alis nemano, kad pasisakymas darys tiesiogin poveik teisminiam nagrinjimui. Matme, kad gino sprendimo teisingumo vertinimas priklauso nuo arbitro etikos pagarbos, mandagumo ir pan. Nema vaidmen vaidino ir keletas kit veiksni. Tai kontrol tai, kiek alys gali veikti proceso eig, rodym nagrinjimo eig, specialist kvietim, galimyb apsksti sprendim (apeliacija). Matme, kad ms teisins sistemos vitrina teisminis nagrinjimas suteikia alims nemaai galimybi aktyviai veikti, ginti savo teises, ireikti savo nuomon ir pan. Dl to alims atsiranda nemaai prielaid subjektyviai vertinti t nagrinjim kaip teising. Kitokia tvarka yra teisins sistemos virtuvje. Teismo proceso virtuv kvota ir tardymas daugeliu atvej yra prieingos struktros. Tardymo veiksm ir kardomj priemoni skyrimo procedros iuo poiriu i esms skiriasi nuo procedr, taikom teisminio nagrinjimo metu. Didel dalis j sukonstruotos visikai prieingai nei ivados, kylanios i anksiau aptart tyrim, ir turi poymi, kurie formuoja neteisybs jausm.

Asmens galimyb ireikti savo nuomon dl tardymo veiksmo ar kardomosios priemons vykdymo tvarkos
Matme, kad: galimyb pareikti savo nuomon (net jeigu asmuo tiksliai ino, kad i nuomon nebus atsivelgta) pagerina procedros teisingumo vertinim; poymiai, rodantys, kad iai nuomonei skirta pakankamai dmesio, dar labiau pagerina vertinim; galimyb dalyvauti diskusijoje nustatant, kaip turi bti atlikta procedra, skatina tolimesn teisingumo vertinimo gerjim; galimyb paveikti sprendim (pvz., apsksti j auktesnei instancijai) prisideda prie tolimesnio pasitenkinimo procedros teisingumu.

328

ANTROJI DALIS

Teisins procedros atlikimas skiriant ir vykdant kardomsias priemones ir tardymo veiksmus daniausiai nenumato n vieno i i moment. Tiek tardymo veiksmai, tiek ir bet kokia kardomoji priemon stipriai, o neretai net drastikai paveikia jo laisv, pasirinkimo galimyb, sudaro grsm jo orumui, sutrikdo jo prast gyvenimo ritm, palieia intymias jo gyvenimo sferas, jo gyvenimo bd, jo santykius su kitais monmis. Tuos veiksmus atliekantis pareignas nedaug ino apie kaltinamj, nenumato daugelio alutini jo taikomos priemons psichologini, buitini, moralini, ekonomini ir pan. padarini. Aiku, visais ias atvilgiais svarbu, kad prie taikant kiekvien i mint priemoni j atliekantis pareignas aptart su asmeniu, kurio atvilgiu i procedra bus taikoma, jos atlikimo tvark. Asmuo turi suprasti procedros tiksl, bti supaindintas su savo teismis, turti galimyb pasilyti procedr, kuri kuo maiau sutrikdo jo gyvenim ir kuo maiau apriboja teises, jis turi turti galimyb pateikti argumentus, patvirtinanius tokios procedros tikslingum. iuos argumentus turi bti atsivelgta priimant sprendim dl to, kaip turi bti atlikta procedra. Asmuo turi turti galimyb apsksti ne tik paios kardomosios priemons ar tardymo veiksmo btinum (statymas tai numato), bet ir j atlikimo procedras. Viso to procesinis statymas nenumato. statymas nenumato joki galimybi asmeniui pasisakyti apie tardomojo veiksmo ar kardomosios priemons atlikimo procedras. 1011, 1012, 183, 184 ir kiti straipsniai, reguliuojantys vairi kardomj priemoni ir tardymo veiksm atlikim, numato, kad asmeniui paskelbiama apie tai, kad bus atliktas tam tikras veiksmas, (r. taip pat 1941 str. Laikinas nuosavybs teisi apribojimas, 99 str. Nutarimas ir nutartis skirti kardomj priemon, 100 str. Raytinis pasiadjimas neivykti, 1044 str. Kaltinamojo supaindinimas su nutartimi paskirti kardomj kalinim (sumim). statymas visikai nepareigoja pareigno, atliekanio numatyt veiksm ar priemon, informuoti asmen apie jo teises, supaindinti j su veiksm atlikimo planu, paklausti jo nuomons apie tokio plano tikslingum ir pan. Santykis tarp pareigno ir asmens iuo atvilgiu labiausiai panas karininko ir kareivio, kur karininkas sako, o kareivis vykdo sakymus, net ir nelabai suprasdamas j prasm ar tikslingum. Savotika iliustracija galt bti buvusi tariamj (verslinink vyro ir monos) pasakojimas apie kratos atlikim j bute. Jiems buvo ikelta baudiamoji byla dl nelegalaus preki perveimo per sien. Po savaits byla buvo nutraukta. Paaikjo, kad signalus apie j nusikaltim kvotos organas gavo i j konkurent, siekusi sutrikdyti j veikl. Mes ramiai grme arbat. Kakas paskambino telefonu. Atsiliepme, taiau niekas neatsak. Vliau supratome, kad taip buvo tikrinama, ar esame

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

329

namie. Po minuts pasigirdo ilgas skambutis ir tuoj pat buvo pradta belstis. Ms pirmoji mintis buvo, kad tai nusikaltliai, norintys apiplti ms but. Paklausus, kas ten, buvo atsakyta: Policija. Tuoj pat atidarykite, kitaip ilauime duris. T akimirk galutinai patikjome, kad tai nusikaltliai. Paskambinome 02 ir pradjome barikaduoti duris. Policija ilgai aikinosi ir gal gale patvirtino, kad pas mus numatyta atlikti krat. Skubiai atidarme duris, nes jau buvo pradta lauti. sibrov du vyrikiai. Vienas i j buvo vyresnis ir daug ataresnis u antrj. Matyt tai buvo vadas. Pareignai atrod nusivyl, pamat ms but. Joki turt mes neturime, sunkiai suduriame gal su galu. Jie pareikalavo, kad mes atiduotumme prekes, kurias nelegaliai perveme per sien. Pasakme, kad tai netiesa, toki preki nra nei bute, nei apskritai. Tai siutino vyresnj. Jis pareik, kad suras, net jeigu teks lauti grindis ir sienas. Galite sivaizduoti, kaip jautms. Mes buvome visikai bejgiai, buvo aiku, kad jie gali padaryti visk, ir mes nieko niekam nerodysime. Tai buvo du okupantai, kuriems neveik jokie statymai, kurie negirdjo ms odi, kuriems mes buvome prieai ir ukietj nusikaltliai. J vizitas buvo visikai netiktas. Turjau skubi reikal. Po kiek laiko a paklausiau, kada galsiu ieiti, nes turjau eiti pasiimti preki. Tas klausimas kakodl labai nepatiko vyresniajam. Sdsite, kiek reiks, suuko jis, jeigu reiks, tai ir deimt dien. Supratome, kad jis nejuokauja, ir tik nuo jo priklauso, kiek sdsime. Ms butas nedidelis. Jie iekojo apie valand. Kai pradjo pjauti sof, mona ijo kit kambar. Po dviej dien mus ikviet duoti parodymus. Apklaus tas pats tardytojas. Matyt jis jau suprato, kad buvo padaryta klaida, todl buvo mandagus ir netgi malonus. Aiku, joki atsipraym ir juo labiau kompensacij u mums padaryt al nebuvo. Mes ir neprietaravome. Mums buvo svarbiausia, kad tas komaras kuo greiiau pasibaigt. Akivaizdus kontrastas tarp procedr, taikom teismo posdyje, ir t, kurios taikomos ikiteisminio tyrimo metu. Teismo tyrimas yra nagrinjimo ir gin sfera. Ikiteisminio tyrimo metu vyrauja prievartos taikymas. Pagal taikomas procedras visas ikiteisminis tyrimas yra pabrtinai inkvizicinis. Tardytojas vienvaldiai nutaria, k, kada ir kaip daryti. tariamajam nenumatyta galimyb pasisakyti, ireikti savo nuomon, pateikti praym. Jeigu jis pateikiamas, j irima tariai, kaip bandym sutrukdyti (prisiminkite kratomo verslininko klausim dl galimybs ieiti).

Elgesio etika
Kaip ir teismo posdio atveju elgesio kultros reikalavimai nra kodifikuoti, nereikalaujama pagarbos. Tai visikai priklauso nuo veiksm atlie-

330

ANTROJI DALIS

kani pareign vidins kultros. Taiau yra ir svarbus skirtumas. Teisjas su teisiamuoju bendrauja daugelio irov akivaizdoje. Tai riboja elgesio kultros paeidimus. Tardytojas ar kvotjas neretai yra akis ak su tariamuoju. Be to, spaudimas tariamajam daniausiai yra tardymo ar kvotos taktikos dalis. tariamasis turi isigsti, suprasti, kad prieintis beviltika. iurktumas ir paeminimas tokiais atvejais yra neviei kvotos rankiai.

Galimyb daryti poveik tardymo veiksmo ar kardomosios priemones vykdymui


Jau minjome, kad ikiteisminis tyrimas yra gino tarp kaltinimo ir gynybos dalis. J vykdant kyla dvejop problem. 1. Ar galima atlikti tardymo veiksm arba pritaikyti kardomj priemon? 2. Kaip tai daryti (pvz., kaip turi bti atlikta krata, k jos metu galima ir ko negalima daryti ir pan.) Ms ikiteisminio tardymo paradoksas yra tas, kad vis labiau vystosi reikalavimai pirmuoju atvilgiu (dl paios galimybs atlikti veiksm ar imtis priemons), bet lieka nesureguliuotas subjektyviai itin svarbus antrasis aspektas kaip tai turi bti daroma. Priirint pirmj aspekt vis didesn vaidmen vaidina teisjas. Daugja tardymo veiksm ir kardomj priemoni, kurios negali bti atliktos be jo sankcijos. Dl antrojo aspekto susidaro keista situacija, kai viena gino alis (kvotjas, tardytojas) kartu yra ir gin arbitras. Jeigu asmuo nepatenkintas tuo, kaip atliekama krata, jis gali pasisksti tik paiam tardytojui arba jo virininkui. Kartu toks skundas neturs teisini padarini dl to, kad joks statymas nenumato, kaip turi bti atlikta krata. Taigi viena gino dl procedr alis tardytojas yra vadas, kuris visada teisus. Jis gali daryti bet koki al kaltinamiesiems, drastikai apriboti j teises, remdamasis paprastu paaikinimu yra pagrindas manyti. Visa tai sudaro klasikines neteisybs jausmo atsiradimo prielaidas. Galima paminti nemaai prieasi, dl kuri padtis ikiteisminio tyrimo srityje taip skiriasi nuo teismo posdi. Pirmiausia tai jau minta elin ikiteisminio tyrimo padtis. Skirtingai nei teiss fasado teismo metu, ia sunkiau gyvendinami piliei interesai bei liau prasiskverbia modernesns, humanikesns teisins formos. Antras svarbus momentas yra ekonomin socialin ikiteisminio tyrimo pozicija. Tardymo ir kvotos krvis yra nepalyginti didesnis u j realias galimybes. Teisingoji justicija, gerbianti asmens teises, daug kainuoja ir reikalauja laiko ir auktos kvalifikacijos. Kaltumo prezumpcija ir spaudimu

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

331

besiremiantis ikiteisminis tardymas tai kvotos ir tardymo reakcija i situacij. ia irima vienintel galimyb iaikinti nusikaltimus bei gauti rodymus nusikaltliams nuteisti. Pagaliau nema vaidmen vaidina ir ilgaam tradicija, kai tardymas buvo vienareikmiai tapatinamas su kaltinimu.

Ikiteisminio tyrimo tobulinimo perspektyvos ir jo procedr teisingumo vertinimo gerinimas


Matme, kad vairiausi tardymo veiksm ir kardomj priemoni atlikimo bdas itin svarbus formuojantis j teisingumo vertinimui. Galima netgi kelti hipotez, kad btent is aspektas yra ypa svarbus formuojant kriminalins justicijos procedr vertinim. Kultringai, mandagiai, su pagarba, atidiai iklausius mog ir kiek manoma atsivelgus jo nuomon ir praymus tardymo veiksmas darys visai kitok poveik teisingumo vertinimui negu storievikas elgesys, nesiskaitymas su mogumi ir jo eminimas. I to kyla tolimesn prielaida, kad btent ia pirmiausiai turime iekoti prieasi, kodl kriminalins justicijos veikla vertinama prastai (ypa asmen, kurie buvo kriminalins justicijos objektai tariamieji, tardomieji, teisiamieji). Vadinasi, btent ia reikia iekoti galimybi kriminalins justicijos teisingumo vertinimui gerinti. Aptarti psichologiniai tyrimai rodo kryptis, kuriomis reikia iekoti io gerinimo galimybi. 1. ie tyrimai parod, kad viena svarbiausi procedrinio teisingumo prielaid yra galimyb pasisakyti, ireikti savo nuomon. Matme, kad ikiteisminio tyrimo procedros iki minimumo sumaina tokias galimybes. Turime pagrind manyti, kad tai stipriai didina nepasitenkinim kriminaline justicija ir daro blogesn jos teisingumo vertinim. Tie patys tyrimai rodo, kad vien galimyb ireikti savo nuomon, dalyvauti aptariant numatytos tardymo priemons procedr reikminga gerinant procedros vertinim. Praddamas bet kok tardymo veiksm tardytojas turi ne tik paskelbti asmeniui apie j, bet ir informuoti apie jos tikslus ir pagrind, supaindinti su jo teismis ir pareigomis, su veiksmo atlikimo planu, aptarti, kaip tai gali bti padaryta minimaliai sutrikdant jo prast gyvenimo ritm bei maksimaliai apsaugant jo teises. Aiku, kad visi ie reikalavimai turi bti kodifikuoti Baudiamojo proceso kodekso straipsniais. 2. Pagarbos pilieiui, kurio atvilgiu atliekami tardymo ir kvotos veiksmai, principas bei pareiga atlikti iuos veiksmus minimaliai paeidiant jo

332

ANTROJI DALIS

mogaus teises bei padarant kuo maiau alos turi bti tiesiogiai deklaruoti statyme (pvz., Baudiamojo proceso kodekse). i moment deklaravimas turt labai didel reikm. Atsirast galimyb duodant sankcij atsivelgti ir jos taikymo tikslingum. Kartu atsirast galimyb nuginyti tardymo veiksm atlikimo tvark ir bd, jeigu is principas akivaizdiai paeistas. Tokia galimyb atsirast, pavyzdiui, kiekvien kart, kai pilietis turi svari argument, rodani, kad yra aikus neatitikimas tarp tardymo veiksmo reikms tiesai byloje nustatyti ir, kita vertus, padaromos alos bei mogaus teisi apribojim. Pavyzdys. Teisjas svarsto, ar skirti sankcij atlikti krat individualioje monje. Tardymo veiksmo tikslas rasti papildom rodym, kad produkcijai gaminti naudojama nelegaliai veta aliava. Tikimasi, kad pavyks rasti tokios produkcijos pavyzdi arba pdsak. Atsivelgdamas nedidel nusikalstamos veiklos pavojingum (epizodinis veimas), ribot tikimyb, kad mon i tikrj paeid statym, nedidel tikimyb, kad bus rasta rodym, ir taikydamas tikslingumo princip tardytojas apriboja kratos apimt, leisdamas tik tokius veiksmus, kurie nedaro jokios alos ir jokiu bdu nesutrikdo mons veiklos. Tardytojui neleidiama ardyti bald, paimti firmos kompiuteri, ardyti sien ar grind. Kartu tai suteikt monei galimyb ginti savo teises nuo netikslingo j paeidimo. Esant akivaizdiam tardymo veiksm ir padaromos alos neatitikimui atsiranda galimyb nuginyti tardytojo veiksmus, sustabdant juos arba reikalaujant kompensuoti al. 3. Baudiamojo proceso statymas turi numatyti teis fiksuoti tardymo veiksmo atlikim. Policijai atliekant krat asmuo, kurio atvilgiu is veiksmas atliekamas, turi teis daryti policijos veiksm vaizdo arba garso raus. i priemon utikrint proceso skaidrum ir asmens galimyb parodyti, kad vykdant veiksm nebuvo laikomasi pagarbos asmeniui principo. 4. Kriminalins justicijos pareign sugebjimas elgtis taip, kad tai formuot pasitikjim jos teisingumu, turi tapti jo kvalifikacini reikalavim sudtine dalimi. Pareignas turi ne tik utikrinti nusikaltimo iaikinim ir vis tam reikaling procesini veiksm atlikim. Svarbus reikalavimas jam sugebti tai daryti taip, kad tai maksimaliai utikrint jo veiksm teisingumo supratim. Tam tikslui reikalingas specialus pareign apmokymas. Pareignai turi tiksliai sivaizduoti ne tik teisinius, bet ir psichologinius savo veiksm padarinius. Tam turi veikti mechanizmai, parodantys, kiek teisingais pilieiai laiko vykdomus teisinius veiksmus, kaip susidaro subjektyvusis j vertinimas. Tai, savo ruotu, suteiks galimyb tobulinti ir veiklos aspekt.

9. Teisingumo psichologija. Teisini gin sprendimo psichologiniai aspektai

333

??? Savikontrols klausimai ???


K aptaria teisingumo psichologija? Kas yra subjektyvusis teisingumo vertinimas? Kokie yra nepasitenkinimo procedriniu teisingumu padariniai? Kokie yra pasitenkinimo procedriniu teisingumu padariniai? Koks yra gino ali poiris arbitr? Nuo ko jis priklauso? Kokios yra pagrindins gino sprendimo procedros? Kaip jos vertinamos psichologiniu poiriu? Kokios rekomendacijos Lietuvos teismui kyla i psichologinio procedrinio teisingumo tyrimo? Kas rekomenduojama ikiteisminiam tyrimui?

334

Literatra
Pagrindin:
1. Handbook of Psychology and Law / Ed. by Kagehiro D. K., Laufer W.S. New York: Springer Verlag, 1992. 2. Handbook of Psychology in Legal Contexts / Ed. by Bull R. and Carson D. Chichester: Wiley & Sons, 1995. 3. Myers D. Psichologija. Vilnius, 2000. 4. Psychological Evaluations for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Melton G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobogin Ch. New York; London: The Guilford Press, 1987. 5. Psychological Perspectives on Justice: Theory and Applications / Edited by Mellers B. A., Baron J. Cambridge: Cambridge Univ. press, 1993. 6. Valickas G., Suslaviius J. Socialin psichologija teistvarkos darbuotojams. Vilnius, 1999.

Papildoma:
1. Adams J. S. Toward an Understanding of Inequity // Journal of Abnormal and Social Psychology, 1963. Vol. 67. P. 422436. 2. Adams J. S. Inequity in Social Exchange // L. Berkowitz (Ed.) Advances in Experimental Social Psychology. New York: Academic Press. 1965. Vol. 2. P. 267299. 3. Adler J. W., Hensler D. R., Nelson C. E. Simple Justice: How Litigants Fare // Pittsburgh Court Arbitration Program. Santa Monica, Ca: Rand Corporation. 1983. 4. Aisnworth P. Psychology and Policing in a Changing World. Chichester, 1981. 5. Alexander S., Ruderman M. The Role of Procedural and Distributive Justice in Organizational Behavior // Social Justice Research. 1987. Vol. 1. P. 117198. 6. Alexander S., Russ T. L. Procedural and Distributive Justice Effects: The Role of Social Context: Paper presented at the Meeting of the American Psychological Association, Los Angeles, 1985.

335

7. Alexander S., Ruderman M., Russ T. L. The Nature of Procedural Justice and its Influence on Organizational Behavior: Paper presented at the Meeting of the American Psychological Association. Toronto, 1984. 8. Allport G. W., Postman. I. The Psychology of Rumor. New York, 1947. 9. Anderson C. A., Lepper M. R., and Ross L.. Perseverance of Social Theories: The role of Explanation in the Persistence of Discredited Information // Journal of Personality and Social Psychology, 1980. Vol. 39. P. 10371049. 10. Anton T. J. Roles and Symbols // The Determination of State Expenditures // Midwest Journal of Political Science. 1967. Vol. 11. P. 2743. 11. Arntzen F. Vernehmungspsychologie. Psychologie der Zeugenvernehmung. Mnchen, 1989. 12. Austin W., Tobiasen J. M. Legal Justice and the Psychology of Conflict Resolution // Folger R. (Ed.) The Sense of Injustice. New York: Plenum Press, 1984. P. 227274. 13. Austin, W., Friedman J. S., Martz R. A., Hooe G. S., Ball K. P. Responses to Favorable Sex Discrimination // Law and Human Behavior, 1978. Vol. 1. 14. Austin W., Williams T. A., Worchel S., Wentzel A. A., Siegel D. Effect of Mode of Adjudication, Presence of Defense Counsel, and Favorability of Verdict on Observers' Evaluations of a Criminal Trial // Journal of Applied Social Psychology. 1981. Vol. 11. P. 281300. 15. BarrettHoward E., Lamm H. Procedural and Distributive Justice: Definitions and Beliefs of West German University Students: Unpublished manuscript. Northwestern University, 1986. 16. BarrettHoward E., Tyler T. R. Procedural Justice as a Criterion in Allocation Decisions // Journal of Personality and Social Psychology. 1986. Vol. 50. P. 296304. 17. Bartlett J. C., Leslie J. Aging and Memory for Faces versus Single View of Faces // Memory and Cognitions. 1986. Vol. 14. P. 371381. 18. Bavelas A. Communication Patterns in Taskoriented Groups // Journal of the Acoustical Society of America, 1950. Vol. 22. P. 725 730. 19. Bender R., Warteman F. Vernehmenung. Kriminalistik. Handbook fuer Praxis und Wissenschaft. Herausgegeben von Prof. Dr. jur. Edwin Kube et al. Stuttgart, Muenchen, 1992. B. 1. S. 631632.

336

20. Berkowitz L., Walster E. (Eds.) Equity Theory: Toward a General Theory of Social Interaction // Advances in Experimental Social Psychology. New York: Academic Press, 1976. Vol. 9. 21. Bies R. J. Identifying Principles of Interactional Justice: The Case of Corporate Recruiting: Paper presented at the Meeting of the National Academy of Management. Chicago, 1986. 22. Binet J. La science du tomoigne // Annee Psychologique, 1905. 23. Birnbaum C. Uber psychopathische Personlichkeiten. Wiesbaden, 1909. 24. Black D. Sociological Justice. New York, Oxford: Oxford University Press, 1989. 25. Boon J. C., Davies G. M. Rumors Greatly Exaggerated: Allport and Postmans Eksperimental Study // Canadian Journal of Behavioral Science. Vol. 19. P. 430440. 26. Bonnie, Slobogin. The Role of Mental Health Professionals in the Criminal Process: The Case of Informed Speculation. 1980. Vol. 66. 27. Bothwell R., Deffenbacher K., Brigham J. Correction of Eyewitness Accuracy and Confidence: Differences in Eyewitness Memory // Journal of Applied Psychology. 1987. Vol. 72. P. 691695. 28. Bothwell R. K., Brigham J. C., Malpass R. Cross-racial Identification // Personality and Social Psychology Bulletin. 1989. Vol. 15. P. 1925. 29. Brown E., Deffenbacher K., Sturgill W. Memory for Faces and Circumstances of the Encounter // Journal of Applied Psychology. 1977. Vol. 62. P. 311318. 30. Bruck M., Ceci S. Amicus Brief for the Case of New Jersey v. Margaret Kelly Michaels presented by Commitee of Concerned Social Scientists // Psychology, Public Policy and Law. 1995. Vol. 1. P. 272 322. 31. Bussey K., Lee K. Lies and Secrets: Implications for Childrens Reporting of Sexual Abuse // G. S. Goodman and B. I. Bottoms. Child Victims, Child Witness: Understanding and Improving Testimony. New York, 1993. 32. Christie N. Nusikaltim kontrol kaip pramon: Gulag Vakar stiliumi. Vilnius: Eugrimas, 1999. 33. Cognitive Psychology and its Implications / Anderson J. R. New York: Freeman, 1985. 34. Conclin J. Criminology. New York: MacMillan Publishing Company, 1986.

337

35. Davies G. G. Children on Trial? Psychology, Videotechnology and the Law // Howard Journal. 1991. P. 179180. 36. Derdeyn G. Child Custody Consultation // Am. J. of the Psychiatry, 1975. Vol. 45. P. 791. 37. Diamond R., Carey S. Developmental Changes in the Representation of Faces // Journal of Expreimental Child Psychology. 1977. Vol. 23. P. 122. 38. Diges M., Rubio M. E., Rodriguez M. C. Eyewitness Memory and Time of Day // Lsel and al. (eds) Psychology and Law. International Perspectives. New York, 1992. 39. Dooley J. Modern Tort Law: Liability and Litigation. (Rev. Ed. By Lindahl), 1982. 40. Dunn J., Plomin R. Separate Lives: Why Siblings are so Different. New York: Basic Books, 1990. 41. Durham Nc. Sheppard B. H., Vidmar N. Adversary Pretrial Procedures and Testimonial Evidence: Effects of Lawyer's Role and Machiavellianism // Journal of Personality and Social Psychology, 1980. Vol. 39. P. 320332. 42. Esquirol J. E. D. Allgemeine und spezielle Pathologie und Therapie der Seelenstorungen. Leipzig, 1838. 43. Ethics For Bureaucrats: An Essay on Law and Values / Rohr J. A. New York: Oxford Univ. Press, 1989. 44. Fisher R., Geiselman R. Memory Enhancing Techniques for Investigative Interviewing: the Cognitive Interview. Springfield, 1992. 45. Freeman P. Procedural Fairness and Work Group Responses to Performance Evaluation Procedures: Unpublished Masters Thesis. University Of Illinois, Champaign. 1985. 46. Fromm E. Escape from Freedom. New York, 1965. 47. Functional Psychological Testing. Principles and Instruments / Ed. R. Cattell, R. Johnson. New York, 1986. 48. Furby L. Psychology and Justice // Cohen R. L. (Ed.) Justice: Views from Social Sciences. New York: Plenum Press. 1986. 49. Goldberg L. R. Language and Individual Differences: The Search for Universals in Personality Lexicons // Wheeler L. (Ed.) Review of Personality and Social Psychology. Beverly Hills, Calif: Sage, 1981. 50. Goldberg L. R. An Alternative Description of Personality: The BigFive Factor Structure // Journal of Personality and Social Psychology. 1990. Vol. 59. P. 12161229.

338

51. Goldberg L. R. The Development of Markers for the Big-Five Factor Structure // Psychological Assessment. 1992. Vol. 4. P. 2642. 52. Goldberg L. R. The Structure of Phenotypic Personality Traits // American Psychologist. 1993. Vol. 48. P. 26-34. 53. Goldberg L. R., Saucier G. So what do you Propose we Use Instead? A Reply to Block // Psychological Bulletin. 1995. Vol. 117. P. 221225. 54. Goodenough D. R., Vitkin G. Cognitive Styles: Essence. New York, 1982. 55. Graham F. Should our Courts Reject Hypnosis? // Parade Magazine, October 25, 1981. P. 10. 56. Gudjansson G. H. The Psychology of Interrogations, Confessions and Testimony. Chichester, 1992. 57. Greenwald A. G. The Totalitarian Ego. Fabrication and Revision of Personal History // American Psychologist. 1980. Vol. 35. P. 603618. 58. Haaga D. A. Moodstatedependent Retention Using Identical or Nonidentical Mood Induction at Learning and Recall // British Journal of Clinical Psychology, 1989. Vol. 28. P. 7583. 59. Handbook of Offender Assement and Treatment / Ed. C. HollinChichister. New York, Brisbane, Singapore, Toronto: John Wiley and Sons, LTD, 2001. 60. Hart H. Punishment and Responsibility, 1968. 61. Hartshorn H., May M. A. Studies in the nature of character. I: studies indecent. New York: MacMillan, 1928. 62. Heinz A. M. Procedure v. Consequences // S. Talarico (Ed.) Courts and Criminal Justice. Beverly Hills, CA: Sage, 1985. 63. Heinz A. M. Plea Bargaining, Participant Satisfaction, and System Support: Paper presented at the Law and Society Association. San Diego, 1985. 64. Hetherington. Divorce: A Child's Perspective // Am. Psychologist. 1979 Vol. 34. P. 851. 65. Houlden P., LaTour S., Walker L., Thibaut J. Preferences for Modes of Dispute Resolution as a Function of Process and Decision Control // Journal of Experimental Social Psychology. 1978. Vol. 14. P. 1330. 66. Joseph V., Rev. L. The Causation Issue in Workers' Compensation Mental Disability Cases: An Analysis, Solutions, and a Perspective. 1983. Vol. 36. 67. Justice in Social Relations / Cohen R. L., Greenberg J. (Eds.) New York: Plenum Press, 1986.

339

68. Justickis. V. Nepilnamei teistvarkos paeidj charakteri nukrypimai. Kaunas, 1984. 69. Justickis V. Kriminologija. I dalis. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2001. 70. Jukeviit J. Specialij ini panaudojimas tiriant nusikaltimus: bkl ir perspektyvos: Daktaro disertacija. Vilnius, 1998. 71. Kapardis A. Psychology and Law. A Critical Introduction. Cambridge, 1997. 72. Kassin S. A. Eyewitness Identification: Retrospective Selfawareness and the Accuracy Confidence Correlation // Journal or Personaltiy and Social Psychology, 1985. Vol. 49. P. 8893. 73. Kelley D. The Art of Reasoning / New York; London: Norton, 1988. 74. Kimberly A., Kingston. Admissibility of Posthypnotic Testimony // FBI Law Enforcement Bulletin. April, 1986. 75. Klaus S. Wiedergutmachen oder strafen Einstellungen in der Bevlkerung und der Justiz Ein Forschunssbericht CentaurusVerlagsgesellschaft Pfaffenweiler, 1992. 76. Koch J. L. A. Abnorme Charaktere. Wiesbaden, 1900/01; 77. Kogan N. Educational Implications of Cognitive Styles // G. S. Lesser (ed.) Psychology and Educational Practice. Glenview, 1971. 78. Kramer H. T., Buckhout R, Euginio P. Weapon Focus, Arousal and Eyewitness Memory // Law and Human Behavior. 1990. P. 167184. 79. Kraepelin E. Psychiatrie. Ein Lehrbuch fur Studierende und Arzte. Leipzig, 19091915. 80. Kretschmer E. Korperbau und Charakter. Berlin, 1922. 81. Kuehn I. Looking down a Gun Barrel: Person Perception and Violent Crime // Perception and Motor Skills. 1974. Vol. 39. P. 11591164. 82. Kuhn D. Weinstock M. Flaton R. How Well do Jurors Reason? Competence Dimensions of Individual Variation in a Juror Reasoning Task // Psychological Science, 1994. Vol. 5. P. 289296. 83. Landis J. M., Goodstein L. When is Justice fair? // American Bar Foundation Research Journal. 1986. P. 675708. 84. Lawrence A., Pervin and Oliver P. John. Personality. Theory and Research. New York. 85. Leippe M. The Appraisal of Eyewitness Testimony / Ross D. F. et al. Adult Eeyewitness Testimony: Trends and Developments. New York, 1994. 86. Leonhard K. Akzentuirte Persnlichkeiten. Berlin, 1976.

340

87. Light I. Memory and Aging: Four Hypothesis in Search of Data // Annual Review of Psychology. 1991. Vol. 42. P. 333376. 88. Lind E., Tyler T. The Social Psychology of Procedural Justice. New York, London, 1988. 89. Lindsey R. I. C. Confidence and Accuracy of Eyewitness Performance: Juror s Verdicts do not Follow their Beliefs // Ross D. F. et al. Adult Eyewitness Testimony: Current Trends and Developments. New York, 1994. 90. Lindsay R. I. C. Expectations of Eyerwitness Performance, 1994. 91. Lipsitt, Lelos, McGarry. Competency for Trial: A Screening Instrument // American Journal of Psychiatry. 1971. 92. Loftus E. F. , Zanni G. Eyewitness Testimony: the Influence of the Wording of a Question // Bulletin of the Psychonomic Science. 1975. Vol. 5. P. 8688. 93. Loftus E. F., Palmer J. C. Reconstruction of Automobile Destruction: Example of the Interaction between Language and Memory // Journal of Verbal Learning and Verbal Behavior. 1974. Vol. 13. P. 585589. 94. Logie R., Wright R. and Decker S. Recognition Memory Performance and Residential Burglary // Applied Cognitive Psychology. 1992. Vol. 6. P. 109123. 95. Maas A. ir Khnken G. Eyewitness Identification: Stimulating the Weapon Effect // Law and Human Behaviour. 1989. Vol. 13. P. 397 408. 96. Margolin E. Hypnosis Enhanced Testimony: Valid Evidence or Prosecutor's Tool? // Trial. 1981. Vol. 17. No. 110. P. 43. 97. Mathiesen T. Selective Incarceration Revised // Law and Human Behaviour 1998. Vol. 24. P.453467. 98. Musante L., Gilbert M. A., Thibaut J. The Effects of Control on Perceived Fairness of Procedures and Outcomes // Journal of Experimental Social Psychology, 1983. Vol. 19. P. 223238. 99. Megargee E. I. Undercontrolled and Overcontrolled Personality Types in Extreme Antisocial Aggression // Psychological Monographs. 1966. Vol 80 (3). P. 611. 100. Lind M. Procedural Justice in Family Court: Does the Adversary Model Make Sense? / Legal Reforms Affecting Child and Youth Services (Ed. Melton G.), 1982. 101. Messer W., Griggs R. A. Student Belief and Involvement in the Paranormal and Performance in Introductory Psychology // Teaching of Psychology. 1989. Vol. 16 (4). P. 187191.

341

102. Milgram S. Some Conditions of Obedience and Disobedience to Authority // Human Relations. 1965. Vol. 18. P. 5776. 103. Miller A. The Institutional Focus of Political Distrust: Paper Delivered at The American Political Science Association, 1979. 104. Miller A. Is Confidence Rebounding? // Public Opinion. 1983. Vol. 6. P. 1620. 105. Moore B. Injustice: The Social Bases of Obedience and Revolt. New York: White Plains, 1978. 106. Moore M. Law and Psychiatry and Law: Rethinking the relationship, 1984. 107. Morel B. A. Traite de maladies mentales. Paris, 1860. 108. Morley S. G. The Ancient Medya. Stanford, 1956. 109. Munson R. The way of words. Boston: Houghton Mufflin, 1976. 110. Murphy W. F., Tanenhaus J. Public Opinion and the United States Supreme Court: A Preliminary Mapping of Some Prerequisites for Court Legitimization of Regime Changes / Grossman J. B. & Tanenhaus J. (Eds.) Frontiers in Judicial Research. New York, 1969. 111. Musante L., Gilbert M. A., Thibaut J. The Effects of Control on Perceived Fairness of Procedures and Outcomes // Journal of Experimental Social Psychology. 1983. Vol. 19. P. 223238. 112. Nacoste R. W. Selection Procedure and Responses to Affirmative Action: the Case of Favorable Treatment // Law and Human Behavior. 1985. Vol. 9. P. 225242. 113. Nader L. Styles of Court Procedure: To Make the Balance // Nader L. (ed.) Law in Culture and Society. Chicago, 1969. 114. Naylor J. C, Pritchard, R. D., Ilgen D. R. A Theory of Behavior in Organizations. New York: Academic Press, 1980. 115. NEO Personality Inventory Manual // Costa P. T., McCrae R. R. (eds.) Odessa, 1985. 116. Neumann J. V., Morgenstern O. Theory of Games and Economic Behavior: 2nd ed. Princeton: Princeton University Press, 1947. 117. Newcomb T. M. The consistency of certain extrovert-introvert behavior patters in 51 problem boys. New York: Columbia University, 1929. 118. O'Barr W. M., Lind E. A. Ethnography and Experimentation Partners in Legal, 1981. 119. O'Barr W. M., Conley J. M. Litigant Satisfaction versus Legal Adequacy in Small Claims Court Narratives // Law and Society Review. 1985. Vol. 19. P. 661701.

342

120. Oltman P. K., Raskin E., Karp S. A., Vitkin G. Manual for the Embedded Figures Test. Palo Alto, 1971. 121. Okun A. M. Equality and Efficiency: The Big Tradeoff. Washington, Dc: Brookings,1975. 122. Ophuls W. Ecology and the Politics of Scarcity. San Francisco, 1977. 123. Perry. J. L. The Crisis In The Courts: Critical Change in the Role of the Judge: Paper Presented At The Annual Meeting Of The Law And Society Association. Chicago, 1986. 124. Peters D. Confrontational Stress and Childrens Tesstimony: Some Experimental Findings // Doris J. The Suggestibility of Childrens Recollections: Implications for Eyewitness Testimony. Washington, DC, 1990. 125. Petrella P. & Poythress P. The Quality of Forensic Examinations: An Interdisciplinary Study // J. Consulting and Clynical Psychology. 1983. Vol. 51. P. 76. 126. Petrilowitsch N. Abnorme Personlichkeiten. Basel, 1960. 127. Pinel P. A. Treaties on Insanity in which are Contained the Principles of a New More Practical Nosology of Maniacal Disorders. London, 1906. 128. Popper K. R. The Logic of Scientific Discovery. New York: Basic Books. 1959. 129. Powers P. A., Andriks J. I. Loftus E. F. Eyewitness Account of Females and Males // Journal of Applied Psychology. 1979. Vol. 64. P. 339347. 130. Prichard J. C. On the Diferent Forms of Insanity in Relation to Jurisprudence. London, 1848. 131. Prichard J. C. A Treaties on Insanity and other Disorders Affecting the Mind. London, 1835. 132. Prothro J. W., Grigg C. M. Fundamental Principles of Democracy: Bases of Agreement and Disagreement // Journal of Politics, 1960. Vol. 22. P. 276294. 133. Psychology Applied to Modern Life / Wayne Weiten Monterey: Brooks / Cole Publ. Co., 1986. 134. Rasch W. Die psychiatrischpsychologische Beurteilung von Affektdelikten. NJV, 1980. 135. Rasch W. Die Zuordnung der psychiatrischpsychologischen Merkmalen der 20, 21 StGB // Psychiatr. Praxis. 1983. N. 10. S. 170. 136. Rasch W. Forensische Psychiatrie, 1987.

343

137. Rasch W. Ttung des Intimpartners. Stuttgart: Enke, 1964. 138. Rasinski K. A. The Influence of Concerns about Economic Outcomes versus Concerns about Economic Justice on Political Behavior: Unpublished Manuscript. University of Chicago, 1986. 139. Rasinski K. A. What's Fair is Fair... Or is it? Value Differences Underlying Public Views about Social Justice // Journal of Personality and Social Psychology. 1987. Vol. 53. P. 201211. 140. Rasinski K. A., Tyler T. R., Fridkin K. Exploring Dimensions of Legitimacy: The Mediating Effects of Personal and Nonpersonal Legitimacy on Leadership Endorsement and System Support // Journal of Personality and Social Psychology. 1985. Vol. 49. P. 386394. 141. Rawls. J. A Theory of Justice. Cambridge: Harvard University Press. 1971. 142. Resnik J. Managerial Judges. Harvard Law Review. 1982. Vol. 96. P. 374458. 143. Resnik J. Tiers: Southern California Law Review. 1984. Vol. 57. P. 8371011. 144. Ross D. E. Toglia M. Adult Eyerwitness Testimony. Current Trends and Development. New York, 1990. 145. Runnes D. D. The Selected Writings of Benjamin Ruch. New York, 1917. 146. Saphire R. B. Specifying due Process Values // University of Pennsylvania Law Review. 1978 Vol. 127. P. 111195. 147. Sarat A. Support for the Legal System // American Politics Quarterly. 1975. Vol. 3. P. 324. 148. Sarat A. Alternatives in Dispute Processing: Litigation in a Small Claims Court // Law and Society Review. 1976. Vol. 11. P. 339375. 149. Sass H. Affektdelikte // Fachtagung der Arbeitsgemeinschaft fr forensische Psychologie und forensische Psychiatrie, 1988. 150. Savage L. J. The Foundations of Statistics. New York: Wiley, 1954. 151. Shachter S. The Interaction of Cognitive and Psychological Determinants of Emotional States // C. D. Spielberger (ed.). Anxiety and Behaviour. New York: Academic Press, 1966. P. 193244. 152. Shaver P. The Public Distrust. Psychology Today. 1980. 153. Shaw M. E. Some Effects of Unequal Distribution of Information upon Group Performance in Various Communication Nets // Journal Of Abnormal and Social Psychology. 1954. Vol. 49. P. 547553. 154. Schneider K. Die psychopathische Personlichkeiten. Wien, 1946.

344

155. Sheppard B. H. ThirdParty Conflict Intervention: A Procedural Framework // Staw B. M., Cummings L. L. (eds.) Research in Organizational Behavior. 1984. Vol. 6. P. 141190. 156. Sheppard B. H., Lewicki R. J. Toward General Principles of Managerial Fairness // Social Justice Research. 1987. Vol. 1. P. 161176. 157. Sheppard B. H., Saunders, D. M., Minton J. W. Procedural Justice from the Third Party Perspective: Unpublished Manuscript, Duke University, 1986. 158. Sheppard B. H. Managers as Inquisitors: Some Lessons From the Law // Bazerman M. H. & Lewicki R. J. (eds.) Negotiating in Organizations. Beverly Hills, Ca: Sage, 1983. 159. Sisk G. C., Heise M., Morriss A. P. Charting the Influences on The Judicial Mind: An Empirical: Study of Judicial Reasoning. New York University Law Review, 1998. 160. Snyder M., Swann W. HypothesisTesting in Social Interaction // Journal of Personality and Social Psychology. 1978. Vol. 36. P. 1202 1212. 161. Srull T. K., Wyer R. S. Category Accessibility and Social Perception: Some Implications for the Study of Person Memory and Interpersonal Judgments // Journal of Personality and Social Psychology. 1980. Vol. 38. P. 841856. 162. Srull T. K., Wyer R. S. The Role of Category Accessibility in the Interpretation of Information about Persons: Some Determinants and Implications // Journal of Personality and Social Psychology. 1979. Vol. 37. P. 16601672. 163. Storms M. D. Videotape and the Attribution Process: Reversing Actors' and Observers' Points of View // Journal of Personality and Social Psychology. 1973. Vol. 27. P. 165175. 164. Stouffer S. A. Communism, Conformity and Civil Liberties. New York: Wiley, 1955. 165. Sullivan J. L., Piereson J., Marcus G. E. Political Tolerance and American Democracy. Chicago: University of Chicago Press, 1982. 166. Swanson Ch., Chamelin N., Territo L. Criminal Investigation. New York, 1988. 167. Tajfel H. Cognitive Aspects of Prejudice // Journal of Social Issues. 1969. Vol. 25, 7997. 168. Tajfel H. Differentiation Between Social Groups: Studies in the Social Psychology of Intergroup Relations. New York: Academic Press, 1978.

345

169. Thibaut J. The Development of Contractual Norms in Bargaining: Replication and Variation // Journal of Conflict Resolution. 1968. Vol. 12. P. 102112. 170. Thibaut J., Faucheux C. The Development of Contractual Norms in a Bargaining Situation under Two Types of Stress // Journal of Experimental Social Psychology. 1965. Vol. 1. P. 89102. 171. Thibaut J., Walker L. Procedural Justice: A Psychological Analysis. Hillsdale, New York, 1975. 172. Thibaut J., Walker L. A Theory of Procedure // California Law Review. 1978. Vol. 66. P. 541566. 173. Thibaut J., Walker L., LaTour. S., Houlden. P. Procedural Justice as Fairness // Stanford Law Review. 1974. Vol. 26. P. 12711289. 174. Thibaut J., Walker L., Lind E. A. Adversary Presentation and Bias in Legal Decision Making // Harvard Law Review. Vol. 86, P. 386401. 175. Thomassin I., Michael A. Performance of Eyewitnesses when Giving Evidence and Making Eyewitness Identification // Canadian Police College Journal. 1990. Vol. 14. P. 233246. 176. Trankell A. Der Realittgehalt von Zeugenaussagen. Metodik der Aussagenpsychologie. Gttingen, 1971. 177. Treadway M., McCCloskey M. Effects of Racial Stereotypes on Eyewitness Performance: Implications of the Real and Rumored: Allport and Postman Studies // Applied Cognitive Psychology. 1989. Vol. 3. P. 5364. 178. Tyler T. R. The Role of Perceived Injustice in Defendant's Evaluations of their Courtroom Experience // Law and Society Review. 1984. Vol. 18. P. 5174. 179. Tyler T. R. Procedural Justice in Organizations // Lewicki R., Bazerman M., Sheppard B. (eds.) Research on Negotiation in Organizations. Greenwich, CT: JAI Press, 1986. Vol. 1. P. 723. 180. Tyler T. R. Conditions Leading to Value Expressive Effects in Judgments of Procedural Justice: A Test of Four models // Journal of Personality and Social Psychology. Vol. 52. P. 333344. 181. Tyler T. R. Why Citizens Follow the Law: Procedural Justice, Legitimacy and Compliance. Northwestern University, 1987. 182. Tyler T. R., McGraw K. Ideology and the Interpretation of Personal Experience: Procedural Justice and Political Quiescence // Journal of Social Issues. 1986. Vol. 42. P. 115128.

346

183. Tyler T. R., Rasinski K., Griffin E. Alternative Images of the Citizen: Implications for Public Policy // American Psychologist. 1986. Vol. 41. P. 970978. 184. Tyler T. R., Rasinski K., McGraw K. The Influence of Perceived Injustice on Support for Political Authorities // Journal of Applied Social Psychology. 1985. Vol. 15. P. 700725. 185. Tolstojus L. Kreicerio sonata. Vilnius, 1958. 186. Undeutsch U. Forensische Psychologie. Gttingen, 1967. 187. Undeutseh V. Schuldfhigkieit unter psychologischem Aspekt / Eisen G. (Hrsg.) Handwrterbuch der Rechtsmedizin. Stuttgart: Enkc, 1974. 188. Valickas G. Psichologins asocialaus elgesio itakos: Monografija. Vilnius: LTA, 1997. 189. Verinis J., Walker V. Policemen and the Recall of Criminal details // Journal of Social Psychology. 1970. Vol. 81. P. 217221. 190. Vitkin G., Asch S. E. Studies in Space Orientation. Perception of the Upright In the Absence of Visual Field // J. Exp. Psychol. 1948. Vol. 38. P. 603614. 191. Vitkin G. Perception of Body and of the Position of the Visual Field // Psychol. Monogr. 1949. Vol. 63(7). P. 146. 192. Vitkin G. Perception of the Upright When the Direction of the Force Acting on the Body is Changed // J. Exp. Psychol. 1950. Vol. 40. P. 93 106. 193. Vitkin G. at al. Personality through Perception. New York, 1954. 194. Warlinder H. Psychopathy: A History of the Concepts: Analysis of the Origin and Development of a Family of Concepts in psychopathology. Uppsala, 1978. 195. Ziehen T. Zur Lehre von cien psychopathische Konstitutionen. Berlin, 1912. 196. . . . , , 1999. 197. ., . . : , 2001. 198. . . . : , 2000. 199. ., . . : , 2000. 200. . . . , 1988.

347

201. ee . . // . . 1989. 12. 202. . . . . . , 2001. 203. / ., . : , 1978. . 6. . 112. 204. . . . , 1991. 205. . ., . ., . . . , 1993. 206. . ., . . : . . , 1989. 207. . . . . , 1990. 208. e . . . , 1977. 209. . . : . . , 1991. 210. . . . , 1999. 211. ., . . . , 2000. 212. . . , 1980. 213. . . . : , 1976. 214. . . : , 2000. 215. . . : , 2000. C. 60. 216. . . , 1986.

Prof. habil. dr. Justickis, Viktoras


Ju259 Bendroji ir teiss psichologija: Vadovlis. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2003. 348 p., 36 paveikslai, 8 lentels. Bibliogr.: p. 334347. ISBN 9955 563 08 7

i knyga pirmasis ms alyje teiss psichologijos vadovlis. Jis skiriamas Lietuvos teiss universiteto, Vilniaus, Vytauto Didiojo universitet, kit auktj mokykl studentams, studijuojantiems teis, teis ir valdym, penitencin, policijos teis. Vadovlis sudarytas i dviej dali. Pirmojoje gvildenami bendrosios psichologijos taikymo teisje klausimai. Antrojoje smulkiau aptariamos liudininko psichologijos, teisminio nagrinjimo, procedrinio teisingumo, psichologins ekspertizs bei psichologinio poveikio metod taikymo teisje problemos. Vadovlis turi modulinio mokymosi element, suteikiani studentui galimyb aktyviai dalyvauti mokymosi procese. Toks vadovlio pobdis leidia gerokai padidinti mokymosi efektyvum, organikai diegti moderniausius pedagogikos metodus, skatina aktyv ir problemin mokymsi, suteikia galimyb mokymo proces kompiuterizuoti.

UDK 159.9(075.8)

Viktoras Justickis BENDROJI IR TEISS PSICHOLOGIJA Vadovlis Redaktor Gitana Irnien Maketavo Regina Bernadiien Virelio autor Stanislava Narkeviit SL 585. 2003 03 14. 19,84 leidyb. apsk. l. Tiraas 1000 egz. Usakymas . Ileido Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, 2057 Vilnius. Tinklapis internete www.ltu.lt Elektroninis patas leidyba@ltu.lt Spausdino AB spaustuv Aura, Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas. Tinklapis internete www.ausra.lt Elektroninis patas ausra@ausra.lt