1.Mediagos sandara: 1.

1 Atomo
sandara. Atomas susideda i:elektron,
proton,neutron,pozitron,o,|,
daleli, arba i teigiamo krvio
branduolio ir aplink j skriejani
neigiamo krvio elektron. Kadangi
atomas neutralus, tai suminis neigiamas
elektron krvis yra lygus teigiamam
branduolio krviui.Apie branduol
skriejani elektron skaiius yra lygus
elemento eils numeriui periodinje
element sistemoje. Atomo branduoli
tankis labai didelis. Branduoliai susideda
i proton, turini teigiam krv, ir
neutron-neutralij daleli. Proton
skaiius yra lygus elemento eils
numeriui element periodinje
sistemoje, neutron- elemento atomins
mass ir eils numerio skirtumui.
Pasikeitus neutron skaiiui atomo
branduolyje, susidaro izotopai. Izotopais
yra vadinami to paties elemento atomai,
turintys skirtingas atomines mases ir
vienod branduolio krv(pvz.
chloras).vairi element atomai,
turintys vienodas atomines mases, bet
skirting branduolio krv, vadinami
izobarais.
Elektroninis apvalkalas .Atomo
branduol atrado E.Rezerfordas. Aplink
branduol, kaip planetos aplink Saul,
orbitomis skrieja elektronai, sudarantys
atomo elektronin apvalkal.N.Boras
prim, kad vandenilio atome elektronas
gali skrieti aplink branduol apskritomis
orbitomis, kuri spinduliai proporcingi
sveik kvantini skaii n kvadratams.
ias orbitas pavadino stacionariosiomis,
arba kvantinmis, o skaii n
pagrindiniu kvantiniu skaiiumi.Kai
n=1, orbita yra ariausiai branduolio.
Elektrono skriejanio pirmja orbita,
energija E1 yra maiausia.
Kvantiniai skaiiai. Pagrindinis
kvantinis skaiius nurodo orbitals dyd,
kurioje esantis elektronas turi tam tikr
energij, is kvantinis skaiius nusako
orbitals energijos lygmen.Jo reikms
bet kuris sveikas skaiius nuo 1 iki . n
s 7. Suadint atom n reikms yra
didesns negu nesuadint atom, pvz.,
vandenilio atomas pasidaro suadintas,
kai elektronas peroka orbital, kurios
n=2,3 ir t.t. Kai n=, elektronas visikai
ieina i atomo rib, t.y. atomas virsta
jonu.Orbitinis(alutinis)kvantinis
skaiius l apibdina orbitals form ir
kiek polygmeni suskirstytas orbitals
lygmuo. Orbitinio kvantinio skaiiaus
reikms yra sveiki skaiiai, pradedant 0
ir baigiant n 1. Kai n=1, turi tik vien
reikm l=0. iuo atveju energijos
polygmeni nra. Orbitinis kvantinis
skaiius 0-s;1-p;2-d;3-f. Magnetinis
kvantinis skaiius ml rodo orbitals
krypt atomo erdvje, nes elektronas turi
orbitin magnetin moment. Magnetinio
kvantinio skaiiaus reikmi yra 2l+1.
Kai l=0, tai ml turi vien reikm: ml=0,
nes s orbital neturi krypties erdvje. Kai
l=1, ml reikms +1, 0, 1, atome gali bti
trys p orbitals, isidsiusios pagal
x,y,z ais.
Sukinio kvantinis skaiius S. Kvantins
mechanikos poiriu elektrono
sukimasis aplink savo a nra
priimtinas, bet is kvantinis skaiius
susijs su savuoju impulso momentu ir
paaikina atomini spektr linij
nevienalytikum. io skaiiaus yra dvi
reikms, ymimos +1/2 ir
1/2(h/(2t)vienetais)Sukinio kvantinis
skaiius ymimas rodyklmis + ir |.
Elektronas gali turti vien io kvantinio
skaiiaus reikm. Elektronai energijos
polygmeniuose (p,d,f, orbitalse)
isidsto pagal Hundo taisykl:
elektronai upildo p,d,f orbitales taip,
kad jose bt kuo daugiau nesuporuot
elektron.Chem.elem. ir jung. sav.
kitimas period. sistemoje.Element ir
j jungini savybs yra periodikai
susijusios su atomo branduolio krviu.
1.2.Jonizacijos energija.Element
savybi periodin kitim rodo jonizacijos
energija I. Tai-elemento atom savyb
atiduoti elektronus ir virsti teigiamais
jonais. Jonizacijos energija yra darbas,
kur reikia atlikti, norint iplti i atomo
vien elektron. Matuojama kJ/mol arba
eV/atomui. Danai vietoj jonizacijos
energijos matuojamas jonizacijos
potencialas. Jis rodo potencial
skirtum, ireikt voltais, kuriam esant
elektronas gyja reikiam jonizacijos
energij. ios energijos, ireiktos
elektrovoltais, skaitin reikm lygi
jonizacijos potencialui, ireiktam
voltais.Jonizacijos potencialas yra
element metalikj savybi matas. Kuo
maesnis jonizacijos potencialas, tuos
stipresns elemento metalikosios
savybs.
Elektrinis neigiamumas.Ar elemento
atomas lengviau atiduoda, ar prisijungia
elektronus, rodo jo neigiamasis
elektringumas. Jis lygus jonizacijos ir
elektroninio giminingumo energijos
sumos pusei. Didiausias neigiamasis
elektringumas halogen, maiausias
armini metal. Periode element
neigiamasis elektringumas didja i kairs
dein; grupse maja i viraus
emyn.
1.3.Chem.jung.ir jos ryys su atomo
elektroniniu apvalkalu.Chemin jungtis
yra elektrostatins prigimties. Tai-
prieing elektros krvi trauka. Dalels,
atsidrusios tam tikru atstumu, ima
traukti viena kit-vienos dalels
elektronai(neigiami krviai)traukia kitos
dalels branduolius(teigiamus
krvius).Tarp labai suartjusi daleli
atsiranda prieingos, stmos, jgos, nes
vienos dalels elektronai stumia kitos
dalels elektronus. Dl stmos jg
daleli energija didja. Kai traukos jgos
pasidaro lygios stmos jgoms, atsiranda
chem.jungtis. jungtys tarp atom
skirstomos jonines,kovalentines ir
metalines, o tarp molekili-
vandervalsines ir vandenilines.Danai
viename junginyje yra keli tip
jungtys.Jonin. Chem. Jungtis,
susidariusi veikiant prieingo krvio jon
elektrostatinms traukos jgoms,
vadinama jonine jungtimi. Jonin jungtis
gali susidaryti tuo atveju, kai tarpusavyje
jungiasi atomai, kurie turi labai skirting
elektrin neigiamum. Jonin jungtis
susidaro tarp atom, kuri vienas links
elektronus atiduoti, o kitas-prisijungti.
Lengvai atiduoda elektronus t element
atomai, kuri yra nedidelis jonizacijos
potencialas.Kovalentin. Kovalentin
jungtis susidaro, kai elektronai ne pereina
i vieno atomo kit, o sudaro vien arba
kelet besijungiantiems atomams bendr
atom.Bendri abiej atom elektronai
vadinami poriniais. Elemento
valentingumas junginiuose su kovalentine
jungtimi yra lygus elektronini por
skaiiui. Kai jungiasi vienariai atomai,
bendroji elektron pora yra vienodai
traukiama abiej branduoli ir yra
simetrikai isidsiusi abiej branduoli
atvilgiu, tokia jungtis vadinama
nepoline.Kai jungiasi vienas su kitu
elektroneigiamumo element atomai,
bendroji elektron pora didesniu ar
maesniu laipsniu yra pasislinkusi ariau
vieno i branduoli, t.y. atomo, turinio
didesn elektroneigiamum. Tai polin
jungtis.Vandenilin jungtis.Vandenilio
atomai, susijung su atomais, energingai
prijungianiais elektronus(fluoro,
deguonies, maesniu laipsniu azoto), turi
savyb susijungti su kitu tos paios ries
elemento atomu i kitos
molekuls.Chemin jungtis, kuri susidaro
tarp molekul sujungto vandenilio
atomo ir kito elemento, lengvai
prijungianio elektronus, atomo vadinama
vandeniline. Vandenilin jungtis padeda
susidaryti dviguboms molekulms.
Vandenilin jungtis yra silpnesn u kitas
chemines jungtis. Donorin-akceptorin
jungtis. Tai atskiras kovalentins jungties
atvejis. Ji bdinga daugeliui
jungtin(SO2, H2SO4,HNO3,N2O,Cl2,CO
ir kt.) ir ypa kompleksiniams
junginiams. Tokia jungtis susidaro, kai
vienas atomas turi laisv elektron por, o
kitas tui orbital. Laisvoji elektron
pora pereina tuij orbital. Taip
susidariusi kovalentin jungtis nuo
paprastos skiriasi tik susidarymo bdu.
Atomas, turintis laisvj elektron por
vadinamas donoru, o atomas, turintis
tui orbital akceptoriumi.













2.Bendrieji chemini proces
dsningumai. 2.1.Pagrindins
termochemijos svokos. Mokslas,
nagrinjantis energijos kitimus
cheminse reakcijose, vadinamas
chemine termodinamika.Pagrindinis
termodina-mikos,arba energijos
isilaikymo, dsnis teigia, kad sistemoje
energija nesigamina ir neinyksta, o tik
vienos ries energija tiksliai
ekvivalentiniu santykiu virsta kitos
ries energija. Mokslas, nagrinjantis
ilumins energijos pokyius cheminse
reakcijose, vadinamas termochemija. Be
vidins energijos sistema gali gyti
iorin energij. Pvz., sistema sunaudoja
ilum i iors, o iluma, sistemai
pleiantis, atlieka darb, nugaldama,
atmosferin slg. Sistemos vidin ir
iorin energija yra pilnutin energija,
arba entalpija H. Taigi iluma yra
entalpijos pokytis(jei ji gaunama i
iors, sistemos energija padidja,jei
isiskiria sumaja): Q=AH.Chemins
reakcijos, kurioms vykstant iluma
isiskiria, vadinamos egzoterminmis, o
kurioms vykstant iluma sunaudojama
endoterminmis. Egzoterminse
reakcijose isiskirianti iluma sumaina
sistemos energij, todl i reakcij
entalpijos pokytis yra neigiamas.
Endoterminse reakcijose sunaudota
iluma padidinta sistemos energij, ir
iuo atveju entalpijos pokytis
teigiamas. Chemini reakcij lygtys,
kuriose nurodoma reakcijos iluma,
vadinamos termocheminmis lygtimis.
Junginio susidarymo iluma yra ilumos
kiekis, isiskiriantis ar sunaudojamas,
susidarant i vienini mediag vienam
to junginio moliui. Vienini mediag
susidarymo iluma lygi nuliui.Heso
dsnis: Reakcijos iluma priklauso tik
nuo reaguojani mediag ir reakcijos
produkt ries ir bvio ir nepriklauso
nuo reakcijos produkt susidarymo bdo.
Kita formuluot: Reakcijos iluma arba
entalpijos pokytis AH
0
yra lygus
reakcijos produkt susidarymo ilum
sumai, atmus reaguojani mediag
susidarymo ilum sum.
Entropija ir Vidin energija. Sistemos
vidin energija susideda i laisvosios,
naudingu darbu paveriamos, energijos ir
nelaisvosios, pastovioje temperatroje
naudingu darbu nepaveriamos,
energijos. Nelaisvosios energijos matu
laikoma entropija S. Sistemos dalelms
pradjus greiiau judti, entropija
padidja. Taigi entropija didja visada
mediagas kaitinant, mediagoms
pereinant i kieto skyst, i skysto
dujin agregatin bv bei mediag
tirpinant. Autant, kristalizuojantis
mediagoms ar skystjant dujoms,
entropija maja. AG=AH-TAS tai
pagrindin chemins termodinamikos
lygtis. I laisvosios energijos pokyio
sprendiama, ar procesas savaiminis, ar
ne. Jei AG<0, procesas vyksta savaime,
jei AG>0, procesas savaime nevyksta.
Esant pusiausvyrai, AG=0.
2.2.Chemini proces energetika ir
kryptys. Gibso energija ir entropija.
Kriterijus savaiminiam proceso
vyksmui.Cheminje termodinamikoje
daniau vartojama izobarins laisvosios
energijos G svoka, nes cheminiai
procesai daniausiai vyksta pastoviame
slgyje. Danai pastovi bna ir
temperatra, todl G vadinamas
izobariniu-izoterminiu potencialu(Gibso
energija).Jei procese entropija nekinta,
tai neauktoje temp. Suritosios energijos
pokytis TAS yra maas dydis ir AG labai
artimas AH. iuo atveju apie savaimin
proceso vyksm galima sprsti i
entalpijos pokyio AH: savaime vyksta
tie procesai, kuri metu entalpija maja.
Neauktoje temperatroje savaime
vyksta visos egzotermins reakcijos.Jei
procese entropija didja, tuomet apie
proceso savaimingum sprendiama tik
i Gibso energijos pokyio.
2.3.Chemin kinetika. Chemin
kinetika tyrinja chemini reakcij greit
ir j eigos mechanizm. Chemini
reakcij greitis apibdinamas
reaguojani mediag koncentracij
pokyiu per laiko vienet. Reikiama
moliais litre per
sekund(mol/ls).Chemini reakcij
greitis priklauso nuo reaguojani
mediag chemins prigimties,
koncentracijos, temperatros,
katalizatori ir inhibitori. Reakcij
greiio priklausomyb nuo koncentracijos
ir temperatros. Kuo didesn mediag
koncentracija, tuo daugiau molekuli trio
vienete, tuo daniau jos susiduria. Dl to
reakcijos vyksta greiiau. Ilgainiui
reaguojani molekuli kiekis taip pat ir
molekuli susidrim skaiius maja. Dl
to maja ir reakcijos greitis. Veikianij
masi dsnis: chemins reakcijos greitis,
esant pastoviai temperatrai, tiesiai
proporcingas reaguojani mediag
koncentracij sandaugai. mA+nBpC,
gauname i veikianij masi dsnio
matematin iraik: v=k[A]
m
[B]
n
, ia
[A],[B] reaguojani mediag
koncentracijos mol/l; k chemins reakcijos
greiio konstanta, kuri priklauso nuo
reaguojani mediag prigimties,
temperatros, katalizatoriaus ir inhibitori,
bet nepriklauso nuo reaguojani mediag
koncentracij; m ir n stechiometriniai
koeficientai, t.y. koeficientai, raomi prie
formules.Heterogenins reakcijos vyksta
dviej fazi paviriuje, todl, padidinus
paviri, padidja ir reakcijos greitis.
Pavyzdiui, metal milteliai sureaguoja su
rgtimis daug greiiau, negu itisas metalo
gabalas. Jei kietoji mediaga reakcijos metu
nesmulkinama, tai reakcijos greitis priklauso
tik nuo dalyvaujani reakcijoje duj ir
skysi koncentracijos. Pavyzdiui, kai
reakcija vyksta pagal schem A+BC(A-
kietoji mediaga, B ir C dujos),
heterogenins reakcijos greitis pagal
veikianij masi dsn v=k
1
[A][B].
Kadangi kietosios mediagos koncentracija
pastovi, tai laikydami kad k=k
1
[A], gauname
v=k[B].Temperatros taka:Vant-Hofo
taisykl: paklus temperatr 10 laipsni
reakcijos greitis padidja 2-4
kartus.
1
2
1 2
10
t
t
t t
v
v
=

Energija, kuri reikia

suteikti 1 moliui mediagos, kad visos
molekuls tapt aktyviomis reakcijoje,
vadinama aktyvacijos energija. Pakilus
temperatrai, padidja aktyvij molekuli
skaiius, o dl to labai efektingai padidja ir
reakcijos greitis.Katalizatoriai.Chemins
reakcijos greiio pasikeitimas, daniausiai jo
padidjimas, vadinamas katalize, o
mediagos, veikianios reakcijos greit,
vadinamos katalizatoriais. Dalyvaudami
cheminse reakcijose katalizatoriai lieka
chemikai nepakit ir nepasikeiia j kiekis.
Katalizs atvejis, kai katalizatorius nra
dedamas sistem, o pasigamina kaip
reakcijos produktas, vadinama autokatalize.
Dauguma katalizatori reakcijas pagreitina
1000 kart, nes reakcijai, kurioje dalyvauja
katalizatorius, reikia maesns aktyvacijos
energijos, o kuo aktyvacijos energija
maesnm tuo reakcijos greitis didesnis.
2.4.Chemin pusiausvyra.Kai kuri
reakcij produktai reaguoja tarpusavyje ir
sudaro pradines mediagas. Reakcijos, kurios
metu vyksta dviem prieingomis kryptimis,
vadinamos
grtamosiomis(mA+nBpC+qD).
Laikoma, kad sistema homogenin. Tuomet
tiesiogins(v1) ir atgalins (v2) reakcijos
greiiai bus
tokie:v1=k1[A]
m
[B]
n
;v2=k2[C]
p
[D]
q
. Vykstant
reakcijai, [A] ir [B] mediag koncentracija
maja, todl ir tiesiogins reakcijos greitis
maja. Kartu didja [C] ir [D] mediag
koncentracija, todl ir atgalins reakcijos
greitis didja. Tam tikru momentu i abiej
reakcij greiiai susilygina, t.y. v1=v2.
Cheminio proceso bkl, kai tiesiogins ir
atgalins reakcij greiiai lygs, vadinama
chemine
pusiausvyra
n m
q p
B A
D C
k
k
K
] [ ] [
] [ ] [
2
1

= =
. K
vadinama reakcijos pusiausvyros konstanta.
Kuo didesn k, tuo didesn reakcijos
produkt koncentracija, esant pusiausvyrai.
Pusiausvyros konstanta nepriklauso nuo
reaguojani mediag koncentracij ir
kinta, keiiantis temperatrai. Le atelje
principas. Keiiantis iors slygoms, t.y.
mediag koncentracijai, temperatrai arba
slgiui, chemin pusiausvyra kinta.
Tiesiogins ir atgalins reakcij greiiai
pasikeiia nevienodai ir viena i j gauna
persvar. Taiau kaupiantis persverianios
reakcijos produktams ir majant reakcijoje
dalyvaujani mediag kiekiams, vl
nusistovi pusiausvyra, tik dabar ji atitinka jau
naujas slygas. Pakeitus vien i
slyg(koncentracij, slg ar
temperatr),sistemos chemin pusiausvyra
pasislenka tos reakcijos pus, kuri
prieinasi slyg pokyiui.
2.5.Homogenin ir heterogenin
kataliz. Kai reaguojanios mediagos ir
katalizatoriaus fazs yra vienodos,
kataliz vadinama homogenine. Kai
katalizatoriaus ir reaguojanios
mediagos fazs skirtingos, kataliz
vadinama heterogenine. Homogeninje
aplinkoje katalizatorius veikia
proporcingai jo koncentracijai.
Katalizatoriaus veikimas homogeninje
katalizje paaikinamas tarpini reakcij
teorija.
A+BAB;A+KAK;AK+BAB+K.
Kai kuriais atvejais, heterogeninei
katalizei vykstant, susidaro tarpini
jungini. Taiau heterogeninje
katalizje svarbiausia yra adsorbcija, t.y.
mediag sugrimas katalizatoriaus
paviriuje. Mediagos adsorbuojamos tik
tam tikruose paviriaus takuose,
vadinamuose katalizatoriaus
aktyviuosiuose centruose. Adsorbuot
molekuli struktra pakinta, ryys tarp
atom susilpnja. Tarkime,
katalizatoriaus paviriuje vyksta i
schemikai urayta reakcija:
AB+CDAD+CB. Tarp mediagos AB
ir katalizatoriaus susidaro ryys A-K
arba B-K. Dl to cheminis ryys A-B
susilpnja. Molekuls AB pasidaro daug
aktyvesns ir reakcijos, vykstanios tarp
j bei molekuli CD, greitis padidja.
Viskas vyks analogikai, jei bus
adsorbuotos molekuls CD arba
molekuls AB ir CD kartu.
3.Tirpalai ir kitos dispersins
sistemos.3.1.Dispersini sistem
supratimas.Tikrieji tirpalai .Vienai
mediagai pasiskirsius kitoje smulki
daleli pavidalu gaunama dispersin
sistema. Pasiskirsiusi mediaga
vadinama dispersine faze, o mediaga,
kurioje pasiskirsto dispersin faz,
vadinama dispersine terpe. Priklausomai
nuo fazs daleliu dydi dispersins
sistemos yra skirstomos 3 grupes:1)
stambi daleli sistemas:dalels
100nm;suspensijos ir emulsijos.
Suspensijomis vadinamos sistemos, kai
skystyje yra pakibusios susmulkintos
kietos mediagos dalels. Sistemos
kuriose ir dispersin terp, ir dispersin
faz skysiai, vadinamos emulsijomis;
2)koloidinius tirpalus, arba zolius:
Sistemos kuriose dispersins fazs
dalels yra nuo 1 iki 100nm dydio,
vadinamos koloidiniais tirpalais, arba
zoliais. 3) tikruosius tirpalus: Tokie
tirpalai, kai dispersin faz yra
molekuli arba jon pavidalo, t.y.
daleli dydis maesnis u 1nm,
vadinami tikraisiais tirpalais.
3.2.Tirpimas. Tirpumu vadinamas
itirpusios mediagos kiekis gramais 100
gram vandens, esant pastoviai
temp..Entalpijos pasikeitimas tirpimo
proceso metu. ilumos kiekis, kursi
sunaudojamas arba isiskiria itirpus 1
moliui mediagos, vadinamas tirpimo
iluma. Tirpimo iluma susideda i
ilumos kiekio AH1, kuris sunaudojamas
iardyti kristalinei
gardelei,(endoterminis procesas) ir
ilumos kiekio AH2, kuris isiskiria
vykstant hidratacijai, (egzoterminis
procesas).(ilumos kiekis, sunaudojamas
difuzijai, yra maas ir jo galima nerayti
lygt) AH=AH1+AH2. Kai AH1>AH2, tai
AH yra teigiamas ir, mediagai tirpstant,
iluma sunaudojama. Kai AH1<AH2, tai
AH yra neigiamas ir, mediagai tirpstant,
iluma isiskiria. Tirpstanios mediagos
entropija labai padidja. Tirpaluose
entropijos pokyio AS reikm labai
didel. J raius lygt, tirpal Gibso
energijos pokytis AG bna neigiamas
dydis(net ir tada,kai AH>0).Todl
tirpimas yra savaiminis procesas, susijs
su Gibso energijos majimu.
Kiet,skyst ir dujini mediag
tirpimas skysiuose. Kiet: Jei 100 g
vandens itirpsta ne daugiau kaip 0,01g
mediagos, tai tokios mediagos
vadinamos netirpiomis, jei itirpsta
0,01...3g maai tirpiomis, jei daugiau
kaip 3 g tirpiomis. Kiet mediag
tirpumas priklauso nuo tirpinamos
mediagos ir tirpiklio ries bei
temperatros. Jonins ir polini
molekuli mediagos gerai tirpsta
poliniuose tirpikliuose, mediagos, kuri
molekuls nepolins, gerai tirpsta
nepoliniuose tirpikliuose.Keliant
temperatr, daugumos jungini
tirpumas didja (labiausiai
AgNO3,KNO3 CaCrO4 ir Na2SO4
maja). Jei kieta mediaga tirpinama
dviejuose susilieianiuose, bet
nesumaiytuose tirpikliuose, tai
itirpusios mediagos kiekis viename ir
kietam tirpiklyje yra pastovus dydis ir
nepriklauso nuo tirpinamos mediagos
kiekio ir koncentracijos; jis vadinamas
pasiskirstymo koeficientu:k=C1/C2; C1 ir
C2 tirpinamos mediagos koncentracija
tirpikliuose;kpasiskirstymo koeficientas.
Skyst: Panaaus polikumo skysiai
maiosi vienas su kitu bet kuriuo
santykiu, sudarydami miinius. Skysiai,
kuri molekuli polikumas skirtingas,
nesimaio.Keliant temperatr, toki
skysi tirpumas vienas kitame didja tol,
kol pasiekiama tokia temperatra, kai abu
skysiai susimaio. i temperatra
vadinama krizine tirpimo temperatra.
Duj: Duj tirpimas skysiuose priklauso
nuo duj ir tirpiklio savybi,
temperatros bei slgio. Henrio tirpumo
dsnis: pastovioje temperatroje duj
tirpumas skysiuose tiesiog proporcingas
duj slgiui. Duj miinio tirpum
skysiuose nusako Henrio ir Daltono
dsnis: kiekvieno duj miinio
komponento tirpumas pastovioje
temperatroje tiesiog proporcingas jo
daliniam slgiui. Duj tirpumas
skysiuose maja didinant temperatr.
Kadangi duj tirpumas yra egzoterminis
procesas, tai pagal Le atelj princip,
keliant temperatr, intensyvja ilum
absorbuojantis, endoterminis, procesas,
t.y. duj garavimas i tirpalo. Todl,
tirpal virinant, itirpusios dujos
igaruoja. Vandenyje itirpusios kitos
mediagos duj tirpum maina.
3.3.Tirpal koncentracij reikimo
bdai. Procentin:reikiama itirpusios
mediagos gram(arba kit mass
vienet) kiekiu 100 gram (arba 100 kit
mass vienet) tirpalo. Pvz., 15%
koncentracijos tirpalas reikia, kad 100g
io tirpalo yra 15 gram itirpusios
mediagos ir 85 g vandens. Molin:
reikiama itirpusios mediagos
moli(grammolekuli) kiekiu viename
litre tirpalo. Molialin:-tai itirpusios
mediagos moli (grammolekuli) kiekis
1000g tirpiklio. Ekvivalentin
(normalin): reikiamas itirpusios
mediagos gramekvivalent kiekiu
viename litre tirpalo.
3.4. Neelektrolit tirpal savybs.
Neelektrolit tirpalai gaunami tirpinant
mediagas, kurios tirpale nedisocijuoja
jonus. ie tirpalai nelaids elektros
srovei. Nedidels koncentracijos, t.y.
praskiestuose, neelektrolit tirpaluose
itirpusios mediagos molekuls bna toli
viena nuo kitos (panaiai kaip duj
molekuls), ir iems tirpalams taikomi
idealij duj dsniai. Svarbiausios t
tirpal savybs tirpiklio gar slgio vir
tirpalo nuosmukis, virimo temperatros
pakilimas bei stingimo temperatros
nuosmukis (lyginant su tirpikliu) ir
osmosinio slgio atsiradimas. Ualimo
ir virimo temperatra. Gryn skysi
virimo temperatra priklauso nuo iorinio
slgio. Skysti verda toje temperatroje,
kurioje jo soij gar slgis pasidaro
lygus ioriniam slgiui. Itirpusi
mediaga sumaina tirpiklio soij gar
slg, todl tirpalui uvirinti reikia
auktesns temperatros negu gryno
tirpiklio virimo temperatra. Tirpalo
stingimo temperatra yra ta, kurioje
pradeda skirtis tirpiklio arba tirpinio
kristalai. Skysio stingimo temperatra
yra ta, kurioje, kai iorinis slgis lygus
standartiniam, skysio soij gar slgis
vir kietos ir skystos fazs yra
vienodas.Vant-Hofo dsnis. Osmosinio
slgio dydis apskaiiuojamas, remiantis
Vant-Hofo dsniu: tirpalo osmosinis
slgis yra lygus slgiui, kur itirpinta
mediaga turt, bdama dujins bsenos
toje pat temperatroje ir uimdama tr
lyg tirpalo triui: p=cRT;c-molialin
tirpalo koncentracija mol/l kg, R
pastovioji duj konstanta 8,31J/molK, T
absoliutin temperatra K (273+t
0
C).












Raulio dsniai. Skirtumas tarp gryno
tirpiklio ir tirpalo gar slgi yra
vadinamas gar slgio depresija Ap.
Pirmasis dsnis: santykinis tirpiklio gar
slgio tirpalo paviriuje sumajimas,t.y.
santykin gar slgio depresija
(
p
p A
p gryno tirpiklio gar slgis)
lygi santykiui itirpintos mediagos ir
tirpalo kiekio:
1
1
n n
n
p
p
+
=
A
n1-
itirpintos mediagos moli skaiius;n-
tirpiklio moli skaiius.Antrasis dsnis:
tirpal stingimo temperatros
sumajimas ir virimo temperatros
padidjimas At yra proporcingas
molialinei tirpalo koncentracijai.
At=kc;c-molialin koncentracija, k-
tirpiklio konstanta. Kai kalbama apie
kristalizacijos temp.,k vadinama
krioskopine konstanta, virimo
ebulioskopine.
3.5.aldomi miiniai ir antifrizai.
Itirpusi mediag savybe symainti
tirpalo stingimo temperatr
pasinaudojama gaminant aldomuosius
miinius ir antifrizus. Tirpalo stingimo
temperatra priklauso nuo tirpalo
koncentracijos. Pavyzdiui, 10% NaCl
tirpale ledo kristalai ima skirtis 266K
temperatroje. Temperatrai majant,
ledo kristalai stambja, o NaCl
koncentracija tirpale didja. Pasiekus
252K temperatr, tirpalas i karto
sustingsta eutektin miin sudaryt i
smulki ledo ir NaCl kristal. emiausia
tirpalo stingimo temperatra yra
eutektiniame take. Efektyviausias
aldomasis miinys yra toks, kurio
sudtis atitinka eutektin miin.
Daniausiai kaip aldomieji miiniai
vartojami ne vandeniniai tirpalai, bet
druskos ir grsto ledo arba sniego
miiniai. Tokie miiniai pigs, bet j
negalima pilti metalin aparatr, nes
sukelia korozij. Todl vartojami
Organini mediag antifrizai
glicerolio, etandiolio tirpalai.
Diovikliai. Kai kurios mediagos yra
higroskopikos. Jos absorbuoja drgm ir
absorbuotame vandenyje tirpsta. is
reikinys vyksta tada, kai vandens gar
dalinis slgis ore yra didesnis u
susidariusio tirpalo vandens gar
slg(kai ie slgiai lygs, drgm
neabsorbuojama). Tokios mediagos
vartojamos dujoms, organiniams
skysiams diovinti.
3.6.Elektrolit tirpalai. J savybi
nukrypimai nuo Raulio ir Vant-Hofo
dsni. Elektrolit
laidumas.Elektrolitin disociacija tai
tirpinam vandenyje arba kituose
poliniuose tirpikliuose elektrolit
skilimas jonus. Elektrolitais vadinamos
mediagos, kuri molekulse atomai
sujungti stipriomis polinmis
kovalentinmis arba joninmis
cheminmis jungtimis ir kuri tirpalai ar
lydalai yra laids elektros srovei.
Elektrolit molekuls disocijuoja
teigiamus ir neigiamus jonus. jungus
elektros srov, teigiami jonai(katijonai)
ima slinkti prie katodo,
neigiami(anijonai)-prie anodo,taip
juddami pernea elektros
krvius.Elektrolitams skylant jonus, i
vienos molekuls susidaro du ar daugiau
jon, todl bendras daleli skaiius
tirpale padidja. Osmosinis slgis, gar
slgio sumajimas, virimo temperatros
padidjimas ir kristalizacijos
temperatros sumajimas priklauso ne
nuo tirpale esani daleli chemins
prigimties, o tik nuo j skaiiaus, todl
elektrolit tirpaluose jie padidja.vant
Hofo ir F.Raulio dsniai: p=icRT;At=ikc;
i vant Hofo arba izotoninis
koeficientas. Visais atvejais i>1.I
apskaiiuojamas pagal formul:
0
1
0
1 1 1
P
P
p
p
t
t
t
t
i
vir
vir
st
st
=
A
A
=
A
A
=
A
A
=
ia At
1
st elektrolito tirpalo stingimo
temperatros sumajimas; At
1
vir-virimo
temperatros padidjimas; Ap
1
-soij
gar slgio depresija; P
1
0-osmosinis
slgis(dydiai nustatyti bandymais); Atst,
Atvir. Ap, P0 dydiai, apskaiiuoti pagal
atitinkamas lygtis.Jonizuojantis
tirpiklio poveikis. Dabartiniu metu
tiksliai nustatyta, kad elektrolit
tirpaluose vyksta atskir jon solvatacija,
t.y. jungimasis su tirpiklio
molekulmis(Jei tirpiklis-vanduo, procesas
vadinamas hidratacija). Elektrolitai
disocijuoja jonus ne tik vandenyje, bet iek
tiek maesniu laipsniu ir tuose tirpikliuose,
kuri molekuls yra polins. Tokie tirpikliai
vadinami jonizuojaniaisiais. Nepoliniuose
tirpikliuose disociacija nevyksta. Tirpiklio
jonizuojanias savybes apibdina dielektrin
konstanta,t.y. dydis, parodantis, kiek kart
dviej krvi tarpusavio sveika tam tikroje
aplinkoje yra maesn negu vakuume.
Vandens dielektrin konstanta yra pati
didiausia ir lygi 81. Tai reikia, kad jon
tarpusavio sveikos jgos vandeniniuose
tirpaluose yra 81 kart silpnesns negu
kristaluose.Disociacijos laipsnio ryys su
disociacijos konstanta.
Tariame, kad acto rgties koncentracija yra
c; tada acetato ir vandenilio jon
koncentracija lygi co(o - disociacijos
laipsnis).Tuomet nedisocijavusi molekuli
yra (1-o)c.raius iuos duomenis acto
rgties disociacijos konstantos lygt,
gaunama:K=c
2
o
2
/(1-o)c=co
2
/1-o.i lygtis
ireikia elektrolit tirpal skiedimo
dsn,t.y. priklausomyb tarp silpno
elektrolito disociacijos laipsnio ir jo
koncentracijos. Silpn elektrolit
disociacijos laipsnis o yra labai maas, todl
lygtyje reikinys 1-o~1, ir i lygtis atrodo
taip K=co
2
. i jos gaunama disociacijos
laipsnio lygtis
c
K
= o

Jon reakcijos elektrolit tirpaluose. NO3
-
,H
+
,Na
+
ir CH3COO
-
jonai nekinta, todl
jonines elektrolit reakcij lygtis ie jonai
neraomi. Reakcijos, tarp jon vyksta tuo
atveju, kai susidaro silpnai disocijuojanios
(neutralizacijos reakcijos; reaguojant stipriai
rgiai su silpn rgi druskomis), lakios
ir maai tirpios mediagos.Dujos isiskiria
arba betarpikai kaip reakcijos produktas,
arba susidaro skylant nepatvariems reakcijos
produktams. Maai tirpios mediagos
(nuosdos) susidaro vykstant vairioms
reakcijoms, pvz., kai kuriom druskom
reaguojant su rgtimis, armais, druskomis.
Kai kurios reakcijos elektrolit tirpaluose
vyksta tirpstant maai tirpioms mediagoms.
Sumaiius du stiprius elektrolitus reakcija
nevyksta, nes susidar produktai taip pat yra
stiprs elektrolitai ir gerai, kaip ir pradins
mediagos, disocijuoja jonus.
3.7.Drusk hidroliz. Drusk hidrolize
vadinama druskos ir vandens jon sveika,
kuriai vykstant susidaro bent vienas silpnas
elektrolitas ir daniausiai pakinta vandens
vandenilio ir hidroksilo jon koncentracija.
Dl to daugelio drusk tirpalai yra rgts
arba arminiai.1. Druskos,sudarytos i
stiprios rgties ir silpnos bazs,
hidrolizuodamosi sudaro silpnai
disocijuojani baz. Druska, sudaryta i
stiprios rgties ir silpnos daugiavalenio
metalo bazs, hidrolizuojasi palaipsniui.
Intensyviausia yra pirmojo laipsnio hidroliz.
Antrojo laipsnio hidroliz vyksta tik tirpal
labai praskiedus, o treiojo laipsnio hidroliz
beveik nevyksta, nes, susikaupus dideliems
vandenilio jon kiekiams, hidrolizs
pusiausvyra pasislenka kair. 2. Druskos,
sudarytos i silpnos rgties ir stiprios bazs,
hidrolizuodamosi sudaro silpnai
disocijuojani rgt. Druska, sudaryta i
stiprios bazs ir silpnos daugiavandenils
rgties, hidrolizuojasi irgi palaipsniui. 3.
Hidrolizuojantis druskai, sudarytai i silpnos
rgties ir silpnos bazs, susidaro silpna
rgtis ir silpna baz. Tirpalo reakcija
neutrali,tai priklauso nuo susidariusi
reakcijos produkt disociacijos laipsnio.4.
Druskos sudarytos i stiprios rgties ir
stiprios bazs, nesihidrolizuoja. Kadangi
daugumos drusk hidrolizs procesas yra
grtamasis, tai kiekybikai jis apibdinamas
hidrolizs laipsniu. Hidrolizs laipsnis oh
nusakomas hidrolizavusi molekuli
skaiiaus n ir vis itirpusi molekuli
skaiiaus N santykiu. Hidrolizs laipsnis
priklauso nuo temperatros ir druskos tirpalo
koncentracijos. Druskos, sudarytos i silpnos
rgties ir silpnos bazs, hidrolizs laipsnis
nuo praskiedimo nepriklauso. Kuo auktesn
temperatra ir kuo labiau praskiestas tirpalas,
tuo didesnis hidrolizs laipsnis. Daugeliu
atvej, skiediant tirpal, galima labai
suintensyvinti hidroliz, nes tuomet pagal Le
atelje princip, padidjus reaguoajni
mediag koncentracijai, hidrolizs
pusiausvyra pasislenka
dein:druska+vanduorgtis+baz.
Hidrolizs pusiausvyrai turi takos ir H
+
arba
OH
-
jon koncentracijos padidjimas tirpale.



3.8.Vandens elektrolitin disociacija.
Vandens jon sandauga. Grynas
vanduo labai silpnas elektrolitas ir
labai maai laidus elektros srovei. Labai
silpnai vyksta net pirmoji vandens
disociacijos pakopa. H2OH
+
+HO
-
.
Vandens disociacijai, kaip grtamajam
procesui, taikoma pusiausvyros
konstanta, pagal kurios lygt gauname
vandens jon sandaug Kw=10
-14
mol
2
/l
2

Vandens disociacija yra endoterminis
procesas, todl keliant temperatr,
disociacija stiprja.Gryname vandenyje
vandenilio ir hidroksido jon
koncentracijos yra vienodos, todl
kiekvieno jono koncentracija yra
cH
+
=cOH
-
=10
-7
mol/l.Vandens jon
sandauga yra svarbus drusk tirpal ir
nedideli koncentracij rgi bei
arm tirpal rodiklis.Kuo didesn cH
+

reikm, tuo tirpalas rgtingesnis; kuo
didesn cOH reikm, tuo tirpalas
armingesnis.
Vandenilio rodiklis pH. Kad patogiau
bt skaiiuoti, vandenilio jon
koncentracija reikiama vandenilio
rodikliu pH,kuris yra lygus vandenilio
jon koncentracijos neigiamo enklo
deimtainiam logar. H=-lg[H
+
].
Rgiajame tirpale pH<7, neutraliame
pH=7, arminiame pH>7.Kartais
naudojamasi ir hidroksilo rodikliu
pOH=-lg[OH
-
] i ia pH+pOH = 14.
Buferiniai tirpalai. Tai tirpalai, kuri
pastovi pH reikm,t.y. ji nekinta
tirpalus skiediant arba pridjus nedaug
stipri rgi bei arm.Buferiniai
tirpalai yra silpn rgi ir j drusk ir
silpn bazi bei j drusk tirpalai.
Buferinio tirpalo pH keiiasi pridjus
daug stiprios rgties armo. Buferiniai
tirpalai gaunami i kai kuri drusk
tirpal. Indikatoriai. Tai organins
kilms mediagos, vartojamos tirpal
rgtingumui arba armingumui bei pH
nustatyti. J spalva kinta tam tikrame pH
intervale.Spalva keiiasi dl to, kad ,
padaugjus tirpale [H
+
] ar [OH
-
] jon,
pasislenka jo disociacijos pusiausvyra.
HIndH
+
+Ind
-
djus indikatoriaus
tirpal rgties, padidja sistemoje [H
+
]
jon, t.y. jon, urayt deiniojoje
lygties pusje, koncentracija, todl
indikatoriaus disociacijos pusiausvyra
pasislenka kair-susidaro daugiau
bespalvi HInd molekuli. djus
indikatoriaus tirpal armo, OH
-
jonai
sujungia H
+
jonus maai disocijuojant
vanden, todl indikatoriaus disoc.
Psiausvyra pasislenka dein. Tirpalai
turintys pastov pH vadinami
buferiniais. Tai silpn bazi arba silpn
rgi miiniai su j druskomis.
3.9.Koloidai.Koloidins sistemos nuo
tikrj tirpal atskiriamos pagal
difuzines ir optines savybes. Koloidini
sistem dalels stambesns negu tikrj
tirpal; jos nepraeina pro puslaides
membranas. Koloidini sistem dalels
turi optin savyb sklaidyti vies.
Eidama pro skaidri koloidin sistem,
viesa susiduria su koloidinmis
dalelmis ir isisklaido. Toje, vietoje,
kur praeina viesa, koloidin sistema
bna viesesn. is reikinys vadinamas
Tindalio efektu.Koloidins sistemos
vadinamos zoliais. Jei terp dujin, tai
koloidin sistema vadinama aerozoliu,jei
jo disperguotoji faz-skystis,vadinami
rkais,jei mediagos dalels keitos-
dmais; jei skystis-lozoliu(vanduo-
hidrozoliu), jei kieta mediaga-kietuoju
zoliu. Zoli dalels yra liofobins,t.y. bet
koks skystis j nedrkina, vandens
nedrkinamos dalels vadinamos
hidrofobinmis.Koloidiniai tirpalai
gaunami vairiais metodais. Svarbiausi i
j ura dispergavimas ir kondensacija.
Taikant dispergavimo metod,
mediagos malamos koloidiniais
malnais, smulkinamos ultragarsu arba
sudarius tarp metalini elektrod
elektros lank. Kondensacijos bdu
zoliai gaunami vykdant chemines
reakcijas, kuri metu molekuls ir jonai
sujungiami agregatus. iuo atveju
btina, kad vykstant cheminei reakcijai,
susidaryt dispersinje terpje beveik
netirpstanti mediaga.Koloidiniams
tirpalams gauti taikomas dar vienas
tarpinis metodas-peptizacija.iuo atveju,
kad susidaryt zoliai, smulkios
mediagos dalels, arba purios nuosdos
veikiamos mediagomis, kurios gerai
adsorbuojasi daleli paviriuje ir suteikia
ioms dalelms elektros krv.
Peptizacij skatinanios mediagos
(elektrolitai, muilo tirpalas ir kt.)
vadinamos peptizatoriais. Koloidini
tirpal koaguliacija ir stabilumas.
Koloidini daleli sustambjimas,t.y.
sulipimas stambius agregatus,
vadinamas koaguliacija. Susidariusios
stambios dalels nepajgia isilaikyti
dispersinje terpje ir sda. Toks
reikinys vadinamas zolio sedimentacija.
Liofilini zoli koaguliacijos produktai
yra geliai, liofibini-smulks milteliai
arba drumzls. Koaguliacija prasideda
sumajus koloidini daleli krviui.
Ypa greitai ji vyksta visikai
neutralizavus krv,t.y. esant izoelektrinei
bsenai.Kad koloidins dalels
koaguliuot, koloidin tirpal dedama
elektrolit, prieingo krvio zolio,
keliama temperatra, naudojama
elektroforez. Maiausia elektrolito
koncentracija, kuri sudarius per tam tikr
laik zoliai pradeda koaguliuoti,
vadinama koaguliacijos riba c, 1/c-
koaguliacine galia.Kai kurias koloidines
sistemas pvz.,technines emulsija, reikia
apsaugoti, kad nekoaguliuot. iam
tikslui vartojami stabilizatoriai-stambia
molekulini mediag tirpalai.
Stambia dispersins sistemos. ioms
sistemoms priklauso milteliai,
suspensijos, emulsijos, putos ir aerozoliai.
Jos nepatvarios, patvarumas didinamas
stabilizatoriais. Sudaromos dispergavimo
ir kondensavimo bdu.Suspensijos
susidaro skystyje paskleidus kietos
mediagos daleles. Patvarios suspensijos
gaunamos paskleidus kietos mediagos
polines daleles poliniame skystyje.
Koncentruotos suspensijos vadinamos
pastomis. Emulsijos susidaro skystos
mediagos daleles paskleidus kitame
skystyje, j patvarumas didinamas
emulsikliais elektrolit tirpalais,
aktyvaus paviriaus mediagomis ir
stambia molekuliniais junginiais.
Emulsijos, kuri dispersins fazs
koncentracija didel, vadinamos
elatinuotosiomis. Putos susidaro
disperguojant dujas skystyje. Put
patvarumas padidja pridjus
stabilizatori.Aerozoliais vadinamos
koloidins ir stambesns dalels,
pakibusios ore.
Redoxo procesai elementu chemijoje.
Oxidacijos-redukcijos reakcijos. Tokios
reakcijos , kuriom vyxtant pakinta
reaguojanciu medziagu atomu aksidacijos
laipsnis:
Zn
0
+ H
+1
2 SO4 Zn
+2
SO4 + H
0
2
Kai atomai, molekules arba jonai
atiduoda elekronus, vyxta oxidacijos
procesas , o patys atomai, mplekules arba
jonai yra reduktoriai.Vyxtant oxidacijai,
teigiamas oxidacijos laipsnins dideja,
neigiamas mazeja:
Ca Ca
+2
+ 2e S
-2
S
0
+2e
Kai atomai , molekules arba joani
prijungia elektrodus, vyxta redukcijos
reakcijos , o patys atomai, molekules, ar
jonai yra oxidatoriai. Vyxtant redukcijai,
teigiamas oxidacijos laipsnis mazeja,
neigiamas dideja :
S+2eS
-2
Fe
+3
+e Fe
+2

Oxidacijos ir redukcijos procesai vyxta
kartu: vieni atomai, molekules ar joanai
elektronus atiduoda, kiti tiek pat
prisijungia.siu reakciju met reduktorius
oxiduojasi, oxidatorius- redukuojasi.:
2Fe
+2
Cl2 + Cl
0
2 2Fe
+3
Cl
-1
3
Fe
+2
Fe
+3
+e (oxidacija, Fe
+2

reduktorius)
Cl
0
2 + 2e 2Cl
-1
(redukcija, Cl2
oxidatorius)
Svarbiausi oxidatoriai ir reduktoriai.
Oxidatoriai 1)vienines medziaos, kuriu
atomam budingas didelis neigiamasis
elekrtingumas (VIA ir VIIA gr.elementai;
aktyveusi fluoras, deguonis, chloras).2)
katijonai, kuriu oxidacijos laipsnis
didesnis arba galimas dizdiausias (Fe
+3
).
3) sudetiniai anijonai, kuriu teigiamo
oxidacijos laipsnio elementas turi
didzeusia arba dideli oxidacijos
laipsni(NO
-
3 ,
SO
2-
4 ) .4 ) peroxidai ( H2O2 , BaO2 )












Reduktoriai 1) elementami, kuriu
labai mazas neigiamasis
elektringumas(IA ir IIAgr.el.) 2) paprasti
anijonai (Cl
-
, S
2-
) 3) sudetiniai
anijonai, kuriu teigiamo oxidacijos
laipsnio elementas yra mazas oxidacios
laipsnis( SO
2-
3 , NO
-
2..) 4) katijoanai,
kuriu oxidacijos laipsnis mazas, bet gali
padideti (Sn
2+
, Fe
2+
) 5) anglis, Anglie
(II) oxidas ir vandenilio dujos temp.
!!! Kai kurie reduktoriai gali veikti kaip
ir oxidatoriai.
Metalu gavimo is rudu cheminiai
procesai.
Gaminti metalus is rudu neapsimoka, nes
iskastose rudose buna daug bergzdo.
Tada rudos sodrinamos mechaniniu ,
elektromagnetiniu ir fizikiniu-cheminiu
budu. Vienas is svarbeusiiu - flotacija
.Sis budas pagristas skirtinga rudos ir
bergzdo daleliu absorbcine geba rudos
dalele sdazneusiai vandenyje neslampa,
o bergzdo slampa.. Smulkiai sumalta
ruda maisoma su andeniu, I kuri pirdeta
organioniu medz. Patvariomis putoms
sudaryti,(pusu alyvos).Is apacios pro sia
suspencsija puciamas oras.Suslapusios
bergzdo daleles seda i dugna, o rudos
daleles iskeliamos I pavirsiu ir ce
nugriebiamos.Is polimetaliniu rudu vieni
metalai nuo kitu dazneusiai atskiriami
chloridiniu budu. Rudas veikiant chloru,
susidaro metalu chloridai. Jie verda
skirtingoje temperaturowe, model
ackiriami.
Svarbeusi metalu gavimo budai yra
metalurginis ir hidrometalurginis.
Dazneusiai metalurginiu. Skirstomas i
karbotermini ir metalotermini.
Karboterminis (Metalu gavimo is rudu
cheminiai procesai): metalai is oxidiniu
rudu redukuojami anglimi arba
Anglie(II) oxidu temp. Siuo budu
gaunasmas, varia, svinas, gelezia, alavas,
inkas. Karbonatines rudas galima is karto
redukuioti anglimi, nes kaitinamos jos
skyla i metalo ir Anglie oxidas:
ZnCO3ZnO + CO2
Metaloterminis : metalai is oxidu,
cloridu, ir sulfidu redukuojami aktyviais
metalais, t.y. kainitami natriu, aliuminiu,
Mg, Fe.Labai daznai kaip reduktorius
vartojami aliuminio milteliai, procesas
vadinamas aliumotermija. Degdamas
aliuminis iskiria daug silumos, kaitinant
metalo oxidus su aliuminio milteliais ,
issikiria daug silumos:
2Al + Fe2O3 2Fe + Al2O3 , H= -
829kJ
Vyxtant siai reakcijai temp pakyla iki
3300K, ir gelezis issilydo, o aliuminio
oxidas, ikyla i pavirsiu.Aliuminoterminiu
busu gaunami sunkaii lydus metalai-
chloramas, manganas..
Hidrometalurginis : metalai gaunami is
drusku vandeniniu tirpalu.Ruda
tirpinama tam tikrame tirpiklyje.tirpalas
isvalomas, sukoncentruojamas, ir is jo
isgaunami metalai, redukuojama
aktyvaisiais metalais arba per tirpala
leidziama elektros sroce.Aktyvesni
metalai istumia- mazai aktyvius, o
elektrolizer busu is tirpalu gaunami
mazai aktyvus metalai varia, nikelis,
alavas..
Elektrodo potencialas. Vandenilio
elektroda.Elektrodo potencialas- metalo
ir tirpalo potencialu skirtumas. Jo
tiesiogiuai ismatuoti negalima; ji galima
rasti tik kaip palyginamaji
dydi.Apskaiciuoti si potenciala rejkia
zinoti elemento elektrovaros jega ir
hieno elektrodo potenciala.Pagrindinis
elektrodas yra vandenilio elektrodas ,
sudarytas is: platinos
ploksteles,padengtos puriu platinos
sluoksnui, imerktas i sierot rugztes
tirpala, kuriami vandenilio jonu
aktyvumas nygus 1. Pro tirpala
leidziamos 298 K temp ir vandenilio
dujos; jas platina absorbuoja.Dalis
vandenilio duju virsta atomais ir
jonizuojasi:
H2 2H HH
+
+e
Vandeniliu prisotinttos ploksteles ir
sieros rugzties tirpalo potencialu
kirtumas laikomas lygiu nuliui.. Forint
ismatuoti metaslo potenciala, sudaromas
galvaninis elementas is to metalo ir
vandenilio elektrodu. Jei metalas
imerktas I jo druskos tirpala, kuriame
metalo jonu aktyvumas lygus 1,tai
metalo ir vandenilio standartinio
elektrodo potencialu skirtumas ir bus to
metalostandartinis elektrodo potencialas

0
.

Metalu fizikines ir chemines savybes.
Fizikines Visi metalai, iskyrus gyvsidabry
kambario temperaturoje yra kietos kristalines
medziagos.Metalu laidumas elektrai
priklauso nuo metaliskosios jungties
ypatumo.Veikiant nestipriai elektros srovei
elektraonai pradeda judeti link teigiamo
poliaus. Aukstoje temperaturoje metalu
laidumas nedidelis. Mazinant temperatura,
laidumas dideja.Kai kuriu metalu ir daugelio
lydiniu , atsaldytu ikizemesnes negu krizine
temperatura, elektrine varza staigiai
sumazeja iki 0, isnyxta visiskai.Tai
superlaidumas. Metalai 1 rusies
laidininkai(elektros srove pernesa
elektronai).
Metalu laidumas silumai aiskinamas
laisvuju elektronu daleliu judrumu ir
didejancia jonu svyravimu amplitude
didzeusias laidumas elektrai ir silumai yra
sidabro, vario , auxo, , aliuminio; mazeusioas
svuno ir gyvsidabrio.Metalu garai nelaidus
elektrai.Metalu silumines
savybesapibudinamos ju savitaja ir
sublimacijos siluma. Savitoji siluma tai
silumos kiekis, kuri reikia suteikti medziagai,
kad jos mases vieneti temperatura pakiltu
vienu laipsniu. Sublimacijos siluma- silumos
kiekis , reikalingas vieno molio meatlo masei
paversti garais..Ji buna labai ivairi.Metalu
milteliai sugeria sviesa.atroso juodi arba
pilki.Lygus metalu pavirsius atspindi
sviesa.Metalai yra plastiski ir kieti.
Plastiskumas- metalu savybe islaikyti
deformuojant igyta forma.Ptikilauso nuo
kristalines gardeles ir metaliskosios
jungties.Kuo grynesnis metalas tuo jis
plastiskesnis.Kietumas priklauso nuo
kristalines gardeles sandaros. Kieceusias
chromas. Metalu magnetines savybes
nevienodos.Stipriai sismagnetinantys
metalai- gelezis, kobaltas, nikelis.Kiti
metalai yra diamagnetiniai arba
paramagnetiniai.Ju savybes nustoja veikti ,
kai nustoja veikti isores magnetines bangos.
Chemines(Metalu reakcijos su rugztimis,
sarmais, ir druskomis).
cheminese reakcijose metalai tik atiduoda
elekterodus ir oxiduojasi, jie yra reduktoriai.
Metalu redukcines savybes skirtingos.Kuo
mazesnis metalo jonizacijos potencialas, tuo
metalas aktyvesnis ir stipresnis reduktorius.
Metalu aktyvumas nustatomas is ju reakciju.
Rusu moxlininkas M.Beketovas (1865m.)
isnagrinejo metalu isstumimo reakcijas ir
sudare metalu isstumimo eile-metalu
aktyvumo eile.Kiekvienas sios eiles metalas
gali istumti, arba redukuoti, visus po jo
surasytus metalus. Kuo aktyvesnis metalas,
tuo lengveu istumia H.
2Na+2H2O 2NaOH + H2
Beveik visis metalai reaguoja su
rugstimis.Kokie produktai susidaro,
priklauso nuo metalo aktyvumo ir rugzties
savybiu bei koncentracijos.Reaguojan
metalui su nedeguoninemis rugztimis,
oxidatorius buna vandenilio jonaasir skiriasi
vandenilis:
Zn+ 2HClZnCl2+H2
Kai metalai reaguoja su deguoninemis
rugztimis, oxidatorius buna vandenilio jonai
arba rugzciu anijonai.
Neaktyvus metalai ( varis, gyvsidabris,
sidabras) tirpsta koncentruotoje azoto
rugztyje ir ja redukuoja iki NO2.Aktyvus
metalai tirpsta praskiestoje azoto rugztyje ir
ja redukuoja iki N2 arba NH
+
4 :
Cu + 4HNO3Cu(NO3)2+2 NO2 + 2H2O
Konc.
3Cu+8 HNO33Cu(NO3)2+2NO+4H2O
prask.
Mazeu aktyvus metalai (varis,alavas) tirpsta
koncentruotoje sieros rugytyje ir ja
redukuoja iki SO2, o aktyvus metalai (
Zn,Mg) iki S ir H2S:
Sn+4H2SO4Sn(SO4)2+2SO2+4H2O
Cinkas, aliuminis, alavas pasizymi
amfoterminemis savybemis.Jie su rugstimis
sudaro paprastasias druskas, o su sarmais
komplexinius junginius
2Al + 2NaOH+6 H2O 2Na[Al(OH)4]+ 3
H2
.Daugelsi metalu tiesiogiai jungiasi su
deguonimi, sudarydami oxidus.Metalu oxidai
gaunami veikiant ju sulfidus deguonimi,
metalus veikiant kitu metalu oxidais arba
kaitinant hidroxidais:
2ZnS+3O22Zn+2SO2
aukstoje temp kai kurie metalai reaguoja
vieni su kitais, sudarydami intermetalinius
junginius. Juose metalai susije metaliskaja
jungtimi.Juos gali sudaryti 2 arba 3
metalai.siu metalu laidumas elektrai yra
mazesnis uz mazeusiai laidaus ji sudaranio
metalo.
Oxidacijos - redukcijos potencialu
panaudojimas reakcijos krypiai
nustatyti.Galvaniniai elementai.
Tai prietaisai, kuriuose chemine
energija paverciama elektros energija.sie
elementai yra pirminiai elektros sroves
saltiniai, gali bti panaudoti tik
karta.Pirmieji Voltos bei Danielio ir
Jakobio elementai.
Skirstomi i sausuosiu hermetiniu,
vartojamus ivairiems prietaisams
maiotiniti bei apsviesti, ir rezervinius,
skirtus trumpai naudoti.Jie ima veikti
ipylus vandens.Magniui reaguojant su
vandeniu.
EVJ ir jos nustatymas.
Galvaninio elemento Ex elektrovaros
jega E apkaiciuoja taip:
E=a/a+b *A:
Nernsto lygtis. Kai metalo jonu
aktyvumas nera lygus 1, metalo
elektrodo potencialas apskaiiuojamas
is Nernsto lygties:
=
0
RT/nF ln a;
cia
0
metalo standartinis potencialas
V; R universalioji duju
konstanta(8,314J/(K*mol); T
temperatra, 289K; n jono kruvis; F
Faradejaus skaicius, 96 494 C/mol; a
jonu aktyvumas.
Galvaniniu elementu poliarizacija ir
depoliarizacija.Dirbanio galvaninio
elemento potencialau skirtuma E
apskaiiuojamas is lygties:
E = E IR kont;
Cia E elemento elektrovaros jega V; I
sroves stiprumas A; R sistemos varza
; poliarizacijos potencialu
skirtumas; kont kontaktiniu
potencialu suma.
Is lygties matyti ,kad dirbanio elemento
potencialu skirtumas yra mazesnis uz jo
elektrovaros jega, ir siu dydiu
skirtumas priklauso nuo ikrovimo
sroves. Poliarizacijos potencialu
skirtumas apibudina bendra
elektroniniu procesu poliarizacija, kuria
sukelia anodo ir katodo potencialu
pokytis del tekancios elektros sroves.
Elektrodu poliarizacijos procesams
itakos turi elektros sroves dydis ir
tankis.. Poliarizacija sukelia kelios
prieastys .Viena is ju tai
nepakankamu greiiu prie elektrodu
vystanti jonu difuzija ir migracija.Pvz :
galvaniniame elemente
Zn Zn (NO3)2Pb(NO3)2Pb
Tirpsant Zn , prie metalo kaupiasi Zn
2+

jonai, ir jie nespeja greitai nudifunduoti
nuo metalo tirpala.todel Zn (anodo)
potencialas pasidaro teigiamesnis. Prie
Pb elektrodo nespeja graitai
pridifunduoti Pb
2+
jonai, ir katoda
pasidaro neigiamesnis.
Poliarizacija priklauso nuo jonu Buenos,
tirpalo priemaisu ir elektrodo savybiu.
Atvirksciai polairizacijai procesas
vadinamas depoliarizacija.
Depoliarizuojana tirpala maisant,
skiedziant, parenkant elektrobus ir
salinant kenksmingas priemaisas, t.y.
pridedant medziagu(depoliarizatoriu),
kurios tas priemaisas sujungia.
Galvaniniu elementu pavyzdziai:
Voltos, Jakobo-Danielio, mangano
cinko-cinko(sausasis).
Voltos sudarytas is vario ir cinko
ploksteliu, imerktu i oraskieste sierot
rugzties tirpala.Zymimas taip:
Zn H

2 SO4Cu
Veikiant siam elementu, inkas, kaip
aktyvesnis metalas, tirpsta ir buna
anodu:
ZnZn
2+
+2e
Is cinko elektrodai laidu teka i vari (
katoda). Vario pavirsiuje issikrauna H
+

jonai:
2 H
+
+2eH2
Voltos elemento reakcijos lygtis:
Zn+ H

2 SO4Zn SO4+ H2
Sis elememtas vejkia trumpai.
Danielio-Jakobio .
Sudarytas is vario ploksteles, imerktos i
vario sulfato tirpala, ir cinko ploksteles,
imerktos i cinko sulfato tirpala.abu
tirpalai atskirti puslaide diafragma.Sis
elemenentas zymimas taip:
Zn Zn SO4Cu SO4Cu
Kaip aktyvesnis ,cinkas tirpsta ir buna
anodu:
Zn Zn
2+
+2e
Is cinko elektreodai laidu teka i vario
plokstele(katoda); jo pavirsiuje netenka
kruvio vario jonai, ir varis seda ant
ploksteles:
Cu
2+
+2eCu
Sio elemento reakcijos lygtis:
Zn+ Cu SO4 Zn SO4+Cu
Sio elemento itampa 1,07V.
Mangano-cinko. Teigiama elektroda
sudaro MnO2 milteliai;neigiamasis yra
cinko indelis.sis elementas zymimas kaip:
ZnNH4Cl MnO2, C
Jam veikiant ,Inkas tirpsta ir buna anodu:
Zn Zn
2+
+2e
Dalis cinko jonu jungiasi su NH3
molekulemis, susidaranciomis skylant
amoniako jonami:
NH4 NH3 + H
+
Zn
2+
+4 NH3[Zn (NH3)4]
2+

Prie katodo vyxta reakcja:
MnO2+ H
+
+eMnOOH
Sio elemento reakcija:
2Zn+4 MnO2+4 NH4Cl ZnCl2+
+[Zn (NH3)4] Cl2+4 MnOOH
siu elementu itampa1,11,25 V..Jie
savaime issikrauna,nes vyxta sios
reakcijos:
Zn+2 NH4Cl[Zn (NH3)4] Cl2+H2
Zn+ 2H2OZn(OH)2+ H2
Issikrovima skatina priemaisos, kuriu
mazas vandenilio visrsitampis.
Korozijos rys. Itisin korozija
tolygioji, netolygioji, selektyvioji. Vietin
korozija dmtoji, idinin, takin,
vidin, tarpkristalin.
Chemin korozija dujose ir
neelektrolituose.Tai korozija atsirandanti
auktoje temperatroje sveikai su oro
deguonimi. Metal paviriuje susidaro
oksido plvel. FeO, Fe2O3, Fe3O4. Kad
susidarytu tokia plvel oksido tris Voks
turi bti daugiau u metalo Vmet.
Neelektrolitin korozij sukelia skystas
Br2, ilydyta S2, organiniai skysiai, nafta
ir jos distiliacijos produktai esantys H2S.
H2O turintys neelektrolitai sukelia
intensyvi elektrochemin Me korozij.
Elektrochemin korozija. Tai Me irimas
aplinkoje, laidioje elektros srovei ir
susidaro GE. Tai metal irimas drgnoje
terpje. Elektrochemine korozija sudaro
trys pagr. Proc. : 1)anodonis procesas
hidratuot Me jon elektrolite bei
elektron anodiniuose ploteliuose
susidarymas: Me+mH2O
Me
n+
mH2O+ne 2) elektron tekjimas
metale i anodini katodinius plotelius
3) katodinis proc. .
Koroziniai GE. Skirstomi makro kai
metalas yra vienos ries, o terps
koncentracija skirtinga, mikro: a) kai
turime junginius su vienodos struktros;
b) skirtingos struktros junginius; c) kai
nelygus Me pavirius matinis ar blizgus;
d) nevienodas Me tempimas; e)terps
pokytis turi takos koncentrcija ar pH
vert: f)aplinkos(atmosferos) poveikis t.
korozija anodin, tekjimas i A K,
katodin.
Atmosferin korozija. Faktoriai 1)
santykinis oro drgnumas apie 60%. 2)
teralai: CO2, SO2, dulks. 3)
temperatros pokytis. 4) dviej skirting
potencial Me slytis.
Poemin korozija. Priklauso: nuo
gruntinio vandens sudties; grunto oro
laidumo; esani drusk sudties, elektros
laidumui , pH. Rgioje dirva yra labai
pavojinga CaO+2H
+
Ca
2+
+H2O.
Mikrobin korozija. Vyksta dl
dirvoemyje ar vandenyje esani
bakterij, dumbli, grybeli. Bakterijos
skirstomos: aerobines jos oksiduoja S2,
H2S, FeS2. H2S+O2H2O+S,
2S+O2+H2O2H2SO4 SOB tai jonins.
Anerobins redukuoja sulfato jonus SRB.
Panaudojant elektrochemin korozij
susidaro atominis H2.
8H+SO
2-
44H2O+S
2-
, Fe
2+
+S
2-
FeS,
4Fe+CaSO4+4H2OFeS+3Fe(OH)2+Ca(
OH)2
Metal korozija dl grunte
klaidiojani elektros srovi. Susidaro
ten kur yra nuolatin elektros srovs.
Metal saugos nuo korozijos bdai.
Legiruojami, sudaromos apsaugins
metalins ir nemetalins dangos,
mainimas korozins aplinkos
aktyvumas, taikoma katodin
elektrochemin apsauga, pasyvacija.
Korozins aplinkos mainimas:
apsaugin dujin atmosfera dan.
sudaroma, kai metalai apdorojami
termikai. iam metalui tinka inertins
dujos (Ar, Ne) H2, N2, CO2, CO,
angliavandeniai ir j miiniai. iomis
dujomis pripildomos krosnys kur kait.
Me.




Inhibritoriai ir korozijos ltikliai tai
med. kuri lab. mai kiekiai lab.
sumaina korozij. Inhibritori vaikimo
intens. apibd. korozijos ltjimo
koeficientas ir apsaugos laipsnis z:
=i/i; z=((i-i)/i)*100%. (i kor. Greitis
be inhibritoriaus, i su inh). Pgl. tai
kok proc. Ltina, inhibritoriai skirstomi
anodinius, katodinius, bendrojo
veikimo ir atmosferinius.
Apsaugins metalins, metal jungini
ir nemetalins dangos. Anodins
Me1<Me2 saugo mechanikai ir
elektrochemikai. Katodins Me1>Me2
saugo mechanikai ir kai danga tik
itisin. Metalins dangos Al, Cd, Cr,
Cu, Ni, Zn, Sb, bei vairi lydini.
Metal jungini oksid, chromot,
fosfat. Nemetalins tepal, lak, da,
derv, gumos, cemento, emali,
keramins.
Metalini dang gavimo bdai.
Cheminis nusodinimas i jo tirpal,
cheminiu bdu panaudojant reduktorius
Ni, Ag, Cu taikomas pagrindinai:
Ni
2+
+H2PO
-
2+H2ONi +H2PO
-
3+2H
+

gaunamas Ni P lydynys paviriuje
Ni3P. Galvanosteginis tai yra
elektroliz. Termodifuzinis pagrstas
auktoje temperatroje difuzija
dengiam metal Me- Al, Cr, Si
alitavimas Al2O3 apsaugo Me nuo
sukepimo, NH
4
Cl Me neleidia
oksiduotis. Metalavimas tai ilydyto
metalo ipurkimas suslgtu oru ant
dengiamo paviriaus. Kartasis
dengiam metal panardinus kito
metalo lydal, tik lydalo t nedidesn u
Me. Plakiravimas tai metodas kuomet
dengiamas Me pavirius kartuoju
valcavimo ar presavimo padengiant
apsaugin Me sluoksniu vyksta difuzija
tarp Me.
Metal legiravimas. Me + priemaios
+spec.priemaios.Legiravimas
skirstomas <5 maai, 5 - 10
vidutinis, >10 gausiai. Me(NeMe)xOy;
siskverbia Me gardel, paskui Me
jon ir atomo difuzijos greit FeO+Cr2O3
FeCr2O3.
Pasyvacija. Pasyvs Me = Fe, Co, Ni,
Al, Cr, 1) oksidatoriaus naud.(KMnO4,
K2Cr2O7); 2)oksidavimas elektrolize;
3)priedo panaudojimas lydymosi
metu(Al, Si).
Elektrochemin sauga: anodin ir
protektorin. Anodin sauga taikoma
pasyvuotiems metalams oksidinms
terpms prie nuolatins srovs altinio ir
elektrodai juda didesnio potencialo
pusn. Protektorin kai saugomas
objektas prijungtas prie aktyvesnio
metalo protektoriaus.
Ant katodo korozijai vyxtant vyxta
ios r-jos: pH<7
{2H
+
+2eH2(vandenil.);
O2+4H
+
+4e2H2O(deguon.)}
{pH=7; 2H2O+2eH2+2OH
-
;
O2+2H2O+4e4OH
-
}
{Ph>7; 2H2O+2eH2+2OH;
O2+2H2O+4e4OH
-
}
Inhibitoriai.Tai mediagos, kuri labai
mai kiekiai sumaina ar visai sustabdo
metal korozij. Ltjimo koeficientas
o=i/i
/
, apsaugos laipsnis z=i-i
/
/i*100.
g/m
2
*h. Anodiniai inhibitoriai - tai
mediagos turinios oksidacini savybi.
Sudaro apsaugin oksid plvel. Prie
nepavojing priskiriami nitritai ir
nitratai. Katodiniai inhibitoriai ltina
katodin proces, sumaina katodo
paviri CaCO3. Bendrojo veikimo
inhibitoriai tai chromatai K2CrO4 jie
pasyvuoja anodinius plotelius ir yra blogi
katodinio proceso depoliarizatoriai.
Elektroliz. Elektrolize vadinamas
oksidacijos ir redukcijos procesas,
vykstantis leidiant per elektrolito tirpal
arba lydal nuolatin elektros srov.
Elektrolizs procese elektros energija
paveriama chemine energija. Vykstant
elektrolizei, teigiamieji jonai (katijonai)
slenka prie katodo ir prisijung
elektronus virsta neutraliais atomais arba
j grupmis. Neigiamieji jonai
(anijonai) priartja prie anodo ir atidav
elektronus taip pat virsta neutraliais
atomais arba j grupmis. Taigi katodo
paviriuje vyksta redukcijos, o anodo
paviriuje oksidacijos procesas.
Elektrolizs dsniai.Elektrolizs dsnius
paskelb angl fizikas
M.Faradjus.Pirmas elektrolizs
dsnis:vykstant elektrolizei isiskyrusios
ant elektrod arba sureagavusios
elektrocheminje reakcijoje mediagos
mas tiesiog proporcinga pro tirpal
pratekjusios elektros kiekiui m=kQ;Q=It,m-
isiskyrusios mediagos mas g,k-
elektrocheminio ekvivalento mas g/(A-s);
Q-elektros kiekis (C arba A-s);I-srovs
stiprumas A;t-laikas s.Antrasis elektrolizs
dsnis:praleidus pro tirpal vienod kiek
elektros,elektrod paviriuje isiskyrusi
arba tirpale susidariusi mediag mass yra
tiesiai proporcingas j ekvivalent masms.
Procesai prie katodo.Prie katodo
lengviausiai redukuojasi tie katijonai,kuri
standartinis potencialas teigiamiausias.Jei
elektrolitu naudojami metal drusk
vandeniniai tirpalai,tai prie katodo taip pat
gali vykti H
+
arba vandens molekuli
redukcija.Galima iskirti 3 katodinio proceso
atvejus:1)katijonai metal turini
standartin potencial, teigiamesn negu
H2,nuo St iki Au elektrolizs metu pilnai
isikrauna ant katodo ir skiriasi tik metalas
pvz Cu
2+
+2eCu

2)katijonai labai aktyvi

metal, kuri standartinis elektrodinis
potencialas labai maas nuo Li iki Al imtinai
i vandenini tirpal neisikrauna ir ant
katodo skiriasi tik vandenilis. Rgioje
terpje ant katodo redukuojasi vandenilio
jonai K:2H
+
+2eH2,o arminj arba
neutralioj vand. molekuls K:
2H2O+2e2OH
-
+H2 3)katijonai
metal,kuri standartinis elektrodinis
potencialas maesnis negu Al,tai bus nuo
Mn
2+
iki H
+
i vandenini tirpal elektrolizs
metu isikrauna kartu Me+H2(formuls-3)
Patys aktyviausi metalai nuo Li iki Al
elektrolizs metu igaunami ne i j
vandenini tirpal,o i sulydyt bevandeni
drusk lydal.
Procesai prie anodo.Elektrolizje gali
bti naudojami tirps arba netirps
(inertiniai) anodai. Tirps anodai gaminami
i to metalo,kurio jonai elektrolizs metu ant
katodo redukuojasi pvz.nikeliuojant ant
katodo redukuojasi Ni ir tirps anodai
gaminami i Ni,variuojant i
vario.Elektrolizs metu anodo metalas
tirpsta,oksiduojasi ir tirpalas pastoviai
papildomas teigiamais metalo jonais.A:Me-
neMe
n+
.todl galima vykdyti ilgalaik
elektroliz ne koreguojant elektrolito. Pvz.:
A(Cu) -2eCu
2+
.Netirps (inertiniai) anodai
gaminami i grafito, Pt, aukso ar kito iame
elektrolite netirpstanio lydinio. Daniausiai
i Pb+3Ag lydinio. Netirps anodai
tarnauja tik elektron perdavimui ir
elektrolizs metu metal jon koncentracija
tirpale vis laik maja ir turi bti
koreguojama pridedant drusk.Ant netirpi
anod paviriaus elektrolizs metu vyksta
elektrolite esani anijon(neigiam jon)
oksidacija.t.y. elektron
atidavimas.Lengviausiai ant anodo
oksiduojasi neigiamiausi potencial turintys
jonai.Jei tirpale jon koncentracija nra labai
maa tai pirmiausia oksiduojasi
nedeguonini rgi J,Br
-
,Cl
-
,S
-
anijonai.Jei
tirpale yra deguonini rgi,toki kaip
SO
2-
4;NO
-
3;CO
2-
3 radikalai i vandenini
tirpal jie neisikrauna,nes ymiai lengviau
oksiduojasi OH
-
jonai (arminiame
elektrolite) arba H2O (rgiame ir
neutraliame elektrolite). (formule-2)
Rgtinio vino akumuliatoriaus elektrodai
tai rmeliai su presuotu vino oksid ir
vino milteli miiniu. Vykdant elektroliz
sieros
Elektrolizs praktinis taikymas:
elektrolizs procesu pagrsta:
a)galvanostegija, b)galvanoplastika,
c)elektrocheminis metal rafinavimas,
d)oksidavimas, e)poliravimas,
f)nuriebinimas, g)sdinimas, h)mediag
oksidavimas, redukavimas .























Akumuliatoriai:
Rgtinio vino akumuliatoriaus
elektrodai tai rmeliai su presuotu
vino oksid ir vino milteli miiniu.
Vykdant elektroliz sieros rgties
tirpale, elektrodas yra sujungtas su
elektros srovs altinio neigiamu
poliumi, redukuojasi iki vino, o
elektrodas sujungtas su teigiamu poliumi
oksiduojasi iki PbO2. Neigiamas
elektronas yra keli sujungti rmeliai su
aktyviuoju vinu, teigiamasis keli
sujungti vino stibio lydinio rmeliai.
kraunat akumuliatori ant neigiamo
elektrodo: PbSO4+2ePb+SO4
2-
ant
teigiamo elektrodo:
PbSO4+2H2OPbO2+4H
+
+SO4
2-
+2e;
krovimo sumin lygtis
2PbSO4+2H2OPb+PbO2+2H2SO4;
krautas akumuliatorius veikia kaip
galvaninis elementas, kurio neigiamas
elektrodas (reduktorius) yra vinas, o
teigiamas (oksidatorius) yra vino (IV)
oksidas PbH2SO4PbO2. Ikraunant
akumuliatori vyksta ie procesai: Ant
neigiamo: Pb+SO4
2-
PbSO4+2e; ant
teigiamo: PbO2+4H
+
+SO4
2-
+2ePbSO4+2H2O;
arminiai akumuliatoriai yra iek tiek
patvaresni negu vino akumuliatoriai, jie
gali bti laikomi nekrauti ilgiau negu
vino, jiems maiau kenkia trumpasis
jungimas ir trankymas. Taiau j yra
maesn EVJ ir skirtinga krovimo bei
ikrovimo tampa. armini
akumuliatori teigiamasis elektronas yra
gaunamas supresavus NiOOH miltelius
su grafito milteliais; neigiamasis
elektronas yra gaminamas i
redukuotosios geleies milteli arba
akyto kadmio ir geleies milteli.
kraunant akumuliatori
CdKOHNiOOH, kadmis oksiduojasi,
o NiOOH redukuojasi: (-) Cd+2HO
-
Cd(OH)2+2e; (+)
2NiOOH+2H2O+2e2Ni(OH)2+2HO
-
.
kraunant vyksta: (-)
Cd(OH)2+2eCd+2HO
-
; (+)
2Ni(OH)2+2HO
-
2NiOOH+2H2O+2e.
krovimo sumin lygtis yra
2Ni(OH)2+Cd(OH)2
2NiOOH+Cd+2H2O
Aliuminio gavimas: Gaunamas
elektrolizes budu ish 68% A2O3 ir
9294% kriolito sulydyto mishinio.
Kad butu zhemesne lydymosi
temperatura ir geriau vyktu elektrolizes
procesas, dedama fluoridu CaF2,
MgF2,AlF3. Elektrolizs procesas vyksta
madaug 1230K temp. ilydytas Al
2
O
3

disocijuoja jonus. Al2O3Al
3+
+AlO3
3-
.
Elektrod paviriuje skiriasi aliuminis ir
deguonis: Ant anodo: 2AlO3
3
6eAl2O3+3O; Ant katodo
Al
3+
+3eAl anodas daromas i grafito.
Isiskyrs deguonis su juo reaguoja ir
sudaro CO ir CO2. Aliuminis atsparus
korozijai nes pats savaime pasyvuojasi,
jo paviriuje susidaro vientisa oksido
plvel. Taiau rgtyse ir armuose
oksido plvel suyra ir prasideda
intensyvi aliuminio korozija. Aliuminis
labai atsparus korozijai sausame ir
drgname ore. Aliuminio atsparumas
priklauso nuo paviriaus atsparumo.
Tam tikslui jis poliruojamas ir
lifuojamas. Aliuminio lydiniai yra
maiau atsparesni korozijai negu grynas
aliuminis. Aliuminis yra plaiai
naudojamas technikoje nes yra gana
lengvas. Jo elektrinis laidumas yra 1,7
karto maesnis negu vario taiau laid
gamyboje jie plaiai naudojami. Jo
lydiniai nesielektrina todl yra
naudojami elektrotechnikoje. Juo
dengiami kiti metalai kad nekoroduot.
Aliuminiui jungiantis su deguonimi
isiskiria labai daug ilumos todl i
reakcija panaudojama metal
suvirinimui.
Vario gavimas: jis gaunamas
apdeginant sulfidines rdas ore. Taip
deguonis oksiduoja geleies sulfid ir
dal vario sulfido. Geleies sulfidas su
fliusais sudaro lak, o vario oksidas
reaguoja su likusiu vario sulfidu
pasigamina juodasis varis. Tada juodasis
varis rafinuojamas elektrolizs bdu:
juodasis varis elektrolizs vonioje bna
anodu, katodas ploni gryno vario
laktai, elektrolitas pargtintas vario
sulfato tirpalas. Varis yra geras ilumos
ir elektros laidininkas. Varis sudaro
kompleksinius junginius, kurio
koordinacijos skaiius yra 4. Junginiuose
varis bna dvivalentis ir vienvalentis..
Varis yra labai plaiai naudojamas
metalas. Jis yra vartojamas laidams ir
kontaktams gamint
Vandens kietumas: skirstomas
karbonatin, arba laikinj ir nekarbonatin
arba pastovj. Laikin. sudaro Ca Mg H ir
Fe karbonatai, o pastovj i metal
stipri rgi druskos (sulfatai,
chloridai..). Bendrasis kietumas yra
laikinojo ir pastoviojo kietum suma.
Kietumas reikiamas Ca ir Mg jon
milimoli skaiiumi viename litre vand.
(mmol/l). | kaitinus kiet vanden
aukiau kaip iki 330..340 K t
0
:
Ca(HCO3)2CaCO3+CO2+H2O. |
Karbonatin kietum sudaranios druskos
paveriamos maai tirpiomis vanden
virinant ir j veikiant cheminiais
regentais. Cheminiu bdu karbonatinis
kietumas alinamas gesintomis kalkemis,
susidaro maai tirpios CaCO3 ir Mg(OH)2
| Ca(HCO3)2+Ca(OH)22CaCO3+2H2O
| Mg(HCO3)2+2Ca(OH)2
Mg(OH)2+2CaCO3+2H2O. |
Nekarbonatiniui kietumui paalinti
daniausiai naudojamas Na2CO3 | CaCl2+
Na2CO3 CaCO3+2NaCl | Jon main
bdu: vanduo minktinamas
aliumosilikatais ir organinemis dervomis
jonitais. Sintetiniai jonitai yra
stambiamolekuls purios, netirpios
vandenyje med. Vienos sugeria katijonus
ir vadinamos katijonitais, kitos anijonus
anijonitais. J supapr. form. RH ir ROH.
Nufiltravus kiet vand. pro RH katijonit,
Ca
2+
ir Mg
2+
jonai (ir vis kit metal
jonai) susikaupia katijonite, o H2 jonai
pereina vanden todel H2O pargtja.
CaSO4 + 2RH CaR2 + H2SO4
Metal tirpumas rugtyse:
HCl(praskiesta, koncentruota) |
Me+HClMeCl+H2 nereaguoja Me u
H. Pb nereaguoja. | H2SO4(praskiesta)
Me+H2SO4 MeSO4+H2 nereaguoja:
kaip ir HCl | koncentruota: Me+H2SO4
MeSO4+SO2+H2 iimtys: Zn ir Mg
+H2SO4 MeSO4+H2S+H2. | Ge+H2SO4
GeO2+SO2+H2O | Al, Fe, Co, Ni
+H2SO4 MeO+SO2+H2O | Pt ir Au
nereaguoja.| HNO3(praskiesta) Me+
HNO3MeNO3+NO+H2O | iimtys:
Mg,Ca,Sr,Al,Zn,Sn,Fe+
HNO3MeNO3+NH4NO3+H2O |
Koncentruota | Me+HNO3
MeNO3+NO2+H2O iimtys: 1)Sb+
HNO3 SbO3+NO2+H2O 2)
Li,K,Na,Rb,Cs,Fr,Mg,Ca +HNO3
MeNO3+N2O+H2O 3)Sn+ HNO3
H2SnO3+NO2+H2O 4)Al,Fe,Cr,Co,Ni:
Me+ HNO3 MeO+NO2+H2O 5)Pt ir Au
nereaguoja
Oksidacijos redukcijos r-jos pvz. :
Fe+HNO3Fe(NO3)+NO2+H2O
1 | 3 | Fe 3e Fe
3+

3 | 1 | N
5+
+ e N
4+

sumuojam 1Fe + 3N
5+
-
3E+3EFe
3+
+3N
4+
perraom reakcij
Fe+3HNO3Fe(NO3)3+3NO2+H2O
pataisom koef.
Fe+6HNO3Fe(NO3)3+3NO2+3H2O
Korozijos rys: Itisin korozija (vyxta
visame Me paviriuje skirstoma
tolygij, netolygij, selektyvij).
Vietinc korozija (dmtoji, idinin,
takin, vidin, tarpkristalin) Pagal
korozijos proceso pobd korozija
skirstoma chemin ir elektrochemin.
Chemin metal korozija: | Dujin
korozija | viena daniausi chemins
korozijos ri yra dujin korozija.
Daniausia dujins korozijos prieastis
Me sveika su oro deguonimi. Dl ios
sveikos metalo paviriuje susidaro
oksid plvels. Kad susidarytu tokia
plvel oksido tris Voks turi bti daugiau
u metalo Vmet.
Elektrochemin metal korozij - tai
Me irimas aplinkoje, laidioje elektros
srovei, kai susidaro galvanins poros,
vadinamos koroziniais galvaniniais el. Tai
Me irimas drgname ore, jros vandenyje,
grunte, rgi, arm ir drusk
tirpaluose.
sudaro trys pagr. Proc. : 1)anodonis
procesas hidratuot Me jon elektrolite
bei elektron anodiniuose ploteliuose
susidarymas: Me+mH2O
Me
n+
mH2O+ne 2) elektron tekjimas
metale i anodini katodinius plotelius
3) katodinis proc.







Korozins aplinkos mainimas:
apsaugin dujin atmosfera dan.
sudaroma, kai metalai apdorojami
termikai. iam metalui tinka inertins
dujos (Ar, Ne) H2, N2, CO2, CO,
angliavandeniai ir j miiniai. iomis
dujomis pripildomos krosnys kur kait.
Me. Inhibritoriai ir korozijos ltikliai
tai med. kuri lab. mai kiekiai lab.
sumaina korozij. Inhibritori vaikimo
intens. apibd. korozijos ltjimo
koeficientas ir apsaugos laipsnis z:
=i/i; z=((i-i)/i)*100%. (i kor. Greitis
be inhibritoriaus, i su inh). Pgl. tai
kok proc. Ltina, inhibritoriai skirstomi
anodinius, katodinius, bendrojo
veikimo ir atmosferinius.
Metalins dangos skirstomos naodines
ir katodines. Anodin danga gaunama
padengus metal aktyvesniu metalu.
Katodin pasyvesniu.
Ant katodo korozijai vyxtant vyxta
ios r-jos: pH<7
{2H
+
+2eH2(vandenil.);
O2+4H
+
+4e2H2O(deguon.)}
{pH=7; 2H2O+2eH2+2OH
-
;
O2+2H2O+4e4OH
-
}
{Ph>7; 2H2O+2eH2+2OH;
O2+2H2O+4e4OH
-
}
GALVANINIAI ELEMENTAI. Voltos
galv. el. sudarytas i Cu ir Zn ploxteliu,
merkt praskiest H2SO4 tirpal:
Zn|H2SO4|Cu. Zn tirpsta ir bna anodu:
ZnZn
2+
+2e. Cu pavir. Isikrauna H
+

jonai: 2H
+
+2eH2. Voltos reakcija
tokia: Zn+ H2SO4ZnSO4+H2. Danielio
ir Jakobio g.e. sudarytas i Cu ploxt.
merktos CuSO4 tirpal, ir Zn plox.
merktos ZnSO4 tirp. :
Zn|ZnSO4||CuSO4|Cu. Kaip aktyv. Me
Zn tirpsta ir bna anodu: ZnZn
2+
+2e.
Ant katodo: Cu
2+
+2eCu. io elemento
r-jos lygtis: Zn+CuSO4ZnSO4+Cu.
Sausieji hermetiniai el. vienas toki
alement yra danai vartojamas sausasis
Zn ir Mg el. + elektrod sudaro MnO2
milteliai; - elektrodas yra Zn indelis.
Elektrolitas NH4Cl, CaCl2 ir ZnCl2
tirpalas, sutirtintas miltais ar krakmolu:
Zn|NH4Cl|MnO2, C. Zn tirpsta ir bna
anodu: ZnZn
2+
+2e. Dalis Zn jon
jungiasi su NH3 molekulmis,
susidaraniomis skyl. Amoniako jon.:
NH4
+
NH3+H
+
; Zn
2+
+4NH3
[Zn(NH3)4]
2+
Elektroliz oks ir red procesas,
vykstantis leidiant nuolatin el srov
per elektrolit. Elektrolizs procesuose el
energija paveriama chem energija. Kad
vykt elektroliz, elektrodai merkiami
elektrolito tirpal arba ilydyt
elektrolit ir prijungiami prie nuolatins
el srovs altinio poli. Elektrolizs metu
teigiamieji jonai (katijonai) slenka (-)
elektrodo katodo link ir prie jo
prisijungia (e) redukuojasi. Neigiami
jonai (anijonai) link (+) elektrodo ir jam
atiduoda (e) oksiduojasi. Pvz vygdant
CuCl2 tirpalo elektrol ir vartojant Pt
elektrodus, ant katodo netenka krvio
Cu
2+
ir Cu sda, ant anodo krvio
netenka Cl
-
ir isiskiria Cl2 dujos: Cu
2+
+2eCu
0
(red ant katodo); 2Cl

2e
Cl2 (oks ant anodo). Elektrodus padengia
elektrol produktai. ie elektrodai sudaro
vario ir chloro galvanin element ir jis
gamina el srov, kurios kryptis prieinga
tai, kuria vygdoma elektroliz. i srov
vad poliarizacijos srove. Kad vykt
elektroliz, iorins el srovs tampa (U)
turi bti > u poliarizacijos srovs
tamp ir ji vad skilimo tampa.
Elektrovaros jga (ES) lygi: ES=|anodo-
|katodo . Taiau tam, kad vykt
elektroliz, iorinio el altinio tampa
dan turi daug didesn u teorin. Ji
nustatoma eksperimentikai ir vad
ilydio tampa. Ilydio ir skilimo
tamp skirtumas vad virtampiu.
I-asis elektrochemijos dsnis
teigia, kad elektrolizs metu isiskyrusi
ant elektrod mediag mass tiesiogiai
proporcingos pratekjusiam per
elektrolit srovs kiekiui: m=k*Q.
Kadangi Q=I*t, tai m=k* I*t; ia m
isiskyrusios mediag mas [g]; k
elektrocheminis ekvivalentas; Q
elektros kiekis kulonais [C] arba
ampersekundmis [A*s]; I srovs
stipris [A]; t laikas [s]. Elektrocheminis
ekvivalentas mediagos mas, kuri
iskiria 1 C elektros srovs: k=E / 96500
[g/(A*s)]: ia E mediagos cheminis
ekvivalentas; 96500 Faradiejaus
skaiius.


II-asis elektrochemijos dsnis
teigia, kad lygs elektros srovs kiekiai i
vairi elektrolit iskiria cheminiams
ekvivalentams proporcingus mediag
kiekius: m=(E*I*t)/F. I lygties matyti, jog
pratekjus per elektrolit 96500 C elektros
ant elektrod redukuojasi arba oksiduojasi
vienas mediagos gramekvivalentas.
Akumuliatoriai prietaisai, kuriuse
chemin energija paveriama el energija.
Rgtinis Pb akumas. Elektrodus
sudaro grotuotos Pb grotels pripildytos PbO
pastos. Elektrolitu naudojamas 25-30%
H2SO4 . upylus H2SO4 vyksta PbO+
H2SO4 PbSO4++H2O (elektrodai
pasidengia PbSO4+). kraunamas
elektrodai prijungami prie nuolat el srov
altinio poli ir leidiama srov vygdoma
elektroliz: ant (-) elektrodo:
PbSO4++2ePb+ SO
2-
4 (red); ant (+)
elektrodo: PbSO4++2H2O -2ePbO2+4H
+
+
SO
2-
4 (oks). Sumin krovimo:
2PbSO4++2H2O Pb+ PbO2+H2SO4.
matome, kad katod padengia elementinis
Pb, anod - PbO2 ir padidja H2SO4
koncentracija, todl jis ymimas: (-)Pb|
H2SO4| PbO2(+). sujungus krauto akumo
elektrodus laidu, i Pb PbO2 pradeda tekt
el srov. Ikraunant: ant (-) elektrodo: Pb+
SO
2-
4-2e PbSO4+ (oks); ant (+) elektrodo:
PbO2+4H
+
+ SO
2-
4+2e2PbSO4++2H2O
(red). Sumin: Pb+ PbO2+2 H2SO42
PbSO4+ H2O. Sumin lygtis rodo,jog akumo
krovimo ir ikrovimo procesai yra
grtamieji: 2PbSO4+ H2O Pb+ PbO2+2
H2SO4. Elektrovaros jga E=2,04V.
Baigiamas krauti, kai E=2,6V. Isikrovs, kai
E=1,8V.
arminiai Fe Ni akumai.
Elektrolitu naudojam 23% konc kalio armo
su nedideliu LiOH priedu. (+) elektrod
sudaro plienins perforuotos ploktels,
kuri tutumos pripildytos NiOOH ir grafito
(laidumui gerint) milteli. (-) elektrodas
gaminamas i redukuotos Fe milteli su spec
priedais arba akyto kadmio ir geleies
milteli (Cd-Ni akumams). ymimas:
Fe|KOH|NiOOH. Isikraunant: ant (-)
elektrodo: Fe+2OH
-
-2eFe(OH)2 (oks);ant
(+)elektrodo:
2NiOOH+2H2O+2e2Ni(OH)2+2OH
-
(red).
Sumin:
Fe+2NiOOH+2H2OFe(OH)2+2Ni(OH)2.
kraunant: ant (-) elektrodo:
Fe(OH)2+2eFe+2OH
-
(red); ant (+)
elektrodo: 2Ni(OH)2+2OH

2e2NiOOH+2H2O (oks). Sumin:

Fe(OH)2+2Ni(OH)2Fe+2NiOOH+2H2O.
Sumin lygtis rodo,jog akumo krovimo ir
ikrovimo procesai yra grtamieji:
Fe+2NiOOH+2H2O Fe(OH)2+2Ni(OH)2
(Cd-Ni akumams analogikai). Elektrovaros
jga E=1,48V.
Kuro elementai. Sausi elementai.
Kuro elementu vad toks el srovs
altinis,kuriame kuro oksidacijos energija
tiesiogiai paveriama el energija. Kurui gali
bti vartojamas kietas, skystas ar dujinis.
arminis H2-O2 kuro elementas: H2
+2OH
-
-2e 2H2O. O2 redukuojasi susidaro
OH
-
: O2+2H2O-4e4OH
-
. Sumin: 2 H2+
O2+4OH
-
+2H2O4 H2O+4OH
-
.