Está en la página 1de 130

V.

LEVAOVAS

DOMIOJI CHEMIJA

v i e s a

KAUNAS, 1966

54 Le 384

MIKLAS SK MTYTOJAUl ioje knygoje tu rasi apybrai, pasakojani apie chemijos praeit ir dabart. Vienose j kalbama apie klai diojimus, pagimdiusius pseudomoksl alchemij, ir apie tai, kaip, vl klysdama, chemija i jos isivadavo. Kitose pasakojama, kaip ilgai ir sunkiai tekdavo dirbti, kol b davo padaromi atradimai ir iradimai, dav monijai rei kaling dalyk ir mediag. Dar i kit tu suinosi apie kietj benzin ir stebuklingsias dervas jonitus. Btinai perskaityk jas! Tu gysi domi ir nauding chemijos ini, kurios pads skmingiau sisavinti io ne paprasto mokslo pagrindus. Chemijos inios tai ne tik faktai ir teorija, apie kuriuos kalbama per pamokas ir vadovlyje, bet ir suge bjimas paaikinti cheminius reikinius mus supanioje aplinkoje. ioje knygoje pateikt pasakojim ir bandym-msii bei viktorinos Ar moki chemij?" klausim tikslas patikrinti, kiek tvirtos ir gilios tavo inios i chemijos. Todl, perskaits, pavyzdiui, pasakoj im-msl, neskubk atsiversti jau paruoto atsakymo (skyriaus A t sakymai"), o i pradi kaip reikiant pagalvok, pamgink atsakyti j savarankikai. Geriausia nagrink juos ne vienas, o su draugais, nebijodamas pasiginyti, o skyri Atsakymai atsiverskite tik tam, kad isiaikintumte, kurio atsakymas teisingesnis. Ir dar vienas patarimas. Perskaits i knyg, nepasi tenkink vien ja. Atidiai perirk pateikt joje populia riosios mokslins literatros sra,, pasitars su chemijos mokytoju, susidaryk sra knyg, kurias galima gauti js bibliotekoje. Perskaityk i pradi vien, paskui ant r, trei knyg i to srao ir tada tu suprasi, kiek daug domi dalyk galima i j suinoti ir kiek daug naudos jos tau gali duoti, ruoiantis gyvenimui.

Autorius

I BURTININKES CHEMIJOS PRAEITIES IR DABARTIES

LEGENDA APIE FILOSOFIN AKMEN


(apie a Ic h e r iij !)

,,sivaizduokite sau kur nors Vokietijos miest viduramiais, tas siaurutles, kreivas gatveles, auktus gotikus namukus, o tarp j sen, kone grivant nam samanotomis, apkerpjusiomis sienomis. Atrodo, kad jame nra jokios gyvybs, bet gili nakt melsvas dmas byloja apie vis dar tebebudint sen, jau prailus nuo iekojim, taiau dar tebepuoseljant vilt, ir dievobai mingas amatininkas pabgs alinasi buveins, kur, jo manymu, apsigyvenusios dvasios ir kur sikr ne dvasios, o negstantis trokimas." 2 Pabandysime, skaitytojau, drauge prasiskverbti i buvein, kuri taip vaizdingai apra N. Gogolis, susipa insime su jos eimininku ir suinosime, kas veria j budti gili nakt ir kodl miestelnai, valgydamiesi ir nibddami maldas prie ,,nelabsias dvasias", skubiai praeina pro jo namel. Ir tai mes skliautuotame rsyje su lentynomis prie sien, kuriose pristatyta kolb ir retort, stiklini ir stiklaini su kakokiomis mediagomis. Tarp j matyti
1 Alchemija viduramiais arab duotas chemijos pavadinimas. Jis sudarytas i arab artikelio ai ir jau anksiau inomo odio chemija.
2 H. . ,
.

Alchemiko laboratorija

peldos ir iknosparnio ikamos bei nuo laiko patams jusi mogaus kaukol. Ant suol ir akmenini grind ma tyti grstuvs, puodeliai ir kiti reikmenys, kuri dabar ne rasi n vienoje laboratorijoje. Prie krosnies, panaios kalvs aizdr, pagyvens tarnas tyldamas puia dump lmis ugn, o kitas, dar besis, trisia prie keisto disti liavimo aparato. Nuo ibinto krint keistos formos e liai ir krosnies liepsnos atvaists, virpanios ant stikli ni ind, daro rs pana kakoki burtininko labora torij, kur nakties priedangoje vyksta paslaptingi dalykai. O tai ir rsio eimininkas! ilas ir rstus, jis sdi giliame krsle, prie stalo, apkrauto senovinmis knygo mis, ir sigilins skaito mokslin traktat, kurio eiluts tolydio nutrksta, uleisdamos viet paslaptingiems enklams ir simboliniams pieiniams. Pavelkime, k vaizduoja vienas j, ties kuriuo jis taip susimst. Soste ididiai sdi mantija pasipuos karalius su karna ant galvos ir skeptru rankoje, o prie j nusieminusi praytoj pozoje nusilenk ei jaunuo liai. Tai ei netaurieji" metalai maldauja vyresnj bro l auks, kad is jiems atskleist savo pranaumo pa slapt. Bet vyresnysis brolis nusigr al, lyg sakyda mas, kad veltui jie maldauja, i paslaptis visada pri klausys tik jam.

ei jaunesnieji broliai metalai maldauja vyresnj brol auks perduoti jiems savo pranaumo paslapt
7

Senio vaizduotje jau rykja toji ilgai laukta diena, kada pagaliau isipildys jo slapiausioj i svajon, dl ku rios geriausi gyvenimo metai prabgo iame niriame lyje. Jis gals gauti brangaus metalo tiek, kiek tik pa nors, o tada ateis ir turtas, garb bei valdia, viskas, k gali duoti mogui visagalintis auksas.

Alchemijos gimimas
Mintis, kad auks galima gauti i netaurij meta l", atjo monms galv dar neatmenamais laikais, kai, vystantis prekybai, auksas pamau virto pinigais bran giu metalu, kur turintis mogus buvo laikomas turtingu ir galjo valdyti kitus mones. Dar daug met prie ms er Egipte, Indijoje, Kini joje ir senovs Graikijoje buvo inoma, kad auksas gali bti sulydomas su sidabru, variu ir kitais metalais. Gauti lydiniai buvo taip panas grynj auks, kad mons tada dar nemokjo j atskirti, ir iuos lydinius auksu laik net tie, kurie juos gamindavo. Taip atsirado recep tai, nurodantys, kaip galima gauti dirbtin auks dvigubinimu", t. y. pridedant j vario ir kit metal. Seniai inomas netaurij1 1 metal raudonojo vario ir baltojo alavo pavertimas auksaspalve bronza, labai panaia auks, tartum patvirtino prielaid, kad metalus galima tobulinti, t. y. paversti auksu. 296 m. Romos imperatorius Diokletianas buvo pri verstas ileisti sakym, reikalaujant sudeginti visus egip tiei rankraius, kuriuose pateikiami tokie receptai: netikro aukso antpldis rinkoje grs prekybai. Taiau visi panas sakymai bei persekiojimai beveik nedav rezultat. Gelbdamiesi nuo persekiojimo, alchemikai i Egipto bgdavo Sirij, Bizantij ir kitas alis, sirengdavo savo laboratorijas apleistose pilyse ir namuose, dirbdavo nak timis, atkakliai tebeiekodami bd netauriesiems" me talams paversti brangiuoju auksu. Tikjimo, kad auks galima gauti dirbtiniu bdu, ga jumas paaikinamas tuo, jog daugelis tuo metu Idu vo Aristotelio mokymo takoje. Sis senovs graik filosofas tvirtino, kad visa gamtoje sudaryta i keturi element ems, vandens, oro ir ugnies, kurie skiriasi vienas nuo kito tik skirtingu pirmini kokybi" ilumos, altumo,
8

drgnumo ir sausumo santykiu. Todl elementai ir i j sudarytos mediagos gali virsti vieni kitais. Pavyzdiui, metalai vienas nuo kito skiriasi tik tuo, kad juose yra nevienodas kiekis ems. Juo metale yra daugiau ems, juo jis maiau taurus. Vadinasi, norint gele ar var pa versti sidabru arba auksu, pakanka i j paalinti vis arba beveik vis em. Sunkiausia yra tai, kad, alinant e ms pertekli, geleyje ar varyje reikia palikti tiek kit element (vandens, oro ir ugnies), kiek j yra gryname aukse arba sidabre. 1 Si klitis atrod ne tokia didel, o viltis paalinti j pernelyg viliojanti. Bet visi mginimai praktikai gyven dinti didij transmutacij" paversti netauriuosius" metalus brangiuoju auksu nedav rezultat. Iekant begalini neskmi prieasties, buvo prieita ivada, kad, matyt, ia dar reikalingas gamtos, tai yra jgos, esanios aukiau u mog, sikiimas. Panaioms idjoms atsirasti padjo tuo metu paplits pseudomokslas astrologija, tvirtins, kad viskas em je yra susij su planetomis ir vaigdmis, kad kiekvien i tuo metu inom septyni metal atitinka vienas vie suli, valdani jo likim emje: auks Saul, sidab r Mnulis, gele Marsas, var Venera, alav Jupiteris, vin Saturnas, gyvsidabr Merkurijus. Alchemija m vis labiau ir labiau sietis su mistika tikjimu, kad egzistuoja paslaptingos antgamtins jgos, kurias reikia traukti bandymus, atliekant vairias burt apeigas ir ukeikimus.

Arab alchemija
Atuntame amiuje, arabams ukariavus Egipt, Siri j ir daugel kit Artimj Ryt ali, mokslo centras persikl Arab kalifato sostin Bagdad. sisavin graik mokslo laimjimus, arabai nebuvo tik paprasti j sekjai. Devinto amiaus pradioje jie jau turjo savo alchemij, kuri i esms skyrsi nuo paveldtosios" grai k alchemijos, persunktos mistika. ymiausias arab alchemijos atstovas buvo Dabiras Ibn-Chajanas (Geberis), kuris pasinaudojo Aristotelio mo
1 Smulkiau Aristotelio mokymas apie mediagas idstytas pasako jime .,Vienos hipotezs omimas ir mirtis1 1 , p. 22.
9

kymu apie mediagas ir Egipto alchemik idjomis, ta iau jas iaikino savaip ir papild daugeliu nauj teigi ni. Metalai atsirado gamtoje, aikino jis, susijungus vai riomis proporcijomis pirminiams pradams" sierai ir gyvsidabriui, kurie savo ruotu susidar ems gelmse i saus ir drgn gar. Kodl gyvsidabris ir siera tapo vis metal pirmi niais pradais?" Sunkus, nepaprastai gerai besilydantis gyvsidabris su kaup savyje visiems metalams bdingas savybes. Ne prasta ir taip pat neatsitiktin atrod tuo metu ir dar viena gyvsidabrio savyb itirpinti kitus metalus ir po to sutirtti" (sudaryti amalgamas). Siera buvo laikoma vienos pagrindini vis mediag kokybi" degumo knijimu, todl ji, alchemik nuomone, btinai turjo bti sudtin metal dalis. Siera turjo ir kit domi savybi: jungdamasi su vinu ir ala vu, ji suteikdavo jiems sidabro spalv ir blizges, o su variu ir geleimi aukso spalv ir blizges. Todl ne nuostabu, kad sier buvo pradta irti kaip vien pirmini" metal prad". Dabiro ir jo mokini nuomone, norint gauti sidabr ir auks i netaurij metal", pakanka tik rasti atitin kamas gyvsidabrio jungimo su siera proporcijas. Apie tai, kaip jie sivaizdavo i transmutacij" konkreiai, galima sprsti i recepto, pa imto i senovins alchemik knygos Filosofo miinys". Paimk gyvsidabrio, su tirtink j, ddamas magnezijos, arba stibio pentasulfido, arba nedegios sieros. Pa daryk ituo jo prigimt balt. Tada, uteps jo ant vario, pamatysi, kad varis pabals. Jei jo prigimt padarysi rau don, tai varis paraus ir pa kaitinus virs auksu." is nuostabus" receptas turjo tik vien trkum:

niekas pagal j negavo ir negaljo gauti n vienos kruo pelyts sidabro arba aukso. Visi arab alchemik ban dymai buvo tokie pat nevaisingi, kaip ir graik alche mik, kurie rmsi ne vien Aristotelio mokymu, bet ir burt apeigomis bei ukeikimais. Taiau alia viso to reikia paymti, kad Dabiras ir jo pasekjai ne vien tik sudarinjo itokius receptus. Jie tyrinjo ir visiems suprantama kalba apra daugel me diag ir j gavimo bd ir tuo ne svar indl che mijos vystymsi. Kitas plaiai igarsjs arab alchemikas buvo AbuBekras Muhamedas-al-Razis (Razes), tss Dabiro darbus ir paliks daug ini apie mediagas ir j kitimus. Labai vertingi buvo kiek vliau gyvenusio ymaus tadik mokslininko Abu-Ali Ibn-Sinos, inomo Avicenos vardu (980 1037), veikalai. Pripaindamas, kad metalai yra sudaryti i gyvsidabrio ir sieros, jis atmet nuomon, jog vieni metalai gali virsti kitais. Sio mokslininko vei kaluose buvo pateikta tuomet inom mediag ir mine ral klasifikacija.

Filosofinis akmuo"
XI a. pabaigoje prasidj kryiaus ygiai susmukd Bizantij ir arab alis; mokslo vystymosi centras dabar persikl Vakar Europ. Cia atkeliavo ir alchemija. Ypa ja susidomjo katalik banyia ir feodal di duomen. O patrauk juos ne arab sukauptos inios apie mediagas, bet aukso gavimo receptai. Alchemik labo ratorijos pradjo dygti kaip grybai po lietaus. Jas kr mokslininkai ir sukiai. Atsirado j karali ir didik r muose bei vienuolynuose: alchemik tarpe buvo ir kata lik vienuoli, ir karali. Angl karalius Henrikas IV ne tik sireng savo laboratorij, bet ir sak dvasinin kams melsti diev, kad jis padt alchemikams. O Romos popieiai kelet ymi alchemik katalik vienuoli paskelb ventaisiais. Karali ir feodal diduomens domjimasis alchemija visai suprantamas: buvo tikimasi, jai padedant, be ypa ting rpesi nuolat papildyti savo aminai tui i d. Bet kodl dar didesn dmes jai skyr ventieji t vai", visada taip kartai i banyios ambon kovoj prie nuodming meil auksui"?! Todl, kad Romos

popieius, katalik vyskupai ir vienuolynai patys buvo tokie pat feodalai, tik dar godesni ir iauresni. Didindami savo turtus, jie nesibodjo net ir tokiomis priemonmis, kaip nuodmi atleidimas u pinigus (prekyba indulgenci jomis) ar j nuteist ir sudegint eretik" turto pasisavi nimas. Argi galjo tokie nesavanaudiai" atsisakyti nuo galimybs pasipelnyti ir metal taurinimo" sskaita?! Jei arabai ne tik iekojo bd dirbtiniam auksui gauti, bet ir, aplamai, stengsi tyrinti mediagas (ir ta prasme j darbai buvo naudingi mokslui), tai dabar aukso ga vimas tapo vieninteliu alchemijos tikslu. Alchemijos is torijoje prasidjo laikotarpis, kai ji m itikimai tar nauti katalik banyiai. Alchemikai katalik vienuoli sutanomis pasirpino slaptinti savo darbus ir padaryti juos visikai neprieina mus nepavstiesiems". Todl jie pradjo igalvoti ypa tingus pavadinimus, enklelius ir pieinius, kuriuos gal jo suprasti tik tie, kurie juos sugalvojo. Pavyzdiui, me talus pradjo ymti paskolintais i astrologijos planet simboliais: auks Sauls simboliu , var Veneros simboliu r gele Marso simboliu , o sidabr M nulio simboliu Taip pat buvo pradtos ymti ir kitos mediagos, netgi bandymai, daromi su jomis. Pavyzdiui, vario sulfatas buvo ymimas enkleliu O \ virinimas enkleliu , o distiliacija enkleliu . Dar sunkiau buvo suprasti plaiai alchemik vartoja mus simbolinius pieinius. Pavyzdiui, kaip galima pa aikinti piein, kuriame vaizduojama liepsnojanti Saul ir ant jos stovintis mogaus skeletas, kaultoje rankoje laikantis paukt? Pasirodo, kad tai reik tik mediagos skilim kaitinant: Saul kaitinimas, skeletas retortoj lik pelenai, o pauktis isiskirianios dujos. Dar pa prasiau iifruojamas ne maiau paslaptingas pieinys, kuriame matome drakon, ryjant savo uodeg. Pasirodo, kad taip buvo vaizduojami vino dioksido milteliai, kurie, kaitinami su anglimi, virsta vinu. Ne aikesni buvo ir odiniai mediag bei bandym, atliekam su jomis, apraymai. Pavyzdiui, vino oksid jie vadino aliuoju litu, vino surik raudonuoju li tu, o apnaas, atsirandanias ant retortos sieneli, disti liuojant mediagas, kimvrikaisiais eliais. ventiesiems tvams, kurie daniausiai bdavo tam ss ir neapsiviet mons, neateidavo n galv, kad me12

Simbolikas skilimo reakcijos atvaizdavimas

tal didioji transmutacija" gali vykti, nedalyvaujant paslaptingosioms jgoms" ir pirmiausia, inoma, paiam viepaiui dievui. Alchemiko Barchuzeno veikale Nuo stabioji knyga" yra pieinys, kuris vaizduoja besimel diant vienuolio sutana apsivilkus alchemik, o vir jo, debesyje, pat viepat diev, kuris atskleidia jam dirb tinio aukso gavimo paslapt. Taiau reikia paymti, kad alchemikai nepamirdavo ir kit paslap tingj jg. Momentas bandymams pradti daniausiai bdavo parenkamas pagal astrologijos taisykles priklauso mai nuo vaigdi ir planet padties danguje, o paius bandymus lyddavo ne tik maldos, bet ir vairs magiki ukeikimai bei apeigos. Taigi bdavo aukiamasi tuo paiu metu ir dievo, ir piktosios dvasios pagalbos. Bet kiek jie besisteng, kiek tris savose laboratorijose, dirbtinio aukso Drakonas, ryjantis gauti nepavyko. s^vo uode^
13

Bandydami isiaikinti nepasisekimo prieast, alche mikai sugalvojo nauj teorij, kurios jie ir griebsi, kaip skstantis iaudo. Buvo nusprsta, kad, be gyvsidabrio ir sieros, matyt, yra dar kakoks tai pradas, be kurio vieni metalai negali virsti kitais. Nors jie ir negaljo ios prielaidos kuo nors pagrsti, taiau ji leido tiktis, kad didiausioji svajon pagaliau bus gyvendinta. Ilgainiui i prielaida virto mokymu apie paslaptingj ir visagal ,,filosofin akmen". Pavyzdiui, tai kaip sivaizdavo dirbtinio aukso ga vim, panaudojant akmen" (eliksyr"), vienas ymiau si XIII amiaus alchemik Roderas Bekonas. Jis ra, kad vien eliksyro dal reikia sumaiyti su tkstaniu me talo dali, hermetikai udaryti specialiame inde ir pasta tyti chemin krosn. Pradioje kaitinti i lto ir tris die nas laipsnikai vis didinti ugn. Kitimas trunka tris dienas. Tada galima pradti i naujo, metus tam tikr dal gautojo produkto tkstaniui metalo dali, ir vl vyks kitimas. Pradioje tam reikia vienos dienos, pas kui vienos valandos, vliau vienos akimirkos. Patikjus iuo receptu", galima pagalvoti, kad, tu rint nors ir nedidel kiek filosofinio akmens", galima pagaminti itisus kalnus dirbtinio aukso, be to, labai lengvai ir greitai. Alchemik laboratorijose vl uvir darbas. Jie m iekoti filosofinio akmens". Stai kaip sil gauti j i vi no vienas garsus alchemikas Ripl. Jei nori pasigaminti imini eliksyro, vadinamojo filosofinio akmens, ra Ripl savo recepte, paimk, mano snau, vino ir kaitink j tol, kol jis virs aliuoju litu. Paskui pakaitink stipriau, ir jis virs raudonuoju li tu. stats ind kart sml, virink j rgiame vynuo gi spirite, igarink produkt ir gausi saking media g l, kuri galima piaustyti peiliu. dk j moliu apglaistyt retort ir i lto distiliuok. Kimvrikieji eliai u dengs retort savo skraiste, ir tu rasi jos viduje tikrj drakon todl, kad jis ryja savo uodeg. Sutrink j ant akmens ir paliesk kaitusia anglimi. Jis usidegs ir, ga vs puiki citrinin spalv, atkurs i naujo alij lit. Padaryk, kad jis praryt savo uodeg, ir i naujo disti liuok produkt. Pagaliau, mano snau, rpestingai iva
1 Sakinga mediaga vino acetatas.
14

lyk j ir Iu pamatysi pasiro dant deginant skyst ir mo gaus krauj." inoma, nei pats Ripl, nei kas nors kitas, patikjs juo, jokio filosofinio ak mens" pagal recept nega vo taip pat, kaip nepavyko jo gauti ir pagal daugel kit recept. Tiesa, vienas toki mgi nim dav kai kuri rezul tat. XVII amiuje vokiei alchemikas Brantas nuspren d paiekoti filosofinio ak mens" gyvuli lapime. Disti liuodamas kietj liekan, su Roderas Bekonas sidariusi, garinant lapim, jis netiktai gavo tada dar neinom baltj fosfor, vieiant tamsoje ir usideganli net nuo silpnos trinties. sitikins, kad i nuostabioji me diaga nra filosofinis akmuo'1 , jis vis dlto rado bd, kaip j paversti auksu: gautj fosfor pradjo demonst ruoti u atlyginim ir pardavinti jo gavimo paslapt. Nepasisekimai negaljo sulaikyti filosofinio akmens" iekojim bangos. Prie to prisidjo ir nuolat sklindantys gandai, kad tai vienoje, tai kitoje laboratorijoje eliksy ras jau gautas. Danai iuos gandus skleisdavo ir patys alchemikai, nordami i lengvatiki ivilioti nors truput tikrojo aukso. Kartais dl t pagyr jiems tekdavo iauriai nuken tti. Pavyzdiui, tars, kad vienuolis alchemikas Roderas Bekonas yra surads bd filosofiniam akmeniui" ir dirbtiniam auksui gauti, jo ventenyb" Romos popie ius sak j pasodinti kaljim ir laikyti tol, kol is neatskleis savo paslapties. Tik po dvideimties met, kai buvo sitikinta, kad Bekonas nra padars jokio atradi mo, jis buvo paleistas laisv. Neirint to, kad visi mginimai gauti filosofin ak men" buvo bergdi, legenda apie j, vairi apgauling fokus palaikoma, ne tik tebeviepatavo, bet ir vystsi toliau, pasipildydama naujais, dar labiau fantastikais pra simanymais.

Alchemiko kankinimas

Staif pavyzdiui, ymus gydytojas ir alchemikas Paracelsas, pirmasis pritaiks chemij vaist gamyboje, tvirtino, kad eliksyras ,,su laiko puvim ir neleidia nei aizdai, nei vandenei, nei po dagrai sigalti mogaus k ne,J . Paracelso pasekjai nu jo dar toliau. Jie tvirtino, es. eliksyras' gali atjauninti mones ir prailginti j gyve nim. O vienas j alche mikas Lasnijoras savo kny goje Auksinis traktatas" pareik, kad mikstra, pagaAureolas B om bastas Paracelsas minta is to eliksyro, gali prikelti i numirusi. Tiesa, Lasnijoras nepasak, kaip galima priversti numirl igerti toki mikstr, ir, savaime suprantama, negaljo duoti n vieno pavyzdio, kad kur nors kas nors su ia mikstra bt numirl prikls. Bet tai n kiek jo netrikd, ly giai kaip ms dienomis skelbiani dievo od" netrik

Alchemiko karikatra
2. d om ioji chemija

17

do tai, kad j skleidiamos religins legendos yra nero dytos ir aikiai absurdikos. Dar labiau stebina kitas XVII a. alchemijos atradi mas". Remdamiesi Aristotelio mokymu apie tai, kad dau gelis gyv btybi gali paios savaime atsirasti i gamtini mediag (pavyzdiui, kirmls atsiranda i m lo, o varls i dumblo), alchemikai nusprend, kad i mediag, esani mogaus organizme, laboratorijoje ga lima dirbtinai gauti gyv btyb, panai mog. Ji buvo pavadinta ,,Iiomunkulusn. Tas pats Paracelsas su dar labai smulk homunkulaus gavimo recept". Paimk inomj mogaus skyst, ra jis, ir leisk jam pti pradioje sandariai udarytame molige, o pas kui dar keturiasdeimt dien laikyk j kumels skilvyje, kl neprads gyventi, judti ir knibdti. Tai, k gausi, dar nebus n kiek panau mog, tai bus permatoma ir be kno. Bet jei paskui kasdien atsargiai ir slapiomis jis bus maitinamas mogaus krauju ir laikomas keturiasde imt savaii tolyginje ir pastovioje kumels skilvio temperatroje, tuo bdu atsiras tikrasis gyvas kdikis, turs visas kno dalis, kaip vaikas, pagimdytas moters, tik labai maulytis." Sunku patikti, kad i absurdika idja turjo alinin k net toki ymi ano meto mokslinink tarpe, kaip Paracelsas, kuris daug prisidjo prie medicinos vystymosi!

Suires uolas
Ir sutres uolas gali atrodyti galingas. Jis pats sa vaime negrius. XVII a. pabaigoje alchemija buvo panai tok uol, galing pairti, bet sutreusi erdimi, seniai vedant vien supuvusias giles" negyvas idjas ir absurdikus receptus. Besivystaniai pramonei reikjo vis daugiau metal, da, drusk ir kit mediag. Bet alchemik laborato rijose, kaip ir anksiau, buvo domimasi tik filosofiniu akmeniu". Mginimai iaikinti cheminius reikinius ki taip, negu juos aikino alchemikai, tuojau buvo skelbia mi eretikais" ir sutinkami labai nepalankiai. Kaip senas uolas nustelbia visk, kas tik mgina augti po jo vaini ku, taip ir alchemija slopino visa, kas nauja, kas band atsiliepti praktikos reikalavimus ir iplti chemij i kibaus, pragaitingo ventosios" katalik banyios gl
18

bio. Taiau nuslopinti gyvenimo reikalavimus jau nebuvo galima. Juo labiau vystsi chemijos amatai, juo atkak lesn ir rytingesn darsi alchemijos idj ir jos po irio mediagas kritika. 1661 metais ymus angl fizikas ir chemikas Robertas Boilis knygoje Chemikas skeptikas'1sutriukino Aristote lio mokym apie mediagos sandar i keturi element" ir apie tris mediag pirminius pradus". Taiau jo kritika nepajg nuversti" alchemijos. Tam reikjo atsisakyti nuo tikjimo antgamtines jgas ir taip iaikinti mediag savybes ir j kitimus, kad galima bt teisingai atsakyti klausimus, jaudinusius chemikus praktikus. Bet Boilio re ligingumas, siekimas moksl sutaikyti su banyia ir net mokslikai rodyti dievo buvim, dar j labai nenuosekliu. Pavyzdiui, pasisakydamas prie Aristotelio mokym jis tuo paiu metu pats band gauti dirbtin auks. Todl ir po jo kritikos alchemija tebegyvavo, o chemikai praktikai veltui auksi pagalbos, praydami teisingai iaikinti juos dominanius cheminius reikinius. Praktikai ypa stigo teisingo reikini, susijusi su me diag degimu ir metal lydymu i rd, aikinimo. M ginant tiksliau atsakyti gyvenimo ikeltus klausimus, XVII a. pabaigoje buvo sukurtas naujas mokslas apie mediagas flogistono1 teorija, kuri sudav mirtin smgi alchemijai.

Alchemijos lugimas
Pirm kart flogistono teorij paskelb Bekeris 1669 m., o 1697 m. j isamiai ivyst Georgas talis. Pagrindiniai flogistono teorijos teiginiai tiesiog apstul bino savo originalumu, paprastumu ir, svarbiausia, tiki namumu. Georgas talis tvirtino, kad visos mediagos tikrai yra sudtins, bet susidariusios ne i keturi Aristotelio ele ment ir ne i trij pirmini prad" (gyvsidabrio, sie ros ir druskos), o i nuodeg2 ir ypatingo degaus pra do flogistono. Anglis, siera ir kitos degios mediagos
1 Flogistonas, ivertus i graik kalbos, reikia udegtas. 2 Nuodegomis tada buvo vadinami ems spalvos metal oksidai.
19

susidariusios beveik tik i flogistono. Metalai, atvirkiai, sudaryti beveik tik i nuodeg. O kas gi yra tas flogistonas? Tai, atsakydavo talis, ypatinga plonyt materija, nematoma, visur prasi skverbianti ir galinti laisvai pereiti i mediag, kuriose jos yra daugiau, mediagas, kuriose jos yra maiau arba visai nra. Pavyzdiui, degant angliai, joje esantis flogis tonas ieina or ir vietoje anglies lieka tik truputis nuo deg (pelen): anglis= flogistonas+ nuodegos Tas pat vyksta, ir lydant metalus i rd. Rdos tai metalai, prarad flogiston. Kaitinant jas su anglimi, ang lyje esantis flogistonas pereina rdas ir todl jos virsta tuo, kuo buvo anksiau, metalais." Panai pavyzdi, kai cheminiai reikiniai buvo ai kinami taip paprastai ir tikinamai, flogistono teorijos alininkai pateikdavo labai daug, todl tikjimas Aristo telio mokymu apie mediagas buvo galutinai pakirstas, ir alchemija nebeturjo kuo remtis. Sutres uolas" neilaik nauj idj vjo spaudimo ir trakdamas nu griuvo. XVIII imtmeio pradioje i ilgaamio alchemi jos viepatavimo liko tik prisiminimai. inoma, alchemija lugo ne i karto. Ir vliau, kai mokslas apie mediagas jau turjo tvirt mokslin pa grind, Vakar Europos alyse dar tebegyvavo alchemi k breliai, o po vis pasaul klajojo sukiai, pardavin dami lengvatikiams dirbtinio aukso gavimo receptus.. Bet niekas jau nebegaljo atgaivinti alchemijos, o drauge su ja ugeso ir legenda apie filosofin akmen".

Tuios pastangos
Apskritai, ar galima gauti dirbtin auks i kit me tal? Galima! D. Mendelejevo atrastas periodinis chemi ni element dsnis padjo iaikinti vidin atom san dar, nustatyti, kad jie visi sudaryti i vienod daleli (proton, neutron ir elektron), galino surasti bd vie nus metalus paversti kitais. Dirbtin auks galima gauti, jis netgi gaunamas i to paties gyvsidabrio, kur djo viltis alchemikai, bet tik laboratorijose. Dideliais kiekiais jis dabar negaminamas tik todl, kad bt ymiai branges nis u natralj.
20

iuos faktus kai kurie buruaziniai mokslininkai m gina panaudoti, siekdami, kad i naujo bt pradta kal bti apie alchemij. Jie stengiasi rodyti, kad i dien mokslas, paversdamas vienus metalus kitais, nusipeln tik tiek, jog sugebjo praktikai gyvendinti alchemijos idjas. Ar i tikrj taip yra? inoma, ne! Nieko bendro su i dien mokslo laimjimais alchemija neturjo ir ne turi. Atvirkiai, patekusi katalik banyios takon, ji daugel ami slopino chemijos vystymsi, atitrauk j nuo gyvenimo reikalavim ir sav udavini sprendimo, siejo su mistika tikjimu diev ir ,,piktsias dvasias". Kuo gi tada paaikinti mginim priskirti alchemijai nesamus nuopelnus? Buruazija visose alyse dabar dre ba dl savo ateities ir, stengdamasi atitolinti neivengia m prat, visokiais bdais stengiasi tvirtinti religij ir

Ugnies garbintoj ventov Suracbanuose


21

jos palaikomus prietarus. Kaip tik dl to kapitalistinse alyse, ypa Jungtinse Amerikos Valstijose, stiprja m ginimai sutaikyti moksl su religija, mokslikai pagrsti religines legendas, todl ten klesti astrologija, chiromantija, spiritizmas ir kiti pseudomokslai. O buruazijai itikimi mokslininkai stengiasi pateisinti, nubaltinti" visa, kas reakcinga ir antimokslika, taip pat ir alchemij. Bergdias darbas! Visos j pastangos baigsis tokia pat neskme, kaip ir daugel ami truk alchemijos m ginimai atrasti savo igalvot ,,filosofin akmen"!

VIENOS HIPOTEZtiS GIMIMAS IR MIRTIS


(apie flogiston)

Nuo neatmenam laik ugnis gyn mog nuo alio ir vri, padjo jam gamintis valg ir pasidaryti ginkl bei darbo ranki. Jo akivaizdoje ugnis, isiverusi lais v, virsdavo nesuvaldoma stichija, negailestingai naiki nania visk, kas pasitaikydavo jos kelyje. Baim ir pagarba nesuvokiamai ugnies jgai vert joje matyti kak antgamtiko. Daug ami mons j dievino, stat jai ventyklas. Baku apylinkse yra iliku sios liekanos vienos tokios ventyklos, kuri ir XIX am iuje dar trauk ugnies garbintoj karavanai i Chorezmo, Irano ir Indijos. Ant bokteli ventyklos kampuose deg slapiomis atvest ir udegt duj negstantys fa kelai. Keliaujantys- maldininkai virpdami irdavo aminosios ugnies stebukling apsireikim" ir i irdies gelmi melsdavosi, kad ji igelbt nuo lig ir ne skmi emikame ir nuo pragaro kani pomirtiniame gyvenime.

Heraklito i Efeso vis pradi pradia"


Kas gi yra is nuostabas gamtos reikinys? Kodl vie nos mediagos sudega, virsdamos sauja pelen, o kitos tik lydosi ir igaruoja? Kuo galima paaikinti, kad ge22

Iezisf ugnies veikiama, virsta ems spalvos nuodegomis, o tamsi rda blizganiu metalu? Iekodamas atsakym iuos klausimus, mogus bu vo priverstas susimstyti, kaip paaikinti gamtos reiki nius. Antai senovs graik filosofas Heraklitas i Efeso tvirtino, kad ugnis tai vi s pradi pradia" gamtoje. Ugnis gali virsti oru, oras vandeniu, vanduo eme, ir atvirkiai: Viskas pereina ugn ir ugnis visk...1 1 Heraklitas A r toks beprasmis yra is mokymas, kaip atrodo i pirmo vilgsnio? Heraklitas gyveno V amiuje prie ms er (ma daug prie 2500 met), kai gamtos mokslai eng dar tik pirmuosius ingsnius. To meto mokslininkai buvo si tikin, kad viskas gamtoje sutverta diev ir gali kisti tik priklausomai nuo j valios. O Heraklitas stengsi iai kinti gamtos reikinius, kaip nepriklausomus nuo kokio nors diev kiimosi. Mediag degimo, j virtimo ugni mi" ir nauj mediag atsiradimo, veikiant ugniai (i ugnies"), pavyzdi tuo metu buvo inoma labai daug. Todl jis ugn pripaino vis mediag pirminiu pradu". inoma, jo mokymas i esms yra naivus ir toli nuo tie sos. Bet svarbiausia jame mintis, kad gamtos nesukr joks dievas. Todl Heraklito mokymas tiems laikams bu vo paangus, svarbus ingsnis pirmyn, aikinant gamtos reikinius, j tarpe ir ugnies prigimt".

Aristotelio stichijos
Visais iais klausimais domjosi ir kitas senovs grai k filosofas Aristotelis, gyvens IV amiuje prie ms er. Jis taip pat tvirtino, kad gamtoje viskas atsiranda i vieno pirminio prado", bet ne i ugnies, kaip teig Heraklitas, o i ypatingos pirmins materijos, skirtingai

susijungiant joje pirminms kokybms iltumui, altu mui, sausumui ir drgnumui. Skirtingi i kokybi jungi niai sudaro keturis elementus, arba stichijas: em, van den, or ir ugn. Pavyzdiui, susijungus drgnumui su altumu, susidaro vanduo. iuos pirmins materijos kiti mus galima pavaizduoti tokia schema:
Ugnis

Elementai, tvirtino Aristotelis, gali keistis kokybmis ir virsti vieni kitais. Pavyzdiui, kaitinamas vanduo ati duoda ugniai drgnum, o i jos gauna sausum, tada vanduo ir ugnis virsta oru ir eme: vanduo +
(altumas ir drgnumas)

ugnis *
(sausumas ir iltumas)

oras
(iltumas ir drgnumas)

em
(altumas ir sausumas)

is pavyzdys atrod labai tikinantis: kaitinant van den, jis i tikrj virsta oru (garai tada taip pat buvo laikomi oru) ir eme (itirpusiomis jame kietosiomis me diagomis). Kas yra degimas? Tai mediag virtimas ugnimi, pasi keitus jose drgnumui ir altumui iltumu ir sausumu. Vienas labiausiai neaiki mogui gamtos reikini, i taip aikinamas, atrod labai paprastas ir" aikus. Deja, taip tik atrod! Pirmieji tuo sitikino alchemikai. Aristotelio mokymas alchemijai dav kaip tik tai, ko jai trko, jis teorikai
24

pagrind vien metal virti mo kitais galimyb. Pagal didiojo Aristotelio moky m, samprotavo alchemi kai, visi metalai susidar i t pai element: ugnies, oro, vandens ir ems, bet ie elementai juose susijung vairiomis proporcijomis. Juo daugiau ems yra metale, tuo maiau jis taurus. Vadi nasi, norint, pavyzdiui, var paversti auksu arba sidabru, reikia tik paalinti i jo visas arba beveik visas emes. Sun kiausia pasiekti, kad, paa linus emi pertekli, varyje Aristotelis likt btent tokia kit ele ment proporcija, kokia yra aukse arba sidabre.1 1 Udavinys atrod labai paprastas ir lengvas, taiau daugyb bandym iuo bdu gauti brangiuosius metalus nuolat baigdavosi neskmmis.

Praktika reikalauja kitoki atsakym


Kartu su alchemija i lto vystsi ir praktin chemija, tirianti da, rgi, drusk ir kit mediag gavimo klausimus. Kad ji galt skmingai vystytis, reikjo tei singai iaikinti vairius reikinius ir pirmiausia atskleisti degimo ir mediag pasikeitimo, veikiant jas ugnimi, esm. Ypa svarbu darsi spti degimo paslapt, pradjus lydyti metal i rd. Nors tada metalai jau buvo lydomi, bet i esms niekas nesuprato, kas tai yra rdos ir kodl, kaitinamos su anglimi, jos virsta metalais. Netgi garsu sis Agrikola, kurio veikalas Apie kalnakasyb" teisingai buvo laikomas ymiu metalurgijos vadovliu, buvo siti kins, kad rdos yra sutirtjusios ems sultys'1 . Bet, didjant metal pareikalavimui ir kylant j ko kybei, tokie aikinimai jau negaljo nieko patenkinti. Praktika m vis atkakliau reikalauti, kad mokslas atsa kyt j jaudinusius klausimus, ir gavo tok atsakym tai buvo flogistono teorija.
25

Kas yra flogistonas?


Dar prie pasirodant flogistono teorijai, angl che mikas Robertas Boilis, kaitin damas metalus, atliko bandy mus, kurie naujai ir lyg vi sikai patenkinamai iaikino chemin reikin (degim). Ulituot retort su gabal liais vino jis pasverdavo ir kaitindavo tol, kol metalas virsdavo geltonais milte liais vino nuodegomis. Paskui ind atidarydavo ir vl pasverdavo. Kiekvien kart retorta su nuodegomis svr daugiau, negu ta pati retorta su vinu prie kaitini m. Remdamasis iais bandymais, Boilis padar ivad, kadf kaitinant retort, ugnies materija", i kurios, jo ma nymu, yra susidariusi ugnis, prasiskverbia pro stikl re tort ir jungiasi su vinu, paversdama j nuodegomis. Tai gi atrod, kad metal virtimas nuodegomis yra j jungi mosi su ugnies materija" reakcija. Flogistono teorija visikai paneig ir alchemik, ir Roberto Boilio pairas reikin. Vokiei chemikas Georgas talis, detaliai ivysts flogistono teorij, tvir tino, kad visos degios mediagos ir metalai yra sudtins mediagos, susidariusios i nuodeg bei degaus pirminio prado flogistono. io pirminio prado kiekis mediagose gali bti vairus. Pavyzdiui, angl sudaro beveik vien flogistonas, o metaluose, atvirkiai, jo yra labai ne daug juos daugiausia sudaro nuodegos. O kas yra flogistonas? klausinjo nusteb moks lininkai, Tai, atsakydavo talis, ypatinga plonyt mate rija, nematoma, visur prasiskverbianti ir galinti laisvai pereiti i mediag, kuriose yra jos daug, mediagas, ku riose jos yra maiau arba visai nra. Mediag degimas ir metal virtimas nuodegomis tai ne j jungimosi su ugnies materija1 1 reakcija, o, at virkiai, skilimo reakcija. Pavyzdiui, degant angliai,

esantis joje f logistonas pereina or ir vietoje anglies lieka tik truputis nuodeg pelen: anglis >f logistonas + nuodegos Tas pat vyksta, ir deginant metalus: isiskyrus i j ir perjus or flogistonui, lieka tik nuodegos: geleis f logistonas + nuodegos O kodl metal rdos ir nuodegos, kaitinamos su ang limi, virsta metalais? Rdos ir nuodegos tai metalai, prarad flogiston. Kaitinamos su anglimi, nuodegos arba rda atima i jos flogiston ir vl virsta tuo, kuo buvo, prie prarasdamos flogiston, metalu: rda + f logistonas metalas O kas yra ugnis? Kodl ugnis dega ir metalai virsta nuodegomis tik ten, kur yra oro? talis gana paprastai ir tikinamai atsak ir iuos klau simus. Ugnis, jo nuomone, tai flogistonas tam tikroje bklje, kuri jis gauna, isiskirdamas i deganios me diagos. Ugnies form flogistonas gali gyti tik ore, ku riame jis lyg itirpsta. vak, uvota stikliniu indu, greit ugsta todl, kad inde esantis oras greit prisipildo flogistono ir liaujasi j prims. O lauas, vjui puiant, siliepsnoja todl, kad or, sugrus flogiston i degan i malk, nuolat pakeiia vieias. Visai tok pat vaid men oras atlieka, ir meta lams virstant nuodegomis. Bet juk, laikui bgant, at mosferos oras gali tiek pri sipildyti flogistono, kad nu stos daugiau j priiminti, ir tada i viso niekas nedegs. Bet toks pavojus, pasiro do, negresia. Juk tuo paiu metu flogiston pamau, ne pastebimai absorbuoja i oro augalai, kuriuose jis vl virs ta degi mediag sudeda mja dalimi. Gamtoje vyksta nuolatin flogistono apyta ka: i degani mediag ir Georgas Ernestas Stalis

metal jis pereina or, o i oro j augaluose susidaran ias degias mediagas. Vadinasi, oro sugebjimas absor buoti flogiston nesikeiia, ir degimas vyks visada taip, kaip ir dabar. talio samprotavimai atrod tokie jukinami, kad flogistono teorija nuolat gydavo vis nauj alinink moks linink tarpe ir gana greit plaiai paplito. ,,Piro pergale kvptas pasisekimo, lalis pradjo taikyti flogistono teorij, aikindamas ir kitus cheminius reikinius. Pavyzdiui, seniai buvo inoma, kad, kaitinant nede gi sieros rgt su anglimi, ji virsta degia siera, bet kodl tai vyksta, niekas neinojo. talis iaikino j rei kin labai paprastai. Jis sak, kad sieros rgtis tai siera, netekusi flogistono. Kaitinama su anglimi, sieros rgtis absorbuoja i jos flogiston ir virsta tuo, kuo bu vo anksiau,-- siera. Panai pavyzdi, kai flogistono teorija paddavo tikinamai iaikinti vairius cheminius reikinius, buvo daug. Todl talio skelbiama teorija pamau virto moky mu apie cheminius reikinius, o alchemija, kuri rmsi Aristotelio mokymu, greitai pasitrauk nuo scenos. Atrod, kad talio mokymas galutinai nugaljo ir kad chemija toliau vystysis, tik remdamasi flogistono teorija. Bet pradjo aikti dalykai, prietarav pagrindiniams io mokslo teiginiams. Pavyzdiui, visi mginimai iskirti i degi mediag laisv flogiston ir itirti jo savybes buvo neskmingi. Tiesa, vienas toks bandymas lyg ir pa vyko. 1766 m. angl mokslininkas Kavendias, tirpinda mas cink sieros rgtyje, gavo deg or", liepsnojant padegus (vandenil), ir nusprend, kad is nuostabusis oras" yra ne kas kita, kaip flogistonas. ,,Cinkas, sam protavo jis, kaip ir visi metalai, yra sudarytas i nuo deg ir flogistono. ios reakcijos metu sieros rgtis at ima i jo nuodegas ir, jungdamasi su jomis, virsta cinko sulfatu, o flogistonas atsipalaiduoja ir isiskiria degaus oro" pavidalu." Jei ie samprotavimai bt pasitvirtin, abejonms, ar i ties egzistuoja niekieno dar nematytas flogistonas, bt padarytas galas. Deja, pasirod, kad Kavendio gau tas flogistonas degdamas ne inyksta be pdsak ore,
28

kaip turt bti, o virsta paprastu vandeniu. Taigi Kavendiui beliko tik pripainti, kad jo degus oras1 1 yra ne flogistonas, o sudtin mediaga, sudaryta i vandens ir flogistono. Stalio pasekjai aikino, kad laisvo flogistono, es, nemanoma gauti, nes laisvas jis bna tik vien akimir k, pereidamas i degani mediag or. Dar pavojingesnis flogistono teorijai, buvo kitas da lykas, verts abejoti pagrindiniu talio teiginiu, skelbu siu, kad mediagos dega ir metal nuodegos susidaro skilimo reakcijos metu. I to sek neivengiama ivada, kad nuodegos turi sverti maiau, negu metalas, i kurio jos susidaro. Tuo tarpu jau Boilis rod, kad nuodegos sveria visada daugiau, negu metalas. Kad galt paai kinti prietaravim, talis atrado dar vien flogisto no savyb neigiam svor. Skirtingai nuo paprast mediag, aikino jis, flogistonas nra traukiamas prie ems, o, atvirkiai, atstumiamas nuo jos. Bdamas me tale, jis kelia j vir, ir todl metalo svoris lyg suma ja. O kai flogistonas isiskiria i metalo, likusi nuo deg niekas nekelia vir ir todl jos sveria daugiau, negu metalas, i kurio jos susidar." Bet is aikinimas jau ir XVIII a. atrod pernelyg netikinantis, be to, jam prietaravo kiti faktai: pavyz diui, pelenai visada sveria ymiai maiau, negu sude gusios malkos. Juo daugiau chemini reikini buvo bandyta iai kinti, remiantis flogistono teorija, tuo daugiau ikilo pa nai fakt ir tuo daugiau plyi" atsirado ioje hipo tezje, kuri i pradi atrod tokia darni ir visikai ne paeidiama. Taiau sugriauti jos visi ie faktai negaljo pirmiausia todl, kad nebuvo tikinamesnio mediag de gimo, metal virtimo nuodegomis ir metal gavimo i rd aikinimo.

Smgis i Rusijos
Pirm triukinant smg didingam talio ir jo pase kj mokymui sudav didysis rus mokslininkas Michai las Lomonosovas. M. Lomonosovas buvo atkaklus flogistono teorijos, ug nies materijos" ir kit plonyi materij" prieininkas. Jis teig, kad tai pirmiausia prietarauja patiriai, o pas kui sveikam protui" ir mokslui daro ypating al".
29

Bet tam, kad galima but sugriauti ias ivadas, rei kjo pateikti kit, ne maiau tikinanti aikinim apie metal virtim nuodegomis ir j svorio pasikeitim, pa stebim tuo momentu. Pirm kart Lomonosovas savo samprotavimus iuo klausimu paskelb dar 1744 m. disertacijoje Apmsty mai apie ilumos ir alio prieastis1 1 . Plaiai inomas Robertas Boilisl- ra jis, bandymu rod, kad knai degdami sunkja... Taiau didel dalis, beveik visi jo ban dymai su svorio didjimu, veikiant ugnimi, rodo tik, kad arba dalys liepsnos, deginanios knus, arba dalys oro, degant pratekanio vir kaitinamo kno, turi svor.1 1 1758 m. praneime Apie materijos kiekio ir svorio santyk"f remdamasis savo paties bandymais, jis aikiai formuluoja teigin, kad metalo degimo procese dalyvauja oras. Nra jokios abejons, sako jis, kad dalels i oro, nuolat sruvenanio vir deginamo kno, jungiasi su pastaruoju ir padidina jo svor.1 1 is aikinimas nepa liko vietos moksle nei Boilio ,,ugnies materijai", nei ta lio flogistonui. Lomonosovas nesitenkino vien bendrais samprotavi mais iuo klausimu, o patikrino Boilio bandymus, atlik damas juos kiek kitaip. kaitins ant ugnies ulituot ir tiksliai pasvert retort su vinu, jis vl j pasvr, bet skirtingai, negu Boilis, neatidars jos. Retorta su nuo degomis kiekvien kart svr lygiai tiek, kiek ji svr su vinu prie kaitinim. Kai retorta po to buvo atidaro ma, j su triukmu siverdavo oras i aplinkos, ir tada ji jau sverdavo daugiau, Boilio klaida buvo rasta: jis ne suprato, kad retorta su nuodegomis sverdavo daugiau tik todl, kad dalis joje esanio oro susijungdavo su vi nu, paversdama j nuodegomis, o ios oro dalies vieton retort paskui patekdavo mus supantis oras, kuris taip pat turi svor. Garsaus Roberto Boilio nuomon klai dinga, ra Michailas Lomonosovas i savo bandym ataskaitoje, nes, neleidus oro i aplinkos, sudegusio metalo svoris lieka toks pat." Lomonosovo prielaida apie metal virtimo nuodegomis reakcijos esm buvo tokiu bdu rodyta. Tuo paiu metu M. Lomonosovo bandymai neginija mai rod teisingum ir kitos jo nuomons, kad, vykstant cheminms reakcijoms, mediag svoris nesikeiia. Laike rus akademikui Leonardui Oileriui jis ra: ,,Visi kiti30

M. Lomonosovas savo laboratorijoje

mai, pasitaikantys gamtoje, vyksta taip, kad jeigu kiek nors kam nors prisideda, tai tiek pat i ko nors kito at siima." Pirm kart suformuluotas ir bandymais rodytas me diag tvarumo dsnis sudav triukinant smg teorijai apie flogiston ir kitas plonytes materijas1 1 .

Lavuazj pribaigia Stal


...Bet flogistono teorijos gyvavimo dienos tuo dar nesi baig. Reikjo dar atsakyti klausimus: kuri btent oro dalis jungiasi su metalais kaitinant, kas yra mediag degimas? Atsakym iuos klausimus Lomonosovas ne dav, o neatsakius juos, atmesti flogiston reikt dau gel svarbi chemini reikini vl paversti tokiomis pat mslmis, kokiomis jie buvo iki talio. Todl flogistono teorija dar tebegyvavo. Bet tai buvo jau nebe ta darni hipotez, kaip anksiau. Akivaizds faktai vert talio pasekjus papildyti j naujais, danai vienas kitam prie taraujaniais teiginiais, kurie dar j dar labiau paeidia ma; bet ir visoms jos silms yrant, ji vis dar tebevald daugumos mokslinink protus. 1774 m. angl mokslininkas Dozefas Pristlis, kaitin damas gyvsidabrio oksid, gavo dujas, kuriose mediagos deg itin energingai. Tai buvo deguonis toji pati me diaga, kuri sukelia ir anglies degim, ir metal nuodeg susidarym. Pristlio rankose buvo raktas, galinantis i aikinti daugel chemini reikini. Bet, bdamas sitiki ns talio mokymo alininkas, jis gautas dujas laik ,,deflogistuotu oru", tai yra oru, kuriame visikai nra flogistono. ,,Kaip sausa kempin godiau sugeria vande n, negu drgna, samprotavo jis, taip ir is oras ab sorbuoja flogiston i degani mediag godiau, negu paprastas, kuriame jau yra tam tikras flogistono kiekis. Todl ir degimas jame vyksta energingiau." Tais paiais 1774 metais prancz chemikas Lavuazj, pakartotinai kaitindamas metalus udarame inde, padar nauj labai svarb atradim. Pasirod, kad, virsdami nuo degomis, metalai absorbuoja ne daugiau kaip Vs dal oro, esanio retortoje, ir kad skirtumas tarp nuodeg ir metalo svorio tiksliai lygus absorbuoto oro svoriui. Kodl? Kas gi yra oras: ar tai elementas, kaip tvirtino Aristotelis, ar
32

tai koki nors dar neinom duj miinys, kurio viena dalis gali jungtis su metalais ir paversti juos nuodegomis? Bandymai, kuri metu gyvsidabris bdavo paveria mas nuodegomis (gyvsidabrio oksidu), galutinai ir nenu ginijamai rod teisingum M. Lomonosovo ivados, kad metalai virsta nuodegomis, jungdamiesi su oro dalimi. Pasirod, kad i dalis yra deguonis. Vlesni Lavuazj bandymai taip pat rod, kad ir mediag degimas yra j Antuanas Loranas Lavuazj jungimosi su ore esaniu de guonimi reakcija. Taigi mediag degimo ir metal virtimo nuodego mis paslaptis buvo galutinai atskleista, taiau ne remian tis abstrakiomis ivadomis, kaip tai band daryti Aristo telis ir talis, o Lomonosovo pradtais ir Lavuazj u baigtais bandymais. Taip Stalio hipotezei buvo suduotas mirtinas smgis, ir XVIII a. pabaigoje flogistonas i mokslo buvo ivytas visikai ir Adsiems laikams.

Paskutinis klausimas
i dien supratimo apie mediagas ir j kitimus vie soje matome, kad flogistono teorija buvo visk apvertusi auktyn kojomis: metalai, siera ir kitos vienins media gos buvo laikomos sudtinmis, o tokios sudtins me diagos, kaip oksidai ir sieros rgtis, vieninmis; meta l oksidacijos reakcijos buvo laikomos skilimo reakci jomis, o tokios tipikos skilimo reakcijos, kaip sieros rgties arba gyvsidabrio oksido skaidymas, jungimosi reakcijomis. Kas dabar gali patikti, kad viena media g, susidariusi, vykus skilimo reakcijai, gali sverti dau giau, negu skylanti mediaga; o mediaga, susidariusi, vy kus jungimosi reakcijai, sveria maiau, negu mediagos, i kuri ji susidar? Kaip galima paaikinti, kad hipotez, taip aikiai prietaravusi tikrovei, vald mokslinink protus ir vie3. d om ioji chemija

33

patavo moksle apie mediagas itis imtmet? Ar galima flogistono laikotarp" chemijos istorijoje irti kaip keist paklydim laikotarp, vien trukdius jos vysty muisi? Pirmiausia nieko negalima sprsti apie i hipotez, nepalyginus jos su Aristotelio ir alchemik mokymu. Pa tekusi katalik banyios takon, alchemija daugel am i slopino chemijos vystymsi ir atitraukdavo j nuo svarbi udavini sprendimo. talio flogistono teorija pasirod ne atsitiktinai. Ji atsirado todl, kad btinai reikjo ilaisvinti chemij i alchemijos valdios. Ir i u duot ji vykd kuo puikiausiai: tik per kelis deimtme ius talis ir jo pasekjai sutriukino alchemij ir galiau sia privert j pasitraukti nuo scenos. i hipotez che mijai padar dar ir kit svarbi paslaug. Bandymas iaikinti, panaudojant flogistono teorij, ne vien media g degim, bet ir daugel kit chemini reikini, buvo pirmasis mginimas chemijos istorijoje pavelgti visus cheminius reikinius vienu poiriu. Nors ir neteisingas, is poiris mokslininkams buvo naudingas pavyzdys ir padjo jiems vliau sukurti teisingesnes bendras teori jas, kuriomis chemija skmingai naudojasi ir iandien. Atlikusi jai ikelt uduot, talio sukurta teorija su savo mistiniu flogistonu vis labiau trukd atsirasti ir vys tytis naujoms pairoms, teisingiau aikinanioms chemi nius reikinius. I paangios hipotezs dabar ji virto reak cinga. Nauj hipotezi, kurias pagimd didieji Michailo Lo monosovo ir Antuano Lorano Lavuazj atradimai, vis stipriau spaudiama, flogistono teorija lugo.

IS GUMOS ISTORIJOS
Gudjiras laik rankose ma kauiuko gaball. luos tydamas nuo jo sieros milteli sluoksn, Gudjiras prisi min, kaip pirm kart jis pamat i nuostabi media g ir, savo nelaimei, susidomjo ja.
34

Tu rimtai nusprendei padaryti kauiuk atspar kariui ir aliui? klausinjo j draugai. O kodl nepabandius? atsakydavo jis. Taip, bet ito negaljo padaryti geriausios alies laboratorijos! Tu netgi ne chemikas, o tik geleies pre ki pirklys! Ir vis tik a pabandysiu! nepasidav jis. Prasidjo deimt met nepertraukiamo, atkaklaus dar bo. Jau seniai nebeskaiiuojami atlikti bandymai ir jiems ileisti doleriai. O rezultatai?.. arli! vis daniau ir atkakliau kalbinjo j mo na. Tavo imon su iuo kauiuku greitai nuskurdins mus galutinai! Ir pats tu kuo pavirtai?! Maldauju, mesk tai, kol ne vlu! Gerai, Meri! atsak jis. A dar kart paban dysiu. Jei nieko neieis, prisiekiu tau, mesiu! Gudjiras vilgteljo lentyn, ant kurios prie ketvirt valandos buvo padjs paskutin kauiuko plokt, atsipiovs nuo jos gaball eiliniam bandymui, ir griebsi

Gudjiras savo laboratorijoje'1


35

u galvos. Nepaslebiinai ukliuds, jis numet kauiuko plokt, ir ji dabar guljo ant kartos viryklos. Kauiuko ploktes reikia apibarstyti sieros milteliais, kad jos nesulipt, ir normaliai temperatrai esant. Jei nuo sauls spinduli jis suminktja, tai... Atpls plokt nuo viryklos, jis atidiai apirjo j ir nustebs pamat, kad ji ne tik nesugedo, o, atvirk iai, pasidar tokia, koki jis ir norjo matyti, tvir tesn ir elastingesn. Kodl?! Nejaugi vien todl, kad ji kaito, nenuva lyta nuo sieros? Patikrinsime! Atpiovs plon kauiuko juostel, jis apibarst j sie ros milteliais ir, padjs ant kartos viryklos, vart nuo vienos puss ant kitos. Ir spliojimas pasitvirtino: kauiu ko juostel puikiausiai tempsi ir trauksi, nenutrkdama, net ir stipriai itempus. Meri! suuko jis. Eik ia, brangioji, atrodo, man pavyko kak gauti.

,,Medio aaros
Europoje pirm kart apie kauiuk buvo suinota 1496 m. i grusi Ispanij antrosios Kolumbo ekspe dicijos dalyvi. Haiio saloje, pasakojo jie, mes matme nuosta bius kamuolius. Jie daromi ne i skudur ir odos, kaip pas mus, o i medio dervos. Atsimu em, jie paoka auktai vir, tartum juos atmut kakokia jga.1 1 Tokiais kamuoliais, pagamintais i latekso tropi niuose mikuose auganio kauiukmedio suli, aid ir Meksikos gyventojai. Padarius piovas io medio ka mieno apatinje dalyje, i jo pradeda varvti sultys, pa naios pien. Ore jos greitai sutirtja ir virsta tampria bei elastinga mase. Salos gyventojai kauiukmedio sul tis vadino kauiu1 1 medio aaros". Peru gyventojai i kauiuko dar ne tik kamuolius, bet ir kitus daiktus. Padar molin kalioo form, jie pa nardindavo j kelis kartus sutirtjusias kauiukmedio sultis, po to usidjusi plvel rkydavo lauo dmuose. Gaut dirbin nuimdavo nuo formos. Su tokiais kalioais galima buvo braidyti po balas ir nesulapti koj. Suinojs apie tai, Portugalijos karalius nusiunt Brazilij savo batus, sakydamas padaryti juos neperlam36

pamu. Drauge su jais jis ga vo dovan apsiaust, imp regnuot lateksu. Apsiren gus tokiais drabuiais kara li ilgai liejo vandeniu, bet jis liko sausas. Pasakojimai apie nepa prastus apsiaustus, kojines ir batus buvo sutinkami Euro poje su susidomjimu, bet kauiuko paklausos nebuvo, nes visi mginimai atveti Europ skystas kauiukmedio sultis baigdavosi nesk me: pakeliui jie sutirtdavo ir virsdavo netirpia ir niekam netinkama, kaip tada buvo manoma, derva. XVIII a. kauiukas visai netiktai buvo pritaikytas dar vienam reikalui. Pasiro-

d, kad po atitinkamo apdirbimo jis gerai nutrina tai, kas parayta popieriuje pietuku ir net raalu. Indikj trin tuk" greitai pradjo plaiai vartoti ir noriai pirkti.

Ininieriaus Makintoo skm


Bet kas yra trintukas? Beveik niekutis, be kurio labai daug kas apsieina. Kitas dalykas neperlampami ap siaustai ir batai. Jei pavykt pradti gaminti juos bet kurioje vietoje ir geresns kokybs u nedailius peruviei ir brazil dirbinius, pirkj atsirast milijonai. Bet veioti gaminius Centrins Amerikos alis, kad ten juos impregnuot lateksu, nemanoma, o derva, ku ria i mediaga pavirsta, netirpsta jokiuose inomuose tirpikliuose. Ejo metai ir deimtmeiai, vis daugiau mokslinink ii ininieri msi iekoti tirpikli. Tik 1761 m. pirm kart pavyko itirpinti kauiuko derv rieut aliejuje, o iek tiek vliau terpentine ir eteryje. Bet diaugtis tuo buvo dar anksti, nes mginimai su i tirpikli pagal ba gauti audin, impregnuot kauiuku, baigdavosi visi ka neskme. Ir tai 1819 m. angl ininierius Karolis Makintoas atrado, kad kauiuk galima itirpinti solventnaftoje", gaunamoje, distiliuojant akmens anglies dervas. Pasirod, kad is niekuo ypatingu neisiskiriantis skystis ne tik gerai tirpina kauiuk, bet ir sudaro su juo tirpal, kuris labai gerai suklijuoja audeklo gabalus ir padaro juos vi sikai neperlampamus. Paskubomis ubaigs bandymus, verslus anglas pra djo energingai veikti ir suorganizavo neperlampam audini, i kuri buvo pradti siti apsiaustai, gamyb. Anglijoje, lietaus ir rko alyje, i pradi jie turjo didel paklaus. Ir staiga... staiga pasirod, kad apsiaustai ir kalioai i toki audini yra tinkami neioti tik vsi ir lieting dien. iltomis, ypa saultomis, dienomis kauiuku imp regnuoti apsiaustai ir kalioai pasidarydavo lipns ir skleisdavo nemalon kvap. Apsiaust ir kalio savi ninkai, surizikav ieiti su jais i nam kart sault dien, patirdavo vien nemalonum po kito: jie prilipda vo prie suol, po tokio pasivaikiojimo" j kostiumai b davo sugadinti, o bat negalima buvo atplti nuo kalio.
38

Makintoo steigtos pirmosios gumos istorijoje mons krachas tikinamai parod, kad apie platesn kauiuko panaudojim galima bus kalbti tik tada, kai bus atrastas bdas padaryti j atspar kariui ir aliui. Mokslins draugijos ir moninink susivienijimai vieni po kit m skelbti konkursus, addami stambias pinigines premijas tam, kas isprs udavin. Todl darbo griebsi ne vien mokslininkai ir ininieriai, bet ir laims iekoto jai1 1 vairiausi profesij mons. J tarpe buvo ir ge leies preki pirklys i Niujorko arlzas Gudjiras.

Kauiukas ir guma
Procesas, vyksts, kaitinant kauiuk su siera, buvo pavadintas vulkanizacija (pagal graik mitologinio ug nies dievo Vulkano vard), o vulkanizuotas kauiukas pradtas vadinti guma (resin (ang.) derva)1 . Kaip paaikinti kauiuko virtimo guma paslapt ir kuo jie vienas nuo kito skiriasi? Kauiukas priklauso organinms mediagoms ang liavandeniliams, kuriuos sudaro tik anglis ir vandeni lis. Didiuls gamtinio (natralaus) kauiuko molekuls sudarytos i daugybs tarpusavyje susijungusi anglia vandenilio izopreno molekuli (CsHsJn. ios media gos molekuls yra tarsi ilgi ir susinarplioj silai, ne tvirtai vienas su kitu suriti. Todl, net menkai paildy tas, kauiukas suminktja. Vulkanizacijos proceso metu prasiskverbiantieji kau iuk sieros atomai sujungia (susiuva) kauiuko moleku les vien su kita, ir is virsta guma. Guma nuo kauiuko skiriasi vis pirma tuo, kad ji yra tvirtesn ir elastingesn. Gumin juostel arba virv tempiama gali pailgti 10 11 kart ir lankstoma arba sukama netrksta. Kita labai svarbi gumos savyb nepralaidumas dujoms. Jeigu guminis balionas, kurio ap valkalo paviriaus bendras plotas 1 m2 , o storis 1 mm, pripildomas duj, kuri slgimas 10 atm, per par i jo aplink gali prasiskverbti tik 1 cm3 duj. Visikai kitaip gum veikia ir aukta bei ema tempe ratra. Ji nesuminktja, kaitinama net auktesnje negu IOO0 C temperatroje, o kai kuri dabartini ri guma
1 Prisiminkite gumos pavadinim rus kalba . (Red.)
39

gali ilaikyti ir auktesn negu 300C temperatr. Net paprasta automobilio guma nesukietja ir nelta, esant IO0 C alio. Ji labai atspari beveik vis rgi ir ar m tirpal veikimui ir yra labai gera elektros izoliavimo mediaga. Apsiaustai ir kalioai, pagaminti i vulkanizuoto kau iuko, dabar jau nesugesdavo, kario ir alio veikiami, ir nepadarydavo savo savininkams nemalonum. Tada juos m gaminti milinikais kiekiais. Pramon pateik davo vis daugiau ir daugiau gumos dirbini. Tai buvo aisliukai vaikams, vamzdeliai ir arnels, izoliacija elekt ros laidams, tarpikliai prietaisams bei mainoms ir dau gelis kit gamini. Ryium su tuo kauiuko gavyba m didti negirdtais tempais. Prie irandant kauiuko vulkanizacij, pasaulin jo gavyba sudar ne daugiau 300 t per metus, 1860 m. apie 30 000 t, XIX a. pabaigoje jau apie 60 000 t per metus.

Vieno iradimo pasekm s


Vien 1845 met vasaros dien veterinarijos gydyto jas Tompsonasf gumine arna laistydamas gles savo dar elyje, stebjo, kaip jo snus mokosi vainti dviraiu. Angl dviraiai ir tuo metu nesiskyr nuo rus bau diauninko Artamonovo dviraio'1 , kuriuo jis dar 1801 metais atitark" i Uralo Maskv. J sudar rmas ir sdyn, sujungtas su vairu didiulis priekinis ratas su stipinais bei ^pedalais ant aies ir maytis upakalinis ra tas. Malonumas vaintis tokiu voru", kaip j ironikai tada vadino, buvo menkas. Itin sunku bdavo vaiuoti gatvmis ir keliais, grstais akmenimis. Nejaugi negalima padaryti, kad i velnika maina maiau kratyt?" galvojo veterinaras, stebdamas, kaip kamuojasi snus. Nieko nesugalvojs, jis vl pam ar n, ketindamas tsti nutraukt darb, ir tada jam ding teljo gera mintis: O kas, jei ant dviraio rat utempus gumin arn?!" Neuilgo ant jo dviraio atsirado padangos, padarytos i gumins arnos. Apautas" dviratis nurko grindiniu be prasto tarkjimo, ymiai greiiau ir, kas svarbiausia, beveik nekrat.
40

Taiau, neirint aikaus pneumatini padang pra naumo, jos plaiai nepapli to. Dviraiai tebebuvo vis dar labai netobuli, o ekipa sa vininkai laiksi nuomons, jog veimai, karietos ir dili anai pakankamai geri ir be io ,,apavo", juo labiau, kad jis buvo dar labai brangus ir greiiau susidvdavo, ne gu pigs, laiko ibandyti ge leiniai ratlankiai.

41

Vienok io iradimo istorija tuo dar nesibaig. Dvirai konstrukcija pamau gerjo, ir 1888 m. buvo pradti par davinti pirmieji dviraiai su patobulintomis pneumatin mis padangomis, kurios susilauk visuotinio pripainimo. Tada dvirai pramon m spariai augti, sunaudodama kasmet vis daugiau gumos padang ir kamer gamybai. 1886 m. pasirod pirmieji automobiliai su benzininiu varikliu. Nuo mginimo apauti1 1 juos paprastesnmis ir pigesnmis itisinmis guminmis padangomis teko atsi sakyti jau po pirmj bandym. Vaiuojant tik 24 km per valand greiiu tuo metu is greitis buvo laikomas labai dideliu, automobilio ratai per sekund atsitrenk davo deimtis kart, ir ie stukteljimai persiduodavo vi sai mainai. Lings neatlaikydavo i trenksm ir nega ljo apsaugoti automobilio nuo pragaitingo kratymo. Ie kodami ieities i susidariusios padties, konstruktoriai prisimin Tompsono iradim, ir 1895 m. pasirod pirmo sios gumins pneumatins padangos. Pasirod, kad vienam sunkveimiui apauti1 ' reikia tiek gumos, kiek jos gaunama i 240 kg kauiuko. Todl automobili pramon virto svarbiausiu gumos vartotoju. Tada kauiuko gavyba pradjo augti dar spartesniais tem pais. Tompsono iradimas nurod kauiukui nauj keli, tapus jam svarbiausiu. Taiau greit paaikjo, kad mechaninis gumos atspa rumas yra nepakankamas. Tuo metu automobilio padan gas reikjo keisti, pravaiavus vos 1000 km. O juk j vert sudar ymi dal visos automainos verts. Moks lui ir gumos pramonei ikilo naujas ir neatidliotinas u davinys: pagaminti toki gum, kuri bt atsparesn try nimui.

Suodiai gumoje
I pradi, gaminant gum, gryn kauiuk bdavo maiomas labai nedidelis sieros kiekis (13%). Bet kau iukas brangi mediaga, o daugelis gumos gamini turi bti gana pigs. K daryti? Atsisakyti vartoti gum itiems gaminiams? Tyrimai parod, kad gumos kiek galima ymiai padi dinti, o jos vert sumainti, pridjus j vadinamj upild: susmulkintos miltelius kreidos, kaolino, asbesto ir kai kuri kit mediag.
42

Bei ar nepablogs nuo to gumos savybs ir ar ji bus tinkama technikos reikalams? Sumaniai naudojant upildus, reikiamas gumos savy bes galima isaugoti. Pavyzdiui, guma, skiriama tarpik li gamybai, nebtinai turi bti labai elastinga. Tinka ma ji ir tadar kai joje yra tik 58% kauiuko. Apskritai, daugelio ri gumos, reikalingos pramo nei, gamyba gana sudtingas dalykas. Be sieros ir u pild, jos sudt turi eiti pagreitintoj ai (aktyvatoriai) mediagos, kurios pagreitina vulkanizacijos proces, antisendintojai, kurie ltina gumos senjim", daai ir kai kurios kitos mediagos, gerinanios gumos kokyb. Todl padaryti gum atsparesn triniai buvo toli grau ne toks paprastas udavinys, koks gali pasirodyti i pirmo vilgsnio. Gamykl ir mokslinio tyrimo labora torijos atlikdavo vis naujus bandymus su vairiausiais upildais ir vis neskmingai. Atrod, kad gumos atspa rumas triniai pasiek jau ,,aukiausi rib" ir rasti u pild, kuris galt j perengti,-- nemanoma. O tuo tarpu toks upildas buvo ir netgi gerai inomas. Tai suodiai, kuriais jau deimtis met daydavo gum juodai. 1914 m. vienoje Anglijos gamykloje buvo nutarta dti gum suodi daugiau, negu paprastai. io bandymo re zultatai tiesiog pritrenk: gautoji guma visikai netiktai pasirod nepaprastai atspari triniai. Pagamintos i jos automobili padangos nepakeistos nuvaiuodavo ne 750 1000 km, o daugiau kaip 10 000 kilometr. Ms laikais kiekvienoje sunkveimio padangoje yra 58 kg suodi, ir nepakeista ja galima nuvaiuoti ne maiau kaip 30 000 km. Tokiu bdu isprendus neisprendiamu atrodius u davin, buvo paalinta viena svarbi klitis, trukdiusi ,,automobilio amiui" prasidti. Be to, padidinus gumos atsparum, buvo galima pradti plaiai naudoti j trans porteri ir ekskalatori kaspin, traktori ir daugelio kit main bei mechanizm padang gamybai. Dabar gumos gamini yra daugiau negu 30 000 ri ir j skaiius vis spariai didja. Guma pasidar btinu dalyku i dien technikai lygiai taip pat, kaip ir meta lai, nafta bei akmens anglis.

43

Guma i spirito ir naftos


Iki ms amiaus pradios vienintelis kauiuko tiek jas buvo Brazilija. 1872 m. Anglijos vyriausyb kreipsi Brazilijos vyriausyb, praydama parduoti kauiukme dio skl kauiukini augal plantacijoms angl kolo nijose uveisti. Siekdama isaugoti savo viepatavim, Brazilijos vyriausyb sustiprino kauiukmedio mik ap saug ir ved labai grietas bausmes u j skl ive im u alies rib. Tada angl vyriausyb nutar veikti kitaip. 1875 m. botanikas valgas Vikhemas sugebjo i veti Anglij 70 000 kauiukmedio skl; u tai vy riausyb j apdovanojo ordinu ir suteik baroneto ti tul. Sjinukai, iauginti Anglijos botanikos sode, buvo pasodinti Ceilono saloje ir 1900 m. dav pirmsias 4 t plantacinio kauiuko. Neuilgo kauiukmedio plantaci jos buvo uveistos Indonezijos salose, Vietname, Birmo je ir Konge. Iki pirmojo pasaulinio karo plantacinis kau iukas sudar jau 70% visos kauiuko gavybos. M ilijo nai moni ir dabar dar dirba tokiose plantacijose nepa keniamomis slygomis, gaudami per metus apie 1,5 mi lijono ton plantacinio kauiuko; tai sudaro 98% visos natralaus kauiuko gavybos. Daugelis tkstani planta cij darbinink kasmet va nuo tropins maliarijos ir isekimo vien dl to, kad j surinktos medio aaros", gausiai aplaistytos j pai aaromis, prakaitu ir krauju, duot Amerikos, Anglijos, Pranczijos ir Olandijos kapi talistams milijonus doleri gryno pelno. Kad ir spariai didjo kauiuko gavyba, jo pareikala vimas augo dar greiiau. Itin sunkioje padtyje atsidr alys, neturinios kauiukmedio plantacij. Tokioje pa dtyje buvo ir pirmoji pasaulyje socialistin valstyb TSRS. Ir ne vien tik todl, kad mums tekdavo kasmet i mokti u kauiuk milinikas sumas auksu. Kapitalis tins alys galjo bet kuriuo momentu atsisakyti j par duoti ir tuo paiu pastatyti pavoj ne tik ms alies kio vystymsi, bet ir jos gynybin pajgum. Bergdios buvo pastangos aklimatizuoti ir uveisti kauiukmed ms alies pietiniuose rajonuose. Tuomet tarybiniai mokslininkai nusprend rasti ms tvynini augal tarpe kauiukini augal, kurie galt pakeisti kauiukmed. 1927 m. buvo surastas vienas j chond44

rila, vliau koksagizas bei tausagizas ir daugelis kil. Bet n vienas j pramonins reikms neturjo. Iekodami kauiukini augal, ms mokslininkai tuo pat metu atkakliai ts dar 1918 m. pagal V. Lenino u duot pradtus bandymus dirbtiniam kauiukui gauti. Ir i uduotis buvo skmingai atlikta. 1931 m. gruodio 18 d. Leningrado bandomojoje gamykloje S. Lebedevo pasi lytu bdu i spirito buvo gauta pirmoji tarybinio sinteti nio kauiuko partija. Praneimas apie tarybinio mokslo ir technikos lai mjim kapitalistinse alyse padar netiktai sprogu sios bombos spd ir pasirod toks netikimas, kad y mus amerikiei mokslininkas Edisonas mgino net pa neigti j. A netikiu, ra jis, kad Taryb Sjungai pavyko gauti sintetin kauiuk. Tai grynas prasimany mas. Mano paties, o taip pat kit patirtis rodo, kad vargu ar kada nors kauiuko sintezs procesas baigsis skme." Dabar sintetinis kauiukas gaunamas milinikais kie kiais daugelyje ali ir ne vien tik i spirito, bet ir ki tais bdais, taip pat pirm kart ibandytais ms aly je, i gamtini ir naftos duj, o natralaus kauiuko dalis bendrame gaunamos aliavos kiekyje kasmet vis maja. K gi dav gumos pramonei sintetinis kauiukas? La bai daug. Jei kauiukmedis ir kiti kauiukiniai augalai duoda tik vienos ries kauiuk, tai fabrikuose gauna ma jo deimtys ri, o i j gaminama guma turi tokias savybes, apie kurias anksiau negalima buvo n svajoti. Pavyzdiui, dabar gaminama guma, pakelianti kaitinim iki 300C ir labai emas temperatras, visikai nepasiduo danti benzino ir kit tirpikli veikimui, itin tvirta ir 1. 1. iuo metu gumos istorijoje prasidjo laikotarpis, kai ji gaunama jau neribotais kiekiais ir beveik visada turi tas savybes, kurios reikalingos pramonei. Mes didiuoja ms tuo, kad pradia iam laikotarpiui buvo padaryta mus alyje Taryb Socialistini Respublik Sjungoje.

Apie atsitiktinumus atradimuose ir iradimuose


K gali pagalvoti skaitytojas, perskaits pasakoji m? Atrodyt, kad gumos istorija tai visikai atsitik tini atradim ir iradim istorija! Vadinasi, ir labai svarbius atradimus galima padaryti be speciali ini,
45

kad svarbiausia yra ne jos, o palankiai susidjusios ap linkybs! Ar bus teisinga tokia ivada, brangus skaitytojau? Ar i tikrj galima padaryti rimtus atradimus ir ira dimus, be ini ir darbo, pasikliaujant tik ,,laimingu atsi tiktinumu"? Gudjirui pasitaik laimingas atsitiktinumas" tik po deimt atkaklaus darbo met ir tai tik todl, kad jis ban d padaryti kauiuk btent tok, kokiu jis tapo. Savai me suprantama, speciali ini jis turjo nepakankamai. Bet jei Gudjiras bt buvs chemikas, itaip atkakliai ir kruopiai dirbdamas, jis bt galjs daug anksiau ir kitokiu bdu padaryti savo atradim. Bet jei ne atsitiktinumas, jis galjo nepadaryti io atradimo, kaip ir daugelis kit, j tarpe ir yms che mikai! gali pasakyti skaitytojas. Tiesa! Tai, kad jam pasisek labiau u kitus, taip pat atsitiktinumas. Ne abejotina iuo atveju buvo tik viena, kad jei ne jis, tai kas nors kitas vis tiek bt atrad kauiuko vulkanizacij. is atradimas buvo labai reikalingas pramonei, visuomenei. O kai pribrsta reikalas padaryti kok nors atradim, j btinai padaro, ir danai tuo paiu metu keli mons visai nepriklausomai vienas nuo kito. Kai visuomenei reikia, kad bt padarytas tas ar kitas atradimas arba iradimas, jis pasidaro ne tik btinas, bet ir neivengiamas. Todl ir Makintoo ,,skm", ir Gudjiro laimingas atsitiktinumas", ir kiti atradimai, galin kauiuk paversti guma, neperlampamais apsiaustais, automobili padangomis ir deimtimis kit gamini, i noma, nra atsitiktiniai ir, kaip matme i pasakojimo, jie pareikalavo didiulio daugelio mokslinink ir iradj darbo. Ir jeigu tu, brangus skaitytojau, svajoji apie atradi mus ir iradimus, nepasikliauk vien laimingu atsitikti numu" ar tuo, kad tau pavyks nors vien j padaryti be ini ir darbo. Tam pirmiausia reikia turti ini bei su gebjim dirbti ir drsiai siekti, nenuleisti rank, susid rus su neivengiamais sunkumais ir nepasisekimais. Jei visa tai sigysi mokykloje ir vliau dirbdamas, tai bus tavo gyvenime ir laiming atsitiktinum", ir krybini laimjim diaugsmo, ir tu usitarnausi t didel pagarb, kuri reikia tarybin liaudis gamybos pirmnams ir nova toriams.

STEbUKI.INGOSIOS DERVOS
(apie j oui Lus)

Atsitikimas vandenyne
Paryiui audra nurimo, o patekjusi saul nuviet bekrat vandens platyb ir valt su monmis, ikankin tais kovos su mirtimi. Bangos viena po kitos dar ulie davo ma valtel, bet jau nenirusios, rimstanios. gu la lengviau atsikvp ir pralinksmjo. Tik kapitono s nus Petiar sdintis valties priekyje, vis dar netikjo, kad jie gali isigelbti. inoma, vilties isigelbti dabar buvo daugiau, bet kas ino, kiek dar dien teks klaidioti po vandenyn ir kas gali atsitikti per laik. Pajuts trokul, jis pavelg des ir maius, pasi imtus i skstanio laivo, ir, nepastebjs tarp j n vienos statinaits su vandeniu, dar labiau nusimin. At mintyje m kilti iurps vaizdai moni, stani nuo trokulio, suduus laivui. Varg mama! Kaip ji neno rjo leisti jo reis su tvu visoms vasaros atosto goms! Kas bus su ja, jei jie abu su tvu us? Dabar galima ir pailsti! pasak tvas, atsiss damas greta. Kaip tu jautiesi, sneli?

47

Nieko, tte! atsak sumis Petia Gert, tiesa, noriu, bet a pakentsiu. Kam kentti be reikalo? nustebo tvas ir, pasi kviets bocman, liep parpinti ekipaui geriamo van dens. Bocmanas im i ds ir pastat ant jos aparat su dviem kolonlmis, pripildytomis kakokios tamsios mediagos grd, ir jo bakel pyl jros vandens. Jis persisunk pro vienos, o paskui ir kitos kolonls gr dus ir plonyte, permatoma srovele m tekti pastatyt apaioje kibirl. Sugalvojo filtruoti jros vanden, ar k? stebjosi Petia. Negi jie nesimok chemijos ir neino, kad visa tai veltui?" Bet dar labiau Petia nustebo, paragavs vandens i kibirlio: jis buvo visai nesrus, o jo skonis primin distiliuot vanden.

Jonif paslaptis
Ar galima ivalyti vanden nuo itirpusi jame drusk filtruojant, o ne distiliuojant? inoma, ne! pasakysite js. Filtruojant galima i valyti skysius tik nuo netirpi priemai. Pavyzdiui, kiek befiltruotum sr vanden, nuo to jis distiliuotas nepasidarys!" Nuo ami tuo buvo sitikin visi, kol nepasirod sin tetins dervos, pavadintos pakaitais, arba jonitais. Jonitai kieta grdta mediaga. Priklausomai nuo ries ji gali bti tam sios arba viesios spalvos, vandenyje ji ibrinksta. Pamus prietais, sudaryt i dviej stiklini vamzde li, kurie pripildyti toki grd, ir praleidus pro iuos grdus sr vanden, pastatyt stiklin ima bgti skystis, skaidrus ir visikai be skonio. Kuo galima paaikinti, kad filtruojant srus vanJonitai duo virsta distiliuotu?
48

Tirpalo susidarymas reikinys sudtingesnis, negu atrodo i pirmo vilgsnio. Daugeliui mediag tirpstant vandenyje, j molekuls suskyla (disocijuoja) elektrin tas dalelytes jonus. Vieni j bna elektrinti teigiamai ir vadinasi katijonais, kiti elektrinti neigiamai ir vadi nasi anijonais. Pavyzdiui, tirpstant valgomaj ai druskai, vandenyje susidaro natrio katijonai teigiamai elektrin tos natrio dalelyts Na+ ir anijonai druskos rgties neigiamai elektrintos rgties liekanos CI~. Tuo metu vykstant valgomosios druskos disociacijos proces galima urayti taip: NaCli=^Na++ CIPatek vanden, jonitai taip pat disocijuoja. Vieni j sudaro labai sudtingus anijonus ir, be to, vandenilio kati jonus H+. Sie jonitai vadinami katijonitais. Kiti disocijuo dami sudaro labai sudtingus katijonus ir, be to, anijonus OH~, t. y. neigiamai elektrintas hidroksilo grupes. ie jo nitai vadinami anijonitais. Jonit poveikio drusk ir kit mediag tirpalams pa slaptis gldi tame, kad jie gali sugerti i i mediag tir pal j sudarytus jonus, o vietoj to atiduoti, pavyzdiui, vandenilio H+ ir hidroksilo grupi OH- jonus. Tekant sriam vandeniui pirmuoju prietaiso vamzde liu (anksiau pateiktame pavyzdyje), esantis vamzdelyje katijonitas sugr i vandens natrio jonus Na+, o vie toje j atidav vandenilio jonus H+. O anijonitas, esan tis antrame vamzdelyje, i sraus vandens absorbavo druskos rgties liekan Cl~ ir atidav OH- jonus. vy kus jon mainams, srus vanduo isivalo nuo valgomo sios druskos ir pasidaro toks pat varus, kaip distiliuotas vanduo. Labai gera jonit savyb yra ta, kad juos galima daug kart panaudoti ir j aktyvumas dl to beveik nepasi keiia. Tai pasiekiama, praplovus prisotint absorbuotais jonais katijonit silpnu mineralini rgi (arba drusk) tirpalu, o anijonitus i pradi arm tirpalais, o po to vandeniu. Vandens demineralizacija Ivalytas nuo itirpusi drusk (demineralizuotas) van duo reikalingas ne tik laboratorijoms ir vaistinms. Daug jo sunaudoja chemijos pramon vairioms mediagoms
4. d om ioji chemija 49

gauti. Jis vartojamas akumuliatoriams prikrauti, nikeliuo jant ir chromuojant metalinius dirbinius, foto ir kino pra monje bei vairiems kitiems tikslams. Gauti tok vanden, panaudojant jonitus, bus ymiai pigiau, negu distiliavimo aparatais. Kitaip bus isprstas vandens garo katilams klausimas. Dabar stambi ilumin elektrin sunaudoja apie 1 500 000 m3 vandens per par. Jei garo katilai bt pripildomi vande niu, kurio 1 m3 yra tiktai 10 15 g kalcio ir magnio drus k, tai katiluose kasdien susidaryt 15 - 20 t nuovir. Per kelet dien jie ieit i rikiuots. Garo katilus reikia pripildyti vandens, kuriame visai nebt joki priemai, ypa kalcio ir magnio drusk. O i kur jo gauti? Pigaus garo gamybai negalima distiliuoti tiek daug vandens, nes distiliavimas brangiai atsieina. Todl vanden garo katilams paprastai ne distiliuoja, o tik su minktina" soda ir armu, o dideliuose vandens valomuo siuose renginiuose permutitais: dirbtiniu bdu pagamin tais kaolino, kvarco ir sodos lydiniais. Pereinant kietam vandeniui pro permutito sluoksn, jame esanios kalcio ir magnio druskos absorbuojamos ir pakeiiamos natrio ir kalio druskomis, kurios nesudaro nuovir ant katil sien. Bet ir ios druskos vandenyje garo katilams nepageidauja mos, nes jos ilgainiui pragrauia katil sieneles. Panaudojant jonitus, galima gauti neribot visikai i valyto nuo drusk bei pakankamai pigaus vandens kiek ir garinms jgainms. Kelia susidomjim ir jonit panaudojimas jros van dens glinimui. Pavyzdiui, gelbdamasis i skstanio lai vo, ekipaas ne visada gali pasiimti su savim valtis pa kankamai glo vandens, o juo labiau griozdik distiliavi mo katil ir jam reikaling kur. Nedidelis ir nesunkus glintuvas su jonitais telpa bet kokioje valtelje. Dut su jonit milteliais gali neiotis kiekvienas jrininkas ir keleivis. brus truput i milteli puodel su jros van deniu, jis greit pasidaro tinkamas gerti. Atsitikimas van denyne, kurio apraymu pradjome ms pasakojim, nra paprastas prasimanymas.

Sidabras i kanalizacijos vandens


Fotolaboratorijose ir kino fabrikuose plaunamuosius vandenis patenka daug sidabro. Surinkti j inomomis tech ninmis priemonmis nuostolinga, todl jis paprastai eina
50

perniek. Kitose gamyklose ir fabrikuose kanalizacijos vanden patenka ir yra prarandamas varis, chromas, nike lis ir daugelis kil verting mediag. Vien tik Volg kasmet nuteka apie 3 milijonus mr i ka nalizacijos vandens. Okiek jo nuteka visus alies vandens telkinius?! Pagal ms alyje veikiant Gamtos apsaugos statym neivalyto kanalizacijos vandens nuleidimas upes ir eerus laikomas nusikaltimu. Taiau j ivalyti danai labai sudtinga ir brangiai atsieina. Vadinasi, rei kia rasti tokius bdus, kurie galint pakankamai gerai ivalyti visus kanalizacijos vandenis ir nekainuot per nelyg brangiai. Ir iuo atveju padjo jonitai. Atlikti bandymai parod, kad, panaudojant jonitus, galima ne tik gerai ivalyti ir padaryti nekenksmingus ka nalizacijos vandenis, bet ir iskirti i j bei sugrinti pra monei daugyb brangi mediag. Pavyzdiui, sidabras jau pradtas gauti ne tik i sidabro rd, bet ir ... i kanaliza cijos vandens. Netolimoje ateityje galingi, ekonomikai naudingi vandens valomieji renginiai su jonitais ne tik pa darys gal vandens telkini uterimui, bet ir grins aliai milinik kiek vairiausi brangi mediag. Jonitai maisto pramonje Kodl pien taip greit sutraukia? Viena prieasi jame esanios kalcio druskos. O kaip galima paalinti kal cio druskas, nededant pien kit mediag, kurios pa keist jo sudt ir savybes? Dar neseniai atrod, kad is udavinys praktikai neisprendiamas. Buvo atliktas ban dymas: vieias pienas leidiamas pro demineralizatori su jonitais ir po to tiriamas. Pasirod, kad jonitai gali absorbuoti i pieno kalcio druskas, n kiek nepakeisdami jo skonio. Dl to, kad jonitai gali ivalyti tirpalus nuo drusk, nepakeisdami tiriamojo produkto kokybs, jie vis plaiau panaudojami ir cukraus pramonje. I cukrini runkeli ispaustose sultyse, be cukraus, yra ir drusk, kurios men kina cukraus kokyb. i suli demineralizavimas joni tais ymiai supaprastina cukraus gamyb bei galina page rinti ir cukraus, ir sirupo kokyb. Dar ne taip seniai labai reikalinga maisto pramonei citrinos rgtis buvo gaunama tik i citrin, todl ji
51

kainuodavo labai brangiai. Ii dabar ji gaunama i cukraus gana brangiu bdu. Tuo tarpu vyno ir konserv pramons atliekose esanti citrinos rgtis nebdavo iskiriama ir dingdavo be naudos. Jos iskyrimas iki iol inomais b dais kainuot pernelyg brangiai. O bandymai parod, kad i i atliek, panaudojant jonitus, galima lengvai ir pigiai gauti ne tik citrinos, bet ir vyno bei askorbinin rgt (vitamin C).

Benzino taurinimas
Vidaus degimo variklio galingumas priklauso ne tik nuo konstrukcijos, bet ir nuo j varanio kuro kokybs, kitaip tariant, nuo kure esani priemai. Jeigu vien main bus pilta paprasto benzino, o kit toki pat rpestin gai nuo priemai ivalyto benzino, greiio lenktynse ant roji maina gerokai pralenks pirmj. Bet svarbu ne tik tai. Pavyzdiui, siera ir sieros junginiai sukelia variklio detali korozij, dl j ymiai greiiau sudyla besitrinanios viena su kita detals. Kodl benzinas visikai neivalomas nuo priemai? Vien tik todl, kad tai atlikti gana sudtinga ir brangiai atsieina, o benzino reikia labai daug, ir jis turi bti pigus. K daryti? Mokslininkai ir ininieriai vl nusprend panaudoti jonitus ir nesuklydo. Pasirod, kad skysto kuro valymas jonitais yra ymiai paprastesnis ir gana pigiai atsieina. Neuilgo ms automainas bus pilamas tik ivalytas benzinas, jos vains ymiai greiiau ir gals perveti dau giau keleivi bei preki. Neprilygstami skyrikliai Puslaidininkiniai elementai gaminami i mediag, ku rioms gauti reikia nepaprastai gryn metal. Reikia toki metal ir daug kur kitur. Tuos metalus gauti toli grau nra paprastas dalykas ir visai neseniai dar buvo manoma, kad tai ne visada galima. Ypa tai lieia retuosius ems metalus, kurie vis plaiau naudojami iuolaikinje techni koje. Isisklaid gamtoje labai maais kiekiais, jie iki pat pastarojo meto buvo gaunami gryni tik mokslo reikalams. i metal ivalymas yra sudtingas dalykas todl, jog sa vo fizinmis ir cheminmis savybmis jie taip artimi vie
52

nas kitam, kad juos atskirti paprastais cheminiais metodais yra labai sunku, ir reikia sugaiti daug laiko. Pavyzdiui, metalas renis savarankik mineral nesudaro, jis yra me talo molibdeno palydovas. Savo savybmis jie taip artimi vienas kitam, kad atskirti juos yra labai sunkus udavinys net ir chemijos laboratorij slygomis. Dabarf kai tiek renis, tiek molibdenas vis plaiau naudojami pramonje, j atskyrimas ir valymas gijo labai didel reikm. Ir tai ia jonitai pasirod itin naudingi. J dka dabar jau gaunami gryni visi 14 retj ems metal.

Truputis istorijos
Kas sukr ias nuostabisias dervas, kurios galina moksl ir technik skmingai sprsti vis naujus ir naujus udavinius? J sukrimas ne atsitiktinis vieno mokslininko at radimas, jis turi savo istorij. Pirm kart tokius jon mai nus, kurie vyksta, valant vanden jonitais, pritaik me diag iskyrimui ir valymui rus botanikas M. Cvetas 1903 m. Jis sukr nauj chemins analizs metod, kuris buvo pavadintas chromografiniu. iuo metodu jis ispren d nepaprastai sudting udavin iaikino chlorofilo sudt. Joni t istorij galima pradti nuo io mokslininko darb. Labai dideli nuopelnai jonit krimo istorijoje pri klauso ymiam tarybiniam dirvoemininkui K. Gedroicui, pirmkart iaikinusiam, kaip vyksta jon mainai dirvoje. Jo ir kit tarybini mokslinink sukurta teorija sudar galimyb pradti gaminti pirmuosius dirbtinius jonitus ms pramonei, pradioje i duipi ir akmens anglies, o vliau ir i aliumosilikat. Atradus sintetini derv gavimo bd, buvo engtas kitas ingsnis sukurtos jonus pa keiianios dervos jonitai. Kaip matyti i ios istorins informacijos, didiausi nuo pelnai ioje mokslo ir technikos srityje tenka pirmiausia rus mokslinink darbams.

53

KltTASIS 5ENZIN \ S

Poilsiaujant
Sustojus poilsio, ialks Borisas atidar konserv d ut ir atsiduso: Toki puiki trokint ms teks valgyti alt. O kas mums neleidia j pasiildyti? paklaus d d Petial imdamas i kuprins kartonin dut. Kaip? nustebo Borisas, dairydamasis po sniegu apdengt step. A nematau n vieno krmelio, n vieno sausos ols kuoktelio! Kam reikalingi krmeliai ir sausa ol, jei yra daug geresnio kuro benzino, atsak dd Petiar iimdamas i duts baltos mediagos briket. Nuvals nuo sniego nedidel plotel ems, jis pastat kelionin trikoj su konserv dute, paskui po juo padjo kelis nuo briketo atpiautus gaballius ir prikio udegt degtuk. Dideliam Bonso nustebimui, jie tuoj pat plykste ljo ir m degti lygia stipria liepsna. Kas ia? paklaus jis, rodydamas briket. A jau sakiau benzinas! atsak dd Petia. Kietasis benzinas. Negali bti! suuko Borisas. Benzinas sukietja, tik esant 60 C emiau nulio, o dabar, atrodo, n penki laipsni alio nra.

54

Netiki? Pairk. Borisas atidiai apirjo jam paduot briket: sausas, kietas ir truput kvepia benzinu, o kai paspaud j prie nu plauto krato, nutekjo tikro benzino srovel. Piets paruoti, tar dd Petia. Nukls nuo tri kojo konserv dut ir lengvai ugesins lau" sniegu, jis m rinkti ir dti dut benzino" gaballius. O dabar ukskime ir vl kikeli gainioti! Apie kietj benzin, jei tau taip domu, pakalbsime, grdami namo.

N e viskas taip paprasta, kaip atrodo


I pirmo vilgsnio atrodo, kad skystojo kuro pervei mas labai paprastas ir nesudtingas dalykas. Ir i tikr j, argi daug darbo ir laiko reikia pripildyti traukinio cis ternas benzino ir jas isisti? Dutrys darbininkai su spe cialiais siurbliais tai atlieka per kelias valandas be ypatin go vargo, o po keli dien 2 000 t benzino gali atsidurti jau u tkstanties kilometr nuo gamyklos, kurioje jis gaminamas. O k ve cisternos atgal? Nieko! Tkstanius kilometr jos vaiuos tuiomis ir valstybei padarys tik nuostoli. Jei benzinas bt pakraunamas paprastus prekinius vagonus, jo perveimas atsieit ymiai pigiau. Bei pripildyti vago nus benzino, deja, negalima. Taiau ne vien tai svarbu. Prieikite ariau prie udar benzino rezervuar (kad ir nelabai kart dien) ir js i girsite beveik nepertraukiam kvpuojamj votuv" bildes. Rezervuarai kvpuoja". Benzinas juose vis laik garuoja, ir, kai tiktai gar susirenka tiek, kad spaudimas rezervuare pasidaro didesnis u leidiam, j perteklius nypdamas isiveria pro votuvus laukan. I 4 600 m3 tal pos rezervuaro, pripildyto iki puss, vienu tokiu ikvpi mu" or pakyla 126 kg benzino gar. Pripildant rezervua rus, ikvepiama" gar dar daugiau. Patenkantis rezer vuarus benzinas istumia atmosfer jame susirinkusius garus, ir tuo metu or gar pavidalu pakyla 2 t benzino, tai yra tiek, kiek jo reikia Moskviiui" 20 000 km nuva iuoti. O kiek prarandama benzino, perveant j traukiniais arba gabenant nuo naftos bazs iki vartojimo vietos! Pa vyzdiui, pripildant vien 2,5 m3 talpos autocistern, vien tik igaruoja jo apie 8 kg. Netgi pagal valstybines nykos
55

Benzino nuostoliai, j j perveant ir laikant

normas, pristatant vartotojams 2 000 t benzino, leidiama prarasti 48,2 t ir tai laikoma f,normaliu" praradimu. Kitaip tariant, i 40 gamykloje pripildyt cistern viena cisterna benzino beveik visa prarandama1 1 . Siekiant sumainti perveamo benzino kiek ir jo nuos tolius, nuo gamykl iki vartotoj nutiesiami brangiai at sieinantys naftotiekiai. Bet j pas mus kol kas dar nedaug. Todl ir dabar tkstaniai cistern ugriozdina gelein kelius, ir imtai tkstani ton benzino bei dizelinio kuro kasmet ilekia or'1 . Bet tai dar ne viskas. Benzinas garuoja net ir altomis dienomis, o jo gar miinys su oru sprogsta. Labai lengvai usidega ir kit ri skystasis kuras. Net ir nedidelje naftos bazje gaisras atrodo siaubingai! Laikyti automa inos, kuri vea mones, kbule statin benzino grietai draudiama: ji gali sukelti gaisr ir praudyti ne tik mai n, bet ir joje esanius mones. Nel ne toks jau paprastas dalykas perveti ir laikyti skystj kur, kaip tai atrodo i pirmo vilgsnio!
56

domi idja
Ar negalima paversti benzino kieta, patogesne perve imui ir ne tokia pavojinga ugnies atvilgiu mediaga, ku ri galima bt reikiamu momentu vl paversti skystuoju benzinu? Si domi mintis gim ne atsitiktinai. Pavyzdiui, jau se niai buvo inoma, kad skystas, lengvai garuojantis ir grei tai usidegantis etilo alkoholis, itirpinus jame techniko muilo, virsta drebui pavidalo mase, i kurios galima pre suoti briketus. Toks etilo alkoholis dega ramia, stipria liepsna, praktikai negaruoja ir ugnies atvilgiu ne pavo jingesnis u popieri. Siuo metu primusams ukurti ir maistui suildyti naudojamas kietasis spiritas" i tikrj nieko bendro su spiritu neturi ir daniausiai gaminamas i acto rgties aldehido. Kietj spirit1 ' paversti vl skystuoju nra reikalo. O skyst benzin paversti kietu svarbu tik tam laiko tar pui, kol jis perveamas ir laikomas sandliuose. Vadinasi, reikia, kad jis galt vl lengvai grti pirmykt bv; gauta kieta mediaga reikiamu momentu turi gana lengvai ir greitai pavirsti vl nepakitusios kokybs skystuoju benzinu. Kietojo spirito1 1 suvartojama labai nedaug. Todl klau simas, kiek jis yra brangesnis u t mediag, i kurios gaunamas, neturi lemiamos reikms. Benzino suvartoja mi miliniki kiekiai, ir bti brangus jis negali. O jei taip, tai ilaidos jam paversti kietu produktu privalo bti labai nedidels.

Nuostabus briketai
pylus benzin truput skystos mediagos, netirpstanios jame bei galinios sudaryti plvel (emulsikl), ir gaut miin rpestingai imaiius, i benzino laeli, aptraukt labai plona plvele, susidaro emulsija. Bet apvalkalas i skystos mediagos plvels neilgaamis. Anksiau ar v liau jis suplyta. Benzino laeliai susijungia vienas su kitu, ir skystis susiskirsto du sluoksnius benzin ir emulsikl. Ar negalima padaryti apvalkal pakankamai tvirt ir patvar? Pasirodo, kad galima. I gautj benzino ir emulsiklio emulsij pylus truput formalino arba oksalo rg ties, plvel, aptraukianti benzino laus, pasidaro standi ir kieta, bet, deja, trapi, greitai ltanti ir todl netvirta.
57

Mokslininkams ikilo naujas udavinys padaryti plve l ne tik kiet, bet ir elasting. Sprendimas pasirod la bai paprastas. emulsij, gaut i benzino ir emulsiklio, maiius truput glicerino, susidariusi plvel nepraranda tvirtumo ir tuo pat metu darosi elastinga. Kaip bii me daus laai, udaryti vako akutse, sudaro korius, taip ir benzino laai vliau sudaro savotikus korius. Pagal vien ms alyje naudojam bd, kietasis benzinas gaminamas itaip. I pieno gaunama baltymin mediaga kazeinas itirpinamas koncentruotame amoniako tirpale, o paskui distiliuotame vandenyje. V liau is tirpalas pilamas maiymo aparat, kur prideda ma dar polivinilo alkoholio ir nedidelis kiekis glicerino. Gautas mediag miinys patenka aparat, vadinam emulsintuvu, kur ir susidaro emulsija. Vliau, pylus 20% formalino tirpalo, emulsin plvel sutvirtja. Po to emul sija supilama formas, presuojama ir virsta kietojo ben zino briketais. Belieka tik juos idiovinti ir padengti plo na ncpralaidia polivinilo alkoholio plvele, kuri apsaugo briketus nuo sualojimo ir benzino nuostoli. Kietasis benzinas yra balti arba gelsvi briketai, kuri spe cifinis svoris 0,700,75 g/cm3. Benzino juose yra iki 95%. Akuts, kuriose udaryti ben zino laeliai, labai nedidels. Bdami gana tvirti, tie bri ketai tuo pat metu lengvai Kietojo benzino briketai piaustomi peiliu. Dizelinio kuro briketai skiriasi nuo benzino briket tik truput didesniu specifiniu svoriu ir tuo, kad yra mechanikai tvirtesni. itokie briketai, sukrauti dideles krvas, gali ilgai sto vti po atviru dangumi ir net vandenyje, neprarasdami esanio juose skystojo kuro. A r galima i j iskirti skystj benzin automainoms bei kitiems reikalams? Galima ir gana lengvai. Stipriai spaudiant, akui plvels plyta, ir jose esantis benzinas isisunkia, kaip vanduo i kempins. Siam tikslui galima pritaikyti labai paprastai rengt pres. I briket ispaudiama madaug 98% jame esanio benzino arba dizelinio kuro. Vienam lit rui vandens uvirinti kelionje reikia tik nedidelio kietojo
58

benzino gaballio, sverianio 2025 g. Kartonin dut su kietojo benzino briketu greitu laiku taps btinu geolo go, mediotojo ir turisto palydovu. Antarktidoj e, tarybinj e Mirno gyvenvietje, kietasis benzinas ilaik bandym kaip puikus kuras butams ap ildyti. Ms aunieji tyrin tojai itokiais briketais leng vai palaik normali tempe ratr savo nameliuose, net ir siauiant iauriai pgai, ma daug 80C altyje. Mokslinms, geologinms Portatyvi duj virykla, kaitina ma sukietintu butanu ir kitokioms ekspedicijoms, iemoj anioms Arkties van denyno salose, ir dirbantiesiems bemikse negyvenamose vietose geresnio kuro, Tur bt, ir nesugalvosi!

Netolimoje ateityje
Vis dlto nepalyginamai didesn reikm turs skys tojo kuro sukietinimas perveimo atpiginimui, o taip pat nuostoliams, j perveant ir laikant, sumainti. tai kaip galima sivaizduoti skystojo kuro perveim jau netolimoje ateityje. geleinkelio stot ateina ir sustoja ikrovimui didiulis sstatas su benzinu, bet jame nra n vienos cisternos. Grotelins ds su pakuotais popieri benzino briketais greitai ikraunamos i paprast prekini vagon ir gabenamos naftos baz. ia jos sukraunamos rietuves didelse stoginse ar atvirose betonuotose aik telse ir apdengiamos polietileno brezentu. Vietoje autobenzocistern prie naftos bazs matyti paprasti sunkvei miai. Ds su briketais greitai sukraunamos kbul ir sunkveimiais iveiojamos autobazi, kolki arba ta rybini ki degal sandlius. Ir iose bazse vietoje cis tern ir bak yra tik stogins ir aiktels dms su brike tais laikyti. Netoli, po stogine, stovi regeneratorius, o to liau, kampe, - du nedideli rezervuarai: vienas benzinui, kitas dizeliniam kurui. Prireikus kuro itekliai juose pa pildomi regeneratoriumi. Toks benzino perveimas ir lai kymas daug kart sumains jo nuostolius. Be to, tai atsi59

lieps ir benzino kokybei: i jo jau nebeigaruos tiek daug itin verting lengv frakcij. Daug kart sumas ir skys tojo kuro pavojingumas ugnies atvilgiu. Gaisrai naftos bazse bus retas reikinys, o ir gesinti juos bus ne taip sunku. Ir tai dar ne viskas! Benzino ir dizelinio kuro garai l tai, nepastebimai kenkia perpylimo stoi ir naftos bazi darbinink sveikatai. Laikant skystj kur naujuoju bdu, daugelis tkstani moni bus apsaugoti nuo sunki su sirgim pavojaus, kur sukelia sistemingas benzino gar kvpimas. Nejaugi visa tai bus netolimoje ateityje? paklau s Borisas, kai dd Petia baig savo pasakojim apie kie tojo benzino briket. Bus,* Boria! atsak dd Petia. itai taip tikra, kaip ir tai, kad mudu grtame i mediokls be jokio lai mikio.

PASAKOJIMAI MJSLES

A L A V O M A R A S Sandl atidariusio intendanto ran kos pastebimai virpjo: netiktas re vizoriaus atvykimas neadjo jam nieko gero. Taiau jo veide atsispin djo tik didiausia pagarba ir pasiry imas tutuojau vykdyti bet kur auktojo valdininko sakym. ia pas mus laikomos alavins kareivi uniformi ni drabui sagos, atverdamas sandlio duris, prane intendantas. Pairsime, kaip jos ia laikomos, burbteljo vy resnysis revizorius. Atidarykite! linkteljo galva, ro dydamas vien dideli medini di. Su tokia pat pagarbia veido iraika intendantas prilk prie ds, staigiai trukteljs, pakl jos dangt ir... ap stulbo i netiktumo bei nustebimo: d buvo pilna, bet ne ibani alavini sag su dvigalviu ereliu, o kakoki pilkv milteli. A r ir kitose dse tokios pat sagos"? kandiai paklaus vyresnysis revizorius. Didiausiam intendanto siaubui, toki pat milteli buvo pripildytos visos ds. Na, gerbiamasis pone! kreipsi j vyresnysis re vizorius, apirjs paskutin d. K js dabar mums pasakysite? Kur padjote jums patiktas sagas? Nors sandlyje buvo labai alta, intendantui pasidar karta.
61

Nieko nesuprantu, js prakilnybe! - suvapjo jis. Jos visos turi bti iose dse. Js, gerbiamasis ponef atrodo, laikote mane kvai liu! suuko revizorius. Na, k gi, tokiu atveju, kreip si jis vien savo pagalbinink, paimkite truput i mil teli ir nusiskite juos ms laboratorij. Chemikai tiks liai pasakys, ko btent jis pridjo des, vietoje pavogt sag, ir pads mums vag nugrsti kuo toliau Sibir! Po keli dien stebtis teko ir revizoriams. Js at sista analizei milteli pavidalo mediaga, ra savo i vadoje laboratorijos virininkas, neabejotinai yra alavas. Atrodo, kad iuo atveju mes susidrme su reikiniu, i nomu chemijoje alavo maro" pavadinimu."

Kas atsitiko alavinms sagoms aukiau apraytu at veju ir kodl is reikinys vadinamas alavo maru"?

A I.W U TPAKI;JIM \S
K dabar darysime?! piktinosi Vaia. Instrukci joje aikiai pasakyta lituoti ne lydmetaliu, o tik alavu, bet tu ir pats neinai, kur alavas, o kur lydmetalis. Ir i ties Serioos atsinetos metalins lazdels buvo panaios viena kit, kaip dvynukai: abi vienodo sidabri nio blizgesio, vienodo svorio ir minktumo. Bene a jas pirkau! teisinosi Serioa. Man jas teta Katia dav, o ji taip pat neino, kuri j alavin! Na, ir padtis, atsiduso Vaia, tiesiog be ieities! Kodl be ieities? paklaus nepastebimai prijs Vasios brolis deimtokas Borisas. Paklydote tarp trij pu? Juoktis kiekvienas gali! sieids sumurmjo Serioa. Tu geriau padk mums atskirti, kuri i lazde li yra alavin. O js paklausykite! patar Borisas. I alavo lazdels btinai pasigirs alavo trakjimas". Tavs pagalbos praome, o tu mums kaip may iams patari klausytis lazdeli ir seki pasakas apie ka kok alavo trakjim", pasipiktino Serioa.
62

Borisas tyldamas pridjo prie ausies, po to sulenk vien, paskui kit lazdel ir, grindamas jas Vaiai, tvir tai ir jau visikai rimtai tar: Antroji alavin, pirmoji i lydmetalio.

Gal js, draugai, pasakysite, kas tai yra alavo trak jimas1 1 , kuris padjo Borisui taip lengvai ir teisingai at skirti, kuri lazdel yra alavin?

SIDABRINIU TAURIU PASLAPTIS


327 metais pr. m. e.f pavasar, ymusis graik karve dys Aleksandras Makedonietis siver Indij. Taiau ia jis sutiko ne tik drs laisv mylinios liaudies pa siprieinim, bet ir kit pavojing prie arnyno ligas. Be galo ivarg ir lig ise kinti kariai neilaik, m maitauti ir pri vert duoti sakym grti namo. Kaip matyti i ilikusio io ygio apray mo, Aleksandro Makedonieio armijos vadai susirgdavo ymiai reiau, negu eiliniai kariai, nors visi kent karo ygio sunkumus ir gr t pat vanden. io paslaptingo reikinio prieastis buvo iaikinta tiktai po 2 250 met. Pasirodo, kad eiliniai to meto graik armijos kariai ygi metu naudodavo alavines, o vadai sidabrines taures.

Kodl Aleksandro Makedonieio armijos vadai, kurie gr i sidabrini tauri, io karo ygio metu reiau su sirgdavo arnyno ligomis?

SAUSASIS LEDAS
Vaia Petukovas prijo prie led pardavjos tuo me tu, kai ji br savo preki dut kakoki snieg pa nai mediag.
63

Palauk truput, ber niuk, papra ji, kol a dsiu dut sausojo ledo1 '. Kuo js mane laiko te? pasipiktino Vaia. A mokausi septintoje kla sje, i fizikos ir chemijos turiu tik penketus. Le das tai suals vanduo, ir jis negali bti sausas, kaip negali bti ir kartas. Stai kaip?! nustebo pardavja ir, duodama jam ledo gaball, pasak: Nagi, rodyk, kad jis nra sausas! Mtydamas i delno deln gelianiai alt ledo gaba ll, Vaia vis labiau stebjosi: ledas greitai tirpo, nepa likdamas joki drgms pdsak. Kas gi tai, i tikrj? galvojo jis, jausdamas, kaip jo veidas ir ausys rausta i gdos dl patirto pralaimjimo. Dabar, fizikos ir chemijos inove, tar pardavja, itiesdama jam supresuot valgomj led plytel, pa sakysiu tau kaip paslapt, kad ledas gali bti ne tik sausas, bet ir kartas.

Kas yra tas ,,sausasis ledas"? Ar i tikrj ledas gali bti kartas?

DEGUS O R A S
Kart chemijos profesorius ir Paryiaus Moksl akade mijos narys Nikolajus Lemeri liep asistentui paruoti bandymams butel, geleies droli ir sieros rgties tir palo. Ponas Robertas Boilisf paaikino jis, nustat, kad, tirpstant geleiai rgtyje, isiskiria dujos, kurias jam pavyko surinkti. Jis mano, kad ios dujos yra ne kas kita, kaip oras. Bet ar i ties taip yra? Subrs geleies droles balto stiklo butel, jis pyl ten dar stiklin sieros rgties tirpalo ir m stebti. Dro li paviriuje tuoj pat pasirod ir m kilti vir kakoki
64

-m

(i

i t jf %

duj burbuliukai. Kas sekund j vis daugjo ir daugjo. Jeigu ios dujos i ties yra oras, samprotavo Lemerl, jos turi palaikyti degim. Patikrinsime! Pams i asistento degani skalel, jis prikio j prie bu telio kakliuko. Pasigirdo kurtinantis sprogimas. Lemeri apstulbo i netiktumo, o persigands asistentas pritp, slpdamasis u stalo. Nesuprantu, sumurmjo atsipeikjs chemikas. Nieko nesuprantu. Pakartosime bandym! Profesoriau, bet juk butelis gali sprogti, suuko asistentas, pasirodydamas i u stalo. Jeigu js bijote, galite lsti po stalu, atkirto Lemeri ir vl prikio degani skalel prie butelio.
5. [dom ioji chemija

65

Taiau kart sprogimo nebuvo: ieinanios i butelio dujos suliepsnojo ir m ramiai degli, sudarydamos vir butelio kaklelio nedidel blyki liepsn. Nef tai ne oras, o kakokios kitos dujos, ikilmin gai pareik Lemeri. A pavadinsiu jas degiu oru'1 . Bet kodl jos tokios keistos: tai sprogsta nuo ugnies, tai ramiai dega? paklaus asistentas. To a dar neinau, atsak Lemeri.

O js, draugai, ar galite pasakyti, kas buvo is degus oras'1 , ir paaikinti, kodl kartais jis dega ramia liepsna, o kartais sprogsta?

SENELIO PACHOMO INDIKATORIUS


Tuojau purkime vynuoges! tar Pachomas Ivanoviius vieiniam pas j ankui Borisui. 10 litr bordosinio skysio mums, tur bt, pakaks. Mielai! apsidiaug nuobodiavs Borisas. Tik js, seneli, leiskite man paiam j paruoti. Nejaugi moki? nustebo Pachomas Ivanoviius. Ne tokius chemijos darbus atlikdavau, sieid Bo risas, o itirpdyti deimtyje litr vandens 100 g vario sul fato ir 150 g gesint kalki jau tikriausiai sugebsiu. K gi, pairsime, koks tu chemikas, atsak Pachomas Ivanoviius, slpdamas po sais ypsen. tai imk vario sulfat ir kalkes. Kibirai ir litrinis indas prie ulinio. Gamink, o a tuo metu sutvarkysiu purktuv! Borisas pyl nudayt kibir 5 litrus vandens ir i tirpino jame 100 g vario sulfato. Kitame kibire 5 litruose vandens imai 150 g gesint kalki ir gaut kalki pie n" pamau supyl kibir, kuriame buvo itirpintas vario sulfatas, maiydamas skyst lazdele. Skystis kibire pasidar tamsiai mlynas. Viskas paruota, seneli! atraportavo jis, idaigikai saliutuodamas maiikliu. Priimate?
66

Ar ne maoka jame kalkiV suabejojo Pachomas Ivanoviius, kis kibir maiikl. Bordosinis skystis, Boria,- delikatus daiktas. Jeigu kalki jame per maai, galima nudeginti ir sunaikinti vynuoges. Jeigu per daug, naudos bus maa. Patikrinkime geriau dl visa ko! O kaip mes j patikrinsime? nustebo Borisas. Mokykloje tam reikalui naudojame popieri, pamirkyt indikatoriaus tirpale. Jeigu reakcija silpnai armin, tai reikia, kad tirpale kalki yra tiek, kiek reikia. O juk mes neturime jokio indikatoriaus. O kaip tau atrodo, kas ia? paklaus Pachomas Ivanoviius, rodydamas didel ibani vin. Kruopiai nuvals jos paviri, jis pamerk t vin skyst. Taip ir yra kalki maoka, tar jis, vilgtel js vin. pilk dar truput. Nieko nesuprasdamas, Borisas tylomis imai inde su vandeniu truput kalki, supyl gaut kalki pien1 1 ki bir, kuriame buvo skystis, ir paklaus: Ar uteks? Pachomas Ivanoviius vl kruopiai nuval peiliu vi nies gal, palaik truput skystyje, pasiirjo j ir, duo damas Borisui, pasak: Dabar utenka, pavelk! Borisas pam vin, labai atidiai apirjo j nuo galvuts iki smaigalio ir blizganiame jos paviriuje... nieko nepastebjo. O js, draugai, ar galite paaikinti, kaip btent sene lis Pachomas paprasta vinimi nustat Boriso pagaminto bordosinio skysio kokyb?

NETIKTAS REIKINYS
K reikia daryti, kad rezervuaro dugnas nepraleis t vandens? paklaus Borisas Vai Petukov, atjus patarimo, kaip isprsti niekaip neveikiam udavin. Nejaugi neinai? nustebo Vaia.Reikia jo dug n padengti betono arba asfalto sluoksniu, o jei j n ra, suplkto molio sluoksniu.
67

O kaip tau atrodo pasilymas rezervuaro dugn ,,impregnuoti" paprastos druskos tirpalu? Visika nesmon! oriai pareik Vasici. - Druska gerai tirpsta vandenyje ir sulaikyti jo, inoma, negals. A ir pats taip galvojau, atsiduso Borisas. Ta iau, pasirodo, tai visai nra nesmon. Atverts knyg, kuri k tik buvo padjs al, jis garsiai perskait apie tai, kad inomas tarybinis dirvoemininkas akademikas A. Sokolovskis pastebjo dom reikin. Dirvoemis, impregnuotas" druska, nepraleidia vandens. Kazachstano stepi, Krymo, Pakaspijo ir Padnieprs druskoemiuose anksti pavasar danai susidaro nedideli eerai, kurie ne visikai idista iki pat vasaros pabaigos: vanduo, upilds druskoemi poras, padaro jas nepralaidias vandeniui. Jei natrals druskoemiai nepraleidia vandens, tai neturi jo praleisti ir dirbtiniai. Atlikti bandymai patvirtino i prielaid, ir greit nauja sis bdas buvo pradtas taikyti praktikoje. 1948 m. Char kove buvo ikastas dirbtinis eeras. Kit met pavasar jis buvo pripildytas vandens, bet jau balandio pradioje i divo: visas vanduo susigr em. Tuomet A. Sokolovskis atskyr nuo eero nedidel tvenkin ir jo dugn pasd" persunk valgomosios druskos tirpalu. 1950 m. pava sario vandenys i naujo pripild eer. Vanduo greit vl susigr em, bet jau ne visur: druska persunktoje da lyje vanduo isilaik. Tada druska buvo persunktas visas eero dugnas, ir vanduo daugiau em nebesusigerdavo. Labai skmingi buvo ir vliau atlikti bandymai druska persunkti Uvolgio drkinamj kanal vagas. Po to van duo i jnebenutekdavo. Taigi melioratoriams buvo pasi lytas naujas, itin paprastas ir pigus bdas kovai su vandens nuotkiu drkinamuosiuose kanaluose ir rezervuaruose. K tu dabar pasakysi? paklaus Borisas. Tai visikai netiktas man dalykas! prisipaino sumis Vaia. O k tu gali pasakyti? Kol kas t pat, k ir tu, atsak Borisas.

Ar nepadtumte js, draugai, Borisui ir Vaiai su vokti netikt reikin"?


68

NEPAPRASTI PELENAI
1862 m. vokiei chemikas Fridrichas Veleris nuspren d pamginti, naudojant angl, i negesint kalki gauti metal kalc. Negesintos kalks, samprotavo jis, tai kalcio oksidas. Kaitinant jas su anglimi, kaitusi anglis paims i j deguon ir susijungs su juo, sudarydama anglies dioksid, o tiglyje liks kalcis. Pasakyta padaryta. Daug dien Veleris atlikinjo bandymus vien po kito, kaitindamas udarame tiglyje kalki bei anglies milteli miin, bet kiekvien kart gaudavo tik pelenus sukepusi pilkvos spalvos mas. sitikins, kad jo lkesiai nepasitvirtina, Veleris nutrau k bandymus, o susikaupusius inde pelenus liep imesti. I vakaro smarkiai palijo, ir laboratorijos kieme telk ojo vandens klanai. Laboratorijos tarnautojas ipyl vien j pelenus i indo, ir... staiga vanduo klanelyje uvir, jo pavirius pasideng burbuliukais, taiau ne ga ro, o kakoki nemalonaus kvapo duj. Kokie ia nepaprasti pelenai buvo, pone profeso riau? paklaus jis, grs laboratorij. Nuo j verda vanduo ir isiskiria kako kios dvokianios dujos! Verda vanduo ir i siskiria duj os?! nustebo Veleris. Eime pairti. I ties nepaprasti pelenai, murmjo jis. Du j burbuliukai dar vis kilo klano paviri. Kokios tai dujos? tar jis, prikida mas degant degtuk. Dar didesniam Velerio nustebimui, duj burbuliukai, gana stipriai sprogindami, vienas po kito m liepsnoti, ir klano pavirius pasideng rykios, rkstanios liepsnos lieuvliais. Dkoju jums, Hansai! tar jis. Js pastabu mas, atrodo, padjo padaryti labai dom atradim. Da bar man belieka tik iaikinti reakcijas, kurios vyko tig lyje, susidarant iems pelenams, bei klane, jiems reaguo jant su vandeniu, ir nustatyti ms atrast duj formul.

69

O js, draugai, ar negaltumte paaikinti i reak cij, o kartu ir atsakyti klausim, kodl nepavyko ir ne galjo pavykti Velerio bandymas gauti kalc i kalki, panaudojant angl?

K AS Y P A V A N D U O ? Kai mokykloje vykusio domiosios chemijos vakaro metu buvo duotas viktorinos klausimas, kuriai mediag klasei galima priskirti vanden, Vaia Petukovas nei kent ir, pakls rank, puol prie scenos. A atsakysiu! Leiskite man atsakyti! maldavo jis vadovavus viktorinai deimtok Boris. A r atsakysi? paklaus nustebs Borisas. Nejaugi abejoji? sieid Vaia ir, atsisuks sa l, idro, tarsi atsakindamas per chemijos pamok: Vanduo susideda i dviej element, vienas j deguo nis. Taigi jis priklauso tik oksid klasei. Teisingai! Bravo, Vaia! suuko ir sutartinai m ploti septintokai. Teisingai, bet ne visai, atsak jiems, pakils sce n, devintokas Nikolajus. Vanduo gali priklausyti ir bazi klasei. Argi neinai, kad bazs tai metal oksid hidra tai!? suuko, atsakydamas jam, kakuris i atuntok. Ne ia jo klaida, pareik, pakilusi scen, de imtok Liuba. Juk vanden galima priskirti ir rg tims. Rgtims?! vl neikent Vaia Petukovas. Kokia tai rgtis, jeigu vanduo visai nergtus? Tu, Liuba, tur bt, niekada neragavai vandens? paklaus jis, pri tariamai juokiantis ir plojant septintokams, kuriuos palai k ir atuntokai. Draugai! pasak Borisas, kai jam pagaliau pa vyko nutildyti besiginijanius Vcisios, Nikolajaus ir Liubos alininkus. Taip ginytis netinka, ir mes visikai nesusitarsime. Norinius pareikti savo nuomon, ar van
70

duo yra tik oksidas ir ar gali jis tuo pat metu priklau syti ir bazms, ir rgtims, praau pakelti rank.

O kaip js atsakytumte klausim?

K AS ATSITIKO? Savo biiul Boris Viktoras ir Fiodoras rado u stalo prie atdaro lango. Visai nekreipdamas dmesio atju sius, jis neatitrauk aki nuo prie j stovinio prietaiso ir apie kak temptai galvojo. Kas tau, Borisai? paklaus nustebs Viktoras. Nieko ypatingo! atsak Borisas, atsitraukdamas nuo prietaiso ir mostu kviesdamas draugus sstis alia savs. Tik niekaip negaliu suprasti, kas vyksta iame prietaise. Nesuprasti, atrodo, visai nra ko, taiau nega liu, ir gana. Prietaisas buvo i tikrj nesudtingas: prie medinio stovo vertikaliai pritvirtintas stiklinis vamzdelis, kurio apatinis galas ukimtas kamiu su duj ileidiamuoju vamzdeliu. Apatinje vamzdelio dalyje pilta saus me dio piuven, o virum j, 5 cm nuotolyje vienas nuo kito, du sluoksniai aktyvintos anglies grdeli. Ant sto vo ploktels stovjo nedidel kolba, ukimta kamiu su duj ileidiamuoju vamzdeliu, stiklainis su vario dro lmis ir stiklin su azoto rgtimi. Prietaisas, kuriuo demonstruojama, kaip anglis ab sorbuoja dujas? paklaus Fiodoras. Taip, tai jis, patvirtino Borisas. Ms chemijos kabinetui. Visk padariau, kaip nurodyta knygelje, ir aktyvintos anglies gavau, o kai miau tikrinti, ieina ka kas neaikaus. Prietaisas padarytas visai kaip reikiant ir turi veik ti, oriai pareik Viktoras. Matyt, atlikdamas bandy m, tu kak supainiojai. Na, pakartok j.
71

Borisas tyldamas atkimo kolb, met j kelis va rio droli gaballius ir upyl juos azoto rgtimi, pas kui greit ukimo j kamiu ir sujung su prietaiso vamzdeliu. Beveik tuoj pat kolboje prasidjo reakcija, kurios metu susidar rusvos dujos (azoto dioksidas). U pildiusios vamzdelio apatin dal, jos m skverbtis pro medio piuven sluoksn. Taip ir turi bti, tar Fio doras, stebdamas, kaip dujos, pra jusios pro piuven sluoksn, u pild laisv erdv virum jo ir paskui pradjo skverbtis pirmj aktyvintos anglies sluoksn. Da bar viskas priklausys nuo to, ar pa jgs du anglies sluoksniai absor buoti tok duj kiek. Ir vieno sluoksnio utek t! suuko Viktoras. Ir i ties, patekusios apatin anglies sluoksn, dujos jame visi kai inyko. K dabar pasakysi, chemi ke? paklaus Fiodoras Boris. Ieina bandymas, ir dar kaip gerai. irk! Tu geriau virutin vamz delio gal pavelk, sumurmjo vl paniurs Borisas. Viktoras ir Fiodoras vilgteljo virutin vamzdelio gal ir aikteljo. Paiame visikai permatomo vamzdelio gale be paliovos pasirodydavo rusv duj kamuoliai, ku rie, skersvjo pagauti, versi pro lang. Rusvos dujos! suuko nustebs Viktoras. Tos paios, kurios, tavo nuomone, negaljo pra eiti n pro pirmj anglies sluoksn, patvirtino Borisas. Bet i kur jos atsirado? Juk vamzdelyje virum pirmojo anglies sluoksnio j nebuvo ir dabar nra? paklaus sumis Fiodoras. Imkime dabar ir drauge pasvarstykime, kas ia vyksi d,-- pasil Borisas.

O gal js, draugai, padtumte paaikinti bandym?


72

SUGEDS FO R M AU N AS
Be formalino i ms turim reagent rauginanio rykalo nepasigaminsime, perskaits recept, tar Bori sas, o ar tu jo turi? 2inoma, atsak Fiodoras. Prie dvi savaites nu sipirkau vaistinje vis butel. Tuoj atneiu! K tu ia man atneei? paklaus Borisas, pavel gs atnet balto stiklo butel. Formalin, atsak nustebs Fiodoras. tai skai tyk etiket: 40 procent formalinas". Kam tu man etiket skaitai! apmaudiai per trauk j Borisas. Geriau pairk, kas yra iame bu telyje. Fiodoras paiurjo butel ir aikteljo i nustebimo. Jis buvo pilnas ne skaidraus bespalvio skysio, o dre bui pavidalo mass, panaios pieno kisieli. Nieko nesuprantu, murmjo jis, irdamas j ne inia kaip atsiradus kisieli. Jis buvo skaidrus kaip vanduo. O gal tu apsiriks j ko nors pylei? paklaus Borisas. O ne! atsak Fiodoras. Kai parsineiau j i vaistins, tuoj pat pastaiau ant lentynos ir daugiau ne lieiau. Keista?! stebjosi Borisas, atkims butel ir pa uosts kamt. Kvepia formalinu, be jokios abejons. Tur bt, tau vaistinje dav ne gryno formalino. Ryka lui gaminti is kisielius" netinka! Tai k dabar darysime? Eikime vaistin ir papraysime pakeisti j tikru formalinu! Draug nuostabai, vaistins vedjas, iklauss j pra ym, pairjo butel, nusiypsojo ir tar: Butelyje yra tikriausias formalinas, n trupuio nesugeds, o js praymas rodo, kad neinote ios me diagos savybi.

Apie koki formalino savyb kalbjo vaistins ve djas?


73

VYNAS GESINA UGN


Gaisras, kils sename Techaso valstijos miestelyje Sonore, siautjo nesuvaldomai. Neirint vis gaisrinin k pastang, liepsna nema jo, ji grs persimesti kitus namus ir paversti miestel pe lenais. Kilo panika. Miestelio gyventojai puol namus gel bti vaik, gyvuli ir turto. Tik brandmeisteris ug niagesi brio virininkas nepamet galvos. Drsiai verdamasis paias pavojin giausias vietas, jis sumaniai vadovavo savo komandos darbui. Pone brandmeisteri! suuko tuo momentu prib gs prie jo vienas gaisrinin k. Vanduo cisternose bai gsi! K daryti?!

K daryti?! pakarto jo, valgydamasis aplinkui, minutlei sutriks ugniagesi brio virininkas. Ir ia jo vilgsnis nukrypo netoliese, pairje, stovint kubil, kuriame rgo dar neisisto vjs vynuogi vynas. Perkelti kubil siurbiamsias rankoves! suuko jis, daug negalvoda mas. Gyviau, vaikinai!

Kai liepsnojant nam pataik vyno iurkls, vyko nelauktas dalykas: liepsna, taip atkakliai ir nirtingai ko vojusi su vandeniu, staiga pradjo rimti, nuiuvo ir grei tai visai ugeso. Gaisras buvo ugesintas, o Sonoras igel btas nuo, atrod, neivengiamos praties.

Kodl neisistovjs vynas pasirod ess didesnis ug nies prieas, negu vanduo?

BANDYMAI MJSLES

A kalbjausi su Ivanu Ivanoviiumi, ir jis leido pa kviesti tave ms domio O sios chemijos vakar! prane Borisas savo draugui Nikolajui o i kaimynins mokyklos. A t eisi, be abejo? Tu juk inai, kad chemija a nelabai domiuosi, atsak Nikolajus. O ir kas domaus gali bti tame js vakare? Kas domaus? nustebo Borisas. Pirmiausia bus domi paskaita, paskui pjes-msl, pasakojimai-msls, viktorinos. A iuo metu kaip tik einu vakarui paruot bandym-msli perir. Jeigu nori, papraysiu, kad ir tau leist joje dalyvauti. O koki ten msli gali bti man, devintokui? Kuris dar nieko neperskait i chemijos, iskyrus vadovlio paragrafus, uduotus imokti namuose! pasi piktino Borisas. Vargu, ar tu sugebsi paaikinti ir pus i bandym! Tai k, tavo nuomone, a atsisakau tik todl, kad bijausi? Tu pats verti mane taip galvoti! tai kaip?! suuko sieids Nikolajus. Na, jei taip, tai eime t tavo perir!

76

,,N E P A P liA S I I IiA N D Y M A I SU P \ P R A S T A IS VITOS KI MJSINI MS Toji sals dalis, kur drauge su Ivanu Ivanoviiumi ir chemijos brelio tarybos nariais nujo Nikolajus ir Bori sas, buvo paskirta atrakcionui. J paruo devintokas Albertas. Ant nedidelio stalo stovjo trys metaliniai sto vai. Kiekvieno j iede buvo dta po kiauin, kuri vie nas ivirtas ir nuluptas. Cia pat buvo nemaa krva pilkv akmenli, stiklainis su vandeniu, tuias litrinis indas nuo konserv, stiklinis butelys, pro kurio kaklel sunkiai galjo pralsti nuluptas kiauinis, stiklin, kako kio bespalvio skysio butelys, buteliukas su neinomu tirpalu, Kipo aparatas, kurio vidurinis rutulys buvo pri dengtas popieriumi, gili fajansin lkt, tiglins nyp ls ir varus skudurlis. Puiku! tar Ivanas Ivanoviius, apirjs pa ruotus daiktus. Dabar paklausysime atrakciono angos. DraugaiI kreipsi Albertas sivaizduojamj publik. Silau atlikti tris paprastas, bet domias u duotis, kurios pads jums patikrinti savo chemijos inias ir sugebjim pritaikyti jas praktikoje. Pirmiausia pa mginkite ivirti kiauin, pasinaudodami altais akmeni mis ir tokiu pat altu vandeniu. Pereinu prie antrosios uduoties. Prancz patarl sa ko, kad negalima nulupti kiauinio, nesumuus lukto. Reikia rodyti ios patarls klaidingum, t. y. nulupti vir t kiauin, nesumuus jo lukto. Treioji uduotis visai lengva. Reikia kiti virt ir nulupt kiauin butel su siauru kakleliu, nepastumiant jo rankomis arba kuriuo kitu daiktu. Visa, kas reikalinga ioms uduotims atlikti, yra ant stalo. Kas nori ibandyti savo jgas, praau pakelti rank! Labai gerai! tar Ivanas Ivanoviius. Bet gali bti ir taip, kad kurios nors uduoties niekas nemoks paaikinti ir dalyvau jantieji pareikalaus rodyti, jog j ga lima atlikti. Kaip tu pasielgsi iuo at veju? Albertas tyldamas pabr ant lk ts sluoksn akmenli, padjo ant j nevirt kiauin, paskui apibr j li kusiais akmenliais ir ant susidariusios
77

krvels pamau ipyl stiklin vandens. Po 1 2 minui lktje prasidjo reakcija, o vliau joje viskas pradjo kunkuliuoti. Truput palauks, Albertas nyplmis pam nuo lkts kiauin, nuval j skuduru ir, tars: Ivirtas!", atidav Nikolajui. Nikolajus pamat, kad kiauinis i tik rj ivir ne blogiau, kaip verdaniame vandenyje. Ivanas Ivanoviius pam i Nikolajaus kiauin, ap irjo ir, grindamas Albertui, patar panaudoti j kitam bandymui. Albertas i butelio litrin ind pyl kakokio skys io ir djo j k tik ivirt kiauin. Inde tuoj pat pra sidjo reakcija, iskirdama dujas. Kiauinis tai nugrimz davo indo dugn, tai ikildavo paviri. kok skyst jis djo kiauin ir kokia ia reak cija vyksta inde? pagalvojo Nikolajus, bet klausti Bo ris nesiryo. Taupydamas laik, kol stiklainyje vyko reakcija, A l bertas perjo prie treiosios uduoties. Pripilds butel su siauru kakleliu duj i Kipo aparato, jis stat nulup t kiauin kaklel smaigaliu emyn ir at sargiai pateliskavo jame esant tirpal. Kiauinis staiga susitrauk, pralindo pro siaur kaklel ir dribteljo tirpal, pasiek damas butelio dugn. Kaip matote, treioji uduotis atlik ta, tar Albertas. Grime prie antro sios. Kai reakcija litriniame inde, kuriame buvo kiauinis, baigsi, jis atsargiai im kiauin, nuplov vandeniu ir padav Bo risui: lukto neliko n ymi. K gi, kreipsi Ivanas Ivanoviius brelio tary bos narius, paraysime Albertui utarnaut penket ir pereisime prie kito atrakciono.

I.IMONADO m i i -TKi .iai


Limonado milteliai" taip buvo urayta ant kios ko", sikrusio prieingoje sals pusje. Ant graiai pa puoto stalo stovjo stiklinis sifonas su etikete: H 2O. Vandentiekio vanduo". Abiejose jo pusse vazos su aukteliais, padklai su bokalais ir buteliukai be etike i, pilni balt milteli. U sta lo stovjo kiosko" vedja Ga lia ir pardavjos" Katia ir Vera su vytiniomis baltomis pri juostmis, rankogaliais, apykak laitmis ir skarelmis. Puiku! tar Ivanas Ivanoviius. O dabar, Galia, si vaizduok, kad atjo pirkjai ir juos reikia supaindinti su tavo prekmis. Mes klausoms. Gerbiamieji pirkjai! nusilenk ypsodamasi Galia. Limonadas ir narzanas m s kioske nepaprasti. Jie bus pagaminti js akivaizdoje i vandens ir iuose buteliukuose esani milteli: limo nadas i trij ri milteli, narzanas i dviej. Ir u mokesio u juos pareikalausime taip pat nepaprasto. Igrs bokal limonado arba narzano, ms vakaro daly vis turs pagalvoti ir atsakyti, kokios mediagos bei reak cijos vandentiekio vanden pavert nypianiu grimu, arba ia pat, neatsitraukdamas nuo stalo, prisipainti, kad jo chemijos ini bei sugebjimo jas pritaikyti nepakan ka, kad galt atsakyti klausim. Norinius atsigai vinti praome prieiti prie stalo. O dabar leisk brelio tarybos nariams patikrinti ta vo preki kokyb, pasil Ivanas Ivanoviius. Pripylusi 3/ 4 bokalo vandens, Katia itirpino jame auktel milteli i vieno, paskui i kito, o vliau ir i treio buteliuko ir, greitai imaiiusi, padav bokal And rejui. Skystis suputojo ir m bgti per kratus. Tvirtinu, kad limonadas i ties labai geras! pa reik Andrejus, grindamas Katiai bokal. Ir narzanas puikus! pagyr Borisas, igrs bo kal grimo, pagaminto tokiu pat bdu, bet tik i dvejo p milteli.
79

Kai Katia ities bokal limonado Nikolajui, jis norjo atsisakyti, bet pasirod, kad tai nemanoma. Grimas i ties buvo labai malonaus skonio ir turjo tiek anglies dioksido, kad gerti j buvo galima tik nedideliais gurk neliais. Vl kakas nesuprantama, galvojo jis, grinda mas Katiai bokal. Kaip nepatogu bt, jei ji paprayt paaikinti!

FOTOGRAFAVIMAS LAIDYNE
Klasje su ikaba ant dur Fotoatelj Chemikas-mgjas" buvo matyti molbertas su rmais, aptrauktais balta drobe, o ant mokytojo stalo elektrin laidyn, stiklin skaidraus skysio ir pulverizatorius. Prie stalo stovjo foto atelj direktorius, deimtokas Viktoras, kuris su chalatu, berete ir didiuliais akiniais buvo tikrai panaus foto graf, ir du meistrai" atuntokai. Ueikite! suuko direktorius, sutikdamas atju sius ir silydamas jiems uimti vietas suoluose. Js pa tekote pas mus paiu laiku: iandien ms atelj gamina ypatingus portretus. Bet a nematau fotoaparato, drauge direktoriau, pastebjo Andrejus. Kuo js mus fotografuosite? Mes ne bet kokie fotografai, o i garsiosios Chemiko-mgjo" fotoatelj, oriai atsak direktorius. Kam man fotoaparatas, a galiu jus nufotografuoti bet kuo, pavyzdiui, kad ir tai ita laidyne! Ir jis pakl nuo stalo elektrin laidyn. Kaip tai laidyne?! neilaik nustebs Nikolajus. Uuot atsaks, Viktoras dav enkl savo padjjams, ir vienas j padav jam didel lap popieriaus. Viktoras palaik j prie Nikolaj veido auktyje, skaiiuodamas nuo 21 iki 30, ir grino meistrams. Irykinti ir pakabinti ant lentos, kad visi matyt! Meistrai vikriai ities lap ant stalo ir ilygino j karta laidyne.
80

Neprajo n minut, ir ant lentos pasirod labai juokingos ivaizdos mokykline uniforma apsirengusio ir netgi trupu t panaaus Nikolaj vaikino portretas. Btuelio tarybos nariai sutartinai nusijuok ir m ploti. Tai bent nume ris!" pagalvojo Nikolajus. O pulverizatoriumi js taip pat da rote nuotraukas? paklaus Borisas. Netgi ant drobs! atsak direk torius. Jis prived Boris prie molberto ir lie p jam nejudant irti rmus ir garsiai skaiiuoti nuo 21 iki 30. Vienas jo pad jj pribgo prie molberto ir apipurkt pulverizatoriumi drob, itempt ant rm. Joje irykjo dar komikesnis portretas. Sie tavo bandymai paruoti labai gerai! pagyr Viktor Ivanas Ivanoviius. O ar uteks popieriaus tiems port retams, kuriuos vakare tu padovanosi prisiminimui atelj lankytojams? Nesirpinkite, Ivanai Ivanoviiau, atsak Vikto ras, iimdamas i staliaus pluot varaus popieriaus lap, n vienas ms klijentas neliks be portreto. domu, kaip galima paaikinti iuos bandymus? galvojo Nikolajus, drauge su kitais palikdamas nuosta bij fotoatelj".

DOMIOSIOS PIROTECHNIKOS LABOR \TORIJOJE


Draugai! kreipsi auditorij deimtokas Olegas, domiosios pirotechnikos laboratorijos, sikrusios mo kyklos chemijos kabinete, vedjas. Kuris js neino, koki reikm mogui turi ugnis, kas nesigrojo iuo nuostabiai graiu gamtos reikiniu, nesusimst, kas ji yra, kodl ir kaip atsiranda ir inyksta? Ms laboratorijos udavinys padti jums atsakyti iuos klausimus. Mes suteiksime jums galimyb paro6. d om ioji chemija 81

dyti savo sugebjim panaudoti chemijos pamokose gy tas inias ir paaikinti reikinius, susijusius su mediag degimu. Silomo js dmesiui kolet domi bandym ii praome kiekvien j paaikinti.

,,Jeruzals stebuklas
Pasakojama, ts Olegas, kad velykini apei g metu Jeruzals ventykloje vykdavs stebuklas: kai tik dvasininkas itardavo odius: Kristus prisikl!" vakidje, kuri jis laikydavo ran kose, vaks tuoj pat paios u sidegdavo. Js inote, kad tikrovje joki stebukl nra ir visi pasakojimai apie juos yra tik tamsi moni prasimanymas. Taiau gal galima padaryti tok stebukl, pasinaudo jant kuriuo nors cheminiu reiki niu? Pamginkime atsakyti klausim bandymu. Pams i padjjo vakid su vake, Olegas ikedeno vaks dagt, pavilg j kakokiame tir pale, kuris buvo buteliuke, ukimtame pritrintu kamiu, ir pasitrauk truput al. Neprajo n 23 minuts, ir vaks dagtis usideg. A suvilgiau vaks dagt anglies disulfide, kuria me itirpinta jums inoma mediaga. Tas, kuris tikrai su pranta, kas tai yra mediag degimas, i karto atsakys i klausim, kodl vak usideg ir kaip bdavo padaro mas Jeruzals stebuklas". Ms mokykloje io bandymo niekada nerod. Ar tu galsi j paaikinti? paklaus sumis Nikolajus. inoma, galsiu! atsak Olegas. O ir tu tik riausiai galsi, jeigu gerai pagalvosi.

Vanduo udega
Stai kitas bandymas-msl, ts Olegas. Tur bt, js visi esate sitikin, kad vanduo tik ugesina ugn ir, inoma, udegti juo mediag negalima. Bet ar i ties taip yra? Pamginsime atsakyti klausim bandymu.
82

Js akivaizdoje, ts jis, a paimu aukteli jodo milteli ir sumaiau juos su tokiu pat aliuminio millliu kiekiu. Gaut miin supilsime krvel ant asbesIuolo tinklelio ir pamginsime upilti ant jos truput pa ties paprasiausio vandentiekio vandens. Tardamas iuos odius, Olegas pam i asistento stiklin vandens, nugr i jos por gurkni, paskui py l truput vandens vamzdel su nusmailintu galu. Kele tas vandens la nulajo ant krvels virutins dalies. Miinys tuojau pat usideg, pasirod liepsnos lieuv liai ir kakokie tai keisti pairti dmai. Ar matote? suuko Olegas. K js dabar pa sakysite apie galimyb panaudoti degtuk vietoj van den?

Nedeganti nosin
Bijau, jog js visi esate sitikin ii tuo, perjo Olegas prie kito bandymo, kad degantis daiktas, jeigu jo neugesinsime, btinai sudegs. Pamginkime patikrinti, ar i labai paplitusi nuomon yra teisinga. Isitrauks i kiens nosin, jis ts: i nosin a suvilgysiu degiu skysiu aceto nu ir udegsiu. irkite. Sulig tais odiais jis merk nosinait padjjo pa duot puodel su bespalviu skaidriu skysiu, nugr j, pam u kampo tiglinmis nyplmis ir prikio prie jos apatinio kampo degant degtuk. Nosin suliepsnojo. uvo nosinait, nusprend Nikolajus. domu, k jis pasakys motinai? Jo nustebimui, liepsnos lieuviai ant nosins m ma ti ir netrukus inyko, o i netgi nepatamsjo. Olegas padjo al nyples, sulankst nosin ir nu met j per stal tiesiai ant suolo, kuriame sdjo Niko lajus ir Borisas. Draugai skubiai j iskleid. Netgi neapsvilo. Kodl? stebjosi Borisas. Paklausi to mans per vakar! atsak Olegas. Ir tai tik tuo atveju, jeigu io ,,stebuklo1 1 nesugebs paaikinti kiti.
83

Ugnis be degtuk
Kas man duos degtuk? kreipsi po to jis su sirinkusius. A sudeginau paskutin, o kitam bandymui reikia ugnies. Bet niekas i esani degtuk neturjo. Teks tau skubiai pasidaryti skiltuv arba iebti ugn trinant, pajuokavo Andrejus, sukls savo pa tarimu1 1 sutartin juok. Gal patarsite Olegui, kaip gauti ugn kitokiu, pa togesniu bdu? paklaus Ivanas Ivanoviius. Vaikinai susivalg, patrauk peiais ir nieko nega ljo patarti. Ei js, chemikai-nevykliai! ts Olegas. Ma no vietoje js i tikrj bgtumte gamintis skiltuvo arba iekotumte saus lazdeli. Pairsime, k tu darysi, pareik sieids And rejus. K gi, irkite! Olegas br porcelianin puodel pus auktelio kalio permanganato, laino j kelis laus sieros rg ties, paskui, pams stiklins lazdels galu truput gau tojo miinio, paliet juo spiritins lemputs dagt. Spiri tas t pat akimirksn tvyksteljo ir usideg. O jeigu a namuose neturiu sieros rgties, k ta da daryti? paklaus Andrejus. O glicerino turi? paklaus Olegas ir, gavs tei giam atsakym, ugesino spiritin lemput. brs por celianin tigl pus auktelio kalio permanganato, stikli niu vamzdeliu laino j 3 laus glicerino. Glicerinas tuoj pat usideg ir udeg prie tiglio prikit spiritins lem puts dagt. O kokios reakcijos vyksta i bandym metu? paklaus Borisas. Pamgink vis dlto isiaikinti tai pats arba ateik mus laboratorij rytoj domiosios chemijos vakaro me tu, atsak jam Olegas, ruodamasis supaindinti atju sius su sekaniu bandymu.

vaigdi lietus4'
Papyls ant varaus popieriaus lapo tris auktelius kalio permanganato ir tiek pat anglies milteli bei redu kuotos geleies milteli, jis rpestingai juos sumai. Gauto miinio pripyl piln gelein tigl. Paskui tigl stat ikelt iki pat viraus sto vo ied ir m kaitinti padidin ta spiritins lemputs liepsna. Greitai tiglyje prasidjo reakcija, ir i miinio pasipyl daugyb ki birki, kurios sudar ugnies lietaus" spd. Reikia paaikinti, tar Olegas, kas yra ios kibirk tys ir kaip jos susidaro tiglyje. Bet juk tai labai paprastas bandymas! suuko Vera. Kai tinant miin, ... Palauk, Vera, pertrauk j Ivanas Ivanoviius. Ms pareiga patikrinti, ar gerai paruoti vakaro programoje numatyti bandymai-msls ir atrakcionai, o ne paaikinti juos pirma laiko. Be to, kodl neleisti draugams pagalvoti apie bandym ir paaikinti j? Gali pereiti, Olegai, prie kito bandymo.

Parakas i cukraus
inoma, visi js nuo pat vaikysts pastate i mediag, tar Olegas, rodydamas gaball cukraus. Bet ar inote, kad cukrus tinka ir parakui gaminti? Noriau pamatyti para k, pagamint i cukraus, pa stebjo Aleksejus. Be reikalo ironizuoji, Alioa, irk! Olegas sutryn grstuvlyje miltelius gaball cukraus ir sumai juos su tokiu pat BertoIeto druskos kiekiu. Gaut mi in supyl ant asbestuoto tink lelio nedidel kgio formos krvel su duobute virnje.
85

Paskui, pyls vamzdel su nusmailintu galu sieros rg ties, jis atsitrauk per ingsn nuo stalo ir laino krve ls krater kelet la. Miinys tuoj pat plyksteljo ir be veik akimirksniu sudeg, imesdamas vir tirt dm kamuolius. O juk i ties jis gali degti kaip parakas! nu stebo Aleksejus. Vakare, pasak Olegas, a pasilysiu paaikin ti, kodl cukraus ir Bertoleto druskos milteli miinys usidega, susiliets su sieros rgtimi, ir sudega kaip parakas.

Fejerverkus skystyje
Suprat ankstesnius bandymus, ts jis, labai lengvai paaikinsite ir kiek neprast fejerverk, kur netrukus pamatysite. Supyls 100 milimetr matavimo cilindr 50 ml etilo alkoholio ir palauks truput, jis pipete, siekiania ci lindro dugn, leido 40 ml sieros rgties. Cilindre susi dar sieros rgties stulpelis ir spirito stulpelis, atskirti aikiai matoma riba. O dabar a bersi u cilindr nedidel iupsnel kalio permanganato milteli, tar Borisas. irkite, kas vyks ant ribos, skirianios spirito stulpel nuo sieros rgties stulpelio. Kalio permanganato kruopelyts, patekusios spirit, pamau grimzdo emyn, o ant ribos, skirianios spirit nuo rgties, pasirod daugyb nepertraukiam tvykste ljim, kurie skystyje sudar gra fejerverk.

Liepsnos nudarymas
Kas js nesigrojo vairiaspalvmis raket ugni mis? perjo Olegas prie kito bandymo. Bet ar visi pagalvojote, irdami jas, nuo ko priklauso liepsnos spalva? Bijau, kad ne visi. Popieriaus juostels, kurias a laikau rankose, ikirptos i vieno popieriaus lapo ir cjtrodo visikai vienodai. Bet sudega jos visos skirtingai. irkite! Ir i tikrj pirmoji juostel sudeg ramiai, liepsno dama kaip paprastas degantis popierius, antroji labai
8G

greitai, degdama baltos spalvos liepsna, treioji alios, ketvirtoji geltonos, o penktoji raudonos spalvos liepsna.

Aisisveikinimo saliutas
O dabar pamatysite paskutin bandym. Paprastai manoma, kad sprogim galima sukelti tik ugnimi. Paskuti nysis bandymas jums parodys, kad ne visai taip, kad sprogim galima sukelti lazda, ts Olegas. Porcelianiniame puodelyje atsargiai sumais du auktelius Bertoleto druskos su aukteliu saus raudo nojo fosforo milteli, jis papyl gautj miin ant galo stalo. Pams paduot jam lazd, trenk stalo paviri kitame jo gale. Pasigirdo smarkus sprogimas, ir i mii nio pakilo tirt dm kamuoliai. Atsisveikinimo saliutas! suuko Aleksejus. Ir geras vis bandym ubaigimas, tar Ivanas Ivanoviius. Dl ios laboratorijos galime bti visikai rams.

DIDYSIS ELIKSYRAS
Alchemijos daktaro Magnuso Iaboratorija" vien sa vo ivaizda tarsi bylote bylojo, kad einanio j lau kia kakas nepaprasta, paslaptinga. Prie galins sienos, ant spintos su keistais indais, buvo matyti mogaus kau kol, peldos ir iknosparnio ikamos, o ant lentyn abiejose spintos pusse nepaprasti rengimai ir labo ratoriniai reikmenys. Prieais spint stovjo didelis sta las, udengtas grindis siekianiu juodu audeklu. U stalo krsle oriai sdjo pats alchemikas", deimtokas Michai las, apsisiauts daktaro mantija, nugrimuotas ilaplaukiu seneliu. Deiniajame kampe, prie kito stalo, jo mokinys stro piai kak grdo didelje porcelianinje grstuvje. Kai riajame kambario kampe kitas mokinys dumplmis p t ugn laboratorijos krosnyje". Paslaptingumo spd
87

stiprino uleista ant lango spalvoto popieriaus uuolaida su mslingais enklais ir pieiniais. Kas atved jus i kukli mokslo buvein? atsistodamas ir oriai nusilenkdamas, kreipsi j jusius ,,daktaras". irkite, kaip gerai Mia moka savo vaidmen! susiavjs pusbalsiu tar Andrejus, kreipdamasis drau gus, ir paskui, pagarbiai nusilenks, atsak u visus: Mus, daktare, ia atved js laimjim lov. moni kalbos perdeda mano lov, jaunuoli, kukliai atsak daktaras". Vienok negaikime laiko. K btent js nortumte ia pamatyti ir suinoti? inoma, labiausiai mus domina, ar jums pavyko atrasti filosofin akmen ir suinoti dirbtinio aukso gavi mo bd, atsak Andrejus. Js matote prie save mog, ikilmingai paskel b ,,daktaras", kuris vis savo gyvenim pavent me tal taurinimo paslapiai suinoti ir pagaliau ipl j i gamtos. A radau bd, kaip galima pagaminti filoso fin akmen, kurio padedamas, dabar galiu netauriuosius metalus paversti sidabru arba auksu ir padaryti daugel kit ne maiau nuostabi pakeitim. Auksas i vino cukraus I js veid aikiai matau, ts jis, imdamas i mokinio dvi kolbas su bespalviu skysiu, kad reika laujate rodym. K gi, praau! tai ia viena kolba su kartu vino cukraus" tir palu, o kita, maesnioji, su didiojo eliksyro" tirpalu. Jums matant, a supilu juos j treij kolb ir gautj mi in atauinu dubenlyje van dens. O dabar irkite! Tardamas iuos odius, jis pakl kolb nuo stalo, o mokinys apviet j, pasta tydamas u indo degani vak. Kolbos dugnas buvo padengtas mayiais auksa spalviais kristalais. J vis
88

daugjo ir daugjo; vaks apviesti, jie ibjo tarsi auk sinio smlio kruopelyts. I ties panau auks! suuko Borisas. do mu, Mia, atleiskite, daktare, ko js pylte vino cuk raus" tirpal. I ko susideda js eliksyras? Tu pamirti, jaunuoli, kad alchemikai neturi teiss atskleisti savo paslapi, atsak daktaras", grinda mas mokiniui kolbas ir dubenl. Galiu tik pasakyti, kad jo sudt eina viena visur esanio jodo druska.

Eliksyras ir metal korozija


Ne maiau nuostabi mano eliksyro savyb, ts daktaras", tai sugebjimas apsaugoti netauriuosius me talus nuo rdijimo. Pavyzdiui, esant tirpale io eliksyro, geleiai nebaisios net tokios stiprios rgtys, kaip drus kos rgtis. Kad js galtumte tuo sitikinti, a panar dinsiu vien geleies ploktel gryn druskos rgties tirpal, kit tokio pat stiprumo jos tirpal su nela 1 priemaia. irkite! bai didele eliksyro1 Tai pasaks, jis pyl dvi auktas stiklinles po vie nod kiek druskos rgties tirpalo i to paties buteliuko. Paskui kairij stiklinl pyl truput eliksyro" i buteliuko, kur jam padav mokinys", ir kiekvien stik linl panardino po gelein ploktel. Deiniojoje stikli nlje tuoj pat prasidjo vis stiprjanti reakcija, iskir dama dujas. Kairiojoje stiklinlje buvo matomi vos pa stebimi reakcijos poymiai. Js neutralizavote rgt kairiojoje stiklinlje, tar Marusia. Jums taip atrodo, mergaite? paklaus dakta ras". K gir patikrinsime js tarimus! Ir, pams mokinio" jam paduotus mgintuvlius, V3 kiekvieno j pripild skysio: vien i vienos, kit i kitos stiklinls, ir abu met nedidelius gaballius klini. Abiejuose mgintuvliuose reakcija vyko vieno dai energingai. Nustebintas Borisas neikents prijo prie stalo, atidiai apirjo stiklinl su eliksyru", pauost j ir, sugrdamas viet, nuoirdiai prisipaino: Supratau tik viena, kad eliksyras" neabejotinai kvepia formalinu.
89

Apanglja nekaitinamas
O k js pasakysite, ts Mia, suinoj, kad daugel kit mediag eliksyras" gali paversti anglimi, netgi nekaitinant j? Pairkime, kaip, pavyzdiui, cuk r veikia is eliksyras". Pams i mokinio" dubenl su aukta stiklinle, jis V3 jos pripyl cukraus milteli. Maiydamas cukr stik line lazdele, Mia truput sudrkino j vandeniu. Paskui pyl iek tiek eliksyro" ir, vl imais, pastm dube nl prie stalo krato, kad dalyvaujantieji geriau maty t. Cukrus stiklinlje m tamsti ir pamau pavirto juoda mase, kuri netrukus pripild vis stiklinl ir m kilti i jos greitai auganio anglies stulpelio pavidalu. Kodl taip yra? I kur susidaro tiek daug anglies ir kas veria j kilti i stiklinls? stebjosi Nikolajus.

Ula kaitinamas
Mes inome, ts daktaras", kad skysiai gali virsti kietomis mediagomis, t. y. ualti, pakankamai stipriai juos ataldius. O mano eliksyras" gali i skysto bvio pereiti kiet ir nealdomas, prieingai, netgi kai tinamas. Taip, taip, ne aldomas, o kaitinamas! Suteiki me od bandymui. Js matote stiklinl su skystu elik syru. O dabar irkite. Mia virum stiklinls padar rankomis kelet jude si, ir Nikolajui pasirod, kad jis nepastebimai br ten iupsnel kakoki milteli. Beveik tuoj pat skystis stik linlje m stingti, ir netrukus ji prisipild kietos me diagos, labai panaios led. Marusia ir Andrejus, o drauge su jais ir Nikolajus prijo prie stalo ir paliet rankomis stiklinl. Ijs i laboratorijos", Nikolajus sulaik Boris ir paklaus: Ar tau neatrodo, kad alchemikas" savo bandy mams m ne vien mediag, o kiekvien kart kit? Ir a taip galvoju, atsak Borisas. Bet k jis panaudojo vietoj eliksyro" kiekvienu atveju ir kaip ga lima paaikinti k tik stebtus reikinius, tai koks klausimas!

9(1

N E PA PR XSTAS PAAI. \ S
Gretimoje klasje sikr Chemiko-mgjo" atelj cechas" su didele rykia ikaba ant dur Nepaprastas raalas". Joje stovjo tik stalas, ant kurio buvo padta krvel popieriaus lap, keletas kakokio skysio buteliu k, stiklainis su mokykliniais plunksnakoiais, stiklinl ir spiritin lemput. Deimtok Liuba ir jos pagalbinink Svetlana tris prie stalo, baigdamos ruotis komisijos1 1 primimui.

Isnvksiantis raalas
K plunksna paraysi, ir kirviu neitaysi! Argi ne taip, draugs raalins? tar Aleksejus, ssdamasis pirmj suol prieais stal. irint, kokiu raalu paraysi! atsak Liuba ra miai, tarsi nepastebjusi grubumo. Yra ir toks raalas, kuris nuvalomas nuo popieriaus skuduru, kaip dulks nuo stalo. Tai sakydama, ji pam stiklinl su kakokiu skys iu, pada jame nusmailint skalel, kak para ant popieriaus lapo ir parod visiems susirinkusiems. Che miniu raalu" graia raysena jame buvo parayta: Gru bs odiai, net ir juokais pasakyti, jaunam mogui garbs nedaro. Raalins." Taikliai pasakyta! suuko Andrejus, visiems su tartinai juokiantis. Gavai, Alioa, tai, k nusipelnei. K tu, Liuba, i ties! m atsiprainti Alek sejus. A visikai nenorjau ko nors eisti... Tiesiog nevykusiai isireikiau! O tu nori, kad is uraas inykt? paklaus ypsodamasi Liuba. K gi, kaip sakoma, atgailaujanios galvos kalavijas nekerta. Svetlana, ivaduok Alio nuo ito nemalonaus jam urao! Svetlana palaik lapel vir spiritins lemputs lieps nos ir dar kart parod tai, kas buvo parayta, paskui padjo j ant stalo, perbrauk skudurliu ir vl parod: Liubos uraas inyko, tarsi jo ir nebuvo. Nieko nesuprantu! prisipaino Nikolajus Bori sui. O tu? Kol kas tiek pat, kiek ir tu! atsak Borisas.
<)i

Ideginantis raalas
inoma, ms atelj cechas gamina ir labai patvar raal, pareik Liubaf ir taif kas juo parayta, i ties ir kirviu neitaysi. O kodl kirviu? pertrauk j Andrejus. A sa vo trintuku nutrinsiu ura, parayt bet kokiu raalu, ir dar taip, kad jo n yms neliks. Ar ne per anksti tu giriesi? pasak Liubaf day dama skalel buteliuk su kakokiu skysiu. Paskui ta skalele ji para kelet odi ant popieriaus lapo ir pa rod j visiems. Lapas buvo varus. O k a trinsiu? paklaus Andrejus, rodydamas savo trintuk. Liuba tyldama palaik lap vir spiritins lemputs liepsnos ir vl j parod. Riebiomis raidmis juodu ant balto jame buvo parayta: Neperoks per griov, nesa kyk op!" Dabar, Andriua, atrodo, tavo eil atsiimti tai, k nusipelnei! suuko Aleksejus, draugams juokiantis. Andrejus ioko i suolo, vis labiau stebdamasis, ati diai apirjo popieriaus lap ir, gteljs peiais, prisipaino: Sito keisto raalo itrinti i ties nemanoma: jis idegina ura popieriuje.

Ar galima rayti druska?


O k js pasakysite apie raal? paklaus Liubar rodydama jiems skysio buteliuk su etikete: CoCl2 6 H 2O. Koks gi ia raalas! suuko Borisas. Tai kobal to chlorido tirpalas, ir tiek! Ir tiek? paklaus Liuba. Padaiusi skalel skystyje, ji kak para ant popie riaus lapo ir parod: urao nebuvo matyti. A sakiau, kad druskos tirpalu negalima rayti! digavo Borisas. Liuba priekaitingai pavelg j, tyldama palaik lap virum spiritins lemputs liepsnos ir vl parod. Ant lapo visiems matomai mlynu raalu buvo parayta: rfGilu rads, nebrisk."
92

tai ia i ties msl! suuko Marusia. Duok man lapel atminiai. Kodl tik tau? paklaus Liuba. Ji dav kiekvie nam po var lapel ir patar j pakaitinti. Puikiai pasakyta! vl suuko Marusia, pavelgu si savo lapel po irykinimo1 1 , ir garsiai perskait: Darbas laims altinis.1 1 Nal parodyk, kas parayta tavo lapelyje, papra Borisas Nikolaj, pastebjs, kad is sumio ir paslp lapel kienje. Ir, pams i draugo lapel, perskait: Niekados negalvokite, kad js jau visk inote. Visada turkite drsos pasakyti sau: a nemoka."

K dabar pasakysi? paklaus Borisas draug, kai jiedu ijo i mokyklos. Supranti, Boria, atsak susimsts Nikolajus, iki iol laikiau chemij nelabai domiu mokslu, bet si ningai ruoiau io dalyko pamokas ir buvau sitikins, kad inau j pakankamai. O dabar? Dabar a pirmiausia apsvarstysiu visa tai, k ma iau. Visikai aiku, kad, norint atsakyti visus ia i keltus klausimus, mano ini toli grau nepakanka. Nenusimink, Kolia, atsak jam Borisas. Dar ne vlu. Jeigu tik panorsi, tapsi tikru chemiku.

KITADOS

KAS VRA CHHMIJA ?


Nedidelio miestelio, kuriame gyveno ir dirbo inomas ved mokslininkas Bercelij us, gyven tojai kart paklaus jo virj, k btent veikia jos eiminin kas. ti, atsak ji. Jis paima didel butel kakokio skysio ir pila i jo maesn buteliuk, suplaka, supila dar maesn, vl suplaka, sumaio ir ipila visai mayt. O paskui? Paskui visk ipila laukan!

Tik

KAS YRA CHEMIKAI?


Kart, vaiuodamas gatve, Dmitrijus Mendelejevas pa stebjo br moni, kurie temp policijos nuovad du nepastamus mones, ir paklaus vej, ar jis neins, k jie tempia. Tikriausiai, kokius nors chemikus! atsak ve jas. J, it chemik, dabar tiek priviso, kad gyventi nebegalima! is atsakymas didj chemik taip priblok, kad jis net nemgino prietarauti, tik lidnai atsiduso, kad dl Rusijos atsilikimo paprasti mons net supratimo neturi apie chemij ir galvoja, kad chemikas ir apgavikas tai vienas ir tas pat.
94

PRANAAI PRIfiS SAVO VALI


Viend 1837 met dien Kazanje, privataus pensiono rsyje, pasigirdo kurtinantis sprogimas. Pasirod, kad j sukl aukltinis Saa Butlerovas, domjsis chemija ir slapta nuo vyriausybs paverts rs savo ,,laboratorija". U tai jis buvo pasodintas karcer ir, pedagog tarybai ,,imintingai" nusprendus, atvestas valgomj su pakabin ta ant krtins lenta, kur stambiomis raidmis buvo pa rayta: f,Didysis chemikas". Sugalvodami ijuokiant ura, siauraproiai Saos aukltojai, inoma, n nepagalvojo, kad jis gali tapti pra naiku, kad j nubaustas pensiono taisykli paeidjas" ateityje i tikrj bus didis chemikas Aleksandras But lerovas.

KAIP SODININKAS MONJf. PATEKO ISTORIJ


sitikins, kad jo gaminami i betono glms kubiliu kai greitai pasidaro netinkami naudoti, prancz sodinin kas anas Monj nusprend pabandyti pagaminti patva resnius. Tuo tikslu jis nupyn i geleins vielos tinklel, savo forma primenant kubiliuk, djo j form ir u pyl betonu. Bandymo rezultatai pranoko jo lkesius taip pagamintas kubiliukas buvo nepaprastai patvarus ir kl vis nusistebjim. Energingas sodininkas tuo nepasitenkino ir tais paiais 1867 metais isirpino patent iam savo iradimui. Ta iau reikia pastebti, kad panaus betono sutvirtinimo b das buvo taikomas ir anksiau.

btJDAVO IR TAIP
Nors 1777 m. A. Lavuazj sukurtoji mediag oksidaci jos deguonimi teorija buvo tikinama, i pradi ji sukl chemijoje viepatavusios flogistono teorijos alinink nirtingus ipuolius. Pirmasis i inom mokslinink j pripaino prancz chemikas Klodas Lui Bertol. inia apie tai flogistono teorijos alininkams padar staiga spro gusios bombos spd: iki to laiko Bertol buvo paskelbs 17 darb, kuriuose kategorikai atmesdavo Lavuazj teo rij, ir, kas domiausia, kaip tik u iuos savo darbus jis buvo irinktas Paryiaus Moksl akademijos nariu.
05

TIKSLIOS YMS
Amerikietis arlzas Gudjirasf kuris irado bd, kaip paversti kauiuk guma (j vulkanizuoti), buvo neturtin gas, taiau atkakliai dirbo toliau, tobulindamas savo i radim. Kart, kai vienas pramonininkas paklaus savo draug, kaip surasti j sudominus Gudjir, tas atsak: Jei tu sutiksi mog gumine kepure, guminmis kelnmis, gu miniu varku, guminiais batais ir gumine pinigine, kurioje nra n cento, tai ir bus Gudjiras.1 '

PAM OKA PAGYRNAM S


1890 m. amerikietis Germanas Fraas pasiryo paban dyti neprastu bdu gauti sier i uolien, slgsani 150 m gylyje. grin, igrt iki uolienos, kurioje buvo sieros, klodo, jis nuleido 15 cm skersmens vamzd, ku riame buvo kitas 8 cm skersmens vamzdis. Jei di desnio skersmens vamzdiu pumpuotume t klod perkaitint vanden, samprotavo Fraas, siera jame turt itirpti ir viduriniu vamzdiu galima bt j isiurbti paviri. Projektas tuomet atrod toks nepaprastas ir drsus, kad sukl gyvus ginus; vienas ymus asmuo" vieai pareik suvalgysis vis sier, kuri Fraas gaus iuo bdu. Kaip sumio is pagyrnas, kai neuilgo i tikrj karta srov ikilo i grinio paviri ir jau pirmj dien sudar itis kaln puikios kokybs, taiau, inoma, nevalgomos sieros!

STIBIO TRISULFIDAS
Vieno katalik vienuolyno virininkas mgo usiiminti alchemija bei tyrinti mi neralus, o kaip jie veikia mones, patikrindavo labai savotikai: tiriamj mineral sutrindavo grstuvje ir gau t milteli slapiomis ber davo savo vienuoli mais t. Kart io metodo" rezul tatai pranoko visus lkes ius: ryt visi vienuoliai, kuri vakarien buvo pas
96

dyta" vieno mineralo milteliais, mir, o nunuodijs juos mineralas stibio trisulfidas buvo pavadintas antimonijum" l.

VIENO MEDALIO ISTORIJA


1943 m. ymus dan mokslininkas, Nobelio premijos laureatas Nilsas Boras, gelbdamasis nuo hitlerini oku pant, pabgo i Kopenhagos. Pabijojs pasiimti auksin Nobelio premijos medal, jis itirpd j stipriajame van denyje1 1 (druskos ir azoto rgi miinyje), o kolb su gautu tirpalu paslp savo laboratorijoje. Sugrs namo ivaduot Danij, jis cheminiu bdu iskyr auks i io tirpalo ir vl usak pagaminti i jo tok pat medal.

NEPAVYKO!
1929 m. viena angl firma kreipsi Sibire esanios spalvotj metal gamyklos direktori, silydama par duoti jai palankiomis slygomis bergdisias uolienas, kurios lieka, perdirbus rd. Netiktas susidomjimas io mis uolienomis privert gamyklos darbuotojus bti atsar gesniais ir kruopiau jas itirti. Pasirod, kad jose yra 1925 m. atrasto reto ir labai brangaus metalo renio. Taip buvo atskleisti angl kapitalist sumanymai pasipelnyti i tarybini bergdij uolien. Rda, kurioje buvo io metalo, pateko tarybines gamyklas.

NETINKAMA RDA
1930 m. ininierius Keravinas viename Uralo rdyno muziejuje rado rdos pavyzd su urau: Netinkama ge leies rda. Joje yra tik 21% geleies." Pastebjs, kad i rda panai mineralo boksito, i kurio lydomas aliu minis, ia pat eksponuojamus pavyzdius, Keravinas padar jos analiz. Netinkama geleies rda'1 pasirod esanti labai geras boksitas. Atrasti turtingi boksito tel kiniai suvaidino didel vaidmen, aprpinant al aliumi niu sunkiaisiais Didiojo Tvyns karo metais.
1 Antimoni jus, ivertus j lietuvi kalb, reikia antivienuolis. (Red.)
7. domioji chemija
97

SlDARlQKSTIS
Kai XVIl a. viduryje ispanai Platinodal-Pino (Kolum bija) ups smlyje drauge su brangiuoju auksu atrado ir neinomo jiems sunkaus sidabro spalvos metalo kruo pelytes, radinys j n kiek nenudiugino. Kadangi is metalas nepaprastai sunkiai lydsi, jis atrod niekam ne tinkamas ir tiktai sunkino gaunamo aukso valym. Prieika, paniekinama paira metal atsispindjo ir tame, kad jis buvo pavadintas ,,platina" sidabrikiu" (ispan kalboje plato" reikia sidabras"). Taiau netrukus nuovoks, bet ne labai siningi ispa n juvelyrai pastebjo, kad platina gerai lydosi su auksu, nesumaindama jo specifinio svorio, ir m dti jos auksinius juvelyrinius gaminius ir monetas. Suinojs apie tai, ispan karalius sak sunaikinti tu rimas platinos atsargas. Ir visa gauta platina prie liudi nink buvo imesta jr.

NAUDINGAS NEATSARGUMAS
1903 m. prancz chemikas Benediktus netyia u kliud tui stiklin kolb, ir ji i trij su puse metr aukio nukrito ant grind. Jo nustebimui, plono stiklo sieneli kolba ne suduo, o tik sueijo. Pasirodo, kad kakada joje buvusi nitroceliulioz eteryje kolodijumas. Didamas kolodijumas sudar ant vi dinio kolbos paviriaus labai plo n, skaidri ir tvirt, prilipusi prie stiklo plvel. i plvel tvir tai laik vien prie kito suskilu sio stiklo gabaliukus. Bet netrukus Benediktus, usims savo dar bais, pamiro dom dalyk. Po keleto met, suinojs i laikrai, kad avarij metu automobili oferiai bei ke leiviai daniausiai sunkiai sueidiami imuto priekinio lango stiklo ukmis, Benediktus atsimin i kolb ir nusprend pabandyti pagaminti tok stikl, kuris nesu dut ukes. I pradi atrodiusi labai paprasta, i uduotis parei kalavo i jo dvej met atkaklaus darbo, bet visgi buvo
98

isprsta. Suklijavs slgdamos du paprasto stiklo lak tus su dta tarp j skaidria celiulioidine plvele, jis gavo trij sluoksni stikl. is stiklas netgi nuo labai stipraus smgio ne subyrdavo ukes, o tik sueidavo. Visi automobiliai po to bdavo stiklinami tik iuo stiklu, kur pavadino tripleksu.

NESVETINGAS SUTIKIMAS
Kai 1825 m. Hamburgo uost i ils atplauk pirmasis garlaivis su natrio salietros (i ls salietros) kroviniu, pirkj iai dar neinomai ujrio pre kei Vokietijoje neatsirado. si tikins, kad salietros parduoti nepavyks, kapitonas sak i mesti j ... jr. O po keleri met Vokietija tapo viena pagrindini ils salietros puiki azotini tr ir labai vertingos aliavos chemijos pramonei pirkj.

KAIP BUVO ATRASTAS SACHARINAS


Prie valg reikia plauti rankas. Nesilaikydamas ios taisykls, mogus parodo savo nevalyvum, gali rimtai susirgti arba apsinuodyti. Taiau kart nusiengimas iai taisyklei pasirod labai naudingas: jis padjo padaryti dom atradim. 1878 m. vokiei chemikas Falbergas atliko bandymus su mediaga, vadinama krezolio sulfanidu, kuri pirm kart gavo moteris chemik Ana Volkov. Kart isibla ks jis atsisdo u stalo, prie tai nenusiplovs rank, ir staiga valgydamas pajuto, kad duonos gaballis nepras tai saldus. Nordamas suinoti io reikinio prieast, Falbergas tuoj pat nujo laboratorij ir atliko nuodugni analiz skysio, esanio stiklainyje, kur jis ipildavo nereika lingus mediag tirpalus. Paaikjo, kad jame buvo dar neinoma mediaga, susidariusi bandym metu. Ji buvo pavadinta sacharinu. Pasirod, kad ji yra 500 kart sal desn u cukr.
99

iuo metu sacharinas gaunamas bespalvi kristal pavidalu i mediag, susidarani, chemikai perdirbant akmens angl. Pakeisti cukraus mogaus mityboje sacha rinas negali, kadangi organizmas jo nesisavina. Juo, kaip nekenks minga mediaga, gali bti pasaldi nami grimai ir kiti maisto pro duktai. Sacharin taip pat gauna su maistu sergantieji cukraus li ga" (diabetu), nes jiems cukraus negalima valgyti.

PATIKIMAS BODAS
Kart prancz karalius parod rm alchemikui brangakmeniais papuot dut ir paklaus: Ar jos perlai nra dirbtiniai? Alchemikas, nutaiss mokslik min, tuoj pat atsak: Tai nesunku suinoti, js didenybe, tereikia juos panardinti stipr act: dirbtini perl jis neveikia, o tik rieji itirpsta jame be pdsak. Karalius susirauk ir tar: Of js i ties savo dalyko inovas! Bet kaip to kiu atveju patikrinti io iedo brangakmenio turkio natralum? Dar lengviau! suuko alchemikas. Reikia j panardinti alyv aliej: natralusis turkis tuoj pat su genda, o dirbtinis n kiek. Tikjsis apdovanojimo alchemikas labai nustebo, kai usirstins karalius ivijo j, prigrasins kitsyk ne tik ivaryti u tokius imintingus" patarimus, bet dar ir pa nardinti acte.

PATIKIMA PRIEMON
Kart JAV kongreso komisijos posdyje inomas moks lininkas, atomins energijos specialistas Robertas Openheimeris buvo paklaustas, ar yra^patikima priemon, ap sauganti nuo atomins bombos. inoma! sitikins atsak mokslininkas. O kokia tai priemon? Daktaras Openheimeris atsak: Taika!"
100

LIKIMO IRONIJA
inomas angl mokslininkas Dozefas Donas Tomsonas, kaip ir dauguma XIX amiaus pabaigos mokslinink, buvo tvirtai sitikins, kad atomai yra jau nebedalomos mediagos dalelyts ir todl jie neturi ir negali turti kokios nors vidins sandaros. Kart jo asistentas paklaus, k jis galvoja apie vi din atom sandar. A galvoju, jaunuoli, atr supyks mokslinin kas, kad jeigu js moktumte lotyn kalb, tai neuduotumte man tokio absurdiko klausimo: lotyn kalbos odis atomas1 1 reikia nedalomas!1 1 Taiau neuilgo (1903 m.) kaip tik Tomsonui teko de monstruoti pirmj model, aikinant vidin atomo san dar.

N E P A P R A S T A S SANDF.RIS
XVIII amiaus pradioje Saksonijos kurfiurstas Au gustas Drsusis kreipsi prs karali, praydamas par duoti labai patikus jam kiniko porceliano serviz. Kara lius sutiko perleisti serviz, bet ne u pinigus, o ... u pulk dragn. Po ilg deryb nepaprastas net tiems lai kams sandris visgi vyko: Augustas Drsusis atidav u porcelianinius indus pulk patikim dragn, tiesa, be mundieri, be arkli ir be ginkl1 ', suteikdamas jiems ga limyb mirti kov laukuose ne u j, bet u prs karali.

DOM US SKAIIAI IR FAKTAI

T U - 104 II? PLASTMASS


Lktuve TU-104 priskaiiuojama 120 000 detali i or ganinio stiklo ir kit plastmasi bei i vairiausi j kombi nacij su kitomis mediagomis.

DUJI] GRINYS PAKEIIA AVIS


I gamtini duj, gaunam per metus i vieno vidu tinio produktyvumo duj grinio, galima pagaminti tiek dirbtins vilnos, kiek prkerpama jos per metus nuo 61 850 avi.

GYDOMIEJI BALTINIAI
Baltiniai i sintetinio pluoto chlorino, kuris gami namas i etileno.ir chloro duj, pasirod tur gydomj savybi. Ligoniams, kurie juos dvi, sumaja arba visai inyksta skausmai, kuriuos sukelia radikulitas, reumatiz
102

mas ir podagra. Tokios netiktos i baltini savybs pa aikinamos tuo, kad audiniai i chlorino, trindamiesi i od, lengvai sielektrina, ir dl to susidariusios silpnos elektros ikrovos gydomai veikia serganius iomis li gomis.

KLIJAI-GALINAI
Poliakrilnitriliniai klijai turi nepaprast klijuojamj savybi. Jie gerai klijuoja metal, od, med, gum ir daugel kit mediag. Klijuojamj mediag iuo atveju ildyti nereikia. Apie i klij patvarum galima sprsti i toki duo men: suklijuoti jais du 5 cm skersmens virbalai po 5 mi nui ilaiko 90 kg krovin, po 30 minui lengvosios mainos svor, o po 48 valand trij automain svor (6 800 kg). Norint atskirti jais suklijuotus daiktus, reikia 24 val. ildyti juos IOOcC temperatroje.

SUKLIJUOTAS TILTAS
ekoslovakijoje (Bratislavos mieste) pastatytas nepa prastas 10 m ilgio ir 2,65 m ploio tiltas. Jis padarytas vien tik i aliuminini detali, kurioms suklijuoti buvo suvar tota 6 kg klij Union-1200 R" (nepanaudojant suvirini mo). Tiltas, kuris sveria 1005 kg, ilaiko 13,5 t tolygiai i dstyto krovinio.

POLIMERAI ANGLIES PRAMONJE


achtose skliautai daniausiai sutvirtinami mediniais statramsiais, reiau plieniniais arba gelbetoniniais. Mediniai statramsiai nepatvars, metaliniai greit rdi ja, be to, jie labai brangiai atsieina, o gelbetoniniai stat ramsiai nepatogs tuo, kad yra labai sunks. Dabar achtose pradedami statyti statramsiai i stikli nio pluoto, mirkyto sintetinse dervose. Jie gana tvirti, 3 kartus patvaresni ir ymiai lengvesni u tokio pat skers mens medinius statramsius.
103

NUOSTABUS PAKAVIMAS
Duonos kepaliukas, iimtas i popierinio maielio, pasi rod ess supelijs ir sudivs. Ir nenuostabu: jis buvo ikeptas ir pakuotas popieri prie 6 mnesius. Sprendiant i urao ant kito tokio pat maielio, jame esantis kepaliukas ikeptas drauge su pirmuoju, bet iimta i io paketo duona buvo tokia minkta ir skani, tarsi tik vakar ikepta. Taip atsitiko todl, kad antrasis maielis buvo padary tas i popieriaus, kurio vidin pus padengta plona polieti leno plvele, visikai ne praleidiania drgms ir oro. Maielis buvo hermetikai uklijuotas. Tokiomis sly gomis duona, neprarasdama skonio, gali isilaikyti vieia Haug mnesi.

VINYS i PLASTMASI
Neseniai gautos plastmass polikarbonatai pasi rod tinkamos ir vinims gaminti. Tokios vinys lengvai kalamos lent ir daugiasluoksn faner, nerdija ir dau geliu atveju puikiai pakeiia geleines vinis.

DIOVINTI RIE5ALAI
Sausasis pienas, kiauini milteliai ir diovint vaisi miiniai jau nebe retenyb parduotuvi lentynose. Greitai bus ne naujiena ir plytels, vyniotos popieri su ura u: Sausieji riebalai1 1 . J gaminimo bd paruo Voro neo srities Jevdakevo riebal kombinatas drauge su V i sasjunginiu riebal mokslinio tyrimo institutu. Diovinti riebalai nesilydo kambario temperatroje net labai kart dien, juos galima ilgai ilaikyti nesugedusius netgi paprastomis slygomis. Tai bus itin vertingas maisto produktas ekspedicij ir turistini ygi dalyviams.
104

XUKSAS JUROS VXNDFNYIH


Vandenyn ir jur vandenyje yra ne tik itirpusi drusk, bet ir aukso. Apskaiiuota, kad vis vandenyn ir jr vandenyse yra apie 8 milijardus ton aukso.

Ar galima igauti auks i jros vandens? Galima, bet kol kas dar neapsimoka. Daugelis chemik ir ininieri band isprsti problem, kaip patogiau ir pigiau paimti auks i jr vandens, bet j darbai laukiam rezultat nedav. Ir nenuostabu: 1 t jros vandens yra 0,01 0,05 mg aukso.

STIKLIN XLYV \
tampuojant detales presais, vietoje paprasto tepalo, sudeganio auktoje temperatroje, vartojama stiklin alyva". Stiklas paduodamas presus milteli, vatos arba audini pavidalu (jo lydymosi temperatra 900 -1000 C). Presui dirbant, stiklas kaista, darosi plastikas ir todl sumaina trint. Be to, kaisdamas jis ataldo preso instru105

ment. Kai yra tampuojamos detals i aliuminio ir kit lengvai besilydani metal, tepimui vartojamas specia lus stiklas, kurio sudtyje yra cezio ir boro. Jo lydymosi temperatra tik 200C.

13 \ LTIEJI SUODIM
Be paprast, visiems gerai inom juodj suodi, yra dar ir ,,baltieji suodiai". Taip vadinami amorfinio si licio dioksido milteliai, kuriuos deda kauiuk kaip prie d, kai i jo gaminama guma spalvotiems dirbiniams. Kaip atsirado is keistas pavadinimas? Gaminant gum, paprasti suodiai buvo pradti maiyti kauiuk anks iau, negu silicio dioksidas. Todl pastaruosius ir imta va dinti baltaisiais suodiais".

PR E PA R A T A S PRIE RYKLIUS
Jau nuo seno buvo ino ma, kad, metus jr gen danios msos, rykliai toje vietoje nesirodo. Chemikams pavyko nustatyti, kad, gendant msai, susidaro acto rgtis, kurios kvapas ir at baido ryklius. Tolesni tyrinjimai parod, kad dar labiau rykliai bijo vario acetato tirpalo. Dabar narai, dirbantys tose vietose, kur gali pa sirodyti rykliai, gauna preparat prie ryklius", pagamin t i vario acetato milteli.

O R lG lN \L!OS PIRTINS
Kaip apsaugoti rankas, kad j neprast, baltinant arba dirbant k nors kita su gailiosiomis mediagomis? Gu minmis pirtinmis? Bet ne visada jas mons turi, be to, ir dirbti su jomis nelabai patogu. Pasirodo, kad tokiems darbams labai geras pirtines" galima pasigaminti i plastmass, kuri sudaro kazeinas (30 g), 25 procent amo niako tirpalas (1 g), glicerinas (30 g), etilo alkoholis (85 g) ir vanduo (85 g). Sios mediagos sumaiomos ir gaunama
106

pasta. trynus j rank od, pastaroji po 3040 sekun di pasidengia minkta bespalve plvele, gerai saugania rankas nuo gailij mediag ir, be to, minktinania od. Baigus darb, pirtines" galima lengvai nuplauti iltu vandeniu su muilu.

MILTM IS JURUS VMGDi


Kas js, grdamasis jros vaigdmis mokyklos biologijos kabinete, galjo pagalvoti, kad i j gaminami miltai? O tuo tarpu Kinijoje jos vejojamos specialiai mil t gamybai. Tiesa, i j ne duon kepa, o tik laukus tr ia. Tokie miltai ne tik pra turtina dirv maistingomis mediagomis, bet ir daro j puresne, saugo nuo per didelio drgms pertekliaus, o tai y miai padidina jos derlingum.

KARI AUSIA L ltP SN \


Dar neseniai buvo manoma, kad kariausi liepsn, naudojam technikoje, duoda ypatingame degiklyje deg damas vandenilis. Degiklyje vandenilis, prie sudegdamas, pereina pro elektros lank ir i molekulinio virsta atomi niu. Tokiame degiklyje galima pakelti temperatr iki 4000C. Pasirod, kad, deginant acetilkarbonitril ozone, galima gauti liepsn, siekiani iki 6000c C.

P E R M ATOM \ GUMA
Gaminant gum i kauiuko, j dedama cinko oksido (jis pagreitina kauiuko vulkanizacijos proces). Jei vietoje cinko oksido j kauiuk maiomas cinko peroksidas, guma darosi permatoma. Pro tokios gumos 2 cm sluoksn galima laisvai skaityti knyg.
107

ALIEJUS b P XNGtiSNlS U /

\UKS

Daugelio ri kvepalams gaminti reikalingas roi aliejus. Tai kva pi mediag, ispaudiam i ro i iedlapi, miinys. Norint gauti 1 kg io aliejaus, reikia nuskinti ir chemikai apdoroti 45 t roi ied lapi. Todl roi aliejus yra tris kar tus brangesnis u auks.

KOVU AUKLJIMAS
Kovai labai mgsta kukurz gr dus. Atskrids lauk, brys spar nuoi gali sulesti apie pus past grd. Bet tas pat brys vieno ant skrydio metu gali apvalyti tok pat lauk nuo pavojing kenkj. Taigi kovai padaro daug daugiau naudos, negu alos, todl naikinti j negali ma. Bet ir saugoti nuo j kiekvien lauk taip pat nemanoma. K daryti? Ieit i padties surado chemikai. Jie pasil prie sj beicuoti kuku rz grdus, tai yra paveikti juos fos foro ir cinko turinios mediagos mil teliais. Aptik ant kukurz grd iuos miltelius, kovai i karto nusto ja jais domjsi ir pradeda naikinti kenkj lervas. Nau dojant i kov ,,aukljimo'1 priemon, galima ramiai i rti j br kukurz lauke.

DEGUONIN1S GRT AS
Gelbetonyje ar kitose mediagose, kuri neima1 1 pa prasti grtai, skyls griamos ,,deguoniniais grtais". Tai 5 m ilgio, 1,5 cm vidinio skersmens ir 2 cm iorinio skersmens plieninis vamzdelis. Juo paduodamas 15 20 atm slgimo deguonis. Grimo vieta ir grto galas i pradi dujiniu degikliu kaitinami iki raudonumo. Kai de108

guommi griama skyl pasidaro gilesn, j dedamas grto" vamzdelis. Jis dega, iskirdamas ilum, reika ling skyls gilinimui. Kad grtas perdaug greit nesudeg tu. j kiamas geleinis kvadratinio pivio virbalas. Deguoninio grimo greitis lygus 20- 30 c:m/min.

PIRTUKU TI-RMOMtiTRO VlHTOl


Kad neperdegt motorai, aparatai arba instrumentai, reikia stebti, kaip kinta j temperatra. Bet atlikti tai paprastais termometrais ar pirometrais danai labai ne patogu arba tiesiog nemanoma. K daryti? Gamybininkams pagalb atjo chemikai, pasil iam tikslui panaudoti j irastus termoindikatorinius pietukus. Termoindikatoriniu pietuku reikalingoje mainos arba aparato dalyje (instrumente) nubriama tam tikros spal vos juostel, kuri, kylant temperatrai iki tam tikros ri bos, keiia savo spalv: violetin juostel 200c C tempera troje darosi mlyna; gelsva 240C temperatroje daro si ruda; alia 270C temperatroje geltona; tamsiai alia 360C temperatroje juoda; balta 455C temperat roje geltona, o viesiai alia 470C temperatroje tamsiai alia. Mainistui, operatoriui arba tekintojui belie ka tik stebti juostel, nubrt ant mainos, aparato ar instrumento, ir, keiiantis jos spalvai, panaudoti priemo nes temperatrai sumainti.

NUOSTABIOJI KEPTUV
Ant kaitintos be riebal keptuvs paleidiamas kiau inis, kuris beveik akimirksniu virsta kiauiniene. Neapsi irjus kiauinis gali sudegti, bet ir iuo atveju prie kep tuvs neprisvils. I ko gi pagaminta i ,,nuostabioji" keptuv? I paties paprasiausio ketaus arba aliuminio. Nepaprastos savybs paaikinamos tuo, kad keptuvs pavirius padengtas plonu silicio organinio junginio selikono sluoksniu, kuris visikai nesudrksta nuo vandens ir kit skysi.
109

Formos, kuriose ^duonos kombinatuose kepama duona, padengtos tokiu pat selikono sluoksniu, ir todl nereikia j tepti aliejumi.

PLASTMAS ANT... MEKERS


Pranczijoje mekeriotojai pirmieji panaudojo kaip j dk plastmasinius sliekus. Jie parduodami tbose, pa naiose tas, kuriose parduodama dantims pasta. Ispaus tas i tbos plastmass stulpelis i karto sukietja ir pa sidaro panaus sliek. Tada jis atpliamas ir umauna mas ant kabliuko. Mekeriotojai tvirtina, kad uvys kim ba ant io slieko" ne blogiau, kaip ant tikrojo.

SIEROS RGTIS GAMTOJE


Nuomon, kad sieros rgt galima gauti tik chemijos gamyklose, o gamtoje jos nes, yra klaidinga. Pasirod, jog ji susidaro gamtoje ir pirmiausia ugnikalniuose. Pa vyzdiui, Rio-Venagros ups, itekanios i Kordiljer (Piet Amerika) ties Puraio ugnikalniu, kurio krateryje susidaro siera, vandenyje yra apie 0 ,1 % sieros rgties. i up kasdien iplauna jr apie 20 t vulkanikosios" sieros rgties. Taryb Sjungoje akademikas Fersmanas aptiko sieros rgt Karakum sieros telkiniuose.

A S F M.TO E t P A S
Trinidado saloje, kuri eina Maj Antil sal gru p, yra eeras, pripildytas ne vandens, o sustingusio asfalto. Jo plotas 45 hektarai, o gylis siekia iki 90 met r. Manoma, kad eeras susidar ugnikalnio krateryje, kur poeminiais plyiais prasiskverbdavo nafta. I jo jau yra gauta milijonai ton asfalto.

PAGALVOK IR ATSAKYK

A P ZINAI MUSU SALIES YMIUOSIUS CHEMIKUS? Pasakykite, kokie mokslininkai atvaiz duoti iuose portretuose, ir papasakokite, kokius svarbius atradimus kiekvienas j yra padars chemijos srityje.

iii

H. {domioji chemija

VIKTORINOS AR MOKI CHEMIJ? KLAUSIMAI


1) Koks alavas vadinamas valgomuoju"? 2) Kas yra korundas ir karborundas ir kam jie naudo jami? 3) Kokios yra kaustins sodos, kalcinuotos sodos, kris talins sodos ir geriamosios sodos formuls ir kuriai me diag klasei jos priklauso? 4) Kuo skiriasi amonio chloridas nuo amonio hidrok sido? 5) Kas yra skystasis stiklas ir kur jis naudojamas? 6) Geleinkelio taisyklse apie koncentruotos sieros rgties perveim plieninse cisternose grietai reikalau jama, kad, ipylus rgt i cisternos, ileidiamasis iaupas ir anga bt tuoj pat udaryti. Kodl tuia cisterna, san dariai usukus jos iaup ir udarius ang, negenda, o jei jie atviri, sugenda? 7) Koki rgt vadiname inhibituota? 8) Kas yra sdinta rgtis, kaip ji gaminama ir kur var tojama? 9) Kodl didelse krvose akmens anglis gali usidegti pati savaime? Kaip galima ukirsti keli iam reikiniui? 10) Kuri benzino statin yra pavojingesn gaisro atvil giu: pilna iki krat ar ne visai pilna? 11) Kodl degantis degtukas vjyje gsta, o lauas si liepsnoja? 12) Kodl mechaninse dirbtuvse ir cechuose drau diama alyvuotus skudurus ar pakulas mesti vien krv? 13) Kuo skiriasi gamtins dujos nuo naftos, pelki ir kasykl duj? 14) Kodl ant automobili benzino bak yra uraas Etilintas benzinas! Nuodai!"? Koki taisykli reikia grie t a i laikytis, vartojant etilint benzin? 15) Kokie skysiai vadinami antifrizais ir kur jie nau dojami? 16) Kas yra stabdomasis skystis ir kodl negalima jo pakeisti autolu? 17) Kokiu paprastu bdu galima atskirti natral ilk nuo dirbtinio? 18) Kokios mediagos gaunamos, chemikai perdirbant kukurzus?

ATSAKYMAI

ATSAKYMAI I PASAKOJIMII-MISLIU KLAUSIMUS


Alavo maras1 '. emoje temperatroje baltasis alavas subyra m il telius, virsdamas kita alotropine alavo atm ainapilkuoju alavu". is procesas ltai plinta alis nuo to tako, kur jis prasidjo. Jis labai primena udegimini proces plitim gyvuose organizmuose. Todl bal tojo alavo virtimas pilkuoju alavu ir buvo vaizdiai pavadintas alavo maru. Atsivelgiant i alavo savyb, alavini dirbini ir juo sulituot ind dideliame altyje laikyti negalima. Alavo trakjimas. A lavo ploktel arba lazdel prikius prie ausies ir j lenkiant, aikiai girdti bdingas trakjimas (alavo tra kjimas"), atsirandantis, slenkant ir deformuojantis kristalams, i kuri sudarytas baltasis alavas. Lenkiant lydmetalio ar kit alavo lydini ploktel arba lazdel, io reikimo nepastebime. Sidabrini tauri paslaptis. Sidabras, kaip ir visos mediagos, nors ir labai silpnai, bet tirpsta vandenyje. Itirps vandenyje sidabras turi nuostabi savyb jis umua ligas sukelianias bakterijas, esanias vandenyje. (Utenka keli milijardini gramo dali sidabro, kad bt galima visikai dezinfekuoti I 1 vandens.) Aleksandro M akedonieio armijos vadams tekdavo gerti vanden drauge su eiliniais kariais, bet kadangi jie naudojosi sidabrinmis tau rmis, tai iek tiek apsaugojo juos nuo susirgim, kuriuos sukeldavo mikrobai, esantys vandenyje. Sausasis ledas". Anglies dioksidas, ataldytas iki 80 C arba su spaustas iki 6070 atm, virsta kieta mediaga, panaia led. Nuo paprasto ledo jis skiriasi tuo, kad sausasis ledas" ne tirpsta, o iga ruoja, i karto pereidamas i kietojo bvio dujin; dl to jis ir gavo savo pavadinim. Garuodamas jis absorbuoja didel ilumos kiek: garuojant t kg sausojo ledo", absorbuojama iki 150 kcal ilumos, tai yra beveik du kartus daugiau, negu tirpstant 1 kg paprasto ledo.
115

Esant normaliam slgimui, paprastas ledas tirpsta O C temperat roje. Esant dideliems slgimams, jo lydymosi takas smarkiai pakyla; pavyzdiui, esant 10 000 atm slgimui, jis lydosi tik anktesnje kaip 50 C temperatroje. Taigi jis i tikrj gali bti ir kartas. Degus oras. Tai buvo vandenilis, kur geleis istm i sieros rgties. Susimais su bulelyje esaniu oruf jis sudar su juo sprogs tamsias dujas, kurios ir sprogo, kai Lemcri prikio prie kaklelio de gani skalel. Antruoju atveju isiskyrs i rgties vandenilis spjo jau istumti i indo oro likut ir todl deg vir butelio kaklelio ramia liepsna.
(Bandymo be mokytojo nedarykite! Pavojinga!)

Senelio Pachomo indikatorius. Bordosinis skystis yra pakibusios van denyje smulkiausios netirpios vario ir kalcio sulfato bazins druskos dalelyts, susidariusios, vario sulfatui reaguojant su gesintomis kalk mis. S i druska negali prasiskverbti augal audinius, todl augalams ji nra kenksminga (grybelini susirgim sukljams stiprs nuodai). Jei bordosinio skysio paruoimui kalki bus paimta maiau, negu reikia, toji vario sulfato dalis, kuri nedalyvauja reakcijoje, prasiskverbs augal audinius ir padarys didel al visam augalui. Pachomo Ivanoviiaus indikatoriaus veikimas paaikinamas tuo, kad geleis lengvai istumia var i jo drusk ir is nusda ant gele ini daikt. Vario apnaos ant vinies pirmuoju atveju bylojo apie tai, kad vario sulfatas reagavo nepilnutinai. djus papildom kalki porcij, varis neisiskyr, kadangi vario sulfato skystyje jau nebeliko. Kalki perteklius bordosiniame skystyje taip pat nepageidaujamas, todl jas reikia dti nedideliais kiekiais. Laikantis ios slygos, Pachomo Ivanoviiaus ,,Indikatorius" yra gana patikimas, ir sodininkai bei vynuogininkai-mgjai juo danai naudojasi. Netiktas reikinys. Dirvoemio poros, prisisunkusios valgom osios druskos tirpalo, idivus dirvai, lieka padengtos druskos kristalli luobele. Vliau ias poras pateks vanduo greitai virsta prisotintu tirpalu. Kadangi vanduo prasisunkia maytmis dirvoemio poromis labai sunkiai, tai dengianti jas druskos luobel toliau praktikai nebe tirpsta ir daro baseino dugn nepralaid vandeniui. Nepapiasti pelenai. V elerio bandymas gauti metal i negesint kal ki, redukuojant jas anglimi, negaljo pavykti todl, kad kalcis aktyvesnis elementas, negu anglis, ir i oksido anglimi negali bti re dukuojamas. V ietoj redukcijos reakcijos tiglyje, kuriame buvo stipriai kaitintas kalki ir anglies milteli miinys, vyko reakcija, sudariusi kalcio kar bid CaC2l kur Veleris palaik pelenais. ios reakcijos lygtis raoma taip: CaO+ 3C * CaCa+C O t Kalcio karbidui energingai reaguojant su vandeniu, susidaro gesin tos kalks bei acetileno dujos. Reakcija vyksta pagal lygt: CaC2 + 2 H 20 - C 2H 2 T +Ca(OH )2 Kas yra vanduo? Vanduo vandenilio oksidas, ir Vaia Petukovas teisingai priskyr j oksid klasei.
116

Bet ir Liuba ne be pagrindo priskyr vanden rgi klasei, nes, vandeniui disocijuojant, susidaro teigiamai elektrintas jonas H +ir ne susidaro kiti teigiamai elektrinti jonai (katijonai). Toki pat teis turjo Nikolajus priskirti vanden bazi klasei: jam disocijuojant, be katijon H +, susidaro ir neigiamai elektrintas jonas OH~ (anijonas) ir nesusidaro kiti anijonai. Kas atsitiko? Medio anglis, ypa kaitinta vandens gar prisotin toje atmosferoje (aktyvinta), gali sugerti (absorbuoti) i oro ir sukondensuoti savo paviriuje kitas dujas bei skystj mediag garus. Chlor, anglies dioksid ir kitas lengvai skystjanias dujas bei skystj mediag garus ji absorbuoja labai dideliais kiekiais, o tuo tarpu deguon, azot, azoto monoksid ir kitas sunkiai skystjanias dujas ji absorbuoja labai silpnai. Boriso turima azoto rgtis buvo, matyt, nepakankamai koncentruo ta, o reaguojant praskiestai azoto rgiai su variu, susidaro ne rus vosios dujos azoto dioksidas, o bespalvs dujos azoto monoksidas. N edidel azoto dioksido kiek anglis visikai absorbavo. O azoto mon oksidas laisvai prajo pro abu anglies sluoksnius ir ties prietaiso vamz delio anga, pradjs reaguoti su oro deguonimi, virto rusvu azoto dioksidu. Sugeds formalinas. Formalinas tai skruzdi aldehido (formalde hido) duj 40% vandeninis tirpalas; jo formul HCHO. Formalino molekuls gali reaguoti su vandens molekulmis, sudarydamos nepa tvarius linginius, kuri formul H(H - OH. vykus io junginio

)
polimerizacijai, susidciru polimeras, kurio formul H ( - C

H
)O H |

I V) J Ilgai j laikant, dl polimerizacijos permatomas formalino tirpalas virsta


drebui pavidalo mase, i tikrj panaia kisieli. Kaitinant kisieli", vyksta atvirktinis procesas depolimerizacija, ir formalinas gauna savo ankstesn ivaizd. Norint, kad formalino polimerizacija nevykt, j maiomas nedi delis kiekis stabilizatoriaus, tai yra mediagos, nelefdianios susidaryti polimerui (paprastai skruzdi rgties arba medio spirito). Vynas gesina ugn. Rgstant neisistovjusiam vynui, isiskiria daug anglies dioksido, kuiis nepalaiko degimo. Sis anglies dioksidas ir padjo greiiau ugesinti gaisr.

BANDYMU-MISLIU ATSAKYMAI
Nepaprasti bandymai'1 su paprastais vitos kiauiniais. Akmen liai" lktje, ant kuri Albertas ivir kiauin, tai gaballiai n ege sint kalki, kurios smarkiai reaguoja su vandeniu, iskirdamos didel ilumos kiek (1 kg 277 kcal).
117

Paslaptingas" skystis, kuriuo Albertas nulupo '1 virt kiauin, nepramudamas lukto, tai druskos rgties tirpalas. Kiauinio lukt sudaro beveik grynas kalcio karbonatas, kuris smarkiai reaguoja su druskos rgtimi, sudarydamas tirpi drusk (kalcio chlorid), vanden ir anglies dioksid. Todl druskos rgtis greitai nulupa" kiauin. Kad kiauinis nestumiamas krist butel su siauru kakleliu, Alber tas pripild butel anglies dioksido, po to pyl truput koncentruoto armo tirpalo. Skalanduojant nuluptu kiauiniu ukimt butel, armas absor bavo dal anglies dioksido, butelio viduje slgim as pasidar maesnis u atmosferin, ir lauko oras stm kiauin pro kaklel vid. (Geriausiai bandymas pavyksta, jei kaklelio vidus i anksto sudrkinamas armo tirpalu.) lim onado milteliai. Neinom ieji milteliai, i kuri kioske gamino limonad, buvo cukraus, geriamosios sodos ir citrinos rgties milteliai. Pirmiausia itirpsta cukrus (du aukteliai stiklinei), paskui sodos m ilte liai ( 2 auktelio stiklinei) ir vliau citrinos rgties milteliai (tiek, kiek ir sodos). Ruoiantis iam bandymui, reikia pirmiausia bandymu nustatyti, kiek kuri milteli reikia imti, kad grimas bt pakankamai saldus ir nesijaust geriamosios sodos skonio, turint galvoje, kad i milteli triniai santykiai grime turi priklausyti nuo j smulkumo. Jei rgtis yra mayi kristalli pavidalo, smulkinti nereikia, kad tarp jos ir sodos reakcija nevykt per greitai. Narzanas" gaminartias taip pat. kaip ir limonadas", tik be cuk raus. Fotografavimas" laidyne. Nikolajaus portretas'1 buvo i anksto nupietas kobalto chlorido tirpalu, kuriam idivus, pieinio linijos matomos tik i arti. Ilyginus popieriaus lap karta laidyne, kobalto chlorido kristalohidratas (CoCla-GH2O) virsta bevandene mlynos spal vos druska (C0 CI2) ir todl ant popieriaus irykja aikiai matomos mlynos pieinio linijos. Ant rm itemptoje drobje i anksto buvo nupietas portretas bespalviu krakmolo tirpalu. Suvilgius mediag labai silpnu, beveik bespalviu jodo tirpalu, pieinio linijos virsta gerai matomomis m lyno mis linijomis. Ant paruot popieriaus lapeli kobalto chlorido tirpalu buvo nu pieti berniuk ir mergaii portretai, kurie gali irykti, pakaitinus lapelius, ir inykti", truput suvilgius juos vandeniu.

domiosios pirotechnikos laboratorijoje


rlJeruzals stebuklas". vaks dagtis buvo suvilgytas bespalviu, lengvai garuojaniu skysiu - baltojo fosforo tirpalu anglies disulfide. Igaravus anglies disulfidui, ant dagties likdavo savaime greit uside ganio baltojo fosforo kristaliuk, todl vak pati savaime usi degdavo.
(Bandym galima atlikti, tik mokytojui dalyvaujant!)

Vanduo udega. Upilti vandeniu (iuo atveju jis katalizatorius), aliuminio milteliai energingai jungiasi su jodo milteliais. Kadangi, vyk s tant reakcijai, isiskiria daug ilumos, milteli miinys suliepsnoja. Ne118

prastos ivaizdos dmai, kurie susidaro, iai reakcijai vykstant, yra jodo, nespjusio sijungti j reakcij, garai. Ruoiantis bandymui, jodo milteli reikia imti truput maiau, neou aliuminio, ir j miin rpestingai imaiyti, kad jodo gar susidaryt kuo maiau. Nedeganti nosin. Nosin i anksto buvo sudrkinta vandeniu o paskui acetonu. Degant acetonui, ilumos isiskiria tiek nedaug kad jos neutenka netgi nosinei idiovinti. Ugnis be degtuk. Kalio permanganatas (KMnO4) labai nepatva rios mangano perrugties (HMnO4) druska; ji lengvai skaidosi, iskir dama deguon ir todl yra labai stiprus oksidatorius. Kalio permanga natui reaguojant su sieros rgtimi, vyksta main reakcija; ios reakci jos metu susidariusi mangano perrgtis susiskaido, ir gaunamas man gano perrgties anhidridas (27) labai stiprus oksidatorius, kuris udega spirit. Glicerino laas, ulajs ant kalio permanganato milteli, yra labai energingai oksiduojamas ir beveik tuoj pat usidega. ,,vaigdi lietus1 1 . Kaitinamas kalio permanganatas susiskaido ka lio manganat (24), mangano dioksid ( ) ir deguon. Deguonis isiskyrimo momentu yra atominiame bvyje. Jis udega anglies ir g ele ies milteli miin. Degant susidars anglies dioksidas, pereidamas pro milteli miin, imeta i jo kaitusias geleies daleles, sudarydamas vaigdi liet". ^ Parakas i cukraus. Parako, kur pagamino Olegas i cukraus, sud tyje buvo Bertoleto druskos ( ) , kuri, apskritai, kaitinant lengvai skaidosi, sudarydama kalio chlorid ir deguon. Jai reaguojant su sie ros rgtimi, vyksta main reakcija, o vliau chloro rgtis skyla vanden, deguon ir chloro dioksid ( 2), kuris energingai skyla, iskirdamas deguon, ir udega cukr. Kadangi reakcija vystosi labai greitai, cukrus sudega beveik akimirksniu, kaip ir parakas. Fejerverkas skystyje. Kai kalio permanganato kruopelyts pasiek spirito ir sieros rgties rib, tarp j ir rgties prasidjo reakcija, ku riai vykstant, kaip ir ugnies be degtuk gavimo atveju, isiskirdavo deguonis. iam reaguojant su spiritu, pasirodo tvyksteljimai (usidega labai nedidel spirito dalis). Liepsnos nudaymas. Pirmoji popieriaus juostel nebuvo niekuo vei kiama. Antrj juostel Olegas panardino prisotint Bertoleto druskos tirpal, idiovino ir po to vl panardino t pat tirpal, kartodamas i operacij tol, kol popieriaus lapelis nepasideng Bertoleto druskos kristalliais. Treioji popieriaus juostel buvo paveikta tokiu pat bdu Bertoleto druskos tirpalu su natrio salietros priemaia, ketvirtoji Bertoleto druskos tirpalu su stroncio nitrato priemaia, penktoji Bertoleto druskos tirpalu su bario nitrato tirpalo priemaia. Kaip inoma, natrio druskos liepsn nudao geltonai, vario druskos ydrai, stroncio drus kos raudonai, o bario druskos aliai. Todl popieriaus juostels deg skirting spalv liepsnomis. Atsisveikinim o saliutas. Stalo paviriaus virpjimas nuo lazdos sm gio sukl Bertoleto druskos ir fosforo daleli trynimsi vien kitas. Tai savo ruotu iauk Bertoleto druskos skilimo reakcij, kurios metu ir suliepsnojo fosforas. Prasidjusi reakcija beveik akimirksniu apima vis miin, kuris sudegdamas sprogsta.
119

Didysis eliksyras
Auksas" i vino cukraus. vino cukrus vino acetatas ( , pavadintas taip dl saldaus skonio. pylus kart vino cukraus" tirpal eliksyro (kalio jodido vandeninio tirpalo), susidaro gerai tirpstantis vandenyje kalio acetatas (CH3COOK) ir tirpstantis tik kartame vandenyje vino jodidas (PbJ2). Ataldius kolb, vino jodido tirpumas smarkiai sumaja, ir jis isiskiria kristalliais, panaiais aukso kruopelytes.
Eliksyras ir metal korozija. Eliksyras", kuris sultino druskos rgties poveik geleiai, buvo formalinas. itokios mediagos vadinamos inhibitoriais, o rgtys, kuriose j yra, inhibituotomis. Rgi reakcij su klintimis ir kitomis mediagomis inhibitoriai nesultina. Apanglja nekaltinamas. Eliksyro" vaidmen atliko koncentruota sieros rgtis, kuri gali paversti anglimi organines mediagas. Jai rea guojant su cukrumi, kur sudaro anglis, vandenilis ir deguonis (C12H 22O 11), sieros rgtis atm i jo vandenil ir deguon, o isiskiriantis anglies dioksidas ipt mas, kuri daugiausia sudar anglis. Ula kaitinamas. ,,Eliksyras", tariamai turs nepaprast savybi ualti nealdomas ir tuo pat metu kaisti, yra natrio tiosulfatas ( 5 ) . 48C temperatroje i druska itirpsta esaniame joje kristalizaciniame vandenyje, o paskui gali likti skysta ir em esnje temperatroje. Jei j bersime kelet tos paios druskos kristalli, skystis vl virs kristaliniu natrio tiosulfatuuals1 1 . Kadangi, vyks tant skysio kristalizacijos procesui, isiskiria iluma, jis ula", kylant temperatrai.

YMIEJI MUSU ALIES CHEMIKAI


M ichailas Lomonosovas ( r ITll 1765) tai vienas teorijos apie mediag atomin-molekulin sandar pradinink. Jis atrado ir rod mediag tvarumo dsn ir pirm kart nustat, kad metalai virsta nuodegomis (oksiduojasi), jungdamiesi su oro dalimi (deguonimi). Jis kr pirmj mokslin chemijos laboratorij Rusijoje ir buvo pirmasis chemijos profesorius rusas. N iko la ju s Z in in a s (1812 1880) igarsino rus moksl, atrasda mas bd anilinui gauti (anilinas aliava dirbtini da ir daugelio kit mediag gamybai). is atradimas dav pradi vienos svarbiausij chemijos pramons ak anilino-da pramons vystymuisi. N ik o la ju s Beketovas (1826 1911) pirmasis po M. Lomonosovo skait fizins chemijos kurs ir kr pirmj fizikos ir chemijos skyri universitete. Jis atrado metal redukavimo i j oksid aliuminiu reakcij, tuo paddamas pagrindus aliuminiotermijai. A leksa n d ra s B u tlero va s (1828 1886) sukr organini media g chemins sandaros teorij, kuri yra ndiens organins chemijos pa grindas. is mokslas dav pradi spariam organins chemijos vysty muisi ir galino gauti dirbtinius daus, sintetin kauiuk, cheminius pluotus, plastmases ir daugel kit mediag. Po to jis pirm kart
120

sintetiniu budu gavo cukrin mediag, ir tai padjo sutriukinti klai ding teorij apie gyvybin jg", be kurios, es, negalinios susidaryti organins mediagos.

D tn itriju s Mendelejevas (1834 1907) atrado periodin dsn ir sukr periodin chemini element sistem, suvaidinusi milinik vaidmen chemijos ir fizikos vystymesi. Jis taip pat sukr hidratin tir pal teorij, kuri padjo giliau atskleisti tirpal savybes ir arm, rgi bei drusk (elektrolit) tarpusavio reakcijas; pirm kart ikl mint apie akmens anglies poemin dujofikavim. Ypa dideli jo nuopelnai naftos pramons ivystymui mus alyje. Neseniai atrastas 101-asis cheminis elementas buvo pavadintas men deleviu'1 tai oficialus pasaulins-istorins jo atradim reikms mokslui ir mokslinei-techninei monijos paangai pripainimas. Vladim iras Markovnikovas (1838 1904) A. Butlerovo moki nys tyrinjo atom tarpusavio sveik molekulse ir ne labai verting indl mokslo apie chemin mediag sandar ivystym. Naftos sudtyje jis atrado anksiau neinomas mediagas naftenus ir pirm kart panaudojo sieros rgt kaip katalizatori esteriams gauti. N ikolajus Kurnakovas (1860 1941) tarybinis chemikas, su krs fizin-chemin analiz, turini labai didel mokslin ir praktin reikm. Itin svarbs mokslui ir praktikai yra jo darbai apie metal ly dinius, galin paruoti metal lydini su visomis reikalingomis savy bmis gavimo bdus. Kurnakovo darbai, nagrinjantys drusk tirpalus, padjo numatyti, kad Kamos ups rajone yra kalio drusk telkiniai, kurie vliau i tikrj buvo atrasti. Aleksandras Favorskis (1860 1945) tarybinis chemikas, akademikas ir Socialistinio Darbo Didvyris. Ypa didel praktin reik m turjo jo darbai apie acetilen ir kitus acetileninius angliavandeni lius. J dka i acetileno dabar galima gauti kauiuk, organin stikl ir daugel kit mediag. N ikolajus Zelinskis [ 1861 1953) tarybinis chemikas, akademi kas ir Socialistinio Darbo Didvyris, padars daug atradim, turini la b a i. didel mokslin ir praktin reikm. Labai svarbs jo_ darbai, nagrin jantys baltymini mediag sudt ir sandar. Jis sukur pirmj ang lies dujokauk. Sergejus Lebedevas (1874^1934) tarybinis chemikas, kuris igarsino ms moksl, atrasdamas bd, kaip gauti dirbtin (sintetin) kauiuk i etilo alkoholio. Jis pirm kart ms alye gyvendino sin tetinio kauiuko (SK) pramonin gavimo bd.

ATSAKYMAI VIKTORINOS AR MOKI CHEMIJ? KLAUSIMUS


1) Valgomuoju " vadinamas alavas, turintis ne daugiau kaip 1 % vino. Jis naudojamas skardos konserv dutms gamybai, virduli, prikaistuv ir kit virtuvs reikmen alavavimui. Alavas, turintis daug

121

vino, iam reikalui nenaudojamas, nes, reaguodamas su mediagomis, esaniomis maisto produktuose, sudaro nuodingsias vino druskas, ku riomis galima apsinuodyti. Dl ios prieasties virtuvs ind negalima ulituoti vino-alavo lydiniu ir kitais vininiais lydmetaliais. Turintis daug vino alavas, pramonje naudojamas litavimui ir lydi ni paruoimui, vadinamas techniniu. 2) Korundas gamtinis bevandenis aliuminio oksidas (AbO3), tam siai pilkos spalvos mineralas, kietumu nusileidiantis tik deimantui. Gamtinis aliuminio oksidas, turintis daugiau priemai, negu korundas, vadinamas vitru. Karborundas (SiC) silicio karbidas, gaunamas dirbtiniu bdu elekt rinse krosnyse i kvarco smlio ir kokso, toks pat kietas, kaip ir korundas. Korundas, vitras ir karborundas plaiai naudojami pramonje kaip abrazyvins (apdirbimo) mediagos galandimo ir lifavimo rat, milteli bei vitrinio popieriaus gamybai. 3) Kaustin soda natrio hidroksidas NaOH vienas stipriausi arm. Kalcinuota soda (bevanden soda) normalioji druska (natrio karbonatas). Kristalin soda IOH2O natrio karbonato kristalohidratas. Geriamoji (valgomoji) soda NaHCCb rgioj i druska (natrio hidrokarbonatas). 4) Amonio hidroksidas amoniako duj vandeninis tirpalas. Amo niakui NH3 reaguojant su vandeniu, susidaro netvirtas, egzistuojantis tik tirpalo pavidalu amonio hidroksidas (NH 4OH). Amonio hidroksidas turi armo savybi. Amonio chloridas (NH4CI) druska. 5) Skystasis stiklas silicio rgties kalio arba natrio druska (NaoSi0 3 ir K2S1 O 3) kieta kristalin mediaga, gerai tirpstanti vande nyje. Skystasis stiklas tai ratins (silikatiniai) klijai. Jis naudojamas ugniai atspari da ir audini, muilo gamybai ir daugelyje kit gamy bos ak. Nam apyvokos darbuose vartojamas skalbiniams skalbti. 6 ) Koncentruota sieros rgtis paprastoje temperatroje nereaguoja su geleimi ir todl gali bti perveama plieninse cisternose. Atidarius iaup ir ang, sieros rgtis godiai sugeria drgm i oro ir greit virsta rgties tirpalu, smarkiai daniu cistern sieneles. 7) Pavyzdiui, inhibituota vadinama druskos rgtis su formalino arba kit mediag (inhibitori), ltinani jos jungimosi su metalais reakcij, priemaia. Druskos rgtis su i mediag priemaia gali bti ne tik perveama metalinse cisternose, bet ir laikoma jose gana ilgai. 8 ) sdinta rgtis cinko chlorido vandeninis tirpalas. Pavadini mas kils nuo jos gaminimo bdo: cinkas tirpinamas (sdinamas) druskos rgtyje. Cinko dedama tol, kol nustoja isiskirti vandenilis. Esdinta rgtis naudojama, lituojant alavu. Ja sudrkintas metalo pavirius kaitinamas pasidengia cinko chlorido sluoksniu, kuris trukdo susidaryti metalo oksido plvelei. 9) Paprastoje temperatroje akmens angl ltai oksiduoja deguonis, iskirdamas ilum. Nedidelje anglies krvoje tokiu bdu isiskirianti iluma ieina i jos su oru ir isisklaido erdvje. Todl temperatra joje ymiai nepakyla. Angli tankumas didels krvos viduje neleidia ilumai ieiti ! paviri, todl temperatra joje pamau kyla. Kai tik temperatra krvos viduryje pasidaro pakankamai aukta, lta anglies oksidacija joje gali virsti degimu, ir tada anglis pati savaime usidega.
122

Siekiant ukirsti keli akmens anglies savaiminiam usidegimui, ii sukraunama nedidelmis 1,5 2 m aukio ir ploio krvomis arba rie tuvmis. Jei dl koki nors prieasi to negalima padaryti, krv kiami keli vamzdiai, kurie padeda paalinti ilum ir neleidia kilti temperatrai. 10) N epilnoje benzino statinje susidaro jo gar su oru miinys, sprogstantis net nuo menkiausios kibirktls. Todl, kilus gaisrui, j pavojingesn u piln benzino statin. 11) Vjas labai greitai ataldo ma degtuko paviri iki tempe raturos, emesns u medienos usidegimo temperatr, ir todl degtu kas ugsta. O taip smarkiai ataldyti didel laue degani malk paviri vejas negali. Be to, puiant vjui, prie degani malk nuolat patenka gryno oro, todl jos vis labiau siliepsnoja. 12) A lyvuoti skudurai gana didelje piuven krvoje gali patys savaime usidegti nuo tos ilumos, kuri isiskiria, vykstant ltai oksi dacijai. 13) Naftos dujos tai miinys duj, susidarani vienu metu su nafta ir itirpstani joje. Naftos dujose yra apie 75% ir daugiau metano duj CH4 ir nedidelis kiekis etano C2H6, propano C3H8 ir butano C4Hi0 duj bei lengvojo benzino gazolino gar. Gamtini duj sandara madaug tokia pati, kaip ir naftos duj, tik jose yra daugiau metano (apie 95%) ir maiau benzino gar. Nuo naftos duj jos skiriasi tuo, kad sudaro savarankikus (atskirus nuo naf tos) telkinius. Pelki dujos miinys duj, susidarani, pvant d] tam tikr bakterij veikim o augal liekanoms pelki dugne (neprieinant orui). Jas sudaro metano dujos (apie 70%) ir anglies dioksidas su kit duj priemaiomis. Kasykl dujos taip pat miinys, sudarytas daugiausia i metano. Kasykl dujos susidaro kartu su akmens anglimi ir pro plyius patenka achtas, kur, susimaiiusios su oru, sudaro pavojing sprogstamj miin. 14) Etilintas benzinas tai benzinas su nedidele specialios media gos (vino tetraetilo) priemaia, kuri didina benzino gar atsparum detonacijai. (Veikiant automobilio varikliui, cilindruose vyksta serija sprogim, trukdani normaliai dirbti motorui ir mainani jo galin gum.) vino tetiaetilas nuodai! Ypa pavojingas etilintas benzinas tuo, kad nukentjusio organizme apsinuodijimo poymiai pastebimi ne i karto, o po keli valand arba net par. Todl jokiu bdu negalima leisti, kad etilintas benzinas patekt ant mogaus drabui, odos ir ypa organizmo vid. Naudoti etilint benzin buitiniams reikalams (pa vyzdiui, drabui valymui ar primusui udegti) grietai draudiama. 15) Antifrizai vandeniniai alkoholio ir glicerino (arba skysio, vadinamo etileno glikoliu) tirpalai, ulantys tik labai emoje tempe ratroje. Jie iem kartu su vandeniu pilami automain ir traktori radiatorius. 16) Stabdomasis skystis yra miinys, sudarytas i glicerino arba rici nos aliejaus (4050%) ir spirito arba acetono. Jis pilamas automa inos su hidrauliniais stabdiais stabdomsias konstrukcijas. Sis skystis neula, net esant 4050C emiau nulio, neigaruoja ir kartomis dienomis bei neida stabdomj konstrukcij gumini detali (vamz deli, tarpikli ir apmov). N et dalies jo negalima pakeisti autolu, nes pastarasis greitai sugadina ias detales.
123

17) Degant natralaus ilko silui, jauiamas svylanio plauko kva pas, o degant dirbtinio ilko silui, popieriaus arba medvilnini audi ni kvapas. 18) Kukurzai tai ne tik grdai, silosas, duona, pienas ir msa, bet ir labai vertinga aliava chemijos pramonei. Spirito varyklose i kukurz grd gaunamas etilo alkoholis, fuzelis (aliava brangi kva pij mediag gamybai), anglies dioksidas ir laugtai (labai vertingas paaras gyvuliams). Krakmolo-sirupo gamyklose i kukurz grd gaunamas krakmolas, dekstrinas, gliukoz (vynuoginis cukrus), sirupas, i kurio gaminami saldainiai ir daugelis konditerijos gamini. I kukurz stieb hidrolizs gamyklose gaunamas etilo alkoholis, metilo alkoholis (medio spiritas), terpentinas, anglies dioksidas ir furfurolas skystis, reikalingas cheminio pluoto nailono, plastmasi ir daugelio kit mediag gamybai.

PERSKAITYK!
J. D a n k o r Kin paslaptis, Vilnius, 1960. 2. R o n i , Kova dl ugnies, Vilnius, 1947. M. S v e n i k o v a s , Stiklo paslaptys, Kaunas, 1948. K. D a u k a s , Jau 104, Vilnius, 1965.
E. . , , ., 1957. . . e , , ., 1956. . , , . , 1956. . , , . , 1959. . , , . , 1961. . . , , . , 1960. . . 3 H . . . , ., 1958. . , . . , 1959. . , , . , 1956. . , , . , 1954. . T o i i i i h , , ., 1956. . . , , . , 1959. . , - , . , 1953. . , , . , 1959. . . - , ., 1955.

T U R I N Y S
B burtininks chemijos praeities Ir dabarties Legenda apie filosofin akmen ........................... 5 Vienos hipotezs gimimas ir mirtis ........................... I gumos istorijos ......................................................... Stebuklingosios dervos ................................................. Kietasis benzinas ............................................................ Pasakojimai-msls Alavo maras" ................................................................ Alavo trakjimas1 1 ..................................................... Sidabrini tauri paslaptis ............................................ Sausasis ledas" ............................................................. Degus oras" .................................................................... Senelio Pachomo indikatorius .................................... Netiktas reikinys ....................................................... Nepaprasti pelenai ......................................................... Kas yra vanduo? ............................................................. Kas atsitiko? ...................................................................... Sugeds formalinas ......................................................... Vynas gesina ugn ......................................................... Bandymai-m|sls Nepaprasti" bandymai su paprastais vitos kiau iniais ............................................................................. Limonado milteliai ......................................................... Fotografavimas" laidyne ............................................ domiosios pirotechnikos la b o ra to rijo je................... Didysis eliksyras ............................................................. Nepaprastas raalas ........................................................ Kitados Kas yra ch em ija ? ............................................................. Kas yra chemikai? ......................................................... Pranaai prie savo vali ............................................. Kaip sodininkas Monj pateko istorij ............... Bdavo ir taip .................................................................. Tikslios yms .................................................................. Pamoka pagyrnam s........................................................ Stibio trisulfidas .............................................................. V ieno medalio istorija ................................................. Nepavyko! .......................................................................... Netinkama ruda" ........................................................ Sidabriktis" ................. ............................................. Naudingas neatsargumas ........................................
126
94

;22 34 47 54 61 62 63 63 64
66

67 69 70 71 73 74

77 79 80 81 87 91

94 95 95 95 ?o 9 9/ ^ 90 y

N esvetingas sutikimas ................................................... Kaip buvo atrastas sacharinas .................................... Patikimas b d a s.............................................................. .. Patikima priemon ......................................................... Likimo ironija .................................................................. Nepaprastas sandris .....................................................

99 99 100

100
101

101

doms skaiiai ir faktai .............................................................. Pagalvok ir atsakyk


Ar inai ms alies ymiuosius chemikus? ___ Viktorinos Ar moki chemij?" klausimai ............ Atsakymai Atsakymai pasakojim-msli k la u sim u s............... Bandym-msli atsakymai ........................................... ymieji ms alies chemikai .................................... Atsakymai viktorinos Ar moki chemij?" klau simus ..........................................................................

102
111 114 115 117 120
121


, ,

Vert /. Astrauskien Redaktor N. Kreimeriene Virelis G. Okinyts Meninis redaktorius A. Pakelinas Techn. redaktor /. Pereviien Korektor /. Gervien

Duota rinkti 1966.V.20. Pasirayta spausdinti 1966.IX.14. Popierius 84108/2, 4 sp. Ink., 6,72 apsk. sp. Ink., 6,76 leid. Ink. Tiraas 10 000 egz Leidykla ,,viesa**, Kaunas, Donelaiio 6. Leidinio Nr. 4579. Spausdino Valst. V. Kapsuko-Mickeviiaus v. spaustuv Kaunas, Lenino pr. 23. Us. Nr. 1189.

Kaina 27 kp.