KAY HOF F M A N

PARODYKITE

VIDIN

JG

I vokiei kalbos vert JULIJA N A V IC K A IT

A lm a littera

UDK 159.92-055 Ho-73

Versta i: Kay Hoffman CHARIZMA-TRAINING FR FRAUEN

ISBN 9955-24-200-0

Heinrich Hugendubel Verlag, Kreuzlingen/Mnchen 1999 Visos teiss saugomos Vertimas lietuvi kalb, Julija Navickait, 2006 Leidykla Alma littera", 2006

Sk i r i u s a v o M o t i n o s a t m i n i m u i

Turinys

Pratim ir ritual sraas.....................................................................9 Pratarm ................................................................................................ 11 vadas...................................................................................................... 15 Charizmos treniruots koncepcija.................................................... 15 Charizma kaip estetinis fenomenas ir etin problem a.................16 Kodl charizmos treniruot moterims?............................................18 Dvylika treniruots p rin cip ............................................................ 23 1. Charizma kaip auktesniosios savasties ir a ik a ...................31 Charizma reikia sisti ir priimti vienu m e t u ............................... 33 Sveikavimo aspektas charizmos sam pratoje............................... 36 Patriarchato charizma ir naujos charizmos form os....................... 39 Charizma kaip saviraika...................................................................41 Vyrikos didvyri kelions ir moterikas ilaisvinimo kelias . . . 42 Charizma, savs atskleidimas ir gimimas i n a u jo ....................... 44 Savastis ir ne savastis, sava" ir svetima"......................................47 Savivokos ip ltojim as.......................................................................47 Skirtumas tarp atrodyti" ir bti"..................................................58 Klasikin pasmons koncepcija ir nauja transo technika...........59 Sukurkite elgesio alternatyvas.......................................................... 66 Imokto elgesio patikrinimas ir keitim as........................................68 Suvokim ivalym as...........................................................................69 Savos vizijos p aiek os.........................................................................73

Vizija, vidin uduotis, inia, rezonansas........................................87 Charizma, savasties transcendencija, krybikum as...................90 Savo krybikumo atradimas............................................................ 92 Suteikite ans savo krybinms g a lio m s ..................................... 94 Bdai atrasti krybikum ...............................................................101 Keliai krybins jgos lin k ...............................................................105 Laikinum paverskite savo itekliais..............................................107 Savistaba per vidin a tstu m .......................................................... 114 Meils ir galios k a ita ......................................................................... 119 Sinergija ir ch arizm a......................................................................... 129 Js, Visatos proto ir krybikumo rezon ansas......................... 137 Kontaktas su tuo, kas yra ir kas gali bti, ventoji G yvat................................................................................... 140 2. Charizmatiko savasties ipltim o pratim ai......................... 143 odius kildinkite i ird ies............................................................ 175 3. Gydantis pirm yki vaizdini p o v eik is............................... 181 Afroamerikiei deivs ir j okis kaip moterikos patirties archetipai............................................................................. 189 Dvasinis kno darbas: knas susikuria nauj savast.................197 4. Charizmos treniruots ritualai..................................................212 Js asmeninio ritualo matmenys"..............................................212 Ritualo inscenizacija........................................................................ 213 Klausimai kuriant ritual................................................................ 214 Kurstykite vidin ugn - perjimo ritualai................................... 226 Perjimo ritualai ir charizma - mano patirtis............................... 229

Pratim ir ritual sraas

vadin meditacija................................................................................... 27
1. Paeist rib itaisym as.................................................................53 Js - m oteris..................................................................................... 61 Priimti - paleisti (neprisiriti) - leisti b t i ................................. 71 Js vidin v izija ............................................................................. 78 Per trans priartkite prie savo v iz ijo s........................................81 Leisti vykti uuot privalti daryti................................................86 Tapkite krybinga........................................................................... 95 Krybins jgos vidins vietos.................................................... 105 Semkits jg i tapsmo ir laikinum o....................................... 111 Ekstazs galima im ok ti.............................................................. 122 Kaip pasaul ateina nau ja.......................................................... 128 Kelias savo charizm per trans................................................132 Vaizdai ir sivaizdavimai charizmos tran su i........................... 133 Kas yra js rankose?.................................................................. 141 2. Knas kaip savastis...................................................................... 144 Gamta kaip savastis...................................................................... 145 A kaip subjektas savasties erdvje........................................... 146 Savasties erdv ir grtamasis ryys su savastim i...................148 Savasties ipltimas ir neigiamos tikrovs" integracija___ 149 Iplstai savasiai kiekvienas patyrimas tampa itekliais . . . 150 Suderinkite jgas ir baim es.......................................................... 152 Integracija per intuicij................................................................ 154 Pilvas, irdis ir g a lv a .................................................................... 157 Dvasios knijimas, kno sudvasinimas................................... 162 Esms atrad im as.......................................................................... 166

Auktesniosios savasties atrad im as.......................................... 167 I viesos pastatykite ventov.................................................... 169 Drauge pajuskite e s m .................................................................171 Platus begalybs la n k a s...............................................................171 Imokite vadovautis d v a sia ........................................................ 173 Ilaisvinimo p ro c e sa s...................................................................178 3. Didysis ratas....................................................................................183 Pusmnulis, taur, la a s ...............................................................185 Banga, o k is ....................................................................................186 Spindulys, liepsna, strl ir pasiryim as..................................187 ems deiv Nana Buruku.......................................................... 191 Jr vandens deiv Jemanja - transo kelion........................... 195 Glo vandens deiv O shun.......................................................... 196 Audros deiv J a n sa .......................................................................197 Transo kelion per moters kn.................................................. 197 Lsteli atmintis ir audini sm on ..........................................199 Sudvasintas idealo knijim as.................................................... 200 Dialogas tarp realiojo A (senojo A) ir idealiojo A (naujos savasties).....................................................................201 Laikas yra up, jra.......................................................................203 Kelions laike ir kno pozos........................................................ 204 Kelions laike vairiais gyvenimo aspektais............................. 206 Transo kelion per moterikj mnesio c ik l ......................... 208 Balta, Raudona, Juoda - mitiniai moters gyvenimo fazi p avid alai...............................................................................209 4. Ritualo elem entai...........................................................................216 Js charizmos mandala.............................................................. 220 Mandala ir judesio m editacija....................................................222 Charizmos balsai ir pavidalai.............. ....................................... 224 Integruokite nauj informacij pasitelkusi m a n d a l .............225

Pratarm

Jei dar visai neseniai mans kas bt paklauss, ar noriau pakeisti lyt ir tapti vyru, net nedvejodama biau atsakiusi taip". Kiek prisimenu, niekada nenorjau bti mergaite arba moterimi. Bet kadangi buvau mergaite ir tapau moterimi, knas kaip lyties rodymas mano smonje visai neegzista vo, nebent tik kaip objektas, savotikas priedas". Sakydama a", turdavau galvoje vyrikj A. Taip buvo jau tada, kai vaikystje pradjau kurti visokias istorijas. Buvo plikas A, didvyris A, mediotojas ir seklys A, nuotyki iekotojas A, vliau ir keliautojas bei savo keliones apraantis A, o galiau siai mstantis A, analizuojantis savo patirt. Visas ias A for mas siejo viena bendra savyb - jos buvo vyrikos gimins. Savo kno potyrius a paprasiausiai neigiau, jie neturjo man jokios reikms - ir kam ia domu, kaip igyvenau savo pirmas menstruacijas? A vilkau jas savo fantazijas, kuriose traukiau yg kaip narsus karys, liejantis krauj u Tvyn. Kai jaunystje susidomjau egzistencializmu, mano smo n buvo stipresniojo smon ir tas stipresnysis, aiku, buvo vyrikos gimins. Jis pakl visus manomus siaubus, taiau niekada nepastojo ir nepagimd kdikio. Vyrikasis A mst apie mogik egzistencij, conditio humana, o tuo metu mo terikasis knas buvo apirimas moter gydytojo. Jis buvo atitinkamai preparuotas ir paruotas naudoti pagal paskirt. A niekada nesukau sau galvos, ar piliuls mano knui ge rai, ar ne. Susirpindavau tik tada, kai depresija prisikasda-

11

vo iki mano smons, nes kakur buvo paeista pusiausvyra ir mano sielai ikilo pavojus. Tada griebdavausi terapijos ir analizuodavau savo sapnus. Sapnuose regdavau narsius vyrus - A figras. Juos supo beads dykumos, neimatuojamos bedugns, tamsi aud ringa jra ir klampios pelks. Niekaip nebiau pagalvoju si, kad esu su tuo kaip nors susijusi, k jau kalbti apie tai, kad toji jra ir bevais em galt bti manojo A pavida lai. A leidau tiems pavidalams kalbti, o jie skundsi meils stoka, atsainumu, netgi aplaidumu, kuriuos jiems teko ks ti. Suvokiau tos kanios dyd, tik ilgai nesupratau, kad toji kania - mano. Kaskart uplsdavo slegiantis beprasmybs jausmas, prisidengus prisiminimais apie ilgas valandas, pra leistas tvankiose mokyklos klasse, kai u lango vidurvasaris spavo tamsi, sodri katon alum. Klausiausi dzgimo, jauiau veln dvelksm: vasara. Ir jauiausi kalinta savo ne mgstamame kne. Skaitydama Dekart gerai supratau, kodl jis atskiria s mon (res cogitans, dvasia) ir kn (res extensa, materija). Juk jis buvo vyras ir turjo teising" kn. Vyro knas man atro d nekaltas, nes buvo nesuteptas". Vyro knui niekas nieko negaljo padaryti, negaljo j siskverbti, jis buvo sandarus ir udaras, todl saugus. Toks nerim keliantis moters kno atvirumas uklupda vo mane sapnuose. I ten jis lm mano mstym, gyvenimo pajautim, mano gyvensen. Tad vengiau sapn, bijojau usi merkti, nes tuoj pat vl bdavau traukta to sapno. Prieingai, atmerktomis akimis velgiau platj pasaul i vieno tako, pati neuimdama jokios erdvs. is takas buvo mano vyrika smon, takin smon, neturinti dimensijos. Ji atpaino i orje esanius objektus, lygino juos, svarst ir vertino. 12

Vokiei kalba irgi prisidjo prie mano vyrikos tapaty bs, nes vokiei kalboje m ogus yra vyrikos gimins. Kai kalbama bendrai apie visus, kalbama vyrika gimine. Mote rika gimin - iimtis, ji apibdinama kaip dalis ir yra ypa tingai iskiriama. Dar ir iandien mane tai glumina. Moteri kas knas, iskirtin nuoga dimensija j stebinios bendrybs akivaizdoje, kuri (argi galt bti kitaip) vlgi yra vyrikos gimins. Bendryb kaip ir bet kuris vyras, visikai suvok damas savo vieno viepatavim, velgia i aukto moters kn, kuris leidiasi atpastamas i simptom. Net jei tai bt apibendrinimai, jie bt patologins prigimties. Jie by loja apie periodikai pasikartojanius procesus, apie anoma lijas, kurios tuos procesus pertraukia. Moters knas niekada nebus toks normalus kaip vyro jau vien dl tos prieasties, kad vyrikas mstymas ir vyrikas kalbjimas nustato tas normas, kuriomis matuojamas normalumas. Bet koks nukry pimas yra nepriimtinas. Savo moterik savast pastebjau i baims. Kai paauglys tje apirdavau save arba netyia atsidurdavau prie veid rod, mano vyrikasis A galvodavo apie rykjanius jam pri skirto kno ikilumus ir paburkimus: Ar tie ikilumai taip ir dids? Ir kuo tai baigsis?" Mano pasmon tikrai inojo: a niekada nenorjau bti tokia kaip mano motina. Taiau mano smon tokios galimybs ir nemat. Mano gyvenimas klost si kitaip nei motinos. Kai ji mir, mane slg jausmas, kad jos gyvenimas buvo sunkus ir tokio ji nenusipeln. Visada ma niau, kad mano motina buvo labai nelaiminga. Taiau sap nuose a buvau kai ko pamokyta. Man pasirod motina, visa spinddama ir kupina palaimos. Ji kalbjo man patikindama, kad esanti laiminga ir nugyvenusi laiming gyvenim. 13

Man buvo sunku tai suvokti ir mano pasaulira susvy ravo. Pirmiausia tai pajutau knu, kuris primin savo mo terik atvirum ir skatino atverti dvasi. Perkopiau antr gyvenimo pus ir tik dabar atrandu save. Matyt, motinos gyvenimas man buvo tas pavyzdys, kuris trukd skleistis mano paios moterikumui, ar kaip tai pavadintum. Su jos mirtimi to pavyzdio autoritetas ugeso ir ilaisvino mane nuo susikurt nuostat. Ligi tol konkretaus jos pavyzdio suabsoliutinimas trukd man paiai tapti konkreiai. Dabar pamau atradau, k reikia bti moterimi. A suvokiu dabar t su visomis jos teikiamomis galimybmis, itas suvokimas yra neikreiptas ir laisvas. Pagaliau radau savo moterikj A. N uo iol visos mano pasakojamos gyvenimo istorijos bus tikros, nes igyvenau jas pati, o ne igalvojau. Pagaliau galiu susitaikyti ir su tuo, kad nebtinai privalau visada k nors veikti, - galiu paprasiausiai tiktai bti. Taip pat neprivalau visada mstyti - galiu tiesiog gyventi. Nepri valau niekam nieko rodyti. Utenka, kad esu ir esu tokia, kokia esu. Man tai suteikia ramybs, kurios nepainojau iki motinos mirties. Anksiau a nuolat jauiau neaik nerim. Dabar manyje isilaisvino mano moterikumo paveikslas. Charizmos treniruot moterims sudariau veikiama ito i silaisvinimo. Staiga man tapo aiku, kad tokia treniruot ir yra ta forma, kokia visada norjau dirbti su monmis, su moterimis. Pasitelkdama j noriau padti moterims rasti savit, autentik, tik joms tinkani saviraik. Kadangi vis daugiau moter uima vadovaujanius postus, ilgainiui susi formavo moteriko vadovavimo stiliaus mokykla. Bet io sti liaus apibdinimas neturt apsiriboti tik lyties nurodymu. Kay Hoffmann

[vadas

Charizmos treniruots koncepcija

Charizma yra stiprus mogaus spinduliavimas, tokio mo gaus, kuris ireikia asmenines galias ir patraukia kitus mones pasiekdamas pat giliausi, j smonei neprieinam lkesi, vili ir baimi lygmen. Charizma dar supranta ma kaip stiprus avesys, m og gaubianti atmosfera ir vy tjimas, ji gimininga aurai ir aureolei. Charizmos veikimas nepriklauso nuo valios ir proto. Tai iracionalus fenomenas, atstovaujantis apsivietusios iuolaikikos visuomens ne matomai pusei. ia prasme charizma negali bti sukurta, ji arba savaime yra, arba jos nra. Taiau charizma - tai ne tik savyb, bet ir bsena, kuri m ogus gali smoningai pasinerti ir daryti poveik sociali nje aplinkoje. Charizma yra rezultatas tokio proceso, kuria me pasireikia keli veiksniai. Treniruot - o treniravimasis yra ne kas kita, kaip laipsnikas judjimas pasirinkta krypti mi - manoma tokiu atveju, kai ingsnis po ingsnio tobulja asmenyb, ir is tobuljimas visada susijs su kitais eimos, grups, kolektyvo ar visuomens nariais. Moterys - ne tik va dovs - mokosi pasakyti tai, k turi pasakyti. Jos mokosi at skleisti savo vidines galias ir ireikti save. Kartu jos mokosi: susikurti laisvumo ir atvirumo bsen, padedani ne reikti savo paios vali, o be iankstinio ir impulsyvaus vertinimo priimti spdi visum; 15

 eiti nauju keliu ir umegzti ryius ten, kur anksiau j ne buvo; nevengti rizikos, pasinerti ir pasiduoti neiniai negalvojant, kur tai veda, bet ir neprarandant savs; igyventi procesus, nors ir vykstanius nuosekliai, bet ne prasta chronologija pradia-pabaiga", o kitapus mums prastos prieastins ir linijins laiko sampratos; sukurti ry pasmons lygmeniu, j palaikyti ir ireikti vi suotinai priimtinu bdu.

Charizma kaip estetinis fenomenas ir etin problema

Charizmos daug kas nepripasta, nes tai iracionalus feno menas, vadinasi, ji nekontroliuojama ir nepavaldi konvencionalioms morals taisyklms. Taiau uuot atrinus prietaravimus tarp protingo, bet nepatrauklaus racionalumo ir elektrinanio iracionalumo, vertt geriau imtis tiesti tarp j tiltus ir nebijoti eksperimen tuoti. Man charizmos treniruot tra eksperimentas, taiau labai veiksmingas ir turintis ateit, nes eksperimentuodamos galtume tiesiogiai patirti, kad turime prigimtin teis charizm, kai tiktai tam pasiryime. O ar pasiryime, tai irgi to paties eksperimento dalis. is klausimas yra ir dalis tre niruots. Kad ir koks bt atsakymas, mes tapsime jautres ns, atviresns, smoningesns ir atsakingesns atvilgiu to, kas iki iol buvo laikoma nekontroliuojama, - ms pai ir kit moni charizmatiko spinduliavimo atvilgiu. Kartu 16

iryks ir ms ssajos su monmis, visuomene ir kult ra. Koki reikm skiriame sau ioje sveikavimo sistemoje ir koks gali bti ms indlis, kurio dalyviais nort bti ir kiti? Kok siuniame signal, koki informacij, koki ini, kuri patraukt ir kitus? odis charizma kils i senovs graik kalbos charis, ma lonus. Charits, Dzeuso dukterys, jaun moter pavidalais knija neemik gro: Aglaja - Spindinioji, Eufrosin Diaugsmingoji ir Talija - ydinioji. ie simboliai kalba apie teigiamas bsenas, idealias bsenas, kuri veikimas atpas tamas i ypating estetini poymi. Kyla klausimas, koki reikm teikiame estetikai, ar pasiryime ir ar norime imokti sukurti savo vaizdin. Pradioje charizma buvo minima tik susieta su ventosios Dvasios veikimu ankstyvosios krikionybs bendruome nje. ios aknys liudija dvasinius igyvenimus, vedanius ekstaz. Galiausiai charizma yra dvasinis fenomenas, enklinantis perjim nuo kasdienybs prie to, kas neprasta. Tai i vidaus sklindantis spindesys, kai i esybs branduolio per kasdie nybs norm sluoksnius pulsuoja gyvenimas. Charizma ne pripasta kompromis, charizma kalba pati u save ten, kur sivyrauja tyla. Jos poveikis reikiasi ten, kur nusistovjusi sena tvarka atveria visuomens silpnsias vietas. Nors charizma - dvasinio igyvenimo rezultatas, treniruo ti j galima ingsnis po ingsnio sukuriant dvasin igyveni m. Tuo metu prisimenamos tam tikros bsenos, jos smo ningai atkuriamos, sustiprinamos, kad atsivert nauji keliai, vedantys dvasinio igyvenimo link, sukurdami nauj orien tyr, o atitinkami procesai smoningai sukeliami, atliekami 17

ir vl ubaigiami. Treniruot vyksta savs painimo erdvje tarp dviej poli: tiesiogiai pajusti darbo su energija povei k ir pasitelkus poezij veikti bead tyl". Nedidelm is meditacij porcijomis ir paprastais ritualais, kuriuos galima lengvai pritaikyti kasdienybje, treniruodamiesi pereiname iuo etapus: savo jgos atradimas darbas su savo baimmis vidins viesos ipltimas vidini pasiprieinim panaudojimas ssaj iaikinimas prasiskverbimas per tai, kas prasta atsivrimas tam, kas neprasta

Charizmos treniruot apima: eksperimentus su kno laikysena, kno kalba, judjimu, gestais, mimika eksperimentus su emocijomis, nuotaikomis, jausmais, ener gijomis, archetipais eksperimentus su mentalinmis nuostatomis, tikjimais, tapatumu, integravimusi. Atliekant eksperimentus svarbiausia aismingas lengvumas, negalvojant apie rezultatus ir nesiekiant nieko nustebinti.

Kodl charizmos treniruot moterims?

Kodl btent charizmos treniruot moterims? Tam, kad atvertume moterims galimybes atsakingai ir veiksmingai dirbti vadovaujant darb; 18

 tam, kad moterims, kurios danai bna charizmatik va dov pavaldins, padtume ilaikyti pasitikjim savimi ir sustiprintume j kritikum, neprarandant gebjimo patir ti kvpim. Charizmos treniruot sieju su groio suvokimu, kur skatina filosofin estetikos disciplina. Gregory'o Batesono tekstuo se aptikau ssaj su savo valgomis, pirmiausia ten, kur jis pareikia, kad esame gyvojo pasaulio dalis. Daugelis ms jau yra prarad t biosferos ir monijos vienybs jausm, ku ris mums teikt groio pajautim ir visus sujungt. Dauge lis ms jau nebetiki, kad ta auktesnioji Visuma, nepaisant ms riboto patyrimo, pakilim ir nuosmuki, i tikrj yra grai... A manau, kad estetins vienovs pojio praradi mas paprasiausiai buvo teorin painimo klaida". A pritariu Batesonui ir parodysiu, kad ne vienintelis vy rikasis Dievas gali sisti inias, kurias, daniausiai irgi vy rai, pamokslautojai, vadai ir vadukai kaip abejoni nekeliant mokym apie iganym perduoda tokiu bdu, kad btent jo iskirtinumas, vien vienintel Diev nukreipto tikjimo ri botumas ir grietumas skleidia apokalipss iliuzij ir vilioja paadais apie galutin iganym. Dar daugiau, - ir sisteminis mstymas turi moterikai" subalansuotos estetikos, priside danios prie charizmatiko spinduliavimo t moni, kurie gali tikinamai perteikti charizmos prasm. Moterikai ia reikia suprasti kaip metafor, nusakani gebjim suvienyti. Galima kalbti ir apie eros kaip priein gyb logosui. Svoka vyrikai nusako tok mstymo bd, ku riam bdingas atskyrimas. Kaip simbolis tam tikt pusmnulio enklas: pusmnulis primena atvir taur, kuri neturi vyriko enklo - udaro rato 19

su i jo ieinania strle. Viktorijos laik morals pamoky muose bsimoms nuotakoms odis vyrikas buvo veriamas kaip siekiantis tikslo ir kovingas". Vyras ieina pasaul, kad jame sitvirtint. Jo gyvenimas - kova. Moters gyveni mas apibrtas jos misija sukurti namuose saug prieglobst ir dam os idin, kur vakarais po atlikto darbo (= kovos) gr ta vyras. Moterikumo enklas tvirtina moter jos paskirties vietoje - namuose. ia ji leidia aknis ir gali ireikti save. Pati gamta taip nori, nes kas gi geriau galt utikrinti btin palikuoni auginim ir prieir? Taiau uuot (bergdiai) kovojusi prie i simboli vaizdin gali, pasinaudosiu jais kaip vaizdine priemone, iliustruojania, kad btent sistemi nis mstymas yra tas vientisas mstymas, kuris mus visus vl gali sujungti su auktesnija Visuma. Ryt kovos men pavyzdys aikiai rodo, kaip praktikai gali veikti jungiantis mstymas. Pagal japon dzeno men au dymo i lanko mokinys yra mokomas susilieti su taikiniu. Pagal vakarietik suskaldymo subjektas - objektas" tradicij, ku rioje visi iaugome, grandin aulys - temptas lankas - str l, skriejanti taikin - taikinys" suprantame kaip atskir daik t grandin, kurioje jie tarsi pleitu atskirti vienas nuo kito ir vardijami kaip atskiri objektai. Pakeiskime mstym taip, kad taikinys, kaip ir strl bei lankas, tapt aulio dalimi, arba dar geriau, visi komponentai, skaitant ir subjekt, tapt auktes niosios sistemos dalimis. Turdama galvoje atviros taurs sim bol, t atvirum panaudosiu rmindama sistem ir pati kaip subjektas kartu su kitais objektais sitraukdama t sistem. auliai i lanko, kuriems pavyko itaip iplsti smon, danai savo spdius apibdina taip: taikinys priartja prie 20

tavs", kak pajunti viduje", taikinys pasidaro savas, jauti j kaip sav". Atrodo, tarsi taikinys tapt daiktu su savo valia ir jausmu, kuris susijungia su aulio jausmu. Tai primena ar chaini mediotoj sivaizdavim, kad mediojamas vris sutinka" bti sumediotas. Galbt mediotojo ir grobio, au kos ir nusikaltlio susiliejimas i to ir kils. Abu dalyviai yra tik dalys vienos sistemos, abu tame paiame aidime atlieka skirtingus vaidmenis. Tokiu paiu bdu paaikinamas ir vidinis ryys tarp dva sios ir gamtos - tai svokos, kurios apibdina skirtingas me dalio puses, t. y. auktesnij krinijos vienov aikina kaip sistem. Moterikas mstymas - tai susiejantis mstymas. Jis sukuria ssajas, stengiasi visur atpainti jungiant piein" (Batesonas). Ir tai ne tik jungiamojo pieinio atpainimas - tai dar ir sujungimo bei vienijimo praktika. Jos yra svarbios mstymo, kaip informacijos apdorojimo, dalys. Charizma yra vytji mas, pasireikiantis kaip spinduliavimas tokio asmens, kuris ne atsitveria nuo pasaulio (nordamas j kontroliuoti, valdyti, inaudoti ir kuo daugiau bei daniau gauti i jo naudos), o vienijasi su viskuo, kas yra pasaulis - taip pat ir su tomis savo asmenybs dalimis, kurios paprastai turt bti atskirtos, norint atitikti normalias, tapatybei pritinkanias normas. Tokia savastis, kuri neatsiskiria nuo pasaulio tam, kad jame sitvirtint, o stengia atsiverti vairiausioms ssajoms ir palaikyti susisaistym, yra daug stipresn u t savas t, kuri yra perkrauta informacijos srauto ir kurios gebjimas atsiverti bei jos suvokimo horizontas atitinkamai tampa ri boti. Laikas pagaliau iai savasties koncepcijai skirti daugiau 21

reikms, o ten, kur ji jau egzistuoja, parodyti tiek pagarbos, kiek jai ir dera. Ligi iol tokia savastis buvo laikoma moterika ir todl danai buvo niekinama, nes ji mat siekia auktesniosios vie novs bei dam os ir maiau domisi (logikomis) diskusijomis ar agresyviais ginais. Reikia nustoti save niekinti ir liautis save iduoti (istumiant dam os ir vienovs ilges). Tokia nau ja savimon neivengiamai veiks kitus mones, nes spindu liavimu perteikiama inia yra tas kakas, kas visus mones palieia ir jaudina iki pat gelmi. Mstym prasta laikyti vyrikosios kultros pasiekimu moterims paliekamas tik vykdanij vaidmuo. Vyrai rpi nasi teorija, moterys - praktika. Taip jau yra, kad mstymas visada remiasi kakuo, kas jau buvo mstyta iki tol. Bet ar todl mstymas turi bti laikomas nemoteriku ir negali bti perleistas moterims kaip ir vyrams? Turiu galvoje ne prakti k idj apdorojim, o krybik mstym, kuris kildinamas pats i savs. Mstymas vyksta mintimis, kurios yra visas arsenalas o di ir svok, mstymas nevyksta beorje erdvje kaip koks gamtos reikinys, tarsi koks sprogimas Visatos vakuume. Mstymas yra procesas, vykstantis socialiniame, kultrikai paenklintame, politikai sukonkretintame, danai ir religi niame arba bent dvasiniame kontekste. Mstymas vyksta ne kaip monologas, o kaip dialogas su kitais monmis. Kit mintys daro tak mano mstymui, kaip ir mano mintys sie jasi su tomis, kurios vlgi kyla kitiems. Manau, kad moterims iandien svarbu nesitenkinti tik m zos kvpjos vaidmeniu, o savo mintis laikyti savo pro 22

duktu, nes - deja - pagal i autoryst yra nusistovjusi hie rarchija, skirianti savarankik ir sekant kitu, o individuali, savarankika iraika laikoma reikmingesne nei sekaniojo kitu iraika. Charizmos treniruot padrsins moteris ne tik nesekti i paskos, bet ir pripainti savo mstymo autoryst. Taiau tai reikia pripainti ir sau, ir vieai: kaip savo msty mo autor js, moteris, stosite prie kritik, skeptik, bet emocikai ir dvasikai itrokusi bei piln lkesi vieuo men.

Dvylika treniruots princip

1. Vidiniais lobiais (itekliais) galima naudotis tada, kai ran damos j vidins buvim o vietos, su kuriomis jie susij. Itekliai nra kieno nors nuosavyb, j negalima pasisa vinti. Itekliai - tai informacija, kuri integravosi asmenin pasaulvaizd, todl j galima naudoti asmeniniame gyve nime. 2. Nuo informacijos ssaj su vietomis (topics, topoi) ir galimy bs per tas ssajas jas atgaminti priklauso vidini igyveni m erdv. Taip susikuria vidinis kratovaizdis. Kratovaiz dio painimas (topologija) padaro manom atgaminimo proces, kuris vyksta ir pasmoningai, ir smoningai. 3. Svarbu ne rodyti pirmini vaizdini (archetip) ties, svar bu suaktyvinti j energij ir panaudoti juos kaip priemon tikslui pasiekti. Pirminiai vaizdai, pavyzdiai, vaizdiniai ir troktami vaizdai yra svarbs tiek, kiek padeda p a s ie k ti tiksl. 23

4. Vieni itekliai (naudinga informacija, savybs ir gebjimai) tam tikromis slygomis (atsivelgiant kontekst) tinka ge riau u kitus susikurti tokiai bsenai, kuri padt pasiekti tuos vidinius lobius. Kas, kada, kur ir kaip juos naudoja, pri klauso nuo asmens, jo udavini ir situacijos. Nra jokios visuotinai pripaintos itekli tinkamumo arba gerumo nuostatos, jie kaip pinigai - atspausdinti kaip tam tikra valiuta ir turintys pasitarnauti tokie, kokie yra. Bet ir tada nereikia j priimti u gryn pinig". Svarbu ne rasti vien vienintel, aminai teising sprendim, o sukurti vis al ternatyvi sprendim atsarg, turti maiausiai tris spren dimus, kad bt iplstas ir smoningumo horizontas, ir veiksm repertuaras. 5. Elgesio imokstama. Galima imokti pakeisti elges. ino jimo, galjimo ir norjimo turtai kaip itekliai gali bti per duodami. Visos informacijos ir vis elgesio bd ar gebji m galima imokti, o tai, kas imokta, galima panaudoti ir kitame kontekste, nei buvo mokytasi. 6. Mitas perkelia tai, kas jau kart imokta, daugyb kit kontekst. Pavyzdiui, didvyri mitas pasakoja apie he roj, kuris tam tikrame kontekste atitinkamai pasielg. is herojaus elgesys pavadinamas didvyriku ir tampa savy b apibdinaniu bdvardiu - jo elgesys yra apibendri namas. Tad mitas sukuriamas apibendrinimo bdu ir yra konkretaus elgesio orientyras. Mitai veikia apibendrinimo pagrindu. Mitus galima suprasti dar ir siejant juos su kon kreia j atsiradimo situacija, o tada jie praranda apiben drinimo gali. Mitus galima imistifikuoti" ir imitifikuoti" (dekonstruoti), bet galima juos papasakoti ir naujai, 24

taip, kad j taiga ilikt, o turinys optimaliai prisitaikyt prie konkretaus konteksto. 7. Visas patyrimas atkuriamas (tik) kaip atspindys - visa, kas laikina, tra atkartojimas" (Goethe). Mes reaguojame tikrovs atvaizd, bet ne pai tikrov, kurios niekada (arba gal tik esant iskirtinei smons bsenai, kai bna su stojusi prastin spdi atranka) nepatiriame tiesiogiai. Toks tikrovs atkrimas tra vaizdai, enklai, jausmai arba tekstai, sir mumyse. Jie mums asocijuojasi su j atsi radimo kontekstu, taiau gali bti nuo jo ir atskirti. Gyve nimo jausena priklauso nuo to, kaip jis bus atkurtas per jausm. Galima gyvenim perrayti", galima suteikti jam nauj istorij". 8. Tekstai yra kaip simboliai. Jie perteikia kak, kuo patys nra. eiti kalbos pasaul reikia eiti simboli kalb. Sim boliai veikia kaip ifrai - tai ukodavimai, kuriuos atko duoti gali tik tas, kas ino j kodo reikm. Jau pati kalba yra vertimas - tiesioginis asmeninis patyrimas perkeliamas visuotinai suprantamus odius ir apibendrinamas svo komis. Vis simbolini sistem pagrindas - j visuotinis suprantamumas (bent jau toje sistemoje, kurioje jie naudo jami). Mokti mstyti simboliais reikia mokti abstrahuo tis (atsiriboti nuo pirminio patyrimo). 9. Abstrakiai mstyti galima imokti. Toks gebjimas yra svarbus iteklius, kai reikia atsisakyti sena ir ibandyti nauja. Jis padeda pavelgti per atstum ir save, ir tuos ryius, kurie mus kausto. Jis ivaduoja mus nuo susikaus tymo kart susikurtais ir vis besikartojaniais proiais. Sisteminis mstymas ia suprantamas kaip ypatinga abst 25

raktaus mstymo forma: is mstymas atsiskiria nuo igy venimo ir padeda suprasti kompleksines kintam povei ki, santyki ir veiksni, lemiani t igyvenim, takas. Sistemoje viskas tarpusavyje susij ir viskas veikia vienas kit. Tokia apykaita virsta save pai reguliuojania siste ma, kuri susikuria per grtamj ry. 10. Asmenyb (panaiai kaip ir eima, komanda, visuomen) yra sistema. Smonje saugoma informacija, nepaisant jos gavimo laiko ir kontekstins situacijos, visa egzistuoja vienu metu ir viena informacija veikia kit. Prie to pri sideda dar ir taka tos informacijos, kuri kaip spdiai ir prisitaikymas nusdo pasmonje arba buvo smons istumta. Pasmon pateikiama kaip vieta, kurioje saugo ma ir kaupiama tuo metu smonei neprieinama, t. y. ne suvokta, informacija. Transas yra durys pasmon. Per trans pasmonje sukaupta informacija gali bti ikvies ta ir ikelta vir, antra vertus, gali bti instaliuojama" taiga. i gausi informacija veikia i gilumos". Savastis pateikiama kaip instancija, per kuri visa informacija gali bti koncentruota ir integruota asmenyb. 11. proi jgai prieprieinamas mogikas gebjimas pa tirti ekstaz. Ekstazs igyvenimas mog pakelia i kas dienybs ir kas kart sukuria nepakartojamo, tiesioginio igyvenimo precedent. Apie ekstaz kalbti sunku, j reikia patirti. Charizma yra informuotos", arba tiks liau, ekstazs kvptos asmenybs spinduliavimas. Tai kvpimas ir informacija, daranti adinant poveik ir ki tiems monms. Charizmatiki mons kvepia ir kitus perengti prastos kasdienybs ribas ir pranokti paius 26

save. Charizmatikos bendruomens kartu venia eks taz, kurios metu gali apsireikti" kvepianti instancija (Dievas, ventoji Dvasia, Didioji Dvasia). 12. Toks radikalus ritualas (prasidedantis paiose gelmse ir i ten sukeliantis asmenybs transformacij) itraukia mones i j prastins elgsenos ir skatina nestandartiniu bdu daryti kak, kas ypatingai paveiks vis jo gyveni m. Radikals ritualai yra nekontroliuojami, jais negali ma manipuliuoti, j poveikis pasireikia tuo, kad vyksta kakas, ko pati smoningai nepadarysi. Priimti, leisti bti arba leisti vykti pavyksta tada, kai esi apsisprendusi ir tam pasiruousi. Ritualai ir j poveikis nevyksta pagal komand - norint atskleisti vis j jg, reikalingas ritu alinis veiksmas. Jis kiekvien akimirk paveria unikalia, tiesiogiai igyvenama, jeigu apsisprendiate savo gyveni m gyventi pati, o ne leisti j tvarkyti kitiems!

vadin meditacija
Charizmos treniruot pradedu meditacija, kurios penki ingsniai pads jums perkeisti smon, ir js galsite ramiai, atsipalaidavusi, giliau ir dvasingiau sutikti kasdienybs i kius. tai tie ingsniai: neprivalti inoti mokti laukti, mokti rinktis sugebti plstis norti veikti ir ireikti save visada pradti i naujo 27

Neprivalti inoti. sivaizduokite, kad esate mlyname kamba ryje, aplink jus gilaus mlio erdv. Giliai ikvpdama mintyse atsilokite ir inokite, kad nieko neinote. Dabar suvokite tai. Leiskite sau nieko neinoti. Galbt i js kaip moters lau kiama ypa dideli ekspertini ir profesini ini ir js esate priversta tai rodyti, nes manote, kad js inojimas - jga. Taiau toks jgos demonstravimas i tikrj yra vergikas, nes tai reikia, kad jums daromas spaudimas ir t spaudim js netgi toleruojate. Nepasiduokite spaudimui, isilaisvin kite nuo jo, isilaisvinkite nuo tuiagarbs pareigos visk inoti ir parodyti, kiek daug visko inote. Atsipalaiduokite ir pajuskite dvasios ramyb, kuri jums labiau pads kreiptis mones, su kuriais turite reikal, uuot reagavus j baikt Ego ir valdios siekim. Mokti laukti, mokti rinktis. Viena priklauso nuo kita. Jei gu nemokate laukti, nemokate ir rinktis, nes turite tik vien pasirinkim: t, kuris ariausiai js. Jeigu mokate laukti, va dinasi, galite sulaukti ir geresnio pasirinkimo. itaip laimite laiko ir gyjate pranaumo. Skirkite sau laiko, laisvs sigilinti save ir ten rasti savo laisv erdv. Si erdv taps js laisve, ja ir pasinaudokite. Galbt jums norsis sukiotis en ir ten, kiek pasvyruoti, spuotis kaip vytuoklei - js pati tapsite oraku lu ir staiga suprasite: taip arba ne, arba ir tas, ir tas, o gal nei viena, nei kita. sivaizduokite, kad esate spindinioje alioje erdvje, kuri jums perteikia vegetacijos, augimo, mediag apykaitos ir organins apytakos spd. sivaizduokite, kad js organizmo imintis jums padeda sulaukti tinkamos aki mirkos, o tada pasirinkti teising sprendim. Sugebti plstis. sivaizduokite, kad maudots aukse. Auk 28

sin erdv apsiauia jus ir saugo. Bet kartu pastebite, kad auksas turi polink plstis. I jo sklinda maloni iluma, spin duliuojanti per kratus. Js.pastebite, kaip js kvpavimas tampa gilesnis, ramesnis ir platesnis. Js kvpuojate toli u savo kno rib, per kvpavim esate susijungusi su Visata, viskas jumyse ir aplink jus kvpuoja. Js krtins lsta jau ia isilaisvinim nuo tos anktybs, kurioje js j laikte, js irdis tampa erdvi, atsikraiusi baimi ir rpesi, slgusi js ird, siela vl gali skristi, ji perkerta horizont - ne vie n, o kelis. Js jauiate besvor bsen ir taip galt likti am iams, jeigu kakas neverst js umegzti ryio ir nesiilgt perkeitimo. Jauiats, tarsi btumt auksinio kokono viduje ir inote, kad iame kokone rasite vis pen, kurio jums rei kia, kad iaugtumt. Bet inote ir tai, kad vien dien taip ir vyks. Tada js ieisite ir pasirodysite. Norti veikti ir ireikti save. poreik jauiate vis stipriau. Stiprjant poreikiui reiktis, auga ir sugebjimas tai padaryti. Js ateinate i auksins erdvs, kuri virsta velniai roine, ir patenkate raudon erdv. Aiki, ryki raudona erdv. Rau dona kaip kraujas, kuris jumyse teka, niokia ir pulsuoja. Jis stumia jus. Js norite aktyvumo. Norite judti priek, bti priekyje, norite veikti, formuoti, dalyvauti, sprsti. Raudona spalva veria jus aktyviai veikti. Tarsi bt prasidjs gimdy mas; atjo metas. Js ateinate pasaul, pasirodote jame. Visada pradti i naujo. tai js visa ia. Taiau tai nerei kia, kad visada viskas taip ir liks kaip dabar. Jeigu norite, kad viskas likt kaip dabar, kad ir toliau jaustumts kaip dabar, turite nuolat pradti i naujo. Todl apsivalykite violetinje viesoje, kuri jus persmelkia ir nusinea visus senus likuius. 29

Visi lakai, visas balastas, visos iankstins nuostatos ir visos abejons - kaip iluota. Viskas, kas buvo jums artima, vl atsiduria priekyje. Dabar js atsakinga tik pati sau. siklau sydama j atsakym, kuris slypi js viduje, stebite save per atstum. Visa, k js pripainote, visa, k sitraukte, dabar galite vl paleisti. Bkite savimi.

1. Charizma kaip auktesniosios savasties iraika

Paprastai treniruot palengvina susikurta ketinim koncep cija, kuri padeda metodikai veikti. Teorijos tra vaizdingu mo priemons (odis teorija kils i senovs graik odio pa velgti, taigi teoretikas yra tarsi irovas teatre). Modeliai pa veria vaizdus apiuopiamais, duoda orientyr suvokimams, koncepcij padaro konkrei, perkeldami j erdv ir laik. Charizma - tai iraika, savasties iraika. Bet savastis, apie kuri ia kalbame, yra ne paprasta, maa savastis, o auktesnioji. Kas ta auktesnioji savastis? Augustinas toki savast apibdina kaip tak mogaus viduje, kuriame manomas kontaktas su Dievu. Savo veikale De Trinitate" (Apie Trejyb) Augustinas pataria: Eik ne ior; atsigrk save; mogaus viduje gyvena Tiesa". Atsi randa hierarchikas modelis, kuris skiria ior ir vid, o is skirtumas apibdinamas ariau Dievo" ir toliau nuo Die vo". itai atitinka mums gerai inom pavirinio gyvenimo ir pavirutiniko mogaus apibdinim, prieing gelmei, kurioje m ogus patiria giluminius igyvenimus, savo esyb ir savo tikrj A, itaip tapdamas giliu" mogumi. sluoksni model bt galima palyginti su svognu, tuomet jo pats viduriukas bt tikrasis A", o jo luobels branduol dengiantys sluoksniai bt ne tokie reikmingi kaip pats branduolys. is pavyzdys rodo, kad tie visi sluoks niai, atsivelgiant tai, ariau branduolio jie ar toliau, yra 31

vertinami skirtingai. Bet Dievas gyvena in interiore homine, gi lesnje arba giliausioje mogaus gelmje. Auktesnysis arba aukiausiasis laipsniai rodo hierarchin vertybi tvark. Dievas palieia ir nuvieia m og giliausioje jo gelmje ir veria j i ten spinduliuoti. Kitaip, nei teig Platonas, Dievo viesa matyti ne tik iorje, kai Jis nuvieia savo pasaul, Jis pasireikia ir kaip vidin viesa - tai viesa, kuri apvieia kiekvien mog, ateinant pasaul" (Jonas, 1,9). Pati seniausia saviraikos forma ir yra tas spinduliavimas, einantis i mogaus, kuris yra Dievo paliestas ir apviestas. Sujungus Platono ir Evangelijos pagal Jon viesos simbo lik, Augustinui pavyko sukurti vaizding metafor, kuri, nepaisant psichoanalizs ir elgsenos tyrinjim, ir iandien paaikina mogaus vidin gyvenim. Tas aikinimas yra tiki namas, nes vaizdingas palyginimas daro tiesiogin poveik tai stiprus simbolis, kurio pritaikymas (kaip vizualizavimas) jauiamas ir fizikai. Juodosios ds" (i elgesio psicholo gijos) arba manij modelis (i psichoanalizs) niekada nesu kelia tokio kvpimo. Taigi pirmasis saviraikos kaip savasties iraikos bdas yra viesa, sklindanti i giliausios mogaus gelms. Per vizualizacijas galime patirti, kaip veikia vidin viesa. viesa ir iV

luma linkusios plstis. viesa, kilusi irdyje, daro ird didel ir plai. viesa nori pasklisti, nori atsiduoti" ji pasklinda po kno tank" ir nuvieia materij, prie materijos prisiriusi bt, ji atnea vies tams, kuri danai siejama su mirtimi, sumaitimi, atsiskyrimu, aliu ir atiaurumu. Tamsa yra tai, ko nepaliet ir neperkeit viesa, kas liko su niekuo nesusie tas, nesusaistytas, atskils ir svetimas. leisti vies mogaus 32

vid, jo savast reikia atsigrti viesos altin ir leistis jo maitinamam. Tas altinis gali bti vadinamas Dievu arba
Jga, Gyvenimu ar Meile. Yra daug odi vardyti kakam,

kas yra u ms savasties rib, bet gali bti patirtas tik glau diai susijs su savastimi. Mistikai turi savo kalb iam fenomenui apibdinti. Mo kytojas Eckehardtas kalba apie sielos kibirktl" mogaus irdyje, kuri turi iebti Dievas, kad ji galt spindti. Vizualizacijoje, kuri teigia mistinis igyvenimas bti udegtam Dievo", pridedamas naujas elementas: ryys su Dievu, kuris m og per ird palieia, pagauna, j kreipiasi, palaimina, isirenka.

Charizma reikia sisti ir priimti vienu metu

model galima pavaizduoti paprastai kaip sistem siuntjas-primjas". Joje Dievas yra siuntjas, o mogus, tyloje sigilins save, kad igirst Dievo bals, - primjas. od charizma sugalvojo apatalas Paulius. Jis reikia Dievo dova n, dovan, kuri suteikia Dievas. iuo charizmos suteikimo pagrindu pirmosiose krikionikose bendruomense buvo sukurta grieta valdios hierarchija: jos virnje yra irinkta sis, kuris kaip charizmatikas vedlys rodo keli. Kuo tamses ni laikai, tuo daugiau jiems reikia viesos. Kuo daugiau kli i kelyje, tuo stipresnio reikia vedlio. Senajame Testamente kaip ir krikionybs pradioje charizmatikas vadovavimas ir pasaulio pabaigos laukimas slygoja vienas kit. I chariz 33

matiko vedlio tikimasi, kad jis ves per bt - jo nurodymai skirti kelionei btyje, taigi btini. Viltys, dedamos stipr vedl, didja su btinybe, kartu auga ir jo vienareikmiku mas bei iskirtinumas - pripastama vedlio savyb. Abejo ns ir kritika reikia laisves, kurios klesti tik gerais laikais. Charizma kaip socialinio aktyvumo fenomenas, kaip tvirtina Maxas VVeberis, daniausiai pasireikia ten, kur viepatauja btinyb (iandien vadinama poreikiu veikti). Taiau mistikas mokytojas Eckehardtas isako mums tie siog netiktin mint: ne tik mogus priklauso nuo Dievo, t. y. primjas nuo siuntjo, kurio ini jis nori priimti, dar daugiau - nuo kurio inios jis priklausomas, kuri savo vidu je nori patirti kaip savo savast. Pagal mokytoj Eckehardt siuntjas irgi priklauso nuo primjo, nes primjas spren dia, ar jis priims t ini, kuri tik tada ir taps inia. Dievas negali bti be mogaus, kaip m ogus be Dievo. Tik Dievo ir mogaus ssajoje ryiu taps tai, kas tarp jdviej vyksta, ir tik esant ryiui yra manoma inia. ita mistika mintis turi tok utais, kurio nereikia nuvertinti. Ne be reikalo mistikai nuo sen laik valdi turintiems buvo kaip krislas akyje. Perdavimo mediumas daro tak, dar daugiau - lemia i nios charakter, McLuhanas netgi drsta pareikti, kad ir pats mediumas esantis inia. Be abejo, inia priklauso nuo to, kaip ji bus priimta, kaip bus suprastas jos turinys, - ar tokiu bdu, kad ji bt prasminga primjui. Praneimas be prasms - ne praneimas, k jau kalbti apie ini. Ar siuntjas bus nesu prastas arba suprastas klaidingai, priklauso nuo to, kaip jis pasirinks tinkam medium, kuris tinkamai perduos jam sist turin. 34

Kalba pasirod esanti pilna nesusipratim ir todl esanti nepatikimas mediumas. Kaip tik todl kariniuose veiksmuo se, kur svarbu kuo tiksliau perduoti techninius, konkreius faktus, naudojami ifrai bei enklai. Ypa netiksli ir todl nepatikima yra nekamoji kalba - ia supratimas beveik be iimties priklauso nuo abiej dialogo dalyvi ryio. Ryys tampa perteikimo mediumu, taiau susieti tokiu ryiu abu dalyviai vienas nuo kito yra priklausomi. Kontaktas negali bti vienpusis, ypa tarp moni, patiriani j ne kaip kak abstraktaus ir simboliko, o kaip kak kniko, juslinio. Ry ys ia yra ne kakas atsieta nuo igyvenimo, taigi ne kakas abstraktaus ir absoliutaus, ryys - tai kakas, kas nuolat nau jai konkretizuojama, siejama su ankstesniais potyriais, lkes iais ir ateities planais. Vadinasi, ryys apima dialogo dalyvi savivok - refleksijas apie savo savijaut ir poveik, kur daro tas vykis, - ir dl to tampa visapusikesnis ir nepervelgia mas. Todl sisteminis modelis numato ne vien krypt, kuria teka inios - nuo prieasties arba siuntimo link j primimo ir veikimo. Tai daugiau procesas tarp dalyvi, aktyviai vei kiantis ir viena, ir kita kryptimi: nuo primjo, kuris virsta siuntju, atgal prie siuntjo, virstanio primju. Yra skirtumas, kokia forma a sivaizduoju saviraik. Vie nu atveju, prieastine-linijine forma, - man svarbu ireikti save, a ireikiu turin, mint arba idj. Ir man nerpi, ar i iraika kitiems svarbi, ar ji juos praturtina, ar kvepia. Man svarbiausia, kad ireikiau save. Tokia saviraikos ris yra i beatodairikos saviraikos programos, dl kurios buvo priekaitaujama kai kuriems marginalams i human potential- arba human grcnvth judjimo. Kartais ir menininkai lin 35

k nepaisyti savo krini reikms visuomenei ir j rinkos ekonomikos efekto. Tokie kriniai kartais netgi laikoma itin autentikais, taip sukuriamas tariamo j privalumo spdis. Netgi dievai elgiasi kaip tikri despotai. Jie sakinja i aukty bi, o tie, kurie j ini priima nereflektuodami, pasiruo j gyvendinti, laikomi klusniais tarnais, ir jiems u tarnavim atlyginama irinktj primj" smone.

Sveikavimo aspektas charizmos sampratoje

Jeigu saviraik suprantu kaip iraik savasties, kuri savas timi tapo tik susiedama save su jgos altiniu, tada per it supratim vyksta pirma refleksija, kurios veikimas pasirei kia sistemikai. Savastis ireikiama ne viena vienintele kryp timi. Yra kryptis i vidaus ior ir i iors vid, ir dar kita, vedanti nuo altinio prie savasties. Einu dar toliau ir darau prielaid, kad altinis, kuris mane maitina, yra tas pats al tinis, kuris teikia gyvyb ir kitiems. Tuomet mano iraika, einanti i savasties, palies giliausias moni gelmes ir juos adins, nes primins jiems j pai savast. Toks savasties pri siminimas vlgi man darys kvepiant poveik ir a inosiu, k orientuotis. A orientuosiuosi tai, ar kas nors vyksta sa vaime" - i altinio, - ar a pati turiu tai atlikti, nes savaime niekas nevyksta. Kai tik sistem trauksiu altin, kur galiu vadinti Dievu, Absoliutu, Dvasia, - i karto orientuosiuosi ne tiek tai, k noriu daryti pati, kiek tai, kas vyksta, vyksta savaime, kas man duota kaip ikis, ambicijos ar uduotis. 36

Svarbu apgalvoti poveik, kur mano siuniama inia daro tiems, kam ji skirta; jie tampa mano siuniamos inios ir mano smons dalimi. Kuo labiau ipleiu savo smon, kuo labiau ipleiu savo raikos poveikio lauk, tuo stipresnis tampa mano spinduliavimas ir taka, kuri darau monms. A gi nieko kita nedarau, kaip tik leidiu laisvai tekti tam, kas kyla savaime ir srva pro mane. I tikrj daug moni pasakoja apie potyrius, kai jie visikai be joki pastang, ne juia tarsi itirpsta veiksme. Tai apibdinama kaip tkm, nes sukelia tkms spd. A iskiriu asmenin ir tarpasmenin saviraik. Asmeni n saviraika turi mano asmenybs antspaud ir sukuriama mano paios pastangomis. Joje atsispindi mano polinkiai ir antipatijos, tik man bdingos charakterio savybs, nulemtos mano asmenins istorijos, mano proi, prisitaikym, tapu si tik man bdingais savitumais, kurie man tapo artimi ir su kuriais a tapatinu save, kad biau su niekuo nesupai niojama, savita. ia viskas telpa ir tampa mano sukurta rea lybe. ita prasme i saviraika yra i tikrj savirealizacijos forma. Transasmenin saviraika, prieingai, liudija mano gebji m padaryti savo asmenyb laidi, kad kakas kita - mano jgos altinis ir mano itakos - galt pro j prasiviesti, prasiskverbti. Toks gebjimas nesureikminti savs, savo i orins savasties, bet paversti j perregimu paviriumi, per kur galt atsiverti gelm, yra kitokia ssajos su savimi ris: pavirutin" savastis remiasi centrin, gilij" ir tikrj" savast. Raau kabutse, nordama pabrti, kad kai kuriems monms skirtumas tarp abiej savasties ri 37

yra nesuprantamas, kai Dievas laikomas altiniu ir pirmine versme. Daugeliui moni religinis pamatas tapo abejotinu arba ir visai prarastas. Taiau is mini eigos modelis gali jiems padti. Kai Dievas pakeiiamas Dvasia, ryys tarp alti nio ir mogikosios savasties matuojamas jo poveikiu, btent sudvasinimu. Einu dar toliau ir dvasi" pakeiiu gamta" arba dar daugiau - motina gamta": natra maturans - gam ta, kuri vaisinga pati i savs ir pati save gimdo. Jeigu dabar dar altinio viet perkelsiu i viraus" apai" po eme, pasikeis ir pamatas: neteks galios krikionikoji hierarchija, kuri vir" ikelia aukiau u apai", dvasi aukiau u materij, smon aukiau smegen, o kn, vyr, kuris apvaisina, aukiau u moter, kuri gimdo, taiau ssajos kryptis nuo iorinio" jgos altinio link m ogaus gelmi" lieka ta pati. Keisis mstymas, jis taps labiau susietas su vie ta, su konkreiu kontekstu, ne toks abstraktus ir apibendrin tas - savybs, kurios priskiriamos moterikam mstymui". Gamtos balsas arba ems balsas (faistinje ideologijoje dar vadinamas kraujo balsu) kaip inia priimamas ir jauiamas veikiau visu knu. Ta inia - tai ne itartas sakinys, gautas uraytas ant lenteli kaip sakymas, veikiau tai stiprus jaus mas, kaip mana. Naujojoje pagonybje, kuri krypsta dvasi nis moter judjimas, pretenduojantis iuolaikik ragan judjim, buvo ikils pavojus nusiristi iracionali ir poten cialiai faistin mistifikacij, istumiant vertingas vakarie tiko mstymo vertybes tik todl, kad jos radosi i vyriko (krikioniko) mstymo.

38

Patriarchato charizma ir naujos charizmos formos

Mstymo modelis, padjs man veikti pasidygjim poli tika ir rasti savo viet visuomenje, yra visai kitas. Nors ir esu iauklta pagal krikionik tikjim, nusisukau nuo jo gana anksti, nes naivus tikjimas D ievo man nieko ne dav, bet krikionikoji mistika man liko kaip kvepiantis pavyzdys. A domjausi islamo ir budizm o mistika ir nu sprendiau mistin dsn neprivalti nieko inoti, nepriva lti nieko rodyti ir nieko aikinti" pritaikyti asmeniniame gyvenime. Naudodama savo vizualin technik vadovaujuosi tuo, kad yra kakas, kas mane kvepia ir daro gyvybing - labiau gyvybing negu tuo atveju, jei nesusieiau savs su tuo Ka kuo. i ssaja teikia man jg gyventi, o tai yra daugiau, negu tik igyventi. T Kak sivaizduoju skirtingai: daniausiai tai bna viesos altinis, kuris vieia man i viraus kaip saul ir kur jauiu irdyje, o kartais, ventose", jgos vietose arba ventuose" ratuose kaip dvasi", kuri gyvena ems vi duje arba byloja man per rat. Bet kokiu atveju a visada kreipiu dmes kontekst. Bdama kokioje nors ypatingo je vietoje domiuosi, kokiame kontekste reiksi tos vietos ventumas" ir kokios visuomenins slygos lm, kad tas ventumas" - visuomenje pripaintas fenomenas - gal jo daryti poveik. Tuomet ventumo ir sudvasinimo altinis man tampa bendru vardikliu, ssaja su juo man teikia gali myb umegzti kontakt su monmis, kurie su manimi da lijasi savo ventumo ir dvasingumo patirtimi. 39

iame modelyje sistema yra ipleiama, traukiant ir tikin ij bendruomen. Jie apmsto ir sustiprina t fenomen, per kur reikiasi dvasia, jga, ventumas. Sistema tampa jgos lauku, kuriame tam tikri vykiai turi arba naujai gauna tam tikr prasm. Sistem galiu naudoti kad ir aikiaregystei, gydymui" arba apsaugai". Bet iame lauke gali vykti ir radikalaus persiorientavimo, metamorfozs stebuklas. J lydi pusiausvyros reguliavimo dsniai. M odelis kyla i t ini, kurias perteikia kultros antropolog Felicitas Goodman. Vyksmo centre yra amanas, taiau jis tra tarpininkas tarp dviej pasauli - dvasi ir moni, pastarj gyvenimas yra visuomenikai valdomas ir dar nra jokio individualizmo. Taiau a nenoriau io modelio apriboti tik amanizmo praktika. Pirmiausia jis pasitarnauja traukiant veiksn ben druomen" kaip bendra gerov" ir bendra valia". Dvasios arba dvasia gauna t ini, kurios skirtos visiems, altinio reikm, kartu nenoriau atmesti ir abstraktaus mstymo, ivystyto pasitelkiant monoteizm. Pagal krikionik Va kar tradicij kaip bendras vardiklis pirmiausia vardijamas Dievas. Vliau Dievas pakeiiamas protu arba dvasia, gamta, ab soliutu kaip begalikumas ir aminumas, palyginti su tuo, kas gyvuoja kaip nepastovus ir laikinas. is kelias aukiau si gr" vis labiau tampa abstraktaus mstymo keliu ir vis maiau jausmo bei potyri keliu. Per savo potyrius palaikyti kontakt su tuo, kas yra u patyrimo rib - tai ko trksta. Kaip vliau parodysiu, btent moterikoji integralios smons forma tarpusavyje susieja abstrakcij ir konkretum, msty m, jausen ir atitinkam veiksm.

40

Charizma kaip saviraika

Vyrai apvaisina, moterys gimdo. Taiau vyrai nesivaro gim dymo metafor vartoti apibdindami savo krybinius pro cesus ir ios metaforos jau sitvirtino kasdienje kalboje. Su tikau maai moter, kurios idrst sau pritaikyti vyrikj (re)produkcijos proceso pus. O tai reikt ne bti apvaisin tai, bet ir paiai aktyviai tapti vaisingai, vadinasi, bti autore ir autoritetu. Gimdymas vis dar laikomas natralia moters saviraika. Bet kokia laisvs apraika, moter gyta moderniais laikais ir ilaisvinusi jas nuo uduoties pratsti gimin, laikoma susi rpinim kelianiu neurotiniu pakaitalu. Vienintel moteriai pritinkanti savyb yra realizuoti save per vaikus. ituo moters tapatinimu su jos vaisingumu galima paaikinti kriz, kuri daugel moter ugrina tuomet, kai ios tampa nebevaisin gos, antroje gyvenimo pusje. Gyvenimo prasms klausimas ne tik bendruoju bei egzistenciniu aspektu, bet ir labai speci fikai siejamas su biologine gyvenimo faze. Koki viet nevaisinga moteris uima visuomenje? Be abejo, iandien moters nevaisingumas neturi tokios takos jos mogikajai vertei kaip anksiau arba kaip ortodoksini tra dicij visuomenje, kuri tra iimtis, taiau giliai pasmon je klausimas apie savo vert jaudino visas mano apklaustas moteris. Visos moterys, kurios pagimd ir uaugino vaikus ir kuri vaikai jau ij i nam kuria savarankik gyvenim, klaus savs, kam jos dar tinkamos. Net jei tas klausimas buvo daugiau retorinis arba dramatikai uatrintas, jis iduoda tam tikr netikrumo bei svetimumo sau jausm t moter, ku 41

rios yra pasiekusios gyvenimo faz, kai j biologin uduotis dl vienoki ar kitoki prieasi negali bti atliekama. ito k nefunkcionavim" biologine prasme lydi kalts ir gdos jausmas - netinkama" arba ne tokia", be vietos visuom e ns natraliuose procesuose". Taiau nevyklio jausmas bdingas ne vien tik moterims. Mituose aptinkame ir vyr, vengiani pratsti gimin. Bet ten toks vengimo motyvas pateikiamas kaip sektinas did vyrikumas. Herojus ivyksta, nordamas isilaisvinti i Di diosios Motinos valdingumo. Jis vengia meils, eroso, sekso. Vietoj to jis mokosi askezs, nordamas apsivalyti nuo savo kilms enkl. Afrodit atlieka kerytojos vaidmen ir j pra keikia. Vis savo gyvenim jis stengiasi nuo to prakeiksmo isivaduoti.

Vyrikos didvyri kelions ir moterikas isilaisvinimo kelias

Vyrikum ir moterikum ia reikia suprasti kaip archeti pus, o ne kaip vyr ir moter. Nepaisant to, asmenis gyve nimas danai sutampa su transpersonaline simbolika ir yra nulemtas t archetip ir simboli. Taiau iandien visuotini ssaj smons sraute didja visuotinis poreikis naujai for muluoti klasikin didvyrio kelion. is kelias veda i pas mons, i Didiosios Motinos erdvs racionalios smons pasaul, Tvo pasaul, kalbos ir statymo pasaul. Klasikinje herojaus kelionje yra kovos faz. Blogis (sena) nugalimas, gris - naujasis statymas, nuo iol sigaljusi savitarpio su pratimo konvencija, taigi nauja kalba, - laimi. 42

Geriausiai kova ir pergal atsispindi kovoje su drakonais. Drakonai - blogi". Jie niokoja, griauna al, vadinasi, turi bti sunaikinti. Herojus savo uduotimi laiko sunaikinti blog vries pavidalu. Drakonas veikiamas ir nuudomas. Galbt didvyris dar isim audo drakono kraujyje, kad per imt jo jg, bet drakonui i jo nepereina niekas, su juo he rojaus nesieja joks ryys, jokie prisiminimai. Didvyris ir dra konas yra vienas kito prieingybs. Kai drakonas nugaltas, lieka didvyris ir sigali nauja tvarka. Prasideda nauji laikai, nauja era. Anglikas odis remember rodo, kad prisiminimas yra ne tik atgaivinimas mintyse. Prisiminimas daugiau reikia tai, kas buvo umirta ir yra ikvieiama, ikeliama dabart, dal prie dalies (member reikia dalis") vl sudedant visk vien visum. Tai, kas prisiminta, savo vis pavidal gauna sud jus dalis visum, kuri veikia ne analizs, o sintezs bdu. Didvyris turjo atpainti save drakone, kaip ir drakonas buvo didvyrio dalimi. Toks abipusio susiejimo, esanio tarp j, pripainimo procesas yra kartu ir integracija, ir susitaiky mas. Naujam vientisam susitaikymo keliui bdingas btent toks susitaikymas, kai vis pirma reikia pripainti savo pri klausomyb sistemai, visumai, kontekstui. Drakonas ne tik sutramdomas, kaip byloja legenda apie ventj Margarit, bet ir pripastamas tos sistemos ir konteksto dalimi, kurioje didvyris ir drakonas yra nesutaikomi. Pripastant permai ningas tarpusavio sveikas, aidimas sena yra blogai, nau ja - gerai" virs procesu sena veda nauja, tai, kas sena, ilie ka tame, kas nauja". Bet kodl is kelias vadinamas moteriku? 43

Moterikasis simbolis - udaras ratas, siaknijs em reikia, kad visa, kas nutinka, moteris visada sieja su savimi, bet koks pasikeitimas nuolat grindiamas tik savimi. Vyri kojo simbolio strl, prieingai, ieina i udaro rato, tokiu bdu bandydama atitrkti nuo udaro, tik su savimi susieto rato. Moterikasis simbolis sako: vis energij atiduodu rat, sistem. Visas inojimas yra iame rate. Iorje nra nieko. Bergdia eikvoti energij sprukimo impulsams. Daug geriau panaudoti energij tam, kad k nors sukurtum ia, kad kas nauja ateit pasaul, uuot bgus nuo jo. Atrodo, tarsi m o ters organizmas geriau pritaikytas tokiai specifinei itverms ir stoikumo misijai. Niekur kitur nereikia tiek energijos, kaip gimdymo procese. Gimimas - paleidimas pasaul" - gali bti ir kaip metafora. Visi saviautorysts procesai yra savs krimo procesai. Ir is savs gimdymas" (transformavimas) remiasi menu sukurti save (remembering).

Charizma, savs atskleidimas ir gimimas i naujo

Charizma yra auktesniosios savasties, kuri atskleidiama ir paleidiama pasaul, iraika. Atskiri ntumo periodai ir pirmiausia pats gimdymas, pasak Stanislavo Grofo, gali bti priskirti tam tikroms ar chetipinms aplinkybms, ireiktoms ir mituose. Visai manoma tokius periodus pakartoti ritualais, atkuriant j mokomj turin, net jei biologinis gimdymas vyko kitaip ar patiriant traum. Galima daryti prielaid, kad ventinimo 44

ritualai ir misterijos buvo skirti kaip tik tokiems mokomie siems udaviniams. ia jie bus pateikti tik bendrais bruoais kaip modeliai. Turimas galvoje perjimas i senos tvarkos nauj, kai sena tvarka prilyginama dievikam saugumo jausmui moti nos siose, o nauja tvarka yra ta, kuri laukia naujagimio, at jusio pasaul. Naujagimis pasaul mato neikreiptu vilgs niu - niekas nedrumsia jo matymo, dar nra susiformav jokie proiai. Viskas nauja ir vis dlto tam tikru bdu nu statyta ir sutvarkyta - kdikis sigyvena tvark", kartu ir pasaul. Taiau kelyje patyrim jo tyko aib pavoj, kurie turi bti veikti kaip ibandymai. Ivarym i rojaus" Grofas ir priskiria tam momentui, nes nubg vandenys jau atskiria vaisi, dar net nepradjus judti per atvir gimdos kaklel. tai individas, kuris jauiasi atskirtas nuo didels vientisos vi sumos, reaguoja su lidesiu ir neaikia nuojauta, kad kakas negrtamai prarasta. Praradimo skausmas gali nostalgikai isiplsti taip, kad ribos, kuriomis procese atskiriama kiek viena faz, inyksta i smons. Pagal Grofo model udarumo faz keiia isilaisvinimo kovos faz: motina ir vaikas drauge grumiasi dl to, kad kova, kuri jiems yra gyvybs ir mirties klausimas, abiem baigtsi laimingai. Anatomijos prasme tai reikia tik stumti ir spausti, kad kdikis ivyst pasaul per siaur gimdos kanal. Vis kas, kas paleidiama pasaul" arba ivysta pasaul", yra siejama su gimdymo procesu, nesvarbu, ar jis igyvenamas aktyviai, ar pasyviai.
iandien ben t jau in om e, kad gim daniojo aktyvum as stipriai susijs su pasyvaus" vaisiaus signalais. V eiksm as

45

ir grtamasis veiksmas persipina, savita forma pasireikia dialogas, vykstantis dar toli iki bet kokios kalbos uuom az gos. Jeigu motina nesiunia reikaling signal, vaisius nega li atitinkamai reaguoti ir atlikti gyvybikai svarbi judesi. Taiau ir kai vaisius nejuda, procesas sustoja, ir abu dalyviai atsiduria pavojuje. Procesas yra negrtamas - apvaisinimo akimirk biologinis procesas jau prasidjs, galutinis tikslas yra vienareikmis ir aikus. Mituose, pasakojaniuose apie kelio smoningum ana logij, lengviau pasiekti paang", o paskui grtant at gal" - psichoanalizje tai vadinama regresija - j vl panai kinti. Yra inoma ir paangi regresija, kai paangos dlei lai kinai grtama atgal. iaip ar taip, is modelis turi t trkum, kad neskatina sistemiko mstymo, nes (biologikai negrtamas) procesas yra traktuojamas tik kaip vykstantis viena kryptimi. Sistemi kame modelyje keturias fazes galima paymti kaip vietas ant rato linijos. Gausime proceso sukelt apytak, atitinkan i biologin vyksm. Kartu bt galima sivaizduoti to rato vidur kaip metapozicij, nuo kurios visos kitos periferijoje esanios pozicijos yra vienodai nutolusios ir jums prieina mos. Informacija, kuri iose vietose yra tvirtinta (sukaup ta"), gali bti paimta (ikviesta") kaip itekliai ir integruota gyvenimikas situacijas. Metapozicija - tai tokia pozicija, kuri leidia vykius stebti per atstum, net ir esant t vyki skuryje. Savyb susikurti atstum man atsiveria tada, kai gebu suvokti, kad dalyvauju ir kaip dalyvauju vyksme, ir kartu suvokiu save esant dalimi didesns visumos, sistemos, kurioje a dalyvauju. Tada ma 46

tau save i alies, nes tik velgdama i alies atpastu savo buvimo viet proceso ir sistemos viduje.

Savastis ir ne savastis, sava" ir svetima"

Savs perkeitimas (gimimas") yra radikalus pasikeitimas mogaus tapsmo procese. Negalima truput" arba iaip sau" gimti, tai visikai nauja savimons kokyb. To, k pa tyriau io kokybinio uolio metu, jau negalsiu pamirti. is radikalus savs krimas, kylantis i gilesni ir platesni sluoksni, yra negrtamas, a galiu t remembering sintez istumti ir nekreipti j dmesio, bet jau negaliu umirti to naujo vientisumo. Jis manyje pasiliks negrtamai. Klausimas: ar ilgai ir kiek galiu pakelti svetima, kad gal iau pasiekti giliausiai gldini savast ir patiriau radikalj savo atgimim? Kiek galiu plsti savo savimon? Ar toli galiu ieiti u prast sen savivokos rib, neprarasdama savs? Pavyzdiui, kaip jogoje gali bti itempiamas knas, taip gali bti ir iplsta smon. Taiau kaip ir treniruojant kn, ia irgi reikt judti pamau ir atkakliai, ingsnis po ingsnio.

..... Savivokos ipltojimas

Js, be abejo, prisimenate paikus, kai kiti geriau u jus inojo, kada, kaip ir kas js esate. Ir, be abejo, js gynts nuo tokio svetimo sprendimo, nes visai teistai mante, kad pati geriau-

iai inote, kada ir kaip labiausiai jauiats pati savimi. Nra abejons, ne kart patyrte, jautte ir suvokte, kad kakas jums trukdo, - kakas svetima, jums nebdinga, nesavita, ne js, kas yra svetima js esybei. Galbt reikjo laiko, kol pagaliau galjote isiaikinti, kas tai buvo. Gali bti, kad tie jausmai liko nepastebti, ir net neanalizavote laikinai jus ap musio svetimybs jausmo. Vien dien js vl jautts savimi ir galbt pajutote tai todl, kad jautts geriau, harmonin giau, tapati sau labiau nei anksiau. Gali bti, kad religinia me, dvasiniame, o gal ir buitiniame kontekste pajutote, tarsi btumt prisilietusi prie kako, k galtumt apibdinti kaip savo gelm, esyb, savo bties esm. Tas kakas yra sunkiai apibdinamas, mons rado vairiausi odi tam apsakyti, negaldami konkreiai pasakyti, kuo jie skiriasi. Sakyti esu savimi", - kitaip nei tai ne a", a nesu sa vimi", tai ne mano", - reikia, kad dauguma ms, tikriau siai ir paios to nesuvokdamos, esame igyvenusios tam tikr patirt. Nebent kada mts smoningai tikrinti savo smon
v 9

tokiais igyvenimais. Sis kontakto su savo savastimi igyve nimas kokybe skiriasi nuo kit, kuriuos vadintume savs pa inimu, nes jie susij su mumis paiomis. Kai a pastu save lidini, pykstani, godi ar kokios kitokios nuotaikos, a susiduriu su tam tikra savo paios dalimi. Taiau kakas manyje ino, kad tai tik dalis mans. Net jeigu ir labai esu su tuo susitapatinusi ir sikibusi tvirtinu, kad tai mano charak terio, mano bdo dalis, vis dlto inau, kad tai tik tam tikras bdo bruoas (charakterio bruoas, prie kurio esu pratusi ir su kuriuo save tapatinu), o ne pati mano esyb. Kontaktas su savo esybs branduoliu suteikia ypating laims pojt. Tai 48

ne ta laim, kuri patiriu laimjusi loterijoje. Tai ne turjimo patyrimas, o buvimo, ir a prie jo niekuo negaliu prisidti, o ir nereikia. Tai labai artima krikionikajai palaimos svokai. Tas igyvenimas yra nepaprasta, nekasdienika smons bsena. i bsena labai skiriasi nuo prastos kasdienikos, be abejo, ji tokia ir nra. Jautiesi, tarytum po ilg iekojim pagaliau btum atjusi ten, kur visada turjai bti, kur sa votikai visada ir buvai, nors per visus tuos pavirutinikus, priverstinius ir i iors nulemtus iekojimus pati to n ne suvokei. Tai bties bsena. Btis patiriama kaip esm, kaip ypatinga, esybin, pirmin ir isipildanti kokyb - prieingai nei egzistencija, kuri patiriama daugiau ar maiau kaip atsi tiktinis, iaip sau buvimas. T bsen bt galima apibdinti tokiais odiais: jausti pilnatv; paprasiausiai bti; leisti sau bti; bti, kokia esi; bti mogumi; jaustis priimta; jausti ry su visais; gilumin ramyb; dvasin pusiausvyra; bti vertin ga; visa apimanti meil; beslygika meil; palaima; diaugs mas... Taiau vis dlto tai neapibdinama bsena, j galima tik pajausti, igyventi - tas jausmas i esms skiriasi nuo kit emocij ir, neatsivelgiant situacij ar bties kontekst, igy venti j galima bet kada, kai tik ten link nukreipiamas vidinis dmesys. ita bsena veikia suskaldym subjektas - objek tas". okjas ir okis tampa viena. Kas nors kart pasiek t nematom branduol - daniau siai jautiesi taip, tarsi btum grusi namo - tas kitaip jauia laik. Atrodo (tegul nors trumpam), tarsi laikas sustoja. N e bra impulso eiti toliau", t. y. usiimti prasta veikla, kad pasiektum tiksl. Suradai tai, kas u vis trokim ir tiksl slpsi kaip motyvas, kaip varomoji jga. Akimirk nebelie 49

ka gyvenime joki ketinim, joki impuls, joki motyv, jokio stimulo. i akimirk tampa nesvarbu k nors veikti ar ko nors siekti (skms), k nors i kit gauti (pripainim), nesvarbu ir paiai sau rodyti (pasijausti vertai) arba ko nors mokytis bei savininkikai kaupti inias. Jausmas sako: viskas jau yra. Viskas prieinama ir duota. Dabar tik svarbu siklau syti ypating vidin bals ir leistis vedamai tos esybs, tos esms, vidinio branduolio, vidinio balso, vidins uduoV ^

ties - ar dar kaip bals pavadintumt. Sis igyvenimas pa juntamas fizikai, kaip jausmas. Tai ne mintis ir jo negalima perduoti kaip minties. Kiekvienas turi tai patirti pats. Knas, organizmas, irdis ino kak, kas ateina ne per prast i ni apdorojim. is inojimas atsiranda pats - jo negalima imokti. Jis nra nekintantis, kas kart reikia j patikrinti, kad sitikintum. Tai nra amina, absoliuti tiesa, tai yra tiesa, kuri nuolat gimsta naujai. is tiesos ir inojimo derinys atitinka model, pagal kur savastis nra vientisas lydinys. Veikiau jis paaikina, kad sa vastis kaip sistema gali susidti i daugelio maesni dalini savasi (dalini asmenybi) kaip subsistem ir kartu nesu irti. is sisteminis modelis numato vairias vidines vietas", kurios priglaudia" subsistemas. Joje viskam yra vietos, taip pat ir tam, kas jauiama kaip svetima, nesava, neesybika, kas nra savastis. Yra vietos ir tam, kas perimta ir pasisavinta i kit moni. Taip tai, kas svetima, gauna savo viet, yra kon troliuojama kaip energija ir lengviau pritampa prie damos, negu kad bt atstumtas, veiktas, projektuojamas ior ir istumtas. i integravimo forma gali aprpti daug daugiau negu vientisos ir absoliuiai grynos savasties atveju. 50

Domdamasi vairiomis religijos formomis, vis laik a vjausi tomis, kurios savo velniams", dvasioms, eliams ir demonams leido egzistuoti alia gerj jg. Jos paskiria blo giui jo viet - prireikus netgi paiame ventosios teritorijos viduje. itame kontekste man atrodo tikinamas ir daugiama tis modelis. Savasiai jis gali bti pritaikomas taip pat kaip ir kitoms moni bendruomens sistemoms. Savastis atrodo kaip komanda, eima, kaip orkestras. Kiekviena subsistema turi savo vaidmen, savo bals. Labiausiai man patinka me tafora apie savast kaip parlament. Savaime aiku, kad ia gali reiktis demokratinis sambvis, ir galima paprietarauti diktatorikoms daugumos, lobist ar kitokioms interes gru puotms, galingj, pasilikusi dar i kolonializmo bei im perializmo laik, pretenzijoms. Visi nutarimai ir sprendimai priimami kartu po parlamentini diskusij ir debat. iame modelyje apie savast kaip form ir konstitucij irgi nuolat diskutuojama, vyksta vis nauji svarstymai. A atlieka konfe ransj arba vedjo funkcij, dirigento ar prezidento, nelygu kokia metafora pasirinkta savasiai kaip sistemai. itoks sisteminis daugiamats A-savasties modelis, kils i sistemins eimos terapijos, iandien su dideliu pasise kimu taikomas organizacijose ir paskiriems asmenims (ne eimoms). Lyi skirtumui, atrodo, buvo skiriama nedaug reikms - tarsi bt nesvarbu, kas valdo al, - moteris ar vyras. is modelis dar gali bti iplstas nusakant skirtum tarp anima ir animus, apie kur kalbjo dar K. G. Jungas. Pagal Jung siela turi ir vyriko, ir moteriko prado, o joje esantis prieingos lyties pradas - vyr anima, o moter ani mus - gali turti toki didel jg, kad gyvenime ji galbt da 51

rys lemiam ir smoningai nevaldom tak. Esant ivystytai smonei, smoningam elgesiui su specifinmis sielos fig romis, kokios gali pasirodyti sapne, tenka lemiama funkcija. iose figrose gldi labai daug gyvenimo energijos, ir jeigu nesuvoksi to smoningai, ji gali atvesti asmenybs susiskal dym. Tai vlgi trukdys integracijai ir integralumui. Anima ir animus gali turti ir geni, ir blog savybi. Sa vasties gyvenime jos gali egzistuoti tremtyje kaip eliai, bet gali tapti svarbiais pagalbininkais ir kvpimo altiniu. Vyri kio anima figra" danai bna nulemta motinos paveikslo ir formuojasi kaip idealaus moterikumo sivaizdavimas. Ta iau ji gali tapti ir prielaida rastis prieo paveikslui. Tas pats pasakytina ir apie moters animus figr", kuri yra priklau soma nuo tvo paveikslo. ios figros pajgios usissti sa vast ir vesti" diktatr - moterys tapatinasi su vyrikumu ir jauiasi vyrikesns u vyrus ir atvirkiai. Kada valdi uzurpuoja tik viena sielos figra, tokiu atveju kalbama apie svetimo usdim" arba apsdim" - animus arba anima apsdim". Tuo metu, kai animus apsdimas" temd mano jaunyst (a labai anksti pradjau domtis Jungo analitine psichologi ja), svokos anima apsdimas" n girdti negirdjau. Pagal j kalt" buvo primesta Didiosios Motinos archetipui, kuri, argi galt bti kitaip, ioriniame pasaulyje visur teig savo jg. Moterikumo jga", kuri gund ir gadino vyrus, buvo demonizuojama ir priskiriama konkreioms moterims. Tokie igyvenimai nei leido man gerai jaustis moters kailyje, nei kl pasitikjimo tokio pobdio psichoterapija. Taip ir liko chronikas nepasitikjimas svetimu sikiimu, ypa diagno 52

zmis. A per daug gerai patyriau, kaip toks etikei lipdy mas ikreipia keli sveik savimon. Tad iplstas modelis turi apimti anima ir animus kaip mo terikj ir vyrikj idealus bei vietas" kaip namus", ku riuose gali bti kurdinti tie idealai (kuriuos dar galime va dinti ir pavyzdiais). Laiko dimensija papildo erdvs dimen sij. vedant laiko linij, kuri gyvenimo linijos vykius laike priskiria vienai sekvencijai (sekai), pavyksta skirti dabart, praeit ir ateit, nors smonje vaizdai nesusij su laiku. Vaiz d poveikio stiprum lemia ne j priskyrimas laike anks iau" ar vliau", o j reikmingumo laipsnis, kok jie turi dabartyje. Ar jie dar aktuals? Kiek jie lemia savimon? Ar jie tra vaizdai, kurie manyje dar nerealizuoti, kuri realizacija man atrodo siektina, taiau jie nuo mans dar taip toli, kad a j kol kas nesismoninau ir todl jie man atrodo svetimi? O gal tai vaizdai, kurie man netinka, nes juos sukr kitoks patyrimas? Kokie vaizdai yra veiksmingi ir tinkami i aki mirk, kai a suvokiu pati save? Kokie yra priekyje ir kokie tik fone?

Pratimas. Paeist rib itaisymas

is transas pads jums js savasties dalis, kurios jums at rodo svetimos ir todl trukdanios (klivanios, apribojan ios, nereikalingos, pasenusios), isisti atgal, ten, kur jos ir turi bti. Pajuskite save kaip sistem, kurioje js patiriamos prie ybs turi savo viet. iame organizme, funkcionuojaniame 53

kaip viresnioji sistema, yra smon ir pasmon, dvasia ir knas, A ir Tai. Galbt js iki iol mante, kad knas ir dvasia yra vienas nuo kito atskirai ir vienas su kitu neturi nieko bendra. Bet kuo labiau sugebsite su pasitikjimu atsiduoti jus apimaniam atsipalaidavimui, kuris nejuia pakeis kasdien smon, tuo geriau igirsite bals, kalbant kaip js organika smon. Js sugebsite savyje pajusti vairov, pasinersite savo pas mon, kuri yra js viresniosios smons dalis. Js pajusite ry su savo savastimi, kuri jums iki iol galbt buvo neino ma arba paslpta. Js knas turi smon, o i geba apdoroti informacij ir nustebinti jus tokiais painimo rezultatais, apie kuriuos ligi iol n nesvajojote. Knas ir dvasia gali koope ruotis ir priimti konstruktyvius ir produktyvius sprendimus, kurie jums gali bti lemtingi ir i esms padaryti tak js gyvenimui. itie sprendimai, rengiami jau dabar, grins jus ariau savs ir suteiks jausm, kad i tikrj gyvenate savo gyvenim. Jie atves jus prie js branduolio, js centr. Jie suteiks jums galimyb kiekvien gyvenimo akimirk vis labiau bti paiai savimi - ta asmenybe, kuri i tikrj ir esate. Js gyvenime yra daug galimybi bti savimi, daug prog, kurios vl vis i naujo randasi, daug galimybi, kurios jums atsiveria, daug keli, daug mini apie tai - pajuskite visa savimi, kaip visos ios mintys, iki iol tarsi ibarstytos erd vje, lyg debesys danguje ateidavusios ir praeidavusios, kaijg rkas ar ydas uklodavusios js vilgsn, kaip visos io l 54

mintys dabar susirenka ir ateina pas jus, js mintys grina jus prie js pradios ir atveria js vilgsn. Dabar pajuskite ry su savo centru, su savo branduoliu, su paia savimi. Jie susieti su js (moteriku) knu, su js organizmu. Galbt jums norisi usimerkti, tai pads jums akys merkiasi, vokai pasidaro sunks. Js vilgsnis slysta priekine kno puse emyn, kartu leidiasi ir svorio centras, pasiduodamas em s traukos jgai - nereikia spirtis tampai, spaudimui, nereikia prieintis traukos jgai, pasiduokite, at siduokite jai, bkite tokia, kokia esate, su viskuo, kas jums svarbu, su visu savo svoriu. Visa, kas svarbu, pradeda srti, tekti, tampa tkme. Svars dalykai gali pasiskirstyti naujai. Gali rastis naujos reikms, kilti naujos prasms, o js pojiai plaiai atverti ir paruo ti primimui. Js konstatuojate pojt, kuris atsiranda kaskart vis naujai, tai vis naujas pojtis, i kurio kyla naujas jausmas. Gal jau dabar jauiats lyg naujai gimusi. Js jauiats, matote taip, kaip galbt niekada nesate savs maiusi, velgdama savo vid, js matote save. Ir inote, kad nepaisant vis abejoni kakas jumyse yra, js visikai tuo sitikinusi. Ir kak js vis labiau jausite siknijus ju myse, kak, kas jumyse gyvena ir daro jus gyv, tarsi ins tancija, kuri visada galsite kreiptis, kuria visada galsite pasitikti. Jumyse kakas cirkuliuoja, pulsuoja, kvpuoja, at sinaujina su kiekvienu kvpteljimu ir patvirtina jums, kad jis gyvena jumyse ir per jus. Yra kakas, kas jus daro gyv. 55

kad ir kada um egztumte su juo kontakt, kas kart galsite pajusti, kad tai priklauso jums ir kad tai esate js pati, js paios esyb. Js inote, kad viskam, netgi tam, kas svetima, atsiras vietos. Kai kas yra js, kai kas ne - gal kakada ir tai priklaus jums ir buvo js dalis, bet dabar jau nebe. Ir kai savo viduje, pa iame centre parengiate viet, kur saugoma viskas, kas jums bdinga, svarbu ir yra js sismoninta, ir inote, kad visa da galsite tuo pasinaudoti, js inote ir tai, kad svetimyb irgi nusipelno turti savo viet, kad galite pasinaudoti ir tos svetimybs informacija, jeigu kada nors tam ikilt btinyb. Paskirkite jai viet kur nors u js kno rib, kokiame nors kampelyje arba kambaryje, patalpoje, gal kur nors gamtoje, bet kur, tik ne savo viduje, paskirkite viet tam, kas svetima. Pavadinkite t viet taip, kuo ji jums ir bus: galbt archyvas ar muziejus, kuris bus jums atviras, o gal biblioteka, kurios durys visuomet bus atdaros, kai tik jums prireiks informaci jos. Kai js pojiai atsivers ir pajusite tai, k galima pajusti, kai js budrios ir guvios lstels imoks suvokti, kad viskas, kas turi savo viet, turi ir prasm ir kad viskam yra vietos, kai js vis labiau sugebsite likti budri, netemdoma ianks tini nuostat, kai stengsite stebti, kaip gyvenimo tkm skleidiasi jumyse, - viso ito proceso metu gali bti, kad pa jusdama ry su tuo, kas jus gaivina, pajusite ir dar kak, kas js kno smonei bylos apie savo buvim. Be jokio vertini mo stebkite tai, kas js knui atrodys svetima. Js inote, 56

kad galite pasikliauti savo organizmo imintimi. inote, kad js kno smon atpasta, kas jums svetima, ir priklauso ne jums, nors ir neinote, i kur tai atjo ir nuo kada yra ia knas save pasta ir atpasta svetimkn savo sistemoje. odiai kaip zondai. odius galite naudoti kaip zondus ir savo sistem uklausti apie svetimyb jumyse. is zondas prasiskverbia visas lsteles, odis svetimas skiria svetim nuo savo, esmin nuo nereikalingo, esm nuo atsitiktinumo. Gali bti, kad svetimyb jumyse gauna pavidal, kad bt js atpainta. Ir ji nori bti atpainta. sivaizduokite, kaip js organizmo imintis velniais, minktais pirtais visk jumyse apiupinja ir palieia, ieko dama to, ko neturt ia bti; ir dar tik umegzdama ry su ja jauiate, kaip ta svetimyb atsiskiria, pradeda tirpti, tekti ir stebtinai pati savaime inyksta. Svetimyb ieko savo vie tos, kuri js jai paskyrte. Svetimyb jumyse jauiasi js atpainta, jauia atkreipt save dmes, jauiasi js paste bta, pagerbta ir pati jus palieka, natraliausiu bdu pasau lyje - ji tik ir lauk, kada gals palikti js organizm, js sistem, ir dabar yra tam pasiruousi, bet tik tuo atveju, jeigu jai paskyrte tinkam viet. Tarsi veikt koks paslaptingas magnetizmas. Viskas turi savo viet ir tvark. Js jauiats harmoninga. Ubaikite trans, kai pajusite didiausi vis savo jausm kulminacij, kaip tik tada, kai pasijusite vali ir naujai gi musi, kai pasijusite savimi, tada grkite kasdienyb. Giliai 57

kvpdama pajusite nor pasiryti ir isitiesti, pasitempti, nusiiovauti, perbraukti rankomis per savo kn, kakt, gal v, veid. Padkokite visom s jgoms, kurios dalyvavo js procese. Pajuskite, kad kiekvienas mogus neiojasi tokius poten cialius neigiamos ir teigiamos prigimties vaizdus. Kiekviena me yra toks branduolys, vidinis balsas, gija, kuri jis kartais pameta, o js galite jam padti j vl atrasti, jeigu tik atminsi te, kad ir jis nuolat - tegul ir nesmoningai - ieko savs, t. y. savo branduolio ir savo giliausio tikslo. Tegul jums taps tai sykle kiekvien mog irti su vidine nuostata, kad jame gldi vertyb, ir bendraudama su juo kreipkits btent tai.

Skirtumas tarp atrodyti" ir bti"

Sugebjimas skirti esyb, arba vidin branduol, nuo jo paviru tiniko vaizdo bei spdio, kur jis sukelia, padeda: visus mones dl bendro bruoo - btent vis kilms i vieno altinio, ar kaip tai pavadintum - irti su uuojau ta ir tolerancija, skirti asmens elges nuo paties asmens ir kreiptis asmens esyb, skirti proius, su kuriais asmenyb save tapatina, nuo jos galimybi ir potencialo, kreipiant daugiau dmesio tai, kas galt bti, ir maiau tai, kas iki iol buvo realizuota. inoma, skirtumas tarp pavirutiniko spdio ir gilumoje gldinios tiesos pagrstas fikcija, kurios nereikia rodinti. 58

Pakanka fikcij panaudoti kaip metafor, iekant sprendimo tolerantikam elgesiui su mogumi. Skirtumai tarp lyi, lengvai galintys tapti prietar prieastimi, irgi gali bti veik ti pasitelkiant fikcij, t. y. metafor, ir smoning lyi ben drumo suvokim.

Klasikin pasmons koncepcija ir nauja transo technika

Tyrindamas gyvenim sapnuose, atminties sugebjimus (ir nesugebjimus), psichosomatinius sutrikimus ir raciona lios smons trkumus (istmim, perklim ir projekcij forma) Sigmundas Freudas sukr pasmons - Tai koncep cij. iam Tai, kaip protingojo A kenkjui, tenka idaviko, sabotuotojo, pavojingo pogrindinio aktyvisto vaidmuo, to kuris veikia klasta, griauna ir sunaikina vis sistem. Visas pastangas, kurias per vis varginani konflikt ir kov is torij pakl ilavjs, protingas, valgus vakarietikas A, niekais paveria is Tai. Tai panaus nepasotinam jr, kuri per vien audring nakt vl susigrina ir pasiglemia i jos sunkiai atkovot gaball ems. A smon yra kaip sala smon, kuri bdama ikelta ir izoliuota, suvokia jai nuo lat gresiant pavoj, suvokia savo netvirt, laikin egzisten cij, kuri lemting nakt gali bti itrinta. A turi padti labai daug pastang, kad nesuirt, nes vidins tampos daro vis k, kad ilikt ir kad trapi vienov, kuri turi atsiriboti nuo nesmoningo organizmo pradins vystymosi stadijos, nei silaikyt. 59

itas A galt bti Vakar patriarchalini tendencij metafora - A turi viepatauti, kad neinykt. Jis turi kon troliuoti, atimti od, kad gaut virenyb ir ilaikyt savo valdi. N uo pat pradi jis yra prieikas knui, nenor damas, kad j valdyt m ogaus organizmo savireguliacijos dsniai. is A veikia prieikai moterims, kai jis atspindi vyr viepatavim. Sunku tapatintis su tuo, kas yra ugo tas, maavertis, valdomas ir nulemtas svetimo. Todl mote rims sunku susikurti moterikj A-smon, savo moteri kj A. A, kuris kaip valdovas turi gali, privalo tapatintis su tuo, kas t valdi suteikia. Jis turi ginti tuos principus, kurie jam padjo gauti valdi. Taiau i t patiri, kurias A patyr moters kne ir su kuriomis nort tapatintis, kad galt sukurti knui adekvai tapatyb, gali isivystyti nauja A-smons ris, ir su ia nauja rimi susijusi nauja smonjimo koncepcija. Nors hipnozs terapijos iradjas Miltonas Ericksonas pats buvo teoretikas ir ia prasme nesukr jokios koncepcijos, svarbs, lemiami pakeitimai psichoterapijos viduje remiasi juo ir jo hipnozs praktika. Mgstantis eksperimentuoti autodidaktas pats isigyd nuo ligos, laikomos nepagydoma ir mirtina, kuri turjo j pakirsti daug anksiau, - jis nugyveno ilg, krybing ir radikal gyvenim, prasming ne tik jam, bet ir visai praktikuojani terapeut kartai, kuriai tapo kv pimo altiniu. Jis parod pavyzd. Svarbiausia jo inia ta, kad nra prasms kovoti su savo prigimtimi. Eriksonas sukr bendradarbiavimo su ja model, kuris apima ir organizm, ir pasmon, o bendroje mogikos asmenybs sistemoje laiko juos lygiaveriais partneriais. 60

Bet ir be terapijos galite atradim pritaikyti sau ir su sikurti nauj, teigiam prijim prie savo pasmons, itaip pagerindama santykius su savo organizmu, su savo knu. Labai gali bti, kad su iuo naujai sukurtu arba naujai api brtu santykiu pasikeis ir js ssaja su savo moterikumu, su moters btimi.

Pratimas. Js moteris
-

iuo aspektu apibrkite ias svokas sau naujai, net jeigu kitame kontekste jas apibrtumt kitaip: transas kaip galimyb umegzti ry su pasmone transas kaip tikslas ir konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp smons ir pasmons rezultatas pasmon kaip iminties, gydymo, sveikos pusiausvyros vieta savastis kaip sistema, apimanti A ir Tai ir galinti prieiti prie bet kurios informacijos, kuri yra atmintyje A kaip kartas smons takas, kuriame tam tikru mo mentu susijungia vairiausi smons suvokimo ir apdoro jimo procesai organizmas kaip sistema, kuri reguliuoja pati save ir kurios autonomines funkcijas veikia pasmon asmenyb kaip sistema, kuri integruoja smon ir pasmo n ir pasiektai sintezei suteikia iraik asmenin iraika, i vienos puss paenklinta proi, i kitos puss galinti reiktis naujai, todl atvira naujoms el gesio galimybms, o kartu neprarandanti ir integralumo tapatumas kaip kakas, kas nra gimta, bet buvo imokta, todl gali bti naujai apibrtas ir naujai sukurtas 61

Raskite metaforas ir simbolius, kurie reprezentuoja naujai at rastus teigiamus js pasmons, js (moterikojo) organiz mo, js asmenybs ir atviros ateities aspektus. itaip buvo, pavyzdiui, pasmon palyginta su brangenybi dute, ku ri galima atrakinti raktu (transu) ir naudotis brangenybmis (itekliais) tada, kai tik to prireikia. Tarp brangenybi gali bti magikas iedas, kur tereikia pasukti, kad jo savinink atsidurt (tai reikia pakeist prast mstym ir surikiuot j naujai) kitoje (dvasingoje) vietoje, arba pora magik bat, su kuriais galima ingsniuoti septynmyliais ingsniais (bet kokiu aspektu, taip pat ir mstyme bei perkeitimo procesuo se), arba sparnai, su kuriais galima auktai skristi ir visk naujai, neprastai velgti i paukio skrydio. Tyrinkite mi tus ir pasakas, iekodama simboli bei metafor, ir isirinki te tuos, kurie jums artimi. Sudarykite j sra. Koki nauj galimybi gyvenime jums atvert magikas kardas, nemato mu padaranti kepur, stebuklingas grimas, koki reikm galt jums turti jaunysts ulinys, gydomasis altinis ar vries kailis, suteikiantis jums magik mekos, lits, jagu aro, gazels savybi? Kaip jaustumts, savo spintoje turda ma drabu, iaust i sauls, mnulio ir vaigdi viesos, koki tapatyb pasirinktumt, jei inotumt, kad kiekvien nakt sapne keliaujate po nepaintas alis, dalyvaujate svai ginaniose puotose ar pasineriate skaityti iminties knyg? Kok A vadintumt savu, jei inotumt, kad ugnis, deganti jumyse, kuri nuolat palaiko apytak ir mediag apykait, yra ta pati ugnis, kuri milijonus met nuo pat laik pradios dega daugybje btybi ir gyvybs form ir kuri sukr evo liucij. Koki tak ji jums daryt, jeigu suvoktumt vis gau 62

s informacijos, daugyb mokymosi ir patyrim, kurie per vis evoliucij buvo atlikti ir sukaupti? Prisiminkite penkis ingsnius: neprivalti inoti mokti laukti, mokti rinktis gebti plstis norti veikti ir ireikti save kaskart pradti i naujo

Kartu su naujomis transo metodikomis ir dvasiniu kno dar bu transe (Body Dreaming) pasitelkus kno ritualus, gestus ir judesius ie penki ingsniai veda ias dvasines erdves: Neprivalti inoti (nakties mlyn). sivaizduokite, kad esate jros gelmse ir , nors plduriuojate nejausdama svorio, jau iate, kaip ems trauka laiko jus prie ems. Js jauiate: kad ir kur btumt, visur yra jums vietos. Susijunkite su eme pajusdama erdv sau tarp koj. Atrodys, tarsi jotumt ant kokio gyvno. Leiskits jo neama. Js sdite pati savyje, lyg sdtumt nuostabiai pritaikytame minktume - nesvarbu, ar stovite, ar sdite ant nepatogaus krslo, einate gatve ar gu lite. Js pati savyje esate ssli, apsistojusi. i nakties mlyn jums reikia: susikurti prigimtin pasitikjim, maajam A leisti skleistis didesniojoje savastyje, pajusti savasties energi j, savo imintingos pasmons jg ir leistis jos neamai. Mokti laukti, mokti rinktis (smaragdo aluma). Pasitelkite fan tazij ir vaikiokite alioje augimo ir savo organizmo imin ties erdvje. Judkite, supkits, tegul jumyse atsiranda vis daugiau polkio, suteikite jam form, kad jis vis labiau pasi

63

kraut ir isaugot savo ritm. sisiubuokite ir brkite bega lybs enkl atuonetuk. sivaizduokite gulint atuonetuk ir vis labiau sisibuokite jame p lot kiek tik jums leis vaiz duot. Isiplskite. Labai isiplskite. sivaizduokite stovint atuonetuk ir aukite jame, praaukite pati save. Raskite kv pavimo erdv, kuri atsiveria jums kvepiant or savo nuga r, pirmiausia krykaul. sivaizduokite begalines erdves, tsanias u js. ias erdves (js paios istorijos ir kilms) apgyvendinkite gera linkiniomis protvi dvasiomis, kurios stovi u js, sudarydamos jums unugar. Pajuskite, kiek esate gavusi gera linkinios energijos i savo pirmtak, kad galtumt bti tuo, kuo esate iandien. Bet tegul js vilgs nis neapsiriboja vien tik asmenine sritimi, ieikite u m o gikos, istorins srities rib. Pagalvokite, kiek turjo vykti evoliucijos proces, kad btumt sukurta js kaip esyb, pa galvokite ir apie tai, kad visas is inojimas, atskleistas per vis evoliucij, yra sukauptas ir jumyse, js organizme, js kne, js pasmonje. Sugebti plstis (auksin geltona). sivaizduokite, kad esate ap siausta auksu, ir atraskite platesn kvpavimo erdv. kar t jauiate daug erdvs po paastimis. Js rankos paios pakyla, pasiruousios plaiam, visas ribas perengianiam apkabinimui. Js kvpavimas darosi daug platesnis, negu mante. Js galite sileisti nepalyginamai daugiau oro, jums nebereikia apsiriboti prastu oro kiekiu. Pagiljs kvpavimas leidia kvpti daugiau oro, atnea nauja js gyvenim. Tik dabar jauiate, kiek galimybi yra js gyvenime, kiek daug jame netikto ir nuostabaus. Js prisimenate akimirkas, ku 64

rios jums atrod nemanomos, ir kai apstulbote pamaiusi, kuo, nepaisant to - arba kaip tik dl to? - virto mai atsitikti numai. Kaip stipriai skiriasi js gyvenimas nuo to, apie k galvojote ar kok planavote! Jauiate, kaip i nuostabi gyveni mo dalis daro jus minkt, nesugebani pasiprieinti ir pasi ruousi priimti nauja. i minktuma jumyse, persipynusi su tvirtybe, jums atrodo visai nauja - ir vis dlto nesmoningai esate ne kart tai patyrusi. Btent didiausio silpnumo aki mirkomis jums priplsdavo jg, kuri nesitikjote, taiau, savaime suprantama, joms upldus, naudojots jomis. Norti veikti ir reikti save (kraujo raudonumas). Raudona spal va formaliai skatina jus aktyviai raikai. Rankos, kurios k tik buvo pakilusios apkabinti viso pasaulio, dabar nusvyra, sitempia kaip valytuvai. Js valots savo keli pasaul. Pa juskite, kaip js tempti delnai kelis kartus prieais jus ore skina keli, js skinats keli pasaul. Negalvodama nieko ypatinga, giliai ikvpkite. Istumkite or, kuris dar pasiliks plauiuose, garsiai, su riksmu ar auksmu, palydkite gars atidavimo, metimo, sviedimo gestu. Nesvarbu, k js imette ar atidavte, - ie gestai ar judesiai ne vien tik veiksmas. Ritualinis veiksmas, kur k tik atlikote, reikia ir visa kita, k nortumt ireikti pasaulyje. Jis reikia visk, kas esate, k nortumt pasakyti ir perduoti, k galtumt padaryti, kad pasaulis, kuriame gyvenate, bt kitoks, galbt geresnis. is veiksmas gali bti atliktas simbo likai - js turite galimyb treniruotis kiekvien dien, kad geriau sugebtumt koordinuoti kvpavim, gest grynum ir mintis, lydinias ritual. Treniruots kuria meistr. 65

Kaskart pradti i naujo (violetin). Js jau numanote, kad vy kus persikeitimui gyvenimas nesibaigia. I tikrj tik dabar viskas ir prasideda. Pakeitus gyvenimo bd svarbu, kad nieko neimate u tai, k atiduodate, net jeigu anksiau tai buvo prasta. Violetin viesa pads jums nuolat laisvintis nuo lak ir balasto, kur atsinea proiai. Pasitelkusi violeti n vies galite ivalyti save ir atsinaujinti lsteli lygmeniu. Niekas ir niekada jau nebebus taip, kaip k tik buvo. Toks gyvenimas. Kad galtumt atlikti i meditacij, svarbu, kad smoningai leistumt sau penkis dalykus. Niekas, iskyrus jus, negali su teikti jums tos stiprybs. Penkios stiprybs: A gali tapti Tai. Js jauiate gyvybs energij. Tai gali vykti savaime. Js jauiate ritm. Savastis gali perengti prastas ribas. Jauiate uuojaut ir sumiim. Knas gali tapti svarbi ini altiniu. Pasmon gali pra bilti. Jauiate gyvenimo diaugsm. Tai gali A vl grinti jo turt kasdienik integracijos ir kontrols funkcij. Js jauiate stipryb, kuri jums suteikia drausms.

Sukurkite elgesio alternatyvas

Elgesio imokstama. Visi mokymosi procesai pagrsti vadina maisiais slyginumais. Tam tikra prasme visi mes, norim to 66

ar nenorim, suvokiame tai ar ne, bet esame slygoti. Slyginis refleksas kaip maiausias mokymo vienetas sijungia, kai mes tam tikr (nauj) patyrim susiejame su tam tikru kitu (senu) patyrimu, kitaip sakant, sukeliame asociacijas. Mes negalime kitaip, kaip tik nuolat kurti ssajas. ios asociacijos teikia m e diagos kitiems informacijos apdorojimo procesams. Vliau mokoms atskirti, skirti. Bet i pradi yra ssajos, kurias ku riame automatikai - i tikrj iame lygmenyje esame kaip automatai ir funkcionuojame kaip automatai. Taiau uuot savo automatik prigimt (mistikas

G. Gurdijevas kalba apie automat mumyse") niekinus arba j ignoravus, geriau pripainkime j, bkime jai dkin gi u jos savireguliacin sugebjim nevalingai reaguoti ir be reikalo neapkrauti ms valios kakokiais sprendimais, jei autonomika nerv sistema ir kiti funkcionuojantys organai gali tuo patikimai pasirpinti. proiai turi savo prasm. Ta iau jie gali mums tapti klitimi tada, kai reikia sukurti nau j elges. Btent mums, moterims, iki skausmo pastama, kaip stipriai ms moterik savivok apriboja ir slygoja mums priskiriamas socialinis vaidmuo ir kaip papildomai prie ms pai natralaus (organiko, t. y. atitinkanio ms mogik prigimt) slygotumo - kaip formos mokytis i gy venimo - prisideda socialinis slygotumas, kuris ne visada yra natralus, nors tokiu ir laikomas. Mes danai girdime, kad kakas yra natralu, savaime suprantama, atitinka (mo ters) prigimt, ir patyrme, kad, isiverus i i lkesi kor seto, mums prilipdavo etikets tai nenatralu", prieinga prigimiai", prie gamt".

67

Imokto elgesio patikrinimas ir keitimas

Patikrinti savo imokt elges, vadinasi, nagrinti slygotu mus, kurie susidar per vis savo ir/arba bendr istorij. El gesio galima ne tik imokti, j galima ir pakeisti. Taiau norint j keisti, reikia valingo apsisprendimo atsiriboti nuo anksiau imokto ir su juo nesitapatinti. Ne taip paprasta moteriai atskirti sava nuo svetima, nes ligi iol istorija buvo raoma vyr, tai akivaizdiai matyti i anglik odi. History is his story. Istorija yra jo (vyrika) istorija. Todl dabar kvieiu moteris rayti savo istorij, o tai labai nelengvas darbas. Antra vertus, dar niekada aplinkybs tam nebuvo tokios palankios. Vakaruose moterys turi dau giau pinig, o kartu ir laisvs, negu j draugs kitose alyse ir kultrose arba kitais laikais. Dabar pasitelk socialinio konstrukcionizmo painim turime ans naujai pasakoti moters istorij ir projektuoti naujas socialinio bendrabvio vizijas konstrukcijas. gyvendinant krybik proces, kuris pri lygsta istorikai unikalios vizijos paiekoms, ms prievol yra apibrti save naujai. Mes nustatome, kas esame, kokia ms paskirtis gyvenime, kas yra ms tikroji prigimtis, ku ria norime sekti, ir kokie vidiniai udaviniai kyla i ito naujo savs kaip moderni, ne, postmodemi moter suvokimo. Mes turime sukauptus nuostabius ini lobius - dar niekada nebuvo manoma tiek daug inoti. Tik klausimas, ar suge bsime nukreipti savo siek daugiau suinoti ir atitinkamai imintingai elgtis. Moterys gali bti krybingos, uuot kaip prastai ir kaip i j tikimasi apsiribojusios tik savo reakcijomis - juo labiau 68

kad jos tokios intuityvios. Reakcijos buvo ir lieka tik reakci jos - aidas - ir aidi jos taip toli, taip giliai, taip graiai ir taip sukreiamai. Moterys gali sugalvoti k nors nauja, uuot tik reagavusios sena. Jos gali naujai rayti istorij, uuot j nuo lat tik perpasakojusios, taisiusios ir galvojusios, kaip maai visa tai susij su tuo, kas joms aktualu ia ir dabar arba k i tikro jos nort daryti. Be abejo, i naujo raant istorij ikyla pavojus, kad nebus jokios istorijos. Galiausiai visos istorijos semiasi i to m edia g altinio, i kurio ir sukurta istorija. Istorija tarsi akmens skaldykla - kiekvienas isirenka tuos luitus, kuriuos gals pa naudoti sau palankiai perpasakotai istorijai. O kas, jeigu m o terikos tapatybs statybai neatsiras tinkamo luito, nes toki luit i viso nra arba jie jau panaudoti statybai? Kas bt, jei iandien moterys bt priverstos iekoti visikai nauj staty bini mediag savo socialinio tapatumo konstrukcijai? A sakau: ne visada buvo statomi namai. Kodl turiau gyventi name arba statyti nam, kuris neatitinka arba tik i dalies ati tinka mano poreikius?

Suvokim ivalymas
Tai, k mes pastebime, yra tai, k norime turti. Taiau is noras nra nei smoningas, nei valingas, jis veikia nevalingai kaip prajusi slyginum rezultatas, t. y. slygotas reakcijos pavyzdys. is pratimas, kur galima daryti kaip meditacij, pads imokti patikrinti savo pastebjim slyginum ir pri reikus nuo jo apsivalyti. Jis moko per atstum stebti save 69

suvokiani ir laikytis nesuinteresuotos, kritikos sau paiai pozicijos. Tai nereikia, kad js umirite savo turtingos fan tazijos asociacij logik, kuri jus praturtina, arba negalsite patirti gili ir sukreiam igyvenim, lygiai kaip ir neprara site ryi bei gebjimo jausti realyb. Js ir toliau ilaikysite gebjim aistringai viskuo domtis, kai tik to panorsite. Vienintelis skirtumas bus tas, kad js geriau suprasite savo nevalingus ryius, ssajas, asociacijas, savo fantazijas ir projek cijas, savo simpatijas ir antipatijas, galsite geriau suvokti savo psichikos logik. iai logikai yra bdingi tie enklai, kurie ir toliau lems js igyvenim, js suvokim, nuostat, gyve nimo pajautimo ir js savimons kokyb. Jeigu norite, galite visa tai pakeisti arba bent imokti tai geriau kontroliuoti. Pasirinkite savo igyvenim, spd, prisiminim arba sivaizdavim, kuris jums kelia didiausi susiavjim - i magika trauka, uvaldiusi jus, gali bti teigiama (diaugs minga) arba neigiama (skausminga). Eikite t vidin viet, kuri jau yra uimta" , t. y. kurioje js patyrte susiavji m - gal tai bus (jaudinantis, malonus) suvediojimas, neatsispiriama vilion, nepaaikinamas ilgesys, kankinantis pa vydas, pavyduliavimas, neapykanta ar baim. Arba susiras kite viet lauke, kuri nebt neutrali, o kokia nors forma jau bt uimta". Uimta" reikia, kad, vos tik jums atjus i viet, js prisilieiat prie kako, jus uplsta kakas i js smons arba, kas dar labiau manoma, i pasmons. Visai nevalingai su ta vieta susiejate tam tikras mintis ir jausmus, jus savaime uvaldo emocijos ir nuotaikos. Pasistenkite pra dioje rasti neutraliai uimtas vietas", nesvarbu, viduje ar iorje, o paskui, daugiau treniruodamasi, didinti intensyvu 70

m. Pradkite pratimus nuo tos mediagos, kuri jums sukels lengv (galbt msling) susijaudinim, iki tol nepaint mo tyv, iracionali motyvacij, tam tikr smalsum ar susidom jim, tik paskui imkits dirbti su savo baimmis, atstmimu, panieka ir pasibjaurjimu.

Pratimas. Priimti - paleisti (neprisiriti) leisti bti

Stebkite: k matote, girdite, jauiate, skanaujate ar uuodia te? Kartu stebkite save, kaip js stebite kak, apie k jau i note, kad tai turi tam tikr reikm. Tuo paiu metu stebkite, kaip suvokiate kak reikminga. Stebkite, kaip tai aikinate. Aikinimas vyksta pagal lyginimo (ji tokia kaip...) ir prie astingumo (yra taip todl, kad...) principus. Psichika, ban danti rasti prasm, turi savo logik. Ji nori automatikai susi dariusius ryius suprasti ir sau paaikinti, kaip ir kodl vyko procesai, sukr tuos sryius. Kaip inome, suvokimas vyksta tarpusavy sujungiant suvoktas atskiras informacijas, itaip jos yra suriuojamos. Jausmai - tai mintys, kilusios i ankstesni, daniausiai pa smoningai susijusi mini Specifiniai pojiai yra smulkiausios sudedamosios suvo kimo dalys Emocijos yra pirmieji ryiai, kurie pasmons lygmeniu kyla i nevaling asociacij ir sukuria slyginius refleksus. ie refleksai yra jungtys, kurias galima sukurti smoningai. Stebdama save ir suvokdama matau, kad suvokimas kyla 71

i refleksikai vykstani reakcij ir tsiasi kaip nepertrau kiamas procesas. Suvokimas gali vykti smoningai, kaip vidinis monologas (komentaras). Po ios primimo fazs (nekontroliuojamas, spontanikas primimas, suvokimas ir slyginiai refleksai, asociacijos, prisiminimai, vidiniai balsai ir komentarai, vidiniai vaizdai, vidiniai filmai, iankstins nuostatos ir vertinimai per ekvi valentus bei prieastinius ryius ir 1.1.) pereikite prie fazs paleisti / neprisiriti" ir pabandykite toki mini eig: Atskirkite visk, kas yra u dabarties suvokimo rib, ir smo ningai leiskite tam atitolti. Prisiminkite kitus kartus, kai esate k nors paleidusi, ir kaip tas kas nors paskui i tikrj pra dingo. Sujunkite ikvpim su atskyrimu ir jo metafora. Kelis kartus pakartokite paleidim su valomuoju kvpavimu, kol pajusite, kad js suvokimas tapo truput grynesnis, laisves nis, vieesnis, naivesnis" ir 1.1. Galbt ir ia turite patirties, kai pajutote, k reikia be iankstinio nusistatymo ir vertini m leisti daiktams bti tokiems, kokie jie yra. Pajuskite ilgiau i bsen (prisimint ar sivaizduot) ir mgaukits erdve, kuri jums atsivr naujai. Sugrkite savo dabartin aplink ir stebkite j kitomis akimis, skaidriu vilgsniu; naujai klau sykits jus supani gars, jauskite ir patirkite visk taip, lyg btumt perkeista, kaip i naujo ugimusi. Tegul per pratim jus lydi seka PRIIMTI, PALEISTI (NE PRISIRITI), LEISTI BTI. Ji pads jums rasti reikaling struktr naujai organizuojant savo suvokim. Kvpavimas yra atsirasianios organikos tvarkos modelis. 72

Pasistenkite, kad js kasdienybje bt pakankamai va landli, kai nereikia verstis per galv, kad nepaskstumt mintyse, kiek visko reikia suspti, atlikti, padaryti, kad neka muot prietarai, kas jums dera, o kas ne. Imokite atpainti stres sukelianius motyvus, pavyzdiui, ambicijos, ididu mas, negeranorikumas, pavydas ir pavyduliavimas, godu mas, valdios trokimas, panieka (sau paiai ar kitiems - tai yra vienas ir tas pats), ir smoningai uverkite duris tokiems motyvams, kurie jus stumia atlikti im pulsyvius veiksmus, palikite tuos motyvus lauke" ir raskite sau laiko, kai esate laisva. Atsipalaidavusi stebkite ir viena, ir kita: motyvus, kurie jus slegia ir sukelia impulsus atlikti atitinkamus veiks mus, ir tas valandles, kada galite atsispirti tokiems impul sams. Nepaisydama to, o gal kaip tik dl to mgaukits savo impuls gyvybine jga, juk jie yra js dalis, kaip ir js ap sisprendimas jiems nepaklusti.

Savos vizijos paiekos

Galbt jau esate patyrusi, kaip js planus ir trokimus, atei ties sivaizdavimus ir vizijas sumenkino js vidinis balsas, tikins jus, kad j gyvendinti nemanoma. Pavadiniau bals iorini slyg balsu. Tai atsargumo balsas, kuris mums labai vertingas, nes spja ir pataria pasitikrinti. Neretai jis priveria mus delsti ir susilaikyti, kai kakas kita mumyse jau veriasi pirmyn, o impulsai ragina tai gyvendinti. Jeigu tas balsas per stiprus ir stabdo bet kok veiksm impuls ar 73

net visai ji panaikina, tada jis mums kenkia, nes nuslopina daug kit bals mumyse, pirmiausia vizijos bals. Atsargumo balsas suteikia mums informacijos apie iori nes slygas, kuriomis galime save realizuoti. Jis laikosi mums nustatyt rib. Jo savyb tolygi baims savybei - baim yra savyb, isivysiusi gyvom s btybms evoliucionuojant. Baim mus udaro, sutraukia, padaro maus ir neregimus. Kartais bna geriau nekristi akis, neisiokti ir nesipainioti po koj tam, kas turi daugiau gali, nes toks susitikimas ga lt mums baigtis pralaimjimu ar netgi sunaikinimu. Baim yra sugebjimas pabgti. Jeigu nra manoma fizikai pasia linti, baim leidia mums psichikai inykti nuo em s pa viriaus". Psichika visa susitraukia ir laukia geresni laik. itok ilikimo mechanizm turi vaikai, kuriems teko patirti stiprius skausmus ar prievart. Taiau danai dalis psichikos taip ir lieka udara, tad asmuo atrodo prigess netgi tada, kai likimas jam palankus. Atrodo, prigesusi dvasia tapo ms ci vilizacijos poymiu, todl spinduliuojantis, visas ia ir dabar esantis m ogus i karto krinta akis, mus jaudina ir suadina ilges irgi bti tokiems, suadina nor taip pat spinduliuoti. Kad bt galima visikai upildyti ms bties gelm ir platyb, kad i tikrj galtume bti ia ir dabar, reikia atsverianio balso, tokio, kuris baim paverst slygine. Nekalbu apie tai, kaip visai panaikinti baim, - svarbu pasistengti, kad ji turt lygiavert atsvar. Tai vizijos balsas. Vizijos bal sas suteikia drsos. Jo paskirtis - informuoti mus apie tai, kas manoma ir kada turtume perengti prastas ribas, kad ga ltume augti ir skleistis. is balsas suteikia mums drsos su lauyti proi gali ir idrsti imtis ko nors naujo. Jis mums 74

pranea, kas yra ms gyvenimo prasm, kokia ms vidin uduotis, o atsargumo balsas mus informuoja apie iorines s lygas. Svarbu siklausyti abu balsus, kai jie prabyla ir nori mums k nors pasakyti. Be to, yra ir kit bals, kuriuos turtume imokti igirsti. Yra ne vienas, o keli intuicijos balsai, pagaliau svarbu visus balsus suderinti ir turti vien savasties raikos bals. is balsas sako A", jis integruoja ir diriguoja daugybei to or kestro" bals, kurie ir sudaro daugiasluoksn ms asme nyb. Visi ie balsai informuoja ms A, ir visa informacija yra vertinga. Tarp dviej poli - atsargumo ir vizijos, baims ir drsos - yra balsai, kurie rpinasi ms egzistencijos sau gumu ir orientuojasi (iorinje) aplinkoje. Tie balsai daug klausinja, nes asmuo kelia egzistencijos saugumo reikalavi mus, reikalauja veikti gyvenimo sunkumus. Galbt tie balsai skamba kaip vaik, kurie jauiasi nesaugiai ir dar daug ko turi imokti. Tie balsai klausia: Kur (tai yra)? Kada (bus va karien)? Su kuo (a aisiu)? Kas (darelyje, mokykloje) nu sprs, k reikia aisti? Gal pastebjote, kad, kalbant apibendrinamai ir neutraliai, vartojama vyrika gimin, ir suprantate (o gal jau seniai su pratote), kad js kaip moteris tuo neutralumu esate atskiria ma. Nors visi kalba taip, tarsi bt tik viena, vyrika, bendry b. I tikrj tuo tik norima pasakyti visi mons bendrai". Kai ituos pirmuosius klausimus, kuriuos mes, suaugu sieji, keliame, kaskart i savo prastos aplinkos patek nauj situacij, yra atsakyta, vaikikas balselis vl klausia: K reikia daryti (kad tavs nebart)? Kaip man teisingai elgtis? O kaip imokti to, k turiu daryti? K a sugebu? Koki savybi no 75

riau gyti? Ko man mokytis? Ko galima imokti? i js as menybs dalis mgsta skaityti skelbimus arba juos pateikti. Galbt js manote, kad atsakymai iuos klausimus ateina i iors, vadinasi, savo gimt" savybi ir gabum vertini mus gavote i iors, o ne pati i vidaus inojote, k galite, k sugebate, net jei tam ir turite padti pastang, nes tai nebuvo jums duota natraliai. ia js tikriausiai susiduriate dar ir su tuo, ko i js (kaip mergaits) buvo tikimasi. Netrukus jums pabunda smalsumas, ir js norite ukariauti tas ini ir gebjim sritis, kurios moterims (bent jau iki iol) nepritiko. Taiau js esate atvira, nekalta, smalsi, jums terpi inoti, kas apskritai egzistuoja. Js renkate informacij. Vliau - gal tai paaugls balsas jumyse - balsas klausia: Kam? Kam a turiu tai daryti? Kam man mokytis? Kam visa tai? Kam gyventi? Tai balsas, kuris jus veda gilyn", ten, kur norjote pasijusti savimi ir patikrinti, kas jums (ateityje) turs vert. Gal patirsite ir tutumos, beviltikumo, bevertikumo, nevilties akimirk, nes ten nieko neradote, nes js nebuvo te taip iauklta, kad ten iekotumt to, kas galt jums bti orientyru. tai patyrte i tutum ir dabar jau daugiau siklauste iorinius balsus, kurie jums sak, ko i js ti kimasi ir kas bt teisinga. Neabejoju, kad iorje girdjosi bals, pasiovusi jums tvirtinti, es jie geriau u jus in, kas jums gerai, kas dera, pridera ir kur js vieta. Gali bti, kad po kiek laiko, kai js prie j jau pripratote ir nuo j nebesigynte, itie ioriniai ir svetimi balsai jums atrod kaip js paios. Ir dabar, kai ketinate sigilinti ir itirti, k iame gyvenime galite, privalote arba ko norite, ko nortumt arba kas bt leista jums veikti, js susiduriate su tutuma. Gali 76

bti, kad is sukreiantis igyvenimas imu jus i vi ir susidursite su savo laikinumu, su mirtingumu. Kam tuomet gyventi? Kakas jumyse klausia, ir js tsiate savo tyrinji mus - viena vertus, jums knieti suinoti, kas i to ieis, bet laikots tam tikro atstumo, nes inote, kad is kontaktas su savimi, su savo tutuma ir su savo pilnatve jums turi didiul vert, kakas jus nuramina ir padeda susikaupti, atveda prie esms. Esm, prie kurios atsidrte, yra klausimas: K a tu riu pasakyti? I ia idstyt samprotavim susidaro toks modelis: i pradi yra du poliai - viduje ir iorje. Prie i dviej poli, individo suvokimo kratutinum, - i vienos puss aplinkos, i kitos puss paties savs - galime pridti ir daugiau polia rizacij: vidus a pati vidin paskirtis laisv naujos galimybs patirta kaip didel vertyb patirta kaip iliuzija patirta kaip tutuma patirta kaip pilnatv ir esm iore aplinka iorins slygos btinyb seni tampai patirta kaip kaljimas (idea lizmas) patirta kaip norma (realiz mas) patirta kaip spaudimas (i alies) patirta kaip pavirutini kumas ir antraeilis dalykas (dvasinis apsisprendimas)

77

ias prieingas struktras dabar galime sugrupuoti vairio mis formomis. Tarkime, vien poli galima palikti apaioje, ant em iausios pakopos, o kit poli viruje, ant aukiau sios pakopos. Gausime vertybi hierarchij, kur virus bus geresnis u apai, ir sivaizduosime, kad reikia atlikti darb, pakylant nuo apaios iki viraus. Todl geresnis yra sluoksni modelis, kuriame abu poliai i dstyti rato centre ir periferijoje. Kaip svogno, kur visi sluoks niai sudaro svogn ir n vienas nra svarbesnis" ar vertin gesnis" u kit, nes visi kartu jie sudaro tai, k vadiname svo gnu. Vidus bus apibrtas per ior ir atvirkiai. Dabar dar sujunkime polius grtamojo judesio ten ir atgal" figra ir gau sime model, primenant atomo model i kvantins fizikos.

Pratimas. Js vidin vizija

Paklauskite savs: Kaip man geriausiai nuo iors pereiti vid? Nurimkite savo viduje. Pajauskite, kuris i toliau nurodyt jausm padeda jums rasti keli prie savo vizijos: ateiti nuo iors - eiti vid bti kietai, nepalenkiamai, sustabarjusiai - tapti minktai, lanksiai bti ir likti sitempusiai - atsipalaiduoti ir tapti vis labiau atsipalaidavusiai fiksuotis, stagnuoti - tapti tkme, keistis, persimainyti usidaryti ir bti udarai - atsiverti, bti atvirai neileisti i aki prievoli ir btinybi - nepaleisti i aki galimybi ir ans

78

 turti tvirtus sivaizdavimus - nepaliauti stebtis laikytis prast vertinim - suvokti kaskart naujai, atsiverti netiktumams Dar paklauskite savs: Kaip a jauiu savo vidin pasaul? Koks laiko pojtis padeda man uiuopti savo vizij, pajusti ry su ja? Ar tai suskaldytas laikas, staccato" laiko pojtis, ar laik jauiate kaip erdv, kaip vienov, kuri daug k sujungia, legato" laiko po jtis? Kaip jauiats inodama (arba sau sakydama): Laikas ir erdv sudaro vienov, laikas yra erdv, o erdv yra laikas. Tai suteikia erdvs. Suvokimas apima ne tik dalykus, kurie man ateina galv, ne tik mano mintis, bet ir tai, kas yra tarp j, kas sudaro fon svarbioms figroms, tutum pilnatvje. Kartais tutuma igyvenama kaip pilnatv, o pilnatv kaip tutuma. Yra tariam prietaravim, paradoks, yra neinomas inojimas", smoningas neinojimas", pasmoninga i mintis". Taip pat stebkite, kuris bdas priartti prie savo vizijos jums artimesnis: Ar js vizija susieta su vidine vieta ir savo priartjim sivaizduojate erdvje, kad galtumt uiuopti" savo vi zij? Ar js vizija susieta su konkreiu laiku, tam tikromis js gyvenimo valandlmis ar fzmis, ir todl, kai modeliuo jate ateit pagal savo vizij ir norite bti jos vedama, turite orientuotis laike? 79

 Ar js vizija yra kokia nors instancija ar autoritetas, su kuriuo galite umegzti asmenin ry? Stebkite save, kokie poymiai rodo, kad umezgate ar jau turite ry su tuo, k laikote vizija, k atpastate kaip savo vizij ir regite ar girdite kaip vidin bals. Kinestetikai: kaip kontakt, emocij, nuotaik, jausen, pojius, vidin ar iorin judes, ritm, pusiausvyr, svorio centr, kvpavim, ilum / alt, sunkum / lengvum ar kitoki kno poji forma. Vizualiai: a galiu susikurti savo vizijos vaizd. Kaip ir k matau? Spalvas? Spalvos kokyb: skaidri ar drumsta, ma tin ar blizganti, velni ar ryki, pastelin ar akinanti ir 1.1. viesos kokyb, pvz., isklaidyta ar viesos pluotas? vie sos altinis - i viraus, i apaios, i ono? Siluetas: aikiai apibrtas ar nerykus, matomas su visom is detalmis ar netiksliai? Audialiai: a girdiu savo vizijos garsus. Balsus girdiu i karto ar i pradi tik gars kakofonijos / nioktimo fone? Ar balsus girdiu kartu su tam tikros aplinkos garsais (gam tos garsai), ar atskirai? Kalbant ar nabdant, dainuojant? Garsiai ar tyliai? Aikiai artikuliuotai ar nesuprantamai? O gal mane prie vizijos veda kvapai? Ar orientuojuosi pa gal kvapus? Ar uuodiu, kas vyko, kas tvyro ore? I ko suprasiu, kad uosls pojtis man svarbus? Ar gali mano skonio pojtis atvesti prie mano vizijos? I ko suprasiau, kad koks nors konkretus skonis siejasi su mano vizija?

80

Paklauskite savs: Kaip noriau suformuluoti savo uduot ar savo nor, kad jie atitikt mano vizij? Kokia tema iuo metu mane jaudina, kur dabar man reikalinga vizija, mano kasdienybje, mano gyvenime, ateityje?

Pratimas. Per trans priartkite prie savo vizijos

Pasinerkite lengv trans, kalbdama apie jums rpimus da lykus ir savo klausimus raydama juost. tuos klausimus nebtina smoningai atsakyti. Tai iekojim klausimai, kurie sukelia vidinius iekojimus ir suadina js pasmon u megzti kontakt su savo vizija. Gali bti, kad vizijos vaizdas ir balsas, jos pajautimas jums atsiras greitai, staiga, o gal tik mktels po kiek laiko. Labai svarbu prie panyrant trans sivaizduoti, kaip atrodys sugrimas kasdienyb. Kaip no rtumt suformuoti savo atsisveikinim ir atsitolinim nuo tos vidins vietos, vidinio laiko, tos instancijos ir savo vizijos jausmo, kur patirsite transo metu, kaip nortumt atlikti per jim ir sugrim iorin pasaul? Ir i ko pastate, kad vl esate atsigrusi iorin pasaul, kad vl esate kasdienybje? Kokios bsenos labiausiai nortumt likti po transo? Koki bsen sivaizduojate geriausi? Dabar pajuskite t norim galutin bsen (kuri turt likti po transo kaip pirmas tiesioginis rezultatas) ir leiskits vidin piligrimik kelion - kelion pas savo vizij. Dabar js esate viduje, jau pakeliui vizijos link. Viskas vyksta kaip prastai, prasta tvarka, js negulite nejuddama, neumer
/

81

kiate aki. Js judate, matote, girdite, uodiate, jauiate skon, iuopiate, juntate, patiriate - viskas kaip prastai. Ir vis dlto tarp vis t potyri, kurie pasiekia js smon, yra kakas, kas jums ne visai prasta, tarsi kakoks likutis, pasiliks po to, kai js smon suvokia visa, kas jums atrodo prasta ir pastama. Yra dar kakas, ko - dar ne ar jau nebe - negalite apibrti, taiau kas byloja apie nauj struktr, kakas, kas ateityje gaus savo prasm, taiau dabar jo reikm jums dar neinoma. Lyg kokia uuomina, enklas, kelio nuoroda, pd sakas, kakas, jums primenantis, kad yra daugiau negu tik tai, kas jums jau prasta, signalas pabusti, kvietimas, kakas, tvyrantis ore, - dabar js tai patiriate kaip paad. Visame tame prast gars smyyje jus pasiekia kakas, kas jus ypa palieia, nors ir neinote kodl, bet jums ir nereikia inoti, nes dabar - o tai js inote, nes tam ir apsisprendte - kaip tik ir prasideda tikroji kelion. Dabar svarbu rasti laikysen ir elgsen, kuri vis daniau leist js vizijai reiktis kasdienybje. Raskite laikysen, kuri atitikt faz ir bsen priimti. Kokius elgesio bdus diktuoja i laikysena? Gal kuri nors kno dalis perima signalizuotojo funkcij ir galt jums praneti, kada yra tinkamas laikas pasitelkti in tuicij. Pakluskite tam signalui. Kur jis jus veda? Tegul vizija jus veda, raskite iorin viet, kuri reprezentuot jums vidin viet, kad, kiekvien kart atjusi i iorin viet, kartu patektumt ir t vidin viet. Eikite t viet. Vi sus pojius, patirtus per PRIMIM, susiekite su ia vieta, kad paskui galtumt prie jos grti. Tegul visos jus aplankiu sios vizijos be jokios tvarkos, be joki vertinim ir aikinim

82

suteka i viet, kad ji galt visas jas sutalpinti. Dabar i note, kad bet kuriuo metu galite rasti vis i pilnatv, kuri patyrte kontakto su savo vizija akimirk. Ltai ieikite i tos vietos", atsiribokite, stebkite viet i alies ir pasiduokite tkmei, neaniai jus per kasdienyb, per js proius, smoningai pajuskite, kaip vizijos paiekos jus veda per proi teritorij, ir pamatykite j kitu rakursu. Js inote, jumyse kakas ino: laikysena suteikia stabilumo, taiau kartais labai pravartu painti ir nauj elgsen, tokiu bdu prapleiant savo galimybi ir pasirinkimo laisvi re pertuar. Eikite ten, kur veda js vizijos paiekos, sekite ten, kur esate vedama. Js patirsite nuolatin perjim, nuosekli kait, nepastebimai. Jauiate, kad kakas vyksta ir priartina jus prie vizijos. Raskite laikysen, kuri atitikt NEPRISIRII MO bsen ir faz. Koki elgsen diktuoja i laikysena? Gal kuri nors kno dalis perima signalizuotojo funkcij ir signa lizuoja jums, kad jau laikas panaudoti savo vizij? Pakluskite tam signalui. Kur jis jus veda? Tegul jus veda js knas, js organizmas, instinktas, in tuicija, raskite viet, kuri atitikt dabartin js bsen. Su siekite su ta vieta visus savo pojius, kuriuos patyrte per NEPRISIRIIM. Palikite ten visk, kas jus blokuoja, kas pa keliui vizij jums trukdo, kliudo, varo, stabdo, prietarauja. Js inote, kad visi ie prietaravimai yra svarbs balsai js sielos kyje, ir patikinate juos, kad ten yra vietos ir jiems. Js paruoiate jiems erdv, kad visi galt ten sutekti, paadate, kad vliau prie j grite, ir paliekate i saugyklos viet. L tai pereinate nauj faz ir vl viskas kaip prastai. Js ino te, kaip svarbu turti proi. proiai - kaip bstai, jie teikia 83

saugumo. Taiau kartais pravartu painti ir naujus elgsenos bdus ir taip iplsti savo galimybi bei pasirinkimo laisvi repertuar, atverti naujas gyvenamas erdves. Eikite ten, kur jus veda. Sekite ten, kur esate vedama, tai nuoseklus keitimasis, nepastebimas. Dabar raskite kno lai kysen, kuri atitikt LEISTI BTI bsen ir i faz. Kokia susikuria elgsena? Gal kuri nors kno dalis perima signali zuotojo funkcij ir nort jums praneti, kad laikas sekti pas kui savo vizij. Pakluskite signalui. Kur jis jus veda? Raskite viet, kurios vaizdu sekte savo vizijoje, ir paliki te ten visus savo pojius, kuriuos patyrte su LEISTI BTI, kad vliau galtumt prie j grti. Kai tik radote viet LEIS TI BTI, i karto vl i jos ieikite ir grkite prie kaitos. Laikysenos teikia stabilumo, bet kartais labai pravartu pa inti naujus elgsenos bdus ir taip praplsti savo galimybi ir pasirinkimo laisvi repertuar. Eikite ten, kur jus veda, kur esate vedama, - tai nuosekli kaita, nepastebima. Dabar apsilankykite visose vis greiiau besikeiianiose vie tose, kuriose io proceso metu jau esate buvusi, ir raskite vis daugiau informacijos, kuri ten palikta. Js patirsite, kaip papras tai ir greitai sekasi tie perjimai, o anksiau net neinojote, kad jie yra, juos atrandate tik dabar, elgdamasi vienokiu ar kitokiu bdu, vis keisdama laikysen, ir viskas vyksta tarsi savaime. Pereikite bsen LEISTI BTI, susikaupkite. sivaizduo kite: ten yra poilsio vieta, centras, kur susirenka visos patir tys kaip informacija, ir js inote, kad is inojimas, patirtas knu, jums visada lengvai prieinamas, nes js padedate ak cent - DABAR. Su ituo inojimu, ramybe ir pagarba viskam, kas lyd 84

jo jus kelyje - net jei ir prietaravo js vizijai, nes klitys ir pasiprieinimai irgi yra lydjimo formos bei mokymosi b dai, - grkite jau surast savo vizijos viet ir j eikite. Toji vizijos, pilnatvs vieta dabar bus PRIMIMO vieta, pilnatv virs isipildymu ir gals jus pripildyti. Js savs klausiate, ar visa tai realu. Keiiantis paiai kei iasi ir dalykai, - tai vienaip, tai kitaip, suteikdami svarb tai vienam, tai kitam. Padkite visa tai ant svarstykli lk teli ir pasverkite, kas yra teisinga. Js knas pats atgaus pusiausvyr - akimirk sivyraus simetrija, dama. Suvokite tai. Kas tai? DABAR yra i akimirk. Kas toliau? Koks kitas ingsnis? Kada? Kur? Su kuo? Klitys irgi padeda engti priek - kai keiiats pati, keiiasi ir aplinka...

Kur gimsta vizija? Tikriausiai atsakytume - viduje. Jeigu vi zij suprasime kaip ini, kuri mums siunia Dvasia (arba Dievas, Deiv, Aukiausiasis, prigimtin imintis mumyse, vidinis balsas) ir kuri per mus gauna savo iraik, galsime regin ir vizuali ini atpainti esant veikla, kuri nra pa enklinta ms slyginum. Su vizija pasaul ateina kakas nauja. Vizij primimas pirmiausiai rodo pasyvi bsen, pa siruoim priimti. Bet is atsidavimas ir pasiruoimas yra lai kysena tik vizijos altinio atvilgiu. Prieingai, vizij iraika ir liudijimas apie jas yra aktyvumas. Tai krybin veikla, pri imanti naujoves ir atmetanti senus reagavimo bdus. Vizija apibria vidin uduot. Daugelis moni mano netur jokios uduoties, nes jie, pvz., netiki Dievo arba nepripasta jokios 85

dvasins dimensijos. Jie pasikliauja tik patirtimi ir tuo reik mingumu, kur kaip gatavas socialines konstrukcijas perm i kit. Ta prasme vizija gimsta ir iorje, nes tik susijusi su kitais ir su aplinka vizija gali virsti tikrove. Taiau vieta, kur auga vizijos, yra ne viduje ar iorje, o pozicij kaitoje tame kelyje tarp dviej poli.

Pratimas. Leisti vykti uuot privalti daryti

Itarkite sau garsiai formul: PRIIMTI - PALEISTI - LEISTI BTI ir pridurkite: LEISTI VYKTI uuot PRIVALTI DA RYTI. Pasiymkite dvi erdves arba vietas kaip dvi skirtingas dimensijas: dimensija Bti ir dimensija Tapti. Buvimo dim en sijoje tinka sakinys Yra taip (kaip yra)", o tapsmo dimensi joje - sakinys Nors yra taip, kaip yra, bet gali bti ir kitaip". Daniausiai dimensijai Bti (moterika, statika) priepriei nama veiksmo ir darymo dimensija (vyrika, dinamika). Da bar pajuskite dvasios ramyb, su kuria galsite i sferos Bti pereiti Tapsmo zon. Pajuskite slystant perjim i vieno kit ir panaudokite t dvasios ramyb, kuri patyrte, atlikti toms uduotims, kurias jums kelia kasdienyb. Ir tyliai sau kartokite: LEISTI BTI, LEISTI VYKTI - kiekvien kart, b tent tada, kai pagausite save mintyse skundiantis, kad esate palikta likimo valiai ir visk turite daryti viena. PRIVALTI DARYTI pakeiskite LEISTI VYKTI ir laukite.

86

Vizija, vidin uduotis, inia, rezonansas

Ar turiu k pasakyti? Viena vertus, klausim galima kelti, kai jautiesi menkas, kai nekreipiamas dmesys mones ir/ arba pats nepakankamai atkreipi save kit dmes, neai kiai pasakai, k norjai pasakyti. Paulis Watzlavickas sako: Nemanoma nekomunikuoti". Viskas yra iraika, signalas, komunikacija. Antra vertus, komunikavimui visada reikia dviej - jeigu signalas, inia nepasiekia kito dl to, kad ki tas jos nesupranta, nepriima ar reaguoja ne taip, kaip tikjosi siuntjas, tuomet visi siuniami enklai yra bereikmiai. K a turiu pasakyti, k noriu pasakyti? Ir kas i to, k tu riu pasakyti, yra reikminga tam, kas to klauso, kad mano siuniama inia primj paveikt taip, kaip a ir noriu? Kaip turi bti itarta mano inia, kad ji pasiekt ir sujaudint kuo daugiau moni? Kaip pasiekti, kad ne tik a viena rasiau prasm ir i prasm perduoiau tokiu bdu, kad ir kiti gal t j atrasti? ie klausimai skirti ir tai asmenybs daliai, kuri atsako u tai, kad bt sukurta prasm. Prasm, kuri yra pa daryta", gali bti ir ireikta. Pamatyta ar patirta prasm nra kakas, nukrits i dangaus, ji yra gyta darbu. i prasm yra konstrukcija - a konstruoju gyvenim tokiu bdu, kuris turi prasm. Jeigu i konstrukcija randa atgars kituose monse, ji tampa inia. Svarbu savo iraik suvokti kaip siuntim ir pagal tai orientuotis, kas i tikrj turi bti isakyta, nes tai bus mano indlis realyb. I pradi tikrov gimsta kaip konstrukcija rezonanso lyg meniu. odis rezonansas ia pavartotas metaforikai: enklas, 87

kur dedu, meta el, sukuria atspindin vaizd, turi at spind, kaip ir siuniamas signalas sukelia reakcij, paveikia jausmus, o odis, kur tariu ar raau, sukelia atgars. Taiau atspindys ir atgarsis bna per kit iek tiek pakeisti ir ne visai sutampa su mano iraika. Mediai mike savo oimu iek tiek ikreipia signal, tarp sist enkl atsiranda kit en kl; emocijos kaip jausm bangos, nuotaikos, susijaudinimai, kaip nuotaik kaita daro tak laukui, kuriame gimsta tai, kas vliau bus laikoma prasme ir reikmingumu. Tikrai ne aprpiama ir nenuspjama padtis. Komunikavimo meistrai mons, kurie smoningai komunikuoja ir savo siuniamus praneimus pritaiko primimui, - savarankikai juda iame moni keitimosi signalais, enklais, nuomonmis, odiais lauke, tartum is bt j mediumas. Jie gyvena jame kaip u vys vandenyje. Jiems nereikia lipti, kad patekt j, nereikia ir ilipti, kad vl grt save. Taiau Nauja, kuris prasiskverbia per prastus mstymo bei elgsenos labirintus, ateina i vidurio, o vidurys yra tokia vidin vieta, kur pasikeitimas informacija vyksta bdu, lei dianiu apdoroti impulsus i nekasdieni potyri spektro. Suvokimo galimybs yra tiek ipleiamos, kad ir gyvnai bei augalai, kartais netgi akmenys gali bti jauiami ir supran tami" kaip gyvos btybs. Gyv btybi inteligencija, kuri suvokiama kaip energija", kaip koordinuotas ir prasmingas jg aismas, sukuria ssaj su savo inteligencija. Atsiranda rezonansas, ir dl to mogikojo proto balsas kalba mink iau nei prastai. Prisideda naujas garsas, nauja kokyb lemia od, prisilietimas atliepia prisilietim. itie skatinantys impulsai, kurie sen sistem nea nauja, gali kilti i savos, i kolektyvins ar net archains pasmons, 88

o pasmon turi savyb ne tik asociacijomis paveikti slygi numus, susiedama tokius poveikius su naujais igyvenimais, bet ir krybikai pralenkti prastas ssajas ir asociatyviai sukurti visai naujus ryius, kurie nebtinai atitiks (prast) logik. Per tai pasmon gauna leidim nevaromai, laisvai ir netrukdomai svajoti, nesirpindama tuo, k mes (logikai) pastame ir pripastame kaip (normali) tikrov. Jai tikrai tam reikia leidimo - jai reikia smons impulso veikti pagal savo prigimt ir gebjimus. itai nutinka per transus, kuri tikslas yra tam tikras rezultatas, pavyzdiui, geniali idja. S mon turi susilaikyti nuo bet kokios cenzros, kol bus baigta paieka. Bet kaip smon gali duoti t pradin impuls pasmonei, kad i imtsi iekoti? Viena galimyb tokia: uduoti pas monei atvirus klausimus, t. y. klausimus, kurie pateikiami ne tam, kad juos bt nedelsiant ir tiksliai atsakyta, o kad suadint proces su atvira pabaiga. Ir neturi reikms, kas i to ieis, nes reikm atsiras tik proceso metu. Kam nepri imtina tokia nereikmyb, nors ji tra tik proceso pradioje, bei atvira neinomyb pabaigoje, tas mieliau renkasi sakymus pasmonei, kurie veikia kaip impulsai. sakymus ia reikia suprasti ne kaip btinus nurodymus, bet kaip postmius pa siekti (nauj) tvark. Bet toji tvarka irgi dar tik bus sukurta, tad i pradi a negaliu inoti, kas tai tvarkai priklausys, o kas ne. Btent is paliktas atvirumas leidia pasmonei semtis i to, kas mstyta, - o kartais ir nemstyta, bet ijausta, pa jausta - ir iuos atradimus pasilyti kaip galimus paiekos rezultatus. Kuo didesn pasirinkimo galimyb, tuo didesnis 89

ikis (galbt ir netikrumas), bet didesni ir ansai ne tik gau ti atsak ry, bet ir krybikai umegzti bei kurti naujus ry ius. Kuo daugiau impuls gali bti apdorota ir kaip ieities takas panaudota naujiems ryiams kurti, tuo didesnis bus tas laukas, kuriame vyksta komunikacija. Jeigu a disponuoju tik keliais atramos takais, tai ir atramas galsiu pastatyti tik kelias - mano galimybs sukurti ryius, pasilyti komunika cijas bus labai maos ir tos paios daniausiai gana ribotos.

Charizma, savasties transcendencija, krybikumas

Ar a turiu ini, kuri noriau pasisti kitiems monms? is klausimas ir atsakymas, kur jam rasite, turs lemiamos reikms. Atsakymas klausim lems, ar js turite chariz m, ar ne. Jeigu atsakymas ne, ansas, kad turite stipr, toli siekiant vytjim, yra labai maas. Gali bti, kad js nuo stabiai sugebsite pagelbti visuomenei, savo partneriui ar paiai sau rinkdama informacij, j apdorodama ir pasieksi te tam tikr rezultat, juos nuolat tikrinsite, abejosite, bet ne per daug tai sijausite. Taiau monms, kurie js klausosi, negalsite ar nenorsite bti taigi. taigumas yra js spin duliavimo stiprumo matas. Js turite bti sitikinusi, kad vis kas, k skelbiate, turi vert ir prasm. Jeigu vengsite perteikti savo sitikinim - gal todl, kad abejojanti js dalis yra stip resn, - js, be abejo, veiksite atsakingai, taiau js veiksmas nebus patrauklus ir neturs didesnio poveikio. inoma, js veikimas neliks be padarini, bet jo poveikis bus minimalus 90

ir neturs tos taigos, kuri skleidia veikla, sitikinus savo teisumu ir todl spinduliuojant padarinius. Padarini ir taigos skleidimas yra socialinis aktas - jis pa lieia ne tik jus, bet ir visuomen, t visuomen, kurioje gy venate. Jeigu bsite kuo tvirtai sitikinusi ir jausite, kad yra galimyb nuosekliai siekti io vizijos tikslo, js tursite cha rizm. Charizma yra amorali. Charizma yra sklindanti gryna energija. Charizmos amoralumas kelia pavoj lengvatikiams, bet kartu tai ir ansas vis naujai apibrti, kas veikia, kaip veikia ir kokie yra to padariniai visiems proceso dalyviams. Charizma reikia: js turite ini, ir ita inia svarbi ne tik jums paiai, bet ir visiems, kuriuos sutinkate. inia siknija jumyse ir spinduliuoja per jus. inia yra daugiau u tai, k js manote, k vardijate, tvirtinate, rodote. inia spindu liuoja toli u js pasaulio vaizdo ir js asmenins pasau liros rib. Toji inia veikia sienas, - A ribas, asmenybs, kauks, kuri ta asmenyb dvi, vaidmen, kur ta asmenyb prisiima, ribas. inia pernea savast. Charizma yra spindu liavimas inios, kuri tikina ir veikia tiesiogiai. proi jgai prieprieinamas mogaus gebjimas patirti ekstaz. Ekstazikas igyvenimas ikelia m og vir to, kas prasta, ir kaskart sukuria unikalaus, tiesioginio igyvenimo precedent. Sunku kalbti apie ekstaz, j reikia patirti. Cha rizma yra vytjimas tokios asmenybs, kuri yra per ekstaz informuota arba gal geriau pasakyti kvpta. Tie kvpimai - tai informacija, daranti kvepiant poveik ir kitiems monms. Charizmatiki mons kvepia kitus perengti prastas ribas ir pranokti paius save. Charizmatikos bendruomens drau ge venia ekstaz, kurios metu gali atsiliepti kvepianti ins tancija (Dievas, ventoji Dvasia, Didioji Dvasia). 91

Savo kurybikumo atradimas

Nepaisant daugybs tyrim ir veikimo instrukcij, nelabai aiku, kas i tikrj yra krybikumas. Mano manymu, taip yra todl, kad krybikumas - labai asmenikas aktas ir igy venimas, ne itin pasiduodantis vertinimui pagal visuotinius kriterijus ir instrukcijas. Taiau jeigu jau kart krybos alti nis, jos matrica yra surasta, tada proces galima valdyti - dis kutuoti apie krybini priemoni iekojimus ir atradimus, formuluotes ir formas, net jeigu iuo poiriu kiekvienas turi ivysts savo strategij. Galima tyrinti strategij ekonomij ir j ssajas, be abejo, kai k galima ir pagerinti. Bet iekojim ir atradim aktas, igyvenamas kaip intymiausias potencia las, paklsta tik vienam dsniui - savs painimo dsniui. Nra nekrybing moni kaip ir nra neritming moni. Tra mons, nusprend pasilikti su tuo, prie ko jau yra pri prat, nenordami patirti rizikos, kuri gali sukelti Neino myb ir Nauja. Krybikumas pretenduoja permstym ir kartais tai gali bti skausminga. Krybikumas - tai toks ak tyvumas, kuris veria suabejoti proio galia, keisti jo eig. Krybingam mogui kiekviena akimirka yra galima nauja pradia - nieko utikrinto, nieko savaime suprantamo, nieko trivialaus. Todl moterims neprasta atsisakyti savo nuosta tos apie krybikum ir susikurti savas maksimas, nes mote rims (kiek inau i patirties) krybikumas reikia k kita nei vyrams, jos kitaip nei vyrai igyvena i ypating bsen. Procreare (lot.) reikia daugintis, pratsti gimin". Vyrai ir moterys gana skirtingai prisideda prie moni gimins pra tsimo. Danai vyrai savo krybinius procesus igyvena mo 92

terikai. Jie kak ineioja", kak peri", gimdo idj", paleidia pasaul kdik". Jeigu jau grietai laikysims bio loginio dauginimosi proceso analogijos, tai j udavinys yra kuo plaiau paskleisti savo skl, kad bt apvaisinta kuo daugiau moterik kiauinli. Platus paskleidimas yra vy riko dauginimosi principas, o moterikas principas, priein gai, reikalauja saugoti ir isaugoti palyginti nedidel verting kiauinli kiek, kurie gali bti apvaisinti. Neteisyb iplaukia i kiekybinio santykio: milijonai sk l, bet ribotas galimybi kiekis, kaip ta skla gali vaisinti. Dirva, tas kontekstas, kuriame skla gali isivystyti kno vaisi, yra ribota. Apklausos rodo, kad moterys geriau si smoninusios t kontekst negu vyrai. Jos pajauia, kokia tai vertinga situacija, kokia unikali toji padtis, kurios reikia, kad galimyb virst realybe. Moterys sismoninusios ir tai, kad daniausiai apvaisinimas nra kakas padaroma - tai ta sritis, kur reikia leisti vykti. vilgsnis krybinius prigimties procesus - nuostabiai apraytas Goethe's, o Rudolfo Steinerio pakyltas iki antro posofijos esms - yra pirmas ingsnis suvokiant savo kry bikum, kuris, be kita ko, yra apibrtas lytikumo ir pasiry imo dvasiniam tstinumui, atitinkaniam biologin gimins pratsim. Kadangi gyvename vyriko mstymo visuomenje, tad nieko keista, kad vyrikas kelias tapti krybingam yra vi suotinai prastas ir priimtinas. Krybikumas danai reikia: daugyb spontanik idj, platus dvasios blyksteljim pa skleidimas, smojus kaip blyksnis smons, kuri siekia atsi kratyti pilk proi tutybs ir tvirtinti savo nepriklauso myb. 93

Kalbama apie individualyb, originalum. Originalumas tai ne sukurti ir gyvendinti nauj gyvenimo projekt, kuris gali nuolat keistis, o isiskirti produktu i to, kas visuotinai priimta. ia svarbus yra produktas, o ne jo sukrimo proce sas. Pats procesas ne toks reikmingas. Tai, ko dar niekada ne buvo, turi daugiau verts negu tai, kas savaime randasi ir si tvirtina. mogaus krybikumas, kuris orientuojasi auktus dvasios skrydius, danai apibriamas kaip dvasios pergal prie negyv, bedvas materij; vyrika krybos valia, i nie ko pagimdiusi (biblin) krinij, yra nepralenkta kryba, o jos virn yra m ogus (vyras). Krybins realizacijos (vyri kas) siekis yra sudvasinimo siekis, demonstruojantis aminy bs, aminimo siek kaip nepriklausomyb nuo natralaus tstinumo dsnio, nuo vegetatyvini pakilim ir nuosmuki, kniko blakymosi en ir ten. Taiau dar neaiku, k tiksliai moterika prasme reikia bti krybikai ir kartu nebti nubloktai prie iimtinai bio logins krybikumo funkcijos. Bent jau paioms moterims, kurios, nepasitikdamos savo galimybmis, mieliau orien tuojasi vyrikus sivaizdavimus ir ambicijas.

Suteikite ans savo krybinms galioms

is pratimas tra eksperimentas, nes nieko negalima imokti mums prasta prasme. Svarbiausia savo krybikumui duoti ne tik ans, bet ir viet vidiniame pasaulyje, vidiniame gy venime. Kas tiksliai yra ar gali bti krybikumas, klau sim palikime atvir. Pirmiausia sakykime, kad moterikas 94

krybikumas yra apskritai manomas ir kad jis dar tiksliai ne apibrtu bdu skiriasi nuo vyriko krybikumo. Moterys turi paios iekoti (uuot laukusios nurodym i vyr, kaip jos galt prisitaikyti prie vyr sivaizdavim apie moterik krybikum). pratim ar eksperiment (j reikt atlikti daniau, o ne liautis po pirmo bandymo) galite atlikti viena. Taiau pra timas bus dar veiksmingesnis, jeigu bus atliekamas grups moter, kurios yra atviros dvasios ir pasiruousios netiktu mams. sismoninimas, kad neprivalau nieko demonstruoti, nieko rodyti, nusprsti, aikinti ar vertinti, taigi esu atviros dvasios, neutemdyta joki iankstini nuostat ir apriboji m, yra geriausia pasiruoimo eksperimento skmei slyga. Atlikite pratim tyldama, nesileiskite kit moter kalbi nama ir nekalbkite apie savo reikalus pati, net jeigu jums atrodys, kad kak perpratote.

Pratimas. Tapkite krybinga

Pasiruokite popieriaus ir raikl ir atsinekite pagalvl. Pra dkite. Pasimusi pagalvl vaikiokite po patalp. Su ia pagalvle paenklinsite savo krybikumo viet. Yra visai konkreti vieta, kuri tam labiausiai tinka. Judkite po kamba r, kiek tik norite, tik stebkite, kur pajusite impuls sustoti ir skirti viet savo krybikumui. Js galite bet kuriuo metu viet pakeisti. Nepasiduokite, jei ilgai nerasite vietos, - nenu traukite paiekos. 95

Jums taip bevaiktant, - tai greiiau, tai liau, gal kaip sultintame filme, gal ibandant vairias laikysenas, pozas, galbt tam tikrus gestus ir judesius, - kakas pajuds ir js mintyse, potyriuose. Kol js slinksite, slinsite, lakstysite zig zagais, ratais, okinsite kvadratais, patirsite kak nauja, ne prasta. Nemaai patarli rodo, kaip vidiniai procesai atitin ka atliekamus judesius. Js inote, kaip tie vidiniai ir ioriniai judesiai atitinka vyksm, kuriame js dalyvaujate, taip pat ia dalyvauja ir daugelis js asmenybs aspekt, daug jos dali. Tarp vis i dali yra viena, kurios funkcija - teikti naujus pasilymus. Tai krybikoji js dalis. Ji tampa k rybinga tada, kai situacija to reikalauja (prisiminkite patarl Badas moko dirbti, altis bgti") arba kai yra palankiausios slygos keisti proius. Kartais labai sveika perirti sen elgsen ir j pakeisti. Js krybika dalis yra ta instancija, kuri galite bet kada kreiptis. Krybikumas kasdienybje reikia ne bti uhipnotizuotai sav proi, o paiekoti nauj galimybi. Sprendimo bdai kils i js pasmons, nes krybikos da lies negalima kontroliuoti ar priversti j veikti valios pastan gomis. Kryba nra priverstin. Kaip sak YVilhelmas Bushas, Menas kyla i galjimo, o ne i norjimo, antraip jis tebt burbulas". Taiau krybingas vaisingumas pasireikia ne vi sai nevalingai. Jis atsiranda tik tada, kai smon kryptingai bendradarbiauja su pasmone. Klausinjimas yra btina slyga, jeigu norite rasti atsaky mus. Klausimai ijudina vidini paiek proces. Tam tikra prasme panaiai kaip ir vyrikas gimins pratsimas, daugi nimasis, klausimai irgi turi bti kaip galima plaiau paskleis 96

ti, kad apvaisint pasmon, kuri ipert kelis sprendimus ir, kai tik ie bus subrend, atiduot juos smon. Pasmo nei, ypa krybikai jos daliai, ia tenka moterikas vaidmuo, o smonei su jos impulsais ir ikiais - vyrikas. inoma, kiekvienam m ogui yra vis kitaip. Taiau ms mstyme ir kryboje pastebimas moterikumo stygius, nes kryba ir k rybikumas daniausiai laikomas kontroliuojamu gebjimu ir savitumu, uuot i jg, mintani i pasmons, laikius dovana, malone, stebuklu. itaip vedama savo pasmons nuotaik" ir kintani ju tim, siklausykite visa tai, raskite viet krybikajai savo daliai. Kartais pagalvl jus vers" kur nors patalpoje priss ti. Tuomet inokite, kad umezgte ry su savo vidine kry binga dalimi. is kontaktas sukelia jums konkret jausm gal tai bus susijaudinimas ir stipri viltis, kuri atvers naujas perspektyvas, o gal ramus pasitikjimas ir savikliova, o gal ir viena, ir kita i karto. Atsisskite ant pagalvls, kuri jums reprezentuoja js krybikum. Dabar js jau radote savo krybikum. Palikite vl it viet ir atsitraukusi per atstum nuo savo krybikumo paklauskite savs, kas gi trukdo bti ar tapti krybingai. Dabar, be abejo, atsilieps kita dalis, kitas js as menybs aspektas, kuris jus sps per daug nekeisti pasitei sinusi ir jau savais tapusi proi. ioji js dalis pasireik blokadomis ir pasiprieinimu, kai reiks ibandyti, gyven dinti nauja ir integruoti j kaip dal sen realyb. i dalis prietarauja ir daniausiai tam yra pagrindas. Nepaisyti i prietaravim reikt paeisti tam tikr balans, - o kiek vienas balansas yra integracijos forma - sutrikdyti pasiekt 97

pusiausvyr ir tuo bdu paeisti visos sistemos derm. Tie prietaravimai reikiasi ne verbaliniu bdu, o tam tikrais simptomais, trikdiais ar kitais negatyviais elgsenos bdais. Todl toji dalis, kuri u tai yra atsakinga, dar vadinama pro blemika dalimi, nepakankamai vertinant t didel paslaug, kuri ji atlieka. Problemos rodo, kad nauji sprendimai bt galimi, jeigu bt pakeista sena problemika tvarka. Problemos reikia ne btinyb, o pasirinkimo laisv - jeigu nra galimybs k nors keisti, tuomet turime reikal su tragedija, nata, kalte, gda, neviltimi, stagnacija, kai nieko negalima pakeisti. O proble mos rodo, kad pribrendo reikalas veikti ir kad veikti dar ne vlu. Problemin dalis kelia klausimus, kurie ir sukelia pro blem ar problem. Kaip man pasiekti t ar an? Kaip man pavyks padaryti t ar an, o gal jau nebepavyks? Kaip man pasiseks viena ar kita atlikti kuo geriau? K a galiu nuveikti, kad tai, ko troktu, i tikrj vykt? Kokiu bdu mano tro kimai, planai, mano vizijos gali tapti tikrove? Kas tam truk do? Kodl tai nevyksta savaime? Tai klausimai, kuriuos turi bti atsakyta - taiau ne tiesmukai ir aikiai, o netiesiogiai ir uuominomis. Atsakymai ateina i pasmons. Uraykite savo klausimus lapeliuose, kiekvienam klau simui imkite atskir lapel. Raskite viet, kur galite padti tuos klausimus - skirkite viet savo klausimams. Stebkite proporcijas. Koks santykis tarp krybingos dalies ir jai skir t klausim? Kaip veikia nutolimas ar priartjimas? Apeikite visas ant grind paenklintas vietas, ratelius, pagalvl. At sistokite nuoalje, i alies stebkite santykius tarp j. Kaip 98

atrodo situacija i alies? Kok spd kelia vidinis js gyve nimas irint i iors? Kaip paaikintumt paalieiui, kas jumyse vyksta? Kai suprasite, kas vyksta", kokia yra js savityros tema, nunekite lapel ar lapelius prie pagalvls, reprezentuojan ios js krybikj dal. Padkite ratel ar ratelius ant pa galvls, stebkite santyk. Santyk tarp pagalvls ir rate li? Btent. Ir dar daugiau. Ir pagalvl, ir lapeliai kak rep rezentuoja, klausimai ir atsakymai nuskambs jumyse. Gal tai bus vidiniai vaizdai, iliustruojantys valgas, gal jausmai, jaudinantys jus, dar j n nevardijus. Ir galbt dabar galsite atpainti problemik dal, kuri, viena vertus, kelia klausimus, kita vertus, trukdo nor isipildymui (ir taip signalizuoja, kad kakas kliudo isipildymui), gal ji turi vard, pavidal. Uraykite lapelyje t vard, apibdinkite povyz, stebki te, kaip nuolat mainosi problemika dalis, kokius apibrimus, kokius pavidalus ji gauna, tarsi nordama jus orientuoti, pa rodyti jums, kuris kelias veda krybikum. Kai bsite pasirengusi, ikilmingai atsisskite ant pagalv ls, reprezentuojanios krybikum. Dabar pasiduokite lau kimui, laukite atsakym. Ibandykite visus bdus sdti ant pagalvls, raskite poz, kuri jums labiausiai pads pasiekti savo krybikum. Neskubkite, siklausykite save ir pasi ruokite igirsti idjas, mintis, valgas, impulsus, kylanius js viduje. Uraykite, k matote, girdite, jauiate fizikai, k galvojate. Priraytus lapelius su gautomis iniomis ids tykite chronologine tvarka ant grind, kad vidiniai judesiai jums bt tarsi kelias. Jei norite, galite pratim kartoti ir u duoti daugiau klausim. Arba ubaikite pratim, paimkite 99

pagalvl, taip pat chronologikai surinkite lapelius, kad v liau galtumt atsekti, kur buvo j pradia. Pratimo eiga trumpai: 1. Vaikiokite po darbo kambar. 2. Raskite viet savo krybikumui ir paymkite j pagal vle. 3. Atsisskite toje vietoje. K jauiate? Koks jausmas sdint krybikumo vietoje? Koks jausmas bti krybingai? 4. Leiskite kilti jausmams ir apraykite juos. 5. Atsistokite, nueikite nuo tos vietos. Stebkite t viet, apeikite j, stebkite, su kokiais pavidalais jums asoci juojasi js krybikumas, uraykite pastebjimus lape liuose. Galbt krybikumo pavidalai greitai keiiasi, vis atsinaujindami. 6. Judkite toliau, leiskite kilti klausimams, uraykite juos viename ar keliuose lapeliuose. 7. Lapel su klausimais padkite ant pagalvls. 8. Pasitraukite stebtojo viet ir i ten stebkite krybiku mo (pagalvl) ir klausim (lapelis) santyk. Kaip jis jus veikia? 9. Eikite prie pagalvls ir ikilmingai, pilna laukimo, ant jos atsisskite, pasiruousi priimti inias kaip atsakymus savo klausimus. 10. Uraykite inias, pajauskite j turin ir ubaikite pratim vl surinkdama visus ratelius. Jei norite uduoti daugiau klausim, galite pratim kartoti nuo 4 punkto.

100

Bdai atrasti krybikum

Po nedidels keleto moter apklausos noriau ia pateikti kelias strategijas, kurios pasirod veiksmingos. Tegul ios strategijos tebus tik kaip postmis ar elgsenos alternatyva, jos nesilo joki btin dsni, taisykli, tai netgi ne recep tai, kuri laikantis galt bti utikrintas koks rezultatas. Strategijos buvo sukurtos ne vienadieniais eksperimentais, kai kuriuos punktus galima praleisti, taiau bus domu paly ginti vairius bdus, padedanius sigilinti tem. I pradi visikai nesuinteresuotai ir be joki ketinim, be joki lkesi vaikiokite po kambar, bastykits, kol atsiras ritmas. sivaizduokite: mano sielos dali vairov", aktyvi veikla mano vidiniame pasaulyje, man apie tai nieko neinant", a kaip ledkalnio virn", daugyb veiksm, gyvenimo pilnatv", viskas yra ia", pati save organizuojanti mano kno, mano pasmons imintis". Vaikiokite toliau ir se kite atsirandanius spontanikus impulsus. aiskite su pagalvle, neiokite j vairiais bdais, mtykite kaip kamuol, balansuokite ant galvos, laikykite prie pilvo ir vaikiokite nia". Keiskite temp, judesius (pvz., labai greitai ir kryptingai l kite pirmyn), ibandykite neprastas laikysenas (sustokite, delskite, slinkite, vilkits, eikite sulinkusiais keliais, klupiokite, atsiliekite, apsigrkite ir 1.1.). Usimerkite, stebkite neprastos laikysenos poveik orga nizmui, vidiniam pasauliui. Stebkite kvpavim. Kvpuokite giliau. Giliai kvpkite, kvpim pajuskite iki pat pad. 101

 Smoningai raskite vietas, kambaryje susiiekokite vietas ir jose apsistokite, t. y. pajuskite kontakt su pdomis, grindi mis, su eme. Kvpuokite emyn, em: sivaizduokite, kad toje vieto je yra sukaupta tam tikra informacija, kuri dabar galima ikviesti, pvz., ji kils knu kaip syvai. Tuo paiu metu sena paleiskite ir nutekinkite em. Pakeiskite viet. Leiskite kalbti pagalvlei - kur jos vieta? Su pagalvle elki ts kaip su savo asmenybs dalimi. Kai pagalvl jau pad ta, sivaizduokite, kad dalis savasties rado iraik, ireik save. i iraika gauna vis nauj pavidal - velkite pagalvl i alies ir laukite, kada pasirodys reginys (galbt kaip trij dimensij magika akis). Skersakiuokite, nairuokite, keis kite vilgsn, atsipalaiduokite. Tada usimerkite - kartais akies tinklainje pasirodo koks pavidalas. Atsisskite ant pagalvls, sukaupkite dmes sdmen kontakt su pagrindu. Pasimuistykite ant pagalvls, at naujindama kontakt ir pagyvindama apatin kno dal, nukreipkite ten kvpavim. sivaizduokite, kad js krybikumas yra tryktanti ver sm. vaizdin atgaivinkite ir panaudokite, kad kilt tam tikras kno pojtis (ilta, minkta, drgna, teka, iskysta, platu, isipleia, velnu). Mgaukits iuo pojiu ir jo ne varykite. Priimkite i pasmons informacij apie malonu mo jausm. Susitelkite knik malonum. Atsiminkite, kaip kartais js pati save veriate, pvz., sakote sau: Dabar man turi at eiti kokia ypatinga, geniali mintis, a turiu bti originali, turiu sitvirtinti, parodyti, kad darau kak, k ne kiekvie nas gali". Pamau nutildykite iuos vidinius balsus. Savyje 102

girdite oim ir pulsavim, klausots skambesio, kur jums sukelia diaugsmas. Leiskite iam skambesiui iplisti, kad jis pasklist ir u js kno rib. Sutelkite dmes antpld spalv, kurios jums atrodys kaip spalvotas margumynas. Jums nereikia nieko tiksliai at painti. Viskas juda taip greitai, kad nieko negalite fiksuo ti. Paprasiausiai eikite kartu, pasiduokite tai tkmei, tam traukimui, daugybei verpet, kurie veda js centr. Js inote, kad vl inirsite. Praykite, kad leist patekti spirals, kurioje esama, pra di. Js praote susitikimo su savo paios altiniu. Leiskite vykti viskam, kad ir kas bt. Viskas yra enklas jums, js nesistengiate visa tai irti rimtai. Leiskits apvaisinama". Raumen tonusas yra tarp fik suotos tampos ir nuolatinio suglebimo. Js randate tok to nus, kuris kinta, kuris yra pralaidus inioms, impulsams, motyvams. Giliai kvpuokite. sikvpuokite" savo paiekos proceso gilum. Jei kyla klausim, uraykite juos. Galbt tai at siliepia klausianios, iekanios, abejojanios, alkstanios js asmenybs dalys. Jos reikalauja dmesio ir j gauna, o js kvpuojate toliau. Uraote visk, ko reikalaujate, k nortumt suinoti, ko troktate, viliats, kuo abejojate. Nuneate ratelius ant pagalvls, stebite ssajas tarp dali ir inote, kad visa tai susij su jumis. Kvpuojate toliau. Js visa stebite i iors, bet kartu ir esate to dalis. Ateikite: kada nors bus tokia akimirka, kai pajusite, kad atjote. Iorinis pasaulis ir vidinis pasaulis susitinka pu siaukelje tarp j, js patiriate sinchronikumo akimirk, laikai sutampa, virsta erdve. ioje vietoje patartina sustoti. Js ieinate i patalpos, kad atsiribotumt nuo viso io pro 103

ceso. Padkojate visoms dalyvavusioms jgoms, dar kart apvelgiate patalp, kurioje vyko suintensyvjs patyri mas. Atidarykite lang ir ieikite. Vliau grkite ir surin kite ratelius. Apmstykite: Kokia netikiausia mintis atjo jums galv io proceso metu? Kas labiausiai nustebino? Kas buvo nau ja? Kas buvo kitaip, nei jums prasta, nei tikjots? Atsinau jinimo altinis atiteka ne i viraus, o i apaios. Js j jauiate ne galvoje, o pilve. Tai daugiau procesas, o ne pavieniai at radimai ir idjos. is procesas tai sieminimas" - jauta em, ant kurios stovite, em, kurioje kakas turi leisti aknis, kad galt augti. Per sieminim" esate susieta su kakuo konkreiu, btent su pagrindu, kuris jus laiko. Kita vertus, tai yra bendras vardiklis, tikrov, kuri mus visus suvienija: mes gyvename ant ems, pasaulyje. Net jei esa te praradusi orientyr, vis tiek visada ilieka ems traukos jga, kuri jums duoda natral atramos tak. Jums tereikia t jg sileisti, jai pasiduoti, tada js vl inote, kur esate, ir galite atsitiesti. Isitiesimas, orientacija vir yra antroje vietoje. sieminusi" patirkite em kaip pagrind, kaip baz, pa mat, ant kurio galite bet kada sugrti. Ji visada ia. Js v galite ant jos sikurti. ia gldi ir visi kiti pagrindai, o ts tinumas jus lyds per vairi nuotaik kaitas ir permainin gus svyravimus. em kaip metafora yra tas elementas ir ta vieta, kuri jums gali sietis su vaisingumu. Kad kas nors galt vesti ir bran dinti vaisius, reikia maitinanios dirvos. Pajuskite dirv, ant kurios stovite, kaip maitinani, prisijunkite prie jos, semkits i jos jg ir tvirtybs, kuo labiau su ja susisiejate, tuo daugiau. emje, dirvoje nieko nra statiko, kas bt 104

kart ir visiems laikams. em yra gyvenimas su savo tsti numu ir laikinumu.

Keliai krybins jgos link

Po sieminimo" bna isitiesimas. Atsidavus ems traukai, atliekamas prieingas judesys, isiskleidimas, stiebimasis pir myn, auktyn. Daniausiai bna atvirkiai: beiekant kv pimo ten viruje, prarandamas ryys su em e ir su pagrindu. Grimas em atrodo kaip prablaivjimas, o idjos pasirodo besanios nesugaunamos kaip vjas. Fantazijos laisv subyra, o su ja ir viltys kada nors itrkti i proi gniaut. ems traukos jga suprantama kaip trukdanti klitis, kaip stabdys ir nata, prasideda kova su ja - ir baigiasi pralaimjimu. em laikykime moterika, o Dang vyriku, kaip daugu moje mit ir yra. Nors vyrikasis stengiasi isilaisvinti i val dingos motinos galios, anksiau ar vliau jis vis tiek turi pasi duoti ir grti Motinos karalyst. Danai mirtis traktuojama kaip toks sugrimas. Aminyb yra vienintel galimyb vi sam laikui pasitraukti nuo ems. Jau todl turi bti veikta tai, kas emika, Pasaulietika, Laikina - savasties vyrikoji vert prie savo prigimt yra prisiriusi prie tos pergals, kuri tra laikina.

Pratimas. Krybins jgos vidins vietos

sirenkite viet, kuri jums reprezentuot js krybiku m, js krybing dal. Galite panaudoti t pai pagalv 105

l kaip ir pratime Savo krybikumo atradimas". Dabar, kai savo krybikumui davte viet, eikite toliau, nes dabar svarbu krybikai veikti kasdienes problemas ir rasti elg senos alternatyvas, kurios padt sulauyti proi gali. Vaikiokite po patalp ir tinkamai nusiteikite, pasiruou si priimti kasdienybs ikius ir sprsti ikilusias proble mas. Stebkite, kaip js tai darote. Kaip turite judti, lai kytis, kvpuoti, k turite jausti, kad btumt pasiruousi bsimam dvasiniam darbui? sikurkite darbo viet ir paymkite j pagalvle. ioje vie toje esate pasiruousi narplioti sunkias savo gyvenimo te mas. ita vieta jums siesis su optimaliu darbingumu. A p raykite savo strategij, kaip ketinate sukelti sau darbing nuotaik, ir padkite ratel prie tos darbo vietos. Pasiimkite mediag, su kuria norite dirbti. Vl vaikio kite po kambar ir pasiduokite visiems impulsams ir juti mams tikrindama, ar nereikia gyvenime k naujai organi zuoti. Galbt jums rpi ne tik problem sprendimas, bet ir projektai bei vizijos. Visk, kas ateis galv, usiraykite atskiruose lapeliuose ir padkite juos tinkamose vietose. Pasitraukite al ir stebkite lauk, kuriame idstyta visa i mediaga. Dabar raskite viet vadinamajai metapozicijai, i kur stebsite savo gyvenim, lyg btumt dailinin k, tapanti paveiksl ir kartkartmis atsitraukianti i tolo pasiirti j. Stebkite savo gyvenim kaip savo krin. K nortumt pakeisti? Su kuo jums lengva tapatintis? Kas jums atrodo svetima? Usiraykite visk, kas ateis galv, ir padkite ratelius. Galbt pajusite vidin pasiprieinim. Raskite jam viet. Tai yra js savasties dalis, kuri protestuoja. Pasiduokite su tuo susijusiems jausmams ir usiraykite savo pastebji

106

mus, kai pajusite ry su ta savo dalimi, kuri sako ne". Gal iame ne" atrasite verting aspekt, galbt jums atsivers gilesn to neigimo prasm, o gal jus nustebins js suge bjimas pasakyti ne" ir norsis daniau naudoti i jg. Leiskite tajam ne" gauti pavidal. Padkite pavidal gal jis turi ir vard - pasiprieinimui skirt viet. Dabar vl atsitraukite ir raskite metapozicij, i kur savo gyvenim galsite stebti aminybs ir laikinumo aspektu. sitaisykite patogiai ioje metapozicijoje ir (kaip pauktis) skriskite vir em s - stebkite visk i paukio skrydio. Galite pasirinkti ir kit metapozicij, sivaizduodama, kad esate po eme (ir ilsits kape). Stebkite gyvenim i tos per spektyvos kaip dalis gamtos, kuri sugrote, - i varls perspektyvos. Vaikiokite tarp atskir viet ir vairiais aspektais steb kite problemas (ar projektus), kurie kelia ikius js k rybikumui. Stebkite atskir dali sek ir galim pozicij, nuostat, vertinim ir vidini pavidal pasikeitim. Ubaikite darbo proces rasdama metapozicij, i kur galsite gyvenimo krin stebti per tam tikr atstum pati likdama gyvenimo skuryje. Padarykite ivadas. Pasidalykite jomis su kitomis moterimis.

Laikinum paverskite savo itekliais

Laikinum galima traktuoti ir kitaip, nebtinai tik kaip ok, siaub, bet ir kaip gyvenimo tstinum, apimant ir mirt. Gy 107

venimas, kuris kartu yra mirtis, ir mirtis, kaip gyvenimo da lis, teikia ypatingos jgos: jis leidia patekti pat laikinumo vidur ir j visikai priimti - o tai reikia rasti keli labirinto vidur ir i ten krybikai tvarkyti gyvenim. Labirinto vidu ryje, toje vietoje, kur gyveno pabaisa, sutinkame savo pas mons dalis, sutinkame tai, k nesmoningai igyvenome ir kas mums priklauso. Tai tarsi verpetas, kuris visk sugriebia ir traukia vidur ir gilyn. Taip maiydamasis jis persikeiia. Toji pabaisa mums nra maloni, taiau netrukus ji keiiasi, tampa artima ir joje galima atpainti: tai irgi a, ir tai a, ir tai. Viskas susimaio, tampa viena ir kartu daugybe. Viepatauja sumaitis, isitrina ribos. Vienareikmyb baigiasi, pavidal kaitoje atsiranda vairov, pavidalai vienas po kito susikuria ir dingsta. Pasmonei suprantama tik tokia kalba, kuri j atliepia. Viena moteris pasakojo, kad jai tema tarsi pati pasisil. A tuoniolikos kilogram antsvoris buvo didel problema, kuri seniai reikjo sprsti. Bet vos tik ji suteik viet antsvoriui, problema pasikeit, tapo visika ramybe ir emiku svoriu. Ji suprato nuorod ir susirado viet pailsti. Ten ji rado ra myb, j teik pavidal gavs antsvoris. Kur laik ji vaik iojo tarp poilsio vietos ir darbo vietos, pagaliau antsvoris gavo senos geranorikos moteriks pavidal. Ji j prim pas save. Ji buvo ideali partner, kurios visada galjo ko nors paklausti, nes toji senol vis laik buvo ia. Ji galjo daug ko i jos imokti. Atsigulusi embriono poza ji ilgai guljo toje vietoje, kuri paruo naujai partnerei, bet jaut, kad darbo procesas vis dar nebaigtas. 108

Pagaliau ji nusprend, kad reikia eiti dar giliau, ir susirado metapozicij po eme. Ir vl norjo atsigulti, nes jautsi ise kusi ir norjo atsinaujinimo. Bet kai tik atsigul, nejuia jai galv atjo vaizdinys, kurio negaljo atsikratyti: ji guljo po alia pieva Airijoje ir mat nuolat kintani form debesis, kurie kaupsi, slinko pro al, dangus tai pragiedrdavo, tai vl apniukdavo. Ji pagalvojo: a atvykau Vakarus. Guliu pa laidota Airijoje. Bet nebuvo joki kapini, nebuvo n enklo mirties ir lidesio. emje buvo visikai ramu, tebeskambjo airika muzika, kuri kaip fonas grojo pradedant proces. Ji prisimin airik siaubo pasak, kur skeletai oko kaip lauki niai, savo kaulais mudami ritm. Staiga visas jos gyvenimas pasirod persmelktas io linksmo nuostabaus siaubo okio, j sum juokas, kai kit kambaryje esani moter judesiai ir pokalbi nuotrupos jai pasirod kaip mirties okis. Savo darbo proces ji baig nepalikdama metapozicijos, alia daugybs rateli, kuriuos ji prira, pagalvli su pri skirtomis joms reikmmis, ir pasijuto kaip dailinink, met metus sluoksnis po sluoksnio tapiusi vien vienintel pa veiksl, kur dabar itryn. Visk, k nutap, dabar ji igyve no ir daugiau io krinio jai nebereikjo. Kiekvienu metu ji galjo gyvenim tapyti i naujo. Pilna triumfo ir pasiryimo, sukryiavusi kojas pakilo ir atsistojo prie savo gyvenimo pa veiksl. Kita moteris pasakojo: a savo metapozicij radau irov salje. Scena buvo tuia, aktoriai ij, vaidinimas baigsi. Su pasimgavimu velgiau tui besileidiani udang ioje tutumoje skleidsi mano gyvenimo pilnatv, gyvenimo spektaklio tsinys. 109

Treioji moteris savo kn pajuto kaip integracij, vykstani organinje plotmje - kaip virkinim vairi produkt, ku riuos organizmas priima kaip maistingas mediagas ir per dirba kaip gyvybs statybines" mediagas. Viena i moter rado sau strategij, kaip gyvenimo (ir mir ties) baim paversti nepaliaujamu diaugsmu ir motyvacija. Triukas labai paprastas. Uuot su iankstinmis nuostato mis tenkintis tuo, k normalus m ogus paprastai dl toki baimi igyvena, tereikia pasinerti pat igyvenimo sraut. Btent ms kultroje yra daugyb prietar apie senatv ir mirt, apie mirt ir laikinum, tad pats laikas juos patikrinti. itai manoma, kai inau, kad mano sielos kratovaizdyje yra vieta, kur gldi archains, kolektyvins ir individualios i nios, kurias galiu isikviesti ir gauti informacij, kaip mano prigimtis (ne smon, kuri priklausoma nuo prietar ir tikji mo dogm) reaguoja tam tikras situacijas, tai yra senatv ir mirt. A tarsi leidiu ia tema kalbti savo pasmonei. Taigi perduodu od pasmonei, o pati grimztu trans, kuris mane informuos, kaip yra i tikrj. I pozicijos pasmo n, kuri yra atskirai nuo a pozicijos, pereinu prie laikinumo vietos ir valandl prisdu pamedituoti. Anksiau is prati mas buvo dalis vienuoli kasdienybs ir buvo siejamas su grieta askeze. Bet a regiu gausyb vaizd, kurie sustipri na mano ry su viskuo, kas gyva (ir laikina). Be abejo, kyla ir nemaloni" jausm, kuriuos galiu suriuoti. Jie temdo igyvenimo ekstaz. A noriu juos apdoroti atskirai, todl u siraau ir padedu ratelius krvel toje vietoje, kuri pasky riau nemaloniems jausmams. Maloniems jausmams, kurie 110

mane uplsta, bandau rasti odi ir urayti atitinkamas nuorodas, kaip geriausiai galiau vl susikurti toki nuotai k (ssaj, gyvenimo diaugsmo, meils). Staiga mano transformacijos procese pasirod pavidalas moters, kuri mane lydjo kaip geresnis, imintingesnis, bran desnis A ir man patar. Vadinu j savo globja, nes a visada norjau tokios savo moterikojo potencialo iraikos. iam pavidalui paskiriu viet, kur galiu su ja susitikti ir gauti pa tarim. Drauge randame kit viet, kuri pavadinu atviros ateities matrica", ten einu kartu su globja, kai noriu mode liuoti savo ateit. i matrica yra didelis raganos katilas, kur visi mano patyrimai sumaiomi, verdami ir organizuojami naujai. Kai i ios vietos velgiu ateit, atsiveria netiktos perspektyvos, stulbinanios valgos ir padariniai. Daugelis elgsenos alternatyv atsiveria ia, taiau, kad galiau gy vendinti savo vizijas, turiu rasti keli prie savojo A pozicijos. Smoningai einu prie ieities tako ir ubaigiu trans.

Pratimas. Semkits jg i tapsmo ir laikinumo

Transas gali bti apibdintas odiais kaip koks kelions apraymas, bet jis gali vykti ir tylomis, visk atliekant kaip judesi improvizacij, einant nuo vienos vidins vietos prie kitos. Bet kokiu atveju svarbu kai k usirayti, kad likt at ramos takai apie vidin paiek. Ieities takas yra A. Raskite viet kasdieniam, prastam ir normaliam A. 111

 Smoningai sukurkite tam A atstum, engdama ingsn prie pasmons vietos, inodama, kad js pasmon ge riau informuota u js A. Dabar raskite viet, kur leisite kilti visiems jausmams, susi jusiems su laikinumo tema. Tai darote inodama, kad gali te bet kada pasitraukti (viduje nuo to atsiriboti), palikdama it viet. Usiraykite tuos jausmus, kurie daniausiai kyla be logi ns sekos ir yra prietaringai sumi - sielvartas sumis su erotiku susijaudinimu, atsisveikinimo skausmas su naujos pradios nuojauta, grsm su viltimi, sitikinimas su dve jonmis. Suskirstykite jausmus dvi sritis: vieni yra teigiami. Juos galima atpainti i to, kad - nors ir atrodyt lidni ir skaus mingi - jie teikia jg. Kiti jausmai gali atimti jgas. Tuos kol kas vertinkite neigiamai, jie turi bti perkeisti, kad ga lt tarnauti kaip itekliai. Raskite viet ir neigiamiems, ir teigiamiems jausmams (mintims, sitikinimams, vidiniams vaizdiniams, prisi minimams). Stenkits, kad visos neigiamos mintys tikrai sutekt t viet, kuri yra paruota joms priimti, ir kad teigiamos mintys, j itekliai nebt temdomi. Pasakykite sau, kad neistumiate neigiam mini, o usiimsite jomis vliau, kai sukaupsite tam pakankamai jg. Dabar eikite teigiam mini ir jausm, konstruktyvi vaizd, jgas teikiani nuotaik ir laikysen viet. Visas ias jgas ir energijas perkelkite asmen (i savo fantazijos ar prisiminim), tarsi is asmuo visas ias jgas jau bt patyrs ir naudojs. Galbt is asmuo yra vyresnis u jus, todl gali jus pamokyti ito inojimo (kuris i js paios ir kyla) ir pasilyti jums param bei palyd. Galbt js juo 112

tikite labiau nei pati savimi. Savo mintyse sukurkite jam pavidal, kuris jus veikt tikinamai ir padrsinamai. Paruokite viet, kuri jums bt susitikimo ir pasitarim vieta su tuo asmeniu. Dabar galite to asmens ko nors pa klausti, o klausimus urayti lapelyje, paskui j padsite toje vietoje. Procesas tsiasi. Randate viet, kur gali vykti transformacija. it viet kaip transo ar meditacijos viet galite lan kyti daniau ir pasinerti tokius vidinius procesus, kurie jus sutiprins ir naujai susies su gyvenimu (ir mirtimi). Visai gali bti, kad ia patirsite neprast igyvenim, gal jums norsis okti, siausti ir dainuoti. Toji vieta lyg kokia matri ca, i kurios kyla naujos elgsenos alternatyvos, o ias per savo suadint krybikum dabar jau esate pasiruousi ir sugebate atrasti. I itos pozicijos velgiate savo ateit ir matote, kaip jgos altiniai realizuosis js gyvenime. Pagaliau sirenkite viet, kurioje vis itekli integracij at painsite kaip susitaikymo jausm. ioje vietoje bus galima apdoroti ir neisprstus jausmus (pagieingumas, sentimen talumas, susvetimjimas, neviltis). I pradi jie ia gali bti ir yra toleruojami, kol pagaliau gals pamau pereiti per vis potyri integracijos procesus. ia, ioje vietoje, js esate pakankamai stipri, kad galtumt pavelgti akis savo elinei pusei, dvejonms, nuneigtiems polinkiams, nusivylimams, neapykantos, pykio, neigim o ir svetimu mo jausmams. Kadangi visos ios vietos yra vienoje eilje, tai atviros atei ties vieta ir matrica, kuri generavo, t. y. kr elgsenos alter natyvas, yra jums u nugaros, tarsi visas jas jau btumt igyvenusi. Kai atsigrite, velkite nugyvent gyvenim (kuris js vaizduotje taip konkreiai reprezentuojamas,
V

113

tarsi tai tikrai bt js prisiminimai). Paklauskite savs: kas mano gyvenimui dav lemiam postm link prasms ir isipildymo? Usiraykite tas elgsenos galimybes, kurias ateityje nortumte traukti savo (tikr) gyvenim. Grkite prie vis viet i eils ir stebkite, kas pasikeit. Ypa neigiam jausm vieta turt bti upildyta kitokio tu rinio nei anksiau, kadangi kai kurios temos ir motyvai jau yra apdoroti ir isprsti.

Savistaba per vidin atstum

Metapozicija yra smons vidin bsena, kai mes atsitrau kiame per atstum nuo savo igyvenim, kad i platesns perspektyvos galtume jas geriau stebti ir suvokti. Radus toki pozicij smoningai atsitraukiama nuo proi, turin i sugestyvi jg. Metapozicijos ris, kuri pirmiau rei kia rasti, yra sklandymo ir skrydio pozicija. Isivadavus i traukos jgos sustiprja iliuzija, kad isivadavai i emikos bties dsni. Gyvenimas apaioje tampa tik slyginai reik mingas, ne toks svarbus, ne toks svarus, tartum netenka savo tankio ir mass. Tokio skrydio trkumas tas, kad paskui laukia nemaloni pabaiga, kai pabundi ir susiduri su tikrove. Kaip byloja nemaai mit, dangus (Dvasia) yra vir ems (Gamtos), jis priskiriamas vyrikajam principui. em - tai Motina, em yra pikta motina (pvz., mitas apie Nan, kuri
_ V

atstumia savo sn). Si motina yra godi ir saugo savo paslap tis, lobius, kuriuos (pasitelkiant moksl) btina i jos atimti, jeigu reikia, ir prievarta. 114

Kas gi i tikrj yra toji tikrov, galima diskutuoti be galo. Taiau tikrov tiesiogiai pajunta kiekvienas, kas turi kn (o kas jo neturi?): kn realyb, paklstanti savo gamtos ds niams. ia, inoma, turima galvoje gyvas, turintis siel, k nas. Taiau net jei knui pstas gyvenimas kaip dvasinis principas, kuris pergyvena mirusios, negyvos, besiels ir bedvass gamtos materialum ir laikomas aminu, o i min tis - individualaus kvpavimo susiliejimas su pasaulio kv p a v im u - atveria mirt nugalini ateities perspektyv, tai juk lieka reali ir mums visiems bendra patirtis paklusti ems traukos jgai. Negaljimas isilaisvinti nuo traukos jgos sukelia neigia mas asociacijas dl savo ribotumo. Jos perkeliamos piktajai motinai emei (pasaulis, gamta, materija, netgi realyb). Si m o tina, kuri nenori paleisti, laiko nelaisvje, yra fataliko m o terikumo svoka, prie kuri vyras jauiasi bejgis. Vyriko mstymo, besiverianio isilaisvinti i motiniko udaro rato, ginklas yra irasta amina, nepraeinanti dvasia, kuri - nepri klausoma ir nesutepta pasaulietins manifestacijos - jauiasi esanti aukiau u j. Tokiai variai ir laisvai dvasiai ypa g dinga, kai em s trauka paima vir, ji veikia visus knus be iimties. Traukos jgos veikimas yra daugelio estetini form tikslas, kad ir klasikiniame balete. Nra nieko labiau nederanio, kaip sunkus, masyvus knas balete. inoma metapozicija, suteikianti stebjimo perspektyv i atstumo, yra ingsnis atgal arba ingsnis al, kai ieinama, pasitraukiama atgal ar al, taiau visada liekama toje pa ioje ploktumoje kaip ir realus kasdienis gyvenimas. velg ti gyvenim i viraus (kaip mus ant sienos) ar stebti i 115

kampuio apaioje (kaip pel) yra irgi realu, jeigu esu veikia ma traukos jgos. Sklandyti ar skristi nors ir ekstazika, bet daniausiai bna ribota sapno ar transo bsenos. O metafora kak stebti aminybs akivaizdoje rodo, kad aminyb - tai kakas, kas gali veikti mass su jai psta gyvybe - m o gaus - sunkum ir nerangum. Anksiau religiniai pratimai danai bdavo tokie: akivaizdiai pamatyti gyvenimo paei diamum ir, susikrus bekns dvasios ar angelo bsen, lyg nuo debesies stebti gyvenim kaip sapn ar teatr. Tokiu bdu gyvenimas yra reliatyvinamas. Dar ir iandien dauge liui moni atrodo normali metapozicija anapus, kuri leidia pavelgti iapus slyginum. Visikai kitaip, kai metapozicija yra apaioje. i pozicija asocijuojasi su bausme (pragaras) ir paeminimu. Kas ten patenka, tam teko prastas likimas. Taiau reikia naujai pras minti i pozicij ir panaudoti j kaip metapozicij, nes m e tapozicija po eme susijusi su savo laikinumo inojimu - ben dras vardiklis, susiejantis mus su visomis gyvomis btyb mis. Nors teks mirti" ir nra diugi tema, vis dlto ji sieja mus visus. Kodl gi io mirtingumo fakto nepadarius ms vis bendrumo ir vienovs ieities taku? Uduotis: Pasirinkite viet, kuri bt js vidin vieta, kur galtumt patirti savo laikinum, sivaizduodama, kad esate po eme. siklausykite: k jauiate? Kokie kyla vaizdiniai? Koks jums atrodo gyvenimas viruje, kuris tsiasi toliau? Kokie io patyrimo padariniai?

116

Mirties neivengiamybei prieprieinta galimyb gyventi. Gyvenimas slygoja mirt ir atvirkiai. Tik tas, kas mirta, gyveno. Ir mirta tik tas, kas gyveno. Klausimas, kaip gyven ti, yra atviras tol, kol mes gyvename. Nors daugelis gali kon troliuoti kaip gyventi, bet niekas negali kontroliuoti mirties, niekas negali atitolinti mirties nei sau, nei kitiems. Be abejo, daug kas gali gyvenim - savo ar kit - dirbtinai ubaigti, ta iau i galia apgaulinga. Visi esame bejgiai akivaizdoje mir ties, kuri yra mus vienijantis bendras vardiklis. Meil valdiai kartais mus kursto trokti gyvos btybs mirties, kad turtu me jai daugiau valdios, nes tik negyv galima kontroliuoti ir uvaldyti. Gyvastis visada turi rizikos veiksn - gyvastis gyva pati savaime, ji minta i to slpiningo altinio, kur visos religijos apibdina kaip dievik, kad galt prie jo priartti pagarbiai ir nusiemin. Naujadaras biofilija (paodiui: meil gyvenimui) kilo kaip prieingyb nekrofilijos (meil mirusiems, mirusiam) svo kai - iuo odiu buvo apibdinama ne tik lavon iniekini mas. Jis apibendrintai ymjo ir elges mogaus, tiek apimto valdios manijos, kad jis labiau mgo tai, kas negyva (k ga lima kontroliuoti), negu kas gyva (kas visikai nepasiduoda uvaldymui, svetimai valiai). Meil negyvliui, aktas su negy vliu - tai gyvojo meil, kuriai nra ir negali bti atsako, kad ji vykt. Sueitis, lyi aktas vyksta, taiau nra meils atsako, kur nukreiptas meils jausmas. Nekrofilikas elgesys - tai meils kalba tik su vienu dalyviu, visa kontroliuojaniu ego, monologas nebyliame, negyvame pasaulyje. Kas myli bekal b nimf Echo, o moter bando paversti jos modeliu, tas myli nebyli, negyv dal moters, degraduotos iki objekto lygio. 117

Apie prieingybi por biofilija / nekrofilija reikt dis kutuoti, turint galvoje etikos principus. Nekrofilija tapo m e tafora meils (philos = meil), kuri savo objekt siekia pasi savinti jga. Tokia meil nori valdyti, kontroliuoti, tai meil, kuri kelia slygas. Kad bt vykdytos ios slygos (suge bjimas kontroliuoti; valdyti, viepatauti), mylimasis turi bti sudaiktintas, kad tapt negyvas, nes gyvas nepaklsta ir nenusileidia. Tokios akistatos trkumas tas, kad biofilijos atveju dominuoja ir racionaliai reikiasi protas (arba tai, kas laikoma protinga). Meils aspektas inyksta, pasilieka etiniai samprotavimai kaip pretenzija moralin A, retai tikinan tys ir todl liekantys negyvendinti. Stinga ekstazik, siaur, baikt ego veikianio meils aspekto, kuris galt transcenduoti savast. Meil gyvenimui pirmiausia yra nepaprasta, ekstazika bsena, kuri, beje, neretai patiriama mirties akivaizdoje. Gy venimas ir mirtis sudaro neatskiriam vienov. Niekada to neigyvensi taip intensyviai, kaip knikos meils akimirk. Orgazmas kaip maoji mirtis" - petit mort - yra gyvenimo, meils ir mirties knikas igyvenimas susijungus su kitu. Ekstazikas susijungimo su Dievu igyvenimas apraomas seksualinse metaforose. Ir ia apraytuose pratimuose bei eksperimentuose kalbama apie priartjim prie tokio eksta ziko igyvenimo. Teigiamas rezultatas jau tas, kad pamat te, jog manoma patirti toki ekstaz, tok beslygik gyve nimo (ir mirties) teigim. T akimirk, kai suvoksite, kad is patyrimas yra grynai mogikas, tai bus valga, kuri pakeis js gyvenim i pagrind. Ekstazik akimirk integraci ja - nors ir trumpai, nors ir visai kasdienikomis ir prastomis 118

valandlmis - pads jums pamatyti, kokia neimatuojama yra gyvenimo pilnatv, kiek daug yra prog vsti gyvenim ir kaip retai js tai darote. Vis daniau beslygikai mylda ma gyvenim, suprantate, kad ekstaz ir ekstazs poreikis yra visai mogikas ir normalus, nors ir nepriskiriamas prie normalaus (modernaus, vakarietiko) gyvenim o norm (ir dl to netenkama daug gyvenimo kokybs). Smoningai ap sisprskite atlikti teigimo eksperiment ir nustebsite, kad jau vien i nauja nuostata prids jums energijos.

Meils ir galios kaita

Egzistuoja teorija, pagal kuri dvi prieingos varomosios j gos - meil ir mirtis - gali gyvuoti krybikai rungdamosi dl dominavimo. Meil apibdinama kaip tendencija plstis ir save dovanoti, kaip ekspansijos ir rib perengimo tendecija. Egotranscendencija kaip siaur ego rib veikimas bt meils padarinys, kai nra joki egoistini iskaiiavim ir todl nekeliama joki slyg. Galia, prieingai, nori sulaiky ti, kad galt valdyti ir kontroliuoti. Galia linkusi sutraukti, linkusi susiaurinti, sumainti, paversti tvirta ir kieta. Galia siekia gyvenim ir tai, kas gyva, suimti gniautus, daryti jam tak, padaryti uuot leidus savaime vykti. Gyvi proce sai sumainami iki daikt, sudaiktinami. Ir ms kalba yra sudaiktinanti, nes tiesioginiai igyvenimai sutraukiami o dius ir sudaiktinami svokas. Kalba susijusi su galia. Skiriant dvi jgas - galia ir meil (daniausiai) meil statoma vir galios. Meil nugali gali, 119

kaip ir (krikionikojo) D ievo meil nugali jo paties grietu m ir teisingum. Malon yra aukiau tiesos. Pasakose meil yra stipresn ir u stipriausius valdovus, meil nugali kaip stipriausia galia - galia, veikianti pati save, nes ji nekelia joki egoistini reikalavim. Galia ir meil persipina nuola tinje kaitoje. Sunku sivaizduoti gyvenim vien tik meilje. Gal ir rasime toki pavyzdi, kai gyvenimas yra nulemtas vien tik srvanios meils. Toks buvo mistik, nuvitusi, ventj, ekstazik moni gyvenimas. iuolaikinio moder naus gyvenimo kontekste visa apimanios meils apraym randame manijas tyrinjani psichiatr ataskaitose. Eksper tai vadina tai trkumu ar defektu, kai stinga A struktros, kuri duoda tam tikr pusiausvyros mat. A stiprumas susijs su kontrole. A vystosi per smonje pamau sitvirtinant gebjim umegzti ry su meils ob jektais ar riboti su jais ry, kuris gali bti nuolat naujai su dertas". Negotiation (derybos) ir negotiated understandings (valgos bei vizijos, kurios buvo isidertos, uuot i karto nustaius absoliut saik ir prievol) yra socialins konstruk cijos statybos elementai - kuo smoningiau statybininkai ir namo gyventojai suvokia statybos slygas, tuo maiau kon trols reikia i viraus. Kontrol pakeiiama komunikacija. Derybos yra komunikacin veikla ir sugebjimas, tai vis santyki slyga, kur turi vyrauti lygyb ir teisingumas. Ta iau nesunku pastebti, kad i komunikacija nra ekstazika ir negali tokia bti, jei nori pasiekti savo tiksl. Jeigu meil ir gali traktuosime kaip dvi prieingas jgas, susidarys poliarizacija, kur meil danai siknija moteriku pavidalu, o g a lia - vyriku. Kai Faustas savo klajoni pa 120

baigoje suino, kad aminas moterikumas traukia", atsi davusioje meilje jis atpasta princip, kuris jo ikankintai smonei pagaliau suteikia ilaisvinim. Kitas vyrui priskir tinas bruoas, turintis fatalik poveik, - faustika, aminai iekanti dvasia jam suteikia toki vali ir jg, kad jis engia per lavonus", o moteris turi perimti ipirkjos, utarjos pas Diev, Madonos vaidmen, kad vl bt atkurta pusiausvy ra. Vyras kuria statymus, moteris ilygina nuostolius. Vyras yra protingas: prot ir sveik nuovok jis paskelb savo pri vaia teritorija, savo aidim aiktele. Moteris kaip geraird motina laukia jo po sunkios darbo dienos, pilnos darb, ku rie kaip tik ir reikia tokius vyrikus aidimus. Moteris kaip pikta motina, prieingai, eina savo keliu ir aidia ekstazs aidim, kuris su pasmons jga grasina sunaikinti A. Pa smon ir visos kontakto su pasmone formos, - ar tai bt transas, ekstaz, mistinis panirimas, vizijos, meditacinis po veikis, - yra ypa grsmingos vyrams, kurie stoja proto ir protingo gyvybs uvaldymo pozicijas. irint i ios perspektyvos, viskas, ko negalima priskirti protingai pasaulio tvarkai, pasireikia kaip netvarka, chaosas. A bijo chaoso, nes bijo savo suirimo. O tas A, kuris pasiryta sielos naktinms kelionms", pasiryta atsiverti krybiniam chaoso aspektui, ragan katilo transformacijai, kontaktui su pasmone, yra didvyrikas. Didvyrikasis A geba suvienyti smon ir pasmon, tvark ir dar nesutvarkyt, gyvybing, krybik potencial. Moterys, kuri A (su juo ir vyrikoji j pus) danai yra neproporcingai gerai ilavintas, o chaoti ka, krybika, nesismonintoji pus yra izoliuota, istumta ir neturi jokios vaisingos takos gyvenimo formavimui, kelia 121

sau udavin didvyrikai vl susigrinti savo potencial ir mokytis" ekstazs. Imokti ekstazs reikia sileisti ekstazi kus jutimus, igyvenimus, bties bsenas, neatimant i A jo integruojanios funkcijos.

Pratimas. Ekstazs galima imokti

Pasirinkite viet, kuri jums enklint t js vidin viet, kur norite patirti (savo) meil gyvenimui, nesvarbu, ar js gyvenim mylite i tikrj, ar ne. Savo vaizduotje pasiner kite t jausm, kuris bt artimas tam, kuris vadinamas meile gyvenimui. irkite pratim kaip eksperiment ir tegul jus nustebins js pasmon - kiek ji gali pasilyti jums vidini vaizd, emocij, fantazijos, galbt net itis film ar muzikini pasa. Tegul js A stebi, kai js pa smon kalbs. siklausykite: kaip jauiate meil? Kaip jauiate gyvenim? Keiskite akcent frazje meil gyvenimui": tegul tai bus meil gyvenimui, kit kart meil gyvenimui. Akcentus keis kite taip greitai, kol jau nebeskirsite ir susipainiosite taip, kad meil ir gyvenimas bus vienas ir tas pats. Taigi gaunate lygyb: meil = gyvenimas. Koks jums atrodo gyvenimas, kaip atrodo js gyvenimas iuo aspektu? Kokias ivadas darote i io patyrimo? Baigusi eksperiment usiraykite pastebjimus ir leiskite jiems susigulti. Tegul praeis bent viena diena, kol imsits kito eksperimento. Galbt nustebote, kad, kai norite, galite stipriai pajusti meil, ir klauste savs, ar is patyrimas gali 122

bti integruotas js asmenyb, nepakeisdamas js tiek, kad nebegaltumt savs atpainti. Galbt js tapatinats su asmenybe, kuriai bdingas nepasitikjimas, pagiea, kerto jausmas, pavydas ar pavyduliavimas, ir manote turinti tam teis, nes visi ie jausmai pagrsti praeities igyvenimais. Tai pagrsti jausmai. Bet staiga jais suabejosite visai dl kito jaus mo. Jausmas meil gyvenimui neturi jokio pagrindo, ir jam visai jo nereikia. Matyt, esate per daug atsargi, kad pasiduotumt beslygikai nepagrstam jausmui. Taiau bent eksperi mento metu patyrte, kad is jausmas, viena vertus, gali jus gluminti, bet kita vertus, - grinti jgas ir suteikti laims. Gal jums nepatinka taip beslygikai mylti, gal jums mieliau vardyti slygas, nuo kuri priklauso js meil gyvenimui. Kitas pratimas skirtas stebti pasiprieinim ir priekaitus gyvenimo meilei ir rasti jiems viet. U duotis Raskite viet, kur esate pasiruousi patirti meil gyvenimui ir jos prisipildyti. Prie uimdama i viet ir susiliedama su jausmu meil gy venimui (nes esate jausm patyrusi, nors galbt tik ekspe rimento bdu), raskite kit viet, kur sudsite visas abejo nes, prietaravimus, pasiprieinimus, baimes, svarstymus, dvejones ir prietaringas nuostatas, taip pat ir asmenin nuomon, prietarus ir tikjimo dogmas. Dabar eikite meils gyvenimui viet ir smoningai susijun kite su atitinkamu jausmu, smoningai ikvieskite visk, kas jums leis pasinerti jausm. Inscenizuokite meil gyvenimui sivaizduodama tinkamus vaizdus, spdius, spalvas, skambesius, kvapus ir skonius, darydama jude 123

sius, gestus ir mostus, pasirinkdama pozas, kurios jums pads taip sijausti, kad is jausmas staiga taps tikrove. Visus atsiradusius trukdius nutekinkite ten, kur paruote jiems viet. Usiraykite savo prietaravimus, iankstines nuostatas, iliekite savo abejones, udarykite" jas ratelyje ir padkite jiems paruot viet. itokiu bdu ivalykite vidin viet, kur galite patirti meil gyvenimui. Nieko neistumkite, viskas turi savo viet. Dabar palikite viet meil gyvenimui, ieikite i jos ir steb kite j i alies. Kas vyko? Stebkite abi vietas, meils viet ir dvejoni viet. Kaip jauiate tas vietas per atstum? Koks bt santykis tarp abiej viet, jeigu jos bt personifikuo tos? Kokie pavidalai jums inyra?

Eksperim entas. A r ga lim a sujungti ek sta z ir prot? sirenkite dvi vietas: meils viet galios viet Meils vietoje nusprendte (eksperimento metu) sileisti meil gyvenimui kaip beslygik, visa nugalint teigim. Js tarytum maudots taip srovje, pasineriate joje, tapdama io Didiojo Taip dalimi. Gal is jausmas primins jums simyl jlio bsen, bet savo vaizduotje js eisite dar toliau ir pasinersite j be joki kompleks, nes jau inote, kad is inten syvus jausmas yra js paios apsisprendimas. Js galite bet kuriuo metu ataukti savo sprendim ir sumainti jausm iki tik sivaizdavimas, tik idja, neturinti joki padarini js kasdienybei (ir js santykiams), iskyrus tai, kad vliau jau 124

inosite, jog sugebate jausti tokius jausmus, kai tik panorite. Dabar ekstazika jausm bsena, kuri sukelia Didysis Taip, yra js potencialas, itekliai. Js inote, kaip galite sukelti toki jausm bsen - apie k galvojate, k prisimenate, ko kius iaukiate vidinius vaizdus, kokius skambesius ir balsus sivaizduojate ir koki fizin savijaut pirmiausia turite susi kurti. Btinai apraykite sau tas strategijas, kurias susikrte, kad pajustumte ekstaz. Tai bdai, kuriuos radote ekstazs virnei susikurti. Jeigu prie to prisideda seksualins fanta zijos, jos gali bti labai veiksmingos priemons savo jgomis pakelti energijos lyg. Daugeliui moni tai taip natralu, kad jie to jau net nebesu vokia. Smoningai suvokite, kaip ga lite padidinti sau malonum. Be abejo, yra svari prieasi tam, kad nepasiliktumt tokios bsenos nuolat. Tos pateisinamos prieastys gali kaip trukdiai nutraukti ekstazikj Taip. Kaip ir praeitame pra time, leiskite reiktis visom s ioms prieastims, kurios prie inasi nenutraukiamai ekstazei, nepertraukiamai rib vei kimo ir susiliejimo, isipltimo ir itsimo u vis form ir kontr bsenai. Smoningai palikite meils viet ir vaikiokite po kam bar, kol tak padedantis Ne gaus pavidal. Sustokite, leis kite tam Ne siknyti. Ireikkite Ne kno kalba, suraskite tipikus judesius ir mostus, orientuokite savo kvpavim ir kno pojius tai, kaip tas N e jums reikiasi kasdienyb je. Subrandinkite Ne iki suaugusios figros. Stebkite, kaip jauiate Ne, kokie jausmai tinka Ne figroms - be abejo, bus kakas daugiau negu tik tas vienas Ne. Atskiras N e figras paymkite atitinkamais jausmais, aptaisykite jas kostiumais ir rekvizitais, duokite joms var 125

dus. Ireikkite jausmus, kurie jums kyla. Idliokite prira ytus lapelius ant grind, jais nuymdama vairias Ne po zicijas. Atsitraukite neutrali viet, i kurios galite visk ap velgti, nepasiduodama jausm verpetams. Likite nealika stebtoja, stebkite santykius, pasikeitimus, kylanius io ne suinteresuoto, geranoriko ir toleruojanio stebjimo metu. Bealikai stebkite Ne figras ir per atstum leiskite dar kar t jumyse kilti Ne jausmams. Tarp j gali bti: Atsargumas (santrumas) Dvejon (netikrumas) Rpestis (sunkumas) Nepasitikjimas (izoliacija) Baim (sukelia nor sprukti ar grumtis) Pyktis (stresas) Pavydas ir pavyduliavimas (frustracija) Nostalgija (neigiami prisiminimai) Kertas (destruktyvios vizijos) Bejgis niris (sugdinimas, paeminimas) Neviltis (orumo netekimas pralaimjus) Susvetimjimas (vidin emigracija)

Jausm niuansai yra mogiki, jie teikia peno mitams ir pa sakoms, herojikoms legendoms ir didiesiems epams. Taiau kad turtum jausmus, t. y. kad juos suvoktum, reikalingas A, kuris tuos jausmus saugo ir juos atlaiko. Visikai nesmonin g m og jo jausmai gali prislgti, nesugebdamas nuo j at siriboti ir atsitraukti per atstum, jis pasks juose. Su tolesniu js ingsniu, jus galios - galjimo veikti - poveikio srit, js A bus sutiprintas ir palaikomas. Galios vieta yra A vie 126

ta. Meils vieta, prieingai, yra savasties altinis, mintantis i pasmons. ia yra Tai vieta. Tai vietoje: visuotin teigimo, meils srov A vietoje: atskiri atramos takai, atstovaujami galios Dabar su vienu i Ne lapeli, to Ne, kurio problem nortu mt isprsti, eikite galios veikimo viet. Js turite gali ka k pakeisti. siklausykite save, paklauskite savs: ko man reikia, kad isprsiau i problem? sivaizduokite, kad tu rite viso pasaulio gali ir turite atlikti kakokius pakeitimus. Koki nortumt turti jg ir ini (koki itekli), kad ga ltumt adekvaiai atlikti i uduot? Ko jums reikia, kad galtumt visikai prisiimti toki atsakomyb? sivaizduokite turinti t valios jg, ryt, gali k nors paveikti ir nuveikti, jg kakam atlikti, stipraus A jg, jausmus to, kuris ino, ko nori, kuris neklystamai siekia savo tikslo. Kaip vertinate galimybes isprsti problemas? Ar tai manoma? Jeigu taip, usiraykite, koki A jg, kokios informacijos jums reikia, ir ubaikite eksperiment, kuris jums parod, kiek galite pa sistmti pasitelkusi vali ir savitvard. Galite sukurti strate gij savo tikslams pasiekti ir paskui ingsnis po ingsnio jas gyvendinti. Taiau daniausiai A valios nepakanka. Dar reikia kve pianio kontakto su savo jgos altiniu, savo aknimis, savo savastimi. Taigi dabar su Ne rateliu, kur norite apdoroti, ei kite meils jgos lauk. Galbt tik perengusi magik rat pajusite, kaip jumyse kakas atsiveria ir susitvarko, kaip ka kas savaime susireguliuoja, kol iekote vietos, kur meil bes lygikai visk priims, atrodo, lyg viskas jau bt gerai. Galbt 127

patirsite gil susitaikymo su savimi jausm. ioje vietoje bai kite eksperiment, kuris parod, kad jums labai reikia meils jgos, kad sutvarkytumte savo gyvenim.

Taiau daugeliui i ms ir tai dar ne darbo pabaiga, turjusi atneti pasitenkinim. Kakas mums kuda: reikia tsti. Nei meil, nei galia neatnea laukto nusiraminimo. Sprendimas atrodo bess per vidur, kakur tarp j. Ir vl yra taip, kad tik vyriko ir moteriko, A ir Tai, meils ir galios integracija, abiej kratutinum susitaikymas pagimdo trei. Tas tre ias - tai Nauja, kuris ateina pasaul.

Pratimas. Kaip pasaul ateina naja

Pasirinkite tem, problem, uduot, dl kurios jums iki iol nekilo jokia mintis, kad ir kiek apie tai galvojote ir iekojote rezultato. Dabar pabandykite rasti sprendim kitokiu, jums gal neprastu bdu. Imkits sprsti problem krybikai eks perimentuodama: sivaizduokite problem kaip kak, kas dar nra galutinai subrends, yra nepilnas. Kako trksta. Kakas dar turi uaugti, subrsti, pasipildyti. Gal trksta in formacijos, jgos padaryti tam, kas turi bti padaryta, jaus mo, kuris kaip svarbi reakcij sukelt kak, kas turi dide ls reikms vystymuisi, kak, kas skatina, maitina, saugo, gina, utikrina param, duoda stiprybs. Sakykime, kad yra kakas, k galima pasiekti - tik kaip? Tam skirtas is ekspe rimentas. 128

Lapel su urayta problemika tema pakaitomis nekite meils ir galios viet. Magiku bdu upildykite i pro blem trkstamais itekliais, nesiekdama ir neprivaldama inoti, kaip tai manoma. Tegu is krybikas ir gydantis pro cesas vyksta savaime. Tiktai vaikiokite su rateliu nuo vie nos vietos prie kitos ir raskite metafor - integracijos simbol. Galite sivaizduoti, kaip problem panardinate ir maudote" pakaitomis skirtingus jgos laukus, kurie kaip dvi priey bs yra vienas prieais kit, bet kartu jie i dalies vienas kit ukloja. ioje persidengimo erdvje vyksta tai, ko niekas ne sitikjo ir nelauk: atsiranda kakas treias su savo pavidalu. Atpainkite nauj pavidal.

Sinergija ir charizma
Sinergija - tai tokia svoka, kuri vis daniau vartojama op timalioms bendradarbiavimo slygoms apibdinti. Vis da lyvaujanij energijos veikia kartu, uuot veikusios viena prie kit, uuot viena kit istmusios ir naikinusios. Siner gija, tarptautinis odis, kils i graikiko priedlio syn- ir energija (veriama kaip veikianti jga"), apibdina energij, reikaling bendrai atlikti uduotis ir palaikyti visum. Kai dviej veik slytis ar bendradarbiavimas turi teigiam po veik, kalbama apie sinergijos efekt. Sinergizmas yra sveika substancij ar veiksni, kurie vienas kit abipusikai skati na - fenomenas, inomas dar i biologijos. Sinergidai yra dvi augalini sklidi lstels, o sinergetai - raumen grups, dirbanios kartu (prieingai antagonistams). 129

Prieingai paplitusiai nuomonei, evoliucijos principas - tai ne stipresniojo pergal, o ilikimas t, kurie geriau prisitaik, taigi ne tik stiprus, bet ir prisitaiks. Tad svarbu ne konku rencija, o sinergija, nes btent gebjimas bendradarbiauti ge riausiai pasiteisino gyvenim o evoliucijoje. Elisabeta Satouris nubria paralel tarp lsteli evoliucijos ir moni visuom e ns vystymosi, nors btent iandienins visuomens organi zacij formoms ir stinga sinergijos, utikrinanios sveikus ir patvarius socialinius santykius. Satouris mano, kad ms ilikimas priklauso nuo to, kaip sugebsime nuo konkuren ciniu mstymu ir inaudojimu paenklint strategij pereiti prie kooperuojanios sinergijos. i tez, kilusi i Gaia teorijos (em yra gyvas organiz mas, pats save stabilizuojantis, reguliuojantis ir besivystan tis"), reikminga ne tik aplinkosauginink judjimams. Tai svarbi nuoroda visiems, kurie nori ieiti u asmeninio vyt jimo poveikio rib ir sisti ini savo bendraamiams transpersonaline ir globaline prasme. Charizm galima suprasti labai siaurai - kaip asmenin aves, padedant flirtuoti. Bet man charizma pirmiausia - savyb kreiptis mones egzis tenciniu lygmeniu, neprimetant savs, nepamokslaujant, mo tinikai neglobojant ir u juos nekalbant, o veikiant juos tiktai natralia savo esatimi. i esatis yra ne tik siuniama inia, bet ir inia, kuri yra priimama, vertinama ir integruojama. Cha rizmatikas pamokslautojas, kovingomis metaforomis savo bendruomen siundantis" skelbti Dievo ini pasauliui, yra atgyvens elgsenos modelis, kur skubiai reikia taisyti. Mote rikai imintingas variantas - tai savyb ne tik sisti ir priimti inias, bet ir suteikti irdies iam sinergijos bei kooperacijos 130

principui. Atvira irdis", apie kuri tiek daug moni pa sakoja kaip apie intensyv igyvenim, kuris danai bna susijs su traum, ypa su mirties artumo igyvenimais, yra gilus netiktino atsivrimo viskam be joki iimi, be ver tinimo, skaiiavim, be mini apie savo naud ar simpatijas igyvenimas. Meils srov yra beslygika ir nieko su niekuo nelygina. Tikrai, paprastas mirtingasis negali ilgai iksti to kios smons bsenos ir bt net nesveika" ilgai bti tokios atsivrimo bsenos. Bet a savs klausiu, ar i meils smon, iaugusi i patyrimo, nra ta savyb, kurios mokytis, kuri skatini ir vystyti esame paaukti. Nors ir pripastame b tinyb imokti kontrols ir iaugti i vaikiko bejgikumo, tampant atsakingiems u savo gali, man tai atrodo laikina ir vien dien pasirodys nebereikalinga. Charizma yra socialins interakcijos fenomenas. Charizma randasi i abipusio moni pastiprinimo. Kai kurie m o ns, atrodo, tesugeba padaryti pradi ir paskleisti chariz m, bet jeigu inia nepasiekia tikslo, kerai yra neveiksmin gi. O jeigu kertojas nepakeri, tai gal dl to, kad primjas nekreip dmesio inias. Charizma kaip kerai, kylantys i mogaus vytjimo, yra komunikacijos fenomenas. O ko munikacija niekada nra vienpus. inia, kuri ini padaro inia (taip kaip skirtumas, rodantis skirtingum), visada ap ima du polius. Kertojas yra pakertasis, kuris priima kerus, sklindanius nuo irov, kad galt geriau juos pakerti. Charizmatiki vadai (kokiu danai laikomas Hitleris) yra kalinti ker, kuriuos skleidia visuomen, epocha, laiko ar vyraujanios idjos dvasia. Jie nra bendraautoriai, atlikjai, 131

atliekantys pagrindinius vaidmenis burt spektaklyje, kur sukr j epochos transo visuomen. Btent mes, moterys, esame paauktos parayti geresn pjes u t, kurios idja yra gyvybs naikinimas. Sunaikinimas siekiant asmeninio ar kolektyvinio vienos rass ar klass aminimo yra per didel kaina aminybei.

Pratimas. Kelias savo charizm per trans

ioje transo kelionje nenoriau js raginti sukelti dangi k bsen, jeigu js gyvenimas jums atrodo kaip pragaras, ar patirti kosmin dam, jei tikroji js bsena pilna kon flikt ir prietaravim. Taip pat nekeiskite savo sitikinim ir tikjimo dogm. is transas i tikrj yra kelion. Kelion yra judjimas priek nuo tos vietos, kur esate, link tos vie tos, kuri jums galbt nauja. Tariami rmai pads jums kelion priimti kaip eksperiment. Paprasiausiai elkits taip, tarsi, ir laukite, kas i to ieis. Sakykite sau iuos odius ir pasiduo kite j poveikiui: sivaizduokite: pasaulis yra skambjimas, virpesiai. Ir js knas yra skambjimas, virpesiai. Gali kilti rezonansas. Vi sur, bet kada, dabar irgi. Skambjimo erdves, rezonanso erd ves padarykite pralaidias, sukeikite virpesius ir juos sis kite. Js knas irgi yra skambantis knas, rezonuojantis knas, erdv, kur galimi virpesiai. Kakas jumyse nori su skambti, vytti, spinduliuoti u kno rib, plstis... skam 132

bantis knas virsta isipleianiu knu, isiplts knas - vl skambaniu knu, skambjimas kyla, aplink jus susikuria nuotaika, esate juo apgaubta lyg mantija, drabuiu. sivaiz duokite: udegate vidins ugnies skambes ir skleidiate j pasaul... sivaizduokite: jumyse ataidi pasaulis kaip js de gimo rezonansas... sivaizduokite: slenkstis tarp js ir pa saulio... sivaizduokite: sprendimas, kur dabar priimsite... sivaizduokite: engiate per slenkst, dabar, savaime, tarsi tai bt natraliausias dalykas pasaulyje - kas i tikrj ir yra. Tai viena i js galimybi. sivaizduokite: jis ar ji, su kuriuo ar kuria jus sieja ryys, udega savo vidin ugn ir savo skambes skleidia pasau l... J ar j apima aistra. sivaizduokite: pasaulis, taip pat ir js, jame ar joje atspin di susitikim su jumis kaip jo ar jos aistringo degimo rezo nans... sivaizduokite: slenkstis tarp io asmens ir pasaulio, kuriam priklausote ir js, ir js susitikimas su tuo asmeniu... sivaizduokite: sprendimas, kur dabar priima tas asmuo... kaip jis engia per slenkst, dabar, savaime, tarsi tai bt na traliausias dalykas pasaulyje, kas i tikrj ir yra. Tai viena i jo galimybi ir bet kuriuo metu jis gali ja pasinaudoti ir pasinerti aistr, kad esatis tapt aistringa.

Pratimas. Vaizdai ir sivaizdavimai charizmos transui

Visa krinija sudaryta i virpesi. Visi virpesiai yra susij su pirminiu garsu, i kurio jie te 133

besklinda. Tas garsas duoda pagrindin tonacij. is garsas yra ne (prieastin, istorin) pirmin prieastis, o veikimas, tai yra kakas, kas tsiasi. Tas garsas nebuvo isistas, jis sklinda vis laik. Bet kuri akimirk js galite su juo su sisieti. Krinijoje viskas gali bti laikoma konsonansu (paodiui: bendri virpesiai) ir bti dievik dani dalimi, j galima suvirpinti, kad virpt kartu. Galite vairiai pajusti savo gebjim priimti virpesius - ga lite pasijusti tanki ir neatsivrusi rezonansui, kit kart viskas jumyse vibruos ir pulsuos taip, kad pajusite visik rezonans. Stebkite, kokios bsenos jus sutankina", o ko kios atveria, padaro palieiam, ijudina, suvirpina. Kai atrasite savyje didiausio virpjimo bsen, nesvarbu, ar per patyrim, prisiminim, ar tik vaizduotje, sismo ninkite t bsen - DABAR. Ilaikykite i bsen savo smonje ir kaip baz sukurkite rezonansin situacij. sivaizduokite, kad dabar norite pa klausti orakulo ir esate bsenos, kai galima uduoti klau sim. sismoninkite rezonansin bsen, tuo paiu metu atkurkite savo smonje koki problemik situacij - abe jotin, neaiki, keliani susirpinim, gal gsdinani ar keliani pykt. Pasverkite ias dvi situacijas, kurias galima patirti kaip skirtingus danius ar vidines bsenas. Tegul jos viena kit reaguoja. Kakas, gebantis reaguoti, i rezo nansins bsenos pereis problemin bsen. N uo to pro blema taps tik dar atresn, bet ir prieinamesn, gaus ai kesn form, rykesnes ribas, o per kratus srvanti rezo nansin bsena nuo ikio susidoroti su uduotimi gaus aikesnius kontrus. Uduotis yra konkreti ir kuo daugiau abi bsenos veiks viena kit, tuo labiau ji konkrets. Kartu

134

labai isipls problemos kontekstas. Uduotis, problema, ikis tampa tekstu, gyvenim o kontekstas - erdve, kurioje gali vykti realizacija. Be ios erdvs nebt manoma jokia manifestacija. Dabar savo problem susiekite su savimi: kart kaip as muo, sugebantis savyje sukelti didiausio rezonanso bse n, kit kart kaip asmuo, kuris turi problem. Ninuodama (arba sivaizduodama, kad niniuojate) em gars ir visa juo persiimdama, galvokite apie problem. I pradi jums bus sunku suderinti skirtingus danius, nes galvoji mas apie problem irgi turi savo dan. Bet netrukus rasis treias balsas - tai bus orakulo balsas. is balsas jums ne tik patars - jis jus palies, ijudins, perkels virpesi bse n, kuri skatins jus veikti. Motyvacija skatina mobilizuotis ir atvirkiai. Bet nepakanka tik galvoti apie motyv, kaip nepakanka mobilizuotis tik emocijomis. Ir viena, ir kita su jungs troktamas idealas. Balsas ir nusiteikimas ilaikys s saj su savimi. sivaizduokite: js esate virpanti sistema. Esate rezonuojan ti ar interferentika kitoms sistemos. Visas sistemas vienija ir vien su kita sujungia virpjimas. Pirminis garsas yra tas atskaitos takas, kuris kaip bendras vardiklis spinduliuoja pulsacijas" ir vibracijas, prasiskverbianias kiekvien e mesn sistem, js paios ar svetim. Susitelkite ben dr vardikl - sivaizduokite j kaip kok vienijant vaizd, kaip ritm ir harmonij ar kno pojt. Raskite simbol sau kaip vibruojaniai sistemai. sivaizduokite: js kaip vibruojanti sistema esate susijusi su virpesi pirminiu altiniu ir su kitomis emesnio lygio vibruojaniomis sistemomis. Js sukuriamas ryys turi sa vybi, kurias dar prie isakyt dialog ar pokalb galima 135

pajusti kne kaip rezonanso fenomen. Atsivelgiant tai, kaip formuosis ryys, keisis rezonanso kokyb, o atitinka mai ir js vidin bsena - jausits tanki ar tekanti, drums ta ar aiki, tamsi ar viesi, nepralaidi ar pralaidi, suplyta ir sudraskyta ar itisa. Ko reikia ryiui (ne jums ir ne kitam), kad js bsena bt gera? Raskite simbol kitam ar kitai, su kuo turite reikal, kaip vibruojaniai sistemai. sivaizduokite ry tarp abiej sistem kaip apykait tarp dviej lygiaveri poli. Ko reikia, kad abu poliai susiei t kontakt ir pasiekt toki pusiausvyr, kad ryys kaip vibracija vienodai persmelkt abu polius? sivaizduokite t ry neutraliai kaip energij, kaip jg, kaip kokyb: kaip gali i virpesi kokyb pagerinti abipus rezonans? Raskite simbol netobulam, problemikam ryiui tarp dvie j virpani sistem. Tai gali bti ir metafora, pvz., Tai kaip koks...", arba pasakojimas: Yra taip, tarytum...", arba Lygiai kaip tada, kai..."; tai gali bti ratas ar pieinys, j galite girdti ir apibdinti kaip gars ar pademonstruoti vaizdiai. O gal yra konkretus fizinis patyrimas, uosls ar skonio spdis. Ko reikia i js tam, kas svetima (pvz., svetimknis js kne), kad jis pradt virpti ir pasiekt rezonans? K jums dovanoja svetimyb, kad js pradtumt virpti ir pasiektumt rezonans? Raskite simbol tam, ko reikia jums, ko reikia kitam, tam, k dovanojate js, ir tam, k kitas do vanoja jums. Raskite simbol naujai ryi kokybei. Papasakokite apie tai. Kas pasikeit? I ko pastebtumt, kad pradeda realizuotis js sivaizdavimai? Kokius galite ivardyti poveikius to, kad kakas pasikeit? Papasakoki

136

te istorij taip raikiai, kaip tik galite, - kaip dabar girdite, matote, uodiate, skanaujate, patiriate t ry?

Js, Visatos proto ir krybikumo rezonansas

is mstymo eksperimentas nereikalauja i js tikti kosmo so krybikumu ar protu kaip evoliucijos varomja jga. Vis dlto ne tokia jau ir klaidinga mintis, jog prireik ir krybi kumo, ir proto, kad bt nueitas toks ilgas evoliucijos kelias nuo meteorit bombarduojamos ems iki pasaulio, pilno gyv btybi, tarp j ir moni. Tegul mons ir pridar daug eibi, taiau jie pasiek ir stabiausi laimjim. Turiu galvoje ne tuos (vyr) pasiekimus, kurie kuria istorij", o kasdienius pasiekimus, kuriuos atlieka moterys, nesulauk damos ypatingo pripainimo ir pavieinimo. Pratimo pradioje reikia rasti viet (ir vidin, ir iorin), kur galsite sismoninti, k js, kaip moteris, galite. Bet ne galvokite apie tuos veiksmus, kuri nepadarte arba pada rte tik per didiulius vargus, nes tai buvo prie js prigimt (nesvarbu, k tai reikia). sismoninkite tuos savo prigim ties darbus, kurie galbt jums net nekrito akis btent todl, kad jie savaime suprantami. Pirmiausia prisiminkite savo moteriko kno, savo moteriko organizmo veiksmus ir pa galvokite, kiek evoliucijos ingsni turjo bti engta, kad atsidurtumt ia, kur iandien esate. Suvokite, kaip protinga yra visa tai, k nuolat darote, - kvpuojate, judate, virkina 137

te, galvojate, skaitote; kaip turjo isivystyti js btyb, kad galtumt skaityti ias eilutes! Dabar valandl pajuskite ti pikai moterikus savo organizmo poymius, visk, k itas organizmas daro, kad js galtumt jaustis moterimi. Jeigu dl koki nors prieasi atmestumt savo moterikumo jausm, pasinaudokite eksperimentu kaip proga pripainti savo moteriko kno funkcijas ir pajausti, kaip jame reikiasi evoliucijos protas. Visai galimas daiktas, kad js A nenori tapatintis su likimu bti moterimi. Taiau umirkite valan dlei tj A ir kreipkits savo pasmon, kuri turi ry su js organizmu ir ino", kiek reikjo vairios informacijos, kad bt sukurtos visos tokio sustyguoto organizmo funk cijos. Pasirinkite pasmons pozicij ir i itos perspektyvos stebkite savo gyvenim. Kiekviename js gyvenimo take buvo reikalingas protas, kad bt galima gyventi toliau. Mir tis irgi protinga", kai jos procesas vyksta natraliai ir pagal gamtos dsnius. Tai irimas viso to, kas buvo sukurta organi ns kno ir organizmo m ediagos lygmeniu. Taigi savo gyvenim stebkite kaip ilg mokymosi proce s, kuris prasidjo dar gerokai iki js gimimo ir tsiasi kartu su mirtimi, nors js to ir nepatirsite. Nes tik DABAR, i suvo kimo akimirk, galite kartu gyvenim ir gyventi, ir j stebti. Js esate dalis tstinumo, kuriame dabar, i akimirk, galite smoningai dalyvauti. Smoningas dalyvavimas daro tak js savivokai, js A smonei, kuri ino esanti priklausoma nuo visos informacijos, sukauptos pasmonje ir organizme. Tokiu bdu apviestas A ino, kad jam priklauso dalis in formacijos, kuri lemia akmen, augal, gyvn pasaul. A pasta mineralinius, vegetatyvinius ir gyvnikus savo eg 138

zistencijos komponentus, net jei kartais ir mano, kad toji eg zistencija gali atsiskirti nuo gamtos ir vystytis savarankikai. Stebkite savo gyvenim i savasties perspektyvos, savasties, kuri savo istorij sujungia su gyvenimo istorija. i savastis turi ry su pasmone, ieinania u asmenikumo rib. Pa smon sudaro trys sluoksniai: asmenin pasmon, sukaupusi informacij apie asmens vystymsi kolektyvin pasmon, sukaupusi informacij apie kolek tyvo vystymsi, apie visuomens ir kultros istorij archain pasmon, sauganti informacij, susijusi su evo liucija Akimirk savo gyvenim pajuskite kaip sankirtos tak tarp savo vystymosi ir Visatos vystymosi, tarp vertikalios" ir horizontalios" istorijos, pasakojanios, viena vertus, apie dvasinius, kita vertus, apie organinius vykius. Kiekvien savo gyvenimo akimirk esate traukta persipinanius kno ir dvasios, gamtos ir kultros, pasmons ir A smons aidi mus. Jie lemia visas js mintis, visus jausmus, veiksmus, pa siryimus ir sprendimus. Kai itai sismoninsite, jums bus lengviau svarbiose situacijose atpainti, ko reikia palaikyti itam aidimui. K suprasite apie save, t galbt galsite pri taikyti ir kitiems monms. Taip mokysits nuolat plsti savo intuicij. Js dmesys sutelktas iteklius, kurie naudojami, aktyvinami ir integruojami. itaip remiate ne tik visus tuos, apie kuriuos taip dmesingai galvojate ir kuri gerov jums taip prie irdies. Js veikiate sinergij ir esate tokiame tikro vs lauke, kuris pilnas jgos ir skatina gyvenimo energijos, informacijos pasikeitimo, abipusio palaikymo ir pastipri 139

nimo sraut, - ne trukdo ir stabdo, kaip bt tuo atveju, jei elgtumts baikiai ir usisklstumte. Be to, js dmesys nukreiptas iteklius ir problem bei konflikt sprendim, o ne paias problemas ir konfliktus. Sinergijos dinamika ska tina pasikeitimus ten, kur kakas (vl) pradeda tekti, iame lygmenyje danai bna randami sprendimai to proceso, iki kurio ego neprieina ir kurio nevelgia.

Kontaktas su tuo, kas yra ir kas gali bti, ventoji Gyvat

ventoji Gyvat, Afrikoje ir afroamerikietikuose kultuose vadinama daugybe vard, yra labai sena. Ji egzistavo, kai dar nebuvo nei Dangaus, nei ems". ventoji Gyvat ikvie iama okiu, kur atlikdami okjai ir okjos tarsi elektrin ti, apimti gilaus transo, juda, sukasi ir kraiposi, grumiasi ir raitosi. Kyla spdis, kad okis panaikina ribas tarp tikrovs ir galimumo ir savo jga susieja tai, kas yra, su tuo, kas gali bti. Nelauktai viena po kitos atsiveria erdvs ir yra DABAR ir i tikrj, nes viskas, kas tikrai veikia, yra tikrov. Gyvatdievyb kaip jokia kita yra valdiusi slystani, spyruokliuo jani, stumiani ir persimainani kait. Gyvat - toks gy vnas, kuris isineria i savo odos, palikdamas j kaip tui kiaut, bylojant apie savo savinink, taiau jos gyvenimas ir gyvybikumas nuo jo jau nebepriklauso. Kolektyvinje pas monje ji sispaud kaip savaiminio atsinaujinimo simbolis, kaip aminojo gyvenimo paadas. Afrikietika gyvats dievyb yra belyt. Kartais vyrika, pasirodanti vaivorykts lanku danguje, kartais moterika, 140

kaip viesos atspindi aismas, okanti ant bang vandens paviriuje, ji keiia savo pavidalus, addama monms su gebjim prisitaikyti prie aplinkybi ir isaugoti save. Ne vel tui Brazilijoje Oshumare yra laims globjas. Loterijos bilietai yra vaivorykts spalv. Bet ar transseksualumas - laim? Oshumare mitas pirmiausia rodo, kad abiej lyi sudji mas vien dievybs pavidal yra, pirma, labai sena archain tema, o antra, tai reikia ne lyi panaikinim, o kako naujo gimim - kako, kas nea laim. Smoningasis A gali pasi justi paskatintas visuomenje prisiimti ir atlikti tuos specifi nius lyi vaidmenis, j vengti ar visikai juos pasinerti, lyg nebt daugiau k veikti; taiau pasmon, kuri evoliucijos informacijos kamienui leidia gauti vis naujas formas, dvi lyiame pavidale atpasta ik, kad ir gyvenimas turt keisti formas, ir priima transformacijos motyv, tsdama for m aidim. Gyvat tampa transformacijos simboliu. Paklausite, o js kuo ia dta. Nustebsite: js smoninga sis A gali bti pilnas dvejoni ir nuostat, bet js pasmo n seniai ino, kad egzistuoja daugyb gyvenim o form. Ijunkite" trumpai savo smoningj A ir atsiduokite ky lantiems vidiniams vaizdams. Galbt jus aplankys netiktas patyrimas, jeigu leisite jausmui, kad esate moteris, sutekti vien i savo platak.

Pratimas. Kas yra js rankose?

Esm viso to, k jums reikia bti moterimi, savo moterikos prigimties esm sudkite vien rank. Palaukite, kol pla141

takoj susirinks viskas, kas js prisiminimuose, js smo nje siejasi su bti mergaite, iame pasaulyje gyventi kaip moteriai". Tik kai ranka prisipildys moterikumo, palikite ten jausm ir nukreipkite dmes tai, koks jausmas bti jaunuoliu ir vyru iame pasaulyje. Sekite tuo jausmu, eikite ten, kur jis kilo, susikoncentruokite ten, surinkite pojius i visur, kur tik kne juos pastebsite, ir tesuteka viskas kit platak. Dabar viena js ranka moterika, kita vyrika, tarsi js knas bt poliarizavsis ir abu poliai simagnetino js rankose. Abu poliai magikai traukiami vienas prie kito. Pasiduokite tam traukimui, tegul delnai randa vienas kit. Pajauskite, kaip pasikraus energijos laukas tarp abiej poli delnuose prie jiems susijungiant, kaip energija iaugs tiek, kad nebus galima pasiprieinti j susijungimui. Priimkite i transformacij. Palaukite, kas bus, kai abu delnai susilies. Leiskits nustebinama, pasinerkite vidini vaizd antpld, leiskits vidin kelion. Energija virs judesiais. Kur nuves jus i energija?

2. Charizmatiko savasties ipltimo pratimai

Daugiamats savasties modelis remiasi savasties koncepcija, kuri sukr sistemins eimos terapijos terapeute Viriginia Satir. Pagal model A yra dalis savasties - prieingai Freudo teorijai, pagal kuri brandus, suaugs A vystantis smo nei kyla i pasmons ir pasisavina vis daugiau teritorijos, siekdamas j perimti ir uvaldyti pagal princip: Kur buvo Tai, turi atsirasti A". Turima galvoje savotikas kolonializmas psichikos vidu je", kur A laiko geresniu" u neisivysiusias asmenybs dalis, o sabotao aktai i pogrindio, kuriuo virto suniekinta pasmon, tampa mediaga ekspertams, analizuojantiems psichinius procesus. Kadangi psichoanaliz tapo svarbia ms kultros dalimi, ji daro poveik ms sivaizdavimui ir mstymui, net jei ir nesame i t analiz atliekani eks pert. Mokslo populiarinimo rainiai padar savo, ir dabar s vokos neuroz, kompleksai, istmimas ir projekcija vartojamos kasdienje kalboje. iems vidiniams vaizdams panaikinti ir reliatyvuoti juos naujais imintingos", kooperuojanios ir save organizuojanios pasmons vaizdais silau du prati mus. Abiejuose pratimuose aidiama odiais a ir savastis, kurie ia vartojami tokia prasme, kaip a pati ir (net) a pati. ios odi kombinacijos - kaip ir daugelyje mano prati m - sujungtos su minimaliais judesiais, kad nauja reikm 143

sispaust ne tik smonje, bet bt imokta ir fizikai. Jude siai, kurie gali eiti asmenins kno kalbos repertuar, tarsi knys vis informacij, kuri buvo gauta mokymo metu.

Knas kaip savastis

Udkite rank, kuri asocijuojate su savo A (daniausiai dein), ant tos kno vietos, kur geriausiai jauiate savo A. Jeigu nepavyksta tos vietos rasti i karto, dkite savo A rank vairiose kno vietose, ibandydama vairias vietas. Pasirin kite t, kuri jums tuo metu atrodys tinkamiausia laikyti j A vieta. Kelis kartus garsiai itarkite a" ir laikykite rank ten, kol A jausmas ten sikurs" ir leis aknis". (Daniausiai A pozicija yra krtins ar pilvo srityje.) Dabar kita ranka iuopkite erdv aplink save. Kol pajau site erdv aplink save ir galsite susieti j su svoka, kelis kartus garsiai itarkite savastis". iuopiama, suvokiama erdv aplink jus susijungia su tariamu odiu savastis. Js pasmon girdi ir jauia: savastis ir erdv. Su iuo patyrimu kakas jumyse isipleia, irdy atsiranda daugiau erdvs, kakas jumyse atsidaro, atsikvepia - siauras, anktas A ga vo erdvs. Dabar ant savo kno raskite viet savo savastis rankai, te gul ranka susiranda, kur bus jos vieta. Ibandykite kelias po zicijas ir pasirinkite t, kuri t akimirk jums atrodys labiau siai fizikai atitinkanti js savast. Be abejo, kiekvien kart atliekant pratim, abi pozicijos gali keistis, ir js pajusite, kad nauja patirtis skiriasi nuo buvusios. 144

Pajuskite, koks abiej rank tarpusavio santykis, ir garsiai itarkite: Mano savastis". Tai suteiks jums jausm, kad turite ne tik stabilumo tak, kur vadinate A", bet ir erdv aplink j, is erdvs pojtis koncentruojasi vien pozicij, o pava duodamas ir kitas galimas pozicijas A erdvje reprezentuoja savast. Tikriausiai i pradi pasirinksite toki viet, kuri i karto susiesite su savastimi, - kakur ties pilvo apaia. Nors ta vieta kiek ir nutolusi nuo A (jeigu is gavo viet virutin je pilvo dalyje ar krtins srityje), bet ne per daug. Atrodyt svetima ir keista, jeigu savastis nusmukt" kur nors kojos nykt ar rankos pirt. Taiau po kiek laiko galsit apsiprasti su mintimi, kad ir i kno dalis yra js A savastis dalis. Taip kils jausmas tam, kiek visko turite - kas yra js dalis. Js pajusite, kas yra priklauso", nuosavybs dalys" ir daly vavimas". Tokiu bdu js kno dalys, kurias dl kakoki prieasi buvote atskyrusi", t. y. nelaikte savo smonje, nes galbt buvote paveikta traumuojani patyrim ir pa veikta destabilizuojanios informacijos, gali bti labai atsar giai ir rpestingai vl prijungiamos" ir sugrinamos js savast.

Gamta kaip savastis

Kitas ingsnis pads praplsti savasties erdv. Kai js knas tapo js savasties dalimi, galite imtis savo savasties jausm perkelti ir kitas gyvas sistemas, taip pat ir gamt. Imo kite visai naujo suvokimo bdo, kokio galbt nuo vaikysts laik nesate daugiau patyrusi. Nepamirkite, kad dar vaikas 145

buvote tiesiogiai susijusi su viskuo, kas jus supo. Daugelis m oni pasakoja apie gamtoje patirtus spdius, kurie vai kystje buvo tokie ryks ir intensyvs, kad tiesiog misti kai sir atmint. Eikite sod, park ar mik - bet kur gamt, kur galite jaustis saugiai, kaip namie". I gamtos ele ment - vandens, ugnies, em s ir oro - pasirinkite t, kuris jums kelia teigiamas asociacijas, apie kur turite ger prisimi nim. Nueikite prie upelio ar jros, eikite pasivaikioti per audr ar mgaukits lengvu vjeliu. Pasirinkite kalnus, uo las ar olas, pasiduokite pasirinktos aplinkos poveikiui. Giliai kvpkite ir galvokite A. valgykits tolumoje arba velkite tolyn jums atsivrus vaizd. Gal giliai kvpdama norsite pasukti galv al, kad galtumt kuo daugiau kvpti to, kas jus supa. Kada jau pakankamai prisisiurbsite to, kas jums spdinga, ikvpkite, vl pasukite galv, velkite tiesiai ir itarkite sau: savastis". itokiu bdu kvpimas susijungia su A, o ikvpimas su savastis. Per A ir savastis derin atsi randa erdvs ir platybs pajautimas i vienos puss, i kitos puss pajautimas centro, esanio kaip suvokianti, priimanti smon. Visa susijungia tame A, viskas ieina i A ir viskas j sugrta.

kaip subjektas savasties erdvje

Pasilikite savo mgstamoje vietoje ir sismoninkite model, pagal kur aulys i lanko yra ne atskirtas nuo savo taikinio, o susijs su juo vidujai, nes ir jis yra toje paioje erdvje. Erdv apima abu, subjekt ir objekt. Erdv tampa jgos lauku, ku146

nam e du centrai veikia vienas kit. Subjektas umezga ry su savo objektu, kuris ry reaguoja". Jeigu taikinys tra audymo stendas, itai gal pavyks sunkiau, bet gyvj siste m atveju (gyvnai ar augalai) tai gali bti ne tik sivaizdavi mas, bet ir labai tiesioginis igyvenimas. Pasirinkite gamtoje objekt, su kuriuo galtumt umegzti ry. Gal tai koks ypatingas jums akis krits medis, kurio jg nortumt panaudoti sau kaip iteklius. Dabar sivaiz duokite, kaip js ir tas medis telpate viename tarpusavio s veikos lauke. velkite med ir susiekite save su juo, tegul io m edio esm, jo esyb teka jus. Giliai kvpkite medio jg, taip kvpuokite tol, kol tapsite su juo viena ir atrodys, tarsi kvpuojate kartu su mediu ir per med. Kai ryys bus umegztas, galvodama ar garsiai tardama savastis", ikvp kite. Js savasties pojtis gr pas jus tarsi aidas. Bet tai dau giau nei aidas - jame vibruoja medio balsas ir tai, k jis jums byloja. Vl kvpdama velkite med ir sakykite: A", i kvpdama tarkite: Savastis". itas A sutelks jus centr ir palaikys jumyse sismonint A, net jei tuo metu esate susisiejusi su kakuo u A rib. Js iplstoje savastyje erdvs tam pakanka. Js A savastis yra medis, kur velgiate taip, tarsi jis bt js savasties dalis. Itariant savastis", js s mon, kuri tapo plati ir imet ilg suvokimo lyn, grta centrin tak, tad nors suvokimas platus ir lankstus, jis vis tiek yra sutelktas. Centravimas suteikia intensyv tiesioginumo igyvenim, nepakenkdamas normaliam A jautimui ar kasdienei savivokai. A ir savastis laikui bgant tampa elastiki ir gali apgyventi" vis didesnes erdves, tad pasaulis tampa 147

vis labiau apgyvendintas ir artimas, jame gera apsistoti ir juo verta rpintis.

Savasties erdv ir grtamasis ryys su savastimi

Isirinkite viet gamtoje. Usimerkite ir pasiduokite nuotai kos poveikiui. Suvokite, kas iuo metu vyksta gamtoje - koks dabar met laikas ir i ko tai pastebite? sileiskite save it konkrei kokyb kaip esencij, js inote, kad i esencija susijusi su laikinumo kvapu. Bet kuriuo metu ir bet kurio je met fazje akivaizdu, kad niekas nelieka taip, kaip yra, ir kad visk nea laiko tkm. Gamtoje tai matome rykiau siai - su kiekviena diena matyti mai pasikeitimai, met lai k kaita rodo, kaip eina laikas. Dabar savo dmes sutelkite laikinumo kvap, atsimer kite ir visk, k regite, stebkite laikinumo aspektu. Kai k nors girdite, klausykits lyg kokios melodijos, epizodo, ku ris atsiranda ir praeina, dingsta - kad ir kiek tai kartotsi, pavyzdiui, paukio iulbesys. Kiekvienas suiulbjimas vis kitoks ir kiekvienas unikalus. Atverkite visas savo jusles, kad pagautumt akimirkos unikalum ir nepakartojamum. Kiekvienai akimirkai tarkite dabar", lyg egzistuot koks pastovus Dabar. Js inote, kad ir tai tra sivaizdavimas ir pagalbin priemon kam nors suvokti, ko negalima visikai suvokti ir apibrti. Kur prasideda tas Dabar, kur jis baigiasi? Bet gal galima fizikai pajausti, kaip praeina laikas, gal jau iate tai kaip kok smg, lengv ok. Visk, k tokiu bdu 148

patiriate kaip laikina, unikalu ir nesugrinama, pavadinkite savastimi. Paskui sakykite ir a" - js pajuntate, kaip viskas aplink jus yra susieta bendru laikinumo vardikliu, ir inote, kad js irgi nesate iimtis, nors kakas jumyse to ir kratosi. Sakykite sau ir a" ir apsivalgykite - laikinumas turi savo avesio, savito groio. Atraskite gro ir sujunkite save su juo. Tai pads jums susidraugauti su savo laikinumu. Kai i tai vyks, pasijusite kur kas stipriau negu anksiau, kai ne norjote to suvokti ir galbt bgote nuo to, nordama geriau jaustis. Visa energija, kuri eikvojote, kad tik to nepajustumt, dabar tapo ilaisvinta, ir js galite vl ja naudotis. Taigi is patyrimas js nesusilpnino, o tik sustiprino.

Savasties ipltimas ir neigiamos tikrovs" integracija

pratim turtumt atlikti tik tada, kai pasaulyje tikrai jausi ts gerai ir kai nusprsite patirti net ir tai, kas jums nemalonu. Nusprsdama savo noru usiimti blogybe" ir, dar daugiau, su tuo save sutapatinti, lyg btumt u tai atsakinga, js atlik site darb su savo eline puse. Js panaikinsite elius, kurie atsirado atsitverus nuo viesos ir pasitrauk i smons kaip atskirtos dalys. Bet kokiu atveju pratim turtumt atlikti tada, kai gerai jauiats, o ne tada, kai esate susilpninta viso ki kalts jausm. Kalbama ne apie kalt ar nekalt, o apie s moning dalyvavim ten, kur galbt nra tai, ko nortumt. Taigi eikite toki viet, kurios paprastai smoningai vengia te, nes ji jums nemaloni ir iki iol vis pavykdavo j aplenkti 149

(judri sankrya per pai spst, statybviet, stotis, prekybos centras), ar vietov, kur paprastai vengiate usukti (gali bti konkretus miesto rajonas, gyvenviet, nuolau krva, tu ia, nyki vieta) ir kur jauiats nemaloniai, nejaukiai, - eikite ten ir pajuskite, kuo ta vieta nejauki, atstumianti. Leiskite iai svetimybei, kuri i ia dvelkia, jus paliesti, kvpkite j ir vl ikvpkite, kol ji taps js dalimi tiek, kad nebesijausite ia svetimkniu, nesijausite patekusi ekstremali situacij, o jau site j kaip savasties dal, kaip save pai. Sakykite savastis" tam svetimumui, kur vis labiau pasisavinate ir susiejate su savimi, pridurdama a", taip, kad toje svetimoje vietoje ga ltumte itarti ne tik mano savastis", bet dar ir a". Js su vokiate tai, kas jus skiria, bet kartu ir tai, kas jungia. Per iuos naujus ir neprastus ryius js gaunate daugiau informacijos, daugiau inojimo, js smon, js savastis isipls.

Iplstai savasiai kiekvienas patyrimas tampa itekliais

Iplstoje savastyje yra daug skirting dimensij, kurios gali egzistuoti viena alia kitos viresnje sistemoje - asmenyb je - viena kitai netrukdydamos ir viena kitos neistumdamos. Prisiminkite, kaip buvo gera, kai tam, kas jumyse svetima, suradote viet u savo paios rib ir nutekinote ten i savs tai, kas jumyse buvo svetima, kaip po to jautts vari, lyg naujai ugimusi. Dabar apgrkite pratim - reiks save priimti iteklius i iors, rasti jiems viet viduje ir juos pasisavinti, tad iuo pra 150

timu galsite save praturtinti. Itekliai yra informacijos lobis. Bdama itekli pilnatvs bsenos js esate geriausiai infor muota - visa informacija, kurios jums reikia, bus js. Tai gali bti informacija, kuri pati distiliavote" i savo suvokim ir patyrim, gali bti informacija, kuri gavote i kit informa cijos nej (mons, su kuriais kalbjote ir keitts informa cija, skaitytos knygos, paveikslai, studijuoti pratyb mode liai, igirstos frazs), ar i idj, kurios jums atjo galv ir kurias vliau ipltojote. Visa informacija pagrsta mokymosi patyrimais, nesvarbu, kokia forma juos gavote ir integravote. Ne taip svarbu, ar informacija kyla i js paios patyrimo ir saugoma kaip prisiminimai, ar svetim patyrim pasisavinote taip, kad jis jums dabar ikyla kaip savi vaizdiniai, idjos ir modeliai. Smegenys neskiria j pateikimo bd - svarbu tik tai, ko mokymosi turinys yra pripildytas, t. y., koki reikm ir vert jie turi js smonje arba (kaip pasmons turinys) js pasmonje. is pratimas palies vairias vietas, kurias susiejote su ko kiu nors turiniu, ir ijudins informacij, kuri ligi io galbt buvo izoliuota ir guljo nenaudojama". Dabar ji gals bti apdorojama ir naudojama kaip inios. Kartu imoksite naujo mstymo bdo, kuris papildys js login mstym. Tai bus savotikos paiekos", kai savo vaizduotje rasite vairias vie tas ir pasiimsite su jomis susiet informacij. Pratim pradkite, kambaryje rengdama" kelet itek li viet", t. y., paymkite" jas kdmis, pagalvlmis ar lapeliais. Kiekvienai vietai duokite vard ir paymkite, ko kiam patyrimui priklauso tie itekliai, kuriuos ten rasite. Kar tais itekliai susij su turtingomis igyvenim akimirkomis (per atostogas) arba tam tikromis teigiamomis asmenybmis, 151

autoritetais, kartais daugiau su idjomis, vizijomis, fantazijo mis ir svajonmis. Duokite iems itekliams mitinius, magi kus, pasak heroj vardus, raskite jiems simbolius. Galbt kokios figros, meniniai atvaizdai ar idealai tiksliai atitinka fantazijos vaizdinius ir sujungia jus su troktamais itekliais. Bet kartais atsiveria mokymosi patyrimai, kurie i pradi buvo laikomi negatyviais, o vliau pasirod es vertinga in formacija, ir j galite panaudoti, neutralizavusi sen j reik m ar transformavusi j kitokiu iaikinimu. Kai idstysite savo itekli kratovaizd", eikite nuo vienos vietos prie ki tos ir giliai kvpdama traukite iteklius smon. Atlikite pratim kelet kart, kiekvien kart imdamasi vis kitos i tekli srities (gyvenimo sritis ar js gyvenimo istorijos sritis). Neileiskite i aki io pratimo tikslo ir ilaikykite kontrol, net ir tada, kai patyrimai, sivaizdavimai ar svajons bandys nukreipti js dmes.

Suderinkite jgas ir baimes

Atliekant pratim reikia neigiamus ir teigiamus patyrimus integruoti iplst savast. Rezultatas - nauja pusiausvyra. Tai pakels jums p, sutvirtins pasitikjimo jausm ir pads geriau planuoti savo moterik kasdienyb. Neigiamos pa tirtys ia pavadintos baimmis. Galbt yra toki baimi, ku rios susijusios su js moterikumu ir gyvenimu kaip mote ris. Teigiamos patirtys kaip itekliai irykja tuo, kad teikia jg ir diaugsmo. Gal inote ir toki itekli, kurie susij su diaugsmu ir privalumais bti moterimi. 152

Dabar i konkrei ir pavieni savo patyrim, kurie jums sukl ir baim, ir diaugsm, iskirkite esm to, k savo gyvenim e galtumt panaudoti kaip iteklius. Patikrinkite, kas suildo, atveria ir suminktina js ird. sismoninkite erdv, kuri per tai atsiveria. Jeigu js ird suild juslinis patyrimas, sismoninkite per tai atsivrusias galimybes. Jei gu js ird atsiverti privert geismas, stebkite toje nuotai koje tas duris, per kurias engiate, veikdama ribas. Jeigu i tokiu bdu patyrte vien erdv, simbolikai sudarykite - i pradi abstrakiai ir verbaliniu lygiu - erdvs daugiskait, sakykite erdvs" ir klauskite savs, ar yra tik viena erdv, kuri jums atsivr, o gal yra kelios skirtingos, kurias pain ti galima perengus slenkst. sismoninkite, kad nepaisant platybs, o gal kaip tik dl jos, yra centras, centro jausmas, kad nepaisant, o gal kaip tik dl keleto erdvi i erdvi centras sukelia jausm, kad esate vis j centre. Raskite savo smonje i viet, kur jauiats esanti centre, viduryje. N et jeigu erdv pleiasi be galo, prisiminkite, kad visada yra jos vidurys, prisiminkite, kad jums visada yra prieinamas centrinis" jausmas, net jei situacija sukelia icentravimo" jausmus. sivaizduokite, kad yra it jausm, sivaizdavim ir pa tyrim esencija, ir suvokite, kaip bt, jeigu su tokia esencija umegztumte ry. sivaizduokite i esencij kaip piein, enkl, signal, ini, simbol, metafor. sivaizduokite, kad i esencija egzistuoja kaip vaistai, kurie yra veiksmingi net maiausiomis dozmis. Pasiskirkite sau i vaist tomis si tuacijomis, kada jums j reikia. Dabar sivaizduokite, kad jau dabar profilaktikai galite pavartoti i vaist - pajuskite t 153

jausm, kaip savo kn priimate ir integruojate kaip tik t jg, kurios jums reikia. Suformuokite rat, kuriame yra i jga - jgos rat. Jums tereikia j engti ir jau esate tos jgos veikimo lauke. enkite. Dabar. Vl ieikite. Atsidurkite akis ak su baime, kuri prieinga js patirtai jgai, bet kokia baime, kuri jums pastama ir kuri nortumt veikti. Kai tik pasiryite dirbti su baime, ji ir bus ia. Nubrkite rat apie baim ir, kai bsite pasiruousi, enkite j. Js pastate jg ir pastate baim. Galite viena koja stovti jgos rate ir sivaizduoti situacijas, kada bijote. Galite tuo pat metu eiti baim, susidurti su baime ir kartu semtis i jgos itekli. sivaizduokite, kad jgos itekli ratas susilieia su baims ratu taip, kad galite viena koja stovti baimje, o kita atsistoti jgos rate, kurios itekliai, kaip ino te, visada jums prieinami. Abiem kojomis tvirtai stovite ant em s - viena koja baimje, kita semiasi jg ir drsos. itaip savyje sujungiant ir integruojant prietaringas jgas, js mo terikas knas, js moterikas organizmas jums perduoda, kad esate pakankamai subrendusi gyvenimo reikalavimams ir ikiams.

Integracija per intuicij

Js, be abejo, girdjote kalbas apie moterik intuicij ir galbt klauste savs, kuo ji skiriasi nuo vyrikos intuicijos. Nepai sydamos to, kaip iki iol vertinote moterik intuicij, paban dysime dabar naujai apibrti i svok, pavartoti j nauja 154

me kontekste ir naujais bdais. Moterika intuicija jums taps svarbiausiu js rankiu ir pagalbine priemone, neatmetant toki ranki ir priemoni kaip logikas mstymas ar racio nalus informacijos gavimas. Intuicija yra tarsi dimensija, erd v, kuri galite eiti, kada tik norite. ioje erdvje gausite t informacij, kuri bt islydusi i js kasdienybs, nes ji neturjo reikms, js jai neteikte jokios reikms. Taiau ioje dimensijoje, esanioje kitapus proto, atsiveria inojimas, galintis vienu metu stebti daugyb pavieni duomen ir su jungti juos vien paveiksl, kuris jums atrodys kaip spdis, idjos ar minties blyksnis. Neijunkite proto, o pasistenkite, kad js smons racionalios funkcijos ilikt vis laik, kol esate transracionalioje erdvje, ir kad io lengvo transo metu smoningai iliktumte budri, gerai nusiteikusi ir vali arba taptumt dar smoningesn. Kvpavimas isilygina, tampa gilus ir platus. Jums atsiveria da bartis, Dabar virsta erdve u laiko arba laike. Yra Dabar erdv. Dabar erdvje susidaro oro psl, laiko psl, rutulys, kurio vid galite jausti; jus traukia vid, ir js ten einate. Jauiate, kaip patenkate vidun. Tai js vidus, laiko vidus. Js viduje, bet kartu u rib to, kas jums prasta. Apsistokite ten. Jauiate nuotaik, ypating nuotaik: lai kas suaukti sielos konferencij, laikas sukviesti visas sielos dalis. Js inote, kad js asmenybs viduje yra daug asme nybi. Vienos sielos dalys yra grynai moterikos, kitos dau giau neutralios, androgenikos, kur susimai moterika ir vyrika, o lytis neturi jokios reikms, taiau kai kurie balsai jumyse yra grynai vyriki. itas sielos dalis (savo animus ar 155

artimus figras) irgi pakvieiate sielos konferencij. Ateis ir tos sielos dalys, kurios atstovauja js gyvulikai savasiai ir elinei savasiai. Gyvulika savastis susijusi su gyvuli komis savybmis, elin savastis rodo istumtus, atskirtus patyrimus, sudtus prieo vaizdinius". Visiems sveiams paruote korteles", tad inote, kur kas sds. Pagalvojote ir apie sielos dali lytikum, lyg sielos dalims galiot gyv btybi taisykls bti vyru arba moterimi. Sveikindamasi su jais, kreipdamasi juos, atsivelgiate svei lyt. Tokiu bdu nusiteikiate bsimam vykiui ir sismoninate, kad js siela jau seniai galvojo apie sielos dalis ir visas jas pakviet, niekas neliko umirtas. inia js sielos pasaulyje pasklido viso mis kryptimis, kvietimas pasiek visus. Dabar gavote atsa kym kvietim - i visur atvyksta pasiuntiniai. Jie plsta vid, susiranda savo viet ir ia apsistoja. Viskam yra vietos, viskas ia randa savo viet. Visa silieja i anksto inom tvar k. eimininks vaidmen perduodate intuicijai. Js intuici ja ino, kaip tinkamai elgtis su visais sielos dali lkesiais, viltimis, baimmis, trokimais ir poreikiais. Ji ino, kaip pa rodyti sielos dalims, kad jos visos priklauso ia, net jegu js to ir neinote, nenorite inoti ar jums tai visai nerpi. Js intuicija tuo pasirpins. Ji geriausia eiminink, koki tik ga lite sivaiduoti. Sielos konferencija prasideda. Js perduodate savo intui cijai uduot, kad konferencijos rezultatai bt kuo geriausi. Jums inoma ta vidin ir gilumin intencija, dl ko buvo su aukta sielos konferencija, bet js intuicija gerai ino, koks tikrasis tikslas ir tikroji intencija - tikslas u tikslo, intencija u intencijos. 156

Sielos konferencija tsiasi. Pasiekti daliniai tikslai, inten cijos deklaruotos ir vl atmestos, ireiktos naujos intencijos, siekiama nauj tiksl. Js A per atstum laukia, kur tai nu ves, ir yra sitikins, kad viskas baigsis kuo geriausiai. Js pa sitikite savo intuicija. Sielos konferencija baigiasi. Visi poymiai rodo, kad rezul tatas pasiektas, pasiektas susivienijimas. Js, tai yra A, dar tiksliai neinote, koks rastas sprendimas, bet js pasmon jau informuota. Sveiai palieka primimo viet, atsisveikina ir ada palai kyti ry. Intuicija visus patikina, kaip buvo svarbu, kad jie atjo, padkoja kiekvienam, ireikdama savo branginim ir pagarb, ir lieka viena laiko psls viduryje. Intuicija vl perduoda vadias js A. A iformuoja laiko psl. Dabar vl tampa tik akimirka, viena i daugelio. Laikas eina toliau. Ubaigdama trans, padkokite savo intuicijai ir palikite nekasdienik transracionalumo dimensij. Js vl grtate kasdienybn ir jau diaugiats tais rezultatais, kuriuos duos sielos konferencija.

Pilvas, irdis ir galva

is pratimas reikalingas suaktyvinti trims saugykloms". Pilvas, irdis ir galva ia minimi ne kaip kno dalys, o kaip psichini funkcij vietos. is sugretinimas yra archetipinis ir kils i kolektyvins pasmons. Tose saugyklose gldi paty 157

rimai ir informacija. inojimas ir vidin jga gali smoningai tapti prieinami, jeigu darysime prielaid, kad yra tokia kno atmintis, o pagal archetipus ji sudliota archetipinius lau kus. Kno atmintis gali prisiminti ir asmenin, ir transasmenin informacij, taigi dalykus, nutikusius ne tik paiam, bet ir kitiems monms. Taiau kno atmintis turi ir archaini ini, t. y. ini, susijusi ne tik su monmis, bet ir toki, kurios prieinamos ir kitoms gyvom s btybms. K ino au galas, medis, vaigd, vris? Pasakose ir mituose pasako jama apie imint, kuri sukaupta gamtoje ir kalba" mums, kai tik jai atsiveriame. Daugyb metafor atspindi i imin t, gebjimus ir galimybes - iais lobiais galime naudotis ir metafor lygmeniu. pratim galima atlikti vienai, dviese ar grupje. Jis gali bti kaip spontanik mini, improvizacijos ar krybiku mo treniruots anga, bet gali bti panaudotas ir kaip svarbi darbo su energija priemon. Kadangi darbas su energija yra bet kokio intuicijos ipltimo ir iskleidimo pagrindas, ia jis pasitarnaus kaip technika surandant energijoms viet kne, kad jos bt sustiprintos ir bet kuriuo metu jomis bt gali ma pasinaudoti. iam pratimui sudarykime toki sek ir struktr: Pilvas irdis Galva - savastis - kiti - didesn visuma - jga - meil - inojimas - isaugojimas - sujungimas - padjimas

Atsisskite patogiai, bet tiesiai. Rankas sudkite ant keli prie apatins pilvo dalies (ant sterbls), jauiate j ilum ir lengv kvpavimo sraut, kuris dabar ten suteka. Kuo giles 158

nis kvpavimas, tuo stipresnis jausmas, kad ilsits. Ramyb pilna jgos, kiekviena saviraika semiasi i tos jgos altinio. Pilvas yra ta saugykla, kurioje saugomi prisiminimai - ten gali bti padta" bet kokia informacija. Pilvas atitinka pa smon. Pilvo erdv gali plstis, kvepiant pasikelti, o rankos pa klsta iam judesiui ir truput pakyla nuo pilvo. kvpimas seka paskui rankas, tarsi siekt savo prast, fiziniais kno kontrais nubrt rib. Tai atveria erdv u kno rib, ji pripildoma kvpavimo ir yra knijama". Ta erdv gali tap ti dimensija, kurios viduje galimi tam tikri patyrimai, jeigu platakas judinsime en ir ten, artyn, tolyn nuo pilvo, ir ran kas isksime taip, kad atversime bendr su visa grupe erdv. Galima bet kada atsitraukti ir pasiduoti poreikiui isaugoti save. Taiau galimas ir kitas, prieingas poreikis - savireali zacijos ir jgos iraikos mumyse. Dabar vl nuleiskite rankas ant sterbls. I ten viena ran ka pakils prie irdies ir atsidurs ant krtinkaulio. Kuri ranka jauiasi ariau irdies? Kaip jauiate ry tarp pilvo ir irdies? Pakelkite abi rankas prie irdies, paskui vl udkite ant keli. Pajuskite, k jums reikia ios dvi vietos. Kokie asmeniniai pa tyrimai ten sukaupti? Tik tada, kai asmenyb tai smoningai suvoks ir kai pajusite tok poreik, pereikite prie mitini figr ir simboli tvarkymo. T reikm, kuri supratote skirdama tas vietas, jas ir padkite. Susiekite save su tomis vietomis, leisdama rankoms aisti. Gal rank gestai ir mostai atitinka js elgsenos bdus ir proius. traukite juos aidim. Abi rankos vl guli ant sterbls. Tegul viena ranka pakyla prie irdies ir sibuoja tame auktyje. Ranka perims gyveni 159

mo ritm, velniu, o kartu ir stipriu pulsavimu atsiverdama ir usiverdama, atsiverdama ir usiverdama, plaukdama, bet kartu ir kidama, nevienodai, bet kartu ir reikdama tstinu m. Sutelkite vis dmes kaitos aism, kuriam galite pri skirti asmenin reikm, kur svarbiausia yra judjimas tarp dviej poli: en ir ten tolyn artyn auktyn emyn Ritmikai judjusi rank vl nuleiskite ant sterbls prie ki tos, kuri ten laukia. Leiskite savo potyriams nusileisti pilv. sivaizduokite, kad ritmin" ranka pasakoja kitai apie gyve nimo nuotykius, - k ji pamint, ivardyt, numanyt? K papasakot? K praleist? Pajuskite skirtum tarp irdies" rankos ir tos, kuri guljo ant sterbls. I ko juntamas gyveni mo skonis ir ryys su kitomis gyvomis btybmis? Imokite pajusti irdies gebjim um egzti ry su gyvenimu, su viso mis gyvom is btybmis, pasekite od gyvas". siklausykite irdies poreikius, kurie dabar atsiskleis. Sudarykite irdies trokim sra. Rankos vl ilsisi ant sterbls. Kvpavimas platus ir gilus, tuo platumu ir i gilumos jis atgaivina naujai atsivrusi ir dies erdv, kuri pamau (arba labai greitai) apgyvendinama. Dabar abi rankos kyla prie galvos ir iuopia j, lyg nort pa inti nepastam teritorij. Nuleiskite vien rank prie pilvo ir pajuskite ry tarp galvos ir pilvo, pajuskite, koks skirtumas, kai abi rankos guli ant sterbls ir kai abi yra galvos auktyje. Vien rank udkite ant pakauio, o kita tegul guli ant ster 160

bls. Pajuskite ios galvos srities savit atskirum. Koks jos santykis su pilvu, kaip juntamas j ryys? Rank nuo galvos nuleiskite ant sterbls, o kit rank pakelkite ir pirtu lengvai palieskite kaktos vidur. Pajuskite ry tarp galvos ir sterbls. Gal pirtai prie galvos turi poreik itsti kaip antenos ar isi tiesti kaip jutikliai, klajoti tarsi mintys. Tegul ranka seka iuo savo poreikiu, tyrinkite erdv galvos auktyje, lyg iuopda ma tamsoje. Su kai kuriais gestais galite eksperimentuoti. Ilavinkite ir panaudokite pirt galiuk jautrum. Paban dykite pirtais pajusti, kas yra ore. Atlikite paiekos judesius visa ranka, visa plataka. K pa state, kas jums nauja? Udkite ant kaktos rank delnu vir lyg palydovin anten, paruot priimti programas. Laikykite pirt ore, tar si nordama suinoti, i kur vjas. Rodykite pirtu, lyg rodytumt keli. Lengvai sugniaukite rank kumt, tartum btumt ra dusi sprendim - k turite rankoje? K sugriebte", k su pratote? Abiem rankomis suformuokite pavidal, kur turt gauti js mintys. Apibrkite visa, padalykite dalis, sud liokite atskirus gabalus - kaip jie siejasi? Pirt pagalvlmis lengvai spauskite tarp antaki, lyg nortumt susitelkti vien vienintel mint. Kit rank u dkite ant pakauio ir mokykits pati paremti savo mstym, suteikti jam nuoseklumo ir stiprybs. sivaizduokite, kad matote vizij. Kokia bt js kno padtis? Dabar, kai susipainote su trimis saugyklomis, tegul js 161

rankos aidia ir tarp saugykl sukuria ryius. Pasistenkite, kad stabilumo dlei bt ilaikyta saugykl hierarchija. Pa naiai kaip nepargrinanios lls, didiausias svoris turt tekti apatinei saugyklai. Reikia jgos, kad galtum prieiti prie saugykl, kaip ir reikia jgos umegzti ryiui su ioriniu pa sauliu ir surinkti patyrimui i vis vykusi susitikim, kad galtum juos apdoroti. Jgos bei usispyrim o reikia ir tam, kad ilaikytum vis informacij, priimt galva. Todl svar bu po kiekvieno susitikimo ir su kiekvienu nauju inojimu nugramzdinti informacij, kad ji pasiekt pai pilvo apai. Ten yra svorio centras, kuris visa sutvarko. Rankos judesiu, kuris visa, kas buvo priimta galvos ar ir dies srityje, vertikale palydi nuo viraus apai, skmingai ubaikite pratim, susijus su trimis saugyklomis. Visa infor macija, visi itekliai lieka jums prieinami.

Dvasios knijimas, kno sudvasinimas

Nors mogaus knas bna vyrikas arba moterikas ir nors dvasi atpastame ir jutimais patiriame tik knytos formos, daniausiai dvasi laikome dalyku ar btybe, neturinia ly ties. Dievikumo idja irgi nesusijusi su lytimi, lyg ji tikrai bt absoliuti ir kaip tokia visai atsiskyrusi nuo visko, kas mogika. Vis dlto nejuia dievybs paveikslas siejamas su viena i lyi - Dievas yra arba Tvas, taigi vyras, arba Mo tina, vadinasi, moteris. Monoteistinse religijose, kuriose yra tik vienas Dievas, jis vaizduojamas kaip vyras. Deiv, kaip moterikoji dievikumo forma, priskiriama kultros pakopai, 162

buvusiai dar iki monoteistini kultr susiformavimo. Todl meldimasis moterikos formos dievybei reikt ingsn atgal, o tam tikra evoliucija turt bti panaikinta. Panaius reika lavimus kelia tas religinis judjimas, kuris matriarchat nori pakelti iki religijos. O feministin teologija nori vyrikam do minuojanio patriarchato Dievo paveikslui (bent moterims) kaip alternatyv pasilyti moterik D ievo paveiksl, kad moterys galt jame atpainti save. Budizmo religijoje kalba ma apie Tv-Motin-Bud-Gamt. Tai atitinka atstovavimo dievikiems tvams bei abiem lytims tvo ir motinos forma poreik. I tikrj yra skirtumas, ar Dievas pavaizduotas kaip tvas, ar kaip motina. Kadangi kiekvienam vaikui reikia abie j tv, idealus paveikslas yra ventoji eima. iuose pratimuose siknijanti ir sudvasinanti dvasia i pradi bus vizualizuojama kaip energija, kaip viesos alti nis, o paskui perkelta asmenikai veikiant pavidal, su ku riuo bus galima umegzti ry. iose vizualizacijose svarbu ieities taku imti moterik A figr, t. y., sismoninti, kad dvasia gali bti patirta tik viename kne, iuo atveju tai yra moterikas knas. Pratimai atliekami sdint tiesiai, taip, kad js virugalvis bt vir, o dubuo apai. sivaizduokite iorin viesos altin. Tegul is viesos alti nis tampa labai stiprus, pakyla auktai ir vieia jums kaip saul. Jauiate j savo virugalviu. is viesos altinis yra ne isemiamas ir jums visada prieinamas. Vir debes visada vieia saul." is viesos altinis gali bti dar aukiau negu saul - galt bti, pvz., vaigd. vaigdi aminyb." Sukurkite ry tarp savs ir viesos altinio, knu pajausda 163

ma, kaip viesa gali jus paliesti ir js knas gali j priimti. Daniausiai tai jauiama kaip lengva trauka galvoje. sivaizduokite vertikali a, kuri eina per js kn ir su jungia saul (vaigd) ir em. Kai tik bus sukurtas toks ryys, pajusite, kaip nejuia isitiesiate, knas pasitempia ir tampa tiesus. Nugara natraliai isitiesia, stuburas prisitaiko, energi jos srautas tarp Viraus ir Apaios reguliuojasi savaime. Js dmesys slysta ia jungiamja statmenos aies linija ir irdies auktyje, - btinai ant aies (o ne kair nuo jos), madaug ten, kur yra priekrio liauka ir krtinkaulis, - su kuria viesos tak. Kai tik takas bus sukurtas, jis pritrauks viesos spindul i viraus. Jis sikurs irdyje ir ten udegs vies. I pradi viesa irdyje yra kaip rami liepsnel, kuri lau kia, kada gals isiplsti. Kai tik apie tai pagalvojate, tai ir vyksta. viesa suimba ir iplinta visame kne. Ji pasiekia kno ribas ir plinta toliau, pereina fizinio kno ribas ir kon trus. Kelis kvpavimus leiskite sklisti iai viesai, paskui vl j grinkite, kad sumat - rami deganti liepsna, kuri bet kada galima psti. Ubaikite pratim vl pajusdama savo fizinio kno kon trus. Grus suvokiam paviri", dabar jums bus lengviau kiekviename atspindyje ir kiekviename atgarsyje nujausti tikrj fenomeno, - ar tai bus viesa, ar skambesys, - kilm. Tai daugiau u mint, kuri galite mintyti, - tai jausmas, kur savo kne sukuriate kaip ry tarp to, k galite suvokti pa viriuje", ir to, k u", apaioje" ar vir" numanote esant 164

pirminiu altiniu. i nuojauta nutiesia tilt tarp to, kas ma toma, ir to, kas nematoma, kvieia jus naudotis tuo tiltu, kai norsite vis daugiau tyrinti nematom perjim tarp vieno ir kito, ply tarp j norsite vis labiau painti kaip erdv ir galimyb. viesos vizualizacijos pratim geriausia atlikti moterims po romis. Taiau j galima daryti ir su menamu partneriu (vyru ar moterimi). Tokiu atveju per vis pratim sivaizduojamas partnerio ar partners paveikslas. Pora sdi tiesiai vienas prie kit, pasirenkamas norimas atstumas. Sukaupkite dmes viesos kibirktl savo irdyje. Te gul i kibirktis perauga liepsn ir dega js irdyje. Tegul viesa upildo vis js kn. Valandl bkite ios pilnat vs bsenos, kol js knas visikai prie jos pripras ir bus pasiruos eiti toliau. T pasiruoim pajusite knu. Laukite enklo savo organizme, o gal lengvo spaudimo ar tempimo. Priimkite enkl kaip leidim skleisti vies u kno rib. viesa eina i irdies ir pasklinda. Ji apgaubia jus. viesa ieko kibirkties kitame, ieko to, kas bendra, kas traukia. i paieka gali vykti kaip platus pluotas arba kaip nukreiptas spindulys. ia iekania viesa sutinkate j arba j, o jis arba ji sutinka jus. Kontaktas gali turti vairi form - kaip vie sos debesis, kaip vytinti sujungianti linija i irdies ird ar kaip ugnis, deganti bendra liepsna. Po kiek laiko vl grinkite vies savo ird, tegul ji dega ten ramia liepsna. Udkite rank ar abi rankas sau ant ir 165

dies ir uantspauduokite" patyrim, t. y. ubaikite prati m, pajusdama savo kontrus ir kno ribas, visikai sugrdama save ir savo gyvenimo kasdienyb. Apraykite io patyrimo savitumus ir pasidalykite jais su savo partneriu ar kitomis moterimis, atlikusiomis pratim. Atkreipkite dmes tai, kok skirtum jauiate, kai darote pratim, sismonindama savo moterikum. Kokios yra dva sios savybs, kai ji siknija per jus, js moterikame kne.

Esms atradimas
io pratimo pagrindas - viesos vizualizacijos pratimai. Dabar sivaizduokite, kad i viesa, pripildiusi jus ir js partner ar partner, yra kambaryje sklindantis skambesys. Kakur yra altinis, i kurio tas skambesys sklinda. Eikite ie koti io altinio. Bet iekote ne tiek ios jgos (viesos ar skam besio), o daugiau vidins bsenos, laikysenos, padedanios jums um egzti ry su ta jga. sivaizduokite: yra tokia smo ns bsena, tokia laikysena, ir dabar, kai nusprendte t b sen, t laikysen atkurti, js esate pasiruousi umegzti ry su kakuo jumyse, kas jus upildo, jumyse gyvena ir nort jumyse iplisti. iam Kakam dabar suteikite erdv ir laik. Pavadinkite tai esencija". Jauiate, kad turite ry su kakuo, kas jums labai svarbu. iuo metu tai svarbiau u visk. Tai esm. Esencija. Be ito Kako jaustumts gyvenime tuia vidur ir tuia, neisipildiusi ir beprasmika. Btumt be 166

vidins erdies, be orientyro. Savo kasdienybje daniau ras kite laiko trumpai sustoti ir umegzti taip reikaling esmin ry. Jums nereikia iekoti odi apibdinti io patyrimo kokybei, mgaukits iuo ryiu be odi, maitinkits juo ir aktyvinkits. Galbt jums esencija" reikia tam tikr fizin pojt. Tuo met susikaupusi ir rytingai daug kart sukeikite sau kno pojt, kad per valing fizin ar jausmin nusiteikim umegztumt ry su tuo, kas jums reikia esencij. Arba garsiai tarkite od esencija ir savo dmes sutelkite od. Js galvojate esencija ir per mstym kreipiats esen cij. Js nekuriate specialiai mini, tiesiog leidiate, kad es mins mintys daryt kak su jumis ir js gyvenimo ryiais. Orientavimasis esm leidia mumyse rastis naujiems orien tyrams ir naujai organizacijai.

Auktesniosios savasties atradimas

Ir itas pratimas atliekamas viesos vizualizacijos pagrindu. Vl sivaizduokite vertikali a, kuri eina per js kn ir jus itiesina. Neskubkite, itiesinkite a, jeigu ji bt sulinkusi, sutrkinjusi ar sulusi. Neskubdama pajuskite knu a kaip jungiani linij tarp Viraus ir Apaios ir susikurkite jos vidin vaizd. Arba sivaizduokite vientis linij. Nubrkite t linij, parykinkite, pamatykite, kur ji pertrkusi, ir vidiniu pietuku" sujunkite, pamatykite galimus ilinkimus ir juos ilyginkite. Pajuskite j knu, velniai pereikite vis vertikal, dar kart nubrdama j. 167

Dabar savo dmes vl perkelkite iorin viesos altin ir pajuskite, kokie stiprs jo spinduliai, kuriems reikalingas tarpinis jungiklis u kno rib. Sis tarpinio jungiklio, per jungimo ir nukreipimo em yn takas yra vieianio rutulio formos. is rutulys kybo vir js virugalvio ir plona vieiania linija yra sujungtas su js irdimi. Pajuskite skirtum, kai esate smoningai susijungusi su vieianio rutulio pozicija. Dabar smoningai atkurkite i jungt, sivaizduodama ry ir pajusdama, girddama kaip jis skamba, kaip veikia js kn ir 1.1. Eksperimentuokite su jausmu / vidiniu vaizdu / skambesiu, jeigu dl kokios prie asties i jungtis bt ikrypusi, nutrkusi ar usikimusi. Raskite tam atitinkam poji, kurie jums signalizuoja: linija ikrypusi ar susiraizgiusi, jungtis sulusi ar nutrkusi, kanalas ukimtas ar utertas. Dabar nustatykite vieianio rutulio reikm. Ir vaizd, ir reikm nustatykite taip, kad jums ji bt veiksminga. vie iantis rutulys yra auktesnioji savastis. Auktesniajai savas iai priskiriamos tokios savybs: Auktesnioji savastis turi visas inias, kuri asmeniui rei kia, kad galt savo gyvenim tvarkyti pagal vidin intenci j, pagal jos galbt nesmoning gyvenimo projekt ir plan. Auktesnioji savastis yra imintinga. Auktesnioji savastis ino, kad viso inojimo kartais bt per daug, todl dozuo ja inias maomis mokymosi, patirties porcijomis. irint i mogik perspektyv ir kaip rodo patirtis, tie mokymosi 168
_
N/

patyrimai gali bti labai skausmingi. Taiau auktesnioji sa vastis ino j galutin prasm. Js galite sukurti ry su auktesnija savastimi, jei treniruodamasi vis kreipsits auktesnij savast savyje ir si vaizduosite j kaip partner, kaip moterik autoritet. Ji gali bti ir vidin vieta ar jga jumyse.

I viesos pastatykite ventov

pratim, kuris pads umegzti ry su savo auktesnija savastimi ir su kit asmen (esani su jumis ar nesani) auktesnija savastimi, galima atlikti sdint arba stovint, vie nai, su partneriu ar grupje. Geriausia pratim atlikti tokia ei ls tvarka: vieni, su partneriu ar partnere, su sivaizduojamu partneriu ir galiausiai grupje (moter), susdus ratu. Sddama ar stovdama sukaupiate dmes vertikali a, kuri eina per js kn ir laiko j ties. Kai tik tai sivaizduo jate, - pajauiate vertikal, ieinani per js virugalv ir susitelkiani vieiant rutul vir virugalvio. Dabar vl panaikinkite rutul ir tegul js vertikal itsta iki begalybs. Su iuo vaizdiniu gysite begalybs pojt. Kai pajusite beri bs vertikalios platybs jausm, lengvai lenkite vertikal, kol ji begalinje erdvje susitiks su kitomis vertikalmis. I vis i vertikali susidaro ventovs kupolas. Galbt darin pajusite kaip kontakt, atsimuim ribas, tarsi virugalviu k atsiremtumt, tarsi prisiliestumt prie kako, kas yra ki toks nei js pati. Taiau tai yra gimininga jums - kakas, kas 169

jungia, kuo daliniesi ir kas per tai stiprja. Kai kontaktas bus umegztas, jis iliks, net jeigu jo ir nesuvoksite. Jis yra pas monje kaip galimyb. Raskite vaizd, metafor, pojt, od, kuriuo bet kada galtumt ikviesti ir sismoninti kontak to patyrim. Panaikinkite tamp, galbt atsiradusi kne, pajuskite galvos aikum, liepsn, degani irdies erdvje, ir jg pil vo srityje. Surinkite" save, suddama rankas ant pilvo ir nu kreipdama ten kvpavim. Raskite prijim prie kito mogaus, grups ar visos m o nijos auktesniosios savasties, itsdama vertikal begaly b, lengvai j ilenkdama ir prisiliesdama prie kit vertika li. Leiskite kalbti iminiai, kuri sukaupta tame susilietimo ir susijungimo take. sismoninkite tai, kas bendra ir kuo dalijats su vienu, keliais ar su visais monmis. sivaizduo kite, kad is bendras inojimas yra lgaamikesnis u savo form. Smoningai ivystykite savyje nemirtingumo pojt ar skon". Dabar raskite prijim prie auktesniosios savasties to mogaus, kuris sdi prieais jus (arba sivaizduojate prieais sdint), ikeldama vertikal sau vir galvos ir pratsdama j tiek, kol atsiremsite to mogaus vertikal. Tegul jums kalba ten sukauptas inojimas. Palaukite, k io mogaus auktes nioji savastis pati nors jums pasakyti. Suvokite, kad normali mogaus smon ir pasmon skiriasi nuo auktesniosios sa vasties, nes auktesnioji savastis mato bendr vaizd. Smo ningai pajuskite savyje pagarb jai ir ubaikite pratim.

170

Drauge pajuskite esm

Kartu su artim asmen grupe leiskits pajusti esms. Pa silykite grupei trump pertraukl susikoncentruoti tai, kas kiekvienai sudaro esm. Pasistenkite sivaizduoti, kad be asmenikos esms ir asmeniko jos patyrimo yra dar kakas bendra visiems, kuo galima dalytis, nors galbt ir negalima apibdinti odiais, kas tai yra. Padarykite pradioje tyli si smoninimo faz, per kuri nereikia nieko aptarinti. Prista tykite kitoms i faz kaip galimyb, kuria galima pasinau doti, kad ir kasdieniame gyvenime bt galima geriau priim ti tas inias, kurios ateina i esm s branduolio. Paskatinkite grup pasitikti ia bendra pajusta esme. Venkite nurodinti, kas tiksliai yra i esm. Venkite mokyti kitas ar elgtis misio nierikai. Esm gali apsireikti ir plisti tik tada, kai kiekvienai atskirai ateis jos paios esms patyrimas. Nepirkite kitoms nei nuomons, nei tikjimo dogm, leiskite joms paioms pa tirti, kaip esm bus pajusta grupje.

Platus begalybs lankas

sivaizduokite: begalyb - tai ne iki begalybs itstos atski ros linijos, o erdv, atsiradusi susitikus daugybei pailgint linij. Pati erdv yra tuia; riba, slenkstis, ant slenksio jau iate, kaip inojimo gijos kertasi, persipina, viena kit papil do, isipleia. Galite pratim atlikti savo vaizduotje ar konkreiai su kitomis moterimis. 171

Grup moter sdi arba stovi ratu. Kiekviena sivaizduoja vertikal, kuri pereina kn, ieina per virugalv ir susitin ka su kitomis vertikalmis. Galima sivaizduoti ir energetin ventov, atsirandani vir grups galv - kai kam toks ke lias bt lengvesnis, kitoms labiau patinka statyti" paioms. Kuo priimtinesnis sivaizdavimas visoms grups dalyvms, tuo daugiau energijos cirkuliuoja; pradioje galima j pajaus ti knu kaip lengv tempim galvoje ar nyptim ausyse ir 1.1. Vliau knas prie tokios bsenos pripranta ir ne taip rykiai reaguoja. Vis dlto vaizdinys, sukeliantis i bsen, neturt trukti per ilgai, j reikia vl iardyti" ar supakuo ti", suvynioti". Kiekviena dalyv tegul sau randa tinkam metafor, kuri padt skmingai ubaigti pratim. inojimo, kuris ateina per pratim, daniausiai negali ma ireikti odiais. Vis dlto svarbu po pratimo pasikeisti patirtimi. Kartais pasitaiko ir labai tiksli valg ir paini m, kilusi atliekant pratim. Kartais inojimas persiduoda vliau sapn ar vizij forma. Kad ir kokia forma pasireikt is inojimas, js inote, kad jis gyvuos ilgiau u form, kokia jis buvo gautas. Per sivaizdavim, kur galite atlikti viena, dviese ar gru pje, smoningai sukurkite nemirtingumo pojt ir sismo ninkite, kad tok inojim turi visos, su kuriomis gavote i patirt.

172

Imokite vadovautis dvasia

Moteriai svarbu rasti savo santyk su dvasiniu gyvenimu ir su dvasia. Kadangi biologine moters paskirtimi vis dar laiko ma gimdymas ir vaik aukljimas, pirma moter gyvenimo pus danai ir yra tuo paenklinta. iandien daugelis moter atsisako tos paskirties ir visikai atsideda savo isilavinimui, karjerai ir dvasingumui. Biologinio laikrodio tiksjimas i gyvenamas kaip grsm, taiau pereinamasis amius, galin tis ilaisvinti nuo biologins paskirties, vlgi igyvenamas kaip pabaiga egzistencins funkcijos, kuri sunku pakeisti kuo nors lygiaveriu, kaip trkumas ir deficitas. Moters sek sualumas reikiasi partnerio prisiviliojimu - sex appeal kaip vaisingumo uduotis. Sugebjimas suavti ir bti suav tai danai apsiriboja iuo siauru seksualumo funkcijos ratu. Dvasiniai praktikuotojai, pvz., tantros praktikuotojai, band avjimo funkcij perkelti dvasin lygmen. Stimuliuojant seksualin geism tos jgos ir energijos gali atvesti prie tikro sudvasinimo. is pratimas pads jums engti tok sudvasinim. Prisiminkite t laik, kada patyrte sudvasinim. Sukaupkite dmes sudvasinimo jausm. Koks jausmas bti sudvasin tai? Tegul is jausmas jumyse auga, skleidiasi, ieina i js rib, apima visk. Js maudysits sudvasinaniuose prisiminimuose, gal tai bus tikri prisiminimai, o gal js svajoni ir ilgesio prisimi nimai - js inote, kad nra jokio skirtumo, ar patyrte juos 173

i tikrj, ar tik svajojote, trokote, ar gal dabar kuriate ias sudvasinanias svajones, vaizdinius. Sudvasinimas vis tiek darys jums gydant, ilaisvinant poveik. Prisiminkite toki valandl arba tiesiog sivaizduokite (ir vi sai nesvarbu, ar tai realus prisiminimas, ar tik fantazija), kada kakas, js tvai ar kiti autoritetai, gal mokytojai ar pas tami velg jus meils kupinu vilgsniu ir iame vilgsnyje painote meils dvasi. Dabar jauiate, kaip jus apima meils dvasia ir js pati pil na susiavjimo velgiate save meils akimis. Prisiminkite arba sivaizduokite akimirk, kai mylimasis pa velg jus kupinas meils, ir js pajutote meils dvasi. Jauiate, kaip jus sudvasina meils dvasia, ir velgiate save meils akimis pilna susiavjimo. Savo knu jauiate, kaip sudvasinimas plinta, kuo labiau atsakote meil. Yra viena vienintel bendra sudvasinimo liepsna, kuri susijungia iame vilgsnyje - matyti ir bti pamatytai. Kai jus visikai upls sudvasinimas, js vaizduotje i nirs ir kiti pavidalai, ir js inosite, kad tai js sudvasini mas, gavs pavidalus. Gal tai mons, kurie jus gerb, kurie buvo jums pavyzdiu, kurie jus avjo, gal tai asmenybs, jums inom os i istorijos, kurios jums artimos. Gal tai idealai. Jie gauna pavidalus, jie turi akis ir velgia jus meils aki mis. Js pastebite, kad susiavjimas abipusis, jie irgi sua vti, kai jumyse atranda kak, kas kelia j susiavjim. Js jauiate: taip, tai apie mane. Js jauiats pastebta, suprasta, 174

priimta, pripainta, mylima. Susiavjimas tarsi vidin ug nis. Jauiate, kaip ji dega, jeigu jau kart buvo iebta. Vis la biau susitelkite pajusti pai io susiavjimo gilum, esm, esencij, kuri su tuo siejasi. Idja kitapus visokio turinio, vis slyg. Beslygika. Js jauiate beslygik meil ir ios meils akimis velgiate save ir atpastate save - galbt pir m kart suinote, kas esate i tikrj. Js idealioji savastis, i idja jus avi - ji buvo dar iki js, kol js dar neegzistavo te, o ita idja, su kuria dabar susijungiate, jau buvo. Js esate ita idja. Js pati esate ta idja, ta idja - tai js. is idealas, aukiausias idealas - js umezgate kontakt su ia idja, su iuo idealu - tegul js dvasia j suranda, tegul js susia vjimas ieko atitinkamo turinio, kuris avi. Js inote, kad aukiausia idja be turinio yra grynoji dvasia. Liepsna ieko ugnies ir joje suliepsnoja. Galbt i aukiausia idja, kuri randate savyje ir dabar teigiate, galvodama apie j, ir yra ta jga bei galimyb, kuri esant visada jautte, gal kaip vaig d danguje, kuri dabar artja js regjimo lauk, plazdanti vaigd, kuri jus traukia ir lydi, js kelrod vaigd.

odius kildinkite i irdies

irdis ia turima galvoje ne kaip fizinis organas, o kaip kno vieta, kurioje sukaupti atitinkami archetipiniai patyrimai ir gebjimai. Tai rodo posakiai, kaip antai: Diaugiasi irdis. Apsalo irdis. 175

Imti ird. Suspurdjo irdis. irdis man sako. Kalbti i irdies. Matyti irdimi. Mstyti irdimi. Vadovautis protu ir irdimi. Ko nesuvokia protas, mato irdis. irdis yra vidurys ir jungtis tarp galvos ir pilvo. irdis sukuria ryius, irdis siejasi su viskuo. irdis atsivelgia didesnij vienov, kurios viduje yra ryiai. irdis veria atsiskleisti didesniojoje vienovje. irdis galvoja" sistemikai, visk priimdama, integruo dama ir apdorodama, o tik tada randa atsakym. Procesas apibdinamas taip: saugoti irdyje, jaudinti ird. Atsakymas, atjs i irdies, yra atsakingas. Galva ir pilvas suerzinim link reaguoti tiesmukai. Pilve gldi motorin ir emocin reakcija impulsas. Galvoje yra mentalin reakcija - kontrargu mentas. irdies atsakas atliepia visas ssajas, visus ryius, priklauso mybes, poveikius ir turi tendencij kiek manoma vienytis. 176

irdis suveda, kas buvo iskirta, ir sujungia, kas buvo at skira. irdis msto" plaiomis ssajomis. Martinas Buberis aprao sapn, kaip aidas i miko, kuria me jis auk, nuaidjo ir virto savarankiku balsu. Tai visi ka prieingyb posakiui Kaip mike auksi, taip atsiauks". Buberio mikas" tebus irdies gebjimo transformuoti me tafora. Kak paimu savo ird, leidiu jam ten veikti ir per tai pasikeisti. Atsakymas, kur duodu i irdies, bus pilnas atsakomybs. Jis bus nuvieiantis (teisingas) ir man, ir tam, kam jis skirtas. Atsakymas i irdies yra meil. Meil turi savyb perkeisti ir ilaisvinti. Kad ir kokios savybs ir elgsena bylot apie konfliktus mogaus viduje, gali bti isprsti, jeigu bus priimti ird ir ten apdoroti. Meil ilaisvina. Kartais tai vyksta nenorom ir nesmo ningai - kaip matome daugybje pasak. sismoninkite, kad odiai, kaip atspindys ir atgarsis to, kas bdinga, esminga, atspindi t dvasi, kuri juos sudvasina. odiai yra atvaizdai, garsiniai vaizdai ir reprezentacijos js vidiniame pasaulyje. Jie reprezentuoja kak, kas pasilieka iorje, tikrov jie visada pasiekia jau vertimo forma. Visus odius, kuriuos suprantate, suprantate io vertimo pagrin du, kuris jau bna vyks per vardijant suvokim, - tai pro cesas, kuris daniausiai lieka nesismonintas ir be dmesio, nebent smoningai j susitelktumt. 177

Nukreipkite savo dmes vidun, ten, kur odiai ir var dijimai, js rasti realybei apibdinti, pasirodyt lyg ekrane ar sukurt rezonans kaip garsiniai vaizdai. Kas nesukelia ar nesulaukia rezonanso, tas lieka nesuprasta, nebylu, neper regima, nepaliesta, usiveria vidinei akiai, klausai, jausmui. Sukurti rezonans reikia sukurti, um egzti ry, kontakt. Galite leisti tam vykti nesmoningai arba galite proces su kelti ir valdyti smoningai. Kiekvienas odis, kuris jus pasiekia, daro jums poveik - ne svarbu, suvokiate js tai ar ne. is poveikis pavadintas se mantine reakcija". Jeigu js kas nepasiekia todl, kad ne sukelia jokios reakcijos, nra ir jokio poveikio. Tada ta inia, kuri nea odis, yra be informacijos. Ji jums nieko nesako ir todl niekaip nepaveikia. Semantin reakcija kak sukelia, priveria suskambti - kas tai yra, priklauso nuo to, kaip ta inia bus interpretuota. odiai yra enklai, nors pats en klas dar negarantuoja, kad jis bus taip ir suprastas, kaip nori siuntjas. Mes danai tariame odius, kurie priimami visai kitaip, negu manme ar norjome. odiai sukelia semantin rezonans, jie nutiesia tiltus vir to, kas nevardijama, kas ne bylu, vir izoliacijos bedugns.

Pratimas. Ilaisvinimo procesas

is pratimas skirtas odiams, kurie gali jums turti nema lon prieskon. ie odiai sukels jums rezonans kako, k apibdintumt kaip neilaisvinta. odis ilaisvinta gali bti la bai vairiai suprastas ir pajaustas. 178

Dirbkite su odiu ilaisvinimas ir ilaisvinta, siklausykite jo skambes. Tada suformuokite jo prieyb, neigim neilais vinta. Link jos sukursite tilt savo aplinkoje, savo vaizduotje visam tam, kas pasiliko u ribos, apibrianios ilaisvinim ir ilaisvinta. Prisiminkite visas savybes ir elgsenos bdus, rodanius, kad yra kakas neilaisvinta, jus veikia ir sukelia jums semantin rezonans. Uraykite tuos odius. Tegul t odi skambesys jus veda, per daug juos nesigilinki te. Neilaisvinta galima apibdinti daugeliu odi: sugeds, lugs, nusimins ir 1.1. Galbt jums ateis galv kakas, k nortumt pakeisti, kas jums sukelia vidin konflikt, kur norisi isprsti. is ka kas gali bti tiesiogiai susijs su jumis ir su tuo, kad esate m o teris. Bet tai gali bti ir kakas kita, susij su kitais monmis (vyrais ar moterimis), kuriuos pastate ar kuriuos esate kada sutikusi. Negalvokite apie tai, kok vaidmen js atliekate, ar tai su jumis susij, ar ne ir ar esate u tai atsakinga. Tiesiog uraykite odius, sudarykite sra. Pamatysite, kaip gera isilaisvinti nuo sunkios odi natos ir sudti j popie riaus lap. Kai jau daugiau jokie odiai neateis galv, giliai atsiduskite ir visikai ipskite i savs tos natos svor. Tada paimkite kit popieriaus lap ir nupiekite simbol, enkl, kuris reikt Buberio mik. Nubrkite rat, kuris js vaizduotje apimt mik su daugybe medi. Matykite tuos medius: jie byloja apie tvirt siaknijim. Kaip turi jaustis medis, giliai ir tvirtai siaknijs em? Matykite veli jo karn, igirskite jo oim. sivaizduokite, kad dabar gimsta atsakymas. Oimas simbolizuoja perkeitimo ir ilaisvinimo proces, garsas virsta prasme. Klausykits oimo ir uray179

kit, kas ateina j galv kaip prieingyb odiams, ireikiantiems Neilaisvinta. Kas atsitinka, kai tai, kas lug vl atku riama, kai surasta ieitis i nevilties, kai tai, kas suged, vl tampa vieia ir sveika? Koks jausmas, kai kitoje srao su Neilaisvintais odiais pusje ireikiate Ilaisvinim? Lap su odiais ir lap su Buberio miko ratu padki te prieais save. O gal jums kils noras Buberio mik padti ant grind, kad galtumt atsistoti rato viduryje. Atlikite eksperiment neskubdama. Stebkite, k jauiate, kas ju m yse palieiama, kas atsiranda ir kas kinta, kai simbolikai atsistodama paenklint viet (ratas popieriuje ant grind) einate vidin ilaisvinimo viet. Kas dabar gali pasikeisti? Pradkite vaikioti po kambar. Laisvai nukarusios rankos pradeda erdvje kak iuopti. Jos siekia uiuopti t N e ilaisvinta, kuris tvyro ore, nuneti j ird, sujaudinti ird, rankos tuo metu akimirk ramiai guli ant irdies. Gali bti, kad iekant ilaisvinanio sprendimo dein ranka aktyves n u kair, o kair perduoda atsakym i irdies, kuris ir bus ilaisvinimas. Galite i neilaisvint odi srao gauti mediagos, pa liesdama odius ranka, paskui rank priddama prie ir dies, kad Neilaisvinta bt priimta ir priglausta ird. Eiki te vidin viet, kurioje manomas ilaisvinimas. Nordama rasti t vidin viet, atsistokite kitapus rato, kuris yra simbo lis. Darykite gestus, primenanius jums savo irdies stipryb. Tegul atsakymas ateina i irdies. K galite ireikti odiais, uraykite.

3. Gydantis pirmyki vaizdini poveikis

Pirmykiai vaizdai yra tokie archetipai, apie kuriuos Jungas sak, es jie tuios formos, kaip savotiki vakuumai, turin tys traukos jg, kad prisipildyt turinio, kur teikia moni gyvenimas. Archetipai magnetikai veikia ir moderniame gyvenime. Tai mediaga, i kurios kuriami idealai (politinio pobdio) ir stabai (pvz., kino grauols ir popvaigds). Pirmykiai vaizdai arba archetipai vaidina tam tikr vaid men kiekvienoje kultroje ir visuomenje. Vis laik buvo spekuliuojama, i kur jie kil, k mums byloja ir kaip geriau su jais elgtis, kad galtume gauti i j naudos, uuot stmus juos i savo tikrovs. Pirmykiams vaizdams buvo suteikta tarpininko funkci ja. Tarpinink tarp formos ir energijos, materijos ir dvasios. Kadangi gyvename pasaulyje, kuriame susimaio materija ir dvasia, forma ir energija (i graik kalbos energija buvo veriama kaip veikianti jga), mums reikia tarpininko, kuris pamokyt mus, kaip judti en ir ten tarp skirting pasauli ir dimensij. Tik taip manoma rasti optimali pusiausvyr gyvenimo aplinkybi nulemtoje asmeninje maiatyje. Nra arba arba, yra tik ir ir. Arba arba struktra pasirod esanti ne sveika, nes sveikata gldi vienovje, o reikalinga vienov pa siekiama ne apsisprendimu dl vieno ar kito, o tik siekiant nuolatinio vienijimosi netgi su prieybe. 181

Pirmykiuose v aizd in iu ose- taip galime sivaizduo ti - materializuojasi ir reikiasi dvasia. Materija vlgi kinta ir pasirodo tomis formomis, kuri turinys yra gryna energija ir kurios turi jgos perkeisti materij. Pirmykiai vaizdiniai yra transformacijos priemons. A kaip dvasia reikiu save ta forma. A kaip materija tampu dvasinta" per pirmykius vaizdus ir per juos sidvasinu". Isidvasinti" reikia: save atpastu kaip dvasios dal, kuri per mane gauna form. i sudvasinimo ir dvasinimo forma padeda man rasti iraik, perengiani mano asmenini pastang ribas ir maitinam paios dvasios, kurios jga veikia manyje. Tai iraika, kurios nori ne A, o kuriai vykti ir rodytis leidia savastis. Darbas su pirmykiais vaizdiniais charizmos treniruot je turi didels reikms. Toliau apraomus pratimus atlikite ypatingu savo, kaip moters, aspektu ir kartokite juos tol, kol pasieksite norim efekt. Senj vaizdini poveikis susi js su formavimu ir apipavidalinimu to turinio, kuris js pasmonje laukia ikvieiamas kaip informacija. Su iais pratimais js pajusite, kad um ezgate vis glaudesn ry su savimi, kartu neprarasdama kontrols (A kontrols savo Tai). ie pratimai yra ir geras pasiruoimas darbui su tran so bsenomis, nes kiekvienas vaizdinys, kuriam padsite isiluktenti i savo gelmi ir reiktis, atsilygins jums savo specifine poveikio jga. Tokiu bdu igautos jgos, kurios dabar js inioje, yra js svarbiausi itekliai, kuriais galite pasikliauti. Jums nereikia j iradinti ar rinkti po kruopel i iors - ios jgos bus visada ia kaip kakas, kas bdinga ir artima tik jums. 182

Didysis ratas
Paimkite didel popieriaus lap ir du raiklius, po vien rank. Kol kas padkite raiklius alia, usimerkite ir abiem rankomis iuopkite popieriaus paviri. Atsisskite pato giai, kad galtumt ramiai sdti per vis pratim (deimt minui). Visikai susitelkite pojius, kurie atsiranda js rankose. Keiskite rankas ir sivaizduokite, kad galtumt vis k apimti. Tikriausiai dein ranka jauia kitaip negu kair, ir kyla suvokimai, kurie perteikia prasmin pavidalo pojt dar gerokai iki odinio j vardijimo. Dabar eil didiajam ratui, kur js pajusite, nubrite ir apeisite. Taiau prie brdama neskubdama umegzkite ry su lauku, lyg jis bt kakas ypatinga, kuriame iryks rato pavidalas, su tuo fonu, nuo kurio ratas atsiskirs, pasikels. Kakas nuo jo atsiskiria, vis labiau rykja kakieno skirtumas nuo to, kas neturjo jokio skirtumo tada, kai dar tik pradjote, kai rankomis liesdama braukte per popieri. Galbt pradioje nebuvo sujungi mo, nebuvo nepertraukiamo judesio, udaranio rat. Gal tai tebuvo fragmentinis krinys, sudarytas i gabaliuk, ir tik paskui js rankomis buvo sukurtas rato pavidalas. Tik kai vidiniu matymu ivysite rato vaizdin, sudkite j visk, k nortumt geriau suprasti ir kontroliuoti, pvz., savo mo ters bt, su tuo susijusias uduotis, i to kilusias problemas, trokimus, tikslus ir vizijas. Visa tai sudkite rat, kuris to prisipildo ir kaip didysis ratas visk priima. Didysis ratas ap ima vis js gyvenim o pilnatv su visa jos vairove, su vi 183

sais prietaravimais, visu groiu, bet ir su jo abejonmis bei paeidiamumais. Visas abejones, nostalgijas, visus nusivy limus sudkite kartu rat, kuris visk priima ir sujungia vien didel vienov. is sujungimas, vyks savaime, vos tik ratas usidar, jums sako: Viskas turi bti ia. Viskas yra mano. Tai a". Tik tada, kai po js rankomis atsirado udaras pavidalas, paimkite rank raikl ir suteikite pavidalui kontr popie riuje. Iorinis pavidalas popieriuje yra pradinio vaizdo at vaizdas, is atvaizdas gali kiekvien akimirk keistis, taiau stiprs jausmas, kad ir atvaizdai teikia jgos. Didiojo rato jg sudaro jo pastovumas ir tstinumas. is pradinis vaizdas teikia jg ir tvirtus rmus. Js pati nustatote rmus ir bet ku ri akimirk galite naujai apibrti ribas, bet nekintamas lie ka pats faktas, kad egzistuoja ribos ir kad galima jas nubrti. Js inote, kad viskas yra laikinasis Viskas. Visada yra kakas, kas lieka u rib ir yra daugiau. Iorje yra begalin erdv. Bet ia, prieais jus, yra tai, k pasirinkote kaip pratimo lauk. Tai tik reprezentacija, bet i reprezentacija yra pakankamai plati, kad bt galima visk sutalpinti, kas galt jums turti reikms. Kita vertus, is viskas ne begalinis, jis turi ribas. Erdvje ir laike js sukrte pavidal, kuris savo pastovumu (erdvje) ir tstinumu (laike) jums pads kurti savo gyvenim. Tai for ma, kuri jus ves per erdves ir laikus. Po js rankomis su vis tvirtesniais brkniais, uklojaniais vienas kit, auga is i nojimas kaip visai konkretus, prasmingas jausmas, kur pati galite lokalizuoti savo kne. Galite t inojim daugiau jausti pilvu arba rankose, platakose, kojose ar pdose. Galbt is 184

jausmas upildys vis js kn. Ubaikite pratim, kai js inojimas bus ibaigtas, kol kas ibaigtas.

Pusmnulis, taur, laas

Galite pratim prijungti prie ankstesnio arba pradti i naujo. Svarbiausia turkite iam pratimui pakankamai laiko ir pradioje trumpai pasdkite usimerkusi prie tuio po pieriaus lapo. Susikurkite mintyse prie jus gulinio pusraio pavidal, sa vyje suformuokite taurs vaizd. sivaizduokite, koks tas in das, kurio igaubt gilum galite sklsti. Paverskite sklendim ir supimsi vidiniu judesiu, paverskite judes minti mi. Nuo menamo judesio pereikite judr mstym - galvo kite: a sklendiu save pai", pajuskite, kaip sibavimas jus savaime nea nuo vieno taurs krato prie kito, o gilumoje js kertate jo vidur. Tik tada, kai viduje tvirtai pajusite savo vidin vidur, kai indas visikai prisipildys js paios gelms ir susikoncentruos viduryje - js viduryje - tik tada imkite pietuk, veskite juo pagal savo vidinio indo kontrus, po pieriuje nupiedama jo form. I pradi indas gali jums pasirodyti nelygus. Taiau la biau susitelkite vidin vaizd ir ideal, sugalvot pavidal, uuot panorusi taisyti iorin. Tegul daugyb besisupani linij perdengia viena kit, kol linij gausyb irykins indo esm. I karto pajusite tai kaip jausm, kur galite lokalizuoti savo kne. sivaizduokite: js kno apaia yra indas ir kartu 185

jo turinys, emiausias takas yra js dugnas, kur pajunta te kaip kontakt su kds paviriumi. Lakite" vis gilyn, su kiekvienu lau vis giliau surinkite" save savo viduje. si vaizduokite, kad visi laai kaip poeminis vanduo susirenka ir js gilumoje sudaro gyvenimo energijos sraut. Su kiek vienu kvpimu, kur palydite ramiai skaiiuodama, galite save susirinkti" ir patekti savo vid, sav gelm. Su iuo kno pojiu sukurkite viduje apvalios taurs vaizd, iliekite j, paliekite ant popieriaus. Jauskite, kaip vi dinis pavidalas ieina ior ir signalizuoja jums: atjau" ir ia". Visa, kas nereikalinga, gali sutekti it taur ir per j nutekti iraikos pavidal. Kartu taur prisipildo esms, lyg t ind pripildyt siela, kuriai jis ir buvo paruotas. Siela isi pleia pagal jo form sudarydama jo turin. Niekam ia dau giau nra vietos - siela alsuoja kne ir paima j savo valdion. Siela apgyvendina t kno dal, kuri teka kvpavimas ir kuri tarnauja kaip indas. pratim kaip trump meditacij galite atlikti ir dien. si vaizduokite savo kn, ypa apatin jo dal, esant indu ir si sibuokite jame. Pratim ypa lengva daryti sdint, bet gali ma ir stovint arba gulint.

Banga, okis
pratim reikt daryti i karto po ankstesniojo, kurio pa grindu jis atliekamas.

186

Tik po to, kai sisibuosite mintyse ir popieriuje, ritmas, nu sistovjs sibuojant ten ir atgal, nuves jus toliau. Kratuo se js velniai pasisukate" ir apsigrusi atuonetuko for ma vl grtate taur, kur sisuksite, atsispirsite ir pagauta bangos tsite banguojanio atuonetuko ok". Raskite vidin vaizdin ir metafor iam judesiui, apibdindama ok - skrieti atuonetuku, daryti kilpas, aplkti kampus, po skius, sukryiuoti juostas, skrieti ant bang. Raskite tak, kur gaunate impuls, kuris jus veda, skriekite, pasiduokite okiui, kuris pats sukurs figras. Raskite muzik, kuri gir dite viduje ir kuri lydi ok, prie tai, kaip jis popieriuje i daugybs linij sudlios savo tikr pavidal. Padkite bega lybs enkl atuonetuk ir toliau piekite, bandykite suvokti begalyb - grynas ritmas, grynas okis, perpetuum mobile.

Spindulys, liepsna, strl ir pasiryimas

Dabar tegul i surasto ritmo (laiko organizacija) ir jo atuo netuko formos (atuonetukas kaip begalybs simbolis rodo erdvs organizacij) atsiras kakas, kas ieis u laiko ir erd vs rib. Nustatykite t impuls, kurie jums padjo rasti rit m ir pavidal, nauj paskirt, susprogdinsiani ir ritm, ir pavidal ir atneiani kak nauja js prast smons akirat. Spindulys, kuris suvinta, liepsna, kuri siplieskia, strl, kuri paleidiama i tempto lanko, startas, kuris i se nos, prastos tvarkos veda nauj tvark, dar neinom ir neprast, - tai rib perengimo, persikeitimo, ryio su tuo, kas nauja, formos. 187

Daugeliui i ms sunku ivystyti j impuls, o jeigu jis jau pajaustas, tai nelengva juo sekti. Jis veda nuo to, kas jau inoma: gilyn tai, kas neinoma, i pastamos srities gilyn atvir galimybi lauk. ia nieko nra inoma i anksto. Nra nieko, u ko bt galima nusitverti - impulsas yra grynas ju djimas, pereinantis dar didesn judjim ir trunkantis tol, kol judjimo impulsas baigiasi. Tas judjimas palieka pdsa k, nubrt keli. Taiau kiekvienas impulsas - tai naujas judjimas, kuris palieka pdsak kaip nauj keli. Pasiremkite ankstesnmis organizacijos formomis, ritmu ir besisupanio atuonetuko simboliu. Atsispirkite nuo vidu ryje esanio poliaus ir pasiduokite neama to impulso, kuris sprogdina formas. Kur jis jus veda? Sujunkite impuls su i kvpimu, tegul ikvpimas nea jus i vidaus ior, tegul i elementari forma vystosi ir formuojasi pati. Leiskite veikti ikvpimo jgai, panaudokite j popieriuje ireikdama dau gyb io starto pritaikym ir form. Kai kurie atrodo labiau tikinami u kitus. Gal pajusite delsim, aklaviet. Gal pajusi te tai kaip pralaimjim, kuris jus stums tolyn nuo atviro nauj galimybi lauko. Nepasiduokite. Pradkite vl i naujo. Vis i naujo raskite drsos iame pratime, kuris jus pripratins prie impulso keistis ir naujai organizuotis.

Atlikdama pratim, pajusite nauj keli, vedani jus at vir ateit, galimybes. Viskas vyksta pirmiausia popieriuje ir tra eksperimentas, i pradi neturintis jokio poveikio js gyvenimui. Bet js smonje gimsta fantazijos, vaizdai, jausmai, impulsai, galimybs, jie randa savo pavidalus ir atsi 188

skleidia jums. Nesmoningai padt enkl gali perskaityti smon. Vyksta aikinimosi ir pasiryimo procesai ir paskui, kai js pasmons savireguliuojanti imintis pamatys, kad jie pakankamai subrendo", jie ikils js smon.

Afroamerikiei deivs ir j okis kaip moterikos patirties archetipai

Kai Brazilijoje domjausi kultiniais Candombl okiais, sukau piau patirties, kuri vliau turjo didiausi reikm mano gyvenime. Pirm kart painau save vairiais moterikumo aspektais, nelygu, koki moterik jg knydavau okiu. Afroamerikietikuose kultuose, prie kuri priskiriamas ir Vo odoo, kreipiamasi ne dievus, deives ar dievybes, o jgas. ios jgos - galime vadinti jas ir energija - gali gauti m ogi k pavidal, jeigu kas sutinka joms paskolinti savo kn. J gos tol lieka nematomomis ir nevaldomomis dvasiomis, kol suranda ind savo dvasinaniam poveikiui. T akimirk, kai siknija - inkorporuojasi" - jos tampa matomos, jauiamos, pastamos juslmis. Tai pasakytina ne tik apie okjus, ku rie danai, bdami transo bsenos, dl amnezijos nesuvokia, kas vyksta kulto kaip tarnavimo dievui metu, - bet ypa apie bendruomenes, kurios tampa io siknijanio sudvasinimo ir sudvasinto siknijimo liudininku. Pagal io kulto tradicijas prasta kiekvienam m ogui i karto tik gimus priskirti koki nors energij. Daniausiai tai bna dvi jgos, gyvenanios mogaus galvoje (orisha, ios jgos apibdinimas, kils i ori, galva) ir lemia jo dvasin li 189

kim. Toks priskyrimas turi suteikti jam dvasin orientacij. Taiau ji taikoma ne visai individualiai - kai kurie kaimai, ne paisydami pavieni asmen ir j likim, turi t pat globj. ia dar mstoma ir veikiama kolektyviai. I savo patirties inau, kad galvoje gyvenani jg mo del galima taikyti ir Vakar civilizacijai. Modelis nuostabiai papildo vidins eimos model, kur sukr eim terapeute Virginia Satir ir taik j gydymui. Jis atitinka ir kolektyvin mint pagal Robert Omstein. Per Candombl kultinius o kius patyriau, kas yra energetinis stiprumas, kuris savo in tensyvumu tiesiog itrina visus kitus spdius, fantazijas ir prisiminimus. Palyginti su giliai psichologikais moter tip priskyrimais antikos deivms (kaip tai daro Jungo sekja analitike Jean Shinoda Bolen), Candombl susidriau su tikru siknijusiu dvasios apsstumu teigiama prasme, juk entu ziazmas yra ne kas kita, kaip apsdimas ir paodiui reikia Dievas tavo viduje, Dievas tavyje. Moterik archetip knijimas - Vakar publikai orisha pristaiau slapyvardiu archetipai" - mane savaip pratur tino, nors, prieingai tradiciniams sivaizdavimams, a nie kada nejauiau poreikio pasirinkti vien ar kit pavidal. Jie vienas kito neistumia, bet reprezentuoja vairias gyvenimo patirties alternatyvas, kurias galjau patikrinti ir vairiomis aplinkybmis naudoti kaip iteklius. ie itekliai yra prieina mi tada, kai pavidalas, judjimas, vidinis atvaizdas gali bti suaktualintas kaip konkretus pavyzdys. Jie nra kurios nors tradicijos, kuri juos sukr, nuosavyb, nes j negalima tu rti, jie gaunami tik akimirk (panirus trans) ir gali bti (atliekant kulto ritual) suaktualinami. 190

Turima galvoje informacija, kuri ikvieiama" asmenikai pasirinktomis (vakarietikomis) transo indukcijomis ir asme niniais ritualais integruojama j individualistin, vakarietik pasaulio vaizd. Taip ji tampa itekliais, veiksmingais kasdie nybje ir turiniais didel vert. Kaip pradioje pabriau, svarbu ne rodyti pirmyki" vaizdini (archetip) ties, o suaktyvinti j energij ir panau doti j kaip priemon tikslui pasiekti. Pirmykiai vaizdai, pavyzdiai, simboliai ir troktami vaizdai reikalingi tik kaip priemon tikslui pasiekti. Kai kurie itekliai, atsivelgiant kontekst, tinka labiau u kitus sukurti pilnatvs bsenai. Kas, kada ir kaip naudin ga, sprendia asmuo pagal savo uduot ir kontekst. Nra jokios bendros itekli tinkamumo ar tikrumo taisykls, jie kaip pinigai, ileisti tam tikra valiuta ir tokia yra naudoja mi. Bet ir tada nereikia priimti j u gryn pinig". Svarbu ne rasti vien vienintel teising sprendim, o sukurti vis pluot alternatyvi sprendim, turti ne maiau kaip tris variantus, kad bt iplstas ir smons horizontas, ir veiki mo spektras.

ems deiv Nana Buruku

Brazilijoje nedaug inoma apie Nan. i mslinga, iek tiek grsminga btyb skund dievo Omulu ventse pasirodo kaip jo motina. Jos spalva juokinga, kdikika roin, o ma nieros kaip sens. Jos okis tra likiojimas lepetmis, 191

neleidianiomis lengvai judti, gestai nevikrs ir atrodo kaip kokios virjos. Mosikuodama samiu, ji volioja kuku lius, maio ko. Ko pliupa valand valandas, kol iverda. I pat pradi nujauiau, kad u to turi slypti kakas dau giau, nes kai mokiausi ito okio - turiu pripainti, kad jos povyzoje buvo visa tai, ko a visada vengiau, - mane apm stebtinas ramybs, saugumo, galios ir laiko inykimo jaus mas. Gal vis dlto nam eimininks tikrai turi neatskleist privalum? K inojo Nana ir kuo ji buvo taip sitikinusi, kad i nepalauiama jga perjo mane ir visus, kurie oko ok? miausi iekoti mit ir radau juos Afrikoje. Brazilijoje tik puse lp usimenama, neva Nana atstmusi Omulu, nes j buvo uvaldiusi neapykanta, ir tas neapykantos potencia las paaikina tok itin nemaloniai veikiant diev kaip raup diev (kartu ir gydymo!). Brazilijoje Nana yra kaip bloga m o tina - tai paaikina, kaip blogis atjo pasaul. Taiau Afrikoje yra inoma, kad Nana kadaise buvo dvilyt krybos deiv, gal dar ir Mnulio deiv. Vienas kabil (Centrin Afrika) mitas pasakoja, kad praV

dioje, kai Dangus ir em dar nebuvo atskirti, nebuvo nu statyta, kas turjo bti viruje, tai yra vyrikas, o kas apaio je ir moterikas. Kilo pirmyktis ginas, kuris baigsi aikiu sprendimu: Dangus buvo viruje ir buvo vyrikas, o em apaioje ir buvo moterika. Netrukus po to Dangus paliko
N/

em tuo pretekstu, kad ji nuobodi. pasipiktinus jos ksn O kaip gi a?" nutolstantis Dangus, kuris nuo iol kaip tvo figra vairiose garbinimo tradicijose ir jo palikuoni genea loginiuose m ediuose turjo daugyb vard, atsak emei: Atsisiu tau visko, ko tik prireiks". Ir dingo. Tuomet ir a 192

ieinu!" - pasak em ir pasisuko eiti. Nusijuok Dangus ir kteljo emyn: Tu negali!" em stojosi piestu, bet nepa vyko - ji buvo pasmerkta likti. Kartais ji sudreba i pasipikti nimo, tada vyksta ems drebjimai; taiau ritualo okyje jos kania neatsispindi. Moterikumo itrmimo em motyvas - i nusiteikimo, prievartos ar kaip bausm - mums inomas i mito apie nim f Echo ir turi kitoki niuans: tyia ar netyia dingusi nimfa tampa archetipiniu vykiu pasaulio sukrimo pradioje. Ver tybs paskirstomos taip: ia, viruje, vyrikas dangus, dvasia; ten, apaioje, moterika em, (negyva) materija arba uduo tis jos vaisingumui - pratsti krinijos (dvasios ir Dievo) gi min. ia gyva iraika ir krybikumas, ten tremtis pasy vi pasiruoimo priimti padt, i kurios nra jokios ieities. ia aminyb, stovinti vir vaisingumo, ten - baigtinumas ir laikinumas viso to, kas materilizuojasi ir virsta konkretybe. Taiau Nanos okis perteikia ne emesniojo aukos smo n, o prisiminim apie (praeityje) turtas savybes ir jgas, kuriomis galime naudotis dar ir iandien, net jei Nanos liki mas mums pasirodys neteisingas ir vertas uuojautos. okis okamas ltai, kas mums i pradi sunkiai seksi. ingsniai paprasti, beveik neatitraukiant koj nuo ems. Atrodo, lyg visai nepasijudintum i vietos. Bet, uuot susierzinus, apima ramyb. Nra nieko, ko reikt iekoti iorje, viskas yra ia: gyvenamame laike, gyvenamoje erdvje, io kno laike ir erdvje. Svorio centras nukrinta giliai iki pd ir dar toliau - iki pad, atrodo, net pat em s vidur, kad ten umegzt ry, kurio 193

jau nebejautme ir kurio net nesuvokiame. ems traukos jga yra ms vedl, palydov, mokytoja. Kas atsitinka, kai viskas taip sunku, lyg btume ems praryti? Didysis rutulys, kur viskas pakylta ir cirkuliuoja kaip energija, poliarizuojasi. Kitame gale kakas, kas pakyla i traukos ir gilaus em s miego, pasilieka budti. Kai kas mato ak, kiti vies. Tas kakas ilieka viesus net ir tada, kai viskas skendi tamsoje, ir kuo labiau tirtja tamsa ir didja sunkumas, tuo viesiau ir viesiau tampa. Kakas kne pa lengvja, kuo labiau veikia traukos jga. Ar tai kno pojtis, ar mintis, u kurios galiu laikytis, manydama, kad mirtu? Kai kas ieina i savo kno ir stebi tai i viraus. Kakas kne poliarizuojasi - dvasios pajautimas yra kno patyrimas. Jis
V

teigia, kad yra kakas, prieingas svorio jgai. aidime su svorio jga atsiranda to kito poliaus pajautimas. okis nea per savo monotonik ritm, ingsnis po ingsnio per sul tint ritm, sulig kiekvienu ingsniu, pririaniu prie ems. Jis ireikia tstinumo ir didels apvalios vienovs erdvs po jt, erdvs, kuri yra udara, ramybs bsenos. Daugeliui moter is patyrimas, kad nieko neprarandi, jeigu nustoji kovoti ir leidiesi neama, yra nuostabus. Gyven ti (taip pat) reikia ir paprasiausiai bti. odis pasiduoti iuo poiriu daugeliui gyja nauj prasm, kurios joms nereikia atmesti. is patyrimas irgi yra vienas i daugelio, su kuriuo mes, moterys, galime susidurti, bet ne vienintelis. I tos j gos ir ramybs gauname nauj impuls smoningai tvarkyti savo gyvenim.

194

Jr vandens deiv Jemanja transo kelion

sivaizduokite audrint niokiani jr. Js stovite ant kranto ir velgiate j. Nukeliaukite ten, kur vilgsnis pa sksta begalinje horizonto platybje. Js matote begalyb, platyb, girdite bang m, nioktim. Jauiate ritm, o kartu ir tyl jros gelmse. Paskui, kai jau bsite pasiruousi, pati tapkite jra. Js esate judjimas, js esate tyla. Jeman ja yra aistringa ir kartu santri, motinikai sergstinti bei r pestinga ir grsmingai reikli. Js plaukiani, irkluojani rank judesiai lygina bangas, js pdos juda, jga sukelia neatsispiriam skuriuojani trauk. Jemanja nori vis labiau plstis - Brazilijoje spjama dl jos keliamo pavojaus, nes jos dvasia tokia didel, kad netelpa joki galv. mogus gali iprotti, jis negali jos suprasti, negali sekti jos nuorodomis. Mitas pasakoja, kad jos tvas Okeanas dar prie dukters vestuves inojo, jog santuoka truks neilgai, ir dav Jemanjai nedidel buteliuk sraus vandens. Ji tursianti j mesti e mn, jei panort grti namo. Labai greitai kilo nesutarimai, ir Jemanja neitvr. Buteliukas suduo ir jros vanduo ite kjo, pasiiupo Jemanj, i puol ant em s ir virto vandeniu, ir buvo nuneta tenai, i kur atvykusi. Jemanjos namai yra altoje jroje. Ji pati yra alta, tolima, apimta ilgesio, laisva ir vis dlto susaistyta sipareigojimo. Ji inoma kaip nelieiamoji, mitas pasakoja apie gili aizd, negyjant sueidim. Jos lytis u dara ir kieta tapo po to, kai j iprievartavo jos snus, perse kiojo j ni ir taip stipriai pastm, kad ji pargriuvo. 195

I jos pilvo pasipyl visi dievai, turj bti pagimdyti. Tada ji pasitrauk. Jos okis veda neinomyb. Js jauiate, kaip pakauyje atsiveria durys. Giliai kvp dama atsilokite, tik truput, ir i karto jums atsivers dar ne painta gelmi erdv. Ikvpdama atsilokite iki galo visu svoriu, visa pda atsistokite ant ems. Dabar js tvirtai sto vite ant ems. I ten pasinerkite jr, kuri prasideda tiesiai u js. Jauiate, kaip ji jus ulieja, girdite jos oim, esate ne ama stichijos, esate paiame jos skuryje. Tipikas Jemanjos gestas: atgalia ranka ji perbraukia per kakt ir plaiu lanku moja ranka atgal, lyg sismonindama, kas yra u jos, - vis savo horizonto platum ir gelm.

Glo vandens deiv Oshun

Jai viskas dovanojama, ateina savaime, ji yra lepinama, tur tinga, grai ir kilniai dovanoja pati save. Maudosi altiniuose ir eeruose, aidia laais, sviesdama juos auktyn apsitako pati, purto juos i plauk, nuo rank, jos gyvenimas yra ai dimas, ji juokiasi. Ji yra moteris-vaikas, gundanti suvedioto ja, tingiai sukiojasi, stebdama savo atvaizd veidrodyje. Jos auktasis menas yra mokti kristi. Trumpas atodsis ir ilgas malonumas po to; trumpa tyla, ilgas atodsis, suvokiant savo spinduliavimo poveik, kno, pastanio ir mylinio save, judesiai isipleia ir isisklaido.

196

Audros deiv Jansa

Sakoma, kad ji greitesn u aib, visada pasiruousi uoliui, visa sielektrinusi. Audringai metasi emyn, debesys - jos i purenti sijonai. Savo okiu ji apvalo or, sujaukia santykius, sukelia sumait, chaos. Ji - maitinink, sukelianti nusiguljusias dulkes, griaunanti proius, - pasireikia gaiviu brizu, siveria vjo uoru. Po jos niekas nepasilieka taip, kaip buvo, viskas vl turi nusistovti naujai. Jai bdinga: pasiruoimas uoliui pd srityje, paniekinanti laikysena, pasikeliant vir kit, pirt spragteljimu nusviediant visk, kas tapo nerei kalinga, ranka lengva, labai greitai galinti ir suduoti; greitas tempas.

Dvasinis kno darbas: knas susikuria nauj savast

Transo kelion per moters kn
Js gulite ant em s ir visu kno svoriu jauiate kontakt su eme, kuri jus laiko. Galite jai patikti save toki, kokia esate. em jus priima. Tai js knas, js j jauiate. Gal jis jums svetimas, o gal savas, galbt ie pojiai keiiasi taip greitai kaip nuotaikos, kurios ueina ir praeina. Kokia dabar js nuotaika, kaip jauiate pati save? Kokia js i akimirk? klausim pakeiia kitas: kas js? Atsispirkite nuo ios akimir kos, DABAR. Js knas turi svor, jis padeda jums jaustis 197

sunkiai, vien po kito atpalaiduoti visus raumenis, laikanius svor. Kakas jumyse lieka bdrauti, tuo tarpu kai visa kita apsnsta. Kakas lieka budti, kai visa kita nugrimzta pa laiming atsipalaidavim. Vertikali ais ilieka, net jei knas isitiesia horizontaliai. itas kakas - tai js vilgsnis, js budrus vilgsnis, kuriuo js stebite tai, kas vyksta. Kuo gi liau grimztate, tuo labiau jis kyla ir velgia jus i iors, i viraus. Jis velgia jus meiliai, suavtas. is vilgsnis ger bia js kn tok, koks jis yra. Jis nusileidia emiau, nor damas daugiau apie jus suinoti, daugiau pajausti, visikai pasinerti js tokios, kokia DABAR esate, gyvenim. Js vilgsnis sunkiai gula ant js vok, jis nukreiptas vidun, beveik jauiate j, lyg btumt nurijusi" savo akis ir dabar, virtusi viena akimi, vienu zondu norite ityrinti savo kn. is vilgsnis, is zondas yra atviras viskam, k knas turi papasakoti. Knas turi sav istorij, nes jis labiau nei kas ki tas paklsta laikui ir patiria, kaip teka laikas. Kakas jumyse budi ir turi odi tam, k pasakoja knas. Gal tai tik odi nuotrupos, ne sakiniai. Galbt tai, k uraote, neturi pra sms, bet nepaisydama to tskite, nes tai yra vertimo pradia. Js vis geriau suprasite savo kn, vis geriau j girdsite, klausysits jo istorij, jas suprasite, uraysite, stebsite ir pa stebsite, atkreipsite jas dmes ir gerbsite. Js gerbsite savo kn, kuo geriau painsite jo kalb ir kuo svarbiau bus jums suprasti, k jis nori jums pasakyti. I pradi tie vertimai gali vykti sunkiai, nesklandiai, o knas jums signalizuos, kad jis nevertina tarpininkavimo, nes prats pats tiesiogiai igy venti ir eiti savo keliu (pasmoningu ir be tarpinink). Bet kuo labiau js draugikas ir dmesingas vilgsnis stengsis 198

priimti kno signalus ir perduoti juos smons kalb, tuo daugiau knas jums teiks mediagos, kuri galsite panau doti. Bus domu klausytis it istorij. Tai labai intymus ir ypatingas dialogas. Kai js raumenys ir organai, kno zonos ir kaulai isa kys, k turjo pasakyti, ir kai suteiksite od skausmo ir ne galuojanioms vietoms, js dmesys nukryps tas kno da lis, kurios susijusios su js lytimi. Tegul jos papasakos savo istorij. Tegul js sterbl papasakoja, koks yra gyvenimas. Suteikite jai od ir uraykite, koki informacij ji jums turi.

Lsteli atmintis ir audini smon

sivaizduokite: js knas turi atmint. Kiekvienoje lstelje yra sukaupta atmintis, atmenamas organinis susiklausymas, kuris organizm laiko vienovje. Gyventi reikia atsiminti, k reikia bti gyvam. i ypatinga kokyb ir savyb sunkiai nu sakoma odiais, taiau manoma smoningai suvokti, kaip nuostabu ir kartu savaime suprantama yra gyventi. GYVENI MAS, tarkite od paraidiui ir tegul jis aidi per vis js kn. Atsakymas yra ne mirtis ir ne aminyb. Tai mirimas. Gyvenimas ir mirimas yra drauge. Kiekviena lstel itai ino, galite i j pasimokyti. Kiekvienas audinys papasakos jums istorij apie savo atsinaujinim, kuris turi pabaigarba prasideda i naujo. Tapti ir praeiti sudaro udar rat be pertrki, kol pagaliau mirtis padeda tak. YVittgensteinas sako, kad mirties negalima mintyti, nes ji neperteikia gyvy bs. Mirtis neturi kalbos, ji mums nepasakoja joki istorij. 199

Mirimas, prieingai, pasakoja. Praeiti yra gyvenimo dalis, i gyvenimas to, kas reikia bti gyvam. Tegul js knas pasakoja, kaip jis gyvena ir nyksta, kaip jis auga ir vysta. Tegul jis pasakoja jums apie js lyt, kaip ji pasigamina" ir vl ugsta, kaip ji darosi pastebima ir kaip dingsta i s mons.

Sudvasintas idealo knijimas

Tegul dabar js idealusis pavidalas pasakoja, kokia gal tumt bti ir kokia visada norjote bti. I savo pasakojim (vieno i daugelio) sukurkite moterik ideal. Net jei netu rite pavyzdio, net jei ligi iol js idealai buvo vyrikos gi mins - dabar sukurkite moterik ideal, kokiu nedrstumt bti net savo drsiausiose svajonse. Idrskite DABAR. Su kurkite svaiginam ribas perengiant susiavjimo jausm ir pajuskite dvasi, kuri jus nea, suteikia sparnus, kvepia, skatina. Tai ikis. Priimkite j. Sukurkite nematom stab ore iuopianiomis rankomis. is stabas yra daugiau u ideal ar idj, jis nematomas, taiau juntamas js rankomis. Kai jis gaus pavidal, atsisto kite tos jgos, kuri isikviette, lauk. Pajuskite, kad js knas pasiruos priimti naujas idjas kaip tobuljimo gaires. Padkokite savo knui u jo gebjim taip greitai ir tie siogiai k tik patirt dvasin paskat ir susiavjim paversti 200

jausmu, kuris siknija. Susiavjimas gauna kn, ir is k nas jauiasi naujas, lyg naujai gims, jaunas ir standus, vie ias, nekaltas ir be iankstini nuostat. is knas pasiruos naujiems potyriams, pasiruos pradti naujai gyventi DA BAR - naujas gyvenimas, js gyvenimas.

Dialogas tarp realiojo A (senojo A) ir idealiojo A (naujos savasties)

Savo sen gyvenim ir sen gyvenimo pajautim pavadinkite realiuoju A ir inokite, kad visada galite prie jo grti. Pava dinkite savo naujj sudvasint A savo vizija, idealiuoju A ir inokite, kad jis yra js dalis. Susiraskite dvi vietas - viet, kurioje gyvena js realusis A, ir kit viet, kurioje gyvena js idealusis A. Vaikioki te ten ir atgal tarp i dviej viet ir priimkite signalus, kurie jus praturtins informacijos. Sustokite realiojo A vietoje, ta iau i ten visada galite pereiti idealiojo A ateities vizijos viet, paskui ir vl grti prast realyb. Realiojo A vietoje pradkite rankomis formuoti ideali fi gr, tegul ji atsiras tarp js rank ir vis labiau virs knu", tapdama vis konkretesn. Js galite konkreiai matyti (i vi daus), girdti (i vidaus), uosti ir jausti skon (bendras kno pojtis), kaip i js vizija gauna galimyb bti realizuota ir traukta js gyvenim. Erdv, kuri sukuriate, yra visai arti js, prieais jus, js rankos gali j pasiekti ir paliesti tuo metu, kai js knas tvirtai stovi realybje. Dabar rykits giliai kvpusi engti ingsn ir eiti idealo 201

erdv. Duokite savo knui laiko ten apsiprasti ir prisitaikyti prie idealo. Js knui prasta labai lanksiai reaguoti ap linkos pasikeitimus ir prie j prisitaikyti. Duokite jam laiko ir ans prisitaikyti prie js idealo ir j painti. Galbt jis dabar gauna galimyb pasivyti t vystymsi ir paauginti" tai, kas ligi iol negaljo augti. Bet gali bti, kad jausits taip, tarsi i paanga bt ingsnis atgal, ir js grtumte t laik, kai js idealus buvo galima knyti geriau negu dabar. N e skubkite, organikai integruokite savo idealus ir sudvasin kite savo organizm idealais. Js organizmas jums pasis aikius signalus, kai sudvasinimo bsena pasklis po kn ir visikai j apims. Js knas duos jums enkl: tai koks jaus mas apima, kai idealai siknija! O dabar, kai jau pavyko js ideal siknijimas, pasisu kite ir pavelkite t viet, kur stovjo js realusis A. Be abejo, js ideal siknijimas tikrai turi in js realiajam knui, taigi i savo idealiojo A pasiskite it ini, tada pereikite realiojo A viet, pasisukite taip, kad stovtumt prieais savo idealj A, ir priimkite i ini kaip realusis A, igirskite j. Pajuskite, k jums reikia i inia. Pajuskite gil ry tarp realybs ir kvepiani idj ir i tos gilumos pasiskite ini dabar jau i realiojo A idealiajam A. Vl eikite savo ideal j A, atsisukite taip, kad stovtumt prieais savo realj A, ir priimkite jo ini. Pajuskite, k jums reikia i inia. itaip kaitaliodama vietas, galite vis geriau pajusti vidinio dialogo tarp realybs ir kvpimo turin. Pajuskite, kaip abi sritys vis labiau sutampa ir viena kit praturtina, kol pagaliau pasiek site kvepiant, bet kartu ir gyvendinam sprendim. 202

Ubaikite proces nusilenkdama abiem A, kurie atsako u js A smon. Taip pat trumpai kreipkits pasmon ir padkokite u visus integracijos procesus, kurie galbt vy ko pasmoningai. Tada ieikite i A pozicijos ir susiraskite viet iorje (metapozicija), i kur galsite apvelgti tai, kas vyko. I itos perspektyvos ir per atstum papraykite vis dalyvi tolesns paramos ir vl grkite realiojo A pozicij. Visikai sugrkite realyb, kuri galbt iek tiek pasikeit. Galbt ji tapo kiek lengvesn, lankstesn, sklandesn ir jus taip pat skatina daugiau sau leisti ir irti gyvenim kaip aidim.

Laikas yra up, jra

sivaizduokite: kai usimerkiate, prie jus laikas teka kaip up i kairs dein, nuo altinio link savo ioi prie j ros. Informacija, kuri sukaupte per mokymosi laikotarp, isidst taip: i pradi altinis, paskui iotys, kurios up itirpdys jroje; i pradi maas upeliukas, paskui plati up, tada inykimas. sivaizduokite: u js aki, ten, kur pakauis isigaubia kaip indas, kuris apima atvir platyb, prasideda laiko jra, joje susimaio praeitis ir ateitis ir kiekviena su savo taka si lieja sistem. Unuodyta praeitis daro tak ateiiai, o ioji lemia dabarties tapatum. sismoninkite: kad ir kas atsitikt, tai daro poveik viskam. Maas itirpdamas Didiajame, daro tak Didiajam, pa darydamas j ne didesn, bet kitok. 203

 Visumos dalies aikinimas apibria visum, bet ne papil do j, o pakeiia. sivaizduokite: visas inojimas egzistuoja vienu metu. is paralelikumas nusveria vyki eilikum laike. Gimsta pa veikslas, pavidalas. Jis bus paralelikumo laike simbolis.

Kelions laike ir kno pozos

Transas yra ne tiek bsena, kiek procesas, kurio metu galima pasiekti ir pereiti vairius smons lygius. Sakykime, transas yra ne kokia nors stotel, o kelion, kuri veda per vairias s mons proceso fazes ir dimensijas, ir tarkime, kad svarbiau yra ne sukelti trans, o per trans leistis kelion, kurios tiks lai priklauso nuo asmens ar grups dvasinio orientyro ir po reiki, tad io pobdio kelion galt bti palengvinta tam tikromis pagalbinmis priemonmis. Archeologini kulto figr pozos tokios daniausiai yra ne atsitiktinai - j krjai tokias suteik joms pagal j kultin reikm. Senovs archainse kultrose - taip iandien vadi name jas i kultrini antropologini tyrinjim perspekty vos - gyvenimas buvo valdomas ir pasaulis veikiamas keiiant smons bsenas. Transo technika, pvz., aman, buvo skirta umegzti ryiui su dvasinmis jgomis, kurias jie numan sly pint gamtos reikiniuose. Tikriausiai taip buvo atrastos ir to bulinamos transo pradioje daromos kelions pozos ir buvo j mokoma. ios pozos turjo padti valdyti trans, t. y. kelion. Kno laikysena tikriausiai palengvino ne tik vidins ke lions pradi, bet ir ved keliautoj tam tikras dvasines di mensijas, kuriose buvo norima ar reikjo um egzti gydant kontakt su dvasiomis. 204

Kultros antropologai skiria, pvz., mediotojo poz, aikiare gio poz, gydaniojo poz, sielovadininko poz, poz, padedani keliauti j auktesnius pasaulius, ir poz, padedani pasiekti jros dugn. Poz nulemia transo funkcija ir tikslas, kur ji padeda pasiekti. Pati poza yra tik priemon ir pavadinta pa gal tiksl, kur nukreipta. Vlesnse kultros istorijos epochose archaikas tiesiogi nio kontakto su dvasinmis jgomis igyvenimas vis labiau atsitraukia antr plan ir yra pakeiiamas mitais, simboliais, metaforomis, alegorijomis, analogiku mstymu ir galiausiai logika. Tikjimo viet uima igyvenimas, pakilimas iki insti tucijos. Kontaktas su dvasiomis ar dvasia vis daugiau valdo mas ir reguliuojamas. Kno pozos aikinamos kaip psichini, emocini bsen iraika ir yra charakterio savybs, kurios vlgi tam tikr dvasin bsen pakelia iki standarto. Kno laikysenos pripastamos ir suprantamos" kaip stereotipai, t. y. aikinamos kaip specifiniai enklai, nurodantys pasmo ns turin. Toks kno laikysen aikinimas randamas vis dar m gs tamose parankinse knygose apie vadinamj kno kalb. Nepaisant galim nesusipratim, ikilusi dl toki standar tizuot aikinim, vis dlto verta pasidomti savo kno lai kysenomis ir savo kailiu patirti, k jos turi mums pasakyti. Remiantis savo patirtimi, matyt, galima daryti tam tikrus apibendrinimus. Aiku, ie apibendrinimai turi bti nuolat atnaujinami. Manykime, kad kno laikysena atitinka ir sielos bei dva sios bsen. i prielaida yra eksperimentin, pratimas, apra omas toliau, irgi eksperimentas. Jo tikslas - savo knu isi 205

aikinti, kokios dominuoja nuostatos, tikjimo tiesos, verty bs ir koks gyvenimo bdas, taip pat susidaryti vaizd, kiek kno laikysena ir dvasin savijauta veikia viena kit. Ta kno laikysena, susidariusi nuolatins kaitos judesi sraute, yra vidini santyki momentin nuotrauka, susidedanti j vaiz d, kad vl suirt ir pereit kit vaizd.

Kelions laike vairiais gyvenimo aspektais

Transas - tai kelion per smons bsenas ir gyvenimo pro ceso stadijas. Kelion, kuri rengiama kaip ekskursija ar eks pedicija savo vidin pasaul, vyksta trimis lygmenimis: 1. organini, vegetacini ir instinktyvi kno potyri lyg meniu, 2. emocini, jausmini ir nuotaikos nulemt rezonanso igy venim lygmeniu, 3. mentaliai suvokto smons srauto viduje esani vairi form ir pavidal painimo lygmeniu. Be abejo, visi trys lygmenys vienas kit veikia. Bet koks pasi keitimas viename lygmenyje tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia pakitimus kitame ir lygmen sveikoje (pvz., sutapimus ar nesutapimus). Keliaujant per iuos tris lygmenis uduodami tokie klau simai: 1. Kokiame kontekste patiriu tai, k patiriu? Kokia mano sa vijauta? 2. Kaip tuo metu jauiuosi? 3. Kas a esu (dabar)? 206

Tuo metu lyg vidiniame filme gali prabgti vaizdai, sp diai, prisiminimai ir mintys. Vidinis filmas rodo, kaip vyks ta vidin kelion ir kur ji veda. sivaizduokite: panaiai kaip sename radijo imtuve, kai sukant rankenl galima susirasti sistuv, kurio programos norite klausytis. Kiekviena js poza atitinka tam tikrus da nius, kuriems js knas nusiteikia. Kai kurie daniai priima program, kai kurie ne. Ir kai kurios programos, kurias tokiu bdu priimate, jus domina, o kitos ne. Dabar judkite, perei dama i vienos pozos kit, kol rasite poz, kurios programa bus jums domi, t. y. jumyse toki suadins, tartum sustingu si ioje pozoje sitrauktumt film, kuris vysta jumyse. Kai tik pakeisite poz, pasikeis ir programa, ir js i jos ieisite. Pereikite primim, juddama i vienos pozos kit ir m gaudamasi judesio laisve. Sustabdykite judesi sraut ir pasirinkite toki poz, ku rios program nortumt sitraukti. Pasirinkite sistuv ir nustatykite j taip subtiliai, kad jis isiskirt i kit galim program. Duokite iai programai vard ir sismoninkite, kodl nortumt priimti sistuv. Sustojusi viena poza nuikite ir viduje - sustinkite to kios pozos, kuri jumyse jungs atitinkam program, ir tegul sukasi jai priklausantis vidinis filmas. Smoningai suvokite, kad su ia poza nusistatote tam tikriems daniams. Nepriim kite jiems priklausani program, o rezonuokite su kitomis panaiomis programomis. Vl pradkite judti. Kol galiausiai judesiai sults ir visi kai nurims. Tuo ir ubaikite pratim.

207

Transo kelion per moterikj mnesio cikl

sivaizduokite augim ir majim per moterikj mne sini cikl. Jeigu is ciklas jumyse jau nebevyksta, sivaiz duokite atskiras jo fazes, su tuo susijusias bsenas, jausmus, skirting savo esybs igyvenim. Galbt sakysite, kad js ciklas neturi ar neturjo jokios reikms js tapatumui, nes js tapatumas yra aukiau to, kad tie igyvenimai vyksta tik vegetaciniu, instinkt, organiniu lygmeniu, o itie js moteriko knikumo patyrimai nepalieia js A jausmo ir js tapatumo. Taiau jeigu imsits tai patikrinti, gali bti, kad pastebsite labai skirtingas dvasines ir smons bse nas bei skirtingas fizines bsenas, nelygu kokia moteriko organizmo faz. Suteikite ioms igyvenimo rims ir sielos bsenoms pavidalus, tegul jos tampa asmenimis, su kuriais galtumt umegzti ry. Kalbkite su jais ir paklausykite, k jie turi jums pasakyti. Kvpavimas ramus ir gilus. Bkite kilniaird, pasikvieskite juos ir pavaiinkite. Asmuo, kuriuo esate js, pasikvieia visas asmenybs da lis, kurias reikia integruoti. Rankomis iekodama, iuopda ma, liesdama, su visu A pajautimu, atsimindama visas dalis, kurios pasimet ar gyvena pogrindyje, buvo pagrobtos", nustumtos umartin ar nepastebtos - kvpdama isikvies kite visas ir padkite jas dabartyje ikvpdama. Pajuskite, kada jausits visa sukomplektuota". Pajuskite, koki reikm jums turi ie odiai: 208

- pilnatv - ipildymas - bti ia ir dabar. Upildykite reikmes kvpavimu ir leiskite joms jus veikti, kad jos galt tapti tikrove.

Balta , Raudona, Juoda - mitiniai moters gyvenimo fazi pavidalai

Trys moters gyvenimo fazs gali bti palygintos su asmeniu mergait, lytikai subrendusi moteris, nevaisinga moteris po menopauzs. Danai ios trys moters bties formos personi fikuojamos kaip dievybs ir joms suteikiamos spalvos. Mergait - nekalta svajotoja. Ji atvira ir skaisti, sugeba priimti tai, kas egzistuoja anapus biologins paskirties, da nai jauiasi paaukta tarnauti Dievui, bti pranae ir orakulo ventike (Kora - balta). Moteris savo vaisingais metais - atsidavusi mylimoji, vi liotoja, gundytoja. Jos tikslas - vaisingumas, siekiant daugin tis, siekiant tstinumo ir sugrimo. Dauginimasis biologiniu lygmeniu yra krybikumo iraikos bdas (Afrodit - rau dona). Senoji - imintinga moteris, velgianti atgal savo ilg nu gyvent gyvenim. Jos paskirtis kaip mokytojos - perduoti savo inias ir vesti mones perjimo bei transformacijos misterijas. Danai ji tapatinama su poeminio pasaulio val dove, kartais pasirodo kaip mirtis, taiau tokia mirtis, kuri 209

smon ne itrina, o ipleia ir padeda savo A suvokti kaip gamtos dal (Hekat - juoda). Kai kurios moterys visada ilieka mergaits, nors ne kart tapo motinomis. Kai kuri dar jaun moter smon - kaip senos moters. Kai kurios mergaits dar prie biologikai subrsdamos savyje jau atranda Afrodit. O kai kurios moterys Afrodits esyb isaugo iki gilios senatvs. Kiekviena deiv nra nei geresn, nei pranaesn u kit, kiekviena faz moters gyvenime nra graesn ar lengvesn u kit, nors kiekvienoje kultroje jos yra savaip vertinamos. Esm ne ta, kad pasirinktum vien kuri faz, o kitas istumtum, nes jos netinka mano vaizdiui. Prieingai - viskas pri klauso moteriai. Kuo daugiau i to, kas eina moters gyveni m, bus atlikta smoningai ir integruotai, tuo brandesn bus asmenyb. A dirbau su vairaus amiaus moterimis, ir visos kartu prijome prie nuostabios ivados, kad faktikas amius neb tinai turi sutapti su brandos laipsniu ir gyvenim o painimu. Labai jaunos merginos gali be vargo sijausti pagyvenusi moter pasaulir ir atvirkiai. Fazs vis labiau praturtja vairiais gyvenimo udaviniais ir sritimis, vairiomis funkci jomis ir perspektyvomis, vis labiau tampa asmenins, kai jos, kaip archetipai, iskleidia transasmenin, asmenin ir ego perengiani savo poveikio jg. I tikrj geriausia bt jas pristatyti kaip dievybes. Kiekviena dievyb gauna savo erdv, o iorin erdv atitinka vidin smons erdv. Eida mos i vienos erdvs kit, atradome, kad ms esybs dalys kartais buvo dominuojanios, o kitoms dalims trko dme sio arba ligi tol jos buvo traktuojamos neigiamai. Visas dalis, 210

kurias aptikome tose erdvse, pasveikinome ir pakvietme savo daugiamat Esyb. is integracinis darbas padjo mums panaudoti i ios schemos sukurt model, nepaisant specifini moterik pro blem naujai ir geriau organizuoti savo gyvenim. Mergait svajotoja tapo mza, kvpja, ms vizija. Brandi moteris, didi mylinioji, tapo rytinga ir drsia kovotoja, galinia aist ringai ginti savo ideal ir skatinania veikti. Senoji mumyse tapo mstytoja, sugebania pavelgti i alies ir visk aprpti, sudti kartu daugyb spalving gyvenimo labirinto mozai kos akmenuk.

4. Charizmos treniruots ritualai

Ritualas yra turintis reikms veiksmas, simbolio lygmeniu at liekantis norim pasikeitim. ia svarbu sukurti ritual, kuris bt veiksmingas kasdienybje. Toliau reiks sismoninti t turin, kuris i intuicijos buvo perkeltas ismon. Tai gali bti nauji prioritetai, naujos vertybs, gali bti ir vizijos. Prie si smoninant nauja vyksta intuityvus apsisprendimas- toks jausmas, tarsi kakas moters viduje kakam pasiryt. Po io pasiryimo priimamas sprendimas. Daniausiai ir viena, ir kita vyksta pasmons lygiu ir pasireikia kaip (i pradi neai kus) jausmas. Tas jausmas ne tik pasta, kas yra, bet ir siunia grtamj signal apie tai, kas turi vyki ir kam esame pasiry. Ritualo metu tam tikr reikm turiniais veiksmais sim bolikai inscenizuojama norima realyb, pagal Miltono Ericksono odin transo indukcij troktama realyb ikvieiama odiais.

Js asmeninio ritualo matmenys"

Kokia yra tema? K reikia pakeisti? I ko pastebsite, kad kakas pasikeit? Raskite esmin skirtum, palyginti su dabartine situacija, dabartine bsena.

212

K asdienybs kontekstas: proiai tarsi gyvenamieji namai. proi keitimas - tai lyg persikraustymas i vieno namo kit. Kuo skiriasi naujas namas nuo seno, pvz., dydiu, vieta, kaimynais? I ko suprasite, kad jau nusprendte persikelti? I ko pirmiausia pastebtumt, kad permainos jau prasid jo? Raskite konkret veiksm ar laikysen, judes, sakin, o gal tik mint. Ko jums reikia, ko reikia tam, kad vykt reikalingas post mis pasikeisti? Kokia dalimi galite pati paveikti pasikeiti mus? Dabar visikai susitelkite tai, k pati galite pakeisti.

Ritualo inscenizacija
Laikysenoms, mostams ir mimikoms raskite pakaitalveiksm, kuris simbolikai vaizduot ir reprezentuot es min posk nuo senos tvarkos prie naujos. Raskite reikming sakin, kuris palydt veiksm. Sa kinys gali bti mintyse, gali bti itartas arba uraytas. Jis apibdina ir palydi veiksm, j sustiprindamas. Sakinys prasideda odeliu IUO ir yra sustiprinamas veiksmu. Pasirinkite tiksl, kurio bus siekiama js ritualo metu:

Panaikinti senas klies ir ryius? Umegzti naujus ryius? Nutraukti sutart? Pavesti k atlikti? Lkesi isipildymas? 213

Paadas? Nuosprendis? Apvalymas ar apsauga? Gali sustiprinimas? Pasirinkite daikt, kur rituale galsite naudoti kaip rekvi zit. sivaizduokite, kad galite magikai pakrauti t daikt, ir sismoninkite, kad i magija paremta vidiniais pasiryi mais ir sprendimais. Koki poveiki nortumt pasiekti? Magikai pripildykite daikt norimo poveikio. Nustatykite ritualo chronologij ir choreografij. Kas bus pirmiausia, kas yra svarbiausia, k reikia pabaiga? I ko sprstumt, kad js ritualas baigtas ir esate juo pa tenkinta? Atsisveikinimo formul: vienu sakiniu ireikkite savo ri tualo nekenksmingum, palinkdama gero visoms kitoms gyvom s btybms, pvz: Tegul visos gyvos btybs randa laim ir ramyb".

Klausimai kuriant ritual

Pasinaudokite klausim katalogu, kuris pads jums suinoti, k reikia atkreipti dmes ritualo ar transo indukcijos metu. Klausimai gali pasitarnauti kaip uduotys savianalizei. A suvokiu.
V

ems stichija, uosls pojtis, simbolis - kvadratas, spal va - rubino raudonis, akra - aknin (uodegikaulis), kon tekstas - kur esu, su kuo, kokiu tikslu? 214

K suvokiu? As suvokiu savo elges. Vandens stichija, skonio pojtis, sim b o lis- ratas, spal va - oranin, akra - bamba, elgesys - k a veikiu, kas ia vyksta? Koks mano vaidmuo? Kaip a elgiuosi? Kaip reaguoju? A prisimenu savo sugebjimus ir veikiu. Ugnies stichija, regos pojtis, simbolis - trikampis, spal va - sauls geltonis, akra - sauls rezginys. Sugebjimai - ko a noriu? K galiu padaryti? Kaip a veikiu? Kada tampu aktyvi? Kokiam veiksmui ap sisprendiu? Pasirenku vertybes ir apsisprendiu. Oro stichija, jutimo pojtis, simbolis - gulintis pusmnulis arba taur, spalva - alia, akra - irdis, mstymo proiai, nuomons, tikjimo dogm os ir vertybi sivaizdavimai. Vertybs - kas man svarbu? Kas man ko vertas? Kada, kur ir su kuo man atsiveria irdis? Kas man suildo ir atveria ird? K noriau priimti ird? Kaip turiu apsisprsti, kad galiau padaryti ingsn ir da lyvauiau tikrovje, kuriai pritaria mano irdis? Kuo turiu tikti, kad toki realyb padaryiau manom (isipildanios pranaysts)? A siklausau save ir perimu atsakomyb. Erdvs stichija, klausos pojtis, simbolis - takas, spalva tiurkis, akra - kaklas. Tapatumas - kas a esu, kai visa tai - k suvokiu, kaip el giuosi, ko noriu ir kaip veikiu, kam apsisprendiau - su 215

derinu? Su kuo noriau save tapatinti? Kada jauiuosi sutarianti su savimi? Kaip pasireikia mano tapatumas? Kok vaidmen prisiimu? Kada a pakeliu bals? U k a pasisakau? A mstau dvasioje, kuri mane veda ten link, kur noriu eiti. Spalva - nakties mlynumas, akra - kakta. Priklausomyb ir dvasingumas - kokiai didesnei visumai jauiuosi priklausanti? A esu dalis didesniosios Visumos, esu jos dalyv kaskart, kai tik suvokiu i savo priklausomyb. A nuolat joje dalyvauju. Spalva - violetin, akra - momuo, karnin akra. Dvasingumas - koks gali bti mano indlis? Koki pasek mi visa tai turt tam, k suvokiu, mano elgesiui, mano gebjimams, vertybms, tapatumui? Jeigu a tai didesnia jai Visumai, kurios dalimi pripastu esanti, leisiau daryti man didesn tak, kuo ji pasireikt? Koki tak mano gyvenimui daryt is apsisprendimas?

Ritualo elementai
VANDUO. sivaizduokite: jumyse kakas pradeda tekti, lai kas isipleia, sustoja, yra pakeliamas lyg daiktas, ir js pati jauiats tarytum pakylta ioje stichijoje. Pasiprieinimas atsitraukia antr plan, priekyje lieka tkm, trauka ir jud jimas, kuris jus nea. Js tekate jros link ir joje itirpstate. Be galiniame vandenyne susirenka visas inojimas apie tai, kas kada vyko ir kas dar galjo vykti. ie paveikslai perteikia 216

jums platumos, isilaisvinimo i btinybi, prievoli ir apri bojim, nustatyt rib ir kontr, i prast definicij jaus m. Tikrov yra minkta, tekanti, neapibrta, js dvasins poros nori atsiverti ir priimti naujas jus supanias galimybes. Js galite maudytis iose galimybse. i laim yra aktyvumo pakilimas, patiriamas kaip krybikumas. Dauguma moni toki laims bsen patiria kaip usimirim. Toks bti nea mai tkms bvis kyla i tam tikro bties, gyvenimo, veikimo bdo. Tkmje smon visikai susilieja su veiksmu, kai pasi neriate j, lydima nepaaikinamo inojimo, kad veikiate tei singai. Kai esate tkmje, kiekvienas veiksmas savaime skati na kit veiksm ir viskas vyksta be pastang. Mums visiems pastamas is jausmas. Prisiminkite buvus tkms pojt ir pajuskite, kaip js k nas prisipildo ito pojio. Koki i daugelio galimybi ka k veikti ir kur i daugelio bd, kaip kakas turi bti pa daryta, turtumt pasirinkti, kad vl pasijustumt taip kaip tada, kai buvote pasidavusi tkmei? Atsakydama klausi m ibandykite viduje kelet elgsenos galimybi ir stebkite kno pojius. K jauiate, kas jums pasako, kad radote tai, ko reikia, tiksliai dar neinodama, apie k kalbama? Js jau inote sprendim, js jau pasirinkote. Tai palyds jus toliau prie ems stichijos. EM. sivaizduokite, kad ilipate i vandens ir vl jauiate tvirt em po kojomis. Galite judti i vienos vietos kit, ir i kiekvienos vietos atsiveria vis naujos perspektyvos ir hori zontai. Naudodamasi judjimo laisve galite ibandyti vairias aplinkas, o gebdama suvokti galite tuos skirtumus paveikti. 217

Taip imate suvokti, i pradi pajauiate tik viet skirtum, laikysenas, pozicijas, stovjimo takus. Visos ios vietos yra js inioje, nordama suprasti, kas gi vyksta, galite vaik ioti en ir ten, keisti viet, pozicijas. Kai atsivelgsite j kit moni poreikius, pastebsite, kur kam ko reikia ir kokios jums atsiveria galimybs. Ko reikia? Js pradedate klausytis, k jums pranea kiti, js siklau sote slaptas inias. Jauiate, kas dabar bt teisinga ir svar bu, ir renkate informacij jus dominania tema. Kas jau yra, kas jau buvo bandyta, kas kitiems nepasisek ir kodl? Js ivystote gebjim suvokti problem, nors gal tai kaip tik tas sprendimas, kuris jus erzina. Pavaikiokite gamtoje vis die n ir ijudinkite problem, udavin, tiksl, trokim arba vi zij, - odiu, tai, k susikrte vandens stichijoje. Iorinis ju djimas tam labai padeda. Judjimas sukuria vidin atstum, kartu priartindamas jus prie tikslo. Galbt jums bus duotas itisas informacijos srautas ir jums pirmiausia reiks j apdo roti. Kartais jumyse kakas pasikeiia, js galbt prisiminsite kak, kas dabar svarbu ir reikalinga. Kakas apsiveria - tai jau ne noras, o btinyb. Js jau nebeplaukiate, o rytingai engiate savo keliu. Jeigu i pirmo bandymo nepajusite, kad radote reikiam rezultat, paprasiausiai elkits taip, tarsi elkits taip, tarsi jau turtumt rezultat, net jeigu tai tik dalis rezultato. Tai sustiprins js sprendimo orientyr, kuris jus ves toliau. Ibandykite kiekvien rezultat, nenuvertindama jo i anksto ir neturdama per dideli vili. Danai skm ateina ne i karto, o po truput. Turkite kantrybs ir eikite ingsnis po ingsnio. Net jei nesijausite tikra ir nebus aiku mo, -j s juk inote, kad einate teisingu keliu ir kad btent tai 218

ir yra krybikumas. Smoningai rizikuokite padaryti klaid, tai irgi kelio dalis. Labai svarbu suvokti ikilusias abejones ir svarstymus, o kartu reikia stengti palikti jas nuoalyje. UGNIS. sivaizduokite, ugnis, js vidin ugnis sustiprina jus ir padeda neiklysti. Ji maitina js pasiryim, js vei kim. Js j jauiate, regite, matote liepsn savyje, girdite tyl plekjim. Ugnis kaip alkis. Yra tam tikra nepasitenkinimo proiais ris, kuri neleidia mgautis soiu pasitenkinimu savimi ir tenkintis tik rutina. is nepasitenkinimas, kuris duoda postm krybikumui, kyla i netvirtos, nervingos pusiausvyros tarp nuobodulio ir pervargimo. Tai sukuria rei kaling tamp, suinteresuotum, gebjim visikai pasinerti. Be abejo, yra ir daug trinties. Kaip pavyks palaikyti reikaling savo liepsn tiek, kad ji per pat polk neugest, neiblst ir reikiamai pasitarnaut? sivaizduokite, su kiekvienu kv pimu js gyvenimo ugnis yra maitinama. Ji dega ramiai ir tolygiai. ildo nenudegindama, vieia neapakindama. ORAS. sivaizduokite, kad oras lyg lengvas brizas arba kaip audra padeda jums atsikvpti ir galvoti apie k kita, atsi traukti per atstum ir sukurti tarpin, laisv erdv. Vjas at nea nauj pasikeitim ir polk, bet vjas atnea ir informa cij, j atskleidia. Perduokite vjui savo mint ar trokim, o jis tas sklas nu sine. Tik taip idja gali tarpti, o noras isipildyti. Kad idyg t, skla turi kristi vaising dirv. Idja turi sulaukti atgar sio, kad siknyt. sivaizduokite, js idja sulaukia skms ir tampa visuotiniu griu. Tik taip idja turi ans gyventi. 219

Taiau kas jums? Ar jauiats pakankamai laisva neprisiri ti? Gal jus gsdina poveikio, kur suklte pasaulyje, mastas? Gal kaip tik ioje vietoje nortumt atsitraukti ir atsisakyti savo skms? Bet krybikas procesas yra ne tik kurti, bran dinti idjas, bet ir paleisti jas pasaul. ERDV. sivaizduokite labai konkreiai tai, k abstrakioje plotmje jau seniai inote, paklauskite savs, ar bt kas nors iame pasaulyje, jei nebt erdvs, kurioje viskas egzistuo ja. Yra ir dar daugiau, kas egzistuoja. Dar egzistuoja tarpin erdv. Dabar susitelkite j. Js inote: js gyvenime yra visi svarbs dalykai. Bet susitelkdama tarpin erdv tarp dalyk, tarp visko, kas jums svarbu, staiga pajuntate erdv, kuri yra kakas ir jauiama kaip niekas. Bti ir Niekas sudaro vienov. sismonindama bsen tarp Niekas ir Bti, steng site priimti tutum, kuri neivengiamai nusistovi ubaigus krybik, produktyv proces. Tutumos pajautimas yra esminis potyris, eiti per tutumos fazes ne tik normalu, bet ir sveika, nes tai atitinka vidines ssajas. Po aktyvumo ir pro duktyvumo fazs, po viso darymo ir veikimo procesas perei na Bti ir Leisti. I ios dvasins ramybs bsenos lengva vl leistis svajones ir i naujo atsiduoti idj tkmei.

Js charizmos mandala
Mandala sanskrito kalba reikia rat, tai simbolin diagrama. Ji simbolizuoja kosmines jgas, kurios veikia visatoje ir daro tak ms realybei. Mandala vaizduoja ploktum, kuri kaip 220

forma gali tarnauti ritualams ir/arba bti meditacijos turiniu. Ji naudojama hinduizmo ir budizmo tantroms. Mandala yra vairov ir vienov vienu metu. I pirmins pasaulio si" (gharba-dhatu) vienovs gimsta reikini vairialypikumas. ioje vairovje galima atpainti pirmin vienov, jeigu prie to susitelksime. is painimo (vajra-dhatu) kelias enklinamas aibo enklu, nes valga ateina taip stai ga ir stipriai lyg aibas. Pasmons psichologas Jungas liepdavo savo pacientams paiyti ratus ir atpaindavo mandalos principe esybs porei k bei gebjim organizuotis ir integruotis. Mandalos prati muose esyb nubria savo paios ir mikrokosmo, kuriame ji realizuojasi, reprezentacij. Rato viduje atsiranda dalys, seg mentai, i pradi tuti, bet pamau prisipildantys turinio, t. y. reikms. Galbt tas turinys sismoninamas tik pade dant j jam skirt viet - tai sielos kratovaizdio, psichins geografijos tyrinjimas grafinmis spontaniko pieimo prie monmis.

Nubrkite apskritim ir dviem striomis linijomis, susiker taniomis rato viduryje, padalykite j keturias dalis. Gausite virutin ir apatin, kair ir dein ketvirt. iai specifinei u duoiai galioja toks modelis: Apatinis ketvirtis - js kilm, vaikyst, jga ir gabumai, prisiriimai ir emocijos. Virutinis ketvirtis - js tikslai, pasiekimai, jums keliami reikalavimai, ikiai, udaviniai, pareigos. 221

 Kairysis ketvirtis - tai js pati, js knas, js nuostatos gyvenime, pasmon, svajons, mza, motyvai, pomgiai, simpatijos, aistros. Tai ta sritis, kurioje esate pati su savimi. Deinysis ketvirtis - tai js ryiai, kuriuos umezgate su tu, su kitu, palaikote, rpinats. Tai partnerysts, eimos, meils sritis, sritis, kurioje ieinate i savs ir savo rib, u megzdama ryius ir paindama save tarp kit. Paprastais enklais upildykite iuos ketvirius, kaip, js manymu, jie turt bti upildyti. enklai gali bti realisti ki paveikslai arba simboliai, odiai irgi gali bti kaip enklai ar simboliai. Galbt ubrkniuotas ketvirtis reik, koks jis jums svarbus, tuios vietos reik atvir sprendim. Klaustu kai enklins neinom srit. Galbt jau piedama js intuityviai painsite, k apie jus sako i mandala ir k ji nort atkreipti js dmes. Gal bt taps aiku, ar js pusiausvira, ar ne. Nepalikite nebaig tos pieti mandalos, piekite j taip, kaip ji iuo metu atitinka js gyvenim. Kiekvien kart bus vis nauja mandala - js visada galite naujai organizuotis.

Mandala ir judesio meditacija

Jeigu norite vis daniau kasdienybje igirsti savo intuicij, pajusti krybikum ir ivystyti charizm, galite atlikti pratim. Raskite judes, kuris geriausiai atitikt bsen ir faz PRIIMTI. aiskite su iuo judesiu ir irykinkite mostus ir 222

gestus, sustiprinanius jums bsenos, fazs, kuri dabar patekote, pojt, atlikdama juos ir dl j vis valiau jaus damasi. Pasirinkite vien judes, kuris jums labiausiai sim bolizuos gyvybingum patiriant i PRIMIMO bsen ir faz. tvirtinkite judes toje vietoje, kurioje j aikiausiai pajutote. sivaizduokite, kaip per simbolin judes randate infor macij, kuri jau buvote radusi. Sukurkite savotik ritual - susiekite judes su reikme, kuri bus ireikta simbolikai. Kokia mitin btyb priklauso PRIMIMO bsenai ir fazei? Kai btybs pavidalas tapo atpastamas ir gavo savo i raikos form, pasiduokite savaime vykstaniam perjimui, keisdama judes raskite sau nauj keli. Vidinis emlapis yra js didjanio judrumo iraika. Js atsekate pdsakais, kuriuos pati ir palikote. Raskite judes, geriausiai atitinkanti bsen ir faz PA LEISTI (NEPRISIRITI). aiskite su iuo judesiu, sustiprin dama tuos gestus ir mostus, kurie padeda pajusti js dabar tin bsen ir faz. Js jauiats vis gyvesn. Raskite judes, kuris geriausiai simbolizuoja gyvybingu m, patiriant i PALEISTI bsen ir faz. tvirtinkite sim bolin judes toje vietoje, kurioje t akimirk atsidrte. sivaizduokite, kaip per simbolin judes atsekate informa cijas, kurias jau pavyko rasti. Sukurkite savotik ritualsusiekite judes su ta reikme, kuri jis ir simbolizuos. Kokia mitin figra siejasi su ia PALEISTI bsena ir faze? Kai jau galsite atpainti irykjusi to pavidalo form, eikite toliau, perjimas vyksta savaime. 223

Dabar raskite judes, geriausiai atitinkant bsen ir faz LEISTI BTI. Zaiskite iuo judesiu, sustiprinkite tuos gestus ir mostus, kurie geriausiai padeda pajusti bsen ir faz, kuri dabar patekote, vis labiau sijausdama. Raskite judes, geriausiai simbolizuojant LEISTI BTI bsenos ir fazs dinamikum. tvirtinkite simbolin judes toje vietoje, kur t akimirk atsidrte. sivaizduokite, kad iuo simboliniu judesiu aptikote infor macij, kuri jau buvote radusi. Sukurkite savotik ritual - susiekite judes su reikme, kuri tas judesys simbolizuoja. Kokia mistin figra siejasi su LEISTI BTI bsena ir faze? Vis greitesniu tempu eikite per tas vietas, kuriose viso pro ceso metu jau buvote, tad vis lengviau galite prieiti prie ten sukauptos informacijos ten sukauptos. Savo knu pajuntate, kokie paprasti ir greiti gali bti perjimai, apie kuriuos anks iau net neinojote, kad jie yra, kuriuos tik dabar atrandate, keisdama savo judesius ir padt, ir viskas vyksta tarsi savai me. Dabar sustokite pasiekusi bsen LEISTI BTI, kad ga ltumt susitelkti. sivaizduokite: ia yra ramybs vieta, ia svorio centras, kur susirenka visi potyriai kaip informacija, ir js inote, kad tas inojimas, kur patyrte savo knu, jums lengvai prieinamas ir visada yra js inioje.

Charizmos balsai ir pavidalai

Eikite t viet, kur painote esm LEISTI BTI. sivaizduokite, kad ten sukaupta visa informacija, kuri ju 224

m yse sukl ie procesai ir js intuicija, taip pat informacija, kuri sukaupte bsenomis PRIIMTI ir PALEISTI: pozomis, elgsena, judesiais, mostais, gestais ir prasminiais veiksmais. Visas ias naujas patirtis, nauj informacij panardinkite gilyn, perduokite savo pasmonei, kad nebereikt daugiau smoningai galvoti, kada galsite jas vl panaudoti ir keisti.

Integruokite nauj informacij pasitelkusi mandal

Po viso to, k suinojote i pratim ioje knygoje, po vis atradim, kurie atvr jums naujas dimensijas, po vis pro ces, tapusi jums realiais ir atskleidusi jumyse slypini dinamik, bt gerai nupaiyti mandal, kurioje integruosis visa, k patyrte nauja. Nubrkite rat ir striomis susikertaniomis linijomis pa dalykite j keturias dalis. Tursite virutin ir apatin, kair ir dein ketvirt. iai specifinei uduoiai galioja tokia tvarka: Apatinis ketvirtis - jgos altinis, i kurio semiats, stiprin dama savo charizm. Virutinis ketvirtis - aukiausias moto ir motyvas, skati nantis js siek nuolat dirbti su savo charizma. Kairysis ketvirtis - kno pojtis, susijs su js charizmos bsena. Js organizmo inojimas ir imintis, kurie jus veda. Deinysis ketvirtis - js sveikavimo laukas, ryiai ir kin tantys kontaktai, kuriuose gyvenate ir kurie supa jus kaip jgos laukai. Tai js charizmos takos sritys. 225

Dabar atskiras dalis piekite ne paprastus enklus, o sim bolius. Ritualinis pieim o veiksmas nulems pasikeitim: js situacija pakis pagal tai, kaip tie simboliai bus nupieti js mandaloje. Simboliai yra pripildyti informacijos, kuri jums suteikia jgos, yra patikimi ir tarnauja jums kaip kelrodis orientyras. Neskubkite, raskite tinkamus simbolius ir nu piekite juos rato dalyse. Jeigu rasite sau tinkamesn simbol, galite sen pakeisti nauju - juk inote: mandala yra kas kart vis nauja - js galite bet kada organizuoti save naujai.

Kurstykite vidin ugn - perjimo ritualai

Charizma yra ugnis, vidin ugnis, kuri vyti. Senovs krik ioni charizm knijo ventoji Dvasia, pasirodiusi lieps nos pavidalu. i dvasinga ugnis apima visus charizmatikus, kai per juos kalba ar veikia ventoji Dvasia. Kinikoje penki element tradicijoje (ia elementai yra daugiau fazs ir per keitimo pakopos vystym osi dinamikoje ir maiau elementai ms suprantama prasme) ugnies element atitinka dvasia (shen). Yra toks posakis: Tegul tavyje negsta ugnis ir bsi aminai jaunas". Tai Dvasios ugnis mog laiko jaun. Ugnies element atitinkantis met laikas yra pavasaris, kai viskas ydi. Charizma - tai ydjimas, ventika, diugi savi raika. Charizma yra praydusios, brandios asmenybs spin duliavimas. Gamtoje ydjimo faz ateina savaime. Taiau ms moderniame gyvenime daugelis moni, atrodo, nieka da nepraysta. Moterys, kurios atstm natral vaisingumo ir motinysts keli ar turi neigiam io kelio patyrim arba dl 226

biologini prieasi negaljo eiti tuo keliu, danai neleidia sau patirti to, k gamta dav kiekvienai gyvai btybei, - suy djimo fazs. Prie j priskiriamas ir perdegimo sindromas, kai daugelis psichosocialin darb dirbani moter tarsi itirpsta jame. Tokios profesijos sugadina vidin sielos turin, jeigu mo teris ilg laik patiria tamp, aukojasi dl kit. Vidin ugnis, kuri galbt i pradi maitino idealizm ir susiavjim profe sija, ilgainiui iblsta. Ritualas Kurstyti vidin ugn skirtas ypa toms moterims, kurios pateko toki situacij. Pradkite kelion per met laikus, met laikai ia kaip vairi jausm ir smons bsen metafora. Vasaros pradia skatina ydjim, ir kai sivaizduosite, kaip is fenomenas vyksta ir kokia jo funkcija gamtoje, galbt jums bus aiku, ko reikia ir jums, kad praystumt. I pradi buvo perjimas i iemos pavasar. Kad galt praysti, augalas pirmiausia turjo ileisti atal ir per dirv iauginti daig, suformuoti lapus. Bet kad galt ileisti daig, reikjo grdo, mieganio emje, kol ateis laikas sudygti. Todl jau ruden vaisius tur jo atsiskirti nuo augalo ir nukristi derling dirv. Tam vlgi reikjo sunokusio vaisiaus, nes ne kiekvienas iedas yra ap vaisinamas ir gali sulaukti brandos. Jei stebsite met laikus ir stadijas, kurias pereina gamta, simboli lygmeniu suprasi te, k tai gali reikti jums. Kur ir kada js nepraydote, nebu vote apvaisinta, nenukritote derling dirv, neperiemojote kaip grdas ir nesudygote? ie klausimai pads jums rasti deficitines bsenas. i ritual, vadinam perjimo ritualais, udavinys yra ilyginti tuos trkumus ir vl ijudinti vysty mosi procesus. Trkumai gali bti kompensuojami itekliais. Tuos iteklius js galite rasti savyje - tai vaizdiniai ir lydin 227

ios pagrindins mintys. Perjimo ritualai gali bti atliekami kaip vizualizacija ir vidins kelions. Vienas toks ritualas atliekamas tokiais ingsniais: itekli atradimas ir panaudojimas itekli painimas ir tvirtinimas visais pojiais visapusikas iteklini bsen painimas itekli integracija ir trkum kompensavimas itekliai gyvenimo aplinkybi kontekste itekliai savo biografijos kontekste penki elementai kaip sistemos dalis penki elementai kaip proceso fazs

Ritualas itekli ratas atliekamas nubriant rat, pripildant j itekli. Tada reikia ikilmingai engti uburt rat. Itekliai dabar tampa visa informacija - jie patirti smonin gai ar pasmoningai, fizikai ar sivaizduoti kaip dvasin koncepcija, kaip sava ar perimta i kit, susijusi su konteks tu ar be konteksto, priimta ir apdorota. Mokomasi priimant informacij. i organizmas apdoroja ir suvirkina" - tai, kas naudinga, yra vertinama, kas nenaudinga - vl imeta ma. Taip itekliai kaupiami ir tvirtinami sistemoje. (Sistema gali bti mano asmenyb, bet taip pat ir eima, grup, kul tra ar visuomen, kurioje gyvenu.) Taigi a parengiu viet, parengiu kauptin informacij, uraau j, pvz., lapelyje, ir padedu rat. Dabar vyksta tvirtinimo procesas: susisiekiu su informacija, kuri noriu tvirtinti savyje. A engiu rat ir atsistoju ant lapelio. inoma, vien ito veiksmo nepakanka atlikti prasmingam ritualui. A turiu sivaizduoti t reikm, kuri is ritualas turi man turti. Niekas negali ito padaryti u mane. A turiu bti tam pasiruousi ir pasiryusi. 228

Perjimo ritualai ir charizma mano patirtis

Kad suinotume, kas kokioje situacijoje tinka, pasinaudoki me penki element mokymu kaip fazi modeliu. Faz kei ia faz kaip met laikai vienas kit. Taiau tai, kas gamtoje vyksta savaime, mums, monms, sukelia augimo skausm, kurio mielai ivengtume. Btini perjimai gali bti atliekami ir imokstami kaip ritualai. Man buvo svarbu rasti ritual, ku ris nekantr ir audring pavasario gyvybingum, kai viskas verte veriasi pakilti (elementas medis), perveda ydji mo faz (elementas ugnis), kad tapiau vaisinga, subrendusi (elementas em), uuot prislgta rezignacijos ir nusivylimo (negatyviai patirtas elementas metalas) imiau ir nusksiau (elementas vanduo). Norjau sukurti vidins ugnies rat ir rato viduryje susijungti su savo paios elementu ugnimi. La pelyje uraiau, k man turi reikti ugnis. Kai kurios reikms atjo savaime, kitas pamiau i kin mokymo. Ugnis pirmiausia tra odis. Jis gali sukelti vairi asocia cij ir gali bti skirtingai aikinamas. A pirmiausia pajutau ilum pilvo srityje. Buvo malonu, suaktyvjo virkinimas, pagreitjo mediag apykaita. Prie to prisidjo jausmas, kad vl turiu ry su pasauliu, keiiuosi informacija su kitais m o nmis, kuriuos sutinku. Staiga jie m mane dominti, pajutau deginant" interes. Tai sumaino mano perdegimo" sin drom ar net visai j panaikino. inojau, kad ugnies elementas kin mstyme siejamas su irdimi. Savo vaizduotje maiau degani ird, man pas tam i krikionikos ikonografijos ir sufizmo. Mano susi kurtas paveikslas sukl man ir kit jausm. Prisiminiau pir 229

m osios meils, deginanio potraukio patirt. Dabar pajutau tai savo irdimi, kurios plakim taip aikiai suvokiau, lyg ji tik dabar bt pradjusi plakti. A umezgiau ry su savo irdimi, kuri plak man. Kam plaka mano irdis? Klausiau sa vs: kas man gyvenime svarbu? ie klausimai mane ijudino. Pasakysiu udjusi rank ant irdies - svarbiausia gyvenime man buvo meils patyrimai, bet ne tie, pasiaukojanios meils artimui, o knikos meils. Ir ne mintis mane udega, o kniko potraukio, ilgesio, geis mo igyvenimas. Mane guodia inojimas, kad ir daugelyje mistini mo kykl btent knikos meils patyrimas sudaro t pamat, ant kurio statomas mistinis susitikimas su Dievu. Tai ne kon cepcija, kuri daniausiai ir labiausiai tikina, o juslinis repre zentuoto sivaizdavimo upildymas. A galvojau meils ugnis ir maiau spinduliuojanias akis, liepsnojant vilgsn. Sakykime, a esu ta asmenyb, kuri taip velgia, sakykime, tas akis ir t vilgsn kaip savo atvaizd matau veidrodyje - ar tai a patyriau t susijaudinim, kuris taip udega akis ir vilgsn? Susijaudinimas atsispindjo ne tik akyse ir buvo sukeltas ne tik to, k maiau. Tam tikras kalbjimo bdas laikomas erotiku. A girdjau erotikus balsus, ir vienas i t bals buvo mano balsas. Kai kurie mu zikos kriniai mane irgi jaudino erotikai. Jie mane suadin davo, sukeldavo tamp. Viskas manyje buvo nukreipta tai, kad pati tapiau ug nimi. Susijaudinimas manyje virto judesiu, impulsai nedav ramybs, knas signalizavo: liepsna udegta, ugnis apima visk, kas jai prieinama, pleiasi, pleka, eina, plinta per kratus... 230

Staiga pajutau kit jausm. A isipliau, perengiau ligsiolines ribas, man atsivr nenujauiamos erdvs. Mano san tykis su erdve pasikeit - a j jau. Mano santykis su laiku pasikeit a gyvenau juo ir buvau jame. Burnoje atsirado skonis, ore kvapas. Buvo nemanoma j apibdinti, bet a galvojau apie tas situacijas, kada jauiau t skon, uodiau t kvap ir kada buvau usidegusi. Uraiusi vairias ugnies informacijas" lapeliuose ir pa djusi juos magik rat, engiau j ir pati. Arba sdausi ant kds, pavadinusi j ugnies kde ir imirkiusi" j infor macijoje. Dabar mano ritualas tebuvo susitelkti ir prisiminti venti k iraik, krybos virn, kai teliko savo krin parodyti kitiems ir leisti jiems bti dalyviais. Branda manoma tik per rezonans, kur gyvybingumo paveiktas veiksmas ir dary mas sukelia kituose ir kaip atgars grina atgal. N uo to dar labiau subrsta ir krinys, ir asmenyb, ji realizuojasi savo krinyje. Integracija (elementas em) vyksta ne tik savo esy bs psichinje erdvje, bet apima ir vis aplink, kurioje m o gus gyvena ir veikia. iuos svarbius perjimo ritualus (taip vadinami ritualai, pa dedantys pereiti i vienos gyvenimo fazs kit) atlieku apei dama ratu, kuriame yra visi elementai kaip fazs. Kur perjimas stringa, reikia padirbti. Kiekviena moteris gali susikurti savo perjimo ritualus ir pritaikyti juos kasdie niame gyvenime.

Hoffman, Ho-73 Charizmos treniruot moterims / Kay Hoffman. - Vilnius: Alma littera, 2006. - 232 p. ISBN 9955-24-200-0 Tai knyga apie charizmatik spinduliavim, kuris yra ne tik Dievo dovana, bet ir ilavinama savyb. ia pateikti pratimai ir ritualai pads moterims rasti savo stipri sias puses, mokys su diaugsmu jomis naudotis ir ilikti savimi.

UDK 159.92-055

Kay Hoffman CHARIZMOS TRENIRUOT MOTERIMS

Redaktor Birut Januauskait Virelio dailinink Judita idinien Maketavo Zita Pikturnien
Ileido leidykla Alma littera", A. Juozapaviiaus g. 6/2, 09310 Vilnius Interneto svetain: http://w ww .alm alittera.lt Spaud AB spaustuv Spindulys", G edim ino g. 10,44318 Kaunas Interneto svetain: http://www.spindulys.lt

Charizmatikas mogus palieia kitus mones paiose j gelmse: j pasmoningus lkesius, viltis ir baimes. Charizmatikas spinduliavimas yra ne tik Dievo dovana, bet ir ilavinama savyb. ioje knygoje pateikti pratimai ir ritualai pads moterims rasti savo stiprisias puses, mokys su diaugsmu jomis naudotis ir ilikti savimi. Kay Hoffman daug met veda charizmos treniruotes moterims.

Tapkite Alma littera" knyg klubo nariu! Nemokamas knyg katalogas kiekvien ketvirt Naujausios ir populiariausios knygos Ypatingi pasilymai Knyg pristatymas j namus, darboviet ar pato skyri Informacijos teiraukits nemokamu tel. 8 800 200 22 www.knyguklubas.lt