Está en la página 1de 21

DAINININKO KVPAVIMAS (I)

I. anga II. Kvpavimo aparato sandara III. Kvpavimo procesas 1. kvpimas 2. Ikvpimas 3. Diafragmos problematika IV. Kvpavimo proceso ypatumai 1. Skirtumas tarp dainininko ir ne dainininko kvpavimo 2. kvpimo proceso ypatumai 3. Ikvpimas, kvpavimo bdai

01

Dainavimo mokykla tai kvpavimo mokykla. (Francesco Lamperti)

Viktor Fuchs, XX a. pirmosios puss vokiei baritonas, garsaus Richardo Wagnerio oper atlikjo, tenoro Lauritz Melchior pedagogas:

02

kvpavimas vienas i trij balso angel sarg (kvpavimas, galvinis rezonavimas, legato dainavimas)
Ernst Haefliger, XX a. vidurio vokiei tenoras, vokalo pedagogas:

kvpavimas - balso gyvybs altinis. Be kvpavimo kontrols dainininkas negalt ilgiau palaikyti garso, dainuoti piano, be tampos dainuoti auktas natas, frazuoti ir daryti dramatinius akcentus.

Jelena Pekerskaja, Valstybins Gnesin vardo muzikos mokyklos Maskvoje (Rusija) pedagog:

03

Kvpavimas tai lyg dainavimo pamatai, t. y. pagrindas

Viktor Jemeljanov: Kvpavimo teorija ir praktika

fetiizuoti. Organizmas yra vientisas ir kiekvienas garso igavimo veiksmas atsispindi kvpavimo organ darbe. Bet toli grau ne visada kvpavimas yra pagrindin grandis technologinje dainavimo proceso grandinje. Netgi atvirkiai: teisingas gerkl, rezonavimo ertmi darbas leidia pajusti dainavime naudojam kvpavim. Kvpavimo dainuojant negalima imokti. J galima tik imokti jausti.

04

05

06

J.Pekerskaja: M.E.Donec-Tesseir dainininko ikvpimo proces lygino su fontano srove, kuri pastovaus vandens spaudimo dka gali savo viruje ilaikyti lengv kamuoliuk. Kamuoliukas nenukrenta, vis laik palaikomas vandens srovs. Taip ir garsas niekada neturi nukristi, jeigu j palaiko nenutrkstanti kvpavimo srov. Tuo atveju, jeigu fraz labai ilga, js spustelite apatinius pilvo raumenis, to dka balso aparatui patiekiamas oro likutis ir js galite ramiai ubaigti fraz.

07

Diafragmos veikimo schema

08

Pratimas, rodantis, kad diafragmos tiesiogiai valdyti nemanoma

09

Atsiremkite nugara sien. Pdos nuo sienos atitrauktos per 20 cm. Dabar atsistokite tiesiai, nesulenkdami nugaros ir neatsistumdami rankomis. Stebkite, kokie raumenys dirba. Daniausiai tai bna virutiniai pilvo, krtins, on, bei nugaros raumenys. Dabar stovkite patogiai ir pabandykite nekvpdami tempti btent tuos raumenis, kuriuos panaudojote isitiesimui. Tai jums pavyks. Dabar sivaizduokite diafragm, kuri, kaip apversta gumin lkt, guli po js plauiais. Pabandykite nekvpuodami pajudinti diafragm emyn ar auktyn. Js sitikinsite, kad judinate kitus raumenis, bet ne diafragm. Tai rodymas, kad diafragma negali bti smoningai valdoma. Kvpuojant ji gali tik automatikai pakilti ar nusileisti.
(pagal M.Knobel ir B.Steinert)

10

Viktor Fuchs apie tris dainininko kvpavimo fazes

kvpim, oro sulaikym, ikvpim:


kvpimas dainuojant turi bti kontroliuojamas, kad joks garsas, jokia fraz neprasidt, prie tai akimirkai nesulaikius oro. Kitaip sakant neprasidt be pasiruoimo. Balso klosts daug maiau vargsta, kai dainuojama ne tuoj pat po kvpimo. Kiekvienas garsas po tokios pauzs tampa kur kas stipresniu ir utikrintesniu. proces galima palyginti su kamuolio metimu krep. Juk prie metant kamuol nusitaikoma.

11

12

Francesco Lamperti:

Ankstyvajame balso lavinimo etape dainininkas turi mokytis labiau protu, o ne balsu, nes j nuvarginus jau jokiomis priemonmis negrinsi geros bkls.

kvpti per daug oro taip pat kenksminga, kaip ir per maai. V.Fuchs pateikia tok palyginim:

13

Vynas i kupino butelio bga kur kas sunkiau nei i butelio, kuriame dar lik iek tiek vietos. Jeigu kvepiama per daug oro, pakyla peiai ir juntamas spaudimas kaklo raumenyse. Garsas bna suspaustas ir atsiranda bereikalinga, netgi pavojinga tampa. Juk kaln upelis ieikvoja daug jgos, nes turi aplenkti klitis, t.y. akmenis, rstus ir t.t. Vanduo, tekantis ibetonuotu kanalu turi kur kas didesn gali. Upelio jg galima padidinti ibetonavus vag. Pilvo raumenimis kontroliuojam kvpavimo stulp galima sustiprinti, stebint, kad dalis oro nebt ieikvojama kaklo raumen spaudimo veikimui.

J.Pekerskaja kvpimo lavinimui pateikia tokias rekomendacijas: Pradedantiesiems geriausi kvpti kartu per burn ir per nos, arba per nos, esant atvirai burnai. Tai padeda geriau atverti gerklas. Staigiai ir giliai kvpti udara burna nemanoma. Be to, toks kvpavimo bdas maiau triukmingas. Pauzi metu, kiek tai manoma, reikia kvpuoti per nos, kad gleivin, kuri kvpuojant per burn dista, galt susidrkinti. kvpti reikia pilnai (apatiniai onkauliai, diafragma), bet nepersistengti ir nekvpti per daug. Per didelis kvptas oro kiekis gali takoti kno siverim. Visi procesai turi vykti natraliai, be joki pertempim.

14

15

Teoretikai skirsto kvpavim tris ris: raktikaulin, krtinin bei diafragmin (kitaip dar vadinam krtininiu onkauliniu, pilviniu).
Raktikaulinis kvpavimas labai pavirutinikas. Kvpuojant tokiu bdu mogui pakyla peiai, irykja raktikauliai (tai iorinis tokio kvpavimo poymis), o oras patenka tik virutines plaui dalis, n kiek neiplsdamas krtins lstos. Toks kvpavimas netinkamas dainavimui. Dainuojantysis turi taip kvpti, kad krtins lsta isiplst usipildydama oru, o peiai ilikt rams, nugara tiesi.

DAINININKO KNO JUDJIMAS KVPUOJANT

16

Itisin linija ikvpimo stadija


Punktyrin linija kvpimo stadija a krtins judesiai, b diafragmos judesiai, c pilvo ir nugaros judesiai

F.Lamperti kvpavimo treniravimui ir fonacinio ikvpimo tolygumo bei ekonomikumo kontrolei rekomenduodavo dainininkui pasistatyti prie burn degani vak. Jeigu liepsna nejuda garso igavimo metu, vadinasi kvpavimas naudojamas visikai teisingai. Analogik priemon naudojo ir inomas rus tenoras Dmitrij Smirnov. Tik vietoj vaks jis naudojo struio plunksn, kuri dainavimo metu laikydavo 20 cm atstumu nuo burnos. ie pavyzdiai rodo, kad optimaliai igaunant gars balso klosi srityje visa oro srovs energija paveriama skambesiu.

17

Pats odis appoggio (i kurio ir kilo terminas atrama) gali bti 18 veriamas kaip atrama, bet tikslesnis jo vertimas palaikymas, parmimas. Vokalins terminologijos svoka appoggiare la voce teisingai veriama ne remti bals, o laikyti, palaikyti bals. Pakankamai tiksliai termin yra isivert angl pedagogai. Jie naudoja termin support. is taip pat reikia param, palaikym. Analogik reikm turi vokiei vartojimas terminas Atemsttze. Jie ko gero vieninteliai naudoja termin neatskirdami jo nuo kvpavimo. Rus vokalinje terminologijoje vartojamas odis opora. V.Jemeljanovas daro prielaid, kad is terminas, ko gero, prigijo dl fonetinio panaumo su ital terminu appoggio. Rus vokalo mokyklos formavimuisi didiul (ir pagrindin) tak turjo ital vokalins mokyklos tradicijos. Lietuvi vokalo pedagogika formavosi takojama rus mokyklos atstov. Tai ir slygojo tiesiogin rusiko termino opora vertim lietuvi kalb. O veriamas is odis vienareikmikai atrama.

Ko gero aikiausiai ir konkreiausiai atram apibdina vokiei austr akustikas Fritz Winckel: Atrama yra tokia bsena, kai kvpimo raumenys atsveria kvpavimo ertmi subliukim. Jos paskirtis yra fonacijai btin subglotin (po balso klostmis esant) slg paversti kritiniu (optimaliu vartojimui) slgiu. Pana teigin formuoja vokiei muzikos teoretikas Thomas Seedorf: Po balso klostmis esanio oro slgio ir balso klosi tempimo jgos ilyginimas slygoja atremt gars . Pabandius apibendrinti visus iuos pastebjimus galima bt teigti, kad atrama yra ne kas kita, kaip smoningai valdomas ikvpimas dainavimo procese. Kitaip tariant tai poklostinio slgio reguliavimas ikvpimo bei kvpimo raumen pagalba.

19

20

V.Fuchs: Gerklas galima palyginti su fabriku, kuriame trauktas ir sulaikytas oras paveriamas skambesiu, kuris vliau, kaip garsas, ieina i burnos. Savaime suprantama, kad fabrikas privalo turti atitinkamus aliavos sandlius. aliava iuo atveju yra oras, o sandliai automatikai oru usipildanios virutins ir priverstinai upildomos apatins plaui sritys. Leiskite mokiniui patogiai ir oriai atsistojus dainuoti lengv mormorando, kol ieis visas oras. Tada liepkite jam nekvepiant ir nepakeliant pei palaukti, kol kvpavimo ertms savaime prisipildys oro. Taip jis pajus kvpavimui naudojamus raumenis: ikvpimo metu ram, vidun einant pilv, siaurjani dubens ir krtins raumen juost, o kvpimo besipleianius tarponkaulinius, pilvo ir klub raumenis. Krtins lsta isipleia emutinje srityje, o prie jos krat prisitvirtinusi diafragma nusileidia, atpalaiduodama usipildani oru emutin plaui dal. Pilvas truput paspaudiamas, krtinkaulis beveik nepastebimai pasikelia. Prieingas kvpavimas, t.y. oro traukimas per pei ir krtins paklim, pripildo oru tik virutin plaui dal. Tai kaupia or prie gerkl ir sutraukia sprando raumenis. Jie turi likti atsipalaidav, kad bt galima igauti skamb gars. Kaip kvepiant, taip ir ikvepiant krtins lsta turi ilikti pakelta.

M.Knobel ir B.Steinert:

21

Kuo geriau mokinys ivystys teising kvpavimo bei laikysenos jausm, tuo labiau jis jaus pei, sprando, rank ir pirt atsipalaidavim. Kvpavimo kontrolei ir pusiausvyrai reikalinga jga koncentruojasi klub bei dubens juostoje. Tam, kad pajusti kvpavimui reikalingus raumenis, galima galvoti apie atsirgim. Tik prieingai nei atsirgstant, kur tampa tuoj pat atsileidia, dainuojant j reikia ilaikyti ir kontroliuoti tolygi oro srov. Dainuojant negalima kvpto oro istumti su smgiu.