1 tema Civilin teis kaip teiss aka Vieoji ir privatin teis skiriasi principais, teismais, taiau is kriterijus nra

absoliutus, priklauso nuo gino pobdio, skiriasi valstybs atsakomybs pobdis. Civilin teis kilo i Senovs Romos, ji buvo taikoma tik pilieiams. Vieosios ir privatins teiss skirstymo kriterijai. Absoliutaus kriterijaus nra, taiau: 1) subjektas yra vienas i svarbesni skirstymo kriterij. Valstyb gali sudaryti ir civilin sutart lygiais pagrindais su kitais civilins teiss subjektais. 2) ne santyki subjektas, bet j turinys lemia teiss skirstym viej ir privai. 3) ilg laik skirstymo kriterijus buvo interes pobdis. Taiau LVAT 2007.01.19 byloje nr. A64 07 suformavo praktik, jog privataus intereso gynimas gali sutapti su vieojo intereso gynimu. Vie interes sudaro dauguma privai interes. Todl ir interes kriterijus negali bti absoliutus. 4) dar buvo naudojamas subordinacijos kriterijus. Vadovautis iimtinai vienu kriterijumi negalima. is teiss skirstymas viej ir privai teis reikmingas tiek doktrinos, tiek praktine prasme. Praktin reikm pasireikia tuo, kad ioms teisms taikomi kitokie principai, altiniai, skiriasi valstybs atsakomyb, teismingumo prasme: vieosios teiss atsakomyb tik deliktin, o privaios teiss atsakomyb deliktin arba sutartin. Civilins teiss samprata. Civilin teis gali bti suprantama subjektine ir objektine prasme: 1) Subjektine prasme, civilin teis tai teiss aka, kurios normos reguliuoja savarankik ir vienas kitam nepavaldi asmen turtinius, asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais ir kai kuriuos asmeninius neturtinius, nesusijusius su turtiniais teisinius santykius. 2) Objektine prasme civilin teis tai teiss norm sistema, skirta teisikai sureguliuoti vienas kitam nepavaldi asmen turtinius santykius, kuri objektas turi tiksliai ireikt arba nustatom vert, taip su turtiniais susijusius ir nesusijusius asmeninius neturtinius santykius siekiant sukurti privaia nuosavybe pagrst visuomens ekonomin baz, kuri sudaryt slygas geriau patenkinti fizini bei juridini asmen dvasinius ir materialinius poreikius. Teiss ak atribojimas: 1) Dalykas (objektas). Civilin teis reguliuoja visuomeninius santykius. Tai santykiai ne su daiktu, o su kitu asmeniu santykyje su tuo daiktu. Teisinio reguliavimo dalykas nustatomas kai tam tikri santykiai yra iskiriami i aplinkos. CK neapima vis civilini teisini santyki, nes ia vyrauja dispozityvus reguliavimo metodas. Civilins teiss reguliavimo dalykas yra: a) turtiniai santykiai, kuri objektas yra tam tikra vertyb. ie santykiai dar vadinami prekiniais piniginiais santykiais, net kai kalbama apie dovanojim ar panaudos sutart. turtiniai santykiai susiklosto dl vairi santyki. iems santykiams priklauso: nuosavybs santykiai, santykiai dl nuosavybs perdavimo kitiems asmenims; santykiai dl darb atlikimo ar paslaug tiekimo; alos atlyginimo santykiai. b) asmeniniai neturtiniai santykiai, susij su turtiniais santykiais. Jie turi iorikai ireikt objekt, kuris nra atsikirtas nuo krjo asmenybs. Tai intelektins nuosavybs teisiniai santykiai. gyjamos ne tik turtins, bet ir asmenins neturtins teiss. Turtins teiss gali bti perleidiamos. c) asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusij su turtiniais santykiais. Jie susiklosto dl nemateriali vertybi ir yra neatsiejamai susij su asmeniu. Jais ireikiama subjekto asmenyb. Tai teis vard, privat gyvenim, garbs ir orumo gynim.

Savo prigimtimi eimos santykiai yra teik turtiniai, tiek asmeniniai neturtiniai. eimos santykiai gali bti iskiriami, bet tai nra btina. Ne subjektai lemia santyki priskirim vienai ar kitai teiss akai, o pats santyki pobdis: subjekt pavaldumo ir intereso. Vieosios teiss subjekt veikla ireikta per tam tikrus administracinius aktus. 2) teisinio reguliavimo metodas. Metodai yra vairs: liepimo, leidimo ir pareigojimo. Civiliniai teisiniai santykiai nra vienalyiai, taiau dominuoja leidimo elementas. Civilins teiss reguliavimo metodo bruoai: 1) teisinio santykio dalyvi teisin lygyb. Dalyviai yra teisikai lygs ir nepavalds vieni kitiems. Dalyviai sprendimus turi priimti laisva valia. Nepaneigiama civilin teisin atsakomyb u prisiimtus sipareigojimus, taiau pavaldumas neatsiranda. 2) teisinio santykio dalyvi iniciatyva. Civiliniai teisiniai santykiai turi atsirasti laisva valia. 3) teisinio santykio dalyvi dispozytivumas. Teisinio santykio dalyviai gali nusprsti ar pasinaudoti savo pinigais ar teismis, ar nepasinaudoti . 4) teisinio santykio dalyvi turtin atsakomyb. Asmuo nuostolius patiria turtini santyki sferoje. Skolininkas, kuris negali vykdyti savo sipareigojim, negali atsakyti savo laisve. 5) teisinio santykio dalyvi teisi gynimas iekinio teisena. Asmuo turi teis kreiptis teism, kad bt apginta jo teis. Savigyna leidiama tik statymo nustatyta tvarka. Civilins teiss atribojimas nuo kit teiss ak. Atribojimas nuo darbo teiss . iki XIX a. darbo teisiniai santykiai buvo reglamentuojami kaip civiliniai santykiai. Vliau ie santykiai isiskyr. Darbo teis skiriasi nuo civilins teiss tuo, kad darbo teisje asmuo yra pavaldus darbdavio nustatytai darbo tvarkai, o civilinje teisje asmuo veikia savarankikai. Rangovas darb atlieka savo rizika, darbo teisje darbdavys nustato darbuotojui darbo tvark. Rangovas ino tik i jo reikalaujam rezultat, o ne pai arbo tvark. Praktikoje darbo santykius siekiama tvirtinti kaip civilinius (LVAT praktika dl nelegalaus darbo). Darbo teis liko privatins teiss srityje, nes vyrauja dispozityvus reguliavimo metodas. Atribojimas nuo administracins teiss. Administracin teis gali reglamentuoti turtinius santykius, taiau ia visada bus valdymo elementas. Valdymo elementas gali bti vidinis (vienas departamentas perduoda valdi ministerijai) ir iorinis (su treiaisiais asmenimis). Turtiniai santykiai gali bti tam tikrame poakyje, pvz.: mokesi ir finans teisiniai santykiai. Atribojimai nuo baudiamosios teiss. Su konstitucine teise civilin teis glaudiai susijusi principais. Civilins teiss funkcijos yra 3: 1) apsaugos. Turi bti netrukdoma gyvendinti savo teise ir pareigas. Taip pat apsauga nuo to, kad patys subjektai neperengt jiems nustatyt imperatyv. 2) reguliavimo, kuri skirstoma statin ir dinamin. 3) prevencin Viena i i funkcij gali dominuoti, pvz.: teis negali reguliuoti kada vaikai turi miegoti, taiau teis tvams nustato tam tikrus imperatyvus. Civilins teiss tikslas yra sudaryti maksimalias galimybes gyvendinti civilines teises ir pareigas. Teisinis civilini santyki reguliavimas nuolat pleiasi, pvz.: nuosavybs teis gali bti ribojama siekiant apsaugoti viej interes. 2

2 tema Civilins teiss principai Civilins teiss princip svoka ir reikm. Teiss principu vadinama tam tikra idja, kuri lemia visuomenini santyki reguliavimo krypt. Teiss principai stabilesni u teiss normas. Jie atlieka tokias funkcijas: 1) civilins teiss reglamentavimo. i funkcij reikia vertinti 2 aspektais: a) kaip valstybs politikos dal, t.y. kaip valstyb iri civilinius santykius. b) pasireikia privaiuose santykiuose, pvz.: alys sudaro sutart ir ji nra nustatyta. 2) interpretavimo funkcija pasireikia teiss aikinimo procese. Taikant sistemin aikinimo metod, reikia atsivelgti civilins teiss principus. 3) teiss sprag alinimo. Gali bti taikomi arba bendrieji teiss principai arba analogija. 4) kolizij alinimo. Kai susiduria kelios CK normos, taikoma ta, kuri labiau atitinka teiss princip. Civilinje teisje nra vienintels teiss normos. Doktrinoje yra nuomoni vairov. (mons vadovui taikoma ne darbo, o civilin atsakomyb. Bendrosios norm aikinimo taisykls: 1) Kodeksas yra kodifikuotas teiss aktas ir nustato bendras teiss normas, kurios neskirtos konkreiam kazuistiniam atvejui. 2) Kodekse yra daug vertinamj svok ir kriterij, pvz.: viea tvarka, gera moral, kuri aikinimas ir taikymas gali keistis. 3) Specialij termin buvimas CK ar teiss akte. Jie turi bti suvokiami specialija, o ne bendrine prasme. 4) Aikinant teiss norm btina atsivelgti civilins teiss reguliavimo srit. Civilinje teisje vyrauja liberalumas ir civilini teisini santyki autonomija. Lygiateisikumo principas. Bendras teiss principas. Konstitucinis teiss principas. Jis reikia, kad vienodos situacijos turi bti vertinamos vienodai. KT 2006.03.28 nutarimas, kuris atskleidia precedent reikm. Dabar teismai turi atsivelgti savo ir auktesnij teism sprendimus. Precedento reikm turi tik ratio decidendi. is principas nereikia visikos subjekt lygybs. Yra faktin ir teisin nelygyb. Teisiniai skirtumai visada turi bti objektyviai pateisinami faktiniais skirtumais. Protingumo principas. Visi civilins teiss subjektai pareigoti elgtis siningai ir protingai, pvz.: svoka protinga kaina, protingas asmuo. Yra bonus pater familias vertinimo kriterijus, kuris yra rpestingos eimos galvos kriterijus. Jo esm tokia: kiekvienoje konkreioje situacijoje reikia vertinti ar kiekvienas asmuo tokioje situacijoje elgtsi taip pat. Tam tikriems asmenis keliami specials reikalavimai, pvz.: gydytojui. LAT 2007.10.12 c.b. nr. 3K-7-304 nutartyje pasisakyta, kad alys turi teis protingo dydio netesybas, o jas nustatant svarbu vertinti situacij keliais, o ne vienu aspektu. Siningumo principas. Subjektyviuoju poiriu, tai vidinis asmens supratimas, o objektyviuoju tai santykis su morals normomis. Objektyviuoju aspektu atitinka bonus pater familias kriterij. Tai reikia, kad objektyviai vertinant atsivelgiama tai, k asmuo turjo padaryti, o subjektyviuoju k galjo padaryti (k galjo inoti, taiau nepastebjo ar pan.) visais atvejais reikia vertinti abu kriterijus. LAT 2007.10.16 c.b. nr.: 3K-3-398 nutartis. Situacijos analiz. Vadovautis analizs nuoseklumu. Reikia analizuoti kelet variant, nebtinai vien. Susidrus su konkreia norma, labai svarbu isiaikinti kada ta norma taikoma. Norm reikia skaityti ne paodiui, bet o vertinti pagal situacij. Sisteminis aikinimo principas yra vienas svarbiausi.

Nuosavybs nelieiamumo principas. Turi bti utikrinamos savininko teiss. KT nutarimai: 1993.12.13, 1997.04.08. Teist lkesi ir teisinio apibrtumo. 5 idjos: 1) Pagarba gytoms teisms; 2) Draudimas taikyti statym atgal; 3) Pagrstas tikjimas ir teisti lkesiai; 4) Suprantamos kalbos reikalavimas; 5) Senaties termino taikymas; LAT nutartis 2007.12.18 c.b. Nr. 3K 3 578 Teistas lkestis turi bti konkretus, individualus, protingas. Valstyb nepraranda teiss keisti statymus. Proporcingumo principas. jis kils i ES teiss. Tai vieosios teiss principas ir yra taikomas tik statym leidjui. Jis turi sureguliuoti skirting moni interesus. Taip pat tai kaip protingumo principo iraika: CK numato daug atvej kai subjektas turi daug teisi savigynai. is principas gali pasireikti, pvz.: nustatant servitut. Reikia irti ar taikoma priemon protinga, jei taip tada ji bus ir proporcinga. Sutari laisvs principas. Yra 4 io principo aspektai: 1) kiekvienas turi galimyb sprsti ar sudaryti sandor ar ne. 2) galimyb pasirinkti sutarties al; 3) 4) tai turi bti teista. ie aspektai nra absoliuts, pvz.: vieoji sutartis (negalima atsisakyti teikti paslaugas tam tikram asmeniui dl asmenini dalyk). Sutartys taip pat gali bti privalomos, pvz.: netesybos. Iimtis yra sutartys, kuri turinyje yra imperatyvios teiss normos. LAT nutartis 2006.11.06 c.b. Nr.: 3K P 382 (dl preliminari sutari) (sutarties alys turi elgtis protingai ir siningai nustatydamos sutarties turin. Visas draudimo sutarties slygas nustato draudjas. Jei sutarties nuostata neaiki/ dviprasmika, sutarties rizika turi tekti sutart nustaiusiam asmeniui.) LAT nutartis 2008.01.25 c.b. Nr.: 3K 3 45 (statymas kartais nurodo ribotas galimybes alims susitarti). LAT nutartis 2007.11.05 c.b. Nr.: 3K 3 458. Nesikiimo privaius santykius principas. Konstitucijos 22, 23 str. is principas taikomas tiek FA, tiek JA. Pirmiausiai apima asmens neturtines vertybes. Slygos, kai galimi io principo ribojimai: 1) Ribojimas turi bti nustatytas statymu; 2) btinas visuomens interesams apsaugoti; 3) apsaugoti teiss pripastamas ir saugomas vertybes; 4) Proporcingumo reikalavimas. Pvz.: tvai patys gali pasirinkti vaik aukljimo bdus. Neleistinumo piktnaudiauti teise principas. io principo nesilaikymo pasekms: * Asmens, kuris piktnaudiauja teise, teis gali bti neginama; * Asmuo, kuris piktnaudiauja teise, privalo atlyginti al.

Pvz.: princip galima rasti konkurencinje teisje. Neleistinumo apriboti teiss principas. jis susijs su nesikiimo privaius reikalus principu. Visos teiss yra apribotos, turi savo galiojimo ribas, t.y. egzistuoja santykiai nereguliuojami teiss. Kiekvienos teiss ribas nustato bendrieji teiss principai. LAT nutartis 2007.12.28 c.b. Nr.: 3K 3 588 Civilins teiss teismins gynybos principas. Konstitucijos 30 str. laikinosios apsaugos priemons: * aretuoti skolininko turt; *udrausti kai kuriuos veiksmus. Tam tikrais atvejais io principo gyvendinimas gali bti susijs su ikiteisminio tyrimo esme, gino nagrinjimas arbitrae (tada asmuo jau nebegali antr kart kreiptis teism, nebent tai bt teiss klausimas). Siekiant teisingumo galima nukrypti nuo formali lygiateisikumo principo ar kit teiss norm. 3 tema Civilins teiss altiniai Yra 4 teiss altinio sampratos aspektai. Teiss altinyje formuluojama teiss norma. Teiss altini klasifikacija: * Pirminiai teiss altiniai. Tai bendrieji teiss principai, tarptautin teis, Konstitucija, statymas, paprotys. * Antriniai teiss altiniai. Tai teiss taikymo norm rezultatai. Tai teism praktika ir teiss doktrina. Bendrieji teiss principai: * Principai normos. Tai nuosavybs nelieiamumo, protingumo, siningumo pricipai. * Ivesti i teiss norm principai. Tarptautins konvencijos, pagal santyk su nacionaline teise skirstomos : Monistins. Jos yra tiesiogiai taikomos nacionalinje teisje. Dualistins.

{CK 1.13 str. tvirtintas tarptautins teiss prioritetas}, pvz.: Vienos konvencija dl tarptautini preki pirkimo pardavimo sutari; enevos konvencija dl tarptautini veim. Regionins konvencijos: Europos mogaus teisi ir laisvi apsaugos konvencijoje reikalaujama taikyti pozityvij (valstyb turi imtis veiksm, kad teis bt utikrinta) ir negatyvi (valstyb turi utikrinti, kad veiksmai bt vykdyti ir kad kiti asmenys nepaeidint teisi) apsaug. Dvials sutartys. Reikia vertinti ar tos sutartys nepakeistos daugiaalmis sutartimis. ES teis ir ES teiss aktai. ES nra nei nacionalins, nei tarptautins teiss dalis. Tai savanorika teis, turinti prioritet. ES teis skirstoma : * Pirmin ES teis. Tai Europos Bendrij ir ES steigimo sutartys bei j pakeitimai: a) Romos sutartis (1957 m.) b) Mastrichto sutartis (1992 m.) c) Amsterdamo sutartis (1997 m.) d) Nicos sutartis (2003 m.) 5

taip pat pirminei ES teisei priklauso bendrieji teiss principai. * Antrin ES teis. Tai reglamentai, direktyvos (netiesioginio taikymo aktai, nes juose nustatyti tik principai), taiau dabar jau yra ir tiesiogini direktyv, sprendimai. Pvz.: sutari teisje yra ES direktyvos, reglamentuojanios viej sutari sudarym. Daug direktyv intelektinje teisje ir panaiai. Nacionalin teis. J galima skirstyti : 1) raytin teis: * Konstitucija. tvirtinta tiesioginio jos taikymo galimyb, teism galimyb kreiptis KT, kuris atlieka interpretavimo funkcij. Taip pat galimyb kreiptis LVAT. Konstitucija yra kaip savo teisi gynimo garantas. * statymai, *CK. Jam teikiamas prioritetas palyginti su kitais statymais, nebent paiame kodekse nurodyta kitaip. Jis sudarytas i 6 knyg: bendrosios dalies, asmen, eimos teiss, daiktins teiss, paveldjimo teiss, prievoli teiss. *Kiti statymai. Tai Seimo priimtas teiss aktas. *Postatyminiai teiss aktai. Tai norminiai teiss aktai, dl j iaikinimo galima kreiptis LVAT. Taip pat tai individuals postatyminiai teiss aktai: civilins teiss subjektai savo teises gali ginti tiek bendrosios kompetencijos, tiek specializuotuose teismuose. 2) Paproiai. Tai pirminis teiss altinis. Tai statymuose nenustatyta, visuotinai pripastama elgesio taisykl, atsiradusi tam tikroje civilini teisini santyki srityje, taikoma dl to, kad asmenys j laiko teisinga ir btina ir vadovaujasi ir laikosi ilgai. Paproio kaip elgesio taisykls poymiai: a) Visuotin elgesio taisykl; b) Ilgalaik elgesio taisykl; c) Tstinio pobdio taisykl. Tai reikia, kad asmenys ja vadovaujasi nenutrkstamai. d) i taisykl pripastama kaip teisinga ir visuotinai btina. Pvz.: tarptautinje prekyboje (lex mercatoria) taikomi INCOTERMS taisykls (tarptautini prekybos rm parengtos). Paproiai yra taikomi: *kai tai tiesiogiai nurodo teiss aktas, pvz.: {CK 6.173 str.}. *Kai tai tieisogiai numato ali sudaryta sutartis. *Kai egzistuoja teisinio reglamentavimo spraga. Paproiai gali bti ne tik visiems taikomi, bet ir akiniai, pvz.: galiojantys tik prekyboje ar pan. Dalykin praktika tarp konkrei asmen susiklosiusi praktika. Ji gali bti reikminga aikinant sutart. Teism precedentai. J privalomumas kyla i lygiateisikumo principo. Civilins teiss doktrina. doktrin atsivelgti privalu, nes ji formuoja teiss aikinimo taisykles. Bendrj teiss paproi, geros morals taka civiliniams teisiniams santykiams. {CK 1.81 str.} tai nra tiesiogiai taikomos taisykls. Jie svarbs aikinant vertinamuosius CK tvirtintus kriterijus. Civilini teisi galiojim laike apibria jo sigaliojimo ir galiojimo pasibaigimo laikotarpis. Civilinje teisje tai svarbus, nes naujas CK sigaliojo tik 2001 m. egzistuoja tokie civiliniai teisiniai santykiai, kurie galioja ilg laik ir svarbu nustatyti kada taikyti naujo CK normas. Taigi santykius galima skirstyti : * tie, kurie atsirado ir baigsi iki CK sigaliojimo. * tie, kurie atsirado po CK sigaliojimo; 6

* mirs santykiai. Jie atsirado iki CK ir tsiasi jau po CK sigaliojimo. Toms teisms ir pareigoms, kurios taikomos kodeksui sigaliojus, taikomos dabar galiojanios teiss normos, pvz.: jei nuomininkas paeidia 1995 m. sudaryt nuomos sutart, tai taikomos dabartinio CK normos. CK galioja visoje Lietuvos teritorijoje. Civilins teiss norm galiojimas asmenims. Civilins teiss normos taikomos visiems subjektams vienodai, taiau valstyb gali nustatyti skirting reguliavim skirting kategorij asmenims, pvz.: vartotojas ir verslininkas. Analogijos taikymas {CK 1.8 str.}. statymo analogijos taikymo slygos: 1) nra teiss normos, paproio ar susitarimo, kuris reglamentuot santyk. 2) yra panaius santykius reglamentuojanios teiss normos. 3) santykiai turi bti panas. Pagal analogij negali bti taikomos specialiosios teiss normos, bet nuo j reikia skirti singuliarines teiss normas (jos nustato bendrj norm taisykli iimtis). Teisinis argumentavimas pagal analogij tai reikinys, kai panaioms situacijoms teiss normos taikomos ir aikinamos vienodai. (Mutatis mutandis su reikiamais pakeitimais). 4 tema Civilins teiss raidos pagrindiniai bruoai Iki Lietuvos statut primimo santykius reguliavo daugiausiai paproiai, o po valstybs sukrimo Lietuvos Didiojo kunigaikio aktai: sakymai, privilegijos (pagrindinis altinis 14 15 a., atskiriems luomams ir mietams. 1378 m. Jogailos privilegija bajorams katalikams: pripainta bajor nuosavybs teis em; 1447 m. Kazimiero privilegija: suteik vienodas teises Lietuvos ir Lenkijos bajorams disponuoti eme, Magdeburgo teis.). Lietuvos statut laikotarpis. Tai kompleksinis luominis teiss aktas. III Lietuvos Statutas galiojo iki 1840 m. jiems didel tak turjo romn teis. Civilinei teisei Lietuvoje turjo tarpukario laikotarpis: * X Rusijos imperijos statym svado tomas galiojo didiojoje Lietuvos dalyje. * Unemunje galiojo Pranczijos civilinis kodeksas. * Kuro gubernijos dalyje galiojo Pabaltijo gubernij civilini statym rinkinys. * Klaipdos krate galiojo Vokietijos 1900 m. civilinis kodeksas. * Vilniaus krate galiojo Rusijos imperijos statymo svado X tomas su modifikacijom. ie statymai svarbs, nes danai bna neisprstas klausimas dl ems atkrimo ir svarbu irti tuo laikotarpiu galiojusi teis, t.y. tarybinio laikotarpio (1940 1990 m), iskyrus laikotarp, kai Lietuv buvo okupavusi Vokietija. Naudojamas 1964 m. CK, 1969 m. santuokos ir eimos kodeksas. Po nepriklausomybs atkrimo Lietuva ilg laik neturjo savo CK, todl buvo naudojamas 1964 m. CK. Dabar Lietuvos CK atitinka EB teisei. Europoje jau pasigirsta idj apie viening kodeks. 5 tema 7

Pagrindini pasaulio valstybi civilins teiss sistem bendra charakteristika Dabar pastebimos civilins teiss vienodinimo tendencijos Europoje. Vienodinimas gali bti regioninis ir pasaulinis. Civilins teiss vienodinimo bdai: 1) Konvencij ar tarptautini sutari primimas. 2) Pavyzdini statym primimas; 3) Teiss vienodinimas per teiss taikymo aktus ar doktrin. ie vienodinimo bdai vairiose srityse taikomi skirtingai. Institutai vienodinantys teiss taikym: 1) 2) 3) 4) 5) 6) ST prekybos teiss komisija (UNCITRAL) Romos tarptautins privatins teiss vienodinimo institutas (UNIDROIT) Hagos tarptautins privatins teiss konferencija Tarptautin jr organizacija Tarptautin civilins aviacijos organizacija (ICAO) Tarptautiniai prekybos rmai Paryiuje (ICC)

Yra iniciatyva sukurti Europos CK. Egzistuoja darbo grup, norinti parengti bendr CK. Prie io projekto dirba vairi ali mokslininkai. Lietuvai atstovauja prof. V. Mikelnas. 6 tema Tarptautins privatins teiss bendrieji klausimai Civiliniai santykiai turi tarptautins teiss taikym, pvz.: usienio alies pilietis padaro autovyk. Usienio teiss taikymas gali bti slygotas: * Subjekto i kitos valstybs buvimo; * Objekto i kitos valstybs buvimo; * Tam tikro juridinio fakto, kuris vyko usienio valstybje; * Spendiant asmens teisinio statuso klausim; * ali autonomijos principo egzistavimas; Tarptautinio elemento buvimas gali bti: Subjektas i kitos valstybs ar kitoje valstybje; Objekto buvimas usienyje, pvz.: norimas parduoti turtas, esantis usienyje. Tam tikro juridinio fakto vykimas usienyje. Teisinio statuso nustatymo problema; ali autonomija, kai alys gali susitarti taikyti kitos alies teis. [V. Mikelnas Tarptautins privatins teiss vadas] LAT apvalga 2000.12.21 Vyksta diskusija koki teiss ak laikyti tarptautine privatine. Dominuoja nuomon, kad tarptautin privatin teis yra nacionalins teiss aka. Ji naudojama kolizijoms alinti. Dar yra nuomon, kad tarptautin privatin teis yra bet kurios kitos valstybs teis usienio teiss turinio nustatymas: yra valstybi, kur is klausimas yra laikomas teiss klausimu, t.y. teismas turi pats isiaikinti usienio teis. Kitose alyse usienio teiss taikymas laikomas fakto klausimu, t.y. usienio teiss turinio rodymus teikia alys. Kai kuriose valstybse tai yra mirus klausimas. Lietuva priklauso prie i ali. {CK 8

1.12 str. 1 d.} dl proces teiss norm alys susitarti negali, bet gali susitarti dl teiss turinio. Kai ikyla skubs klausimai, teismas gali taikyti Lietuvos teis. Renvoi (renua). Taikant usienio teis gali bti taip, kad ji nukreipia kitos valstybs teis, o i grina atgal, pvz.: norint nustatyti asmens veiksnum, Pranczijoje tai yra nustatoma pagal pilietyb. Tada nukreipiama renvoi, kuri gali grinti atgal arba nukreipti treiosios alies teis. {CK 1.14 str.}. laikomasi pozicijos, kad nukreipiama kitos valstybs materialin teis. Jei nukreipiama kitos valstybs teis, tai taikoma tos teiss teiss sistema. Kolizins teiss normos sudaro tarptautins teiss turin ir esm. Jos struktra yra neprasta, nes ia iskiriama apimtis (visuomenini santyki nurodymai, kurie nukreipiami usienio valstybs teis) ir ryys (taikoma ta teiss normos dalis, kuri nukreipia t valstyb, kurios teis taikoma). Kolizins teiss normos: *Vienaals; *Dvials (dviej valstybi teiss sistemos taikymas); *Mirios. Taip pat kolizins teiss normos skirstomos : *Bendrsias (bendros taikymo taisykls); *Specialios (tam tikros iimtys). Ivengti usienio valstybs teiss taikymo pasekmi padeda vieosios teiss taikymo ilyga: valstyb gali atsisakyti taikyti usienio alies teis. Vieosios tvarkos ilyga turi bti suprantama pagal tarptautin privatin teis, o ne pagal nacionalin. Tarptautins teiss doktrinoje vieosios tvarkos ilyga yra siauresn, nei tai bt nacionalinje teisje. [LAT apvalga 2000.12.21]. jei pasirinkta kitos valstybs teis prietarauja ms teiss principams, teismai ios teiss netaikys, nelaikys galiojania. Lex personalis principas: asmens civilinis teisinis statusas nustatomas pagal jo nuolatin gyvenamj viet arba pagal lex patria princip, t.y. pagal tos valstybs teis, kurios pilietis jis yra. Lex concursus principas: bankroto bylos nagrinjimo principai nustatomi pagal tos alies teis, kurioje byla yra nagrinjama. Lex loci actus principas: sandoriui taikoma tos valstybs teis, kur jis buvo sudarytas. Lex locus regit actum principas: sandorio formai taikoma tos valstybs teis, kurioje jis buvo sudarytas. Lex causae principas: teisinio santykio elementams ir papildomiems santykiams taikoma pagrindinio santykio teis. 7 tema Civilinio teisinio santykio samprata ir ypatumai Faktinis visuomeninis santykis gyja teisinio santykio form. Dabar main santykiuose ali veiksmai yra btini. Civilinis teisinis santykis tai civilins teiss reguliuojami santykiai, kuri dalyviai turi subjektines teises ir pareigas. Jo bruoai: * Civilinis teisinis santykis visada yra visuomeninis santykis. Nra santyki tarp moni ir daikt. Daiktinje teisje yra tik santykis tarp daikto savininko ir kit asmen. * Faktinis santykis neinyksta, jis lieka. J labai svarbu suprasti teisinio reguliavimo prasme. Efektyviausias teisinis reguliavimas yra tada, kai jis atitinka ilgalaik susiklosiusi faktini santyki praktik, pvz.: pagal sen kodeks nebuvo palkan tarp FA, tada buvo sudaroma skolos suma su jau skaiiuotomis palkanomis.

* Dka teiss norm civilinio teisinio santykio ali turimos teiss ir pareigos gali bti priverstinai gyvendinamos, alis gali ginti savo subjektines teises. Kai CK nra tam tikros normos, tada taikoma analogija. Neturtiniai santykiai ne visi sureguliuoti. Civilini teisini santyki ypatumai: * Jie grindiami subjekt lygiateisikumu ir turtiniu atskirumu. Iimtis yra administraciniai santykiai, kur taikomas pavaldumo elementas. * Kiti ypatumai atskleidiami per subjektus, objektus ir dalyk. Civilini teisini santyki turinys: * Faktinis visuomeninis santykis sureguliuotas teiss norma neinyksta, jo turinys tampa teisiniu turiniu. Doktrinoje vyksta diskusija: ar tai civilini teisini santyki subjekt veiksmai, ar j teiss ir pareigos. Turinio dalimi turt bti ir veiksmai. Labiau pagrsta pozicija: civilin teisin santyk sudaro veiksmai, numatyti teismis ir pareigomis. * Civilini teisini santyki forma yra iorin ir vidin. Vidin form sudaro subjektins teiss ir pareigos. Iorin forma gali bti vairi, pvz.: sutartis, odin forma, veiksm atlikimas, Subjektin teis reikia, kad asmuo gali elgtis tam tikru bdu, o subjektin pareiga kad privalo elgtis tam tikru bdu. Subjektin teis, tai teiss ginamas elgesio bdas. J reikia skirti nuo teiss normos objektyvija prasme supratimo. Subjektin pareiga, tai teiss nulemtas tam tikras privalomas elgesio bdas. Pagal pobd teik subjektins teiss, tiek pareigos gali bti turtins ir neturtins. Subjektins teiss turin sudaro: 1) Galimyb paiam pasirinkti elgesio variant. 2) Galimyb reikalauti i kito atitinkamai elgtis. 3) Galimyb imtis priemoni savo subjektinei teisei ginti. Gali bti taikomas jurisdikcinis ir ne priemons. Subjektins pareigos turin sudaro: 1) Reikalavimas netrukdyti pasirinkusiam tam tikro elgesio variant elgtis jo pasirinktu bdu. 2) Pareiga atlikti tam tikrus veiksmus. 3) Netrukdyti imtis gynimo priemoni ir atstatyti paeist subjektin teis. Civilini teisini santyki rys: 1) Pagal dalyk civilins: * Turtiniai santykiai. Visada galima reikalauti atlyginti al. * Asmeniniai neturtiniai santykiai. Sunku nusprsti alos atlyginimo klausim. 2) Pagal pobd: * Absoliuts civiliniai teisiniai santykiai. pareigotas neapibrtas asmen ratas, o teiss turtojas yra konkretus asmuo. Nra nustatyta konkretaus subjekto, galinio paeisti teis. Daiktins teiss ir i j kylantys santykiai.

10

* Slyginiai civiliniai teisiniai santykiai. pareigotas atitinkamai elgtis yra asmuo ar tam tikra j grup. Konkreiai nurodytas subjektas ar j grup, turini reikalavimo teis. Prievolins teiss ir i j kylantys santykiai.

Civilini teisini santyki pasibaigimo, pasikeitimo ar prasidjimo pagrindai yra juridiniai faktai. Turi bti 3 prielaidos: * Teiss norma turi nustatyti abstrakt santyki model, pvz.: statymas turi numatyti dovanojimo model. * Teisinio subjektikumo reikalavimas. Subjektas turi galti bti tam tikr teisini santyki subjektu, pvz.: usienietis negali bti nuosavybs teiss subjektu Lietuvoje. * Juridinio fakto buvimas, pvz.: turi bti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Poymiai, kurie bdingi juridiniams faktams: * Turi bti realios tikrovs faktai, taigi turti iorin iraik, pvz.: noras nusipirkti daikt nra juridinis faktas, nes tai tik mintis. Juridin valia turi bti ireikta objektyviai. * Fakto buvimas turi bti siejamas su konkreia norma. Juridini fakt klasifikacijos: 1) Pagal sukeliamas teisines pasekmes: * Teis sukuriantys juridiniai faktai. * Teis pakeiiantys juridiniai faktai, pvz.: sutarties pakeitimas. * teis panaikinantys juridiniai faktai, pvz.: turto konfiskavimas. Pvz.: vaikinimo santykiai. vaikinus vaik santykiai tarp jo ir biologini tv pasibaigi, o tarp vaiko ir globj atsiranda. Taip pat tam tikras faktas gali bti teisikai reikmingas nors nra nurodytas statyme, o vardintas sutartyje. 2) Pagal mogaus valios kriterijus: * veiksmai. Tai teik veikimas, tiek neveikimas civilinje teisje. Tai valios aktai atliekami smoningai ir siekiant teisini pasekmi. Asmenys turi bti veiksns. Civilinje teisje daugiausiai juridini fakt yra veiksmai. Jie skirstomi: a) teistus veiksmus: + teisiniai aktai tai juridiniai faktai, kuriais civilini teisini santyki dalyviai tiesiogiai siekia sukurti teisin santyk. Tai sandoriai (juos gali sudaryti ne tik privats subjektai tarpusavyje, bet ir privats ir vieieji asmenys), administraciniai aktai (tai aktai, kuriuos kompetentinga institucija, veikdama savo galios srity sukuria, pakeiia ar panaikina civilines teisines pasekmes. + teisiniai poelgiai tai juridiniai faktai, kuriais nebtinai siekiama sukurti civilinius teisinius santykius, bet dl savo pobdio jie atsiranda, pvz.: muzikos krinio sukrimas. * teisiniai vykiai. Jie skirstomi: 1) Absoliuts teisiniai vykiai. Jie atsiranda, vystosi ir vyksta nepriklausomai nuo mogaus valios, pvz.: natrali mirtis. 2) Santykiniai teisiniai vykiai. Jie atsiranda esant mogaus valiai, bet tolesnis j vystymasis nuo mogaus valios nepriklauso, pvz.: mogaus gimimas. 11

Faktin sudtis ir sudtingas juridinis faktas. Faktin sudtis tai tam tikr santyki atsiradimas, siejamas su keliomis aplinkybmis, pvz.: testamentas su slyga. Sudtinis juridinis faktas tai vienas juridinis faktas, kur sudaro kelios aplinkybs, pvz.: teiss paeidimas. turi bti nustatyta pareiga elgtis tam tikru bdu, alos padarymas, alos atlyginimas. Dl teisins bsenos yra diskutuojama, pvz.: draudimo sutartis: btina sutartis ir draudiminis vykis. Teisins bsenos egzistavim galima pripainti, kai ji nustatyta statymu, pvz.: paveldjime reikalingas ne tik juridinis faktas mirtis, bet ir teisin padtis bti mirusiojo giminaiiu. Visada reikia atidiai vertinti, kuris juridinis faktas vyko anksiau, kokios jo pasekms. Atitinkamai vykusios aplinkybs gali sukelti tam tikras teisines pasekmes. 8 tema Fiziniai asmenys FA kaip civilins teiss subjektai Civilins teiss santykis, kur reguliuoja civilins teiss normos ir susiformuoja tarp civilins teiss subjekt. Romn teisje FA galjo bti tiek subjektu, tiek objektu (vergai). Asmuo turi turti teisin subjektikum, kad bt teiss subjektu. Skirtingos teiss akos nustato savus reikalavimus. Civilin teis: teisnumo ir veiksnumo kriterijai, kurie apibdina asmens gebjim bti teisini santyki subjektu ir gyvendinti savo teises ir pareigas. Nustatant reikalavimus atsivelgiama situacij. Asmuo turi ne tik gebti tapti civilini teisini santyki subjektu, bet ir realiai juos gyvendinti. Jei asmuo negali atlikti tam tikr veiksm, jis negali bti braukiamas i civilins apyvartos, pvz.: i psichinio ligonio negalima atimti jo turim teisi turt. Veiksnumas ir teisnumas atsirado tik viduramiais. Civilinio teisnumo bruoas yra lygyb. Pripastama, kad vis asmen galimyb bti civilini teisini santyki subjektu yra vienoda, bet faktin galimyb yra skirtinga, todl isiskiria veiksnumas. Teisinis subjektikumas plaija prasme yra teis teis, ,t.y. teis gyti teis. Jis nra perleidiamas, o perleidiama konkreti subjektin teis. Civilinis teisnumas {CK 2.1 str.} teisnumas tai galjimas turti teises ir pareigas. Jam bdinga: *abstraktumas (statymai neatskleidia ir nenustato baigtinio teisi ir pareig srao); *neatskiriamumas. Civilinio teisnumo turin atskleidia teisi ir pareig visuma {CK 2.4 str.}. civilinis teisnumas yra tik prielaida turti teises ir pareigas, taiau tai nereikia , kad mes ias teises ir pareigas turime, kai asmuo netenka konkrei teisi, nereikia, kad jis netenka veiksnumo, tai reikia, kad jis netenka konkreios subjektins teiss. Teisnumo apribojimas reikia draudim bti tam tikr civilini teisini santyki subjektu. Tiek LR piliei, tiek usieniei, tiek asmen be pilietybs teisnumas yra lygus, iskyrus tam tikrus atvejus, pvz.: usienieiams draudiama gyti nuosavybs teis em Lietuvoje. Teisnumo atsiradimo ir pasibaigimo momentas apibrtas {CK 2.1 str.}. asmens gimimo momentu pripastamas primas savarankikas jo kvpimas, tai nustato specialus statymas. Nesvarbu ar asmuo kvpuoja pats, ar padedamas medicinini prietais. Kai negalima nustatyti ar vaikas gim gyvas, ar ne, tada preziumuojama, kad vaikas gim gyvas. Negims vaikas nra teiss subjektas, bet jau yra saugomi jo interesai, pvz.: dar negimusiam vaikui galima palikti palikim.

12

Teisnumo pasibaigimo momentu laikomas mirties momentas {CK 2.3 str.} Be CK tai reglamentuoja specialus statymas. Pagal j, mirties momentas smegen funkcij neatlikim galima nustatyti tik specialia medicinine ranga medicinos staigoje, o kraujotakos nutrkimui tai nra btina {pagal CK 5.3 str.}. jei nepavyksta nustatyti, kuris asmuo mir anksiau, preziumuojama kad asmenys mir abu kartu. Asmens teisnumas pasibaigia tik vien kart {CK 2.31 str.}. jei paskelbiamas mirusiu ir atsiranda, tada konstatuojama, kad asmuo vis laik turjo teisnum. Kai sutarties alis veriasi verslu, jam reikalavimai grietesni {CK 6.136 str.}. Tada atsivelgiama poymius: *veiklos tstinumas; *savarankikumas (patys priimame sprendimus); *atlygintinumas (veriamasi tam tikra veikla siekiant gauti atlyg Civilinje teisje grietesni kriterijai nustatomi, kad galima bt pripainti asmen verslininku, o administracine (mokestine) prasme paprasiau. {CK 6.401 str.} jei pardavjas JA, pirkjas - FA. Veiksnumas Veiksnumas tai galjimas paiam savo veiksmais gyti ir gyvendinti teises ir pareigas. Teisnus asmuo gali bti ir veiksnus ir neveiksnus. Veiksnum galima skirstyti : * Sandorin veiksnum. Tai gebjimas sudaryti sandorius ir prisiimti atsakomyb u juos. * Deliktinis veiksnumas. Tai gebjimas atlyginti padaryt al. Veiksnumas susijs su galimybe atlikti tam tikrus valinius veiksmus ir poelgius. Jis susijs su mogaus amiumi ir psichine branda. Psichin branda pasiekiama asmeniui sulaukus 18 met amiaus. Iimtis {CK 2.5 str.}: tai asmens emancipacija (galima taikyti sulaukus 16 met) ir sudarius santuok (galima taikyti nuo 15 m.). visiko veiksnumo gijimas nereikia, kad gyjamos visos teiss ir pareigos, pvz.: emancipacijos metu negalima sudaryti santuokos. Pagal veiksnumo turin isiskiria: * asmenys iki 14 met. {CK 2.7 str.} tokie asmenys gali sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, kurie susij su nauda neatlygintinai ir su nepilnameio l panaudojimu susijusius santykius. Tokiems asmenims nustatoma globa. * asmenys nuo 14 m. iki 18 met. ie asmenys turi dalin civilin veiksnum. Jiems suteikiami platesni galiojimai sudarant sandorius. {CK 2.8 str. }. Nustatoma rpyba. Sandorius gali sudaryti pats asmuo, turdamas sutikim. Pajamomis taip pat gali disponuoti pats asmuo. Taiau jei jis pinigus vaisto, teismas turi galimyb apriboti galimyb sudaryti tokius sandorius. Kai asmenys sudaro sandorius be tv sutikimo, jei gali t sandor patvirtinti. {CK 1.69 str.}. Galima apriboti ir asmen veiksnum nuo 14 iki 18 m. * asmenys nuo 18 met. Vertinant ar sandoris yra smulkus buitinis reikia nustatyti santykio pobd (ar skirti kasdienai, pvz.: laikraio pirkimas), taip pat sandorio sum. Tai yra vertinamieji kriterijai. Rizik prisiima visai veiksnus asmuo, o ne nepilnametis. Sandoriai, kurie susij su nauda neatlygintinai. Tai ne tik dovanojimo sutartys, t.y. ne tik pinigine, bet ir teisine prasme. Dovanojimo sutartyje gali bti ne tik pinigai, bet ir atleidimas nuo prievols ar kt. Sandoriai, susij su nepilnamei udirbtu ar tv suteikt l panaudojimo. Sandoriai galimi jei jiems nenustatyta privaloma notarin ar kita speciali forma. statymai nustato ir nepilnamei iki 14 m. sutartin atsakomyb {CK 2.7 str. 4 d.}. sandorio alis yra nepilnametis, taip pat deliktins atsakomybs atvejis. Kalts svoka ia suprantama specifikai: ia 13

vertinama ar tvai ir globjai tinkamai vykd savo pareigas, pvz.: jei asmuo idau lang, tada tvai netinkamai aukljo. Asmens pripainimas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Galimyb apriboti asmens veiksnum sudaroma vadovaujantis dviem tikslais: paties asmens ir civilins apyvartos, treij asmen naudai. {CK 2.10 str.}. neveiksniu pripastama tik dl psichins ligos ir silpnaprotysts. Tokiam asmeniui nustatoma globa. Pripastama neveiksniu teismo sprendimu, kur vliau galima panaikinti. Asmens pripainimas ribotai veiksniu, siejamas su galimybe apriboti jo turtines teises. {CK 2.11 str.}. jei asmuo susituoks ir ilaidus, tai gali bti apribojamas jo veiksnumas. LR nra bankroto instituto. Jei FA pradjo versl ir jam nepasisek, tai skolos j persekios, o jei lugs JA, tai steigjas savo pinigais neatsako. ribotai veiksniam asmeniui nustatomos tik tam tikros ribos, veiksmai, kuri jis negali atlikti. Nuolatin gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta Nuolatin gyvenamoji vieta. Ji yra kriterijus, pagal kur nustatoma asmeniui taikoma teis. Gyvenamoji vieta, tai ta vieta, kur asmuo faktikai, fizikai gyvena. Nuolatin gyvenamoji vieta yra valstyb. Vienas i bd nustatyti gyvenamj viet yra gyvenamosios vietos deklaracija. Ji svarbi civiliniame procese, tai vieta kuri siuniami iekiniai. {CK 2.17 str. 3d.} asmuo privalo praneti asmeniui apie pasikeitusi gyvenamj viet. Asmens paskelbimas neinia kur esaniu ar mirusiu Jei asmuo nesirodo namie, atsiranda trukdiai kitiems gyvendinti savo teises. Be to, kyla klausimas ar jis apskritai gyvas. Neinia kur esaniu asmuo pripastamas, kai 1 metus nra duomen apie jo buvimo viet. iuo atveju steigiama laikina neinia kur esanio asmens turto apsauga. Neinia kur esaniu asmuo laikoma nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos. Santuoka negali bti atnaujinama jei sudaryta nauja. Asmuo pripastamas mirusiu jei nepasirodo savo gyvenamojoje vietoje 3m. ir nra duomen, kur jis yra, arba dingo tokiomis aplinkybmis, kurios sudaro mirties grsm (6 mn.). Specifin taisykl taikoma kariams (2 metai). Kai teismas pripasta asmen mirusiu, tai prilyginama jo miriai. Sprendimas paskelbti mirusiu sigalioja nuo jame nurodytos datos ar nuo sigaliojimo. Atsiranda pasekms dl turtini ir asmenini neturtini santyki. Atsiranda paveldjimo teis. Santuoka paskelbtam mirusiu asmeniui grus neatnaujinama. Negalima reikalauti turto grinimo, nebent yra svarbios aplinkybs. Yra 5 veiksnumo grups: 1) 2) 3) 4) 5) Neveiksns asmenys iki 14 met; Ne visikai veiksns asmenys nuo 14 iki 18 m. Visikai veiksns asmenys nuo 18 m. Asmenys teismo pripainti neveiksniais. Asmenys, kuri veiksnumas apribotas teismo.

Preziumuojama, kad asmenys iki 18 met yra veiksns, jei nerodyta kitaip. Teisnumo ir veiksnumo institutas (udaviniams): 14

1) 2) 3) 4) 5)

vyki ar aplinkybi schema; Aplinkybi analiz ir struktra. Santyki kvalifikavimo klausimas; Klausimas dl teisnumo ir veiksnumo ribojim; Valios ireikimo galiojimas;

Situacija: girtas Robertas grta igrs, susivaidija su buto nuomininke ir pasiada nuo kito mnesio isikraustyti. Ryte atsikls jis ito neatsimena, o nuominink turi nauj nuomotoj. * Nustatyti kokie santykiai sieja alis. Tai sutartiniai teisiniai santykiai, kylantys i sutartins teiss normos. * Nustatyti ar Roberto valios ireikimas tapo pareigojaniu. Jis buvo girtas ir triukmavo, taiau jo veiksnumas nebuvo apribotas. * Ar toks valios ireikimas galioja. Ar manoma ataukti vali? Situacija: septyniolikmetis asmuo prie pat savo gimtadien usako muzikantus u 2000 Lt. Vakarlio metu jubiliatas susipasta su teisininku, kuris jam pasako, kad vaikinas sandor gali ginyti, nes dar nebuvo pilnametis sudarydamas sandor, todl neturjo visiko veiksnumo. Ryte jis atsisako mokti muzikantams dl tos prieasties. * Kas yra sutarties alys. Tai muzikantai ir nepilnametis. * Kadangi asmuo dar buvo nepilnametis, tai reikia nustatyti: ar tai smulkus buitinis sandoris, ar asmeninis sandoris neatlygintinai ar disponavimas savo teismis. Jei buvo panaudotos los, kuriomis gali disponuoti pats asmuo, tada sudarant sandor nereikia tv sutikimo. kadangi udavinyje apie tv sutikim neusiminta, tai sandor sudar pats nepilnametis. * Tada analizuojamas nepilnameio elgesys. Po vidurnakio jis ir toliau usakinja dainas taigi pritaria tokiam sandoriui. Civilins bkls aktai {CK 2.18 str.} Egzistuoja tam tikri juridiniai faktai, kurie yra svarbs valstybei. Tai yra raas atliekamas metrikacijos staigoje. Partneryst registruojama ne civilinje metrikacijoje, bet gyventoj registre. iuo atveju reikt taikyti tam tikras faktines aplinkybes, pvz.: igyventi kartu tam tikr laik. Taiau Lietuvoje to nra, nes bijoma tos paios lyties asmen partnerysts. Galioja civilins bkls akto teisingumo prezumpcija: civilins bkls aktai, kurie ra registruoti laikomi teisingais jei nerodyta kitaip. Specifins FA teiss iuo atveju susiklosto absoliuts teisiniai santykiai. ios teis neturi ekonominio turinio, taigi negali bti vertintos pinigais. Taip pat ios teiss neatskiriamos nuo asmens. Jos gyjamos statymo pagrindu, todl nepriklauso nuo kit asmen valios. Joms taikomi specifiniai gynimo bdai, pvz.: paneigti orum eminanias inias. Tai yra mogaus teis vard, privat gyvenim, asmens garb ir orumas. Pvz.: jei paeista teis privat gyvenim ir atvaizd galima reikalauti turtins ir neturtins alos atlyginimo. statymo preziumuojama, kad neturtin ala buvo, jei rodomas jos dydis. Teis vard. Apie vardo pakeitim reikalaujama praneti kreditoriams. Reikia atskirti teis atvaizd, nuo teiss privat gyvenim. Pvz.: jei prezidentas nufotografuojamas privaioje erdvje ir nuotrauka panaudota vieojoje erdvje, tai paeidiamos abi jo teiss. Jie nuotrauka padaryta vieojoje erdvje, tada paeidiama tik teis atvaizd.

15

Atvaizdu laikoma jei galima identifikuoti asmen, todl nebtinai turi bti matomas veidas. Atvaizdo gamybai ir platinimui reikalingas sutikimas, pagal LAT. Jei atvaizdas panaudotas be sutikimo, tai yra deliktin atsakomyb, o jei su sutikimu tai jau sutartin atsakomyb. Vieiesiems asmenims ios teiss taikomos siauriau. Vieais FA laikoma dl uimamos visuomenins padties, pareig, vienadieniai. Gynimo bdas, taikomas atvaizdui: prevencinis iekinys, udraudiama platinti. Ribojimai i ETT byl. Pagal ETT praktik irima ar egzistuoja tokie kriterijai: 1) 2) 3) 4) ar ribojimas yra nustatytas statymu; ar toks ribojimas btinas demokratinje visuomenje; ar yra tikslas apginti visuotinai pripastamas vertybes; ar toks kiimasis yra proporcingas;

LAT nutartis 2007.11.13 c.b. Nr.: 3K 3 488. (laikratis paskelb, kad asmuo sukiavo, o teismas pripaino, kad laikratis paeid asmens teis.) Ne tik inios, bet ir j gavimo procesas turi bti teistas (. vagulio byla: paeista jo teis privat gyvenim. ) Garbs ir orumo gynimas. Garb tai asmens socialinis vertinimas, orumas tai asmens paties savs vertinimas. Svarbu vertinti, kas buvo informacijos skleidjas. Tinkamo atsakovo nustatymas: jei visuomens informavimo priemon nenurodo paeidjo, tai atsako ji pati ir turi atlyginti padaryt al. I visuomens informavimo priemons reikalaujama ne tikslumo, o siningumo. Kai kalbama apie kritik, tada svarbu nustatyti ar tai vieam, ar privaiam asmeniui taikoma. Svarbu skirti, kur reikiama nuomon, o kur pateikiama informacija. Galima reikalauti turtins ir neturtins alos atlyginimo. Turtin ala tai netektos pajamos, neturtin ala negali bti pagrindas asmeniui nepagrstai praturtti. 10 tema Sandoriai. Sandorio svoka Legalin sandorio svoka apibrta CK 1.63 str. 1 d. Sandoriais laikomi asmen veiksmai, kurias siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Laisvai sudaromi sandoriai yra kertinis rinkos elementas. I sandorio svokos galima nustatyti iuos sandorio elementus: 1) tai yra valinis aktas (mogaus veiksmas). Tuo jis skiriasi nuo vyki. 2) tai teistas veiksmas; 3) sandoris yra smoningai nukreiptas teisini padarini (civilini teisini santyki atsiradim, pasikeitim, pasibaigim) atsiradim; 4) sukelia teisines pasekmes civilini santyki sferoje. Taigi sandoris, kaip minta, yra valinis aktas. Jam bdingi tam tikri psichologiniai poymiai: 1) vidinis noras; 16

2) iorin valia, tai reikia, kad valia turi bti ireikta. valios ireikimas gali bti: I) Tiesioginis ireikimas: a) odiu; b) ratu: * tiesiogiai ratu (pasiraant) * netiesiogiai (vieai paskelbiant) II) Netiesioginis valios ireikimas. Tai yra konkliudentiniai veiksmai. III) Valia taip pat gali bti ireikta tyljimu, bet tik sutartyje ar statyme numatytais atvejais. Valios ireikimas yra tik vienas i sandorio sudarymo element. Dar gali bti btini ie sandorio elementai: 1) Subjektikumo reikalavimas. 2) Turinio reikalavimas. 3) Formos reikalavimas. Sandorio sudarymui btini du elementai. Valios ireikimas yra objektyvus faktas, kuris gali bti rodinjamas. Btini elementai: a) b) Subjektikumo elementas; Objektikumo elementas.

Svarbesnis elementas common law tradicijoje yra objektyvusis valios ireikimo elementas. Kontinentins teiss valstybse danai pripastamas subjektyvaus elemento prioritetas. Labai svarbu, kad vidin valia ir valios iorinis ireikimas sutapt. Motyvas tai paskata, tikslas, dl kurio sudaromas sandoris. Jis yra u sandorio rib, todl vertinant ar alis vali ireik tinkamai, neatsivelgiama motyvus, jeigu motyvas nra trauktas sandorio turin. Valios ireikimas turt sietis su teisini pasekmi sukrimu. Galimos tokios situacijos, kai asmens valia ireikiama netiesiogiai, o kompiuterins technikos pagalba. Tada valios ireikimu laikomas technikos paruoimas, reikiamos programos instaliavimas. Pagrindas (causa) tai tipinis teisinis rezultatas, kuris turi bti pasiektas. Jei sandorio teisinis tikslas nesutampa su tikruoju tikslu, tada sandoris laikomas tariamu arba apsimestiniu. Pagrindas paprastai yra btinas sandorio elementas, kuris gali bti nenustatytas, tik jei tai tvirtinta statyme. Pagrindo neteistumas gali lemti sandorio negaliojim. Pagrindo svarba pripastama tiek Lietuvos, tiek kit ali teiss doktrinos. Be sandori, kurie turi pagrind, yra toki kurie pagrindo neturi abstrakts sandoriai, pvz.: vekseliai. CK 1.65 str. Valios ireikimas vieu skelbimu sunkiai pritaikomas praktikoje. Sandori klasifikacija Nra baigtinio sandori srao. Pati sandorio svoka yra teisin abstrakcija. Sandoriai klasifikuojami pagal vairius pagrindus: I) Pagal sandorio ali skaii: 1) Vienaaliai sandoriai. Apibrimas pateiktas CK 1.63 str. 3 d. Vienaaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos alies valios. Svarbu tai, kad vienas asmuo negali primesti valios kitai aliai (CK 1.63 str. 4 d.). Pasekms atsiranda tik sandorio aliai. is sandori tipas ypatingai danai naudojamas daiktinje teisje, dl bendraturi santyki. Jei nra sandorio pabaigos nustatyto termino, tada jis neterminuotas. 17

2) Dvialiai sandoriai. Apibrimas pateiktas CK 1.63 str. 6 d. Dvialiu laikomas sandoris, kuriam sudaryti btina dviej ali suderinta valia.. Svarbu yra skirti, kas yra sandorio alis, ir kas yra sandorio dalyvis. Tai ne tas pats!!! Jame turi btinai bti suderinta abiej ali valia. Nebtinai tai turi bti priepriein valia. Dvialiai sandoriai vadinami sutartimis. J pavadinimas (vardijimas) ne visada yra svarbus nustatant ali vali. Dvialiai sandoriai skirstomi : a) Atlygintinius. Kai kiekviena i alis u savo veiksm ar daikt gauna priepriein veiksm ar daikt. Jie skirstomi : * Ekvivalentinius sandorius. Kai kiekvienos i sutarties ali gaunama nauda yra apskaiiuojama ir apibriama. *Rizikos sutartis. Kai ali nauda negali bti nustatyta sandorio sudarymo metu, pvz.: draudimo sutartis, renta. b) Neatlygintinius. Kai prieprieinio alies veiksmo nra. i praktins puss, sandoriuose reikia vertinti ne tik pagrindines teisines pasekmes, bet ir alutines. Paios sutartys gali bti skirstomos : A) Vienaales sutartis. Jos common law tradicijoje nepripastamos. Tai ovz.: dovanojimo, panaudos sutartis. B) Dviales sutartis. 3) Daugiaales sutartis. Tai daugia nei dvej ali valios ireikimas. Siekiama bendro tikslo, tai pvz.: jungtins veiklos sutartis. II) Pagal sandorio sudarymo moment: 1) Realiniai sandoriai. Tokiems sandoriams btinas veiksmo atlikimas, pvz.: paskolos, dovanojimo sutartis. 2) Konsensualiniai sandoriai. Jie laikomi sudarytais nuo pat sudarymo momento, kai alys susitaria Abiej ri sandoriai, be nurodyto esminio skirtumo, statymo numatytais atvejais gali bti ireikti tik statym nurodyta forma. Realinis sandoris = susitarimas -> valios ireikimas -> sandorio sudarymas nurodyta forma. I praktins puss, formuluojant paskolos sutart labai svarbu nurodyti ar pati sutartis yra pinig perdavimo rodymas (ypa grynais pinigais). Yra svarbu skirti faktin sutarties vykdym ir jos sudarym. Jei vykdymo ir sudarymo momentas sutampa, tai nereikia kad sutartis realin. Ji yra konsensualin. III) Pagal sutarties pagrind sandoriai skirstomi : 1) Kauzaliniai sandoriai sandoriais susieti su tam tikru pagrindu. 2) Abstrakts sandoriai sandoriai, neturintys pagrindo. IV) Pagal tai, ar teisini padarini atsiradimas yra susietas su tam tikru terminu: 1) Terminuoti sandoriai: a) Atidedamieji b) Naikinamieji c) Pakeiiantieji. 2) Neterminuoti sandoriai. V) Fiduciariniai sandoriai iskiriami, todl, kad ia ypating reikm turi ali tarpusavio pasitikjimas. iuose sandoriuose viena alis veikia daniausiai veikia kitos alies interesais, pvz.: atstovavimo santykiai. Pasitikjimo praradimas iuose sandoriuose yra sandorio nutraukimo pagrindas. VI) Pagal tai, ar yra slyga: 18

1) Slyginiai. Apibrimas nurodytas CK 1.66 str. 1 d. Teisi ir pareig atsiradim, pasikeitim ar pabaig sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikr slyg buvimo ar nebuvimo.. ie sandoriai pagal slygos tip skirstomi : * Atidedamieji * Naikinamieji * Pakeiiamieji. Su slygos buvimu gali bti susietas ir visas sandoris, ir tam tikra jo dalis. Labai svarbu yra apibrti ir identifikuoti slyg. Tai gali bti tiek veiksmas (mogaus sukeltas), tiek vykis (nepriklauso nuo mogaus). Veiksmas kaip slyga gali bti tik tuo atveju, kai nra visikai priklausomas nuo skolininko valios. Veiksmai gali nuo ali valios nepriklausyti, slyginai priklausyti arba nepriklausyti. 2) Beslyginiai sandoriai. Slygos poymiai: a) b) c) d) tai bsima aplinkyb. Jie aplinkyb jau yra inoma, tada CK 1.68 str. tai neinoma arba tiktina aplinkyb. Jei aplinkyb inoma, tada ji vadinama terminu, pvz.: mirtis. Tai objektyviai galima aplinkyb; Teistumo reikalavimas, kuris yra atskleistas CK 1.66 str. 1d.

Sandorio galiojimo slygos Be valios ireikimo btina tam tikr teisikai reikming element visuma. Element nebuvimas gali lemti sandorio negaliojim arba specifini teis atsiradim, pvz.: restitucija. 1) Subjektai. i slyga btina sandorio galiojimui. Turi turti civilin teisin subjektikum arba sandorin veiksnum. 2) ali valia ir valios ireikimo bdai. Svarbi i element vienov (suderinamumas). Taip pat labai svarbu tai, kaip formavosi sandorio ali valia ir ar nebuvo veiksm, ikreipiani sandorio ali vali. Valia turi bti ireikta statym nustatyta forma. 3) Sandorio forma. Tai bdas, kuriuo sandorio alys ireikia savo vali. Gali bti valia ireikta: a) odiu. Tai reglamentuoja CK 1.72 str. tokia forma sandoriai gali bti sudaromi tik tuo atveju, kai statymas nenumato kitokios sandorio sudarymo formos. Galimi trys atvejai. b) Ratu: paprasta raytin kvalifikuota raytin, kuri gali bti privaloma notarin, arba alys paios gali nusistatyti. c) Sandoris sudaromas elektroninmis priemonmis. Tai reglamentuoja CK 1.73 str. 2 d. Dl tradicikai susiformavusio formalizmo nustatomi dar kiti sandorio formos reikalavimai reikalingi tam, kad: * ali interesai, kad bt galima rodyti sandorio sudarymo fakt. * dl sutarties sudtingumo, alys nors ir bdamos siningos gali pamirti sutarties turin. * treij asmen interes apsaugos tikslu. * siekiant apsaugoti silpnesn sandorio al. * palengvinti, jei prireiks, rodinjim civiliniame procese. Sandorio sudarymas ratu reikia ne tik jo suraym ratika forma, bet ir jo pasiraym. Sandor pasirayti turi pati sandorio alis, arba atstovai, jei sandoris sudaromas per atstovus. 19

CK 1. 76 str. Notarins formos reikalavimas yra iimtinis (CK 1.74 str.) ir yra taikomos tik dl nekilnojamojo daikto daiktini teisi perleidimo, vedyb ir kiti statyme numatyti sandoriai. Btinas notarines formas nustato kodeksas!!! 4) Sandorio registracija gali turti dvejop reikm: 1) Deklaratyvin (ivieinimo). Sandoris bet kokiu atveju sigalioja nuo tada, kai yra sudaromas. 2) Konstitutyvin. Tai reikia, kad priklausomai nuo registracijos buvimo ar nebuvimo priklauso sandorio galiojimas. Toks sandoris sigalioja tik j registravus, nuo registravimo momento. Pvz. servitutas. Taiau svarbu yra tai, kad sandorio registravimo nesilaikymas nra sandorio negaliojimo pagrindas, nebent registravimo privalomumas bt imperatyviai nustatytas statyme. 4) Sandorio turinio teistumas. Tai sudaromo sandorio slyg visuma. Jis turi bti teistas. Pagrstai neteistu turiniu laikomas tik toks turinys, kuris prietarauja imperatyvioms statymo normoms. Teistumas vertinamas civilins teiss prasme. LAT c. b. Nr. 3K 3 62/2003 data: 2003.01.20 5) 1. 69 str. reglamentuojama sandorio sudarymo vieta. Sandori negaliojimas Sandorio galiojimas priklauso nuo btin element buvimo. Jei yra element yd, jie nesukelia teisini padarini. io instituto reikm: 1) 2) 3) apsaugo sining al; Sandorio negaliojimas utikrina vieojo intereso apsaug; Civilini teisini santyki stabilumo utikrinimas.

Negaliojani sandori rys: I) Niekiniai sandoriai. {CK 1.78 str.} Jie negalioja nepriklausomai nuo teismo sprendimo. Iekin dl sandorio pripainimo niekiniu gali pareikti bet kuris suinteresuotas asmuo. Teismas sandor niekiniu gali skelbti ex officio, bet tik tuo atveju, jei sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus, . Niekinis sandoris negalioja nuo pat sudarymo, bet danai tai negaliojimo pagrindai nra akivaizds, todl tai sprendia teismas. Niekinio sandorio alys negali patvirtinti, nes ia yra svarbus vieasis interesas. Sandoriai yra laikomi niekiniais tik statym nustatytais atvejais. II) Nuginijami sandoriai. {CK 1.78 str. 2d.} Negalioja nuo to laiko, kai yra teismo sprendimas. Iekin gali pareikti tik statyme nustatyti subjektai. ia akivaizdesnis privatus interesas. Taigi statymas numato galimyb patvirtinti sandor. Teisins pasekms atsiranda nuo sigaliojimo momento ir galioja iki nuginijimo momento. Jei al tenkina, pasekms gali bti paliktos. Teismai negali ex officio konstatuot, kad sandoris yra nuginijamas. Sandorio patvirtinimas {CK 1.79 str. 2 d.}. alys turi du pasirinkimus, patvirtinti sandor ar j nuginyti. Sandorio patvirtinimas taip pat yra sandorio patvirtinimas. {CK 2.7 str.} paprastai tyljimas laikomas sandorio nepatvirtinimu, taiau kai sandor praoma patvirtinti pilnameio, kur jis sudar bdamas nepilnametis, tai tyljimas laikomas patvirtinimu. Sandori negaliojimo pasekms: * Gali bti taikomas visam sandoriui ar jo daliai. * Paskelbtas negaliojaniu sandoris nesukelia teisini pasekmi, kuri buvo siekiama sandoriu. * {CK 1.95 str,} nustatytas negaliojimo pradios momentas. Sandoris laikomas negaliojaniu nuo teismo sprendimo dienos, bendroji taisykl yra tokia, kad jie negalioja nuo pat sandorio sudarymo. 20

* pagrindin sandorio negaliojimo pasekm yra restitucija. ji gali bti: *Vienaal; *Dvial; *Netaikoma nei vienai i ali. {CK 6 knyga 10 skyrius, paskaityti CK} * papildomos pasekms tokios: 1) turtins alos atlyginimas; 2) neturtins alos atlyginimas, kuris taikomas tik statym nustatytais atvejais. Dl to negali susitarti paios alys. Pagal sandorio elementus, negaliojantys sandoriai skirstomi: 1) 2) 3) 4) Sandoriai su subjekt trkumais {CK 1.82 1.83 str.}, {CK 1.84 1.86 str.}. Turinio trkumai: {CK 1.80 1.81 str.} Valios trkumai {CK 1.89 1.92 str., 1.86 str., 1.87 str.} Sandorio formos ydos {CK 1.93 str.}

Tariamas sandoris. Tai sandoris turintis paslpt slyg. Tokie sandoriai realiai nevykdomi. Jis priskiriamas prie niekini sandori. alys turi atlikti visus veiksmus siekdamos teisini pasekmi. Apsimestinis sandoris. alys vien sandor nori pridengti kitu. Jis laikomas niekiniu, nes turi valios yd. Tikrasis sandoris gali bti galiojantis jei neprietarauja statymams. Sandoris, sudarytas suklydimo atveju. is sandoris nuginijamas. Turi egzistuoti tokios aplinkybs: Klaidos faktas. Turi egzistuoti kitokios aplinkybs, nei sivaizdavo klydusi alis. Klaida turi turti esmin reikm. {CK 1.90 str. 4 d.} Dl suklydimo neturi bti klydusios alies kalts. Jei ji nebuvo rpestinga, turi prisiimti rizik. Rizikos prisimimas kiekvienu atveju vertinamas skirtingai. Taip pat turi galioti siningumo principas: turi bti atskleista esmin informacija. Sandoris sudarytas dl apgauls. {CK 1.91 str.}. apgaul gali bti ir aktyvs veiksmai ir nutyljimas. Sandoris su turinio trkumais. {CK 1.80 str.} Pats CK nepateikia imperatyvios statymo normos apibrimo. Imperatyvumas skirtas apriboti nuginijam sandori pagrindus, jei paeidiamos esmins, svarbiausios normos. Gali bti vardijamas arba ne. Imperatyvi statymo norm negalima paeisti. Dl postatymini akt painiava didesn. Negalioja, jei randama statymo norma (pagrindas). {CK 1.81 str.} sandorio negaliojimas dl vieosios tvarkos. Tai labai sunku rodyti.
11 tema

Atstovavimas galiojimas parduoti but: du sandoriai: pirkimo pardavimo ir galiojimo. Sandorius FA sudaro patys arba per atstovus. Atstovavimo institutas egzistuoja tam, kad palengvint civilin apyvart dl asmens uimtumo, ini stygiaus (kai asmuo nesupranta teisini sandori aplinkybi, teismai teigia, kad tokiu atveju asmuo turjo turti atstov), pats vienas asmuo negali sudaryti daug sandori, pvz.: mons direktorius negali sdti prie kasos. Kartais asmuo pats dl savo pobdio negali dalyvauti civilinje apyvartoje, pvz.: JA savo sandorius sudaro per valdymo organus, taip pat vaikai negali ireikti savo valios. Atstovas gali sudaryti visus sandorius, iskyrus dl asmeninio ir imperatyvaus pobdio, pvz.: santuoka, testamentas, vedyb sutartis. Taip pat galimi kiti atvejai, kai draudiama sudaryti pats asmuo ir jo atstovas (CK 2.134 str.) Atstovavimo santyki metu susiklosto santykiai tarp trij ali: 21

1) 2) 3)

atstovaujamojo; atstovo; treiojo asmens

Atstovavimas tai civilinis teisinis santykis, atsirandantis tarp atstovo ir atstovaujamojo, kurio pagrindu atstovas, remdamasis statymu, administravimo aktu ar sandoriu jam suteiktas atstovavimo ribas, sudaro sandorius ir atstovaujamojo vardu atlieka juridin reikm turinius veiksmus, kurie sukuria teisini padarini: sukuria pakeiia ar panaikina civilines teises ir pareigas atstovaujamajam. Atstovavimo poymiai: 1) Susiklosto vidiniai santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo ir ioriniai santykiai tarp atstovo ir treiojo asmens. 2) Atstovas veikia atstovaujamojo vardu ir sskaita. 3) Atstovas turi veikti nevirydamas galiojim. Atstovavimo santykiams bdingas tiesioginis efektas teisins pasekms tarp atstovo ir atstovaujamojo susiklosto tiesiogiai, o jei viskas gerai, tarp treiojo asmens ir atstovo nesusiklosto jokie tiesioginiai santykiai. Be to, atstovavimo santykiai vadinami fiduciariniais (pasitikjimo) teisiniais santykiais. ia labai svarbus asmen tarpusavio pasitikjimas.

Atstovavimo santyki subjektai: 1) 2) 3) Atstovas faktikai veikiantis asmuo. Tai gali bti veiksns FA ir JA. Atstovaujamasis bet koks asmuo, kuriam atstovaujama. Treiasis asmuo.

Svarbu atskirti atstovavim nuo: 1) JA organ veiklos. Kai veikia JA, tai laikoma, kad jis veikia pats, nes jis kitokiu bdu veikti negali. 2) Faktini pavedim vykdymo, pvz.: nuneti paduot daikt. Savo vali atstovavimo sutartyje ireikia atstovas. 3) Atstovavimu nra laikomas pasiraymas u kit asmen (CK 1.76 str.), nes vali ireikia tas pats asmuo. 4) Sutikimo davimas ribotai veiksniam asmeniui, nes jam reikia tik patvirtinimo. 5) Veiksmai treiojo asmens naudai, pvz.: tvai vaikams. 6) Nuo paslpto atstovavimo kai veikiama savo vardu, bet kito sskaita, pvz.: komisas, prekybos agento veikla. Pavedimo santykiuose asmuo veikia kaip atstovas. Atstovavimas gali bti paslptas ir gali bti atskleistas (matoma kieno vardu veikiama). Atstovavimo rys: 1) savanorikas atstovavimas. Jis atsiranda tada, kai atstovaujamasis nori geriau utikrinti savo teises. 2) Atsirandantis statym (plaija prasme) pagrindu. Tai gali bti tiek statymas, tiek sandoris, tiek teismo sprendimas, administracinio akto pagrindu. 3) Btinasis arba privalomas atstovavimas. Per atstov sudaryto sandorio teisins pasekms (CK 2.133 str. 2d.) 22

Jei norima, kad per atstov sudarytas sandoris turt teisni pasekmi, tai tam btinos dvi slygos: 1) atstovas neviryt savo galiojim; 2) atstovavimo faktas turi bti atskleistas. Jis gali bti aikiai ireiktas arba numanomas. (CK 2.133 str. 2 d.). tam btinos dvi slygos: atstovaujamojo elgesys tai turi duoti numanyti ir treiajam asmeniui turi bti protingas pagrindas tikti, kad yra atstovavimo santykiai. Gali bti taip, kad atstovavimo faktas yra neatskleistas. Tada nepasireikia tiesioginis efektas. Iimtis CK 2.133 str. 3d., kai treiasis asmuo i aplinkybi turjo suprasti, kad sudaro sandor su atstovu (tada grtama CK 2.133 str. 2 d.). taip pat kai aliai neturjo reikms asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris. Teism praktikoje ginijami tokie sandoriai, kurie turjo reikm: kilo abejons dl finansinio pajgumo, t.y. ar sandoris nukreiptas FA ar JA, taiau tai neturi per didels reikms. Teisins pasekms atsiranda tarp treiojo asmens ir atstovo. Taiau pagal CK 2. 133 str. 8d. jei atstovas neatskleidia atstovavimo fakto, tai atsako pats atstovas. Sandoriai be galiojim civilins teiss prasme nereikia, kad jie negali sukelti teisini pasekmi, nes juos galima patvirtinti (CK 2.133 str. 4 8d.). Tapats yra padariniai kai veikiama be galiojim ir galiojimai virijami. Tada sukeliamos pat sandorio sudarymo pradios. Patvirtinimas gali bti raytinis, odinis ar konkliudentiniai veiksmai. Tyljimas laikomas nepatvirtinimu. Parduodamas butas maesne nei rinkos kaina. Atstovavimo turin apibria ne tik atstovo valia, bet kai ji nra aikiai apibrta tada bendrieji teiss principai protingumas ir siningumas. Taip nukrypstama nuo galinim apimties. Taiau jei treiasis asmuo to neinojo, tada teisins pasekms sukeliamos. LAT: akivaizdi kain disproporcija yra pagrindas konstatuoti ali nesiningum. Galima gynyba prie atstov. Iimtis CK 2. 133 str. 5 d. jei atstovas sandor vykd pagal atstovaujamj. Tariamas atstovavimas yra tada, kai i viso nra atstovavimo santyki. Kartais jie yra numanomi, pvz.: kasinink parduotuvje. Atsakomyb priskiriama atstovaujamajam. statymai yra orientuoti ne tik treiojo asmens, bet ir atstovaujamojo interesus. Rpestingumo reikalavimas keliamas ir treiajam asmeniui. Interes konfliktas (CK 2.134 str.). atribojimas reikia pareig vengti interes konflikto. Jei atstovas veikia su treiaisiais asmenimis su kuriais j sieja itin glauds ryiai, tada susikerta interesai tarp atstovaujamojo ir atstovo. Taip pat tarp atstovo ir treij asmen. Atstovas negali sudaryti sandori (CK 2.134 str.) su artimais giminaiiais, CK 3.136 str., 3.130 str. LAT 2008.02.20 nutartis c.b. nr. 3K 3 119: atstovas galiotas sudaryti main sutart. teismas pasisak, kad artim giminaii svoka turi bti vertinama ir CK 3.134, 3.136 str. LAT 2007.07.23 nutartis c.b. nr. 3K 3 310: teismas pasisak, kad artimos giminysts santykiai tai ne tik giminysts, bet ir svainysts santykiai. Tokie sudaryti atstovo sandoriai yra nuginijami. Toki sandori nuginijimas numatytas CK 2.135 str. kai virijama suteiktus galiojimus. Kai sandoris vykdomas, bet nesudaromas jis gali bti, nes nra tada interes konflikto, nes nra aikiai ireikta valia, tad atstovas gali bti abiej ali. Vidini santyki turinys turi tak ioriniams santykiams. Vidiniuose santykiuose atstovaujamasis suteikia atstovui galinimus. galinimai gali bti suprantami kaip atstovo teis ir pareiga veikti atstovaujamojo vardu. Iorin galinimo ireikimo forma galiojimas (CK 2. 137 str.). tai galiojimo ireikimo forma. galiojimas tai vienaalis sandoris, kuris gali bti atliekamas tiek sutarties pagrindu, tiek numatytas pavedimu, kad vienas asmuo veiks kito asmens vardu. Jei atstovas atsisako priimti tada vidiniai santykiai neatsiranda. Atstovas turi visas atidumo, rpestingumo pareigas. galiojimas gali bti vadinamas ir abstrakiu sandoriu, nes nuginijimas nepanaikina galiojimo galiojimo. J reikia ataukti, kitaip jis ir toliau galioja. galiojim rys: 1) 2) Vienkartinis suteikiamas konkreiam veiksmui atlikti. Specialusis suteikiamas tam tikram veiksmui atlikti. 23

3)

Generalinis atstovui suteikiama teis atlikti vairaus pobdio veiksmus.

CK 2.137 str. 2 d. minimaliai veikti. galiojimas yra terminuotas sandoris (CK 2.142 str.). kai nenurodoma sudarymo data jis negalioja, nes ia labai svarbu ar asmuo galiotas. Kai nenurodyta galiojimo pabaiga, tada jis galioja vienus metus. LAT 2008.02.08 nutartis c.b. nr. 3K 3 365: reikia atskirti galiojimo ir atstovavimo sutart, nes nuo to priklauso teisins pasekms. galiojimas gali bti sudaromas paprasta raytine ir notarine forma, kai tai numato statymas. Notarin forma CK 2. 138 str. CK 2.139 str. numatyta supaprastintas galiojimas patvirtintas ne notaro, o kit asmen. Dl CK 2.136 str. 2d. kyla daug diskusij. Pergaliojimas galiojimo reikm tokia, kad atskleistume vidinius santykius tretiesiems asmenims. CK 2.143 str. numato reikalavim pateikti galiojim arba jo kopij. CK 2.144 str. numatoma pareiga grinti galiojim. {atidiai irti kaip formuluojamas galiojim teksto turinys}. Pergaliojimas numatytas CK 2.145 str. kai galiotinis paveda pavestuosius veiksmus treiajam asmeniui. Tai galima padaryti tik tada kai tai btina dl susiklosiusi aplinkybi ir kai tai leidia pats atstovaujamasis. ia vadovaujamasi bendraisiais teiss principais. Yra reikalavimas, kad pergaliojimo forma atitikt galiojimo form. Atstovaujamasis gali bti nepatenkintas pergaliotiniu ir tada is aktas bus panaikintas. Jei galiotinis neinformavo apie tai atstovaujamojo tai pergaliotinio padaryta ala tenka galiotiniui. galiojimas ir pergaliojimas yra sandoriai, todl jiems taikomi visi sandorio reikalavimai. galiojim pasibaigimas CK 2.147 str. Jie skirstomi : 1) nepriklausanius nuo ali valios. Kai viena sandorio alis praranda savo subjektikum ar kita. 2) priklausantys nuo ali valios. Kai alys savo valia jo atsisako. CK 2.150 str. nustatyti apribojimai atsisakyti galiojim. Tai yra tada, kai neutikrinama atstovaujamojo pareiga, kai reikia utikrinti atstovaujamojo turto ar interes apsaug, iki kol tai bus atstovaujamajam. Sandori sudarymas jau esant galiojim pasibaigimo terminui. FA mirus galiojimas pasibaigia. CK 2.148 str. 2 d. laikoma pasibaigus, kai alys inojo ar turjo suinoti. Atstovavimo pasibaigimas. Dvi pareigos: 1) 2) grinti visa tai, kas buvo gauta vykdant pavedim ar galiojim. Pareiga atsiskaityti u atlikt pavedim.

Atstovavimas tarp FA yra neatlygintinas, tarp JA atlygintinas. CK 2.176 2.185 str. Prokra. Tai specifin galiojim ris. Ji taikoma verslo santykiams. Subjektai yra verslininkai ir darbuotojai. Prokra kaip galiojim ris yra registruojama JA registre. I to seka, kad tretieji asmenys pagrstai tikisi, kad turi teis veikti (2.182 str.). Prokra suteikia prokuristui teis atlikti visis veiksmus, susijusius su verslu, iskyrus CK 2.179 str. (mons vadovas turi duoti galiojim dl NT). ia negalimas pergaliojimas. Atstovavimas JA gali bti pagal galiojim, prokr ar numanom atstovavim. Kai vienas kit atstovauja sutuoktiniai:

24

{CK 3.29 str.} santuoka neapriboja sutuoktini teisnumo ir veiksnumo. {CK 3.92 str. 3d.} sutuoktinis sudarydamas dl bendros nuosavybs veikia su kito sutuoktinio sutikimu. Iimtis taikoma dl nekilnojam daikt, mons, dl vertybini popieri, tokiu atveju privalomas abiej sutuoktini sutikimas arba reikalingas galiojimas atstovauti sutuoktin. Jei sutuoktinis vengia duoti sutikim {CK 3.32 str.} tada j gali duoti teismas. Situacija: du broliai atsikuria nuosavybs teis em. Vienas brolis tvarko dokumentus su kito brolio galiojimu. Jis parduoda em. Antrojo brolio pretenzijos: galiojimas yra suklastotas, buvo susitarta inuomoti, o ne parduoti em, taip pat jis negavo savo pinig. Reikalaujama pripainti sandor negaliojaniu ir taikyti restitucij. Numatyta, kad klastojimo nra. Reikia atskleisti galinim, ar nra interes konflikto, ar yra pagrindas sandorio negaliojimui. *Identifikuojami vidiniai ir ioriniai santykiai. Ioriniai santykiai sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. galiojimo galiojimo klausimas. *LAT nutartis 2007.04.06 c.b. Nr. 3K 3 154 (ar nusikaltimas gali bti konstatuojamas civilins teiss prasme? Civilins teiss prasme tai nra btina, tik pasakoma, kad galbt padarytas nusikaltimas. Jei nustatyta, kad galiojimas nesuklastotas, laikoma, kad asmuo ireik vali. ) *Taip pat reikia nustatyti, ar treiasis asmuo galjo velgti galiojimo virijim. Jei atstovaujamasis neapribojo atstovo veiksm, tai gali bti bet kas: tiek nuomos, tiek pirkimo-pardavimo sutartis. Vadinasi, treiasis asmuo yra siningas, sandoris negali bti nuginijamas. Dl nesumokt pinig paduodamas atskiras iekinys. * LAT nutartis 2008.02.20 c.b. Nr.: 3K 3 119 (kaip ginamas klausimas dl valios ireikimo trkum? Jei yra valios trkum turi bti ginijamas pats galiojimas, o jei keliami klausimai dl galiojim vykdymo tada atskiras klausimas. Tokiu atveju nesprendiami ir restitucijos klausimai. Buvo galiojimas ipirkti em i valstybs. Atstovas tai ir atliko. Turdamas teis disponuoti ta eme, jis j pardav uovienei, tai yra interes konfliktas. Tai reikia sandor su savimi, kad parduota savo naudai. jis pasim atlyg. ems sklypas (galiojimas parduoti) parduodamas treiajam asmeniui 3 kartus maesne nei rinkos kaina. Iorine prasme treiasis asmuo buvo siningas. iuo atveju tai nra interes konfliktas. Jis taikomas vidiniams, o ne ioriniams santykiams. galiojimus i usienio valstybs reikalaujama legalizuoti, tai yra reikalingas oficialaus asmens patvirtinimas. Tada ms notarai priima galiojimus. Komercinis atstovavimas Tai labai sudtinga santyki grandin. Sudtingumas kyla i agento veiklos specifikos. {CK 2.152 str. 1 d.} trys poymiai: * agentas yra nepriklausomas asmuo. * agentui tai pagrindin veikla; * visais atvejais tai atlygintina. Komercinis atstovavimas gali pasireikti trimis formomis: 1) Tiesiog tarpininkavimo funkcija. Agentas suranda klient. 2) prastas atstovavimas. Sandoriai sudaromi atstovaujamojo vardu. 3) Netiesioginis atstovavimas. Sandor agentas sudaro savo vardu, bet atstovaujamojo interesais. Agento veiklos garantija yra ta, kad jis turi galti i savo veiklos usidirbti.

25

Agento veiklos ribojimai gali bti: *AKTYVS. Jis pats negali iekoti sutari. *PASYVS. Draudiama vykdyti sandorius ieinanius u valstybs rib. Labai svarbi sandorio forma. {CK 2.154 str. 3d.}. Slygos, kurios negalioja jei dl j nesusitarta ratu. Atstovaujamojo tyljimas reikia sutikim, pritarim. Tai reikalinga tam, kad utikrintume civilins apyvartos stabilum. Sutartis gali bti nutraukiama visais atvejais. Antrasis skirsnis taikomas tik ioriniams santykiams. 12 tema Iekinio senatis. Terminas Terminas svarbus civilinje teisje, nes su jais siejamos tam tikros teisins pasekms. Jie suteikia aikum, stabilum. Termin reikm yra ta, kad negalima reikalauti prievols vykdymo terminui nepasibaigus. Sujus terminui taip pat tam tikros pasekms gali pasibaigti. Daniausiai terminas nustatomas skolininko naudai. Terminas tai laiko momentas, su kuriuo, statymu ar ali susitarimu, siejamos tam tikr teisni pasekmi atsiradimas, pasibaigimas, pasikeitimas. Tai vienas i juridini fakt. Tai vykis, nes nepriklauso nuo mogaus valios. Terminas gali bti nustatomas: laiko tarpu; konkreia data; vykiu, kuris btinai vyks.

Terminai gali bti nustatyti statymu, teismo sprendimu, ali susitarimu. Pagal sukeliamas pasekmes, terminai skirstomi : teis sukurianius terminus teis modifikuojanius terminus; teis panaikinanius terminus.

Pagal termino nustatymo pobd, terminai skirstomi : minimalius terminus, pvz.: ne maiau kaip 1 m. maksimalius terminus, pvz.: ne daugiau kaip 2 m. konkretus terminas, pvz.: 2008.06.04

Pagal ali galimyb keisti, terminai skirstomi : imperatyvius terminus, kuri alys negali keisti savo susitarimu, pvz.: iekinio senatis dispozityvius terminus, kuriuos alys gali keisti savo susitarimu.

Dar terminai skirstomi : apibrtus terminus, kurie yra apibrti konkreiu laiko tarpu; 26

 santykinai apibrtus terminus, pvz.: per pirm 2008 m. ketvirt. Protingo laiko tarpo terminus, kuriuos Lietuvoje vengiama taikyti; Neapibrtus terminus, kai teisinis santykis i esms yra terminuotas, taiau jo pabaiga neaiki, pvz.: nuoma, panauda. Pagal santykius terminai skirstomi : bendruosius terminus, kurie yra taikomi visiems tam tikriems santykiams; specialiuosius terminus, kurie taikomi tam tikrai santyki grupei;

civilini teisi gyvendinimo terminai yra labai vairs. Galima iskirti: Civilini teisi galiojimo terminus; Terminus, skirtus reikalavimams i civilini teisini santyki pareikti.

Galiojimo terminas tai terminas, kuriam esant galioja civilin subjektin teis ir galima gyvendinti vien i trij galimybi. Garantiniai terminai tai terminai, skirti reikalavimams dl sutarties trkum pareikti. Juos reikia skirti nuo tinkamumo panaudoti termin, pvz.: garantinis laikotarpis per kur daiktas neturi sugesti, o tinkamumo laikotarp, per kur daiktas suvartojamas. Pretenziniai terminai tai terminai, kurie skirti pretenzijoms , kylanioms i civilins teiss pareikti. Jie bna naikinamieji ir atnaujinamieji. Iekinio senaties terminas tai laiko tarpas, per kur paeista teis gali bti ginama teismine tvarka. Civilins teiss galiojimo terminai. Dar vadinami civilini pareig vykdymo terminais. Kol galioja vienos alies teis, tol galioja kitos alies pareiga. Gali bti bendrieji terminai, kurie nustatomi visai prievolei vykdyti, ir daliniai prievolei dalinai vykdyti. Termin skaiiavimo taisykls (2008.06.04): jei terminas nustatytas metais, pvz.: nuo iandien po 2 m. (2010.06.04) jei terminas nustatytas mnesiais, pvz.: indl padjau 3 mn. laikotarpiui. (2008.09.04) jei terminas nustatytas savaitei, tai galioja iki kitos savaits atitinkamos dienos.

Veiksmas atliekamas paskutin termino dien iki vidurnakio, arba t dien kai baigiasi tos institucijos darbo laikas {CK 1.122 str. 1d.}. taigi svarbu nustatyti ar tas veiksmas turi bti atliekamas kokioje nors organizacijoje. termino skaiiavimo laik skaitomos veni ir oficialios nedarbo dienos. Jei paskutin termino diena yra savaitgalis, jis nusikelia 24 valandoms. Terminai yra skaiiuojami pagal Lietuvos, o ne pagal usienio laik. Termino praleidimo pasekms priklauso nuo termino ries, pvz.: praleidus termin subjektinei pareigai vykdyti yra civilinis pareigos paeidimas. jei tai senaties terminas, pvz.: dl paveldjimo primimo, tai j galima atnaujinti su slyga, kad jis buvo praleistas dl svarbi prieasi. Iekinio senatis tai laiko tarpas, per kur asmuo gali tiktis, kad teismas apgins jo subjektines teises. Senaties termino tikslas yra utikrinti stabilum civilinje apyvartoje, kad neikilt seni konfliktai. Taip pat tai susij su fakto klausimo nustatymu, nes kuo daugiau laiko praeina, tuo sunkiau nustatyti faktines 27

aplinkybes. Taip pat tai yra tarsi paskatinimas operatyviai ginti savo teises. Iekinio senatis yra imperatyvi norma {CK 1.125 str. 12 d. ir 1.126 str.}. taip yra todl, kad daniausiai sutarties ali padtis nra lygi. Tiek iekinio senaties, tiek valstybs turto apsauga yra vieo intereso gynimas. Kadangi prioritetas teikiamas valstybs teisi gynimui, daniausiai senaties terminai atnaujinami. Iekinio senat reikia skirti nuo naikinamj termin, nes kai sueina naikinamasis terminas inyksta pati subjektin teis. Senaties termino reikm {CK 1.137 str.}: senaties termino pasibaigimas yra pagrindas neginti subjektins teiss. Reikia skirti kreipimosi teism ir teiss gynimo terminus. Jei nei viena i ali nepareik iekinio senaties, tai teismas nagrins byl, nes pats teismas senaties termino pareikti negali. Taip pat svarbu tai, kad iekinio senat galima taikyti tik nagrinjant byl pirmos instancijos teisme. CPK yra leidiama teismui priimti dalin sprendim. teism galima kreiptis net jei iekinio senaties terminas praleistas. Iekinio senaties terminas gali bti dviej ri: bendrasis (10 m.) ir specialusis ({CK 1.125 str.} ir specials statymai). Subjektyvusis iekinio senaties termino momentas: senaties terminas pradedamas skaiiuoti tik kai asmuo suino apie paeist teis {CK 1.126 str.}. objektyvusis senaties termino momentas kai terminas skaiiuojamas nuo tam tikro objektyvaus fakto ar vykio. Senaties termino reikm: 1) 2) 3) 4) suteikti asmeniui galimyb apginti savo paeist teis. Utikrinti civilini teisini santyki stabilum ir ukirsti keli begaliniam bylinjimuisi. Paskatinti asmen kuo greiiau ginti savo paeist teis. Palengvinti rodinjimo proces.

Sutrumpinti iekinio senaties terminai: 1 mn. taikomas i konkurso rezultat atsirandantiems reikalavimams. 3 mn. taikomas reikalavimams pripainti JA organ sprendimus negaliojaniais. 6 mn. taikomas iekiniams dl netesyb (baudos, delspinigi) iiekojimo; iekiniams dl parduot daikt trkum; i ryi moni santyki su klientais atsirandantiems reikalavimams, jei siuntos buvo siuniamos Lietuvoje. 1 m. i ryi moni santyki su klientais atsirandantiems reikalavimams, jei siuntos siuniamos usien; i draudimo sutari atsirandantiems reikalavimams. 3 m. reikalavimams dl padarytos alos atlyginimo. 5 m. iekiniams dl palkan ir kit periodini imok iiekojimo. ali susitarimu pakeisti iekinio senaties terminus ir j skaiiavimo tvark keisti draudiama. LAT senato apvalga 2002.12.22 dl LR statym taikant iekinio senat. LAT nutartis c.b. Nr. 3K 3 476. (nuosavybs teiss suvarymas yra tstinio pobdio. Jei bt reikalavimas dl alos atlyginimo bt taikoma iekinio senatis, bet jei tai susij su apribojimais senatis netaikoma). LAT nutartis c.b. Nr. 3K 3 38. (iekinio senaties pradia turi bti nustatoma, jei tok klausim kelia viena i ali. Teismas privalo nagrinti iekinio senaties termino klausim. Svarbi prieasi baigtinio srao nra). 28

Labai svarbu nustatyti iekinio senaties pradios moment, taip pat pabaig. Nustatyti kada teis buvo objektyviai paeista, subjektyvusis momentas kada alis suinojo apie paeidim. Nustatomos aplinkybs buvusios tarp objektyvaus ir subjektyvaus momento ar asmuo turjo ir galjo suinoti apie paeidim. Aplinkybs turi sietis su senaties tikslais: jei aplinkybs trukd kreiptis teism tai svarbi prieastis. Skolos pripainimo faktas turi bti nustatytas per iekinio senaties buvimo termin, o jei nustatoma jau pasibaigus terminui tai nra pagrindas, taiau kreditoriui yra pagrindas manyti, kad iekinio senatis bus atnaujinta. LAT pasak, kad tiek prokuroro teis, tiek iekinio senatis yra vieo intereso gynimas. Tokiu atveju, nors terminai ir praleidiami, taiau ginas vyksta. Prioritetas teikiamas valstybs interesams. Prokurorui iekinio senatis taikoma tada, kai jis suino, taiau jis negali delsti ar vilkinti termino. Iekinio senaties sustabdymas ir nutraukimas. {CK 1.129 str., 1.130 str.} iekinio senatis gali bti sustabdoma ar nutraukiama esant tam tikroms aplinkybms. Iekinio senaties termino sustabdymas tam tikro laiko tarpo neskaitymas iekinio senaties termin. Jei vyksta kakuri i mint aplinkybi, tai dar nereikia, kad yra pagrindas stabdyti iekinio senat: aplinkybs turi atsirasti ar bti paskutinius 6 mn. <- pradia; 2 savaits 6 mn. Jei nra inomas atsakovas, tai nra aplinkyb, tai tik atsivelgiama. Pasibaigus tai aplinkybei, su kuria siejamas termino nutraukimas, terminas skaiiuojamas i naujo. Teism praktika: ginai dl prievols pripainimo fakto buvimo. Jei skolininkas yra JA ar asmuo, kuris pripasta prievol ar turi teis pripainti, tai tokie veiksmai turi bti atlikti nepasibaigus iekinio senaties terminui. Jei alys tariasi dl naujo termino, svarbu vertinti ar nebuvo naujo susitarimo, kuriuo pakeista pradin slyga. Tada skaiiuojama nuo antrojo termino. pabaiga

LAT 2007.11.05 c.b. Nr. 3K 3 470 dl iekinio senaties atnaujinimo termino. Negali bti sprendiama dl iekinio senaties termino, privalu konstatuoti termino pradi. Iekinio senaties pasibaigimo pagrindai {CK 1.135 str.}. jei pasibaigia iekinio senatis pagrindiniams reikalavimams, tai pasibaigia ir papildomiems. Administraciniams reikalavimams apsksti paprastai taikomas 30 d. iekinio senaties terminas, o civiliniams 10 d. Pvz.: nusiperkamas statinys ir jo priestatas (priklausinys). Tai iekinio senaties terminas nustatomas pagal pagrindin reikalavim. 13 tema Civilins teiss objektai Civilins teiss objekt samprata. Civilins teiss objektai tai materialios ir nematerialios vertybs. {CT 1.97 str.} nustatytos objekt rys, nuo kuri priklauso teisinis reglamentavimas, ali teiss ir pareigos, prievoli vykdymas ir t.t. taigi civilins teiss objekt rys: 29

1) Daiktai tai materials iorinio pasaulio dalykai. Jie gali bti mogaus sukurti, gamtoje esantys ar i gamtos pasisavinami. Jie nra siejami su naudingumu mogui, pvz.: iukls. Daiktais gali bti tik tokie objektai, kuriuos galima uvaldyti ir daryti poveik, todl pvz.: dangaus knai nra laikomi daiktais. Daiktams teisine prasme priskiriami ir gyvnai, renginiai, keliai, energija, todl skiriasi nuo supratimo buitine prasme. mogaus organai, kompiuterins programos nra laikomos daiktais, tai intelektualin nuosavyb (kompiuterins programos aiku, ne organai). Daikt klasifikacija: * Kilnojami daiktai * nekilnojami daiktai. {CK 1.98 str. 4,2 str.} Daikt priskirimas vienai ar kitai klasei grindiamas: a) daikto prigimtimi, pvz.: em yra nekilnojamas daiktas. Taip pat turi bti taikomi tokie kriterijai: tai daiktas, kurio negalima perkelti nesumainus verts ar nepakeitus paskirties (Namas sugriovus taps malk krva) b) Socialinis teisinis daikto statusas. Tai gali bti nustatyta statyme ar kitame teiss akte, pvz.: orlaiviai ir laivai laikomi nekilnojamais daiktais. i klasifikacija reikminga dl i prieasi: *nuosavybs teis nekilnojamus daiktus registruojama; *prievol, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, vykdoma to daikto buvimo vietoje; *taikoma nekilnojamo daikto vietos teis; *senaties terminas 10 met; *nekilnojam daikt sandoriams taikoma notarin forma. Pagal daikt galjim bti civilins teiss objektais jie skirstomi : Daiktai, kuri civilin apyvarta neribota. Visi daiktai gali bti civilins teiss objektais. Daiktai, kuri civilin apyvarta apribota. Civilin daikt apyvarta galima apriboti dl visuomens saugumo, valstybs ekonominio intereso, visuomens sveikatos interes. ETPLAK ir teism praktika: daikt civilins apyvartos ribojimas turi bti nustatytas statymu, turi bti btina apsaugoti visuomens interesus, bti btinu ir tai turi bti proporcinga. Dar daiktai gali bti skirstomi : Suvartojamus daiktus. Tai tokie daiktai, kuriuos pavartojus pagal paskirt visikai ar i dalies praranda savo pirmines savybes. Nesuvartojami daiktai. Tai daiktai, kuriuos pavartojus pagal paskirt, nepraranda savo savybi ar praranda labai pamau. Vien sandori objektu gali bti tik suvartojami, kit tik nesuvartojami, dar kit ir suvartojami, ir nesuvartojami daiktai. Dar vienas daikt skirstymas: individuals daiktai tai vieninteliai savo ries daiktai. Jie yra nepakeiiami. Riniai poymiais apibrti daiktai tai pakeiiami daiktai, kurie apibdinami tik skaiiumi, kiekiu. is skirstymas svarbus prievoli vykdymui ir daiktinje teisje, sprendiant daikt padalinimo ir restitucijos klausimus. Taiau is skirstymas santykinis. Daiktai, atsivelgiant dalum, skirstomi :

30

 dals daiktai. Juos padalijus jie nepraranda savo savybi, kiekviena dalis tenkina tuos paius poreikius, pvz.: benzinas nedals daiktai. Padalinus io daikto dalys negali tenkinti t pai poreiki. Daiktas nedalus gali bti fizine ir teisine prasme (ali susitarimu ar statymu). Tai svarbu dalinant i bendros nuosavybs. Daikt skirstymas : pagrindinius daiktus. Jie gali bti savarankikai civilins apyvartos objektai. antraeilius daiktus. Jie savarankikai negali bti civilins apyvartos objektu. Antraeil daikt itinka pagrindinio daikto likimas, jei statymas nenumato ko kita. Antraeiliai daiktai skirstomi : a) b) c) d) e) esmins pagrindins daikto dalys; vaisius, pvz.: karvs pienas produkcija; pajamos; priklausiniai. J funkcin paskirtis yra tarnauti pagrindiniam daiktui. LAT

Daikt skirstymas pagal vert: daiktai, turintys paprast vert daiktai, turintys iskirtin vert {CK 4.11 str.} j panaudojimas priklauso nuo asmens, kuris panaudos t daikt. (prisiminimai) daiktai, turintys asmeniniais tikslais pagrst vert. Tai daiktai, keliantys tam tikrus prisiminimus, dovanoti daiktai. 2) Pinigai ir vertybiniai popieriai. Pinigai i kit daikt isiskiria todl, kad j vert pasireikia ne materialine, bet ekvivalento verte, kuri jiems yra suteikta, pvz.: pagamint kupir vert nesiskiria, o ekvivalento skiriasi. Pinigai yra sukurti tam, kad pakeist daikt. Jei yra riniais poymiais apibdinami, dals, pakeiiami daiktai. Pinigai skirstomi : * grynuosius pinigus. * negrynuosius pinigus; Lietuvos ir usienio valiutos statymas Vertybiniai popieriai tai dokumentai, iduoti laikantis nustatytos formos ir turintys reikiamus rekvizitus, kurie patvirtina teis, kuri galima gyvendinti pateikus tok dokument. Jie vertinami ne pagal materialin vert, o pagal suteikiam teis. Jie gali bti mokjimo priemonmis. Vertybiniai popieriai pasiymi tokiomis savybmis: *bdingas formalumas (btina reikiama forma ir rekvizitai); *turi bti tiksliai vardyta suteikiama teis; *bdingas perleidiamumas; *bdingas patikimumas (ribota galimyb nuginyti); *norint gyvendinti teis ir j pagrsti, reikia pateikti pat popieri. Vertybini popieri rys {CK 1.101 str.}: 1. Pagal disponavimo bd: * pareiktiniai vertybiniai popieriai. Juose nenurodytas reikalavimo teis turintis asmuo. * vardiniai vertybiniai popieriai. Juose vardintas konkretus reikalavimo teis turintis asmuo. * orderiniai vertybiniai popieriai. Reikalavimo teis gali gyvendinti ne tik vertybiniuose popieriuose nurodyti asmenys, bet ir kiti reikiama tvarka paskirti asmenys. 31

2. Pagal ileidimo pagrind: * emisiniai, pvz.: akcija; * neemisiniai, pvz.: vienkartiniai vekseliai ir ekiai. 3. Pagal ileidimo subjekt (emitent): * valstybs ileisti vertybiniai popieriai; * privai asmen ileisti vertybiniai popieriai; 4. Pagal form: * materials vertybiniai popieriai. Jie suraomi ir iduodami kaip atskiras dokumentas. * nematerials vertybiniai popieriai. Jie nra suraytas dokumentas, bet rayta apskaitos knygas. 5. Pagal savo turin: * piniginiai vertybiniai popieriai, pvz.: vekseliai; * prekiniai vertybiniai popieriai, pvz.: {CK 1.106 str.} * nuosavybs vertybiniai popieriai, pvz.: akcijos 6. Priklausomai nuo tikslo: * investiciniai vertybiniai popieriai; * neinvesticiniai vertybiniai popieriai; Vertybiniai popieriai yra akcijos, obligacijos, vekseliai, ekiai, konosamentai. Obligacijos tai vertybinis popierius, kuris patvirtina teis gauti pinigin obligacijos vert bei ekvivalent ir palkanas. Akcijos paprastai naudojamos kaip kapitalo pritraukimo priemon. Vekseliai {CK 1.105 str.} tai abstrakti priemon. Jie gali bti paprastieji ir sakomieji vekseliai (vekselio davjas pareigoja kit asmen sumokti sum). Jei vekselis neapmokamas laiku, jis protestuojamas pas notar, o ne kreipiantis teism. Turi bti ant vekselio numatyti rekvizitai. Vekseliai danai naudojami kaip utikrinimo priemon. Tai nekauzalinis sandoris (nra pagrindo). Vekselis nesusietas su tais santykiais, kuriais remiantis buvo iduotas. Todl labai ribotos galimybs veksel ginyti. Jis gali bti ginijamas tik dl to, kad vekselis buvo iduotas davjo tyia. (vekselis, bdamas abstraktus sandoris yra nesusiejamas su idavimo pagrindu. LAT pabria, kad vekselis turi patikimumo savyb ir bet kurie asmenys turi pasitikti juo kaip dokumentu. Vekseli negalima ginyti ir prastiniais sandori negaliojimo pagrindais. Jei veksel jau gijs treiasis asmuo, tai jis negali ginyti sandorio.) Indosamentas raas tik dl to, jei neturi rekvizit ir dl vekselio davjo tyia ekis reikia pareigojim atsiskaityti, bet moktojas yra bankas ar kita kredito staiga. {reglamentuoja eki statymas}. 3) Turtas. Jis gali bti suprantamas plaija (daiktai, daikt visuma) ir siaurja (daiktai, turtins teiss ir pareigos) prasme. Turtas gali bti skirstomas : 32

Aktyv. Tai reikia turimus daiktus ir reikalavimo teises. Pasyv. Tai reikia sipareigojim (turtins prievols).

is skirstymas svarus paveldjimo teisje. 4) Intelektins veiklos rezultatai. is objektas savo turinio prasme sudarytas i: * pramonins nuosavybs teiss. i kategorij patenka tai, kas susij su iradimais, patentais, komercinmis paslaptimis, preki enklais ir kt. ios teiss saugo idj. * autori bei atlikj teiss. ios teiss saugo iradimo form krybins veiklos rezultatas. Saugomos tik tokios vertybs, kurios gyja objektyvi iraik. Kai gyja iraikos form, tada pradedamos saugoti teiss. 5) Informacija. Ji gali turti prekin arba pinigin iraik. Informacija naudinga, nes gali bti panaudojama ir komercine prasme, nes jos turjimas gali bti galimyb monopolizuoti rink. {CK 1.116 str.}komercin paslaptis yra saugoma. Pagal teism praktik, informacija gali bti laikoma komercine paslaptimi ir j gali nustatyti pats subjektas, kuris valdo t informacij. LAT nutartis 2006.09.20 c.b. Nr. 3K 3 499 6) Darbai ir darb rezultatai. Jei prievols objektai buvo veiksmai, vertinama ar veiksmai atlikti tinkamai. Jei vertinamas rezultatas, o jo nra, tai prievol laikoma nevykdyta. Pvz.: paslaug sutartis rezultatas negali bti garantuotas, nes nuo galiotinio nepriklauso. 7) Nematerialios vertybs kaip civilins teiss objektai. Tai asmenins neturtins teiss ir vertybs (garb, orumas...). jos yra neatskiriamos nuo asmens, jos negali bti perleidiamos, taiau gali bti ginamos ir panaudojamos civilinje apyvartoje. 14 tema Civilini teisi gyvendinimas Civilini teisi gyvendinimas tai realizavimas galimybi, kurias suteikia subjektin teis. Civilini teisi gyvendinimo bruoai: * Kai kurios subjektins teiss kartu yra ir pareigos, pvz.: tv ar globj teis gyvendinti globotini teises, kartu yra ir pareiga. * gyvendinimas apima teises, kurios jau egzistuoja, pvz.: galima sprsti ar prayti ar reikalauti grinti skol ar ne, o jei praoma apriboti savo intelektin veikl, tai jau veiksnumo ribojimas. * Atsisakymas gyvendinti civilin teis nereikia tos teiss pasibaigimo. i teis yra tiesiog negyvendinama, nebent statyme yra numatyti terminai. Civilini teisi gyvendinimo bdai: A) Pagal pobd: 1) Aktyvs veiksmai (subjektins teiss turtojo veiksmai). 2) pareigoto asmens elgesys. Kiekviena subjektin teis turi savo ribas. Egzistuoja piktnaudiavimo teise institutas civilinje teisje. {CK 1.137 str.}. piktnaudiavimo teise aspektai: * atliekami veiksmai neleistinu tikslu, pvz.: siekiant padaryti kitam asmeniui al. 33

* civilins subjektins teiss gyvendinimas neleistinais bdais. * civilins subjektins teiss gynimas neleistinais bdais. * subjektins teiss gyvendinimas neturi prietarauti civilins teiss principams, gerai moralei. Pareig vykdymui taikomi tie patys kriterijai kaip ir teisi gyvendinimui. Pareiga priklauso nuo teisinio santykio pobdio: tai gali bti pareiga susilaikyti nuo tam tikr veiksm; atlikti tam tikrus veiksmus teis turinio asmens naudai. Civilini teisi gynimo bdai. Tai svarbus elementas utikrinant civilines teises. Plaija prasme gynimas apima ir prevencines priemone. Siaurja prasme tai konkreios priemons paeistai teisei ginti. statymas utikrina ne tik, kad bt ginama ne tik asmens teis, bet ir teisti interesai. Ginamas interesas turi turti tam tikras teisines pasekmes. Skiriamos tokios civilini teisi gynimo formos: 1) jurisdikcins. Civilins teiss ginamos pasinaudojant valstybs institucij ar jos galiot asmen prievarta. Tai gali bti teismin, arbitrao, administracinio nagrinjimo tvarka. 2) nejurisdikcins. Civilins teiss ginamos nesinaudojant valstybs institucij prievarta. Civilins teiss gynimo bdai pagal tikslus: 1) 2) 3) prevencinio pobdio; teisi atstatymo (atkrimo) bdai; bdai, susij su poveikio paeidjui taikymu.

{CK 1.138 str.} sraas nra baigtinis. Civilins teiss paeidimas gali bti pripaintas, kad paeista teis. Nejurisdikcinius gynimo bdus apima savigynos institutas. Viena alis taiko kitai aliai priemones nesinaudodama valstybs pagalba. Pagal kit nuomon, tai valstybs gynimo forma. Savigynai taikomas proporcingumo principas. taikomos priemons turi bti proporcingos teiss paeidimui. Taip pat taikomas siningumo principas: savigyna privaloma naudotis siningai, nes kitaip negausi greitos valstybs pagalbos. LAT nutartis c.b. Nr. 3K 3 521 Savigynos bruoai: *vienaalikumas; *realus ar gresiantis teiss paeidimas; *laikinumas (privaloma operatyviai reaguoti teiss paeidim; *veiksm apskundimo galimyb; *iimtinumas (taikoma tik iimtinais atvejais, kai negalima pasinaudoti kitais civilins teiss gynimo bdais) {CK 1.139 str. 1 d. }

34