Está en la página 1de 3

LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLA 4 tema.

KOMBINATORIKOS UDAVINIAI (20122014)


Teorin mediag pareng bei ketvirtj uduot sudar Vilniaus universiteto docentas Antanas Apynis ir Lietuvos edukologijos universiteto docentas Juozas inknas

Pasirinkus bet kuri baigtin aib, tarkime, A {a1; a2 ; ...; an}, i jos element galima sudaryti vairi nauj matematini objekt, vadinam junginiais. Panaiai kaip i gimtosios kalbos abcls raidi galima sudaryti vairi vienoki ar kitoki prasm turini odi. inome, kad ne visi kalbos abcls raidi junginiai (odiai) yra prasmingi (dabartins vartosenos poiriu). Panaiai yra ir su matematini objekt junginiais. Daniausia nagrinjami junginiai yra sutvarkytos element poros, sutvarkyti element trejetai, baigtins skaii sekos. Kiekvien natralj skaii galima suvokti kaip sutvarkyt skaitmen aibs {0; 1; 2; ...; 9} element jungin. Bet kuris n-mats erdvs takas, uraytas koordinatmis, yra kuri nors realij skaii junginys. Natralu aikintis, kiek (o kartais ir koki) jungini, tenkinani tam tikras slygas, galima sudaryti i pasirinktos aibs A ir jos poaibi element. Vienu metu net buvo ipopuliarjs aidimas kas parays daugiau prasming odi, sudaryt i konkretaus odio raidi (nebtinai imant visas). Prisiminkime pradines kombinatorikos svokas ir pagrindines kombinatorikos udavini sprendimo taisykles bei formules. Tegu A {a1; a2 ; ...; an} yra kuri nors matematini objekt (nebtinai skaii) aib. Bet kur jos element jungin, sudaryt i m skirting aibs A element paymkime J n (m), m {1; 2; ...; n}. Kartais sakoma, kad toks junginys yra junginys be pasikartojim. Apibrimai: 1) Nesutvarkytas junginys J n (m) vadinamas deriniu i n element po m element; 2) Sutvarkytas junginys J n (m) vadinamas gretiniu i n element po m element; 3) Sutvarkytas junginys J n (n) vadinamas kliniu i n element. Aiku, kad derin (nesutvarkyt jungin be pasikartojim) galima tapatinti su bet kuriuo aibs A poaibiu, turiniu m element. Kiekvien gretin i n element po m element (sutvarkyt jungin be pasikartojim) galima apibdinti kaip sutvarkyt aibs A poaib, sudaryt i m element, o klin i n element galima nusakyti kaip sutvarkyt aib A. Kita vertus, klinys yra gretinys i n element po n element.
m . Gretini i n element Aibs A {a1; a2 ; ...; an} poaibi po m element (derini) skaiius ymimas C n

m po m element skaiius ymimas An , o klini i n element skaiius ymimas Pn .


m m Nesunku suprasti, kad skaiiai Cn ir Pm susij tokia formule: , An

(ia m {1; 2; ...; n} ). Vadinasi, pakanka isiaikinti, kad

m m An Cn Pm

(1)

m Cn

n! m!(n m)!

(2)

ir (3) Pm m! iose formulse simboliu k! ymima sandauga k (k 1) ... 2 1 , kuri vadinama skaiiaus k faktorialu. Tursime mintyje, kad visos trys formuls LJMM mokiniams yra inomos i mokyklini vadovli; todl j ivedim ia praleisime. Sprendiant kombinatorikos udavinius nepakanka (1) (3) formuli. Labai svarbu suvokti ir siminti kombinatorin sudties ir kombinatorin daugybos taisykl. Tegu A ir B yra baigtins aibs, neturinios bendr element ( A B ), A B yra aibi A ir B sjunga, o A B , apibriama formule A B {( a; b) : a A, b B}, yra aibi A ir B Dekarto sandauga. i aibi element skaii paymkime atitinkamai m( A), m( B), m( A B) ir m( A B). Pagal kombinatorin sudties taisykl gaunama formul (4) m ( A B) m ( A) m ( B),

o pagal kombinatorin daugybos taisykl formul (5) m( A B) m( A) m( B). Jei aibs A ir B turi bendr element, t. y. A B , tai (6) m ( A B) m ( A) m ( B) m ( A B). ia pateikt svok ir formuli pakanka ir tuo atveju, kai reikia nagrinti sutvarkytus j unginius su pasikartojimais. Jungini su pasikartojimais skaiiams rasti yra ivesta vairi formuli, bet sprendiant nesudtingus kombinatorikos udavinius galima ir be j apsieiti. Inagrinkime kelis pavyzdius. 1 pavyzdys. Kiek yra penkiaenkli skaii, dali i 4, kurie urayti visais skaitmenimis 1, 2, 3, 4 ir 5. Sprendimas. Bet kur penkiaenkl skaii a1a2 a3 a4 a5 galima urayti formule
a1a2 a3 a4 a5 a1a2 a3 100 a4 a5 . Aiku, kad jis dalijasi i 4 tik tada, kai dvienklis skaiius a4 a5 dalijasi i 4. I to darome ivad, kad dali i 4 penkiaenkli skaii gale turi bti 12, 24, 32 arba 52. Kiekvienu atveju turime P3 3! 6 variantus pirmiesiems trims skaitmenims urayti. Pagal kombinatorin daugybos taisykl gauname 6 4 24 penkiaenklius skaiius, tenkinanius udavinio slygas. Ats.: 24.

2 pavyzdys. Kiek penkiaenkli skaii su skirtingais skaitmenimis galima sudaryti i skaitmen 0, 1, 2, 3 ir 4 esant slygai, kad pirmas skaitmuo ne vienetas? Sprendimas. Aiku, kad pirmas skaitmuo negali bti nulis. Lieka trys skaitmenys (2, 3 ir 4), galintys uimti pirm pozicij. Su kiekvienu i j yra P4 4! 24 skirting variant kitoms pozicijoms uimti. Pagal kombinatorin daugybos taisykl gauname 3 24 72 penkiaenklius skaiius. Ats.: 72. 3 pavyzdys. Nustatykime, kokiu skaitmeniu baigiasi vis skaii, gaut i skaiiaus 2013 keiiant vietomis jo skaitmenis, eiasdeimtj laipsni suma. Skaiius 2013 yra tarp j, o nulis, atsidrs pirmoje pozicijoje, nubraukiamas. Sprendimas. Aiku, kad galima sudaryti 24 skaiius; ei i j bus trienkliai. Vienet pozicijoje gali bti bet kuris i skaitmen 0, 1, 2 ir3. Kiekvienas i j bus ei skaii paskutinis skaitmuo. Skaiiaus
2 60 ( 2 3 ) 20 ( 84 ) 5 ( 642 ) 5 paskutinis skaitmuo yra 6, o skaiiaus 3 60 ( 3 4 ) 15 ( 84 ) 5 8115 yra 1.

Kadangi 0 60 0 ir 160 1 , tai sudj vis skaii 60-uosius laipsnius, gausime toki j vienet sum: 6( 6 1 0 1) 48. Vadinasi, paskutinis sumos skaitmuo yra 8. Ats.: 8. 4 pavyzdys. Ploktumoje paymta 11 tak. Penki i j yra viename apskritime ir nra n vieno kito apskritimo, kuris eit per daugiau negu tris takus. Be to, jokie trys takai nra vienoje tiesje. Kiek apskritim, einani lygiai per tris paymtus takus, galima nubrti? Sprendimas. inome, kad per bet kuriuos tris nesanius vienoje tiesje ploktumos takus galima nubrti apskritim (visada tik vien). Apskritim, einant per penkis paymtus takus, paymkime raide A. Kitus apskritimus sugrupuokime pagal paymt tak, esani apskritime A, skaii; jis gali bti du, vienas arba nulis. Tokius apskritimus ymkime (atitinkamai) simboliais A2 , A1 ir A0 . Pagal kombinatorin daugybos
2 1 1 2 taisykl apskritim A2 galima nubrti C5 C6 60, apskritim A1 galima nubrti C5 C6 75, o 3 apskritim A0 C6 20. I viso bus 60 75 20 155 apskritimai, einantys lygiai per tris paymtus takus. Ats.: 155.

5 pavyzdys. Keliais bdais i natralij skaii 1, 2, 3, ... , 100 galima pasirinkti tris skaiius, kuri suma dalijasi i 3? Sprendimas. Tarp skaii nuo 1 iki 100 yra 33 skaiiai, kurie dalijasi i 3. Yra 34 skaiiai, kuriuos dalijant i 3 gaunama liekana 1, ir 33 skaiiai, kuriuos dalijant i 3, gaunama liekana 2. Dali i 3 sum galima gauti tokiais atvejais: 1) visi trys skaiiai dalijasi i 3; 2) vis trij skaii dalybos i 3 liekana lygi 1; 3) vienas skaiius dalijasi i 3, vieno dalybos i 3 liekana lygi 1 ir vieno dalybos i 3 liekana lygi 2; 4) vis trij skaii dalybos i 3 liekanos lygios 2. Gauname

3 3 1 1 1 3 C33 C34 C33 C34 C33 C33 5456 5984 37026 5456 53922 trij skaii, kuri suma dalijasi i 3, pasirinkimo bd. Ats.: 53 922.

6 pavyzdys. Kiek skirting 9-enkli skaii galima sudaryti i skaiiaus a 512312171 skaitmen keiiant juos vietomis? Sprendimas. Jei visi skaiiaus a skaitmenys bt skirtingi, tai gautume n 9! skirting 9-enkli skaii (inoma, kai tarp skaitmen nra nulio). Kadangi skaitmuo 1 pasikartoja keturis kartus, o skaiius 2 pasikartoja du kartus, tai bendras 9-enkli skaiius sumaja 4!2! 48 kartus. Taigi iekomasis skaiius (j paymkime m) yra toks: 9! 9 8 7 6 5 m 7560. 4! 2! 2 Ats.: 7560.

KETVIRTOJI UDUOTIS
1. Suskaiiuokite, kiek trikampi (skaitant ir ABC) yra iame atkarp tinkle. Skaiiavim paaikinkite.

2. Ploktumoje yra paymti 7 takai A1 , A2 , ..., A7 taip, kad jokie trys i j nra vienoje tiesje. Kiek yra skirting keli i A1 A7 , jei galima eiti tik atkarpomis, jungianiomis paymtuosius takus, ir draudiama tame paiame take atsirasti daugiau kaip vien kart? 3. Kiek skirting keturenkli skaii, dali i 5, galima sudaryti i skirting skaitmen 0, 1, 3, 5 ir 7? 4. Kiek skirting penkiaenkli skaii, didesni u 20 000, galima sudaryti i skaitmen 1, 2, 3 ir 4, jei skaitmenys 2, 3 ir 4 eina po vien kart, o 1 du kartus? 5. Kiek skirting trejet galima sudaryti i skaii 1, 2, 3, ..., 30, kad kiekvieno i j skaii suma bt lygin? 6. Apskaiiuokite sum toki keturenkli skaii, kuriuos galima urayti keiiant vietomis skaitmenis 1, 2, 3 ir 4. 7. Kiek septynenkli skaii galima sudaryti i skaitmen 1, 2, 3, ..., 8, kad skaitmuo 2 juos eit nemai au kaip tris kartus? 8. Kiek skirting eiaenkli skaii galima sudaryti i skaitmen 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7, kad visi jo skaitmenys bt skirtingi, o pirmas ir paskutinis skaitmenys bt lyginiai? 9. Kiek keturenkli skaii galima sudaryti i skaiiaus 123153 skaitmen? Skaitmenys 1 ir 3 gali eiti nedaugiau kaip po du kartus, o skaitmenys 2 ir 5 nedaugiau kaip po vien kart. 10. Glinink Justina nori pasodinti vienoje eilje 9 gles: 6 vienodus kardelius ir tris roes raudon, balt ir oranin. Keliais bdais ji gali pasodinti ias gles esant slygai, kad kiekviena ro bt tarp kardeli? Ketvirtosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2013 m. gegus 20 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas: www.mif.vu.lt/ljmm/ LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA