Está en la página 1de 4

1

L I E T U V O S J A U N J MAT E MAT I K MO K Y K L A
2 tema. KAIP SPRSTI LYGTIS SVEIKAISIAIS SKAIIAIS?
(20112013)
Teorin mediag pareng bei antrj uduot sudar Vilniaus universiteto doktorantas
Jonas Jankauskas

ioje LJMM uduotyje susipainsime su diofantinmis lygtimis ir imoksime kelet paprast bd
kuriuos taikant tos lygtys yra sprendiamos.
Diofantins lygtys yra tokios algebrins lygtys, kuri sprendiniai yra sveikieji skaiiai. J pavadinimas
susijs su senovs graik matematiku Diofantu Aleksandrieiu (apie 200284 m. p. m. e.).
I esms bet kuri lygtis yra diofantin, jeigu jos sprendini iekome tik sveikj skaii aibje.
1 pavyzdys. Raskime visus sveikuosius skaiius x, kurie yra lygties ) 2 cos( x x t = sprendiniai.
Sprendimas. Atkreipkime dmes tai, kad kosinuso reikms priklauso intervalui [1; 1]. Vadinasi,
] 1 ; 1 [ e x . iame intervale tra trys sveikieji skaiiai: 1; 0; 1. O lygt tenkina tik . 1 = x
ia nagrinsime diofantines lygtis , 0 ...) , , , ( = z y x F kuriose ...) , , , ( z y x F yra sveikieji daugianariai
kiekvieno dydio x, y, z, ... atvilgiu (toki daugianari koeficientai yra sveikieji skaiiai).
Vienas i pagrindini bd, taikom sprendiant diofantines lygtis yra daugianari ir sveikj skaii
skaidymas dauginamaisiais.
2 pavyzdys. Raskime lygties
2 2
12 y + = x sveikuosius sprendinius.
Sprendimas. Pastebkime, kad neinomieji x ir y yra pakelti kvadratu. Vadinasi, jei ) ; ( y x yra ios
lygties sprendinys, tai pakeit jame x x arba y y , gausime kit lygties sprendin. Todl pirmiausia
inagrinkime atvej, kai . 0 0, > > y x
Perkelkime
y
2
kair lygties pus ir pritaikykime kvadrat skirtumo formul; gausime
12. ) )( ( 12
2 2
= y x y x = y x +
Matome, kad sveikj skaii y + x = u ir y x = v sandauga turi bti lygi 12. Vadinasi, bent vienas i
j yra lyginis skaiius. Bet tada ir kitas turi bti lyginis, nes skirtumas x = v u 2 yra lyginis skaiius. Be to,
0 > v u (nes 12 = uv ). Todl abu dauginamieji yra to paties enklo nelygs nuliui skaiiai. Kadangi 0 > x ir
, 0 > y tai y + x = u > 0 ir 0 > v ; be to, , v u > nes y x y x > + . Pagal pagrindin aritmetikos teorem, tra
vienintelis bdas, kuriuo 12 galima iskaidyti teigiamais lyginiais dauginamaisiais. Toji vienintel galimyb
yra 2 6 12 = . Taigi gauname lygi sistem

=
= +
, 2
, 6
y x
y x

turini vienintel sprendin (4; 2). Keisdami enklus, gauname kitus sprendinius ), 2 ; 4 ( ), 2 ; 4 (
) 2 ; 4 ( .
Ats.: (4; 2), (4; 2), (4; 2), (4; 2).
3 pavyzdys. Isprskime lygt
11
2 2
+ x x = y ; x, y sveikieji skaiiai.
Sprendimas. I pirmo vilgsnio nesimato, kaip lygt galtume iskaidyti dauginamaisiais. Padauginkime
abi jos puses i 4 ir gautos lygties 44 4 4 4
2 2
+ x x = y deinje pusje iskirkime pilnj kvadrat. Gausime
( ) 43 1 2 4
2 2
+ x = y . Paymj 1 2 2 x = X y, = Y , tursime lygt , 43
2 2
= X Y panai t, kuri
sprendme antrame pavyzdyje. Nekartosime viso sprendimo paingsniui, tik uraysime sprendinius ) ; ( Y X :
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) 22 21; 22 21; 22 21; 22 21; ; , , , = Y X . I j gauname keturis pradins lygties sprendinius
) ; ( y x : (11; 11), (11; 11), (10; 11), (10; 11).
4 pavyzdys. Isprskime lygt
xy = + y + x 5 , x, y sveikieji skaiiai.
2
Sprendimas. ia kol kas nesimato nei kaip, nei k skaidyti dauginamaisiais. Lygt uraykime taip:
5 = y x xy , ir pridkime prie abiej lygties pusi po 1: 6. 1= + y x xy Netiktina, bet dabar reikinys
kairje pusje isiskaido:
). 1 )( 1 ( ) 1 ( ) ( 1 = = + y x y x xy y x xy
Taigi tursime lygt . 6 ) 1 )( 1 ( = y x
Dabar iraykime visus galimus skaiiaus 6 iskaidymo sveikaisiais skaiiais variantus:
. 1 6 2 3 3 2 6 1 ) 6 ( ) 1 ( ) 3 ( ) 2 ( ) 2 ( ) 3 ( ) 1 ( ) 6 ( 6 = = = = = = = =
Pagal juos gauname visus manomus pradins lygties sprendinius:
(5; 0), (2; 1), (1; 2), (0; 5), (2; 7), (3; 4), (4; 3), (7; 2).
Dauginamj perrank buvo galima ir sutrumpinti: kadangi pradin lygtis simetrin (nesikeiia, sukeitus
vietomis x ir y), utekt pirma inagrinti sprendinius ), ; ( y x , y x < o tada likusieji bus pavidalo ). ; ( x y
Kitas diofantini lygi tipas, kur galima isprsti naudojantis visikai elementariomis priemonmis,
yra tokios lygtys, kuri viena pus yra didesn u kit (jei ne visoms poroms ) ; ( y x , tai bent jau toms,
kuriose viena komponent yra pakankamai didel).

5 pavyzdys. Raskime visas natralij skaii x ir y poras ) ; ( y x , kurioms esant 50.
2 2
= y + x
Sprendimas. Utenka pastebti, kad 50
2 2 2
= y + x x < , ir pakaks inagrinti tik tas poras ) ; ( y x ,
kuriose }. 7 ; 6 ; 5 ; 4 ; 3 ; 2 ; 1 { e x Taikydami perrankos metod, tikriname, ar skaiius
2 2
50 x y = yra
natraliojo skaiiaus kvadratas. Gauname tokius sprendinius: (1; 7), (5; 5), (7; 1).

6 pavyzdys. Isprskime diofantin lygt
3 3 4 4
1 y + x = + y x .
Sprendimas. Kairje pusje esanio algebrinio reikinio laipsnis yra atuoni; jis didesnis, nei deins
puss (trys). Reikia manyti, kad dideliems skaiiams x ir y lygyb tarp kairs puss ir deins puss neturt
galioti. Kaip t patikrinti?

1 bdas. Jei , 0 = x tai gauname lygt , 1
3
y = turini tik vien sveikj sprendin . 1 = y Jei , 0 = y tai
gauname lygt , 1
3
x = turini tik vien sveikj sprendin . 1 = x
Taigi turime du sprendinius: (0; 1) ir (1; 0).
Nagrindami atvej , 0 = x 0 = y , pasinaudokime savybe, kad dviej natralij skaii sandauga plius
vienas visada didesn arba lygi t skaii sumai: b a ab + > +1 . i nelygyb gaunama i nelygybs
0 ) 1 )( 1 ( > b a , galiojanios su visais natraliaisiais skaiiais a ir b.
Pagal i savyb (kai ,
4
x a =
4
y b = ) gauname:
4 4 4 4 3 3
1 y x + y x y + x + > = .
Aiku, kad lygyb galioja, kai . 1 = = y x Jei 1 = x arba , 1 = y tai
4 4 3 3
y x y + x + < , nes
0 ) ( ) (
3 4 3 4
> + y y x x .
Taigi atveju , 0 = x 0 = y gauname tik vien sprendin (1; 1).
Matome, kad lygtis turi tris sveikuosius sprendinius: (0; 1), (1; 0), (1; 1).

2 bdas. Tarkime, 2 | | > x ir 2 | | > y . Tuomet | | 32 16
3 4 4 4
x x y x > > , ir | | 32 16
3 4 4 4
y y y x > > .
Sudj abi nelygybes ir padalij i dviej, gauname, kad | | 16 | | 16
3 3 4 4
y + x y x > . Tada
| | 16 | | 16 1 1
3 3 4 4 3 3
y + x + + y x = y + x > . Gavome prietar, nes kair pus
3 3
y + x yra akivaizdiai
maesn, nei dein pus | | 16 | | 16 1
3 3
y + x + . Vadinasi, turi bti 1 | | s x arba 1 | | s y . Taip pat aiku, kad
nors vienas i skaii x ir y turi bti teigiamas, nes prieingu atveju gautume 0 1
4 4
> + y x ir 0
3 3
s y + x .
Tarkime, kad 0 > x . Jei 1 | | s x , tai 1 = x . Tada gauname
3 4
1 1 y y + = + , o i ia 0 = y arba 1 = y . Jei
1 | | s y , tai }. 1 ; 0 ; 1 { e y Nagrinjame tris lygtis neinomojo x atvilgiu:
1) 1 1
3 4
= + x x (kai 1 = y );
2)
3
1 x = (kai 0 = y );
3) 1 1
3 4
+ = + x x (kai 1 = y ).
3
Pirmoji lygtis neturi teigiam sveikj sprendini, o antrj ir treij lygt tenkina tik 1 = x .
Radome du sprendinius: (1; 0) ir (1; 1).
Atveju 0 > y analiz analogika. Gausime sprendinius (0; 1) ir (1; 1). Beje, juos galima urayti
remiantis lygties simetrikumu.
Vadinasi, lygtis turi tris sveikuosius sprendinius: (0; 1), (1; 0), (1; 1).
Jei lygtis yra kvadratin kurio nors neinomojo atvilgiu, tai apsimoka kit neinomj laikyti parametru
ir sprsti kvadratin lygt. Tam, kad kvadratin lygtis turt sveikj sprendini, jos diskriminantas turi bti
sveikojo skaiiaus kvadratas.

7 pavyzdys. Isprskime diofantin lygt 19 3y 2
2 2
= + xy x .
Sprendimas. Matome, kad lygtis yra kvadratin ir x, ir y atvilgiu. Kvadratin lygt
0 19) 3 ( 2
2 2
= y + yx x sprskime x atvilgiu. Jos diskriminant paymkime ). ( y D Gausime, kad
) 2 19 ( 4 8 76 ) 19 3 ( 4 ) 2 ( ) (
2 2 2 2
y y y y y D = = =
yra sveikojo skaiiaus kvadratas tik tada, kai 3 = y . Jeigu , 4 | | > y diskriminantas . 0 ) ( < y D
Kai , 3 = y tai, isprend kvadratin lygt , 0 8 6
2
= + x x gausime 2 = x arba . 4 = x Jei , 3 = y tai
tursime kvadratin lygt 0 8 6
2
= + + x x ; jos sprendiniai yra 2 = x ir 4 = x .
Gavome keturis sprendinius: (2; 3), (4; 3), (2; 3), (4; 3).

Pitagoro skaiiai. Per geometrijos pamokas js tikriausiai suinojote, kad staiojo trikampio ambins
ilgio kvadratas yra lygus statini kvadrat sumai. Tokie natralij skaii trejetai ) ; ; ( z y x , kurie yra
staij trikampi kratini ilgiai, vadinami Pitagoro skaiiais.
Imokime urayti visus galimus Pitagoro skaiius. Kitaip sakant, imokime rasti visus natraliuosius
lygties
2 2 2
z = y + x sprendinius.
Kad bt paprasiau, i pradi iekokime tik t natralij skaii x, y ir z trejet, tenkinani lygt
2 2 2
z = y + x , kuriuose skaiiai yra poromis tarpusavyje pirminiai (bet kuri dviej skaii DBD lygus 1).
Aiku, kad abu skaiiai x ir y negali bti lyginiai. Bet jie negali bti ir nelyginiai abu vienu metu, nes,
tar, kad 1 2 = k x ir 1 2 = l y , gautume:
. 2 ) ( 4 1 4 4 1 4 4 ) 1 2 ( ) 1 2 (
2 2 2 2 2 2 2 2 2
+ + = + + + = + = l k l k l l k k l k = y + x z
io skaiiaus dalybos i 4 liekana lygi 2 ir tai reikia, kad z nra natralusis skaiius. Darydami toki ivada,
remiams savybe, kad natraliojo skaiiaus z kvadrato dalybos i 4 liekana gali bti tik
0 arba 1. i savyb lengvai rodoma: jei m z 2 = , tai
2 2
4m z = ; jei 1 2 = m z , tai
. 1 ) ( 4 1 4 4 ) 1 2 (
2 2 2 2
+ = + = = m m m m m z
Taigi sitikinome, kad vienas i skaii x ir y turi bti lyginis, o kitas nelyginis. Tegu y yra lyginis. Bet
tada ir z turi bti nelyginis skaiius.
Tarkime, kad 1 2 = k x , , 2l y = . 1 2 = n z I lygybs
2 2 2
z y x = + gauname:
). )( (
2 2 2
x z x z x z y + = =
Tada
), )( 1 ( 4 ) 2 2 )( 2 2 2 ( 4
2
k n k n k n k n l + = + =
) )( 1 (
2
k n k n l + = .
Paymkime 1 + = k n u , k n v = ir sitikinkime, kad u ir v yra tarpusavyje pirminiai skaiiai. Jei d,
1 = d , bt j bendras daliklis, tai jis bt ir skaii v u + ir v u daliklis. Bet
, 1 2 ) ( ) 1 ( z n k n k n v u = = + + = + , 1 2 ) ( ) 1 ( x k k n k n v u = = + = todl d negali bti skaii
v u + ir v u bendras daliklis (nes x ir z yra tarpusavyje pirminiai skaiiai).
Kadangi , ) )( 1 (
2
uv k n k n l = + = o u ir v yra tarpusavyje pirminiai skaiiai, tai u ir v turi bti kuri
nors natralij skaii kvadratai. Tegu ,
2
a u = .
2
b v = Tada ab l = ir todl . 2ab y =
Dabar raskime x ir z iraikas skaiiais a ir b:
,
2 2
b a v u x = =
.
2 2
b a v u z + = + =
4
Vadinasi, natralij skaii trejetas
) ; 2 ; (
2 2 2 2
b a ab b a +
yra Pitagoro skaii trejetas.
Dar aptarkime atvej, kai x, y ir z nra poromis tarpusavyje pirminiai skaiiai. Tarkime, pavyzdiui, kad
d, , 1 > d yra y ir z bendras daliklis. Tada y ir z galima urayti taip: ,
1
dy y =
1
dz z = ; ia
1
y ir
1
z
tarpusavyje pirminiai natralieji skaiiai. Todl
). ( ) ( ) (
2
1
2
1
2 2
1
2
1
2 2 2
y z d dy dz y z x = = =
Paymj ,
2
1
2
1 1
y z x = gausime, kad .
1
dx x = Vadinasi, jei ) ; ; ( z y x yra Pitagoro skaii trejetas, tai
) ; ; (
1 1 1
z y x yra poromis tarpusavyje pirmini Pitagoro skaii trejetas, ( ,
1
dx x = ,
1
dy y =
1
dz z = ). Taigi,
mums utenka mokti rasti tarpusavy pirmini Pitagoro skaii trejetus.
Pasirink bet kuriuos du natraliuosius skaiius a ir b (esant slygai b a > ) visada tursime Pitagoro
skaii trejet
), ; 2 ; (
2 2 2 2
b a ab b a + , N a e , N be , b a >
Remiantis lygties
2 2 2
z y x = + simetrikumu x ir y atvilgiu, galima padaryti ivad, kad trejetas
, , , ), ; ; 2 (
2 2 2 2
b a N b N a b a b a ab > e e +
taip pat yra Pitagoro skaii trejetas.
Pavyzdiui, pasirink , 5 = a , 2 = b gausime du Pitagoro skaii trejetus: (20; 21; 29) ir (21; 20; 29).

ia apvelgme tik nedidel diofantini lygi teorijos dal. Yra ir daugiau bd bei gudrybi, kurias
taikant galima sprsti lygtis sveikaisiais skaiiais arba parodyti, kad jos neturi sveikj sprendini. Norintys
apie tai suinoti daugiau, gali perskaityti aunij Lietuvos olimpiadinink Matematikos knygoje (j galima
parsisisti internetu i www.olimpiados.lt) Daugiau informacijos apie Pitagoro skaiius galima rasti 2010
met 5-ojoje LJMM uduotyje (http://www.mif.vu.lt/ljmm/ uduoi archyve). Sprendiant uduotis, pravers
inagrinti pavyzdiai ir patarimai.

ANTROJI UDUOTIS

1. Raskite visus sveikuosius skaiius, kuri kvadrat skirtumas lygus 15.

2. Isprskite lygt 7 3
2 2
+ y y = x sveikaisiais skaiiais.

3. Isprskite lygt xy = + y x 35 sveikaisiais skaiiais.

4. Isprskite diofantin lygt 56
3 3
= y x .
Patarimas: pasinaudokite kub skirtumo formule.

5. Skaii 65 uraykite dviej natralij skaii kvadrat suma visais manomais bdais.

6. Raskite visus sveikuosius lygties
3 3 4 4
2 y + x = y x sprendinius.

7. Isprskite diofantin lygt 29 4 3
2 2
= y + xy x .

8. Raskite visus sveikj skaii trejetus ) ; ; ( z y x , kuriems esant teisinga lygyb
. 140 ) )( )( ( = + + + x z z y y x

9. Raskite visus sveikuosius tarpusavyje pirminius skaiius x ir y, kuri kvadrat skirtumas yra lygus
sveikojo skaiiaus kubui.

10. Isprskite diofantin lygt
2 2 2
2 z = y + x , kurioje x, y, z yra tarpusavyje pirminiai sveikieji skaiiai.

Uduoties sprendimus praome isisti iki 2012 m. vasario 20 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunj
matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir informatikos
fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas:
www.mif.vu.lt/ljmm/
LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA