Está en la página 1de 7

LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLA

8 tema. BRIAUNAINIAI
(20072009)

Teorin mediag pareng bei atuntj uduot sudar Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Edmundas Maztis

1. Briaunainiu vadinama geometrin figra, sudaryta i baigtinio skaiiaus plokij daugiakampi, vadinam briaunainio sienomis. Kiekvienos sienos bet kuri kratin yra dar vienos ir tik vienos sienos kratin, tuomet ios sienos vadinamos gretimomis. Bet kurios dvi gretimos sienos nra vienoje ploktumoje. Jei ir dvi briaunainio sienos, tai egzistuoja tokios sienos 1 , 2 , ..., n , kad ir 1 yra gretimos sienos, 1 ir 2 yra gretimos sienos, ir t. t. n ir yra gretimos sienos. Jei sienos ir turi bendr virn A, tai mintas sienas 1 , 2 , ..., n galima parinkti taip, kad visos jos turt bendr virn A. Briaunainio sien kratins yra vadinamos briaunainio briaunomis, o jo sien virns briaunainio virnmis. Briaunainio kiekviena briauna yra dviej jo sien kratin, kiekviena briaunainio virn yra bent trij briaunainio sien virn. Atkarpa, jungianti dvi briaunainio virnes, nepriklausanias tai paiai sienai, vadinama briaunainio striaine. Dvisieniai kampai, kuriuos sudaro dvi gretimos briaunainio sienos, yra vadinami briaunainio plokiaisiais kampais. Nagrinsime tik ikiliuosius briaunainius, t. y. tokius briaunainius, kurie yra kiekvienos briaunainio sienos ploktumos vienoje pusje. Vis briaunainio sien plot suma yra vadinama briaunainio paviriaus plotu. Kiekvienas briaunainis turi tr, ireikiam trio matavimo vienetu. Trio matavimo vienetas tai kubo, kurio kratin lygi ilgio matavimo vienetui, tris. 2. Sakykime kad lygiagreiose ploktumose ir yra duoti dar lygs lygiagretainiai ABCD ir A1B1C1D1 , kuri kratins AB ir A1B1 yra lygiagreios ir vienkrypts, kratins BC ir B1C1 taip pat D lygiagreios ir vienkrypts (1 pav.). Tuomet tiess AA1 ir BB1 yra lygiagreios, C nes keturkampio ABB1 A1 kratins AB ir A1B1 lygios ir lygiagreios. A B Analogikai AA1 BB1 CC1 DD1 . Taigi gavome briaunain, kur ymime

ABCDA1B1C1D1 , sudaryt i ei lygiagretaini: po du jie yra lygs ir yra D1 C1 lygiagreiose ploktumose (ABCD ir A1B1C1D1 , ABB1 A1 ir DCC1D1 , A1 H B1 ADD1 A1 ir BCC1B1 ). is briaunainis vadinamas gretasieniu: gretasienis turi 6 1 pav. sienas, 8 virnes ir 12 briaun, 4 striaines ( AC1 , A1C , BD1 , B1D ). Lygios ir lygiagreios gretasienio sienos yra vadinamos prieingomis sienomis. Danai dvi prieingos sienos yra vadinamos gretasienio pagrindais, tuomet likusios 4 sienos vadinamos gretasienio oninmis sienomis; j plot suma vadinama gretasienio oninio paviriaus plotu. Statmuo, nuleistas i gretasienio virns vien i per t virn neinani gretasienio sien, vadinamas gretasienio auktine; atkarpa AH (1 pav.) yra gretasienio auktin. Gretasienis turi tris auktines. Jei ties AA1 yra statmena ploktumai, einaniai per takus A1 , B1 , C1 , D1 , tai gretasienis vadinamas staiuoju. Staiojo gretasienio sienos ABB1 A1 , ADD1 A1 , BCC1B1 ir CDD1C1 yra staiakampiai, jo auktin lygi briaunoms AA1 , BB1 , CC1 ir DD1 . Jei staiojo gretasienio sienos ABCD ir A1B1C1D1 irgi yra staiakampiai, tai toks gretasienis yra vadinamas staiakampiu gretasieniu. Gretasienio tris yra lygus sienos ploto ir t sien nubrtos auktins sandaugai.
1 pavyzdys. Gretasienio ABCDA 1B1C1D1 siena ABCD yra rombas, kurio kratins ilgis lygus a, o smailusis kampas 60 . Briaunos AA1 ilgis irgi lygus a, o su briaunomis AB ir AD ji sudaro 45o kampus. Rasime gretasienio tr. Sprendimas. Rombo, kurio kratins ilgis lygus a, o kampas 60 , plotas lygus
a2 3 . Rasime gretasienio ABCDA S= 1B1C1D1 auktins, nuleistos i virns 2 A1 pagrind ABCD, ilg (2 pav.). Nubrkime statmenis HM ir HN briaunas AB
A
o o

D1 A1 B1 D N M H B 2 pav. C

C1

ir AD. Pagal trij statmen teorem gauname, kad A1M AB , A1N AD . Statieji trikampiai AA1M ir

AA1N yra lygs, nes j ambin AA1 bendra, o A1 AM = A1 AN = 45o. Taigi A1M = A1N ir statieji trikampiai A1HM ir A1HN lygs, nes j statinis A1H bendras, o ambins A1M ir A1N lygios. Todl

HM = HN , t. y. takas H yra rombo kampo A pusiaukampinje. Taigi HAM = 30o , o i trikampi AA1M
ir
=

AA1N

randame

AM = AN = AA1 cos 45o =

a 2 . I trikampio HAM randame 2

a 2 3 : = 2 2

2 a. Tuomet i staiojo trikampio AA1H turime A1H = 3

= cos 30o a 2 , A1 A2 AH 2 = a 2 a 2 = 3 3
An
A1

AH =

AM

todl gretasienio tris V = S A1H =

a2 3 a a3 . = 2 2 3

3. Sakykime, kad lygiagreiose ploktumose ir yra du lygs nkampiai A1 A2 ... An ir B1B2 ...Bn (3 pav.), be to, tiess A1B1 , A2 B2 , ..., An Bn yra lygiagreios. Tuomet keturkampiai A1 A2 B2 B1 , A2 A3B3B2 , ..., An A1B1Bn

A2

A3 Bn

B3 B2 kur sudaro du lygs n-kampiai A1 A2 ... An ir B1B2 ...Bn ir n lygiagretaini 3 pav. A1 A2 B2 B1 , A2 A3B3B2 , ..., An A1B1Bn , yra vadinamas n-kampe prizme. Lygs n-kampiai A1 A2 ... An ir B1B2 ...Bn yra vadinami prizms pagrindais, o mintieji lygiagretainiai prizms oninmis sienomis. Atkarpos A1B1 , A2 B2 , ..., An Bn yra vadinamos prizms oninmis briaunomis; jos yra lygios ir lygiagreios. Statmuo, nuleistas i bet kurio vieno pagrindo tako kito pagrindo ploktum, vadinamas prizms auktine. Jei prizms pagrindai yra lygiagretainiai, turime D1 gretasien. Jei prizms onins briaunos statmenos pagrind ploktumoms, tai C1 A1 prizm vadinama staija: prieingu atveju prizm yra pasviroji. Staiosios Q B1 prizms auktin lygi oninei briaunai. Staioji prizm vadinama taisyklingja, jei jos pagrindai yra taisyklingieji daugiakampiai. Prizms statmenuoju pjviu P M vadinama jos pagrindo ortogonalioji projekcija bet kurioje ploktumoje, D N statmenoje prizms oninms briaunoms. Visi prizms statmenieji pjviai yra C lygs. Staiosios prizms statmenieji pjviai yra lygs jos pagrindams. 4 pav. A prizms ABCDA 1B1C1D1 statmenasis pjvis yra keturkampis MNPQ, jei B ploktuma, einanti per takus M, N, P ir Q yra statmena prizms briaunoms. 4 pav. Prizms oninio paviriaus plotas yra jos onini sien plot suma. Jis lygus prizms pagrindo perimetro ir prizms onins sienos auktins sandaugai. Kadangi prizms onins sienos yra lygiagretainiai, kuri viena kratin lygi prizms oninei briaunai, o j nubrtos auktins yra prizms statmenojo pjvio kratins, tai prizms oninio paviriaus plotas lygus prizms statmenojo pjvio perimetro ir prizms onins briaunos sandaugai. Prizms tris lygus jos pagrindo ploto ir auktins sandaugai.

yra lygiagretainiai, todl A1 A2 B1B2 , A2 A3 B2 B3 , ..., An A1 Bn B1 . Briaunainis,

2 pavyzdys.

Pasvirosios trikamps prizms

ABCA1B1C1

visos briaunos lygios,

A1 AB =

= A1 AC = 60o , sienos CC1B1B plotas lygus Q. Rasime prizms tr. B1 Kadangi visos prizms ABCA1B1C1 briaunos lygios, o A1 AB = A1 AC = A1 C1 = 60o , tai trikampiai A1 AB ir A1 AC lygiakraiai (5 pav.). Jei A1H prizms B auktin, tai statieji trikampiai AA1H , BB1H ir CC1H yra lygs, nes j statinis K A H A1H bendras, o ambins AA1 , BA1 ir CA1 lygios. I trikampi lygybs seka, C kad AH = BH = a , t. y. takas H yra lygiakraio trikampio ABC centras. Kadangi 5 pav. AH BC , A1H BC , tai pagal trij statmen teorem AA1 BC , t. y. CC1 BC ir BB1 AC . Kadangi prizms visos briaunos lygios, tai i ia seka, kad keturkampis BCC1B1 yra kvadratas, o kadangi jo plotas lygus Q, tai BC = Q . Tuomet trikampio ABC plotas

S=

2S 3Q 1 BC 2 sin 60o = , o auktin AK = = 4 2 BC

3Q 2

, todl AH =

Q 2 AK = . I staiojo trikampio 3 3

AA1H

randame

prizms

auktin

2 A1H = AA1 AH 2 = Q

2Q Q , = 3 3

todl

prizms

tris

V = S A1H =

Q 2Q . 4

3 pavyzdys. Pasvirosios trikamps prizms ABCA1B1C1 pagrindas ABC yra statusis trikampis, kurio C = 90o , BC = a . Virns B1 ortogonalioji projekcija pagrindo ploktumoje yra kratins BC vidurio takas. Dvisienis kampas tarp sien ABB1 A1 ir CBB1C1 lygus , visos prizms onins briaunos su pagrindo ploktuma sudaro kampus, lygius . Rasime prizms oninio paviriaus plot. Sakykime, kad prizms ABCA1B1C1 virns B1 ortogonalioji projekcija B1 pagrindo ABC ploktumoje yra takas E (6 pav.). Tuomet tiesei BC yra tiess A1 C1 BB1 ortogonalioji projekcija toje ploktumoje, taigi B1BC = . Kadangi tiess F AC ir BC statmenos, tai pagal trij statmen teorem tiess AC ir BB1 yra B statmenos. Ploktuma, einanti per ties AC ir statmena tiesei BB1 kerta ties BB1 A E C take F, todl trikampis FAC yra prizms statmenasis pjvis, be to AFC = .
6 pav. Kadangi ties CB yra tiess FC ortogonalioji projekcija, tai pagal trij statmen teorem FC AC . Taigi i staiojo trikampio AFC randame AC = FCtg = a sin tg , o FC a sin = 2 p = AC + CF + AF = AF = . Taigi statmenojo pjvio AFC perimetras cos cos a sin a sin = a sin tg + a sin + = (sin + cos + 1) . I staiojo trikampio B1EB randame prizms cos cos EB a onin briaun BB1 = , todl prizms oninio paviriaus plotas S lygus statmenojo pjvio = cos 2 cos a sin perimetro ir onins briaunos sandaugai, taigi S = (sin + cos + 1) . cos

4. Nagrinjame n-kamp A1 A2 ... An , kurio visos virns yra vienoje ploktumoje, ir tak S, nepriklausant tai ploktumai. Tak S sujunkime atkarpomis su takais A1 , A2 , ..., An , gauname n trikampi A1 A2 S , A2 A3 S , ..., An A1S (7 pav.). Pavirius, sudarytas i n-kampio A1 A2 ... An ir mint n trikampi, vadinamas n-kampe piramide. Daugiakampis A1 A2 ... An vadinamas piramids pagrindu, takas S piramids virne, trikampiai A1 A2 S , A2 A3 S , ..., An A1S piramids S oninmis sienomis, atkarpos A1S , A2 S , ..., An S piramids oninmis briaunomis. Statmuo i piramids virns S pagrindo ploktum, vadinamas piramids auktine. Piramid yra vadinama taisyklingja, jei jos pagrindas taisyklingasis A A1 n daugiakampis, o atkarpa, jungianti to daugiakampio centr su piramids virne, A2 A3 yra piramids auktin. Taisyklingosios piramids visos onins sienos yra lygs 7 pav. lygiaoniai trikampiai, j auktins, nubrtos i virns S, yra lygios, jos vadinamos piramids apotemomis. Piramids oninio paviriaus plotas lygus vis jos onini sien plot sumai. Taisyklingosios piramids oninio paviriaus plotas lygus jos pagrindo perimetro ir apotemos sandaugos pusei. S Piramids tris lygus piramids pagrindo ploto ir auktins sandaugos tredaliui. 4 pavyzdys. Taisyklingosios trikamps piramids auktin lygi h, o visi ploktieji kampai prie virns yra statieji. Rasime piramids tr. Kadangi piramid taisyklingoji, tai jos pagrindas ABC lygiakratis trikampis, trikampiai ASB, BSC ir ASC statieji lygiaoniai trikampiai, todl paymj piramids onins briaunos ilg a, randame pagrindo kratin a 2 (8 pav.). Tuomet pagrindo
C D B

8 pav.

plotas S =

1 1 3 3a 2 AB 2 sin 60o = ( a 2 ) 2 . Nubriame piramids pagrindo auktin AD, tuomet = 2 2 2 2 3 a 6 2 a 6 AD = AB = . Jei takas H lygiakraio trikampio ABC centras, tai AH = AB = . Kadangi 2 2 3 3 piramid taisyklingoji, tai atkarpa SH yra jos auktin, tuomet i staiojo trikampio ASH gauname 3 3 3 2 2 AS 2 = AH 2 + SH 2 , t. y. a 2 = a 2 + h 2 . I ia a = 3h , S = ( 3h ) 2 = h , o tris 2 2 3 1 3 3 V = Sh = h . 3 2

5. SA1 A2 ... An onines briaunas takuose B1B2 ...Bn kerta ploktuma, lygiagreti su pagrindo ploktuma (9 pav.). ia ploktuma piramid SA1 A2 ... An padalijama du briaunainius. Briaunainis, kurio sienos yra nkampiai A1 A2 ... An ir B1B2 ...Bn (didesnysis ir maesnysis pagrindai), esantys lygiagreiose ploktumose, ir n trapecij A1 A2 B2 B1 , A2 A3 B3 B2 , ..., An A1B1Bn (onins sienos), vadinamos nupjautine piramide. Atkarpos A1B1 , A2 B2 , ..., An Bn vadinamos nupjautins piramids oninmis briaunomis. Statmuo, nuleistas i nupjautins piramids vieno pagrindo bet kurio tako kitam pagrindui, S vadinamas nupjautins piramids auktine. Jei SA1 A2 ... An taisyklingoji nBn kamp piramid, tai nurodytu bdu i jos gaunama nupjautin piramid, vadinama B1 n-kampe taisyklingja nupjautine piramide. Taisyklingosios nupjautins B2 B3 piramids visos onins sienos yra lygios lygiaons trapecijos, i trapecij A auktins vadinamos nupjautins piramids apotemomis. Taisyklingosios A1 n A2 A3 nupjautins piramids pagrindai yra panaieji taisyklingieji n-kampiai, j centrus jungianti atkarpa yra taisyklingosios nupjautins piramids auktin.Nupjautins 9 pav. piramids oninio paviriaus plotu vadinama jos onini sien plot suma. Taisyklingosios nupjautins piramids oninio paviriaus plotas lygus pagrind perimetr sumos pusei, padaugintai i apotemos. Jei S1 ir S 2 nupjautins piramids pagrind plotai, H jos auktin, tai H nupjautins piramids tris skaiiuojamas pagal formul V = ( S1 + S 2 + S1 S 2 ). 3 5 pavyzdys. Taisyklingosios keturkamps nupjautins piramids ABCDA1B1C1D1 pagrindai AB = 10 , A1B1 = 6 . Per virn D1 nubrta ploktuma, statmena pagrindo striainei B1D1 ir gautojo pjvio plotas

lygus 6 2 . Rasime piramids tr. Sakykime, kad ploktuma, einanti per piramids ABCDA1B1C1D1 virn D1 ir statmena briaunai B1D1 , kerta piramids briaunas AD ir CD takuose E ir F (10 pav.). Kadangi B1 C1 piramids pagrindai ABCD ir A1B1C1D1 yra kvadratai, tai kertanioji ploktuma, A1 D1 statmena striainei B1D1 , yra lygiagreti su striaine A1C1 , t. y. ir su striaine B C AC, todl tiess EF ir AC yra lygiagreios. Taigi, kertanioji ploktuma yra F lygiagreti ploktumai, einaniai per takus A, C, C1 , A1 (taip vadinamai A E HD piramids striaininei ploktumai). Kadangi ploktuma, einanti per takus A, D, 10 pav. D1 , A1 , kerta dvi lygiagreias ploktumas ACC1 A1 ir EFD1 lygiagreiomis tiesmis, tai tiess AA1 ir ED1 lygiagreios, analogikai ir D1F CC1 . Taigi keturkampiai AA1D1E ir

CC1D1F yra lygiagretainiai, todl ED = DF = 10 6 = 4 . Kadangi trikampis EDF statusis, tai EF = 4 2 . Trikampio EFD1 auktin D1H yra statmena piramids pagrindo ploktumai, tai ji yra piramids auktin. 2S ED1 F 1 26 2 = = I udavinio slygos turime S ED1 F = EF D1H , todl D1H = = 3. Tuomet EF 2 4 2 3 2 2 2 2 piramids tris V = 10 + 8 + 10 8 = 196. 3

6. Sprendiant daugel briaunaini udavini, svarbu mokti brinyje nubraiyti j pjvius, gautus kertant briaunainius vairiomis ploktumomis. Briaunaini kertanioji ploktuma tai tokia ploktuma, kurios abiejose pusse yra briaunainio tak. Kertanioji ploktuma briaunainio sienas kerta atkarpomis. Daugiakampis, kurio kratins yra tos atkarpos, vadinamos briaunainio plokiuoju pjviu. 6 pavyzdys. Gretasienis ABCDA1B1C1D1 , kertamas ploktuma, einania per takus B, K ir L, ia takas K yra briaunos AA1 vidurio takas, o takas L briaunos CC1 vidurio takas. Nubraiysime pjv ir rodysime, kad jis yra lygiagretainis. Sprendimas. Kadangi gretasienio sienos ADD1 A1 ir BCC1B1 yra lygiagreios, tai pjvio ploktuma jas kerta lygiagreiomis tiesmis (11 pav.). Jei takas M atkarpos DD1 vidurio takas, tai keturkampis MLBA yra
D1 A1 K A M D B 11 pav. B1 C1 L C

lygiagretainis, todl AM BL . Bet AM KD , todl KD1 BL . Taigi pjvio ploktuma sien ADD1 A1 kerta tiese KD1 , todl pjvio ploktuma eina per tak D1 . Analogikai sitikinome, kad KB D1L , t. y. iekomasis pjvis lygiagretainis KBLD1 .
7 pavyzdys. Takai P, H ir K yra gretasienio ABCDA1B1C1D1 briaunose B1C1 , CC1 ir AB. Nubrime pjv, gaut gretasien kertant ploktuma, einania per takus P, H ir K. Sprendimas. Nubriame ties PH, randame jos susikirtimo su tiese BC tak X (12 pav.). Ties KX kerta briaun CD take L. Kertanioji ploktuma gretasienio sienas ABCD ir A1B1C1D1 kerta lygiagreiomis tiesmis, todl
B1 M B K A
12 pav.

C1 H A1 C L D D1 X

briame PM KL , M A1B1 . Penkiakampis MKLHP yra iekomasis pjvis.

7. Ikilusis briaunainis yra vadinamas taisyklinguoju briaunainiu, jei visos jo sienos yra lygs taisyklingieji daugiakampiai, o kiekvien virn sueina vienodas skaiius briaun. Taisyklingojo briaunainio visi dvisieniai kampai lygs. Yra ie taisyklingieji briaunainiai: 1) taisyklingasis tetraedras (13 a) pav.), sudarytas i keturi lygiakrai trikampi; 2) taisyklingasis oktaedras (13 b) pav.), sudarytas i atuoni lygiakrai trikampi, taisyklingasis oktaedras yra dvi taisyklingosios keturkamps piramids, turinios t pat pagrind, kuri sienos yra lygiakraiai trikampiai; 3) taisyklingasis heksaedras arba kubas (13 c) pav.), sudarytas i ei kvadrat; 4) taisyklingasis ikosaedras, (13 d) pav.), sudarytas i dvideimties lygiakrai trikampi; 5) taisyklingasis dodekaedras (13 e) pav.), sudarytas i dvylikos taisyklingj penkiakampi.

a)

b)

c)

d)

e)

13 pav. Antikinje filosofijoje bties pagrindu buvo laikomi keturi gamtos elementai. Graik filosofas Platonas teig, kad ems atomai turi tetraedro form, vandens kubo, oro oktaedro, ir ugnies atomai ikosaedro form, dodekaedro form Platonas suteik visam B pasauliui. S A
8 pavyzdys. Taisyklingojo ikosaedro briaunos ilgis lygus a. Rasime jo tr. Sprendimas. Taisyklingj ikosaedr sudaro 20 taisyklingj trikampi piramidi, kuri virn O yra bendra (takas O yra apie taisyklingj ikosaedr apibrtos ir j brtos sfer centras) (14 pav.). Rasime i piramidi auktines. Sakykime, kad ABCDEF ikosaedro pjvis, einantis per lygiagreias briaunas
F E O H D C

14 pav.

AB ED ir sien auktines AF, FE, DC ir CB. Jei takai G ir H briaun AB ir ED vidurio takai, tai GH = CF (nes tai atstumai tarp taisyklingojo ikosaedro lygiagrei briaun centr). Tiess GH ir CF kertasi take O. Paymkime OF = OG = d (tai atstumas nuo ikosaedro centro iki briaunos vidurio tako), AF = b (tai ikosaedro sienos auktin), OO1 = h (tai atstumas nuo ikosaedro centro iki jo sienos, mint trikampi piramidi auktin). Patogumo dlei nubrkime keturkamp AGOF atskirai (15 pav.), be to, nubrta a OO1 AF ir AN FO . Akivaizdu, kad AG yra pus ikosaedro briaunos, t. y. AG = , 2 A G a AF AN todl FN = d . I panaij trikampi AFN ir OFO1 turime , t. y. = 2 OF OO1 b d d . I staiojo trikampio AFN randame FN 2 + AN 2 = AF 2 , t. y. = . I ia h = d h b
2

O1

2 15 pav. a 8b 2 a 2 a 2 2 . Kadangi ikosaedro sienos taisyklingieji d + d = b , i ia d = 4 2 3 a (1 + 5 ) a , todl 8b 2 a 2 = 5a 2 > a 2 , todl turime d = trikampiai, tai sienos auktinei b turime b = , 2 4

tuomet h =

a 2 (1 + 5 ) 2 3 3+ 5 20 a 2 3 3 + 5 5 : a= a , ir ikosaedro tris V = a = (3 + 5 )a 3 . 16 2 3 4 12 4 3 4 3

ATUNTOJI UDUOTIS
1. Staiojo gretasienio pagrindas rombas. Ploktuma, einanti per dvi lygiagreias pagrind briaunas,

neesanias vienoje oninje sienoje, su pagrindo ploktuma sudaro 45o kamp. Gautojo pjvio, kuriuo gretasien kerta mintoji ploktuma, plotas lygus Q. Raskite gretasienio oninio paviriaus plot.
2. Staiojo gretasienio pagrindas lygiagretainis, kurio kratins lygios 1 ir 4, o smailusis kampas 60o . Gretasienio ilgesnioji striain lygi 5. Raskite gretasienio tr. 3. Pasvirosios trikamps prizms ABCA1B1C1 pagrindai yra lygiakraiai trikampiai, kuri kratin lygi 3 3 . Virns A1 ortogonalioji projekcija yra pagrindo ABC centras. Prizms visos onins briaunos su

pagrindo ploktuma sudaro 60o kampus. Raskite prizms tr.


4. Pasvirosios trikamps prizms ABCA1B1C1 pagrindas ABC yra statusis trikampis ABC, C = 90o . Virns B1 ortogonalioji projekcija ploktumoje ABC yra takas C. Visos prizms onins briaunos lygios l ir su prizms pagrindu sudaro kamp , sienos BCC1B1 ir ABB1 A1 sudaro dvisien kamp lyg . Raskite prizms oninio paviriaus plot. 5. Piramids pagrindas lygiaonis trikampis, kurio onin kratin lygi a, o kampas tarp onini kratini . Visos piramids onins briaunos su pagrindo ploktuma sudaro kampus . Raskite piramids tr. 6. Taisyklingosios trikamps piramids visi ploktieji kampai prie virns statieji, pagrindo plotas Q. Raskite piramids oninio paviriaus plot. 7. Taisyklingosios trikamps nupjautins piramids pagrind briaun ilgiai 8 ir 4. Per onin briaun ir su ja nesikertanios maesniojo pagrindo briaunos vidurio tak nubrta ploktuma, gautojo pjvio plotas lygus 6 3 . Raskite piramids tr.

8. Trikamps piramids ABCD briaunose AB, DB ir DC paymti atitinkamai takai E, K ir P, taip, kad tiess PK ir BC nelygiagreios. Nubrkite piramids pjv ploktuma, einania per takus E, K ir P. 9. Takai K, P ir M yra gretasienio ABCDA1B1C1D1 briaunose AA1 , A1 B1 ir BC atitinkamai. Nubrkite gretasienio pjv ploktuma, einania per takus K, P ir M. 10. Taisyklingojo oktaedro briauna lygi a. Apskaiiuokite jo tr.

Atuntosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2009 m. kovo 1 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas: www.mif.vu.lt/ljmm/ Baigiamasis udavini sprendimas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (Naugarduko g. 24) numatomas 2009 m. kovo 28 d. (etadien). Tikslesn informacij paskelbsime vliau LJMM interneto svetainje. baigiamj darb kvieiami LJMM mokiniai, turintys ne maiau kaip eias (i atuoni) skaitytas uduotis. Kvieiamj sra paskelbsime svetainje. LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA