Está en la página 1de 51

Pirma ir svarbiausia tiesa rgtys reaguoja su rgtimis!

! HNO3 (aq) + 3 HCl (aq) NOCl (d) + Cl2 (d) + 2 H2O (s) (neorganins rgtys)
H2SO4

CH3COOH + HCOOH CH3COOCHO + H2O (organins rgtys)

Simonas Balkaitis Palanga 2012, gegus 4d. 1

Pratarm
Palangos senojoje gimnazijoje nuo 2008 m. organizuojama chemijos olimpiada Palangos miesto atuntokams. io projekto idjos autoriai : Paulius Mielinis ir Deividas Anusas. i olimpiada startas jauniesiems chemikams ibandyti jgas, pasitikrinti savo gebjimus, nes tokio amiaus mokiniams neorganizuojamos respublikins chemijos olimpiados. pavasar vykta jau penktoji olimpiada, kuri isiplt ir ,, iaugo iki gamtos moksl olimpiados. Olimpiados koordinatoriumi jau antri metai yra geriausias gimnazijos chemikas Simonas Balkaitis, kuris garsina Palangos senosios gimnazijos vard respublikoje: 2010m. LitChO 48 peln pagyrimo rat, o t pai met NlitChO laimjo antrj viet, 2011m. LitChO 49 ikovojo bronzos medal (III viet), o 2012m. jubiliejinje LitChO 50 pakartojo ger pasirodym ir vl nusipeln bronzos medalio taip pat antr kart ikovojo NlitChO antrj viet. Atuntok olimpiada skmingai gyvuoja ir yra kasmet laukiama, nes i idj perima ir tsia kiti mokiniai, neabejingi chemijai, tiksliesiems mokslams.

Chemijos olimpiados Palangoje pradininkai


Paulius ir Deividas visada isiskirdavo konstruktyviomis mintimis, naujais sumanymais. Besimokydami pirmoje gimnazijos klasje jie pasil organizuoti Palangos miesto atuntok chemijos olimpiad ir su bendramini komanda entuziastingai msi gyvendinti projekt. Kr uduotis ir vertinimo kriterijus, organizavo apdovanojim teikimo popiet. Kadangi renginys labai puikiai pavyko, tai nusprsta padaryti j tradiciniu. ie vaikinai pasiymjo iskirtiniu domjimusi gamtos mokslais, ypa chemija. Abu turjo labai stipri mokymosi motyvacij. Nuo devintos klass kasmet dalyvavo I ir II chemijos, matematikos, fizikos olimpiad turuose, kur laimdavo prizines vietas. Skm lydjo ir respublikiniuose renginiuose: Paulius Mielinis 2007 m. LitChO'45 laimjo III viet ir diplom u geriausiai atlikt eksperimentin uduot, 2008 m. LitChO'46 ikovojo pagyrimo rat, 2009m. LitChO'47 peln III viet. Baig gimnazij vaikinai tolimesn gyvenim taip pat susiejo su tiksliaisiais mokslais. Paulius studijuoja VU chemij, Deividas VU matematik. Dkoju Aurai emaitaitienei u pratarms paraym, Simonas. Knyga yra tik mginimas apibendrinti tam tikrus dalykus, svarbius chemijos olimpiadose, ji nra ibaigta tai lyg pirma versija, kuri tikriausiai turi pataisymo vert viet, gal kakur reikia sprendimo atnaujinimo ar daugiau teorijos. Vienintelis tikslas j pradti buvo tikjimas, kad gal bent vienam atuntokui ar devintokui ji truput gals padti, jei taip nutiko, tai buvo verta. Dl klausim, pasilym ar pastebt klaid laukiu laik el. patu <balkaitis.simonas@gmail.com>, galbt ieis ir papildyta antra versija!

Turinys
1. Trumpa svarbiausi dalyk apvalga...........................................................................................................4 1.1 Cheminiai ryiai.........................................................................................................................................4 1.2 Chemini formuli ir pavadinim sudarymas...........................................................................................5 1.3 Oksidacija redukcija (redoksas)..............................................................................................................5 1.4 Reakcij tipai.............................................................................................................................................6 1.5 Oksid klasifikacija...................................................................................................................................7 1.6 Matematikos taikymas udaviniuose.........................................................................................................8 2. Danai olimpiadose pasitaikanios sudtingesns reakcijos.....................................................................10 3. Keturi met Palangos atuntok chemijos olimpiados uduotys.............................................................12 Uduotys: 2008..........................................................................................................................................12 2009..........................................................................................................................................14 2010..........................................................................................................................................16 2011..........................................................................................................................................18 Sprendimai: 2008..........................................................................................................................................20 2009..........................................................................................................................................25 2010..........................................................................................................................................27 2011..........................................................................................................................................29 4. Palangos gamtos moksl olimpiados uduotys..........................................................................................30 5. vairios uduotys........................................................................................................................................34 5.1 Skirtos NMA moksleiviams.....................................................................................................................34 5.2 Skirt NMA moksleiviams uduoi sprendimai....................................................................................37 5.3 Kurtos olimpiadoms (bet nepanaudotos) uduotys..................................................................................43 5.4 Kurt olimpiadoms (bet nepanaudot) sprendimai..................................................................................45 6. Bandymai...................................................................................................................................................47 7. Vertos dmesio nuorodos...........................................................................................................................51

1. Trumpa svarbiausi dalyk apvalga


1.1Cheminiai ryiai
Bendriausiu atveju cheminiu ryiu nusakome, kam priklauso elektron pora. Vienas i paprastesni neinomo tipo ryio nustatymo bd yra naudojant Paulingo skal, kai i didesn elektroneigiamum turinio atomo atimama maesnio elektroneigiamumo atomo elektroneigiamumo vert. Pvz. Deguonies yra elektroneigiamumas yra 3,5, o vandenilio yra 2,1, tai 3,5-2,1=1,4. Cheminis ryys tarp jon vadinamas joniniu. (elementari taisykl metalas + nemetalas) Paulingo skirtumas yra vir 1,6. Pvz. Fluoro yra 4, o cezio yra 0,7, tai 4-0,7=3,3 , o 3,3 > 1,6 , taigi CsF yra joninis junginys. Jonini jungini pavyzdiai: LiBr, CuSO4, FeO, Na2S... Cheminis ryys, atsirandantis dl bendr elektron por, vadinamas kovalentiniu. (elementari taisykl nemetalas + nemetalas). Paulingo skirtumas yra nuo 0 iki 1,6.

Tviriausi cheminiai ryiai

Kovalentinis

Polinis Skirtumas tarp 0 ir 2

Nepolinis Skirtumas lygus 0

Skirtingi nemetalai. Pvz. HBr, SO2, BH3, OF2... Elektronai pasislenka ariau neigiamesnio atomo.

Vienodi nemetalai. Pvz. Cl2, F2, H2, O2... Elektronai vienodai pasidalinami tarp atom.

1.2 Chemini formuli ir pavadinim sudarymas


Svarbiausia ia oksidacijos laipsnis, kuriuo vadiname slygin krv, kuris tekt atomui junginyje, jei visi ryiai bt tik joniniai. Rodykl: H+1 ; O-2 ; F-1 ; Cl-1 ; Br-1 ; I-1 ; Na+1 ; K+1 ; Mg+2 ; Ca+2 . Mediagos oksidacijos laipsni suma VISUOMET lygi nuliui: CxO-2 2 C x O 2
2 H +1 N x O 3

X + (-2) = 0 , todl X=2 X + 2 (-2) = 0 , tuomet X 4 = 0 , todl X=4 X + 1 + 3 (-2) = 0 , tuomet X 5 = 0 , todl X=5 X + 1 + 2 (-2) = 0 , tuomet X 3 = 0 , todl X=3 X + 3 1 = 0 , todl X=-3 O kaip juos pavadinti?! 2) bdas: nurodant valentingum (oksidacijos laipsn) CO anglies (II) oksidas CO2 anglies (IV) oksidas N2O5 azoto (V) oksidas N2O3 azoto (III) oksidas (skaitoma azoto trivalenio oksidas)

+1

N O2
+1

N H3

1) bdas: su priedliais mono 1 di 2 tri 3 tetra 4 penta 5 heksa 6 CO anglies monooksidas CO2 anglies dioksidas

1.3 Oksidacija redukcija (redoksas)


Reakcijos, kurioms vykstant pakinta element oksidacijos laipsniai, vadinamos oksidacijos redukcijos reakcijomis. Dalels, kurios prisijungia elektronus, vadinamos oksidatoriais. Dalels, kurios atiduoda elektronus, vadinamos reduktoriais. Operos taisykl O -ksidatorius P -risijungia E -lektronus R -eduktorius A -tiduoda Fe0 + S0 Fe+2S-2 geleies (II) sulfidas redoks galima urayti puslygtmis kiekvienai mediagai: Fe0 2e- Fe+2 S0 + 2e- S-2 2 2 1 1 (pagal elektron skaii galima nustatyti koeficientus prie reagentus) 5

ia geleis yra reduktorius, o siera yra oksidatorius (pagal operos taisykl)! Geresnis pavyzdys :) N2 + O2 N2O5 N20 25e- 2N+5 O20 + 22e- 2O-2 2 reduktorius 5 oksidatorius

i puslygi gauname, kad 2N2 + 5O2 2N2O5 taigi su redokso puslygtmis galime ilyginti lygt! Redukcija tai procesas, kurio metu prisijungiami elektronai. Oksidacija tai procesas, kurio metu atiduodami elektronai. 2Al + 3Cl2 2AlCl3 Al0 3e- Al+3 Cl2 + 21e- 2Cl-1 2 reduktorius, oksiduojasi 3 oksidatorius, redukuojasi

1.4 Reakcij tipai


Reakcijos, kuri metu i vienos pradins mediagos susidaro kelios, vadinamos skilimo reakcijomis. Reakcijos, kuri metu i keli pradini mediag susidaro viena, vadinamos jungimosi reakcijomis. Reakcijos, kuri metu vienin mediaga pakeiia vien i sudtins mediagos dali, vadinamos pavadavimo reakcijomis. Reakcijos, kuri metu dvi sudtins mediagos susikeiia savo dalimis, vadinamos main reakcijomis. t 2HgO 2Hg + O2 t CuCO3 CuO + CO2 2Na + Br2 2NaBr C + 2S CS2 2K + H2 2KH Pavadavimo: 3Fe3O4 + 8Al 4Al2O3 + 9Fe CuSO4 + Zn ZnSO4 + Cu 2HCl + Ni NiCl2 + H2 Main: 2KOH + CuCl2 2KCl + Cu(OH)2 (k) LiBr + AgNO3 LiNO3 + AgBr (k) Na2SiO3 + H2SO4 Na2SO4 + H2SiO3 (k) Skilimo ir jungimosi reakcijos vykdomos su grynomis mediagomis, o main tirpaluose. Main reakcijos vyksta tuomet, kai susidaro dujos, ikrenta nuosdos.

Skilimo:

Jungimosi:

1.5 Oksid klasifikacija


Oksidai, tai mediagos sudarytos i teigiam krv turinio elemento (metalo ar nemetalo) bei oksido jono, kurio krvis yra -2. Tik deguoniui reaguojant su fluoru susidarys ne oksidas, bet fluoridas: O2 + 2F2 2OF2 (ia deguonies krvis +2, o fluorido -1 ). Amfoteriniai oksidai yra tokie oksidai, kurie reaguoja ir su rgtimis, ir su bazmis: 2NaOH + ZnO + H2O Na2[Zn(OH)4] 2HCl + ZnO H2O + ZnCl2 Indiferentiniai oksidai yra tokie oksidai, kurie nesudaro joki kit jungini. (nesudarymas nurodomas tuo, kad nra kitos mediagos su tok pat krv turiniu kompleksadario jonu) Baziniai oksidai atitinka bazes: K2O + H2O 2KOH ; BaO + H2O Ba(OH)2 Rgtiniai oksidai atitinka rgtis: SO3 + H2O H2SO4 N2O5 + H2O 2HNO3

1.6 Matematikos taikymas udaviniuose


Matematik drsiai galime vadinti gamtos moksl motina. Btent todl svarbu inoti kelis sprendimui esminius matematikos principus. Pats paprasiausias dalykas yra reikini pertvarkymas, kai norime gauti kakokio kintamojo iraik, pavyzdiui: 2 3 = ia gana akivaizdu, jog, nordami rasti kintamj, tursime krymai dauginti 2x =3 5 =15 5 x tuomet padalijame abi puses i 2 ir gauname, kad x=7,5. Kuo tai susij su chemija? T pat galime daryti su formulmis: m ( tirpinio ) m ( tirpinio ) w w= 100 abi puses padalinus i 100 gausime = tuomet sudauginame m ( tirpalo ) 100 m ( tirpalo) krymai w m( tirpalo )= m ( tirpinio )100 dabar, jei duota mediagos mass dalis ir tirpalo arba tirpinio mas labai nesudtinga iskaiiuoti treij parametr. Kiek sudtingesnis, taiau labai reikmingas yra lygi sistem sprendimas. Lygi sistem chemijoje vis pirma reikia velgti, nes ji bna paslpta udavinio slygoje... Pradkime nuo matematinio pavyzdio. 3x y =5 x + 2y =4 dabar vien kintamj privalome isireikti per kit kintamj (panaudokime tam antrj x = 4 2y i kintamojo x iraik statome pirmj lygt 3 ( 4 2y ) y =5 atliekame lygt) pertvarkymus 126y y =5 gauname galutin formul 7y =7 i ia gauname, kad y=1, o x= 42=2.

Chemijos uduotyse, kaip jau minjau, pirma reikia velgti sistem. Pavyzdiu panaudosiu LitChO 48 devintos klass trei uduot apie vandenilio chlorid, kuri skamba tai taip: Vandenilio chlorido ir deuterio chlorido miinyje yra 96,73 % chloro. Rasti deuterio chlorido mass dal miinyje. Paprasiausia tokiuose udaviniuose naudoti nustatyt miinio mas, todl skaiiavimams naudosiu 100 gram ito miinio. Taigi miin sudarys: m(Cl)= 96,73g m(D)=Xg (ia D yra deuteris vandenilis su vienu neutronu) m(H)= 100g 96,73g Xg = 3,27g - Xg Taip pat turime ilaikyti toki lygyb teising: n(H) + n(D) = n(Cl), nes junginiai yra HCl ir DCl, kur deuterio su vandeniliu molinis kiekis privalo sutapti su chloro moliniu kiekiu. Taigi galime isireikti moli kiekius per vandenilio molius: n(H)= n(Cl) n(D) bei per vandenilio mas n(H)= m(H) : M(H) 96,73 g X n ( H )= =2,725 mol 0,5 Xmol 35,5 g / mol 2gmol m ( H ) 3,27 g Xg n ( H )= = =3,27 mol Xmol M (H ) 1g / mol tada sulyginame vandenilio kiekio iraikas 3,27mol Xmol = 2,725mol - 0,5Xmol , i ia: 0,5Xmol = 0,545mol ir X= 1,09g = m(D)

tai ir isprsta lygi sistema, belieka tik suinoti deuterio chlorido mas ir suskaiiuoti jos mass dal miinyje: 8

n(DCl) = n(D) = 1,09g : 2g/mol = 0,545mol m(DCl)= n M = 0,545mol 37,5g/mol = 20,44g w ( DCl )= m ( DCl ) 20,44 g 100 = 100=20,44 % m ( miinio ) 100g

Treias i svarbiausi dalyk yra kvadratini lygi sprendimas, kuris LitChO 50 buvo i esms btinas jau net deimtokams, kai ie turjo skaiiuoti tirpal rgtingum (pH). Galima numanyti, kad visai greitai panaaus lygio uduotis atsiras ir tarp devintok uduoi btent todl svarbu mokti gerai ir greitai sprsti kvadratines lygtis! Bendroji kvadratins lygties formul yra ax + bx + c = 0, kur koeficientas a negali bti lygus nuliui. Kvadratins lygties pavadinimas apima tris variantus: pilnj kvadratin lygt (ax + bx + c = 0), nepilnj kvadratin lygt (ax + c = 0) bei kvadratin lygt, kurios koeficientas c=0 (ax + bx = 0) . Chemijoje svarbiausia pilnoji kvadratin lygtis, nes su ja i vis trij tenka daniausiai susitikti. Pilnoji kvadratin lygtis sprendiama su diskriminantu (D), kuris apraomas formule D= b 4ac. jei diskriminantas maesnis u nul (D<0), tai lygtis neturi nei vieno sprendinio (toki lygi olimpiadose beveik nebna), jei diskriminantas lygus nuliui (D=0), tai lygtis turi tik vien sprendin, kuris randamas pagal toki b formul x = 2a jei diskriminantas didesnis u nul (D>0), tuomet lygtis turi du sprendinius, kurie randami pagal b D b + D x 1= x2 = tokias formules ir (is variantas daniausias olimpiad 2a 2a uduotyse) Kai lygtis turi du sprendinius gali atrodyti sudtinga atskirti, kuris sprendinys yra btent tas, kurio iekai. Taiau prastai vienas sprendinys yra neigiamas, o kitas yra teigiamas skaiiai, todl realaus turinio udaviniuose mums rpi tik teigiami skaiiai, tad ir naudojamas sprendinys su pliuso enklu. I esms, jei gaunami du teigiami sprendiniai, tai reikt pasitikrinti, ar tikrai gerai isprsta lygtis (kitu atveju udavinys gali bti blogai suformuluotas).

2. Danai olimpiadose pasitaikanios sudtingesns reakcijos


Karbamido gavimas - pirmoji istorijoje vykdyta reakcija su neorganiniais reagentais, kai gaunama organin mediaga (atliko vokiei chemikas Friedrich Whler, ~1828 metais)
AgNCO + NH4Cl (NH2)2CO + AgCl

itos reakcijos gali vykti ir mediagoms bnant drgnoje aplinkoje, todl susidaryt rkas (HCl itirps laeliuose)
kat. Fe CCl4 + 3H2O H2CO3 + 4HCl TiCl4 + 2H2O 4HCl + TiO2

Laboratorijoje neretai taikomas metano gavimas


t NaOH + CH3COONa Na2CO3 + CH4

Dar vienas bdas gauti metano (naudojamas retai, nes natrio mediagos pasitaiko daniau laboratorijoje nei Al4C3)
Al4C3 + 12HCl 4AlCl3 + 3CH4

Pereinamieji metalai turi vairi katalizini savybi, ia viena i Pd savybi


CO + PdCl2 + H2O Pd + CO2 + 2HCl

Chromato susidarymas i hidroksid ir vandenilio peroksido


2Cr(OH)3 + 3 H2O2 + 4NaOH 2Na2CrO4 + 8H2O

Chloro isiskyrimas i HCl ir stipraus oksidatoriaus


2KMnO4 + 16HCl 5Cl2 + 2KCl + 8H2O + 2MnCl2

Reakcijos su HNO3, kai isiskiria vandenilis. Rgtis turi bti aldoma ir praskiesta
2HNO3 + Mg Mg(NO3)2 + H2 2HNO3 + Ca Ca(NO3)2 + H2 2HNO3 + Mn Mn(NO3)2 + H2

Niekad negesink deganio metalo anglies dioksidu!


2Mg + CO2 2MgO + C (+ Q)

Silikat gavimas
2NaOH + SiO2 Na2SiO3 + H2O

Superoksidai!
t Na + O2 NaO2

10

tai kodl erdvlaiviai naudoja superoksidus


4NaO2 + 2CO2 2Na2CO3 + 3O2

Aliuminatai
NaO2 + Al NaAlO2 t Na[Al(OH)4] NaAlO2 + 2H2O

Amfoterizmas
6NaOH + 2Al + 6H2O 2Na3[Al(OH)6] + 3H2 2NaOH + 2Al + 6H2O 2Na[Al(OH)4] + 3H2

Fluoro reakcija su natrio hidroksidu


6NaOH + 4F2 OF2 + O2 + 6NaF + 3H2O

Ir vanduo dega.
2H2O + 2F2 4HF + O2 (+ Q)

Bertoleto reakcija su fosforu (vyksta sprogimas)


6 P + 5 KClO3 3 P2O5 + 5 KCl

Ne vien karalikas vanduo tirpina auks!


2 Au + 6 H2SeO4 Au2(SeO4)3 + 3 H2SeO3 + 3 H2O

Ozono reakcija su kalio jodido tirpalu


O3 + H2O + 2KI 2KOH + I2 + O2

Rgtys reaguoja su rgtimis...


HIO3 + 3H2S 3S + HI + 3H2O

11

3. Keturi met Palangos atuntok chemijos olimpiados uduotys


Uduotys

12

13

1. Pateikite po vien reakcijos pavyzd. Atkreipkite dmes mediag bsenas: a) A(k) + B(k) C(k) b) A(k) + B(d) C(k) + D(s)
t

c) A(k) B(s) + C(d) 2. Ilyginkite lygtis: a) Sr + H2O Sr(OH)2 + H2 b) C3H8 + O2 CO2 + H2O c) S2Cl2 + NH3 N4S4 + S8 + NH4Cl 3. 3.1 Kaitinant beoriame inde vario karbonat, susidaro juodos spalvos milteliai A ir dujos B, kuri atmosferoje ugsta vak. Redukuojant miltelius A vandeniliu, susidaro rausvos spalvos metalo milteliai C ir junginys D, gamtoje randamas vis trij agregatini bsen. 3.2 Jau mint reakcij metu buvo paimta 44,64g mediagos, raskite duj B tr, jei bet koki duj molio tris yra VM=22,4l/mol, o V= n VM . 4. Neinomo metalo X, tam tikros mass, gabaliukas yra 6 kartus lengvesnis u 2ml vienintelio skysto metalo gyvsidabrio (Hg) ( = 13,5g/cm). Tas pats metalo X gabaliukas buvo mestas matavimo cilindr (1.1pav.):

14

I duotos informacijos apskaiiuokite metalo X tank ir naudodamiesi tanki lentele (1.2) nustatykite, koks tai metalas. 5. Mokinys udeg keturias vakes vien paliko palyginimui, o kitas apvo indais su skirtingomis dujomis ir stebjo liepsnos pasikeitim. Nustatykite, kokios dujos buvo 1, 2 ir 3 induose.

6. Jums duoti du tirpalai viename j rgtis, kitame armas, taip pat turite indikatoriaus fenolftaleino. a) kuris i tirpal yra rgtis, o kuris baz? b) pateikite pavyzd rgties ir jos pritaikym. c) pateikite pavyzd armo ir jo pritaikym. d) kokius dar indikatorius inote? e) kaip spalv pakeiia indikatorius lakmusas kalcio armo tirpale? f) kaip vadinamas indikatorius, parodantis tiksl mediagos pH?

15

Atuntok chemijos olimpiada


Palangos senoji gimnazija10

I dalis

1. - enklas vaizduoja: A degi mediag B stipr oksidatori mediag 2. Li ir Rb priklauso eimai: A armini metal B armini ems metal 3. Pats aktyviausias nemetalas: A helis B deguonis C gyvsidabris

C nuoding mediag

D sprogi

C halogen D fluoras C tankis

D inertini duj

4. Bedimensinis dydis: A molin mas B santykin atomin mas konstanta 5. Kiek elektron turi aliuminio jonas? A 13 B 10 C 12

D Avogadro

D 16 D tinka visi ivardinti

6. Kokiu bdu rinktumte vandenilio dujas? A anga emyn B anga auktyn C istumdami gyvsidabr bdai 7. Sauso ledo formul: A CH4 B H2O 8. Skysto deguonies spalva: A alia B mlyna 9. Lakmusas Ba(OH)2 tirpale: A roinis B violetinis 10. Koks ryys CdCl2 kristale? A joninis B kovalentinis C CO2 C bespalv C mlynas C vandenilinis D N2 D balta

D geltonas D Van der Vaalso


16

II dalis 1. Perskaitykite tekst ir atlikite uduotis. Deguonis ir ozonas skiriasi savo sandara ir savybmis (ozono molekulje vienu deguonies atomu daugiau). Dl to ios mediagos vadinamos alotropinmis atmainomis. Deguonis dujos, palaikanios kvpavim ir degim. io elemento buvimas rgtyje parodo, ar rgtis yra deguonin. Ozonas sudaro apsaugin ems atmosferos sluoksn jis apsaugo nuo ultravioletini Sauls spinduli. Kaip inome, ozono sluoksnis retja. Viena to prieasi freon naudojimas aldikliuose. 1.1. K vadiname alotropinmis atmainomis? (1 takas) 1.2. Kuriame inde vak uges greiiau? Kodl? (3 takai)

1.3. Suskirstykite rgtis deguones ir bedeguones: H2S, H2S03, H2S04, HCl, H3PO4, HNO3, H2CrO4, HF, HNO2. 1.4. Kas dar be freon naudojimo turi takos ozono sluoksnio retjimui? takai)

(3 takai) (2

2. Petriukas laboratorijoje rado butel su urau: Natrio sulf...tas. Viena raid buvo nusitrynusi ir Petriukas nusprend isiaikinti tai sulfatas ar sulfitas. Etiketje taip pat buvo nurodyta tirpalo koncentracija 1,2 mol/l. (ia mol/l molin tirpalo koncentracija, skaiiuojama pagal formul c=n/V, kur c molin konc., n kiekis moliais, V tirpalo tris litrais). Petriukas pamatavo tirpalo tr 375ml. Vliau tirpal igarino ir pasvrs isiaikino, kad jame buvo 57, 12g grynos mediagos. Kokia tai buvo mediaga: sulfatas ar sulfitas? (3 takai) 3. ilydyt ir kart sier kita varin viela kaista iki raudonumo susidaro vario(I) sulfidas. 3.1. K parodo tai, jog varin viela paraudonuoja? (1 takas) 3.2. Kiek gram sieros reikia paimti, kad visikai sureaguot 20g vario lydinio, kuriame yra 20% priemai. (4 takai) 3.3 Kiek gram vario(I) sulfido gausime? (2 takai) 4. Taurij metal mass dalis lydiniuose nusakoma praba. Aukso lydini prabos 375 , 585 reikia, kad 1000 mass dali lydinio yra atitinkamai 375 ir 585 mass dali gryno aukso. Kita dalis varis. Aukso lydinio praba randama pagal formul: praba = w(aukso) 1000. Jonas nupirko Gretai auksin grandinl, kurios praba - 585. 4.1. Apskaiiuokite, kiek gram aukso yra grandinlje, jei jos mas 100g. (2 takai) 4.2. Kokia bus grandinls praba, jeigu j bus lydyta dar 30g vario? (3 takai) 5. Nustatykite elektron, proton ir neutron skaii iose dalelse: S, He, N3-, CO32(4 takai)

Viso: 38 takai 17

18

19

Sprendimai

20

21

22

23

24

1. a) Fe(k) + S(k) FeS(k) b) Cu(OH)2(k) + CO2(d) CuCO3(k) + H2O(s)


t

c) NH4NO3(k) 2H2O(s) + N2O(d) 2. a) Sr + 2H2O Sr(OH)2 + H2 b) C3H8 + 5O2 3CO2 + 4H2O c) 6S2Cl2 + 16NH3 N4S4 + S8 + 12NH4Cl 3. 3.1 Pasiymime, kas i reakcij lygi mums duota:
temp.

CuCO3 A + B A + H2 D + C Dabar akivaizdu, kad dujos B yra anglies dioksidas (CO 2), nes anglies (II) oksidas nepalaiko degimo, todl vak ir ugsta. Mediaga D yra vanduo, nes is junginys yra ir ledo, ir skysio, ir duj pavidalu aplinkoje. Karbonatai kaitinami skyla anglies dioksid ir metalo oksid, taigi A yra metalo oksidas. Kadangi mediagai A reaguojant su vandeniliu gauname vanden ir mediag C, tai mediaga A yra vario oksidas (CuO). Tuomet C yra metalinis varis (Cu). 3.2 CuCO3 CuO + CO2 Duota: m(CuCO3)= 44,64g M(CuCO3)= 124g/mol Vm= 22,4L/mol n(CuCO3)= m : M = 44,64g 124g/mol = 0,36mol Pagal reakcijos lygt n(CuCO3)=n(CO2)= 0,36mol Rasti: V(CO2)

25

Vm= 22,4L/mol= V n (ia net neinant formuls pagal konstantos vienetus akivaizdu, kad konstanta gaunama, kai padalinam tr i moli kiekio, taip gaunami vienetai L/mol) taigi V= Vm n = 22,4L/mol 0,36mol = 8,064L Ats.: X yra CuCO3 , A yra CuO, V(CO2)= 8,064L 4. Duota: V(Hg) = 2ml (Hg)= 13,5g/ml m(Hg)= m(X) 6 V(X) = 1,5ml (triai randami paveiksllyje) m(Hg) = V = 13,5g/ml 2ml = 27g m(X) = m(Hg) 6 = 27g 6 = 4,5g (X)= m(X) V(X) = 4,5g 1,5ml = 3g/ml Ats.: pagal tank galime teigti, kad rastas metalas X yra skandis Sc. 5. 1 stiklinje buvo anglies dioksidas (ugesusi vak pradjo rkti). 2 stiklinje buvo grynas deguonis (tikt ir ozonas), nes vak pradjo rykiau degti. 3 stiklinje buvo vandenilio ir deguonies miinys (perkno dujos), kuris sukl sprogim. 6. a) Fenolftaleinas yra bespalvis skystis, kuris armo tirpale nusidao avietine spalva, o rgtyje ilieka skaidrus, taigi armas buvo ten, kur skystis pakeit spalv i skaidrios avietin. b) Acto rgtis maisto gamyboje / Sieros rgtis akumuliatoriuose / Druskos rgtis vaist gamyboje... c) Liio armas oro valymo sistemose / Vario hidroksidas naudojamas cukraus aptikimui / Natrio armas popieriaus balinimui... d) Universalusis indikatorius / Lakmusas. e) I violetinio tampa mlynas. f) Universalusis indikatorius. Rasti: neinom metal X

26

I dalis 1B 2A 3D 4B 5B 6A (C i esms irgi yra tinkamas, taiau gyvsidabrio garai gyviems organizmams yra itin nuodingi) 7C 8B 9C 10A II dalis 1.1 Alotropins atmainos tai i to paties elemento atom sudaryti junginiai, kurie gali skirtis jungimosi bdu ir (arba) atom skaiiumi. 1.2 vak greiiau uges pirmame (1) inde, nes triuis kvpuodamas suvartos deguon po gaubtu (reikia viltis, kad uduoi krjai nepamiro igelbti triuio gyvybs po eksperimento). 1.3 Deguonins: H2SO3, H2SO4, H3PO4, HNO3, H2CrO4, HNO2. Bedeguons: H2S, HF. 1.4 Azoto oksidai, pavyzdiui N2O, NO, NO2, N2O4, NO3. 2. Duota: c= 1,2mol/L m= 57,12g V= 375ml = 0,375L Rasti: Mr

Pagrindinis kabliukas iame udavinyje yra tai, kad sulfatas turi vienu deguonies atomu daugiau u sulfit, taigi jo molekulin mas yra didesn.

27

Natrio sulfato mas 142g/mol Natrio sulfito mas126g/mol n= c V = 1,2mol/L 0,375L = 0,45mol M= m n = 57,12g 0,45mol = 126,9g/mol (tai nedidelis netikslumas, kurio galime nepaisyti) Ats.: tai buvo natrio sulfitas. 3. 3.1 Paraudonavimas reikia, kad vyksta reakcija. 3.2 2Cu + S Cu2S m(Cu) = 20g 100% 80% = 16g n(Cu)= m M= 16g 64g/mol = 0,25mol n(S)= n(Cu) 2 = 0,25mol 2 = 0,125mol m(S)= n M = 0,125mol 32g/mol = 4g Ats.: m(S)= 4g 3.3 m(Cu2S)= n M = 0,125mol 160g/mol = 20g Ats.: m(Cu2S)= 20g 4. 4.1 Duota: praba 585 m(lydinio) = 100g w(Au)= 585 1000 = 0,585 m(Au) = w(Au) m(lydinio) = 0,585 100g = 58,5g Ats.: m(Au)= 58,5g 4.2 Duota: m(lydinio)= 130g m(Au)= 58,5g w(Au)= m(Au) m(lydinio) = 58,5g 130g = 0,45 praba= 0,45 1000 = 450 Ats.: praba bus 450 5. Siera turi po 16 elektron, proton ir neutron. Helis turi po 2 elektronus, protonus ir neutronus. N- jonas turi 10 elektron, 7 protonus ir 7 neutronus. CO32- jonas turi 32 elektronus, 30 proton ir 30 neutron. 28 Rasti: prab Rasti: m(Au)

29

4. Palangos gamtos moksl olimpiados uduotys

Ch1 Jonuko tyrinjimai Neapsigaukite, tai gudraus chemiko Jonuko nuotrauka. Jis nerimstantis tyrintojas, iekotojas besistengiantis pritaikyti savo inias kasdienybje. Kart pusryiaudamas mgstamiausi pienik dereli ant pomidor padao Heinz pakuots perskait: svoris 700 g, tris 0,605 L . 1. Koks io padao tankis? Jis palygino pomidor pada su elementais periodinje lentelje, tai pagal tank padaas atsiduria tarp dviej II - ojo periodo element dujini nemetal. Pirmosios dujos turi atuonis elektronus, antrosios devynis. 2. Kokios tai dujos? 3. Paraykite i duj molekulines formules. 4. Nupiekite i element atomus. ( Pavaizduokite elektron isidstym lygmenyse ). Jonukas teigia, kad, jei maesns atomins mass element paymtume X, o didesns Y, tai tarpusavyje jie reaguot ir sudaryt jungin - XY2 5. Paraykite ir ilyginkite reakcijos lygt. 6. Pavaizduokite reakcij elektroninmis formulmis. 7. Atsivelgdami reagent agregatines bsenas prognozuokite produkto agregatin bsen. Jonukas yra tikras smalsuolis ir nori patikrinti, ar js mokat rayti reakcij puslygtes bei nustatyti, kuri i mediag X ir Y yra oksidatorius bei kuri reduktorius! 8. Nurodykite, kuris yra oksidatorius, kuris reduktorius, bei paraykite reakcij puslygtes. 9. Apskaiiuokite elemento Y mass dal junginyje XY2 (pastaba: prisiminkite, kad oksidatorius prisijungia elektronus, o reduktorius atiduoda!) Ch2 Tirpal skiedimas Turime 5 l koncentruotos sieros rgties, kurios w=98%, =1,84 g/cm3. Kiek litr sieros rgties, kurios w=36,2%, =1,27 g/cm3, galima gauti i turimos rgties? Ch3 Miiniuks Pasilykite bd, kaip iskirstyti miin, kur sudaro: geleies sulfatas, sieros milteliai, geleies pjuvenos ir cinko drols.

30

Sprendimai Ch1 Jonuko tyrinjimai 1. = m : V = 700g : 605ml = 1,16g/cm (1 takas)

2. Deguonis ir fluoras (2 takai po tak u element)

3. O2 ir F2 (1 takas u abi geras formules)

4.

(2 takai po tak u piein)

5. O2 + 2F2 2OF2 (2 takai vienas takas u lygt, antras takas u teising ilyginim)

31

6.

(2 takai vienas u reakcijos lygties paraym, antras u dalini krvi paymjim)

7. Reagentai yra beveik bespalvs dujos, produktas taip pat yra bespalvs dujos. (1 takas)

8. Fluoras yra oksidatorius - jis prisijungia elektronus, deguonis yra reduktorius - jis atiduoda elektronus. F2 + 21e- 2FO2 22e- 2O2+ (3 takai takas u oksidatoriaus ir reduktoriaus nurodym, po tak u puslygts paraym)

9. w(F) = M(F) : M(OF2) 100% = 219g/mol : 54g/mol 100% = 70,4% (1 takas)

Ch2 Tirpal skiedimas Duota: V(tirpalo1) = 5l ; (tirpalo1)= 1,84 g/cm3 ; w(tirpalo1)= 98%= 0,98 ; (tirpalo2)= 1,27 g/cm ; w(tirpalo2)= 36,2%= 0,362 Rasti: V(tirpalo2)

32

m(tirpalo1)= V(tirpalo1) (tirpalo1) = 5000ml 1,84 g/cm3= 9200g m(rgties)= m(tirpalo1) w(tirpalo1) = 9200g 0,98 = 9016g m(tirpalo2)= m(rgties) : w(tirpalo2) = 9016g : 0,362 = 24906g V(tirpalo2)= m(tirpalo2) : (tirpalo2) = 24906g : 1,27 g/cm3 = 19611ml = 19,6L

Ats.: galima gauti madaug 19,6L (4 takai vienas takas u duota ir rasti paraym, antras takas u rgties mass radim, dar du takai u teising atsakym)

Ch3 Miiniuks Pirmiausia i miinio galima iskirti geleies sulfat su elektrintu knu (pvz. platsmasiniu aukteliu patrintu viln) surinkti metal droles bei sieros miltelius. I milteli miinio nesudtinga su magnetu paalinti gele magnetas trauks gele, o sieros ir cinko nepritrauks. Likusius sieros ir cinko miltelius upylus anglies disulfidu (CS2), toluenu ar kitu nepoliniu tirpikliu siera itirps, o cinkas liks dugne. Sieros tirpal igarimus liks sieros kristalai. (4 takai po tak u kiekvien ger ingsn {ingsni seka privalo bti teisinga, jei pirmasis ingsnis blogas nulis tak u vis uduot, nes nebelieka kit mginio dali}, takai skiriami ir u kitok ger sprendimo bd)

Viso: 23 takai

33

5. vairios uduotys
5.1 Skirtos NMA moksleiviams V1
Organin, ar neorganin? Iki XIXa. chemikai suprato, kad vienos mediagos ymiai skiriasi nuo kit, tad buvo vestos svokos: organin mediaga, neorganin mediaga. Taip pat jie tikjo, kad i neorganini mediag negalima gauti organini. 1) O ar galima i organini mediag gauti neorganines? (Pateikite tris pavyzdines reakcij lygtis, paremianias js nuomon) Moksle, kad ir kaip keista, prasta, jog dideli atradimai padaromi visai to nesitikint... Vokietis Friedrich Whler buvo vienas i t laimingj. Kaip ir dauguma jis buvo kiek isiblaks ir kakur kart savo laboratorijoje ilgesniam laikui atvirame sauls apvieiamame plote paliko amonio cianato mgin. Po kiek laiko pastebjo, kad kristalai pasidar visai kitokie ir pasiymjo naujomis savybmis, o po tyrim nustatyta, jog tai buvo urea (karbamidas, lapalas) organin mediaga. Taip buvo paneigta gyvybins jgos teorija (angl. Vitalism; Vital Force Theory). 2) Keliais sakiniais nupasakokite, k teig gyvybins jgos teorija. Dar apraoma reakcija tarp sidabro cianato ir amonio chlorido, kurios vienas i produkt yra karbamidas. 3) Pateikite ilygint reakcijos lygt. 4) Nupiekite skeletines bei Liuiso (Lewis) struktras iems junginiams: karbamidui, sidabro cianatui, amonio cianatui. lapalo koncentracijos nustatymas yra naudojamas medicinoje siekiant suinoti apie paciento bkl. Sutrikus inkst funkcijai ir skylant audini baltymams karbamido daugja kraujyje pasireikia uremija. Dirbant sunk fizin darb, sergant cukriniu diabetu, kariuojant lapime. ligonin atvyko keturi pacientai, nei vienas i j daug nedirbo, nekariuoja. Sveiko subalansuotai besimaitinanio mogaus paros lapime yra 20-30g lapalo, o jo koncentracija kraujyje 2-8 mmol/l. (naudotas 0,125mol/L nitroprusido tirpalas) Pacientas Kraujo Kas 4 valandas Nitroprusido, Ureazs katalizuojamos reakcijos mginio tris, imamo lapimo sunaudoto kraujui isiskyrusio CO2 tris, L cm3 tris, L tirti, tris, cm3 (T=299K, p=50662,5Pa) Pauliokas Vycka Ramoon Andrukas 25 20 26 0,25 0,3 0,33 11,2 0,96 2,08 3,82 2,73 4,23 6,81

29 0,2 3,48 Reakcijos, naudojamos lapalo nustatymui:


ureaz

H2N-CO-NH2 + H2O 2NH3 + CO2 NH3 + C7H7ONa + NaClO + Na2[Fe(CN)5NO] 2,2 dikarboksi-indofenilas

Tikrose laboratorijose vietoj kiekybini tyrim taikomas kolorimetrinis tyrimas, kuriame koncentracija nustatoma atsivelgiant tirpalo laidum viesai (pritaikomas Lambert-Beer dsnis). O ia nustatote supaprastintu bdu. Taip pat tiriant lapim galima
34

skaiiavimuose naudoti CO2 tr, nes paklaida nedidel. Taiau lapalo koncentracija kraujyje nustatoma TIK pagal nitroprusid, kadangi reikia tikslesnio tyrimo (kraujyje lapalo maiau).
(Na2[Fe(CN)5NO] yra natrio nitroprusidas, o 2,2 dikarboksi-indofenilas yra dviciklis ir dikarboksilis organinis junginys, pasiymintis alia spalva) 5) Ar nesutriks pacient lapinimasis, jei vidutinis dienos lapimo kiekis yra 0,8-2L? 6) Nustatykite kiekvieno paciento lapalo koncentracij kraujyje, lapalo mas lapime ir pasakykite diagnoz.

S1 Lauom standartus!
Mokykla neretam suformuoja ribot mstym, tad ioje uduotyje patikrinsiu, kiek js prie t standart esat priprat :) Metal aktyvumo eil Sakoma, kad metalai u vandenilio nebetirpsta prastose rgtyse. Tam reikia arba kaitinamos sieros/azoto rgties, arba aqua regia. 1) Trumpai paaikinkite (galite aikinti, kas tik jums atrodo reikminga), kas yra aqua regia? Taiau yra DIPROTIN RGTIS, kuri gali taip pat tirpinti metalus u vandenilio, o sidabro ir vario tirpinimas nereikalauja kaitinimo. Joje vandenilio mass dalis yra 1,379 % ir dar du kiti elementai. Elemento X (vienas i rgtyje esani element) reakcijos: XO3 + S a + b b + H2O c a + H2O d + e e + H2O2 RGTIS b yra oksidas, c silpna rgtis, pasiyminti nemaloniu kvapu ir sieros rgties giminait d yra vienins dujos, kurias XIX-XXa. Naudojo diriabliuose. 2) Atpainkite mediagas a-e, nustatykite RGT, ilyginkite reakcij lygtis, nurodykite agregatines mediag bsenas. 3) Apskaiiuokite elemento X mass dal RGTYJE. 4) Paraykite RGTIES reakcijos lygt su pasirinktu metalu: variu, sidabru arba auksu. Jei reikia, nurodykite slygas. Yra ir kit geniali bd, kaip nusiengti toms taisyklms. Galima naudoti oksidatoriausrgties derin. Var galima be vargo tirpinti tokiame tirpale. Pirmas ingsnis yra susijs su metalo paviriaus oksidavimu, o antrasis su oksido pasialinimu nuo paviriaus, taigi ie du ingsniai mgintuvlyje vyksta vienas po kito daug kart. 5) Pateikite por pavyzdi su skirtingais oksidatoriais ir skirtingomis rgtimis. Lauke daugelis metal savaime rdija. Tai skatina ore esanios dalels, kuri vis daugja kylant temperatrai, nes vandenynai labiau ir greiiau garuoja. Tai vienos i prastai per automobilio imetamj duj vamzd paalinam duj. 35

6) Kokios tai dujos? Kokias jos problemas sukelia? 7) Pasilykite, kaip galima ivengti nurodyt problem? 8) Jeigu pirksim varin imetamj vamzd jis rdys ar nerdys? Paaikinkite, kodl? Jei reikia pateikite lygt.

C1 Kakoks chloridas
Mediagos G istorija pasiymi tokia, kad j naudodavo kaip vien i trij pagrindini mediag mirties bausmi injekcijoms. Jos perdozavimas valgant ilgainiui gali sukelti netgi skleroz, virkinamojo trakto kraujavim ir kitus sutrikimus. Dl irdies raumens deaktyvavimo mediaga G taip pat naudojama ir ant operacinio stalo, kai pacientui suvirkiama doz, kuri sustabdo irdies plakim. Chemikai mediaga pasiymi kiek kariu skoniu, taiau neturi kvapo, o j sudaro bespalviai kristalai (sudarantys FCC struktr), kuri tirpalas laidus elektrai. Jeigu ne kartumas, tai mediag galtume naudoti vietoje buityje prastos mediagos. 1. Nupiekite FCC (angl. Face centered cubic, liet. Paviriuje centruot kubin) gardel. Katijonas pasiymi radiacija, net 0.0118% atom mginyje bus radioaktyvs. Vienas kilogramas katijono atom skleidia 16350 Bq radiacij, o i mediaga yra danai sutinkama laboratorijoje... Jo tankis tik 0,862g/ml, o atomin mas yra netgi maesn nei prie j esani inertini duj, mat katijonas skyla + skilimu. 2. Koks yra mediagos G katijonas? 3. Apibdinkite + skilim. Paraykite skilimo lygt iai mediagai. 4. Nupiekite, kaip mediagos G atomai isidsto kristalinje gardelje (nepamirkite apie tai, kad pildomos ir tam tikros tutumos, kurios grynose mediagose nepildomos). Kaip vadinasi toks gardels tipas? 5. Vietoj kokios buityje sutinkamos mediagos galime naudoti mediag G? Katijono atomams bnant ore jie geba sudaryti net tris skirtingus oksidus, kuriuose skiriasi deguonies mass dalis. Didiausi deguonies mass dal turintis oksidas net skraidinamas kosmos, kad surinkt anglies dvidegin i oro ir tiekt deguon. 6. 7. 8. 9. Paraykite oksid formules. Kuris oksidas skraidinamas kosmos? Pateikite skaiiavimus. Paraykite oksido reakcijos lygt. Pasilykite geresn variant kosmos gabentis deguoniui ir pagrskite j skaiiavimais!

36

5.2 Skirt NMA moksleiviams uduoi sprendimai V1


Organin, ar neorganin? 1) Tikrai galima: 1. 2CH3OH + 3O2 2CO2 + 4H2O 2. 4CH3NH2 + 13O2 4CO2 + 10H2O + 4NO2 (galimi ir kiti azoto oksidai) 3. 2 C7H5N3O6 3 N2 + 5 H2O + 7 CO + 7 C (dinamito sprogimas) Dinamitas (TNT) 2) Vienas i galim variant: Vitalizmo teorija siek paaikinti rib tarp organini mediag ir neorganini. Pagal i teorij organins mediagos negaljo bti gaunamos i neorganini, kadangi organins mediagos turjo gyvybins jgos. Btent tada atsirado gamtos skirstymas gyvj (gyvnai, augalai...) ir negyvj (mineralai, uolienos...). 3) AgNCO + NH4Cl (NH2)2CO + AgCl 4) skeletins:

Sidabro cianatas Karbamidas Amonio cianatas gali bti vaizduojamas iomis abiejomis formulmis (jis yra pusiausvyroje)

Amonio cianatas Liuiso formuls:

Sidabro cianatas Karbamidas VBE reikalauja naudoti tik takus, raant lewis struktras, taiau racionalesnis variantas (ir kur kas patogesnis) yra jungtis nurodyti brkniais :)

Amonio cianatas

37

5. Norint atsakyti reikia paskaiiuoti vidutinio lapimo kiekio interval keturioms valandoms: 0,8L : 24h * 4h = 0,133L 2L : 6 = 0,333L taigi vidutinis keturi valand lapimo kiekis yra [0,133;0,333], su juo palyginame vis pacient lapimo trius. Ats.: nei vieno paciento lapinimasis nesutriks. 6. Skaiiuosime lapalo mas lapime, tam reiks naudoti Klapeirono-Mendelejevo lygt: pV=nRT (p duj slgis, Pa; V duj tris, m 3; n mediagos kiekis, mol; T duj absoliutin temperatra, K; R duj konstanta, 8,314J/(K*mol) ) H2N-CO-NH2 + H2O 2NH3 + CO2 i reakcijos lygties matome, kad anglies dioksido bus tiek pat moli, kiek ir karbamido, todl galime persitvarkyti lygt: pV= m RT => M pV = RT m => M pV ( RT )=m => M m= pM V RT

ioje vietoje belieka pasiskaiiuoti konstantos reikm: pM 50662,5 Pa60g / mol 3039750 Pag / mol 3 konst = = = =1222,8035 g / m RT 8,314 J /( K mol )299K 2485,886 J / mol Dabar i konstant sudauginame su kiekvieno paciento anglies dvideginio triu ir gausime gana tikslias karbamido mases lapime Pauliokas m= konst V =1222,8035 g / m33,82 L 1000L / m3= 4,67 g Vyca m= konst V =1222,8035 g / m3 2,73 L1000L / m3=3,34 g 3 3 Ramoon m= konst V =1222,8035 g / m 4,23 L1000L / m =5,17 g Andrukas m= konst V =1222,8035 g / m3 6,81 L 1000L / m3 =8,33 g Per keturias valandas turi isiskirti etadalis paros lapalo kiekio, todl sveiko mogaus intervalas yra nuo 3,33g iki 5g, tad akivaizdu, jog: Pauliokas yra sveikas. Vycka yra sveikas. Ramoon neymiai padidjs karbamido kiekis, tai gali pasireikti po sotaus baltymingo valgio. Andrukas turt susirpinti dl galimo cukrinio diabeto.

Kaip slygoje pateikta lapalo kiek kraujyje galime nustatyti tik pagal nitroprusido kiek. I reakcij lygi matome, kad karbamido kiekis bus du kartus maesnis u nitroprusido, tuomet: n ( karb. )= n ( nitropr. )2 =c ( nitropr. )V ( nitropr. ) 2 Atsakyme mums reikia lapalo koncentracijos kraujyje, taigi papildome formul:
c ( karb.)= n ( karb. ) c ( nitropr. )V ( nitropr. ) = V ( kraujo ) 2 V ( kraujo )

38

Dabar galima pasirinkti du variantus: sprsti, kai naudojami SI vienetai (tris turt bti litrais) sprsti naudojant mililitrus, kadangi ir nitroprusido, ir kraujo triai mililitrais Antrasis variantas yra kur kas patogesnis, nes nereikalauja vienet konvertavimo :) Pauliokas Vycka Ramoon Andrukas 0,125 M 11,2 ml =0,028 M =28mmol / L 225ml 0,125 M 0,96 ml c ( karb. )= = 0,003 M = 3mmol / L 2 20ml 0,125 M 2,08 ml c ( karb. )= = 0,005 M =5mmol / L 2 26ml 0,125 M 3,48 ml c ( karb. )= =0,0075 M =7,5 mmol / L 2 29ml c ( karb.)=

ie duomenys leidia diagnozuoti tai k: Pauliokas serga hiperuremija (sunki uremijos forma) Vycka yra sveikas Ramoon yra sveika Andrukas lapalo kiekis kraujyje nemaas, bet vis dar normalus. (galima susieti su itin dideliu lapalo kiekiu lapime) tai ir viskas, juk nebuvo sunku? :) Vertinimas: 1) dalis po 0,6 balo u skirtingo pobdio/produkt reakcij (pvz. Sprogimas, ar skirtingi degimo produktai, o ne trys metano, etano ir propano degim reakcijos) 2) dalyje 0,7 balo u ger ir logik paaikinim 3) 0,6 balo u ger lygt ( arba po 0,3 balo u dvi atskiras elementaresnes lygtis) 4) po 0,4 balo u kiekvien ger struktr (i viso yra eios) 5) u rodyt atsakym 0,6 balo 6) Skiriama taip: 1. Klapeirono-Mendelejevo lygties paraymas 0,3 balo 2. u ger (nebtinai kaip mano) skaiiavimo bd lapime 1,2 balo 3. u geras ivadas pagal lapim 0,5 balo 4. u ger (nebtinai kaip mano) skaiiavimo bd kraujyje 1,2 balo 5. u geras ivadas pagal krauj 0,5 balo 6. u racionalum sprendiant 0,2 balo

S1
1) Karalikasis vanduo tai koncentruot azoto ir druskos rgi santykiu 1 su 3 atitinkamai tirpalas. Jis pasiymi labai stipriomis korozinmis (sdinaniosiomis) savybmis ir vienas svarbiausi bruo yra tai, kad rgtis tirpina auks, platin bei vairius kitus tauriuosius metalus. i rgt naudoja Wohlwill'o procese, kai igaunamo aukso grynumas siekia net 99,999%! 2) Dujas d labai lengva atpainti, tai vandenilis, kur naudojo diriabliuose iki tol, kol ie pradjo sproginti bei liepsnoti skrydio metu, taip uvo ne vienas keleivis ir pilotas. Junginys c taip pat neiskirtinis silpna rgtis ir panai sieros rgt, taigi buvo galima nesunkiai atspti, jog tai sulfito rgtis.

39

Dabar juk lengva atrasti ir oksid b, kuris yra sieros dioksidas. Mano sugalvotas elementas X buvo selenas, daugiau galim pasirinkim ir nebuvo, nes apraymas yra gantinai detalus :) Tuomet reakcij lygtys yra tokios: ~1000 C 2SeO3 (k) + 3S (k) 2Se (k) + 3SO2 (d) SO2 (d) + H2O (s) H2SO3 (aq) ~1500 C Se (k) + 2H2O (s) 2H2 (d) + SeO2 (d) SeO2 (d) + H2O2 (aq)[konc.] H2SeO4 (aq) Taigi RGTIS yra H2SeO4 - seleno rgtis. 3) 4) w ( Se )= Ar ( Se ) 78,96 g / mol 100 = 100 =54,47 % M r ( H 2 SeO 4 ) 144,97 g / mol

t0 C 2 Au + 6 H2SeO4 Au2(SeO4)3 + 3 H2SeO3 + 3 H2O 2Ag + 2H2SeO4 Ag2SeO4 + H2SeO3 + H2O Cu + 2H2SeO4 CuSeO4 + H2SeO3 + H2O

5) Tai gali bti H2O2 ir HCl pora arba KMnO4 ir H2SO4 pora. Pirmj variant esu pats bands savo rsyje ir jis gantinai ltas bei saugus, taiau antrasis variantas turt bti atliekamas su visomis apsaugomis, nes vien i mediag miinys (kai sieros rgtis koncentruota) reaguoja labai aktyviai ir gali pradti audyti. 6) Tai vandens garai. Vandens garai i esms yra daug kart opesn problema nei anglies dvideginis: vandenyje itirpsta anglies dioksidas, nulyja ir vandenynuose nusda karbonat pavidalu. Tuo tarpu vandens garai i esms visuomet yra atmosferoje ir kylant temperatrai spariai daugja i duj. Garai net apie 30% labiau atsakingi u atilim nei plaiai visuomenje kartojamas anglies dioksidas. Dl vandens gar spariau reikiasi iltnamio efektas, greitja korozija. (ia dar buvo galima aptarti metano bei anglies dvideginio tak vietoj vandens gar) 7) Vandens gar kiekio didjimas tiesiogiai priklauso nuo kit iltnamio efekt sukeliani duj, taigi sumainus kiek duj, kurios priklauso nuo ms veiklos nukrist temperatra ir maiau garuot vandenynai. Taip pat galima muliuoti emes sausosiose ems dalyse, kad sumat neproporcingas vandens pasiskirstymas, kai i sausj krat igaravs vanduo kaupiasi drgnuosiuose. Sumainti rdijimui galima dayti ar lakuoti vairiomis mediagomis. 8) Vanduo yra pirminis veiksnys, sukeliantis metal korozij, aplinkoje dar turi bti deguonies, o reakcija palankesn auktesnje temperatroje. Taiau su variu viskas vyksta kiek kitaip: 1. Varis oksiduojasi ir jo pavirius i blizgaus tampa tamsiu matiniu. 2. Vario oksidas hidratuojasi prisijungdamas aplinkoje esanius vandenis. 3. Anglies dioksidas itirpsta vandenyje aplink vario oksid ir susidaro angliargt.

40

4. Vario oksidas sureaguoja su angliargte ir susidaro vario karbonatas. Taip palaipsniui auga alio vario karbonato sluoksnis. Taigi ir varis tam tikru bdu rdija. (auktesnje temperatroje anglies dioksidas gali i karto reaguoti su vario oksidu)

C1
1.

2. Mediaga G yra KCl, o jos katijonas yra K+,apie tai buvo galima nusprsti i apraymo. 3. + skilimas yra radioaktyvaus skilimo ris. skilimo metu ispinduliuojama beta dalel (elektronas arba pozitronas (pozitronas elektrono antidalel su teigiamu krviu)) ir neutrinas arba antineutrinas. + skilimo metu protonas virsta neutronu, ispinduliuojamas pozitronas ir neutrinas. Radioaktyvus kalio 40 K izotopas yra . 19 40 K 40 Ar + 0 e +V e 19 18 1 4. Toks gardels tipas vadinamas halito kristaline gardele, pagal tai, kaip isidsto NaCl jonai natrio chlorido kristaluose.

5. KCl galima naudoti vietoje valgomosios druskos, taiau didesniais kiekiais kalio chloridas yra kartus, todl negalima naudoti vien tik jo. 6. K2O, KO2, K2O2. 7. KO2.

41

16 100 =17 % 94 32 KO2: w ( O )= 100 =45 % 71 K2O: w ( O )= K2O2: w ( O )= 32 100 =29,1 % 110

8. 4KO2 + 2CO22K2CO3 + 3O2 9. Galima naudoti NaO2, nes jo molekulin mas yra maesn, didesn deguonies mass dalis, nei KO2, su CO2 jis reaguoja taip pat, tik ta pati mas NaO 2 surinks daugiau CO2, nei t padaryt ta pati mas KO2 , taigi raketa palengvs. M(KO2) = 71 g/mol M(NaO2) = 55 g/mol 32 NaO2: w ( O )= 100 =58,2 % 55 4NaO2 + 2CO22Na2CO3 + 3O2 m(KO2) = 4 * 71 = 284 g m(NaO2) = 4 * 55 = 220 g V(CO2) = 2 * 22,4 = 44,8 l Ir 284 g KO2, ir 220 g NaO2 surinks 44,8 litr CO2.

42

5.3 Kurtos olimpiadoms (bet nepanaudotos) uduotys

1.
Kaip manote, kodl erdvlaiviuose naikinti anglies dioksidui bei tiekti deguoniui naudojami armini ems metal, toki kaip Na, K bei, pakankamai retai, Cs ar Rb, superoksidai (NaO2 , KO2 , CsO2 , RbO2 ), kai ir paprasti j hidroksidai (NaOH, KOH, CsOH, RbOH) taip pat efektyviai naikina anglies dioksid ir tiekia vanden? (Jei galite, pabaikite parayti reakcij lygtis tarp atitinkam superoksid ir CO2 bei tarp atitinkam hidroksid ir CO2 ) NaO2 + CO2 KO2 + CO2 CsO2 + CO2 RbO2 + CO2

NaOH + CO2 KOH + CO2 CsOH + CO2 RbOH + CO2

2.
Dar nuo sen alchemik laik buvo inoma soda (Na 2CO3), jos praktikai visi turi nam virtuvje kepiniams. Soda yra nealingas mogui produktas, taiau j paveikus gesintomis kalkmis (kalcio hidroksidu, t.y. Ca(OH)2) ji tampa pavojinga mediaga. Ilyginti reakcijos lygt bei apskaiiuoti, kiek koki mediag reiks bei kiek kalcio karbonato susidarys, jei norim gauti 50g kaustins sodos (taip vadinamas natrio hidroksidas, t.y. NaOH)? rodykite mass tverms dsn. Na2CO3 (aq) + Ca(OH)2 (k) NaOH (aq) + CaCO3 (k)

3.
Pig'mentai Buityje neapsieitume be tam tikr chemini mediag, vadinam pigmentais. J dka kambariai gauna spalvas, viesoforai apsaugo mus, o kai kur daai netgi stabdo korozij rdijim. Kiekvienas chemikas ino, kaip pasigaminti bent elementariausi da. a) Ilyginkite reakcijos lygt, kurios metu gaunamas Turnbulio mlynasis pigmentas. (K3[Fe(CN)6] vadinamas raudonj kraujo druska, tad jo spalva raudona) K3[Fe(CN)6] + FeSO4 Fe3[Fe(CN)6]2 + K2SO4

43

Nevisada viskas bna taip grau ir paprasta, tad kai kuriuos pigmentus tenka gauti sudtingiau, t.y. neviena reakcija. b) Ilyginkite reakcijos lygtis, kuri metu gaunamas Stroncio geltonasis pigmentas, kurio formul SrCrO4. Na2Cr2O7 + Na2CO3 Na2CrO4 + CO2 Sr(NO3)2 + Na2CrO4 SrCrO4 + NaNO3 Senukuose pardavinjama aliuminio pdra, kuri naudodavo kaip sidabrinius daus, kurie yra ilgaamiai. Taip pat pardavinjamas ir geleies oksid (FeO, Fe2O3, Fe3O4) miinys, kur seniau naudodavo automobili dugnams padengti tam, kad ie nerdyt. Dauguma pradedanij chemik bei pirotechnik ias mediagas ino dl Termito reakcijos, kurios metu isiskiria itin daug ilumos (Q). c) Ilyginkite Termito reakcijos lygt. (Darome prielaid, kad geleies oksid miin atitinka Fe3O4). Al + Fe3O4 Al2O3 + Fe + Q d) Reagavo 50g aliuminio pdros su 100g rdi, kiek gram geleies susidar? Kadangi isiskiria iluma, tai reakcija yra egzotermin. O ilumos kiekis, kuris isiskiria, yra lygus Q= -3350kJ/mol, tai konstanta, kuri visada lieka pastovi. e) Kiek ilumos (ymkite j E raide) isiskyr d) dalyje? f) Kiek praktikai gausime Al2O3, jei reakcijos ieiga yra 90%, o ieiga yra apskaiiuojama pagal i iraik: praktikai nustatytas mediagos kiekis = 100 teorikai turtas gauti mediagos kiekis (Pastaba: teorikai kitaip gali bti vardintas kaip pagal reakcijos lygt.)

44

5.4 Kurt olimpiadoms (bet nepanaudot) uduoi sprendimai 1.


Superoksidai teikia deguon erdvlaivio vid, o tai yra naudinga astronautams, nes jie gali kietoje bsenoje kosmos gabentis ir gyvybikai svarbaus kvpavimui deguonies. Superoksidai pranaesni u hidroksidus tuo, kad hidroksidai tik sugeria anglies dvidegin i oro ir drksta, o superoksidai ilieka sausi, sugeria anglies dioksid ir dar, kaip jau minta, suteikia deguonies kosmonautams. 4NaO2 + 2 CO2 2 Na2CO3 + 3 O2 4KO2 + 2CO2 2K2CO3 + 3O2 4CsO2 +2CO2 2Cs2CO3 + 3O2 4RbO2 +2CO2 2Rb2CO3 + 3O2

2NaOH + CO2 2KOH + CO2 2CsOH + CO2 2RbOH + CO2

Na2CO3 + H2O K2CO3 + H2O Cs2CO3 + H2O Rb2CO3 + H2O

2.
Na2CO3 (aq) + Ca(OH)2 (k) 2NaOH (aq) + CaCO3 (k) m(NaOH)=50g n(NaOH)=50g / 40g/mol. = 1,25mol. m(Ca(OH)2)=nM=0,625mol * 74g/mol. = 46,25g m(Na2CO3 )=0,625mol * 106g/mol. = 66,25g m(CaCO3)=0,625mol. * 88g/mol. = 62,5g mass tverms dsnis: m(R1)+m(R2)=m(P1)+m(P2) 46,25g+66,25g=112,5g 62,5g+50g=112,5g

45

3. Pig'mentai
a) 2K3[Fe(CN)6] + 3FeSO4 Fe3[Fe(CN)6]2 + 3K2SO4 b) Na2Cr2O7 + Na2CO3 2Na2CrO4 + CO2 Sr(NO3)2 + Na2CrO4 SrCrO4 + 2NaNO3 c) 8Al + 3Fe3O4 4Al2O3 + 9Fe + Q d) Pirmiausia randame abiej mediag molius: m 50g m 100g n ( Al )= = =1,852 mol ir n ( Fe3 O4 )= = =0,431 mol M 27g / mol M 232g / mol dabar nustatome, kurios mediagos yra perteklius: 1,852mol : 8 = 0,2315mol 0,431mol : 3 = 0,144mol Aliuminio yra perteklius, todl skaiiuosime pagal rdis: m ( Fe )=n M =( 0,431 mol 3 9 ) 56g / mol =72,41 g Ats.: susidar 72,41g geleies. e) E = Qn = -3350kJ/mol (0,431mol : 3) = -482,4kJ f) =90 = 0,9 = x 100 0,431 mol 3 4

x 0,431 mol 3 4 x =( 0,431 mol 3 4) 0,9 =0,5172 mol Ats.: gausime 0,5172mol aliuminio oksido.

46

6. Bandymai
Vario igavimas i jo drusk
iame eksperimente jums reiks: apvaliadugns kolbos, mgintuvlio, ilumos altinio, tirpios vario druskos, armo tirpalo, vandenilio duj (rinksim i Kipo aparato), laboratorinio stovo su laikikliais, filtro popieriaus, piltuvo. Bandymo esm: sugebti i tirpi vario drusk iskirti var (toks pats principas galios ir tirpioms sidabro, gyvsidabrio, aukso druskoms) Eksperimento eiga: 1) apvaliadugnje kolboje pasiruokite netirpi vario (II) hidroksido nuosd (reakcijos lygties pvz: CuCl2 (aq) + 2NaOH (aq) 2NaCl (aq) + Cu(OH)2 (k) ) 2) reakcijos miin (tai, k tursite po reakcijos apvaliadugnje kolboje) atsargiai kaitinkite, tvirtin stove, vir ilumos altinio (pradioje paildykite vis kolb, kad stiklas neskilt) to reakcijos lygtis: Cu(OH)2 (k) CuO (k) + H2O (s) 3) gaut mediag nufiltruokite ir nuo filtro popieriaus perkelkite mgintuvl 4) mgintuvl tvirtinkite stov taip, kad mgintuvlio anga bt nuleista iek tiek emiau horizonto 5) vandenilio dujas nukreipkite mgintuvl ir palengva j kaitinkite taip, kad ilumos klit praktikai visam mgintuvliui (ATSARGIAI, neudekite vandenilio duj srovs!!!) to reakcijos lygtis: CuO (k) + H2 (d) Cu (k) + H2O (s) 6) k pastebite mgintuvlyje? :)

Benedikto reagento paruoimas ir naudojimas (galima atlikti ir nam slygomis)


500ml paruoti reiks: 71g citrin rgties (galima naudoti prekybos centruose parduodam, tinka pati pigiausia), molekulin formul yra C6H8O7 , rgtis turi tris galinius atskilti vandenilius. 93,4g natrio hidrokarbonato (galima naudoti prekybos centruose parduodam, tinka pati pigiausia), molekulin formul yra NaHCO3 50g natrio karbonato (yra chemini preki parduotuvse, bet i bdos galima imti NaHCO3 ir kaitinti, vyksta tokia reakcija: 2NaHCO3 Na2CO3 + CO2 + H2O ), molekulin formul Na2CO3 8,7g vario sulfato (galima nusipirkti sodo prekse, chemini mediag parduotuvse), molekulin formul CuSO4 Indai: 1L talpos chemin stiklin 50ml talpos chemin stiklin Filtro popierius Piltuvlis Vonel

47

Gamyba: 1. 1L talpos chemin stiklin pilti 300ml ilto vandens (tinka ir i iaupo). 2. Suberti citrin rgt. 3. statyti i stiklin vonel su iltu vandeniu. 4. citrin rgties tirpal palengva suberti natrio hidrokarbonat. 5. Pamaiyti tirpal ir laukti, kol nustos skirtis dujos, tada dar pamaiyti. 6. Nustojus reaguoti mediagoms suberti natrio karbonat. 7. Gerai imaiyti ir perfiltruoti tirpal. 8. 50ml chemin stiklin suberti vario sulfat ir upilti vandeniu iki yms. 9. Palengva, maiant supilti vario sulfato tirpal 1L chemins stiklins turin. 10. Papildyti tirpalo tr iki 500ml yms. Pastaba: 6-tame ingsnyje daug natrio karbonato lieka neitirp, tad galima paeksperimentuoti dedant maiau (pvz.: 10g). Naudojimas: Gliukozs (ar kito redukuotojo cukraus) mgin itirpinti vandenyje. lainti 5ml Benedikto reagento. Pakaitinti apie 2min. Galima testuoti ne tik grynus redukuotusius cukrus, bet ir vairius maisto produktus, saldainius, kitus cukraus turinius produktus, tada bandymas atliekamas taip: 1. Mginys grstuvje susmulkinamas ir suberiamas mgintuvl. 2. Upilamas vandeniu ir supurtomas. 3. lainami keli laai skiestos stiprios rgties tokios kaip H2SO4. 4. Mgintuvlis pakaitinamas apie 1-2min. 5. Tada jam leidiama atvsti ir nusistovti. 6. Tirpalas nupilamas kit mgintuvl. 7. lainama Benedikto reagento. 8. Pakaitinama apie 2min. Kad mediagoje yra redukuotj cukr rodo spalvos pokytis kaitinant. Spalvos bna nuo geltonos iki plyt raudonumo. Reakcijai pilnai vykus plyt raudon duoda Cu2O nuosdos.

48

Natrio citrato gamybos chemin lygtis: C6H8O7 + 3NaHCO3 C6H5O7Na3 + 3CO2 + 3H2O (i mediag reikjo gamintis, nes chemijos laboratorijoje jos nra, o j pasigaminti tikrai nesudtinga.) Bet galima naudoti ir gryn natrio citrat, tada jo reikt 86,5g. Sieros rgtis su negrynomis cheminmis mediagomis naudojama, kad suskaldyt glikozidines jungtis, jei mginyje yra sacharozs.

Tolenso reagento paruoimas ir naudojimas


Tirpalo tris nedaro didels takos, taigi vandens reikt pilti tiek, kad visos mediagos itirpt. Gauti 1,27g (tokio kiekio uteks sidabru padengti 5-8 mgintuvlius) sidabro reiks: 2g sidabro nitrato, AgNO3 0,47g bevandenio natrio hidroksido, NaOH 0,4g amoniako , NH3 (naudojamas 25% tirpalas, taigi jo reiks 1,6g) 1,06g gliukozs, C6H12O6 (tinka ir kitoks aldehidas) Pastaba: Sidabro nitratas yra kenksminga mediaga ir juodomis dmmis tepa rankas ir drabuius. Natrio hidroksidas yra sdinanti, galinti nudeginti mediaga. Amoniako tirpalas yra gleivin ir nerv sistem itin dirginanti mediaga. Todl reikia imtis atsargumo priemoni: dvti AKINIUS, PIRTINES, CHALAT ir panaudojus amoniako tirpal GREITAI USUKTI IND. Paruoimas: 1. Sidabro nitrat itirpinti 100ml vandens. 2. K tik iimt bevanden natrio hidroksid itirpinti 20ml vandens. 3. Mediagoms leisti sureaguoti, suplakti. (susidaro rudos Ag2O nuosdos) 4. Supilti amoniako tirpal. Naudojimas: 1. Reagentas sensta, taigi reikia sunaudoti greitai. 2. plokiadugn kolb supilamas Tolenso reagentas. 3. Suberiama gliukoz, itirpinta 20ml vandens. 4. Kaitinama vir liepsnos, po 1-2min atsiranda sidabro sluoksnis. Turint angliavanden Tolenso reagentas yra naudojamas atpainti, ar jis aldehidas ar ne. Aldehidai reaguoja su iuo reagentu, o ketonai nereaguoja. Norint veidrodiu padengti mgintuvlius juos reikia iki puss pripilti reakcijos miinio i plokiadugns kolbos, o tada kaitinti tirpal mgintuvlyje. Vietoj NaOH galima bandyti naudoti vien amoniak, taiau tada jo reikia pilti palaipsniui kol susidaro sidabro (I) oksido nuosdos ir toliau pilti, kol jos itirpsta. Santykis tarp Tolenso reagento ir aldehido turt bti 2mol : 1mol

49

Reakcij lygtys: 2AgNO3 (aq) + 2NaOH (aq) Ag2O (k) + 2NaNO3 (aq) + H2O (s) (susidaro rudos nuosdos) Ag2O (k) + 4 NH3 (aq) + 2 NaNO3 (aq) + H2O (s) 2 Ag(NH3)2NO3 (aq) + 2 NaOH (aq) (nuosdos pilnai arba i dalies itirpsta, tirpalas skaidrja) 2[Ag(NH3)2]+ (aq) + RCHO (aq) + 3 OH- (aq) RCOO- (aq) + 2 H2O (s) + 2Ag (k) + 4NH3 (aq)

50

7. Vertos dmesio nuorodos


Puslapis, skirtas chemik diskusijoms www.chemija.org Informacija apie chemijos ir kit moksl olimpiadas www.lmitkc.lt , www.olimpiados.lt Rimanto Raudonio puslapis apie chemijos olimpiadas www.chemija.mums.lt/ Puslapis, kuriama galima rasti daug organini mediag, j pavadinim, izomer (anglikai) www.chemspider.com Neorganins chemijos konspektai mokytojai.emokykla.lt/chemijajums/ Nesudting ir vairi bandym apraymai (anglikai) www.chemistry.about.com/ Puslapiai, kuriuose galima rasti organini molekuli pieimo programas: www.acdlabs.com www.cambridgesoft.com/software/chembiodraw www.chemaxon.com Painimo (Neakivaizdin jaunj chemik mokykla) oficialus puslapis www.njchm.lmitkc.lt NMA (Nacionalins moksleivi akademijos) oficialus puslapis (viena i NMA sekcij yra chemijos sekcija) www.nmakademija.lt Puslapis su linksmus pavadinimus turiniais junginiais http://www.chm.bris.ac.uk/sillymolecules/sillymols.htm

51