Está en la página 1de 2

1.Ka vad. Atskaitos sistema ? Nuodugniai isnagrinekite Dekarto koordinaciu sistema.

Atskaitos sistema sudaro koordinaciu sistema susieta su kokiu nors kunu ar kunu grupe ir laikui atskaiciuoti prietaisas laikrodis. Dekarto koord. sistema : jos mastelis visose asyse yra vienodas. Materialiojo tasko padeti atskaitos sistemoje laiko momentu t nusakome trimis koordinatemis x, y,z arba is koordinaciu sistemos pradzios O isvestu spinduliu vektoriumi r. Remdamiesi formule, spinduli vektoriu r komponentemis uzrsome taip : r =ix+jy+kz Judancio materialiojo tasko koordinates ir spindulys vektorius kinta yra laiko funkcijos. Skaliarines lygtys x=x(t), y=y(t), z=z(t) arba r=r(t) vadinamos materialiojo tasko kinematenimis judejimo lygtimis. 2.Ka vad poslinkio vektoriumi? Vektorius r=r-r1 isvestas is materialiojo tasko pradines padeties i jo padeti duotuoju momentu vadinamas poslinkio vektoriumi. Poslinkio vektorius visada nukreiptas judejimo linkme. 3.Ka vad. Greiciu, pagreiciu ? Kaip nustatomos ju kryptis ? Greitis- tai vektorinis dydis apibudinantis kuno judejimo spartai ir krypti. Materialiojo tasko paslinkio vektoriaus r ir laiko tarpo t, per kuri jis pasislinko santykis vadinamas vidutiniuoju greiciu Pagreitis- tai vektorinis fizikinis dydis ivertinatis greicio kitima tiek modulio tiek krypties poziuriu.Sio santykio a = v/t. Pagreiti uzrasome : a = d/dt(dr/dt)=dv/dt 4.Ka charakterezuoja tangentinis, normalinis pagreiciai ? Kam lygus ju moduliai ? Lygtis v=v1-v=v rodo greicio modulio pokyti per laiko tarpa t Todel santykio riba apibudanti greicio modulio kitimo sparta yra pagreicio a projekcija tangentes asyje; ja galima laikyti ir tangentinio pagreicio at projekcija sioje asyje.Tangentinis pagreitis atitnkamai lygus : a=a=dv/dt , lim(t0) v/t=lim(t0) v/t=dv/dt=a Santykio v/t riba nusakancia greicio krypties kitimo sparta, vadiname normaliniu pagreiciu : Pagreicio a proekcija normales asyje visada yra teigiama ir lygi normalinio pagreicio moduliui todel : yra materialiojo tasko greitis. Normalinio pagreicio projekcijos israiskoje trjektorijos kreivis1/r visada yra teigiamas. an=lim (t0) vn/t. 5.Sukamojo judejimo kinematika. Ka vad. Kampiniu greiciu, pagreiciu ? Kokios ju kryptis ? Isilgai pastoviosios sukimosi asies nukreipkime asi Oz Laisvai pasirinkime kune taska D kurio spindulys vektorius r sudaro su asimikampa Sukantis kunui taskas D juda spindulio R apskritimu. Tasko D kelia per laiko tarpa t galima apibudinti jam propocingu spindulio R posukio kampu Tokiais pat kampais pasisuka visu kiti kietojo kuno tasku spinduliai jungiantys juos su sukimosi asimi Kuno sukimosi sparta apibudina kampinio greicio savoka. Posukio kampo ir laiko tarpo t per kuri spindulys R pasisuko santykkis vad. Vidutiniu kampiniu greiciu : w= /t Sio santykio ryba : lim(t0) /t=d/dt =/t. Vadiname kampiniu greiciu. Santyki reiskianti kampinio greicio kitimo vidutine sparta vadiname vidutiniu kampiniu pagreiciu. Sio santykoi riba nusako kampinio greicio kitimo laiko momentu t sparta ir vadinama kampiniu pagreiciu. Taigi kampinis pagreitis lygus pirmajai kampinio greicio isvestinei laiko atzvilgiui. = lim(t0) /t=d/dt Kampinis greitis yra vektoriaus , nukreiptas isilgai sukimosi asies taip, kad ziurint is jo galo kunas sukasi priesingai negu laikrodzio rodykle.Jeigu kampinio greicio modulis laikui begant nekinta tai turime tolyguji sukamaji judejima. Bendruoju atveju gali kisti vektoriaus kryptis ir modulisToliau nagrinesim sukima tik apie nejudoma asi. Tuomet vektoriaus kryptis nekinta ir kampinis pagreitis rodo kampinio greicio modulio itimo sparta, kuri lygi d /dt Kaip matyti formuleje vektoriaus kryptis sutampa su kampinio greicio pokycio d kryptimi. Taigi jis nukreiptas isilgai sukimosi asies.Didejant kamp. Greiciui kampinis pagreitis yra lygiagretus vektoriui W Letejant sukimosi vektoriai d ir yra antilygiagretus vektoriui . 6. Kokie egzistuoja sryiai tarp greiio, pagreiio ir kampini greiio ir pagreiio? Materialaus tako judjimui apibdinti vedamas vektorinis fizikinis dydis greitis, kuris apibdina ir judjimo greitum, ir judjimo krypt nagrinjamu laiko momentu. Taiau daniausiai sutinkamuose judjimuose keiiasi ir greiio vektoriaus didumas, ir kryptis. Toki judjim greiio kitimui apibdinti vedama pagreiio svoka. Taigi greiio kitim apibdina pagreitis. Matematikai ryys tarp greiio ir pagreiio ireikiamas taip: v=ds/dt, a=dv/dt. Analogikas ryys egzistuoja ir tarp kampinio greiio ir pagreiio: w=d/dt,=dw/dt, ( - poskio kampas, w kampinis greitis, - kampinis pagreitis). 7. Kokia atskaitos sistema vad. inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercin? Ar atskaitos sistema susieta su eme yra inercin? Atskaitos sistema, kurios atvilgiu galioja I Niutono dsnis, vadinama inercine atskaitos sistema. Kitaip tariant tokia sistema arba yra rimtyje arba juda su pastoviu greiiu (v = const.). Taigi atskaitos sistema, kurios atvilgiu negalioja I Niutono dsnis, kuri juda su pagreiiu, nra inercin atskaitos sistema. O atskaitos sistema susieta su eme, tiksliai tariant (teorikai), nra inercin (em taip pat juda su pagreiiu),

taiau daugelyje praktikos udavini efektai, kylantys dl emikos atskaitos sistemos neinertikumo, yra labai mai. Todl ta atskaitos sistema praktikai laikoma inercine. 8. K tvirtina I Niutono dsnis? Pirmasis Niutono dsnis tvirtina, kad bet koks knas ilieka rimtyje arba juda tiesiai su pastoviu greiiu tol, kol kit kn poveikis ios bsenos nepakeiia. is dsnis dar vadinamas inercijos dsniu, o kno savyb prieintis greiio kitimui (t. y. jgai, suteikianiai knui pagreit) vadinama inercija. Ji matuojama mase. Pvz, laivas yra gerokai inertikesnis u valt (taigi ir jo mas), todl, kad gyt tok pat pagreit, j reikia veikti daug didesne jga. 9. K vad. kno impulsu, jgos impulsu? Nuodugniai inagrinkite II Niutono dsn. Kno impulsu, arba judesio kiekiu vadinamas dydis, lygus kno mass ir jo greiio sandaugai. Greitis yra vektorinis dydis, todl ir judesio kiekis vektorinis dydis (K=mv; ia m mas, v greitis (vektorinis dydis)). Jgos impulsu vadinamas dydis, lygus kn veikianios jgos ir laiko tarpo, per kur ji veikia, sandaugai. Pagal II Niutono dinamikos dsn (r. emiau), jgos impulsas lygus kno judesio kiekio pokyiui. Kn veikiant nedidele jga ilgai arba didele jga ilgai, judesio kiekis pakinta vienodai (d(mv)=Fdt, ia F jga, t laikas. Kadangi jga yra judesio kiekio kitimo greitis, tai jgos impulsas lygus judesio kiekio pokytis). Antrasis Niutono dsnis teigia, kad kno judesio kiekis kinta, t. y. knas gyja pagreit, jei t kna veikia atstojamoji jga. Papratai kno mas yra pastovi (kitaip negu klasikinje mechanikoje, knams judant dideliais greiiais, artimais viesos greiiui mas didja pagal dsn m=m0/1-v2/c2 ), taigi jga proporcinga kno pagreiiui. Pastarojo kryptis sutampa su jgos kryptimi: a=F/m. II Niutono dsn galima urayti kitaip: F=m(dv/dt), nes a=dv/dt. Jei mas nekinta, tai F = m a . Pavyzdys. Smgiuojamo rakete teniso kamuoliuko (jo mas 0,05kg) judesio kiekis pakinta. Smgio metu greitis lygus 10m/s (t. y. nukreiptas kair). Po smgio greitis lygus 20m/s. Smgio raket laikas lygus 0,01s. Atstojamoji jga randama tokiu bdu: jga = judesio kiekio pokytis/laiko tarpas = ((0,05 20) (0,05 (-10)))/0,01 = 150N arba jga = mas pagreitis = (mas greiio pokytis)/laiko tarpas = (0,05 30)/0,01 = 150N. Jeigu material tak vekia kelios jgos, joms galioja jg nepriklausomumo principas: jeigu material tak vienu metu veikia kelios jgos, tai kiekviena t jg suteikia materialiam takui pagreit pagal II Niutono dsn, tarytum kit jg nebt. 10. Raskite pastovios mass m kno judjimo lygt, kai veikia F=Kt jga, ia k pastovus dydis, t laikas. Fx=kt; Fz=0; Fy=0; Pradins slygos: t0= 0, v0=0, x0=0; dpx/dt=kt; d(mvx)/dt=kt; m=const; dvx=(k/m)tdt; vx=kt2/m2; vx=dx/dt; dx=(kt2/m2)dt; x=(k/2m)*(t 3/3)+C; t=0, x=0, tada c= 0, x=(k/6m)t 3 11.Paaiskinkite ka tvirtina trecias Niutono desnis. Trecias Niutono desnis: du materialiejitaskai veikia vienas kita priesingu krypciu vienodo modulio jegomis. Matematiskai uzrashoma taip: I,kF(vektorius)I,k=0 Reikia pabrzti, kad sios jegos veikia skirtingus materialiuosius taskus, todel jos atsveria viena kita tik tuomet, kai abu sie taskai priklauso vienam kietajam kunui. 12. Nuodugniai inagrinkite impulso tverms dsn? Kokiose atskaitos sistemose jis galioja. Norint suformuluoti ITD yra naudojamos kelet nauj fizikini svok. Material tak, kn visum vadiname mechanine sistema. Jgos veikianios tarp atskir kn mechaninei sistemai vadinamos vidinmis jgomis. Jgos kuriomis iorin kn veikia sistem iorinms jgos. Mechanin sistema kurios neveikia iorins jgos vadiname udara arba izoliuota mechanine sistema. I III Nd seka, kad mechaninje sistemoje veikiani vidini jg suma lygi 0.p(vektorius)=ni=1mivi ia mi ir vi atskir masi greiiai. Jei mechanin sistema udara arba izoliuota tada iorini jg suma lygi 0. Pagal II N d. F(vekt)isor=F(vekt)isor=0; dp(p-vekt)/dt=0; p(vekt)=const; ni=1mivi=cnst; tai yra impulso tverms dsnis. Impulso tverms dsnis galioja izoliuotose sistemose ir vykstant bet kokiems procesams ioje sistemoje jis ilieka pastovus. 13.Koks skirtumas tarp energijos ir darbo savok. Iveskite kintamosios jgos formul. Energijos savoka : energija yra bendras kiekybinis vis materijos judjimo ir sveikos form matas. Ji yra materialiosios dalels (kno) ar sistemos bsenos funkcia. Fizikoje energija skrstoma I kelis tipus: mechanin, vidin, gravitacin, elektromegnetin,branduolin ir t.t. Mechanin energija dar skirstoma kinetin ir potencin. Bet is skirtumas yra salyginis. Mechaninio darbo svoka : mechaninis darbas apibdina veikiant jgai vykstant energijos perdavimo proces. Tiesiai judant materialuj tak veikianios pastovios jgos F darbas ireikiamas tos jgos ir materialiojo tako poslinkio vektoriaus r skaliarine sandauga: A=Fr

Kintamosios jgos formul Veikiamas kintamosios jgos F, materialusis takas juda kreiva trajektorija. Jis pasislenka i padties 1 padt 2. Kintamosios jgos darbui paskaiiuoti baigtin materialiojo tako nueit keli s padalijame elementariuosius kelius ds. Dydis Fcos(F,^dr) yra jgos projekcija judjimo liestins orto kryptyje. dA=Fdx=Fdrcos(F,^dr)=F dA=Fdx=Fxdx+Fy+Fzdz A=Fdx=Fds 14. K vadiname galia? Kaip ireikiama galia per jg ir greit? Galia vadiname dyd kuris nusako darbo atlikimo greit. N=dA/dt; matavimo vienetai J/s = W; N=A/t; dA=Fdr; N=Fdr/dt=fv; dr/dt=v. N=Fvcos(F^v); N=Fv; 15. Kokie knai turi kinetins energijos? Iveskite kinetins jgos darbo formul. Kno kinetin energija - tai kn mechaninio judjimo energija. Tarkim kad, kn, kurio mas-m, greitisv=0, pradeda veikti jga. Knas veikiamas jgos pradeda judti, atleikamas darbas ir pasikeiia kno kinetin energija. dA=dWk v=0, dA=Fdr; Fdr; F=mdv/dt; dA=mdvdr/dt; dr/dt=v; dA=v0mvdv; A=m v0vdv; A=mv 2/2;A=Wk; Wk=mv2/2. Judanio kno kinetin energija lygi darbui, kur jis geba atlikti iki visikai sustodamas. 16.Potencin energija. Jos iraika. Kn sistemos potencin e. tai tokia energija, kuri lemia kn tarpusavio padtis ir tarp j veikianios jgos. Tarkim, kad tarp kn vyksta sveika per jg lauk (gravitacinis), kuris pasiymi tuo, kad perkeliant kn i vieno tako kit, atliktas darbas nepriklauso nuo kn judjimo trajektorijos, priklauso nuo pradins ir galins padties. Tokio tipo laukas vadinamas potencialiniu, o jgos veikianios jame konservatyviomis jgomis. dA=Fdr; A=dA=0; Fdr=0 Jei tenkinama i formul, tai laukas potencialinis. Jeigu atliekamas jg darbas priklauso nuo kno perklimo trajektorijos, tai tokios jgos vad. Disipatyviomis.Knai esantys potenciniame lauke, turi potencins energijos. Darbas, atliktas konservatyvi jg, pakeiia kn potencin energij, t.y. dl potencins energijos sumajimo yra atliekamas darbas. dWp=-Fdr jei F=f(r) Wp=21 Fdr jei Wp=-Fdr+C; Wp=-mgdx+C; Wp=mgh. 17.Kok lauk vadiname gravitaciniu? Kokias dydiais jis yra charakterizuojamas? dA=Fdr; Fdr; dA = - Fdr; F=G(m 1m2/r2); 2 dA= G(m1m2/r )dr Darbas atliekamas perkeliant kn i vieno tako kit. sivaizduokime kad perkeliam kn i tk. R1 tk. R2, tada A12=dA=-R2R1 G(m1m2/r2)dr ; A12= -G(m1m2) R2R1dr/r2; A12 = G(m1m2/R1)G(m1m2/R2); A12=-G(m1m2)((1/R1)-(1/R2)) Darbas perkeliant kn i tako R1 begalyb, AR1=G(m1m2/R1) A =-Wp ; dA=-dWp ; AR1=-WR1 ; WpR1=G(m1m2/R1); Wp/m2=G; p=Gm1/R1; G Gravitacinio lauko potencialas; Gravitacinio lauko potencialas savo skaitine verte lygus darbui, kuris lygus perkeliant vienetins mass kn i duoto lauko tako begalyb. 18.Mechanins energijos tverms dsnis. Kokios reikalingos slygos, kad galiot mechanins energijos dsnis ? Sakysime, I-oji dalel (pavz, takas materialus), veikiama potencini jg atstojamosios Fnepot. I , pasislenka i tako 1 tak 2. Dalel atliekanios jgos atlieka darb, lyg jod kinrtins energijos pokyiui : ia Wki1 ir Wki2 yra atliekama dalels kinetin energija. Matosi, kad stacionari potencialini jg darbas yra lygus dalels potencini energij skirtumui: I to gauname : Arba : Skliaustuose esantys dydiai : Yra dalels pilnutin mechanin energija, kai ji yra 1 ir 2 padtyse, todel : Taigi dalels pilnutins mechanins energijos pokytis yra lygus j veikiani nepotencini jg atliktam darbui. Veikiant dalel tik stacionarioms potencinms jgoms, Anepot.i=0 ir Wi2 - Wi1=0 arba Wi2= Wi1=const t.y jos mechanin energija nekinta. Norint, kad galiot itas dsnis reikia, kad bt vykstant, bet kokiems procesams, sistemos pilnutin mechanin energija nekist. 19. Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judjimas. Kaip juos atskirti? Slenkant absoliuiai kietam knui, vis jo tak trajektorijos, greiiai ir pagreiiai yra vienodi. Sukamajame judjime kiekvienas takas iskyrus tuos kurie sudaro sukimosi a, juda skirtingais greiiais. Norint atskirti sukamj judjim nuo slenkamojo paimame kno du bet kokius takus ir jei po judesio vektorius( jungiantis tuos du takus) iliks lygiagretus buvusiai padiai, tai yra vektoriaus kryptis liks nepakitusi, tai judjimas bus slenkamasis. 20. Kietojo kno sukamasis judjimas. Koks dydis vad. kno inercijos momentu? Pateikite pavyzdi. Kietojo kno sukimasis apie a yra toks judjimas kai bent dviej jo tak A ir B greiiai yra lygs nuliui. Ties einanti per tuos takus yra vadinama sukimosi aimi. Kietojo kno sukimsi apraaniose lygtyse yra iam judjimui bdingi dydiai. Svarbiausios io judjimoi kinematins charakteristikos yra poskio kampas, kampinis greitis, kampinis pagreitis. Svarbiausios dinamins

charakteristikos yra inercijos momentas, judesio kiekio momentas ir kinetin energija. Kietojo kno inercijos momentas yra besisukanio kno inertikumo matas. Tarkime, kad kietasis knas susideda i m1..mN mass materialij tak. Kiekvieno j atstum iki aies paymkime r1..rN. Tuomet sudj j sudarani materialij tak inercij momentus, apskaiiuojame kno inercijos moment aies Oz atvilgiu: Iz=miri2 Jei nepaisytume kno molekulins struktros ir laikytume j vientisu tai inercijos moment galima bt apskaiiuoti itaip: padalin j kiek norima mao trio elementus galtume parayti lygt : dIz=r2dm Suintegrav j visa kno mase gauname:Iz=r2dm Perklus sukimosi a kno inercijos momentas irgi pasikeiia, tai parao Heigenco-teinerio teorema: Iz=Ic+ml2 Pavyzdziai: 1)Plonasienis tuiaviduris cilindras Iz=mr 2 2) Pilnaviduris cilindras Iz=1/3mr2 3) Diskas Iz=1/2mr2 4)Strypas Iz=1/2ml2 5Rutulys Iz=2/5mr2 21. Sukamojo judjimo kinetin energija. Atstumu ri nuo sukimosi aies nutolusio mass mi materialiojo tako linijinio greiio modulis vi=ri2, o jo kinetin energija Wki=mivi2/2=miri22/2=Iz2/2 Apie nejudam a besisukanio kno kno kinetin energija yra lygi vis jo materialij tak kinetini energij sumai: Taigi apie nejudam a besisukanio kno kinetin energija tiesiogiai proporcinga kno inercijos momento tos aies atvilgiu ir kampinio greiio kvadrato sandaugai. 22.K vadiname jgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jgos? Jgos momentas vieno kno mechaninis poveikis kitam knui (sukamajame judjime). Jga vieno kno mechaninis poveikis kitam knui (slenkamajame judjime). Jgos momento kryptis - ? Mi=ri*Fi FI materialj tak veikianti jga rI i koordinai pradios ivestas spindulys jgos veikimo tak. 23. Iveskite sukamjam judjimui dinamikos lygt. Pasinaudodami sandaugos diferenciavimo taisykle, lygyb Li=rimivi diferencijuojame laiko atvilgiu: Spindulio vektoriaus ivestin dr/dt yra i ojo materialiojo tako judjimo greitis v i. Lygegrei vektori vI ir mivI vektorin sandauga lygi nului. Pagas 2 Niutono desn, materialiojo tako judesio kiekio ivestin laiko atvilgiu lygi j veikiani jeg atsojamajai Fi. Gauname: dLi/it=d/dt(rixmivi)=(dri/dt)xmivi+ri(xd/dt)mi vi 24. Nuodugniai inagrinkite impulso momento tverms dsn. Pateikite pavyzdi. Udaroje sistemoje M(vekt)=(d/dt)L(vekt) vykstant bet kokiems procesams impuls moment suma ilieka pastovi. Kai bus udara sistema, tai dL/dt=M; dLi/dt=rixFi=Mi Kadangi M(vekt)=0 ,tai dLi/dt=rixFi=Mi d/dt(wIz)=Mz 25. Koks renginys vadinamas giroskopu? Kokiems tikslams jis naudojamas? Giroskopas tai masyvus vienalytis besisukantis knas apie savo laisvj simetrijos a, kurios atveju jis turi didiausi inercijos moment. Giroskopo panaudojimas: lktuvuose ir laivuose. 26.K tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galiljaus koordinai transformacijos. Nagrinjant kn judjim galima pasirinkti bet koki atskaitos sistem. Kyla klausimas kaip pasikeis pereinant i vienos atskaitos sistemos kit. Klasikinje mechanikoje klausim atsak Galiljus, kuris rmsi dviem principais arba dviem aksiomomis: 1. Laiko intervalas yra absoliutus dydis t.y. visose atskaitos sistemose yra vienodas. 2. Erdvs intervalas yra absoliutus t.y. ilgis visose atskaitos sistemose vienodas. Visi mechaniniai procesai vienodomis slygomis visose inercinse sistemose vyksta vienodai arba mechaniniai dsniai visose atskaitos sistemose yra vienodi. S ir S* - dvi inercins atskaitos sistemos. Viena sistema juda kitos atvilgiu greiiu vy. Tarkime knas m kurio padtis koordinai sistemoje S yra x, y, z, t. Norint rasti kno padt sistemoje S* atliekame Galiljaus transformacij: t*=t; x*=x; z*=z; y*=y-vyt; Mechaniniai dsniai visose sistemose vienodi i to seka, judjimo lygtis visose inercinese atskaitos sistemose yra vienodos ty ios lygtys yra ivariantikos atvilgiu Galiljaus koordinai transformacijos. Mechaniniai procesai visose inercinse atskaitos sistemose yra lygiaveriai ty nra joki prielaid iskirti kokios nors atskaitos sistemos, kurios atvilgiu judjim bt galima laikyti absoliutiniu. 27.Kokios prieastys lm specialios reliatyvumo teorijos sukrim? Galiljaus koordinai transformacija ir i jos sekanios ivados greiio sudties taisykls mechaniniu reliatyvumo principu galioja tik nagrinjant makro kn judjim kai j greiiai maesni u viesos greit vakuume. Buvo nustatyta kad kai kurios klasikins mechanikos ivados prietarauja nustatytiems eksperimentinms rezultatams. Nagrinjant elektrint daleli judjim, matuojant viesos greit buvo nustatyta, kad negalioja klasikins mechanikos dsniai: labai akivaizds prietaravimai matuojant atvilgiu judani ir nejudani inercini atskaitos sistem.

28. Specialios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco koordinai transformacija. Einteinas kurdamas reliatyvumo teorij prim kad galioja ie postulatai: 1. 1.Reliatyvumo principai. Visi fizikiniai procesai skirtingose atskaitos sistemose vyksta vienodai arba visi fizikiniai dsniai neturi keistis pereinant i vienos inercines atskaitos sistemos kita.

2.

2.viesos greiio pastovumo principai vakuume nepriklauso nuo viesos altinio ar stebtojo judjimo greiio. Visose inercinse atskaitos sistemose c yra vienodas ir jis lygus vakuume c=3 108 m/s. c greiio pastovumo principai yra gamtos fundamentali savybe kuri buvo nustatyta eksperimentikai. Laikant i fundamentalij princip buvo sukurta nauja reliatyvumo teorija. Einteinas rod, kad tam tikrais atvejais yra neteisinga Galiljaus koordinai transformacija ir jas pakeit Lorenco koordinai transformacija kurios tenkina Einteino priimtus postulatus. S* inercin atskaitos sistema judanti pastoviu greiiu . Sakykime kad knas m yra atskaitos sistemoje S*. Vykstant transformacijai gausim tokias kno koordinates x*=x-vxt/1-2; t*=(t-x(vx/c2))/ 1-2; =vx/c y*=y; z*=z; vx << c pereina Galiljaus koordinai transformacij. I L k t matyti be dideli skaiiavim kad laikas nra abstraktus dydis t.y. intervalai tarp vyki skirtingose sistemose bus skirtingi. 29.Kokie vykiai specialioje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai? Tarkime, kad nejudanioje sistemoje takuose x1ir x2 vyksta vykiai laikui t1 ir t2 judanioje sistemoje greiiu v=const takuose tie patys vykiai vyks x1* ir x2*, o laikas t1* ir t2*. Tarkime kad nejudanioje sistemoje vyksta vykiai viename take ir laike kai x=x1=x2 t1=t2=t. Judanioje sistemoje x*1=x-vt/1-2; t*1=(tx(v/c 2))/ 1-2 x*1=x1 t1*=t1. Du vykiai vykstantys tuo paiu laiku sutampa visose inercinse atskaitos sistemose. Tarkime, kad sistemoje vyksta vykiai skirtinguose takuose x1<>x2, taiau jie vyksta tuo paiu metu t1=t2=t. Judanioje sistemoje judaniu pastoviu greiiu v=const vykdant Lorenco transformacij gausim: x*1=x1vt/1-2; x*2= x2-vt/1-2; t*1=(t-x1(v/c2))/ 2 * 2 2 1- ; t 2=(t-x2(v/c ))/ 1- ; t*1t*2=((v/c2)(x1-x2))/1-2 Judanioje sistemoje vykiai, kurie yra vienalaikiai, sistemoje nevienalaikiai skirtinguose takuose. Laiko intervalas bus didesnis kai bus didesnis v ir atstumas tarp tak is laiko skirtumas gali bt teigiamas ir neigiamas. 1.Ka vad. Atskaitos sistema ? Kokias zinote koordinaciu sistemas ? Nuodugniai isnagrinekite Dekarto koordinaciu sistema. 2.Ka vad poslinkio vektoriumi?Ar visada vektoriaus modulis lygus keliui ? 3.Ka vad. Greiciu, pagreiciu ? Kaip nustatomos ju kryptis ? 4.Ka charakterezuoja tangentinis, normalinis pagreiciai ? Kam lygus ju moduliai ? 5.Sukamojo judejimo kinematika. Ka vad. Kampiniu greiciu, pagreiciu ? Kokios ju kryptis ? 6. Kokie egzistuoja sryiai tarp greiio, pagreiio ir kampini greiio ir pagreiio? 7. Kokia atskaitos sistema vad. inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercin? Ar atskaitos sistema susieta su eme yra inercin? 8. K tvirtina I Niutono dsnis? 9. K vad. kno impulsu, jgos impulsu? Nuodugniai inagrinkite II Niutono dsn. 10. Raskite pastovios mass m kno judjimo lygt, kai veikia F=Kt jga, ia k pastovus dydis, t laikas. 11.Paaiskinkite ka tvirtina trecias Niutono desnis. 12. Nuodugniai inagrinkite impulso tverms dsn? Kokiose atskaitos sistemose jis galioja. 13.Koks skirtumas tarp energijos ir darbo savok. Iveskite kintamosios jgos formul. 14. K vadiname galia? Kaip ireikiama galia per jg ir greit? 15. Kokie knai turi kinetins energijos? Iveskite kinetins jgos darbo formul. 16.Potencin energija. Jos iraika. 17.Kok lauk vadiname gravitaciniu? Kokias dydiais jis yra charakterizuojamas? 18.Mechanins energijos tverms dsnis. Kokios reikalingos slygos, kad galiot mechanins energijos dsnis ? 19. Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judjimas. Kaip juos atskirti? 20. Kietojo kno sukamasis judjimas. Koks dydis vad. kno inercijos momentu? Pateikite pavyzdi. 21. Sukamojo judjimo kinetin energija. 22.K vadiname jgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jgos? 23. Iveskite sukamjam judjimui dinamikos lygt. 23. Iveskite sukamjam judjimui dinamikos lygt 24. Nuodugniai inagrinkite impulso momento tverms dsn. Pateikite pavyzdi. 25. Koks renginys vadinamas giroskopu? Kokiems tikslams jis naudojamas? 26.K tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galiljaus koordinai transformacijos.

27.Kokios prieastys lm specialios reliatyvumo teorijos sukrim? 29.Kokie vykiai specialioje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai?