Está en la página 1de 4

3. Bio ir Savaro dsni taikymas.

Matuojant ems
magnetinio lauko horizontalij komponent
Studentas: Donatas Vonodas, IF 2/ 3
Data: 2013.02.18
Dstytojai: V. Adomonis, B. Abakeviien
Darbo uduotis. Itirti apskritimins srovs kuriam magnetin lauk ir imatuoti ems magnetinio
lauko horizontalij komponent.
Teorin dalis. Svarbiausia magnetinio lauko charakteristika yra magnetin indukcija B . Jos modulis B
skaitine verte lygus jgai, kuria vienalytis magnetinis laukas veikia indukcijos linijoms statmen vieno
metro ilgio laido atkarp, kai ja teka 1 A stiprio elektros srov. Vektorius B nukreiptas taip, kaip jga,
kuria magnetinis laukas veikia magneto iaurin poli.

Laidininku tekant elektros srovei, kiekvieno judanio krvininko elektrinis laukas kinta laike ir dl to
kuriamas magnetinis laukas. Bio ir Savaras nustat, kad srovs elementas (1 pav.) nuo jo dydiu l Id
nutolusiame take A kuria magnetin lauk, kurio indukcija
o
t

sin
4
2
0

=
r
Idl
B d
(1)

tiesiog proporcingas laidu tekanios srovs stipriui, laido elemento ilgiui, kampo ) , ( r j Z = o sinusui ir
atvirkiai proporcingas atstumo nuo laido elemento iki nagrinjamo tako kvadratui. Be to, jis priklauso
nuo aplinkos, kurioje kuriamas magnetinis laukas, savybi. Pagal lauk superpozicijos princip baigtinio
ilgio l laido su srove kuriamo magnetinio lauko indukcija
}
=
l
B d B . (2)
Remiantis (1) ir (3) rodoma, kad elektros srovei tekant R spindulio apskritu laidu, vijos centre kuriamo
magnetinio lauko indukcija B yra statmena vijos ploktumai ir lygi
R
I
B
2
0

= . (3)
Kartais magnetin lauk patogiau apibdinti ne magnetine indukcija B , o magnetinio lauko stipriu H .
ie dydiai susieti taip:

0
B
H = . (4)
Taigi apskritos vijos centre srovs I kuriamo magnetinio lauko stipris:
R
I
H
2
= . (5)
Kaip matome i formuls (6), magnetinio lauko stipris apibdina tik srovs kuriam magnetin lauk ir
neatsivelgia erdv upildanio magnetiko tak kuriamam magnetiniam laukui. ems magnetinio
lauko kilm aikina vairios hipotezs. Viena j teigia, kad elektrai laidiame ir skystame ems
branduolyje vykstantis intensyvus ir sudtingas mediagos judjimas kuria magnetin lauk. Jam tak
daro ir ems jonosferoje vykstantys procesai. Pabrtina, kad ems magnetiniai poliai nesutampa su
jos geografiniais poliais, kad ems magnetin lauk kuriantys procesai yra nestacionars. Dl j
nepastovumo ems magnetini poli padtis, lauko stiprio modulis ir kryptis nra visikai pastovs.
ems magnetinio lauko stipr
z
H iskaidykime horizontalj
h
H (nukreipt pagal ems paviriaus
liestin) ir vertikalj
v
H , kuris nukreiptas ems centr. Darbe naudosime magnetin rodykl, kuri
sukasi tiktai apie vertikali a. J horizontalioje ploktumoje veiks ir suks tik horizontalioji komponent,
h
H kuri tik ir galsime nustatyti.
Aparatra ir darbo metodas:
Darbe naudojame tangentin galvanometr. Jis jungiamas nuolatins srovs altiniu maitinam
grandin .
1. Grandine netekant srovei, TG rits
ploktum pastatome vertikaliai
iilgai magnetins rodykls ir
magnetins rodykls kamp skal pasukame taip, kad jos 0 padala sutapt su rodykls poli
aimi.
2. jung srovs altin, varynu parenkame tok srovs stipr, kad magnetin rodykl atsilenkt
apie 10. Srovs stiprio ir kampo vertes suraome lentel. Tuomet, nekeisdami srovs stiprio,
jos krypt komutatorium pakeiiame prieing ir, magnetinei rodyklei atsilenkus kit pus,
imatuojame kamp
3. Tokius matavimus atliekame dar 4 kartus, vis didindami srovs stipr tiek, kad magnetins
rodykls atsilenkimo kampas didt 10. Kiekvienam atsilenkimo kampui apskaiiuojame
vidurk. Apskaiiuojame ems magnetinio lauko horizontaliosios komponents vidurk ) (
h
H
4. Briame grafik | tg = ) (
c
H f ir darome ivad dl Bio ir Savaro dsnio galiojimo

Darbo rezultatai:
R=0.12 m,
N= 180 vij.
Nr. I, A
'
|
' '
| ) (| | tg m A H
c
/ , m A H
h
/ , m A H
h
/ ,
1.
3
10 4


10 14 12 0.212 3 14.15
13.41
2.
3
10 7


20 24 22 0.404 5.25 12.99
3.
3
10 11


30 36 33 0.649 8.25 12.71
4.
3
10 16


40 42 41 0.869 12 13.80



Grafikas | tg = ) (
c
H f


0
0.1
0.2
0.3
0.4
0.5
0.6
0.7
0.8
0.9
1
3 5.25 8.25 12
Ivados: Atliks darb imokau itirti apskritimins srovs kuriam magnetin lauk ir imatuoti ems
magnetinio lauko horizontalij komponent.

Literatra:
1.http://www.fizika.ktu.lt/melbpdf/Bio%20ir%20Savaro%20desnio%20taikymas%20matuojant%20Zeme
s%20magnetinio%20lauko%20horizontaliaj%C4%85%20komponente.pdf
2. A. Tamaauskas Fizika 1. Vilnius: Mokslas, 1989. P. 49 62