Está en la página 1de 5

STYGOS SVYRAVIM TYRIMAS

Malinovskis Edgaras IF 1/2 gr.


Data: 2012-04-14
Dstytojas: Vytautas Vaidelys

1. Darbo uduotis. Taikant stovinisias bangas, itirti stygos savj dani ir skersini bang
sklidimo fazinio greiio priklausomyb nuo styg tempianios jgos.

2. Teorin dalis. Neriboto ilgio stygoje Ox kryptimi sklindanios bangos lygtis yra

( ) (1)

ia

virpani daleli nuokrypis,

virpjimo amplitud, virpjimo ciklinis danis,


k = 2/ ( sklindanios bangos ilgis) banginis skaiius. Tokiai bangai sklindant prieinga
kryptimi, ji apraoma lygtimi

( ) (2)

(1) ir (2) lygtimi apraomos bangos yra koherentikos, todl joms sklindant ta paia styga
bangos interferuoja ir gaunama virpjimo bsena vadinama stovinija banga. Ji apraoma
lygtimi

(3)

Dydis

|

| |

|

yra kosinuso dsniu apraoma skirting koordinat x turini stygos daleli virpjimo
amplitud. Dalels, kurioms kosinuso argumentas

(4)

nevirpa ir ios stygos vietos vadinamos stoviniosios bangos nuokrypio mazgais. Daleli,
kurioms tinka lygyb

(5)

virpjimo amplitud yra didiausia ir lygi 2sm . ios stygos vietos vadinamos stoviniosios
bangos nuokrypio ppsniais.
Jgos F tempiamoje skerspjvio ploto S stygoje skersini bang sklidimo fazinis greitis
priklauso nuo stygos tempio SF= ir lygus


t
o F
d S
F
t
2
= = = v (6)

nes

. ia stygos mediagos tankis, d stygos skersmuo.








Periodikai virpinant abiem galais
tvirtint styg (1 pav.), ja sklinda
skersins bangos. Pasiekusios
tvirtintus galus, jos atsispindi ir
interferuoja. Taigi tokioje stygoje gali
susidaryti stoviniosios bangos su
nuokrypio mazgais tvirtintuose stygos
galuose. Taiau taip tvirtintoje stygoje
stoviniosios bangos susidaro tik
tuomet, kai jos ilgyje l telpa sveikas
sklindanios bangos pusbangi
skaiius, t.y.


( ) (7)

iuos bangos ilgius n=2l/n atitinka savieji stygos daniai


t
v
F
d
n
n
t
t n

= =
v
(8)

emiausias danis t1 ( n = 1) vadinamas pagrindiniu. Auktesni daniai ( n = 2, 3, 4, ) yra
pagrindinio danio kartotiniai ir vadinami auktesnmis harmonikomis.

3. Aparatra ir darbo metodas.
Darbo renginio principin schema
parodyta 2 paveiksle. Stygos,
esanios pastovaus magneto 1
magnetiniame lauke, vienas galas
tvirtintas nejudamai. Prie antrojo,
permesto per skridinl 2, pakabinta
lktel 3. Dedant ant lktels
svarelius, keiiamas stygos tempis,
o tuo paiu ir stygos savasis
virpjimo danis. Prie stygos
prijungus garsini dani
generatoriaus 4 tamp, styga teka
kintamoji srov. Dl to
magnetiniame lauke esani laido
dal, kuria teka kintamoji elektros
srov, veikia periodin magnetin jga. i jga stygoje sukelia skersines bangas, kuri danis
lygus srovs daniui. Generatoriaus srovs dan galima tolydiai keisti. Kai srovs danis
pasidaro lygus temptos stygos vienam savajam daniui (8), stygoje susidaro stoviniosios
bangos (1 pav.) ji rezonuoja, ir atskiri takai virpa didiausiomis amplitudmis.

1) Susipain su aparatra, virpesi generatori jungiame elektros tinkl.

2) Imatav stygos ilg l ir skersmen d, styg tempiame padj ant lktels m = 0.1kg
svarel. Apskaiiuojame tempio jg niutonais:


( ) g m m F

+ =
1

ia lm lktels mas.

Padj magnet ties stygos viduriu, ltai keiiame generatoriaus virpesi dan (pradj
nuo emiausio) ir randame pagrindin stygos savj dan (1 pav., a atvejis). Perstatydami
magnet ties naujos harmonikos ppsnio tikimiausia vieta (ir. 1 pav.) ir tolydiai
keisdami generatoriaus dan randame stygos savuosius danius 2, 3, ir 4 (1 pav. atvejai
b, c ir d). Apskaiiuojame atitinkamus bang ilgius n . Matavimo ir skaiiavimo
rezultatus suraome lentel.

3) Lktels apkrovos mas didindami kas 100 g iki 0,4 kg, kaskart atliekame 2-ame punkte
apraytus veiksmus ir skaiiavimus.

4) Kiekvienam tempiui, visoms 4 harmonikoms pagal formul nn=nv apskaiiuojame
fazin greit ir jo aritmetin vidurk.

5) Kiekvienam stygos tempiui pagal (6) ir (8) formules apskaiiuojame vadinamsias
teorines fazinio greiioVti ir harmonik Vti vertes.

6) Briame grafikus: vienoje koordinai sistemoje vaizduojame abiem bdais gauto fazinio
greiio priklausomyb (); kitame grafike vaizduojame abiem bdais nustatyt
pasirinktos harmonikos danio priklausomyb ().

4. Darbo rezultatai.

l = 1,197m d = 0.001m


tempimo
jga F
i


i
F
Harmonikos n n
v =
n
v
Teorinis
danis

v
t i
, Hz
Teorinis greitis
s
m
,
i t
v
v
in
, Hz
in
, m
s
m
,
n
v

s
m
, ) (v
1,32 1,15
20 2,39 46,68
46,28
19,46
48,49
38 1,20 45,49 38,82
58 0,79 46,28 58,23
78 0,59 46,68 77,84
2,29 1,516
24 2,39 58,17
58,38
24,46
61,15
47 1,20 56,26 48,92
75 0,79 59,85 73,38
99 0,59 59,25 97,84
3,26 1,81
29 2,39 68,68
71,49
30,21
75,52
60 1,20 71,73 60,42
88 0,79 70,22 90,63
119 0,59 71,85 120,84
4,26 2,05
33 2,39 81,94
80,17
33,45
83,62
68 1,20 81,2 66,90
96 0,79 76,61 100,35
138 0,59 82,56 130,80


Fazinio greiio priklausomyb:








Harmonikos danio priklausomyb:







0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
1.32 2.29 3.28 4.26
Apskaiiuotas greitis
Teorinis greitis
0
5
10
15
20
25
30
35
40
1.32 2.29 3.28 4.26
Apskaiiuotas danis
Teorinis danis
Bang
danis
, Hz
Greitis
, m/s
tempio jga F, N
tempio jga F, N


5. Ivados. Atlikus eksperiment, taikant stovinias bangas, buvo itirta stygos savj dani ir
skersini bang sklidimo fazinio greiio priklausomyb nuo styg tempianios jgos. Pagal
gautus duomenis, galima daryti ivad, kad tiek stygos savj dani tiek skersini bang
sklidimo fazinio greiio priklausomybs nuo styg tempianios jgos yra tiesins.

6. Literatra:
Literatros srae turi bti minimum du altiniai. Vienas i j mokymo metodin priemon, o
antras btinai vadovlis.

Nuorodos cituojam literatr pavyzdys:
1. Fizikins mechanikos laboratoriniai darbai /V. Ilgnas, K. V. Bernatonis, L. Augulis, S.
Jonelinas, S. Tamuleviius. Kaunas:Konspektas, 1988. P. 3-5.

2. Tamaauskas A. Fizika 1. Vilnius: Mokslas, 1987. P. 33-36.