ASMENYBS PSICHOLOGIJA BEI JOS TYRINJIMO OBJEKTAS Psichologija - mokslas tiriantis psichinius reikinius, j kilm, raid, reikimosi formas

ir mechanizmus. I esms jos pagrindinis objektas yra mogaus psichika arba elgesys (nors tai labiau priklauso nuo atskir psicholog teorins orientacijos). Viena i psichologijos srii yra asmenybs psichologija. iai sriiai priskiriamos tos psichologins teorijos, kurios nagrinja mog kaip visum. Btent tuo asmenybs teorijos skiriasi nuo kit psichologijos srii, kurios apsiriboja tik tam tikrais mogaus psichikos ar elgesio aspekt tyrimais. Tad asmenybs teorija yra ta teorija, kuri bando paaikinti daugiau ar maiau visus psichikos ar elgesio fenomenus (kurie, kaip atrodo jos autoriui, turi esminio reikmingumo mogaus egzistavimui), tuo tarpu tos teorijos, kurios analizuoja tik tam tikras psichikos reikini ar elgesio aspekt ris, yra vienaspektins (single-domain) teorijos (pvz.: suvokimo, klausos, atminties teorijos ir pan.). Taigi, asmenybs teorijos yra daug platesnio pobdio nei kitokio tipo psichologijos teorijos, nes jos bando visapusikai paaikinti ir nuspti mogaus elges. Tad savo esme asmenybs teorija turt bti integratyvi, t.y., aikinti vairius psichologinius reikinius, procesus ir j sveikas, potencialiai apjungdama vairi psichologijos srii tyrinjim rezultatus. Pagrindin tokios teorijos uduotis bt sukurti piln mogaus funkcionavimo model, kurio pagrindu bt galima prognozuoti mogaus elges. Taiau nors asmenybs psichologijos tyrinjim sritis yra gana aiki, gerokai sunkiau yra apibrti jos pagrindin objekt asmenyb. ia susiduriame su asmenybs psichologijos (lygiai taip pat kaip ir bendrosios psichologijos) komplikuotumu, nes esant dabartiniam psichologijos kaip mokslo isivystymo lygiui, nra visuotinai priimtos vieningos mokslins paradigmos, kuri leist vienareikmikai apibrti asmenybs termin. Todl asmenybs apibrimas labai priklauso nuo j apibrianiojo teorins pozicijos ir praktikai kiekviena teorija pateikia sav asmenybs apibrim. Toks konkreios teorijos pateikiamas asmenybs apibrimas labai priklauso nuo problem, kurias ikelia ta teorija, srities, bei nuo silom atsakym ias problemas. Todl prie pabandant atsakyti klausim kas yra asmenyb? dera pervelgti pagrindines problemas, kurias nagrinja vairios teorijos, bei tam tikrus silomus i problem sprendimus. PAGRINDINS ASMENYBS PSICHOLOGIJOS PROBLEMOS Problemas, su kuriomis susiduria asmenybs psichologija, galima vardinti kaip tam tikras kontroversijas, kur prietaravimus sudaro skirtingi bandymai sprsti ias problemas. Tokios pagrindins asmenybs psichologijoje kylanios kontroversijos yra pateikiamos emiau: Gana senas ir tradicinis klausimas - kas labiau lemia mogaus asmenyb - prigimtis (arba biologija platesne reikme) ar aplinka (kultra, platesnija reikme). Pagal atsakymus klausim galima iskirti dvi kratutini pair teorij grupes. Vienos j labiau pabria kultros tak, btent kuriai priskiriamas pagrindinis vaidmuo formuojant mogaus elges, kitos gi labiau pabria tam tikr biologini, genetini veiksni svarb. Sociokultriniai veiksniai svarbesni ir domesni yra sociologams bei antropologams, nors tai domina ir psichologus, kurie yra daugiau link socialins psichologijos problematik ir nagrinja mogaus elges lemianius veiksnius ne tik labai plaiu kultriniu aspektu, bet ir socialins grups, eimos aukljimo stiliaus ir kitokiuose lygmenyse. inoma, beveik niekas i j neneigia, kad paveldjimo faktoriai turi tam tikros takos elgesiui, bet io poirio alininkai i esms sumaina j svarb, manydami, kad visi pagrindiniai elgesio fenomenai gali bti suprasti atsivelgiant mogaus aplinkos jam darom poveik. Tuo tarpu genetik ar biologij link psichologai labiau pabria biologinius veiksnius. Vieni j yra labiau link tyrinti paveldimumo bei fizins kno konstitucijos tak mogaus charakteriui, kiti - organizmo biologini poreiki tak elgesiui, dar kiti - iekoti mogaus elgesio neurofiziologini atitikmen ar aikintis vairi biologini proces sutrikim svarb psichiniams sutrikimams. Tokios teorins orientacijos alininkai taip pat visikai neignoruoja aplinkos poveikio mogaus elgesiui, taiau juos kur kas labiau domina kaip tam tikru bdu biologikai slygotas mogus prisitaiko prie aplinkos, manydami, kad btent biologiniai mogaus organizmo ypatumai gali slygoti skirting prisitaikym prie t pai aplinkos slyg. klausim panaus bet jam netapatus, yra ir klausimas kokie veiksniai - vidiniai ar ioriniai - labiau lemia mogaus elges. Tariant kitais odiais galima klausti, kas labiau apibria elges - mogaus vidiniai ypatumai ar situacijos diktuojamos slygos. Nors beveik visos teorijos pripasta tiek mogaus viduje vykstani proces, tiek j supanios aplinkos vyki svarb, taiau jos skiriasi tuo, kiek svarbos suteikia tiems ar kitiems veiksniams, bei tuo, kaip interpretuoja j tarpusavio sveik. Kai kurios teorijos ypa reikmingais laiko btent situacinius aspektus - kada mogaus elges nukreipia toje situacijoje - lauke - esantys objektai, kurie gyja traukos arba stmimo jg (K. Levino teorija), arba kada tam tikr mogaus elges sukelia iorinis paskatinimas (bihevioristinis poiris). i teorini pozicij prisilaikantys teoretikai teigia, kad be detalaus situacijos inojimo mes negalime suprasti, kas pastmjo mog veikti tam tikru bdu. Tuo tarpu kiti tyrintojai mano, kad mogaus elges didia dalimi lemia jo vidins savybs - t.y., jo poreikiai, jo situacijos interpretacija, jo prisiimama socialin rol, jo temperamentas ir pan. Pastarojo poirio alininkai (nors ir ne visi) yra labiau link teigti, kad mogus turi tam tikras stabilias savybes, kurios gali pasireikti nepriklausomai nuo situacijos (bruo teorija) ir kurios yra nekintanios laiko atvilgiu. Tuo tarpu kiti tyrintojai mano, kad mogus su laiku keiiasi. Atsakymas i dilem labiau priklauso nuo psichologins teorijos poirio mogaus vystymsi. Kai kurios teorijos teigia, kad lemiamos takos mogaus vystymuisi turi pirmieji keli ankstyvosios vaikysts metai, kuri pasekoje susiformuoja tam tikras stabilus mogaus charakteris, kuris vliau praktikai nekinta vis gyvenim (psichoanalitins teorijos). Tuo tarpu kitos teorijos teigia, kad mogus vystosi vis gyvenim, ir faktikai kiekviename jo vystymosi periode jam ikyla kokybikai nauji udaviniai, kuriems sprsti reikia visikai kit gdi, nei prie tai buvusiuose etapuose, todl mogus turintis nekintani charakterio struktr tiesiog neigyvent (E. Eriksono teorija). I dalies poiris vystymsi yra susijs ir su poiriu tai, kokie vykiai - dabarties ar praeities - nulemia dabartin mogaus elges. Vieni tyrintojai iri mog, kaip tstinai besivystant organizm. Asmenybs struktra viename laiko take yra slygota prie tai buvusios struktros ir anksiau vykusi patyrim. Kiti gi mano, kad dabartin asmenybs struktra yra autonomika ir funkcionaliai nepriklausoma nuo patirties, kuri buvo iki to dabartinio laiko momento ar netolimos praeities. Kai kurie j link manyti, kad mogaus asmenyb pereina per tokias vystymosi stadijas, kurios yra santykinai nepriklausomos ir funkcikai atskirtos nuo ankstesni vystymosi stadij. Tad, yra teorijos teigianios, kad suaugusio mogaus elges manoma suprasti tik inant tai, kas vyko ankstyvaisiais vystymosi metais, ir teorijos, kurios teigia, kad mogaus elgesys gali bti suprastas aikinantis vien tik dabartinius vykius. Su atsakymais iuos klausimus yra susijs ir deterministinio ar teleologinio mogaus modelio pasirinkimas. Teleologinis modelis yra toks, kuriame tikslo siekimas ar pats tikslas yra laikomi svarbiausiais mogaus elges slygojaniais veiksniais. Tuo

Asmenybs Psichologija

tarpu kitos teorijos toki mogaus aspekt nelaiko reikmingais. Kai kurios j subjektyvius tikslo siekimo elementus laiko tik epifenomenais (alutiniais, nereikmingais reikiniais), kurie lydi elges, bet nevaidina determinuojanio vaidmens. J teigimu elges i esms slygoja tam tikri psichologiniai mechanizmai, susiformav anksiau, arba tam tikri elgesio dsniai, kuriuos nustatyti manoma tik nagrinjant mogaus objektyv elges, o ne gilinantis tiesiogiai nestebimus psichinius reikinius. Taigi, vienos i teorij pabria daugiau paties mogaus laisvo apsisprendimo siekti tam tikro tikslo tak jo elgesiui, tuo tarpu kitos propaguoja labiau mechanistin poir mog. Btent su io klausimo sprendimu siejasi dvi gantinai svarbios asmenybs psichologijai problemos. Viena j yra klausimas apie sismonint ir nesismonint veiksni tak mogaus elgesiui. Yra teorij, teigiani, kad mogus nesismonina tam tikr jo elges veikiani jg ir net negali j sismoninti, nebent tik labai menka dalimi arba sudarius atitinkamas slygas. Btent ios jgos ir yra patys svarbiausi ir galingiausi elgesio veiksniai (Z. Freudo psichoanaliz). Taiau kai kurios kitos teorijos aikiai atmeta bet kokius nesismoninamus elgesio veiksnius arba atsisako pripainti toki veiksni egzistavim. Kita esmin problema tai - ar gali bti mogus suprastas nepaisant jo paties subjekyvaus savs ir aplinkinio pasaulio supratimo. Vieni autoriai mano, kad btent subjektyvs faktoriai, tokie kaip savs suvokimas ar subjektyvus pasaulio supratimas ir nulemia mogaus sveik su pasauliu. Kai kurie j mano, kad mogaus savs suvokimas yra vienintel esmin mogaus savyb ir btent tik atsivelgdami j galime suprasti konkretaus mogaus elges. Taip pat kai kurie autoriai mano, kad fizinis pasaulis ir jo vykiai gali veikti mog tik taip, kaip jis suvokia juos ar patiria. Tad elges slygoja ne tiek objektyvi realyb, bet labiau kaip ji suvokiama ir kokia priskiriama to mogaus reikm tai realybei. Tad ne fizin, o subjektyvi realyb ir nulemia mogaus reagavimo bd. Prieingai ioms teorijoms gali bti priepastatyta nuomon, kad grietai mokslin elgesio teorija negali bti sukurta remiantis slidiomis ir miglotomis savianalizmis. Vieninteliai patikimi dsniai tegali bti nustatyti tik stebint tai, kas i tikrj yra tiesiogiai stebima, t.y., kaip objektyvi realyb veikia vienintel aikiai stebim mogaus aspekt - jo elges, o ne bandant spekuliuoti tiesiogiai nestebimais, todl negalimais patikrinti j egzistavimo, konstruktais, tokiais kaip instinktas, pasmon ir pan. Taipogi asmenybs psichologijos teorijos danai kalba apie mogaus unikalum arba jo tipikum. Kai kurios teorijos pabria, kad kiekvienas mogus ar net kiekvienas jo veiksmas yra unikalus ir negali bti pakartotas. Teigiama, kad visada yra tam tikri svarbs aspektai iskiriantys vieno mogaus elges i vis kit moni. Paprastai (nors nebtinai) tie teoretikai, kurie pabria situacijos tak mogaus elgesiui, taip pat pabria ir unikalum. Tai natrali ios teorins pozicijos pasekm, nes jei mes turime pakankamai rimtai atsivelgti situacin kontekst, kurio analiz btina norint suprasti kok nors elges, tai kiekviena situacija gyja tiek daug aspekt, kad ji neivengiamai skiriasi nuo bet kokios kitos situacijos. Taip pat mog unikaliu laiko ir kit teorini orientacij atstovai - pavyzdiui vienas bruo teoretik atstovas G. Allportas, nors kiti bruo teorijas kuriantys autoriai iaip mgsta mones tipologizuoti. Kai kurios teorijos sutinka su tam tikru mogaus unikalumu, taiau teigia, kad is unikalumas susidaro dl didelio t pai kintamj derini skaiiaus. PRIETARM PRIE IAS PROBLEMAS NAGRINJANJI TEORIJ NAGRINJIM Kaip matome asmenyb aikinaniai teorijai reikia inarplioti gana daug problem, kuri daugelis jau paios savaime yra gana sudtingos. Tolimesnis dstymas ir sieks parodyti kaip ias problemas sprendia kiekviena atskira asmenybs teorija, bei kokie sunkumai jai atrodo svarbiausi. Pagrindiniai klausimai, kurie gali bti keliami kiekvienai teorijai yra: Kas yra asmenyb? Kodl ji elgiasi btent taip, o ne kitaip? Kaip ji tampa tokia, kokia ji yra? Siekdami atsakyti iuos klausimus stengsims (kiek tai manoma) inagrinti kiekvien teorij trimis aspektais: ,Asmenybs struktra - stabilios asmenybs charakteristikos, - i kategorij patekt tokios svokos kaip reagavimo bdas, protis, bruoas, tipas ir pan. - visi ie terminai naudojami aprayti monms. vairios asmenybs teorijos gali naudoti vairius struktrinius apraymus, kitokius nei bruoas ar tipas. Teorijos skiriasi tuo, kaip jos aprao struktras ir kokias bei kiek svok jos naudoja. Taip pat skirtumai tarp teorij egzistuoja tame, kaip jos aprao struktrini vienet organizacij. Vienos teorijos naudoja sudting struktrin sistem, kurioje daugelis sudedamj dali yra susij tarpusavyje daugeliu vairi bd. Kai kurios kitos teorijos aprao mog naudodamos paprast struktrin sistem, kurioje palyginti maai dali, gantinai paprastai susijusi viena su kita. Procesas - dinaminis, motyvacinis asmenybs aspektas, nusakantis kaip gali bti susij tarpusavyje struktriniai vienetai ir kaip yra takojamas mogaus elgesys. Pavyzdiui, kai kurie autoriai mano, kad procesai asmenybje vyksta pagal tampos redukavimo principus, kiti - pagal augimo ar savirealizacijos tendencijas (t.y., mons siekia augti ir suprasti savo vidinius potencialus, net jei tai ir sukelia tamp) ir pan. Vystymasis - struktros ir proces pokyiai bei augimas. Augimo interpretacija turi paaikinti struktrinius pokyius nuo kdikysts iki brandumo. Btent i schema ir turi nuviesti sunk keli link asmenybs. Z. FROIDO PSIHOANALITIN ASMENYBS TEORIJA ios teorijos krjas - Sigmund Freud (1856-1939). Jis sukr psichologijos teorij inom psichoanalizs vardu. Psichoanalize gali bti vadinama, kaip man pats Z. Froidas, mogaus psichikos reikinius aikinanti teorija, mogaus psichikos tyrinjimo (laisv asociacij) metodas bei psichoterapin sistema, kurie pagrsti ia teorija. ia pateikiama btent tik psichinius reikinius aikinanios teorijos santrauka ir tik ta jos dalis, kuri yra tiesiogiai susijusi su asmenybs struktra ir procesais, tuo tarpu troktantiems artimiau susipainti su Z. Froidu, kai kurie autoriai silo perskaityti iuos krinius: The Iterpretation of Dream (1900) [yra rus kalba] The psychopathology of Everyday Life (1904) [yra lietuvi kalba] A General Introduction to Psychoanalysis (1917) [yra rus kalba] New Introductory Lectures on Psychoanalysis (1933) [yra rus kalba]

Asmenybs Psichologija

An Outline of Psychoanalysis (1940)

Asmenybs Psichologija

ASMENYBS STRUKTRA Asmenyb susideda i trij pagrindini sistem - id, ego ir superego. Kiekviena i sistem turi savo funkcijas, savybes, dalis, veikimo principus, psichologinius mechanizmus ir dinamik. Tarpusavyje jos yra artimai ir intensyviai susijusios, ir i tikrj yra sunku, jei net nemanoma, iskirti j poveik bei jo jg mogaus elgesiui atskirai. mogaus elgesys praktikai visada yra nulemiamas sveikos tarp i trij sistem. Id (tai). Psichikos dalis, kuri yra paveldima gimstant, vadinasi id. Tai itin subjektyvus ir udaras psichinis pasaulis, nepripastantis objektyvios realybs. id sudt eina ir biologins mogaus elges motyvuojanios jgos - instinktai. Dl glaudios savo sveikos su biologiniais kno procesais, i asmenybs dalis yra psichins energijos rezervuaras (kitos dvi sistemos isidiferencijuoja i jos ir i jos gauna energij). Id netoleruoja energijos augimo, kuris patiriamas kaip nemaloni tampa. tampa gali kilti iorins stimuliacijos ar viduje atsirandani spaudim dka. Id siekia tuoj pat ikrauti tamp ir sugrinti pastov ir em energijos lyg. tampos sumajimas patiriamas kaip malonumas. Id i esms veikia tik pagal dsn, kuris vadinamas malonumo principu. tampai sumainti (ivengti skausmo ir gauti malonumo) id gali inaudoti refleksyvius veiksmus (reflex action) ir pirminius procesus (primary process). Refleksyvs veiksmai - gimtos ir automatins reakcijos (tokios, kaip, pvz.: iaudjimas, mirkiojimas), kurios tuoj pat sumaina tamp ir yra naudojamos susitvarkant su palyginti paprastomis sujaudinimo (sudirginimo) formomis. Pirminis procesas - sudtingesnis psichologinis procesas. Jis ikrauna tamp, suformuodamas objekto, kuris gali paalinti tamp, vaizdin. Toks haliucinacinis patyrimas, kuriame geidiamas objektas egzistuoja kaip atminties vaizdinys, vadinamas nor isipildymu (wish-fulfillment). Sapnai yra tokio patyrimo pavyzdys, kuriame visada pasireikia nor isipildymas arba bent bandymas ipildyti norus (nors taip ir gali neatrodyti i pirmo vilgsnio). Taip pat tokio proceso pavyzdys yra psichotik haliucinacijos ir vizijos. Tokie norus ipildantys vaizdiniai tra vienintel tikrov, kuri pasta Id. inoma, pirminiai procesai patys savaime negali sumainti tampos, todl instinkt sukeliamiems poreikiams tenkinti reikia gerokai efektyvesni psichini funkcij. Btent tokie yra antriniai psichiniai procesai, kurie sudaro pagrind kitai asmenybs struktros sistemai - ego. Ego (a). Tai asmenybs sistema, kuri bando patenkinti organizmo poreikius per sveik su objektyvia realybe. Ego veikia pagal visai kitus dsnius nei id ir savo funkcionavimui inaudoja visai kitus psichinius procesus. Ego veikia pagal realybs princip, kuris reikalauja atidti tampos atpalaidavim iki tol, kol bus atrastas objektas, kuris tiks poreikio patenkinimui. Tad is principas laikinai pakeiia malonumo princip, kuris gali bti patenkintas tik tada, kai surandamas reikiamas objektas, ir tik tada sumainama tamp. Ego tai gyvendina antrini proces pagalba. Tai tie psichiniai procesai, kurie padeda orientuotis organizmui ioriniame pasaulyje (tokie kaip suvokimas, mstymas, atmintis ir pan.). Btent jie padeda ego planuoti, kaip patenkinti poreik. Ego galima prilyginti vykdomajai asmenybs valdiai, nes btent jis reguliuoja visus mogaus veiksmus, atrenka aplinkos objektus ir nusprendia, koks instinktas ir kaip, bus patenkintas. Tai darydamas, ego turi suderinti ir integruoti danai vienas kitam prietaraujanius id, superego ir iorinio pasaulio reikalavimus. Tai yra gantinai sunku. Faktikai ego atsiranda i id dalies sveikaujanios su pasauliu tam, kad patenkint id ir nefrustruot jame esani poreiki. Tad ir visa jo energija kyla i id. Todl ego neegzistuoja atskirai nuo id ir niekada nra visikai nepriklausomas nuo Id. Jo pagrindinis vaidmuo yra suderinti instinkyvi organizmo poreiki patenkinim su aplinkos slygomis, tad jo pagrindiniai tikslai ir bt - ilaikyti individo gyvyb ir priirti ries reprodukcij. Superego (aukiau nei a). Tai vliausiai organizmo vystymosi eigoje isivystanti sistema. I esms tai vaiko prisiimtos tradicins vertybs ir visuomens idealai, taip kaip jie yra interpretuojami jo tv. J primim utikrina bausmi ir apdovanojim sistema, taikoma vaikui. Tad superego - asmenybs moralioji dalis, kuri atstovauja tai, kas idealu, labiau nei tai, kas realu ir labiau siekia tobulumo, nei reali tiksl. Btent superego moguje nusprendia, kas yra teisinga ir kas yra bloga, tam, kad mogus galt veikti pagal atitinkamus visuomens moralinius standartus. Superego kaip vidinis moralinio elgesio teisjas isivysto tv bausmi ir apdovanojim takoje. Tam, kad ivengt bausmi ir gaut apdovanojim, vaikas elgiasi taip, kaip to nori jo tvai. Tai, u k baudiama, suformuoja jo sin, kuri yra viena i dviej superego posistemi. Tai, u k skatinama, sudaro jo ego-ideal, kuris yra kita superego posistem. is sisavinimas vyksta introjekcijos mechanizmo pagalba. Sin baudia mog, versdama j jaustis kaltu, ego-idealas apdovanoja j pasidiavimo savimi jausmu. Po superego susiformavimo tv kontrol pakeiia savikontrol. Pagrindins superego funkcijos yra: 1) udrausti id impuls, ypa seksualini ir agresyvi, patenkinim, kadangi ie impulsai yra smerkiami visuomens; 2) priversti ego pakeisti realistinius tikslus moraliniais; 3) siekti tobulumo. Taigi, superego prieinasi tiek id, tiek ego, ir vertina pasaul pagal save. Tuo jis yra panaus id ir yra neracionalus, o ego panaus tuo, kad siekia kontroliuoti instinktus. Bet jis ne tik siekia trumpam udelsti instinkt patenkinim, bet ir bando juos sustabdyti visam laikui. I esms id, ego ir superego nra homunkulus (maus mogelius) panaios btybs, kurios sdi moguje ir kontroliuoja jo elges, kaip gali pasirodyti vaizdingai pasakojant j savybes. Greiiau tai yra tam tikri proces, kurie veikia pagal skirtingus dsnius, tipai. prastomis aplinkybmis i proces tkm nekonfliktuoja, o yra suderinta ir vadovaujama ego princip. Asmenyb normaliai funkcionuoja kaip visuma, o ne kaip trys atskiros dalys. Slyginai galima id prilyginti biologinei asmenybs pusei, ego psichologinei, o superego - socialinei daliai. ASMENYBJE VYKSTANTYS PROCESAI IR J DINAMIKA Z. Froidas laiksi deterministini pair. Todl mogaus organizm laik sudtinga energetine sistema, kuri semiasi energijos i suvartoto maisto ir eikvoja j vairiems tikslams, tokiems kaip kvpavimas, raumen judjimas, suvokimas, mstymas ir pan. Z. Froidas, takotas savo laikmeio tradicijos, man, kad jei yra tokia veikla kaip mstymas, vadinasi jam atlikti reikalinga tam tikra energijos forma - psichin energija. Pagal energijos tverms dsn, energija gali bti transformuojama kit bsen, bet

niekada negali inykti. Tad psichin energija gali bti transformuota fiziologin, ir atvirkiai. Toks slyio takas tarp biologins (kno) ir psichins (asmenybs) energijos yra id ir instinktai. Instinktai. Instinktai - tai vidini somatini sujaudinimo altini psichologin iraika, kuri yra slygota biologins prigimties. Tokia iraika gali bti vadinama noru (wish), o kno sujaudinimas, i kurio jis atsiranda - poreikiu (need). Pavyzdiui alkis, (maisto poreikis), fiziologikai gali bti apraytas kaip tam tikr mediag trkumas organizme, tuo tarpu psichologikai jis pasireik noru valgyti. Instinktai yra varomoji mogaus jga. Jie ne tik motyvuoja elges, bet ir nukreipia j tam tikra linkme. Kitaip tariant, instinktai kontroliuoja elges iaugusiu jautrumu tam tikros ries stimuliacijai. Be to organizmas gali bti aktyvuotas iorinio pasaulio stimulais. Z. Froidas man, kad ie ioriniai sujaudinimo altiniai vis tik turi maesns reikms asmenybs dinamikai, nei gimti instinktai. Juk i esms ioriniai dirgikliai sudaro mogui maiau klii ir reikalauja maiau sudtingos prisitaikymo formos, nei poreikiai. mogus gali pabgti nuo iorini stimul, bet nemanoma pabgti nuo poreiki. Visi instinktai kartu sudaro asmenybs naudojamos psichins energijos visum, kurios saugykla yra id. Tad id yra psichins energijos, atsirandanios i metabolini organizmo proces, teikjas asmenybei. Instinktas turi keturis charakteringus bruous: altin, tiksl, objekt ir varomj jg. altinis jau buvo apibrtas kaip tam tikros fiziologins slygos arba poreikis. Instinkto tikslas - kno sujaudinimo paalinimas (pavyzdiui alkio instinkto tikslas paalinti mediag apykaitos trkum, kas padaroma valgant maist). Instinkto objektas yra tai, kas padeda paalinti poreik. Tad objektas yra ne tik tam tikras daiktas ar slyga, kuri patenkins nor, bet taip pat ir visas elgesys, kuris reikalingas nor isipildymui. Varomoji jga - tai motyvuojanti instinkto jga, kuri slygoja poreikio stiprumas. Toks instinkt apibrimas leidia aikiau suprasti elgesio tampos sumainimo (redukcijos) model. mogaus elgesys yra aktyvuojamas vidini dirgikli ir baigiasi tada, kai tam tikri atitinkami veiksmai paalina ar sumaina dirgiklius. Tad instinkto tikslas yra grinti mog pirmin ramybs bsen, kuri egzistavo iki sujaudinimo, patiriamo kaip tampos. Taigi, organizmas siekia isaugoti pusiausvyr paalindamas dirginanius sujaudinimus, kas patiriama kaip malonumas. Instinkto altinis ir tikslas lieka pastovs vis gyvenim, nebent altinis keiiasi ar inyksta fizins brandos eigoje. Nauji instinktai gali atsirasti isivysius naujiems fiziniams poreikiams. Tuo tarpu objektas ir priemons, kuriomis mogus bando patenkinti savo poreik gali kisti labai vairiai. Tai manoma dl psichins energijos pakeiiamumo (displacement) - ji gali bti atpalaiduojama (ikraunama; suvartojama) vairiais bdais. To pasekoje, jei vienas objektas dl kuri nors iorini ar vidini prieasi yra neprieinamas, energija gali bti ikraunama kit objekt. iam tapus irgi nepasiekiamam, vyks kitas pakeitimas ir taip tol, kol bus rastas prieinamas objektas. Tad instinkto energija gali bti atpalaiduojama tokiu pakeistu objektu, kuris nra i prigimties bdingas (pirminio pasirinkimo) tam instinktui. Taip, pvz.:, vaikas gali dl tam tikr iorini prieasi mesti savo pirmin seksualin objekt manipuliacij savo lytiniais organais (masturbacij) - ir imtis ne tokio akivaizdaus savo lytinio poreikio patenkinimo - pirto iulpimo. Taigi, pakito instinkto objektas, taiau nepakito jo tikslas. Sugebjimas pakeisti objekt yra viena svarbiausi asmenybs dinamikos savybi, slygot mogaus psichikos plastikumo ir lankstumo. Praktikai visi suaugusio mogaus interesai, pomgiai, mylimi usimimai ir proiai yra toki instinkt pirmini pasirinkimo objekt ivestiniai, t.y., jie yra atsirad visos eils pakeitim bdu. Tad Froido motyvacijos teorija yra pagrsta prielaida, kad instinktai yra vienintelis mogaus elgesio energijos altinis. Instinkt skaiius ir rys. Froidas nesisteng iskirti specifini intsinkt, kadangi mes tiek neinome apie kno fiziologines bsenas, kad taip galtume padaryti, o be to tai yra fiziologo darbas. Froidas teik tik instinkt bendr klasifikacij - tai dvi plaios kategorijos - gyvenimo ir mirties instinktai. Gyvenimo instinktai tarnauja individo ilikimui ir ries atsinaujinimui - tai alkis, trokulys, seksualinis instinktas ir pan. J naudojama energija vadinama libido. Didiausi dmes Froidas skyr seksualiniam instinktui ir ankstyvaisiais savo teorijos krimo etapais vis mogaus motyvacij aikino iuo instinktu. I tikrj is instinktas nra nedaloma vienyb, o greiiau keli atskiri kniki poreikiai, kurie sukelia seksualinius norus. Kiekvienas i nor turi savo altin skirtingose kno vietose, kurios vadinamos erogeninmis zonomis. Erogenins zonos yra dalis odos ar gleivins, ypa jautrios dirginimui, kuris sukelia malonius jausmus. Lpos ir burnos ertm sudaro vien toki erogenin zon, analin anga - kit, lytiniai organai - trei. Vaikystje seksualiniai instinktai yra santykinai nepriklausomi vienas nuo kito, bet kada mogus pasiekia brandos ami, jie yra link sintezuotis ir kartu siekti reprodukcijos. Mirties - arba dar destruktyvs - instinktai pasireikia ne taip aikiai, todl apie juos inoma maiau. Tik tiek, kad jie padaro savo - kiekvienas galiausiai mirta. Froidas dar prielaid, kad kiekvienas mogus turi pasmoning trokim numirti. Jis neband identifikuoti knikj mirties instinkt altini. J egzistavimas pagrstas principu, kuris teigia, kad visi gyvybiniai procesai turi tendencij sugrti neorganinio pasaulio stabilum. Taigi, sutrikdyta i stabilaus egzistavimo organin mediaga linksta grti ramybs bsen. Mirties noras yra io principo pasireikimas. I mirties instinkt kyla agresyvs motyvai. Agresija tai savidestrukcija nukreipta ior link pakeiiam objekt, nes mirties nor blokuoja gyvenimo instinkt jgos. Mirties ir gyvenimo instinktai gali persipinti vieni su kitais ir pasireikti vienoje veikloje. ie instinktai teikia vis energij, kuri naudoja visos trys asmenybs sistemos. Psichins energijos paskirstymas ir inaudojimas. Asmenybs dinamik sudaro bdai, kaip yra paskirstoma ir inaudojam energija tarp trij sistem. Energijos kiekis yra ribotas, tad visos sistemos varosi tarpusavyje. Vystymosi pradioje id turi vis energij ir naudoja j refleksyviems veiksmams nor isipildymui, veikdamas pagal malonumo princip. Energijos sutelkimas veiksm arba vaizdin, kuris patenkina instinkt, yra vadinamas instinktyviu (pirminiu) objekto pasirinkimu arba objekto kateksiu. Energija id yra labai nestabilios bsenos ir lengvai gali persijungti nuo vieno vaizdinio ar veiksmo prie kito. Taip yra dl id nesugebjimo aikiai diferencijuoti objektus. Skirtingi objektai gali bti laikomi tais paiais - pvz.: alkanas vaikas visk deda burn. Ego neturi savo energijos altinio, tad turi perimti j i id. Kadangi id nemoka diferencijuoti vaizdini nuo realybs, jis gali ukrauti energija ir vaizdin, kuris nepatenkina poreikio. Tad organizmas turi imokti diferencijuoti objektyvi realyb nuo subjektyvios. Tai padaroma antrini proces pagalba. Tai reikia ego susiformavim. Kadangi ego efektyviau tenkina organizmo poreikius, dalis energijos i id atitenka jam. I esms tai vyksta identifikacijos proces pagalba, kai ego rasdamas reikiamus objektus subjektyvioje realybje susitapatina (identifikuojasi) su jais. Tada id atiduoda savo energij surastiems objektams, kuri kartu atitenka ir ego antriniams procesams.

Asmenybs Psichologija

Kai ego gauna pakankamai daug energijos, jis gali skirti j ne tik instinkt tenkinimui bet ir savo procesams - suvokimui, siminimui, mstymui ir pan. Dalis energijos inaudojama tam, kad sulaikyt id nuo neracionali ir impulsyvi veiksm. Ego energija gali bti inaudojama ir naujiems objektams, kurie nra susij su baziniais organizmo poreikiais, taiau kurie yra asociaciniais ryiais susij su jais (pirmini pasirinkimo objekt pakeitimas). Be to ego inaudoja energij tam, kad suderint vis trij sistem tarpusavio sveik, bei organizmo sveik su aplinka. Superego perima energij per identifikacij su tvais. Tvai yra vieni pirmj kdikio pasirinkimo objekt, kadangi nuo j priklauso jis bei jo poreiki patenkinimas. Jie baudia, kas padidina tamp, ir apdovanoja, kas maina tamp. Vaikas imoksta prie to prisitaikyti introjektuodamas tv moralinius imperatyvus, kuriuos ukrauna energija, nes jie patenkina jo poreikius. Taip jis atiduoda savo energij savo idealams ir tai tampa jo ego idealais, jis ukrauna energija draudimus, ir tai tampa jo sin. Superego danai veikia prie id impulsus. Tai visuomen tv apraikoje bando kontroliuoti ir udrausti primityvi motyv iraik, ypa sekso ir agresijos. Taiau ir id sugeba inaudoti superego savo impuls patenkinimui (teisiojo pyktis neteisiesiems). Sistem energetin sveika labai sudtinga, nes superego ir ego stengiasi tiek patenkinti id poreikius, tiek juos udrausti, o ego dar turi prisitaikyti prie realaus pasaulio reikalavim. Jei id turs kontrol energijos - elgesys bus impulsyvus ir primityvus. Jei superego - moralus (ia sins ir ego idealo poveikis skirtingas). Energijos yms ir staigs persiskirstymai dani, ypa per pirmus 20 gyvenimo met, kol pasiskirstymas daugiau maiau nesistabilizuoja. Nerimas. Labai svarbi viet Froido teorijoje, aikinanioje mogaus psichikoje esani jg sveik, uima nerimas. mogus turi patenkinti savo poreikius iekodamas objekt ioriniame pasaulyje. Taiau iorinis pasaulis gali ne tik tenkinti poreikius, bet ir kelti grsm mogaus saugumui - aplinka gali sukelti tamp ir skausm lygiai taip pat, kaip ir suteikti malonum atpalaiduojant juos. mogaus prastin reakcija iorin skausmo grsm, ypa toki, kurios mogus nra pasiruos veikti, yra baim. Perfrazuojant psichoanalitiniais terminais, galima sakyti, kad kai ego patenka pernelyg didel stimuliacij, kurios ego nesugeba sukontroliuoti, ego uplsta nerimas. Froidas skiria tris nerimo ris: real nerim (paprasta baim), neurotin nerim ir moralin nerim (kalt). Pagrindin nerimo ris yra realus nerimas, arba baim, kuri kyla dl reali iorinio pasaulio pavoj. I jo ir kyla kiti du nerimo tipai. Neurotinis nerimas yra baim, kad instinktai prasiver pro mogaus smoning kontrol ir privers mog padaryti kak tokio, u k jis bus nubaustas. Tai ne tiek pai instinkt baim, kiek bausms baim. is nerimas turi real pagrind, nes pasaulis, kaip j reprezentavo tvai, baud vaik u impulsyvius veiksmus. Moralinis nerimas yra sins baim. mogus su stipriu superego patiria kalt, kai jis daro ar net pagalvoja k nors tokio, kas prietarauja jo moraliniams sitikinimams, pagal kuriuos jis buvo iaugintas. Jis taip pat kyla dl realaus pagrindo, nes praeityje mogus buvo baustas u moralini taisykli lauym. Nerimo funkcija yra perspti mog apie pavoj. Tai signalas ego, kad nesimus tinkam priemoni grsm gali iaugti taip, kad ego bus sunaikintas. Nerimas yra tampos bsena, taigi, jis turi toki pat motyvuojani jg kaip alkis ar libido (seksualinis alkis), bet jo altinis nra fiziologiniai procesai, o j sveika su iorinio pasaulio reikalavimais arba moguje veikiani prieing jg (ego, superego ir id) konfliktas. Situacija, su kurios keliama grsme mogus nesugeba susidoroti, sukelia traumuojant nerim, kuris veria mog pasijusti kdikikai bejgiu ir i didels tampos bsena primena pirm kart, kai buvo patirtas pirmasis nerimas - btent gimdymo traum, nes ikart po gimimo naujagim uplsta iorinio pasaulio stimuliacija, prie kurios jis negali prisitaikyti ir todl rkia i siaubo. Tad kdikiui reikia saugios ir globojanios aplinkos, kol neisivystys pakankamai stiprus ego, kuris pajgs susidoroti aplinkos stimulais. Tuo tarpu vlesni traumatiniai potyriai daniausiai yra susij su mogaus vidiniais konfliktais, kada psichikoje susiduria stiprios viena kit bandanios pergalti jgos. Jei ego negali susidoroti su konflikto sukeltu nerimu racionaliais metodais, tada jis griebiasi neracionali konflikto sprendimo bd - gynybini mechanizm. Ego gynybiniai mechanizmai. Tai kratutiniai tampos atpalaidavimo bdai. Pagrindiniai gynybiniai mechanizmai yra istmimas, projekcija, reakcijos formavimasis, fiksacija ir regresija. Visi gynybiniai mechanizmai turi dvi bendras savybes: 1) jie neigia ir ikreipia tikrov, 2) jie veikia pasmoningai, tad mogus nepastebi, kad jis ikraipo realyb. Taip jie atlieka savo pagrindin funkcij - sumainti patiriam nemaloni tamp (nerim), kuri kyla atsiradus konfliktui tarp prieing psichini jg. Istmimas (repression). Istmimas vyksta tada, kai keliantis nerim impulsas ar su juo susij dalykai yra istumiami i smons pasmon (paprastai tariant, umirtami). Pavyzdiui, mogus nesismonina savo seksualini impuls, neatsimena kankinani vyki ar negali suvokti to, kas yra aikiai matoma, bet yra susij su jo didele vidine baime. Istmimas gali veikti ir normal kno funkcionavim, pvz.: mogus bijantis seksualini impuls gali tapti impotentu. Istumti dalykai gali pasireikti pakitusia forma, kuri simbolikai yra susijusi su istumtu impulsu. Pavyzdiui, snus, istms prieikus jausmus savo tvui, gali iuos jausmus ireikti valdios institucijoms, kurios savo valdia jam simbolizuoja tv. Kart susiformavus istmim sunku paalinti. Tam mogus turt suprasti, kad pavojaus jau nebra. Taiau jis negali to padaryti, kol veikia istmimas, tad sitikinti baims nepagrstumu jis negali. Todl mogus turi daugyb istumt vaikik baimi, nes negauna galimybs sitikinti j nepagrstumu. Projekcija. Su realiu nerimu ego lengviau susitvarkyti, nei su neurotiniu ar moraliniu nerimu. Tad jei nerimo altinis gali bti priskirtas ioriniam pasauliui, o ne labiau nei savo primityviems impulsams ar sins grasinimams, mogus patiria palengvjim. Mechanizmas, paveriantis neurotin ar moralin nerim objektyvi baim, yra vadinamas projekcija. Tokia transformacija lengvai vykdoma, nes pradinis altinis tiek neurotiniam, tiek moraliniam nerimui yra baim i iors. Projektuojant sakoma ne A nekeniu jo, o Jis nekenia mans. Projekcija nea dvigub naud - pakeiia didesn pavoj maesniu, ir tuo paiu galina ireikti savo agresyvius impulsus, umaskuojant juos btina gynyba nuo prie. Reakcijos formavimasis (reaction formation). Nerim keliantis impulsas smonje gali bti pakeistas ir jam prieingu jausmu. Pavyzdiui, neapykanta pakeiiama meile. Tikrasis impulsas vis dar egzistuoja, bet yra umaskuojamas jausmu, kuris nekelia nerimo. Nuo tikro jausmo tokia reakcija skiriasi demonstratyvumu ir kompulsyvumu. Kratutinio elgesio formos danai yra reakcijos formavimasis. Fiksacija ir regresija.. Normalaus vystymosi eigoje, mogus pereina eil tam tikr stadij iki kol pasiekia brandum. Taiau kiekvienas naujas ingsnis sukelia tam tikr kiek frustracijos ir nerimo, ir jei patiriama tampa yra pernelyg didel, normalus augimas gali laikinai arba visikai sustoti. Kitaip tariant, mogus usifiksuoja vienoje ankstyvojo vystymosi stadij, kadangi tolimesnis ingsnis susijs su nerimu. Pavyzdiui, vaikas, kuris vystymosi eigoje turi tapti vis labiau nepriklausomas nuo tv, bet jauiasi itin nesaugiai, lieka ir toliau (t.y., usifiksuoja) pernelyg priklausomas nuo tv. Su fiksacija yra susijusi ir regresija. iuo atveju mogus susidrs su traumuojaniu potyriu grta ankstesn vystymosi stadij. Pavyzdiui, vaikas igsdintas

Asmenybs Psichologija

pirmos dienos mokykloje gali imtis infantili veiksm susidoroti su nerimu - verkti, sti nykt, slptis kampe. Regresijos form nulemia ankstesns mogaus fiksacijos. mogus links regresuoti stadij, kurioje jis buvo fiksuotas anksiau. Jei jis anksiau buvo pernelyg priklausomas vaikas, tai nerimui iaugus iki nepakeliamo lygio, jis vl taps priklausomu. ASMENYBS VYSTYMASIS Froidas man, kad pagrindin vaidmen asmenybs formavimuisi turi ankstyvieji kdikysts ir vaikysts metai. Asmenyb i esms bna susiformavusi jau iki penkeri met ir tolimesnis augimas tra tik tikslesnis asmenybs bazins struktros derinimas. Asmenyb vystymsi keli pagrindiniai tampos altiniai: fiziologiniai augimo procesai, frustracija, konfliktai ir iorinio pasaulio grsms. Dl i tamp keliani altini mogus yra priverstas imokti nauj tampos sumainimo bd. Toks mokymasis ir yra asmenybs vystymasis. Identifikacija ir pakeitimas yra du bdai, kuriais mogus mokosi isprsti savo frustracijas, konfliktus ir nerimus. Identifikacija. Identifikacija - tai bdas, kuriuo mogus perima kito mogaus bruous ir padaro juos savo asmenybs dalimi. Jis imoksta sumainti tamp sekdamas kieno nors pavyzdiu. Mes link identifikuotis su tais, kurie geriau patenkina savo poreikius nei mes. Vaikas identifikuojasi su tvais, nes jie jam atrodo visagaliai (bent jau ankstyvojoje vaikystje). Vliau jis identifikuojasi su kitais monmis, kurie labiau atitinka jo tuo metu esanius norus. Paprastai mogus identifikacijai renkasi tik tuos bruous, kurie turt padti pasiekti geidiam tiksl. Jei identifikacija padeda sumainti tamp, savyb priimama. Taip pat galima identifikuotis su gyvnais, sivaizduojamais ar pasak veikjais, institucijomis, abstrakiomis idjomis, negyvais daiktais ir pan. Identifikacija taip pat vyksta tada, kai prarandamas mylimas mogus. Taip lyg gali grinti sau mog, kuris mir ar buvo prarastas kuriuo nors kitu bdu. Taip jis lyg atgimsta sisavintos asmenybs savybs pavidalu. Vaikai, kuriuos atstumia tvai, link stipriai identifikuotis su jais, tikdamiesi atgauti j meil. Galima taip pat identifikuotis su mogumi i baims - vaikas identifikuojasi su tv draudimais tam, kad ivengt bausms. Tokia identifikacija yra esmin superego formavimuisi. Galin asmenybs struktra - daugybs identifikacij per vis gyvenim sankaupa, nors motina ir tvas yra svarbiausi identifikacijos objektai. Pakeitimai. Kai tikrasis instinkto pasirinkimo objektas negali bti pasiektas dl iorini ar vidini barjer, vidin tampa turi bti ikrauta kokiu nors kitu bdu. Tad ego aktyviai ieko objekto, kuris galt pakeisti pirmin pasirinkimo objekt. Jei ir is objektas yra blokuojamas, vyksta kitas pakeitimas, ir t.t., ir pan., kol randamas toks objektas , kuris atpalaiduoja tamp. Jam atiduodama visa energija, kol jis praranda savo gali sumainti tamp, ir tada iekoma naujo objekto. Per pakeitim eil, kuri lemia asmenybs vystymsi, altinis ir tikslas lieka pastovs, kinta tik objektai. Kaip vyksta pakeitimas, priklauso nuo to kiek substitucinis objektas atitinka original objekt (ar bent primena j) ir nuo to, kiek pakeiiamas ir substitucinis objektas atitinka visuomens reikalavimus. Substitucinis objektas retai kada, jei i viso, yra tolygus originaliam objektui, ir kuo maiau pakeitimas panaus original objekt, tuo silpniau sumainama tampa. Kadangi pakeitim vyksta daug, kaupiasi neikraunama tampa, kuri pastoviai veikia elges. Todl mogus pastoviai siekia naujesni ir geresni bd ikrauti tampai. Tuo paaikinama elgesio vairov ir mogaus nepailstamumas. Su amiumi asmenyb tampa stabilesn dl nusistovjusi kompromis tarp id, ego ir superego. Taip pat sugebjimas pakeisti objektus yra vienas galingiausi asmenybs vystymosi mechanizm. Sudtingas interes, vertybi, nuostat ir prisiriim derinys, kuris charakterizuoja suaugusio mogaus asmenyb, galimas pakeitimo dka. Jei nebt pakeitimo, nebt asmenybs vystymosi - mons tada likt savo instinkt diktuojamo elgesio vergais. Tad civilizacija manoma tik dl primityvaus objekto pasirinkimo udraudimo ir instinkt energijos pervedimo socialiai priimtinus bei kultrikai krybinius bdus. Pakeitimas, kuris skatina kultrinius pasiekimus, yra sublimacija. Bet sublimacija, kaip ir kiti pakeitimai, neteikia visiko pasitenkinimo, todl visada lieka iek tiek tampos, kuri sudaro pagrind ms nervingumui, nerimastingumui. Tai slyga, kuria mogus moka u kultr. Vystymosi stadijos. Per penkerius pirmuosius gyvenimo metus vaikas pereina eil dinamikai diferencijuot stadij, po kuri seka penki ar ei metai - latentinis periodas - kada instinktyvi jg intensyvi dinamika daugiau ar maiau stabilizuojasi. Atjus paauglystei, intensyvi jg sveika prasideda vl ir tada mogus subrsta. Pirmi penkeri metai yra lemiantys asmenybs susiformavimui. Kiekviena vystymosi stadija tais pirmaisiais penkeriais metais apibriama tam tikros kno erogenins zonos slyginiu dominavimu. Pirma stadija tsiasi apie metus - tada pagrindin dinamins veiklos sritis yra burna. Po oralins stadijos, pagrindiniu malonumo altiniu tampa alinamoji funkcija, todl i stadija vadinama analine. Ji tsiasi antruosius metus, ir po jos seka falin stadija, kurioje pagrindinmis erogeninmis zonomis tampa lytiniai organai. Visos ios stadijos yra pregenitalins. Po j seka latentinis periodas. Tuo metu impulsai yra istumiami. Paauglystje ie impulsai reaktyvuojasi ir, jei jie efektyviai pakeiiami ir sublimuojami, mogus pereina brandos - genitalin - stadij. Taiau nors Froidas ir diferencijavo ias vystymosi stadijas, taiau neman esant staigi perjim i vienos kit. Praktikai vienai stadijai bdingi procesai veikia ir kitoje stadijoje, tik jie yra santykinai maiau ireikti. Galutin asmenybs organizacija i esms atspindi vis keturi stadij proces sveik ir sintez. Oralin stadija. Pagrindin malonum burnos srityje sukelia valgymas, kuris sukelia taktilin lp ir burnos ertms stimuliacij. proces eina ir rijimas bei, jei maistas nemalonus, maisto ivmimas. Idygus dantims atsiranda ir kitas malonumo altinis - kandiojimas ir kramtymas. ie du oralins veiklos bdai - maisto rijimas ir kramtymas yra daugelio vliau isivystani charakterio bruo prototipai. Malonumas ryti maist gali bti pakeisti kitokiais maisto sisavinim ar rijim primenaniais bdais pavyzdiui, malonumas sisavinti, ryti inias. Lygiai taip pat usifiksavs oralinje stadijoje yra lengvatikis mogus - jis prarys beveik visk, k jam pasakysi. Kandiojimasis gali bti pakeistas sarkazmu ir ginais. Pakeitimais ir sublimacijomis is oralinio funkcionavimo bdas teikia pagrind daugeliui interes, nuostat ir charakterio bruo. Be to iuo metu kdikis yra visikai priklausomas nuo motinos, todl atsiranda priklausomybs jausmai. Tie jausmai link isilaikyti gyvenimo bgyje nepaisant ego vystymosi ir link irykti bet kada, kai mogus jauiasi nesaugus. Priklausomybs atriausi simptomai simbolizuoja nor sugrti saugiausi viet - motinos isias. Analin stadija. Surijus ir suvirkinus maist susidariusios atliekos spaudia virkinamojo trakto apatin gal. Pasiekus tam tikr spaudimo lyg, imatos refleksyviai paalinamos. Tutinimasis paalina nemalonumo altin ir sukelia palengvjimo jausm. Kada vaikas pratinamas prie puoduko, kas vyksta paprastai antrais gyvenimo metais, vaikas pirmsyk susiduria su ioriniu instinktyvi impuls reguliavimu. Jis turi imokti ulaikyti malonum, kuris ateina atpalaiduojant analin tamp. Priklausomai nuo pratinimo prie varos bdo, kur naudoja motina, ir jos jausm, lieiani defekacijos akt, itokio pratinimo pasekms gali turti

Asmenybs Psichologija

didel poveik tam tikr konkrei bruo ir vertybi formavimuisi. Jei motina labai grieta ir baudianti, vaikas gali ulaikyti tutinimsi, dl ko atsiranda viduri ukietjimas. Jei i reakcija persikelia kitas elgesio sritis, vaikas tampa atkaklus, usispyrs ir yktus (lengvai nepaleidia to, kas pateko jam rankas). Arba vaikas gali ireikti savo pykt ikdamas netinkamiausiu laiku. I tokios reakcijos atsiranda iaurumas, be prieasties kylantys destruktyvs siio priepuoliai, netvarkingumas, varos nesilaikymas ir pan. Kita vertus, jei motina graiuoju ir atkakliai kalbinja vaik ssti ant puoduko ir labai j giria jam pasisekus nusitutinti laiku, vaikas pradeda manyti, kad tutinimasis yra labai svarbus reikalas, tad jo dmesys sutelkiamas prie produkcijos gaminimo, kas gali bti produktyvumo ir krybikumo pagrindas. Falin stadija. ia irykja seksualiniai ir agresyvs jausmai, susij su genitalini organ funkcionavimu. Masturbacijos malonumai ir vaiko autoerotin veikl lydinios fantazijos paruoia dirv Edipo kompleksui. Edipo kompleksas susidaro i seksualinio potraukio prieingos lyties tvui. Berniukas nori uvaldyti motin ir paalinti tv, mergaits - atvirkiai. ie jausmai pasireikia vaiko fantazijose masturbacijos metu ir tai meils, tai maito prie tvus jausm kaitoje. 3-5 met vaiko elgesys didia dalimi slygojamas Edipo komplekso veikimo, ir nors is kompleksas patiria reikming pokyi ir yra istumiamas penktaisiais gyvenimo metais, jis lieka viena pagrindini varomj jg vis gyvenim. Poiris prieing lyt ir valdi, didia dalimi takojami Edipo komplekso. Be to Edipo komplekso isprendimas sudaro pagrind vienai i asmenybs institucij, btent superego, susiformavimui. Edipo kompleks berniukai ir mergaits igyvena skirtingai (pas mergaites jis dar vadinamas Elektros kompleksu). Bendra yra io komplekso atsiradimo istorija bei pagrindin situacija ir atomazga. I pradi tiek berniukai, tiek mergaits myli mam, nes i patenkina j poreikius. Tuo tarpu tvas laikomas pavojingu konkurentu, kuris paveria motinos meil. Tokia situacija iki pat jos isisprendimo lieka nepakitusi berniuk vystymesi, taiau taip nra mergaii atveju. Berniukas trokta motinos, taiau negali jos turti, todl auga jo pyktis tvui, sukelia konflikt tarp jo ir tv. Vaikas laiko savo tv konkurentu ir bijo, kad stipresnis u j varovas gali sualoti j. Berniuko baims gali bti sustiprintos bausti mgstanio ir pikto tvo grasinimais. Jo baim, k tvas gali padaryti su juo, telkiasi ties lytiniais organais, nes btent jie yra geiduling jausm altinis. Jis bijo pavydaus tvo, kuris paalins gdingus organus. Taip atsiranda kastracijos nerimas (baim), kuris veria istumti seksualin motinos nor ir prieikum tvui. Jis taip pat padeda berniukui identifikuotis su tvu ir jaustis tokiu pat galingu, kaip ir jis. Identifikuodamasis su tvu, berniukas taip pat simbolikai patenkina savo seksualinius impulsus motinai. Tuo paiu pavojingi erotiniai jausmai pakeiiami nepavojinga meile ir prisiriimu. Edipo komplekso istmimas ubaigia suformuoti Superego. Mergaitei i situacija isivysto kitaip. I pradi ji pagrindin meils objekt (motin) pakeiia nauju objektu (tvu). Tai vyksta dl mergaits reakcijos nusivylim, kai ji atranda, kad berniukas turi pen, o ji toje vietoje - tik tutum. Po tokio traumuojanio atradimo seka keli svarbs vykiai. Pirmiausia, ji laiko savo motin atsaking u jos kastravim, ir tai susilpnina meil motinai. Antra, ji perkelia meil tvui, nes jis turi verting organ, kuriuo ji siekia su juo pasidalinti. Taiau jos meil tvui ir kitiems vyrams yra sumiusi su pavydu, nes jie turi tai, ko ji neturi. Penio pavydas yra berniuk kastracijos nerimo atitikmuo, ir kartu jie vadinami kastracijos kompleksu. Mergait sivaizduoja praradusi kak vertinga, tuo metu berniukas bijo tai prarasti. Tam tikru laipsniu mergaitms trkum kompensuoja tai, kad moteris turi vaik, ypa jei tai berniukas (taigi, ji turi ir pen). Mergaii Elektros kompleksas istumiamas taip pat, nes ji negali pasitenkinti su tvu ir paalinti motinos. Bet jis nra istumiamas taip stipriai, kaip berniuk dl mergaits ankstesnio prisiriimo prie motinos. Todl mergaits ne taip stipriai identifikuojasi su motina, tad j Superego yra silpnesnis Taiau Edipo kompleksas yra sudtingesnis nei parodyta ia schema. Froidas daro prielaid, kad mogus i prigimties yra biseksualus, taiau daugumai moni homoseksualiniai impulsai nepasireikia tiesiogiai (lieka latentiniais). Btent todl vaikas trokta pasitenkinimo ne tik su prieingos lyties, bet ir su tos paios lyties tvu. Todl i esms santykiai su kiekvienu tvu yra ambivalentiki, t.y., takojami prietaring veiksm tuo paiu metu. Genitalin stadija. Pregenitalinio periodo kateksiai i esms yra narcistiniai. Tai reikia, kad mogus gauna pasitenkinim stimuliuodamas savo kn. Kiti mons reikalingi poreiki patenkinimui tik todl, kad jie pateikia papildomas kno malonumo formas. Per paauglyst dalis tokios savs meils, arba narcizmo, transformuojasi tikr objekt pasirinkimus. Tada mogus myli kitus altruistikai, o ne dl egoistini ar narcistini prieasi. Paauglysts gale toks ior nukreiptas libido stabilizuojasi prastinse pakeitimo formose, sublimacijose ir identifikacijose, tokiose kaip socializacija, grupin veikla, karjeros planavimas, ruoimasis eimai ir pan. Taip mogus i malonum siekianio, narcistinio kdikio pasikeiia realybn orientuot, socializuot suaugus. Pregenitaliniai impulsai nra pakeiiami genitaliniais, bet susimaio su jais. Pagrindin biologin ios stadijos funkcija reprodukcija. Psichologins savybs padeda siekti io tikslo, utikrindamos mogui saugum ir stabilum. ANALITIN (gelmi) PSICHOLOGIJA JUNG Carl Gustav (1875 - 1961) Visa asmenyb, arba psyche, kaip j vadina Jungas, susidaro i atskir struktr ar sistem, kurios nors yra gantinai skirtingos, taiau takoja viena kit. Pagrindins sistemos yra ego, individuali pasmon ir kolektyvin pasmon. EGO. Tai smoninga psichikos dalis, kuri atsakinga u suvokim, mstym, jausmus ir atsiminim. Btent jos pagalba mes sismoniname save. Ego atlieka selektyvi funkcij, leisdamas sismoninti tik tuos stimulus, kurie mums yra reikmingi. Ego suteikia mogui tstinumo, susietumo ir identikumo jausm - t.y., stabilum tam kaip mes suvokiame save ir pasaul. INDIVIDUALI PASMON (personal unconscious). J sudaro tie dalykai, kurie kakada buvo smoningi, taiau buvo pamirti arba istumti dl to, kad jie yra nebereikmingi arba pernelyg skausmingi. Taiau tarp individualios pasmons ir ego vyksta pastovus ryys. Dauguma dalyk esani individualioje pasmonje gali bti lengvai prieinami ir tuoj pat vl umirtami. Taiau yra ir toki, prie kuri smoningai prisikasti yra sunkiau. Vieni toki yra kompleksai. Kompleksas - tai emocij, prisiminim, mini, suvokim grup, kuri telkiasi apie tam tikr idj ar bendr tem - komplekso branduol. Toks kompleksas nra smoningai kontroliuojamas, bet pats gali takoti mogaus elges, apsprsdamas kaip mogus suvokia pasaul, kaip jis jame elgiasi. Pats mogus turintis kompleks smoningai nepastebi jo takos, nors kiti mons gali pastebti jo jautrum ir susitelkim ties kuriuo nors dalyku - pvz.:, mogus turintis jgos kompleks, pastoviai siekia valdios ir visk matuoja tuo bdu, kiek jam tai naudinga jo karjerai, ir nors tai aikiai matosi i ono, jis pats nemano ess karjeristas. Daugelis toki kompleks ir sukuria slygas neurozei, nors tuo paiu gali padti mogui ivystyti ypating talent arba sugebjim. Patys kompleksai atsiranda i vaikysts, suaugusio mogaus ir protvi patyrim. Pastarieji yra tai, k mogus paveldja i savo ries - tai ir yra kolektyvin pasmon.

Asmenybs Psichologija

KOLEKTYVIN PASMON. Tai giliausias ir neprieinamas tiesiogiai psyche sluoksnis. Jungo nuomone, monija kaip ris kaupia savo patirt kolektyvinje arba transpersonalinje pasmonje. Joje taip pat yra ir ikimogikojo mogaus vystymosi patirties. Kiekvienas mogus paveldi i patirt, kuri susikaup per monijos evoliucij, ir kuri yra ukoduota kiekvieno ms smegenyse. i patirtis yra universali, slyginai nesikeiianti ir pastoviai besikartojanti kiekvienoje kartoje. i kolektyvin patirtis nra paveldjama tiesiogiai. Greiiau paveldjami tik tam tikri potencialumai ir predispozicijos patirti pasaul itokiu bdu. Mes turime predispozicij (iankstin pasiruoim) elgtis ir jaustis tam tikru bdu, kaip jautsi ir elgsi tokioje situacijoje visi mons. Ar i predispozicija pasireik, priklauso nuo konkretaus patyrimo, su kuriuo susiduria mogus. I esms yra tam tikri baziniai patyrimai, kuriuos patiria kiekvienas mogus - visi yra turj motin, visi patiria gimim ir mirt, visi susiduria su tamsa, visi susiduria su auktesnmis Diev panaiomis jgomis. Btent ie universals patyrimai ir ukoduojami ms prigimtyje bei nulemia bd, kaip mes suvoksime ir elgsims savo pasaulyje. Todl k tik gims kdikis yra pasiruos suvokti motin tam tikru bdu, nes jam jau yra gimtas inojimas kaip i esms turi elgtis motina. Kolektyvins pasmons rodym Jungas smsi i sapn ir vairi kultr mit analizs. Jis pastebjo, kad tam tikros bendros temos ir simboliai yra universals vairioms kultroms, net toms, kurios nra tarpusavyje susijusios. Be to Jungo pacientai savo sapnuose atgamindavo tuos paius simbolius. ARCHETIPAI. i universali patirtis kolektyvinje pasmonje yra saugoma archetip pavidalu. Archetipai nra atsiminimai, kuriuos galime lengvai suvokti. Tai greiiau predispozicijos, kurios pasireikia mogui susidrus su atitinkama patirtimi. Jie pasireikia simboliais ms sapnuose ir ms fantazijose. Toki patiri - archetip - bding visiems monms yra gantinai daug. Pavyzdiai j bt: herojus, vaigd, motina, vaikas, Dievas, mirtis, jga ir t.t. Kai kurie archetipai yra ivystyti stipriau, todl labiau takoja ms psyche. Tai yra persona, anima ir animus, elis ir savastis (self). Persona - tai kauke, mogaus vieai rodomas veidas, kur mes usidedame prie kitus. Taigi, persona yra ne tai, kas mogus i tikrj yra. Persona yra btina, kadangi mes priversti vaidinti daugyb vaidmen tam, kad prisitaikytume prie gyvenimo ir daugybs moni, su kuriais esame priversti bendrauti. Tuo paiu persona, nors ir btina, gali bti ir alinga mogui. mogus gali susitapatinti su savo kauke tiek, kad manys, jog ji atspindi jo tikrj A. Tokiu atveju kauke uslopina kitus asmenybs aspektus ir neleidia jiems vystytis. Ego susitapatina su persona, o ne su mogaus tikrj prigimtimi ir tai vadinasi kauks isipltimu (infliacija -inflation). Bet kuriuo atveju kauk yra apgavyst - jei vaidiname prie kitus, mes apgaudinjame juos, jei susitapatiname su kauke, apgaudinjame save, kas, beje, gerokai pavojingiau. Anima arba animus. Jungas pripaino mogaus biseksuali prigimt. Biologiniame lygmenyje kiekvienas mogus turi abiej lyi hormon. Psichologiniame lygmenyje kiekvienas mogus turi prieingos lyties savybi dl to, kad nuolatos gyvena kartu su prieinga lytimi. Todl moters psyche turi maskulinini aspekt - animus archetipas, o vyro psyche - feminini - anima archetipas. ios prieingos lyties savybs padeda mogui geriau suprasti ir prisitaikyti prie prieingos lyties prigimties. Todl mes mylime prieingos lyties bruous ir elgiams prisitaikydami prie j. Jungo nuomone ie archetipai turi bti ireikti, t.y., vyras turi ireikti savo moterikas savybes, lygiai taip pat kaip ir moteris vyrikas, nes jei ios savybs liks neivystytos, asmenyb taps labai vienpusika, ir toks mogus nebus pilnai mogikas, nes viena jo prigimties pus bus istumta. elis. Tai archetipas, kur sudaro mogaus ikimogikoji patirtis - btent primityvs gyvuliki instinktai. Viskas, k paprastai visuomen laiko blogiu ir nemoralumu, ir gldi btent elyje, tamsiojoje mogaus pusje. Jei mogus nenori, kad visuomen j nubaust, jis turi sutramdyti iuos primityvius impulsus. Taiau elis nra tik tai, k visuomen laiko blogiu - jis pats yra ir gyvybikumo, spontanikumo, krybikumo ir emocionalumo altinis. Todl jei elis yra visikai suvaromas, psyche tampa negyvybika. Todl mogus turi gana atsargiai elgtis su juo, kad nors ir bt valdomi instinktai civilizuotai, bet jiems likt laisvs pasireikti krybikumu ir gyvybingumu. Be to, jei elis stipriai slopinamas, mogus susiduria su didiule jo tamsi prigimties pusi maito galimybe. Blogis, gyvuliki instinktai neinyksta, kada jie yra istumiami. Greiiau jie stiprja, laukdami ego krizs ar silpnumo momento, kad gyt kontrol. Ir kai tai atsitinka, mogus tampa visikai priklausomas nuo pasmons - danai tai bna psichotin bsena. Savastis (self). Tai archetipas, kuris siekia visos asmenybs vienybs, visumos ir integracijos. Savastis bando suderinti ir palaikyti pusiausvyr tarp vis asmenybs dali. Smoningi ir pasmoningi procesai asimiliuojami taip, kad asmenybs centras persikelia nuo ego vidur tarp smons ir pasmons. Dl to pasmon pradeda vaidinti didesn vaidmen mogaus gyvenime. Savastis yra pusiausvyros takas, vidurys tarp smons ir pasmons prieingybi. Bet tai tra tikslas, kuris retai kada pasiekiamas. Savastis greiiau yra motyvuojanti jga, kuri traukia mog link io tikslo. Pats savasties archetipas negali pasireikti kol kitos psyche sistemos nra pilnai ivystytos, o taip atsitinka vidutiniame amiuje, kada mogus gali gerai painti savo prigimt, nes be io inojimo savasties realizacija negalima. Todl tai yra vienas sunkiausi proces, su kuriais mes susiduriame, reikalaujantis kantrybs, atkaklumo, jautrumo ir iminties. KITOS ASMENYBS STRUKTROS IR SAVYBS Ekstraversijos ir introversijos nuostatos. Dauguma ms suvokimo ir reakcij iorin pasaul yra nulemiami ekstraversijos arba introversijos nuostatos. Ekstraversija - tai libido arba psyche energijos sutelkimas ties ioriniu pasauliu, o introversija - ties vidiniu, t.y., ties savimi. Nors mogus turi abi ias nuostatas, paprastai dominuoja vien kuri nors, kuri ir apsprendia jo bd. Introvertiki mons - usidar, danai drovs, susitelk ties savimi. Ekstravertai - daug atviresni, komunikabils, agresyvesni. Taiau nedominuojanti nuostata neinyksta. Ji tampa individualios pasmons dalimi ir vis dar sugeba takoti elges, pvz.:, tam tikrose kritinse situacijose, kuriose dominuojanti nuostata nra efektyvi. Taiau ios nuostatos nepaaikina vis skirtum tarp moni. Tai yra susij su psichologini funkcij isivystymu. Psichologin funkcija - tai bdas, kuriuo mes suprantame iorin ar vidin pasaul. Egzistuoja keturios tokios funkcijos: mstymas, jausmai, pojiai ir intuicija. Mstymas ir jausmai yra racionalios funkcijos, nes jos yra ms sprendimai apie patirt, bei jos vertinimai. Nors jausmai i esms skiriasi nuo mstymo, taiau jie abu yra susij su sugebjimu organizuoti ir kategorizuoti patyrim. Taiau tai yra ir viena kitai prieingos funkcijos, nes jausmais vertinama ar patyrimas yra mgstamas ar ne, tuo tarpu mstymu - ar patyrimas yra teisingas, ar ne. Tuo tarpu pojiai ir intuicija yra iracionalios funkcijos, kadangi jie nevertina patirties, o tiesiog padeda patirti. Pojiai tiksliai atgamina pat patyrim. Tuo tarpu intuicija yra patirtis, kuri nekyla tiesiogiai i jutimini duomen. Tuo ios dvejos funkcijos ir skiriasi.

Asmenybs Psichologija

mogus turi visas ias funkcijas, taiau dominuoja vlgi tik viena j. Kitos trys veikia individualioje pasmonje. Taip pat abiejose porose dominuoja viena kuri nors funkcij - mstymas arba jausmai; pojiai arba intuicija. Funkcijos, kurios yra individualioje pasmonje, yra pagalbins. SVEIKA TARP ASMENYBS DALI. Tarp daugybs asmenybs dali ir struktr vyksta nuolatin sveika. Ji vyksta opozicijos, susijungimo (unity) ir kompensacijos mechanizm pagalba. Opozicija egzistuoja visada ir yra psichins energijos altinis. tampa, kuri sukuriama viena kitai prieing jg, nors ir bdama pavojinga, vienok, yra reikalinga psyche vystymuisi. Tokie konfliktai egzistuoja tarp smons ir pasmons, tarp individualios ir kolektyvins pasmons, ekstraversijos ir introversijos, racionali ir iracionali funkcij, anima ir animus, ir t.t. Jei konfliktai yra pernelyg stiprs, jie gali paeisti psyche, tada atsiranda neurozs ir psichozs. Taiau prieingybs gali susivienyti (unite) visum, kurioje jos papildo viena kit. mogus pasiekia pusiausvyr maindamas konfliktus ir integruodamas prieingybes - tai ir yra susijungimas (unity). Kompensacija - tai sveika tarp psyche struktr, kada viena struktra padeda veikti kitos struktros silpnum. Pvz.:, jei mogus yra ekstravertas, jo pasmon gali ivystyti istumt introversij, ir ji pasireik sapnuose, bei tose situacijose, kada mogus negali ireikti savo ekstraversijos. Jei nebt kompensacijos, mogus bt vienpusikas, kas vlgi j vest prie neprisitaikymo. Btent i trij mechanizm - opozicijos, susijungimo ir kompensacijos pagalba, psyche siekia pusiausvyros juddama link aukiausio ir pilniausio isivystymo. ASMENYBS VYSTYMASIS. mogus vystosi visada, nepriklausomai nuo amiaus. Jungas neskiria augimo stadij, taiau kalba apie specifinius augimo lygius ar periodus visame vystymosi procese. Vaikyst ir jaunyst. Apie vaikyst Jungas praktikai nekalba ir nemano, kad btent ji takot asmenybs fiksuot struktr. I esms vaik valdo fiziniai instinktai. Kdikiai neturi psichologini problem, nes joms atsirasti reikalingas smoningas ego,kuris tuo metu dar nra susiformavs. Kdikiui nieko daugiau nerpi, kaip tik pripildyti skrand, itutinti psl ir miegoti. Ego isivysto vliau ir daugiausiai yra primityvus, nes vaikas neturi ypatingo identikumo jausmo. Vaiko asmenyb tra tik jo tv atspindys tuo metu. Todl tvai didia dalimi nulemia vaiko asmenybs formavimsi. Jie gali skatinti arba stabdyti asmenybs vystymsi tuo bdu, kaip jie elgiasi su vaiku. Pvz.:, tvai gali primesti savo asmenyb vaikui, nordami. Kad jis bt j pratsimu. Bet jie gali ir tiktis, kad vaikas bus visikai kitoks nei jie tam, kad jis kompensuoti j trkumus. Pats vaiko ego i esms susiformuoja, kai vaikas pradeda skirti save nuo kit pasaulio objekt. Taigi, smon atsiranda tada, kai vaikas gali pasakyti A. Taiau tik paauglysts brendimo metu psyche gyja tam tikr form ir turin. Tai mogaus psichinis gimimas, kuris sukelia daug problem ir mogui reikia prie to prisitaikyti. Vaikysts fantazijos turi baigtis, nes paauglys susiduria su realybs reikalavimais. Nuo to laiko iki jaunysts mogus yra usims paruoiamja veikla - moksl baigimas, karjeros pradjimas, vedybos, eimos sukrimas. Todl mogus telkiasi ties ioriniu pasauliu, taigi, tuo metu vyrauja ekstravertikoji orientacija. Tuo laiku dominuoja smon ir gyvenimo tikslas yra usitikrinti sau saugi ir tinkam viet pasaulyje. Jaunam mogui tai audringas periodas, nes gyvenimas jam meta ikius, pleiasi jauno mogaus horizontai ir laimjimai. Vidutinis amius ir senatv. Patys didieji pokyiai vyksta vidutiniame amiuje, kada prasideda antroji gyvenimo pus, t.y., 35 - 40 metais. Tuo metu prisitaikymo prie gyvenimo problemos paprastai jau yra isprstos. Taiau daugelis moni tada pajunta nevilt, tutum ir bevertikum - gyvenimas netenka prasms. Tai yra neivengiama ir mogus turi keistis. Pagrindin prieastis pokyiams yra ta, kad vidutinio amiaus mogus yra prisitaiks prie gyvenimo. Visos problemos isprstos, taiau mogus turi didel energijos kiek, kurio neturi kur padti. i energija turi bti nukreipta kitur. Jie pirmoje gyvenimo pusje mogus telkiasi ties objektyvia realybe, tai dabar jis turi susitelkti ties vidiniu, subjektyviu pasauliu, kurio iki iol jis nepais. Taigi, i ekstraverto jis darosi introvertu. Nuo smoning proces pereinama prie pasmoning. mogaus interesai persikelia nuo materialaus pasaulio prie dvasinio, filosofinio ir intuityvaus. Taip pat mogus turi pradti matyti savyje ne vien tik smoningj savo pus - jis turi geriau subalansuoti visus asmenybs aspektus, kad pasiet pilnesn savs supratim. Tam reikia ivystyti kiekvien savo asmenybs aspekt. Toks procesas vadinasi individuacija - tai tapimas mogumi, apimantis vis smoning ir pasmoning asmenybs aspekt ivystym. Ji yra vis mogaus sugebjim realizacija. Tendencija link individuacijos yra gimta ir neivengiama,. Taiau jai gali kliudyti aplinkos taka, skatinanti labiau ivystyti vienus asmenybs aspektus, o kitus istumti. mogus siekiantis individuacijos turi pradti vertinti ir siklausyti savo pasmon - savo sapnus, fantazijas, ir inaudoti krybin vaizduot - tapyb, raym ar kit iraikos form. Tad vidutinio amiaus mogus turt leistis vadovaujamas ne tik racionalaus proto, bet ir pasmons spontanikumo, nes tik taip ir atsiskleidia jo savastis. inoma, pasmonins jgos neturi dominuoti, nes visos funkcijos ir aspektai turi bti suderinti tarpusavyje tolygiai. Be to individuacijos proceso metu kinta archetip pobdis. Pirmiausia suvokiamas personos nebtinumas. Nors mogus vis dar vaidina vairias socialines roles, taiau jis supranta, kad tai nra jo tikroji prigimtis. Be to mogus supranta elio tiek destruktyvias, tiek konstruktyvias puses ir nebeistminja j, o priima jas kaip savo gyvybingum. Be to mogus pripasta savo biseksualum, kas leidia atskleisti savo kit pus ir atpalaiduoja naujus krybikumo altinius bei galutinai ilaisvina nuo tv takos. is pokytis yra sunkiausias, kadangi jis labiausiai pakeiia personos kuriam savs vaizd. vykus individuacijai vystymosi eigoje atsiranda kitas ingsnis - transcendencija. Pilna individuacija baigiasi daugybs psyche aspekt pasireikimu. Tuo tarpu transcendencija - i aspekt sujungimas vien visum. Tai taip pat gimta tendencija. I esms tai ir yra saviaktualizacija, kuri, vienok, ne visada pasiekiama. Pati vliausia vystymosi faz - senatv, kuri gantinai panai pirmuosius gyvenimo metus, nes vlgi ia dominuoja pasmon. ia mogui telieka laukti mirties, kuri turi bti laikoma tikslu paiu savaime, k sunku padaryti susilpnjus religijos takai. Nuo io tikslo priklauso ir psichologinis seno mogaus bvis. INDIVIDUALIOJI PSICHOLOGIJA ADLER Alfred (1870-1937)

Asmenybs Psichologija

MENKAVERTIKUMO (inferiority) JAUSMAS. Menkavertikumo jausmas - bdingas visiems monms ir yra pagrindin elges slygojanti jga. Tai nra silpnumo ar nenormalumo poymis. Greiiau menkavertikumo jausmas yra vis mogikj sieki altinis ir jga, motyvuojanti vis elges. Visas mogaus augimas ir vystymasis atsiranda dl bandymo kompensuoti savo menkavertikumo jausm - mogus vis savo gyvenim yra motyvuojamas poreikio veikti menkavertikumo jausm ir pasiekti auktesn isivystymo lyg. is procesas prasideda kdikystje. Kdikis yra maas, bejgis ir visikai priklausomas nuo suaugusij. Adleris mano, kad vaikas suvokia santykinai didesn savo tv jg ir gali, ir supranta, kaip beviltika yra prieintis iai jgai. Dl to pas kdik atsiranda menkavertikumo jausmas prie iuos didelius ir stiprius mones. Toks pradinis menkavertikumo jausmas apima kiekvien kdik, taiau jis nra genetikai slygotas. Greiiau tai aplinkos, kuri yra vienoda kiekvienam vaikui - bejgikumas ir priklausomyb nuo suaugusi, poveikis. Menkavertikumo jausmo nemanoma ivengti, taiau jis yra btinas, nes suteikia motyvacij augti, siekti, progresuoti. Visas judjimas pirmyn yra bandymas kompensuoti iuos menkavertikumo jausmus. Todl jie yra naudingi - nes motyvuoja mus sprsti prisitaikymo ir augimo problemas. Taiau tam tikrais atvejais vaikas nesugeba kompensuoti savo menkavertikumo jausmo. Tokiu atveju is jausmas sustiprja ir isivysto menkavertikumo kompleks. Jis slygoja nesugebjim sprsti gyvenimo problemas, ir toks kompleksas yra daugelio psichini sutrikim prieastis. Menkavertikumo kompleksas gali isivystyti trejais bdais: per organ menkavertikum, per gadinim, per nesirpinim. Organ menkavertikumas dav pagrind pradinei Adlerio teorijai. Adleris man, kad defektyvs (silpni, ligoti) kno organai ir dalys gali paveikti asmenybs vystymsi per mogaus pastangas kompensuoti defekt ar silpnum. Pvz.: fizikai silpnas vaikas gali susitelkti ties savo silpnumu ir tapti geru atletu. Istorijoje inoma daugyb toki pavyzdi: miknius Demostenas, taps oratoriumi ir pan. Taip organ menkavertikumas gali vesti prie ypating menini, atletini ir socialini pasiekim. Bet jis taip pat gali isivystyti ir menkavertikumo kompleks, jei pastangos kompensuoti j yra neskmingos. Gadinimas arba lepinimas taip pat gali suformuoti vaikui menkavertikumo kompleks. Sugadintas vaikas yra tas, kuris namie visada yra dmesio centre, kur patenkinamas kiekvienas jo noras ir kaprizas, kur jam maai kas draudiama. Tokiu atveju vaikas pradeda galvoti, kad jis yra pats svarbiausias mogus ir kad kiti visada turi nusileisti jam. Pirmasis kartas mokykloje, kur vaikas daugiau nebra vis dmesio centras, sukelia jam stipr ok, su kuriuo vaikas nra pasiruos susitvarkyti. Nes toks vaikas praktikai neturi jokio socialinio jausmo ir yra ypa nekantrus su kitais. Jis nra imoks laukti to, ko jis nori. Taip pat toks vaikas nra imoks veikti sunkumus ir prisitaikyti prie kit moni. Tad jei jis susiduria su klitimis, jis mano, kad tai yra jo nesugebjimas, ir tai luoina j. Taip isivysto menkavertikumo jausmas. Vaikas, kuriuo nesirpinama (neglected child), yra tas, kurio nenorima ir kuris yra atstumtas. Vaikystje jam trksta meils ir saugumo dl tv abejingumo ar net prieikumo. Tokiu atveju vaikui vystosi bevertikumo ar net pykio jausmas ir jis links irti kiekvien kit mog su nepasitikjimu. Kaip bekilt menkavertikumo jausmas, mogus gali net per stipriai bandyti j kompensuoti, ir tada gali atsirasti pranaumo (superiority) kompleksas. Tada mogus perdtai vertina savo sugebjimus ir pasiekimus. mogus gali jaustis tobulu pats savaime ir jam tada nereiks to rodinti aplinkiniams savo pasiekimais. Kitais atvejais mogus gali jausti poreik rodyti savo tobulum ir tai gali j paskatinti pasiekti itin daug. Bet kuriuo atveju mogus bus itin pasipts, kratutinai ididus, egocentrikas ir links nuvertinti kitus. Taigi, menkavertikumo jausmas yra gyvybikai svarbus asmenybs formavimuisi. Jis btinas augimui ir vystymuisi, taiau taip pat gali ir aloti asmenybs vystymsi. PRANAUMO SIEKIMAS (striving for superiority). Menkavertikumo jausmas skatina visus mones siekti aukiausiojo tikslo - pranaumo (superiority). Pats pranaumas ia nra suprantamas tradicine prasme - jo siekimas nereikia, kad kiekvienas i ms siekia bti geresniu u kit. Taipogi tai nra arogancijos ir dominavimo pozicija bei perdtas savo sugebjim ir pasiekim vertinimas (kas bt pranaumo kompleksas). Pranaumas - tai greiiau tobulumas (perfection), o jo siekimas - tai veikimas, pltimasis, judjimas auktyn, link ibaigtumo. Tai btina gyvenimo dalis. Viskas, k mes darome , yra nukreipta tobulumo siekim, kuris mus motyvuoja visada. I esms Adleris remiasi Darvino evoliucijos idja, sakydamas, kad visas gyvenimas skirtas individo ir ries isaugojimui ir patobulinimui. is tikslas pasiekiamas prisitaikant prie aplinkos ir valdant j. mogus iki savo dabartinio lygio evoliucionavo per pastov prisitaikym ir visada egzistuoja btinumas geresniam prisitaikymui - toks procesas negali baigtis. is pranaumo siekis turi bti gimtas, nes kitaip jokia gyvybs forma nesugebt isilaikyti. is galutinis tikslas yra visada orientuotas ateit. Mes visada esame motyvuojami tikjimo pasiekti k nors ateityje - iuo atveju Adleris yra finalizmo - idjos, kad mes turime galutin tiksl, link kurio judame - alininkas. Tuo paiu jis teig, kad tikslai, kuri mons siekia, realiai neegzistuoja (t.y, neegzistuoja aktualiai), bet yra tik potencials - t.y., mes siekiame ideal, kurie egzistuoja tik ms pai subjektyvioje vaizduotje. Taigi, vis ms tikslai tra tik fikcins (sivaizduojamos) idjos, kuri negalima patikrinti tikrovje, nors gyvenimas ir yra nukreiptas jas. ie idealai takoja ms suvokimo ir elgesio bd ir todl yra reals mums patiems. Pati bendriausia tokia idja yra tobulumo idja, kuri geriausiai iliustruoja Dievo svoka - tai i esms konkreti tobulumo tikslo formuluot. Be to tobulumo siekimas greiiau skatina tampos augim nei maina j, nes judjimas priek reikalauja vis didesns energijos ir pastang Be to tobulumo siekis yra bdingas ne tik individui bet ir visuomenei. Adleris laik mones socialinmis btybmis ir man, kad jie siekia tobulumo ne tik kaip individai, bet ir kaip visuomens nariai. GYVENIMO STILIUS. Nors visi mons teturi vienintel galutin tiksl - pranaumo siekim, taiau io tikslo yra siekiama labai vairiais bdais. Kiekvienas mogus ivysto unikal savybi, veiksm, proi rinkin, kurio pagalba ir siekia tikslo. Btent is bdas siekti pranaumo ir yra mogaus gyvenimo stilius. Jam pagrind padeda menkavertikumo jausmas ir kompensacija. Kiekvienas vaikas bandydamas kompensuoti savo menkavertikum gyja tik jam bding elgesio bd. Toks elgesys ir tampa jo gyvenimo stiliumi. Viskas, k mogus daro, yra takojama jo unikalaus gyvenimo stiliaus, kuris apsprendia mogaus gyvenimo nuostatas bei jo santyk su aplinka. Gyvenimo stilius susiformuoja veikiamas socialini sveik ankstyvoje vaikystje. Iki 4 ar 5 met jis jau bna tvirtai susikristalizavs ir vliau j yra sunku pakeisti. Gyvenimo stilius yra takojamas mogaus gimimo eilikumo ir tv-vaiko santyki pobdio. Taiau nors gyvenimo stili ir stipriai takoja ankstyvieji vaikysts metai, taiau j kuria ir pats mogus, kuris nra tik pasyvi vaikysts patyrimo auka.. is patyrimas nra pats savaime tiek svarbus, kiek paties mogaus

Asmenybs Psichologija

10

poiris j. Nei aplinka, nei prigimtis negali tiesiogiai takoti asmenybs, bet greiiau tik tai, kaip mogus suvokia ar interpretuoja i tak, ir gali turti takos gyvenimo stiliui. Tai reikia, kad moguje veikia krybins savasties galia, kuri ir nulemia tai, kad mogus yra toks, koks jis nori bti, koks tinkamiausias gyvenimo stilius yra prie i aplinkybi ir sugebjim. Nors gyvenimo stilius yra unikalus, taiau jo sampratai pailiustruoti Adleris pateik bendr klasifikacij, kuri, vienok, konkretaus mogaus nesutalpinsi: 1) dominavimo gyvenimo stilius - tai mons link dominavimo ir valdymo pozicij, turintys maai, jei i viso, socialinio intereso. Tokie mons link siekti savo tiksl nepaisydami kit moni. Piktesni io tipo mons tiesiogiai puola kitus - sadistai, nusikaltliai, despotai. Maiau pikti tampa alkoholikais, narkomanais ir saviudiais - tokiu savo elgesiu jie netiesiogiai puola kitus mones; 2) gavimo gyvenimo stilius - itin paplits, bdingas monms, kurie tikisi visk gauti i kit moni ir taip darosi priklausomi nuo j; 3) vengimo stilius - bdingas monms, kurie nebando susidoroti su gyvenimo problemomis. Ivengdamas problem toks mogus ivengia ir bet kokio pralaimjimo galimybs; Visi ie trys tipai nra pasiruo susitvarkyti su kasdieninmis gyvenimo problemomis. Jie nesugeba bendradarbiauti su kitais monmis, ir j gyvenimo stiliaus susidrimas su realiu pasauliu gali baigtis neurozmis ir psichozmis. Visiems trims tipams trksta socialinio intereso. 4) socialiai naudingas gyvenimo stilius- bdingas monms, kurie sugeba bendradarbiauti su kitais monmis ir suderinti su jais savo poreikius. Toks mogus veikia gyvenimo problemas, tuo paiu vystydamas socialin interes. SOCIALINIS INTERESAS. Didiai svarbus mogaus gyvenime, nes susiderinimas su kitais monmis yra pati pirmoji gyvenimo uduotis ir tai, kok mes pasiekiame socialin prisitaikym (gyvenimo stiliaus dalis), takoja ms santyk su visomis kitomis gyvenimo problemomis. mogus yra labiau takojamas socialini nei biologini jg. Bet pats socialinis interesas yra gimtas. Taiau kiek jis realizuosis, priklauso nuo vaiko ankstyvojo socialinio patyrimo. Joks mogus negali visikai izoliuotis nuo kit moni. Kiekvienas turi gyventi tam tikroje bendruomenje - eimoje, gentyje, valstybje. Tokios bendruomens yra btinos mogaus apsaugojimui ir jo tiksl pasiekimui. Todl mogui visada yra btina bendradarbiauti su kitais ir toks bendradarbiavimas ir yra socialinis interesas. mogus turi sveikauti su visuomene ir prisidti prie jos tam, kad realizuot tiek savo, tiek jos tikslus. Jau nuo gimimo kdikis patenka situacij, kurioje reikia prisitaikyti prie kit - i pradi su motina, po to su kitais eimos nariais, vliau dar su kitais monmis. Kdikiai negali funkcionuoti izoliuoti, ir todl turi ivystyti socialin interes. Toliau vis gyvenim jis bendraus su kitais monmis ir visi jo gyvenimo stiliaus aspektai bus takoti jo socialinio intereso isivystymo lygio. Socialinio intereso vystymuisi yra ypa svarbus motinos, kaip pirmojo mogaus vaiko gyvenime, vaidmuo. Ji savo elgesiu gali skatinti ir vystyti socialin interes arba gali ikreipti ir stabdyti jo vystymsi. Motina turi mokyti vaik bendradarbiavimo, draugysts ir drsos. Nes tik tada kai mogus jauiasi susijs su kitais, jis turi drsos bandyti veikti gyvenimo problemas. Jei vaikas (ir vliau suaugs mogus) iri kitus su prieikumu ir nepasitikjimu, gyvenimo problemas jis velgs taip pat. mons neturintys socialinio jausmo tampa socialiai nepageidautinais monmis - neurotikais, nusikaltliais ir despotais. GIMIMO EILIKUMO TAKA. Gimimo eilikumas turi didels reikms mogaus gyvenimo stiliui. Nors broliai ir seserys turi tuos paius tvus ir gyvena tuose paiuose namuose, j socialin aplinka nra tapati. Su kiekvienu vaiku keiiasi tv poiriai vaik, kas kiekvienam vaikui sukuria vis skirtingas socialines slygas. Adleris iskyr tris svarbiausias vaiko pozicijas eimoje pirmasis vaikas, antrasis vaikas ir paskutinis vaikas - turinias gantinai skirting poveik gyvenimo stiliui. Pirmasis vaikas. Pirmasis vaikas atsiranda gantinai palankioje situacijoje - paprastai tvai yra labai laimingi dl pirmo vaiko gimimo ir skiria daug dmesio ir laiko pirmajam kdikiui. Todl jis gauna piln ir nedalom tv dmes, todl naudojasi visomis jo pozicijos teikiamomis privilegijomis ir jga. Tad pirmasis vaikas gyvena laiming ir saug gyvenim tol, kol nepasirodo antrasis vaikas. Tai jam sukelia ok. Daugiau nebra joks pastovaus dmesio centras, daugiau nebegauna jokios nedalomos meils ir tv rpesio, taigi, jis nukarnuojamas. Dabar vaikas danai turi tyliai laukti, kol bus pamaitintas naujagimis ar nedkti , kol anas miega. inoma, jis nepasiduoda be kovos. Jis bando atgauti ankstesn pozicij, taiau jo kova pasmerkta neskmei i pat pradi niekas nebegr pradin bsen, kaip jis besistengt. Taiau vaikas bando i vis jg ir jo elgesys gali darytis problemikas daikt ir taisykli lauymas, usispyrimas, atsisakymas valgyti ar miegoti, ir pan. inoma, tvai tik baudia u tok elges ir jie yra galingesni. Tok tv elges is vaikas interpretuoja kaip tik dar vien rodym jo bdos ir jis lengvai gali pradti neksti naujo vaiko, nes jis ir yra problemos prieastis. inoma, jo reakcija priklausys ir nuo tv aukljimo - ypatingai didel ok jaus itin lepinti vaikai. Be to reakcija priklauso ir nuo pirmojo vaiko amiaus - 8-metis reaguos naujj broliuk maiau skausmingai nei 2-metis. Taiau visi ie vykiai palieka pdsak vlesniame mogaus gyvenime. Vyriausieji vaikai danai yra orientuoti praeit, nostalgiki ir pesimistai, velgdami ateit. Patyr jgos poveik, jie visada yra suinteresuoti ja. Jie gali inaudoti savo jg prie jaunesniuosius brolius ir seseris, bet tuo paiu jiems daugiau tenka patirti ir tv jg nei jaunesniems, nes i j daugiau tikimasi. Dl to pirmagimiai visada pirmiausiai siekia valdios, yra autoritariki. Be to jie jauiasi nesaugiai ir yra prieiki kitiems, nes bijo dar kart prarasti visas pozicijas. Adlerio nuomone, daugelis ikrypli, nusikaltli ir neurotik buvo pirmieji vaikai. Antrasis vaikas. Antrasis vaikas niekada nepatiria to dmesio ir valdios, kuri patyr pirmasis, nes jis jau dalinasi tv meile su pirmuoju. Todl net pasirodius treiajam, antrasis vaikas nepatiria tokio atraus praradimo jausmo. Be to keiiasi ir tv elgesys - antrasis vaikas jau nebra tokia nauja patirtis, tvai aukldami j gali labiau atsipalaiduoti ir todl daug ramiau irti antrj vaik. Taiau antrasis vaikas nuo pat pradi auga pirmojo elyje. Jis nra pats vienas vaikas, bet visada turi vyresn brol ar seser kaip pavyzd ar ik varytis su juo. ios varybos skatina antrojo vaiko vystymsi ir danai jis vystosi daug greiiau nei pirmasis vaikas - jis turi pralenkti pirmj. Nepatyrs valdios antrasis ja taip nesidomi ir yra gerokai optimistikesnis velgdamas ateit. Antrasis vaikas yra links varytis ir ambicingas. Taiau jo vystymasis gali ir nukentti. Jei pirmasis vaikas j lenkia visa kuo, tai antrasis vaikas gali gyti jausm, kad jis niekada nepralenks vyresniojo ir tada gali bandyti nustoti augti. Tokiu atveju gyvenimo stilius bus kitoks. Jauniausias vaikas. Jauniausias vaikas niekada nesusiduria su nukarnavimu ir danai tampa mylimu visos eimos pagranduku, ypatingai jei vyresnieji vaikai yra vyresni daugiau nei keliais metais. J taip pat spaudia poreikis pralenkti

Asmenybs Psichologija

11

vyresniuosius brolius ir seseris, todl jis gali vystytis ypa greitai. Todl tokie danai gali daug pasiekti bet kokiame darbe kai suauga. Taiau gali vykti visikai prieingai, jei jauniausias vaikas yra gadinamas ir lepinamas visos eimos taip, kad jis neimoksta nieko sau padaryti. Kai jis iauga, danai gali pasirodyti bejgiu ir priklausomu, koks jis buvo vaikystje. Nepriprats siekti ir kovoti, priprats prie kit rpesio, jis sunkiai susidoros su suaugusio mogaus problemomis. Vienintelis vaikas. Tai i esms pirmasis vaikas, kuris niekada nepatiria jgos praradimo - bent jau ne vaikystje. Jis vis laik yra eimos dmesio centre. Praleisdamas daugiau laiko su suaugusiais toks vaikas danai subrsta gana anksti. Taiau jis patiria ok, kada supranta, kad ioriniame gyvenime, u eimos rib - pvz.: mokykloje - jis nra dmesio centras. Toks vaikas nra pasiruos nei dalintis, nei kovoti dl dmesio. Jei jo sugebjimai nesukelia pakankamai pripainimo ir dmesio, jis patiria atr nusivylim. Nagrindamas gimimo eilikum Adleris neteikia tvirt vystymosi taisykli. Vaikas automatikai negyja koki nors charakterio bruo tik dl gimimo eils. Greiiau tai tra tik tikimyb, kad esant tokiai pozicijai gali susiformuoti madaug tok gyvenimo stilius. NEOPSICHOANALITIN ASMENYBS TEORIJA HORNEY Karen (1885-1952) BAZINIAI POREIKIAI Horney nuomone, Froidas buvo teisus teigdamas, kad mogaus asmenyb didiai takoja ankstyvosios vaikysts metai. Taiau ji man, kad mogaus vystymsi lemia socialins, o ne biologins jgos. Pagrindinis faktorius mogaus formavimuisi yra santykis tarp vaiko ir tv. Horney man, kad vaikystei bdingi dviej tip poreikiai - saugumo (safety) ir pasitenkinimo (needs for satisfaction).Tai universals(visiems bdingi) motyvai, kuri patenkinimas yra ypatingai svarbus. Taiau Horney teorijoje saugumo poreikis gyja daug didesn svarb nei pasitenkinimo poreikis, nes pastarasis yra paprastesnis ir apima ms pagrindinius fiziologinius poreikius - monms reikia maisto, vandens, sekso, miego ir pan. Akivaizdu, kad nei kdikis, nei suaugs mogus negalt ilgai igyventi, jei nra bent jau minimalaus daugelio toki poreiki patenkinimo, tad jie visada yra bent jau minimaliai patenkinti ir neturi fundamentalios takos asmenybs vystymuisi. Tad asmenyb formuoja saugumo poreikis. Saugumas - tai baims nebuvimas (freedom from fear). Tai, ar vaikai patiria saugumo jausm ir ar jo gyvenime dominuoja baim, ar ne, ir takoja jo vlyvesnio asmenybs augimo sveikum. SAUGUMO POREIKIS IR SANTYKIS SU TVAIS. ISTUMTAS PRIEIKUMAS Vaiko saugumas visikai priklauso nuo to, kaip su juo elgiasi tvai. I esms tvai gali neleisti vaikui saugiai jaustis rodydami jam meils ir ilumos trkum. Horney man, kad vaikai gali pakelti tokius patyrimus, kokie paprastai (bent Froido teorijoje) laikomi trauminiais - atsitiktin sumuim, ankstyv seksualin patyrim ar staig atjunkym nuo krties be koki nors sunkesni pasekmi tol, kol jie jauiasi pageidaujami ir mylimi, taigi, ir saugs. Taiau tvai gali elgtis vairiais bdais, kurie neleidia vaikui pasijusti saugiai ir sukelia vaiko prieikum - jie gali aikiai vertinti kit vaik daugiau, neteisingai bausti, nenuosekliai ir miai elgtis su juo, netesti savo paad, tyiotis i vaiko, eminti j, izoliuoti j nuo kit vaik ir pan. Tokiu atveju vaikas patiria prieikum (hostility) tvams, kuris taiau daniausiai nra ireikiamas, o uslopinamas, istumiamas dl keli prieasi, toki kaip vaiko bejgikumo, vaiko baims, meils poreikio ir kalts jausmo. Bejgikumas. Nebtinai kiekvienas vaikas turi jaustis bejgiu (helpless), nors kada is jausmas atsiranda, jis yra viena btin slyg vystytis neurotinei asmenybei. Ar vaikas jauiasi bejgiu, priklauso nuo tv elgesio su juo. Jei vaikas yra ypa globojamas ir taip yra laikomas visikai priklausomu nuo tv, tada skatinamas jo bejgikumas. Kuo labiau bejgiu vaikas jauiasi, tuo maiau jis idrs prie juos maitauti. Taigi, bet koks prieikumo jausmas bus istumtas. Baim. Vaikas lengvai gali pradti bijoti savo tv dl bausmi, grasinim ir muimo. Taipogi gali bti naudojami ir netiesioginiai bdai vaikui bauginti. Vaikas gali pradti bijoti mikrob, main, un, nepastam moni, kit vaik ir pan., stebdamas, k tvai sako ar koks j santykis su iais dalykais. Kuo labiau vaikas bijo savo tv ar pavojingo pasaulio, tuo labiau jis istums savo prieikum tvams. Meil. Paradoksaliu bdu meil gali bti dar viena prieastis istumti prieikumui. iuo atveju Horney kalba apie netikr meil - t.y., toki, kada tvai pastoviai kalba vaikui apie tai, kiek jie myli j ir kaip daug jie aukojasi vaikui, taiau i tikrj nejauia meils ir ilumos jam. Horney mano, kas vaikas atpasta, kada tv meil yra tikra ir j nelengva suklaidinti tokiomis netikros meils demonstracijomis ir iraikomis. Taiau vaikui tenka priimti pakaital, nes tai yra viskas, k jis turi, ir dl to jis vl gi istumia savo prieikum, bijodamas prarasti tai, k jis dar turi. ie trys faktoriai - bejgikumas, baim ir meil - skatina vaik istumti savo prieikum tam, kad jis ibengt savo ir taip netvirt santyki su tvais pablogjimo. Vaikui arba reikia j, arba jis bijo j arba bijo prarasti net t meil, kuri jam dar silo. Kalt. Be to, ms kultroje vaikai danai priveriami jaustis kaltais dl bet kokios prieikumo tvams iraikos ar maito prie juos. Vaikas priveriamas jaustis beveriu,, nedoru ar nuodmingu dl savo pykio ireikimo ar net tik dl pykio jautimo. Kuo didesn kalt vaikas jauia, tuo giliau jis istums savo prieikum. Tad dl vienos ar keli prieasi vaikas sulaiko savo prieikum, kuris besikaupdamas pasireikia pats savaime baziniu nerimu. BAZINIS NERIMAS. GYNYBOS MECHANIZMAI Bazinis nerimas - tai esmin Horney teorijos svoka. Jis apibriamas kaip visk apimantis, visur prasiskverbiantis ir stiprjantis vieniumo ir bejgikumo prieikame pasaulyje jausmas. Bazinis nerimas yra pagrindas, ant kurio vystosi neurozs ir kuris neatskiriamai susijs su prieikumo jausmu. Taigi, bazinis nerimas yra visaapimantis - t.y., jis pasireikia visuose mogaus santykiuose su kitais monmis. mogus nejauia savo prieikumo, kuris yra giliai istumtas, taiau jis gali pasireikti nepaisydamas jo valios - vairiais neurotiniais simptomais. Pasireikimai gali bti vairs, taiau i jausmin bsena yra ta pati kiekvienam mogui - jis jauiasi maas, nereikmingas, bejgis, apleistas ir paliktas valiai pavojingo pasaulio, kuris yra pasiruos j apgauti, eisti, upulti, paeminti,

Asmenybs Psichologija

12

iduoti. Suprantama, mogus, ypa vaikystje stengsis apsiginti nuo i stipri nerimo jausm. Horney nuomone, ms kultrai yra bdingi keturi tokios gynybos mechanizmai: meils gavimas, buvimas paklusniu, jgos pasiekimas ir atsitraukimas. Meils gavimas. Bandydamas isaugoti kit moni meil ir ilum, mogus i tikrj tikisi, kad jei kiti mons myls j, jie jo neskaudins. Yra keli bdai, kuriais mogus gali siekti meils - pvz.:, gali bandyti daryti visk, ko nori kitas, arba gali bandyti papirkti ar net grasinti kitiems, kad gaut meils. Paklusimas. Tai gynybos mechanizmas, kuris apima visik paklusim kurio nors mogaus ar vis moni norams. Toks mogus vengs daryti bet k, kas galt suprieinti kitus. mogus nedrsta kritikuoti ar kokiu nors bdu eisti kitus, jis istumia visus savo poreikius ir norus, ir net negali apginti savs nuo ipuoli, nes bijo, jog tokia gynyba gali supykdyti upuolik. Horney mano, kad dauguma moni, kurie link elgtis paklusniai, galvoja, kad jie i tikrj yra neegoistiki ir pasiaukojantys. Jiems atrodo, kad jeigu jie duoda kitiems monms kak, tada jie j neupuls. Jgos pasiekimas (attaining power). iuo gynybos mechanizmu mogus gali kompensuoti savo bejgikumo jausm ir pasiekti saugum, pasiekdamas koki nors skm ar patirdamas pranaumo prie kitus jausm. Toks mogus mano, kad jei jis yra stiprus, niekas jo neupuls. Atsitraukimas (withdrawal - izoliacija). Visi trys mintieji gynybos mechanizmai turi vien bendr savyb: kuriuo mogus besinaudot, jis stengiasi veikti nerim per santyk su kitais monmis. Tuo tarpu galima gintis nuo nerimo ir izoliuojantis - atsitraukiant nuo kit moni. Toks atsitraukimas greiiau yra psichologinis nei fizinis - mogus bando tapti visikai nepriklausomas nuo kit moni, niekam nepatikdamas savo iorini ir vidini poreiki patenkinimo. Pvz.:, toks mogus gali siekti turto, kad be niekieno pagalbos galt pats apsirpinti. Taiau prikaups turto toks mogus negali juo laisvai diaugtis, nes nerimas skatina j isaugoti - jis jauia nuolatins grsms baim. Nepriklausomyb savo psichologiniuose poreikiuose pasiekiama izoliuojantis ir atsiskiriant nuo kit - t.y., nepriklausant nuo kit savo emocini poreiki patenkinime. Tuo paiu tai apima ir mogaus emocini poreiki atbukinim ir minimizavim. mogus pabgdamas nuo emocini kontakt ir atsisakydamas savo poreiki tenkinimo apgina save nuo to, kad kiti mons gali j skaudinti. Visi ie keturi gynybos mechanizmai turi vien tiksl - gynyb nuo nerimo. Jie yra nukreipti saugumo ir nusiraminimo utikrinim, o ne laim ar malonum. Taigi, tai gynyba nuo skausmo, o ne geresnio bvio siekimas. Kita bendra i gynybos mechanizm savyb yra j jga ir stiprumas. Horney nuomone, jie gali bti stipresni net nei seksualiniai ar kiti fiziologiniai poreikiai. Jie sumaina nerim, bet tai mogui kainuoja nuskurdint asmenyb ir konflikt su savo aplinka. Labai danai neurotikas nori usitikrinti saugum naudodamas kelis tokius mechanizmus, bet j nesuderinamumas sukelia konflikt tarp j, pvz.:, mogui reikia bti pranaesniu u kitus, taiau jis nori bti ir mylimu. Tokie nesuderinamumai negali bti isprendiami, tad bandymai veikti bazin nerim formuoja vis gilesnius konfliktus. Neurotiniai poreikiai. Horney man, kad bet kuris i gynybos mechanizm gali tapti pastovia asmenybs dalimi. Tokiu atveju jis gyja motyvo ar poreikio savybes, kurios takoja mogaus elges. Ji ivardija deimt toki poreiki, kuriuos laiko neurotiniais dl to, kad tai yra iracionals mogaus problem sprendimo bdai: 1. Meil ir pritarimas (affection and approval). 2. Dominuojantis gyvenimo draugas (dominant partner in life). 3. Siauras ir apribotas gyvenimas (narrow and constricted limits to life). 4. Jga (power). 5. Inaudojimas (exploitation). 6. Prestias (prestige). 7. Asmeninis avesys (personal admiration). 8. Asmeniniai pasiekimai ar ambicijos (personal achievement or ambition). 9. Savipakankamumas ir nepriklausomyb (self-sufficiency and independence). 10. Tobulumas ir nepaeidiamumas (perfection and unassailability). Toki poreiki turi kiekvienas mogus. Kiekvienas ms kartais sismonina, kad mes norime inaudoti kit ar bti nepriklausomi nuo kit moni, mums reikia meils ir pritarimo ir t.t. Taiau ie poreikiai patys savaime nra neurotiki. Tokiais jie tampa tada,kai jie yra itin intensyvs ir priveria mog siekti j patenkinimo, kaip vienintels priemons nuo bazinio nerimo. Tokiu atveju j patenkinimas nesuteikia mogui saugumo jausmo, bet tik padeda ivengti skausmingo nerimo. Todl mogus links vl tenkinti poreik ir per prievart (kompulsyviai) siekia jo patenkinimo bet kurioje situacijoje. Vlesnje savo teorijoje Horney sugrupavo iuos poreikius tris grupes pagal tai, kiek jie parodo mogaus nuostat save ir kitus mones. Ji mano, kad kiekvienas i poreiki btinai turi vien i element: judjim link moni, judjim prie mons ir judjim nuo moni. Pvz.:, meils ir pritarimo bei dominuojanio gyvenimo draugo poreikis apima judjim link moni. Judjimas prie kitus mones apima jg, inaudojim, presti, aves ir ambicijas. Tuo tarpu savipakankamumo, tobulumo ir apriboto gyvenimo poreikia sudaro judjim nuo moni. ias tris grupes Horney pavadino neurotinmis tendencijomis. NEUROTINS TENDENCIJOS (neurotic trends).KONFLIKTAS TARP J Neurotins tendencijos atsiranda i gynybini mechanizm, taigi, turi labai daug panaum su jais. I esms tai asmenyb siaknij ir apm j vis gynybiniai mechanizmai. ios elgesio ir nuostat tendencijos yra kompulsyvios, t.y., neurotikas mogus yra priverstas elgtis pagal vien j. Kiekviena i tendencij veda prie tam tikro elgesio ir asmenybs tipo. Judjimas link moni. Nuolanki (compliant) asmenyb. Nuolankiai asmenybei yra itin bdingas ypa stiprus meils ir pritarimo poreikis - bti mylimam, norimam, reikiamam ir ginamam. Tokie mons ireikia tokius savo poreikius visiems monms, bet paprastai jie turi poreik vienam mogui - draugui ar vedybiniam partneriui - kuris prisiimt atsakomyb u j gyvenim ir suteikt apsaug ir vadovavim. Tokie mons manipuliuoja kitais monmis, ypa tuo savo partneriu tam, kad pasiekt savo tikslus. Taip darydami jie elgiasi tokiu bdu, kad kiti laikyt juos patraukliais. Todl nuolankus mogus danai yra nepaprastai jautrus ir greitai atsiliepia kit moni poreikius, ypa kito mogaus poreik bti iklausytam, ujaustam ir suprastam. Kadangi nuolankus mogus stengiasi gyventi pagal kit moni idealus ir lkesius, todl jis danai elgiasi taip, kad kiti laiko j neprastai neegoistiku, atidiu ir maloniu. Santykiuose su kitais toks mogus stengiasi su niekuo nesipykti ir todl atsisako savo nor dl kit moni nor. Jis links prisiimti kalt ir nusileisti kitiems, stengiasi nepasakyti tvirtesnio odio, nekritikuoti ir nereikalauti nieko i kit. Taigi, jie darys visk taip, kaip to reikalauja situacija ar kitas mogus tam, kad gaut ilumos ir meils.

Asmenybs Psichologija

13

Be toki santyki su kitais, jis turi pana santyk ir su savimi. Pagrindinis poirio save elementas yra tai, kad jis jauiasi ess bejgis ir silpnas, k lengvai pripasta sau ir kitiems, danai su uuominomis galim glob. Dl tokio poirio save jis laiko kiekvien kit mog geresniu ir pranaesniu nei jis. Net tokiose situacijose, kuriose jis yra itin kompetentingas, palyginus su kitais, toks mogus vis viena laikys save silpnesniu. Kadangi nuolankaus mogaus saugumo jausmas visikai priklauso nuo kit moni poirio j, jis tampa visikai priklausomas nuo kit. Tad jam reikia pastovaus pritarimo bei meils ir bet koks atstmimo - realaus ar sivaizduojamo - enklas yra jam katastrofa, skatinanti sutelkti jgas, kad atgaut mogaus, kuris juos atstm, meil. Dert atsiminti, kad tok elges skatina istumtas prieikumas. Horney mano, kad tokie mons yra istm stiprius pagieos ir kerto jausmus, nor kontroliuoti, inaudoti ir manipuliuoti kitais monmis, ir visikai neturi jokio susidomjimo kitais - prieingai, nei jie rodo savo elgesiu. Istumti jausmai ir norai turi bti sulaikyti (nors kartais netiktai prasiveria), tad jie tampa dar nuolankesniais. Judjimas prie mones. Agresyvi asmenyb. Agresyvi asmenyb yra visika prieingyb nuolankiam tipui. Tokie mons gyvena pasaulyje, kur, kaip jie j supranta, kiekvienas yra prieas ir igyvens tik stipriausias. Pasaulyje galioja diungli statymai, pagal kuriuos labiausiai vertinama mogaus stiprumas ir iaurumas. Nors jo motyvacija yra tokia pati kaip ir nuolankaus tipo - bazinio nerimo paalinimas - agresyvus tipas niekada neireik tokios akivaizdios atstmimo baims. Jis elgsis kietai, despotikai, nepaisydamas kit moni. Jam taip gyvybikai svarbu gyti pranaum ir kontrol, kad jis visada stengsis atlikti visk geriau u kitus. Pralenkdamas kitus ir gydamas pripainim jis jauia pasitenkinim dl to, kad kiti pripasta jo jg ir pranaum. Jis turi pralenkti kitus, todl kiekvien mog vertina pagal tai, kiek naudingi gali bti santykiai su juo. Agresyvus tipas nepripasta jokio nusileidimo kitiems - jie ginijasi, kritikuoja, reikalauja ir manipuliuoja - daro visk, kad pasiekt ir ilaikyt pranaumo ir jgos jausm. Kadangi jis stengiasi tapti geriausiu, jis gali daug dirbti ir i ties sulaukti pasisekimo darbe, nors ir negaus jokio pasitenkinimo i darbo paties savaime, nes tai tra tik priemon tikslui pasiekti. Toks mogus jausmus laiko silpnumo poymiu, todl stengiasi ivengti bet kokio jausmo, kuris j padaryt silpnesniu. Todl jis itin nemgsta silpn moni, kurie jam potencialiai gali suadinti gailesio jausm, kur jis be gailesio nuslopina kuo stipriau skaudindamas silpnesn u save. Toks mogus gali atrodyti labai utikrintas savimi ir pasitikintis savo sugebjimais, taiau kaip ir nuolanki asmenyb, jis yra istms nesaugum ir nerim, nuo kuri ginasi tokiu savo elgesiu. Judjimas nuo moni. Izoliuota (detached) asmenyb. Izoliuota asmenyb linkusi palaikyti emocin atstum su visais kitais monmis. Toks mogus neturi sivelti santykius su kitais jokia kaina. Jis neturi mylti, neksti ar net bendradarbiauti su kitais monmis. Tam kad pasiekt visik atitolim, jis stengiasi tapti visikai savipakankaniu mogumi, k daro su dideliu iradingumu. Todl jis stengiasi kuo geriau ivystyti savo paties iteklius, garantuojanius visik nepriklausomyb - arba turtingum, arba asketizm. Toks mogus turi beveik desperatik privatumo poreik. Jam reikia kuo daugiau (kiek tik manoma) praleisti laiko vienam. Jam sunku dalintis su kitais net muzikos klausymusi. Jo nepriklausomybs poreikis daro j ypa jautr viskam, kas primena bandym takoti, pareigoti ar priversti j kak atlikti. Jis stengiasi vengti toki ribojani situacij ir moni, tad jis nemgsta tvarkarai, ritual, vedyb, ilgalaiki kontrakt ir net ankt sien. Izoliuotas mogus taip pat patiria nor jaustis pranaesniu u kitus, bet ne visai taip, kaip tai patiria agresyvios asmenybs. Izoliuotas tipas negali aktyviai varytis su kitais monmis dl pranaumo, todl jis jauiasi taip, lyg jo pranaumas turt bti pripastamas automatikai, be pastang i jo puss. Vienas i tokio pranaumo pasireikim yra jausmas, kad tu esi i ties unikalus, vienintelis ir nepakartojamas (galbt dar ir nesuprastas), i vis isiskiriantis mogus. Kadangi izoliuotas mogus nenori sitraukti bet kokius santykius su kitais monmis, jis neigia bet kok jausm kitiems, ypa meil ir neapykant. Suartjimas jam reikia konflikt, todl jo turi bti vengiama. Dl toki btin savo emocini poreiki apribojim izoliuotas tipas ypatingai pabria proto ir logikos svarb arba gali kanalizuoti savo jausmus kryboje. Horney teigia, kad neurotikas turi vien dominuojani tendencij, bet jam kakokiu laipsniu bdingos ir kitos dvi. Pvz.:, ypa dominuojantis ir agresyvus mogus turi tam tikrus nuolankumo ir izoliacijos poreikius. Taiau elges ir nuostatas kitus mones bei save, inoma, nulemia dominuojanti tendencija. Tai bdas galvoti ir veikti taip, kad bazinis nerimas slopinamas geriausiai, ir bet koks nukrypimas nuo jo mogui yra grsmingas. Todl kitos dvi tendencijos yra aktyviai slopinamos. Bet tai tik blogina padt, nes istumtos tendencijos jga gali bti labai didel, tad neurotikas mogus btinai patiria konflikt, kuris kyla dl i trij tendencij nesuderinamumo. Tok konflikt patiria ir normals mons, tik kiek maesniu laipsniu. Nes normalus mogus gali ireikti visas tris tendencijas - ji kartais gali bti agresyvus, kartais nuolaidus ir kartais pasitrauks - t.y., taip, kaip to reikalauja situacija. ios trys tendencijos, tokiu atveju, papildo viena kit. Todl normalus mogus yra lankstesnis nei neurotikas, kuris yra rigidikas (nelankstus) ir todl reaguoja visas situacijas vienodai, iekodamas jose tik to, kas galt patenkinti jo vienintel poreik ivengti bazinio nerimo. BIHEVIORISTINS ASMENYBS (S-R TIPO) TEORIJOS Bihevioristins teorijos nra asmenybs teorijos tradicine prasme. I esms jos nepateikia asmenybs sampratos - kas sudaro asmenyb (jos struktr), kokie procesai joje vyksta (dinamika) - ir net nesinaudoja asmenybs svoka. Taiau jos yra reikmingos tuo, kad bando aprayti praktikai vis mogaus elges, suformuluodamos tik kelis bendrus elgesio dsnius, kurie paremti vien tik faktine mediaga. Toks bandymas reikia, kad bihevioristai stengiasi nesinaudoti hipotetiniais konstruktais, tokiais kaip, pavyzdiui, instinktas, sin, archetipas, o bando aprayti mog objektyviai - t.y., apraydami tik tai, kas gali bti tiesiogiai stebima - jo elges. Biheviorizmo atsiradimas siejamas su keli mokslinink pavardmis, kurie patys nebuvo bihevioristai, taiau suformulavo kai kuriuos esminius dsnius, kurie yra vieni pagrindini biheviorizmo atram. Ivanas Pavlovas. Didiausias nuopelnas - slyginio reflekso ir klasikinio slygojimo atradimas. Slyginis refleksas - tai organizmo reakcija tam tikr stimul, kuris anksiau tokios reakcijos nesukeldavo. i reakcija tok stimul atsiranda klasikinio slygojimo proceso metu. Kai kurie stimulai sukelia refleksyvias organizmo reakcijas, tokias kaip, pavyzdiui, seili isiskyrimas maitinimosi metu. Tokios reakcijos vadinamos neslyginiais (gimtais) refleksais, kuriuos sukelia neslyginis stimulas (pvz.:, maistas). Tuo tarpu kiti stimulai (pvz.:, skambutis) tokios reakcijos nesukelia. Taiau jei iuos stimulus pateiksime kartu su neslyginiais stimulais, po tam tikro laiko ir jie gys savyb patys vieni sukelti toki pat reakcij, kaip I neslyginiai stimulai. Tokie stimulai vadinami slyginiais stimulais, o j sukeliama reakcija - slyginiais (gytais) refleksais. Visas is procesas, kada anksiau

Asmenybs Psichologija

14

buvs neutraliu stimulas gyja savyb sukelti reakcij, kuri anksiau galdavo sukelti tik neslygini stimulas, vadinamas klasikiniu slygojimu. Be to Pavlovas atrado ir ugesimo proces, kuris vyksta tada, kai slygin reakcija pasirodiusi kelis kartus dirgikl, nra pastiprinama (pvz.: maistu), ir tada po keli toki kart ji tiesiog inyksta - ugsta. Taip pat Pavlovas pagrind ir generalizacijos bei diskriminacijos dsnius. Pirmasis dsnis teigia, kad jei organizmo aplinkoje atsiranda dar vienas stimulas, kuris yra panaus slygin stimul, tai organizmas j gali reaguoti slygine reakcija, t.y., jis savo reakcij gali generalizuoti naujiems, bet panaiems stimulams. inoma, tokia generalizuota reakcija isilaikys tik tada, kai po reakcijos naujj stimul, seks slygins reakcijos pastiprinimas. Jei to nebus, generalizuota reakcija uges, ir organizmas reaguos tik pirmj slygin stimul, po kurio pastiprinimas seka. Tokiu atveju vyksta diksriminacija - t.y., gyvnas reaguoja skirtingai (diferencijuoja, diskriminuoja) panaius, taiau ne tapaius stimulus. Edward Thorndike. Jo indlis psichologij - bandym-klaid metodo ir efekto dsnio atradimas. Jis pastebjo, kad organizmas negali bti i anksto prisitaiks reaguoti pastoviai kintanias aplinkos slygas. Vadinasi, adaptyvios organizmo reakcijos yra gyjamos tam tikru bdu, kur Thorndikeas pavadino bandym-klaid metodu. proces jis atrado stebdamas gyvn elges probleminje situacijoje (pvz.:, udarydamas kat d, i kurios isprsti buvo manoma tik nuspaudus kok svertel), t.y. tokiomis slygomis, prisitaikyti prie kuri gyvnas neturjo i anksto apibrtos elgesio reakcijos. Tokioje situacijoje gyvnas neatranda i karto teisingo atsakymo, o atlieka daug vairi veiksm (pvz.;, blakosi po d), kol atsitiktinai nepataiko atlikti to veiksmo, kuris isprendia i situacij (kat nuspaudia svertel ir itrksta i ds). Thorndikeas pastebjo, kad kartojantis tokiai situacijai nenauding veiksm (klaid) kiekis yra links mati, o adaptyvus veiksmas atliekamas vis greiiau. proces jis pavadino imokimo kreive, kuri rodyt, kad tam tikru momentu gyvnas pateks toki situacij i karto atliks teising (adaptyv) veiksm. Taigi, gyvnas veikia pagal bandym-klaid, arba teisingiau - bandym, klaid ir atsitiktins skms princip, kuris kartu su imokimo kreive leidia paaikinti naujo adaptyvaus veiksmo atsiradim. Be to Thorndikeas suformulavo ir efekto dsn, kuris teigia, kad kiekvienas veiksmas tam tikroje situacijoje sukeliantis pasitenkinim, asocijuojasi su ja, ir jei situacija pasikartoja, tai padidja tikimyb pasikartoti tam veiksmui. Ir prieingai, jei koks nors veiksmas tam tikroje situacijoje sukelia diskomfort, tai jai pasikartojus, jo pasikartojimo tikimyb sumaja. Taigi, imokimas (imokimo kreiv) atsiranda ne vien dl atsitiktini neskming ir skming bandym, bet ir tam tikr organizmo vidini bsen pasitenkinimo ir diskomforto, kurie leidia susieti veiksm su situacija. OPERANTINIO ELGESIO TEORIJA SKINNER B. F. (1904-1990) Skineris - vienas i radikaliausi biheviorist, atmets bet kokias idjas apie tai, kad mogaus elges manoma paaikinti tam tikromis vidinmis jgomis, tokiomis kaip instinktai, vidins bsenos, motyvai, emocijos ir pan. Jo nuomone, kol mes negalime tiesiogiai imatuoti j, mes negalime remtis tokiomis svokomis. Jei psichologija ir gali bti mokslu, tai tik tokiu atveju kai ji yra visikai objektyvi ir remiasi tik tuo, kas gali bti tiesiogiai stebima ir aprayta - t.y., elgesiu. Todl psichologija ir yra mokslas apie elges - biheviorizmas. Todl pagrindinis psichologijos metodas - objektyviai kontroliuojamas laboratorinis eksperimentas, kada eksperimentatorius gali tiesiogiai iekoti kas gali kontroliuoti elges. Tokiu atveju visas dmesys telkiamas ties ioriniais aplinkos ir elgesio aspektais. OPERANTINIS ELGESYS, PASTIPRINIMAS IR OPERANTINIS SLYGOJIMAS Skinerio pagrindin idja yra ta, kad visas elgesys gali bti kontroliuojamas jo pasekmmis - t.y., tuo, kas seka po elgesio. I esms bet koks gyvnas ar mogus gali bti imokytas bet kokio elgesio, priklausomai nuo to, kiek ir kaip jis bus paremtas pastiprinimais, kurie seks po tokio elgesio. Pats pastiprinimas (reinforcement) yra vykis (stimulas), kuris seka reakcij ir kuris padidina jos pasikartojimo tikimyb. Taigi, pastiprinimas sustiprina elges, po kurio jis seka. Taip pastiprinimas apibriamas pagal jo poveik elgesiui (iaugusi reakcijos tikimyb) o nra, tad, apibriamas teorikai, dl to nra reikalo iekoti biologini pagrindim, kodl stimulas paskatina elges. Tad kas gali kontroliuoti pastiprinimus mogui, gali keisti ir kontroliuoti ir mogaus elges tuo paiu bdu, kaip ir eksperimentatorius, kuris gali kontroliuoti laboratorins iurks elges. Skineris skiria dvi elgesio ris: reaktyv (respondent) ir operantin (operant) elges. Reaktyvus elgesys yra reakcija konkret ir pastam aplinkos stimul. Paprastame lygmenyje toks elgesy egzistuoja refleks pavidalu, pvz.: seili isiskyrimas (reakcija, refleksas) maist (stimulas). Toks elgesys nra imoktas, t.y., jo niekas neslygojo (nemokino) ir jis yra automatikas ir nevalingas. Sudtingesniame lygmenyje reaktyvus elgesys yra imoktas. Toks imokimas, arba slygojimas, apima vieno stimulo pakeitim kitu. Btent toks ir yra I.Pavlovo atrastas slygojimo procesas. Tad reaktyvus elgesys yra reakcija, kuri sukelia konkretus stimulas, po kurio seka paskatinimas. Taiau Skineris man, kad daug svarbesnis imokimo procese nei klasikinis slygojimas yra operantinis slygojimas. Operantinis elgesys. Skineris pripasta, kad mogus i tikrj yra slygotas reaguoti tiesiogiai daugyb stimul aplinkoje, taiau ne visas elgesys gali bti paaikintas iuo bdu. Tiek mogus, tiek gyvnai danai elgiasi taip, kas galt bti vadinama spontaniku elgesiu. Toks elgesys greiiau pats sukelia stimulus, nei tra tik reakcija juos. Tai nra nevalingos reakcijos slyginius stimulus. Toks elgesys gali bti vadinamas operantiniu, nes jo pobd ir danum takos ir keis pastiprinimai, kurie seks j. Reaktyvus elgesys neturi poveikio aplinkai (pvz.: uns seili isiskyrimas negali paveikti nei skambuio, nei pastiprinimo). Tuo tarpu operantinis elgesys veikia (operate) aplink ir, paprastai, keiia j. Pvz.:, naujagimio verksmas sukelia motinos dmes, tokiu bdu pakeisdamas naujagimio aplink. Aplinkoje vykt\ pokyiai yra grtamasis ryys elgesiui. Jei aplinkos pokyiai, sukelti tam tikro elgesio, yra pastiprinantys (t.y., suteikia paskatinim organizmui ar paalina skausming stimuliacij), tada atsiranda tikimyb, kad toks elgesys pasikartos vl. Taigi, jei kdikio verksmas skatinamas tv dmesiu, padidja tikimyb, kad toks vaikelio elgesys kartosis ir vl. Kita vertus, jei aplinkos pokyiai nesuteiks pastiprinimo, tokio elgesio tikimyb sumaja. Svarbu pastebti, kad pastiprinimas priklauso nuo elgesio ries. Ar po tokio elgesio seks pastiprinimas ar ne, priklauso nuo to, kaip elgesys pakeis aplink. Pastiprinimas seka elges ir keiia j. Taigi, elgesys keiia aplink, tuo tarpu aplinka keiia elges. Tai ir yra operantinio slygojimo procesas. Skinerio nuomone, didiuma mogaus ir gyvn elgesio yra imokta iuo bdu. I to sekt, kad i esms aplinka formuoja ms elges. Nuo kdikysts mes galime elgtis labai vairiai, taiau iliks tik tie veiksmai, kurie bus pastiprinti - tokie veiksmai bus vis stipresni, jie sudarys tam tikr rinkin. Ir btent tokia galt bti Skinerio asmenybs

Asmenybs Psichologija

15

samprata, jei jis naudot asmenybs svok - tam tikr elgesi, slygot operantikai, rinkinys, ir niekas daugiau. Bet koks neurotinis ar nenormalus elgesys irgi nra nieko daugiau nei tam tikras elgesys, kuris yra pastiprinamas. PASTIPRINIMO SCHEMOS (schedules of reinforcement). Kitas svarbus Skinerio atradimas yra tai, kad elges gali formuoti ir pastiprinimai, kurie nebtinai turi sekti po kiekvieno tam tikro veiksmo. Kasdieniniame gyvenime gana akivaizdu yra tai, kad elgesys nra pastiprinamas kiekvien kart, kada jis vyksta - pvz.:, kdikis ne kiekvien kart yra pamaitinamas po to, kai jis pradeda verkti. Taiau toks elgesys gali stiprti ir tada, kai jis pastiprinamas tik protarpiais - taigi, tik po tam tikro reakcij kiekio ar laiko po reakcijos. Nagrindamas tokius pastiprinimo bdus Skineris iskyr keturias pastiprinimo schemas: Fiksuoto laiko intervalo pastiprinimo schema yra tokia,kad pastiprinimas pateikiamas kas tam tikr lyg (fiksuot) laiko tarp. Pvz.: pastiprinimas gali bti pateikiamas kas minut (inoma, jei per t minut vyksta laukiama reakcija). Tokiu atveju pastiprinimas nepriklauso nuo to, kiek yra reakcij - daug ar maai. Kasdieninio gyvenimo pavyzdiu gali bti darbo umokestis, kai alga mokama kart (ar du) mnes. Tokiu atveju dirbantysis gauna atlyginim ne u tai,kiek jis pagamina produkt (reakcij kiekis), bet kiek prajo laiko jam dirbant). ios pastiprinimo schemos tyrimai padjo nustatyti, kad kuo trumpesnis intervalas tarp pastiprinim, tuo daniau pasireikia organizmo reakcijos. Tuo tarpu reakcij kiekis maja didjant laiko tarpams tarp pastiprinim. Taip pat pastiprinim danumas takoja ir kaip greitai uges reakcija: elgesys po pastiprinimo nutraukimo nebepasirodys greiiau, jei jis buvo pastoviai pastiprinamas, nei tada, kai jis pastiprinamas reiau. Fiksuoto kiekio pastiprinimo schemoje pastiprinimas teikiamas tik tada, kai organizmas atlieka tam tikr reakcij kiek. Pvz.:, pastiprinimas kas deimta arba kas dvideimta reakcija. Kadangi ia pastiprinimas priklauso nuo reakcij kiekio, tai i pastiprinimo schema skatina didesn reakcij kiek, nei fiksuoto laiko schema. Todl atitinkamai suorganizuotas darbo apmokjimas - pagal produkcijos kiek - gali skatinti dirbantj pagaminti daugiau produkcijos. Atsitiktinio laiko intervalo pastiprinimo schema. Kintanio laiko intervalo pastiprinimo schemoje pastiprinimas gali pasirodyti kas tam tikr period, kuris, taiau, nra tolygus - t.y., vien kart pastiprinimas gali pasirodyti po dviej valand, antr po pusantros valandos, trei - po dviej su puse ir pan. Kasdieniniame gyvenime tokio pastiprinimo pavyzdiu gali bti vejys, kuris pastiprinamas (jei i viso) skirtingais laiko intervalais. Atsitiktinio reakcij kiekio pastiprinimo schema. i schema pagrsta vidutiniu reakcij kiekiu tarp pastiprinim, taiau tas kiekis gali labai kisti. Btent i pastiprinimo schema yra ypa efektyvi palaikant aukt ir stabil reakcij kiek. Ja grindiami azartiniai loimai, kuriuose iloimas (pastiprinimas) ateina po tam tikro sulot aidim (reakcij) skaiiaus, kuris gali kisti. NUOSEKLI APROKSIMACIJA (successive aproximation). Paprastame operantinio slygojimo eksperimente operantinis elgesys, pvz.: sverto paspaudimas, yra palyginti paprasto elgesio ris, kurio tikimyb yra gana aukta. Tuo tarpu gyvnai ir mons rodo gerokai sudtingesn operantin elges, kuris normaliomis slygomis yra maai tiktinas. itoks elgesys, Skinerio nuomone, atsiranda formavimo, arba nuoseklios aproksimacijos (priartjimo) bdu. Tokiu atveju elgesys yra pastiprinamas tada, kai jis nuosekliai (po truput) artja prie sudtingo elgesio. T.y., i pradi pastiprinamas elgesys, kuris tra tik galinio elgesio uuomazga. Vliau pastiprinamas tik toks elgesys, kuris vis labiau artja prie galinio elgesio. taip cirke treniruojami gyvnai, lygiai taip pat vaikai imoksta kalbti. Vaikai i pradi taria daugyb beprasmi gars, kuriuos tvai pastiprina ypsena, juoku, kalbjimu. Vliau tvai pradeda labiau pastiprinti vaiko tam tikrus garsus, kurie primena odius, taip skatindami imokti odius. Toliau tv pastiprinimas apribojamas iki tinkamo odi tarimo ir vartojimo. Taip ir imokstamas sudtingas elgesys (kalba) - pastoviai diferencijuojant pastiprinim nediferencijuotam elgesiui. MOGAUS VYSTYMASIS.Vystymasis yra slygojamas vairi pastiprinimo schem. Taip susiformuoja specifiniai reakcij modeliai, kurie yra takojami konkrei aplinkos pastiprinim. Vaikas skatinamas materialini apdovanojim, toki kaip maistas, ir socialini, toki kaip pagyrimas. Naujas elgesys gyjamas per nuoseklios aproksimacijos proces. Vaikas tampa emocikai nepriklausomas isivysius stabilioms reakcijoms, kurioms reikalingas tik atsitiktinis pastiprinimas. Taiau bet kuris elgesys vliau gali bti pakeistas, parinkus atitinkamus pastiprinimus. NEADAPTYVUS ELGESYS. Pagrindiniai mokymosi principai suteikia visikai adekvai psichopatologijos interpretacij. Simptom aikinimas prieastimis yra bereikalingas. Elgesio patologija nra liga. Tai reakcij modelis imoktas pagal tuos paius elgesio principus, kaip ir visos kitos reakcijos. Tiesiog nra socialiai tinkamo reagavimo stimul. Ligoniams arba nepasiseka imokti reakcijos arba jie imoksta neadaptyvi reakcij. Pirmuoju atveju tai yra elgesio deficitas (pvz.: socialini gdi nebuvimas). Nestiprinant socialini gdi socializacijos metu, suaugusieji turi neadekvat reakcij rinkin, kuriuo atsako socialines situacijas.Neadaptyvi reakcija - tai reakcija, kuri nra priimtina visuomenei arba kitiems mogaus aplinkoje. Taip gali bti dl to, kad pati reakcija yra nepriimtina (prieikas elgesys) arba dl to, kad reakcija vyksta nepriimtinomis aplinkybmis (izofrenija). [izofrenija - aplinkos neskms paskatinti tam tikr elgesio sek rezultatas. izofrenikai telkia dmes neprastiems stimulams, kadangi jie nebuvo skatinami reaguoti socialinius stimulus, kuriuos reaguoja normals mons. Kas stebtojui danai atrodo kaip dmesio trkumas, i tikrj yra dmesys neprastus stimulus]. Panaus yra prietarinis elgesys, kuris atsiranda dl atsitiktinio reakcijos ir paskatinimo sutapimo. Prietarinis (superstitious) elgesys. Gyvenimas nra taip tvarkingai kontroliuojamas, kaip vykiai laboratorijoje, ir kartais pastiprinimai atsiranda atsitiktinai po tam tikro elgesio. Tokiu atveju elgesys, kuris pats savaime nesukl pastiprinimo, gali pasikartoti panaioje situacijoje. Pvz.:, prie egzaminus mogus ilipo kaire koja i lovos. Pasisekus egzaminui atsiranda tikimyb, kad prie sekant egzamin jis vl ilips i lovos kaire koja. Skineris tai vadina prietaringu elgesiu. Tokio elgesio egzistavim jis rod laboratoriniais eksperimentais. jis pastebjo, kad jei balandiui maistas teikiamas kas tam tikr vienod laiko tarp nepriklausomai nuo jo elgesio, balandio rodomas elgesys prie atsitiktin maist gali bti pastiprintas. Vienintelio pastiprinimo utenka, kad balandis rodyt atsitiktinai pastiprint elges daniau. tokiu bdu didja ir tikimyb, kad sekantis pastiprinimas pasirodys esant tokiam elgesiui. Esant trumpiems intervalams tarp pastiprinim toks elgesys greitai sustiprs, nors jis ir neturs takos pastiprinimui. Be to, toks elgesys gali ilikti ilgam, nes utenka atsitiktinai sutampani pastiprinim, kad jis isilaikyt. ELGESIO MODIFIKACIJA. Skineris tiki, kad bet koks elgesys, taip pat ir neadaptyvus, gali bti lengvai paalintas pakeiiant pastiprinimus teikiamus u elges. T galima daryti dvejais bdais - pirma, galima panaikinti nepageidaujam elges paalinus pastiprinimus, kurie t elges sukelia. Antra - galima pastiprinti t elges, kuris yra pageidaujamas ir yra prieingas

Asmenybs Psichologija

16

nepageidaujamam. Bet kuriuo atveju reikia stebjimo pagalba atrasti, kas stiprina tiek pageidaujam, tiek nepageidaujam elges, ir galima inaudoti iuos pastiprinimus elgesio modifikacijai. Tokie metodai yra gantinai plaiai paplit JAV psicholog tarpe. Dera pastebti, kad Skineris man, kad keisti reikia pastiprinimus ar paskatinimus, taiau negalima naudoti bausmi elgesio modifikacijai, nes jos danai tesukelia mogaus pasiprieinim, o j poveikis elgesio pokyiams paprastai bna trumpalaikis. HUMANISTINS PSICHOLOGIJOS ASMENYBS TEORIJA ROGERS Carl (1902-1987) Rogerso teorijoje pagrindins asmenybs struktrins dalys yra organizmas, patyrim (fenomen) laukas ir savs suvokimas (self). Organizmas ir bazin tendencija aktualizuotis. Organizmas - tai visas mogus, kaip visuma. Jo viena pagrindini savybi yra jo bazin tendencija aktualizuotis - palaikyti ir iplsti save. Tai reikia, kad organizmas veikia kaip vieninga visuma siekdamas vieno vienintelio pagrindinio tikslo - aktualizacijos - kuri gali paaikinti bet kok organizmo elges. Be to daroma prielaida, kad i tendencija aktualizuotis yra prigimtinis organizmo polinkis augti ir brsti, kuris yra slygotas genetikai. Organizmas brsdamas tampa vis labiau diferencijuotas, labiau isiplts, vis labiau autonomikas ir vis labiau socializuotas. Augimas apima visus vystymosi aspektus - tiek fizini organ diferenciacij ir brand, tiek psichologinio funkcionavimo isivystym. I esms is bazinis motyvas apima visus kitus fiziologinius ir psichologinius motyvus, kurie tarnauja tam paiam tikslui - visas mogaus gyvenimas yra nukreiptas tai, kad mogus darytsi vis pilnesniu ir tobulesniu organizmu, arba, tiksliau tariant, ivystyt visas savo galimybes (potencialus) uprogramuotus jo prigimtyje taip, kaip i gils isivysto uolas. Taiau saviaktualizacijos procesas, nors nulemtas prigimties, retai bna lengvas ir sklandus. Jis nra automatikas ir danai reikalauja pastang. mogui danai tenka dl jos kovoti ir patirti skausm, bet mogus gali tai veikti, nes motyvas augti yra itin stiprus: vaikas imoksta vaikioti, nors jam vis pasitaiko skaudiai kristi. Tokia bazin tendencija aktualizuotis Rogerso manymu yra bdinga visiems gyviems organizmams. Taigi, ji i esms yra biologin. mogaus vystymosi metu ji i fiziologins tampa ir psichologin, apimdama mokymsi ir patyrim. Rogersas man organizmas gali pasirinkti, koks patyrimas gali geriausiai pasitarnauti aktualizacijos tendencijai. Tie patyrimai, kurie skatina augim ir brand, yra suvokiami kaip geri ir pageidautini, j aktyviai siekiama, taigi, jie gyja teigiam vert organizmui. Tuo tarpu t patyrim, kurie stabdo aktualizacij, organizmas stengiasi vengti, taigi, jie gyja neigiam vert organizmui. Taigi, organizmas vertina patyrimus pagal tai kiek jie prisideda prie jo augimo ir pltimosi ir tai turi takos organizmo pasirenkamam elgesiui. Be to, Rogersas mano, kad btent emocijos padeda atpainti organizmui, kas yra naudinga jam ir kas alinga. Taigi, emocijos yra adaptyvaus pobdio organizmo reakcija savo patyrim - arba tam tikra vert, kuri organizmas suteikia patyrimui. Pavyzdiui, tokios emocijos kaip pyktis galina mog veikti j frustruojani klit, baim - ivengti grsms, tuo tarpu atsipalaidavimas labai sveika virkinimui. Tuo paiu emocijos ir jausmai skatina elgtis organizm taip, kaip jam tuo momentu yra sveikiausia. Be to emocij intensyvumas priklauso nuo to, kiek tam tikras elgesys yra reikmingas organizmo palaikymui ir pltimuisi. Paios emocijos, kaip organizmo verts tiek kyla kaip reakcijos , tiek paios priklauso organizmo patyrimo laukui. Patyrim (fenomen) laukas. Tai patyrimo prieinamo organizmui visuma. Patyrimo laukas susideda i viso to, kas patiriama organizmo viduje tam tikru momentu - vairs fiziologiniai procesai, sensorinis suvokimas ir motorin veikla. I esms tie patyrimai ir sudaro mogaus pasaul, kuriame jis egzistuoja. Organizmas veikia btent iame suvokime lauke - jis reaguoja objektyvi realyb taip, kaip j suvokia arba patiria, ir btent is patyrimo laukas tra jam vienintel tikra realyb. Taigi, mogus nereaguoja iorin stimuliacij ar vidinius pokyius kaipo tokius, bet reaguoja juos taip, kaip jis juos patiria. Ir btent todl jo elgesys yra apsprstas ne iorini ar vidini slyg tiesiogiai, kiek jo j suvokimo. Todl norint prognozuoti mogaus elges, nepakanka vien tik inoti situacij ir aplinkybes, bet reikia inoti ir kaip mogus jas suvokia.. Tai gali paaikinti, kodl mons elgiasi skirtingai vienodose situacijose bei skirtingose situacijose elgiasi vienodai. inoma, mogus pastoviai tikrina, ar jo patyrimas i ties atitinka pasaul tok, koks jis yra i tikrj. Btent tai skatina j elgtis realistikai. Ar suvokimas i ties atitinka objektyvi realyb, mogus patikrina lygindamas tarpusavyje spdius (duomenis) gaunamus i vairi sensorini altini. inoma, tam tikra informacijos dalis gali likti nepatikrinta arba patikrinta nepakankamai ir tai gali takoti mog elgtis nerealistikai arba net alingai jam paiam. Patyrimo laukas gali bti smoningu arba nesmoningu priklausomai nuo to ar patyrimai, kurie sudaro lauk, yra aikiai mogaus suvokiami ir simbolizuojami (t.y., verbalizuojami - ireikiami odiais) ar ne. Btent i verbalizacij (odini vardijim) ir susideda smon. Rogersas mano, kad patyrimo laukas potencialiai gali bti sismonintas visas. Todl i esms konkretaus mogaus patyrimo lauk tegali painti tik pats mogus. Joks paalinis mogus, ar psichologas, pretenduojantis objektyviais metodais inagrinti mogaus patyrim, negali jo painti tiek gerai, kiek pats mogus. Taiau danai mes nesismoniname viso savo patyrimo pilnai. Didel dalis patyrimo yra tiesiog ignoruojama, nes ji nra aktuali mums iuo momentu, taiau potencialiai mes j galime sismoninti, kai mums to prireikia, pvz.: mes danai nesismoniname kaip jauiasi ms kojos, nors atkreipiame jas dmes, kai jos nuvargsta. Taiau yra ir toks patyrimas, kuris nesismoninamas arba suvokiamas ikreiptu bdu dl to, kad jis neatitinka ms A suvokimo (self-concept). ,A (self) ir A suvokimas. Dalis patyrim lauko palaipsniui isidiferencijuoja toki dal, kuri mogus vadina A. Praktikai tai ir yra mogaus savo buvimo sismoninimas arba savs suvokimas - patyrimas, kuris iskiria pat mog jo patyrim lauke i kit objekt. is savs suvokimas yra gantinai fluidikas - t.y, lankstus ir kintantis, taip pat kaip ir pats patyrimo laukas, nors tai yra gana nuosekli organizuota struktra, kuri nusako koks mogus atrodo sau paiam. Jis atsiranda i sveikos su aplinka, ypa i t sveik, kurios turi vertinimo atspalv. Vaikas patirdamas pasaul, pamau pradeda iskirti save kaip objekt i aplinkos. Kai jis iskiria save, jis pradeda suprasti, kad kai kurie dalykai priklauso jam, o kai kurie - jo aplinkai. Aplinka tada patiriama santykyje su manimi - tad jo aplinkos patyrimas gauna vertinimo pobd - man tai patinka arba man tai nepatinka. Taigi, patyrimui udedama tam tikra vert. Tam tikrais atvejais i vert udedama patyrimui yra tiesiogiai paties organizmo, tam tikrais atvejais vert yra introjektuota (prisiimta) i kit moni, taiau pastaruoju atveju ji suvokiama ikreiptu bdu - t.y., taip lyg mogus vertint pats savo patyrim, o ne pagal kit udt tam patyrimui vert. Taip atsitinka dl vaikystje patiriamo slyginio vertinimo, kuris atsiranda dl vaiko patiriamo teigiamo vertinimo poreikio.

Asmenybs Psichologija

17

Teigiamo vertinimo poreikis ir slyginis vertinimas. Atsiradus savs suvokimui vaikystje atsiranda ir teigiamo vertinimo (positive regard) poreikis. Rogersui nra tiek svarbu, ar tas poreikis yra gimtas, ar imoktas, taiau vaikystje visi mons patiria j. Teigiamas vertinimas apima kit moni primim, meil ir pritarim vaikui. Be tokio vertinimo vaikas jauiasi gantinai nesaugiai. Vaikui yra itin svarbu jaustis mylimam, ir jis visada elgiasi atsivelgdamas kit rpest juo. Taiau io teigiamo vertinimo poreikio patenkinimas ne visada sutampa su bazinio motyvo aktualizuotis patenkinimu. Tvai danai nepritaria tam, ko nori vaikas, kaip jis jauiasi ir pan. Jie smerkia jo impulsus ir tam tikr elges, danai tuo paiu smerkdami ir pat vaik. Todl gana greitai vaikas supranta, kad tv meil priklauso nuo to, kaip jis elgiasi ir koks jis yra. Tokiu atveju vaikas patiria tv slygin vertinim. Tai reikia, kad tvai vertina vaik ne tok, koks jis yra pats savaime (kas bt beslyginis vertinimas), o tik tada kai jis atitinka j ikeltas slygas (pvz.:, kai jis nedksta ir yra geras vaikas). Tokiu atveju vaikas pradeda jaustis vertingu tik tada, kai jis atitinka ias slygas. Tada ir atsiranda konfliktas tarp to, kas yra vertingo jo organizmui ir to, k jis turi padaryti, kad bt vertinamas tv. Tokiu atveju vaikas paprastai renkasi tai, kas yra vertinga jo tvams. Paprastai tada jis ne tik elgiasi taip, kaip nori jo tvai, bet ir pradeda save pat vertinti pagal j kriterijus, t.y, introjektuoja (prisiima) j vertinimus, pagal kuriuos bando konstruoti atitinkam A vaizd. Mat vaikas suvokia tv nepritarim jo elgesiui kaip jo paties nevertinim ir tada jauiasi nesaugiai. Tai skatina vaik ne tik elgtis atitinkamai pagal tv reikalavimus, taiau ir pradti vengti toki patyrim, kurie gresia tv meils netekimu (pvz.: pykio, kuris danai yra tv smerkiamas). I tv vertinim vaikas pradeda formuoti tok savo vaizd arba save, kok j nort matyti tvai. To pasekoje pamau teigiamo vertinimo poreikis perauga teigiamo savs vertinimo (positive self-regard) poreik. Tai poreikis vertinti save teigiamai, taiau kriterijus savs vertinimui yra perimamas i aplinkini moni, daniausiai tv. Tokiu atveju pradioje buv iorinmis vertinimo slygomis vairs tv reikalavimai tampa mogaus introjektuotomis verts slygomis (conditions of worth).Tada vaikas nesijauia vertingas jei jis nepatenkina i verts slyg ir todl stengiasi elgtis pagal jas - vengti tam tikro elgesio ir jausm, nesvarbu kiek naudingi ar malons jie jam bt. Taigi, mogus daugiau nebra visikai laisvas pasirinkti - jis nebeireikia savs pilnai, nes turi pasverti vis savo elges pagal iuos kriterijus. Atitinkamai formuojasi ir jo A, kuris pradeda nebeatitikti organizmo patyrimo, nes jis netenkina tv ikelt slyg. Tokiu atveju vaiko (vliau ir suaugusio mogaus) A patiria grsm i su juo nesuderinam patyrim puss. Tada grsmingas patyrimas yra istumiamas i smons arba patiriamas ikreiptu bdu. Sveika tarp organizmo, patyrimo lauko ir A. Nekoherentikumas. Introjektuotos vaikystje verts gali takoti mogaus savs suvokim ir jam suaugus, tuo paiu takodamos ir jo patyrim bei elges. Pavyzdiui, mogus, kuris laiko save visikai nepiktu (vaikystje jam neleido pykti ant savo maojo broliuko), subjektyviai visikai nepatiria pykio, nors i tikrj pas j kyla pykio jausmas, kuris patiriamas kaip pastovs fiziniai negalavimai. Praktikai tai yra mogaus susvetimjimas su savimi, kada patyrimas vertinamas ne pagal tai, kiek jis prisideda prie organizmo aktualizacijos, bet pagal tai kiek jis patenkina A verts (introjektuotos) slyg, ir tuo pagrindu patyrimas yra sismoninamas arba atmetamas. I to sekt, kad tam tikra patirties dalis yra sismoninama (t.y., simbolizuojama arba verbalizuojama), dalis yra tiesiog ignoruojama (dl to, kad mums tuo momentu tai nebtinai yra aktualu, bet mes galime tai sismoninti bet kuriuo momentu) ir dalis patirties yra ikreipiama arba nuneigiama dl to, kad ji yra nesuderinama su A struktra (t.y., su savo vaizdu). Tad suvokimas i tikrj yra selektyvus - smoningai suvokiamas tik tas patyrimas, kuris atitinka A struktr tuo momentu. Neigti patyrim reikia falsifikuoti tikrov sakant, kad kakas neegzistuoja arba suvokti tai ikreiptu bdu. Taigi, mogaus savs vaizdas gali ir neatitikti tikrovs, taiau tas atitikimas ignoruojamas tam, kad bt ilaikytas pastovus savo vaizdas. Pavyzdiui, mogus, kuris jauiasi ess visikai nevertingas, istums i savo smons visk, kas prietarauja tokiam jo savo suvokimui arba perinterpretuos prietaravimus taip, kad jie atitikt jo bevertikumo jausm - jei jis yra paauktinamas pareigose u ger darb, jis gali sakyti virininkui buvo gaila mans. Be to jis net gali prastai atlikti naujas pareigas tam, kad rodyt visiems ir sau, koks i tikrj jis yra nevertas. Taigi, organizmas turi tendencij elgtis taip, kad jo elgesys atitikt A samprat. Taiau kai kada elgesys yra takojamas organizmo patyrimo, kuris nra sismonintas ir kuris neatitinka mogaus savs suvokimo. Tokiais atvejais elgesys yra nuasmeninamas - pvz.: visai nepiktu laikantis save mogus staiga apaukia kit mog. Paprastai tada sakoma Tai buvau ne a, A neinau, kas man tada ujo, A to nenorjau ir pan. Taigi, elgesys yra derinamas tiek pagal A struktr, tiek pagal organizmo patyrim. Jei A struktra yra lanksti ir atitinka organizmo patyrim (taigi, ir mogaus realyb) - t.y., visi sensoriniai ir visceraliniai organizmo patyrimai gali bti sismoninami, ir tai neprietarauja A struktrai - tokiu atveju mogus yra psichologikai sveikas, t,y., niekas netrukdo jo bazinei tendencijai aktualizuotis ir brsti. Psichologinio sutrikimo atveju mes smoningai negalime suvokti daugelio organizmui reikming sensorini ir visceralini patyrim. Tokiu atveju patiriama tampa ir grsm, kuri pasireikia vairiais simptomais. Nes bet koks patyrimas, kuris neatitinka A struktros yra suvokiamas kaip grsm, ir kuo daugiau yra toki patyrim, tuo rigidikesnis (nelankstesnis) darosi mogaus A tam, kad ilaikyt save. Tai reikia, kad mogaus A bando gintis nuo grsming patyrim bandydamas juos istumti i smons. Dl to mogaus savs vaizdas darosi vis maiau atitinkantis organizmo tikrov, dl ko reikia vis daugiau gynyb, kad ilaikyti ikreipt A vaizd. Tuo bdu mogus, arba jo smoningas A praranda kontakt - susvetimja - su savo organizmo patyrimu ir dl to atsiranda tampa, kuri patiriama nerimu. To pasekoje mogus darosi vis labiau ir labiau neprisitaiks ir vis labiau stabdo savo aktualizacij. Tokia mogaus bsen Rogersas vadina nekoherentikumu (incongruence) - t.y., nesuderinamumu tarp to k mogus patiria (organizmo patyrimo laukas) ir to, k jis sismonina (A suvokimas). Jis gali pasireikti tuo, kad mogus patiria tamp, yra pasimets, neino ko nori, yra draskomas vidini prietaravim (nors greiiau ne pats abejojimas, kiek nesugebjimas j pamatyti ir isprsti yra nesveika) arba rimtesniais atvejais jis pasireikia vairiais simptomais. Kratutinio nekoherentikumo pavyzdys yra psichoz - mogus kliedi ir jo patiriami kliedesiai ir visikai atitrk nuo realybs, atotrkis tarp objektyvios realybs ir to, k mogus patiria, yra toks didelis, kad mogus nebegali funkcionuoti. Beslyginis teigimas vertinimas (unconditional positive regard).Pilnai funkcionuojantis mogus. Rogersas mano, kad konflikt tarp organizmui naudingo patyrimo ir introjektuojam veri galima paalinti beslyginiu teigiamu mogaus vertinimu arba primimu. Tai yra, tvai gali stengtis priimti vaik toks, koks jis yra, nors nebtinai pritarti kai kuriems jo elgesio fragmentams. Tokiu atveju tv meil nepriklauso nuo to, kaip vaikas elgiasi ir jam nekeliamos jokios slygos, kad jis bt mylimas, o vaikui suteikiama teis bti visikai laisvam ir pilnam savo jausmuose, nors ir draudiami kai kurie jo veiksmai. Tada vaikas nesijauia nesaugiai, nes jam negresia atstmimo baim ir jis gali vystyti savo A be jokios grsms, t.y., neneigdamas ir neikreipdamas savo patyrimo. Taiau visikas beslyginis vertinimas sutinkamas gana retai. Todl Rogersas band atkurti toki beslyginio primimo atmosfer savo terapijos metu. Jo nuomone, patyrimas, kuris neatitinka A struktros, gali bti suvoktas tada, kai nra visikai jokios grsms. T.y., tada, kada kitas mogus (paprastai Rogersas terapijos metu) priima visikai visk, k sako kitas mogus. Toks iltas primimas skatina mog ityrinto savo nesismonintus jausmus, kurie paprastai gresia jo saugumui. Tada mogus sugeba

Asmenybs Psichologija

18

asimiliuoti (priimti) iuos jausmus A struktr, tuo paiu j pertvarkydamas atitinkamai pagal iuos jausmus. Paprastai mogus turi padaryti gana didelius savs suvokimo pertvarkymus, kad priartt prie organizmo realybs. Taip jis gyja supratimo, kas jis i tikrj yra ir ko jis veng. Taiau tada jis tampa psichologikai sveiku mogumi (nors tam nebtinai turi bti einama terapij) - jis yra laisvas pilnai patirti ir ireikti bet kur savo jausm, nes jie nebegresia jo A suvokimui, jis gali pilnai suvokti save ir savo aplink, jo patyrimas nra ikraipomas joki verts slyg. Todl jis yra laisvas inaudoti vis savo patyrim ir ivystyti visus savo aspektus ir realizuoti visas savo galimybes. Kitais odiais tariant jis yra laisvas saviaktualizuotis - tapti pilnai funkcionuojaniu mogumi. Pilnai funkcionuojantis mogus - tai galutinis psichologinio vystymosi tikslas. Jo pirmoji ir pagrindin savyb bt ta, kad jis pilnai sismonina vis savo patyrim - jokia jo dalis nra nuneigiama arba ikreipiama, nra jokio gynybikumo, nes nra jokios grsms mogaus A. mogus yra atviras viskam - tiek teigiamiems jausmams, kaip drsa ir velnumas, tiek neigiamiems, kaip baim ir skausmas. Toks mogus yra sveikas tuo, kad jis patiria ne tik plat emocij spektr, taiau ir igyvena jas giliai ir stipriai. Kita jo savyb yra tai, kad jis sugeba pilnai igyventi kiekvien savo gyvenimo moment. Kiekviena akimirka jam yra nauja ir gaivi (ar potencialiai gali tokia bti). Todl jokia jo gyvenimo akimirka nra numatoma ar nuspjama. Jis greiiau gyvena gyvenim, nei stebi j. Todl nra jokio rigidikumo, sustabarjimo, slyg, kurios varyt jo patyrim, kuris yra fluidikas, nuolatos besikeiiantis, unikalus tik iam momentui. Treioji tokio mogaus savyb yra pasitikjimas savo organizmu. Tai reikia jausti savo reakcijas, o ne vadovautis vien tik kit nuomonmis ar socialinmis taisyklmis, ar net tik intelekto sprendimais. Elgtis reikia pagal tai, kaip kad jauti teisingai, nes organizmas veikia daug patikimiau nei intelektas. inoma tai nereikia, kad toks mogus visikai ignoruoja savo ar kit moni prot. Greiiau tai reikia, kad proto duomenys ir patyrimas yra suderinami su A struktra. Jie negresia mogaus A ir yra aikiai suvokiami. Taiau galutinis sprendimas kaip elgtis konkreioje situacijoje priklauso nuo vis patyrimo duomen, nors mogus dl visiko suderinamumo tarp savs ir patyrimo gali ir nesismoninti paties sprendimo proceso ir jis tada atrodys intuityvus - taigi, atrodys labiau pagrstas jausmu nei protu. Ketvirtoji sveiko mogaus savyb - tai laisvs jausmas. Jis jauiasi visikai laisvas pasirinkti tai, ko jam norisi, jis nejauia apribojim. Dl to jis jauiasi savo gyvenimo eimininku, kadangi ino, kad ateitis priklauso nuo j pai veiksm ir nra slygota aplinkybi, praeities ar kit moni. Svarbu yra tai, kad jie nesijauia es priversti elgtis vienu vieninteliu bdu. Be to toks mogus, inoma, bus ir krybikas, nes yra spontanikas. Rogersas mano, kad tokie bdvardiai, kaip laimingas,patenkintas neapibdina save aktualizuojanio mogaus, nors jis gali kartais jausti tokius jausmus. Daug labiau jam tikt nusakyti domus,jaudinantis,iaukiantis,prasmingas. Be to svarbu pabrti tai, kad Rogerso nuomone mogus negali bti aktualizavsis, o tik besiaktualizuojantis, nes aktualizavsis reikt kakoki galin bsen ar statin (nejudri) asmenyb. Tuo tarpu tra galimas tik vystymasis - toks mogus visada yra procese, pastoviai augantis, siekiantis ipildyti visas savo galimybes. HUMANISTINS PSICHOLOGIJOS ASMENYBS TEORIJA MASLOW Abraham (1908-1970) POREIKI HIERARCHIJA Maslow teorijos poiriu, kiekvieno mogaus elges takoja tam tikras skaiius gimt poreiki. Elgesys, kuriuo tenkinami ie poreikiai, nra gimtas, o imoktas, todl pas vairius mones jis yra skirtingas. Viena svarbiausi i poreiki ypatyb yra tai, kad jie sudaro vadinamj poreiki hierarchij. Ji yra tokia, kad vieni poreikiai turi bti patenkinami pirmiau negu kiti poreikiai. Nes kol nebus (bent i dalies)n patenkinti vieni poreikiai, kiti poreikiai net nepasirodys. Pvz.:, mogus, kuris yra alkanas ar nuogstauja dl savo saugumo, nejaus poreikio meilei. Svarbu yra tai, kad moni neveikia visi poreikiai vienu metu - tam tikru metu dominuoja tik vienas poreikis, o kuris - priklauso nuo to, kiek patenkinti ar nepatenkinti kiti poreikiai. i poreiki seka yra tokia: 5.Saviaktualizacijos poreikis. 4.Poreikis pagarbai. 3.Poreikis priklausyti ir meils poreikis. 2.Saugumo poreikis 1.Fiziologiniai poreikiai. Kuo emiau stovi poreikis hierarchijoje, tuo didesn jo jga ir pirmenyb. Auktesnieji poreikiai yra aikiai silpnesni. Auktesnieji poreikiai atsiranda vliau evoliucijos vystymosi eigoje - visiems gyviams reikia maisto ir vandens, taiau tik mogui reikia aktualizuoti save. Todl kuo auktesnis poreikis hierarchijoje, tuo labiau iskirtinesnis mogui jis yra. Be to auktesnieji poreikiai atsiranda vliau ir mogaus vystymosi eigoje. Fiziologiniai ir saugumo poreikia atsiranda kdikystje, priklausymo, meils ir pagarbos poreikia gali atsirasti paauglystje, tuo tarpu poreikis aktualizuoti save paprastai nepasirodo iki mogus nesulaukia vidutinio amiaus. Auktesnij poreiki patenkinimas nra toks btinas, kad mogus be jo negalt gyvuoti, todl jie gali bti nepatenkinti ir ilgam - tai nesukels tokios atrios krizins reakcijos, kaip emesnij poreiki nepatenkinimas. Todl emesnieji poreikiai dar vadinami deficito (trkumo) poreikiais, nes j nepatenkinimas patiriamas kaip trkumas. Taiau nors auktesnieji poreikia nra tokie gyvybikai btini, jie taip pat prisideda prie gyvybikumo augimo. J patenkinimas utikrina geresn sveikat, ilgesn gyvenim ir apskritai padidina biologin efektyvum. Taip pat j patenkinimas yra naudingas ir psichologikai, kadangi jie sukelia gilesn laims jausm, dvasin pusiausvyr ir mogaus gyvenimo vidin pilnatv. Dl to auktesnieji poreikia dar vadinami augimo arba bties poreikiais. Taiau auktesnij poreiki patenkinimas yra gerokai sudtingesnis ir reikalauja daugiau iankstini slyg nei emesnij poreiki patenkinimas. Pvz.: saviaktualizacijos siekimas gali bti patenkintas tik patenkinus visus kitus poreikius ir jo patenkinimas reikalauja gerokai sudtingesnio elgesio nei maisto paieka. Be to auktesnij poreiki patenkinimas reikalauja geresni iorini slyg - socialini, ekonomini ir politini - nei emesnij poreiki patenkinimas. Taiau svarbu ir tai, kad poreikis neturi bti absoliuiai ir visikai patenkintas, kad atsirast auktesnis u j poreikis. Greiiau gali bti dalinis jo patenkinimas, kuris vienok maja kylant hierarchijos vir. Pvz.:, mogus gali bti patenkins 85% fiziologini poreiki, 70% - saugumo, 50% - meils ir priklausymo, 40% - pagarbos poreik ir 10% - saviaktualizacijos poreikio. Fiziologiniai poreikiai. Tokie poreikiai - maisto, vandens, miego ir sekso - yra patys galingiausi i vis poreiki. Jie gali visikai blokuoti bet kur kit poreik. Bet koks kitas poreikis, pvz.: meilei ar pagarbai, pasirodo esantys trivials, kai fiziologiniai poreikia nra patenkinti. Badaujantis galvoja ir svajoja tik apie maist. Bet jei ie poreikia yra patenkinami, mogus daugiau j

Asmenybs Psichologija

19

nebesismonina ir jie daugiau nebetakoja elgesio. Paprastai industrinse Vakar kultrose tokie fiziologiniai poreikiai nevaidina didesns motyvacins reikms. Saugumo poreikis. is poreikis daniausiai pats svarbiausias bna vaikams ir neurotikams. Sveiki ir normals suaug mons paprastai yra gerai patenkin poreik. Jo patenkinimui btinas saugumas, globa, stabilumas, struktra ir tvarka bei baims ir nerimo nebuvimas. Vaikai aikiai ireikia poreik, nes jie betarpikai reaguoja grsm ir aikiau tai parodo, nei suaugusieji, kurie yra imok uslopinti savo baim. Be to saugumo poreik rodo ir tai, kad vaikai mgsta rutin - pastam, tvarking ir nuspjam pasaul. Visika laisv ir leidimas visk daryti - visikas struktros ir tvarkos nebuvimas - vaikams sukelia nerim ir nesaugum, nes tai grsm vaiko saugumo poreikiams. inoma, laisv vaikams turi bti suteikiama, bet tik tiek, kiek jie gali su ja susidoroti - jiems reikia vadovavimo ten, kur jie dar nesugeba patys reguliuoti savo elgesio. Neurotikams taip pat reikia struktruotos ir tvarkingos aplinkos, kadangi saugumo poreikis pas juos vis dar dominuoja. Neurotikai ypa vengia nauj, netikt ir neprast atsitikim, j pasaulis taip pat turi bti visikai prognozuojamas. Taip pat daugeliui normali suaugusi moni, nors jie ir yra patenkin poreik, reikia iek tiek saugumo. Daugelis ms mgsta tvarking pasaul, o ne visikai neinom, chaotik, piln neinios ateit, todl mes kaupiame santaupas ir nerizikuojame keisti darbo. Taiau is poreikis nra toks stiprus, kaip neurotiko atveju. Priklausymo ir meils poreikis. ie poreikiai gali pasireikti labai vairiais bdais - per iltus santykius su vienu draugu ar mylimuoju, ar per viet ir pozicij tam tikroje grupje ir/ar apskritai visuomenje. Taiau poreik priklausyti sunku patenkinti vis mobiljanioje visuomenje. Maai moni lieka gyventi vienoje vietoje ir turi t pat draug rat per vis savo gyvenim ar net per kelerius metus. Mes keiiame darbus, mokyklas pernelyg danai, kad leistume gilias aknis ir ivystytume saug priklausymo jausm, todl turime tenkinti poreik kitais bdais. Btent todl atsiranda vieniumo ir susvetimjimo jausmas. Meils poreikis, kur sudaro tiek poreikis bti mylimam, tiek poreikis mylti, gali bti patenkintas iltame ir intymiame santykyje su kitu mogumi. Maslow netapatina meils su seksu - grynai fiziologiniu poreikiu, taiau pripasta, kad seksas yra vienas bd ireikti meils poreikiui. Neskm patenkinti meils poreikio yra viena esmini neprisitaikymo ms kultroje prieasi. Pagarbos poreikiai. Pagarbos sau reikia tiek i kit, tiek i savs. Pagarba i kit - tai statusas, pripainimas, socialin skm , lov ir pan. Savigarba - tai savo verts jausmas. Savigarbos poreikio patenkinimas leidia mogui jausti pasitikjim savo jgomis. Dl to mogus gali tapti daug produktyvesniu ir kompetentingesniu visose gyvenimo srityse, patenkins poreik. Jei savigarbos trksta, mogus jauiasi bejgis ir jam trksta pasitikjimo savimi susidoroti su problemomis. Savigarba turi bti realistika, grsta realistikais savo sugebjim ir kompetentingumo vertinimais bei usitarnauta kit moni pagarba. Saviaktualizacija. Tai vis mogaus sugebjim ir potencial realizacija. mogus turi tapti ir bti tuo, kuo jis gali bti. Net jei visi kiti poreikiai bus patenkinti, mogus neinaudojs savo potencial vis viena bus nepasitenkins ir neramus. Saviaktualizacija gali vykti labai vairiai - bet kokios profesijos mons, ne tik menininkai, turi galimyb realizuoti savo gabumus. Net valgio virimas ar tvyst gali bti labiau krybika nei antrar teplion. Taiau saviaktualizacijai btinos tam tikros iankstins slygos. Vis pirma, neturi bti joki apribojim, kuriuos sukuria kultra arba pats mogus sau. Be to mogus neturi bti blakomas rpesi dl maisto, jaustis saugus, bti mylimas ir mylti ir pan. Galiausiai mogus turi gerai painoti save - turti realistik savs supratim apie savo stiprias ir silpnas vietas, savo gdius ir sugebjimus. Iimtys i poreiki hierarchijos. Nors pagrindin poreiki hierarchija tinka daugeliui moni, taiau nebtinai kiekvienam. Istorijoje inoma nemaai pavyzdi, kada mons dl ideal aukodavo visk ir net savo gyvybes. Tokie mons aikiai paneigia savo fiziologinius ir saugumo poreikius. Taip galima kalbti ir apie religines figras, kurios atsisakydavo emik grybi , idant ireikt visas savo galimybes nepaisant emesnij poreiki nepatenkinimo, ir menininkus, aukojusius savo sveikat dl savo darbo. Be to, bendra iimtis hierarchijoje yra tai, kad kai kuriems monms didesns svarbos turi savigarba, o ne meil. Tokie mons gali patenkinti meils poreik tik tada, kai jie jauiasi pasitikintys savimi ir vertingi. SVEIKA ASMENYB IR SAVIAKTUALIZACIJOS POREIKIS Saviaktualizacijos poreikio tyrinjimai Maslow teorijoje yra didiai susij su jo sveik moni tyrimais. Tokiais Maslow laiko tuos mones, kurie neturi rimt psichologini sutrikim ir problem ir kurie yra inaudoj visas savo jgas kokiam nors tikslui pasiekti (aktualizav savo potencijas). Btent toki moni tyrinjimais, Maslow nuomone, turi remtis psichologija, nordama isiaikinti visas mogaus savybes ir privalumus. Tyrindamas tokius sveikus individus, Maslow ikl hipotez, kad jie nra motyvuojami prastine prasme. J motyvacija arba metamotyvacija - tai greiiau bsena, kada motyvacija nevaidina jokio vaidmens i viso. Tokie mons ne siekia kako, o tiesiog yra. Toki motyvacij Maslow prieino su save neaktualizavusi moni motyvacija, kuri jis vadino D-motyvacija, t.y., D deficiency - deficito, trkumo motyvacija, kuri pasireikia tuo, kad mogus motyvuojamas tam tikros tampos ir diskomforto, kurie kyla atsiradus organizme kako (pvz.:, maisto) trkumui. Tuo tarpu save aktualizuojani moni motyvacij - B - being - bties motyvacij - sudaro ne siekimas paalinti trkum ar sumainti tamp, o siekimas padidinti tamp per naujus patyrimus ir praturtinti gyvenim. Nra joki specifini elgesio tiksl, kurie bt motyvuojanti jga. Tokie mons ne tiek siekia kokio nors galutinio tikslo, kuris juos patenkint, kiek jau tiesiog yra - spontaniki, natrals, ireikiantys vis savo mogikum. Tad jie prastine prasme nra motyvuoti. Greiiau toks pats buvimas ir yra tikslas arba metaporeikis. Taiau jei mogus patenkins visus kitus savo poreikius tokios bsenos nepasiekia, jis taip pat gali jausti nepasitenkinim, taiau jam bus neaiki jo prieastis. Jis gali jaustis vienias, bejgis, lidnas, gyvens beprasm gyvenim, taiau negals nurodyti tikslo, kuris galt pakeisti jo bsen. Todl saviaktualizacijai btinas geras savo galimybi painimas ir j ivystymas. Tyrindamas save aktualizavusius mones Maslow iskyr tam tikras j savybes: 1. Labai efektyvus realybs suvokimas. Jie sugeba suvokti pasaul ir kitus mones aikiai ir objektyviai. J suvokimas nra ikraipomas toki subjektyvi faktori kaip j poreikiai ir baims. Jie mato realyb toki, kokia ji i tikrj yra, o ne toki, kokios jiems nortsi. 2. Savs, kit moni ir pasaulio apskritai primimas. Jie gali priimti savo prigimt - savo silpnas puse lygiai taip pat, kaip ir stiprybes - be bandymo ikreipti savo vaizd ir be pernelyg dideli gdos ar kalts jausm. Lygiai taip pat jie priima ir kit moni bei viso pasaulio blogybes apskritai. 3. Spontanikumas, paprastumas ir natralumas. J elgesys atviras, tiesus ir natralus, nepagrstas socialiniu fasadu. Paprastai jie neslepia savo jausm ir emocij ar apsimeta tuo, kuo jie nra, nors jie ir gali taip padaryti, kad

Asmenybs Psichologija

20

neskaudint kito mogaus. Tokie mons i tikrj yra savimi, nors nebtinai apie tai agresyviai skelbs lauydami socialines normas. 4. Susitelkimas ties problema, o ne ties savimi. Jie jauia tur misij savo gyvenime - darb, kuriam ir paskiria daugiausiai savo jg. Dl to jie sunkiai dirba, bet patiria i to didiul malonum. Taip jie sugeba patenkinti savo metaporeikius. Jie dirba ne dl pinig, lovs ar valdios, o tam kad ivystyt ir panaudot savo sugebjimus, kas skatina juos augti ir ireikti save. 5. Poreikis privatumui ir nepriklausomybei. Savo poreikiuose jie yra labiau nepriklausomi nei kiti mons, todl jie yra labiau nepriklausomi nuo kit. Dl to gali net atrodyti alti ir nedraugiki, bet jie tiesiog yra labiau autonomiki nei dauguma moni ir neturi sikabinti kit, reikalaudami ilumos ir paramos. 6. Vertinimo ir suvokimo vieumas. Jie turi sugebjim suvokti ir patirti pasaul su vis nauju vieumu ir nuostaba. Jie diaugsis saullydiu, gle ar simfonija taip lyg pirm kart tai patirt. Net kasdienini ir trivials dalykai yra vertinami vis naujai. 7. Mistiniai arba kulminaciniai potyriai (peak experience). Jie patiria stiprios ekstazs, nuostabos, pasigerjimo ir nuvitimo momentus. Tada jie jauiasi dauggalintys, ypa pasitikintys ir rytingi. Potyris yra stiprus, orgazmikas ir gali vykti usiimant i esms bet kokia veikla. Bet koks patyrimas tikros nuostabos, tobulumo ar judjimo link tobul vertybi gali sukelti kulminacin potyr. Savs neaktualizav mons taip pat gali apturti kulminacini potyri, taiau ne tiek daug, kaip save aktualizav mons. Be to patiriantys kulminacinius potyrius nebtinai yra mistikai, menininkai ar religij link mons - jie gali bti ir biznieriai , politikai ir pan. 8. Socialinis interesas. Jie sugeba jausti gili simpatij ir pagarb monms. Nors jie danai gali bti suerzinti ar depresuoti dl atskir moni elgesio, taiau jie visada supranta kitus mones ir trokta padti monijai. 9. Tarpasmeniniai santykiai. Nors j artim draug ratas nra labai didelis (nes maa panai juo moni) j draugyst yra daug stipresn ir gilesn nei pas vidutin mog. Jie draugauja su tais, kurie yra sveikesni ir labiau subrend nei daugelis, dl to, kad itokie mons panaesni juos. Be to jie danai pritraukia gausyb pasekj. Tokie santykiai paprastai yra vienpusiki, kadangi pasekjai gauna daugiau i j, nei patys sugeba duoti. 10. Krybikumas. Jie yra nepaprastai krybingi mons, nors nebtinai visada tai susij su menine veikla. Jie nra menininkai, taiau rodo savo iradingum ir originalum praktikai visose savo gyvenimo srityse. Nes jie yra lanksts, spontaniki ir nebijo daryti klaid, panas vaikus, kurie dar nra imokyti bijoti dl klaid atrodyti kvailai. 11. Demokratinis charakteris. Jie labai tolerantiki ir priima kiekvien mog, nepaisydami joki rasini, religini ar socialini prietar. Jie noriai klausosi kiekvieno mogaus ir mokosi i t, i kuri gali pasimokyti. Jie nedemonstruoja savo pranaumo prie maiau isilavinusius mones, bet yra pajgs su visais bendrauti lygiavertikai. 12. Pasiprieinimas kultrini norm primetimui (resistance to enculturation). ie mons yra autonomiki ir nepriklausomi. Todl jie laisvai gali pasiprieinti socialiniam ir kultriniam spaudimui galvoti ir elgtis tam tikru bdu. Jie atvirai ar tyia nemaitaus prie normas apskritai, taiau j sprendimai yra nulemiami j pai prigimties, o ne kultros poveikio. Taigi, ie mons yra visikai sveiki mons. Taiau nors saviaktualizacijos poreikis ir yra gimtas, taiau tik apie vien procent (o gal ir maiau) vis moni sugeba patenkinti poreik. Taip yra dl to, kad is poreikis yra gantinai silpnas ir greitai uslopinamas kit poreiki. Be to, labai daug io poreikio patenkinimui turi takos ir kultrin aplinka, kuri danai draudia ir riboja kai kurias mogaus vystymosi galimybes. Tad ne kiekvienas btinai save aktualizuos, nors tai padaryti potencialiai gali kiekvienas. SOCIALINIO MOKYMOSI (social learning) TEORIJA BANDURA Albert (1925 - ) MOKYMASIS STEBINT (observational learning) Viena labiausiai iskirtini socialinio mokymosi teorij idj yra ta, kad mokymasis gali vykti ne tik tiesioginio pastiprinimo pagalba, bet ir per stebjim (observation). Bandura neneigia, kad tiesioginis pastiprinimas gali slygoti elges, taiau jis mano, kad tai nra vienintelis bdas naujam elgesiui imokti. Be to jis teigia, kad pastiprinimas yra pakankamai neefektyvus kelias elgesio pokyiams - jam reikia gana daug laiko ir jis yra potencialiai pavojingas. Pvz.:, monms bt visai ne naud, jei j imokim eiti per gatv degant aliai viesai slygot tiesioginis pastiprinimas - partrenk juos maina jus per raudon vies, ar ne. Taigi, egzistuoja gantinai daug toki situacij, kuriose mogus negali ibandyti daugybs elgesio bd, kol ras t, kuris sukelia pastiprinim. Tad operantinis slygojimas, kuriame bandym-klaid metodas naudojamas tol, kol randama tinkama reakcija, nra efektyvus bdas kai kuriems gdiams formuoti, pvz.:, tokiems kaip plaukimas ar mokymasis vairuoti, nes mogus nuskst ar usimut, kol rast tinkam elgesio bd. Todl Bandura teigia, kad daugelyje situacij mogus imoksta naujo elgesio stebdamas pavyzd arba model. Toks imokimas vadinamas modeliavimu. Kai kurios reakcijos gali bti imoktos tik iuo bdu. Pvz.:, tai kalba - vaikas turi girdti odius, kad galt juos pakartoti. Tad modeliavimas - tai modelio elgesio stebjimas ir to elgesio kartojimas. Tuo bdu manoma imokti reakcij, kuri anksiau nemokta atlikti, bei galima stiprinti ar silpninti reakcijas, kurias mogus jau mokjo. Tai patvirtina ir Banduros klasikinis eksperimentas, kuriame mai vaikai stebjo, kaip suaugs mogus dauo ll. Po to palikti vieni jie elgsi dvigubai agresyviau su ta lle, nei tie vaikai, kurie nebuvo mat tokio pavyzdio. Be to modeliavimo procesas gali vykti ir tada, kai pavyzdys nerodomas tiesiogiai, o vietoje jo teikiamos odins instrukcijos, tiksliai paaikinanios, kaip elgtis - verbalinis modeliavimas. Taiau verbalins instrukcijos paprastai papildomos ir modeliniu elgesiu. Tokia iliustracija itin palengvina imokim. Taip pat jau egzistuojanios elgesio formos, kurios paprastai nerodomos, t.y., - yra uslopintos (inhibited), gali bti daug lengviau atliekamos, jei atsiranda tam tinkamas modelis. Tok fenomen Bandura vadina ilaisvinimu (disinhibition), dl modelio takos slopinimo susilpnjimui. Kasdieninis pavyzdys bt mogus, kuris daug lengviau paeis statym tada, kai mato, kad ir kiti j

Asmenybs Psichologija

21

paeidia. Eksperimentais rodyta, kad modelis gali padti mogui nebeslopinti agresyvaus ir seksualinio elgesio. Btent vairi tyrim pagrindu Bandura teigia, kad daug mogaus elgesio - tiek normalaus, tiek nenormalaus - yra imokstamas imitacijos pagalba. Nuo vaikysts vystosi toks elgesys, kok model pasilo visuomen, kuri prasideda nuo tv modelio. mogus, kuris nukrypsta nuo kultros norm - nusikaltliai, neurotikai , narkomanai, psichopatai - imoksta tokio elgesio , kaip ir bet kuris kitas mogus. Skirtumas tik toks , kad jie seka kitokias modeliais, paprastai nepriimtinais visuomenei.. Lygiai taip pat vaikas imoksta ir neracionali savo tv baimi - pvz.:, matydamas savo motin ar tv krpiojant nuo griausmo ar pradedant nervutis nepastam akivaizdoje, jis prads imituoti j elges, ir vliau taip elgsis ir suaugs, neinodamas i kur tai atsirado. MODELIAVIM TAKOJANTYS KINTAMIEJI Kaip vyks pats modeliavimo procesas, nulemia trys faktori grups: modelio charakteristikos, stebtojo charakteristikos ir modeliuojamo elgesio sukeliami paskatinimai. Modelio charakteristikos. Jos gantinai daug veikia imitacij. Kasdieniniame gyvenime mus labiau takoja mus panas mons, nei tie, kurie ymiai skiriasi nuo ms. Daug stipriau imituojamas ir gyvas modelis nei multiplikacinis veikjas (nors pastarasis irgi sugeba indukuoti rodom elges). Kita modelio savyb, kuri takoja imitacijos stiprum, yra modelio amius ir lytis, santykyje su stebtoju. Mes link modeliuoti savo elges labiau pagal tos paios lyties moni, nei skirtingos. Tuo tarpu suaugusio mogaus pavyzdys daug stipriau sukelia imitacij 4-meiui nei 16-meiui. Taiau pagrinde, daniausiai mons yra takojami savo amiaus modeli. Kitos svarbios modelio savybs yra statusas ir prestias. Viename tyrime nustatyta, kad pstieji link sekti per raudon vies paskui gerai apsirengus mog, nei paskui varganai apsirengus (nors tai bt tas pats mogus). TV reklama i esms remiasi tuo paiu principu, naudodamasi aukt status ir presti turini moni pavyzdiais. Taipogi modelio atliekamas elgesys taip pat gali takoti imitacijos laipsn. Labai sudtingas elgesys imituojamas maiau nei paprastas elgesys. Agresyvios reakcijos paprastai yra imituojamos stipriau, bent jau pas vaikus. Stebtojo charakteristikos. Jos taip pat lemia modeliavimo efektyvum. Kai kurie mons, ypa tie, kurie turi em savigarb ir silpn pasitikjim savimi, yra daug labiau imituoti elgesio model. Taip pat labiau imituoti elgesio model yra link ir tie mons, kurie buvo praeityje pastiprinami u kieno nors elgesio imitacij. Su elgesiu susij paskatinimai. is faktorius yra pats stipriausias savo taka modeliavimo situacijai. Pvz.:, aukto statuso mogus gali sukelti mogaus imitacij, bet jei nra tokio elgesio pastiprinimo, toks elgesys gantinai greitai inyksta ir mogus po to yra links daug maiau sekti iuo modeliu. MODELIAVIMO PROCESO SUDEDAMOSIOS DALYS Ianalizavs pat mokymosi stebint proces, Bandura atrado keturis tarpusavyje susijusius procesus, arba mechanizmus, i kuri ir susideda is procesas:dmesio procesas, siminimo procesas, atgaminimo procesas ir paskatinimo arba motyvacinis procesas. Dmesio (attentional) procesas. Dmesio procesas takoja mokymsi stebint tuo, kad modeliavimas negali vykti, jei mogus nekreipia dmesio model. mogui nepakanka vien tik matyti model ir jo veiksmus, jis turi atidiai stebti model, kad gaut pakankamai informacijos tam, kad imituot model. mogaus dmes veikia kai kurie faktoriai, kurie ir nulemia, kad mogus yra labiau dmesingas kai kuriems monms (ir kai kuriose situacijose) nei kitiems. Kaip jau minta, vieni toki faktori yra modelio amius, statusas, lytis ir modelio panaumas su stebtoju. Taip pat atidiau stebimi tie modeliai, kurie atrodo kompetentingesni ar yra ekspertai kurioje nors srityje. Bendrai tariant, bet kurios modelio savybs, kurios daro j patraukl, sukels didesn susidomjim modeliu, taigi, padidins ir imitacijos tikimyb. Dmesys modeliui taip pat priklauso ir nuo percepcini bei kognityvini stebiniojo sugebjim, bei modeliuojamo elgesio verts. Kuo stipriau ivystyti kognityviniai sugebjimai, kuo daugiau ini iki tol turi mogus, tuo atidiau jis stebs modeliuojam elges ir tuo geriau j suvoks. Be to, mogus atidiau stebs model tada, kai modeliuojamas elgesys yra jam reikmingas. Taip pat atidiau mogus stebi t elges, kuris sukelia paskatinim arba bausm. Stebima bausm taip pat efektyviai veikia modeliavim, kaip ir stebimas paskatinimas. siminimo (retention) procesas. Jei mogus neimituoja modelio elgesio i karto, mogus turi siminti stebim elges. Jei tai nevyksta, mogus nesugeba to elgesio imituoti vliau. Tam, kad mogus simint elges, btinas elgesio ukodavimas simboli pagalba. Toki simbolini reprezentacij pripainimas iskiria Bandur i radikalij biheviorist tarpo. Jis teigia esant dvi reprezentacines sistemas - vaizdin ir verbalin - kuri pagalba modelio elgesys yra atsimenamas. Stebdamas elges mogus suformuoja lengvai atsimenamus vaizdus to, k jis mato. i vaizd (images) susiformavim nulemia slygojimo procesas, todl bet koks tos situacijos priminimas lengvai sukelia vaizdus, kurie atkuria, kas vyko toje situacijoje. Todl mes galime lengvai atkurti modelio elges, nors jau ir nematome paties modelio. Kita reprezentacin sistema - verbalin - yra panai vaizdin, tik ji apima verbalin ukodavim to, k mes matome. Stebjimo metu mogus gali odiais pats sau aprayti, k daro modelis. ie odiniai apraymai (ukodavimai) vliau gali bti pakartojami ir taip jie gali nurodyti, kaip turi bti atliekamas tam tikras elgesys. ios dvi sistemos ir padeda siminti stebtus vykius ir juos atgaminti vlesniam atlikimui. Atgaminimo (production) procesas. Mint simbolini reprezentacij pervedimas tiesiogin elges ir yra atgaminimo , arba motorins reprodukcijos procesas. Nors mogus gali rpestingai suformuoti ir siminti simbolines modelio elgesio reprezentacijas ir tyliai jas sau kartoti be galo daug kart, jis vis tiek gali nesugebti atlikti to elgesio teisingai. Taip yra ypa tais atvejais, kai bandoma atlikti ypa sudting gdi reikalaujant elges. Tik stebjimo nepakanka, kad galtum lengvai atgaminti bet kok elges. Tam reikalinga pastovi praktika atliekant motorinius judesius (bei grtamojo ryio pobdio informacija apie j teisingum) tam, kad gustum lengvai atlikti t elges, nors pats stebjimas ir siminimas ir gali padti tai padaryti lengviau. Paskatinimo arba motyvaciniai (incentive and motivational) procesai. Net jei elgesiui atgaminti yra pakankamai gdi, mogus gali jo ir neatlikti, jei tas elgesys nra skatinamas arba nra motyvacijos jam atlikti. Tinkamas paskatinimas ne tik sukelia elgesio atkartojim, bet takoja ir dmesio bei siminimo procesus. Danai motyvacija siminti ir atlikti tam tikr elges gali bti takojama bausms arba paskatinimo anticipacijos (numatymo) - mogus mato , ar modelio elgesys sukelia teigiam paskatinim, ar padeda ivengti bausms, ir tai gali stipriai motyvuoti sidmti, siminti ir vliau (panaioje situacijoje) atlikti elges. Pastiprinimas ia patiriamas netiesioginiu bdu (vicariously - pavaduojaniai) stebjimo metu, kada mogus numato (anticipuoja), kad jo toks elgesys irgi sukels tokias pat pasekmes.

Asmenybs Psichologija

22

Bandura taip pat teigia, kad nors pastiprinimas i tikrj gali palengvinti imokim, taiau jis nra btinas tam, kad imokimas vykt. Yra daugyb kit faktori, neei pastiprinimas, kurie skatina mog atkreipti dmes tam tikrus dalykus, pvz.:, garss garsai, ryki viesa, neprasta stimuliacija ir pan. A (self) SAMPRATA Banduros teorijoje A nra koks nors vidinis psichinis organas, kuris takoja elges. A - tai greiiau kognityvins struktros, kurios apjungia suvokimo , vertinimo ir reguliacijos mechanizmus. Todl A yra ne visuma, bet kognityvini proces ir struktr darinys. Banduros teorijoje ypa svarbi vieta skiriama dviem A aspektams - savs pastiprinimui (self-reinforcement) ir savs efektyvumo suvokimui (self-efficacy). Savs pastiprinimas. Jis yra tiek pat svarbus, kiek pastiprinimas patiriamas kitu bdu, ypa paaugusiems vaikams ir suaugusiems. mons danai nusistato sau elgesio ir pasiekim standartus vairiose veiklose ir tada patys save apdovanoja arba baudia u tai, ar pasiekia juos, ar ne, t.y., ar jie atitinka lkesius patiems sau. Toks paskatinimas sau gali bti tiesiog pasididiavimo arba pasitenkinimo jausmas, tuo tarpu bausm sau gali bti gda, kalt ir depresija dl to, kad nesielgi taip, kaip pats to nori. Daugelis ms elgesio yra reguliuojama itokio vis besitsianio savs pastiprinimo proceso, kuris galina mog atlikti net t darb, u kur nra iorini pastiprinim. Kad vykt savs pastiprinimas, reikalingi tam tikri vidiniai atlikimo standartai, subjektyvus kriterijus, su kuriuo nuolat lyginamas ir taip vertinamas elgesys. Danai tokiu kriterijumi gali bti mogaus elgesys praeityje - mogus stengiasi atlikti koki nors veikl tiek pat gerai ar net geriau, nei tai dar anksiau. Nes kada pasiekiamas tam tikras lygis, jis gali daugiau mogaus ir nebemotyvuoti, todl vl turi bti pakeltas standartas. Taiau neskm pasiekti sau nustatyt standart gali paskatinti ir paeminti reikalavimus sau iki realistikesnio lygmens. Pradiniai vidiniai standartai paprastai imokstami i modelio, ypa tv ar kit reikming moni vaiko gyvenime, elgesio. Prims modelio standart, mogus pradeda vertinti savo elges pagal t standart, kur vliau gali modifikuoti. Savo efektyvumo vertinimas (self-efficacy). Savo efektyvumo vertinimas - tai mogaus savigarbos ar savo verts jausmas, kuris slygojamas to, kiek mogus jauiasi ess efektyvus tvarkydamasis su gyvenimu. Atitikimas savo paties ikeltiems standartams padidina savs efektyvumo jausm, tuo tarpu neskm pasiekti iuos standartus jausm maina. mons, kurie kelia sau nerealiai auktus veiklos standartus, kurie modeliuoja savo lkesius pagal ypa efektyvius modelius, ir kurie stengiasi atitikti iems standartams nepaisant nuolatins neskms, gali save ypa grietai bausti. Toks elgesys lengvai sukelia depresij, savs nuvertinim. mons, kuri savo efektyvumo suvokimas yra emas, lengvai linksta alkoholizm, rezignacij ar fantazijas, kuriose jie lengvai pasiekia lyg, virijant j sugebjimus. Jie jauiasi bejgiai, nesugebantys takoti savo gyvenimo ir vyki, kurie veikia juos. Todl jie tiki, kad bet kokios pastangos yra bergdios ir nevaisingos. Kada jie susiduria su klitimis ir problemomis, jie greitai nustoja jas sprsti, jei pradiniai bandymai veikti jas yra neefektyvs. mons su auktu savo efektyvumo vertinimu tiki, kad jie gali efektyviai susitvarkyti su savo gyvenimo problemomis. Kadangi jie tikisi skms, jie daug ilgiau bando veikti klitis nei mons su emo savo efektyvumo vertinimu. Jie labiau pasitiki savo sugebjimais ir maiau pasiduoda abejonms savimi. Be to, sunkias uduotis jie laiko ikiu, o ne grsme, ir siekia toki iki, kad galt veikti juos. Savo efektyvumo vertinimas gali takoti beveik visus gyvenimo aspektus. Savo efektyvumo suvokimui turi takos ir lytiniai skirtumai. Vyrai savo efektyvum vertina vienodai auktai tiek tradicikai vyrikose, tiek moterikose profesijose, tuo tarpu moterys savo efektyvum vertina emiau tradicikai vyrikose profesijose, nepaisant to, kad tiek vyr, tiek moter sugebjimai yra vienodi. Savo efektyvumo vertinimo lygis yra takojamas keturi informacijos altini: atlikimo lygio (performance attainment), netiesioginio patyrimo (vicarious experiences), odinio tikinjimo (verbal persuasion) bei kit socialins takos tip, ir fiziologinio sujaudinimo (arousal). Stipriausi tak savo efektyvumo vertinimui turi veiklos lygis. Praeityje buvusios skms sprendiant vairius udavinius, apsprendia ms savo efektyvumo vertinim. Jei anksiau veikla buvo skminga, tai rodo ms sugebjimus ir tuo paiu stiprina savo efektyvumo suvokim. Tuo tarpu neskms, ypa besikartojanios, ms savs efektyvumo jausm maina. Netiesioginis (vicarious) patyrimas, t.y., matymas kaip skmingai kiti mons atlieka tam tikr veikl, taip pat gali stiprinti savo efektyvumo jausm, ypa tada, kai mogus mano, kad stebimas modelis yra toki pat sugebjim kaip ir jis pats. Tuo paiu kito mogaus neskms stebjimas savo efektyvumo jausm susilpnina. Be to, modeliai apskritai gali stiprinti savs efektyvumo jausm rodydami efektyvias strategijas sunkio situacijos veikimui. odinis tikinjimas - t.y., pasakymas monms, kad jie turi pakankamai sugebjim, kad jie pasiekt tai, ko nori pasiekti - taip pat gal I padidinti savo efektyvumo jausm. Tai viena plaiausiai naudojam tv, mokytoj, draug ir terapeut technika. Taiau kad verbalinis tikinjimas bt efektyvus, jis turi bti realistikas. Fiziologinis sujaudinimas taip pat gali bti pagrindu savo efektyvumo vertinimui. Mes danai inaudojame toki informacij, kaip, pvz.:, ms baims lygis ar altakraujikumas stresinse situacijose, sprsdami apie savo sugebjimus susitvarkyti su problema. mons daniau geriau vertina savo pajgum tada, kai nra susijaudin ir sitemp. Veikloje, kuri reikalauja jgos ir itverms, mons savo efektyvum vertina pagal nuovargio ir skausmo lyg. MODELIAVIMO IR SAVO EFEKTYVUMO SUVOKIMO VYSTYMASIS Modeliavimo procesas vystosi kintant amiui ir subrendimo lygiui. Kdikystje modeliavimas tra tik imitacija, kuri atliekama ikart. Kdikiai dar neturi kognityvini sugebjim, toki kaip vaizdini ar verbalini reprezentacij sistemos, kurios yra reikalingos udelstai modelio imitacijai. Be to, kdikiui reikia bent kelet kart rodyti modelio elges, kol jis pabandys pakartoti j. Be to, modeliuojamas elgesys turi atitikti kdikio sensomotorin isivystymo lyg, kas taip pat riboja modeliavim. 2 met amiaus vaikai jau yra pasiruo imituoti elges vliau nei stebi j. Vystymosi eigoje be atsiradusi sensomotorini ir kognityvini sugebjim, kinta ir elgesio pastiprinim pobdis. Kdikiai ir vaikai yra pastiprinami tiesioginiais fiziniai stimulais, tokiais kaip maistas, bausm. Kuo labiau jie auga, tuo fizinis pastiprinimas tampa labiau asocijuotas su reikming moni, paprastai tv, pritarimu, o nemalonus patyrimas arba bausm - su nepritarimu. Dl toki ssaj socialins pritarimo ir nepritarimo reakcijos gyja pastiprinimo savybi ir paios gyja motyvacin gali. Aukiausiame vaikysts isivystymo lygyje mes internalizuojame ms tv ideal elges ir tada pastiprinimus, kaip ir bausmes u elges reguliuoja mogaus A. Taip vaikai imoksta kelti sau tokius elgesio standartus, kokius jiems kelia tvai. Be to jie imoksta tai, kad modeliai gali padti jiems ivystyti efektyvias strategijas susitvarkyti

Asmenybs Psichologija

23

su fizine ir socialine aplinka, kas gali padidinti j savo efektyvumo vertinim. Pats savo efektyvumo suvokimas pirmiausia atsiranda tada, kai vaikas pradeda valdyti savo fizin ir socialin aplink. Per tokius bandymus paveikti savo aplink jie suino apie savo fizinius ir socialinius sugebjimus. I pradi tai lieia daugiausia tvus, kurie atsako vaiko bandymus savo vertinimais ir paskatinimais. Vliau vaik pradeda takoti ir bendraami vertinimas. Kaip aukto efektyvumo modeliai vaikams yra tie j bendraamiai, kurie yra labiausiai prityr ir gud vairiuose aidimuose. Be to bendraamiai suteikia standarto lygmen veiklos lygiui ir savo efektyvumo vertinimui. Vliau stipr poveik turi mokykla, kuri padidina savo efektyvumo jausm ivystydama kognityvinius sugebjimus ir problem sprendimo gdius, kurie yra esminiai efektyviam gyvenimo problem sprendimui.

Asmenybs Psichologija

24