UDK 808.83(075.

8) Bu403

prof. habil. dr. Pteris Vanagas (Pteris Vanags) mag. philol. Antra Kliavinska (Antra Kavinska)

Recenzavo

ISBN 978-9986-884-24-8
2

Alvydas Butkus, 2008 Daiva ulgait (titulinis), 2008 Leidykla Aesti, 2008

TURINYS

VA D A S RAYBA FONETIKA GALNI VOKALIZMAS MORFOLOGIJA Daiktavardis I linksniuot II linksniuot III linksniuot IV linksniuot V linksniuot VI linksniuot Sustabarj kilmininkai Daiktavardi daryba Deminutyvai Kiti priesag vediniai Priedli vediniai Galni vediniai Driniai

................................................................... ................................................................... ................................................................... ................................................................... ................................................................... ......................................................... ............................................... ............................................... ............................................... ............................................... ............................................... ............................................... ............................................... ............................................... ............................................... ............................................... ............................................... ............................................... ............................................... ......................................................... ............................................... ............................................... ............................................... ............................................... ............................................... ......................................................... ............................................... ............................................... ......................................................... ......................................................... ............................................... ............................................... ............................................... ...............................................

5 12 14 23 25 25 26 29 32 33 35 36 38 41 41 43 53 54 55 60 61 63 65 65 71 73 74 77 80 86 88 90 91 95

Bdvardis vardiuotiniai bdvardiai Bdvardi laipsniavimas Bdvardi daryba Priesag ir priedli vediniai Driniai Skaitvardis Kiekiniai skaitvardiai Kelintiniai skaitvardiai vardis Ve i k s m a o d i s I asmenuot II asmenuot III asmenuot Sangriniai veiksmaodiai

Liepiamoji nuosaka Reikiamybs nuosaka Dalyvis Kaitomieji dalyviai Veikiamieji dalyviai Neveikiamieji dalyviai Nekaitomieji dalyviai -dams, -dama -ot -am / -m Prieveiksmis Prielinksnis

............................................... ............................................... .......................................................... .......................................................... ............................................... ............................................... .......................................................... ............................................... ............................................... ...............................................

99 100 101 101 101 105 106 106 108 110 111 114 116 128 135 142 143

........................................................................................ ......................................................................................... ....................................................................

SENOJI LATVI RAYBA

L ATGALIETIKOJI RAYBA .................................................................... VEIKSMAODI ODYNLIS ............................................................... L I T E R AT R A ......................................................................................... ......................................................................

INTERNETO SVETAINS

VADAS
Latvi kalba balt kalb grupei priklausanti indoeuropiei eimos kalba. I trij didij balt kalb lietuvi, latvi ir prs pati moderniausia, t.y. labiausiai nuo prokalbs nutolusi yra latvi kalba. Taip atsitiko dl didels ir kelis tkstantmeius trukusios fin kalb takos iaurini balt (kuri, iemgali, sli ir latgali; r. pav.) kalboms, kuri areale nuo XIV a. pradjo formuotis latvi kalba. Spjama, kad ji formavosi latgali (let) kalbos pagrindu, iems iplitus po Piet Livonij, kai vokieiai ia galutinai numalino balt pasiprieinim, trukus beveik vis XIII a. Latgaliai tame regione buvo didiausia balt gentis; anksti vokiei nukariauti jie laiksi lojaliai (kaip ir sliai), todl maiausiai nukentjo.

Ryg Mintauj Trvet Koknes

Drb

iv

iek

st

izkraukl Slpilis Muotn

Skudas

Jesika
Dau guv

Sidbr
M

kuriai iemgaliai

sliai latgaliai

lyviai estai

Balt ir fin gentys Latvijos teritorijoje XIII a.

Fonetika Pagrindiniai latvi bendrins kalbos fonetikos skirtumai nuo lietuvi bendrins kalbos yra ie: Naujovs 1. Fiksuotas kirtis odio pradioje. 2 . Dvigarsiai an, en, in, un iversti atitinkamai uo (rate o), ie, , , pvz., 5

P de dz

VedenasGuja
nt Ve

Lbano e.

roka (tarti ruoka) ranka, liekt lenkti, pt pinti, skt siurbti (plg. lie. sunkti). odio gale ie dvibalsiai ir balsiai yra sutrumpj (r. 5). 3 . Senieji minktieji k, g iversti c, dz: celt kelti, dzert gerti, prece prek, palodze palang. 4 . Senieji , iversti s, z: siens ienas, ziema iema. 5 . Trumposios galns inyko (iskyrus -us), o ilgosios sutrumpjo: vrs vyras, nakts naktis, dod duoda, roku rank, egle egl, egli egl, brli brol, lietu liet, vri vyrai, saku sakau, dari darai. Bendros su lietuvi kalba naujovs 1 . Dvibalsis ie (i ei): diena, liepa. 2 . Dvibalsis uo (i ): oga (tarti uoga), dot (tarti duot). 3 . Inyk tj, dj junginiai prie upakalin vokalizm (a, u); vietoje j lietuviai turi , d, o latviai , : kenia cie, audiu auu, vokieiai vciei, mediai mei mikai. 4 . Kiti priebalsiai, inykus j, lietuvi kalboje liko minkti, latvi kalboje kai kurie pakito, plg. siti t, bsiu bu, vio va (vardininkas vzis), lokio la (vardininkas lcis), dagio dada (vardininkas dadzis). Latvi kalboje liko tik , jotinis minktumas, plg. cea kelio, roi ruoniai. 5 . Naujovmis laikytinas ir an, en, in, un suvienbalsjimas lietuvi kalboje prie nesprogstamj priebals (sis, uolas) ir galnse (nam, kat) bei j atitikmen sutrumpjimas latvi kalbos nevardiuotinse galnse, plg. baltu zosi balt s, zau ozolu ali uol. 6 . Sutrumpintos senosios aktins (tvirtaprads) galns, pvz., lie. ir la. vardininkas diena, dgs. galininkas dienas, lie. vietininkas mike (latviai vietininko galni ilgum vliau suvienodino; r. Morfologija Naujovs 2) Archaizmai 1 . Latvi kalboje senovikesns priegaids. Jos yra prieingos lietuvikosioms: bendraakniuose odiuose (pvz., kulas kals, lakas luks) vietoj ms tvirtaprads latvi kalboje yra tstin arba lautin, vietoj tvirtagals krintanioji. 2 . Ilaikytas (nesusiaurintas) baltikasis : brlis brolis, da oda, zint inoti. 3 . Daugeliu atvej nesusiaurintas baltikasis : tvs tvas, bda bda, vtra audra (plg. lie. vtra). 4 . Neilginami kiriuoti trumpieji a, e: vasara, pasaka, egle, zeme (visi balsiai trumpi!). 5 . Prie prieakin vokalizm (e, i) neminktinami priebalsiai. Pavyzdiui, latvikai tariant odius alksnis, Valdis, balti, kliegt, visi priebalsiai tariami kietai. Jotinis ar skolini priebalsi minktumas ymimas atskirais ramenimis, plg. bra brolio, dzei geniai, imene eima (plg. lie. gimin), iee6

lis plyta (plg. vok. Ziegel). Minktj , tarimas primena rus kalbos minktuosius t, d, todl, pvz., rusikus odius , latviai transliteruoja puovka, e. 6 . odio gale po lpini priebalsi prie upakalin vokalizm (a, u) ilaikytas j: kurmja kurmio, grvja griovio, gulbju gulbi, upju upi. Morfologija Naujovs 1 . Fonetikai sutapus kai kuri kamien vienaskaitos galininko ir nagininko galnms (pvz., vru vyr, ar vru su vyru), jos pagal analogij buvo suvienodintos ir ten, kur nesutapo (plg. brli brol, ar brli su broliu). Tas pat padaryta ir daugiskaitos naudininkui su nagininku (plg. sienm sienom(s), ar sienm su sienom(is) ir naktm naktims, ar naktm naktimis). Tad mintj linksni poros latvi kalboje visada turi vienodas galnes. 2 . Pagal analogij pailgintos vietinink galns, t.y. pagal form den vandenyje, dien dienoje, zem emje, nakt naktyje pavyzd atsirado formos lauk lauke, liet lietuje. 3 . Inyko ne tik iu kamieno (kaip lietuvi kalboje), bet ir u kamieno daugiskaita, tad vis vyrikosios gimins daiktavardi daugiskaitos galns dabar yra a/ia kamieno, plg. vri vyrai, bri broliai ir lieti liets. 4 . Inyko bdvardiai su galnmis -us, -is. Dabar visi bdvardiai kaitomi pagal vien model; j galns visikai sutampa su I ir IV linksniuots daiktavardi galnmis (priklausomai nuo gimins), pvz., salds medus saldus medus, skaista sieviete grai moteris. 5 . Inyko negiminins bdvardi formos, atitinkanios lietuvi grau, gera, linksma; j reikme vartojama arba vyrikoji gimin, pvz., man ir skaidrs man aiku, arba prieveiksmiai, pvz., bija grti buvo sunku. 6 . vardin naudininko galn sibrov ir daiktavardio kamienus (lietuvi kalboje ji nukeliavo tik iki bdvardio), plg. tam baltam brzam tam baltam berui, tiem maziem brniem tiems maiems vaikams. 7 . Inyko veiksmaodi esamojo laiko i kamienas (perjo ia kamien), plg. s sdi, guam gulim. Taip pat inyko veiksmaodi btojo laiko kamienas (perjo kamien), plg. nesa ne, vedm vedme. 8 . Tariamosios nuosakos forma yra bendra visiems asmenims, plg. es btu biau, tu btu btum, vi (vii) btu bt, ms btu btume, js btu btumte. Toks modelis bdingas ir est kalbai. 9 . Atsirado nauja, reikiamybs nuosaka, pvz., man (ir) jsaka a turiu pasakyti, viam bija jbrauc jam reikjo vaiuoti. 10. Dalyvis su formantu -ot, pvz., ejot (lietuvi kalbos padalyvio analogas), nekaitomas laikais, t.y. lietuvik form jus, eisiant atitikmen latvi kalboje nra. 7

Archaizmai 1 . Ilaikyti senovikesni skaitvardiai sei (su pradios s), septii, devii (su trumpuoju i), vardis es a (su e). 2 . Nra veiksmaodio btojo daninio laiko form (j nebuvo ir prokalbje). 3 . Senovikesni (ilgesni) kai kuri veiksmaodi btojo laiko kamienai, plg. sacju sakiau, darji darei, rakstja ra. 4 . Veiksmaodis esmu esu turi ilaiks atematins formos m. 5 . Veiksmaodio sangrin bendratis turi nesutrumpint formant -ties: justies justis, jaustis, mazgties mazgotis. Sintaks Apibdinant lietuvi ir latvi kalb sintakss skirtumus, paprastai cituojamas jau chrestomatinis kalbininko J. Endzelyno (1873-1961) teiginys: latviai imtmeius turjo klausyti, k sako vokieiai, tiesa, latvikais odiais, bet vokiei dvasia, todl latvi sintaks daugiau primena Europos vakarus, lietuvi sintaks rytus. Be to, latvi sintaksei takos padar ir fin kalbos. 1 . Priklausomyb latviai reikia veikjo naudininku ir veiksmaodio bt formomis, pvz.: tvam bija trs dli tvas turjo tris snus; man nav naudas a neturiu pinig. itaip priklausomyb reikia ir estai, plg.: mul on vend man yra brolis. 2 . Bdingas prieveiksmik odeli vartojimas. ie odeliai lydi veiksmaodius, labiau sukonkretindami veiksm, pvz.: aiziet projm nueiti (alin), uzkpt aug ulipti (auktyn), nokrist zem nukristi (emn), nkt iek eiti (vidun), aiztaist ciet udaryti (kietai) ir pan. Lietuviams ia paprastai utenka priedlio. I ms tarmi tokias konstrukcijas vartoja iaurs emaiiai ir iaurs panevikiai, t. y. kuri ir iemgali asimiliantai. Kaip ir veikjo naudininkas, analitins konstrukcijos laikomos sintaksiniu finizmu. 3 . Dani nederinamieji payminiai. Jie vartojami ir ten, kur lietuvi kalboje prasta vartoti bdvardius su priesaga -inis, plg.: vakara nodaa vakarinis skyrius, rokas zis rankinis pjklas, valsts iestde valstybin staiga ir t.t. Toks atributyv vartojimas irgi aikinamas fin kalb poveikiu. 4 . Skirtingai nuo lietuvi, latviai nebeturi neiginio kilmininko. Jis dabar vartojamas tik su veiksmaodio bt neiginiais; pvz.: viam ir mte, bet nav vairs tva jis turi motin, bet nebeturi tvo. Taiau galininkiniai veiksmaodiai vartojami ir su neiginiu, plg.: dot roku nedot roku. Lietuvoje neiginio galinink turi tarms, kur bta rykesns vokiei kalbos takos, daugiausia kaunikiai ir dalis emaii. 5 . Esama ir daugiau valdymo skirtum. Pavyzdiui, prielinksnis ldz ligi valdo naudinink, kaip ir ms rytiei ligi; prielinksnis uz vartojamas ir su 8

kilmininku (vietos reikme), ir su galininku (krypties reikme), plg.: uz sienas ant sienos, uz sienu sien. Daugiskaitoje visi prielinksniai vartojami su naudininku ar nagininku (abu linksniai vienodi), plg.: uz sienm ant sien; sienas. Skiriasi kai kuri veiksmaodi valdymas ir vartosena. Pavyzdiui, veiksmaodis tict tikti valdo naudinink, gaidt laukti galinink, skatties irti k dar ir vietinink, baidties, bties bijoti vartojamas su kilmininkiniu prielinksniu no nuo ir t.t. 6 . Prieprieinio sujungimo sakiniuose neiginys dedamas prie veiksmaodio (tarinio), ne prie vardaodio (papildinio), kaip lietuvi kalboje, pvz.: ms tev nepirksim mteli, bet kaoku mes tau pirksim ne palt, o kailinius; vi nebija igaunis, bet latvietis jis buvo ne estas, o latvis. alutiniai payminio sakiniai prijungiami vardiu kas, jei pagrindinis dmuo eina vardininku ar galininku, pvz.: akmens, kas rit, nesno akmuo, kuris rieda, nesamanoja. 7 . Daugiau reikmi turi vietininkas. Juo reikiama ne tik vieta, bet ir kryptis: turt roku kabat laikyti rank kienje ir bzt roku kabat kiti rank kienn. Tokia reikme inesyv vartoja ir ms iaurs panevikiai. Latviai itoki vartosen perm i lyvi. Vietininkas plaiau vartojamas laikui reikti. Lietuviai ia daniau veriasi galininku ar nagininku. 8 . Krinta akis kai kurios odi tvarkos ir kt. smulkmenos. Remarkose, po tiesiogins kalbos, visada eina pirma veiksnys, paskui tarinys; lietuvi kalboje atvirkiai, plg.: Es neatnku, - via sacja A neateisiu, - tar ji. Be to, dialoguose latviai daniau u mus vartoja asmeninius vardius. Lietuviams ia paprastai pakanka veiksmaodio asmenuojamosios formos, i kurios nuspjamas veiksnys. Leksika Bendroji baltikoji leksika

Lietuvi ir latvi kalbose yra daugyb t pai odi akn, plg.: akis: acs, anglis: ogle [uogle], a: es, balandis: balodis [baluodis], baltas: balts, bgti : bgt, bti: bt, eiti : iet, eeras: ezers, diena: diena, Dievas: Dievs, drsus: dros [druo], draugas : draugs, duoti: dot [duot], galva: galva, gimti: dzimt, epu: apse, eiti: iet, sti: st, eeras: ezers, eys: ezis, gabalas: gabals, galva: galva, gegu gegut: dzeguze, gerti : dzert, gyvas : dzvs, gulb: gulbis, jra: jra, js: js, kankls: kokle [kuokle], kelti : celt, kitas: cits, koja: kja, langas : logs [luogs], lankas : loks [luoks], lapas: lapa, lap: lapsa, laukas : lauks, ledas: ledus, liepa : liepa, lietus: lietus, lpa: lpa, mes: ms, mesti : mest, mylti : mlt, obuolys: bols [buols], pasaka : pasaka, pavasaris: pavasaris, pel: pele, pienas: piens, rodyti : rdt, ranka: roka [ruoka], ruduo: rudens, sakyti : sact, saul: saule, sliekas: slieka, stirna: stirna, stovti : stvt, sveikas: sveiks, imtas : simts, uo: suns, tu: tu, uoga : oga [uoga], 9

up: upe, vaga : vaga, vanduo: dens, vasara: vasara, velnias: velns, vienas : viens, vyras: vrs, vita: vista, sis : zoss [zuos], em: zeme, iema: ziema, ol: zle, vaigd : zvaigzne ir kt. i vienod odi gaus dar papildo odiai, kurie vienoje i kalb (ar abiejose) turi tarmybs ar archaizmo status, plg.: blezdinga: bezdelga kregd, cyrulis: crulis vyturys, jeknos: aknas kepenys, kanduolas: kodols branduolys, krupis: krupis rup, medias: mes mikas, notr: ntre dilgl, pyl: ple antis, spkas: spks jga, vetuas: vecs senas. odi reikms gali ir nesutapti, bti pasislinkusios kuri nors pus, plg.: bernas: brns vaikas, briedis: briedis elnias, debesis: debess dangus, elnias: alnis briedis, jautrus: jautrs linksmas, kuoka: koks [kuoks] medis, lkti: lkt okti, medis : mes mikas, mlynas : melns juodas, mokslas: mksla menas, moa vyro sesuo: msa sesuo, purvas : purvs pelk, smagus: smags sunkus, stabas: stabs stulpas, okti: skt pradti, uola: ola [uola] kiauinis, vanta: ota [uota] teptukas, vdaras: vders pilvas, veidas: veids forma; bdas, vol statins kaitis: vle vzdas, ambas kampas: zobs [zuobs] dantis, andas: zods [zuods] smakras, ilas: zils mlynas, irgas graus, puikus arklys: zirgs arklys ir kt. (Daugiau r. Butkus A. Lietuvilatvi kalb vadovas. Kaunas, 2002. P. 180-191) Skirtingoji baltikoji leksika

Dalis senosios leksikos skiriasi, plg.: ankstus agrs, bamba naba, galia vara, gda kauns, gyvat ska, jis, ji vi, via, karv govs [guovs], kiaul cka, kraujas asins, puis priede, mona sieva ir kt. Kai kurie i it latvik odi yra ide. prokalbs senumo. Skoliniai Leksikos skirtumus lm ir skolinimasis i kit kalb, su kuriomis ms kalbos turjo tiesiogini kontakt. Abiej kalb santykis skolini atvilgiu gali bti keleriopas: 1) skolin vartoja tik viena i kalb, pvz., lie. miestas (polonizmas) la. pilsta (savas odis); lie. dukt (savas odis) la. meita (germanizmas); 2) abi kalbos vartoja skirtingus skolinius, pvz., lie. gandras (germanizmas) la. stris (germanizmas); lie. burokas (slavizmas) la. biete (germanizmas); 3) abi kalbos vartoja t pat skolin, pvz., lie. banyia la. baznca (slavizmas); lie. kunigas la. kungs ponas (germanizmas) 4) vienoje i kalb skolinys turi barbarizmo ar tarmybs status, pvz., lie. zvanas varpas la. zvans t. p.; lie. pagrabas ermenys la. pagrabs rsys. Dl skirting istorini aplinkybi latvi kalboje yra daugiau finizm ir germanizm, lietuvi kalboje slavizm. 10

I plaiau inom finizm mintini: bura bur, Jelgava toks miestas, kzas vestuvs, lault tuokti, mja namas, pue gl, puisis bernas, rija jauja, selga atvira jra, sne grybas, trauds plienas, vai ar, vajag reikia. Didij dal germanizm latvi kalba prisirinko per Livonijos laikotarp ir car laikais (dvarininkai Baltijos gubernijose tebebuvo daugiausia vokieiai). Nuo germanizm latvi kalba buvo valoma taip, kaip lietuvi kalba nuo polonizm. Taiau ir dabartinje latvi kalboje germanizm lik nemaai, plg. kai kuriuos: bikses kelns, bvt statyti, dambis utvanka, dient tarnauti, dubults dvigubas, elle pragaras, krze sotis, kungs ponas, de grandin, ieelis plyta, lukturis ibintas, meita mergait; dukt, mris taikinys, smt rkyti, splt aisti; groti, stunda valanda; pamoka, zis pjklas, zns vaikinas, zvrt prisiekti. Slavizmai latvi kalboje paplito irgi ne vienu metu. I ankstyvj kontakt su kaimynais kriviiais latviai turi pasiskolin net j etnonim krievs rusas. Madaug i tos epochos yra gauti skoliniai baznca banyia, bldis sukius, cilvks mogus, robea siena, grks nuodm, svts ventas, tirgus turgus, tulks vertjas ir kt. Rusams ugrobus Videm (1721), Latgal (1772) ir prisijungus Kuro kunigaiktyst (1795), plsteljo naujas slavizm srautas (cena kaina, kazarma kareivins, strdt dirbti, zvans varpas ir kt.). Treiasis slavizm sluoksnis latvi kalboje nugul sovietmeiu. Pasitaiko, kad abiejose kalbose skiriasi t pai skolini reikms, pvz., lie. kunigas dvasininkas: la. kungs ponas; Viepats, lie. tarm. pagrabas ermenys: la. pagrabs rsys, lie. tarm. gromata ratas, laikas: la. grmata knyga. Latvi odyne esama skolini ir i lietuvi kalbos: daile grois, menas, gleznot tapyti, imene eima, ve kumel, mint mginti; repetuoti, pee bala, veikals parduotuv, agata arka, taip pat i kuri kalbos: dzintars gintaras, leitis lietuvis, menca menk, ple antis, zais zuikis. Senieji ratai Pirmoji iki ms dien ilikusi latvika knyga P. Kanizijaus Catechismus Catholicorum. Vilnius, 1585. Pirmasis vokiei-latvi kalb odynas G. Mancelio Lettus, Das ist Wortbuch.... Ryga, 1638. Pirmoji latvi kalbos gramatika J.G. Rehehuzeno Manuductio ad linguam lettonicam... Ryga, 1644. Pirmasis Biblijos vertimas Ta Swehta Grahmata jeb Deewa Swehtais Wahrds (T Svta Grmata jeb Dieva Svtais Vrds). Vert E. Gliukas, ileista Videmje, 1689 m. (Naujasis testamentas ijo 1685 m.) Pirmasis laikratis Latweeschu Awises (Latvieu Avzes). Jelgava, 1822.

11

RAYBA
Abcl Latvi rate vartojamos 33 raids: Aa Bb Cc Dd Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Tt Uu Vv Zz

Balsi ilgumas rate ymimas brkneliu vir ramens: , , , . Raide o ymimas latvik odi dvibalsis uo: sols, pods (skaityk: suols, puods) ir tarptautini odi o: filologs, kosmodroms. Tarptautiniuose odiuose o gali bti tiek trumpas, tiek ilgas, bet brkneliu balsio ilgumas neymimas. 1. Paraykite latvikai uost ....... uoga .... duot ..... lyt .... dygt .... ryt .... pst ...... st ...... bgt ...... lkt ..... bt .... uosis .....

Priebalsi minktumas ar kietumas nuo pozicijos nepriklauso: tiek prie prieakins, tiek prie upakalins eils balsius priebalsiai latvi kalboje yra puskieiai. Minktieji priebalsiai enklinami kableliu. Toki priebalsi yra keturi: , , ir , jie paprastai pasitaiko skoliniuose arba formose su inykusiu j. 2. Paraykite latvikai, o kur reikia lietuvikai (lietuvi kalbos ilgas galnes atitinka latvi trumpos) a) lie. liaudis la. audis dalia ........ ...... zia b) Bilinas ....... ........... vova .......... Depra ....... aut guliu ..... ....... bra peli ...... ....... zu ....... dzea vilni ...... egli ..... ..... buu

Algirdas Airds ........ Beija Liudas ...... .......... Vjatka Aliaska ........ ........ Arjogala .......... Rjazaa ......... Tjanans ......... na

12

Raid ch latviams atstoja raid h, kuri ymi abu iuos priebalsius. 3. raykite trkstamus odius a) ......... harms ......... homonms b) psichologas ........... ............. huligns ............. holera ........ halle ........ humors ........ haltra chunta ....... ......... hronisks .......... hidra ......... huzrs chalva ...... cha cha ..... chloras ......

sidmkite!
a) erbonis [uo] herbas, korlis choralas, koris [uo] choras, mija chemija, irurgs chirurgas b) hallo alio, histrija isterija, hostija ostija, hronika kronika

13

FONETIKA
1. Taisyklingai perskaitykite a) domt galvoti; manyti, galvot tvirtinti, karogs vliava, ko k, koris choras, laukos laukuose, logs langas, mokas kania, nokrist nukristi, ods uodas, oga uoga, ola kiauinis, osis uosis, osta uostas, otro antrj, antrj, antrj, pirmo pirmj, pirmj, pirmj, pods puodas, roka ranka, roze ro, solis ingsnis, sols suolas, o , i, i, to t, t, odien iandien, tornis boktas, valoda kalba, zobens kardas, kalavijas, kokos mediuose, ozolos uoluose. b) Godmanis, Kamoli, Osi, Ostnieks, Ozoli, Plotnieks, Podnieks, Spolnieks, Sproga, Vairogs, Vtoli, Ziedonis. c) Aglona, Dobele, Madona, Ogre, Preios Preiliuose, Skoda Skuodas, Sloka; Polija Lenkija, Somija. d) agronoms, automana, autoosta, gramofons, filantrops, filologs, konference, noorganizt, remonts; Berholds, Ivanovs, Jankovskis, Martinsons, Otosons, tolcs; Londona, ujorka, Vaingtona; Etiopija, Kolumbija, Mongolija, Slovakija. Tarptautini odi bals iu () latviai transponuoja i, . 2. raykite atitikmenis (kairje latvikus, deinje lietuvikus) Prs Gints ................ bietens ............... ............. kiuvet Minhene .............. ............. Milenbachas Tringene ............. Nrnberga .............. Brisele .............. Pjrs Kir .............

bet: budets biudetas, mzikls miuziklas, faundlenda Niufaundlendas Tarptautini odi dvibals eu latviai pakeit ei. 3. raykite atitikmenis eiforija .......... eiro / eira ....... ........ eunuchas ....... Europa terapeits ......... eignika ......... 14 ............ pseudo............ eukaliptas eifmisms .........

Latvi kiriuoti a, e ilaikomi trumpi. 4. Taisyklingai itarkite trumpuosius kiriuotus balsius a, e: ada ado da oda seja veidas sja sja ja jeigu j taip radt kurti rdt rodyti ka jog k kaip; kieno par apie pr per kazas okos kzas vestuvs mele melag mle lieuvis krava krovinys krva krov masa mas msa sesuo mant nutuokti mnt apgaudinti 5. Skirtingai itarkite kiriuotus trumpuosius lietuvikus ir latvikus balsius a, e iuose bendraakniuose odiuose: lie. adata la. adata akys acis eer asari eeras ezers kelias ce ledas ledus namas nams nea nes pasaka - pasaka al - alu deimt desmit egl egle senas sens aknys saknes takas taka teka tek vakaras vakars vasara vasara daro - dara em - zeme

6. Taisyklingai itarkite ilguosius nekiriuotus balsius: acs akyse acis akys ak ulinyje aka ulinys galv galvoje galva galva debess danguje debesis dangus; dang domjm manme domjam manome egl eglje egle egl istabs kambariuose istabas kambario; kambariai liet lietuje lietu liet pas pase pase pasas roks rankose rokas rankos saucs vadinosi saucas vadinasi skap spintoje skapi spint vj vjyje vja vjo zem emje; emyn zeme em 15

Baltikose aknyse ir naujose galnse lietuvi bals o atitinka latvikasis , senose galnse a. Iimtys: ala ola, lse laas. 7. raykite latvikus atitikmenis: a) brolis br . lis stovti st . vt motina m . te oda . da dovana d . vana kapoti kap . t b) raosi rakst . s darom dar . m augom aug . m galvoje galv . galvose galv . s baltoji balt . rankom - rok . m c) kelio daro vyro rao koto ino ce . dar . vr . rakst . kt . zin .

d) sienos sien . s rankos rok . s dienos dien . s liepos - liep . s galvos - galv . s baltos - balt . s jaunos - jaun . s

8. Iverskite paodiui lietuvi kalb: kpt, zint, zis, zle, stvja, bols, dziedtjs.

Atsargiai! Kita reikm!

mokslas zintne mksla menas lova gulta lva plautas; gultas nokti briest nkt eiti artyn

Balsiai e, gali bti plats, panas lie. e (, ia), arba siauri, panas lie. . Rate e, platumas ar siaurumas neymimas. Linksniavimo paradigmoje e, platumas ilieka vienodas: visuose to odio linksniuose is balsis bna arba tik platus, arba tik siauras. Pavyzdiui, vienaskaitos vardininko formoje brns vaikas yra platus, todl jis lieka platus ir daugiskaitos vardininke brni, ir naudininke / nagininke brniem, nors tolesniame skiemenyje yra i, ie. Balsiai e, tariami plaiai: a) jei tolesniame skiemenyje yra kuris nors i plaij balsi (a, , e, ), taip pat balsiai u, bei dvibalsiai ai, au, uo: vecki tvai, vstule laikas; 16

b) i bdvardi su formantu -i padarytuose prieveiksmiuose: lni ltai, reti retai; c) pirmini veiksmaodi esamajame laike, iskyrus vienaskaitos antrj asmen (bet siauras, jei bendratis baigiasi -rt: brt es beru). Balsiai e, tariami siaurai: a) jei tolesniame skiemenyje yra balsis i, , siaurasis e, arba dvibalsiai ie, ei; pvz., brns ( platus), bet brni (skaityk brnin), tvs ( platus), bet ttis ( siauras); b) prie j ir kitus minktuosius priebalsius, taip pat prie , , , d, pvz.: sja sja, pee bala, zee kojin, mes mikas; c) veiksmaodi priesagoje -t, pvz., zaudt netekti; btojo laiko aknyse, pvz., nesa ne, meta met. d) atskiruose odiuose, pvz.: n ne, bez be, es a, ms mes, kai kuriose bendratyse, pvz.: celt kelti; statyti, st valgyti; sti, nest neti, priedlyje ne- ne- ir kt. 9. Tarkite platj e latvikuose odiuose: bda bda brolnas brlns da d krslas krsls kd ltas lts pigus skla skla spkas spks tvas tvs vdaras vders pilvas vlus vls vtra vtra audra vris zvrs

10. Tarkite siaurj e latvikuose odiuose: be bez berti brt bet bet kelias ce mes ms ne n neti nest ved veda

11. Kairje suraytuose latvikuose odiuose tarkite platj e, deinje siaurj: brns vaikas brni vaikelis vstule laikas vstt pasakoti d valgo; da da valg; d mrs matas mrt matuoti 17 nes nea nesa ne spks jga spcgs stiprus tvs tvas ttis ttis bda bda - bdgs varganas

12. Perskaitykite sakinius, taisyklingai tardami plaiuosius ir siauruosius e (platusis e paymtas taku): 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Pc peldans .ez.er t.vs un d.ls l.ni devs mjup. Up atspdja z.eltainie b.rzi. V.l ruden debesis ir p.el.kas. B.rzi kr.sl m.et m.elnas .nas. Me zem eglm neko nevar saredzt. D.li s.eko t.va p.ds. V.ect.vs lepni v.ro d.lad.lu. Pcpusdien ekskursanti meklja patv.rumu egu .n.

13. raykite latvikus atitikmenis Baltikuose odiuose vietoje lietuvik dvigarsi an, en, in, un bei aknies balsi , , , latviai turi uo, ie, , ; plg.: ranka roka (skaityk: ruoka), penki pieci, krinta krt, juntu jtu, taip pat uolas ozols (skaityk: uozuols), ksti ciest, grt grste, sisti stt. langas l . gs ranka r . ka lenkti l . kt sunkti s . kt siurbti trenkti tr . kt angis . dze lindo l . da kanduolas k . dols lankas l . ks anglis . gle linkis l . cis pinti p . t krinta kr . t bet: vlodze volung 14. Iverskite lietuvi kalb: otrs............, sloka.........., sakot..........., rodu.........., pusotra............., spriest............, piekta............, to...., mksti............, krtu............, protu............., jgt............, spdt............, laimgs................., lgot.........., liekts ......... 18 sa . sa sis z . ss sti z . st ksti k . st ksti c . st lsti l . st rank rok . vyr vr . brol brl . egl egl . pil pil . brsti br . st juntu j . tu

Atsargiai! Kita reikm!

valoda kalba valanda stunda loct lankstyti; linksniuoti lankyti apmeklt

15. Stenkits neminktinti priebalsi, tardami latvikus odius lie. alksnis la. alksnis balti balti brolis brlis diena diena Dievas Dievs liepa liepa lieti liet siena - siena ttis ttis Valdis Valdis plv plve giedoti dziedt kliegti kliegt Talinas Tallina Liepoja Liepja saul saule plikas pliks Uldis Uldis sniegas sniegs up upe

kai

16. Perskaitykite iuos odius i pradi lietuvikai, paskui latvi-

Baltija, Latvija, Lietuva, Bosnija, Dnija, zija, Anglija, Itlija, Auktaitija, emaitija, Suvalkija, Lielupe, Kuldga, Valmiera, Rga. 17. Taisyklingai itarkite ce kelias gvs glebus, itis kt tapti kda klaida kdties klysti audis mons, liaudis auns blogas ipa uodegl 18. Taisyklingai itarkite l ir : brlis bra celis cea 19 rullis rua klis ka gotas gleivs kava klevas oti labai urba liurbis ppt plepti paut pjauti (dalgiu) pava pieva te telias, veris

zle zu lelle leu bullis bui mirklis mirka auseklis auseka

vle vu dzvoklis dzvoka kamielis kamiea oklis oka karalis karaa

Minktasis neturi gomurinio varianto D, kur lietuviai taria prie minktuosius gomurinius k ir g, pvz., penki, vingis. Mat latvi minktj ir tarimas nra grynai gomurinis, jis primena rus kalbos minktuosius t ir d, pvz., odiuose , , plg. i odi transliteracij latvikai elo, ima. Kietasis n prie k ir g latvi kalboje tariamas kaip ir lietuvi - D. 19. Taisyklingai itarkite n ir : sne su (grybas) zvaigzne zvaigu Jni Ji valni vai (pylimas) vilni vii (banga) suni sui torni tori (boktas) sapni sapi lgavaini lgavaii (jaunikis) siksprni sikspri toni toi (tonas) taureni taurei (drugelis)

20. Taisyklingai itarkite minktuosius , , : aprbs drabuis rbt rengti imene eima mis snukis zis pjklas zais zuikis ieelis plyta epa letena emt imti irga aipokas irsis vynia la ustatas irzaka drieas urrt murkti ua verksnys imnzija gimnazija enerlis generolas 20 kuis kuoktas kuis laivas audt kniaukti kuis skrandis leis kampas zeis vaikinas pue gl vis lkt iest skiesti iet rodos ermenis knas ilda barnis zee kojin iprs guvus itra gitara nijs genijus ve kumel

Lietuvikuosius minktuosius k ir g balt kilms odiuose atitinka latvikieji c ir dz. 21. raykite reikiamas raides: kitas cits, ketvirtas . eturtais, gerti .. ert, augi au .., kepur . epure, gimtin .. imtene, kirpti . irpt, dagys da .. is, lokys l . is, regti re .. t, igyventi iz .. vot, gimdyti .. emdt, kiaun .auna, kelias .e, giesm .. iesma. 22. raykite reikiam priebalsio k ir g atitikmen: draugs draudzene draudzba, lauks lau . i lau . inieks lau- . inie . e, laiks lai . i, vanags vana .. i, rkoties elgtis r . ba, zirgs zir .. i, rpnieks pramonininkas rpnie . e rpnie . ba, Rga r .. inieks r .. inie . e, atslga raktas atsl .. nieks altkalvis atsl .. nie . e, palgs padjjas pal .. t pal .. ba, tirgus tir .. nieks tir .. nie . e tir .. niecba prekyba, es saku sa . t, es prku tu pr . . 23. Atstatykite formas lietuvi kalb: dzirdt girdti, ciems ........, cits ........, dzenis ........, dzimt ......., cept ......., dzsla ........, pircjs ........., mct .........., dzvs ........, ciets ........, dzirnas ........., ciest ksti, es teicu .........., redzu ......., tu bdz ............, lec ......., ms kaucam ............., js saucat ..............., ms dziedjm .................. 24. Iverskite latvi kalb, atsivelgdami tai, jog lietuvik akn , atitinka latvi s, z: ienas siens, imtas ......., iema ........., irgas ......., eys ........, oys ........, un ........, aukti ......., iedo ........, ol ........, irmas ......., ird ........, em ........, iltas ........, ilas ......, inojo ........, ilas ........ (mlynas), ymti ......., etas ........., gegu (toks pauktis) ....... ..., gelis (geleis) ........, sis ......, irmas ......, indyti ......., inia ....., irnis ......, emas .......

21

25. Iverskite latvi kalb, atsivelgdami tai, jog lietuvi minktasis s prie upakalinius balsius atitinka latvi : siti t, bsiu ......., sisiu ......., darysiu ......., uosio ........, giedosiu ........, raudosiu ............., duosiu ........., neinosiu ................ 26. Iverskite latvi kalb, atsivelgdami tai, jog lietuvik kamiengali , d atitinka latvi , : brolyio brla, vokieius .............., bii ........, briedi ......... (elni), audiu ........., sviedia .........., sdiu ........., irdi .........., keniu ............, medi ............... (mik), snaudia ........ 27. Taisyklingai perskaitykite (a-g greitakalbs): a) Streb stipri karstu pupu putru, lai tu btu stiprs!; b) Briedis bedr brikinja; c) Sasien siksnu siksniski!; d) Dzvo dzv dzvu dzvi dzvam dzv dzva dzve!; e) Zviegti zviedza zviedru zirgi zvirgzduptes mali; f) irzaka imens id ilavas un koeti iina; g) Viens vecs vrs vien vl vasaras vakar veda veselu vezumu vrtu vu, visi vi vien virkn vrti, vec vedja vrds Vilis Vlodze; h) Dzvte, dzvte, pojos tev Vj k ubte liepzari. Daudz tu man solji, maz tomr devi, Vai nav vienalga ar rai dai dai da. (Fricis Brda)

22

GALNI VOKALIZMAS*
Forma nom. sg. lie. -as -ias -ys -is** -o -os -aus - - - - -a -e -oj(e) -ai -os -s -ys - -om(s) -om(is) -ose -(i)ai la. -s - -is -s** -a -as -us -u -u -i -i -u -i - -i -as -es -is -u -m -m -s -i Pavyzdiai namas nams kelias ce, vjas vj vys vzis naktis nakts namo nama galvos galvas lietaus lietus nam namu liet lietu egl egli nakt nakti su galva ar galvu su egle ar egli galvoje galv namai nami galvos galvas egls egles naktys naktis (visi kamienai) galvoms galvm su galvomis ar galvm galvose galvs baltai balti aliai zai

1 lentel. Vardaodi formant ir nevardiuotini galni fonetiniai skirtumai

gen. sg. acc. sg.

instr. sg. loc. sg. nom. pl.

gen. pl. dat. pl. instr. pl. loc. pl. adv.

* Fonetiniai sutapimai ar morfologiniai skirtumai ia nepateikiami ** Tik i kamienui inf. Forma lie. -ti -tis -oti -au -ai / -ei -a -o -os(i) praes. / praet. 1. pl. praes. / praet. 2. pl. gerund. part. -om(e) -ot(e) -ant -antis -anti -s -damas la. -t -ties -t -u -i -a -s -m -t -ot -os -oa -is -dams Pavyzdiai eiti iet rodytis rdties mazgoti mazgt sakau saku sakiau sacju sakai saki sakei sacji duoda dod sako saka mazgojo mazgja raos(i) raksts mazgojos(i) mazgjs raom rakstm augom augm raot(e) rakstt augot(e) augt augant augot raantis rakstos raanti rakstoa bgs bdzis augdamas augdams

2 lentel. Veiksmaodi form fonetiniai skirtumai

praes. / praet. 1. sg. praes./ praet. 2. sg. praes. / praet. 3. pers.

23

28. raykite trkstamus odius vienas ..... alias ..... ...... pirms ......... balts sausas ....... daromas ..... vjas .... ...... slapj ....... sakms kitas ..... pirktas ..... sakytas ......

29. raykite trkstamus odius a) radau ...... klei ....... daro ....... bga ...... b ) .......... .......... .......... .......... inai ....... darau ...... darosi ....... bgo ....... ........ ........ ........ ........ ....... dari augau ..... auga ...... ....... ved nezinot darot dardams mlja vedei ....... inojau ......... augo ....... ....... tecja .......... nezint ......... audzis ......... dot ......... jutm

augoa augdama augos raudjm

24

MORFOLOGIJA
DAIKTAVARDIS (Lietvrds / Substantvs)
3 lentel. Linksni pavadinimai, j trumpiniai, klausimai
Lietuvi Vardininkas Kilmininkas Naudininkas Galininkas nagininkas Vietininkas auksmininkas V. K. N. G. n. Vt. . kas? ko? kam? k? kuo? kur? - ! Latvi Nominatvs enitvs Datvs Akuzatvs Instrumentlis Lokatvs Vokatvs N. . D. A. I. L. V. kas? k? kam? ko? (sk. kuo) ar ko? (sk. ar kuo) kur? !

4 lentel. Daiktavardi linksniuots ir linksni galns Linksniuot I II III

Vienaskaita

Linksnis

IV

VI

N. kas? . k?

vr-s vj- -a

D. kam? -am A. ko? -u I. ar ko? ar -u L. kur? - V. ! -! -s! -!

brl-is akmen-s br-a akmen-s -im -i ar -i - -i!

al-us -us -um -u ar -u - -u!

liep-a -as -ai -u ar -u - -a!

egl-e -es -ei -i ar -i - -e!

nakt-s -s -ij -i ar -i - -s!

Daugiskaita

N. kas? . k? D. kam? A. ko? I. ar ko? L. kur? V. !

-i* -u* -iem* -us* ar -iem* -os* (sk. uos) -! -i*!

-as -u -m -as ar -m -s -as!

-es -u* -m -es ar -m -s -es!

-is -u* -m -is ar -m -s -is!

25

sidmkite!
Pirmj trij linksniuoi daiktavardiai yra tik vyrikosios gimins; j daugiskaitos galns vienodos. vaigdute paymtoms formoms bdinga kamiengalio priebalsi kaita (r. 5 lentel p. 22). ios kaitos neturi I ir III linksniuots daugiskaitos linksniai, taip pat II linksniuots odis viesis sveias, pavards su priesagomis -skis, -ckis bei vyr vardai su kamiengaliu t, d, pvz.: Atis, Uldis, Valdis (bet: Visvaldis - Visvala, Tlivaldis - Tlivala). Penktoji linksniuot iimi turi daugiau: mute burna, aste uodega, kaste d, kai kurie odiai su -de, -se, -ze, pvz.: etrrinde ketureilis, epizode, kase kasa, pase pasas, bze baz ir kt. etosios linksniuots iimtys yra odiai acs akis, auss ausis, balss balsas, debess dangus, valsts valstyb, zoss sis, Csis toks miestas. nagininkas dabartinje latvi kalboje paprastai vartojamas su prielinksniu ar su. Vietininko galn visada ilga.

I linksniuot
1. Sulatvinkite iuos odius vyras ......., namas ........., ratas ......., vardas .........., langas ........, pamatas ............, krmas ........., laikas ........, vjas ........, kelias ....... 2. Su iais prielinksniais pavartokite vns. kilmininko linksn pie (ezers) ............., pie (Kalni) .............., aiz (mes) .........., aiz (logs) ..........., no (Pauls) .........., no (vj) .........., zem (sols) .........., zem (celms) .........., virs (jumts) .........., virs (lauks) .........., uz (plaukts) ............, uz (krsls) ............. 3. Iverskite odi junginius, vartodami vienaskaitos naudininko linksn a) baltam stalui (galds) ...................., senam (vecs) mogui (cilvks) ........................., viesiam (gais) langui ..................., geram (labs) draugui ............................, ilgam (gar) keliui ...................., lango stiklui ....................., odio (vrds) galui ....................., silpnam (vj) vjui ......................., miko (mes) mediui (koks) ......................., medio kelmui ....................., tam dideliam (liels) gabalui ................................. 26

b) iki (ldz) vakaro ......................., iki ryto ............., iki galo ............., iki lango .................., iki to laiko ...................., iki to uollio .......... ................, iki to didelio (liels) poskio (pagrieziens) ................................ 4. Iverskite odi junginius a) vis laik ...................., tvo vard ................., kit keli ............, plat lauk ................, stipr vj ................, em stog (jumts) ....... ........., lango stikl ......................., ma stal (galds) .................., Dievo pirt (pirksts) ...................., velnio (velns) vaik (brns) .................. b) (uz) lang ................, t keli ...................., t stiklo kaln ...................................., balt stal ............................. 5. Iverskite odi junginius su tokiu (tds) vyru ........................., antr dien su draugu ........ ............................, su dideliu diaugsmu (prieks) .............................

6. Iverskite odi junginius vns. vietininku a) vis laik kelyje ................................, tamsiame (tums) mike .................., giliame (dzi) eere ............................, auktame (augsts) kalne ...................., stalo (galds) gale ....................., lango stikle ....................., medio kelme ..........................., aukso (zelts) iede (gredzens) ..............................., guljo traukinyje (vilciens) ............. ..................., linguoja vjyje ....................... b) Dievo vardu ......................, kokiu (kds) laiku ...................., iri (skats) mog ............................

7. Iverskite odi junginius a) balti brzi ....................., stipri vri ..................., plai lauki ......................, skaisti vrdi ........................, augsti koki ..................., gaii logi ........ ..........., gari cei ....................., labi studenti ........... ......................, cieti rieksti ..................................... 27

b) geri darbai ....................., kiti laikai ...................., mai vaikeliai ........................., mlyni (zils) eerliai ......................., seni mediai ..................., visi langai ...................., aukti (augsts) kalnai .......... ................, balti stogai (jumts) ......................, nauji (jauns) kompiuteriai (dators) .................................... 8. Iverskite odi junginius a) gerus (labs) draugus ......................., didelius mokinius (skolns) ........................., maus vaikus ....................., kai kuriuos (das) darbus ...................., visus ponus (kungs) ...................., margus (raibs) ir baltus drabuius (aprbs) ....................................., ankstyvus (agrs) paukius (putns) ....................... b) vakare su senais draugais .........................................., lauke su arkliais (zirgs) ............................, prie ups su vaikais ....................... ............................, ant stalo su valgiais (diens) ................................ ......, u eerlio su kaimynais ...................................................., su sparnais vir medi ..............................................., su gerais linkjimais (novljums) ............................................................ 9. Vietos ir laiko aplinkybes iverskite dgs. vietininku a) laukuos daug (daudz) sniego ..................................., mediuose nra (nav) pauki .................................., jo (vi) odiuose daug ilumos (siltums) .......................................... b) vakarais jis (vi) iri (skats) televizori .................................... ...................; jaunysts metais (jaunbas gadi) ji maai (maz) inojo apie (par) tv (vecki) darb .................................................................... .................. 10. Iverskite Gals labs, viss labs. Pazt k savus piecus pirkstus. Nav likuma bez izmuma. Ne viss ir zelts, kas spd. Me dzimis, uz meu skats. Katram darbam savs laiks. Nesauc vilku no mea. 28

II linksniuot
11. iuos odius itarkite lietuvikai ir latvikai kurmis, briedis, latvis, alksnis, emaitis
5 lentel. Kamiengalio priebalsi kaita
I b-bj p-pj m-mj v-vj gulbis-gulbja skapis-skapja kurmis-kurmja cirvis-cirvja II l- brlis-bra n - dzenis-dzea s- t- z- d- c- dz-d III osis-oa vcietis-vciea milzis-mila briedis-briea lcis-la dadzis-dada sn- zn- sl- zl- ll- ln- IV slieksnis-slieka lauznis-laua pslis-pa zizlis-zia bullis-bua vilnis-via

12. Paraykite i odi vns. ir dgs. kilminink. Kur reikia, atsivelkite kamiengalio priebalsi kait a) divdabis (dalyvis gram.) ................................., dambis (utvanka) ...................., skapis (spinta) ..................., dumpis (maitas) .......... ..........., kurmis ...................., cirvis..................., kurvis (pintin) ....................., enerlis ................................, varonis (didvyris) ................................, pulkstenis (laikrodis) ..............................., tornis (boktas) ......................., cirtnis (kirtiklis) ......................, lietuvietis ................................., leitis (lietuvis) .........................., emaitis .........................., kviesis (kvietys) ............................., nazis (peilis) ...................... vzis .................., lietvedis (kvedys) ................................, bldis (sukius) ..................., duncis (didelis peilis) ......................., runcis (katinas) ......................., sencis (senolis) ........................., vecis (senis) ....................., puisis (vaikinas) .........................., lsis ....................., mnesis (mnuo) ................................, dadzis ......................., pusaudzis (paauglys) .............................. b) slieksnis (slenkstis) ........................., apvrsnis (akiratis) .............. ..............., pslis (psl) ........................, rslis (klitis) ............ .............., vilnis ........................, lauznis (lautuvas) ......................., valnis ( pylimas) ......................., bullis (bulius) ...................... c) dens ( vanduo) ....................., rudens ............................, akmens............................, mness (mnulis).............................., zibens (aibas) ......................... 29

d) viesis (sveias) ........................., gaimatis (viesiaplaukis) ........ ........................., Atis ................, Valdis ................, Uldis ................, Guntis .................... 13. Iverskite lietuvi kalb. Stenkits tarti taisyklingai a) gulbi gulbji, puii puisi, leiti leii, brli bri, dzei dzeni, latviei latvieti. b) deni den dei, akmei akmeni akmen, viln vii vilni, skapi skapji skap. 14. Iverskite, vartodami kilminink po (pc) rudens ......................, po mnesio ........................, po (zem) akmeniu ......................, po vandeniu ......................., po slenksiu ........................, ant (uz) akmens ......................, ant vandens ...... ................., ant utvankos ....................., u (aiz) utvankos ....... .................., pas (pie) brol lietuv ................................., nuo rudens ......................., i (no) vandens ......................... 15. Iverskite, vartodami prielinksn ldz ir naudinink iki rudens ......................, iki vandens ...................., iki maito ...... ..........., iki mnulio ................., iki kitos bangos ........................ 16. Iverskite, vartodami prielinksn uz () arba ar (su) ir galinink/ naginink dag .............., su broliu ............., su vaikinu ..............., mnul ......................, su akmeniu ...................., su unimi ............., su kokiu (kds) sukiumi ......................, tok (tds) vanden ......................... 17. Iverskite velnio (velns) pda akmenyje ...................................., pati Ryga vandeny .............................................

30

18. Iverskite, vartodami dgs. naudinink dagius ..................., su broliais ........................, i (no) vanden .................., su vaikinais ................, mnulius ..............., su akmenimis ........................, su unimis ............, iki ruden ................., iki vanden ................, su kokiais sukiais ........................, tokius vandenis ........................., iki mait ...................., po (zem) akmenimis ........................, po vandenimis .........................., po slenksiais ........................., iki mnuli ........................., iki kit bang ....... ........................., po (pc) ruden ..........................., po mnesi ........................, ant (uz) akmen ....................., ant vanden ........ ................., ant utvank ...................., u (aiz) utvank ...................., pas (pie) brolius lietuvius ............................, nuo ruden ....................

19. Iverskite, vartodami dgs. galinink visus brolius ...................., kitus lietuvius ........................, naujus (jauns) mnesius .........................., baltus aibus ............................, rudus (brns) lokius ........................, pastamus emaiius .............. ......................, svetimus (sves) vandenis ..........................., piktus (nikns) unis ....................., senus (vecs) senius ......................., atrius (ass) kirvius ...........................

20. Latvikuosius savybinius vardius mans, -a, tavs, -a, savs, -a derinkite su daiktavardiu linksniu, skaiiumi ir gimine a) iverskite 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. Mano motinai jau penkiasdeimt met. Manai mtei jau ... Kas nutiko tavo seseriai? Kas noticis ... Jelgav vaiavau ( braukt) su savo broliu. Savo draugams jis visada (vienmr) yra geras. Raytojas (Rakstnieks) jiems padovanojo (uzdvint) savo knyg. mano klausim (jautjums) jis neatsak (neatbildt). Kur dingo (pazust) tavo drsa (drosme)? Ar tavo tvai (vecki) yra lietuviai? Savo krepyje (soma) negaliu (nevart) rast pinigins (maks). Savo bute jis sireng (iekrtot) idin (pavards). Ar (Vai) supratai mano mint (doma)? 31

12. 13. 14. 15.

Ne mano arklys, ne mano ratai. Ar neinai, kur yra mano mobilusis (mobilais) telefonas? Mano kompiuteryje (dators) yra daug program (programma). Dailininkas (mkslinieks) demonstravo (demonstrt) savo darbus. b) atskliauskite

1. (Savs nazis) .................... taupa, otra nazi deld. 2. Neviens neko (sava roka) ..................... 3. Katra sieva (sava putra) ................... liela. 4. Katra lapsa slav (sava aste) ..................... 5. Katram (savs kumoss) ..................... gards. 6. Sesks (savas mjas) ...................... vistas neer. 7. (Sava mja) .................... dmi ir mki nek sveas malas saules stari. 8. Katrs labumu velk uz (sava puse) ...................... 9. Sveas mtes vrds vairk sp nek ( sava mte) ...................... kliens. 10. (Savs tvs) .................... priens labks nek svei vrdi. 11. Vilks spalvu met, bet ne (savs tikums) ......................... 12. (Sava dzimtene) ............................ mam mlsim.

III linksniuot
21. iuos odius itarkite lietuvikai ir latvikai alus, lietus, medus, vidus (vidurys) 22. Su iais prielinksniais pavartokite reikiam vns. linksn pc (lietus) ............, pie (Mikus) ..........., ar (viltus) .........., aiz (tirgus) ............, uz (tirgus) .........., no (apvidus) .........., ldz (vidus) ............, no (Saldus) ............, uz (Saldus) ..........., ldz (Saldus) ............, ar (alus) ............, ar (ledus) ............

23. Iverskite odi junginius stovjo lietuje .............................., gerti al ....................., mid (medalus) .................., buvo viduryje ....................., pirks turguje ........................, gyvena Salduje ........................, altas kaip ledas, saldus kaip medus ..................................................... 32

IV linksniuot
24. iuos odius itarkite lietuvikai ir latvikai liepa, diena, galva, vasara, jra, alga, siena, sala, migla, lpa, daina 25. Su iais prielinksniais pavartokite vns. kilmininko ir dgs. naudininko linksn pie (mja) ......., pie (sieva) ........, aiz (pava) ........, aiz (jra) ........, no (Laima) ........, no (galva) .......... atmintinai, zem (gulta) ........, zem (grmata) ........, virs (mala) ........, virs (mugura)........, uz (roka) ........, uz (kja) ........, bez (alga) ........, bez (siena) ......... 26. Iverskite odi junginius a) iki vasaros ldz vasarai, iki tos dienos ......................., be pinig (nauda) ..............., po dienos .................., po galva zem galvas , prie krato (mala) ............., miest (pilsta) .............., nuo sesers (msa) ................., iki pabaigos (beigas) ................., i meils (mlestba) ..... ................., i skausmo (spes) ..................., i to siaubo (ausmas) .......................... b) vis dien .................., sesers rank .................., kit vasar ................, didel (liela) liep ................, alt (auksta) iem ......... ............, tikr (sts) men (mksla) ................., em nam (mja) ..... ..........., namo sien ...................., ma seser (msa) ..................., dienos vies (gaisma) ........................, raganos galv ..................... c) vis laik namuose ............................., gilioje (dzia) jroje ................, stiprioje rankoje ....................., didelse (liels) kaniose (mokas) ......................, lempos (lampa) viesoje ......................., miko (mes) uogose ..................., medio (koks) lapuose (lapa) ................., didelje audroje (vtra) ....................., guljo lovose (gulta) ......................, rao (rakstt) knygose (grmata) ........................... d) melnas ogas ...................., brnas lapsas .................., zaas pavas ......................., skaistas meitas ........................, augstas liepas ........... ..........., aukstas rokas ...................., labas zias ...................., senas dziesmas ..................... 33

e) geras (labs) monas (sieva) ....................., juodas (melns) varnas (vrna) ....................., greitas (trs) stirnas ....................., maas mergaites ......................, kai kurias (das) dienas ..............., visas sienas .................., tas margas (raibs) ir baltas sukneles (kleita) .............. ....................., ankstyvas (agrs) kregdes (bezdelga) ............................. 27. Iverskite odi junginius vis dien su knygomis ......................................., lauke (r) su Ausma ir Laima .................................., prie ups su skalbiniais (vea) ............................., pas (pie + en.) Ing su Janiu ir Ernestu .............. .............................., u kalnelio su liepomis ...................................., kaip be galvos ........................, iki pabaigos (beigas) ...................., apie (par) visas pastamas (pazia) .................................. 28. Vietos ir laiko aplinkybes iverskite dgs. vietininku a) pievose ganos stirnos ................................, namuose nra (nav) kiauli (cka) ......................................, jos (via) lpose daug ironijos .............................................. b) tokiomis (tds) dienomis geriau (labk) bti namie .......................... ......................................, vasaromis a (es) vaiuoju (braukt) prie jros ...........................................................................

Sangriniai daiktavardiai
IV linksniuots yra ir veiksm pavadinimai su priesaga -ana: braukana vaiavimas, mlana myljimas. Taiau sangriniai daiktavardiai su priesaga -ans (runans kalbjimasis, sazinans susiinojimas) turi tik vienaskait, kurioje tevartojami keturi linksniai, plg.: N. runans . runans D. A. runanos I. ar runanos L.

34

V linksniuot
29. Iverskite lietuvi kalb bite .........., zeme .........., egle ......, kurpe .........., piere ..........., niere ............, pasaule .............., zintne ..........., atsauksme .......... ..........., dvsele ........., pudele ............, atvilktne ..........., piedurkne .................. 30. Apskliaustuosius daiktavardius pavartokite a) vienaskaitos vietininku 1. Vtauta Di universitte atrodas (Kaua) ........... 2. Mani draugi dzvo (Rga) .......... un (Rzekne) ................ 3. Nedas (nogale) ............... vi bs pie saviem veckiem. 4. (Glze) ........... bija pues. 5. Mana msa strd (tetris) ........... 6. Ko tu darji vakar (vakars) ..............? 7. odien (pcpusdiena) ......................... es tikos ar savu draugu. 8. Msu (fakultte) .................... mcs ar studenti no Latvijas. 9. Vi uzmangi skatjs (zvaigzne) .................... 10. Nestvi (lietus) ...........! 11. Mea (vidus) ........ auga liela egle. 12. Lni lni Dievi brauca no kalnia (lejia) ................ 13. Kas bija rakstts taj (vstule) ...............? 14. Vi palaik atrodas aktu (zle) ......... 15. (Vakars) ............. vi izpeldjs (upe) ....... b) vienaskaitos kilmininku 1. Saemt vstuli no (meitene) ................. 2. Aploksn tau nebija (vstule) ............... 3. Pc (konference) .................. bija ballte. 4. Vi staig bez (cepure) ..................... c) vienaskaitos galininku arba nagininku 1. Dod brnam (konfekte) .....................! 2. Uz (konference) ...... ............. atbrauks viesi ar no veices un Holandes. 3. Visi saka, ka ar to (sieviete) ................. nav vrts strdties. 4. Tie, kas (maize) .......... d. d) daugiskaitos kilmininku Daugiskaitos kilmininke kamiengalio priebalsis, vengiant dalins homonimijos, nesikeiia i odi: gze dujos, kase kasa, mute burna, pase pasas. 35

Taip pat dl lengvesnio tarimo priebalsis nesikeiia t odi, kurie baigiasi ste: aste uodega, kaste d, karaliste karalyst ir kt. odi su baigmeniu de galimos abi formos, pvz., dekde dekdu ir deku, taiau antroji danesn. 1. Ieiet (konfekte) .................. veikal. 2. Me atradm (zemene) ............... pavu. 3. (Latviete sieviete) ............................ tautastrpi atspoguo msu senatni. 4. Lst (zvaigzne) ............... lietus. 5. Sagdt daudz (spes) ..........., 6. Ziemassvtku (eglte) ............. rotjumi. 7. (Vlodze) .................. ligzdas.

VI linksniuot
31. Iverskite latvi kalb, o kur reikia lietuvi naktis ......, pilis ......, sirds ........, balss .........., uguns ........., akis ......, auss ......, dzelzs .........., smilts ..........., sis ......, krosnis ............ 32. Iverskite a) kilmininku po (pc) nakties ............., i (no) pilies ............., i Daugpilio ir Jekabpilio ......................................., po (zem) krosnimi ................, u (aiz) ausies ................., i (no) irdies ................., be (bez) ugnies .... .............., alies (valsts) prezidentas ............................... b) galininku degti ugn ...................., dainuoti vis nakt ........................., akis u (pret) ak ........................, pakelti bals (balss) .......................... c) vietininku aara Dievo aky .........................., gyventi kaip Dievo ausy ..... ............................., degti krosnyje ..................., ugnyje ............., vienu balsu (balss) ....................., gyventi savoje valstybje (valsts) .......... ............................ d) daugiskaitos vardininku auktas (augsts) dangus (debess) ..............................., raudonas kraujas (asins) ...................................., gras (skaists) balsai .......... ..................

36

e) daugiskaitos kilmininku Daugiskaitos kilmininke kamiengalio priebalsis nesikeiia i odi: acs akis, auss ausis, balss balsas, dzelzs geleis, debess dangus, valsts valstyb, vsts inia, brokastis pusryiai, Csis toks miestas. aki viesoje (gaisma) .................., dangaus (debess) Tvas ....... ............., nakt tyloje (klusums) ......................., vaigdi pasaulyje (pasaule) ............................... f) daugiskaitos naudininku simyljau (iemljos) iki aus ..........................., iki aus skolose (pards) ............................, nukristi kaip (k) i dangaus (debess) ....................................... g) daugiskaitos galininku umesti ak ...................., atiduoti (nodot) balsus ......................, mazgoti ausis ......................., nuleisti akis ...................... h) daugiskaitos vietininku daug vaigdi danguje ............................., eiti ( ieiet) krauj ........................, gyventi svetimose (sves) valstybse ..................... ..............., okti (lkt) akis ..............., psti migl akis ......................

Atsargiai! Kita reikm!

debesis dangus debesys mkoi smilts smlis smiltis smilts graudi krtis krtin krtys sievietes krtis

sidmkite!
odiai balss, asins ir debess yra moterikosios gimins, plg.: tev ir skaista balss tu turi gra bals. odiai asins ir debess paprastai vartojami daugiskaitos forma, pvz.: karstas asinis kartas kraujas, zilas debesis mlynas dangus. 37

Nelinksniuojamieji daiktavardiai Latvi kalboje dalis tarptautini odi nelinksniuojami. Kai kurie j sutampa su lietuvi kalboje nelinksniuojamais internacionalizmais, pvz., atelj, dosj, foaj foj, metro, sambo, bordo, saldo, solo, tango, kazino, rag ragu, tabu, asmenvardiai ir vietovardiai Bruno, Zola, Igo Hugo, Baku ir kt. Taiau daugelis internacionalizm yra morfologizuoti vienoje i i kalb arba abejose kalbose. 33. raykite trkstamus odius la. tornado lie. ......... ....... embargas ovs ..... kakao ........ kino ...... fileja ..... ..... el kanoe ....... popurijs....... alibi eiro kupeja klieja ...... Sorento ...... ekijs bagijs ...... ...... ...... ...... Torontas ....... Kapris ....... .......

Sustabarj kilmininkai
Latvi kalboje vartojami sustabarj kilmininkiniai daiktavardiniai payminiai, nors pai toki drini ar priedli vedini nra. Latvi kalbotyroje jie vadinami terminu enitvei. Struktros poiriu daugelis j yra driniai ar priedli vediniai, taiau pasitaiko ir vienas kitas pirminis, plg. kopu bendras, vis, milzu didiulis, vcu vokiei, vokikas. 34. Iverskite daudzbrnu imene ..................... ....................... penki lit moneta etristabu dzvoklis....................... ........................ dvikalbis odynas aizjras viesi .............................. ...................... ms laik muzika pckara gadi ............................... ........................... imto lat alga starpvalstu sakari ...................................................... dviirkl valtis bezmaksas uzturs ............................................. vienaauktis namas vienrindas uzraksts ............................................ betikslis gyvenimas sziemas laiks ...................................................... trikojis staliukas trsfu strva .................................................... prieventin diena cittautu dzeja ....................................................... pleito formos sala 38

odiai

dzvoklis - butas viesis - sveias sakari - ryiai maksa - mokestis uzturs - ilaikymas rinda - eil, eilut laiks - oras strva - srov dzeja - poezija

vertimui

odiai

moneta - monta muzika - mzika irklas - airis valtis - laiva auktas - stvs tikslas - mris staliukas - galdi prie - pirms vent - svtki pleitas - lis forma - veids

vertimui

Kartojimo pratimai 35. Apskliaustuosius daiktavardius pavartokite vienaskaitos ar daugiskaitos kilmininku. Iverskite sakinius a) 1. Es tevi gaidu pc (pusstunda) .................. 2. Aiz (mkonis) ................... pardjs saule. 3. Taksometrs apstjs tiei pie (stris) ........ 4. No (viens srkoci) ....................... aizdegas milzu mes. 5. Cirvis necrt bez (vrs) ........ 6. Aiz (ezers) .......... melni mei. 7. Uz (galds) .......... glz stv krizantmas. 8. Pirms (gads) .......... te vl bija purvs. 9. Tvs atnesa (medus) ........... podu, mte (oga) ...... vcelti. 10. Kas no liepas (kuplumi) .................., kad ziedii neziedja? 11. Slcjs pat pie (salmi) .............. eras. 12. Nesauc vilku no (mes) ..........! 13. Nav (likums) ............. bez (izmums) .............. 14. Kas uz (sirds) ........, tas uz (mle) ........ 15. No (adata) .............. pie (zirgs) ........... 16. Jo dzik me, jo vairk (malka) ........... 17. bols no (bele) ............. tlu nekrt. 18. Pliks k (baznca) .............. urka. 19. (Dziesma) ............. d, labie audis, (ienaidi) ................ neturiet! 20. Pc (lietus) .......... iestjs skaists laiks. 21. Pateicos no (visa sirds) ................... 22. Vecums nesarg no (trakums) .................. 23. Kad (cirvis) ........... ktam lapas plauks. b) (Via) ........... universitte; (alus) ....... kauss; (svtki) .......... dvanas; (Karalaui) .................... katedrle; (mes) ....... koki; (dziesma) .......... svtki; (medus) ......... muca; (vrs) ........ radi; (zeme) ......... bagtbas; (Rga) ......... centrs; (filoloija) .................. fakultte; (latviei, valoda) ....................... katedra; (tenkas) .......... vcele; (zvaigzne) .............. spoums; (darbs) ......... laiks; (nauda) ............ vienba, (maize) .......... klaips; (mute) ......... harmonikas; (roka) ........ zis; (bailes) ......... pilns; (smiltis) ............ pulkstenis; (sirds) ........ slimba; (nakts) ......... maia; (dens, mes) ................. putns; (zais) ......... pdas; (kartupe39

lis) ....................... biezenis, (miezis) ........... alus, (alus) ....... pagrabs, (zirnis) ........ zupa, (vakars) ............... blzma; (Vidzeme) ................ jrmala, (cka) .......... laime, (mode) ........... kliedziens, (laiks) ........ zias. 36. Apskliaustuosius daiktavardius pavartokite galininku ar nagininku. Iverskite sakinius 1. Dari, ko dardams, apdom (gals) ........... 2. Laizs k runcis, kas (krjums) .............. dis. 3. Ar (apsolta malka) .......................... (pirts) ........ nevar izkurint. 4. Ola (vista) ........ m ca. 5. Nemci (vecs kuilis) .......... (maiss) ............ plst! 6. Mjas (zaglis) ........... nenosargsi. 6. (Sava nelaime) .................. citam neatdosi. 7. Ar (vara) ........ rados netiksi. 8. Roka (roka) ......... mazg, abas baltas. 9. Ar (laivia) .............. ielaidos irbju aut jri. 10. Saule cirta (Mnesti) .................. ar aso (zobenti) ................... 11. (Visa nakts) ................... sveces dega sudrabia lukturos. 12. Ar (galva) ............ (mris) .......... nesadauzsi. 13. Visi cei ved uz ( Roma) ......... 14. Kal (dzelzs) ..........., kamr karsta! 15. em (zobens) ............... roci, sarg (sava) .......... tvu (zeme) ..........! 16. Lna cka (dzia sakne) .................... rok. 17. Nerun (nieki) ...........! 18. Vi (viss) .......... em pie sirds. 37. a) Iverskite vilks ..........., zais ............, lcis ..........., cauna .........., ozols ............, vtols .........., auns ..........., purvs ........, paeglis ............, gailis ........... b) Transliteruokite latvi pavardes Vilks ..........., Zais .........., Lcis ........., Cauna ........, Ozols ............, Vtols ............, Auns ........, Purvs .........., Paeglis ............, Gailis .........

40

Daiktavardi daryba Deminutyvai

6 lentel. Deminutyvins priesagos

Priesaga -elis, -ele -i, -ti -uti -ia, -tia -tis, -te -snia -uks

Vediniai drauelis, puielis, mjele vri, denti aluti dienia, zivtia puistis, pelte, eglte sirsnia, naksnia bruks, suuks

Leksin reikm sbras, berniktis, trobel vyrukas, vandenlis alutis dienel, uvyt vaikinukas, pelyt, eglut irdel, naktel broliukas, unytis

38. sigilin 6 lentel, pastebsite, kad priesagos -i, -ia, -ti, -tia, -uti, -tis, -te ir -snia vartojamos tik su tam tikr linksniuoi daiktavardiais. Nustatykite priesagos ir pamatinio odio linksniuots ry bei upildykite i lentel

Priesaga
I

II

Linksniuots
III IV

VI

Pavyzdiai

-i -ia -ti -uti -tia -tis -te -snia

Bet: deguns nosis degunti, zobens kalavijas zobenti odi tvs, mte deminutyvins formos tvi, mtte turi specializuotj reikm patinas, patel. Tvams maloniai pavadinti latvi kalboje vartojami odiai ttis, mamma, mmia, mmua, mmulia. Tautosakoje priesagos -ti variantas yra -tiis: rudenti rudentiis, Mnesti Mnestiis. Deminutyvins reikms neturi: a) terminai, pvz., boli dobilas , rati verpimo ratelis, zlte zyl, kumelte ramunl, potte gurnelis; b) kai kurie vediniai, pvz., kaimi kaimynas, termi (laiko) terminas, ciemi sveias; c) letizuoti germanizmai ni karalius, misi alvaris, ldi utaisas. 41

39. Padarykite i daiktavardi maybines formas (skaitmuo nurodo linksniuot); c variante atsivelkite kamiengalio k/c ir g/dz kait odi daryboje a ) galds ............., telefons ................, vis ............, dators ..............., gulta .............., nauda ..............., acs 6 .............., draudzene ..................., msa .............., leitis ..............., auss 6 ............., lietus ............, rokturis ................, kja ..............., brzs ............, ozols ................, priede ..............., kalns ............., upe ............, ezers ..............., vj ..........., ce ............ b )pulksteu 2 ................., sienm ............., grmat ................, pui 5 ............, vrda ............., zemei ................., vasaru ............. c) draugi ................., zbaki 1 ................, maks ............., logu .................., lokam ................, nagi ................., kokiem ..............., cilvka ..............., ragus ..............., ogai ..................... 40. Kokie yra i deminutyv pamatiniai odiai? sievia ....... saulte ........ stikli ....... katis ........ lapia ........ zvirbultis .......... istabia ........ rocia ......... putni ........ vilcieni ......... koklte ......... crultis ........ pirksti ........ naudia ....... avoti ......... vardte ......... zobi .......... podzia ........ akmenti ........ zupia .......... stabi .........

41. Ibraukite nereguliarius ar nevartojamus deminutyvus galva galvte, galvutte, galvia, galsnia skapis (spinta) skaptis, skapi, skapenti kungs (ponas) kundztis, kundzi, kundziis kuis (laivas) kutis, kuiis, kui pils (pilis) pilia, pilsnia, pilte, piltia ple (antis) plia, plte, plutte, pla meita (dukt; mergait) meitia, meitte, meitulte, meisnia meitene (mergina) meiteni, meitente, meitesa zvaigzne (vaigd) zvaigzni, zvaiga, zvaigznia, zvaigznte rudens (ruduo) rudeni, rudentis, rudenti vista (vita) vistte, vistia, vistele, visti 42

42. Iverskite a) krmi ........ kalni ........ brzi, ........ ozoli ........ liepia ........ skujia ........ vtoli ......... rieksti .......... b) eztis ......... cltis ......... zlte ....... eglte ........ priedte ......... rudztis ........

raykite trkstamas pavardes la. lie. Krmi Krminis Kalni ........ Brzi ........ ....... Uozuolinis ....... Liepinia Skujia ........ Vtoli ......... ....... Riekstinis Ezytis Eztis Cltis ......... ....... Zalyt Egltis ........ Priedte ......... Rudzte .........

43. Itaisykite netaisyklingai transliteruotus latvi asmenvardius 1. Latvi delegacijoje buvo spaudos atstovas Peterisas Avotinas ...................., verslinink Liene Kalnina .............. ir vadybinink Velta Eglite ............... 2. Mano draugas yra Raimondo Paulso ............... muzikos gerbjas, o jo mona dievina Imanto Ziedonio ................ poezij.

Kiti priesag vediniai

44. Sudarykite asmen ir ranki pavadinimus su priesaga -tjs, -tja i i veiksmaodi last (skaityti) ......... dziedt (dainuoti)............ dejot (okti) ............ staigt (vaikioti)............. uzvart (nugalti)............... izncint (naikinti).............. audzint (auklti).............. skaitt (skaiiuoti)............. vinnt (laimti) ............... 43 vadt (vadovauti)......... vlt (rinkti) ............. gleznot (tapyti).............. skatties (irti)............. zaudt (pralaimti)............ domt (mstyti)............. klausties (klausytis) ......... splt (aisti; groti) .......... turt (laikyti) ...........

7 lentel. Kitos daiktavardi priesagos

Darybin Priesaga reikm Asmen -js pavadinimai -js, -ja -enis, -ene -ns -iene -ietis, -iete -(i)nieks, -(i)niece -onis, -one -oa -tjs, -tja -ulis, -ule Gyvn -enis, -ene pavadinimai -ns -ulis Augal -ene pavadinimai -uljs ranki ir -enis, -ene -js kt. daikt pavadinimai -eklis/-klis -klis, -kls -nis -nca -tjs -tnis, -tne -tuve -ulis, -ule Viet -aine pavadinimai -(ul)js -ene -nca -tava -tuve -ums Veiksm ir -iens j rezultat -oa pavadinimai -sma -sme -ana, -ans -ums Ypatybi -ba pavadinimai -ums Kiti -atne abstraktai -ba -ne -oklis Vediniai arjs, cljs skrjjs, apkopja brenis, draudzene skolns, puisns kaimiiene, karaliene lietuvietis, talliniete skolnieks, zintnieks mksliniece, saimniece meonis, varone dauzoa doctjs, raksttja resnulis, brkule circenis, glodene; zaene, kaene zans, kans rpulis pienene, zemene oguljs veltenis, autene dzinjs, lometjs grbeklis, biedklis sklis, durklis, arkls sknis, lauznis pavrnca dzestjs, modintjs gultnis, izlietne nestuves zmulis, klausule priedaine, ozolaine purvjs, zljs dzimtene, Gulbene kafejnca, dnca lastava, noliktava autuve, glabtuve arums, ierakums lciens, sitiens dunoa ausma, dvesma sadursme meana, runana mcans skums, izvilkums gudrba, muba skaistums, vecums senatne, vienatne, jaunatne btba, dzvba, laulba tagadne, nostdne stvoklis, viedoklis Leksin reikm artojas, kilnotojas bgikas, valytoja nalaitis, draug mokinys, vaikzas kaimyn, karalien lietuvis, taliniet moksleivis, mokslininkas meninink, eiminink laukinis, didvyr padaua dstytojas, raytoja storulis, rksn svirplys, gluodenas; kik (patel), kat kikiukas, kaiukas roplys pien, emuog uogakrmis veltinis, autuvas variklis, kulkosvaidis grblys, baidykl kempin, durklas, arklas siurblys, lautuvas samtis auintuvas, adintuvas guolis, kriaukl (santech.) netuvai pietukas, ragelis (telef.) puynas, uolynas raistas, olynas tvyn, toks miestavardis kavin, valgykla skaitykla, sandlis audykla, saugykla arimas (dirva), apkasas uolis, smgis griausmas aura, dvelksmas susidrimas metimas, kalbjimas mokymasis pradia, itrauka imintis, kvailyst grois, senatv senov, vienuma; jaunimas esm, gyvyb, santuoka dabartis, formuluot padtis, poiris

44

Atsargiai! Kita reikm!

mctjs pastorius mokytojas skolotjs sootjs jikas uoliuotojas lkotjs vairotjs daugintojas vairuotojas autovadtjs, oferis dejotja okja dejuotoja vaimantja skaittjs skaitiklis skaitytojas lastjs dsttjs sodintojas dstytojas doctjs

45. Sudarykite asmen ir ranki pavadinimus su priesaga -js, -ja i i veiksmaodi btojo laiko (forma nurodyta skliausteliuose) lkt (lca) lcjs uzemt (uzma) ........... piekrist (piekrita) ............. iet (gja) ............. kalt (kala) ........... skt (sca) ............ 46. Iverskite 1. A pastu rutulio (lode) stmik (grst) ir disko metik. 2. Vakar kalbjau su tavo klass aukltoja (audzint). 3. K rodo skaitiklis (skaitt)? 4. Nugaltojus (uzvart) sutiko su orkestru (orestris). 5. Mano motina buvo gera okja (dejot). 6. Nupirkau tau nauj (jauns) dulki (puteki) siurbl (skt). saukt (sauca) .......... prdot (prdeva) ............ atnkt (atnca) ............ braukt (brauca) ............ dzt (dzina) ............ uztvert (uztvra) ............

Ar tiesa, kad...
...daiktavardiai su priesaga -tjs, -tja daromi i priesagini veiksmaodi bendrai (II ir III asmenuots), o su priesaga -js, -ja i nepriesagini (I asmenuots ir supletyvini) veiksmaodi btojo laiko formos? 47. K reikia ie asmen pavadinimai su priesaga -(i)nieks, -(i)niece? bagtnieks (:bagts turtingas) darbinieks (:darbs darbas) dzejniece (:dzeja poezija) 45 celtnieks (:celt statyti) zemnieks (:zeme em) liepjniece (:Liepja)

gudrinieks (:gudrs protingas) laucinieks (:lauki kaimas) mksliniece (:mksla menas) panieks (:paums nuosavyb) ptnieks (:ptt tyrinti) krpniece (:krpt apgauti) skolnieks (:skola mokykla) rdzinieks (:Rga) slimnieks (:slims sergantis) sveinieks (:sves svetimas) strdnieks (:strdt dirbti) valdnieks (:valdt valdyti) zintnieks (:zintne mokslas) saimniece (:saime eimyna) bezdarbniece (:bezdarbs nedarbas) mednieks (:medt medioti) jautrbnieks (:jautrba linksmyb) laivinieks (:laiva valtis) upmalnieks (:upmala paupys) bundzinieks (:bungas bgnas) tirdziniece (:tirgus turgus) vidusskolnieks (:vidusskola vidurin mokykla)

Atsargiai! Kita reikm!

virsnieks karininkas virininkas prieknieks vietnieks pavaduotojas vietininkas 1. vietvaldis; 2. lokatvs mkslinieks menininkas mokslininkas zintnieks strlnieks aulys strlininkas loka vjs

sidmkite!
Kai kuri vedini leksin reikm skiriasi nuo darybins, plg.: becnieks (:bece abcl) pradinukas abinieks (:abi abu) amfibija (gyvnas) atsldznieks (:atslga raktas) altkalvis bruinieks (:bruas arvai) riteris dubultnieks (:dubults dvigubas) antrininkas ienaidnieks (:ienaids neapykanta) prieas kjnieks (:kja koja) pstininkas lielinieks (:liels didelis) bolevikas prieknieks (:prieka priekis) virininkas vstnieks (:vstt praneti) ambasadorius zemnieks (:zeme em) valstietis 48. K reikia ie daikt ir abstrakt pavadinimai? bagnieks (:baga), burinieks (:bura bur), vienskaitlinieks (:vienskaitlis vienaskaita), daudzskaitlinieks (:daudzskaitlis daugiskaita) 46

49. Apibdinkite priesagos -(i)nieks, -(i)niece vedini daryb 50. Sudarykite gyvn jaunikli pavadinimus su priesaga -ns zvirbulis ............. lapsa ........ kuce (kal) ........ vlodze .......... lcis ......... bezdelga ............. vilce ......... stirna ........... alnis (briedis) .......... briedis (elnias) ........... pele ......... vrna ........... Bet: urka - urkulns, varde - vardulns 51. K reikia ie viet ir kit realij pavadinimai? Neaikius atvejus pasitikslinkite odyne a) slimnca (:slimnieks ligonis) darbnca (:darbs darbas) vasarnca (:vasara) siltumnca (:siltums iluma) tjnca (:tja arbata) maiznca (:maize duona) viesnca (:viesis sveias) vrdnca (:vrds odis) ieenca (:ieelis plyta) olnca (:ola kiauinis) slnca (:sls druska) dziednca (:dziedt** gydyti) kafejnca (:kafeja* kava) dnca (:d** valgo) b) noliktava (:nolikt padti) mazgtava (:mazgt) trtava (:trt valyti) smtava (:smt rkyti) sttava (:stt skaistinti) vrtava (:vrt virti)*** c) spiestuve (:spiest spausti) krtuve (:krt kaupti, rinkti) stuve (:st valgyti) raktuve (:rakt kasti) prceltuve (:prcelt perkelti) tirgotava (:tirgot prekiauti) friztava (:frizt ukuoti) peldtava (:peldties maudytis) loctava (:loct lankstyti) slidotava (:slidot iuointi) lastava (:last skaityti) izgztuve (:izgzt ipilti, iversti) ceptuve (:cept kepti) prbrauktuve (:prbraukt pervaiuoti) dzertuve (:dzert gerti)

* odis kafeja, kapeja vartotas XIX a. pabaigoje XX a. pradioje. Dabartinje latvi kalboje vartojamas odis kafija. ** Priesagos -nca vediniai i veiksmaodi itin reti. *** odis vrtava reikia darykl, (alaus ir pan.) virykl. Virtuvei reikti latviai vartoja skolin i lietuvi kalbos virtuve. 47

Atsargiai! Kita reikm!

ceptuve kepykla keptuv panna dzertuve svaigal parduotuv; baras gertuv blae, tvertne

52. Iverskite latvi kalb veiksm pavadinimus, vartodami priesag -ana (sangrin forma -ans) a) bgimas (skriet) skrieana galvojimas (domt) .......... jimas (iet) .......... myljimas (mlt) ............ juokimasis (smieties) ........... miegojimas (gult) ............. tvarkymas (krtot) ............. gyvenimas (dzvot) ............. grimas (dzert) .......... irjimas (skatties) ......... plovimas (mazgt) ........... tyljimas (klust) ............ sdjimas (sdt) ............ kalbjimas (runt) ............ raymas (rakstt) ............ vaiavimas (braukt) .......... dainavimas (dziedt) ......... siuvimas (t) .........

Atsivelkite s, z asimiliacij: prast - pras + ana = praana b) valgymas (st) ........ stmimas (grst) .......... neimas (nest) ........ 53. Iverskite a) 1. Tyljimas auksas, kalbjimas sidabras. 2. Guljimas ligoninje jam jau griso (apnikt). 3. Su tokiu vaiavimu toli nenuvaiuosi. 4. Dainavimo pamokoje (stunda) buvo ne tik muzikos (mzika) mokytoja, bet ir mokyklos direktorius. 5. Kavinje sutikome lietuv poet, du latvi raytojus ir vertj (tulkot). 6. Elniukui nepatiko gyvenimas zoologijos sode (zoodrzs). b) 1. Te ir sta velna bana. 2. Starp viiem biei rodas nesapraans. 3. Enciklopdiskas zinanas vienmr ir liela vrtba. 54. K galt reikti ie odiai? pamiens (:pama pam) ......... centieni (:cents stengsi) ....... diens (:da valg) ............ skatiens (:skats vaizdas) .......... dzriens (:dzra gr) .......... kliedziens (:kliedza rk) ........... 48 metimas (mest) ......... lauimas (lauzt) ......... sukimas (griezt) ...........

55. raykite pamatinius odius. Jais gali bti vairios kalbos dalys a) paba (:pas) ypatyb pacietba (: pacietu) kantrumas labba (:......) javai draudzba (:........) draugyst dadba (:..........) vairov kdba (:......) kokyb slimba (:.......) liga brlba (:........) brolyb gudrba (:.......) imintis pardba (:.............) reikinys attstba (:............) vystymasis bagtba (:..........) turtas atturba (:...........) santrumas vienba (:.....) vienetas; vienyb muba (:.........) kvailyst darbba (:........) veikla jaunba (:........) jaunyst brnba (:........) vaikyst mba (:ms) aminyb patiesba (:...........) teisyb trba (:......) vara bezgalba (:...........) begalyb rupjba (:rupj) iuktyb nabadzba (:...........) skurdas

b) vstniecba (:vstnieks) ambasada grmatvedba (:..................) buhalterija valodniecba (:..................) kalbotyra starpniecba (:...............) tarpininkavimas rpniecba (:.................) pramon celtniecba (:.................) statyba cilvcba (:.............) monikumas c) mlestba (:............)* meil lastba (:............)* gailestis labestba (:............) gerumas prestba (:.............) skriauda sazvrestba (:.............) smokslas burvestba (:..............) burtai, kerai pretestba (:.............) prieinimasis; vara d) elektrba elektra * odiai mlestba ir lastba i tikrj yra vedinai i dabar jau nebevartojam atitinkam slavizm (plg. rus. , ). Kitus c pogrupio odius reikia traktuoti jau kaip priesag -estba, -astba vedinius, pradioje atsiradusius pagal jau mint vedini analogij. odis elektrba gali bti skaidomas tik morfemikai, nes darybiniu poiriu jo pamatinis odis *elektra tra tik potencialus; plg. dar kitus tos sememos darinius elektrisks, elektriis, elektrizt ir kt. Atsivelkit g, k virtim dz, c prie i: draugs - draudzba, nieks - niecba. Vedant daiktavardius i priesagini veiksmaodi, pastarj priesaga atmetama, plg.: rkot - rcba.

49

Atsargiai! Kita reikm!

btba esm btyb btne biedrba draugija; bendrov bendryb kopba valdba vyriausyb valdyba valde

56. raykite priesagos -(j)ums vedin (j terpti hiato atveju) a) jautt (klausti) jautjums klausimas lgt (prayti) ............. praymas uzbrukt (pulti) ................ puolimas labs (geras) ................ nauda kluss (tylus) ............. tyla mazk (maiau) .............. mauma vairk (daugiau) ............... dauguma nosaukt (pavadinti) ...................... pavadinimas notikt (atsitikti, vykti) .................. vykis lidot (skristi) ............... skrydis auda (aud) .............. audinys aurs (siauras) .............. siaurumas; ssiauris trs (varus; grynas) ............ varumas; ariamas laukas zaudt (netekti; pralaimti) ................... netektis; pralaimjimas piedvt (pasilyti) .................... pasilymas b) sakinys ................ (:teikt sakyti) neviltis .................. (:izmist kristi nevilt) inykimas .............. (:zuda inyko) uogien .................. (:ievrt ivirti) mon .................. (:uzma prim) pasididiavimas .................. (:lepns ididus) grois ............... (:skaists graus) greitis ............... (:trs greitas) storis ............... (:biezs storas) apknumas ................ (:resns apknus, storas) sandris ................. (:dart daryti) sutartis ............... (:lgt lygti, derti) senatv ............... (:vecs senas) sunkumas ............... (:smags sunkus) lengvumas ............... (:viegls lengvas) poreikis ........................ (:pieprast pareikalauti) kelion ................. (:ceot keliauti) apribojimas ........................ (:ierobeot apriboti) 50

sidmkite!
labs geras bet: labba javai, labums nauda, labumi gryb, labestba gerumas Kai kuri tarptautini odi baigmenys 57. Deinje raykite trkstam lietuvik, kairje latvik odi por a) .......... fakultetas identitetas ........... .......... imunitetas ........... universitte ........... ........... mentalitte paritte ........... intensitte ......... realyb aktyvumas ......... ......... kiekyb ......... specialitte .......... ......... agresivitte kvalitte ......... stabilitte

b) .......... humnisms .......... trisms ........... kapitlisms komunizmas ........... ........... entuziasms sarkazmas ........... ............. sirrelisms c) ......... politikas ......... ......... akadmiis .......... romantie mehniis

impresionizmas ............. ovinizmas .............. nacionalizmas ............ anglicizmas .............. marazmas .......... .......... arhaisms ............. ermnisms fizikas ........ medik ......... ........... mziis ........ elektriis

d) ........ scenrijs ......... nijs ......... ntrijs ......... akvrijs terariumas ............ prezidiumas ............ e) .......... ........... ........... miljonrs revolucionrs inenieris 51

morfijus ....... ........ kritrijs ....... . kalcijs planetariumas ............ magnis ....... morfijus ....... .......... .......... .......... reisors pionieris kavalieris

f)

.......... rektors diktorius ....... redaktorius ........... ......... .......... kurjeris ............ ........... ......... .......... ......... buldozers ters ............. kanclers piners filozofs filologs filoloe

......... ......... .......... adapteris .............. dizaineris dispeeris ...............

profesors sektors revizors ............ frvaters ............. .............. dispansers

g)

h)

biolog ........ antropolog ........... sociologas ........... biologija filosofija ......... .........

i) ......... filoloija sociologija ......... j) garaas ........ ......... baga instruktaas ........... ekipaas ......... tiraas ......... .......... tonna kilometraas ............. reportaas .......... .......... mana .......... koteda Bet: persons, sakvojs, tips k) ............ ............ ............ ............ ............ ............. ............ ............ ............ ............. ............. ............. ............. kovbojs birojs rallijs aktieris hipijs kase dezs miniatra gvarde mija kantoris polise adrese 52

......... fiksa miraas ........ ......... vira ......... masa antaas ........ vitraas ......... trikotaas .......... fotomontaas ............ peizaas ......... ......... koleda

............ ............ ............ ............ ............ ............ ............ ............ ............ ............ ............ ............ ............

makaks burujs hobijs aktrise blzs pase kasieris filile koris sinode tetris prakse delikatese

Priedli vediniai
8 lentel. Daiktavardi priedliai
Priedlis aizDarybin reikm Vediniai aizrobea, aizsaule aizvsture, aizms aizdomas, aizdusa aproce, apkakle apgabals, apvidus atce, atskabarga atvasara, atbalss atvase, atzars bezrocis, bezdibenis bezmiegs, beztiesba ieleja, ierocis, iemute ienaids, iegriba nelaime, negods necilvks, nezvrs, nedarbs, nelaiis nokalne, nomale nokrsa, nokrsla, novakare nodaa, nozare pagalde, pasaule, pazeme, pazole pasuga, paveids pavasaris, pavakare patvs, paeglis, pamiers prcilvks, prsvars, prnova, prmaksa prupe, Prdaugava piepilsta, pierobea piegara, pieskaa pirmsskola, pirmsvsture pretinde, pretruna, pretizlkoana uzacs, uzgalis, uzroi Leksin reikm usienis, anapilis prieistor, nebtis tarimas, dusulys apyrank, apykakl sritis, vietov kelias atgal, erpeta bob vasara, aidas atala, ataka berankis, bedugn nemiga, beteisikumas slnis, ginklas, kandiklis neapykanta, noris nelaim, negarb niekas, pabaisa, siautjimas, velionis nuokaln, pakratys atspalvis, prietema, pavakarys skyrius, aka (sritis) pastal, pasaulis, poemis, puspadis poris, atmaina pavasaris, pavakar patvis, kadagys, paliaubos antmogis, persvara, supernova, permoka uupis, Udauguvis priemiestis, pasienis prieskonis (negeras), niuansas pradios mokykla, prieistor prienuodis, prietara kontrvalgyba antakis, antgalis, antrankiai povandeninis laivas, miko paklot, potekst, pasmon

a)vieta u ko nors b)laikas prie ar po c)kiti abstraktai apa) daiktas aplink b) vieta aplink ata) atgalinis objektas b) pasikartojantis reikinys c) papildoma ko dalis bez- a) objektas be ko nors b) abstraktas, reikiantis ko nors trkum a) objektas, links vid iear esantis viduje b) vairs abstraktai nea) prieinga reikm b) perkeltin ppr. negatyvi reikm a) vieta atokiau nob) maesn ypatyb turintis objektas ar reikinys c) sudtin ko dalis a) vieta ar daiktas po kuo panors b) pavaldus objektas ar abstraktas c) laikas prie k nors d) objektas ar abstraktas, turintis netikr ar silpnesn ypatyb pr- a) asmuo ar abstraktas, turintis ypatybs pervir b) vieta u ko nors piea) vieta ties kuo nors b) abstraktas, turintis ypatybs dal pirms- objektas ar abstraktas, turintis ankstesnio laiko ypatyb pret- dalykas, nukreiptas prie pamatiniu odiu pasakyt dalyk objektas ant ko nors uzzem-

objektas ar abstraktas po zemdene, zemsega, kuo nors zemteksts, zemapzia

53

58. raykite bdingesnius lietuvikus priedli atitikmenis. Sugalvokite jiems pavyzdi

la. aizapatbezienopaparpiepirmspretuzzem-

lie.

Pavyzdiai

Atsargiai! Kita reikm!

pazeme poemis paem virszeme ierocis ginklas rankis instruments

Galni vediniai
9 lentel. Daiktavardi galni vediniai Galn -a Darybin reikm a) veiksm pavadinimai b) kiti abstraktai b) daikt pavadinimai c) asmen pavadinimai a) veiksm pavadinimai b) kiti abstraktai c) daikt pavadinimai d) gyvn pavadinimai a) veiksm pavadinimai b) asmen pavadinimai c) ranki pavadinimai a) asmen pavadinimai b) daikt pavadnimai c) abstraktai Vediniai deja, runa, duna ilgas, beigas, steiga atslga, sega, krava pazia, nepraa, va prbaude, dzres kre, kaite, ples, slodze spuldze, svilpe grieze, sniedze blkis, zibsnis vecis, melis, brdainis urbis, sldzis sargs, gans vads, augs, trps spaids, naids, vaids Leksin reikm okis, neka, griausmas ilgesys, pabaiga, skuba raktas, antklod, krovinys pastamas, nemoka, vpla patikra, igertuvs godulys, liga, trisas, krvis lemput, vilpukas griel, sniegstart trenksmas, ybsnis senis, melagis, barzdoius grtas, jungiklis sargas, piemuo laidas, augalas, drabuis prievarta, nesantaika, aimana

-e

-is -s

54

59. Sugalvokite sakini su 9 lentelje nurodytais odiais 60. Suraykite atskirai priedli, priesag ir galni vedinius izeja (:izeju), sacepums (:sacept), pajumte (:jumts), uzljums (uzlja), jauneklis (:jauns), sardze (:sarga), koptjs (:kopt), bezvrtba (:vrtba), biedrba (:biedrs), uzraugs (:uzrauga), izpletnis (:izplets), aizkrsne (:krsns), apvidus (:vidus), izlietne (:izliet), atvadas (:atvads), atvadans (:atvadties), iecere (:iecer), pavle (:pavl), likums (:likt), brlns (:brlis), draudze (:draugi), piekalne (:kalns), pilstnieks (:pilsta), mlulis (:ml), atsauksme (:atsaukties), atstarpe (:starpa), atriebba (:atriebt), izzia (:izziot)

Priedli vediniai

Priesag vediniai

Galni vediniai

Atsargiai! Kita reikm!

bauda mgavimasis bauda sods lva pirties plautas lova gulta gulta lova gultas la

Driniai
61. sigilinkite drini struktr ir reikmes. Kuri drini struktra panai lietuvi, kuri skiriasi? Kuo skiriasi? a) saulespue saulgra, vramte anyta, tautasdziesma liaudies daina, dziesmusvtki dain vent, Ziemassvtki Kaldos, sievasbrlis svainis, dzvesvieta gyvenamoji vieta, redzesloks akiratis, lietuslse lietaus laas, vaasprieks hobis, gadalaiki met laikai, ledusskapis aldytuvas, kjmgjjs psiasis 55

b) dzelzce geleinkelis, stgriba apetitas, aunda avikailis, biezpiens vark, kopmtne bendrabutis, lielveikals prekybos centras, universlveikals universalioji parduotuv, rupjmaize juoda (rupi) duona, atpakagaita atbulin eiga, otrdiena antradienis, datortehnika kompiuterin technika, brvlaiks laisvalaikis c) stiklogrfija, tetromnija d) labdaris geradarys, badmira badmira, brzlape md, sirdsti irdgla, tummatis tamsiaplaukis, skarunis garsiakalbis, rokturis rankena, saullkts saultekis. e) zemkopba emdirbyst, lsirdba gailestingumas, dzidomba giliamintikumas. f) lielgabals pabklas (:liels didelis + gabals gabalas), zobgalis aipokas (:zobs dantis + gals galas), Lieldienas Velykos (:liels didelis + diena), saulesbrlis valkata, joga raudonasis serbentas (:Ji Jonins + oga). g) diennakts para, dzelzsbetons gelbetonis, slsmaize duona ir druska, laiktelpa laikas ir erdv 62. Ar visi komentarai teisingi? Pagrskite arba paneikite aukiau duotais pavyzdiais 1. Driniai daniausiai daromi i odi junginio. 1.1. Nuo odi junginio drinys skiriasi tuo, jog turi vien kirt, tuo tarpu junginio yra kiriuoti abu odiai. 1.2. Drinio reikm paprastai sutampa su odi junginio reikme arba yra jai artima, pvz., ............................................................................................, 1.3. taiau esama iimi, pvz., ..............................................................., kai drinys kils i frazeologizmo ar metaforinio junginio. 2. Latvi kalboje driniai formos poiriu gali bti dvejopi: sintaksiniai ir sintaksiniai-morfologiniai. 2.1. Sintaksini drini morfologinis kamienas lieka toks pat, kaip antrojo sando, pvz., ............................................................................................... 2.2. Pirmasis sandas gali ilaikyti galn arba jos neilaikyti, pvz., ........ .................................................................................................................. 2.3. Sintaksini-morfologini drini kamienas skiriasi nuo antrojo sando ir turi galnes -a, -e, -is, pvz., .................................................................... 2.4. Dalies sintaksini-morfologini drini daryboje dalyvauja ir priesaga -ba, pvz., .................................................................................................. 56

3 . Latvi kalbos drini jungtimi (interfiksu) eina: 3.1. balsiai (i)a, , , , , pvz., ...................................................; 3.2. pirmojo sando galn, kuri, linksniuojant drin, nekinta.* 3.3. Retais atvejais jungtimi eina balsis o [o], pvz., ............................... 3.4. Dalis drini interfikso neturi (plg. 2.2.). 4. Sand reikms poiriu daugelis drini yra determinatyviniai, t. y. vienas sandas apibria kit. Kopuliatyvini drini, kur abu sandai yra lygiaveriai, pvz., ...................................................................., esama nedaug. 63. K reikia ie driniai? a) brnudrzs .................. datorsple (dators kompiuteris, sple aidimas) ................. degviela (viela mediaga) ............. desmaize (desa dera, maize duona) ........... galvaspilsta (pilsta miestas) ............ garastvoklis (gars dvasia, stvoklis bkl) ............ gliemevks (gliemezis sraig, vks dangtis) ............. godavrds (gods garb) .......... guamistaba ( istaba kambarys) .............. ievadvrdi (ievads vadas) ................. istabmeita ......... szia ( ss trumpas) ............ jrmala (mala pakratys) ........... karavrs ............ kopmtne (kopjs bendras, mtne bstas) .............. krjbanka (krja rinko, taup) ............. krustce (krusts kryius) ..................... lidmana (lidot skristi) .......... lometjs (lode kulka) ............ mazkumtautba (mazkums mauma) ................. mnessgaisma (mness mnulis, gaisma viesa) .............. naktsmtne (mtne bstas).............. naudaszme (nauda pinigai) .................... pirmizrde (izrde spektaklis) ............ pirmvaloda ................... rotkalis (rota papuoalas) ................ rudzupue ...................... * Iimt sudaro driniai su vardiuotiniu bdvardiniu sandu, pvz., vecaistvs senelis, vecmte senel. Linksniuojant juos, kinta ir interfiksas: vectva, vecsmtes, vecotvu, vecomti ir t.t. 57

siermaize (siers sris) ............ sievasmte (sieva mona) ................ strklaka (strkla iurkl, aka ulinys) ............. sviestmaize .............. sudrabegle ( sudrabs sidabras) .............. ujmana (uju siuvu) ................ trumpele (trums dirva) ................. trssolkana (trs trys, solis ingsnis, lkana okimas) ............. b) denskritums ................... uzmjdarbba ( uzmjs verslininkas, darbba veikla) ................... c) vilkbele .............. vnoga ........... zvrda ................ audzjska (audzjs smaugikas, ska gyvat) ......... ogmale (ogs tvora, mala pakratys) ........... 64. Iskaidykite darybikai apakgrupa (:apaka apaia + grupa grup) pogrupis rzemes .......................................................... usienis caurvj .......................................................... skersvjis iekpuse ........................................................ vidin pus, vidus ldzskanis .......................................................... priebalsis pakakja ....................................................... upakalin koja patskanis ................................................................ balsis priekistaba ...................................................... priekambaris starpslnis ........................................................ tarpsluoksnis virspuse ........................................................ virutin pus, ior

Ar inote, kad...
...latvi kalbininkai nesutaria, kuo laikyti darybines morfemas apak-, r-, caur-, iek-, ldz-, paka-, priek-, starp-, virs- priedliais ar drini sandais? Bendrins latvi kalbos gramatikoje jos vadinamos puspriedliais (puspriedki) (Mllvg I, 84, 190-196). ...latvi kalbotyroje priimta manyti, jog tais atvejais, kada vedinys turi skirting galn nei pamatinis odis, jis, vedinys, laikomas ir galns vediniu. Pavyzdiui, vediniai aproce (:roka), apkakle (:kakls) skiriami tiek priedlio ap-, tiek galns -e vediniams (Kalme 2002, 65, 79). Kaip darybins morfemos, galns skiriamos ir sintaksini-morfologini drini daryboje (Kalme 2002, 82). 58

65. Kuo skiriasi ie dariniai? Iskaidykite darybikai szia inut izzia payma piedzia pavara virsmizia antodis smildzia smilgel papildzias papildomos inios

66. Parinkite tinkam antrj sand ir sudarykite drin. raykite juos alia emiau nurodyt j reikmi lietussirdssauleskrgalvasskaistumdambrnumastogrmatelektrokaplab-kjis -pilsta -kopana -kurvis -zis -vedis -sta -brilles -kljba -sargs -karote -daris -apzia Drini
atuonkojis buhalteris elektrinis pjklas gerov groio prieira kapins krtins lsta sauls akiniai sin sktis sostin stebukladarys valgomasis auktas

zempasaierkodolldzsvegrkkinougunsdensziemepuzekrreikms

-zis -jtba -aktieris -teksts -roze -turis -bikses -blzma -kposts -reakcija -valoda -grks -vilciens

atpirkimo oys branduolin reakcija gaisras keleivinis traukinys kino aktorius liemenl pdkelns potekst iaurs pavaist usienio kalba uuojauta vandens lelija iedinis kopstas

59

BDVARDIS (pabas vrds / Adjektvs)

Linksniavimo pavyzdiai Vienskaitlis Daudzskaitlis jauns darbs skaista diena jauni darbi skaistas dienas jauna darba skaistas dienas jaunu darbu skaistu dienu jaunam darbam skaistai dienai jauniem darbiem skaistm dienm jaunu darbu skaistu dienu jaunus darbus skaistas dienas ar jaunu darbu ar skaistu dienu ar jauniem darbiem ar skaistm dienm jaun darb skaist dien jaunos darbos skaists diens 67. Ibraukite klaidingus teiginius Latvi kalbos bdvardis turi 6 linksniuotes. Latvi kalbos bdvardis turi 2 linksniuotes. Latvi kalbos bdvardis neturi linksniuoi. Bdvardio linksniavimas beveik nesiskiria nuo daiktavardio. Bdvardio linksniavimas niekuo nesiskiria nuo daiktavardio. Vyrikosios gimins bdvardiai linksniuojami kaip I linksniuots daiktavardiai. Moterikosios gimins bdvardiai linksniuojami kaip IV linksniuots daiktavardiai. Latvi kalboje nelik negiminini bdvardio form, atitinkani lietuvi balta, aiku, grau, domu. Tokia reikme vartojamos vyrikosios gimins formos arba prieveiksmiai, pvz., vai tev ir skaidrs? ar tau aiku?; man bija oti interesanti man buvo labai domu.

sidmkite!
alias - za, alia - zaa lapias - slapj, lapia - slapja lidnas - skumj, apvalus - apa lidna - skumja apvali - apaa

Galn - yra tokia pati, kaip ir daiktavardi vj, ce, kume, brzi. J turi tik vienaskaitos vardininkas; kit linksni galns dedamos prie kamieno, bet ne prie vardininko galns. Taigi zai (ne *zai!) koki, slapju (ne *slapju!) rudeni, skumjam (ne *skumjam!) draugam. 68. Ilinksniuokite odiu zaa zle, tuma nakts, labs viesis, zilas acis, stiprs lietus, dzi dens 60

vardiuotiniai bdvardiai
Vienskaitlis jaunais darbs skaist diena jaun darba skaists dienas jaunajam darbam skaistajai dienai jauno darbu skaisto dienu ar jauno darbu ar skaisto dienu ar jaunaj darb 69. Iverskite a) be karto vandens ................................., didel banga ................., u gelton uuolaid ................................., senus uolus .............. ....................., mlyname danguje ............................., tamsaus alio miko ......................................, tolimam ir brangiam sveiui ..............................., baltame popieriuje ....................., tuioje gatvje ...................., pas gerus draugus .............................., apie dom darb ......................................., linksmam pokalbiui ......... ........................., prie maos kavins ...................................., velniomis rankomis ................................ b) gerieji mons ........................., mano naujasis butas .......... ........................., plaioji up ....................., u alij piev ........ ........................., prie senosios pilies ........................., ant auktojo piliakalnio ................................., senuosius ratus ......................, sunkj kontrolin darb ................................. odiai
geltonas - dzeltens uuolaida - aizkars mlynas - zils dangus - debesis popierius - paprs tuias - tuks gatv - iela domus - interesants

skaistaj dien

Daudzskaitlis jaunie darbi skaists dienas jauno darbu skaisto dienu jaunajiem darbiem skaistajm dienm jaunos darbus skaists dienas jaunajiem darbiem ar skaistajm dienm jaunajos darbos skaistajs diens

vertimui

linksmas - jautrs pokalbis - saruna velnus - maigs mons - audis (vyr. gim.) piliakalnis - pilskalns ratas - raksts sunkus - grts kontrolinis darbas - kontroldarbs

Atsargiai! Kita reikm!

melns juodas mlynas zils jods nelabasis juodas melns 61 srs kartus srus s rgts kartus rgtus skbs

riebgs bjaurus, lyktus riebus trekns zils mlynas ilas sirms smags sunkus (apie svor) smagus jautrs, lksms skaidrs aikus skaidrus caurspdgs

auns piktas, blogas liaunas lokans, slaids, engans jautrs linksmas jautrus jutgs skaists graus skaistus spilgts; godgs, nevaings brangs velus, mits; turtingas brangus drgs

sidmkite!
augsts auktas auksts altas 70. Iverskite aukto bokto (tornis) .................. aukti kalnai .................... auktuose pastatuose (ka) ..................... alt al ..................... altame vandenyje ...................... altomis rankomis ........................ 71. Palyginkite paymini tvark zaa pilstas zona za pilstas zona pilstas za zona jauns dizainera daidarbs jaunais dizainera daidarbs dizainera jaunais daidarbs skaista upes ieleja skaist upes ieleja upes skaist ieleja 62 vecas Kauas koka kas Kauas vecs koka kas melns Rgas balzms melnais Rgas balzms Rgas melnais balzms interesanta zintnieces hipotze interesant zintnieces hipotze zintnieces interesant hipotze labs geras oti labs labai geras

72. Ibraukite neteisingus komentarus 1. Nevardiuotinis bdvardis gali bti tik prie kilmininkin paymin, bet ne po jo. 2. Nevardiuotinis bdvardis gali bti ir prie kilmininkin paymin, ir po jo. 3. vardiuotinis bdvardis gali bti ir prie kilmininkin paymin, ir po jo. 4. Jei bdvardis vartojamas po kilmininkinio payminio, jis btinai turi bti vardiuotinis. 5. vardiuotinis bdvardis vartojamas tik po kilmininkinio payminio.

Bdvardi laipsniavimas
Laipsniuojami kokybiniai bdvardiai, reikiantys kintam ypatyb. Auktesniojo laipsnio bdvardiai daromi su priesaga -k-. Ji vartojama ir auktesniojo laipsnio prieveiksmiams sudaryti, plg.: labs geras, labks geresnis, labk geriau. 73. Iverskite baltesnis baltks ........ prtgks ........ bagtka ........ trks juodesn ....... ......... skaistks alesn ........ ........ labks auktesnis .......

vis- aukiausiojo laipsnio formos priedlis. Dedamas prie auktesniojo laipsnio formos. Paprastai vartojama vardiuotin forma: gudrks protingesnis, visgudrkais protingiausias, skaistka graesn, visskaistk graiausia. Atitinkamai sudaromi ir aukiausiojo laipsnio prieveiksmiai: vissk trumpiausiai, visskaistk graiausiai.

sidmkite!
Priedlis vis- niekada nekiriuojamas! 74. Iverskite a) baliausias visbaltkais aliausia .................. juodiausia ................ ................. vissliktkais 63 .................. vistrkais .................. visprtgkais .................. vislabkais kvailiausias .....................

b) 1. Man eit ir tik labi! 2. Vistrakkais ir tas, ka es ldz im nerunju latviski. 3. Skaidrs, ka laiks jau neuzlabosies. 4. Labk jau es nebtu t runjis. 5. Tas ir diezgan labs piedvjums, tau vislabkais btu atteikties no s idejas vispr. 6. Nu vai tad tas nav skaisti? 7. Kur tu vl dabsi vrtgku grmatu par o? 8. Tas nav slikti. 9. Vai tu tiem nezinji, ka Latvija ir lielka par Dniju, Beiju un Nderlandi? odiai
trs eit traks laiks varus ia - kvailas - oras

vertimui

uzlaboties - pasitaisyti diezgan - gana piedvjums - pasilymas atteikties - atsisakyti

vispr - apskritai dabt - gauti slikts - blogas t i e m - tikrai, i ties

Auktesniojo laipsnio vartosena Auktesnysis laipsnis (jo vardiuotin forma) gali turti ir aukiausiojo laipsnio reikm, plg.: tas ir jaukkais laiks aj ruden. Toki reikm auktesniojo laipsnio forma gyja, kai su ja vartojamas vardis pats, pati, plg.: pats labkais, pati stk. Sakiniuose auktesniojo laipsnio bdvardiai vartojami dviejose konstrukcijose: su nek (neiginiuose su k) ir su par, pvz.: Via ir mazka nek Rga Rga nav mazka k Via 75. Iverskite Mano brolis jaunesnis u mane ................................................... Mano brolis jaunesnis negu a ................................................... A nesu jaunesnis u savo brol .................................................. i knyga yra domesn nei ta .................................................... i knyga yra domesn u t ..................................................... iandien oras geresnis nei vakar ................................................ iandien oras nebus blogesnis nei vakar ...................................... Santykiniai bdvardiai Santykiniai bdvardiai dl savo semantikos nelaipsniuojami, nors tam tikrais atvejais ypatybs gradacija manoma, plg.: pats pdjais apmekltjs paskutinysis lankytojas, pats galvenais notikums svarbiausias vykis, vispdj brd pai paskutin akimirk. 64 Via ir mazka par Rgu Rga nav mazka par Viu

Bdvardi daryba Priesag ir priedli vediniai

10 lentel. Priesag vediniai
Pamatinio odio kategorija -ains daiktavardis (gen. pl.) -ans veiksmaodis bdvardis -ds vardis skaitvardis bdvardis -ens bdvardis daiktavardis veiksmaodis -(n)js prieveiksmis bdvardis daiktavardis vardis skaitvardis -gans bdvardis -(t)i bdvardis -isks daiktavardis bdvardis veiksmaodis -is daiktavardis vardis -gs daiktavardis bdvardis veiksmaodis prieveiksmis skaitvardis -ns bdvardis -ots daiktavardis (gen. pl.) Priesaga Vediniai sulains, smilains, strains, pasakains, osains, zemjains alkans, drupans, plakans valgans visds, savds, dads, citds viends, otrds, trejds sveds skbens, diens varens, galvenais drupens tagadjs, vajs, virsjs smagnjs, tuvjs vietjs, dajs, galjs msjs, jsjs, savjs pirmjs, otrjs, trejs brngans, melngans, zagans mazi lietuvisks, vcisks, cilvcisks senisks btisks lietis, sievis sevis naudgs, sirsngs, iespaidgs bagtgs, nabadzgs, veselgs pacietgs, uzmangs, turgs vienaldzgs, visprgs, kopgs viengs agrns, vlns, tlns akmeots, skujots, zvaigots, asiots Leksin reikm sultingas, smltas, kampuotas pasakikas, sotas, emtas godus, trupus, plokias drgnas visoks, keistas, vairus, kitoks vienodas, atvirkias, trejopas neprastas rgtokas, didis galingas, pagrindinis trupus dabartinis, atviras, virutinis sunkiasvoris, artimasis vietinis, dalinis, kratutinis msikis, jsikis, savikis pirminis, antrinis, tretinis rusvas, juosvas, alsvas maytis lietuvikas, vokikas, mogikas senovikas esminis dalykikas, moterikas ypatingas pinigingas, nuoirdus, spdingas turtingas, vargas, sveikas kantrus, atidus, pasiturintis abejingas, visuotinis, bendras vienintelis anksyvas, vlyvas, tolimas akmenuotas, spygliuotas, vaigdtas, kraujuotas

11 lentel. Priedli vediniai

Priedlis atbezienepaprDarybin reikm maesn ypatyb ypatybs trkumas maesn ypatyb ypatybs trkumas maesn ypatyb ypatybs perteklius Vediniai attls bezrpgs, bezlapains ieapa, iedzeltens neldzens, neliels paliels, pargts, patums prcilvcisks, prgrts Leksin reikm atokus nerpestingas, belapis apvalainas, gelsvas nelygus, nedidelis didokas, kartokas, tamsokas nemonikas, per sunkus

65

Priesag ir priedli sinonimija Dariausios yra priesagos -ains, -isks, -gs ir -ots. Dalis j vedini vartojami sinonimikai daniausiai be aikesnio reikms skirtumo. Tokias sinonim poras turi kai kurie priesag: a) -ains ir -ots vediniai, pvz., cimdains ir cimdots (:cimds pirtin), puains ir puots (:pue gl), zvaigains ir zvaigots; beveik visi i priesag vediniai reikia paviriaus ypatyb (bet: sulains ir sulgs sultingas). b) -js ir -gs vediniai, pvz., galjs ir galgs, kopjs ir kopgs, visprjs ir visprgs; c) -gs ir -isks vediniai, pvz., tikumgs ir tikumisks dorovingas, dorovikas, radniecgs ir radniecisks giminingas, giminikas, dabgs ir dabisks natralus. Dalies toki vedini reikms vis dlto skiriasi, nors ir neymiai, pvz., cilvcgs monikas, humanikas ir cilvcisks mogikas, bdingas mogui. Kit semantikos niuansus gali lemti vartojimo tradicija. Pavyzdiui, bdvardis galgs daniau vartojamas su abstraktais: galgs izmisums visika neviltis, galga uzvara absoliuti pergal, o galjs su konkrei realij pavadinimais: galjs kreisais kratutinis kairysis, galjie ziemei tolimoji iaur. Priedli vedini sinonimij i dalies maina skirtingas formant produktyvumas. Produktyviausi yra priedliai bez-, ne- ir pa-. 76. Sudarykite bdvardius su priesaga -gs, -ga i i odi. K reikia ie bdvardiai? Atsivelkit g, k virtim dz, c prie i: draugs - draudzgs, cilvks - cilvcgs saturs (turinys) ......... deg (dega)............ izdevs (pavyko)............ spks (jga) .......... bailes (baim) ......... prts (protas) ........... aizdomas (tarimas) ............ zobgalis (paaipnas) ........... apms (apsim) ............. atira (atskyr) ................ kauns (gda) ................ ausmas (siaubas) ................ sakars (ryys) ....................... spja (pajgumas, geba) ............ 66 auglis (vaisius)........... muis (kvailys) ............. taisns (tiesus).............. ls (gailus) ............. iztur (itveria) ............ tikums (dora) ............. brlis (brolis) ............ iespaids (spdis) ............ joks (juokas) ............. strd (dirba) ............... gars (dvasia) ............... dusmas (pyktis) .................. jga (prasm) ................. sula (sultys) ..................

sidmkite!
sirsngs nuoirdus, sirdgs irds, ts bet: labsirdgs gerairdis, clsirdgs kilniairdis. Nepaisant to, latvikai sveikinti (apsveikt) reikia sirsngi nuoirdiai, ne sirdgi piktai. mkslgs dirbtinis, nenatralus mksliniecisks menikas jtgs jausmingas jutgs opus, dirglus, jautrus pastvgs pastovus, nuolatinis patstvgs savarankikas 77. Iverskite a) izdevgs brdis ............. nelgs cilvks ............ iespaidga sieviete ............. b) turiningas pokalbis ................ baikti stirna .................. stipri valstyb ..................... bailgs puika .................... aizdomga paka ................. muga atbilde ...................... prasmingi odiai .................. darbtiems vyrams .................. gailiu balsu .......................... krtgs tvarkingas; padorus krtjs eilinis (einantis i eils) lietisks daiktikas lietis dalykikas galgs visikas; galutinis galjs galinis

78. Sudarykite bdvardius su priesaga -isks, -iska i i odi. K reikia ie bdvardiai? a) sports .............. relists .............. fakts ............ lietuvis ............ latvis ........... vcu .......... zvrs ....... avantra ............ vsture (istorija) ............. azarts ............ patriots ............ cilindrs ........... diplomts ............. Venera ............ tiesa (teis) ........... suns (uo) ........

(Vesdami bdvard, ignoruokite pamatinio odio priesag ar baigmen.) b) astronomija ............... sabiedrba (visuomen) ........ dogmatika .............. matemtika ............ leksika ........... elektrba ........... simptija ........... sinoptiis ............ 67

Ar pastebjote, kad...
...daugelis priesagos -isks bdvardi vedami i tarptautini odi? ...priesagos -isks bdvardiai atitinka lietuvikuosius bdvardius su priesaga -ikas arba -inis?

sidmkite!
dabisks (:daba gamta; prigimtis) natralus naturlistisks natralistinis, natralistikas mutisks (:mute burna) odinis btisks (:btba esm) esminis tiesisks (:tiesa teis) teisinis, teisikas 79. Sudarykite bdvardius su priesaga -ains, -aina i i odi. K reikia ie bdvardiai? a) pinkas ( gaurai) ......... asaka ............ krsla (prieblanda)............ lapa (lapas) .......... strpa (dryis) ......... migla ........... sviedri (prakaitas) ............ grauds (grdas) ........... sniegs ............. pue (gl) ......... svei (sakai) ......... b) alksnis (gen. pl. alku) alkains ogle (anglis) .......... cinis (kupstas) .......... vilnis (banga) .......... sapnis .......... troksnis (triukmas) ........... smilts 6 (smlis) ............... klints 6 (uola) ................ zvaigzne ..................... kalks 6 (kalk) ................ Bet: zle zlains oltas 68 rags ........... vders (pilvas) ............. avots (altinis).............. aste (uodega) .......... mes (mikas) .......... mati (plaukai) .......... lse (laas) .......... rasa .......... bedre (duob) .......... zars (aka) ......... skuja (spyglys) ......... slnis (sluoksnis) .......... dens (vanduo) ........... muskulis (raumuo) ........... prle (perlas) .......... krimslis (kremzl) ........... usne (usnis) .......... akmens 2 .................. mkonis (debesis) ................. vj ............... sls 6 (druska) .................

80. Iverskite ................... ................... ................... ................... ................... ................... odiai

miegas - miegs taukai - tauki muilas - ziepes veidas - seja

saulta diena mieguistos akys vjuoti vakarai akmenuota vieta aarotos akys pasakika moteris
suknel - kleita kirml - trps prakaitas - sviedri kakta - piere

............. ............. ............. ............. ............. .............

taukuotos rankos lietingas ruduo muilinas veidas dryuota suknel kirmliuotas grybas prakaituota kakta

vertimui

81. Sugalvokite odi junginius a) viends ............ vietjie ............. zilganas ............. b) .......... (visokie) ....... .......... (drgna) ........ ............. (smltas) ....... ................ (akmenuota) ......... tagadjs ............ brlga ............ galven ............ ........... (nuoirdus) ......... ........... (vaigdtas) ........ ............ (bendri) ........ ............. (uolti) .............

82. Iverskite (daryb r. 10 ir 11 lentelje) didokas akmuo .............. tamsoki kambariai ............... gilokame eere .................. apvalainoje kameroje ................. sunkokas krepys ...................... nedideli maiai ................... per sunk (grts) darb ............ nelygi keli ....................... atokiame name ...................... snieguotus batus ...................

83. I i odi sudarykite prasmingus junginius stiprs, drosmgs, skaista, mkoainas, interesanta, agrns, dzeltena, krsainais, neskaidrs, gar debesis, sieviete, rts, laiks, vrs, lapa, karavrs, jautjums, televizors, grmata 69

84. Iverskite a) Manai draudzenei ir gaii gludi mati. Viai ir zilas acis, mazliet uzrauts degunti, srti vaigi, plnas lpas. Via ir vidja auguma, tieva meitene. Par mani via ir mazliet ska. Brvaj laik viai patk last grmatas, k ar tikties ar veciem draugiem. Vl viai patk ceot, it pai uz tlnm zemm. odiai
gais - viesus mazliet - iek tiek uzrauts - riestas deguns - nosis srts - raudonas vaigs - skruostas

vertimui

vidjs - vidutinis tievs - laibas brvais laiks - laisvalaikis k ar - taip pat it pai - ypa zeme - kratas, alis

b) Mano draugo yra trumpi tamss garbanoti plaukai, rudos, ne pilkos akys, didel nosis, storokos lpos. Jis aukto gio, auktesnis u mane, plai pei, stambus ir stiprus vaikinas. Laisvalaikiu mgsta sportuoti, taip pat filmuoti gamt. Dar mgsta kompiuterinius aidimus, internet, taiau ne per daug. odiai
trumpas - iss tamsus - tums garbanotas - sprogains rudas - brns pilkas - pelks storas - biezs auktas - gar

vertimui

petys - plecs kompiuterinis aidimas - datorsple stambus - prvs taiau - tau, tomr auktas - gar per daug - prk [daudz] sportuoti - nodarboties ar sportu filmuoti - filmt gamta - daba dar - vl

85. Apibdinkite save

70

Driniai
86. siirkite, kuo skiriasi i drini struktra ir sand tarpusavio santykis a) pusza pusalis, gaizils viesiai mlynas, ledusauksts altas kaip ledas, priekpilns diugus, tumbrns tamsiai rudas b) baskjains basakojis, mazgadgs maametis, garausains ilgaausis, vieglprtgs lengvabdis, drosirdgs drsus. c) kurlmms kurias ir nebylus, sarkanbaltsarkans raudona balta raudona (Latvijos valstybin vliava), dzeltenzasarkans geltona alia raudona. 87. Patikrinkite, ar teisingi ie teiginiai. Pagrskite juos pavyzdiais 1. Latvi kalbos sudurtiniai bdvardiai yra nepriesagti ir priesagti. Tradicikai jie vadinami sintaksiniais (pirminiais) ir sintaksiniais-morfologiniais (ivestiniais) driniais. 1.1. Nepriesagtj drini antrasis sandas yra morfologikai nepakits, pvz., ............................................................. 1.2. Priesagtj drini antrasis sandas turi priesag -ains arba -gs: ..................................................................... 2. Priesagtojo drinio antrasis sandas gali: 2.1 bti kalboje nevartojamas kaip savarankikas odis, pvz., ................... 2.2. turti prieing reikm nei drinio, pvz., .......................................... 3. Sand reikms poiriu daugelis drini yra determinatyviniai, t. y. vienas sandas apibria kit. Kopuliatyvini drini, kur abu sandai yra lygiaveriai, pvz., ..................................................................., esama nedaug. 88. Pakeiskite bdvardius odi junginiais ir atvirkiai garlaicgs (nuobodus) gar laiks (ilgas laikas) skrakstains (smulkaus rato) sks raksts (smulkus ratas) plikgalvains ...................................... abpusjs (abipusis) .................................. ............................... cauri spdt (kiaurai viesti) prieklaicgs (iankstinis) ............................. luterticgs (liuteronas) .............................. ............................ gzes veida (duj pavidalo) viendabgs (homogenikas) ............................... .............................. tuma da (tamsi oda) 71

sidmkite!

Su priesaga -gs absoliuiai daniausias sudurtini bdvardi antrasis sandas yra -veidgs (:veids forma, pavidalas), pvz. adatveidgs adatikas, lokveidgs lanko formos, lankikas, lankinis, vienveidgs vienaris, vienodas. Kiti danesni sandai yra -gadgs (:gads metai), -izturgs (atsparus), -laicgs (:laiks laikas), -prtgs (:prts protas), -sirdgs (:sirds irdis), -ticgs (tikintis). Daugelis priesagtj drini turi sustabarjusi kilminink (la. enitvei; r. p. 31) poras, vartojamas be jokio reikms skirtumo, plg.: divkrsains / divkrsu vks dvispalvis virelis, rssvtrains / rssvtru aizkars skersadry uuolaida, ahveidga / ahveida virsma achmatikas pavirius, trszilbgs / trszilbju vrds triskiemenis odis. 89. Pakeiskite sustabarjusius kilminink us sudurtiniais bdvardiais ir atvirkiai daudzgadu ............................. pieredze ........................... olveidgs auglis ........................... zigzagveidga taka etrkju ........................... dzvnieks ............................. ikdienjs rituls ................................... kupolveidgs jumts segadu .......................... termi bezprocentu .......................... kredts 90. Sukurkite rainl apie savo aplink, vartodami jums inomus bdvardius

72

SKAITVARDIS (Skaita vrds / Numerlis)

Kiekiniai skaitvardiai (Pamata skaita vrdi)
0 nulle 1 viens, viena 2 divi, divas 3 trs 4 etri, etras 5 pieci, piecas 6 sei, seas 7 septii, septias 8 astoi, astoas 9 devii, devias 10 desmit (desmits) 11 vienpadsmit 12 divpadsmit 13 trspadsmit 14 etrpadsmit 15 piecpadsmit 16 sepadsmit 17 septipadsmit 18 astopadsmit 19 devipadsmit 20 divdesmit 30 trsdesmit 40 etrdesmit 50 piecdesmit 60 sedesmit 70 septidesmit 80 astodesmit 90 devidesmit 100 simt (simts) 1000 tksto (tkstotis) 106 miljons 109 miljards 1012 triljons

Kelintiniai skaitvardiai (Krtas skaita vrdi )

0. nulles 1. pirmais, - 2. otrais, - 3. treais, - 4. ceturtais, - 5. piektais, - 6. sestais, - 7. septtais, - 8. astotais, - 9. devtais, - 10. desmitais, - 11. vienpadsmitais, - 12. divpadsmitais, - 13. trspadsmitais, - 14. etrpadsmitais, - 15. piecpadsmitais, - 16. sepadsmitais, - 17. septipadsmitais, - 18. astopadsmitais, - 19. devipadsmitais, - 20. divdesmitais, - 30. trsdesmitais, - 40. etrdesmitais, - 50. piecdesmitais, - 60. sedesmitais, - 70. septidesmitais, - 80. astodesmitais, - 90. devidesmitais, - 100. simtais, - 1000. tkstoais, - (tkstotais, -) 10 6. miljonais, - 10 9. miljardais, - 10 12. triljonais, -

12 lentel. Skaitvardi linksniavimo apvalga

Skaitvardiai Kiekiniai skaitvardiai nuo 1 iki 9 3 desmits, simts, miljons, miljards tkstotis nulle Kelintiniai skaitvardiai Linksniuojami kaip I arba IV linksniuots daiktav. (prts, galva) Linksniuojamas savaip (r. 13 lentel) arba nelinksniuojamas visai I linksniuots daiktav. (prts) II linksniuots daiktav. su -is (leitis) V linksniuots daiktav. (lelle) vardiuotiniai bdvardiai

13 lentel. Skaitvardio trs linksniavimas

Linksnis Vyrikoji gimin N. trs . triju D. trim / trijiem A. trs I. (ar) trim / trijiem L. trs / trijos Moterikoji gimin trs / trijas triju trim / trijm trs / trijas trim / trijm trs / trijs

73

sidmkite!

Kelintiniai skaitvardiai rate ymimi taku po arabiko skaitmens, pvz.: tas notika 1918. gada 18. novembr (sk.: tksto devisimt astopadsmit gada astopadsmitaj novembr). Kai kurie skaitvardiai turi paralelias formas: divi simti / divsimt, trs tkstoi / trstksto. Sudurtiniai kiekiniai skaitvardiai nekaitomi. Nekaitomj skaitvardi baigmenys yra -padsmit*, -desmit*, -simt, -tksto.

Kiekiniai skaitvardiai
91. raykite kiekinius skaitvardius odiais 21 divdesmit viens 45 ............... 352 ................ 2339 ......................... 115 simt piecpadsmit 1067 ....................... 678 ........................ 763 .......................

92. Perskaitykite ir iverskite. Derinkite skaitvard su daiktavardiu Man ir 25 gadi, bet manam dlam ir tikai 1 gads. Mans vrs ir par 5 gadiem vecks nek es. Ms dzvojam pie maniem veckiem 4 istabu dzvokl. Pc 2 (3, 4) gadiem ms plnojam prcelties uz savu mju. Mums ir auto. Tas ir 8 gadus vecs. Kad tam bs 10 gadi un ja mums bs pietiekami naudas, ms to nomainsim pret jaunku. No manm mjm ldz universittei ar trolejbusu man jbrauc kdas 25-30 mintes. Bet ja es ietu kjm, tad iznktu gandrz (1) stunda. 5 kilometri tas nav joks, kad jsteidzas. 93. Atsakykite klausimus 1. 2. 3. 4. Cik Cik Cik Cik tev gadu? gadu ir tavam tvam un mtei? gadu tev vl jmcs universitt? istabu ir tav dzvokl (mj)?

* Taiau nusakant valandas, vartojamas i skaitvardi dgs. vietininkas (r. p. 75). 74

5. 6. 7. 8.

Pc cik gadiem tu dom precties? Cik ilgi tev jbrauc (jiet) no mjm (kopmtnes) ldz universittei? Cik kilometru ir no tavm mjm ldz universittei? Cik daudz laika tu tr, gatavojoties lekcijm?

94. Iverskite Cik maks grmata par pilstm? Divdesmit pieci liti. Kpc tik drgi? Es par to dotu kdus astopadsmit litus. Tas nav drgi. Paskatieties: krsaini vki, bet iek daudz krsainu ilustrciju, reprodukciju. Citur es redzju to prdodam pat par trsdesmit litiem. J gan. Bet vai tad js nebtu ar mieru nolaist ldz divdesmit litiem? Ldz divdesmit gan n, bet par divdesmit diviem es prdotu. Labi, emu! Ldzu! Paldies! Kalendorinis laikas Kalbant apie paros laik, dienas, savaites, metus, vartojamas odelis kad kada, pvz.: Kad tu bsi mjs? Vakar. Rt. Pc nedas. Ap Ziemassvtkiem. Klausiant kiek valand, vartojama konstrukcija cik (ir) pulkstenis (paodiui kiek (yra) laikrodis). Atsakymui vartojamas skaitvardio vardininkas: pulkstenis ir viens (divi, divpadsmit). Klausiant kada, kuri valand, vartojamas odelis cikos, pvz.: cikos tu bsi mjs? Atsakymui vartojamas skaitvardio dgs. vietininkas: Vienos. Septios. Pusastoos. Desmitos. Vienpadsmitos. 95. Iverskite a) Ausmi, cikos tev odien skas lekcijas? Devios no rta. Un beidzas? Kaut kad pusvienos vai ap vieniem. Nu tad cikos tu bsi mjs? Pc lekcijm es vl aizskrieu pie Annas. Domju, ka pulksten etros es jau bu mjs. Nu puspiecos tad noteikti. Katram gadjumam piezvani. b) Sakiet ldzu, cikos atiet autobuss uz Kauu? 75

 No rta vai vlk? Visus, ldzu! No rta ir pulksten astoos un piecs mints, pc tam tiei divpadsmitos un tad vl trijos pcpusdien. Paldies! c) Sakiet, ldzu, cik tagad pulkstenis? Bez desmit mintm viens. Ak tu Kungs manjais, liekas, steidzas: rda divas mintes pri vieniem! Bet vai tad jsjais gadjum neatpaliek? d) Cikos mums jbt taj pieeman? Piecos un piecpadsmit mints. Cikos, cikos? Vispr pieemana skas pusseos, tau vajag ierasties mazliet agrk. Starp pieciem un pieciem divdesmit. 96. Ibraukite neteising teigin Nusakant pirm val., vartojamas skaitvardio viens vns. vardininkas (cik pulkstenis kiek valand) ir dgs. vietininkas (cikos kada). Nusakant valandas (cikos kada), vartojamas vis skaitvardi dgs. vietininkas. Nusakant minutes (cikos kada), vartojamas vis skaitvardi vietininkas. Nusakant minutes (cikos kada), vartojamas tik skaitvardi nuo 1 iki 9 vietininkas. 97. Pasakykite latvikai, kiek valand (cik ir pulkstenis). Vartokite vairias konstrukcijas 21.53 8.15 12.59 18.00 3.45 7.30 4.23 1.10 11.11 6.05 13.32 10.20

98. Pasakykite latvikai, kuri valand (cikos) plkst. 21.53, plkst. 8.15, plkst. 12.59, plkst. 18.00, plkst. 3.45, plkst. 7.30, plkst. 4.23, plkst. 1.10; plkst. 11.11; no plkst. 6.05 ldz 13.32; plkst. tiei 10.20.

76

  sidmkite!
Tam tikr kiek reikia ir odiai ducis tuzinas (12), velna ducis velnio tuzinas (13); seniau vej vartotas kls 30 uv kiekis.

Kelintiniai skaitvardia i
99. raykite kelintinius skaitvardius odiais a) 66. sedesmit sestais 44. ............... 559. ................ 2005. ....................... b) 6. (sestais) oktobris 15. ( ) janvris 45. ( ) neda 218. divsimt astopadsmitais 1201. ...................... 678. ....................... 89. ........................ 22. ( 3. ( 1. ( ) maijs ) mcbu gads ) grmata

sidmkite!
Nevardiuotinis skaitvardis otrs vartojamas tik reikme kitas, plg.: viens otrs; viena roka un otra roka. Mnesiai janvris februris marts aprlis maijs jnijs jlijs augusts septembris oktobris novembris decembris Savaits dienos pirmdiena otrdiena trediena ceturtdiena piektdiena sestdiena svtdiena* (siauras !)

100. Iverskite Klausies, kur odien datums? odien ir pirmdiena, divdesmit devtais novembris. * Pirmasis sandas kils i odio svts (platus !) ventas. 77

Bet kur datum skas sesija? Nkamned, pirmdien, sestaj decembr. Un beigsies? Tiei pirms Ziemassvtkiem. Divdesmit treaj datum. Skaidrs!

101. Ibraukite neteisingus teiginius 1. Sakydami dat, latviai vartoja mnesi pavadinimus arba od datums data, bet ne diena. 2. klausim kad kada latviai atsako datos vietininku. 3. Ir mnesi pavadinimai, ir odis datums data yra vyrikosios gimins, todl tos paios gimins yra ir datos skaitvardis. Abiej odi linksnis bna tas pats. 4. Datos skaitvardis vartojamas ir prie mnesio pavadinim, ir po jo. 5. Datos skaitvardis vartojamas tik prie mnesio pavadinim, ne po jo. 6. Savaits dienos pavadinimas vartojamas vietininku, kai sakoma kada. 7. Savaits dienos pavadinimas vartojamas be galns, kai sakoma kada. 102. Perskaitykite ir iverskite Es esmu dzimis (dzimusi) 1986. 12. 02. (tksto devisimt astodesmit sest gada divpadsmitaj februr). No 1993. g. (tksto devii simti devidesmit tre gada) ldz 2005. g. (divtksto piektajam gadam) es mcjos vidusskol, bet 2005. g. ( divtksto piektaj gad) iestjos universitt. Tagad esmu 2. (otraj) kurs un studju humanitrs zintnes. 103. Perskaitykite latvikai ir iverskite a) 1561. g. 28. novembris; 1939. g. 1. septembris; 1991. g. 4. maijs. b) 13. 01. 1905.; 16. 02.1918.; 01. 05. 2004. 104 Iverskite a) no 1940. g. 16. jnija; b) tas bija 2000. g. 3. aprl; c) mcbas turpinsies ldz 2009. g. d) tur nodzvoju ldz 1956. g. martam. e) kop 2000. g. f) no 1991. g. ldz 2011. g. 78

105. Itaisykite skaitvardi raybos klaidas Es jau 10. gadus dzvoju Kau. Pirmoreiz uz Kauu atbraucu, kad man bija 13. gadi, un tas bija 1989. gad. Toreiz mani draugi man pardja Kauas vecpilstu, centru, apmekljm uroa galeriju. Kaua man iepatiks. Bet 1994 gad es iestjos Kauas Medicnas Akadmij. Tur es mcjos 5 gadus un tad apprecjos, dabju darbu vien no Kauas poliklnikm. Drz bs pagjis jau 6 gads, kop es tur strdju. 106. Paraykite savo curriculum vitae, atsak iuos klausimus 1. 2. 3. 4. Kur datum js esat dzimis un kur? Kad js pabeidzt vidusskolu, kur gad? Kad js iestjties augstskol? Cik ilgi turpinsies jsu mcbas, ldz kuram gadam?

79

VARDIS (Vietniekvrds / Pronomens)

14 lentel. vardi klasifikacija*

vardi skyriai asmeniniai sangrinis savybiniai parodomieji klausiamieji santykiniai neapibriamieji

Pavyzdiai es, tu, vi, via, ms, js, vii, vias sevis mans, mana, tavs, tava, savs, sava, msu, jsu ir kt. is, , tas, t, ds, da, tds, tda ir kt. kas, kur, kura, kds, kda kas, kur, kura, kds, kda kas, kur, kura, kds, kda,

Vertimas a, tu, jis, ji, mes, js, jie, jos savs mano, tavo, savo, ms, js is, i, tas, ta, itoks, itokia, toks, tokia kas, kuris, kuri, koks, kokia kas, kuris, kuri, koks, kokia kas, kuris, kuri, kakoks kakokia (vienas, viena), kitas, kita, kai kuris, kai kuri, kakas, kakoks, kakokia, bet kuris, bet kuri, neinia kas pats, pati, visas, visa, viskas, abu, abi kiekvienas, kiekviena niekas, joks, jokia, niekas (apie asmenis)

cits, cita, das, daa, kaut kas, kaut kds, kaut kda, jebkur**, jebkura**, diez kas ir kt. apibriamieji pats, pati, viss, visa, abi, abas, katrs, katra, ikkatrs**, ikkatra**, ikviens**, ikviena**, ir kt. neigiamieji nekas**, nekds**, nekda**, neviens**, neviena**

* Latvi kalbos vardi klasifikacija nenusistovjusi. ia remiamasi Dz. Paegls ir G. Smiltniecs klasifikacijomis. Klasifikacij apvalg r. Paegle 2003, 74. * * vardiai su jeb-, ik- ne- kiriuojami antrame skiemenyje. 15 lentel. Asmenini vardi linksniavimas

N. . D. A. I. (ar) L.

es manis man mani mani man

tu tevis tev tevi tevi tev

ms msu mums ms mums msos

js jsu jums js jums jsos

80

vi via viam viu viu vi

via vias viai viu viu vi

vii viu viiem vius viiem vios

vias viu vim vias vim vis

16 lentel. Parodomj vardi is, , tas, t linksniavimas

N. . D. A. I. (ar) L.

is / im o o aj / ai / in

s / s ai o o aj / ai / in

ie o iem os iem ajos / ais / ins

s o m s m ajs / ais / ins

tas t tam to to taj / tai / tan

t ts tai to to taj / tai / tan

tie to tiem tos tiem tajos / tais / tans

ts to tm ts tm tajs / tais / tans

17 lentel. vardi sevis, pats, pati ir kur, kura linksniavimas

N. . D. A. I. (ar) L.

sevis sev sevi sevi sev

pats paa paam pau pau pa

pati paas paai pau pau pa

pai pau paiem paus paiem paos

paas pau pam paas pam pas

kur kura kuram kuru kuru kur

kura kuras kurai kuru kuru kur

kuri kuru kuriem kurus kuriem kuros

kuras kuru kurm kuras kurm kurs

sidmkite!
Visi vardiai, iskyrus es, tu, ms, js, sevis ir kas, nekas, kaitomi giminmis. Naudininkai tev tau, sev sau tariami atitinkamai [teu], [seu]. Savybiniai vardiai mans, mana, tavs, tava, savs, sava linksniuojami ir derinami su paymimuoju odiu, pvz.: mani mati mano plaukai, tavas rokas tavo rankos / rankas, savu mti savo motin (r. 20 pratim p. 24). vardiai msu, jsu, visu vartojami kaip ir lietuvi kalboje. 107. Ilinksniuokite mans brlis, tavs darbs, sava mja, mana zeme 108. Iverskite a) 1. Vai tu uzrakstji vstuli savam draugam? 2. Vakar es biju saticis tavu tvu. 3. Paem krslu no manas istabas. 4. Tav som gu kais. 5. Cik gadu taviem brniem? 6. Savu naudu vi no rokm neizlai. 81

7. Svtkos es brauku pie saviem veckiem. 8. Manai mtei drz bs 80 gadu. 9. Mans mjs tdu puu gan nav. 10. Mani draugi ar msu dlu devs uz rzemm sev darbu meklt. b) mano darbui ............ ms darbui ............ savo diaugsmus .............. vis diaugsmus ............... tavo akyse ............. js akyse ............. mano draug ............. ms draug .............

c) Sveiks! Kas jauns? Nu nekas pas. Viss pa vecam. K iet brniem? Strd vai mcs? K nu kur. Veckais jau strd, bet jaunkais vl mcs. K tavam tvam veselba? Dzirdju, ka vi smagi slimoja. Vi nomira. Pirms diviem mneiem... Ak tu Dies! Atvaino, es nezinju. Neviens no mums to nezinja. Tas nekas. Ar tdm lietm neviens tau neliels... Nu j. Ne jau par to lielanos runa. Mana visdzik ldzjtba! Paldies! Un k sievai? Sieva devs uz rzemm. Mazliet piestrdt. Nu lk! Un tu vl saki, ka nekas jauns! 109. Paaikinkite, kuo skiriasi vardi nekas ir neviens, neviena reikms? 110. Iverskite a) es neko tdu neredzju un nedzirdju .................. nevienam nav zinms .................... kpc man neviens neko nesakt? ............................ vai tas ir viss, vai vl kaut kas ir? ............................. b) ........................... a nieko nenoriu inoti .......................... tik tu niekam to nesakyk .......................... niekas nieko ir nesuinos ..................... visi visk ino c) par ko tad vii tur run? vai par mums? ........................... td laik labk sdt mjs .......................... pc kdiem trim gadiem viss bs citdi ....................... 82

vai tas ir viss? visu to es jau sen zinju .......................... par ko js te diskutjat? par to pau .......................... paldies! nav par ko! ....................... ms pai ar t domjm .......................... 111. Sugalvokite sakini su iais junginiais manis tevis via mums jums viiem manis tevis via mums jums viiem manim* tevim* viam mums jums viiem mani tevi viu mums jums viiem

no

pie

ldz

ar

112. Iverskite Kas tas ir? ........... Kas to zina? ............. Vai t ir t jaun grmata? .................... Kur tas notika? ............... Kur no viiem to prot? ................. Man tas nav skaidrs ................. Kura no jums divm ir latviete Rta vai Laima? .................... ................................................... Katrai galvai sava cepure ........................ Katru dienu vi ceas plkst. 8 ....................... Katrs cilvks to gribtu ............................. Vai tas ir viss? ......................

Ar pastebjote, kad...
... latvi kalboje nra negiminini form, atitinkani lietuvi tai, itai; vietoje j latviai vartoja vyrikosios gimins vard tas (jei objekto pavadinimas yra moterikosios gimins, vartojamas vardis t)? ... vardis katrs, katra reikia kiekvienas, kiekviena, o viss reikia visas ir viskas? * Senoji datyvo (ir instrumentalio) galn, vatojama su iuo prielinksniu. Toki galn su iuo prielinksniu turi ir vardis sevis, plg.: ldz sevim. 83

113. Sugalvokite sakini su iomis frazmis katr zi btinai, tbt katram gadjumam dl visa ko; dl viso pikto uz katra soa kiekviename ingsnyje; kas ingsnis td gadjum tokiu atveju aj gadjum iuo atveju jebkur gadjum bet kuriuo atveju nekd gadjum jokiu bdu kd veid kokiu bdu sav m savo gyvenime visu mu vis gyvenim tavu brnumu! tai bent stebuklas! 114. Iverskite odien .............. oned ............ ogad .............. toreiz ............... ko tu saki? ...................... kam tu to raksti? .............. .......... .......... .......... .......... ryt vakar mnes kasdien

.................... ar tu tai man sakai? ....................... su kuo jie kalba?

sidmkite!
vardis das, daa reikia kai kuris, kai kuri, dai, daas keli, kelios, keletas, pvz. dai cilvki kai kurie mons, daas piezmes kelios pastabos, keletas pastab. O bdvardis danas, dana latvikai yra bies, biea, danai biei. 115. Iverskite Kai kurie studentai moka net po tris usienio kalbas. Kai kurios i t kalb yra egzotikos. Kelet semestr (Kelis semestrus) a mokiausi Latvijos universitete. Pas mus danai studijuoja kelios students i Latvijos. odiai
moka - prot net - pat usienio kalba - svevaloda

vertimui

egzotikas - eksotisks studijuoti - studt i - no

84

sidmkite!
vardis kds, kda gali reikti: 1. koks, kokia (klausiamoji arba santykin reikm), pvz.: kds r laiks? koks lauke oras?; kds jautjums, tda ar atbilde koks klausimas, toks ir atsakymas; 2. kas nors, kakas, kuris, vienas (neapibriamoji reikm), pvz.: vai ir kds mjs? ar yra kas (nors) namie?; aizdod man to uz kdu laiku paskolink man tai kuriam laikui; kd dien atnca paziojums vien dien atjo praneimas. 116. K reikia? a) ne par kdu naudu .................. neparko ............. pajaut kdam citam ..................... tur kds jaut pc tevis .................... reiz dzvojis kds nabaga cilvks ......................... kd avz esmu to lasjis ............................ b) dakrt, dareiz, k nu kuro reizi, kdreiz, oreiz
nauda - pinigai jautt - klausti, teirautis avze - laikratis

odiai

vertimui

reize - kartas, sykis k - kaip

85

VEIKSMAODIS (Darbbas vrds / Verbs)

18 lentel. Supletyviniai veiksmaodiai bt, iet, dot
Asmuo es tu vi, via, vii, vias ms js Esamasis laikas esmu, eju, dodu esi, ej, dod ir, iet, dod Btasis laikas biju, gju, devu biji, gji, devi bija, gja, deva Bsimasis laikas bu, ieu, dou bsi, iesi, dosi bs, ies, dos bsim, iesim, dosim bsit, iesit, dosit / bsiet, iesiet, dosiet Liepiamoji nuosaka esi, ej, dod lai ir, lai iet, lai dod esam, ejam, dodam / bsim, iesim, dosim esiet, ejiet, dodiet

esam, ejam, dodam bijm, gjm, devm esat, ejat, dodat bijt, gjt, devt

19 lentel. Veiksmaodio bt neigiamosios formos

Asmuo es tu vi, via, vii, vias ms js Esamasis laikas neesmu neesi, nav / nava neesam neesat Btasis laikas nebiju nebiji nebija nebijm nebijt Bsimasis laikas nebu nebsi nebs nebsim nebsit / nebsiet Liepiamoji nuosaka neesi lai nav(a) neesam / nebsim neesiet

sidmkite!
Formose neesmu, neesam, neesat tariamas vienas ilgas platus [nsmu]. Formoje neesi tariamas siauras ilgas . Forma nav tariama [nu]. Ilgesn forma nava pasitaiko tik nekamojoje kalboje ir liaudies dain tekstuose.

Ar tiesa, kad...
...veiksmaodi 3 asmuo nei lietuvi, nei latvi kalboje neturi skaiiaus kategorijos? ...liepiamosios nuosakos tik dgs. 2 asmuo turi atskir form, darom i esamojo laiko vns. 2 asmens kamieno? 86

... visos kitos liepiamosios nuosakos formos paimtos i tiesiogins nuosakos esamojo ar bsimojo laiko? 117. Iverskite a) 1. Kas tur bija karnevl? 2. Js neesat bri. 3. Ms bijm draugi. 4. Man nav laika. 5. Kur vi iet? 6. Bet kur tu gji vakar vakar? 7. Vai tev nav kauna? 8. Es ieu pie direktora, vai tu iesi ldz? 9. Vai bsi ovakar mjs? 10. Bu noteikti! 11. Vi nav skolns, bet students. b) 1. Esi tik laipns, aizdod man savus lekciju konspektus! 2. Esiet cilvki palojiet to nabagu! 3. Dodiet tikai urp savus dokumentus! 4. Neesi tds prliecints var jau viss gadties! 5. Ejiet tikai savu ceu! 6. Jau vls, labk iesim mjs. 7. Lai vii dod goda vrdu, ka savus pardus vii atdos. 8. Nebsim mui, ko? odiai
kauns - gda ldz - kartu, drauge noteikti - tikrai laipns - malonus aizdot - paskolinti

vertimui

palot - pasigailti nabags - vargas urp - ionai tds - toks prliecints - sitikins

var - gali gadties - pasitaikyti gods - garb pards - skola

20 lentel. Asmenuots ir asmen galns

Asmenuot, pagrindins formos I pirk-t prk-u pirk-u II ceo-t ceo-ju ceo-ju III dar-t dar-u dar-ju Asmuo Tiesiogin nuosaka Esamasis laikas -u -, (-i) -am -at -ju -jam -jat -u -i -a, (-) -m, (-am) -t, (-at) Btasis laikas -u -i -a -m -t -ju -ji -ja -jm -jt -ju -ji -ja -jm -jt Bsimasis laikas pirku pirksi pirks pirksim pirksit/pirksiet -u -si -s -sim -sit/-siet daru darsi dars darsim darsit/darsiet Liepiamoji nuosaka Tariamoji nuosaka

es tu vi... ms js es tu vi... ms js es tu vi... ms js

prc lai prk pirksim prciet ceo lai ceo ceosim ceojiet dari lai dara darsim dariet

pirktu pirktu pirktu pirktu pirktu ceotu ceotu ceotu ceotu ceotu dartu dartu dartu dartu dartu

87

I asmenuot
118. Kodl I asmenuots veiksmaodio esamojo laiko 3 asmuo niekada neturi galns? Kuri lietuvi veiksmaodi asmenuot atitinka i asmenuot, kuriuos kamienus? Palyginkite atnesu, atnes, atnes, atnesam, atnesat izdzeru, izdzer, izdzer, izdzeram, izdzerat pazstu, pazsti, pazst, pazstam, pazstat cepu, cep, cep, cepam, cepat grauu, grauz, grau, grauam, grauat snauu, snaud, snau, snauam, snauat aizvedu, aizved, aizved, aizvedam, aizvedat 119. Remdamiesi pavyzdiais, suformuluokite taisykl, kada esamojo laiko vienaskaitos 2 asmuo turi galn (-i) (nurodyta bendratis, esamojo laiko vns. 1 ir 2 asmuo, btojo laiko vns. 1 asmuo) a) tapt, topu, topi, tapu rakt, roku, roc, raku sist, situ, sit, sita prast, protu, proti, pratu just, jtu, jti, jutu vest, vedu, ved, vedu rast, rodu, rodi, radu krist, krtu, krti, kritu zust, zdu, zdi, zudu b) klst, klstu, klsti, kldu pazt, pazstu, pazsti, pazinu salt, salstu, salsti, salu kt, kstu, ksti, kuvu dzimt, dzimstu, dzimsti, dzimu snaust, snauu, snaud, snaudu sarkt, sarkstu, sarksti , sarku nogurt, nogurstu, nogursti, noguru

120. Atsivelgdami priebalsi k/c ir g/dz kait, paraykite i veiksmaodi esamojo laiko vienaskaitos 2 asmen (skliausteliuose nurodyta bendratis) augu, audz, aug, augam, augat (augt) nku, nc , nk, nkam, nkat (nkt eiti artyn) velku, ......, velk, velkam, velkat (vilkt traukti) lieku, ......., liek, liekam, liekat (likt dti) sku, ......, sk, skam, skat (skt pradti) bgu, ......, bg, bgam, bgat (bgt) miegu, ......, mieg, miegam, miegat (migt) prku, ......, prk, prkam, prkat (pirkt) 88

121. Paaikinkite, kodl i veiksmaodi esamojo laiko vienaskaitos 2 asmuo turi kitok baigmen. Koks to baigmens ryys su kitomis pagrindinmis formomis? Su atitinkamais lietuvikais veiksmaodiais? (Skliausteliuose nurodyta bendratis ir btojo laiko forma) svieu, svied, svie (sviest, sviedu) lauu, lauz, lau (lauzt, lauzu) kpju, kp, kpj (kpt, kpu) slpju, slp, slpj (slpt, slpu) grieu, griez, grie (griezt, griezu) dzeu, dzel, dze (dzelt, dzlu) gru, grd, gr (grst, grdu) stumju, stum, stumj (stumt, stmu) auu, aud, au (aust, audu) snauu, snaud, snau (snaust, snaudu) 122. Atskirkite, kur esamojo, kur btojo laiko formos. Kokie yra lietuviki fonetiniai i galni atitikmenys? audm auam bg bga kpjam kpm augt augat dzerat dzrt d da atnest atnesat prkam pirkm skm skam stj stja pu ptu sniga snieg vedm vedam braucam braucm clt ceat grd grdi uj uva protam pratm

123. Pabraukite, veiksmaodius, kuri bsimasis laikas daromas ne i bendraties, o i btojo laiko kamieno. Suformuluokite taisykl, kada tai daroma. Kuo ios bsimojo laiko formos skiriasi nuo prastini? (Nurodyta bendratis, btojo ir bsimojo laiko vns. 1 asmuo) skriet, skrju, skrieu rimt, rimu, rimu prast, pratu, pratu skt, sku, sku silt, silu, silu just, jutu, jutu griezt, griezu, griezu aizmirst, aizmirsu, aizmirsu braukt, braucu, brauku klst, kldu, kldu atrast, atradu, atradu pst, ptu, ptu krt, krju, kru jt, jju, ju gzt, gzu, gzu aust, audu, audu sist, situ, situ cirst, cirtu, cirtu

89

124. Turdami bsimojo laiko form, nustatykite bendrat (jei reikia, per btojo laiko form) beigs beigt lauzsi lauzu, lauzt sajutsiet ............. glbsi ....... its ......... laidsim ............. prvrts ............. plss .............. drzu ............ nessi ............

Atsargiai! Kita reikm!

kt tapti kliti aizerties klst bastytis klysti kdties braukt vaiuoti braukti svtrot segt dengti segti pogt griezt pjauti, kirpti; sukti grti urbt; griezt lkt okti aukt, tol lkti skriet, lidot

II asmenuot
125. Paraykite i priesag lietuvikuosius fonetinius atitikmenis -t, -t, -t, -ot 126. Paraykite i veiksmaodi esamojo laiko vns. 2 asmen uzzmt uzzm pasoot pasoo izdzvot ...... padomt ........ apmeklt ........ 127. Iverskite latvi kalb a) kalbsiu, kalbs (runt) ......................., dirbsi, dirbs (strdt) .........................., ingsniuosiu, ingsniuos (soot) ...................., plepsime, pleps (ppt)..........................., 90 necient ...... nomazgt ....... nosplt ........ uzsmt ........ pajautt .........

vertinsi, vertins (novrtt) ......................., taisysite, taisys (labot) ......................, b) A nesuprantu, k jis kalba (runt) ........................... Ar js rkote (smt) ......................? Kur tu ingsniuoji (soot) .......................? Vasar jis gyveno (dzvot) prie jros ........................... 128. Atsivelgdami tai, kad lietuvi tarptautini veiksmaodi priesag -uoti atitinka latvi -t, upildykite tuias vietas eksponuoti .......... .......... .......... ........... politizuoti dozuoti .......... likviduoti remontuoti .......... .......... ekspont intrit ilustrt studt kopt ........... ...... muzict ......... ......... redit aitt komponuoti tonuoti programuoti individualizuoti ............ ............ ............ ............ realizuoti fiksuoti kompromituoti ........... ........... .......... ........... .............. ironizt materializt dirit inicit ........... .......... ............. inficties

Atsargiai! Kita reikm!

soot ingsniuoti uoliuoti lkot dejot okti ok dejuoti vaimant vairot dauginti vairuoti vadt ( auto un tml.)

III asmenuot
129. Paaikinkite, kodl vieni veiksmaodiai 3 asmenyje turi galn, kiti ne. Sudarykite i veiksmaodi daugiskaitos 1 ir 2 asmens formas raksta rakstm, rakstt peld peldam, peldat tur ............... dara ............... darina ............... 91 vrdzina ............... s ............ dzied ............ lasa ............ audzina ...............

cildina ............... raud ............... redz ...............

mca ............. ststa ............. saka ..............

130. Koks i veiksmaodi gramatinis esamojo laiko kamienas? Atstatykite formas lietuvi kalb. Teising atsakym pabraukite su sdiu sdi sdi s sdia a kamienas ia kamienas kamienas mlu ...... mli ...... ml .... a kamienas ia kamienas kamienas guu ...... guli ..... guam ..... a kamienas ia kamienas kamienas daru ...... dara ..... darm ..... a kamienas ia kamienas kamienas

131. Kuris i i atsakym teisingas? Neteising ibraukite Senasis latvi veiksmaodio i kamienas perjo : a) ia kamien b) kamien 132. Paaikinkite, kodl vieni veiksmaodiai esamojo laiko vns. 2 asmenyje turi kitok kamiengal, kiti ne. raudt: raudu raudi raud spdt: spdu spdi spd gult: guu guli gu rakstt: rakstu raksti raksta audzint: audzinu audzini audzina su sdi s

sdt:

133. Neteisingus komentarus ibraukite Kitok kamiengal vns. 2 asmenyje turi a) a-kamieniai veiksmaodiai, atitinkantys lietuvi gieda, rauda; b) ia-kamieniai veiksmaodiai, atitinkantys lietuvi audia, snaudia; c) ia-kamieniai veiksmaodiai, atinkantys lietuvi i kamien: sdi, turi; d) -kamieniai veiksmaodiai, atitinkantys lietuvi o kamien: rao, moko.

92

134. Palyginkite III ir I asmenuots esamuosius laikus. Kuo jie panas ir kuo skiriasi? gult: guu guam guli guat gu skt: sku skam sc skat sk vilkt: velku velkam velc velkat velk mest: metu metam met metat met lgt: ldzu ldzam ldz ldzat ldz prast: protu protam proti protat prot

stvt: stvu stvam stvi stvat stv kurint: kurinu kurinm kurini kurint kurina sdt: su sam sdi sat s dart: daru darm dari dart dara

135. Neteisingus komentarus ibraukite 1. a) b) 2. a) b) c) d) Esamojo laiko treiajame asmenyje abiej asmenuoi veiksmaodiai niekada neturi galns; III asmenuots veiksmaodiai su bendratimis -t ir -int turi galn. Esamojo laiko vns. antrajame asmenyje III asmenuots veiksmaodiai visada turi galn; I asmenuots veiksmaodiai niekada neturi galns; I asmenuots veiksmaodiai tam tikrais atvejais turi galn; III asmenuots veiksmaodiai tik tam tikrais atvejais turi galn.

BENDRIEJI PRATIMAI 136. Sudarykite i veiksmaodi esamojo laiko vns. 2 asmens form, atsivelgdami priebalsi kait (skliausteliuose nurodyta bendratis) velku velc (vilkt) gr grd (grst) gu ..... (gult) p ..... (pst) 93

nk ....... (nkt) sku ....... (skt) kpju ....... (kpt)

lauam ....... (lauzt) s ....... (sdt) aug ....... (augt)

137. Pagal 3 asmens form sudarykite to paties laiko daugiskaitos 1 ir 2 asmens formas. Kreipkite dmes galns buvim ar nebuvim nk nkam, nkat nca ncm, nct aug ............ auga ............ gu ............ au ............ soo ............ raksta ............ kpj ............ kpa ............ dzied ............ dziedja ............ raksta ............ tur ............ turja ............ rakstja ............... strd ............... dara ............... run ............... runja ............... darja ............... balso ............... pt ............... ptja ............... klus ............... ved ............... peld ............... gja ............... zm ............... krso ...............

138. Paraykite 3 asmens form. Paaikinkite ry tarp 3 asm. galns ir dgs. form galni rakstjm ...... rakstt ...... augat ...... augm ...... strdjm ...... krsojam ...... drukjam ...... drukjm ...... rbjat ...... rbt ...... runjam ...... runjm ......

139. Nustatykite, kurio laiko ir asmens yra i veiksmaodi formos (skliausteliuose nurodyta bendratis) audz, aug, augm (augt), saku (sact), sdsim (sdt), vari (vart), dari (dart), bga (bgt), runs (runt), lidojm (lidot), lasm, lasa, lassiet (last), rakstja (rakstt), spl (splt), mca (mct), mk (mct), turi (turt), dzied, dziedjt (dziedt), kluss (klust), raksim (rakt), devm (dot) 94

140. Kai kurie teiginiai klaidingi. Ibraukite juos ir motyvuokite savo pasirinkim 1. Visi veiksmaodiai btojo laiko dgs. 1 ir 2 asmenyje turi ilgas galnes -m, -t. 2. Latvi kalboje btasis laikas neturi kamieno, kaip lietuvi mat, sak. 3. Treiasis asmuo btajame laike turi galn -a, o sangrin forma -s. 4. Esamajame laike vis III asmenuots veiksmaodi dgs. galns yra ilgos (-m, -t), o 3 asmuo visada turi galn (-a). 5. Latvi kalboje nra i-kamieni veiksmaodi. 6. I ir II asmenuots esamojo laiko 3 asmuo niekada neturi galns, todl sangrin jo forma turi trump galn (-as, -jas). 7. II asmenuots nesangrin vns. 2 asmens forma sutampa su 3 asmeniu, ir reikm lemia kontekstas. 8. Vis asmenuoi bsimojo laiko forma daroma i bendraties kamieno.

Sangriniai veiksmaodiai
21 lentel. Sangrini veiksmaodi galns
Asmuo es tu vi... ms js Esamasis laikas -os -ies -as, -s -amies, -mies -aties, -ties Btasis laikas -os -ies -s -mies -ties Bsimasis laikas -os -sies -sies -simies -sities/-sieties Tariamoji nuosaka -tos -tos -tos -tos -tos

141. raykite reikiam sangrin 3 asmens galn as arba s priklausomai nuo to, ar nesangrin forma neturi galns, ar turi j. Iverskite form reikmes liek liekas lika liks em ....... ma ...... deva ..... dod ..... sk ...... ska ...... run ...... runja ...... splja ...... spl ...... klausa ...... klausja ...... maina ...... krto ...... nca ...... stja ...... stj ...... peldja ...... 95

grib ...... gribja ...... ml ......

peld ...... atrada ...... rod ......

142. Sudarykite i veiksmaodi esamojo laiko daugiskaitos 1 ir 2 asmens paprastsias ir sangrines formas uzvest uzvedam, uzvedamies, uzvedat, uzvedaties pardt pardm, pardmies, pardt, pardties sapt sapin........................................ smiet smej........................................... raudzt raug........................................ lgt ldz............................................ mazgt ............................................ satikt satiek.......................................... vizint vizin........................................ prliecint prliecin................................... 143. Sudarykite i veiksmaodi btojo laiko daugiskaitos 1 ir 2 asmens paprastsias ir sangrines formas uzvest uzvedm, uzvedmies, uzvedt, uzvedties pardt pardjm, pardjmies, pardjt, pardjties sapt sapin........................................ smiet smj........................................... raudzt raudz........................................ lgt ldz............................................ mazgt ............................................ satikt satik.......................................... vizint vizin........................................ prliecint prliecin................................... 144. Paraykite i veiksmaodi esamojo laiko 3 asmens paprastj ir sangrin form mazgt mazg, mazgjas labot labo, labojas pastaigt .............. splt .............. realizt ............... 96 fotograft ................ runt ............... bruot ............... atbrvot .............. aktualizt .................

145. Nustatykite, kurio laiko (esamojo ar btojo) yra ios sangrins 3 asmens formos. Paraykite nesangrin to veiksmaodio form veidojs veidoja izvietojas izvieto bojjas ...... apstjas .......... runjs .......... krtojs .........

146. Nustatykite, kurio laiko yra ios sangrins formos. Iverskite j reikmes darbojs, darbojas, runjmies, runjamies, atrodas, atradties, mazgjamies, mazgjs, mazgjas, norinmies, norinjmies, kustas, kustjs, smjs, smejas, skats, skatjs, tuvojs, tuvojas, dusmojaties, pastaigjmies, pastaigjas, saukstas, saukstjs, mljs, iepazstas, iepazins, vljs, sdzas, dars, ldzs, ldzas, devs 147. Iverskite a) vaidensiuos, vaidensis (spokoties) ........................, prausims, prausis (mazgties) ......................., tvarkysims, tvarkysis (krtoties) ......................., juoksits, juoksis (smieties) ......................., kalbsies, kalbsis (runties) ......................... b) 1. Kpc via visu laiku smjs? 2. Katru vakaru ms pastaigjamies pa parku. 3. Cikos skas koncerts? 4. Vin sdzas par galvasspm. 5. Sportisti nomazgjs du. 6. Par ko tad vii sav starp saukstjs? 7. Ms tagad atrodamies pilstas pa centr. 148. Atstatykite nesangrin 3 asmens form. Isiverskite jos reikm precjs precja precas prec tirgojas ..... tirgojs ....... stjs ...... stjas ..... glabjas ........ glabjs ........ pulcjs ........ pulcjas ........ mcs ...... mcjs ........ stiepjas ....... stieps ........ mazgjas ....... mazgjs ......... glbs ........ glbjas ....... sarakstjs ...... saraksts ...... 97

149. I paprastosios veiksmaodio daugiskaitos formos padarykite sangrin. Iverskite abiej form reikmes saucm saucmies saucam saucamies sauct saucties krsojam ........... paceam .......... atradt ............. peldam ......... skatjm ......... saprotat .......... devm .......... paclm ........... dodat .........

150. Sudarykite i veiksmaodi bsimojo laiko vienaskaitos 1 asmen likties likos runties runos aubties ......... dusmoties ......... sazinties .......... rakties .......... svrstties .......... apmierinties ........... dauzties ............ lgties .............

151. Sudarykite i veiksmaodi bsimojo laiko vienaskaitos 2 ir 3 asmen (abiej forma vienoda) skties sksies runties runsies mazgties ......... atkpties ......... 152. Iverskite 1. Jei tu maudysies (peldties), tai jie irgi maudysis. 2. Kada tu diaugsies (priecties), inok, ji taip pat diaugsis. 153. Sudarykite i veiksmaodi bsimojo laiko daugiskaitos 1 ir 2 asmens paprastsias ir sangrines formas uzvest uzvedsim, uzvedsimies, uzvedsi(e)t, uzvedsi(e)ties pardt pardsim, pardsimies, pardsi(e)t, pardsi(e)ties sapt ............................................................................ smiet ............................................................................ 98 mcties ......... skatties .......... peldties .......... sargties ..........

raudzt ............................................................................... lgt .................................................................................... mazgt ................................................................................ satikt ................................................................................... vizint ................................................................................. prliecint ............................................................................

Liepiamoji nuosaka
154. Sudarykite liepiamosios nuosakos vns. ir dgs. 2 asmens formas (skaitmenys rodo asmenuot) a) augt audz, audziet krist krti, krtiet pst ............ dart .............. strdt ............... runt ............. gult ............ b) darboties darbojies, darbojieties runties runjies, runjieties mazgties 2................. rinties 3................ nesmieties ................ skatties 3.............. 155. Iverskite a) lipkite ( kpt) ..........., auskite ............, pradkite (skt) ........., nepirkite ............., ateikite (atnkt) .............., itraukite (izvilkt) ..........., mikite (migt) ............, stumkite (grst) ............ b) 1. Dari, ko dardams, apdom galu! 2. Ja visi run, tad run ar tu! 3. Ej nu ej tas nevar bt! 4. Esi cilvks, aizdod man kaut cik naudas! 5. Pt, vjii, dzen laiviu, aizdzen mani Kurzem! 6. Ejiet tikai savu ceu! 7. Sakiet, ldzu, kur te ir direktora kabinets? 8. Esi tik laipns, pasaki, cik tagad pulkstenis? 9. Izmanto visas iespjas! 10. Turi muti! c) 1. Paskaties, cik skaisti! 2. Paklaussimies mziku! 3. Izpeldjieties jr un tad pastaigsimies pa pludmali! 4. Apsdieties, ldzu! 5. Lai vi sakrtojas! 99 sniegt ............ urbt ............. vest .............. skt .......... kpt .......... lkt ........... nesmt ............. nedusmoties 2............... pastaigties 2 ............... iepazties 1................. sdzties 3 ................. lgties ................. emties ...............

d) 1. Bkim pastami! 2. Duok rank! 3. Duokit rank! 4. Gal eikim namo, k? 5. Tegu miega (gult)! 6. Tegu sdi (sdt)! 7. Tegu lieka (palikt)! 8. Imk, imk (emt)! 9. Ateik (atnkt) rytoj pas mane! 10. Stokim (stties) eil! e) 1. Leiskims (doties) kelion! 2. Laikykis (turties 3) stipriai! 3. Apsistok (apmesties) pas mane! 4. Tegu jie barasi (strdties 3) palik (likt) juos ramybje! 5. Nesibarkit!

Reikiamybs nuosaka
22 lentel. Reikiamybs nuosakos asmenavimas (daryba: priedlis j+esamojo laiko 3 asmuo; iskyrus veiksmaod bt)
Bendratis Esamasis laikas Btasis laikas Bsimasis laikas Tariamoji reikiamyb papratasis esamasis btu btu btu btu btu btu jbt jiet jdod jprk jceo jdara sudtinis esamasis btu btu btu btu btu btu bijis bijis bijis bijis bijis bijis jbt jiet jdod jprk jceo jdara

bt iet dot pirkt ceot dart

(ir) (ir) (ir) (ir) (ir) (ir)

jbt jiet jdod jprk jceo jdara

bija bija bija bija bija bija

jbt jiet jdod jprk jceo jdara

bs bs bs bs bs bs

jbt jiet jdod jprk jceo jdara

156. Sudarykite reikiamybs nuosakos esamojo laiko formas pazt ........., skt ......., nkt ......., palikt ........, nest ......., runt .........., splt .........., braukt ............, rakstt ..........., mazgt .......... 157. Iverskite a) 1. Mums ir japrunjas. 2. Bs jskats. 3. Man bija jpards priekniekam. 4. Viam jiestjas kd augstskol. 5. Nkoned manai mtei bs jklauss mani pa radio. b) 1. Tvai (vecki) turs susisiekti (sazinties 3) su seneliais (vecvecki) kaime (lauki). 2. Kada a turiu pasirodyti? 3. Kelint (cikos) reiks keltis (celties)? 4. Argi (Vai tad) tau nereikjo mokytis? 5. Rytoj a turiu susitikti su savo diplominio darbo (diplomdarbs) vadovu. 100

DALYVIS (Divdabis / Particips)

23 lentel. Dalyvi klasifikacija (nurodoma gimin ir sangrins formos)

Kaitomieji Veikiamieji
Esamasis laikas Btasis laikas

Neveikiamieji
Esamasis laikas Btasis laikas

I dalies kaitomieji -ot, -oties

Nekaitomieji -am (-m), -amies (-mies)

-os, -oa

-is, -usi, -ams (-ms), -ies, -usies -ama (-ma)

Esamasis laikas

Btasis laikas

Esamasis laikas

-dams, -dama, -damies, -dams Pamatin veiksmaodio forma

Bendratis Bendratis

-ts, -ta

Esamasis laikas

Esamasis laikas

Kaitomieji dalyviai
Veikiamieji dalyviai Esamasis laikas Esamojo laiko veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip bdvardiai. Vartojamos ir vardiuotins formos, plg. ejoais, ejo einantysis, einanioji. I i dalyvi daromi prieveiksmiai, pvz. radoi krybikai, prliecinoi tikinamai. Trumpj form, toki kaip lietuvi eins, ein, is laikas neturi.

158. Sudarykite abiej gimini dalyvius (skaitmenys rodo asmenuot) a) saka ......... lemj ........... brauc .......... b) brdint 3 .......... ncint 3.......... vadt 3........... esi ......... run ........... kliedz ....... slimot 2 ......... peldt 3 ......... augt ........... mazg ........... raksta ......... soo ............. gult 3 .......... zvant 3 .......... tapt ...........

101

159. Iverskite a) krintantys lapai ......................... ................... dreboa balss tekantis vanduo ........................... ................... ziedoas pues ydintis laukas ..................... ..................... spdos mness mylinti motina ...................... ..................... plaukstos koks giedantis pauktis ................ .................. mokoa garlaicba b) 1. Man bija tik nomcos darbs, ka gandrz nevarju sagaidt, kad atnks ts brvdienas. 2. Tas viss skan diezgan prliecinoi. 3. Es tomr nevaru piekrist tdai izaicinoai rcbai. 4. Gaismu pagrab via iedega ar drebom rokm. 5. Kpc vi tik prmetoi man skats? 160. Ilinksniuokite junginius su vardiuotiniais dalyviais radoie spki, mirdzos acis, lidojoais vis, apburo aina Sangriniai dalyviai I sangini veiksmaodi padarytieji dalyviai vartojami labai retai dl nepilnos linksniavimo paradigmos (r. 24 lentel). Paprastai vartojamos nesangins dalyvi formos, pvz., smejas smejos, peldas peldos.
24 lentel. Esamojo laiko sangrini dalyvi linksniavimas (mosties busti) Linksnis N. . D. A. I. (ar) L. V.
Vienaskaita

Vyrikoji gimin

Daugiskaita

Vienaskaita

Moterikoji gimin

Daugiskaita

mostoos dlu mostoos dlu

mostoies dli mostoos dlu mostoos dlus

mostos meitas mostos meitas mostoos meitu mostoos meitu mostoos meitu

161. Dalyvinius payminius pakeiskite alutiniais payminio sakiniais steidzoies pasaieri pasaieri, kas steidzas mostos tautas ...................................... domjos cilvks ..................................... 102

Btasis laikas Btojo laiko veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip bdvardiai. Vartojamos ir vardiuotins formos, plg. gjuais, gjus jusysis, jusioji. vardiuotini dalyvi galns tokios pat, kaip vardiuotini bdvardi, iskyrus moterikosios gimins vns. vardinink. Vyrikosios gimins vns. vardininkas turi trumpj form, kuri yra vienintel visoje paradigmoje (r. lentel). iai formai bdinga aknies priebalsi k, g / c, dz kaita, plg., palicis, palikusi (:palika), bdzis, bgusi (:bga). vardiuotiniai dalyviai nei trumposios vardininko formos, nei priebalsi kaitos neturi, plg,: palikuais, bguais.

sidmkite!
aknies priebalsi k, g / c, dz kait dl analogijos turi ir tie dalyviai, kuri btojo laiko veiksmaodi aknys jau ir taip baigiasi c, dz, plg., atncis, atnkusi (:atnca), pabeidzis, pabeig usi (:pabeidza).
25 lentel. Btojo laiko dalyvi linksniavimas

Linksnis N. . D. A. I. (ar) L. V.

Vienaskaita

Vyrikoji gimin

Moterikoji gimin
Daugiskaita

Daugiskaita

Vienaskaita

bdzis bgua bguam bguu bguu bgu bdzis

bgui bguu bguiem bguus bguiem bguos bgui

bgusi bguas bguai bguu bguu bgu bgusi

bguas bguu bgum bguas bgum bgus bguas

162. Sudarykite abiej gimini dalyvius a) sacja ......... lma ........... brauca .......... b) brdint 3 .......... ncint 3.......... vadt 3........... bija ......... runja ........... kliedza ....... slimot 2 ......... peldt 3 ......... augt ........... 103 mazgja .......... rakstja ......... sooja ............ gult 3 .......... zvant 3 .......... tapt ...........

sidmkite!
guos miegantis gulos gulsias piegulos prigluds (pvz., drabuis) 163. Ilinksniuokite aizbguie gsteki, pagjuais gads, aizpagjus neda Sangriniai dalyviai
26 lentel. Btojo laiko sangrini dalyvi linksniavimas (apmkties apsiniaukti)

Linksnis N. . D. A. I. (ar) L. V.

Vienaskaita

Vyrikoji gimin

Daugiskaita

Vienaskaita

Moterikoji gimin

Daugiskaita

apmcies rts apmkus rta apmkuos rtu apmkuos rtu apmcies rts!

apmkuies rti apmkuos rtu apmkuos rtus apmkuies rti!

apmkusies diena apmkus dienas apmkuos dienu apmkuos dienu apmkusies diena!

apmkus dienas apmkuos dienu apmkus dienas apmkus dienas!

164. Pabraukite lentelje formas, kurios sutampa su vardiuotinmis 165. Iverskite a) nukrit lapai .......................... nutekjs vanduo .................... perydjs laukas ................... pasibaigs terminas ................ usimiegojusi vita ................. pailsjusi bgik ..................... ................. atbraucis viesis .............. nobrieduas ogas ............. apmkus debesis ................ mainjusies vieta ................... ieplsusi glze .............. piedzries onkulis

b) 1. Sagaidjis, kamr beigsies lekcija, es piencu pavaict doctjam. 2. Kur tu biji pazudusi? 3. Es esmu dzirdjis, ka vi it k taiss aizbraukt. 4. Kad tu bsi to izlasjis, dod ar man. 5. Kaut es btu to visu zinjis! 6. Ms viu nemaz nebijm pamanjui. 7. Js te esat jauki iekrtojuies. 8. zia jau ir novecojusi. 104

Neveikiamieji dalyviai Esamasis laikas Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi i veiksmaodio esamojo laiko kamieno (netinka 2 asmens forma!), plg. apskau apskauams, kopju kopjams, mazgju mazgjama. Formant -ms, -ma turi dalyviai, padaryti i kamieni veiksmaodi (III asmenuots veiksmaodiai su bendraties priesaga -t ir -int; taip pat veiksmaodis zint), plg.: rakstms, sakma, darmi, zinmas Linksniuojami kaip bdvardiai. Vartojamos ir vardiuotins formos, plg. dzeramais dens geriamasis vanduo, nedam sne ungrybis. Dalis vardiuotini dalyvi link daiktavardti ir daniausiai turi ranki ar mediag pavadinim reikm, plg.: rakstmais raiklis, sitamais vzdas, kurinmais kuras; pasitaiko ir kit reikmi, plg.: nesamais neulys, damais valgis, uzkoamais ukandis. Dalyviai protams be abejo, saprotams suprantama, zinms inoma vartojami kaip terpiniai. 166. Sudarykite dalyvius, parinkdami reikiam formant. Pakomentuokite 3 asmens galns (taip pat daugiskaitos form galni) ir formanto balsio ry sprie sprieams ce ....... eju ...... emat ...... pasta ....... ml ........ liecinm .......... maks ............ prdod ........... prkam ........ skats ........ gaidm ........ audzina .......... pierdt ...........

167. Sudarykite drinius su pirmuoju dalyviniu sandu rakstt, paprs rakstmpaprs gult, maiss ..................... sact, vrds ................. (patarl) last, galds .................... st, karote ............ nkt, reiz ............ aut, ierocis ............. dzst, gumija ..............

sidmkite
nkoais artjantis prieprieiais (pvz., nkoais cilvks) nkamais ateinantis, bsimas, kitas i eils (pvz., nkamais gads) 105

Btasis laikas Btojo laiko neveikiamieji dalyviai daromi i veiksmaodio bendraties kamieno, plg.: dziedt dziedts, vest vests, skatties skatta. Kaityba niekuo nesiskiria nuo bdvardi (dalis bdvardi, kaip ir lietuvi kalboje, i j ir kil, plg.: balts, silts, salts). Lietuvi kalbos negiminines formas ia atstoja vyrikosios gimins formos, plg.: aj viet jau bija sots ioje vietoje jau grybauta; tiei trpts pataikyta tiesiai, nav dzirdts negirdta. Vartojami ir savaiminio ar aktyvaus veiksmo rezultatui reikti, plg.: paaugstints asinsspiediens padidjs kraujospdis, noslgts cilvks udaras mogus, zvrints avu lastjs prisieks laikrai skaitytojas. 168. Iverskite Up nakt ples kliedz, un tu ar neiemiedz! Tpc jau, ka nevar zint, kpc. Varbt, ka ir emts par daudz, var bt, ka par maz ir auts, un varbt par maz ir ar spts. (Imants Ziedonis)

Nekaitomieji dalyviai
I dalies kaitomasis dalyvis su -dams, -dama (-damies, -dams) Pamatin forma bendratis 169. Iverskite a) 1. Jis kalbjo vairuodamas (vadt) .......................................... 2. okdama (dejot) ir dainuodama (dziedt) ji jautsi (justies) laiminga .................................................................................................... 3. Mokydami mokoms ................................. 4. Eidamos gatve (pa ielu), sutikom draug ................................................................... b) Es, kar aiziedams, atstju msu pul. No karia prnkdams, atrod lielu raksttju ......................................................................... .................................................. 106

sidmkite!
Skirtingai nuo lietuvi kalbos pusdalyvio... a) ...dalyvis su -dams, -dama retais atvejais gali eiti tariniu, pvz.: kurp js braukdami kur vaiuojate? b) ...sangrinis dalyvis su -damies, -dams neturi skaiiaus kategorijos 170. Sudarykite sangrines dalyvio formas mazgdama ............ a) rundams rundamies pelddamas ............ celdami ........... klausdami ............ podams ........... rbdamas ........... apkampdama ............... b) uztraukties uztraukdamies, uztraukdams loties ............................................. priecties .......................................... skatties ............................................ smieties ............................................. vairties ............................................. bties ................................................ baidties ............................................ 171. Paraykite i veiksmaodi lietuvikj pusdalyv ir latvikj dalyv. Motyvuokite kamieno raybos skirtumus ten, kur j yra pst psdamas, pzdams bt bdamas, bdams vest ........................ mest ....................... krist .......................... plst .......................... augt ........................... prast ..........................

172. Pakeiskite veiksnio skaii (i vienaskaitos daugiskait ar atvirkiai) 1. Via gja garm smiedams ........................................... 2. Puii stvja durvs, rundamies pa telefonu ........................................... 3. Prk ilgi pelddamies jr, puika saaukstjs ......................... ............................................................ 4. s studentes mcdams ar strd ................................................................... 107

Nekaitomasis dalyvis su -ot (-oties) Pamatin forma - esamasis laikas (I asmenuotei netinka vns. 2 asmuo!) 173. Sudarykite dalyvius dziedu dziedot strd strdjot esam ...... snauu ....... nevaru ....... veido ........... 174. Iverskite a) 1. Pats precju lgaviu, tvam mtei nezinot. 2. Mums nkot mjs no lekcijm, ska lt. 3. Irbei sprni nodilui, egu meu lodjot; t nodila auu mles, ap manimi runjot. 4. Ar vrdu sakot, nevienam negribas strdt par velti. 5. Es, godgi sakot, to pat nezinju. 6. Gribot negribot bs jceas. 7. Beidzot uzlabojs laiks. 8. Rinoties ar to, ka Lietuv valsts valoda ir lietuvieu, valsts mazkumtautbas cenas to apgt. b) 1. Nkot no darba, tev bs jieiet veikal. 2. No malas skatoties, man t neiet. 175. Sugalvokite sakini su iomis frazmis t sakot taip sakant ar vienu vrdu sakot vienu odiu godgi / atklti sakot ties sakant, atvirai nekant starp mums runjot tarp ms nekant emot vr atsivelgiant, turint galvoje 176. Sudarykite sangrines formas su -oties (skaitmuo rodo asmenuot) a) aubties aubos, auboties skatties skatos,............. celties ................... iepazties 1.................. skties .................... 108 peldties 3 ................. ppties 2................. gulties ................... kavties 2 .................. beigties .................. eju ..... rakstu ....... mazgju ....... mekljat .......... grib .......... sprieu ............. nk ...... sam ....... vro ......... mirst ....... dom ......... skrejam ..........

brnties 3................... priecties 2.................. kustties 3................. b) runt runjot, runjoties mazgt 2................. sargt 2................... mlt 3 ................. vadt 3.................. bruot 2................... atklt ................... sakrtot 2..................

skpstties 3................. uzticties 3.................. smieties ................. krsot 2.................... mct 3................... dibint 3.................... just ................ interest 2................... rdt 3................... orientt 2.................. splt 2...................

sidmkite!
Skirtingai nuo lietuvi kalbos padalyvio, dalyvis su -ot, -oties... a) ... neturi laik; praeities, ateities veiksmai reikiami alutiniais sakiniais; b) ... gali reikti ir to paties veikjo kit veiksm, jei veiksnys yra vardininkinis. 177. Pakeiskite dalyv su -ot dalyviu su -dams, -dama ir atvirkiai. Paaikinkite dalyvio su -ot gramatins reikms skirtum iuose sakiniuose nuo lietuvi kalbos padalyvio 1 . S o t (sddama) br u pulci , gudru teicu valodinu. 2. Dzvodams (...................) pilst, es biei ilgojos pc laukiem. 3. Dziedot (................) dzimu, dziedot (...................) augu, dziedot (................) mu nodzvoju. 4. Skatdams (..................) savos brnos, via dakrt atceras savu mti un sevi mazu. 5. Ms ilgi staigjm runjoties (.......................). Nekaitomasis dalyvis su -am, -m (-amies, -mies) Pamatin forma esamasis laikas (visikai sutampa su dgs. 1 asmeniu). Vartojamas su veiksmaodiais, reikianiais svokas matyti, girdti, sakyti, manyti. 178. Iverskite a) 1. Es dzirdju tevi dziedam. 2. Redzu tevi kaut ko rakstm. 3. No tlienes es pazinu nkam savu arjiu. 4. Kaimii zinja mani mcmies 109

universitt. 5. Aiz sienas dzirdams brns raudam. 6. Mte no rta atstja brnus vl guam. 7. Es t ar paliku stvam. b) 1. Jam labai patinka klausytis mans grojant. 2. inojau tave ateisiant. 3. Ar laukei mans sugrtant? 4. Ko tu negali sivaizduoti savs darant? 179. Pakeiskite dalyv su -am, -m (-amies, -mies) dalyviu su -ot (-oties) ir atvirkiai 1. Vi atrada mani pusdienojam (..................). 2. Es nejaui dzirdju vius runjam (.................) par manu imeni. 3. Dzirdju audis runjot (................) lgaviu nomiruu.

110

PRIEVEIKSMIS (Apstka vrds / Adverbs)

27 lentel. Prieveiksmi semantin klasifikacija

vietos apak apaioj apkrt aplink r lauke aug auktai augup auktyn atpaka atgal blakus alia citur kitur iek viduj jebkur betkur klt alia; artyn kur kur kurp kurlink lej emai lejup emyn mjs namie mjup namo nekur niekur pret prieais prom alin eit ia urp ionai ur tur en ten tlk toliau tlu toli te ia tepat ia pat tur ten turp ten turpat ten pat tuvk ariau tuvu arti virs viruj visapkrt visur aplink zem emn ir kt.

Prieveiksmi skyriai laiko bdo aizvien nuolat, vis tri greitai arvien nuolat, vis baltibaltai biei danai atkal vl braukus vaiuote briem tarpais etrat keturiese citreiz kitkart ukstus panibdom drz netrukus iepriek anksiau divat dviese guus gulomis jau jau k kaip jebkad bet kada kjm psiomis kad kada kdreiz kakada klusu tyliai kamr kol krustu rsu skersai laik laiku iilgai kaut k kaip nors; mam aminai kakaip nekad niekada kop drauge nesen neseniai labi gerai nupat k tik pagaidm kol kas labk geriau pareiz iuo metu labprt mielu noru lni ltai prn pernai melni juodai reiz kart nejaui atsitiktinai reizm kartais nopietni rimtai rt rytoj pareizi teisingai sen seniai steigus paskubom odien iandien t iaip taip obrd iuo metu oreiz kart t taip tad tada tpat taip pat tagad dabar tm tyia trijat trise tikmr tol zagus vogiom toreiz tkart ir kt. tlt tuojau vairs daugiau vakar vakar vl dar vienmr visada ir kt.

kiekio apmram madaug cik kiek; kaip daudz daug divreiz dukart drusku truput diezgan gana galgi visikai glui visai maz maai mazliet truput milzum be galo necik n kiek nemaz visai ne otrreiz antrkart pavisam visikai parasti paprastai prk pernelyg vienreiz vienkart vismaz bent jau vispr apskritai ir kt. prieasties kd kodl kamd kodl klab kodl gi kpc kodl td todl tamd todl tlab todl gi tpc todl

111

180. Sudarykite prieveiksmius i i bdvardi ir dalyvi a) brns brni trs ..... smags .... sarkans ........ dzeltens ........ jautrs ...... lts ....... drgs ...... skumj ...... m ...... za ...... grts ...... interesantu ....... karaliskos ........ skaidram .......

b) skaista ....... apzintiem .......... apdomtus ..........

pietiekams ......... ilgi ........ sm ......

sidmkite!
Bdvardiniai prieveiksmiai su formantu -i homonimikai sutampa su bdvardi vyr. gim. dgs. vardininku. Reikm lemia kontekstas, plg.: grti darbi grti iet sunks darbai sunkiai sekasi. Latvi kalboje prieveiksmiai vartojami ir ten, kur lietuvi kalboje vartojamos negiminins bdvardi formos, plg.: man ir auksti man alta; oti patkami labai malonu, tas ir lieliski tai puiku. 181. Iverskite a) 1. Visi pasaieri juts oti labi. 2. Cik jauki bija tevi atkal satikt! 3. Tas bija neizbgami. 4. Visi eksmeni tika nokrtoti teicami. 5. Te ir viegli elpot. 6. Kpc tu tik smagi elpo? 7. Rt bs jceas oti agri. b) 1. A sunkiai sivaizduoju, kaip tai padaryti. 2. Taip danai atsitinka. 3. Nieko, bus gerai. 4. Kalbk ltai, aikiai ir suprantamai. 5. Man per(nelyg) garsu tai jau ne muzika, o tik triukmas! 6. Gerai, net labai gerai.
atkal - vl neizbgams - neivengiamas nokrtot - ilaikyti smags - sunkus agrs - ankstus

odiai vertimui (a)

sunkus - grts sivaizduoti - iedomties padaryti - izdart danas - bies ltas - lns

odiai vertimui (b)

aikus - skaidrs pernelyg - prk garsus - ska tik - tikai triukmas - troksnis net - pat

sidmkite!
Bdvardini prieveiksmi auktesnysis laipsnis sudaromas su formantu k: labi gerai labk geriau; aukiausiasis dar ir su nekiriuojamuoju priedliu vis-: vislabk geriausia. 112

Labai retai laipsniuojami kai kurie kiti prieveiksmiai, plg.: pc po pck vliau, nost alin nostk nuoaliau, atokiau. 182. Sudarykite auktesniojo ir aukiausiojo laipsnio prieveiksmius silti .......... gudri ........... biei ........... 183. Iverskite a) 1. Lnk brauksi tlk tiksi. 2. Labk zle rok, nek mednis (kurtinys) kok. 3. Visticamk, ka seminra odien nebs. 4. Jo tlk, jo labk. b) 1. ia labai brangu, a inau, kur yra pigiau. 2. Jau geriau a jai to nebiau sakiusi. 3. Anksiau ar vliau koks skirtumas (starpba)? ticami ........... lni ........... reti ........... droi .......... si ........... viegli ...........

sidmkite!
a) daug daudz daugiau vairs; vairk daugiausia visvairk c) nulle nulis nule k tik b) labai oti labiau vairk labiausiai visvairk

Atsargiai! Kita reikm!

labi gerai labai oti skaidri aikiai skaidriai dzidri skaisti grau, graiai skaisiai spoi jauki malonu, miela; maloniai, mielai jaukiai mjgi jautri linksmai jautriai jutgi gudri protingai gudriai atjautgi, viltgi 113

PRIELINKSNIS (Prievrds / Prepozcija)

28 lentel. Prielinksniai (A) ir polinksniai (B)

Prielinksnis aiz bez kop no pc pie pirms -pus (rpus, aipus, otrpus ir kt.) uz virs zem ldz pa ap caur gar pa par pr pret starp uz ar

Daniausia reikm u (vieta), anapus; i be nuo (laikas) nuo (vieta, laikas); i po (laikas); - (tikslas) prie; pas prie (laikas) u (vieta ne viduje), iapus, anapus ant vir po (vieta) iki, ligi po; apie; aplink; madaug per (vieta) pro po, - (vieta) apie; u (prieastis) per prie (vieta), prieais tarp su

(vienaskaitos) *

Vartojimo linksnis

Pavyzdiai aiz ezera; aiz prieka bez cepures kop t laika no manis; no Rgas pc gada; pc maizes pie loga; pie mtes pirms stundas rpus pilstas; aipus robeas; otrpus upes uz galda virs galvas zem sola ldz vakaram pa daai; pa jokam ap roku; ap vienu latu caur meu gar koku pa pilstu; pa ceu par tevi; nav par ko pr ielu pret mju starp tevi un viu uz Viu ar mani

kilmininkas

naudininkas

galininkas

nagininkas

* Daugiskaitoje visi prielinksniai vartojami su naudininku ar nagininku (tiedu linksniai sutampa)

Polinksnis d labad pc

Daniausia reikm dl dl, labui dl

Vartojimo linksnis kilmininkas

Pavyzdiai dadu iemeslu d manis labad naudas pc

184. Iverskite a) gyvenu pas motin ................................, vaiuosiu pas draug ..........................., buvau pas brol ............................, ar ateisi pas mane? ..................................? 114

b) einu gatve ...................., vaiktinjo po mik ........................., vaiavo keliu ............................, plauk jra .............................. c) dzvojam pa vecam ................................, tas man liks pa prtam ................................................, pa paradumam gju gult pusnakt .............................................., mtes jaka Baibai tagad pa augumam .............................................................. 185. Pakeiskite junginius daugiskaita bez drauga bez draugiem pie loga ........................ aiz mea ....................... ar roku ......................... uz darbu ........................ uz jumta ........................ 186. Baikite sakinius Starp Starp Pirms Pirms Pirms Viu un Kauu ........................................ Latviju un Lietuvu ..................................... nedas ................................................... gada ....................................................... divm dienm ........................................... par mani par mums pie via ..................... par tevi ...................... pr upi ....................... no meitenes ................ pc runas ...................

187. Paaikinkite, kuo skiriasi aiz mea, uz mea, uz meu. aiz bailm, aiz rokas, aiz jras uz stri, uz stra, aiz stra (stris kampas). aizgju pc stundas, aizgju pc prtikas (prtika maistas).

sidmkite!
bez tam be to (terpinys; taiau: bez t nevar iztikt be to neisiversi) pc tam po to, vliau pie tam be to

115

SENOJI LATVI RAYBA

Knygos latvi kalba pasirod XVI a. Stimul leisti knygas dav Reformacija ir Kontrreformacija. Literatroje minima 1525 m. Vokietijoje protestant ileista latvika knyga, deja, ms nepasiek. 1585 m. Vilniuje katalikai ileidia katekizm (1 pav.) Abiej Taut Respublikai priklausanioms Livonijos provincijoms;* po met pasirodo Karaliauiuje spausdintas ir liuteronikasis tikybos vadovas (2 pav.), skirtas pirmiausia Kuro-iemgalos kunigaiktysts latviams. Abiej knyg rayba beveik nesiskiria. Kadangi pirmj latvik knyg autoriai buvo vokieiai, knygos spausdintos vokiei kratuose populiariu gotikiniu riftu (fraktra), liaudyje tebevadinamu senuoju ratu (la. vec druka). Rato pamatu imta vokiei emaii abcl, kuri, ties sakant, dar ir vokieiams nebuvo nusistovjusi. XVII a. vokiei auktaii raybos pagrindu chaotik latvi rayb reformavo Georgas Mancelis (1593-1654) (3 pav.). Didel tak latvi rato stabilizavimui turjo Ernsto Gliuko (1652-1705) verstos Biblijos ileidimas (Ryga, 1689), o XVIII a. vietj, ypa Gothardo Frydricho Stenderio, praminto Senuoju Stenderiu (1714-1796), ratai (4 pav.). Ratai fraktra Latvijoje buvo leidiami ir po to, kai 1920-1922 m. buvo teisinta antikva, t. y. dabartin rayba, kurios pagrindus dar 1908 m. pareng kalbininko Janio Endzelyno (Jnis Endzelns, 1873-1961) vadovaujama Rygos latvi draugijos Ortografijos komisija. Dalis rat, tiesa, kur laik jo su kompromisine rayba: lotynikomis raidmis, bet su senoviku kai kuri gars ymjimu (r. tekst p. 119). ia pateikti fraktros pavyzdiai toli grau neatspindi tikslios io tipo rat raidos. J tikslas imokyti skaityti vairiais laikotarpiais leistus ratus latvi kalba, pagrindin dmes skiriant XIX-XX a. ratams.
* Vykstant Livonijos-Rusijos karui (nuo 1558 m.), Livonija 1561 m. pasidav ygimanui Augustui, kaip Lietuvos didiajam kunigaikiui, ir prie LDK buvo prijungta Videm, Latgala bei Piet Estija. Po Liublino unijos (1569) ias emes imta administruoti kartu su Lenkija.

1 pav. P. Kanizijaus Catechismus Catholicorum titulinis puslapis. Ileista Vilniuje 1585 m.

116

Tas pirmais Boulis.

Toew nhe buus czittes Dewes turreth prexkan man.

Tas Oteers

Toew nhe buus Dewe touwe kunge waerde nhepatthee walkoot. Tas Tre ches Thoew buus to weete Dene weetyt.
Tas cettortz

Thoew buus touw Thewe vnde touwe Mathe czenit / ka thw lab klaias / vnde tu Ilge cziwo wuerzon emmes.
Tas Pecktcz

Thoew nhe buus nokout.

Tas Seetcz. Thoew nhe buus Loulibe paerkaapt. Tas Septytcz.

Thoew nhe buus Sackt.

Tas A totz. Thoew nhe buus nhe pathee Ledtczibe doth / prettibe touwe Tuake. Tas Doeuwytcz.

Thoew nhe buus ekarot / touwe Tuwake Namme.

Tas De metcz. Thoew nhe buus ekaroht / touwe Tuwake Szewe / kalpe / kalpune / lope / ieb wuee kas tam peder.

2 pav. M. Liuterio Enchiridion. Der kleine Catechismus rato pavyzdys. Ileista Karaliauiuje 1586 m.

117

Tas pirrmais Baulis.

Tw nhe buh czittus Deewus turreht preekchan mann.

Tas ohters Baulis.

Tw nhe buh Deewa tawa Kungha Wahrdu nhe patteee wallkoht.

Tas Trechais Baulis. Tw buh to Swhtu Deenu whtiet. Tas czettortz Baulis.

Tw buh tawu Thwu vnd tawu Maht czeeniet / ka tw labb klahyah / vnd tu illghe diewo wiru Semmes.
Tas peektz Baulis.

Tw nhe buh Nokaut.

Tas ts Baulis. Tw nhe buh Laulibu pahrkah(p)t. Tas eptietz Baulis. Tw nhe buh Sackt. Tas a tohtz Baulis. Tw nhe buhs nhepatteeu Leezibu doht prettie tawu Tuwaku. Tas dewietz Baulis.

Tw nhe buh eekarotees Tawa Tuwaka Nammu.

Tas demitz Baulis.

Tw nhe buh eekarotees tawa Tuwaka Seewu / Kallpu / Kallpon / Lohpu / jeb wi kas tam peedrr.
3 pav. G. Mancelio Lettisch Vademecum rato pavyzdys. Ileista Rygoje 1631 m.

118

1. Baikite transkribuoti dabartine rayba ir iverskite 10. Mans Brns, kad tev(i) tie Netikli bli vi, tad neej. 11. Kad tie saka, Nc ar mums, ms gribam z Asini glnot und tiems Nenozieguiems bez Vainas uzstvt. 12. Ms gribam tos Dzvus aprt, k t Elle, und tos Rmus, k tos katri dzium grimst.

14. Baudais ar mums, vienu Maku visi ms gribam turties.

(Salamana pamcbas, 1. nodaa)

16. Aiz to viu Kjas tek uz aunu, und steidzs Asinis izliet.

netikli bli - ( ia) nedorliai, nusidjliai vilt - (ia) gundyti glnt - tykoti noziegties - nusikalsti uzstvt - (ia ) upulti elle - pragaras katrs - (ia) kuris, katras manta - turtas

Retesni odiai ir formos

laupana - plikavimas, plimas baudt - mgautis maks - pinigin staigt - vaiktinti atgriezt - nusukti al aiz to - nes steigties - skubti asinis - kraujas

2. Palyginkite G. Mancelio tekstus su 1586 m. Enchiridiono tekstu ir atsakykite 1. Kuo skiriasi ilgj balsi ymjimas odi aknyse Enchiridiono ir G. Mancelio tekstuose? 2. Kaip ymti dvibalsiai ie, uo? 3. Kokiomis raidmis G. Mancelis ymjo minktuosius priebalsius? 4. Kuriais atvejais G. Mancelio rayba buvo nenuosekli? Pagrskite. 119

4 pav. G. F. Stenderio (Senojo Stenderio) knygos Augstas gudrbas grmata no pasaules un dabas rato pavyzdys. Knyga ileista Jelgavoje 1796 m. (pirmasis leidimas 1774 m.)

120

torni darbus undt vplot

Retesni odiai ir posakiai

boktai (vns. vard. torns; dabartinje la. k. tornis) skunste - mokjimas, menas mazus tiest - per menkai vertinti darbus klusu stvoti - vietoje stovinti - lovinti ( sen. mot. gim. dalyvio forma) - taukti, tuiai kalbti knai - smarkiai, greitai

121

3. Kairje (5 pav.) yra itrauka i XIX a. pabaigoje ileistos Biblijos, deinje jums paliktas transkribuoti tekstas. Palygin tekstus, suraykite raidi atitikmenis ir pakomentuokite raybos skirtumus (dvibalsi rayb, balsi ilgumo, trumpumo, priebalsi minktumo ymjim, s ir z, ir bei kt. ramenis) 17. Kas gaam ejot citu ild iejaucs, ir k kas suni aiz ausm em.

20. Kad malkas nav, tad uguns izdziest, un kad lia nav, tad ilda rimst.

24. Kas tevi ienst, ir ar muti draugs, bet sav sird vi dom uz viltu.

26. Lai gan ienaidu aizsedz ar viltu, tomr via niknums auu priek nks gaism.

(Salamana pamcbas, 26. nodaa)

5 pav. XIX a. pabaigoje leistos Biblijos rato pavyzdys (Bihbele 1877)

Retesni odiai ir posakiai

ilda - barnis, kiviras iejaukties - siterpti, sikiti ps - ietis bulta - strl liis - pataiknas rjjs cilvks - barnus mogus kumoss - ksnis negants - piktas, pagieingas poda gabals - uk

ir ar muti draugs - odiais yra draugas viltus - klasta negantba - nedoryb ienaids - neapykanta aizsegt - udengti niknums - pyktis nkt gaism - iaikti, atsiskleisti bedre - duob rakt - kasti

122

4. Perraykite tekstus dabartine rayba. Palyginkite ankstesniojo ir i tekst rayb

(Katoliska... 1898)

6 pav. XIX a. pabaigos mald teksto pavyzdys

123

5. Iverskite

7 pav. XX a. pradios nuotyki literatros teksto pavyzdys (Neisdewusees... 1923.-1925)

odiai

stvs - status ma mes - giria piedert - priklausyti cilts - gentis virsaitis - genties vadas blmis - baltaveidis

vertimui

ienaidnieks - prieas sabiedrba - (ia) draugija mestics - (psn.) metisas biezoknis - tankm ritt - tekti pakalpojums - paslauga

ievilint - vilioti lamatas - spstai apdomba - apdairumas nodoms - sumanymas nodevjs - idavikas izdoties - pavykti

124

6. Iverskite liaudies dainas

8 pav. Krijanio Barono (Krijnis Barons, 1835-1923) ileist latvi liaudies dain teksto pavyzdiai (Barons 1894.-1915. 1.-6. sehj.)

lgt - prayti, melsti tautas (tautu) dls - bernelis iet tauts - tekti prs - kraitis villaine - gobiamoji skara teikt - (ia ) leisti liegt - drausti maize - duona gaus - graudus, gailus lcis - lokys krkls (ia krklis) - karklas kart - kabinti, karti poles - spyns lapsa - lap sariebt - sipykti bli - brolelis blios dzvot - pas motul augti (bti netekjusiai ) mra - brolien

odiai

vertimui

odiai

meita - dukra ms - ( ia) likimas melns - juodas ska - gyvat kungs - ponas strdint - versti dirbti puisis - vaikinas, bernas cimds - pirtin kakts - kampas (vidinis) adt - megzti zirneklis - voras krekls - markiniai virs - viruje apak - apaioje skatties - irti elle - pragaras raudzties - velgti

vertimui

125

odiai

ea - eia likt - dti sargt - saugoti, sergti

vertimui

emt - imti ne k - negu robea - riba, siena

odiai

krusts - kryius cir(v)is - kirvis paka - i paskos kari - karu lgava - nuotaka sal.( saldzini) - plg. ( palygink )

vertimui

Baikite pildyti lentel

126

7. Pabraukite skirtumus nuo dabartins raybos Memui, pee zemeem Svtes upes krasteem, krustojas leelcei, kas ved no Jelgavas uz leiu meestiu agari. No krustcea aizlokas cei Zemgales ldzen videen; aizlokas cei cauri Memuias sileem gar purvaino Leimali. Tee saimneecisks, politisks un sabeedrisks dzves nervu pavedeeni. Pirmee reenes eespaidu uztvreji un prneseji, Vaj tas nemeeru smago sou protests; vaj sodekspedicijas zirgu aui kas viiem peeskaras, k atbalss nodun ar Leimal, vec Silenes novad. a krustce stvot, vispirms atsegsim kdu striti atts pagtnes aizkaram, lai vlak verotees 1905. gada atspulgu lok, jo labaki saprastu to leel laika noskau, kas spcigs revolucijas vtr bangotos uzpldu vius atsita ari novada krastos.
(Slis 1927, 5)

Ar tiesa, kad...
...pirmj rat autoriai neskyr trumpj galni? ...jau pirmuosiuose ratuose dvibalsis uo ymtas raide o? ...G. Mancelis ved balsio ilgumo ymjim brkneliu vir ramens? ...G. Mancelis dvibals ie ymjo dviguba ee, o ilgj dvibalse ie? ...G. Mancelis balsio i ilgum ymjo brkneliu vir ramens? ...G. F. Stenderio ratuose skiriamos s ir z, taip pat minktieji , , ir ? ...senja rayba nebuvo ymti ilgieji priesag balsiai? 8. Atsakykite 1. Kas ymta geminatomis? 2. Kaip ymtos ilgosios galns?

127

LATGALIETIKOJI RAYBA
Etnografin Latgala (r. 9 pav.) po Livonijos padalijimo (1561) drauge su Videme ir Piet Estija buvo prijungta prie Lietuvos Didiosios Kunigaik Da tysts, o iai 1569 m. susijungus su Lenugu kst va vie Ai kija Abiej Taut Respublik (ATR), Latgala tapo ATR nuosavybe (Inflanty Polskie). Skirtingai nuo Videms, Latgala ATR sudtyje ibuvo ilgiausiai iki Pirmojo jos padalijimo 1772 m. 9 pav. Latvijos etnografiniai regionai. Priklausymas ATR lm tai, kad Latgala liko katalikika, tuo tarpu kitose etnografins Latvijos (ir Estijos) emse sigaljo protestantizmas. Kadangi Latgalos tarm i esms skyrsi nuo kit Latvijos krat kalbos*, brendo btinyb leisti religinius ratus Latgalos katalikams suprantamu interdialektu. Bibliografijos altiniuose minima, kad pirmoji knyga latgaliei (aukzemniek) tarme ijusi Vilniuje 1730 m. ir vadinosi Katoliszka Dziesmiu gromota Diwam wyssuwarygam por gdu / .../, taiau dl jos autentikumo dabar labai abejojama (r. Stafecka 2004, 288289). Juo labiau, kad nra iliks n vienas ios knygos egzempliorius, nors minima, kad ji buvusi ileista net kelis kartus. Tad pirmja latgalietika knyga dabar laikomas 1753 m. Vilniuje ileistas Naujasis testamentas, pavadintas Evangelia Toto Anno /.../ (10 pav.). Ratai latgaliei tarme jau i pat pradi buvo leidiami tik antikva ir didesni reform neturjo iki ms
Daug uva

* Latgaloje ir iaurs ryt Videmje nekama aukzemniek (auktaii) tarme. ios tarms slikomis patarmmis nekama Aukemje (Latvijos Sloje) ir ryt Videmje, taip pat Dauguvos-Aivieksts trikampyje.

10 pav. Pirmosios latgaliei tarme paraytos knygos titulinis puslapis.

128

dien. Tiesa, pati rato tradicija XIX a. viduryje buvo dirbtinai petraukta. Latgalos dvarininkai dalyvavo 1863 m. sukilime, todl 1865 m. caro valdia, nordama sustabdyti lenk takos plitim Kauno, Vilniaus ir Vitebsko gubernijose (pastarajai priklaus ir etnografin Latgala), udraud spaud lotynikais ramenimis. Tradicin rat latgalieiai atgavo 1904 m. Iki Latvijos pirmosios nepriklausomybs latgaliei ratas formavosi stichikai. Nuo 1921 m. j pradta norminti smoningai. 1933 m. buvo ileistas raybos odynas, tvirtins kai kurias raides, kuri nra latvi bendrins kalbos abclje ( [uo], y []), taip pat dvibalsio ie ymjim raide . Taiau latgaliei gramatikos normintojai pernelyg orientavosi latvi bendrin kalb, todl rato kalba netrukus m tolti nuo gyvosios vartosenos ir juokais buvo praminta treija tarme. Po Antrojo pasaulinio karo latgalietikoji rato tradicija buvo apmarinta sovietmeiu ia tarme buvo leidiami daugiausia religiniai ratai, o pati kalba oficialiai vartota tik katalik banyioje. Nuo paskutiniojo XX a. demtmeio latgaliei bendrin kalba ir jos rayba pradta puoselti toliau. Pastaruoju metu leidiami ratai naujesnija rayba, kurioje dvibalsiai [uo], [ie] raomi kaip lietuvi kalboje, dvibalsis [u] raidmis iu (ne yu), o paioje kalboje vartojama daugiau form, bding gyvajai Latgalos krato tarmei.

129

9. Perskaitykite i pradi latgalietikai, paskui bendrine kalba Tvs myusu, kas esi debess, svteits lai tp Tovs vrds. lai atnk Tova vasteiba. Tova vaa lai nteik kai debess, tai ari vrs zemes. Myusu ikdnik maizi dd mums udi un atlaid mums myusu pordus. kai ari mes atlaiam sovim pordnkim, un naved myusu krdynon, bet atpestej myusus nu auna. Esi sveicynta, Marija, lesteibas pyln, Kungs ir ar Tevi. Tu esi svteita storp svtem un svteits ir Tovas msas auglis Jezus. Svt Marija, Dva Mte, lyudzis par mums grcinkim tagad un myusu nves stund. Amen.
29 lentel. Kai kurie ramenys, garsai ir j atitikmenys latvi bendrinje kalboje (bk) latg. [] yu [u ] [] [uo] o [o] [] ei [ei] la. bk [platusis ] o [uo] a ie

10. Palyginkite patarles ir prieodius, paraytus latgalietikai ir latvi bendrine kalba. Suraykite bendr odi fonetinius atitikmenis 1. Kas tram dbi rk, pats kreit. 2. Ar malonu pasauli prsi, bet atpaka naatsi. 3. Grou pi groa, pbersi moku; gryudu pi gryuda, pbersi maisu. 4. Nadreizais dreizam pdys dzan. 5. Kaids putns, taidas spolvas, kaids cylvks, taidi dorbi. 6. K rogovs sdi, t dzsmu dzdi. Retesni odiai ir formos
latg. dbe duob; la. bk dobe lysv latg. att pareiti, grti; la. bk atiet ivykti (apie autobus ir pan.)

1. Kas otram bedri rok, pats iekrt. 2. Ar meloanu pasauli priesi, bet atpaka neprnksi. 3. Grasi pie graa, piebrsi maku; graudu pie grauda, piebrsi maisu. 4. Nedrzais drzam pds dzen. 5. Kds putns, tdas spalvas, kds cilvks, tdi darbi. 6. K ragavs sdi, t dziesmu dziedi.
latg. gros grais; la. bk grasis maks pinigin latg. gryuds grdas; la. bk grauds spalva plunksna ragavas (pl. ) rogs

130

11. Iverskite Puii, puii, suni, suni, Jius ma zbu naruodit, Ka es jimu grebjam, Izbadu strbjam. Svuoteam ratys sys, Kur tuos cytys palykuys? Zeie, ube iznosova Pavasar perekam.

Rzekne, LD 20303, 2

Vuorkova, LD 20335
(Meale 199(?), 77)

Kur tu dzri, ceiruleiti, Ka tik skani gavilji? Aiz upeites leiceit, Poa Dva drze.
LTdz 11 136

Kar u, kar u, Kar ma(i) gryuti t: Palk muna tva sta, Palk brais kumele, Palk jauna leigavea, Sadarta, napracta.
LTdz 22 438

odiai

crulis vyturys skani skambiai, aidiai gavilt linksmintis lcis lanka

vertimui

odiai

ube kikilis grti sunkiai sta (ia) sodyba kumeli irgelis lgava nuotaka sadert sulygti prect vesti (mon)

vertimui

12. Iverskite be odynlio a) Pistnks vaicoj: Ck itai gvej ira godu? Pci. A kuo t var pasciet? Piec rogu. Nu bet gvei ira tokin diveji!

(Cybus 1999, 33)

b) Volda ir jtur teira un izkpta. Tei ir gora kulturas pazeime. Un ts daaideibas, kas kir daaidu apvydu izrunu, padora voldu kuplku un bogtku. Voldai ir sova melodija, sovs rytms un tai kai kor, kur daudzi dzdtji dzd vnu un t pou dzsmi, bet uz vairkim bolsim, mes prcojams, klauseidams bolsu daaideib, tai ari vold myus prcynoj formu daaideiba.

(Latkovskis 1995, 62)

131

13. Perraykite tekst latgalietikai a) Jauns cilvks ziedu veikal: Ldzu, atlasiet simt visskaistko rou manai motajai meitenei. Ak Dievs, par kdiem grkiem tad jums viai tik oti jatvainojas?!... b) Zvans pie durvm, vrietis ts atver. Uz slieka stv sieviete: Vai js vakar uz ezera izglbt slkstoo puiku? J, es. Kur ir cepurte? c) - Manai sievai ir ausmga atmia! - Via neko neatceras? - N, otrdi - via VISU atceras!

sidmkite!
1. Platusis latgaliei e, tariamas kaip [], arba [ia], pvz. meita [mi=ita], saule [saulia], o vietoje latvi bk plaij e, latgalieiai turi a, , pvz., vacs tvs vecs tvs. 2. Krintanij (krto) ir tvirtagal (stiept) priegaid turintis aknies dvigarsis ir trigarsinamas, pvz., zvierbus virblis, ciervs kirvis. 3. Priebalsiai tariami panaiai kaip lietuvi kalboje, t.y. minktinami prie e, i, todl rate minktumas ymimas tik prie upakalinius balsius ar odio gale, pvz., bruoa brolio, ket skelti, burbus burbulas, taip pat tais atvejais, kai priebalsis nra betarpikai prie bals, pvz., padis ai. 4. Prie k ir g latgalieiai netaria gomurinio D. 5. Latgaliei kalboje nra vardio vi, via, tik jis, j; vietoje prielinksnio ar su jie vartoja ai, o deminutyvines priesagas -i, -ia atitinka priesagos -e, -ea. 6. Veiksmaodiai turi ilaik btojo laiko e kamien, pvz. cepe kep, jme m, dzre gr. 7. Latgaliei priedlt veiksmaodi sangros dalel sa/za bna tarp priedlio ir aknies, kaip lietuvi kalboje, pvz., atsanast atsineti, nasaruodeit nesirodyti, sazatikt susitikti. 132

8. Latgaliei kalboje plaiai vartojamas siekinys, pvz., Tec, peleite, zieru zogtu Bk, pelyte, irni vogt (=vogti), skrsim iz upi mauduots bgsim prie ups maudyts (=maudytis) Ar pastebjote, kad... ...vietoje senojo baltikojo latgalieiai turi uo, pvz., ................? (iaurs Latgaloje yra iliks, o kai kuriose Latgalos vidurio nektose jis iverstas oi: mozgoit mazgt, loboik labk). ...daugelis latgaliei yra dnininkai, t.y. vietoje dvibalsi uo, ie taria balsius , , pvz., ...................................................? ...vietoje latvi bk , latgalieiai turi ........., pvz., ...............................? (Latgalos iaurje yra iliks.) ...latgalieiai rotininkuoja vienskiemense formose bei prie skiemen su upakalins eils vokalizmu, pvz., mozs, vosora, bet maze, .................? 14. Atsakykite 1. Kokiomis vokalizmo ypatybmis latgaliei kalba panai ms emaii? Kuri emaii? 2. Kas bendra tarp latgaliei ir ms anyktn bei kupikn fonetikos? Ar tos ypatybs visikai sutampa? 3. Kuriose lietuvi kalbos nektose tebevartojamas siekinys?

sidmkite!
Latgaliei apakle atlase atraite, atraits buca buor(z)da crmyuka driki/drii ene ka olts otkon piersts pieki plakts prs slapnis strods sv(k)sts trupynuot vaiuks Latvi bk apkakle atvase atraitne, atraitnis muca brda srmkslis grii elle ieka avots atkal pirksts pki blakts purvs slapj strazds sviests drupint vainags Vertimas apykakl atala nal, nalys statin barzda ermuknis grikiai pragaras vidus versm, altinis vl pirtas staiga blak pelk, raistas lapias varnnas sviestas trupinti vainikas

30 lentel. Keletas bendr odi, kuri priebalsiai latgaliei kalboje ir latvi bk turi nereguliarius atitikmenis

133

15. Iverskite Kas mes eisti asam latgali, latgali, latvi? Vuordu latgali zynuotnki tradicionali atteicynoj iz senej latgau citi, kura apdzeivuoja tagadej Latgolu i Vydzemis zmeaustrumu dau. Vuordi latgali i Latgola (tuos tagadej izpratn) ir jauni, ts suoce ltuot tikai 20. godu symta suokum i ari myusu dnuos attcynoj iz vna Latvejys nvoda Latgolys latvim. Latgali ir taidi poi latvi, kaidi ir myusu tauti cyts Latvejys nvods. Kai saukt myusu voldu runuot i roksts ltuot? Te vajadzeiga garuoka atkuope. Ar myusu latvu voldu ir taipat kai ar tautys trpu kotram nvodam tei ir sovaiduoka. Pat atsevika pogosta voi draudzis rbeuos jau var saklauseit voldys atkireibys nu kaimiu. Nalel apvyd (parosti vn pogost) runuot voldu zynuotnki sauc par izlksni. Radnceigys, leidzeigys izlksnis kp veidoj dialektu. Tagadej Latvej ir puori par 500 izlku, kurys apvnoj trejs dialekts: vyds-, lbiskaj i augzemnku. Vydsdialektu runoj Vydzemis videj da, Zemgalis leidzonum i Krzemis da, kas atsarn iz dnvydim nu Kuldgys. Lbisk dialektu runoj zmelrtumu Vydzem i Krzemis zmeu dal. Augzemnku dialektu runoj Vydzemis austrumu da, Zemgalis austrums voi tai sauktaj Augzem (Sielej) i vys Latgol. Austrumu Vydzemis i Latgolys izlksnis ir senejuos latgalu cits voldys turpynuojums. Videjuo i lbiskuo dialektu runuotuojus sauc ari par lejzemnkim voi lejys latvim, bet augzemnku dialekta runuotuojus par augzemnkim voi auglatvim. Ar izlksni i dialektu saprtam nanormtus voldys paveidus, kuri pastuov tikai runys form. T ir lela kotrys voldys boguoteiba i paleidz kuplynuot kotru rokstu voldu. Iz dialekta (izlku kpuma) pamata nteikts viesturisks apstuoks veidojs rokstu* (literaruo) volda, kuru kp i normej.
Stafecka 1992, 6

odiai vertimui (la. bk)

apvidus vietov, apylink atkpe nukrypimas attiecint taikyti, skirti cilts gentis sti i tikrj izloksne patarm; nekta kuplint turtinti, gausinti lietot vartoti

novads sritis, kratas pagasts valsius pastvt egzistuoti, bti paveids atmaina skai skambiai, aidiai trps drabuis turpinjums tsinys veidot sudaryti, formuoti

* Daudzys tautys ar nuzeimi literaruo volda litoj terminu rokstu volda. Latvu voldnceib pdej ltoj ar nzeimi literaruos voldys rokstu forma voi roksts ltuotuo volda.

134

VEIKSMAODI ODYNLIS
is odynlis skirtas danesni veiksmaodi formoms ir reikmms nustatyti. Jame nurodoma bendratis (nenoteiksme), esamojo laiko (tagadne) vienaskaitos 1-mas ir 2-ras asmuo, treias asmuo, taip pat btojo laiko (pagtne) ir bsimojo laiko (nkotne) tretieji asmenys. Pavyzdyje (r. emiau) ios formos paymtos juodesniu riftu. Kai kuri veiksmaodi nurodytos tik 3-io asmens formos, nes kitos nevartojamos.
Nenoteiksme Tagadne Pagtne Nkotne

au||st

auu auam aud auat au

audu audm audi audt auda

audu audsim audsi audsi(e)t auds

aizgu||lties (~os, ~lies, ~as; ~ljs; ~lsies) usimiegoti; pramiegoti aizlie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) drausti aizmirs||t (~tu, ~ti, ~t; ~a; ~s) umirti, pamirti aizstv||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) apginti aizte||ct (~k; ~cja; ~cs) nutekti, nubgti aizve||st (~du, ~d, ~d; ~da; ~ds) ivesti, nuvesti; iveti, nuveti aizvieto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pakeisti, pavaduoti aktualiz||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) aktualizuoti, aktualinti apkamp||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) apkabinti, apglbti apmekl||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) aplankyti apmierin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) patenkinti, nuraminti apnik||t (apnku, apnc, apnk; ~a; ~s) atsibosti apprec||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) 1. susituokti; 2. itekti apst||ties (~jas; ~js; ~sies) sustoti apsvei||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) sveikinti atbild||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) atsakyti atbrvo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) ilaisvinti, ivaduoti atce||lt (~u, ~l, ~; atcla; ~ls) ataukti, panaikinti atcer||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) atsiminti, prisiminti

atkp||ties (~jos, ~ies, ~jas; ~s; ~sies) atsitraukti atkl||t (~ju, ~j, ~j; ~ja; ~s) atidengti; atskleisti atlas||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) atrinkti atnes||t (~u, ~-, ~-; ~a; ~s) atneti atp||sties (~os, ~ties, ~as; ~ts; ~tsies) ilstis, pailsti atra||st (atrodu, atrod, atrod; ~da; ~ds) atrasti atra||sties (atrodos, atrodies, atrodas; ~ds; ~dsies) bti (kur nors) atrieb||t (~ju, ~-, ~j; ~ba; ~bs) atkeryti atsau||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~cs; ~ksies) atsiliepti atspoguo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) atspindti attei||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~cs; ~ksies) atsisakyti atvaino||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) atsiprayti audz||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) auginti audzin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) auklti aug||t (~u, audz, ~-; ~a; ~s) augti au||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) austi baid||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) bijoti balso||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) balsuoti baro||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) maitinti; erti br||t (baru, bar, bar; ~a; ~s) barti bg||t (~u, bdz, ~-; ~a; ~s) bgti

135

bei||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) baigti bei||gties (~dzas; ~dzs; ~gsies) baigtis b||ties (~stos, ~sties, ~stas; bijs; ~sies) bijoti boj||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gadinti brau||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) vaiuoti, vykti brdin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) perspti brie||st (~stu, ~sti, ~st; ~da; ~ds) brsti, nokti, sirpti brikin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) trakinti brn||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) stebtis bri||st (brienu, brien, brien; ~da; ~ds) bristi bruo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) ginkluoti b||t (esmu, esi, ir; bija; ~s) bti bv||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) statyti (pastat) cel||t (ceu, ~-, ce; cla; ~s) 1. kelti; 2. statyti (pastat) cel||ties (ceos, ~ies, ceas; cls; ~sies) keltis ceo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) keliauti cen||sties (~os, ~ties, ~as; ~ts; ~tsies) stengtis cep||t (~u, ~-, ~-; ~a; ~s) kepti cien||t (~u/~ju, ~i/~, ~a/~; ~ja; ~s) gerbti; vertinti cie||st (~u, ~t, ~; ~ta; ~ts) ksti cildin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) garbinti, lovinti cir||st (crtu, crt, crt; ~ta; ~ts) kirsti dab||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gauti darbo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) darbuotis, veikti darin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) gaminti, dirbdinti dar||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) daryti, atlikti daudzin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) danai minti; lovinti dauz||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) dauyti dvin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) dovanoti (dovan) deld||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) nudvti dibin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) steigti, kurti doc||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) dstyti (kurs) dom||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) galvoti; manyti do||t (~du, ~d, ~d; deva; ~s) duoti do||ties (~dos, ~dies, ~das; devs; ~sies) duotis, leistis (pvz. kelion) dr||zt (~u, ~z, ~; ~za; ~zs) droti draud||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) 1. grasinti; 2. grsti

draudz||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) draugauti druk||t (~ju, ~-, ~-; ~ja, ~s) spausdinti drup||t (~-; ~ja; ~s) trupti; irti dun||t (~-, ~ja; ~s) dundti, griausti dur||t (~u, ~-, ~-; dra; ~s) durti, besti dusmo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js, ~sies) pykti, irsti dze||lt (~u, ~l, ~; dzla; ~s) gelti dzemd||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gimdyti dzer||t (~u, ~-, ~-; dzra; ~s) gerti dz||st (~u, ~s, ~; ~sa; ~ss) 1. gesinti; 2. trinti (trintuku) dzied||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) dainuoti; giedoti dzim||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) gimti dzird||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) girdti dzvo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gyventi; gyvuoti elpo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) kvpuoti ||st (~du, ~d, ~d; ~da; ~ds) valgyti; sti friz||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) ukuoti (daryti ukuosen) gaid||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) laukti gan||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) ganyti gz||t (gu, ~-, g; ~a; ~s) versti, griauti glab||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) saugoti, laikyti glab||ties (~jas; ~js; ~sies) bti saugomam, laikomam glb||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) gelbti glb||ties (~jos, ~ies, ~jas; ~s; ~sies) gelbtis glst||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) glostyti, glamonti glezno||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) tapyti, pieti grau||zt (~u, ~z, ~; ~za; ~zs) grauti grib||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) norti grie||zt (~u, ~z, ~; ~za; ~zs) 1. pjauti (peiliu); kirpti; 2. sukti gr||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) stumti gu||lt (~u, ~li, ~; ~lja; ~ls) 1. gulti; 2. miegoti gul||ties (~stos/guos, ~sties/~ies, ~stas/guas; ~s/gls; ~sies) gultis rb||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) rengti, vilkti

E F

136

iecer||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) 1. sumanyti; 2. nusiirti, isirinkti (pvz. nuotak) iekrto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) rengti, taisyti ieml||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) simylti ieem||t (~u, ~-, ~-; iema; ~s) uimti iepatik||ties (iepatkas; ~s; ~sies) patikti, pamgti iepaz||ties (~stos, ~sties, ~stas; iepazins; ~sies) susipainti iepls||t (~t; ~sa; ~s) plyti; trkti, skilti ierobeo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) apriboti, suvaryti iest||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) 1. ()stoti; 2. prasidti ie||t (eju, ej, ~t; gja; ~s) eiti interes||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) dominti izbei||gties (~dzas; ~dzs; ~gsies) pasibaigti, liautis izdzvo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) igyventi izglb||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) igelbti izmis||t (~tu, ~ti, ~t; ~a; ~s) kristi nevilt izncin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) sunaikinti izplat||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~ts) iplatinti izrin||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) susidoroti (smurtu) izskat||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) atrodyti izvieto||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) sitaisyti, sikurti izzio||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) paskelbti, praneti j||t (~ju, ~j, ~j; ~ja; ~s) joti jaut||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) klausti ju||st (jtu, jti, jt; ~tu; ~ts) justi, jausti kal||t (kau, ~-, ka; ~a; ~s) kalti kp||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) lipti, kopti karto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) kartoti krto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. tvarkyti; 2. laikyti (egzamin, skait) kau||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) kaukti, staugti kav||ti (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gaiinti kav||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) vluoti, gaiti, utrukti kl||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) 1. klotis; 2. tik 3 asm. sektis

klaus||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) klausyti klie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) aukti, rkti kl||st (~stu, ~sti, ~st; ~da; ~ds) klaidioti, bastytis klus||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) tylti kd||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) klysti k||t (~stu, ~sti, ~st; kuva; ~s) tapti ko||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) ksti krp||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) sukiauti, apgaudinti krso||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) dayti kr||t (~ju, ~j, ~j; ~ja; ~s) krauti, kaupti kri||st (krtu, krti, krt; ~ta; ~ts) kristi kust||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) judti er||t (~u, ~-, ~-; ra; ~s) griebti, iupti er||ties (~os, ~ies, ~as; rs; ~sies) griebtis labo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) taisyti lai||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) leisti las||ta (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) rinkti las||tb (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) skaityti lau||zt (~u, ~z, ~; ~za, ~zs) lauti l||kt (lecu, lec, lec; ~ca; ~ks) 1. okti ( aukt, tol); 2. tik 3 asm. tekti (apie saul) lem||t (~ju, ~-, ~j; lma; ~s) lemti; sprsti lido||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) skristi liecin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) liudyti lie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) drausti, neleisti lie||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) lenkti liel||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) girti, lovinti liel||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) girtis lie||t (leju, lej, lej; lja; ~s) lieti, pilti; laistyti lieto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) naudoti, vartoti lg||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) lygti, derti; samdyti lik||ta (lieku, liec, liek; ~a; ~s) dti lik||tb (lieku, liec, liek; ~a; ~s) liepti lik||ties a (liekos, liecies, liekas; ~s; ~sies) 1. dtis, apsimesti; 2. imtis (ko nors); 3. mestis, pulti lik||tiesb (liekas; ~s; ~sies) atrodyti l||st (lienu, lien, lien; ~da; ~ds) lsti l||t (~st; lija; ~s) lyti loc||t (loku, loki, loka; ~ja; ~s) 1. lankstyti; 2. raityti (apie bals); 3. linksniuoti, kaityti l||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) prayti

137

l||gties (~dzos, ~dzies, ~dzas; ~dzs; ~gsies) melsti(s), maldauti m||ct (~ku, ~ki, ~k; ~cja; ~cs) mokti (k daryti) mc||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) mokyti mc||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) mokytis main||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) keisti, mainyti maks||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. mokti (pvz. pinigus); 2. kainuoti mal||t (mau, ~-, ma; ~a; ~s) malti mazg||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) plauti, mazgoti mazg||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) praustis, mazgotis; maudytis (pvz. vonioje, po duu) med||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) medioti md||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) mgdioti, erzinti mekl||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) iekoti me||st (~tu, ~t, ~t; ~ta; ~ts) mesti mig||t (miegu, miedz, mieg; ~a; ~s) migti ml||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) mylti ml||ties (~os/~jos, ~ies/~jies, ~as/~jas; ~js; ~sies) myltis mir||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) mirti moc||t (moku, moki, moka; ~ja; ~s) kankinti nk||t(~u, nc, ~-; nca; ~s) eiti artyn nes||t (~u, ~-, ~-; ~a; ~s) neti n||st (~stu, ~sti, ~st; ~da; ~ds) neksti nicin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) niekinti ncin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) naikinti nodo||t (~du, ~d, ~d; nodeva; ~s) 1. perduoti, atiduoti; 2. iduoti nogalin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) nuudyti nogur||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) pavargti noer||t (~u, ~-, ~-; nora; ~s) pagauti nolik||t (nolieku, noliec, noliek; ~a; ~s) 1. padti, pastatyti; 2. paskirti (pvz. laik) norin||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) atsiskaityti nospl||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. suaisti; 2. pagroti, sugroti nolo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) apgailestauti aud||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) kniaukti em||t (~u, ~-, ~-; ma; ~s) imti urr||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) murkti

pacel||t (paceu, ~-, pace; pacla; ~s) pakelti padom||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pagalvoti pajaut||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) paklausti palik||ta (palieku, paliec, paliek; ~a; ~s) 1. pasilikti; 2. dtis; 3. tapti palik||tb (palieku, paliec, paliek; ~a; ~s) padti (k po kuo), pakiti pard||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) parodyti prdo||t (~du, ~d, ~d; prdeva; ~s) parduoti prliecin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) tikinti; tikinti prme||st (~tu, ~t, ~t; ~ta; ~ts) priekaitauti prvr||st (~u, ~t, ~; ~ta; ~ts) paversti pasoo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pajti pastaig||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pavaikioti pastaig||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) pasivaikioti past||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) usakyti patei||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) pasakyti patei||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~cs; ~ksies) (pa)dkoti pavl||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) liepti, sakyti pazio||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) praneti paz||t (~stu, ~sti, ~st; pazina; ~s) painti peld||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) plaukti peld||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) maudytis (pvz. baseine, upje, jroje) pt||t (~u/~ju, ~i/~, ~a/~; ~ja; ~s) tyrinti piedal||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) dalyvauti piedv||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) (pa)silyti piedo||t (~du, ~d, ~d; piedeva; ~s) atleisti, dovanoti piedzer||ties (~os, ~ies, ~as; piedzrs; ~sies) pasigerti piekrp||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) apgauti piekri||st (piekrtu, piekrti, piekrt; ~ta; ~ts) sutikti, pritarti piepras||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) pareikalauti pierd||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) rodyti pirk||t (prku, prc, prk; ~a; ~s) pirkti p||t (pinu, pin, pin; pina; ~s) pinti pl||st (~u, ~s, ~; ~sa; ~ss) plti pp||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) plepti pau||t (~ju, ~j, ~j; pva; ~s) pjauti (pvz. ien) pra||st (protu, proti, prot; ~ta; ~ts) mokti (k daryti), sugebti prec||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) vesti (apie jaunik)

138

prec||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) tuoktis; tekti (apie moter) priec||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) diaugtis pulc||ties pl. (~jamies, ~jaties, ~jas; ~js; ~sies) rinktis, burtis p||st (~u, ~t, ~; ~ta; ~ts) psti ra||st (rodu, rodi, rod; ~da; ~ds) rasti rad||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) kurti rd||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) rodyti rak||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) kapstytis, knistis rakst||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) rayti rak||t (roku, roc, rok; ~a; ~s) kasti rau||dzt (~gu, ~gi, ~ga; ~dzja; ~dzs) velgti, irti; valgytis raud||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) verkti rao||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gaminti realiz||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) realizuoti redz||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) matyti, regti rin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) skaiiuoti rin||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) skaitytis, paisyti rim||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) rimti r||t (riju, rij, rij; rija; ~s) ryti rota||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) aisti (apie vaikus) rot||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) puoti, dabinti run||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) kalbti, nekti run||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) kalbtis, nektis sac||t (saku, saki, saka; ~ja; ~s) sakyti saukst||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) susinibdti saju||st (sajtu, sajti, sajt; ~ta; ~ts) pajusti, pajausti sk||t (~u, sc, ~-; ~a; ~s) pradti sk||ties (~as; ~s; ~sies) prasidti sakrto||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) sutvarkyti salik||t (salieku, saliec, saliek; ~a; ~s) 1. sudti; 2. surinkti (pvz. tekst) sal||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) alti saem||t (~u, ~-, ~-; sama; ~s) 1. suimti, paimti; 2. gauti (pvz. laik) sp||t (~-; ~ja; ~s) skaudti, sopti sap||t (sapinu, sapin, sapin; sapina; ~s) supinti

sapra||st (saprotu, saproti, saprot; ~ta; ~ts) suprasti sarakst||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) susirayti, susirainti sarg||t (~u/~ju, ~i/~, ~a/~; ~ja; ~s) saugoti sarg||ties (~os/~jos, ~ies/~jies, ~s/~jas; ~js; ~sies) saugotis sark||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) rausti, raudonuoti satik||t (satieku, satiec, satiek; ~a; ~s) 1. sutikti, susitikti; 2. sugyventi, sutarti sau||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) vadinti sau||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~cs; ~ksies) vadintis sazin||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) bendrauti, kontaktuoti, turti ry sd||t (su, ~i, s; ~ja; ~s) sdti se||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) dengti sie||t (~nu, ~n, ~n; sja; ~s) riti; sieti sil||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) ilti si||st (~tu, ~t, ~t; ~ta; ~ts) muti; trenkti skait||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) skaiiuoti skar||t (~u, ~-, ~-; skra; ~s) liesti skat||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) irti skrie||t (skrienu / skreju, skrien / skrej, skrien / skrej; skrja; ~s) lkti, bgti skum||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) lidti skpst||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) buiuoti slav||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) lovinti sl||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) 1. udaryti; urakinti; 2. sudaryti (pvz. sutart) slp||t (~ju, ~-, ~j; ~u; ~s) slpti slido||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) iuointi slk||t (~stu, ~sti, ~st; ~a; ~s) sksti slimo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) sirgti sludin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) skelbti sm||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) rkyti smie||t (smeju, smej, smej; smja; ~s) pajuokti smie||ties (smejos, smejies, smejas; smjs; ~sies) juoktis snau||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) snausti snie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) tiesti, duoti snig||t (snieg; ~a; ~s) snigti sol||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) adti soo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) ingsniuoti spl||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. aisti; loti; 2. groti spie||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) spausti

139

spd||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) viesti; spindti sprie||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) sprsti stst||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) pasakoti st||t (~ju, ~j, ~j; ~ja; ~s) stoti st||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) stotis stv||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) stovti stei||gties (~dzos, ~dzies, ~dzas; ~dzs; ~gsies) skubti stiep||ties (~jos, ~ies, ~jas; ~s; ~sies) driektis, tstis strd||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) dirbti strb||t (strebju, streb, strebj; ~a; ~s) srbti strd||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) ginytis; bartis stum||t (~ju, ~-, ~j; stma; ~s) stumti, grsti sdz||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) skstis s||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) siurbti st||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) sisti svrst||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) svyruoti, vytuoti svie||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) sviesti, mesti aub||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) abejoti au||t (~ju, ~j, ~j; va; ~s) auti ie||st (~u, ~d, ~; ~da; ~ds) 1. takyti; 2. eikvoti i||st (ietu, iet, iet; ~ta; ~ts) atrodyti st||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) skaistinti; apvalyti po||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) suptis ||t (uju, uj, uj; uva; ~s) siti tap||t (topu, topi, top; ~a; ~s) tapti tec||t (teku, ~i, tek; ~ja; ~s) tekti, bgti tei||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) sakyti, tarti tic||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) tikti tiek||ties (tiecos, tiecies, tiecas; tiecs; ~sies) siekti, trokti (ko nors) tik||t a (tieku, tiec, tiek; ~a; ~s) 1. parvykti, nusigauti; 2. tapti, pasidaryti; 3. galti, pajgti tik||t b (tku, tc, tk; ~a; ~s) patikti tik||ties (tiekos, tiecies, tiekas; ~s; ~sies) susitikti tirgo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) prekiauti tr||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) valyti trie||kt (~cu, ~c, ~c; ~ca; ~ks) trenkti, smogti tulko||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) versti (i kalbos kalb)

tur||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) laikyti turpin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) tsti tuvo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) artti urb||t (~ju, ~-, ~j; ~a; ~s) grti (skyl) uzdvin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) padovanoti uzlabo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) pagerti, pasitaisyti uzem||t (~u, ~-, ~-; uzma; ~s) 1. priimti; 2. nutraukti, nufotografuoti; 3. pradti uzem||ties (~os, ~ies, ~as; uzms; ~sies) usiimti (kuo nors) uzrakst||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) parayti; urayti uzrau||dzt (~gu, ~gi, ~ga; ~dzja; ~dzs) priirti uzskat||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) 1. manyti, turti nuomon; 2. laikyti k nors kuo nors uzsm||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) usirkyti uztic||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) pasitikti uztrau||kties (~cos, ~cies, ~cas; ~cs; ~ksies) jaudintis uztver||t (~u, ~-, ~-; uztvra; ~s) pagauti; imti (pvz. radijo bangas) uzvar||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) nugalti, veikti uzve||st (~du, ~d, ~d; ~da; ~ds) uvesti; uveti uzzm||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) nupieti, nubraiyti vad||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) 1. vadovauti; 2. vairuoti; 3. leisti (pvz., laik); 4. lydti vair||ties (~os, ~ies, ~s; ~js; ~sies) vengti vairo||t (~ju, ~-, ~-; ~js; ~sies) dauginti vajadz||t (vajag; ~ja; ~s) reikti vald||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) valdyti var||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) galti vr||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) virti vrdzin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) var-ginti veido||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) sudaryti, formuoti vl||ta (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) rinkti (balsuojant) vl||tb (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) linkti vl||ties (~os, ~ies, ~as; ~js; ~sies) pageidauti, norti, trokti vro||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) stebti veseo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) sveikti ve||st (~du, ~d, ~d; ~da; ~ds) vesti; veti

140

vst||t (~ju/~u, ~/~i, ~/~a; ~ja; ~s) skelbti, praneti vilk||t (velku, velc, velk; ~a; ~s) traukti vinn||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) laimti vizin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) veioti z||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pjauti (pjklu) zaud||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) 1. netekti, prarasti; 2. pralaimti zd||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) indyti zied||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) ydti zm||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) pieti zu||st (zdu, zdi, zd; ~da; ~ds) dingti, nykti

zvan||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) skambinti zvr||t (~u, ~i, ~-; ~ja; ~s) prisiekti zvrin||t (~u, ~i, ~a; ~ja; ~s) (pri)saikdinti zvie||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) vengti v||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) iovauti v||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) diovinti lo||t (~ju, ~-, ~-; ~ja; ~s) gailti lo||ties (~jos, ~jies, ~jas; ~js; ~sies) skstis, guostis au||gt (~dzu, ~dz, ~dz; ~dza; ~gs) smaugti ||t (~st; uva; ~s) diti

141

LITERATRA
Auzia I. Raksturgks kdas latvieu valod. Rg, 200? (Leidimo metai nenurodyti.) Barons Kr., Wissendorffs H. Latwju dainas. 1.-6. sehj. Jelgaw-Petrograd, 1894.-1915. Bihbele, tas irr: Deewa swehtie wahrdi /.../. Jelgaw, 1877. Balkeviius J., Baluod L., Buojat A., Subatniekas V. Lietuvi-latvi kalb odynas / Red. A. Sarkanis. Ryga, 1995. Butkien V. Latvi kalbos leksikos minimumas. Kaunas, 1998. Butkus A. Latviai. Kaunas, 1995. Butkus A. Lietuvi-latvi kalb vadovas. Kaunas, 2002. Cybus J., Lomes J. dzer veina, lai dzeive ira feina! Reig, 1999. Cybus J., Leikuma L. Vasals! Latgalieu valodas mcba. Rg, 2003. Evangelia toto anno 1753. Pirm latgalieu grmata. Rg, 2004. Kabelka J. Latvi kalba. Vilnius, 1987. Kalme V., Smiltniece G. Latvieu literrs valodas vrddarinana un morfoloija. Lokms vrdiras. Liepaj, 2001. Katoliska luhgschanu un dzeesmu grahmata. Jelgav, 1898. Latkovskis L. Voldas kpona. Grm. Latgalieu literatra. Rg, 1995. Latvieu valodas pareizrakstbas vrdnca / Red. L. Cepltis. Rg, 1981. Latvieu valodas vrdnca / Red. D. Guevska. Rg, 1987. Latvieu valodas vrdnca / Red. D. Guevska et al. Rg, 2006. Latvi-lietuvi kalb odynas / Red. A. Butkus. Kaunas, 2003. LTdz Latvieu tautasdziesmas. Rg, 1979-1984. 1.-5. sj. (Skaitmuo rodo dainos numer.) Luther M. Enchiridion. Der kleine Catechismus. Knigsberg, 1587. (http:// www.ailab.lv/16gs/Ench1586.htm) Mancelius G. Lettisch Vademecum. Riga, 1631. (http://www.ailab.lv/17gs/ VM/katis.htm) Meale B. Apdzduoona kuozuos vai patsa grku atlaisona. Rg, 199(?). (Leidimo metai nenurodyti. ) Mllvg I Msdienu latvieu literrs valodas gramatika. 1. daa. Rg, 1959. Neisdewusees atreebiba. Grm. Old Wawerli, slawenais Amerikas medneeks un trapers. 83. burtn. Rig, 1923.-1925. Paegle Dz., Kuis J. K latvietis run..: Praktiski ieteikumi valodas kultr. Rg, 1994. Paegle Dz. Latvieu literrs valodas morfoloija. 1. daa. Rg, 2003. Slis R. Leimal: 1905. gada tlojums. Rg, 1927. Soida E., Kavia S. Latvieu valodas invers vrdnca. Rg, 2000. 142

Stafecka A. Par mums (myusim) i myusu voldu. Grm. Cybus J., Leikuma L. Latgalu bece (lementars). 1. daa. Lielvrd, 1992. Stafecka A. Evangelia toto anno.. (1753) ir latgali rat kalbos raida. Grm. Evangelia toto anno 1753. Pirm latgalieu grmata. Rg, 2004. 285.-315. lpp. Stenders G. F. Augstas gudrbas grmata no pasaules un dabas:1796. gada izdevuma teksts ar komentriem. Rg, 1988.

INTERNETO SVETAINS
Lietuvos ir Latvijos forumas http://www.lt-lv-forum.org/ Latvi-lietuvi ir lietuvi-latvi kalb odynai* http://www.letonika.lv/ groups/default.aspx?g=2&r=10621063&q= Apie latvi kalb* http://lt.wikipedia.org/wiki/Latvi%C5%B3_kalba Apie Latvij* http://lt.wikipedia.org/wiki/Latvija Latvijos DELFI http://www.delfi.lv/ Rygos savivaldyb http://www.riga.lv/LV/Channels/ Latvi kalbos mokymasis* http://latvija.meka.lt/ http://www.ailab.lv/lvavp/galva_files/LVAVP/default1.htm Latvijos radijas* http://www.radio.org.lv/Lapas/LV_Tiesraide.htm Latvijos ini TV* http://www.tv24.lv/tv24big.php

* Galima patekti taip pat i Lietuvos ir Latvijos forumo svetains 143

Butkus A. Bu403 Latvi kalba: gramatika ir pratimai. Kaunas: Aesti, 2007. 143 p.: iliustr.
Bibliogr.: p. 142143. Antrasis leidimas.

ISBN 978-9986-884-24-8

Knygoje pateikiami latvi kalbos fonetikos, morfologijos ir odi darybos pratimai, supaindinama su dabartine, senja ir latgalietikja rayba bei tos raybos pavyzdiais. Be pratim, skaitytojas ras ir latvi kalbos gramatikos pradmenis, idstytus atitinkamuose skyriuose, taip pat danesni veiksmaodi odynl su nurodytomis j formomis. Knyga skirta studijuojantiems ar dstantiems latvi kalb.

UDK 808.83(075.8)

Alvydas Butkus LATVI KALBA Gramatika ir pratimai Redaktor Violeta Butkien Dailinink Daiva ulgait A. Butkaus leidykla Aesti a.butkus@hmf.vdu.lt

144