1. Kas yra fizikinis dydis?

Fizikiniu dydiu vadinama materialaus objekto (j sistemos), reikinio ar proceso savyb, kokybi kai bendra, taiau kiekybikai savita. 2. Kaip vadinamos savybs, kurias galim vertinti kiekybikai, imatuoti? Imatuoti galima tik fizikinius dydius. 3. Kas yra matavimas? Matavimas tai eksperimentinis fizikinio dydio verts nustatymas, naudojant specialiai tam tikslui skirtas technines matavim priemones. 4. K nagrinja metrologija? Kokios yra metrologijos akos? Metrologija mokslas apie matavimus. Teorin, taikomoji, teisin, 5. Kas yra matavimo rezultatas, i ko jis susideda? Matavimo metu gaunama fizikinio dydio vert. Ji susideda i skaiiaus ir fizikinio dydio vieneto pavadinimo. 6. Kas yra matavimo vienetas? Matavimo vienetas fizikinis dydis, kurio vert pagal susitarim slygikai laikoma lygi vienetui. 7. Kas yra tikroji matuojamo dydio vert? Koki vert galim rasti matuodami? Tai dydis, idealiai ireikiantis tiriamojo objekto arba proceso kokybines ir kiekybines savybes. Galime rasti tik sutartin tikrj matuojamojo dydio vert- verte, pakankamai artim tikrajai, kuri konkreiam matavimui galima naudoti vietoje tikrosios. 8. Kaip skirstomi matavimo vienetai? Skirstomi pagrindinius, ivestinius ir papildomuosius. 9. Kaip gaunami ivestiniai matavimo vienetai? Kokia j dimensija? Ivestinis vienetas gaunamas pagal j nustatani matematin priklausomyb i kit sistem einani vienet. Ivestinio vieneto dimensija tai ryio su pagrindiniais vienetais formul. 10. Kam naudojami deimtainiai, daliniai ir kartotiniai vienetai? Kaip j pavadinimai naudojami su kitais matavimo vienetais? Didesniems ir maesniems u SI sistemos vienetus dydiams nusakyti. Naudojami su priedliais: jota, dzeta ir t.t. 11. Kaip vadinami nepriklausantys SI sistemai vienetai? Nesisteminiai vienetai. 12. Kam naudojami matematiniai vienetai? Kaip jie vadinami, kai santykiai ireikti naudojama tiesin f-ja, deimtainis logaritmas, natrinis logaritmas? Matematiniai vienetai daniausiai naudojami dviej vienar i matuojam j dydi santykiui ireikti. D=f/k/lg(X2/X1) 13. K sieja matavimo lygtis? Kaip skirstomi matavimai pagal matavimo lygties pobd ? Kiekvieno matavimo rezultatas gaunamas susiejant j su matavimo metu stebimais dydiais. Juos tarpusavyje sieja tam tikra analizin iraika, vadinama matavimo lygtimi. Pagal matavimo lygties pobd , matavimai skirstomi tiesioginius, netiesioginius ir suderintuosius. 14. Koks esminis netiesioginio matavimo poymis? Netiesioginio matavimo rezultatas daniausiai gaunamas apskaiiuojant. Tai yra esminis netiesioginio matavimo poymis. 15. Kokie yra suderintieji matavimai? Kiek matavimo lygi sprendiama tokiu atveju? Suderintaisiais vadinama keleto matavim serija, kai iekomi dydiai randami sprendiant matavimo lygi sistem. Suderintj matavim atveju matavimo lygi ir iekom dydi skaiius turi bti vienodas. 16. Kaip skirstomi matavimai pagal bandym skaii, tikslum, panaudot matavimo priemoni bendrsias savybes? vienkartinius ir daugkartinius, metrologinius ir loboratorinius techninius, tiesioginio keitimo ir palyginimo. 17. Kuo skiriasi statiniai ir dinaminiai matavimai? Statinis kai matuojamasis dydis nekinta arba per matavimo laik pakinta labai nedaug, dinaminis kai matuojamas kintantis laike dydis. 18. Koks yra elektrini matavim objektas? Nuolatins, ir kintamosios srovs stipris, nuolatin ir kintamoji tampa, nuolatins ir kintamosios srovs aktyvioji galia ir energija. 19. Kas apibdinama matavimo paklaidomis? Kaip apskai iuojama tikroji matavimo paklaida? Kiekybikai matavim priemoni ir matavimo bd kokyb ir j teikiam matavimo rezultat artumas tikrajai matuojamojo dydio vertei apibdinama ne tikslumu, o matavim paklaidomis. Matavimo paklaida tai matavimo rezultato X, t. y. Dydio verts, gautos matuojant ir tikrosios matuojamojo dydio verts Ax skirtumas: x = X- Ax. Taip apibrta paklaida vadinama tikrja matavim paklaida. 20. Kuo skiriasi tikroji ir sutartin matuojamo dydio vert ? Kuri naudojama skaiiuojant paklaidas? Tuo, kad tikroji paklaida negali bti gaunama. Naudojama tikroji sutartin paklaida. 21. Kaip apskaiiuojama absoliutin ir santykin pakalidos, kokiais vienetais jos ireikiamos? Kuri paklaida tiksliau apibdina atlikt matavim ? Absoliutin matavimo paklaida apskaiiuojama: = X-A, ji ireikiama matuojamo fizikinio dydio vienetais. Santykin matavimo paklaida apskaiiuojama: = (X-A)/X , bedimensinis dydis. Atlikt matavim tiksliau apibdina santykin matavimo paklaida. 22. Kaip apskaiiuojama redukuotoji (normuotoji) santykin paklaida? = (X-A)/xn , ia xn - normuojantis tos paios ries dydis, su kuriuo lyginama paklaida. Tai gali bti pvz., prietaiso skals riba matuojamojo dydio vienetais. 23. Kada atsiranda matavimo priemons papildoma paklaida? Kai pakinta matavimo slygos. 24. Dl ko gaunamos subjektyvios paklaidos?

Dl operatoriaus darbo arba jutim trkum : dl netikslaus rodmens atskaitymo, neteising matavimo slyg vertinimo ir kt. prieasi . Jos priklauso nuo operatoriaus patyrimo, jo kvalifikacijos, dmesingumo. 25. Kaip kinta sistemingosios ir atsitiktins paklaidos kartojant matavimus? Sistemingosios paklaidos, kartojant pastovaus fizikinio dydio matavimus nekintaniomis matavim slygomis, nesikeiia arba kinta determinuotai. Jeigu kartojant matavimus rezultatai gaunami vairs ir atskiri rezultatai negali bti prognozuojami, tai reikia, kad jie gauti veikian atsitiktinms paklaidoms. 26. Pagal k paklaidos skirstomos statines ir dinamines? Kai matuojamasis dydis nekinta arba, kai kinta ltai tada skaiiuojamos statins paklaidos, o dinamins, kai matuojamasis dydis kinta ir pasireikia inertikumas matuojamojo fizikinio dydio kitimo atvilgiu matavimo priemones. 27. Kuo skiriasi adityvios ir multiplikatyvios paklaidos? Skiriasi tuo, kad tiriant paklaid priklausomyb nuo matavimo rezultato adityviosios paklaidos yra nepriklausan ios nuo rezultato skaitins verts, o multiplikatyviosios priklausanios nuo jos. 28. Kaip atsiranda sistemingosios paklaidos dl neteisingo matavimo priemons naudojimo? Pavyzd iui, matavimo priemons skals padtis turi bti vertikali, o priemon naudojama, kai skal yra horizontali, arba matavimo priemon neteisingai orentuota pagal ems magnetn lauk. 29. Kokios yra sistemingosios teorins arba metodo paklaidos? Tai paklaidos atsirandanios dl priimt supaprastinim , prielaid , netiksli funkcini ryi matavimo matematiniame modelyje. 30. Kaip atliekama matavimo priemoni patikra? Lyginami prietaiso teikiami rezultatai su etalonu laikomais rezultatais. 31. Kas yra pataisa? Tai sistemingoji paklaida su prieingu enklu: C =-c 32. Kaip gaunamas matavimo rezultatas naudojant pakeitimo bd ? Pirmiausia matuojama turima matavimo priemone, o paskui tiriamas objektas arba schema pakeiiama tos paios ries keiiamos verts etalonu ir, keiiant etalono vert, vl gaunamas tas pats matavimo priemons rodmuo. 33. Kaip randama sutartin tikroji dydio vert jei kartojant matavimus rezultatas kinta atsitiktinai? Panaudojant veri teorij, remiantis atsitiktinai ikraipytais matavimo rezultatais, yra randama tikroji dydio vert. 34. Koks dydis turi bti pateiktas kaip matavimo rezultatas? Kaip matavimo rezultatas turi bti pateiktas dydis, artimiausias tikrajai matuojamojo dydio vertei. Toks dydis yra aritmetinis vidurkis xn , jeigu buvo atliekami daugkartiniai tiesioginiai matavimai, arba yn-jeigu buvo atliekami daugkartiniai netiesioginiai matavimai. Jeigu buvo atliktas vienintelis matavimas, tai tuomet pateikiamas jo rezultatas X arba Y. 35. Kaip apvalinamas matavimo rezultatas ir paklaida? Jeigu paklaidos skaitins reikms didiausios skilties skaiius yra 1 arba 2, tai i viso paliekami 2 reikminiai skaiiai, o jeigu tai skaiius >=3 tai paliekamas vienas reikminis skaiius. Matavimo rezultatas suapvalinamas iki tiek pat skili turinio skaiiaus kaip ir paklaida. paklaid arba rezultat einanti paskutin skaiiaus skiltis apvalinama pagal bendrsias apvalinimo taisykles, t. y. siekiama, kad ios skilties skaiius neviryt 0,5. 36. Kaip apvalinami tarpiniai rezultatai? Apvalinami tik galutiniai rezultatai, o tarpiniai rezultatai pateikiami su tokiu enkl skaiiumi, kok pavyksta gauti. 37. Kokia paklaida gali bti neigiama? Absoliutin paklaida. 38. Kokia santykins paklaidos dimensija? Santykin paklaida yra bedimensinis dydis. 39. Kokiems prietaisams daniau naudojama normuotoji santykin paklaida? Daniau naudojama matavimo prietaisuose, kuriuose paklaida priklauso nuo rodykls nuokrypos (pvz., trinties), pvz., elektromechaninis voltmetras. 40. Kada santykin paklaida maesn matuojant rodykliniais prietaisais? Tada, kai naudojamasi prietaiso rodmenimis ariau skals pabaigos. 41. Kas yra paveikieji dydiai? Dydis, kuris nra matavimo objektas, bet veikiantis matuojamojo dydio vert arba matuoklio rodmenis, yra vadinamas paveikiuoju dydiu. Toki paveikij dydi pavyzdiai gali bti temperatra, tankis, ioriniai magnetiniai ir elektriniai laukai, signal forma. 42. Kaip skirstomos matavim priemons ir kokias f-jas jos atlieka? Skirstomos matus, matavimo prietaisus, matavim keitiklius ir pagalbines matavimo priemones. Matai atkuria ir ilaiko arba tik ilaiko nustatyt fizikinio dydio vert. Matavimo prietaisai reaguoja matuojamj fizikin dyd ir teikia vartotojui fizikinio dydio vert , ireikt nustatytais matavimo vienetais. Matavimo keitikliai matuojam j fizikin dyd keiia kitos arba tos paios ries, bet kokio didumo fizikiniu dydiu. Pagalbins matavim priemons leidia kokybikiau atlikti matavimus arba juos palengvina. 43. Kokia verte charakterizuojami matai? Matai gali atkurti vien fizikinio dydio vert vienaveriai matai arba kelias daugiaveriai matai. 44. Kokia svarbiausia mato metrologin savyb ? Svarbiausia mato metrologin savyb yra jo paklaida. 45. Pagal k ir kaip skirstomi matai?

Pagal i paklaid (parametr ) matai skirstomi etalonus ir darbinius matus. 46. Ar galima matuoti fizikini dydi vertes naudojant vien matus? Negalima dl keli prieasi . Pirma, ne visuomet pakanka mogaus jutimo savybi matui ir matuojamajam fizikiniam dydiui palyginti. Kita vertus, ne visuomet galima ar tikslinga sukurti mat . 47. Kas yra pirminis etalonas? Geriausi metrologini savybi etalonas, kurio vert nustatoma nesiremiant kitais to paties fizikinio dydio etalonais vadinamas pirminiu etalonu. 48. Kaip gali bti apibrtas nuolatins srovs stipris? Gali bti apibrtas vairiai: kaip elektros krvio, perjusio laidininko skrspjviu per laiko vienet ir to laiko santykis; kaip srov , iskirianti i tam tikro elektrolito tam tikr mediagos kiek ; kaip srov sukuriant laidininke tam tikr ilumos kiek, kaip srov, kurios magnetinis laukas veikia magnetint kn ar kit laidinik tam tikra mechanine jga; kaip srovs stipris, lygus tampos tarp laidininko gnybt ir laidininko varos santykiui ir t.t. 49. Ar keiiasi srovs stiprio etalonas? Kodl? Taip, nes elektros krvio (elektros kiekio) nustatymo tikslumas yra nepakankamas. Todl ir elektros kiekis nebuvo laikomas vienetu sistemos pagrindiniu elektriniu dydiu. 50. Kaip gali bti atkuriamas tampos etalonas, koks metodas tiksliausias? Labai tiksls elektrins tampos matai yra sukurti naudojant kvantin Dozefsono efekt - tunelins srovs tekjim per plon dielektriko sluoksn, skiriant du superlaidininkus. Tokioje sistemoje sukuriama nuolatin arba auktojo danio tampa. 51. Kokiomis savybmis pasiymi norminiai elementai? Norminiai elementai specialaus cheminio sstato galvaniniai elementai, kuri elektrovara yra gana tiksliai inoma ir stabili. Prisotint- stabilesn elektrovara, neprisotintmaesn vidin vara, elektrovara maiau priklauso nuo temp. 52. Kas yra matavimo keitiklis? Kodl jie naudojami? Matavimo keitikliu vadinama matavimo priemon, kuri determinuotu dsniu keiia matuojamj dyd kitu tos paios arba kitos ries fizikiniu dydiu ir turi normuotas metrologines technologijas. 53. Kokia svarbiausia matavimo keitiklio metrologin charakteristika? y=f(x). 54. Kada keitiklis vadinamas mastelio keitikliu? Jeigu keitiklio ijimo dydis yra vienaris su jo jimo dydiu, tai toks matavimo keitiklis vadinamas mastelio keitikliu. 55. Kada sudaroma matavimo keitikli grandin ? Kaip vadinami jos elementai? Daniausiai vieno matuojamojo dydio keitimo nepakanka, kad jis bt pakeistas patogiausiai atvaizduojama rodmen taise dyd . 56. Kodl stengiamasi kurti tiesinius keitiklius? Nes tokie keitikliai yra geriausi. 57. Kada keitiklis veikia statinio keitimo reimu? Jeigu keiiamas pastovus ar ltai kintantis fizikinis dydis, tai matavimo keitiklis veikia statinio keitimo reimu. 58. Kas yra matavimo keitiklio keitimo koeficientas, keitimo sritis? Kada keitimo koeficientas lygus keitiklio jautriui? Matavimo keitiklio keitimo sritimi vadiamas jo jimo dydio x veri ruoas nuo Xmin iki Xmax, kuriame matavimo keitiklis keiia fizikin dyd su leistinomis keitimo paklaidomis. Kai keitimo charakteristika yra tiesi. 59. Kas yra keitiklio nulio dreifas? Kai x=0, matavimo keitiklio ijimo dydis gali bti nelygus nuliui ir is dydis Y0 yra vadinamas matavimo keitiklio nulio dreifu. 60. Kuo skiriasi vardin ir faktin keitimo charakteristika? y=F(x) vardin , konkreti charakteristikafaktin. 61. Ar gali keitiklis keisti laike kintant dyd ? Taip. 62. Kur ir kaip atsiranda kvantavimo paklaida? Visuose ASK, nes juose atliekamas keiiamojo dydio diskretizavimas galima begalin tolydiojo dydio x veri aib pakeiiama baigtiniu skaiiumi m. 63. Kas yra matavimo prietaisai (matuokliai)? I ko jie sudaryti? Matavimo prietaisai sveikauja su matuojamuoju dydiu ir teikia jo vert, ireikt matavimo vienetais. Dauguma matavimo prietais, kaip ir sudtingesni matai, yra sudaryti i matavimo keitikli visumos matavim grandins. 64. Kaip idstomi keitikliai tiesioginio veikimo matavimo prietaisuose? Kas sudaro toki prietais keitimo charakteristik ? Tiesioginio veikimo prietaisuose matuojamasis dydis x yra paeiliui keiiamas matavimo keitikliais MK iki dydio u ir rodmen taise R gaunama jo vert W, ireikta skaitine verte N ir matavimo vienetu V:W =NV. 65. Kokie pagrindiniai tiesioginio veikimo prietais privalumai ir trkumai? Gali bti didelis jautris ir keitimo koeficientas svarbiausias privalumas. Pagrindin ir papildomos paklaidos irgi gaunamos Didels - minusas. 66. Kas yra matavimo priemoni metrologins charakteristikos ir kokius udavinius jos leidia sprsti? Matavimo priemoni savybs, susijusios su matavimo rezultatais ir j neapibrtimis, vadinamos matavimo priemoni metrologinmis charakteristikomis. 67. Kaip apskaiiuojama padalos vert? Padalos vert yra norminama, norminant matavimo priemons paklaidas; 68. Kada prietaiso skal tiesin, o kada netiesin? Tiesin, kai skaiiai tiesikai didja arba maja. 69. Kas yra tikslumo klas? Kaip ji apskaiiuojama daugumai rodyklini prietais (kai paklaida adityvi)?

Tikslumo klase vadinama apibendrinta matavimo priemons tikslumo kiekybin charakteristika, teikianti informacij apie tos matavimo priemons pagrindins paklaidos ribines vertes. X=(delta/Xn)*100=p,% 70. Kada tikslumo klas normuojama dviem skaiiais? Tikslumo klas nenustatoma toms matavimo priemonms, kuri sistemingoji ir atsitiktin paklaidos yra normuojamos arba nurodomos atskirai. Taip pat prietaisams, kuri dinamin paklaida yra dominuojanti. 71. Kokios prietais charakteristikos nurodomos j skalse? Tikslumo klas, pavadinimas, dydio ar vieneto enklas, matuoklio sistema. 72. I ko sudarytas elektromechaninis matavimo prietaisas? Elektromechaninis prietaisas yra sudarytas i matavimo grandins ir matavimo mechanizmo. 73. Nuo ko priklauso elektromechaninio prietaiso sukimo momentas M? Nuo matuojamo dydio x ir bendru atveju gali priklausyti nuo judanios dalies poskio kampo . M=F(x, ). 74. Kaip skirstomi elektromechaniniai prietaisai pagal sukimo moment sukelianios energijos keitimo bda? Magnetoelektriniai, elektromagnetiniai, elektrodinaminiai, elektrostatiniai, indukciniai. 75. Kam prietaiso mechaninje sistemoje sukuriamas prieprieos momentas Mn? Poskio kampas priklausyt nuo matuojamo dydio x prietaiso mechaninje sistemoje sukuriamas prieprieos momentas Mn. 76. Nuo ko priklauso prieprieos momentas ir kokia jo veikimo kryptis? Ma=Wa, nuo tampriojo elemento savybi. 77. Kaip skirstomi prietaisai pagal prierieos momento sudarymo bd? Su mechaniniu/elektriniu prieprieos momentu. 78. Kam lygus prietaiso sukimo mementas nusistovjusioje bsenoje? Nusistovjusioje pusiausvyroje sukimo ir atoveikos momentai tarpusavyje lygs: M=Ma. 79. Kam reikalingas korektorius? Korektoriumi nustatoma pusiausvyra ties nuliniu skals taku. 80. Kokie prietaiso judanios dalies pakabos ant atotamp privalumai? Nevedamos paklaidos, atsparu smgiams ir vibracijai, didesnis jautrumas. 81. Kokios jgos atsiranda elektromechaniniams prietaisams veikiant dinaminiu rimu? Judanios dalies inercijos momentas, aplinkos terps pasiprieinimas, skurins srovs metalinse dalyse veikiant magnetiniams laukams. 82. Kas yra slopinimo momentas, kokiomis priemonmis ir kokiu bdu jis sukuriamas? Dinaminis momentas, atsirandantis sukantis judaniai daliai ir stabdantis judjim vadinamas slopinimo momentu. Naudojant slopintuvus. 83. Kokiomis priemonmis sukuriamas sukimo momentas magnetoelektriniuose matavimo mechanizmuose? Sveikaujant magnetiniam laukui, panaudojant nuolatin magnet ir laidininko su srove magnetiniam laukui. 84. Magnetoelektrinio prietaiso judanios dalies atsilenkimas lygus =I*Bsw/W. Kaip pasikeis judanios dalies atsilenkimas pakeitus srovs tekjimo krypt? Kokiai srovei (nuolatinei ar kintamai) tinka tokie matavimo prietaisai? Pakeitus srovs tekjimo krypt, pasikeiia ir judanios dalies atsilenkimo kryptis. Pasikeis 180 laipsniais. Nuolatinei. 85. Magnetoelektrinio prietaiso jautris S=Bsw/W. Tokio prietaiso skal tolygi ar ne? Tolygi. 86. Kaip prieprieos momentas sukuriamas magnetoelektriniame logometre? Kaip parenkamos apvij srovi tekjimo kryptys? Prieprieos momentas gali bti sukurtas ir elektriniu bdu, tai panaudota vadinamuose logometruose. Apvij srovi tekjimo kryptys parenkamos taip, kad momentas M1 ir M2 , sukurti rmeliuose veikt vienas prie kit. Vienas i j yra prieprieos. 87. Nuo ko priklauso magnetoelektrinio logometro rodykls atsilenkimo kampas ? Rodo srovi rmeli apvijose santyk (75) 88. Kokias inote elektromagnetinio matavimo mechanizmo konstrukcijas? Su plokia rite, su apvalia rite, su udara erdimi. 89. Elektromagnetinio matavimo mechanizmo judanios dalies atsilenkimo kampas lygus =I2/2W*dL/d . Kokias sroves galima matuoti iuo prietaisu? Prietaiso skal tolygi ar ne? Galima matuoti kintamos ir nuolatins srovs grandinse. Kintamos srovs grandinje yra matuojama efektin vert. Prietaiso skal yra netolygi. 90. Kaip prieprieos momentas sukuriamas elektromagnetiniame logometre? Nuo ko priklauso rodykls atsilenkimo kampas? Kampas priklauso nuo matavimo mechanizmo konstrukcijos ir judamos dalies poskio kampo. Atsilenkimo kampas apibriamas srovi ritse santykiu ir matavimo mechanizmo parametrais. 91. Elektrodinaminio matavimo mechanizmo judanios dalies atsilenkimo kampas lygus =I1I2/W*dM12/d . Kokias sroves galima matuoti iuo prietaisu? Prietaiso skal tolygi ar ne? Taigi, tokiais prietaisais galima matuoti ir kintamos ir nuolatins srovs grandinse. Skals charakteris priklauso nuo nejudamos ir judamos rii tarpusavio indiktyvumo kitimo dsnio, bet pilno tolydumo pasiekti nemanoma. 92. Kam matuoti skirti elektrostatiniai matavimo mechanizmai? Su kuo suritas judamos dalies atsilenkimas? Jie skirti matuoti tik tamp. Judamosios dalies atsilenkimas suritas su talpos kitimu. 93. Elektrostatinio matavimo mechanizmo judanios dalies atsilenkimo kampas lygus =U / 2W*dC/d . Kaip kinta atsilenkimo kryptis keiiant tampos poliarum? Prietaiso skal tolygi ar ne? iuo prietaisu galima matuoti nuolatin ar kintam tamp?

Atsilenkimo kryptis nekinta. Prietaiso skal nra tolygi, ji yra kvadratin. Juo galima matuoti tiek nuolatin tiek kintam tamp. 94. I ko sudaryti indukciniai matavimo mechanizmai? Indukcinis matavimo mechanizmas sudarytas i vieno keleto nejudam elektromagnet ir judamosios dalies , paprastai aliumininio disko formos. 95. Nuo ko priklauso indukcinio matavimo mechanizmo atstojamasis sukimo momentas M=cFO1O2sinFI? Kada jis maksimalus? Sukimo momentas priklauso nuo srovs danio. Jis yra maksimalus, kai fazs poslinkis lygus 90. 96. Kam naudojami nuoseklieji rezistoriai ir untai? Praplsti matavimo ribas. 97. Kas yra prievar ? Tai nuoseklieji rezistoriai. 98. K reikia inoti norint apskaiiuoti nuoseklaus rezistoriaus, unto var ? Ampermetro var , untavimo koeficient . 99. Kaip jungiami untai ir prievars? untai jungiami lygiagreiai su matuokliais, o prievars jungiamos nuosekliai. 100. Kaip keiiasi magnetoelektrini prietais parametrai (atoveiksmio momentas, magnetinis srautas, rmelio apvijos var ) keiiantis temperatrai? Kylant temperatrai atoveiksmio momentas ir magnetinis srautas maja, o vara didja. 101. Kokia pagrindin magnetoelektrini matavimo prietais temperatrins paklaidos prieastis? Kaip ji kompensuojama? Nes kinta magneto magnetinis srautas kintant temperatrai. Kadangi spyruoklli susilpnjimas ir magneto srauto sumajimas dl temperatros kitimo yra madaug vienodo dydio, bet su prieingais enklais, tai abu ie reikiniai praktikai kompensuoja vienas kit. 102. Kurie prietaisai jautresni temperatrai voltmetrai ar ampermetrai? Ampermetruose su untais. 103. I ko sudaryti matavimo transformatoriai? Sudaryti i dviej izoliuot (galvanikai atskirt ) viena nuo kitos apvij. 104. Kiek apvij sudaro matavimo transformatori ir kaip jos vadinamos? 2- pirmin ir centrin . 105. Kam naudojami srovs ir tampos matavimo transformatoriai? Naudojami matavim prietais matavimo rib prapltimui, izoliuojamos ir gali bti emintos matuokli grandins nuo auktos tampos laid . 106. Kurios apvijos srov didesn srovs matavimo transformatoriuose? Pirmins. 107. Kurios apvijos tampa didesn tampos matavimo transformatoriuose? Pirmins. 108. Kaip randami tikrieji transformacijos koeficientai? Nuo ko jie priklauso? Dauginant matuokli antrinse apvijose rodmenis i srovs koeficiento K1 ar tampos Ku, nustatomos matuojamj dydi verts. 109. Kam naudojami nominalieji transformacijos koeficientai? Naudojami vietoje matuoklio rodmen. 110. Dl ko atsiranda paklaidos naudojant matavimo transformatorius? Paklaida atsiranda dl tikrojo ir nominaliojo transformacijos koeficiento tarpusavio nelygybs. 111. Kaip randama matuojama srov ir tampa naudojant matavimo transformatorius? Ki=I1/I2; Ku=U1/U2. 112. Kokiu reimu dirba srovs matavimo transformatorius? Koks yra jo avarinis reimas? Artimu trumpajam rimui. 113. Kaip keiiamos laboratorini srovs matavimo transformatori ribos? Ribos keiiamos keiiant pirmins apvijos vij skaii. 114. Kaip jungiami matavimo grandin tampos matavimo transformatoriai? Kokiu reimu jie dirba? tampos transformatoriai jungiami lygiagreiai matuojamai tampai ir dirba reimu artimu tui jai eigai. 115. Kaip prapleiamos tampos matavimo ribos? Prijungiami prietaisai su santykinai didelmis vidaus varomis. 116. Kaip prapleiamos srovs matavimo ribos? Prijungiami prietaisai su santykinai didelmis vidaus varomis. 117. Apibdinkite mediag agregatines bsenas. Dujin tarpai tarp molekuli gan dideli, molekuls netraukia viena kitos. Skysta tarpai tarp molekuli maja (molekul traukia viena kit ). Kieta tarpai tarp molekuli maiausi, stipri molekuli tarpusavio sveika. Plazmin T=10 K, mediagoje 10nebelieka neutralij daleli . Nukleonins dujos T=10 K, atomai nebeegzistuoja, lieka proton , neutron ir elektron ko . Mezonins hiperonins dujos hipotetin mediaga, sudaryta i elementarij daleli mezon ir hiperon. 118. Apibdinkite plazmin bsen . Kai mediaga pasiekia 10 K, nebelieka neutron , o tik elektron ir jon miinys. Tam tikromis slygomis plazminiai reikiniai gali vykti ir emesnje temperatroje. 119. Paaikinkite elektrotechnini med iag atom sandar ir j jungimosi molekules ryi tipus. Branduoliai sudaryti ir nukleon (proton ir neutron ) surit stiprija sveika. molekules jungiasi keliais tipais: kovalentiniu, joniniu, metalikuoju ir molekuliniu. 120. I koki daleli sudaryta med iaga elektriniu poiriu. Apibdinkite ias daleles. Nepolin - teigiam ir neigiam krvi centrai vienas nuo kito nutol. Dipolin - teigiam ir neigiam krvi centrai sutampa. 121. Paaikinkite elektron isidstym atome ir med iag skirstym grupes (zonins teorijos poiriu).

Elektronai gali bti leidiamosiose juostose, atitinkaniose tam tikrus elektron energijos lygmenis. Pirmiausia elektronai upildo ariau branduolio esanius sluoksnius. Virutin (valentin ) leidiamoji juosta ne visada pilna, o vir jos yra laidumo juosta. Pagal atstum tarp valentins ir laidumo juost mediagos skirstomos laidininkus, puslaidininkius ir dielektrikus. 122. Kokie procesai vyksta med iagose patalpintose kintamajame bei nuolatiniame elektriniame lauke? Elektrinis laidumas, poliarizacija ir jonizacija. 123. Paaikinkite mediagos daleli jonizacijos proces. Kai i med iagos, veikiamos viesa, iluma, didels energijos spinduliuote ar elektriniu lauku, krvio neturini daleli Imuami arba prijungiami elektronai. 124. Paaikinkite dielektrik laidumo proces. Kuo jis skiriasi nuo poliarizacijos proceso? Laisvieji krvininkai ima judti ir sukuria elektrin laidum. Dielektrikuose laisvj krvinink tankis maas. Poliarizacijos atveju atomai yra orientuojami arba deformuojami. 125. Nubrkite ir paai kinkite dielektriko, esanio nuolatiniame elektriniame lauke, nuotkio srovs priklausomybs nuo laiko grafik. Absorbcijos srov maja tuo liau, kuo ltesnis dielektriko poliarizacijos procesas. Jei dielektrik veikt kintantis elektrinis laukas, tai poliarizacija vykt nuolat. 126. Elektrins konstantos ir santykins dielektrins skvarbos fizikins prasms. Elektrin konstanta dydis apibdinantis vakuumo skvarb . Ji naudojama kaip dielektrik gebjimo poliarizuotis elektriniame lauke matas. Santykin dielektrin skvarba parodo kiek kart tiriama dielektrin skvarba didesn u vakuumo. 127. Apibdinkite dielektrik poliarizacijos grupes. Elektronin - elektrinis laukas deformuoja elektronin mediagos atom arba jon apvalkal . Jonin - lauko kryptimi perstumiami tampriai sujungti jonai. Dipolinrelaksacin kylant temperatrai, dielektrin skvarba didja, o toliau kylant temperatrai ima mati. Jonin relaksacin temperatra labai padidina skvarb , o laukui inykus poliarizuotumas ima mati. Elektronin relaksacin - ilumin energija suadina defektinius elektronus arba skyles, didjant lauko daniui dielektrin skvarba maja. Migracin - priemai ir nevienalytse zonose susidaro stambios poliarizuotos sritys, energijos nuostoliai dideli. Spontanin- susidar domenai orientuojami viena kryptimi, tai sukelia stipr poliarizuotum , didel santykin dielektrin skvarba. 128. Med iagos, patalpintos elektrin lauk , poliarizacija. Kokiu parametru poliarizacija vertinama? 129. Nubrkite srovi, tekani per dielektrik, patalpint tarp elektrod, vektori diagram. 130. Kaip vertinamas kietj dielektrik elektrinis laidumas? Pagal tai, kokia yra savitoji trin vara (priklausomai nuo temperatros). 131. Energijos nuostoli vertinimas dielektrike. Tai yra energija, kuri per laiko vienet isklaidoma dielektrike. Savitaisiais nuostoliais per sekund, vatais dielektriko viename kubiniame metre. 132. Kaip kinta dujini dielektrik elektrinis atsparumas, didjant atstumui tarp elektrod? Didjant tarpui tarp elektrod didja tikimyb, kad laisvieji krvininkai gis greit pakankam smginei jonizacijai. 133. Paaikinkite kaip vyksta dielektriko elektrinis pramuimas. Tam tikro stiprio elektriniame lauke dielektrikas praranda izoliacines savybes. Tai jonizacijos vyksmo dielektrike paskm . 134. Paaikinti svokas vienalytis dielektrikas ir vienalytis elektrinis laukas . Vienalytis dielektrikas vienalyts struktros, be priemai . Vienalytis elektrinis laukas visame lauko tryje lauko stipris yra vienodas. 135. Kaip dielektrik savybs priklauso nuo drgms ir kokios svokos naudojamos dielektrik savybi priklausomybs nuo drgms vertinimui? Drgnos mediagos savitoji trin vara priklauso nuo temperatros. Santykin drgm, drgms laidumas. 136. Kaip vertinamos dielektrik mechanins savybs? Mediag atsparumu lenkimui, gniudymui, tempimui, mediagos trapumas, kietumas,. 137. Apibdinkite didels energijos daleli ir bangin spinduliuotes. 138. Kaip vertinamos izoliacini mediag chemins savybs? Organins mediagos turi geras mechanines charakteristikas, jas daug lengviau apdirbti, taiau jos neatsparios ilumai ir aliui. Neorganines sunku apdirbt, bet jos yra atsparesns aliui ir ilumai, todl plaiai naudojamos elektrotechnikoje. 139. Koks procesas vadinamas depolimerizacija ir kokie reikiniai gali iaukti elektrotechnini mediag depolimerizacij ? 140. Transformatorin alyva ir svarbiausieji jos parametrai. vairi agliavandenili miinys upildanti apvij pluotines izoliacijos poras ir pagerinanti ilumos atidavim aplinkai. Klampa, rgi skaiius, plipsnio temperatra, stingimo temperatra, tankis, trio pltimosi koeficientas, santykin dielektrin skvarba. 141. Elektrotechniniuose renginiuose naudojam naftos alyv senjimas ir j regeneravimas. Eksploatuojant alyvinius renginius, alyvos parametrai ilgainiui blogja. Naudojant adsorbent paalinami alyvos senjimo produktai, atstatomi pradiniai parametrai. 142. Sintetiniai izoliaciniai skysiai. Naudojami vietoj naftos alyv (nes yra nesporg s ir nedegs). Taip pat naudojami kondensatoriuose, kur reikalingas skystasis

dielektrikas, turintis kuo didesn dielektrin skvarb. 143. Polimerizacijos ir polikondensacijos reakcijos ir j panaudojimas elektrotechnini mediag gamyboje. Kai visi monomero molekuls element atomai eina polimero molekuls sudt,tokia reakcija vadinama polimerizacijos. Polikondensacija kai ne visi monomero molekuls elementu atomai eina polimero molekuls sudt ,o reakcijos metu isiskiria kitos mediagos. 144. Termoplastini ir termoreaktingj polimer savybs ir j panaudojimas elektrotechnikoje. Termoplastins savybs ne vysta negrtamieji procesai,ataldytos tampa kietos ir tirpios tirpikliuose.Termoreaktingosios mediagos sukietja kaitinamos,netirpios tirpaluose. 145. Apibdinkite gamtini ir sintetini derv panaudojim elektrotechnikoje. Elektrotechnikoje dervos yra pagrindin dalis lak, kompaund , plastik , plveli , dirbtini ir sintetini pluot .Sintetines dervos elektrotechnikoje sunaudojamos kabeli ,plastik ,kompaud gamybai. 146. Palyginkite izoliacini lak ir kompaund savybes ir j panaudojim. Naudojimas : kompaund upildyti tuias ertmes tarp renginio apvij arba detali . Taip pagerinama izoliacija, apsaugoma nuo aplinkos poveikio ir pagerinamas renginio auinimas. renginys upildomas auktoje temperatroje itirpintu kompaundu, kuris ataus sustingsta. Lakas izoliuojamiems gaminiams padengti arba mirkyti.Nuo jo savybs priklauso izoliacin plevels savyb. 147. I koki dedamj sudarytas plastikas ir kur jis naudojamas? Jie susideda i dviej kompoment i jungiamosios mediagos ir upildo. jungiamja mediaga plastike dervos, stiklas (mikaleksui); cementas (asbestcemeniui). upildu plastike Tai mediagos, gerai sukimbanios su jungiamja mediaga. Tai gali bti milteliai, pluotas ar laktai (akmens miltai, medienos miltai, smulkios pjuvenos, medvils pluotas, asbestas, ilko pluotas, popierius, audinys). Naudojamos kaip izoliacins ir konstrukcins mediagos, gaminant elektros mainas, aparatus, spausdintines ploktes, blokus, aukto danio taisus. 148. Kur elektrotechnikoje naudojamas kauiukas ir kaip jis gaunamas? Natralus kauiukas gaunamas i auganio medio syv .Sintetinis kauiukas gaunamas i aliav alkoholio,naftos ir gamtini duj .I sintetinio kauiuko daromi apsauginiai kabeli apvalkalai.Natralusis kaip izoliacin mediaga grynas kauiukas nevartojamas.Tik kai jis tampa guma po vulkanizacijos proceso.Elektrotechnikoje pramonje guma naudojama montazini ir elektros linij laid ,lankscij kabeli ,vamzdeli gamybai. 149. Keramins izoliacins mediagos ir j palyginimas su organinmis izoliacinmis mediagomis. 150. Medienos, popieriaus, kartono bei fibros naudojimo elektrotechniniuose renginiuose. Mediena naudojama kaip izoliacin ir konstrukcin mediaga transformatori ,elektros main ir aparat ,tai pat vairi tvirtinimo detali gamyboje. Kartonas naudojamas kaip izoliacin mediaga elektros main transformatori ir aparat gamyboje. Fibra naudojama kaip konstrukcin ir izoliacin mediaga.Popieriaus skirstomas : kabelinis,telefoninis, mirkomasis,vyniojamasis,kondensatorinis,mikajo stinis.Kabelinis auktosios tampos kabeli gamybai. mirkomasisi getinakso gamybai.Vyniojamasis stryp ir karkas gamybai.Mikajuostis mikajuost gamybai.Kondensatorinis kompaunde. 151. I ko gaminami izoliaciniai stiklai ir kur elektrotechnikoje jie naudojami. 152. Kaip gaunamas rutis ir kur elektrotechnikoje jis naudojamas? Naudojamas kaip izoliacin ir kontrukcin mediaga didels galios ir auktosios tampos elektros main traukos elektros main ma dielektrini nuostoli kondensatori gamyboje. rutis atskiriamas nuo uolien ir ruiuojamas rankomis.Pats stambiausias rutis naudojamas grynas,o i smulkesnio gaminamos rutins izoliacins mediagos. 153. Apibdinti elektrotechnines mediagas naudojamas auktosios tampos izoliatori gamyboje. Porcelianas naudojamas auktosios ir emosios tampos izoliatori gamyboje.Porcialianas susideda i mulito ir kvarco kristal tvirtai sulydyt stiklikj med iag gaut isilydius putnagui.Stikliniai auktosios tampos izoliatoriai.Maaarmis grdintas stiklas gerai tinka auktosios tampos izoliatoriams gaminti.Jo mechaninis atspratumas 2 -3 kartus didesnis kaip elektrotechninio porcialiano.Geresni ir jo elektriniai parametrai.Stiklini izoliatori iluminis atsprarumas geras. 154.ilumins dielektrini (izoliacini ) mediag savybs. Savybs yra ios : 1) iluminis atsparumas.2)atsparumas aliui.3) ilumos laidumas.4)iluminis pltimas. 155. Feroelektrik poliarizacija. Spontanikoji poliarizacija bdinga feroeletrikams.Todl,kad ita poliarizacija sukelia poliarizuotumo efekt ,nes elektrinis laukas domenus orientuoja viena kryptimi.Pagrindin feroelektrik savyb isiskirianti juos ikit dieletrik ,kad kintant elektrinio lauko stipriui E,elektrinio srauto tankis D mediagoje kinta iek tiek vlindamas. 156. Kietj dielektrik iluminis pramuimas. Bdingas dielektrikams pasiymintiems dideliu elektriniu laidumu ir dielektriniais nuostoliais. iuo atveju iluma virstanti energija

dielektrike didesn u t ilumin energij , kuri dielektrikas gali ispinduliuoti aplinkai. ilumin pusiausvyra paeidiama, dielektrikas yla,krvinink skaiius jame didja,sukialiamas lavininis procesas ir dieletrikas pramuamas. 157. Silicio organiniai junginiai. Silicio organinio polimero pagrinda sudaro silicio ir deguonies atom grandis arba erdvin stuktra, prisijungusi organinius radikalus R.Silicio organins dervos bna termoplastins ir termoreaktingosios.