Está en la página 1de 11

Matematika 2

Egzamino klausimai 2010


Integralai:
1. Apibrkite pirmykts funkcijos ir neapibrtinio integralo svokas, paaikinkite
neapibrtinio integralo pagrindines savybes.
1 apibrimas. Funkcija F(x) vadinama funkcijos f(x) pirmykte funkcija atkarpoje [a;b], jeigu visuose
ios atkarpos takuose x teisinga lygyb
( ) ( ) x f x F '
arba
( ) ( )dx x f x dF
2 apibreimas. Aib vis duotossios funkcijos f(x) pirmyki funkcij F(x)+C, ia C=const., vadinama
funkcijos f(x) neapibrtiniu integralu ir ymima simboliu
( )

dx x f
.
Funkcija f(x) vadinama pointegraline funkcija, sandauga f(x)dx pointegraliniu reikiniu, enklas


integralo enklu, x integravimo kintamuoju.
Vadinasi,
( ) ( ) C x F dx x f +

, C=const, kai ( ) ( ) x f x F
'
.
Neapibrtinio integralo pagrindines savybes:
1. Neapibrtinio integralo ivestin lygi pointegralinei funkcijai, t.y.
( ) ( ) ( ) x f dx x f

'
, nes ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) x f x F C x F dx x f +

' ' '


.
2. Neapibrtinio integralo diferencialas yra lygus pointegraliniam reikiniui, t.y.
( ) ( ) ( )dx x f dx x f d

.
3. Bet kurios funkcijos F(x) diferencialo neapibrtinis integralas lygus tai funkcijai, sudtai su
konstanta, t.y.
( ) ( )

+ C x F x dF
, nes ( ) ( ) ( ) ( ) C x F dx x f dx x F x dF +

'
.
4. Neapibrtinio integralo tiesikumo savyb:
( ) ( ) ( ) ( ) ( )

+ + dx x g dx x f dx x g x f
.
5.Integralo formuli invariantikumas
Jeigu
( ) ( )

+ C x F x f
ir
( ) x u
funkcija turinti tolydi ivestin, tai
( ) ( )

+ C u F du u f
.
2. Sudarykite funkcijos y=f(x) integralin (Rymano) sum atkarpoje [a;b]. Apibrtinio
integralo apibrimas. Paaikinkite apibrtinio integralo geometrin prasm.
Jeigu funkcijos f(x) integraline suma turi baigtine riba, tai funkcija vadiname integruojama Rymano prasme
atkarpoje [a;b] arba integruojama atkarpoje [a;b]
Apibrimas. Baigtin integralins sumos riba, kai 0, nepriklausanti nuo atkarpos [a;b] skaidymo
bdo bei nuo tak c
i
parinkimo, vadinama funkcijos f(x) apibrtiniu integralu atkarpoje [a;b].
Apibrtinis integralas ymimas simboliu

b
a
dx x f ) ( . Taigi

b
a
dx x f ) ( = lim (0)

n
i 1
f(c
i
) x
i.
(2)
Kreivins trapecijos plotas S =

b
a
dx x f ) ( . Tai ir yra integralo geometrin prasm.
3. Uraykite apibrtinio integralo vertinimo savyb ir mokkite paaikinti jos esm.
Sakykime , kad f(x) ir g(x) integruojamos atkarpoje [a;b] funkcijos. Tuomet teisingi ie
teiginiai:
1.
a
b
f x g x dx
=
a
b
f x dx
a
b
g x dx ; ia ir - bet kokie realieji
skaiiai.
rodymas: Pritaik apibrim gauname:
a
b
f x g x dx = lim
0 i 1
n
f c
i
g c
i
x
i
= lim
0 i 1
n
f c
i
x
i
lim
0 i 1
n
g c
i
x
i
=
a
b
f x dx
a
b
g x dx .
2.
a
a
f x dx = 0
3. Kai a < b tai
b
a
f x dx =
a
b
f x dx .
4. Kad ir kokie bt skaiiai a, b, c teisinga lygyb
a
b
f x dx =
a
c
f x dx
c
b
f x dx , jei tik visi
trys integralai egzistuoja.
5. Jei f(x) > 0 atkarpoje [a;b], tai
a
b
f x dx 0
6. Jei f x g x atkarpoje [a;b], tai
a
b
f x dx
a
b
g x dx .
7. Apibrtinio integralo vertinimas. Tarkime, kad m =
min
x a ;b
f x
, M =
max
x a ;b
f x
. Tada
m b a
a
b
f x dx M b a .
rodymas: Kadangi
m f c
i
M
ir x
i
0,i 1, n , tai
i 1
n
m x
i
i 1
n
f c
i
x
i
i 1
n
M x
i
.
Apskaiiuosime sum
i 1
n
m x
i
= m
i 1
n
x
i
= m b a . Dabar aiku, kad, perj prie ribos
nelygybse, teorem rodome.
8. Vidutins reikms teorema. Kadangi i savyb danai naudojama, tai j suformuluosime kaip
teorem.
Teorema: Jeigu funkcija f(x) tolydi atkarpoje [a;b], tai egzistuoja tos atkarpos takas c, kuriame
a
b
f x dx = f c b a .
4. Suformuluokite teorem apie integral su kintamu virutiniu riu. Iveskite Niutono-
Leibnico formul.
Teorema: Jei funkcija f(x) tolydi atkarpoje [a;b], o jos pirmykste funkcija lygi x =
a
x
f t dt , tai
x ' = f x ios atkarpos takuose.
Niutono ir Leibnico formul
Teorema: Jei funkcija f(x) tolydi atkarpoje [a;b] ir F(x) kuri nors jos pirmykt ioje atkarpoje, tai
a
b
f x dx = F b F a .
rodymas: Remiantis integralo su kintamu virutiniu riu teorema, galime teigti, kad tolydi atkarpoje [a;b]
funkcija f(x) turi pirmykt, lygi
a
x
f t dt . Kadangi pagal slyg F(x) irgi yra funkcijos f(x) pirmykt, tai
jos turi skirtis tik konstanta, todl
a
x
f t dt = F x C . ra i lygyb x = a, gauname:
a
a
f t dt =
F a C , 0 F a C , C F a . Taigi
a
x
f t dt = F x F a . ra i formul x = b,
turime
a
b
f t dt = F b F a ,
a
b
f x dx = F b F a . i formul vadinama Niutono ir Leibnico
formule. Skirtum F b F a prasta ymti
F x
b
a
.
5. Apibrkite netiesioginio integralo su begaliniais integravimo riais samprat.
Paaikinkite jo geometrin prasm.
Apibrimas. Jeigu egzistuoja
a
b
f x dx integralo baigtin riba, kai b , tai ji vadinama
vadinama funkcijos f(x) netiesioginiu integralu intervale a; arba pirmojo tipo netiesioginiu
integralu ir ymima simboliu
a
f x dx = lim
b
a
b
f x dx
Geometrine prasme: begalines figuros, esancios tarp kreives f(x) ir kurios nors is kordinaciu
asies, plotas.
6. Itirkite integralo

>
a
a
x
dx
) 0 ( ,

konvergavim. Mokkite j taikyti, nustatant kit


integral konvergavim.
Jei riba
a
f x dx = lim
b
a
b
f x dx baigtin, tai sakome kad netiesioginis integralas konverguoja.
Prieingu atveju, kai mintoji riba yra begalin arba neegzistuoja, sakome, kad netiesioginis integralas
diverguoja.
Apibrimas: Jeigu, konverguojant integralui
a
f x dx , konverguoja ir integralas
a
f x dx ,
tai integralas
a
f x dx vadinamas absoliuiai konverguojaniu.Tiriant integralo
a
f x dx
konvergavim, i anksto nra inoma, su kokia funkcija reikia palyginti pointegralin funkcij.
Labai danai palyginimui naudojama laipsnine funkcija y =
1
x
.

+
>
a
a
x
dx
) 0 (

Tarkime, kad

+
+

a
a
a
x
x
x
dx
tada
1
1
) 1 (
1
1
1
, 1

Jei tai , 1 >

+ >
a
a x
dx
x
x
1 1
) 1 (
1
, , 0
1
, 0 1

taigi integralas konverguoja


Jei tai , 1 < + + > <

x x , , 0 1 , 0 1
1
todl integralas diverguoja
Kai

+ +
+
+

a a
a
x
x
dx
x
dx
tada
ln
, 1

Vadinasi , integralas

+
a
x
dx

konverguoja, kai 1 > ir diverguoja, kai 1


Itirti integralo

+
e
dx
x
x
3
ln
konvergavim.
A
B
a b
M
1
M
2
Y=
1
(x)
Y=
2
(x)
Tiriant si integrala pointegraline funkcija lyginame su laipsnine funkcija
3
1
1
x
:
3 3
1 ln
x x
x

Kadangi

e
x
dx
3
diverguoja tai

+
e
dx
x
x
3
ln
taip pat diverguoja.
7.Sudarykite funkcijos z=f(x,y) dvimat integralin sum udaroje srityje D. Dvilypio integralo
apibrimas. Paaikinkite jo geometrin prasm.
Dvimat integralin sum udaroje srityje D galime uzrasyti taip:
i i
n
i
i
S y x f

) , (
1
Apibrimas: Jeigu egzistuoja baigtine dvimates integralines sumos riba, kai 0, nepriklausanti
nuo srities D padalinimo i dalis
i
s
ir tasku M(
i i
y x ;
) parinkimo, tai si riba vadinama funkcijos f(x,y)
dvilypiu integralu srityje D. Funkcija f(x,y) vadinama integruojama srityje D.dvilypis integralas
zymimas taip:
D
dxdy y x f ) , (
arba
D
dS y x f ) , (
, funkcija f(x,y) vadinama pointegraline funkcija,
sritis D integravimo sritimi, ds ploto vienetu.
Geometrine prasme: cilindroido turis V=
D
dS y x f ) , (
8.Mokkite apskaiiuoti dvilyp integral staiakampje ir polini koordinai sistemose.
Staciakampeje
Dvilypiu integralu skaiiavimas pakeiiamas pakartotini (vienalyi) integral skaiiavimu. Pagal
srities D nustatymo bdus iskirsime 3 atvejus.
1. Sakykime kad integravimo sritis )} ( ) ( , | ) , {(
2 1
x y x b x a y x D , cia
1
(x)ir
2
(x)
yra tolydios funkcijos. Ir
1
(x)
2
(x),
] , [ b a x
Dar sakysime kad bet kokia tiese,
lygegreti aiai Oy ir einanti per srities D vidin tak, kerta srities
sien tiktai tiktai 2 takuose M
1
ir M
2
. Toki srit vadinsime
taisykling aies Oy atvilgiu. Tarkime kad f(x,y) integruojama
srityje D, t.y. egzistuoja dvilypis integralas
D
dxdy y x f ) , (
, jei su
bet kuria fiksuota kintamojo x reikme i intervalo [a;b] funkcija
f(x,y) yra integruojama atkarpoje [
1
(x),
2
(x)] kintamojo y
atvilgiu, t.y. jeigu egzistuoja apibrtinis integralas


) (
) (
2
1
] , [ , ) , ( ) (
x
x
b a x dy y x f x S

, tai teisinga formul


D
x
x
b
a
dy y x f dx dxdy y x f
) (
) (
2
1
) , ( ) , (

.
Denje lygybs pusje esantis integralas vadinamas kartotiniu integralu. Ji reikai suprasti
taip: tarus, kad kintamasis x yra fiksuotas( pastovus) , i pradi apskaiiuojamas vidinis
integralas

) (
) (
2
1
) , (
x
x
dy y x f

, poto gauta kintamojo x funkcija S(x) integruojama atkarpoje [a,b]


D
N
1
N
2
x=
1
(y)
x=
2
(y)
c
d
2. Jeigu sritis D taisyklinga aies Ox atvilgiu, t.y. )} ( ) ( , | ) , {(
2 1
y x y d y c y x D ,
tai analogikai galime urayti


) (
) (
2
1
) , ( ) , (
y
y
d
c D
dx y x f dy dxdy y x f


ia pirmiausia apskaiiuojamas apibrtinis integralas

) (
) (
2
1
) , (
y
y
dx y x f

, tarus, kad kintamojo y reikm yra pastovi, poto


gaunamas rezultatas integruojamas atkarpoje [c,d]
3. Atskiru atveju, kai integravimo sritis D yra staiakampis
} , | ) , {( d y c b x a y x D
turime


D
b
a
d
c
d
c
b
a
dx y x f dy dy y x f dx dxdy y x f ) , ( ) , ( ) , (
, taigi, kai integravimo riai kartotiniame
integrale yra pastovs, tai pakeisti integravimo tvarka labai lengva.
Dvilypis integralas polinje koordinai sistemoje
Tai atvejais, kai integravimo srit D riboja apskritim lankai, tiess, einanios per koordinai
pradi, kreivs, kuri polins lygtys yra nesudtingos, dvilyp integral patogiau integruoti
polinje koordinai sistemoje. Ireikkime dvilyp integral
D
dxdy y x f ) , (
kartotiniais
integralais polinje koordinai sistemoje. Kai polius sutampa su staiakamps koordinai
sistemos pradia, o polin ais su Ox teigiamja pusae, ryys tarp tako M(x,y) Dekarto ir polini
koordinai
) , ( M
ireikiama lygtimis:

'



sin
cos
y
x
ia

- tako M polinis spindulys


) 0 (
,

- polinis
kampas
) 2 0 (
. Tegul f(x,y) tolydioji funkcija,
apibrta udaroje aprtoje srityje D. Srit D koordinatini
linij
const
ir
const
tinklu, t.y. koncentriniais
apskritimais ir i poliaus ieinaniais spinduliais padalykime n
elementari dali. Spinduliai
i

ir
) (
i i
+
ir dviej
apskritim
i

ir
) (
i i
+
lankai apriboja kreivin keturkamp
abcd. Jo kratins ab ilgis lygus
i

ir lanko ad ilgis lygus
i i

. io keturkampio plotas
i i i i
S
. Parink i
toje srityje ) , 1 ( n i tak
) , (
i i i
y x M
- kreivinio keturkampio
virn, i dvilypio integralo apibrimo, gauname:





D
D
n
i
n
i
i i i i i i i i i i
d d f
f S y x f dxdy y x f



) sin , cos (
) sin , cos ( lim ) , ( lim ) , (
1 1
0 0
, ia
} max{
i
d
,
i
d
- i-tosios srities skersmuo. Reikinys
d d dS
vadinamas ploto
diferencialu (elementu) polinje koordinai sistemoje. Toliau dvilyp integral ireikime
kartotiniais integralais . sakykime, kad sritis D yra taisyklinga

atvilgiu. Tarkime, kad srit D


apriboja dvi kreivs ACB ir AEB ir spinduliai OA ir OB, kurie su poline aimi sudaro kampus

ir

. Tegul kreivi ACB ir AEB lygtys yra ) (


1
ir ) (
2
. Tuomet:




) (
) (
2
1
() ) , ( d f d dxdy y x f I
D
.
Apskaiiuokite figros, apribotos kreive
2 xy
ir tiesmis
x y 2
,
2
x
y
, plot
pirmajame ketvirtyje.
Apskaiiuokite dvilyp integral
+
D
dxdy y x
2 2
polinje koordinai sistemoje, kai
sritis
( ) { } 0 , 2 0 ;
2 2
+ y x y x y x D
.
9.Sudarykite pirmojo tipo kreivinio integralo integralin sum. Pirmojo tipo kreivinio integralo
apibrimas.
Jei egzistuoja baigtine sumos
i i
n
i
i
S y x f

) , (
1
integraline

riba, kai 0 nepriklausanti nuo lanko L
padalijimo i dalinius lankus bdo bei tak M
i
(
i i
y x ;
)

parinkimo, vadinama funkcijos f(x,y) pirmojo tipo
kreiviniu integralu kreive L.

L
i i
n
i
i
s y x f ds y x f ) , ( lim ) , (
1
0

10.Uraykite formules pirmojo tipo kreiviniam integralui apskaiiuoti, kai kreivs lygtis : a)
( ) [ ] b a x x f y ; , ; b) ( ) ( ) [ ]
2 1
; , , t t t t y y t x x ; c) ( ) [ ]
2 1
; , ir mokkite jas
taikyti.
a) Kai ( ) [ ] b a x x f y ; , , tai

+
b
a L
dx x y x y x f ds y x f
2
)) ( ' ( 1 )) ( , ( ) , (
b) Kai ( ) ( ) [ ]
2 1
; , , t t t t y y t x x , tai
b) Kai kreive L apibreziama
Apskaiiuokite integral

L
ds x
2
, kai L kreivs
x y ln
lankas, jungiantis takus
( ) 0 ; 1 A

ir ( ) 2 ln ; 2 B .
Apskaiiuokite integral

L
ds y
2
, kai L pirmoji cikloids
( ) t t a x sin
,
( ) t a y cos 1 arka.
Apskaiiuokite
+
L
ds y x
2 2
, kai L - apskritimas x y x 2
2 2
+ .
11.Sudarykite antrojo tipo kreivinio integralo integralin sum. Antrojo tipo kreivinio integralo
apibrimas.
12.Uraykite antrojo tipo kreivinio integralo apskaiiavimo formul, kai kreiv apibrta
lygtimi ( ) [ ] b a x x f y ; , ir mokkite j apskaiiuoti.
Apskaiiuokite
( ) ydy x dx xy
L
2
1 +

parabols 4 4
2
+ y x lanku nuo tako
( ) 0 ; 1 A
iki
tako ( ) 2 ; 0 B .
13,Uraykite antrojo tipo kreivinio integralo apskaiiavimo formul, kai kreiv apibrta
lygtimi ( ) ( ) [ ]
2 1
; , , t t t t y y t x x ir mokkite j apskaiiuoti.
Apskaiiuokite


L
xdx y ydy x
2 2
, kai t y t x L sin , cos : ,
2
0

t
.
14Iveskite formul kintamos jgos darbui apskaiiuoti.
Tarkime, kad materialusis takas juda kreive L, veikiamas
kintamos jgos ) , , ( z y x F

- k z y x R j z y x Q i z y x P


) , , ( ) , , ( ) , , ( + + . Apskaiiuosime ios jgos atlikt
darb. Kreivs
lank L padaliname n dalini lank
i i
A A ,
1
. Kiekviename lanke pasirenkame po tak
) , , (
i i i i
z y x M
.
Tarkime, kad kiekviename daliniame lanke jga
F

yra pastovi ir lygi ) , , ( ) (


i i i i
z y x F M F

, o
materialusis takas juda ne lanku
i i
A A
1
, bet atkarpa
i i
A A
1
. Tada materialaus tako poslinkis bus
lygus k z j y i x S
i i i i


+ + . Kadangi darbas yra lygus jgos ir poslinkio vektori skaliarinei
sandaugai, tai jgos
F

atliktas darbas bus apytiksliai lygus:


( )


+ +
n
i
i i i i i i i i i i i i
n
i
i i
z z y x R y z y x Q x z y x P S M F A
1 1
) , , ( ) , , ( ) , , ( ) (

, perj prie ribos, kai


0 max
i
S
, gauname:
+ +
L
dz z y x R dy z y x Q dx z y x P A ) , , ( ) , , ( ) , , (
Apskaiiuokite darb, kur atlieka jga ( ) ( ) ( ) k z y j z x i y x F


+ + + + + , perkeldama
materialj tak tiese i tako ( ) 3 ; 1 ; 1
1
M tak ( ) 1 ; 2 ; 3
2
M .
15.Uraykite Gryno formul, paaikinkite jos esm ir mokkite j taikyti.
Tarkime, kad sritis D, kuri apriboja udara kreiv L,
yra taisyklingoji.
Teorema: Tarkime, kad srityje D, kuri apriboja udara kreiv L, yra apibrtos tolydios f-jos
P(x,y), Q(x,y), turinios tolydias dalines ivestines
y
P

,
x
Q

, tada

+

,
_

D L
dy y x Q dx y x P dxdy
y
P
x
Q
) , ( ) , (
ir kreiv L yra apeinama teigiamja kryptimi.
rodymas: Tarkime, kad duota sritis D. Apskaiiuojame dvilyp integral pakeisdami j kartotiniu.

,
_

,
_

b
a
b
a
x y
x y D
b
a
x y
x y
dx
x y
x y
y x P dx dy
y
y x P
dy
y
y x P
dx dxdy
y
y x P
) (
) (
) , (
) , ( ) , ( ) , (
1
2
) (
) (
) (
) (
2
1
2
1
=
( )


b
a
b
a
b
a
dx x y x P dx x y x P dx x y x P x y x P )) ( , ( )) ( , ( )) ( , ( )) ( , (
1 2 1 2
. Pirmasis integralas

b
a
dx x y x P )) ( , (
2
yra gaunamas i kreivinio integralo

l
dx y x P ) , (
, kai integruojame kreiv l, kurios
lygtis yra ) (
2
x y y . Kadangi ) (
2
x y y yra lanko AEB lygtis, tai

b
a AEB
dx y x P dx x y x P ) , ( )) ( , (
2
. Analogikai gauname, kad antrasis integralas lygus

b
a ACB
dx y x P dx x y x P ) , ( )) ( , (
1
. I i lygybi
gauname

+

D AEB AEB BCA ACB


dx y x P dx y x P dx y x P dx y x P dxdy
y
y x P
) , ( ) , ( ) , ( ) , (
) , (
. Lankai
AEB ir BCA sudaro kontr L, todl kreivini integral suma lygi kreiviniam integralui kontru L.
Lankais AEB ir BCA yra judama neigiamja kreivs L apjimo kryptimi. Integravimo krypt
pakeit teigiamja kreivs L apjimo kryptimi, gausime

+

,
_

D L
dy y x Q dx y x P dxdy
y
P
x
Q
) , ( ) , (
Taikydami Gryno formul, apskaiiuokite kreivin integral
( )

+ +
L
dy y x xydx
2 2
, kai L
- apskritimas x y x 4
2 2
+ , apeinamas teigiamja kryptimi.
16.Antrojo tipo kreivinio integralo nepriklausomumo nuo integravimo kelio slygos: (rodykite
teorem apie integral udaruoju kontru; suformuluokite ir mokkite taikyti teorem apie
dalini ivestini lygyb).
Antrojo tipo kreivinis integralas nepriklauso nuo integravimo kelio tada ir tik tada, kai integralas bet
kokiu udaru kontru L, esaniu srityje D, yra lygus nuliui.
rodymas: Tarkime, kad kreivinis integralas

+
AB
Qdy Pdx
nepriklauso nuo integravimo kelio, o
priklausom tik nuo lanko pradios ir galo tak A ir B. Tada

+ +
AEB ACB
Qdy Pdx Qdy Pdx
.
I pastarosios lygybs gauname, kad

+ +
ACB BEA
Qdy Pdx Qdy Pdx
. I ia gauname, kad
0 + + +

BEA ACB
Qdy Pdx Qdy Pdx
. Kadangi lankai ACB ir BEA sudaro udar kontr L, tai
0 +

L
Qdy Pdx
. Dabar tarkime, kad kreivinis integralas bet kokiu udaro kontru L yra lygus 0, t.y.
0 +

L
Qdy Pdx
. Tarkime, kad kontr L sudaro lankai ACB ir BEA. Tada
0 +

BEA ACB L
. I ia
gauname, kad integralas


AEB BEA ACB
. Gauname, kad

+ +
AEA ACB
Qdy Pdx Qdy Pdx
, o tai reikia, kad
integralas nepriklauso nuo integravimo kelio.
Patikrinkite ar integralui

+
AB
dy x xydx
2
2
galioja teorema apie dalini ivestini lygyb.
Diferencialins lygtys:
17. Uraykite antrosios eils tiesin homogenin diferencialin lygt. Jos sprendini tiesinio
nepriklausomumo apibrimas. Vronskio determinanto apibrimas, jo taikymas sprendini
tiesiniam priklausomumui nustatyti. Fundamentalioji sprendini sistema.
Apibrimas: n-tosios eils diferencialine lygtimi vadiname lygt 0 ) ,..., ' , , (
) (

n
y y y x F
) ,..., ' , , (
) 1 ( ) (

n n
y y y x f y . N-tosios eils lygties bendrasis sprendinys priklauso nuo n konstant
n
C C C ,..., ,
2 1
ir
turi toki iraik ) ,..., , (
1 n
C C x y .

- n kart diferencijuojama f-ja. Suformuluosime Koi udavin: iekomas


lygties ) ,..., ' , , (
) 1 ( ) (

n n
y y y x f y sprendinys y tenkinantis pradines slygas
0 0
) ( y x y ,
0 0
) ( ' y x y ,
0 0
) ( ' ' y x y ,...
Vronskio determinantas: Tarkime, kad f-jos ) (
1 1
x y y , ) (
0 1
x y y yra diferencijuojamos intervale (a,b).
Determinantas
2 1
2 1
2 1
' '
) , (
y y
y y
y y W
yra vadinamas Vronskio determinantu.
Sprendini tiesins nepriklausomybs teoremos:
1 Teorema: Jei
1
y ,
2
y yra tiesikai priklausomos intervale (a,b), tai 0 ) , (
2 1
y y W , ) , ( b a x
rodymas: kadangi
1
y ,
2
y tiesikai priklausomos , tai ' ' ,
2 1 2 1
Cy y Cy y , i ia gauname
0 ' '
' ' ' '
) 2 , 1 (
2 1 2 1
2 2
2 2
2 1
2 1
y Cy y Cy
y Cy
y Cy
y y
y y
y y W
2 Teorema: Jei lygties 0 ) ( ' ) ( ' '
2 1
+ + y x p y x p y (1) atskirieji sprendiniai
1
y ,
2
y yra tiesikai nepriklausomi
intervale (a,b), tai ) , ( , 0 ) , (
2 1
b a x y y W .
rodymas: Tarkime, kad
1
y ,
2
y yra pirmos lygties sprendiniai tiesikai nepriklausomi intervale (a,b). Teorem
rodysime prietaravimo metodu. Tarsime, kad bent viename intervalo (a,b) take 0 ) , (
2 1
y y W . Sudarome lygi
sistem

'

+
+
0 ) ( ' ) ( '
0 ) ( ) (
0 2 2 0 1 1
0 2 2 0 1 1
x y C x y C
x y C x y C
. ios sistemos determinantas yra lygus Vronskio determinantui take
0
x , t.y. jis
lygus nuliui. Tai reikia, kad egzistuoja sprendinys
1 1
~
C C
,
2 2
~
C C
ir bent vienas i skaii
1
~
C
,
2
~
C
yra nelygus
nuliui. Sudarome pirmosios lygties atskirj sprendin
2 2 1 1
~ ~
~
y C y C y +
. is sprendinys tenkina pradines slygas
0 ) (
~
0
x y ir
0 ) ( '
~
0
x y
.

'

+
+
0 ) ( '
~
) ( '
~
0 ) (
~
) (
~
0 2 2 0 1 1
0 2 2 0 1 1
x y C x y C
x y C x y C
. Akivaizdu, kad f-ja 0 y
, tenkina pirmj lygt ir tas paias
pradines slygas 0 ) (
0
x y
ir 0 ) ( '
0
x y
. Taiau pirmoji lygtis gali turti tik vien sprendin, tenkinant duotsias
slygas, todl atskirieji sprendiniai y
ir y
~
sutampa.
0
~ ~
2 2 1 1
+ y C y C
) , ( b a x . Kadangi bent vienas i skaii
1
~
C
,
2
~
C
yra nelygus nuliui, tai i pastarosios lygybs iplaukia, kad
1
y ir
2
y yra tiesikai priklausomi. Gavome
prietaravim teoremos slygai, kad
1
y ir
2
y yra tiesikai nepriklausomi, todl padaryta prielaida 0 ) , (
2 1
y y W
take
0
x yra neteisinga. Vadinasi 0 ) , (
2 1
y y W kiekviename take ) , (
0
b a x .
3 Teorema: Jei Vronskio determinantas sudarytas i (1) lygties atskirj sprendini
1
y ,
2
y yra nelygus nuliui bent
viename intervalo (a,b) take
0
x , tai jis nelygus nuliui kiekviename to intervalo take.
rodymas: Kadangi 0 ) , (
2 1
y y W take
0
x , tai
1
y ir
2
y yra tiesikai nepriklausomi intervale (a,b). Taip yra todl,
kad jeigu jie bt tiesikai priklausomi, tai 0 ) , (
2 1
y y W intervale (a,b) ir take
0
x . Tai prietaraut teoremos
slygai. Kadangi
1
y ir
2
y yra tiesikai nepriklausomi, tai i antros teoremos gauname, kad 0 W su visais
0
x i
intervalo (a,b).
4 Teorema: (1) lygties atskirieji sprendiniai
1
y ,
2
y yra tiesikai nepriklausomi tada ir tik tada, kai 0 ) , (
2 1
y y W
intervale (a,b).
rodymas:
Btinumas: I antros teoremos iplaukia, kad jei
1
y ,
2
y yra tiesikai nepriklausomi, tai 0 ) , (
2 1
y y W intervale
(a,b).
Pakankamumas: Tarkime, kad 0 ) , (
2 1
y y W intervale (a,b). Jei
1
y ,
2
y bt tiesikai priklausomi, tai
0 ) , (
2 1
y y W . Kadangi tai prietarauja padarytai prielaidai tai
1
y ,
2
y - tiesikai nepriklausomi.
5 Teorema: Tarkime, kad
1
y ir
2
y sudaro (1) lygties fundamentalij sprendini sistem. Tada
1
y ir
2
y yra tiesikai
nepriklausomi.
rodymas: Teoremos teiginys iplaukia i to, kad
1
y ir
2
y sprendini fundamentalumas ir tiesinis nepriklausomumas
yra apibriami ta paia slyga 0 ) , (
2 1
y y W .
Nustatykite ar sprendiniai
x y 2 sin
1

ir
x x y cos sin
2

yra tiesikai nepriklausomi ir
apskaiiuokite Vronskio determinant.
18.rodykite teorem apie antrosios eils tiesins homogenins dif. lygties bendrojo sprendinio
struktr.
Teorema: jei
1
y ,
2
y sudaro lygties 0 ) ( ' ) ( ' '
2 1
+ + y x p y x p y (2) fundamentalij sprendini sistem, tai lygties
bendrasis sprendinys yra lygus:
2 2 1 1
y C y C y + ;
2 1
, C C - konstantos.
rodymas: i pradi rodysime, kad
2 2 1 1
y C y C y + tenkina (2) lygt. Kadangi
1
y ir
2
y yra atskirieji antrosios
eils sprendiniai, tai 0 ) ( ' ) ( ' '
1 2 1 1
+ + y x p y x p y ; 0 ) ( ' ) ( ' '
2 2 2 1 2
+ + y x p y x p y . Atsivelg ias lygybes bei ra y
iraik (2) lygt gauname
0 0 ) ) ( ' ) ( ' ' (
) ' ) ( ' ' ( ) )( ( )' )( ( ' )' (
2 1 2 2 2 1 2 2
1 1 1 1 1 2 2 1 1 2 2 2 1 1 1 2 2 1 1
+ + + + +
+ + + + + + + +
C C y x p y x p y C
y y x p y C y C y C x p y C y C x p y C y C
rodysime, kad y tenkina (2) lygt. Tarkime, kad duotos pradins slygos ' ) ( ' , ) (
0 0 0 0
y x y y x y . Atsivelg
pradines slygas ir bendrojo sprendinio y iraik gauname lygi sistem

'

+
+
' ) ( ' ) ( '
) ( ) (
0 0 2 2 0 1 1
0 0 2 2 0 1 1
y x y C x y C
y x y C x y C
. i sistem
sprendiame neinomj
1
C ir
2
C atvilgiu. ios sistemos koeficient determinantas
) ( ' ) ( '
) ( ) (
0 2 0 1
0 2 0 1
x y x y
x y x y
yra lygus
Vronskio determinantui take
0
x i intervalo (a,b). Kadangi
1
y ir
2
y sudaro fundamentalij sprendini sistem, tai
is determinantas nelygus nuliui. Tai reikia, kad lygi sistema turi vienintel sprendin *
1
C ir *
2
C . ra ias
konstant reikmes bendrj sprendin gauname atskirj sprendin
2 2 1 1
* * * y C y C y + , tenkinant duotsias
pradines slygas. O tai reikia, kad
2 2 1 1
y C y C y + yra bendrasis (2) lygties sprendinys.
19. Suformuluokite teorem apie antrosios eils tiesins nehomogenins dif. lygties bendrojo
sprendinio struktr.
Nagrinsime lygt ) ( ) ( ' ) ( ' '
2 1
x f y x p y x p y + (1),
2 1
, p p - tolydios tam tikrame intervale (a,b) f-jos.
1 teorema: (1) lygties bendrasis sprendinys lygus (1)-j lygt atitinkanios homogenins lygties
0 ) ( ' ) ( ' '
2 1
+ + y x p y x p y bendrojo sprendinio * y ir (1)-os lygties atskirojo sprendinio y
sumai, t.y.
y y y + * . Atsivelg pradines slygas, gauname lygi sistem

'

+
+
) ( ' ' ) ( ' ) ( '
) ( ) ( ) (
0 0 0 2 2 0 1 1
0 0 0 2 2 0 1 1
x y y x y C x y C
x y y x y C x y C


. Lygi
sistemos determinantas
0
) ( ' ) ( '
) ( ) (
0 2 0 1
0 2 0 1

x y x y
x y x y
, nes
1
y ir
2
y yra tiesikai nepriklausomi homogenins lygties
sprendiniai. Todl sistema turi vienintel sprendin
1
~
C ir
2
~
C . F-ja y r y C y C y +
2 2 1 1
~ ~
tenkina duotsias pradines
slygas. Vadinasi y y C y C y y y + + +
2 2 1 1
*
rodymas: I pradi rodome, kad y y y + * tenkina (1) lygt. ra y iraik (1) lygt, gauname:
) ( ) * )( ( 2 )' * )( ( 1 ' )' * ( x f y y x p y y x p y y + + + + +
. Tarkime, kad duota pradin slyga:
0 0
) ( y x y ir
0 0
' ) ( ' y x y . Homogenins lygties bendr sprendin paymime taip:
2 2 1 1
* y C y C y + . Tada y y C y C y + +
2 2 1 1

yra bendrasis (1) lygties sprendinys
20. Antrosios eils tiesini homogenini dif. lygi su pastoviaisiais koeficientais sprendimas
(kai charakteringosios lygties aknys skirtingos arba sutampa - su rodymais, kai aknys
kompleksins be rodymo, bet mokkite naudotis formule).
Nagrinsime lygt: 0 ' ' ' + + qy py y (1). Nordami rasti ios lygties bendrj sprendin, turime rasti du tiesikai
nepriklausomus lygties sprendinius
1
y ir
2
y . Tada ios lygties bendrasis sprendinys lygus:
2 2 1 1
y C y C y + .
Tarkine, kad (1)-os lygties atskirasis sprendinys turi toki iraik:
x
e y

, - const. Tada
x
e y

' ,
x
e y

2
' ' ,
raome y ir jo ivestini iraikas (1) lygt. Gauname: 0
2
+ +

qe e p e . Ikeliame ( ) 0
2
+ + q p e
x

.
Kadangi
0
x
e

, tai f-ja
x
e y

bus (1) lygties sprendinys tik tada, kai galios lygyb: 0
2
+ + q p . Pastaroji
lygtis yra vadinama (1) lygties charakteringja lygtimi. Charakteringosios lygties aknis paymkime
1
ir
2
ir
nagrinkime 3 atvejus:
1.
2 1
, yra realios skirtingos aknys. iuo atveju gauname du atskiruosius sprendinius
x
e y
1
1

,
x
e y
2
2

.
Kadangi
( )
const e
e
e
y
y
x
x


2 1
2
1
2
1

, todl
1
y ir
2
y yra tiesikai nepriklausomi ir (1) lygties bendrasis sprendinys
perraomas taip:
x x
e C e C y
2 1
2 1

+ .
2.
2 1
. iuo atveju gauname tik vien atskirj sprendin
x
e y

1
. Tiesikai nepriklausom atskirj
sprendin
2
y iekome taikydami formul


dx
y
e
y y
dx x p
2
1
) (
1 2
1
. Gauname

dx
e
e
e dx
e
e
e y
x
px
x
x
pdx
x

2 2
2
. Kadangi

2 1
, tai pagal Vieto teorem 2 ) (
2 1
+ p . Gauname
x x
xe dx e y

2
. Kadangi
const
xe
e
y
y
x
x

1
2
1
tai
1
y ir
2
y yra tiesikai nepriklausomi ir (1) lygties bendrasis sprendinys lygus:
x x
xe C e C y

2 1
+ .
3. Tarkime, kad charakteringosios lygties aknys yra kompleksiniai skaiiai, tai yra
i t
2 , 1
. Tada (1) lygties
atskirieji sprendiniai tokie:
( ) x i
e y
+

1
ir
( ) x i
e y

2
. Taikydami formul ) sin (cos y i y e e e
x y x z
+
+

gauname ) sin (cos
1
x i x e y
x

+ ir ) sin (cos
2
x i x e y
x

. Kadangi kompleksins f-jos


1
y ir
2
y yra (1)
lygties sprendiniai, tai i f-j realiosios ir menamosios dalys taip pat yra (1) lygties sprendiniai. Tai gauname du
tiesikai nepriklausomus (1) lygties sprendinius x e y
x

cos
1
; x e y
x

sin
2
. Todl (1) lygties bendrasis
sprendinys lygus: ( ) x C x C e y
x

sin cos
2 1
+
Raskite tiesins homogenins diferencialins lygties
0 ' 4 ' ' 4 + + y y y
atskir sprendin,
tenkinant pradines slygas
0 ) 0 ( ' , 2 ) 0 ( y y
.