Está en la página 1de 16

Patvirtinta Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjio 21 d. sakymu Nr.

1465

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo isilavinimo standartai. XI - XII klass. Vilnius: vietimo pltots centras, 2002.

CHEMIJA
Dalyko paskirtis Vidurins mokyklos chemijos kursas skirtas nuodugniau painti ir suprasti vairi mediag savybes ir j kitimo dsningumus, gamtos vieningum ir dinamik pusiausvyr. Mokydamiesi chemijos moksleiviai lengviau suvoks subalansuotosios pltros idj reikm isaugant biosfer ir utikrinant visuomens gyvenimo kokyb. Programa, apimdama paskutin vidurins mokyklos chemijos mokymosi koncentr, prapleia ir kai kurias chemijos kurso dalis, nagrintas ankstesnse klasse. Siekiant nuosekliai idstyti koncentro temas, programoje nevengta pakartoti esmini tos chemijos dalies termin, svok ar net dsni. Pagrindinio laiko tam nereikt skirti, pakanka moksleiviams juos priminti. Programa tra orientyras, gairs mokytojams ir moksleiviams, pasirenkantiems XIXII klasse konkret chemijos mokymosi kurs. Chemija yra eksperimentinis mokslas, todl kokybiniai ir kiekybiniai eksperimentai, chemini reakcij tyrimo metodai turt tapti integralia tiek bendrojo, tiek iplstinio chemijos kurso dalimi. Moksleiviai turi pltoti ir tobulinti saugaus darbo laboratorijoje gdius, imokti naudotis cheminiais indais ir ranga, gyti paprasiausi chemini eksperiment planavimo ir atlikimo gdi. Spariai intensyvjant technologij pltrai ypa svarbu, kad moksleiviai gyt mokslinio darbo gdi ir suvokt svarbiausius mokslins mstysenos principus, gebt juos taikyti tiek asmeninje, tiek profesinje veikloje. Chemijos mokslo inios, dsniai ir tyrimo metodai, nagrinjami chemijos pamokose, turt bti glaudiai susieti su pagrindiniais gamtos moksl ir chemijos mokslo metodologijos klausimais bei problemomis. Moksleiviai turi suvokti painimo proces, kas yra mokslas ir kokie esminiai mokslo tyrim principai, koki tak mokslas daro ekonominei, socialinei ir kultrinei visuomens pltrai, be to, atlikdami vairius gamtotyros darbus, jie turi prog suprasti painimo esm ir jo patrauklum, mokytis taikyti chemijos inias sprsdami realias gyvenimo problemas. Vidurinje mokykloje moksleiviai turi trejop pasirinkim: gali mokytis chemijos pagal bendrojo arba iplstinio kurso program, gali visai jos nebesimokyti. Bendrojoje chemijos programoje numatomi bendrojo ir iplstinio kurso mokymo(si) udaviniai ir turinys. Po bendrosios programos pateikiami isilavinimo standartai, nusakantys moksleivi ini ir gebjim reikalavimus baigiant XII klas, o ne k tik inagrinjus tem. Chemijos standartai suskirstyti dvi dalis, kurios nusako atitinkamai bendrj ar iplstin kurs pasirinkusi moksleivi ini ir gebjim reikalavimus. Mokytojai, atsivelgdami moksleivi poreikius bei gebjimus, mokymo(si) slygas mokykloje, bendrj program ir isilavinimo standart reikalavimus, pritaiko chemijos ugdymo turin klasei (mobiliai grupei) ir pavieniams moksleiviams. Individualizuotas ugdymo turinys mokytojo planuojamas visiems mokslo metams ir trumpesniems laikotarpiams (temai, pamokai). Individualizuojant ugdymo turin isilavinimo standartai konkretinami formuluojant mokymosi udavinius, kurie nusako moksleivi pasiekimus bei vertinimo kriterijus konkreiai pamokai. Dalyko struktra

Moksleiviai, kurie ateityje nenumato studijuoti chemijos ar imtis kitos veiklos, susijusios su iuo mokslu, taiau siekia geresnio isilavinimo ioje srityje, pasirenka bendrojo chemijos kurso program. is kursas suteikia cheminio iprusimo pradmenis, kurie yra svarbs kiekvienam isilavinusiam, gamtamokslikai ratingam visuomens nariui. Bendrojo chemijos kurso turin sudaro svarbiausios, plaiai vartojamos chemijos svokos, idjos ir j kontekstai, pagrindiniai dsningumai ir j tarpusavio ryiai, elementariausia veiklos kompetencija. Bendrajam kursui skiriamos 2 savaitins pamokos per metus (4 savaitins pamokos per dvejus metus). Baigdamas mokykl moksleivis gali laikyti mokyklin egzamin, kurio programa rengiama remiantis bendrojo kurso isilavinimo standartais. Iplstinis chemijos kursas skirtas moksleiviams, pasirinkusiems bendrojo lavinimo vidurins mokyklos realin mokymosi profil. is kursas suteikia pakankam chemin iprusim, reikaling gamtos moksl ar ininerins pakraipos studijoms auktojoje mokykloje. Iplstinio chemijos kurso paskirtis ipltoti moksleivio chemin kompetencij, suteikti pakankamus teorinius chemijos pagrindus, kad jis suvokt pagrindin klasikins ir iuolaikins chemijos problematik, gebt taikyti svarbiausias chemijos svokas, dsnius ir metodus sprsdamas vairias problemas, kurios ikyla gyvenime ir profesinje veikloje. is kursas daugiausia orientuotas ugdyti moksleivi gebjimus krybikai ir kritikai operuoti chemijos mokslo idjomis ir metodais, kryptingai rinkti, apibendrinti ir kritikai vertinti cheminio pobdio informacij, remiantis turimomis iniomis formuluoti hipotezes, planuoti ir atlikti tyrimus, daryti pagrstas ivadas, sprsti teorinius ir praktinius udavinius. Iplstiniam kursui skiriamos 3 savaitins pamokos per metus (6 savaitins pamokos per dvejus metus). Moksleivis, mokydamasis chemijos kurs, pasirengia laikyti valstybin egzamin, kurio programa rengiama remiantis iplstinio kurso isilavinimo standartais. Bendrj chemijos kurso turin sudaro 5 skyriai: 1. Chemijos metodologija; 2. Mediag sudtis ir sandara; 3. Mediag savybs ir kitimai; 4. Svarbiausi chemini element ir j jungini savybs, gavimas ir panaudojimas; 5. Organini jungini sandara ir savybs. Iplstinio chemijos kurso turin sudaro 6 skyriai: 1. Chemijos metodologija; 2. Mediag sudtis ir sandara; 3. Mediag savybs ir kitimai; 4. Cheminiai virsmai; 5. Svarbiausi chemini element ir j jungini savybs, gavimas ir naudojimas; 6. Organini jungini sandara ir savybs. iplstin chemijos kurs, lyginant su bendruoju kursu, trauktas papildomas skyrius Cheminiai virsmai, o kit chemijos skyri turinys praplstas naujomis temomis. Taiau svarbiausias iplstinio kurso tikslas yra ne plsti chemijos turin, o lavinti moksleivi gebjimus kritikai ir krybikai operuoti chemijos idjomis ir metodais sprendiant teorinius ir praktinius udavinius. Chemijos metodologijos temoje nagrinjamas gyvosios gamtos painimo procesas, t.y. veiklos bdai, kuriais buvo atrastos, kaupiamos, tikslinamos ir pltojamos chemijos inios. Kad chemijos inios, j prigimtis bei vert bt moksleivi gerai suprasta ir mokymasis tapt visaveriu, btina vis likusi tem mediag sieti su chemijos metodologija, laboratoriniais darbais. Kokie tai turt bti darbai, mokytojas sprendia pats, atsivelgdamas turimas priemones ir galimybes. Konkrets praktiniai darbai nurodomi egzamin programoje, taiau nevertt tik jais apsiriboti.

3 Bendrasis kursas Udaviniai: suvokti iuolaikinmis chemijos ir kit gamtos moksl iniomis pagrst pasaulvok; gamtos reikinius ir j tarpusavio ryius, mus supanio pasaulio vienov, sudtingum ir harmonij; chemijos ir kit gamtos moksl bei technologij reikm paskiro mogaus ir visuomens gyvenimui; aikintis gamtos itekli ir technologij produkt naudojimo padarinius sau, gamtai, visuomenei; chemini technologij ekologizavimo ir aplinkosaugins veiklos svarb, aplinkosauginio visuomens vietimo, dorovini ir teisini norm btinyb sprendiant ias problemas; suprasti mokslo populiariuosius tekstus, prasmingai vartoti savo kalboje svarbiausias, daniausias chemijos svokas ir terminus, taikyti gytas chemijos inias ir gebjimus kasdieniame gyvenime ir profesinje veikloje; motyvuotai taikyti mokslinio mstymo principus ir tyrimo metodus buityje, profesinje veikloje bei vieajame gyvenime, kritikai mstyti, kritikai vertinti chemijos ir kit gamtos moksl bei technologij laimjimus ir j pritaikym visuomens reikmms. Tematika 1. Chemijos metodologija Gamtos pasaulio vienov ir vairov. Chemijos ir kit gamtos moksl tarpusavio ryiai. Svarbiausi chemijos mokslo atradim istorija. Chemijos mokslo objektas, svarbiausi tyrimo metod pagrindai. Chemijos mokslo ir technologij sryis, galimas j naudojimas, nauda ir trkumai. Technologij ekologizavimo ir aplinkosaugins veiklos svarba. Mokslinio darbo metodai: hipotez, bandymas, rezultatai, ivados, modelis, teorija. Svarbiausi mokslins mstysenos principai. Mokslini ini slygikumas ir nuolatin kaita. 2. Mediag sudtis ir sandara Energija ir mediaga Agregatins mediag bsenos: kristalin, skystoji ir dujin. Faziniai virsmai: lydymasis, garavimas. Egzotermins ir endotermins reakcijos. Chemins reakcijos ir lygtys, j stechiometrija. Atomo sandara Svarbiausios elementariosios dalels. Atomo sandara. Cheminis elementas. Pirm trij period chemini element atom sandara. Cheminiai ryiai Cheminio ryio susidarymas. Joninis ryys ir joniniai junginiai. Kovalentinis nepolinis ir kovalentinis polinis ryiai. Molekuliniai junginiai. Periodinis dsnis ir periodin element lentel Periodinis dsnis ir atomo sandara. Periodin element lentel. Periodai, pagrindins grups. 3. Mediag savybs ir kitimai Vanduo ir tirpalai Vandens molekuls sandara. Fizikins vandens savybs. Vandeniniai tirpalai. Tirpal koncentracija, jos raika mass dalimis (procentais) ir moline koncentracija. Rgtiniai ir

4 baziniai tirpalai. Tirpal pH. Indikatoriai. Svarbiausios sudtini mediag klass Vienins ir sudtins mediagos. Svarbiausios sudtini mediag klass: oksidai, metal hidroksidai, rgtys, druskos. Chemins reakcijos Chemins reakcijos. Main reakcijos tirpaluose. Oksidacijos ir redukcijos reakcijos tirpaluose. 4. Svarbiausi chemini element ir j jungini savybs, gavimas ir naudojimas Metalai Bendrosios metal savybs. Fizikins ir chemins armini metal ir armini ems metal savybs, svarbiausi j junginiai. Daniausiai naudojami metalai ir lydiniai, j reikm kasdieniame gyvenime ir technologijoms. Technologij ekologizavimo problemos. Aplinkos tara sunkiaisiais metalais ir jos mainimo bdai. Nemetalai Svarbiausieji nemetal poymiai. Vandens kietumas, vandens minktinimo bdai. Halogenai, fizikins ir chemins j savybs, svarbiausi j junginiai. Deguonis ir vandenilis, fizikins ir chemins savybs. Druskos, sieros rgtys. Tros. Oro taros problemos ir jos mainimo bdai. 5. Organini jungini sandara ir savybs Organini jungini sandara Organini jungini erdvin sandara. Struktrin izomerija. IUPAC nomenklatra, svarbiausios jos taisykls. Pagrindins organini jungini klass, svarbiausios funkcins grups. Organini jungini savybs ir j naudojimas Bdingiausios metano, eteno, etino, benzeno, etanolio, metanalio, etano rgties, metilamino fizikins ir chemins savybs, j taikymas. Aplinkos tara naftos produktais ir kitomis organinmis mediagomis, jos mainimo bdai. Esteriai. Esterifikacijos reakcija. Esteri gavimas ir naudojimas. Maisto mediagos: riebalai, angliavandeniai, baltymai, j altiniai, biologinis vaidmuo ir reikm organizmui. Maistiniai priedai. Polimerins mediagos. Svarbiausi polimerai, bdingiausios j savybs bei taikymo sritys. Gyvenamosios aplinkos ekologizavimo problemos. Iplstinis kursas Udaviniai: suvokti iuolaikinmis chemijos ir kit gamtos moksl iniomis pagrst pasaulvok, gamtos reikinius ir j tarpusavio ryius, mus supanio pasaulio vienov, sudtingum ir harmonij, chemijos ir kit gamtos moksl bei technologij reikm individo ir visuomens gyvenimui, gamtos itekli ir technologij produkt naudojimo padarinius sau, gamtai, visuomenei; aikintis chemini technologij ekologizavimo ir aplinkosaugins veiklos svarb,

5 aplinkosauginio visuomens vietimo, dorovini ir teisini norm btinyb sprendiant ias problemas; plsti ir gilinti emesnse klasse gytas inias ir gebjimus, susiformuoti chemijos ini sistem, apimani svarbiausius chemijos faktus, svokas, dsningumus ir teorijas; pasiruoti tolesnms t specialybi, kurioms btinos chemijos inios, studijoms; prasmingai vartoti savo kalboje svarbiausias, daniausias chemijos svokas ir terminus, apibdinti dsningumus ir teorijas; tinkamai vartoti chemijos terminij, taikyti gytas chemijos inias ir gebjimus kasdieniame gyvenime ir profesinje veikloje; motyvuotai taikyti mokslinio mstymo principus ir tyrimo metodus buityje, profesinje veikloje bei vieajame gyvenime, kritikai mstyti, kritikai vertinti chemijos ir kit gamtos moksl bei technologij laimjimus ir pritaikym visuomens reikmms; rasti, analizuoti, kaupti ir apibendrinti reikiam chemijos informacij, savarankikai iekoti atsakym ikilusius klausimus. Tematika 1. Chemijos metodologija Gamtos pasaulio vienov, vairov, sudtingumas ir harmonija. Istorin chemijos mokslo raida, chemijos ir kit gamtos moksl tarpusavio ryiai. Chemijos mokslo objektas, svarbiausi tyrimo metod pagrindai. Chemijos mokslo vieta tarp kit gamtos moksl. Chemijos mokslo raida Lietuvoje. ymiausi Lietuvos mokslinink laimjimai, veiklos sritys. iuolaikins chemijos mokslo kryptys ir akos Lietuvoje. Chemijos mokslo laimjim taka technikos, technologij, ekonominei ir socialinei visuomens gyvenimo raidai, gamtai, socialinei ir kultrinei aplinkai. Chemini technologij ekologizavimo ir aplinkosaugins veiklos svarba. Kritikas chemijos ir kit gamtos moksl bei technologij laimjim ir naudojimo visuomens reikmms vertinimas. Mokslinio darbo metodai: hipotez, bandymas, rezultatai, ivados, modelis, teorija. Eksperiment planavimas, atlikimas, statistinis duomen apdorojimas ir grafinis pateikimas. Mokslinio praneimo ar referato rengimas. Gamtos moksl metodologijos vienov. Svarbiausi mokslins mstysenos principai ir ypatumai. Mokslini ini slygikumas ir nuolatin kaita. 2. Mediag sudtis ir sandara Energija ir mediaga Agregatins mediag bsenos: kristalin, skystoji ir dujin. Kristalins mediagos. Faziniai virsmai: lydymasis, garavimas. Mediag ir jungini lydymosi ir virimo temperatra. Atomo sandara Svarbiausios elementariosios dalels. Atomo sandara. Cheminis elementas. Izotopai. Atomo elektron apvalkalo sandara. Boro atomo modelis. Kvantinis atomo modelis. Pirm keturi period atom elektronins formuls. Cheminiai ryiai Atomo elektron apvalkalo sandara ir chemins element savybs. Valentiniai elektronai. Valentiniai elektronai ir periodin lentel. Metalikosios ir nemetalikosios chemini element savybs. Joninis ryys ir joniniai junginiai. Formulinis vienetas. Kovalentinis ryys ir molekuliniai junginiai. Kovalentinis nepolinis ir kovalentinis polinis ryiai. Molekulin formul.

Periodinis dsnis ir periodin element lentel Istorin periodinio dsnio raida. Atomo elektron apvalkalo sandara ir element savybi periodikumas. Periodin element lentel. Periodai, grups, valentiniai elektronai. s ir p elementai. Svarbiausi periodins element lentels dsningumai. 3. Mediag savybs ir kitimai Vanduo ir tirpalai Vandens molekuls sandara. Fizikins vandens savybs. Vandenilinis ryys. Vandeniniai tirpalai. Tirpal koncentracija, jos raika mass dalimis (procentais) ir moline koncentracija. Kristalini mediag tirpumo priklausomyb nuo tirpinamos mediagos prigimties, temperatros, maiymo, mediagos paviriaus ploto. Tirpal pH. pH ryys su H+ ir OH- jon moline koncentracija. pH skal. Indikatoriai. pH svarba biologiniams ir gamybiniams procesams. Svarbiausios sudtini mediag klass Vienins mediagos. Sudtins mediagos. Oksidai, metal hidroksidai, rgtys, druskos. Main reakcijos tirpaluose Drusk tirpumas ir drusk tirpumo lentel. Main reakcijos tirpaluose. Bendrosios, jonins ir sutrumpintos jonins main reakcij lygtys. Oksidacijos-redukcijos reakcijos tirpaluose Oksidacijos laipsnis. Oksidacijos laipsnis ir periodin lentel. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Oksidacijos-redukcijos reakcij lyginimas. 4. Cheminiai virsmai Chemini reakcij iluminiai efektai Mass ir tverms dsniai chemijoje. Chemins reakcijos ir lygtys, j stechiometrija. Chemins reakcijos ir iluma. Egzotermins ir endotermins reakcijos. Reakcijos iluminiai efektai. Termochemins lygtys. Skaiiavimai naudojant termochemines lygtis. Chemin kinetika Chemins reakcijos greitis. Chemins reakcijos greiio priklausomyb nuo reagent prigimties, koncentracijos ir temperatros. Katalizatoriai. Chemin pusiausvyra vandeniniuose tirpaluose Chemini reakcij grtamumas. Pusiausvyros konstanta. Elektrolit jonizacija ir disociacija vandens tirpaluose. Stipriosios ir silpnosios rgtys. Rgties jonizacijos konstanta. Stipriosios ir silpnosios bazs. Bazs jonizacijos konstanta. 5. Svarbiausi chemini element ir j jungini savybs, gavimas ir naudojimas Metalai Bendrosios metal savybs. Metal isidstymas periodinje element lentelje. Metalikj savybi kitimo perioduose ir grupse dsningumai. armini metal ir ems armini metal fizikins ir chemins savybs. Daniausiai naudojami metalai, fizikins ir chemins j savybs. Svarbiausios metal katijon atpainimo reakcijos. Metal oksidai ir hidroksidai, j savybs ir gavimo bdai.

7 Metal korozija. Metal apsauga nuo korozijos. Galvaniniai elementai. Akumuliatoriai. Pagrindiniai metal gavybos principai. Lydiniai, j naudojimas. Technologij ekologizavimo problemos. Aplinkos tara sunkiaisiais metalais ir jos mainimo bdai. Nemetalai Svarbiausieji nemetal poymiai. Nemetal isidstymas periodinje element lentelje. Halogenai, fizikins ir chemins j savybs, svarbiausi junginiai, gavimo bdai ir naudojimas. Vandenilis ir svarbiausi jo junginiai. Deguonis, jo gavimas. Svarbiausi oksidai. Vandens kietumas, vandens minktinimo bdai. Druskos, azoto ir sieros rgtys. Tros. Oro taros problemos ir jos mainimo bdai. Svarbiausi anijon atpainimo reakcijos. 6. Organini jungini sandara ir savybs Organini jungini sandara Elektronin anglies atomo sandara. Dvigubieji ir trigubieji ryiai. Aromatikumas. Benzenas, jo sandara elektronins teorijos poiriu. Organini jungini erdvin sandara. Struktriniai ir geometriniai izomerai, enantiomerai, diastereomerai. IUPAC organini jungini nomenklatra. Trivialieji svarbiausi organini jungini pavadinimai. Organini jungini klasifikacija. Svarbiausios funkcins grups. Organini jungini savybs ir naudojimas Bdingiausios fizikins ir chemins alkan, alken, alkin, aren, alkoholi, fenoli, aldehid, karboksirgi ir amin savybs, svarbiausi j gavimo ir taikymo bdai. Funkcini grupi sveika. Esterifikacijos reakcija. Esteriai, j gavimas ir panaudojimas. Riebalai. Augaliniai ir gyvuliniai riebalai. Riebal hidroliz. Biologin riebal reikm. Gliukoz. Fotosintez. Gliukozs oksidacija. Biologinis gliukozs vaidmuo ir reikm organizmui. Krakmolas. Celiulioz. J gavimas ir taikymas. Biologinis krakmolo ir celiuliozs vaidmuo. Aminorgtys. Peptidinis ryys. Baltymai. Pirmin ir antrin baltym struktros. Baltym hidroliz ir apykaita organizme. Polimerai. Svarbiausi polimerai, j savybs ir taikymas kasdieniame gyvenime ir technologijose. Technologij ekologizavimo problemos. Aplinkos tara naftos ir degimo produktais, organinmis mediagomis bei jos mainimo bdai. Gyvenamosios aplinkos ekologizavimo problemos. Patalp mikroklimatas ir jo gerinimo bdai.

ISILAVINIMO STANDARTAI
Iplstinio kurso isilavinimo standart reikalavimai apima ir bendrojo kurso isilavinimo standart reikalavimus, todl lentels iplstinio kurso skiltyje rayta tik tai, k moksleivis privalo inoti ir suprasti geriau, negu reikalaujama pagal bendrojo kurso program.
Sritis / Tematika 1. Chemijos metodologija Esminiai gebjimai Surasti ir tinkamai apdoroti cheminio pobdio informacij. Prasmingai taikyti gytas chemijos inias praktikoje ir kasdienje veikloje. Kritikai vertinti chemijos mokslo ir technologij laimjimus bei j naudojim, diskutuoti apie chemijos mokslo perspektyvas. P A S I E K I M A I Bendrojo kurso Iplstinio kurso 1.1. Suranda reikiam cheminio pobdio informacij 1.1. Suranda reikiam cheminio pobdio ir naudojasi ja. informacij, j analizuoja, kaupia ir apibendrina. 1.2. Supranta mokslo populiariuosius tekstus, prasmingai vartoja chemijos terminus ir svokas. 1.2. Naudojasi chemijos teorijomis, dsniais ir taisyklmis sprsdamas gyvenimikas problemas, aikindamas gamtos reikinius ir diskutuodamas mokslinmis temomis. 1.3. Apibdina gamt ir jos reikinius kaip bendr gamtos moksl tyrim objekt.

1.3. Apibdina gamt ir jos reikinius sisteminiu poiriu: kaip viening, tarpusavyje daugybe sait susiet sistem. 1.4. Suvokia chemijos mokslo ir technologij laimjimus ir panaudojim visuomens reikmms. 1.5. Suvokia chemijos mokslo ir technologij laimjimus ir panaudojim visuomens reikmms. 1.6. Kritikai vertina mogaus veiklos tak gamtinei aplinkai, argumentuotai pagrindia aplinkosaugins veiklos svarb. 1.7. Naudodamasis apraymu, atlieka paprasiausius bandymus, remdamasis gautais duomenimis daro ivadas, saugiai naudojasi laboratorine ranga ir cheminmis mediagomis.

1.4. Kritikai vertina chemijos ir kit gamtos moksl bei technologij pranaumus ir trkumus. 1.5. Kritikai vertina chemijos ir kit gamtos moksl bei technologij privalumus ir trkumus. 1.6. Kritikai ir argumentuotai vertina mogaus veiklos tak gamtinei aplinkai, pagrindia chemini technologij ekologizavimo ir aplinkosaugins veiklos btinum. 1.7. Atlieka cheminius eksperimentus, saugiai naudojasi laboratorine ranga ir cheminmis mediagomis 1.8. Analizuoja ir matematikai apdoroja tyrim

9
Sritis / Tematika Esminiai gebjimai P A S I E K I M A I Bendrojo kurso Iplstinio kurso duomenis, gautus duomenis gali pateikti lentelmis bei grafikais, daro argumentuotas ivadas, parengia mokslin praneim. 2.1.1.Paaikina ir schemomis pavaizduoja kristalin, skystj ir dujin mediagos bsenas bei perjimus tarp j kaip atstum kitimo tarp mediagos struktrini daleli funkcij. 2.2.1. Naudodamasis periodine element lentele urao pirm keturi period element atom elektronines formules. 2.2.2. Apibdina izotopus, pateikia j pavyzdi. 2.3. Cheminiai ryiai Paaikinti jonin, kovalentin nepolin ir kovalentin polin ryius. 2.3.1. Apibdina ir tinkamai vartoja svokas: atomas, jonas, molekul. 2.3.2. Paaikina joninio, kovalentinio nepolinio ir kovalentinio polinio ryi susidarym, pateikia pavyzdi. 2.3.3. Pateikia mediag, sudaryt i atom, molekuli ir jon pavyzdi. 2.4. Periodinis dsnis ir periodin element sistema Naudotis periodinje element lentelje pateikta informacija. 2.4.1 Paaikina periodin dsn remdamasis atomo sandara. Apibdina periodin element lentel vartodamas period ir grupi svokas. Naudojasi periodinje element lentelje pateikta informacija. 2.3.1. Apibdina atomo ir jono struktr, nurodo j panaumus ir skirtumus. Urao elektron isidstym lygmenimis atomuose bei jonuose. 2.3.2. Paaikina cheminio ryio tipo priklausomyb nuo besijungiani chemini element atom elektrinio neigiamumo skirtumo. Naudojasi chemini element elektrinio neigiamumo skale. 2.3.3. Palygina ir paaikina jonini ir molekulini jungini savybi skirtumus, susiedamas iuos skirtumus su jungini sandara. 2.4.1 Paaikina periodins element lentels struktr remdamasis periodiniu dsniu ir atomo sandara. Susieja cheminio elemento periodo ir grups numerius su elektron sluoksni skaiiumi ir valentini elektron kiekiu. Paaikina metalikj ir nemetalikj savybi kitim periodo ir grups ribose.

2. Mediag sudtis ir sandara 2.1. Energija ir mediaga 2.2. Atomo sandara

Apibdinti kristalin, skystj ir dujin mediagos bsenas. Apibdinti atomo sandar.

2.1.1. Analizuoja fazinius virsmus energetiniu poiriu. Literatros altiniuose suranda inom mediag lydymosi ir virimo temperatras. 2.2.1. Naudodamasis periodine element lentele apibdina pirm trij period element atom sandar, nurodydamas proton, neutron ir elektron sluoksni skaii bei elektron skaii ioriniame sluoksnyje.

10
Sritis / Tematika 3. Mediag savybs ir kitimai 3.1. Vanduo ir tirpalai Esminiai gebjimai Apibdinti tirpalus. Sprsti udavinius, susijusius su koncentracijos skaiiavimu tirpaluose. Naudotis pH skale, vertinti tirpalo rgtingum ar armingum. P A S I E K I M A I Bendrojo kurso 3.1.1. Apibdina fizikines vandens savybes, tirpalus kaip skystuosius miinius, pateikia gamtini tirpal pavyzdi. Remdamasis tirpumo kreivmis apibdina soiuosius, nesoiuosius ir persotintus tirpalus. 3.1.2. Sprendia udavinius, susijusius su mediag mass dalies skaiiavimais tirpaluose. 3.1.3. Indikatoriais imatuoja tirpalo pH. Naudodamasis pH skale nustato, ar tirpalas rgtinis, ar arminis. Iplstinio kurso 3.1.1. Apibdina vandenilin ry tarp vandens molekuli ir jo tak fizikinms vandens savybms.

3.1.2. Apibdina kristalini mediag tirpumo priklausomyb nuo tirpinamos mediagos prigimties, temperatros, maiymo, mediagos paviriaus ploto. 3.1.3. Sprendia udavinius, susijusius su mediag mass dalies ir molins koncentracijos skaiiavimais tirpaluose. 3.1.4. Naudojasi vandenilio jon rodikliu pH bei pH skale, eksperimentikai vertindamas terps rgtingum ar armingum. Apskaiiuoja H+ ir OH- jon molin koncentracij tirpale, kai duotas rgties ar bazs kiekis, mas, tris, koncentracija ar tirpalo pH.

3.2. Svarbiausios sudtini mediag klass 3.3. Main reakcijos tirpaluose 3.4 Oksidacijosredukcijos reakcijos tirpaluose 4. Cheminiai virsmai 4.1. Chemini

Klasifikuoti mediagas pagal mediag klases. Apibdinti main reakcijas.

3.2.1. Klasifikuoja mediagas oksidus, metal hidroksidus, rgtis, druskas priklausomai nuo j chemins sudties, pateikia pavyzdi. 3.3.1. Apibdina main reakcijas, pateikia pavyzdi. Nurodo btinas slygas, kad vykt main reakcija. 3.3.1. Nurodo oksidatori ir reduktori pateiktoje paprasiausioje oksidacijos-redukcijos reakcijos lygtyje, apskaiiuoja element oksidacijos laipsnius.

3.2.1. Apibdina rgtinius, bazinius, amfoterinius ir indiferentinius oksidus, pateikia pavyzdi. 3.3.1. Urao jonines ir sutrumpintas jonines main reakcij lygtis. Nurodo main reakcijos galimyb, kai pateikta bendroji reakcijos schema. 3.3.1. Urao ir lygina daniausi oksidacijosredukcijos reakcij tirpaluose lygtis. 4.1.1. Savais odiais nusako energijos tverms dsnius, j taikym cheminms reakcijoms. 4.1.2. Apibdina egzotermines ir endotermines

Apibdinti oksidacijosredukcijos reakcijas. Apibdinti egzotermines ir endotermines reakcijas.

11
Sritis / Tematika reakcij iluminiai efektai Esminiai gebjimai P A S I E K I M A I Bendrojo kurso Iplstinio kurso reakcijas, pateikia j pavyzdi. Urao, skaito ir sprendia udavinius, naudodamasis termocheminmis lygtimis. 4.2.1. Supranta ir paaikina reakcijos greiio svok. Analizuoja svarbiausi reakcijos greit lemiani veiksni tak. 4.3.1. Paaikina grtamosios chemins reakcijos svok, apibdina chemins pusiausvyros bsen, pateikia pavyzdi. 4.3.2. Apibdina reakcijos pusiausvyros poslink (Le atelj princip) keiiantis slgiui, koncentracijai, temperatrai. 4.3.3. Apibdina procesus, vykstanius tirpinant mediagas vandenyje. Skiria stiprisias ir silpnsias rgtis bei bazes, pateikia j pavyzdi. 5. Svarbiausi chemini element ir j jungini savybs, gavimas ir panaudojima s 5.1. Metalai Apibdinti svarbiausius metalus, j savybes ir naudojim. 5.1.1. Nusako I A ir II A grupi metal svarbiausias fizines ir chemines savybes. Apibdina gele, aliumin, var ir j lydinius, vertina j reikm kasdieniame gyvenime ir technologijoms. 5.1.1. Apibdina metal isidstym periodinje element lentelje ir paaikina j fizikines bei chemines savybes remdamasis j atom elektron isidstymu lygmenimis ir jo kitimu perioduose ir grupse.

4.2. Chemin kinetika 4.3. Chemin pusiausvyra vandeniniuose tirpaluose

Suprasti ir paaikinti reakcijos greiio svok. Apibdinti chemin pusiausvyr. Apibdinti procesus, vykstanius tirpinant mediagas vandenyje.

5.1.2. Eksperimentikai nustato ir urao H+, Ba2+, Ag+ katijon atpainimo reakcijas.

5.1.2. Paaikina svarbiausius procesus, vykstanius elektrolizs metu. Naudojasi metal tampos eile. Apibdina metal korozij ir jos darom al. Nurodo svarbiausius metal apsaugos nuo korozijos bdus. Pateikia daniausiai naudojam galvanini element ir akumuliatori pavyzdi.

12
Sritis / Tematika Esminiai gebjimai P A S I E K I M A I Bendrojo kurso Iplstinio kurso 5.1.3. Bendrais bruoais apibdina cinko, sidabro, vino, aukso ir gyvsidabrio bdingiausias savybes ir panaudojim. 5.1.4. Eksperimentikai nustato ir urao NH4+, Ca2+ katijon atpainimo reakcijas. 5.2.1. Paaikina bdingiausias nemetal ir j jungini fizikines ir chemines savybes. 5.2.2. Apibdina svarbiausias fizikines ir chemines anglies, azoto ir sieros jungini savybes.

5.2. Nemetalai

Apibdinti svarbiausi nemetal bei j jungini savybes ir naudojim. Diskutuoti apie aplinkosaugines problemas.

5.2.1. Apibdina svarbiausias halogen fizikines ir chemines savybes. 5.2.2. Aptaria nemetal isidstym periodinje element lentelje, bendrsias nemetal fizikines ir chemines savybes.

5.2.3. Apibdina deguonies, vandenilio, halogen 5.2.3. Eksperimentikai nustato ir urao I- anijon svarbiausi jungini fizikines ir chemins savybes bei atpainimo reakcijas. naudojim, nurodo svarbiausius deguonies gavimo bdus. Nurodo svarbiausias deguonies, vandenilio bei halogen taikymo sritis. 5.2.4. Reakcij pavyzdiais iliustruoja svarbiausias chemines druskos ir sieros rgties savybes. Bendrais bruoais apibdina daniausiai naudojamas tras. Nurodo netinkamo tr naudojimo pavojus mogui ir gamtai. 5.2.5. Eksperimentikai nustato ir urao OH-, Cl-, SO42-, CO32- anijon atpainimo reakcijas. 5.2.6. Nurodo, kad kurui degant susidaro anglies, sieros ir azoto oksidai, teriantys aplinkos or, apibdina svarbiausius oro taros altinius. Silo bdus, kaip sumainti oro tar. 5.2.7. Apibdina ozono sluoksnio svarb aplinkai ir 5.2.4. Apibdina rgi krituli susidarym, j al aplinkai: statiniams, dirvoemiui, augalams ir gyvnams. Supranta neigiam tr pertekliaus, pesticid ir herbicid poveik mogui ir aplinkai.

13
Sritis / Tematika 6. Organini jungini sandara ir savybs. 6.1. Organini jungini sandara Esminiai gebjimai Skaityti ir urayti organini jungini struktrines formules. P A S I E K I M A I Bendrojo kurso mogui. 6.1.1. Nurodo, kad anglis yra pagrindinis kiekvieno organinio junginio elementas. 6.1.2. Skaito ir urao paprasiausi organini jungini struktrines formules. Iplstinio kurso 6.1.1. Lygina dvigub ir trigub ryi ypatumus cheminio aktyvumo poiriu. Apibdina ir jungi isidstym benzeno molekulje, pateikia aromatini angliavandenili pavyzdi. 6.1.2. Skaito, rao ir naudojasi vairiais organini jungini molekuli struktrini formuli uraymo bdais, supranta ir naudojasi strypiniais ir erdviniais modeliais. 6.1.3. Apibdina struktrin ir geometrin izomerij. Skaito, urao ir suteikia pavadinimus vairi tip izomerams. 6.1.4. Skaito, urao ir naudojasi IUPAC nomenklatros sistema. ino daniausiai vartojamus organini jungini trivialiuosius pavadinimus. 6.2.1. Apibdina alkan, alken, alkin, aromatini angliavandenili bdingsias fizikines ir chemines savybes. Paaikina homologins eils svok, pateikia pavyzdi. 6.2.2. ino metan, eten, etin, benzen, j fizines ir chemines savybes, gavim ir panaudojim. Apibdina eten kaip svarbiausi organini jungini sintezs ir polimer pramons aliav, pateikia eteno panaudojimo pavyzdi. 6.2.3. Eksperimentikai gauna eteno dujas, reakcijomis su vandeniniu bromo tirpalu ir kalio permanganato tirpalu pademonstruoja bdingiausias eteno chemines savybes.

Paaikinti izomerijos reikin. Skaityti, urayti ir suteikti pavadinimus organiniams junginiams pagal IUPAC nomenklatros taisykles 6.2. Organini jungini savybs ir panaudojimas Klasifikuoti organinius junginius pagal funkcines grupes. Apibdinti svarbiausius organinius junginius, j savybes bei panaudojim.

6.1.3. Paaikina izomerijos reikin, pateikia pavyzdi. 6.1.4. Skaito, urao ir suteikia pavadinimus organiniams junginiams pagal IUPAC nomenklatros taisykles svarbiausi organini jungini klasi atstovams, turintiems ne daugiau kaip C6. 6.2.1. Naudodamasis struktrinmis formulmis klasifikuoja angliavandenilius soiuosius, nesoiuosius arba aromatinius. 6.2.2. ino metan, eten, etin, benzen, j fizines savybes, panaudojim buityje, aplinkoje, pramonje.

Diskutuoti apie aplinkosaugines problemas.

6.2.3. Paaikina, kad naftos distiliacijos produktus galima sudeginti kaip kur arba naft ir jos perdirbimo produktus naudoti kaip aliav vairioms organinms mediagoms ir polimerams gauti.

14
Sritis / Tematika Esminiai gebjimai P A S I E K I M A I Bendrojo kurso 6.2.4. Nurodo taros, pasklidus naftos produktams, ir kuro deginimo taros keliamus pavojus. Silo, kaip bt galima ivengti i pavoj. Iplstinio kurso 6.2.4. Nurodo, kuriuos bdingiausius organinius junginius galima iskirti i gamtini duj ir naftos. Paaikina, kaip kinta angliavandeniliai krekingo metu, apibdina naftos produkt krekingo teikiam naud. 6.2.5. Apibdina iltnamio efekt, kritikai vertina mogaus veiklos tak gamtinei aplinkai, pagrindia tausojani technologij krimo ir aplinkosaugins veiklos svarb. 6.2.6. Nurodo bdingiausias hidroksilo, karbonilo (aldehido), karboksi- ir amino funkcini grupi chemines savybes. 6.2.7. Apibdina fizikines ir chemines alkoholi, fenoli, aldehid, karboksirgi ir amin savybes, gavim bei taikym. 6.2.8. Pagal bdingas reakcijas nustato organini jungini priklausomyb tam tikrai klasei: nesotiesiems angliavandeniliams, alkoholiams, fenoliams, aldehidams, karboksirgtims. 6.2.7. Struktrinse organini jungini formulse atpasta esterin grup, apibdina, kokiai karboksirgiai ir kokiam alkoholiui sureagavus, susidar esteris. Pateikia esteri taikymo pavyzdi. 6.2.9. Urao paprasiausi esteri susidarymo ir j hidrolizs reakcij lygtis, pavadina reaguojanias ir susidaranias mediagas. Pateikia pavyzdi, kaip esteriai naudojami maisto pramonje, parfumerijoje, kaip tirpikliai. 6.2.10. Eksperimentikai i paprasiausi alkoholi ir karboksirgi pagamina ester. 6.2.8. Apibdina riebalus kaip glicerolio ir karboksirgi esterius. Nurodo riebal gamtinius 6.2.11. Paaikina gyvulini ir augalini riebal sandaros skirtumus. Urao riebal hidrolizs lygtis,

6.2.5. Organini jungini struktrinse formulse atpasta hidroksilo, karbonilo (aldehido), karboksiir amino funkcines grupes. 6.2.6. ino etanol, metanal, etano rgt, metilamin, bdingiausias fizines ir chemines j savybes ir panaudojim buityje, aplinkoje bei pramonje.

15
Sritis / Tematika Esminiai gebjimai P A S I E K I M A I Bendrojo kurso altinius. Paaikina riebal biologin vaidmen organizme. 6.2.9. Nurodo, kad aliuosiuose augaluose fotosintezs metu i anglies dioksido ir vandens susidaro gliukoz, urao bendrj ios reakcijos lygt. Apibdina gliukozs biologin vaidmen organizme. 6.2.10. Naudodamasis schemomis paaikina, kad gliukoz augaluose virsta gamtiniais polimerais: krakmolu ir celiulioze. Apibdina krakmolo ir celiuliozs reikm organizmui, gamtinius j altinius. 6.2.11. ino aminorgi sandar, pateikia bent vien aminorgties pavyzd. 6.2.12. Nurodo, kad baltymai yra vairi aminorgi gamtiniai polimerai. Apibdina baltym reikm organizmui. 6.2.13. Naudodamasis schemomis paaikina polimerizacijos reakcij, tinkamai vartoja monomero, polimero, polimerizacijos laipsnio svokas. 6.2.14. Apibdina stambiamolekulinius junginius (plastmases, pluotus, kauiukus) ms aplinkoje. Iplstinio kurso apibdina gaunamus produktus. 6.2.12. Urao bendrsias gliukozs susidarymo fotosintezs metu ir gliukozs oksidacijos lygtis.

6.2.13. Apibdina krakmolo hidrolizs reakcij ir jos reikm organizmui.

6.2.14. Apibdina bdingiausias aminorgi fizikines ir chemines savybes. Urao dipeptido susidarymo reakcij. 6.2.15. Struktrinse baltym formulse atpasta peptidin ry. Apibdina pirmin ir antrin struktras. Bendrais bruoais aptaria baltym hidroliz ir apykait organizme. 6.2.16. Urao polimerizacijos ir polikondensacijos reakcij pavyzdi. 6.2.17. ino politetrafluoreten, polivinilchlorid, polistiren, natralj ir sintetinius kauiukus. Apibdina bdingiausias i polimer savybes ir taikymo sritis. 6.2.18. Eksperimentikai atskiria polieteno (polietileno), polistireno ir polivinilchlorido polimerus.

16
Sritis / Tematika Esminiai gebjimai P A S I E K I M A I Bendrojo kurso 6.2.15. Nurodo, kad degant polimerinms mediagoms susidaro monms pavojingi nuoding mediag garai. Iplstinio kurso 6.2.19. Apibdina natralj ir sintetin pluotus kaip gamtinius arba sintetinius polimerus, vertina natraliojo ir sintetinio pluot pranaumus ir trkumus. 6.2.20. Eksperimentikai atskiria medvilns, vilnos ir sintetin pluotus.