1. Vieojo administravimo svoka.

Vieasis administravimas statym ir kit teiss akt reglamentuojama vieojo administravimo subjekt veikla, skirta statymams ir kitiems norminiams teiss aktams gyvendinti priimant norminius administracinius aktus ir kitus administracinius sprendimus, atliekant statym ir administracini sprendim gyvendinimo kontrol, teikiant statym nustatytas administracines paslaugas, administruojant viej paslaug teikim ir atliekant vieojo administravimo subjekto vidaus administravim. 2. Pagrindins vieojo administravimo sritys. 1) administracinis reglamentavimas; 2) statym ir administracini sprendim gyvendinimo kontrol (pavaldi subjekt kontrol, nepavaldi subjekt prieira); 3) administracini paslaug teikimas; 4) viej paslaug teikimo administravimas; 5) vieojo administravimo subjekto vidaus administravimas. 3. Vieojo administravimo princip svoka. Principu (lot. principum pradia, pagrindas) paprastai suprantama pagrindin idja, nuostata ir poiris, besiremiantis objektyviais proces ir reikini gamtoje bei visuomenje vystymosi dsningumais. Vieojo administravimo principai tai pagrindins idjos bei nuostatos, kuriomis remiantis nustatoma, sudaroma ir funkcionuoja vykdomosios valdios institucij sistema. Vieais administravimas gyvendinamas remiantis tam tikrais principais. Kitaip sakant, tai visa eil teiss norm, kurios organizacikai utikrina valstybinio valdymo sistemos vienyb ir vientisum. 4. Vieojo administravimo princip sistema. Galima skirti dvi vieojo administravimo princip grupes: teisinius ir organizacinius. 1. pagrindin arba socialiniai teisiniai vieojo administravimo principai. 2. organizaciniai technins vieojo administravimo principai. Pagrindiniai arba socialiniai teisiniai vieojo administravimo principai. 1. Demokratikumas ( LR yra demokratin valstyb) 2. Teistumo (statym virenybs principas) 3. Vieumo ( visi alies klausimai sprendiami vieai) 4. Apskaitos ir kontrols principas 5. Atsakingumo principas 6. Skatinimo principas. 7. Objektyvumo principas 8. Konkretumo principas. 9. optimumo, efektyvumo principas. 10. Kolegialumo derinimo su vienvaldikumu ir asmenine atsakomybe. 11. Proporcialumo principas. 12. Nepiktnaudiavimo valdios principas. Organizaciniai techniniai vieojo administravimo principai. 1. Teritorinis principas. 2. Bendro pavadinimo principas ( Priklausomai nuo santykio su teritoriniu principu) 3. akinis principas (sudaromos institucijos, vadovauti atskiroms valdymo akoms. Prekyba, transport ir t.t.)

4. funkcinis principas. 5. subsidiarumo principas. 6. Tarnybinis bendradarbikumo principas. 5. Vieojo administravimo teiss akto svoka. Vieojo administravimo teiss aktas tai valdingo pobdio teiss aktas, kuriame reguliuojami valdymo santykiai ar sprendiami konkrets administraciniai ginai (bylos), nustatomas valdymo subjekt teisinis statusas, ileidiamas kompetenting vieojo administravimo institucij (pareign) nustatyta procedra siekiant valdymo tiksl, sprendiant valdymo udavinius ir gyvendinant valdymo funkcijas. Tai turintys teisin reikm ir tvarkomosios veiklos vieojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais nustatomos ir tvarkomos tam tikros administracins normos, valdymo santykio dalyvi teiss ir pareigos, bei sureguliuojami visuomeniniai santykiai VA srityje. 6. Administracinio akto svoka. Administracinis aktas vieojo administravimo subjekto ileistas nustatytos formos teiss aktas. 7. Individualaus administracinio akto svoka. Individualus administracinis aktas vienkartis teiss taikymo aktas, skirtas konkreiam asmeniui ar nurodytai asmen grupei. 8. Norminio administracinio akto svoka. Norminis administracinis aktas teiss aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrtai asmen grupei. 9. Administracinio sprendimo svoka. Administracinis sprendimas administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame ireikta vieojo administravimo subjekto valia. 10. Vieojo administravimo subjekt leidiam teiss akt rys. Vieojo administravimo institucij leidiam teiss akt rys pagal juridines savybes. 1. Norminiai VATA (vyriausybiniai nutarimai, ministerij statymai). 2. Individuals VATA (apskrities virininko st., mero potvarkiai). Vieojo administravimo institucij leidiam teiss akt rys pagal veikimo erdv. 1. Aukiausio valdymo institucijos leidiami TA. 2. Centrini institucij leidiami TA. (ministerijos st., bei vairi staig ministerij ileidiami aktai). 3. Regionini institucij leidiami TA. ( apskrities teritorij savivaldybi institucij ileidiami TA) 4. Lokaliniai Ta, kurie galioja tik tos institucijos viduje. Vieojo administravimo institucij leidiami teiss akt rys pagal aktus priimanias institucijas. 1. Prezidentas - dekretai 2. Vyriausyb nutarimai taisykls, nuostatos vairios, tvarko reglamentus 3. Ministerijos Pirmininkas potvarkiai pavedimai 4. Ministerijos statymai

6. staig prie ministerij vadovai (departament tarnybos inspekcija)statymus, taisykles 7. Vyriausybs staigos statymus 8. Apskrities virininkas statymus 9. Meras potvarkius 10. Savivaldybi administracija statymus 11. Seninas statymus 12. Seninas tarnybos sprendimai 13. Nevyriausybinio vieo administravimo statymai 11. Vieojo administravimo teiss aktams keliami reikalavimai ir j nesilaikymo pasekms. Kad valstybinio valdymo institucij aktai galiot, bt efektyvs ir padt sprsti valstybinio valdymo udavinius, jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus, nors vieojo administravimo akt projektai danai neatitinka juridins technikos reikalavim. Reikalavimai valstybinio valdymo institucij aktams yra skirstomi tris grupes. 1. Bendri teistumo reikalavimai. Jie keliami visiems valstybinio valdymo institucij aktams nepriklausomai nuo to, kokie valdymo institucijos ir kokiais konkreiais klausimais tuos aktus priima. i reikalavim pobd slygoja valstybinio valdymo institucij akt postatymikumas. Konkreiai ie reikalavimai yra tokie: a) valstybinio valdymo aktas turi bti priimtas kompetentingo institucijos ir jam suteikt galinim ribose; b) valstybinio valdymo institucijos aktas turi bti priimtas valstybs ir piliei interesais, t.y. jis turi formaliai ne tik neprietarauti statymui, bet ir i tikrj jo nepaeisti, nevaryti gyventoj teisi ir teist interes; c) valstybinio valdymo institucijos aktas turi bti priimtas tam tikslui, kuris tiesiogiai numatytas statymu; d) valstybinio valdymo institucijos aktas turi bti priimtas statymo nustatyta tvarka, t. y. grietai laikantis vis nustatyt jo parengimo ir primimo taisykli; e) valstybinio valdymo institucij aktas turi bti priimtas laikantis statymo nustatytos formos, t. y. atitinkanio jo esm pavadinimo, su atitinkam pareign paraais, nurodant jo primimo viet ir laik (pvz., Vyriausyb negali priimti sakymo formos akto, nes Konstitucijoje nustatyta, jog ji priima nutarimus). 2. Specials teistumo reikalavimai. ie reikalavimai yra papildomi ir jie keliami kai kuriems valstybinio valdymo institucij aktams priklausomai nuo j turinio ir paskirties: a) kai kurie valstybinio valdymo institucij aktai turi bti priimti tik tam tikru laiku. reikalavim vis pirma slygoja tam tikros aplinkybs. Pavyzdiui, savivaldybs taryba sprendim dl kovos su stichine nelaime (potvyniu) turi priimti laiku, t. y. ikilus realiai ios nelaims grsmei ar vykus nelaimei. Prajus stichinei nelaimei, priimti mint sprendim beprasmika. Kitais atvejais statymas nustato konkret laik, per kur turi bti priimtas teisinis aktas. Pavyzdiui, priimti nutarim dl administracins nuobaudos taikymo teiss paeidjui galima tik per vien mnes nuo administracinio nusiengimo padarymo dienos; b) tam tikrais atvejais valstybinio valdymo institucijos aktas gali bti priimtas esant auktesns institucijos leidimui. Pavyzdiui, valstybs turtas panaudos sutarties

pagrindu gali bti perduotas subjektams tik leidus LRV; c) kai kurie valstybinio valdymo aktai priimami suderinus sprendiam klausim su kit valstybini ar visuomenini organizacij institucijos; d) kai kurie valdymo aktai turi bti tvirtinami auktesns institucijos; e) kai kurie aktai gali bti priimti atvilgiu asmen, sulaukusi tam tikro statymu nustatyto amiaus. Pavyzdiui, administracin nuobauda skiriama asmenims, sukakusiems 16 met; f) galiausiai kai kurie valstybinio valdymo institucij aktai gali bti priimti, remiantis kitais valdymo aktais. tai priegaisrins saugos planas ministerijos, remiantis taisyklmis. 3. Organizaciniai-techniniai reikalavimai. ios ries reikalavimai reikia tai, kad valstybinio valdymo institucij aktai turi atitikti konkretaus, diferencijuoto ir operatyvaus vadovavimo udavinius. Btent: a) valdymo institucij aktuose turi bti aikiai nurodyti ir apibrti sprendiami udaviniai, j vykdytojai, teiss ir pareigos, vykdymo terminai, sprendim formos ir metodai; b) valdymo institucij aktai turi bti priimti aikia ir taisyklinga kalba ir tik tais klausimais, kurie svarbs sprendiamiems udaviniams. i reikalavim laikymasis utikrina viening ir teising akto turinio supratim, jo aikinim ir tinkam vykdym. Jeigu i reikalavim nesilaikoma, aktas yra netobulas, defektinis. Tokiu atveju gali kilti akto galiojimo klausimas, t. y. ar privaloma j vykdyti. Priklausomai nuo keliam reikalavim paeidimo pobdio, defektiniai aktai yra dviej ri: ginijami ir niekiniai. Ginijamais valdymo aktais vadinami tokie aktai, kurie yra neteisti i dalies (neteisti tam tikri j straipsniai, punktai). Jie paprastai privalomi vykdyti; ginijama, skundiama ar protestuojama tik tam tikra j dalis, pozicija. Tokie aktai gali bti atitinkamai pakeisti ir pataisyti. Niekiniais valstybinio valdymo institucij aktais vadinami tokie, kurie yra neteisti i esms ir j vykdymas sukelt teiss paeidim. Pavyzdiui, niekinis aktas yra vadovo sakymas buhalteriui atlikti tok veiksm, kuris sudaro baudiamj nusikaltim arba kitok iurkt finansins drausms paeidim. Niekinis valstybinio valdymo institucijos aktas neturi bti vykdomas. 12. Vieojo administravimo teiss akt parengimo ir primimo stadijos ir etapai. VA aktus parengia specialiai arba pats valstybinio vieojo valdymo subjekto pareignas arba kitas asmuo turintis valstybinio vieojo valdymo galiojimus. Bet kuriuo atveju yra priimti tikrai tam tikr Va institucij arba j tarnautoj arba kit st. galiojim tai daryti asmen. Vieojo administravimo akt primimas yra procesas varantis ar kitaip ribojantis mogaus teises ir laisves ir dl to labai atsakingas ir reikalingas i i akt leidj solidios kompetencijos. 1. TNA parengimas 2. TA projekto derinimas 3. TA projekto papildymas TA projekto primimo stadijos: 1. TA projekto pakeitimas kompetentingam teiss subjektui 2. TA projekto svarstymas.

3. TA primimas. TA ileidimo stadija: 1. TA pasiraymas ir oficialus patvirtinimas 2. TA skelbimas ir sigaliojimas.

13. Valstybs ir vieojo administravimo subjekt leidiam teiss akt (Respublikos Prezidento dekret, Vyriausybs nutarim, Ministro Pirmininko potvarki, Ministr, Vyriausybs staig, staig prie ministerij vadov leidiam normini teiss akt, Apskrities virininko leidiam normini ir individuali teiss akt, Savivaldybs vykdomj institucij leidiam normini ir individuali teiss akt) sigaliojimas. 14. Vieojo administravimo subjekto svoka. Vieojo administravimo subjektas institucija, staiga, pareignas, valstybs tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos statymai galioja atlikti viej administravim. 15. Vieojo administravimo staigos svoka. Vieojo administravimo staiga valstybs ar savivaldybs biudetin staiga, pagal statymus turinti galiojimus atlikti viej administravim. 16. Vieojo administravimo institucijos kompetencijos svoka ir elementai. VA institucijos kompetencija valding galiojim numatyt vairiuose TA apimani VA subjekt administracinis teistum ir veiksnum. Elementai: 1. veiklos udaviniai 2. veiklos funkcijos. 3. teiss ir pareigos. 4. veiklos form (vidini form realizavimo bdai). 5. veiklos metodai. 17. Vieojo administravimo subjekt sistemos svoka. Vieojo administravimo subjekt sistema pavaldumo ir koordinaciniais ryiais tarpusavyje susieti vieojo administravimo subjektai, turintys statym nustatytus galiojimus atlikti viej administravim. 18. Vieojo administravimo subjekt sistema. Vieojo administravimo subjekt sistem sudaro: valstybinio administravimo subjektai, savivaldybi administravimo subjektai, kiti vieojo administravimo subjektai. Valstybinio administravimo subjektai vieojo administravimo subjektai, veikiantys kaip valstybs institucijos ar staigos, j pareignai ar valstybs tarnautojai. Valstybinio administravimo subjektai yra: 1) centriniai valstybinio administravimo subjektai, kuri veiklos teritorija yra visa valstybs teritorija; 2) teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, kuri veiklos teritorija yra nustatyta valstybs teritorijos dalis. Savivaldybi administravimo subjektai vieojo administravimo subjektai, veikiantys kaip savivaldybi institucijos ar staigos, j pareignai ar valstybs tarnautojai.

Kiti vieojo administravimo subjektai fiziniai ar juridiniai asmenys (vieosios staigos, valstybs mons, nevyriausybins organizacijos, asociacijos), kurie pagal statymus turi galiojimus atlikti viej administravim. 19. Valstybinio administravimo subjektai. Valstybinio administravimo subjektai vieojo administravimo subjektai, veikiantys kaip valstybs institucijos ar staigos, j pareignai ar valstybs tarnautojai. Valstybinio administravimo subjektai yra: 1) centriniai valstybinio administravimo subjektai, kuri veiklos teritorija yra visa valstybs teritorija; 2) teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, kuri veiklos teritorija yra nustatyta valstybs teritorijos dalis. 20. Savivaldybi administravimo subjektai. Savivaldybi administravimo subjektai vieojo administravimo subjektai, veikiantys kaip savivaldybi institucijos ar staigos, j pareignai ar valstybs tarnautojai. vieojo administravimo subjektai. Kiti vieojo administravimo subjektai fiziniai ar juridiniai asmenys (vieosios staigos, valstybs mons, nevyriausybins organizacijos, asociacijos), kurie pagal statymus turi galiojimus atlikti viej administravim. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybs vieta ir teisin padtis valstybinio valdymo institucij sistemoje. Vyriausyb gyvendina vykdomj valdi Lietuvoje. Vyriausybs galias apibria Lietuvos Respublikos Konstitucija ir statymai. Vyriausyb savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, statymais, Vyriausybs programa, kitais teiss aktais ir savo veikl derina su Valstybs ilgalaiks raidos strategija. 23. Vyriausybs sudtis, sudarymo tvarka ir Vyriausybs programa. Lietuvos Respublikos Vyriausyb (toliau Vyriausyb) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria iai programai, Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti nauj program. Ministerijos ir kitos valstybs institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti mediag, reikaling Vyriausybs programai parengti, bei prisidti prie programos rengimo. Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritaria jos programai. Kai Seimas pritaria Vyriausybs programai, Vyriausyb privalo per 3 mnesius parengti

21. Kiti

ir patvirtinti konkreias programai gyvendinti.

priemones

iai

24. Vyriausybs galiojim grinimas ir atsistatydinimas. Vyriausybs galiojim grinimas 1. Vyriausyb grina galiojimus irinkus Respublikos Prezident. 2. Po Seimo rinkim Vyriausyb grina galiojimus Respublikos Prezidentui t dien, kai naujasis Seimas susirenka pirmj posd. 3. Irinkus Respublikos Prezident, Vyriausyb galiojimus grina Respublikos Prezidentui t dien, kai is pradeda eiti pareigas. 4. Kai pasikeiia daugiau nei pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus. 5. Vyriausybs galiojimai laikomi grintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybs narys, pavaduojantis Ministr Pirminink, teikia Respublikos Prezidentui ratik pareikim. 6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Jeigu Vyriausyb galiojim ratikai negrina, Respublikos Prezidentas turi teis dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybs nar Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb arba kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus. 7. Kai Vyriausyb grina galiojimus io straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dien teikia Seimui svarstyti galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatr. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministr Pirminink, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybje nepasikeit daugiau nei pus iki galiojim grinimo dirbusi ministr, Vyriausyb i naujo gauna galiojimus veikti pagal Seimo anksiau patvirtint program. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatrai, Vyriausyb privalo atsistatydinti. Vyriausybs atsistatydinimas 1. Vyriausyb privalo atsistatydinti iais atvejais: 1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujos Vyriausybs programai; 2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; 3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba mirta; 4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb; 5) kai pasikeitus daugiau kaip pusei ministr arba irinkus Respublikos Prezident Vyriausyb i naujo negauna Seimo galiojim. 2. Ministras Pirmininkas apie Vyriausybs atsistatydinim teikia Respublikos Prezidentui raytin praneim, kuris prie tai paskelbiamas Vyriausybs posdyje. 3. Ministrui Pirmininkui mirus, apie Vyriausybs atsistatydinim Respublikos Prezidentui pranea Ministr Pirminink pavaduojantis ministras, o jei pavaduojanio nebuvo, vyriausias pagal ami ministras. Praneimas apie

Vyriausybs atsistatydinim turi bti paskelbtas Vyriausybs posdyje. 4. Jeigu reikia, praneimui apie Vyriausybs atsistatydinim paskelbti aukiamas neeilinis Vyriausybs posdis. 5. Apie Vyriausybs atsistatydinim turi bti praneta Respublikos Prezidentui t dien, kuri atsiranda viena i io straipsnio 1 dalyje numatyt aplinkybi. 6. Vyriausyb gali atsistatydinti Ministro Pirmininko silymu priimdama nutarim, kur Ministras Pirmininkas t pai dien teikia Respublikos Prezidentui. 7. Vyriausybs atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas. Vyriausyb laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto sigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam i ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. 25. Vyriausybs atskaitomyb ir atsakomyb. Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl. Vyriausyb ne reiau kaip kart per metus pateikia Seimui savo metin veiklos ataskait. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausyb arba atskiri ministrai atsiskaito Seime u savo veikl. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui. Ministrai Vyriausybs nustatyta tvarka informuoja visuomen apie savo veikl ministerijos interneto tinklalapyje, o esant galimybei, ir per kitas visuomens informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais. 26. Interpeliacijos pateikimo Ministrui-Pirmininkui arba ministrui tvarka. Seimo sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projekt dl nepasitikjimo Vyriausybe. Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij arba Vyriausybs atsakym nutarimo dl nepasitikjimo projekt, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip puss Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe. Pareikus nepasitikjim Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausyb privalo t pai dien atsistatydinti. Kai Seimas pareikia nepasitikjim Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausyb. iuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybs nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Kai Seimas pareikia nepasitikjim ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti ias pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. iuo atveju Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien pateikia Respublikos Prezidentui nauj ministro kandidatr. 27. Vyriausybs nari garantijos. Ministro Pirmininko ir ministr nelieiamumo garantijos

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn ar suimti, taip pat negali bti kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo. Kitos Vyriausybs nari garantijos 1. Vyriausybs nari atlyginimo u darb dyd nustato Lietuvos Respublikos valstybs politik ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymas. 2. Atlyginim Vyriausybs nariams moka Vyriausybs kanceliarija. Vyriausybs nariai draudiami valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo statymo nustatyta tvarka. 3. Vyriausybs atstovavimo alyje ir usienyje ilaidoms finansuoti Vyriausybs nutarimu gali bti sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybs kanceliarijai Lietuvos Respublikos valstybs biudete numatyt bendr reprezentacijos l, kiekvien mnes skiriama iki vieno Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs paskutinio paskelbto alies kio vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio suma. Konkreius dydius ir i l naudojimo tvark nustato Vyriausyb. 4. Nedidinant ministerijai skiriam bendr reprezentacijos l, Vyriausybs nutarimu gali bti sudaromi ministr fondai. J naudojimo tvark nustato Vyriausyb. 5. Ministras Pirmininkas gali turti rezidencij, ilaikom i Vyriausybs kanceliarijai valstybs biudete numatyt l. 6. Pasibaigus Vyriausybs nario galiojimams io statymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, Vyriausybs nariui imokama dviej Vyriausybs nario vidutini mnesini darbo umokesi dydio kompensacija, o pasibaigus Vyriausybs nario galiojimams io statymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytais atvejais, vieno vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio kompensacija. 7. io straipsnio 6 dalyje numatytos kompensacijos nemokamos Vyriausybs nariams, kai jie paskiriami Ministru Pirmininku ar ministrais naujai sudarytoje Vyriausybje, taip pat jei jie yra irinkti Seimo nariais. 8. Los iame straipsnyje numatytoms garantijoms skiriamos i valstybs biudeto. 9. Vyriausybs nariai turi teis 28 kalendorini dien trukms kasmetines minimalisias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, Vyriausybs nariams gali bti suteikiamos ios tikslins atostogos: ntumo ir gimdymo, tvysts, mokymosi, valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti, nemokamos. Vyriausybs nariai, iskyrus tuos, kurie yra ir Seimo nariai, turi teis bti atleisti nuo tarnybini pareig, kad galt dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybi taryb rinkimuose statym nustatyta tvarka. 10. Vyriausybs nariai, kurie yra Seimo nariai, turi teis io statymo nustatytas garantijas. Vyriausybs nariai negali turti teiss aktuose nenustatyt garantij. 28. Ministro Pirmininko, ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai.

31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai 1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai viceministras, ministro patarjas (patarjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos gyvendinti. 2. Viceministras: 1) kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teiss aktai ir program projektai atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje; 2) koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj veikl; 3) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybs posdiuose; 4) dalyvauja derinant ministerijos rengiam teiss akt ir program projektus su suinteresuotomis institucijomis; 5) atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas. 44 straipsnis. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai 1. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai Ministro Pirmininko vyriausiasis patarjas, Ministro Pirmininko patarjai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai ir kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai padeda Ministrui Pirmininkui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti bei gyvendinti sprendimus. 2. Ministro Pirmininko vyriausiasis patarjas: 1) koordinuoja Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj veikl; 2) Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Ministrui Pirmininkui pristatydamas Ministro Pirmininko sprendimus; 3) atlieka kitas Ministro Pirmininko jam pavestas funkcijas. 29. Lietuvos Respublikos ministerij steigimo ir panaikinimo tvarka. Antr vykdomosios valdios institucij sistemos lygmen sudaro centrins vykdomosios valdios institucijos. Joms priskiriamos ministerijos. Daugumoje pasaulio valstybi jos yra seniai nusistovjusios, tradicins institucijos vykdomosios valdios institucij sistemoje. Ministerijos tai svarbiausia centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens grandis po Vyriausybs. Jos vykdo statym ir kit teiss akt joms pavest srii valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik, taip pat koordinuoja kit ios srities vykdomosios valdios institucij veikl, daniausiai gyvendindamos akinio valdymo funkcijas. 1. Lietuvos Respublikoje yra ios ministerijos: 1) Aplinkos ministerija; 2) Energetikos ministerija; 3) Finans ministerija;

4) Krato apsaugos ministerija; 5) Kultros ministerija; 6) Socialins apsaugos ir darbo ministerija; 7) Susisiekimo ministerija; 8) Sveikatos apsaugos ministerija; 9) vietimo ir mokslo ministerija; 10) Teisingumo ministerija; 11) kio ministerija; 12) Usienio reikal ministerija; 13) Vidaus reikal ministerija; 14) ems kio ministerija. 2. Ministerijas Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas statym. 3. Ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestos srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik. 4. Ministerijai vadovauja ministras. 5. Ministerija yra vieasis juridinis asmuo, turintis sskait banke ir antspaud su valstybs herbu bei savo pavadinimu. 6. Ministerija savo veikl grindia Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais, Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, Vyriausybs nutarimais, kitais teiss aktais. 7. Ministerija yra biudetin staiga, finansuojama i valstybs biudeto. 8. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausyb. 9. Ministerija turi savo administracij. Jai vadovauja ministerijos valstybs sekretorius. 10. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis ministro patvirtintais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybs patvirtinta Strateginio planavimo metodika ir derinamais su Vyriausybs programa, Valstybs ilgalaiks raidos strategija, kitais strateginio planavimo dokumentais. Sutrumpintiems ministerij strateginiams veiklos planams pritaria Vyriausyb. Ministerij strateginiai veiklos planai skelbiami ministerij interneto tinklalapiuose. 11. Krato apsaugos sistemos veikl reglamentuojantys statymai gali numatyti Krato apsaugos ministerijos valdymo struktros ypatumus. 30. staig prie ministerijos rys. Ketvirt centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens grand sudaro staigos prie ministerij. Tai funkcins kompetencijos institucijos, kurios vykdo valstybin reguliavim ir tarpakin koordinacij, prieir, kontrol bei kitas tarpakines funkcijas, priskirtas atitinkam ministerij reguliavimo sriiai. Prie ministerij gali bti steigti departamentai, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanios tarnybos ir inspekcijos. staigas prie ministerij steigia Vyriausyb, priimdama nutarim. Kaip taisykl, steigjo funkcijos pavedamos vykdyti atitinkamai ministerijai, kurios reguliavimo sriiai priskiriama steigta staiga. staig prie ministerij veikl per i staig vadovus koordinuoja ministras. Jos yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios institucijos, einanios tam tikros ministerijos sistem bei turinios finansin, materialin ir administracin teisin savarankikum. Vyriausybs statymo 30 straipsnio 2 dalyje sakmiai nurodyta, kokias staigas prie ministerij Vyriausyb gali steigti (departamentus, tarnybas ir inspekcijas). gyvendinant i nuostat praktikoje jos nesilaikoma, kadangi be anksiau mint departament, tarnyb ir inspekcij prie

ministerij Vyriausyb, vadovaudamasi kitais statymais, steigia agentras ir biurus, nors Vyriausybs statyme jos nenustatytos. Vadinasi, turime kolizij ir Vyriausyb dirbtinai ipleia staig prie ministerij spektr. 30 straipsnis. staigos prie ministerijos 1. Prie ministerijos gali bti Vyriausybs steigiami departamentai, taip pat kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanios tarnybos, inspekcijos ir kitos staigos. Ministerijos administracij sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai. 2. staigos prie ministerijos, jei ios staigos vadovas yra valstybs biudeto asignavim valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis strateginiais veiklos planais. staigos prie ministerijos, jei ios staigos vadovas nra valstybs biudeto asignavim valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis metiniais veiklos planais. staigos prie ministerijos strateginius ar metinius veiklos planus tvirtina atitinkamas ministras. Tvirtinti staigos prie ministerijos metinius veiklos planus ministras gali pavesti staigos prie ministerijos vadovui. staigos prie ministerijos strateginiai ar metiniai veiklos planai rengiami vadovaujantis Vyriausybs patvirtinta Strateginio planavimo metodika ir skelbiami ios staigos arba atitinkamos ministerijos interneto tinklalapyje. 31. Ministerij kolegija ir jos sudtis. Ministerijoje yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybs sekretorius ir ministerijos sekretoriai. kolegijos sudt gali bti traukiami kiti ministerijos bei kit institucij atstovai. Kolegijos nari skaii nustato ir kolegijos personalin sudt bei darbo reglament tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti. 32. Vyriausybs staig steigimas ir rys. Specifin ir Vyriausybs staig steigimo tvarka. Vienod j steigimo teisini kriterij nra. Vienas Vyriausybs staigas steigia Vyriausyb vadovaudamasi statymu, kitos steigiamos panaikinus ministerijas, treios steigiamos remiantis Vyriausybs programos gyvendinimo priemoni planu bei kitais pagrindais. Tikrovje kai kurios Vyriausybs staigos kaip ir ministerijos steigia vairias joms pavaldias staigas, nors Vyriausybs statymas tokios teiss joms nesuteikia. Pavaldios staigos steigiamos paprastai remiantis Biudetini staig statymu. 33 straipsnis. Vyriausybs staigos 1. Ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti Vyriausyb, nedidindama valstybs valdymui atitinkam met biudete skirt l, gali steigti Vyriausybs staigas (departamentus, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanias tarnybas, agentras, inspekcijas ir kitas staigas). 2. Vyriausybs staigos nuostatus tvirtina Vyriausyb. 3. Vyriausybs staigai vadovauja generalinis direktorius (direktorius, virininkas). Vyriausybs staigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui. 4. Vyriausybs staigos vadovas sprendia staigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat atlieka kitas statym ir

Vyriausybs nutarim nustatytas funkcijas. Vyriausybs staigos vadovas yra asmenikai atsakingas, kad staiga sprst jai pavestus udavinius. 5. Vyriausybs staigos vadovas gali turti pavaduotoj (pavaduotoj), kur (kuriuos) jis priima pareigas ir atleidia i j. 6. Vyriausybs staigos vadovas priima sakymus ir tikrina, kaip jie gyvendinami. 7. Vyriausybs staigos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs staigos vadovo patvirtintais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybs patvirtinta Strateginio planavimo metodika ir derinamais su Vyriausybs programa, Valstybs ilgalaiks raidos strategija, kitais strateginio planavimo dokumentais. Sutrumpintiems Vyriausybs staigos strateginiams veiklos planams pritaria Vyriausyb. Vyriausybs staigos strateginiai veiklos planai skelbiami Vyriausybs staigos interneto tinklalapyje. 8. Vyriausybs staigos vadovas teikia Vyriausybei ataskaitas ir informacij apie Vyriausybs staigos veikl Vyriausybs nustatyta tvarka ir terminais. 33. Vyriausybs komitetai. Vyriausyb gali sudaryti Vyriausybs komitetus ir Vyriausybs komisijas. Vyriausybs komitetai yra Vyriausybs patariamosios institucijos. J tikslas teikti Vyriausybei silymus dl jos veiklos prioritet, politikos ir strategijos tam tikroje srityje pasirinkimo ir j atitikties Valstybs ilgalaiks raidos strategijai, prireikus derinti ministr pozicijas sprendiant valstybs valdymo reikalus. Vyriausybs komitetai sudaromi i Vyriausybs nari, Vyriausybs kanclerio ir Ministro Pirmininko vyriausiojo patarjo. Sudarydama Vyriausybs komitetus, Vyriausyb nustato j udavinius, funkcijas, sudt, skiria pirminink. Vyriausybs komitet darbo organizavimo tvark nustato Vyriausybs darbo reglamentas. 34. Vyriausybs komisijos. Vyriausybs komisijos sudaromos Vyriausybs pavestoms uduotims atlikti. Vyriausybs komisijos gali bti sudaromos i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, asociacij, mokslo ir studij institucij atstov, nepriklausom ekspert, prireikus ir kit asmen. Savivaldybi institucij ir staig atstovai Vyriausybs komisijas deleguojami savivaldybi taryb, Seimo nariai Seimo statuto, o Seimo kanceliarijos darbuotojai teiss akt nustatyta tvarka. Sudarydama Vyriausybs komisijas, Vyriausyb nustato j uduotis, personalin sudt. Vyriausyb gali pavesti Ministrui Primininkui, ministrui, Vyriausybs kancleriui ar Vyriausybs staigos vadovui patvirtinti Vyriausybs komisijos personalin sudt. Vyriausybs komisij darbo organizavimo tvark nustato Vyriausybs darbo reglamentas. 35. Apskrities svoka. Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym per apskrities virinink, ministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas organizuoja Vyriausyb. Apskrities valdymas yra sudtin valstybs valdymo dalis. Apskrities ribas bei centr nustato ir keiia, pavadinim jam suteikia ir keiia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybs teikimu.

36. Apskrities valdymo institucijos. Vyriausyb formuoja ne tik centrines vykdomosios valdios institucijas. Vykdomoji valdia realizuoja savo funkcijas bei galiojimus ir per teritorines struktras, todl savarankik vykdomosios valdios institucij sistemos lygmen sudaro apskrii virinink institucijos. Tai bendros kompetencijos teritorins vykdomosios valdios institucijos, kurios utikrina valdym auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose apskrityse. Sutinkamai su Konstitucijos 123 straipsnio ir Vyriausybs statymo 35 straipsnio 1 dalimis, Vyriausyb valdym apskrityse Lietuvos Respublikos auktesniajame administraciniame vienete organizuoja per apskrities virinink, ministerijas bei Vyriausybs staigas. Apskrities valdymo statymo 1 straipsnio 1 dalyje pabriama, jog Apskrities valdymas yra sudtin valstybs valdymo dalis. Kadangi teiss doktrinoje valstybs valdymo reikja yra vykdomoji valdia, tai suponuoja ivad, kad apskrities virininko institucija kartu yra vykdomosios valdios institucija. Apskrities virininko institucija - tai vienintel institucija vykdomosios valdios institucij sistemoje, kuriai vadovauja politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu skiriamas vadovas. Tokia apskrii virinink ir j pavaduotoj skyrimo tvarka yra ydinga, nes daro neigiam tak io vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens funkcionavimui. Siekiant utikrinti valdymo stabilum ir harmonij teritoriniame vykdomosios valdios institucij sistemos lygmenyje reikt vengti j vadov skyrimo politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. Valstybs valdymo institucijos pagal savo veiklos pobd Lietuvos Respublikos Seimui arba Vyriausybei leidus gali steigti apskrityje sau pavaldias valdymo staigas ir organizacijas. Valstybs valdymo institucijoms pavaldios valdymo staigos ir organizacijos apskrityje veikia pagal i institucij patvirtintus nuostatus. Prie apskrities virininko sudaroma taryba. j pagal pareigas eina apskrities virininkas, kuris yra ios tarybos pirmininkas, apskrities virininko pavaduotojas (pavaduotojai), apskrityje esani savivaldybi merai. Taryba svarsto apskrities raidos kryptis, apskrities gyventoj sveikatos problemas ir j sprendimo bdus, socialins ekonomins raidos ir aplinkos apsaugos bei sveikatos program, teritorijos bendrojo planavimo dokument, slyg teritorijos specialiajam planavimui ir apskrities l smatos projektus bei kitus klausimus. Yra laikomasi nuomons, kad vietos valdymas tai valstybinio valdymo (vykdomosios valdios) organin dalis, jo tsinys teritorijose. Danai tai apibdinama kaip valdios dekoncentracija, t. y. centrins valdios galiojim dalinis perklimas teritorijas administracinius vienetus. Daugelyje Europos valstybi vietos valdymas organizuojamas auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose regionuose, departamentuose, provincijose, prefektrose ir pan., suteikiant jiems nema savarankikum. Tokiuose administraciniuose vienetuose centrinei valdiai atstovauja vyriausybs (o kai kur valstybs vadovo) skiriami ir jai tiesiogiai atsakingi pareignai: prefektai, gubernatoriai, komisarai ir pan. ie pareignai vietose vadovauja daugumai

valstybs staig, vykdo koordinavimo ir kontrols funkcijas. Toks vietos valdymo organizavimas stambiuose administraciniuose vienetuose, ypa kai yra ipleiamas j savarankikumas, paprastai vadinamas regionalizmu. 37. Apskrities virininkas, apskrities virininko pavaduotojai, j skyrimo pareigas ir atleidimo i j tvarka. Apskrities virinink skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities virininku gali bti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis auktj isilavinim. Apskrities virininkas negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti valstybinse, visuomeninse, privaiose verslo, komercijos ar kitokiose staigose ar monse, taip pat gauti kitokio atlyginimo, iskyrus pagal pareigas nustatytj bei umokest u krybin veikl. Apskrities virininko atlyginim nustato Vyriausyb. Apskrities virininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos galiotoms institucijoms. Apskrities virininkas turi pavaduotoj. Jeigu apskrityje yra daugiau kaip 500 tkst. gyventoj, apskrities virininkas turi du pavaduotojus. Apskrities virininko pavaduotojus skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities virininko pavaduotojams taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir apskrities virininkui. Be to, apskrities virinink ir j pavaduotoj skyrimo ir atleidimo tvarkai bdingas politinis aspektas, kuris Apskrities valdymo statyme nra reglamentuotas. Remiantis Valstybs tarnybos statymu apskrii virininkai yra politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai, priimti Vyriausybs galiojim laikotarpiui. Vadinasi, vienas i apskrii virinink ir j pavaduotoj atleidimo i pareig pagrind yra siejamas su Vyriausybs galiojim pasibaigimo momentu. Pagal dabar galiojanio Valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 2 dal apskrities virininkas, kaip politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas, i pareig atleidiamas paskutin j Vyriausybs galiojim dien ar naujai sudarytos Vyriausybs pirmajame posdyje. savivaldos ir savivaldybs sampratos. Savivaldyb statymo nustatytas valstybs teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomen turi Konstitucijos laiduot savivaldos teis, gyvendinam per to valstybs teritorijos administracinio vieneto nuolatini gyventoj irinkt savivaldybs taryb ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomj ir kitas savivaldybs institucijas ir staigas. Savivaldyb yra vieasis juridinis asmuo. Vietos savivalda statymo nustatyto valstybs teritorijos administracinio vieneto nuolatini gyventoj bendruomens, kuri turi Konstitucijos laiduot savivaldos teis, savitvarka ir savaveiksmikumas pagal Konstitucijos ir statym apibrt kompetencij. 39. Savivaldybs institucij rys. Savivaldybs institucijos u savivaldos teiss gyvendinim

38. Vietos

savivaldybs bendruomens interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybs atstovaujamoji institucija savivaldybs taryba, turinti vietos valdios ir vieojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybs vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) savivaldybs administracijos direktorius, savivaldybs administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai i (ios) pareigyb (pareigybs) steigiama (steigiamos) ir kai iai (ioms) pareigybei (pareigybms) suteikiami vykdomosios institucijos galiojimai), turintys vieojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybs administracijos direktorius pavaldus savivaldybs tarybai, atskaitingas savivaldybs tarybai ir merui. 40. Savivaldybs meras ir jo administracinis teisinis statusas. Meras, mero pavaduotojas 1. Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i tarybos nari renka savivaldybs mer ir mero silymu skiria vien ar kelis mero pavaduotojus. Didiausias galimas savivaldybs mero pavaduotoj skaiius nustatomas atsivelgiant savivaldybs tarybos nari skaii. Savivaldybje, kurios taryba susideda i 41 ir daugiau tarybos nari, gali bti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybs mero pavaduotojo pareigybs, savivaldybje, kurios taryba susideda i 2731 tarybos nario, gali bti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybs mero pavaduotojo pareigybs, kitose savivaldybse gali bti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybs mero pavaduotojo pareigyb. Meras yra savivaldybs vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai. Savivaldybs taryba gali nusprsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras irinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu u j kandidatras balsavo vis savivaldybs tarybos nari dauguma. 2. Meras, mero pavaduotojas prie termin netenka savo galiojim savivaldybs tarybos sprendimu, jeigu u tai balsuoja vis savivaldybs tarybos nari dauguma: 1) Vyriausybs arba Valstybs kontrols silymu u statym ar kit teiss akt paeidimus, dl kuri padaryta esmins alos valstybs ar savivaldybs interesams ir nuosavybei; 2) kai dl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip imt dvideimt kalendorini dien i eils arba daugiau kaip imt keturiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi; 3) kai pateikia atsistatydinimo praym. 3. Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo galiojim prie termin, jeigu ne maiau kaip 1/3 vis savivaldybs tarybos nari pareikia nepasitikjim jais, savivaldybs taryba priima sprendim atleisti mer, mero pavaduotoj ir u tok sprendim balsavo ne maiau kaip 1/2 vis savivaldybs tarybos nari. Jeigu sprendimas atleisti mer, mero pavaduotoj dl nepasitikjimo nepriimamas, klausim pakartotinai svarstyti galima tik po puss met. 4. Mero pavaduotojas mero teikimu prie termin netenka savo galiojim, jeigu u sprendim atleisti mero pavaduotoj balsuoja vis savivaldybs tarybos nari dauguma.

5. Mero, mero pavaduotojo galiojimai nutrksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybs ar netenka savivaldybs tarybos nario mandato. 6. Pasibaigus savivaldybs tarybos galiojimams, baigiasi ir ios savivaldybs tarybos irinkto mero ir mero pavaduotojo galiojimai. 7. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neirenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prie termin netenka savo galiojim (iskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo galiojim netenka io straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkt nustatyta tvarka), turi teis Vyriausybs nustatyta tvarka grti iki irinkimo savivaldybs tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybs nra, kitas tos paios ar emesns kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teiss aktus priskiriamos valstybs tarnautoj (iskyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, ioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teis grti iki irinkimo savivaldybs tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie jo ias pareigas savivaldybs ar valstybs biudetinje ar vieojoje staigoje arba savivaldybs kontroliuojamoje monje, o kai tokios galimybs nra, kitas pareigas savivaldybs ar valstybs biudetinje ar vieojoje staigoje arba savivaldybs kontroliuojamoje monje. Jeigu ie asmenys iki irinkimo savivaldybs tarybos nariais toki pareig njo arba atsisak pasilyt kit emesns kategorijos pareig, pagal teiss aktus priskiriam valstybs tarnautoj (iskyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kit pareig savivaldybs ar valstybs biudetinje ar vieojoje staigoje arba savivaldybs kontroliuojamoje monje, jiems imokama 3 mnesi j vidutinio darbo umokesio dydio imoka. Ji imokama per 3 mnesius lygiomis dalimis kas mnes. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybs tarnyboje anksiau negu po 3 mnesi, likusi neimokta imokos dalis nemokama. Jeigu ie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas jo maiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems imokama vieno mnesio j vidutinio darbo umokesio dydio imoka. Nutrkus mero, mero pavaduotojo galiojimams prie termin, kai jiems nepasitikjim pareikia ne maiau kaip 1/3 tarybos nari ir u tok sprendim balsavo ne maiau kaip 1/2 vis tarybos nari, jiems imokama 2 mnesi j vidutinio darbo umokesio dydio imoka. 8. Mero ir mero pavaduotojo darbo umokest pagal statym nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybs taryba. 9. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, staigose, monse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, iskyrus atlyginim u mokslin, pedagogin ar krybin veikl. i nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. 10. Mero pavaduotojas pirmininkauja savivaldybs tarybos posdiui, kai priimant sprendim meras negali dalyvauti. 11. Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, iskyrus nuostatas, reglamentuojanias darbo ir poilsio laik, atostogas, nurodytas io straipsnio 12 dalyje, materialin atsakomyb, darbuotoj saug ir sveikat.

12. Merui ir mero pavaduotojui atostogos suteikiamos savivaldybs tarybos sprendimu reglamento nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas turi teis 28 kalendorini dien trukms kasmetines minimalisias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali bti suteikiamos ios tikslins atostogos: ntumo ir gimdymo, tvysts, mokymosi, valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose Europos Parlament ar savivaldybi taryb rinkimuose suteikiamos statym nustatyta tvarka. Atostog metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareig, taiau gali atlikti tarybos nario pareigas. 13. Meras ir mero pavaduotojas komandiruotes vyksta reglamento nustatyta tvarka. 14. Savivaldybs tarybos posdiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybs tarybos sprendim projektams rengti, nagrinti ir ivad dl savivaldybs tarybos sprendim projektams rengti mero silymu gali bti steigiamas savivaldybs tarybos sekretoriatas (toliau sekretoriatas). Sekretoriato finansin, kin ir materialin aptarnavim atlieka savivaldybs administracija. Savivaldybs taryba nustato atskir sekretoriato ilaid smat. Sekretoriatas gali bti sudaromas i mero politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj, karjeros valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo galiojim laikui meras gali turti politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj. Mero politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoju negali bti tos savivaldybs tarybos narys. 15. Atstovavimo Lietuvoje ir usienyje ilaidoms finansuoti skirto mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendr savivaldybs reprezentacijai skirt l ir priklauso nuo savivaldybs tarybos nari skaiiaus: savivaldybs taryba, kurioje yra 41 ir daugiau tarybos nari, gali skirti kas mnes iki trij, savivaldybs taryba, kurioje yra 2731 tarybos narys, iki dviej, kitos savivaldybs iki vieno Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs paskutiniojo paskelbto Lietuvos kio vidutinio mnesinio darbo umokesio (toliau VMDU) dydio sum. Mero, mero pavaduotojo galiojimai 1. Meras yra atskaitingas savivaldybs tarybai ir bendruomenei u savivaldybs veikl. 2. Meras: 1) planuoja savivaldybs tarybos veikl, nustato ir sudaro savivaldybs tarybos posdi darbotvarkes ir teikia savivaldybs tarybos sprendim projektus, aukia savivaldybs tarybos posdius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybs tarybos komitet ir komisij veikl, pasirao savivaldybs tarybos sprendimus ir posdi, kuriems pirmininkavo, protokolus; 2) reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba galioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybmis, valstybs ar usienio ali institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis; 3) atstovauja savivaldybei regiono pltros taryboje ir turi sprendiamojo balso teis

sudarant ir gyvendinant regiono pltros program; 4) teikia savivaldybs tarybai mero pavaduotojo (pavaduotoj), savivaldybs administracijos direktoriaus, savivaldybs administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybs administracijos direktoriaus silymu) ir savivaldybs tarybos sudarom komisij pirminink kandidatras, taip pat gali silyti atleisti juos i pareig, silyti skirti nuobaudas savivaldybs administracijos direktoriui; 5) teikia savivaldybs tarybai sprendimo dl mero pavaduotojo (pavaduotoj) veiklos srii nustatymo projekt; 6) teikia savivaldybs tarybai silym dl savivaldybs tarybos kolegijos sudarymo; 7) teikia savivaldybs tarybai silymus dl savivaldybs tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybi steigimo ir j skaiiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas); 8) tvirtina savivaldybs tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybs tarnybos statymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j sekretoriato darbuotojus; 9) vadovauja savivaldybs tarybos sekretoriato darbui; 10) reglamente nustatyta tvarka gali silyti savivaldybs tarybai pavesti savivaldybs kontrolieriui (savivaldybs kontrols ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatyt savivaldybs administracijos, savivaldybs administravimo subjekt ar savivaldybs kontroliuojam moni finansin ir veiklos audit, priima savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrols ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir ivadas dl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultat, prireikus organizuoja i ataskait ir ivad svarstym savivaldybs tarybos komitet ir savivaldybs tarybos posdiuose; 11) kontroliuoja ir priiri savivaldybs vieojo administravimo institucij, staig ir moni vadov veikl, kaip jie gyvendina statymus, Vyriausybs ir savivaldybs tarybos sprendimus; 12) gavs savivaldybs tarybos pritarim, sudaro savivaldybs bendradarbiavimo su valstybs institucijomis, kitomis savivaldybmis ar usienio institucijomis sutartis; 13) kontroliuoja pasirengim vietos gyventoj apklausai ir j organizuoja; 14) pagal savivaldybs tarybos nustatyt tvark reprezentacijos reikmms naudoja mero fondo las. 3. Meras rpinasi, kad: 1) savivaldybei bt tinkamai atstovaujama Region pltros taryboje ir ios tarybos priimti sprendimai bt tinkamai gyvendinami savivaldybje; 2) laiku ir tinkamai bt rengiami savivaldybs teritorijos raidos analizs ir ilgalaiki socialini, kultrini, kini, investicini ir kit program projektai, utikrinama j gyvendinimo kontrol; 3) bt sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybs gyvenamj vietovi bendruomens narius traukti vietos reikal tvarkym; 4) bt utikrinamas savivaldybs tarybos nari tolygus bendravimas su visais savivaldybs rinkjais (visoje savivaldybs teritorijoje); 5) bt tobulinamas savivaldybs tarybos sprendim primimas ir savivaldybs tarybos komitet veikla;

6) bt deramai atstovaujama savivaldybs interesams bendradarbiaujant ir sprendiant klausimus su valstybs valdios ir valstybinio administravimo subjektais, teissaugos institucijomis, nevyriausybinmis organizacijomis, usienio valstybi savivaldybmis. 4. Mero sprendimai forminami potvarkiais. 5. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes i savivaldybs tarybos nari i sutikimu, savivaldybs administracijos direktoriaus deleguot savivaldybs administracijos valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, kit savivaldybs teritorijoje veikiani asmen ir visuomens atstov. 6. Meras negali bti savivaldybs tarybos sudarom komitet nariu. 7. Meras reglamento nustatyta tvarka ne reiau kaip kart per metus atsiskaito savivaldybs tarybai u savo veikl, taip pat rengia ir pateikia rinkjams ir visai savivaldybs bendruomenei savivaldybs veiklos ataskait. 8. Mero pavaduotojas atlieka savivaldybs tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareig, mero pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, iskyrus io straipsnio 2 dalies 4 8 punktuose numatytus galiojimus. Mero veikla ir jo pavadavimo procedra nustatyta reglamente. administracija ir jos administracinis-teisinis statusas. 1. Savivaldybs administracija yra savivaldybs staiga, kuri sudaro struktriniai padaliniai, struktrinius padalinius neeinantys valstybs tarnautojai ir struktriniai teritoriniai padaliniai seninijos (savivaldybs administracijos filialai). Savivaldybs administracijos struktr, jos veiklos nuostatus ir darbo umokesio fond, didiausi leistin valstybs tarnautoj pareigybi ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis ir gaunani umokest i savivaldybs biudeto, skaii savivaldybs administracijos direktoriaus silymu mero teikimu tvirtina ir keiia savivaldybs taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybs administracijos direktorius. Savivaldybs administracijos galiojimai nra susij su savivaldybs tarybos galiojim pabaiga. Savivaldybs administracija turi herbin antspaud ir sskait bankuose. 2. Savivaldybs administracija: 1) savivaldybs teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs institucij sprendim gyvendinim arba pati juos gyvendina; 2) gyvendina statymus ir Vyriausybs nutarimus, nereikalaujanius savivaldybs tarybos sprendim; 3) statym nustatyta tvarka organizuoja savivaldybs biudeto pajam, ilaid ir kit pinigini itekli buhalterins apskaitos tvarkym, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs turto valdym ir naudojim; 4) administruoja viej paslaug teikim; 5) per galiotus valstybs tarnautojus atstovauja savivaldybei savivaldybs moni ir akcini bendrovi valdymo organuose; 6) rengia savivaldybs institucij sprendim ir potvarki projektus; 7) atlieka sekretoriato, mero, tarybos nari ir savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrols ir audito tarnybos) finansin, kin ir materialin aptarnavim.

3. Savivaldybs administracijos valstybs tarnautoj tarnybos slygos ir tvarka nustatyta Valstybs tarnybos statyme. Savivaldybs administracijos valstybs tarnautojai yra atskaitingi savivaldybs administracijos direktoriui. 4. Savivaldybs administracijos valstybs tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali bti savivaldybs, kurioje jie dirba, tarybos nariais. 42. Savivaldybs administracijos direktorius, jo skyrimas pareigas ir atleidimo i j. 1. Savivaldybs vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) savivaldybs administracijos direktorius, savivaldybs administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu i (ios) pareigyb (pareigybs) steigiama (steigiamos) ir jeigu iai (ioms) pareigybei (pareigybms) suteikiami vykdomosios institucijos galiojimai), turintys vieojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybs administracijos direktorius pavaldus savivaldybs tarybai, atskaitingas savivaldybs tarybai ir merui. 2. Savivaldybs administracijos direktorius vadovauja savivaldybs administracijai. Jis yra staigos vadovas. Savivaldybs administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta iame ir Valstybs tarnybos statymuose. 3. Savivaldybs administracijos direktorius pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybs tarybos sprendimu savivaldybs tarybos galiojim laikui politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. Savivaldybs administracijos direktoriaus kadencij skaiius tam paiam asmeniui neribojamas. Savivaldybs administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybs administracijos direktoriaus silymu mero teikimu savivaldybs tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. Tarnybines nuobaudas savivaldybs administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) u tarnybinius nusiengimus skiria savivaldybs taryba. Tarnybins nuobaudos skyrimo procedra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta raytine informacija apie savivaldybs administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotoj) tarnybinius nusiengimus. Savivaldybs administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmenikai atsako u statym, Vyriausybs ir savivaldybs tarybos sprendim gyvendinim savivaldybs teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai gyvendindamas statymus, Vyriausybs ir savivaldybs tarybos sprendimus, gali kreiptis valstybinio administravimo subjektus, leisti sakymus, privalomus savivaldybs administracijos struktriniams padaliniams, savivaldybs administracijos filialams seninijoms ir struktrinius padalinius neeinantiems valstybs tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais savivaldybs gyventojams ir kitiems savivaldybs teritorijoje esantiems subjektams; 3) organizuoja savivaldybs administracijos darb, tvirtina savivaldybs administracijos struktrini padalini ir savivaldybs administracijos filial seninij veiklos nuostatus, atsako u vidaus administravim savivaldybs administracijoje;

41. Savivaldybs

4) administruoja asignavimus, savivaldybs tarybos skirtus savivaldybs administracijai; 5) savivaldybs tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybs biudeto asignavimus ir kitus piniginius iteklius, organizuoja savivaldybs biudeto vykdym ir atsako u savivaldybs kin ir finansin veikl, administruoja savivaldybs turt; 6) statym nustatyta tvarka skiria pareigas ir i j atleidia savivaldybs administracijos valstybs tarnautojus ir kitus savivaldybs administracijos darbuotojus, atlieka kitas Valstybs tarnybos statymo ir savivaldybs tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas; 7) koordinuoja ir kontroliuoja viesias paslaugas teikiani subjekt darb, atlieka kitas pagal statymus ir savivaldybs tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybs juridini asmen valdymo funkcijas; 8) organizuoja savivaldybs tarybos nari, valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, mokym; 9) reglamento nustatyta tvarka atsiskaito u savo ir savivaldybs administracijos veikl teikdamas veiklos ataskaitas savivaldybs tarybai ir merui; 10) reglamento nustatyta tvarka ir terminais, bet ne reiau kaip kart per metus informuoja savivaldybs gyventojus apie savo veikl; 11) teikia merui silymus dl didiausio leistino valstybs tarnautoj pareigybi ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, skaiiaus savivaldybs administracijoje. 43. Savivaldybi veiklos administracin prieira. Kaip savivaldybs laikosi statym, kaip vykdo Vyriausybs sprendimus, Savivaldybi administracins prieiros statymo nustatyta tvarka priiri Vyriausybs skiriami valstybs pareignai Vyriausybs atstovai. Gyventoj skundus dl savivaldybs pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; j galiojimai nustatyti Seimo kontrolieri statyme. Savivaldybs institucij ir valstybs tarnautoj aktai ar veiksmai, paeidiantys gyventoj, institucij, staig, moni ir organizacij teises, gali bti skundiami Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. Savivaldybi funkcijos ir teisi apribojimai, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji padtis, nustatoma specialiuose statymuose. 44. Valstybs tarnybos svoka ir pagrindiniai valstybs tarnybos principai. Valstybs tarnyba teisini santyki, atsirandani gijus valstybs tarnautojo status, jam pasikeitus ar j praradus, taip pat atsirandani dl valstybs tarnautojo vieojo administravimo veiklos valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje gyvendinant tam tikros valstybs valdymo srities politik ar utikrinant jos gyvendinimo koordinavim, koordinuojant tam tikros valstybs valdymo srities staig veikl, valdant, paskirstant finansinius iteklius ir kontroliuojant j panaudojim, atliekant audit, priimant ir gyvendinant teiss aktus, valstybs ir savivaldybi institucij ar staig sprendimus vieojo administravimo srityje, rengiant ar

koordinuojant teiss akt, sutari ar program projektus ir teikiant dl j ivadas, valdant personal arba turint vieojo administravimo galiojimus nepavaldi asmen atvilgiu, visuma. Bendrieji principai - statym virenybs, lygiateisikumo. Pagal statymo virenybs princip: 1) valstybs tarnautojo statusas, reglamentuotas Valstybs tarnybos ir kit statym, negali bti keiiamas kitaip negu statymu; 2) niekas neturi teiss dl politini ar kit interes versti valstybs tarnautoj atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, virijanius jo galiojimus; 3) valstybs tarnautojui garantuojama teis ginti savo teistus interesus visais statym nustatytais bdais. Pagal lygiateisikumo princip kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodas teises stoti valstybs tarnyb, o valstybs tarnautojo statusas negali bti ribojamas dl jo lyties, rass, tautybs, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim, politini pair ar subjektyvi kit aplinkybi. Specialieji principai - lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybs u priimtus sprendimus ir karjeros principai. Pagal lojalumo princip valstybs tarnautojas turi bti itikimas Lietuvos Respublikai ir jos konstitucinei santvarkai ir savo veiksmais bei elgesiu neperengti teistumo ir jam suteikt galinim rib. Pagal politinio neutralumo princip valstybs ir savivaldybs institucijose nebt steigiamos politins partijos ar organizacijos; Valstybs tarnautojai vykdydami savo veikl neturi remtis politini partij sprendimais, kuriai jie priklauso ar pritaria; Pagal skaidrumo princip bet kokia valstybs tarnautojo tarnybin veikla yra viea ir suprantama, atvira vertinti ir susipainti su jo rengtais tarnybiniais dokumentais, iskyrus statym ar kit teiss akt saugomas valstybs ar tarnybos paslaptis. Pagal karjeros princip primimas valstybs tarnyb neterminuotam darbui ir auktesni ar kit pareig siekimas yra grindiamas pretendent konkurencija, objektyviai vertinant j profesin pasirengim, gdius ir privalumus konkurso metu. 45. Valstybs tarnautoj: karjeros, politinio (asmeninio) pasitikjimo, statutinio, staigos vadovo, pakaitinio svokos. Karjeros valstybs tarnautojas valstybs tarnautojas, priimtas pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimyb io statymo nustatyta tvarka gyvendinti teis karjer valstybs tarnyboje. Politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas valstybs tarnautojas, priimtas pareigas j primusio valstybs politiko ar kolegialios valstybs institucijos galiojim laikui arba kituose statymuose nustatytam laikui. Statutinis valstybs tarnautojas valstybs tarnautojas, kurio tarnyb reglamentuoja statymo patvirtintas statutas arba Diplomatins tarnybos statymas, nustatantys specialias primimo valstybs tarnyb, tarnybos atlikimo, atsakomybs ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias slygas, ir (ar) turintis

vieojo administravimo galiojimus jam nepavaldi asmen atvilgiu. staigos vadovas valstybs tarnautojas, priimtas vadovauti valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai. Pakaitinis valstybs tarnautojas valstybs tarnautojas, priimtas karjeros valstybs tarnautojo pareigas, iki io statymo nustatyta tvarka jas bus priimtas karjeros valstybs tarnautojas, taip pat valstybs tarnautojas, pakeiiantis laikinai negalint eiti pareig karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj. 46. Valstybs tarnautoj pareigybs, pareigybi lygiai ir kategorijos. Valstybs tarnautoj pareigybs Valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos : 1) karjeros; 2) politinio (asmeninio) pasitikjimo; 3) staig vadov; 4) statutini. Valstybs tarnautoj pareigybi lygiai ir kategorijos 1. Valstybs tarnautoj pareigybs yra trij lygi: 1) A lygio pareigybs, kurioms btinas auktasis universitetinis arba jam prilygintas isilavinimas; 2) B lygio pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip auktasis neuniversitetinis isilavinimas arba auktesnysis isilavinimas, arba iki 1995 met gytas specialusis vidurinis isilavinimas; 3) C lygio pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip vidurinis isilavinimas ir gyta profesin kvalifikacija. 2. Valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos 20 kategorij. Aukiausia yra 20 kategorija, emiausia 1 kategorija. 47. Primimo valstybs tarnautoj pareigas bendrieji reikalavimai. 1. Asmuo, priimamas valstybs tarnautojo pareigas, turi atitikti iuos bendruosius reikalavimus: 1) turti Lietuvos Respublikos pilietyb; 2) mokti lietuvi kalb; 3) bti ne jaunesnis kaip 18 met ir ne vyresnis kaip 65 met; 4) turti to lygio valstybs tarnautojo pareigoms eiti btin isilavinim. 2. Reikalavimas bti ne vyresniam kaip 65 met netaikomas politinio (asmeninio) pasitikjimo ir pakaitiniams valstybs tarnautojams. 3. valstybs tarnautojo pareigas negali bti priimtas asmuo: 1) statym nustatyta tvarka pripaintas kaltu dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar korupcinio pobdio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neinykus ar nepanaikint teistum; 2) kurio teis eiti valstybs tarnautojo pareigas yra atms teismas; 3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainysts ryiais susijs asmuo eina valstybs tarnautojo pareigas valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas bt susij tiesioginio pavaldumo santykiais; 4) statym nustatyta tvarka pripaintas neveiksniu; 5) kuris yra statym nustatyta tvarka udraustos organizacijos narys; 6) kit statym nustatytais atvejais.

4. Asmuo, atleistas i valstybs tarnautojo pareig u io statymo 29 straipsnio 6 dalies 14 punktuose nurodytus iurkius paeidimus, negali bti priimamas valstybs tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo i pareig dienos. 5. Be to, valstybs tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybs aprayme. 6. Jei valstybs tarnautojo pareigybs aprayme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teiss aktuose nustatytus reikalavimus, btinus iduodant asmens patikimumo paymjim arba leidim dirbti ar susipainti su slaptinta informacija, kandidatra teiss akt nustatyta tvarka patikrinama iki asmens, pripainto laimjusiu konkurs, primimo valstybs tarnautojo pareigas arba iki asmens primimo valstybs tarnautojo pareigas, kurias io statymo nustatyta tvarka priimama be konkurso. valstybs tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos valstybs institucijos ivad, kad iam asmeniui gali bti iduotas asmens patikimumo paymjimas arba leidimas dirbti ar susipainti su slaptinta informacija. 48. Draudimai, taikomi valstybs tarnautojams. Valstybs tarnautojui neleidiama: 1) bti renkamu (skiriamu) mons organo nariu, iskyrus atvejus, kai iuo nariu jis yra irinktas ar paskirtas valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos galiojimu, taip pat gauti atlyginim ar kitas imokas u mons organo nario veikl, iskyrus statym nustatytus atvejus. Valstybs tarnautojui, kuris yra irinktas (paskirtas) mons organo nariu, u i veikl skirtas atlyginimas ar kitos imokos pervedami valstybs biudet, kai valstybs tarnautojui darbo umokestis mokamas i valstybs biudeto, arba savivaldybs biudet, kai valstybs tarnautojui darbo umokestis mokamas i savivaldybs biudeto; 2) valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinmis) monmis, kinmis bendrijomis, kuri savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaiiais pripastami tiesiosios linijos giminaiiai iki antrojo laipsnio imtinai (tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai) ir onins linijos antrojo laipsnio giminaiiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybs tarnautoju susijs svainysts ryiais (svainysts ryiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaii (posnio, podukros, patvio, pamots, uovs, uovio, ento, marios) bei tarp abiej sutuoktini giminaii (vyro brolio ar sesers ir monos brolio ar sesers, vyro tvo ar motinos ir monos tvo ar motinos), taip pat sudaryti sandorius su akcinmis bendrovmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijs su valstybs tarnautoju svainysts ryiais, turi ar valdo pagal kito asmens galiojim daugiau negu 10 procent statinio kapitalo arba akcij; 3) atstovauti Lietuvos ir usienio valstybi monms, usienio valstybi institucijoms ar staigoms, u Lietuvos ar usienio valstybi moni las vykti usien, mokytis ar kitaip naudotis j lomis. Draudimas

atstovauti usienio valstybi institucijoms ir staigoms netaikomas pareigas iose institucijose ar staigose pagal io statymo 19 straipsnio 2 dal perkeltam valstybs tarnautojui; 4) dirbti monse, staigose, organizacijose, taip pat gauti u darb atlyginim, jeigu tai sukelia viej ir privai interes konflikt valstybs tarnyboje, sudaro prielaidas valstybs tarnyb panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybs tarnybos autoritet, kliudo asmeniui, einaniam pareigas valstybs tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybs aprayme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose monse, staigose, organizacijose, kuri atvilgiu valstybs tarnautojas turi valdingus galiojimus arba kontroliuoja, priiri j veikl arba priima kokius nors kitus sprendimus dl tos mons, staigos ar organizacijos, ir kai yra kit aplinkybi, dl kuri valstybs tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo; 5) eiti daugiau negu vienerias valstybs tarnautojo pareigas. Seimo nario padjjassekretorius gali dirbti pas t pat Seimo nar, pas kit Seimo nar, priklausant tai paiai Seimo frakcijai, padjjusekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukm negali bti ilgesn kaip dvylika valand. 2. Statutai ar Diplomatins tarnybos statymas gali numatyti ir kitus su statutinio valstybs tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus. 49. Valstybs tarnautoj skatinimas ir atsakomyb. Skatinimas ir apdovanojimas 1. U nepriekaiting tarnybini pareig atlikim valstybs tarnautojus pareigas prims asmuo, o kai j pareigas priima Vyriausyb, savivaldybs taryba, Ministras Pirmininkas, savivaldybs meras gali skatinti io statymo ir kit teiss akt nustatyta tvarka. 2. Valstybs tarnautojai skatinami: 1) padka; 2) vardine dovana; 3) vienkartine pinigine imoka Vyriausybs nustatyta tvarka. 3. U ypatingus nuopelnus valstybs tarnybai valstybs tarnautojai gali bti teikiami valstybs apdovanojimui gauti. 4. Apie valstybs tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybs apdovanojimus raoma valstybs tarnautojo asmens byl. Valstybs tarnautoj atsakomyb Valstybs tarnautojai u tarnybinius nusiengimus traukiami tarnybinn atsakomybn. U valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padaryt materialin al valstybs tarnautojai traukiami materialinn atsakomybn. Tarnybins nuobaudos 1. U tarnybinius nusiengimus skiriamos io statymo nustatytos tarnybins nuobaudos. 2. Tarnybin nuobauda skiriama atsivelgiant kalt, tarnybinio nusiengimo padarymo prieastis, aplinkybes ir padarinius, valstybs tarnautojo veikl iki tarnybinio nusiengimo padarymo bei Korupcijos prevencijos statymo numatytais atvejais ir tvarka pateikt informacij. 3. U tarnybinius nusiengimus valstybs tarnautojui gali bti skiriama viena i i tarnybini nuobaud:

1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grietas papeikimas; 4) atleidimas i pareig. 4. Tarnybin nuobauda atleidimas i pareig gali bti skiriama u iurkt tarnybin nusiengim, taip pat u kit tarnybin nusiengim, jei prie tai valstybs tarnautojui nors kart per paskutinius 12 mnesi buvo taikyta tarnybin nuobauda grietas papeikimas. 5. iurktus tarnybinis nusiengimas tai nusiengimas, kuriuo iurkiai paeidiamos valstybs tarnybos bei kit valstybs tarnautojo veikl reglamentuojani statym ar kit normini teiss akt nuostatos arba kitaip iurkiai nusiengiama valstybs tarnautojo pareigoms ar valstybs tarnautojo veiklos etikos principams. 6. iurkiu paeidimu laikoma: 1) valstybs tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybs tarnyb, eminantis mogaus orum, ar kiti veiksmai, tiesiogiai paeidiantys moni konstitucines teises; 2) valstybs, tarnybos ar komercins paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobdio nusikalstamos veikos poymi turinti veika, nors u i veik valstybs tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn; 4) piktnaudiavimas tarnyba bei Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo reikalavim paeidimas; 5) dalyvavimas su valstybs tarnyba nesuderinamoje veikloje; 6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vien ar daugiau darbo dien be pateisinamos prieasties; 7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotini ar toksini mediag, jei valstybs tarnautojo elgesys eidia mogaus orum ar diskredituoja valstybs ir savivaldybs institucijos ir staigos autoritet; 8) kiti nusiengimai, kuriais iurkiai nusiengiama valstybs tarnautojo pareigoms ar valstybs tarnautojo etikos principams. Tarnybini nuobaud skyrimas 1. Tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo tarnybinio nusiengimo paaikjimo dienos, neskaitant laiko, kur valstybs tarnautojas nebuvo darbe dl ligos, buvo komandiruotje arba atostogavo, o iklus baudiamj byl arba atliekant tarnybin ar kit kompetentingos institucijos patikrinim ne vliau kaip per du mnesius nuo baudiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendio siteisjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo ubaigimo dienos. Tarnybinio nusiengimo tyrimas pradedamas valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens arba, jeigu valstybs tarnautoj pareigas priima Vyriausyb, savivaldybs taryba, Ministro Pirmininko, savivaldybs mero iniciatyva arba kai jie gauna oficiali informacij apie valstybs tarnautojo tarnybin nusiengim. Negalima skirti tarnybins nuobaudos, jei prajo 6 mnesiai nuo nusiengimo padarymo dienos, iskyrus atvejus, kai tarnybinis nusiengimas nustatomas atliekant audit, pinigini ar kitoki vertybi revizij (inventorizacij) arba tarnybin ar kit kompetentingos institucijos patikrinim. iais atvejais tarnybin nuobauda turi bti skiriama ne

vliau kaip per trejus metus nuo nusiengimo padarymo dienos. 2. U vien tarnybin nusiengim galima skirti tik vien tarnybin nuobaud. 3. Kai paaikja, kad tarnybinis nusiengimas turi baudiamosios veikos ar administracinio teiss paeidimo poymi, tarnybinio nusiengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo mediaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma ikelti baudiamj arba administracin byl ar asmuo atleidiamas nuo baudiamosios arba administracins atsakomybs, tarnybinio nusiengimo tyrimas tsiamas ir tarnybin nuobauda turi bti paskirta io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. 4. Tarnybines nuobaudas skiria valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo. 5. Sprendimas dl tarnybins nuobaudos paskyrimo gali bti skundiamas Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. 6. Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvark nustato Vyriausyb. Tarnybins nuobaudos inykimas 1. Valstybs tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybins nuobaudos paskyrimo datos prajo vieneri metai. 2. Tarnybin nuobauda j paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali bti panaikinta anksiau, negu sueis io straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas arba kai valstybs tarnautojas gauna valstybs apdovanojim. Atsakomyb u neteist sprendim neleisti valstybs tarnautojui dirbti kito darbo arba neteist sprendim leisti valstybs tarnautojui dirbti kit darb 1. Valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga turi atlyginti valstybs tarnautojui neteistu sprendimu neleisti valstybs tarnautojui dirbti kito darbo padaryt al. ala, atsiradusi dl io sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Sprendim primusio asmens padaryt al atlyginusi valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga turi regreso teis reikalauti i al padariusio sprendim primusio asmens tokio dydio alos atlyginimo, kiek ji sumokjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutini jo darbo umokesi. alos atlyginimas iiekomas i sprendim primusio asmens darbo umokesio ir negali viryti 20 procent jam priklausanio per mnes mokti darbo umokesio. Ginus dl alos atlyginimo sprendia teismas. 3. staigos vadov pareigas prims asmuo turi teis reikalauti panaikinti neteist sprendim leisti valstybs tarnautojui dirbti kit darb ir sprsti staigos vadovo atsakomybs klausim. Materialins atsakomybs slygos ir alos atlyginimo tvarka 1. Valstybs tarnautojas turi atlyginti savo neteista kalta veika valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padaryt tiesiogin materialin al. 2. Valstybs tarnautojas atlygina vis io straipsnio 1 dalyje nurodyt al, jeigu j padar atlikdamas vidaus administravimo veikl, taiau atlygintinos alos dydis negali viryti 6 vidutini valstybs tarnautojo darbo umokesi. 3. Valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padaryt al valstybs tarnautojas gali atlyginti savo noru.

4. Jei valstybs tarnautojas gera valia ali susitarimu alos neatlygino natra ar pinigais, padarytos alos atlyginimas gali bti t valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens sprendimu iskaitomas i valstybs tarnautojo darbo umokesio nevirijant vidutinio darbo umokesio. Sprendimas dl alos atlyginimo turi bti priimtas ne vliau kaip per vien mnes nuo alos paaikjimo dienos. Neatlyginta alos dalis iiekoma pareikus iekin teisme. 5. Atlyginant al iiekoma suma negali viryti 20 procent valstybs tarnautojui priklausanio per mnes mokti darbo umokesio. 6. Valstybs tarnautojas, nesutinkantis su j pareigas primusio asmens sprendimu dl valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padarytos alos atlyginimo, turi teis kreiptis teism. Kreipimasis teism sustabdo alos atlyginimo iiekojim. Nualinimas nuo pareig 1. Valstybs tarnautojui, kuris pasirod tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag, valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo, o kai valstybs tarnautoj pareigas priima Vyriausyb, savivaldybs taryba, Ministras Pirmininkas, savivaldybs meras t dien gali neleisti dirbti ir sustabdyti darbo umokesio mokjim. Kitais atvejais nualinti valstybs tarnautoj nuo pareig valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo, o kai valstybs tarnautoj pareigas priima Vyriausyb, savivaldybs taryba, Ministras Pirmininkas, savivaldybs meras gali tik statym nustatytais pagrindais. 2. Valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo, o kai valstybs tarnautoj pareigas priima Vyriausyb, savivaldybs taryba, Ministras Pirmininkas, savivaldybs meras nualina valstybs tarnautoj nuo pareig ir sustabdo jam darbo umokesio mokjim, remdamiesi pagal statymus turini teis nualinti pareign arba valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos raytiniu reikalavimu. iame reikalavime turi bti nurodyta, kokiam laikui valstybs tarnautojas nualinamas nuo pareig, nualinimo prieastys ir teisinis pagrindas. 3. Nualintas nuo pareig valstybs tarnautojas jo sutikimu gali bti perkeltas emesnes pareigas, jei tai neprietarauja nualinimo tikslui. 4. Nualinimo terminui pasibaigus, valstybs tarnautojas grinamas ankstesnes pareigas, jei dl nualinimo neatsirado pagrindas atleisti j i pareig. 5. Valstybs tarnautojas, kuris j pareigas primusio asmens, o kai valstybs tarnautoj pareigas priima Vyriausyb, savivaldybs taryba, Ministro Pirmininko, savivaldybs mero arba galiot valstybs ar savivaldybs institucij ar staig, arba pareign reikalavimu buvo nualintas nuo pareig nepagrstai, turi teis reikalauti, kad jam bt statym nustatyta tvarka atlyginta ala. 50. Valstybs tarnybos bendrasis valdymas. 1. Valstybs tarnybos bendrj valdym atlieka: 1) Vyriausyb; 2) vidaus reikal ministras. 2. Vyriausyb: 1) gyvendina valstybs tarnybos politik;

2) atlieka kitas io statymo ir kit teiss akt nustatytas valstybs tarnybos bendrojo valdymo funkcijas. 3. Vidaus reikal ministras: 1) teikia Vyriausybei su valstybs tarnyba susijusi teiss akt projektus; 2) koordinuoja io statymo ir su juo susijusi teiss akt gyvendinimo kontrol; 3) atlieka kitas io statymo ir kit teiss akt nustatytas valstybs tarnybos bendrojo valdymo funkcijas. 51. Administracini teiss paeidim byl teisenos svoka. Teisena nuo proceso skiriasi, nes procesas kaip veikla suprantamas plaiau. Administracinis procesas platesn prasm, nes apima ne tik paeidim bylas, bet ir skund, valdymo akt primimo ir parengimo tvark. Teisena tai proceso dalis. ATP teisena sudtin Administracinio proceso dalis. ATP byl teisena tai AT norm sureguliuota ATP byl iklimo, j tyrimo, nagrinjimo, nutarim primimo, j apskundimo ir vykdymo procesin tvarka. Teisen nustato ATPK, Administracini byl teisenos statymas ir kt.

teiss paeidim byl teisenos udaviniai. Administracini teiss paeidim byl teisenos udaviniai yra: laiku, visapusikai, pilnutinai ir objektyviai iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes, isprsti j tiksliai pagal statymus, utikrinti priimto nutarimo vykdym, taip pat iaikinti prieastis ir slygas, padedanias padaryti administracinius teiss paeidimus, ukirsti keli teiss paeidimams, auklti pilieius, kad jie laikytsi statym, stiprint teistum. 53. Aplinkybs, daranios administracinio teiss paeidimo bylos teisen negalim. Administracinio teiss paeidimo bylos teisena negali bti pradta, o pradtoji turi bti nutraukta iomis aplinkybmis: 1) kai nra administracinio teiss paeidimo vykio ir sudties; 2) kai asmeniui, padariusiam prieing teisei veikim arba neveikim nra sukak eiolikos met amiaus; 3) kai padars prieing teisei veikim arba neveikim asmuo yra nepakaltinamumo bsenoje; 4) kai asmuo veik btinojo reikalingumo arba btinosios ginties atveju; 5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracins nuobaudos skyrim; 6) kai panaikinamas administracin atsakomyb nustatantis aktas; 7) kai iki administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo pasibaigia io kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai; 8) kai dl to paties fakto administracinn atsakomybn patraukto asmens atvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigno) nutarimas skirti administracin nuobaud arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teiss paeidimo byl, taip pat jeigu dl to paeidimo ikelta baudiamoji byla; 9) jeigu mir asmuo, kurio atvilgiu buvo pradta bylos teisena.

52. Administracini

Administracinio teiss paeidimo bylos teisena gali bti nutraukta io kodekso numatytais atvejais ir tvarka, kai mediaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui. 54. Administracini teiss paeidim byl teisenos dalyviai, j teiss ir pareigos. Administracins teiss paeidim byl procese dalyvauja vairs subjektai, turintys skirtingas teises ir pareigas, darantys skirting tak proceso eiga i ir jo rezultatui. Administracinn atsakomybn traukiamas asmuo Administracinn atsakomybn traukiamas asmuo turi teis susipainti su bylos mediaga, duoti paaikinimus, pateikti rodymus, pareikti praymus; nagrinjant byl, naudotis teisine advokato pagalba; kalbti gimtja kalba arba ta kalba, kuri jis moka, ir naudotis vertjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvi kalbos; apsksti nutarim byloje. Administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama dalyvaujant administracinn atsakomybn traukiamam asmeniui. Nesant io asmens, byla gali bti inagrinta tik tais atvejais, kai yra duomen, jog jam laiku praneta apie bylos nagrinjimo viet ir laik, ir jeigu i jo negautas praymas atidti bylos nagrinjim. Tuo atveju, kai yra gautas praymas atidti bylos nagrinjim, ji gali bti inagrinta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas), pripains neatvykimo bylos nagrinjim prieastis nesvarbiomis, atmeta administracinn atsakomybn traukiamo asmens praym. Nagrinjant administracini teiss paeidim, numatyt atskiruose ATPK straipsniuose bylas, administracinn atsakomybn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisjo aukim is asmuo vengia atvykti, policijos pareignas j gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisjo aukim administracinn atsakomybn traukiamas asmuo vengia atvykti ar bti policijos atvesdinamas, administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama jam nedalyvaujant. Nukentjusysis Nukentjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teiss paeidimu padaryta moralin, fizin ar turtin ala. Nukentjusysis turi teis susipainti su bylos mediaga, duoti paaikinimus, pateikti rodymus, pareikti praymus; nagrinjant byl, naudotis teisine advokato ar kito galioto atstovo, turinio auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim, pagalba; apsksti nutarim administracinio teiss paeidimo byloje. Nukentjusysis gali bti apklaustas kaip liudytojas pagal io kodekso 276 straipsn. statyminiai atstovai Jeigu administracinn atsakomybn traukiamas asmuo ir nukentjusysis yra nepilnameiai arba dl savo fizini ar psichini trkum negali patys pasinaudoti savo teismis administracini teiss paeidim bylose, j interesams turi teis atstovauti j statyminiai atstovai (tvai, tviai, globotojai, rpintojai) galiotas atstovas galiotu atstovu nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl gali bti advokatas ar

asmuo, turintis auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim. galiotas atstovas turi teis susipainti su visa bylos mediaga, dalyvauti nagrinjant byl; pareikti praymus; apsksti nutarim byloje. Advokato galiojimai patvirtinami advokat kontoros iduodamu orderiu, o kito galioto atstovo, turinio auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim, notaro patvirtintu galiojimu arba pavedimo sutartimi. Liudytojas Administracinio teiss paeidimo byloje liudytoju gali bti aukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali bti inomos kokios nors ioje byloje nustatytinos aplinkybs. Byl nagrinjanio organo (pareigno) aukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; praneti visa, kas jam inoma byloje, ir atsakyti jam duodamus klausimus. Ekspertas Ekspert skiria administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas) tuo atveju, kai reikalingos specialios inios arba kai reikalinga paaikinti pateikt prie protokolo ekspertizs akt. Organo (pareigno) sprendimas aukti ekspert yra privalomas mons, staigos arba organizacijos, kur dirba aukiamas dalyvauti byloje kaip ekspertas asmuo, vadovui. Ekspertas privalo atvykti pagal aukim ir duoti objektyvi ivad jam pateiktais klausimais. Ekspertas turi teis: 1) susipainti su bylos mediaga, lieiania ekspertizs dalyk; 2) pareikti praymus, kad jam bt pateikta papildoma mediaga, reikalinga ivadai duoti; 3) administracinio teiss paeidimo byl nagrinjanio organo (pareigno) leidimu duoti traukiamam atsakomybn asmeniui, nukentjusiajam, liudytojams klausimus, lieianius ekspertizs dalyk; 4) dalyvauti nagrinjant byl. Vertjas Vertj skiria administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas). Vertjas privalo atvykti organo (pareigno) aukimu ir pilnutinai bei tiksliai atlikti jam pavest vertim.

55. Administracini teiss paeidim byl teisenos utikrinimo priemons: administracinis sulaikymas, asmens apira ir daikt patikrinimas, daikt ir dokument pamimas, priverstinis transporto priemons nuveimas ar ios priemons vaiuokls ublokavimas, nualinimas nuo transporto priemoni vairavimo ir patikrinimas neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotini priemoni nustatyti, asmen, sulaikyt u administracini teiss paeidim padarym ir tariam, kad jie neblaivs arba apsvaig nuo narkotini ar psichotropini mediag, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti, laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymas. Lietuvos Respublikos statym tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant ukirsti keli administraciniams teiss paeidimams, surayti protokolus, utikrinti, kad bt laiku ir teisingai nagrinjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracini teiss paeidim bylose, leidiamas asmens

administracinis sulaikymas, asmens apira, daikt patikrinimas, daikt ir dokument pamimas, priverstinis transporto priemons nuveimas, transporto priemons vaiuokls ublokavimas specialiu taisu arba vairuotojo nualinimas nuo transporto priemoni vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotini ar psichotropini mediag arba vaist ar kit svaigij mediag nustatyti, asmen, sulaikyt u administracini teiss paeidim padarym ir tariam, kad jie neblaivs arba apsvaig nuo narkotini ar psichotropini mediag, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti, laivo stabdymas, laivo tikrinimas, laivo sulaikymas. io straipsnio numatytiems tikslams administracinio sulaikymo, asmens apiros, daikt patikrinimo ir daikt bei dokument pamimo, priverstinio transporto priemons nuveimo, transporto priemons vaiuokls ublokavimo specialiu taisu arba vairuotojo nualinimo nuo transporto priemoni vairavimo ir patikrinimo neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotini ar psichotropini mediag arba vaist ar kit svaigij mediag nustatyti, asmen, sulaikyt u administracini teiss paeidim padarym ir tariam, kad jie neblaivs arba apsvaig nuo narkotini ar psichotropini mediag, patikrinimo neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti, laivo stabdymo, laivo tikrinimo, laivo sulaikymo tvark nustato is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos statymai. Administracinis sulaikymas Dl administracinio sulaikymo suraomas protokolas, kuriame nurodoma: jo suraymo data ir vieta; protokol suraiusio asmens pareigyb, pavard, vardas ir tvo vardas; inios apie sulaikytojo asmenyb; sulaikymo laikas, vieta ir motyvai. Protokol pasirao j suras pareignas ir sulaikytasis. Jeigu sulaikytasis atsisako pasirayti protokol, apie tai raoma protokole. Sulaikyto administracinn atsakomybn traukiamo asmens praymu praneama, kur jis yra, jo giminaiiams, darboviets arba mokyklos administracijai. Apie nepilnameio sulaikym btina praneti jo tvams arba globjams (rpintojams). Organai (pareignai), turintys teis vykdyti administracin sulaikym Administracinn atsakomybn traukiam asmen gali sulaikyti tik Lietuvos Respublikos statym tam galioti organai (pareignai): 1) policija u administracinius teiss paeidimus, kai is kodeksas u juos numato administracin aret, u operacij usienio valiuta tvarkos paeidim, alkoholini grim grim vieosiose vietose arba girto pasirodym vieosiose vietose, eidiant mogaus orum ir visuomenin dorov, tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad asmenys veriasi prostitucija, u keli eismo taisykli, mediokls, vejybos ir uv itekli apsaugos taisykli paeidim bei kitus gyvnijos apsaugos ir naudojimo statym paeidimus, taip pat kitokiais Lietuvos Respublikos statym tiesiogiai numatytais atvejais; 2) Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos pareignai u operacij usienio valiuta tvarkos paeidim;

3) Valstybs sienos apsaugos tarnybos pareignai u pasienio teisinio reimo taisykli, pasienio kontrols punkt veiklos taisykli arba muit taisykli paeidimus, u neteist valstybs sienos perjim dl neatsargumo, u nepaklusim uniformuoto Valstybs sienos apsaugos tarnybos pareigno teistam reikalavimui sustabdyti transporto priemon; 4) saugomo objekto vietoje objekt apsaugos vyresnysis pareignas u teiss paeidimus, susijusius su ksinimusi saugomus objektus, kit valstybin ar visuomenin turt; 5) laisvs atmimo viet, tardymo izoliatori, socialins bei psichologins reabilitacijos staig pareignai u perdavim arba bandym perduoti perdavimo taisykli udraustas mediagas, dirbinius ir daiktus; 6) muitins pareignai u muit taisykli paeidimus, taip pat u nepaklusim uniformuoto muitins pareigno teistam reikalavimui sustabdyti transporto priemon. Administracinio sulaikymo terminai Administracinn atsakomybn traukiamo asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, iskyrus atvejus, kai esant ypatingam reikalui statymai numato kitokius administracinio sulaikymo terminus. Asmenys, traukiami administracinn atsakomybn u pasienio teisinio reimo taisykli arba pasienio kontrols punkt veiklos taisykli paeidimus, gali bti sulaikyti iki 3 valand protokolui surayti, o prireikus nustatyti asmenyb ir iaikinti teiss paeidimo aplinkybes, iki 48 valand. Asmenys, traukiami administracinn atsakomybn u nedidel chuliganizm arba susirinkim ir kit masini rengini tvarkos paeidim, gali bti sulaikyti, kol apylinks teismo teisjas ar policijos komisaras statymo numatytais terminais inagrins byl, bet ne ilgiau kaip 48 valandas. Administracinio sulaikymo laikas skaiiuojamas nuo administracinn atsakomybn traukiamo asmens pristatymo protokolui surayti momento, o girto asmens nuo jo iblaivjimo laiko. Asmens apira ir daikt patikrinimas Asmens apir gali atlikti tam galioti policijos, vidaus reikal staig objekt apsaugos, civilins aviacijos, muitins staig ir kit tam galiot organ pareignai Lietuvos Respublikos statym numatytais atvejais. Asmens apir gali atlikti tos paios lyties asmuo, kaip apirimasis, dalyvaujant dviem tos paios lyties kviestiniams. Daiktus patikrinti gali tam galioti policijos, vidaus reikal staig objekt apsaugos, civilins aviacijos, muitins staig, pasienio ir transporto veterinarijos post, valstybins mokesi inspekcijos, aplinkos apsaugos valstybins kontrols pareignai, valstybiniai mik pareignai, valstybiniai saugom teritorij pareignai, Ryi reguliavimo tarnybos inspektoriai, uvininkysts departamento prie Lietuvos Respublikos ems kio ministerijos direktorius, jo pavaduotojai, skyri vedjai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai, taip pat kit tam galiot organ pareignai Lietuvos Respublikos statym numatytais atvejais. Daiktai, rankinis bagaas, bagaas, mediokls ir vejybos rankiai, gyta produkcija ir kiti daiktai tikrinami paprastai asmens, kurio nuosavyb yra tie daiktai

arba jo valdomi, akivaizdoje. Tais atvejais, kai atidlioti negalima, nurodyti daiktai gali bti patikrinti ir be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams. Dl asmens apiros ir daikt patikrinimo suraomas protokolas arba tai raoma administracinio teiss paeidimo protokole ar administracinio sulaikymo protokole. Asmens apira ir daikt patikrinimas muit staigose vykdomas statym nustatyta tvarka. Daikt ir dokument pamimas, priverstinis transporto priemons nuveimas ar ios priemons vaiuokls ublokavimas. Sulaikymo, asmens apiros ar daikt patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teiss paeidimo rankis arba tiesioginis objektas, paima io kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatyt organ pareignai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teiss paeidimo bylos inagrinjimo saugomi organ (pareign), kuriems suteikta teis paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o inagrinjus byl, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grinami teistam valdytojui, arba sunaikinami. Namin degtin ir kiti nam gamybos stiprs alkoholiniai grimai, nedenatruotas etilo alkoholis, denatruotas etilo alkoholis, techninis etilo alkoholis ir j skiediniai (miiniai), jiems gaminti aparatai inagrinjus byl sunaikinami. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vert arba kuri saugojimas, prieira ir laikymas susij su aikiai per didelmis ilaidomis, jeigu negali bti grinami teistam valdytojui, administracinio teiss paeidimo byl nagrinjanio organo (pareigno) nutarimu realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso aretuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka. statym nustatytais atvejais teistam valdytojui atlyginama realizuot arba sunaikint daikt vert. Padarius paeidimus, numatytus io kodekso 209, 209(1), 209(2), 209(3), 209(6), 210 straipsniuose, baudos iiekojimui utikrinti leidiama paimti daiktus (vertybes) i paeidim padariusio asmens, jeigu jis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatins gyvenamosios vietos. Daikt ir dokument pamimo atveju suraomas j pamimo protokolas arba tai raoma administracinio teiss paeidimo, asmens apiros, daikt patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose. Padarius paeidim, u kur pagal kodeks gali bti skiriamas atmimas teiss vairuoti transporto priemon, vidaus vanden transporto priemon, iki byloje priimto nutarimo i vairuotojo, vidaus vanden transporto priemons vairuotojo paimamas vairuotojo paymjimas (vidaus vanden transporto specialisto laipsnio diplomas, kvalifikacijos liudijimas arba laivavedio paymjimas) arba transporto priemons registracijos dokumentai ir iduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemon, vidaus vanden transporto priemon arba laikinas transporto priemons registracijos dokumentas ir apie tai raoma administracinio teiss paeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teis vairuoti transporto priemon, vidaus vanden transporto priemon, vairuotojo paymjimas (vidaus vanden transporto specialisto laipsnio diplomas, kvalifikacijos liudijimas arba laivavedio paymjimas)

negrinamas, o laikino leidimo galiojimas pratsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dl skundo. Padarius io kodekso 165, 167(1), 167(2), 176, 176(1), 194, 195, 196, 197(1), 199, 199(1) straipsniuose numatytus paeidimus, policijos darbuotojai turi teis paimti iuose straipsniuose ivardytus ginklus, audmenis, civilines pirotechnikos priemones, ginkl taikiklius ar kitus priedlius, kuriuos Ginkl ir audmen kontrols statymas su tokios ries ginklais draudia naudoti, iki bylos inagrinjimo ir tai raoma protokole nurodant paimtojo ginklo mark ar model, kalibr, serij ir numer, audmen kiek ir r, civilini pirotechnikos priemoni, ginkl taikikli ar kit priedli, kuriuos Ginkl ir audmen kontrols statymas su tokios ries ginklais draudia naudoti, kiek ir klas. Kai administracin teiss paeidim padaro asmuo, eidamas tarnybines pareigas, daikt pamimas, asmens apira ir daikt patikrinimas taikomas tik tais atvejais, kai atidlioti negalima. Padarius io kodekso 188(5) straipsnyje numatytus paeidimus, policijos pareignai turi teis paimti Lietuvos Respublikos ordin, medal ar kitokio valstybinio apdovanojimo enkl. Inagrinjus byl, i teiss paeidjo paimti Lietuvos Respublikos ordinas, medalis ar kitokio valstybinio apdovanojimo enklas turi bti grinti j teistam savininkui, o jeigu jis neinomas, siuniami Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumui. Padarius paeidimus, numatytus io kodekso 1241 straipsnyje (transporto priemons stovjimas ant aligatvio, kai nra tai leidiani kelio enkl, stovjimas ant vejos, psij (dvirai) tako, stovjimas stovjimo vietoje, kurioje gali stovti tik transporto priemons, paymtos skiriamuoju enklu Negalusis, stovjimas geleinkelio pervaose ir 50 metr kelio ruoe prie jas ir u j, tuneliuose, ant tilt, viaduk ir po jais, psij perjose ir ariau kaip 5 metrai prie jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar psij eismui), 126 straipsnyje (transporto priemoni vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag), 127 straipsnio pirmojoje ir treiojoje dalyse (Keli eismo taisykli paeidimas, sukls kit asmen neym sveikatos sutrikdym), 128 straipsnyje (transporto priemoni vairavimas neturint teiss vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemoni vairavimas neblaivi ar apsvaigusi nuo narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag asmen, neturini teiss vairuoti), 130 straipsnio 1 dalyje (transporto priemons vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemon arba pasitraukus i eismo vykio, su kuriuo jis susijs, vietos), 1302 straipsnyje (pakartotinis transporto priemoni vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag), 1321 straipsnyje (transporto priemoni stovjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar psij eismui arba kitaip paeidia kit asmen teises, policijos pareignai turi teis priverstinai nuveti transporto

priemon Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvet transporto priemon leidiama susigrinti (iskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokta skirtoji bauda ar atliktas administracinis aretas. Padarius paeidimus, numatytus io kodekso 124(1) straipsnyje (transporto priemons stovjimas nesilaikant kelio enkl ar enklinimo, Keli eismo taisyklse nustatytos transporto priemoni stovjimo tvarkos tose vietose, kur yra stovjimo automatai arba atitinkami mokamo stovjimo enklai, nesilaikymas), policijos pareignai turi teis ublokuoti transporto priemons vaiuokl specialiu taisu Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka. Padarius paeidim, u kur pagal kodeks gali bti atimta teis skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu, iki byloje bus priimtas nutarimas orlaivio gulos nariui, asmeniui, turiniam teis atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu,- sustabdomas licencijos galiojimas ir apie tai raoma administracinio teiss paeidimo protokole. Nualinimas nuo transporto priemoni vairavimo ir patikrinimas neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotini priemoni nustatyti Vairuojantys transporto priemones, vidaus vanden transporto priemones vairuotojai, civilins aviacijos specialistai, geleinkeli riedmenis valdantys (atsakingi u valdym) arba kitokie asmenys, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivs ar apsvaig nuo narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag turi bti nualinami nuo transporto priemoni, vidaus vanden transporto priemoni vairavimo, geleinkelio riedmen valdymo arba kit pareig ir nustatyta tvarka turi bti patikrinama j neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag bsena. Nurodyti asmenys siuniami neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotini priemoni bsenai nustatyti ir jie tikrinami Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka. Asmen, sulaikyt u administracini teiss paeidim padarym ir tariam, kad jie neblaivs arba apsvaig nuo narkotini ar psichotropini mediag, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmenys, sulaikyti u administracini teiss paeidim padarym, yra neblaivs arba apsvaig nuo narkotini ar psichotropini mediag, nustatyta tvarka turi bti patikrinama, ar jie yra neblaivs arba apsvaig nuo narkotini ar psichotropini mediag. Nurodyti asmenys siuniami neblaivumui arba apsvaigimui nuo narkotini ar psichotropini mediag nustatyti ir tikrinami Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka. Laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymas Aplinkos apsaugos valstybins kontrols pareignas, siekdamas atlikti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybins kontrols statymo 391 straipsnio 2 ir 3

punktuose nurodyt paeidim tyrim, turi teis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybins kontrols statymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka stabdyti laiv. Aplinkos apsaugos valstybins kontrols pareignas, siekdamas iaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybins kontrols statymo 391 straipsnyje nurodytus paeidimus, turi teis tikrinti laiv Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybins kontrols statymo nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos valstybins kontrols pareignas, surinks pakankamai duomen, leidiani manyti, kad laivas vykd Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybins kontrols statymo 391 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus paeidimus ir siekdamas isamiai ir objektyviai juos itirti, turi teis sulaikyti laiv Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybins kontrols statymo nustatyta tvarka. 56. Administracinn atsakomybn traukiamo asmens pristatymas. Administracinio teiss paeidimo protokolui surayti, kai negalima jo surayti paeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra btinas, policijos ar Vieojo saugumo tarnybos pareignas administracinn atsakomybn traukiam asmen gali pristatyti policij arba savivaldybs seninijos kaimo vietovje patalpas. Jeigu teiss paeidimo protokolo negalima surayti paeidimo padarymo vietoje ir pagal galioto i byl nagrinti arba surayti ioje byloje protokol organo (pareigno) aukim administracinn atsakomybn traukiamas asmuo vengia atvykti, pagal tokio organo (pareigno) praneim administracinio teiss paeidimo protokolui surayti policijos ar Vieojo saugumo tarnybos pareignas administracinn atsakomybn traukiam asmen gali pristatyti minto organo (pareigno) buvein. Paeidus transporto priemoni naudojimo taisykles, eismo tvarkos apsaugos ir saugumo taisykles, krovini isaugojimo transporte utikrinimo taisykles, priegaisrins apsaugos taisykles, sanitarines higienines ir sanitarines prieepidemines taisykles transporte, keleivi ir bagao veimo taisykles, tam galiotas pareignas gali administracinn atsakomybn traukiam asmen pristatyti policij, jeigu is neturi asmen paliudijani dokument ir nra liudytoj, galini pateikti reikalingus duomenis apie j. Padarius miko paeidimus arba paeidus mediokls taisykles, vejybos ir uv itekli isaugojimo taisykles, administracinn atsakomybn traukiam asmen policij arba savivaldybs seninijos kaimo vietovje patalpas protokolui surayti gali pristatyti valstybiniai mik pareignai, aplinkos apsaugos valstybins kontrols pareignai, uvininkysts departamento prie Lietuvos Respublikos ems kio ministerijos direktorius, jo pavaduotojai, skyri vedjai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai, taip pat kiti Lietuvos Respublikos statym tam galioti asmenys, jeigu administracinn atsakomybn traukiamo asmens asmenyb negali bti nustatyta paeidimo vietoje. Padarius paeidimus, susijusius su ksinimusi saugomus objektus, kit valstybin ar visuomenin turt, administracinn atsakomybn traukiam

asmen gali pristatyti sukarintos apsaugos darbuotojai sukarintos apsaugos tarnybin patalp arba policij, kad bt ukirstas kelias teiss paeidimui, administracinn atsakomybn traukiamo asmens asmenybei nustatyti ir teiss paeidimo protokolui surayti. Administracinn atsakomybn traukiamas asmuo turi bti pristatomas kiek galima greiiau. Pristatytas iame straipsnyje nurodytas vietas asmuo negali bti laikomas ilgiau kaip tris valandas. 57. Administracini teiss paeidim byl teisenos stadijos ir etapai. Proceso stadijos - tai daugiau ar maiau detaliai reglamentuoti procesini veiksm, kuriais nuosekliai siekiama bendro galutinio rezultato, atlikimo periodai. Kiekvieno periodo metu atliekami tik jam bdingi ir artimi savo paskirtimi veiksmai, o jo pradia ir pabaiga fiksuojama tam tikru procesiniu bdu (forma). Stadija - tai santykikai savarankika administracins veiklos dalis, kuri btina siekiant galutinio rezultato. Administracins teiss paeidim byl proceso stadijos yra ios: 1) administracins teiss paeidimo bylos tyrimas; 2) administracins teiss paeidimo bylos nagrinjimas; 3) nutarimo administracins teiss paeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinjimas; 4) nutarimo administracins teiss paeidimo byloje vykdymas. Kiekviena stadija prasideda daugiau ar maiau reglamentuotu procesiniu veiksmu (bylos tyrimas - kompetentingo pareigno sprendimu, pavedimu ar konkliudentiniais veiksmais, nagrinjimas - perdavus byl kompetentingiems j nagrinti institucijai ar pareignui ir t.t.). Stadija daniausiai baigiama tam tikro procesinio dokumento - teiss paeidimo protokolo, nutarimo, teismo nutarimo ar nutarties ir pan. -suraymu. Administracins teiss paeidimo bylos tyrimas, nagrinjimas ir nutarimo vykdymas yra privalomos administracins teiss paeidim byl proceso stadijos, jeigu procesas nevyksta iimtine, supaprastinta tvarka (t. y. nesuraant administracins teiss paeidimo protokolo). Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinjimas yra fakultatyvi stadija, t. y. bus ji ar ne priklauso tik nuo subjekto, turinio teis paduoti skund dl nutarimo, valios. Kiekvienos stadijos viduje galima iskirti ir tam tikrus etapus, kurie nuosekls ir paprastai negali bti praleisti, nebent kitaip bt nustatyta statyme (pvz., Administracini teiss paeidim kodekse nustatyti atvejai, kai administracins teiss paeidimo protokolas nesuraomas, o administracin nuobauda skiriama paeidimo padarymo vietoje). Kiekvienu etapu atliekami tam tikri savo teisine reikme artimi veiksmai. Jo reikm ta, kad tyrim atliekaniam pareignui neatlikus vienam etapui bding veiksm paprastai negalima tinkamai atlikti tolesni veiksm ir kokybikai ubaigti bylos tyrim, nagrinjim ar nutarimo vykdym. Todl institucija ar pareignas, atliekantys nusiengimo tyrim arba bylos nagrinjirn ir nuobaudos skyrim, tikrinantys priimto

nutarimo teistum arba j vykdantys, turi gerai suvokti ir sismoninti administracins teiss paeidimo bylos proceso stadij ir etap esm, paskirt ir reikm priimti teist ir teising galutin sprendim. Tik taip bus ivengta proce-sini klaid ir statymo paeidim. Galima iskirti iuos kiekvienos administracins teiss paeidimo bylos proceso stadijos etapus: Administracins teiss paeidimo bylos tyrimas: 1) bylos tyrimo pradjimas; 2) faktini bylos aplinkybi ityrimas; 3) rodym surinkimas ir fiksavimas; 4) preliminarus bylos aplinkybi teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas); 5) procesinis tyrimo rezultat forminimas; 6) bylos pasiuntimas kompetentingam nagrinti byl ir priimti nutarim subjektui. Bylos nagrinjimas: I) pasirengimas nagrinti byl; 2) surinkt rodym tyrimas ir apibendrinimas; 3) veikos teisinis vertinimas (kvalifikavimas); 4) atsakomyb lengvinani, sunkinani ir kit aplinkybi konstatavimas; 5) nuobaudos ries ir dydio parinkimas; 6) nutarimo primimas ir jo su visais privalomais rekvizitais suraymas; 7) nutarimo ir jo apskundimo tvarkos paskelbimas; 8) nutarimo nuorao teikimas statymo nustatytiems asmenims. Nutarimo apskundimas ir skundo nagrinjimas: 1) skundo padavimas; 2) bylos pasiuntimas kompetentingam nagrinti skund subjektui arba bylos ireikalavimas; 3) teisminis nagrinjimas; 4) sprendimo primimas ir paskelbimas; 5) bylos nagrinjimas antrosios instancijos administraciniame teisme, kai byla buvo nagrinta pirmosios instancijos administraciniame teisme; 6) proceso atnaujinimo galimyb. Nutarimo vykdymas: I) nutarimo pasiuntimas vykdyti; 2) faktinis vykdymas; 3) vykdymo (bylos) ubaigimas. 58. Administracini teiss paeidim byl iklimas ir tyrimas. ATP byla ikeliama, kai tam yra pagrindas, t.y. padarytas ATPK nustatytas paeidimas. Prie ikeliant byl t.t. galiotas organas (pareignas) atlieka aplinkybi aikinimsi, nes nuo to priklauso paeidimo juridin kvalifikacija. 59. Administracini teiss paeidim byl nagrinjimas. 280 straipsnis. Pasiruoimas nagrinti administracinio teiss paeidimo byl Ruodamasis nagrinti administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) iaikina ir isprendia iuos klausimus: 1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinti t byl; 2) ar teisingai suraytas protokolas ir kita administracinio teiss paeidimo bylos mediaga; 3) ar praneta asmenims, dalyvaujantiems nagrinjant byl, apie jos nagrinjimo laik ir viet; 4) ar ireikalauti reikaling papildom mediag;

5) ar tenkintini, ar atmestini administracinn atsakomybn traukiamo asmens, nukentjusiojo, j atstov pagal statym, advokat ar kit galiot atstov praymai. 281 straipsnis. Administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo vieta Administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama pagal jo padarymo viet. io kodekso 119, 122130, 1302, 131, 132, 133, 134, 1362, 14241428, 14210 straipsniuose, 145 straipsnio antrojoje dalyje, 148 straipsnyje numatyt administracini teiss paeidim bylos gali bti nagrinjamos pagal paeidim padarymo viet, paeidjo gyvenamj viet arba pagal transporto priemoni skaitos viet. io kodekso 166, 167, 177 straipsniuose ir 178 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir treiojoje dalyse numatyt administracini teiss paeidim bylos nagrinjamos pagal j padarymo viet arba pagal paeidjo gyvenamj viet. io kodekso 111, 112, 11211128 straipsniuose, 121 straipsnio pirmojoje dalyje, 136 straipsnio pirmojoje dalyje, 152, 1521, 1523, 1524, 1525, 1528, 15210, 15211, 15212, 15213, 154, 1543, 1544, 1545, 1546, 1547, 1548, 1549, 15410, 1735 straipsniuose, 17314 straipsnyje, 17315 straipsnyje (dl auditori ivad apie investicinius fondus, depozitoriumus ar valdymo mones) ir 17316 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyt administracini teiss paeidim bylos nagrinjamos pagal organo (pareigno), galioto nagrinti ias bylas, buvimo viet. Administracins komisijos, savivaldybi seninij kaimo vietovse seninai administracini teiss paeidim bylas nagrinja pagal paeidjo gyvenamj viet. Nepilnamei, j tv ar juos atstojani asmen administracini teiss paeidim bylos nagrinjamos pagal paeidjo gyvenamj viet. Lietuvos Respublikos statymai gali numatyti ir kitoki administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo viet. 282 straipsnis. Administracini teiss paeidim byl nagrinjimo terminai Administracini teiss paeidim bylos nagrinjamos per penkiolika dien nuo tos dienos, kai turintis teis nagrinti byl organas (pareignas) gauna administracinio teiss paeidimo protokol ir kit bylos mediag. io kodekso 44, 170, 174 straipsniuose, 178 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir treiojoje dalyse ir 187 straipsnyje numatyt administracini teiss paeidim bylos nagrinjamos per vien par, 188(2) ir 188(7) straipsniuose numatyt paeidim bylos per tris dienas, 50 straipsnyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje numatyt paeidim bylos per penkias dienas, 98 straipsnyje numatyt paeidim bylos per septynias dienas. Jeigu asmuo vengia administracins atsakomybs, neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam ivyks ar gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo arba kit objektyvi prieasi nustatytais terminais nemanoma inagrinti administracinio paeidimo bylos, io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratsiami, bet ne ilgiau, negu numatyta io kodekso 35 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos statymai gali nustatyti ir kitokius administracini teiss paeidim byl nagrinjimo terminus. Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, iame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaiiuoti i naujo nuo apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos. 283 straipsnis. Administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo tvarka Byla nagrinti pradedama paskelbiant kolegialaus organo sudt ar pristatant t byl nagrinjant pareign. Kolegialaus organo posdio pirmininkas arba byl nagrinjantis pareignas paskelbia, kokia byla bus nagrinjama, kas traukiamas administracinn atsakomybn, iaikina dalyvaujantiems nagrinjant byl asmenims j teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teiss paeidimo protokolas. Posdyje isprendiami praymai, iklausomi dalyvaujantys nagrinjant byl asmenys ir itiriami rodymai. 284 straipsnis. Aplinkybs, iaikintinos nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl Organas (pareignas), nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl, privalo iaikinti: ar buvo padarytas administracinis teiss paeidimas, ar is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinn atsakomybn, ar yra atsakomyb lengvinani ar sunkinani aplinkybi, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iaikinti kitas aplinkybes, turinias reikms bylai teisingai isprsti. Organas (pareignas), nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl, turi teis pakeisti nuorod io kodekso straipsn, straipsnio dal ar kit teiss akt, numatant atsakomyb u paeidim, jeigu administracinio teiss paeidimo protokole nurodyta administracinio teiss paeidimo esm yra rodyta, taiau suklysta nurodant io kodekso straipsn, straipsnio dal ar kit teiss akt, numatant atsakomyb u padaryt administracin teiss paeidim. 285 straipsnis. Kolegialaus organo posdio protokolas Nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl, kolegialus organas rao protokol, kuriame nurodoma: 1) posdio data ir vieta; 2) byl nagrinjanio organo pavadinimas ir sudtis; 3) nagrinjamos bylos turinys; 4) inios apie asmen, turini dalyvauti nagrinjant byl, atvykim; 5) asmen, dalyvaujani nagrinjant byl, paaikinimai, j praymai ir i praym svarstymo rezultatai; 6) dokumentai ir daiktiniai rodymai, itirti nagrinjant byl; 7) inios apie priimto nutarimo paskelbim ir jo apskundimo tvarkos bei termin iaikinim. Kolegialaus organo posdio protokol pasirao posdio pirmininkas ir sekretorius. 60. Nutarimo primimas administracinio teiss paeidimo byloje. 286 straipsnis. Nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje turinys Inagrinjs administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) priima nutarim byloje.

Nutarime turi bti: nutarim primusio organo (pareigno) pavadinimas; bylos nagrinjimo data; inios apie asmen, kurio byla nagrinjama; inios apie kitus, byloje dalyvaujanius asmenis; bylos nagrinjimo metu nustatyt aplinkybi idstymas ir motyvuotas j vertinimas; io kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teiss akto, numatanio atsakomyb u paeidim, kurio reikalavimus paeid asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Jeigu, sprsdami klausim dl nuobaudos skyrimo u administracin teiss paeidim, io kodekso 216 straipsnio 14 punktuose ivardyti organai (pareignai) kartu sprendia klausim dl paeidjo padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, nutarime dl bylos nurodomas iiekotino nuostolio dydis, jo atlyginimo terminas ir tvarka. Nutarime dl bylos turi bti isprstas klausimas apie paimtus daiktus ir dokumentus, taip pat nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas. Kolegialaus organo nutarimas priimamas paprasta kolegialaus organo nari, dalyvavusi posdyje, bals dauguma. Nutarim administracinio teiss paeidimo byloje pasirao nagrinjantis byl pareignas, o kolegialaus organo nutarim posdio pirmininkas ir sekretorius. Lietuvos Respublikos statym numatytais atvejais apie nuobaud raoma administracinio teiss paeidimo protokole arba nutarimas forminamas kitokiu nustatytu bdu. 287 straipsnis. Nutarim rys Inagrinjs administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) priima vien i toki nutarim: 1) skirti administracin nuobaud; 2) nutraukti byl; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinjim kitam galiotam nagrinti administracinio teiss paeidimo byl organui (pareignui). Nutarimas nutraukti byl gali bti priimamas esant vienai i aplinkybi, numatyt io kodekso 250 ir 251 straipsniuose. 288 straipsnis. Nutarimo byloje paskelbimas ir nutarimo nuorao teikimas Nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinjim. Nutarimo nuoraas per tris dienas teikiamas arba isiuniamas asmeniui, dl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol, taip pat nukentjusiajam. Nutarimo nuoraas teikiamas pasiraytinai. Jeigu nutarimo nuoraas isiuniamas, tai raoma byloje. Bylose dl administracini teiss paeidim, numatyt io kodekso 176 straipsnyje ir 196 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, dl asmens, kuriam ginklas, taip pat audmenys patikti ryium su tarnybini pareig jimu arba mons, staigos, organizacijos perduoti laikinai naudotis, nutarimo nuoraas isiuniamas atitinkamai monei, staigai arba organizacijai susipainti ir policijos staigai, kad bt apsvarstytas klausimas dl udraudimo iam asmeniui naudotis ginklu. administracinio teiss paeidimo byloje apskundimas. 291 straipsnis. Teis apsksti nutarim administracinio teiss paeidimo byloje

61. Nutarimo

Nutarim administracinio teiss paeidimo byloje gali apsksti asmuo, kurio atvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol, taip pat nukentjusysis. 292 straipsnis. Nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo tvarka Nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje, priimtas io kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodyt institucij (pareign), gali bti apskstas apygardos administraciniam teismui pagal nutarim primusios institucijos (jos pareigno) buvimo viet. Rajono (miesto) apylinks teismo (teisjo) nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje gali bti apskstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas paduodamas atitinkamam administraciniam teismui arba siuniamas jam per institucij (pareign), apylinks teism, kuris prim nutarim administracinio teiss paeidimo byloje. i institucija (pareignas), teismas, jeigu statymai nenumato kitokio termino, per tris dienas skund kartu su byla nusiunia atitinkamam administraciniam teismui. Ar priimti skund, sprendia atitinkamas administracinis teismas. 293 straipsnis. Nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo terminas Skundas dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje gali bti paduotas per deimt dien nuo nutarimo primimo dienos. Jeigu is terminas praleistas dl svarbi prieasi, j pareikjo praymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. 295 straipsnis. Nutarimo vykdymo sustabdymas dl padavimo Skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracin nuobaud vykdym iki skundo inagrinjimo, iskyrus nutarimus skirti io kodekso 23 ir 29 straipsniuose numatytas nuobaudas, taip pat tais atvejais, kai skiriama bauda paimama administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje. 296 straipsnis. Skundo dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje inagrinjimo terminas Skund dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas inagrinja per dvideimt dien nuo administracinio teiss paeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos statymai. 297 straipsnis. Skundo dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje nagrinjimas Teismas, nagrindamas skund dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teistum ir pagrstum. Kartu teismas, nagrinjantis skund, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal statymus ir ar j paskyr organas (pareignas), turintis teis sprsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracins nuobaudos skyrimo tvarkos. 301 straipsnis. Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio teiss paeidimo byl pasekms Panaikinus nutarim nutraukiant administracinio teiss paeidimo byl, grinamos iiekotos pinig sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, taip pat panaikinami kiti apribojimai, susij

su anksiau priimtu nutarimu . Negalint grinti daikto, atlyginama jo vert. Neteistu administracinio areto paskyrimu pilieiui padarytas nuostolis atlyginamas statym nustatyta tvarka. Trauktojo administracinn atsakomybn asmens praymu apie tai, kad panaikintas nutarimas nutraukiant administracinio teiss paeidimo byl, praneama to asmens darbo kolektyvui arba pagal jo mokymosi ar gyvenamj viet.

62. Nutarimo

administracinio teiss paeidimo byloje vykdymas.

NUTARIM SKIRTI ADMINISTRACINES NUOBAUDAS VYKDYMAS 303 straipsnis. Nutarimo skirti administracin nuobaud privalomumas Nutarim skirti administracin nuobaud privalo vykdyti valstybiniai ir visuomeniniai organai, mons, staigos organizacijos, pareignai ir pilieiai. 304 straipsnis. Nutarimo vykdymo tvarka Nutarimas skirti administracin nuobaud turi bti vykdomas nuo jo primimo momento, jeigu kitaip nenustato is kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos statymai. Apskundus nutarim skirti administracin nuobaud, is nutarimas turi bti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, iskyrus nutarimus skirti spjim ir administracin aret, taip pat tais atvejais, kai administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje skiriama ir imama bauda. Nutarimas skirti baud turi bti priverstinai vykdomas pasibaigus io kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui j geruoju vykdyti. Nutarim skirti administracin nuobaud vykdyti nukreipia nutarim prims organas (pareignas). 305 straipsnis. Keli nutarim vieno asmens atvilgiu vykdymas Tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas savarankikai. 306 straipsnis. Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo atidjimas Esant aplinkybi, dl kuri nedelsiant vykdyti nutarim skirti administracin aret ar baud (iskyrus administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje imam baud) negalima, prims nutarim organas (pareignas) pagal asmens, dl kurio priimtas nutarimas, pareikim gali atidti nutarimo vykdym iki vieno mnesio. 307 straipsnis. Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo nutraukimas Prims nutarim skirti administracin nuobaud organas (pareignas) nutarimo vykdym nutraukia iais atvejais: 1) kai prieing teisei veikim ar neveikim padaro nepakaltinamas asmuo; 2) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracins nuobaudos skyrim; 3) kai panaikinamas administracin atsakomyb nustatantis aktas; 4) kai mirta asmuo, kurio atvilgiu priimtas nutarimas.

Nutrauktas vykdymo procesas negali bti pradtas i naujo. 308 straipsnis. Nutarim skirti administracin nuobaud vykdymo senatis Negali bti vykdomas nutarimas skirti administracin nuobaud, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mnesius nuo primimo dienos. Jeigu nutarimo vykdymas sustabdytas sutinkamai su io kodekso 295 straipsniu, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo inagrinjimo. Sutinkamai su io kodekso 306 straipsniu atidjus nutarimo vykdym, senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidjimo pabaigos. Nutarimo dl administracinio areto vykdymo senatis vieneri metai. Lietuvos Respublikos statymai gali nustatyti kitokius, ilgesnius nutarim atskir administracini teiss paeidim ri bylose vykdymo terminus. 309 straipsnis. Klausim, susijusi su nutarim vykdymu, sprendimas Klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymu, sprendia nutarim prims organas (pareignas). Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo kontrol pavedama nutarim primusiam organui (pareignui). Skundus dl organ (pareign), vykdani nutarimus skirti administracines nuobaudas, veiksm sprendia io kodekso 292 straipsnyje nurodyti organai, laikantis 296 ir 297 straipsni reikalavim. NUTARIMO SKIRTI SPJIM VYKDYMO PROCESAS 310 straipsnis. Nutarimo skirti spjim vykdymas Nutarim skirti spjim vykdo nutarim prims organas (pareignas) io kodekso ir kit Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. 311 straipsnis. Nutarimo skirti spjim vykdymo tvarka Nutarimas skirti spjim vykdomas paskelbiant nutarim, baigus nagrinti byl. Kai nutarimas skirti spjim priimamas nedalyvaujant paeidjui, jam io kodekso 288 straipsnyje numatyta tvarka teikiamas nutarimo nuoraas. NUTARIMO SKIRTI BAUD VYKDYMO PROCESAS 312 straipsnis. Nutarimo skirti baud vykdymas Nutarim skirti baud vykdo antstolis io kodekso ir kit Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. 313 straipsnis. Nutarimo skirti baud vykdymo terminai ir tvarka Baud patrauktas administracinn atsakomybn asmuo turi sumokti ne vliau kaip per keturiasdeimt dien nuo nutarimo skirti baud teikimo jam dienos, o apskundus tok nutarim ne vliau kaip per keturiasdeimt dien nuo praneimo apie skundo nepatenkinim dienos. Kai teiss paeidim padar nepilnameiai nuo eiolikos iki atuoniolikos met amiaus neturi savarankik pajam, bauda iiekoma i tv arba juos atstojani asmen io kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka. Paskirt baud u administracin teiss paeidim paeidjas sumoka taupomajame banke ar kitame banke, iskyrus baud, kuri paimama teiss

paeidimo vietoje, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos statymai. Atsivelgdamas traukiamo ar patraukto administracinn atsakomybn asmens turtin padt, kitas reikmingas aplinkybes, asmens raytiniu praymu organas (pareignas) priimdamas nutarim administracinio teiss paeidimo byloje arba ne vliau kaip per keturiasdeimt dien nuo nutarimo primimo dienos gali paskirtos baudos mokjim idstyti per laikotarp iki dvej met, atsivelgdamas paskirtos baudos dyd. 314 straipsnis. Priverstinis nutarimo skirti baud vykdymas Jeigu paeidjas nesumoka baudos per io kodekso 313 straipsnyje nustatyt termin, nutarim skirti baud prims organas (pareignas) nutarim siunia antstoliui vykdyti. Jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybje, bauda iiekoma i jo tv arba globj (rpintoj). Baudos iiekojimas negali bti nukreiptas turt, kur sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu iiekojimas negali bti nukreiptas pagal vykdomuosius dokumentus. Jeigu nra turto, kur gali bti nukreiptas baudos iiekojimas, rajono (miesto) apylinks teismo (apylinks teismo teisjo) nutarimu bauda paeidjui sutikus gali bti pakeista nemokamais ne ilgesns kaip 400 valand trukms vieaisiais darbais, skaiiuojant vien nemokam viej darb valand u deimt lit baudos. Nemokami vieieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Paeidjui nesutikus, bauda gali bti pakeista ne ilgesniu kaip trisdeimties par administraciniu aretu, skaiiuojant vien areto par u dvideimt lit baudos. Jeigu paeidjas piktybikai vengia atlikti nemokamus vieuosius darbus arba vengia sumokti baud ir neturi turto, kur gali bti nukreiptas baudos iiekojimas, rajono (miesto) apylinks teismo (apylinks teismo teisjo) nutarimu nemokami vieieji darbai ir bauda gali bti pakeisti administraciniu aretu iki trisdeimties par io kodekso nustatyta tvarka. 315 straipsnis. Nutarimo skirti vietoje imam baud vykdymas Sutinkamai su io kodekso 262 straipsniu paimant baud administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje paeidjui iduodamas nustatyto pavyzdio kvitas, kuris yra grietos finansins atskaitomybs dokumentas. 316 straipsnis. Nutarimo skirti baud vykdymo proceso ubaigimas Nutarimas skirti baud, pagal kur iiekota visa bauda, su atyma apie vykdym per deimt dien grinamas nutarim primusiam organui (pareignui). NUTARIMO KONFISKUOTI DAIKT IR PAJAMAS VYKDYMO PROCESAS 319 straipsnis. Nutarimo konfiskuoti daikt ir pajamas vykdymas Nutarim konfiskuoti daikt, kuris buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teiss paeidimo padarymu, vykdo io kodekso 320 straipsnyje ivardyti organai io kodekso ir kit Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. 320 straipsnis. Nutarim konfiskuoti daikt ir pajamas vykdantys organai

Nutarim konfiskuoti daikt, kuris buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teiss paeidimo padarymu, vykdo: 1) antstoliai padarius io kodekso 44 straipsnio pirmojoje ir treiojoje dalyse, 441, 442 straipsniuose, 443 straipsnio treiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 62 straipsnio treiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, septintojoje, atuntojoje, devintojoje ir deimtojoje dalyse, 621 straipsnio treiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, septintojoje, atuntojoje, devintojoje ir deimtojoje dalyse, 622 straipsnio treiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, septintojoje, atuntojoje, devintojoje ir deimtojoje dalyse, 842 straipsnio pirmojoje dalyje, 1242 straipsnio treiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio treiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 1302 straipsnyje, 15214 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 1531 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 1545 straipsnio antrojoje dalyje, 1546 straipsnio antrojoje dalyje, 1632, 16311, 164 straipsniuose, 1711 straipsnio antrojoje dalyje, 1712 straipsnio antrojoje dalyje, 17211, 173, 1733, 1736, 17320, 18818 straipsniuose, 1932 straipsnyje, 2091 2 straipsnio antrojoje dalyje, 209 straipsnio treiojoje dalyje, 2093 straipsnio antrojoje, treiojoje, etojoje ir septintojoje dalyse, 2094 straipsnio treiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 210 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 214, 21410, 21412, 21427 straipsniuose numatytus teiss paeidimus; 2) tam galioti policijos staig pareignai padarius io kodekso 5111 straipsnio antrojoje dalyje, 110 straipsnio antrojoje, treiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir etojoje dalyse, 123 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 1671 straipsnio antrojoje dalyje, 1672, 170, 171, 176, 1761, 1771, 1852, 191 straipsniuose, 194 straipsnio treiojoje dalyje, 196 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 1971, 199, 1991 straipsniuose, 2093 straipsnio pirmojoje dalyje, 210 straipsnio treiojoje dalyje numatytus teiss paeidimus; 3) tam galioti Aplinkos ministerijos organ pareignai padarius io kodekso 561 straipsnio antrojoje dalyje, 62 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir etojoje dalyse, 621 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir etojoje dalyse, 622 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir etojoje dalyse, 66 straipsnio antrojoje dalyje, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85, 87 straipsniuose, 873 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 874 straipsnyje (kai paeidimai padaryti vidaus vandenyse), 877 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir treiojoje dalyse, 88 straipsnyje numatytus teiss paeidimus; 4) tam galioti vidaus vanden transporto organ pareignai padarius io kodekso 56(1) straipsnio antrojoje dalyje numatytus teiss paeidimus; 5) tam galioti muitini pareignai padarius io kodekso 171 straipsnio treiojoje dalyje, 209(2) straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 209(3) straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 209(6) straipsnyje ir 210 straipsnio treiojoje dalyje numatytus teiss paeidimus; 6) tam galioti oro transporto organ asmenys padarius io kodekso 114 straipsnyje numatytus teiss paeidimus; 7) tam galioti taurij metal ir brangakmeni valstybins prieiros

pareignai padarius io kodekso 193(1) straipsnyje numatytus teiss paeidimus; 8) tam galioti Valstybins tabako ir alkoholio kontrols tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs pareignai padarius io kodekso 173 straipsnyje (dl vertimosi komercine-kine veikla, susijusia su alkoholini grim ir tabako gamini gaminimu ir didmenine bei mamenine prekyba), 185(2) straipsnyje numatytus teiss paeidimus; 9) tam galioti valstybiniai mik pareignai ir valstybiniai saugom teritorij pareignai padarius io kodekso 561 straipsnio antrojoje dalyje, 62 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir etojoje dalyse, 621 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir etojoje dalyse, 622 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir etojoje dalyse, 66 straipsnio antrojoje dalyje, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85, 87 straipsniuose, 873 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 874 straipsnyje (kai paeidimai padaryti vidaus vandenyse), 88 straipsnyje, 110 straipsnio antrojoje, treiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir etojoje dalyse, 1895 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus teiss paeidimus; 10) tam galioti Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos pareignai padarius io kodekso 170 straipsnyje numatytus paeidimus; 11) tam galioti Ryi reguliavimo tarnybos asmenys padarius io kodekso 152, 152(1), 152(3), 152(4), 152(5), 152(8), 152(11 ) straipsniuose numatytus teiss paeidimus; 12) tam galioti Valstybins ne maisto produkt inspekcijos prie kio ministerijos pareignai padarius io kodekso 152(11), 153(10 )straipsniuose ir 167(3) straipsnio antrojoje dalyje (dl sprogmen sertifikavimo ir enklinimo reikalavim) numatytus paeidimus; 13) savivaldybi vykdomj institucij tam galioti pareignai padarius io kodekso 110 straipsnio antrojoje, treiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir etojoje dalyse, 158 straipsnio antrojoje dalyje numatytus teiss paeidimus; 14) tam galioti Valstybs sienos apsaugos tarnybos pareignai padarius io kodekso 210 straipsnio treiojoje dalyje numatytus paeidimus; 15) tam galioti Lietuvos Respublikos ginkl fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs pareignai padarius io kodekso 167(3) straipsnio antrojoje dalyje numatytus teiss paeidimus (dl Lietuvos Respublikos sprogmen apyvartos kontrols statymo nustatyt sprogmen saugos bendrj reikalavim); 16) tam galioti savivaldybi sanitarijos inspekcijos pareignai padarius io kodekso 110 straipsnio antrojoje, treiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir etojoje dalyse numatytus paeidimus; 17) tam galioti valstybins veterinarijos prieiros organ pareignai padarius io kodekso 110 straipsnio antrojoje, treiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir etojoje dalyse numatytus paeidimus; 18) uvininkysts departamento prie Lietuvos Respublikos ems kio ministerijos direktorius, jo pavaduotojai, skyri vedjai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai padarius io kodekso 873 straipsnio treiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 874 straipsnyje (kai paeidimai padaryti jr vandenyse), 877 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir treiojoje dalyse numatytus paeidimus.

321 straipsnis. Nutarimo konfiskuoti daikt ir pajamas vykdymo tvarka Nutarimas konfiskuoti daikt, kuris buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teiss paeidimo padarymu, vykdomas paimant konfiskuot daikt ir pajamas ir priverstinai neatlygintinai perduodant daikt ir ias pajamas valstybs nuosavybn. Nutarimai konfiskuoti kontrabandos daiktus, taip pat gabenimo ir kitas priemones, skirtas kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybin sien pergabenti arba jiems paslpti, vykdomi Lietuvos Respublikos muit kodekso nustatyta tvarka. 322 straipsnis. Konfiskuot daikt ir pajam realizavimo tvarka Konfiskuoti daiktai, kurie buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas, ir pajamos, kurios buvo gautos administracinio teiss paeidimo padarymu, realizuojami Lietuvos Respublikos finans ministro nustatyta tvarka. 323 straipsnis. Nutarimo konfiskuoti daikt ir pajamas vykdymo proceso ubaigimas Nutarimas konfiskuoti daikt ir pajamas su yma apie vykdym per deimt dien grinamas nutarim primusiam organui (pareignui). NUTARIMO ATIMTI SPECIALIJ TEIS VYKDYMO PROCESAS 324 straipsnis. Nutarimo atimti specialij teis vykdymas Nutarim atimti asmeniui suteikt specialij teis (teis vairuoti transporto priemones, teis skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu, teis medioti arba usiimti vejyba, teis vairuoti vidaus vanden transporto priemones, teis naudoti arba veti aparatr, renginius, radijo siuntimo arba radijo stebsenos renginius, naudoti elektronini ryi iteklius, usiimti radijo mgj ar kit radijo stoi naudotoj veikla, teis eiti tam tikras pareigas jr laive, teis projektuoti statinius ar atlikti statini projekt ekspertiz) vykdo io kodekso 325 straipsnyje ivardyti organai io kodekso ir kit Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. 325 straipsnis. Nutarim atimti specialij teis vykdantys organai Nutarim atimti teis vairuoti transporto priemones vykdo io kodekso 225 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyti policijos pareignai. Nutarim atimti teis eiti tam tikras pareigas jr laive vykdo io kodekso 228 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyt organ pareignai. Nutarim atimti teis medioti ar teis usiimti vejyba vykdo io kodekso 241(4), 242 ir 244 straipsniuose nurodyt institucij (organ) pareignai. Nutarim atimti teis vairuoti vidaus vanden transporto priemones vykdo io kodekso 229, 242 ir 244 straipsniuose nurodyt organ pareignai. Nutarim atimti teis skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu vykdo io kodekso 231 straipsnyje nurodyt organ pareignai. Nutarim atimti teis naudoti arba veti aparatr, renginius, radijo siuntimo arba

radijo stebsenos renginius, naudoti elektronini ryi iteklius, usiimti radijo mgj ar kit radijo stoi naudotoj veikla vykdo io kodekso 246 straipsnyje nurodyt organ pareignai. Nutarim atimti teis projektuoti statinius ar atlikti statini projekt ekspertiz vykdo io kodekso 246(3) straipsnyje nurodyt organ pareignai. 326 straipsnis. Nutarimo atimti teis vairuoti transporto priemones vykdymo tvarka Nutarimas atimti teis vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo paymjim, jeigu vairuotojui atimta teis vairuoti vis ri transporto priemones. Jeigu vairuotojui atimta teis vairuoti ne vis ri transporto priemones, vairuotojo paymjime paymima, koki ri transporto priemones vairuoti jam atimta teis. Jeigu vairuotojas, i kurio atimta teis vairuoti transporto priemon, vengia atiduoti policijai vairuotojo paymjim ir toliau j vairuoja atmimo teiss vairuoti laikotarpiu, io kodekso 225 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyti policijos pareignai gali pratsti ios teiss atmim tam laikui, per kur buvo neteistai naudotasi vairuotojo paymjimu. 327 straipsnis. Nutarimo atimti teis medioti arba usiimti vejyba vykdymo tvarka Nutarimas atimti teis medioti vykdomas paimant mediotojo biliet. Mediotojo bilieto pamimo tvark nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nutarimas atimti teis usiimti vejyba vykdomas nustatyta tvarka panaikinus vejybos leidim. 328 straipsnis. Nutarimo atimti teis vairuoti vidaus vanden transporto priemones, skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu, eiti tam tikras pareigas jr laive vykdymo tvarka Nutarimas atimti teis vairuoti vidaus vanden transporto priemones vykdomas paimant vidaus vanden transporto specialisto laipsnio diplom arba kvalifikacijos liudijim, arba laivavedio paymjim. Nutarimas atimti teis eiti tam tikras pareigas jr laive vykdomas paimant jrinio laipsnio diplom ar kvalifikacijos liudijim. Nutarimas atimti teis skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu vykdomas paimant licencij. Vidaus vanden transporto specialisto laipsnio diplomo, kvalifikacijos liudijimo, laivavedio paymjimo, teiss skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu licencijos, jrinio laipsnio diplomo ir kvalifikacijos liudijimo pamimo tvark nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 328(1) straipsnis. Nutarimo atimti teis naudoti arba veti aparatr, renginius, radijo siuntimo arba radijo stebsenos renginius, naudoti elektronini ryi iteklius, usiimti radijo mgj ar kit radijo stoi naudotoj veikla vykdymo tvarka Nutarimas atimti teis naudoti arba veti aparatr, renginius, radijo siuntimo arba radijo stebsenos renginius, naudoti elektronini ryi iteklius, usiimti radijo mgj ar kit radijo stoi naudotoj veikla vykdomas panaikinant atitinkam

leidim ir (arba) paimant tok leidim patvirtinanius dokumentus. Specialiosios teiss naudoti elektronini ryi iteklius atmimo metu asmuo neturi teiss gyti teis naudoti elektronini ryi iteklius, kuri paskirtis tokia pat kaip ir t elektronini ryi itekli, kuriuos naudoti teis atimta. 328(2) straipsnis. Nutarimo atimti teis projektuoti statinius ar atlikti statini projekt ekspertiz vykdymo tvarka Nutarimas atimti teis projektuoti statinius vykdomas paimant teiss projektuoti statinius kvalifikacin atestat. Nutarimas atimti teis atlikti statini projekt ekspertiz vykdomas paimant teiss atlikti statini projekt ekspertiz kvalifikacin atestat. io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyt kvalifikacini atestat pamimo tvark nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. 329 straipsnis. Specialiosios teiss atmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka Jeigu asmuo, kuriam atimta teis vairuoti transporto priemon, vidaus vanden transporto priemon arba teis medioti ar usiimti vejyba, teiss atmimo laikotarpiu nepadar teiss paeidimo, nuobaud paskyrs organas (pareignas) gali, prajus ne maiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomenins organizacijos, darbdavio tarpininkavim, o kai tokia teis atimta u tai, kad asmuo padar teiss paeidim bdamas neblaivus arba apsvaigs nuo narkotik, vaist ar kit svaigij mediag, ir pagal Vyriausybs galiot atlikti medicinin ir vietjik atestacij institucij paym sutrumpinti nurodytos teiss atmimo termin. 330 straipsnis. Nutarimo atimti specialij teis vykdymo termin skaiiavimas Transporto priemoni, laiv vairuotojai, orlaivio gulos nariai, skrydi vadovai ir asmenys, paeid mediokls ar vejybos taisykles bei atliekantys orlaivi technin prieir, apsvaig nuo alkoholini grim, narkotini ar psichotropini mediag, laikomi netek specialiosios teiss nuo nutarimo atimti i teis primimo dienos. Pasibaigus paskirtajam specialiosios teiss atmimo terminui, taip pat j sutrumpinus vadovaujantis io kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teis atimta trumpesniam negu vieneri met terminui, nustatyta tvarka grinami i jo paimti dokumentai. Jei specialioji teis atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, i asmens paimti dokumentai grinami tada, kai jis Vyriausybs ar jos galiot institucij nustatyta tvarka ubaigia papildomus vairuotoj mokymus ir ilaiko kvalifikacinius egzaminus. Jeigu specialioji teis buvo atimta u tai, kad asmuo padar teiss paeidim bdamas neblaivus arba apsvaigs nuo narkotik, vaist ar kit svaigij mediag, pasibaigus paskirtajam specialiosios teiss atmimo terminui i asmens paimti dokumentai grinami tik Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka po medicinins ir vietjikos atestacijos. Pasibaigus paskirtam specialiosios teiss naudoti arba veti aparatr, renginius, radijo siuntimo arba radijo stebsenos renginius, naudoti elektronini ryi iteklius, usiimti radijo mgj ar kit radijo stoi naudotoj veikla atmimo terminui, asmuo turi teis kreiptis Ryi

reguliavimo suteikimo.

tarnyb

dl

tokios

teiss

NUTARIMO DL BAUDOS PAKEITIMO NEMOKAMAIS VIEAISIAIS DARBAIS VYKDYMO PROCESAS 331 straipsnis. Nutarimo dl baudos pakeitimo nemokamais vieaisiais darbais vykdymas Nutarim dl baudos pakeitimo nemokamais vieaisiais darbais vykdo vidaus reikal staigos Vidaus reikal ministerijos nustatyta tvarka. 332 straipsnis. Nutarimo dl baudos pakeitimo nemokamais vieaisiais darbais vykdymo tvarka Nutarimas dl baudos pakeitimo nemokamais vieaisiais darbais siuniamas vykdyti ne vliau kaip kit dien po jo primimo. Darb asmeniui, kuriam paskirti nemokami vieieji darbai, parenka staiga, kurios inioje yra nemokam viej darb vykdymas, pagal savivaldybs ar nemokam viej darb atlikimo vietoje esani moni paraikas. Paprastai parenkami tokie nemokami vieieji darbai, kurie nereikalauja specialaus pasirengimo. 333 straipsnis. Nemokam viej darb atlikimo termino skaiiavimas Nemokam viej darb atlikimo terminas skaiiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo pradjo dirbti nemokamus vieuosius darbus. Asmuo laikomas atlikusiu nemokamus vieuosius darbus, kai jis atidirba teismo paskirt nemokam viej darb valand skaii. Jeigu asmuo dl pateisinam prieasi per teismo paskirt laik neatliko nemokam viej darb, teismas, staigos, kurios inioje yra nemokam viej darb vykdymas, teikimu gali pratsti j atlikim, kol paeidjas atidirbs visas nustatytas valandas, bet ne ilgiau kaip pusei paskirto termino. 334 straipsnis. Vengimo atlikti nemokamus vieuosius darbus pasekms Asmeniui, piktybikai vengianiam atlikti nemokamus vieuosius darbus, teismas, staigos, kurios inioje yra nemokam viej darb vykdymas, teikimu gali pakeisti nemokamus vieuosius darbus administraciniu aretu. Nemokami vieieji darbai keiiami aretu skaiiuojant vien areto par u tris nemokam viej darb valandas, bet ne ilgesniu kaip trisdeimt par. NUTARIMO DL ADMINISTRACINIO ARETO VYKDYMO PROCESAS 336 straipsnis. Nutarimo dl administracinio areto vykdymas Nutarim dl administracinio areto vykdo policijos staigos Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. 337 straipsnis. Nutarimo dl administracinio areto vykdymo terminai Nutarimas dl administracinio areto vykdomas tuojau pat po nutarimo primimo. 338 straipsnis. Administracinio areto atlikimo tvarka Asmenys, kuriems paskirtas administracinis aretas, aretuoti laikomi policijos staig nustatomose vietose. Vykdant nutarim dl administracinio areto, daroma aretuotj asmens apira.

Administracinio sulaikymo laikas skaitomas administracinio areto termin. Administracinis aretas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos statym akt nustatytas taisykles. 338(1) straipsnis. Slyginis administracinio areto vykdymo atidjimas Asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis aretas arba kuriam bauda pakeiiama administraciniu aretu io kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka, rajono (miesto) apylinks teismas (apylinks teismo teisjas) tuo paiu nutarimu, paeidjui sutinkant, gali atidti administracinio areto vykdym nuo 1 iki 12 mnesi. Atiddamas paskirto administracinio areto vykdym, teismas paskiria paeidjui atlikti nemokam viej darb nuo 25 iki 400 valand. Kartu teismas nustato laik, per kur asmuo privalo atlikti nemokamus vieuosius darbus. Jei asmuo, kuriam administracinio areto vykdymas atidtas, atidjimo laikotarpiu atliko teismo paskirtus nemokamus vieuosius darbus, staiga, kurios inioje yra i darb vykdymas, surao nutarim uskaityti asmeniui administracinio areto atlikim. Jei asmuo, kuriam administracinio areto vykdymas atidtas, atidjimo laikotarpiu piktybikai vengia atlikti nemokamus vieuosius darbus, teismas priima nutarim panaikinti slygin administracinio areto vykdymo atidjim ir vykdyti ankstesniu nutarimu paskirt nuobaud. Nutarimo dl slyginio administracinio areto vykdymo atidjimo vykdymo procesas gyvendinamas io kodekso 331334 straipsniuose nustatyta tvarka. 339 straipsnis. Asmen, kuriems paskirtas administracinis aretas, panaudojimas darbui Asmenys, kuriems paskirtas administracinis aretas, nustatyta tvarka gali bti panaudojami fiziniam darbui. Organizuoti asmen, kuriems paskirtas administracinis aretas, panaudojim darbui pavedama savivaldybi vykdomosioms institucijoms. Asmenims, kuriems paskirtas administracinis aretas, areto metu darbo umokestis nuolatinje darbovietje nemokamas. NUTARIMO DL NUALINIMO NUO DARBO (PAREIG) VYKDYMO PROCESAS 339(1) straipsnis. Nutarimo dl nualinimo nuo darbo (pareig) vykdymas Nutarim dl nualinimo nuo darbo (pareig) vykdo darboviets administracija, kurioje dirba nualintas nuo darbo (pareig) darbuotojas. 339(2) straipsnis. Nutarimo dl nualinimo nuo darbo(pareig) vykdymo tvarka Nutarimas dl nualinimo nuo darbo (pareig) isiuniamas vykdyti per tris dienas po jo primimo. Darboviets administracija ne vliau kaip kit dien po nutarimo gavimo privalo nualintj darbuotoj atleisti i darbo (pareig) statymo nustatyta tvarka. NUTARIMO DALIES DL TURTINIO NUOSTOLIO ATLYGINIMO VYKDYMO PROCESAS

340 straipsnis. Nutarimo dalies dl turtinio nuostolio atlyginimo vykdymas Sutinkamai su io kodekso 37 straipsniu priimto administracinio teiss paeidimo byloje nutarimo dalis dl turtinio nuostolio atlyginimo vykdoma io kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Administracinio teiss paeidimo byloje nutarimas, kiek jis lieia turtinio nuostolio atlyginim, yra vykdomasis dokumentas. 341 straipsnis. Nutarimo dalies dl turtinio nuostolio atlyginimo vykdymo terminai Turtin nuostol paeidjas turi atlyginti ne vliau kaip per penkiolika dien nuo nutarimo jam teikimo dienos (io kodekso 288 straipsnis), o jeigu toks nutarimas apskundiamas ne vliau kaip per penkiolika dien nuo praneimo, kad skundas nepatenkintas, dienos. 342 straipsnis. Nutarimo dalies dl turtinio nuostolio atlyginimo nevykdymo pasekms Jeigu administracinio teiss paeidimo byloje nutarimo dalis dl turtinio nuostolio atlyginimo nevykdoma per io kodekso 341 straipsnio nustatyt laik, nutarimas siuniamas nuostoliui iiekoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proceso tvarka.