Está en la página 1de 69

1. Materialaus tako ir jo bvio apraymo svokos.

Tiesaus ir tolygaus judjimo greitis


ir pagreitis.Vidutinis ir momentinis greitis

Kinematika tiria judjim neatsivelgiant to judjimo prieastis. Judjimui
aprayti pasirenkama atskaitos sistema, bet reikia neumirti, kad skirtingose atskaitos
sistemose judjimas gali bti skirtingas, todel visada pasirenkama patogiausia.
Pvz.: Kai knas juda ems paviriuje em, ems judjimas atvilgiu Sauls.
Taigi visos atskaitos sistemos kinematikai ekvivalenios, o atskaitos sistemos
pasirinkimas svarbus tik dinamikoje, kai atsivegiama kn veikianias jgas.
Materialus takas makroskopinis knas, kurio matmenys tokie mai, kad j
galima neskaityti, o laikyti, kad visa kno mas sukoncentruota viename geometriniame
take.Tai yra abstrakcija. Galima ar negalima, kokio nors kno judjim nagrinti kaip
materialaus tako, priklauso nuo to, kokio pobdio problema yra nagrinjama, bet ne
nuo judjimo pobdio. Tuo atveju svarbs ne absoliuts, o santykiniai kno matmenys,
t.y. kno matmen santykis su judjimo atstumais.
Pvz.: em, nagrinjant jos judjim apie Saul galima laikyti materialiu taku,
nes orbitos spindulys R = 1,5 10
8
km, o ems r = 6,4 10
3
km, t.y. r/R = 4 10
-5
.
Taiau toks nagrinjimas netinka ems sukimuisi apie savo a tirti, nes tokiu
atveju ems negalima laikyti materialiuoju taku.
Materialaus tako makroskopikumas suprantamas ta prasme, kad jo judjim
galima bt nagrinti klasikins mechanikos rmuose. Taiau daugeliu atveju ir mikro
daleli judjim galima nagrinti naudojantis klasikins machanikos dsniais.
Pvz.: Elektron , proton , jon judjim elektriniuose ir magnetiniuose laukuose.
Materialaus tako mechanika klasikinje fizikoje yra mechanikos tyrimo pagrindas, nes
klasikiniu poiriu, bet kok kn arba kn sistem, mintyse galima iskaidyti maas
makroskopines, tarpusavyje sveikaujanias dalis, laikant jas maetrialiais takais, kuri
judjim ir nagrinti.
Paimkime bet koki atskaitos sistem. Joje tako judjimas bus pilnai apraytas,
jeigu bus inoma jo padtis bet kuriuo laiko momentu. Nurodome tako padt,
pavyzdiui Dekarto koordinai sistemoje, koordinatmis x, y, z .
Tako judjimas bus pilnai apraytas, kai inosime, kaip kinta koordinats laike
x = x(t), y = y(t), z = z(t) arba apibendrintu atveju r = r(t) .
Taigi reikia vesti greiio ir pagreiio svok.
Materialaus tako judjimas vienmaiu atveju x = x(t).
Tegu laiko momentu t tako padtis buvo x
1
= x(t) , o per laiko interval t jis
pasislinko tak x
2
= x(t +t) nueidamas keli x = x
2
x
1
= x(t +t) x(t). Susitarta, kad
x yra teigiamas, jei judjimas vyksta dein ir neigiamas, jei kair.
Santykis x/t vadinamas vidutiniu materialaus tako greiiu per laik t.
1 pav. Tako tiesiaeigio judjimo apraymas
x
x
2
x
1
0 x
t
t x t t x
t
x

+
=

=
) ( ) (
v
vid
.
Toks vidutinio greiio apibrimas galioja visiems t iskyrus t = 0, nes 0/0
neturi prasms. Bendruoju atveju v
vid
priklauso ne tik nuo t, bet ir nuo t. Ms atveju
imkime, kad t nekinta, o t 0 (nykstamai maja) tada x/x artja prie tam tikro
dydio, kuris jau priklauso tik nuo t, bet nepriklauso nuo t. is dydis arba riba
vadinamas tikruoju arba momentiniu materialaus tako greiiu laiko momentu t.
t
t x t t x
t
x
t t

+
=

=

) ( ) (
lim lim v
0 0
.
Matematikoje tokia iraika vadinama funkcijos x(t) ivestine pagal argument t
ymima dx/dt. Taigi momentinis arba tikrasis greitis yra koordinats (arba nueito kelio) x
ivestin pagal t:
t
x
d
d
v = .
Kaip jau minta greitis bus laiko funkcija v = v(t) (bendru atveju). Greiio
ivestin pagal laik yra materialaus tako pagreitis a :
t
t t t
t
a
t

+
= =

) ( v ) ( v
lim
d
dv
0
.
Kadangi v = dx/dt gauname, kad pagreitis yra antroji koordinats ivestin pagal
laik:

2
2
d
d
t
x
a = .
Pvz.: Tegu tako judjimas apraomas x = At
2
+ Bt +C , kur A, B, C pastovs
koeficientai, tada
x + x = A(t + t)
2
+ B(t + t) + C = At
2
+ 2Att + At
2
+ Bt + Bt + C =
= (At
2
+ Bt +C) + (2At + B)t + At
2
.
I vidutinio greiio apibrimo:
t A B At
t
C Bt At t A t B At C Bt At
t
t x t t x
+ + =
=

+ + + + + + +
=

+
=
) 2 (
) ( ) 2 ( ) ( ) ( ) (
v
2 2 2
Matome, kad v
vid
priklauso ir nuo t ir nuo t. Norint gauti momentin greit reikia
skaiiuoti rib kai t 0 :
B At t A B At
t
t
+ = + + = =


2 ] ) 2 [(
lim
v lim v
0
0
vid
.
Matome, kad momentinis greitis priklauso tik nuo t, pagreitis bus:
A
t
a 2
d
dv
= = .
Kaip matome iuo atveju pagreitis jau nebepriklauso nuo laiko tolygiai
greitjantis arba tolygiai ltjantis judjimas. Bendru atveju a = a(t) .
2. Kampinis greitis. Ryys tarp kreivalinijinio greiio ir nueito kelio. Pagreitis takui
judant kreiva trajektorija
Analogikai su linijiniu greiiu ir pagreiiu sukamjam judjimui galima vesti
kampin greit ir kampin pagreit . Kampinis greitis:
t d
d
=
Jeigu = t + const, tai kampinis greitis bus pastovus. Sukimsi danis parodo
materialaus tako apsisukim skaii per laiko interval:
t d
d
2
1
2

= .
Dydis T = 1/ vadinamas apsisukim periodu. Kampinis pagreitis, jeigu = (t)
bus:
2
2
d
d
d
d
t
t

=

= .
Kampinis pagreitis lygus pirmai kampinio greiio ivestinei arba antrai kampo
ivestinei pagal laik.
Jeigu apsisukimo spindulys yra r, tai s =
r, tada:

t
r
t
s


ir
t
r
t
s
t t

0 0
lim lim ,
v = rw .
Jeigu kampinis greitis yra w(t), tai
diferencijuojant pagal laik:
a = d v/d t = r d w/d t.
Kreivalinijinio judjimo greitis ir pagreitis (bendruoju atveju) yra:
r
r
= r(t) , ) (
1
t r
r
= r(t + t) ,
t
t r t t r
t
r

+
=

=
) ( ) (
v
vid
r r v
r
.

M

v (t)
M
1

r (t)

r (t)

r
1
(t)

O
M
1
M
s
x
s

O
r
Imant t 0 ,

v = d

r /dt =
t
r
t

0
lim . Tikrasis arba momentinis greitis yra
vektorius nukreiptas liestins kryptimi trajektorijos take

r (t). Tokiu bdu apraomas ir


pagreitis: tai yra vektorius lygus greiio vektoriaus pirmai ivestinei, arba spindulio
vektoriaus antrai ivestinei :
2
2
d
d
d
v d
t
r
t
a = =
r
r
.

Tada galima ir greit atvaizduoti pagal analogij su spinduliu. Greiio vektoriaus
galo takas vadinamas greiio taku, o visuma t tak greiio hodografu.
Matematiniu poiriu visikai nesvarbi
fizikin prasm, todl ar diferencijuojamas
r, ar v nra skirtumo. Taigi, galima
analogija: momentinis greitis nukreiptas
trajektorijos liestins kryptimi, pagreitis bus
nukreiptas liestins hodografui kryptimi.
Pvz.: Sakykime, kad materialus
takas juda apskritimu, kurio spindulys r.
Greitis bus nukreiptas liestins take M,
liestins kryptimi, o jo dydis v= r = 2r/T.
Hodografas bus apskritimas, kurio spindulys lygus

r , o pagreiio vektorius bus


nukreiptas hodografo liestins tako kryptimi apskritimo centr. Tada pagreitis bus:
a = v = 2r/T = v
2
/r.


Tai centrinio pagreiio formol, kuri vektorinje formoje uraoma taip:

a = - w
2

r . Imkime bet koki trajektorij. Tada

v = v

s , kur s - vienetinis
trajektorijos vektorius . Trikampis yra lygiaonis, bet s artjant nul

s
. Jeigu

a
S

n
O
a
M
1

r
a A
1

v
O
1
A a

v a
1

v 1

v
O
= v d

s /d t, tada sulygin ios lygybs dein pus su centrinio pagreiio iraikos


deiniaja puse gausime:
r
n
v
t
s
v
r r
=
2
d
d
. Abi lygybs puses padalin i v gausime:
r
n
v
t
s
r r
=
d
d
. inodami, kad d s = vd t uraysime: n
r
v
t
s
s
s
t
r
r r
= =
1
d
d
d
d
d
s d
arba n
r s
s r
r
=
1
d
d
.
I ia matyti, kad trajektorijos liestins vienetinio vektoriaus ivestin yra statmena tam
vienetiniam vektoriui (tai seka i liestins svokos) d

n . Kai s 0 , 0 ir

s

d

s . Dydis 1/r vadinamas trajektorijos kreivumo radiusu (duotame take), o

n
normals vektoriumi. Kadangi 1/r yra teigiamas, o

n ir

s prieing krypi, tai

n visada
nukreiptas gaubtj trajektorijos pus. Bendru atveju 1/r ir

n vis laik kinta


skirtinguose trajektorijos takuose.
Kreivs gali bti ploktumins (apskritimas, elips, hiperbol, parabol ir t.t.) ir
erdvins (spiral). Ploktuma, kurioje yra liestin ir normal vadinama lieiamaja, o
statmuo ivestas i duotojo tako ploktum binormale.
Taigi bendru atveju:

v =v(t)s(t). Panaudodami dviej kintam dydi diferenciavimo taisykl gauname:

a = d v/d t

s +

v d

s /d t arba

a = d v/d t

s + v
2
/r

n .
Taigi vektorius a guli s ir n ploktumoje. ia gavome viso pagreiio lygt, kuris
sudarytas i tangentinio ir normalinio pagreiio sumos.

a
t
= d v/d t

s - tangentinio
pagreiio lygtis, tangentinis pagreitis yra vektorius, kurio kryptis sutampas su trjektorijos
tako liestins kryptimi.

a
n
= v
2
/r

n normalinio pagreiio lygtis, normalinis pagreitis


yra vektorius, kurio kryptis sutampa su trajektorijos normals vektoriaus kryptimi, t.y.
nukreiptas trajektorijos gaubtj pus. Tangentinis pagreitis keiia greiio dyd, o
normalinis keiia greiio krypt.
Reikia neumirti, kad trajektorijos kreiv gali bti (daniausiai ir yra) erdvin
figra. Tokiu atveju tako judjimas bus apskaiiuojamas trij koordinai kryptimis

i ,

j ,

k , taigi materialaus tako judjim galima aprayti trimis laisvs laipsniais (viena
judjimo kryptis vienas laisvs laipsnis).

s +



+ s s

n

3. Tako judjimo klasikinio apraymo ribos. viesos svoka ir jos greiio matavimo
idjos. Fizo bandymas
Klasikinje mechanikoje kiekvieno kno judjimo bvis apraomas, bet kuriuo
laiko momentu, koordinatmis ir greiiu

v .Vietoje greiio galime naudoti impuls

p =
m

v .
Dalel yra geometrinis takas, apraantis kintant laikui nenutrkstani
trajektorij. Klasikinje mechanikoje parodyta, kad toks atvaizdavims yra ribotas: dalels
bsen bet kuriuo laiko momentu negalima charakterizuoti tiksliomis koordinatmis ir
impulso dydiu tuo paiu metu. Jeigu kuriuo nors laiko momentu dalels bvis
apraomas koordinate su x neapibrtimi, o impulsas su p, tai abu ie dydiai vienu
metu negali bti kiek norint mai, nes x

p h. Dydis h Planko konstanta (h =
6,63 10
-27
), o nelygyb Haizenbergo neapibrtumas. Haizenbergo neapibrtumas
nustato principin rib, iki kurios galima vienu metu imatuoti koordinat ir impuls, ir ji
negali bti perengta jokiu matavimo prietaisu ar metodika. Tada ir x m v h. Taigi
klasikinis trajektorijos apraymas yra tik tam tikras atskiras atvejis.
Makroskopiniu poiriu bet kokio daikto padt galima nustatyti su tam tikru
tikslumu, uduodamu matavimo prietaiso. Makroskopiniu poiriu kvantin mechanika
pradeda galioti dalelms, kuri matmenys maesni u atomo: x = 10
-8
cm, tada v
6,63 10
-27
/ 10
-8
10
-18
cm/c. Kaip matome, praktikai, x ir v yra labai mai, todl
klasikinis apraymas tinkamas makroskopiniams knams.
Elektrono atveju, kurio mas m = 9,11 10
-28
g, neapibrtumas turi bti ne
didesnis u atomo matmenis. Tada x < 10
-8
cm, ir v h/m, x = 6,63 10
-27
/9,11 10
-
28
10
-8
7 10
8

cm/c. Toks greitis jau netinkamas netgi elektronui atome aprayti. Taigi
klasikinis apraymas pasidaro netinkamas.
Kitas ribinis klasikins mechanikos atvejis, tai kn judjimas greiiais artimais
viesos greiiui. Taigi, kas yra viesos greitis? Kaip jis matuojamas?
Riomeris 1676 m. imatavo viesos greit matuodamas Jupiterio palydov
utemimus. Buvo nustatyta, kad regimasis j apsisukimo periodas trumpja, kai em dl
metinio sukimosi artja ir periodas ilgja, kai tolsta nuo Jupiterio tai susij su baigtiniu
viesos greiiu.


J
s
1

T
1
s
2

T
2

S

T
1
= t
1
+ s
1
/c. Kit kart Jupiterio palydovas ieis i elio, momentu t
2
, o ems
stebtojas j stebs laiko momentu T
2
= t
2
+ s
2
/c. Tada palydovo apsisukimo periodas bus
T
steb
= T
2
T
1
= T
tikr
+ (s
2
s
1
)/c. Imatavus daug kart tiek emei tolstant, tiek artjant
link Jupiterio, galima ieliminuoti s
2
s
1
ir, inant T
tikr
,

suskaiiuoti viesos greit. c =
(s
2
s
1
)/(T
steb
- T
tikr
). Riomeris gavo c = 214 300 km/s. Tai buvo pirmas skmingas
viesos reiio matavimo atvejis. Iki Riomerio visi viesos matavimo mginimai buvo
neskmingi.
viesos aberacija.
Jeigu kryptis, kuria juda stebtojas yra statmena krypiai, kuria stebima vaigd,
tai dl viesos aberacijos kryptis vaigd skiriasi nuo tikrosios. viesos aberacijos
kampas = /2 tg = v

/c, kur v

ems judjimo greiio dedamoji statmena
krypiai vaigd. Imatavus v

ir krypt vaigd, galima gauti c. Gauti rezultatai
sutapo su Riomerio.
Fizo bandymas (1851m.) tai
viesos greiio matavimas judanioje
materijoje (vandenyje). viesos
greitis vandenyje yra u
|
= c/n, n
lio rodiklis. Jeigu aplinka juda
stebtojo atvilgiu, tai viesos greitis
stebtojo atvilgiu bt u
|
v
priklausomai nuo greii krypi.
Fizo bandyme du spinduliai juda
prieprieais ir nueina t pat kelia
prie patekdami interferometr F,
kol vanduo stikliniame vamzdyje
nejuda. Kai vanduo juda vienas
spindulys juda pagal vandens
judjimo krypt, o kitas prieingai,
todl turi susidaryti eigos skirtumas,
kur galima apskaiiuoti i
interferencini juost poslinkio
skysiui stovint ir judant. A - viesos
altinis. B pusiau skaidri ploktel,
iskirianti du koherentinius
spindulius. K, D, E veidrodiai.
l viesos kelio ruo vandenyje bendras ilgis, t
0
laikas, kur spindulys
praeina visus kitus (be skysio) kelio tarpus, u
+
- sklindantis pasroviui, u
-
- prie srov
spindulio greitis skystije: u
+
= u
|
+ kv, u
-
= u
|
- kv. Kur k koeficientas, kur norjo surasti
Fizo. Jeigu k = 1, tai teisinga klasikin greii sudties taisykl, o kai k 1, tai yra
nukrypimas. viesos greitis vandenyje u
|
= c/n = 300 000 / 1,3 2.30 000 km/s. Laikas,
per kur u
+
ir u
-
spinduliai praeina vis keli: t
1
= t
0
+ l/(u
|
+ kv) ir t
2
= t
0
+ l/(u
|
- kv), taigi
laiko pokytis yra: t = 2lkv / u
|2
k
2
v
2
. Suskaiiavus interferencini juost poslink ir
inant l galima rasti k. Fizo gavo: k = 1- 1/n
2
. Taigi klasikinio apraymo taisykl viesai
jau netinka. Tai buvo fantastika ivada, nors tais laikais egzistavo eterio vilkimo teorija,
kurios ivados pilnai paaikino Fizo bandym. Fizo bandymas yra eksperimentinis
klasikinio greiio sudties dsnio ir Galiljaus transformacij klaidingumo rodymas.

v
K D
B
E
A
F
5. Lorenco transformacijos
Postulatai.
Kai judjimo greiiai dideli, kaip matme i Fizo bandymo Galiljaus
transformacijos prietarauja eksperimentui: Reikia kitoki transformacij, kurios
derintsi su viesos greiio pastovumu. Taigi, Lorenco transformacij postulatai:
1) reliatyvumo principas,
2) viesos greiio pastovomas.
Koordinai transformacij tiesikumas.
Judani koordinai sistemas visada galima orientuoti taip, kad sutapt su
koordinai pradia. Kadangi greii sudiai jau nebetinka klasikin formul, tai galima
tiktis, kad vienos sistemos laikas jau neireikiamas tik kitos sistemos laiku, bet
priklauso ir nuo koordinai. Tada:
x
|
=
1
(x, y, z, t) ; y
|
=
2
(x, y, z, t) ; z
|
=
3
(x, y, z, t) ; t
|
=
4
(x, y, z, t).
Bendr funkcij pavidal lemia erdvs ir laiko savybs. Nagrinjant
geometrinius sryius vienoje atskaitos sistemoje, laikome, kad kiekvienas takas niekuo
nesiskiria nuo bet kurio kito tako ir visi geometriniai sryiai tarp bet kuri geometrini
objekt bus visikai tokie pat kaip ir perklus koordinai pradi bet kok kit tak:
erdvs vienalytikumas. Geometriniai sryiai nekinta, dl koordinai sistemos ai
transformacijos izotropikumas. Erdvs vienalytikumas ir izotropikumas yra
svarbiausios savybs inercinse atskaitos sistemose. Svarbiausia laiko savyb
vienalytikumas: kiekviena fizikin situacija vystosi ir kinta vienodai, nepriklausomai
nuo to, kokiu momentu ji susiklosiusi. I erdvs ir laiko vienalytikumo iplaukia, kad
transformacijos turi bti tiesins. Panagrinjus nykstamai ma pokyt d x
|
, nejudanioje
koordinai sistemoje j atitiks nykstamai mai d x, d y, d z, d t. Tada :
x
|
= x d
x

1
+ y d
y

1
+ z d
z

1
+ t d
t

1
.
Kadangi erdv ir laikas yra vienalyiai, tas ryys turi bti vienodas visiems erdvs
takams, bet kuriems laiko momentams, t.y.
x

1
;
y

1
;
z

1
;
t

1
= const:

1
(x, y, z, t) = A
1
x + A
2
y + A
3
z + A
4
+ A
5
,
ia A
1
, A
2
, A
3
, A
4
, A
5
konstantos, priklausanios nuo sistemos judjim kitos atvilgiu
apibdinani parametr.

y ir z transformacijos.
Jei koordinai pradios laiko momentu t = 0 sutampa, tai x = y = z = x
|
= y
|
= z
|
=
= 0 ir laisvasis narys A
5
= 0. Tada:
y
|
= a
1
x + a
2
y + a
3
z + a
4
t,
z
|
= b
1
x + b
2
y + b
3
z + b
4
t.
Kadangi x
|
ais sutampa su x, tai i slygos y = 0 iplaukia y
|
= 0, i z = 0
iplaukia z
|
= 0. Reikia:
0 = a
1
x + a
1
0 + a
3
z + a
4
t,
0 = b
1
x + b
2
y + b
3
0 + b
4
t.
O ios lygtys bus patenkintos tik tada, jeigu a
1
= a
3
= a
4
= 0 ir b
1
= b
2
= b
4
= 0.
Tada y
|
= ay , z
|
= az. a rodo, kiek kart y
|
yra didesn u y.
y =
a
1
y
|
, z =
a
1
z
|
.
1/a rodo, kiek kart pasirinkto mastelio ilgis nejudanioje sistemoje yra didesnis
negu judanioje. Pagal realiatyvumo princip abi sistemos yra lygiaverts. Taigi 1/a =
a ir a = +1. a = -1 nemanoma, nes sutarta, kad sistemos nekeiia savo krypties (x, y, z ir
x
|
, y
|
, z
|
ays sutampa. Taigi y = y
|
ir z = z
|
.
x ir t transformacija. Kadangi
kintamieji y ir z transformuojami atskirai, tai
x ir t transformacijos bus tiesins j
funkcijos. Judanios koordinai sistemos
pradios takas nejudanioje sistemoje
nusakomas koordinate x
|
= (x vt), ia
proporcingumo koeficientas, kur reikia
rasti. Lygiai taip pat pereinant i judanios
sistemos nejudani x =
|
(x
|
+ vt
|
). Tada
remiantis reliatyvumo principu
|
= .
Sakykime, judanioje koordinai sistemoje
yra ilgio l strypas, gulintis iilgai x
|
aies: l
= x
|
2
x
|
1
. Nejudanios sistemos atvilgiu
strypas juda greiiu v. Tada:
x
|
1
= (x
1
vt
0
), x
|
2
= (x
2
vt
0
),
x
2
x
1
= (x
|
2
x
|
1
)/ =l/.
Judanio strypo ilgis nejudanioje sistemoje. Dabar tarkime, kad tas pats strypas
nejuda nejudanioje koordinai sistemoje x
2
x
1
= l. Tada: x
1
=
|
(x
|
1
+ vt
|
0
) ir x
2
=
|
(x
|
2
+ vt
|
0
).
Ir judanio strypo ilgis judanioje sistemoje yra x
|
2
x
|
1
= (x
2
x
1
)/
|
. Pagal
reliatyvumo princip l/ = l/
|
, t.y. =
|
. I viesos greiio pastovumo, laiko momentu t
= t
|
= 0 i koordinai pradios (kurios sutampa) pasiuniamas viesos signalas. Kadangi
viesos greitis abiejose sistemose vienodas, tai x
|
= ct
|
ir x = ct. Tada jei =
|
, tai i:
x
|
= (x vt) ir x =
|
(x
|
+ vt
|
) iplaukia, kad:
y y
|
x x
|
z z
|

v
ct
|
= (ct vt) ir ct = (ct
|
+ vt
|
), dabar sudaugin abi iraikas gausime:
2
=
2 2
2
v c
c
+
,
2
=
) / 1 (
1
2 2
c v
;
2
= 1/
2 2
/ 1 c v .
Kadangi vt
|
=

x
- x
|
=

x
- (x vt) = v t + x(

1
- ),
t
|
= {t +
v
x
(
2
1

- 1), t
|
=
2
2
1
1
c
v

{t +
v
x
[( 1 -
2
2
c
v
) -1]}, t
|
=
2
2
2
1
c
v
x
c
v
t

.
Lorenco transformacijos:
2
2
|
1
c
v
vt x
x

= , y y =
|
, z z =
|
,
2
2
2
|
1
) / (
c
v
x c v t
t

= .
Atvirktins transformacijos ireikiamos (remiantis reliatyvumo principu) taip
pat, tik pakeitus enkl:
2
2
| |
1
c
v
vt x
x

+
= ,
|
y y = ,
|
z z = ,
2
2
2 |
1
) / (
c
v
x c v t
t

+
= .
Galiljaus transformacijos gaunamos, kai v/c << 1.
6. Lorenco transformacij ivada: vienalaikikumo reliatyvumas
Du vykiai skirtingose koordinai sistemos takuose x
1
ir x
2
vadinami
vienalaikiais, jeigu jie vyksta t pat laiko moment pagal tos koordinai sistemos
laikrod. Tegu vykiai vyko laiko momentu t
0
nejudanioje koordinai sistemoje.
Judanioje koordinai sistemoje vykiai vyko takuose x
|
1
ir x
|
2
momentais t
|
1
ir t
|
2
. Laik
t
|
1
ir t
|
2
parod judanios koordinai sistemos laikrodiai, esantys jos takuose x
|
1
ir x
|
2
tais momentais, kai tuose takuose vyko nagrinjamas vykis. Ryys tarp judanios ir
nejudanios sistemos:
2
2
0 1 |
1
1
c
v
vt x
x

= ,
2
2
0 2 |
2
1
c
v
vt x
x

= ,
2
2
1
2
0
|
1
1
) (
c
v
x
c
v
t
t

= ,
2
2
2
2
0
|
2
1
) (
c
v
x
c
v
t
t

= .
Paymkime
2
2
1
c
v
= .
Matome, kad vykiai judanioje koordinai sistemoje vyko ne tuo paiu
momentu:
). (
) / ( ) / (
2 1
2
1
2
0 2
2
0 |
1
|
2
|
x x
c
v x c v t x c v t
t t t =
+
= =

Vienalaikikumo svoka neturi absoliuios prasms nepriklausanios nuo
koordinai sistemos. Teiginys ,,vyko vienu laiku reikalauja nurodyti koordinai
sistem. Vienalaikikumo reliatyvumas ir prieastingumas. I t
|
formuls seka, kad jeigu
x
1
> x
2
, tai koordinai sistemoje, judanioje x aies teigiama kryptimi (v > 0), turi bti t
|
2
> t
|
1
, o koordinai sistemoje judanioje prieing pus (v < 0), turi bti t
|
2
< t
|
1
, t.y. tie
patys vykiai skirtingose koordinai sistemose vyksta ne ta paia tvarka. Ar negali bti,
kad pasekm bus ankstesn u prieast? Kad prieastis ir pasekm nepriklausyt nuo to,
kokioje koordinai sistemoje nagrinjamos, btina slyga: jokie materials poveikiai,
kuriais realizuojamas fizinis ryys tarp vyki skirtinguose takuose, negali bti
perduodamas greiiu, didesniu u viesos greit.
Pvz.: Nejudanioje koordinai sistemoje vykis vyksta take x
1
, laiko momento
t
1
ir yra prieastis suklusi vyk take x
2
> x
1
laiko momentu t
2
> t
1
. Greit, kuriuo
perduodama taka i x
1
x
2
paymkime v
t
. Pagal greiio apibrim:
1 2
1 2
t t
v
x x
t
=

.
Judanioje koordinai sistemoje tie vykiai vyksta takouse x
|
1
ir x
|
2
laiko
momentais t
|
1
ir t
|
2
. Tada i lygybs t
|
= t (v/c
2
)x/ gauname:
(x
2
x
1
) = v
t
(t
2
t
1
),
) 1 (
) )( / (
2
1 2 1 2
2
1 2 |
1
|
2 t
v
c
v t t x x c v t t
t t

=

=

.
I ios iraikos, jeigu ) 1 (
2 t
v
c
v
< 0, tai judanioje koordinai sistemoje
pasekm vyks anksiau u prieast. Bet tai nemanoma! Todl visada
t
v
c
v
2
1 > 0 arba
takos perdavimo greitis bus v
t
> c
v
c
. Lorenco transformacijos turi prasm tik tada, kai
v c.
7. Lorenco transformacij ivada: intervalo invariantikumas. Judanio kno ilgis
Intrevalo invariantikumas.
Galiljaus transformacij invariantai yra kno ilgis ir laiko tarpas tarp vyki,
taiau jie nra Lorenco transformacij invariantai, t.y. jie priklauso nuo koordinai
sistemos.
Lorenco transformacij invariantas yra erdvs laiko intervalas. Tegu take (x
1
, y
1
,
z
1
) laiko momentu t
1
vyko vykis, o take (x
2
, y
2
, z
2
) ir laiko momentu t
2
kitas vykis.
Intervalu tarp t vyki vadinamas dydis s:
s
2
= (x
2
x
1
)
2
+ (y
2
y
1
)
2
+ (z
2
z
1
)
2
c
2
(t
2
t
1
)
2
,
Kuris yra vienodas visose koordinai sistemose: invariantas. Tai rodysime.

) (
|
1
|
2
|
1
|
2
1 2
t t v x x
x x
+
= ,
|
1
|
2 1 2
y y y y = ,
|
1
|
2 1 2
z z z z = ,

) )( / (
|
1
|
2
2 |
1
|
2
1 2
x x c v t t
t t
+
= .
raius ias reikmes s iraik gauname, kad:
+ + = + + =
2 |
1
|
2
2 |
1
|
2
2 |
1
|
2
2
1 2
2 2
1 2
2
1 2
2
1 2
2
) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( z z y y x x t t c z z y y x x s
2 |
1
|
2
2
) ( t t c =
2 |
s .
Jeigu x
2
x
1
= ds, tai:
d s
2
= d x
2
+ d y
2
+ d z
2
c
2
d t
2
yra invariantas.
Erdvikieji ir laikikieji intervalai.
I anksiau, jei atstumas tarp (x
1
, y
1
, z
1
) ir (x
2
, y
2
, z
2
) yra l, o laiko tarpas tarp t
vyki t, tai s
2
= l
2
c
2
t
2
yra invariantas. Sakykime tam tikroje koordinai sistemoje
vyki negali sieti prieastinis ryys. Tada l > ct, ir s
2
> 0 (veikimo sklidimo atstumas
maesnis u atstum tarp vyki). Taigi erdvikasis intervalas yra: s
2
> 0. Erdvikjam
intervalui galime parinkti toki koordinai sistem, kurioje du vykiai vyksta vienu metu
skirtinguose erdvs takuose (s
2
= l
2
> 0, t = 0) ir nra tokios koordinai sistemos,
kurioje tie vykiai vykt tame paiame take, nes tada l = 0, t.y. = s
2
= -c
2
t
2
< 0, tai
prietarauja slygai s
2
> 0. Jeigu vykius gali sieti prieastinis ryys, tai l < ct ir s
2
< 0.
Tai laikikasis intervalas; galima pasirinkti toki koordinai sistem, kurioje du vykiai
vyksta tame paiame erdvs take, bet skirtingais laiko momentais (l =0, s
2
= - c
2
t
2
< 0),
ir nra tokios koordinai sistemos, kurioje tie du vykiai bt vienalaikiai (t = 0, s
2
= l
2
>
0, kas prietarauja s
2
< 0). Intervalo tarp vyki laikikumas arba erdvikumas
nepriklauso nuo koordinai sistemos tai vyki invariantika savyb.

Judanio kno ilgis.
Judanio kno ilgiu vadinamas atstumas tarp nejudanios koordinai sistemos
tak, su kuriais sutampa judanio strypo pradia ir galas vienu laiko momentu pagal
nejudanios koordinai sistemos laikrod. Judanios koordinai sistemos laikrodiai,
esantys strypo galuose rodys skirting laik, ir strypo galai bus fiksuojami skirtingu laiku
- strypo ilgis nra Lorenco transformacij invariantas: skirtingose sistemose skiriasi.
Tegu judanioje koordinai sistemoje nejudanio strypo ilgis l = x
|
2
x
|
1
ir nukreiptas
iilgai x aies.

0 1 |
1
vt x
x

= ,

0 2 |
2
vt x
x

= ,

|
1 2 |
1
|
2
l
l
x x
l x x =

= = .
2
2
|
1
c
v
l l = .
Taigi judantis knas yra trumpesnis u nejudant. Ta prasme, kad tam tikru laiko
momentu pagal nejudanios sistemos laikrod ufiksuojamos vis judanio kno
paviriaus tak koordinats. Tai momentin kopija, kuri atrodyt suplota, jeigu bt
registruojama nejudanti. Vizualiai viskas bt kitaip, nes: 1) viesos spinduliai i vairi
kno tak pasiekia stebtoj per skirting laik, 2) pasireikia viesos aberacija, todl
regimoji kryptis nesutampa su tikrja, taigi kno forma matoma ne tokia, kaip duoda
Lorenco transformacijos.
Sutrumpjimo vertinimas.
Kadangi v << c, tai v/c << 1 ir iskleidus eilute: )
2
1
1 (
2
2
|
c
v
l l .
Tada: l
c
v
l
c
v
l l l l
2
2
2
2
|
2
1
)
2
1
1 ( = = = ,
2
2
2
1
c
v
l
l
=

,
kai v = 30 km/s, tai
8
10
2
10 5 . 0
10 9
10 9
2
1
/

=

= l l t.y. jeigu raketa bus 100 m ilgio, tai


sutrumps 1 m, kas praktikai nepastebima. em juda apie Saul 30 km/s greiiu ir
susiploja judjimo kryptimi tik 6 cm. Jeigu v/c = 0,87, tada kno ilgis susiploja per pus.
Jeigu atstumas nejudanioje kooordinai sistemoje tarp dviej tak yra l = x
1
x
2
, ir tie
takai pradjo judti teigiama x aies kryptimi, kiekvienu laiko momentu tak greiiai
yra vienodi vadinasi jie nueina vienod keli. Taiau stebtojas, judantis kartu su tais
takais mintoje sistemoje, matys, kad atstumas tarp j didja ir pasiekus pastov greit v
bus ) ( 1
2 2
c v l ilgio. Paaikinti galima paprastai: nejudanios sistemos atvilgiu tie
takai judjo sinchronikai, taiau judanioje sistemoje nesinchronikai, nes
sinchronikumas yra reliatyvus x
2
pradjo greitti labiau negu x
1
ir todl nutolo. Jeigu
x
2
ir x
1
sujungti nesvaria spyruokle, tai ji bus itempta, ir bus atliktas darbas, kurio
energija paimta i varikli veriani judti tuos takus. Jeigu takai sujungti absoliuiai
standiu strypu, tai be galo maai deformacijai sukelti reiks be galo didels energijos,
taigi jo galai negali judti tuo paiu dsniu. Ivada: nagrinjant materiali kn judjim
j negalima laikyti absoliuiai kietais.
8. Lorenco transformacij ivada: judani laikrodi laikas, savasis laikas
Judani laikrodi eigos sparta. Savasis laikas.
I Lorenco transformacij

|
0
2 |
1
1
) / ( x c v t
t
+
= , / ) ) / ( (
|
0
2 |
2 2
x c v t t + = , / ) (
|
1
|
2 1 2
|
t t t t t = = , /
|
t t = .
Laiko tarpas tarp vyki, imatuotas judaniais laikrodiais yra trumpesnis, negu
matuojant nejudaniais laikrodiais: judantis laikrodis eina liau u nejudant. Taiau
judanius laikrodius galime laikyti nejudaniais! Ar tai neprietarauja reliatyvumo
principui? Ne, nes vieno ir to paties judanio tako laikas lyginamas su vairi nejudani
tak laiku, o norint pritaikyti reliatyvumo princip, reikia vairi judanios sistemos
tak laik palyginti su to paties nejudanios koordinai sistemos tako laiku. Tegu
take x
0
vienas po kito vyko du vykiai judanioje nebrkniuotoje koordinai
sistemoje. Laiko tarpas tarp j t = t
2
t
1
. Brkniuotoje koordinai sistemoje, kuri yra
nejudanti, vykiai vyko skirtinguose takuose laiko momentais t
|
1
ir t
|
2
:

0
2
1 |
1
) / ( x c v t
t

= ,

0
2
2 |
2
) / ( x c v t
t

= ,

t
t t t

= =
|
1
|
2
|
.
Taiau dabar t
|
yra laikas tarp vyki nejudanioje koordinai sistemoje, t
nejudanioje. Prietaravimo nra.
Laikas, matuojamas su judaniu taku susijusiu laikrodiu vadinamas savuoju
laiku. Su judaniu taku susijusio laikrodio laiko skirtumas d , d t laiko
diferencialas inercinje sistemoje, kurioje nagrinjamas takas juda greiiu v.
) / ( 1
2 2
c v dt d = .
2 2 2 2 2 2
t d c z d y d x d s d + + = ,
2
2 2 2

= + + r d z d y d x d , ) )( 1 (
2
2 2 2

= r d t d c s d ,
)
1
1 ( ) 1 (
2
2
2
2 2 2
t d
r d
c
t d c s d

= ,
2
2
2

= v
t d
r d
, ) / ( 1
2 2
c v t d ic s d = , ) / ( 1
2 2
c v t d d = ,
ic s d d / = ,ia d s invariantas, c pastovus, d invariantas. Savasis laikas yra
Lorenco transformacij invariantas, nes savasis laikas matuojamas laikrodiu, kuris
susietas su paiu judaniu taku, todl nesvarbu, kokioje koordinai sistemoje
atskaitomi jo parodymai.
Eksperimentai patvirtinantys laiko reliatyvum.
Matuojant
+
mezono nueit keli nuo jo atsiradimo iki inykimo ir nustatyti jo greit.
Kuo
+
mezono judjimo greitis didesnis, tuo gyvavimo trukm turi bti ilgesn, nes


/
) 0 (
= ,
) 0 (

- savoji gyvavimo trukm. Jeigu laikas neltja, tai kelio ilgio


priklausomyb nuo greiio - v l
) 0 (

= - tiesin v funkcija. Jeigu ltja -


) / ( 1 /
2 2 ) 0 (
c v v l =

- netiesin v funkcija. Imatavus l = f(v) buvo gauta, kad ji atitinka
reliatyvistin formul. Dar akivaizdesnis bandymas buvo atliktas 1972 m. Su trim
atominiais laikrodiais.
Du atominiai laikrodiai buvo montuoti
reaktyvinius lktuvus, o vienas buvo
sumontuotas aerouoste. Visi trys laikrodiai
buvo sinchronizuoti. Po to abu lktuvai pakilo
or.
Vienas skrenda prie ems sukimsi, o kitas
pagal, treias lieka vietoje. Gryus, palyginami
laikrodi parodymai. Visi laikrodiai
nagrinjami ems centro atvilgiu, nes tokia
sistema yra inercin. Kadangi v > u
|
, tai abu
skrendantys laikrodiai juda i ryt vakarus.
Nejudanio ems paviriuje laikrodio savasis
laikas
0
, judanio vakarus savasis laikas
+
,
rytus -

.
) / ( 1
2 2
0
c v t d d = ,
2
2 |
) (
1
c
u v
t d d

=
+
,
2
2 |
) (
1
c
u v
t d d
+
=

.
0
d ir
+
d - skuba, o
0
d ir

d - vluoja. Taiau traukos laukai taip pat ltina


laikrodi eig, taigi laikrodis, kuris liko ems paviriuje eis liau negu laikrodiai,
kurie yra lktuvuose, nes pastarieji yra silpnesniame traukos lauke. Skrids vakarus
skubjo 275 ns, o rytus vlavo 40 ns. Sutapo teorikai.
Su pagreiiais judani laikrodi eiga.
Formul = dt d ivesta tolyginiam judjimui, o specialioji reliatyvumo teorija
neaprao netolygaus judjimo. Bandymais buvo parodyta, kad i formul galioja ir
judjimui su pagreiiu (bent jau sukimuisi apskritimu), nes buvo tiriamas elektring
daleli judjimas magnetiniame lauke veikiant Lorenco jgai.
v u
|-
v + u
|

v
9. Lorenco transformacij ivada: greii sudtis, Fizo bandymo ivados
Greii sudtis ir pagreiio transformacija. Greii sudties formul.
Materialaus tako judjimas judanioje koordinai sistemoje x
|
= x
|
(t
|
), y
|
= y
|
(t
|
), z
|
= z
|
(t
|
), o nejudanioje x = x(t), y = y(t), z = z(t). Greiiai:
1) judanioje
|
|
|
t d
x d
u
x
= ,
|
|
|
t d
y d
u
y
= ,
|
|
|
t d
z d
u
z
= ;
2) nejudanioje
t d
x d
u
x
= ,
t d
y d
u
y
= ,
t d
z d
u
z
= .
Tada:

| |
t d v x d
x d
+
= ,
|
y d y d = ,
|
z d z d = ,

) 1 (
2
| |
| |
c
v
u t d
t d v x d
d d
x d
u
x
x
+
+
= = ,

) / ) ( 1 ( ) / (
2 | | | 2 |
c v u t d x d c v t d
t d
x
+
=
+
= ,
) 1 (
2
| |
|
c
v
u t d
y d
t d
y d
u
x
y
+

= =

,

2
|
|
1
c
v
u
v u
u
x
x
x
+
+
= ,
|
2
|
2
2
1
1
x
y
y
u
c
v
u
c
v
u
+

= ,
|
2
|
2
2
1
1
x
z
z
u
c
v
u
c
v
u
+

= .
I greiio sudties formuli seka, kad c = const ir nra greiio galinio j viryti.
Sakykime u
|
y
= u
|
z
= 0, o u
|
x
= c, tada:
c
c
cv
v c
u
x
=
+
+
=
2
1
.
Taip ir turjo bti, nes formuls ivestos naudojantis viesos pastovumo principu.
Aberacija.
Sakykime y
|
kryptimi slenka spindulys, tada u
|
x
= 0, u
|
y
= c, u
|
z
= 0. Nejudanioje
koordinai sistemoje u
x
= v,
2
2
1
c
v
u
y
= , u
z
= 0. Nejudanioje koordinai
sistemoje viesos spindulys sudarys kamp su y aimi
2
2
1
1
c
v
c
v
u
u
tg
y
x

= = = . i
formul sutampa su klasikins teorijos formule, tik klasikinje buvo: a) altinis juda,
stebtojas ne , b) stebtojas juda, altinis ne . Specialios reliatyvumo teorijos poiriu:
altinis ir stebtojas juda vienas kito atvilgiu.
Fizo bandymo ivados.
Jeigu aplinkos lio rodiklis n, tai viesos greitis yra c/n. Kai x
|
ais sutampa su
aplinkos judjimo kryptimi, viesos greitis judanioje koordinai sistemoje:
n c u
x
/
|
= , 0 =
y
u , 0 =
z
u . I slygos
2
|
|
1
c
vu
v u
u
x
x
x
+
+
= , kai aplinka juda v, tai:
) 1 ( ) (
) / (
1
) / (
2
cn
v
v
n
c
c
n c v
v n v
u
x
m =


= , nes
c
v
<< 1 ,
cn
v
cn
vc
v
n
c
u
x
2
2
m , 0
2

cn
v
,
v
n n
c
u
x
)
1
1 (
2
m .
Taigi Fizo bandymas patvirtino reliatyvistin greii sudties formul. Pagreiio
transformacija. Pagreitis a
|
x
, a
|
y
, a
|
z
, kur
|
|
|
t d
u d
a
x
x
= , . . . . . . . u
|
x
= u
|
y
= u
|
z
= 0, tada
nebrkniuotoje koordinai sistemoje u
x
= u
y
= u
z
= 0. Pagreitis nebrkniuotoje
koordinai sistemoje
t d
u d
a
x
x
= :
)
1
( ) (
2
|
|
c
vu
v u
u
x
x
x
+
+
=
|
2 2 |
2 2
2
2
2
|
2
|
2
2
|
|
2 2 |
| 2 |
2
|
|
)) / ( 1 (
) / ( 1
) 1 (
) 1 (
)) / ( 1 (
) / )( (
1
x
x
x x
x
x
x
x x
x
x
x
u d
c vu
c v
c
v
c
v u
c
vu
c
vu
u d
c vu
u d c v v u
c
vu
u d
u d
+

= +
+
=
+
+

+
=
| 2 / 3
2
2
|
2 2 | 2 2
) 1 (
) / ( 1 ) / ( 1 (
x
x x
x
a
c
v
t d
c v u d c v
t d
u d
a =

= = .
,
10. Niutono apibrimai ir dsniai. Inercijos dsnis ir inercins atskaitos sistemos.
Mas
Niutono apibrimai tokie, kaip juos suformulavo Niutonas:
1) Apibrimas. Materijos kiekis (mas) yra jos matas, nustatomas proporcingai
jos triui ir tankiui (Niutonas nepaaikino kas tai ).
2) Apibrimas. Judjimo kiekis yra jo matas, nustatomas proporcingai greiiui ir
masei.
3) Apibrimas. Materijos prigimtin jga yra jai bdingas sugebjimas prieintis,
todl bet kuris atskirai paimtas knas, kadangi jis laisvas, ilaiko savo ramybs arba
tolygaus tiesiaeigio judjimo bsen.
4) Apibrimas. Pridta jga yra veiksmas, atliekamas su knu, kad pakeisti jo
ramybs arba tiesiaeigio tolygaus judjimo bsen.
Dsniai:
I dsnis. Bet kuris knas ilieka ramybs ir tolygaus tiesiaeigio judjimo bsenoje, kol
jis iorini jg veikiamas nepriveriamas pakeisti t bv.
II dsnis. Judjimo kiekio pokytis proporcingas pridtai judinaniai jgai ir sutampa
su kryptimi tos tiess, kurios kryptimi veikia ta jga.
III dsnis. Veiksmui visada yra lygus prieingas prieinimasis, kitaip dviej kn
tarpusavio sveikos yra lygios ir nukreiptos prieingomis kryptimis.
jg irima, kaip kno judjimo kiekio pakitimo prieast. Jga yra kn
tarpusavio sveikos stiprumo matas, kuri pasireikia judjimo kiekio pakitimu.
Inercijos dsnis. Inercin atskaitos sistema.
1. Niutono dsnis, tai transformuotas Galiljaus inercijos dsnis: materialus
takas neveikiamas iorini poveiki arba yra ramybs bsenoje, arba juda tolygiai
tiesiaeigiai. Toks knas vadinamas laisvu, o jo judjimas laisvu judjimu arba inerciniu
judjimu. Laisv kn nra, taiau galima sukurti tam artimas slygas: fizikin
abstrakcija. Kaip nustatyti, kad kn neveikia jga? Atskymo nra.
1) Jeigu nra isitempusi spyruokl, virv ir t.t.
2) Nra kontakto su kitais knais.
3) Yra jg laukai:
A) Toliaveiks jgos:
a) Gravitacins prigimties.
b) Elektromagnetins.
B) Artiveikos jgos :
a) Branduolins.
b) Silpn sveik.
Jei
n
r
F
1
= , tai toliveikos jegos veiks, kai n = 2 (gravitacins) ir n = 1
(elektromagnetins). Tik dl gravitacini jg ir elektromagnetinio spinduliavimo, mes
inome, kad yra kitos vaigds, planetos ir t.t. Kad nra elektromagnetinio lauko visada
galima suinoti, kadangi jis skirtingai veikia teigiamus ir neigiamus krvius: dipoli
svyravimai, elektrinto rutuliuko judjimas. Tas pats gravitacinis laukas visiems knams
suteikia vienod pagreit, tas laukas yra vienalytis pakankamai dideliuose atstumuose.
Jeigu pasirinkti atskaitos sistem, kuri laisvai krenta gravitaciniame lauke, tai to lauko
buvimas niekaip nepasireikia yra nesvarumo bsena, kintamas gravitacini bang
laukas per daug silpnas, kad sukelt kokius nors nukrypimus.
2. Kinematikoje atskaitos sistemos pasirinkimas nesvarbus, nes visos atskaitos
sistemos kinematikai ekvivalenios. Dinamikoje vienas ir tas pats judjimas bus
skirtingas skirtingose atskaitos sistemose. Jeigu vienoje juda knas tolygiai tiesiaeigiai,
tai judanioje su pagreiiu atvilgiu pirmosios to jau nebus. Klasikins mechanikos
postulatas: sveikauja tokia atskaitos sistema, kurioje visi laisvieji knai juda tiesiaeigiai
ir tolygiai inercine atskaitos sistema.
Kokia yra atskaitos sistema galima nustatyti tik bandymu. ems atskaitos
sistema: em nejuda, o visos vaigds juda milinikais greiiais (apsisuka per par)
apskritiminmis orbitomis, taip miliniki centriniai pagreiiai. ems atskaitos sistema
neicentrin. Heliocentrin arba Koperniko atskaitos sistema: pradia sutampa su Saule
(Saul sistemos masi centre), o koordinai ays nukreiptos tris tolimas vaigdes,
kaip viesos spinduliai. vaigd juda, taiau, kadangi atstumai miliniki, tai tokiais
maais greiiais, kad galima j neskaityti. Taigi, Koperniko sistema jau yra inercin,
bent jau nagrinjant judjim Saul planet sistemos ribose, arba bet kurioje sistemoje,
kurios matmenys maesni negu atstumai iki vaigdi kurias nukreiptos koordinai
ays.
3. ems atskaitos sistema yra neinercin, nes ji sukasi apie savo a ir apie Saul,
tai yra juda su pagreiiu. Koperniko sistemos atvilgiu. Taiau tas judjimas yra
santykinai ltas, todl daugeliu atveju ji gali bti laikoma inercine sistema.
Mas. Impulso tverms dsnis.
1. Kiekvienas knas prieinasi, kai norime j ijudinti arba pakeisti jo judjimo
krypt arba dyd inercija. Inercijos dydis skirtingos mass knams yra skirtingas, taigi
mas kno inertikumo matas. Tam, kad tiksliai apibrti mas, veskime izoliuotos arba
udaros sistemos svok: sistema kn tiek nutolusi nuo kit kn, kad j neveikia tos
sistemos. Du sveikaujantys materials takai judantys v << c. T tak greiiai 1

v ir 2

v ,
o t greii pokyiai per t yra 1

v ir 2

v . Kai tie takai svieikauja: 2


2
1
1

= v m v m ,
kur m
1
ir m
2
= const. Sveikos ryys dydiams m
1
ir m
2
neturi takos (susidrimas,
elektrostatin sveika ir t.t.). Tai bandym rezultatas. Koeficientaai m
1
ir m
2
yra
materiali tak inercins mass arba mass. Taigi dviej materiali tak masi santykis
lygus t tak greii prieaugli, atsiradusi dl j tarpusavio sveikos, santykiui su
prieingu enklu.
2. Mass kiekiui matuoti reikalingas atskaitos vienetas etalonas (kg): etaloninis
cilindras i iridio platinos lydinio yra Sevre (Pranczijoje). Mass etalonas parinktas
atsitiktinai ir neturi savo natralaus atitikmens.
I sveikaujani tak formuls gauname:
t
v
m
t
v
m


2
2
1
1
ir kai t 0, tai
2
2
1
1

= a m a m
.
3. I sveikaujani tak iraikos galima rayti 1
|
1 1

= v v v ir 1
|
2 2

= v v v ,
kur v
1
ir v
2
greiiai iki susidrimo, v
|
1
ir v
|
2
po susidrimo. Tada :
) ( ) ( 2
|
2
2
1
|
1
1

= v v m v v m ir
|
2
1
|
1
1
2
2
1
1

+ = + v m v m v m v m .
Impulsas arba judjimo kiekis bus suma vis materiali tak impuls: dviem takams
2 1

+ = p p p . I ia iplaukia, kad
|

= p p . Tai reikia, kad izoliuotos sistemos impulsas
nesikeiia, kokia bebt sveika tarp tak sistemos viduje (nesikeiia laike). Tai galioja
begaliniam materiali tak skaiiui, jeigu ta materiali tak sistema udara.
11. Antrasis Niutono dsnis. Jgos ir j sudtis
Judjimo apraymas bendru atveju atliekamas diferencialini lygi pagalba,
kuriose, kartu su koordinatmis ir greiiais eina impulso ivestins pagal laik. Jeigu
materialus takas neizoliuotas, t.y. sveikauja, tai tos sveikos intensyvum atspindi dydis
F:
t d
p d
F

= . Dydis F yra koordini

r ir greiio

v funkcija ) , (

v r F . Taigi
t d
p d

apibriamas materialaus tako padtimi atvilgiu kit kn, o kartais ir jo greiio. Dydis

F vadinamas jga (bendru atveju priklauso ne nuo koordinai ir greiio, bet nuo
koordinai ir greii skirtum). Materialaus tako impulso ivestin pagal laik lygi t
tak veikianiai jgai.
II Niutono dsnis:
t d
p d
F

= . Materialaus tako judjimo lygtis. Nereliatyvistiniu


atveju, kai ) (t m m , tai

= F
t d
v d
m ,

= F
t d
r d
m
2
2
. Taigi pagrindinis klasikins
mechanikos udavinys yra rasti ) , (

v r F . Dar vienas pavyzdys, kaip galima rasti judjimo
lygt
x = x(t). Stroboskopinis vaizdas tokio svyravimo
bt tak visuma, kurie sudaro sinusoid, taigi:
T
t
A x
2
cos = ,
T
t
T
A
x
2
sin
2
=

,
T
t
A
T
x
2
cos )
2
(
2
=

, m x
T
x =

| )
2
(
2

,
x m
T
x m
2
)
2
(

=

, k m
T
=
2
)
2
(

,
k - tamprumo koeficientas. F = - kx . Taigi jga
priklauso tik nuo spyruokls pailgjimo x(t). Tai
nusako Huko dsnis. Jeigu paimti kitos mass
kn pasikeis T, bet m/T
2
nesikeiia, taigi ir k
nesikeis.
Taigi jeigu kn veiks tik spyruokl, tai jo pagreitis bus kx/m ir visada nukreipta
iilgai spyruokls aies, bet prieingas pailgjimo krypiai. Huko dsnis veikia, tik kai
pailgjimas x yra maas. Slopinimo atveju, (svyruokls judjimas duj aplinkoje,
skystyje) jeigu kno judjimo greitis nra didelis, slopinimo jja yra proporcinga greiiui:

= x b kx x m . Taigi turime judjimo diferencialin lygt. Apskritai, norint aprayti
materiali tak judjim, reikia sprsti judjimo diferencialin lygt. Dinamikos
udavinys yra:
) , (


v r F v
RASTIti
RASTIi
.
m
A
x
a) Kai inomas kno judjimas ir reikia rasti jgas, tada reikia rasti sistemos tak
pagreiius.
b) Kai inomos jgos, o reikia rasti trajektorij, tokiu atveju ir randama diferencialin
lygtis, kuri integruojama, o tai jau sudtingiau negu diferenciavimas.
c) Gali bti udaviniai, kai yra abiej tip udaviniai,
Pvz.: materialus takas veikiamas jgos turi bti ant kokio nors paviriaus, tada
dar reikia rasti reakcijos jg.
Ryys tarp I ir II Niutono dsni. I antro Niutono dsnio, jeigu F = 0, tai
0 =

t d
p d
, taigi const p =

, t.y. laisvai judanio materialaus tako impulsas, o tuo paiu ir


greitis yra pastovs. Sekt, kad I Niutono dsnis seka i II. Taiau taip nra, nes II
Niutono dsnio lygtis galima tik tada, kai nustatyta atskaitos sistema, o toki sistem
nusako I Niutono dsnis egzistuoja tokia atskaitos sistema, kad materialus takas juda
be pagreiio.
Jgos vienetas 1960 m. priimtoje SI vienet sistemoje. Jgos vienetas yra 1
Niutonas jga, kuri 1kg mass knui suteikia 1 m/s
2
pagreit. 1 N = 10
5
dyn. (CGS)
Jg sudtis.
Jga yra vektorius. Vekturiai sudedami naudojant lygiagretainio taisykl, ir
gaunamas atstojamasis vektorius (geometrin suma).
Fizikin suma.
Sakoma ,,material tak veikia dvi jgos 1

F ir 2

F ir klausiama, kokia viena jga

F jas galima pakeisti. Taiau vien material tak veikia tik viena jga.
Jeigu tursime n jg i F

, kurios veikia material


tak, kokia bus atstojamoji jga

F - sakoma, kad
tai bus geometrin
i
F

jg suma, bet tai neseka


i Niutono dsni. Superpozicijos principas, kurio
esm yra jg veikimo nepriklausomumas.
Sakoma jgos veikia nepriklausomai, jeigu
kiekviena jga i F

suteikia materialiam takui


pagreit i a

, tai atstojamasis judjimas


bus randamas vis i a

vektori sudtimi. Todl ir atstojamoji jga



= a m F irgi bus
nepriklausam jg i i a m F

= suma. Taigi lygiagretainio taisykls pagreiiams sudti
naudojimas tolygus nepriklausom jg sudiai. Kai jga, veikianti kn, pati kinta dl
to veikimo, tai klausimas tampa komplikuotesnis.
Pvz.: elektrintos ploktumos ir krvio sveikos jgos. Artinant toki plokyum
prie takinio krvio, ploktumos krvis persiskirsto, bet ir iuo atveju galima nagrinti
pavirinio krvio tankio kitim ir udavin isprsti.
F F
1
F
12. Treias Niutono dsnis. Impulso tverms dsnis. Lauko svoka
Treias Niutono dsnis ir impulso tverms dsnis.
1. Dviej materiali tak udara sistema const p p = +

2 1
i
2 1
2 1
0

= = + F F p p . Dviel matreiali tak sveikos jjos lygios, nukreiptos


prieingomis kryptimis ir veikia iilgai tiess jungianios tuos takus. Vien i jg
paprastai vadinama veiksmo, kita atoveiksmio. Tada treias Niutono dsnis: Kiekvienam
veiksmui visada atitinka lygus ir prieingai nukreiptas atoveiksmis. Kuri jg vadinti
veiksmo, o kuri atoveiksmio nra skirtumo, nors
Pvz.: laikoma, kad knga, padta ant stalo spaudia stal, o stalas spaudia knyd
dl savo deformacijos. em Saul lygiavert sveika.
2. Daugelio materiali tak atveju, remiantis j tarpusavio sveikos poromis.
Tegu ik F

- jga, kuria i tasis materialus takas veikia k taj, o ki F

- prieingai. Tada i
III Niutono dsnio ki ik F F

= , 0 = +

iik ki F F . Taigi perjome prie daugelio kn
sistemos mechanikos. Jgos, veikianios materiali tak sistem gali bti suskirstytos
vidines ir iorines. Vidins tarpusavio sveikos jgos tarp sistemos materiali tak -
ik F

. Iorins iorini kn jgos veikianios materiali tak sistem. Taigi bendru


atveju vidini jg suma: 0 ...
) ( ) (
3
) (
2
) (
1 = + + + +

i
n
i i i
F F F F . i rodo, kad vidin jga,
) (
1
i
F -
rodo vis vidini jg sum veikiani 1 mj tak. Paymjus indeksu e iorines
jgas i antro Niutono dsnio galima urayti:
) (
1
) (
1
1
e i
F F
t d
p d

+ =
+
) (
2
) (
2
2
e i
F F
t d
p d

+ =
....................................
) ... ( ) ... ( ) ... (
) ( ) (
3
) (
2
) (
1
) ( ) (
2
) (
1
2 1
i
n
e e e i
n
i i
n
F F F F F F F p p p
t d
d

+ + + + + + + + = + + +
Kadangi vidinui jg suma lygi nuliui, tai:

) ( ) (
2
) (
1
2 1
... ) ... (
e
n
e e
n
F F F p p p
t d
d

+ + + = + + + ir
) (e
F p
t d
d

= ,
kur

p - visos sistemos impulsas, o


) (e
F

- atstojamoji vis jg veikiani sistem. Taigi


materiali tak sistemos impulso ivestin pagal laik lygi vis iorini jg veikiani
sistem sumai. Jeigu iorini jg veikiani sistem atstojamoji jga 0
) (
=

e
F , tada
0 =

t d
p d
ir

p = const. Taigi jeigu iorini jg veikiani materiali tak sistem


geometrin suma lugi nuliui, tai sistemos impulsas nekinta. Sakykime 0
) (

e
F , taiau
0
) (
=

e
x F , tada ir 0 =
t d
p d
x
ir
x
p = const. Taigi pilnas sistemos impulsas kinta, bet impulso
projekcija nekinta.
Pvz.: Knas laisvai krinta, jo impulsas kinta, kadangi kn veikia sunkio jga, dl
kurios kno impulso vertikali dedamoji kinta, taiau horizontalioji dedamoji lieka
nepakitusi.
3. Bendru atvej udaros materiali tak sistemos jgos gali sveikauti ne
poromis, bet laisvai, svarbu tik kad j suma bt lygi nuliui

n
i F 0 , tada tas pats
galioja ir impulsui

p = const. Taigi impulso tverms dsnis yra fundamentalus gamtos


dsnis.
4. Impulso tverms dsnis udarai sistemai dviem materialiems takams buvo
postuluotas. Jo rodymas yra bandymas. Tai buvo reikalinga, kad vesti mass svok.
Bet j galima vesti ir i lyginam kn masi santykio, kuris yra atvirkiai proporcingas
pagreii santykiams, kai juos veikia ta pati jga. is bdas nereikalauja jg matavimo,
tik j lygumo. Jeigu abu knus veiksime spyruokle, kuri itempiama iki to paties ilgio, tai
galime teigti, kad knus paveikme vienoda jga. Taigi naudojamas III Niutono dsnis.
Jeigu galima bt nenaudoti III Niutono dsnio, tada bt nareikalingos tak poros.
Taiau ir toks bdas nra visikai apibrtas, nes ikyla lygi jg problema. Trij kn
sveika.
Tegu knas A sveikauja su knu B per trei kn. (Sveika perduodama per
trei kn, todl reikia inoti jo judjimo lygt. Taiau daugeliu atveju to treiojo kno
galima neskaityti, tarsi jo nebt. Kada tai galima padaryti?)
Raomos projekcijos, todl nra vektoriaus enkl. a m F F
A
=
1
,
2
F a m
B
= . I
III Niutono dsnio
2 1
F F = , tada
B A
m m
F
a
+
= , o F
m m
m
F F
B A
B
+
= =
2 1
. is sprendimas
nepilnas, nes neskaitytas silas, kuris irgi juda su pagreiiu. Taigi F
|
1
ir F
|
2
jgos,
kuriomis knai veikia A ir B sil. Tada: F
1
F
2
= ma, F F
1
= m
A
a, F
2
= m
B
a ir:
ma = F
|
1
F
|
2
, kur m silo mas. Kadangi F
|
1
= F ir F
|
2
= F
2
, tai: ma = F
1
F
2
ir a =
F/(m
A
+ m + m
B
), o F
2
= m
B
a, F
1
= (m
B
+ m)a. Jeigu m = 0, tai tokiu atveju gausime tarsi
knai betarpikai sveikaut. m << m
1
;m
2
. Taigi knai kurie neturi mass nenagrinjami,
taiau realiai toki kn nra. Bet tokia abstrakcija tinkama, kai m << m
A
;m
B
.
Netamprus silas
F F
1
F
2
A B

v
Sveika per atstum ir lauko sveika.
1. Iki iol buvo kalbama apie betarpik sveik, o gali bti taip, kad tarp kn
nra, bet sveika egzistuoja. Tiesioginio kontakto metu, knai betarpikai stumia arba
traukia vienas kit tokios sveikos rezultate knai deformuojasi. Jei deformacijos
maos ir ms nedomina, tai galima jas skaityti vedant tempimo ir spaudimo jgas. Bet
jei mus domina jg prigimtis ir mechanizmas, tai reikia nagrinti deformacijas.
Pavyzdyje su A ir B knais laikme, kad silas netamprus, jo ilgio pasikeitimas neymus
ir kn A ir B judjimo greiiai vienodi, taiau vaizdas bt visai kitas jeigu vietoj silo
paimtume syruokl. Be to norint suprasti jg F
|
1
ir F
|
2
prigimt reikia irgi atsivelgti
silo deformacij. Nereikia umirti, kad ir kn A irB deformacijos sukelia silo
tempim. Akmuo priritas prie virvs ir sukamas deformuojasi ir sukelia ir sukelia jg
prieing tempimo jgai, t abiej jg veikimo rezultatas yra akmens judjimas
apskritimu su pagreiiu. Nereikia umirti ir to, kad kn veikiani jg dydis priklauso
ne tik nuo deformacijos, bet ir nuo deformacijos greiio trinties jgos. Bet visos tos
jgos kyla betarpiko kontakto metu artiveikos jgos.
2. Egzistuoja kn sveika, kai nra j betarpiko kontakto, per ,, tui erdv
gravitacijos, elektromagnetins, elektrostatins jgos. Pagal Niutono mechanikos dsnius
sveikaujani kn jgos priklauso nuo t kn tarpusavio padeties kiekvienu laiko
momentu, t.y. sveika perduodama begaliniu greiiu. Taiau bandymai parod, kad tokia
sveika neegzistuoja, o perduodama baigtiniu greiiu. Sveikos greitis nevirija viesos
greiio vakume. Taigi Niutono mechanikos sveikos apraymas yra teisingas tik tada, kai
sveikaujani kn greiiai mai palyginus su sveikos perdavimo greiiu. Bet i
principo toks apraymas neteisingas. Dl baigtinio sveikos greiio III Niutono dsnis ne
visada bus teisingas, kai sveikauja du nutol knai.
Jeigu knas A pereis bsen A
|
, taip greitai,
kad per pasislinkimo laik sveika neatsiklis iki
tako B, tai jga

F nepasikeis, taigi jo kryptis


nepakis ir sveika tarp t kn jau nebus nukreipta
tiess jungianios tuos knus kryptimi III Niutono
dsnis paeistas, o tuo paiu ir mechaninis impulso
tverms dsnis.
3. XIX a. fizikas pasakyt, kad taip tik ir atrodo ir III Niutono dsnis galioja tik
visada reikia naudoti netiesiogiai kaip kn A ir B, o kn ir aplinkos - ,, eterio
atvilgiu, nes impulso tverms dsnis galioja ne tik A ir B knams, bet ir juos jungianiai
aplinkai.
Ms laik fizikas irgi nepripaysta betarpikos sveikos per atstum, bet jis
nepripaysta ir eterio. Jis sako, kad egzistuoja laukas, kr sukuria knas A, ir kuris artja
iki B j veikia, o B sukuria lauk, kuris veikia A. Joki kitoki sveik nra. Artiveikos
jgos, kurios atsiranda knams betarpikai lieiantis yra molekuli lauk, kurie 10
-7
cm
atstumu jau neveikia, sveikos rezultatas.
4. Ar tos sveikos supratimas rodant eter arba lauk kuo nors skiriasi? Reikalas
tas, kad eteris buvo kakokia hipotetin substancija, per kuri XIX a. fizik suoratimu
vyko sveika tarp kn, kuriuos galima buvo deformuoti, vilkti ir t.t. Laukas yra realiai
egzistuojanti materijos forma, kuri gali egzistuoti ir pilnai savarankikai viesa ateinanti
i jau senai ugesusi vaigdi, radio impulsas. Absoliuios erdvs nra: ji upildyta
A
|
A F B
laukais. XIX a. Betarpikos sveikos jgas laik pilnai aikias ir suprantamas, o
elektrines, magnetines jgas kaip kak nesuprantama ir sudtinga. XX a. Fizika teigia
prieingai, kad visos tamprumo, trinties, chemins, molekulins ir kitos mechanins
jgos, be gravitacini, yra elektromagnetini jg veikimo rezultatas.
5. Laukas turi impuls, taigi III Niutono dsnis galioja. Geriausias pavyzdys yra
Lebedevo viesos slgio bandymas, kuriuo buvo parodyta, kad viesos impulsas:
c
p

= . energija, c viesos greitis.
Pradini slyg vaidmuo. Materialaus tako judjimo vektorin lygtis:
x
F
t d
x d
m =
2
2
;
y
F
t d
y d
m =
2
2
;
z
F
t d
z d
m =
2
2
.
Tai diferencialins lygtys, kurioms isprsti reikalingos pradins slygos.
Paprastai tai bna

r ir

v verts laiko momentu t = 0. Tai ir yra pradins slygos.


Pvz.: Galiljaus buvo rasta, kad visi knai tutumoje krenta vienodais pagreiiais.
Nesvarbu, kas kris kamtis ar plunksa.
ems traukos jga veikia kn jga

= g m F , taigi:

= g
t d
r d
2
2
arba

= g
t d
v d
ir

= v
t d
r d
, i ia 0

+ = v t g v , 0 0
2
2
1

+ + = r t v t g r .
Tai bendras sprendinys, o paimdami 0

v ir 0

r konkreias vertes gausime atskir


prendin, o 0

v ir 0

r yra pradins slygos.


Adityvumas ir mass tverms dsnis.
Tegu du knai, kuri mass m
1
ir m
2
susiduria ir susijungia vien kn.
Atrodyt, kad m
1
+ m
2
= m. Tegu inercinje sistemoje kn A greiiai buvo 1

v ir 2

v iki
susidrimo ir po jo

v . Tada i impulso tverms dsnio:



= + v m v m v m 2
2
1
1
.
Sistemoje A
|
judanioje greiiu

v atvilgiu A, tada pagal reliatyvumo princip:


|
2
2
|
1
1

= + v m v m v m .
Mass sistemose A ir A
|
- vienodos, o ryys tarp

v ir v
|
, tada:

= v v v 1
|
1 ,

= v v v 2
|
2 ,

= v v v
|
.
Tada gauname:
) ( ) ( ) ( 2
2
1
1

= + v v m v v m v v m ,

= + + v m v m v m v m v m v m
2
2
2 1
1
1
,

= + + v m v m v m m v m v m ) (
2 1
2
2
1
1
,

= + v m v m m ) (
2 1
, m m m = +
2 1
. Tai masi
adityvumo dsnis. dsn galima apibendrinti daugeli kn atveju. Tai bdinga
cheminm reakcijom. Masi suma iki reakcijos lygi masei po reakcijos. Taiau masi
adityvumo dsnis buvo gautas remiantis Galiljaus reliatyvumo principu, bet jis yra
atskiras atvejis Einteino reliatyvumo principo. skaiius Einteino reliatyvumo princip
reikia naudotis ne masi, bet mass energijos tverms dsniu, kadangi mas gali virsti
energija ir atvirkiai. Bet apie mass defekt isiaikinsime vliau.
13. Trinties dsniai
1. Mechanikoje paprastai nagrinjamos gravitacins, tamprumo ir trinties jgos, o
kartais jungiamas ir elektring daleli judjimas elektriniuose ir magnetiniuose laukuose,
tada dar prijungiamos elektromagnetins jgos.
Mechanikoje kalbant apie trinties jg nekalbama apie jos prigimt, o
apsiribojama empiriniu bdu gaut dsni apraymu, todl jie yra gana artutiniai ir
netiksls. Trinties jgos ypatybs:
a) Tamprumo, gravitacins ir elektromagnetins jgos priklauso tik nuo
sveikaujani kn tarpusavio isidstymo, o trinties jgos priklauso ir nuo
sveikaujani kn tarpusavio greiio.
b) Trinties jgos veikia ne tik knams judant, bet ir esant ramybs bsenoje vienas
kito atvilgiu.
c) Trintis vadinama iorine, kai sveikauja du skirtingi knai (kaladl esanti ant
nuoulniosios ploktomos ir t.t.), ir vidine, kai sveikauja to paties kno atskiros dalys
(skysio klampumas). Toks klasifikavimas, aiku, yra santykinis, bet patogus.
d) Trintis tarp dviej kn, kai nra jokio tarpinio duj arba skysio sluoksnio
vadinama sausa, o kai yra skystine arba klampia.
e) Priklausomai nuo to kaip knai juda vienas kito atvilgiu, trintis vadinama slydimo
arba riedjimo.
Sausosios trinties dsniai.
Tokia trintis kyla ne tik knams liauiant vienas kitu, bet ir bandant juos ijudinti.
Pastaroji trintis vadinama ramybs arba sukibimo trintimi. i trintis yra sausosios trinties
charakteringas poymis. Bendru atveju, sausja trintimi vadinama trinties jga, kuri
neinyksta, kai greitis tarp kn pasidaro lygus nuliui. Prieingu atveju trintis vadinama
sausja.
P = f
n
. Jeigu f < f
0
, tai taelis
nejuda. Taigi tada atsiranda trinties jga,
kuri atsveria traukos jg f = f
tr
. Tai ir
yra rimties trinties jga. Tokia pat
trinties jga veikia ir stalo paviri. Kol f
< f
0
trinties jga automatikai atsveria
traukos jg. Maksimali ramybs trinties
jga yra f
0
. Jeigu taelis slysta stalo
paviriumi greiiu v tolygiai, tai f = f
tr
,
jei ne - tai judjimas bus su pagreiiu.
iais atvejais f
tr
= f(v).
Trinties jga veikia judjimo krypiai prieinga kryptimi, tam paveiksle f
tr
ir v
enklai visada prieingi.Kaip nustat Kulonas (1736 1806), trinties jga nepriklauso
nuo sveikaujani kn lietimosi paviriaus ploto, o tik proporcinga normalinio slgio
jgai: f
tr
= f
n
. trinties koeficientas, priklausantis nuo besitrinani kn paviri.
irgi yra slydimo ir ramybs. Bendru atveju ir trinties koeficientas priklauso nuo greiio,
taiau ta priklausomyb daugeliu reali atvej yra silpna. Udaviniuose daniausiai
laikoma, kad nepriklauso nuo greiio.
f
n
f
tr
f
P
d K = -f
t

s (tada kinetin energija virsta iluma).
2. Ramybs trintis gali turti takos prietais jautrumui, nes kol veikianti rodykl
jga yra intervale (- f
0
, f
0
) rodykl nejuds arba grusi atgal stovs ne toje paioje vietoje.
3. Labai daug atvej trintis yra reikalinga, bet tiek pat atveju stengiamasi j kiek
manoma sumainti. Tam naudojami tepalai. Taiau efektyviausias bdas yra slydimo
trint pakeisti riedjimo trintimi (guoliai), nes riedjimo trinties koeficientas daug
maesnis u slydimo. Pats efektyviausis bdas naudoti oro pagalves.
4. Kitaip negu sausosios trinties skystosios trinties jga pasidaro lygi nuliui, kai v
= 0. Tai yra skysi ir duj dinamikos udavinys. iuo momentu yra svarbus kiet kn
judjimo skysiuose ir dujose klausimas. Be slydimo trinties, kuri kyla knui judant
skystyje arba dujose, atsiranda papildomos jgos, kurios yra nukreiptos prieinga
judjimui kryptimi aplinkos pasiprieinimo jga. i jga esant didiuliams greiiams
daug kart virija trinties jg. Taigi, nagrinjant kno judjim klmpioje aplinkoje
trinties ir aplinkos pasiprieinimo jgos apjungiamus ir vadinamos tik trinties jga.
Kai greiiai mai

= v k f
tr 1
. Greiiui didjant
pereinama i tiesins apytiksliai
kvadratin priklausomyb :

= = v v k
v
v
v k f
tr 2
2
2
.
Koeficientai k
1
ir k
2
priklauso nuo
kn formos, mediagos, i kurios
knai padaryti ir t.t.
Dirbtinai didinant kno paviri ir keiiant form galima ymiai padidinti k
1
ir k
2
(paraiutas).
f
tr
f
0
d K = - f
t
d s f
tr
dK = 0 Energijos
Energijos virsmai virsm nra.
f
0
v
Rimties trinties
jga
f k
2
v
2
k
1
v Turbulentinis
aptekjimas
Laminarinis
aptekjimas
v
14. Jgos impulsas ir judjimo kiekio kitimas
1. Materiali tak sistemos judjimo kiekio ivestin:
) (e
F
t d
p d

= - geometrin
vis iorini jg suma.
Tegu
) (e
F - pastovi. Tada visai materiali tak sistemai ) (
0
) (
0
t t F p p
e
= -
jgos impulsas, kur p ir p
0
atitinka laiko momentus t ir t
0
. Pastovios jgos daugyba i
laiko yra vadinama jgos impulsu per t laiko tarp. io dydio nereikt maiyti su
...
2 1
+ + =

v m v m p , kuris buvo vadinamas materiali tak sistemos impulsu. Taiau
nesusipratim nekils, nes odis ,,impulsas vis laik bus naudojamas su odiu ,,jga
arba ,,knas, bet toliau p = mv + bus vadinamas judesio kiekiu.
2. Jeigu ) (
) (
t f F
e
= , t. y. kinta laike, tai parinkus pakankamai maus laiko
intervalus 1 =
i i i
t t t galima urayti:
) (
0 1
) (
1 0 1
t t F p p
e
=


+
) (
1 2
) (
2 1 2
t t F p p
e
=

-------------------------------

n
e
n
e e
n
t F t F t F p p p p p p + + = + + +


) (
2
) (
2 1
) (
1 0 1 1 2 1
... ...

=

=
n
i
i
e
i
t F p p
1
) (
0
,kai




i
t
t
e
i
e
i
t
d F t F
i
0
) ( lim
) ( ) (
0
,tai :

=

t
t
e
d F p p
0
) (
) (
0
.
Materiali tak sistemos judjimo kiekio pokytis yra lygus vis t sistem
veikiani (geometrins sumos) jg impulsui.
3. Taigi judjimo kiekis, kur gyja knas priklauso ne tik nuo jgos dydio, bet ir
nuo jos veikimo trukms.
Jeigu ltai tempti u silo tai nutruks
(1) silas, nes, kai svarstis buvo ramybs
bsenoje:
2 1
T T P = , taigi
2 1
T T > . Jeigu
maksimalus tempimas, kur gali atlaikyti silas
nenutrks
0
T , tai ltai traukiant svarstis prads
judti ir atsiras papildomas jgos impulsas, kuris
su ms tempimo jga virys
0
T ir nutruks (1)
silas, jei trauksime staigiai, tai svarstis bus
veikiamas jgos trumpiau ir todl bus nutrauktas
(2) silas.
1 T
1

2

T
2
P
15. Masi centro judjimo teorema. Redukuota mas
Nereliatyvistinje mechanikoje, kol mas nepriklauso nuo greiio, sistemos
judjimo kiek ... 2
2
1
1
+ + =

v m v m p galima ireikti per masi centro greit. Materiali
tak masi centru vadinamas toks sivaizduojamas takas, kurio radiusas vektorius

R
ireikiamas:
m
r m r m
R
...
2
1
1
+ +
=

, kur ...
3 2 1
+ + + = m m m m
...
2 1
+ + =


r m r m R m ; ... 2
2
1
1
+ + =

v m v m v m ;

= v m p ;
) (e
F
t d
v d
m =

.
Masi centras juda kaip materialus
takas, kurio mas lygi sumai vis materiali
tak, o veikianti jga lygi geometrinei sumai
vis iorini jg veikiani sistem.
Pvz.: Patrankos sviedinys judantis ir
sprogstantis beorje erdvje.
Masi centras paprastai sutampa su
sunkio jgos centru, kuris vartojamas retai.
Jeigu materiali tak sistema udara, tai
: 0 0
) (
const v
t d
v d
F
e
= = =

Materiali
tak mass centras juda tolygiai tiesiaeigiai.
i teorema galioja ir reliatyvistinje
mechanikoje.
Redukuota mas.
Nagrinjame dviej
1
m ir
2
m mass sveikaujani materiali tak udar
sistem. i tak judjimo lygtys:
1
1
2
1
2
m
F
t d
r d

= ,
2
2
2
2
2
m
F
t d
r d

= . Be to i
treiojo Niutono dsnio 2 1

= F F , atmus
vien lygt i kitos gausime:
)
1 1
( ) (
2 1
2
1
1
2
2
1 2
2
2
m m
F
m
F
m
F
r r
t d
d
+ = =


. i
lygtis aprao vieno materialaus tako
judjim atvilgiu kito, kadangi 1 2

= r r r
yra radius vektorius.
m
1

m
2



O

r
1

r
2

r
z
x
1

r
2

r
R
y
Paymjus:
2 1
1 1 1
m m
+ =

arba
2 1
2 1
m m
m m
+
= , tada
2
2
2
F
t d
r d
=

.
Formaliai tai antras Niutono dsnis, kur 2

F yra jga veikianti antr material


tak, o - redukuota mas. Jei prie gautos iraikos prijungsime masi centro lygt
) (e
F
t d
v d
m

= , tai udavinys susiskaidys dvi dalis: 1) nustatomas masi centro judjimo


tolydumas; 2) nustatomas santykinis vieno tako judjimas atvilgu kito. Pastarasis
udavinys susiveda vieno tako su mase judjim. Jokios gilesns prasms neturi.
Lygties
2
r
Mm
G F = vektorin forma

= = r
r
Mm
G
r
r
r
Mm
G F
3 2
. vedus
planetos judjimas atvilgiu Sauls
apraomas taip:

= =
+
r
r
Mm
G F r
M m
Mm
r
3
,

+
=

r
r
m M
G r
3
. Kadangi laikome, kad
sukimasis apie Saul tolydus, tai

=

r w r
2
:
3
2 2
)
2
(
r
m M
G
T
w
+
= =

arba
3
r
m M
G w
+
= . ia w- kampinis greitis, T - apsisukimo
periodas. Jeigu planetos mas M m << 1, tai kampinis greitis
1
w :
3
2
1
2
1
)
2
(
r
M
G
T
w = =

. Jeigu planetos mas M m = , tai kampinis greitis
2
w :
3
2
2
2
2
)
2
(
r
M
G
T
w = =

. Esant tam paiam spinduliui r: 2 ) ( ) (
2
2
1 2
1
2
= =
T
T
w
w
. Apsisukimo
periodas antru atveju 2 kart maesnis.

Planeta
m
Saul
M

r
16. Kintamos mass kn judjimas. Reaktyvinis judjimas
1. Kintama mas. iuo atveju tai surita su mass kitimu dl to, kad mas
imetama arba pridedama, o ne dl didelio greiio kitimo.
Pvz.: Raketa, vandens laas, krintantis persotintoje vandens garais aplinkoje.
2. Tegu mass ) (t m , laiko momentu t , raketos greitis ) (t v

ir judjimo kiekis

v m . Po laiko tarpo t d greitis pakito

v d , o mas m d . Tada judjimo kiekis


) )( (

+ + v d v m d m . Duj judjimo kiekis d
d
v m d

. Tada per laiko tarp t d impulso
kiekio prieauglis t d F

, kur

F - geometrin vis iorini jg suma.


t d F v m v m d v d v m d m d
d

= + + + ) )( ( , kadangi
m d ir 0

v d , tai v d m d galima atmesti, kaip


labai ma.
t d F v m v m d v md d m d v v d m v m d
d

= + + + + ,
0

v md d . Pertvarkydami uraysime:
t d F v m d m d v v d m d
d

+ = .

= v v v d s -
reaktyvinis greitis atvilgiu nejudanios atskaitos
sistemos. 0 = +
d
m d m d taip yra todl, nes kiek
sudegs kuro tiek palengvs raketa ( m d m d
d
= ).
t d F v m d m d v v d m d

+ + = , t d F m d v v v md d

+ = ) ( , t d F m d v v md s

+ = |: t d ;

+ = F
t d
m d
v
t d
v d
m s - gavome Meerskio lygt. i lygtis apibria kintamos mass tako
judjim. ioje lygtyje iraika
t d
m d
v s

yra reaktyvin jga.


Jeigu iorins jgos neveikia 0 =

F ,tai: m d v v d m s

= . Raketa juda kryptimi
prieinga duj imetimo krypiai, taigi

v d ir s v

yra prieing krypi, tada


m d v v d m
s
=

. Sakykime, kad const v


s
= , tada
m
m d
v v d
s
= . Suintegrav gausime:

+ = = c m v
m
m d
v v
s s
ln . c randamas i pradini slyg, kad laiko momentu
0 , 0 = = v t , o mas
0
m : c m v
s
+ =
0
ln 0 ir
0
lnm v c
s
= . Taigi
0
ln ) ( ln m v t m v v
s s
+ = ;
) (
ln
0
t m
m
v v
s
= ir galutinai suprastinus iraik gausime
m


d m
d

F
d v

Ciolkovskio formul:
s
v
v
e
m
m
=
0
. ia gauta nerliatyvistin formul, kuri reliatyvistiniu
atveju uraoma taip:
s
v
c
m
m
2
0
)
1
1
(

+
= , kur
c
v
= . Kai 0
c
v
s
, gauname Ciolkovskio formul.
17. Darbas ir kinetin energija
1. Jgos

F darbu atliekamu poslinkyje

s d vadinamas tos jgos projekcijos F


s

poslinkio krypt sandauga su paio poslinkio dydiu:
cos s Fd s d F A d
s
= = . - kampas tarp

F ir

s d . Kadangi

s d be galo maas dydis,


tai A d vadinamas elementariuoju darbu.
Naudojantis skaliarins sandaugos svoka
galima urayti ) (

= s d F A d . Galima
trajektorij sudalinti maus elementus,
kiekviename i kuri

F pastovus.
Susumavus visus tuos elementus gausime:


=
2
1
) ( s d F A . i formul rodo jgos

F atlikt darb kelyje 1,2.


Jeigu 2 1

+ = F F F , tai jos projekcija

s d yra
s s s
F F F
2 1
+ = ir sudauginus
gausime:
s d F s d F s d F
s s s 2 1
+ = ;
2 1
A d A d A d + = .
Visas darbas yra atskir jg atlikt darb suma. Tas pats galioja ir integralams:
A = A
1
+ A
2
. Darbo matavimo vienetas SI vienet sistemoje yra Diaulis (J), 1 J=1 N 1
m. CGS vienet sistemoje 1 erg = 1 dyn 1 cm, 1 J = 10
7
erg.
Pakeitus
t d
p d
F

= ir t d v s d

= , tada


= = = ) ( ) ( ) ( p d v t d v
t d
p d
s d F A .
Darbas, atliktas per trump laiko tarp:
t d
A d
P = . P yra galia. Galia skaiiuojama 1 W =
1 J/s = 10
7
erg/s.
2. Kad apskaiiuotume integral reikia inoti ry tarp

v ir

p :

= v m p . Tada

= v md p d ir

= v d v m p d v . ia vektorius

v d reikia greiio vektoriaus

v prieaugl,
kurio kryptis gali nesutapti su vektoriaus

v kryptimi .
Jeigu v ymsime vektoriaus

v modul, tai
2
2

= v v . Tada diferencijuojant abi
puses gausime ) (

= v d v v vd . I skaliarins sandaugos apibrimo
. cos | | ) ( v d v v d v v d v = =

2
F
s

1

s d

F

Tada:

= =
2
1
2 2
2
1
2
2
2 , 1
v
v
mv mv
v vd m A . Skaiiai 1,2 rodo, kad darbas atliekamas
einant keliu 2 1 . Dydis K vadinamas materialaus tako kinetine energija.
m
p mv
K
2 2
2 2
= = , tada jgos atliktas darbas perkeliant tak, lygus to tako kinetins
energijos prieaugliui:
1 2 2 , 1
K K A = . 30 Brinyje pavaizduota skaiiavimo schema:
3. Tai galioja kiek norint daug
materiali tak. Sistemos kinetine
energija vadinama vis materiali tak
kinetini energij sum. Darbo radimo i
kinetini energij skirtumo formul galime
urayti visiems sistemos materialiems
takams .
1 2
=
i i i
i i i
K K A
Pakeit sumas tiesiog bendrai darbu ir
kinetine energija uraysime K K A =
|
,
ia
|
K - kinetin energija trajektorijos
pabaigoje.
Taigi vis jg, veikiani materiali tak sistem, atliekamas darbas, lygus tos
sistemos kinetins energijos pokyiui.
Reikia suinoti impulso pokyio ir sistemos judjimo kiekio ry, nes vidins
jgos nekeiia sistemos judjimo kiekio, o prieauglis judjimo kiekio iaukiamas tik
veikiant iorinms jgoms.


=
t
t
e
d F p p
0
) ) ( (
) (
0
. Kinetins energijos atveju, vidini
jg darbas bendru atveju nelygus nuliui.
Pvz.: Jeigu du materials takai traukia vienas kit jgomis 1

F ir F, ir juda vienas
prie kit, tai bus atliktas teigiamas darbas abiejomis jgomis, kuris bus sunaudotas
kinetins energijos padidjimui. Taigi sistemos kinetin energija kinta veikiant ne tik
iorinms jgoms, bet ir vidinms.
4. Formul reliatyvistinje mechanikoje:


= ) ( p d v A , teisinga tik reikia
skaityti, kad:
2
2
0
1
c
v
m
m

= . stat v = p/m i iraik gausime:


2
2
0
1
mc
p
m
m

= ;
2
0
2 2
2
2
) 1 ( m
c m
p
m = , suprastinus gausime:
2 2 2 2
0
2
c m c m p = + . Idiferenciav i iraik
turime: m d mc p d p
2
2 2 = . Kadangi p d p p d p =

) ( ir

= v m p , tada:
C B
dv
A
O

v d

+ v d v
2

v
1

v
m d mc p d v m
2
) ( =

|: m; m d c p d v
2
) ( =

, taigi

= =

2
1
2
2 , 1
) (
m
m
m d c p d v A ir
m c m m c A = =
2
1 2
2
2 , 1
) ( . ia m
1
ir m
2
materialaus tako mass pradiniu ir galutiniu
momentais.
Reliatyvistinje mechanikoje darbas apraomas tik materialaus tako mass
pokyiu. Tegu
2
mc E = ir pavadinsime dyd pilnja arba reliatyvistine dalels energija.
Tada
1 2 2 , 1
E E A = . Kada dalel yra ramybs bsenoje jos reliatyvistin energija:
2
0 0
c m E = - vadinama ramybs energija. Kinetin energija yra dalis reliatyvistins
energijos, dl dalels judjimo:
2
0 0
) ( c m m E E K = = ,
2
2
2
0
) 1
1
1
( c
c
v
m K

= . Darb
A
1,2
galima paskaiiuoti i
1 2 2 , 1
K K A = , jeigu formul
2 2
0
2
) ( ) ( mc c m p = +
sistatytumme E ir E
0
. Tada:
2 2
0
2
) ( ) ( mc c m p = + | c
2
;
2 2 2 2
0
2 2
) ( ) ( mc c m c p = + .
Galutin iraika:
2 2
0
2
) ( pc E E + = .
i iraika atspindi pilnos energijos ir impulso ry. Ji galioja ir sistemos dalims ir
sistemoms.
0
m ir
0
E reikia suprasti mas ir piln energij tokios sistemos atskaitos
sistemoje atvilgiu, kurios ji nejuda.
Esant ltam judjimui i formul pereina nereliatyvistin. Naudojant Niutono
binomo formul: ...
8
3
2
1
1 ) 1 (
1
1
4
4
2
2
2 / 1
2
2
2
2
+ + + = =

c
v
c
v
c
v
c
v
. Kai 1 /
2 2
<< c v
skleidim galima ubaigti. ) 1
2
1
1 (
2
2
2
0
+ =
c
v
c m K ;
2
2
0
v m
K = .
5. Atomo fizikoje patogus energijos matavimo vienetas yra elektronvoltas (eV):
energija gyjama elektrono elektriniame lauke, kai jis praeina tarp dviej tak, tarp kuri
potencial skirtumas lygus vienam voltu (1 eV = 1,602 10
-12
erg = 1,602 10
-5
J).
Naudojami dydiai 1000 eV = keV ir MeV, GeV.
Ramybs energija: elektronui m
0e
c
2
= 0,511 MeV ; protonui m
0p
c
2
= 938 MeV. Jeigu pilna
reliatyvistin dalels energija E didesn u ramybs energij E
0
, tai sakoma, kad dalel
juda ultrareliatyviais greiiais (greitintuvai, kosminiai spinduliai).
Ryys tarp kinetini energij skirtingose atskaitos sistemose. Kionigo teorema.
Kinetin energija priklauso nuo atskaitos sistemos, kurios atvilgiu juda knas. Taigi,
kaip keisis kinetin energija pereinant i vienos atskaitos sistemos kit. Tegu kinetin
energija atskaitos sistemoje S K, o S
|
K
|
, kuri juda atvilgiu S greiiu

v .
Nereliatyvistins mechanikos atveju 1
|

+ = v v v todl: ) (
2
1
2
1
2
1
|
2 2 | 2

+ + = v v m mv mv mv ,
) (
2
1
|
2 |

+ + = v p mv K K . ia
|
mv p =

materialaus tako impulsas atskaitos sistemoje S


|
.
Kinetins energijos formul teisinga bet kuriam materiali tak skaiiui. Taigi:
) (
2
1
|
2 |
c v v m mv K K

+ + = . Jeigu masi centras S
|
sistemoje nejuda arba sutampa su S
|
sistemos atskaitos taku ( 0 =

c v ) , tai:
2 |
2
1
mv K K + = . i iraik nusako Kionigo
teorema. Kno kinetin energija susideda i dviej dali:
a) slenkamojo judjimo kinetin energija lygi
2
2
1
mv .
b) Reliatyvaus judjimo kinetin energija K
|
, t.y. judjimo atvilgiu atskaitos
sistemos, judanios (slenkamuoju judesiu) kartu su mass centru.
6. Darbas judant apskritimu.
Jeigu materialus takas juda apskritimo, tai elementarus darbas, atliekamas jam
pasisukus kampu d : Md Frd s d F A d = = =

. Ta pati iraika gaunama ir kietam
knui, kadangi j galima laikyti materiali tak visuma, judania kampiniu greiiu w.
Vidins jgos darbo neatlieka, taigi Md A d = . iuo atveju jgos vaidmen atlieka
iorini jg momentas, o poslinkio kampinis poslinkis.
Darbas per laik t yra lygus:

=
t
Md A
0
. Kadangi
t d
w d
I M = , tai padauginus i
lygyb i t wd d = ir inegruojant gauname:

= =
t t t
w
d I
w
t d
d
I t wd
t d
w d
I A
0 0
2 2
0
2 2
,
0
2 2
2 2

=
Iw Iw
A
t
. Sumin kieto kno kinetin energija:

= =
i i
i i i i
r w m v m
K
2 2
2 2 2
,

=
i
i i
r m
w
K
2
2
2
. Kadangi

=
i
i i
I r m
2
, tai
2
2
Iw
K = arba
I
L
K
2
2
= . Taigi atvaizdavimas
panaus kinetins energijos atvaizdavim slenkamojo judjimo atveju tik pakeiiant m
I, v w, p L.
18. Konservatyvios ir nekonservatyvios jgos. Darbas centrini jg lauke
1. Kas tai konservatyvios ir nekonservatyvios jgos?
Tegu darbas atliekamas sunkio jgos perkeliant material tak i tako 1 tak 2 tiese
1,2.
Pvz.: Materialaus tako slinkimas nuoulnia ploktuma. Tada:
2 1 2 , 1
cos mgh mgh mgs A = = .
i formul ilieka teisinga bet kurios
formos trajektorijai. Jeigu vis atstum tarp
auki n
1
ir n
2
padalinti vienodus
intervalus, tai ,pavyzdiui, judant trajektorija
1 2 3, kiekvienas maytis intervalas bus
kvazities, kuri galima aprayti darbo
formule, o vis t dali suma galutiniame
rezultate bus lygi darbui, kuris atliekamas tik
dl auki skirtum: n
1
n
2
. Tas pats
galioja ir trajektorijai 1 4 2 , skaitant, kad
judant prie sunkio jgas reikia atlikti darb
(- A), o pagal darb atlieka traukos laukas
(A).
Sunkio jgos darbas nepriklauso nuo
kelio formos, o priklauso tik nuo pradins ir
galutins tak padties.
2. Darbas centrini jg lauke. Jgos
vadinamos centrinmis, jeigu visos jos
nukreiptos vien tak (arba prieingai) ir
priklauso tik nuo atstumo iki to tako. is
takas vadinamas jg centru .
Pvz.: Sauls traukos laukas planet
atvilgiu arba dviej elektron krvi
tarpusavio sveikos laukas.
Tada elementarus darbas:
) , cos(

= s d F s Fd A d .
Dydis ) , cos(

s d F s d yra elementaraus poslinkio

s d jgos krypt, arba (tai tas


pats) radius vektoriaus

r krypt (teigiama kryptis yra i jg centro). Taigi:


). , cos(

= s d F s d r d
ia r d elementarus spindulio r padidjimas. Taigi r d r F A d ) ( = ir kadangi F = F(r), tai:

=
2
1
) (
r
r
r d r F A d , kuris vl priklauso nuo atstumo r
1
ir r
2
, ir nepriklauso nuo trajektorijos
formos.
1
n
1
S n
1
n
2
2 n
2
1
3
2

P
4
n
1
n
2
3. Tegu jg centre yra fizikinis knas (materialus takas) sveikaujantis su
nagrinjamu materialiu taku (kuris irgi gali bti jg centre). Sveikaujant juda abu
knai. iuo atveju dl dviej kn sveikos 1

F ir 2

F galioja treias Niutono dsnis.


Tada elementarus darbas: 2 2 1 1

+ = r d F r d F A d . I treio Niutono dsnio 2 1

= F F ,
) ( ) ( 1 2 1 2 2

= = r r d F r d r d F A d , bet 1 2

r r yra tako 1 ir 2 radius vektorius. Tada:
) ( 2 , 1 2

= r d F A d . Taigi vien i tak galima laikyti nejudaniu, kitas juda jo atvilgiu.
Darbas
2 , 1
A priklauso tik nuo santykinio materiali tak poslinkio, bet nepriklauso nuo
absoliui kiekvieno i tak poslinki. Taigi bendru atveju r d r F A d ) ( = , r - atstunas
ir r d - poslinkis. Formulje

=
2
1
) (
2 , 1
r
r
r d r F A paimus 0 = r d (absoliuiai netamprus
knas) 0
2 , 1
= A . Taigi tokiame kne tak 1 ir 2 tarpusavio sveikos darbas lygus nuliui,
t.y. vidini jg darbas absoliuiai kietame kne lygus nuliui, esant bent kokiam to kno
judjimui. Apskritai knai, dl baigtini ryio jg dydio, gamtoje neegzistuoja.
rezultat gaut dviem materialiems takams galima apibendrinti, bet kuriai
materiali tak sistemai. Jeigu aprayti kiekvieno materialaus tako padt, tai bus
apraytos visos sistemos padtis arba konfiguracija. Centrini jg darbas nepriklauso
nuo bdo (arba kelio) kaip sistema pereina i pradins konfiguracijos galin, o tik
priklauso nuo pai konfiguracij.
4. Jeigu sveikos jgos priklauso tik nuo materiali tak sistemos konfiguracijos
(koordinai) ir t jg atliktas darbas nepriklauso nuo trajektorijos, o tik nuo pradins ir
galins konfiguracij tai tokios jgos vadinamos konservatyviosiomis.
Taigi sunkio jga ir visos centrins jgos yra konservatyvios. Tegu sistema
pereina i tako 1 tak 2 keliu 1 3 2 A
1,3,2
arba keliu 1 4 2. I konservatyvi jg
apibrimo A
1,3,2
= A
1,4,2
. Kadangi jgos priklauso tik nuo konfiguracijos, tai A
1,4,2
= -
1 2
F
1
F
2

r
1
r
2
2
d r
1

s d

+ r d r
1

r
2

r
A
4,2,1
. Taigi A
1,3,2
+ A
2,4,1
= 0, t.y. sistemai vl grus padt 1 ir apjus visu udaru
kuntru 1 3 2 4 1 darbas bus lygus nuliui.
Konservatyvi jg darbas perkeliant
tak bet kokiu udaru kuntru lygus
nuliui.
5. Nekonservatyvios jgos:
a) disipacins jgos:
1) trinties jgos,
2) pasiprieinimo jgos,
b) giroskopins jgos (Lorenco jga)
ios jgos priklauso ne tik nuo kn
konfiguracij, bet ir nuo j santykinio
greiio ir visados nukreiptos prie greiio
krypt, taigi j atliekamas darbas visada
neigiamas.
Bet trinties jg, darbas gali bti ir teigiamas, kai pavirius arba aplinka pati juda.
Trinties jga tr F

(pav.) veikianti
kn C nukreipta prieinga
sant
v kryptimi,
bet sutampa su

v kryptimi. Jeigu
sant
v v > ,
tai nejudanioje atskaitos sistemoje, knas
C juda greiiu sant v v

, ta paia kryptimi
kaip ir tr F

, taigi atliekamas teigiamas


darbas t v v F A
sant tr
) (
1
= , judinant kn
C. Imant udar sistem visas trinties jg
darbas visada neigiamas, nes darbas
atliekamas kno B atvilgiu:
vt F A
tr
=
2
.
Tada visas darbas
sant tr
v F A A A = + =
2 1
. Tagi disipacinmis jgomis vadinamos
jgos, kuri atliktas pilnas darbas udaroje sistemoje visada yra neigiamas.
6. Giroskopins jgos priklauso nuo materialaus tako greiio ir veikia visada
satatmena tam greiiui kryptimi. Toki jg darbas visada lygus nuliui (tame tarpe ir
judant udaru kontru), bet jis skiriasi nuo konservatyvi jg tuo, kad priklauso ne tik
nuo padties, bet ir nuo tako judjimo greiio.
Pvz.: Lorenco jga proporcinga [

v ] , t.y. ji judani magnetiniame lauke

greiiu

v elektring dalel veikia kryptimi statmena ploktumai, kurioje guli

v ir

vektoriai.
3
1 2
4

B
C

v
tr F

sant v

19. Potencin energija. Energijos tverms dsnis mechanikoje


1. Energijos tverms dsnis mechanikoje. Jeigu sistem veikia tik
konservatyviosios ir giroskopins jgos, tai galima vesti potencins energijos svok.
Jeigu kurios nors sistemos padt pavadinsime nuline, tai darbas, kur atlieka
konservatyvios jgos perkeliant sistem i nagrinjamos padties nulin, vadinamas
potencine energija pirmoje padtyje. Kadangi toks darbas nepriklauso nuo trajektorijos,
tai potencin energija priklauso tik nuo sistemos koordinai.
Potencin energija
0 , 1
A U = ir
|
0 , 1
|
A U = . Tada darbas einant keliu 100
|
bus lygus darbui 10
|
:
0 , 0 0 , 1
0 , 1
|
A A A + =
arba
|
0 , 0
|
A U U + = . Darbas
|
0 , 0
A
pastovus ir nepriklauso nuo koordinai
sistemos padtyje 1, o apsprendiamas
tik tak 0 ir 0
|
koordinatmis. Pakeitus
vien nulin padt kita, potencin
sistemos energija pasikeiia pastoviu dydiu.
Taigi turime potencins energijos
neapibrtum. Taiau fizikiniams
procesams svarbi ne absoliuti potencins
energijos ver, o tik jos skirtumas
skirtingose nulinse padtyse. Tegu
sistema perjo i 1 2 padt, tada
0 , 2 0 , 1 2 , 0 0 , 1 2 , 0 , 1 2 , 1
A A A A A A = + = = .
Pagal potencins energijos apibrim
C A U + =
0 , 1 1
; C A U + =
0 , 2 2
, kur C
pastovus dydis.
Taigi ) ( ) (
2 1 2 , 1
C U C U A = ,
2 1 2 , 1
U U A = . Konservatyvi jg darbas lygus
potencins energijos sumajimui.
2. Tas pats darbas gali bti ireiktas per kinetins energijos pokyt
(
1 2 2 , 1
K K A = ), taigi:
1 2 1 2
U U K K = ir
2 2 1 1
U K U K + = + . Kinetins ir potencins energij suma yra
vadinama pilnja energija E. Taigi
2 1
E E = arba const U K E = + .
Sistemoje, kurioje veikia tik konservatyvios (arba giroskopins) jgos pilnoji
energija nesikeiia. Gali vykti tik kinetins energijos virsmas potencine ir atvirkiai. Tai
yra energijos tverms dsnis mechanikoje.
1
0 0
|
2
1 0
20. Ryys tarp jgos ir potencins energijos. Pusiausvyros slyga
1. Kno potencin energija sunkio jgos lauke:
Auktyje h materialus takas turi potencin energij C mgh U + = . C rodo nulins
padties potencin energij . Jeigu 0 = C , tai mgh U = .
2. Itemptos spyruokls potencin energija:
Tamprumo jgos kylanios itempiant spyruokl yra centrins jgos, todl jos
konservatyvios ir galima kalbti apie spyruokls potencin energij tamprumo energija.
Tegu x spyruokls pailgjimas
0
l l x = . Tamprumo jga F priklauso tik nuo itempimo.
Jeigu x nelabai didelis, tai x k F = . Grdama i deformuotos nedeformuot padt
spyruokl atliks darb:

= = =
x x
kx x xd k x Fd A
0
2
0
2
1
. Jeigu tamprumo energij, kai spyruokl yra nedeformuotoje
bsenoje, sutarti laikyti lygi nuliui, tai
2
2
1
kx U = .
3. Gravitacins traukos potencin energija.
I visuotins traukos dsnio:
2
r
Mm
G F = . Tai yra konservatyvi centrin jga. M
laikysime nejudania. Keliant mass m kn begalyb i tako r bus atliktas darbas
lygus:


= = =
r r
r
GMm r d
r
Mm G r d
r
Mm
G A )
1
(
1
2 2

r
,
))
1
(
1
(
r
GMm A

= ,
r
Mm
G A = .
is darbas lygus potencins energijos sumajimui:
). (r U U A =


Susitarta, kad potencin energij begalybje

U laikyti lygi nuliui, taigi:


r
Mm
G r U = ) ( . Potencin energija yra neigiama.
Tegu sistemoje kartu su konservatyviomis ir giroskopinmis jgomis veikia ir
disipacins jgos. Darbas (vis jg) pereinant i tako 1 2, lygus kinetins energijos
pokyiui
1 2 2 , 1
K K A = , bet ji susideda i konservatyvi ir disipacini jg darb:
2 1 2 , 1
U U A
kons
= ,
dis
A U U A
2 , 1 2 1 2 , 1
+ = ,
dis
A U U K K
2 , 1 2 1 1 2
+ = ,
) ( ) (
1 1 2 2 2 , 1
U K U K A
dis
+ + = . Pasiymkime
1 1 1
U K E + = ir
2 2 2
U K E + = , tada:
1 2 2 , 1
E E A
dis
= . Taigi veikiant disipacinms jgoms pilnoji sistemos energija sumaja
pereinant i vienos konfiguracijos kit.
5. Jeigu disipacins
jgos sistemoje neveikia, tai
const U K E + + . Kadangi
0 K , tai U E , taigi
potencin energija negali
viryti visos energijos. Tegu
dalel juda iilgai tiess,
kryptimi x ir ) (x U . Jeigu E
dalels pilnoji energija, tai
E U . Jeigu pilnoji energija
yra E , tai dalel gali bti tik
II ir IV dalyje, o pereiti i II
IV trukdo potencinis barjeras
B C.
II dalyje dalel yra udaryta duobje ir gali svyruoti tarp
A
x ir
B
x .
6. Pusiausvyros slyga.
Nagrinsime sveikaujani materiali tak sistem, kuri veikia konservatyvios
jgos. Pusiausvyros atveju visos veikianios jgos turi bti lygios nuliui: 0 =

S
U
ir
const U = - potencin energija turi bti stacionari, t.y. bet koks sistemos nukrypimas nuo
pusiausvyros, kada materiali tak pokyiai x , y , . . .
n
z nekeiia U (beveik
nekeiia) arba sistema bus pusiausvyroje, jeigu potencin energija yra ekstremume
(minimali arba maksimali). Jeigu potencin energija yra minimali, tai pusiausvyra bus
stabili.
Tegu
0
U pusiausvyros potencin energija. Galima rasti pakankamai ma
nukrypim S , kuriame
0
U U teigiamas: < <
0
0 U U , - kiek norima maas
dydis. Iveskime sistem i pusiausvyros suteikdami kinetin energij
0 0
< K . Tada
0 0
U K U K + = + ir
0 0
U U K K = , taigi <
0
U U , nes kinetin energija negali bti
neigiama. Taigi sistema yra stabilioje pusiausvyroje, esant potencins energijos
minimume, jeigu sistemos suadinimas yra be galo maas.
Tai galioja ir veikiant disipacinms jgoms, tik disipacins jgos daro pusiausvyr
labiau statik, nes K K U U <
0 0
. Jeigu sistem ivedus i pusiausvyros ir palikti
laisvai svyruoti, tai nesant disipacini jg sistema svyruos be galo ilgai, esant
disipacinms jgoms sistema grta pusiausvyros bsen.
Jeigu turime potencins energijos maksimum, tai pusiausvyra bus nestabili, nes
be galo mau dydiu pakeitus jos padt atsiranda jgos nukreiptos nuo pusiausvyros
padties, kurios dar labiau padidina nukrypim. Nagrinjant sistem, kurios judjimas
apribotas ryiais (ryiai turi bti ideals neatlieka darbo, bet koki sistemos poslinki
atveju):
0 = +

x
R
x
U
, 0 = +

y
R
y
U
, 0 = +

Z
R
z
U
. ia

R - ryio reakcijos jga.


U
E
2
U = E
2

E
1
A B C U = E
1

I II III IV
x

x
A
x
B
x
C
ratukas
21. Absoliuiai netamprus smugis. Vidine energija ir visuotinis energijos tverms dsnis
Mechanins energijos praradimas veikiant disipacinms jgoms visikai
netamprus smgis: dviej kn susidrimas, po kurio jie susilieja ir toliau juda, kaip
vienas knas.
Pvz.: Kulka mai su smliu, pakabint ant virvs, rutuliai i plastelino ir t.t.
Smgio metu knai deformuojasi, veikia tamprios ir vidins trinties jgos. Po smgio
sosidariusio kno greit galime rasti i impulso tverms dsnio:
m
1
v
1
+ m
2
v
2
= (m
1
+ m
2
)v ir
2 1
2 2 1 1
m m
v m v m
v
+
+
= . Kinetin energija iki susidrimo yra:
2
2 2
2
1 1 1
2
1
2
1
v m v m K + = po
2
2 1 2
) (
2
1
v m m K + = .Tada:
2
2 1
2
2 2
2
1 1 2 1
) (
2
1
) (
2
1
v m m v m v m K K + + = , =
(

+
+
+ =
2 1
2
2 2 1 1 2
2 2
2
1 1 2 1
) (
2
1
m m
v m v m
v m v m K K
( ) ( )
2
2 1
2 1
2 1
2 1 2 1
2
2 2 1
2
1 2 1
2 1
2
1
2
1
2
1
v v
m m
m m
v v m m v m m v m m
m m

+
= +
+
,
( )
2
2 1 2 1
2
1
v v K K = .
Taigi esant absoliuiai netampriam smgiui prarandama kinetin energija lygi t
kn redukuotos mass ir greii skirtumo kvadrato sandaugai.
Taigi netampraus smgio metu visada prarandama makroskopinio judjimo
kinetin energija:
Pagal Kionigo teorem mechanins sistemos kinetin energija susideda i: 1)
mechanins sistemos mass centro judjimo kinetins energijos ir 2) i tos mechanins
sistemos dali judjimo masi centro atvilgiu kinetins energijos.
Netampraus smgio metu 1) dalis nekinta, dl to kad galioja mass centro
judjimo teorema, o 2) dingsta, nes inyksta kno dali judjimas atvilgiu masi centro,
o lieka judjimas kartu su mass centru. Taigi pilnoji kinetin energija sumaja, o
padidja vidin energija.
I kitos puss dviej kn susidrim galima irti ir taip: jeigu laikyti vien i
kn nejudaniu, tada kito kno greitis atvilgiu pirmojo ( )
2 1
v v . Santykinis dviej
kn judjimas apraomas lygtimi: F
t d
r d
=
2
2
. Tada disipacins jgos darbas bus lygus:
( )
2
2 1
2
1
v v per susidrimo laik, kuris bus lygus kinetins energijos sumajimui per t
pat laik. i energija ir yra griaunamoji.
Pvz.: jeigu du vienodi automobiliai, kurie turi vienod greit v susiduria, tai:
( )
2 2
2 1
2
1
2
1
mv
m m
mm
v v =
+
= , taiau jeigu vienas stovi, o kitas juda jo atvilgiu greiiu
2v, tai ( )
2 2
2 2
2
1
mv v m = . Tik pus ios energijos yra griaunanti.
Susidrimo efektai naudojami tiriant atom ir greit elementari daleli sveik:
maksimalus griovimo efektas gaunamas tada, kai susiduriani daleli mass centras
laboratorinje atskaitos sistemoje ilieka nejudantis greitintuvai su prieprieiniais
srautais. Tokiuose greitintuvuose vienodos mass dalels greitinamos prieingomis
kryptimis ir susiduria, turdamos vienodus greiius.
Energijos tverms dsnio sistemai, kurioje smgio metu veikia disipacins jgos,
negalima taikyti, taiau smgiui pasibaigus galima balistin spyruokl.
Smgio metu M nespja kiek nors
pastebimai pajudti, o tik pradeda judti ir
reikia surasti jo greit

v , tuojau po to, kai


smgis pasibaig. Laikoma, kad kulkos ir
taikinio sistema yra udara, kadangi smgio
metu atsirandani trinties, sukimo ir kit jg
dedamosios yra santykinai maos palyginus su
m kno sukeliama jga. Tada:

+ = v M m V m ) ( ir V
m M
m
v
+
= . Po to kai
smgis baigiasi laikome, kad disipacini jg
veikimas baigiasi, todl galima naudoti
energijos tverms dsn.
Pradiniame take galime laikyti, kad ( )
2
2
1
v m M K + = , kuri pereina potencin
energij auktyje h: ( )gh m M E
pot
+ = . Kinetin energija lygi potencinei energijai:
( ) ( )gh m M V
m M
m
m M + =
|
.
|

\
|
+
+
2
2
2
1
. Auktis h yra lygus:
2
2
2
1
V
m M
m
g
h
|
.
|

\
|
+
= .
Imatavus h galima apskaiiuoti V .
Vidin energija ir visuotinis energijos tverms dsnis.
Kinetins energijos praradimas be perjimo potencin galimas ir veikiant trinties
jgai (dl trinties kinetin energija pilnai prarandama) it t.t. Taiau sakyti, kad atliktas
darbas yra tik nugalint trinties jgas nebus visikai teisinga, nes dalis energijos
sunaudojama pakeisti kn vidin energij (pakyla temperatra). Galima kartoniniu disku
perpjauti med, nes dl greito sukimosi diskas gerai auinamas, o medis ne, todl
apanglja ir diskas t angl imeta.
Makroskopin mechanika nagrinja tik kinetins (dl judjimo) ir potencins
energijos sryius, taiau i tikro trinties jg kinetin energija niekur nedingsta, o
sunaudojama mediag atom kinetinei energijai padidinti iluma.
Taigi energija i niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, o tik pereina i vienos
formos kit.
l
h
m
M

v
22. Absoliuiai tamprus centrinis ir necentrinis smgiai. Bendri rutuli susidrimo
dsniai
Tampraus smgio metu pavirius deformuojasi ir grydamas pradin padt
suteikia papildom jg, kuri pakeiia kno greit.
Centrinis smgis. Kai rutuli (kn)
greii kryptys iki smgio sutampa su linija,
jungiania rutuli (kn) centrus.
Rutuliams susilietus, juos veikianios jgos
1

F ir 2

F (pav. b)) didja dl didjanios


deformacijos, kad j greiiai nesusilygina. c)
maksimali deformacija. Po to deformacija
pradeda mati ir atstumia rutuliukus vien
nuo kito d), toliau jie juda skirtingais
greiiais e). Laikant, kad smgio metu
ilumos isiskyr maai, smgio metu
kinetin energija pilnai virto deformacijos
potencine energija, kuri po to vl pilnai
perjo kinetin, taigi:
2
2
1
1
20
2
10
1

+ = + v m v m v m v m (1),
( ) ( )
2
2 2
2
1 1
2
20 2
2
10 1
2
1
2
1
v m v m v m v m + = + (2),
(2) iraikos kairje puseje kinetin
energija prie smg, deinje po smgio.
Greii vektoriai po standaus smgio liks
rutuli centr linijoje. (1) ir (2) lygtis galima
perrayti:



20 2
2
1 10
1
v v m v v m (3).
Padaliname (3) lygt i ( ) ( )
2
20
2
2 2
2
1
2
10 1
v v m v v m = (4), gauname:
20 2 1 10

+ = + v v v v (5), (5) lygt padauginame i m
1
ir sudedame su (3) lygtimi:
20 1 2 1 1 1 10 1
v m v m v m v m + = +
+
20 2 2 2 1 1 10 1
v m v m v m v m =
( ) ( )
20 1 2 2 1 2 10
2 v m m m m v v m + = (6)
I (6) iraikos randame greiius
2
v ir
1
v .
( )
2 1
20 2 1 10 1
2
2
m m
v m m v m
v
+

= (7),
( )
1 2
10 1 2 20 2
1
2
m m
v m m v m
v
+

= (8).
a)
m
1
m
2
b)
F
2
F
1
c)
F
1
F
2
d)
F
1
F
2
e)
20

v 10

v
1

v 2

v
Jei 0
20
= v ir
2 1
m m = , tai
20 1
v v = ,o
10 2
v v = . Taigi centrinio smgio metu,
du vienodos mass rutuliai pasikeiia greiiais:
10 2
v v = ,
20 1
v v = .
Tampraus smgio mechanizm greiiausiai galima suprasti sivaizduojant
dviej rutuli susidrim per spyruokl. Smgio metu spyruokl spaudiama tol, kol
rutuli greiiai pasidaro vienodi (pirmas suletja, antras pagreitja) iki
s m
m m
K
v / 467 . 0
2 1
=
+
= . Sistemos
kinetin energija iki smgio yra
J
v m v m
054 . 0
2 2
2
20 2
2
10 1
= + . Maksimali
potencin energija -
( )
J
v m m
0215 . 0
2
054 . 0
2
2 1
=
+
.
Rutuli greitis po susidrimo nepriklauso
nuo spyruokls kietumo, svarbu, kad ji yra
idealiai standi ir neturi energijs po smgio.
Susidrimo trukm priklauso nuo
spyruokls standumo koeficiento k ~
k
1
.
Necentrinis smgis .
ia jau veikia be rutuli deformacijos ir paviri slydimas vienas kito
atvilgiu.
Dl rutuli slydimo vienas kito paviriumi atsiras trinties jgos
t
F ir
|
t
F ,
kurios kartu su tamprumo jgomis
|
y
F ir
y
F nulemia rutuli greii pokyt. Trinties
jgos sukelia rutuli sukimsi. Tik tuo atveju, kai
t
F <<
y
F galima atmesti trinities
jgas.
Smgio metu
n
v
1
ir
n
v
2
nesikeiia, o
c
v
1
ir
c
v
2
randami, kaip ir centrinio smgio
atveju. Taigi:
a) iki smgio
m
1
= 0,1 Kg m
2
= 0,2 Kg
v
10
= 1m/s v
20
= 0,2m/s
b) smgio metu
v = 0,467m/s
c) po smgio
v
1
= - 0,0667m/s v
2
= 0,733m/s
v
1c
F
|
t

v
1n
v
10
F
|
y
F
y
v
20

v
2n

v
2c

F
t
|
20
2
|
10
1
20
2
10
1

+ = + v m v m v m v m ,i ia ( ) ( ) = + + +
2
2
2
2 2
2
1
2
1 1 c n c n
v v m v v m
( ) ( )
2 |
2
2 |
2 2
2 |
1
2 |
1 1 n c n c
v v m v v m + + + = . ia neinomi tik
|
1c
v ir
|
2c
v .
Bendri rutuli susidrimo dsniai.
Iki smgio rutulys 2 stovi, o 1 juda. Sveikos jga eina per rutuli centr t.y.
trinties nra, o jgos kryptis priklauso nuo taikymo nuotolio . Smgis bus, kai <
2 1
r r + . priklauso nuo ir
2 1
r r + .
1 rutulio statmena dedamoji

F lieka
nepakitusi, o

F kryptimi kinta pagal


centrini smgi dsnius. I judesio kiekio
tverms dsnio dsnio:

+ =
2
1 K K K (9), tada energijos tverms
dsn ireikiame per judesio kiek:
2
2
2
1
2
1
2
m
K
m
K
m
K
+ = (10).
Tada
1
2
2
2
1
2
2
1
m
m
K
m
K
K

= .
Taip pat
2
1
K galime rasti ir i formuls: cos 2
2
2 2
2
2
1
KK K K K + = .
cos 2
2
2 2
2 1
2
2
2
1
2
KK K K m
m
K
m
K
+ =

;
cos 2
2
2 2
2
2
2
2
1 2
KK K K K
m
m
K + = ;
cos 2
2
2
2
2
1 2
2
KK K
m
m
K = + ;
cos 2 1
2
2
1 2
2
KK
m
m
K =

+ ;
cos cos
2
2 1
2
2
K K
m m
m
K =
+
= (11).
Kai < 1, tada sunkus rutulys
smogia lengv rutul. Vektoriaus 2

K
galas priklausomai nuo kampo bria
K apskritim. Abu rutuliai po smgio
lekia sunkiojo rutulio (iuo atveju 1)
judjimo kryptimi. 0 < 2 / , o 1
rutulio judjimo kampas gali kisti nuo 0
iki tam tikro
max
. Tai paiai vertei
gali atitikti dvi
2
K ir verts. Takas B
atitinka centrin smg ir abu rutuliai lekia
2 F


1
F
|
r
2

r
1
2

K 1

K
> 1
A B
K
1

K
2

K
ta paia kryptimi ( =0). Takas A
atitinka, kai rutulys 1 nepataiko 2.
Kai
1
m <
2
m , lengvas rutulys pataiko sunk, > 1, ir 1 rutulys gali atokti atgal,
tada 0 < < . Takas B vl atitinka centrin sg, o kiekvienai reikmei atitinka tik
viena reikm.
Kai = 1(
1
m =
2
m ) ir 0 < /2. Centrinio smgio atveju rutulys 1 sustoja,
o 2 juda tuo paiu greiiu kaip judjo 1 rutulys. Rutuli isiskyrimo kampas + =
2

.
Taikymo nuotolis =( ) sin
2 1
r r + .
inant , rutuli spindulius
1
r ,
2
r , j mases,
galima rasti ir , i duoto

K surandami
1

K ir 2

K , i kuri jau surandami greiiai ir


rutuli judjimo kryptys po smgio.
io udavinio sprendimas paremtas
energijos ir impulso tverms dsni
panaudojimu, todl visos ivados tinka bet
koki dviej daleli (materiali tak)
tampriam smgiui nagrinti, kai j kinetins
energijos iki ir po susidrimo yra lygios.
(11) formul teisinga visais tais atvejais.
Kai smgiuojama labai sunkia dalele, pagal
max
dyd galima nustatyti
susiduriani daleli masi santyk:
max

1
2
2 m
m


. Kai bomborduojama labai
lengvomis dalelmis
1
m << m
2
impulso pasiskirstymas atrodo taip:
Sakykime, kad =0,

= K K 2 2 ,

= K K1
ir

K K1 , tada dalels judjimo greitis nekinta, o ji
tik keiia judjimo krypt. Sunkios dalels greitis po
smgio bus ne didesnis negu:
cos
2
2 1
2
2
K
m m
m
K
+
= , cos =1, nes =0. K
2
= 2K,
K =
1 1
v m . Tada: v
m
m
m
K
v
2
1
2
2
2 2
= = . iuo atveju, kai
m
1
/m
2
0 ir v
2
/v 0, atitiks tampr smg nejudani sienel.
K
2
K
1
K
= 1,
(m
1
= m
2
)
A B

2

K
23. ems sukimosi taka kn judjimui. Fuko svyruokl
Dl ems sukimosi upi, tekani iaur arba pietus deinysis krantas yra
stipriau iplautas, negu kairysis iauriniame pusrutulyje. Deinysis geleinkelio bgis
stipriau dyla iaurs piet geleinkeliuose negu kairysis.


||
v - neduos joki inercijos jg.

v - bus tas pat kas


0
v judjimo disku atveju. Taigi
traukin veiks jga sin 2 2 mwv mwv F
k
= =

(1), kur m traukinio mas, o
platuma .
Brinyje punktyru parodyta

v pokytis per t d , taigi matyti, kad Koriolio jga


bus nukreipta prieinga traukinio judjimo krypiai ( dein). Ineiojim bus galima
pastebti tik tuo atveju, kai traukiniai juda dviej krypi atskirais bgiais.
Isprskime udavin:
Duota: m
vagon
1000 t = 10
6
kg.
v = 72 km/h = 20 m/s.
w
ems
=
3600 24
2


= 7.3 10
-5
aps/s.
= 55
0
(Lietuva).
Rasti: F
k
Sprendimas: F
k
= 2 10
6
7,3 10
-5
20
sin(55
0
) = 2392 N.
Tokia jga veikia traukin statmena jo
judjimo kryptimi, o vien vagon 150 N
jga, nes i viso yra 16 vagon.
Sukamoji jga veiks i karto, kai traukinys juds lygiagreiai panelei, nes yra
vektorin sandauga ] [ 2

v w , kurios kryptis yra ta pati abiem (ryt vakar ar vakar
ryt) kryptims, taigi abiem atvejais deinysis bgis dils stipriau, deinysis ups krantas
bus iplautas labiau, o jga bus ta pati.
sin 2 sin mvw F F
k
= = , nes mwv K
k
2 = .
v v
k F

r
w ] [ 2

v w
k F

] [ 2

v w
v
||
v


w d = w t d
v

v
k F

v
k F
d
Jeigu laisvai kintanio kno judjim nagrinti besisukanios ems atskaitos
sistemoje, tai tok kn veiks:
a) ems traukos jga

G ,
b) centrin inercijos jga f ,
c) Sukamoji inercijos jga
centrins jgos pagreitis bus



= =
4 2 2
3 2
2 2
10 36 24
10 6400 ) 2 (
cos

R w r w
cos 034 . 0 cos = ,
nes pusiaujyje centrin jga
sudarys tik 3 . 0
0
/
0
nuo traukos
jgos

G , tad praktikai su ja
galima nesiskaityti, (jeigu kritimo
auktis R h << ).
Gerokai didesn tak turi
sukamasis pagreitis (jga), kuris
iauks kno nukrypim rytus,
nes jo linijinis greitis kokiame nors
auktyje vir ems paviriaus bus didesnis negu ems paviriuje. it nukrypim
galima lengvai paskaiiuoti imant t g v

= . Koriolio inercin jga bus ] [ 2

= v w m F
k
arba
apytiksliai cos 2mwgt F
k
= , taigi pagreitis rytus nukreipto judjimo bus
cos 2wgt a = . Suintegravus a du kartus kitu bdu:

=
t
k
t d v s
0
, kur

= = =
t t
k
t wg t td wg t ad v
0 0
2
cos cos 2 ,

= =
t
a
t wg t d t wg s
3 2
cos
3
1
cos . Taigi
jeigu knas krenta apytiksliai i 80 m aukio t 4 s ir = 45
0
, tai nukryps 3 cm. ie
faktai rodo, kad ems atskaitos sistema yra neinercin ir tik tais atvejais, kai kn
veikianios jgos yra daug didesns u inercin ir sukamj, ems atskaitos sistem
galime laikyti inercine.
Icentrin inercijos jga dl ems sukimosi sukuria situacij, kad apskritai
ems traukos jga

G ir sunkio jga

P nesutampa bendru atveju nei pagal dyd, nei


pagal krypt. J kryptys pilnai sutampa poliuose ir pusiaujyje, taiau tik poliuose j
dydiai yra lygs:

= G P .
Inercins jgos.
w

v f

= P G

||

P


= f G P

R

ia vis laik mes kalbjome
apie ems sukimsi apie savo
a, taiau em juda ir apie
Saul. Taiau tokio sukimosi
taka yra apytikriai 360 kart
maesn negu ems sukimasis
apie savo a.
Uraykime materialaus
tako m, judanio arti ems,
piln judjimo lygt:
ic k
s
F F a m R
R
mM
r
r
mM
t d
r d
m

+ + = 0
3 3 2
2
(2), ia

r
r
mM
3
ems traukos
jga,

R
R
mM
s
3
Sauls traukos jga,

0 a m inercijos jga, kuri atsiranda dl ems


judjimo apie Saul elipsine orbita,

k F Koriolio jga,

ic F centrin inercijos jga.


Pagreitis 0
3
0
0

= R
R
M
a
s
, R
0
atstumas nuo ems iki Sauls, R
0
1,5 10
11
m. a
0

ems mass centrui suteiktas pagreitis (dl Sauls traukos lauko).
0
ma ir

R
R
mM
s
3
yra
apytiksliai lygs, tada: 0
3
0
0
3
0
3

=

R
R
R
R
mM ma R
R
mM
s
s
, nes

+ =
0
0 R r R R .
Prisimin, kad

= + P F r
r
mM
ic
3
galima urayti, kad:
] [ 2
2
2
sant
P
k v w m g m F P
t d
r d
m

= + = (3). Taigi i ios lygties matyti, kad ems


atskaitos sistem, galima tik apytiksliai laikyti inercine.
Fuko svyruokl. 1852 m. prancz mokslininkas Fuko, stebdamas svyruokls
svyravimus rod, kad em sukasi.
Jeigu svyruokl svyruos pusiaujyje, tai jos svyravimo ploktuma ltai suksis
prieinga ems sukimosi kryptimi.
Sakykim, pradioje paleidiame
svyruokl svyruoti, o po to pasukame disk.
Nejudanioje atskaitos sistemoje nra jgos,
kuri priverst svyruokl pakeisti savo
svyravimo ploktum, o diskas arba em
sukasi po ja. Taigi poliuje svyruokl
svyravimo ploktuma pasisuks ems
kampiniu greiiu 15
0
per 1 val.
Jeigu atskaitos sistema imti em, tada
svyruokls ploktumos sukimsi galima

R
m
Saul z
0

r
y
em
x
sivaizduoti kaip Koriolio jgos veikimo rezultat, nes ji statmena sukimosi greiiui ir
yra vis laik horizontalioje ploktumoje. i jga F
k
proporcinga svarelio judjimo
greiiui ir ems kampiniam greiiui, o nukreipta taip, kad kreipia trajektorij reikiama
kryptimi.
Kaip atrodys svyruokls su smliu pdsakas ant disko, kai paleisime j svyruoti
dviem skirtingais bdais ?
1) Jeigu atlenksime svyruokl kratin padt ir paleisime j svyruoti tuo paiu
momentu, kai diskas prads suktis, t.y. svyruokl gaus t pat greit kaip ir diskas, tai
gausime pav. a) pavaizduot piein.
Toks pat bus vaizdas, jeigu svyruokl paleisti i atlenktos padties, esant jai
ems poliuje.
2) Jeigu svyruokl paleisime svyruoti, kai diskas nejuda, o tik po to paleisim j
suktis, tai trajektorijos pieinys bus toks kaip pav. b). emje bus galima gauti toki,
jeigu svyruokl svyruoja po staigaus smgio esant ramybje svarel.
Abiem atvejais trajektorija
ulinksta dein nuo svarelio judjimo
krypties, ir ploktuma dl veikianios
Koriolio jgos suksis.
Jeigu svyravimas bus kokioje nors
kitoje ems ploktumoje, tai ploktumos
sukimasis bus:
ne

w, o sin

w .
Koriolio jga bus horizontalioje
ploktumoje tik jeigu svyravimas vyksta
meridiano ploktumoje.

A
a) b)
F
k
F
k
F
k
F
k

cos

w sin

w


24. Materialaus tako impulso momento ryys su sektoriniu greiiu. Plot teorema ir
jos ivados
1). Tegu laiko momentu t materialaus tako padtis yra

r . Per

t d radius
vektorius pakinta per t d v

, nubrdamas labai mao ploto trikamp: t d v r S d ] [


2
1

= ,
kurio ilgis skaitiniu dydiu lygus vektoriaus statmeno plktumai moduliui.
] [
2
1

= =

v r S
t d
S d
(1).
Tai ir yra sektorinis greitis, kadangi
] [

= v r m L , tai


= S m L 2 (2).
2) Jeigu jga, veikianti material tak - centrin
ir eina per sukimosi tak (poli), tai vektorius

L nepriklausys nuo laiko. Nereliatyvistinio


judjimo atveju (m = const) nekis ir sektorinis
greitis

S : const S =

(3). Tai plot


dsnis.
I plot dsnio seka:
a) ploktuma, kurioje yra vektoriai

r ir

v statmeni vektoriui

S .
b) Kadangi

S nekinta, tai nekis ir ploktumos padtis:


I) Materialaus tako trajektorija centrini jg lauke yra plokia kreiv.
II) I vektoriaus

S pastovumo seka, kad lygiais laiko momentais materialaus


tako radius vektorius nubria lygaus ploto ploktumas. Kartais II apibrimas
vadinamas plot dsniu, bet

S = const yra bendresnis, nes aprao ne tik ploktum, bet ir


jos krypt.
Atvirkias teiginys:
Jeigu materialaus tako trajektorija plokia kreiv ir radius vektorius, ivestas
i nejudanio poliaus, per lygius laiko intervalus nubria vienodus plotus, tai veikianios
jgos kryptis vis laik eina per poli.
Taigi

S = const, tada L = const ir



= = = F r F r M L || 0 ] [ .
3). Plot teorema galioja ne tik nejudanio jg centro O atvilgiu. Tegu du
materials takai sveikauja centrinmis jgomis. vedus redukuot mas galima udavin
suprastinti pamus vien i t materiali tak u atskaitos pradios. Tada spindulys,
ivestas i vieno tako kit, santykiniame judjime br per lygius laikus lygius plotus.
S d
t d v

r
O
25. Jgos ir judjimo kiekio momentas. Inercijos momentas.
Impulso ir jgos momentai atvilgiu nejudanios aies.
Lygtis

= M
t d
L d
gali bti urayta kaip trys projekcijos:
ior
z
z ior
y
y ior
x
x
M
t d
L d
M
t d
L d
M
t d
L d
= = = , , (1).
Toliau indekso ,,ior nenaudosim, nes moment M suprasim, kaip iorin jg
moment.
x
L ir
x
M yra impulso ir jgos momentai x aies atvilgiu.
x
x
M
x d
L d
= . Tai yra moment lygtis atvilgiu nejudanios aies x. Kai iorini
jg momentas kokios nors aies atvilgiu lygus nuliui, tai impulso momentas bus
pastovus tai yra impulso momento, atvilgiu nejudanios aies, tverms dsnis.
I apibrimo seka, kad momentas

M nepakis, jeigu jgos pridjimo tak


perkelti bet kur tak jgos veikimo kryptimi. Jeigu jgos pridjimo tak perkelti i
tako A
|
A , tai lygiagretainis OABC pereis C B OA
| |
, kurie turi bendr pagrind OC ir
bendr aukt, todl j plotai vienodi (AD =
| |
D A ).
Jeigu 2 1

+ = F F F , tai i vektorins sandaugos savybi: ] [ ] [ ] [ 2 1

= F r F r F r
(2). Tai yra atstojamasis dviej ir daugiau jg momentas kurios nors pradios atvilgiu
lygus moment geometrinei sumai.
Impulso

p momentas atvilgiu poliaus O: ] [



= p r L (3). Ryys tarp jgos ir
impulso moment gaunamas diferencijuojant (3) lygyb: ] [ ] [


+ = p r p r L . Kadangi O
nejuda, tai

r yra materialaus tako greitis, kuris suritas su impulsu



= v m p , taigi pirmas
narys sumoje lygus nuliui, o kadangi

=

F p , tai

=

M L (4). i lygtis yra moment


lygtis: materialaus tako impulso momento ivestin atvilgiu nejudanios pradios yra
lygi veikianios jgos momentui atvilgiu to paties tako.
Kadangi ivedant i lygt nebuvo reikalaujama m pastovumo, tai i lygtis tinka
bet kuriam greiiui t.y. reliatyvistinje mechanikoje.
Apibendrinant daugeliui tak sistemos materiali tak impulso moment arba jgos
moment yra vektorin suma vis impulso arba jg moment atvilgiu tos paios
pradios.
Taigi galima, vietoje sudjus visus momentus, pradioje sudti visas jgas arba
impulsus, o paskui gauti to vektoriaus moment atvilgiu nagrinjamo tako.
Moment

M reikia suprasti kaip tiek vidini, tiek iorini jg veikimo rezultat,


taiau vidini jg galima neskaityti, kadangi j pilnas momentas atvilgiu bet kurio
atskaitos tako lygus nuliui. Tai paaikinama tuo, kad vidins jgos visada veikia poromis
ki ik
F F = , o atskaitos tak skaii tokioms dviem jgoms visada galima parinkti t pat,
tada 0 =
ik
M . Taigi dl III Niutono dsnio vidines jgas galime atmesti:
ior
M L =

(5).
Impulso momento ivestin pagal laik (materiali tak sistemos) atvilgiu
nejudanio atskaitos tako lygi vis iorini jg moment atvilgiu to paties tako
geometrinei sumai.
Momento
x
M geometrin prasm:
= +
)
`

+ + =


] [ ] [ ] [ ] [ | | | | | | | | F r F r F r F r M
] [

= F r , kadangi

r , | |

r statmeni aims, tai j


projekcijos ais lygios 0 ir 0 ] [ | | | | =

F r , tai
] [ | |


= F r M . Tai yra momentas atvilgiu x
aies. Tokiu pat bdu


= ] [ | | p r L .
Tai galima apibendrinti tak ir jg sistemai.
Impulso momento tverms dsnis.

Jeigu iorini jg momentas atvilgiu nejudanio atskaitos tako O lygus nuliui,
tai sistemos impulso momentas atvilgiu to paties tako nepriklauso nuo laiko (pastovus).
Atskiru atveju, impulso momentas izoliuotai materiali tak sistemai yra
pastovus.
Centrini jg atveju, kai vis jg kryptys eina per atskaitos tak O, toki jg
momentas tako O atvilgiu lygus nuliui, taigi impulso momentas yra pastovus. Tai
galioja netgi kai jga yra greiio funkcija.
Impulso momento tverms dsnis yra toks pat fundamentalus dsnis, kaip ir
energijos ir impulso tverms dsniai. Taiau klasikins mechanikos dsniai ne visada
tinkami procesams, vykstantiems atom branduoliuose ir elementarioms dalelms, o
bendresnis impulso momento tverms dsnis jau nra mechanikos teorema.
Jeigu turime udar sistem sudaryt
i dviej materiali tak sveikaujani
jgomis
1
F ir
2
F . I momento tverms
dsnio
2 1
F F = , o i impulso tverms
dsnio: const p r p r = +

] [ ] [
2
2
1
1 .
Idiferenciav gauname:
0 ] [ ] [ 2 1 = +


p r p r ,arba
0 ] [ ] [ 2 2 1 1 = +

F r F r . Kadangi
2 1
F F = ,

F
| |

r

| |
r

1
F
2
F
r
1
r
2
tai 0 1 2 1 =
(

|
.
|

\
|


F r r . Taigi:
|
.
|

\
|


2 1 r r ir 2 1 ,

F F vektoriai yra kolinears, tada 1

F ir 2

F veikia tiess jungianios tuos


du takus kryptimi.
Jgos ir impulso momentai priklauso ne tik nuo jgos dydio ir krypties, bet ir
nuo atskaitos tako padties.
Tegu O ir O
|
du nejudantys atskaitos takai, o

r ir
|

r to paties tako radius


vektoriai O ir O
|
tak atvilgiu.
Sakykime, kad turime

= R r r
|
.
ia

R = = O
|
O. Padauginus i lygt i to
materialaus tako impulso ir susumavus
pagal visus materialius takus gauname:
] [ ] [ ] [
|

= v m R v m r v m r ;


= ] [ ] [ ] [
|
v m R v m r v m r ;
] [
|

= p R L L (6).
Pilnas sistemos impulsas

p . L ir
|
L impulso momentai. Jeigu 0 =

p , tai
=
|
L L impulso momento vektorius nepriklauso nuo atskaitos tako pradios.
Tokiu pat bdu ] [
|

= F R M M (7). Geometrin vis jg suma

F . Jeigu
0 =

F , tai
|

= M M . Tai, pavyzdiui, yra jg por atveju tai yra dvi lygios, bet
prieing krypi jgos, kuri veikimo linijos paslinktos viena kitos atvilgiu.

r r
|
O O
|

R
26. Judjimo kiekio momento tverms dsnio panaudojimas. Heigenso teinerio
teorema
Sukamojo impulso tverms dsnio pavyzdiai.
ukovskio suolas, tai diskas, kuris gali laisvai suktis apie vertikali a. mogui
sdint ant to suolo, isktus rankas onus, jis pasukamas, tuo bdu suteikiamas
sukamasis impulsas. Kadangi sistema udara, tai sulenkus rankas sumainamas inercijos
momentas I, bet Iw turi likti pastovus, taigi padidja w.
Tas pats bna su balerina, kai daro
suktuk, arba akrobatas atlikdamas salto:
itiesdamas arbasulenkdamas rankas prie lemens
reguliuoja sukimosi greit.
emje vykstantys reikiniai, liets,
vulkan isiverimai, ems drebjimai, keiia
ems inercijos moment.
em sukasi kampiniu greiiu w.
Kampinis greitis yra paros trukms
nereguliaraus kitimo prieastis (0,001 s).
T pat daro tik periodikai veikiantys
potvyniai ir atoslgiai sukelti Mnulio ir Sauls.
Sumainus kno, esanio ant ukovskio suolo inercijos moment I, kadangi
I
L
K
2
2
= , kinetin energija padidja, nes const Iw L = = . Taigi atliekamas darbas.
darb atlieka vidins jgos, kurios nekeiia sistemos impulso.
Demonstratorius sutrakdamas rankas turi panaudoti jg, kuri lygi r mw F
2
= .
Kai r maja atliekamas teigiamas darbas, kurio dka ir padidja kinetin energija.
Taiau, jeigu veikt tik centrins jgos, tai sistemos kampinis greitis nekist. Reikia
reikalingos jgos, kurios sudaryt kamp su spinduliu, t.y. sukurt momento
perskirstym.
Impulso vektorius

= w I L ir sutampa savo kryptimi su sukimosi aimi, nes ratui
sukantis apie a pilnas jo impulsas 0 =

p
p .
mogui, sdiniam ant ukovskio suolo, paduodamas besisukantis ratas, kurio
ais sutampa su suolo vertikalia aimi (a). Kadangi iorini jg momentas vertikalios
suolo aies atvilgiu lygus nuliui, tai impulso projekcija
x
L turi nekisti. Visas sukamasis
impulsas yra sukoncentruotas besisukaniame rate. Palenkus rat (b) kampu , impulso
projekcija x a bus cos Iw L
x
= , t.y. ji sumas dydiu ) cos 1 ( Iw . is
sumajimas turi bti kompensuotas atitinkamo suolo sukamojo momento atsiradimu, t.y.
mogus su suolu pradeda suktis kakokiu kampiniu greiiu
|
w , kur galima rasti i
lygties: ) cos 1 (
| 0
= Iw w I ,
0
I suolo su mogumi inercijos momentas. Kai
0
90 = ,
tai 0 =
x
L . Reikia visas sukamasis impulsas perduodamas suolui. Kai
0
180 = , suolo
sukimosi impulsas pasidaro maksimalus. 2
| 0
= Iw w I ; w
I
I
w
0
max |
2
= . mogus keisdamas
besisukanio rato kamp naudoja jgas, kurios nukreiptos statmena kryptimi ir rato, ir
aies atvilgiu. J geometrin suma lygi nuliui, taiau jis sukuria moment x aies
atvilgiu, kuris ir sukelia suolo sukim.
Heigenso teinerio teorema.
Surasime materialaus kno inercijos
moment atvilgiu, dviej sukimosi ai
moment. Sudalinus t kn m d dydio
elementus ir pamus vien i j

= a r r
|
. I
kosinus teoremos ) ( 2
2 2 2 |

+ = r a a r r .
Dauginame i m d ir integruojame:

+ =


m d r a m d a m d r m d r 2
2 2 2 |
. I
ios formuls pasiymime:
a
I m d r =

2 |
,
0
2
I m d r =

C
mR m d r . I
A
kno
inercijos momentas atvilgiu A aies. I
0

kno inercijos momentas atvilgiu O aies. R
c
mass centro radius vektorius atvilgiu O
aies. Tada suintegruot lygyb perraome:

+ =

C
A
R a m ma I I 2
2
0
. Jeigu ais O eina per kno masi centr, tai R
C
= 0 ir
2
0
ma I I
A
+ = .
Kno inercijos momentas kokios
nors aies atvilgiu lygus sumai jo
inercijos momento atvilgiu lygiagreios
aies, einanios per kno masi centr ir jo
inercijos momento aies A atvilgiu.
Inercijos moment skaiiavimas.
Kno Inercijos moment galima
apskaiiuoti arba imatuoti. Jeigu kno
mas tolygiai pasiskirsiusi, tai:

= m d r I
2
(1). ia r atstumas nuo
mass elemento m d iki sukimosi aies.
Panagrinsime du panaius ir panaiai isidsiusius knus A ir B sukimosi aies
atvilgiu. Kadangi j mas m ~
3
l (nagrinjami kubai), kur l kubo kratin, o
elementaraus elemento I
e
~
2
l , tai t kn inercijos momentai bus lygs I ~ l
5
arba
(a) x

w

(b)
m d

r

|
r
O A

a
I = kml
2
, kur l koks nors charakteringas kno ilgis, arba atstumas kokio nors
charakteringo tako iki sukimosi aies. Koeficientas k priklauso tik nuo kno formos ir jo
atstumo iki sukimosi aies.
Kno inercijos momento skaiiavim aies atvilgiu galima supaprastinti prie tai
suskaiiavus jo inercijos moment tako atvilgiu. Toks inercijos momentas dinamikoje
yra tik pagalbinis supratimas palengvinantis skaiiavimus.
Kno inercijos momentu tako atvilgiu yra suma materiali tak masi
sandaug su t tak atstumo iki t tak kvadratais:

=
2
mR (2).
Kai mas pasiskirsiusi vienodai, tada

= m d R
2
. Nereikia painioti su I aies
atvilgiu, nes pirmu atveju turime atstum iki
nejudanio tako O, I atveju kiekvieno
elemento m d atstum iki sukimosi aies.
Panagrinkime ) , , ( z y x m . ios mass
atstumas iki x aies:
2 2
z y + ,
2 2
x z y + ,
2 2
y x z + , o inercijos momentai:
) (
2 2
z y m I
x
+ = , ) (
2 2
z x m I
y
+ = ,
) (
2 2
y x m I
z
+ = . Sudjus ias lygybes
gauname: ) ( 2
2 2 2
z y x m I I I
z y x
+ + = + + .
2 2 2 2
R z y x = + + , ia R atstumas iki nejudanio tako. Tada = + + 2
z y x
I I I (3).
i lygyb teisinga ne tik materialiam takui, bet ir bet kuriam knui, kadangi kn
galime irti kaip materiali tak visum.
Kno inercijos moment trij susikertani statmen ai atvilgiu suma lygi
dvigubam jo inercijos momentui atvilgiu susikertanio tako.
Jeigu pasukti , x , y z ais, tai inercijos momentai ,
x
I ,
y
I
z
I pakis, taiau j
suma liks lygi 2, o nepakis. priklauso tik nuo to tako padties.
Kai mas pasiskirsiusi ploktumoje.
Tegu turime bet kokios formos ploktel, kurioje mas pasiskirsiusi netolygiai.
Jeigu ploktel pakankamai plona, tai galime laikyti, kad turime matematin ploktum
(x, y). Tada z koordinats bus lygios nuliui, o inercijos momentas tos koordinai
pradios atvilgiu: ( )

+ =
2 2
y x m , t.y. lygus ploktels inercijos momentui z aies
atvilgiu
z
I . Tada
z z y x
I I I I 2 = + + ir
z y x
I I I = + (4). Tada matyti, kad
z y x
I I I ; ; ( bendru atveju, o ploktels atvilgiu )
z
I = . Tada i nelygybs
2 2
z
I ir, i (3) lygybs gauname: 0 +
z y x
I I I arba
z y x
I I I + .
z
m(x, y, z)

R
y
x
27. Judjimas neinercinje atskaitos sistemoje. Inercijos jgos. Nesvarumas
Pirmas ir antras Niutono dsniai savo prastinje formoje negalioja, jeigu atskaitos
sistema juda su pagreiiu.
Ramybs bsena neinercinje atskaitos sistemoje bus tik tada, kai kn veiks
iorin jga, kadangi knas juda su pagreiiu nejudanios atskaitos sistemos atvilgiu
(arda inercins).
Pvz.: Traukinio vagonas juda su
pagreiiu

a tiesiai. Knas, gulintis ant stalo


vagone yra veikiamas jgos

F , kuri
kompensuojama trinties jga. Svarelis
prikabintas prie vagono lub nukrypsta nuo
vertikalios padties, prieinga pagreiio
vektoriui kryptimi. Keiiantis

a kinta ir .
I brinio matyti, kad

= a m F
|
| ,
tg P F =
|
. Taigi ia nerame nejudanios
atskaitos sistemos (ems) atvilgiu.
Kaip atrodys is dsnis uraytas vagono atvilgiu. Mechanikoje rodoma
inercini jg svoka. i jg vedimas padeda ilaikyti pirmo ir antro Niutono dsni
pavidal, kaip ir inercini atskaitos sistem atveju.
Sakykim, kad kiekvien kn, esant
neinercinje atskaitos sistemoje, veikia
inercijos jga, kuri lygi to kno masei
padaugintai i neinercins atskaitos
sistemos judjimo pagreiio. i jga
nukreipta prieinga pagreiiui kryptimi:
ms atveju kn
|
m veiks jga

= a m F| .
Tada ramybs bsenoje vagono atvilgiu
vis jg veikiani kn suma lygi nuliui:
0 = + +

in F P N . Jeigu svareliui
|
m suteikti
papildom pagreit (pastumti), tai jis prads
svyruoti. Jei const a =

, tai tursim prie sunkio jgos

P pridti inercijos jg in F

, kuri
atstojamoji sudarys kamp su vertikalia padtimi, o atstojamoji jga
2 2
in
F P N + = , o
pagreitis bus
2 2
g a + . Nukirpus sil, knas vagono atvilgiu kris kampu
pakrypusios tiess kryptimi ir parabole ems atvilgiu.
Taigi neinercinje atskaitos sistemoje antras Niutono dsnis (sistema juda
pagreiiu

a ):
0
ma F F
in
= + ,

a


|
m
F
r

N

|
m
in F

P
kur
0
a - kno pagreitis neinercinje atskaitos sistemoje.

= a m F
in
- inercijos jga.

F vis iorini jg, veikiani kn, atstojamoji.


Inercijos jgos nuo kit jg skiriasi tuo, kad neturi prieingos jgos t.y. nra
tokio kno, kuris galt suteikti inercijos jg, todl kartais t jg vadina fiktyviaja,
taiau i tikro ji yra reali, kadangi atspindi atskaitos sistemos su pagreiiu judjim.
Inercijos jgos, veikianios kn, esant ramybs bsenoje, besisukanioje
atskaitos sistemoje.
Skirtingais nuo disko centro atstumais idsyt pakabint rutoliuk (vienodos
mass ir silo ilgio) pasvirimo kampas, diskui sukantis yra skirtingas, nors disko atvilgiu
visi rutuliukai yra ramybs bsenoje, bet sukasi tolygiai nejudanios (inercins) atskaitos
sistemos atvilgiu ems.
J atsilenkimo
kampas tiesiog
proporcingas j atstumui
iki disko centro. Icentrin
jga

F sukuriama
veikiant silo tempimo
jgai

N ir sunkio jgai

P . R mw F
2
= , o
mg P = , taigi
g
R w
2
tg = (1).
Kadangi disko atvilgiu rutuliukai nejuda, tai kampas susidaro dl icentrins
inercijos jgos in

+ P N atstojamosios jg pusiausvyros. Taigi icentrin inercijos jga

= R mw Fin
2
,

R - nukreiptas nuo aies or.


Nesvarumas.
Kitas neinercini atskaitos sistem atvejis yra, kai atskaitos sistemos pagreiio
kryptis sutampa arba yra prieinga ems traukos pagreiio krypiai.
Tegu liftas juda su pagreiiu. Kno sunkio jga galima laikyti ne P, o Q jga, kuria
knas slegia lifto grindis. Q
|
- jga, kuria knas veikiamas lifto grind. Tada:
ma Q P =
|
,
|
Q Q = ir P Q = .
Taigi, jeigu mg P = yra ta pati, bet Q priklauso nuo pagreiio a. Visi knai
esantys lifte yra veikiami inercijos jgos, kurios dydis lygus t kn masei padaugintai i
pagreiio a.
) ( a g m Q = .
Tada, kai a g = , o 0 = Q , knas nebespaus lifto grind nesvarumas.
Rmelis su spyruokle krenta pagreiiu g. Jeigu rmelis paleidiamas tuo metu, kai
rutuliukas yra atsilenks kratin padt, tai kritimo metu jis nejuda, o jeigu praeina
pusiausvyros padt, tai juda tolygiai pakabinimo tako atvilgiu.
N
F
in
R
P

Taip galima lengvai paaikinti inercijos jg, kurios dydis mg. Kadangi, kai
rutuliukas buvo kratinje padtyje jo greitis buvo v = 0, taigi rmeliui pradjus kristi
sunkio jga yra kompensuojama inercijos jgos, todl jis nejuda, o rutuliukui esant
pakabinimo take jo greitis buvo

v ir jis nekis, kadangi neveikia jokios jgos ir jis juds


tolygiai apie pakabinimo tak.

a
|
Q
P
in F

P
g