Está en la página 1de 6

mokslas apie gyvq organizmq tarpusavio ryiius bei sqveikq su negyvqja aplinka.

Ekologija

E.Warming

(1841

- 1924) ekologijos, kaip moks-

lo disciplinos oradininkas.

Gyva6diiq r[Sys: . ougalaedZiai - tai augalais mintantys gyvOnai;


. pldirunai vaediiai;

ffi
mintojai.

tai ivairiais gyvunais mintantys gy-

Ekosistema

visi gyvi organizmai

tai yra

. visaidiiai - tai gyvaedZiai, kurie minta


lais ir gyvunais;

auga-

/l^.inti^^,-l-li.\ .-',^i \ururil rs ucilJ// )qvcrkaujantys tarpusavyie ir ir rnc qr rnenti no(abi-

x x # i'"r;::::x:il1,'#L:i tri IIH:.'i.! :",?il:


tf Y '
nenuzudvdami

Itru

gyvoji aplinka
otine dalis).

Bendrija

- tai yra

Skaidytojai - tai yra organizmai, kurie suskaido negyvq ir yrandiq organinq med2iagq iki neorganiniq junginiq, kuriuos vel vartoja ga-

"|,i"+i^^,, )Nil Ur r9r{ ",-,:i,, ^"^| u)rr{ ur9d-

nizmq vrsuma, gyvei" .-,,^il,^,, 'in+ain vrcLUJC il )qvcrNcuirnii' +-"n' ' '.-' ^,i^ jor rLrr-l Ldr PU)avyJC.

Detritaddiiai

n:niirr tnio n:iinie ',",,.'Y

- tai yra smulkus

gyvunai, ku-

rie minta negyva organine med2iaga, augalq nuokritomis, gyvunq iSmatomis ir negyvais k0nais, vadinamu detritu.

Populiacija - tai vrenos ruiies individq grupe, gyvenanti tam tikroje teritorijoje.

Funkciniq karalijq s4veika:

Ekosistemos dalys: biotine dalis tai ekosistemos ivairir,/ ruSiq gyvieji organizmai, gyvenantys tam tikroje vietoje; abiotin6 dalis - tai ekosistemos negyvoji aplinka, budingos
aplin kos sElygos: va nd uo, tem peratU ra, (viesa,
d

. gamintojai vykdydami fotosintezg gamina organinq medZian: ir i{clziri: r'lonrrnr ,- --:y--nl, . gyvaediiai minta gamintojr{ pagaminta organine medliaga
ir kvepuoja iSskirtu deguonimi;

. skaidytojai minta
. skaidytojai
medliagq;

au-

irva, oras...

galine produkcija, kuri tamoa nuokritomis;


suskaido

Funkcin6s karalijos:

Gamintojai tai organizmai, kurie patys pasigamina organines med2iagas ii neorganiniq junginiq ir jomis aprupina krtus orgaNIZMUS.

ovvaed)iu lavonrrs ir iimatas iki mineraliniq

Gamintojq rfiSys: . fototrofai - tai 2alieji augalai, dumbliai ir melsvabakteres, kurie organines med2ia^-- pasrgamrna f^. gas ^--;^^-;^rotosintezes budu;

. gamintojai pasisavina mineralines medZiaare gas iI+i.^' '-i-- vanoerslrrpu5ras ,,-^-]

nyje;

. gyvaedZiai

. chemotrofai - tai bakterijos,


kurios organiniq med2iagq
q.intczei cncrniioc 6 r' ,n. uNnl, vdut td cidr rnd:mn< nonrn :ninac maAj;rnrc Jruuuuqr I ru) | rqvrgor ilr rc) | r IC\JZld9d).

tni:i lzrianr rnd:mi I atmosfera iiskiria an-

ir

skaidy-

glies dioksidq,

kuri
i

Gyvaediiai - tai yra organizmai, kurie minta kitais gyvais organizmais.

gamintojai sunaudoja fotosi ntezes metu organin q medZiag q ga mybai. Mikrokosmai - tai laboratorines ekosistemos, kurios medliagq is aplinkos negauna, todel yra nestabilios ir t,umpai egzistuojanf ios.

Gamtin6s bendrijos: . didele ruiine ivairove;


nantys gyvunar;

Eiero uipelkdjimas: . i eZero vandenj patenka daug


^"^^^;^;,, meozla9L{; organrnrq ,-^,-J;;^^

. vyrauja naturaliai augantys augalai

ir gamtoje laisvai gyver05iq organizmq

:, r 0lflf,rrcai: . vovou)cJa rr:ndonc r) cuvortlr uzvor ruEr 'nrl" 'r9ioli: n:lrr:ntec'

. maZas konkurentabilumas tarp skirtingq . stabilios, nes vyksta savi- :


reguliacija;

. ant dugno kaupiasi dumblas; . vandens navir(irrie susiformuoi: lir rl:ntic <lr rnk<ni. Pl\JVd), Jq ilurur lLrJ Jruvr\Jr il) - ^l^,,...

. maisto mediiaoos .
.

cir-

plovas susijungia su dumblu,


susidaro pelke;
formuoiasi miSrus mi5kas.

kuliuoja u2daru ratu; netaikomos aorotechniKOS pflemones;


vyrauja gamtine atranka.

. nelkeie

Mitvbos qrandinds Mitybos grandin6s - tai ryiiai tarp edamo ir edantio, parodantys, kas kuo maitinasi, kaip perduodamos maisto med2iagos ir energija.

Zmogaus sukurtos bendrijos:


. ft\,272 rl !(lnA l\/:lrn\/A'

. vyrauja kulturiniai augalai; . didelis konkurentabllumas,


prieliura; medTiaorr ciklas
:tlialzinic nac ri:li<j pro,,J, ' '!J --"

nes vyrauja vienos ruiies organtzmat; . noqt:hilinc ne< nan:li q:\/o< ro.j1li1.\ti roil,lli^^1 Zl llU9ou) - | rLJLquilJvJ/ r rLJ I r!Voil )ovV) rcVuiluuLrr rErf\dlll l9d +m^^a,,.

Mitybos grandiniq r05ys: . gyva6dZiq - grandine prasideda gamintojais, fotosinteti-

nandiais organizmais.Rodykles parodo maisto med2iagq ir energ ijos perdavimo krypti;

. maisto

dukcijos prarandama, iiveZama su derliumi;

rt'\;
.1.

. taiknmos aorotechnikos "::' ' pflemones - orrDama


+^-^ Irqsrama, ^-il narKrnazeme, +.^;;--^ mi kenkejai ir piktZoles;

=-G
.
d2iaga, detrrto da lelem
is.

peleda

vvrarria dirhtine atranka.

detritaediiq - grandines prasideda negyva organine me-

Bendriiq kaita Sezonind - kaita trunka vienerius metus, kai bendrija kinta
keitiantis metq laikams.

Daugiamete - tai kaita trunkanti daug metq, kol viena bendrija nuosekliai pakeiiia kitq.

. Pirmin6

nera dirvoZemio (po ugnikalnio i5siverZimo, ant smelio


kopq juros pakranteje).

- kai bendrija kuriasi pirmq kartq vietoveje, kur


612[1.^+^i^ .-Ali^ pur\rdl ILCJC )lllCIlU l,^^-.. r\UPd)/

nukritg

Kopq apaugimas:
. \/Ai:q rupuJLv - vLJor (r tnt t(t^

. bangos iSmeta ant smelio organiniq medliagq, kurias suskaido skaidytojai;

. lsikuria kerpes ir 2oliniai augalai; . susiformuoja dirvo2emis;

Mitybos tinklas - tai kelios mitybos grandines, susijusios tarpusavyje mitybos ryiiais. . Mitybos tinklas rodo bendrijos organtzmq mitybos ry5ius. . .....^ | !:i-i *i^+^ ,.lliomis \lyvdcuzrdr r rrrrrd Kc ruiimis organizmq, todel gyvaedZiq grandines jungiasi ta rpusavyje.

. pradeda augti krOmai, medZiai; . susiformuoja miSrus miSkas.

Gali detritaed2iq grandines

nrn:nizm:

<rraqti ar\/\/rA3'l'"-

dZiq grandines individas.

. lsnykus vienai ruiiai mityMitybos lygmenys * tai yra organizmo vieta mitybos grandineje, parodanti kuo jis minta.

. pirmas mitybos lygmuo - gamintojai, . antras mitybos lygmuo - augalaedZiai, pirminiai vartotojai,

. treiias mitybos lygmuo


.

mesed2iai, pleSrunai, antriniai vartotojai,

Antrin6 * nauja bendrija kuriasi vietoveje, kur anksf iau egzistavo kita bendrija ir yra susiformavqs dirvoZemis (gaisravieteje, miSko vejova rtoje).

. ketvirtas mitybos lygmuo nai,

me-

<adiir r rnocod)i:i nlotrfrnr r nlcirir-

tretiniai vartotojai.

Maisto mediiagu ir energijos perdavimas . Pirminis energijos Saltinls yra Saules energija.
" Gamintojai Saules energijq
paverdia organiniq medZiagq

degimo metu - j atmosferq


niame kure: akmens anglyje.

iSsiskiria anglis esanti iikasti-

chemine energija. " Arroalas dali eneraiios suvartoja gyvybinems funkcijoms

&
malsto
energIJa

aQu
iiluma ir kiti
energuos

f{&
nuostoliai

:tlilzti n

likr r<i onorniin< r'l:liq rn2 onarni.: nrsaules ener9r]a :i ,, maisto gnergija
,,,u.u,ron,[
energijos I nuostoliai

kvipavimas

veriiama pirmine produkcija.

" 'lt,rtaodiiz'..r2r

^-^i^; *^,r:;-^, ^-vidalu. 9Or ilrrr{ r rsuzro9Ll Pd

. Augalo nuokritos atitenka

.,-**---

::

;i;**;**---J
,

.1,-i-J,,+^irh. ii^ ^-, .^- ^^^"^iisKarcyrojams, Jre gauna energuE iX ^^^.,,,, rs negyvq organrnrq med2iagq.

h\\>

--,r-

Energijos perdavimas mitybos grandineje vyksta su nuostoliais.

. Energija prarandama su iSmatomis, ilapimu, suvar-nirm: tUJdlllO r,,^a^+

Saulds energija

Svanb*rs prscesai:

duganL
N,4irrrhnc
lu

Lvan, rnirnt irrd:nt NV(:VUUJOITLT Juuu.rLr :" i:-^i^,-J,,li, rr

rssprnouiluojama

" azoto fiksaeija - tai yra procesas, kurio metu ii oro paimaI

-^l;^1,dpilr rKq :il, ,-^. silurTros ^^,,;, tridvroalu.

mos azoto dujos ir paverdiamos organine forma.

"

m:istn medii:n' kiekis suma2eja apie 10 kartq.

nr:nrlinoio cr rlin lu iorrionrr \/2rtatn irr an _,,erg|Jos tr

Fiksaciios budai: ' atmosferine - Zaibuojant, krintant meteofltams azoto junginiai su lierumr paterka ant Zemes ir yra asimiliuojami
augalLl;

Energija keliauda"na mitybos grandinemis, galiausiai virsta Siluma.

"

pramonine - azotinrq trESLlgamyklose oro azotas chemi-

^i,, UUUU !JIlgldllldS I]lU A,-,..J,, :i ,^^;1,-1.

latato

i r-a+a

+".I-.

L'4sdS, 1,, . OS A Kur ^. Uef afnOS

lZemq;

Ekologinds piramid6s - vaizduoja rySius tarp organizmq, priklausaniiq skirtingiems mitybos lygmenims.
f koleginiq piranridiiq ru$ys: ' produkcijos (biomases), piramidd,
n'tn,,o"q

biologine - kai melsvabakteres, gun belines bakterijos fiksr rni: ,atmncfornie pc,aniio :znln dr ri:c'

"

. amenifrkacija
non\/\/t IlLVyvuJ
i
]

cizrir.la clzrir-.1 rniin< r< nrn:nizmrIluJ, q :1r^imr q )\dlUU vlVqlllLl )ldpllI )ndlUOllLluJ

procesas, kurio metu nuokritas, iSmatas, h:lztprii^c uuNLLlrJvJ

ku"i parodo organizmL/ biomasg tam tikrame mitybos lygmenyje, tenkartiq turo ar ploto vienetui.

:.'.3

ir i5siskiria azotas amonio jonq pavidalu;


plecronai

lt

.,e*-

q !h'*:i;.",," i
qaminroiai
a

m316sh'pu,,[nu,

energijos piramid6, kuri parodo organizmq energijos kiekj tam tikrame mitybos lygmenyje, tenkantj turio ar ploto
vienetui. Fnorniin< ir nrnr]rrlzriin< nard:rrimrri i( 1,1.:f^. ipmocnin mitrrhnc l\,^-^^. l) Ii cuN)Lc)4LrrrLJr .ru rrilL)uvJ ryglllcl

,-.1,,^;. drro'ro i^^,,. uuojd --^^i^ JOrru5 I

nitritus ir nitraius;

. ^;+--+,,nrrraIUS

nitaikoma 10% taisykle. Produkcijos ir


energijos kiekis su kiekvienu lygmeniu
.,,,--+^i)ur rdzc)d 1n l,-"+,, ru NdrLLl.

*,i:l'JHi "& '*!. "J:"Jfi:i $rooo.r

rryu

,o;j

..-- ,qryl - ":"T':Y*


-*s'
antrinis vartotojas pirminis vartotojas

"#lllt:,

lSrur0ra rs orrvoS auga{ar rr panaun]ai: uujd arn:nini' ilr ilvI maur9or J I rL /.1+i-^, , ^--,,4-i A, aLtdgtl 9dtryudr. n ugala:s mrnta varrotojai, +^i^ --^+-^ l,^li^,,;* Ldrl.J dzutd5 KcilduJd rru,^-l-;;.^-^-,

;-i,,-L-

i:

!'

tyb,os grandine;

. skaidiq piramidd,

kuri parodo, koks individq skaic,us yra konkretaus mitybos huomens nloto ar tfrriO Vienele '-l:J', "'',

. denitrifika{iJa - yra procesas, kai denitrrfikuojaniios bak" loriin< nitr:tr rc ir;mr JnlO JOnUS pavercla azt,,- r^irriomi< i<rr1t. .-,,r-- , -,,
rin( vpl n,rtpnk.r i :tmocfprnc nr:

-':-'
gamintojas

Svarbsrs procesai:

" fotosintezrls metu - augalai i5 aplinkos paima angli, esaniiq CC, sudetyje ir panaudoja gliukozes gamybai, o iSskiria deguoni. . maitinantis anglis mitybos grandine patenka gyvaedZiams
ir skaidytojams.

Populiacijos dydis - tai individq skaiiius populiacijoje. Populiacijos tankis - tar poouliacijos individq skaifius tam tikrame ploto ar turio vienete. PopuFiacijos augimo budai. Eksponentinis augimas - esant idealioms
.-1,,^^'-. {l) .,, Li^1,,,;^^- ld l,-"!-Ld ;^,-li,,i,-J, , .1,^i>i,,. ll lUlVlULl )KdlLlU) )qly!U' )U l\lCr.VlCl r\dl lriplz nnrc lz:rtr r n:r]ir]a

Budingos fazes: " delsimo

"--'--J3'
|C9OU)
r

" puvirno ir skaidymo metu - anglis griZta latmosferq. . kvApavlms rTletu - i( aplinkos paimamas O,, o jatmosfera rssKrnamas LU,.

kai individq skaitius nedldelis,


I

^^^,,1i--iiV\JPUildLUO

" eksponentinio gausdjimo


skaicius dideja labai greitai.

kai individq

Logistinis augimas - tai populiacijos augimas, kai tam prieSinasi aplinka. BIdingos fazes:
norlidolic nnnr rli:ri' negaust; "-"-,,--,Jd . eksponentinio gousdjimo - kai individq skaiiius d deja labai greitai; . suldtdjimo - populiacija auga leiiau; . stabilios pusiausvyros - augimas menkas arba jo nera, nes naujq organizmq atsiranda tiek kiek ir mirSta. Demografinis sprogimas - tai staigus populiacijos individq
dir-le,c.

Globalinio atiilimo poveikis: . vyksta klimato kaita, dideja atmosferos temperatOra, del to pradeda tirpti ledynai, pakyla jurq vandens lygis, u2l ejami sausumos plotai; . iStirpusiq ledynq gelas vanduo pakeicia vandenynq vandens druskingumQ. Ruiys prisitaikiusios prie suraus vandens nyksta;

. delsimo -

kai individq skaitius

. oro cirkuliacija suaktyveja


gresme.

pdu ruejd u r agd ir ^-,'t;nAi-,,/-^-^i^i,,'r r rr r rq vej

Ll

-1,^i/"^, -:ii-^)NdrLrdu> pdgdu)cJil |td5, l,-; ^^^,,t;--;i- +--^- neinr:st: Kdt puiJuildLUd Ldt tpd

Oro tarSos maiinimo b0dai: . vietoj naftos, angliq naudoti

. kai introdukuojamos . kai i5naikinami Ekologine niia -

naujos ruiys j tas vietoves, kuriose

:ltorn:trrrrir tncir rc cr tcr9rJU) )dtq,Lsr roLyvruu)ru) onarniinc irl tinius:saules, vejo;

:nlz<li-err j_- nanrni in< .,_y,/,eno;

natural[rs ru5ies individq prieiai. tai organizmq uZimama vieta (buveine) ir sqveika su kitq ru(rq organizmais.

. i5saugoti daugiau 2aliq.1q R0sitieii krituliai

plotq.

TarpruSiniai santykiai:

RCIgitie1i krituliai susidaro, kai sieros dioksidas (SO,) ir azoto oksidai (N.O, NO, N O", NO ) natenka iatmosfera irirrsimai(e JvJ"r'v'JY ..''\/2t Y''! su vandeniu, virsta r0o5timis.

. pl6Srumas - kai ple5runai minta grobiu (aukomis) juos nuZudydami. Ple5runq populracija dideja, o aukq maidja;

Ddl

rugiiiq lietq: . kulttriniai augalai tampa neho:tcn:rr-rc vlqL)PqruJ


Jams;

linnmc ir I'anl'Ailvwr rJ ll Ngl INE-

. parazitizmas-

xai parazitai minta

. Z0sta miSkq plotai. Spygliuo:i- i Lrdr rileLd r n, ,n li, a +r spygilus/ Lampa ne-^+^+-^1.'-'- X-l^^*aLSparus salnoms ;" rr sausrorns, irtns nr rnl: linns ir kenkei:i'
,

ieimininkais, naudojasi jais kaip buveinp irr ncnrrir rdrrd:rni n^-^-i+,, ^^^,,li^ lLl lu4uu/vur Ir. rdlOLltq pupUlld-i;- 1' '^a ^ sermrnrnKLl maze)a; r|Jd du9d, o :^i-;^;^1,,

. i( nlinrnc i(nl:rrn:rnn' - rJ wil vvJ rJVrour rurrrv)

-' '^-r--' dUVdldlll>

. mutualizmas - tai dviejq ru(iq organizmq abipusiai naudingi santykiai. Abiejq ruSiq populiacijos auga; komensalizmas - kai vienos ruiies organizm:c ii iir r )dl lLyr\lLl fr 'ri n11 dn< n Iitn< - n6n:lr O) l) )lL-l crn+',lzir, LUll llcuvw), v NrLvJ | rLpq tira rei naudos, rei 2alos. V enos ruires popuracijos gausrmas auga, o kitos nekinta;
.

hirtinnc mcd)i:nnc'K l\/ln f:' '\/'v'vl!e/

Rugiiiojo lietaus paZeistas miikas

vyksta spartus e2erq vandens rugitejimas ir vandens gyvunrjos nykimas;

. i5 dirvos I vandenj i(plaunami

sveikatai pavojingi metalai,

pvz.: Hg, Cd, A| . rrrrk<t: uil vqr rfrn(teji6n:c Vn:i nrrlzanii: 1-rm JdULI U) )r\dl- v/r\rLu riinrr ruyrrLjil lld). I PdL I lUf\trj lLld Ldlll irr trftc clzti J,,+^;-i. ud^Lcr r'fVOS uyL\{dr. l-.-1.+^.i:^- urr vu) gfybai; uu), vt y uott

. greiiiau vyksta statiniq, istoriniq paminklq, meno kuriniq


karaziiz hoi irimac

. konkurencija - kai skirtingq rusiq ;^.-i;,,;J-i,,-"1^-i +-"^


.1,^i:i,,. tttoLc)ol )NClLlU) --+^;^.

rfulvlodr vdttost LarpuSavyje, ne5 naudojasi tais patiais iStekliais, kuriq kiekis ribotas. Abiejq ru5iq populiacijq individq

Ekologind krizA - ekosistemq normalios veiklos sutrikimas didelese terrtorijose. Prie globaliniq problemq priskiriama iiltnamio efektas, r0gStieji krituliai, dirvos erozija, upir{ ir
:

eZerq tar5a, ozono sluoksnio plonejimas. Aplinkosauga - priemoniq sistema sqveikai tarp Zmogaus veiklos ir gamtines aplinkos palaikyti. Siltnamio efektas Siltnamio efektas sukelia pasaulinj (globalini) klimato atiilimq r^lol n:dirloirrcinc aO Lnnrontr:riin c ^ro CO, koncentracijos did6ji mo prieZastys: . organinio kuro deginimas, kurio daugiausia sunaudojama enernpfiknc ir tr:ncnnrto cAktnril rn<F . mi5kq naikinimas (jq kirtimas ir gaisrai).

Dirvos eroziia
Tai reiSkinys, kai nupustomas arba nuplaunamas vir5utinis, derlinqiausias dirvoZemio sluoksnis.

Dirvos erozijq spartina: . miSkq naikinimas, iSkirtimas;

. pernelyg intensyvus mineraliniLl trEiLl, pesticidrl naudojimas.

Erozijos maiinimo budai: . nepalikti dirvos plikos, be


-,,^^li^:duvdililc) !-^^^-. udilgu>,

. Zemq idirbti minimaliai, maZiau naudotitrqiq, pesticidq,

Upiq ir eierq taria Eutrofikacija - vandens telkiniLl uZZelimas, pakrantiq u2dumblejimas del u2teritumo organinemis atliekomls. Si prorner enrr+in; LC)q )pdr Lu rd I ,,-^,-J^^ ri patekg nitratai ir fosfatai, nuotekos i5 vdrrucr kanalizacijq, nuoplovos i5 gyvuliq fermq, ddl miSkq kirtimo padidejusi dirvo2emio erozija. Eutrofi kacijos poveikis vanden$ ekosistemoms: . padidejus nit'aiq ir fosfatq daugeja vienalqsiiq dumbliq ir nr:siajpde rrandon< )vdoiim:q

Evoliucija - mokslas apie vystymEsi, gyvLl organizm.r brL,o2q pokycius per kartas, apimant ir naujq ruiiq atsiradimQ. Visi iiuolaikiniai organizmai yra siejami bendros kilmes, o jq lvairove atsrrado del milijardus metLl
trr

rnlaniioc evnlir rriinS.

. 2alia drmbliq mase uiklo)a vandens paviriiLi (susidaro


olovas) nenr,:leid7i,a Sviesos ir todel nyksta dugno augalija i" dun bliai; . vandenyje pradeda trukti 02; . del deguonies iieikvojia .r gyvOnai. \, gyvundt. . Vyksta bendri;q Kaita ir
KrLr vdilueil5 kitivandens

f ,Lqrvino evol iucuos teorija


li,,-ii^.

C.

Darvinas

Carlzas Darvinas XIX a. sukure evoliucijos teorijQ, nurode evo.,1.^---i-i^' uc|Jos varomEStas Jegas:

. paveldimas kintamumas a

naujq poZymiq atsiradimq le-

mn nr:rJar]: rlri<ti eu rrr/!S, | | ru Vruv!uc uu:Li ir

a1*; & L:.r'::_ .. .a:!.J


I

mia chromosomLl arba genq pasikeitimai, naujos jq kombinacijos palikuonlq organrzme. Yra dvi paveldimo kintamumo ruiys, tai kombinacinis kintamumas ir mutacinis
kintamumas;

:'Fi--t

,,innru air czcl d) UZPCIKCJd. ^+..r1.

ilff E*r
ouosedos

'
I

. kova d6l buvio

- i5gyvena ir gali daugintis tik nedidele individq dalis. Yra trys kovos del buvio formos: vidur05ine, tarpr05ine ir kova su nepalankiomis aplinkos sqlygomis; procesas,
<a:

Ozono sluoksnio plon6jimas


Ozonas sudaro gyvybiSkai svarbq skydq

" gamtinA atranka

iSlieka ir susilaukia palikuoniq indivi-

viri Zemes, kuris sau-

go gyvybq nuo Zalingo UV spinduliavimo.

Ozono sluoksn!ardo: . freonai, kurie naudojami (aldytuvuose, kondtcionavimo


slstemose, aerozoliniuose balioneliuose;

dai, turi^rys naudingq tomis sqlygomis paveldimq pakitimq. Kuo aplinkos sqlygos y.a stabiles^es, tJo ma-

palemiui skraidantys lektuvai, dirbtiniai Zem6s palydovai.

liau kinta ruiies populiacijos. Gamtin6 atranka Skiriamos trys gamtines atrankos r05ys:

Padidejusios ultravioletinAs spinduliuot6s poveikis: " UV spinduliai pa2eidiia lqsteliq DNR, todel sutrinka normalus geneti nes informacijos perdavi mas;

. kryptingoji {varomoji}atranka
i

,{#;*;$}i*ir:;:l.:.:'i

.ro,xf

gre'teja organizmo senejimas.

Aplinkos bioindikatoriai Bioindikatoriai - organizmai, ii kuriq buvimo ir gausumo


UZterito vandens bioindikatoriai . siuliniaidumbliai;

AAAA
. stabilizuojaniioji atranka

vyksta kai keiiiasi aplinkos sqlygos. Pranaiumq turi kraStutine fenotipo i5rai5ka. Susiform uoja popul iacija su kraitinio fenoti po po2ym iais;

ar nebuvimo ram tikroje aplinkoje sprend2iama apie ros aplinr<os savybes, pvz.: vandenq, oro uZterirumq.
:

vyksta tada, kai yra pastovios aplinkos sqlygos. Pranaiumq turi labiausiai paplitq tarpiniai fenotipai, o maziaus:ai pr sitarxq kraituriria fenoL'pa eliminuo;ami;

" koli grupes bakterijos (Escherichia coli), kurios j vandenj patenka su i5matomis. UZter5to oro bioi ndikatoriai:
Tubifleksai

. oro ulteritumui labai jautrios


rii<nq kernpc iinrilz<t r-- '- '/ ''-:a;

ker-

pes. Smarkiai uZteritoje aplinkoje medZiq kamienai nekerpeja, beveik

'

iSskirian{iojiatranka pasirei5kia tada, kai ne viena tos ruiies organizmq gruoe neiuri didel o pranaiun o kovo,e del ouvio. 5r atranka neigiamai veikra su tarpiniais po2ymiais individus, pirmenybq teikia dviem ar daugiau kraitutiniq fenotlpq.

. ulteritame

ore paruduoja puiq spygliai, nudliusta vir5u nes.

\ipninp nplfonLprnp

Biologins ivairovs iSsaugojimo salimybs Biologin6 ivairove - visq vienu metu gyvenaniiq skirtingq ruiiq skaiiius. Zmogus turetLl saugoti visas ruSis: , nenaikinti miSkq; . kuo maZiau naudoti pesticidq; . riboti lvejyb4ir medZioklq; . neter5ti oro, vandens, dirvoiemio.
Koral
in

AmAAAAi

wffiffiffi
."T:.1*T::"11iY,:--i Arklio evoliucija

io rifo b tojvai rove

- kryptingoji atranka

Dirbtind atranka
Selekcija

mokslas, tiriantis naujq veisliq kurimq ir senq, jau tu

rimq, gerinimq.
sas, kurio

Dirbtind atranka - procemetu aIrenkan"i ir

kry2minami tie organizmai, kurie turi Zmogui naudingq


poZymiq.

Zmogaus kulturinis vystymasis: . prieS 2 milijonus metq pagaminti pirmieji akmeniniai irankiai; . prieS 500 irlkstaniiq metu pradeta naudoti ugnis; . prie( 11 tukstandiq metqfiksuojama

iemdirbyst6s

pradZia; atsiranda

Zmogaus isvesta ruiies individLl grupe, turinti jam naudingq savybiq. Veisles skiriasi daugeliu poZymiq, bet galitarpusavyje krylmintis Dirbtines ir gamtines atrankos palyginimas Gamtind atranka
vykdo Zmogus, sukuriamos nau jos naminiq gyvuliq ir kulturiniq augalq veisl6s znogaJS po"elKia.rs ; nega eLra ganatoje egzistuoi , jeigu S ais indivldais nesirupintq lmogus
sLkurLos veisles yra orira kyros

Veisle

. priei 5 tukstancius netq

raitas. Zmogaus kilm6s !rodymai . paleontologiniai - tai iinykusiq organizmq i5kasamos fosilijos (suakmenejusios liekanos), pagal kurias galima sprqsti apie anksiiau gyvenusiq ir dabartiniq Zmoniq panaiumus ir skirtumus;

vvhdo aplirLos sE ygos, arsi.a^da naujos r[5ys sukuria ruiis, kurlos prisitaikiusios gyventi tam tikromis laukines gamtos sqlygomis

. lyginamosios anatomijos

vunq ir imogaus atskirq organLl lyginimu. Homologai - tai vienodos sandaros ir kilmes organai, paveldeti ii bendro protevio, atliekantys skirtingas funk-

- remrasi

jvairiq stuburiniLl gy-

Zmogaus evoliucija
Remiantis iSkastinemis liekanomis nustatyta, kad Zmogaus protevrai yra australopitekai. l5 jq iisivyste sumanusis ir staciasis, o veliau ir protingasis Zmogus.

cijas. Rudimentai - organai, kurie tolimqjq proteviq buvo normaliai iSsivystq ir funkcionavo, bet vykstant evoliucijai liko tik jq liekanos;

)
2mogus

( \ ilt #/
I:l
,ilt

ffi #

ffi/ flfN
1

,8

u\ s\

.\

d\ \*-

\-

banginis dikinospamis

Zmogaus (Homo) geniiai priskiriami: . sumanusis imogus (Homo habilis) - smegenq ttris apie 700-800 cm3, geriau i5sivysciuslos smegenLl sritys, kurros
siejamos su kalba;

. embriologiniai * organizmq embrionq vystymosi panaiumai, kurie


padeda jrodytl evoliucryos procesE ir i(aiSkinti orga-

33 S's&&
i;]

" statiasis imogus (Homo erectus) - smegenq turis apie 800-1000 cm3, naudojosi ugnimi; . protingasis imogus (Homo sapiens) - smegenq ruris apie 1300 cm3 , gaminosi sudetingus akmeninius jrankius, metydavo ietis. MedZiolo kolektyviai, vartojo kalbq, gyveno maZomis grupelemis.

nizmq giminystq. Besivys-

tanciq gemalq panaiumas maleja, kai pradeda rySketi besivystantiq em-

\i '{ ffi', 'Bl


[q
'r{-fl

brionq polymiai, budingi klasei ir pagaliau ruiies


gyvunui.

hd'i

u[;'

W,W
Australopithecu roouslus

w}?
G

'4.

s),

R05is
XVll a. Karlas Lindjus sukure moksliniq ruiies pa-

&
G:l

@-

vadinimq sistemq lotynq kalba. Ruiies pavadinimas dvinaris, nes susided a i\ 2 iodZiq: . pirmas Zodis apibudina gentj, kuriai priklauso
tas organlzmas;

&'6 ' &.'Homo erectus


\-E

antras )odis
teta
s.

tos npniies rrl(i:i hfrdinn:c oniK. Linejus

Biologin6s ir kulturin6s imcgaus evoliucijos poiymiai Zmogaus biologinis vystymasis: . pradejus vaikidioti 2 kojomis,

R[5is - tai visuma vienos kilmes individq, pasiZyminiiq tam tikromis sandaros ir funkcinemis ypatybemis, gyvenanciq tam tikrame areale, galindiq tarpusavyje kryZmintis ir tureti vaisingq
palikuoniq.

stuburas iilinko S

raides

forma; . krirtinp< l:ct: itnl:r " - r\ruL'Lr r(-lrLu rryru.eJOi dubens

. kuno svorio centras atsidtre fi

sriryje;

6
t
;, .,f

o . f,
o

9,.

Parus

. kojos padas tapo iSgaubtas; . smegenine kaukoles dalis padidejo, veidine - sumaZejo.

major (Didiiojizyle)
O
Renaldas

Pcrus caeruleus (lVelynoji zyle)


Prane

Parus palustfls

(Pilkoji zyle)

N<
(iuias, Jolanta Martini0niend, 5tankevitieni,
20'10

rsBN 978-609-8002-91-1 jt

Leidykla DIDAKTA, 2010 Architektq g. 1 84-3 LI-04206 Vilniu5, tel. +370 5


21

3i701

faks. +310 5 2137914, inf0@didakta.lt, www.didakta.lt 5pausdino LJAB,,Sapnq sala, 5. l\4oniuikos g.21 VlLNlU5

, ilillt

l||iltttt|[ I ltlill