Está en la página 1de 12

1. Kulono dsnis. Elektrinio lauko stipris ir potencialas.

Kulono dsnis: dviej takini krvi sveikos jga yra tiesiogiai proporcinga i krvi sandaugai ir atvirkiai proporcinga atstumo tarp j kvadratui: k =9*109 Nm2/C2 proporcingumo koeficientas 0=8.8*10-12C2/Nm2 elektrin konstanta = terps santykin dielektrin skvarba Apie kiekvien krv susidaro begalyb besitsiantis elektrostatinis laukas. Bet kuris lauko takas apibdinamas elektrostatiniu lauko stipriu E, kuris lygus jgai, veiksianiai vienetin elektros krv. Elektrostatinio lauko potencialu, tam tikrame take vadinamas krvio potencins energijos iame take santykis su krvio dydiu, t.y. vienetinio krvio potencin energija iame take: Wp krvio potencin energija (J) q krvio didumas (C)

2. Darbo perkeliant krv, kito takinio krvio sudarytame lauke apskaiiavimas.


Darbas perkeliant krv elektrostatiniame lauke nepriklauso nuo keliamo krvio trajektorijos, o priklauso tik nuo krvio pradins ir galins padi . A darbas (J) q krvio didumas (C) E elektrinio lauko stipris d atstumas, kuriuo perkeltas krvis i pradins padties

3. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema elektrostatiniam laukui, jos taikymo pavyzdiai.
Elektrinio lauko stiprio srautu pro plot vadinamas lauko stiprio vektoriaus E skaliarin sandauga i io ploto. elektrinio lauko stiprio srautas (Nm2/C) E elektrinio lauko stipris (N/C) S plotas (m2) Gauso teorema: elektrinio lauko stiprio srautas pro udarj paviri lygus paviriaus gaubiam elektros krvi algebrinei sumai, padalytai i 0. elektrinio lauko stiprio srautas (Nm2/C) q krvio didumas (C)

4. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryys.


Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryys: elektrinio lauko stiprio vektorius lygus potencialo gradientui su prieingu enklu ir nukreiptas potencialo greiiausio majimo kryptimi. ( )

Esant vienalyiam laukui ( E = const.) potencial skirtumas (V) d atstumas tarp ekvipotencialini paviri (ploki) (m)

5. Dielektrik tipai. Dielektrikai elektrostatiniame lauke. Elektrin slinktis.


Dielektrikais vadinamos mediagos, kurios neturi laisvj krvinink ir nepraleidia elektros srovs. Dielektrik tipai: Polini dielektrik molekuls polins, t.y. j teigiamj ir neigiamj krvi centrai nesutampa dl nesimetrinio atom isidstymo molekulje (pavyzdiui H2O, HCl). Tokia molekul net nesant iorinio elektrostatinio lauko pagal elektrines savybes visada dipolis, jos dipolinis momentas nelygus nuliui. Ioriniame elektrostatiniame lauke polins molekuls isirikiuoja taip, kad j dipoliniai momentai nenukrypsta pagal lauko stiprio vektori. is reikinys vadinamas orientacine arba dipoline poliarizacija. Nepolini dielektrik molekuls yra nepolins, t.y. j teigiamj ir neigiamj krvi centrai sutampa ir nesant iorinio elektrostatinio lauko p=0 (pavyzdiui, H2, N2, O2). Galima laikyti, kad toki molekuli neigiamasis krvis simetrikai pasiskirsto neigiamo krvio atvilgiu. iorin elektrostatin lauk patalpinto nepolinio dielektriko molekuli ir atom elektroniniai apvalkalai deformuojasi, pasislinkdami teigiamj branduoli atvilgiu, ir molekuls gyja indukuotj dipolin moment, kurio kryptis sutampa su iorinio elektrostatinio lauko stipriu. Taigi nepolines molekules galima laikyti tampriausiais dipoliais. Pagal lauk nukreipto indukuotojo dipolinio momento atsiradimas vadinamas deformacine arba elektronine poliarizacija. Jonin kristalin gardel turini dielektrik struktr galima sivaizduoti kaip dvi viena kit dtas prieing enkl jon kristalines subgardeles. Ioriniame lauke subgardels pasislenka viena kitos atvilgiu (teigiamj jon subgardel pasislenka pagal lauko krypt, neigiamj prie). Taip susidaro pagal lauko stiprio vektori E nukreiptas visuminis gardels dipolinis momentas. is reikinys vadinamas jonine poliarizacija. Elektrin slinktis: Elektrostatinio lauko stipris dielektrike sumaja kart, palyginti su lauku vakuume. Pavyzdiui vaizduojant lauk grafikai, jg linij tankis vakuume bt kart didesnis nei mediagoje. io nepatogumo ivengiama taikant lauko charakteristik, kuri vadinama elektrine slinktimi D. Jos ssaja su lauko stipriu D = 0E [D]=C\m2 Elektrins slinkties pavadinimas siejamas su suritj krvi orientavimusi (slinktimi) elektrostatiniame lauke. Vektorius D apibdina lauk, sukuriam laisvj krvi, kurie isidsto sveikaudami su suritais krviais. D nekinta pereinant i vakuumo mediag. Vektoriaus D lauko jg linijos nenutrksta ties mediagos paviriumi, jos prasideda ir pasibaigia tik ties laisvaisiais krviais ,o E lauko jg linijos gali prasidti ir baigtis ties bet kokias krviais.

6. Elektrostatinis laukas elektrintame laidininke. Laidinink elektrin talpa


Laidininkais vadinamos mediagos kurios turi laisvuosius krvininkus ir todl gerai praleidia elektros srov. Laidininkai yra metalai, anglis, elektrolitai, plazma. iorin elektrostatin lauk patalpintame metale elektronai per labai trumpa laik persiskirto taip, kad j ir teigiamj jon sudarytas laukas visikai kompensuoja iorin, metalo viduje elektronai ir jonai sudaro pusiasvyrj sistem. is krvi persiskirstymas laidininke vadinamas elektrostatins indukcijos reikiniu. Elektrostatiniame lauke esani metal viduje lauko stipris E=0. Elektrin talpa: Pavieni laidinink potencial ir krv siejantis proporcingumo koeficientas vadinamas elektrine talpa: C elektrin talpa (F) q krvio didumas (C) potencialas (V)

Talpa skaitmenikai lygi krviui, kuri reikia suteikti laidininkui, kad vienetu padidt jo potencialas. Plokiojo kondensatoriaus talpa: C elektrin talpa (F) 0=8.8*10-12C2/Nm2 elektrin konstanta = terps santykin dielektrin skvarba S elektrodo plotas d atstumas tarp elektrod Nuoseklus kondensatori jungimas: Lygiagretus kondensatori jungimas:

7. Omo dsnis nevienalyts grandins daliai ir visai grandinei. (integraline ir diferencialine forma).
Vis jg darbas perkeliant vienetin krv tarp tak 1 ir 2 vadinamas tampa arba tampos kritimu tarp i tak : Paalini jg darbas perkeliant vienetin krv tarp tak 1 ir 2 vadinamas altinio elektrovara 12. Kulono jg darbas perkeliant vienetin krv tarp tak 1 ir 2 vadinamas i tak potencial skirtumu . Integralin Omo dsnio forma: U12=12 + 12 Udaroje grandinje (kai 12=0): U12= 12 Jeigu nagrinjame grandin be elektrovaros altinio(), tai:U12= 12 Omo dsnis grandins daliai : Omo dsnis visai grandinei: altinio elektrovara (V) R grandins vara r altinio vara Omo dsnis diferencialin forma:

=1/ laidininko savitasis elektrinis laidumas []=Sm/m E elektrinio lauko stipris j srovs tankis

8. Srovs darbas, galia. Daulio Lenco dsnio integralin ir diferencialin forma. Kirchofo taisykls.
Srovs atliekamas darbas: Srovs galia:

Laidininke isiskiriantis ilumos kiekis apskaiiuojamas pagal Daulio - Lenco dsnio integralin form: Q ilumos kiekis (J) I elektros srovs stipris (A) U tampa (V) t laikas (s) Daulio ir Lenco dsnio diferencialin forma: =1/ laidininko savitasis elektrinis laidumas []=Sm/m WQ srovs savitoji ilumin galia E elektrinio lauko stipris Kirchofo taisykls: Pirmoji: mazg tekani ir i jo itekani srovi algebrin suma lygi nuliui. Antroji: Grandinje, algebrin elektrovaros jg suma lygi tamp sumai.

9. Tiesios ir apskritimins srovi magnetinio lauko apskaiiavimas pagal Bio, Savaro ir Laplaso dsn.
Baigtinio ilgio tiesinio laidininko srovs magnetinis laukas: Baigtinio ilgio tiesinio laidininko srovs magnetinio lauko indukcijos tam tikrame take yra tiesiogiai proporcinga srovs stipriui, atvirkiai proporcinga tako atstumui iki laidininko ir priklauso nuo tiriamojo tako padties laidininko gal atvilgiu (nuo kamp 1 ir 2). B magnetinis laukas (T) 0=4*10-7 H/m magnetin skvarba I laidininko srov (A) 1 ir 2 kampai tarp srovs krypties ir krypi i laidininko gal tiriam tak a trumpiausias atstumas nuo tiriamo tako iki laidininko linijos (m) Tiesinio begalinio laidininko srovs magnetinis laukas: Tiesinio begalinio laidininko srovs sukurto magnetinio lauko indukcija yra tiesiogiai proporcinga srovs stipriui ir atvirkiai proporcinga trumpiausiam atstumui iki laidininko arba jo tsinio. Magnetins indukcijos vektoriaus B kryptis nustatoma pagal deiniojo sraigto taisykl. B magnetinis laukas (T) 0=4*10-7 H/m magnetin skvarba I laidininko srov (A) a trumpiausias atstumas nuo tiriamo tako iki laidininko linijos (m) Apskritimins vijos srovs magnetinis laukas vijos ayje: R vijos spindulys (m) Apskritimins vijos magnetin indukcija B priklauso tik nuo srovs stiprio bei apskritimo vijos spindulio. Solenoido srovs magnetinis laukas solenoido ayje:

Begalinio solenoido srovs kuriamo magnetinio lauko indukcija priklauso nuo solenoido vij skaiiaus ir per ji tekanios srovs stiprio. n vij skaiius

10. Krvinink judjimas magnetiniame lauke. Magnetinio lauko veikimas rmel su srove.
Magnetiniame lauke judant krvinink veikia Lorenco jga. Krvinink trajektorijos forma priklauso nuo j greiio krypties magnetins indukcijos B atvilgiu: F Lorenco jga (N) q dalels krvis (C) B magnetinio lauko indukcija (T) kampas, kur sudaro B ir v vektoriai - krvininkas juds tiesiaeigikai - krvininkas juds apskritimine orbita v ir B sudaro tam tikr kamp krvininkas juds spirale, kurio ingsnis lygus:

Rmelio, kuriuo teka srov I, magnetiniu momentu p vadinama srovs ir kontro ribojamo ploto S sandauga:

Vienalyiame B indukcijos magnetiniame lauke kontr, kurio srov sukuria magnetin moment p, veikia jgos momentas: kampas tarp p ir B Ampero dsnis: laidinink, kuriuo teka srov, magnetiniame lauke veikianti jga yra tiesiog proporcinga srovs stipriui, magnetinio lauko indukcijai bei laidininko ilgiui ir priklauso nuo laidininko isidstymo lauko magnetins indukcijos atvilgiu. FA Ampero jga I laidininku tekanios srovs stipris (A) B magnetinio lauko indukcija (T) kampas, kur sudaro B su l.

11. Mediag magnetins savybs. Diamagnetizmo ir paramagnetizmo prigimtis.


Nagrinjant mediag magnetines savybes mediagos vadinamos magnetikais. Pagrindins magnetik rys: diamagnetikai, paramagnetikai ir feromagnetikai. Diamagnetikai mediagos, kuri atom (molekuli) magnetiniai momentai nesant iorinio magnetinio lauko lygs nuliui. Diamagnetikuose magnetinis laukas susilpnja, nors ir labai nedaug, palyginti su lauku vakuume, t.y. diamegnetik santykin magnetin skvarba <1 Paramagnetikai mediagos, kuri atom (molekuli) momentai nelygs nuliui net nesant iorinio magnetinio lauko. Patalpinus paramagnetikus iorin magnetin lauk, j atom (molekuli) magnetiniai momentai daugiausia orientuojasi iorinio magnetinio lauko kryptimi, kiek sustiprindami iorin lauk.

12. Magnetinis laukas feromagnetikuose. Magnetin skvarba. magnetjimas.


Feromagnetikai kietosios mediagos, kurioms nelabai auktose temperatrose bdingas savaiminis magnetjimas. Feromagnetikuose iorinis magnetinis laukas smarkiai padidja.

Feromagnetik ypatumai: Netiesin magnetjimo J priklausomyb nuo magnetinio lauko stiprio H Sudtinga santykins magnetins skvarbos priklausomyb nuo lauko stiprio H. Didiausios reikms apytiksliai 103 ~ 106. Magnetins histerezs reikinys, kai esant tai paiai magnetinio lauko stiprio H reikmei magnetjimo J reikms priklauso nuo ankstesns feromagnetiko magnetjimo bsenos. Kiekvieno feromagnetiko savybs iki jam bdingos didiausios Kiuri taku vadinamos temperatros. Esant auktesnei nei Kiuri takas temperatrai feromagnetikas tampa paramagnetiku. Feromagnetik savybs aikinamos tuo, kad jie sudaryti i ma srii domen, kurie spontanikai magnetja iki soties. Nesant ioriniam magnetinio lauko, domen atstojamieji magnetiniai momentai orientuoti chaotikai. Magnetiniame lauke vyksta t domen augimas, kuri magnetinio momento kryptis artimos iorinio lauko stiprio vektoriaus krypiai, ir domen orientavimas pagal lauk. Stipriuose laukuose domenai visikai kryptingi, todl pasiekiama magnetjimo soties bsena. Inykus ioriniam laukui, domen kryptingumas kiek sumaja, bet ilieka liekamasis magnetjimas. Fizikinis dydis , rodantis, kiek kart pakito magnetins indukcijos modulis magnetike, palyginti su jos moduliu vakuume, vadinamas magnetiko santykine magnetine skvarba: magnetjimas mediagos trio vieneto atom magnetini moment suma, kuri kiekybikai apibdina mediagos magnetjimo bsen.

13. Elektromagnetins indukcijos dsnis. Saviindukcija. Fuko srovs.


Elektromagnetins indukcijos dsnis: Pagal Faradjaus dsn kontre indukuojama elektrovara yra lygi magnetinio srauto pro kontro ribojam plot kitimo greiiui. elektrovara (V) magnetinis srautas (Wb) ioje formulje minuso enklas atitinka Lenco taisykl: kontre indukuotoji srov visada yra tokios krypties, kad srovs sukurtas magnetinis laukas prieinasi j sukrusiam magnetinio srauto pokyiui. Saviindukcija: Kontre tekanti srov sukuria susietj magnetin sraut pro to kontro ribojam plot. Jei srov kinta, kinta ir susietasis magnetinis srautas, todl pagal elektromagnetins indukcijos dsn kontre atsiranda elektrovara, o pats reikinys saviindukcija. Pagal Bio, Savaro ir Laplaso dsn magnetin indukcija tiesiogiai proporcinga srovs stipriui. Vadinasi, saviindukcijos magnetinis srautas pro kontro ribojam plot tiesiogiai proporcingas to kontro stipriui: elektrovara (V) I indukuota srov (A) L rits induktyvumas (H) Fuko srovs: Indukuotoji elektrovara ir indukuotosios skurins srovs (vadinamos Fuko srovmis) gali atsirasti ne tik grandinse, bet ir itisiniuose laidiuose knuose, esaniuose kintamajame magnetiniame lauke. Toks

laukas gali bti ir iorinis, ir sukurtas paiuose knuose tekanios kintamosios srovs. Pagal Lenco taisykl Fuko srovs yra tokios krypties, kad j kuriamas magnetinis laukas prieinasi ias sroves indukuojaniam magnetinio srauto kitimui. Pavyzdiui, Fuko srovi magnetinis laukas stabdo kno judjim ioriniame magnetiniame lauke.

14. Maksvelo lygtys elektromagnetiniam laukui.


Pirmoji Maksvelo lygtis apibendrina elektromagnetins indukcijos dsn taikant j ir laidiajam, ir bet kuriam elektromagnetiniame lauke menamai pasirinktam kontrui :
( )

t.y. kiekvienas kintamas magnetinis laukas aplink save kuria skurin elektrin lauk. Antroji Maksvelo lygtis apibendrina ir papildo pilnutins srovs dsn. Nuolatin srov neteka grandine, kurioje yra kondensatorius, o kintamoji teka. Taip yra todl, kad kondensatoriuje sukuriamas slinkties srove vadinamas kintamasis elektrinis laukas, kuris udaro laidumo srov grandinje.
( )

ir kontro L aprpiam laidumo ir slinkties srovi sumos. Taigi, magnetinio lauko stiprio vektoriaus cirkuliacija udaruoju kontru yra lygi laidumo ir slinkties srovi, kurias aprpia is kontras, algebrinei sumai. Treioji Maksvelo lygtis yra Gauso teorema, pritaikyta ne tik pastoviajam, bet ir kintamajam elektriniam laukui:
( )

t.y. elektrinio lauko slinkties srautas pro udarj paviri lygus paviriaus gaubiam laisvj krvi algebrinei sumai. Ketvirtoji Maksvelo lygtis yra magnetiniam laukui taikoma Gauso teorema:

t.y. magnetins indukcijos vektoriaus srautas pro bet kur udarj paviri lygus nuliui.

15. tamp rezonansas kintamos srovs grandinje jungus rezistori, induktyvin rit ir kondensatori.
Staigus kontro srovs stiprio padidjimas, kai priverstins elektrovaros ciklinis danis tampa lygus savajam kontro cikliniam daniui, vadinamas tamp rezonansu. reikin vaizduoja grafikas rezonansin kreiv.

16. viesos interferencija, jos gavimo bdai. Interferencija plonose plvelse.


viesos interferencija reikinys, kai dvi ar kelios erdvje sklindanios koherentins bangos susideda sudarydamos i eils besikeiianias viesias ir tamsias juostas. Koherentins bangos pastovaus fazi skirtumo elektromagnetins bangos, turinios vienod ciklin dan. Maksimumo slyga: d=m Minimumo slyga: d=(2m+1)*/2 Bdai viesos inteferencijai gauti: Jungo plyiai. viesa i altinio S apvieia du plonus lygiagreius plyius(S1 ir S2), i kuri pagal Hiuigenso princip sklinda antrins bangos. Jos yra koherentins, nes kil i bendro altinio S. Bang sanklotos erdvje vyksta interferencija. Ekrane matome interferencin vaizd(su plyiais lygiagreios viesios ir tamsios juostels).

Frenelio biprizm sudaryta i dviej pagrindais suglaust mao lauimo kampo prizmi, kurios tikrojo viesos altinio S vies susklaido du menamj altini S1 ir S2 koherentinius viesos srautus. J sanklotos erdvje vyksta interferencija. Frenelio Veidrodiais vadinami dviej ploki veidrodi, kuri ploktumos sudaro ma kamp sistema. altinis S udengiamas pertvara, kad altinio viesa nepatekt ekran. Veidrodiai atspindi S altinio viesa dviem koherentiniais viesos srautais taip , lyg juos skleist du viesos altinio S menamieji atvaizdai S1 ir S2 . ie viesos srautai yra koherentiniai, todl ekrane matomas interferencinis vaizdas. Interferencija plonose plvelse: viesos interferencijos, atsispindjusios plonoje plvelje: Maksimumo slyga: Minimumo slyga:

17. Hiuigenso ir Frenelio principas. Frenelio difrakcija apskritiminje angoje ir u apskritiminio disko. Fraunhoferio difrakcija plyyje.
Hiuigenso ir Frenelio principas: altinio S0 skleidiamos bangos amplitud bet kuriame u bangos fronto esaniame take gali bti skaiiuojama kaip antrini altini (be galo mao bangos fronto plot), kurie yra koherentiniai su pirminiu altiniu ir tarpusavyje, bang interferencijos rezultatas. Difrakcija apskritoje angoje ir diske (Frenelio difrakcija): Jeigu altinio S0 skleidiama sferin banga pasiekia neskaidri pertvar su apskrita anga, take M, esaniame altin ir angos centr jungianio linijos susikirtime su ekranu, difrakcin vaizd lemia tik tos Frenelio zonos, kurios telpa angoje. Atstojamojo virpesio take M amplitud priklauso nuo angoje tilpusi zon skaiiaus m: Difrakcinis vaizdas atrodo kaip koncentriniai tamss ir viesus iedai apie skritul. Kai sferin banga difraguoja apskritame diske, kuris udengia m pirmj Frenelio zon, take M, esaniame altin ir disko cent jungianios linijos susikirtime su ekranu, difrakcin vaizd sudaro Frenelio zonos, pradedant nuo (m+1)-osios. Atstojamoji amplitud take m : Am+1 (m+1) osios zonos sukeliam virpesi amplitud iuo atveju take M visada matomas interferencinis maksimumas, t.y. viesi dm, o apie j koncentriniai tamss ir viesus iedai. Difrakcija plyyje (Fraunhoferio difrakcija): Fraunhoferio difrakcija vyksta kai klit ar ang krenta spinduliai i tolimo altinio, kai su dideliu tikslumu galima kalbti apie lygiagrei spinduli pluot. Minimumo slyga: Maksimumo slyga:

18. viesos sklidimas mediaga. Normali ir anomali dispersija.


viesos sklidimas mediagoje: Sklindanios viesos kintamasis elektromagnetinis laukas sukelia terps elektron ir jon priverstinius svyravimus. viesos veikiami priverstinai svyruojantys elektronai ir jonai spinduliuoja antrines viesos bangas, kuri danis lygus svyravimus suklusios viesos bangos daniui. Normalioji ir anomalioji dispersija: viesos dispersija vadinama viesos lio rodiklio n (kartu ir viesos bangos fazinio greiio v) priklausomyb nuo bangos ciklinio danio arba bangos ilgio : n=f(w)=f() (ios lygties grafikas vadinamas dispersijos kreive).

Jei daniui didjant (bangos ilgiui majant) lio rodiklis didja dispersija vadinama normalija. Jei daniui majant (bangos ilgiui didjant) lio rodiklis didja dispersija vadinama anomalija.

19. Poliarizuota viesa. Dvejopas viesos limas kristaluose. Nikolio prizm.


Natralioji ir poliarizuotoji viesa: Natralioji (nepoliarizuota) viesa, tai viesa kurios bangos sklinda visomis kryptimis. Jei viesos vektorius E svyruoja tik vienoje ploktumoje, viesa vadinama plokiai (tiesiai) poliarizuota. Dvejopas viesos limas kristaluose: Dauguma kristal yra optikai anizotropiniai ( turi nevienodas optines savybes skirtingomis kryptimis). i kristal lio rodiklis priklauso nuo viesos vektoriaus E krypties. Tokie yra vienaiai ir dviaiai kristalai, kuriuose vyksta dvejopas viesos limas: kristalo paviri kintantis viesos spindulys suskyla du lusius spindulius. Vienaiuose kristaluose paprastasis spindulys (o) lta pagal prastin limo dsn, io spindulio greitis v0=c/n0 (ia absoliutinis lio rodiklis n0=const.) . Nepaprastasis spindulys (e) lta ne pagal limo dsn, nes io spindulio greitis kristale ve=c/ne , o lio rodiklis ne, kartu ir lio kampas re, priklauso nuo spindulio krypties optins aies MN atvilgiu. Ir paprastasis, ir nepaprastasis spinduliai yra plokias poliarizuotasis. Nikolio prizms veikimas. Islandijos pato kristalo prizm perpjauna striai pusiau, ir puss suklijuojamos specialiais klijais Kanados balzamu, kuris yra izotropinis ir skaidrus regimajai viesai. Nepoliarizuotasis spindulys suskyla prizmje poliarizuotuosius paprastj o ir nepaprastj e spindulius.

20. iluminio spinduliavimo dsniai


Toks spinduliavimas, kai knai, kaitinti iki pakankamai auktos temperatros vyti, t.y. spinduliuoja elektromagnetines bangas, vadinamas iluminiu spinduliavimu. Pagrindin iluminio spinduliavimo savyb yra jo pusiausvyrasis pobdis. Ispinduliuojam elektromagnetini bang spektrin sudtis ir intensyvumas priklauso nuo temperatros. iluminio spinduliavimo kiekybins charakteristikos: Spinduliavimo geba tai energijos srautas, kur knas ispinduliuoja i ploto vieneto visomis kryptimis vienetiniame danio intervale. Suminis spinduliavimo srautas visame danio intervale vadinamas integraline spinduliavimo geba. Jei kno ploto vienet per laiko vienet krinta spinduliavimo srautas, sugertos ir krintanios energij santykis vadinamas sugrimo geba. Absoliuiai juodas vadinamas knas, kuris sugeria vis j krintani spinduliuot. Vadinasi, absoliuiai juodo kno sugerties geba lygi vienetui. Pilkuoju vadinamas knas, kurio sugerties geba nepriklauso nuo danio (kartu ir nuo bangos ilgio) ir yra tik temperatros bei pilkojo kno paviriaus savybi funkcija. iluminio spinduliavimo dsniai Kirchhofo dsnis: bet kurio kno spinduliavimo gebos ir sugerties gebos santykis nepriklauso nuo kno prigimties ir yra universalioji danio ir temperatros funkcija. Stefano ir Bolcmano dsnis: absoliuiai juodo kno spinduliavimo geba yra tiesiogiai proporcinga kno absoliuiajai temperatrai ketvirtuoju laipsniu. integralin spinduliavimo geba (W/m2) = 5.67*10-8 (W/m2*K4) - Stefano Bolcmano konstanta T kno temperatra Vyno dsnis: bangos ilgis, atitinkantis absoliuiai juodo kno spinduliavimo gebos maksimum, atvirkiai proporcingas kno absoliuiajai temperatrai. - Vyno konstanta. T kno temperatra (K)

Planko hipotez: knai spinduliuoja vies ne itisai, o tam tikromis energijomis porcijomis kvantais, kuri energija tiesiogiai proporcinga spinduliuojamos viesos daniui. E fotono energija (J) h =6.626*10-34 (J*s) - Planko konstanta viesos danis

21. Iorinis fotoefektas jo dsningumai.


Iorinis fotoefektas jo dsningumai: Ioriniu fotoefektu vadinamas reikinys, kai viesos kvantai imua elektronus i kietj ir skystj kn paviriaus. Fotoefekto dsningumai: Maksimalus fotoelektrono greitis priklauso nuo viesos danio ir nepriklauso nuo jos intensyvumo. Soties fotosrov tiesiogiai proporcinga fotokatodo energinei apvietai. Egzistuoja fotoefekto raudonoji riba tai ribinis maiausias danis, kuriam esant vyksta fotoefektas. maiausio danio banga galinti sukelti fotoefekt (Hz) A elektrono ilaisvinimo darbas (J) h =6.626*10-34 (J*s) - Planko konstanta Iorinio fotoefekto Einteino lygtis: h fotono energija A elektrono ilaisvinimo darbas (J) h =6.626*10-34 (J*s) - Planko konstanta me=9.1*10-31kg elektrono mas v didiausias greitis suteiktas ilaisvintam elektronui (m/s)

22. Heizenbergo neapibrtum sryiai. rdingerio lygtis vandenilio atomui.


Heizenbergo neapibrtum sryiai: i nelygyb vadinama Heizenbergo (neapibrtumu) nelygybe ir ireikia fundamentin kvantins mechanikos princip: nemanoma tuo paiu laiko momentu tiksliai numatyti mikrodalels koordinates ir judesio kieko. Kita nelygyb sieja dar du mikrodaleli bsen nusakani dydi mikrodalels energijos E ir laiko t neapibrtumus: Kuo trumpiau trunka tam tikra mikrodalels bsena, tuo didesnis yra ios bsenos energijos neapibrtumas ir atvirkiai. Koordinats, judesio kiekio, laiko ir energijos neapibrtumais laikant i dydi vidutinius kvadratinius nuokrypius nuo vidurki, Heizenbergo nelygybs ireikiamos taip:

rdingerio lygtys: Bangins funkcijos analizin iraika gaunama sprendiant pagrindin nerealiativistins kvantins mechanikos lygt, vadinam j pasiliusio mokslininko vardu rdingerio lygtimi.

Bendroji rdingerio lygtis: m mikrodalels mas (kg) (x, y, z, t) iekoma mikrodalels bangin funkcija Laplaso operatorius menamasis vienetas U(x, y, z, t) mikrodalels energija iorini jg lauke Stacionarioji rdingerio lygtis:

23.

Lazeri darbo principai

Mediagos bsena, kai joje yra daugiau suadint atom negu pusiasvyrj, vadinama inversine. Tai naudojama optiniuose kvantiniuose generatoriuose lazeriuose. Juose viesa stiprinama priverstinio spinduliavimo pagalba. Lazeriai generuoja vies optiniame diapazone. Lazerio spinduliavimo savybs: laikinis ir erdvinis koherentikumas, grietas monochromatikumas, didelis energijos srauto tankis, pluotelis maai isiskaids. Lazerio veikimo principas: paprastai lazeris veikia panaudojus trij ar daugiau lygmen kvantin sistem. Trij lygmen sistemoje adinamos dalels i normaliosios E1 energijos bsenos pereina E3 energijos bsen, kol abiej bsen daleli skaiius tampa vienodas. Treiajame lygmenyje sistema bna labai trumpai, po to, nespinduliuodama savaime pereina 2 bsen. ioje bsenoje gyvavimo trukm iek tiek didesn. Veikiama elektromagnetini bang, sistema pereina i 2 bsenos 1 bsen ir kartu ispinduliuoja elektromagnetines bangas.

24. Supratimas apie p-n sandros veikim.


Puslaidininkiai yra p tipo (krvio nejai skyluts) ir n tipo (krvio nejai elektronai). Dviej p ir n tipo laidumo puslaidininki kontaktas vadinamas pn sandra. Elektronai i n srities difunduoja p srit, o skyluts i p srities difunduoja n srit. N sritis sielektrina - teigiamai, o p sritis neigiamai. Dl ios prieasties sandroje susidaro kontaktinis elektros krvio laukas, kuris trukdo pagrindiniams krvio nejams dl difuzijos judti per pn sandr. Jeigu puslaidinink n prijungsime prie altinio neigiamo poliaus, o p prie teigiamo poliaus, tada sandros laidumas padidja ir ja tekanti srov yra vadinama tiesiogine. Jei prijungsime atvirkiai, laidumas sumas, o ja tekanti maa elektros srov bus vadinama atgaline. Fermi energija (lygmuo) tai maksimali energija, kuri turi laidumo elektronai 0K temperatroje.

25. Gamtinis radioaktyvumas. Radioaktyvumo vienetai. Radioaktyvaus skilimo dsnis.


Nepatvarieji vieno elemento izotopai gali ispinduliuoti daleles ir virst kito elemento izotopais. is reikinys vadinamas radioaktyvumu. Jis gali bti gamtinis ir dirbtinis. Gamtinio radioaktyvumo metu branduoli skilimas vyksta savaime, dirbtinio branduolius paveikus kitomis elementariosiomis dalelmis. Skilim apibdina aktyvumas: A=N; matavimo vienetas bekerelis (Bq) per vien sekund vyksta vienas skilimas. 1Bq=2,72*10-11Ci. Absorbuota doz lygi sugertos spinduliavimo energijos ir mediagos mass santykiui. Dozs vienetas Gy Grjus 1J energijos / 1kg mediagos.

Radioaktyvusis skilimo dsnis nusako eksponentin radioaktyvij branduoli skaiiaus majim laikui bgant. radioaktyviojo skilimo konstanta. Pusamis tai laikas, per kur suskyla pus pradinio branduoli kiekio. N0 branduoli skaiius stebjimo pradioje N nesuskilusi branduoli skaiius prajus laikui t T pusamis Vidutin branduolio gyvavimo trukm:
4grupe: 1-6klausimas 2-11kl 3-21kl 4-10kl 3grupe: 1-7kl 2-2kl 3-23kl 4-17kl. 1grupe:
1. lauko stiprio ir potencialo rysys 2.saviindukcija,fuko sroves ten tos 3.siluminis spinduliavimo desniai 4.radioaktyvumas gamtinis,vienetai

2grup: