VS

VALERIE SOLANAS

VS

UDK 159.92 So-44

VALERIE SOLANAS

vyr inaikinimo draugijos manifestas

I angl kalbos vert Edgaras Klivis Mokslin redaktor Audron ukauskait Redaktor Linara Dovydaityt Apipavidalino Vario burnos | idj dirbtuvs www.varioburnos.com

vadas Avital Ronell, 2003 Vertimas Edgaras Klivis, 2005 Dizainas Vario burnos, 2005 Meno parkas, 2005

kitos knygos www.kitosknygos.com

ISBN 9955-674-00-8
2

VS

t u r i n y s

5 p. netaiklus atkirtis: valerie solanas taikiniai AVITAL RONELL

37 p. vyr inaikinimo draugijos manifestas (VIDM) VALERIE SOLANAS

97 p. valerie solanas biograja

VS

VS

netaiklus atkirtis: valerie solanas taikiniai

AVITAL RONELL

1968 metais Jacquesas Derrida ileido naujas perspektyvas atvrus es

mogaus pabaiga, o Valerie Solanas uoliai pradjo platinti Vyr inaikinimo draugijos manifest.1 T pai met birelio mnes ji ov Andy Warhol,
kalbjus telefonu. ie vykiai, atrodyt, sukl skirtingo masto kultrin ok, taiau juos sieja ryys, veriantis apmstyti neivengiam j giminyst. Abu Derrida ir Solanas domina svokos mogus/vyras paskirtis ir baigtinumas. Matyt, kaip tik ia vyksta netikimas j susitikimas, kakur u egzistencinio 1968-j poskio, kai aidint kartligikam Zeitgeist pulsui buvo nuudyti Martinas Lutheris Kingas Jaunesnysis, Fredas Hamptonas2 ir Bobbys Kennedys. Kaip tik tada, kai politini smgi itiktas mogus/ vyras atsitrenk loson sien ir em m slysti jam i po koj. Kol Derrida, pasitelks iradingas koncepcijas, mst apie mogaus paribius, Solanas, galima sakyti, juos gyvendino. Jis atskleid graikik anthropos ideal, o ji nuomiai puol mogaus/vyro idj, prasiverdama pro losojos

1 Jacques Derrida, Margins of Philosophy, Chicago: University of Chicago Press, 1982. Didiuls apimties veikalo Les ns de lhomme: A partir de travail de Jacques Derrida (Paris: ditions Galile, 1981) vade losofai Jeanas-Lucas Nancy ir Philippeas LacoeuLabartheas rao, kad mogaus paskirtis arba Bestimmung nebra tik dar vienas klausimas apie mog: greiiau jau pats mogus tapo klausimu. Tai yra svarbiausia prieastis, kodl mstymas apie mog tampa mstym apie baigt arba, dar tiksliau, kodl baigties analiz ima ardyti Subjekto ontoteologij, p. 13. 2 Fred Hampton (1948-1969) radikalus afro-amerikiei aktyvistas, vienas i Black

Panther partijos Ilinojaus valstijoje lyderi, nuautas savo bute policijos reido metu.
(vert. past.)

VS

istorijos sluoksnius, kad paskelbt savo mogaus/vyro pabaig, savo ribin klasikins mogaus/vyro vienovs suvokim. Labiau u visk Valerie Solanas norjo bti raytoja. Iplatinti savo krinio jai nepasisek, todl ji atsigr prie manifeste paskelbt taikini metonimijas. Taiau neubkime vykiams u aki. Grkime atgal, kad geriau suprastume, kas yra Valerie Solanas ir ta nieko nereprezentuojanti ir beveik nemanoma reprezentuoti vieta, kuri ji neivengiamai uima tekst sraute. Ji buvo vos irimas, mklikas takas ekstremistins ratijos paratse. Jos tekstai buvo persunkti ironijos ir nukreipti realyb. kalinta parazitins kalbos zonoje, ji perm kenkjik kalbjimo bd: prieinosi neapykantos kalbai ir kartu naudojosi panaiomis iraikos priemonmis. Galima buvo tiktis, kad ji pasirinks elin, istumt kalb ir, isakydama tai, kas neisakoma, atvers stulbinanios tampos lauk, o paskui inyks patvirtindama tai, k idrso pasakyti. Ji galjo sukurti seksualin hermeneutik, bent jau kalbos aidim lygmenyje. Taiau Solanas atsisak pripainti, kad yra kaip nors susijusi su vyr sukurtais kalbos aidimais ir kad nort juose dalyvauti. Turbt galima teigti, kad ji pasirinko pozicij, esani anapus neapykantos kalbos. Jos verbalins atakos buvo nutaikytos tai, kas atrod visikai nepavojinga. Ar, kitaip tariant, to, k ji laik grsme ir prie k mobilizavo savo lingvistinius ipuolius, iki tol nebuvo paisoma. Tai netgi nebuvo atpainta: dauguma losof turi drsos pripainti, kad vyrams bdingi mogikieji trkumai, taiau neidrsta pripainti, kad jie bdingi tik vyrams. Todl vyro bkl jie vardija mogaus Btimi, o savo siaub keliani tutum laiko losone dilema (-). Taigi. Kartais reikia surikti, kad btum igirstas. Taip teig Heideggeris paskaitoje Kas yra mstymas?, kalbdamas apie Nietzsche.3 Nietzsche, pats droviausias ir ramiausias mogus, turjo rkti, steigdamas garsj rat/riksm the schreiben/schrei, crit/crit arba grito/escrito, su kuriuo nuo iol losojai teks nuolatos varytis. Usienio kalb terminai dar

VS

pravers kalbant apie Solanas idj paplitim. aidimas nutraukiamas, kalba usikerta, ima trkioti, pavirsta riksmu. domu tai, kad, kalbdamas apie Nietzsches riksm mintoje penktojoje paskaitoje Kas yra mstymas? jos vertimas angl kalb taip pat pasirod 1968-aisiais, Heideggeris apibdina Nietzsche kaip moter, vien akimirksn netgi kaip besibarani motin. is Nietzsches lyt pakeiiantis minties poskis vyksta staiga, be joki perjim ar argument. mai panel Nietzsche ima aukti. Dabar ne laikas gilintis losonio lyties keitimo smulkmenas, taiau verta sidmti, kad mstytojas, netgi toks mstytojas kaip Friedrichas Nietzsche, i karto feminizuojamas, kai tik ima rkti nordamas, kad jo mintys bt igirstos. Balso ekspansija nesuvaroma. Kai taisykls sulauomos, o mstymo laukas ikreipiamas mergels-vyrai prie raomojo stalo nuolatos yra tokioje situacijoje, ratas/riksmas nuaidi virum abejingumo jros. Jei esi laikomas moterimi, tavo riksmas bus suvokiamas kaip dar viena atsargin simuliacijos forma, alia skund, zirzimo, apkalb, plepal ir kit nesmoni, kurios istorikai laikomos skiriamuoju moter kalbjimo bruou.4 Nekanonizuoti dejoni ir bambjimo tropai gimdo kvazi-lingvistinius pasaulius. Vargu, ar kas nort gilintis iuos ikreiptus kalbos aidimus. Analizuodama hetero-retorin savo socialins aplinkos pasmon, Valerie Solanas suprato esanti negali, sukaustyta paties kalbos fakto, falini tos kalbos vilioni, politins vartosenos, jos ra humanitariniuose moksluose, jos nuolatinio idavikiko institucinio kolaboravimo. Galbt ji vis dlto nusprend iki galo inaudoti lungant kalbos performatyvum, nuo pat pradi inodama, kad lugimas neivengiamas, skiriasi tik lugimo
3 Martin Heidegger, What is Called Thinking?, New York: Harper and Row Publishers, 1968. 4 Lauren Berlant, reektuodama i tem straipsnyje Moter skundas (Social Text, Issue 19/20, Autumn, 1988, p. 237-259), rao apie istumtus lesbiei-separatisi balsus, konfrontuojanius su Erica Jong.

VS

mastas? Juk argi kas nors, iskyrus vien kit psichoanalitik, kada nors tikjo, kad odiai turi reali gali? vairiems lingvistinio paeidiamumo atvejams yra skirta Judith Butler knyga Paveiki kalba. ioje knygoje ji aikina pavojus, lydinius t, kuris bando kliudyti lingvistin taikin. Kuomet itariu a tave smerkiu, rao Butler, turiau bti pozicijoje, kurioje mano odiai turt poveik [;] taigi, a itariau odius, taiau mano sakymo aktas yra, pasak Austino, netinkamas, nevyks: tavs jis nepaveikia ir tu isigelbsti nesueistas.5 Tam tikra prasme Solanas yra lugusios performatyvios kalbos galios auka, supratusi, kad savo odiais nieko nepasieks, nepaliks jokios rykesns yms ir nesutrikdys brutali realybs paproi. Taiau tuo pat metu Valerie Solanas, visuomet jusi iki galo, mgavosi kalbos teikiama galimybe ugaulioti ir meiti ir su lakaniku tikslumu sismonino, kad odiai yra knai, kuriuos galima svaidyti kitus, kad jie gali skaudiai sueisti psichik arba susprogdinti kn. Ugaulus odis gali priversti tave irausti, supykinti, atimti apetit ir suadinti daugyb kit kno reakcij ir psichini sukrtim. Nepaisant vis spst, tykani Manifesto kaip ir bet kurio kito sakymo akto, is tekstas vis dlto siekia daryti poveik; ia ir slypi jo dilema gili viltis, kad mes neivengiamai pajusime jo padarinius. Valerie norjo sudaryti sandr, kurio btinum turjo pripainti visi potencials pasekjai. Neina savo peticija, savo socialine sutartimi, ji ijo gatv kakada taip pasielg Rousseau, ruodamas savj revoliucij. Kaip visi socialiniai sandriai,

Manifestas turjo anti-socialin aspekt. Taiau nors savo destruktyviais

reikalavimais jis siejasi su kitais, anksiau paraytais manifestais, nuo j jis gerokai ir skiriasi. Prisiminkime futurist manifest su atagariais ipuoliais prie moteris: Mes garbinsime kar vienintel pasaulio higien militarizm, patriotizm, destruktyvius laisvs nej veiksmus, didingas idjas, u kurias verta mirti, ir niekinsime moteris. /.../ Mes sunaikinsime /.../ feminizm.6 Galbt Solanas traktatas buvo atkirtis; ji turjo paskelbti

VS

atsako valand visiems begdikiems moteris eminantiems manifestams, lygiai kaip ir j atitikmeniui universalizuojantiems manifestams. Kad ir kaip beirtum, universalumas kaip bendramogikumas ar kaip komunizmas visuomet reik vyrikum. Solanas siek padaryti tam gal ir uverti kilp ant vyro kaklo.

mogaus pabaigoje, kalbant toliau apie i tekst ry, Derrida perspja

apie nemtant iuolaikins losojos prisiriim prie mogaus/vyro gros ir usimena apie prating galimyb suprasti Dasein kaip mog ir visk sukoncentruoti apie antropologin vyr tendencij, kuriai, greta daugybs kit, yra pasidav netgi egzistencialistai, tokie kaip Sartreas. Valerie tai siutino. Urakinta palatoje Bellevue ligoninje 1968 met vasar, ji usipuola Sartre. Lygindama save su Jeanu Genet, tikdama, kad bent jau socialiniu savo tekst angauotumu yra j pralenkusi, Valerie suunka: Genet tekstai yra viso labo reportaai, kad ir k sakyt tie vis taip garbinami plepiai Sartreas ir de Beauvoir apie egzistencialistines j implikacijas. A, kita vertus, esu socialin propagandinink.7 Kaip matome, pranczai paliko pdsak jos mstyme, ir tas pdsakas tikrai nebuvo Edithos Piaf spygavimai. Tiesiogiai ar netiesiogiai, pasitelkusi gramatinius nukrypimus, Solanas savo tekstais ir veiksmais siek atskleisti, kad tariama mogaus/vyro vienov yra pavojinga kcija. Kartais ji tarsi usimirusi isinerdavo i kcini sluoksni ir nusivildavo realiais, individualizuotais vyrais (kurie, iaip ar taip, nra tokie reals kaip atrodo). Kartais ji imdavo neigti anglik savo manifesto
5 Judith Butler, Excitable Speech: A Politics of the Performative, New York and London: Routledge, 1997, p. 16. 6 Futurizmo manifestas paskelbtas Le Figaro, 1909, vasario 20. 7 r. Dana Heller, Shooting Solanas: Radical Feminism History and the Technology of Failure, in Feminist Studies, Spring 2001, Vol. 27, Issue 1. Vyr inaikinimo draugijos manifestas reikia kanonizavimo logikos pabaig, tai radikalus dokumentas, turintis priminti nesismonint feminizmo skol tiems, kurie egzistuoja reprezentuojamo ir reprezentuojanio pasaulio paratse.

VS

pavadinimo SCUM akronim Society for Cutting Up Men (Vyr inaikinimo

draugija). Vis dlto i viso labo kalbin galimyb, vlesnis papildymas, buvo
perkelta kitas kalbas su naikinaniu tikslumu: Manifest der Gesellschaft

zur Vernichtung der Mnner (1969), Manifesto de la Organizacin para el Extermino del Hombre (1977), Manifesto per leliminzione dei masch (1994),
ir panaiai ekikai (1998). Vienintel iimtis ioje naikinim grandinje yra pranczikasis pavadinimo vertimas: LUnique et son ombre (1987). Taigi, iskyrus pranczikj variant, pavadinimas SCUM ar, tiksliau, jo dalis

Cutting Up (pjaustymas) buvo tiesmukai veriamas kaip sunaikinimas,

eliminavimas. Nepaneigsi, kad Solanas tekste yra pintas grsmingas garso takelis, kad kiekvienas io teksto lygmuo pilnas nirio, kruvin ketinim ir polinkio kratutines priemones. Kad kiekvienas io teksto vingis pasitinka androfobiku triukmu. Taiau tarp i vyraujani ton ir semantini akivaizdios reikms registr siterpia ir kiti garso takeliai: apskaiiuoti nesutapimai, prietaringi nurodymai, atvirkti posakiai, derantys prietaravimai, vidiniai pakrikimai ir loginiai maitai. Valerie nekartoja prasto maskulinistinio topoi ir jos tekstas nra paprastas kvietimas griebtis ginklo kaip dauguma kit maiting istorini atsiaukim. Ji greiiau silo ardyti ir trikdyti visas manomas sitvirtinusias idjas, nepaleisdama i aki pagrindini grsming signikant: Vyro, Tvo, Valstybs, Pinig. prasti modeliai skaidosi ir maitingi ikiai nebetenka tvirto pagrindo. Vyr kolonizuotoje ir korumpuotoje kalboje nra tinkam signikant, todl ir revoliucija tampa nemanoma. Vyrai nepajgs vykdyti tikr socialin revoliucij /.../ Vyro maitas tra farsas (-). iaip ar taip, revoliucionieriaus ir maitininko pirmavaizdis yra vyras. Savo prietaringu kalbjimu Valerie Solanas engia vienoje gretoje su geriausiais i t maitinink. Jos kalbjimas yra nuolatinis audymas pro al. Sakydama, kad Solanas engia vienoje gretoje su geriausiais i t maitinink, turiu galvoje jos skausming santyk su auktuoju isilavinimu

10

VS

ir giminyst su tais, kurie tv laik pirminiu prieu (Freudas ir kiti), tvyst kcija (Derrida ir kiti), seksualin gimin suvok kaip performatyvaus elgesio dal (Butler ir kiti), kapitalo tekjim kaip traumuojant istorin posk (Goethe, Marxas, Deleuzeas ir kiti) ir taip toliau. Jos siloma nedarbo teorija siejasi su kai kuriomis Nancy idjomis, perimtomis i Bataille, ir primena io dsoeuvrement (neveiksnumo) samprat. Solanas tekstas ne tik stilistikai akivaizdiai balansuoja ant kratutins teisto pykio ir siutusio teisingumo ribos, ji taip pat linkusi iki kratutinumo radikalizuoti teorinius klausimus. Teorini aspekt jos darbe gal ir nebuvo smoningai siekta, taiau eidindama ir kaltindama ji sugeba uiuopti paias esmingiausias temas, susijusias su falogocentrizmo viepatavimu. domu tai, kad ji mobilizuoja ir savo pus patraukia moksl ir technologij. (Vyras pasikeiia tik tuomet, kai j priveria keistis technika, kai nebelieka pasirinkimo (-)). Netgi jos pasiprieinimas autorystei tiksliai atspindi mirties nuosprend, Foucault paskelbt autoriui, itam atgyvenusiam raymo aparatui, susidrusiam su reprodukciniu Warholo mainos pajgumu.8 Bt neteisinga paversti Valerie Solanas akinaniu iuolaikins teorins minties katalogu; antra vertus, negalima ignoruoti vis t, kurie lm jos kalb, jos ik, neveikiam naikinimo aistr, jos sutrikim ir hegelik kov u pripainim. Ir visai nesvarbu, ar Solanas smoningai pasirinko savo mstymo kameros kompanionus. Ji skolinosi kalb ir skubiai iekojosi bendrinink sprsti neatidliotinus losonius klausimus. Pasitraukusi dominuojani losofem ir raytoj grupuoi parates, ji eng kartu su jais, nors galbt tik kaip atsiliks luoys ar sueista anomalija. iandien mes galime savs paklausti: kaip vis dlto buvo manomas tas Valerie Solanas
8 Apie Solanas ir Warholo susitikim kaip kar prie technologijas r. Mary Harron ir Daniel Minahan, Introduction: On Valerie Solanas, in I Shot Andy Warhol, Grove Press: New York, 1966. Taip pat r. Sue-Ellen Case, The Domain Matrix: Performing Lesbian at

the End of Print Culture, Bloomington: Indiana University Press, 1996, p. 20.

11

VS

vis? Kodl jis tebeaidi ir sugrta iandien, kai Amerikos valdomas pasaulis, be abejo, pasiek labiausiai maskulinistin-imperialistin faz? Ir kur j galime lokalizuoti kaip ir kada ji pasirodo? Neirint mano insinuacij apie bendrininkavim ir vairius kontaktus bent jau losoniame lygmenyje, Valerie Solanas buvo vieni. Jai teks gyvenimas ir smoningos nevykls vaidmuo, kur ji prisim, yra kakaip jaudinaniai amerikietikas. galv ateina vis kit vieni oratori viei pareikimai ir skundai, or paleidiami odiai ir viai ir j pasirinkta asociali, mirtina misija. Stokodama subkomendantui Marcosui9, Weathermen10 sjdiui ar judjimo u moni teises alininkams bdingos elegancijos ir kultrins legitimacijos, Solanas, kaip ir Davidas Koreshas11 ar taip vadinamas Unabomeris12, savo tekstuose yra atskaln, valkata ir vieni, kartu su jais sudaranti negaus deinstitucionalizuot revoliucionieri brel. Valerie Solanas atveju paribin egzistencija buvo neatsiejama dalis jos maito, kuris, kaip ir daugelis kit amerikietikos rezistencijos pavyzdi, toki kaip Stonewall riaus13 (1969), neatitiko savojo laiko. Valerie nebuvo skirta turti mokini ar tapti naujos revoliucionieri kartos pradininke. Ji knija neskming vienio kario revoliucij, pasmerkt suktis apie vien ir t pai nepajudinam a. Ji neturjo pasekj. Visur ji pasirodydavo per vlai arba per anksti. Kam 1968-j vasar galjo rpti Pasiutusi mogud Teorist, lesbiet-kerytoja, tarsi nuengusi tiesiai i komiks puslapi? Kam rpjo jos viai ir ipuoliai prie Didj Men tomis dienomis, kai buvo nuudytas Kingas, Bobbys ir Malkolmas X14, ar (juolab) kai buvo surengta pirmoji moter protesto akcija prie Miss Amerikos konkurs Atlantik Sityje? Arba, gerokai susiaurinus dmesio lauk, kam Andy Warholo Fabrike galjo reikti scenarists ir redaktors, kai jis pats improvizavo gamindamas savo nekarpytus, nemontuotus, no budget lmus? Juolab, kad Valerie, i esms teatro mogaus, dramos turjo atrodyti atgyvenusios Warholo kontroliuojam technologij kontekste. Ji nepataikydavo nei laik, nei

12

VS

taikin, taiau kakas atkakliai iekojo slyio tak, kakas prasismelk. Kakas visada prasismelkdavo vieum, nors ikraipytai ir tendencingai. Kai po pasiksinimo Warhol ir kritik Mario Amayo j aretavo, ji buvo gana netiktai paskelbta itin garsia feministe j parm Nacionalin moter organizacija (NOW National Organization

for Women), o teisinink ir radikali feminist Florynce Kennedy pavadino

j viena i pai takingiausi feministinio judjimo atstovi.15 Ti-Grace Atkinson, Nacionalins moter organizacijos Niujorko skyriaus vadov, teismo akivaizdoje pareik, kad Solanas buvo pati ikiliausia kovotoja u moter teises.16 Markas Motherfuckeris, lyg ir jos tuometinis vaikinas ir Up Against the Wall, Mother Fucker narys, sureng gatvs teatro akcij,
9 Subkomendantas Marcos Meksikos Zapatist Nacionalinio isilaisvinimo armijos

lyderis, po 1994-j karo su Meksikos vyriausybe tsiantis kov u lygias maj teises. (vert. past.) 10

Weathermen kairysis Naujj kairij (the New Left) sparnas, organizavs

teroristines grupuotes, sporadikai sprogdinusias vieuosius pastatus ir korporacij bstines atunto deimtmeio pradioje JAV. (vert. past.) 11 David Koresh (Vernon Wayne Howell, 1959-1993) religins sektos Branch

Davidian lyderis, skelbs paodin Apokalipss isipildym ir prekiavs ginklais, kad

ilaikyt savo religin bendruomen. Sudeg su 74 pasekjais karins FTB intervencijos metu po beveik dviej mnesi deryb. (vert. past.) 12 Unabomer (Theodore John Kaczynski) amerikiei teroristas, ras antitechnologinius manifestus (tarp j Industrin visuomen ir jos prieai, inomas kaip

Unabomerio manifestas) ir 15 met terorizavs garsius JAV mokslininkus siuntiniais su

sprogstamaisiais utaisais. 1996 metais aretuotas ir nuteistas kalti iki gyvos galvos. (vert. past.) 13 Stonewall bare Niujorke 1969 metais vyko susidrimas tarp homoseksualist ir reid vykdiusios policijos. (vert. past.) 14 Malcolm X (Malcolm Little) (1925-1965) afro-amerikiei musulmon (Muslim

Mosque) ir nacionalist (Organization of Afro-American Unity) organizacij lyderis,

1965 metais nuautas vieame mitinge Harleme. (vert. past.) 15 r. Harron ir Minahan, op. cit. 16 Ibid.

13

VS

hepening, siekdamas jos vardu suburti pasekj grup. Vis dlto, grtant prie jos lemties nuolat prasilenkti su laiku, kai 1969 met vasar j nuteis trims metams kaljimo, i naujiena buvo paskelbta kakur paskutiniuose

New York Times puslapiuose, greta inuts miesto gyventojams apie

pasikeitusi iukli iveimo tvark. Pirmosios pasaulio antrats mirgjo kitomis iniomis. Atrodyt, kokia lidna ir apgailtina lemtis moteriai, kuri Normanas Maileris pavadino feminizmo Robespjeru17. Taiau ne maiau nusivylimo ji sukl ir misteriui Warholui, suvokusiam, kokia miniatirika atrodyt jo mirtis pasaulio vyki fone. Taigi, t vasar abu, Valerie ir Andy, jautsi prislgti ir pamirti. Taiau stabtelkime prie mint iukli: btent i ia, i iukli krvos mus pasiekia Solanas kalbjimas, pagrstas kultriniu rausimusi, ia yra nemanoma jos neivengiamos littrature vieta. Pagaliau viena i odio scum reikmi atmatos taip pat veria mus atsigrti iukles, todl btina atsivelgti t ekskrementali gyvenimo pus, kuri Solanas nuolat nurodo ir i kurios pati neka. Solanas teigia atmatas ir prieinasi akroniminiam pavadinimo variantui, kuris tarsi pateisina tok nieking od. Jos patosas ir valga nukreipti PADUGNES ir ATMATAS, t.y. tai, kas yra maiau nei mauma ar marginalija, taiau funkcionuoja kaip viso to, kas absoliuiai ema, nuosdos. Pavadinimo statusas ir jo vertimas vis dar kelia abejoni, nes jis nurodo signikantus, kurie vogiomis ir toliau palaiko od man (vyras) svokoje manifestas. Vertimai itin irykina pavadinimo perskaitymo keblumus, nes, netgi jei sutiktume su akroniminiu pavadinimo statusu nors akivaizdu, kad SCUM pavadinime nra santrump ymini tak, svoka cutting up (pjaustymas), viena vertus, irykina Solanas ry su Lorena Bobbit18, kita vertus, skleidiasi polisemantinje erdvje ir negali bti sprausta vien nihilistinio aikinimo rmus. inoma, pjaustymas piktdiugikai asocijuojasi su kastracija, vyr pjudymu ir supjaustymu. Taiau iame odyje gldi ir kitos semantins galimybs, kurios patiko Solanas: juokas,

14

VS

montaas, kino juostos karpymas. Pasak Harrono, Solanas, barkinusi savo mintis pasenusia spausdinimo mainle, kaip raytoja kovojo prie technologijas. Kaip mokslinink ji buvo pradjusi doktorantros studijas Minesotos universitete ir atliko praktik gyvn laboratorijoje j domino (skirting audini) jungimas, mutacijos, skrodimo pjviai, eksperimentins rekongracijos. Visa tai leidia teigti, kad, kai Valerie Solanas savo taikiniu pasirinko vyr, jis jau buvo virts kakuo kitu, skirtingu nuo vyro, ipjautu kitokiu bdu. Beje, Solanas teigia, kad vyraujanti Manifesto nuotaika, esmin io teksto charakteristika yra nekantrumas. Tuo norta pasakyti, kad mutacijos, kurias ji propaguoja, jau vyksta: biologin btinyb ir technomokslins inios neivengiamai sunaikins klasikin mogaus/vyro vienov. Vyr inaikinimo

draugijos manifestas primena stebtojo arba aistruoli komandos pozicij,

kai siekiama ijudinti ir paspartinti jau prasidjus neivengiam proces, kuris kol kas juda tarsi sultintame kine. Vyr inaikinimo draugijos

manifestas yra tarsi recepcinis organas, jau pajuts artjant vyr inykim ir
skleidiantis ini apie bsimus milinikus pokyius. praneim lydi juokas, triukinantis juokas, kuris skaldo tai, kas buvo suvokiama kaip visuma, ir sprogdina nusistovjusias socialines sistemas, juokas, kur Solanas vadina

Vyr inaikinimo draugijos manifestu ir kuris yra Medzos juoko aidas.19

Solanas suvokia save ne tiek (ar ne tik) kaip vyr baigties instrument, bet
17 r. Danos Heller publikacij The White Negro: Supercial Reections on the Hipster (The Portable Beat Reader, ed. Ann Charters, New York: Viking, 1992, p. 585-609), kur aptariamas Mailerio The Prisoner of Sex ir jo kvietimas atrasti savyje psichopat, itirti tas patirties zonas, kuriose saugumas reikia nuobodul, t.y. lig. 18 r. Melissa D. Deem, From Bobbitt to SCUM: Re-memberment, Scatological Rhetorics, and Feminist Strategies in the Contemporary United States, in Public

Culture, Chicago: The University of Chicago Press, 1996. Lorena Bobbitt garsi tuo,
kad peiliu nupjov smurtaujanio vyro Johno Wayno Bobbitto, Jungtini Valstij jr pstininko, pen.

15

VS

kaip vyrus naikinanio autoimuninio aparato veikimo liudinink. Vyrai yra didiausi ir pikiausi savo pai prieai: varomi mirties geismo, jie nuo pat pradi atsidr anapus malonumo principo. Jie renkasi kar, tai reikia susinaikinim. J mokslai idav tuos paadus, kuriuos kakada dav mokslin pasaulira. Vietoje to, kad skatint gyvyb arba bios, j biologija ir kiti apgaulingai vadinami gyvybs mokslai yra mirties pusje arba tarnauja korporacijoms, kurios sekina gyvybin aur. Manipuliuodami mokslu vyrai pavert j rankiu, naudojamu sunaikinti bet kok gyvenimo pertekli. Jie yra metalo pritvink herojai, mirties mainomis udantys bejgius ir vargus, o taip pat stipriuosius ir gabiuosius. Vyras pats uspeit save autoimunins laboratorijos spstus ir viskas, k jis sukuria, galiausiai atsigria prie j pat. Jis yra savo paties nuosmukio prieastis. Kaip kad ateityje vyr nebereiks dauginimuisi tam tarnaus spermos bankai ir mgintuvliai, lygiai taip pat iandien nebereikalingos jokios papildomos pastangos susinaikinimo procesui pabaigti. Vyr gyvenimui reikalingi autodestruktyvs stimulai, apie kuriuos Solanas tiesiog konstatuoja: Vyrams patinka mirtis ji jaudina juos seksualiai, be to, jie nori mirti, nes jau yra pusiau mir (-). Ir nors, pasak jos, bet kurio vyro sunaikinimas yra teisingas ir geras poelgis, gailestingumo aktas (-), is moralinis udavinys ilgainiui virs daugiau teoriniu, turint galvoje, kad vyrai patys save laipsnikai naikina. Be to, kad yra nuolat sivl nuo seno mgstamus klasikinius karus ir rasines riaues, vyrai vis daniau arba tampa pederastais, arba udo save narkotikais. Gal gale, nori to moterys ar ne, visa atsakomyb teks joms vienoms, jau vien dl to, kad nebus kitos ieities vyr nebeliks grynai ziniu poiriu (-).20 Tokiu bdu Solanas ivengia moralinio smgio ir saugiai ubaigia savo skryd. Sekant negailestinga logika galima bt teigti, kad ji vis dar siek ir patenkinti vyrus. Jei mirtis jaudina vyr seksualiai, o ji aukiasi jo mirties, reikia, ji adina jo geism, atsakydama libidin kito poreik, silydama pati save t ji i ties ir dar kaip gailestingj seser.21 Nra nieko blogo reikalauti vyro inykimo,

16

VS

nes visa jo istorija priklauso nuo ios artjanios baigties, ji yra paskutin vyro istorijos galimyb. Be perspektyvoje matomos pabaigos, be io nalinio impulso ir apokaliptinio vyro esms atidengimo nebt istorijos. Tam tikra prasme Valerie atmeta i pabaig ir atmeta vyrus dl j nepataisomo potraukio iaurioms pabaigoms. Ji reikalauja vis pabaig pabaigos, jei tai tik manoma sivaizduoti: ji trokta amino gyvenimo, utopins ne-istorijos savotikos pastoralins post-istorijos, kuri tapt galima teisingai organizuojant technomoksl. Mokslas, nebevaldomas vyr, o programuojamas j pdini moter, bt nukreiptas ne udym, bet gyvybs ir bties ipltim ir laikikumo veikim. Mokslas galt sunaikinti laik ir steigti uchronij. Solanas sukyla prie ribas, prie sunki temporalin vyro bkl, kuri nustat ir nuolat spartina vyrikas piktnaudiavimas technomokslu. ie apmstymai apie laik atrodo pains, nes i tikrj tokie ir yra. Kita vertus, jie leidia Solanas irykinti svarbiausias savo mintis ir sukelti nyik sprogim bang. Viena i jos svarstom problem ikelia klausim, koki pozicij uimti, kad nepatektum karo zon, kuri yra vyro nuosavyb. Kokiu bdu kariauti su karu? Kaip susiremti su vieai paskelbtu prieu, taiau ivengti karo mainerijos, kuri kaip tik ir apibria prieikj pus? Polemika, kilusi i polemos, yra karo kio dalis ir anksiau ar vliau baigiasi
19 Diskusija apie juoko protrk ir feministin nir pltojama Diane Davis, Breaking

Up [at] Totality: A Rhetoric of Laughter, Carbondale: Sauthern Illinois University Press,

2000. iandien taip pat klasikiniu jau tapo Andrea Juno ir V. Vale 1991 metais pateiktas nirio, persunkto juoku, katalogas. r. Angry Women, San Francisco: Re/Search Publications, 1991. 20 Siekdama dekonstruoti sakin, ypa atkreipiau dmes fraz grynai praktiniu poiriu. Jei vyrai nebeegzistuot praktiniu poiriu, jie toliau egzistuot biologikai. Galbt btent taip Solanas sivaizduoja udymo main, kuri nebereikaling vyr padaro nepajg, kartu neatimdama jam gyvybs. 21 Kad pabaigt mokykl Solanas teko dirbti prostitute. (Kam neteko?) Ji taip pat udarbiavo pokalbiais u pinigus, viena valanda ei doleriai, tema laisva, bet geriausia seksas, cit. i Harron, op. cit., xvii.

17

VS

puolimu. Turt bti koks nors bdas negailestingai kritikuoti nesipainiojant polemikos pinkles, nepradedant puolimo, kuriam kaip tik ir prietarauji, ir neprabylant ginkl kalba. i dilem Valerie suvokia ir stengiasi prisikasti iki jos branduolio. Ji nra ios problemos suformulavusi, taiau problema egzistavo nuo pat pradios, nuo tos akimirkos, kai Solanas buvo traukta tarp falogocentrini lingvistinio mechanizmo krumpliarai. Valerie turjo energijos, bet neturjo kur eiti ir vien kart pratrko Hotel Earle viebuio

Square Park gatvje Vaingtone tarnautojas, js jos kambar, ivydo j

palusiai taukint tekst mainle, ji buvo panirusi nesuvaldom trans, usivedusi, einanti niekur.22 Pasak vokiei technologij teoretiko Friedricho Kittlerio, Remington spausdinimo mainl atsirado tuo pat metu, kaip ir graitvinis autuvas. ry Valerie nesmoningai patvirtino. Dabar imsims klausimo, k ji taiksi adresato klausimo. Pirmiausia esu priversta paliesti kebli tem apsiginti negalint tekst, vyk, kuris buvo nuolatinis audymas pro al, bet atne rsias pasekmes, kuris susinaikino idegindamas ym atsitiktiniame taikinyje, kaip neivengiamas atsakymas pirmin paeidim, tuo pat metu atstumiantis ir magnetizuojantis. Toks yra jos tekstas. Jis aukte aukia, jis isprogsta beprotybe ir pagaliau sminga jautriausi taikinio viet, itinusi nuo istorinio skausmo. Ir nors odiai, kuriais Valerie kalba, per daugel ami prisitaik prie slopinani mechanizm, jai pasirodius kakas atsitinka, kakas pratrksta. iaurios jos valgos sklinda i niekur, nes jos paios nra nei istorijos puslapiuose, nei Fabrike, nei namuose, nei gatvje. Ji ateina sueista ir eidianti kitus, audydama ir apnuogindama visus diskursyvaus saugumo tinklus ir kultrines atramas, kurios iki iol amortizuodavo prievart. Ji paalino patriarchalizmo amortizatorius ir panaikino migdomuosius, nuo kuri moteris itikdavo su viskuo sutaikantis stingulys. Valerie Solanas ardo simbolines saugumo sistemas, palaikanias patriarchat, ir auktos psichotins tampos pagalba prasiskverbia realyb. Tiems, kurie sitikin,

18

VS

jog toji kratutin Solanas bkl buvo psichotinio nukrypimo atvejis, vertt atkreipti dmes, kad psichoz taip pat kak isako, kad danai ji siplieskia pagavusi realybje iskelt kibirkt; ir tai, kad ilgainiui ji neugsta, bet yra puiama ir kurstoma, rodo, kad sueistas kalbjimas nra vien tik beprotybs apraika. A nesutinku, kad prie mus yra vien psichozs paveiktas tekstas. Taiau j tikrai pagimd nuolatinis moter psichotizavimas, nuolatin grsm, kuri mes jauiame ir kuriai veikti skiriame milinik energijos kiek. Kol neatliekame froidikojo Spaltung, apsauganio nuo asmenybs skilimo, mes mauma paverstos, uguitos btybs sekiname save siekdamos bent kiek atitolinti socialinio psichotizavimo spaudim. Bet netgi suirusio socialumo teritorijoje, kurios topograj ymi didieji feministiniai emlapiai, Valerie Solanas klaidioja akligatviais ir alutinmis gatvmis. Beje, kalba ir literatra nra nepakanios mergaits socialiniam (ir psichiniam) sutrikimui. Anaiptol, kai kurios vieai priimtos pakrikimo rys yra ikovotos labai sunkiai. Teko gerokai pakovoti dl kiekvieno klinikinio patvirtinimo ir dl simptom registro, kuris galt priglausti ms kani. Kai kurios ligos yra tapatinamos su moterimi, jos iauktina j ir jos vaidmen neitirtose kanios valdose, skatindamos beatodairikus lugimus ir lingvistinius apsimetinjimus. Taiau varg Valerie atsisak to prestio ir laisvs, kuriuos suteikia isterija ar koks kitas artimas neurotinis dialektas i feministinio repertuaro. Ji nra nei Dora23, nei Anna O.24, nei Markiz von O...25, jai nebuvo bdingi tie meistrikai apipavidalinti, ranuoti, puiks, vels simptomai, kuriuos ikl ymiausios feminizmo teoretiks ir kurie leido ibandyti naujas disidentizmo ir visuomens
22 Harron ir Minahan, op. cit., xxxi. 23 Dora (Dora E. McQuaid) poet, atlikja ir judjimo u moter teises aktyvist, savo kryboje kelianti buitins ir seksualins prievartos ir pasiprieinimo temas. (vert. past.) 24 Anna O. (Bertha Pappenheim, 1859-1936) socialin darbuotoja, raytoja ir Vokietijos feministinio judjimo lyder. (vert. past.) 25 Marquise van O. Heinricho von Kleisto novels heroj. (vert. past.)

19

VS

skaldymo formas. Ms Valerie, atvirkiai, buvo psichopat. Nuskurdusi, susimovusi, pykusi lesbiet: k ia bepridsi? iaip ar taip, 1968-ieji nebuvo pats tinkamiausias metas Valerie Solanas pasirodymui. Nra abejoni, kad Fabriko mergaii apsupty ji jautsi vienia, o jos androginikas vyrikumas, lyginant su Warholo iauktintu hiper-moterikumu, atrod apgailtinai.26 Svaiginani Candy Darling ir Viva ker dienomis ji buvo vienui viena ir turjo praeiti nemaai laiko, kol pasirod pirmosios partizans, lesbiets kerytojos ir kt., kol vieas pasiskelbimas homoseksuale tapo prastas. Ities nemaai laiko. Taigi, Solanas tekstas mums kalba. Net jei kartais jo kalbjimas primena tming kliedes. Tiksliau tariant, jis pasiekia rib, kur realyb katastrokai susilieia su kliedesiu ir kur joks sveikas protas nebegali grinti jai buvusio saugumo. Saugumas suardytas, nebent prisiminsime, kad Solanas viso labo retransliavo tai, kas neisakyta, ir reikalavo mirties, pabaigos, kuri jau buvo uifruota paioje mogaus/vyro koncepcijoje. Kita vertus, joje tam tikru bdu pasireik neimokti, natrals mergaits Nietzsches bruoai. Jis taip pat turjo spausdinimo mainl ir buvo pirmasis losofas, kuris naudojosi jos plaktukais. Buvo sakoma, kad jis losofuoja kju, nors ia turbt neturima galvoje nei spausdinimo mainl, nei pianinas, t.y. jo minties instrumentai, visada buv po ranka. Jis pirmasis turjo studeni mergin, o Lou Salom vadino savo mini tvu jai tenka garb u Nietzsches galvoje past aminojo sugrimo idj. Tam tikrais atvejais ir daugeliu poiri Nietzsche ne(be)buvo vyras. Perfrazuodamas vieno kritiko isakyt mint, jis kakada teig: A ne vyras, a dinamitas. Solanas ir Nietzsche sieja ne vien parakas. Ne vien stulbinanti i dviej neprayt svei ipuoli jga, ne vien tai, kaip jie, sirm nugaromis, band pastumti Dievo lavon, ne vien kritika, isakyta auktojo isilavinimo atvilgiu, ne tik j tampos pilna vienatv ir ne vien traps abiej knai lm efemerik j bendryst. Nuomiai usipuldama esyb,

20

VS

vadinam mogumi/vyru, Solanas vis dlto leidia jai ivengti mirties pereinant savaiminio tapsmo, mutacijos, inykimo bsen. Tai nereikia, kad Solanas tiesiogiai taiko Nietzsches antmog, bermensch, taiau Nietzsche savo koncepcijoje pats palieka vietos jos numatytoms mogaus mutacijoms, nes bermensch nra bermann supermenas ar didvyris, kaip danai pasitaiko vertimuose; greiiau jau ioje svokoje galima velgti erdvs moterikumo skiepui. Nietzsche, kaip ir mes, priklauso mogaus/vyro pabaigai. Sprendiant i jo odi, kuri tikroji prasm atsiskleis ateityje,

bermensch, be abejons, yra labiau moteris nei vyras.27

Solanas idjos primena mutavus nyizm ir kitu aspektu, susijusiu su perkainavimo mechanizmu, kuris jungiamas, kai ji ima persekioti savo auk. Pasirodo, kad vyras, kurio baigt ji propaguoja, kaip toks niekada nebuvo vyru; jis nra visiems laikams priritas prie savo esms. Kaip matyti i anksiau cituotos itraukos, Valerie supratimu vyras nepaliaujamai trina esmingiausius ir charakteringiausius savo bruous, viena vertus, neivengiamai krypdamas moterikum ji nuolat kartoja, kad vyrai pamau virsta gjais, ir,

26 Atkreipkite dmes Danos Heller pastabas apie medicinos technologij ir kratutins neapykantos moterims ssajas. Dl j Solanas atsiduria technologij progreso nuskriaustj pusje. Warholo Fabrike teikiama pirmenyb virtualiam, o ne realiam moterikumui (kaip atsvara naujoms medicinos technologijoms, turinioms gali i naujo apibrti seksualins gimins svok), ir brutali Michaelio Imperioli mizoginija, ireikta jo sukurtame Ondine (viena(s) i Fabriko atstov) portrete, kl Solanas nirio priepuolius. Klausykit, paskelb Imperioli, kai Solanas band tikinti Warhol publikuoti jos Manifest, pats laikas mums vesti ia kelet taisykli. Nuo iol ia bus leidiamos tik tos moterys, kurios atrodo geriausiai... ir neturi vagin. Warholo serijin visata aikiai ir subtiliai apraoma Lynne Tillman tekste The Velvet

Years 1965-67: Warhols Factory, New York: Thunders Mouth Press, 1995. Stepheno
Shoreo fotograjose pirmenyb (galbt iskyrus tik pat Warhol) akivaizdiai teikiama graiems berniukams ir graioms mergaitms tikra moter genties puota. 27 Nietzsches seksualins gimins apibrim a tyrinju netrukus pasirodysianioje knygoje The Test Drive, University of Illinois Press.

21

VS

kita vertus, chemini pakaital pagalba: narkotikai ugoia, performuoja, isekina vyro esm. Dar daugiau (ar dar maiau, priklauso kaip irsi). I tikrj vyrai yra moterys. tai kur j problema; tai kur ms problema. Leiskite tai ireikti kiek subtiliau. Kai vyras nra moteris, jis yra das, vis pasaul veriantis do industrija (-). Galbt dert kalbti dar subtiliau, kita vertus, dievai, deklaratyvs Valerie teiginiai retai kada bna labai subtils. Apeliuodama moksl, kad turt tvirtesn atram, Solanas nuo pat pradi vyr supranta kaip nepiln moter, nenusisekus biologin nukrypim (-). Jo trkumas tas, kad jis yra pasyvus ir nori bti moterimi (-). is faktas ir yra vis pasaulini agonij prieastis, be to, jis auktyn kojom apveria pamatines teorijas ir analizes, interpretuojanias stok. Stokos svoka ima apibdinti ne moter, o vyr, tai jam, uspstam pratingame virtualiame pasaullyje, tenka kaip nors susitaikyti su beviltika stokos bsena, jis yra moteris, apibriama per stok (the woman-in-lack). is supratimas, kuriuo Valerie manipuliuoja ir apie kur patys vyrai nieko neino nors pasmonje supranta, btent i ia kyla j mirties geismo simptomai, sudaro vyro

autoimunins determinacijos (autoimmunitary determination) pagrind,

todl jis neivengiamai tampa susisprogdinti pasiryusiu teroristu. Solanas atskleidia, kaip abipuss projekcijos veda aklaviet. Moterys vyrus projektuoja iskirtinius savo pai sugebjimus, gimt aunum ir gyvenim teigiani nars, tuo tarpu vyrai moteris projektuoja jiems patiems bding stok ir mirties grsmes. Jei akimirksniui umirime vyro ir moters chiazmin ukrstum, pamatysime, kad vyras pranaesnis u moter savo projekcijos galia, nesilpstania savo paties prigimties neigimo galia. I esms vyras yra moteris, taiau to jis negali paksti. Jis susiprieins pats su savimi ir represyvi neapykanta sau yra jo varomoji jga. Viskas, k daro vyras, yra skirta itrinti jo moterikum. Beje, tai kodl gjai atsiduria pirmosiose gretose ir Valerie nepaprastai jais avisi, ypa jei jie transvestitai. Jie yra panir savo mergik vaizduot. Tikri vyrai, tai yra tikros stokojanios

22

VS

moterys turi nuolat adintis drs karui prie savo tikrj prigimt. iame vystymosi etape jiems bdingas neveikiamas, desperatikas siekis rodyti, kad vyras nra pasyvus, kad jis ne moteris (-). Bdamas nepilna moteris, vyras vis gyvenim siekia ubaigti save, tapti moterimi (-). Sekant Solanas logika tai reikia, kad vyrui bdingas ibandym potraukis (test-drive) nuolatinis poreikis tikrinti savo ribas, todl juos traukia bandomieji poligonai ir mi laukai, suteikiantys paguod ir ikreipt tikrum dl savo tapatybs statuso. Bdamas pasyvus, moterikas, links mimikrin nuolankum, vyras nekenia savo pasyvumo, todl projektuoja j moteris, save paskelbdamas aktyviu ir ia pat bandydamas tai rodyti (rodyti, kad jis tikras Vyras) /.../ Jis stengiasi rodyti, ko nra, todl rodinti tenka kaskart i naujo (-).28 iuo teoriniu tour-de-force Solanas savaip atskleidia, kad lytis yra sublimacija. Moteris, kuri gldi vyre, nuolatos siekia ibandyti save ir rodyti savo vyrikum: Pagrindinis bdas tai rodyti [rodyti, kad jis yra Vyras A. R.] yra kruimas (Didis Vyras su Dideliu Bybiu Galingai Pisa) (-). Kruimas Solanas tai atrodo beprasmis ir bukinantis laiko vaistymas yra esminis bdas vyrams rodyti savo vyrikum. Anapus malonumo principo kruimas yra tik viena i represijos form. Vyrikajam kruimui bdinga prievarta taip pat palaiko buvimo ne-moterimi iliuzij; prievarta sublimuoja moterik pasyvaus atsidavimo malonum, dl kurio bet kuris vyras (moteris) paaukot savo klusni ir nuolanki esyb. Galbt tai kita prieastis, pastmjusi Solanas upulti signikant, War-hole. Valerie buvo jautri semantinms
28 Philippeas Lacoue-Labartheas viename savo darb atskleidia, kokia bauginanti yra metazika, kai palieiamas mimezio klausimas. Nuo Platono iki Heideggerio ms losof eimoje mimezis reik feminizacijos grsm. Pridedu i informacij, nordama atkreipti dmes tai, kad, nepriklausomai nuo to, ar domims ir skaitome losoj, ar ne, ji vis tiek yra ms sargas, padars u mus lemtingiausius sprendimus ir nustats, kas yra kas ms gyvenime. Ypa silau perskaityti Typography: Mimesis,

Phylosophy, Politics, ed. Christopher Fynsk, Cambridge and London: Harvard University
Press, 1989.

23

VS

vard potekstms, taiau kur kas maiau jautri moters seksualum redukuojantiems apraymams. Galbt, apibdindama moter kaip i esms pasyvi, ji pasidav metazinio ir patriarchalinio raymo takai, taiau tokia jos strategija pasiteisina prisiminus, kad seksualins gimins efektas visada projektuojamas i socialins determinacijos projektoriaus. Valerie danai var lingvistins grandins. Siaubo ir susiavjimo miinys, kur jai sukeldavo koks nors objektas arba asmuo, siknydavo palei lingvistin atodang. Vardas Andrew buvo tikra provokacija, kursiusi androfobinius Valerie jausmus.29 Vardai nra vien blyksniai pasmonje, t patvirtina Johno Wayneo Bobbitto vardas lyi kovos dramoje.30 Jos paios vardas, jei jau trumpam sivlme ias vard batalijas, kelia tam tikr nyik rezonans: yra uuomina nesibaigiani kov u vertybi perkainavim (valorization) ir ikelia j kaip io paskutinio losofo (taip Nietzsche pavadino Heideggeris) gr: versus arba vs. Jei vardas i viso kam nors pareigoja, tai inicialai VS pavert Solanas antagoniste, vienia

versus pozicija, kuri iandien ivydo dienos vies leidykloje Verso31. Polinkis
inversijas suteik jai ypatingo lankstumo galutini tiksl atvilgiu. Daiktai jos noru galjo laisvai virsti tolimais savo atitikmenimis. Toks virsmas leido jai auti Andy Warhol, nors i ties Chelsea viebutyje ji ketino nuauti savo leidj Maurice Girodias. Abu ie taikiniai, pakaitalai kako kito, buvo atsakingi u tai, kad jos raymas buvo atmestas.

1968 met birelio 3 dien Solanas tris kartus ov Andy Warhol i 32 kalibro automatinio autuvo. Ji utiko j kalbantis telefonu. Jam buvo pripainta klinikin mirtis. Po penkias valandas trukusios operacijos garsusis baltasis zombis atsigavo. Pasidavusi policijai Solanas teig, kad Warholas per daug kontroliavo jos gyvenim. Jis priadjo pastatyti jos pjes, bet netrukus

24

VS

pamet pjess rankrat ir atsisak skirti man dmes. (Andy patiko pjess pavadinimas Gilyn subin (Up Your Ass), taiau jis tar, kad Valerie gali bti j iprovokuoti siekianti policinink). Fabriko durys jai buvo udarytos. Netgi kai tarimai nepasitvirtino, jis dels, nenordamas duoti jai leidimo ia lankytis. Gal gale numet jai vaidmen savo lme A, vyras (I, a Man).32 Vaidindama lesbiet Solanas suteik lmui kario, taiau Warholas ir toliau nebuvo links su ja bendradarbiauti. K gi, tai dar pus bdos, bet kaip suprasti, kad jis pamet jos rankrat? 1967 met gegu Warholas teigia pamets rankrat, pasak jo, jis apsikrovs nepraytais tekstais, jis gauns tonas rankrai ir negals j vis suirti. Tais laikais dar nebuvo Kinko, personalini kompiuteri ir panai dalyk. Warholas paprasiausiai imet jos rankrat iukli d, man ji, arba inversija jis j pasisavino, pavog tiesiai jai i panoss. Prasideda nesiliaujantys Valerie skambuiai. Tai, kad ji ino jo nam telefono numer, Warholui kelia nerim. Jos grasinimai i pat pradi buvo ir liko telefoniniai. Ji skambino jam ir po to, kai jis jau atsigavo, grasindama, spausdama, reikalaudama. Ji utiko j kalbantis telefonu, t.y. jam esant ia ir tuo pat metu kakur kitur, besikreipiant ne j, bet kak, ia nesant. Solanas tai pasirod nepakeniama. Telefonas su susisukusia bambagysle nukreipiamas prie j. Warholo buvimas kakur kitur j siutino. Ji stojo tbtin, beveik hegeliko masto kov u pripainim su vaiduokliu. Vaiduokliu, vadovaujaniu visam alternatyviajam atstumtj,
29 r. Peter Moritz Pickshaus, Bibliographie zu Valerie Solanas, nepublikuot jo disertacijos Androphobe Gewalt: Beitrag zur historischen Psychologie (Berlin: Freie Universitt Berlin, 1994) dal. ia raoma apie androfobij, smurto istorij ir Valerie. 30 Apie ssajas tarp kai kuri i i vard ir vyki r. Melissa D. Deem, op. cit. 31 Avital Ronel tekstas raytas 2004 met Vyr pjaustymo draugijos manifesto leidimui Verso leidykloje. (vert. past.) 32 Ji taip pat pasirod Andy Warholo ir Paulo Morissey lme Bike Boy (1967). Warholas gro prie jos lme Women in Revolt (1971), kur vaizduojamos trys feminists (jas vaidina transvestitai), kurios kuria PIG (Politically Involved Girls).

25

VS

ikrypli, seksualini radikal pasauliui, i kurio ji buvo ivaryta. Ji net negaljo suinoti slaptaodio beproi pasaul! Nukrypusi per daug, o gal per maai, ji nebuvo priimta homoseksualist tarp ir suprato netekusi vienintels ir paskutins progos kur nors rasti savo viet. Jis buvo kitoje pusje. Trakt... trakt... trakt... telefonas, autuvas, lmas traki jos galvoje, vis... Trakt... Keista, bet auti j reik su juo susisiekti, tapti jo adresate. Po pasiksinimo ji pati save dav naujokui keli policininkui dar t pat vakar pirmieji laikrai puslapiai skelb: Aktor sulaikyta. Valerie sunerimo. I tikrj a esu raytoja, pareik reporteriams. i raytojos tapatyb yra bene vienintelis a esu pareikimas, kur ji pateik apie save, neskaitant lmo A, vyras pavadinimo. Kitais atvejais susiduriame tik su daugybe paneigim, jai bdingiau sakyti a nesu lesbiet. A neturiu laiko jokiam seksui, jai artimesn ne erdv, arba, pasak Lacano,

non, besiribojanti su nom. Kaip teisingai pastebi viena jos kritik, ji buvo
neliberali ir nepaklausi, neburuazinio feminizmo atvaitas, jei taip galima pasakyti.33 Vis dlto, net kaip susipainiojs mikronaratyvas ar negatyvi kovotoja, Valerie Solanas sukl permain, kuri itin svarbu suprasti. Kita vertus, taip sakyti gal ir nra labai tikslu, nes kain ar verta stengtis suprasti: jokiai hermeneutikai, kad ir kokia politikai lanksti ji bebt, nepavyks uvoti Solanas po saugiu supratimo gaubtu. Galbt ji dar tikjo anthropos idealu ir buvo apgauta, galbt ji stojo kov su technologijomis, kurios kl grsm jos raymui: vienia kar, kovojanti u raym ir pralaiminti, kai jis pameta jos rankrat ir iplsta visus j pasiekusius tekstus; galbt ji atsidr ten, kad pasakyt tai, kas neisakoma, arba, kalbant ne taip dramatikai, kad savo sukeltu triukmu priadint i miego vlesn moter judjim ir padrsint moter galinimo dialektik. Kai kurie pastami man j esant vienu metu beprote ir pranae, partizane ir ikankinta lesbiete, atstumta Warholo

26

VS

draugijos, kuris pirmenyb akivaizdiai teik maiau biologij siaknijusio moterikumo pavyzdiams. B. Ruby Rich nuomone, ji buvo feminizmo Joana Arkiet.34 Taiau La Pucells pusje buvo Dievas. Vienia ir neratinga, ji atsiliep auktesnj paaukim. La Solanas, kita vertus, nors jos rytas, kaip a suprantu, buvo nepajudinamas, neturjo jokio transcendentinio tarpininko, kuris bt j tikins ir utikrins, kad ji pakluso teisingam balsui. Vienu metu ji galjo bti nustumta laidojimo rs kaip Antigon, virpanti i pykio ir susitapatinusi su tuo, kaip moter apibr Hegelis: ji yra vidinis bendruomens prieas. Daug visko pasakyta apie Hegelio teigin, kad moteris yra amina bendruomens ironija, taiau jis jai suteikia ir dar auktesn vidinio prieikumo status, tokiu bdu istatydamas j, atvirame patriarchato beprotnamyje vaikiojani pabgl, nuolatinei losonei prieirai ir paversdamas jos egzistencij itin nesaugia.35 iaip ar taip, Valerie reikia moters kaip absoliutaus prieo pasirodym (anksiau ar vliau taip nutinka kiekvienoje episteminje revoliucijoje su heliotropu vyru centre). Moteris staiga ima ir pasirodo kaip vyr, bendruomens, nusistovjusios vertybi sistemos, Didiojo Meno prie. Kaip ir kiekvienas metazinis prieas, moteris renkasi piln ironijos ir nematom destrukcijos linij egzistencij, kuri priverst atsitraukti prieininkus. Ji traukia nagus, pasitelkia klast, prisidengia ydais, apsimeta silpna, persimaino, odiu, ji apsimetinja. Tuo tarpu Valerie Solanas pasirod atvirai audydama ir, apsiginklavusi autuvu bei spausdinimo mainle, prasiver pro glaud prieo pozicij

33 Dana Heller, op. cit. 34 B. Ruby Rich, Manifesto Destiny: Drawing a Bead on Valerie Solanas, in Voice

Literary Supplement, 119, October 12, 1993, p. 16-17.

35 Provokuojantis poiris Hegelio taikinio zon pateikiamas Gil Anidjar, The Jew,

the Arab: A History of the Enemy, Stanford: Stanford University Press, 2003, p. 61 ir
toliau.

27

VS

isidstym. Dauguma priei moter bna sulaikomos, paenklinamos, udaromos nam aretui ir, surakintos viena patriarchalins tvarkos grandine, priveriamos dirbti, priveriamos tarnauti Vyrui. Valerie, apimta kako panaaus psichotin protrk, akimirksniu isiver, sutrauk grandines ir jos nespjo ugniauti. Taiau akimirksn truks vysteljimas atvr tai, kas jau seniai buvo nuspta, nesvarbu, ar ji priklaus Ovidijaus mergin gaujai, Heroidms, ar jos vardas buvo Medza, Medja, Antigon, Lizzie Borden36, Lorena Bobbitt, Aileen Wournos37, Christine ir Lea Papin38, Solanas: siaubinga naikinimo maina buvo paleista. Viena i naikinimo form, kuri Valerie nurod, yra nedarbas. Moterys turt prisijungti prie dirbanij, kad lugdyt sklandiai veikianias operacijas, kad ilaisvint kitus ir dosniai idalint pinigus. Telefon operators turt neapmokestinti skambui ir supainioti telefon kodus; kitos turt diegti slapt gedim ir bendr sabotao sistem, kuri pakirst esmin daikt tvark. Ne staigs sprogdinimai, bet nepaliaujamas kasimasis po pamatais su virusams bdingu atkaklumu, kuris ilgainiui sugriaus vis nam. Visos ios strategijos taip pat skirtos tik pagreitinti imunodecito jau paveiktos socialins ir nansins sistemos baigt. Jos tikslas buvo panaikinti pinigus simbolinius vertybi atitikmenis. Valerie, ji siek labiau tiesioginio vertybi supratimo. Ji negaljo paksti abstraktaus kapitalo svyravimo; kompromisiniai pakaitalai jai kl baim. Vyrai sukr kapitalo apytak kaip inaudotojikos ekonomikos dal. Be to, kapitalas atsirado skolinantis gali, skolinant moteris, iradus nuosavyb, spekuliuojant pirminiu decitu. Pirmiausia, bdama neturtinga, Valerie norjo bti vertinta. Warholas nesumokjo pakankamai... savo dmesio jai. Jai trko kredito ir pasitikjimo. Warholas buvo pakaitalas. Kaip inome, ji pirmiausia persekiojo savo leidj. is taip pat neabejotinai buvo pakaitalas kako kito ilgoje, siel ieikvojani pakaital grandinje. Kakas buvo pavogta i Valerie Solanas. Btent tai tapo jos saviraika

28

VS

rankratis, gyvenimas, ansas, vieta, jos odis, jos kno vientisumas (j tvirkino tvas), jos garbingumas (Nenuostabu, kad tu lesbiet, pakurstyta Warholo aipsi Viva; Tu pati it atspausdinai? Gal nortum pas mus dirbti registratore? nypt Warholas.)39 Rayme ir per raym Solanas tikjosi ilyginti rezultat ir padengti savo nuostolius, atsiimti skol, pritraukti susidomjim, apdrausti ateit taip, sutaupyti save, gyti kredit, atsidaryti taupomj sskait, suvesti egzistencin balans. Ji norjo sunaikinti pinigus, bet anuliuotos sistemos vert turjo neivengiamai paokti, iaugti. Ji man, kad gals visk pradti nuo pradi. Valerie Solanas kiekvien kart praddavo nuo pradi. Ji praddavo nuo angos, nuo starto linijos. Kalbant apie jos asmenyb, ji buvo, ties sakant, drovi. Tam tikra prasme ji norjo pelningai imainyti savo vardo vert; valorizuoti Valerie. Galbt tai skamba netikinamai, bet kai kurie Dasein yra prisiri prie savo vard, valdomi anasemik, taiau slapt balso gali, raginani palikti savo para ant tekst ir ygi arba tiesiog iraiyti savo vard ant medio kamieno. iaip ar taip, btent jinai danai sakydavo, kad Andy Warholas neparod jai pakankamai dmesio. Ar ne ironika, kad Warholas tapo dubleriu, dalimi serijins gretos, vedanios atgal iki pirminio paeminimo. Ji buvo apleista, inaudota ir nuolat nepakankamai vertinta. Warholas buvo paskutinis ilgoje gretoje, taigi, audama j, Solanas paleido v vis eil, pykteljo visus vyro simuliakrus, visas jo serijas, kurias atstovavo Andy ir u kurias jis krito. Gali bti, jog isiverusi i teksto, kad tvirtint savo prieik laikysen, Valerie visai neketino stverti u gerkls

36 Lizzie Borden (1860-1927) buvo apkaltinta savo pamots ir tvo nuudymu. (vert. past.) 37 Aileen Wournos (1956-2002) serijin vyr udik. (vert. past.) 38 Christine ir Lea Papin seserys, 1933 metais Pranczijoje nuud dvi moteris, pas kurias dirbo tarnaitmis. (vert. past.) 39 Dana Heller, op. cit.

29

VS

mogaus, konkretaus asmens. Ji reng smoksl, ketindama sunaikinti simbolin gnybt, kuriuo susegti visi engjiki signikantai, dangstantys pirmin paeidim. I vis galim provokuojani pasirinkim Warholas buvo pats ypatingiausias ir tuo pat metu pats bendriausias objektas. Ji upuol mkl arba viso labo reikms slapyvard, todl jos kulka nepasiek tikslo ir nebuvo mirtina. Warholas kalbjo telefonu, t.y. ta paia maina, kuri ignoravo jos skambuius ar bent jau taip juos pakeisdavo, kad ji nesijaust, jog j kreipiamasi. Warholas tuo momentu nebuvo jai tik asmuo ar panekovas, jei i viso kada nors tokiais buvo buvs. Ji puol j, kai jis m dominuoti, kai tapo apibendrinimu, kai isipt idj ir sustingo kaip kultrin ikona. Jis iplito apimdamas skirtingas morfemas ir reikmes. Jos smonje jis pavirto vyro apibendrinimu. Nelengva nuudyti apibendrinim, anr, lyt. Gal gale, kaip jau minta, ji sueid du vyrus t dien, kaip, beje, ir iekojo dviej vyr Mauriceo ir Andy. Jos taikiklyje visuomet buvo du vyrai, du tikslai, dviprasmyb. Jei j kas nors sieja su jos tvo knikais nusikaltimais, tai jos tiksl geriausiai atskleidia lakanikas poiris. Egzistuoja du tvai: sivaizduojamas ir tikrasis tvas tvas kaip Didysis Dulkintojas, kaip visik nusivylim kelianio Dievo indas. Yra du prieai, todl ir vyrus ji turjo padalinti dvi grupes: taip vadinami tikrieji, neibaigti moterys-vyrai ir gjai. (is protis bdingas ne vien panelei Solanas. Antai Jungtins Valstijos taip pat link padalinti ir sudvigubinti prieo vard, pastaruoju metu pavyzdiui, Osam bin Laden ir Sadam Husein). Kai manifeste prieas vardinamas, jis skyla du: pavyzdiui, tekste siekiama sugriauti tikjim esminiu Tvelio ir policininko gerumu (-). ia tikslas nra vien griovimas. Griovimas yra priklausomas nuo sistemos, kuri jis kritikuoja. Jos santykiai su prieu yra kur kas labiau destruktyvs nei griovimas, nes Solanas aprayta invazija numato slaptus smgius, gerai umaskuotus veiksmus, invazij, pagrst mikrobiniu turmu: PADUGNS

30

VS

veiks slapta, klastingai, i pasal (kita vertus, visada bus aiku, kad mogudyst vykd PADUGNS) (-). Antra vertus, jos puolimo planas i esms yra nemodernus: Jei PADUGNS kada nors ygiuos, tai per kvail, vemti veriant Prezidento veid; jei jos suduos smg, tai bus ei coli amens smgis tamsoje (-). Solanas negali paksti t prievartos form, kurios implicitikai pripasta statym arba atrodo nukreiptos statymo. Ji siekia engti anapus statymo ir anapus statymu pagrsto valdios aparato, t.y. erdv, kuri visuomet priklaus nusikaltliams: PADUGNI veikla bus kriminaliniai nusikaltimai, o ne pilietinio nepaklusnumo akcijos, kuomet vieai paeidiamas statymas ir sdama kaljim, kad visuomen atkreipt dmes neteisyb. Pilietinio nepaklusnumo taktika taikoma su tikslu pakoreguoti konkret statym ar iek tiek pakeisti sistem, tuo paiu pripastant, kad bendrai sistema yra teisinga ir teista. PADUGNS yra prie pai sistem, prie pat statym ir valdios princip. PADUGNS ateina sugriauti sistem, o ne isikovoti kokias nors teises. PADUGNS visada kietos ir savanauds sieks taip pat ivengti persekiojimo ir bausmi. (-) Pagaliau paymima tikroji fronto linija: Taigi, koniktuojanios puss yra ne vyrai ir moterys, bet PADUGNS (-). ia, atrodo, kakas supainiojama. Galima pagalvoti, kad arba Solanas jau diskursyviai sunaikino vyr gimin, arba ta slapta zona, kuri ji nusitaik, visada buvo sudaryta i dviej tip moter, besivarani tarpusavyje dl dominavimo. (Valstijos psichiatras nustat, kad jos atveju svarbesn buvo motinos funkcija motinos slopinimo modelis, o ne tvo sibrovimas40). Paios moterys, pasak jos, kaltos dl nesveik santyki su vyrais. Vyras, ties sakant, yra

31

VS

romus, paklusnus ir lengvai pasiduoda valdiai bet kurios moters, norinios j valdyti (-). Pasirodo, kar ji skelbia tokio tipo moterims, kurios isiada savo sugebjimo dominuoti tai geruts, pasyvios, susitaikanios, isilavinusios, igsdintos, mandagios, usidariusios, savimi pavergtos, priklausomos, pritarimo nemstanios, nepasitikinios, nuolat

siekianios Tvo dukrels, kurios negali paksti neinomybs, kurios nort ir likti bedions stadijoje, kurios jauiasi saugios, tik kuomet alia stovi Didysis Tvelis, didelis stiprus vyras, kur galima atsiremti, ir riebus, apls veidas Baltuosiuose rmuose, kurios bijo pavelgti realybei akis ir pripainti, kas i tikrj yra vyras ir kas i tikrj yra Tvelis (-). Ir taip toliau. ia tampa akivaizdu, kad netgi Valerie Solanas atrodo, jog moteris yra bendruomens prieas. Siekdama isivaduoti i teisinio, spekuliatyvaus, technomokslinio ir triukinaniai mizoginiko statymo, Solanas, kad ir vienam akimirksniui, paveria moteris mauma ir atpirkimo oiu. Tiesa, kalbti reikt tik apie t moter tip, prie kur ji nusiteikusi. Ji auna t, kuri palaiko maskulinizmo kcij kaukes ir apgaul, taiau atsisako ontologikai apibrti pai vyro esm (kas yra vyras). Jos nuosprendis moterims logikai iplaukia i to, k jis skelbia. Jei vyrai yra silpnos, pasyvios ir nuolankios btybs, sunaikintos tvirto bendrininkavimo tarp biologijos ir technologijos jei jie pasmerkti sulugti, o j aidimas kosminiu mastu atauktas, tuomet vienintel nerim kelianti trukdi ir gudrysi sritis priklauso moteriai arba moterims. Tai jos kelia baim, tai jos, sistemikai menkindamos savo pajgum, turi gali, paslpt po daugybe silpnybs form, jg kaip mazochistin nuolankum lemiai. Visos kortos yra j rankose, taiau jos aidia prie save. is ikrypimas Valerie kelia sit. Nedaug tra moter, kurios bt utikrintos, savimi pasitikinios, nevankios, palusios, savanaudikos, nepriklausomos, ididios, iekanios jaudulio, nesuvarytos taisykli, arogantikos moterys (-). PADUGNS pernelyg nekantrios, kad laukt, kol milijonas bukaproi iplautomis smegenimis atsitoks (-). Pasieks

32

VS

virn lieki vieniu. Pasiekusi dugn, nuskurdusi ir benam, Solanas, sakoma, mir San Franciske. Tai buvo 1988-ieji. Ar ji isaugojo savo iaur, ironik atrum, niekas neino. Pasak jos motinos, iki pat mirties ji gyveno laiming, velnios patirties ir draugysts kupin gyvenim.41 Vienas i klausim, kuriuos vis dar kelia Valerie Solanas, bent man taip atrodo, lieia tuos, kurie pasiymi stipriu neteisybs pojiu. Jie valkiojasi susting, isekinti, virpantys beveik autistinje vienatvje. J kalba tebevirpa. Prisimenu smukus Nietzsche ir kitus vyrus, moteris, kas jie bebt ar kaip apie save begalvot. Bna nakt, kai mane ulieja Valerie nuovargis. Girdiu j spausdinant mainle bute virum manojo: das, kur iame pasaulyje turi perbristi, kad igyventum.

40 r. Harron ir Minahan, op. cit., xxvi. 41 r. Dana Heller, op. cit. Daugiau apie Solanas motin Dorothy Moran r. Rowan Gaither, Andy Warhols Feminist Nightmare, in New York Magazine, January 14, 1991, p. 35.

33

VS

P.S. Kolede Valerie Solanas specializavosi psichoanalizje.

34

VS

VALERIE SOLANAS
vyr inaikinimo draugijos manifestas (VSDM)

35

VS

36

VS

Atsakingoms, pilietikoms, nuotyki iekanioms moterims, kurioms i visuomen visais atvilgiais yra prieika ir gyvenimas joje geriausiu atveju gali reikti tik visik nuobodul, nelieka nieko kito kaip nuversti vyriausyb, eliminuoti pinigin sistem, vesti piln automatizacij ir sunaikinti vyr gimin. Dabartins technologijos leidia daugintis be vyr (taigi ir be moter) ir gaminti tik moteris. Reikia nedelsiant taip ir padaryti. Vyro neverta saugoti net dl abejotin reprodukcini tiksl. Vyrai yra biologinis nukrypimas: Y (vyrikasis) genas tai nepilnas X (moterikasis) genas, jis turi neubaigt chromosom komplekt. Kitaip tariant, vyras yra nepilna moteris, vaikiojantis aborto atvejis, kurio vystymasis buvo nutrauktas dar gen stadijoje. Bti vyru reikia bti nepakankamu, emocikai ribotu; vyrikumas yra stokos sukelta negalia, o vyrai emociniai luoiai. Vyras yra visikas egocentrikas, uspstas savyje, nesugebantis empatikai tapatintis su kitais, mylti, draugauti, jausti prieraium ir velnum. Jis yra aklinai izoliuotas vienetas, negalintis su niekuo umegzti ryio. Jis reaguoja tik instinktais, ne smegenimis; jo protiniai gebjimai tra rankis, skirtas jo reikmi ir potrauki
37

VS

tenkinimui; jis nesugeba patirti proto aistros, minties sveik; jam neprieinama niekas anapus jo paties zini poji. Jis yra pusgyvis, nejautrus luitas, nesugebantis suteikti nei priimti malonumo ar laims; pagaliau, geriausiu atveju jis tra nekenksmingas ir nuobodus kelmas, nes tik tas, kas geba domtis kitais, gali bti avus. Jis strigs tarpinje zonoje tarp mogaus ir bedions ir jo padtis kur kas blogesn nei bedions, nes, skirtingai nei bedion, jis gali jausti vis aib neigiam jausm neapykant, pavyd, paniek, pasipiktinim, kalt, gd, abejones, be to, jis puikiai suvokia, kas jis yra ir kas nra. Nors ir visikai zins prigimties, vyras netinka net veisimosi paslaugoms. Jei vienas kitas ir turi mechanini gdi, jie vis tiek nesugeba aistringai ir su pasimgavimu pasikruti, nes juos nuolat da kalt, gda, baim ir netikrumas, jausmai, kurie aknijasi paioje vyro prigimtyje ir kuriuos net labai paangus ugdymas gali tik minimalizuoti; antra, ziniai j pojiai beveik lygs nuliui ir, treia, jie nesijauia savo partner, nes pernelyg rpinasi, kaip jiems patiems sekasi, ar j pasirodymas vertas aukiausio balo, ar jie prasiskverbia pakankamai giliai. Vyras jauiasi pamalonintas, kai j pavadina gyvuliu; jis yra
38

VS

maina, vaikiojantis stimuliatorius. Sakoma, kad vyrai inaudoja moteris. Inaudoja jas kam? Tikrai ne malonumams. Grauiamas kalts, gdos, baimi ir netikrumo ir, jei pasiseka, patirdamas vos juntam zin pasitenkinim, vyras vis tiek pamis dl dulkinimosi; jis perplauks snargli up, bris mylias iki aus pasinrs vmaluose, jei tik inos, kad ten jo laukia meili vagina. Jis gali dulkinti moter, kurios nekenia, ragan ipuvusiais dantimis, ir u tai dar sumokti. Kodl? Tikrai ne dl to, kad sumaint zin tamp, nes tam utenka masturbacijos. Ir ne savajam ego patenkinti; nes kam tada dulkinti lavonus ir kdikius? Visikas egocentrikas, nesugebantis umegzti ryio, sijausti ir susitapatinti su kitu, pilnas gausaus, visa persmelkianio ir isklidusio seksualumo, vyras yra psichikai pasyvus. Jis nekenia savo pasyvumo, todl projektuoja j moteris, save paskelbdamas aktyviu ir ia pat bandydamas tai rodyti (rodyti, kad jis tikras Vyras). Pagrindinis bdas tai rodyti yra kruimas (Didis Vyras su Dideliu Bybiu Galingai Pisa). Jis stengiasi rodyti, ko nra, todl rodinti tenka kaskart i naujo. Taigi, kruimas ireikia neveikiam, desperatik siek
39

VS

rodyti, kad vyras nra pasyvus, kad jis ne moteris; taiau vyras yra pasyvus ir nori bti moterimi. Bdamas nepilna moteris, vyras vis gyvenim siekia ubaigti save, tapti moterimi. Dl to jis nuolat ieko moter, bando su jomis suartti, susijungti ir gyventi kartu, priskirdamas sau visas moterikas savybes emocin stiprum ir savarankikum, vali, dinamikum, rytingum, ramyb, objektyvum, usispyrim, drs, siningum, gyvybingum, usidegim, charakterio gilum ir t.t., o moterims primesdamas visus vyro bruous tutyb, lengvabdikum, banalum, silpnum ir t.t. Vis dlto reikt pasakyti, kad yra viena sritis, kur vyrai aikiai pranaesni u moteris tai vieieji ryiai. (Jiems puikiai pavyko tikinti milijonus moter, kad vyrai yra moterys, o moterys vyrai). Vyrai tvirtina, kad moterims visik pasitenkinim gali suteikti motinyst, tuo tarpu seksualumas, j nuomone, atspindi tai, kas suteikt pasitenkinim jiems, jei jie bt moterys. Kitaip tariant, moterys nepavydi penio; tai vyrai pavydi vaginos. Susitaiks su savo pasyvumu, vyras ima suvokti save kaip moter (vyrai, kaip ir moterys, galvoja, kad vyrai yra moterys, o moterys yra vyrai), tampa transvestitu, nusipjauna pen ir i karto praranda
40

VS

nor dulkinti (ar i viso k nors daryti). Jis pasiekia nesibaigiant isklidus seksualin pasitenkinim vien nuo buvimo moterimi. Vyras dulkinasi, kad apsisaugot nuo geismo bti moterimi. Jis atsakingas u tokius dalykus kaip: KARAS Siekdamas kompensuoti tai, kad nra moteris, vyras paprastai isitraukia savo Didj autuv, taiau is bdas turi vien trkum isitraukti autuv gali labai nedaug kart; todl, isitraukdamas autuv, jis usimoja plaiai ir visam pasauliui rodo, kad yra Vyras. Nesugebdamas jausti uuojautos, empatijos, solidarumo, jis rodinja savo vyrikum keldamas begalines kanias ir atimindamas nesuskaiiuojam skaii gyvybi, taip pat ir savo paties jo gyvenimas bevertis, todl jam veriau pasitraukti lovs spindesyje, nei sunkiai vargti likusius penkiasdeimt met. TAKTAS, MANDAGUMAS IR ORUMAS Giliai irdyje kiekvienas vyras ino, kad yra bevert do krva. J valdo gyvuliki pojiai ir ito jis siaubingai gdijasi; todl jis vengia atsiskleisti ir slepia nuo kit
41

VS

savo zikum, absoliut egocentrizm, paniek ir neapykant, kuri jis jauia kitiems vyrams, o pats nuo savs slepia kit jam jauiam paniek ir neapykant; vyro nerv sistema itin primityvi, maiausias jausm ir emocij pasireikimas gali lengvai j sutrikdyti, todl vyrui toks svarbus socialinis kodas, garantuojantis nepriekaitingai malon elges, netemdom n maiausio jausmo ar nuotaikos elio. Jis vartoja tokias svokas kaip poruotis, lytinis suartjimas, palaikyti santykius su (sakyti palaikyti seksualinius santykius jam reikt tuiaodiauti), palyddamas jas manieringu elgesiu; impanzs dvimas kostiumas. PINIGAI, VEDYBOS IR PROSTITUCIJA, DARBAS IR VISUOMENS AUTOMATIZACIJOS STABDYMAS Pinigai neturi jokio mogiko pagrindo, kaip ir darbas, trunkantis ilgiau nei dvi ar tris valandas per savait. Visa nekrybika veikla (t.y. visa tai, kas iandien dirbama) jau seniai galjo bti automatizuota; visuomenje be pinig visi galt turti ko panorj. Taiau egzistuoja ne-mogikos, vyrikos prieastys piniginei sistemai funkcionuoti:

42

VS

1. Vagina. Negaldamas paksti savo nepilnaverts asmenybs, apimtas stipraus nerimo ir gilios vienatvs, liks su savo vidine tutuma, desperatikai bandydamas susijungti su kokia nors moterimi, vildamasis tokiu bdu ibaigti save, mistikai tikdamas, kad, prisiliets aukso, jis ir pats taps auksinis, vyras trokta nuolat paonje turti moter. Niekingiausios moters draugija jam svarbesn u santykius su kitais vyrais, kurie tik nuolat primena jo paties lyktum. Taiau moteris, iskyrus nebent labai jaunas ar labai ligotas, vyro draugij galima patraukti tik prievarta arba papirkimu. 2. Suteikia vyrui naudingumo iliuzij ir galimyb pateisinti savo egzistencij kasant duobes ir ia pat jas ukasinjant. Laisvalaikis vyrui kelia siaub, nes be darbo jis neturi daugiau k veikti, tik kontempliuoti savo groteskik asmenyb. Vyras turi dirbti, nes nesugeba bendrauti ar mylti. Moterys trokta traukianios, emocikai pilnaverts, prasmingos veiklos, bet neturdamos galimybs ar sugebjimo ja usiimti dykinja ir leidia laik kaip nori miega, eina apsipirkti, aidia bouling arba pul, loia kortomis, augina vaikus, skaito, vaiktinja, svajoja, valgo, masturbuojasi, ryja piliules, eina kin, darosi tyrimus, keliauja, augina kates ir unis, klajoja po papldim, maudosi, iri
43

VS

TV, klausosi muzikos, puoia namus, priiri sod, siuva, eina naktinius klubus, oka, vaikto sveius, rpinasi savo psichika (lanko kursus) ir domisi kultra (paskaitos, vaidinimai, koncertai, meniniai lmai). Todl, netgi pasiekus visik ekonomin lyi lygyb, dauguma moter vis tiek veriau rinktsi gyventi su vyrais ar lifuoti aligatvius ir didij laiko dal skirti sau, nei ilgas valandas dirbti nuobod, bukinant, nekrybik darb kakam kitam, bti maiau nei gyvuliu, bti maina, o geriausiu atveju jei pasiseka gauti ger darb kartu su vyrais vadovauti do industrijai. Todl ne ekonomin lygyb vyrikoje pinigdarbo sistemoje, bet visikas tos sistemos sunaikinimas gali ilaisvinti moteris i vyr kontrols. 3. Galia ir kontrol. Negaldamas primesti savo valdios moteriai asmeniniuose santykiuose, vyras valdo pasitelkdamas pinigus; manipuliuodamas pinigais jis gali kontroliuoti visk. 4. Meils pakaitalas. Nesugebdamas dalintis meile ir velnumu, vyras dalina pinigus. Dl to jis jauiasi ess motinikas. Motina duoda pien; jis duoda duon. Jis yra Duondavys.

44

VS

5. Suteikia vyrui tiksl. Vyras nesugeba tiesiog diaugtis akimirka, jam reikia ko nors siekti, o pinigai kaip tik ir yra aminas ir niekada nepasiekiamas tikslas: Tik pagalvok, k galtum nuveikti turdamas 80 trilijon doleri! Investuok juos ir po trij met tursi 300 trilijon doleri!!! 6. Suteikia pagrind svarbiausiai vyrikos kontrols ir manipuliacijos formai tvystei. TVYST IR PSICHINS LIGOS (BAIM, BAILUMAS, DROVUMAS, NUOLANKUMAS, NETIKRUMAS, PASYVUMAS) Motina savo vaikams nori visko, kas geriausia jiems; Tvelis nori tik to, kas geriausia Tveliui tai yra ventos ramybs, pataikavimo jo tariamam orumui (pagarba), teigiam atsiliepim (reputacija) ir galimybs kontroliuoti ir valdyti arba, jei tai apsiviets tvas, dalinti patarimus. Be viso to jis seksualiai geidia savo dukters jai tuokiantis jis atiduoda jos rank, visa kita pasilikdamas sau. Siekdamas bet kuria kaina isaugoti iliuzij, kad jo odis yra lemiamas, tvirtas ir visuomet teisingas, Tvelis, skirtingai nei Motina, niekada nenusileidia savo vaikams. Vaikai, kuriems niekada nebuvo
45

VS

leista pasiekti savo, susidr su pasauliu ima nepasitikti savimi ir pasyviai taikstosi su status quo. Motina myli savo vaikus ir, jei kartais supyksta, tas pyktis greitai usimirta, be to, jos pyktis niekada neustoja meils ir esminio palankumo. Tvelis emocinis ligonis nemyli savo vaik; jis gali juos paksti, jei jie geri, t.y. jei jie malons, pagarbs, klusns, pataikaujantys jo valiai, tyls ir niekada neisioka rodydami savo nuotaikas, nes tai labai neigiamai gali paveikti jautri, vyrik Tvelio nerv sistem, kitaip tariant, jei jie yra nuolankios darovs. Kai vaikai bna negeri, jis modernus, civilizuotas tvas nerodo pykio (nors geriau jau senamadikai aukt ir rkt, nes tuomet atrodyt juokingas ir kelt paniek), o greiiau ireikia nepritarim, kuris, kitaip nei pyktis, trunka ilgai ir suardo esmin palankum, sukeldamas vaikui jausm, kad jis nieko nevertas, ir priversdamas j vis gyvenim obsesikai siekti kit pritarimo; i ia kyla baim savarankikai mstyti, nes nekonvencionalios pairos ir gyvenimo bdas kit pritarimo nesulaukia. Nordamas sulaukti Tvelio pritarimo vaikas turi rodyti pagarb. Tvelis yra mlas, todl mano, kad pagarb gali utikrinti tik pakankamas atstumas, pagal prieod kuo geriau pasti, tuo maiau gerbi,
46

VS

o tai, inoma, tiesa, jei nesi vertas pagarbos. Visada santrus ir ilaikantis atstum, jis atrodo nepastamas, paslaptingas ir todl kelia baim (pagarb). Suprats, kad emociniams proveriams nepritariama, vaikas ima bijoti stipri jausm, bijoti savo paties pykio ir neapykantos. Baim supykti ir neksti, nepasitikjimas savimi susidrus su pasauliu ir nepasitikjimas savo gebjimu t pasaul keisti ar nors iek tiek takoti savo paties likim gimdo kvail tikjim, kad pasaulis ir dauguma moni yra geri, o paios primityviausios ir banaliausios pramogos yra labai smagios ir teikia didel malonum. Berniukus tvas siekia paversti Vyrais, tai reikia kiek manoma apsaugoti juos nuo polinkio pasyvum, pederastij ir nuo geismo bti moterimi. Kiekvienas berniukas nori pamgdioti mam, bti ja, susijungti su ja, taiau Tvelis tai draudia; tai jis yra mama; tai jis su ja susijungia. Taigi, kartais tiesiai, kartais uuominomis jis liepia berniukui nebti mergaite, elgtis kaip Vyrui. Berniukas, apimtas baims ir gerbdamas tv, paklsta, tapdamas lygiai tokiu paiu kaip jo Tvelis, tapdamas pavyzdiniu Vyru, visos Amerikos idealu ger manier heteroseksualiu bukaproiu.
47

VS

Mergaites tvas siekia paversti priklausomomis nuo vyr, pasyviomis, prijaukintomis, gyvulikomis, nesaugiomis, todl nuolat iekaniomis saugumo ir pritarimo, bailiomis, nuolankiomis, gerbianiomis vyresnyb ir vyrus, usidariusiomis, abejingomis, pusgyvmis, lktomis, nuobodiomis, niekuo neisiskirianiomis, vienodomis ir visikai niekingomis. Tvo Dukrel visada baugti ir sitempusi, susikausiusi, neanalitika ir neobjektyvi Tvel, o paskui ir visus kitus vyrus gali vertinti tik baims (pagarbos) rmuose, todl ji ne tik nemato, kad graus fasadas slepia tutum, bet ir sutinka su vyro nuomone, kad jis yra pranaesnis, kad jis moteris, o ji pati emesn, t.y. ji vyras. Pagaliau Tvelio dka taip ir yra. Tvyst ypa sustiprjo, kai iplito prabanga (tvystei tarpti reikia turto). Jungtinse Valstijose tai prasidjo treiajame deimtmetyje ir sukl visuotin idiotizm ir moter nuosmuk. Btent artimas ryys, siejantis tvyst ir turt, ikl privilegijuotas viduriniosios klass merginas, gavusias isilavinim. Taigi, i esms tvas ukrt pasaul vyrikumu. Atvirkiai nei Mido, vyro prisilietimas visk paveria du.
48

VS

INDIVIDUALYBS SLOPINIMAS, GYVULIKUMAS (PRIJAUKINIMAS IR MOTINYST) BEI FUNKCIONALIZMAS Vyras tra slygini reeks pluotas, jo reakcijos niekada nebna laisvos ir smoningos; j visikai determinuoja ankstesn patirtis ir kdikysts reeksai. Patys pirmieji jo potyriai yra susij su motina, todl jis vis gyvenim lieka prie jos prisiris. Vyras niekada iki galo taip ir nesupranta, kad jis nra savo motinos dalis, kad jis yra jis, o ji yra ji. Svarbiausias jo poreikis kad Mama j lydt, glaust, saugot ir juo avtsi (vyrai reikalauja, kad moterys dievint tai, nuo ko jie patys su siaubu nusigria tai yra juos paius). Jo prigimtis absoliuiai ziologin, todl, kai nra sitrauks veikl kad tbt apsigint nuo gimto pasyvumo, jis trokta leisti laik tenkindamas esminius gyvulikus poreikius valgyti, miegoti, ikti, ilstis ir bti glostomam Mamos. Pasyvi, nenuovoki Tvo Dukrel, visuomet troktani pritarimo, patapnojimo per skruost ir pirmo pasitaikiusio asilo pagarbos, nesunku paversti Mama, buka zini poreiki tenkintoja, guodiania pavarglius, adinania mayt ego, garbinania menkyst karto vandens buteliu su speneliais.
49

VS

Labiausiai atsilikusioje visuomens dalyje privilegijuotoje ir apsivietusioje viduriniojoje klasje, monijos paliktose putose, kur aukiausias viepats yra Tvelis, moterys taip nuosekliai veriamos gyvuliais, kad paios ima mgautis gimdymo kaniomis ir dvideimtojo amiaus viduryje tyso paioje paangiausioje pasaulio valstybje su j spenelius iaumojaniais kdikiais. Taiau likti namuose ir mgautis savo gyvulikumu, kaip kad pataria ekspertai, reikia ne vaik, o Tvelio labui; krtys reikalingos Tveliui sikibti; gimdymo skausmai jam kelia sivaizduojam diaugsm (jis pusiau mirs, todl jam paadinti reikalingi itin stiprs stimulai). Paeminti moter iki gyvulio, Mamos, vyrui btina ne tik dl praktini, bet ir dl psichologini prieasi: vyras viso labo tra ries atstovas, j visuomet galima pakeisti bet kuriuo kitu vyru. Jam nebdingas giliai siaknijs individualumas, kuris kyla i to, kas tave intriguoja, kas traukia tave ioriniame pasaulyje, i santykio su kitais. Visikai sitrauk save ir pajgs umegzti santyk tik su savo knais ir ziniais pojiais, vyrai vienas nuo kito skiriasi tik tiek, kad skirtingais bdais bando pasiprieinti savo pasyvumui ir geismui bti moterimi.

50

VS

Motersindividualumas,kurjisatriaijauia,betniekaip neperpranta, j gsdina, kankina ir kelia pavyd. Todl jis ima j neigti ir vietoje to kiekvien mog apibria pagal jo ar jos naud arba atliekamas funkcijas, sau, savaime suprantama, priskirdamas paias svarbiausias gydytojo, prezidento, mokslininko; taip jis gyja jei ne individualum, tai bent jau identitet, ir stengiasi tikinti save ir moteris (ypa gerai jam pavyko tikinti moteris), kad moter funkcija yra gimdyti ir auginti vaikus, o taip pat guosti, raminti ir palaikyti vyro ego; ir kad bet kuri moteris gali bti lengvai pakeiiama kita. I tikrj, moter funkcija yra bendrauti, mgautis, mylti ir bti savimi, nepakartojama ir nepakeiiama; vyro funkcija yra gaminti sperm. iandien mes jau turime spermos bankus. I tikrj moter funkcija yra tyrinti, atrasti, irasti, sprsti problemas, krsti poktus, kurti muzik su meile. Kitaip tariant, kurti magik pasaul. PRIVATUMO PAEIDIMAI Nors vyras visose gyvenimo sferose reikalauja privatumo ir slaptumo (nes gdijasi savs ir beveik visko, k daro), taiau pats kit privatumo negerbia.
51

VS

Tuias, nepilnavertis ir nepakankamas, neturdamas savarankikos individualybs ir trokdamas nuolatins moters draugijos, jis nemato nieko blogo bet kokiomis aplinkybmis sibrauti bet kurios moters, netgi visikai nepastamos, mintis, o atstumtas jauiasi pasipiktins, sieids ir sumis jis niekaip negali suprasti, kodl kakas veriau renkasi minutl vienatvs, o ne pirmo pasitaikiusio mulkio draugij. Jis trokta bti moterimi, o vienintelis bdas priartti prie ios svajons, tai nuolat suktis j draugijoje, todl jis sukr visuomen, kurios pagrindas eima. eimoje, kuri sudaro vyro ir moters pora bei vaikai (reikalingi, kad pateisint eimos buvim), visi gyvena i esms lipdami vienas ant kito ir be skrupul paeisdami moters teises privatum ir normali psichin bkl. IZOLIACIJA, PRIEMIESIAI IR TRUKDYMAS FORMUOTIS BENDRUOMENEI Visuomen, kurioje gyvename, yra ne bendruomen, o viso labo izoliuot eim rinkinys. Kankinamas desperatiko nerimo, baimindamasis, kad moteris j paliks, jei tik turs galimyb susidurti su kitais vyrais ar kakuo, kas nors truput primena gyvenim, vyras stengiasi j izoliuoti nuo kit vyr ir nuo to trupuio dar
52

VS

ilikusios civilizacijos, todl isivea j priemiesius, kur susirink gyvena kitos sau pakankamos poros su vaikais. Izoliacija leidia vyrui pabandyti gyvendinti savo pretenzijas individualum, tampant atiauriu individualistu, atsiskyrliu, individualum tapatinaniu su vienatve ir atsisakymu bendrauti. Taiau yra ir kita prieastis, skatinanti vyrus izoliuotis: kiekvienas vyras yra sala. Savyje uspstam, emocikai usidariusiam ir nesugebaniam bendrauti vyrui civilizacija, mons, miestai kelia siaub, nes reikalauja gebjimo suprasti ir sutarti su kitais monmis. Taigi, jis sprunka it igsdintas triuis, tempdamasis paskui ir savo numylt Tvelio iopl tyrus, priemiesius arba, kaip hipi atveju, pasitraukia i visuomens ir pasitraukia toli! karvi ganyklas, kur gali netrukdomas pistis ir veistis, ir aisti su savo karoliukais ir eitomis. Hipis, kurio trokimas bti Vyru, atiauriu individualistu, nra toks stiprus kaip daugumos vyr ir kur itin avi galimyb turti kelet moter, maitauja prie griet Duondavio gyvenim ir vienos moters monotonij. Jis kuria komun arba gent, kurioje gyvenama kartu ir viskuo dalijamasi ir kuri, nepaisant visos bendrysts, o i dalies ir dl jos (komuna yra
53

VS

didel eima, todl moters teisi privatum ir normali psichin bkl paeidimai ia taip pat didesni), yra tiek pat nutolusi nuo tikrosios bendruomens, kaip ir normali visuomen. Tikrj bendruomen sudaro asmenybs ne savo ries atstovai ir ne poros, gerbianios viena kitos individualum ir privatum, bet tuo pat metu intelektualiai ir emocikai bendraujanios tarpusavyje laisvi santykiai tarp laisv siel ir bendradarbiaujanios, kad pasiekt bendrus tikslus. Tradicionalistai teigia, kad visuomens pagrindas yra eima; hipiai kad gentis; niekas neteigia, kad asmenyb. Hipis nuolat pliurpia apie individualum, bet supranta apie tai ne k daugiau nei bet kuris kitas. Jis trokta grti atgal Gamt, atgal tyrus, atgal pas kailinius gyvnus, kuri dalimi jis save laiko, pasitraukti i miesto, kuris yra pati civilizacijos pradia ir jos pdsakas, gyventi pirmykt gyvenim, usiimdamas paprastu, neintelektualiu darbu dirbdamas em, pisdamasis ir verdamas karoliukus. Pati komunos idja pagrsta grupiniu seksu. Galimyb mgautis nemokama vagina paia svarbiausia grybe, kuria dalijamasi ir kuri gali turti vos papras kaip tik ir vilioja hip komun, taiau, apakintas godumo,
54

VS

jis pamirta visus kitus vyrus, su kuriais jam teks dalintis vaginomis, taip pat pavyd ir savininkikus jausmus, kuriuos vagina sukelia. Kiekvienas vyras trokta visos vaginos sau vienam, todl vyrai negali susivienyti bendram tikslui. Komunos pasmerktos lugti: gal gale bet kuris hipis, apimtas panikos, griebs pirm jam patikusi kvai ir kiek kabindamas maus priemiest. Vyrai nesugeba socialiai progresuoti ir tik mtosi pirmyn atgal tarp izoliacijos ir grupinio sekso. PRISITAIKYMAS Vyras trokta bti individualybe, taiau jam kelia siaub viskas, kas bent kiek iskiria j i kit vyr tarpo: bet koks skirtingumas i karto sukelia itin slegiant tarim, kad jis nra tikras Vyras, kad jis pernelyg pasyvus ir seksualus. Jei kiti vyrai yra A, o jis nra, reikia jis ne vyras, kitaip tariant jis pederastas. Taigi, jis siekia tvirtinti savo Vyrikum prisitaikydamas, bdamas tokiu paiu kaip ir visi kiti. Kit ar jo paties skirtingumas jam atrodo grsmingas; kitokie yra tik pederastai, kuri jis turi bet kuria kaina vengti, taigi, jis siekia, kad visi vyrai bt vienodi.
55

VS

Vyras idrsta bti kitoks tiek, kiek pripasta savo pasyvum ir trokim bti moterimi, savo ydrum. Toliausiai paengs vyras yra transvestitas, taiau jis, nors ir skiriasi nuo daugelio kit vyr, yra visikai toks pats kaip visi kiti transvestitai; kaip ir funkcionalizmo atveju, jis tik gyja identitet tampa moterimi. Jis isivaduoja nuo visko, kas kankina kitus vyrus, bet individualumo negyja. Nebdamas iki galo tikras, kad yra moteris, nuolat abejodamas, ar jo moterikumas pakankamas, jis neivengiamai prisitaiko prie vyr suformuot stereotip ir tampa viso labo ipst manier rinkiniu. Kad inot, jog yra Vyras, jis turi priirti, kad moterys bt i tikrj moterikos, kad jos bt Vyro prieingyb, taigi, elgtsi kaip pederastai. Ir Tvo Dukrel, kurios moteriki instinktai buvo irauti dar vaikystje, lengvai ir paklusniai prisiima vaidmen. VALDIA IR VYRIAUSYB Vyras nesugeba skirti grio nuo blogio, jis neturi sins, nes sin kyla i empatijos... jis nepasitiki savo neegzistuojaniu A, jis links nuolat be jokio reikalo konkuruoti ir i prigimties nesugeba bendra56

VS

darbiauti, todl jam reikia iorins valdios ir kontrols. Taigi, jis steigia vyriausyb ir valdaniuosius kunigus, ekspertus, virininkus, vadovus ir pan. Jis trokta, kad j valdyt moteris (Mama), bet nesugeba su tuo susitaikyti (juk pagaliau jis Vyras); jis trokta pats uimti moters vaidmen, ugrobti jos Valdovs ir Gynjos funkcijas, todl siekia, kad visi valdios organai priklausyt vyrams. Visuomenei, jei j sudaryt pilnaverts, mstanios btybs, gerai suprantanios viena kit ir nekonkuruojanios taip beprasmikai, nereikt nei vyriausybs, nei statym, nei vadov. FILOSOFIJA, RELIGIJA IR SEKSU PAGRSTA MORAL Nesugebjimas umegzti ryi su kitais monmis ir aplinkiniu pasauliu pavert vyro gyvenim betiksliu ir beprasmiu (ir prived prie ivados, kad gyvenimas yra absurdas), todl jis prasiman losoj ir religij. Jis tuias, todl valgosi iorn, iekodamas ne tik valdios ir kontrols, bet taip pat iganymo ir gyvenimo prasms. Jis prasiman Dang, nes ioje emje niekada nebus laimingas.

57

VS

Nesugebaniam jausti empatijos ir paskendusiam seksualume vyrui blogis reikia laisv seksualin elges ir (nevyrikus) lytinius ikrypimus, kelianius grsm civilizacijai, nes civilizacija pagrsta vyro poreikiu prieintis pasyvumui ir absoliuiam seksualumui. Vyr poiriu moteris yra blogis, jei jos seksualinis elgesys pernelyg laisvas, t. y. jei ji nra pederastas ir neikelia vyro poreiki aukiau savo paios. Religija vyrui ne tik suteikia tiksl (Dangus) ir padeda ilaikyti priritas moteris, bet ir parpina ritualus, kuriais galima bandyti ipirkti kalt ir gd, jauiam dl nesugebjimo pakankamai pasiprieinti seksualiniams impulsams; tiksliau, kalt ir gd, kuriuos jis jauia dl to, kad yra vyras. Dauguma vyr kaip paskutiniai bailiai savo gimtas silpnybes primeta moterims, pavadindami jas moterikomis silpnybmis ir tikdami, kad patys pasiymi teigiamais moterikais bruoais; dauguma losof turi drsos pripainti, kad vyrams bdingi mogikieji trkumai, taiau neidrsta pripainti, kad jie bdingi tik vyrams. Todl vyro bkl jie vardija mogaus Btimi, o savo siaub keliani tutum laiko losone dilema, ipstai vadindami j Identiteto Problema ir, siekdami
58

VS

sureikminti savj gyvulikum, nuolat pompastikai pliurpia apie Asmens Kriz, Bties Esm, u Esm pirmesn Egzistencij, Egzistencines Bties Formas ir t.t., ir t.t. Moteriai jos tapatyb ir individualumas yra savaime suprantami, be to, ji instinktyviai ino, kad vienintelis blogis yra kitiems keliamas skausmas, o gyvenimo prasm yra meil. PRIETARAI (RASINIAI, ETNINIAI, RELIGINIAI IR KT.) Vyras ieko atpirkimo oi, kuriuos galt apkaltinti dl savo neskmi ir silpnybi ir ant kuri galt ilieti vis pagie, kad nra moteris. Be to, kit diskriminavimas atnea praktins naudos, nes esantiems viruje ymiai padidja prieinam vagin skaiius. KONKURENCIJA, PRESTIAS, STATUSAS, FORMALUS VIETIMAS, TAMSUMAS IR SOCIALINS BEI EKONOMINS KLASS Vyras neturi vidins verts, taiau obsesikai trokta avti moteris, todl kuria itin dirbtin visuomen, galinani j per pinigus, presti, auktuomen,
59

VS

laipsnius, uimamas pareigas ir isilavinim gyti bent jau verts iliuzij ir istumti, paeminant profesiniu, socialiniu, ekonominiu ir edukaciniu poiriu, kiek galima daugiau kit vyr. Auktojo mokslo tikslas yra ne teikti isilavinim, bet atriboti kuo daugiau moni nuo galimybs uimti auktas profesines pareigas. Nors vyras visikai ziologins prigimties ir negalus umegzti dvasinio ryio sugeba suprasti ir panaudoti inias ir idjas, jis negali suvokti j emocikai, rasti asmeninio santykio: inias ir idjas jis vertina ne dl j pai, o kaip priemones kokiam nors tikslui pasiekti, todl jam nereikia dvasins bendrysts ir jis nesuinteresuotas kit intelektualins potencijos lavinimu. Atvirkiai, vyras veikiau asmenikai suinteresuotas kit tamsumu: viena vertus, menkas apsivietusij skaiius keliems isilavinusiems suteikia nema pranaum, antra, jis ino, kad apsivietusi ir savo padt suvokusi moter dauguma jam reikt prat. Sveika, ididi moteris nori bendrauti su sau lygiais, kuriuos galt gerbti ir avtis; vyras ir serganti, nesaugi, savimi neutikrinta moteris-vyras trokta gyventi tarp menkyst.

60

VS

Vyrai nepajgs vykdyti tikr socialin revoliucij, nes esantys viruje nori ilaikyti status quo, o tie, kur apaioje, tetrokta ukopti vir. Vyro maitas tra farsas; ita visuomen sukurta jo paties norams tenkinti. Ir jei jis niekada nejauia pasitenkinimo, tai todl, kad nesugeba jausti pasitenkinimo. Pagaliau, i tikrj vyro maitas yra maitas prie tai, kad jis vyras. Vyras pasikeiia tik tuomet, kai j priveria keistis technika, kai nebelieka pasirinkimo, kai visuomen pasiekia tak, kur turi pasikeisti arba mirti. Dabar kaip tik toks takas pasiektas; jei moterys tuoj pat neprads veikti, mums visiems ateis galas. POKALBIO NEBUVIMAS Vyro visikai udaros btybs, nesugebanios santykiauti su niekuo anapus savs pokalbiai arba sukasi apie j pat, arba tra monotonikas anonimikas esys, niekuo nesusijs su jokiomis mogikomis vertybmis. Vyriki intelektuals pokalbiai tra priverstins, temptos pastangos padaryti spd moterims. Pasyvi, prisitaikanti ir baimingos pagarbos vyrui pilna Tvo Dukrel nuolankiai sutinka bti siaubingai nuobodi jo taukal klausytoja. Jos tai per daug
61

VS

neapsunkina, nes nuolatin tampa ir rpestis, blaivaus mstymo stygius, nesaugumas, Tvelio diegtos abejons savimi ir netikrumas dl savo jausm ir poji padar jos suvokim itin pavirutiniku ir atm galimyb suprasti, kad vyro plepalai tra plepalai; kaip estetas, vertinantis terliones, kurios vadinamos Didiuoju Menu, ji tiki, kad avisi tuo, kas i ties jai varo klaik nuobodul. Ji ne tik leidia lietis jo plepalams, bet ir pati mielai sitraukia pokalb. Nuo ankstyvos vaikysts skatinama bti meilia, mandagia, pagarbia ir pataikauti vyro poreikiui slpti gyvulikum, ji arba paslaugiai redukuoja savj pokalb iki lkt, tui nekal, kurie tra bandymas ivengti bet koki tem, iskyrus paias trivialiausias, arba yra ilavinama intelektualioms diskusijoms, t.y. nuasmenintam plepjimui apie nereikmingas smulkmenas Bendrj Nacionalin Produkt, Ekonomin Bendrij arba Rimbaud tak simbolistinei tapybai. Pagaliau ji taip gunda pataikauti, kad tai tampa jos antrja prigimtimi ir ji toliau pataikauja vyrams netgi atsidrusi vien moter kompanijoje. Pataikavimas, baim ireikti originali, nestandartin mint ir i ios baims kylantis egocentrizmas paveria
62

VS

pokalb ribotu ir negyvu. Meilumas, mandagumas, pagarba, netikrumas ir egocentrizmas ukerta keli toms savybms, kurios btinos tikram pokalbiui: tai tampa ir smojis; tik visikai savimi pasitikinios, arogantikos, laisvos, ididios ir genialios moterys yra pajgios pltoti gil, nevank, smojing pokalb. DRAUGYSTS (MEILS) NEBUVIMAS Vyrai niekina save, visus kitus kasdien sutinkamus vyrus ir tuos, kurie j poiriu nra moterys (kaip ujauiantys psichoanalitikai ir Didieji Menininkai) arba Dievo tarnai, bei visas moteris, kurios juos gerbia ir jiems pataikauja; nesaugios, pataikaujanios ir pritarimo iekanios moterys-vyrai niekina save ir visas save panaias; savimi pasitikinios, savarankikos, nuotyki iekanios moterys-moterys niekina mane ir pataikaujanias moteris-vyrus. Trumpai tariant, panieka yra kasdienyb. Meil yra ne priklausomyb ar seksas, bet draugyst, todl nei tarp dviej vyr, nei tarp vyro ir moters, nei tarp dviej moter, jei jos ar bent viena j yra kvailas, savimi neutikrintas, pataikaujantis vyras, meils bti negali; kaip ir pokalbis, meil gali egzistuoti tik tarp
63

VS

dviej utikrint, niekieno nevarom, savarankik, aving moter-moter, nes draugyst yra pagrsta pagarba, o ne panieka. Taiau netgi tarp aving subrendusi moter gili draugyst gimsta retai, nes beveik visoms tenka arba prisiriti prie vyr, kad galt igyventi ekonomine prasme, arba klimpti skinantis keli per diungles ir bandant kaip nors ilaikyti galvas vir amorkos mass. Meil negali gyvuoti visuomenje, kuri pagrsta pinigais ir beprasmiu darbu, ji reikalauja visikos ekonomins ir asmenins laisvs, laisvo laiko ir galimybs pasinerti intensyvi emocin veikl, i kurios ir gimsta gili draugyst toms, kurios pasineria kartu ir kurias gali gerbti. Ms visuomenje beveik nra joki galimybi sitraukti toki veikl. Igujs i io pasaulio meil, draugyst ir nutilds pokalb, vyras vietoje j silo iuos apgailtinus pakaitalus: DIDYSIS MENAS IR KULTRA Dilem, kad yra ne moteris ir nepajgia gyventi tikro gyvenimo, vyras menininkas sprendia kurdamas
64

VS

dirbtin pasaul, kuriame vyras paveriamas didvyriu, kitaip tariant, jam priskiriamos moters savybs, o moterims duodami labai nedideli, riboti, nuobods ir antraeiliai vaidmenys, t.y. jai tenka bti vyru. Vyriko meno tikslas yra ne komunikacija (bdamas vidujai tuias, jis neturi k pasakyti kitiems), o savojo gyvulikumo maskavimas, todl ia danai griebiamasi simbolizmo ir puiama migla (gelm). Didioji dauguma moni, ypa isilaviniusij, yra kukls, savo paties nuomone nepasitikintys ir gerbiantys autoritetus (Tvelis ino geriau), todl juos lengva apmulkinti taigaujant, kad tamsumas, isisukinjimas, nesuprantamumas, sukimas ratais, dviprasmybs ir nuobodulys yra gelms ir talento poymiai. Didysis Menas yra rodymas, kad vyrai pranaesni u moteris, kad vyrai yra moterys, nes tai, kas vadinama Didiuoju Menu, kaip mgsta pabrti feminists, buvo sukurta vyr. Mes inome, kad Didysis Menas yra didis, nes taip mums sak autoritetingi vyrai, o argi kas drst jiems paprietarauti? Juk tik pasiymintys nepaprastu, kur kas auktesniu u ms jautrumu tegali suprasti bei vertinti t j taip vertinam dumbl.

65

VS

avjimasis ir auktinimas yra vienintel isilavinusij pramoga; jie priversti susitaikyti su tuo, kad yra pasyvs ir nieko nesugeba, kad jiems trksta vaizduots ir smojo; jie priversti priimti tai, kas jiems duodama, nes patys nesugeba pasilinksminti, susikurti nedidel savo pai pasaul ar bent kiek paveikti savj aplink; nepajgs kurti ir bendrauti, jie tampa irovais. Kultros vartojimas tampa desperatiku, kratutiniu bandymu mgautis, pabgti nuo pasaulio nykumos ir lktos, sterilios egzistencijos siaubo. Kultra teikia paguod tiems, kurie nieko nesugeba, ji tampa pasyvios irovo pozicijos pateisinimu; jie gali didiuotis savo sugebjimu vertinti auktesnius dalykus ir velgti brangakmen ten, kur tra tik das (jie nori, kad j mokjimas avtis kelt susiavjim kitiems). Nustoj vilties, kad patys kada nors k nors gals pakeisti, pasmerk save status quo, jie neturi kitos ieities, kaip tik matyti gro de, juolab, kad numano: das bus viskas, k jie kada nors turs. Meno ir Kultros garbinimas daugel moter traukia nuobodi, pasyvi veikl, atitraukia nuo kur kas svarbesni ir didesn pasitenkinim teikiani usimim, neleidia ugdyti savo aktyvij sugebjim. Be to, mums nuolat silomi visokie ipsti traktatai apie nepakartojam to ar ano gro. Tokiu bdu menininkas ikeliamas
66

VS

kaip btyb, gebanti giliau jausti, suvokti, velgti ir sprsti, o savimi neutikrintoms moterims pakertamas bet koks tikjimas savo paios jausm, suvokimo, valg ir sprendim verte bei teistumu. Vyras pasiymi itin ribotu jausm spektru, tad jo suvokimas, valgos ir sprendimai taip pat yra labai riboti, todl jam reikia menininko, kuris j vest ir pasakyt, kas gi yra gyvenimas. Taiau vyras, paskends savo seksualume, nematantis nieko anapus zini poji ribos ir neturintis k pasakyti, iskyrus tai, kad vyro gyvenimas yra beprasmis ir absurdikas, negali bti menininku. Kaip jis gali pasakyti, kas yra gyvenimas, jei pats negyvena? Menininkas vyras yra loginis prietaravimas. Degeneratas gali kurti tik degeneruojant men. Tikroji meninink yra kiekviena savimi pasitikinti, sveika moteris, o vienintelis Menas ir Kultra, kuriama moter visuomenje, bus ididus, keistas, kvptas menas, ireikiantis moter susiavjim viena kita ir viskuo, kas sudaro visat. SEKSUALUMAS Seksas nra santyki dalis: atvirkiai, tai vienias, nekrybikas igyvenimas, grynas laiko vaistymas.
67

VS

Moteris gali visai nesunkiai kur kas lengviau, nei ji pati mano isivaduoti i seksualinio geismo ir tapti ramia, blaiviai protaujania ir laisva iekoti tikrai verting santyki ir veiklos; taiau vyrai, seksualiai geisdami moter, jas nuolat dirgina ir jaudina iki geidulingo lsmo, kalindami jas sekso maie, i kurio nedaugeliui moter tepavyko itrkti. Itvirks vyras skatina moters geism; jis negali to nedaryti jei tik moteris perengt savo kn ir pakilt vir gyvulikumo, vyras, kurio ego yra jo pimpalas, inykt. Seksas yra kvaili prieglobstis. Ir kuo kvailesn moteris, kuo giliau ji klimpusi vyro kultroje, trumpiau tariant, kuo ji geresn ir malonesn, tuo seksualesn. Paios geriausios ir mieliausios ms visuomens moterys yra lstanios sekso maniaks. Bet, bdamos tokios siaubingai geros, jos, inoma, nekrinta taip emai, kad imt pistis tai taip ema jos mylisi, jos atranda knikas bendravimo formas ir umezga juslinius santykius; literats siklauso Eroso virpesius ir juose uiuopia Visatos ritm; religingosios priima Dievikojo Jausmingumo komunij; mistiks paklsta Erotiniam Principui ir susilieja su Kosmosu, o narkomans umezga ry su savo kn erotinmis lstelmis.

68

VS

Kita

vertus,

moterys,

maiausiai

klimpusios

vyro kultr, ne itin geros ir ne itin malonios, tos neranuotos ir paprastos sielos, kurioms pistis tereikia pistis, kurios pernelyg vaikikos suaugusij pasauliui su priemiesiais, nekilnojamuoju turtu, paluostmis ir dinais vystyklais, per didels savanauds, kad priirt vaikus ir vyrus, pernelyg necivilizuotos, kad sukt sau galv dl to, k apie jas galvoja kiti, pernelyg arogantikos, kad gerbt Tvel, Didiuosius Mstytojus ar gilij Protvi imint, kurios tiki savo emais, gyvulikais instinktais, kurioms Kultra reikia ne daugiau nei viiukai kieme, kurios labiau u visk mgsta bastytis, iekodamos emocini nuotyki ir kvpimo, kurios link bjaurias, piktas, skandalingas scenas, nepakeniamos, siutusios kals, pasiryusios smogti dantis, jei kas jas per daug suerzina, kurios galt suvaryti peil vyrui krtin arba ledo kirtikl subin, vos j pamaiusios, jei tik inot, kad pavyks pasprukti, trumpiau tariant, tos, kurios ms kultros standartais vertinant yra PADUGNS... tos moterys yra blaivios, mstanios ir isaugojusios aseksualum. Nevaromos padorumo, mielumo, mandagumo, vieosios nuomons, dorovs ir subingalvi pagarbos, visada ekscentrikos, nevankios, vulgarios PADUGNS
69

VS

buvo visur... buvo visur ir visk mat visk iki paskutins smulkmenos jos ivaikiojo vis uosto teritorij, buvo po kiekvienu doku ir pylimu falo pylimu, vaginos pylimu... turi bti perbrids sekso jras, kad pasiektum antiseksualum, o PADUGNS perjo visk ir dabar yra pasiruousios naujam pasirodymui; jos nori ilysti i po dok, pajudti, apsireikti, inirti. Taiau PADUGNS dar nesiviepatavo; PADUGNS vis dar tebetno ios visuomens dugne, kuri, jei kas nors nepakeis dabartinio jos kurso ir jei ant jos neukris bomba, upis save negyvai. NUOBODULYS Gyvenimas visuomenje, sukurtoje btybi, kurios, kai nebna nykios ir depresyvios, bna visikai nuobodios, gali bti tik visikai nuobodus, jei ne depresyvus ir nykus. SLAPTUMAS, CENZRA, INFORMACIJOS IR IDJ KONTROL BEI DEMASKAVIMAS Giliai irdyje kiekvienas vyras slapta labiausiai bijo, kad nebt atskleista jo tikroji primityvi, gyvulika, t.y. vyrika, o ne moterika prigimtis. Taktikas, manda70

VS

gus elgesys ir orumas padeda ilaikyti paslapt atskiro asmens lygmenyje, taiau kad apsaugot nuo demaskavimo vis vyr gimin ir ilaikyt dominuojanias pozicijas visuomenje, vyras turi pasitelkti: 1. Cenzr. Kad jo gyvulika prigimtis nebt dirginama ir neikilt paviri, vyras griebiasi cenzros. Taiau, reaguodamas reeksais, o ne smegenimis, jis nesugeba aprpti bendros visumos, o tik paskirus poelgius ir frazes, todl icenzruoja ne tik pornograj, bet visus krinius, kuriuose pasitaiko nevanki odi, kad ir kokiame kontekste jie pasirodyt. 2. Vis idj ir informacijos, kuri gali iduoti tikrj vyro prigimt ar pakenkti dominuojaniai pozicijai visuomenje, kontrol ir draudim. Didel dalis biologins ir psichologins informacijos yra draudiama, nes ji rodo didiul moter pranaum prie vyrus. Taip pat, kol vyrai turs kontrols gali, nebus isprsta psichini lig problema, nes, pirma, vyrai tuo asmenikai suinteresuoti tik paskutini sveiko proto likui netekusios moterys gali toleruoti visaapimani vyro kontrol ir, antra, vyrai negali pripainti, kad pagrindin psichini lig prieastis yra tvyst.
71

VS

3. Demaskavim. Didiausi pasitenkinim vyrui jei tarsime, kad nuolat sitempusiam ir paniurusiam vyrui i viso kas nors gali teikti pasitenkinim kelia kit demaskavimas. Kas btent demaskuojama ne taip svarbu; demaskuodamas kitus vyras nukreipia dmes nuo savs. Demaskuoti prieo agentus (komunistus ir socialistus) yra viena mgstamiausi jo laisvalaikio pramog, padedani nukreipti grsm ne tik nuo savs, bet ir nuo savo alies bei Vakar pasaulio. Grsm yra ne ia, ji Rusijoje. TARUMAS Niekada niekam nejauiantis empatijos, prieraiumo ir pasitikjimo, visuomet galvojantis tik apie save, vyras neino, k reikia aisti pagal taisykles; bailus, besilankstantis prie moteris, kad tik joms tikt, nes be j jis niekas, nuolat susirpins, kad paviri neilyst jo gyvulikumas ir vyrikumas, todl nuolat slepiantis savo prigimt, vyras turi vis laik meluoti; jis tuias, todl n neino, k reikia odiai garb ir sin. Trumpai tariant, vyras yra klastingas, o cinizmas ir tarumas vyr visuomenje yra laikysenos norma.

72

VS

BJAURUMAS Skendintis seksualume, nepatiriantis joki estetini ar intelektualini impuls, godus ir materialistikas, vyras ne tik primet pasauliui savo Didj Men, bet ir pripild savo beformius miestus bjauriais i vidaus ir i iors statiniais, bjauria puoyba, reklaminiais stendais, greitkeliais, automobiliais, iukli konteineriais ir, inoma, savo paties puvsiais. PRIEVARTA IR NEAPYKANTA Vyro nervus nuolat da frustracija, kad jis nra moteris, kad jis niekada nepatirs tikro pasitenkinimo ir niekas jam nesuteiks malonumo; j da neapykanta ne racionali neapykanta, nukreipta tuos, kurie su tavimi blogai elgiasi ar eidinja, bet iracionali, neapibrta neapykanta... neapykanta, gldinti paiame jo beverts gyvybs epicentre. Niekuo nepateisinama prievarta ne tik rodo tikrj Vyrikum ir padeda ilieti susikaupusi neapykant, bet taip pat leidia vyrui patirti iok tok seksualin susijaudinim, nes sujaudinti pusiau mirusi jo nuovok gali tik itin stiprs impulsai.
73

VS

LIGA IR MIRTIS Senjimo proces ir mirties prieastis yra ligos, bet visos ligos yra igydomos; todl senjim galima sustabdyti ir gyventi aminai. Ties sakant, senjimo ir mirties problemai isprsti pakakt vos keleto met, jei to imtsi visuotins, masins mokslinink pajgos. Taiau vyr isteblimentas problemos niekada neisprs, nes: 1. Dauguma vyr mokslinink vengia biologini tyrim, baimindamiesi sitikinti, kad vyrai yra moterys, ir vietoje to veriau renkasi vyrikas kar ir mirties programas. 2. Daugelis pajgi mokslinink atsisako mokslininko karjeros igsdinti ms auktosios edukacins sistemos grietumo, nuobodumo, brangumo (pinig ir laiko poiriu) ir nesining privilegij. 3. Dl savo aukt viet pavydiai drebantys specialistai skleidia toki propagand, kad abstrakios mokslins idjos bt suvokiamos tik keliems irinktiesiems.

74

VS

4. Pasitikjimo savimi stygius, kur lemia tvo dominavimas, daugeliui talenting mergaii atima nor tapti mokslininkmis. 5. Trksta automatizacijos. iandien jau egzistuoja galyb informacijos, kuri, jei bt tinkamai suriuota ir susieta, padt igydyti v ir kelet kit lig, o galbt atskleist pai gyvybs paslapt. Taiau kad pavykt sutvarkyti informacijos masyv reikia itin greit kompiuteri. Kol gyvuoja vyr kontrols sistema, kompiuteri vedimas bus atidtas neribotam laikui, nes vyrai bijo, kad juos gali pakeisti mainos. 6. Nepasotinama pinig sistema reikalauja nauj produkt. Daugel i t keli mokslinink, kurie dar nra traukti mirties programas, kausto sipareigojimai korporacijoms. 7. Vyrams patinka mirtis ji jaudina juos seksualiai, be to, jie nori mirti, nes jau yra pusiau mir. 8. Pinigin sistema yra palanki patiems nekrybikiausiems mokslininkams. Dauguma mokslinink ateina i palyginti pasiturini eim, kuriose valdo Tvelis.

75

VS

Negaldamas pasiekti pozityvios laims bsenos, kuri yra vienintelis galimas egzistencijos pateisinimas, vyras geriausiu atveju gali jaustis patenkintas, atsipalaidavs ir abejingas, taiau tai trunka labai trumpai, nes palaipsniui i bsen pakeiia kita negatyvi nuobodulio bsena; todl vyro gyvenimas yra nuolatin kania, kuri kartas nuo karto palengvina trumpos ramybs valandls, patiriamos kokios nors moters dka. Taigi, vyras pagal apibrim yra siurbl, emocinis parazitas, ir neturi jokios moralins teiss gyventi, nes niekas neturi teiss gyventi kito sskaita. Kaip mogus turi didesn teis gyventi nei uo, nes yra labiau isivysts ir pasieks auktesn smons lyg, taip ir moterys turi didesn teis gyventi nei vyrai. Todl bet kurio vyro sunaikinimas yra teisingas ir geras poelgis, gailestingumo aktas, be to, itin naudingas moterims. Kita vertus, is moralinis udavinys ilgainiui virs daugiau teoriniu, turint galvoje, kad vyrai patys save laipsnikai naikina. Be to, kad yra nuolat sivl nuo seno mgstamus klasikinius karus ir rasines riaues, vyrai vis daniau arba tampa pederastais, arba udo save narkotikais. Gal gale, nori to moterys ar ne,
76

VS

visa atsakomyb teks joms vienoms, jau vien dl to, kad nebus kitos ieities vyr nebeliks grynai ziniu poiriu. i tendencija stiprja ir dl to, kad vis daugiau ir daugiau vyr ima aikiau suprasti savo padt; jie ima suvokti, kad moter interesai yra j interesai, kad jie gali gyventi tik moter dka ir kad kuo daugiau drsos moteris turs gyventi, realizuoti save, bti moterimi, o ne vyru, tuo daugiau galimybi ir jam likti gyvam; jis ima sismoninti, kad daug lengviau ir maloniau gyventi moters dka, nei bandyti ja tapti, savintis jos bruous, apdovanoti save jos savybmis, menkinti moter ir tvirtinti, kad ji yra vyras. Pederastui, pripastaniam savo vyrikum, t.y. savo pasyvum ir seksualum, savo moterikum, taip pat patogiausia gyventi tarp ities moterik moter, nes tuomet jam lengviau bti vyru, ilikti moteriku. Jei vyrams utekt iminties, jie stengtsi tapti moterimis ir intensyviai sitraukt biologinius tyrimus, kad smegen ir nerv sistemos operacij dka pakeist savo psichik ir kn. Klausimas, ar inaudoti moteris reprodukavimui, ar daugintis laboratorijose, taip pat ilgainiui taps teoriniu: kas atsitiks, kai kiekviena moteris, vyresn nei dvylikos
77

VS

met, kiekvien dien igers Tablet, o atsitiktinum nebebus? Kiek moter smoningai sutiks pastoti ar, jei pastos atsitiktinai, ntumo nenutrauks? Ne, Virginia, bti veisline kumele nra moters svajon, nepaisant to, kad daugelis surobotjusi moter iplautomis smegenimis taip tvirtina. Kai visuomen sudarys tik visikai smoningos moterys, atsakymas bus ne. Ar vertt tam tikr procent vyr per prievart atskirti ir laikyti kaip veislines kumeles, kad neinykt ris? Akivaizdu, kad tai nereikalinga. Problem galima isprsti reprodukuojant kdikius laboratorijose. klausim, ar verta toliau reprodukuoti vyrus, reikt atsakyti, kad, jei vyrai iki iol tarp ms gyvavo kaip liga, dar nereikia, kad jie ir toliau turi gyvuoti. Kai genetin kontrol taps manoma o tai atsitiks netrukus mes, savaime suprantama, gaminsime pilnavertes, ibaigtas, o ne defektuotas btybes su ziniais ir emociniais trkumais, tokiais kaip vyrikumas. Kaip kad nemoralu bt smoningai dauginti akluosius, taip pat nemoralu dauginti emocinius luoius. Kam apskritai dauginti, netgi moteris? Kam reikalingos ateities kartos? Kokiam tikslui? Kam daugintis, jei niekas nesens ir nemirs? Kam rpintis, kas atsitiks, kai bsime
78

VS

mirusios? Kodl mums turt rpti, kad bsimj kart nebebus? Natrali vyki eiga, socialin evoliucija atves prie visikos pasaulins moter kontrols, tada bus nutrauktas vyr dauginimas ir galiausiai moter dauginimas taip pat bus nutrauktas. Taiau Vyr inaikinimo draugija, kuri sudaro PADUGNS, nekantrauja; PADUGNI neguodia mintis, kad ateityje pasaulis bus tobulas; PADUGNS nori ir paios atsiplti jaudinanio gyvenimo gabal. Jei didioji dalis moter bt PADUGNS ir priklausyt Vyr inaikinimo draugijai, jos per kelet savaii nesunkiai perimt alies kontrol, paprasiausiai mesdamos darb ir tokiu bdu paralyiuodamos valstyb. Yra ir kit bd sulugdyti ekonomik ir vis kita: pavyzdiui, ignoruoti pinigin sistem, nustoti pirkti, imti plikauti ir atsisakyti paklusti statymams, jeigu nenori paklusti. Nei policijos pajgos, nei Nacionalin gvardija, kariuomen, karinis jr laivynas ir jr pstininkai, net susivienij nenumalint sukilimo, jei jame dalyvaut pus alies gyventoj, juolab toki, be kuri jie patys yra visikai bejgiai.

79

VS

Jei visos moterys staiga imt ir palikt vyrus, atsisakydamos turti su jais k nors bendra, vyriausyb ir krato ekonomika visikai lugt. Netgi gyvendamos su vyrais, bet sismoninusios savo pranaum ir gali jiems, moterys per kelet savaii galt visk paimti savo rankas, o vyrai tapt visikai joms paklusns. Sveikoje visuomenje vyras turt klusniai sekti paskui moter. Vyras yra romus, paklusnus ir lengvai pasiduoda bet kuriai noriniai j valdyti moteriai. Ties sakant, vyras desperatikai trokta, kad moteris j valdyt, trokta Mamos globos, trokta visikai atsiduoti jos prieirai. Taiau visuomen, kurioje gyvename, nra sveika visuomen, ir dauguma moter neturi n menkiausio supratimo, kokie galt bti j santykiai su vyrais. Taigi, koniktuojanios puss yra ne vyrai ir moterys, bet PADUGNS dominuojanios, utikrintos, savimi pasitikinios, nevankios, palusios, savanaudikos, nepriklausomos, ididios, nuotyki iekanios, nesuvarytos taisykli, arogantikos moterys, laikanios save paiomis tinkamiausiomis valdyti pasaul, jau prijusios ios visuomens ribas ir pasiryusios engti toliau, nei ta visuomen kada nors gals pasilyti; ir geruts, pasyvios, susitaikanios, isilavinusios, mandagios, usidariusios, pavergtos, priklausomos,
80

VS

igsdintos,

nemstanios,

savimi

nepasitikinios,

nuolat pritarimo siekianios Tvo Dukrels, kurios negali paksti neinomybs, kurios nort ir likti bedions stadijoje, kurios jauiasi saugios tik kuomet alia stovi Didysis Tvelis, didelis stiprus vyras, kur galima atsiremti, ir riebus, apls veidas Baltuosiuose rmuose, kurios bijo pavelgti realybei akis ir pripainti, kas i tikrj yra vyras ir kas i tikrj yra Tvelis, kurios susiejo savo likim su kiaule, prisitaik prie gyvulikumo, jauiasi tariamai patenkintos ir nepripasta jokio kito gyvenimo bdo, kurios sumenkino savo nuomon, mstym, poir iki vyro lygio, kurios gali bti vertintos tik vyr visuomenje, nes joms trksta proto, vaizduots ir smojo, kuri svarbiausias darbas, garantuojantis joms viet po saule, ar greiiau viet dumble, yra guosti ir atpalaiduoti vyr, adinti jo ego ir gimdyti jam vaikus, kurias kitos moterys atmet kaip netinkamas, kurios savo trkumus, savo vyrikum primeta visoms moterims ir laiko moter menkysta. Taiau PADUGNS pernelyg nekantrios, kad laukt, kol milijonas bukaproi iplautomis smegenimis atsitoks. Kodl gyvenim mylinios moterys turt ir toliau nuobodiai pdinti kartu su vyrikomis nuobodybmis? Kodl laisvj likimas turt bti susipyns su vergi? Kodl
81

VS

aktyviosios ir krybingosios turt bti konsultuojamos pasyvij ir nuobodij apie socialin draudim? Kodl nepriklausomosios turi bti prirakintos prie siuvimo mainos kaip ir pavaldins, kurioms reikia Tvelio, kad turt k sikibti? Nedidel saujel PADUGNI galt perimti al per metus, sistemikai dulkindamos sistem, naikindamos nuosavyb ir udydamos. PADUGNS taps nedarbo ir sumaities pajgomis; jos sidarbins vairiose vietose ir nedirbs. PADUGNS pardavjos, PADUGNS pavyzdiui, telefonists neims pinig u prekes; neapmokestins skambui;

PADUGNS staig ir gamykl darbuotojos ne tik lugdys bendr darb, bet ir slapta gadins rang. PADUGNS tol nedirbs viename darbe, kol jas atleis, tuomet susiras nauj viet nedirbti. PADUGNS per prievart uimins autobus

vairuotoj, taksist ir metro biliet pardavj vietas ir paios vairuos taksi ir autobusus bei dalins keleiviams metro bilietus u dyk. PADUGNS naikins visus nenaudingus ir kenksmingus objektus, tokius kaip automobiliai, vitrinos, Didysis Menas ir pan.
82

VS

Pagaliau PADUGNS perims eter radijo ir televizijos tinkl ir atleis i darbo tuos radijo ir TV studij darbuotojus, kurie prieinsis PADUGNI sibrovimui. PADUGNS ardys poras siver mirias (vyromoters) poras, kur jos bebt, jas iskirs. PADUGNS iudys visus vyrus, kurie nepriklausys Aptarnaujaniam PADUGNI Personalui. Aptarnaujant Vyr Personal sudarys vyrai, kurie uoliai stengsis save sunaikinti, vyrai, kurie darys gera, kad ir kokie bt j motyvai, ir tie, kurie atitiks PADUGNI ir Vyr inaikinimo draugijos poreikius. tai kokie vyrai, pavyzdiui, bt reikalingi Aptarnaujaniame Personale: vyrai, udantys kitus vyrus; biologai, dalyvaujantys konstruktyviose, o ne, pavyzdiui, biologinio karo programose; urnalistai, raytojai, redaktoriai, leidjai ir prodiuseriai, kurie skleist ir propaguot PADUGNI tikslus atitinkanias idjas; pederastai, kuri rintis, tviskantis pavyzdys paskatint kitus vyrus pasekti j pdomis, atimti i savs vyrikum ir tapti palyginti nekenksmingais; vyrai, noriai dalijantys kitiems pinigus, daiktus, paslaugas; vyrai, kurie sakyt visk taip, kaip yra i tikrj (kol kas n vienas nra to dars), kurie atskleist moterims vis ties apie save, kurie sugalvot kvailoms moterims-vyrams teisingus
83

VS

teiginius, kad ios galt juos mgdioti, sakydamos, pavyzdiui, kad pagrindinis moters gyvenimo tikslas turt bti sutraikyti vyr gimin (ia vyrams turt padti PADUGNI organizuojami do kursai, kuri metu susirink vyrai privalt pasisakyti, praddami sakiniu: Esu das, emas, apgailtinas das, o po to ivardinti visas prieastis, dl kuri jis yra tas, kas yra. U tai jie bus apdovanojami galimybe itis valand praleisti PADUGNI draugijoje. kurso usimimus bus kvieiamos ir mandagios, doros moterys-vyrai, kad visam laikui atsikratyt abejoni ir nesusipratim dl vyr gimins); porno knyg, lm ir pan. autoriai ir platintojai, kuri dka jau netrukus ekrane bus rodomas tik iulpimas ir Pisimas (vyrai, kaip iurks, sekanios iurki Gaudytojo ddel, seks paskui Vagin ekrane pasitikti savo likimo, kol juos apsems, ulies ir paskandins j pai pasyvus knikumas); narkotik prekeiviai ir propaguotojai, kurie paspartins vyr inykim. Tapti Aptarnaujanio Personalo nariu yra btina, bet nepakankama slyga, kad patektum mirties ivengusij sra; neutenka daryti gera; kad isaugotum savo bevert gyvyb, taip pat reikia vengti blogio. Ypa bjaurs ir kenksmingi yra ie tipai: prievartautojai, politikai ir visi tie, kurie jiems dirba (rinkimins kampanijos dalyviai,
84

VS

politini partij nariai ir pan.); nevyk dainininkai ir muzikantai; taryb pirmininkai; Duondaviai; emvaldiai; pigi ukandini ir restoran su muzikiniais automatais savininkai; Didieji menininkai; lupikautojai ir smulks spekuliantai; farai; magnatai; mokslininkai, dirbantys mirties ir destrukcijos programose arba privaiose gamybos korporacijose (t.y. beveik visi mokslininkai); apgavikai ir arlatanai; diskokjai; vyrai, kurie leidia sau ukabinti nepastamas moteris; nekilnojamojo turto agentai; biros makleriai; vyrai, kurie neka, nors neturi k pasakyti; vyrai, be darbo stoviniuojantys gatvse ir savo buvimu darkantys peiza; aferistai; sukiai; iuklintojai; plagijatoriai; vyrai, kurie bent kiek kenkia kokiai nors moteriai; visi vyrai, dirbantys reklamos srityje; psichiatrai ir klinik psichologai; meluojantys raytojai, urnalistai, redaktoriai, leidjai ir pan.; ocials ir slapti cenzoriai; visi ginkluotj pajg nariai, skaitant auktinius (sakymus duoda LBJ (Lyndonas Baines Johnsonas) ir McNamara, bet juos vykdo karikiai), ir ypa pilotai (bombas mto ne LBJ, o pilotai). Jei vyro elgesys patenka abi ger ir blog kategorijas, jis bus asmenikai vertintas, kad bt nustatyta, ar visas jo elgesys yra labiau geras, ar blogas.

85

VS

Nors atrodo labai patogu kandin vyr inaikinti ir moteris Menininkes, apgavikes ir apsimetles, taiau tai nebt teisinga, nes dauguma nesuprast, kad nuudytosios moterys yra vyrai. Visos moterys turi daugiau ar maiau bjauri bruo, bet tik dl ilgo gyvenimo su vyrais. Sunaikinkit vyrus, ir moterys atsities. Moterys yra pataisomos, vyrai ne, nors j elges pagerinti galima. Kai PADUGNS pasvilins jiems padus, j elgesys tutuojau pagers. PADUGNS ne tik naikins, gadins, grobs, ardys ir udys, bet taip pat verbuos naujas nares. Taigi, PADUGNS susids i auktini, Elitini dalini ukietjusi aktyvisi (naikintoj, ardytoj, grobiki) ir elitikiausi nari udiki. Paprasiausias pasitraukimas nieko neisprst, reikia naikinti, gadinti, udyti. Dauguma moter jau dabar yra pasitrauk; jos niekada nebuvo sitraukusios. Pasitraukimas atiduoda valdi tam, kuris nesitraukia; pasitraukimas yra btent tai, ko nori isteblimento lyderiai; tai naudinga prieams; pasitraukimas nesikasa po sistemos pamatais, o tik dar labiau sustiprina sistem, kuri pagrsta atsisakymu dalyvauti, pasyvumu, apatija ir daugybs moter nesitraukimu. Pasitraukimas, kita
86

VS

vertus, yra puiki strategija vyrams, todl PADUGNS j energingai skatins. Usidaryti, mstyti apie save ir savyje iekoti atsakym nra sprendimas, kaip kai kas teigia. Laim yra ioriniame pasaulyje, ji pasiekiama bendraujant su kitais. Reikia ne usidaryti savyje, bet umirti save. Vyras i savo neigydomos ydos egocentrizmo padar doryb; gilinimsi save jis vadina Filosoniu Griu, todl manoma, kad vyras yra gilus. Kad pasiekt savo tikslus, PADUGNS nepiketuos, nerengs streik. demonstracij, i taktika protesto ygi, neskelbs velnioms tinka mandagioms

ponioms, kurios atsargiai imasi tik toki veiksm, kurie akivaizdiai neefektyvs. Be to, tik padorios ir tyros moterys-vyrai, gerai imokytos prisitaikyti prie savo ries ir gimins, veikia kaip minia. PADUGNES sudaro asmenybs; PADUGNS nesusilieja mini. Jei darbui atlikti neutenka vieno mogaus, jo imasi tiksliai tiek PADUGNI, kiek reikia. Bdamos kietos ir savanauds, PADUGNS taip pat nesiduos dauomos per galv policininko lazdomis, palikdamos tai doroms privilegijuotoms, isilavinusioms viduriniosios klass ponioms, su visa pagarba j giliam tikjimui esminiu
87

VS

Tvelio ir policininko gerumu. Jei PADUGNS kada nors ygiuos, tai per kvail, vemti veriant Prezidento veid; jei jos suduos smg, tai bus ei coli amens smgis tamsoje. PADUGNS vykdys kriminalinius nusikaltimus, o ne pilietinio nepaklusnumo akcijas, kur vieai paeidiamas statymas ir sdama kaljim, kad visuomen atkreipt dmes neteisyb. Pilietinio nepaklusnumo taktika taikoma siekiant pakoreguoti konkret statym ar iek tiek pakeisti sistem, tuo paiu pripastant, kad apskritai sistema yra teista ir teisinga. PADUGNS yra prie pai sistem, prie pat statym ir valdios princip. PADUGNS ateina sugriauti sistem, o ne isikovoti kokias nors teises. PADUGNS visada kietos ir savanauds taip pat stengsis ivengti persekiojimo ir bausmi. PADUGNS veiks slapta, klastingai, i pasal (kita vertus, visada bus aiku, kad mogudyst vykd PADUGNS). udymai ir griovimai bus vykdomi su aikia atranka. PADUGNS yra prie beprotikas riaues, kur visi susimaio, neturdami jokio akivaizdaus tikslo, ir kur alinininkai ima udyti vieni kitus. PADUGNS niekuomet nekurstys, nerems ir nedalyvaus jokiose riause ar
88

VS

kitose masins destrukcijos akcijose. PADUGNS altai, i pasal tykos grobio, o paskui tyliai prislins ir nuudys. Naikinamieji PADUGNI veiksmai niekada nebus tokie, kad ublokuot kelius, reikalingus maisto ir kit esmini reikmen gabenimui, ukrst vanden arba atkirst jo tiekim, trukdyt susisiekim greitosios pagalbos automobiliams arba trikdyt ligonini funkcionavim. PADUGNS tol naikins, pl, ardys ir udys, kol nustos egzistavusi pinig-darbo sistema ir bus vesta visika automatizacija arba kol pakankamas moter skaiius prisijungs prie PADUGNI Vyr inaikinimo draugijos ir iuos tikslus bus galima pasiekti netaikant prievartos, t.y. kol pakankamas moter skaiius ims nedirbti arba mes darb, ims plti, paliks vyrus ir atsisakys paklusti visiems statymams, kurie netinka ities civilizuotai visuomenei. inoma, bus moter, seniai pasidavusi prieui, prisitaikiusi prie gyvulikumo ir vyrikumo ir nebegalini gyventi be apribojim ir suvarym arba neinani k daryti su laisve: jos ir toliau liks pataikns ir mazgots, taip kaip valstieiai ryi laukuose lieka valstieiais ryi laukuose keiiantis reimams. Kelios labiau kaprizingos galbt ims raukytis, purktauti ir mtyti ant grind aislus ir paluostes, bet PADUGNS jas sutriukins.
89

VS

Visikai automatizuot visuomen galima sukurti paprastai ir greitai, tereikia, kad atsirast visuotinis poreikis. Tokios visuomens projektai jau egzistuoja, tad, jei to imtsi milijonai moni, j sukurti teprireikt poros savaii. Net inodamos, kad pinig sistema bus panaikinta, visos su didiausiu diaugsmu prisids kuriant automatizuot visuomen; tai bus naujos fantastikos eros pradia ir darb lyds ventin atmosfera. Pinigins sistemos panaikinimas ir visikos automatizacijos vedimas yra vis kit PADUGNI reform pagrindas; be i esmini permain niekas pasikeisti negals; joms vykus, visa kita atsitiks greitai. Vyriausyb automatikai lugs. Pasiekus visik automatizacij kiekviena moteris gals tiesiogiai balsuoti dl bet kokio klausimo, pasitelkusi elektronin balsavimo main savo namuose. Turint galvoje, kad viskas, kuo usiima vyriausyb, tra ekonomini reikal tvarkymas ir grynai privaios sferos kontrol, pinig panaikinimas ir moral kontroliuoti siekiani vyr iudymas reik, kad praktikai neliks klausim, dl kuri reikt balsuoti.

90

VS

Kai pinigin sistema bus panaikinta, vyr udyti nebereiks; jie neteks vienintels galios, kuri galjo primesti psichologikai nepriklausomoms moterims. Dabar savo vali jie gals primetinti tik mazgotms, kurioms tai patinka. Visos kitos moterys tuo tarpu bus usim, nes prie engiant Aminj Utopij reiks isprsti dar kelet problem reiks kardinaliai pertvarkyti vis vietimo sistem, kad milijonai moter bt paruotos aukto lygio intelektualiniam darbui per kelet mnesi, kas dabar uima met metus (tai galima padaryti per labai trump laik, jei tikslas yra viesti, o ne aminti akademin ir intelektualin elit); reiks isprsti lig, senatvs ir mirties problem, visikai perstatyti miestus ir gyvenamuosius kvartalus. Daugelis moter dar kur laik manys, kad joms patinka vyrai, taiau pratusios prie moter visuomens ir sitraukusios kryb, jos galiausiai supras, kokie visikai nereikalingi ir banals yra vyrai. Keli ilik vyrai gals baigti savo dieneles vartodami narkotikus, vaiktindami persireng moterikais drabuiais, pasyviai stebdami, k veikia galingos

91

VS

moterys, ir mgaudamiesi svetima laime

arba veis-

damiesi karvi ganyklose su savo pataiknmis, pagaliau jie gals nueiti artimiausi saviudybi centr, kur bus tyliai, greitai ir be skausmo umigdyti dujomis. Prie tvirtinant automatizacij, t.y. prie pakeiiant vyrus mainomis, jie turt neti moterims naud, patarnauti joms, tenkinti menkiausius j geidius, klausyti kiekvieno j sakymo, bti visikai paklusns, gyventi visikai atsidav j valiai. iandien situacija yra atvirkia, nenatrali ir ikrypusi: vyrai, savo gdingu buvimu unuodij pasaul, yra garbinami ir prie juos keliaklupsiauja daugyb moter, milijonai moter pamaldiai garbina Aukso ver, uo vedioja eiminink u pasaitlio. Taiau protingi vyrai ino, kad

92

VS

veriau jau j unikumas bt atpaintas tuomet niekas nebekelt jiems nereali emocini reikalavim ir jie galt diaugsmingai paklusti valding moter komandoms. Protingi vyrai nori bti sutraikyti, sumindioti, sumalti miltus, laikomi uns vietoje, purve, kad visi pamatyt j bjaurast. Ligoti, neracionals vyrai, tie, kurie bando slpti nuo savs savo lyktum, pamat atlekianias PADUGNES su siaubu puls slptis pas Mam su Didelmis Standiomis Krtimis, bet Krtys neapgins j nuo Vyr inaikinimo draugijos; Mama puls slptis pas Tvel, kuris kampe iks savo galingas dinamines kelnes. Protingi vyrai tuo tarpu nesiprieins ir nesispardys, nekels bereikalingo triukmo, o atsilo, atsipalaiduos ir, mgaudamiesi reginiu, nuskries savo baigties link. 1967

93

VS

Elektronikos pagalba jie gals pasirinkti bet kuri moter ir detaliai stebti kiekvien jos judes. Moterys maloniai sutiks, nes tai j n kiek neeis, be to, tokiu bdu jos parodys ypating gailestingum ir humanik poir savo nelaimingus, atsilikusius biiulius.

94

VS

valerie solanas biograja

95

VS

96

VS

1936 m. balandio 9 d.

New Jerseyio valstijoje Ventoro miestelyje, Louiso ir Dorothy Solanas eimoje gimsta Valerie Jean Solanas. eimoje Valerie patiria tvo seksualin prievart.

1940 m.

tvai isiskiria, Valerie su motina persikelia Vaington.

1951 m.

Valerie pastoja. Kdikis atiduodamas prieglaud.

1954 m.

baigia vidurin mokykl aukiausiais paymiais, pradeda studijuoti psichologij Marylando universitete. Rao straipsnius koledo laikrat apie tai, jog moterys gali ir turi daugintis be vyr pagalbos.

Iki 1966 m.

biograniai duomenys fragmentiki: studijuoja Minesotos universitete, kur laik gyvena Niujorke, vliau bastosi po vis JAV (elgetauja, dirba prostitute).

1966 m.

apsistoja Greenwich Village miestelyje. Sukuria skandalingj pjes Up Your Ass (Gilyn subin).

97

VS

1967 m.

pasirodo Andy Warholo Fabrike, kur buriasi septintojo deimtmeio Niujorko meninink bendruomen. Atiduoda Warholui savo pjess Up Your Ass rankrat. Parao ir savo lomis ileidia

Society for Cutting Up Men Manifesto (Vyr inaikinimo draugijos manifest).

Gegus mnes, Warholui sugrus i kelions po Pranczij ir Anglij, Valerie pareikalauja grinti pjess tekst, bet Warholas teigia pjes pamets. Suvaidina lesbiet Warholo ir Paulo Morrisey pilnametraio kino juostoje I, a Man (A, vyras). Sukuria vaidmen be teksto kitame Warholo lme Bike boy (Dviratininkas). 1967-1968 m. iema duoda interviu Robertui Mamorsteinui (Straipsnis SCUM

Goddess: Winter Memory of Valerie Solanas (Vyr inaikinimo draugijos dievait: iemos atsiminimai apie Valerie Solanas)

98

VS

laikratyje Village Voice pasirodo tik 1968 m. liepos 13 d., po Valerie vio). 1968 m. paprao pogrindinio laikraio The

Realist leidjo Paulo Krassnerio

pinig, teigdama, kad nori nuauti savo leidj Maurice Girodias. Gavus pinigus, u 50 doleri nusiperka 32 kalibro automatin pistolet. 1968 m. birelio 3 d. 9:00 val. Valerie neranda Mauriceo Girodias Chelsea viebutyje. 16:15 val. ateina Fabrik, susitinka su Warholu. Jam kalbant telefonu triskart auna j. Kiti du viai tenka meno kritikui Mario Amayo. 17:00 val. Warholui nustatoma klinikin mirtis. Po 2 min. atgaivinamas. Operacija trunka 5 valandas, paalinama blunis. Jis igyvena. 20:00 val. Valerie pasiduoda eismo reguliuotojui Times Square aiktje.

99

VS

1968 m. birelio 13 d.

prasideda Aukiausiojo teismo procesas.

1968 m. birelio 28 d.

teismas apkaltina Valerie tyiniu nuudymu, grasinimu smurtu ir neteistu ginklo laikymu.

1968 m. rugpjio mn.

Valerie pripastama neveiksnia ir isiuniama Ward Island ligonin. Po keli savaii leidykla Olympia

Press pasinaudojusi urmuliu

ispausdina Vyr inaikinimo

draugijos manifest, papildyt

Mauriceo Girodias ir Paulo Krassnerio straipsniais. 1969 m. birelio mn. teismas pripasta Valerie kalta ir nuteisia trejus metus kalti u neapgalvot grasinim ketinant pakenkti. 1971 m. rugsjo mn. paleidiama i Niujorko valstijos moter kaljimo Bedford Hillse. 1973-1975 m. nuolat guldoma psichiatrines ligonines.

100

VS

1977 m. liepos 25 d.

duoda interviu Howardui Smithui (laikratis Village Voice), usimena apie kuriam autobiogran knyg Bullshit (Mlas).

1987 m. lapkriio mn.

Ultra Violet telefonu suranda Valerie iaurs Kalifornijos valstijoje. Suino, kad ji nieko daugiau nebepara.

1988 m. balandio 26 d.

sulaukusi penkiasdeimt dviej met, vienia ir nuskurdusi Valerie Solanas mirta nuo emzemos ir plaui udegimo San Franciske.

1991 m. sausio 14 d.

New York Magazine urnale

pasirodo straipsnis Andy Warhols

Feminist Nightmare (Andy Warholo feministiniai komarai).

Rowanas Gaitheris ima interviu i Valerie motinos Dorothy Moran. Ji paneigia gandus apie dukters gyvenimo bd paskutiniaisiais metais, teigdama, kad vis atunt deimtmet Valerie ramiai gyveno Niujorke, o vliau persikl Phoenix ir San Francisk.

101

VS

1996 m.

Mary Harron sukuria lm I

Shot Andy Warhol (A nuoviau Andy Warhol). Valerie

Solanas vaidmen atlieka Lili Taylor, Sandanso festivalyje jis pripastamas geriausiu moters vaidmeniu.

102

VS

103

VS

Ileido: V Meno parkas Rotus a. 27, LT 44279, Kaunas tel./faks. +370 37 337 167 LDS@kaunas.omnitel.net Knyga ileista bendradarbiaujant su leidykla kitos knygos, Vienybs g. 21, LT-51379 Kaunas info@kitosknygos.com www.kitosknygos.com Spausdino: Spaustuv Spindulys

104