Está en la página 1de 26

5a grups elementams bdingesnis teig. oks. laips. Perioduose oks. savybs stiprja i kairs dein, didjant elektro neigiamumui.

. AZOTAS Tai nertika vienin med. Molekulinis atom ryys koval. nepol. Ore 78% trio. Azotas reaguoja labai sunkiomis slygomis. 1. Auktoje t reaguoja su metalais. 3Ca + N - Ca N 2. aibo metu , kai t = 2000 , jungiasi su deguonimi. N + O - 2NO Nuod. rudos sp. dujos : 2NO + O - 2NO 4NO + O +2H O - 4HNO 3. Esant dideliam slgiui ir t , +kat. , jungiasi su vand. N + 3H - NH - amoniakas. 4. Ozono sl. gadinimas NO + O - NO + O Didjant azoto oks. laipsniui azoto jungini oks. savybs stiprja , red. silpnja. AMONIAKAS Gaunamas Jonavos "Achemoje" . Pramonje N + 3H - 2NH ( slygos ) Lab. NH Cl + NaOH - NaCl + NH OH Tai yra amonio drus. kokybin reakcija !!! 1. Stiprus red. rodome su oksidatoriais : 4NH + 3O - 2N + 6H O - be kat. 4NH + 5O - 4NO + 6H O - su kat. 2. Pasiymi bazinmis savybmis. NH + HCl - NH Cl - balti dmai. MAISTINIO ELEMENTO APSK. N - N (skaiiuoti atomus) P - P O (pagal oks.) K - K O ( pagal oks.) Mediagos, kuri molekulse yra viena ar kelios nitrogrups, tiesiogiai susijusios su angliavandenilio radikalu, vadinamos nitrojunginiais. Aminai Amonio dariniai, kuri molekulse vienas ar keli vandenilio atomai pakeisti angliavandenili radikalais, vadinami aminais: CH3-NH2 metilaminas. Grup NH2 vadinama aminogrupe. Chemins savybs. Amino molekuli sandara primena amoniako molekuls sandar, todl i mediag savybs panaios. Aminai turi stipri bazini savybi. Anilinas C6H5-NH2 Gavimas Fe + 2HCl FeCl2 + 2H(atominis deguonis) C6H5-NO2 + 6H C6H5-NH2 + 2H2O Fizikins s. Anilinas - bespalvis aliejaus pavidalo skystis, maai tirpus vandenyje. Chemins s. Anilinas reaguoja su rgtimis ir sudaro druskas. Priklausomai nuo aminogrups: reaguoja su rgtimis, sudarydamas druskas: C6H5-NH2 + HCl C6H5-NH3Cl (fenilamonio chloridas) gautos druskos reakcijoje su armais gaunamas anilinas C6H5-NH3Cl + NaOH C6H5-NH2 NaCl + H2O; Priklausomai nuo benzeno iedo lengvai dalyvauja pavadavimo reakcijose. C6H5-NH2 + 3Br2 C6H5-NH2Br3 3HBr Naudojimas. Da gamyboje, sintetinami vaistai Aminorgtys. Aminor. - tai organiniai junginiai, kuri molekulse yra aminogrups - NH2 ir karboksigrups - COOH.

Gavimas. Cl-CH2COOH + NH3 NH2CH2COOH + HCl Fizkins s. Aminor. - bespalvs kristalins mediagos, gerai tirpios vandenyje. Chemins s. Karboksigrup suteikia rgtines savybes, o aminogrup suteikia bazini s. 1. Amino r. Reaguoja tiek su bazmis, tiek su rgtimis, jos yra amfoteriniai junginiai NH2CH2COOH + NaOH NH2CH2COONa + H2O NH2CH2COOH + HCl NH3Cl-CH2COOH 2. Amino r. Reaguoja su alkoh., sudarydamos esterius: NH2CH2COOH +ROH NH2CH2COOR + H2O 3. Danai aminor. molekulse yra vienodas skaiius aminogrp. ir karboksigrp., jos neutralizuoja viena kit ir susidaro vidins druskos 4. Aminor. reaguoja tarpusavyje: NH2CH2COOH + NH2CH2COOH susidaro peptidin jungtis -CN-(ties C 2guba jung. su O, o vir N papr. jung. H) Naudojimas Btinos baltim sinetzei organizme. Baltymai - sudtingi aminor. stambiamolekuliai junginiai, randami gyvuosiuose organizmuose. Linijins polipeptido grandins aminor. grandi eil vadinama baltymo molekuls pirmine struktra. Baltymo molekuls erdvin konfiguracija, primenanti spiral, susidaro daugelio vandenilini ryi tarp grupi -CO- ir -NH- dka. Tokia baltymo struktra vadinama antrine.//Susisukusi spiral polipeptidingrandin erdvje gija tretin baltymo struktr. Ji tvirtinama vairi polipeptidins grandins funkcini grupi sveika. Pvz.: tarp karboksir. ir hidroksilo grups - esterinis tiltelis, tarp sieros atom danai susidaro disulfidinis tiltelis, o tarp karboksigrups ir amonio grp. gali atsirasti druskos tiltelis. Sutvirtina struktr ir atsirad vandeniliniai ryiai. Tretin baltymo struktra lemia jo specifin biologin aktyvum.//Dariniai i keli baltym molekuli vadinami ketvirtinmis struktromis. Fizikins s. Yra vand. Tirpi ir netirpi baltym. Kai kurie baltymai vand. sudaro koloidinius tirpalus. Chemins s. 1. Baltymai, veikiami daugeliu chemini reagent, ikrinta nuosdomis(apie denatracij grtam ir negrtam) Baltymai su lengvj metal ir amonio druskomis sudaro nuosdas, kurias vliau galima vl itirpinti. Sunkij metal druskos, prieingai, - baltymus denatruoja. Tas pats vyksta, veikiant juos koncentruota sieros r. ar kaitinant. 2. Spalvins baltym reakcijos: 1.su konc. Sieros r. azoto r. sudaro geltonas nuosdas 2. Su Na armu ir Cu sulfatu susidaro violetins nuosdos. 3. Baltymai hidrolizuojasi kaitinant su armais ar su rgtimis. Reakcijos metu gaunamos dvi ar daugiau amino r.

odis polimeras reikia daug dali. iuo metu polimerai yra viena i svarbiausi liaudies kiui stambiamolekuli jungini klas. Vandens molekulin mas 18, benzono 78, kreidos 100, polimer nuo deimties tkstani iki milijon. Polimer gigantikos molekuls sudarytos i atom grupi, chemikai sujungt ilgas grandines. Vieno i struktriniu poiriu paprastesni ir labai paplitusi polimer polietileno struktrin formul: [ -CH2-CH2-]n Polietilenas susidaro jungiantis etileno CH2=CH2 molekukulms. Tam tikromis slygomis ir vartojant katalizatori, dviguboji jungtis sura, ir gaunama grandin, sudaryta i CH2-CH2- grupi. Pradin molekul, i kurios susidaro polimeras, vadinama monomeru. Polimer grandin sudarani monomer skaiius vadinamas polimerizacijos laipsniu. I maisto produktams tinkam polimer labai svarbs grandininiai poliesteriai, kuri grandyse yra aromatini ir alifatini grupi, pavyzdiui, polietilentereftalatas arba polietilenglikoltereftalatas: [ -OCH2-CH2OOC- -CO ]n Polimerins mediagos, kurios tiesiogiai lieia maisto produktus, turi bti chemikai patvarios, turti tam tikras fizikines, chemines, mechanines bei technologines savybes, patenkinti higieninius reikalavimus. Polimerai gaunami ne tik cheminiais bdais. J apstu gamtoje. Tai celiulioz, krakmolas, natralusis kauiukas, ilkas, vairios dervos. Cheminiu bdu galima pagaminti ne tik vairius natralius polimerus (sintetinis kauiukas), bet ir sukurti naujas, liaudies kiui reikalingas mediagas. Cheminiais bdais galima pakeisti gamtinius polimerus, pavyzdiui, celiulioz, t. y. suteikti jiems nauj savybi. Trumpai panagrinsime plaiausiai polimerams gaminti vartojam mediag (monomer, katalizatori, iniciatori, stabilizatori, plastifikatori) biologin aktyvum. Monomerai. Polistirolas gaunamas i stirolo (vinilbenzolo). Tai savito kvapo skystis, verds 146 0C temperatroje. Epichlorhidrinas bespalvis, skaidrus, erzinanio savito kvapo skystis. Biologikai aktyvus. aktyvum lemia molekulje esantis chloras. Vinilo chloridas bespalvs, bekvaps dujos. Verda 13,8 0C temperatroje. Katalizatoriai, iniciatoriai. Daugelis polimerizacijos katalizatori pasilieka produkte. Neorganini mediag kiek polimere nusako pelenai. Net ir nedidelis katalizatoriaus kiekis gatavame dirbinyje spartina polimero senjim. Iniciatoriai kaitinami skyla ir sudaro laisvuosius radikalus. Iniciatoriais vartojami organiniai ir neorganiniai peroksidai, hidroperoksidai ir diazojunginiai. Plastifikatoriai. I viso inoma apie 2000 plastifikatori, bet plastmasi maisto pramonei gamyboje j vartojama labai nedaug: glicerinas, parafino aliejus, etanolaminai, ftalio, sebacino, adipino ir citrinos rgties esteriai bei maamolekuliai poliesteriai. Upildai. Tai daugiausia nenuodingos mediagos: silicio dioksidas, kreida, celiulioz, mediena, titano dioksidas ir kt. Tirpikliai. Polimerizacijai ar polikondensacijai tirpale vartojami organiniai tirpikliai: toluolas, benzolas, etilo acetatas, heksanas, benzinas, metileno chloridas ir kt. Pasibaigus reakcijai, blogai idiovintoje gautoje mediagoje lieka tam tikra dalis i tirpikli: chloro organini, aromatini jungini, alkoholi. Tirpikli dalels, migravusios maisto produktus, gali pakeisti j skon, kvap, padaryti juos nuodingus. Polimerins mediagos ilgainiui sensta, t. y. keiiasi j fizikins, chemins ir mechanins savybs. Polimer senjimas priklauso nuo destrukcijos reakcij. Vykstant ioms reakcijoms, polimero makromolekuls skyla, todl dirbiniai deformuojasi, skilinja, kol pagaliau suyra. Kai kuri destrukcijos reakcij metu kinta dirbini ivaizda: jie pageltonuoja, susidrumsia, atsiranda tamsi dmi, susirauklja ir kt. 2 SO4 K 2 SO4 + BaCl 2 2 KCl + BaSO4 (baltos ) CO32 Na 2 CO3 + H 2 SO4 Na 2 SO4 + H 2 O + CO2

Cl NaCl + AgNO3 NaNO3 + AgCl balti dribsniai I AgNO3 + NaI AgI + NaNO3 geltonos Br AgNO3 + NaBr NaNO3 + AgBr gelsvos Na 3 PO4 + 3 AgNO3 3 NaNO3 + Ag 3 PO4 Geltonos Erdvs dalis, kurioje rasti elektron yra didiausia tikimyb, vadinama elektrono orbitale. Valentiniai elektronai - elektronai, orbitalse turintys didiausi energij. Periodai - periodins element lentels horizontalios eils, grups - vertikals stulpeliai. Periodo numeris sutampa su elektron sluoksni skaiiumi. Bendros metal savybs: metalai link atiduoti valentinius elektronus ir virsti teigiamais jonais. Dauguma metal reaguoja su rgtimis, o metal oksidai ir hidroksidai - su rgtimis arba rgtiniais oksidais ir sudaro druskas. emyn, kair stiprja element metalikosios ir oksid bazines svybs. Atomo spindulys - pus atstumo tarp 2 vienod atom centr. Atimant elektron i atomins dalels, reikia veikti branduolio trauk, t.y. sunaudoti energij, vadinam jonizacijos energija. Pirmoji jonizacijos energija - kiek reikia energijos, kad atimti po 1 elektron i 1 molio elemento M atom. Antroji jonizacijos energija - kiek reikia energijos, kad atimti po 1 elektron i 1 molio M+ jon ir t.t. Didesni atomai lengviau atiduoda valentinius elektronus. Metal jonizacijos energijos yra gerokai maesns u nemetal jonizacijos energijas. Elektronas turi bangos ir dalels svybi. Nemanoma nurodyti tikslios elektrono padties atome kiekvienu momentu. Galimoms energetinms elektrono bsenoms ymti buvo vestas specialus dydis, pavadintas pagrindiniu kvantiniu skaiiumi n, kartu atsirado ir elektron sluoksni vaizdis. Elektronai, turintys t pat pagrindin kvantin skaii sudaro vien elektron sluoksn. Elektronai, kuri n=1, turi maiausiai energijos ir sudaro ariausiai branduolio esant pirmj elektron sluoksn. Orbitali tipams apibdinti ir vardinti buvo vestas alutinio kvantinio skaiiaus l savoka. Skirtin tip orbitals, net ir priklausydamos tam paiam elektron sluoksniui, iek tiek skiriasi savo energija. Priklausomai nuo alutinio kvantinio skaiiaus l orbitals yra skirstomos keturis tipus: s, p, d, f. galimi 3 p orbitali orientavimo bdai: ant x, y, arba z ai. Orbit orientacijos erdvje apibdinamos magnetiniu kvantiniu skaiiumi (ml). vienoje orbitalje gali bti 1arba 2 elektronai. Reikia nurodyti dar ir elektrono vard - sukinio kvantin skaii, kuris gali turti tik 2 reikmes: +1/2 () arba -1/2 ( Vienoje orbitalje daugiausiai ). gali bti 2 prieing sukini elektronai. Elektrinis neigiamumas yra dydis, nusakantis atomo gebjim prisitraukti atomo, su kuriuo jis yra sudars ry, elektronus. Elektrinis neigiamumas tiesiogiai neimatuojamas.

Vieno atomo elektronai gali pereiti kitam atomui. Tuomet susidaro teigiamieji ir neigiamieji jonai. Elektrostatins traukos jgos tarp susidariusi jon vadinamos joniniu ryiu. Joniniai ryiai susidaro tarp stipriai savo elektriniu neigiamumu besiskiriani metal ir nemetal atom. Kad traukos ir atostmio jgos konmpensuot vienos kitas, jonai isidsto tam tikra sistema, vadinama joniniu kristalu. Sisudars junginys vadinamas joniniu junginiu. Jungiantis artimo elektrinio neigiamumo atomams susidaro viena ar kelios bendros elektron poros. Toks ryys vadinamas kovalentiniu. Susidaro tarp nemetal atom. Besijungiani atom elektroniniai apvalkalai persitvarko taip, kad susidaryt stabilios elektron konfiguracijos, paprastai sitampanios su inertini duj elektron konfiguracija (8 elektron konfiguracija ioriniame sluoksnyje). Jeigu abiej atom elektriniai neigiamumai yra vienodi, abu atomai gals visikai lygiaveriai sudaryti bendr elektron por (kovalentinis nepolinis ryys). Jeigu kurio nors atomo elektrinis neigiamumas yra didesnis, jis pritraukia bendrj elektron por ariau savo branduolio. Prie elektrikai neigiamesnio atomo kaupiasi neigiamas krvis (kovalentinis polinis ryys). Kovalentini ryi skaii, kur gali sudaryti atomas, vadinamas valentingumu. Formuliniu vienetu galima vadinti slygin arba reali struktrin dalel, kurios sudtis atspindi viso junginio sudt. Formuls, kurios rodo tik molin santyk, vadinamos empirinmis formulmis. Molekulin formul rodo realiai egzistuojani molekuli kokybin ir kiekybin sudt. Kovalentiniai ryiai gali susidaryti kitaip: 1 i daleli turi cheminiams ryiams nepanaudot elektron por (laisvoji elektron pora), o kita - tui orbital. Dalel A: elektron poros donoras, o dalel B elektron poros akceptorius. Toks kovalentinio ryio susidarymo bdas vadinamas koordinaciniu. Metalai yra kristalins mediagos, kuriuose veikia metalikasis ryys. Toks ryys susidaro dl to, kad metalai gali atiduoti savo valentinius elektronus. Jie pasidaro bendri visam kristalui, o atomai pasidaro teigiamais jonai. Valentiniai metalo elektronai nepriklauso vienam metalo atomui, todl vadinami leisvais elektronais. Egzistuoja dar viena sveikos forma - tarpmolekulins jgos. Nuo molekules veikiani jg priklauso skysi ir kiej mediag savybs. Stipriausia tarpmolekulin saveika - vandenilinis ryys. Vandenilinis ryys savo svybmis yra panaus kovalentin, tik jis 10 - 20 kart silpnesnis. Kai kuriose molekulse vandenilinis ryys susidaro tarp atskir tos paios molekuls fragment. Tada jis vadinamas vidiniu, arba intramolekuliniu, vandeniliniu ryiu (tai lemia baltym svybes). AZOTAS Tai nertika vienin mediaga. Molekulinis atom ryys kovalentinis nepolinis. Ore 78% trio. Azotas reaguoja labai sunkiomis slygomis. Auktoje temperaturoje reaguoja su metalais. 3Ca + N - Ca N AZOTO RGTIS Gaunamos Jonavoje. Gavimas : N + 4NH 2NO 4NO 3H - 2NH + 5O - 4NO + 6H O + O - 2NO + O + 2H O - 4HNO

Tai stiprus oksidai. Reaguoja beveik su visaismetalais.( ne tauriais), bet reakcijos metu niekada neisiskiria H. Cu + 4HNO - Cu(NO ) + 2NO +2H O 3Cu + 8HNO - 3Cu(NO ) + 2NO + H O

I jos gaminami nitratai ( salietros). Azotas Vandens augalai didij azoto dal sisavia amonio (NH4+) ir nitrat (NO3-) jon pavidalu. Gyvnai azoto gauna i organini jo jungini. Amonio jonai (NH4+) vanden patenka skaidantis uvusiems augalams ir gyvnams. Gamtiniuose vandenyse jo koncentracija maesn pavasar, vasar padidja. Nitritai nepastovs komponentai, kurie toliau oksiduojasi iki nitrat (NO3-). Nitritai upes gali pakliti ir su nutekamaisiais vandenimis. Nesaikingai triant dirv, nitrat koncentracijos padidjim vandenyje gali slygoti ir iplautos azotins tros. Mineralines tros Triant mineralinemis tromis darovs aprpinamos pagrindinemis maisto mediagomis: azotu, fosforu, kaliu, magniu. Tr pramon gamina gana daug vairi mineralini tr. Jos grupuojamos paprastas ir kompleksines. Paprastosios mineralines tros tai tokios, kuriose yra tik vienas i pagrindini maisto element. kompleksini tr sudt eina nemaziau kaip du pagrindiniai maisto elementai. Azoto tros Azotas yra vienas svarbiausi augalo mitybos element. Jis eina baltim, nukleino rgi, chlorofilo, alkaloido, ferment ir kit augalui svarbi organini mediag sudt. Todl azoto kiekis labai svarbus auganiam augalui. Kai trksta azoto, darovs menkai auga, j lapai bna viesiai ali, rausvai violetinio atspalvio. Apatiniai labai anksti apmirta ir nukrinta. Amonio salietra yra daniausiai vartojama azoto tra. Azoto joje yra 34,5 %, kurio pus yra nitrat pavidalu, kita dalis amoniako. Amonjakinis azotas dirvos yra absorbuojamas ir liau ishplaunamas, o nitratinis azotas judrus, j greit paima augal aknys. Nuolat vartojant i tr, kiek pargtja dirva. Karbanidas yra pati koncentruoiausia biri azoto tra, joje 46 % veiklios mediagos.Vartojamas pagrindiniam ir papildomui trimui. Karbanidas garuoja, ypa kai oras iltesnis negu 15o C. Amonio sulfate yra 20,5 % azoto veikliosios mediagos. Azotas ia amonjako pavidalu, gerai dirvos absorbuojamas ir beveik neisiplauna. Tra fiziologikai labai rgti. Amonio sulfatas gerai tirpsta vandenyje, laikomas sausesnje patalpoje nesusiguli, taiau dl maos veikliosios mediagos koncentracijos daugelyje valstybi nebegaminamas. Kalcio salietroje yra 13 15 %, o kartai iki 17 % azoto veikliosios mediagos. Tra armins reakcijos turi iki 20 % kalcio, taigi labai efektysi rgtinse dirvos. Kalcio salietra labai hidroskopika. Yra daugiau azoto tr, i kuri verta paminti kalki amonio salietr, kurioje yra 26 28 % azoto veikliosios mediagos, ir amoniakin vanden, kuriame azoto veikliosios mediagos yra 16 20 %. Dar yra sudtin mediaga kristalinas, kuriame 20 % azoto, 16 % fosforo ir 10 % kalio veikliosios mediagos. Tros lengvai tirpsta, maisto elementus augalai greit pasisavina. N3 + 3H2 2NH3 + Q (amoniakas) 4NH3 + 5O2 4NO + 6H2O (azoto monoksidas) 2NO + O2 2NO2 (azoto dioksidas) NO + O3 NO2 + O2 (azoto dioksidas) 4NO2 + O2 + 2H2O 4HNO3 (azoto rgtis) HNO3 + HCl + Au AuCl3 +NO + 2H2O (karalikoji degtin) 1. Azotas yra leidiamas krtins lst. 2. Kartais pumpuojamas automobilio padangas. Apsaugo nuo gumos susidvjimo. 3. Naudojamas bendzino saugyklose. 4. Naudojamas paveiksl saugyklose dl oro poveikio. 5. Daugiausia naudojama amoniako gamyboje. HNO3 konc. ( Ca, Zn, Mg) NO(d.)

HNO3 (Fe, Cr, Ni) X HNO3 (Pb, Cu, Ag, Hg) NO2 HNO3 prask. (Ca, Zn, Mg) N2(d.) N2O(d.) HNO3 (Fe, Cr, Ni) N2O, NO, NO2, NH3 HNO3 (Pb, Cu, Ag, Hg) NO BAZS - dalels, kurios prijungia H jonus, ir neutralizuoja rgtisBAZS - hidrk., amoniakas, silpn rgi liekanos.SAVYBS :1.J vandeniniuose tirpaluose yra hidroksido jon OH. 2.Neutralizuoja rgtis.3.Tirpalai yra slids.4.Karts. 5.Vienodai veikia indikatori. HIDROKSIDAI - joniniai junginiai,kuriuose metal jonai susijung su 1 ar keliais hidroksido jonais ARMAI - tirpstantys in H2O hidrk. ARMAI disocijuoja, tirpsta in H2O NETIRPS OH - skyla in H2O. NEUTR. REAKCIJOS tai rgi ir bazi sveikos reakcijos , kuri metu susidaro neutrals produktai. Rgtys 1. 2. 3. 4. 1. 2. 3. 4.
R( HCl ; H 2 SO4 ) + M (iki H ) D + H 2 R + B D + H 2O R + Bo D + H 2 O R + D D ( k ) + R ( )

Bazs
B + R D + H 2O + Ro D + H 2 O + Daq D(k) + B(k) B K t Bo + H 2 O
o

Rgtiniai oksidai Ro(be SiO ) + H O R 1. Ro + D + H O 2. Ro + Bo D 3.


2 2 2

Baziniai oksidai Bo( IA ir IIA be BeO) + H O B 1. Bo + R D + H O 2. Bo + Ro D 3. Druskos D +D D +D 1. D + R D + R() 2. D + D +B 3. D + M (aktyv. nei druskoj) D + M 4. Sotusis angliavan Sutrumpinta struktrin formul ir Sudtis modelis denis Metanas CH2 CH4
2 2 aq aq ( aq ) ( aq ) (K ) aq aq (k ) (k )

Etanas Propanas Butanas Pentana s

C2H6 C3H8 C4H10 C5H12

CH3 CH3 CH3 CH2CH3 CH3 CH2 CH2CH3 CH3 CH2 CH2 CH2CH3

Heksana s Heptana s Oktanas Nonanas

C6H14 C7H16 C8H18 C9H20

CH3 CH2 CH2 CH2 CH2CH3 CH3 CH2 CH2 CH2 CH2 CH2CH3 CH3 CH2 CH2 CH2 CH2 CH2 CH2CH3 CH3 CH2 CH2 CH2 CH2 CH2 CH2 CH2CH3 CH3 CH2 CH2 CH2 CH2 CH2 CH2 CH2 CH2CH3 Radikalas Metilas Etilas Propilas Butilas Radikalo formul CH3CH3 CH2CH3 CH2CH2CH3CH2CH2C H2Tarptautini s radikalo ymjimas Me Et Pro Bu

Dekanas C10H22 Angliava ndenis Metanas Etanas Propanas Butanas

Angliavandenio formul CH4 CH3 CH3 CH3 CH2CH3 CH3 CH2 CH2CH3

Metal atominei sandarai bdinga 1-3 el. ioriniame sluoksnyje, kuriuos jie link atiduoti. Perioduose, didjant branduolio krviui, metal redukcins savybs silpnja, nes daugja eioriniame sluoksnyje ir sunkiau juos atiduoti. Grupse i viraus emyn, didjant branduolio krviui, metal redukcins savybs silpnja, nes didja atomo spindulys ir iorinio sluoksnio e- atiduoti lengviau. Metalams bdingas labai tvirtas cheminis ryys metalikas ryys. Tai cheminis ryys, susidarantis tarp teigiam metalo jon ir laisvai judani elektron, pasireikiant tarp j visuotinei elektrostatinei traukai. Metalikas ryys nulemia visas metal fizikines savybes: kieti., kals., turi m. blizges., laids elektrai ir ilumai. Metal bendra savyb yra gebjimas atiduoti elektronus vykstant cheminms reakcijoms, t.y. bti reduktoriais. 1) Metalai reaguoja su bdingais nemetalais (halogenais, deguonimi, siera) susidaro atitinkami halogenidai, oksidai, sulfidai. Visi IA grups metalai, reaguodami su deguonimi (iskyrus Li) sudaro peroksid. 2) Metalai reaguoja su vandeniu , rgtimis, druskomis.
2 L + H 2 SO4 Li2 SO4 + H 2 2 Li + 2 H 2O 2 LiOH + H 2 H 2 SO4 + 2 LiOH Li2 SO4 + H 2O

Ru bidi s Nud rau ao sva viol liep Viol. gelt i etin sn Raud. ona viol e etin e M B Ma Kal Str e2+ eril gni cis onc is s is Me+ Litis

Nat K ris alis

C ez is y dr a Ba ris

Nu da o liep sn

rau pl al don yt sva a

NaCl naudojimas: Konservavimui, maistui; muilui gaminti; natriui, chlorui, NaOH gaminti; sodai gaminti;HCl gam. KCl daugiausia vartojamas kaip kalio tra. NaOH (kaustin soda) naudojama: popieriui gaminti.; muilui, skalbikliams gaminti.; naftos produktams valyti; rgtims neutralizuoti, druskoms gauti;dirbtiniam pluotui gaminti; daams gaminti. 11-osios klass chemijos kursas ALKANAI - tai C ir H junginiai, turintys bendr formul CnH2n+2 , o tarp C ir H atom yra viengubi sigma ryiai. Alkanuose C atomai yra suadintoje bsenoje. Vyksta sp3 hibridizacija. Hibridins orbitals isidsto tetraedro virnes 1090 kampais. Alkanai ymimi galne "-anas". Gavimas : 1.Veikiant kiet Na acetat kietu Na armu; 2. Viurco sintez. Fizikins savybs : C5-C15 - skysiai, toliau visi angliav. -kietos mediagos. Chemins savybs : 1. Pavadavimo r. su halogenais (gali vykti keliais etapais); 2. Visi alkanai dega; 3. Alkanai kaitinami skyla. Naudojimas : metanas naudojamas kaip kuras; C7-C17 kaip tirpikliai. ALKENAI - tai C ir H junginiai, turintys bendr formul CnH2n ir vien dvigub ry tarp C anglies. Alkenuose, kaip ir alkanuose, visi C atomai yra suadintoje bsenoje. Alkenuose vyksta sp2 hibridizacija. Hibridins orbitals isidsto 1200 kampais viena kitos atvilgiu vienoje ploktumoje. Alkenai ymimi galne "-enas". Gavimas : 1. Dehidratuojant alkohol (atimant vanden); 2. Dehidrinant alkanus (atimant vandenil); 3. I angliavandenili dihalogenint darini, veikiant juos Zn; 4. I angliav. monohalogenint darini, veikiant juos KOH tirpalu. Fizikins savybs : C5-C18 - skysiai, o toliau kietos mediagos. Chemins savybs : 1. Prisijungimo r. su holog.(Br2 (a.r.) ), H2 , H2O, HCl (HBr); 2. Oksidacijos r. : a) dega; b) oksiduojasi veikiami KMnO4 3. Polimerizacijos r. ( susidaro polietilenas ). Naudojimas : C2H4 pagreitina vaisi ir darovi nokim, aliava kurui. ALKINAI - tai angliav., kuri formul CnH2n-2 ir turintys vien trigub ry. Alkinuose C atomai yra suadintoje bsenoje. Vyksta sp hibridizacija. ia hibridins orbitals isidsto 1800 kampais vienoje tiesje. Alkinai ymimi galne "-inas'. Gavimas : 1. CaC2 veikiant vandeniu; 2. Skaidant metan; Fizikins savybs : Acetilenas - lengvesns u or dujos. Chemins savybs : 1. Prisijungimo r. su halog.(Br2 (a.r.)), H2, H2O; HCl (HBr); 2. Oksidacijos r. : a) dega; b) oksiduojasi veikiami KMnO4 3. Polimerizacijos r. ( susidaro benzenas ). Naudojimas : C2H2 naudojamas metal suvirinimui ir pjaustymui. AROMATINIAI ANGLIAVANDENILIAI - tai C ir H junginiai, kuri sudtyje yra benzeno iedas. Formul CnH2n-6. Anglies atomai yra suadintoje bsenoje. Arenuose vyksta C atom sp2

hibridizacija. Hibridins orbitals isidsto 1200 kampais vienoj ploktumoj, kaip ir pas alkenus. Susidaro bendra ryi sistema. Gavimas : 1. I cikloheksano ( atimant 6 vandenilius); 2. I metilcikloheksano ( gaunamas toluenas ); 3. I acetileno ( 3 x C2H2 ). Fizikins savybs : Benzenas - bespalvis, netirpus vandenyje skystis. Chemins savybs : 1. Pavadavimo r. su halog., azoto rgtimi; 2. Prisijungimo r. su halog., H2 ; 3. Oksidacijos r. : a) dega ; b) oksiduojasi tik toluenas; Naudojimas : organini mediag tirpiklis; da,vaist ir sprogmen gamyba. ALKOHOLIAI - angliav. dariniai, kuri molekulse vienas ar keli H atomai pakeisti hidroksilo grupmis (-OH). Formul CnH2n+1OH. ymimi galne "-olis". Gavimas : 1. I halogenint darini, veikiant NaOH, KOH; 2. Metanolio gav. : CO + 2H2 ; 3. Etanolio gav. : a) C2H4 + H2O; b) giukozs rgimas. Fizikins savybs : iki C12 - skysiai, nes susidaro vandeniliniai ryiai, o po to - kietosios mediagos. Chemins savybs : 1. Su aktyviais metalais; 2. Su HCl (HBr); 3. Auktoj temperatroj atskyla H2O; 4. Su CuO (susidaro aldehidas,Cu ir vanduo); 5. Dega melsva liepsna; 6. Dehidrinant ir dehidratuojant ( pvz.: susidaro C4H6); 7. Reaguoja su Karboksi rgtimis (susidaro esteriai). Polih.alk. : 8. Su Cu(OH)2 (susidaro Cu gliceratas (a.r.) ir 2H2O); 9. Su HNO3 . Naudojimas : vaist gamybai, da tirpiklis. FENOLIAI - tai angliav. dariniai, kuriuose benzeno iedas sujungtas su viena ar keliom -OH grupmis. Fenoliai ymimi galne "-olis" ("-diolis"). Gavimas : 1. I benzeno ( C6H6C6H5ClC6H5OH ); 2. I metano ( CH4C2H2C6H6C6H5ClC6H5OH ); Fizikins savybs : bespalv kristalin mediaga, maai tirpus, nuodingas; Chemins savybs : 1. Su aktyviais metalais; 2. Su bazmis (NaOH); 3. Pavadavimo r., kaip pas toluen (su Br2 (a.r.),Cl2); 4. Su HNO3 (susidaro trinitrofenolis ir vanduo). Naudojimas : daams, vaistams, sprogmen gamybai. ALDEHIDAI - tai organiniai junginiai, turintys aldehido grup. Galn "-alis". Gavimas : 1. Alkoholis + CuO ( susidaro aldeh., Cu ir vanduo ); 2. C2H2 + H2O; 3. C2H4 + O2; 4. CH4 + O2 ( susidaro aldeh. ir vanduo ). Chemins savybs : 1. Oksidacijos r. su a) Ag2O - karboksi R ir 2Ag; b) Cu(OH)2 -susid. 2CuOH,KR,H2O; 2. Prijungimo r. su H2 (susidaro alkoholis). Naudojimas : metanalis - vaist ir da gamybai, etanalis - actoR gaminti. KORBOKSIRGTYS - organiniai junginiai, kuri malekulse viena ar kelios karboksigrups sujungtos su angliavandenilio radikalu arba H atomu. Formul CnH2n+1COOH. Gavimas : 1. Veikiant KR druskas stipriomis neorganinmis rgtimis; 2.Oksiduojant angliav.,alkoholius,aldehidus -1 ir 2 atveju susid H2O

10

3. CH3OH + CO (gaunama etano arba acto rgtis). Fizikins savybs : iki C9 - atraus kvapo skysiai, po to - kietos mediagos. Chemins savybs : 1. Su aktyviais metalais; 2. Su bazmis (Ca(OH)2); 3. Su kai kuriom druskomis (K2CO3); 4. Su alkoholiais (susidaro esteriai); 5. Pavadavimo r. su halogenais. Naudojimas : skruzdi (metano) rgtis naudojama kaip stiprus reduktorius ESTERIAI - organiai junginiai. ymimi galne "-atas". Gavimas : 1. KarboksiRgtis + alkoholis Chemin savyb : 1. Su vandeniu (susidaro KR ir alkoholis); Naudojimas : kaip priedai, gaminant gaivin. grimus, saldainius ir kt. RIEBALAI - esteriai - sudaryti i glicerolio ir auktesnij karboksiRgi. Gavimas : 1. Glicerolis + C15H31COOH (C17H35COOH; C17H33COOH). Fizikins savybs : gyvuliniai - kieti, o augaliniai - skysti. Chemin savyb : Su vandeniu (hidroliz); Naudojimas : maistui. ANGLIAVANDENIAI - monosacharidai (giukoz, riboz, fruktoz), disacharidai (sacharoz), polisacharidai (krakmolas, celiulioz). Bendra formul Cn(H2O)m . GLIUKOZ.(C6H12O6). Gavimas : 1. 6CO2 + 6H2OC6H12O6+6O2; 2. 6 H2-C=O C6H12O6 ; 3. Krakmol veikiant vandeniu. Chemins savybs : 1. Aldehid sav. (su Ag2O-susid. KR ir 2Ag ,H2); 2. Su Cu(OH)2 ; 3. Rgimai : a) alkoholinis; b) pienrgtis (C6H12O62C3H6O3); c) alingasis (C6H12O6KR+2CO2+2H2). SACHAROZ.(C12H22O11). Randama cukriniuose runkeliuose, ji nedalyvauja "sidabrinio veidrodio" reakcijoje. Chemin savyb : hidroliz (susidaro giukoz ir fruktoz). KRAKMOLAS.(C6H10O5)n. - tai gamtinis polimeras, kurio n yra iki 10000. Jis yra linijins ir akotos sandaros. Krakmolas sudarytas i susijungusi tarpusavyje gliukozs molekuli. Gaunamas i bulvi. Chemin savyb : Hidroliz (susidaro gliukoz). CELIULIOZ.(C6H10O5)n. Taip pat gamtinis polimeras tik n>10000. Celiulioz susidaro polikondensacijos reakcijos metu, jungiantis gliukozs molekulms. Celiuliozs molekuli struktra yra tik linijin. Ji gaunama i medienos, medvilns. Chemins savybs : 1. Hidroliz (susidaro gliukoz). 2. Su HNO3; 3. Su acto rgtimi (susidaro diacetilceliulioz ir vanduo); Formul n= m N ;n = M NA

Dydis Mediagos kiekis

11

Mas Daleli skaiius Dalels mas Molin mas Santykin molekulin mas Avogadro skaiius

N ; m = cMV ; m = m0 N NA m m N= ; N = nN A ; N = N A m0 M m M 1 m 0 = ; m0 = ; m 0 = M r m 0 (C ) N NA 12 m m M = ; M = m0 N A ; M = N A n N m0 Mr = 1 / 12 m0 (C ) N M M NA = ;NA = ;NA = N n m0 m m = V ; m = nM ; m = M m(i.m.) ; m(tirpalo ) m(tirpalo ) = m(tirpiklio) + m(i.m.); m(i.m.) w= ; m(tirpiklio ) + m(i.m.) m(i.m.) w= ; (tirpalo) V (tirpalo ) i.m. itirpusios mediagos; iA (elemento) m(elemento) w= ;w = r ; m( junginio) M r ( junginio) i - elemento indeksas n m m c= ;n = c= ; V (tirpalo) M MV m V (tirpalo) = ; cM w= Formul H2SO4 HCl HNO3 H2CO3 H3PO4 Liekan. pav. Sulfatas Chloridas Nitratas Karbonata s Fosfatas Liek. form. SO4 Cl NO3 CO3 PO4 Pavyzdys Na2SO4 NaCl NaNO3 Na3CO4 NaPO4 Druskos pav. Natrio sulfatas Natrio chloridas Natrio nitratas Natrio karbonatas Natrio fosfatas Natrio acetatas Natrio sulfitas

Mediagos mass dalis tirpale

Elemento mass dalis junginyje

Molin koncentracija

Rgties pav. Sieros rgtis Druskos rgtis Azoto rgtis Anglies rgtis Fosforo rgtis Acto rgtis Sulfitin rgtis

CH3COO Acetatas H H2SO3 Sulfitas

CH3COO CH3COO Na SO3 Na2SO3

Bedeguoni rgi liekan (neigiam jon) pav. turi dmen -idas. Deguonini rgi liekan (neigiam jon) pav. turi dmen -atas. Kaikuri deguonini rgi liekan pav. turi dmen -itas, (priklauso nuo oksidacijos laipsnio).

12

Chemini r-j greitis - reaguojani mediag arba r-jos produkt koncentracijos pokytis per laiko vienet. V=+-c/t; V=+-(c2-c1)/(t2-t1) [(mol/l)/s]. Chemini reakcij greit veikiantys faktoriai: (a) reaguojani mediag prigimtis. Nulemia ar r-ja vyks liau ar greiiau. Jei reaguojanti mediaga chemikai labai aktyvi, greitis bus labai didelis (pvz.: arminiai metalai su vandeniu). (b) reaguojani mediag koncentracija. taka reakcijos greiiui tiesiogin (kuo didesn reaguojani mediag koncentracija, tuo r-jos greitis didesnis). V=kCACB; A+BC; i formul ireik gubergas ir vagikuri (?) kurie suformulavo dsn, kad chem reakcij greitis yra tiesiogiai proporcingas reaguojani mediag koncentracijai. K - greiio konstanta (nepriklauso nuo katalizatoriaus). 2A+3BA2B3; v=hC2AC3B; (c) temperatros taka. Yra nustatyta, kad paklus t0 10C chem r-j greitis padidja 2-4 kartus. Keliant t0 didja iluminis daleli judjimas, atsiranda daugiau daleli, gyjani aktyvacijos energij (E kiek reikaling vykti sveikai). V2/V1=J(t2-t1/10); kur J - temperatrinis koeficientas. (d) katalizatoriaus taka chem r-j greiiui. Katalizatorius daniausiai atlieka tarpin vaidmen, t.y. padeda sureaguoti pradinms mediagoms, kurios be katalizatoriaus visai nereaguoja. A+KAK (tarpinis produktas) AK+BAB+K; katalizatorius (K) greitina chem r-ja, bet jos metu nesieikvoja. Vykstant kiekvienai ch reakcijai galima pastebti tam tikrus E arba ilumos pokyius. Reaguojanio miinio E kitim apibdina entalpija (dydis - H). ch reakcijose entalpij galima sutapatinti su svoka energija. Entalpijos pokytis H parodo ar r-jos metu energija iskiriama ar sunaudojama. H=Hr-jos produkt-Hpradini mediag; kai H teigiamas, tokios reakcijos yra endotermins. Kai H neigiamas reakcijos vadinamos egzoterminmis. Chem lygtys, kuriose yra nurodytas entalpijos pokytis termochemins lygtys. H vadinamas r-jos iluminiu efektu. Chemin pusiausvyra: tai reaguojanio miinio bsena, kai tiesiognins ir grtamos r-jos greiiai tampa lygs. i svoka taikoma tik tada, kai reakcija vyksta 2 prieingomis kryptimis (3H2+N22NH3). Chem pusiausvyr apibdina pusiausvyros konstanta K. [] ymjimas pusiausvyros med koncentracijos. aA+bBcC+dD; K=([C]c[D]d)/([A]a[B]b); Nekeiiant reakcijos lydymo slyg nusistovjusi pusiausvyra gali ilikti neribot laik.Keiiant mediag koncentracij, temperatr, slg, arba katalizatori, pusiausvyra sutrinka. Koncentracijos taka pusiausvyros poslinkiui. Didinant reaguojani mediag koncentracijas pusiausvyra pasislenka tiesiogins reakcijos kryptimi. Didinant produkt koncentracij pusiausvyra pasislinks grtamos reakcijos kryptimi. Ir ji nusistovs tik tada, kai greiiai vl taps lygs.Temperatros taka pusiausvyros poslinkiui (la aterj principas). Keiiant reakcijos vykdymo slygas pusiausvyra pasislinks ta kryptimi, kad sumainti padaryt poveik. Kaip pritaikyti priklausomai nuo temperatros. Pagal La aterj princip keliant temperatr egzotermini reakcij pusiausvyra pasislinks grtama kryptimi, o endotermini reakcij pusiausvyra pasislenka tiesiogine kryptimi. Slgio arba trio taka pusiausvyros poslinkiui. Slgio arba trio taka svarbi tik dujinm mediagom. Slgio didinimas arba trio mainimas tolygus koncentracijos didinimui Didinant slg arba mainant tr, dujini mediag pusiausvyra pasislinks dujini mediag trio majimo kryptimi. Pusiausvyros konstantos skaitin reikm parodo, kas dominuoja reaguojaniame miinyje. Reakcijos produktai ar regentai . Jei pusiausvyros konstantos skaitin reikm didel (>1), tai reaguojaniame miinyje yra didels produkt koncentracijos, pusiausvyra pasislinks dein produkt ktyptimi. Jei pusiausvyros konstantos skaitin reikm maa tai reaguojaniame miinyje didesns regent koncentracijos. pusiausvyra pasislinks kair. Katalizatorius pusiausvyrai takos neturi. Vandens jonizacija (H2OOH-+H+) yra grtamasis procesas, kur kekybikai nusako pusiausvyros konstanta K=C(H+)C(OH-)/C(H2O); kadangi vandens koncentracija gryname vandenyje ir praskiestuose tirpaluose yra pastovus dydis, vandens jonizacijos pusiausvyros konstanta Kw=KC(H2O)=C(H+)C(OH-). Kw - vandens jonin sandauga (250 10-14). Ji galioja ir tirpalams. Rgi svybs: reaguoja su metalais (gauname H2); su metal oksidais (H2O); metal hidroksidais (H2O); su druskomis (netirpi druska, dujus); keiia indikatori spalv (metiloran nudao oranine spalva, lakmus raudonai). Bendras svybes lemia H+ jonai. Tirpdamos gties ir

13

vandens molekuls sveikauja, susidaro H+ katijonai ir anijonai (rgties liekanos). Tai jonizacija. HF+ H2OH30++F-; tai kiekybikai apibdina pusiausvyros konstanta. Praskiestuose tirpaluose vandens konstanta pastovi. Taip gaunama rgties jonizacijos konstantos Kr formul: Kr=C(H+)C(F-)/C(HF); stipriosios rgtys - kuri konstanta >1. Dydis pH vadinamas vandenilio jon rodikliu. pH=-lgC(H+); C(H+)=10-pH; neutralaus tirpalo C(H+)=10-7 tokio tirpalo pH=7. Rgtini tirpal pH<7, bazini pH>7. Amoniako jonizacija (NH3+H2ONH+OH-) - grtamas procesas. Pusiausvyros bsen nusako pusiausvyros konstanta. Pertvarkius: Kb=KC(H2O)=C(NH4+)C(OH-)/C(NH3); tai bazs jonizacijos konstanta. Bazi svybs: metal oksidai (hidroksidai) reaguoja su nemetal rgtiniais oksidais, reaguoja su rgtimis, su druskomis (slygos), keiia indikatori spalv (lakmus - mlynai, fenolftalein - avietine, metiloran - geltona). Vieno atomo elektronai gali pereiti kitam atomui.. Tuomet susidaro teigiamieji ir neigiamiejo jonai. Elektrostatins traukos jgos tarp susidariusi jon vadinamos joniniu ryiu. Prieingo eklo jonai traukia, o tokio pat stumia vieni kitus. Kad traukos ir atsotmio jgos kompensuot vienos kitas, jonai isidsto tamtikra sistema, vadinama joniniu kristalu. Susidars junginys vadinamas joniniu junginiu. Jungiantis artimo elektrinio neigiamumo atomams, susidaro viena ar kelio bendros elektron poros. Toks ryys vadinamas kovalentiniu. Kovalentiniai ryiai susidaro tarp nemetal atom. Cheminis ryys atsirandantis susidarant bendroms elektron poroms, vadinamas kovalentiniu. Jei abiej atom elektriniai neigiamumai yra vienodi, abu atomai gals visikai lygiaveriai sudarti bendr elektron por - kov. Nepolinis. Prie elektrikai neigiamesnio atomo kaupiasi neigiamas krvis, o prie kito teigiamas - polinis. Junginiai, kuriuose tarp atom pasireikia kov. Ryiai vadinami kovalentiniais junginiais. Kov. Jung. Daniausiai yra molekulins sandaros. Besijungiani atom elektroniniai apvalkalai persitvarko taip, kad susidaryt stabilios elektron konfiguracijos, paprastai sutampanios su inertini duj elektron konfiguracijomis. Daniausiai tai yra 8-i elektron konfigracija iroriniame sluoksnyje (vadinama oktetu). Elektrostatins prigimties jonin ry gali sudaryti milinikas skaiius jon, todl jis vadinamas nesotinamu. Kai saveika kovalentin, kiekvienas atomas gali sudaryti tik tam tikr skaii kovalentini ryi, todl sakoma, kad kovalentinis ryys yra sotinamas. Jonini jungini svybs.1.aukta lydymosi temperatra. 2. Daugelis jonini med. Tirpsta poliniuose tirpikliuose pvz. vandenyje.3. did. Dalis jon. Jung. Netirpsta nepoliniuose tirpikliuose pvz. benzine.4. kietosios med. - nelaidios elektros srovei, bet ilydytos - laidios el. Srovei, nes lydale jonai gali laisvai judti. 5. Itirpinti h2o - laids elektros srovei, nes tirpale yra jon, galini judti elektros lauke. Kovalentini jung. Svyb (molekunini). 1. ema lydimosi temperatra.2.dauguma kov. Mediag netirpsta poliniuose tirpikliuose.3.dauguma tirpsta nepol. Tirpkl (aliejus ivalomas benzinu).4. nelaids el. Sr. 5. Tirpios vandenyje kovalentins medagos daniausiai nesidaro jon, o j tirpalai neilaids elektros srovei. Kov.jung.sv.(nemol.) deimantas - labai aukta lydimosi t. visai netirpsta. Daniausiai nelaidios el. Sr. Kovalentins mediagos gali sudaryti labai daug atom apimanias struktras - kovalentinius kristalus. Tai smlis, deimantas, grafitas. Kiekvienas tokio kristalo atomas sudaro kov. Ryius su tam tikru skaiiumi kit atom, kurie savo ruotu yra sudar ryius su kitais atomais. Labai svarbs yra valentiniai elektronai, kuriems priskiriami didiausios energijos orbitalse esantys elektronai. J skaiius sutampa su tradiciniu grups numeriu. IA grups elementai (iskyrus H) arminiai metalai, IIA - armini emi metalai, VIIA - halogenai, VIIIA - inertins dujos. Periodins lentels horizontaliosios eils vadinamos periodais, o vertikals stulpeliai - grupmis. Cheminiai elementai skirstomi metalus ir nemetalus. Metalai link atiduoti valentinius elektronus ir virsti teigiamais jonais. Dauguma metal reaguoja su rugtimis, o metal oksidai ir hirdoxidai - su rgtimis arba rugtiniais oksidais ir sudaro druskas. Kuo labiau ios svybs pasireikia tuo metalas vadinamas aktyvesniu. Metalai- kietos med. Atspindi viesa, laids el., yra kals.

14

Nemetalai - maai laids el. Ir ilumai. Daugelis dujins med. Nemetalai link prisijungti papildomus elektronus ir virsti neigiamais jonais. Didel dalis nemetal oksid yra rgtins prigimties, tirpdami vandenyje jie sudaro rgtis. Gali reaguoti su bazins prigimties metal junginiais ir sudaryti druskas. Stipriausiomis nemetalikosiomis savybmis pasiymi halogenai ir deguonis. Atomo spindulio svoka nra visikai vienareikm. Taip yra dl elektrono savybiu. Atomas neturi aiki rib. Atomo spindul galima vertinti tik netiesioginiais metodais. Jonizacijos energija. Atimant elektrona i atomins dalels, reikia veikti branduolio trauk t.y. sunaudoti energij, vadinam jonizacijos energija. Galime kalbti apie Iaj, Iiaj jonizacijos energij ir t.t.. Elektrinis neigiamumas yra dydis, nusakantis atomo gebjim prisitraukti atomo, su kuriuo jis yra sudars ry, elektronus. El. Neigiamumas yra tiesiogiai neimatuojamas. Main reakcij vykimo slygos. Reakcijos vyxta iki galo trim atvejais: a. kai susidaro maai oksiduojanti mediaga (pvz. H2O) b. kai susidaro netirpi mediaga (netirpus hoidroxidas, netirpi druska) c. kai isiskiria dujos. Mediagos, kurios ilydytos arba i tirpintos sudaro jonus, vadinamos elektrolitais. J tirpalai ir lydalai yra laids elektros srovei. Skirstomi stipriuosius ir silpnuosius. Stiprieji - visikai disocijuoja (k tei rek?) jonus. Stiprij klasei priklauso druskos, armini ir armini ems metal hidroxidai bei stirpios rgtys. Silnieji - menkai jonizuojasi. Mediagos, kurios nei tirpaluose nei lydaluose nesidaro d(jon), vadinamos neelektrolotais. Amfoteriniai.Kadangi didjant atominiam skaiiui periodose, element metalikosios ir nemetalikosios savybs kinta ne staigiai, o palengva, kiekviename periode yra element, kurie sudaro junginius, bdingus ir metalams, ir nemetalams. Bet apie k a ia? Tokie elementai vadinami amfoteriniais elementais, jie daniausiai bna prie kakokios striains skirianios metalus nuo nenenenemetal. Rgtys yra molekuliniai junginiai. Juose yra vandenilis ir vadinamoji rgties liekana. Rgtus, kurios jonizuojasi silpnai, vadinamos silnosiomis. Silpn. Rgi jonizacija yra grtamasis procesas. Stpr. Rgtys. Svarbiausios i stipri rgi yra druskos, sieros ir azoto r. Jos turi daug bendr savubi. Tirpaluose jos visikai jonizuojasi, nejonizuot molekuli j tirpaluose praktikai nra. Stpriosios r. reaguoja su metal oksidais, hidroksidais, kai kuriomis druskomis. Dauguma r. reaguoja su laisvaisais metalistais.Blet upiso rayt. Druskos. Didel dalis drusk kaitinamos skyla. Drusk patvarumas priklauso nuo metalo aktyvumo ir nuo anijono prigimties. Chloridai yra termikai atspars. Sulfatai gana atspars kaitrai. Visi nitratai skyla. Dauguma karbonat neatspars kaitrai. Oksidais vadinami cheminiai elementai, sudaryti i deguonies ir dar vieno elemento. Oksidus skirtome bazinius, rgtinius, amfoterinius, indiferentinius. Amfoteriniai oxidai- tai dvejopos prigimties oxidai. Jiems bdingos rgtini ir bazini oxid savybs. Amfoterikumu pasiyminius oxidus sudaro elementai, periodinje lentelje esantys metal ir nemetal sandroje. Hidridais vadinami cheminiai junginiai, sudaryti i vandenilio ir dar vieno elemento. KH, H2Se. Viena i svarbiausi hidrid savybi - reagavimas su vandeniu. Nemetal hidridai yra molekuliniai junginiai, kuri rgtin-bazin prigimtis kinta priklausomai nuo elemento padties periodinje lentelje. Druskos yra joniniai junginiai, sudaryti i rgties liekanos anijon ir metalo arba amonio katijon. Druskos susidaro tarpusavy reaguojant rgtins ir bazins prigimties mediagoms. Viena i svarbiausi drusk savybi - tirpimas vandeny. Pagal poym druskos skirstomos tirpias ir netirpias. Hidroxidai - tai joniniai junginiai, sudaryti i metalo katijon ir OH- anijon. Aktyvi metal hidroxidai gerai tirpsta vandenyje. Tirpdami jie disocijuojasi jonus. Metal hidroxidai dar vadinami bazmis. Druskos rgties savybi tyrimas. 1. Reakcijos su metalais (oksidacijos redukcijos r.): Reakcijoje isiskiria vandenilis: Zn + 2HCl ZnCl2 + H2

15

Zn + 2H+ Zn2+ (hidr.) + H20 Zn0 - 2e Zn+2 2H+ 2e H20 2. Reakcijos su metal oksidais (main r.): Fe2O3 + 6HCl 2FeCl3 + 3H2O Fe2O3 + 6H+ 2Fe3+ + 3H2O 3. Reakcijos su hidroksidais (neutralizacijos r.): a) Reakcija su natrio armu: NaOH + HCl NaCl + H2O OH- + H3O+ 2H2O b) Reakcija su vario hidroksidu: Cu(OH)2 + 2HCl CuCl + 2H2O Cu(OH)2 + 2H3O CU2+ (hidr.) + 4H2O 4. Reakcijos su karbonatais (main r.): Reakcijoje su kalcio karbonatu (anglies rgties druska, su marmuru ar kreida) skiriasi CO2 dujos: CaCO3 + 2HCl CaCl2 + H2CO3 (H2CO3 CO2 + H2O) CaCO3 + 2H3O+ Ca2+ (hidr.) + CO2 + 3H2O Kauiuko (kuris yra pagrindin gumos sudedamoji dalis) reikm liaudies kyje labai didel. Labai dideli ir vis didjaniu kauiuko kieki reikia automobili, aviacinei ir traktori pramonei. Didelis jo kiekis sunaudojamas pavariniams dirams ir transporteri juostoms, guminms arnoms, elektroizoliaciniams dirbiniams, gumuotiems audiniams, plataus vartojimo reikmenims (avalyn, sporto preks, aislai), sanitarijos bei higienos ir daugeliui kitu dirbini gaminti. Gumini technini dirbini asortimentas turi daugiau kaip 40 tkst. pavadinim. Pakanka pateikti duomenis apie kasmetin pasaulin natralaus ir sintetinio kauiuko gamyb - daugiau kaip 3 mln. t, norint suprasti kauiuko reikm mogaus gyvenime. Apie kauiuk suinota Europoje dar XV am. pabaigoje; jis buvo gaunamas i tropinio augalo-brazilinio kauiukmedio-suli, panai pien. Pramoninis kauiuko pritaikymas prasidjo tik XIX am., kai vulkanizacijos (kauiuko kaitinimas su siera) pagalba buvo imokta gaminti gum. Gumos pramon pradjo spariai vystytis, ryium su intensyviu automobili pramons augimu. Daugeliui ali pasidar problema aliava (gamtinis kauiukas), kurios jos neturjo ir kurios dl vien ar kit prieasi nebuvo galima nusipirkti. Taryb Sjungoje gumos pramon po Didiosios Spalio socialistins revoliucijos pergals negaljo vystytis, nes nebuvo aliavos. Kapitalistins alys suorganizavo blokada ir neleido parduoti kauiuko jaunai Taryb respublikai. Aprpinti al savu kauiuku buvo gyvybikai svarbu. BUVO atrasti ir kultivuojami kauiukiniai augalai-koksagyzas ir tausagyzas, bet i j gautasis kauiukas buvo labai brangus. Tada tarybiniams mokslininkams buvo duotas udavinys-surasti sintetinio kauiuko gavimo pramonin bda. udavin isprend tarybini mokslinink grup, vadovaujama S. Lebedevo. Ir jau 1932 m., 5-6 metais anksiau negu kapitalistinse alyse, Taryb Sjungoje buvo paleisti pajgs fabrikai, gaminantys sintetin kauiuk. Kauiukas naudojamas gumai gaminti. Tam sudaromas vadinamasis gumos miinys, kur, be kauiuko, eina ir daugiau ingredient, kuri kiekvienas turi tam tikra paskirt. Pirmasis j yra vulkanizuojantis agentas (daniausiai siera). Dl vulkanizacijos kauiukas tampa tvirta, elastinga, tampria mase-guma. Vulkanizacijos metu sieros atomai prisijungia prie linijini kauiuko molekuli, ,,susidami" jas trimaius tinklelius. Kauiukai, vulkanizuoti sumaiius tik su vulkanizuojaniais agentais, neturi vairiems tikslams btino kietumo, atsparumo tempimui, trynimui ir plyimui. ias savybes kauiukui galima suteikti, pridjus gumos mas vadinamuoju upildu. Paprastai jie bna dviej tip: inertiniai (molis, kreida ir kt.), kurie beveik neveikia fizini gumos savybi, bet palengvina gumos miinio perdirbim, ir stiprinantieji (paprastai suodiai), kurie pagerina vulkanizuojamo kauiuko aukiau mintsias savybes. Norint apsisaugoti nuo kauiuko ,,senjimo", t. y. elastingumo ir kitu verting savybi

16

netekimo, gumos miin dedami vairs stabilizatoriai antioksidatoriai (pavyzdiui, fenil-naftilaminas). Norint pagreitinti vulkanizacijos proces, gumos miin pridedama nedidelis kiekis organini jungini, kurie-vadinami pagreitintojais (merkaptobenzotiazolis, difenilguanidinas ir kt.). Pasirod, kad, norint kuo geriau inaudoti vulkanizacijos pagreitintojus, turi dalyvauti ir kai kurios kitos mediagos (paprastai metal oksidai), vadinamos aktyvatoriais. Savo ruotu aktyvatori veikimas yra efektyviausias, esant kauiuke tirpstaniu muil (riebij rgi drusk),kurie gali susidaryti vulkanizacijos proceso metu. Kauiukas maiomas su ingredientais specialiuose aparatuose-gumos maiytuvuose, kuriuose kauiukas pertrinamas drauge su ingredientais. Vulkanizuojantis agentas dedamas gumos miin paskutiniu gumos miinio sudarymo momentu, norint ivengti prielaikins vulkanizacijos. Paruotas gumos miinys, sudarytas i kauiuko, vulkanizuojaniojo agento, vulkanizacijos pagreitintojo, aktyvatoriaus, upildu, stabilizatoriaus ir t. t., nukreipiamas baigiamajam gumos gamybos procesui - vulkanizacijai. Vulkanizuojama arba po to, kai i gumos miinio suformuojami atitinkami gaminiai (vamzdiai, arnos, lapai ir kt.), arba gamini formavimo metu. Vulkanizacija vyksta kaitinant. Pridjus gumos miin daug sieros (iki 32%),. susidaro kietas plastikas (ebonitas), naudojamas kaip izoliatorius elektrotechnikoje. Norint pagerinti kai kuri gumini dirbini, pavyzdiui, padang, transporteri juost, pavarini dir, eksploatacines savybes, toki dirbini konstrukcij dedamas kordas beataudinis audinys i sukt verpal, kuris yra audininis dirbini pagrindas (j karkasas). Sintetiniai Kauiukai Sintetini kauiuk chemin sudtis ir struktra, vadinasi, ir fizins bei chemins savybs gali bti labai vairios ir smarkiai skirtis nuo natraliojo kauiuko savybi. Tuo ir pasireikia didelis sintetini kauiuk pranaumas, nes, keiiant kauiuk sudt ir struktra, jiems galima suteikti tokias savybes, kuri neturi natralusis kauiukas. Pavyzdiui, pastaruoju metu gaminami benzinui ir alyvoms, aliui atspars, nepraleidiantieji duj ir kiti sintetiniai kauiukai. Norint isiaikinti sintetini kauiuk gamybos ekonomin efektyvum, galima pateikti tokius skaiius: 1000 t natraliojo kauiuko gauti reikia apdoroti apie 3 mln. kauiukiniu mediu ir tam per metus sunaudoti 5,5 tkst. moni trisa. Tok pat kiek sintetinio kauiuko gali gauti per metus 15 moni.. Priklausomai nuo panaudojimo, sintetiniai kauiukai paprastai skirstomi bendros paskirties (naudojamus padangoms ir gumai gaminti) ir specialios paskirties (atsparius benzinui ir alyvoms, aliui ir t. t.). Labiausiai paplitusi kauiuk klasifikacija pagal pavadinimus monomer, naudojam kauiukui gauti. Sutinkamai su ia klasifikacija, pervelgsime kai kurias sintetini kauiuk ris. Natrio butadieninis kauiukas-vienas pirmj sintetiniu bdu gaut kauiuk. Pramonin jo gamyba pradta TSRS 1932 m., remiantis S. Lebedevo darbais. is mokslininkas paruo butadieno1,3 (divinilo) ir jo polimerizacijos kauiuk gavimo bda. Polimerizacijos procese gali susidaryti dvi struktros: a) CH-CH=H-CH-CH-CH=CH-CH-. b) -CH-CH-CH-CH-CH-CH- CH CH CH CH CH CH Butadieniniame kauiuke yra apie 10-15% (a) struktros grandi ir 85-90% (b) struktros grandi. is kauiukas priklauso bendros paskirties kauiukams; pastaruoju metu jis netenka savo reikms, nes jos savybs yra prastesns palyginti u kit kauiuko rui savybes. Palyginti neseniai pavyko gauti stereoreguliarius butadieno polimerus(izooktaninius ir sindioktatinius) pavyzdiui cis-1,4-polibutadien: H H C C CH CH-

17

CH C C H H Tokio tipo kauiukai nuo natrio butadieninio ymiai geresniu atsparesniu aliui, elastingumu, dideliu atsparumu iluminiam senjimui, susidevjimui, naudojami daugiausia padang gamyboje. jungus butadieninio kauiuko molekulins grandins kai kurias grandis karboksilo grupes, gaunamas karboksilinis (vadinamasis karboksilatinis) kauiukas, pavyzdiui, butadieno ir akrilo rgties kopolimeras: -[-CH-CH=CH-CH-]- CH-CH- COOH Karboksilatiniuose kauiukuose viena hidroksilo grup tenka 300-400 pagrindins grandins anglies atom. Karboksilo grups molekulinje kauiuko grandinje padidina jo adezij metalams, odai, tekstilei, padidina jo atsparum benzinui ir alyvai. Karboksilatinis kauiukas kaip lateksas naudojamas tekstilinms mediagoms, odai impregnuoti, audiniams gumuoti ir kt. Butadienstiroliniai kauiukai.ie kauiukai, gaunami butadieno ir stirolo emulsine kopolimerizacija: n CH=CH-CH=CH+ n CH=CH C H -CH-CH=CH-CH-CH-CH-CH-CH=CH=CH-, CH priskiriami bendro tipo kauiukams.Priklausomai nuo butadieno ir stirolo santykio, polimerizacijos metu susidaro vairi fizini ir chemini savybi produktai.Pavyzdiui, polimerizuojant 10 dali ir 90 stirolo, susidaro kietas polimeras. Naudojamas lengviems mikroaktyviems padams gaminti. Polimerizacija atliekama 50C temperatroje. Polimerizuojant emoje temperatroje (5C) , gaminami termostabils kauiukai, pasiym didesniu atsparumu trynimui. Izopreninis kauiukas. CH=C-CH=CH CH 2 metil1,3 butadienas Gaunamas izopreno polimerizavimu(-CH-C=CH-CH-)n CH panaudojant specialius stereospecifins polimerizacijos katalizatorius. Priklausomai nuo panaudoto katalizatoriaus, gaunami poliizoprenai: cis-1,4(analogikai natraliajam kauiukui), trans-1,4 (analogikai gutaperiai) ir kitos stereoreguliarios formos. Taryb sjungoje ileidiamas izopreninis kauiukas SKI-savybms praktikai identikas natraliam kauiukui ir daugiausia vartojamas padangoms gaminti, kabeli vamzdi gamyboje. Atsparus auktai temperatrai, tepal poveikiui. Butadieniniai ir izopreniniai stereoreguliars kauiukai priklauso bendros paskirties kauiukams, ir j gamybos apimtis bus pleiama greitais tempais. Butilkauiukai. Tai izobutileno su nedideliu kiekiu izopreno kopolimerizacijos produktai: Butilkauiukai iek tiek pranaesni u natraliuosius ir butadieninius kauiukus. Jie pasiymi geru duj nepralaidumu, atsparumu ilumai, oksidatoriams, geromis dielektrinmis savybmis. Taiau dl eils j trkum (nesuderinami su kitais kauiukais, maa adhezija metalams ir kt.) plaiau pradedami naudoti modifikuoti butilkauiukai - chlorbiitilkauiukas ir brombutilkauiukas. Jie naudojami bekamerms padangoms, transporteri juostoms gaminti ir kt. Chloropreninis kauiukas. Vienas pigiausi kauiuk; gaunamas chloropreno emulsine polimerizacija: nHC=C-CH=CH-CH-C=CH-CH-CH-C=CH-CH-

...-CH

18

Cl Cl Cl Cloropreninis kauiukas, gautas emos temperatros polimerizacija, vadinamas nairitu, o gautas kopolimerizuojant chloropren su stirolu (apie 3%) -nairitu S. ie kauiukai pasiymi didjusiu atsparumu benzinui ir alyvoms, yra patvars oro deguonies ir ozono oksidacijai, atspars ilumai. Pagamintos i nairito gumos ilaiko ilg kaitinim iki 140ISO^C temperatros. Dl pigumo ir ger savybi vis plaiau pritaikomi dir, transporteri juost, klij gamyboje ir kt. Fluoro kauiukai. Gali bti gaunami vairi fluor turiniu monomer, pavyzdiui, heksafluorpropileno, CF2==CFCF3 ir vinilideno fluorido, CF2=CHz, kopolimerizacija. Fluoro kauiukai pasiymi puikiomis mechaninmis savybmis, dideliu atsparumu ilumai ir tirpikli bei chemini reagent poveikiui, dl to jie naudojami aviacinje technikoje, taip pat automobili ir chemijos pramonje. Plat fluoro kauiuk naudojim kol kas riboja jo brangumas. Kokybins rgi liekan reakcijos Eil Atpasta .Nr mas . jonas 1 H3O+ 2 3 OHNO-3 Atpainimo reagentas indikatoriai indikatoriai varis ir koncentruot a sieros rgtis 2+ Ba (BaCl2) Reakcijos poymiai spalv pasikeitimas spalv pasikeitimas skiriasi rusvos dujos ir tirpalas pamlynuoja susidaro baltos spalvos BaSO4 nuosdos (netirpsta stiprioje rgtyje) skiriasi bespalvs bekvaps dujos(CO2), kurios sudrumsia kalkin vanden ikrenta baltos nuosdos AgCl, kurios netirpsta stiprioje rgtyje gelsvos nuosdos geltonos nuosdos rykiai geltonos nuosdos skiriasi atraus Reakcij lygtys

2NaNO3+H2SO4 Na2SO4+2HNO3 4HNO3+Cu Cu(NO3)2+2NO2+2H2O ZnSO4+BaCl2 ZnCl2+BaSO4 Zn2++SO42-+Ba2++2Cl-Zn2++2Cl-+BaSO4 SO42-+Ba2+ BaSO4

SO42-

CO32-

H3O+

CaCO3+2HCl CaCl2+CO2+H2O CaCO3+2H++2Cl- Ca2++2Cl-+CO2+H2O CaCO3+2H+ Ca2++CO2+H2O CO2+Ca(OH)2 CaCO3+H2O

Cl-

Ag+

NaCl+AgNO3 NaNO3+AgCl Na++Cl-+Ag++NO3- Na++NO3-+AgCl Cl-+Ag+ AgCl NaBr+AgNO3 NaNO3+AgBr Na++Br-+Ag++NO3- Na++NO3-+AgBr Br-+Ag+ AgBr NaI+AgNO3 NaNO3+AgI Na++I-+Ag++NO3- Na++NO3-+AgI I-+Ag+ AgI K3PO4+3AgNO3 3KNO3+ Ag3PO4 3K++ PO43+3Ag++3NO3- 3K++3NO3-+Ag3PO4 PO43-+3Ag+ Ag3PO4 Na2SO3+2HCl 2NaCl+SO2+H2O

Br-

Ag+

I-

Ag+

PO43-

Ag+

10

SO32-

H3O+

19

kvapo SO2 dujos 11 CH3COO


-

stipri rgtis (H+)

susidaro specifinio kvapo acto rgtis susidaro netirpi silicio rgtis

12

SiO32-

stipri rgtis (H+) Ca2+ jonai

13

F-

14

S2-

Pb2+ jonai

susidaro baltos spalvos CaF2 nuosdos susidaro juodos spalvos PbS nuosdos, netirpstanios rgtyse Kokybins teigiam jon reakcijos Reakcijos poymiai spalv pasikeitimas susidaro baltos spalvos BaSO4 nuosdos, netirpstanios stipriose rgtyse; dao liepsnos spalv aliai paildius jauiamas amoniako kvapas ikrenta baltos spalvos Al(OH)3 nuosdos ikrenta baltos spalvos Zn(OH)2 nuosdos liepsn dao violetine spalva (irti pro mlyn stikl) liepsn dao geltona spalva liepsn dao plytine spalva ikrenta gelsvai

2Na++SO32-+2H++2Cl- 2Na++2Cl-+SO2+H2O SO32-+2H+ SO2+H2O 2CH3COONa+H2SO4 2CH3COOH+Na2SO4 2CH3COO-+2Na++2H++SO42- 2CH3COOH+2Na+ +SO422CH3COO-+2H+ 2CH3COOH Na2SiO3+H2SO4 Na2SO4+H2SiO3 2Na++SiO32-+2H++SO42- 2Na++SO42-+H2SiO3 2H++SiO32- H2SiO3 2NaF+CaCl2 2NaCl+CaF2 2Na++2F-+Ca2++2Cl- 2Na++2Cl-+CaF2 2F-+Ca2+ CaF2 Na2S+Pb(NO3)2 PbS+2NaNO3 2Na++S2-+2NO3-+Pb2+ PbS+2Na++2NO3S2-+ Pb2+ PbS

Eil Atpasta .Nr mas . jonas 1 H+(H3O+) 2 Ba2+

Atpainimo reagentas indikatoriai SO42-

Reakcij lygtys

Na2SO4+BaCl2 2NaCl+BaSO4 2Na++SO42-+Ba2++2Cl-2Na++2Cl-+BaSO4 SO42-+Ba2+ BaSO4

NH4+

OH-(armai)

NH4Cl+NaOH NaCl+NH3+H2O NH4++Cl-+Na++OH- Na++Cl-+NH3+H2O NH4++ OH- NH3+H2O AlCl3+3NaOH Al(OH)3+3NaCl Al3++3Cl-+3Na++3OH- Al(OH)3+3Na++3ClAl3++3OH- Al(OH)3 Zn(NO3)2+2KOH Zn(OH)2+2KNO3 Zn2++2NO3-+2K++2OH- Zn(OH)2+2K++2NO3Zn2++2OH- Zn(OH)2

Al3+

OH-(armai)

Zn2+

OH-(armai)

K+

7 8 9

Na+ Ca2+ Fe2+ OH-(armai)

FeCl2+2NaOH 2NaCl+Fe(OH)2

20

10

Fe3+

OH-(armai)

11

Pb2+

S2-

12

Cu2+

OH-(armai)

alsvos spalvos Fe(OH)2 nuosdos,kurios pastovj ore virsta rudos spalvos nuosdomis ikrenta rudos spalvos drebui pavidalo Fe(OH)3 nuosdos susidaro juodos spalvos PbS nuosdos, netirpstanios rgtyse ikrenta mlynos spalvos drebui pavidalo Cu(OH)2 nuosdos

Fe2++2Cl-+2Na++2OH- 2Na++2Cl-+ Fe(OH)2 Fe2++2OH- Fe(OH)2

FeCl3+3NaOH Fe(OH)3+3NaCl Fe3++3Cl-+3Na++3OH- Fe(OH)3+3Na++3ClFe3++3OH- Fe(OH)3 PbCl2+Na2S PbS+2NaCl Pb2++2Cl-+2Na++S2- PbS+2Na++2ClPb2++S2- PbS CuSO4+2NaOH Cu(OH)2+Na2SO4 Cu2++SO42-+2Na++2OH- Cu(OH)2+2Na++ SO42Cu2++ 2OH- Cu(OH)2

Drusk hidroliz 1.Drusk hidrolizs pokytis Atlikau sekani drusk hidrolizs reakcijas: NaCl, AlCl3, CuSO4, Al2(SO4)3, Na2CO3, CH3OONa, Na3PO4. mgintuvl briau 0.5 g druskos ir j tirpinau 1 ml distiliuoto vandens. Druskai itirpus patikrinau raudonu ir mlynu lakmusu tirpalo reakcij (ant varios baltos ploktels paklojau suvilgdytus distiliuotame vandenyje lakmuso gaballius dviem eilm, ir stikline lazdele ulainau po la druskos tirpalo). Eil. Nr. Druska Spalva Reakcija pH 1. NaCl Nepakinta Neutrali 7 2. AlCl3 Raudona Rgtin <7 3. CuSO4 Raudona Rgtin <7 4. Al2(SO4)3 Raudona Rgtin <7 5. Na2CO3 Mlyna armin >7 6. CH3COONa Mlyna armin >7 7. Na3PO4 Mlyna armin >7

1.NaCl + H2O nesihidralizuoja Druskos, sudarytos i stiprios rgties ir stiprios bazs, nesihidralizuoja nei Na, nei Cl jonai su vandens, vandenilio ir OH jonais nesusidaro silpnai disocijuojani jungini. Todl vandens, H ir OH jon koncentracija lieka nepakitusi ir tirpalas neutralus.

2. AlCl3 + H2O

AlOHCl2 + HCl

1 Stadija

21

Al3+ + H+OH-

AlOH2+ + H+

3. 2CuSO4 + 2H2O (CuOH)2SO4 + H2SO4 1 Stadija 2Cu2+ + 2SO42- + 2H+OH2CuOH+ + 2SO42- + 2H+ 2Cu2+ + 2H+OH2CuOH+ + 2H+

4. Al2(SO4)3 + 2H2O 2(AlOH)SO4 + H2SO4 2Al3+ + 3SO42- + H+OH- 2AlOH+ + 2SO42- + 2H+ + SO422Al3+ + H+OH2AlOH+ + 2H+

5. Na2CO3 + H2O

NaHCO3 + NaOH

2Na+ + CO32- + H+OH2Na+ + HCO3- + OHCO32- + H+OHHCO3- + OH-

6. CH3OONa + H2O

CH3COOH + NaOH

CH3COO- + Na+ + H+OHCH3COOH + Na+ + OHCH3COO- + H+OHCH3COOH +OH-

7. Na3PO4 + H2O

Na2HPO4 + NaOH

3Na+ +PO43- + H+OH2Na+ + HPO42- + Na+ + OH3+ 2PO4 + H OH HPO4 + OH2. Temperatros taka drusk hidrolizei a) mgintuvl pyliau 2-3 ml distiliuoto vandens, djau 2 auktelius natrio acetato druskos ir 2 laus fenolftaleino. Tirpal uvirinau. CH3OONa + H2O CH3COOH + NaOH

CH3COO- + Na+ + H+OHCH3COOH + Na+ + OHCH3COO- + H+OHCH3COOH +OHIvada.

22

Kaitinant pusiausvyra persistumia dein, todl atsiranda daugiau OH jon, kurie fenolftalein nudao raudonai. lant pusiausvyra grta ir spalva inyksta, nes sumaja OH jon. b) Uvirinau 5 ml distiliuoto vandens ir verdant vanden pyliau 6 - 10 la geleies trichlorido tirpalo.

FeCl3 + H2O

FeOHCl2 + HCl

1 stadija

Fe3+ + 3Cl- + H+OHFeOH2+ + 2Cl- + H+ + Cl3+ + 2+ Fe + H OH FeOH + Cl-

FeOHCl2 + H2O Fe(OH)2Cl + HCl 2 stadija FeOH2+ + 2Cl- + H+OHFe(OH)2 + Cl- + H+ + ClFeOH2+ + H+OHFe(OH)2 + H+

Fe(OH)2Cl + H2O Fe(OH)3 + HCl Fe(OH)2+ + Cl- + H+OHFe(OH)3 + H+ + Cl-

3 stadija

Fe(OH)2+ + H+OHFe(OH)3 + H+ Geleies trihidroksidas - netirpi baz turjo ikristi nuosdas, bet auktoje temperatroje susidar koloidinis geleies trihidroksido rusvos spalvos tirpalas. 1. Perioduose nemet. oks. savybs stiprja , o red.silpnja i kairs dein , nes :1. Daugja el. ior. sl. ir trkst. el. prisitr. vis lengv.2. Didja atomo brand. krvis ir brand. vis stipriau traukia iororinio sluoks. el. Atomo spindulys maja. Prisitraukt el. vis lengviau. Grupse - i apaios vir, nes maja el. sl. Ir trump. spindulys - prisitr. el. tampa lengviau. Oks. savybs irykja reakcijose su H ir Me : H2 + Cl2 - 2HCl ; 2Mg + O2 - 2MgO Nemet. vieni kit atv. prikl. nuo el. neig. gali bti ir red. : C + O2 - CO2 2. Nemet. H jungini rgt. savybs perioduose stip-rja i kairs dein , grupse - i viraus apai. HF + H2O - H3O + F ; NH3 + H2O - NH4 + OH 3. Nemet. jung. oks. savybs stiprja didjant nemet.oks. laips. , kadangi didjant nemet. oks. laips. vislengviau prisitraukti el. 4. Juo didesnis nemet. oks. laips. deg. rgt. , tuo rgt. stipresn. Juo nemet. elektr. neig. didesnis,tuo stipresns deguonins rgtys. GELEIS RADIMAS : rdose ( magnet, hemat,sider, limon).SAVYBS : neatsparus aplinkos po-veikiui (rdija), simagnetina,grnas minktas,blizgantis, elek.ir ilumai laidus. LYDINIAI : auktakrosnse gaunamasketus ( >2% anglies, kietesnis,trapesnis). Plienas ( <2% anglies,tvirtesnis), gaunamas i ketaus. NAUDOJIMAS : stakli ir main, papuoal, ranki ir virtuvsreikmen, stat. konstrukc. gamyba.IAIP : kraujyje,hemoglobine yraFe.Dl jo trkumo - maakraujyst. Pradta naudoti meteor.Fe 4 tks.prad. I rdos 2 t. Liet. 5-6 a.

23

ALIUMINIS RADIMAS : rdose (boksitas, kao-linitas, korundas). SAVYBS : lengvas, tvirtas, atspa-rus karozijai, geras el. ir ilum.laid., nenuodingi junginiai, jungiasi su oru ir susidaro plvel.LYDINIAI : duraliumin, siluminis. NAUDOJIMAS : Transporto priemons,tiltai, indai, el. laidai, i korundo lif.,galandimo rankiai.IAIP : korundo atmainos rubinasir safyras - brangakmeniai. VARIS RADIMAS : rdose (sulfiduose)SAVYBS : geras el. ir il. laid., chem. nelabai aktyvus, reaguoja su drgnu oru, apsitraukia apnaomis. LYDINIAI : alvaris (cinko 40%), alavin bronza (alavo <12%). NAUDOJIMAS : 50% elektrotechnik., statybos, papuoalai, main ir prietais detals. IAIP : Vario druskos nuodingos (antikenkjai), reikalingas mon. SIDABRAS RADIMAS : grynas ir junginuose. SAVYBS : baltas, blizga, kalus, minktas, geriausias el. ir il.laid., nelabai aktyvus, atspindi. LYDINIAI : su Cu ; Zn ; Au ; Ni. Skyla AgBr ; AgI ; AgCl. NAUDOJIMAS : papuoalai, pinigai, stalo reikmenys, veidrodiai, elektr., foto-kino, medicina .IAIP: Ag jonai naikina mikrobus. AUKSAS RADIMAS : upi sanaose, kvarco gyslose, rdose. SAVYBS : kalus, tsus, rykiai geltonas, blizga, geras el. Ir il. laid., neaktyvus, atsparus atmosferos poveikiui.LYDINIAI : su Cu. NAUDOJIMAS : monetos, papuoalai, chem. aparatra, elektrotech.,varikliai,atom.reaktoriai,medicina. GYVSIDABRISRADIMAS : minerale HgS,retai gryn.SAVYBS : skystas, kietja -39,blizga, sunkiausias skystis, nuo-dingas.NAUDOJIMAS : termom, manom, lygintuvai, lempos, amalgamoms, sklomsbeicuoti, medic.- mikrob. naikinti,da, chem. pramonje.IAIP : nukenksmina S ir Al miltel. CINKASRADIMAS : tik 1746m. atskiremas pa-naudojant angl, atskyrus nuo oro.Mineralai ZnS ; ZnCO3 , rdose suCu , Pb , Cd , Mn.SAVYBS : blizga, Ag spalvos, ka-lus, elekt. laid 4, o il. 1,8karto ma. nei Ag, chem. aktyvus,apsitraukia plvele.LYDINIAI : su Cu , Al , Mg , Cd. NAUDOJIMAS : <50% cinkavimui, mainir prietais detals, klis, papuo-alai, elementai, Au ir Ag iskirtii tirpal, liuminoforas, da, gu-mos, plastiko, traoms gaminti.IAIP : druskos nuodingos, naudingasmogui ir gyvnijai. VINASRADIMAS : 80 miner., rda galenitas.SAVYBS : sunkus, melsvai pilkas,minktas, plastikas, chem. nelabaiaktyvus, apsitraukia plvelle, nuo-dingas ( tetraetilvinas).LYDINIAi : su Sn, Sb, Cu, Cd, Zn.NAUDOJIMAS : lydmetal., audmenims,main ir prietais detals, daai,tepalas, spaudmenys, vejyboje. Kuo lengviau met. atiduoda el., tuo rykesns jo metalikosios savybs. Chem. reakcijose metal atomai visa-da atiduoda el. ir virsta teig jonais. Met. - stiprs reduktoriai.Didjant grupse atom numeriui,rykja elem. metalikos savybs,didja brand. skersmuo.METALIKASIS RYYS susidaro tarpteig. metal jon ir laisv. el. Lais. el. sucementuoja visus teig. met.jon. ir tarp j pasireikia visuotin trauka. SAVYBS : a) visi kieti (ne Hg)b) kals.c) blizga, neskaidrs.d) elektros ir ilumos laidininkai.e) tankis ( - litis, + osmis)f) lydymosi t@ ( - Hg, + volframas) NATRIO SULFITO (vandeninio tirpalo) OKSIDACIJOS ORO DEGUONIMI HETEROGENINS REAKCIJOS KINETIKOS TYRIMAS Vykdant daugel chemini technologini proces, reaguojanios mediagos yra skirting fazi. Tokie procesai vadinami heterogeniniais. Kiekvienam heterogeniniam procesui bdingos kelio stadijos greta viena kitos ar keli chemini reakcij chemini stadij yra fizikins stadijos, pvz., difuzija. Stadija, kurios greitis ymiai maesnis u kit stadij greit, vadinama limituojania. inant limituojani stadij, labiausiai efektyvs tokie pakeitimai, kurie pagreitina i proceso stadij. Jeigu chemins reakcijos greitis maesnis u difuzijos greit, tuomet bendr proceso greit lemia reakcijos greitis procesas vyksta kinetinje srityje. Procesui pagretinimui reikia greitinti chemins reakcijos stadij. Jeigu difuzijos ir chemins reakcijos greiiai artimi procesas vyksta pereinamojoje srityje ir jo pagreitinimui btina taip keisti technologin rim, kad pakeitimas daro tak ir kit stadij

24

greiiui. Todl galimas proceso perjimas i vienos srities kit. Chemini reakcij greitis didja, keliant temperatr (paklus temperatr 10 oC, reakcijos greitis gali padidti 2 4 kartus), taigi, temperatros paklimas svarbus chemini reakcij intensifikavimo faktorius. Reakcijos greit galiam padidinti sumainus aktyvacijos energij, pvz., vykdant proces su katalizatoriumi. iuolaikinje chemijos pramonje plaiai paplit auktatemperatriniai ir katalizs procesaai. Difuzijos greitis priklauso nuo mediag savybi, temperatros, slgio. Temperatros taka difuzijos greiiui yra maesn negu chemins reakcijos greiiui. Cheminje technologijoje vairi produkt gamybos arba duj valymo procesuose plaiai naudojamos duj ir skysi reakcijos. Pvz., amoniako absorbcija azoto rgties tirpaluose, gaminant amonio salietr; amoniako absorbcija sieros rgties tirpaluose, gaminant amonio traas; skyst aromatini angliavandenili chloravimas organinje sintezje. Duj skysi reakcijos vyksta duj miini valymo procesuose, pvz., sieros dioksodo absorbcija amonio sulfito ir bisulfito tirpaluose. Absorbcijos desorbcijos procesai labiausiai charakteringi sistemai D S; jeigu absorbcij lydi chemins reakcijos skystoje fazje, tokie procesai vadinami chemosorbciniais. Tiriant absorbcijos desorbcijos procesus, priimta dujas skirstyti gerai, vidutinikai ir blogai tirpias dujas. Gerai tirpi duj absorbcij limituoja absorbuojamo komponento difuzija dujose prie fazi skiriamojo paviriaus. Vykstant vidutinikai tirpi duj absorbcijai, difuzijos greitis dujose ir skystyje yra panas. Blogai tirpi duj absorbcijos greit lemia absorbuojamo komponento difuzijos greitis skystyje. Na2SO3 oksidacija oro deguonimi modeliuoja imetimus duj valymo chemosorbcijos proces ir vyksta pagal lygt: Na2SO3 +1/2 O2 Na2SO4

Tai heterogeninis chemosorbcijos procesas, vykstantis dvifazje sistemoje S D; chemin reakcija vyksta skystoje fazje. io proceso stadijos: 1. Deguonies difuzija i duj srauto prie fazi skiriamojo paviriaus. 2. Deguonies tirpimas vandenyje fazi skiriamajame paviriuje 3. Itirpusio deguonies difuzija nuo fazi skiriamojo paviriaus skystos fazs vid, tuo pat metu vykstant cheminei reakcijai. Jeigu cheminio pokyio greitis ymiai maesnis u difuzijos greit t.y. procesas vyksta kinetinje srityje, tuomet deguonis greiiau patenka skyst negu jis sunaudojamas; visas skystos fazs tris prisotinamas deguonimi ir reakcija vyksta visame tryje. Jeigu cheminio pokyio greitis viryja difuzijos greit t.y. procesas vyksta difuzinje srityje, tuomet cheminis pokytis vyksta betarpikai fazi skiriamajame paviriuje. Jeigu cheminio pokyio greitis artimas difuzijos greiiui t.y. procesas vyksta pereinamojoje srityje, tuomet didinant cheminio pokyio greit dids ir difuzijos greitis . Natrio sulfito oksidacijos procesas be katalizatoriaus yra ltas ir vyksta (heterogenin kataliz). Naudojant kobalto druskas, oksidacijos greitis du tris kartus didesnis negu naudojant vario druskas. Esant kobalto drusk, oksidacijos procesas vyksta difuzijos srityje, o naudojant vario druskas pereinamojoje srityje. Tiraim tirpal koncentracijos ir pH Eil. Nr Temperatr Na2SO3 a Koncentracija Tris V, 3 N, gekv/dm cm3 1 2 0 0,02 0 25

Na2SO4 Koncentracij a N, gekv/dm3 0,08 0,06 Tris V, cm3 100 75

pH

8,1 10,2

25

3 4 5

0,04 0,06 0,08

50 75 100

0,04 0,02 0

50 25 0

10,4 10,5 10,6

26