1

1. Fizikos vadas

Fizikos tyrimo objektas. odis "fizika" yra graikikos (physis) kilms ir reikia gamt. Fizika tiria paprasiausius ir
bendriausius gamtos reikini dsningumus, materijos sandar ir jos judjimo dsnius. Fizikos tyrimo objektas yra mus supanti
gamta. Kai tariame od "mus" suprantame, kad tai yra em su visais jos gyventojais. Fizikos tyrimo objektu ir yra visa tai,
kas supa em, kas yra paviriuje ir jos gelmse, kas yra dujose, skysiuose ir kietuose knuose, kokios mediag savybs,
kokie materijos judjimo dsningumai. Trumpai pavelkime t gamtos dal, kuri supa em. Tai yra begalin erdv su joje
esaniais knais (planetomis, vaigdmis, kometomis, asteroidais ir t.t.). Bendrai mes sakome, kad tai yra Visata. Erdvs dal,
kurios matmenys yra per 10
20
m, vadiname Galaktika. Erdvs dalis, kuri galime tirti iuolaikiniais galingais teleskopais ir
radioteleskopais, vadinama Metagalaktika. Metagalaktikos matmenys apytiksliai yra 10
26
m, is atstumas prilygsta 10
10

viesmei. Danai atstum vadiname Visatos spinduliu, nors tai neatitinka tikrovs. Palyginimui pateikime atstum iki
Sauls, kuris yra 1,5 10
11
m ir ems spindul, kuris lygus 6,4 10
6
m. Pagrindins atom struktrins dalels yra protonai ir
neutronai. Mokslininkai paskaiiavo, kad Metagalaktikoje yra apie 10
80
proton ir neutron. Saulje yra apie 10
57
proton ir
neutron, o emje apie 410
51
. Dalindami 10
80
/10
57
, gausime skaii 10
23
. Skaiius 10
23
artimas Avogadro skaiiui. Galime
sakyti, kad Metagalaktikoje yra vienas molis vaigdi. I Metagalaktikoje esani proton ir neutron galt susidaryti 10
23

vaigdi, kuri dydis prilygsta Saulei. Mokslinink nuomone, vaigdi mass yra nuo vienos imtosios iki imto Sauls
masi. Sudtingiausias Visatos reikinys yra gyvyb. Ms iniomis tobuliausiai isivysiusi Visatos btyb yra mogus, kurio
organizm sudaro apie 10
16
lsteli, o kiekvien lstel apie 10
12
- 10
14
atom. Negyvoji gamta egzistuoja daugelyje form.
vairs proton, neutron ir elektron deriniai sudaro daugiau nei imt element ir per 1500 izotop. Atskiri elementai,
jungdamiesi patvarias grupes, gali sudaryti daugiau nei 10
6
vairi jungini. Eksperimentiniai mokslai sudar galimyb painti
mus supant pasaul: klasifikuoti vaigdes, rasti j mas ir sudt, atstum ir vaigdi judjimo greiius, klasifikuoti gyvas
btybes ir iifruoti j genetinius kodus, sintezuoti neorganinius kristalus, biochemines mediagas ir naujus cheminius
elementus, matuoti molekuli ir atom spektr danius, kurie yra 10
2
- 10
20
Hz.
Neirint Visatoje vykstani reikini sudtingum, vystantis mokslui, pavyko nustatyti daugyb ypatum, suformuluoti
eil fundamentali dsni, remiantis kuriais galima aprayti gamtoje vykstanius reikinius.
Fizikos paskaitose daugiausia bus kalbama apie geriausiai mums inomus, daniausiai stebimus ir lengviausiai apraomus
reikinius.
Fizikos mokslo sandara. Fizika yra eksperimentinis mokslas. Jos dsniai eksperimentikai nustatyti faktai. alia
eksperimentins fizikos skmingai vystosi ir teorin fizika. Ji formuluoja gamtos dsnius ir remdamasi iais dsniais aikina
reikinius. Teorins fizikos pagalba galima numatyti naujus galimus reikinius. Fizika tyrinja daugyb reikini, todl ji danai
skirstoma atskiras fizikos disciplinas. Pagal tiriamus objektus fizika skirstoma elementarij daleli fizik, branduolio fizik,
atom ir molekuli fizik, duj ir skysi fizik, kietojo kno fizik, plazmos fizik. Suskirstymas nra vienareikmis. Pagal
kit kriterij proceso tyrim arba materijos judjimo form galima iskirti materialaus tako ir kietojo kno mechanik,
kondensuot mediag mechanik, termodinamik ir statistin fizik, elektrodinamik, sveikos teorij, kvantin mechanik ir
kvantin lauko teorij. Minti fizikos skyriai tarpusavyje glaudiai susij ir nra aikios ribos dl objekt ir reikini panaumo.
Pagal tyrimo tiksl gali bti iskirta taikomoji fizika.
Ypatingas dmesys fizikos moksle yra skiriamas svyravimams ir bangoms. i judjimo ris turi bendrus dsningumus.
Lygtys, apraanios svyravimo ir j plitimo reikinius, yra identikos. is fizikos skyrius nagrinja mechaninius, akustinius,
elektrinius, optinius svyravimus ir j plitim erdvje. Svyruojamasis judesys labiausiai paplits gamtoje, todl neatsitiktinai jo
apraymui fizikoje skiriama daug dmesio.
Fizikos vystymosi etap apvalga. vairs gamtos reikiniai ir mus supani kn sandara domino mones dar gilioje
senovje. Nuo 6 amiaus prie ms er iki 2-jo ms eros amiaus gim mediag atomins struktros idja (Demokritas,
Epikuras, Lukrecijus). Sukurta geocentrin planet sistema (Ptolomjus), nustatyti paprasiausi statikos dsniai (sverto taisykl),
2

viesos lio ir atspindio dsniai, suformuluoti hidrostatikos principai (Archimedas), stebimi kai kurie elektrini reikini ir
magnetizmo pasireikimai.
Spartus fizikos mokslo vystymasis prasidjo 17 amiuje ir yra neatskiriamai susijs su ital mokslininko Galiljaus vardu.
Galiljus suprato, kad visus reikinius reikia aprayti matematikai. Jis parod, kad vieno kno poveikis kitam apsprendia ne jo
greit bet pagreit. Galiljus suformulavo mechanin reliatyvumo princip, rod, kad laisvojo kritimo pagreitis nepriklauso nuo
kno tankio ir jo mass, pagrind Koperniko teiginius, tyr optinius, astronominius, iluminius ir kitus reikinius. Jo mokinys
Torielis nustat atmosferos slg ir pagamino pirmj barometr. Angl mokslininkas Boilis ir pranczas Mariotas ityr duj
tamprumo savybes ir nustat dsn, inom j vardu. 1600 m. Gilbertas tyr elektrinius ir magnetinius reikinius ir parod, kad
em yra didelis magnetas.
Didiausias 17 amiaus pasiekimas priklauso Niutonui, suformulavusiam (1687 m.) mechanikos dsnius. Kepleris nustat
planet judjimo dsnius, o Niutonas remdamasis jais, suformulavo Visuotins traukos dsn, kurio dka jam pavyko nuostabiu
tikslumu apskaiiuoti Mnulio, kit planet ir komet judjim, paaikinti okean potvynius ir atoslgius. Tiesa, Niutonas
rmsi absoliuios erdvs ir absoliutaus laiko svoka. Tuo metu oland fizikas Hiuigensas ir vokiei fizikas Leibnicas
suformulavo impulso tverms dsn. Antroje 17 amiaus pusje spariai vystosi mokslas apie vies. Konstruojami teleskopai.
Ital fizikas Grimaldi pastebi viesos difrakcijos reikin, o Niutonas tiria viesos dispersijos reikin. 1676 m. dan fizikas
Riomeris pirm kart imatuoja viesos greit. veicar fizikai Bernuli ir Eileris, pranczas Lagranas sukuria idealaus skysio
hidrodinamik. Prancz fizikas Diufe nustato dviej ri elektros krvi egzistavim ir j sveikos pobd. Amerikiei
fizikas Franklinas nustato elektros krvio tverms dsn. Angl mokslininkas Kevendias ir nepriklausomai nuo jo pranczas
Kulonas nustato nejudani krvi sveikos dsn. Spariai tiriami iluminiai reikiniai: ilumin talpa, ilumos laidumas,
iluminis spinduliavimas. Jau tuo metu sivyrauja du poiriai viesos prigimt: viena korpuskulin, kita bangin teorija.
Angl mokslininkas Jangas ir pranczas Frenelis, paaikina viesos interferencij ir difrakcij. Ital mokslininkai Galvanis ir
Volta tiria elektros srovs reikinius. Angl mokslininkai Devis ir Faradjus nustato srovs chemin poveik. 1820 m. dan
fizikas Erstedas nustato elektros srovs poveik magnetinei rodyklei. Tais paiais metais prancz fizikas Amperas rodo, kad
visi magnetiniai reikiniai susij su elektros krvi judjimu ir eksperimentikai nustato srovi sveikos dsn. 1831 m.
Faradjus atranda elektromagnetins indukcijos dsn. 1826 m. Omas nustato elektrinio laidumo dsn. Nustatomos pagrindins
kn magnetins savybs. Sukuriama kiet kn tamprumo teorija. Vokieiai Majeris ir Helmholcas, anglas Daulis nustato
energijos tverms dsn. 19 amiaus viduryje eksperimentikai nustatomas mechanins energijos ir ilumos ekvivalentas. 1850
m. vokiei fizikas Klauzijus, remdamasis prancz mokslininku Karno ir angl fiziku Tomsonu suformuluoja fundamental
ilumos teorijos dsn antrj termodinamikos princip. 1859 m. angl fizikas Maksvelis pirmasis pavartoja tikimybs svok
ir nustato molekuli pasiskirstymo pagal greiius dsn. Antrojoje 19 amiaus pusje Maksvelis sukuria klasikins
elektrodinamikos teorij. 1886-89 m. vokiei fizikas Hercas eksperimentikai patvirtina elektromagnetini bang egzistavim.
1859 m. vokiei mokslininkai Kirchhofas ir Bunzenas sukuria spektrins analizs pagrindus.
Nauj ingsn fizikoje eng angl fizikas Tomsonas 1897 m. nustats elektrono egzistavim. Jis nustat, kad atomai nra
elementarios dalels, bet sudtingos daleli sistemos. 19 amiaus pabaigoje ir 20 amiaus pradioje oland fizikas Lorencas
sukuria elektronin metal laidumo teorij.
20 amiaus pradioje paaikjo, kad reikia perirti erdvs ir laiko svokas. To paskoje gimsta Einteino reliatyvumo
teorija, kurios pagrind sukr Lorencas ir Punkare.
19 ir 20 ami sandroje vyksta dideli pokyiai fizikos moksle. 1900 m. vokiei fizikas Plankas veda kvanto savok ir
paaikina iluminio spinduliavimo dsnius. Einteinas kvanto svok perkelia optiniams reikiniams ir paaikina fotoefekto
reikin, kurio negaljo paaikinti klasikin elektrodinamika. Dan fizikas N.Boras 1913 m. sukuria atomo model.
E.Rezerfordas eksperimentikai nustato branduolio egzistavim atome ir sukuria planetin atomo model, kur papildo N.Boras.
1912 m. vokiei fizikas Lauje pastebi rentgeno spinduli difrakcij kristaluose. Gimsta struktrin analiz (Vulfas,
U.L.Bregas ir U.G.Bregas.). Oland fizikas Debajus, vokiei fizikas Bornas, amerikietis Karmanas ir austr fizikas rdingeris
sukuria kristalinio kno gardels teorij.
3

1920 m. buvo sukurta kvantins mechanikos teorija, kuri apra mikrodaleli judjimo dsningumus ir nusak
mikropasaulio prieastingumo princip. ios teorijos krimui pagrind sudar Planko, Einteino, Boro ir 1924 m. prancz
fiziko de Broilio hipotez apie materijos korpuskulin - bangin prigimt. 1927 m. buvo gauta elektron difrakcija kristaluose.
Tai patvirtino de Broilio hipotez. 1926 m. rdingeris suformulavo pagrindin kvantins mechanikos dsn. Tai bangin lygtis,
skaitanti postuluot materijos dvilypum. 1925 m. veicar fizikas Pauli suformulavo draudimo princip.
Kvantin mechanika padjo ivystyti kietojo kno teorij. Priverstinio spinduliavimo teorija leido sukurti nauj radiofizikos
srit kvantin elektronik. Atsirado lazeriai. Dvideimtajame amiuje pradjo spariai vystytis atomo branduolio fizika. Ji
padjo sisavinti valdom branduolin reakcij, davusi galing energijos altin.
Pagrindins fizikos neisprstos problemos. Nauji atradimai fizikoje padeda suvokti gamtos reikini svarb ir
sudtingum. Naujos paiekos fizikoje nemaina sprstin problem skaiiaus. Atvirkiai, tyrinjant paaikja nauji neinomi
reikiniai. Nors fizikos mokslas ino daug apie gamtos reikinius, kn struktr ir Visat, taiau iandien yra daugyb dar
neisprst problem.
Elementari daleli ir branduolio fizikos pasiekimai dav galimyb painti Visatos ir vaigdi evoliucij, chemini
element susidarym. Taiau lieka neaiku, kokia yra materijos bsena, esant labai dideliems tankiams ir slgiams. Tokia
bsena susidaro neutroninse vaigdse ir "juodosiose skylse". Neinoma kvazar ir radiogalaktik prigimtis, nauj
vaigdi atsiradimas, intensyvaus spinduliavimo blyksniai. Neinomas elektringj daleli greitinimo mechanizmas, susijs
su nauj vaigdi susidarymu.
Elementarij daleli fizikoje neinomas laisvj kvark ir gliujon egzistavimas. Nra bendros teorijos, apimanios visus
eksperimentinius rezultatus. Nra elementarij daleli spektro teorijos. Neisprstas traukos kvantins teorijos udavinys.
Didel indl atomo branduolio teorijos vystym ne protoninio - neutroninio branduolio modelio sukrimas, taiau
nuoseklios branduolio teorijos nra. Nepaprastai sunku tirti branduolio nukleon sveikos jgas eksperimentikai, dl j
specifikos. Jos priklauso nuo atstumo tarp nukleon, nukleon judjimo greii, j sukini orientacijos. Nra eksperimentikai
aptikti cheminiai, ilgai egzistuojantys, elementai su masi skaiiais 114 ir 126, kuri egzistavim nurodo teorin fizika. Viena
i aktualiausi ios dienos branduolio fizikos problem tai valdomos branduoli sintezs reakcijos sisavinimas.
ymus atradimas kvantinje elektronikoje - tai kvantini generatori sukrimas (mazeriai, irrazeriai, lazeriai). Unikalios
kvantinio spinduliavimo savybs: koherentikumas, galia siaurame spektro intervale siekia 10
12
- 10
13
W, pluoto sksio
kampas apie 10
-4
rad, nepaprastai didelis elektrinio lauko stipris, virijantis vidinius atom laukus ir kt., leidia juos panaudoti
daugelyje fizikini eksperiment ir praktikoje. ito idavoje gim netiesin optika. Pagrindiniai sprstini kvantins elektronikos
udaviniai tai tolesnis kvantini generatori galingumo didinimas, tolydus lazeri danio keitimas, rentgeno ir lazeri
sukrimas.
Kietojo kno fizikoje svarbu sukurti mediagas su ekstremaliomis savybmis mechaninio ir iluminio atsparumo,
elektrini, magnetini ir optini savybi poiriais. Mokslininkus nepaprastai domina auktatemperatrinis mediag
superlaidumas. Iekoma nauj metod, leidiani sukurti labai maus ir patikimus puslaidininkinius prietaisus.
Fizikus nepaprastai domina mediag plazminis bvis. Mokslui yra inoma, kad plazminje bsenoje yra didesnioji Visatos
dalis ir auktatemperatrin plazma sudaro galimyb sukurti valdom branduoli sintezs reakcij. Pagrindinis plazmos fizikos
udavinys tai plazmos kaitinimas iki 10
9
K ir ilaikymas tok laik, per kur galt vykti sintezs reakcija. Mokslininkus
domina elektromagnetinis ir korpuskulinis plazmos spinduliavimas, leidiantis paaikinti elektringj daleli pagreitinim
Visatoje, atsirandant naujoms vaigdms, pulsar spinduliavim ir kt.
Fizika labai glaudiai susijusi su kitais gamtos mokslais. Ypatingai glaudiai fizika siejasi su techniniais mokslais.
Negalima ivesti skiriamosios ribos tarp fizikos ir bet kurios kitos technini moksl akos. Daugelio moksl pagrind sudaro
fizikos fundamentals dsniai. Nauj fizikos srii vystymasis skatina nauj technini moksl atsiradim. Taip, pvz., main
gamyba remiasi mechanikos dsniais, elektrotechnika ir radiotechnika elektromagnetini reikini dsniais, puslaidininkini
prietais kietojo kno teorija ir t.t. Kokybinius pakitimus technikoje padar integrini grandyn sukrimas. Tas leido
pagaminti naujas ryi sistemas, sukurti labai maas, ekonomikas, greitaeiges skaiiavimo mainas ir kt.
4

Fizikos mokslo metodai. Pradedant studijuoti fizikos kurs, pravartu susipainti su bendraisiais tyrimo metodais, kurie
taikomi fizikos moksle.
Fizikinis reikinys. Fizikinis reikinys arba procesas tai dsningai susiet dydi kitimas laike. Toks dydi kitimas
fizikiniame procese vertinamas kiekybiniu ir kokybiniu i dydi virsmu.
Fizikinis bandymas. Dsningi ryiai tarp fizikini dydi nustatomi juos stebint gamtoje arba atliekant laboratorinius
bandymus, kuri metu ilaikomos artimos gamtinio reikinio vyksmo slygos. Laboratoriniai bandymai ir gamtos reikini
stebjimas yra pagrindiniai bdai tiesos kriterijui nustatyti. Tikslus ir teisingas fizikini dydi matavimas stebjimo ar
bandymo metu sudaro pagrindin mokslinio tyrimo dal fizikos moksle.
Fizikos dsnis. Visi fizikiniai reikiniai yra tam tikrame prieastingumo ryyje. Gamtos reikini stebjimo arba
eksperimento metu nustatomi prieastingumo ryiai ir reikini dsningumai. Bendri dsningumai, pagal kuriuos vyksta
fizikiniai reikiniai, vadinami fizikos dsniais.
Hipotez. Danai fizikoje naudojamasi hipoteze (prielaida). Tai darome tuomet, kai naujai pastebt reikini negali
paaikinti inomi dsniai arba jiems prietarauja. Kaip pavyzd galima paminti de Broilio hipotez, kuri buvo suformuluota
1924 m. prancz mokslininko de Broilio, pagal kuri mikrodalel gali reiktis kaip banga, kurios ilgis
= h/mv (ia h Planko konstanta, m mikrodalels mas, v jos greitis). i hipotez buvo vliau patvirtinta eksperimentikai,
stebint elektron difrakcij kristaluose. Hipotez, patvirtinta eksperimentu, virsta dsniu.
Fizikin abstrakcija. Danai fizikos eksperimente arba gamtos reikinyje reikalinga atskirti pagrindinius reikini aspektus
nuo antraeili. Tai daroma vedant fizikin abstrakcij. Abstrakcija atspindi tik kai kurias kn savybes arba proceso
charakteristikas. Kaip, pavyzdiui, absoliuiai kietasis knas, materialusis takas, tiesi linija, neklampus skystis ir kt. iuo atveju
nagrinjame kietojo kno sukimsi, neatsivelgdami jo deformacij, kuri sukelia icentrins jgos, arba, nagrindami jo rimt,
neatsivelgsime jo deformacij, kuri sukelia sunkio jga. iuo atveju atsiribojame nuo deformacijos, o tuo paiu atsiribojame
nuo eksperimento arba reikinio tikslumo.

2. Kietojo kno ir materialiojo tako slenkamojo judjimo kinematika ir dinamika

Mechaniniu judjimu vadiname kn arba j dali padties kitim erdvje ir laike.
judjim tirianti fizikos dalis vadinama mechanika. Makroskopini kn, judani maais
(lyginant su viesos greiiu) greiiais, judjim tiria klasikin, judani greiiais, artimais
viesos greiiui reliatyvistin mechanika. Mechanikos kurse danai naudojamos
materialiojo tako ir atskaitos sistemos svokos.
Materialusis takas fizikoje tai materialusis knas, kurio matmenys labai mai
lyginant su kit kn matmenimis arba su atstumais nagrinjamoje situacijoje.
Atskaitos sistema fizikoje tai atskaitos knas (ar kn grup) plius per j (j)
ivestoji koordinai sistema, plius prietaisas laikui skaiiuoti. Materialiojo tako M padt atskaitos sistemoje nusakome trimis
koordinatmis x, y, z arba padties vektoriumi r

(2.1 pav.). Pastarj galima ireikti jo komponentmis: z k y j x i r

+ + = . ia
i

, , j

- vienetiniai vektoriai (ortai), kuri kryptys atitinka ai 0x, 0y, 0z kryptis. Klasikinje mechanikoje erdv ir laikas yra
absoliuts, kitaip tariant jie nuo laiko nepriklauso ir nekinta.
Greitis, jo projekcijos ir komponents. Sakykime, kad, judant materialiajam takui, jo padt atskaitos sistemoje
nusakanio padties vektoriaus r

galas i tako M per laiko tarp t A pasislinko tak N, atlikdamas poslink r

A ir nueidamas
keli s A , lyg trajektorijos, kuria judjo takas, ilgiui. Poslinkis vektorius, jungiantis pradin ir galin trajektorijos takus,
kelias skaliaras. Poslink galime urayti taip:
r r r

= A
1
.
5

Judjimo spart apibdinantis dydis
t
r
v
A
A
>= <

vadinamas vidutiniuoju greiiu. Jo kryptis sutampa su vektoriaus r

A
kryptimi (2.2 pav.). Per nykstamai trump laik dt atliekamas elementarusis poslinkis r d

, o
greitis beveik nepakinta. is greitis vadinamas momentiniu greiiu:
dt
r d
t
r
v
t

=
A
A
=
A 0
lim .
Jis lygus padties vektoriaus pirmajai ivestinei laiko atvilgiu. Momentinio greiio
vektorius v

lygiagretus trajektorijos liestinei.

Trumpjant laikui At, kelias (lanko ilgis) artja prie poslinkio modulio, todl greiio modulis
dt
ds
t
s
t
r
v
t t
=
A
A
=
A
A
=
A A 0 0
lim lim


yra lygus nueito kelio pirmajai ivestinei laiko atvilgiu. Greiio vienetas SI vienet sistemoje yra m/s (metras sekundei).
Sprendiant vairius udavinius, kartais yra patogu iskaidyti greiio vektori komponentes, kuri kryptys sutampa su
Dekarto koordinai sistemos ai kryptimis:
,
z y x
v k v j v i v

+ + =
arba ( ) .
dt
dz
k
dt
dy
j
dt
dx
i z k y j x i
dt
d
dt
r d
v

+ + = + + = =
Greiio projekcijos v
x
, v
y
, v
z
atitinkamose koordinai ayse yra lygios materialiojo tako atitinkam koordinai
ivestinms laiko atvilgiu:
v
x
= dx/dt, v
y
= dy/dt, v
z
= dz/dt.
Greiio modulis .
2 2 2
2 2 2
|
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|
= + + =
dt
dz
dt
dy
dt
dx
v v v v
z y x

Suintegrav lygyb ds = vdt laiko atvilgiu, randame per laik At nueit keli:
}
A +
=
t t
t
vdt s .
Tolyginio judjimo atveju (kai v = const ) i lygyb gauna toki iraik:
}
A +
A = =
t t
t
t v dt v s .
Materialiojo tako judjimo pagreitis. Netolyginio judjimo atveju svarbu inoti, kaip
spariai kinta greitis. Greiio kitimo spart charakterizuoja pagreitis.
Sakykime, kad materialiojo tako greitis take M (2.3 pav.) laiko momentu t yra v

.
Prajus laikui At trajektorijos take N greitis jau bus v v v

A + =
1
.
Netolyginio judjimo vidutiniu pagreiiu laiko intervale nuo t iki t + At vadinamas vektorinis dydis, lygus v

A ir At
santykiui: ,
t
v
a
A
A
= ) (

o io santykio riba
dt
v d
t
v
a
t

=
A
A
=
A 0
lim
vadinama momentiniu pagreiiu (arba tiesiog pagreiiu).
Kadangi greitis lygus padties vektoriaus pirmajai ivestinei laiko atvilgiu, tai pagreitis
.
2
2
dt
r d
dt
r d
dt
d
a

= |
.
|

\
|
=
Pagreiio vektoriaus komponents
6

.
2
2
2
2
2
2
dt
z d
k
dt
y d
j
dt
x d
i
dt
dv
k
dt
dv
j
dt
dv
i a
z
y
x

+ + = + + =
Pagreiio projekcijos koordinai ayse
. ; ;
2
2
2
2
2
2
dt
z d
dt
dv
a
dt
y d
dt
dv
a
dt
x d
dt
dv
a
z
z
y
y
x
x
= = = = = =
Pagreiio vektoriaus modulis: .
2 2 2
z y x
a a a a + + =
Taigi materialiojo tako pagreitis lygus jo greiio pirmajai arba padties vektoriaus antrajai ivestinei laiko atvilgiu. SI
pagreiio vienetas yra metras sekundei kvadratu (m/s
2
).
Jeigu knas netolygiai juda kreive (2.3 pav.), greiio pokyio vektori v

A galima suskaidyti dvi komponentes

t
Av

ir
n
v

A (
t
Av

,, v

, o
n
v

A v

, kai takas N yra arti tako M).

Pirmoji komponent lygi greiio modulio pokyiui per laik At, antroji ireikia greiio krypties pokyt. Santykio Av
t
/At
riba vadinama tangentinio pagreiio moduliu: . lim lim
0 0
dt
dv
t
v
t
v
a
t t
=
A
A
=
A
A
=
A
t
A
t

Antroji pagreiio dedamoji (modulis) normalinis (centrinis) pagreitis ireikiama taip:
. lim
2
0
R
v
dt
v
a
n
t
n
=
A
=
A

Pilnasis kno pagreitis lygus geometrinei tangentinio ir normalinio pagreii sumai (2.4 pav.):
,
n
a a
dt
v d
a

+ = =
t

o jo modulis .
2 2
n
a a a + =
t

Pagal pagreiio dedamsias judjim galima skirstyti :
a) a
t
= 0, a
n
= 0 tiesiaeig tolygin;

b) a
t
= a = const; a
n
= 0 tiesiaeig tolygiai kintam:
a
t
= a = Av/At;
v = v
0
at; ("+" greitjaniam judjimui, "" ltjaniam judjimui)
( ;
2
)
2
0
0
0
0
at
v dt at v vdt s
t t
= = =
} }

c) a
t
= 0, a
n
= const tolygin judjim apskritimu;
d) a
t
= const, a
n
= 0 kreivaeig tolygiai kintam judjim.

Slenkamojo judjimo dinamika. Niutono dsniai
Pirmasis Niutono dsnis. Inercin atskaitos sistema. I. Niutonas (17 - 18 a.) remdamasis G. Galiljaus (16 - 17 a.)
darbais, suformulavo dabar vadinam pirmuoju Niutono dsniu mechanikos dsn: kiekvienas materialusis takas (knas) ilaiko
rimties arba tolygaus tiesiaeigio judjimo bsen tol, kol kit kn poveikiai nepriveria j pakeisti. Judjimui palaikyti iorin
jga nereikalinga. Iki Galiljaus buvo manoma prieingai. Kn savyb ilaikyti rimties arba tolygaus tiesiaeigio judjimo
bsen, neveikiant paalinms jgoms arba joms kompensuojantis vadinama inertikumu.
Tos atskaitos sistemos, kuri atvilgiu knas, kompensuojantis ioriniams poveikiams, juda tiesiai ir tolygiai, vadinamos
inercinmis atskaitos sistemomis. Bet kokia kita atskaitos sistema, nejudanti arba judanti tiesiai ir tolygiai inercins sistemos
atvilgiu, taip pat yra inercin. Inercinse atskaitos sistemose kiekvienas fizikos reikinys vyksta vienodai. Taiau inercins
sistemos svoka tra mokslin abstrakcija, nes visikai nejudani arba judani tik tiesiai ir tolygiai kn nra.
Galiljaus reliatyvumo principas. Galiljaus transformacijos. Remdamasis inercinse atskaitos sistemose atlikt
stebjim ir bandym rezultatais, G.Galiljus prijo ivad, kad mechanini reikini atvilgiu visos inercins atskaitos sistemos
7

yra lygiaverts, jose visi mechaniniai reikiniai vyksta vienodai ir jokiu mechaniniu eksperimentu nemanoma nustatyti, ar ta
sistema juda, ar ne. Vliau tai buvo pavadinta Galiljaus reliatyvumo principu. Sakysime, turime dvi inercines atskaitos
sistemas xyz ir x'y'z', kuri ays bei koordinai pradios laiko momentu t=0 sutampa. Pirmoji sistema slyginai nejuda, antroji
juda greiiu v
0
= const Ox aies teigiamja kryptimi (3.1 pav.). Galiljaus transformacijos tai formuls, pagal kurias
transformuojamos materialiojo tako koordinats pereinant i vienos koordinai sistemos kit. Pats transformavimas remiasi
prielaida: kiekvienu momentu ryys tarp koordinai ir laiko yra toks, koks jis bt, jeigu sistemos viena kitos atvilgiu
nejudt. Klasikinje mechanikoje laikas yra absoliutus, t.y. jo skaitin vert vienoda visose atskaitos sistemose. Todl ir ms
atveju t=t'. Prajus laikui t, nejudanioje sistemoje esanio tako koordinats bus x, y, z, o judanioje x
'
,y
'
,z
'
. J tarpusavio ryys
bt toks :
x = x
'
+ v
0
t ; y = y
'
; z = z
'
; t = t
'
;
arba x
'
= x-v
0
t ; y
'
= y; z
'
= z; t
'
= t.
Skaliarines lygtis galima pakeisti viena vektorine:
; ' ' 00 '
0
t v r r r

+ = + = t =t
'
;
arba t v r r
0
'

= ; t
'
= t.
Uraytosios formuls vadinamos Galiljaus transformacijomis.
Klasikinis greii sudties dsnis. Kno (materialiojo tako)
padtis erdvje visada nurodoma kurio nors kito kno (atskaitos
kno) atvilgiu. Taiau atskaitos knu galime pasirinkti bet kur kn
ir su juo susieti koordinai sistem. Aiku, kad to paties kno
koordinats skirtingose koordinai sistemose bus visikai skirtingos.
Taigi kno padtis reliatyvi: ji skirtinga vairi atskaitos kn ir su
jais susiet koordinai sistem atvilgiu. Taiau reliatyvi ne tik kno padtis, reliatyvus ir pats judjimas. Panagrinkime to
paties kno (vliavls) judjim atvilgiu trij atskaitos sistem (3.2 pav.). Viena j (2) slyginai nejuda, kitos dvi juda tiesiai
ir tolygiai nejudaniosios atvilgiu. Aikiai matyti, kad vliavls poslinkiai skirtingose atskaitos sistemose yra skirtingi.
Skirtingi yra ir vliavls greiiai. Materialiojo tako greitis nejudanios xyz sistemos (3.1 pav.) atvilgiu
( ) ' '
0 0
v v r t v
dt
d
dt
r d
v

+ = + = = ;
ia
0
v

taip vadinamas perneimo greitis, ' v

materialiojo tako greitis judanios sistemos atvilgiu. I ios formuls seka, kad
greitis yra reliatyvus, t.y. priklauso nuo atskaitos sistemos (3.2 pav.).
Jgos ir mass svokos. Vien kn poveik kitiems, dl kurio pasikeiia veikiamj kn greitis arba jie deformuojasi,
vadiname mechaniniu. Mechaninio poveikio kiekybinis matas yra jga (vektorinis dydis). Danai materialj tak ar kn
veikia vienu metu keletas jg
n
F F F

,..., ,
2 1
. Jeigu j vis bendras poveikis toks, kaip ir vienos jgos F

, lygios atskir jg
geometrinei sumai:
n
F F F F

+ + + =
2 1
, tai pastaroji vadinama jg atstojamja.
Materialij kn inertikumo kiekybinis matas yra mas. Skiriama inercin ir gravitacin mas. Mas, nusakanti
inertikum, vadinama inercine, o susijusi su gravitacija gravitacine mase. iuolaikini matavim tikslumu kno inercin ir
gravitacin mass yra lygios.
Impulsas (judesio kiekis). Materialiojo tako impulsas (arba judesio kiekis) yra vektorius, lygus jo mass ir greiio
sandaugai: . v m p

=
Materialj kn sivaizduodami kaip materialij tak visum, jo impuls ireikiame formule:

=
N
i i
v m p
1

.
8

Antrasis Niutono arba pagrindinis dinamikos dsnis. Veikiamas jgos (keli jg atstojamosios) materialusis takas
gyja pagreit. Pagreitis yra tiesiogiai proporcingas jg atstojamajai ir atvirkiai proporcingas tako masei, jei ta mas
nekinta:
F a m
dt
v d
m

= = , arba .
m
F
a

=
Bendruoju atveju antrasis Niutono dsnis formuluojamas taip: materialiojo tako impulso kitimo sparta tiesiogiai
proporcinga j veikiani jg atstojamajai :
( ) . F v m
dt
d
dt
p d

= =
Paskutinij formul galima urayti ir taip:
( ) dt F v m d

= ,
t.y. materialiojo tako impulso elementarusis pokytis yra lygus j veikanios jgos elementariajam impulsui.
Kai mas nekinta, kno impulso pokytis yra lygus j veikianios jgos impulsui:
t F v m A = A

.
SI jgos vienetas (niutonas) yra tokia jga, kuri veikdama 1 kg mass kn suteikia
jam 1 m/s
2
pagreit.
Treiasis Niutono dsnis. Du materialieji takai veikia vienas kit vienodo modulio prieing krypi jgomis:
F

21
= F

12.

ios jgos viena kitos neatsveria, nes veikia skirtingus knus (3.3 pav.).
Mechanins sistemos judjimo dsnis. Vidins ir iorins jgos. Fizikoje materialij tak ar kn grup vadinama
mechanine sistema. Jgos, kuriomis tie takai ar knai veikia vienas kit, vadinamos vidinmis jgomis. Jgos, kuriomis
sistemos knus veikia sistem neeinantys knai, vadinamos iorinmis jgomis. I treiojo Niutono dsnio seka, kad sistemos
vidini jg geometrin suma lygi nuliui. Mechanin sistema, kurios neveikia iorins jgos, vadinama udarja.
Kietj kn suprantame kaip materialij tak visum, mechanin sistem kaip materialij tak sistem. Bendruoju
atveju tokios sistemos m
i
mass materialj tak veikia vidins ir iorins jgos. Pirmj atstojamaj paymkime
i
f

antrj
i
F

. Kai greiiai nedideli (v

i
c) ir tak mass nekinta, antrj Niutono dsn uraome taip:
( )
i i i i
f F r m
dt
d

+ =
2
2
;
ia
i
r

- i-tojo tako padties vektorius. Mechaninei sistemai antrasis Niutono dsnis atrodo taip: ( )

+ =
N N
i i
N
i i
f F r m
dt
d
1 1 1
2
2

.
Kadangi vidini jg suma lygi nuliui, tai m

N
i i
m
r m
dt
d
1
2
2

= . F

Paymkime .
1
C
N
i i
r
m
r m

=
C
r

reikia tam tikro tako, vadinamo masi centru, padties vektori. Tuomet
;
2
2
F a m
dt
r d
m
C
c

= =
ia
2
2
dt
r d
dt
v d
a
C C
C

= = masi centro pagreitis, o

dt
r d
v
C
C

= masi centro greitis.

Taigi mechanins sistemos masi centras juda taip, kaip judt iorini jg veikiamas materialusis takas, kurio mas lygi
sistemos masei. Udarosios sistemos iorins jgos neveikia ( 0 =
i
F

), todl ir 0 =
C
a

ir , const v
C
=

t.y. mass centras juda

tiesiai ir tolygiai arba yra rimties bsenoje. Todl, pvz., sprogus minai, atskiros jos dalys lekia skirtingomis kryptimis, o masi
centras nejuda.
9

Impulso tverms dsnis. Impulso (judesio kiekio) tverms dsnis: udarosios sistemos impulsas, sistemos viduje vykstant
bet kokiems procesams, yra pastovus.

= , const v m
i i


ia m
i
sistem einanio i-ojo kno mas, v
i
jo greitis.
Impulso tverms dsniu pagrstas vis reaktyvij varikli darbas. Juose degant kurui susidaro didelio slgio dujiniai
degimo produktai. Dideliu greiiu besiveriantys pro variklio imetimo vamzd tt, jie turi didel impuls. Tokio pat modulio,
tik prieingos krypties impuls gauna ir pats variklis, sujungtas su raketos korpusu.
Raketos buvo inomos jau senovs Kinijoje. XVII a. viduryje lietuvis K.Simonaviius pirm kart pasaulyje ikl
daugiapakopi raket idj.
1969 m. amerikiei raketa "Saturnas V" nugabeno du kosmonautus Mnul. "Saturnas V" 86 m aukio 3- pakop
raketa. Pirmosios pakopos penki varikliai ivysto 32 MN traukos jg, kas sekund sudegindami 14 t kuro. Degimo produktai i
ttos isiveria apie 2,5 km/s greiiu. Kuras ibalas, oksidatorius skystas deguonis. Starto mas (su erdvlaiviu) 2824 t.
Kintamos mass kn dinamika. Iki iol mes nagrinjome
kn judjim, kai j mas judjimo metu nekinta. Taiau taip
bna ne visada. Pavyzdiui, raketoje esanio kuro degimo
produktai imetami i raketos variklio ttos, ir raketos mas,
degant kurui, maja. Gamtoje taip pat danai sutinkami atvejai,
kai kno mas kinta laike: garuojant vandens laui mas maja
(dm/dt <0) arba kondensacijos metu didja (dm/dt >0).
Paveiksle (3.4a) parodyta sistema, kurios mas m, o mass centras juda greiiu . v

Sistemos pradinis impulsas .

0
v m p

=
Po tam tikro laiko dt dalis mass dm atsiskiria (3.4b pav.) ir juda greiiu .
1
v

Sistemos mas sumaja, o greitis padidja.

Dabar sistemos judesio kiek sudaro dviej kn judesio kieki suma:
( )( ) .
1
v dm v d v dm m p

+ + =
Nagrinjamame pavyzdyje enklai prie dm vertina tai, kad mass pokytis dm<0.
Apskaiiuojame sistemos kn impulso pokyt p d

:
( )( ) ( ) .
1 1 0
v dmd dm v v v md v m v dm v d v dm m p p p d

+ + = + + = =
Narys v dmd

yra labai maas, todl j galima atmesti. Lieka ( ) .

1
dm v v v md p d

+ =
Taikome antrj Niutono dsn:
( )
dt
dm v v v md
dt
p d
F
1

+
= = .
Lygt pertvarkome: ( ) .
1
dm u v md dm v v v md dt F

= + = Atsiskyrusios dalies ir pagrindinio kno greii skirtumas

v v u

=
1
vadinamas santykiniu (arba reliatyviuoju) greiiu. Tai atsiskiriani daleli greitis kno atvilgiu. Daliname abi
lygybs puses i dt ir pertvarkome:
;
R
F F
dt
dm
u F
dt
v d
m

+ = + =
ia
dt
dm
u F
R

= vadinama reaktyvine jga.

Jei paalins jgos sistemos neveikia ( ) 0 = F

, tai .
R
F
dt
dm
u
dt
v d
m

= = Taigi imetant i kno dal mass greiiu

1
v

,
atsiranda reaktyvin jga, verianti kn judti prieing pus.


10

3. Kietojo kno sukamojo judjimo kinematika ir dinamika

Sukamojo judjimo samprata. Skiriami du sukamojo judjimo atvejai: sukimasis apie a ir
sukimasis apie tak (poli). Jeigu bent dviej besisukanio kno tak greiiai lygs nuliui, reikia
knas sukasi apie a, einani per tuos takus (em ir kitos planetos, varikli velenai ir t.t.). Knas
sukasi apie poli, kai nejuda tik vienas takas, o visi kiti juda sfer paviriais (giroskopas).
Sukamasis judjimas charakterizuojamas poskio kampu, kampiniu greiiu ir kampiniu pagreiiu
(kinematins charakteristikos), inercijos bei judesio kiekio momentais ir kinetine energija (dinamins charakteristikos).
Kampinis greitis ir pagreitis. Sukantis apie pastovi a materialiajam knui, visi jo takai (nesantys ayje) juda
apskritimais ploktumose, statmenose sukimosi aiai. Sakysime, takas A bria spindulio R apskritim (2.5 pav.).
Poskio kampo A ir laiko tarpo, per kur tak A su sukimosi aimi jungiantis spindulys pasisuko, santykis vadinamas
vidutiniuoju kampiniu greiiu e , o io santykio riba kampiniu greiiu:
(

A
A
=
s
rad
t
,

e ir . lim
0
dt
d
t
t

e =
A
A
=
A

Kampinio greiio vektorius e

(2.6 pav.) nukreiptas iilgai sukimosi aies (irint vektoriaus

kryptimi, knas sukasi pagal laikrodio rodykl).
Knui sukantis netolygiai, kampinis greitis kinta. Sakysime, dydiu e

A kampinis greitis pakito per laiko tarp At. Santyk

(

A
A
=
2
s
rad
t
e
c

vadiname vidutiniuoju kampiniu pagreiiu, o io santykio rib
dt
d
t
t
e e
c

=
A
A
=
A 0
lim vadiname kampiniu pagreiiu.Kampinio
pagreiio vektoriaus kryptis sutampa su kampinio greiio pokyio e

d kryptimi.
Tolygiai kintamai besisukanio tako kampinis greitis ir poskio kampas ireikiami taip:
.
2
;
2
0
0
t
t
t
c
e
c e e
=
=

Linijinio ir kampinio greii ryys. Per laiko tarp At (2.5 pav.) takas A nueina keli As = RA , todl io tako linijinio
greiio modulis
. lim lim lim
0 0 0
e

R
dt
d
R
t
R
t
R
t
s
v
t t t
= =
A
A
=
A
A
=
A
A
=
A A A

Matyti, kad besisukanio kno vis tak kampiniai greiiai vienodi, o linijiniai, jeigu skirtingi tak atstumai nuo
sukimosi aies, nevienodi.
Normalinio ir tangentinio pagreii moduli ryys su kampinio greiio ir pagreiio moduliais :
;
2
2
e R
R
v
a
n
= =
( )
. c
e e
t
R
dt
d
R
dt
R d
dt
dv
a = = = =

Sukamojo judjimo dinamika
Jgos momentas tako ir aies atvilgiu. Jgos momentas sukamajame judjime atitinka jg
slenkamajame judjime. Jgos
i
F

, veikianios materialj tak A, momentu laisvai pasirinkto tako O

atvilgiu vadinamas vektorius
i
M

, lygus spindulio vektoriaus

i
r

ir jgos
i
F

vektorinei sandaugai (4.1 pav.):

.
i i i
F r M

=
M
i
= r
i
F
i
sin (
i
r

,
i
F

) = R
i
F
i

11

Dydis R
i
= r
i
sin (
i
r

,
i
F

), lygus trumpiausiam atstumui tarp tako O ir jgos veikimo tiess, vadinamas jgos petimi tako O
atvilgiu.
Kietj kn veikiani iorini jg atstojamasis momentas tako O atvilgiu lygus kno
atskirus takus veikiani iorini jg moment geometrinei sumai, t. y.

=
i
M M

.
Jgos
i
F

momentu aies Oz atvilgiu vadinamas skaliaras M

zi
, lygus jgos momento
i
M

bet
kurio ios aies tako O atvilgiu projekcijai ioje ayje (4.2 pav.):
M
zi
=(
i
r

i
F

)
z
.
Kai jgos veikimo ties yra lygiagreti aiai arba j kerta, jgos momentas tos aies atvilgiu lygus 0. Keli kietj kn
veikiani iorini jg atstojamasis momentas lygus jg moment algebrinei sumai, t. y. M
z
=
zi
M . is dydis dar
vadinamas sukimo momentu. Jis yra iorinio poveikio, dl kurio kinta besisukanio kno kampinis greitis, matas.
Materialiojo tako inercijos momentas. Slenkamajame judesyje kno inertikum nusako jo mas, o sukamajame
judesyje, kaip rodo praktika, inertikumas priklauso ne tik nuo mass, bet ir nuo to, kaip toli ji idstyta nuo sukimosi aies. ia
inercijos matas yra inercijos momentas. Materialiojo tako inercijos momentas ireikiamas kaip tako mass m ir atstumo R iki
sukimosi aies kvadrato sandauga:
I
z
= mR
2
.
Jo matavimo vienetas yra kilogramas metras kvadratu (kg
.
m
2
).
Kietojo kno inercijos momentas lygus j sudarani materialij tak inercijos moment sumai:
I
z
= m
1
2
1
R + m
2
2
2
R +
..
+m
n
2
n
R = .
2
i i
R m

Jeigu knas yra vientisas, jo inercijos moment skaiiuojame taip: vis kn padalijame nykstamai mao trio elementus
dV, kuri kiekvieno mas dm=dV ir atstumas iki sukimosi aies R, taigi inercijos momentas
dV R dm R dI
Z
2 2
= = .
Suintegrav lygyb visu kno triu, gauname kno inercijos moment aies Oz atvilgiu:
}
=
V
Z
dV R I
2
.
Matome, kad inercijos momentas labai priklauso nuo aies padties ir visada yra nusakomas tam tikros aies atvilgiu,
nagrinjamu atveju z aies atvilgiu. Simetrik taisyklingos formos kn inercijos moment nesunku apskaiiuoti, ypa kai
sukimosi ais yra simetrijos ais ir eina per mass (inercijos, svorio) centr.
Cilindro centrinis inercijos momentas I
c
= mR
2
, ritinio I
rit
=
2
1
mR
2
, disko I
d
=
2
1
mR
2
, rutulio I
r
=
5
2
mR
2
.
Heigenso ir teinerio teorema. Apskaiiuosime inercijos moment atvilgiu aies, neinanios per
kno masi centr. Sakysime, yra dvi ays : O
1
z
1
eina per mass m kno masi centr C, o kita, jai
lygiagreti, ais Oz eina atstumu l nuo pirmosios (4.4 pav.). Tuomet inercijos moment aies Oz atvilgiu
galima apskaiiuoti taip:
I
z
= I
c
+ ml
2
,
ia I
c
inercijos momentas atvilgiu aies, einanios per mass centr.
Gavome Heigenso ir teinerio teoremos matematin iraik: inercijos momentas bet kokios aies Oz
atvilgiu lygus inercijos momentui atvilgiu jai lygiagreios einanios per masi centr aies O
1
z
1
plius
materialiojo tako (kno) mass ir atstumo tarp ai kvadrato sandauga.
Impulso (judesio kiekio) momentas. Materialiojo tako impulso momentu tako O atvilgiu vadinama materialiojo tako
spindulio vektoriaus
i
r

ir jo impulso
i i i
v m p

= vektorin sandauga
i i i i
v m r L

= . (*)
12

Vektorius
i
L

statmenas vektori
i
r

ir
i
p

ploktumai (4.5 pav.), jo modulis

L
i
= r
i
m
i
v
i
sin ) (
i i
v r

.
. Kietojo kno impulso momentas lygus j sudarani materialij tak
impuls moment sumai:

=
i
L L

.
Materialiojo tako impulso momentu aies atvilgiu vadinama impulso momento
i
L

tako O
atvilgiu projekcija L
zi
per j einanioje ayje Oz:
( )
z i i i zi
v m r L

= .
Jeigu ais Oz yra kietojo kno sukimosi ais, tako ir kno impulso momentai atitinkamai lygs:
L
zi
= R
i
m
i
v
i
= I
zi
.
z zi z
I I L e e = =

.
Sukamojo judjimo dinamikos pagrindinis dsnis. Lygyb (*) diferencijuojame laiko atvilgiu:
( ) ( ).
i i i i i
i
i i i
i
v m
dt
d
r v m
dt
r d
v m r
dt
d
dt
L d

+ = =
ios lygybs deiniosios puss pirmasis narys lygus nuliui, nes
i
i
v
dt
r d

= , o lygiagrei vektori
i
v

ir
i i
v m

vektorin
sandauga lygi 0, o antrasis
i
F

(pagal antrj Niutono dsn), todl

i i i
i
M F r
dt
L d

= = ,
ia
i
M

- jg atstojamosios momentas tako O atvilgiu. Sukantis apie tak O kietajam knui, jo impulso momento ivestin
laiko atvilgiu (arba impulso momento kitimo greitis) yra lygi iorini jg atstojamajam momentui:
M
dt
L d

= .
Pastaroji formul ir yra besisukanio kietojo kno dinamikos pagrindinio dsnio matematin iraika.
Apie nejudam a Oz besisukanio kno dinamikos pagrindinio dsnio matematin iraik gauname paskutinij formul
ura projekcijomis toje ayje:
z
z
M
dt
dL
= arba ( )
z z
M I
dt
d
= e .
Jei kno inercijos momentas nekinta, tai inant, kad de /dt = c , pagrindin sukamojo judjimo dinamikos dsn galima
perrayti taip: .
z
z
I
M
= c
Impulso (judesio kiekio) momento tverms dsnis. Kno impulso momentas sukimosi tako atvilgiu nekinta, kai
iorini jg atstojamasis momentas tapatingai lygus nuliui:
Jei 0 =
dt
L d

, tai const L =

.
Kai knas sukasi apie nejudam a Oz:
( ) ; 0 = =
z
z
I
dt
d
dt
dL
e Tuomet L
z
= I
z
= const.
Besisukanio kno kinetin energija. Sakysime, apie nejudam a Oz sukasi kietasis knas. Mass m
i
materialiojo tako,
nutolusio nuo aies atstumu R
i
, kinetin energija
( )
.
2 2 2
2 2 2
e e
zi i i i i
Ki
I R m v m
W = = =
13

Paties kietojo kno kinetin energija ,
2 2
2 2
e e
z
zi ki k
I
I W W = = =

t.y. lygi inercijos momento ir kampinio greiio
kvadrato sandaugos pusei. Riedanio kno kinetin energija lygi slenkamojo ir sukamojo judjim kinetini energij sumai:
.
2 2
2 2
e I mv
W
k
+ =

4. Darbas, energija, gravitacinis laukas
Mechaninis darbas. Energija yra universalus kiekybinis vis materijos judjimo ir sveikos form matas. Fizikoje energija
skirstoma mechanin (kinetin ir potencin ), vidin, gravitacin, elektromagnetin ir kt. Energijos pokyio matas yra darbas.
Materialj tak veikianios pastovios jgos F

darbas lygus tos jgos ir materialiojo tako poslinkio vektoriaus

r

A skaliarinei sandaugai:
r F A

A = .
i formul tinka ir kietj kn veikianios jgos darbui apskaiiuoti. Jeigu tiesiai judant kn tuo pat metu veikia kelios
pastovios jgos, suminis mechaninis darbas apskaiiuojamas taip:

A = A = A = = ; r F F r r F A A
i i i

ia
i
F F

= veikiani jg atstojamoji. Darbo vienetas SI vienet sistemoje daulis (1 Nm = 1 J).
Kintamosios jgos darbas. Bendruoju atveju gali kisti kaip jga (kryptis ir modulis), taip ir judjimo trajektorija. Tokiu
atveju darbui apskaiiuoti trajektorij padalijame elementarisias atkarples, kuri ilgiai ds. iose atkarpose jga praktikai
pastovi, o keli ds atitinka elementarusis poslinkis r d

, kurio modulis dr~ds.

Elementarusis darbas atkarpoje ds
i
:
dA
i
=
i
r d F

= F
i
-dr
i
-cos(F
i
;dr
i
)=F
i
dr
i
-coso
i
= F
ti
- ds
i
,
ia F
t
= Fcoso - jgos projekcija trajektorijos liestins orto t

kryptyje (5.1 pav.).

Kintamosios jgos darbas visame kelyje MN ireikiamas taip:
}
=
N
M
ds F A .
t

iam kreiviniam integralui apskaiiuoti reikia inoti jgos F
t
priklausomyb nuo s iilgai trajektorijos MN. I
paskutiniosios formuls seka, kad jgos darbas yra teigiamas kai o < t/2 (iuo atveju jgos dedamosios
t
F

kryptis sutampa su
greiio vektoriaus v

kryptimi). Jeigu o > t/2, darbas neigiamas, kai o = t/2, darbas lygus nuliui.
Mediagos daleli sveika ir jg laukas. Seniai pastebta, kad vieno kno mechaninis poveikis kitam gali bti perduotas
ne tik j kontakto metu, bet ir esant knams gana dideliais atstumais vienam nuo kito. Fizikos vystymosi eigoje nutolusi kn
sveika buvo aikinama laikantis toliveikos, vliau artiveikos poirio.
Toliveikos poiriu sveika perduodama akimirksniu ir be tarpininko (A.Amperas, .Kulonas ir kt.). Artiveikos poiriu
(M.Faradjus, D.Maksvelis) sveika perduodama baigtiniu greiiu ir per tarpinink. is tarpininkas fizikoje vadinamas jg
lauku. iuolaikins fizikos supratimu jg laukas realiai egzistuoja ir, kaip ir mediaga, yra viena i materijos form.
Betarpikai per lauk perduodama viesos greiiu makroskopini kn arba daleli sveika.
Centrini jg laukas. Lauko stipris. 1687m. I.Niutonas atrado visuotins traukos arba gravitacijos dsn, kurio esm
ireikia formul
;
2
1
r
m m
G F

=
14

ia m ir m
1
sveikaujani materialij tak mass, r atstumas tarp j, G gravitacijos konstanta (G = 6,67
.
10
-11
Nm
2
kg
-2
).
Jeigu atskaitos taku pasirinksime pirmj materialj tak (koordinai pradia), o antrojo padt apibrime padties
vektoriumi r

, gravitacijos dsnis vektorikai atrodys taip:

;
3
1
r
r
m m
G F

=
ia
r
r

- padties vektoriaus ortas, jo kryptis prieinga jgos F

krypiai.
Su gravitacijos jga susijs kno sunkis ( g m F
s

= ), kuris arti ems paviraus

apytiksliai lygus gravitacijos jgai:
;
3
r
r
m m
G g m

~
ia m

- ems mas, g - laisvojo kritimo pagreitis:

r
r
m
G g

3
= .
Kaip matyti, laisvojo kritimo pagreitis nepriklauso nuo krentanio kno mass. Pagal artiveikos teorij, gravitacinis vieno
kno poveikis kitam perduodamas gravitacijos lauku. Jo altinis yra materialusis knas arba takas. Mass m materialiojo tako
sukurtojo lauko savybs:
a) is laukas bet kur jame esanius mass m
i
materialiuosius takus veikia atitinkamomis jgomis
i
F

, kuri tsiniai
susikerta vienam take, vadinamame jg centru;
b) gravitacijos jgos modulis atvirkiai proporcingas atstumo iki io tako kvadratui. Bet koks iomis savybmis
pasiymintis laukas vadinamas centrini jg lauku (5.2 pav.).
Bet koks jg laukas apibdinamas lauko stiprumo vektoriumi. Gravitacijos lauko stipris tam tikrame take moduliu ir
kryptimi lygus jgai, veikianiai vienetins mass kn :
1
m
F
E

= .
Jeigu vektorius E

nekinta laike
|
|
.
|

\
|
=
c
c
0
t
E

, laukas vadinamas stacionariuoju, jei E

yra vienodas visuose lauko takuose,

laukas vienalytis. Paskutinij formul galima urayti kitaip:
,
3
r
r
m
G E

=
o gravitacijos lauko stiprio modulis .
2
r
m
G E =
Potencialini jg darbas. Sakysime, kad mass m
1
materialusis takas, esantis m mass tako gravitacijos lauke, atlieka
poslink r d

(5.3 pav.). Gravitacijos jga atlieka darb dA:

, cos
2
1
2
1
dr
r
mm
G r d
r
m m
G r d F dA =

= = o

ia dr padties vektoriaus modulio pokytis. Gravitacijos jg darbas kelyje tarp tak 1 ir 2 :
} |
|
.
|

\
|
= =
2
1
;
1 1
1 2
2
r
r
r r
M m G
r
dr
M m G A
ia r
1
ir r
2
- materialiojo tako pradin ir galin padt nusakani padties vektori moduliai. Matyti, kad gravitacijos jg
darbas nepriklauso nuo trajektorijos formos ir kelio ilgio. ia savybe pasiyminios jgos vadinamos potencialinmis arba
konservatyviosiomis. Perkeliant materialj tak udara trajektorija, potencialins jgos darbo neatlieka. Potencialins jgos
gravitacijos, elektrostatins, tamprumo, nepotencialins trinties, klampumo.

15

Kinetin energija ir jos pokytis. Kno kinetin energija yra jo mechaninio judjimo matas. Ji lygi darbui, kuris turi bti
atliktas priveriant kn judti.
Jeigu jga F

, veikdama nejudant kn, priveria j judti greiiu v

, ji atlieka darb. Jgos veikiamo kno energija tuo

paiu padidja atliktojo darbo dydiu:
dA = dW
k
.
Pasinaudojame antrojo Niutono dsnio skaliarine iraika, padaugindami abi lygybs puses i ds:
F = m
dt
dv
ds F ds = m
dt
dv
ds.
Kadangi F
.
ds =dA, o
dt
ds
= v, tai dA = mv
.
dv = dW
k
,
W
k
=
}
v
mvdv
0
=
2
2
mv
.
Taigi, m mass ir greiiu v judanio kno kinetin energija lygi mass ir greiio kvadrato sandaugos pusei.
Jeigu jga F

veikia judant kn, tai jos atliktas darbas lygus kno kinetins energijos pokyiui:
A = W
k2
W
k
= AW
k
.
Energijos kiek AW
k
judantis knas gauna i darb atliekani kn. Taigi, darbas A yra vieno kno kitam perduodamo
energijos kiekio matas.
Potencin energija ir jos pokytis. Sakysime, materialusis knas yra potencialini jg lauke. Jo padt bet kuriame lauko
take apibdina tam tikra skaliarin padties funkcija W
p
( r

) = W
p
( x,y,z ). ios funkcijos veri skirtumas lygus lauko jg
darbui, kai materialusis knas perkeliamas i tako 1 tak 2 :
A
pot
=
}

2
1
r d F
pot

= W
p1
W
p2
= AW
p
.
Dydis W
p
( r

) turi energijos dimensij ir vadinamas materialiojo kno potencine energija. Potencins energijos nulinis
lygmuo pasirenkamas laisvai (juo danai bna ems pavirius). Tada aukt h pakelto kno potencin energija W
p
= mgh , o
esanio h
*
gylio duobje W
p
= -mgh
*
.
Kno potencin energija lygi darbui, atliktam potencialini jg, perkeliani kn nulin energijos lyg.
Tampriai deformuoto kno potencin energija. Potencins energijos turi ne tik knai, esantys kit kn potencialini
jg lauke, bet ir tampriai deformuoti knai. Pagal Huko dsn, taip deformuotame kne atsiradusi tamprumo jga
t
F

tiesiogiai
proporcinga deformacijos didumui (F
t
= ks). Tamprumo koeficientas k, priklausantis nuo kno mediagos ir formos, skaitine
verte lygus tokiai tamprumo jgai, kuri atsirast vienu ilgio vienetu deformuotame kne. Nustojus veikti deformuojaniai jgai,
tamprumo jgos deformacij s panaikint, atlikdamos darb
.
2
2
0 0
ks
ksds ds F A
s s
t
= = =
} }

Jei nedeformuoto kno W
p0
= 0, tai tampriai deformuoto kno W
p
= A = .
2
2
ks

Energijos tverms ir virsm dsnis. Mechanins energijos tverms dsnis. Sakysime, materialj tak veikia
potencialini ir nepotencialini jg atstojamosios
p
F

ir
np
F

. i jg veikiamas takas pasislenka i padties 1 padt 2, o

jgos atlieka darb, lyg kinetins energijos pokyiui:
A
p
+ A
np
= W
k2

_
W
k1
.
inome, kad potencialini jg atliktas darbas lygus potencini energij skirtumui:
A
p
= W
p1

_
W
p2
.
I dviej paskutinij formuli gauname :
16

W
p1

_
W
p2
+ A
np
= W
k2
_
W
k1
,
(W
k2
+ W
p2
)
_
(W
k1
+ W
p1
) = A
np
.
W
k1
+ W
p1
= W
1
; W
k2
+ W
p2
= W
2
;
ia W
1
ir W
2

_
materialiojo tako pilnutin mechanin energija padtyse 1 ir 2.
Materialiojo tako pilnutins mechanins energijos pokytis yra lygus nepotencialini jg atliktam darbui.
Jei materialj tak veikia tik potencialins jgos,
W
2

_
W
1
= 0 arba W
2
= W
1
= const ,
t.y. jo mechanin energija nekinta. inoma, tiek potencin, tiek kinetin energija pakinta, taiau vienos padidjimas lygus kitos
sumajiimui, todl pilnutin mechaanin energija lieka pastovi.
Udarj sistem sudaro visuma materialij tak, tarp kuri veikia tik potencialins jgos, todl, analogikai kaip ir vieno
materialiojo tako, sistemos mechanin energija nekinta. Tai ir yra mechanins energijos tverms dsnis.
Energijos tverms ir virsm dsnis. Mechaninje kn sistemoje be potencialini gali veikti ir nepotencialins jgos,
pvz., trinties, dl ko mechanin energija virsta kit ri, pvz., vidine energija. Eksperimentikai nustatyta, kad, vykstant
vairiems gamtos procesams, vienos ries energija virsta kitos ries energija, o energijos nuostoli nra. Apibendrinus
eksperiment rezultatus ir buvo suformuluotas energijos tverms ir virsm dsnis: vykstant bet kokiems procesams izoliuotoje
materialioje sistemoje, pilnutin sistemos energija nekinta. Vienos materijos judjimo formos gali virsti kitomis, bet pats
materijos judjimas yra aminas kaip ir pati materija.

5. Mechaniniai svyravimai, bangos ir akustikos elementai
Svyravim klasifikavimas. Svyravimu vadinamas judjimas, pasikartojantis bgant laikui. Svyruojantis knas arba kn
visuma vadinama svyravim sistema. Tokios sistemos pavyzdys yra tampri spyruokl su prie jos pritvirtintu mass m rutuliuku.
Sistemai nukrypus nuo pusiausvyros padties, atsiranda tamprumo jga
1
F

, grinanti j pusiausvyros padt. i jga ir kno

inertikumas ir yra svyravimo prieastis (8.1 pav.).
Svyravim sistem be jgos
1
F

gali veikti aplinkos pasiprieinimo (trinties)

jga
2
F

(jos kryptis visada prieinga svyruojanio kno greiio krypiai), gali

veikti ir svyravimus skatinanti jga
3
F

("priverstin jga"). Tokiu bdu svyravim

sistemos dinamikos pagrindinis dsnis (II Niutono dsnis) projekcijomis Os ayje
atrodo taip:
.
3 2 1
2
2
m
F F F
m
F
dt
s d
s s s s
+ +
= =
Priklausomai nuo i jg, skiriami :
a) savieji svyravimai (veikia tik jga
1
F

);
b) laisvieji svyravimai (veikia jgos
1
F

ir
2
F

);
c) priverstiniai svyravimai (veikia
1
F

,
2
F

ir
3
F

).
Harmoniniai svyravimai. Harmoniniu vadinamas svyravimas, vykstantis veikiant grinaniajai jgai
1
F

, tiesiogiai
proporcingai kno poslinkiui nuo pusiausvyros padties (8.1 pav.). io svyravimo judjimo lygtis tokia:
,
1
2
2
s
m
k
m
F
dt
s d
s
= =
ia k - spyruokls tamprumo koeficientas arba standumas, skaitine verte lygus spyruoklje atsiradusiai tamprumo jgai, pastarj
deformavus ilgio vienetu. Jis priklauso nuo spyruokls mediagos ir jos geometrijos. Minuso enklas rodo, kad tamprumo jgos
kryptis prieinga deformacijos krypiai.
17

Paymime
2
0
e =
m
k
ir perraome lygt: . 0
2
0 2
2
= + s
dt
s d
e
i formul yra laisvj harmonini svyravim diferencialin lygtis (tiesin, nes svyravim parametrai k ir m nekinta).
Harmoningai svyruojanti tiesin sistema dar vadinama tiesiniu harmoniniu osciliatoriumi. Svyravim lygt tenkinanti funkcija
( )
0 0
cos e + = t s s
m

vadinama jos sprendiniu. Svyravim lygties sprendin galima urayti ir kompleksine forma:
); sin( ) cos(
~
0 0 0 0
e e + + = t i t s s
m

ia 1 = i yra menamas vienetas. Panaudojus Oilerio formul
o
o o
i
e i

= sin cos , kompleksin sprendin uraome
eksponentine funkcija:
) (
0 0 ~ e +
=
t i
m
e s s .
Dydis s
m
didiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padties, vadinamas svyravim amplitude; kosinuso funkcijos
argumentas ( )
0 0
e + t svyravim faz (matuojama kampo vienetais). Faz laiko momentu t=0, t.y.
0
vadinama pradine faze.
Jos skaitin vert priklauso nuo pasirinktos laiko atskaitos pradios.
Vieno pilno svyravimo trukm vadinama savuoju periodu (T
0
), o svyravim skaiius per laiko vienet - savuoju svyravim
daniu
0
f

;
1
0
0
T
f = .
1
0
0
f
T =
Svyravim skaiius per 2t sekundi vadinamas savuoju cikliniu daniu
0
e :
. 2
0 0
m
k
f = t = e
Harmoningai svyruojanio kno greiio projekcija Os ayje:
( ) | | ( ) ,
2
cos sin cos
0 0 0 0 0 0 0
|
.
|

\
|
+ + = + = + = =
t
e e e e t v t s t s
dt
d
dt
ds
v
m m m s

ia
m m
v s =
0
e - greiio amplitud.
Pagreiio projekcija ( ) | | ( ) ( ), cos cos sin
0 0 0 0
2
0 0 0 0
t e e e e e + + = + = + = = t a t s t s
dt
d
dt
dv
a
m m m
s
s

ia
m m
a s =
2
0
e - pagreiio amplitud.
Kadangi dydiai s, v
s
, a
s
kinta sinuso arba kosinuso dsniu, harmoniniai
svyravimai dar vadinami sinusiniais arba kosinusiniais. Poslinkio, greiio ir
pagreiio projekcij grafikai pateikti 8.2 paveiksllyje.
Harmoninio osciliatoriaus kinetin energija
( ) ( ), sin
2 2
0 0
2
2
0
2 2
e
e
+ = = t
ms mv
t W
m
k

o potencin energija
( ) ( )
0 0
2
2 2
0
2
cos
2 2
e
e
+ = = t
s m ks
t W
m
p
.
Matyti, kad i energij maksimalios verts lygios, o fazs prieingos, kad tiek
p
W , tiek
k
W
periodikai kinta. Harmoninio osciliatoriaus pilnutin mechanin energija
( ) ( ) .
2 2
2 2 2
0 m m
p k
ks s m
t W t W W = = + =
e

Fizin svyruokl. Matematin svyruokl. Fizine svyruokle vadinamas bet koks kietasis knas,
18

galintis svyruoti apie nejudam horizontali a gravitacijos lauke (8.3 pav.). Tokios svyruokls nukrypimas nuo pastoviosios
pusiausvyros padties OA apibdinamas nuokrypio kampu . Svyruoklei nukrypus dein, laikomas teigiamu, nukrypus
kair neigiamu. Svyravimai vyksta veikiant sunkio jgos g m

dedamajai
1
F

, kurios modulis sin g m F =

1
. F
1
vadinama
grinanija jga. Kai nuokrypiai yra mai (sin ), tuomet grinanioji jga tiesiog proporcinga nuokrypiui nuo
pusiausvyros padties ( g m F ~
1
). Jos momentas svyravim aies atvilgiu
L g m L F M ~ =
1
; (1)
ia L - grinanios jgos petys. Minuso enklas raomas grinanios jgos projekcijos F
1
suderinimui su nuokrypio kampo
enklu. Maais kampais svyruojaniai svyruoklei pritaikius sukamojo judjimo dinamikos pagrindin dsn
c =
z
I M ,
gaunama tokia jos svyravimus apraanti diferencialin lygtis

z
I
L g m
t
=
2
d
d
2
, arba 0
2
= +

z
I
L g m
t d
d
2
; (2)
ia c

=
2
t d
d
2
svyruokls kampinis pagreitis, o I
z
jos inercijos momentas svyravimo aies Oz, statmenos brinio ploktumai,
atvilgiu. I (2) iplaukia tokia fizins svyruokls savojo ciklinio danio iraika
z
I
L g m
=
0
e . (3)
L g m
I
T
z
t
e
t
2
2
0
= = . (4)
Mass m ilgio L matematins svyruokls inercijos momentas
2
L m I
z
= , todl i (4) jos svyravim periodas
g
L
T t 2 = . (5)
Pabrtina, kad (3), (4) ir (5) formuls teisingos tik maiems svyravim kampams (kai sin ).
Vienos krypties svyravim sudtis. Kartais tas pats knas
atlieka kelis svyravimus iilgai tos paios tiess. Atstojamj
svyruojamj judjim patogu atvaizduoti amplitudi vektori
metodu. Tam tikslui svyravimas, kurio lygties sprendinys yra
( )
0 0
cos e + = t s s
m
, atvaizduojamas grafikai amplituds
vektoriumi. Amplituds vektorius
m
s

atidedamas kampu
0
aies
Os atvilgiu: teigiamieji kampai atidedami prie, neigiamieji pagal
laikrodio rodykl. Jeigu vektori
m
s

pastoviu kampiniu greiiu, lygiu savajam cikliniam daniui

0
e , suktume prie laikrodio
rodykl, jo projekcija ayje Os kist btent harmoniniu dsniu ( )
0 0
cos e + = t s s
m
.
Sakykime, knas tuo pat metu dalyvauja dviejuose svyravimuose, apraomuose lygtimis ( )
01 0 1 1
cos e + = t s s
m
ir
( )
02 0 2 2
cos e + = t s s
m
.Braiome vektorin diagram (8.4 pav.). Atstojamasis svyravimas apraomas lygtimi
). cos(
0 0 2 1
e + = + = t s s s s
m
Jo amplitud, remiantis kosinus teorema
o cos 2
2 1
2
2
2
1 m m m m m
s s s s s + = ,
ia ) (
01 02
t o = . Paymj
01 02
| = , lygt galime perrayti taip:
| cos 2
2 1
2
2
2
1 m m m m m
s s s s s + + = .
Du svyravimai, kuri fazi skirtumas lygus 0 arba kartotinis t 2 , vadinami sinfaziniais, jei t arba kartotinis nelyginiam
skaiiui t , tokie svyravimai vadinami prieing fazi svyravimais.
19

Atstojamojo svyravimo pradin faz apskaiiuojama pagal formul:
02 2 01 1
02 2 01 1
0
cos cos
sin sin

m m
m m
s s
s s
tg
+
+
= .
Jeigu sudedami skirting dani svyravimai, atstojamojo amplituds vektoriaus
modulis
m
s ir jo sukimosi greitis laikui bgant kinta, nes vektoriai
1 m
s ir
2 m
s sukasi
skirtingais kampiniais greiiais. Atstojamasis svyravimas iuo atveju nra harmoninis
(8.5 pav.).
Sudkime maai besiskiriani dani
1
e ir
2
e vienod amplitudi
1 m
s =
2 m
s =
m
s
svyravimus:
t s s
m 1 1
cose = ; t s s
m 2 2
cose = .
t t s t t s s s s
m m
2
cos
2
cos 2 ) cos (cos
1 2 1 2
2 1 2 1
e e e e
e e
+

= + = + = .
Pirmasis kosinusas kinta ltai, todl dyd t s
m
2
cos 2
1 2
e e
galima laikyti
svyravimo, vykstanio daniu
2
1 2
e e +
, amplitude. Toks amplituds kitimas
vadinamas muimais (8.6 pav.). Laikas tarp dviej gretim amplituds minimum
vadinamas muim periodu
m
T .
Statmen harmonini svyravim sudtis. Lisau figros. Pirmasis statmen svyravim sudt apra .Lisau, todl
dviem statmenomis kryptimis svyruojanio materialiojo tako atstojamojo svyravimo trajektorijos vadinamos Lisau figromis.
Sakykime, materialusis takas M tuo paiu metu vienodu daniu
0
e svyruoja iilgai ai Ox ir Oy . Jo nuokrypiai kinta
taip:
( ); cos
01 0
e + = t x x
m

( )
02 0
cos e + = t y y
m
.
Nuokrypi lygtis pertvarkome taip:
t t
x
x
m
0 01 0 01
sin sin cos cos e e + = ; ( 6 )
. sin sin cos cos
0 02 0 02
t t
y
y
m
e e + = ( 7 )
I (6) ir (7) lygi sistemos eliminuojame laik, kad gautume trajektorijos lygt:
( ) ( )
02 01
2
02 01 2
2
2
2
sin cos 2 = +
m m m m
y x
xy
y
y
x
x
. ( 8 )
(8) lygtis elipss lygtis. Taigi, sudj statmenus vienodo danio svyravimus, gavome
judjim elipse (8.7 pav.). Bendruoju atveju, sudjus skirting dani harmoninius svyravimus, atstojamojo judjimo trajektorija
yra nuolat kintanti sudtinga kreiv, kuri patogu stebti oscilografo ekrane.
Slopinamj svyravim diferencialin lygtis ir jos sprendinys. Jeigu svyravimai vyksta klampioje aplinkoje, be
grinanios jgos
1
F

svyruojant kn dar veikia klampos jga

2
F

, mainanti svyravim energij, kitaip sakant, slopinanti

svyravim. Kai svyruojanio kno greitis nedidelis, i jga tiesiogiai proporcinga greiiui. Jos projekcija ayje Os :
dt
ds
v F
s
| | = =
2
,
ia | - proporcingumo koeficientas, vadinamas aplinkos pasiprieinimo koeficientu. Antrasis Niutono dsnis tokiems
svyravimams uraomas taip:
20

s
m
k
dt
ds
m m
F F
dt
s d
s s
=
+
=
|
2 1
2
2
.
Paymj o
|
2 =
m
, lygt perraome:
0 2
2
0 2
2
= + + s
dt
ds
dt
s d
e o ,
ia dydis
m 2
|
o = vadinamas slopinimo koeficientu. Uraytoji diferencialin lygtis yra
tiesin, nes o e | , , , ,
0
k m laikui bgant nekinta. ios lygties dalinis sprendinys yra funkcija
( )
0 0
cos e
o
+ =

t e s s
t
,
ia ciklinis slopinamj svyravim danis
2 2
0
o e e = , o dydis
t
e s
o
0
nusako amplituds kitim (majim) (8.8 pav.).
Kadangi amplitud maja, tokie svyravimai nra nei harmoniniai, nei periodiniai. Kaip
matyti, j danis e maesnis u savj svyravim dan
0
e (veikiant klampos ar trinties
jgoms, maja greitis).
Esant pakankamai klampai ar triniai, svyravimai gali ir nevykti. Ribin slopinimo
koeficiento vert
0
e o =
rib
(iuo atveju svyravimas vadinamas aperiodiniu (8.9 pav.).
Dviej gretim amplitudi santykis vadinamas slopinimo dekrementu:
( )
T
T t
t
k m
k m
e
e s
e s
s
s
o
o
o
= =
+

+
1
1
0
0
1 ,
,
,
o jo natrinis logaritmas logaritminiu slopinimo dekrementu A:
t e
s
s
t
k m
k m
o
o
= = = A
+
ln ln
1 ,
,
.
Logaritminis slopinimo dekrementas savo skaitine verte atvirkias skaiiui period per kuriuos amplitud sumaja e
kart.
Priverstini svyravim diferencialin lygtis ir jos sprendinys. Rezonansas. Jeigu svyravim sistem veikia visos trys
anksiau pamintos jgos grinanti
1
F

, pasiprieinimo
2
F

ir periodikai kintanti priverstin

3
F

, svyravimai vadinami
priverstiniais. Sakykime, kad priverstin jga kinta kosinuso dsniu, t.y. harmoningai:
t F F
m
O = cos
3

.
Antrasis Niutono dsnis priverstiniams svyravimams atrodo taip:
. cos
3 2 1
2
2
t
m
F
dt
ds
m
s
m
k
m
F F F
dt
s d
s s s
O + =
+ +
=
|

Pasinaudodami anksiau vestais paymjimais lygt pertvarkome:
, cos 2
0
2
0 2
2
t F s
dt
ds
dt
s d
O = + + e o
ia =
m
F
F
m
0
priverstins jgos redukuotoji amplitud, t.y. jgos amplituds dalis, tenkanti svyravim sistemos mass vienetui.
Paskutinioji lygtis yra nehomogenin. I diferencialini lygi teorijos inoma, kad tokios lygties sprendinys yra slopinamj
svyravim homogenins lygties bendrojo ir nehomogenins lygties dalinio sprendinio suma. Pastarasis ireikiamas taip:
( )
0
cos O = t s s
m
.
iuo atveju svyravim amplitud gaunama tokia:
21

( )
2 2
2
2 2
0
0
4 O + O
=
o e
F
s
m
,
o priverstins jgos bei nuokrypio fazi skirtumas
2 2
0
0
2
O
O
=
e
o
tg .
Taigi nusistovjs priverstinis svyravimas yra priverstins jgos daniu vykstantis harmoninis svyravimas.
Rezonansas. Pasinaudojame priverstini svyravim amplituds
iraika ir nubraiome funkcijos ( ) O = f s
m
grafikus taip vadinamas
rezonansines kreives (8.10 pav.). Matyti, kad priverstinio svyravimo
amplitud priklauso nuo priverstins jgos danio. Esant tam tikram
daniui, svyravimo amplitud didiausia. Reikinys, kai priverstini
svyravim amplitud padidja iki didiausios verts, vadinamas rezonansu,
o j atitinkantis priverstins jgos danis rezonansiniu daniu
rez
O . is
danis atitinka nuokrypio amplituds iraikos vardiklio minimum.
Poaknio ekstremumuose pirmoji jo ivestin O atvilgiu lygi nuliui:
( )
; 2 ; 2 ; 0
; 0 8 4
2 2
0 3
2 2
0 2 1
2 2 2
0
o e o e
o e
= O = O = O
= O + O O

Sprendinys 0
1
= O atitinka vardiklio maksimum,
3
O neturi fizikins prasms kaip neigiamas danis. Belieka tik
2
O :
2 2
0 2
2o e = O = O
rez
.
Esant neymiam slopinimui ( 0 o ),
0
e O
rez
, kitais atvejais
0
e < O . Priverstini svyravim amplitud rezonanso
metu:
2 2
0
0
2 o e o
=
F
s
mrez
.
Matyti, kad kai , 0 o
mrez
s . Kai slopinimas didelis, t.y.
2
0
e
o > , rezonanso negaunama.
Tampriosios bangos. Skersins ir iilgins bangos. Trikdymo sklidimas tampria terpe vadinamas bangavimu. Tampri
terp yra tokia, kurioje, inykus ioriniams poveikiams, inyksta ir j sukeltos deformacijos. Sklindant bangai, vien terps
daleli svyravimai ir svyravimo energija perduodama kitoms, taiau paios dalels
nepasislenka.
Paslenkant tamprios terps (pvz., stygos) daleli sluoksnius lygiagreiai vienus
kitiems, gaunama lyties deformacija. Jeigu tai atliekama periodikai, terps dalels,
veriamos grinani tamprumo jg, ima virpti apie pusiausvyros padt. Dl daleli
tarpusavio traukos jg svyravimai sklinda terpe. Tokia banga vadinama skersine (terps dalels svyruoja statmenai bangos
sklidimo krypiai, ir. 8.11 pav.).
Tampri terp periodikai tempiant arba gniudant (dujas slegiant), terp
periodikai tai retja, tai tankja. Veikiami priverstins bei tarpusavio traukos ir
stmos jg terps sluoksniai periodikai juda prieingomis kryptimis, t.y. virpa, o
virpesiai sklinda terpe. Tokios bangos, kai terps dalels virpa iilgai bangos sklidimo
krypties, vadinamos iilginmis (ir.8.12 pav.).
Iilgins bangos sklinda kietaisiais knais, skysiais ir dujomis, skersins kietaisiais knais ir skysi paviriumi.
Bangos, sklindanios nykstamai mao storio strypais arba stygomis, vadinamos vienmatmis, sklindanios erdve
erdvinmis, kno paviriumi pavirinmis. Pagrindiniai bangos parametrai yra bangos ilgis ir bangos periodas T. Bangos
22

ilgis tai trumpiausias atstumas tarp dviej daleli, virpani ta paia faze. Bangos periodas T tai laikas, per kur aplinkos
dalel atlieka vien piln svyravim. Per laik, t.y. period, banga nusklinda atstum, lyg bangos ilgiui:
; T u =
ia u bangos sklidimo greitis. Dydis f
T
=
1
vadinamas bangos daniu.
Vienmats ir sferins bangos lygtys. Sakykime, kad plonas ir ilgas strypas orientuotas
iilgai Ox aies., o strypo dalel A, kurios koordinat x = 0, harmoningai virpinama (8.13
pav.). Dalels virpesiai, apraomi lygtimi ( ), cos
o m A
t s s e + = perduodami kitoms dalelms,
t.y. sklinda strypu greiiu u. Nustatysime dalels B, kurios koordinat x, nuokryp
B
s . ios dalels virpesiai vluos dalels A
virpesi atvilgiu laiko tarpu
u
x
= t . Laiko momentu t dalels B virpesi faz bus tokia, kokia buvo A dalels virpesi faz laiko
momentu .
u
x
t t t = =
-
t
( ) ( ); cos cos cos
0 0 0
e e e + =
(

+ |
.
|

\
|
= + =
-
kx t s
u
x
t s t s s
m m m B
( - )
ia

t e 2
= =
u
k ciklinis bangos skaiius, skaitine verte lygus t 2 ilgio atkarpoje telpani bangos ilgi skaiiui. Vektorius k

(jo kryptis sutampa su bangos sklidimo kryptimi) vadinamas bangos vektoriumi. ( - ) lygtis vadinama vienmats bangos lygtimi.
Pagal j gali bti apskaiiuotas bet kurios strypo dalels nuokrypis bet kuriuo laiko momentu t. Bangos faz
0
e + = kx t
priklauso ir nuo laiko, ir nuo koordinats.
Vienalytje ir izotropinje terpje harmoningai virpantis ma matmen altinis skleidia sferines bangas. Toki bang
paviriai (geometrin vieta tak, virpani vienoda faze) yra koncentrins sferos. Terps daleli, esani atstumu r nuo virpesi
altinio, virpesi faz .
0
e + = kr t
Sferins bangos amplitud, tolstant nuo virpesi altinio, maja atvirkiai proporcingai atstumui, nes didja sferins
bangos fronto plotas ir bangos energija pasiskirsto vis didesniame tryje. Sferins bangos lygtis uraoma taip:
( ); cos
0
0
e + = kr t
r
s
s
ia
0
s - bangos amplitud vienetiniu atstumu nuo altinio.
Vienmats bangos faz
0
e + = kx t yra koordinats ir laiko funkcija. Virpanios dalels, kurios koordinat x,
svyravim faz konkreiu laiko momentu yra apibrta. Laikui bgant i apibrt faz bei j atitinkant nuokryp gauna vis
kitos terps dalels, t.y. apibrtoji faz sklinda. Greitis, kuriuo sklinda faz, vadinama faziniu greiiu. Jis priklauso nuo terps
tamprumo ir tankio.
Bangos energija. Sakykime, tankio terpe sklinda plokioji banga (jos lygtis tokia pati kaip ir vienmats bangos). Virpa
kiekviena terps dalel, todl terps elementariajame tryje dV esanti elementarioji mas dV dm = turi kinetins energijos:
( )
0
2
2 2
2
2
sin
2 2 2
e
e
+ = |
.
|

\
|
= = kx t
s dV
dt
ds dm dmv
dW
m
K
.
Kadangi bangos sklidimas nemanomas be deformacijos, deformuota terp turi ir potencins energijos. Virpanios
elementariosios mass dm potencin energija lygi jos kinetinei energijai ir kinta tuo paiu dsniu. Pilnutin mass dm mechanin
energija
( )
0
2 2 2
sin 2 e e + = = + = kx t s dV dW dW dW dW
m K p K
.
Terps, kuria sklinda banga, trio vieneto energija arba energijos trinis tankis:
23

( ), sin
0
2 2 2
e e + = = kx t s
dV
dW
w
m

o bangos energijos vidutinis trinis tankis
2 2
2
1
m
s w e = ,
nes sinuso funkcijos kvadrato vidurkis lygus 1/2.
Bang interferencija. Bang interferencija vadinama koherentini bang sudtis. Bangos vadinamos koherentinmis,
jeigu j pasiektame erdvs take bang fazi skirtumas yra pastovus, o virpesi kryptys nra statmenos. Koherentines bangas
skleidia koherentiniai altiniai.
Sakykime, vienalyte ir izotropine terpe i altini
1
ir
2
sklinda dvi harmonins bangos.
i bang pradins fazs ir daniai skiriasi, taiau virpesi kryptys yra lygiagreios. Take P,
nutolusiame nuo altini atstumais r
1
ir r
2
, bangos persidengia ir susideda (8.14 pav.). J lygtys:
( )
( ). cos
; cos
02 2 2 2 2 2
01 1 1 1 1 1
e
e
+ =
+ =
r k t s s
r k t s s
m
m

Atstojamojo svyravimo take P amplitud
( ), cos 2
1 2 2 1
2
2
2
1
+ + =
m m m m m
s s s s s ( -- )
ia
1 2
virpesi fazi skirtumas:
( ) ( ) .
01 02 1 1 2 2 1 2 1 2
e e + = r k r k t
I pastarosios formuls seka, kad, jei bang cikliniai daniai vienodi arba labai artimi ( ) e e e = =
2 1
, fazi skirtumas yra
pastovus (nuo laiko nepriklauso) ir bangos yra koherentins. Jeigu bangos sklinda ta paia terpe, cikliniai bang skaiiai yra
vienodi ( ) k k k = =
2 1
, todl bang fazi skirtumas take P priklauso tik nuo tako atstum iki altini
1
ir
2
ir pradini fazi
skirtumo. I ( -- ) seka, kad didiausia atstojamojo svyravimo amplitud, t.y. interferencijos maksimumas bus tuose terps
takuose, kuriuose bang fazi skirtumas kartotinis lyginiam t:
t m 2
1 2
= , (ia m = 0, 1, 2, ...)
Atstojamojo svyravimo amplitud bus minimali arba ivis lygi nuliui (jei s
m1
= s
m2
) tuose terps takuose, kuriuose bang
fazi skirtumas kartotinis nelyginiam t:
( ) , 1 2
1 2
t + = m (ia m = 0, 1, 2, ...)
Tuose terps takuose, kuriuose fazi skirtumo verts bus tarpins, tarpins bus ir amplitudi verts.
Jeigu interferuojani bang pradins fazs vienodos, t.y.
01 02
= , interferencijos maksimumo ir minimumo slygas
patogu ireikti bang nueit keli skirtumu. Jei tas skirtumas lygus lyginiam pusbangi skaiiui, gaunamas interferencijos
maksimumas, jei nelyginiam minimumas:
max: ,
2
2
2 1

m r r = (ia m = 0, 1, 2, ...),
min: ( ) ,
2
1 2
2 1

+ = m r r (ia m = 0, 1, 2, ...).
Usiklodamos susideda ir nekoherentins bangos, taiau j atstojamojo svyravimo amplitud gana spariai kinta, todl
stebti ar matuoti galime tik vidutin jos vert, o atstojamojo svyravimo amplituds kvadrato vidurkis visuose erdvs takuose
lygus interferuojani bang amplitudi kvadrat sumai ( ir. -- ), nes funkcijos ( )
1 2
cos vidurkis lygus nuliui:
.
2
2
2
1
2
m m m
s s s + =
Stovinioji banga. Stovinioji banga yra vienod amplitudi koherentini bang, sklindani prieprieiais,
interferencijos rezultatas:
24

( ); cos
1
kx t s s
m
= e ( ); cos
2
kx t s s
m
+ = e
( ) ( ) | | . cos cos 2 cos cos 2 cos cos
2 1
t kx s kx t s kx t kx t s s s s
m m m
e e e e = = + + = + =
Stovinioji banga tai daniu e ir amplitude kx s
m
cos 2 vykstantys harmoniniai virpesiai. Virpesi amplitud priklauso
nuo nagrinjamojo tako koordinats x. Virpesi amplitud yra didiausia (2s
m
) takuose, kur
,
2
2
t
m kx = (ia m = 0, 1, 2, ...),
o maiausia (lygi nuliui), kur
( ) ,
2
1 2
t
+ = m kx (ia m = 0, 1, 2, ...).
Pirmieji vadinami stoviniosios bangos ppsniais, antrieji mazgais. I paskutinij lygi galima apskaiiuoti ppsni ir
mazg koordinates.
Bganioje bangoje visi terps takai virpa vienoda amplitude, bet vluodami
faze (faz priklauso nuo koordinats x ). Visi terps takai tarp gretim stoviniosios
bangos mazg virpa ta paia faze, bet skirtingomis amplitudmis. Virpesi fazs
abiejose mazgo pusse skiriasi dydiu t, t.y. yra prieingos.
Stoviniosios bangos paprastai gaunamos susidjus bganiajai ir
atsispindjusiajai nuo dviej terpi skiriamosios ribos bangoms. Jei antroji terp
tankesn, atsispinddama banga keiia faz prieing, ir atspindio take btinai yra
mazgas (8.15 pav.). Jei banga atsispindi nuo retesns terps, faz nesikeiia, ir
atspindio take gaunamas ppsnys (8.16 pav.).
Stovinioji banga energijos nepernea.
Garso bangos ir j pagrindins charakteristikos. Tampriosios bangos, kuri virpesi danis apytikriai yra nuo 16 iki
20000 Hz, pasiekusios mogaus aus, sukelia garso pojt. Tokios bangos vadinamos garso bangomis arba tiesiog garsu. Fizikos
dalis, nagrinjanti garso bangas, vadinama akustika. Ji nagrinja garso susidarym, sklidim ir primim.
Tampriosios bangos, kuri daniai maesni u 16 Hz, vadinamos infragarsu, kuri didesni u 20 kHz ultragarsu. Nei
infragars, nei ultragars mogaus ausis negirdi.
Garsas charakterizuojamas intensyvumu (garso stipriu), tono aukiu ir tembru. Garso bangos intensyvum apibdina
vidutinis perneamos energijos tankis. Intensyvumas skaitine verte lygus kiekiui energijos, pernetos per laiko vienet pro
paviriaus, statmeno bangos sklidimo krypiai, ploto vienet. Intensyvumo matavimo vienetas yra
2 2
m
W
s m
J
= . Intensyvumas
objektyvioji garso charakteristika. Garso pojt sukeliantis minimalus intensyvumas atskiriems monms nra vienodas. Be to,
mogaus ausis nevienodai jautri vairi dani garsams (labiausiai jautri 10004000 Hz garsams). Maiausias intensyvumas,
kuris dar sukelia garso pojt, vadinamas girdimumo riba. Pagal tarptautin susitarim girdimumo riba priimta laikyti 10
-12
W/m
2

intensyvum, esant 1000 Hz daniui. Kai intensyvumas 1010
2
W/m
2
, garso banga jau sukelia nebe garso, o skausmo pojt.
Toks intensyvumas vadinamas skausmo pojio riba, jis taip pat priklauso nuo danio.
Konkretaus garso intensyvumo I santykio su girdimumo riba I
0
logaritmas vadinamas garsumu:
0
lg
I
I
L = ,
t.y. girdimumo ribos garsumas imamas lygus nuliui.
Garsumas yra subjektyvioji garso charakteristika, priklausanti nuo ausies jautrio, jis matuojamas belais. Praktikoje
naudojamas10 kart maesnis dydis decibelas (dB). Ireikiant garsum decibelais, paskutinioji formul uraoma taip:
| | dB
I
I
L
o
, lg 10 = .
25

Bangos, sklindanios kokia nors terpe, pvz., pastato siena, intensyvumo sumajimas (bangos gesimas) gali bti ireiktas
ta paia formule:
2
1
12
lg 10
I
I
L = ,
ia I
1
kritusios terp, I
2
ijusios i terps bangos intensyvumas. Pvz., bangos gesimas 30 decibel reikia, kad
intensyvumas sumaja 1000 kart.
mogus girdi gars, kurio garsumas nuo 0 iki 130 decibel (laikrodio tiksjim garsumas apie 20 dB, tylaus pokalbio 60
dB, skausmo pojio riba 130 dB).
Kiekvienas garsas susideda i atskir harmonini virpesi, kuri daniai skirtingi. i atskir garsinio danio svyravim
visuma sudaro garso akustin spektr. Kiekvienas garso altinis skleidia jam bdingo akustinio spektro gars. Garsai, kuri
spektras linijinis (diskretinis), vadinami muzikiniais. Svyravim danis apibdina garso tono aukt (ton). Be pagrindinio tono
garso spektre yra virtoni dani, kartotini pagrindiniam (maiausiam) io garso daniui. Virtoni skaiius ir j
intensyvumas apsprendia garso tembr. Pagal tembr atskiriame pastam moni balsus, muzikini instrument garsus.
Garsai, kuri akustinis spektras itisinis, vadinami triukmais (pvz., gatvs esys).
Garso banga dujose iilgin banga. Jos sklidimo greitis ireikiamas formule:
M
RT
v = ,
ia
V
p
C
C
= oro molini ilum santykis, R universalioji duj konstanta, T duj temperatra, M molio mas. Garso
greitis dujose nepriklauso nuo garso danio ir yra tos paios eils dydis, kaip ir molekuli iluminio judjimo vidutinysis greitis,
taiau visuomet truput maesnis u j. Kambario temperatros ore garso greitis yra apie 340 m/s.

6. Tobulj (idealij) duj fizika
Molekulin fizika fizikos mokslo aka, tirianti bet kurios agregatins bsenos kn fizikines savybes juos sudarani
daleli sveikos ir iluminio judjimo poiriu. Jos pagrindinis udavinys mediagos makroskopini savybi tyrimas,
remiantis mikroskopine jos sandara ir inant, kad: 1) knai sudaryti i daleli molekuli, atom ar jon; 2) dalels nuolat ir
netvarkingai juda; 3) dalels tarpusavy sveikauja stumia ar traukia vienos kitas.
Molekul maiausia stabili mediagos dalel, pasiyminti pagrindinmis tos mediagos savybmis. Atomas maiausia
cheminio elemento dalel, sudaryta i branduolio ir apie j skriejani elektron.
Kiekvien kn sudaro daugyb daleli, pavyzdiui, 1 cm
3
vandens yra apie 3,310
22
molekuli. Todl pagrindinis
molekulins fizikos, kaip mokslo, tyrimo objektas yra statistinis. Todl tik daugelio daleli sistemai bdingos tokios savybs,
kurios apibdinamos fizikiniais dydiais: temperatra, slgiu, iluminiu laidumu, klampa ir pan. Jie ireikia vidutin atskir
molekuli poveik. Be to, daugelio daleli sistemai bdingi statistiniai dsningumai, t. y. tokie prieastiniai ryiai, kurie tik
tikimybikai apibdina galimas bsenas. Taiau ie dsningumai ir dsniai yra objektyvs ir ireikia tiriamj reikini
prieastinius sryius.
Termodinamika fizikos mokslo aka, tirianti makroskopini kn sistemas iluminiu poiriu, nesigilinant jose
vykstani reikini mikroskopin prigimt. Todl termodinaminis tyrimo metodas taikomas sistemos vienos ries energijos
virsmams kitos ries energija nagrinti. Pai termodinamin sistem sudaro visuma makroskopini kn, kurie sveikauja
tarpusavyje ir su kitais knais ir dl to keiiasi energijos. Sistema, kuri nesveikauja su ioriniais knais ir dl to nesikeiia su
jais nei energija, nei mediaga, vadinama izoliuotja. Pagrindinis termodinaminio metodo tikslas itirti termodinamins
sistemos bsen.
Sistemos bsena.Termodinaminiai parametrai. Bsenos lygtis. Procesas. Sistemos bsen apibdina makroskopini
dydi visuma: slgis, tris, temperatra, savitoji vara, magnetjimas, lio rodiklis ir kt. Jos termodinamin bsen apibdina
26

termodinaminiai parametrai: slgis, savitasis tris ir temperatra. Termodinamin bsena yra stacionari, kai vis jos parametr
verts laikui bgant nekinta. Kai vis stacionarios bsenos sistemos dali parametr verts vienodos, tai tokia bsena vadinama
pusiausvirja. Jei dl koki nors prieasi i bsena sutrinka, sistema savaime grta pusiausvyrj bsen. is procesas
vadinamas relaksacija. Per relaksacijos trukm termodinaminio parametro nuokrypis nuo pusiausvirosios verts sumaja e =
2,72 kart.
Pusiausviroji bsena p ir V, p ir T ar V ir T bsenos diagramoje vaizduojama taku
(9.1 pav.). Kai sistema i vienos pusiausvirosios bsenos pereina sekanias, sakoma,
kad sistemoje vyksta pusiausvirasis termodinaminis procesas.
Bet kurios bsenos parametrai tarpusavy susieti bsenos lygtimi:
f(p,V,T)=0
Konkretus i parametr sryis priklauso nuo tiriamojo objekto ir slyg.
Pavyzdiui, idealij duj bsenos lygtis Klapeirono lygtis yra tokia:
RT
M
m
pV = ,
ia m duj mas, M j molio mas, R universalioji duj konstanta. Prisiminsime, kad idealiosiomis (tobulosiomis) dujomis
laikomos tos, kuri:
1) molekuli tarpusavio atstumai dideli palyginti su j matmenimis;
2) molekuls tarpusavy nesveikauja;
3) molekuls susiduria absoliuiai tampriai ir juda nuo susidrimo iki susidrimo tiesiai ir tolygiai.
Molekulins kinetins teorijos pagrindin lygtis. Tarkime, kad staiakampio gretasienio formos inde yra idealiosios
(tobulosios) dujos. Apskaiiuosime duj slg ploto AS sienel B, statmen aiai Ox (9.2 pav.).
Kiekviena mass m
0
molekul, prie atsitrenkdama sienel B
greiiu
0
v

, kurio projekcija Ox

ayje lygi
x
v
0
, turi impuls
0 0
v m

, o
atokusi v m

0
. Kadangi smgis tamprusis, greii moduliai lygs (v
= v
0
). Molekuls impulso pokytis
( )
o o o o o
v v m v m v m p

= = A ,
o pokyio projekcija Ox ayje
( )
x o x o o x
v m v v m p 2 = = A

.
Sienelei perduotas impulsas lygus . 2
x o
v m Molekuli labai
daug, ir kiekviena j smgio metu perduoda sienelei tok pat
impuls. Per laik t sienel pasiekia visos molekuls, esanios tryje
. S t v
x
A A J skaiius . S t nv nV N
x
A A = =
-
Reikia atsivelgti tai, kad
vidutinikai tik pus molekuli juda sienels B link (kita pus link sienels A): .
2
1
S t nv N
x
A A = Visas impulsas, per laik t A
perduotas sienelei B:
. 2
2
1
2
t S nv m v m S t nv p
x o x o x
A A = A A = A
vertinkime tai, kad ne visos molekuls juda tuo paiu greiiu
x
v . Kno impulso pokytis yra lygus jgos impulsui:
.
2
t F t S nv m
x o
A = A A
Kadangi molekuli greiiai ir impulsai skirtingi, tikslinga naudoti vidutin jg, o ji yra proporcinga ne greiio kvadratui
2
x
v , o greiio kvadrato vidurkiui
2
x
v . Molekuls greiio modulio kvadratas
2 2 2 2
z y x
v v v v + + = , o jo vidurkis

9.1 pav. Pusiausvirasis termodinaminis
procesas vaizduojamas kreive 1-2
27

.
2 2 2 2
z y x
v v v v + + =
Kadangi molekuls juda chaotikai, todl vyraujani judjimo krypi nra, t.y.
.
2 2 2
z y x
v v v = =
Taigi,
2 2
3
x
v v = , arba
2 2
3
1
v v
x
= . Sienel veikianios vidutins jgos impulsas
t S v n m t F
o
A A = A
2
3
1
, o jga S v n m F
o
A =
2
3
1
.
Slgis, kaip inome, skaitine verte lygus jgai, veikianiai paviriaus ploto vienet, todl duj molekuli slgis sienel
k o
W n v nm
S
F
p
3
2
3
1
2
= =
A
= ,
ia
k
W vienos molekuls slenkamojo judjimo vidutin kinetin energija. Paskutinioji iraika vadinama molekulins
kinetins teorijos pagrindine lygtimi. Sulygin dvi slgio iraikas, gauname Bolcmano lygt:
,
3
2
k
W n nkT p = = i ia kT W
k
2
3
= .
I jos seka, kad duj temperatra tiesiogiai proporcinga molekuls vidutinei kinetinei energijai. Temperatra, kurioje
molekuls chaotikojo judjimo vidutin kinetin energija lygi nuliui, vadinama absoliutiniu nuliu. ioje temperatroje, pagal
klasikin fizik, turt inykti chaotikasis slenkamasis judjimas. I kvantins mechanikos seka, kad ir absoliutinio nulio
temperatroje atomai svyruoja apie pusiausvyros padtis, kas yra patvirtinta eksperimentais.
Molekuli pasiskirstymas pagal greiio modulius. Maksvelio skirstinys. Pusiausvirosios bsenos duj molekuli
chaotikj judjim bene pirmasis teorikai ityr angl fizikas D.Maksvelis (1831-1879). Jis nustat, kad duj molekuli
greii verts gantinai skirtingos. Pasinaudodamas tikimybi teorija, 1850 m. Maksvelis gavo molekuli pasiskirstymo pagal
greii modulius dsnio matematin iraik.
Maksvelis sivaizdavo, kad dujos sudarytos i didelio skaiiaus n vienod molekuli. Tarp j yra dn molekuli, kuri
greii moduliai yra intervale nuo v iki v+dv. Tada dydis dn/n rodo, koki viso molekuli skaiiaus n dal sudaro molekuls,
kuri greiiai yra nuo v iki v+dv. Turt bti aiku, kad is santykinis molekuli skaiius dn/n yra proporcingas greii intervalo
ploiui dv ir priklauso nuo greiio v, alia kurio iskirtas intervalas dv:
( ) , dv v f
n
dn
=
ia f(v) tam tikra greiio funkcija ( )
(

=
ndv
dn
v f , vadinama molekuli pasiskirstymo pagal greii modulius funkcija. Jos
matematin iraika tokia:
( )
kT
v m
o
o
e v
kT
m
v f
2
2
2 / 3
2
2
4

|
.
|

\
|
=
t
t .
I jos gauname molekuli skaii dn
( ) dv e nv
kT
m
ndv v f dn
kT
v m
o
o
2
2
2 / 3
2
2
4

|
.
|

\
|
= =
t
t .
i iraika vadinama Maksvelio skirstiniu. Funkcijos f(v) grafikai, atitinkantys skirtingas temperatras, pateikti 9.3
paveiksllyje. I f(v) formuls seka, kad ( ) 0 v f , kai 0 v ir v , o funkcijos maksimali vert atitinka tam tikras greitis
v
t
, vadinamas tikimiausiuoju. Jo vert surandama i funkcijos ekstremumo slygos (ivestin greiio atvilgiu lygi nuliui):
.
2 2 2
M
RT
N m
RT
m
kT
v
A o o
t
= = =

28

Jeigu inomas greii intervalas dv, pasinaudoj grafiku, galime nustatyti santykin molekuli skaii dn/n, kuri greiiai
yra tame intervale. Savo skaitine verte jis lygus ubrkniuotam plotui. I ia iplaukia, kad ploto, ribojamo pasiskirstymo
funkcija visa kreive, skaitin vert lygi 1, t.y.
( )
}

=
0
. 1 dv v f
Maksvelio skirstinys taikytinas ten, kur daleli iluminis
judjimas apraomas klasikins nereliatyvistins mechanikos dsniais.
Pasinaudoj Maksvelio dsniu, gautume tokias azoto molekuli greii
vertes 150 C temperatroje: (0100 m/s) 0,6% vis molekuli,
(100300 m/s) 12%, (300500 m/s) 30%, 500700 m/s) 29%,
(7001000 m/s) 23%, vir 1000 m/s) 5,4%. Apie 59% vis
molekuli greiiai yra (300700 m/s) intervale, t.y. tikimiausio greiio
150 C temperatroje (500 m/s) srityje.
Statistiniai molekuli greiiai. Molekulinje kinetinje teorijoje
be tikimiausio greiio vartojamos dar dvi molekuli greiio svokos:
a) vidutinysis greitis
M
RT
N m
RT
m
kT
v
A o o
t t t
8 8 8
= = >= < ;
b) vidutinysis kvadratinis arba iluminis greitis
M
RT
m
kT
v v
o
3 3
~ 2
= = > < = .
Barometrin formul. Bolcmano skirstinys. Tiek ivedant pagrindin molekulins kinetins teorijos lygt, tiek ir
Maksvelio skirstin nebuvo vertintos duj molekules veikianios paalins jgos ir manyta, kad uimame tryje molekuls
pasiskirst tolygiai. Taiau bet koki duj molekuls yra vis pirma ems gravitacijos jg lauke. Dl gravitacijos jg i
vienos puss ir iluminio molekuli judjimo i kitos puss didjant aukiui vir ems paviriaus tiek oro slgis, tiek ir
molekuli koncentracija maja. Ivesime slgio priklausomybs nuo aukio formul idealizuotam atvejui, kai gravitacijos jg
laukas vienalytis, temperatra pastovi, molekuli mas vienoda.
Jeigu auktyje h atmosferos slgis p, tai auktyje h+dh jis bus p+dp (dp<0, nes didjant aukiui slgis maja) (9.4
pav.). I ia seka:
gdh dp p p = + ) ( ,
ia gdh oro stulpo, kurio auktis dh, slgis, oro tankis (jei dh maas, tankis
praktikai vienodas).
gdh dp = .
I idealij duj bsenos lygties seka:
RT
pM
V
m
= = ,
.
;
dh
RT
Mg
p
dp
pdh
RT
Mg
dp
=
=

Pakitus aukiui nuo h
1
iki h
2
, slgis pakinta nuo p
1
iki p
2,
t.y.
} }
=
2
1
2
1
p
p
h
h
dh
RT
Mg
p
dp
;

9.3 pav. Skirstinio funkcijos grafikai dviem skirtingoms
temperatroms; abi kreivs nesimetrikos v
t
atvilgiu


9.4. pav. Atmosferos modelis
h
p+dp

p
2
p

p
1
dh

h
2
h
1
29

( )
1 2
1
2
ln h h
RT
Mg
p
p
= ;
RT
h h Mg
e p p
) (
1 2
1 2

= .
Paskutinioji iraika vadinama barometrine formule Ji gali bti urayta ir taip:
RT
Mgh
o
e p p

= ,
ia p
o
slgis jros lygyje (ems paviriuje). Barometrine formule paremtas aukio nustatymo prietais altimetr veikimo
principas. I pagrindins molekulins kinetins teorijos lygties isireik slgius p bei p
o
ir ias iraikas ra barometrin
formul, gauname tokio pavidalo iraik:
RT
Mgh
o
e n n

= ,
ia n
o
ir n molekuli koncentracijos jros lygyje ir auktyje h. I barometrins formuls seka, kad temperatros didjimas
slygoja duj koncentracij isilyginim visame j uimame tryje ( ). ,
o
n n T Kai 0 , 0 n T , t.y. visos molekuls,
veikiamos sunkio jgos, turi leistis emyn. Vadinasi, ms atmosfera egzistuoja tik dl molekuli iluminio judjimo.
Barometrine formule paaikinama, kodl Mnulis negali turti atmosferos (g
M =
1,6 m/s
2
), o Marsas turi, bet labai ret (g = 3,8
m/s
2
).
Bolcmano skirstinys. Bolcmano skirstinio matematin iraika gaunama i barometrins formuls atlikus kelet
pakeitim:
A A o
kN R N m M = = ; ;
kT
W
o
kT
gh m
o
p o
e n e n n

= = ,
ia gh m W
o p
= - molekuls potencin energija ioriniame potencialini jg lauke. Matyti kad duj molekuli koncentracija
didesn ten, kur maesn j potencin energija. Taigi, veikiant jg laukui, duj molekuls pasiskirsto taip, kad tame erdvs
tryje, kuriame maesn j potencin energija, koncentracija bt didesn ir atvirkiai. Koncentracijos priklausomyb nuo
potencins energijos ireikta eksponente. Bolcmano skirstinys galioja visoms dalelms, kuri mass vienodos, o paios jos juda
chaotikai stacionariniame potencialini jg lauke kur temperatra visur vienoda.
Idealij (tobulj) duj vidin energija. Molekuls laisvs laipsniai. Molekuls vieno laisvs laipsnio energija.
Klasikinje mechanikoje laisvs laipsniais suprantamas skaiius nepriklausom kintamj (koordinai), vienareikmikai
nusakani sistemos padt erdvje. Sprendiant vairius udavinius, vienatom molekul traktuojama kaip turintis tris
slenkamojo judjimo laisvs laipsnius materialusis takas (a pav.). Jo sukamojo judjimo energija nevertinama
|
|
.
|

\
|
=
=
0 2 /
; 0 ; 0
2
2
e I W
mr I r
suk
.
Dviatomi duj molekul klasikinje mechanikoje traktuojama kaip sistema dviej materialij tak, kietai susiet
nesideformuojaniu ryiu (b pav.). Tokia sistema be trij slenkamojo judjimo laisvs laipsni turi dar du sukamojo judjimo
laisvs laipsnius (apie ais Oz ir Ox, nes sukimasis apie a Oy neturi prasms). Taigi, dviatom molekul turi 5 = i laisvs
laipsnius.
Triatom molekul (c pav.) kaip ir
daugiaatom (jei atomai nra vienoje
tiesje) turi 6 = i laisvs laipsnius tris
slenkamojo ir tris sukamojo. inoma,
realiose molekulse ryys tarp atom nra
visikai kietas, todl ten reikia vertinti ir
svyruojamojo judjimo laisvs laipsnius.
x
y
z
y
a)
y
x
z
x
z
b) c)
30

Statistinje fizikoje laisvs laipsniais suprantami nepriklausomi kintamieji, nusakantys sistemos pilnutin energij.
Materialusis takas gali turti tiek kinetins, tiek ir potencins energijos. Kinetin energij apsprendia trys greiio
komponents, potencin trys jo padties koordinats. Taigi, statistinje fizikoje materialusis takas apibdinamas eiais
laisvs laipsniais. Kadangi idealij duj atomai tarpusavyje nesveikauja, potencins energijos jie neturi, todl ir statistins
fizikos poiriu teturi tris laisvs laipsnius, dviatom molekul penkis (kai ryys kietas) arba eis (jei tamprusis).
Idealij duj atomo vidutin kinetin energija kT W
k
2
3
= . Kadangi visos judjimo kryptys lygiaverts (judjimas
chaotikas), kiekvienam laisvs laipsniui turi tekti toks pat energijos kiekis:
kT
W
W
k
k
2
1
3
1
= = .
Logika manyti, kad ir sukamojo bei virpamojo judjimo vienam laisvs laipsniui tenka vidutinikai toks pat, lygus kT
2
1
,
energijos kiekis.
Sakysime, tam tikr idealij duj molekuls turi tris slenkamojo, n
s
sukamojo ir n
v
virpamojo judjimo laisvs laipsnius.
Remiantis klasikine mechanika, vidutin molekuls energija gali bti ireikta taip:
( ) kT
i
n n kT W
v s
2
2 3
2
1
= + + = ,
ia paimta 2n
v,
kadangi vienam virpamojo judjimo laisvs laipsniui tenka dvigubai daugiau energijos: vidutinikai tiek pat
kinetins ir tiek pat potencins. Jei tarpatominiai ryiai kieti (atomai nevirpa), dydis n
v
lygus nuliui.
Idealij duj (j molekuls tarpusavyje nesveikauja) vieno molio energija
RT
i
kT
i
N W N U
A k A m
2 2
= = = ,
o bet kokios mass m duj energija RT
i
M
m
U U
m
2
= =v .
Molekuls vidutinis lkis ir susidrim danis. Duj molekuls vis laik chaotikai juda ir dl to nuolat vienos su
kitomis susiduria. Nuo vieno susidrimo iki kito molekul, lkdama tiesiai ir tolygiai, nulekia tam tikr atstum l, kuris
vadinamas laisvuoju lkiu. Bendruoju atveju laisvieji lkiai yra skirtingi, todl molekulinje fizikoje naudojama vidutinio
laisvojo lkio > < l svoka.
Maiausias atstumas d, iki kurio suartja susiduriani molekuli centrai, vadinamas molekuls efektiniu skersmeniu, o
dydis
2
d t o = - susidrimo efektiniu skerspjviu (nes, patekus plot bet kurios, jam statmenai judanios molekuls centrui,
molekuls susidurs). Efektinio skersmens didumas priklauso nuo molekuli
greii, t.y. duj temperatros.
Per 1 s molekul veikia keli, lyg vidutiniam greiiu > < v , ir jeigu
> <
1
z - vidutinis vienos molekuls susidrim skaiius su kitomis (susidrim
danis), tai vidutinis laisvasis lkis
> <
> <
>= <
1
z
v
l
Susidrim daniui nustatyti tarsime, kad visos molekuls yra vienodi d
skersmens rutuliukai, kurie, iskyrus vien, nejuda. i judanti molekul susiduria tik su tomis, kuri centrai patenka susidrimo
efektin skerspjv o , t.y. yra viduje lauyto cilindro, kurio skersmuo 2d (9.5 pav.). Taigi, vidutinis susidrim danis yra
lygus molekuli skaiiui lauyto cilindro tryje:
.
2
1
> < >= < = >= < v n v d n nV z o t
Kadangi realiai juda visos molekuls, dl to vidutinis susidrim danis yra didesnis 2 kartus:
31

> < >= < v n z o 2 ,
o molekuls vidutinis laisvasis lkis maesnis:
o n
l
2
1
>= < .
Taigi, nekintant temperatrai vidutinis susidrim danis tiesiogiai, o laisvasis lkis atvirkiai proporcingi duj slgiui
(normaliosiomis slygomis pirmasis yra 10
10
s
-1
eils, antrasis 10
-7
m eils).
Kai indo su dujomis matmenys yra maesni u vidutin laisvj lk, molekuls, statistikai imant, viena su kita
nesusiduria. Tokia duj bsena vadinama techniniu vakuumu.

7. Termodinamikos pagrindai
Duj savitoji ir savitoji molin ilumos. Kno ilumine talpa vadinamas dydis C
k
, skaitine verte lygus ilumos kiekiui,
kur knui gavus arba kurio netekus kno temperatra pakinta vienu kelvinu:
dT
dQ
C
k
= .
ilumin talpa priklauso nuo kno chemins sudties, mass ir ilumos perdavimo proceso pobdio.
ilumos kiekis, kur gavus arba kurio netekus vieno mediagos molio temperatra pakinta vienu kelvinu, vadinama moline
iluma:
dT
dQ
C
v
= .
ilumos kiekis, kur gavus arba kurio netekus mediagos mass vieneto temperatra pakinta vienu kelvinu, vadinama
savitja iluma:
mdT
dQ
c =
.
Kadangi ilumin talpa priklauso nuo ilumos perdavimo proceso pobdio, pastarasis charakterizuojamas pastovaus
trio
V
V
dT
dQ
C |
.
|

\
|
=
v
ir pastovaus slgio
p
p
dT
dQ
C |
.
|

\
|
=
v
molinmis ilumomis (C
p
>C
V
). Idealij duj pastovaus trio molin
iluma R
i
RT
i
dT
d
kT
i
N
dT
d
dT
dU
dT
dQ
C
A
V V
V
2 2 2
= |
.
|

\
|
= |
.
|

\
|
= |
.
|

\
|
= |
.
|

\
|
=
v v
.
Pirmasis termodinamikos dsnis ir jo taikymas idealij duj izoprocesams. Energijos tverms dsnis, apimantis
iluminius procesus, vadinamas pirmuoju termodinamikos dsniu. Jis teigia: termodinamins sistemos pilnutins energijos
pokytis W yra lygus gautojo ilumos kiekio Q ir iorini jg atlikto darbo A* sumai:
-
+ = A A Q W .
Termodinamins sistemos pilnutin energija W lygi jos pilnutins mechanins ir vidins energijos U sumai:
U W W W
p k
+ + = .
Danai termodinaminje sistemoje vyksta tik tokie procesai, kuriuose jos pilnutin mechanin energija ilieka pastovi. Tada
pilnutins energijos pokytis lygus jos vidins energijos pokyiui, ir pirmasis termodinamikos dsnis ireikiamas taip:
-
+ = A A Q U .
ilumos kiekiu vadinama energija, perduota termodinaminei sistemai vienu i ilumos perdavimo bd (ilumos laidumu,
konvekcija, ilumos spinduliavimu). To paties kno dalys, aplinka ir knas, atskiri knai gali perduoti vienas kitam vidin
energij, jeigu j temperatros yra skirtingos. Toks procesas ir vadinamas ilumos perdavimu.
Praktiniu poiriu labai svarbi termodinamin sistema yra ilumin maina. Gautj ilumos kiek ji sunaudoja savo vidinei
energijai padidinti ir darbui A atlikti:
32

A U Q + A = .
Kai sistemai suteikiamas elementarusis ilumos kiekis oQ, pirmasis termodinamikos dsnis uraomas taip:
A dU Q o o + = .
Pirmasis termodinamikos dsnis yra teisingas kiekvienam iluminiam procesui, nors proces vyksmo krypties nenusako.
Duj pltimosi darbas. Sakysime, cilindre yra dujos, udarytos judriu nesvariu ploto S stmokliu. Besiplsdamos (pvz.,
jas ildant) dujos paslenka stmokl nykstamai mau atstumu dl (9.6 pav.), atlikdamos elementarj mechanin darb:
pdV pSdl Fdl A = = = o .
Pilnasis duj atliktas darbas, joms pereinant i bsenos 1 bsen 2, apskaiiuojamas sumuojant elementariuosius
darbus:
}
=
2
1
V
V
pdV A .
is darbas skaitine verte lygus figros po proces atvaizduojania kreive plotui ( )
1 2 1
1 2
V V
S (9.7 pav.). Izochorinio proceso
metu dujos, aiku, darbo neatlieka ( ) const V = , vykstant izobariniam procesui, darbas tiesiogiai proporcingas trio pokyiui:
V p V V p pdV A
v
v
A = = =
}
) (
1 2
2
1
.

Vykstant izoterminiam ( ) const T = procesui:
1
2
ln
2
1
2
1
2
1
V
V
M
mRT
V
dV
M
mRT
dV
MV
mRT
pdV A
V
V
V
V
V
V
= = = =
} } }
.

Izochorinis procesas ( ) const V = . Jeigu termodinaminei sistemai ilumos kiekis suteikiamas izochorikai, ji nesipleia ir
darbo neatlieka ( ) 0 = = pdV dA . Tada sistemai suteiktas ilumos kiekis sunaudojamas tik vidinei energijai padidinti:
dT C
M
m
dU dQ
V
= = .
Suintegrav gautume toki iraik:
( )
1 2
T T C
M
m
Q
V
= .
Izobarinis procesas ( ) const p = . Izobarinio proceso metu termodinamin sisrema (dujos) pleiasi ir atlieka darb:
( )
}
= =
2
1
;
1 2
V
V
V V p pdV A


9.6 pav. Duj pltimosi darbo skaiiavimui 9.7. Darbo grafinis vaizdavimas
p
1
dV
2
V
1
p
V V
2

F
dl
33

Atm vien i kitos Mendelejevo ir Klapeirono lygtis
1 1
RT
M
m
pV = ir
2 2
RT
M
m
pV = gauname
( ).
1 2 1 2
T T
p
R
M
m
V V =
Tuomet duj pltimosi darbas ( )
1 2
T T R
M
m
A = .
I paskutiniosios lygybs iplaukia universaliosios duj konstantos R fizikin prasm: R skaitine verte lygi 1 molio
idealij duj atliktam darbui, kai j temperatra pakyla 1K. Pirmasis termodinamikos dsnis izobariniam procesui uraomas
taip:
( ) ( )
1 2 1 2
T T R
M
m
T T C
M
m
Q
V
+ = .
Izoterminis procesas. (T = const). Termodinamins sistemos (duj) izoterminio proceso metu atliktas darbas:
} }
= = = =
2
1
2
1
2
1
1
2
ln ln
V
V
V
V
p
p
RT
M
m
V
V
RT
M
m
V
dV
RT
M
m
pdV A .
Kadangi izoterminiame procese termodinamins sistemos vidin energija nekinta, visas ilumos kiekis sunaudojamas
darbui atlikti:
2
1
1
ln ln
2
p
p
RT
M
m
V
V
RT
M
m
A Q = = = .
Siekiant, kad procesas tikrai bt izoterminis, besipleianioms dujoms reikia perduoti ilumos kiek, ekvivalentik
atliekamam darbui.
Adiabatinis procesas. Jo lygtis ir grafikas. Adiabatiniu vadinamas procesas, kuriam vykstant nra termodinamins
sistemos ilumos main su aplinka ( ) 0 = dQ . Artimi adiabatiniams yra visi greitaeigiai procesai bei procesai sistemose,
apgaubtose ilumai maai laidia izoliacija. Pirmasis termodinamikos dsnis adiabatiniam procesui uraomas taip:
0 = + dU A o arba dU A = o ,
t.y. termodinamin sistema atlieka atlieka darb savo vidins energijos sskaita. Kadangi dT C dU
V m
= , o pdV A = o , gauname:
dT C
M
m
pdV
V
= (*)
Idiferencijav idealij duj bsenos lygt, gauname lygyb
RT
M
m
Vdp pdV = + ,
kuri padalijame i (*):
V
V p
V
C
C C
C
R
pdV
Vdp pdV

= =
+
.
Atskyr kintamuosius ir paymj =
V p
C C / , gauname
V
dV
p
dp
= .
Suintegrav
} }
=
2
1
2
1
p
p
V
V
V
dV
p
dp
, gauname
2
1
1
2
ln ln
V
V
p
p
= .
Pertvarkome

|
|
.
|

\
|
=
2
1
1
2
V
V
p
p
arba const V p V p = =

2 2 1 1
.
Paskutinioji lygtis vadinama adiabats arba Puasono lygtimi, -Puasono koeficientu. Adiabatinio proceso diagrama
(adiabat) ( ) V f p = atvaizduojama hiperbole (9.8 pav.). Atkarpa 1-3 atitinka adiabatin suspaudim, atkarpa 1-2 isipltim.

9.8. pav. Adiabats ir izoterms grafikai
2
p
V
1
3
T=const
34

io proceso metu atliktas darbas (skaitine verte lygus ubrkniuotam plotui) maesnis, negu izoterminiame procese, nes
dujoms adiabatikai pleiantis, jos atvsta, o izoterminio proceso metu temperatra nekinta.
Danai naudojamos ir kitokios adiabats iraikos, gaunamos i idealij duj bsenos lygties:
( )
const pT =
1 /
; const TV =
1
;
( )
const VT =
1 / 1
.
io proceso metu atliktas darbas (skaitine verte lygus ubrkniuotam plotui) maesnis, negu izoterminiam procese. Taip
yra todl, kad, dujoms adiabatikai pleiantis, jos atvsta, o izoterminiam procese temperatra pastovi.
Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas. Cikliniai procesai. Cikliniu procesu arba ciklu vadiname tok proces, kai
termodinamin sistema po keleto pakitim sugrta pradin bsen. Ciklas bsenos diagramose (p,V), (p,T) ir t.t.
atvaizduojamas udara kreive, o jo pradia ir pabaiga tuo paiu taku. Termodinamin sistema, kuri cikliniame procese
pasikeiia energija su kitais knais, vadinama darbine mediaga (dujos,
garai)Sakykime, vykstant cikliniam procesui (ir. 9.9 pav.), darbin mediaga i
pradi pleiasi iki trio V
2
, o po to suspaudiama iki pradinio trio V
1
. Kad ciklo
metu atliktas darbas bt teigiamas, kreiv, vaizduojanti pltimsi, turi eiti
aukiau kreivs, vaizduojanios suspaudim. Vadinasi, pltimosi metu slgis, o
kartu ir temperatra turi bti auktesni nei suspaudimo metu. Norint i slyg
patenkinti, pltimosi metu darbinei mediagai reikia duoti ilumos, o spaudiant
dal ilumos atiduos ji pati.
Uraykime pirmj termodinamikos dsn ciklo dalims AaB ir BbA. Jei
sistemos vidins energijos vertes takuose A ir B paymsime U
1
ir U
2
, gausime:
1 1 2 1
A U U Q + = ,
ia Q
1
pltimosi metu termodinamins sistemos gautas ilumos kiekis, A
1
sistemos atliktas darbas, skaitine verte lygus
figros AaBV
2
V
1
plotui. Suspaudimo metu (kreiv BbA) paalins jgos sistemos atvilgiu atlieka darb A
2
, o sistema atiduoda
aplinkai ilumos kiek Q
2
. Pirmasis termodinamikos dsnis suspaudimui:
2 2 1 2
Q U U A + = .
Darbas A
2
skaitine verte lygus figros BbAV
1
V
2
plotui. Ciklo metu atliktas naudingas darbas skaitine verte lygus plotui,
apribotam kreivmis AaB ir BbA, arba darb A
1
ir A
2
skirtumui:
2 1 2 1
Q Q A A A = = .
Matome, kad ne visa ciklo metu gautoji iluma virsta darbu. Kad ilumin maina dirbt ciklikai, btina dal ilumos,
nepavertus jos darbu, atiduoti aplinkai. ilumins mainos darbo efektyvumas apibdinamas jos naudingumo koeficientu:
1
2 1
1
Q
Q Q
Q
A
= = q .
Jei ilumin maina dirba tokiu paiu ciklu, tik atvirkia tvarka, tai darbin mediaga pltimosi metu i aplinkos paima
ilumos kiek Q
2
, esant emesnei temperatrai, o suspaudimo metu atiduoda ilumos kiek Q
1
aplinkai, kurios temperatra
auktesn. iuo atveju darb atlieka paalins jgos dar labiau ataldydamos emesns temperatros aplink, kurioje darbin
mediaga pleiasi. Tokia maina vadinama aldymo maina arba aldytuvu. Jos naudingumo koeficientas
2 1
2 2
Q Q
Q
A
Q

= = q .
Karno ciklas. Idealiosios Karno mainos naudingumo koeficientas. Norint realizuoti ciklin proces, j reikia sudaryti i
izotermini ir adiabatini proces, kadangi tik pastarieji yra grtamieji. Tok cikl pirmasis sudar S.Karno. Darbine mediaga
Karno pasirinko idealisias dujas. Trumpai panagrinkime tiesiogin Karno cikl (9.10 pav.).
b
V
1 V
2
a
p
V
A
B
Q
2
Q
1
9.9 pav. Ciklinio proceso grafikas
35

Sakykime, idealiosios dujos yra bsenoje 1: J tris V
1
, slgis p
1
,
temperatra T
1.
Paimdamos i altinio, kurio temperatra taip pat T
1
,
ilumos kiek Q
1
dujos izotermikai pleiasi iki trio V
2
. Nesuteikdami
dujoms daugiau ilumos, leiskime joms toliau plstis adiabatikai iki trio
V
3
. io proceso gale duj temperatra sumaja iki T
2
. Po to ios
temperatros dujos izotermikai suspaudiamos iki trio V
4
. Suspaudimo
metu auintuvui jos atiduoda ilumos kiek Q
2
. Dar kart suspaud dujas
adiabatikai iki pradinio trio V
1
gauname grtamj cikl, vadinam
Karno ciklu.
Izoterminiame procese sistemos vidin energija nekinta (U=const),
todl visas i ildytuvo gautas ilumos kiekis Q
1
sunaudojamas
besipleiani duj darbui atlikti, pereinant i bsenos 1 bsen 2:
1
2
1 12 1
ln
V
V
RT
M
m
A Q = = .
Adiabatikai pleiantis (2 3), ilumos main su aplinka nra, todl besipleianios dujos darb atlieka savo vidins
energijos sskaita:
( )
1 2 23 23
T T C
M
m
U A
V
= A = .
Izotermikai (T
2
=const) suslegiamos (3 4) dujos atlieka neigiam darb ir auintuvui atiduoda ilumos kiek Q
2
<0:
2
3
4
2 34
ln Q
V
V
RT
M
m
A = = .
Adiabatikai suslegiamos (4 1) dujos vl atlieka neigiam darb, todl j vidin energija ir temperatra padidja:
( )
23 2 1 41
A T T C
M
m
A
V
= = .
Darbas, atliktas ciklo metu:
.
2 1 23 2 23 1 41 34 23 12
Q Q A Q A Q A A A A A + = + + = + + + =
Karno ciklo naudingumo koeficientas
1
2 1
Q
Q Q +
= q .
Pritaik Puasono lygt adiabatms 23 ir 41, gautume ;
1
3 2
1
2 1

=

V T V T
1
4 2
1
1 1

=

V T V T ; i to seka, kad
4
3
1
2
V
V
V
V
= .
Tada naudingumo koeficientas
1
2 1
1
2
1
4
3
2
1
2
1
ln
ln ln
T
T T
V
V
RT
M
m
V
V
RT
M
m
V
V
RT
M
m

= q .
Taigi, idealiosios mainos, dirbanios Karno ciklu, naudingumo koeficientas priklauso tik nuo ildytuvo ir auintuvo
temperatr. Pvz., kai T
1
= 400 K, T
2
= 300 K, naudingumo koeficientas tik 0,25. Realij ilumini main naudingumo
koeficientai dar maesni (dl trinties, ilumos laidumo ir spinduliavimo).
Grtamieji ir negrtamieji procesai. Termodinamikos poiriu visi gamtoje vykstantys procesai skirstomi
grtamuosius ir negrtamuosius. Grtamieji yra tokie, kuriems pasibaigus, mechanin arba termodinamin sistem galima
atvirkiu keliu grinti pradin padt per tas paias tarpines bsenas, aplinkos knuose nepaliekant joki pokyi. Jeigu tokie
perjimai atvirkiu keliu nevyksta arba, procesui pasibaigus, aplinkiniuose knuose ar paioje sistemoje lieka kokie nors
pokyiai, toks procesas yra negrtamas. Visi realiai vykstantys procesai, tiksliai juos vertinant, yra negrtamieji, nes visus juos
lydi trintis, ilumos isisklaidymas ir t.t. Taiau grtamuosius procesus teorikai nagrinti verta vien dl to, kad galima bt
nustatyti ribas, prie kuri turi artti visi reals iluminiai procesai, kad j metu naudingu darbu virst galimai didesnis ilumos
4
T
2
=const
T
1
=const
3
V
1
V
3
2
p
V
1
V
2
V
4
9.10 pav. Karno ciklo grafikas
36

T2
T3
*
T2
*
T1
*
T1
T3
V
a
b
A
B
p
9.11 pav.
kiekis. Grtamojo proceso pavyzdiu gali bti laisvieji neslopinamieji svyravimai. Nesunku suprasti, kad kiekvienas
pusiausvirasis procesas yra grtamasis. Pavyzdiui, dujoms izotermikai pleiantis, joms suteiktas visas ilumos kiekis
eikvojamas mechaniniam darbui atlikti ( ) A pdV Q o o = = . Ir atvirkiai, iorinms jgoms atliekant darb oA, dujos, izotermikai
suspaustos iki pradinio trio, grins tok pat ilumos kiek. Grtamasis yra ir adiabatinis procesas, vykstantis be ilumos
apykaitos su aplinka.
Antrasis termodinamikos dsnis. Termodinamini proces apraymui pirmojo termodinamikos dsnio danai nepakanka.
Ireikdamas energijos tverms ir virsm dsn, pirmasis termodinamikos dsnis neleidia nustatyti termodinamini proces,
vykstani gamtoje, krypties. Pvz., jis neprietarauja tam, kad iluma i altesnio kno savaime pereit kartesn, svarbu tik,
kad nepakist kn sistemos pilnutin energija.
Termodinamini proces vyksmo krypt nusakantis gamtos dsnis vadinamas antruoju termodinamikos dsniu. Jis buvo
suformuluotas analizuojant ilumini varikli darb ir j naudingumo koeficiento padidinimo galimybes. Savo laiku buvo
manani, kad i iluminio variklio paalinus auintuv, niekam nereiks atiduoti ilumos kiekio Q
2
, ir naudingumo koeficientas
taps lygiu 1. Toks hipotetinis be auintuvo dirbantis iluminis variklis buvo pavadintas antrosios ries aminuoju varikliu. Kad
toks variklis egzistuoti negali, pirmasis ivad padar N.Karno. Apibendrinus Karno ir kit patirt ir buvo suformuluotas antrasis
termodinamikos dsnis. Kelvino Planko formuluot: antrosios ries aminasis variklis egzistuoti negali; t.y. nemanomas
ciklinis procesas, kurio vienintelis rezultatas bt i ildytuvo paimto ilumos kiekio pavertimas jam ekvivalentiku darbu.
R.Klauzijaus formuluot: iluma negali pati savaime pereiti i emesns temperatros kn auktesns temperatros knus.

Entropija. I grtamuoju Karno ciklu dirbanios ilumins mainos naudingumo koeficiento iraikos gauname:
;
1
2 1
1
2 1
T
T T
Q
Q Q
=

= q
2
2
1
1
T
Q
T
Q
= .
Santykis gauto arba atiduoto ilumos kiekio ir absoliutins temperatros, kurioje jis buvo pateiktas, vadinamas
redukuotuoju ilumos kiekiu. Vykstant Karno ciklui, redukuotoji iluma, gauta pltimosi metu ir atiduota suspaudimo metu, yra
lygios.
Panagrinkime laisvai pasirinkt grtam cikl AaBbA (9.11 pav.). Vis pirma suskaidykime cikl dalis, ivesdami
adiabates labai arti viena kitos. Jos suskaido cikl vaizduojani kreiv be galo maas atkarples. Per j vidur iveskime
izotermes. Tada abi kreivs AaB ir BbA bus sudarytos i daugelio labai artim izotermi, kurias ciklo metu praeidama sistema
gauna i altini, kuri temperatros T
1
, T
2
, ..., T
n
, elementariuosius ilumos kiekius dQ
1
, dQ
2
, ..., dQ
n
. Kiekvienas plotelis,
ribojamas dviej gretim adiabai ir izotermi, sudaro elementarj Karno cikl, kuriam galima urayti:
-
-
-
-
-
-
= = =
n
n
n
n
T
dQ
T
dQ
T
dQ
T
dQ
T
dQ
T
dQ
; ;
2
2
2
2
1
1
1
1
;
Sudedame lygi kairisias ir deinisias puses:

=
-
-
=
=
n
i i
i
n
i i
i
T
dQ
T
dQ
1 1
.
(*)
Vadinasi, redukuotj ilumos kieki suma, vykstant procesui,
nepriklauso nuo bvio keitimosi bdo, bet tik nuo pradins ir galins sistemos
bsen. I tikrj, tarp tak A ir B bviui keiiantis pagal punktyrin linij, o
i B A pagal t pai BbA, vl atlikus tok pat skaidym elementariuosius
Karno ciklus, gautume analogik lygyb, kurios deinioji pus bt
nepakitusi. Tai rodo, kad redukuotj ilumos kieki suma, pereinant i A B
bv keliu AaB ir AcB yra ta pati, t.y. nuo bvio keitimo bdo nepriklauso. I
(*) gauname, kad jei visas ciklas AaBbA grtamasis (j galima iskaidyti
elementariuosius grtamuosius Karno ciklus), tai visam ciklui redukuotasis ilumos kiekis bus lygus nuliui:
37

0
1 1
= +

=
-
-
=
n
i i
i
n
i i
i
T
dQ
T
dQ
.
Jei visas ciklas yra negrtamasis, tai jo negalsime iskaidyti elementariuosius Karno grtamuosius ciklus. J tarpe bus ir
negrtamj. Yra rodyta, kad negrtamiesiems ciklams galioja nelygyb:
2
2
1
1
T
Q
T
Q
s arba 0
2
2
1
1
s +
T
Q
T
Q
,
ia lygybs enklas atitinka grtamuosius, nelygybs negrtamuosius. Bet kokiam cikl skaiiui:
0
1
s

=
n
i i
i
T
dQ
.
Tolygiai kintant sistemos bviui bet kokiu udaru ciklu, galima laikyti, kad ji keiiasi iluma su daugybe ilumos altini,
kuri temperatros tolygiai kinta. Kiekvienas altinis atiduoda arba paima i sistemos elementarj ilumos kiek dQ, todl
}
s 0
,
T
dQ
.
is sryis vadinamas Klauzijaus lygybe (nelygybe). Buvo parodyta, kad

=
n
i i
i
T
dQ
1
, vykstant grtamajam procesui tarp
bsen A ir B, nepriklauso nuo bsen kitimo bdo. Kitaip sakant, i sum apsprendia tik pradin ir galin sistemos bsenos.
Tai rodo, kad ji ireikia sistemos kakokios funkcijos pasikeitim, t.y. tokios funkcijos, kurios vert apsprendia sistemos
bsena, panaiai kaip vidin energij. Klauzijus i funkcij pavadino entropija. Taigi, entropijos pasikeitimas, pereinant
sistemai i bsenos A B, vykstant grtamajam procesui, ireikiamas taip:

=
~
n
i i
i
A B
T
dQ
S S
1
; arba
}
=
B
A
A B
T
dQ
S S .
Kiekviena kn sistemos ar atskiro kno bsena apibdinama jos entropija S, kaip ir vidine energija U. I paskutiniosios
lygybs galima apskaiiuoti tik entropijos pokyt vykstant atitinkamam procesui. Norint apskaiiuoti absoliutin dyd, reikia
inoti jos vert bent vienoje sistemos bsenoje. Jei ciklinis procesas grtamasis, tai entropijos pokytis lygus nuliui. Kuria
kryptimi kinta entropija, vykstant negrtamajam procesui? Sakykime, yra proces ciklas, susidedantis i grtamj ir
negrtamj proces. Kakokio proceso pirmoji dalis (A B) grtamoji, o antroji (B A) negrtamoji. Visam ciklui
uraome:
}
< , 0
T
dQ
arba 0 < +
} }
B
A
A
B
T
dQ
T
dQ
.
Kadangi pirmoji ciklo dalis vyksta grtamai,
A B
B
A
S S
T
dQ
=
}
;
0 < +
}
A
B
A B
T
dQ
S S ;
}
>
A
B
B A
T
dQ
S S . (**)
Kadangi entropija yra sistemos bsenos funkcija, ji priklauso tik nuo pradins ir galins sistemos bsen. Pereinant
sistemai i bsenos B A, pokytis lygus S
A
S
B
. Matyti, kad entropijos pokytis (procese B A j atitinka kairioji nelygybs (**)
pus), kai procesas negrtamasis, nebus ireiktas nelygybs (**) deins puss integralu, kaip kad bt reikiamas, jei procesas
bt grtamasis.
Jei sistema izoliuota, t.y. nesikeiia iluma su aplinka, dQ = 0, ir S
A
S
B
>0. Taigi, vykstant negrtamiesiems procesams
udaroje sistemoje, jos entropija didja, vykstant grtamiesiems entropija nekinta.
Kadangi visi gamtoje vykstantys procesai yra negrtamieji, todl realiuose procesuose entropija tik didja. i ivada labai
svarbi ir vadinama antruoju termodinamikos dsniu.

38

8. Reali duj savybs ir kondensuot mediag savybs
Molekulins jgos, molekuli sveikos
energija. Idealij duj modelis, naudojamas
molekulinje kinetinje teorijoje, tinka ir
realiosioms dujoms, kuri temperatros nra
emos, o slgiai nra aukti. Naudojantis iuo
modeliu ivedant idealij duj bsenos lygt
nevertinami nei molekuli matmenys, nei j
tarpusavio sveikos jgos. Taiau realiai didinant
duj slg maja atstumai tarp molekuli, dl ko
vis labiau reikiasi kaip pai molekuli tris, taip
ir tarpusavio sveikos jgos. Normaliosiomis
slygomis (slgis 10
5
Pa, temperatra 0 C) 1
m
3
duj yra apie 2,710
25
molekuli, kuri savasis tris apie 10
-4
m
3
. Taiau jau esant 500 MPa slgiui molekuli savasis tris
sudaro apie pus duj uimamo trio, todl ia idealij duj modelis nra tikslus.
Apraant realisias dujas btina vertinti ir tarpmolekulines sveikos jgas. Jos pasireikia, kai atstumai tarp molekuli
maesni nei 10
-9
m. XX a. pradioje paaikjo, kad tarp atom ar molekuli tuo pat metu veikia kaip traukos (jas sutarta laikyti
neigiamomis), taip ir stmos (teigiamos) jgos, kuri moduliai yra atstumo tarp molekuli funkcija (11.1 a pav.). i jg
moduliai lygs, esant tam tikram atstumui r
o
. Kai r<r
o
, vyrauja stmos, kai r>r
o
, traukos jga, kai r>10
-9
m, tarpmolekulins
jgos praktikai neveikia.
Molekuli sveikos jgos yra potencialins, todl sveikaujanios molekuls turi potencins energijos: stmos potencin
energija yra teigiama, traukos neigiama. Dviej molekuli sveikos potencin energija lygi stmos ir traukos potencini
energij algebrinei sumai. Universalios, t.y. visoms molekulms tinkanios potencins energijos formuls nra, taiau t
energijos priklausomyb nuo atstumo tarp molekuli gana tiksliai aprao Lenardo Donso formul:
6
2
12
1
r
a
r
a
W
p
= ,
ia pirmasis narys ireikia stmos, antrasis traukos potencin energij, koeficientai a
1
ir a
2
priklauso nuo duj chemins
prigimties. Potencins energijos priklausomyb nuo atstumo tarp molekuli centr pateikta 11.1 b paveiksle. Molekuls
chaotikojo judjimo vidutin kinetin energija, kaip inome, tiesiogiai proporcinga dydiui kT, t.y. temperatrai. Tokiose
temperatrose, kuriose kT>>W
pmin
, mediaga yra gar bsenoje, kadangi intensyvus iluminis judjimas trukdo molekulms
susijungti. Kai kT~W
pmin
, mediaga skysta, kai kT<<W
pmin
, mediaga kieta. Taigi, kiekviena mediaga, priklausomai nuo
temperatros, gali bti gar, skystoje arba kietoje agregatinje bsenoje. Temperatra, kurioje vyksta perjimas i vienos
agregatins bsenos kit, priklauso nuo konkreios mediagos W
pmin
verts. Pvz., inertini duj W
pmin
maos, todl jos
suskystja tik labai emose temperatrose, daugumos metal W
pmin
verts didels, todl jiems suskystinti reikia aukt
temperatr.
Van der Valso lygtis ir jos izoterms. Apraant realisias dujas, btina vertinti kaip
molekuli matmenis, taip ir j sveikos jgas. Dl viso to idealij duj modelis bei bsenos
lygtis (pV
m
=RT) realiosioms dujoms netinka.
Oland fizikas Van der Valsas, pasinaudojs idealij duj bsenos lygtimi bei
vertins duj molekuli savj tr ir tarpmolekulines jgas, ived realij duj bsenos
lygt. Jei idealij duj molekuls gali laisvai judti visame j uimame tryje V
m
(vieno
molio atveju), tai realij duj molekuls gali judti tryje (V
m
b); ia b dydis, lygus
viename molyje esani molekuli keturgubam savajam triui. Jeigu inde, pvz., yra dvi
molekuls, kiekvienos j centras negali priartti prie kitos molekuls centro maesniu kaip d atstumu (11.2 pav.). Tai reikia,
11.1 pav. Molekuli sveikos jg ir energijos priklausomyb
nuo atstumo
d
11.2 pav.
39

kad antrosios molekuls centras negali patekti sfer, kurios spindulys lygus d. ios sferos tris lygus atuoniems vienos
molekuls triams. Taigi, vienai molekulei neprieinamas keturgubas jos tris. Tarp idealij duj molekuli jokios jgos
neveikia. Tarp realij duj molekuli veikianios traukos jgos sukelia papildom, taip vadinamj vidin slg. Van der Valso
paskaiiavimais, vidinis slgis atvirkiai proporcingas duj uimamo trio kvadratui:
,
2
m
V
a
p = A
ia a van der Valso pastovioji, priklausanti nuo tarpmolekulini traukos jg, t.y. duj ries. veds dvi pamintas pataisas,
Van der Valsas realij duj bsenos lygt vienam moliui ura taip:
( ) .
2
RT b V
V
a
p
m
m
=
|
|
.
|

\
|
+
Bsenos lygtis bet kokiam moli skaiiui ( = m/M, V=V
m
) atrodo taip:
,
2
2
RT b
V
V
a
p = |
.
|

\
|

|
|
.
|

\
|
+
v
v
arba ( )( ) , /
2 2
RT b V V a p v v v = +
ia pataisos a ir b konkrei duj pastoviosios, nustatomos eksperimentikai. Tam tereikia urayti Van der Valso lygt dviems
inomoms duj bsenoms ir isprsti j a ir b atvilgiu.
Ivesdamas i lygt, Van der Valsas ved kelet supaprastinim, todl lygtis nra labai tiksli. Buvo mginta urayti
tikslesnes realij duj bsenos lygtis, j yra vir imto. Dauguma i j gerokai sudtingesns, taiau rezultat tikslumas ne k
didesnis, negu kad naudojantis van der Valso lygtimi.
Realij duj izoterms. I Van der Valso lygties vienam moliui
apskaiiav trio priklausomybes nuo slgio, kai duj temperatra pastovi,
gautume realij duj teorines izotermes arba Van der Valso izotermes (11.3
pav.). Kai duj temperatros auktos (T>T
k
), j forma artima hiperbolei, t.y.
slgis priklauso nuo trio panaiai kaip ir idealij duj. Temperatrai
majant, izotermi forma kinta ir, esant krizinei temperatrai T
k
, atsiranda
persilenkimo takas K krizin bsen ireikiantis takas. iame take
pasiekiamas toks duj tankis, kuris nesiskiria nuo suskystint duj tankio ioje
temperatroje. Krizinje bsenoje inyksta skirtumas tarp dujins ir skystos
mediagos fazi. Krizins temperatros izoterm vadinama krizine izoterme, o i bsen atitinkantys parametrai V
k
, p
k
ir T
k

kriziniais parametrais (vandens t
k
= 374,1

C, p
k
= 21710
5
Pa). Neataldius duj emiau krizins temperatros, jokiais slgiais
negalima j paversti skysiu. emesni u T
k
temperatr Van der Valso izoterms yra sudtingos, banguotos formos.
Eksperimentins realij duj izoterms gan gerai sutampa su Van der Valso izotermmis tik tada, kai duj temperatros
auktesns u krizin. Kai temperatra emesn u krizin, eksperimentin p=f(V) priklausomyb (11.4 pav.) artima teorinei tik
dalyje AB, atitinkanioje dujin bv, ir dalyje CD, atitinkanioje skyst bv. Vidurinioji eksperimentins izoterms dalis yra ne
banguota BFEC, o ties BC: take B dujos pradeda virsti skysiu (susidaro sotieji garai), o take C pasiekiama pilna gar
kondensacija (dujos virsta skysiu). Banguotoji Van der Valso izoterms
dalis atitinka nestabilias realij duj bsenas (BF persotint arba
peraldyt gar bsena, CE perkaitinto skysio bsena). Bsenas, kurias
ireikia eksperimentins izoterms atkarpos BF ir CF, galima realizuoti ir
eksperimentikai, jei suspaudiamos dujos yra labai varios, o suspaudimo
ar isipltimo procesai lti. Taigi, praktikai nerealizuojamos tik tos
bsenos, kurias atitinka kreivs dalis EF. ios bsenos dar nestabilesns
dujas spaudiant, j slgis ne didja, o maja. Kaip matome, Van der
Valso lygtis aprao ne tik dujin, bet ir skystj mediagos bsen.
40

Skysiai
Slgis nejudaniame skystyje. Paskalio dsnis ir Archimedo keliamoji jga. Mechanikos skyrius, kuriame nagrinjami
mechaniniai reikiniai skysiuose, vadinamas skysi mechanika (hidromechanika). Jis dar skirstomas hidrostatik ir
hidrodinamik. Hidrostatika tai mokslas, tyrinjantis mechaninius reikinius nejudaniame skystyje. Hidrodinamika tiria
skysi judjim.
Skystis (taip pat ir dujos) pirmiausia skiriasi nuo kietojo kno tuo, kad nesiprieina lyties deformacijai. Todl jis labai
lengvai keiia savo form, prisitaikydamas prie indo formos. I molekulins fizikos ir termodinamikos skyri inome, kad
iorins jgos nesunkiai gali keisti duj tr, t.y. dujos pasiymi spdumu. Skysi spdumas labai maas ir artimas kietj kn
spdumui.
Bandant pakeisti skysio tr iorinmis jgomis, atsiranda tamprumo jgos, kurios atsveria iorin poveik. Skysio
tamprumas reikiasi tuo, kad slegiamo skysio dalels veikia viena kit ir poveik perduoda knams, su kuriais lieiasi. is
poveikis apibdinamas skysio slgiu.
Jeigu indo, kuriame yra skystis, sienels element dS jo
normals kryptimi skystis veikia jga dF
n
(6.1 pav., a), tai slgis
yra .
dS
dF
p
n
=
Slgis skaliarinis dydis. Jo SI vienetas yra paskalis
(1Pa=1N/1m
2
).
Toks pat slgis veikia ne tik indo sieneles, taiau ir bet kok element skysio
viduje, tokiame pat gylyje (6.1 pav., b).
Paskalio dsnis teigia, kad panardint kn skystis i vis pusi slegia vienodai.
Taiau tai teisinga tik tuo atveju, kai galima nepaisyti vadinamj trini jg. Pavyzdiui, gravitaciniame lauke skysio
slgis didja leidiantis gilyn. Jeigu slgis skysio paviriuje p
0
, tai gylyje h (6.2 pav.) p: ;
0
h g p p + = ia skysio
tankis, g laisvojo kritimo pagreitis.
Dl nevienodo skysio slgio skirtingame gylyje atsiranda keliamoji jga (Archimedo jga). Archimedo dsnis teigia, kad
kn veikianti keliamoji jga yra lygi kno istumto skysio svoriui.
Skysio paviriaus temptis. Papildomas slgis po ikreivintu paviriumi. Kapiliarumas. Kai skystis lieiasi su kita
aplinka, pavyzdiui, nuosavais garais, kitu skysiu ar kietuoju knu, jo pavirius yra skirtingose slygose negu likusi mas.
Skirtingos slygos susidaro todl, kad skysio viduje molekules supa to paties skysio molekuls ir j sveikos jgos
kompensuojasi, o ribiniame sluoksnyje skysio molekuls susiduria su kitos aplinkos molekulmis, kuri tankis ir sveikos
jgos gali bti visikai kitokios. Todl kiekvien pavirinio sluoksnio molekul veikianios jgos nra kompensuotos ir j
atstojamoji veikia arba skysio vid (6.11 pav.), arba ribins aplinkos pus.
Tuo atveju, kai skysio pavirius ribojasi su jo paties garais, dl didelio tanki skirtumo visas
paviriniame sluoksnyje esanias molekules veikia skysio vid nukreipta jga. i jga didja einant
pavirinio sluoksnio iorins ribos link. Todl, perneant molekul i skysio gilumos paviri, reikia
atlikti darb.
Atlikto darbo dydiu padidja molekuls potencin energija. Todl kiekviena skysio pavirinio
sluoksnio molekul kit atvilgiu turi potencins energijos pertekli. i skysio pavirinio sluoksnio perteklin potencin
energij W
p
vadiname paviriaus energija.
Kadangi i energija yra tik paviriniame sluoksnyje, tai ji tiesiogiai proporcinga paviriaus plotui
S:
. S W
p
o =
41

Kaip inome, kiekvieno kno pastovij bsen atitinka minimali potencin energija, todl skysio laisvajame paviriuje
veikia su juo lygiagreios jgos, kurios stengiasi sumainti to paviriaus plot, taip pat ir paviriaus energij. ios jgos primena
tamprumo jgas, veikianias tempus plon gumin plvel. Jas vadiname paviriaus tempties jgomis.
Dl to formulje esantis proporcingumo koeficientas vadinamas paviriaus tempties koeficientu. I ios formuls ieina,
kad paviriaus tempties koeficientas ( =Wp / S) skaitine verte lygus paviriaus ploto vieneto energijai.
Skysio laisvojo paviriaus forma priklauso nuo paviriaus tempties jg, skysio sveikos su j ribojanio kietojo kno
sienelmis ir skyst veikianios ems traukos jgos. Kreivas skysio pavirius ties indo sienelmis vadinamas menisku.
Menisk apibdina ribinis kampas tarp sulapintos sienels ir menisko j susikirtimo take (6.12 pav.).
Jeigu </2 (6.12 pav., a), tai sakoma, kad skystis sienel drkina, o jei >/2 (6.12 pav., b) skystis sienels nedrkina.
Kai indas platus ir skysio laisvasis pavirius didelis, ribiniai reikiniai neturi reikms. Plonuose, skyst panardintuose
vamzdeliuose (kapiliaruose) vyksta vadinamieji kapiliariniai reikiniai. 6.13 paveiksle parodyti du atvejai, kai plonas stiklinis
vamzdelis (kapiliaras) panardintas vanden (a) ir gyvsidabr (b).
Stiklin kapiliar panardinus vanden, skysio pavirius gyja gaubt form ir pakyla
auktyn dydiu h
1
. Tai reikia, kad vanduo drkina stikl. Gyvsidabrio atveju gaunamas
igaubtas meniskas ir skystis nusileidia dydiu h
2
. Tai reikia, kad gyvsidabris stiklo
nedrkina. P. Laplasas rod, kad paviriaus tempties jgos tok ilenkt paviri veikia
papildomu slgiu p, nukreiptu paviriaus kreivumo centr:
;
2
R
p
o
= A ia paviriaus tempties koeficientas; R paviriaus kreivumo spindulys.
Kai kapiliaras apvalus, pasinaudojus Laplaso formule galima apskaiiuoti skysio pakilimo ar nusileidimo aukt h. Jei
kapiliare skystis pakyla, j auktyn kelia Laplaso slgio jga 2/R, o emyn spaudia skysio stulpo slgio jga gh.
Nusistovjus pusiausvyrai, ,
2
gh
R

o
= ia skysio tankis; g laisvojo kritimo pagreitis.
Ireikiame h: .
2
gR
h

o
=

Perneimo reikiniai
Judant duj molekulms, jos palyginti ltai pereina i vieno erdvs tako kit, nes, nepaisant dideli greii, kryptingam j
judjimui kliudo nuolatiniai susidrimai. Taiau atskirais atvejais kryptingas judjimas vis tik stebimas ir juo paaikinami
vadinamieji perneimo reikiniai difuzija, ilumos laidumas, vidin trintis arba klampa.
Difuzija. Jeigu vienos ries duj molekuli koncentracija vienoje erdvs dalyje skiriasi nuo j koncentracijos kitoje
dalyje, tai, laikui bgant, dl chaotikojo duj molekuli judjimo j koncentracijos isilygins. Molekuls i ten, kur j
koncentracija didesn, pereis erdvs dal, kur j koncentracija maesn. Sakykime, nagrinjamj duj molekuli
koncentracija ir tankis kinta iilgai Ox aies (pav.). Tada pro statmen aiai plotel S per laik t pereis mediagos mas
t S
x
D m A A
A
A
= A

, (*)
ia D difuzijos koeficientas,
x A
A
- mediagos tankio gradientas. i
formul ireikia Fiko dsn. Minuso enklas rodo, kad mediaga
perneama tankio majimo kryptimi. SI vienet sistemoje difuzijos
koeficientas matuojamas m
2
/s. Skaitine verte jis lygus mediagos masei,
pernetai pro ploto vienet per laiko vienet esant vienetiniam tankio
gradientui.
<l> 0
AS
n
1
x
n
2
-<l>
42

ilumos laidumas. Jeigu duj sluoksni temperatros nevienodos, iluma i iltesnio sluoksnio pereina altesn. ilumos
kiekis Q, pernetas pro ploto S paviri per laik t yra proporcingas temperatros gradientui T/x:
, t S
x
T
Q A A
A
A
= A
ia ilumos laidumo koeficientas. Skaitine verte jis lygus pro ploto vienet per laiko vienet pernetam ilumos kiekiui.
Minuso enklas rodo, kad iluma perneama temperatros gradientui prieinga kryptimi.
Duj klampa. Duj sluoksniams slenkant vienam kito atvilgiu, tarp j veikia vidins trinties arba klampos jgos modulis
ireikiama Niutono formule:
, S
x
v
F A
A
A
=q
ia v/x greiio gradientas, duj dinamins klampos koeficientas. Skaitine verte jis lygus vidins trinties jgai,
veikianiai paviriaus ploto vienet, esant vienetiniam greiio gradientui. Vidin trintis dujose atsiranda dl to, kad chaotikai
juddamos molekuls pernea judesio kiek tarp skirtingais greiiais judani sluoksni, pagreitindamos liau judant ir
sultindamos greiiau judant.