Está en la página 1de 96

FIZIKA 2001 M. ABITURIENTUI VALSTYBINIO EGZAMINO TEORIJA Fotonieiams ir j draugams - rankraio teismis.

PRATARM i knygel ir ne inynas, ir ne egzaminui parengt atsakym rinkinys. Mediaga idstyta taip, kad jaunuoliui, surikiavus perskaityt, daugelis primirt ar anuomet nepermstyt fizikos svok, dsni strigt tarsi savaime. Visos fizikos dar niekas neimoko, o abitros egzaminui reikalingus pagrindus ia rasite. Kai kurie dsniai, kad bt lengviau juos suvokti, iliustruoti pavyzdiais. Taiau ne visi. Be to, jie ne i egzamino klausim srao. Besidomintiems egzamino testais ir udaviniais rekomenduoju iemet leidiam Adomo Petro Neimonto knygel Fizikos brandos egzamino didaktin mediaga. Autorius nemano, kad sausas, grietas, perdm teisingas dsni ir reikini formulavimas yra btina fizikos supratimo slyga. Todl, jei ir papeiksite mane u nesantrum, bent visiems laikams nepasmerkite. Nes net didysis poetas sak, kad jis nepakenia absoliuiai teisingos kalbos. Tad ko norti i fizik? Mindaugas Stakvileviius, iauli universitetas. 2001 03 04.

MECHANIKA Mechanika yra mokslas apie kn judjim j padties kitim keiiantis laikui. Yra trys mechanikos padaliniai. Kinematika nagrinja judjim, nesigilindama prieastis. Pagrindins kinematikos svokos: materialiuoju taku praminto kno padtis, poslinkis, greitis, pagreitis, trajektorija. Statika moko sudti arba skaidyti jgas, skaiiuoti jg momentus, tirti pusiausvyros slygas ir jos ris. Dinamika tartum susieja statik su kinematika nagrinja judjim, atsivelgdama jo prieastis, jgas, energijas. Pagrindins dinamikos svokos: jgos, mas, Niutono dsniai, darbas, potencin ir kinetin energija, galia. KINEMATIKA

POSLINKIS, KELIAS Poslinkis yra vektorius, jungiantis dvi materialiojo tako padtis. Poslinki sudties taisykl: antrojo poslinkio vektoriaus pradi dedame ant pirmojo smaigalio, treiojo pradi - ant antrojo smaigalio ir t.t. Pirmojo pradi jungiame su paskutinio smaigaliu. Taip randamas bendras poslinkis atstumo nuo pradins iki galutins padties vektorius. Atimties taisykl: sutapatiname abiej vektori pradias ir sujungiame smaigalius, nukreipdami t, i kurio atimta (... rodo nusiaubt). Pastaba: poslinki sudties ir atimties taisyklei paklusns ir visi kiti vektoriai. Kelias yra atstumas, S2 S2 - S1 nueitas trajektorija S1 S1 S2 (keliu); be to, bendras S3 S kelias, net jeigu eini atgal, sumuojamas. Pvz., nors mokinys per dien SUDTIS ATIMTIS 1. POSLINKI sukaria 10 km kelio, jo poslinkis (grus t pai lov) nulis. 1 pavyzdys. Sraig nuliau 2 m pietus, 2 m rytus, po to 1 m stulpu auktyn. Raskime jos kelio ilg S ir poslink s. <:=> s1=2m; s2=2m; s3=1m. <?> S, s . Keli gausime sudj poslinki didumus kiekviena kryptimi (tiek prisuks sraigs spidometras): S=2+2+1=5m. Poslinkis yra vektorius, jungiantis pradin sraigs viet su galutine (medyje). Jo didum rastume i Pitagoro teoremos: eme poslinkio kvadratas yra s12+s22. Prie jo pridedame trei statmen s32. Bendras poslinkio kvadratas s2=9. Poslinkio didumas s=3m. Taiau apie poslinkio vektori ne visk pasakme: nenurodyta jo kryptis.

Gandas: krypties kampai su piet kryptimi =SOX, rytais =SOY, zenitu =SOZ i formuli: cos=2/3, cos=2/3, cos=1/3, nes to vektoriaus projekcijos sx=2, sy=2, sz=1. VEKTORIAI ir SKALIARAI Kelias yra skaliarinis dydis S S3 Y (argonyb tiesiog skaliaras), apibdinamas tik didumu (ilgas, trumpas, dulktas), o poslinkis s1 s2 vektorius, nusakomas ne tik X 2. SRAIGS ODISJA didumu, bet ir kryptimi (Kur tas kelelis pilkas mane nuves?). Kiti pavyzdiai: temperatra, tankis, slgis, potencialas, galia, srovs stipris skaliarai; bet jga, greitis, pagreitis, elektros ar magnetinio lauko stipris vektoriai. Skaliaras gali bti ir teigiamas, ir neigiamas (karta, kai t>370C, alta, kai t<400C.), o su vektoriais painiau: priklauso tai, kaip pasirenkame teigiam krypt (Amerikon? Azijon?). VEKTORI PROJEKCIJOS. SUDTIES FORMULS Tarkime, kad s ilgumo poslinkio vektorius s sudaro kamp su pasirinktja (praminkime j OX) kryptimi. Tada s projekcija i a sx=s cos. Kai poslinkio ir OX kryptys sutampa (=0, cos=1), sx=s, kai prieingos (cos1800=-1), projekcija sx=-s, kai statmenos (=900, cos=0), sx=o pusiaujo stulpas be elio. odiu, vektoriaus teigiamumas ar neigiamumas kur link pairsi
Y S Sy X Sx 3. VEKTORIAUS S PROJEKCIJOS 5 O Z

Jeigu ploktumos XOY vektorius s (ar bet koks kitas) turt su Dekarto koordinatmis , OY, =SOX, =SOY kampus, tai jo projekcijos tas ais bt: sx=scos, sy=scos. Taigi vektori galima nusakyti dvejopai - arba jo didumu ir kryptimi, arba jo projekcijomis koordinai ais. Vektori sudtis projekcijomis. Jeigu a vektoriaus projekcijos yra ax ir ay, o c vektoriaus - cx ir cy, tai t vektori suma a + c yra vektorius, kurio projekcijos yra ax+cx, ay+cy. Analogikai ir skirtumo vektoriui: a - c =(ax-cx, ay-cy). Trigonometrin vektori sudtis. Kai inomi vektori didumai a, c ir kampas tarp j , pagelbs kosinus teorema: a + c 2=a2+2absos+b2; a - c 2=a22absos+b2. Tai bt, jei ne kosinusas, dvinario kvadrato formul. Kai sudedamieji vektoriai statmeni, cos=0 ir vektori sumos ar skirtumo didumas skaiiuojamas pagal Pitagoro teorem. Provokacija: sudkite horizontal v=4m/s greit su vertikaliu a=3m/s2 pagreiiu. Nedkite, nes tai skirting matavim vienet vektoriai! Tai netgi skaliarams tabu.

TIESIAEIGIS TOLYGIAI KINTAMAS JUDJIMAS Linija, kuria juda materialusis takas, vadinama trajektorija. Jei trajektorija - ties, judjimas vadinamas tiesiaeigiu. Jis vaizduojamas vienoje koordinai ayje, pvz., OX. Pradin viet vadiname pradine koordinate x0, o bet kuri kit - tiesiog koordinate x. Jei nusakyta, kaip priklauso tako padtis nuo laiko t, sakome, kad tai yra judjimo dsnis. Kai koordinat nuo laiko priklauso tiesikai (x=x0+v t), judjimas yra tolygusis, o jo greitis yra poslinkis s, padalytas i to poslinkio laiko t: v=s/t. ia poslinkis yra atstumas nuo pradins padties x0 iki tako padties x: s=xx0. Tolygiojo judjimo greitis nepriklauso nuo laiko: per vienodus laikus nueinamas vienodas kelias. 2 pavyzdys. Duotas judjimo X aimi dsnis: x=2+3t. Raskime poslink tarp 1 ir 7 sekunds ir greit po 5s. <:=> t1=1s; t2=7s; t3=5s. <?> s=x2-x1; v3. Poslinkis: x1=2+3=5m; x2=2+21=23. s=23-5=18m (arba s=3*7-3*1=18m). Greitis visada vienodas, kol judjimas tolygus (slygos lygtis tiesin), tad, sulygin slygos lygt x=2+3t su bendrja, teorine x=x0+vt, matome: x0=2m; v=3m/s. itoks (3m/s) yra ir vidutinis greitis. 3 pavyzdys. Uraykime prieais Y a 2 m/s greiiu judanio tako lygt, jei pradioje jis buvo per 13 m nuo centro. Atsakymas: y=13-2t. Tolygiai kintamas judjimas nusakomas koordinats lygtimi x=x0+v0t+at2/2 arba poslinkio lygtimi s=v0t+at2/2. ia v0 yra pradinis greitis (greitis, kai t=0); a - pagreitis. Greiio formul: v=v0+at. Kadangi greitis su laiku kinta, skiriamos dvi greiio rys: vidutinis ir momentinis. Vidutinis greitis yra visas kelias, padalytas i viso laiko. Momentinis greitis - poslinkio ir laiko santykis per nykstamai ma laiko tarp akimirksn. Btent momentin greit rodo automobilio spidometras, taiau ne SI sistemos vienetais (m/s), o km/h. Beje, 10m/s=36km/h.

Greiio kitimo spart nusako pagreitis: pagreitis a yra v - v0 greiio v kitimo greitis (sparta). a = : pagreitis a yra t greiio pokytis, padalytas i to pokyio laiko t. SI vienet sistemoje pagreitis matuojamas metrais per sekunds kvadrat: [a]=m/s2. 4 pavyzdys. I duotos judjimo lygties x=-2+2t+3t2 raskime pradin koordinat, greiio lygt, pagreit ir greit po 2 sekundi, taip pat vidutin greit tarp 1 ir 3 sekunds <:=> t1=2s; t2=1s; t3=3s. <?> v(t), v1, a1, v23. 2 Sulygin teorin x= x0+v0t+at /2 su (paskutinis narys kitaip!) slygine x=-2+2t+6t2/2, matome: x0=-2m; v0=2 m/s; a=6m/s2. raome tai greiio lygt: v=2+6t. I ia greitis, kai t1=2s: v1=2+12; v1=14 m/s. Vidutinis greitis yra poslinkis, padalytas i poslinkio laiko: v23=(x3-x2)/(t3-t2)=28/2; v23=14 m/s. Rezultatas matytas: taip vidutinis tolygiai kintamo judjimo greitis lygus momentiniam laiko vidurio (t2+t3)/2=2s greiiui. 5 pavyzdys. Turdami greiio lygt v=-3+2t, uraykite poslinkio ir judjimo koordinate X lygt. <:=> v=-3+2t. <?> s(t), x(t). Bendroji poslinkio lygtis: s=v0t+at2/2, o i slygos v0=-3 m/s; a=2 m/s2, tad s=-3t+2t2/2; s=-3t+t2. Antrosios uduoties galima ir nesprsti nenurodyta pradin koordinat. Pasirinkime j patys. Paprasiausias variantas: x0=0 (pajudta i centro) ir x=s=-3t+t2. Patarimas: kai koordinai ar kita atskaitos sistema nenurodyta, pasirenkame j patys taip, kad bt lengviausia matematikai aprayti judjim. Paprasiausias variantas: pradin padtis koordinai pradia. Ir jums pasivaideno, kad jau turite universal vis udavini sprendimus palengvinant bd? Vis dlto iliustracija. Valtis, irdamasi Nemunu auktyn, pamet pldur ir po 5 minui apsisuko j vyti. Kiek nuplauk plduras, kol j pavijo? Atsakymas: 2 kart 300s, padaugint i Nemuno tekjimo greiio.
8

6 pavyzdys. Duota poslinkio lygtis s=8t-2t2. Koks tai judjimas: tolygusis, tolygiai greitjantis, ar ltjantis? Aiku: tolygiai kintantis, nes poslinkis priklauso nuo laiko parabolikai, o greitis tiesikai: v=8-4t. Pradinis greitis v0=8 m/s, o pagreitis prieingo enklo: a=-4 m/s2. Ivada: judjimas tolygiai ltjantis? Pradioje taip. Taiau ne visada: po kiek laiko, btent po 2 sekundi, jau ir greitis bus prieingas poslinkio aiai s, tad greiio ir pagreiio kryptys susivienodins, o judjimas nuo tada bus tolygiai greitjantis. Palygink: auktyn mestas kamuoliukas kildamas ltja, viruje stabteli, kad jau greitdamas krist. POSLINKIO, judjimas)
v 5 3 1 0 2 4 8 10 4. GREIIO GRAFIKAI (m/s) greit. greit.lt. tolygiai t (s)

GREIIO,

PAGREIIO

GRAFIKAI

(tiesusis

Poslinkio, kai greitis s__, v, a._._ SI sistemos vienodas (tolygusis vienetais judjimas), grafikas (funkcija s, argumentas t) yra ties, nusakoma lygtimi s=vt. Tai per koordinai centr einanti ties, kurios kamp su t aimi lemia greitis. POSLINKIS__, GREITIS..., PAGREITIS._._. Btent v=tg. Kai judjimas yra tolygiai kintamasis, pagreitis nelygus nuliui, judjimo lygt 2 t s=v0t+at /2 grafikai vaizduoja parabol, einanti per koordinai pradi. Greiio grafikas ir 4a. tolygiajam, ir tolygiai kintamam judjimui yra ties, nusakoma greiio priklausomybs nuo laiko dsniu: v=v0+at. Kai pagreiio nra (a=0), grafikas lygiagreti t aiai ties; kai a#0, grafikas pasviroji, kurios pradinis auktis pradinis greitis v0, galinis auktis galinis greitis. Pagreitis apibriamas v v0 kaip i laiko padalytas greii skirtumas a= . t Geometrikai tai yra grafiko pasvirimo kampo tangentas: a=tg. Nubr greiio grafiko trapecij, patiriame, kad jos plotas S poslinkio didumas: s=S. Trapecijos plotas S, poslinkis yra
2 1 0 1 2 0 2 4 6

10

vidutinis greitis vv=(v0+v)/2, padaugintas i laiko: s=vvt= (v0+v)t/2. Kadangi bet kokio grafiko plot apskaiiuosime, sulipdydami j i be galo daug trumpui trapecij, tas teiginys, kad greiio grafiku apribotas plotas yra lygus visam poslinkiui, galioja bet kokiam judjimui net ir netolygiai kintamam. Tolygiai kintamo judjimo pagreiio grafikas yra horizontali ties; grafiko plotas greitis. 7 pavyzdys. I 4 grafiko ispauskime kinematin informacij. Pradinis ir galinis greitis 3m/s. Pagreiiai: 1m/s2; -2m/s2; 0; 1m/s2. Poslinkis - trij trapecij + vieno staiakampio plotas: s=(3+5).2/2+(5+1).2/2+1.4+(1+3).2/2=22m. LAISVASIS KRITIMAS Dar Galiljus teorikai ir eksperimentu parod: kai oro pasiprieinimas menkas, visi knai krinta vienodu pagreiiu g. i idealizacija pavadinta laisvuoju kritimu. Jo emyn nukreiptas pagreitis Lietuvos paviriuje (aukiau ir giliau jis maesnis) yra g=9,81m/s2; pusiaujyje g maesnis (9,79 m/s2), aigaly didesnis (9,83m/s2). Jei knas juda tik su laisvojo kritimo pagreiiu g vertikaliai, verta jo koordinat (kart OY) nukreipti auktyn, kad uraytume koordinats y ir greiio v priklausomyb nuo laiko: y=y0+v0t-gt2/2; v=v0-gt. ia y0=h pradinis auktis, v0 pradinis greitis (jei teigiamas - auktyn!). 8 pavyzdys. Laisvj akmen svied auktyn 20m/s greiiu i 25 m aukio. Kiek laiko jis kils, kiek pakils, kada nukris? <:=> v0=20 m/s; y0=25m; g=10m/s2. <?> H; t1; t2. Akmuo bna aukiausiai tada, kai neteks greiio stabteli (v1=0): v0-gt1=0; t1=2s. H=y1=y0+v0t1-gt12/2; H=45m. Nukritimo momentu t2 auktis y2=0: y0+v0t-gt2/2=0. Kvadratins lygties aknis t=-1 netinka, nes ji tik prognozuoja, kur akmuo buvo prie metim. Lieka t2=5s.

11

GALILJAUS RELIATYVUMO TEORIJA Apraydamas mokinio poslink i traukinio, Mnulio, Sauls ar kitos judanios atskaitos sistemos, nepasakysi, kad jo paros poslinkis lygus nuliui: traukinys nutolo, em pasisuko, paskriejo. Svarbu, i kur pairsi, nes viskas, net ir vieta, greitis, pagreitis, sin, yra reliatyvs. Pvz., vaiuojaniam atrodo, kad nuo vagono ventiliatoriaus laas krinta tiesiai emyn, taiau i pylimo lineli irint lao trajektorija apverstos parabols aka. Taigi Galileo Galiljus dar prie 400 met nustat jo vardu pavadint reliatyvumo teorij, kuri dabartiniais terminais formuluojama dviem postulatais: - laikas ir atstumai nepriklauso nuo inercins atskaitos greiio; - mechanikos dsniai visose inercinse atskaitos sistemose yra vienodi. Beje, neinercine vadiname toki atskaitos sistem (koordinai sistem), kurios judjimas nesuteikia papildomo pagreiio. Kai yra toks neapibrtumas, nepamirkime, nusakydami viet, poslink, greit, nurodyti, kieno tai atvilgiu pateikme. Paprastai, kai nurodym nebna, tariama, kad atskaitos knas yra kuri nors ems vieta, pvz., klas, lova... 9 pavyzdys. Dviraio horizontalus greitis 8m/s; vertikaliai krintanio lao 6m/s. Koks lao greitis (didumas ir kryptis) dviraio atvilgiu? <:=> vd=8m/s; vl=6m/s; vd vl. -vd vd <?> v; tg. Dviraio atvilgiu visa, kas emje, gyja jam prieais greit vd. Ne iimtis vl v ir laas, kuriam prie kritimo prisideda prieinis horizontalusis greitis. 5. RELIATYVUSIS ir LAAS Kadangi tiedu greiiai statmeni, j atstojamoji - sumos kvadratas v2=(vd)2+vl2; v=10m/s. tg=vl/vd=0,75.
12

NUOULNIAI MESTO KNO JUDJIMO LYGTYS Lineliui krintanio lao lygtys: y=h-gt2/2, x=vxt; vx yra vagono greitis pylimo atvilgiu. O jeigu metame akmen, kurio pradinio greiio didumas v0, kampas su horizontalija aimi OX yra , o su OY =900-. Tada pradinio greiio projekcija v0x=v0cos, v0y=v0cos=v0sin ir koordinai lygtys: x=x0+v0tcos, y=y0+v0tsin-gt2/2. Greiio projekcij lygtys: vx=v0cos, vy=v0sin-gt. Ireik t per x ir ra y lygt, gauname trajektorijos per koordinai centr (metimo tak) briamos apverstos parabols lygt. Pvz., kai, x0=0, y0=0, bus y=xtggx2/2cos2. Metus kn i tako x0=0 ir aukio y0= h horizontaliai pradiniu greiiu v0, jo tolimesn vieta nusakoma koordinatmis x=v0t, y=h-gt2/2, o horizontalioji ir vertikalioji greiio projekcija vx=v0, vy=-gt. ra konkrei laiko vert, v i ia suinosime kur yra mestasis r knas, kokios greiio projekcijos.

gt 2 2 Btent, poslinkis s = v t + ( ) , o 2
2 2 0

greiio Nukris,

2 v = v 0 + (gt) 2 . didumas kaip ir laisvai krintantis

knas, po t= jis
a=g

2h laiko. Per t laik g

horizontaliai
2h . g

nulks

atstum

x=v0

6. NUOULNIAI MESTO KNO TRAJEKTORIJA , POSLINKIS r, GREITIS v, PAGREITIS a=g

v0sin-gT=0;
13

Kai knas metamas i koordinai pradios (j visuomet galime tenai nukelti), kilimo laik T gausime prilygin kilimo greit vy nuliui: T=v0sin/g. raius y=v0tsin-gt2/2,

pakilimo auktis H=v02 sin2/2g. Kiek kyla, tiek ir krinta, tad horizontaliai lks 2T laiko. ra tai x lygt, rasime: nukris nulks L=2v02sincos/g; L=v02sin2/g. Kadangi stataus kampo sinusas didiausias, toliausiai nulkt metant 450 kampu. Nulkt, jei oras pasiprieinimu - su vju ar tykiai lkimo nepakoreguot. KREIVAEIGIS JUDJIMAS. SUKIMASIS Galbt Izaokas Niutonas nebt sukrs mechanikos, jei nebt suvoks, jog greitis yra vektorius, nukreiptas pagal trajektorijos liestin, o pagreitis atsiranda ne tik dl greiio didumo kitimo: j lemia ir greiio krypties kitimas. Mnulio neprisitraukia em, nes jis skrieja beveik statmenai jos linkmei, o pagreit, paklusdamas II Niutono dsniui, utikrina judjimas beveik apskritimu su vis kita greiio vektoriaus kryptimi. Bendroji pagreiio formul skiriasi nuo tiesiojo judjimo
v1 v2 v2-v1

pagreiio

tik

vektorikumu:

Greiio krypties pagreiio dedamj, gaut dl greiio didumo kitimo, vadina liestiniu v2 7. GREII (tangentiniu) at pagreiiu; pagreit, ATIMTIS nukreipt apskritimo su r spinduliu (kreivumo) centr an=v2/r, - centriniu (normaliniu). Kuo maesnis orbitos spindulys, tuo didesnis centrinis pagreitis (atvirkioji proporcija), o nuo greiio jis priklauso tiesiogiai ir dar kvadratikai. Esant sukimuisi, visi kno takai juda apskritimais, pasisukdami vienodu radianais v at r matuojamu kampu =s/r (s - lanko ilgis, r - spindulys). Poskio kampo santyk su r1 an s=r laiku vadina kampiniu greiiu : O = /t . Kadangi s=r , padalij i t r2 gauname: paprastas (linijinis) 8. SUKAMASIS sukamojo judesio greitis lygus kampinio JUDJIMAS greiio ir spindulio sandaugai. ra v
14

v v0 a= . t

an formul, tursime kitas centrinio pagreiio iraikas: an= 2r; an=v. Laikas, per kur takas tolygiai apeina apskritimu, yra periodas T. T=T=2/. Apsisukim danis =1/; []=Hz=1/s. Hz hercas. 10 pavyzdys. 20 cm spindulio ratas per 2 min. apsisuka 30 kart. Raskite apsisukimo period, dan, kampin greit, spindulio galo greit, pagreit; greiio pokyi per pus ir ketvirt periodo didumus. <:=> r=0.2cm, t=120s, n=30, t1=T/2, t2=T/4.

15

<?> T, , , v, a, v1, v2. Periodas T=t/n=4s; danis =n/t=0,251/s; =2 , 2 =1,57rad/s; v=r=0,314m/s; a=0,493m/s . Per pus periodo greitis pakeis krypt prieing, tad v1=2v=0,628m/s; per ketvirt periodo greiio kryptis pakis statmenai, tad statmenus vektorius jungianti ambin (i Pitagoro teoremos) v2= v 2 + v 2 =v 2 =0,444m/s. Atm du vienodo didumo greiio vektorius nulio negavome! Tokios vektori (skirtingai nuo skaliar) mantrybs. DINAMIKA PIRMASIS, ANTRASIS, TREIASIS NIUTONO DSNIS Pirmasis Niutono dsnis: inercinje (tai yra judanioje be pagreiio ir nesisukanioje) atskaitos sistemoje nieko neveikiami knai juda tiesiai ir tolygiai - be pagreiio. is dsnis kvieiasi antrj, kuris iaikint, ko reikia, kad judjimas kist. Tam reikalingos dvi svokos - jga ir mas. Jga F pasireikia dvejopai: 1) tai deformacijos prieastis net jei knas nejuda, prieing krypi jgos j deformuoja (nebtinai pastebimai); 2) judjimo pakitimo, nusakomo pagreiiu, prieastis. Jga vektorius: jos pasekm priklauso ir nuo veikimo krypties. Mas m taip pat dvejopa: 1) kuo didesn mas, tuo didesnis svoris - masyvesnius knus stipriau traukia em ir kiti knai; 2) kuo didesn mas, tuo sunkiau pakeisti jos judjim, nusakom pagreiiu. Pirmoji savyb vadinama gravitacine, antroji - inercine. Mass vienetas kilogramas. Tai pagrindinis, etaloninis SI sistemos vienetas. Mases galima palyginti sveriant pvz., lyginant sveriamo kno ir etalonini svareli svorius, vadinasi, ir mases.

16

Jg, mas ir pagreit sieja Antrasis Niutono dsnis: kno pagreitis yra lygus j veikiani jg atstojamajai, F padalytai i mass: a = . (Galima rayti ir taip: F = ma .) m Pagreitis tuo didesnis, kuo stipresn jga (tiesioginis proporcingumas), ir tuo maesnis, kuo didesn mas (atvirkiasis proporcingumas). II Niutono dsniu apibriamas SI sistemos jgos vienetas niutonas N: tai tokia jga, kuri vienam mass kilogramui suteikia vieno m/s2 pagreit: [F]=N=kgm/s2. Paprasiausia jg imatuoti dinamometru, kurio veikimas grstas Huko dsniu: spyruokls pailgjimas proporcingas jgos didumui. Dinamometro skal tai (neypatingu tikslumu, deja) ir parodo. II Niutono dsnis praveria ir teorikam kno mass santykio su etalonine mase (pvz., kilogramu) nustatymui: veikiant tai paiai jgai pagreitis bus tiek kart didesnis, kiek kart mas maesn. Taiau tai nra gudrus ar tikslus metodas. Kosminiuose laivuose mas nustatoma netiesiogiai pagal tamprij svyravim period. Treiasis Niutono dsnis: dviej kn sveikos jgos yra vienodo didumo, taiau prieing krypi. I dali suburt kn veikia vidins ir iorins jgos. Antrojo Niutono dsnio, urayto sudtiniam knui, lygtyje jo dali tarpusavio jgos pasinaikina, todl II Niutono dsniu raytina tik iorini jg atstojamoji. Jg atstojamoji. Kadangi jgos vektoriai, tai ir sudedamos jos pagal vektorines taisykles. Gautj (vektorin!) sum vadina jg atstojamja. Tai labai populiarus vektorius, kadangi kn veikianti tik viena jga, kaip ir bda, retenyb (pvz., kol laisvai krinti). 11 pavyzdys. 2 kilogram svarelis tempiamas virvute 2 auktyn 2m/s pagreiiu. Raskime virvuts tempimo jg. <:=> m, a, g. <?> T.

17

Svarel veikiani jg atstojamj randame i auktyn nukreiptos tempimo jgos T atm emyn nukreipt sunkio jg mg: F=T-mg. II Niutono dsnis: T T-mg= ma T=m(g+a) =24N. JG RYS Paminsime svarbiausias. em nukreipta sunkio mg jga F=mg (g 9.81 m/s2 - laisvojo kritimo 9. pagreitis; udaviniams tiks ir g=10m/s2). Tai ems traukos ir ems sukimosi slygotos icentrins inercijos jgos atstojamoji.Tamprumo jga F=-kx (k - standumas, x - pailgjimas) nusakoma Huko dsniu. Neapsirikime: kiekvienam knui tik savoji tamprumo zona, stiklui maesn, spyruoklei didesn, u kurios Hukui nepaklstama. Prieinga greiiui slydimo trinties jga iurktokai ireikiama formule F= N ( - slydimo trinties koeficientas. N - statmena slydimo paviriui atramos jga). Jos didum lemia praslystani mediag iurktumas ir suspaudimo jga N. Antrasis iurktumas jau formulje: joje nevardyta smarki vairuotoj nekart patirta trinties priklausomyb nuo greiio. Rimties trinties jgos didumas F<N arba F=N ( rimties trinties koeficientas, iaip kiek didesnis nei slydimo). enklas < perspja: bna, kad veikia ne visa rimties trintis, o tik tiek, kiek reikia pusiausvyrai palaikyti. Pavyzdiui, stumiant 150 N svorio stal 2 N horizontalia jga, kai =0,3, stal prilaikys ne 45N, o tik 2N jga. Taiau jei stumtume 60 N jga, rimties trintis istent tik 45 N. Pasiprieinimo skystyje ar dujose jga F1=cv, kol greiiai mai, ir F2=bv2, kai greiiai dideli (c, b judanij geometrija diktuojami pasiprieinimo koeficientai). Danos jgos gana sudtingos, o ia pateiktos yra uraytos supaprastintai, kad lengviau bt jomis naudotis. Kadangi II Niutono dsnis formuluojamas vis kn veikiani atstojamajai, svarbu mokti vektorikai tas jgas
18

sudti. Taiau ne visada to reikia. Jeigu, tarkime tiesaus judjimo kryptis inoma, pakanka rayti F=ma btent ta linkme, nes kitomis jgos kompensuotos. Btent tada suprojektuojame jgas nurodyta kryptimi ir toms projekcijoms raome antrojo Niutono dsnio lygt. Tai iliustruoja 12 pavyzdys (10 br.), kuriame horizontalioji jgos projekcija Fx tempia rogutes, o vertikalioji Fy maina trint. N 12 pavyzdys. m kg mass rogutes, kuri trinties su sniegu koeficientas , Ty T horizontaliu keliu traukia kampu T Tx didumo nepakeliania rogui jga. Ft Raskite atramos, trinties jgas ir pagreit. <:=> m, T, , . <?> N, Ft, a.Tempiani jg idstome N (suprojektuojame) traukiani 10. SLYDIMO TRINTIS (horizontali) Tx=Tcos ir keliani Ty=Tsin. Atramos jga N atsveria Y sunkio ir tempianios jgos vertikali dedamj: N=mg-Tsin, tad trinties N jga Ft=(mg-Tsin). Pagreit horizontalija kryptimi rasime i II Niutono dsnio, vektorikai suddami, Px tai yra, skaliarikai atimdami Ft horizontalisias jg projekcijas: a=(Tcos-mg+Tsin)/m.
P Py X

JUDJIMAS NUOULNIJA PLOKTUMA Suprojektuojame svorio jg P OX ir OY ais lygiagreiai ir statmenai nuoulniajai ploktumai: Px=mgsin, Py=mgcos. ia ploktumos pasvirimo kampas, m slystanio taelio mas. Kadangi Y kryptimi nejudama, tai abi tos krypties jgos pasinaikina: N=Py=mgcos. Trinties jga Ft=N; Ft=mgcos. Raome II Niutono dsn aies OX kryptimi:
11. NUOULNIOJI PLOKTUMA 19

ma=Px+Ft-T; a=gsin+gcos-T/m. Jeigu taelis ne kilt, o leistsi, trinties jga Ft pakeist krypt ir pagreiio formulje bt a=gsin-gcos-T/m. Kai nei tempianios jgos T, nei pagreiio nra, t.y. taelis leidiasi tolygiai, 0=gsin-gcos. Taip bus, kai trinties koeficientas =sin/cos. ia tolygaus nusileidimo slyga (=tg) grstas trinties koeficiento nustatymo laboratorinis darbas.

20

VISUOTINIS TRAUKOS DSNIS Izaokas Niutonas atrado: du takiniai knai traukia vienas kit jga F, tiesiog proporcinga j masms m1 , m2 ir atvirkiai proporcinga atstumo tarp j r kvadratui F =G

rutuliams, jeigu tokie bt. Praktikas reikalavimas nesimetrikiems kad kno matmenys bt rykiai maesni u atstumus tarp j. Visuotiniu vadinamas todl, kad visi be iimi knai dl savo masi traukia visus kitus. Taiau i formul visai teisinga tik simetrikiems rutuliams ar tiems knams, kuri matmenys gerokai maesni negu atstumas tarp j centr. Formuls G yra gravitacin konstanta, nusakanti gravitacijos jgos didum tarp kilogramini masi, kai atstumas tarp j centr - metras. Pirmasis gantinai tiksliai G imatavo angl mokslininkas Kevendias: G=6,672 10-11 N m2/kg2. Dl visuotinio traukos dsnio kiekvienas m mass knas, esantis ems paviriuje, traukiamas jos centro link gravitacijos jga
F =G m M R2

m 1m 2 . r2

Galiot jis ir idealiai sferikai simetrikiems

. M - ems mas, R - jos spindulys. Ji lemia pagreit aigalyje g=P/m INER

laisvojo kritimo 2 =GM/R =9,83m/s2. CIJOS JGOS

21

Niutono dsniai parayti be pagreiio judanioms (inercinms) atskaitos sistemoms. Taiau vargu ar tokios bna: mes sukams ir skriejame apie Saul su eme, keisdami judjimo krypt, t.y. su pagreiiu. Staigiai stabdant autobus mus tarsi pastumia pirmyn (autobuso atvilgiu): autobusas jau sultino greit, o mus veria toliau judti = ma e (ae inercijos dsnis vadinamja inercijos jga pagreitis, atsirads dl atskaitos sistemos judjimo). Kadangi dl sukimosi keiiasi greiio kryptis, lemianti centrin pagreit an= 2r, besisukanioje atskaitos sistemoje atsiranda nuo centro nukreipta icentrin inercijos jga =m 2r. Icentriniai siurbliai, separatoriai, skalbiamj main grtuvai, viesulai, kosmonautai - visiems praveria icentrin jga. KNO SVORIS. NESVARUMAS em ne tik traukia pagal visuotin traukos dsn, bet ir visur, iskyrus aigalius, stumia sukimosi icentrine jga. Pusiaujyje ji didiausia (didiausias atstumas nuo ems sukimosi aies) ir prieinga traukos jgai; kitur ji maesn ir neprieinga traukai. T jg atstojamoji sudaro sunkio jg F=mg. Laisvojo kritimo pagreitis g maja tolstant i aigalio pusiaujo link nuo 9,83 m/s2 iki 9,79 m/s2. Gerai, kad em neskuba suktis, o tai mus nutkt. Vis dlto ryi palydov, pakabint 36000 km vir ekvatoriaus, icentrin jg atsveria jau apsilpusi gravitacijos jga. Nesvars kosmins stoties atvilgiu ir kosmonautai - j dl orbitos kreivumo inercijos jga (kaip ir viskam laive) atima ems traukos jg. Bsena, kai gravitacijos jg atsveria inercijos jga, vadinama nesvarumu. Jai pakakt ir paprasto kritimo, pvz., su liftu. Tik ar ilgam?

22

Kn svoris yra reliatyvus: tai gravitacijos ir inercijos (dl pagreiio ae, kur suteikia atskaitos sistema) jg atstojamosios P = m(g a e ) didumas P. Jei ae rodo auktyn (ima kilti raketa, liftas, spuokls pereina pusiausvyr), svoris P=m(g+a); kai pagreitis ae nukreiptas emyn, P=m(g-a); kai ae horizontalus (ledo karusels centrinis pagreitis, icentrin jga), svoriui pasitelksime Pitagor 2 P = m g 2 + a e . Vaidenasi: dl onins inercijos jgos mae pasviro em arctg(ae/g) kampu. 13 pavyzdys. Per kiek laiko turt apsisukti apie savo a 4m spindulio kosminis laivas, kad jo gyventojas pajust deimtadal emiko svorio? <:=> R=3m, g*=0,1g=1m/s2. <?> T Icentrin jga ia atstoja svor, tad centrinis pagreitis a=g*. a=2R; =0,5rad/s. Periodas T=2/. =12,6s. Apsisuks galva! 14 pavyzdys. Koks bt laisvojo kritimo pagreiio g* didumas 600 iaurs platumoje, jeigu ems ais Fi em, likdama rutuliu, suktsi 10 kart greiiau ir dl to vien mass kilogram veikt 1,7 N icentrin jga? <:=>=600, m=1kg, Fg=9.83N, Fi=1.7N; <?> g*. Svorio jga gravitacijos Fg ir inercijos Fg Fi jg, tarp kuri kampas =1800P ais 600=1200, suma (vektorin!). 12. SUKASI PLANETA Sudedame pagal kosinus teorem: P= Fg2 + 2Fg Fi cos + Fi2 . Kadangi cos1200=-cos600=-1/2, P=9.10N. Tad laisvojo kritimo pagreitis g*=P/m ten bt 9.10m/s2. SKYSIO (DUJ) SLGIS. ARCHIMEDO JGA Skystyje ar dujose S ploto paviri spaudia virutinio
23

sluoksnio mas. Ji lygi trio V=Sh (h - sluoksnio auktis) ir tankio sandaugai: m=Sh. Mass ir laisvojo kritimo pagreiio sandauga yra svorio jga F=mg=Shg. Slgis yra i ploto padalyta jga: p=F/S. Gauname skysio ar duj sluoksnio slgio formul: p=gh. Slgis matuojamas paskaliais: Pa=N/m2. Ms atmosfera ties ems pavirium slegia apie 100000 paskali - madaug kiek 10 metr vandens sluoksnis ar 76 cm gyvsidabrio. Nors slg gauname dalydami jg i ploto, jis nra vektorius: dar Paskalis nustat, kad duotajame take slegiama visomis kryptimis vienodai.

24

Archimedo jga gaunama todl, kad kno apai auktyn slegia stipriau (ji - giliau) negu vir. Ta jga lygi slgi skirtumui, padaugintam F1 i ploto. O tai - pagramzdintu knu istumto skysio (oro) slgis. Tad F2 Archimedo dsnis: panardint kn kelia jga F=Vg, lygi juo istumto 13. ARCHIMEDO skysio (ar duj) svoriui ( tankis to, JGA F2 F1 kas panardinta, V tris to, kas istumta). Kai istumtas skystis sveria maiau u panardint kn, jis grimzta, kai daugiau - kyla, o kai istumi tiek, kiek sveri, plduriuoji! IMPULSO TVERMS DSNIS Treiuoju Niutono dsniu paaikinamas impulso tverms dsnis: jeigu iorini jg nra, vidins jgos gali pakeisti tik kiekvienos savo sistemos dalies judjim, taiau bendra masi ir greii sandaug suma - visas impulsas m 1 v 1 + m 2 v 2 + ... isilaiko. Tarkime, kad yra tik du nuo kito pasaulio izoliuoti knai, o sveika - tik tarp j. Pirmj veikia antrasis jga F12 , antrj pirmasis jga F ; pagal III Niutono dsn F12 + F21 =0, nes jos vienodo dydio, bet prieing krypi. Raome kiekvienam II Niutono dsnio lygtis: F12 = m 1 a1 , F21 = m 2 a 2 . Sudedame ias lygtis, ra vietoj pagreii j apibrimus:
21

suprastinamas; neigiamus narius (su pradiniais greiiais) perkeliame kairn: m1 v1 0 + m 2 v 2 0 = m1 v1 + m 2 v 2 . Tai ir yra impulso (judesio kiekio) tverms dsnis, reikalaujantis, kad kai nra paalini jg, nekist nei impulso didumas, nei jo kryptis.

v1 v10 v 2 v 20 F12 + F21 = m1 + m2 . t t

Kairioji

pus

pasinaikina,

25

Pastaba: Niutonas savo II dsn suformulavo ne taip, kaip mes j pateikiame. tai niutonikasis tiesiajam judjimui: jgos impulsas Ft yra lygus judesio kiekio pokyiui mv. Matematikai Ft=mv dalydami i t atnaujiname: F=mv/t; kadangi v/t=a (i laiko padalytas greiio pokytis), vl gauname prast F=ma. iuo metu teisintas teoretik argonas: judesio kiekis mv pramintas impulsu. 15 pavyzdys. Kiek greiio priek reikia 80 kg mass vartininkui, kad jis, sugavs horizontaliai 30 m/s greiiu skriejus 0.8 kg mass sviedin, nusileist su juo tiesiai emyn (o ne vartus)? <:=> m1=80kg; m2=0,8kg; v20=30m/s; v1=v2=0. <?> v10. Sulyginkime pradin ir galin horizontalj impuls: m1v10-m2v20=0 v10= m2v20/m1=0,3m/s. REAKTYVUSIS JUDJIMAS Impulso tverms dsniu paaikinama atatrankos arba reaktyvioji jga. I pertvarkyto impulso tverms dsnio
m v 2 v 20 = 1 (v 1 v 10 ) m2

matyti: m2 mass kno (tarkime, raketos)

greitis padidja, kuo greiiau (t.y. kuo didesniu imetamj daleli greiiu v1-v10) ir kuo didesn mas m1 (lyginant su pagrindine m2) imetama atgal (minusas deinje). Tuo ir grindiami reaktyviniai bei raketiniai varikliai. Reaktyviniai varikliai siurbia save or, o paskui j imeta. Tik raketiniai betinka ten, kur nra nei k siurbti, nei k atsispirti. MECHANINIS DARBAS I II Niutono dsnio matematikai ivedama: A=Ek: vis jg, veikiani kn, atstojamosios darbas A yra lygus to kno kinetins energijos pokyiui. F Darb atlieka tik judjimo kryptimi veikianti (lygiagreioji) jg dedamoji FL, nes tik ji, o ne statmena greiiui jga Fs, gali pakeisti
v FL 26 14. DIRBANTI JGA FL=Fcos

greiio didum, per kur ireikiama kinetin energija Ek=mv2/2. Darbo formul: A=FL s. ia FL=Fcos - nekintanti jgos dedamoji judjimo kryptimi, ireikiama visos jgos sandauga su kampo tarp jgos ir greiio kosinusu. Kai kampas tarp jgos ir greiio smailusis, greitis didinamas ir darbas yra teigiamas. Kai kampas bukasis, jga yra stabdanti ir jos darbas - neigiamas. Darbas, kaip ir energija, yra matuojamas dauliais. [A]=N m=J: daulis yra lygus niutonui, padaugintam i metro. 16 pavyzdys. 4 ton mass automobilio greitis sumajo nuo 72km/h iki 54km/h. Kok bendr darb atliko visos automobil veikusios jgos ( jg atstojamoji)? <:=> m=4000kg; v1=20m/s; v2=15m/s. <?> A Visas darbas A lygus kinetins energijos pokyiui mv22/2mv12/2. A=-350kJ. Darbas neigiamas jgos greit pamaino. Klastos pavyzdys. Kad pagirdyt karves, eimininkas i 4,7 metr gylio pasm 9 kibirus vandens ir supyl j girdykl. Apskaiiuokime vis vanden veikusi jg darb. Neskaiiuosime. Ir ne todl, kad nepasakyta, kiek vandens tilpo kibire, o todl, kad tas darbas lygus nuliui, nes vandens kinetin energija ir ulinyje, ir girdykloje nulis. GALIA Vidutin galia yra viso darbo santykis su to darbo trukme: N=A/t. Matuojama vatais - =J/s - dauliu per sekund. Kilovatas 1000 kart didesnis. Nepainiokime: kilovatvaland kWh yra ne galios, o darbo ar energijos matas. Tai 3600000 dauli - 3600 valandos sekundi, padauginta i 1000 vat. Momentin galia - tai vidutin nykstamai trumpo laiko galia. Jos iraika per greit ir jgos projekcij j: N=FL v. Dar vartojamas galios vienetas arklio jga (AJ) sudaro madaug 0,735 kilovato. POTENCIN ENERGIJA
27

Potencialinmis vadiname tas jgas, kuri darbas priklauso tik nuo pradins ir galins perkelto kno padties ir nepriklauso nuo trajektorijos. Tokios yra svorio, tamprumo, gravitacijos, elektrostatins jgos. Nepotencialini jg darb lemia ir trajektorija. Tai trinties, oro ar skysi pasiprieinimo, biologins jgos. Jeigu kak keliame h aukt, svorio jga mg prieindamasi atliks darb A=-mgh. Potencins energijos iraikos: svorio Ep=mgh; tamprumo Ep=kx2/2; gravitacijos jgai Ep=-Gm1m2/r. Svarbi savyb: jgos veikia taip, kad potencin energija mat. tai kodl gravitacijos potencin energija, bandanti ilaikyti kn savo veikimo zonoje, yra neigiama. Kad itrktum i ems traukos sferos, reikia, kad kinetins ir potencins energijos suma, t.y. visa mechanin energija bt teigiama. MECHANINS ENERGIJOS TVERMS DSNIS Krintant atgal kn em paskatins papildomu darbu, ireikiamu potencins energijos pokyiu Ep=mgh=-A. Sujungiame i formul su A=Ek: (Ep+Ek)=0. Ivada: potencialini jg veikiamo kno potencins ir kinetins energijos suma, vadinama pilnutine mechanine energija (E= Ep+Ek), nekinta, o tik pereina i vienos ries kit. Taip bt, pvz., su auktyn mestu knu, jei oras nesiprieint kylant kinetin energija mat, tiek pat paaugant potencinei, o krintant, atvirkiai, potencin pereit kinetin. Kadangi ems traukos potencin energija neigiama, o kinetin tik teigiama, tai i ems traukos zonos itrkti manoma tik tada, kai visa mechanin energija E=Ek+Ep>0: teigiama kinetin atsveria neigiam potencin. 17 pavyzdys. 3cm suspausta 2000N/m standumo ideali spyruokl imet auktyn 50 gram rutuliuk. kok aukt h jis pakilt? <:=> x=0,03m, k=2000N/m, m=0,050kg <?> h

28

Kadangi imetimo greitis nerpi, tardami, kad mechanins energijos nedingo, lyginame pradin ir galin energij: kx2/2=mgh; h=kx2/2mg; h=1,8m. 18 pavyzdys. Pasyvaus (ijungti varikliai) kosminio laivo greitis 600km atstumu nuo ems yra 10 km/s. Kaip auktai jo greitis bus 6 km/s? <:=> R=6,4.106 m; g=10 m/s2; h1=6.105 m; v1=10000 m/s; v2=6000m/s. <?> h2. Sprendimas. I mechanins energijos tverms dsnio
2 mv1 Mm mv2 Mm 2 G = G , laisvojo pagreiio iraikos g=GM/R2 ir 2 r1 2 r2

2 1 1 v 2 v1 2 = + r1=R+h1 ivedame =1/15,4.106m; r2=15400km. r2 r1 2gR 2

Kadangi r2=R+h2, h2=(15400-6400)km=9000 km. Ir tar margieji: Negrim em (Vincas Mykolaitis Putinas). 18 pratimo sprendinys tai laimina: toli toli nuo jos 1/r2=0, v2=0. Tarus, kad mesteljo beveik nuo paviriaus
2 1 v1 (r1=R), i ano atsakymo formuls teliks 0 = . I ia R 2gR 2

v 2 = 2gR . antrojo kosminio greiio formul v2=11,2km/s. Kad palydovas skriet apskritimu, jam gana 2 kart maesnio pirmojo kosminio greiio v 1 = gR . v1=7,9km/s. v2=0,7v1. Treiasis kosminis greitis v3=16,7km/s. Tiek greiio reikia suteikti (kaip ir anais atvejais - u atmosferos rib) kosminiam objektui, kad jis, itrks i ems traukos sferos jos judjimo kryptimi, visai ilkt i Sauls sistemos. Mechanins energijos tverms dsnis taikytinas ir smgiui aprayti, nes paprastai jo metu garsas, iluma, liekamoji deformacija pasiima tik ma smgio energijos dalel. Jeigu, pvz., standiai susiduria du m1 ir m2 mass rutuliukai, turj vienos krypties v10 ir v20 greiius, tai jiems raome ir energijos, ir impulso tverms dsn, inodami, kad smgio trukm per maa sistemos impulsui ar kinetinei energijai
29

pakeisti: m1v102/2+m1v202/2=m1v12/2+m1v22/2; m1v10+m1v20=m1v1+ m1v2 (v1, v2 greiiai po smgio). 19 pavyzdys. Standiai susidr prieais 2m/s ir 4m/s greiiais judj vienod masi rutuliukai. Kokie j greiiai po smgio? <:=> v10=-2m/s, v20=4m/s, m1=m=m2. <?> v1, v2. I smgio lygi m1v102/2+m1v202/2=m1v12/2+m1v22/2; m1v10+m1v20=m1v1+ m1v2, ra slygos duomenis, gauname: v1=4m/s, v2=-2m/s. Rutuliukai pasikeit greiiais. Tik nepamanykite, kad taip visi stands rutuliukai elgiasi! Nepotencialinms jgoms mechanins energijos tverms dsnis negalioja, nes jos veria mechanin energij kitas ris. Arba atvirkiai. Biologin, chemin, elektrin, branduolin veriama mechanin; mechanin ilumin, elektrin, garso ir t.t. Kai dirba ir potencialins, ir nepotencialins jgos, mechanins energijos tverms dsnis negalioja. Tada nepotencialini jg darbas An nusako, kiek mechanins energijos virsta kitomis energijos rimis ir atvirkiai: An=E. 20 pavyzdys. Stabdydamos 2 kg grumst, pasiprieinimo jgos atliko neigiam 16J darb. Kok greit turs grumstas, nukrits 8 metrus? <:=> m=4kg; v0=0; An=-16J; h=8m. <?> v. Nepotencini (pasiprieinimo) jg darbas lygus visos mechanins energijos pokyiui E-E0. E0= mgh+mv02/2; apaioje E= mv2/2. An=mv2/2(mgh+mv02/2). v=
2 2gh + v 0 +

Beje, laisvai nukrist 0,65m/s didesniu greiiu. O kiek mechanins energijos virsta ilumine, kol vandens laas nukrinta i 5 km aukio? STATIKA
30

2A m

=12m/s.

PUSIAUSVYROS SLYGOS IR RYS Materialusis takas judjimo ar rimties bsenos nekeis, jei j veikiani jg atstojamoji bus lygi nuliui. Tai ir yra pusiausvyros slyga. Taiau bna pstelja vjas. Pastumia nedaug, o grina garsiai. Jeigu po nedidelio nukrypimo nuo pusiausvyros vietos jg atstojamoji nukreipta jos link, atgal, pusiausvyr vadiname pastovija (stabilia), jeigu prieingai nepastovija (nestabilia). Pusiausvyros ris atpastama ir pagal potencin energij: materialieji knai gyvai siekia prasigyventi kinetins energijos, atimdami j i potencins. Tad pastovioji pusiausvyra bna ten, kur potencins energijos minimumas, o nepastovioji, kur maksimumas. Taiau reals knai ne takai. Jie, jei padsi, ims suktis. Todl jiems dar viena jg moment pusiausvyros slyga. Jgos momentas yra jgos ir peties sandauga. Jgos petys duotojo tako (pvz., FA B sukimosi aies) atvilgiu yra A atstumas (statmuo) nuo to tako iki jgos linijos tiess, C O nubrtos iilgai jgos vektoriaus. Momentas, sukantis FB prie laikrodio rodykl, yra D teigiamas, o prie neigiamas. FC FD Bendras 15 br. pavaizduot jg momentas: M=OA.FA15. JGOS SU J PEIAIS OB.FB+OC.FC-OD.FD. Btina pusiausvyros slyga: kn veikiani jg moment suma yra lygi nuliui. Pusiausvyros vis tiek nebus, jeigu t kn veikiani jg (ne tik moment) atstojamoji nelygi nuliui. 21 pavyzdys (kampins svarstykls). Prie stataus lygiaonio trikampio, pakabinto staiajame kampe C, A C B smailj virni ukabinus etalonin 2kg ir neinomos mass M svarel, jo statinis d d SB pasviro nuo vertikals 300 kampu. Raskime to svarelio mas M. mg B
Mg 31 16. SVERIAME

<:=> m=2kg, =300. <?> M . . Pusiausvyros slyga: CA mg-CB Mg=0. I staij trikampi CA=dcos, BC=dsin. M=mctg; Kai =300, M=2 3 =3,5 kg. Nenubrme CB spindulio lanku netolygins (pagal tg) skals, tad pasvrme neypatingu tikslumu. SVORIO CENTRAS. MASS CENTRAS Vis kno molekuli svorio jgos yra lygiagreios, tad jas, nesusikertanias viename take, nra kaip sudti. Taiau ir ia veikia jgos moment taisykl: yra tokia vertikali ais, kurios atvilgiu svorio jga nesuka, nes bendras momentas lygus nuliui. Kaip kn bepasuktum, visos tos ays susikerta viename take - to kno svorio centre. Knas, pakabintas u bet kurio svorio aies tako, bus pusiausviras. Taiau pusiausvyra stabili tik tada, kai svorio centras yra emiau pakabinimo tako. inodami kno dali svorius P1, P2, P3 ir j centr koordinates x1, x2, x3, i moment taisykls randame viso kno svorio centro koordinat x c = Kadangi svoris proporcingas masms, skaitiklyje ir vardiklyje suprastin g gauname mass centro koordinats formul
xc = x 1m 1 + x 2 m 2 + x 3 m 3 . m1 + m 2 + m 3
x 1 P1 + x 2 P2 + x 3 P3 . P1 + P2 + P3

Analogikos

formuls

ir

koordinatms. Btent kno mass centrui raomas II Niutono dsnis: kn veikiani jg atstojamoji yra lygi to kno mass ir mass centro pagreiio sandaugai. Jeigu ta atstojamoji eina per mass centr, ji kno nesuka; jeigu mass centro atvilgiu iorini jg momentas nelygus nuliui, tos jgos dar ir suka. PAPRASTIEJI MECHANIZMAI. NAUDINGUMO KOEFICIENTAS Visiems paprastiesiems mechanizmams: svertui, sraigtui, skridini sistemai, nuoulniajai ploktumai, hidrauliniam presui, ta pati auksin taisykl: kiek laimi jgos, tiek
32

pralaimi kelio. Ji bt teisinga tik idealiems mechanizmams, kuri darbams galiot mechanins energijos tverms dsniu grsta formul F1s1=F2s2. Taiau dl trinties, lugdanios dal mechanins energijos, ir kit prieasi ne visas mechanizmo darbas naudingas. Naudingo darbo An santyk su visa sunaudota energija (visu darbu) A vadina naudingo veikimo koeficientu . Jo formul =An/A. Paprastai jis skaiiuojamas procentais. MOLEKULIN FIZIKA PAGRINDINIAI MOLEKULINS TEORIJOS TEIGINIAI Mediag sudaro judanios ir sveikaujanios molekuls. J spindulys r 10-10 m, mas m0 10-26 kg, greitis v 102m/s. Mediagos kiekiu (moliais) vadiname to kno molekuli skaiiaus N santyk su Avogadro skaiiumi NA: v =N/NA. Avogadro skaiius (vieno molio molekuli skaiius) nustatytas bandymais: NA 6.1023mol-1. Vieno molio mas M yra vienos molekuls mas m0, padauginta i molekuli skaiiaus NA molyje: M=m0NA. Mediagos mas m=Nm0= M. Tai, kad molekuls juda chaotikai ir gana greitai, liudija difuzijos reikinys - mediagos molekuls greit pasklinda, ypa tada, kai tarpai tarp molekuli dideli (pvz., dujose). Dar XIX amiaus pradioje pastebtas Brauno reikinys - smulkios negyvosios gamtos mediagos dalels skystyje okinja - mat jas chaotikai tranko skysio molekuls. Beveik visi knai kaitinami pleiasi. Vadinasi, ildant j chaotikas judjimas intensyvja, ir tam prireikia daugiau vietos. Bolcmanas apskaiiavo, kad duj slgis - chaotiko sieneli dauymo molekulmis padarinys - ireikiamas formule p=v2/3 (=m/V - tankis; v2 - greiio kvadrato vidurkis). Jeigu mediagos trio V vienete yra n molekuli (n=N/V dar vadina molekuli tankiu ar koncentracija), tai, pasinaudoj vienos molekuls kinetins energijos formule
33

E0=m0v2/2, gauname pagrindin kinetins teorijos lygt: p=2nE0/3 duj slgis tiesiog proporcingas molekuli koncentracijai ir vidutinei vienos molekuls kinetinei energijai. TEMPERATRA. ABSOLIUTIN TEMPERATRA Temperatra apibdina bendr visos sistemos, sudarytos i daugybs molekuli, bsen. Jei yra ilumin pusiausvyra ilumos perdavimo nra, vis sistemos dali temperatra vienoda. Jei pusiausvyros nra, temperatra auktesn ten, i kur iluma ateina.

34

Temperatros matavimas grindiamas mediag trio didjimu proporcingai temperatrai. Tuo grstas gyvsidabrinis ar spiritinis termometras tariant, kad normali tirpstanio ledo temperatra yra 00C, o verdanio - 1000C. Taip praktikai nustatoma Celsijaus temperatros skal. Svarbi Bolcmano gauta molekulins - kinetins teorijos ivada: temperatra tuo auktesn, kuo didesn vienos molekuls vidutin kinetin energija E0. Btent, jei mediagos molekul vienatom, tai E0=3RT/2NA. ia R 8.31 J/K mol - universalioji duj konstanta, T - kelvinais (K) matuojama absoliutin (Kelvino) temperatra, parinkta taip, kad absoliuios rimties, kai n viena molekul jau nejuda (E0=0), absoliutin temperatra taip pat bt nulin. Bandymais patvirtinta, kad absoliutin temperatra T skiriasi nuo Celsijaus temperatros t madaug 273 K: T=t+273 K. IZOLIUOT SISTEM PUSIAUSVYRINIAI IR STACIONARIEJI PROCESAI

35

Jeigu dujos, sudarytos i labai daug (milijard milijardai) molekuli, paliekamos vienos sau, jose ilgainiui temperatra ir kiti visas dujas apibdinantys parametrai (tankis, slgis) suvienodja, nustoja kisti. Tokias sistemas vadina udaromis (izoliuotomis), o nusistovjusi bsen - pusiausvyrine. Jai bdinga ir tai, kad nustoja persiskirstyti iluma; tos bsenos vardas - ilumin pusiausvyra. Tai, inoma, idealizacija, galinanti paprasiausiai matematikai t bsen aprayti. is pusiausvyrinis apraymas tinka ir nenusistovjusiems procesams, jeigu jie pakankamai lti ir dar turi prasm tokie visas dujas apibdinantys dydiai, kaip temperatra, slgis, tankis ir t.t. itokius procesus vadina stacionariaisiais. Pastaruoju metu ypa populiarja mokslas apie nepusiausvyrinius, neudar sistem procesus. Vadinamas jis sinergetika, ir j ypa pamgo dalis politolog, pranaaujani, kad tai universalus, netgi politinius procesus aikinantis mokslas. Dar viena fizik iperta mada IDEALIJ DUJ BSENOS (KLAPEIRONO) LYGTIS Ji gauta apibendrinant eksperimentu gautus dsnius Boilio ir Marijoto, Gei Liusako, Daltono. Taiau ivedama ji ir teorikai. I formuli gauname Klapeirono
E0 = 3 RT , 2 NA

=NA
pV =R . T

ir

p=2nE0/3 dsniui

lygt:

iam

pavaldias dujas vadiname idealiosiomis - ne dl j tobulumo, o dl to, kad j bsena uraoma nesudtingai. Kita Klapeirono lygties forma: pV = parayta m/M. Unikalus dviej sandaug - slgio i trio pV ir mediagos kiekio i temperatros - santykis: jis visada ilieka vienodas!
0 0 Galima urayti ir taip: T = T . Tai - universalioji duj 0 0 lygtis.

m RT ; joje vietoje M

pV

p V

36

I idealij duj universaliosios lygties gauname konkrei proces dsnius. Kai duj mediagos kiekis nekinta (v=v0), izoterminiam procesui (T=T0) T ir susiprastina, ir gauname Boilio ir Marijoto dsn pV=p0V0 , arba p/V=V0/p0 kai temperatra nekinta, slgis atvirkiai proporcingas triui;

14. IZOCHOR (ARLIO DSNIO) GRAFIKAI


p V p

17. IZOTERM (BOILIO IR MARIJOTO DSNIO) GRAFIKAI

izobariniam procesui (p=p0) susiprastina p ir ir gauname Gei Liusako dsn V/T=V0/T0 - kai slgis pastovus, tris proporcingas absoliutinei temperatrai; izochoriniam procesui (V=V0) V ir susiprastina ir gauname arlio dsn p/T=p0/T0 - kai tris nekinta, slgis tiesiog proporcingas absoliutinei temperatrai.
p V p

p
V

V
T

p
T

37 18. IZOBAR PROCESO (GEI LIUSAKO DSNIO) GRAFIKAI

Kai nekinta nei slgis, nei temperatra (p=p0, T=T0), gauname V/=V0/0 - izotermikai izobarinio proceso tris tiesiog proporcingas duj moli kiekiui. p ir V ai sistemoje izotermin proces grafikai vaizduoja hiperbol. V ir T ai sistemoje izobarin proces vaizduoja tiess atkarpa; ji eit per koordinai pradi, jeigu pavykt pasiekti absoliut nul (teorija teigia, jog tai nemanoma; be to, negali net ir sustingusios molekuls likti be trio). p ir T sistemoje izochorin proces, nusakom arlio dsniu, vaizduoja per koordinai pradi einanti ties.
V (arba p)

t -273 19. GEI LIUSAKO (ARBA ARLIO) DSNIS CELSIJUI

38

Uraykime Gei Liusako (ar arlio) dsn per temperatr t, parink pradiniam takui t0=00C nul (T0=273K): V=V0(1+t/T0). io dsnio grafiko kerta t a -2730C temperatros take. Panaiai dsniui: p=p0(1+t/T0).

Celsijaus Celsijaus ties jau ir arlio

SOTIEJI GARAI. ORO DRGM Garavimas vyksta tol, kol i skysio or patenka daugiau molekuli negu i oro skyst. Taiau, gausjant gar ore, pasiekiama dinamin pusiausvyra - abu molekuli srautai susilygina. Toki bsen vadina soiaisiais garais. Soiuosius garus apibdina j tankis (gar mas trio vienete) s. Jis priklauso nuo temperatros: kuo auktesn temperatra, tuo lengviau skysio molekuls itrksta, ir j tankis s ore didja. Gar tankis (gali bti ir slgis p) ore vadinamas absoliuija drgme. Kai oras gar prisotintas, absoliuioji drgm prilygsta soij gar drgmei s, kuri su temperatra didja. Santykine drgme vadina absoliuiosios drgms santyk su tos paios temperatros soij gar absoliuija drgme: =100%/ s. Jeigu kylant temperatrai absoliuioji drgm nekinta (pvz., nra i ko garuoti arba nespjama), santykin drgm maja dl s didjimo. Atvirkiai, krintant temperatrai, s gali sumati tiek, kad ji susilygins su absoliuija drgme. Toliau atlant drgms perteklius kondensuojasi - pasirodo rasa. Ta temperatra, iki kurios ataldius or, santykin drgm pasiekia 100%, vadinama rasos taku. Tuo ir pagrstas vienas santykins drgms matavimo bd: oras aldomas, kol pasirodo rasa, ir tada pagal sauso ir drgno termometro parodymus i lenteli nustatoma santykin drgm. VIRIMAS Kol skystis neverda, molekuls, veikusios skyst ribojanios plvels tempim, tik i jo paviriaus paviens peroka or.
39

Giliau esanios neisiveria, kol nesusigrupuoja burbuliukus. Kai pasiekiama tokia temperatra, kuriai burbuliuk slgis atsispiria skysio slgiui, tie gar kamuoliukai ima kilti auktyn. Tai ir yra virimas garavimas skysio viduje. Temperatra, kurioje prasideda virimas, vadinama virimo temperatra. Kiekvienam skysiui ji sava, individuali. Vandeniui tai 1000C, spiritui emesn, riebalams auktesn. Taiau konkretaus skysio virimo temperatra nra konstanta ji priklauso nuo slgio. 1000C vanduo uverda, kai slgis viena atmosfera. Kalnuose uverda vsesnis, o geizeri gelmse, iki itrykdamas fontanu, bna gerokai vir 1000C. Paaikinimas: kuo didesnis slgis ten, kur gimsta burbulai, tuo daugiau vidins energijos, vadinasi, ir temperatros, jiems reikia, kad isivert. Labai giliai, kur vanduo slegia imtais atmosfer, vandens uvirinti nepajgia net kartuol magma. Jei stipriai suslgtume auktesns nei 1000C temperatros garus, jie virst vandeniu. Ne tik garai, bet ir kitos stipriai suspaustos dujos. Taiau tik su slyga - jei jos ne per kartos. Kiekvienos turi kritin rib, vadinam krizine temperatra tk, kuri virijus jau jokiu slgimu duj nesuskystinsi. T slg, kuris dar skystina prie pat krizin temperatr, vadina kriziniu slgiu pk. Vandens garams tk=3740C, pk=225 atmosferos, azotui - tk=-1470C, pk=34 atmosferos. VIDIN ENERGIJA Kno vidin energija U susideda i jo molekuli sveikos potencins energijos ir j chaotiko judjimo kinetins energijos. Vienatomi idealij duj U=3RT/2. Dviatoms molekuls ne tik skrieja, bet ir sukasi, tad joms prisideda dar du sukimosi apie ais, statmenas molekuli jungimo linijai, judjimai. Toki molekuli vidin energija U=5RT/2. Kol kulka skrieja (kryptingas judjimas), jos skriejimo energija vidin U neraoma, taiau, kai ji susidurs su akmeniu, jos
40

kaitusios molekuls padidins vidin energij. Jeigu vidin energija didinama kaitinant (ar mainama aldant), sakoma, kad vyksta ilumos perdavimo procesas. ILUMINIS JUDJIMAS. SAVITOJI ILUMA. ILUMOS KIEKIS Energijos kiek, perduodam ilumos apykaitos bdu, vadina ilumos kiekiu Q (arba tiesiog iluma). iluma, kaip ir energija, matuojama dauliais - [Q]=J. Vartojamos ir kalorijos: viena kalorija - ilumos kiekis, paildantis vien kilogram vandens vienu laipsniu.

41

Yra keli ilumos perdavimo bdai: kontaktinis, arba ilumos laidumo, kai iluma pereina i vieno kontaktuojanio kno kit (i kambario per sien iemos lauko orui), spindulinis (nuo karto lauo ugnies), konvekcinis, kai kylantis oras (skystis) atsinea ir ilum. ilumos kiekis, reikalingas m mass knui paildyti t kelvin, uraomas formule: Q=cmt. ia c - savitoji iluma. Kiekvienai mediagai ji sava ir randama specialiose lentelse. Jos matavimo vienetai - [c]=J/kgK. Savitoji iluma nurodo, kiek ilumins energijos reikia tos mediagos mass kilogramo temperatr pakelti vienu laipsniu. Kietasis kristalinis knas, nekeldamas savo temperatros, ima ilumos pavidalu energij, kad jo molekuls itrkt i tvarking gardeli - knas isilydyt. Lydymosi iluma apskaiiuojama formule: Q=m. ia - savitoji lydymosi iluma. Tai ilumos kiekis vienam kilogramui mediagos ilydyti be temperatros pakitimo. Analogikai skaiiuojama garavimo iluma: Q=rm. ia r - savitoji garavimo iluma. Tiek jos reikia vienam kilogramui virimo temperatros skysio igarinti; randama ji lentelse. PIRMASIS TERMODINAMIKOS DSNIS Duj darbas. Jeigu dujos pleiasi, stumdamos sienel, jos savo vidins energijos sskaita atlieka darb. Judjimo kryptimi mechaninis darbas A=Fs. raome slgio jg F=pS: A=pSs. Atstumas s, padaugintas i ploto S, yra duj trio pokytis V. Tad duj p pltimosi darbas A =pV yra lygus j slgio ir trio pokyio sandaugai. Kai slgis nra pastovus, darbas . skaiiuojamas sudtingiau, V pvz., grafikai tai p - V 20. IZOTERMA__ IR ADIABAT. ploktumoje plotas tarp proceso grafiko kreivs ir V aies.
42

Darbas nusako, kiek vienos ries energijos virsta kita. Taiau galioja universalus energijos tverms dsnis: energija pati savaime nedingsta ir neatsiranda, o tik pereina i vienos ries kit. Tai ir yra nusakoma pirmuoju termodinamikos dsniu: Q=U+A. Pagal j - kno vidins energijos pokyio ir jo darbo suma yra lygi tam knui suteiktai iluminei energijai Q. Pirmajam termodinamikos dsniui yra lygiavertis tvirtinimas: nemanomas aminasis variklis. Konkrets atvejai dujoms: kai iluma knui neperduodama (pvz., nespja dl proceso spartumo), Q=0, ir pV= -U - adiabatinio proceso darbas atliekamas vidins energijos sskaita. Tokio proceso grafikas panaus izoterminio, tik statesnis; duj izoterminio proceso vidin energija U=3RT/2 nekinta T=0), ir darbas A lygus gautos ilumos kiekiui: pV=Q; jei darbas neatliekamas - dujos nei pleiasi, nei traukiasi visa iluma eina vidinei energijai didinti: Q=U. Taip, pavyzdiui, sunaudojama iluma tik knams kaitinti. ILUMINIAI VARIKLIAI iluminiai varikliai veikia periodikai. Per vien period (cikl) varikliui i alies suteikiamos ilumos (paduodamas garas; udegtas viduje degusis miinys) kiekio Q1 dalis atlieka nauding darb A, kita, nedirbusi dalis Q2<Q1, imetama p 1 (auintuvas) kartu su dirbusiomis T1 (izoterma) dujomis; A=Q1-Q2. Naudingumo koeficientas yra darbo ir 2 . paduotos (ildytuvo) ilumos 4 adiabat 3 santykis: =A/Q1; =1-Q2/Q1.
izoterma T2 V 21. KARNO CIKLAS

43

Prancz mokslininkas Karno apskaiiavo idealaus variklio naumo koeficient *. Btent, jeigu nebt ilumos nuostoli (dl laidumo ir t.t.), o periodikai pasikartojant duj proceso cikl sudaryt dvi adiabats, susikertanios su dviem izotermomis (ios lktesns), idealusis naudingumas bt *=1-T2/T1. ia T1 ildytuvo (priimamoji), o T2 aldytuvo (grinamoji) temperatra. Netgi tokiam idealizuotam naudingumui nepasiekiamas 100%, nes variklio imetam duj temperatra - ne absoliutus nulis. O kur dar kiti reals ilumos ir darbo praradimai? NEGRTAMIEJI PROCESAI. II TERMODINAMIKOS DSNIS Jeigu po termodinaminio proceso, mediaga gro pradin bkl su tais paiais parametrais (slgiu, temperatra, triu ir t.t.), sakoma, kad vyko udaras ciklas. Jeigu is vyksmas nieko nepakeit ir mediagos aplinkoje, sakoma, kad bta grtamojo proceso. Deja, tokie patogiai matematikai apraomi procesai tik idealizacija, o reals procesai negrtamieji. Tiesa, Pelenei pasisek: pels jai surinko visas pabertas aguonles. O man ne: plaukai gimtinn negrta Dujas ir kitas mediagas sudaranios dalels link chaos, mokslikai apibdinam entropija, kuri izoliuotoje sistemoje nekinta arba tik didja. Fizikas Klauzijus tai formino entropijos didjimo dsniu: izoliuotos sistemos entropija nemaja. i formuluot praktikai pasireikia tuo, kad nemanomas antrojo tipo aminasis variklis. I tipo tas, kuris atlikt darb, nenaudodamas ilumos ar vidins energijos. II tipo variklio svajons pavyzdys: priversti dal vandens perduoti ilum kitai tos paios temperatros daliai darbui atlikti. Deja, draudia II termodinamikos dsnis savaime pereiti ilumai t, kas nealtesnis.

44

MEDIAGOS AGREGATINS BSENOS IR J VIRSMAI Kietasis knas (kristalinis arba amorfinis). Maiausiose kristal lstelse (monokristaluose) molekuls isidsiusios tvarkinga rikiuote - kiekviename kristale savaip, taiau nenustovi ramiai virpa apie t (temperatra) pusiausvyros padt. Dl to, kad vairiomis kryptimis monokristale rikiuojamasi savaip, tai ir toki kn 0 (iluma) savybs (laidumas, trapumas ir kt.) Q priklauso nuo krypties. Tai 22. SKYSTJA anizotropija. Monokristalai jungiasi LEDAS __ IR DERVA kristalus ir tampa polikristalais. Kristalai - tai deimantas, kvarcas, druska, snaig ir t.t. Monokristalai turi taisyklingas briaunas, taiau i smulki monokristal sukurptame polikristale (pvz., metale) be gero mikroskopo to neirsi. Amorfiniuose knuose maiau grietumo, tvarka ten tik artimoji, o savybs visomis kryptimis vienodos (izotropija). Itirpdyto kvarco kristalo molekuls, stingdomos klampioje aplinkoje, nespja tvarkingai isirikiuoti, - taip gaunamas amorfinis stiklas. Amorfiniai knai (pvz., derva) palaipsniui lydosi kylant j temperatrai, ir tuo metu nebna esminio skirtumo tarp j skystosios ir kietosios bsenos; kristalai, pasiek lydymosi temperatr, tol neyla, kol neisilydo. Polimerai organiniai amorfiniai knai, kuri molekuls cheminmis jungtimis susieti ilgi vienos mediagos silai, pajgs nenutrkdami net kelis kartus pailgti (guma, polietilenins plvels).

45

Skystuosiuose knuose molekuls juda be tvarkos, neturdamos savo nuolatins vietos. Btent tvarkai iardyti prireikia papildomos energijos - savitosios lydymosi ilumos. Tarpai tarp molekuli kiek didesni nei kietuose knuose (iimtis - vanduo). Skysiai jau neilaiko savo formos usipildo pagal indo geometrij, nesvarumo bsenos tampa rutuliu. Difuzija - skirting molekuli isimaiymas - daug spartesnis nei kietuose knuose. Dujose tarp molekuli tarpai deimteriopai didesni nei skysiuose; sankabos potencin energija daug maesn u chaotiko judjimo kinetin energij. Duj bsen aprao Klapeirono lygtis. Plazma - tai bsena, kai mediagos molekuls tiek kaitintos, kad besidauydamos praranda dal elektron, kurie zuja tarp jonais tapusi molekuli ar atom. iuo metu imokta magnetiniais laukais sutrti (dal sekunds) iki imto milijon laipsni kaitint plazm. Perjimas i vienos bsenos kit vadinamas agregatins bsenos virsmu. Tam reikia gauti (arba atiduoti) papildom savitj energij. SKYSI PAVIRI SAVYBS Paviriaus tempimas. Skysio vidins molekuls V traukos laukas yra madaug 10-27m3 trio rutulyje. J traukianios visomis kryptimis jgos beveik pasinaikina. Paviriaus molekul P traukiani jg atstojamoji nukreipta emyn (kompensavimui stinga auktyn traukiani). Taip atsiranda pavirinio sluoksnio AA-BB vidinis molekulinis slgis, o dl jo - praretinta skysio paviriaus plvel. Tuo sitikinsime, atsargiai ant vandens nuleid vakuot adat (vandens pavirius linko, bet adata nenuskendo) arba pasigroj kdros vandens iuoikais. A P Iilgai paviriaus, statmenai jo d ilgumo A ribai, veikia plvels tempimo jga B B V F=d. ia =F/d yra paviriaus
23. TRAUKIA MOLEKULS 46

tempimo koeficientas. Jo didum lemia mediagos prigimtis ir jos temperatra. Tarp didiausi gyvsidabrio =0,470N/m, vandens =0,073N/m. Drkinimas. Kadangi vidins sveikos jgos tarp gyvsidabrio molekuli yra stipresns negu tarp Hg ir stiklo, tai kratinis kampas yra bukasis. Vandens kratinis kampas su stiklu smailusis. Laeliai ant stiklo. Hg nedrkina. Sakoma, kad vanduo var Drkina H2O. (neriebaluot) stikl drkina, o gyvsidabris - ne. Kapiliarumas. Drkinantis skystis glaudiasi prie 24. NEDRKINANTIS IR sieneli. Tardami, kad jo kratinis DRKINANTIS LAAS kampas artimas nuliui (visikas drkinimas), apskaiiuojame, jog j kelia per vis kapiliaro apskritimo ilg 2r (ia r kapiliaro spindulys) jga F=*2r. h aukio kapiliar telpa *r2h=m skysio mas, kuri atlaikys 2 F=*2r=mg=*r hg paviriaus tempimo jga. I ia: kapiliaru skystis gali pakilti h =
2 aukt. Puis gena gyvj rg

vanden i akn 29 m auktyje brstant kankor milijonais r<0,5m spindulio (mikrono skersmens) kapiliar. KIETJ KN DEFORMACIJOS. HUKO DSNIS Deformacijos. Po plastins, sutrikdanios btsias tarpmolekulines sveikas, deformacijos pirmykt forma neatsistato (pvz., pertempta spyruokl). Po tampriosios deformacijos, nustojus veikti velnesnms jgoms, kno deformacijos nelieka. Tempimo deformacij, kol ji dar tik tampri, kol tempimas saikingas, aprao Huko dsnis: =E. mediag apibdinantis Jungo (tamprumo) modulis; =F/S jgos ir skerspjvio ploto santykis - mediagos tempimas; =x/L santykinis pailgjimas - pailgjimo x ir buvusio ilgio L santykis. Pvz., plieno Jungo modulis E=210GPa 210
47

gigapaskali (210 milijard paskali). ra =E tempimo ir santykinio pailgjimo formules, gautume kit Huko dsnio form: F=-kx, kurioje minusas - priminimui, kad deformacijos x ir atstatomosios (vidins, i deformuoto kno ieinanios) jgos kryptys yra prieingos. Be to, standumo koeficientas k=SE/L. ELEKTRODINAMIKA ELEKTROS KRVI TVERMS DSNIS Visi elektrins sveikos kaltininkai dviej ri elektros krviai.Teigiamais pavadinti tie elektros krviai, kuriuos turi atom branduoliai, neigiamais - kuriuos turi elektronai. iaip atomai bna neutrals: teigiam krvi q=e savinink proton (ymimi p simboliu) yra tiek, kiek neigiam krvi q= -e nej elektron. Stebtina, kad visi protonai turi vienod krv - kiekvienas po e 1,6*10-19 C (C - elektros krvio vienetas - kulonas). Tas pat ir su elektronais, tik j krviai prieingi. Jeigu atomas netenka dalies elektron arba priima papildomus, jis tampa elektringu jonu, traukianiu prieingo krvio savininkus ir stumianiu nuo savs to paties enklo krvininkus. Vienos mediagos dalels virsta kitomis, suskyla, persijungia kitas sandaras, taiau nepastebta, kad bendra elektros krvi suma (nepametant krvi enkl) pakist. Tai ir yra fundamentalus fizikos teiginys - elektros krvio tverms dsnis, kuriam lig iol n vienas eksperimentas neprietarauja. Elektros krvio vienetas yra kulonas C 6,25*1018e. Tai bendras madaug 6,25*1018 proton krvis. Kulonas nustat, kad takini elektros krvi sveikos dsnis yra analogikas visuotiniam traukos dsniui: krvis q1 stumia nuo savs krv q2 jga, tiesiog proporcinga t krvi sandaugai ir atvirkiai proporcinga atstumo r tarp t kq q krvi kvadratui: F = 12 2 . Proporcingumo koeficientas r nustatytas eksperimentais: k 9*109Nm2/C2. Vietoje
48

koeficiento k dar raraoma k=1/4 0; ia 0 yra vakuumo dielektrin konstanta 0 8,8*10-12 F/m (F - talpos kq q vienetas faradas). Kita Kulono dsnio iraika: F = 1 2 2 . r Vakuumui =1, o mediagoje sveikos jga sumaja kart. koeficient , vadinam dielektrine skvarba, slygoja mediagos elektrin poliarizacija; randame lentelse. Kai krvi enklai skirtingi, Kulono dsnio formulje gaunamas minusas - poymis, kad kart krviai vienas kit traukia. Kulono, kaip ir gravitacijos, dsnis tinka arba takiniams krviams, arba simetrikiems nelaidiems rutuliams. Kitais krvio isidstymo knuose atvejais elektros sveikos jg apskaiiuoti keblu. Tarp dviej laidi prieingais krviais apkraut rutuliuk Kulono jga didesn negu tarp vienodus krvius turini: prieingi krviai rutuliuke pasislenka antipodo link ir, bendram sveikos atstumui sutrumpjus, jga padidja.

49

F E= . vadiname elektros lauko stipriu: q

ELEKTROS LAUKAS. ELEKTROS LAUKO STIPRIS Krvi yra labai daug. Kiekvienas traukia ar stumia, tad bendr ++ - poveik kakuriame take apskaiiuoti nemanoma. Veriau E=0 E=/0 =0 duotajame take imatuoti standartin krv qs veikiani jg ia 25. PRIEINGAI FS, inant, kad kit krv q PAKRAUTOS PLOKTUMOS veiks jga F=qFS/qs. jgos santyk su jos veikiamu krviu
E apibdina visus

erdvs takus vektorikai. Jis sudaro elektros lauk, paprastai vaizduojam linijomis taip, kad linij liestin rodyt E lauko krypt, o apie E didum sprendiama pagal linij tank - kur j tankiau, ten laukas stipresnis. Takinio krvio elektros lauko stipr gauname i Kulono dsnio: E = Bendras keli krvi elektros lauko stipris yra lygus vektorinei stipri sumai. Kai t krvi daug ir jie plaiai paplit, stipr apskaiiuoti keblu. Taiau jei krviai isidsto tolygiai ploktumoje, arti jos laukas vienodas (homogeninis) ir statmenas ploktumai. Btent, q krvio ir S ploto ploktuma elektros lauko stipr pakeiia dydiu E=q/ 0S arba, pavadinus krvio q ir ploto S santyk paviriniu krvio tankiu (=q/S), E=/ 0. Dviej prieingai pakraut ploktum iorje laukai pasinaikina, o viduje E=/ 0. LAIDININK IR DIELEKTRIK LAUKAS
kq . r 2

50

Stacionariaisiais vadinami laikui nepavalds (nekintantys) laukai. Laidininko viduje E=0. Jeigu bt kitaip, E lauko varomi krviai judt, o tai jau bt pasikeitimas. Dar daugiau: laidininko vidus yra neutralus (antraip vl atsirast laukas), o j gaubia tik tankio paviriniai krviai tam, kad jie laidininko viduje atsvert iorin lauk. Kadangi paviriniai krviai generuoja paviriui statmen lauk, tai elektros lauko stipris laidinink ateina (ir ieina) statmenai. Iorinis laukas poliarizuoja dielektriko molekules, kuri pasistmj krviai sudaro aib ioriniam laukui statmen ploktum por. J vidinis lauko stipris yra prieingas (bet vis dlto maesnis) nei iorinis. Taiau t prieing lauk atstojamoji elektros laukas dielektrike Ed<E. E/Ed=. Tai ir yra mediagos santykin dielektrin skvarba. ELEKTROS JG DARBAS. POTENCIALAS. TAMPA

51

Elektros, kaip ir svorio jgos, yra potencialins: j darbas nepriklauso nuo krvio judjimo trajektorijos. Jeigu elektros laukas yra vienalytis (pastovus didumas, nekintanti kryptis), tai mechaninis darbas, perkeliant lauko 1 d kryptimi d atstumu, yra A=Fd; A=qEd. E Potencialas. Elektrini jg darbas siejamas su potencine energija EP. 2 Elektros lauko potencins energijos EP ir su lauku sveikaujanio krvio q 26. ELEKTROS yra vadinamas elektriniu LAUKO DARBAS qEd santykis potencialu: =Ep/q. Potencialas, kaip ir elektros lauko stipris, galina inant standartinio krvio potencin energij (proporcing potencialui) duotajame take apskaiiuoti ir bet kurio kito krvio potencin energij. Potencialas matuojamas voltais: [ ]=V=J/C. I Kulono dsnio randamas potencialas atstumu r nuo takinio krvio: =kq/r. Potencial, kaip ir potencin energij, reikia inventorizuoti nurodyti, kur jis lygus nuliui. Sutarta, pvz., nuliniu laikyti eminto laidininko potencial; takiniam krviui nulinis potencialas parinktas taip, kad labai toli, kur jau jga sunykusi, ir potencialo nelikt. tampa. Mechaninis grtamasis darbas ireikiamas potencini energij skirtumu. Analogija: potencial tarp dviej erdvs tak skirtumas 1- 2=U vadinamas tampa. J padaugin i krvio q, rastume to krvio perklimo i 1 2 tak darbo didum - nesvarbu, kokiu keliu bt perneta! tampa, kaip ir potencial skirtumas, matuojama voltais. Vienalyio lauko tamp gauname i darbo formuls A=qEd U=Ed. Arba: E=U/d vienalyio elektros lauko stipris yra lygus tampos ir kelio lauko kryptimi santykiui. tampa tarp dviej S ploto ploktum, esani d atstumu, kai d2<<S: u=qd/ 0S=d/0. Tokia tampa yra, pvz., tarp plokiojo kondensatoriaus elektrod.

52

Ir elektros lauko stiprio vektorius E, ir potencialas tenkina superpozicijos princip, pasak kurio bendras keli krvi duotajame take sukurtas laukas (arba potencialas) yra ireikiamas atskirj suma: (sudedame E = E1 + E 2 + ... vektorikai); =1+2+ (skaliarikai). 21 pavyzdys. Atstumas tarp 8pC ir 6pC takini krvi yra 5mm. Raskime potencial ir elektros lauko stipr take, esanio per 4mm nuo teigiamo ir per 3 mm nuo neigiamo krvio. <:=> q1=8*10-12C, q2=6*10-12C, E1 d=5*10-3m, r1=4*10-3m, r2=3*10-3m, A k=9*109m/F. <?> E, . E Slyga mums palanki: tai - Egipto E2 trikampis (52=42+32) su staiuoju virns (q1) (q2) A kampu. E1=kq1/r12, E2=kq2/r22, 27 br. E2=E12+E22. E=7,5kV/m. Su potencialu paprasiau: 1=kq1/r1, 2=kq2/r2. =1+2=18V-18V=0. ELEKTRIN TALPA. KONDENSATORIAI Talpa. Elektros lauko tampa tarp laidinink su krviais q ir -q priklauso ir nuo t krvi, ir nuo t laidinink formos bei mediagos tarp j. Paprastai tarp tampos ir j sukrusi krvi galioja proporcingumo dsnis: q/U=C. is proporcingumo koeficientas C - krvio ir tampos santykis, demonstruojantis, kiek krvio reikia tampai padidinti vienu voltu, - vadinamas talpa C. Talpa matuojama faradais F: [C]=F=C/V . Tai begdikai didelis vienetas, ir praktikai naudojama milijonin jo dalis mikrofaradas F=10-6F ar net pikofaradas pF=10-12 F. Kondensatori sudaro du atskirti plonu dielektriku laidininkai, vadinami elektrodais. Krviu q pakrautas kondensatorius turi Ep=qU/2 energijos. Dvejetas atsiranda todl, kad pakrovimo darbas reikiamas per vidutin tamp UV - nuo U0=0 iki U: UV=(U0+U)/2=U/2. Pasinaudoj talpos formule C=q/U, gauname dar dvi kondensatoriaus energijos iraikas: EP=CU2/2; EP=q2/2C.
53

Plokiojo kondensatoriaus, sudaryto i S ploto plokteli, tarp kuri yra d storio ir skvarbos izoliatorius, talp randame, ra talpos apibrimo formul C =q/U tampos U iraik U=qd/ 0S: C= 0S/d. Talpos faradais maum lemia 0 8,8*10-12 F/m maumas. Pirmj kondensatori atrado olandai (Leideno stiklin). Gausu kondensatori ri: pastovieji, kintamieji; popieriniai, rutiniai, elektrolitiniai Nebna rimtos mikroschemos be gausybs mikrokondensatori. Nuosekliai sujungtos kondensatori grandins vidiniai krviai i niekur neatsiranda - jie pagal krvio tverms dsn tik perbga i vienos plokts kit, palikdami gretimo kondensatoriaus elektros deficit - prieingo enklo 28. UOSEKLUS KONDENSATORI krv. Todl visi nuoseklaus ir REZISTORI JUNGIMAS (kairieji stulpeliai tampos) jungimo krviai vienodi: q=q1=q2=q3, o bendra tampa U lygi atskir tamp sumai: U=U1+U2+U3. tamp dalijame i krvio: 1 U U1 + U 2 + U 3 U1 U 2 U 3 . Ivada: = = = + +
C q q q1 q2 q3
24. KONDENSATORI MIRUS JUNGIMAS

nuosekliai sujungtiems kondensatoriams sudedamos ne talpos, o j atvirktieji dydiai: 1 1 1 1 . = + +


C C1 C2 C3

Sujungt kondensatori bendr talp skaiiuojame taip, kaip laidinink laidumus - varoms R atvirkius dydius. Sujung kondensatorius lygiagreiai, bendr talp skaiiuojame kaip nuoseklaus rezistori jungimo bendr
54

var. I tikrj kart susumuojami krviai, o tampos, einant kad ir skirtingais keliais (potencialumas!), bet t pat altin, vienodos: q=q1+q2+q3, U=U1=U2=U3. Tad C=C1+C2+C3 - lygiagretaus jungimo talpa susumuojama.

55

ELEKTROS SROV. ELEKTROS GRANDIN. OMO DSNIS Elektros srov - tai tvarkingoji ir kryptingoji elektros krvi srauto dalis. Btinos srovs tekjimo slygos: yra k neti (krvius), yra kas krvius nea (elektronai, jonai), yra kas varo (tampa) ir yra tam kelias - laidininkas. Taiau tam, kad srov tekt nuolatos, reikia nuolatins versms, altinio, o jeigu tekama udaru keliu - elektros grandine - btinas ventiliatoriaus analogas - srovs altinis. Kitaip galuose susikaup krviai anuliuot buvusi tamp, ir srov ugsta. Elektros srov apibdinama stipriu I. Srovs stipris I=q/t - tai perneto krvio santykis su perneimo laiku t. Srovs stiprio vienetas yra amperas A: [I]=C/s=A. Kaip ir metras, sekund, kilogramas, kelvinas, molis, amperas eina SI sistemos vienet pagrind. Nuolatins srovs grandin sudaro srovs altinis, generuojantis (kuriantis) nuolatin tamp, vadinam elektrovara , ir laidininkai, sujungti su tuo altiniu. Tas specialiai rengtas laidininko dalis, kurioms tenka diduma tampos, vadina rezistoriais arba tiesiog varomis, jungiamomis, kaip ir altiniai, grandin nuosekliai ar lygiagreiai. Omo dsnis grandins daliai : srovs stipris yra tiesiog proporcingas tampai tarp jos gal (gal tampai): I=U. Vietoje laidumo daniau naudojamas atvirktinis dydis vara R=1/, apibdinanti rezistoriaus (arba tiesiog laidininko) prieinimsi srovei: kuo didesn vara, tuo didesns tampos reikia vieno ampero srovei gauti. Tad Omo dsnis grandins daliai: I = proporcingas tampai ir atvirkiai proporcingas varai. Metal ir daugelio kit mediag vara apskaiiuojama formule: R =
l . S
U R

- srovs stipris yra tiesiog

laidininko

(rezistoriaus)

ilgis,

skerspjvio plotas, - savitoji (specifin) vara, randama lentelse.


56

NUOLATINS SROVS DARBAS, GALIA Krvio srove perneimo darbas A=qU. Ireikus q i srovs stiprio apibrimo, A=PUt. Tai - Daulio ir Lenco dsnis: srovs darbas (arba pagal pirmj termodinamikos dsn ilumos kiekis Q) grandins dalyje yra lygus tampos, srovs stiprio ir laiko sandaugai. Ireik U arba I i Omo dsnio, tursime dar dvi darbo formules: A=I2Rt; A=U2t/R. Gali gauname darb dalydami i laiko. Galios formuls: P=IU; P=I2R; P=U2/R. Kaip ir mechanikoje, darbas matuojamas dauliais J, o galia - vatais W. Papildomas t vienet sryis: J=AVs; W=AV (vatas lygus ampervoltui). Srov sukr sukolektyvintieji krvio nejai negods ir ne nutrktagalviai: jie dalimi energijos pasidalija su savo kristalo gardelmis, prisistabdydami jas. Tik superlaidininkuose, kai temperatros emos ir gardelms pavyksta ivengti elektron duokls, kart paleista srov neugsta net be paalinio altinio. XX amiaus pabaigoje susintetintos mediagos (vairs kupratai), kurios yra superlaidios (neturi varos) azoto skystjimo temperatroje. O kada imoks i t kuprat vielas vyti? ELEKTROVAROS JGA. OMO DSNIS UDARAJAI GRANDINEI

30. NUOLATINS SROVS GRANDIN (nejungta!)

57

Elektrovara yra ne jga, o tamp, kurias sukuria srovs altinis jo viduje u ir iorje U, suma: =U+u. Ji, varydama srov I, atlieka darb A= It. Var gali turti ir iorin grandin (R), ir pats altinis. Praminkime j vidine vara r. Bendras darbas A=I2R+I2r. Sulygin su A= It, gauname Omo dsn udarajai grandinei :
I=

grandins srovs stipris lygus altinio elektrovarai , padalytai i visos grandins varos - iorins R ir vidins r varos sumos. Ne vis tamp altinis atiduoda iorinei grandinei: jai tenka U=IR U = - U=
r . Kai grandin nesujungta, t.y. R, U= : altinio R+r
R , o paiam altiniui lieka R+r

- udarosios R +r

elektrovara yra lygi nejungto grandin altinio gnybt tampai, imatuojamai voltmetru, jei jo vara, inoma, daug didesn u altinio vidaus var r. altin utrumpinus (trumpojo sujungimo R=0), teka srov I= /r . ELEKTROS SROV METALUOSE Metalai yra polikristalai, kuri atskirose lstelse monokristaluose atomai, paaukoj kolektyviniam naudojimui po vien ar kelis valentinius elektronus ir itaip virt jonais, tvarkingai isirikiuoja kiek pavirpdami (nuo ilumos!) ir tuo trikdydami sukolektyvintus elektronus. Dl i susidrim ir dl komplikacij, perokant kitus monokristalus, atsiranda trikdym - kliva jonams dalis kryptingai elektriniu lauku genam elektron energijos, ir jie nuo to yla - dar smarkiau virpa, dar labiau trukdo paskolintiems elektronams. Kuo ilgesn grandin, tuo daugiau klii; kuo storesnis laidininkas, tuo reiau kliva jonui. Vadinasi, metalui tinka formul R=l/S, teigianti, kad vara tiesiog proporcinga laidininko ilgiui l ir atvirkiai proporcinga skerspjvio plotui S. Savitoji vara (skaliaras) ildama auga pagal dsn: = 0(1+t); is vadinamas terminiu varos koeficientu.
58

ELEKTROS SROV PUSLAIDININKIUOSE Kovalentin jungtis. Metalai stiprs tuo, kad j kristal gardeli jonus sutvirtina monokristalliuose sukolektyvinti elektronai. Azotas, deguonis ir kt. jungiasi dviej atom molekules (ozonas - trij), sukolektyvindami tos ssajos palaikymui po vien savo valentin elektron: tiedu greiti elektronai sukuria apie molekul tarsi elektronin debesl, trukdant atomams atsijungti. Tokio tipo jungtis vadinama kovalentine. Puslaidininkiai yra ketvirtojo Mendelejevo lentels periodo elementai: silicis, germanis ir kt. Jie turi net po keturis valentinius elektronus - keturgubai kovalentinei jungiai. Gryniems puslaidininkiams beveik neatlieka krvius neani laisvj elektron, todl j stropiais laidininkais nepavadinsi. Taiau kuo jie iltesni, tuo daugiau elektron isilaisvina ir laidumas, prieingai negu metaluose, su temperatra mai kyla. alia silicio penktajame periode yra fosforas. Pateks keturvalenio silicio kompanij, jis lieka su vienu laisvu elektronu, lengvai tampaniu viso puslaidininkio pereinamja taure ir gebaniu, elektros laukui liepus, tapti srovs neju. Tokia puslaidininkio penkvalentin priemaia vadinama donorine, o laidumas, kur parpina neigiamo krvio nejai, vadinamas n (negatyviuoju - neigiamo krvio) arba tiesiog elektroniniu laidumu. Kairysis (Mendelejevo lentelje) silicio kaimynas yra trivalentis aliuminis. Jam keturvalentei jungiai trksta elektrono ir jis grobia j i kur pavyksta, palikdamas anam trkum - skyl - teigiamo krvio viet. Tokia priemaia vadinama akceptorine, o jos laidumas skyliniu arba p (pozityviuoju - teigiamo krvio) laidumu. I tikrj ia juda ne skyl, o ji atsiranda vis kitoje vietoje, pagrobjams nugvelbus elektron.

59

domiausia ten, kur susieina skirtingos priemaios. Koki reikini, gausiai ir efektingai pritaikom elektronikoje, ia neaptiksi! Iorinis E Iorinis E
p +++ - - Sluoksnio E 31. n p SANDRA n p +Sluoksnio E n

PUSLAIDININKINIS DIODAS

Tai n ir p tipo sandros savybmis grstas elektroninis prietaisas. Dl difuzijos elektronai ir skyluts susikaupia kaimyn kaimynystje, sudarydami ten dvigub pavirini krvi sluoksn su savo elektriniu lauku ir tampa, proporcinga difuzini krvi tankiui ir sluoksnio storiui. Jeigu iorinis elektros laukas prieingas vidiniam, difuziniam, is laukas, pastumdamas toliau nuo kontakto elektronus ir skylutes, kontaktin potencial padidina tiek, kad srov ta kryptimi neteka. Gauname utveriamj sluoksn. Kai E sutampa su n p kryptimi, difuziniai pabgliai grta i kur pabg (rekombinuoja), ir utveriamojo sluoksnio, anuokart sutrjusio srov, nelieka. Susidaro tarsi barjeras, pakopa, ant kurios kaip ant scenos uoks ne bet kuris, o nubilds kiekvienas. p ir n sandros reikinys - praleisti tik viena kryptimi srov - realizuojamas puslaidininki dioduose. TRANZISTORIUS Iradingai sukurtas tranzistorius. Jame papildomu kontaktu taisytas tarsi kintamosios galios tramplinas, i alies keiiantis barjero veikimo ans; itaip reguliuojamas perbgusi krvi kiekis, vadinasi, ir srovs stipris. Panagrinkime, kaip stiprina tamp p-n-p (bna ir n-p-n) tipo tranzistorius. Emiteris Baz Kolektorius Baz labai plona, todl i emiterio dalis p n p skylui pajgia difunduoti kolektori R
60 32. TRANZISTORINIS STIPRINTUVAS

ir perneti srov. Paduodami kintam tamp tarp emiterio ir bazs, reguliuojame (tkstanius kart) pereinani kolektori krvi gausum, vadinasi, ir ieinani i kolektoriaus srov. Padidintos amplituds tampa nuimama nuo rezistoriaus R. Pastaba: 27 br. stiprintuvas neveiks: jo skaiiai i lub ir netikri.

61

ELEKTROS SROV SKYSIUOSE. ELEKTROLIZ Gyvsidabriu srov teka kaip ir metalu. Taiau elektrolituose - ten, kur dalis molekuli disocijuojasi (suskyla) jonus, btent jonai pernea srov. ia taip pat galioja Omo dsnis. Tik vara (ne kaip metalams) ildant maja dl jon, kurie vieninteliai pernea krv, daugjimo. Srovs tekjimo elektrolituose ypatyb: jie, atidav (ar privatizav ) krvius, jau neutrals pasilieka ant elektrodo arba, jei tai dujos (pvz., buvusio vandens deguonis ir vandenilis), - iburbuliuoja. Pirmasis Faradjaus elektrolizs dsnis. Nusdusios ant elektrodo mass kiekis m proporcingas pernetam krviui It: m=kIt. k - elektrocheminis ekvivalentas, pateikiamas lentelmis. Jungtinis Faradjaus elektrolizs dsnis. Nusdusios ant elektrodo mass kiekis m proporcingas molinei masei M, srovs stipriui I, laikui t ir atvirkiai proporcingas valentingumui n: m=cMIt/n. Formulje M ir n paaikina srovs elektrolite model: kuo didesn vieno jono mas, tuo daugiau jos nuss; kuo didesnis valentingumas, tuo daugiau krvi (taip pat srovs, laiko), kad neutralizuotsi. jonas suryja MAGNETINIS LAUKAS. MAGNETIN INDUKCIJA

62

Magnetin lauk sukuria magnetai - natrals ar dirbtiniai ir elektros srovs. Magnetinio lauko linijas, jeigu j neugoia ems magnetinis laukas ar artimi feromagnetai, fiksuoja kompaso rodykl: ji pasisuka iilgai linij. Susitarta, kad magnetins indukcijos vektoriaus B krypt rodo iaurinis kompaso rodykls polius. Tai, kad elektros srov apie save sukuria skurin magnetin lauk, aptiko dan chemikas Erstedas. Bio, Savaro, Laplaso darbais parodyta, kad apie laidinink susikuria iediniai magnetiniai laukai, kuri magnetinio lauko stipris H (vektorius; bt elektros lauko stiprio E analogas, jei magnetiniai krviai egzistuot) H=I/2r - ten, kur atstumas iki laidininko r daug maesnis u laidininko ilg. Magnetins indukcijos vektorius B = 0 H priklausomas nuo mediagos magnetins skvarbos . Diamagnetuose kiek maesnis u vienet, paramagnetuose - kiek didesnis, o feromagnetuose - daug didesnis. Daugiklis 0=4 10-7s/Fm2 vadinamas vakuumo magnetine konstanta. Minto tiesaus magnetinio lauko 0 I indukcija (vektorius) B = . Indukcijos B kryptis 2r nustatoma pagal sraigto taisykl: B rodo, kuria kryptim reikt sukti rakt, kad sraigtas judt srovs tekjimo kryptimi. Matuojamas B teslomis T: [B]==Vs/m2. Ampero dsnis: magnetin indukcija B veikia jai statmen L ilgio laidinink, kuriuo tekanios srovs stipris I, jga F=BIL statmena ir srovei, ir magnetinei indukcijai. Jgos kryptis nusakoma kairiosios rankos taisykle: jei B smigt deln, srov tekt nuo alkns, tai atlotas nyktys rodyt

63

jgos krypt. Kai tarp laidininko ir B kampas nestatusis, o , Ampero dsnis toks: F=BILsin. I Ampero dsnio gaunama, kad magnetiniame lauke judant krv veikia analogikos krypties Lorenco jga F=Bqvsin. Jeigu greitis v statmenas pastoviam indukcijos vektoriui, tai krv veikianti vis statmena jga veria j judti Bqv/m=v2/r centriniu pagreiiu r=mv/qB spindulio apskritimu nuo greiio v nepriklausaniu kampiniu greiiu =qB/m. Magnetinio lauko srautas (skaliaras) =BSsin. S indukcijos linij kertamas plotas, - kampas tarp magnetins indukcijos vektoriaus ir ploktumos. Magnetinio lauko srautas matuojamas veberiais Wb. []=Wb=Vs.
FARADJAUS ELEKTROMAGNETIN INDUKCIJA

64

Daug kam rpjo: elektros srov sukuria magnetin lauk. O gal yra ir atvirkias reikinys - magnetin indukcija pagimdo srov? 1831 metais tai atrado Faradjus. Taiau su patikslinimu - tik kintantis laukas! Vienos krypties srov atsiranda ritje, kai j stumiamas magnetas; srov nutrksta magnet sustabdius; kita kryptimi teka magnet itraukiant. Visk prieingai gausime, magnet apsuk. Reikinys nepasikeis ir kai juds ne magnetas, o rit. Tuos bandymus apibendrina Faradjaus elektromagnetins indukcijos dsnis: udarame laidininke susikuria elektrovara , lygi laidininku riboto magnetinio srauto kitimo greiiui: = - / t. Minusas nebtinas, taiau jis tarsi demonstruoja Lenco dsn: indukcins elektrovaros srov, kiek pajgia, kompensuoja t elektrovar sukrusio magnetinio srauto kitim; pristabdo j - nykstant pagaivina, augant paltina. Po 40 met kitas angl fizikas Maksvelas, gims btent 1831 metais, jau matematikai, o ne bandymu, atrado, kad apie kintant magnetin lauk visuomet susikuria skurinis elektros laukas, ir Faradjui laidininkas pravert tik tam, kad to skurinio lauko elektrovaros sukurt srov uregistruot. Taip buvo atrastas bdas ne tik efektingai versti mechanin energij elektrine elektros generatoriais, bet ir sukurti bei panaudoti elektromagnetines bangas. SVYRAVIMAI IR BANGOS LAISVIEJI MECHANINIAI SVYRAVIMAI

65

Svyravimo modeliavimas sukimu. Projektuodami XOY ploktumoje r spindulio apskritimu kampiniu greiiu judant tak OX a, gauname harmonin svyravim modeliuojani lygt: x=rcos t. Tolygaus sukimosi kampas = t modeliuoja svyravimo faz, spindulys r=xm amplitud, kampinis greitis - ciklin dan. Periodinis judjimas, uraomas x=xmcos t (harmonini funkcij klass) formule, vadinamas harmoniniu svyravimu. Jo danis - svyravim skaiius per laiko vienet - = /2 ; periodas T - vieno svyravimo trukm - T=2/ . Danis matuojamas hercais: Hz=1/s; periodas - sekundmis. Aprayto modeliavimo metodo esm: i viraus (Y) apviesto apskritimu judanio knelio elis svyruoja kaip tikras!

Amplitud xm=2m/s; periodas T=8s.

34. HARMONINI SVYRAVIM POSLINKIO_____, GREIIO ir PAGREIIO _ _ _ GRAFIKAI

.
2

66
0 5 10 15 20

Y v

Projektuojamo judesio greiio vektorius (jo didumas v= r) kampu a /2 lenkia spindul, tad svyravimo a O greiiui vx= xmcos( t+/2). x X centrinis pagreitis, vlgi per /2 lenkiantis greit, yra: 2 ax= xmcos( t+), arba ax=33. SVYRAVIMO OX 2x, nes cos( t+)=-cos t, o AYJE MODELIAVIMAS x=xmcos t. raome II Niutono SUKIMUSI dsn: F=-m 2x. Fizikinis apibrimas: knas harmonikai svyruoja, kai j veikia pusiausvyros link (minusas - prie poslink x) proporcinga poslinkio didumui jga. I ryio tarp pagreiio ax ir poslinkio ax x randame ciklin dan = . x Spyruoklin svyruokl sudaro k standumo spyruokle laikomas m mass knas. Patrauktas nuo pusiausvyros xm atstumu, jis harmonikai svyruos turdamas, II Niutono k x . Tad dsniu ireikus tamprumo jg F=-kx, pagreit a = m k m svyruokls ciklinis danis = . Periodas T = 2 . k m Pvz., automobilis krato liau, kai sunkiau pakrautas, o lings minktesns.
v r

67

o x F

Matematin svyruokl - tai l ilgio silu pritvirtintas svarelis. Kuo didesnis svarelio atlenkimas x, tuo didesn jo grinimo jga F, gaunama projektuojant P=mg grinimo kryptimi statmenai silui. I panai trikampi kratini proporcijos: F:x = P:l F -xmg/l (apytikslumas: F ir x - ne visai lygiagrets) ir pagreitis a= -gx/l;
=

l g. Periodas T = 2 padidja P g l 35. MATEMATIN dvigubai, silui pailgjus keturgubai. SVYRUOKL Periodas visai nepriklauso nuo mass, beveik - nuo amplituds (tai patyr dar prie 400 met Galiljus), taiau priklauso nuo g: kuo sieninis vytuoklinis laikrodis ariau pusiaujo, tuo liau eina.

68

Svyravimus, kuri neveikia kitos (iorins) 10 jgos, vadina laisvaisiais, savaisiais. 0 20 40 60 Kol veikia tik potencialins poslinkiui 10 proporcingos jgos, visa mechanin svyravimo energija isilaiko, ir vyksta tik t kinetins energijos virsmas potencine (svyruoklei kylant) ir 36. SLOPINAMIEJI SVYRAVIMAI atvirkiai. Realiai visuomet veikia ir mechanin energij naikinanios nepotencialins pasiprieinimo jgos. Toks svyravimas vadinamas slopinamuoju. Jo amplitud An, skirtingai nuo harmoninio, kinta pagal majanios geometrins n progresijos dsn: An=A0q .
.

SLOPINAMIEJI SVYRAVIMAI

69

PRIVERSTINIAI SVYRAVIMAI. REZONANSAS Periodins paalins jgos veikiamus svyravimus vadina priverstiniais. Tos paalins periodins jgos priveria svyruoti pagal j dan, kompensuodamos u paklusnum per slopinim prarandam energij tuo efektyviau, kuo priverstini jg danis artimesnis laisvj svyravim daniui r. Ryk priverstini A() amplituds priklausomyb nuo svyravim padidjim, kai priverstins jgos danio priverstini svyravim danis r=210H sutampa su laisvj daniu z r, vadina rezonansu. Rezonansu, ypa kai svyravimo trintis menka ir . savj svyravim energijos 0.4 nuostoliai neyms, galima pasiekti didiuli, netgi 0.2 katastrofik amplitudi, metodikai periodine iorine 0 jga papildant svyravimo 0 500 1000 energij. Taip bna, kai blogai parinktos variklio apsukos ir jas rezonuoja kakurios automobilio dalys; lang (Hz) 37. REZONANSIN KREIV stiklai rezonansu perduoda gatvs triukmo dal. Sako, net tiltas subyrjs nuo ritming kareivi ingsni. Taiau nebt gyvenimo be rezonanso: ausys neskirt gars, negaltume irinkti reikiamos radijo ar televizijos stoties ir iaip nei mes, nei ms lstels neatsirinkt i miliniko signal srauto reikalingos informacijos. Be akustinio rezonanso smuikas grot kaip ant pagalio itempta styga.

70

LAISVIEJI PERIODINIAI VIRPESIAI KONTRE Virpesi grandin sudaro C talpos kondensatorius ir L induktyvumo droselis. Droselis - tai ant stipraus feromagneto apvyniota vielos rit, apibdinama saviindukcijos koeficientu L (arba tiesiog induktyvumu L). Droseliui bdingas saviindukcijos reikinys. Jo esm: kai ima didti rite tekanti srov, jos magnetinio lauko indukcijos srauto didjimas sukuria pagal Lenco dsn priein elektrovar tarsi su uduotimi - menkinti srauto pakitim. Srautas ritje yra proporcingas srovs stipriui: =LI. Induktyvumas L=/I priklauso nuo feromagneto (erdies), vij skaiiaus n, rits matmen ir matuojamas jis henriais H: [L]=H=Wb/A. ra Faradjaus elektromagnetins indukcijos dsn E= /t droselio srauto iraik =LI, gauname saviindukcijos dsn: E=-LI/t - droselio priein elektrovara proporcinga jo induktyvumui L ir srovs kitimo greiiui I/t. Induktyvumo savyb - prieintis srovs pakitimui - analogika mass inertikumui: kuo didesn mas, tuo maesnis greiio pokytis. Todl ir srovs sukurta magnetinio lauko energija iraika analogika kinetins energijos formulei E=mv2/2. ml, vI: E=LI2/2. Elektromagnetiniai virpesiai grandinje yra (pvz., j matematins formuls) analogiki mechaniniams svyravimams. Kondensatoriuje esantis krvis q sukuria elektros lauko tamp U grandinei (kontrui), kuria per drosel bga elektros krviai. Taiau dl saviindukcijos jie prabga ne ikart (inercija!), po to (vl inercija) srov dar nepakeiia krypties, kol yra droselio magnetinis srautas. itaip prieingai perkrovus kondensatoriaus elektrod, procesas pasikartoja prieinga kryptimi. Elektrini virpesi ir mechanini svyravim analogikum rodo ir energijos virsmai. Atlenkta svyruokl, grdama pusiausvyros link, didina savo kinetin energij Ek=mv2/2 turtos potencins energijos Ep=kx2/2 (arba mgh matematinei svyruoklei) sskaita. Elektros virpesi 2 grandins kondensatorius energija EC=Cu /2 pereina
71

droselio srovs magnetinio lauko energij EL=Li2/2. Po to prieingas energij virsmas: droselis perteikia energij kondensatoriui. Tokie energij mainai du kartus per period. m Svyruokls periodas T = 2 . Pagal analogij mL, k k1/C (i dsni F=kx U=q/C) sukuriame T = 2 LC . Tai - Tomsono formul, teigianti, kad kontre laisvj virpesi periodo kvadratas tiesiog proporcingas grandins induktyvumui L ir talpai C. Maos varos elektromagnetini virpesi grandin su reguliuojamos talpos kondensatoriumi ypa pasiymi rezonansinmis savybmis. Tuo naudojamasi irenkant tokiu imtuvo selektoriumi pageidaujamas radijo laidas. V KINTAMOSIOS SROVS GAVIMAS Kai S ploto rmelis su udaru I laidininku sukasi magnetiniame lauke B, kampas tarp rmelio ir B dl sukimosi auga: =t ir srautas V =BSsint. Jo kitimo greitis 38. KINTAMOSIOS / t= Bcos t pagal SROVS Faradjaus dsn sukuria toki GENERAVIMAS elektrovar kiekvienoje rmelio vijoje. Bendra kintamosios srovs generatoriaus elektrovara E=n BScos t. Tai ir yra kintamosios tampos generavimas, veriant magnetiniame lauke B mechanin energij elektrine.
B I

72

uL
1 0

uR
5

uC

t
1 0 0 5 1 0 1 5 2 0 2 5 5 0 5 1 0 1 5 2 0 2 5

39. NUOSEKLAUS JUNGIMO KINTAMOSIOS SROVS GRANDINS ELEMENT TAMPOS

MOMENTIN SROV Momentin srov (kaip ir mechanin svyravim), kintani pagal harmonins funkcijos dsn (sinuso, kosinuso grafikas), pvz., i=Imcos t, vadina periodine arba tiesiog kintamja (Im yra srovs amplitudin, o i momentin srovs stiprio vert, t faz). Panaiai ir su momentine tampa u=Umcos( t+); ia t+= yra tampos faz: jinai gali skirtis nuo srovs fazs irint, kokie elementai jungti kintamosios srovs grandin. Kondensatoriaus tampa /2 (jo vara Rc=1/ C) atsilieka nuo srovs, droselio ( jo vara RL= L) lenkia /2, o rezistoriuje srovs ir tampos fazs nesiskiria. Jeigu nuosekliai sujungtume rezistori, drosel ir kondensatori, tai bendra bt tokios grandins vara
1 L 1 2 Z = R + (L ) , fazi skirtumas C ) . = arctg( C R
2

73

KINTAMOSIOS SROVS GALIA Momentin kintamosios srovs galia p=ImUmcos tcos( t+) yra pulsuojanti. Kai srovs ir tampos fazs sutampa, momentin galia per ImUm/2 auktyn pastumta kosinusoid, tad momentin galia svyruos apie vidutin P= ImUm/2. ia formule galima ireikti kaip ir nuolatinei srovei P=IU, jeigu paymtume I =
Im 2 ,U= Um 2

ir

pavadintume efektyviosiomis srovs ir tampos reikmmis. Tai suvidurkintos pagal vidutin gali verts. Kai fazi skirtumas tarp srovs ir tampos yra 900, momentin galia p= ImUmcos t sin t=0,5ImUmsin2 t yra periodin tai teigiama, tai neigiama ir jos vidurkis nulis! Tad nei droselyje, nei kondensatoriuje, jeigu jie ideals, srov darbo neatlieka, jos energija ten nevirsta ilumine. Jeigu kintamosios srovs grandinje srov ir tamp skiria faz , grandins vidutin galia P=IUcos. Instrukcija elektrikams: suderinti linij taip, kad 0. Antraip ji virsta spyna: nei pati valgo, nei kitam duoda nepraleisdama srovs, neleidia jai ildyti, sukti.

74

TRANSFORMATORIUS Transformatoriaus paskirtis - padidinti arba sumainti tamp. Stengiamasi tai daryti be dideli nuostoli. Kadangi srovs galia, taigi ir nuostoliai linijose P=I2R proporcingi perdavimo linij varoms, verta R mainti storinant perdavimo linijas. Taiau yra pigesnis bdas: sumainti srovs stipr, tiek pat kart padidinus (kad galia P=IU nenukentt) tamp U, paskui, pasiekus vartotoj, tamp grinti. Tai daro transformatoriai. J veikimas grindiamas tarpins indukcijos reikiniu. Ant vienos udaros erdies dvejos apvijos: pirmins su n1 vij skaiiumi ir antrins - su n2 vij. Kai pirmosiomis teka kintamoji srov, jos magnetinis laukas sukuria priein elektrovar, kurios tampa U1=n1LI/t. Antrosiose srautas tas pat (magnetinis laukas cirkuliuoja visa erdimi), todl ten U2=n2 LI/t. Ivada: tampos apvijose yra proporcingos j vij skaiiui U2:U1=n2:n1. Su srovmis atvirkiai (sandauga IU beveik ilieka) - I2:I1=n1:n2. Kad nuostoliai dl permagnetinim bt maesni, erdims naudoja special transformatorin plien, o kad jame nebt energij lugdani skurini srovi, erd montuoja i izoliuot plokteli. Neapsirikite: transformacijos koeficientas k=n1/n2=I2/I1 apibrtas unybikai jis nusako, kiek kart tampa sumainama (srov padidinama).

75

BANGOS Bangavimu vadinamas svyravim sklidimas itisine mediaga. Sklinda ne pati mediaga, o jos daleli svyravimai, suadinti bang altinio, svyruojanio, virpanio kno. Mechanizmas toks: kiekviena dalel susieta su artimiausiomis tampriu ryiu, tarsi nematoma Huko dsniui pavaldia spyruokle. Perduodama ta spyruokle savo energij, ji ijudina svyruoti kaimyn, ir pati nurimt, jei altinis nustot svyruoti. Taip nuo kaimyno per kaimyn kaip gandas bga svyravim kurstanti banga. Jeigu svyravimo kryptis yra statmena sklidimo krypiai (jros banga, viesa), bangos vadinamos skersinmis; jeigu tos kryptys lygiagreios (garsas ore, skystyje), bangos yra iilgins. Bangos parametrai: danis, greitis, ilgis. Atstumas, bangos nueitas per laiko vienet, yra bangos greitis v=s/t, o atstumas, kuriuo nusklinda banga per vien period T, yra bangos ilgis (pvz., atstumas tarp artimiausi bangos keter) =vT. Kadangi danis =1/T, gauname v= : bangos sklidimo greitis lygus jos danio ir bangos ilgio sandaugai. Kai banga pasiekia kit mediag, jos dalis atsispindi (i oro vanden peroka tik pus procento garso), dalis plinta naujoje aplinkoje, turdama joje t pat dan, bet kit greit, vadinasi, ir kit bangos ilg. Didesniam greiiui didesn. Ir atvirkiai.

76

BANG SKLIDIMO LYGTIS Kol bangavimas perkelia s atstumu svyravim, praeina t*=s/v laiko tiek naujame take, lyginant su altiniu, jis vluoja. Tad naujoje vietoje svyravimas vyksta su fazs postmiu; jo lygtis x=xmcos[(t-t*)] arba =xmcos[(ts/v)] paprastai vadinama sklindanios bangos lygtimi. Ji raoma dar taip: x=xmcos[2(t-s/)], nes =2, o v=. GARSO BANGOS. AKUSTIKA Garsas yra mechanins bangos madaug tarp 16 Hz ir 20 kHz danio. emiau yra infragarsas (juo ausimis kalbasi drambliai), aukiau - ultragarsas (delfin kalba). Garso bangos ore ir vandenyje yra iilgins - svyruojama bang sklidimo kryptimi, sudarant sklindanias periodines sutankjim ir praretjim sritis. J sklidimo greitis 200C temperatros ore - apie 340 m/s (aibo garsas griaustinis kilometr sukaria per 3 sekundes). Kylant temperatrai, molekuli greitis, vadinasi, ir jomis perneam bang greitis didja. Garso greitis vandenyje - apie 1270 m/s, pliene - apie 5 km/s. Akustika - mokslas apie gars. Ore ir skystyje garso bangos tik iilgins, o kietuose knuose iilgin plintant tempimui ir spaudimui, o skersins - per lyties deformacijas. Garso stipr nusako bangos atnet svyravim slgio pakitimo amplitud. Garso gali lemia garso energija ploto vienetui per sekund; decibelais Db ireikiamas i 10 padaugintas gali deimtaini logaritm skirtumas. Garso aukt lemia bangos svyravim danis : auktis proporcingas daniui. Kalbdami suplakame vairi dani virpesius, kuri kiekvienas turi savo amplitud, ir tai lemia garso tembr, kur gyvnai (ir a!) analizuoja, itaip suvokdami signalus, kalb ir t.t. ELEKTROMAGNETINIS BANGOS LAUKAS. ELEKTROMAGNETINS

77

1873 metais Maksvelas paskelb elektromagnetinio lauko teorij, kuria grietai matematikai apra lig tol bandymais aptiktus elektromagnetinius reikinius. Taiau tuos dsnius jis pagraino dviem hipotezmis. Pirmoji: apie kiekvien kintant magnetin lauk B susikuria skurinis elektros laukas E. Pasirodo, Faradjui udaro laidininko prireik tik tam, kad jis j jungtu ampermetru to lauko pasekm - srov - pagaut. Tad esama dviej elektros lauk: krviais sukurt potencialini, kuri vektoriai, itrk statmenimis i teigiamai pakraut paviri, skuba prasmegti neigiamuose; skurini, kuriems nei pradios, nei pabaigos nra. Antroji hipotez: magnetinis laukas B ne prastesnis u elektrin E, tad ir apie kintant elektros lauk susikuria skurinis magnetinis laukas. Btent itos hipotezs prireik Maksvelui, kad paaikint bendr elektros krvio tverms dsn: krvio erdvs dalyje sumaja lygiai tiek, kiek jo i ten iteka kitur. ie keturi laukai - vienas potencialinis ir trys skuriniai sudaro elektrodinamin lauk, kurio maksvelikoji dalis pajgi atitrkusi sklisti fantastiku 300000 km/s greiiu. Tai Maksvelo intuicija numatytos, Herco bandymais sukurtos bei uregistruotos ir Popovo darbintos elektromagnetins bangos. Tegu yra horizontalus kintantis elektros laukas E. Apie j iedu vyniojasi vertikalus magnetinis B. B J, kaip grandins grand, apsikabina E horizontalus elektrinis E ir t.t. Taip susidaro viesos greiiu plintanti 40. ELEKTROMAGNETIN elektromagnetin banga. Savybs: I BANG PLITIMAS skersin, poliarizuota - vektoriai B ir E statmeni ir vienas kitam, ir sklidimo krypiai. Beje, abiej fazs vienodos, ir Signalas (garsas) Amplitudiniame abu po moduliatoriuje, eteryje, energijos lygiai nea.
Generatoriuje imtuvo selektoriuje () () 41. VIRPESIAI RADIJO SISTUVE IR IMTUVE

78

RADIJO RYIO PRINCIPAS Sistuvas generuoja, stiprina elektromagnetinius virpesius, kad antena juos paverst elektromagnetinmis bangomis. Siuniamas signalas - garsas, vaizdas, valdymo komandos - veriamas kintama elektros tampa, kuri, perduota moduliatori, automatikai keiia generatoriaus virpesius - ar j amplitud (amplitudin moduliacija), ar dan (danin moduliacija), ar faz (fazin moduliacija) sulig siuniamo signalo poveikiu generatoriui. Imtuvo anten pasiekia daug radijo bang. Pageidaujamos irenkamos pagal krypt (kryptin antena) ir pagal siunianios stoties dan (rezonansinis selektorius). Tai daroma reguliuojant imtuvo rezonansinio kontro talp C (daniausiai) ar induktyvum L. Irinktieji virpesiai demoduliuojami (detektuojami) paalinant auktojo danio, kuriuo buvo apvilktas signalas, dedamj, o atskirtas signalas, kurio danis bent tkstant kart maesnis, sustiprinamas ir perduodamas vartotojui. OPTIKA

79

Nagrinja tik siaur elektromagnetini bang nuo 0,40 m (violetin viesa) iki 0,76 m (raudonoji) bang ilgi diapazon regimuosius spindulius. Prie i spinduli geriausiai prisitaikiusios ms akys, nes toki nuo Sauls ateina daugiausia. Daugiausia Sauls viesos energijos atnea gelsvai alios spalvos spinduliai. Kadangi regimieji spinduliai labai trumpi (muilo plvels storumo), iki Frenelio nepavyko grietai ufiksuoti, kad tai bangos. Po Maksvelo teorini atradim abejoni neliko. Spalv ir nematym lemia bang ilgumas. Ilgesns u regimsias elektromagnetins bangos (iki milimetrini radijo bang) vadinamos infraraudonaisiais, trumpesns ultravioletiniais, dar trumpesns rentgeno, o trumpiausiosios gama spinduliais. Infraraudonieji kukliausi. Jie pasiymi beveik vien ilumos perneimu, o kuo trumpesni, tuo agresyvesni: ultravioletiniai virina od, rentgeno atlaiko tik kaulai, o gama spinduliai perskrodia mus, neretai gyvsias lsteles sudarkydami. VIESOS ATSPINDIO IR LIMO DSNIAI Jei pavirius nra lygus, viesa atsispindi difuzikai vairiomis kryptimis. Veidrodinio atspindio nuo plokio paviriaus dsnis: krits, atsispindjs spindulys ir statmuo paviri yra vienoje ploktumoje. Tai - pirmoji dsnio dalis. Antroji: kritimo kampas, t.y. kampas tarp spindulio ir statmens paviri, yra lygus A atspindio kampui.
B C A 1 1 2 2 C B

42. L (A-A, B-B) IR VISIKO ATSPINDIO (C - C) SPINDULIAI

80

Skirtingose mediagose viesa sklinda skirtingu greiiu. viesos greiio c vakuume (ten jis didiausias) santyk su jos greiiu v mediagoje vadina tos mediagos lio rodikliu n=c/v. Spindulio kamp su statmeniu kritimo paviri vadina kritimo (arba limo) kampu. Spinduliui, pereinaniam i n1 lio rodiklio mediagos kit, kurios lio rodiklis n2, galioja limo dsnis: n1sin 1=n2sin 2. I kur viesa atspja, kad btent tokiu keliu ji i punkto A punkt B pateks greiiausiai (Ferma principas)? Limo dsnis odiais: per mediag rib perj spinduliai ir statmuo lio paviri yra vienoje ploktumoje; lio rodiklio n ir kampo su statmeniu ploktum sinuso sandauga abiejose mediagose vienoda (arba: kritimo ir limo spindulio kamp sinusai atvirkiai proporcingi lio rodikliams). Jei spindulys i tutumos kampu krinta n lio rodiklio mediag, sin =nsin . Kuo optikai tankesn mediaga (kuo didesnis jos lio rodiklis n), tuo staiau ja sklinda viesa. Kad spindulio, ijusio i tankesns mediagos, kampas bt 900 (sin900=1), pakanka lygtimi sinr=1/n ireikiamo kampo r. is kampas vadinamas visiko atspindio kampu. Spinduliai, didesniu kampu pasiek mediagos rib, jos palikti negali. Kuo mediaga optikai tankesn, tuo ilgiau klaidioja j kliuvs spindulys, ypa jei ta mediaga turi klasting spinduliui briaun idstym - natral ar palifuot. Utat su kokiu spindesiu viesa palieka labai optikai tank briaunuot deimant! LIAI. ATVAIZDO BRAIYMAS. OPTIN GEBA. DIDINIMAS

81

L sudaro sujungtos rutulio nuopjovos. Ties, einanti per simetrijos a, vadinama pagrindine optine aimi. Idealaus lio savyb: spindulio krypties lyje pakitimo kampas yra tiesiog proporcingas atstumui nuo lio centro r: =Dr. ia D yra lio optin geba, matuojama dioptrijomis D (D= 1/m). Kol kampai nedideli ir radianais matuoto kampo tangentas maai skiriasi nuo paties kampo (tg =Dr), visi lygiagreiai pagrindinei optinei aiai j spinduliai susikirs viename pagrindiniame take, vadinamame idiniu F. Atstum iki jo F=1/D vadina idinio atstumu; kiti pluotai, lygiagrets tik sau, bet ne simetrijos aiai, taip pat pereis per vien tak idinio ploktumoje tuo paiu atstumu F nuo lio ploktumos. Tie (gaubtieji) liai, kurie spinduli kamp nuo pagrindins aies didina, vadinami sklaidaniaisiais (j idinys tariamas, atstumas F neigiamas, nes susikerta tik atgal pratsti spinduli tsiniai); kamp mainantys (ikilieji) liai yra F F glaudiantieji.
43. TIKRASIS (F ) IR MENAMASIS (F ) IDINYS

82

Tikrasis tako atvaizdas (A2) yra ta vieta, kurioje susikerta visi i duotojo tako (A1) ij spinduliai (galima ir atvirkiai). Vienas brimo bdas: briame spindul lygiagreiai pagrindinei aiai iki lio, toliau per tolimj idin. Antrasis spindulys briamas per artimj idin iki lio, o nuo ten - lygiagreiai pagrindinei aiai ligi susikirtimo su pirmuoju A1 spinduliu. Ten ir yra atvaizdas. inia, ten susikirst ir visi kiti i O F G pirmojo tako ij spinduliai. (Brinyje treias pasistas per D F lio centr.) Tikrieji ir drauge A2 apverstieji atvaizdai gaunami 44. TIKRASIS ATVAIZDAS tik glaudianiuoju liu ir tik GLAUDIANIUOJU LIU tada, kai daiktas nuo lio nutols per idinio atstum; jei daiktas A yra tarp lio ir idinio, jo atvaizdas A1 A glaudianiuoju liu A tariamas, neapverstas, padidintas. F O Sklaidantieji liai teikia tik sumaintus, neapverstus ir 45. A - SKLAIDANIUOJU tariamus atvaizdus: susikerta LIU GAUTAS A ATVAIZDAS ne spinduliai, o j tariamos tsos. Tariamj A atvaizd A gauname F idin grtant spindul perkirsdami optin centr O briamu spinduliu. Jei daiktas yra d=DO atstumu iki lio, o atvaizdas f=OG atstumu, juos sieja pagrindin lio formul: 1/F=1/d+1/f. Atvaizdo atstumo nuo aies A1D santykis su daikto atstumu iki aies A2G yra vadinamas didinimu k. Jis pagal panai trikampi kratini proporcij yra lygus atvaizdo ir daikto atstumo iki lio santykiui: k= f/d. I pagrindins lio lygties ir didinimo formuls gauname glaudianij lei tikriesiems apverstiesiems atvaizdams: k>1, kai F<d<2F; k<1, kai d>2F; k=1, kai d=2F.
83

OPTINIAI PRIETAISAI Fotoaparato optika beveik kaip akies. Tik daikt atvaizdai patenka ne tinklain, o viesai jautri juost. Apviestumo ant juostos ratas fiksuojamas chemine reakcija arba elektroniniais keitikliais, verianiais viesos energij elektrin ar magnetin. Kitas skirtumas vies lauia ne vyzdio liukas, o i keli li sumontuotas objektyvas, kurio optin geba keiiama ne juos storinant (ploninant), o stumdant arba keiiant lius. Akiniai pagelbsti akies liukui. tam, kam jis per storas, jo optin geba per didel (trumparegis) ir atvaizdas susidaro prie tinklain, pads sklaidantieji (neigiam dioptrij) akiniai; kad toliaregio per plonas liukas nesufokusuot atvaizdo u tinklains, jam pads glaudianij li akiniai (mano +5 dioptrijos). Lupa. lio didinimas k yra lygus atvaizdo atstumo f santykiui su daikto atstumu d: k=f/d. Atrod prikiai ak prie pat grdelio ir tinklainje didiulis jo atvaizdas. Bet ne: liukas per silpnas, nesufokusuos jis atvaizdo tinklainje. taiau jam pads lupa, per kuri stebsi ne pat grdel, o lupos duodam jo tariam atvaizd, pastumt nuo akies madaug per L=0,25m geriausio matymo nuotol. Lupos, kurios optin geba D, didinimas k=LD. 8 dioptrij lupa padidins dukart.

84

VIESOS INTERFERENCIJA, DIFRAKCIJA, DISPERSIJA viesa yra elektromagnetins bangos. Tarp j, kol jos, ijusios i vienos vietos, skirtingais keliais pasiekia t pat tak, susidaro svyravim fazi skirtumas . Kai fazi skirtumas =2k (k- sveikasis skaiius), svyravim amplituds sudedamos, jei =(2k +1), atimamos. ai ir yra viesos interferencija. Kai viena viesos dalis atsispindi nuo plonos plvels iors, o kita nuo vidaus (kur, beje, bangos faz dar apsiveria), abi grta jau skirting fazi. Kai vl susijusi spinduli optini keli skirtumas 2dn+/2 (pastarasis /2 dl apsivertimo; d plvels storis, n lio rodiklis) lygus sveikajam bang ilgi skaiiui k, grtanti viesa stipriausia, kai pusiniam (fazs prieingos), susinaikinanti. Atspindio minimumo slyga 2dn=k, maksimumo slyga 2dn=(k+1/2). Tok reikin matome muilo burbuluose, ant alyvuoto vandens, stiklo. Jis pritaikomas optiniams prietaisams skaidrinti kad reikalingiausio ilgio viesa negrt, o eit vidun. Prietaisai, kuriais stebimas skirtingais keliais vl sujusi bang persidengimo vaizdas, vadinami interferometrais. Jais tiriami paviri nelygumai. Bang savyb apeiti maas (lyginant su bangos ilgiu) klitis arba vl sklisti visomis kryptimis, prajus maas angas, vadinama difrakcija. viesos bang ilgis yra mikron dalies, todl difrakcijai stebti toki smulki klii ar ang sunku surasti. Taiau per gardel, kurioje periodikai idstytos angos, pvz., smulki uuolaid, matome: tarytum alia pagrindinio viesulio atsiranda jo palydov; dl kristalli ore atrodo, kad Mnul supa aura. Difrakcin gardel sudaro permatoma ploktel su periodikomis vienodo ploio juostomis. Gali bti ir vies atspindinti ploktel, pvz., kompaktinis diskas. Gardels periodas d=a+b. yra skaidrios, b neskaidrios juostos plotis. Pagrindini difrakcins gardels viesos maksimum

85

slyga dsin=n. n yra sveikasis skaiius, bangos ilgis, tas kampas, kuriuo stebimas viesos maksimumas. ia maksimumo slyga urayta statmenai gardels ploktum krintaniai koherentinei bangai. Koherentinmis vadinamos tokios bangos, tarp kuri fazi skirtumas su laiku nekinta. Bangos ijusios i to A B paties altinio, ir vl susitikusios, yra koherentins. Joms taikytina C N ir difrakcijos, ir interferencijos teorija. N Difrakcins gardels veikimo F principas. Lygiagrei 46. DIFRAKCIN GARDEL koherentini spinduli pluotas per gardels angas A ir B skirtingais keliais pateko lio N-N idin F. Keli skirtumas L=AC=dsin. Ta kryptimi , kuria keli skirtumas dsin lygus sveikam bang skaiiui n, bangos viena kit stiprina ir gaunamas maksimumas su slyga, kad dsin= n. viesos dispersija yra baltos viesos savyb dl lio rodiklio priklausomybs nuo danio isiskaidyti spalvas. Tai pirmasis ityr Niutonas, praleisdamas siaur spindul per stiklo prizm. itaip jis gavo regimosios viesos spektro spalvas: raudon, oranin, gelton, ali, mlyn, ydr, violetin. Surinkus kita prizme spalvot vies, vl gaunama balta. Dl dispersijos lietaus laai (vaivorykte) ar veidrodio kampai nuspalvina sauls vies. Optinmis sistemomis (spektrografais, spektroskopais), sudarytomis i dispersini prizmi ir li, gaunami detals viesos altini spektrai spinduliuojanios mediagos sudiai nustatyti. viesos poliarizacijos esm. viesa yra skersins elektromagnetins bangos, kuriose elektros lauko stipris E, magnetin indukcija B ir sklidimo kryptis trys tarpusavyje statmeni vektoriai. Natrali viesa turi vairias poliarizacijos kryptis, taiau egzistuoja prietaisai, vardu poliaroidai, kurie praleidia tik viena kryptimi poliarizuot vies. Cukraus
86

tirpalas suka poliarizacijos ploktum. Poliaroidu imatav, kiek ji tirpale pasisuko, suinome cukraus koncentracij.

87

SPINDULIAVIMO IR SUGERTIES SPEKTRAI. SPEKTRIN ANALIZ kaitinti ar kitaip suadinti knai skleidia vairaus danio vies. J idst atskirus danius (jie lemia spalv), gauname spinduliavimo (emisijos) spektr. Trys pagrindins spektr rys: itisiniai, juostiniai, linijiniai. Beveik itisinis yra sauls spektras: jame yra visos regimos spalvos ir neregimi spinduliai infraraudonieji, ultravioletiniai. Laimei, kol kas atmosfera nepraleidia prating skvarbij spinduli. Juostiniais atskir danio zon - spinduliavimo spektrais pasiymi molekuls. Atskiri gar bsenos atomai spinduliuoja tik tam tikro danio bangas, sudaranias linijin spektr kiekvienam elementui tik su jam bdingu linij idstymu. Pagal tai spektrins analizs metodais nustatoma, kurios btent igarintos mediagos viet. Sugerties (absorbcijos) spektr savyb: mediaga sugeria to danio spindulius, kuriuos ji pati spinduliuoja. Pavyzdiui, sauls spektre esti ir juod linij, nes btent t dani bangas (Fraunhoferio linijas) sugeria spinduli pakeliui em paliesti sauls duj atomai. itaip suinoma ne tik tai, kas spinduliuoja (taip, pvz., buvo aptiktas Sauls elementas helis), bet ir kas sugeria sauls vies. Paprasiausio atomo vandenilio spinduliavimo linijinio spektro matematin dsningum per konstant R ir sveikuosius skaiius n, m aptiko Balmeras: juo daniai nusakomi formule =R(1/n2-1/m2). Taiau net uuominos apie dsnio fizikin kilm ar prasm neturta iki 1913 met. KVANTIN (MODERNIOJI) FIZIKA FOTOEFEKTAS IR JO DSNIAI. LYGTIS EINTEINO FOTOEFEKTO

88

Fotoelektrin efekt pastebjo Hercas. Jeigu tarp katodo ir anodo - neigiamai ir teigiamai pakraut elektrod - yra tutuma, srov neteka, nes nra kas j nea. Taiau rasta tokios mediagos katod (cinkas...), kuriuos apvietus ima tekti srov, proporcinga (kaip ir Omo dsniui) tampai, kol toji nestipri. Toliau keliant tamp, srov stiprja vis vangiau, kol pagaliau visai nepaklsta tampai. Ta maksimali srovs stiprio vert vadinama soties srove. Paaikinimas nesudtingas: apvietus katod, i metalo itrksta viesos energijos pasigav elektronai tampa nuvaromi prie anodo. Kai nelieka kam srov stiprinti visi krvio nejai jau darbinti I (mA) tada ir pasiekiamas sotinimas. soties srov Taiau buvo aptiktas ir nepaaikinamas efektas: kiekvienam katodo metalui U (V) bdingas tas minimalus 47. FOTOELEMENTO SROV raudonja riba vadinamas viesos danis, kurio nepasiekus fotoefektas nevyksta - kaip nevitintum katodo, i jo elektronai neitrksta. Maa to: ilekiani elektron judrumas didja su krintanios viesos . danio didjimu - prireikdavo vis didesnio stabdanio 2 potencialo elektronams sutrti, kad jie i inercijos nepasiekt anodo.
1

10

89

ias dvi keistenybes 1905 metais paaikino Einteinas, remdamasis 1900 metais Planko pasilyta hipoteze, jog spinduliuojanios mediagos dalels turi energij, proporcing daniui : E = h. Dabar h=6,62*10-34Js vadina Planko konstanta. Einteino hipotez (taip pat apdovanota Nobelio premija): vies nea dalels fotonai, o j energija ireikiama Planko formule. Jei elektronui pakanka pasigrobtos fotono energijos h veikti metalo paviriaus stabdanias jgas, reikalaujanias darbo Ar, jis pasprunka su energijos pertekliumi Ek=h=Ar. Maiausias danis, kuriam fotoefektas dar vyksta, bet Ek jau nelieka, r=Ar/h ir yra tiek problem pateikusi fotoefekto raudonoji riba r. FOTONAI Jie demonstruoja viesos dualizm: viesa, kol sklinda, paklsta bang dsniams difrakcijai, interferencijai, poliarizacijai. Taiau kai prasideda jos sveika, pasikeiiant energija su atomais, viesa demonstruoja jos daleli foton savybes. (Balti rkai, padangn pasikl, em grta aukso lietumi. Vytautas Montvila.) Fotonai nesustojanios, tik viesos greiiu c judanios dalels. Jos neturi rimties mass, tad stovjimas joms nebtis. Judanio fotono mas, kai inoma jo energija E=h, skaiiuojame i Einteino formuls E=mc2: m=h/c2. Padaugin i fotono greiio c, suinome to fotono impuls h/c; fotono bangos ilgis =h/mc . 1924 metais Lui de Broilis genialiai nuspjo, kad fotonai ne iimtis: visos dalels kartu yra ir banga, kurios ilg lemia impulsas mv visoms taikytina =h/mv. Taiau tos bangos tiek trumpos, kad jos realiai pasireikia tik mikropasaulio atstovams, pvz., elektronams. Bet tai jau bangin (kvantin) mechanika, kurios dsniai ypa skiriasi nuo klasikins mechanikos tuo, kad bangin mechanika nusako ne mikrodaleli trajektorijas, o tik buvimo ten ar kitur tikimybes.

90

PLANETINIS ATOMO MODELIS Elektrono atradjas Tomsonas spjo, kad atomas yra panaus la, kuriame tarsi plduriuoja elektros krviai. Rezerfordo vadovaujama laboratorija m bandymais tirti mass ir krvi isidstym atome. Plon aukso plvel (folij) bombardavo dalelmis, turiniomis 2 proton krv ir kelis tkstanius kart didesn nei elektronas mas. Tokiai i radioaktyvios mediagos ilekianiai dalelei maas elektronas - ne klitis, ir ji gali siskverbti atomo vid, kad pagal tai, kaip bus i ten isviesta, bt galima sprsti apie vidines atomo jgas. Bandymo ivados: atomas turi teigiamo krvio branduol, kurio matmenys apie 100000 kart maesni u viso atomo ir kuriame sutelkta beveik visa atomo mas. Tai nustatyta pastebjus, kad kai kurios dalels atsitrenkdavo joms neveikiam klit. Ta klitis ir buvo branduolys. Ilgokai Rezerfordas tyrim mediagos neskelb, nes j rezultatas - planetinis atomo modelis: atomas susideda i masyvaus branduolio ir apie j skriejani elektron - atrod netiktinas. Mat buvo inoma, kad su pagreiiu judantys elektronai madaug per imtamilijonin sekunds dal savo energij ispinduliuot ir nukrist ant juos traukianio branduolio. Taigi toks atomas egzistuoti negalt. Vis dlto 1911 metais buvo vieai praneta apie Sauls sistem primenani atomo struktr. BORO POSTULATAI Dan mokslininkas Boras 1913 metais rado, kaip pateisinti Rezerfordo atrasto atomo stabilum. Jis pasil postulatus: 1) elektronams skirta judti tik tam tikromis orbitomis, kuriose j impulso ir orbitos ilgio sandauga yra sveikasis skaiius, padaugintas i Planko konstantos; 2) elektronas peroka i auktesns orbitos emesn, ispinduliuodamas energijos pertekli E2 - E1=h. Ir prieingai: elektronas, sugavs atitinkam kiek energijos, peroka auktesn orbit.
91

Pirmasis postulatas drauge su mechanikos dsniais teisina tik tas vandenilio elektrono orbitas, kuri energija E=-R/n2. ia n btinai sveikasis skaiius. Pakeitus orbit, energija pakinta dydiu h =-R/n22+R/n12. Tas skirtumas ir tenka fotonui su daniu =R(1/n12-1/n22). O tai mslingoji Balmero formul. Vandenilio atomo spinduliavimo dsniai nuostabiu tikslumu patvirtino Boro hipotezes, ir planetinis atomo modelis buvo registruotas kaip tikras. ATOMO BRANDUOLIO SANDARA Iki 1932 met spliota, kad viena dalis atomo elektron skrieja apie branduol, o kita sikrusi jo viduje; t.y. branduolys sudtas i proton ir elektron, tik neaiku, kokia tvarka. Taiau atradus elektrikai neutral neutron, prigijo naujas modelis: branduolyje yra tik nukleonai (nuklonai) protonai ir kiek masyvesni neutronai. Nuo laisvs neutronai po kokio tkstanio sekundi subyra proton, elektron ir antineutrin, bet daugumoje branduoli jie stabils. Atomo Mendelejevo lentels eils numeris Z nusako proton skaii branduolyje (ir elektron - orbitoje, jei atomas neutralus, nejonizuotas). Kitas Mendelejevo lentels parametras mass skaiius A - suapvalintai pasako, kiek nukleon yra branduolyje. Tai inodami, randame ir neutron skaii

K N=A-Z. Sutartas toks branduoli ymjimas: yra 19 proton 39 nukleonus (20 neutron) turintis kalio branduolys.Atomo chemines savybes lemia jo elektron (vadinasi, ir proton) kiekis. Branduoliai, kuriuose yra vienodai proton, bet nevienodai neutron, vadinami izotopais. Kai kurios mediagos, pvz., cinkas, turi daug izotop, ir dl to j suvidurkintas atominis skaiius A neartimas sveikajam. Vandenilis turi du stabilius izotopus proton ir deuter (sudarant su deguonim sunkj vanden) ir nestabil - su vienu protonu ir dviem neutronais trit.Einteino reliatyvumo teorija teigia, kad energija ireikiama per mas: E=mc2. I to, kad energija
92

A Z

X . Pvz.,

39 19

proporcinga tokio didelio skaiiaus (c=3*108m/s ) kvadratui, matyti, kad mediagoje labai daug energijos. Tik kaip j paimti? Tam, kad nukleonai tvirtai laikytsi branduolyje ir j nesuardyt galingos teigiamai pakraut proton atastmos, reikia ir traukos jg. Tokios traukos jgos tarp nukleon vadinamos branduolinmis. Jos stipresns u elektrines, taiau veikia tik maais atstumas tik su kaimyniniais nukleonais, ir tai atliekama pasikeiiant virtualiaisiais mezonais, kurie gyvena taip trumpai, jog toliau perduoti sveik nesuspja. ioms ryio jgoms reikia daug energijos. Sankab palaikanti ryio energija Er yra neigiama. Vadinasi, tam, kad branduoliai kibiai laikytsi, sunaudojama Einteino formule nusakyta mass dalis m=Er/c2. Taip susidaro vadinamasis branduoli mass defektas m. Pavyzdiui, helio branduolio, sudaryto i 2 proton ir 2 neutron, mas yra maesn negu t keturi laisv nukleon masi suma. Kuo elemento numeris didesnis, tuo stipresns j proton atsistmimo jgos, ir tokie ypa sunks branduoliai danai bna nestabils.

93

RADIOAKTYVUMAS. , , SPINDULIAI. RADIOAKTYVIEJI VIRSMAI Natralj radioaktyvum 1896 metais nejuiom aptiko chemikas Bekerelis - uranas savaime, be iorini veiksni takos skleidia paslaptingus spindulius, pereinanius per vies izoliuojanias mediagas ir apvieianius fotografin ploktel. Vliau aptikta kit radioaktyvi mediag, ypa daug tarp sunkij element: visi, turintys daugiau nei 83 protonus, yra radioaktyvs. Prie 100 met aptikti trij ri spinduliai gavo vardus: , , . Magnetiniame lauke spinduliai nukrypsta kaip teigiamo krvio dalels, - kaip neigiamo, o spinduliai laukus nereaguoja - juda tiesiai. Rezerfordas, sukaups daleli, spektriniu metodu nustat, kad tai - helio branduoliai; dalels yra elektronai. Tik yra tikrieji spinduliai - rentgeno spindulius panaios aukto danio elektromagnetins bangos, pasiyminios ypatingu skvarbumu. Pagal Planko formul E=h fotonas neasi energijos, vadinasi, ir skvarbumo, proporcingai jo daniui. Deja, lsteles subjaurinanio skvarbumo su baisiomis pasekmmis, jei tas spinduliavimas intensyvus. Be to, udo ir kitos branduolini reakcij imestos dalels, nes j tolesnis skilimas skatina nauj spinduliavim. Pagrindin apsauga mechanin: vino ar kiti sluoksniai. Sunkiau apsiginti nuo neutralij neutron, kuriems atom elektriniai laukai ne klitys ir kurie baigia suirti po geros valandos. Tuo cinikai naudojasi militaristai: atseit neutronin bomba sunaikint tik kas gyva, o kitos vertybs ilikt sterilios.

94

ir spinduliavimui galioja poslinkio taisykls. Kadangi pirmuoju atveju imetamas helio branduolys su 2 protonais, o i viso 4 nukleonais, i likusio branduolio reikia tiek atimti. A A 4 4 Z X Z 2 Y + 2 He tokia spinduliavimo poslinkio taisykl. A spinduliavimui: A X Z +1Y + 0 e . Abiem reakcijoms ir apatini Z 1 skaii (krvio), ir apatini (nukleon skaiiaus) suma isilaiko. Pastaba: ionyktis elektrono ymjimas neoficialus. Radioaktyvieji virsmai pasiymi tuo, kad jie vyksta savaime, spontanikai ir pakeisti, pareguliuoti j nemanoma nei kaitinimu, nei ltais elektriniais ar magnetiniais laukais, nei smgiais, nei cheminmis reakcijomis. Taip yra todl, kad virsmai vyksta atom gelmse - branduoliuose. Kaip gyvendamas ems paviriuje nesustabdysi gelmse sukelto ems drebjimo, taip ir su branduoliais: ne ikart sugebta juos rimtai paveikti. Per branduolines reakcijas, lydimas energijas neani spinduliavim, pasikeiia branduoliuose proton ar neutron skaiius ir jie tampa jau kit atom centrais. Taip per milijonus met su 92 protonais uranas 238 ilgiau ar trumpiau usibdamas kit branduoli 92 U , pavidalu (radis, polonis...), tampa stabiliu vinu 82 Pb (su 82 protonais ir 124 neutronais). Iskirtin radioaktyvios mediagos savyb - virsm skaiius proporcingas ne element amiui, o j skaiiui. Mediagos kiekio N priklausomyb nuo laiko uraoma dsniu: N=N02-t/T. ia T kiekvienai mediagai savas puskiekio periodas: per laik t=T lieka gyvi pus buvusi branduoli. URANO BRANDUOLI DALIJIMASIS
206

95

Vis dlto 1938 metais Danas ir trasmanas atrado, kad 235 urano 92 U izotop gali iderinti j nedideliu greiiu siskverbs neutronas, ir 92 U tarsi susprogsta kelias skeveldras - naujus maesnius Mendelejevo lentels elementus, kurie drauge su spinduliais isinea atsipalaidavusi ryio energij. Tarp skeveldr bna ir keli nauji neutronai - tarsi kitiems branduoliams ardyti. Per vien toki reakcij atsipalaiduoja madaug 200 MeV (milijon elektronvolt) energijos. Suskilusio vieno gramo urano energija prilygsta trij ton anglies degimo energijai. GRANDININ BRANDUOLI SKILIMO REAKCIJA 238 Skilus urano 92 U branduoliui, atsiranda keli neutronai. Jie, kol per greiti, kit branduoli nepaveik, iskrenda. Taiau yra tuos neutronus sultinani (sunkusis vanduo, grafitas) ar sugeriani (kadmis, boras) mediag. Keiiant t mediag branduoliniame reaktoriuje kiek - nuleidiant ar ikeliant jomis upildytus strypus - reguliuojamas naujas skilimo reakcijas suadinani lt neutron skaiius. Tinkam naujai skilimo reakcijai neutron skaiiaus santykis su tuos neutronus imetusi branduoli skaiiumi vadinamas neutron daugjimo koeficientu k. Kai k<1, reakcija gsta, kai k>1 - stiprja, kai k=1 - reakcija stabili; kai k>>1 gresia sprogimas. TERMOBRANDUOLIN REAKCIJA Tai - bsimosios energetikos viltis, puoseljama bene 50 met.
238

96

Helio branduoliai 4 He labai stabils: jie dideliu (neigiamos!) 2 ryio energijos kiekiu supakuoti. Tad, sujungus du protonus ir du neutronus (arba du deuterius) vien hel, turt sumati mass, t.y. isilaisvinti energijos. Tokia yra branduoli sintezs reakcijos nauda: susijungus lengviems branduoliams, atlieka daug energijos. i reakcija tarsi prieinga sunkij element dalijimuisi: ten energija isiskiria, kai branduoliai suyra. Kad du lengvi branduoliai susijungt, jiems reikia didiuliais prieprieiais greiiais veikti elektrines atostmio jgas. Tokius chaotiko judjimo greiius turi iki imt milijon laipsni kaitinti plazmos jonai. i temperatr pasiekti imokta seniai - galingos elektros ikrovos, atomins bombos, lazerio ybsnis smulkiam objektui. Taiau ilgai ilaikyti toki gausiai spinduliuojani ir judri mediag netgi ypa galingais magnetiniais laukais labai keblu. Todl valdomos termobranduolins sintezs reakcijos, duodanios daugiau energijos negu juos palaikyti ieikvojama, dar nepraktikuojamos. Kitas dalykas termobranduoliniai sprogimai. Jie seniai ir pratingai gyvendinti. Vis dlto eksperimentin teigiamo naumo termobranduolin reaktori ITER (Internacionalin Termobranduolin Eksperimentin Reaktori), kainuosiant per 15 milijard doleri, tikimasi paleisti madaug 2007 metais.

97