Está en la página 1de 12

1. Slenkamasis judjimas, jo charakteristikos, lygtys ir grafikai.

Tolygiai kintamajam slenkamajam judjimui poslinkio vektoriaus modulis sutampa su kelio reikme, todl vektorines lygtis galime ireikti skaliarine forma:

at 2 r (t) = + v0t + r0 2

s( t ) =

at 2 + v0 t 2

Tolygiam slenkamajam judjimui poslinkio vektoriaus modulis sutampa su kelio reikme, todl vektorines lygtis galime ireikti skaliarine forma:
r ( t ) = v0t + r0
x( t ) = v0t + x0

2. Kreivaeigis ir sukamasis judjimas ir jo kinematins charakteristikos. Kreivaeigis judjimas yra dvimatis. Jo metu visada yra centrinis (normalinis) pagreitis , is pagreitis apibdina linijinio greiio krypties kitimo spart: Tangentinis (liestinis) pagreitis apibdina linijinio greiio modulio kitimo spart: Sukamasis judjimas: Normalinio ir tangentinio pagreiio ryys su linijiniu greiiu:
v2 = R 2 R dv d a = = ( R ) = R dt dt an =

3. Inercins atskaitos sistemos. Galiljaus reliatyvumo principas ir transformacijos. Inercins atskaitos sistemos - tai sistemos, kurios yra reliatyvioje rimtyje arba juda viena kitos atvilgiu tolygiai ir tiesiaeigiai, t.y. be pagreiio. Galiljaus reliatyvumo principas: visi mechaniniai reikiniai vienodomis slygomis bet kurioje inercinje sistemoje vyksta vienodai. Materialaus tako padtis priklauso, pagal kuri inercin atskaitos sistem i padtis yra apraoma. Pereinant i vienos I.S. kit I.S., naudojamos Galiljaus transformacijos. Transformacijos: Padties transformacija. Turim tak B, kurio padt S sistemoje aprao vektorius S ir S atskaitos sistemos, kur S juda pastoviu v=const greiiu S atvilgiu x aies kryptimi projekcija: Greiio transformacija. Materialiojo tako greitis nejudanios sistemos atvilgiu lygus jo greiio judanios sistemos atvilgiu ir paios ios sistemos greiio sumai Greii sudties teorema. Tako B greitis nejudanios sistemos atvilgiu:

projekcija: Pagreiio transformacija. Materialiojo tako pagreitis nejudanios sistemos atvilgiu yra lygus jo pagreiiui bet kokios kitos judanios sistemos atvilgiu Tako B pagreitis nejudanios sistemos atvilgiu:
d 2 r d 2 r d (v0 ) dv d (v0 = const) a= 2 = 2 + = + = a + 0 = a , dt dt dt dt dt

pagreiiai abiejose inercinse sistemose yra vienodi.


a = a

4. Judesio kiekis. Judesio kiekio tverms dsnis.


Lz = v mR 2 = vmR R

Judesio kiekio (L) momento tverms dsnis: Kai kn veikiani iorini jg atstojamasis momentas sukimosi tako atvilgiu lygus nuliui, kno judesio kiekio momentas to tako atvilgiu, laikui bgant nekinta.
L = const.
z

Knui besisukant L = I = const. a: apie nejudam d d


dt Lz = dt ( I z ) = 0
z

Arba Gavome judesio kiekio momento tverms dsn aies atvilgiu: Kai kn veikiani iorini jg atstojamasis momentas sukimosi aies atvilgiu lygus nuliui, kno judesio kiekio momentas tos aies atvilgiu, laikui bgant nekinta. 5. Slenkamojo judjimo dinamikos dsniai. Judjimo dsniai siejantys kn judjimo charakteristikas su parametrais yra vadinami Dinamikos dsniais. Pagrindiniai dinamikos dsniai yra trys Niutono dsniai Pirmasis Niutono dsnis - inercijos dsnis, teigia, kad kiekvienas knas ilaiko rimties arba tolyginio tiesiaeigio judjimo bsen tol, kol paalinis poveikis nepriveria i bsen pakeisti. T.y., jei kn neveikia jokie paaliniai poveikiai jis juds tolygiai ir tiesiaeigiai aminai. i kno savyb vadinama inercija. Antrasis Niutono dsnis materialiojo tako impulso kitimo sparta tiesiogiai proporcinga j veikianiai jgai. Antrojo Niutono dsnio matematin (kiekybin) iraika formuluojama taip:
m dv = ma = F , dt

F a= , m Arba

Taigi, kno gytas pagreitis tiesiog proporcingas j veikianiai jgai ir atvirkiai proporcingas masei Treiasis Niutono dsnis teigia, kad kn sveikos jgos lygios, bet prieingkrypi:
F12 = F21 ,

6. Jg momentas ir judesio kiekio momentas tako ir aies atvilgiu. Jgos momentas Tako atvilgiu: Jgos momentas yra vektorinis dydis M, lygus materialaus tako spindulio vektoriaus r ir jgos vektoriaus F, veikianio t tak vektorinei sandaugai.
M = r F,

Kai jga veikia kampu Jgos momento fizikin prasm yra jgos gebjimas sukti. Aies atvilgiu: Jgos gebjim sukti tak apie a Oz apibdina ne vektorius, o io vektoriaus projekcija Oz ayje, kas yra skaliarinis dydis: Jeigu materialj tak veikia ne viena jga, o kelios, atstojamasis jgos Momentas yra lygus vis jg moment algebrinei sumai:
M z = M zi

M = rF sin( r , F ) = rF sin = dF ,

M zi = (r F ) z = Ri Fi ,

Sukimo momentas Judesio kiekio momentas tako atvilgiu: Pagrindin materialiojo tako sukamojo judjimo dinamikos lygt uraysime diferencialine forma.
Lz = I z
Lz = v mR 2 = vmR R

- dydis, vadinamas materialiojo tako judesio kiekio (impulso) momentu

Bendrj vektorine forma materialiojo tako P judesio kiekio vektorius apibriamas kaip statmenas spindulio vektoriaus r ir impulso p ploktumai vektorius, lygus j vektorinei sandaugai:
L = r mv = r p

aies atvilgiu: Mass mi materialiojo tako judesio kiekio momento vektoriaus Li projekcija Oz ayje vadinama io tako judesio kiekio momentu aies atvilgiu.
Lzi = (r mv ) z = ( r p ) z

Kietam knui sudj vis jo materiali tak judesio kiekio momentus gausime kno judesio kiekio moment aies atvilgiu:
Lz = Lzi

Projekcin vert yra lygi:


Lzi = vi mi Ri = i I zi

7. Kno inercijos momentas. Heigenso ir teinerio teorema. Inercijos momentas yra materialaus tako ar kno inertikumo matas sukamajame judjime. 2
I z = mR

Kietam knui, besisukaniam apie koki nors a inercijos momentas yra lygus vis elementari masi, sudarani kietj kn inercijos moment sumai:
I z = m1 R1 + m2 R2 + m3 R3 + ... + mN RN
2 2 2 2

Kiekvieno nykstamai mao trio, turinio mas inercijos momentas: 2 2


dI z = R dm = R dV

Heigenso ir teinerio teorema


I z = I c + ml 2

- matematin Heigenso ir teinerio teoremos iraika 8. Pagrindinis dinamikos dsnis sukamajam judjimui. Judesio kiekio momento tverms dsnis. - vadinamas sukamojo judjimo dinamikos pagrindiniu dsniu. Dsnis teigia, kad kno judesio kiekio momento nejudanio tako atvilgiu kitimo sparta yra lygi j veikiani iorini jg atstojamajam momentui to paties tako atvilgiu. Judesio kiekio momento tverms dsnis: Kai kn veikiani iorini jg atstojamasis momentas sukimosi tako atvilgiu lygus nuliui, kno judesio kiekio momentas to tako atvilgiu, laikui bgant nekinta.
d L=0 dt
d L=M dt

Knui besisukant apie nejudam a: Mx = 0

M z = 0,

Judesio kiekio momento tverms dsn aies atvilgiu: Kai kn veikiani iorini jg atstojamasis momentas sukimosi aies atvilgiu lygus nuliui, kno judesio kiekio momentas tos aies atvilgiu, laikui bgant nekinta. 9. Pastoviosios ir kintamosios jgos darbas. Nekintant laike ir erdvje jgai atliekamas darbas yra vadinamas pastovios jgos darbu.
N A = F ri =Fr12 = F cos i r12 = F cos i S12 .
i =1

iuo atveju darbas yra lygus jgos projekcijai trajektorijos ayje ir nueito keliosandaugai. Kintamoji: Jga, atliekanti darb gali kisti laike ir erdvje. iuo atveju jga patampa koordinats ir laiko funkcija:
F = F (r , t ),

Elementarusis darbas kelyje ds yra:


dA = Fdr = F dr cos F , dr = F ds.

Kad surasti piln darb, reikia visus elementarius darbus integruoti iilgai erdvins kreivs kreiviniu integralu:
A = Fdr = F ds.
s s

Kintamos jgos darbas baigtiniame kelyje skaitine verte lygus kn veikianios jgos projekcijos poslinkio vektoriaus kryptyje kreiviniam integralui. 10. Kinetin ir potencin energija. Kinetin energija yra kno mechaninio judjimo bsenos funkcija, ir yra lygi darbui, kur reikia atlikti, kad kn sustabdyti.
Wk = mv 2 2

Naudojant kinetins energijos iraik materialiam takui:


Wki = mi Ri2 2 I zi 2 = , 2 2

Apie nejudam a besisukanio kietojo kno kinetin energija lygi vis j sudarani materialij tak kinetini energij sumai:
Wk = Wki =
i =1 N

2 2

I
i =1

zi

I z 2 , 2

Apie nejudam a besisukanio kietojo kno kinetin energija tiesiogiai proporcinga kno inercijos momento ir kampinio greiio kvadratui.
Wki = mi Ri2 2 I zi 2 = , 2 2

Potencin energija Kno padties erdvje funkcija, apibdinanti jo energetin bsen ir turinti energijos dimensij, vadinama kno potencine energija. Potencins energijos tikroji vert lygi potenciali jg atliktam darbui perkeliant kn t erdvs padt, kur potencialini jg poveikis lygus nuliui. (is dydis vadinamas potencialu.) Paprastai vertinant kno potencin energij, nulinis lygmuo pasirenkamas laisvai.
W p (r ) = Ph = mgh = (W p 2 W p1 )

11. Energijos tverms dsnis. Dalels pilnutins mechanins energijos pokytis yra lygus j veikiani nepotencialini jg atliktam darbui.
Wi 2 Wi1 = Wi = Anepot ,i

Tai reikia, kad udaros sistemos pilnutin energija nekinta, tik vienos ries gali virsti kita. jeigu:Anepot ,i = 0 Wi 2 Wi1tai: =0 ir
Wi 2 = Wi1 = Wi = const

Tai reikia, kad udaros sistemos pilnutin energija nekinta, tik vienos ries gali virsti kita. Pavyzdiui, knui krintant i aukio h: 12. Jgos ir potencins energijos ryys.
Fpot = grad W p
Fpot = W p

Arba i lygtis parodo kiekybin potenciali jg ir potencins energijos sry erdvje. ioje lygtyje gavome neigiam gradient, o tai reikia, kad potencialin jga yra lygi potencins energijos gradientui ir nukreipta didiausia jos majimo kryptimi. 13. Gravitacinis laukas. Jo stipris ir potencialas. Gravitacijos lauko stipris pagrindin lauko charakteristika, savo moduliu ir kryptimi lygi jgai, kuria tas laukas veikia tame take vienetins m mass kn. E =G
r2

Mass m kno gravitacinio lauko stipris tiesiogiai proporcingas nuo kno masei ir atvirkiai proporcingas atstumo iki jo centro kvadratui Lauk vadiname vienalyiu, jeigu lauko stiprumo vektorius vienodas bet kokiame to lauko take. Lauk vadiname stacionariu, jeigu lauko stiprumo vektorius nekinta laike. Lauko potencialas energin lauko charakteristika, apibdinanti darb perkeliant vienetins mass kn i nagrinjamo lauko tako begalyb.
=
A1 m = G m r

14. Harmoniniai svyravimai. Harmonini svyravim diferencialins lygties ivedimas, jos sprendinys ir jo grafinis vaizdavimas. Ivedimas: Veikianios jgos yra spyruokls tamprumo jga (Huko dsnis):
F = kx,

Dinamikos lygtis bus:d 2 x dp dmv dv


kx = dt = dt =m dt =m dt 2

arba

arba: d

2 x k + x = 0, dt 2 m

0 =

Paymjus:

k m

d 2x 2 + 0 x = 0, dt 2

gauname:

ios lygties sprendinys yra vadinamo harmoninio svyravimo lygtis.


x Harmoninio svyravimo lygtis:

x = A sin(0t + 0 )

t, s

15. Pagrindins harmonini svyravim charakteristikos. (0t + ) Svyravimo faz 0 dydis, apibdinantis svyruojanio tako padt ir judjimo krypt konkreiu laiko momentu. Svyravimo fazi skirtumas dydis, apibdinantis svyruojanio tako padt ir judjimo krypt kito svyravimo atvilgiu. Svyravimo periodas T laikas, per kur vyksta pilnas ienetinis svyravimas.
=
1 T

Svyravimo danis svyravim skaiius per laiko vienet matuojamas Hercais Hz. Svyravimo amplitud A didiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padties. 0 danis svyravimo kampinis = 2 svyravimo nuokrypis nuo pusiausvyros padties. x

16. Harmoningai svyruojanio kno greitis, pagreitis, energija. i charakteristik matematins iraikos ir grafikai. Poslinkio, greiio, pagreiio priklausomyb nuo laiko:
v= x = f (t ) dx dt dv d 2 x a= = dt dt 2

x = A sin(0t + 0 ) v = 0 A cos(0t + 0 ) = v0 cos(0t + 0 )


2 a = 0 A sin(0t + 0 ) = a0 sin(0t + 0 )

- Poslinkio priklausomyb nuo laiko - Greiio priklausomyb nuo laiko - Pagreiio priklausomyb nuo laiko

Energija: Kinetin:
Wk =
2 mv 2 m0 A2 = cos 2 ( 0t + 0 ) 2 2

Potencin:

Wp =

kx 2 kA2 = sin 2 ( 0t + 0 ) 2 2
k p 2 0 2

m A Pilna svyruojanios sistemosWenergija: W =W + = 2

17. Matematins, fizins, spyruoklins ir sukamosios svyruokls. i svyruokli svyravim charakteristikos ir j priklausomyb nuo svyruokli parametr. Matematin svyruokl: materialus takas, pakabintas ant nesvaraus ir netsaus silo. 1. Esant maam mosto kampui, matematins svyruokls svyravimo periodas nepriklauso nei nuo amplituds, nei nuo svyruokls mass. 2. Matematins svyruokls svyravimo periodas yra tiesiog proporcingas kvadratinei akniai i jos ilgio ir atvirkiai proporcingas kvadratinei akniai i jos laisvojo kritimo pagreiio g (ems paviriuje g=9.8 m/s2).
T = 2 l g

Fizikin svyruokl: absoliuiai kietas knas, kuris veikiamas savojo svorio, svyruoja aplink a, neeinani per jo svorio centr. fizins svyruokls periodas: I 2
T=

mgl

Spyruokline svyruokle: vadinamas kietas knas, pakabintas ant tvirtintos spyruokls. Spyruoklins svyruokls periodas priklauso nuo spyruokls tamprumo koeficiento ir kno mass, taiau nepriklauso nuo traukos jgos arba laisvo kritimo pagreiio. m
T = 2 k

Sukamoji svyruokl - horizontalioje ploktumoje svyruojantis knas, pritvirtintas prie vertikalios spyruokls ar strypo.
T= 2 I = 2 0 D

D - sskos koeficientas

18. Vienos krypties harmonini svyravim sudtis. Ma. Spektras visuma harmoning svyravim, kuriuos sukelia koks nors altinis. Danuminis spektras sudtingo svyravimo funkcijos iklotin pagal dan. Muimai - Sudjus artim dani vienos krypties harmoninius svyravimus gaunamas efektas, vadinamas muimais. 2 Muim periodas T =
m

2 1

19. Slopinamieji svyravimai. Slopinamj svyravim diferencialin lygtis, jos sprendinys ir grafikas. Tarkime spyruoklin svyruokl svyruoja klampioje terpje. Svyruojant kn, be grainanios jgos veikia ir klampos jga. Jos dydis proporcingas judjimo greiiui ir veikia jam prieinga kryptimi. - klampos koeficientas, - slopinimo koeficientas
d 2s ds + 2 + 02 s = 0 dt 2 dt

Diferencialins lygties sprendinys yra:


s = A0 e t sin(t + 0 )

Ts =
Ts = 2 2 = 02 2

Slopinamj svyravim period vadiname laiko tarp, per kur pasikartoja didiausias nuokrypis.

2 2 = 2 0 2

20. Priverstiniai svyravimai. Diferencialins lygties sudarymas, jos galutinis sprendinys (galima be ivedimo) ir paaikinimas. Rezonansas. Priverstiniai svyravimai atsiranda veikiant sistem iorine periodine jga, priveriant sistem svyruoti. Tarkime turime svyruojani sistem, patalpint klamp skyst. Kaip inome tokia sistema apsirao dif. lygtimi:
d 2s ds + 2 + 02 s = 0 dt 2 dt
d 2s ds 2 + 2 + 0 s = F0 cos t dt 2 dt

Vykstant priverstiniams svyravimams, nusistovjus pusiausvyrai danis ir amplitud nekinta. Svyravimai tampa stacionars. Todl dif. lygties dalinis sprendinys yra harmoninis svyravimas:
s = s m cos( t 0 )

s = s m cos( t 0 )
tg 0 =

Gavome priverstini svyravim lygt, jos amplitud ir jgos ir nuokrypio fazi skirtum:
2 tg 0 = 2 0 2

2 02 2

Priverstini svyravim amplitud priklauso nuo jgos poveikio danio:


ds = sm sin( t 0 ) dt
2

sm =

F0 ( 2 ) 2 + 4 2 2
2 0

d s = 2 sm cos(t 0 ) dt 2

i priklausomyb vaizduojama amplituds rezonansine kreive. Esant tam tikram daniui amplitud pasidaro didiausia.

Priverstiniai svyravimai didiausia amplitude vadinami rezonansiniais, o svyravimsisibavimo iki maksimalios amplituds reikinys rezonansu. 21. Bang samprata. Bang tipai ir pagrindins charakteristikos. Fizikoje bangomis vadinami bet kokie erdve sklindantys mediagos bsenos ar lauko trikdymai. Sklindant bangai mediagos ar lauko elementars triai atlieka svyruojamj judjim. i svyruojamj judjim sklidimas aplinka ir yra banga. Banga svyravim sklidimas aplinka. Bangos pagal tipus gali bti klasifikuojamos :1. Skersines,2. Iilgines,3. Elementarios,4. Vienmats,5. Pavirins,5. Erdvins,6. Sferines,7. Plokisias,8. Harmonines (Sinusines),9. Sudtines (Susidedanias i daugelio harmonini dani), Svyravimo periodas T laikas, per kur vyksta pilnas vienetinis svyravimas. Svyravimo danis n svyravim skaiius per laiko vienet (SI sistemoje - 1 s), matuojamas Hercais Hz. (1 Hz 1 svyravimas per 1 s). Svyravimo amplitud A didiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padties. Svyravimo faz j dydis, apibdinantis svyruojanio tako padt ir krypt konkreiu judjimo krypt konkreiu laiko momentu. Bangos ilgis l bangos fronto nueitas kelias per period. Bangos sklidimo greitis v bangos fronto nueitas kelias per laiko vienet. Ciklinis bangos skaiius k - bangos ilgi skaiius, telpantis 2p ilgio atkarpoje 22. Elementarios bangos lygties sudarymas. Diferencialin bangos lygtis ir jos sprendinys. i lygtis aprao elementarios bangos, sklindanios x kryptimi, vis tak svyravimo padtis, bet kurio laiko momentu bet kurioje x koordinatje.
s1 (t ) = A cos(t + 0 ) x s2 = A cos( (t ) + 0 ) = v s (t , x) = A cos(t k x + 0 )
x x 2 = 2 = x = kx V V

s(t , x) = A cos( (t

x x ) + 0 ) = A cos(t ) + 0 ) V V

x x 2 = 2 = x = kx V V

k - ciklinis bangos skaiius - bangos ilgi skaiius, telpantis 2p ilgio atkarpoje.Vektori k bangos vektoriumi.

, kurio modulis lygus bangos skaiiui, vadiname

23. Bang sudtis ir interferencija. Interferencini maksimum ir minimum susidarymo slygos. Bangos pasiymi savybe sveikauti.Susitikusi bang tame paiame erdvs take energijos sumuojasi. Sveikaujani bang amplituds atstojamoji yra lygi atskir bang amplitudi sumai tame paiame erdvs take tuo paiu laiko momentu. Tai vadinamas superpozicijos principas.
2 A = A12 + A2 + 2 A1 A2 cos( 02 01 )

2 1 = ( 2 1 )t (k 2 r2 k1r1 ) + ( 02 01 )

2 1 = ( 2 1 )t (k 2 r2 k1r1 ) + ( 02 01 )

Vienodos krypties, vienodo danio bangos ir pastovaus fazi skirtumo atskiros bangos vadinamos koherentinmis. Koherentini bang sudtis vadinama interferencija. Interferencijos atveju bangos gali kaip stiprinti viena kit, taip ir silpninti ar panaikinti.Rezultate gaunami vadinami interferenciniai maksimumai arba interferenciniai minimumai. Fazi skirtum lemia bang nueit keli skirtumas.
r 1) Jeigu:= 2n , 2

= 2n ,

A=2a

A = 2a

susitikusi bang fazi skirtumas turi bti lygus nuliui.

max
, 2

2) Jeigu:

r = ( 2n + 1)

= (2n + 1) ,

A=0 A=0

min

susitikusi bang fazi skirtumas turi bti lygus 180 laipsni arba p radian. 24. Stovinij bang susidarymas. Stovinios bangos susidaro interferuojant krentaniai ir atsispindjusiai bangai.iuo atveju interferuojani bang kryptys prieingos. Stoviniose bangose nra fazs poslinkio ir jos nepernea energijos. Stovinios bangos stygoje susidaro tik tada kai stygos ilg telpa sveikas pusbangi skaiius.
Bangos ilgis gi stygoje priklauso nuo greiio ir danio. =
V

Greitis priklauso nuo stygos tempimo.

2 F Vt = d

Vt =

2 F d

25. Bangos energija. Energijos trinis tankis, intensyvumas, galingumas. Aplinkos dalels virpdamos poslinkiu
s (t , x) = A cos(t k x + 0 )

s (t , x) = A cos(t k x + 0 )

turi kinetins energijos, kuri ireikiama:


dWk = dmv 2 dm ds dV 2 A 2 = sin(t kx + 0 ) = 2 2 dt 2
2

Pilna mechanin energija ireikiama per kinetins ir potencins energijos sum.Taiau, kadangi dalelms svyruojant ios energijos yra lygios: Padalij abi puses i trio dV, gauname trio vieneto energij, kuri vadiname bangos energijos triniu tankiu.
w= dW = 2 A2 sin(t kx + 0 ) dV

dW = dWk + dWp = 2dWk = dV 2 A2 sin( t kx + 0 )

io dydio vidurkis laiko atvilgiu yra vidutinis energijos trinis tankis:


w= 1 2 A2 2

w=

1 2 A2 2

Garso stiprumu fizikiniu poiriu vadiname garso bangos intensyvumu.Garso bangos intensyvumu I vadiname dyd, kuris yra lygus energijos kiekiui, kur banga pernea, per ploto vienet (SI sistemoje 1 m2), per laiko vienet (SI sistemoje 1 s).
I = wv = 1 2 A2 v 2

Garso bangos galingumu vadiname dyd, kuris yra lygus energijos kiekiui, kur banga pernea, per vis plot S, per laiko vienet.
P = IS = 1 S 2 A2 v 2

26. Sferins bangos lygties ivedimas. Kadangi sferin banga sklinda didjant koncentriniams apskritimams, kuri plotas tiesiogiai proporcingas spindulio kvadratui, jo intensyvumas kinta atvirkiai proporcingai sferos plotui S. 2
S = 4 r

I=

1 2 A 2V 2

A=

1 r

2 I 0 r0 V

Gauta garso bangos lygtis yra sferins bangos lygtis, apraanti amplituds priklausomyb kintant laikui t ir atstumui r, centrinio tako altinio atvilgiu.
s (t , r ) = A0 2 sin(t r) + 0 ) r

27. Garso bangos ir j pagrindins charakteristikos. Garsas mechanins bangos, sklindanios tampria aplinka ir sukelianios mogui garso pojt. Girdimu garsu vadinamos mechanins bangos, kuri danis telpa intervale 20-20000 Hz. Garso greitis priklauso tik nuo aplinkos savybi ir nepriklauso nuo danio, bangos ilgio ir amplituds. Garso greitis toje paioje aplinkoje tiesiogiai priklauso nuo tos aplinkos temperatros ir slgio.
v= K p RT = =

Garso bang egzistavimo slygos: 1. Materialaus garso altinio egzistavimas, 2. altinis turi atlikinti svyruojamuosius judesius, 3. Svyruojamojo judesio energija turi viryti tampri bang susidarymo energij, 4. Kad sklist garsas, reikalinga tampri aplinka vakuume garsas nesklinda. 28. Slgis nejudaniame skystyje. Paskalio dsnis ir Archimedo keliamoji jga. Viena i svarbiausi skysio savybi slgti sienels paviri. Jga, veikdama skyst, dl jo takumo persiskirsto per vis skysio paviriaus veikiam plot. io poveikio kiekybin charakteristika vadinama slgiu. Slgis jga veikianti paviriaus ploto vienet statmena ryptimi.
F = pdS = pS ,
S

p=

F , S

1Pa =

1N 1kgm = 1m 2 s 2 m 2

Paskalio dsniu, kuris teigia, kad nejudanio skysio kiekviename jo take slgis visomis kryptimis yra vienodas. FA vadinama Archimedo keliamoji jga. Ji nukreipta prieinga laisvojo kritimopagreiio krypiai. Archimedo jgos dyd nusakome dsniu: skyst (dujas) panardint kn veikia keliamoji jga, lygi istumto skysio (duj) sunkiui.
F1 = gh1S F2 = gh2 S
FA = F1 + F2 = gS (h1 h2 ) = gS (h2 h1 )

29. Skysio judjimas. Tolydumo lygtis. Skysio kaip visumos judjim, dl jo lengvos formos kaitos, vadiname tekjimu. Skysio tekjim nusako greiio vektori laukas: kuris yra skysio dalels laiko ir padties funkcija. Tekant skysiui erdvje i vienos vietos kit perneama mediaga. Mediagos perneimui apibdinti vartojama mass srauto svoka. Mass srautas fizikinis dydis, kurio skaitin vert lygi per sivaizduojamo paviriaus plot ir per laiko vienet pernetai masei:
dm = dS v dt
d m = dm = dS v dt

m = dSv
S

dSv = 0 = const
S

S S

Tolydumo lygtis: dSv = dSv = 0 m =

dSv = 0
S

30. Bernulio lygtis (be ivedimo), jos ivados ir praktiniai taikymai. v 2 + Bernulio lygtis gh + p = const. 2

Bernulio lygtis bendram atvejui.Jeigu vamzdelis yra horizontalioje padtyje:


v 2 + p = const. 2

I Bernulio lygties itekjimo greitis yra: Torielio formul


v = 2 g (h0 h)

31. Skysio vidin trintis. Klampaus skysio tekjimas apvaliu vamzdiu. Reals skysiai pasiymi klampa, dar vadinamavidine trintimi.Vidin trintis susidaro tarp tos paios mediagos sluoksni, judani skirtingais greiiais. Vidins trinties jgos modulis yra proporcingas sluoksni greiio gradiento modulio ir sluoksni lietimosi ploto sandaugai:
dv F = S dz

Klampaus skysio tekjimas apvaliu vamzdiu


v(r ) = ( p1 p2 ) 2 2 ( p p2 ) 2 r2 (R r ) = 1 R (1 2 ) 4l 4l R

32. Skysio paviriaus tempis, jo atsiradimo prieastys. Kapiliariniai reikiniai. Skysio viduje esanias molekules veikia jgos i vis pusi, todl jos kompensuoja viena kit. Skysio paviriuje esanias molekules veikia nekompensuotos sveikos jgos.Jos yra nukreiptos skysio vid ir paviriaus liestins kryptimi siekdamos sumainti paviriaus plot. ios jgos vadinamos pavirins tempties jgomis. - vadinamas pavirins tempties koeficientu, yra lygus laisvojo paviriaus 1 m2 potencinei energijai. Arba lygus jgai, veikianiai skysio paviri ribojanio kontro ilgio vienet Kapiliariniai reikiniai Paviriaus laisvoji energija visada siekia minimizuotis.T.y. sumainti iki minimumo plot. Paviriaus ikreivinimas sukelia papildom slg, kurio enklas priklauso nuo drkinimo ar nedrkinimo. Pavirinis papildomas slgis ireikiamas Laplaso lygtimi: 1 1
p = + R R 2 1

Kadangi kylant skysiui susidaro hidrostatinis slgis, nukreiptas prieinga kryptimi.Jis sustos, kai nusistovs pusiausvyra:
gh =
2 R

33. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco padties ir laiko transformacijos. Visi fizikos dsniai visose inercinse atskaitos sistemose yra vienodi; viesos greitis vakuume visose inercinse atskaitos sistemose nepriklauso nuo viesos altinio ar stebtojo reliatyvaus judjimo (krypties ir greiio): visomis kryptimis viesos greitis yra vienodas. c=299792456,2 m/s Naudojant Lorenco transformacijas, pereinant i vienos inercins atskaitos sistemos kit,nesikeiia nei mechanikos dsniai, nei viesos greitis. Taiau esant greiiams artimiems c, keiiasi kiti kinematiniai ir dinaminiai parametrai,kurie klasikinje fizikoje buvo laikomi pastoviais ir nepriklausaniais nuo judjimo greiio. Esant maiems, lyginant su c, greiiams Lorenco transformacijos virsta Galiljaus transformacijomis ir fizikiniai reikiniai apraomi pagal klasikinius dsnius. Laiko transformacijoje yra erdvins koordinats ir greitis. Todl laikas yra reliatyvus ir neatskiriamas nuo erdvs. Kiekvienai inercinei atskaitos sistemai (IAS) yra savas laikas visuose tos paios IAS takuose fizikiniai procesai vyksta vienoda sparta. 34. Vienalaikikumo reliatyvumas. Du vykiai vykstantys skirtinguose pasirinktos koordinai sistemos takuose vadinami vienalaikiais, jeigu jie vyksta t pat laiko moment, pagal tos atskaitos sistemos laikrod.
t1 = t0 + v0 x1 c2 v2 1 0 c2

t2 =

t0 +

v0 x2 c2 v2 1 0 c2

v0 ( x1 x2 ) 2 t 2 t1 = c v2 1 0 c2

35. Reliatyvistinis sutrumpjimas ir laikotarpio pokytis.


x1 = x1 v0 t 1
2 v0 c2

, x2 =

x2 v0t 1
2 v0 c2

x x1 = 2

x2 x1 1
2 v0 c2

l = l0 1

2 v0 c2

Stebtojui, kurio atvilgiu knas juda, kno tiesiniai matmenys yra trumpesni,negu matmenys nustatyti to stebtojo, kurio atvilgiu knas nejuda. Knui judant v0=0.87c, jo matmuo judjimo kryptimi sumaja perpus.
t1 = t1 + 1 v0 x A c2 2 v0 c2

t2 =

t2 +

v0 x A c2 v2 1 0 2 c

t 2 t1 =

t 2 t1 1
2 v0 c2

Laiko tarpas yra reliatyvus ir priklauso nuo judanios atskaitos sistemos judjimo greiio nejudanios atskaitos sistemos atvilgiu.Judanioje atskaitos sistemoje laiko tkm vyksta liau nejudanios sistemos atvilgiu,t.y. judantis laikrodis eina liau negu nejudantis.

36. Reliatyvistin greii sudtis. -

dx =

dx + v 0 dt 1
2 v0

, dy = dy , dz = dz , dt =

dt +

v0 dx c2 2 v 1 0 c2

v = x

dx dy dz , vy = , v = z dt dt dt

v2 v2 vy 1 0 vz 1 0 v v0 c2 c2 x v = , v y = , v = x z v0 v0 v0 v v v 1 x 2 1 x 2 1 x 2 c c c

reliatyvistiniu greiio projekcij sudtis:


v= 1+ v + v0 v v0 ir v = vv0 vv 1 20 c2 c

37. Reliatyvistin dinamika. Mechanikos dsniai, tenkinantys i slyg ir apraantys kn judjim ir j suklusias prieastis vadinami reliatyvistines mechanikos dsniais. Fizikos aka, tirianti kn judjim esant greiiams artimiems c, vadinama reliatyvistine mechanika. Reliatyvistinje dinamikoje rodoma, kad II Niutono dsnis vienodas visose inercinse atskaitos sistemose tik tuomet, kai impulsas ireikiamas:
p= m0 1 v2 c2 v

mr =

m0 1 v2 c2

- reliatyvistine mase.

Reliatyvistins mass iraika rodo, kad reliatyvistin mas yra didesn u rimties mas ir priklauso nuo judanio kno greiio nejudanios atskaitos sistemos atvilgiu. Kno greiiui artjant c, reliatyvistin mas artja link begalybs. Trumpi klausimai 1. Kas yra greitis ? Objekto padties erdvje kitimo sparta 2. Kokiems atvejams greitis v = dr/dt gali bti ireikiamas formule v = s/t? Tolygaus judjimo atveju materialiojo tako padties kitimo sparta, arba greitis ireikiamas poslinkio vektoriaus ir laiko pokyio santykiu 3. Kas yra pagreitis? Greiio kitimo sparta 4. Kokiam judjimui esant normalinis pagreitis lygus 0, o tangentinis yra pastovus? Tolygiam slenkamajam judjimui 5. Koki atskaitos sistem vadiname inercine atskaitos sistema? Tai sistemos, kurios yra reliatyvioje rimtyje arba juda viena kitos atvilgiu tolygiai ir tiesiaeigiai, t.y. be pagreiio 6. Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercin? Neinercins atskaitos sistemos juda netolygiai ir su pagreiiu inercins sistemos atvilgiu. Galioja Galiljaus reliatyvumo principas: visi mechaniniai reikiniai vienodomis slygomis bet kurioje inercinje sistemoje vyksta vienodai

7. Ar pagreitis priklauso nuo pasirinktos inercins atskaitos sistemos? Ne, pagreiiai abiejose inercinse sistemose yra vienodi. 8. Ar dinamikos dsniai skiriasi skirtingose inercinse sistemose? Dinamikos lygtys, pereinant i vienos inercins sistemos kit, nekinta. 9. Kas yra mas? Kno inertikumo matas. 10. Kuo skiriasi inercija nuo inertikumo? Inercija materialaus kno savyb ilaikyti pastov greit, neveikiant j ioriniais poveikiais. Inertikumas yra kno savyb prieintis jo greiio pakeitimui. 11. Kokia yra inercijos momento fizikin prasm? Inercijos momentas yra materialaus tako ar kno inertikumo matas sukamajame judjime. 12. Kas lemia inercijos momento dyd? Materialaus kno mas(m) ir sukimosi spindulio ilgis (r).
I z = mR 2

. 13. Kas lemia sukamo kno kampin pagreit? Jis parodo, kiek pasikeiia kampinis greitis per laiko vienet: Sukamojo judesio linijinis pagreitis yra vektorin centrinio ir tangentinio pagreii suma. F m R 14. Kas yra jga? Mechaninio poveikio ar kunu saveikos matas 15. Kokiems atvejams antrasis Niutono dsnis yra uraomos kaip F = ma ir F = d(mv)/dt? Slenkamajame judjime kai pagreitis nekinta 16. Kas yra jgos momentas? Jgos momentas yra vektorinis dydis, jgos momento fizikin prasm yra jgos gebjimas sukti. 17. Kas lemia jgos momento dyd? Jgos momentas lygus materialaus tako spindulio vektoriaus r ir jgos vektoriaus F, veikianio t tak vektorinei sandaugai. 18. Kas yra kinetin energija? Kinetin energija yra kno mechaninio judjimo bsenos funkcija, ir yra lygi darbui, kur reikia atlikti, kad kn sustabdyti. 19. Kas yra potencin energija? Kno padties erdvje funkcija, apibdinanti jo energetin bsen ir turinti energijos dimensij, vadinama kno potencine energija. 20. Kas yra darbas? Mechaninis darbas apibdina veikiant jgai vykstant energijos perdavimo proces. Skaitine verte darbas lygus veikianios jgos ir kieto kno poslinkio vektoriaus sandaugai. 21. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo svok? Energija tai bendras kiekybinis materijos judjimo ir sveikos matas. Mechaninis darbas apibdina veikiant jgai vykstant energijos perdavimo proces. 22. Kokioms slygoms esant darbo skaiiavimui vietoj dA=Fdr galima naudoti formul A = Fs? Kintamos jgos darbui apskaiiuoti 23. Kas yra slgis? Slgis jga veikianti paviriaus ploto vienet statmena kryptimi 24. Tolydumo lygtis ir jos fizikin prasm.
dS v = 0
S

Mass srauto skaiiavimas pro udar paviri 25. Bernulio lygtis ir jos fizikin prasm.
v 2 + gh + p = const . 2

1 narys vadinamas dinaminiu slgiu, 2 hidrostatiniu, 3 statiniu slgiu. Ji yra energijos isilaikymo dsnio raika, kai is dsnis taikomas idealaus nespdaus skysio tekjimui 2 26. Kaip pasiskirsts klampaus skysio greitis, jam tekant apvaliu vamzdiu? Dl klampumo skysio greitis bna nevienodas vairuose vamzdio skerspivio takuose. Tai kuo jis didesnis tuo greitis nevienodesnis. 27. Dl ko atsiranda pavirin temptis skysi paviriuje? Skysio paviriuje esanias molekules veikia nekompensuotos sveikos jgos. Jos yra nukreiptos skysio vid ir paviriaus liestins kryptimi siekdamos sumainti paviriaus plot 28. Kas lemia kapiliarinio slgio krypt? Nuo drkinimo ar nedrkinimo. 29. Kas lemia skysio pakilimo aukt kapiliaruose? Kadangi kylant skysiui susidaro hidrostatinis slgis, nukreiptas prieinga kryptimi. Jis sustos, kai nusistovs pusiausvyra. 30. Ar galima viryti viesos greit? viesos greitis vakuume visose inercinse atskaitos sistemose nepriklauso nuo viesos altinio ar stebtojo reliatyvaus judjimo (krypties ir greiio): visomis kryptimis viesos greitis yra vienodas. c=299792456,2 m/s 31. Ar mas priklauso nuo greiio? Kaip?
mr = m0 1 v2 c2

v + gh + p = const. 2 priklauso nuo ribinio sluoksnio storio,

Reliatyvistins mass iraika rodo, kad reliatyvistin mas yra didesn u rimties mas ir priklauso nuo judanio kno greiio nejudanios atskaitos sistemos atvilgiu. Kno greiiui artjant c, reliatyvistin mas artja link begalybs. 32. Kada reliatyvistiniai efektai pradeda reiktis pastebimai? 33. Paraykite du specialiosios reliatyvumo teorijos postulatus?

1. 2.

Visi fizikos dsniai visose inercinse atskaitos sistemose yra vienodi; viesos greitis vakuume visose inercinse atskaitos sistemose nepriklauso nuo viesos altinio ar stebtojo reliatyvaus judjimo (krypties ir greiio): visomis kryptimis viesos greitis yra vienodas. c=299792456,2 m/s 34. Kosminis erdvlaivis juda 0.5c greiiu ems atvilgiu. Judjimo kryptimi pavieiama ibintu. Koks yra viesos greitis ems atvilgiu? 35. Ar kno ilgis priklauso nuo judjimo greiio? Kaip?
l = l0 1
2 v0 c2

Stebtojui, kurio atvilgiu knas juda, kno tiesiniai matmenys yra trumpesni, negu matmenys nustatyti to stebtojo, kurio atvilgiu knas nejuda. Knui judant v0=0.87c, jo matmuo judjimo kryptimi sumaja perpus.

36. Ar laiko t tkm priklauso nuo judjimo greiio? Kaip?


t =
0

2 v0 c2

Laiko tarpas yra reliatyvus ir priklauso nuo judanios atskaitos sistemos judjimo greiio nejudanios atskaitos sistemos atvilgiu. Judanioje atskaitos sistemoje laiko tkm vyksta liau nejudanios sistemos atvilgiu, t.y. judantis laikrodis eina liau negu nejudantis. Jeigu judjimo greitis yra v<<c abiejose sistemose laiko tarpas tarp vyki yra vienodas, t.y. turime klasikins mechanikos atvej. 37. Kada Lorenco transformacijos sutampa su Galiljaus transformacijomis? Naudojant Lorenco transformacijas, pereinant i vienos inercins atskaitos sistemos kit,nesikeiia nei mechanikos dsniai, nei viesos greitis. Taiau esant greiiams artimiems c, keiiasi kiti kinematiniai ir dinaminiai parametrai,kurie klasikinje fizikoje buvo laikomi pastoviais ir nepriklausaniais nuo judjimo greiio. Esant maiems, lyginant su c, greiiams Lorenco transformacijos virsta Galiljaus transformacijomis ir fizikiniai reikiniai apraomi pagal klasikinius dsnius. Todl Specialioji Reliatyvumo teorija yra bendresn teorija, tinkanti bet kokiems greiiams,apjungianti mechanikos dsnius su elektromagnetizmo dsniais.