Está en la página 1de 2

RIEDMEN TEORIJA

ORO PASIPRIEINIMO JGA Aerodinaminis pasiprieinimas gali atsirasti riedmenims judant nejudanioje oro ertmje (be vjo), orui apipuiant nejudant riedmen ir riedmenims judant judania oro ertme (esant vjui). Elementarios aerodinamins jgos, veikianios kiekvien riedmens kbulo tak yra skirtingos dydiu ir kryptimi. Tai labai priklauso nuo kbulo element formos (konfigracijos), paviriaus iurktumo, nelygumo vietos, oro skuriavimo ir t.t. Visum i elementari jg galima pakeisti atstojamj jga Pw ir momentu Mw. Atstojamoji jga Pw vadinama visa aerodinamine jga: Pw=cw F q ; ia cw bedimensinis visos aerodinamins jgos koeficientas; F prieprieinis riedmens kbulo plotas (midelis), m2; q=0,5 o vw2 oro greiio slgimas, kg/m s2; vw riedmen greitis oro ertms (vjo) atvilgiu, m/s; o oro tankis, kg/m3 (kai t=0C, o=1,293 kg/m3; kai t=20C, o=1,225 kg/m3; slgis abiem atvejais po=0,1013 MPa). Oro greiio slgimas q yra lygus 1 m3 oro kinetins energijai, riedmenims judant greiiu vw oro terpje. Momentas Mw vadinamas visu aerodinaminiu momentu: Mw=mw F q b ; ia mw bedimensinis aerodinaminio momento koeficientas; b charakteringas linijinis matmuo pagal plot ( paprastai imamas vs plotis). Bendru atveju jga Pw nukreipta riedmen greiio vektoriaus atvilgiu oro apiptimo kampu n, esaniu ploktumoje, lygiagreioje kelio ploktumai, ir kampu a, esaniu ploktumoje, statmenoje kelio ploktumai. Jg Pw ir moment Mw galima suprojektuoti koordinai ais X,Y ir Z, kurios su riedmens kbulu susij taip: koordinai ai pradia O sutampa su riedmens masi centru C, o ays X ir Y yra iilgai ir statmenai kbulo. Jgos Pw projekcija a OX yra Po oro pasiprieinimo jga (priepriein oro vara): Po=0,5 cx o F vw2. Kit Pw projekcij formuls skirsis tik koeficientais cy ir cz: Poy=0,5 cy o F vw2 ir ia Poz=0,5 cz o F vw2;

Poy skersin (onin) aerodinamin jga, N; Poz kelianti (spaudianti) aerodinamin jga, N.

Momentas Mwx=0,5 mx o b F vw2 vadinamas posvirio (verianiu) momentu, veikianiu apie X a; Mwy kelianiu momentu apie Y a; Mwz pasukaniu momentu apie Z a. Koeficientai cx, cy, cz, mx, my ir mz nustatomi bandymu bdu, paprastai aerodinaminiame vamzdyje. Jame gaunamos maesns negu natroje aerodinamini koeficient reikms, kadangi nemanoma tiksliai vertinti kelio nelygum, atsitiktini vjo skuri ir t.t. Riedmen modelius aerodinaminiame vamzdyje sukinja vairiais kampais oro dirbtinio srauto atvilgiu. Riedmen traukos charakteristikoms didiausi tak turi aerodinamins jgos Po, Poz ir aerodinaminis momentas Mwy. Kitos aerodinamini jg ir moment sudedamosios veikia netiesiogiai. Pvz., jga Pwy nuolat formuoja oro srauto kamp n.

RIEDMEN TEORIJA

Aerodinamin jg priepriein oro var sudaro kelios sudedamosios: kbulo formos vara (50-60%) Po. Tai prieprieinis pasiprieinimas mideliu ir slgio sumajimas (oro iretjimas) dl skuriavimo kbulo gale. (Pvz., taip aptakomi purvu galiniai automobili langai). vidin kbulo vara, ertmi tarp vagon vara (10-25%) Po. Tai variklio ir elektros main auinimo, salon ventiliacijos vara, oro skuriavimo ertmse tarp vagon pasekm. Kbulo paviriaus trinties vara (5-10%) Po. Priklauso nuo kbulo iurktumo ir oro klampumo prie sieneli. Indukcin vara (5-10%) Po. Dl aerodinamini keliamj jg Poz ir skersini jg Poy sveikos. Papildoma vara (5-15%) Po. Dl vairi kbulo isikiim: ibintai, dur rankenos, langai ir pan. Koeficientas cx gali padidti 5%, atidarius lang, arba 10-15% gali sumati sumontavus ant kbulo vairius spoilerius. Aptakumo koeficientas ko=0,5 cx o priklauso tik nuo kbulo formos ir kamp n bei a. Koeficientas ko yra ekvivalentas oro pasiprieinimo jgai Po, veikianiai 1m2 plot (midel), judant greiiu vw=1 m/s2. Aerodinaminio koeficiento cx ir aptakumo koeficiento ko tarpusavio ryys matematikai ireikiamas taip: ko=0,61 cx. Tarptautinje vienet SI sistemoje aptakumo koeficiento vienetai yra kg/m3 arba N s2/m4. 1 lentel. Aerodinaminio koeficiento cx ir aptakumo koeficiento ko reikms Transporto priemon cx Lengvieji automobiliai 0,25-0,6 Lokomotyvai 0,50-0,90 Cisternos 0,90-1,10 ko 0,15-0,35 0,30-0,50 0,55-0,65

Greitis vw. Kai oro terpje yra vjas, greitis vw yra lygus riedmens judjimo greiio v ir vjo greiio vv geometrinei sumai:
2 vw= v 2 + vv + 2vvv cos v ;

ia

v kampas tarp vjo krypties ir riedmens kbulo iilgins aies.

iuo atveju aptakumo koeficientas ko turi bti lygus oro srauto aptekjimo kampui n=arcsin(vvsinv/vw). 1) Esant prieprieiniam vjui v=0 ir vw=v+vv, tuomet Po=ko F(v+vv)2. 2) Judant pavjui v=180 ir vw=v-vv, tuomet Po=ko F(v-vv)2. 3) Jeigu transporto priemon vien pus vaiavo prie vj, o atgal gro pavjui, tuomet vidutin oro pasiprieinimo jga bus: Pvid=0,5 ko F[ (v+vv)2+(v-vv)2]=kv F (v2+vv2). Ivada. Taip vaiuojant prie vj ir atgal pavjui, vidutin oro pasiprieinimo jga visuomet padidja.