Está en la página 1de 71

EMAITIJOS KOLEGIJA

DALIA JAKTIEN

ININERIN GRAFIKA
Paskait konspektas GEODEZIJOS IR EMTVARKOS STUDIJ PROGRAMAI

2009

TURINYS
1. BRAIYMO PRIETAISAI, RANKIAI IR REIKMENYS................................................3 1.1. Braiymo prietaisai ir reikmenys...................................................................................3 1.2. Braiymo rankiai ..........................................................................................................4 1.3. Darbo vietos parengimas. Braiymas............................................................................7 2. BRINI APIPAVIDALINIMAS.............................................................................................9 2.1. Formatai..........................................................................................................................9 2.2. Brini lankstymas.......................................................................................................11 2.3. Masteliai.........................................................................................................................11 2.4. Linijos.............................................................................................................................12 2.5. Braiybos riftai.............................................................................................................14 2.6. Matmen ymjimas......................................................................................................17 3. GEOMETRIN BRAIYBA........................................................................................................23 3.1. Tiess atkarpos dalijimas lygias dalis..........................................................................23 3.2. Kamp dalijimas lygias dalis.......................................................................................23 3.3. Apskritimo lanko centro radimas...................................................................................24 3.4. Nuolydio ir kgikumo braiymas...............................................................................24 3.5. Apskritimo dalijimas lygias dalis................................................................................25 3.6. Sujungimai......................................................................................................................26 4. BRAIOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI.....................................................................29 4.1. Projekcijos ir j skirstymas............................................................................................29 4.2. Staiakamp koordinai sistema..................................................................................30 4.3. Tako projekcijos. Tako koordinats. Mono epira...................................................31 4.4. Tiess atkarpos projektavimas. Ypatingos tiess padtys. Tiesi tarpusavio padtys.33 4.5. Matomumas epiroje......................................................................................................35 4.6. Ploktuma. Ploktum padtys. Ploktum tarpusavio padtys....................................36 4.7. Projekcij pertvarkymai.................................................................................................38 4.8. Ploki figr projekcijos.............................................................................................39 4.9. Plokios figros tikrojo dydio radimas.......................................................................40 4.10. Paviriai ir geometriniai knai. Tak, esani kn paviriuje, projekcij vaizdavimas.......................................................................................................................................41 4.11. Aksonometrins projekcijos.........................................................................................46 4.12. Geometrini figr ir kn aksonometrins projekcijos ............................................48 4.13. Geometrinio kno ir ploktumos sankirta....................................................................52 4.13.1. Kirtinys.............................................................................................................52 4.13.2. Briaunainio ir ploktumos sankirta..................................................................52 4.14. Paviri sankirta...........................................................................................................54 5. PROJEKCIN BRAIYBA..........................................................................................................59 5.1. Vaizdai............................................................................................................................59 5.2. Pjviai.............................................................................................................................61 5.3. Kirtiniai...........................................................................................................................63 5.4. Ikeltiniai elementai........................................................................................................64 5.5. Slygotumai ir supaprastinimai atvaizduose..................................................................64 6. DETALI BRINIAI...........................................................................................................66

1. BRAIYMO PRIETAISAI, RANKIAI IR REIKMENYS 1.1. Braiymo prietaisai ir reikmenys

Pagal brinio paskirt studentas turi mokti pasirinkti popieri, pietukus, dirbti su braiymo rankiais ir prietaisais. Brinio kokyb, jo atlikimo sparta priklauso nuo braiymo prietais, ranki ir reikmen. Braiymo prietaisai tai lentos, stalai, mainos ir kt. , reikmenys popierius, pietukai, tuas, trintukai ir kt. Braiomoji lenta braiomajam popieriui pritvirtinti. J yra vairi dydi. Mokomiesiems briniams braiyti tinkamiausia 1000x750x20 mm lenta (r. 1.1 pav.).

1.1 pav. Braiomoji lenta Braiymo prietaisas - tai mechanin reiina, pritvirtinta prie braiomosios lentos (r. 1.2 pav.)

1.2 pav. Braiymo prietaisas: 1- virutin svirtis, 2 apatin svirtis, 3 arnyrinis diskas, 4 kronteinas, 5 sukiojama galvut, 6 ir 7 statmenos liniuots Braiomasis stalas tai braiomoji lenta, tvirtinta ant tam tikro stovo. J yra vairi konstrukcij. Braiomasis popierius gaminamas dviej marki: geros kokybs ir paprastos. Geros kokybs braiomasis popierius skiriamas ypa svarbiems, ilgai laikomiems briniams. Paprastos kokybs popierius vartojamas vis ri briniams, kai nereikia j ilgai laikyti. Abiej marki popieriaus gerasis pavirius lygus, kitos puss truput grubltas. Braioma lygiojoje pusje. Jis gaminamas rulonais ir vairaus didumo lapais. Milimetrinis popierius. Jame braiomi vairs grafikai, diagramos, atliekami skaiiavimai. Jis gaminamas rulonais ir vairaus didumo lapais. Eskiz popierius. Eskizus galima braiyti bet kokiame lygiame popieriuje baltame ar languotame raomajame popieriuje. Natrali popieriaus skaidr tai permatomas popierius briniams kopijuoti. Ji gaminama rulonais. Permatomame braiomajame popieriuje braioma specialiu pietuku, brinio linijos tuu neapvediojamos. I tokio brinio viesoraio popieriuje ar skaidrje tiesiogiai galima gauti kopij. 4

viesoraio popierius vartojamas briniams dauginti. Braiomieji pietukai skirstomi kietus, ymimus H raide, vidutinio kietumo HB arba F raide, ir minktus B raide. Pagal majant kietum pietukai ymimi taip: kieti 9H, 8H, 7H, 6H, 5H, 4H, vidutinio kietumo 3H, 2H, H, F, HB, minkti 3B, 4B, 5B, 6B, 7B. Braiomajame popieriuje briniai braiomi 2H arba H (mechaniniais 0,35 mm storio pietukais), o rykinami HB, B arba 2B (mechaniniais 0,5 ir 0,7 arba 0,9 mm storio pietukais). Eskizai braiomo B ir 2B (mechaniniais 0,7 ir 0,9 mm storio pietukais). Pietukas turi bti nudrotas kgiu (r. 1.3b pav.) braiant siaurosiomis linijomis, arba mentele (r.1.3a pav.) brini rykinimui. Grafito turi matytis ne maiau kaip 5 mm.

1.3 pav. Pietuko droimas: mentele, b kgikai

1.4 pav. Skydelis briniui pridengti trinant blogai nubrtas a linijas

Tuas. Kai kuri brini, nubraiyt braiomajame popieriuje pietuku, linijos apvediojamos tuu. Natralioje popieriaus skaidrje briniai kopijuojami tuu. Tuas bna juodas ir spalvotas. Trintukai. Pietuko linijos itrinamos, brinys valomas minktu trintuku. Tuo linijos trinamos kietu su malto stiklo priemaia trintuku. Blogai nubrtos linijos trinamos trintuku, pridengus brin 0,1...0,3 mm storio skaidriu celiulioidiniu skydeliu, kuriame yra daug vairios formos ipjov (r. 1.4 pav.). Smulkesni braiymo reikmenys tai lipnios juostels ritinlis briniams pritvirtinti, irkluts, peiliukas pietukams droti, epetlis trintuko liekanoms nubraukti, skutimosi peiliukas nereikalingoms tuu nubrtoms linijoms iskusti ir kt.

1.2.

Braiymo rankiai

Braiybai vartojami ie rankiai: reiina, kampainiai, matlankis, lekalai, braiiklin, ablonai, rapidografai. Reiina tai ilga medin liniuot, prie kurios galo 900 kampu pritvirtintas skersinis horizontalioms, reiau vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brti (r.1.5 pav.). Geresn reiina su dvigubu skersiniu, i kuri vienas sujungtas su liniuote nejudamai, o kit galima pasukti ir ufisuoti verle. Mechanins reiinos atstoja reiin, trikamp ir matlank. Jos susideda i kronteino 1, pritvirtinto prie lentos, dviej disku sujungt lygiagretaini 2, kuri vienas arnyru prijungtas prie kronteino, o kitas prie galvuts 3. Galvut susideda i pasukimo mechanizmo su fiksatoriumi, matlankio ir ploktels 4 liniuotms tvirtinti. Norint pasukti galvut, nuspaudiamas fiksatoriaus mygtukas, matlankiu nustatomas reikiamas kampas, mygtukas atleidiamas. Tokiu prietaisu galima brti linijas bet kokiu norimu kampu (r. 1.6 pav.).

1.5 pav. Reiina

1.6 pav. Mechanin reiina

Kampainiai vartojami vertikalioms ir pasvirusioms linijoms brti. Reikia turti du staiakampius kampainius: vien lygiaon su dviem 450 kampais, kit su 300 ir 600 kampais. Naudojantis iais kampais galima nubrti kas 150 papildomus kampus (r. 1.7 pav.). Braiyboje vartojami mediniai, plastmasiniai ir celiulioidiniai kampainiai.

1.7 pav. vairi kamp braiymas naudojantis kampainiais Mastelinmis liniuotmis matuojami atstumai brinyje ir pagal jas briamos tam tikro ilgio linijos. Ypa patogi tribriaun mastelin liniuot (r. 1.8 pav.). Jos briaunose suymtos padalos rodo skirting masteli (1:1, 1:2, 1:5 ir kt.) matmenis.

1.8 pav. Mastelin liniuot

1.9 pav. Matlankis

Matlankiu brinyje matuojami ir pagal j ymimi kampai. Matuojamo kampo virn turi bti tiksliai ties matlankio yme O, o 00 ir 1800 kampai sutapti su linija AB. (r. 1.9 pav.). Matlanki bna medini, metalini ir plastmasini. 6

Lekalai tai liniuots su vairaus kreivumo briaunomis. Jie gaminami i medienos, celiulioido ir plastmass. I pradi norimos kreivs takai pietuku sujungiami siaura sklandia kreive. Paskui parenkamas lekalas, atitinkantis tam tikr kreivs atkarp. Jis turi sutapti ne maiau kaip su keturiais kreivs takais. Pietuku briama linija jungianti ne visus su lekalu sutapusius takus, bet tik vidurinius. Tada lekalas pastumiamas, kad jo briauna sutapt su anksiau nubrtos kreivs dalimi ir eit per naujo ruoo takus. Taip nubrta kreiv bna sklandi (r.1.10 pav.).

1.10 pav. Kreivs brimas pagal lekal Braiiklin tai dut su svarbiausiais braiymo rankiais. Braiiklins yra trij tip: 1) braiyti pietuku, 2) kopijuoti tuu, 3) braiyti ir kopjuoti pietuku bei tuu (r. 1.11 pav.).

1.11 pav. Braiiklins rankiai: 1,2 braiikliai, 3 skriestuvas su antgaliu pietukui, 4 skriestuvo ilgintuvas, 5 matavimo skriestuvas, 6- penalinis skriestuvas, 7 nulinio skriestuvo antgalis pietukui, 8 nulinis skriestuvas su braiikliu, 9 spyruoklinis skriestuvas su adatine kojele, 10 centro skritinlis, 11 braiiklio kotelis, 12 skriestuvo braiiklis, 13 spyuoklinio skriestuvo braiiklis, 14 - spyruoklinio skriestuvo antgalis pietukui

1.12 pav. Rapidografas

1.13 pav. ablonas apskritim lankams braiyti 7

Rapidografas tai vamzdelinis rankis su paslankia adatle (r. 1.12 pav.). Keiiamomis galvutmis galima brti vairaus ploio linijas arba rayti. ablonai kad bt paprasiau braiyti pasikartojanius brini elementus (vart galvutes, verles, apskritimus, suapvalinimus ir kt.), vartojami ploni celiulioidiniai skydeliai, vadinami ablonais (r. 1.13 pav.).

1.3.

Darbo vietos parengimas. Braiymas

Braiant siloma laikytis tokios tvarkos: 1. Braiomj stal pastatyti taip, kad natrali viesa braiytoj krist i kairs puss. Esant dirbtiniam apvietimui, brinys turi bti kuo vienodiau apviestas, be eli, be to, viesa neturi akinti braiytojo. 2. Braiomj lent padti taip, kad jos posvyrio kampas bt apie 200. 3. Kd pasirinkti pagal g (dirbanio emo braiytojo turi bti nepakelti peiai ir alkns, o auktas turi bti nesusilenks). Braiant, kaip ir raant, reikia sdti tiesiai. Jeigu reikia, braiytojas gali dirbti apeidamas brin i vairi pusi. 4. rankius laikyti atidaroje braiyiklinje. 5. Prie darb variai nusiplauti rankas. 6. Popieriaus lap, lygesne puse vir, udti ant lentos, ariau kairiojo ir virutinio jos krato, paliekant ne maesn kaip reiinos ploio atstum nuo lapo apatinio krato iki braiymo lentos emutins briaunos. Tokio atstumo reikia reiinai arba rankoms atremti raant raus. Paskui popierius prispaudiamas reiina, glaudiant jos skirdinl prie lentos kairiojo krato. Sutapdinus lapo apatin krat su reiinos liniuots briauna, popieriaus lapas lipnia juostele pritvirtinamas prie lentos. 7. Briniui udengti pertrauk metu arba pridengti tas vietas, kurias atsiremia rankos, reikia turti tokio pat formato bet kokio varaus popieriaus lap. 8. Pirmiausia popieriaus lape imatuojamas ir apibriamas reikalingo dydio formatas, nubriamas rmelis, pagrindinio bei papildomo urao rmeliai. Isiaikinami braiom figr gabaritiniai matmenys ir nubraiomas figr idstymas lape. 9. Pirmiausia brinys nubraiomas siaurosiomis itisinmis linijomis, nepaisant j tipo. Tai pirmoji braiymo stadija. 10. Braiant ilgesnes linijas, pietuk kartkartmis reikia pasukti taip, kad jo erdis vienodiau dilt ir linijos bt vienodo ploio. 11. Klaidingai nubrtas linijas reikia neymiai perbrti pietuku, o paskui nutrinti. 12. Baigus pirmj braiymo stadij, t.y. siaurosiomis linijomis nubraiius vaizduojamo daikto kontrus, suymjus reikalingus matmenis bei kitus duomenis, reikalingus jam suvokti ir gaminti, techniniu riftu upildoma pagrindin brinio urao lentel. 13. Brin patikrinus, itrinamos nereikalingos linijos ir pradedama antroji braiymo stadija pietuku linijos platinamos ir rykinamos. 14. Linijas reikia rykinti tokia seka: 14.1. aines ir centr linijas; 14.2. lekalines ir skriestuvines kreives; 14.3. horizontalias tieses (braiomos i viraus apai); 14.4. vertikalias tieses (braiomos i kairs dein); 14.5. pasvirusias tieses. Braiant kreives, skriestuvo pietuko erdis turi bti vienu numeriu minktesn u to pietuko erd, kuriuo rykinamos tiess. Pietuko erdis skriestuve smailinama taip, kaip pavazduota 1.14 paveiksle. 15. Nubraiyt brin reikia patikrinti: 15.1. ar suvestos ir neisikiusios linijos, ypa kampuose; 15.2. ar nepraleisti matmenys arba urauose raids; 15.3. ar ritai, linijos ir kita atitinka standarto reikalavimus. 8

16. Brin nuvalyti susmulkinto trintuko kruopelmis.Jos uberiamos ant nubraiyto popieriaus lapo ir lengvai delnu spaudiamos bei vediojamos paviriumi. Taip popierius nuvalomas. 17. Baigus darb, braiymo rankiai nuvalomi, sudedami braiiklin ir laikomi sausoje vietoje. J negalima mtyti, o reiinomis, liniuotmis ar kampainiais pjaustyti popieriaus.

1.14 pav. Pietuko erdies smailinimas skriestuve Savikontrols klausimai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Kokie yra braiymo prietaisai ir reikmenys? Kokius inote braiymo rankius? Kurioje braiybos popieriaus lapo pusje braioma? Kada naudojami HB, B ir 2B pietukai? Kelios yra braiymo stadijos? Kokios sekos reikia laikytis rykinant linijas? Kaip tikrinamas brinys? K reikia daryti, kad braiant nenusitept popieriaus lapas?

2. BRINI APIPAVIDALINIMAS 2.1. Formatai

Visi briniai turi bti atliekami standartu LST EN ISO 5457:2002 nustatyto formato lapuose. Briniai turi bti braiomi galimai maesniuose lapuose, taiau, kad bt matomi visi brinio elementai. Formatai skirstomi pagrindinius (ISO A serijos) ir pailgintuosius. Pirmenyb teikiama pagrindiniams formatams. J ymjimas ir lap matmenys pateikti 1 lentelje. 1 lentel Pagrindini format dydiai ymjimas Lapo matmenys, mm Maiausios parats, mm A0 841x1189 20 A1 594x841 20 A2 420x594 10 A3 297x420 10 A4 210x297 10 A0 formato plotas lygus 1m2. Kiekvienas maesnis formatas gaunamas padalijus pusiau didesniojo formato ilgj kratin (r. 2.1 pav.).

2.1 pav. Lapo dalijimas formatus

2.2 pav. Pailgint format sudarymo schema

Pailgintieji formatai gali bti naudojami tik esant btinybei. Jie gaunami kombinuojant kurio nors pagrindinio formato trumpj kratin su kito formato ilgja kratine (r. 2.2 pav.). Pvz., pailgintojo formato trumpoji kratin yra 297 mm (kaip A3 formato trumpoji kratin), o ilgoji 841 mm (kaip A1 formato ilgoji kratin). Tokio formato ymuo A3.1. Pailgintj format sudarymo schema pateikta 2.2 paveiksle. Prekyboje esantys popieriaus lapai daniausiai yra iek tiek didesni u standartinio formato dyd, todl lap pirmiausiai reikia pamatuoti ir itisine siaurja linija apibrti formato dyd. Po to 0,7 mm ploio itisine linija briamas rmelis. Formato parai plotis parodytas 2.3 paveiksle.

10

2.3 pav. Format rmeli parats A4 formatas naudojamas tik vertikalusis. Brinio pagrindinio rao lentel braioma apatiniame deiniajame lapo kampe. Pagrindinio rao lentels forma, matmenys ir upildymo tvarka pateikti 2.4 pav. A4 formato lapuose pagrindinio rao lentel talpinama iilgai trumpojo lapo krato, o kit format lapuose ji gali bti iilgai iilgojo arba iilgai trumpojo lapo krato. Tekstas visada raomas lygiagreiai su pagrindinio rao lentele.

2.4 pav. Pagrindin ra lentel Pagrindins ra lentels upildymo pavyzdys ir tvarka: Visi laukai, iskyrus Antrat(kuri pildoma 5 rifto dydiu) pildoma 3,5 rifto dydiu. 1. Atsakinga inyba raome Katedra. 2. Savininkas K-RF. 3. Mediaga raoma mediagos, i kurios pagaminta detal, mark ir jos standarto numeris. Pvz.: Plienas C45 EN 10083-1 (r. Skyri...). Pildoma tik detali briniams. 4. Dokumento tipas Surinkimo brinys, Detals brinys, Schema ar mons planas. 5. Antrat - nurodo dokumento turin, pvz. Velenas, Veimlis ir pan. 6. Mastelis vyraujantis brinyje mastelis, pvz. 1:1. 7. Dokumento statusas Mokomasis. 8. Tuiame brinio kodas: IG-01-01 9. Laida - 1R. 10. Data, pvz. 09-11-15. 11. Kalba - lt. 12. Lapas 1, 1/2, 2/2 ir pan. 11

2.2.

Brini lankstymas

Brini kopijos lankstomos iki A4 formato. Pirmiausia brinio lapas lankstomas pagal linijas, statmenas brinio pagrindinio rao lentelei, paskui pagal linijas, lygiagreias iai lentelei. Briniai sulankstomi, kad raas likt neudengtas. Brinius galima laikyti sudtus aplankuose (vokuose) nesegtus (r. 2.5 pav.) ir segtus aplankuose (r. 2.6 pav.). Skaitmenys rodo lapo lankstymo eils tvark.

2.5 pav. Aplankuose (vokuose) lankstom brini lap lankstymas

2.6 pav. aplankus segam brini lap lankstymas

2.3.

Masteliai

Atvaizdo linijini matmen ir j tikrj dydi santykis vadinamas masteliu. Standarto LST EN ISO 5455:2003 nustatyti masteliai (r. 2 lentel) 12

2 lentel Mainimo masteliai Tikrasis dydis Didinimo masteliai Brini masteliai 1:2, 1:5, 1:10, 1:20, 1:50, 1:100, 1:200, 1:500, 1:1000, 1:2000, 1:5000, 1:10000 1:1 2:1, 5:1, 10:1, 20:1, 50:1

Esant btinybei leidiama naudoti ir kitokius mastelius. Mastelis parenkamas pagal vaizdo sudtingum ir brinio paskirt. Mastelis gali bti uraomas pagrindiniame urae, tam skirtoje skiltyje, arba brinio lape alia atvaizdo pavadinimo (r. 2.7 pav.). Jeigu brinio lape yra keletas atvaizd, nubraiyt skirtingu masteliu, vyraujantis mastelis uraomas pagrindiniame urae, iskirtinis alia atvaizdo pavadinimo. Visais atvejais uraomi tikrieji matmenys.

2.7 pav. Mastelio ymjimas brinio lape alia atvaizdo pavadinimo

2.4.

Linijos

Linij tipai ir parametrai nustatyti standartu LST EN ISO 128-20:2002, briniams braiomiems ranka, ir LST EN ISO 128-21:2002, braiant kompiuteriu, o j naudojimas briniuose standartais LST EN ISO 128-22...128-25:2003. Linijos gali bti labai plaios, plaios ir siauros (r. 3 lentel).

2.8 pav. vairi linij panaudojimo brinyje pavyzdys

2.9 pav. Element, esani prie 2.10 pav. Ikeltinio kirtinio kertanij ploktum, vaizdavimo simetrijos aies linija linija (K) ir kirtimo linija (H)

2.11 pav. Gaminio dali kratinse arba tarpinse padtyse vaizdavimo linijos

2.12 pav. Iklotins, sutapdintos su vaizdu, vaizdavimo linijos 13

3 lentel Pavadinimas A. Plaioji itisin (pagrindin) Grafinis vaizdas Linij tipai Plotis d, mm Paskirtis 0,5; 0,7; 1 Matomo kontro linijos (r. 2.8 pav.), formato rmelis, kai kurios pagrindinio urao linijos, ikeltinio kirtinio kontrai (r. 2.10 pav.), pjvi ir kirtini rodykli linijos (r. 2.9 pav.) 0,25; 0,5 0,35; Matmen ir ikeltins linijos; mediag brkniavimo pjviuose; ina ir nuorod linijos (r. 2.8 pav.); terptini kirtini kontrai; ikeltinio elemento apribojimas; sriegi paaknys; sklandaus perjimo linijos; lenkimo vietos iklotinse; ploktum pdsakai; specialiuose briniuose bdingj tak radimo linijos Trkio linijos, vaizd ir pjv skirianios linijos (r.2.8 pav.)

B. Siauroji itisin

C. Siauroji itisin vingiuota D. Siauroji itisin su liais F. Siauroji brknin G. Siauroji ilg brkni su taku

Nematomo kontro linijos (r. 2.8 pav.); nematomo sklandaus perjimo linijos Ains ir centr linijos, simetrijos ploktumos (r. 2.8 pav.); kertanij ploktum ymjimo linijos (galuose ir ploktum sankirtose plaioji ilg brkni su taku linijos) (r. 2.9 pav. ir 2.10 pav.) Prie kertanij ploktum esani element vaizdavimas (r. 2.9 pav.)

H. Plaioji ilg brkni su taku K. Siauroji ilg brkni su dviem takais

0,5; 0,7; 1 0,25; 0,5

0,35; Iklotin sutapdinta su vaizdu (r. 2.12 pav.), judani dali kratins arba galimos tarpins padtys (r. 2.11 pav.), gretutini detali kontrai (aplinka)

Kai braioma rapidografais, tiksliai nustataniais linijos plot, brin galima braiyti dviej ploi linijomis, santykiaujaniomis tarpusavyje santykiu 2:1. Gali bti vartojamos linijos, kuri plotis 0,13 mm tik btinais atvejais, pavyzdiui braiant emlapius. Braiant braiymo rankiais, kuriais negalima tiksliai nustatyti linijos plot, linijos plotis nustatomas apytiksliai, stengiantis ilaikyti santyk tarp skirting linij ploio. Nedidelio formato brini ir sudting brini, kuriuose yra daug viena prie kitos linij ir smulki element, linijos turi bti plonesns. Didelio formato, nelabai sudting, stambi brini linijos turi bti platesns. Main gamybos briniuose nutraukimo linija yra siauroji itisin vingiuota, bet braiant kompiuteriu ji gali bti pakeista siaurja itisine su liais. Statybiniuose briniuose nutraukimo linija yra siauroji itisin su liais. Brinio vis atvaizd, nubraiyt vienodu masteliu, linijos turi bti tokio pat ploio. 14

Visos brknins linijos turi prasidti, baigtis ir kirstis brkneliu, todl jos pradedamos braiyti nuo sankirtos arba nuo kontro (r. 2.13 c,d,e pav.). Brkneli ilgis ir atstumai tarp j priklauso nuo linijos ploio. Visi brkneliai ir atstumai tarp j turi bti vienodi, iskyrus paskutinius brknelius, kurie pagal aplinkybes gali bti trumpesni arba ilgesni (r. 2.13 b pav.). Lygiagreiose brkninse linijose brkneli ir kit element padtis vienas kito atvilgiu turi kaitaliotis (r. 2.13 b pav.). Kai apskritimo skersmuo arba kitoki geometrini figr matmenys atvaizde maesni kaip 12 mm, tai centr linijos briamos itisine siaurja linija (r. 2.13 e pav.).

e 2.13 pav. vairi linij braiymo pavyzdiai

2.5.

Braiybos riftai

Brini raai turi bti aiks, lengvai skaitomi ir raomi. Vis srii pramons ir statybos briniuose bei techniniuose dokumentuose raoma standarto LST ISO 3098/1,2,3,4:1997 nustatytais standartais. is standartas taikomas raant ranka arba naudojantis trafaretu. Kompiuteriumi atlikt brini uraams taikomas atskiras standartas. riftas skirstomas A ir B tipo. ie riftai gali bti vertikals ir pasvir (apie 15 0 kampu dein nuo vertikaliosios linijos). Toks kampas gaunamas, kai braioma pagal du kampainius vien su 300 kampu, kit su 450 kampu. rifto dydis nusakomas didij raidi aukiu h. Raidi auktis matuojamas milimetrais statmena pagrindo linijai kryptimi (r. 2.14 pav.).

2.14 pav. Staiojo rifto parametrai rifto linij plotis d priklauso nuo rifto tipo ir aukio. Raidms rayti vartojamas pagalbini linij tinklelis. i linij ingsnis parenkamas pagal rifto linij plot d (r. 2.15 pav.). 15

2.15 pav. Pagalbini linij tinklelis riftui rayti Raidi aukiai, j linij storiai, atstumai tarp raidi ir odi bei minimals atstumai tarp eilui nurodyti 4 ir 5 lentelse. 4 lentel A tipo riftas (d=h/14) rifto parametrai ymjimas Santykis Matmenys rifto dydis (didij raidi auktis) h (14/14)h 14d 2,5 3,5 5 7 10 14 20 Maosios raids auktis c (10/14)h 10d 2,5 3,5 5 7 10 14 Atstumas tarp raidi Atstumas tarp odi Minimalus atstumas tarp eilui pagrind rifto linijos plotis a e b d (2/14)h (6/14)h 2d 6d 0,35 1,05 4 0,5 1,5 5,5 0,7 2,1 8 1 3 11 0,5 1,4 4,2 16 0,7 2 6 22 1 2,8 8,4 31 1,4 5 lentel rifto parametrai rifto dydis (didij raidi auktis) Maosios raids auktis Atstumas tarp raidi Atstumas tarp odi Minimalus atstumas tarp eilui pagrind rifto linijos plotis ymjimas h c a e b d B tipo riftas Santykis (10/10)h 10d (7/10)h 7d 2/10)h (6/10)h 2d 6d 2,5 0,5 1,5 4,3 3,5 2,5 0,7 2,1 6 5 3,5 1 3 8,5 0,5 Matmenys 7 5 1,4 4,2 12 0,7 10 7 2 6 17 1 14 10 2,8 8,4 24 1,4 20 14 4 12 34 2

(22/14)h 22d (1/14)h d

0,18 0,25 0,35

(17/10)h 17d (1/10)h d

0,25 0,35

Atstumas a tarp raidi, kuri gretimos linijos nelygiagreios, pavyzdiui, LA, TV, LT ir kt., gali bti sumaintas. Maiausiu atstumu tarp raidi, iskyrus skyrybos enklais, laikomas atstumas tarp skyrybos enklo ir po jo raomo odio.Trupmenas, rodiklius, indeksus galima rayti vienu dydiu maesnius arba tokio pat dydio riftu.

16

2.16 pav. Raidi raymas pagalbiniame tinklelyje

2.17 pav. Lietuviko raidyno ir skaii A tipo riftas 17

2.18 pav. B tipo pasvirojo rifto simboliai

2.19 pav. Lietuvikojo raidyno ir skaii B tipo riftas

2.6.

Matmen ymjimas

Briniuose ir techniniuose dokumentuose matmenys nurodomi pagal standart LST ISO 129:1997. Matmen turi bti kuo maiau, bet tiek, kad pakakt gaminiui pagaminti ir jam patikrinti. Linijiniai matmenys nurodomi milimetrais, nenurodant matavimo vienet. Jeigu matmenys raomi 18

techniniuose reikalavimuose, pastabose ar kituose aikinamuosiuose urauose, kurie yra brinio lauke, tai reikia nurodyti matavimo vienetus. Kiekvienas matmuo brinyje pateikiamas tik vien kart toje vietoje, kur aikiausiai matosi paymtasis elementas. Matmen ymjimo elementai pavaizduoti 2.20 paveiksle.

2.20 pav. Matmen ymjimo elementai Matmenys apribojami ikeltinmis linijomis, kurios briamos nuo matomojo kontro linij. Matmen linijos remiasi ikeltines rodyklmis, kuri forma ir matmenys parodyti 2.22 paveiksle. Atstumas tarp matmens ir kontro linij turi bti ne maiau kaip 10 mm, o tarp lygiagrei matmen linij 7 mm. Ikeltin linija pratsiama 1...5 mm u matmens linijos (r. 2.21 pav.). Matmen linijos negali kirstis. Ikeltini ir matmen linij susikirtimo reikia vengti. Taiau, esant reikalui, nei viena linija neturi bti pertraukta (r. 2.22 pav.). Ains ir kontro linijos nenaudojamos kaip matmen linijos, bet gali bti panaudotos kaip ikeltins linijos.

2.21 pav. Rodykls forma

2.22 pav. Ikeltini ir matmen linij ymjimo pavyzdiai

Jei matmen linijos nepakanka rodyklei nubrti, linija pratsiama ir rodykl briama i iors. Tuo atveju briama ukirtis pasvirs brknelis, briamas kaip trumpa (4-6 mm) 450 kampu pasvirusi linija arba dedamas takas (r. 2.23 pav.). Matmens skaitin reikm (toliau matmens skaiius) raoma 1...2 mm atstumu vir matmens linijos ariau jos vidurio 3,5 arba 5 dydio riftu. Gabaritinis matmuo nurodomas vienu matmeniu, o ne dalimis. Neleistina ymti matmenis udara grandine, iskyrus tuos atvejus, kai vienas i j informacinis. Toks matmuo raomas skliausteliuose.

19

2.23 pav. Matmen linijose rodykli pakeitimas taku, rodykls brimas i iors

2.24 pav.Matmen skaii raymas vir pasvirusi matmen linij

2.25 pav. Kamp matmen raymas enklai, naudojami kartu su matmen skaiiais parodo elemento, kuriuo matmuo paymtas form: skersmuo (r. 2.26 pav.); R spindulys (r. 2.29 pav.); kvadratas (r. 2.27 pav.); SR sferos spindulys (r. 2.28 a pav.); S sferos skersmuo (r.2.28 b pav.).

2.26 pav. Skersmens matmen skaii ymjimas

2.27 pav. Kvadrato matmens ymjimas

2.28 pav. Sferos matmens ymjimas: a nurodomas sferos spindulys, b nurodomas sferos skersmuo

20

2.29 pav. Kamp suapvalinimo spinduli matmen ymjimas: a iorini suapvalinimo kamp, b vidini suapvalinimo kamp, c suapvalinimo viet, kuri matmuo brinyje yra 1 mm ir maesnis, d vienod suapvalinimo spinduli Styg, lank ir kamp matmenys ymimi kaip parodyta 2.31 paveiksle.

2.30 pav. Styg, lank ir kamp ymjimai Kai vienodi elementai idstyti lygiais atstumais vienoje tiesje, matmenys ymimi kaip parodyta 2.31 paveiksle.

2.31 pav. Tolygiai idstyt vienod element matmen ymjimas Jei brinyje yra keletas vienod element, tam, kad nesikartot tie patys matmenys, jie ymimi taip, kaip parodyta 2.32 paveiksle.

21

2.32 pav. Vienod pasikartojani element matmen ymjimas Nuoul matmenys parodyti 2.33 ir 2.34 paveiksluose.

2.33 pav. 450 nuoulos matmen ymjimas, kai :a matmuo brinyje didesnis kaip 1 mm, b matmuo brinyje lygus 1 mm arba maesnis, c nurodomas nuoulos kgikumo kampas

2.35 pav. Kitoki nei 450 nuoul matmen ymjimas: a vaizde linijiniu ir kampiniu matmeniu, b pjvyje linijiniu ir kampiniu matmeniu, c dviem linijiniais matmenimis Kgikumas tai apskrito kgio pagrindo skersmens santykis su kgio aukiu K=D/H, arba kgio dviej skerspjvi skersmen skirtumo ir atstumo tarp i skersmen santykis K=(D-d)/H. Prie matmens skaii, ymint kgikum, raomas enklas, kurio virn nukrepiama kgio virns pus (r. 2.35 pav.).

2.35 pav. Kgikumo ymjimas

2.36 pav. Nuolydio ymjimas 22

Nuolydis tai vienos tiess ar ploktumos posvyrio dydis kitos tiess ar ploktumos atvilgiu. Paviriaus nuolydis nurodomas vir inaos lentynls santykiu arba procentais. Prie matmens skaii, ymint nuolyd, raomas enklas, kurio virn nukreipta nuolydio pus (r. 2.36 pav.). Savikontrols klausimai 1. Kokie yra brini formatai? 2. K vadiname masteliu? 3. Kokie yra masteliai? 4. Kokie matmenys uraomi brinyje? 5. Kokie linij tipai naudojami briniuose? 6. Kokia linija vadinama pagrindine? 7. Kokie reikalavimai taikomi vis tip brkninms linijoms? 8. Koki tip yra braiybos riftai? 9. Koks kampas yra pasvirojo rifto? 10. Kiek brinyje reikia matmen? 11. Kokiais vienetais raomi matmen skaiiai? 12. Kokie yra matmen ymjimo elementai? 13. Kokie vartojami enklai kartu su matmen skaiiais?

23

3. GEOMETRIN BRAIYBA 3.1. Tiess atkarpos dalijimas lygias dalis

Norint padalinti atkarp AB dvi lygias dalis, reikia i atkarpos gal A ir B brti pagalbinius lankus spinduliu, didesniu negu pus atkarpos ilgio. Kur lankai susikerta gaunami takai 1 ir 2. Juos sujungiame pagalbine tiese, kuri ir padalija duot atlarp dvi lygias dalis (r. 3.1 pav.).

3.1 pav. Atkarpos AB padalijimas dvi lygias dalis

3.2 pav. Atkarpos AB padalijimas penkias lygias dalis

Norint padalinti atkarp AB bet kok skaii lygi dali, pvz. penkias dalis, reikia i bet kurio atkarpos galo, pvz. tako A, bet kokiu kampu nubrti pagalbin ties (r. 3.2 pav.). ioje tiesje skriestuvu atidti penkias lygias dalis. Taip gaunami takai 11, 21, ..., 51. Takas 51 sujungiamas su taku B. Per kitus takus briamos tiess, lygiagreios atkarpai B51. Takai, kuriuose jos kerta atkarp AB, yra ios tiess dalijimi takai penkias lygias dalis.

3.2.

Kamp dalijimas lygias dalis

Norint padalinti smail kamp dvi lygias dalis, reikia i tako A brti bet kokio dydio pagalbin lank (r. 3.3 pav.). Taip gauname takus B ir C. I tak B ir C vienodu spinduliu briame lankus, kurie susikerta take D. Sujungiame takus A ir D, gauname spindul AD, kuris ir padalina duot kamp dvi lygias dalis.

24

3.3 pav. Smailaus kampo padalijimas dvi 3.4 pav. Stataus kampo padalijimas tris lygias dalis lygias dalis Norint stat kamp padalinti tris lygias dalis, reikia i tako A brti bet kokio spindulio lank (r. 3.4 pav.). Taip gauname takus B ir C. I tak B ir C briame tuo paiu spinduliu lankus ir gauname takus D ir E. Briame spindulius AD ir AE, kurie ir padalina stat kamp tris lygias dalis.

3.3.

Apskritimo lanko centro radimas

Nubrto lanko centras ir spindulys randamas taip: iame lanke bet kur parenkami keturi takai A, B, C, D ir sujungiami atkarpomis AB, CD (r. 3.5 pav.). Kiekviena atkarpa dalijama pusiau ir randamas per vidurio takus nubrt statmen sankirtos takas O. Tai ir yra to lanko centras.

3.5 pav. Apskritimo lanko centro radimas

3.4.

Nuolydio ir kgikumo braiymas

Nuolydis tai vienos tiess ar ploktumos posvyrio dydis kitos tiess ar ploktumos atvilgiu. Nuolydis skaiiuojamas kaip stataus trikampio, sudaryto prie pasvirusios tiess (ploktumos), statini h AC ir BC santykis (r. 3.6 a pav.), t.y. i = = tg . Nuolydis gali bti ireiktas dviej skaii L santykiu (r. 3.6 b pav.) , arba procentais (r. 3.6 c pav.). 1 Norint per tak B, esant tiesje BC (r. 3.6 b pav.), nubrti nuolydio i = ties tiess BC n atvilgiu, nuo tako B tiesje BC atidedama n vienodo ilgio atkarp. Paskutins atidtos atkarpos gale i tako C keliamas statmuo CA, lygus vienos atkarpos ilgiui. Gauto staiojo trikampio ambin AB yra iekomoji ties.

3.6 pav. Nuolydio braiymas 25

D (r. H Dd 3.7 a pav.), arba kgio dviej skersmen skirtumo ir atstumo tarp i skersmen santykis K = H (r. 3.7 b pav.). Kgikumas tai apskrito kgio pagrindo skersmens santykis su kgio aukiu K =

< D/H

a 3.7 pav. Kgikumas

Kgikum galima ireikti dviej skaii santykiu arba procentais. Kgikumas 1:n aies atvilgiu braiomas analogikai kaip nuolydiai 1:2n i abiej aies pusi.

3.5.

Apskritimo dalijimas lygias dalis

Apskritimo dalijimas tris ir septynias dalis. I bet kurio apskritimo tako, pvz. A (r. 3.8 a pav.) briamas lankas apskritimo spinduliu R. is lankas kertasi su apskritimo lanku takuose 1 ir 2. Treiasis takas 3 yra prieingame apskritimo skersmens gale. Atkarpa 1D lygi taisyklingo septynkampio kratinei. Dalijant tris dalis galima panaudoti 300, 600 kampain.

3.8 pav. Apskritimo dalijimas lygias dalis: a tris ir septynias dalis; b keturias ir atuonias dalis

26

Apskritimo dalijimas keturias ir atuonias dalis. Apskritimas padalijamas keturias dalis nubrus centro linijas, tai yra du statmenus tarpusavyje skersmenis (r. 3.8 b pav.). Jeigu reikia nubrti kitos padties kvadrat, reikia 900 kamp padalinti pusiau, t.y. i tak 1, 2, 3 nubrti papildomus susikertanius lankus bet kokiu spinduliu (patogiausia tuo paiu apskritimo spinduliu R). Per gautus sankirtos takus ir apskritimo centr nubr tieses, sankirtoje su apskritimo lanku gausime reikiamus takus A, B, C, D. T pai tak gavimui galima panaudoti 450 kampain. Apskritimo dalijimas penkias ir deimt dali. Apskritimo spindulys OA dalijamas pusiau ir gaunamas takas B (r. 3.9 a pav.). I io tako, kaip i centro, spinduliu B1 briamas lankas iki sankirtos su tuo paiu apskritimo skersmeniu. Gaunamas takas C. Atkarpa 1C lygi apskritim brto taisyklingo penkiakampio kratinei, o atkarpa D4 taisyklingo deimtkampio kratinei. Apskritimo dalijimas eias ir dvylika lygi dali. I bet kurio skersmens galini tak, pvz. 1 ir 4 (r. 3.9 b pav.), kaip i centr, apskritimo spinduliu R briami pagalbiniai lankai, kuri sankirtoje su apskritimu gaunami kiti keturi eiakampio takai. i tak radimui galima panaudoti 300, 600 kampain. Norint apskritim padalinti dvylik dali, reikt lankus R spinduliu brti i abiej skersmen galini tak.

a b 3.9 pav. Apskritimo dalijimas lygias dalis: a - penkias ir deimt dali; b - eias ir dvylika dali

3.6.

Sujungimai

Sklandus tiess perjimas kreiv arba vieno lanko perjimas kit vadinama sujungimu. Takas, kuriame viena linija pereina kit, vadinamas jungimosi taku. Takas, vienodai nutols nuo jungiamj linij, vadinamas sujungimo centru. Sujungimai braiomi remiantis iais geometrijos dsniais: 1) jungiant ties su lanku reikia, kad io lanko apskritimo centras bt i tiess sujungimo tako ikeltame statmenyje (r. 3.10 pav.); 2) jungiant du lankus reikia, kad apskritim lank centrai bt tiesje, einanioje per sujungimo tak ir statmenoje i lank bendrai liestinei (r. 3.10 b, c pav.).

3.10

pav. Tiess ir apskritim sujungimas: a tiess ir apskritimo lanko; b dviej lank iorinis sujungimas; c dviej lank vidinis sujungimas 27

Dviej susikertani tiesi sujungimas reikiamo spindulio lanku. Susikertanias tieses AB ir BC sujungti spindulio R lanku (r. 3.11 a pav.) galima tik tada, kai tiess lies io apskritimo lank. Sujungimo centras O randamas taip: atstumu R nuo jungiamj tiesi briamos su jomis lygiagreios tiess ir randamas j sankirtos takas. I tako O, kaip i centro, spinduliu R briamas lankas. Sujungimo takai K ir L gaunami nubrus i centro O statmenis iki j sankirtos su tiesmis AB ir BC. Dviej lygiagrei tiesi sujungimas dviem lankais. Dvi lygiagreias tiese AB ir CD reikia sklandiai sujungti dviem lankais taip, kad jie eit per sujungimo takus B, C ir tak K, esant tiesje BC (r. 3.11 b pav.). Atkarpos BK ir KC dalijamos pusiau tiesmis, statmenomis ias atkarpas. I sujungimo tak B ir C keliami statmenys tieses AB ir CD iki sankirtos su anksiau nubrtais statmenimis ties BC. Gautieji sankirtos takai yra sujungimo centrai O ir O1. Atkarpos OB ir O1C yra sujungimo lank spinduliai R ir R1.

3.11

pav. Dviej tiesi sujungimas: a lanku, b dviem lankais

Apskritimo ir tiess sujungimas lanku. Spindulio R apskritim ir ties AB reikia sujungti spindulio R1 apskritimo lanku (r. 3.12 pav.). I apskritimo centro O spinduliu R+R1 briamas pagalbinis apskritimas, o atstumu R1 nuo tiess AB pagalbin ties, lygiagreti su ja. Nubrtos tiess ir pagalbinio apskritimo sankirtos takas O1 yra iekomasis sujungimo centras. Sujungus centr O1 su apskritimo centru O ir iklus i tako O1 statmen ties AB, randami sujungimo takai K ir C. Tarp j spinduliu R1 i centro O1 briamas sujungimo lankas. Dviej apskritim liestins brimas (iorin liestin). Reikia nubrti spinduli R ir R1 apskritim bendr liestin (r. 3.13 a pav.). I centro O spinduliu R-R1 briamas pagalbinis apskritimas. Padalijus atstum tarp centr OO1 pusiau, gaunamas takas O2. I io tako spinduliu OO2 briamas lankas iki sankirtos su spindulio R-R1 pagalbiniu apskritimu. Nubrus ties i centro O per gaut tak E iki sankirtos su spindulio R apskritimu, gaunamas sujungimo takas C. Nubrus i centro O1 ties, lygiagrei su tiese OE, iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu, gaunamas antrasis sujungimo takas B. Sujungimo takai B ir C sujungiami tiese. Dviej apskritim liestins brimas (vidin liestin). Reikia nubrti spinduli R ir R1 apskritim liestin (r. 3.13 b pav.). I centro O briamas spindulio R+R1 pagalbinis apskritimas. Atstumas tarp centr OO1 dalijamas pusiau. I gauto tako O2 nubrus spinduliu OO2 lank iki sankirtos su spindulio R+R1 pagalbiniu apskritimu, gaunamas takas E. is takas su centru O sujungiamas tiese OE. Takas, kuriame ties OE kerta spindulio R apskritim, yra sujungimo takas B. Nubrus i centro O1 ties, lygiagrei su tiese OE, iki sankirtos su spindulio R1 apskritimu, gaunamas antrasis sujungimo takas C. Takai B ir C sujungiami tiese.

28

3.12 pav. Apskritimo ir tiess sujungimas lanku

a b 3.13 pav. Dviej apskritim liestins brimas: a iorin liestin, b vidin liestin

Iorinis dviej lank sujungimas tam tikro spindulio lanku. Spinduli R ir R1 lankus reikia sklandiai sujungti spindulio R2 lanku (r. 3.14 a pav.). I centro O briamas lankas spinduliu R+R2, o i centro O1 spinduliu R1+R2. i lank sankirtos takas yra sujungimo centras O2. Sujungus centrus O ir O1 tiesmis su centru O2, gaunami i tiesi ir apskritim sankirtos takai B ir C. Per juos briamas spindulio R2 apskritimo lankas. Vidinis dviej lank sujungimas tam tikro spindulio lanku. Spinduli R ir R1 lankus reikia sujungti spindulio R2 lanku (r. 3.14 b pav.). io udavinio sprendimas skiriasi nuo isprstojo tik tuo, kad iekant sujungimo centro O2 i centr O ir O1 briami lankai spinduliais R2-R, R2-R1. Iorinis ir vidinis dviej lank sujungimas lanku. Du spindulio R ir R1 lankai sujungiami treiuoju spindulio R2 apskritimo lanku (r. 3.14 c pav.) taip, kad is lankas su vienu lanku jungtsi i vidaus, kitu i iors. Iekant sujungimo centro O2, i centr O ir O1 briami apskritim lankai spinduliais R+R2 ir R2-R1.

3.12

pav. Dviej lank sujungimas tam tikro spindulio lanku: a iorinis, b vidinis, c iorinis ir vidinis

Savikontrols klausimai 1. 2. 3. 4. 5. K vadiname nuolydiu ir kaip jis randamas? K vadiname kgikumu? K vadiname sujungimu? K vadiname sujungimo taku? Kokius reikia rasti takus, norint padaryti bet kok sujungim?

29

4. BRAIOMOSIOS GEOMETRIJOS PAGRINDAI 4.1. Projekcijos ir j skirstymas


Projekcija tai daikto vaizdas ploktumoje tik i vienos kurios nors puss. Bet kurios figros atvaizd ploktumoje (projekcij) galima gauti projektuojant tos figros takus i ploktum. Erdvje parenkama ploktuma H projekcij ploktuma, alia jos takas S projektavimo centras. Nordami gauti tako projekcij, briame per j projektavimo ties (projektavimo spindul). Pastarosios sankirtoje su projekcij ploktuma gaunama tako projekcija ploktumoje. Taigi tako projekcija vadinama to tako projektavimo tiess sankirtos takas su projekcij ploktuma. Projekcijos skirstomos centrines ir lygiagreisias. Centrins projekcijos. Visi projektavimo spinduliai ieina i vieno tako S, kuris vadinamas projektavimo centru arba poliumi (r. 4.1 pav.). Projektavimo spinduliai perj per trikampio ABC virnes susikerta su projekcij ploktuma H ir gaunamos t tak centrins projekcijos ploktumoje H. Sujung gautus takus tiesmis, gausime trikampio ABC centrin projekcij ABC ploktumoje H. Kadangi per du takus galima ivesti tik vien ties, tai, kai projektavimo centras S ir projekcij ploktuma H yra pastovs, bet kuri figra turs tik vien savo projekcij. Turint tako centrin projekcij, tako padties erdvje nustatyti negalima. Jeigu projektuojama figra yra tarp projektavimo centro ir projekcij ploktumos, jo projekcija bus didesn u projektuojam figr. Centrins projekcijos yra naudojamos statyboje ir architektroje.

4.1 pav. Centrinis projektavimas

4.2 pav. Lygiagretusis projektavimas

4.3 pav. Staiakampis ir praulnusis projektavimas 30

Lygiagreiosios projekcijos. Jeigu centrinje projekcijoje projektavimo centr S nutolinsime nuo projekcij ploktumos H iki begalybs, tai visi projektavimo spinduliai, ivesti per atskirus projektuojamo objekto takus, bus tarpusavyje lygiagrets (r. 4.2 pav.). Tada gausime lygiagreij projekcij. iuo atveju be projektuojamo objekto ir projekcij ploktumos dar turi bti duota projektavimo kryptis. Lygiagreiosios projekcijos gali bti: staiakamps kai projektavimo spinduliai statmeni projekcij ploktumai (r. 4.3 pav.), t.y. tiess atkarpos MN projekcija MN, ir praulniosios, kai projektavimo spinduliai nra statmeni projekcij ploktumai (r. 4.3 pav.), t.y. tiess atkarpos MN projekcija M 1' N1' . Kadangi sudaryti lygiagreias projekcijas ir jomis naudotis yra paprasiau, be to, staiakampse projekcijose galima imatuoti arba lengvai rasti tikruosius figr dydius, technikoje jos naudojamos plaiau. Staiakampiam projektavimui bdingos savybs: 1. Tako K projekcija yra takas K ' (r. 4.3 pav.). 2. Tiess atkarpos projekcija yra tiess atkarpa, trumpesn u pai atkarp. Tiess atkarpa ir jos projekcija yra vienodo ilgio, kai tiess atkarpa lygiagreti su projekcij ploktuma, pvz. tiess atkarpa CD (r. 4.3 pav.). Kai tiess atkarpa statmena projekcij ploktumai, jos projekcija yra takas, pvz. tiess atkarpa AB (r. 4.3 pav.). 3. Kai takas yra tiesje, tai tako projekcija yra tiess projekcijoje (r. 4.4 pav.). 4. Kokiu santykiu takas dalija ties, tokiu santykiu tako projekcija dalija tiess projekcij (r. 4.4 pav.): AN A" N " . = BN N " B "

4.4 pav. Staiakampio projektavimo savybs

4.5 pav. Lygiagreios tiess lygiagreios j projekcijos

4.6 pav. Susikertanios tiess ir j projekcijos

5. Tarpusavyje lygiagrei tiesi projekcijos yra lygiagreios, o j atkarp santykis yra lygus j projekcij santykiui (r. 4.5 pav.) AB A" B " . = CD C " D " 6. Tiesi projekcij sankirtos takas K yra t tiesi sankirtos tako projekcija K (r. 4.6 pav.). 7. Plokia figra, pvz. trikampis ABC, projektuojasi tikruoju dydiu, jei ta figra lygiagreti su projekcij ploktuma (r. 4.7 pav.); plokia figra, statmena projekcij ploktumai, j projektuojasi tiess atkarpa (r. 4.8 pav.).

31

4.7 pav. Horizontalus trikampis

4.8 pav. Projektuojantysis trikampis

4.2. Staiakamp koordinai sistema


Vieno tako projekcijos nepakanka to tako padiai erdvje nustatyti. Tam maiausiai reikia dviej tako projekcij skirtingose ploktumose. Kad bt lengviau projektuoti, imamos tarpusavyje statmenos ploktumos ir projektuojama statmenais toms ploktumoms projektavimo spinduliais. Tokia ploktum sistema vadinama staiakampe (ortogonaline) koordinai sistema. Viena ploktuma yra horizontali, vadinama horizontalija projekcij ploktuma ir ymima raide H. Antroji ploktuma yra vertikali, parenkama esanti prieais stebtoj. Ji vadinama frontalija projekcij ploktuma ir ymima raide F. ios ploktumos kertasi tiese, kuri vadinama projekcij aimi x, arba abscisi aimi. Treioji projekcij ploktuma, statmena abiem pirmosioms, vadinama profiline projekcij ploktuma ir ymima raide P. Ties, kuria kertasi horizontalioji ir profilin projekcij ploktumos, vadinamos projekcij aimi y, arba ordinai aimi. Ties, kuria kertasi frontalioji ir profilin projekcij ploktumos, vadinama projekcij aimi z, arba aplikai aimi. Vis trij ploktum ir ai sankirtos takas vadinamas koordinai pradia ir ymimas raide O. Laikant projekcij ploktumas begalinmis, erdv koordinai sistemoje bt sudalinta atuonias dalis, taiau vairi udavini sprendimui daniausiai naudojama tik viena dalis, kurioje visos projekcij ays laikomos teigiamomis, t.y. x ais teigiama kair nuo koordinai pradios, y esanti prie ploktum F, z esanti vir ploktumos H (r. 4.9 pav.).

4.9 pav. Staiakamp koordinai sistema

4.10 pav. Tako projekcijos

4.3. Tako projekcijos. Tako koordinats. Mono epira


Takai projekcij ploktum sistemoje ymimi didiosiomis raidmis. Projektuojant tak A tris projekcij ploktumas, gaunamos trys jo projekcijos. Tako A projekcija horizontaliojoje projekcij ploktumoje H vadinama horizontalija projekcija ir ymima A . Tako A projekcija 32

ploktumoje F vadinama frontalija projekcija ir ymima A . Tako projekcija ploktumoje P vadinama profiline projekcija ir ymima A (r. 4.10 pav.). Tako padtis erdvje nustatoma nuotoliais nuo projekcij ploktum, vadinamais tako koordinatmis. Tako nuotolis nuo ploktumos P, matuojamas x aies kryptimi, vadinams tako koordinate x, arba tako abscise. Tako nuotolis nuo ploktumos F, matuojamas y aies kryptimi, vadinamas tako koordinate y, arba tako ordinate. Tako nuotolis nuo H ploktumos, matuojamas z aies kryptimi, vadinamas tako koordinate z, arba tako aplikate (r. 4.10 pav.). Tako koordinats raomos skliausteliuose alia raids, yminios t tak, - A(x, y, z). Norint rasti tak projekcij ploktum sistemoje pagal jo koordinates, reikia paeiliui jas atidti pasirinkta tvarka: nuo koordinai pradios x ayje x (OAx), nuo Ax lygiagreiai su aimi y y ( Ax A ) ir nuo A lygiagreiai su aimi z z( AA ). Staiakampje koordinai sistemoje horizontaliosios ir profilins objekt projekcijos gaunamos ikreiptos, nes visos trys projekcij ploktumos tarpusavyje statmenos. Jas reikia vaizduoti vienoje ploktumoje. Mono epira (epira) arba kompleksinis brinys (r. 4.10 pav.) yra su brinio ploktuma sutapdintas projekcij ploktum atvaizdas. Epira gaunama ploktum H sukant apie a x, o ploktum P apie a z tol, kol jos sutampa su ploktuma F. Pagrindins savybs: 1. Tako A frontalioji projekcija A ir horizontalioji projekcija A yra vienoje tiesje statmenoje aiai x arba vertikalioje ryio linijoje. 2. Tako A frontalioji projekcija A ir profilin projekcija A yra vienoje tiesje statmenoje aiai z arba horizontaliojoje ryio linijoje. Linijos, jungianios tako A projekcijas, vadinamos ryio linijomis. Ivada: Turint dvi tako projekcijas visada galima rasti treij. Norint rasti profilin tako projekcij, turint horizontalij ir frontalij projekcijas, reikia: i horizontaliosios tako projekcijos brti statmen a y; staius skriestuvo kojel koordinai pradi, brti lank prie laikrodio rodykl iki aies y ir kelti statmen a y iki susikirtimo su ryio linija i frontaliosios projekcij ploktumos. Gautas sankirtos takas yra duotojo tako profilin projekcija. Epiroje nebraiomi projekcij ploktum kontrai. Jos neymimos, nubriamos tik projekcij ays. Takas projekcij ploktum atvilgiu gali bti ir projekcij ploktumoje, ir projekcij ayje. Jei takas yra projekcij ploktumoje, tai viena jo koordinat lygi 0. Takas E(x,0,z) yra frontaliojoje projekcij ploktumoje, t.y. E pl. F (r. 4.11 pav.). Takas G(x,y,0) yra horizontaliojoje projekcij ploktumoje, t.y. G pl. H (r. 4.12 pav.) . Takas K(0,y,z) yra profilinje projekcij ploktumoje, t.y. K pl. P (r. 4.13 pav.).

4.11 pav. Takas E yra frontaliojoje projekcij ploktumoje

4.12 pav. Takas G yra horizontaliojoje projekcij ploktumoje

4.13 pav. Takas K yra profilinje projekcij ploktumoje

33

Jei takas yra projekcij ploktumoje, tai dvi jo koordinats lygios 0. Takas L(x, 0,0) yra ayje x (L x) (r. 4.14 pav.). Takas M(0,y,0) yra ayje y (M y) (r. 4.15 pav.). Takas N(0,0,z) yra ayje z (N z) (r. 4.16 pav.).

4.14 pav. Takas L yra ayje x

4.15 pav. Takas M yra ayje y

4.16 pav. Takas N yra ayje z

4.4. Tiess atkarpos projektavimas. Ypatingos tiess padtys. Tiesi tarpusavio padtys
Tiess padtis nusakoma dviem takais arba vienu taku ir kryptimi. Brinyje tiess atkarpos padtis daniausiai nusakoma jos dviem projekcijomis, nubrtomis per dviej tak projekcijas. Kai tiesei brinyje nereikia konkrei tak, ji ymima viena maja raide k (r. 4.17 pav.) . Kai geometrins figros ar knai nusakomi ne j tak koordinatmis, bet vaizduojami briniu (projekcijomis), nereikalingos ir koordinai ays, t.y. naudojama bea epira (r. 4.18 pav.).

4.17 pav. Bendros padties tiess atkarpa

4.18 pav. Bea tiess atkarpos epira

Tiess dalis, apribota dviem takais, yra tiess atkarpa. Daniausiai, sprendiant udavinius, tiess atkarpa vadinama tiesiog tiese. 1. Jei ties nra lygiagreti nei su viena projekcij ploktuma, ji vadinama bendrosios padties tiese (r. 4.17 pav. ir 4.18 pav.) . Tokios tiess atkarpos visos projekcijos yra trumpesns u pai atkarp. Jos kampai su projekcij ploktumomis niekur nesiprojektuoja tikraisiais dydiais. Atkarpos tikrj ilg ir kampus su projekcij ploktumomis galima rasti atlikus tam tikrus pagalbinius veiksmus. 2. Ties, kuri lygiagreti ar statmena su kuria nors projekcij ploktuma, vadinama ypatingosios padties tiese. Jos skirstomos lygio tieses ir projektuojanisias tieses. 2.1. Ties, lygiagreti vienai projekcij ploktumai, vadinama lygio tiese. Ji toje ploktumoje projektuojasi savo tikruoju ilgiu (t.i.).

34

4.19 pav. Horizontal

4.20 pav. Frontal

4.21 pav. Profilin

2.1.1. Ties, lygiagreti su horizontalija projekcij ploktuma (AB//pl.H) , vadinama horizontale (r. 4.19 pav.). Horizontal horizontaliojoje projekcij ploktumoje projektuojasi tikruoju dydiu (ilgiu). Horizontals kampas su ploktuma H yra lygus 0, kampas 2 kampas su ploktuma F, kampas 3 kampas su ploktuma P. 2.1.2. Ties, lygiagreti su frontalija projekcij ploktuma (CD//pl.F), vadinama frontale (r. 4.20 pav.). Frontal frontaliojoje projekcij ploktumoje lygi tikram tiess ilgiui. Frontals kampas su ploktuma F yra lygus 0, kampas 1 kampas su ploktuma H, kampas 3 kampas su ploktuma P. 2.1.3. Ties, lygiagreti su profiline projekcij ploktuma (EF//pl.P), vadinama profiline (r. 4.21 pav.). Profilin ties profilinje projekcij ploktumoje projektuojasi tikruoju dydiu (ilgiu). Profilins kampas su ploktuma P yra lygus 0, kampas 1 kampas su ploktuma H. kampas 2 kampas su ploktuma F. 2.2. Ties, statmena kuriai nors vienai projekcij ploktumai, vadinama projektuojanija tiese. 2.2.1. Ties, statmena horizontalinei projekcij ploktumai (AB pl.H ) , vadinama horizontaliai projektuojanti ties (r. 4.22 pav.). Ji yra lygiagreti su frontalija ir profiline projekcij ploktumomis, todl iose projekcij plotumose projektuojasi tikruoju ilgiu. 2.2.2. Ties, statmena frontalinei projekcij ploktumai(CD pl.F ) , vadinama frontaliai projektuojanti ties (r. 4.23 pav.). Ji yra lygiagreti su horizonalija ir profiline projekcij ploktumomis, todl iose projekcij plotumose projektuojasi tikruoju ilgiu. 2.2.3. Ties, statmena profilinei projekcij ploktumai (EK pl.P ) , vadinama profilikai projektuojanti ties (r. 4.24 pav.). Ji yra lygiagreti su frontalija ir horizontalija projekcij ploktumomis, todl iose projekcij plotumose projektuojasi tikruoju ilgiu.

4.22 pav. Horizontaliai projektuojanti ties

4.23 pav. Frontaliai projektuojanti ties

4.24 pav. Profilikai projektuojanti ties

2.3. Ties gali bti ir projekcij ploktumoje. 2.3.1. Ties AB yra horizontaliojoje projekcij ploktumoje (AB pl.H ) (r. 4.25 pav.). Horizontaliojoje projekcij ploktumoje projektuojasi tikruoju ilgiu. 35

2.3.2. Ties CD yra frontaliojoje projekcij ploktumoje (CD pl.F ) (r. 4.26 pav.). Frontaliojoje projekcij ploktumoje projektuojasi tikruoju ilgiu. 2.3.3. Ties KL yra profilinje projekcij ploktumoje (KL pl.P ) (r. 4.27 pav.). Profilinje projekcij ploktumoje projektuojasi tikruoju ilgiu.

4.25 pav. Ties yra 4.26 pav. Ties yra frontaliojoje 4.27 pav. Ties yra profilinje horizontaliojoje projekcij projekcij ploktumoje projekcij ploktumoje ploktumoje Dvi tiess tarpusavyje gali bti lygiagreios, susikertanios ar prasilenkianios. 1. Jeigu dvi tiess yra lygiagreios, tai lygiagreios ir vienvards j projekcijos. Teisingas ir atvirkias teiginys, jei vienvards tiess projekcijos yra lygiagreios, tai ir paios tiess yra lygiagreios (r. 4.28 pav.). Jei tiess yra profilins, btina nubrti profilines projekcijas, norint sitikinti, ar tiess yra lygiagreios. 2. Jeigu dvi tiess susikerta, jos turi vien bendr tak. Toki tiesi vienvardi projekcij sankirtos takai yra ryio linijose (r. 4.29 pav.). Jeigu viena tiesi yra profilin, tai apie tiesi padt galima sprsti tik i profilins projekcijos. 3. Jei tiess nelygiagreios ir nesusikerta, tai jos yra prasilenkianios. Nors j vienvards projekcijos kertasi, taiau sankirtos takai nra ryio linijoje (r. 4.30 pav.).

4.28 pav. Lygiagreios tiess

4.29 pav. Susikertanios tiess

4.30 pav. Prasilenkianios tiess

4.5. Matomumas epiroje


Jei paymsime kelet tak projektuojanioje tiesje, tai matomas bus tik takas, kuris yra ariausiai irovo. Tolimesni takai bus nematomi, nes juos ustoja ariau ess matomas takas.

36

4.31 pav. Tak matomumas frontalinje projekcij ploktumoje

4.32 pav. Tak matomumas horizontalinje projekcij ploktumoje

4.33 pav. Tak matomumas profilinje projekcij ploktumoje

Takai K ir L yra vienoje tiesje K L (r. 4.31 pav.). Takas K yra ariau u tak L, todl ploktumoje F takas K yra matomas, o L nematomas, nes j ustoja K , todl tako L projekcij ploktumoje F apskliausime ( L ). Takai C ir D yra vienoje tiesje C D (r. 4.32 pav.). Takas C yra erdvje aukiau , todl ploktumoje H takas C yra matomas, o takas D nematomas ir j apskliausime ( D ). Takai E ir F yra vienoje tiesje E F ir E F (r. 4.33 pav.). Takas E yra yra kairiau, todl irdami ploktum P pirmiau pamatysime tak E, jis ir bus matomas, o F bus nematomas , todl j apskliausime ( F ).

4.6. Ploktuma. Ploktum padtys. Ploktum tarpusavio padtys


Ploktuma tai paprasiausias pavirius. Ploktum galima nusakyti: tiese ir alia jos esaniu taku, trimis takais, nesaniais vienoje tiesje, dviem susikertaniomis tiesmis, dviem lygiagreiomis tiesmis, plokios figros projekcija. Tiess, kuriose duotoji ploktuma kerta projekcij ploktumas , vadinamos ploktum pdsakais. 1. Jei ploktuma nra statmena nei vienai projekcij ploktumai, ji vadinama bendrosios padties (r. 4.34 pav. ir 4.35 pav.). Tai yra pasvirusi ploktuma, kertanti visas tris projekcij ploktumas. Ties, kuria ploktuma kerta horizontalij projekcij ploktum, vadinama horizontaliuoju ploktumos pdsaku. Jis ymimas H . Ploktumos sankirtos linija su frontalija projekcij ploktuma vadinama frontaliuoju ploktumos pdsaku, kuris ymimas F . Ploktumos sankirtos linija su profiline projekcij ploktuma vadinama profiliniu ploktumos pdsaku, kuris ymimas P . Takai, kuriuose ploktuma (taip pat ir j pdsakai) kerta projekcij ais, vadinami ploktumos pdsak sankirtos takais. Jie ymimi x , y , z . Atkarpos, kurias ploktuma nuo koordinai pradios atkerta projekcij ayse, vadinamos ploktumos parametrais: 0 x k ,0 y m,0 z n . Nurodant ploktum, jos parametrai raomi skliausteliuose alia ploktumos enklo: (k , m, n) . a) b) c) d) e)

37

4.34 pav. Bendros padties ploktuma ir jos pdsakai

4.35 pav. Bendros padties ploktuma ir jos pdsakai epiroje

2. Ploktuma, statmena vienai projekcij ploktumai arba lygiagreti su viena projekcij ploktuma (statmena dviem projekcij ploktumoms), vadinama ypatingos padties ploktuma. 2.1. Ploktumos, statmenos vienai projekcij ploktumai, vadinamos projektuojaniomis ploktumomis. 2.1.1 Horizontaliai projektuojanti ploktuma tai ploktuma, statmena horizontaliajai projekcij ploktumai H (r. 4.36 pav.). ios ploktumos parametrai (k , m, ) . 2.1.2. Frontaliai projektuojanti ploktuma tai ploktuma, statmena frontaliajai projekcij ploktumai F (r. 4.37 pav.). ios ploktumos parametrai (k , , n) . 2.1.3. Profilikai projektuojanti ploktuma tai ploktuma, statmena profilinei projekcij ploktumai P (r. 4.38 pav.). ios ploktumos parametrai (, m, n) .

4.36 pav. Horizontaliai projektuojanti ploktuma

4.37 pav. Frontaliai projektuojanti ploktuma

4.38 pav. Profilikai projektuojanti ploktuma

2.2. Ploktumos, lygiagreios su projekcij ploktumomis, vadinamos lygio ploktumomis. Jeigu ploktuma lygiagreti su projekcij ploktuma, ji kartu yra statmena kitoms dviem projekcij ploktumoms. 2.2.1. Ploktuma, lygiagreti su horizontalija projekcij ploktuma, vadinama horizontalia ploktuma //H (r. 4.39 pav.). ios ploktumos parametrai (, , n) . 2.2.2. Ploktuma, lygiagreti su frontalija projekcij ploktuma, vadinama frontalia ploktuma //F (r. 4.40 pav.). ios ploktumos parametrai (, m, ). 38

2.2.3. Ploktuma, lygiagreti su profiline projekcij ploktuma, vadinama profiline ploktuma //P (r. 4.41 pav.). ios ploktumos parametrai (k , , ) .

4.39 pav. Horizontali ploktuma

4.40 pav. Frontali ploktuma

4.41 pav. Profilin ploktuma

4.7. Projekcij pertvarkymai


Sprendiant udavinius reikia atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu duotos tiess ar figros uima atsitiktin, t.y. bendrj, padt projekcij ploktum atvilgiu. Ypatingos padties geometrini element tikrieji matmenys randami i karto. Pavyzdiui, tiess atkarpos, lygiagreios su projekcij ploktuma, tikrasis ilgis lygus vienai i projekcij; plokios figros, lygiagreios projekcij ploktumai, tikrasis dydis taip pat lygus vienai i projekcij. Norint rasti bendrosios padties tiess ar figros tikrj dyd reikia pertvarkyti projekcijas taip, kad duotieji elementai projektuotsi patogiai, t.y. tikraisiais dydiais. 1. Sukimas apie a, statmen projekcij ploktumai. Ties sukame apie a daniausiai tada, kai norime j (atkarp) padaryti lygiagrei projekcij ploktumai. Jei iankstinmis slygomis aies i padtis nenurodyta, racionalu a parinkti taip, kad ji eit per vien atkarpos gal. Tada tas atkarpos takas lieka vietoje (r. 4.42 pav.).

4.42 pav. Sukimas apie a, statmen projekcij ploktumai H

4.43 pav. Sukimas apie a, statmen projekcij ploktumai F

1.1. A i parenkame einani per tak B. Ais i pl.H . Atkarp AB sukame kol pasidarys lygiagreti ploktumai F, tai yra horizonatalioji projekcija bus lygiagreti su aimi Ox. Visi atkarpos

39

takai keiia padt, iskyrus tak B. ios tiess frontalioji projekcija A1 B bus lygi tikrajam tiess AB ilgiui. Kampas 1 , kur projekcija A1 B sudaro su aimi Ox, yra lygus kampui su ploktuma H. 1.2. Analogikai tikrj ilg galima rasti pasuk atkarp apie a, statmen projekcij ploktumai F. (r. 4.43 pav.). Horizontalioji projekcija A1 B bus lygi tikrajam tiess AB ilgiui. Kampas 2 , kur projekcija A1 B sudaro su aimi Ox, yra lygus kampui su ploktuma F. 2. Projekcij ploktum pakeitimas. iuo atveju yra parenkamos papildomos projekcij ploktumos taip, kad tos ploktumos bt lygiagreios su duotomis tiesmis. 2.1. Norint rasti atkarpos AB tikrj ilg ir kamp su projekcij ploktuma H ploktum pakeitimo bdu reikia frontalj projekcij ploktum F pakeisti nauja ploktuma F1, kuri parenkama lygiagreti su tiese AB, ir ties tampa frontale (r. 4.44 pav.). Frontals horizontalioji projekcija turi bti lygiagreti su aimi Ox, todl epiroje naujoji ais Ox1 turi bti lygiagreti su tiess horizontalija F projekcija. Naujojoje ploktum sistemoje 1 ties AB yra frontal ir jos nauja frontalioji projekcija H lygi tikrajam tiess AB ilgiui. Kampas , kur projekcija sudaro su aimi Ox1, yra A1 B1 A1 B1 1 lygus kampui su ploktuma H.

4.44 pav. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcij ploktumoje F1

4.45 pav. Tikrojo ilgio radimas papildomoje projekcij ploktumoje H1

2.2. Tokiu pat bdu tiess kampui su frontalija projekcij ploktuma rasti, reikia surasti tiess atkarpos tikrj ilg paveriant j horizontale (r. 4.45 pav.). Nauja ploktuma H1 parenkama lygiagreti su duotja tiese. Naujoji ais Ox1 turi bti lygiagreti su tiess frontalija projekcija. Naujojoje F ploktum sistemoje ties AB yra horizontal ir jos nauja horizontalioji projekcija A1 B1 lygi H1 tikrajam tiess AB ilgiui. Kampas 2 , kur projekcija A1 B1 sudaro su aimi Ox1, yra lygus kampui su ploktuma F.

4.8. Ploki figr projekcijos


Plokiomis figromis vadinamos tokios, kuri visi takai yra vienoje ploktumoje. Imokus braiyti tako ir tiess atkarpos projekcijas bei ploktumos pdsakus, nesunku nubraiyti ir plokios figros (trikampio, keturkampio, daugiakampio, apskritimo ir kt.) projekcijas. Braiant ploki tiesmis apribot figr, pakanka rasti jos virni projekcijas ir nuosekliai tiesmis sujungti j vienvardes projekcijas. Gaunamos plokios figros projekcijos. Trikampis ABC (r. 4.46 pav.) nelygiagretus jokiai projekcij ploktumai ir uima bendr padt erdvje, todl jo projekcijos nra trikampio tikrieji dydiai. 40

Keturkampis ABCD (r. 4.47 pav.) lygiagretus ploktumai H ir statmenas ploktumoms F ir P, nes jo frontalioji AB C D ir profilin AB C D projekcijos yra tiess atkarpos. Keturkampio horizontalioji projekcija AB C D yra keturkampio tikrasis dydis.

4.46 pav. Trikampio ABC projekcijos

4.47 pav. Keturkampio ABCD projekcijos

Apskritimo projekcijos priklauso nuo jo padties erdvje ir gali bti: 1. Apskritimo viena projekcija tokio pat didumo apskritimas. Apskritimas lygiagretus su ta projekcij ploktuma, o kitos dvi projekcijos yra tiess atkarpos, lygios apskritimo skersmeniui (r. 4.48 pav.). 2. Apskritimo viena projekcija elips. Apskritimas pasvirs bet kokiu kampu dvi projekcij ploktumas ir statmenas treiajai projekcij ploktumai. Elipss didioji ais lygi apskritimo skersmeniui (r. 4.49 pav.).

4.48 pav. Apskritimo projekcijos, kai viena projekcija apskritimas

4.49 pav. Apskritimo projekcijos, kai viena projekcija elips

4.9. Plokios figros tikrojo dydio radimas


Jeigu plokia figra yra lygiagreti projekcij ploktumai, tai j projektuojasi tikruoju dydiu. Jeigu plokia figra yra bendros padties, tai tikrajam dydiui rasti yra patogesnis ploktum pakeitimo bdas (r. 4.50 pav.). Tikrajam dydiui rasti ploktuma H pakeiiama nauja ploktuma H1. j figra projektuojama tikruoju dydiu.

41

4.50 pav. Penkiakampio tikrojo dydio radimas

4.10. Paviriai ir geometriniai knai. Tak, esani kn paviriuje, projekcij vaizdavimas


Pavirius tai visuma padi judanios linijos, vadinamos sudaromja, kurios judjimo dsn nustato kitos dvi linijos, vadinamos kreipianiosiomis. Pats paprasiausias pavirius ploktuma. J galima nusakyti kaip visum padi tiesios sudaromosios, slenkanios dviem susikertaniomis tiesmis kreipianiosiomis. Kiekvien paviri galima nusakyti sudaromosios ir kreipianij forma (r.4.51 pav.).

Paviriai

Tiesiniai

Netiesiniai

Iklojami

Neiklojami

Pastovi sudaromoji Sukiniai

Kintanti sudaromoji Cikliniai

Briaunainiai

Su lygiagretumo ploktuma ambi ploktuma

Prizminiai

Sfera

Kint. skersmens vamzdio pavirius

Piramidiniai

Cilndroidas

Toras

Grafiniai

42

Taisyklingi daugiakampiai

Konoidas

Elipsoidas

Triais elipsoidas

Sukiniai

Sraigtiniai

Cikliniai

Bato pavirius

Cilindriniai

Status helikoidas

Cilindr. spyruokls pavirius

Kginiai

Praulnus helikoidas

4.51 pav. Paviri skirstymas Tiesiniai paviriai tai paviiai, kuri sudaromoji tiesi linija. Netiesiniai paviriai kuri sudaromoji kreiva linija. Iklojami paviriai, kuriuos perpjovus per sudaromj ir iskleidus galima sutapdinti su ploktuma be raukli ir plyi. Neiklojam paviri negalima ikloti ploktumoje be raukli ir plyi. Paviriai su pastovia sudaromja tai paviriai, kuriuos sudarant sudaromoji nekeiia formos. Paviriai su kintania sudaromja kai sudaromoji juddama keiia form. Briaunainiais vadinami knai, kuri paviri i vis pusi apriboja tarpusavyje susikertanios ploktumos. Ploktum susikirtimo linijos vadinamos briaunomis, o briaun susikirtimo takai virnmis. Prizminiais knais vadinami tokie briaunainiai, kuri oninis pavirius sudarytas i lygiagretaini, briaunos yra tarpusavyje lygiagreios. Prizmi pagrindai gali bti bet kokie daugiakampiai. Prizm yra stati, jei jos briaunos yra statmenos pagrindo ploktumai, o jei pasvirusios pagrind bet kokiu kampu, tai prizm praulni. Taisyklinga staioji prizm yra tokia, kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis, o briaunos statmenos pagrindui. Jos onins sienos yra vienodi staiakampiai (r. 4.52 pav. ir 4.53 pav.). Prizms element, iuo atveju ploktum ir briaun, matomumas projekcij atvilgiu nustatomas: 1. Kno frontalioji projekcija tai kno vaizdas, gautas irint j i priekio statmenai ploktumai F. Epiroje tai nustatoma irint horizontalij projekcij i apaios (pagal rodykl F). 2. Kno horizontalioji projekcija tai kno vaizdas, gautas irint j i viraus statmenai ploktumai H. Epiroje tai nustatoma irint frontalij arba profilin projekcij i viraus (pagal rodykl H). 3. Kno profilin projekcija tai kno vaizdas, gautas irint kn i kairs statmenai ploktumai P. Epiroje tai nustatoma irint frontalij arba horizontalij projekcijas i kairs (pagal rodykl P). 4. Pagal nustatytas kryptis gaut kn projekcij matomumas ploktumose, esantys takai bei tiess visada bus matomi, o nematomose ploktumose nematomi. Norint pavaizduoti taisyklingos prizms projekcijas, pirmiausia braioma jos horizontalioji projekcija, paskui randama prizms pagrindo frontalioji projekcija, po to i pagrindo frontaliosios projekcijos virni ikeltuose statmenyse atidedami onini briaun ilgiai, kuriuos sujungus horizontalija tiese gaunama prizms frontalioji projekcija (r. 4.53 pav.). Turint dvi prizms projekcijas, randama treioji profilin projekcija. 43

4.52 pav. Prizms aksonometrin projekcija

4.53 pav. Prizms epira

Norint nustatyti kokios briaunos ir sienos yra matomos, reikia irti parodytomis rodyklmis ir kryptimis (r. 4.53 pav.). Frontaliojoje projekcijoje matomos sienos yra tarp briaun, einani per pagrindo takus A ir B, B ir C, o nematomos per pagrindo takus A ir D, D ir C. Profilinje projekcijoje prizms ploktumos, esanios tarp briaun, einani per pagrindo takus D ir A, A ir B yra matomos, o per pagrindo takus D ir C, C ir B nematomos. Tak trkstamos projekcijos prizmi paviriuose iekomos kaip tak, esani tiesse (briaunose) arba ploktumose (sienelse) projekcijos. Tarkime, kad inome matomo tako M frontalioji projekcija M (r. 4.53 pav.). Reikia rasti kitas io tako projekcijas ir nustatyti jo matomum projekcij ploktum atvilgiu. I tako M nuleidiamas statmuo prizms horizontalij projekcij, ir pagrindo kratinje B C randama tako horizontalioji projekcija M . Turint dvi tako projekcijas, randama treioji profilin M , kuri yra nematomo tako projekcija, nes yra nematomoje prizms ploktumoje. Piramidmis vadinami tokie briaunainiai, kuri oninis pavirius sudarytas i trikampi, o briaunos eina per vien bendr tak, vadinam virne, o pagrindas daugiakampis. Piramid yra staioji, jei jos auktin eina per pagrindo svorio centr. Jei auktin neina per pagrindo svorio centr, piramid yra praulnioji. Taisyklinga staioji piramid yra tokia, kurios pagrindas yra taisyklingas daugiakampis, auktin eina per pagrindo svorio centr. Jos sienels yra vienodi trikampiai, o briaunos lygios(r. 4.54 pav. ir 4.55 pav.) . Norint nubraiyti taisyklingos staiosios piramids projekcijas, pirmiausia braioma jos horizontalioji projekcija. i projekcija bus taisyklingas daugiakampis, kuris atitiks piramids pagrindo tikrj dyd. Trikamps piramids (r. 4.55 pav.) trikampio centro takas S yra piramids virns horizontalioji projekcija. Paskui nubraioma pagrindo frontalioji projekcija ir i virns horizontaliosios projekcijos S ikeliamas statmuo. Ant io statmens nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas piramids auktis. Gaunama piramids virns frontalioji projekcija S , kuri sujungus su pagrindo visais takais, gaunama piramids frontalioji projekcija. Turint dvi piramids projekcijas, braioma treioji profilin. inoma piramids paviriuje esanio tako M frontalioji projekcija M , kuri yra matomo tako projekcija. Reikia rasti kitas dvi jos projekcijas ir nustatyti io tako matomum. Pirmiausia piramids sienoje per virn S ir tak M iki pagrindo briama pagalbin ties. Briamos jos projekcijos. Nuleidus statmen i tako M , pagalbinje tiesje gaunamas takas M , 44

kuris yra matomo tako projekcija. Turint dvi tako projekcijas, braioma profilin projekcija M , kuri yra nematoma.

4.54 pav. Piramids aksonometrin projekcija

4.55 pav. Piramids epira

Tiesinis iklojamasis kreivas pavirius yra toks, kur bria ties sudaromoji, slinkdama kreive kreipianija. Gretimos toki paviri sudaromosios yra lygiagreios arba prasilenkianios. Cilindrin paviri bria ties sudaromoji, slinkdama kreive kreipianija. i ties vis laik yra lygiagreti su paia savimi. Jei kreipianioji yra atvira kreiv, cilindrinis pavirius vadinamas atviruoju, o jei udara udaruoju. Udaras cilindrinis pavirius, apribotas ploktumomis, vadinamas cilindru. Statusis apskritas cilindras tai cilindro paviriaus ir ploktumos sankirta, statmena cilindro sudaromosioms ir i sankirta yra apskritimas, ir kai cilindro pagrindai statmeni jo sudaromosioms (r.4.56 pav. ir 4.57 pav.). Braiant staiojo apskrito cilindro (toliau cilindro) projekcijas (r. 4.57 pav.), pradedama braiyti nuo horizontaliosios projekcijos apskritimo, kuris yra tikrasis dydis. Cilindro pagrindo frontalioji projekcija bus tiess atkarpa. I cilindro horizontaliosios projekcijos ikeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos atidedamas cilindro auktis. Sujungus iuos statmenis horizontalija tiese, gaunamas staiakampis. Tada braioma treioji - profilin cilindro projekcija.

4.56 pav. Cilindro aksonometrin projekcija

4.57 pav. Cilindro epira 45

inomos tak K ir L, esani cilindro paviriuje, frontaliosios projekcijos K ir L . Tako K yra nematomo tako projekcija, o L - matomo tako projekcija. Reikia rasti i tak kitas dvi projekcijas ir nustatyti j matomum. Nuleidus i K ir L statmenis cilindro horizontalij projekcij, gaunamos tak horizontaliosios projekcijos K ir L , kurios yra apskritimo kontre ir yra matomos, nes yra iki vidurio cilindro, irint i viraus. Turint dvi projekcijas randamos treiosios ir nustatomas j matomumas: L - matoma projekcija, nes yra iki aies 2-2, K - nematoma, nes yra u aies 2-2. Matomum geriausia nustatyti taip: 1. Norint nustatyti tak matomum frontaliojoje projekcijoje, reikia irti tak horizontaliosios projekcijos padt (rodykls F kryptimi) ir jei tak horizontalioji projekcija yra iki horizontaliosios aies 1-1, tai tak fronaliosios projekcijos yra matomos, t.y. tako L frontalioji projekcija yra matoma. Jei tak horizontalioji projekcija yra vir horizontaliosios aies 1-1, tai tak fronaliosios projekcijos yra nematomos, t.y. tako K frontalioji projekcija yra nematoma. 2. Norint nustatyti tak matomum horizontaliojoje projekcijoje, reikia irti tak frontaliosios projekcijos padt (rodykls H kryptimi). Horizontaliosios tak projekcijos yra matomos iki vidurio cilindro, o emiau nematomos. 3. Norint nustatyti tak matomum profilinje projekcijoje, reikia irti tak frontaliosios projekcijos padt (rodykls P kryptimi). Jei tak horizontalioji projekcija yra iki vertikaliosios aies 2-2, tai tak profilins projekcijos yra matomos, t.y. tako L profilin projekcija yra matoma. Jei tak horizontalioji projekcija yra dein u vertikaliosos aies 2-2, tai tak profilins projekcijos yra nematomos, t.y. tako K profilin projekcija yra nematoma. Kginiu paviriumi vadinamas pavirius, gaunamas sukant ties apie a taip, kad vienas jos galini tak sutapt su aies taku. is takas vadinamas kginio paviriaus virne, o sukamoji ties kgio sudaromja. Kgiu vadinamas knas, kurio onus riboja kginis pavirius, o pagrind apskritimas. Statmenu kirtiniu vadinamas kgio paviriaus ir ploktumos, statmenos kgio sudaromosioms sankirta. Status apskritas kgis yra, kai kgio statmenas kirtinys yra apskritimas ir jei kgio pagrindas yra statmenas kirtinys (r. 4.58 pav. ir 4.59 pav.). Kgio projekcijos pradedamos braiyti nuo horizontaliosios projekcijos (r. 4.59 pav.), kuri yra apskritimas. Kgio pagrindo frontalioji projekcija bus tiess atkarpa. I kgio horizontaliosios projekcijos ikeliami statmenys ir nuo pagrindo frontaliosios projekcijos vidurio ikeliamas kgio auktinei lygus statmuo. Gaunama kgio virns tako projekcija S . Sujungus tak su horizontalija atkarpa (pagrindu), gaunamas trikampis, kuris ir yra kgio frontalioji projekcija. Turint dvi, randama treioji - profilin kgio projekcija. Jei kgio paviriuje reikia rasti tako K projekcijas, kai inoma viena jo projekcija, t.y. frontalioji projekcija K , tai per t tako projekcij ir virn briama frontalioji sudaromosios projekcija, po to surandama horizontalioji sudaromosios projekcija ir joje ryio linijoje (statmenyje) randama tako horizontalioji projekcija K .

46

4.58 pav. Kgio aksonometrin projekcija

4.59 pav. Kgio epira

Rutulys (sfera) gaunamas sukant apskritim apie jo skersmen (r. 4.60 pav. ir 4.61 pav.). Jo visos trys projekcijos yra vienodo skersmens apskritimai (r. 4.61 pav.). Nustatant tak matomum reikia inoti, kad jei vienoje projekcijoje projekcija yra apskritimas, tai kitose dviejose projektuojasi atkarpa, sutampanti su apskritimo simetrijos aimi. Jeigu inome tako A, esanio rutulio paviriuje, frontalioji projekcija A , tai reikia rasti kitas tako projekcijas ir nustatyti jo matomum. Norint tai padaryti, per tako projekcij A briama horizontalioji atkarpa iki apskritimo kontro. i atkarpa bus rutulio paviriaus apskritimo, einanio per tak A, frontalioji projekcija. Horizontalioji projekcija braioma kaip R spindulio apskritimas, kurio skersmuo lygus frontaliojoje projekcijoje ivestai atkarpai. Nuleidus i tako projekcijos A statmen emiau skritulio aies 2-2 horizontaliojoje projekcijoje esani apskritimo dal, gaunamas takas A . Pagal A padt (vir horizontaliosios aies 1-1 nustatoma, kad tai matomo tako A projekcija A . Turint dvi tako projekcijas, nubraioma treioji projekcija A , kuri yra nematoma, nes yra skritulio vertikaliosios sumetrijos aies deinje.

4.60 pav. Rutulio aksonometrin projekcija

4.61 pav. Rutulio epira 47

4.11. Aksonometrins projekcijos


Braiant techninius brinius, danai tenka braiyti aksonometrines projekcijas, kad daikto brinys bt vaizdingesnis ir lengviau suprantamas. Aksonometrins projekcijos, kaip pagalbins, paprastai braiomos alia epir. Aksonometrin projekcija gaunama projektuojant detal ir su ja susietas staiakamps koordinai ais lygiagreiai tam tikr ploktum. i ploktuma vadinama aksonometrine projekcij ploktuma, o ays joje aksonometrinmis aimis. Pagal projektavimo krypt aksonometrins projekcijos skirstomos: 1. Staiakampes kai projektavimo kryptis yra statmena aksonometrinei projekcij ploktumai (r. 4.62 pav. ir 4.63 pav.); 2. Praulnisias kai i kryptis nestatmena aksonometrinei projekcij ploktumai (r. 4.64 pav.). Pagal ai ikreipimo koeficientus aksonometrins projekcijos skirstomos: 1. Izometrines kai koeficientai visose ayse vienodi (r. 4.62 pav.); 2. Dimetrines kai jie dviejose ayse vienodi (r. 4.63 pav. ir 4.64 pav.); 3. Trimetrines kai jie visose ayse skirtingi.

4.64 pav. Praulniosios frontaliosios dimetrins projekcijos ays Izometrinje projekcijoje ikreipimo koeficientai visose ayse yra lygs 0,82. Standarte numatoma aksonometrines projekcijas visada braiyti padidintas, t.y. taip, kad ikreipimo koeficientai aksonometrinse ayse bt lygs vienetui. Tuomet atvaizdai gaunami padidinti 1,22 karto. Turint tako A koordinates - tako epir (r. 4.65 pav.), galima nubraiyti tako A izometrin projekcij (r. 4.66 pav.). Tako A koordinai dydiai imami i epiros ir atidedami pagal atitinkamas aksonometrines ais. Aksonometrinje ayje x0 atidedama koordinat x=55 mm nuo koordinai pradios. Per gaut tak Ax0 briama ties lygiagreti su y0 aimi, kurioje atidedama / koordinat y=60 mm. I gauto tako A0 ikeliamas statmuo, lygiagretus su aimi z0, kuriame atidedama koordinat z=45 mm ir gaunama tako A izometrin projekcija A0.

4.62 pav. Staiakamps izometrins projekcijos ays

4.63 pav. Staiakamps dimetrins projekcijos ays

48

4.65 pav. Tako epira

4.66 pav. Takas aksonometrinje staiakampje izometrinje projekcijoje

Atitinkamai braioma tiess AB aksonometrin projekcija, nubraiant kiekvien tak atskirai (r. 4.67 pav. ir 4.68 pav.).

4.67 pav. Tiess epira

4.68 pav. Ties aksonometrinje staiakampje izometrinje projekcijoje

Staiakampje dimetrinje projekcijoje ikreipimo koeficientai ayse x0 ir z0 yra vienodi 0,94, o ayje y0 0,47. Taiau gana danai braioma padidinta dimetrin projekcija. Joje ikreipimo koeficientai ayse x0 ir z0 yra lygs vienetui, o ayje y0 0,5. Atvaizdas padidja 1,06 karto. Tako A horizontaliosios projekcijos A atstumas nuo x aies atidedamas sumaintas du kartus, t.y. y/2, tiesje lygiagreioje su aimi y0 (r. 4.70 pav.).

49

4.69 pav. Tako epira

4.70 pav. Takas aksonometrinje staiakampje dimetrinje projekcijoje

4.71 pav. Takas aksonometrinje frontaliojoje dimetrinje projekcijoje

Frontaliojoje dimetrinje projekcijoje ikreipimo koeficientai ayse x0 ir z0 yra vienodi - 1, o ayje y0 0,5. Braioma taip pat kaip ir staiakampje dimetrinje projekcijoje (r. 4.71 pav.). Dydiai, atidedami lygiagreiai su aimi y0, imami du kartus maesni negu epiroje.

4.12. Geometrini figr ir kn aksonometrins projekcijos


Duota staiakampio ABCD epira (r. 4.72 pav.). Reikia nubraiyti jo aksonometrines projekcijas staiakampje izometrinje projekcijoje (r. 4.73 pav.) , staiakampje dimetrinje projekcijoje (r. 4.74 pav.), frontaliojoje dimetrinje projekcijoje (r. 4.75 pav.). Braiome taip pat, kaip tak aksonometrines projekcijas. Taiau atkarp, ploki figr ir geometrini kn aksonometrines projekcijas patogiau braiyti elementus (kratines, auktines, simetrijos ais) lygiagreiai su tam tikromis aimis, kuri atstumai nebtinai turi sutapti su atstumais nuo ai epiroje. Svarbu, kad atkarp, ploki figr, geometrini kn element ilgiai bt lygs j ilgiams epiroje.

4.72 pav. Keturkampio epira

4.73 pav. Keturkampio aksonometrin projekcija staiakampje izometrinje projekcijoje

50

4.74 pav. Keturkampio aksonometrin projekcija staiakampje dimetrinje projekcijoje

4.75 pav. Keturkampio aksonometrin projekcija frontaliojoje dimetrinje projekcijoje

Gana danai izometrinje projekcijoje reikia braiyti apskritimus. Bendruoju atveju aksonometrinje projekcij ploktumoje jie projektuojasi elipsmis. Daniausiai apskritim ploktumos yra lygiagreios su kuria nors projekcij ploktuma. Apskritim aksonometrins projekcijos gerai matomos, kai jie brti kubo sienas (r. 4.76 pav.). Pagal lekal elips braioma gana sudtingai, todl aksonometrijoje danai vietoj elipss braiomas ovalas (r. 4.77 pav.).

4.76 pav. Apskritim, brt kubo sienas, 4.77 pav. Ovalo braiymas braiymas staiakampje izometrinje projekcijoje Ovalo braiymas (r. 4.77 pav.). Ant simetrijos ai, kurios yra lygiagreios aksonometrijos aims x0, y0, atidedamas apskritimo skersmuo ir gaunami takai 10, 20, 30, 40. Per juos braiomos tiess, lygiagreios aksonometrinms aims ir gaunamas rombas. Nubraioma ilgoji rombo ambin K0L0. I paymt tako M0 spinduliu M010 braiomas lankas, jungiantis takus 10 ir 40, ir tako N0 spinduliu N030 braiomas lankas, jungiantis takus 30 ir 20. I tako N0 briamos tiess takus 30 ir 20 . Ten, kur jos susikerta su ambine K0L0, gauname takus O1 ir O2. I gaut apvalinimo centr O1 spinduliu O120 briamas lankas, jungiantis takus 20 ir 40, o i O2 spinduliu O210 briamas lankas, jungiantis takus 10 ir 30. Kn aksonometrins projekcijos braiomos panaiai kaip ir plokij figr. Kn elementai, lygiagrets su epir projekcij aimis x, y ir z atidedami lygiagreiai su atitinkamomis aksonometrinmis aimis x0, y0 ir z0. Paprastai pradedama braiyti nuo horizontalins projekcij ploktumos, nes daniausiai geometrini kn pagrindas priklauso horizontalinei projekcij ploktumai. Lygiagreiai su aimi z0 daniausiai atidedami kn aukiai. Bet kokio geometrinio kno aksonometrinms projekcijoms nubrti daniausiai pakanka dviej jo epiros projekcij. Duota staiosios eiakamps prizms epira, kurios paviriuje yra takas A (r. 4.78 pav.). Reikia nubraiyti ios prizms staiakamp izometrin projekcij (r. 4.79 pav.).

51

4.78 pav. Prizms epira

4.79 pav. Prizms staiakamp izometrin projekcija

Briamos prizms pagrindo simetrijos ays 10 10 ir 20 20 lygiagreios su aksonometrinmis aimis x0 ir y0 (r. 4.79 pav. a). 1. Briamas prizms apatinis pagrindas ir ymima suprojektuoto tako A padtis (r. 4.79 pav. a). 2. Atidedamas prizms auktis H arba onini briaun aukiai (r. 4.79 pav. b). 3. Briamas virutinis prizms pagrindas (r. 4.79 pav. b). Tokiu pat principu braioma taisyklingos ketrurkamps piramids (r. 4.80 pav.), kurios paviriuje yra takas A, staiakamp dimetrin projekcija (r. 4.81 pav.), tik ayje y0 visi dydiai mainami du kartus.

4.80 pav. Piramids epira

4.81 pav. Piramids staiakamp dimetrin projekcija

Sukini aksonometrins projekcijos braiomos panaiai kaip ir braiunaini projekcijos. Cilindro (r. 4.82 pav.), kurio paviriuje yra takas A, daniausiai braioma staiakamp izometrin projekcija (r. 4.83 pav.) ir pradedama braiyti nuo apatinio pagrindo (ovalo).

52

4.82 pav. Cilindro epira

4.83 pav. Cilindro staiakamp izometrin projekcija

Kgio(r. 4.84 pav.), kurio paviriuje takas A, taip pat daniausiai braioma staiakamp izometrin projekcija (r. 4.85 pav.).

4.84 pav. Kgio epira

4.85 pav. Kgio staiakamp izometrin projekcija

Iekant ant kgio paviriaus esani tak, galima pasinaudoti ir pagalbinmis kertaniomis ploktumomis, kurios yra lygiagreios kgio paviriui (r. 4.86 pav. ir 4.87 pav.). Per duot tako projekcij 1 briame horizontalin ploktum, kuri duotame kgyje ikerta atitinkamo spindulio apskritim. Ant apskritimo horizontaliosios projekcijos ir randama tako horizontalioji projekcija 1.

53

4.86 pav. Nukirsto kgio epira

4.87 pav. Nukirsto kgio staiakamp izometrin projekcija

Braiant sudtingus knus ar detales aksonometrinje projekcijoje, patogiausia juos suskirstyti paprastus geometrinius knus. Kno aksonometrin projekcija (jei nra nurodyta) pasirenkama pagal kno sudtingum ir ivaizd, kad pasirinktoje aksonometrinje projekcijoje bt geriausiai matomi jo kontrai ir paviriai.

4.13. Geometrinio kno ir ploktumos sankirta


4.13.1. Kirtinys Kertant bet kok kn ploktuma, gaunama plokia figra, vadinama kirtiniu. Kirtinyje vaizduojama tik tai, kas yra paioje kertanioje ploktumoje. Kirtinio linija yra kontras, ribojantis ikirst figr. Tai geometrinio kno paviriaus ir ploktumos sankirtos linija. Susikirtus ploktumai su briaunainio paviriumi, susidaro plokia figra udaras daugiakampis, kur galima rasti: 1. Randamos briaunainio sien su turima ploktuma sankirtos linijos, kurios bus plokios figros kontrai. 2. Randami briaunainio briaun ir su jomis susikertani ploktum sankirtos takai. Nuosekliai sujungus takus, gaunamas plokia figra kirtinys. Jei kertanioji ploktuma yra projektuojanti, viena sankirtos linija inoma (sutampa su ploktumos pdsaku), reikia rasti antrj. Jei kertamojo paviriaus sienels statmenos projekcij ploktumai (jos yra projektuojanios), viena sankirtos linijos projekcija taip pat yra inoma (sutampa su sieneli projekcijomis). 4.13.2. Briaunainio ir ploktumos sankirta inomos dvi taisyklingos eiakamps prizms, nukirstos ploktuma , projekcijos. Reikia rasti prizms treij projekcij, nubraiyti jos apatins dalies iklotin ir prizms aksonometrij (r. 4.88 pav.). Pirmiausia randama prizms profilin projekcija. Norint rasti prizms ir kertanios ploktumos sankirtos figros form, pirmiausia reikia rasti takus, kuriuose ploktuma susikerta su prizms briaunomis. T tak frontaliosios projekcijos bus prizms briaun frontalij projekcij ir ploktumos frontaliojo pdsako F sankirtos takuose 1,2,3,4,5 . Tak horizontaliosios projekcijos bus atitinkam prizms briaun projekcijose 1,2,3,4,5 (r. 4.88 pav.). Turint dvi i tak projekcijas, randamos j profilins projekcijos. Nuosekliai sujungus takus, gaunama prizms ir kertanios ploktumos sankirtos linijos. 54

Kirtinio tikrj dyd randame ploktum pakeitimo bdu (r. 4.45 pav., 4.50 pav. ir 4.88 pav.). ' ' ' ' ' Kirtinio tikrasis dydis bus 11 ,21 ,31 ,41 ,51 (r. 4.88 pav.). Tada braioma nukirstos prizms staiakamp izometrin projekcija (r. 4.88 pav. ir 4.90 pav.).

4.88 pav. Prizms, nukirstos ploktuma, projekcijos

4.89 pav. Nukirstos prizms staiakamps izometrins projekcijos braiymo tvarka

4.90 pav. Nukirstos prizms aksonometrin projekcija

Norint nubraiyti apatins prizms dalies iklotin, pirmiausia reikia nubraiyti nenukirstos prizms iklotin (r. 4.91 pav.). Iklotinje atidedami prizms element tikrieji dydiai, kurie randami i epiros. Prizms pagrindo ABCDEF kratini ilgiai imami i jos horizontaliosios projekcijos, o onini briaun aukiai i frontaliosios arba profilins projekcij. Taip atidedami dydiai: A0 B0 = AB , B0 C0 = B C ir kt., bei A0 30 = A3 = h1 , B0 2 0 = B 2 = h2 ir kt. Atidti takai iklotinje nuosekliai sujungiami tiesmis. Gaunama prizms oninio paviriaus ir kertanios ploktumos sankirtos linija 30 20 10 50 40 30. Nubraiome kirtinio tikrj dyd i prizms epiros.

4.91 pav. Nukirstos prizms iklotin Tokiu pat principu iekoma nukirstos piramids treioji projekcija, apatins dalies iklotin ir aksonometrin projekcija (r. 4.92 pav., 4.93 pav., 4.94 pav. ir 4.95 pav.). 55

4.93 pav. Nukirstos 4.94 pav. Nukirstos piramids staiakamps piramids izometrins projekcijos aksonometrin braiymo tvarka projekcija Kertant cilindr ploktuma, statmena cilindro aiai, gausime kirtin skritul. Jei kertanti ploktuma yra lygiagreti cilindro aiai, tai kirtinys yra staiakampis. Jei ploktuma yra pasvirusi cilindro a, kirtinys yra elips. Kertant kg ploktuma, statmena kgio aiai, gauname kirtin skritul, jei ploktuma lygiagreti kgio sudaromjai, kirtinys parabol, jei ploktuma lygiagreti dviem kgio sudaromosioms, tai kirtinys yra hiperbol. Jei ploktuma kerta visas kgio sudaromsias, kirtinys elips.

4.92 pav. Piramids, nukirstos ploktuma, projekcijos

4.95 pav. Nukirstos piramids iklotin

4.14. Paviri sankirta


Dviej briaunaini sankirtos linija gali bti erdvin arba plokia lautin linija. Dviej kreiv paviri sankirtos linija yra erdvin arba plokia kreiv. Briaunainio ir kreivo paviriaus sankirtos linijos yra ploki kreivi junginys. Du paviriai gali kirstis dviem udaromis linijomis, kai vienas pavirius kerta kit, arba viena udara linija, kai abu paviriai tik sikerta vienas kit. 56

Rekomenduojama sankirtos linijos tak iekojimo tvarka: 1. Inagrinti ir nustatyti kokie paviriai kertasi. 2. Rasti susikertani kn kritinius takus: aukiausius, emiausius, ariausius, toliausius. 3. Nustatyti kokioje projekcij ploktumoje matyti sankirtos linija ir per kritinius takus kirsti abu knus pagalbinmis projektuojaniosiomis ploktumomis. Nustatyti kokios figros yra kirtiniai. Kertani ploktum turi bti tiek, kad gautume aikias sankirtos linijos projekcijas. 4. Randami takai, kuriuose susikerta sankirtos linijos. ie takai ir yra susikertani paviri sankirtos linijos takai ir per juos nubriama paviri sankirtos linija. Dviej paviri sankirtos linija yra matoma, jei ji yra abiej paviri matomose dalyse. Sankirtos linijos dalis, kuri yra bent vieno paviriaus nematomoje dalyje, yra nematoma. Dviej briaunaini sankirtos linijos yra lautins linijos (r. 4.96 pav., 4.97 pav.). i linij dalys yra vieno ir antro briaunainio sien sankirtos linijos. ios linijos yra takai, kuriuose vieno briaunainio briaunos kertasi su kito briaunainio sienomis (arba briaunos su briaunomis). Norint rasti dviej briaunaini sankirtos linij, reikia per briaunainio briaunas vesti pagalbines kertanias ploktumas (r. 4.96 pav.). I esam projekcij tik frontaliojoje projekcijoje yra inoma kn sankirtos linija, nes prizm yra frontaliai projektuojanti, todl naudojamos pagalbins kertaniosios horizontaliosios ploktumos ir . Ploktuma piramids paviiuje ikirs linij, kuri apibr ploki figr keturkamp, o prizmje staiakamp. Susikirtus keturkampiui su staiakampiu, atsiras sankirtos linijos takai, kuri horizontaliosios projekcijos bus keturkampio ir staiakampio horizontalij projekcij sankirtos takuose 1, 2 ir 3. Tokie pat takai atsiras ir kitoje piramids pusje. Ploktuma piramids paviriuje ikirs didesnio perimetro keturkamp, o prizmje ties. Susikirtus keturkampiui su tiese, atsiras du takai, kuri horizontaliosios projekcijos bus 4. Sujungus gautuosius takus, gaunama kn sankirtos linijos horizontalioji projekcija 1, 2, 3, 4, 1 ir tokia pat simetrika linija kitoje prizms pusje. Turint dvi tako projekcijas, randama treioji profilin projekcija.

4.96 pav. Prizms ir piramids sankirta Paskui braioma susikertani briaunaini dimetrin projekcija (r. 4. 97 pav.)

57

a b 4.97 pav. Prizms ir piramids sankirtos staiakamp dimetrin projekcija Dviej sukini sankirtos linijos iekomos taip pat, kaip ir briaunaini. Pateiktame pavyzdyje (r. 4.97 pav.) naudojamos pagalbins kertaniosios frontaliosios ploktumos ir iekomos tak frontaliosios projekcijos.

4.98 pav. Dviej cilindr sankirta Briaunaini ir sukini sankirtos linijos randamos naudojant pagalbines kertanisias ploktumas. Reikia rasti kgio ir prizms sankirtos linij (r. 4.99 pav.). Kadangi prizm statmena projekcij ploktumai F, tai sankirtos linijos frontalioji projekcija sutaps so prizms pagrindo kontru. Todl reikia rasti sankirtos linijos horizontalij ir profilin projekcijas. Panaudojus pagalbines horizontalisias kertanisias ploktumas , , , randama sankirtos linijos horizontalioji projekcija (r 4.86 pav. ir 4.99 pav.). Kertanioji ploktuma kgio paviriuje ikirs apskritim, o prizmje dvi tieses. Apskritimo ir tiesi sankirtoje bus gauti kn sankirtos linijos takai. Turint dvi projekcijas, randama treioji - profilin sankirtos linijos projekcija.

58

4.99 pav. Kgio ir prizms sankirta Savikontrols klausimai 1. Kas yra projekcija? 2. Kokios yra lygiagreij staiakampi projekcij savybs? 3. Kas yra epira ir kaip ji gaunama? 4. Kas yra tako koordinats ir kokias jas inote? 5. Kur yra takas, jei kuri nors jo koordinat lygi 0? 6. Kur yra takas, jei jo dvi koordinats lygios 0? 7. Kokia ties vadinama bendrosios padties tiese? 8. Kokios tiess vadinamos lygio tiesmis ir kokias jas inote? 9. Kokios tiess vadinamos projektuojaniosiomis ir kokias jas inote? 10. Kada tiess atkarpa projektuojasi tikruoju dydiu? 11. Kokias tarpusavio padtis gali uimti dvi tiess? 12. Kas yra ploktumos pdsakai? 13. Kas yra ploktumos parametrai? 14. Kokios ploktumos vadinamos projektuojaniosiomis ir kokias jas inote? 15. Kokios yra lygio ploktumos ir kokias jas inote? 16. Kam reikalingas projekcij ploktum pakeitimas? 17. Kaip parenkamos naujos projekcij ploktumos? 18. K reikia daryti, norint rasti nauj tako projekcij, pakeitus kuri nors projekcij ploktum? 19. Koki padt tiess atvilgiu turi uimti naujai parinkta projekcij ploktuma, iekant tiess tikrojo ilgio? 20. Kokiu tikslu naudojamas pasukimo metodas? 21. K ir kokioje ploktumoje bria takas, besisukdamas apie a, statmen ploktumai H? 22. Kaip pasukti bendros padties ties, kad ji bt lygiagreti su kuria nors projekcij ploktuma? 23. Kas yra paviriaus sudaromoji? 24. Kokie paviriai vadinami tiesiniai? Juos ivardinkite. 25. Kokie paviriai vadinami iklojamaisiais? Juos ivardinkite. 26. Kokie paviriai vadinami briaunainiais? 27. Kas yra staioji taisyklinga prizm? 28. Kokie paviriai vadinami piramidiniais? 29. Kas yra staioji taisyklinga piramid? 30. Kaip gaunamas cilindrinis pavirius? 31. Kaip gaunamas kginis pavirius? 59

32. Kokiais bdais iekomos briaunaini ir ploktum sankirtos? 33. Kokia figra gaunama, kertant briaunain ploktuma? 34. Kaip randama sankirtos linija, kai briaunain kertanti ploktuma yra projektuojanioji? 35. Kokios linijos gaunamos, kertant ploktumomis apskrit cilindr? 36. Kokios linijos gaunamos, kertant ploktumomis apskrit kg? 37. Kaip ir kokie pagalbiniai paviriai parenkami, iekant dviej paviri sankirtos? 38. Kokiomis linijomis kertasi du briaunainiai, du sukiniai, briaunainis ir sukinys? 39. Kaip iekoma dviej briaunaini sankirta? 40. Kaip iekoma sukini sankirta? 41. Kaip randamos briaunaini ir sukini sankirtos?

5. PROJEKCIN BRAIYBA
60

5.1. Vaizdai
Braiant detales, danai nepakanka trij projekcij detals formai ir matmenims iaikinti. Tada braioma daugiau detals atvaizd, kurie vadinami vaizdais. Vaizdas tai daikto atvaizdas brinyje gautas projektuojant staiakampio projektavimo metodu. Braiant vaizdus gaminys sivaizduojamas ess tarp stebtojo akies ir tam tikros projekcij ploktumos. is projektavimo metodas vadinamas europietikuoju (metodas E) (r. 5.1 pav.). Jeigu projekcij ploktuma yra tarp stebtojo akies ir gaminio, metodas vadinamas amerikietikuoju (metodas A) (r. 5.2 pav.).

5.1 pav. Gaminio projektavimas europietikuoju metodu

5.2 pav. Pagrindini vaizd idstymas europietikuoju metodu

5.3. Gaminio projektavimas amerikietikuoju metodu

5.4 pav. Pagrindini vaizd idstymas amerikietikuoju metodu

Briniai, nubraiyti pagal europietikj projektavimo metod, ymimi taip, kaip parodyti 5.5 pav. Briniai, nubraiyti pagal amerikietikuoju projektavimo metod, ymimi taip, kaip parodyti 5.6 pav.

5.5 pav. Grafinis simboli ymjimas brini, nubraiyt europietikuoju metodu

5.6 pav. Grafinis simboli ymjimas brini, nubraiyt amerikietikuoju metodu

Vaizdai skirstomi pagrindinius, papildomus ir vietinius. 61

Pagrindiniai vaizdai braiomi projektuojant daikt eias kubo sienas. ios sienos iskleidiamos vien ploktum (r. 5.2 pav.). Pagrindiniai vaizdai vadinami taip: 1 - vaizdas i priekio - svarbiausias vaizdas (gaminio padtis parenkama taip, kad iame vaizde geriausiai atsiskleist gaminio forma ir matmenys); 2 vaizdas i viraus; 3 vaizdas i kairs; 4 vaizdas i deins; 5 vaizdas i apaios; 6 vaizdas i antros detals puss. Atvaizd brinyje turi bti kuo maiau, bet tiek, kad brinys bt pakankamai aikus. Jei pagrindiniai vaizdai idstyti taip, kaip parodyta 5.2 paveiksle, joki papildom ymjim nereikia. Jeigu kuris nors vaizdas yra perstumtas svarbiausiojo vaizdo atvilgiu, tai brinyje reikia parodyti rodykle (r. 5.7 pav.) vilgsnio krypt, urayti vaizdo pavadinim viena i pirmj abcls raidi ir vir nubraiyto vaizdo urayti t pai raid (r. 5.8 pav.). Raids raomos 2 didesns u matmen skaiius.

5.7 pav. Rodykls matmenys

5.8 pav. Pagrindinio vaizdo ymjimas, jei jis yra perstumtas svarbiausio vaizdo atvilgiu

5.9 pav. enklas, reikiantis pasukt vaizd

5.10 pav. Papildom vaizd vaizdavimas ir ymjimas

5.11 pav. Papildom vaizd vaizdavimas ir ymjimas

5.12 pav. Vietini vaizd vaizdavimas ir ymjimas

Papildomi vaizdai (r. 5.10 pav. ir 5.11 pav.) braiomi, kai kuri nors gaminio dalis nra lygiagreti nei vienai pagrindinei projekcij ploktumai ir jose projektuojasi ikreiptai. Tuo atveju ta daikto dalis projektuojama papildom ploktum, lygiagrei vaizduojamajai daliai. Jeigu braiomasis papildomas vaizdas turi tiesiogin projekcin ry su pagrindiniu vaizdu ymjimas nereikalingas. Jeigu papildomo vaizdo idstymas neatitinka vilgsnio krypties ymti reikia. Papildomas vaizdas ymimas kaip ir pagrindinis vaizdas, nubraiytas ne savo vietoje. Esant reikalui 62

papildom vaizd galima pasukti pagrindinio vaizdo atvilgiu. Tada alia vaizdo pavadinimo raomas enklas (r. 5.9 pav.) ir nurodoma, kokiu kampu pasukta. Vietiniai vaizdai (5.12 pav.) braiomi, kuomet reikia detaliau pavaizduoti nedidel detals dal. Vietinis vaizdas gali bti neapribotas, kuomet vaizduojamas elementas tiesiogiai nesusij su likusia detals dalimi (vaizdas A) (r. 5.12 pav.), arba apribotas trkio linija (vaizdas B). Jie ymimi kaip ir papildomi vaizdai. Uraai visuomet raomi lygiagreiai su pagrindiniu urau, nekartojant ir nepraleidiant raidi (iskyrus I, O).

5.2. Pjviai
Nematomus kontrus brinyje vaizduojame brkninmis linjomis. Kai detals vidus yra sudtingas, brinys pasidaro neaikus, nes gaunama daug brknini linij. Kad detals vidaus kontrai bt matomi, braiomi pjviai ir kirtiniai. Pjviu vadinamas daikto, mintyse perkirsto viena arba keliomis ploktumomis, atvaizdas, vaizduojant tai, kas yra kertanioje ploktumoje ir u jos vilgsnio kryptimi. is gaminio kirtimas yra slyginis, todl braiant pjv viename i atvaizd kiti to paties gaminio atvaizdai nesikeiia. Pagal kertanij ploktum skaii pjviai skirstomi : paprastuosius - kai kertanti ploktuma viena, pjvis vadinamas (r. 5.13 pav.) , ir sudtinguosius - kai kertanios ploktumos dvi ar daugiau. Sudtingieji pjviai skirstomi laiptuotus ( pjvis lygiagreiomis ploktumomis) (r. 5.15 pav.) , kuomet kertanios ploktumos tarpusavyje lygiagreios, ir lauytus (pjvis dviem susikertaniomis ploktumomis) (r. 5.16 pav.), kuomet kertanios ploktumos tarpusavyje susikerta. Lauytajame pjvyje kirtimo ploktumos slygikai sukamos, kol sutampa vienoje ploktumoje. Sukimo kryptis gali nesutapti su vilgsnio kryptimi.

5.13 pav. Paprastasis pjvis

5.14 pav. Paprastas pjvis, kai simetrijos ploktuma sutampa su detals kontru

5.15 pav. Laiptuotas pjvis

5.16 pav. Lauytas pjvis

Paprastieji pjviai pagal tai, kokioje padtyje kirtimo ploktuma yra horizontaliosios projekcij ploktumos atvilgiu, yra skirstomi : horizontaliuosius, kai kirtimo ploktuma yra lygiagreti su horizontalija projekcij ploktuma (r. 5.17 pav. pjvis B-B); vertikaliuosius, kai 63

kirtimo ploktuma yra statmena horizontaliajai projekcij ploktumai (r. 5.17 pav. pjvis A-A ir 5.18 pav.) ir praulniuosius, kai kirtimo ploktuma su horiontalija projekcij ploktuma sudaro nestat kamp (r. 5.19 pav.). Vertikalieji pjviai dar skirstomi : frontaliuosius, kai kirtimo ploktuma yra lygiagreti su frontalija prijekcij ploktuma (r. 5.17 pav. pjvis A-A ir 5.18 pav.) ir profilinius, kai kirtimo ploktuma lygiagreti su profiline projekcij ploktuma (r. 5.18 pav. pjvis A-A). Kertanios ploktumos padtis ymima siaurja ilg brkni su taku linija (galuose ir ploktumos sankirtose plaioji ilg brkni su taku linija). vilgsnio kryptis nurodoma rodyklmis (itisin plaioji linija), kurios remiasi galin brkn. alia rodykli, prie plvio gal uraomas pjvio pavadinimas, du kartus ta paia raide. Raids 2 didesns u matmen skaiius. Vir nubraiyto pjvio raomos tos paios raids su brkneliu tarp j. Jei kertanioji ploktuma sutampa su detals simetrijos ploktuma ir nubraiytas pjvis turi tiesiogin projekcin ry, nurodyti kertanios ploktumos padties ir rayti pjvio pavadinimo nereikia (r. 5.14 pav. ir 5.18 pav.).

5.17 pav. Horizontalusis ir frontalusis pjviai

5.18 pav. Frontalusis ir profilinis pjvis

5.19 pav. Praulnusis pjvis

5.20 pav. Vietiniai pjviai

Paprastieji pjviai daromi pusiniai, jei detal simetrika (r. 5.21 pav.), ir itisiniai jei nesimetrika (r. 5.17 pav. ir 5.22 pav.). Pjv nuo vaizdo skiria siauroji ilg brkni su taku linija. Jeigu su simetrijos ploktuma sutampa detals kontras, pjvis nuo vaizdo atskiriamas itisine vingiuota arba itisine siaurja su liais linija taip, kad detals kontras likt matomas (r. 5.14 pav.).

64

5.21 pav. Simetrik detali pjvis

5.22 pav. Nesimetrik detali pjvis

Jeigu kertanioji ploktuma eina iilgai plonasiens sienels, tai pjvyje ji rodoma neperpjauta (r. 5.23 pav.).

5.23 pav. Plonasieni sieneli pjviai

5.24 pav. Gretutiniai kirtiniai

Pjvis, kuriame parodoma tik tam tikra daikto vieta, vadinamas vietiniu. J nuo vaizdo skiria itisin vingiuotas arba itisin siauroji su liais linija (r.5.20 pav.). Vietiniai pjviai yra paprastieji pjviai.

5.3. Kirtiniai
Kirtiniai naudojami detals formai nustatyti. Juose vaizduojama tik tai, kas yra kertanioje ploktumoje (r. 5.24 pav.). Kirtinys braiomas taip, kad atitikt rodyklmis rodom krypt. Gretutiniai kirtiniai (r. 5.24 pav.) gali bti idstyti bet kurioje brinio vietoje. Ikeltiniai kirtiniai (r. 5.25 pav.) ikeliami alia vaizdo ir sujungiami su juo siaura ilg brkni su taku linija.

5.25 pav. Ikeltiniai kirtiniai

5.26 pav. Pjvi arba kirtini brkniavimas

Pjviai ir kirtiniai brkniuojami 450 kampu pasvirusiomis linijomis pagrindinio kontro atvilgiu kair arba dein pus, arba pjvi ar kirtini simetrijos aims (r. 5.26 pav.) Atstumai tarp brkneli 1...10 mm. Visuomet vienos detals visi pjviai ir kirtiniai brkniuojami vienodai. Gretimos detals brkniuojamos skirtinga kryptimi arba skirtingu tankiu (r. 5.27 pav.). Atstumai turi bti parinkti proporcingai brkniavimo plot dydiui. Siauresnius kaip 2 mm kirtinius rekomenduojama ujuodinti. 65

5.27 pav. Gretim plot brkniavimas

5.28 pav. Ikeltinio elemento ymjimas

5.4. Ikeltiniai elementai


Ikeltinis elementas yra papildomas atvaizdas (paparastai padidintas) tos gaminio dalies, kurios form ar matmenis reikia iaikinti. Ta dalis, kuri reikia pavaizduoti ikeltiniame elemente, tam tikrame vaizde, pjvyje ar kirtinyje apibriama apskritimo, ovalo ar kitokia siaurja itisine linija ir vir inaos linijos lentynls raoma didioji raid arba didiosios raids ir arabiko skaitmens derinys, pavyzdiui, A, A1, A2. Ikeltinis elementas ymimas ta paia raide arba didiosios raids ir skaitmens deriniu, be to nurodomas mastelis (r. 5.28 pav. ). Ikeltinis elementas brinyje turi bti kuo ariau detals aikinamosios vietos. Ikeltiniame elemente gali bti gaminio dali, kurios nepavaizduotos tam tikrame atvaizde, be to gali skirtis ir jo vaizdavimo bdas, pavyzdiui, ikeliamoji vieta brinyje gali bti gaminio vaizde, o ikeltinis elementas pavaizduotas jau tos vietos pjvis (r. 5.29 pav.).

5.29 pav. Ikeltinis elementas

5.30 pav. Paviri sklandaus perjimo linijos slyginis vaizdavimas

5.31 pav. Krumpliaraio, tvirtinamo pleitu, vaizdavimas

5.4. Slygotumai ir supaprastinimai atvaizduose


Norint spariau braiyti ir sutaupyti vietos briniuose, vartojami slygotumai ir supaprastinimai: 1. Jei gamybos slygos nereikalauja tiksliai nubraiyti sankirtos linij projekcijas, tai vaizduose ir pjviuose jos vaizduojamos supaprastintai, lanku arba tiese (r. 5.30 pav.). 2. Gaminio, turinio kelet tolygiai idstyt element, atvaizde rodomas visas vienas ar du elementai, o kiti rodomi suprastintai arba sutartiniais enklais (r. 5.32 pav.). 3. Vart, kniedi, pleit, pilnaviduri velen, ai ar kit panai detali iilginiai pjviai nebraiomi. Jei reikia, braiomi vietiniai pjviai.

66

4. Skriemuli, krumpliarai ir kt. stipinai, plonos detali sutvirtinimo sienels, ausels ir panas elementai rodomi neubrkniuoti ir atskiriami nuo likusios detals dalies pagrindine linija (r. 5.33 pav.). 5. Sudtinguose briniuose dalima vaizduoti skyli, kurios idstytos apskritame flane ir per kurias neina kertanioji ploktuma, pjv. 6. Jeigu kai kurie detals elementai projektuojant isikreipia, leidiama j nevaizduoti arba vaizduoti neikreiptus, jeigu tai nesumaina brinio vaizdumo. 7. Jeigu krumpliaraio, skriemulio ar kitos detals, tvirtinamos pleitu, konstrukcijai isiaikinti nereikia antro vaizdo, iskyrus kiaurym, leidiama antrame vaizde braiyti tik kiauryms kontr (r. 5. 31 pav.). 8. Jei sudtingas brinys braiomas keliuose lapuose, alia atvaizd pavadinim nurodoma kok lap nukeltas atvaizdas bei kokiame lape paymtas nubraiytas atvaizdas, pavyzdiui, pirmame brinio lape paymime vaizd A(2), kuris bus nubraiytas antrame lape, o antrame lape vaizd ymime A(1).

5.32 pav. Tolygiai idstyt element supaprastintas vaizdavimas

5.33 pav. Stipin supaprastintas vaizdavimas

67

6. DETALI BRINIAI 6.1. Sriegiai ir j tipai


Sraigtin linij nubria takas tolygiai slinkdamas linija, iai tolygiai sukantis apie a. Vieno pilno apsisukimo sraigtins linijos dalis vadinama vija. Atstumas tarp gretim vij, matuojamas iilgai sudaromosios, vadinamas sraigtins linijos ingsniu. Sriegi skirstymas: a. Pagal sriegio profil - trikampio, trapecinio, staiakampio; b. Pagal pradinio paviriaus, ant kurio suformuotas sriegis, form - cilindriniai ir kginiai; c. Pagal idstym ant paviriaus vidiniai ir ioriniai; d. Pagal sraigtins linijos krypt deininiai ir kairiniai; e. Pagal sriegio vij pradi skaii vienapradiai ir daugiapradiai; f. Pagal eksploatavimo paskirt tvirtinimo (metriniai), tvirtinimo ir sandarinimo (vamzdiniai ir kginiai), pavar (trapeciniai, atraminiai), specials.

6.2. Sriegi vaizdavimas ir ymjimas briniuose


Sriegi ir sriegt detali vaizdavimo techniniuose briniuose metodai pateikti LST EN ISO 6410-1. Daniausiai pagal susitarim vis tip techniniuose briniuose sriegiai ir sriegtos detals yra vaizduojamos supaprastintai. Matom sriegi virns vaizduojamos itisine plaija linija, o sriegio paakniai itisine siaurja linija (r. 6.1 pav.ir 6.2 pav.). Tarpas tarp sriegio virnes ir paaknius vaizduojani linij turi bti kuo artimesnis sriegio gyliui, bet visais atvejais is tarpas neturi bti maesnis kaip dvigubas plaiosios linijos plotis. Vaizduose i galo sriegio paakniai turi bti vaizduojami madaug trimis ketvirtadaliais apskritimo, nubrto itisine siaurja linija. Nuoulos nei ant sriegt stryp, nei sriegtose skylse projekcijose, statmenose strypo arba skyls aiai, nerodomos. Matoma sriegio profilio viso gylio pabaiga turi bti vaizduojama itisine plaija linija.

6.1 pav. Iorinio metrinio sriegio vaizdavimas ir ymjimas brinyje

6.2 Vidinio metrinio sriegio vaizdavimas ir ymjimas brinyje

Pjvyje sriegtas detales ubrkniuoti reikia iki plaij itisini linij (r. 6.2 pav.). Sriegiai - metriniai, trapeciniai, atraminiai, cokoliniai ymimi kaip parodyta 6.1 ir 6.2 paveiksluose. Skiriasi tik uraai. Kginiai sriegiai vaizduojami ant kginio paviriaus (r. 6.3 pav. ir 6.4 pav.). ymint kgin, vamzdin cilindrin arba vamzdin kgin srieg pateikta skaitin reikm atitinka slygin vamzdio, sukamo skyl, skersmen coliais (1 = 25,4mm ) .

68

6.3 pav. Iorinio kginio sreigio vaizdavimas ir ymjimas

6.4 pav. Vidinio metrinio kginio sreigio vaizdavimas ir ymjimas

Sriegio tipas ir matmenys ymimi pagal atitinkamus sriegi tarptautini standart reikalavimus. Sriegi ym sudaro: 1. Raidinio sriegio tipo ymuo (sriegio tipo santrumpa): M metrinis, Tr trapecinis, S atraminis, C cokolinis, G vamzdinis, MK metrinis kginis, R vamzdinis kginis iorinis, Rc vamzdinis kginis vidinis, K kginis colinis, Sp specialus. 2. Vardinis skersmuo arba dydis, pvz.: 20; . 3. Sriegio eiga L (poslinkis vien kart apsisukus, mm). 4. ingsnis P, mm. 5. Vijos kilimo kryptis jei sriegis deininis nenurodoma, jei kairinis raomos raids LH. Taip pat pateikiami papildomi duomenys: 1. Tolerancij lauko ymjimas 6g (metrinis iorinis), 6H (metrinis vidinis). 7e (trapecinis iorinis), 7H (trapecinis vidinis), 6g (atraminis iorinis), 8H (atraminis vidinis). 2. Sriegio sukibimas (S trumpas, L ilgas, N normalus). 3. Vij pradi skaiius. Brinyje ymint metrinio, trapecinio ar atraminio sriegio matmenis, jo vardinis skersmuo atitinka iorinio sriegio virni arba vidinio sriegio paakn skersmen. Mao skersmens sriegi, kuri skersmuo brinyje yra maiau negu 6 mm arba kai yra taisyklingai idstytos to paties tipo ir dydio skyls ar sriegiai, leidiamas supaprastintas vaizdavimas (r. 6.5 pav. ir 6.6 pav.)

6.5 pav. Mao skersmens sriegi supaprastintas vaizdavimas

6.6 pav. Mao skersmens sriegi supaprastintas vaizdavimas, kai sriegiai idstyti taisyklingai 69

6.3. Sriegins jungtys


Tai iardomosios jungtys, kuriose atskiros dalys sujungiamos tarpusavyje sriegiais. Briniuose sriegini sujungimo vietoje sriegis vaizduojamas pgal t detal, kuri turi srieg iorje (r. 6.7 pav. ir 6.8 pav.). Surinkimo briniuose vartai, verls, smeigs, poverls, sraigtai pjviuose vaizduojami neperpjauti (r. 6.8 pav.). Pjvyje sriegins jungties detales reikia ubrkniuoti iki plaiosios itisins linijos.

6.7 pav. Sriegins jungties vaizdavimas

6.8 pav. Sriegin jungtis, kai iorinis sriegis sriegtas ant pilnavidurio strypo

6.4. Suvirintos jungtys, j ymjimas ir vaizdavimas briniuose 6. DETALI BRINIAI


Detali darbo briniuose turi bti pavaizduota visos gaminio sudtins dalys ir elementai. Braiymo tvarka: 1) braiomas kiekvienos nestandartins detals atskiras brinys; 2) nustatomas kiekvienai detalei reikalingas pagrindini, vietini ir papildom vaizd, pjvi bei kirtini skaiius. Parenkama kuo maiau atvaizd, bet tiek, kad matytsi visa detals forma ir brinys bt aikus; 3) nepaisant surinkimo brinio mastelio, parenkami detali brini masteliai ir reikalingi standartiniai lapo formatai. Rekomenduojamas 1:1 mastelis, bet smulkios detals braiomos pagal didinimo mastel, didesns pagal mainimo; 4) A1 formato lapas padalijamas maesnius formatus, kuriuose bus braiomos detals. Kiekviename brinyje braiomi rmeliai ir pagrindinio rao lentel (r. 1 pav.); 5) braiomi detali darbo briniai. Vaizdai, pjviai, kirtiniai braiomi ir idstomi pagal standarto reikalavimus. Braiant nereikia kopijuoti i surinkimo brinio. Kiek kiekvienai detalei reikia atvaizd, bei koks turi bti svarbiausias vaizdas, nustatoma pagal detals form. Pvz. veleno, spyruokls svarbiausias vaizdas parenkamas lygiagreiai su pagrindinio rao lentele. Standartini gamini (vart, verli, sraigt, poverli ir kt.) detalizuoti nereikia; 6) suraomi visi detali matmenys (nominalieji), kuri reikia joms pagaminti ir tikrinti (su nuokrypomis). Reikia atkreipti dmes jungiamuosius pavirius. Kiekvienos sujungtos paviri poros turi bti vienodi nominals jungiamieji matmenys; 7) paraoma mediaga, i kurios bus gaminama detal, detals paviri iurktumas, dang reikalavimai , bei kiti duomenys; 8) techniniuose reikalavimuosepateikiama: a) nenurodytos grafinje dalyje ribins nuokrypos; 70

b) c) d) 9)

danga; detals terminis apdorojimas; kiti parametrai. upildoma brinio pagrindinio rao lentel.

71