Seimo Ataskaita

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri 2010 met veiklos ataskaita
TURINYS
3 3 13 39 55
vadas
Pareikj 2010 met skund ir j tyrim aPibendrinimas
seimo kontrolieriaus romo valentukeviiaus veiklos ataskaita
seimo kontrolieriaus augustino normanto veiklos ataskaita
i lietuvos resPublikos seimo kontrolieri staigos veiklos
Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita
VADAS
lietuvos respublikos konstitucijoje tvirtintas seimo kontrolieri institutas vienas i pagrindini neteismini mogaus teisi ir laisvi apsaugos bei vykdomosios valdios institucij veiklos kontrols instrument lietuvoje. seimo kontrolieri veiklos tikslas aikiai apibrtas lietuvos respublikos seimo kontrolieri statymo 3 straipsnyje: ginti mogaus teis ger viej administravim, utikrinant mogaus teises ir laisves, priirti, ar valdios staigos vykdo pareig tinkamai tarnauti monms. seimo kontrolierius (ombudsmenas) yra nepriklausomas lietuvos respublikos seimo skiriamas pareignas, ginantis mogaus teises ir laisves, tiriantis pareikj skundus dl pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viej administravim. seimo kontrolieri staigos veikla skirta utikrinti, kad lietuvos valstyb vykdo savo pareigas, kylanias i teisins ir socialins valstybs, mogaus orumo, laisvs, lygybs ir demokratijos princip. demokratijos efektyvumas yra labai tampriai susijs su piliei pasitikjimu valstybs vieojo administravimo institucijomis. atitinkamoms institucijoms ir staigoms teikdami silymus ar pastabas, kaip gerinti viej administravim, seimo kontrolieriai siekia, kad asmens teis tinkam viej administravim tapt reali. 2010-ieji metai lietuvos respublikos seimo kontrolieri staigai buvo reikmingi staigos penkiolikos met sukaktis sutapo su penki seimo kontrolieri modelio gyvavimo pabaiga. 2010 m. sausio 21 d. lietuvos respublikos seimas prim seimo kontrolieri statymo pakeitimo statym, kuriuo seimo kontrolieri skaiius sumaintas nuo penki iki dviej. statymas sigaliojo 2010 m. vasario 16 dien. nuo tos dienos dirba du seimo kontrolieriai: romas valentukeviius, nagrinjantis pareikj skundus dl valstybs institucij pareign biurokratizmo ar piktnaudiavimo, ir augustinas normantas, kuriam priskirta tirti savivaldybi institucij pareign biurokratizm ar piktnaudiavim. vadovaudamiesi lietuvos respublikos seimo kontrolieri statymo 11 straipsniu, kasmet iki kovo 15 dienos seimo kontrolieriai ratu pateikia seimui prajusi kalendorini met veiklos ataskait, kurioje apibendrinami svarbiausi atlikti tyrimai, akcentuojamos problemos, kurios gali bti isprstos tik statym leidjo valia. iame leidinyje 2010 met savo veiklos ataskaitas seimui teikia seimo kontrolieriai romas valentukeviius ir augustinas normantas. Pirmajame skyriuje Pareikj 2010 met skund ir j tyrim apibendrinimas pateikiama skund statistika, nurodomas gaut ir itirt skund kiekis, j pagrstumas, problematika, analizuojama mogaus
teisi padties udarose laisvs apribojimo institucijose stebtoj grups ir staigos priimamojo darbas. antrajame skyriuje pateikiama seimo kontrolieriaus romo valentukeviiaus veiklos ataskaita. treiajame skyriuje pateikiama seimo kontrolieriaus augustino normanto veiklos ataskaita. ketvirtame skyriuje pristatomi svarbiausi tarptautinio bendradarbiavimo renginiai, lr seimo kontrolieri dalyvavimas seminaruose bei konferencijose, supaindinama su staigos veiklos aktualijomis, vieiamja veikla bei visuomens informavimu.
PAREIKJ 2010 mET SKUND IR J TYRIm APIBENDRINImAS

2010 metais seimo kontrolieri staigoje i viso gauti 1 986 fizini ir juridini asmen pareikimai, i kuri 1 282 nauji skundai; pareikj skunduose ikeltos 2587 problemos. gauta skund atsisakyta nagrinti inagrinta problem Priimta sprendim: skund pripainti pagrstu skund atmesti tyrim nutraukti seimo kontrolieri iniciatyva atlikta tyrim inagrinta problem Priimta sprendim: problema pripainta pagrsta klausim atmesti tyrim nutraukti Priimta seimo kontrolieri rekomendacij atsakyta piliei praymus seimo nari perduoti skundai 1 282 341 2 587 2 587 1001 1007 579 18 79 79 65 12 2 1072 135 112
taigi 2010 metais seimo kontrolieri staigoje, sigilinus gautus pareikj skundus, identifikuotos 2 587 problemos; jos inagrintos i esms, dl kiekvienos i j priimtas sprendimas. i io sprendim skaiiaus pagrstais buvo pripainti 39 proc., t. y. atliktais tyrimais nustatyta pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar netinkamo vieojo administravimo fakt. nepagrstais pripainta taip pat 39 proc.
skund (aprayti netinkamo administravimo faktai nebuvo patvirtinti), 22 proc. skund tyrimas buvo nutrauktas, kadangi inyko skundiamosios aplinkybs, pareikjas atsim savo pareikim, paaikjo, kad skundas yra, buvo ar turi bti nagrinjamas teisme, ar pan. skundo tyrimas nutraukiamas ir tais atvejais, kai tarpininkaujant seimo kontrolieriui skunde keliamos problemos isprendiamos gera valia. 2010 m. buvo nutrauktas 66 skund tyrimas, nes seimo kontrolieriai padjo abiem pusms susitarti dl problemos sprendimo. seimo kontrolieri tarpininkavimas tarp visuomens ir valdios institucij atveria daugiau galimybi lanksiau sprsti kilusius ginus. be to, ombudsmenui tarpininkaujant spartja gin nagrinjimo procesas, didja dl j priimam sprendim efektyvumas ir sudaromos slygos greiiau pasiekti socialin taik. todl seimo kontrolieri staigoje siekiama, kad kuo daugiau asmen ir vieojo administravimo pareign gin baigtsi abipusiu susitarimu.
2010 metais seimo kontrolieri staigoje inagrinta 112 pareikj kreipimsi, kuriuos perdav lietuvos respublikos seimo nariai. Per 2010-uosius seimo kontrolieri staiga ratu atsak 135 piliei praymus, kuriuose nebuvo skundiami pareign veiksmai, bet prayta paaikinti, suteikti teisin konsultacij, informacij ar padti gauti dokumentus ir kt.
Tyrimai Seimo kontrolieri iniciatyva

seimo kontrolieri statymu suteikta teis pradti tyrimus seimo kontrolieriaus iniciatyva, kai i visuomens informavimo priemoni ar kit altini praneim nustatoma pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar kitaip paeist mogaus teisi ir laisvi poymi. tyrimai seimo kontrolieriaus iniciatyva viena i efektyviausi mogaus teisi gynimo priemoni. i priemon turi ypating prevencin pobd, kadangi, net ir negavs skundo dl konkreios problemos, seimo kontrolierius gali pradti tyrim, jeigu mano, kad tam tikru atveju galjo bti paeistos mogaus teiss. ie tyrimai suteikia galimyb greitai ir efektyviai reaguoti galimus mogaus teisi paeidimus, be to, jie daniausiai bna susij ne su pavieniais asmenimis, bet didele j grupe ar netgi nemaa visuomens dalimi. Paprastai ie tyrimai bna itin detals, atliekama gilesn tam tikros problemos analiz. tai suteikia galimyb atskleisti teisinio reguliavimo trkumus ar netobulumus ir pateikti silymus dl atitinkamo teisinio reglamentavimo tobulinimo. 2010 metais seimo kontrolieriai savo iniciatyva atliko 18 tyrim, gvildendami 79 problemas, ir dl kiekvienos i j prim sprendimus. tyrim metu suformuluota problema 65 atvejais buvo pripainta pagrsta, t. y. buvo nustatyta pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar kitokio netinkamo vieojo administravimo fakt, 12 kart netinkamo administravimo faktai nebuvo patvirtinti; dl dviej problem pradti tyrimai buvo nutraukti, kuomet tarpininkaujant seimo kontrolieriui aktuals klausimai buvo isprsti gera valia. svarbiausi tyrimai yra isamiai aprayti abiej seimo kontrolieri ataskaitose.
2010 mETAIS SEImo KoNTRoLIERI STAIgoJE INAgRINT SKUND SPRENDImAI
Pagrsti skundai Nepagrsti skundai Tyrimas nutrauktas
39% 39% 22%
2010 m. VIS INAgRINT SKUND gRUPAVImAS PAgAL PRoBLEmATIK:

Problema asmen, kuri laisv suvaryta, teiss teis tinkam viej administravim teis nuosavyb teis saugi ir ekologik aplink teis asmens, visuomens saugum ir vieosios tvarkos utikrinim vartotoj teiss teis bst teis socialin apsaug teis sveikatos apsaug teis teising teism kitos teiss inagrinta skund (procentais) 30 28 11,5 8 5 5 3 2 2 2 3,5
Seimo kontrolieri rekomendacijos ir j vykdymas

2010 metais inagrinj skundus seimo kontrolieriai valstybs ir savivaldybi institucij pareignams pateik 1072 rekomendacijas. svarbiausios i j pateiktos lentelje. rekomendacija atkreipti pareign dmes aplaidum darbe, statym ar kit teiss akt nesilaikym, tarnybins etikos paeidim, piktnaudiavim, biurokratizm ar mogaus teisi ir laisvi paeidimus bei silyti imtis priemoni, kad bt paalinti statym ar kit teiss akt paeidimai, j prieastys ir slygos silyti kolegialiai institucijai ar pareignui statym nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams bei kitiems teiss aktams prietaraujanius sprendimus ar silyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo silyti seimui, vyriausybei, kitoms valstybs ar savivaldybi institucijoms ir staigoms, kad bt pakeisti statymai ar kiti norminiai teiss aktai, varantys mogaus teises ir laisves informuoti seim, vyriausyb bei kitas valstybs institucijas ir staigas ar atitinkamos savivaldybs taryb apie iurkius statym paeidimus arba statym ar kit teiss akt trkumus, prietaravimus ar spragas silyti kolegialiai institucijai, staigos vadovui ar auktesniajai pagal pavaldum institucijai ir staigai skirti nusiengusiems pareignams tarnybines (drausmines) nuobaudas Pateikti atitinkamoms institucijoms ir staigoms (netiriant seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirto skundo i esms) silymus ar pastabas dl vieojo administravimo gerinimo, kad nebt paeidiamos mogaus teiss ir laisvs silyti prokurorui statym nustatyta tvarka kreiptis teism dl vieojo intereso gynimo Praneti seimui, respublikos Prezidentui ar ministrui Pirmininkui apie ministr ar kit seimui, respublikos Prezidentui ar vyriausybei atskaiting pareign padarytus paeidimus Perduoti mediag ikiteisminio tyrimo staigai ar prokurorui, kai aptinkama nusikalstamos veikos poymi rekomendacij skaiius
555
lietuvos respublikos seimo kontrolieri statymas kaip vien esmini seimo kontrolieri veiklos princip tvirtina vieumo princip seimo kontrolieriai vieai teikia informacij visuomenei apie savo veikl bei pareign piktnaudiavim, biurokratizm ar kitaip paeidiamas mogaus teises ir laisves. vieumas svarbus konstitucinio teisins valstybs principo aspektas. seimo kontrolieriams, kaip mogaus teisi gynjams, priimantiems rekomendacinio pobdio sprendimus, netinkamos pareign veiklos pavieinimas yra papildoma veikimo jga. staiga savo interneto svetainje jau kelet met skelbia ombudsmen suraytas paymas, nors iki 2010 m. vidurio statymo normos sakmiai nepareigojo seimo kontrolieri to daryti. lietuvos respublikos seimas 2010 m. gegus 13 d. prim seimo kontrolieri statymo 21 straipsnio pakeitimo statym nr. Xi-808, kuriuo imperatyviai pareigojo visas ombudsmen paymas skelbti oficialiame seimo kontrolieri staigos interneto tinklalapyje.
164
97
50
is pakeitimas padeda utikrinti tiek seimo kontrolieri veiklos, tiek ir valstybs ar savivaldybs institucijos arba staigos, kuriai siuniama payma, atliekam darb ir priimam sprendim vieum. valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos, kurioms skirtos ios paymos, taip pat privalo vieai skelbti jas oficialiuose internetiniuose puslapiuose, kartu nurodydamos, koki veiksm institucijos msi, kad seimo kontrolieri rekomendacijos bt vykdytos. informacija apie seimo kontrolieriaus paymas, pateiktas rekomendacijas ir j vykdym padeda visuomenei susipainti su objektyvia institucijos padtimi, jos veiklos efektyvumu ir sprsti apie tai, kaip joje utikrinamas esminis konstitucinis valstybs tarnybos principas, kad valstybs institucijos tarnauja monms.
34
16
Juridini asmen skundai

Pagal seimo kontrolieri statymo 2 straipsnyje apibrt pareikjo svok pareikjas gali bti fizinis arba juridinis asmuo, kuris kreipiasi seimo kontrolieri staig, pateikdamas skund dl pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo. Pagrindiniai pareikjai, besikreipiantys staig, tebra fiziniai asmenys, taiau akivaizdi ir tokia tendencija: gaunam ir inagrinjam juridini asmen skund skaiius kasmet didja. 2010 m. i juridini asmen gauta net 114 skund, baigti nagrinti 106.
5 4
ataskaitos rengimo metu jau buvo inoma, kad 94 proc. seimo kontrolieri teikt rekomendacij yra atsivelgta. madaug dl deimtadalio pateikt rekomendacij tebelaukiama institucij atsakym.
Pateikiama diagrama rodo juridini asmen skund skaiiaus didjim.

120 Juridini asmen skund skaiius 100 80 60 40 20 0
nagrinjant iuos skundus buvo ikelta 1701 problema ir dl kiekvienos i j priimtas sprendimas. Pagrstais i viso buvo pripainta 35 proc. skund, t. y. juos ityrus nustatyta pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar netinkamo vieojo administravimo fakt. nepagrstais pripainta 47 proc. (informacija apie netinkamo administravimo faktus nebuvo patvirtinta), 18 proc. skund tyrimas, paaikjus atitinkamoms aplinkybms, buvo nutrauktas.
2007
2008
2009
2010
juridiniai asmenys daniausiai skundiasi dl teiss tinkam viej administravim paeidim (59,5 proc.): skundas ar praymas netinkamai inagrinjamas valstybs ar savivaldos institucijose, paeidiami nagrinjimo terminai ir t. t. skundai dl teritorij planavimo ir statybos sudar 13,5 proc.
35% 47% 18%
PAgRINDINS ATSISAKYmo NAgRINTI SKUNDUS PRIEASTYS

vadovaujantis lietuvos respublikos seimo kontrolieri statymo 17 straipsnyje numatytais pagrindais 2010 metais buvo atsisakyta nagrinti 341 skund. Prieastis tikslinga nagrinti kitoje institucijoje nepriskirta seimo kontrolieri kompetencijai dl ikiteisminio tyrimo pareign procesini veiksm ir sprendim skund turi nagrinti teismas skundas tuo paiu klausimu jau inagrintas skundiami teism sprendimai skundas yra ar buvo nagrinjamas teisme skundiami civiliniai teisiniai santykiai skundiami ne pareign veiksmai kitos prieastys atsisakyta nagrinti skund (procentais) 31,5 14,5 11 9 8 5 4 3 3 11
INAgRINT SKUND PASISKIRSTYmAS PAgAL VALSTYBS STAIgAS

Vyriausybei pavaldios institucijos
14
4 6 39
Kultros ministerija ir jai pavaldios institucijos 3 13 Aplinkos ministerija ir jai pavaldios institucijos 73 18
Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldios institucijos 32 32 Teisingumo ministerijos Kaljim departamentas 330 456 ems kio ministerija ir jai pavaldios institucijos 26 29 25 V Registr centras 7
11 79
12
Socialins apsaugos ir darbo ministerija ir jai pavaldios institucijos 18 16 29 VRM Policijos departamentas 36 108 Generalin prokuratra ir jai pavaldios prokuratros
39 24
26
Valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos 27 12
SKUNDAI DL VALSTYBS STAIg PAREIgN VEIKSm

2010 m. seimo kontrolieri staigoje gauti 787 skundai dl valstybs institucij ir staig pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo.
0% Pagrsti
20% Nepagrsti
40%
60%
80%
100%
Tyrimas nutrauktas
diagram trauktos tik tos valstybs institucijos, dl kuri pareign veiksm buvo gauta ir inagrinta ne maiau kaip po 20 skund. 2010 metais ypa daug sprendim (865) buvo priimta dl skund, susijusi su kaljim departamentui pavaldi pataisos nam pareign veiksmais. is skaiius daugiau nei dvigubai virija 2009 metais priimt sprendim (403) kiek. taip nutiko dl i Pravieniki 3-ij pataisos nam gaut masini (65 asmen) kreipimsi, kuriuose nuteistieji reik nepasitenkinim gyvenamj ir bendrosios paskirties patalp, pataisos nam kirpykl, buitini patalp, ilgalaiki pasimatym kambari higiena ir paeidiamais jos reikalavimais. tyrimo metu patvirtinta, kad dl higienos slyg neatitikimo buvo skundiamasi pagrstai, todl daugiau nei 5 kartus iaugo ir bendras pagrstais pripaint toki kreipimsi skaiius. 2010 metais pagrstais pripainta net 38 proc. i skund, o 2009 metais toki buvo tik 7 procentai. antroje vietoje pagal priimt sprendim skaii yra skundai dl Policijos departamentui pavaldi policijos pareign veiksm (183 sprendimai). Pagrstais pripaint ios kategorijos skund kiekis, palyginti su 2009 metais, sumajo 8 proc.; 2010 pagrstais pripainta apie 20 proc. nuo bendro ios tematikos skund skaiiaus. beveik dvigubai, palyginti su 2009 metais (73 sprendimai), iaugo sprendim dl aplinkos ministerijos pareign veiklos skaiius 2010 metais priimta net 130 sprendim, susijusi su aplinkos ministerijai pavaldi institucij veikla. tai sietina su apskrii panaikinimu ir j atliekam funkcij perdavimu valstybinei teritorij planavimo bei statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos. Paymtina, kad 2010 metais pagrstais pripainti net 65 proc. skund dl mintos inspekcijos pareign veiksm! todl ir bendras pagrst skund dl aplinkos ministerijos ir jai pavaldi staig darbuotoj veiksm procentas, palyginti su 2009 metais (25 proc.), iaugo daugiau nei dvigubai iki 56 proc. su panaikint apskrii virinink administracij emtvarkos skyri permimu nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos inion sietinas ir 2,5 karto iaugs sprendim (2009 metais 32 ir 2010 metais 80), priimt dl ems kio ministerijos ir jai pavaldi pareign veiksm, skaiius. 2010 metais daniau reikjo vertinti ir sveikatos apsaugos (75 sprendimai) bei socialins apsaugos ir darbo (63 sprendimai) ministerij pareign veiksmus (neveikim).
INAgRINT SKUND DL VALSTYBS STAIg PAREIgN VEIKSm gRUPAVImAS PAgAL PRoBLEmATIK:

Problema asmen, kuri laisv suvaryta, teiss teis tinkam viej administravim teis asmens, visuomens saugum ir vieosios tvarkos utikrinim vartotoj teiss teis saugi ir ekologik aplink teis nuosavyb teis teising teism teis sveikatos apsaug teis socialin apsaug kitos teiss inagrinta skund (procentais) 46 26,5 7 5,5 3 3 3 2 1,5 2,5
2010 metais inagrint skund dl valstybs pareign veiksm problematika, palyginti su 2009-aisiais, nepasikeit, taiau pastebimai pakito skirtingos problematikos skund procentas. nors skund dl teiss tinkam viej administravim paeidim valstybs institucijose sumajo 6,5 procento (2009 m. buvo 33 proc.), taiau pagrstais pripaint skund itin padaugjo: 2009-aisiais pagrstais laikyta 27 proc., o 2010 metais net 43 proc. skund! skund dl teiss asmens, visuomens saugum ir vieosios tvarkos utikrinim, palyginti su 2009 metais, sumajo 5 procentais. tokios pat aktualios, kaip ir 2009-aisiais, tebra aplinkos apsaugos, nuosavybs teisi apsaugos ir sveikatos apsaugos visuomeninio gyvenimo sritys. dl i srii pareign padaryt mogaus teisi paeidim buvo gauta po 3 proc. skund. bendras skund dl paeistos teiss socialin apsaug skaiius beveik nepakito. asmenys ir toliau nepatenkinti paeidiamomis vartotoj teismis toki skund kiekis, 2009 metais sudars 1,5 proc., 2010-aisiais iaugo iki 5,5 procent. taip atsitiko gavus daugybs kalini pasiraytus pareikimus dl taupumo sumetimais dienos metu netiekiamos elektros energijos, taiau ie skundai buvo atmesti kaip nepagrsti. jau minti masiniai nusiskundim kupini kalini laikai lm, kad net 8 procentais padaugjo skund dl asmen, kuri laisv suvaryta, teisi paeidim. 2010 metais tokie skundai sudar beveik pus vis inagrint skund dl valstybs institucij ir staig pareign veiklos (neveikimo).
seimo kontrolieri staiga, atsivelgusi nemajant suimtj asmen skund skaii, taip pat tai, kad lietuva yra antra europos sjungoje pagal didiausi suimt ir nuteist asmen skaii (tarptautinio kaljim studij centro (londono karaliaus koledas) atlikto tyrimo informacija; 2011 m. sausio 1 d. duomenimis, ms alyje buvo 1 196 suimtj), bei siekdama utikrinti, kad i asmen teiss udarose laisvs apribojimo institucijose bt kuo maiau paeidiamos ir ribojamos, 2011 metais planuoja vykdyti kardomj kalinim (sumim) vykdani staig stebsen. iais metais numatoma aplankyti lukiki tardymo izoliatori-kaljim, kauno tardymo izoliatori, kauno nepilnamei tardymo izoliatori-pataisos namus ir iauli tardymo izoliatori. siekiant patikrinti padt kauno nepilnamei tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose planuojama bendradarbiauti su lietuvos respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga.
Pabrtina, kad per 2010 metus negauta n vieno skundo dl birtono, rietavo, kalvarijos, kazl rdos, Paggi bei Pakruojo ir aki rajon savivaldybi pareign veiksm.
Klaipdos m. savivaldyb 7 Palangos m. savivaldyb 9 Vilniaus r. savivaldyb 15 alinink r. savivaldyb 9 iauli m. savivaldyb 10 Kauno m. savivaldyb 42 Vilniaus m. savivaldyb 89 Alytaus m. savivaldyb 10 Prien r. savivaldyb 6 0% Pagrsti 20% Nepagrsti
2 2 4 2 6 19 50 6 5
40% 60%
1 2 6 4 4
27 52 6 3
80% 100%
SKUNDAI DL SAVIVALDYBI PAREIgN VEIKSm

2010 metais seimo kontrolieri staigoje gautas 391 skundas dl savivaldybi pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo. juos nagrinjant buvo ikelta 540 problem ir dl kiekvienos i j priimtas sprendimas. Pagrstais i viso buvo pripainti 49 proc. skund, t. y. juos ityrus nustatyta pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar netinkamo vieojo administravimo fakt. nepagrstais pripainta 23 proc. (aprayti netinkamo administravimo faktai nebuvo patvirtinti); 28 proc. skund tyrimas, paaikjus atitinkamoms aplinkybms, buvo nutrauktas.
Tyrimas nutrauktas
SKUND gRUPAVImAS PAgAL PRoBLEmATIK:

Problema inagrinta skund (procentais) 36 21,5 12 10 6 5 3 2 4,5
49% 23% 28%
Palyginti su 2009 metais, 2010-aisiais pagrstais buvo pripastama kur kas daugiau skund, taiau rykios tendencijos, kad kiekvienais metais gaunama vis daugiau pagrst kreipimsi, nepastebta.
teis tinkam viej administravim teis saugi ir ekologik aplink teis bst teis nuosavyb vartotoj teiss teis socialin apsaug teis moksl teis sveikatos apsaug kitos teiss
INAgRINT SKUND PASISKIRSTYmAS PAgAL SAVIVALDYBES

diagram trauktos tik tos savivaldybs, dl kuri pareign veiksm inagrinta ne maiau kaip po 10 skund.
lyginant 2009 ir 2010 met duomenis prieita prie ivados, kad skund dl asmen teiss tinkam viej administravim paeidim procentas iek tiek padidjo (2009-aisiais 34,5 proc.). tai pretenzijos dl asmen aptarnavimo, praym nagrinjimo tvarkos, termin, procedr paeidim, netinkamai inagrinto skundo ar praymo, netinkamo teiss akt taikymo, teiss akt nevykdymo, teiss gauti informacij paeidimo, leidim, licencij, paymjim idavimo paeidim ir pan.
skund dl teiss saugi ir ekologik aplink paeidim 2010 metais padaugjo 1,5 proc. daniausiai bdavo reikiamas nepasitenkinimas dl detaliojo teritorij planavimo, vykdom statini statybos, rekonstrukcijos, remonto darb, keli tiesimo, statyb valstybins prieiros, atliek tvarkymo. nors kelet pastarj met pastebimai daugjo skund dl paeidiamos teiss bst, 2010 metais toki skund sumajo 3 procentais. Per ataskaitin laikotarp daniausiai mons bdavo nepatenkinti valstybs parama bstui sigyti ar isinuomoti, savivaldybi socialinio bsto nuoma ir daugiabui nam bendrojo naudojimo objekt administravimu. 2010 m. nepakito ir kelet met i eils fiksuota tendencija, kad maja skund dl teiss nuosavyb paeidim. ios problematikos kreipimsi, palyginti su 2009-aisiais, sumajo 4 procentais. daniausiai tai bdavo praymai, susij su nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo problemomis, tiksliau su miesto ems ar pastat grinimu. gauta nemaai pretenzij ir dl savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, valstybins ems pirkimo ir pardavimo, ems sklyp rib nustatymo ir pan. 2010 metais, palyginti su ankstesniaisiais, 2 proc. padaugjo skund dl vartotoj teisi paeidim. daniausiai buvo skundiamasi dl nekokybik paslaug ilumos, geriamojo vandens tiekimo srityse, dl neteisingai skaiiuojam atlygio u suteiktas paslaugas bei mokesi, dl baud skyrimo, delspinigi skaiiavimo. skund dl teiss socialin apsaug paeidim problematika beveik nepakito. daniausiai asmenys bdavo nepatenkinti socialine parama eimoms ir vaikams. Pastebimai daugja skund dl teiss moksl paeidim. daugiausia tai yra kreipimaisi dl bendrojo lavinimo (pradini, pagrindini ir vidurini) bei neformaliojo ugdymo mokykl veiklos.
Apibendrinant informacij, surinkt lankantis laisvs atmimo vietose, tenka pastebti, kad laikymo slyg, maitinimo organizavimo, medicininio aptarnavimo problemos vis dar yra aktualiausios. gavus Pravieniki 3-iuosiuose pataisos namuose laikom 65 nuteistj skundus seimo kontrolieri staigos specialistai nuvyko i institucij. vizito metu konstatuoti higienos norm paeidimai: kirpykloje naudojami rankiai nebuvo tinkamai ivalyti, dezinfekuoti, prastai rengtos sanitarini mazg patalpos (viena prieais kit, be tinkam pertvar ir pan.), gyvenamosiose ir bendros paskirties patalpose santykin drgm ir oro judjimo greitis neatitiko norm), buitins paskirties patalpose trko inventoriaus, aptikta grauik, ilgalaiki pasimatym kambariuose nra lang, neutikrinama pakankama ventiliacija. atkreiptas staigos administracijos dmesys tai, kad nuteistj laikymas higienos norm ir normini akt reikalavim neatitinkaniomis slygomis gali sukelti neigiamus fizinius ir psichologinius igyvenimus bei gali slygoti nemonik ar eminant elges ar baudim. Pataisos nam administracijai pasilyta skubos tvarka imtis priemoni nustatytiems paeidimams paalinti. ias seimo kontrolieriaus rekomendacijas buvo atsivelgta. tiriant nuteistojo, perkelto i paprastosios drausms grup, skund dl galimo ios staigos pareign biurokratizmo ir (ar) piktnaudiavimo, sprendiant dl leidimo naudotis nuosava patalyne ir rankluosiu, lankytasi ir lukiki tardymo izoliatoriuje-kaljime. nustatyta, kad bausmi vykdymo teiss aktuose netinkamai reglamentuota daikt pamimo i nuteistj ir atidavimo saugoti staigos sandl tvarka. rekomenduota tobulinti bausmi vykdymo teiss aktus; i seimo kontrolieriaus rekomendacij atsivelgta. nustatyti keli atvejai, kai laisvs atmimo viet ligoninje pacientai savo atvykimo gydymo staig dien negaudavo maisto. isiaikinta, jog dl didelio atvykstani konvojuojam asmen skaiiaus bei atliekamo j medicininio patikrinimo ir asmens krat suimtieji ir nuteistieji gydomuosius skyrius patekdavo po dienotvarkje numatyto maitinimo laiko. rekomenduota imtis priemoni, kad bt utikrintos suimtj ir nuteistj laikymo slygos, atitinkanios maitinimo organizavimo reikalavimus reglamentuojanius teiss aktus. i ombudsmeno rekomendacij buvo atsivelgta. laisvs atmimo viet ligonins tuometis direktorius gediminas berktis seimo kontrolieri informavo, kad suimtj ir nuteistj maitinimas bus organizuojamas grietai vadovaujantis maitinimo organizavimo taisykli nuostatomis, ligonin atvykusiems konvojuojamiesiems asmenims, neturint galimybs utikrinti j maitinim pagal nustatyt dienotvark, gavus j raytin praym bus iduodamas sausas davinys.
mogAUS TEISI PADTIES UDARoSE LAISVS APRIBoJImo INSTITUCIJoSE STEBSENA

siekiant utikrinti laisvs atmimo vietose, psichiatrijos staigose ir kitose panaiose institucijose esani asmen teisi apsaug, lietuvos respublikos seimo kontrolieri staigoje 2008 m. lapkriio 5 d. kurta mogaus teisi padties udarose laisvs apribojimo institucijose stebtoj grup 2010 metais ts mogaus teis padties stebsen laisvs atmimo vietose ir psichiatrijos staigose. 2010 metais lankytasi Pravieniki 3-iuosiuose pataisos namuose, iauli tardymo izoliatoriuje, lukiki tardymo izoliatoriuje-kaljime, laisvs atmimo viet ligoninje ir 11-oje psichiatrijos staig.
Per ataskaitin laikotarp Seimo kontrolierius gavo nemaai suimt ir nuteist asmen skund dl laisvs atmimo ir kardomojo kalinimo vietose teikiam sveikatos prieiros paslaug prieinamumo ir kokybs. Atsivelgdamas skund tyrimo metu surinkt mediag apie hepatito B, hepatito C ir kepen steatozs (suriebjimo) diagnozavim ir gydym laisvs atmimo vietose, Seimo kontrolierius savo iniciatyva atliko tyrim dl suimtj ir nuteistj teisi sveikatos apsaug galimo paeidimo. seimo kontrolierius kreipsi kaljim departamento prie lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktori sauli vitkn, valstybins ligoni kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktori alg sasnausk ir valstybins medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktor ramun navickien praydamas pateikti informacij apie laisvje ir nelaisvje esantiems asmenims teikiamas virusini hepatit b, C ir kepen steatozs gydymo paslaugas ir vaist kompensavim, taip pat gautus skundus dl i lig diagnostikos ir gydymo. tyrimo metu buvo taip pat panaudota konferencijos virusiniai hepatitai, vykusios 2010-05-19 (Pasaulin hepatito dien), vilniuje, mediaga. tyrimo metu nustatyta, kad nra galimybi visus laisvs atmimo vietose laikomus asmenis patikrinti dl sergamumo virusiniais hepatitais, kadangi ie tyrimai yra brangs ir l jiems atlikti nepakanka, o tikslini l virusini hepatit b ir C gydymui neskiriama. dl riboto laisvs atmimo viet ligonins biudeto ir kasmet didjani ilaid medikamentams, iuo metu laisvs atmimo vietose yra gydomos tik mios virusini hepatit b ir C formos. kitos ltins ligos, jeigu jos nepamja, gydomos planine tvarka, tokia pat tvarka atliekami ir tyrimai dl ltini lig. atsivelgiant tai, kad pagrindinis virusinio hepatito C plitimo kelias per ukrst iuo virusu krauj (ia liga daniausiai usikreia asmenys, vartojantys narkotines mediagas intraveniniu bdu), ir tai, kad iandien laisvs atmimo vietose bausm atlieka daugiau kaip 1500 narkotines bei psichotropines mediagas vartojani asmen, kurie nra drausti privalomuoju sveikatos draudimu ir i kuri daugiau kaip 70 proc. yra infekuoti hepatito C virusu, kaljim departamentas nra pajgus skirti pakankamai l iems asmenims itirti ir, esant btinybei, gydyti. Palyginus, ar suimtiesiems bei asmenims, atliekantiems areto ar laisvs atmimo bausmes, utikrintos tokios pat asmens sveikatos prieiros paslaugos, kokios teikiamos ir laisvje gyvenantiems monms, paaikjo, kad ltinio virusinio hepatito C gydymas prieinamas didiajai daliai ligoni laisvje, taip pat i dalies kompensuojamas ltinio virusinio hepatito b ir kepen steatozs gydymas, tuo tarpu laisvs atmimo vietose esantiems asmenims dl l trkumo tyrimai virusiniams hepatitams diagnozuoti atliekami planine tvarka, tikslini l virusini hepatit b ir C gydymui neskiriama, gydomos tik mios virusini hepatit b ir C formos. todl konstatuota, kad teiss akt nuostatos, kad suimtiesiems ir nuteis-
tiesiems turi bti utikrinamos tokios pat virusini hepatit gydymo paslaugos kaip ir laisvje esantiems asmenims, nra gyvendinamos. Paym dl atlikto tyrimo seimo kontrolierius pateik sveikatos apsaugos ministerijai ir teisingumo ministerijai bei pasil dar kart ianalizuoti ikelt problem ir imtis priemoni utikrinti, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, sergantiems hepatitu b, C ir kepen steatoze, taip pat ir kitomis pavojingomis ligomis, tyrimai, gydytoj konsultacijos ir gydymas bt prieinami taip pat, kaip jie prieinami laisvje esantiems asmenims. Vykdydamas mogaus teisi padties stebsen psichiatrijos staigose, Seimo kontrolierius Romas Valentukeviius vienuolikoje psichiatrijos staig savo iniciatyva atliko tyrim dl asmen su psichikos negalia teisi teismin gynyb, kai svarstomi j priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai. tyrimo metu vertinta, kaip priverstinai hospitalizuojamiems asmenims utikrinama teis veiksming teisi gynimo bd teisme, kokia yra io hospitalizavimo tvarka, kaip asmuo, jo atstovas ir artimieji apie tai informuojami, kaip utikrinama asmens teis bti iklausytam psichiatrijos staigos administracijos, kokia tvarka kreipiamasi dl antrins teisins pagalbos asmenims suteikimo, ir pan. atliekant tyrim nustatyta, kad trksta teisinio reglamentavimo iki iol nra patvirtintos isamios priverstinio hospitalizavimo ir gydymo procedr reglamentuojanios tvarkos, kuri bt vienoda ir privaloma visoms psichiatrijos staigoms ir kuria galt vadovautis priverstinai hospitalizuojami asmenys ar j atstovai, vertindami, ar priverstinis hospitalizavimas buvo teistas ir ar nebuvo paeistos j teiss. seimo kontrolierius tyrimo metu taipogi nustat, kad priverstinai hospitalizuojami pacientai ne visuomet laiku ir isamiai informuojami apie j priverstin hospitalizavim ir gydym bei teis valstybs garantuojam teisin pagalb, psichiatrijos staigos administracijos kreipimsi teism dl io gydymo pratsimo ir kitus staigos administracijos atliekamus veiksmus bei galimybes juos apsksti ir dl to gali bti paeista j teis teismin gynyb. juk asmeniui, kurio priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo klausimai yra sprendiami, laiku suteikiama isami informacija apie laisvs apribojimo prieastis, tikslus ir paeist teisi gynim yra viena i esmini priemoni, utikrinani mogaus teis teismin gynyb (teisingum), tai yra teis sksti dl jo priimamus sprendimus. tyrimo metu paaikjo, kad priverstinai hospitalizuot ir gydom asmen teis valstybs garantuojam teisin pagalb nra utikrinama. Psichiatrijos staig administracijos ne visuomet kreipiasi dl antrins teisins pagalbos priverstinai hospitalizuotiems pacientams suteikimo. taip pat nustatyta, kad teisins pagalbos teikimo tvark reglamentuojanios nuostatos neutikrina galimybs pacientui i
10
pagalb gauti operatyviai ir lanksiai. Pavyzdiui, kartu su praymu suteikti teisin pagalb asmuo privalo pateikti sveikatos prieiros staigos paym, patvirtinani, kad jis serga sunkia psichikos liga, tarsi nepakakt fakto, kad jis gydosi psichiatrinje staigoje. be to, siekdamas gauti teisin pagalb pacientas pats privalo susisiekti su jam paskirtu advokatu ir susitarti dl susitikimo. kartu pastebima, kad teiss aktuose nra numatyta reikalavimo psichiatrijos staigose besigydantiems pacientams teisins pagalbos paslaugas suteikti operatyviai, kaip, pavyzdiui, sulaikytiems usienieiams, i usienio atvykusiems nelydimiems ar be teist atstov prieiros lietuvoje paliktiems nepilnameiams, kuriems teisins paslaugos pagal su valstybs sienos apsaugos tarnyba pasirayt sutart turi bti suteiktos ne vliau kaip per 6 valandas. seimo kontrolieriaus iniciatyva atliktas tyrimas atskleid, kad, nors Psichikos sveikatos prieiros statyme tvirtinta paciento teis bti iklausytam ir dalyvauti teisme, kai sprendiami jo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratsimo klausimai, bet realiai nra sukurtas mechanizmas, kaip tai turt bti daroma. todl iuo metu psichiatrijos staig administracijos neinformuoja paciento apie i teis, neklausia paciento nuomons apie jo nor dalyvauti teisme, kai sprendiami jo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratsimo klausimai, nra numatyta, kas ir kaip turt pristatyti pacient teisjui. Psichiatrijos staig vadovams rekomenduota atkreipti dmes nustatytus ir paymoje ivardintus trkumus bei kitas pastabas ir apsvarstyti pasilyt priemoni gyvendinimo galimybes. seimo kontrolierius taipogi kreipsi lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerij silydamas parengti ir patvirtinti isami priverstinio hospitalizavimo ir gydymo procedr reglamentuojani tvark, joje apibrti pacientui ir (ar) jo atstovui teiktinos informacijos turin ir form. teisingumo ministerijai pasilyta apsvarstyti galimas veiksmingas priemones, utikrinanias priverstinai hospitalizuojamiems asmenims teis efektyviai naudotis valstybs garantuojama antrine teisine pagalba. mintoms ministerijoms pasilyta kartu apsvarstyti galimyb tobulinti priverstinio hospitalizavimo psichiatrijos staigose tvark reglamentuojanius teiss aktus siekiant utikrinti asmen, kuri priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo klausimai yra sprendiami, ir (ar) j atstov teis dalyvauti iuos klausimus nagrinjant teisme ir bti asmenikai iklausytiems. beveik visas seimo kontrolieriaus pateiktas rekomendacijas buvo atsivelgta. Parengtas Priverstinio hospitalizavimo tvarkos aprao projektas, kuris derinamas su lietuvos respublikos vidaus reikal ministerija ir lietuvos respublikos teisingumo ministerija, svarstomos lietuvos respublikos psichikos sveikatos prieiros statymo tobulinimo galimybs ir teis efektyviai naudotis valstybs garantuojama antrine teisine pagalba utikrinanios priemons.
su seimo kontrolieriaus payma supaindinti psichiatrijos staig gydytojai psichiatrai, patobulintos psichiatrijos staig vidaus tvarkos taisykls siekiant utikrinti isamios informacijos apie priverstin hospitalizavim ir gydym teikim, kiekvienam pacientui ar jo atstovui sudarytos galimybs pasinaudoti teise valstybs garantuojam antrin teisin pagalb, staig skyri skelbimo lentose paskelbti valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnyb kontaktiniai duomenys. Siekiant, kad udarose laisvs apribojimo institucijose laikom asmen teiss bt kuo maiau paeidiamos, planuojama ir toliau kuo daugiau dmesio skirti mogaus teisi padiai stebti laisvs apribojimo staigose. Tokios praktikos btinum yra ne kart pabrs Europos komitetas prie kankinim ar kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim (CPT), taip pat Europos Parlamentas. Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Konvencijos prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim fakultatyvin protokol (OPCAT), sipareigojimus pagal protokol galt prisiimti Seimo kontrolieri staigos mogaus teisi padties udarose laisvs apribojimo institucijose stebtoj grup, kuri, pritaikiusi turim patirt, reguliariai ir efektyviai vykdyt udar laisvs apribojimo institucij stebsen.
gYVENToJ PRImImAS STAIgoJE

Priimamojo pagrindin funkcija operatyviai suteikti pareikjams reikaling informacij bei pagalb sprendiant jiems aktualius klausimus. staigos priimamajame kasdien apsilanko moni, kurie daniausiai bna prarad vilt isiaikinti jiems rpimas problemas kitose institucijose. nepaisant to, kad valstyb teikia nemokam teisin pagalb, yra asmen, kuriems i pagalba nepriklauso, taiau sumokti advokatui u teisins pagalbos teikim jie nestengia. tokiu atveju seimo kontrolieri staigos priimamasis lieka paskutin institucija, kuri teisins pagalbos kreipiasi daugelis maas pajamas turini moni. seimo kontrolieri staigoje 2010 metais teisin konsultacija suteikta 1 038 asmenims. kartais mogui pakanka suteikti informacijos, kur jam reikt kreiptis, kad jo problema bt sprendiama, neretai priimamojo specialistai padeda besikreipianiajam suprasti vien ar kit teiss akto nuostat tuomet problema isprendiama paioje staigoje. danai pareikjai kreipiasi priimamj gav i atitinkamos institucijos j netenkinanius atsakymus arba dl pernelyg sudtingos teisins kalbos negaldami suprasti toki atsakym turinio. ikilus tokiai problemai, gauto rato turinys mogui yra paaikinamas paprasta, jam suprantama kalba. danai tenka teikti informacij ir apie institucij priimt sprendim apskundimo tvark. Pareikjui, kuris dl tam tikr prieasi negali
11
dstyti mini ratu ar nesugeba aprayti skundiam aplinkybi, priimamajame visada padedama surayti skund. labai danai tenka trumpai ir suprantamai paaikinti, ar seimo kontrolieriai yra kompetentingi sprsti asmeniui rpimus klausimus. jei nustatoma, kad pareikjo problem bt geriau sprsti kitoje institucijoje, paaikinama, koki kit institucij asmuo galt kreiptis, nurodomas tos institucijos adresas, telefono numeris, pagal galimyb suteikiama informacija, kokius dokumentus reikt pateikti. kart per mnes staigos priimamajame su gyventojais susitinka seimo kontrolieriai. 2010 metais jie prim daugiau kaip 100 asmen kurie pateik vairi nusiskundim. seimo kontrolieri staig atvyksta mons i visos lietuvos, daugiausia i vilniaus ir kauno apskrii. daniausiai pareikjai kreipiasi telefonu. staigos priimamajame veikia nemokama telefono linija (8 800 22 100). i priemon ypa aktuali vyresniojo amiaus monms, kurie nesugeba naudotis elektroninio ryio priemonmis. be to, nemokama telefono linija labai patogus bdas gauti aktualios informacijos ir konsultacij rpimu klausimu socialin atskirt patiriantiems monms, esantiems laisvs atmimo vietose ar globos staigose, bedarbiams ir kitiems labiau paeidiamiems visuomens nariams. 2010 metais telefonu konsultacija suteikta 620-iai pareikj. Priimamojo darbuotojai taip pat konsultuoja bei teikia informacij atsakydami elektroniniu patu atsistus pareikj laikus ar paklausimus. tai labai patogus bdas, nes elektroninius laikus yra atsakoma nedelsiant (ne vliau kaip per 3 darbo dienas). Pastaruoju metu vis daugiau moni naudoja elektronin kreipimosi dl konsultacijos suteikimo bd arba prao patarti per staigos interneto svetain www.lrski.lt. 2010 metais tokiu bdu konsultacija suteikta 114-ai asmen. Pateikusiajam skund (praym) elektroniniu bdu per 3 darbo dienas praneama, ar jis nagrintinas seimo kontrolieri staigoje, jeigu reikia, papraoma papildyti rato turin, suteikiama kitokios informacijos, taiau visais atvejais skundas pradedamas nagrinti tik gavus jo original. dl elektronini ryi ir nemokamos telefono linijos seimo kontrolieri staiga yra atvira ir prieinama visiems monms. be to, itaip mogui greiiausiai suteikiama pagalba sprendiant jam rpimus klausimus.
2010 metais populiariausi asmen kreipimosi bdai pateikti diagramoje.
Elektroniniu patu arba per interneto svetain Telefonu staigos priimamajame Primime pas Seimo kontrolieri
10% 54% 27% 9%
STAIgoS PRIImAmoJo INTERESANTAI DANIAUSIAI KREIPSI DL ToKI J TEISI PAEIDIm VIEoJo ADmINISTRAVImo SRITYJE:
Problema teis tinkam viej administravim teis nuosavyb dl skundo tyrimo eigos ir rezultat vartotoj teiss teis saugi ir ekologik aplink teis socialin apsaug teis bst teis visuomens saugum ir vieosios tvarkos utikrinim teis teising teism teis sveikatos apsaug asmen, kuri laisv suvaryta, teiss kitos teiss kreiptasi kart 318 300 152 88 87 87 76 60 47 24 23 40
STAIgoS PRIImAmoJo INTERESANTAmS RPIm KLAUSIm SPRENDImo BDAI:

Priemons suteikta informacija suteikta teisin konsultacija Paaikinta, patarta nukreipta kit institucij Priimtas skundas Problema isprsta primimo metu taikyta kart 418 221 161 87 83 18
12
VADAS
lietuvos respublikos seimo kontrolieriaus veiklos tikslas ginti mogaus teis ger viej administravim, utikrinant mogaus teises ir laisves, priirti, ar valdios staigos vykdo pareig tinkamai tarnauti monms. io tikslo seimo kontrolierius siekia nagrindamas pareikj ir savo iniciatyva pradtus skundus dl pareign galimo piktnaudiavimo, biurokratizmo ar kitaip paeidiam mogaus teisi ir laisvi vieojo administravimo srityje, taip pat veikdamas kaip tarpininkas tarp piliei ar juridini asmen ir valstybs institucij bei staig, sprsdamas problemas, su kuriomis susiduria lietuvos pilieiai, gyventojai arba juridiniai asmenys bendraudami su alies vieojo administravimo institucijomis. ataskaitinis laikotarpis seimo kontrolieriui buvo iskirtinis tuo, kad 2010 met pradioje vyko dvi svarbios statymais pagrstos reformos. Pakeitus seimo kontrolieri statym seimo kontrolieri skaiius sumajo nuo penki iki dviej bei gyvendinant apskrities valdymo statymo ir j keitusi statym pripainimo netekusiais galios statym prasidjo apskrii reforma, apskrii virinink ir j administracij funkcijos buvo perduotos valstybs institucijoms. dl i prieasi ymiai iaugo seimo kontrolieriaus nagrinjam skund skaiius, isiplt skund problematika. Pirmiau minta reforma pakeit i esms tik skyri pavadinimus ir pavaldum, taiau buvusios problemos niekur nedingo, o jas sprsti bei rasti tinkamiausi bei geriausi sprendimo bd teko btent seimo kontrolieriui romui valentukeviiui. seimo kontrolierius turjo ypa pasistengti, jog rodyt, kad vykusi reforma negalina nekreipti dmesio senas ir siaknijusias problemas, nevalia j nubraukti ir btina kuo greiiau bei, savaime suprantama, efektyviau jas isprsti, kad pareignai nepaeidint mogaus teisi ir laisvi ioje srityje. vieojo administravimo subjekto padarytas mogaus teisi ir laisvi paeidimas vieojo administravimo srityje turi tstin poveik, vadinasi, kaip jau minta, pasikeitus pavaldumui ir pavadinimui anksiau padarytas paeidimas neinyksta. nuo 2010 m. sausio mn. apskrii virinink administracijoms priklaus civilins saugos departamentai buvo prijungti prie apskrii priegaisrini gelbjimo tarnyb, o teritorij planavimo ir statyb valstybins prieiros departamentai tapo tiesiogiai pavalds aplinkos ministerijai. nuo 2010 m. liepos 1 dienos, panaikinus apskrii virinink administracijas, nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos perm ir apskrii virinink administracijose veikusi emtvarkos skyri funkcijas. tarnyboje buvo kurti 48 teritoriniai visoje lietuvoje veikiantys emtvarkos skyriai.
Seimo kontrolieriaus romo valentukeviiaus

veiklos ataskaita 2010 m. sausio 1 d. 2010 m. gruodio 31 d.
13
lygiai taip pat vietimo, kultros ir sporto, socialini paslaug, region pltros, kaimo reikal ir melioracijos sritys perjo atitinkamoms ministerijoms ir pateko seimo kontrolieriaus romo valentukeviiaus kompetencijos srit. tai lm akivaizd darbo krvio padidjim ir veiklos rib prapltim. reikmingu staigos 2010 met laimjimu seimo kontrolierius laiko ir tai, jog buvo priimtas lietuvos respublikos teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig statymo 6 straipsnio 2 dalies pakeitimas (aktuali 2010 m. liepos 1 d. redakcija), kuriame numatyta, kad valstybs institucij ir staig bei savivaldybi interneto svetainse vyriausybs nustatyta tvarka ir laikantis asmens duomen apsaugos, valstybs, tarnybos, komercins, profesins ir kit statym saugom paslapi apsaugos reikalavim, taip pat kit statymuose nustatyt reikalavim turi bti skelbiamos seimo kontrolieri paymos apie skundo, atlikto dl pirmiau mint staig darbuotoj, tyrim ir informacija apie seimo kontrolieri silym (rekomendacij) nagrinjimo staigoje rezultatus. tai rodo, kokios reikmingos ir aktualios yra seimo kontrolieri rekomendacijos. visuomen tokiu bdu informuojama apie valstybs tarnautoj biurokratizm, piktnaudiavim ir korupcinio pobdio veikas. tokie vieinimo veiksmai padeda pakelti valstybs tarnybos autoritet ir atkurti visuomens pasitikjim valstybs ir savivaldybi institucijomis. juk svarbiausias pasitikjim lemiantis veiksnys yra vieumas. seimo kontrolieri institucija yra tam tikra teism alternatyva. kuomet pareikjai susiduria su problema, susijusia su vieuoju administravimu, jie svarsto, kur kreiptis pagalbos: ar seimo kontrolieri, ar teism. tai pareikjo teis, nes abi priemons yra veiksmingos, taiau kreiptis seimo kontrolieri yra paprasiau, nra griet ir nelanksi taisykli, bei kas ypa aktualu ir ne k maiau svarbu tarpininkaujant seimo kontrolieriui keliamos problemos gali bti isprendiamos gera valia per ypa trump laikotarp ir pareikjui tai nieko nekainuoja. Pasinaudodamas galimybe pradti tyrim savo iniciatyva, seimo kontrolierius, pastebjs teisi paeidim vieojo administravimo srityje, gali greitai ir efektyviai j sustabdyti ir atstatyti paeistas subjekt teises. btent seimo kontrolieriaus 2010 met veiklos ataskaitoje bus pateikiami pavyzdiai, kaip praktikai buvo ginamos ir utikrinamos mogaus teiss ir laisvs vieojo administravimo srityje. seimo kontrolieriaus romo valentukeviiaus ataskaita sudaryta i toki dali: i. statistika ii. seimo kontrolieriaus rekomendacijos iii. reikmingesni tyrim apvalga pagal problematik iv. reikmingesni tyrim apvalga pagal skundiamas institucijas v. apibendrinimas.
I. STATISTIKA
statistika ypa reikminga, siekiant pateikti seimo kontrolieriaus darbo rezultatus, juos ianalizuoti ir su jais supaindinti. tik pasitelkus statistinius duomenis manoma greitai bei efektyviai susipainti su konkreia informacija apie seimo kontrolieriaus darb, susijus su jo tiesioginmis pareigomis. tai padeda suvokti pareigno darbo naum ir efektyvum vykdant jam patiktas funkcijas, stebti rodikli keitimsi teigiama arba neigiama kryptimi. emiau diagramoje pateikti tiksls ir isams seimo kontrolieriaus 2010 met skund statistiniai duomenys.
gAUTI/INAgRINTI SKUNDAI
790 575 426 272 126

2009 Gauta skund I esms inagrinta 2010 Atsisakyta nagrinti
225
kaip matyti i aukiau pateiktos diagramos, per 2010 met ataskaitin laikotarp seimo kontrolierius gavo 790 skund. 2010 m. sausio 1 dienai buvo lik 92 neinagrinti skundai, gauti dar 2009 metais, tuo tarpu 2010 m. gruodio 31 d. buvo lik tik 82 tiriami skundai. statymo nustatytais pagrindais seimo kontrolierius atsisak nagrinti tik 225 skundus, pateikdamas pareikjams isamius paaikinimus apie efektyviausias j teisi gynimo priemones, o 575 skundai buvo inagrinti i esms. i met duomenis palygin su ankstesni ataskaitini met, t. y. 2009-j, rezultatais pastebime ypating skund skaiiaus padidjim. taiau iaugo ne tik gaunam skund skaiius, bet padaugjo ir i esms nagrint skund. Pavelg 2009 ir 2010 metais priimt sprendim diagramas, pastebime, jog atmest skund sumajo 10 proc., pagrst padaugjo 10 proc., o tyrim nutraukta 4 proc. maiau.
14
2010 m. PRIImTI SPRENDImAI
Vidaus reikal ministerija ir jai pavaldios staigos 11% Teisingumo ministerija ir jai pavaldios staigos 53% Aplinkos ministerija ir jai pavaldios staigos 7% Prokuratros 3% Kitos institucijos 14%
Pagrsti Atmesti Tyrimas nutrauktas
Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldios staigos 5%
36% 46% 18%
Socialins apsaugos ir darbo ministerija ir jai pavaldios staigos 3% ems kio ministerija ir jai pavaldios staigos 4%
I ESmS INAgRINT SKUND PASISKIRSTYmAS PAgAL PRoBLEmATIK

Problema inagrinta skund (procentais) 44 26 7 6 3 3 3 3 5
2009 m. PRIImTI SPRENDImAI
Pagrsti Atmesti Tyrimas nutrauktas
26% 52% 22%
asmen, kuri laisv suvaryta, teiss teis tinkam viej administravim teis asmens, visuomens saugum ir vieosios tvarkos utikrinim vartotoj teiss teis nuosavyb teis saugi ir ekologik aplink teis teising teism teis sveikatos apsaug kitos teiss
I ESmS INAgRINT SKUND PASISKIRSTYmAS PAgAL INSTITUCIJAS

i emiau pateiktos diagramos, kurioje parodyta, kaip i esms inagrinti skundai pasiskirst pagal institucijas, matome, jog lyderio pozicijas uima teisingumo ministerija ir jai pavaldios staigos 53 proc. skund. taiau pamintina, kad tokia situacija susiklost todl, jog daugumoje kreipimsi pareikjai skund kaljim departamento ir jam pavaldi kardomojo kalinimo ir pataisos staig pareign veiksmus, o kaljim departamentas yra pavaldus teisingumo ministerijai. savaime suprantama, iuo atveju pareikjai buvo asmenys, kuri laisvs suvarytos, o pagrindins skund prieastys netinkamos laikymo bei prieiros slygos. iame kontekste pamintina ir vidaus reikal ministerija bei jai pavaldios staigos, esanios tokioje paioje padtyje kaip ir teisingumo ministerija. vidaus reikal ministerijai priskirtas Policijos departamentas su jam pavaldiais teritoriniais policijos komisariatais, todl i ministerija patenka slyginai danai skundiam institucij gretas.
Pervelg i esms inagrint skund pasiskirstymo pagal problematik statistik, pastebime, jog dominuoja skundai dl asmen, kuri laisv suvaryta, teisi. jie sudaro nema dal vis seimo kontrolieriaus per 2010 ataskaitinius metus gaut skund. taiau, kaip jau minta, tokia situacija susidar dl to, kad ypatingai daug j gauta i asmen, kuri laisvs suvarytos, t. y. i kardomojo kalinimo ar pataisos staigose esani piliei. tuo tarpu skundai dl teiss viej administravim sudaro 26 proc. vis seimo kontrolieriaus tirt skund.
SEImo KoNTRoLIERIAUS REKomENDACIJoS

atliks skundo tyrim seimo kontrolierius turi teis pateikti atitinkamai institucijai vien ar kelis i seimo kontrolieri statyme numatyt silym (rekomendacij). Pavelgus pateikt rekomendacij lentel, pastebime, jog seimo kontrolierius per ataskaitinius 2010 metus prim i viso 350 vairi tip rekomendacij. kaip ir ankstesniais metais, daugiausia rekomendacijose buvo atkreipiamas pareign dmesys, siloma imtis tam tikr priemoni. taip pat seimo kontrolierius teik nemaai silym seimui, vyriausybei, kitoms institucijoms, kad bt pakeisti statymai ar kiti teiss aktai, varantys mogaus teises ir laisves.
15
Rekomendacija atkreipti pareign dmes aplaidum darbe, statym ar kit teiss akt nesilaikym, tarnybins etikos paeidim, piktnaudiavim, biurokratizm ar mogaus teisi ir laisvi paeidimus ir silyti imtis priemoni, kad bt paalinti statym ar kit teiss akt paeidimai, j prieastys ir slygos silyti seimui, vyriausybei, kitoms valstybs ar savivaldybi institucijoms ir staigoms, kad bt pakeisti statymai ar kiti norminiai teiss aktai, varantys mogaus teises ir laisves silyti kolegialiai institucijai ar pareignui statym nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams bei kitiems teiss aktams prietaraujanius sprendimus ar silyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo silyti kolegialiai institucijai, staigos vadovui ar auktesniajai pagal pavaldum institucijai ir staigai skirti nusiengusiems pareignams tarnybines (drausmines) nuobaudas informuoti seim, vyriausyb bei kitas valstybs institucijas ir staigas ar atitinkamos savivaldybs taryb apie iurkius statym paeidimus arba statym ar kit teiss akt trkumus, prietaravimus ar spragas kitos rekomendacijos I viso:
Kiekis / procentai
Dl teiss tinkam viej administravim paeidimo galiojani teiss akt prietaravimai, trkumai teiss gauti informacij paeidimas aplinkos ministerijai Dl teiss tinkam viej administravim paeidimo netinkamas skundo ar praymo inagrinjimas teiss akto nevykdymas pavaldi institucij veiklos kontrol Dl teiss saugi ir ekologik aplink paeidimo statybos valstybin prieira nacionalinei ems tarnybai prie ems kio ministerijos
244 / 69,7
48 / 13,7
19 / 5,4
13 / 3,7
17 / 4,9 9 / 2,6 350
Dl teiss tinkam viej administravim paeidimo netinkamas skundo ar praymo inagrinjimas teiss akto nevykdymas galiojani teiss akt prietaravimai, trkumai Dl teiss nuosavyb paeidimo kadastrini matavim kontrol ems sklypo rib nustatymas nuosavybs teiss ilikus nekilnojamj turt atkrimas ( em mieste, kaime) sveikatos apsaugos ministerijai Dl teiss tinkam viej administravim paeidimo teiss gauti informacij paeidimas netinkamas skundo ar praymo inagrinjimas galiojani teiss akt prietaravimai, trkumai Dl teiss sveikatos apsaug paeidimo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo priemoni taikymo procedros paeidimai sveikatos prieiros paslaug nesuteikimas kultros paveldo departamentui prie kultros ministerijos Dl teiss tinkam viej administravim paeidimo netinkamas skundo ar praymo inagrinjimas netinkamas teiss akto taikymas Dl teiss saugi ir ekologik aplink paeidimo teritorij planavimas
Per ataskaitin laikotarp daugiausia silym (rekomendacij) dl mogaus teisi paeidim, biurokratizmo, teiss akt nesilaikymo seimo kontrolierius pateik: valstybinei teritorij planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos Dl teiss saugi ir ekologik aplink paeidimo statybos valstybins prieira gyvenamj statini statyba, rekonstrukcija, remontas statini naudojimo prieira Dl teiss tinkam viej administravim paeidimo netinkamas skundo ar praymo inagrinjimas teiss akto nevykdymas praym, skund nagrinjimo termin paeidimas kaljim departamentui prie teisingumo ministerijos Dl asmen, kuri laisv suvaryta, teisi paeidimo laikymo slygos (j neatitikimas higienos normoms) pareign veiksmai sveikatos prieiros prieinamumas
16
REKomENDACIJ gYVENDINImAS
i rekomendacij gyvendinimo procentins diagramos matoma, kad net 92 proc. seimo kontrolieriaus teikt rekomendacij buvo atsivelgta. 1 proc. rekomendacij nebuvo atsivelgta, taiau paymtina, jog atitinkamos institucijos ar pareignai neatsivelg seimo kontrolieriaus rekomendacijas dl valstybs sunkios ekonomins padties, kuri lm vairi staig finansavimo sumainim (jos neturjo finansini galimybi tinkamai reaguoti teiktas rekomendacijas).
II. SEImo KoNTRoLIERIAUS PATEIKTI SILYmAI (REKomENDACIJoS)

lietuvos respublikos konstitucijos 5 straipsnis skelbia, kad valdios staigos tarnauja monms. kitaip tariant, valdios staigos turi utikrinti, kad mogus savo teises, tvirtintas teiss aktuose, galt realizuoti, taip pat jos turi utikrinti, kad teiss aktai nuolat bus tobulinami arba kuriami nauji, atsivelgiant vis visuomens nari teisi ir teist interes apsaugos bei gyvendinimo poreikius. ar valdios staigos vykdo konstitucin nuostat, tai yra, ar jos i ties tarnauja monms, ar tinkamai atlieka i pareig, priiri seimo kontrolieriai, tirdami piliei skundus ar praddami tyrimus savo iniciatyva. tai yra vienas i pagrindini seimo kontrolieri veiklos tiksl, numatyt lietuvos respublikos seimo kontrolieri statyme. lietuvos respublikos konstitucinis teismas 2004-12-13 nutarime yra konstatavs, kad seimo kontrolieriai yra vieni i lietuvos respublikos konstitucijoje tvirtint pareign. jie nra priskirtini nei statym leidiamajai, nei vykdomajai, nei teisminiai valdiai. iskirtinis seimo kontrolieriaus (ombudsmeno) veiklos aspektas jo sprendim rekomendacinis pobdis. seimo kontrolierius neturi teiss naikinti skundiamus kit institucij priimtus sprendimus ar skirti nuobaudas nusiengusiems pareignams. seimo kontrolieri silym rekomendacinis pobdis susijs su tuo, kad nei statymuose, nei kituose teiss aktuose nra numatytos priemons, kuriomis galt bti priverstinai utikrinamas seimo kontrolieri pateikto silymo vykdymas tais atvejais, kai institucijos ar pareignai atsisako j vykdyti. tai esminis skirtumas tarp seimo kontrolieri ir teism priimam sprendim. ar institucija atsivelgs seimo kontrolieriaus silym (rekomendacij), priklauso tiek nuo seimo kontrolieriaus paymoje pateiktos teisins argumentacijos, mokjimo tikinti, tiek nuo institucijos mokjimo pripainti savo klaidas, tai yra, kad ne visk padar, kas priklaus pagal kompetencij. ombudsmeno rekomendacijos nra privalomos, taiau jos yra vykdomos, ir tai rodo, kad seimo kontrolieriaus pateikiama teisin argumentacija yra tikinama, vieojo administravimo subjektai supranta seimo kontrolieriaus silym vykdymo btinum siekiant paalinti identifikuotas problemas.
Atsivelgta I dalies atsivelgta Neatsivelgta
92% 7% 1%
toks didelis reagavimo seimo kontrolieriaus pateiktas rekomendacijas procentas reikia, jog ombudsmenas, inagrinjs skund, pateikia teisingas, gerai teisikai argumentuotas, ivadas, valstybs institucijos ir staigos pritaria jo silomoms rekomendacijoms bei sutinka su nustatytais paeidimais. tai dar kart parodo seimo kontrolieriaus instituto svarb ginant mogaus teises ir laisves vieojo administravimo srityje bei jo tak sprendiant susidariusias problemas. btina aptarti rekomendacijas, kurias pareignai ar institucijos atsivelg i dalies. jos sudaro 7 procentus. rekomendacijomis, kurias buvo atsivelgta i dalies, yra laikomos tokios, kurioms realizuoti, pavyzdiui, reikia priimti naujus teiss aktus arba i esms pakeisti jau galiojanius. kaip inia, toks procesas yra sudtingas ir ilgas, trunkantis ne vien mnes, kartais ir visus metus. vairioms valstybs institucijoms tenka ne vien kart derinti teiss akt projektus ir pan., taigi dl tstinio rekomendacij gyvendinimo pobdio seimo kontrolierius daro ivad, kad tokius silymus buvo atsivelgta i dalies.
17
SILYmAI ToBULINTI TEISS AKTUS

statymai ar teiss aktai, kuriuose yra prietaravim, sprag arba kuriuose idstytas teiss normas galima suprasti dviprasmikai, lemia mogaus teisi paeidimus. lietuvos respublikos konstitucinis teismas 2004-01-26 nutarime yra pasisaks, kad vienas i esmini konstitucijoje tvirtinto teisins valstybs principo element yra teisinis tikrumas ir teisinis aikumas: teisinis reguliavimas privalo bti aikus ir darnus, teiss normos turi bti formuluojamos tiksliai, jose negali bti dviprasmybi.
rekomendacijos ir valdymo institucijos sprendimo primimo terminus. minti pakeitimai bus taikomi sprendimams dl paraik, surinkt vadovaujantis Paraik pagal lietuvos kaimo pltros 20072013 met programos priemones surinkimo 2011 metais grafiku, 2010-12-29 patvirtintu ems kio ministro.
Nesuformuotuose valstybins ems sklypuose neliks klii pltoti infrastruktr

ityrs skund dl sutikim valstybinje emje tiesti ininerinius (elektros) tinklus ir rengti vaiavim ems sklyp idavimo, seimo kontrolierius nustat, kad iki 2010-07-01, t. y. iki apskrii virinink administracij likvidavimo, sutikim tiesti susisiekimo komunikacijas ar ininerinius tinklus, statyti jiems funkcionuoti btinus statinius tvarkos buvo reglamentuotos apskrii virinink sprendimais. Pagal iuo metu galiojani teiss akt nuostatas nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos dalyvauja formuojant ir gyvendinant valstybs politik ems tvarkymo bei administravimo ir kt. srityse. atsivelgiant tai seimo kontrolierius rekomendavo nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos direktoriui kaziui maksvyiui teiss akt nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti sutikim valstybinje emje, kurioje nesuformuoti ems sklypai, teiss akt nustatyta tvarka tiesti susisiekimo komunikacijas ar ininerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti btinus statinius, juos rekonstruoti ir aptarnauti, idavimo tvark. vykdydamas seimo kontrolieriaus pateikt rekomendacij, nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos direktorius k. maksvytis informavo, kad pareng ir patvirtino sutikim statyti nesudtingus statinius, tiesti susisiekimo komunikacijas, ininerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti btinus statinius valstybinje emje ir valstybiniuose vandens telkiniuose, kai ems sklypas nesuformuotas, tvark.
Silymai keisti teiss aktus, susijusius su ems kio ministerijos reguliavimo sritimi Bus nustatyti terminai
ityrus pareikjo skund dl nacionalins mokjimo agentros prie ems kio ministerijos bei paios ems kio ministerijos pareign galimo biurokratizmo vertinant j pateiktas paraikas pagal lietuvos kaimo pltros 20072013 met programos priemon Parama verslo krimui ir pltrai buvo nustatyta, kad nei lietuvos respublikos ems kio ministro 2008-03-15 sakymu nr. 3d-144 patvirtintose lietuvos kaimo pltros 20072013 met programos priemonsParama verslo krimui ir pltrai gyvendinimo taisyklse (labai maos mons steigimas), nei lietuvos kaimo pltros 20072013 met programos administravimo taisyklse, patvirtintose ems kio ministro 2007-0406 sakymu nr. 3d-153, pagal kurias vyko asmen pateikt paraik vertinimas, ems kio ministerijos sudarytam Projekt atrankos komitetui nra nustatyti terminai, per kiek laiko nuo nacionalins mokjimo agentros pateikto pirmojo projekto vertinimo etapo rezultat jis turi priimti rekomendacinio pobdio sprendim dl projekt tinkamumo vertinti antrajame projekt vertinimo etape. taip pat buvo nustatyta, kad ir ems kio ministerijai nra nustatyta, per kiek laiko ji turt priimti galutin sprendim. ems kio ministrui pasilyta nustatyti termin, per kiek laiko nuo paraikos uregistravimo nacionalinje mokjimo agentroje dienos turi bti priimtas rekomendacinio pobdio sprendimas dl projekto tinkamumo vertinti antrajame projekt vertinimo etape bei galutinis sprendimas dl paramos skyrimo ar neskyrimo. ems kio ministras informavo, kad, atsivelgiant seimo kontrolieriaus rekomendacij, numatoma keisti lietuvos kaimo pltros 20072013 met programos administravimo taisykles, patvirtintas ems kio ministro 2007-04-06 sakymu nr. 3d-153, ir lietuvos kaimo pltros 20072013 met programos priemoni gyvendinimo taisykles, nustatant Projekt, finansuotin pagal lietuvos kaimo pltros 20072013 met programos priemones, atrankos komiteto
Silymai keisti teiss aktus, susijusius su Teisingumo ministerijos reguliavimo sritimi Tardymo izoliatoriuose bus utikrinama daugiau nuteistj asmen teisi
seimo kontrolierius, atsivelgdamas nuteistj asmen, kurie yra laikinai iki penkiolikos par perkeliami i pataisos staig kardomojo kalinimo vietas, skunduose keliamas problemas dl paeidiam j teisi (pasivaikiojimo, ilgalaiki pasimatym), savo iniciatyva pradjo tyrim dl lietuvos respublikos sumimo statymo 12 straipsnio 3 ir 4 dali nuostat taikymo. Pagal sumimo vykdymo statymo 12 straipsnio 3 dal, nuteistieji,
18
laikinai iki penkiolikos par perkelti tardymo izoliatorius, turi teisin nuteistj padt. sumimo vykdymo statymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tokiems asmenims taikomos lietuvos respublikos bausmi vykdymo kodekso nuostatos. tyrimo metu buvo konstatuota, kad tardymo izoliatoriuose nra rengta pasimatym patalp, todl nuteistieji negali realizuoti savo teiss ilgalaikius pasimatymus, tardymo izoliatoriuose nuteistiesiems, perkeltiems i pataisos nam, negalima utikrinti tstinumo tos paios laisvalaikio uimtumo, socialins reabilitacijos ar kitos veiklos, kuria nuteistasis usim bdamas pataisos namuose, nra galimybi utikrinti i asmen pasivaikiojimo gryname ore. todl seimo kontrolierius kreipsi teisingumo ministr remigij imai silydamas inicijuoti lietuvos respublikos sumimo vykdymo statymo 12 straipsnio pakeitimus. teisingumo ministras r. imaius seimo kontrolieri informavo, kad svarstoma galimyb pakeisti Pataisos staig vidaus tvarkos taisykles, nustatant, kad ios taisykls sumim vykdanioms staigoms yra privalomos ta apimtimi, kiek j laikymsi objektyviai manoma utikrinti tardymo izoliatoriuose. taip pat svarstomi bdai, kaip utikrinti, kad nuteistieji, kurie laikinai perkelti tardymo izoliatori, gr pataisos staigas galt be eils (kompensavimo mechanizmas) realizuoti savo teis dl j laikino perklimo neinaudotus ilgalaikius pasimatymus.
staig vidaus tvarkos taisykls reglamentuoja pareign veiksmus tik individualaus nuteistj badavimo atveju ir nereglamentuoja pataisos nam pareign veiksm, kai badauja grup nuteistj. seimo kontrolierius teisingumo ministrui pasil suvienodinti i skirting procedr (pareign veiksm grupinio nuteistj badavimo ir individualaus badavimo atvejais) teisin reglamentavim tiek statyme, tiek statymo gyvendinamajame akte, kad visiems bt aiku, kaip turt elgtis pareignai konkreioje situacijoje. seimo kontrolierius buvo informuotas, kad teisingumo ministro 2011-01-31 sakymu nr. 1r-33 buvo pakeistos Pataisos staig vidaus tvarkos taisykls, atsivelgiant jo silym.
Silymai keisti teiss aktus, susijusius su generalins prokuratros reguliavimo sritimi Prokurorai visais atvejais privals nurodyti apskundimo tvark
ityrs pareikjo skund dl praymo nagrinjimo lietuvos respublikos generalinje prokuratroje, seimo kontrolierius nustat, jog pareikjai, nesutikdami su generalins prokuratros, apygard ar apylinki prokuratr priimtais sprendimais, turi teis apsksti atsakym asmen aptarnavimo lietuvos respublikos generalinje prokuratroje tvarkos aprao, patvirtinto generalinio prokuroro sakymu, 44 punkte nustatyta tvarka. taiau, vadovaujantis pirmiau minto teiss akto nuostatomis, apie sprendim apskundimo tvark pareignai pareikjus privalo informuoti tik jei inagrintas skundas ar jo dalis yra netenkinama. kitais atvejais (skund palikus nenagrint ar skund patenkinus) informacija apie sprendim apskundimo tvark pareikjams nra teikiama, o tai prietarauja lietuvos respublikos vieojo administravimo statymo, lietuvos respublikos vyriausybs 2007-08-22 nutarimu nr. 875 patvirtint asmen praym nagrinjimo ir j aptarnavimo vieojo administravimo institucijose, staigose ir kitose vieojo administravimo subjektuose taisykli nuostatoms. seimo kontrolieriaus pasil lietuvos respublikos generaliniam prokurorui dariui valiui suderinti generalinio prokuroro 2008-01-03 sakymu nr. i-3 patvirtinto asmen aptarnavimo lietuvos respublikos generalinje prokuratroje tvarkos aprao nuostatas su pirmiau mint teiss akt nuostatomis. generalinis prokuroras d. valys seimo kontrolieri informavo, kad, atsivelgus seimo kontrolieriaus pateikt rekomendacij, yra parengtas asmen aptarnavimo lietuvos respublikos prokuratroje taisykli pakeitimo projektas, kuris pateiktas teritorinms prokuratroms dl pastab bei silym.
Nuteistj asmen badavimo atvejais pareignai privals veikti vienodai

seimo kontrolierius nagrinjo 31 nuteistojo skundus dl Pravieniki 2-j pataisos nam-atvirosios kolonijos pareign netinkam veiksm nuteistiesiems asmenims paskelbus bado akcij. tyrimo metu buvo konstatuota, kad galiojantys teiss aktai nustato skirtingus pareign veiksmus nuteistj asmeninio badavimo bei j grupinio badavimo atvejais. Pataisos nam administracijos veiksmus nuteistj grupinio badavimo atveju reglamentuoja lietuvos respublikos bausmi vykdymo kodekso 118 straipsnis. tuo atveju, kai nuteistasis badauja individualiai, pareign veiksmai reglamentuoti teisingumo ministro 2003-07-02 sakymu nr. 194 patvirtint Pataisos staig vidaus tvarkos taisykli 266 punkte. seimo kontrolierius konstatavo, kad nuteistj asmen grupinio ir individualaus badavimo atvejais pataisos nam administracija privaljo elgtis skirtingai. lietuvos respublikos bausmi vykdymo kodeksas reglamentuoja tik pataisos nam pareign veiksmus nuteistj grupinio badavimo ar kitokio nepaklusimo atvejais ir nereglamentuoja pareign veiksm nuteistj individualaus badavimo atveju, o teisingumo ministro 2003-07-02 sakymu nr. 194 patvirtintos Pataisos
19
Silymai keisti teiss aktus, susijusius su Aplinkos ministerijos reguliavimo sritimi Nustatyta pritarimo supaprastinta tvarka parengtiems projektams procedra
ityrs pareikjo skund dl nesudting statini projekto derinimo seimo kontrolierius nustat, kad skundo tyrimo metu galiojantis str 1.01.07:2002 nesudtingi (tarp j laikini) statiniai nenustato supaprastint projekt derinimo (pritarimo) tvarkos, termin, taip pat nra nustatyta, kokius dokumentus statytojas turt pateikti kartu su supaprastinta tvarka parengtu projektu, todl tarp statytoj bei pareign kyla konfliktai. seimo kontrolierius kreipsi lietuvos respublikos ministr Pirminink andri kubili praydamas pavesti aplinkos ministerijai papildyti str 1.01.07:2002 nesudtingi (tarp j laikini) statiniai, nustatant supaprastint projekt derinimo (pritarimo) tvark, terminus ir kt. aplinkos ministerijos viceministras arnas remigijus Zabulnas seimo kontrolieri informavo, kad parengtas str 1.01.07:2002 nesudtingi (tarp j laikini) statiniai papildymo projektas, kuris papildytas nauju punktu, nustataniu supaprastinta tvarka parengt projekt pritarimo tvark, derinimo terminus, dokumentus, kuriuos turi pateikti statytojai.
nuolatins prieiros (pagalbos) poreikis, arba specialusis transporto ilaid kompensacijos poreikis, arba specialusis lengvojo automobilio sigijimo ir jo techninio pritaikymo ilaid kompensacijos poreikis. seimo kontrolierius, vertins galiojanias teiss akt nuostatas iuo klausimu, padar ivad, jog btina vertinti imok, skirt negalij specialiesiems poreikiams tenkinti, sistem ir nedelsiant imtis teisins bazs koregavimo bei tobulinimo siekiant, kad bt ivengta dviprasmikai suvokiam ar traktuojam situacij, galimos teiss akt konkurencijos, kartu ir negalij teisi (atitinkam teiss akt taikymo prasme) galim paeidim. seimo kontrolierius socialins apsaugos ir darbo ministrui donatui jankauskui pasil sprsti ikilusi problem. atsivelgiant seimo kontrolieriaus rekomendacijas, socialins apsaugos ir darbo ministerija pareng ir pateik lietuvos respublikos vyriausybei lietuvos respublikos transporto lengvat statymo 7 straipsnio pakeitimo statymo projekt. vyriausyb savo posdyje iam statymo projektui pritar ir 2010-10-21 statymo projektas buvo pateiktas svarstyti lietuvos respublikos seimui (registracijos nr. XiP-2599).
Silymai keisti teiss aktus, susijusius su Kultros ministerijos reguliavimo sritimi Kultros paveldo departamento pareignai privals informuoti apie savavalikos statybos faktus
ityrs pareikjo skund dl kultros paveldo departamento prie kultros ministerijos kauno teritorinio padalinio pareign galimo biurokratizmo delsiant atitinkamoms institucijoms praneti apie galimai vykdom savavalik statyb, seimo kontrolierius akcentavo, kad pagal galiojani teiss akt nuostatas teis sustabdyti savavalik statyb turi statybos valstybin prieir atliekantis vieojo administravimo subjektas, kuris privalo tikrinti, ar nevykdoma savavalika statinio statyba. seimo kontrolierius konstatavo, kad teiss aktuose tiesiogiai netvirtinta kultros paveldo prie kultros ministerijos teritorini padalini pareign pareiga apie savavalikus statybos darbus informuoti statybos valstybin prieir atliekant vieojo administravimo subjekt, ir pabr, jog dl tiesiogiai netvirtintos teritorini padalini pareigos apie savavalikus statybos darbus informuoti statybos valstybin prieir atliekant vieojo administravimo subjekt gali susidaryti prielaidos vairiems paeidimams. todl seimo kontrolierius pasil lietuvos respublikos kultros ministrui apsvarstyti galimyb i pareig tvirtinti teiss aktuose. seimo kontrolierius buvo informuotas, kad kultros paveldo departamento prie kultros ministerijos direktor 2010-03-31 sakymu nr. P-90 pakeit kultros paveldo departamento direktoriaus 200709-10 sakymu P-236 patvirtint kultros paveldo departamento
Silymai keisti teiss aktus, susijusius su Socialins apsaugos ir darbo ministerijos reguliavimo sritimi Mas painiavos skiriant kompensacijas sutrikusi judjimo funkcij turintiems asmenims
seimo kontrolierius, ityrs lietuvos respublikos seimo nario edmundo Pupinio bei lietuvos respublikos seimo nars agns Zuokiens perduotus pareikj skundus dl galimo mogaus teisi paeidimo socialins apsaugos ir darbo ministrui primus sakym, kuriuo galimai ribojamas transporto ilaid kompensacijos ir lengvojo automobilio sigijimo ilaid kompensacijos mokjimas negaliesiems, turintiems sutrikusi judjimo funkcij, akcentavo, kad, pagal lietuvos respublikos transporto lengvat statymo 7 straipsnio 1 ir 5 dali nuostatas, negalieji, turintys sutrikusi judjimo funkcij, turi teis: 1) kiekvien mnes gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio (mgl) dydio transporto ilaid kompensacij; 2) vien kart per 6 metus gauti iki 32 mgl dydio lengvj automobili sigijimo ir j techninio pritaikymo ilaid kompensacij, jeigu ie asmenys gali patys vairuoti iuos lengvuosius automobilius. taiau socialins apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras 2009-05-22 sakymu nr. a1-353/v-401 (2.1 punktas) yra nustat, kad vienam asmeniui gali bti nustatomas tik specialusis nuolatins slaugos poreikis arba
20
prie kultros ministerijos teritorini padalini nuostat 6.21 punkt, numatant teritoriniams padaliniams pareig t pai dien, bet ne vliau kaip per 3 darbo dienas nuo galimai savavalikos statybos fakto nustatymo dienos, apie j praneti statini statybos valstybin prieir vykdanioms institucijoms.
Silymai keisti teiss aktus, susijusius su Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sritimi Praymai bus nagrinjami operatyviau
ityrs pareikjo skund dl galimo klaipdos universitetins ligonins administracijos biurokratizmo, seimo kontrolierius nustat, kad valstybins ligoni kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005-11-22 sakymu nr. 1k-149 patvirtintame sprendim dl vaist ir medicinos pagalbos priemoni labai retoms ligoms ir bklms gydyti kompensavimo ir dl nenumatyt atvej primimo komisijos darbo reglamente (toliau reglamentas) numatyti visi veiksmai, btini sprendimui dl vaist sigijimo bei kompensavimo priimti. Pagal reglamento 25 punkt, i komisija praym nagrinja ir priima sprendim ne vliau kaip per 30 dien nuo praymo gavimo datos. seimo kontrolierius konstatavo, kad pirmiau mintame reglamente nustatyta tvarka yra sudtinga, praymo nagrinjimo terminai pernelyg ilgi. todl, siekiant operatyvesnio sprendim primimo ir geresns gyventoj sveikatos utikrinimo kokybs, ivengti piktnaudiavimo bei mainti biurokratines klitis, seimo kontrolieriaus pasil valstybins ligoni kasos direktoriui v. sasnauskui dabar galiojani tvark supaprastinti bei nustatyti trumpesn praym nagrinjimo termin. atsivelgdamas seimo kontrolieriaus rekomendacij, valstybins ligoni kasos direktorius v. sasnauskas sudar darbo grup reglamento pakeitimo projektui parengti. vienas i ios darbo grups tiksl supaprastinti mint tvark ir nustatyti trumpesn praym nagrinjimo termin.
III. REIKmINgESNI SEImo KoNTRoLIERIAUS ATLIKT TYRIm APVALgA PAgAL PRoBLEmATIK

demokratins valdios institucij veiklos skm priklauso nuo moni paramos, todl labai svarbu, kad valdios staigos dirbt visuomenei, paisyt jos interes, puoselt visuomenje pripastamas vertybes, gerbt piliei teises ir atsivelgt j lkesius. kartais valstybs tarnautoj siningumas, dorumas vertinamas labiau nei j kompetencija, todl svarbiausia yra tai, kad vieojo administravimo subjektai sprendimus priimt laikydamiesi teiss akt nuostat reikalavim, nepaeidint mogaus teisi ir laisvi, nesielgt biurokratikai. seimo kontrolieriaus nuomone, vykdant viej administravim vietoj tradicins hierarchijos, centralizacijos ir kontrols vis aktualesnis tampa bendradarbiavimas, decentralizacija ir problem prevencija. seimo kontrolierius visada kvieia valdios staigas bendradarbiauti ir kartu sprsti ikilusius klausimus, jeigu kuri nors institucija nra garantuota priimamo sprendimo teisingumu. seimo kontrolierius yra atviras visiems, kurie siekia, kad mogaus teiss nebt paeidinjamos.
TEIS TINKAm VIEJ ADmINISTRAVIm

lietuvos respublikos vieojo administravimo statyme yra pateikta vieojo administravimo svoka bei idstyti vieojo administravimo principai. tam, kad vieasis administravimas bt laikomas tinkamu, vieojo administravimo subjektai savo veikloje turi laikytis vieojo administravimo princip: statymo virenybs, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudiavimo valdia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo, vieno langelio. su tinkamu vieuoju administravimu siejamas pasitikjimas valdia ir atskiromis jos institucijomis, demokratija ir net paia valstybe. vieojo administravimo subjektai yra tarpin grandis tarp piliei ir politins valdios. Pilieiai, sprsdami vairius reikalus, pirmiausia susiduria ne su aukiausia valdia, bet su atitinkamas funkcijas vykdaniais vieojo administravimo subjektais, kurie, bdami tarp politins valdios ir piliei, turi jausti didel atsakomyb. jie privalo tinkamai atstovauti piliei interesams ir tuo paiu metu gyvendinti numatyt politik.
21
vieojo administravimo sistema ir valstybs tarnautojai turi garantuoti piliei ir kit asmen teis teising ir nealik j pareikim nagrinjim vieojo administravimo institucijose bei pagrst pareign priimt sprendim ir galimyb j apsksti. Paymtina, kad per 2010 m. daugiausia buvo nustatyta teiss tinkam viej administravim paeidim (netinkamas skundo ar praymo inagrinjimas, teiss gauti informacij paeidimas, praym nagrinjimo termin paeidimas, teiss akto nevykdymas, galiojani teiss akt prietaravimai, trkumai ir kt.).
leidia statyti gamintojo pareikime nurodytos galios ir tipo elektrin, galiojim, jeigu planuojant statyti io tipo elektrin toks dokumentas yra reikalingas teiss akt nustatyta tvarka. i nuostata leis suderinti elektros energijos gamybos pajgum pltr su teritorij planavimo dokument sprendiniais. atitinkama nuostata numatyta ir energetikos ministerijos rengiamame leidim veikloms elektros energetikos sektoriuje idavimo taisykli projekte, kur numatoma artimiausiu metu pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms.
Atsinaujinantys energijos altiniai sunkiai skinasi keli

seimo kontrolieriaus tyrimo metu buvo nustatyta, kad energetikos ministerija, iduodama leidimus elektros gamybos pltrai, nevertina, ar galiojantys savivaldybi teritorij planavimo dokumentai, j sprendiniai leidia konkreios savivaldybs teritorijoje atitinkam veikl, tai yra tarp ministerijos ir savivaldybi nra tarnybinio bendradarbiavimo. dl ios prieasties subjektai, ketinantys statyti vjo jgaines ir turintys leidim, susiduria su problema, kad faktikai jie negali statyti vjo elektrins, nes pagal tam tikros savivaldybs teritorij planavimo dokumentus vjo elektrini statyba konkreioje teritorijoje nenumatyta arba apskritai nra parengt teritorij planavimo dokument. seimo kontrolierius, atliks tyrim, akcentavo, kad nors teiss aktuose ir nra numatytos pareigos ministerijai, iduodant leidimus elektros gamybos pltrai, vertinti, ar galiojantys teritorij planavimo dokumentai leidia konkreioje teritorijoje atitinkam veikl, esant geram vieajam administravimui bei atsivelgiant vieojo administravimo principus is bendradarbiavimas turjo vykti. seimo kontrolierius informavo lietuvos respublikos vyriausyb apie problemas, su kuriomis susiduria subjektai, ketinantys statyti vjo elektrines, ir pasil svarstyti galimyb tobulinti galiojant teisin reglamentavim arba iekoti kito optimalaus ios problemos sprendimo bdo. lietuvos respublikos vyriausyb paved energetikos ministerijai kartu su aplinkos ministerija atsivelgti seimo kontrolieriaus ikeltas problemas, pateiktas rekomendacijas ir surasti galimus sprendimo bdus. energetikos ministerija seimo kontrolieri informavo, jog esminiu ingsniu tobulinant teisin reguliavim ir siekiant sudaryti galimai palankesnes slygas atsinaujinani itekli energetikos pltrai taps rengiamas lietuvos respublikos atsinaujinani itekli energetikos statymas, kuriame numatoma, kad atsinaujinanius energijos iteklius naudojani elektros energijos gamybos pajgum pltotojai, pasiraydami ketinim protokol su elektros tinkl operatoriumi, turs pristatyti dokumentus, patvirtinanius detaliojo plano, kuris
Nepagrstas atsisakymas suteikti informacij advokatui

seimo kontrolierius ityr advokato skund dl utenos emtvarkos skyriaus atsisakymo pateikti informacij apie treij asmen, susijus teisiniais santykiais su jo atstovaujamu klientu. tyrimo metu buvo nustatyta, kad advokatui, kuris atstovavo klientui, vieojo administravimo subjektas nepagrstai atsisak suteikti informacij, reikaling veiksmingoms teisinms paslaugoms teikti. ribojant advokato teis gauti visus duomenis, btinus siekiant apginti teistus kliento interesus, paeidiami advokato veiklos principai, kartu ribojama asmens konstitucin teis gynyb. advokatas yra lietuvos teissaugos institucij sistemos sudtin dalis, utikrinanti teisin pagalb asmenims, t. y. asmuo, kuriam valstyb patikjo vykdyti tam tikras jam priklausanias funkcijas, o svarbiausia i j vykdyti valstybs konstitucin funkcij utikrinti asmens teis gynyb. seimo kontrolierius paymjo, jog advokato kreipimesi turi bti pateikti duomenys, rodantys praom pateikti dokument ar j nuora ry su teisini paslaug teikimu, ir tokiu atveju tai suponuoja valstybs ir savivaldybs institucij pareig teikti toki informacij. seimo kontrolierius, vertins galiojanius teiss aktus bei tyrimo metu surinkt mediag, paymjo, kad advokatros statymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte nra imperatyvo, nurodanio, jog duomen gali bti praoma iskirtinai tik apie advokato atstovaujamj asmen, ir atkreip nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos utenos emtvarkos skyriaus dmes tai, kad advokatui turi bti pateikti jo praomi dokumentai, jeigu jis pateikia duomenis, rodanius praom dokument ar j nuora ry su teisini paslaug teikimu.
TEIS SAUgI IR EKoLogIK APLINK

ataskaitiniu laikotarpiu seimo kontrolierius nustat nemaai ir teiss saugi bei ekologik aplink paeidim. tai daugiausia vieojo
22
administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu teritorij planavimo ir statybos prieiros srityse padaryti paeidimai. Pagrindins prieastys, kurios, seimo kontrolieriaus nuomone, lm i paeidim atsiradim, 2010 metais buvo: zzfunkcij perjimas i apskrii virinink administracij (darbuotoj neinojimas, kas bus toliau, stabd j tiesiogini funkcij vykdym, ne visi dokumentai, tarp j ir pareikj skundai, praymai, buvo perduoti teises ir pareigas perimaniai institucijai); zzpadidjs darbo krvis; zzgaliojani teiss akt neimanymas, kompetencijos stoka; zzgalima taka i alies, nepakankamas vidaus administravimas. nuo 2010-01-01 teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros funkcijos, kurias iki 2009-12-31 vykd apskrii virinink administracijos, perjo valstybins teritorij planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos (toliau inspekcija). Paymtina ir tai, kad dauguma darbuotoj, dirbusi apskrii virinink administracijose ir vykdiusi teritorij planavimo ar statybos valstybins prieiros funkcijas, tarnybinio kaitumo bdu perjo dirbti inspekcij. akcentuotina, jog daniausiai pareignai, kurie nevykd statybos valstybin prieir reglamentuojani teiss akt nuostat reikalavim ir taip paeid pareikj teis saugi ir ekologik aplink, pavedimus gavo dar dirbdami apskrii virinink administracijose ir j nevykd, taiau paeidimai buvo nustatyti jiems jau dirbant inspekcijoje. seimo kontrolierius teigiamai vertina bendradarbiavim su inspekcijos virininke laura nalivaikiene, operatyviai ir tinkamai reaguojania seimo kontrolieriaus pateiktas kritines pastabas, silymus (rekomendacijas), kuri imasi vis priemoni, kad pareignai i apskrii virinink administracij perj inspekcijos pavaldum, tobulint savo kvalifikacij bei laikytsi teiss akt reikalavim.
seimo kontrolierius, atliks tyrim, vertins teiss aktus konstatavo, kad informacija apie galimai savavalik statyb buvo patikrinta tik daugiau kaip po pusantro mnesio nuo pareikjo praneimo pateikimo, nors teiss akte numatyta pareiga tai padaryti per 3 darbo dienas. taip pat buvo konstatuota, kad reikalavimas paalinti savavalikos statybos padarinius buvo suraytas daugiau kaip po mnesio, nors tai turi bti padaroma ne vliau kaip per mnes nuo savavalikos statybos akto suraymo dienos. Paymtina, kad institucijos reikalavimas dl savavalikos statybos padarini alinimo buvo nevykdytas, todl tuomet vilniaus apskrities virininko administracija privaljo kreiptis teism dl pareigojimo paalinti savavalikos statybos padarinius. taiau minta institucija teism nesikreip, ir tik daugiabui nam savinink bendrijos pirmininkui pateiktus skund seimo kontrolieriui, tai padar valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, kuri nuo 2010 m. sausio 1 d. perm ias funkcijas i apskrii virinink administracij. seimo kontrolierius pripaino, kad tuomeio vilniaus apskrities virininko administracijos teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros departamento pareignai elgsi biurokratikai, ir pasil valstybins teritorij planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos virininkei laurai nalivaikienei imtis priemoni, kad pavalds pareignai ateityje laikytsi teiss akt reikalavim.
Nepateikti projektiniai pasilymai negalt bti pagrindas atsisakyti iduoti slygas teritorij planavimo slyg svadui gauti
seimo kontrolierius inagrinjo pareikjo skund dl kultros paveldo departamento prie kultros ministerijos klaipdos teritorinio padalinio pareign atsisakymo iduoti slygas teritorij planavimo slyg svadui gauti ir reikalavimo pateikti projektinius pasilymus. tyrimo metu buvo nustatyta, kad kultros paveldo departamento prie kultros ministerijos klaipdos teritorinio padalinio pareignai nepagrstai neidav slyg teritorij planavimo slyg svadui gauti, motyvuodami tuo, kad pareikjas nepateik planuojamos veiklos projektini pasilym. teiss aktai, reglamentuojantys detaliojo planavimo proces, nenustato, kad rengiant detaliuosius planus btina rengti projektinius pasilymus, t. y. projektiniai pasilymai nra numatyti kaip btinas detaliojo planavimo procedros dokumentas. seimo kontrolierius ireik nuomon, jog paveldosaugos institucijos konsultacij metu gali prayti pateikti planuojamos veiklos projektinius pasilymus, kad ateityje bt ivengta nepagrst lkesi ar galim nuostoli, taiau projektini pasilym nepateikimas negalt bti pagrindas atsisakyti iduoti slygas teritorij planavimo slyg svadui gauti. taiau reikalavimas pateikti projektinius pasilymus iki slyg teritorij planavimo slyg svadui pateikimo gauti yra perteklinis.
Teiss akt, reglamentuojani statybos valstybin prieir, nesilaikymas

seimo kontrolierius ityr pareikjo skund, kuriame buvo raoma, jog dar 2007 m. lapkriio mnes buvo kreiptasi tuomet vilniaus apskrities virininko administracijos teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros departament, praant patikrinti galimai savavalikos statybos faktus. io tyrimo metu buvo nustatyta, kad tuometis vilniaus apskrities virininko administracijos teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros departamentas vilkino patikrinti galimai savavalikos statybos faktus, nesilaik kit teiss akt, reglamentuojani statybos valstybin prieir, nuostat reikalavim.
23
seimo kontrolierius atkreip kultros paveldo departamento direktors dianos varnaits dmes, kad planuojamos veiklos projektini pasilym nepateikimas negalt bti pagrindas atsisakyti iduoti slygas teritorij planavimo slyg svadui gauti, ir pasil imtis priemoni, kad pareignai, iduodami projektavimo slygas, laikytsi teiss akt nuostat reikalavim. seimo kontrolieriaus pateiktas rekomendacijas buvo atsivelgta.
seimo kontrolierius ypating dmes skiria piliei teisi paeidimams vienoje jautriausi srii sveikatos apsaugos bei teiss saugi ir sveik aplink, t. y. neapsiribojs vien staigoje gaut piliei skund nagrinjimu. seimo kontrolierius 2010 met laikotarpiu pradjo ne vien tyrim savo iniciatyva pagal iniasklaidoje pateikt informacij dl galim mogaus teisi paeidim. seimo kontrolieriaus nuomone, valdios staig veikla iandien turi bti orientuota mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo poreikius. sveikatos apsaugos ministerijos misija formuoti ir gyvendinti sveikatos politik, utikrinani visuomens sveikat, aukt sveikatinimo veiklos kokyb ir racional itekli panaudojim. utikrinti prieinam ir kokybik sveikatos prieir vienas ios institucijos strategini tiksl. taiau seimo kontrolierius pasigenda bendros sampratos, kad ms sveikatos prieiros sistemos veiklos tikslas sveikas mogus, kuris yra vienas i svarbiausi gydymo staig darbo rezultat vertintoj. ataskaitiniu laikotarpiu daugiausia paeidim buvo nustatyta dl sveikatos prieiros paslaug nesuteikimo ar netinkamo j suteikimo. manytina, kad iuos paeidimus lm: zzl stoka; zznepakankamas teisinis reglamentavimas; zzkvalifikuot gydytoj trkumas; zzdarbo krvis, abejingumas, aplaidumas.
Virijant kompetencijos ribas iduotas leidimas keisti kultros paveldui priskirto namo stogo dang
seimo kontrolierius ityr lietuvos respublikos seimo nars vincs vaidevuts margeviiens perduot pareikjos skund dl kultros paveldo departamento prie kultros ministerijos kauno teritorinio padalinio pareign veiksm, nesutinkant, kad stogo remonto darbus atlikt gyventoj pasirinkta mon, ir pasilant kit mon. io skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad gyvenant name, priskirtame kultros paveldui, ir norint atlikti jo stogo remont privaloma parengti tvarkomj paveldosaugos darb projekt ir atlikti paveldosaugos (specialij) ekspertiz. taiau kultros paveldo departamento kauno teritorinio padalinio pareignai leido keisti minto namo stogo dang nesant tinkamo tvarkomj paveldosaugos darb projekto ir paveldosaugos (specialiosios) ekspertizs. taip pat nustatyta, kad leidim atlikti kultros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus kultros paveldo departamento kauno teritorinio padalinio vyresnysis valstybinis inspektorius a. liakas idav virydamas kompetencij. seimo kontrolierius konstatavo, kad tokie neatsakingi kultros paveldo departamento prie kultros ministerijos kauno teritorinio padalinio pareign veiksmai laikytini piktnaudiavimu. seimo kontrolierius atkreip kultros paveldo departamento prie kultros ministerijos kauno teritorinio padalinio vedjos irenos vakeliens dmes tyrimo metu nustatytus kauno teritorinio padalinio pareign padarytus paeidimus bei pasil sprsti tarnybini nuobaud skyrimo pareignams klausim. seimo kontrolieriaus rekomendacijas buvo atsivelgta, atsakingiems pareignams skirtos tarnybins nuobaudos.
I sanatorijos gatv ivaryta sunki ligon

atliks tyrim savo iniciatyva dl sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldi institucij pareign galimo biurokratizmo, paeidiant serganij cistine fibroze teises ir teistus lkesius gauti tinkamas medicinos paslaugas, atsisakant suteikti reikiam gydym, seimo kontrolierius nustat, kad dl nepakankamo teisinio reglamentavimo i sanatorijos draugyst buvo iprayta sunkia liga serganti pacient, nes sanatorija i valstybins ligoni kasos negavo kompensacijos u vaistus ios pacients gydymui. Pagal teiss akt nuostatas cistins fibrozs gydymas kompensuojamas tik iki 18 met, o po pilnametysts nebe. seimo kontrolieriaus nuomone, toks skirstymas nepateisinamas, todl btina inicijuoti teisins bazs keitim. seimo kontrolierius akcentavo, kad mons, sergantys cistine fibroze, turi bti gydomi vis gyvenim. Cistin fibroz nra vien tik plaui liga ji yra sistemin, veikianti vis organizm, todl reikalingi specialistai, imanantys pagalbos teikimo tokiems ligoniams sistem, bei centralizuotas serganij gydymas. estija, latvija, lenkija, rusija turi cistins fibrozs centrus, todl maameiams bei suaugusiems
TEIS SVEIKAToS APSAUg

lietuvos respublikos konstitucijos 53 straipsnis skelbia: valstyb rpinasi moni sveikata ir laiduoja medicinos pagalb bei paslaugas mogui susirgus. statymas nustato pilieiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinse gydymo staigose teikimo tvark. valstyb skatina visuomens kno kultr ir remia sport. valstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki.
24
pacientams utikrinamas gydymo tstinumas. ms alyje toks centras kol kas nekurtas, netgi nra centralizuoto konsultacinio kabineto, kuriame ie ligoniai ir j artimieji gaut pagalb. seimo kontrolieriaus atliekamo tyrimo metu lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-02-12 sakymu nr. v-114dl darbo grups cistins fibrozs ilgalaiks kontrols ir gydymo klausimams sprsti sudarymo buvo sukurta speciali darbo grup, kuri 2010-03-10 prim sprendim per artimiausius tris mnesius parengti cistins fibrozs diagnostikos ir gydymo metodik bei specialist metodikoje pasilyt kompensuojamj medicinos pagalbos priemoni ir kompensuojamj antibiotik sra pirmumo teise apsvarstyti tai lig ir kompensuojamj vaist sra tikslinimo komisijos posdyje. taiau metodikos parengimas stringa, pacientai gydymo negauna ir mirta. seimo kontrolierius pasil sveikatos ministrui raimondui ukiui inicijuoti teisins bazs keitim, kad ir pilnameiams pacientams bt utikrintas gydymas kompensuojamaisiais vaistais; sprsti serganij cistine fibroze ambulatorinio konsultacinio kabineto steigimo klausim; parengti cistins fibrozs diagnostikos ir gydymo metodik bei specialist metodikoje pasilyt kompensuojamj medicinos pagalbos priemoni ir kompensuojamj vaist sra. gyvendintas tik seimo kontrolieriaus silymas steigti cistine fibroze serganij ambulatorin konsultacin kabinet, kitas rekomendacijas kol kas neatsivelgta. apie susiklosiusi situacij buvo informuoti lietuvos respublikos seimo sveikatos reikal komitetas bei lietuvos respublikos vyriausyb.
seimo kontrolierius akcentavo, kad turi bti padaryta viskas, jog pasienio ruoe nelaim patek asmenys sulaukt tinkamos lietuvos medik pagalbos ir reakcijos. nors valstyb ne pirmi metai yra europos sjungos nar, sveikatos apsaugos ministerija nepakankamai imasi iniciatyvos pasirayti tarpvalstybin susitarim, kuriame turt bti numatytas skubios medicinins pagalbos teikimas pasienio regionuose ir jos finansavimo klausim sprendimas, utikrintas paslaug prieinamumas ir medik darbo apmokjimas. seimo kontrolierius pasil sveikatos apsaugos ministerijai imtis priemoni, kad toks tarpvalstybinis susitarimas bt pasiraytas. sveikatos apsaugos ministerija seimo kontrolieri informavo, kad numatoma inicijuoti tarpusavio susitarim dl greitosios medicinins pagalbos brigad ir specialij tarnyb paslaug teikimo tiek lietuvos, tiek latvijos teritorijoje. taip pat numatoma susitarti, kad abiej valstybi greitosios medicinins pagalbos brigados ar specialiosios tarnybos, jei bus ariau vykio vietos, bendradarbiaudamos teiks pagalb viena kitos teritorijoje. tai leis utikrinti skland btinosios medicinos pagalbos paslaug teikim sueistiesiems ar kitoki nelaim patekusiems monms i dviej valstybi teritorijoje.
EmS REFoRmA
lietuvos respublikos apskrities valdymo statymo ir j keitusi statym pripainimo netekusiais galios statymo 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2010-06-30 buvo panaikintos apskrii virinink ir j pavaduotoj pareigybs, o nuo 2010-07-01 buvo likviduotos apskrii virinink administracijos, kurios iki to laiko buvo pareigotos sprsti nuosavybs teisi em atkrimo bei kitus emtvarkos klausimus. atlikus lietuvos respublikos ems reformos statymo pakeitimus buvo nustatyta, kad nuo 2010-07-01 ems reform gyvendina nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos. lietuvos respublikos ems kio ministro 2010-06-29 sakymu nr. 3 d-601 buvo patvirtinta nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos struktra ir numatyta, kad ems klausimus miest ir rajon teritorijose nuo 2010-07-10 sprs nacionalins ems tarnybos teritoriniai emtvarkos skyriai. taigi, nuo 2010-07-01 seimo kontrolieriaus darbo krvis dar labiau padidjo, nes jam teko nagrinti ir pareikj skundus dl nuosavybs teisi em atkrimo bei kit emtvarkos klausim. Paymtina, kad ios kategorijos skundai daniausiai yra kompleksiniai, apimantys kelias sritis, t. y. nuosavybs teisi atkrim, ems sklypo rib nustatym, ems sklyp kadastrini matavimo kontrol bei ems naudojimo kontrol ir kt., todl reikalauja didelio dirbio. tik pus met tyrus ios kategorijos skundus yra sudtinga daryti platesnius apibendrinimus bei ivadas apie ioje srityje egzistuo-
Lietuvos pasienio ruoe nukentj alies pilieiai nesulauk tinkamos alies medik pagalbos
seimo kontrolierius savo iniciatyva atliko tyrim dl galimai aplaidi bir rajono poliklinikos greitosios pagalbos tarnybos medik veiksm, kuomet buvo atsisakyta teikti medicinin pagalb lietuvos pasienyje su latvija automobilio avarij patekusiems pilieiams, ir paymjo, kad medikai savo darbe privalo vadovautis ne tik statymais, bet ir mogikumu. Poelgis, kad bir rajono poliklinikos greitosios pagalbos tarnybos medikai, sulauk automobilio avarijoje sualot ms alies piliei skambuio, atsisak vykdyti Hipokrato priesaik ir vykti nelaims viet, mat avarija vyko ne lietuvoje, bet vos u keli kilometr nuo sienos, latvijoje, yra netoleruotinas. Formaliai irint ir problem vertinant vien tik teisikai, bir rajono poliklinikos greitosios pagalbos tarnybos medikai, neteik pagalbos pasienyje nukentjusiems monms, nusiengimo nepadar, kadangi alies teiss aktai nereglamentuoja asmens sveikatos prieiros paslaug teikimo usienyje.
25
janias problemas, taiau, ianalizavus anksiau seimo kontrolieri identifikuotas nuosavybs teisi em atkrimo problemas bei vertinus per trump laikotarp inagrintus pareikj skundus, galima konstatuoti, kad, neirint to, jog nuosavybs teis atkrimas artja prie pabaigos, problemos ioje srityje tebra panaios: 1. nekokybikas sklyp projektavimas nuosavybs teisi atkrimo metu. Problema daniausiai bna ta, kad atlikus grint ems sklyp kadastrinius matavimus nustatomas ploto trkumas, netinkamai nustatytos ems sklyp ribos, ir ta, kad sklypai dengia vieni kitus arba ems sklypai suprojektuoti be privaiavimo. 2. netinkamai apskaitytas laisvos valstybins ems fondas. grinamus ar perduotus neatlygintinai nuosavybn lygiaverius ems sklypus traukti valstybs iperkamai emei priskirti plotai. 3. retai skelbiami ems reformos emtvarkos projekt papildymai ir j rengimas bei gyvendinimas ilgai trunka. iuo metu i problem bt galima vardinti ir kaip finansin, nes trksta l projektavimo ir gyvendinimo darbams. 4. netinkamas teiss akt taikymas. 5. vieojo administravimo problemos, kai nuosavybs teisi atkrimo procese pilieiams nesuteikiama arba netinkamai teikiama informacija.
skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad vilniaus rajono savivaldybs taryba, priimdama 2006-02-10 sprendim nr. t3-33, nutar, kad visuomens poreikiui reikalingas 2,5 ha ploto ems sklypas, esantis juodili seninijoje, taiau ios teritorijos detalusis planas nebuvo parengtas. i teritorija, kaip valstybs iperkama, nebuvo paymta ir juodili kadastro vietovs ems reformos emtvarkos projekte. be to, ios teritorijos poreikis nebuvo pagrstas objektyviais duomenimis, t. y. nebuvo vardintas konkretus ir aikus visuomens poreikis. ityrs skund seimo kontrolierius pasil nacionalins ems tarnybos direktoriui kaziui maksvyiui utikrinti, kad ems priskyrimas valstybs iperkamos kategorijai bt vykdomas vadovaujantis teiss aktuose nustatyta tvarka ir nepaeidiant pretendent nuosavybs teisi atkrim teisi bei j teist interes, o vilniaus rajono merei marijai rekst objektyviai ir pagal teiss akt reikalavimus vertinti visuomens poreikio btinyb ir pageidaujamos teritorijos dyd. atsivelgus ias rekomendacijas vilniaus rajono savivaldyb pakoregavo pageidaujamos paimti visuomens poreikiams teritorijos ribas, iskirdama ems sklyp pareikjos nuosavybs teisi atkrimui.
Nepagrstas ivados persiuntimas kit seninij

Pagal lietuvos respublikos vyriausybs 1997-09-29 nutarimu nr. 1057 patvirtintos lietuvos respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo gyvendinimo tvarkos (toliau tvarka) 29 punkt emtvarkos skyrius gali persisti ivad dl ems, miko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybn kit, o ne nurodyt ioje ivadoje seninij tik tuo atveju, jeigu pagal ems kio ministerijos nustatyta tvarka apskrii virinink administracij interneto tinklalapiuose skelbiam informacij apie laisv valstybin em ir rengiamus ems reformos emtvarkos projektus pilieio pageidaujamoje seninijoje jo praymas negals bti tenkinamas, kadangi stinga laisvos valstybins ems. tiriant skund buvo nustatyta, kad vilniaus rajono emtvarkos skyriaus pareignai, pareikjos praymu isisdami i mign kadastro vietovs, kurioje tuo metu buvo laisvos ems, jos ivad, o alinink rajono bei trak rajono emtvarkos skyriaus pareignai j priimdami, paeid tvarkoje nustatytus reikalavimus. be to, tokie veiksmai buvo vertintini kaip suteik pareikjai nepagrst lkesi ir nepagrstai dvejus metus gaiin jai laik. tyrimo metu buvo nustatyta, kad ivada piliets vardu grinta vilniaus rajono emtvarkos skyri ir traukta mign kadastro vietovs pretendent sraus pagal pirmin ivados gavimo ioje kadastro vietovje dat, todl seimo kontrolierius konstatavo, kad klaid siekiama itaisyti, ir nesil kelti pareign tarnybins atsakomybs klausimo.
Tariamas visuomens poreikis

seimo kontrolierius inagrinjo piliets skund, kuriame ji ra, kad, rengiant juodili kadastro vietovs ems reformos emtvarkos projekt, jai buvo suprojektuotas 0,20 ha ploto perduotinas neatlygintinai nuosavybn lygiavertis turtam naujas ems sklypas. vilniaus apskrities virininko 2009-09-29 sakymu nr. 2.3-15613-(41) mintos kadastro vietovs emtvarkos projektas buvo patvirtintas, iskyrus ir dar vien sklyp, nes jie pateko ems plot, kur vilniaus rajono savivaldyb pageidavo gauti visuomens poreikiams. lietuvos respublikos teiss aktuose, reglamentuojaniuose ems reform ir nuosavybs teisi atkrim nustatyta, kad visuomens poreikiams reikalingam konkreiam objektui statyti (rengti) konkreios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi bti pateiktas kartu su teritorinio planavimo dokumentu. kaimo vietovse valstybs iperkamai priskiriama em, kuri pagal statymus yra uimta visuomens poreikiams reikaling ems sklyp (teritorij), o j plotai ir ribos nustatomi teritoriniuose planavimo dokumentuose.
26
Valstybins ems pirkimaspardavimas

Per ataskaitin laikotarp seimo kontrolierius gavo pareikj skund dl pareign veiksm sprendiant valstybins (savivaldybi) ems pirkimo pardavimo klausimus. viename skunde pareikja nurod, kad tuomets iauli apskrities virininko administracijos pareignai nesutiko parduoti jai i valstybs nuomojamo ems sklypo, o suprojektavo j ketindami leisti privatizuoti kitam asmeniui. tiriant skund buvo nustatyta, kad gino sklypas buvo suprojektuotas ir j leista pirkti asmens, kuriam jis buvo suteiktas kaip asmeninio kio ems sklypas, turto paveldtojai, nors ji io ems sklypo nenaudojo ir vietovje, kurioje yra tas sklypas, negyveno. Pagal galiojant teisin reglamentavim ems kio paskirties valstybins ems sklypai parduodami juos suprojektavus ems reformos emtvarkos projektuose pagal ems reformos statymo 10 straipsnyje nustatyt eilikum. lietuvos respublikos vyriausybs 1998-04-01 nutarimo nr. 385 Dl ems reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovje ir lietuvos respublikos ems kio ministro 2008-08-07 sakymu nr. 3 d-438 patvirtintos naujos ems reformos emtvarkos projekt rengimo ir gyvendinimo metodikos nuostatos pareigojo tuomei apskrii virinink administracij darbuotojus tikrinti asmeninio kio ems sklyp naudojimo fakt, o nustaius, kad asmeninio kio ems sklypo j gavusieji nenaudoja, jiems ems sklypai negaljo bti projektuojami, todl gino sklypas negaljo bti projektuojamas. taigi, gino sklypo pardavimo klausimas vienam ar kitam asmeniui gals bti sprendiamas tik ems reformos emtvarkos projekto rengimo metu ir patenkinus ankstesni eilikumo grupi pretendent poreikius. seimo kontrolierius pasil gino sklypo teisinimo klausim sprsti teiss akt nustatyta tvarka. nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos iauli emtvarkos skyrius seimo kontrolieri informavo, kad patikslino einoraii kadastro vietovs ems reformos emtvarkos projekt nurodant gino ems sklyp kaip laisv valstybin em.
privaios ems umimo faktas buvo fiksuotas dar 2008-11-26 ems naudojimo patikrinimo akte nr. 265. vertins, kad paeidimas, susijs su savavaliku ems umimu ir delsimu em grinti, nra paalintas jau dveji metai, seimo kontrolierius padar ivad, kad tuomets vilniaus apskrities virininko administracijos, o vliau nacionalins ems tarnybos vilniaus rajono emtvarkos skyriaus, pareignai netinkamai vykd jiems pavestas ems naudojimo kontrols funkcijas. seimo kontrolierius atkreip nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos direktoriaus kazio maksvyio dmes tai, kad savavalikai ikasta kdra iki iol nra uberta, ir pasil imtis priemoni iam paeidimui paalinti. Payma buvo pateikta ir lietuvos respublikos ems kio ministrui kaziui starkeviiui. nacionalins ems tarnybos direktorius k. maksvytis seimo kontrolieri informavo, kad pareigojo vilniaus rajono emtvarkos skyriaus pareignus civilinio proceso tvarka kreiptis teism su iekiniu dl valdymo teiss paeidimo paalinimo, t. y., kad paeidja bt pareigota savavalikai valstybinje emje ikast kdr uberti ir uimt bei naudojam em grinti. be to, buvo gauta informacija, kad vilniaus rajono emtvarkos skyriaus vedjas kreipsi lietuvos respublikos aplinkos ministerij praydamas pagalbos sprsti dl kdros ikasimo teistumo, kadangi toji teritorija galimai patenka vandens telkinio apsaugos juost, nes alia teka biens upelis. ataskaitiniu laikotarpiu buvo gauta pareikj skund ir dl privai ems sklyp rib paeidimo. tokiais atvejais seimo kontrolierius pra nacionalins ems tarnybos organizuoti valstybins ems sklyp naudojimo kontrols procedr ir nustatyti, ar skunduose minimi ems sklypai naudojami nepaeidiant j rib. jei bdavo isiaikinama, kad pareikjo ar gretimo ems sklypo savininko ems sklyp ribos nustatytos preliminariais matavimais, seimo kontrolierius informuodavo juos apie galimyb pasitikslinti valdomo ems sklypo plot atlikus kadastrinius matavimus, taip pat ikilus gin isprsti teismo keliu.
Valstybin ems naudojimo kontrol

seimo kontrolierius tyr pareikj skundus dl valstybin ems naudojimo kontrol atliekani pareign neveikimo. viename skunde pareikja ra, kad jai priklausanio ems sklypo dalyje bei valstybinje emje kaimyninio ems sklypo savinink savavalikai vykd kasimo darbus. tuomets vilniaus apskrities virininko administracijos ems tvarkymo departamento vilniaus rajono emtvarkos skyriaus specialistai konstatavo savavalik ems umim ir pareigojo piliet paeidim paalinti, taiau ji io pareigojimo nevykd, o pareignai jo vykdymo nekontroliavo. skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirm kart valstybins bei
Dl apskrii reformos liko neinagrinti praymai

atkreiptinas dmesys tai, kad nuo 2010-07-01 panaikinus apskrii virinink administracijas, ataskaitiniu laikotarpiu ityrus skundus dl nuosavybs teisi atkrimo, ems rib nustatymo ir kt., net nustaius, jog skunduose nurodytos aplinkybs buvo patvirtintos, seimo kontrolierius neturjo teisinio pagrindo silyti vertinti atsaking pareign veiksmus, nes minti veiksmai (neveikimas) buvo atlikti pareignams dirbant apskrii virinink administracijose. skundo tyrimo metu seimo kontrolierius nustat, kad pareikja 2010-05-24 kreipsi kauno apskrities virininko administracijos ems tvarkymo departament, kuris, vadovaudamasis vieojo administravimo statymo 31 straipsnio nuostatomis, per 20 darbo
27
dien turjo inagrinti mint praym ir priimti sprendim dl jame keliam klausim. taiau likviduojamos kauno apskrities virininko administracijos emes tvarkymo departamentas per nustatyt termin pareikjos praymo neinagrinjo ir 2010-06-30 ratu nr. 11-j-l 80-321 j informavo tik apie bsim jonavos rajono emtvarkos skyriaus pavaldum. tokiais atvejais seimo kontrolierius neturjo teisinio pagrindo silyti vertinti atsakingo kauno apskrities virininko administracijos pareigno veiksmus, nes paymos suraymo metu mintose pareigose jis nebedirbo.
interneto svetainje vyriausybs nustatyta tvarka ir laikantis asmens duomen apsaugos, valstybs, tarnybos, komercins, profesins ir kit statym saugom paslapi apsaugos reikalavim, taip pat kit statymuose nustatyt reikalavim turi bti skelbiami: 1) seimo kontrolieri paymos dl staigoje atlikto skundo tyrimo ir informacija apie seimo kontrolieri silym (rekomendacij) nagrinjimo staigoje rezultatus; <...>. Pagal lietuvos respublikos vyriausybs 2003-04-18 sakymu nr. 480 patvirtint bendrj reikalavim valstybs ir savivaldybi institucij ir staig interneto svetainms apra, seimo kontrolieri paymos skelbiamos nedelsiant, kai tik gaunamos, o informacija apie seimo kontrolieri silym (rekomendacij) nagrinjimo rezultatus nedelsiant, j pateikus seimo kontrolieriui. Paymos ir informacija apie seimo kontrolieri pasilym (rekomendacij) nagrinjimo rezultatus skelbiamos ne trumpiau nei vienerius metus nuo informacijos seimo kontrolieriams apie nagrinjimo rezultatus pateikimo dienos. Paymtina, kad pirmiau mint teiss akt pakeitim sigaliojimas suponuoja tai, jog institucijos ir staigos yra labiau suinteresuotos, seimo kontrolieriui pradjus tyrim ir gavus i jo isam uklausim, isprsti pareikjui aktuali problem gera valia, tai yra nelaukiant, kol seimo kontrolierius pateiks rekomendacij. 2010 m. pakeitus seimo kontrolieri statym ir padidjus darbo krviui, seimo kontrolierius, esant galimybei, siekia ir skundo pareikjui, ir skundiamai institucijai palankaus rezultato, tuomet, radus abiem pusms priimtin sprendim, skundo tyrimas nutraukiamas. tam, kad bt pasiektas is rezultatas, seimo kontrolierius ir valstybs institucijos turt konstruktyviai bendradarbiauti. 2010 m. tiek seimo kontrolieriaus iniciatyva, tiek pai institucij, dl kuri buvo pradti skundo tyrimai, iniciatyva, buvo pradtas susitikim su valstybs institucij atstovais ciklas, siekiant aptarti vieojo administravimo kokybs gerinimo bdus. seimo kontrolierius susitiko su valstybins teritorij planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos virininke laura nalivaikiene ir kitais atsakingais ios institucijos pareignais. susitikime buvo aptartos bendradarbiavimo perspektyvos atsivelgiant pakeistus statyb ir teritorij planavimo teiss aktus, taip pat buvo kalbama apie vieojo administravimo statyme numatytus gyventoj skund nagrinjimo terminus. valstybins teritorij planavimo ir statybos inspekcijos atstovai pra seimo kontrolieriaus pagal galimybes tarpininkauti dl vieojo administravimo statymo pakeitimo, numatant skund nagrinjimo termin pratsim tam tikrais atvejais, pvz., kai skundo tyrimas reikalauja komisijos sudarymo ar dl skunde nurodyt aplinkybi, kurioms tirti btina surinkti ir ianalizuoti informacij ir dokumentus, gautus i daugelio institucij. Pasak valstybins teritorij planavimo ir statybos inspekcijos pareign, norint isamiai
Tarpusavyje nesuderinti teiss aktai

tiriant pareikj skund dl pareign veiksm derinant parengto ems sklypo plan, seimo kontrolierius nustat, kad nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03 sakymu nr. 1P-98 patvirtint geodezijos, topografijos ir geoinformacijos darb prieiros, ems sklyp kadastro duomen nustatymo tikrinimo ir nekilnojamj daikt kadastrini matavim valstybins ekspertizs organizavimo taisykli nuostatos nra suderintos su iuo metu galiojaniais teiss aktais, pavyzdiui, taisykli 4 ir 6 punktais tebra nustatyta, kad savivaldybi teritorij planavimo prieir atlieka, ems sklyp kadastro duomen nustatym tikrina apskrities virininko administracijos <...>. atsivelgiant tai, seimo kontrolierius pasil nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos direktoriui kaziui maksvyiui teiss akt nustatyta tvarka parengti pirmiau mint taisykli pakeitimus, kad taisyklse tvirtintos nuostatos neprietaraut iuo metu galiojantiems teiss aktams. nacionalins ems tarnybos direktorius k. maksvytis seimo kontrolieri informavo, kad nacionalinje ems tarnyboje yra rengiamas paketas teiss akt pakeitim, todl bus keiiamas ir seimo kontrolieriaus paymoje nurodytas teiss aktas.
TARPININKAUJANT SEImo KoNTRoLIERIUI INSTITUCIJoS gERA VALIA SPREND SKUNDUoSE KELTUS KLAUSImUS
svarbu pabrti, kad kiekvienu atveju, tiriant skund, pagrindinis seimo kontrolieriaus udavinys isprsti pareikjo ikelt klausim arba, kitaip tariant, siekti kuo palankesni rezultat pareikjui. Paymtina, kad seimo kontrolierius turi teis pagal seimo kontrolieri statymo 22 straipsnio 3 dal, skundo tyrim nutraukti, jeigu jam tarpininkaujant skunde keliamos problemos isprendiamos gera valia. atkreiptinas dmesys ir tai, kad nuo 2010-07-01 sigaliojo teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig statymo 6 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kurie numato, kad institucijos
28
itirti mogaus skund, kartais yra labai sunku laikytis vieojo administravimo statyme nustatyt termin, nes kokybikam atsakymui pateikti reikia daugiau laiko. taip pat buvo surengtas susitikimas su socialins apsaugos ir darbo ministerijos bei negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie ios ministerijos atstovais. susitikimo metu buvo aptartos seimo kontrolieriaus pateiktos rekomendacijos dl negalij, turini sutrikusi judjimo funkcij, transporto lengvat teisinio reguliavimo klausimais. ombudsmenas savo rekomendacijoje pasil socialins apsaugos ir darbo ministerijai vertinti imok, skirt negalij specialiesiems poreikiams tenkinti, sistem ir nedelsiant imtis ios srities teisins bazs koregavimo bei tobulinimo siekiant, kad bt ivengta dviprasmikai suvokiam ar traktuojam situacij, galimos teiss akt konkurencijos, kartu ir negalij teisi galim paeidim. atsivelgusi seimo kontrolieriaus pateiktas rekomendacijas, socialins apsaugos ir darbo ministerija pareng transporto lengvat statymo 7 straipsnio pakeitimo projekt, kuris iuo metu pateiktas lietuvos respublikos seimui. seimo kontrolieri staigoje buvo surengtas susitikimas ir su nacionalins mokjimo agentros prie ems kio ministerijos vadovu dl pateiktos seimo kontrolieriaus rekomendacijos. io susitikimo metu agentros vadovas utikrino, kad ateityje jo vadovaujama staiga laiku teiks isami informacij pagal visus seimo kontrolieriaus paklausimus, imsis reikiam priemoni vieajam administravimui gerinti. akivaizdu, kad seimo kontrolieri ir valstybs institucij bendradarbiavimas turi teigiam rezultat, gerinant viej administravim bei siekiant pareikjams palanki rezultat. ateityje seimo kontrolierius numato tsti susitikimus su skirting valstybs institucij atstovais.
klausim, 2010-06-30 sakymu nr. br1-583 patvirtino nauj biodegal procedros apra, tvirtinant nuostat, jog nacionalin mokjimo agentra nustatyta tvarka parengia ir registruotu laiku paramos gavjui isiunia rat su nacionalins mokjimo agentros direktoriaus sakymo irau dl paramos skyrimo / neskyrimo, nurodydama nacionalins mokjimo agentros direktoriaus sakymo dl paramos skyrimo / neskyrimo, kuriuo pareikjui buvo skirta parama, dat ir numer, taip pat sprendimo apskundimo tvark. minto skundo tyrimas buvo nutrauktas, kadangi tarpininkaujant seimo kontrolieriui biodegal procedros apraas buvo pakeistas gera valia.
Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija isprend problem

Pradjus tyrim pagal pareikjo (advokat kontoros arka, sabaliauskas, jankauskas, atstovaujanios klientui) skund dl tuomeio vilniaus apskrities virininko administracijos teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros departamento pareign galimo biurokratizmo, neatsakant pareikjui pateikt praym dl vilniuje esanio namo kieme galimai neteistai rengto pakeliamojo utvaro, buvo gautas pareikjo ratas, kuriame jis prane, jog valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, kuri nuo 2010-01-01 perm vilniaus apskrities virininko administracijos teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros departamento vykdytas statybos valstybins prieiros funkcijas, isprend jo ikelt klausim ir pretenzij jis nebeturi.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb prim nutarim

Pradjs tyrim pagal pareikjos skund dl to, kad lietuvos respublikos vyriausyb nepatvirtina tvarkos, pagal kuri parengti ir savivaldybs administracijos direktoriaus patvirtinti ems sklyp planai bt prilyginami detaliojo teritorij planavimo dokumentams, ir ji negauna leidimo rengti ems sklyp formavimo ir pertvarkymo projekt, kurio tikslas ems sklyp sujungimas, seimo kontrolierius kreipsi vyriausyb. ministro Pirmininko kancleris deividas matulionis seimo kontrolieri po keli dien informavo, kad vyriausyb 2010-07-21 nutarimu nr. 1124 patvirtino ems sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorij planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miest teritorijose tvarkos apra, kuris sigaliojo nuo 2010-08-01. Pirmiau apraytos situacijos galt bti pavyzdiai visiems vieojo administravimo subjektams, kaip reaguoti seimo kontrolieriaus pradt tyrim, tai yra, gavus seimo kontrolieriaus paklausim, patiems imtis priemoni sprsti pareikjo klausimus gera valia.
Nacionalin mokjimo agentra prie ems kio ministerijos pakeit procedr apra
seimo kontrolierius tyr pareikjo (biodegal asociacijos) skund prie nacionalin mokjimo agentr prie ems kio ministerijos dl pareikjui neisiuniam dl jo priimt individuali administracini akt, nors vieojo administravimo statymas numato teis juos gauti, motyvuojant tuo, kad nacionalins mokjimo agentros direktoriaus 2008-11-07 sakymu nr. br1-819 patvirtintame biodegal gamybos finansavimo taisykli administravimo nacionalins mokjimo agentros prie ems kio ministerijos rinkos reguliavimo program departamento nacionalins paramos skyriuje procedros aprae (toliau biodegal procedros apraas) nenumatyta pareikjams teikti, isisti dl j priimt individuali administracini akt, o tik isisti informacin praneim apie priimt individual administracin akt. nacionalin mokjimo agentra, gavusi seimo kontrolieriaus pa-
29
IV. REIKmINgESNI SEImo KoNTRoLIERIAUS ATLIKT TYRIm APVALgA PAgAL SKUNDIAmAS INSTITUCIJAS
SKUNDAI DL TEISINgUmo mINISTERIJoS IR JAI PAVALDI INSTITUCIJ PAREIgN VEIKSm
kaip matyti i pirmiau pateikt statistini duomen, daugiausia seimo kontrolieriui buvo apsksta teisingumo ministerija. taiau paymtina, kad i ministerija, kaip ir vidaus reikal ministerija, lyderio pozicijas um tik todl, kad ji yra atsakinga u kaljim departamento ir jam pavaldi institucij veikl. taigi, daugiausia buvo skstasi dl kalinamj ir nuteistj asmen teisi, tad pirmiausia ir bus apvelgiamos ios kategorijos pretenzijos.
laisvs atmimo vietoms nustatyt udavini gyvendinimas, yra btinas pakankamas finansavimas. seimo kontrolierius, vertindamas, kad nepakankamo finansavimo problema yra aktuali, ypa sunkmeiu, yra ne kart atkreips j atitinkam institucij dmes. Pamintina ir tai, kad sunkmeiu taikytos vairios taupymo priemons paskatino ir ios grups asmen skund gausjim, kadangi jos tiesiogiai paliet ir kalinamuosius bei nuteistuosius bei tam tikra prasme suvar j teises. tarp toki priemoni pamintinos: sprendimas apmokestinti laisvs apribojimo vietose esani asmen naudojamus elektros prietaisus; elektros energijos tiekimo ribojimas laisvs atmimo vietose dienos metu ir pan.
Pareiga sumokti u sunaudot elektros energij

kaljim departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-02-24 sakymu nr. v-24 patvirtinus nuteistj naudojam daikt elektros energijos snaud apskaiiavimo ir ilaid u sunaudot elektros energij apmokjimo taisykles (toliau taisykls), seimo kontrolieri staigoje buvo gauta nemaai nuteistj skund dl, j manymu, neteisingo mokesio u turimus elektros prietaisus. seimo kontrolierius atlikdamas tyrim nustat, kad, priimant bausmi vykdymo kodekso pataisas ir nustatant pareig nuteistiesiems mokti u elektros energij, buvo siekiama dalinai kompensuoti ilaidas u nuteistj buitini prietais sunaudot elektros energij, mokyti nuteistuosius subalansuoti savo pajamas ir ilaidas, susimokti u gautas paslaugas bei paskatinti juos dirbti ir usidirbti. taisyklse numatyt elektros prietais sraas buvo sudaromas atsivelgiant Pataisos staig vidaus tvarkos taisykli, patvirtint lietuvos respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 sakymu nr. 194 ir 2010-04-26 sakymu nr. 1r-85 (papildymas), 173 punkte nustatyt nuteistiesiems leidiam turti daikt sra. elektros prietais veikimo trukm buvo nustatoma vadovaujantis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklmis, patvirtintomis lietuvos respublikos kio ministro 2005-10-07 sakymu nr. 4-350 (papildyta 2009-12-28 sakymu nr. 4-738), bei turima statistine informacija apie laisvs atmimo vietose nuteistj naudojamus buitinius elektros prietaisus. Paymtina, kad tokia praktika, kai nuteistieji susimoka u savo sunaudot elektros energij, taikoma skandinavijos alyse, latvijoje, estijoje ir veicarijoje. ianalizavus surinkt informacij bei teiss aktus buvo nustatyta, kad skund nagrinjimo metu, po seimo kontrolieriaus paklausim, kaljim departamento direktoriaus sakymu Pataisos staig vidaus tvarkos taisykli 173 punkte numatytas nuteistiesiems leidiam
SUImT IR NUTEIST ASmEN SKUNDAI

ymi seimo kontrolieriaus tirt skund dal sudar suimt ir nuteist asmen, laikom tardymo izoliatoriuose bei bausms atlikimo vietose, skundai. Paymtina, kad seimo kontrolierius r. valentukeviius iuos skundus pradjo tirti tik nuo 2010 met pradios, kuomet buvo sumaintas seimo kontrolieri skaiius ir vietoje penki liko tik du ombudsmenai. Palyginus ankstesni met ios kategorijos skund problematik su per ataskaitin laikotarp gaut skund problematika, paymtina, kad ji i esms nepakito. daniausiai buvo skundiamasi dl laikymo slyg sumimo ir laisvs atmimo vietose ir tokie asmen, kuri laisv suvaryta, skundai bdavo pripastami pagrstais. Pagrindin problema yra ta, kad daugumos laisvs atmimo viet bei tardymo izoliatori patalpos buvo statytos dar sovietmeiu ir jos neatitinka iuolaikini statybos technini bei higienos norm reikalavim. siekiant, kad laisvs atmimo viet statiniai atitikt iuolaikinius reikalavimus, juos btina kompleksikai pertvarkyti ar pastatyti naujus. seimo kontrolierius ne kart pabr, kad nuteistj laikymas normini akt reikalavim neatitinkaniomis slygomis gali sukelti neigiamus fizinius ir psichologinius igyvenimus bei lemti nemonik ar eminant elges ar baudim ir taip paeisti europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsn. taiau tam, kad laisvs atmimo vietos bt modernizuotos per trumpiausi laik ir kuo maesnmis ilaidomis, atitikt lietuvos higienos norm ir kit teiss akt reikalavimus ir bt utikrintas veiksmingas
30
naudotis sigyt ar perduot daikt sraas buvo suderintas su taisyklmis, todl seimo kontrolierius konstatavo, kad skund pateikimo metu buvs teiss akt nesuderinamumas (dl ko i nuteistj buvo neteistai paimami elektros prietaisai, ir tai kl pagrst j pasipiktinim), 2010-04-26 ir 2010-05-10 papildius teiss aktus, inyko. be to, seimo kontrolierius kaljim departamentui pasil nuolat stebti ikylanius poreikius ir, esant reikalui, papildyti teiss aktus, leidiam naudotis sigyt ar perduot daikt sra traukiant ir kitus elektros prietaisus. kaljim departamentas, atsivelgdamas seimo kontrolieri rekomendacijas bei pavaldi staig silymus, jau papild Pataisos staig vidaus tvarkos taisykles bei nuteistj naudojam daikt elektros energijos snaud apskaiiavimo ir ilaid u sunaudot elektros energija apskaiiavimo taisykles, praplsdamas leidiam nuteistiesiems turti buitini elektros prietais sra.
slygos, nepritaikytos arba netinkamai pritaikytos joje laikomiems negaliesiems, prilygsta netinkamam elgesiui ir kankinimui. taigi pataisos staigoje laikomiems negaliems nuteistiesiems turi bti utikrinta prieira, suteikta visa reikalinga pagalba sprendiant j problemas, sudarytos galimybs dalyvauti kalinimo staigos renginiuose ir socialins reabilitacijos programose, kad negals nuteistieji nesijaust atstumti ir socialiai atskirti, taip pat suteikta pagalba palaikant ryius su artimaisiais. atsivelgus seimo kontrolieriaus pateiktas rekomendacijas, pareikjo nuolatins slaugos ir prieiros problema buvo isprsta. iuo metu btinos pagalbos ir prieiros paslaugas jam teikia iam tikslui darbintas nuteistasis. taiau liko kit negalij nuteistj prieiros problema dl nepakankamo finansavimo nra galimybi steigti darbuotoj, galsiani teikti prieiros paslaugas, papildom etat.
Sunki negali turiniam nuteistajam neutikrinta nuolatin slauga ir prieira

seimo kontrolierius ityr negalaus nuteistojo skund dl vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose neutikrintos nuolatins slaugos ir prieiros. tiriant skund buvo nustatyta, kad pareikjas yra visikai negalus ir jam nuolat btina kito mogaus prieira bei pagalba. taiau ji pareikjui nebuvo utikrinta. taip pat konstatuota, kad laisvs atmimo vietos nra visikai pritaikytos negaliems nuteistiesiems: dl nepakankamo finansavimo vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose bei kitose pataisos staigose nenumatyti negali nuteistj prieiros darbuotoj etatai, laisvs atmimo viet ligoninje reikia rengti negaliems asmenims pritaikyt sanitarin mazg ir du bei lift asmenims, judantiems veimliuose. seimo kontrolierius atkreip vilniaus 2-j pataisos nam ir kaljim departamento pareign dmes tai, kad utikrinti tokio pobdio pagalb negaliam nuteistajam yra svarbu tiek dl jo sveikatos, tiek i pagarbos jam ir kitiems asmenims. lietuvos respublikos bausmi vykdymo kodekso 7 straipsnyje tvirtintas humanizmo principas reikia, kad, vykdant bausm, nesiekiama mogaus kankinti, iauriai su juo elgtis arba eminti jo orum. be to, europos mogaus teisi teismas 2001-10-10 sprendime byloje Price prie Jungtin Karalyst yra konstatavs, kad asmens su sunkia negalia patalpinimas tokiomis slygomis, kai jis negali pasinaudoti tualetu ar laikytis varos, laikytinas eminaniu elgesiu, prietaraujaniu europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsniui. jungtini taut specialusis pranejas kankinimo klausimais 2008-07-28 ataskaitiniame praneime taip pat paymjo, kad laisvs atmimo staigos
Nuteistasis baudos izoliatori patalpintas be gydytojo apiros

tiriant nuteistojo, laikomo Pravieniki gydymo ir pataisos namuose, skund, paaikjo, kad, nesilaikant bausmi vykdymo kodekse numatyt reikalavim, jis buvo patalpintas pataisos nam baudos izoliatori be gydytojo apiros. Paaikindami i aplinkyb pataisos nam pareignai nurod, kad vadovavosi lietuvos respublikos teisingumo ministro 2010-01-20 sakymu nr. 1r-22 Dl teisingumo ministro 2003-07-02 sakymo Nr. 194 Dl pataisos staig vidaus tvarkos taisykli patvirtinimo pakeitimo, kuriuo buvo pripaintas netekusiu galios Pataisos staig vidaus tvarkos taisykli 208 punktas (nuteistojo sveikat turi patikrinti gydytojas), o prie sakymo buvo pridtas patvirtintas kitokios formos nuobaud taikymo nuteistiesiems blankas. Palyginus anksiau galiojusi ir iuo metu galiojani Pataisos staig vidaus tvarkos taisykli redakcij, paaikjo, kad redakcijos, galiojusios iki 2010-01-27, 208 punkte buvo numatyta, jog nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda udaryti baudos arba drausms izoliatori ar karcer sveikat privalo patikrinti gydytojas ir pataisos staigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirta i nuobauda, paymti, ar nuteistasis gali paskirt nuobaud atlikti. taiau lietuvos respublikos teisingumo ministro 2010-01-20 sakymu nr. 1r-22 is punktas buvo panaikintas. seimo kontrolierius atkreip pareign dmes, kad, nepaisant mint Pataisos staig vidaus tvarkos taisykli pakeitim, pareiga patikrinti nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda udaryti baudos arba drausms izoliatori ar karcer, sveikat tvirtinta ir lietuvos respublikos bausmi vykdymo kodekso 144 straipsnyje. konstatavus minimo straipsnio reikalavim paeidim, pareign veiksmai buvo pripainti biurokratizmu.
31
atsivelgiant seimo kontrolieriaus pateiktas rekomendacijas, Pravieniki gydymo ir pataisos namuose buvo imtasi priemoni, kad gydytojai visuomet tikrint nuteistojo sveikatos bkl ir apie galimyb atlikti paskirt nuobaud rayt nuobaud taikymo nutiestiesiems blanke. kit laisvs atmimo viet vadovai taip pat buvo informuoti apie tai, kad privalo laikytis vis nuobaud paskyrim ir atlikim nuteistiesiems reglamentuojani teiss akt nuostat.
Sveikatos prieiros paslaug prieinamumas nuteistiesiems

seimo kontrolierius ityr skund dl kybart pataisos nam ir laisvs atmimo viet ligonins pareign veiksm (neveikimo). Pareikjas skundsi, kad nebuvo nuvetas paskirt aki lig gydytojo konsultacij santariki klinikose, kadangi kybart pataisos namai laiku neetapavo jo laisvs atmimo viet ligonin. skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareikjui buvo paskirta aki lig gydytojo konsultacija santariki klinikose, taiau jis ias klinikas nurodytai konsultacijai nebuvo nuvetas. kadangi dl to pareikjui nebuvo sudaryta galimyb naudotis sveikatos prieiros paslaugomis, jo skundas buvo pripaintas pagrstu. seimo kontrolierius, tirdamas skund, nustat, kad laisvs atmimo viet ligonins pateiktoje epikrizs kopijoje, Rekomendacijose gydymui ir darbui, buvo nurodyta: atsisti konsultacijai dl operacijos spalio 12 d. konsultacija 10-05 8.30. tuo tarpu i kybart pataisos nam seimo kontrolieriui pateiktos epikrizs kopijos matyti, kad rekomendacij ir nurodym dl tolesni prieiros ypatum, nukreipim konsultacijoms kitas gydymo staigas nepateikta. seimo kontrolierius atkreip dmes, kad, nors abiej mint institucij seimo kontrolieriui pateiktos epikrizs kopijos buvo patvirtintos tikrumo yma, taiau epikrizi kopij 13-oji dalis Rekomendacijos gydymui ir darbui skyrsi (laisvs atmimo viet ligonins pateiktoje epikrizs kopijoje i dalis upildyta, o kybart pataisos nam neupildyta). atsivelgs tai, seimo kontrolierius dar prielaid, kad ie dokumentai gali bti suklastoti, ir, vadovaudamasis seimo kontrolieri statymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punktu, numataniu, kad seimo kontrolierius, vykdydamas pareigas, turi teis perduoti mediag ikiteisminio tyrimo staigai ar prokurorui, kai aptinkami nusikalstamos veikos poymiai, tyrimo mediag perdav lietuvos respublikos generalinei prokuratrai.
Paeista teis kelions gyvenamj viet ilaid apmokjim

seimo kontrolierius ityr pareikjo, paleidiamo i Pravieniki 2-j pataisos nam-atvirosios kolonijos, skund dl neskirtos pinigins paramos kelionei namo apmokti. tyrimo metu buvo nustatyta, kad staigos pareignai netinkamai vykd pagalbos paleidiamiems i pataisos staig asmenims suteikim reglamentuojaniose teiss aktuose numatytus reikalavimus ir paeid pareikjo teis kelions ilaid apmokjim. iaikjo, kad pareikjo praym pareignai traktavo kaip praym skirti vienkartin negrinam paalp, kuri nebuvo skirta, kadangi per paskutinius tris buvimo pataisos staigoje mnesius pareikjas savo asmeninje sskaitoje turjo pakankamai pinig. taiau pareikjas staigos administracijai buvo nurods pras skirti paalp grimui namo. Paymtina, kad, vadovaujantis lietuvos respublikos bausmi vykdymo kodekso 182 straipsniu, asmen kelions j gyvenamj viet ilaidas apmoka bausm vykdiusi institucija. Pagal kelions ilaid apmokjimo tvark nustatanio vyriausybs nutarimo nuostatas, paleidiamiems i pataisos staig asmenims kelions kursuojani priemiestini ar tarpmiestini keleivini traukini bendraisiais vagonais bilietai j gyvenamj viet lietuvos respublikos teritorijoje nuperkami ir teikiami paleidimo i pataisos staigos dien; jeigu traukiniai i asmen gyvenamj viet nevaiuoja, jiems nuperkami bilietai vaiuoti j gyvenamj viet pigiausiu autobusu; pataisos staigos administracijos sprendimu vietoj biliet gali bti imokami pinigai nurodytiesiems bilietams pirkti. taigi bausm vykdiusios institucijos pareigotos apmokti paleidiam asmen kelions ilaidas nepriklausomai nuo j asmeninse sskaitose turim l dydio. Pravieniki 2-j pataisos nam-atvirosios kolonijos direktoriui pasilyta utikrinti, kad bt laikomasi pagalbos suteikim paleidiamiems i pataisos staig asmenims reglamentuojani teiss akt reikalavim ir kad analogiki i asmen teisi paeidimai ateityje nepasikartot. seimo kontrolieriaus silymus atsivelgta.
Nuteistj teis privatum

seimo kontrolierius ityr skund dl lukiki tardymo izoliatoriauskaljimo pareign veiksm, kai pareikjas buvo slapta nufotografuotas ir parodytas per lnk televizijos kanalo transliuojamas vakaro inias, nors sutikimo j fotografuoti nebuvo davs. siekiant vertinti pareikjo skunde nurodytas aplinkybes, buvo kreiptasi tuomet lukiki tardymo izoliatoriaus-kaljimo direktori arvyd iik ir prayta pateikti isamius bei teiss aktais pagrstus paaikinimus. skundo tyrimo metu, vertinus surinkt informacij, buvo nustatyta, kad pareikjas buvo nufotografuotas paeidiant lietuvos respu-
32
blikos bausmi vykdymo kodekso 7 straipsnio 3 dalyje tvirtint humanizmo princip <...> draudiama, iskyrus lietuvos respublikos teiss aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti nuteistj, kurio laisv apribota, be iankstinio jo sutikimo, todl jo skundas buvo pripaintas pagrstu. atsivelgs konstatuot paeidim, seimo kontrolierius atkreip pareign dmes, kad visais atvejais, kai yra nepaisoma teiss aktuose tvirtinto draudimo (iskyrus teiss aktuose numatytus atvejus) filmuoti ar fotografuoti nuteistj, kurio laisv apribota, be iankstinio jo sutikimo, atsiranda prielaidos paeisti mogaus teises. todl seimo kontrolierius pasil kaljim departamento prie teisingumo ministerijos direktoriui sauliui vitknui imtis priemoni, kad tokie paeidimai nepasikartot kitose pataisos staigose, apie tai informuoti pataisos staig vadovus. i rekomendacij buvo atsivelgta.
lietuvos respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 sakymu nr. 1r-352 patvirtintos sprendim vykdymo instrukcijos 61 punktas nustato: jeigu vykdomoji byla nutraukiama dl to, kad vykdomasis dokumentas buvo neteistai priimtas vykdyti, antstolis privalo grinti iiekotojui visas io sumoktas vykdymo ilaidas. i skolininko iuo atveju vykdymo ilaidos neiiekomos. Taiau jeigu paaikja, kad skolininkas vykd sprendim iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, iiekotojas turi sumokti visas vykdymo ilaidas, kuri mokjimas iiekotojui buvo atidtas ar nuo kuri jis buvo atleistas, iskyrus atlyg antstoliui u vykdomojo dokumento vykdym. ios ilaidos i skolininko neiiekomos ir iiekotojui negrinamos. seimo kontrolierius konstatavo, kad pareikjas paskirt baud buvo sumokjs iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, tad iuo atveju visas vykdymo ilaidas turi sumokti iiekotojas, tai yra klaipdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato keli policijos biuras. todl antstolio g. jonausko reikalavimas pareikjui sumokti vykdymo ilaidas buvo nepagrstas. seimo kontrolierius pasil antstoliui g. jonauskui ios vykdomosios bylos vykdymo ilaid mokjimo klausim sprsti laikantis sprendim vykdymo instrukcijos 61 punkto reikalavim, taiau antstolis atsisak tai daryti ir kreipsi klaipdos miesto apylinks teism, praydamas priteisti i pareikjo vykdomsias ilaidas. klaipdos miesto apylinks teismas 2010-12-30 nutartimi atmet antstolio g. jonausko praym kaip nepagrst. iuo metu antstolis g. jonauskas mint teismo nutart yra apskunds auktesns pakopos teismui.
ANTSToLI VEIKLA
seimo kontrolieri statymo 2 straipsnio 2 dalis, apibrianti pareigno svok, nustato, kad prie pareign, kuri veiksmus seimo kontrolierius gali tirti, priskirtini ir valstybs galioti asmenys, atliekantys statym nustatytas valstybs suteiktas funkcijas. viena toki asmen kategorija yra antstoliai, dl kuri veiklos seimo kontrolieri staigoje yra gaunama nemaai skund.
Nepagrstas reikalavimas sumokti vykdymo ilaidas

seimo kontrolierius tyr pareikjo skund, kuriame buvo nurodyta, kad jis 2010-03-12 padar keli eismo taisykli paeidim ir buvo nubaustas 100 lt bauda. Paskirt baud 2010-03-17 (elektroniniu pavedimu i savo sskaitos banke) sumokjo jo tvas. taiau pareikjas 2010-05-12 gavo antstolio g. jonausko vykdomuosius ratus su reikalavimu sumokti skol (100 lt baud) ir skolos iiekojimo ilaidas. Paaikjus, kad policijos pareignai negali matyti, ar bauda sumokta, jei tai atliekama i kito asmens sskaitos, klaipdos apskrities valstybins mokesi inspekcijos vyresnioji specialist n. janukien moktoj mok eksporto duomen bazje 2010-06-04 pakeit moktojo pavadinim ir nuo tos dienos klaipdos apskrities valstybins mokesi inspekcijos duomen bazje buvo raas, jog pareikjas 2010-03-17 sumokjo 100 lt baud. antstolio g. jonausko kontorai 2010-06-04 buvo isistas praneimas apie tai, kad pareikjui skirta 100 lt bauda pagal 2010-03-12 nutarim sumokta, ir paprayta nutraukti nutarimo vykdym. antstolis g. jonauskas iiekojimo byl nutrauk, taiau pareikalavo, kad pareikjas sumokt vykdymo ilaidas.
Silymas tobulinti Antstoli statym

seimo kontrolierius ityr pareikjo skund dl antstols, kuri teismo nuosprendiu buvo pripainta kalta padarius nusikaltim, toliau vykdom antstols pareig, ir konstatavo, kad antstolis, kuris yra valstybs galiotas asmuo, utikrinantis siteisjusi teism sprendim gyvendinim valstybs vardu, turi bti ypa nepriekaitingos reputacijos lietuvos respublikos pilietis. antstolis, kuris teismo nuosprendiu pripaintas kaltu ir taps nuteistuoju, nors ir sustabdytas nuosprendio vykdymas iki byla bus inagrinta kasacins instancijos teismo posdyje, negali toliau vykdyti antstolio pareig, nes tuomet siteisjusi teism sprendim gyvendinimas vykdomas per nuteist asmen. seimo kontrolierius atkreip teisingumo ministro remigijaus imaiaus dmes, kad antstoli statymas nenustato, kaip turt pasielgti teisingumo ministras tuo atveju, kai antstolis yra nuteistas u nusikalstam veik, taiau nuosprendio vykdymas yra sustabdytas, iki byla bus inagrinta kasacine tvarka, ir pasil tai reglamentuoti.
33
teisingumo ministerija informavo, kad svarstant klausim dl antstoli statymo tam tikr nuostat papildymo, keitimo tikslingumo seimo kontrolieriaus silym bus atsivelgta.
SKUNDAI DL VIDAUS REIKAL mINISTERIJoS IR JAI PAVALDI INSTITUCIJ PAREIgN VEIKSm

kaip ir ankstesniais metais, 2010-aisiais seimo kontrolierius gavo gana daug skund dl vidaus reikal ministerijos ir jai pavaldi institucij pareign veiksm. Paymtina tai, kad didij dal sudar skundai dl Policijos departamento ir jam pavaldi teritorini policijos staig pareign veiksm. ios kategorijos skund problematika, palyginus su ankstesni met duomenimis, praktikai nepakito. dominavo skundai dl galimai neteist policijos pareign veiksm, galimo fizinio ar psichologinio smurto vartojimo, ikiteismini tyrim vilkinimo bei laikymo alies policijos komisariat aretinse slyg.
apibendrins tyrimo metu surinkt informacij bei mediag seimo kontrolierius konstatavo, kad taurags apskrities vyriausiojo policijos komisariato aretinei yra reikalingas kapitalinis remontas ir kad laikymo slygos joje yra blogos, kai kuriais atvejais neatitinkanios teiss aktais nustatyt reikalavim. taiau tokia situacija yra susidariusi ne dl io vyriausiojo policijos komisariato vadov ar policijos pareign kalts, o dl nepakankamo finansavimo. Policijos komisariat aretini nepakankamo finansavimo problema yra aktuali ne tik iai aretinei, bet ir daugeliui kit alies policijos komisariat aretini, k seimo kontrolierius yra ne kart atkreips atitinkam institucij dmes. taiau iuo metu, kai valstyb igyvena ekonomin sunkmet, tiktis, kad policijos komisariat aretini finansavimas pagers, nra objektyvaus pagrindo.
Seimo kontrolieriaus iniciatyva atliktas tyrimas dl policijos pareign veiksm

Pagal 2010-03-19 dienraiolietuvos rytas straipsnyjedl neprisegto diro skaudi pamoka paskelbt informacij, seimo kontrolierius savo iniciatyva pradjo tirti kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato jonavos rajono policijos komisariato pareign veiksmus. straipsnyje buvo raoma, kad kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato jonavos rajono policijos komisariato (toliau kauno apskrities vPk jonavos rajono Pk) vieosios tvarkos skyriaus (toliau vts) keli policijos poskyrio (toliau kPP) virininkas tomas makareviius 2010-03-17, dl pastebto keli eismo taisykli paeidimo (vairavimas neprisisegus saugos diro), psij perjoje sustabd automobilio vairuotoj, pareikalavo vaiuoti kartu policijos komisariat, o policijos komisariate nusived savo darbo kabinet surayti administracinio teiss paeidimo protokol. seimo kontrolierius, ianalizavs galiojani teiss akt reikalavimus, paymjo, kad policijos pareignas pagrstai tardamas, jog padarytas administracinis teiss paeidimas, ir tikrindamas su tuo susijus asmen, transporto priemon, privalo objektyviai, nealikai vertinti vykio aplinkybes bei priimti sprendimus dl poveikio priemoni taikymo. Policijos pareignas, nustats administracinio teiss paeidimo fakt (viet, laik, esm), priima sprendim (surayti protokol, baudos kvit). vadovaudamasis pirmiau mintos instrukcijos nuostatomis policijos pareignas administracinn atsakomybn traukiam asmen gali pristatyti policij, jei negalima surayti administracinio teiss paeidimo protokolo vietoje ar is neturi asmens tapatyb patvirtinanio dokumento. seimo kontrolierius konstatavo, kad tiriamu atveju vykio viet buvo atvyks ir policijos ekipaas, vairuotojas pateik dokumentus, todl policijos pareignai galjo ir turjo vykio vietoje surayti vairuotojui administracinio teiss paeidimo protokol, taiau to nepadar.
Seimo kontrolieriaus iniciatyva atliktas tyrimas dl laikymo aretinje slyg

dienratis lietuvos rytas publikacijoje dienos u grot savo noru lyg pragaras paskelb informacij, kad laikymo taurags apskrities vyriausiojo policijos komisariato aretinje slygos yra labai prastos. Publikacijoje buvo nurodyta, kad io vyriausiojo policijos komisariato aretinje administracin aret atliekantiems asmenims iduodamas netinkamas naudoti minktasis inventorius, nevari patalyn, aretins kamerose nra natralaus apvietimo, jos prastai vdinamos; administracin aret atliekantiems asmenims ribojama galimyb pasivaikioti gryname ore bei pasinaudoti duu, atliekantieji administracin aret prastai maitinami. tyrimo metu buvo nustatyta, kad kiekvienam policijos aretinje laikomam asmeniui iduodamas tinkamas naudoti minktasis inventorius (iuiniai, pagalvs, antklods) bei lovos skalbiniai (dvi paklods, uvalkalas, du rankluosiai). lovos skalbiniai keiiami kart per savait. aretins kamerose, kuriose laikomi asmenys, natralaus kamer apvietimo nra ir tai paeidia galiojani teiss akt reikalavimus, taiau rengtas dirbtinis apvietimas. aretins kamerose rengtas natralus bei dirbtinis kamer vdinimas, kuris atitinka teiss aktais nustatytus reikalavimus. visi policijos aretinje laikomi asmenys dienos metu yra vedami vienai valandai pasivaikioti gryname ore. Pasivaikiojimai gali ir nevykti arba j trukm sumainama dl nepalanki oro slyg arba paties policijos aretinje laikomo asmens sutikimu ar praymu. visi policijos aretinje laikomi asmenys turi galimyb pasinaudoti duu pagal kiekvieno asmeninius poreikius, taiau ne daniau kaip kart per savait. taurags apskrities vyriausiojo policijos komisariato aretinje laikomi asmenys maitinami 3 kartus per dien, maisto kokyb ir kiekis atitinka iuolaikins higienos reikalavimus.
34
skundo tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad kauno apskrities vPk jonavos rajono Pk vts kPP virininkas t. makareviius pareikalavo, jog vairuotojas eit keli policijos poskyrio virininko tarnybin kabinet protokolo suraymui. seimo kontrolierius konstatavo, kad, pristaius asmen policijos komisariat, policijos staigos budtojas privalo isiaikinti asmens pristatymo pagrind, prieast, motyvus ir teistum, nustatyti asmens tapatyb, girtum ar apsvaigim bei, isiaikinus, jog yra pagrindas administracinei teisenai pradti, vadovaujantis lietuvos respublikos administracini teiss paeidim kodekso reikalavimais surayti administracinio teiss paeidimo protokol. taigi, vairuotoj pristaius policijos komisariat, jonavos rajono Pk budtojas ne tik turjo teis, bet ir pareig isiaikinti asmens pristatymo pagrind, prieast, motyvus, teistum, girtum ar apsvaigim, taip pat, isiaikins, jog yra pagrindas administracinei teisenai pradti, vadovaudamasis lietuvos respublikos administracini teiss paeidim kodekso reikalavimais, turjo teis surayti administracinio teiss paeidimo protokol. todl nebuvo jokio pagrindo reikalauti, kad vairuotojas eit kauno apskrities vPk jonavos rajono Pk vts kPP virininko t. makareviiaus kabinet. skundo tyrimo metu seimo kontrolierius kreipsi tuomet policijos generalin komisar vizgird telyn, praydamas atlikti kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato jonavos rajono policijos komisariato pareign veiklos tarnybin patikrinim. seimo kontrolierius buvo informuotas, kad iame komisariate buvo pradtas tarnybinis patikrinimas dl kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato jonavos rajono policijos komisariato pareign veiksm, o jonavos rajono apylinks prokuratroje dl mintoje publikacijoje nurodyt aplinkybi buvo pradtas ikiteisminis tyrimas pagal lietuvos respublikos baudiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dal (piktnaudiavimas). jonavos rajono apylinks teismo 2011-01-05 nuosprendiu kauno apskrities vPk jonavos rajono Pk vts kPP virininkas t. makareviius pripaintas kaltu padarius nusikalstam veik, numatyt lietuvos respublikos baudiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje.
tiriant pareikjo skund prie vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato elektrn policijos komisariat seimo kontrolierius laiku negavo atsakymo ir prayt dokument kopij, todl elektrn policijos komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dl seimo kontrolieriui laiku nepateikto atsakymo. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakymas seimo kontrolieriui laiku nepateiktas dl elektrn policijos komisariato kriminalins policijos skyriaus virininko d. kochansko ir io komisariato vieosios tvarkos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio virininko . stefanovi neprofesionali veiksm, kurie buvo vertinti kaip netinkamas pareig atlikimas. elektrn policijos komisariato virininkas a. grudinskij seimo kontrolieri informavo, kad buvo priimtas sprendimas grietai spti mintus pareignus, nurodant, jog, pasikartojus panaaus pobdio j tarnybins veiklos trkumams, bus principingai sprendiamas pareign tarnybins atsakomybs klausimas.
Priverstinis transporto priemoni nuveimas

seimo kontrolierius, kaip ir prajusiais metais, taip ir per ataskaitin laikotarp, nagrinjo pareikj keliamus klausimus dl priverstinio j transporto priemoni nuveimo pagrstumo. administracini teiss paeidim kodeksas, Policijos veiklos statymas, lietuvos respublikos vyriausybs nutarimas suteikia policijos pareignui teis, esant statyminiam pagrindu, priverstinai nuveti transporto priemon. taiau tiriant skundus visais atvejais buvo konstatuota, kad policijos pareign spendimai dl priverstini priemoni buvo nepagrsti. seimo kontrolierius ne kart atkreip policijos pareign dmes tai, kad policijos veikla turi bti grindiama demokratijos, pagarbos mogaus teisms, humanizmo, visuomens morals, teistumo, veiklos vieumo, taip pat prievartos naudojimo tik btinais atvejais ir jos proporcingumo principais, nes vadovaudamiesi lietuvos policijos pareign etikos kodeksu policijos pareignai turi utikrinti, kad j priimami sprendimai bt teisti ir objektyvs. seimo kontrolierius akcentavo, jog statymo leidjas policijos pareignui yra suteiks diskrecijos teis dl priverstinio automobilio nutempimo. taiau tokia priemon yra proporcinga ir adekvati tik tuomet, kai priverstiniu transporto priemons nuveimu i esms siekiama ivengti transporto ar psij eismo trikdymo, paalinti teiss paeidimu sukeltas neigiamas pasekmes ar ukirsti keli tokioms pasekmms atsirasti, inter alia ivengti turto sugadinimo, praradimo. seimo kontrolierius ne kart yra paymjs, kad priverstinis transporto priemons nuveimas yra drastika priemon, esmingai ribojanti asmens nuosavybs teises, todl ji gali bti taikoma: atsiradus
Pradtas tarnybinis patikrinimas dl informacijos nepateikimo

seimo kontrolieri statymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareignai privalo seimo kontrolieri reikalavimu nedelsdami pateikti jiems informacij, dokumentus ir kit mediag, btinus j funkcijoms atlikti. taiau vis dar pasitaiko atvej, kai pareignai laiku neatsako seimo kontrolieriaus paklausimus ar pateikia neisam atsakym, t. y. aikiai ir konkreiai atsako ne visus ombudsmeno ikeltus klausimus.
35
visuomenei btinam ir konstitucikai pagrstam poreikiui; remiantis statymu; ribojimai btini apsaugoti kit asmen teises bei laisves, konstitucijoje tvirtintas vertybes ir (arba) konstitucikai svarbius tikslus; laikomasi proporcingumo principo, pagal kur statymuose numatytos priemons turi atitikti siekiamus visuomenei btinus ir konstitucikai pagrstus tikslus. konstituciniai teisingumo, teisins valstybs principai suponuoja ir tai, kad u teiss paeidimus valstybs nustatomos poveikio priemons turi bti proporcingos (adekvaios) teiss paeidimui, jos turi atitikti siekiamus teistus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varyti asmens akivaizdiai labiau, negu reikia iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teiss paeidjus ir utikrinti teiss paeidim prevencij; tarp pasirinkt priemoni iam tikslui pasiekti turi bti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovyb, reaguodama seimo kontrolieriaus ivadas, struktrini padalini vadovus pareigojo supaindinti pareignus su seimo kontrolieriaus pateiktomis rekomendacijomis, talpinant jas io vyriausiojo policijos komisariato informacijos ir paslaug portale, kuriuo naudojasi visi apskrities pareignai.
konferenciniu bdu buvo jungta io operatyvaus valdymo skyriaus pareign, kuri tikslino pranejui inomas vykio aplinkybes. tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad praneimas apie pagalbos poreik kitoms pagalbos tarnyboms (taip pat ir greitosios medicinos pagalbai) nebuvo perduotas, nes apie kit pagalbos tarnyb poreik, vykio vietoje esanius sueistuosius arba nukentjusiuosius asmenis bendrajam pagalbos centrui nebuvo praneta. atliekant tyrim buvo iklausyta daugiau nei 100 bendrojo pagalbos centro (toliau vadinamas bPC) pokalbi ra. taip pat buvo iklausyti ir su tiriamu vykiu susijusi bPC gaut pagalbos praym skambui raai. iklausius pirmj ra, kuomet skambino, kaip paaikjo, vliau nuudytas vyrikis, paymtina, kad skambinusiojo balsas buvo visikai ramus, buvo pasakytas adresas ir odis apiplimas. vliau pasigirdo grumtyni garsai ir pokalbis nutrko. iklausius antrojo praneimo ra nustatyta, kad skambino gretimo namo kaimynas, kuris pasak netiksl namo numer, greta buvo girdimas moters balsas (galimai nuudytojo monos), skambinantysis band kalbti ir su pareigne, ir su alia juo esania, galimai panikos apimta, moterimi, todl sklinda didelis triukmas ir sunku suprasti, kas yra sakoma. atliks tyrim seimo kontrolierius konstatavo, kad BPC pareigni veiksmai, reaguojant pirmj pagalbos skambut bei parengiant ir perduodant praneim policijai, taip pat antro skambuio metu skambinusj sujungiant su policijos pareignu konferencijos bdu, neprietaravo teiss akt nuostatoms. tyrimo metu vieojoje erdvje buvo kil diskusij, ar iuo atveju bPC pareignai privaljo informacij apie vyk perduoti ne tik policijai, bet ir medikams. seimo kontrolierius konstatavo, kad, vertinant iklausytus telefoninius pokalbius, sudtinga vienareikmikai teigti, kad bPC pareigns netinkamai vykd teiss akt reikalavimus, nes, seimo kontrolieriaus nuomone, pats odisapiplimas nesuponuoja, kad asmuo gali bti sualotas ir jam gali prireikti medicinos pagalbos. n viename praneime apie vyk nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai pasakyta, kad gali bti sualoti mons ar kad kam nors konkreiai reikalinga medik pagalba. iuo atveju, reaguojant praneimus apie apiplim ar upuolim, pirmiausia buvo reikalinga policijos pagalba, kas ir buvo operatyviai padaryta. vliau, paaikjus, kad yra reikalinga ir medik pagalba, policijos pareignai operatyviai j ikviet. suras paym, seimo kontrolierius pasil vidaus reikal ministrui raimondui Palaiiui bei bPC virininkui artrui kedaviiui apsvarstyti galimyb tikslinti bendrojo pagalbos centro pavadinim bei finansuoti socialins reklamos apie bPC veikl rengim ir vieinim; taip pat atkreip tuomeio sveikatos apsaugos ministro algio apliko dmes, kad nra parengtas greitosios medicinos pagalbos isiuntimo vykio viet algoritmas, kas apsunkina bPC pareign darb. ias seimo kontrolieriaus rekomendacijas buvo atsivelgta.
Seimo kontrolieriaus iniciatyva atliktas tyrimas dl Bendrojo pagalbos centro veiklos

interneto tinklalapio vilniaus diena publikacijoje Pagalbos centras udomo mogaus negelbja buvo paskelbta informacija, kad dl galimai netinkamo bendrojo pagalbos centro pareign reagavimo praneim apie upuolim buvo nuudytas mogus. reaguodamas i informacij seimo kontrolierius pradjo tyrim savo iniciatyva, siekiant isiaikinti, ar bendrojo pagalbos centro pareignai padar visk, kad mogaus gyvyb bt igelbta. tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirmasis praneimas (pagalbos skambutis) apie vyk bendrojo pagalbos centro informacinje sistemoje uregistruotas 2009-11-02, 20 val. 6 min. 35 s (pokalbis truko 37 s). Pranejas ramiu balsu prane adres ir vykio tip. skambut primusiai pareignei bandant patikslinti informacij pasigirdo triukmai ir pokalbis nutrko. Pagal praneim nedelsiant 20 val. 7 min. buvo parengtas ir 20 val. 8 min. vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieosios policijos operatyvaus valdymo skyriui perduotas praneimas apie pagalbos poreik. antrasis praneimas dl tiriamo vykio buvo ufiksuotas 20 val. 9 min. antrasis pranejas nurod kit tos paios gatvs namo numer. Pokalbio metu isiaikinus, kad incidentas vyksta kitame name ir kad informacija apie vyk jau yra perduota mintam vieosios policijos operatyvaus valdymo skyriui, pokalb su praneju (20 val. 9 min.)
36
lietuvos respublikos seimo teiss ir teistvarkos komitetas buvo informuotas, kad bt tikslinga paspartinti bendrojo pagalbos centro statymo patais primim.
Kai kurie Lietuvos Respublikos pilieiai priversti gyventi be asmens dokument

seimo kontrolierius, nagrindamas skundus dl migracijos departamento prie vidaus reikal ministerijos pareign veiksm, identifikavo problem, kad lietuvos respublikos pilieio paso nuteistiesiems asmenims idavimas galimai yra ribojamas. Paso paskirt, jo idavimo, keitimo, galiojimo slygas, pase raomus duomenis reglamentuoja lietuvos respublikos paso statymas. Pasas yra vienas i lietuvos respublikos pilieio asmens dokument, patvirtinantis jo asmens tapatyb ir pilietyb, skirtas vykti usienio valstybes. bausmi vykdymo kodekso 10 straipsnio (nuteistj teisin padtis) 1 dalyje numatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos pilieiai turi visas Lietuvos Respublikos pilieiams statym nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos statymai ir teismo nuosprendis.
Paymtina, kad nei specialiajame statyme Lietuvos Respublikos paso statyme, nei statymo gyvendinamajame akte nra normos, kuri ribot teis gauti pas dl asmen buvimo vietos. argumentas, jog nuteistajam apribota judjimo laisv, todl jam nereikalingas lietuvos respublikos pilieio pasas, nra pakankamas. seimo kontrolieriaus nuomone, sprendiant klausim dl lietuvos respublikos paso idavimo yra svarbus pilieio pageidavimas turti pas ir lietuvos respublikos paso statyme numatyti reikalavimai pasui gauti. susiformavusi ydinga praktika, kai pataisos namuose esantiems nuteistiesiems ribojama teis turti ne tik asmens tapatybs kortel, bet ir lietuvos respublikos pas, vertintina kaip mogaus teisi suvarymas. seimo kontrolierius, nustats tok paeidim, migracijos departamentui pasil imtis priemoni, kad mogaus teisi suvarymai ateityje nepasikartot. migracijos departamentas prie vidaus reikal ministerijos, reaguodamas seimo kontrolieriaus ivadas ir rekomendacijas, informavo, jog rengiamas Paso idavimo tvarkos aprao pakeitimo projektas ir siloma nustatyti nuteistj praym iduoti, pakeisti pas primimo, praym nagrinjimo bei irayt pas teikimo iems asmenims tvark.
37
V. APIBENDRINImAS
2010 m. gerokai padidjo seimo kontrolieriaus r. valentukeviiaus darbo krvis, kadangi jo veiklos sfer pateko daug srii, kurias anksiau kuravo kiti ombudsmenai. kaip matyti i informacijos, pateiktos seimo kontrolieriaus 2010 metinje ataskaitoje, nepaisant pastebimai iaugusio darbo krvio nagrinjant pareikj skundus buvo pasiekta ger rezultat. seimo kontrolierius didel dmes skyr bendradarbiavimui su valstybs institucijomis ir staigomis. Per ataskaitin laikotarp buvo surengti susitikimai su valstybins teritorij planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, socialins apsaugos ir darbo ministerijos bei negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie ios ministerijos, nacionalins mokjimo agentros prie ems kio ministerijos, kai kuri pataisos nam bei laisvs atmimo viet ligonins pareignais. visa tai paskatino geresn savitarpio supratim, mogaus teisi ir laisvi paeidim vieojo administravimo srityje netoleravim, pagerino tarpinstitucin bendradarbiavim. todl bendradarbiavimo tarp seimo kontrolieriaus ir valstybs institucij ir staig programa bus tsiama. Pagrindinis tokio bendradarbiavimo tikslas iki minimumo sumainti biurokratizm, piktnaudiavim ir maksimaliai pagerinti vis viej administravim.
ataskaitiniais 2010 metais seimo kontrolieri pasiek nauja kreipimsi ris skundai, susij su atsinaujinaniais energijos altiniais. nors atsinaujinani energijos itekli naudojimas yra vienas pagrindini lietuvos respublikos nepriklausomos energetikos politikos tiksl, taiau teisinis reglamentavimas vis dar tinkamai neparengtas, ioje srityje nra sistemingo ir nuolatinio valstybs ir savivaldybi institucij ir staig bendradarbiavimo, todl seimo kontrolieriui 2011-aisiais gali tekti skirti nemaai dmesio btent iai sriiai ir su ja susijusiems skundams nagrinti. vienas pagrindini tiksl 2011 metais bus dar labiau sustiprinti staigos autoritet bei siekti, kad seimo kontrolieriai tapt dar labiau inomi visuomenje ir paprasti pilieiai galt ir inot, kur jiems kreiptis, kuomet vieojo administravimo subjektai paeidia j teises. taip pat aktyviai bus siekiama, kad seimo kontrolieri kreiptsi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, nes rinkos ekonomikoje labai svarbu stiprus verslas, galimyb pritraukti kuo daugiau investuotoj i usienio, todl vieojo administravimo subjektai turi bti labai lanksts ir ypatingai skaidrs. visa tai utikrint didesn investuotoj skaii ir skatint augti versl, kas teigiamai veikt atsigaunani ekonomik bei spartint jos augim. todl seimo kontrolierius ir toliau sieks padti juridiniams asmenims, kurie susiduria su valstybs institucij pareign netinkamu darbu. ateityje seimo kontrolierius sieks dar labiau sutrumpinti skund nagrinjimo terminus. skund nagrinjimo terminai kasmet trumpdavo, kas rodo usibrt tiksl pasiekim, netgi 2010 ataskaitiniais metais, skund skaiiui padvigubjus, juos pavyko inagrinti per trumpesn laik. taigi seimo kontrolierius ir toliau stengsis ilaikyti ikelt udavini gyvendinimo temp.
38
seimo kontrolierius augustinas normantas ataskaitiniu laikotarpiu tyr skundus dl vis lietuvos respublikos savivaldybi institucij ir staig pareign veiklos. be to, iki 2010-06-30 seimo kontrolierius taip pat tyr skundus dl kauno, Panevio ir utenos apskrii virinink administracij pareign veiklos. seimo kontrolieriaus augustino normanto 2010 met veiklos ataskait sudaro 2 dalys: pirmojoje pateikiami svarbiausi veiklos statistiniai duomenys, o antrojoje apibendrinami svarbiausi 2010 metais atlikti tyrimai, skirstant juos ias sritis:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.
ems tvarkymas ir administravimas. nuosavybs teisi em atkrimas. vieasis administravimas. valstybs parama bstui sigyti ar isinuomoti. kokybik paslaug teikimas. socialin parama. daugiabui nam bendrojo naudojimo objekt administravimo veiklos prieira ir kontrol. teritorij planavimas. statyba. vietin rinkliava u komunalini atliek surinkim ir tvarkym. bendrojo lavinimo mokykl tinklo pertvarka. negalij teisins padties gerinimas.
1. STATISTINIAI DUomENYS Seimo kontrolieriaus augustino normanto

veiklos ataskaita 2010 m. sausio 1 d. 2010 m. gruodio 31 d.
ioje ataskaitos dalyje pateikiami pagrindiniai seimo kontrolieriaus 2010 met veiklos statistiniai duomenys.
1.1. gaut ir inagrint skund skaiius

statistiniai duomenys rodo, kad per ataskaitin laikotarp buvo gauta 200 skund daugiau nei 2009 metais. skund kiekio padidjim lm seimo kontrolieri staigos pertvarka, pagal kuri seimas skiria ne 5, bet 2 seimo kontrolierius.
Gauta skund
Inagrinta skund
479 395
238
278 213
218
2008
2009
2010
39
1.2. Priimt sprendim skaiius

ataskaitiniu laikotarpiu enkliai padidjo pagrst skund skaiius.
355 395 239 163 131 95
2008 Pagrsti Atmesti 2009 Tyrimas nutrauktas 2010
139
148 166
182
1.3. Priimt sprendim procentin iraika

velgiant procentin priimt sprendim iraik matyti, kad beveik pus vis priimt sprendim buvo pripainti skund pagrstu.
Pripainti pagrstu Atmesti Tyrim nutraukti
46% 31% 23%
Rekomendacijos tipas atkreipti pareign dmes aplaidum darbe, statym ar kit teiss akt nesilaikym, tarnybins etikos paeidim, piktnaudiavim, biurokratizm ar mogaus teisi ir laisvi paeidimus ir silyti imtis priemoni, kad bt paalinti statym ar kit teiss akt paeidimai, j prieastys ir slygos silyti kolegialiai institucijai ar pareignui statym nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams bei kitiems teiss aktams prietaraujanius sprendimus ar silyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo Pasitelkti vyriausybs staig, taip pat ministerij, apskrii bei savivaldybi pareignus, apskrii virinink administracij ir savivaldybi institucij ir staig pareignus bei ekspertus silyti seimui, vyriausybei, kitoms valstybs ar savivaldybi institucijoms ir staigoms, kad bt pakeisti statymai ar kiti norminiai teiss aktai, varantys mogaus teises ir laisves reikalauti nedelsiant pateikti informacij, mediag ir dokumentus, btinus seimo kontrolieriaus funkcijoms atlikti informuoti seim, vyriausyb bei kitas valstybs institucijas ir staigas ar atitinkamos savivaldybs taryb apie iurkius statym paeidimus arba statym ar kit teiss akt trkumus, prietaravimus ar spragas silyti kolegialiai institucijai, staigos vadovui ar auktesniajai pagal pavaldum institucijai ir staigai skirti nusiengusiems pareignams tarnybines (drausmines) nuobaudas Pateikti atitinkamoms institucijoms ir staigoms (netiriant seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirto skundo i esms) silymus ar pastabas dl vieojo administravimo gerinimo, kad nebt paeidiamos mogaus teiss ir laisvs reikalauti, kad pareignai, kuri veikla tiriama, pasiaikint odiu ar ratu silyti prokurorui statym nustatyta tvarka kreiptis teism dl vieojo intereso gynimo
2010 2009 2008
293
61
86
143
45
117
91
22
47
16
37
27
40
32
21
10
11
15
13
10 3 6 1
1.4. Rekomendacij skaiius

2010 metais seimo kontrolierius augustinas normantas pateik beveik 4 kartus daugiau rekomendacij negu 2009 metais. rekomendacij kiekio padidjim lm didesnis gaut skund kiekis. be to, reikia pastebti, kad didiojoje dalyje seimo kontrolieriaus paym, nepriklausomai nuo priimamo sprendimo, yra pateikiamos rekomendacijos, ypa dl vieojo administravimo gerinimo (ioje srityje nustatoma ypatingai daug netikslum ir paeidim).
5 Perduoti mediag ikiteisminio tyrimo staigai ar prokurorui, kai aptinkami nusikalstamos veikos 2 poymiai Praneti seimui, respublikos Prezidentui ar ministrui Pirmininkui apie ministr ar kit seimui, 1 respublikos Prezidentui ar vyriausybei atskaiting pareign padarytus paeidimus silyti vyriausiajai tarnybins etikos komisijai vertinti, ar pareignas nepaeid viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo silyti, kad statym nustatyta tvarka bt atlyginta turtin ir neturtin ala, kuri patyr pareikjas dl pareign padaryt paeidim I viso: 697
1 200 281
40
1.5. Rekomendacij vykdymas
2. SVARBIAUSI 2010 mET TYRIm APIBENDRINImAS

84%
ioje ataskaitos dalyje apibendrinami svarbiausi seimo kontrolieriaus 2010 metais atlikti tyrimai, skirstant juos tam tikras sritis.
vykdyta I dalies vykdyta Nevykdyta
9% 7%
2.1. ems tvarkymas ir administravimas

apibendrinant atliktus tyrimus dl ems tvarkymo ir administravimo, iskirtinos ios pagrindins problemos: 1. netinkamas vietins reikms bendrojo naudojimo keli projektavimas. 2. vilkinimas pakeisti administracinio teritorinio suskirstymo rib. 3. ems naudojimo valstybins kontrols funkcijos netinkamas vykdymas. 4. ems sklypo kadastro duomen patikros bei derinimo termin paeidimai. toliau pateikiami konkrets su iomis problemomis susij pavyzdiai.
9 6
1.6. Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradt ir atlikt tyrim skaiius

2010 metais seimo kontrolierius savo iniciatyva atliko 9 tyrimus.
Pradta tyrim Atlikta tyrim
2.1.1. Netinkamas vietins reikms bendrojo naudojimo keli projektavimas

Pareikjai kreipdavosi seimo kontrolieri, nurodydami, kad paeidiama j konstitucin teis nuosavyb, nes jiems priklausanios ems privatizavimo dokumentuose nesant joki apribojim, emtvarkos skyri pareignai nepagrstai reikalaudavo leisti kitiems asmenims naudotis jiems nuosavybs teise priklausanio ems sklypo dalimi, t. y. per j em einaniu keliu. nustatyta atvej, kai atliekant ems naudojimo valstybins kontrols funkcij, net buvo inicijuotas asmens, trukdanio naudotis tokiu keliu, patraukimo administracinn atsakomybn klausimas. statym leidjas yra nustats, kad bendro naudojimo keliai, kuri plotas neskaiiuojamas privatizuotin sklyp plot, turi bti suprojektuoti ems reformos emtvarkos projektuose (projekt papildymuose) ir paymti valstybs iperkamos ems planuose, kuriais turi bti vadovaujamasi atliekant ems sklyp kadastrinius matavimus, rengiant ems sklyp planus. seimo kontrolierius, atliks tyrim, ne kart konstatavo, kad kelias ems reformos emtvarkos projekte (projekto papildyme) buvo paymtas be ems savininko inios jo sklypo ribose po ems sklypo privatizavimo ir registravimo nekilnojamojo turto registre, o tai yra konstitucins teiss nuosavyb ribojimas.
2
2009 2010
2008
Pamintini svarbiausi tyrimai: a) dl vietins rinkliavos u komunalini atliek surinkim ir tvarkym Prien rajono savivaldybje (2010-08-16 nr. 4d-2009/4-1308); b) dl bendrojo lavinimo mokykl tinklo pertvarkos (2010-08-25, nr. 4d-2009/4-1068); c) dl triukmo prevencijos taisykli patvirtinimo savivaldybse (2010-07-02, nr. 4d-2009/4-1339); d) dl daugiabui gyvenamj nam savinink bendrij valdymo organ veiklos prieiros ir kontrols (2010-09-21 nr. 4d-2010/4-650).
41
i skund tyrimo praktikos matyti, kad tokio pobdio paeidim pasitaiko gana danai, taiau, nuo 2010-07-01 pasikeitus teisiniam reglamentavimui, institucijai, primusiai sprendim dl ems perleidimo arba kontroliuojaniai ems reform, neliko pareigos inicijuoti galimai neteist sprendim dl ems sklyp privatizavimo panaikinimo.
nuolat konfliktuoja, kreipiasi atitinkamas institucijas, kurioms pavesta atlikti ems naudojimo valstybins kontrols funkcij, sudaromos komisijos, turinios vietoje atlikti patikrinimus, taiau neilikus riboenkliams danai nra galimybs nustatyti, kieno teiss yra paeistos. be to, kai riboenkli vieta yra neteistai savavalikai pakeista arba riboenkliai sunaikinti, taiau kaltininkas nenustatytas, galimybs pareigoti ems sklypo savinink kreiptis licencijuot asmen dl riboenkli atstatymo nra. kaip paymjo nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos (toliau nacionalin ems tarnyba), ems naudojimo valstybin kontrol vykdantys asmenys, nustat riboenkli neilikimo atvejus, turi teis tik pasilyti ems sklyp savininkams juos atstatyti savo lomis. seimo kontrolierius konstatavo, kad pirmiau nurodyto teisinio mechanizmo nebuvimas yra nuolatini konfliktini situacij kilimo, bereikalingo valstybs institucij specialist darbo laiko vaistymo formaliems, nerezultatyviems patikrinimams prieastis. atsivelgiant tai, kad galiojaniuose teiss aktuose tvirtinta nuostata dl ems savininko pareigos saugoti riboenklius faktikai yra deklaratyvi, seimo kontrolierius pasil vyriausybei apsvarstyti galimyb patobulinti ems tvarkym ir ems naudojimo valstybin kontrol reglamentuojanius teiss aktus, siekiant utikrinti efektyv teiss akt nuostatos, pareigojanios ems sklypo savinink saugoti riboenklius, gyvendinim. iekant optimalaus ios problemos sprendimo bdo, seimo kontrolierius pasil ianalizuoti esam usienio valstybi praktik ioje srityje. atsivelgdama seimo kontrolieriaus pasilymus, nacionalin ems tarnyba vyriausybs pavedimu rengia tarnybos generalinio direktoriaus 2005-10-10 sakymo nr. 1P-209 dl ems sklypo rib enklinimo pakeitimo projekt, kuriame planuojama numatyti, kokiais atvejais bt galimyb pareigoti ems sklypo savinink teiss akt nustatyta tvarka kreiptis matininkus dl nuosavybs teise priklausanio ems sklypo riboenkli atstatymo. nacionalins ems tarnybos duomenimis, es valstybse (iskyrus posovietines valstybes) ems sklyp rib daniausiai ymi stabils vietovs objektai (medi ar krm eil, gyvatvor, griovys ir pan.) ir ems sklyp ribos patvirtintais tam tikro standarto riboenkliais nra enklinamos.
2.1.2. Vilkinimas pakeisti administracinio teritorinio suskirstymo rib

seimo kontrolieri kreipsi individuali mon m, kurios savininkas paaikino, kad taurags rajono savivaldybs pareignai atsisako sprsti monei priklausantiems pastatams eksploatuoti reikalingo ems sklypo suformavimo klausim (2010-03-18 payma nr. 4d-2009/4-468). seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo metu paaikjo, jog paeidiamas imperatyvus teiss akt reikalavimas, kad gyvenamj vietovi teritorij ribos negali kirsti statini. nagrinjamu atveju buvo nustatyta, kad taurags miesto riba kerta pareikjui priklausant statin ir dl ios prieasties pareignai atsisako formuoti ems sklyp iam statiniui eksploatuoti. siekiant isprsti pareikjo skunde keliam problem, vidaus reikal ministerijoje organizuotas atsaking institucij pasitarimas. konstatuota, kad pirmiausia turt bti keiiama taurags miesto riba, kertanti statin. tik atlikus miesto administracins ribos keitimo procedras, galimas ems sklypo, kurio reikia statiniui eksploatuoti, formavimas. atsivelgdamas ias ivadas, seimo kontrolierius rekomendavo savivaldybs merui inicijuoti miesto ribos keitimo klausimo svarstym. savivaldybs taryba, gyvendindama seimo kontrolieriaus rekomendacij, prim sprendim pakeisti taurags miesto rib.
2.1.3. ems naudojimo valstybins kontrols funkcijos netinkamas vykdymas

viena i ems naudojimo valstybin kontrol atliekani pareign funkcij yra tikrinti, ar ems sklyp savininkai, vykdydami kin ir kit veikl, nepaeidia gretim ems sklyp savinink ar gyventoj teisi, taip pat ar saugo riboenklius. seimo kontrolierius konstatavo, kad nors ems sklypo rib parodymopaenklinimo akte ems savininkas pasiraytinai supaindinamas su atsakomybe u riboenklio neisaugojim, taiau galiojantys teiss aktai nenumato teisinio mechanizmo, utikrinanio ios pareigos efektyv gyvendinim, t. y. nenumatyta galimyb pareigoti savinink atstatyti neisaugotus riboenklius. tai, seimo kontrolieriaus nuomone, sudaro palankias slygas kilti tokioms neigiamoms pasekmms: kaimynini ems sklyp savininkai
2.1.4. ems sklypo kadastro duomen patikros bei derinimo termin paeidimai
seimo kontrolierius ne vienoje paymoje konstatavo, kad nesilaikoma nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyt termin, per
42
kuriuos emtvarkos skyriai privalo atlikti ems sklypo kadastro duomen patikrinim (kadastro duomen bylos nederinamos 6 mnesius ir ilgiau). atsivelgiant seimo kontrolieriaus rekomendacijas, ems kio ministerijoje 2010-07-14 buvo organizuotas pasitarimas aktualiais ems tvarkymo ir administravimo klausimais. teritorini emtvarkos skyri vedjams buvo akcentuota, kad visi ems tvarkymo klausimai turi bti sprendiami kvalifikuotai ir objektyviai bei nepaeidiant visuomens interes. Pabrtas neatidliotinas ems sklyp kadastro duomen patikros organizavimas tuose emtvarkos skyriuose, kur susikaup ypa daug kadastro duomen byl.
projekto papildym. Pavyzdiui, inagrinjus v. b. skund (2010-0512 payma nr. 4d-2010/4-7) buvo konstatuota, kad vilniaus rajono emtvarkos skyriaus pareignai, netraukdami pareikjo pateiktos ivados rengiam projekt, paeid jo teises nuosavybs teisi atkrim. taiau tenka konstatuoti, kad nepaisant nustatyt paeidim, pareikjams nuosavybs teiss tokiais atvejais daniausiai gali bti atkuriamos tik rengiant kit ems reformos emtvarkos projekto papildym, nebent asmuo kreipiasi teism dl neteist pareign veiksm ir apskundia vis patvirtint emtvarkos projekto papildym.
2.2.2. Netinkamas nuosavybs teisi atkrimas em mieste
2.2. Nuosavybs teisi em atkrimas

apibendrinant atliktus tyrimus dl nuosavybs teisi em atkrimo, iskirtinos ios pagrindins problemos: 1. netinkamas nuosavybs teisi atkrimas em kaime. 2. netinkamas nuosavybs teisi atkrimas em mieste. toliau pateikiami konkrets su iomis problemomis susij pavyzdiai.
2.2.1. Netinkamas nuosavybs teisi atkrimas em kaime

inagrinjus a. b. skund nustatyta (2010-08-31 payma nr. 4d2010/4-251), kad rengiant ems reformos emtvarkos projekt buvo suformuotas natra grintinas ems sklypas, kurio ribas nepagrstai trauktas valstybs iperkamos ems plotas. seimo kontrolierius konstatavo, kad tuomets vilniaus apskrities virininko administracijos pareignai, vykd nuosavybs teisi atkrim, ne tik paeid teiss akt reikalavimus, bet ir klaidino pretendentus atgauti em, suteik jiems nepagrst lkesi dl to, kad bus grintas visas suprojektuotas plotas. vykdant seimo kontrolieriaus rekomendacij kuo skubiau imtis veiksm, kad nuosavybs teisi atkrimas bt vykdomas pagal galiojanius teiss aktus, nacionalins ems tarnybos pareignai informavo seimo kontrolieri, kad vilniaus rajono emtvarkos skyriui pavesta nustatyta tvarka tikslinti sprendim dl nuosavybs teisi atkrimo bei kviesti pretendentus dl nuosavybs teisi atkrimo bdo pasirinkimo u valstybs iperkam ems plot. Pasitaiko tyrim, kuri metu seimo kontrolierius nustato, kad rengiant ems reformos emtvarkos projektus ivados dl ems perdavimo nuosavybn neatlygintinai ne visada yra traukiamos rengiam ems reformos emtvarkos projekto papildym. dl ios prieasties nuosavybs teisi atkrimo klausimas tokiems asmenims gali bti nagrinjamas tik rengiant kit ems reformos emtvarkos
nagrinjant a. k. skund (2010-09-01 payma nr. 4d-2010/4-612) dl nuosavybs teisi atkrimo Palangos mieste turt em buvo nustatyta, kad pareikjas ratu kreipsi Palangos miesto savivaldybs administracijos direktori, nurodydamas, jog buvusios emvaldos teritorijoje yra atliekamos detaliojo planavimo procedros, ir, jo nuomone, yra galimyb suformuoti 0,25 ha ploto natra grintin ems sklyp. tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareikjo nurodytoje teritorijoje, kurioje bt galima grinti em natra, yra olynai. savivaldybs administracijos pareignai iuos olynus priskyr valstybs iperkamai emei. seimo kontrolierius pareik nuomon, kad patys olynai savaime negali bti pagrindas teritorij priskirti valstybs iperkamai emei, nes teiss aktai, reglamentuojantys nuosavybs teisi atkrim, nenumato, kad tokia em bt iperkama valstybs. savivaldybs administracijos pareignai seimo kontrolieriui nepateik joki konkrei argument (rodym), patvirtinani, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas i teritorij priskirti valstybs iperkamai emei, todl Palangos miesto savivaldybs merui buvo pasilyta imtis priemoni, kad savivaldybs administracijos pareignai suformuot pareikjui natra grintin ems sklyp. Palangos miesto savivaldybs meras seimo kontrolieri informavo, kad pareikjui bus galimyb suprojektuoti 0,22 ha natra grintin ems sklyp. Paymtina, kad teiss aktai numato, jog miesto teritorijoje esanios ems priskyrimas valstybs iperkamai yra patvirtinamas vieninteliu dokumentu - tos teritorijos detaliuoju planu. jeigu atitinkamos teritorijos detalieji planai neparengti, savivaldybi administracijoms kyla pareiga imtis vis priemoni, kad ie planai bt kuo greiiau pradti rengti, t. y. turi bti nurodoma, kada atitinkamos vietovs detalusis planas bus pradtas rengti, o, jo nepradjus rengti, galima laikyti, kad atitinkamos teritorijos priskyrimas valstybs iperkamai emei yra nepagrstas. nagrinjant s. l. skund buvo nustatyta (2010-08-09 payma nr. 4d-2010/4-513), kad iki nacionalizacijos turta emvalda yra
43
ustatyta pastatais ir i pastat savinink poreikiams naudojama teritorija (automobili stovjimo aiktelmis ir pan.), todl i em priskirtina valstybs iperkamai. taiau ems sklypai prie buvusioje emvaldoje esani pastat detaliaisiais planais nebuvo suformuoti, todl, vadovaujantis teiss akt nuostatomis, nebuvo pagrindo teigti, kad iki 1940 m. valdyta em yra valstybs iperkama ir negali bti grinta natra. norint pagrsti pareikjui grintinos ems iperkamum, turi bti rengiami buvusio savininko valdytoje teritorijoje prie pastat naudojam ems sklyp detalieji planai.
2.3.1. Kreipimsi, nepriskirt institucijos kompetencijai, nagrinjimas

vieojo administravimo statymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu vieojo administravimo subjektas neturi galiojim priimti administracins procedros sprendim dl skunde idstyto klausimo, jis ne vliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skund vieojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus galiojimus, ir apie tai pranea asmeniui. <...>. Pastebtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu buvo nustatytas ne vienas atvejis, kai pareignai nagrinjo j kompetencijai nepriskirtus asmen kreipimusis arba asmen kreipimaisi reikiamus galiojimus turiniai institucijai buvo persiuniami nesilaikant statyme nustatyto termino. Pavyzdiui, ityrs o. b. ir v. b. skund dl vilniaus rajono savivaldybs administracijos pareign veiksm (2010-12-21 payma nr. 4d2010/4-518), seimo kontrolierius konstatavo, kad pareignai, gav pareikj skund, susijus su valstybins ems naudojimu, turjo j pagal kompetencij persisti tuo metu valstybin ems naudojimo kontrol atlikusiai institucijai vilniaus apskrities virininko administracijai, taiau to nepadar. vilniaus rajono savivaldybs administracijos direktoriaus buvo paprayta utikrinti, kad asmen kreipimaisi, kuri nagrinjimas nepriskirtas vilniaus rajono savivaldybs administracijos kompetencijai, teiss akt nustatytais terminais bt persiuniami kitai institucijai, kuri turi reikiamus galiojimus. vilniaus rajono savivaldybs administracijos direktorius seimo kontrolieri informavo, kad jo pastabas atsivelgta.
2.3. Vieasis administravimas

didiausi seimo kontrolieriaus ataskaitiniu laikotarpiu itirt skund dal sudar asmen skundai dl j teisi tinkam viej administravim paeidimo. seimo kontrolierius, tirdamas asmen skundus dl teiss tinkam viej administravim paeidimo, ioje srityje stengiasi formuoti tam tikrus geros praktikos pavyzdius, t. y. i esms kiekvienoje paymoje, nesvarbu, ar ji tiesiogiai susijusi su asmens teiss viej administravim paeidimu, seimo kontrolierius atkreipia pareign dmes netinkam asmen kreipimsi nagrinjimo praktik ir siekia, kad pareignai su kiekviena seimo kontrolieriaus payma mokytsi kiek manoma tinkamiau nagrinti asmen kreipimusis. Pabrtina, kad seimo kontrolierius savo veikla skiria ypating dmes tam, kad bt laikomasi vieojo administravimo statyme, teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig statyme bei asmen praym nagrinjimo ir j aptarnavimo vieojo administravimo institucijose, staigose ir kituose vieojo administravimo subjektuose taisyklse (toliau taisykls) nustatyt reikalavim. apibendrinant atliktus tyrimus dl vieojo administravimo, iskirtinos ios pagrindins problemos: 1. kreipimsi, nepriskirt institucijos kompetencijai, nagrinjimas. 2. nepagrstas atsisakymas teikti informacij. 3. individualiam administraciniam aktui nustatyt reikalavim nepaisymas. 4. kreipimsi nagrinjimo termin paeidimai. 5. konsultavimosi su visuomene procedr nesilaikymas. toliau pateikiami konkrets su iomis problemomis susij pavyzdiai ir svarbiausios rekomendacijos dl tam tikr viej administravim reglamentuojani teiss akt nuostat pakeitim.
2.3.2. Nepagrstas atsisakymas teikti informacij

teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybs institucij ir staig statymas reikalauja, kad asmeniui bt pateikta visa pagal teiss aktus teiktina kreipimosi turin atitinkanti informacija, o jeigu institucija atsisako teikti informacij (pavyzdiui, praymo turinys yra nekonkretus, tas pats pareikjas pakartotinai prao tos paios informacijos ir pan.), pareikjui turi bti nurodoma atsisakymo suteikti informacij prieastis ir io sprendimo apskundimo tvarka. Pavyzdiui, ityrs udarosios akcins bendrovs a skund (201002-25 payma nr. 4d-2009/3-1533), seimo kontrolierius nustat, kad klaipdos miesto savivaldybs administracija, atsisakydama iai bendrovei suteikti informacij, nenurod atsisakymo pateikti informacij prieasi, nepateik joki teisini argument, nulmusi atsisakym pateikti informacij ir nenurod atsisakymo suteikti informacij apskundimo tvarkos. seimo kontrolierius konstatavo teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybs institucij ir staig statymo nuostat paeidimus ir klaipdos miesto savivaldybs administracijos direktoriui rekomendavo imtis priemoni, kad ateityje bt tinkamai gyvendinami vieojo administravimo statymo bei teiss gauti
44
informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig statymo reikalavimai. i klaipdos miesto savivaldybs administracijos buvo gautas atsakymas, kad seimo kontrolieriaus rekomendacij bus atsivelgta. Paymtina, kad praoma informacija kartais neteikiama ir rinkj ikeltomis problemomis besidomintiems seimo nariams. seimo kontrolierius yra nustats, kad alytaus rajono savivaldybs administracija nepagrstai atsisak seimo nariui antanui nedzinskui suteikti jo praom informacij dl ildymo nutraukimo mokyklos, bibliotekos ir kultros nam patalpose. nusprendusi nesuteikti praomos informacijos savivaldybs administracija, nesugebjo tinkamai ir isamiai nurodyti vis savo sprendimo motyv (seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo savo iniciatyva 2010-05-06 ataskaita nr. 4d-2010/4-46). alytaus rajono savivaldybs merui buvo pasilyta utikrinti, kad visi seimo nari alytaus rajono savivaldybei pateikti kreipimaisi bt tinkamai inagrinjami, suteikiant kuo isamesn praom informacij, o ikil neaikumai sprendiami susisiekiant su kreipimsi pateikusiu seimo nariu.
ityrs m. v. skund (2010-10-19 payma nr. 4d-2010/4-631) dl kauno miesto savivaldybs administracijos pareign veiksm, seimo kontrolierius nustat, kad pareikjai buvo pateiktas neisamus ir vieojo administravimo statymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliam reikalavim neatitinkantis atsakymas. seimo kontrolierius, atsivelgs tai, kad kauno miesto savivaldybs administracijos pareignai, nepaisydami jo anksiau pateikt rekomendacij, nagrindami asmen kreipimusis ir toliau nesilaiko teiss akt reikalavim, kauno miesto savivaldybs merui pasil sprsti tarnybini nuobaud skyrimo atsakingiems pareignams klausim ir pareigoti juos ateityje, nagrinjant asmen skundus, grietai laikytis teiss aktuose nustatyt administracins procedros termin ir individualiam administraciniam aktui taikom bendrj reikalavim. atsivelgiant pateiktas rekomendacijas, kauno miesto savivaldybs administracijos direktoriaus 2011-01-20 sakymu buvo sudaryta speciali komisija seimo kontrolieriaus nurodytiems paeidimams itirti ir atsakingiems asmenims vardinti. apie ios komisijos veiklos rezultatus duomen iki ios ataskaitos rengimo pabaigos nebuvo gauta.
2.3.3. Individualiam administraciniam aktui nustatyt reikalavim nepaisymas

vieojo administravimo statymo 8 straipsnyje pateikiami individualiam administraciniam aktui nustatyti reikalavimai: individualus administracinis aktas turi bti pagrstas objektyviais duomenimis ir teiss akt nuostatomis, taikomos poveikio priemons turi bti motyvuotos, turi bti aikiai suformuluotos nustatytos teiss ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. tenka pripainti, kad i reikalavim gana danai nepaisoma. ityrs a. s. skund (2010-05-12 payma nr. 4d-2009/4-1502), seimo kontrolierius konstatavo, kad kauno miesto savivaldybs administracijos pareikjui pateiktas atsakymas pareikjo skund neatitinka individualiam administraciniam aktui keliam reikalavim (nra pagrstas objektyviais duomenimis ir faktais bei teiss akt nuostatomis, taikomos poveikio priemons nemotyvuotos, nenurodyta akto apskundimo tvarka). todl buvo padaryta ivada, kad pareikjo skundas buvo inagrintas netinkamai, o kauno miesto savivaldybs administracijos direktoriui pasilyta pateikti pareikjui vieojo administravimo statymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkant atsakym. taip pat buvo rekomenduota kiekvienu atveju inagrinjus asmens kreipimsi asmeniui pateikiamo atsakymo ar sprendimo pabaigoje pateikti informacij apie galimyb atsakym ar sprendim apsksti. tuometis kauno miesto savivaldybs administracijos direktorius v. gudnas, informavo seimo kontrolieri, kad savivaldybs administracijos valstybs tarnautojai, kurie rengia atsakymus asmen pareikimus ir skundus, buvo supaindinti su seimo kontrolieriaus pateiktais pasilymais.
2.3.4. Kreipimsi nagrinjimo termin paeidimai

vadovaujantis vieojo administravimo statymo 31 straipsniu ir taisykli 30 punktu, asmen praymai ir skundai turi bti inagrinti per 20 darbo dien nuo j gavimo institucijoje. esant objektyvioms prieastims, is terminas gali bti pratstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dien. tenka pripainti, kad seimo kontrolierius, tirdamas asmen skundus, danai konstatuoja kreipimsi nagrinjimo termin paeidimus. Pavyzdiui, seimo kontrolierius, inagrinjs v. k. skund prie alinink rajono savivaldybs administracij (2010-09-01 payma nr. 4d-2010/4-566) nustat, kad savivaldybs pareignai pareikjo 2009-12-16 praym atsak tik 2010-05-21 ratu, t. y grubiai paeisdami teiss akt reikalavimus. alinink rajono savivaldybs administracijos direktoriui buvo rekomenduota utikrinti, kad alinink rajono savivaldybs administracijos pareignai, nagrindami asmen praymus, vadovautsi teiss akt reikalavimais. vertinus a. m. skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes (2010-06-17 payma nr. 4d-2010/4-402), buvo konstatuota, kad vilniaus miesto savivaldybs administracija ne tik kad neatsak isamiai pareikjos praymus, taiau dal pareikjos praym buvo atsakyta daugiau nei 24 kartus virijus teiss aktuose nustatytus asmen praym nagrinjimo termin. seimo kontrolierius vilniaus miesto savivaldybs administracijos direktoriui rekomendavo supaindinti pareignus su payma ir pareigoti juos ateityje, nagrinjant asmen praymus
45
dl socialinio bsto nuomos, grietai laikytis teiss aktuose nustatyt j nagrinjimo termin bei vieojo administravimo ir informacijos teikimo princip reikalavim.
2.3.6. Svarbiausios rekomendacijos tobulinti viej administravim reglamentuojanius teiss aktus

zzseimo kontrolierius kreipsi lietuvos respublikos seimo mogaus teisi komitet ir vidaus reikal ministerij silydamas vieojo administravimo statymo pakeitimo projekt papildyti nuostata dl isamumo kriterijaus (principo) nustatymo, t. y. reikalavimo, kad vieojo administravimo subjektai asmenims pateikt kuo isamesnius atsakymus ir atsakyt visus asmen kreipimuose keliamus klausimus (2010-05-12 payma nr. 4d-2009/4-1502). vidaus reikal ministerijai taip pat buvo rekomenduota apsvarstyti galimyb atitinkamame teiss akte tvirtinti pareigojim asmens kreipimsi gavusiam vieojo administravimo subjektui nustatyti, ar kreipimasis laikytinas praymu, ar skundu. vidaus reikal ministerija iems seimo kontrolieriaus pasilymams pritar; zzseimo kontrolierius atkreip vyriausybs dmes tai, kad taisyklse numatyta, jog tuo atveju, jeigu asmens praymas netenkinamas, turi bti nurodomos prieastys, taiau nenumatyta pareiga informuoti asmen apie atsisakymo patenkinti praym apskundimo tvark. seimo kontrolierius, pabrs, kad tokio reikalavimo (informuoti apie apskundimo tvark) tvirtinimas prisidt prie vieojo administravimo gerinimo, pasil sprsti teiss akt tobulinimo klausim (2010-04-22 payma nr. 4d2010/4-99). seimo kontrolieriaus rekomendacijai buvo pritarta; zznagrindamas skund dl statybos valstybins prieiros seimo kontrolierius konstatavo, kad vieojo administravimo statymo nuostatos nereglamentuoja asmen skund ne dl vieojo administravimo subjekt veiksm nagrinjimo tvarkos, todl siekiant teisinio aikumo, tikslinga tobulinti galiojant teisin reguliavim, susijus su skund (praneim) dl savavalikos (galimai savavalikos) statybos nagrinjimu (2010-02-10 payma nr. 4d-2009/4-1426). seimo kontrolieriaus pasilym aplinkos ministerijos pavedimu inagrinjusi valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos informavo, kad bus tobulinamas su statyb klausimais susijusi asmen praym ir skund nagrinjimo reglamentavimas; zzseimo kontrolierius v. l. skundo tyrimo metu nustats, kad pareikja apie radvilikio rajono savivaldybs administracijos direktoriaus priimt sakym, kuriuo buvo pakeistas jos nam valdos numeris, buvo informuota prajus daugiau nei metams nuo sakymo primimo, kreipsi lietuvos respublikos ministr Pirminink, silydamas apsvarstyti galimyb papildyti lietuvos respublikos vieojo administravimo statymo 8 straipsn, nustatant, kad individuals administraciniai aktai turi bti pateikiami asmenims, su kuriais ie aktai yra tiesiogiai susij (2010-01-27 payma nr. 4d-2009/4-1388). atsivelgiant pateikt pasilym,
2.3.5. Konsultavimosi su visuomene procedr nesilaikymas

vieojo administravimo statymo 7 straipsnyje nustatyta, kad vieojo administravimo subjektai dl administracini sprendim, susijusi su bendrais teistais visuomens interesais, turi konsultuotis su visuomens interesams tam tikroje srityje atstovaujaniomis organizacijomis, o statym numatytais atvejais ir su gyventojais ar j grupmis. konsultavimosi bdus (suinteresuot asmen sueigos, apklausos, vieai skelbti susirinkimai, atstov kvietimai, kiti nuomoni apsikeitimo bdai), jeigu statym nenustatyta kitaip, pasirenka pats vieojo administravimo subjektas. be to, vienas i vietos savivaldos statymo 4 straipsnyje tvirtint vietos savivaldos princip savivaldybs gyventoj dalyvavimo tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus, reikia, kad savivaldybs institucijos sudaro slygas savivaldybs gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendim projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, vie peticij nagrinjam, skatina kitas pilietins iniciatyvos formas. Pastebtina, kad vieojo administravimo subjektai, sprsdami visuomenei svarbius klausimus, ne visada yra link su ja konsultuotis. tai nustat ir seimo kontrolierius, savo iniciatyva atliks tyrim dl alytaus rajono savivaldybs veiksm sprendiant alytaus rajono santaikos pagrindins mokyklos reorganizavimo bei pagrindins mokyklos, bibliotekos ir kultros nam ildymo optimizavimo klausimus (2010-05-12 tyrimo savo iniciatyva ataskaita nr. 4d-2010/4-45). seimo kontrolierius kreipsi alytaus rajono savivaldybs administracijos direktori, praydamas utikrinti, kad ateityje sprendiant konkreiai vietos bendruomenei svarbius klausimus su bendruomene bt diskutuojama ir jai teikiama kuo isamesn informacija. seimo kontrolieriaus nuomone, konsultavimasis yra svarbus vietos savivaldos principas, neatsietinas nuo konstitucinio teisins valstybs principo. jo esm ta, kad priimamas sprendimas turi bti pagrstas ne tik teiss akt nuostatomis, bet dl priimamo sprendimo turi bti diskutuojama ir su visuomenei atstovaujaniomis organizacijomis. tik toks sprendimas, kuris bus paremtas teiss akt reikalavimais ir priimtas po konstruktyvaus dialogo su vietos bendruomens nariais ir jiems atstovaujaniomis organizacijomis, galt bti laikomas atitinkaniu teisins valstybs principo reikalavimus. Pastebtina, kad kuo didesns galimybs sudaromos visuomenei konsultuotis dl priimam sprendim, tuo labiau vis interesus kiek manoma atitinkantis sprendimas bus priimtas.
46
vieojo administravimo statymo projektas yra papildytas atitinkama nuostata; zztiriant g. g. skund buvo nustatyta, kad vilniaus miesto savivaldybs administracijos direktoriaus 2006-12-05 sakymu nr. 40-1085 patvirtinto vilniaus miesto savivaldybs veiklos dokument valdymo ir interesant aptarnavimo reglamento 9.20 punkte pateikta nuostata, jog savivaldyb praymus ir skundus nagrinja per 30 dien nuo praymo ar skundo savivaldybje gavimo dienos, neatitinka statym ir kit teiss akt, kuriuose numatyta, kad asmen praymai ir skundai turi bti inagrinti per 20 darbo dien. vilniaus miesto savivaldybs administracijos direktoriui buvo pasilyta vilniaus miesto savivaldybs veiklos dokument valdymo ir interesant aptarnavimo reglamento nuostatas suderinti su statym ir kit teiss akt reikalavimais (2010-03-18 payma nr. 4d-2010/4-79). seimo kontrolieriaus rekomendacij buvo atsivelgta ir vilniaus miesto savivaldybs administracijos direktoriaus 2010-12-08 sakymu nr. 40-1039 buvo patvirtinta nauja vilniaus miesto savivaldybs veiklos dokument valdymo ir interesant aptarnavimo reglamento redakcija.
laikinas, o asmen iklus, jis vl turi bti raomas eil socialiniam bstui inuomoti, nes jo pajamos vyriausybs nustatyt dydi nevirija. atsivelgdamas tai, seimo kontrolierius pastebjo, kad atitinkamas valstybs paramos statymo pakeitimas vargingai gyvenantiems asmenims padidint galimyb isinuomoti socialin bst, o tok bst nuomojantys asmenys dl laikino pajam padidjimo nebt ikeldinami. todl seimo kontrolierius seimo Pirmininkei pasil imtis priemoni, kad bt kuo greiiau priimtas atitinkamas valstybs paramos bstui sigyti ar isinuomoti ir daugiabuiams namams atnaujinti (modernizuoti) statymo 8 straipsnio pakeitimas. lietuvos respublikos seimas valstybs paramos bstui sigyti ar isinuomoti ir daugiabuiams namams atnaujinti (modernizuoti) statymo 4, 6, 8, 10, 11, 12 straipsni pakeitimo ir statymo papildymo 11(1) straipsniu statym prim 2010-10-12, statymas sigaliojo 2010-10-23. Pagal io statymo 8 straipsnio 1 dal teis savivaldybs socialin bst turi eimos ir asmenys, kuri Gyventoj turto deklaravimo statymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos u vienus metus (12 paskutini mnesi) prie praymo rayti atitinkam eim ir asmen, turini teis socialin bst, sra pateikimo dien ir prie savivaldybs socialinio bsto suteikim yra maesni u pajamas ir turt, kuri didiausius dydius nustato Vyriausyb.
2.4. Valstybs parama bstui sigyti ar isinuomoti

ioje tyrim kategorijoje iskirtinas tyrimas, kurio metu pateikta rekomendacija dl atitinkam valstybs paramos bstui sigyti ar isinuomoti ir daugiabuiams namams atnaujinti (modernizuoti) statymo (toliau valstybs paramos statymas) nuostat pakeitimo. Pagal valstybs paramos statymo 8 straipsnio 1 dalies nuostat (galiojusi iki 2010-10-23), teis savivaldybs socialin bst turjo eimos ir asmenys, kuri kalendorini met pajamos ir turtas prie praymo rayti atitinkam eim ir asmen, turini teis socialin bst, sra metus ir prie savivaldybs socialinio bsto suteikimo metus yra maesni u pajamas ir turt, kuri didiausius dydius nustato Vyriausyb. ityrs d. m. skund (2010-10-07 payma nr. 4d-2010/4-740) dl galimai nepagrsto reikalavimo isikelti i nuomojamo socialinio bsto, seimo kontrolierius nustat, kad vilniaus miesto savivaldyb nepatvirtino d. m. teiss socialinio bsto nuom todl, kad jos eimos pajamos virijo vyriausybs nustatyt dyd. sprendim savivaldybs pareignai prim vadovaudamiesi valstybs paramos statymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata (galiojusia iki 2010-10-23). skundo tyrimo ivadose seimo kontrolierius atkreip dmes tai, kad pagal dabartin teisin reglamentavim laikinas asmens, turinio teis socialin bst, pajam padidjimas, gali lemti asmens ikeldinim i nuomojamo socialinio bsto, nors faktins asmens pajamos (skaiiuojamos u paskutinius dvylika mnesi) neviryt vyriausybs nustatyt dydi. susiklosto situacija, kad asmuo, kuriam buvo inuomotas socialinis bstas, yra ikeldinamas nepaisant to, kad pajam padidjimas yra
2.5. Kokybik paslaug teikimas

apibendrinant atliktus tyrimus dl kokybik paslaug teikimo, iskirtinos ios pagrindins problemos: 1. netinkamas praym dl centralizuotai tiekiamo ildymo atsisakymo sprendimas. 2. netinkamas geriamojo vandens tiekimo organizavimas. toliau pateikiami konkrets su iomis problemomis susij pavyzdiai.
2.5.1. Netinkamas praym dl centralizuotai tiekiamo ildymo atsisakymo sprendimas

ityrs v. b. skund (2010-11-22 payma nr. 4d-2010/4-461) dl kauno miesto savivaldybs pareign veiksm sprendiant klausimus, susijusius su daugiabuio gyvenamojo namo ildymo bdo keitimu, seimo kontrolierius nustat, kad savivaldybs tarybos patvirtinto ilumos tiekimo specialiojo plano sprendiniais buvo numatyta, jog ekologiki ildymo bdai (geotermin energija, sauls energija, elektra ir kt.) yra galimi visoje savivaldybs teritorijoje, taiau esamiems centralizuoto aprpinimo ilumos zonos ilumos vartotojams aprpinimo iluma bdo keitimas i centralizuoto necentralizuot (atsijungiant nuo ilumos tiekimo tinkl) traktuojamas kaip neatitinkantis specialiojo
47
plano. tuo tarpu ilumos kio statymo 7 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, kad tokie ildymo bdai yra galimi visoje savivaldybs teritorijoje. atsivelgdamas tai, seimo kontrolierius konstatavo, kad ilumos tiekimo specialiuoju planu nustatytas teisinis reguliavimas prietarauja ilumos kio statymui. kauno miesto savivaldybs merui seimo kontrolierius pasil nedelsiant sprsti ilumos tiekimo specialiojo plano sprendini suderinimo su ilumos kio statymu klausim.
l gali skirti vienkartin paalp padengti siskolinimui u bst, kompensuoti ilaidas u tam tikr karto ir alto vandens kiek ir kt. nustatyta, kad savivaldybs, nagrindamos asmen praymus dl vienkartins paalpos skyrimo daugeliu atveju nesuraydavo buities tyrimo akt, t. y. nepatikrindavo eimos (asmens) gyvenimo slyg. tik seimo kontrolieriui pradjus tyrim daugeliu atveju bdavo suraomas buities tyrimo aktas ir, atsivelgiant nustatytas aplinkybes, asmenims skiriamos vienkartins paalpos.
2.5.2. Netinkamas geriamojo vandens tiekimo organizavimas

ityrs alinink miesto gli ir naujosios gatvi gyventoj skund (2010-09-07 payma nr. 4d-2010/4-601) dl alinink rajono savivaldybs pareign veiksm organizuojant geriamojo vandens tiekim, seimo kontrolierius nustat, kad alinink mieste europos sjungos ir lietuvos respublikos biudeto lomis vykdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotek tvarkymo infrastruktros pltros projektas, taiau gli ir naujoji gatvs projekt netrauktos. geriamojo vandens tiekimo ir nuotek tvarkymo kio pltra turi bti vykdoma vadovaujantis vandens tiekimo ir nuotek tvarkymo infrastruktros pltros planais, kuriuos aplinkos ministerija savivaldybms rekomendavo parengti iki 2008-06-30, taiau alinink rajono savivaldyb io plano nra parengusi. io plano nebuvimas lemia tai, kad lieka neaiks kriterijai, kuriais remiantis vandentiekio ir nuotek tinkl pltrai pasirenkamos atitinkamos teritorijos. savivaldybei buvo rekomenduota neatidliojant parengti vandens tiekimo ir nuotek tvarkymo infrastruktros pltros specialj plan.
2.7. Daugiabui nam bendrojo naudojimo objekt administravimo veiklos prieira ir kontrol
savivaldybs, vykdydamos savarankik savivaldybi funkcij savivaldybs paskirt administratori, kai but ir kit patalp savininkai nesteigia gyvenamojo namo but ir kit patalp savinink bendrijos arba nesudaro jungtins veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtins veiklos sutartis, veiklos prieir ir kontrol (lietuvos respublikos vietos savivaldos statymo 6 straipsnio 42 punktas), tikrina daugiabui nam bendrojo naudojimo objekt administratori (toliau administratoriai) veiklos atitikim teiss akt reikalavimams, teikia jiems pareigojimus veikti teiss akt nustatyta tvarka, kontroliuoja teikiam pareigojim vykdym ir pan. apibendrinant atliktus tyrimus dl savivaldybi vykdomos administratori veiklos prieiros ir kontrols, iskirtinos pagrindins problemos: 1. neisamus administratoriaus vykdomos namo nuolatins technins prieiros, gyvenamj nam naudojimo ir prieiros privalomj reikalavim gyvendinimo patikrinimas, pareigojim administratoriui neteikimas arba pateikt pareigojim vykdymo kontrols nebuvimas. 2. nepakankama daugiabui nam patalp savinink sprendim primimo organizavimo kontrol. 3. nepakankamas dmesys daugiabui nam patalp savinink tinkamam informavimui apie administratoriaus vykdom veikl. 4. netinkamas administratoriaus dokument tvarkymas. toliau pateikiami konkrets su iomis problemomis susij pavyzdiai.
2.6. Socialin parama

2010 metais seimo kontrolierius didel dmes skyr socialiai remtin asmen skund tyrimui. ie asmenys daniausiai skundsi dl socialini paalp skyrimo, socialinio bsto nuomos, ilaid u bsto ildym, alt ir kart vanden kompensavimo ir kt. Pablogjus ekonominei situacijai padaugjo asmen, besikreipiani savivaldybi socialins paramos skyrius. seimo kontrolierius inagrinjo ne vien skund dl neskiriamos pinigins socialins paramos, nes pareikjui nuosavybs teise priklauso ems kio paskirties ems sklypas. Pareikjai skunduose nurodydavo, kad jie jokios veiklos nevykdo, todl pajam i ems sklypo negauna, vadinasi, turt bti skiriama socialin parama. seimo kontrolierius atkreip i pareikj dmes tai, kad teisinis reguliavimas lemia, jog asmenys, turintys ems kio paskirties ems sklyp, traktuojami kaip asmenys, gaunantys pajamas i ems kio veiklos, net jei faktikai jos nevykdo. atkreiptinas dmesys, kad teiss aktai taip pat numato, jog savivaldybs tarybos nustatyta tvarka savivaldybs i savo biudeto
2.7.1. Neisamus administratoriaus vykdomos namo nuolatins technins prieiros, gyvenamj nam naudojimo ir prieiros privalomj reikalavim gyvendinimo patikrinimas, pareigojim administratoriui neteikimas arba pateikt pareigojim vykdymo kontrols nebuvimas
Pareikja l. g. pateik skund seimo kontrolieriui dl to, kad netinkamai vykdoma jos gyvenamojo namo administratoriaus
48
udarosios akcins bendrovs lazdyn bsto veiklos, organizuojant gyvenamojo namo sien iorini sili remont, prieira. ityrs skund seimo kontrolierius konstatavo (2010-12-23 payma nr. 4d-2010/4-907), kad vilniaus m. savivaldyb (toliau savivaldyb) nesivadovavo statybos techninio reglamento str 1.12.05:2002 gyvenamj nam naudojimo ir prieiros privalomieji reikalavimai ir j gyvendinimo tvarka nuostatomis ir nepagrstai nenustat, ar namo bkls vertinimai apir metu buvo apraomi ir registruojami nustatyta tvarka, ar administratorius tinkamai priirjo namo bkl, ar msi priemoni namo privalomj reikalavim gyvendinimui utikrinti nuolatiniu namo bkls stebjimu bei nuolatine prieira, suplanuotais statybos darbais (namo remonto btinyb nebuvo nustatyta nuolatiniais, kasmetiniais stebjimais, tokiu atveju bt galimyb remonto darbus tinkamai planuoti), ar administratorius tinkamai nustat esam namo bkl ir kt. seimo kontrolierius savivaldybs administracijos direktoriui rekomendavo imtis priemoni, kad ateityje administratorius tinkamai vykdyt privalomj reikalavim gyvendinim nuolat stebdamas namo ir jo aplinkos bkl. ityrus pareikjo t. a. skund dl galimo savivaldybs pareign biurokratizmo, atliekant jo gyvenamojo namo administratoriaus udarosios akcins bendrovs naujosios Pilaits veiklos prieir ir kontrol bei nagrinjant jo praymus (2010-05-05 payma nr. 4d2010/4-387), be kit aplinkybi buvo nustatyta ir tai, kad savivaldyb pareigojo administratori pateikti pareikjui lift technins prieiros tarifus ir skaiiavimo iklotines, taiau netinkamai kontroliavo io pareigojimo vykdym. seimo kontrolierius konstatavo, kad savivaldybs pareignai nepakankamai kontroliavo administratoriaus veikl organizuojant informacijos teikim pareikjui ir kitiems namo gyventojams ir savivaldybs administracijos direktoriui rekomendavo imtis priemoni, kad administratorius pateikt pareikjui isami jo praom informacij. savivaldyb informavo seimo kontrolieri ir pareikj, kad atsivelgus seimo kontrolieriaus rekomendacijas ir patikrinus administratoriaus veikl mokesi skaiiavimo klausimais, nustatyta, jog administratorius mokesius u komunalines paslaugas (tarp j ir u lift technin prieir) skaiiuoja teistai, kad administratorius buvo pakartotinai pareigotas pateikti pareikjui reikaling informacij bei, kad planuojama patvirtinti daugiabui gyvenamj nam administravimo ir nuolatins technins prieiros paslaug kainos apskaiiavimo metodikas, kuri vienodas taikymas sudaryt palankesnes slygas teisingam mokesi skaiiavimui. Pareikjas t. a. skunde seimo kontrolieriui taip pat ireik abejones dl kai kuri savivaldybs teiss akt, susijusi su daugiabui nam administravimu, teistumo. seimo kontrolierius, atsivelgs savivaldybi administracins prieiros statyme nustatyt vyriau-
sybs atstovo kompetencij, vyriausybs atstovui vilniaus apskrityje jurgiui jurkeviiui rekomendavo pateikti ivad, ar pirmiau nurodyti savivaldybs teiss aktai neprietarauja statymams, vyriausybs nutarimams ir kitiems su statym gyvendinimu susijusiems centrini valstybinio administravimo subjekt priimtiems teiss aktams. vyriausybs atstovas, informuodamas apie seimo kontrolieriaus rekomendacij nagrinjimo rezultatus, prane, kad, atsivelgdamas tai, kad lietuvos respublikos vyriausyb 2010-03-10 nutarimu nr. 235 pakeit didij dal but ir kit patalp savinink bendrosios nuosavybs administravimo pavyzdini nuostat, vertins savivaldybs administracijos direktoriaus 2005-12-19 sakymu nr. 30-2050 patvirtintus but ir kit patalp savinink bendrosios nuosavybs administravimo nuostatus, 2010-06-30 teikimu pasil savivaldybei pakeisti nema dal pirmiau nurodyt nuostat punkt, kad jie atitikt pavyzdini nuostat reikalavimus. 2010 met pabaigoje savivaldyb dar nebuvo patvirtinusi naujos but ir kit patalp savinink bendrosios nuosavybs administravimo nuostat redakcijos.
2.7.2. Nepakankama daugiabui nam patalp savinink sprendim primimo organizavimo kontrol
seimo kontrolierius inagrinjs r. g. skund dl savivaldybs pareign veiksm, nagrinjant vairius jo praymus dl neorganizuojamo pareikjo gyvenamojo namo laiptins interjero remonto (2010-05-28 payma nr. 4d-2010/4-249), nustat, kad savivaldybs ivada, jog namo administratorius udaroji akcin bendrov ilja tinkamai gyvendino savivaldybs pareigojim organizuoti namo but savinink susirinkim arba balsavim ratu, kad daugumos but savinink pritarimu bt priimtas sprendimas dl namo interjero atnaujinimo, laikytina nepagrsta, nes administratorius per 16 mnesi negyvendino io savivaldybs pareigojimo. namo patalp savinink balsavimas ratu buvo pradtas organizuoti tik po to, kai seimo kontrolierius ratu kreipsi savivaldyb dl informacijos apie io pareigojimo administratoriui vykdymo kontrol pateikimo, nors nuo nevykusio namo patalp savinink susirinkimo prajo daugiau nei vieneri metai, be to, nepagrstai buvo organizuotas ne viso namo, o tik jo vienos laiptins patalp savinink balsavimas ratu. Paymtina, kad aplinkos ministerija pareng ir derina Civilinio kodekso 4.82, 4.84 ir 4.85 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo projekt, kuriame keiiamu 4.85 straipsniu siekiama nustatyti, kad gyvenamojo namo, korpuso, laiptins but, patalp savinink pageidavimu bt galima priimti sprendimus dl namo, korpuso, laiptins bendrojo naudojimo objekt remonto. be to, ministerija, siekdama isprsti problemas daugiabui nam patalp savinink bendrosios nuosavybs valdymo ir prieiros klausimais, planavo 2010 metais parengti but ir kit patalp savinink bendrosios dalins nuosavybs valdymo, naudojimo ir prieiros statymo koncepcij.
49
seimo kontrolierius, ityrs pareikjo r. g. skund, savivaldybs administracijos direktoriui rekomendavo administratori veiklos prieir ir kontrol vykdyti organizuojant viso namo patalp savinink susirinkimus ar, atsivelgus tai, kad numatyta tobulinti teiss aktus, reglamentuojanius but ir kit patalp savinink sprendim primim, pritarus namo gyventojams atidti namo problem sprendim iki teiss akt pakeitim sigaliojimo. savivaldyb atsivelg seimo kontrolieriaus rekomendacij ir, vertinusi tai, kad sprendiamos namo remonto problemos nra susijusios su namo naudojimo ir prieiros privalomj reikalavim gyvendinimu, pareigojo administratori atidti namo problem sprendim iki teiss akt pakeitim sigaliojimo. kitu atveju, seimo kontrolierius, inagrinjs pareikjo F. a. skund nustat, kad organizuojant namo patalp savinink balsavim ratu dl namo galiotinio irinkimo buvo paeista vyriausybs nustatyta bals skaiiavimo komisijos sudarymo bei balsavimo ratu tvarka (komisija buvo sudaryta tik i administratoriaus darbuotoj, balsai buvo skaiiuojami pagal patalp savinink apklausos anketas, kuriose nebuvo nurodyti balsavusij asmens kodai ir pan.), savivaldybs pareignai nevertino namo patalp savinink balsavimo ratu teistumo, nepateik administratoriui pareigojim dl balsavimo ratu organizavimo atitikimo teiss akt reikalavimams. savivaldybs administracijos direktoriui buvo rekomenduota imtis papildom priemoni dl namo galiotini irinkimo organizavimo ir namo patalp savinink balsavim ratu organizavimo ir vykdymo teistumo utikrinimo. savivaldybs pareignai atsivelg seimo kontrolieriaus rekomendacijas ir pareigojo administratori informuoti but ir patalp savininkus apie galiotinio rinkim tvark ir, jiems praant, organizuoti patalp savinink susirinkim ar balsavim ratu teiss akt nustatyta tvarka.
turti interneto svetaines arba, jeigu administratorius neturi interneto svetains, jis pagal teiss aktus privalom skelbti informacij skelbia savivaldybs interneto svetainje. savivaldyb prane, kad vykdydama seimo kontrolieriaus rekomendacijas ir siekdama sugrietinti administratori prieir ir kontrol, naujoje but ir kit patalp savinink bendrosios nuosavybs administravimo nuostat redakcijoje tvirtins nuostat dl privalomos informacijos skelbimo administratoriaus arba savivaldybs interneto svetainje.
2.7.4. Netinkamas administratoriaus ir savivaldybs veiklos dokument tvarkymas

seimo kontrolierius ne kart konstatavo, kad savivaldyb vykdydama administratori veiklos prieir ir kontrol nefiksavo patikrinim metu nustatyt faktini aplinkybi savivaldybs vidaus dokumentuose (aktuose, tarnybiniuose praneimuose ir pan.), nekontroliavo, kaip administratorius tvarko jo sudaromus dokumentus, susijusius su nam administravimu, ir vykdo j apskait, kad savivaldyb, teikdama seimo kontrolieriui administratori veiklos patikrinim ivadas, vadovavosi netinkamai tvarkomais administratori veiklos dokumentais (administratoriai veiklos dokumentus (nam technins prieiros urnalus, gyventoj praymus, protokolus, aktus, skelbimus) privalo tvarkyti teiss aktuose nustatyta tvarka, pavyzdiui, juos registruoti eils tvarka, kad dokumentai nebt sudaromi atgaline data, kad galima bt patikrinti, ar i ties jie buvo sudaryti) (2010-03-18 payma nr. 4d-2009/3-1601, 2010-04-08 payma nr. 4d-2010/4-60, 2010-05-28 payma nr. 4d2010/4-249 ir kt.). atsivelgus pirmiau nurodytus pareikj skund tyrim rezultatus savivaldybei ne kart buvo teiktos rekomendacijos imtis priemoni savivaldybs ir administratori veiklos skaidrumui utikrinti, taiau nauj skund tyrimo duomenys ir toliau duodavo pagrindo abejoti administratori dokument valdymo efektyvumu. todl seimo kontrolierius, inagrinjs r. g. skund (2010-05-28 payma nr. 4d2010/4-249), rekomendavo savivaldybs administracijos direktoriui nedelsiant visiems vilniaus miesto daugiabui nam administratoriams pateikti pareigojim tvarkyti veiklos dokumentus teiss akt nustatyta tvarka ir nuo 2010-06-01 administratori veiklos prieir ir kontrol vykdyti tik remiantis teiss aktuose nustatyta tvarka formintais dokumentais. seimo kontrolieriaus rekomendacij pagrindu savivaldyb prane, kad 2010-06-18 ratu visiems 29 savivaldybs teritorijoje veikiantiems administratoriams pateik pareigojim, atitinkant seimo kontrolieriaus rekomendacij. Paymtina, kad efektyviai administratoriui veiklos prieirai ir kontrolei utikrinti yra svarbu, jog savivaldyb, ateityje teikdama seimo kontrolieriui informacij bei ivadas dl pareikj
2.7.3. Nepakankamas dmesys daugiabui nam patalp savinink tinkamam informavimui apie administratoriaus vykdom veikl
seimo kontrolierius, inagrinjs l. s. skund nustat (2010-04-08 payma nr. 4d-2010/4-60), kad savivaldyb nepatikrino, ar namo gyventojams buvo tinkamai teikiama informacija apie namo remonto eig (ar buvo pateikti skelbimai su informacija apie remonto darb smat ir atlikt darb akt ir pan.). seimo kontrolierius, vertins tai, kad lietuvos respublikos vyriausybs patvirtintuose but ir kit patalp savinink bendrosios nuosavybs administravimo pavyzdini nuostatuose 2010 metais buvo nustatyta, kad viea informacija daugiabui nam gyventojams apie j namo administravim teikiama ne tik skelbim lentose, bet ir administratoriaus interneto svetainje, bet tik tokiu atveju, jei jis toki turi, pasil savivaldybei nustatyti, kad visi administratoriai privalo
50
skund dl administratori veiklos prieiros ir kontrols tyrimo, grieiau kontroliuot io administratoriams pateikto pareigojimo vykdym.
2.8. Teritorij planavimas

apibendrinant atliktus tyrimus dl teritorij planavimo, iskirtinos ios pagrindins problemos: 1. netinkamas detaliojo teritorij planavimo organizatoriaus teisi ir pareig perdavimas. 2. netinkamas teritorij planavimo vieumo utikrinimas. toliau pateikiami konkrets su iomis problemomis susij pavyzdiai.
turjo bti sudaryta per 1 mnes; planavimo slyg svadas buvo iduotas prajus daugiau kaip 7 mnesiams nuo pirmojo praymo pateikimo dienos, nors tai turjo bti padaryta per 20 darbo dien. atlikto tyrimo ivados buvo pateiktos Palangos miesto savivaldybs merui, kuris seimo kontrolieri informavo, kad architektros ir urbanistikos skyriaus vedjui svajnui bradnui buvo paskirta tarnybin nuobauda.
2.8.2. Netinkamas teritorij planavimo vieumo utikrinimas

Pamintinas ir seimo kontrolieriaus tyrimas dl varnos rajono Puvoi kaimo gyventoj skundo prie varnos rajono savivaldyb (seimo kontrolieriaus 2010-08-04 payma nr. 4d-2010/4-496). atlikus pareikj skunde nurodyt aplinkybi tyrim buvo padaryta ivada, kad pareikj teiginiai, jog varnos rajono savivaldybs administracija neatliko/netinkamai atliko kai kurias teritorij planavimo vieum utikrinanias procedras, pasitvirtino. informacija apie pradedam rengti detalj plan buvo paskelbta maesnio tirao vietos laikratyje; seimo kontrolieriui nebuvo pateikti rodymai, patvirtinantys, kad pirmiau minta informacija buvo paskelbta vietos seninijos skelbim lentoje; apie detaliojo plano rengimo pradi ratu nebuvo informuoti ems sklyp, besiribojani su planuojama teritorija, savininkai; savivaldybs pareignai neatliko galim papildom teritorij planavimo vieum utikrinani procedr ir kt. seimo kontrolierius varnos rajono savivaldybs merui rekomendavo imtis priemoni, kad daugiau nepasikartot nustatyti paeidimai. varnos rajono savivaldybs meras vidas mikalauskas seimo kontrolieri informavo, kad ateityje, organizuojant teritorij planavimo proces, bus atkreiptas ypatingas dmesys teritorij planavimo vieumo utikrinim.
2.8.1. Netinkamas detaliojo teritorij planavimo organizatoriaus teisi ir pareig perdavimas

atlikus tyrim pagal v. s. skund (seimo kontrolieriaus 2010-10-08 payma nr. 4d-2010/4-863) buvo nustatyta, kad vilniaus rajono savivaldybs administracijos pareignai du kartus atsisak pareikjui perduoti detaliojo teritorij planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Pirm kart pareignai atsisak tai padaryti, nes nebuvo pateiktas ems sklypo ustatymo projektinis pasilymas, o antr kart nes ems sklypo ustatymo projektinis pasilymas neatitiko galiojani teiss akt nuostat. seimo kontrolierius padar ivad, kad vilniaus rajono savivaldybs administracijos pareignai nepagrstai i pareikjo reikalavo pateikti ems sklypo ustatymo projektinius pasilymus, nes teiss aktai tokio reikalavimo nenumato. seimo kontrolierius vilniaus rajono savivaldybei rekomendavo utikrinti, kad i pareikj nebt reikalaujama prie praymo perduoti detaliojo teritorij planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pridti ems sklypo ustatymo projektinius pasilymus. atsivelgdamas seimo kontrolieriaus rekomendacij, vilniaus rajono savivaldybs administracijos direktorius ileido sakym, kuriuo architektros ir teritorij planavimo skyri pareigojo nereikalauti i ems sklyp savinink ir naudotoj pateikti prieprojektinius pasilymus numatytai planuoti teritorijai. atliks tyrim pagal uab a skund (seimo kontrolieriaus 201004-28 payma nr. 4d-2010/4-84), seimo kontrolierius nustat, kad sprendimas dl praymo perduoti detaliojo teritorij planavimo organizatoriaus teises ir pareigas buvo priimtas per daugiau nei 7 mnesius nuo praymo pateikimo dienos, nors turjo bti priimtas per 10 darbo dien, o pati sutartis iuo klausimu buvo sudaryta per 8 mnesius nuo sprendimo sudaryti sutart primimo dienos, nors
2.9. Statyba
apibendrinant atliktus tyrimus dl statybos, iskirtinos ios pagrindins problemos: 1. netinkamas gatvi asfaltavimo organizavimas. 2. netinkamas kdr rengimo klausimo sprendimas. toliau pateikiami konkrets su iomis problemomis susij pavyzdiai.
2.9.1. Netinkamas gatvi asfaltavimo organizavimas

seimo kontrolierius gavo ne vieno Panevio miesto gyventojo skund, kad asfaltuojant gatves vieniems panevieiams buvo
51
rengtos nuovaos jiems priklausanius ems sklypus, o kitiems tokios nuovaos nebuvo rengtos (seimo kontrolieriaus 2010-08-23 payma nr. 4d-2010/4-591 ir 2010-11-04 payma nr. 4d-2010/4-874). atlikus tyrim paaikjo, kad Panevio miesto savivaldyb vienu metu organizavo vienuolikos gatvi asfaltavimo darbus. vykdant gatvi asfaltavimo darbus buvo numatyta rengti nuovaas gyventoj sklypus, taiau ne visose gatvse. Panevio miesto savivaldybs administracija seimo kontrolieriui nepateik joki argument, kuri pagrindu bt galima daryti ivad, jog pareign priimti sprendimai vienose gatvse rengti nuovaas, o kitose nerengti yra pateisinami objektyviomis aplinkybmis. seimo kontrolierius padar ivad, kad pareignai, organizuodami projekto Panevio miesto vyruot gatvi asfaltavimas vykdym, nesilaik teisingumo principo, nes be joki argument nusprend vienose gatvse rengti nuovaas, o kitose j nerengti. seimo kontrolierius taip pat paymjo, kad savivaldybs administracijos pareignai, sprsdami klausimus dl nuova rengimo/ nerengimo, privaljo ivengti atsitiktinum, savivals ir interes prieprieos. seimo kontrolierius Panevio miesto savivaldybs merui rekomendavo sprsti nuova rengimo klausim ten, kur nuovaos buvo nerengtos. Panevio miesto savivaldybs meras seimo kontrolieri informavo, kad is klausimas buvo svarstomas savivaldybs tarybos posdyje, taiau taryba nepritar tam, jog 2011 metais bt skirta l pirmiau mintiems darbams atlikti.
svarstoma galimyb lietuvos respublikos ems gelmi statym papildyti kdr rengim reglamentuojaniomis nuostatomis.
2.10. Vietin rinkliava u komunalini atliek tvarkym

2010 metais enkliai padaugjo skund susijusi su vietine rinkliava u komunalini atliek tvarkym ir kitais atliek tvarkymo klausimais. apibendrinant atliktus tyrimus galima konstatuoti, kad savivaldybs nebuvo tinkamai pasiruousios vietins rinkliavos vedimui: apmokestinti konteineri neturintys gyventojai, nenumatyti rinkliavos netaikymo atvejai, kai statiniai yra nenaudojami ir atliek nesusidaro, neutikrinama tinkama paslaugos teikimo kokyb ir kt. iuos klausimus seimo kontrolierius 2010 met spalio mnes aptar su savivaldybi vadovais aplinkos ministerijoje vykusiame savivaldybi asociacijos posdyje. Pagrindins su vietine rinkliava u komunalini atliek tvarkym susijusios problemos seimo kontrolieriaus buvo aptartos atlikus tyrim savo iniciatyva dl Prien rajono savivaldybje taikomos vietins rinkliavos (2010-08-16 tyrimo ataskaita nr. 4d-2009/4-1308). seimo kontrolierius padar ias pagrindines ivadas: 1. reikalauti mokti rinkliav galima tik tais atvejais, kai tenkinamos ios specialiosios rinkliavos mokjimo slygos: (1) atliekos yra surenkamos ((i) asmeniui yra tinkamai pateiktas atliek surinkimo konteineris ir (ii) atliekos i atliek surinkimo konteinerio yra realiai bei reguliariai iveamos); (2) statinys yra naudojamas. reikalavimas sumokti rinkliav, kai netenkinama nors viena i i slyg, yra nepagrstas. 2. tinkamas konteinerio pateikimas susideda i keli aspekt: (1) asmuo konteiner turi priimti (individualaus konteinerio atveju); (2) asmuo turi bti informuotas apie tiksli jam skirto konteinerio stovjimo viet (bendrojo konteinerio atveju); (3) atstumas nuo asmens sodybos iki jam skirto konteinerio turi bti racionalus (bendrojo konteinerio atveju). individualaus konteinerio pateikimo fakt tikslinga forminti konteinerio primimo-perdavimo aktu. apie tiksli bendrojo konteinerio stovjimo viet asmuo turi bti informuotas pasiraytinai. tam, kad atliek tvarkymo paslauga bt tinkamos kokybs, neturi bti virijamas nustatytas leistinas atstumas iki bendrojo konteinerio. 3. atliek neiveimo atveju nra nustatyti aiks ir objektyvs kriterijai, kuriais remiantis bt galima teigti, kad nra galimybs teikti atliek tvarkymo paslaugos. net jeigu vienintel paslaugos neteikimo prieastis yra blogas privaiavimas, nra nustatyta, kokie keliai objektyviai laikytini nepravaiuojamais ir koks turt bti nepravaiuojamas atstumas. atliek neiveimo problem bt galima isprsti sigyjant special transport, galint privaiuoti prie bet kurios sodybos.
2.9.2. Netinkamas kdr rengimo klausimo sprendimas

b. t. seimo kontrolieriui pateiktame skunde paymjo, kad jai priklausaniame mik kio paskirties ems sklype nori rengti kdr, todl kreipsi alinink rajono savivaldybs pareignus, praydama iduoti projektavimo slygas, taiau buvo informuota, kad btina keisti ems naudojimo paskirt (2010-04-15 payma nr. 4d-2009/3-1510). skundo tyrimo metu, atsivelgiant gautas ivadas i aplinkos ministerijos ir nacionalins ems tarnybos, galiojant teisin reguliavim ir teismin praktik, buvo padaryta ivada, kad pareikjai ems naudojimo paskirties keisti nereikia ir kad jos planuojamas rengti vandens telkinys (kdra) negali bti pripaintas statiniu, nes jis neturi statiniui bding poymi. tyrimo metu taip pat padaryta ivada, kad nra teiss akto, reglamentuojanio kdr, kurios nra statiniai, rengimo tvark, todl aplinkos ministrui buvo pateikta rekomendacija apsvarstyti galimyb parengti toki tvark. aplinkos ministerija seimo kontrolieri informavo, kad
52
4. statini nenaudojimo faktas turt bti patikrinimas pagal elektros energijos suvartojim.
esaniose ariau miesto. Prasiausia padtis iuo atvilgiu yra ignalinos rajono savivaldybje.
2.11. Bendrojo lavinimo mokykl tinklo pertvarka

2010 metais seimo kontrolierius taip pat skyr nema dmes bendrojo lavinimo mokykl tinklo pertvarkos klausimams. Pamintinas seimo kontrolieriaus atliktas tyrimas savo iniciatyva dl kai kuri kauno, Panevio ir utenos apskrityse esani savivaldybi bendrojo lavinimo mokykl tinklo pertvarkos (2010-08-25 tyrimo ataskaita nr. 4d-2009/4-1068). seimo kontrolierius padar ias pagrindines ivadas: 1. mokykl tinklo pertvarka turt bti vykdoma vadovaujantis bendruoju mokykl tinklo pertvarkos planu. jeigu atitinkamos mokyklos pertvarka bendrajame plane nenumatyta (skaitant ir vidaus struktros pertvarkym), taiau mokykla vis tiek pertvarkoma, kyla pagrst abejoni dl tokio pertvarkymo teistumo. Pabrtina, kad ne visose i nagrint savivaldybi sprendimai dl mokykl pertvarkos buvo paremti bendruoju planu. 2. rengiant bendrj plan ar darant jo pakeitimus, privalomos vieosios konsultacijos su visuomene. konsultacijos turi bti organizuojamos keliais etapais: (1) pirmins konsultacijos, siekiant isiaikinti visuomens (bendruomens) pozicij mokykl pertvarkos klausimais; (2) konsultacijos parengus bendrojo plano projekt; (3) konsultacijos dl konkreios mokyklos pertvarkos. Pabrtina, kad vykdomi susitikimai (ypa antrojo etapo) turi bti protokoluojami. Pabrtina, kad didioji dalis savivaldybi seimo kontrolieriui nepateik jokios informacijos apie vykusius susitikimus su bendruomene. 3. mokykl reorganizavimo prieastys negali bti kitos, nei nurodyta mokykl reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijuose. mokykl vidaus struktros pertvarka turi bti paremta mokykl tinklo krimo taisyklmis. Paymtina, kad sprendiant i kai kuri savivaldybi paaikinim ir bendrj plan mokykl pertvark lemia ir kitos, nei nurodyta teiss aktuose, prieastys. 4. turi bti stengiamasi ilaikyti pakankam mokykl tinkl. vieni i pagrindini mokykl tinklo pakankamum parodani kriterij yra atstumai tarp mokykl (seimo kontrolieriaus nuomone, bendras atstumas (atstum suma) nuo mokyklos iki kit dviej artimiausi mokykl neturt bti didesnis nei 25 km; jei is atstumas virijamas, atitinkam mokykl btina ilaikyti) ir mokykl skaiius seninijose (seimo kontrolieriaus nuomone, kiekvienoje seninijoje turt bti bent po vien savarankik pagrindinio ugdymo program vykdani mokykl; inoma, reikt atsivelgti tai, ar atitinkamoje savivaldybje seninij skaiius nra nepagrstai per didelis (vertinant seninijos plot ir gyventoj skaii). Pabrtina, kad didiojoje dalyje savivaldybi mokyklos yra kiekvienoje seninijoje arba j nra seninijose,
2.12. Negalij teisins padties gerinimas

Pamintini ir du seimo kontrolieriaus atlikti tyrimai, susij su negalij teisins padties gerinimu. ityrs anonimin agars negalij skund dl galimybs patekti agars ambulatorij nebuvimo (2010-05-13 payma nr. 4d-2010/4-9), seimo kontrolierius be kit aplinkybi nustat, kad lietuvos respublikos seimas nebuvo ratifikavs lietuvos respublikos vardu 200703-30 pasiraytos jungtini taut negalij teisi konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo, priimt 2006-12-13 niujorke jungtini taut generalins asambljos 61-oje sesijoje. seimo kontrolierius atkreip seimo Pirmininks dmes i aplinkyb. atsivelgdamas seimo kontrolieriaus rekomendacij, seimas 2010-05-27 prim lr statym nr. Xi-854 dl jungtini taut negalij teisi konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo, kuris sigaliojo nuo 2010-06-10. ityrs r. m. skund dl netinkam kauno negaliojo jaunimo uimtumo centro, kauno miesto savivaldybs ir negalij reikal departamento prie socialins apsaugos ir darbo ministerijos veiksm pritaikant bst negaliojo poreikiams, seimo kontrolierius konstatavo, kad mintos institucijos netinkamai nagrinjo negaliojo asmens praymus, neteik visos praomos informacijos, nebendradarbiavo sprsdamos bsto pritaikymo klausim. seimo kontrolierius rekomendavo mintoms institucijoms utikrinti tinkam negalij asmen praym nagrinjim. *** baigiant 2010 met veiklos ataskaitos pristatym, vertt pateikti kelet baigiamj pastab. ombudsmenas, veikdamas tik jam vienam specifiniu bdu, siekia, kad visi pareignai gerbt mogaus teises ir laisves ir savo veiksmais bei sprendimais j nepaeist. viena i pagrindini tokio siekio priemoni rekomendacij teikimas. Pastebtina, kad ombudsmeno veikla bus tuo efektyvesn, o teikiamos rekomendacijos greiiau gyvendinamos, kuo auktesn alyje bus teisin kultra. taiau pabrtina, kad ombudsmenas nra ir neturi bti dar viena represin institucija. ombudsmenas siekia bti tarpininku tarp moni ir pareign. taigi jis vis pirma turi veikti kitomis, ne represinmis priemonmis. inoma, tam tikri didesni galiojimai seimo kontrolieriams suteikt didesnes galimybes. Pavyzdiui, iki iol dl teiss akt nesuderinamumo nra galimybs tinkamai gyvendinti seimo kontrolieriams paioje konstitucijoje tvirtintos pareigos kreiptis teism dl kalt piktnaudiavimu ar biurokratizmu pareign atlei-
53
dimo. taip pat yra tik ribotos galimybs kreiptis teism dl normini administracini akt panaikinimo. inoma, nereikt pamirti, kad ombudsmenas vis pirma yra mogaus teisi gynjas, taigi pagrindinis ombudsmeno tikslas ginti mogaus teises ir utikrinti, kad pareignai j laikytsi. taiau iuo metu seimo kontrolieriai su mogaus teisi apsauga beveik nesiejami. i ties daniausiai akcentuojama, kad giname mogaus teis ger viej administravim, taiau mogaus teisi apsauga apima kur kas daugiau. Pastebtina, kad seimo kontrolieri vykdoma mogaus teisi gynyba bt kur kas efektyvesn, esant didesnei galimybei veikti prevencikai, t. y. pavyzdiui, vertinant teiss akt projektus mogaus teisi apsaugos aspektu, rengiant mogaus teisi padties alyje apvalgas ir kt. be to, atkreiptinas dmesys, kad iki iol vos girdimos diskusijos dl nacionalins mogaus teisi institucijos krimo, dl seimo kontrolieri staigos vaidmens ir vietos krus toki institucij. manytina, kad tokios institucijos krimas pagerint situacij mogaus teisi apsaugos srityje, nes dabar ioje srityje daniausiai tegirdime tik nevyriausybini organizacij balsus, o valstybs lygmeniu mogaus teisi padties ataskaitos i esms nerengiamos, komentarai vairiais aktualiais mogaus teisi padties klausimais praktikai neteikiami. vertt prisiminti 2010 met Prezidents metin praneim, kuriame ji ypa pabr mogaus teisi apsaugos svarb. ombudsmenas kaip tik ir yra ta institucija, kuri yra skirta mogaus teisms ginti ir ne represinmis, bet vietimo, dialogo, bendradarbiavimo priemonmis.
54
I LIETUVoS RESPUBLIKoS SEImo KoNTRoLIERI STAIgoS VEIKLoS I. STAIgoS PERSoNALAS

2010 m. gruodio 31 d. seimo kontrolieri staigoje dirbo 42 darbuotojai: 2 seimo kontrolieriai (valstybs pareignai), 30 karjeros valstybs tarnautoj ir 10 darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis. visi staigos pareignai bei valstybs tarnautojai turi auktj universitetin isilavinim.
Vykdomas i Europos socialinio fondo l finansuojamas projektas
2010 m. sausio 29 d. pasiraiusi finansavimo ir administravimo sutart, lr seimo kontrolieri staiga pradjo vykdyti i europos socialinio fondo bei lietuvos respublikos valstybs biudeto l finansuojam projekt Valstybs tarnautoj ir pareign administracini gebjim tobulinimas: ombudsmenas ir mogaus teisi apsauga. io projekto tikslas prisidti prie valstybs tarnybos tarnautoj administracini gebjim didinimo, tobulinant seimo kontrolieri staigos dirbanij kvalifikacij. Projektu yra siekiama sprsti staigos darbuotoj kvalifikacijos klimo problem, atsiradusi per ekonomin ir finansin kriz dl l trkumo; ji i dalies ribojo staigos paslaug teikimo galimybes bei efektyv mogaus teisi ir laisvi gynimo utikrinim bei tarptautins praktikos permim ir taikym. Projekte numatytos ios pagrindins kvalifikacijos klimo ir gebjim didinimo sritys: zzmogaus teiss ger viej administravim utikrinimas, zzstaigos darbo efektyvumo didinimas ir teigiamo vaizdio krimas, zzdarbini europos sjungos kalb mokjimas.
Valstybs pareignai Darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis Karjeros valstybs tarnautojai
5% 24% 71%
Vyrai
24%
76%
Moterys
vidutinis staigos valstybs tarnautojo staas valstybs tarnyboje beveik 14 met, vidutinis darbuotoj amius 43 metai. staigoje dirba 32 moterys, 10 vyr. Pateiktos diagramos rodo staigos personalo struktr 2010 m. gruodio 31 dienai.
Per 2010-uosius buvo surengta nemaai mokym, kuri metu seimo kontrolieriai ir kiti staigos darbuotojai (i viso apmokyta 40 asmen) tobulino savo komunikacijos ir vieojo kalbjimo inias, strateginio planavimo gdius, moksi atlikti staigos diagnostik bei stiprinti tarpusavio ryius pasitelkiant krybikum bei imon. atsivelgiant daugumos darbuotoj poreik gilinti darbines europos sjungos kalb inias, vyko intensyvs angl ir prancz kalb mokymai (dalis lietuvoje, dalis usienyje), kuri metu buvo pleiamas darbuotoj aktyvusis odynas, tobulinama gramatika bei kalbjimo ir klausymo gdiai. didelis dmesys taip pat buvo skiriamas funkciniams kalbos gdiams, reikalingiems norint skmingai dalyvauti susitikimuose, derybose bei daryti pristatymus. labai svarbi mokym dal sudar ir mogaus teisi kursai, kuriuos ved daug teorini ir praktini ini mogaus teisi gynimo srityje sukaup bei puikiai tarptautin praktik imanantys Helsinkio mogaus teisi fondo padalinio varuvoje lektoriai. ie mokymai vyko dviem etapais po 5 darbo dienas.
55
visi pirmiau minti kursai tiesiogiai prisideda prie staigos strategini tiksl gyvendinimo, kadangi, tik pagilinus savo institucijos darbuotoj inias ir paklus j kvalifikacij, galima tiktis, jog artimoje ateityje galsime aktyviai analizuoti mogaus teisi padt lietuvos respublikoje, dalyvauti kuriant prieinam, teising ir atsaking vieojo administravimo sistem. gyvendin projekt, lr seimo kontrolieri staigos darbuotojai galt patys sijungti visuomens vietimo proces, kitose institucijose vairaus lygio valstybs tarnautojams organizuoti mokymus mogaus teisi paeidim temomis ir pan.
programos, silymai dl stat reformos, vyko dviej valdybos nari rinkimai, taip pat irinkta vieta 2014 m. konferencijai ir asambljai. konferencijos metu buvo perskaitytos dvi paskaitos ir surengti keturi praktiniai seminarai, kuri temos: teis dalyvauti politiniame gyvenime, vaiko teiss, socialin atskirtis krizs padariniai bei integracija ir asimiliacija. Pagrindinje konferencijos dalyje buvo pateikta bendra migracijos apvalga: perspektyva, apimanti alis, kurias imigruojama, ir tas, i kuri emigruojama, bei aptartos imigrant teiss ir pareigos vairi kultr visuomenje. be to, buvo diskutuojama apie ombudsmen institucij vaidmen vykdant jungtini taut konvencijos prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim fakultatyvinio protokolo reikalavimus. daugelyje europos valstybi btent ombudsmen institucijoms yra priskirtos nacionalinio prevencinio mechanizmo funkcijos, leidianios veiksmingiau ginti visose udarose laisvs apribojimo institucijose laikom asmen teises. seminaruose ir/ar susitikimuose, kuri temos buvo aktualios konkretiems staigoms tarnautojams ar padaliniams, dalyvavo u tai atsakingi darbuotojai. dokument ir informacijos skyriaus vyriausioji specialist (ryiams su usieniu) milda balinait dalyvavo strasbre (Pranczija) Europos ombudsmeno biuro kas dvejus metus organizuojamame Europos ali ombudsmeno institucij kontaktini asmen susitikime bei ten pat tik kitu laiku vykusiame Europos Tarybos mogaus teisi komisaro kasmetiniame nacionalini mogaus teisi struktr kontaktini asmen susitikime. europos ombudsmeno ryi (su usieniu) specialist susitikimo pagrindinis tikslas, kaip ir anksiau, iliko nepakits suburti vien viet panaias funkcijas vykdanius skirting ali atstovus tam, kad jie galt pasidalinti geros praktikos pavyzdiais bei padt vieni kitiems sprsti vairius j darbe kylanius klausimus. seminaro metu buvo gilinamasi ias temas: lisabonos sutarties reikm ombudsmeno darbe, lingvistiniai barjerai laisvam judjimui europos sjungoje, tarpvalstybin sveikatos prieira ir pacient teiss bei europos ombudsmen tinklas ir pan. europos tarybos mogaus teisi komisaro kas metai organizuojam seminar tikslas sustiprinti ryius su nacionalinmis mogaus teisi struktromis (ombudsmen institucijos, komisijos, centrai ir pan.), siekiant pagerinti tiek vienos, tiek ir kitos puss darb bei informacijos tarp mint institucij ir komisaro biuro sklaid. seminaro metu ypatingas dmesys buvo skiriamas pagal europos tarybos mogaus teisi komisaro biuro projekt lygus lygiam rengiam seminar tem, kasmetini veiklos ataskait aptarimui, reguliariai siuniamos apibendrintos informacijos naudingumo vertinimui ir panaiems klausimams.
II. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVImAS

Konferencijos, seminarai ir kiti renginiai usienyje
nors dalyvavimas tarptautinse konferencijose, seminaruose ir kituose renginiuose usienyje yra labai svarbus dl galimybs pasikeisti gyta patirtimi ir geros praktikos pavyzdiais bei umegzti naujus ar atnaujinti senus ryius, dl sumajusio finansavimo seimo kontrolieriai bei kiti staigos darbuotojai 2010 metais turjo galimyb ivykti tik eis renginius usienyje. be to, daugumos i i rengini organizatoriai visikai arba dalinai padeng dalyvi kelions bei pragyvenimo ilaidas. seimo kontrolierius augustinas normantas dalyvavo tarptautinje konferencijoje Ombudsmeno vaidmuo ir taka stiprinant mogaus teisi apsaug, kuri vyko Tbilisyje (Gruzija). i europos sjungos l finansuojam rengin organizavo gruzijos visuomens teisi gynjo (ombudsmeno) staiga. konferencijos metu buvo aptartas ombudsmeno vaidmuo atliekant statym taikymo stebsen, argumentai u ir prie galiojim ombudsmenams atlikti teism procedrini ir administracini veiksm prieir suteikim, taip pat pasidalinta geros praktikos, siekiant efektyvaus ombudsmen staigos funkcionavimo, pavyzdiais, formuluoti pagrindiniai ikiai, su kuriais susiduriama. renginys buvo skirtas 2010 m. balandio 10 d. aviakatastrofoje netoli smolensko uvusio lenkijos piliei teisi gynjo (ombudsmeno) dr. janusz kochanowski atminti. seimo kontrolierius augustinas normantas taip pat dalyvavo Tarptautinio ombudsmen instituto (TOI) Europos regiono Barselonoje (Ispanija) surengtoje dviej dien trukms konferencijoje Europa, kaip atvira visuomen: globali bei visa apimanti migracijos fenomeno tarp ali vizija bei generalinje asambljoje, kurios metu buvo pristatyta toi europos regiono veiklos ataskaita, misija ir
56
mogaus teisi padties udarose laisvs apribojimo institucijose stebtoj grups patarja lina maliauskait atstovavo seimo kontrolieri staigai Liublianoje (Slovnija) vykusiame Jungtini Taut Vyriausiojo mogaus teisi komisaro biuro ir Slovnijos Respublikos vyriausybs organizuotame regioniniame seminare, skirtame visuotinei periodinei apirai, o tos paios grups vyriausioji specialist kristina brazevi dalyvavo Bilbao (Ispanija) vykusiame Europos Tarybos nacionalini mogaus teisi struktr skyriaus ir Ispanijos ombudsmeno biuro surengtame seminare Nacionalini mogaus teisi struktr vaidmuo ginant moni su psichikos negalia teises. liublianoje vykusio renginio metu buvo detaliai aptartas visuotins periodins stebsenos mechanizmas, kurio tikslas susipainti su mogaus teisi padtimi visose be iimties jungtini taut (jt) valstybse narse. visuotin periodin stebsena yra palyginti naujas mechanizmas, veikiantis dar tik nuo 2008 met. ji vykdoma jt chartijos, visuotins mogaus teisi deklaracijos ir kit sutari, prie kuri valstyb nar yra prisijungusi, pagrindu. Pagal mogaus teisi tarybos 2007 m. birelio 18 d. rezoliucij nr. 5/1, visuotin periodin stebsena sudaro galimybes dalyvauti visiems suinteresuotiems asmenims, skaitant ombudsmen institucijas, nevyriausybines organizacijas bei nacionalines mogaus teisi institucijas. bilbao mieste vyks seminaras buvo organizuotas atsivelgiant tai, kad apie 450 milijon moni visame pasaulyje kenia nuo psichikos sutrikim, o dl socialini ir ekonomini problem (nedarbo, benamysts, nusikalstamumo, skurdo, rasins netolerancijos, smurto ir kt.) is skaiius vis auga. seminare europos nacionalini mogaus teisi institucij atstovai dalinosi savo patirtimi ginant moni su psichikos negalia teises, buvo aptartos asmen su psichikos negalia teises ginanios tarptautins teiss normos, europos mogaus teisi teismo nagrintos bylos, praktins teisi utikrinimo galimybs bei visuomens ir pareign informavimo apie psichikos negali turinius asmenis ikiai.
politikos klausimais tim oConnor bei jav ambasados lietuvoje politikos ir ekonomikos specialist giedra gureviit-demereckien. susitikime staigos vadovas romas valentukeviius pristat seimo kontrolieri staigos struktr, staigos darbo specifik, ios staigos viet lietuvos teiss sistemoje ir nagrinjam alies gyventoj skund problematik. susitikimo metu buvo aptarti ir seimo kontrolieri savo iniciatyva pradedami tyrimai, j reikm ir nauda pilieiams. sveias teiravosi, kaip valstybs ir savivaldybs institucijos reaguoja seimo kontrolieri rekomendacijas, ar j laikosi. jis taip pat domjosi seimo kontrolieri veiklos ataskaitomis, j rengimu ir efektyvumu, trumpai pristat jungtini amerikos valstij rengiam 194 valstybi mogaus teisi padties stebjimo ataskaitas. Seimo kontrolierius, staigos vadovas Romas Valentukeviius ir Seimo kontrolierius Augustinas Normantas susitiko su Lietuvoje viejusiu Europos Sjungos pagrindini teisi agentros direktoriumi Morten Kjaerum ir j lydinia delegacija. susitikime daugiausia dmesio buvo skirta seimo kontrolieri staigos ir europos sjungos pagrindini teisi agentros bendradarbiavimo, keiiantis informacija apie vairius mogaus teisi paeidimus, galimybms aptarti, taip pat buvo pristatyta abiej institucij veikla mogaus teisi srityje. es pagrindini teisi agentra buvo sukurta padti es ir valstybi nari institucijoms gyvendinti es teis bei dalintis patirtimi pagrindini teisi srityje, taiau agentra, skirtingai nuo seimo kontrolieri staigos, nenagrinja individuali asmen skund. Seimo kontrolieri staigoje lanksi ir Kazachstano Centrins Azijos juridinio projekto vadovas Nuran Baisembajev, Kirgizstano Prezidento administracijos Informacijos koordinavimo centro vadovo pavaduotoja Roza Daudova, Tadikistano parlamentaras Nizam Kosim bei i ali iniasklaidos atstovai. susitikimo metu seimo kontrolieriai sveiams pristat atstovaujam staig, papasakojo apie ombudsmen kompetencij aikinantis pareign piktnaudiavim ir biurokratizm bei ginant mogaus teises vieojo administravimo srityje. taip pat buvo aptarta lietuvos gyventoj teis gauti informacij i valstybs ir savivaldybs institucij. kartu seimo kontrolieriai pristat savo vaidmen, padedant pilieiams i valdios institucij gauti vis j problemai isprsti reikaling informacij, dokumentus, paaikinimus. Seimo kontrolierius, staigos vadovas Romas Valentukeviius ir Seimo kontrolierius Augustinas Normantas susitiko su Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) sekretoriato vykdomuoju sekretoriumi Stephanos Stavros, ECRI sekretoriato atstove Francesca Montagna, Islandijos atstovu ECRI Baldur Kristjansson ir Juodkalnijos atstovu ECRI Sinisa Bjekovic.
Susitikimai su kit ali mogaus teisi gynjais

seimo kontrolieri staiga, jos veikla, lietuvos ombudsmen gyta patirtimi bei pasiektais rezultatais kasmet domisi tiek pavieniai asmenys i usienio, tiek ir vairios usienio ali delegacijos bei tarptautini organizacij pareignai. Seimo kontrolierius, staigos vadovas Romas Valentukeviius susitiko su Peter Sawchyn Jungtini Amerikos Valstij Valstybs departamento pareignu, atsakingu u mogaus teises. svei lydjo ir susitikime dalyvavo jav ambasados lietuvoje patarjas
57
europos komisij kovai su rasizmu ir netolerancija (eCri) kr europos taryba. tai nepriklausoma mogaus teisi stebsenos institucija, sprendianti klausimus, susijusius su rasizmu ir netolerancija. j sudaro nepriklausomi ir nealiki nariai, skiriami atsivelgiant j moralin kompetencij ir pripaint patirt kovojant su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu ir netolerancija. eCri 45 met ciklais vykdo padties, susijusios su rasizmu ir netolerancija, analiz kiekvienoje europos tarybos valstybje narje ir teikia silymus bei rekomendacijas, kaip sprsti identifikuotas problemas. susitikimo metu sveiams buvo pristatyta seimo kontrolieri staigos veikla, gaunam skund statistika ir pobdis.
vimo prioritetas buvo skirtas bendradarbiavimui su iniasklaida ir skirting visuomens informavimo priemoni atstov informacijos poreiki tenkinimui. be to, 2010 m. vairiais bdais buvo stengiamasi atkreipti iniasklaidos dmes mogaus teisi paeidimus vykdant viej administravim. todl ypa didelis dmesys buvo skiriamas tiesioginiam ir betarpikam darbui su iniasklaidos atstovais. siekiant konstruktyvi darbo rezultat buvo tiesiogiai komunikuojama su konkreia sritimi ar kio aka besidominiais urnalistais ar redaktoriais. jie buvo skatinami atkreipti dmes seimo kontrolieri pradtus ar atliktus tyrimus savo iniciatyva, tiriamus ir daugeliui lietuvos gyventoj aktualius pilieius skundus, priimtas seimo kontrolieri rekomendacijas ir j vykdym bei susipainti su mintais dokumentais. Pernai seimo kontrolieri staiga iplatino 32 praneimus iniasklaidai. 2010 metais nacionaliniuose ir regioniniuose dienraiuose, savaitraiuose ir metraiuose, mnesiniuose ir savaitiniuose urnaluose, lietuvos naujien agentrose bns ir elta, vairiuose alies naujien ir teiss informacijos interneto portaluose, radijo ir televizijos laidose apie seimo kontrolieri veikl, atliktus tyrimus ir priimtus sprendimus vairiais urnalistiniais anrais buvo paskelbta apie 550 kart. antri metai stebima tendencija, kad daniausiai ir gausiausiai seimo kontrolieri veikla yra atspindima naujien ir teisins informacijos portaluose. 2010 m. juose buvo paskelbta apie 350 straipsni, iplstini inui, trump praneim, seimo kontrolieri interviu ir komentar vairiais mogaus teisi gynimo aspektais ir klausimais. o tai imtu informacini praneim daugiau nei 2009-aisiais. 2010 metais nacionalinje ir regioninje spaudoje buvo patalpinta 70 straipsni, interviu ir komentar, tiesiogiai susijusi su seimo kontrolieri vykdoma veikla. taip pat buvo publikuoti 6 iskirtiniai interviu su seimo kontrolieriumi, staigos vadovu romu valentukeviiumi, kuriuose buvo pristatyta staigos veikla, seimo kontrolieriaus atlikti tyrimai ir pasiekti rezultatai. 2010 m. per naujien agentras bns ir elta buvo iplatinta per 80 inui apie vairius seimo kontrolieri staigos veiklos aspektus. radijo stotys Pkas, lietus, ini radijas, m1-Plius, Znad Willi ir lietuvos radijas pareng 25 reportaus, kuriuose seimo kontrolieriai komentavo inagrintus piliei skundus ir priimtas rekomendacijas bei pateik savo, kaip mogaus teisi gynj, pozicij visuomenei aktualiais klausimais. be to, per 2010 metus buvo parengta ir irovams parodyta 10 televizijos reporta, susijusi su seimo kontrolieri darbu. dar apie 15 seimo kontrolieri veikl mogaus teisi srityje isamiai nuvieiani straipsni buvo publikuota mnesiniuose ir savaitiniuose urnaluose. visa i visuomens informavimo veikla buvo gyvendinta seimo kontrolieri staigos darbuotoj iniciatyva ir pastangomis, staigos biudetui nekainavusiomis n vieno papildomo cento.
III. VISUomENS INFoRmAVImAS

vienu svarbiausi seimo kontrolieri staigos veiklos prioritet 2010 m. iliko visuomens informavimas. staigoje ir toliau buvo vadovaujamasi principu, kad nuo tinkamo informavimo labai priklauso tai, k alies gyventojai ino ir suino apie i alies konstitucijoje tvirtint institucij, jos veikl, isiaikintus vieojo administravimo srities mogaus teisi paeidimus bei pareign piktnaudiavimo ir biurokratizmo faktus. kiekvienais metais seimo kontrolieriams pavyksta isprsti imtus ne vienerius metus valstybs ir savivaldybs pareign vilkinam ir nesprendiam alies piliei problem. kuo didesn visuomens dalis suino, kaip seimo kontrolieriai padjo isprsti konkretaus mogaus problem, tuo labiau auga visuomens pasitikjimas jais kaip pareignais, tinkamai ginaniais mogaus teises. kartu inios apie seimo kontrolieri nuveiktus darbus, isprst konkrei mogaus problem ir atstatytas paeistas mogaus teises prisideda prie visos valstybs tarnybos vaizdio gerinimo. visuomens informavimas apie seimo kontrolieri staig tiesiogiai prisideda prie institucijos veiklos inomumo bei visuomens vietimo mogaus teisi gynimo klausimais. seimo kontrolieri darbo praktika rodo, kad gyventojai, i iniasklaidos suinoj, jog buvo atstatytos vieno ar kito pilieio paeistos mogaus teiss, taip pat kreipiasi institucij praydami atlikti tyrim, pavyzdiui, dl to, kad valstybs ar savivaldybs pareignai nesprendia jiems aktuali problem arba tai daro netinkamai. Bendravimas su iniasklaida. seimo kontrolieri staiga veikia skaidrumo ir vieumo principu, todl iniasklaidos atstovai ioje institucijoje visuomet yra laukiami. 2010 m. visuomens informa-
58
59

Seimo Ataskaita

Cargado por

Información del documento

Título original

Derechos de autor

Formatos disponibles

Compartir este documento

Compartir o incrustar documentos

Opciones para compartir

¿Le pareció útil este documento?

¿Este contenido es inapropiado?

Copyright:

Formatos disponibles

Seimo Ataskaita

Cargado por

Copyright:

Formatos disponibles

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri 2010 met veiklos ataskaita

Pareikj 2010 met skund ir j tyrim aPibendrinimas

seimo kontrolieriaus romo valentukeviiaus veiklos ataskaita

seimo kontrolieriaus augustino normanto veiklos ataskaita

i lietuvos resPublikos seimo kontrolieri staigos veiklos

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

PAREIKJ 2010 mET SKUND IR J TYRIm APIBENDRINImAS

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

Tyrimai Seimo kontrolieri iniciatyva

2010 mETAIS SEImo KoNTRoLIERI STAIgoJE INAgRINT SKUND SPRENDImAI

Pagrsti skundai Nepagrsti skundai Tyrimas nutrauktas

39% 39% 22%

2010 m. VIS INAgRINT SKUND gRUPAVImAS PAgAL PRoBLEmATIK:

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

Seimo kontrolieri rekomendacijos ir j vykdymas

Juridini asmen skundai

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

Pateikiama diagrama rodo juridini asmen skund skaiiaus didjim.

Pagrsti skundai Nepagrsti skundai Tyrimas nutrauktas

35% 47% 18%

PAgRINDINS ATSISAKYmo NAgRINTI SKUNDUS PRIEASTYS

INAgRINT SKUND PASISKIRSTYmAS PAgAL VALSTYBS STAIgAS

Valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos 27 12

SKUNDAI DL VALSTYBS STAIg PAREIgN VEIKSm

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

INAgRINT SKUND DL VALSTYBS STAIg PAREIgN VEIKSm gRUPAVImAS PAgAL PRoBLEmATIK:

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

SKUNDAI DL SAVIVALDYBI PAREIgN VEIKSm

SKUND gRUPAVImAS PAgAL PRoBLEmATIK:

Pagrsti skundai Nepagrsti skundai Tyrimas nutrauktas

49% 23% 28%

INAgRINT SKUND PASISKIRSTYmAS PAgAL SAVIVALDYBES

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

mogAUS TEISI PADTIES UDARoSE LAISVS APRIBoJImo INSTITUCIJoSE STEBSENA

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

gYVENToJ PRImImAS STAIgoJE

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

2010 metais populiariausi asmen kreipimosi bdai pateikti diagramoje.

10% 54% 27% 9%

STAIgoS PRIImAmoJo INTERESANTAmS RPIm KLAUSIm SPRENDImo BDAI:

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

Seimo kontrolieriaus romo valentukeviiaus

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

790 575 426 272 126

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

2010 m. PRIImTI SPRENDImAI

Pagrsti Atmesti Tyrimas nutrauktas

Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldios staigos 5%

36% 46% 18%

I ESmS INAgRINT SKUND PASISKIRSTYmAS PAgAL PRoBLEmATIK

2009 m. PRIImTI SPRENDImAI

Pagrsti Atmesti Tyrimas nutrauktas

26% 52% 22%

I ESmS INAgRINT SKUND PASISKIRSTYmAS PAgAL INSTITUCIJAS

SEImo KoNTRoLIERIAUS REKomENDACIJoS

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

17 / 4,9 9 / 2,6 350

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

II. SEImo KoNTRoLIERIAUS PATEIKTI SILYmAI (REKomENDACIJoS)

Atsivelgta I dalies atsivelgta Neatsivelgta

Lietuvos RespubLikos seimo kontRoLieRi 2010 met veiklos ataskaita

SILYmAI ToBULINTI TEISS AKTUS