Está en la página 1de 9

Fizikos Olimpas

Sesija 2008 06 19-29

Hidrostatika ir hidrodinamika
Skysiai ir dujos. Paskalio dsnis Skysi stulpo slgis (Archimedo dsnis) Tekjimas i indo Tekjimas vamzdiais Bernulio dsnis

Skysiai ir dujos Skirtingai nuo duj, kuriose dalels bdamos toli viena nuo kitos nesveikauja, skysi molekuls sveikauja viena su kita (traukia arba stumia), panaiai kaip kietojo bvio mediag atveju. Vienok skirtingai nuo kietj kn, kuriuose didij laiko dal dalels tik svyruoja apie stabilias pusiausvyros padtis, skysiuose molekuls judrios. Dl to skysiai neturi pastovios formos, bet j triai beveik nekinta (daniausiai taip ir tarsime, nors grietai kalbant, skysiai iek tiek spds, beje, kaip ir kietieji knai). Dl molekuli judrio skysi pavirius pusiausvyros atveju visuomet statmenas veikianiai t skyst jgai, t.y. jg lauko jgai (pvz., ems traukos atveju eer ir jros paviriai statmeni g ). Sunkio jgos veikiamos skysio pavirius visada guksias (horizontalus) ir yra vienodame lygyje. Tai teisinga bet kurios formos indui, susisiekiantiems atviriems indams. Pvz.,

Skysio viduje veikia slgimo jgos. Slgis - tai jga, veikianti ploto vienet statmena tam plotui kryptimi. F (1-1) p= S Slgio SI vienetas paskalis (Pa). Tai slgis, lygus 1N m2. Yra daug kit vienet, naudojam praktikoje, buityje,technikoje ir moksle. Keletas pavyzdi: atmosfera tai vidutinis ems atmosferos sukeliamas slgis. 1atm = 1,01325 10 5 N / m 2 = 760mmHg ; psi (pound per square inch arba lb/in2). 1psi = 6,895 10 3 N / m 2 ;

baras. 1bar. = 10 5 N / m 2 ; Toras. 1Torr = 1mmHg = 1,333 10 2 N / m 2 . ( 1lb = 453 ,592338g , 1 in = 2 ,54cm ).

1. Stmoklio slgis. Paskalio dsnis


Jei skyst veikia iorinis slgis, tai dl skysio molekuli judrumo slgis duotame take perduodamas visas puses vienodai . Tai Paskalio dsnis. Hidraulinio preso darbas ir aikinamas, remiantis iuo dsniu.

S1
F1

S1 F2

Pagal Paskalio dsn slgis viduje visas puses (taip pat ir abu stmoklius) perduodamas vienodai. Taigi, F F p= 1 = 2 . (1-2) S1 S 2 Jei stmoksliai skritulio formos, tai F S d2 d 2 d 2 S1 = 1 , S 2 = 2 , arba 1 = 1 = 12 . (1-3) 4 4 F2 S 2 d 2

2. Skysio stulpo slgis


Kiekviename skystyje atsiranda slgis dl paties skysio svorio.

p~h

Gylyje h slgis

mg Vg Shg = = = gh S S S p = gh p=

, taigi (1-4)

Pavyzdys: Slgis nepriklauso nuo paviriaus plotoir indo formos. Btina, kad paviriai bt atviri.

p = gh

3. Keliamoji (Archimedo) jga


Skystyje ar dujose panardintas knas lyg ir netenka dalies savo svorio. Taip atsitinka dl atsirandanios keliamosios jgos. Ji lygi istumto skysio ar duj svoriui. Ji nukreipta vir. Tai Arcimedo jga. Panagrinkime staiakamps formos kn, panardint skyst.

S p1 h S p2

Panardinto kno tris V = Sh . FA = p 2 S p1 S = S ( p 2 p1 ) = Sgh = gV FA = gV (1-5) i formul teisinga bet kokios formos knui, kurio paviri galima suskirstyti maais plokiais segmentais, kuriuos veikia vir nukreipta Archimedo jga. Susumavus visu kno paviriumi, galiausiai gautume (1-5) formul. Jei kno tankis 0 , kno sunkio jga lygi
Fs = 0 gV 1) Jei 0 > , i (1-5) ir (1-6) Fs > FA - knas grimzta dugn. 2) Jei 0 = , Fs = FA - knas plduriuoja bet kokiame gylyje. (1-6)

3) Jei 0 < Fs < FA - knas plduriuoja paviriuje dalinai panirs. Panyra tokia kno dalis, kad bt tenkinama lygyb Fs = FA .

4. Kietj kn tankio matavimas


Tarkime, turime netaisyklingos formos kn, kurio mediagos tank norime imatuoti. Turime ind su skysiu, kurio tank s inome. Svarstyklmis galime pasverti kn ore jis sveria G , o skystyje, visikai j panardinus, jis sveria G s .

Skystyje: G s = G FA = G s gV = gV s gV = ( s ) gV . Ore: G = gV . I i lygi eliminav V gauname: G G s = ( s ) . I ia

1 G 1 s G Pastaba: Knas turi bti visikai panirs.

= s

(1-7)

5. Hidro-ir aerodinamika
Tai fizikos (daniausiai priskiriamas mechanikai) skyrius, kuriam enagrinjamas duj ir skysi judjimas. Danai pasitaikantis praktikoje atvejis skysi judjimas, veikiant sunkio jgai (esant hidrostatiniam slgiui). Yra slgi skirtumas. Skysi ar duj srov tai erdvs dalis, upildyta skysio ar duj dalelmis. Nagrinjamas stacionarusis (nuostovusis) judjimas, t.y. visi dinaminiai parametrai laikui bgant nekinta, bet vyksta duj ar skysio judjimas.

6. Tekjimas i indo

Tariame, kad kiauryms matmenys ymiai maesni u indo matmenis (nekreipiame dmesio paviriaus greit). mv 2 Fx = 2 F = pS = ghS m = V = Sx Taigi, ghSx =
v = 2 gh .

Sxv 2
2

. I ia
(1-8)

Greiio vektoriaus laukas visuma skysio ar duj daleli greiio vektori v. Srovs linijos linijos, kuri liestins sutampa su greiiu kiekviename tos linjos take. Srovs vamzdelis dalis skysio ar duj, apribota dviem srovs linijomis.

S v

Per laik t per S ploto skerspjv prateka tris V skysio (duj): V = Svt (1-9)

S1

v1

S2

v2

Jei skystis nespdus, per t pat laik turi pratekti tas pats kiekis (mas ar tris) skysio, t.y. V = S1v1t = S 2 v 2 t . Vadinasi, S1v1 = S 2 v 2 arba Sv = Const (1-10) Tai vadinamoji nenutrkstamumo lygtis.

7. Bernulio dsnis ir Bernulio lygtis


Statinis slgis slygotas potencins skysio energijos (hidrostatinis slgis), p s . Dinaminis slgis slygotas skysio kinetins energijos, p d . Bernulio dsnis stacionariajame (nuostoviajame) sraute (srovje) dinaminio ir statinio slgi suma pastovi.
v

p2 p1

p 2 < p1 , nes greitis didina dinamin slg, dl ko maja statinis, ir skystis kyla vir. Panaudojama kaminuose, pulvirizatoriuose.

Bernulio lygtis

p1 V1 l1 S1
p

h1

V2 S2 l2 p2 h2

Iskiriame labai maus srovs vamzdelio elementus ir uraome j energijas:


2 Vv 2 Vv12 E = + Vgh2 2 2 + Vgh1

(1-11)

Darb atlieka jgos, atsirandanios dl slgi p1 ir p2, veikiani plotus S1 ir S2:


A = p1 S1 l1 p 2 S 2 l 2 = ( p1 p 2 )V (1-12) Darbas lygus iskirt element energij skirtumui, t.y. A = E, todl 2 v12 v 2 (1-13) + gh1 + p1 = + gh2 + p 2 . 2 2 Taigi, bet kuriam srovs vamzdelio takui v 2 + gh + p = Const . (1-14) 2 Tai Bernulio lygtis, kuri galima nusakyti tokiu bdu: Stacionariai tekaniame idealiame skystyje iilgai bet kurios srovs linijos yra ilaikoma (1-14) slyga.

Bernulio lygties taikymai


Tegul turime analogik ind jau nagrintu atveju, tik indo plotas S2 baigtinis, o kiauryms gylyje h plotas S1.

S2 2 h S1 1
Uraome Bernulio lygt 1 ir 2 takui: 2 v12 v 2 = + gh . 2 2 Nenutrkstamumo lygtis (skystis nespdus) S1v1 = S 2 v 2 . I i lygi surandame 2 gh , v1 = 2 S1 1 S 2

(1-15)

v2 =

2 gh S2 S 1 1
2

(1-16)

Jei S2>>S1, v1 2 gh , v 2 =

S1 S2

2 gh .

Klampumas. Skysio klampumo koeficiento nustatymas Stokso bdu


Jei kietas knas yra skystyje, kuris drkina kno paviri, ant jo formuojasi plonas prilips skysio sluoksnis. Jis laikomas molekulins sveikos jg. Knui judant skystyje, is sluoksnis juda kartu, ir tokiyu bdu atsiranda vidin trintis skystyje. Jei kno greitis nedidelis, pasiprieinimo jga proporcinga greiiui. Nedidelio greiio vl kriterijus maas vadinamasis Reinoldso skaiius Re, t.y. Re << 1 . ia Re = 0 0 , kur

v0 - kno reliatyvusis greitis, l 0 - charakteringas kno matmuo (pvz., rutulio atveju tai jo skersmuo), - vidins trinties koeficientas (kinematinis klampumas), - skysio tankis. Knams judant skystyje, aplinkos pasiprieinimas judjimui atsiranda didiausia dalimi dl skysio klampumo, o i pasiprieinimo jga proporcinga greiio pirmajam laipsniui, t.y. (1-17) F = Cxv C x priklauso nuo skysio klampumo, kno dydio ir formos. Stoksas suskaiiavo pasiprieinimo jg sferos formos knui, judaniam begaliniame skystyje ir esant maam Reinoldso skaiiui. Stokso formul rutuliukui

F = 6rv

(1-18)

Matuojant nusistovjus mao rutuliuko greit tiriamajame skystyje, galima nustatyti klampumo koeficient. 2-asis Niutono dsnis iuo atveju toks: m dv 4 3 = r ( 0 ) g 6rv . dt 3

(1-19)

Nusistovjusio judjimo atveju

4 0 = r 3 ( 0 ) g 6rv . 3
Taigi,

(1-20)

2 0 2 gr . 9 v

(1-21)