Está en la página 1de 48

TECHNIKOS IR TECHNOLOGIJOS FILOSOFINS PROBLEMOS 1. TEORINIAI IR METODOLOGINIAI TECHNIKOS FILOSOFIJOS KLAUSIMAI Kas yra technika?

Ko galima i jos laukti, k ji gali duoti mogui ir k i jo atimti? Ar technika turi savo nepakeiiam vystymosi logik, kuri apsprendia jos paios prigimtis, gamtos dsniai? Ar technikos raida invariantika ir j mogus gali nukreipti sau norima linkme? Tai bene svarbiausi klausimai, keliami iuolaikinje technikos filosofijoje. J analiz iandien veikia dvi filosofins tradicijos: mokslo filosofija bei metodologija (tyrinjama technini ini prigimtis ir specifika) ir filosofin antropologija (etin ir kultrologin technikos problematika, humanistiniai ir vertytechnikos filosofi biniai technikos aspektai). Dl i prieasi technikos filosofins jos problematika problematikos laukas yra labai platus: paios technikos sampratos pltot, technikos istorins raidos analiz, technini ini specifika ir ryys su fundamentiniais mokslais, menu, politika, ekonomika, naujos mogaus ir gamtos sveikos paiekos, naujos technins elgsenos formavimas, vertybini moment vaidmens techniniame konstravime galimybi tyrinjimas, naujos etikos postindustrinje technikos antropo informacinje visuomenje klausimai. Technikos antropologijos logija sritis apimt techninio lavinimo ir aukljimo klausimus, vertybi sistemos formavim, intelektualini ir dvasini prad derinim, mogaus atsakomybs technikos konstravime ir panaudojime ugdym, technini ini ir racionalaus technins paangos rib sismoninim. Technikos svokos itakos, kaita, iuolaikin samprata Svokos technika itakos nutsta antikos laikus. Graik odis techn nra susietas su kokia nors konkreia ypatinga veikla ir reikia meistryst, imanym, sumanum ir net gudrum. Todl jis buvo taikomas nuo amatininko veiklos iki auktojo meno srities. Klasikinje graik kalboje sutinkami isireikimai amatininko technika, gydytojo technika, main gamybos technika, sakym technika ir net meils technika. Graik mstytojai band apibrti techn viet tarp kit mogikojo painimo ir veiklos ri. Aristotelis i svok nagrinjo Nikomacho etikoje. ia jis parodo techn skirtum nuo kit inojimo ri. Juo nuomone techn skiriasi nuo empeireie (patyrimo) ir nuo episteme (teorini ini). Taigi, Aristotelis visai neskiria dmesio daiktinei technikai (rankiams). Jam technika yra veiklos meistryst, mokjimas. Technika kaip inios (inojimas) yra tiesiogiai susijusios su mogaus veikla. Tai inios apie tai, kas dar neegzistuoja, o tik atsiras mogaus veikloje. Vadinasi apie tai, kas mogaus smons sukuriama, darbine veikla realizuojama ir tarnauja jo tikslams. Skirtingai nuo teorini ini, kurios nukreiptos objektyvi 1

Technikos antropologijos termin ved vokiei filosofas Alois Huning (Technikos filosofijos vadas 1998: 33-155).

technika kaip inios

teorins inios

technini ini da lykai

technini ini ypa tumas

tapsmas gamtoje ir atsiradimas techni nje veikloje

technikos samprata 17 ir 18 a.

iuolaikins techni kos apimtis

iplstin technikos samprata

gamtin tikrov, technines inias galima apibdinti kaip inias apie gaminim, todl technini ini dalykas kuriamo, gaminamo, tampanio, gyjanio buvim sritis. ia prasme technins inios yra tarpin grandis tarp patyrimo ir teorijos. Techninse iniose organikai jungiasi eksperimentiniai duomenys, suformuluoti tikslai ir j knijimo bdai. Technini ini ypatumas tai j nukreiptumas konstravim ir gamyb. Technins inios apima savyje: mintin objekto konstravim (tiksl), projekt, konstrukcijos sukrim. Tai esmin technini ini ypatyb, todl jos (technins inios) yra tikslo formulavimas ir jo realizavimo priemon. Jau graik mstytojai, lygindami tapsmo procesus gamtoje ir atsiradim mogaus veikloje, pastebi j skirtumus. Jie mato, kad atsiradimas gamyboje ir kryboje yra sudtingesnis, taiau i esms jie analogiki. Taiau kitaip nei gamta, techninje savo veikloje mogus pajgus modeliuoti ir tobulinti tai, k gamina. Technin mogaus veikla gali pakeisti gamtini proces krypt. Viena vertus, i veikla analogika gamtai, kita vertus, keiia j pagal mogaus tikslus. 17 a. mokslini revoliucij ir gamybos perversm epochoje Vakar Europoje lotynika svoka technika ars (gamybos sumanumo ir imanymo menas) pereina prancz kalb kaip terminas technique, o dar vliau vokiei kalb kaip technic. Svokos turinys tampa vis specializuotesnis. Naujaisiais laikais technikos svoka apima visum priemoni, procedr ir veiksm, kurie btini bet kokioje gamyboje, taiau pirmiausia darbini ranki ir main gamyboje. Taigi, vystantis technikai, kinta ir jos supratimas. iuolaikin technikos samprata susijusi su klasikine, taiau audringa mokslo ir technikos paanga ne esminius papildymus ir iplt io termino apibrties lauk. iuolaikin technika apima neorganin ir organin gamt. Neorganinje gamtoje tai statybin, elektros, ilumos, fizin-chemin, energetin, ryi ir pan. technikos. Organinje gamtoje tai ems kio, biotechnologijos, gen ir klonavimo technikos. Be to, egzistuoja mstymo, diskusij, mokymo, atminties, komunikacij, deryb meno, vadybos, vadovavimo ir pan. technikos. iuolaikinje iplstinje technikos sampratoje iskirtini keli svarbiausi momentai: - sritis ini, sudarani tarpin grand tarp empirini ir teorini ini; - mogaus veiklos sritis, nukreipta gamtos pertvark mogaus tikslams ir poreikiams; - dirbtins veiklos priemons ir j sistemos (daiktiniai technikos elementai); - veiklos metodai, bdai ir procedros; - visuma mogaus geb, ini ir gdi, sudarani profesionali tam tikros srities kompetencij.

Plaiau (Technikos filosofijos vadas 1998: 4147).

E. Kappo pairos

maina kaip organ projekcija

mogaus kno for m projekcijos pa kopos

technofilija

F.Dessauerio cepcija

kon-

technika kaip die vikosios dvasios siknijimas

Technikos filosofini koncepcij pavyzdiai Technikos filosofijos pradia Vakaruose sietina su J. Beckmanno vardu, kuris 1777 m. ileido veikal Technologijos vadas. Taiau is darbas buvo pamirtas. 1877 metais pasirod Ernsto Kappo knyga Technikos filosofijos pagrindai: kultros atsiradimo istorija nauju poiriu, kuri po imtmeio buvo pakartotinai ileista Vokietijoje. Tai byloja apie veikalo reikm ir vertingum. E. Kappo poiriu, technikos fenomenas aikintinas organprojekcijos principo pagrindu, t.y. kildinant j (technik) i gamtos. Technika sudaro dirbtin aplink, kurios ivystymas yra pirmoji slyga, paaikinanti mogaus tapsm savimon turinia btybe. Tai yra ir technikos filosofijos pagrindas ir jos reikmingumo prielaida. Maina yra mogaus organ projekcija gamtin mediag. Technikos pavidalai, funkcijos ir gamyba yra analogika mogaus natraliems organams ir funkcijoms. Prietaravimai tarp mogaus organ ir j funkcij yra technikos paangos variklis. Pirmoji mogaus form suteikimo gamtinei mediagai istorin pakopa ranki gamyba ir panaudojimas. Antr pakop sudaryt mogaus organizmo funkcionavimo, algoritm ir dsni painimas bei j knijimas veikianiose technikos formose. Pagaliau technikoje realizuojamas ir mogikasis nesmoningumas. Todl technika yra tarsi veidrodis, kuriame mogus mato ir pasta pats save. Taigi technika yra ne tik mogaus organ projekcija, realus mogaus smonjimas, bet ir savs ilaisvinimo priemon. E. Kappo technikos koncepcija atspindi 19 a. pabaigoje vyravusias didios dalies to meto technik ir mstytoj optimistines nuotaikas, kurias kl technikos paanga. Tai tradicinis technofilinis poiris, nes ia dar nenurodomi tie negatyvs technins paangos padariniai, kurie iandien kelia grsm paiai mogaus biai. taking technikos koncepcij sukr garsus vokiei filosofas neotomistas F. Dessaueris. J domino technikos kilms, esms ir raidos problemos. Aikinant technikos prigimt, jo netenkina E. Kappo nuoroda gamtin dvasi. Jis nelinks interpretuoti technik ir tik kaip paprast gamtos dsni pritaikym. Dessauerio manymu, technika yra ne tik prek ar priemon mogaus poreikiams tenkinti. Jos esm nra ir mogaus siknijimas savo kriniuose. Dessaueris pripasta, kad technikos fenomenas yra susijs su gamtos dsniais, mogus j negali perengti. Taiau nuoroda gamtos dsnius neatskleidia tikrosios technikos esms. Joje gldi tam tikra autonomin prasm. Ji realizuoja kitas nuostatas. Technikoje siknija apskritai dvasia arba pasaulio dvasia, kuri Dessaueriui yra dievikosios dvasios iraika. Dessaueris postuluoja tam tikr technini idj esat, kuri negali gimti mogaus prote, o yra tik jo pagaunama. Technika yra realioji btis, kilusi i idj, teigia filosofas. Technins idjos yra ne kas kita, kaip Dievo viesaus proto apraikos. Technika dievikojo krimo tsa, todl technikos paanga negali nekelti optimizmo mogui, tikiniam imanentine dievikosios krinijos prasme. Krjas pasaulio neubaig,

J. Beckmannas (Bekmanas) Technologijos vade pateik klasikin technologijos apibrim: Technologija yra mokslas, kuris moko gamtos apdirbimo arba amat inojimo (Technikos filosofijos vadas 1998:133).

Pagrindiniai Friedricho Dessauerio (F. Desaueris) veikalai, kuriuose idstytos jo technikos filosofijos idjos: Technikos filosofija (1926-1927), Ginas dl technikos (1956).

technikos prigimtis

mogikosios kry bos ribos

technin iradyba

iradimas ir patobu linimas

K.Jasperso pairos technik

technika ir fizins pastangos darbo pobdio kitimas

stambi darbo organizacija

mainins gamybos padariniai

jis nesukr nei rato, nei laivo, nei telefono, taiau dav mogui dvasi ir geb praturtinti em naujais pavidalais. Dessauerio koncepcijoje nesunku atpainti platonikai hegelik dvasios hierarchijos struktr: i dievikosios dvasios pagal jos dsnius kyla pasaulio bei gamtos dvasia, kuri per mogaus dvasi tampa realiai pavidalinta technikoje. Dessaueris technikos prigimtyje skiria 3 momentus: gamtos dsningumus, apdirbim ir tiksl nustatym. mogus, laisva valia pasirinks tiksl, remdamasis gamtos dsniais, keiia gamtos mediagas, kuria naujas formas. Bet mogus gali sukurti tik tai, kas Dievo suplanuota kaip galimyb. Paymtina, kad Dessaueris interpretuoja technik kaip savistov fenomen, pasiymint nekintania specifika. Jo poiriu, technikai kaip visumai bdinga kakas pastovaus, kas su laiku nekinta. Nagrindamas technin iradyb, Dessaueris pabria, kad iradime aktualizuojasi i anksto nustatytas sprendimas. Paymtina, kad Dessaueris akcentuoja iradybos svarb techniniame konstravime. Jis skiria technikus iradjus ir patobulintojus. Dessaueris susilauk atrios kritikos u ontologin technikos prigimties mistifikacij, u tai, kad jo koncepcijoje technikos raida i anksto apsprsta (nevertinamas technikos istorikumas). Kritik nuomone, atsakomyb u negatyvius technikos padarinius Dessaueris nukelia mistin technikos idj buvein ir nuima nuo mogaus, visuomens pei. Vis dlto Dessauerio jo ikeltos idjos apie technin iradyb, ininieriaus saviprot kaip technini veiksm esm, suformuotos svokos iradimas, konstravimas, patobulinimas jo technikos filosofij, skatina technikos filosofijos pltr. technik tam tikr dmes atkreipia ir vokiei filosofas egzistencialistas Karlas Jaspersas (1883-1969) savo veikale Istorijos prasm ir paskirtis (1949). Jame jis kitokiu, netradiciniu bdu interpretuoja mog istorijoje. Jo poiriu, iuolaikin technika i esms yra naujos ms epochos veiksnys, kuris per pastaruosius 2 imtmeius radikaliai pakeit istorij. Su main pasirodymu keiiasi viskas. Ypa paspartja socialin dinamika, nes mainin technika visikai pakeiia mogaus darb. Tas pokytis susijs su 3 aplinkybmis: 1. Technika maina fizines darbo snaudas, taiau didina darbo intensyvum. Maja fizins mogaus pastangos, taiau atsiranda naujos darbo rys. 2. Keiiasi darbo pobdis. Mechanizuotame ir automatizuotame darbe didja rutininio main aptarnavimo dalis. Mainin technologija kelia didesnius darbo disciplinos reikalavimus, didja alinanti psichin tampa konvejerinje gamyboje. 3. Technika reikalauja stambios darbo organizacijos. Tik stambiose monse gali bti pasiektas techninis tikslas. Taiau i ia kyla problema: iki kokio masto gali pltotis stambios organizacijos, nevirsdamos monopolijomis? Maininje gamyboje nra individualios krybos diaugsmo, asmenins ranki nuosavybs, individualaus usakymo gaminiui. Daugumai dirbanij inyksta turiningo darbo perspektyva, 4

biurokratinis mo gaus pajungimas

technikos poveikis istoriniam procesui

mogaus gyvenimo priklausomyb nuo technikos

technikos demoniz mas

technikos technikas veikimas

M.Heideggerio ontologin technikos samprata

tikslas ir prasm. Procesai virija mogaus suvokimo galimybes. mogus tarsi tampa mainos dalimi. Iradjai ir organizatoriai yra reta iimtis. Technizacija jau reikia ne gamtos pajungim mogui, bet viso mogaus gyvenimo biurokratin pajungim gamybiniam procesui, rao filosofas. K.Jaspersas pabria istorin iuolaikins ( 1991: technikos vaidmen. Ankstesnis istorijos vaizdas buvo nuoseklus ir 123-127). vieningas tai linijins laiko aies vaizdas. iuolaikin technika dinamizuoja istorin proces. Technika gauna didiul reikm ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Ji globalizuoja monijos istorij ir pakeiia visk, k mogus pasiek per tkstantmeius darbo, gyvenimo, mstymo ir simbolikos (kultros) srityse. Po Antrojo pasaulinio karo prasidjo vieninga pasaulin istorija. Technizuotame pasaulyje visos esmins problemos tapo visuotinmis. Pasaulis usidar: ikyla naujos galimybs ir nauji pavojai, visos problemos tapo pasaulinmis, situacijos visos monijos situacijomis. K.Jaspersas parodo, kad vis moni gyvenimas pradjo priklausyti nuo sukonstruot technini aparat. Jei technika sutrinka, komfortikas gyvenimas akimirksniu suyra, mog ugriva nematytos bdos. Jis paliekamas likimo valiai labiau negu valstietis ankstesnse epochose, kuomet jo gyvenimas buvo glaudiai susijs su gamta. mogus jau negali isivaduoti nuo jo sukurtos technikos poveikio, nors akivaizdu, kad technikoje gldi ne tik begalins galimybs, bet ir neriboti pavojai. Technika tapo susvetimjusia, nepavaldia mogui jga. ia gldi technikos demonizmas. is technikos demonizmas gali bti veiktas tik sismelkus j pai. Taiau kas gali tvirtinti tai vykds? Manyti, kad technika gali bti technikai veikta klaidinga. Tokia nuostata gali sukelti tik naujas neskmes. Todl neivengiamai ikyla klausimas kaip mogus, pajungtas technikai, gali gyti valdi technikai? Visos monijos ateitis priklauso nuo to bdo, kuriuo mogus sugebs pajungti savo valiai techninio vystymosi padarinius. Tai lemtingas, neatidliotinas udavinys, pabria K.Jaspersas. Daug problem, susijusi su technikos filosofija, savo kryboje ikl ir vienas ymiausi 20 a. Europos filosof M. Heideggeris. Jis akcentuoja technikos ontologinius aspektus. Jo veikaluose analizuojami moksl atsiradimo ir diferenciacijos, mokslo ir technikos ryi, technologijos plitimo, jos ateities klausimai. Pagrindinis Heidegger domins klausimas kas yra btis? i svoka esanti pati tamsiausia Vakar filosofijoje ir turinti bti iviesinta teigia Heideggeris. Jis kalba apie gamtos islaptinim, kur vykdo gamtos mokslai. Technikos tobulinimas, daikt gaminimas ess toks pat islaptinimas kaip ir racionali gamtotyra, kurianti mokslines abstrakcijas. Technika islaptinanti ir gyvendinanti tai, kas gamtoje jau buvoja kaip reali galimyb. Taigi nesunku ia velgti dar Dessauerio kelt ontologin technins iradybos aspekt: irasti reikia semti i idj bties. iuolaikiniai tyrintojai (A.Dimmeris, H.Skolimowskis) 5

pabria pesimistin Heideggerio technikos sampratos dvasi. Mat technika ne iaip konstruoja technin pasaul, kuriame ji pergalinga ir universali, bet ji pajungia sau vos ne vis bties erdv. Savo logika ji persmelkia socialin ir mogikj istorijos matmen, instrumentinis jos protas paveikia vis epochos dvasi. itaip Heideggeris tarsi nubraukia vyravusi europins technikos filosofijos tradicij, kurioje dmesys buvo sutelktas akivaizdius tiesioginius (daiktinius) technikos progreso elementus. Jis parodo, kad technikos siverimo padariniai labai vairs ir sunkiai prognozuojami. Jis kalba net apie fatalik technologijos poveik mogui ta prasme, kad ji (technika) nea savimi mstymo, elgesio, smons apsprstum. Taiau bt neteisinga priskirti Heideggerio pairas klasitechnofobija kinei technofobijai. Plaija pasaulirine prasme Heideggerio filosofijoje ryki ir kita, pozityvi tendencija. Technik jis supranta ne tik kaip priemon tikslui pasiekti, todl jam nepakanka instrumentinio technikos suvokimo. Ji yra universali visatos mastelio vertyb. Jos vert prilygsta tiesos vertei. Technika yra tam tikras islaptinimo bdas. Ji reikmingiausias bties gilumini savybi atskleidimo bdas. Ji galina islaptinti tai, kas paslpta btyje, tai, kas turi bti spta ir pateikta tikru, neikreiptu pavidalu. Per technikos esm mogus kalba su btimi, girdi jos bals. Taiau is balsas gali bti ir neteisingai igirstas, nes technika provokuoja mog neteisingai saviraikai. Todl iuolaikin technikos paanga yra ir ikis mogui ir kartu mogaus ikis. Gamtos mediag savo veikla mogus paveria atsargomis. Jos gaminamos serijiniu bdu, bet gali bti ir sunaikintos, nes jomis disponuoja pats mogus. moni technologine veikla pagrst gamtos islaptinim Heideggeris vadina po-stata (vok. das Gestell). Po-statoje isiskleidia technikai bdinga tendencija valdyti pasaul ir palenkti j mogaus valiai. Suprasdamas technikos esm ir technins paangos keliam pavoj, mogus kaip bties sergtojas yra atsakingas u bties apreikim technikoje ir todl turs valdyti jos islaptinimo proces. Ne tik Vokietijoje, technikos filosofijos tvynje, bet ir kituose kratuose pltojama filosofin technikos refleksija. PaymEllulio technikos fitini prancz filosofo J.Ellulio (.Eliulis, g. 1912 m.) veikalai. Jo losofija idjos ne tik paplito Europos filosofinje bendruomenje, bet sulauk plataus atgarsio ir kituose kratuose, ypa JAV. Ellulis, remdamasis Heideggerio idjomis, interpretuoja technik kaip ypating fenomen. Technik jis supranta ne tiek kaip technika kaip racio priemones (mainos, mechanizmai), bet kaip tam tikr racionalumo nalumas tip. Jis siekia nustatyti technikos ssajas su racionalizmu, abstrakiu mstymu, iuolaikiniu mokslu. Jo veikaluose paliestas platus technikos filosofini problem ratas, atkreiptas ypatingas dmesys metodologinms technikos fenomeno tyrinjimo problemoms. Veikale Technika (1977) jis kritikai vertina siaur poir technik tik kaip priemoni sistem. Instrumentinis technikos supratimas, bdingas daugeliui koncepcij, paymi Ellulis, prasmina technikos

Technofobija (gr. techn meistrikumas, gebjimas, amatas ir phobos baim, bijojimas) svoka, ireikianti padt, kai susvetimjs grsmingas technikos objekt ir veiksm pasaulis suvokiamas kaip grasinantis mogaus biai. 20 a. antroje pusje i reakcija technik uvaldo masin smon. Pesimistin poir skatina ir ta aplinkyb, kad technika nra absoliutus gris, nes techniniai veiksmai niekada nebna vars ir visuomet sukelia paalinius padarinius. Technofobijoje atsispindi baim prarasti humanikuosius idealus, dvasines vertybes, protestas prie mogaus individualybs nuslopinim, mogaus pavertim mainos priedu ateities technologinje visuomenje. Technofobins nuostatos enklios

technika kaip racio nals veiklos meto dai

pasaulio racionali zacija kaip jausmi ni element ist mimas

technika kaip deter minizmo forma

informacin visuo men

antropologinis po iris technik

H.Skolimowskio pairos

neutralum, ir technika aikinama tik jos taikomj galimybi sklaidos atvilgiu. is poiris tarsi palieka u skliaust esminius technikos sukeltus padarinius socialinje, biologinje, psichologinje ir gnoseologinje mogaus gyvenimo plotmse. Todl Ellulis svokai technika suteikia plai pasaulirin prasm. Technika tai ne tik mechanizmai ir mainos, tiksl pasiekimo procedros. Technik sudaro visuma racionaliai apdorot ir maksimaliai efektyvi bet kokios mogaus veiklos ries metod visuma, tai tam tikras racionalumo tipas. Todl technikos esm gldi ne daiktiniuose jos pavidaluose (mechanizm, main struktrose). Technikos ontologins prigimties (Heideggerio technikos idj aidas) reikia iekoti kultrinse ir dvasinse ms epochos apraikose. ia filosofas velgia nepaneigiam technikos ir mainos skirtum. Jis parodo, kad technik kaip socialin reikin maina pagimd, taiau j tapatinti nedera. Maina nra technikos esm, nes technika tai kokybikai nauja vertyb. Ellulis sieja technik su visuotine pasaulio racionalizacija, kuri i mstymo ir visuomenins smons istumia jausminius elementus. ia viskas suvedama tik deterministin reikini sek. Kartu prarandama smons pilnatv ir universalumas. Kaip tik racionalistinis panlogizmas ir gimdo technik, ir suteikia jai neveikiam gali. Taip technika pasireikia kaip istorin iuolaikins civilizacijos lemtis. Todl technika yra pati pragaitingiausia determinizmo forma. Technika priemones paveria tikslais, standartizuoja mogaus elgsen. mogus tada yra ne iaip mokslinio painimo objektas, bet tampa kalkuliacijos ir manipuliacijos objektu. Ellulio pairos iuolaikin technikos paang pesimistins jis nemato alternatyv. Pasaulinis istorinis procesas beprasmis, nes visuomenei pereinant prie informacins visuomens fazs, valstyb tampa autonomika ir nepriklausoma jga, kuri technikos sistem priemonmis realizuoja savo gali ir eksploatuoja mog. Ieitis likviduoti valstyb, o technikos paang kontroliuoti. Kaip tai manoma? Technin paang, pasak Ellulio, galima kontroliuoti automatizuojant pramoninius procesus ir vystant informacines sistemas. Kritikuodamas technik kaip mstymo bd, Ellulis prieingai nei Heideggeris ir Jaspersas mano, kad alternatyvios civilizacijos galimyb gldi paioje technikoje. Bet ia paradoksas kaip savo raidoje pati technika (kaip mstymo bdas) gali sukurti savo kontrtendencijas? 20 a. pabaigoje technikos filosofijoje sustiprjo dmesys antropologiniam technikos aspektui. Paaikjo, kad technikos progreso nemanoma produktyviai nagrinti nevertinus dvasiniokultrinio technikos fenomeno konteksto, humanitarini technikos moment. Antropologinio poirio technik ir jos padarinius pavyzdiu gali bti lenk kilms amerikiei filosofo Henriko Skolimowskio darbai. Skolimowskis kelia klausim, ar visuomet technikos paanga sukelia giluminius socialinius perversmus, ar visuomet ji susijusi su kultriniais pokyiais? Jis atkreipia dmes tai, kad dar iki europietiko Renesanso, iki Vakar gamtamokslio

J.Ellulio, L Memfordo, Adorno, H. Marcuse darbuose.

technikos pervers mas ir moksl revo liucija

racionalistins filo sofijos kriz

Vakar ir Ryt civi lizacini keli skir tingumas

racionalizmo gatviai

akli

technikos filosofija kaip mogaus filo sofija

paanga kaip dva sios pltot D.Bello koncepcija

revoliucijos, Kinijoje jau 14 a. verliai skleidsi technika. Todl tradicin technikos filosofijos nuostat, kad technikos perversm ir pramonin 19 a. revoliucij pareng ir kildino gamtos moksl revoliucija 17 a., reikt perirti. Mokslin revoliucija visai nra btina techninio perversmo prielaida, o technikos pltra ne visuomet iaukia dramatikus visuomeninius pokyius. Skolimowskis daro ivad, kad technikos filosofija yra udelsta Vakar civilizacijos lugimo, kur sukl technika, filosofin refleksija. Technikos filosofija yra filosofija Vakar mogaus, kuris suvok technizuotos kultros mozaikikum, faustikosios civilizacijos akligatv, nes ia neteisingai pasirinktas santykio su gamta bdas. Technikos filosofija neatsiejamai surita su tradicinmis racionalistins filosofijos svokomis gamta, progresas, racionalumas, efektyvumas. Po pirmojo pasaulinio karo gim nusivylimas faustikja civilizacija, todl technikos filosofijoje ima reiktis kitoki kultrini vertybi, kitokios civilizacins bties ilgesys. Keliamas klausimas, ar tik ne klaidingu civilizacijos keliu pasuko Vakarai? Ar yra alternatyva pasirinktam keliui? Technikos filosofijoje susiklost paira, kad monijos itakose gldjusios vairios istorins perspektyvos. Gal bt buvo galima susitelkti ne technin progres, o mogaus dvasios resurs painim ir pltot? iuo keliu ir pasuko Ryt tautos. Jei Vakarai bt pasuk iuo keliu, gal bt buv ivystyti antropologiniai ir dvasiniai resursai, gal monija susiliet su universumu, Visata. Taiau vakarietis pasuko kitu keliu j apm painimo ir gamtos pavergimo dvasia. mogus aklai atsidav pastaniajam protui, bet atmet kitas smons sferas. Dl to atrofavo daugelis kit psichikos zon. Nerimastingas protas nuved mog klaiding tiksl keliu. Vakarieiai nustojo lavinti dvasi ir kn, todl juos uvald pragaitinga aistra pavergti pasaul technikos priemonmis. Jau senovs mogus susikr ir naudojosi svertu, ratu, ginklais ir nustojo kliovsis savimi. Gamtins aplinkos valdyme gldjo klasta mogus nustojo pasitikti savo prigimtimi, puoselti ir pltoti dvasines savo galias. Apsiginklavs kirviu, lanku ir plgu, mogus nusikreip dirbtini daikt pasaul. Vidinis dvasinis gyvenimas liko apleistas. Susidar techninio gamtos pavergimo iliuzija. Troktantis painti ir valdyti Vakar mogus sukr technin civilizacij, kuri gresia gamtos sunaikinimu, visika katastrofa monijai, dvasini resurs isekimu, paios gyvybs sunaikinimu. Skolimowskis silo perirti vertybes ir pagrindus, kuriais grindiama Vakar civilizacija. Todl technikos filosofija turt bti transformuota mogaus filosofij. Ne mogus turi bti pajungtas technikai, teigia jis, bet atvirkiai technika turt paklusti monikajam imperatyvui. Reikt perirti ir progreso svok. Progresas neturt reikti gamtos nuskurdimo, mogaus dvasini ir psichini geb isekimo. Paanga turt reiktis kaip mogaus dvasios pltot. Danielas Bellas, tyrindamas iuolaikin visuomen, kaip lemiam vairi pokyi (tarp j ir socialini) visuomenje veiksn iskyr elektronik. Technika vystosi trkiais. Galima skirti pakan-

D.Bellas (Denielas Belas, 1919) amerikiei filosofas, sociologas,

kamai atskiras technikos pokyi epochas, kuri ribose vyksta ir socialiniai pasikeitimai. D.Bellas, kitaip negu Hegelio ir Vberio tradicij iauklti filosofai, interpretuoja kultr ir socialin visuomens gyvenim ne kaip organik vienov, bet kaip palyginti savarankikas, pagal savo dsnius besivystanias, sferas. Pasak Bello, materialin ir dvasin visuomens gyvenimo sferos yra priestatoje, kiekviena j turi savo nuostat, todl j raidos tendencijos skirtingos. tai todl informacin visuomen gali susidurti su dar ditechnologinis dedesnio atotrkio tarp kultrinio ir socialinio gyvenimo pavojumi. terminizmas Vengdamas technologinio determinizmo ribotumo, D.Bellas suainis principas formuoja ainio principo samprat. Pagal princip, visuomeniniai institutai, santykiai ir dvasiniai procesai nepriklauso tik nuo vieno veiksnio. Vieni j isidsto vienoje ayje, kiti kitose. Interpretacijos priklauso nuo pasirinkto ainio principo. i Bello metodologija, akivaizdu, nukreipta prie marksizmui bding bazs pirmumo antstato atvilgiu princip. Marksizmas, pasirinks nuoistorins formacijos savybs tip kaip ain princip, istorijoje iskiria 5 formacijas kaip istorijos pakopas. Bellas gi, pasirinks kit ain princip, skiria 3 istorines formacijas: ikiindustrin, industrin ir postindustrin. Judjimas ia aimi vyksta nepriklausomai nuo Marxo iskirt visuomenini-ekonomini formacij, kuriose pagrindinis matmuo visuomeniniai santykiai. Kategorijos vergov, feodalizmas, kapitalizmas, socializmas marksizme yra schem eil, kuri sudaryta iilgai nuosavybs santyki aies. Ikiindustrins, industrins ir postindustrins visuomens svokos isidsto ant interpretacins aies, interpretacin ais kurioje svarbiausia gamyba ir panaudojam ini ris. Bellas teigia, kad nors iuolaikinje visuomenje vykst dvasiniai procesai remiasi nauj technologini santyki baze, taiau ne visuomet juos atitinka. Dabar vyksts perjimas nuo visuomens, gaminanios prekes, visuomen, teikiani paslaugas. Ryium su tuo vyksta technini ini kodifikacija, nes tai yra pagrindinis informacins visuomens inovacij altinis. Kompiuteris yra besipltojankompiuteris ir teios technins revoliucijos simbolis ir materialus siknijimas. chnin revoliucija Elektra i esms pakeit vis 19 a. antros puss visuomenin gyvenim. Kompiuteris yra 20 a. pabaigos kultrini pokyi dominant. Bellas pabria, kad dabar ikilo btinyb sukurti infrastruktr komunikacini ir informacini tinkl ivystymui, kurie tuistorins monijos rt apjungti nauj visuomen. Istorikai pirmoji monijos infrastruktra transportas moni ir preki perveimui. Antroji istorin infrastruktros infrastruktra tai energijos perdavimo tinklai (elektros linijos, naftos ir duj vamzdynai). Treia infrastruktra telekomunikacijos, telekompiuteriai, radijas ir televizija. Telekomunikacijos ieina pirm viet, teigia Bellas. Artimiausiu metu, rao Bellas, rytingai pasikeis darbo pobdis. Ikiindustrinje visuomenje gyvenimas buvo mogaus ir gamtos sveika. mons sveikavo su natralia aplinka eme, vandenimis, mikais. mons dirbo maomis grupmis. Industrinje visuomenje mogus jau sveikauja su dirbtine aplinka, kurio-

scajentistinio technokratizmo atstovas. Technokratija (gr. techn meistryst, amatas ir kratos valdia) socialin filosofin koncepcija, pagrindianti specialist (ininieri, gamybos vadybinink, menederi) valdios reikm. Toks visuomens valdymas turt bti grindiamas ne kokia nors daline politine ideologija, bet moksline baze, kuria vadovaujasi techniniai specialistai. Technokratinis poiris skelbia btinyb formuoti produktyvi socialin organizacij, nualinti socialinius prietaravimus. Technokratinis valdymas priepastatomas tiek nekompetentingos daugumos vadovavimui, tiek ir atskir, prisavinusi politines galias, veikj voliuntarizmui. takingiausias technokratins koncepcijos atstovas amerikietis J. K. Garlbreithas (Donas Gelbreitas) suformulavo svok technostruktra. Tai technini specialist organizacija, kolektyvinio proto nejai, galintys kompetentingai sprsti vairaus lygio pro-

technikos humanizavimo reikm techninio dilema progreso

A.Tofflerio pairos postindustrin suomen vi-

informatika

gyvenimo standartizacija

treioji banga

pirmoji agrarin banga antroji industrin banga

je mones ugoia mainos, gaminanios produktus. Informacinje visuomenje darbas tai mogaus aidimas su mogumi (valdininko su lankytoju, gydytojo su pacientu, mokytojo su mokiniu). Gamta paalinama i darbins veiklos ir kasdienio gyvenimo. mons mokosi gyventi su monmis. Nieko panaaus istorijoje nra buv. 20 a. antroje pusje irykjo negatyvs ir net pragaitingi technikos progreso padariniai. Tapo akivaizdu, kad technologin paang danai lydi mogikieji praradimai. Todl ikilo neatidliotino technikos humanizavimo, technikos vystymosi negatyvi padarini veikimo reikalas. Technikos filosofai ima svarstyti dilem, ar manoma apvaldyti technin progres, nukreipti j pageidaujama linkme bdais ir priemonmis, ioriniais paios technikos atvilgiu (politiniais sprendimais, ekonominiais metodais, vertybine korekcija ir pan.), ar paiame technikos progrese gldi dar neinaudoti technikos humanizavimo rezervai. Nemaai Vakar technikos filosof ir sociolog linksta manyti, kad technikos ir technologins inovacijos daro tok poveik kultrai ir taip keiia socialinius procesus, kad atsiranda anksiau nebtos galimybs priartinti technik prie mogaus pasaulio, harmonizuoti mogaus ir gamtos, technikos ir asmens santykius. Technooptimistinei krypiai priskirtina amerikiei filosofo Alvino Tofflerio kryba. Jis suformuoja vadinamosios postindustrins visuomens koncepcij. Tofflerio nuomone, mokslas ir technika vystosi trkiais, taip vadinamosiomis bangomis. Garsiajame veikale Treioji banga (1980) Toffleris paymi, kad nuo 20 a. vidurio pramonin gamyba gauna naujus bruous. Daugelyje gamybos ak sukuriama ir pritaikoma nauja technika, gaminamos vis naujos preki rys, teikiamos naujos paslaugos. Vis siaurja ir plinta darbo specializacija. Tiesiog neaprpiamai auga publikacij srautas, auga vairi duomen mas. Visa tai apsprend informatikos gimim. Tradicinei industrinei visuomenei bdinga masin fabrikin gamyba, standartizacija. Tai ne tik gamini standartizacija, bet ir moni gyvenimo standartizacija: toks pat, pajungtas gamybai, gyvenimo ritmas, tie patys vartojami produktai, laisvalaikis, elgesio ir aprangos mados ir t.t. Toffleris paymi, kad unifikacija pagimd ir savo prieyb. Atsiranda nauji poreikiai, kyla informacinis sprogimas, ikyla vartojimo ir gyvenimo individualizacijos poreikis. Tyrindamas senj gamybos ak nuopuol, nauj gamybos technologij atsiradim, Toffleris suformuluoja treiosios bangos koncepcij. Treioji banga suponuoja naujas technologines ir socialines realijas. Toffleris parodo, kaip nauja (kompiuterin, informacin) technika gimdo nauj gyvenimo bd, naujas vertybes. Nauja technika apsprendia nauj visuomens tip, nauj kultros tip. is poveikis istorijoje turi simetrikai sklindanios bangos pobd. Pirmoji, agrarin banga, sklidusi istorijoje apie 10 tkstani met, ikl industrin-gamyklin, masin kultros ir visuomens tip. Dabar judanti treioji banga nea visuomen individ te-

blemas. iuolaikinje technizuotoje visuomenje technostruktra vis glaudiau dalyvauja ir sprendiant politinius klausimus. Technokratin ideologija turi ir gausyb prieinink. Vystantis informacinei visuomenei, irykjo ir prieinga tendencija pabriamas nuomoni pliuralizmas, vertybini moment reikmingumas. A.Toffleris (Elvinas Tofleris, g. 1928) amerikiei sociologas, technikos filosofas, futurologas, vienas i vadinamosios postindustrins arba informacins visuomens koncepcijos krj. Savo pairas vadino praktopija (praktine utopija). Pagrindiniai veikalai: Ateities okas, Ekospazmas, Treioji banga, Valdios poslinkis.

10

chnologins krybos begalyb. Trij bang technologini civilizacij vystymosi paveikslo centre fabrikin gamyba, kurios pagrind sudaro antrosios bangos technika (jgos mainos ir sensorin motorin mogaus veikla). Treioji banga, apimanti kompiuterius, turboreaktyvin aviacij, kontraceptines priemones ir pan., pradjo kilti 20 a. etojo deimtmeio viduryje ir dabar jau semia industrializmo pagimdytas ekonomines sistemas ir socialinius institutus. i banga formuoja naujovikas eimas, darbo, meils ir gyvenimo stilius, naujas ekonomikos, politikos ir smons formas. i nauj gyvenimo form fragmentai jau akivaizds ms kasdienybje. ioje naujoje civilizacijoje nyksta smulkus darbo pasidalijimas atskiras operacijas, kur grind industrins technologijos tipas. Industrializmas, kur ikl antroji banga, tai itisa civilizacija su savo seno pobdio (mainine) technika, sava gnoseologija, savo gyvenimo bdu. Jai bdingas centralizmas, gigantizmas, masinis vienodumas. Industrin gyvenimo bd lydi inaudojimas, skurdas, ekologinis nuokrytis. i yd veikimo galimyb Toffleris sieja su treioji postin treija banga. Treiosios bangos simboliai, pagal Toffler, indidustrin-informaci vidualumas ir vairov, o taip pat mogika ir vairi technologija. n banga Naujos technologijos istumia senj industrializmui bding gamtos pavergimo paradigm. Auga gamybos intelektualumas, vairov tampa taip pat pigi kaip ir vienodumas. Rinka segmentuojasi ir todl gimsta naujos kins vertybs, kinta darbo pobdis, keiiasi svokos: darbo vieta, uimtumas, bedarbyst. Pasaulis nebeatrodo kaip maina, j pripildo inovacijos, kuri sisavinimui btina vystyti paintines galias. Naujame pasaulyje, mano Toffleris, racionali norm visuomens ir ekonomikos organizavimui nebepakanka. Ateityje teks atsisakyti siauro utilitaraus poirio gamyb. Teks kurti vertybes u rinkos rib, steigti ir pltoti nepelno siekianias organizacijas humanitarinio ugdymo sferoje. Sisteminis-struktrinis poiris technik mogus ateina pasaul tuiomis rankomis. Savo natraliomis (raumen) jgomis, mogus i gamtins mediagos susikuria dirbtines veiklos priemones, kuriomis jis apdoroja gamtos objektus. Gyvnai sveikauja su gamta tiesiogiai, mogus sutarpintai. Savo veikloje (pirmiausia darbinje) mogus panaudoja dirbtines veiklos priemones, kurios yra poveikio gamt priemons ir kartu apsaugo j nuo gamtos poveiki. Taigi nuo pat savo evoliucins istorijos pradios mogus grindia savo buvim pasaulyje technizuota veikla, kurios esm tikslingas gamtins mediagos perdirbimas susikurtomis techninmis priemonmis. mogus ir temogus ir technika chnika tarsi Siamo dvyniai nuo gimimo susij tarpusavyje ir jokioje istorinje epochoje neegzistavo mogus be technikos. Tarp veikianio mogaus ir technikos susiklosto tam tikri ryiai ir sveikos, sistemos moguskurios istorikai keiia pavidalus. Todl yra pagrindas kalbti apie technika principai sistem mogus-technika. ios struktros sistemikum apibdina 3 principai: 1) tikslo vieningumo, 11

tikslo vieningumo principas

technikos ir mo gaus natrali orga n vieningumo ds ningumas

papildymo arba kompensavimo principas

papildymo principas

2) papildymo (kompensacijos), 3) funkcinio modeliavimo. Kiekvienoje veikloje mogaus ir technikos sveik charakterizuoja tikslo vieningumas, kurio turinys toks: veiklin natrali mogaus organ ir dirbtini priemoni paskirtis vieninga. Ir vieni, ir kiti (technika) tarnauja veiklos objekt pertvarkymo tikslams. Kitais odiais tariant, technika vykdo tas funkcijas, kurias mogus anksiau vykd natraliais organais. Savo istorijos auroje mogus naudojo savo dantis ten, kur vliau panaudojo susikurt peil, kumt ten, kur vliau naudojo kj, plaktuk, rank pirtus ten, kur dabar reples ir pan. is principas ne tik charakterizuoja sistem mogus-technika (-T), bet gali pasitarnauti kaip produktyvi sistemin-funkcin nuostata technikos vystimosi istorijos interpretacijoje, kuri aptarsime vliau. Technikos ir natrali mogaus organ tikslo vieningumo dsningumas istorikai pasireikia taip, kad mogaus veiklos vystimesi technika palaipsniui pakeiia mog technologini funkcij atlikime. i vienov fiksuojama ir terminologikai: technika skiriasi nuo natrali mogaus veiklos organ kaip dirbtins veiklos priemons nuo natrali veiklos organ, kaip daiktiniai elementai nuo organini element. Kitas pamatas, kuriuo grindiamas sistemos -T funkcionavimas, yra papildymas arba kompensavimas. Technikos funkcija yra palengvinti, padaryti naesnes mogaus pastangas, nes jos paskirtis yra bti natrali mogaus organ tsa. Technika turi papildyti mogaus kn taip, kad bt kompensuoti mogaus organ trkumai, kurie neleidia atlikti tam tikr btin veiklos funkcij. mogaus veikloje technika tampa neorganiniu mogaus kno priedu. Taigi, technikos funkcionavimas yra ne kas kita, kaip natrali organ funkcionavimo mogaus techninje veikloje bdas. Todl technika turi bti konstruojama taip, kad su mogumi sudaryt viening sistem, kurioje technika sustiprina, papildo mogaus pastangas. Be to, technika turi bti tinkama, adekvati tai mediagai, kuri paveikti yra kuriama. is dsningumas pasireikia ir negatyviai: niekad neprigyja nenai, nestiprinanti mogaus pastang technika. Gyvno organai funkcionuoja tobulai ir yra siaurai specializuoti jo gyvenimo bdui. mogaus organai prieingai nra tobuli, bet kartu yra universals, todl reikalauja papildymo savotik protez technikos, kuri kompensuot universalizacijos trkumus. Pirmyktis mogus pradioje susikr kirtimo, drimo ir pjovimo rankius, nes natraliais organais negaljo veikti kiet gamtos objekt. Vlesnis ranki tobulinimas vyko tuo paiu papildymo principu: kuoka sustiprino rankos jg, peilis paatrino dantis ir nagus, lankas ir strl pagreitino koj darb (tam tikslui pasitarnavo ir arklio prijaukinimas). Vliau garo ir elektros variklis daugel kart padidino mogaus organizmo energetin pajgum. iuolaikiniai kompiuteriai, kibernetins mainos, informacin technika kompensuoja mogaus smegen atminties ir skaiiavimo

Trumpumo dlei toliau sistem mogus-technika ymsime -T.

Natrali ir dirbtini veiklos organ ryio idja tapo populiariu teoriniu technikos interpretavimo filosofijoje principu 19 a. i idj kaip pamatin princip realizavo savo technikos fi-

12

operacij geb. Dl organprojekcijos teorijos ribotumo ikyla svarbus teorinis mogaus organ veiklini funkcij modeliavimo technikos priemonmis klausimas. Tam tikra prasme technika tikrai mgdioja natralius mogaus organus. Ernstas Kappas labai detaliai apra tokius neginijamus pavyzdius. Optins linzs buvo sukurtos atkartojant mogaus akies sandar. Mechaniniai vargonai yra mogaus balso styg funkcionavimo atkartojimas. Kartu visai pagrstai E. Kappas vadina technik deglu, apvieianiu organizm. Kurdamas techninius analogus, mogus geriau pasta savo kn. Antai kibernetiniai renginiai, kompiuteri ir j program krimas, nors ir nra mechaninis smegen pakartojimas, naujoje viesoje parod smegen veikl, stimuliavo mstymo proces tyrinjimus. Taigi technika tikrai vystosi natrali organ modeliavimo keliu. Taiau is modeliavimas nra struktrinis, o funkcinis. Technika yra funkcij analogas, o ne organ technin kopija (kaip man Kappas ir Nuare). Audimo stakls nra panaios audj, jos kopijuoja audimo funkcij. Transporto priemons atgamina judjimo funkcij, bet atgamina sava specifine forma, kuri skiriasi nuo mogaus ar gyvno judjimo. Kartais technika savo forma bna labai artima biologinei, taiau tokiais atvejais kalbama apie neivystyt technikos pavidal (pirmasis garveys kaip ir arklys turjo keturias kojas, kurias paeiliui perstatindavo). technikos kalba Technika atgamina ne struktr, o funkcij: sava kalba ir bdingomis jai formomis. is treias principas, kur galima pavafunkcinio modelia dinti funkcinio modeliavimo principu (jis pagrstas jau aptartais vimo principas tikslo vieningumo ir papildymo principais), bdingas ne tik praeities, bet ir ateities technikai. Jis galioja tiek dirbtinms fizins veiklos priemonms, tiek ir protinio darbo techninmis priemonms. Papildymo (kompensavimo) principas turi dar vien, labai svarb filosofinei technikos teorijai aspekt. Jis pasireikia tuo, kad ne tik technika papildo ir kompensuoja mogaus veiklos organ netobulum, bet ir pats mogus yra tam tikra prasme technins sistemos papildinys. mogus papildo technik savo rankomis, energija, nerv sistema, smegenimis. mogus be technini priemoni bejgis, technika be mogaus mirusi. Kuo emesnis technikos lygis, tuo daugiau technologini funkcij tenka mogui. Senovs mogui teko paiam atlikti energijos altinio vaidmen, judinimo jgos funkcij, laikyti ir nukreipti rank, kontroliuoti jo judjim. Technologiniu poiriu toks pirmyktis mogus su savo primityviu akmeniniu kirviu sudar automatikai veikiant mechanizm. Vergas, apsiginklavs kirtikliu, valstietis su pjautuvu, darbininkas su staklmis, operatorius prie konvejerio funkciniu poiriu sudaro savaime veikianias (automatines) sistemas. Vieninga savaime veikianti sistema, sudaryta i veikos tehomotechninis me- chnini priemoni ir mogaus, atliekanio technologines funkcijas, chanizmas sudaro homotechnin mechanizm arba homotechnin automat. homotechninis Tuo atveju, kai i sistem sudaro mogus, technins priemons ir automatas

losofijoje jau minti vokietis Ernestas Kappas ir pranczas Liudvigas Nuare. Taiau jie absoliutizavo biologin princip, nes technikos krim jie aikina tik kaip biologini mogaus organ kopijavim. Nuare, tarkim, visikai nepripaino savit technikos raidai bding ypatum, jis kildino technikos raid tik i biologini mogaus organ ir gamtos dsni. Akivaizdu, kad organprojekcijos teorija yra nepagrsta ir vertintina kritikai. Juk, tarkim, kompiuteris savo sranga visai nepanaus mogaus smegenis, o formuls F-1 bolidas nieko bendra neturi su mogaus koj sandara.

Technikos vystymsi prasminga nagrinti automatikos poiriu, nes tik automati-

13

homobiotechninis automatas

panaudojamas naminis gyvulys, galima kalbti apie homobiotechnin automat. Homotechninis mechanizmas yra lyg savotikas automatas, techninis automatas kuris yra tarp mogaus ir gamtos tol, kol nesukurtas grynas techninis automatas. Homotechninis automatas funkciniu poiriu nesiskiria nuo techninio automato. Jo ypatumas yra tas, kad daugel technologini funkcij, kurios vliau perduodamos technikai, vykdo mogus. Tai, kas iuolaikiniuose moksluose dabar vykdoma teorikai tikslingai, praeities technikos istorijoje buvo daroma stichikai. technikos istorijos Visa technikos istorija yra nuoseklus mogaus technologini funkturinys cij sudaiktinimo technikoje procesas. iuolaikiniame automate nesunku velgti knytas mogaus funkcijas, pamatyti istorin j provaizd mog su jo rankiais. Dabartin automatika yra tarsi stebuklingas veidrodis, gals parodyti tyrintojui technikos istorijos ugimim ir jos raid. Automatas turi ir savo raumenis (mechanizmai), ir savo energijos altin (elektroenergija), ir savo nerv sistem (elektroniniai renginiai). Taiau analogija yra santykin. Automatins stakls nepanaios mog. Todl panaumas gali bti atskleistas tik istorins ir logins analizs bdu (teorikai). iuolaikin automatika labai akivaizdiai demonstruoja t fakt, kad visa technikos istorija yra tik automatikos prieistor. Pagrindin technikos istorijos linija (nuo pat pirmj primityvi ranki sukrimo iki dabar) tai technikos automatizmo vystymatechnikos automa sis, kurio esm yra nuoseklus mogaus technologini funkcij ktizmo esm nijimas techninse konstrukcijose, mogaus istmimas i technologinio proceso. Technikos istorijos periodizacija Tkstantmetje savo istorijoje mogus, atiduodamas savo funkcijas technikai, spaud joje savo atvaizd. Biologikai mogus maai pakito, taiau su kiekvienu ymiu moksl atradimu, su kiekvienu reikmingu technikos iradimu jo galyb auga, jo atvaizdas Visatoje keiiasi. Visa tai ir atsispindi technikoje. Technikos istorijos mazginiai momentai yra susij su mogaus funkcij sudaiktinimo technikoje procesu. Technik mogus panaudoja visose savo veiklos srityse ir technikos akos gyvenimo sferose. Pagal tai technik galima skirstyti akas: buitin, karin, gamybin, medicinin, informacin, kultrin ir t.t. ios akos palyginti savarankikos, bet tarpusavyje sveikauja. Taiau gamybin technika sudaro technins sistemos erd. Todl, aptariant technologines mogaus funkcijas, pagrindin dmes reikt atkreipti gamybin mogaus veikl. Tai pagrsti galima dar ir tuo, kad kaip tik gamyboje technikai sveikaudamas su gamta mogus isiskiria i gamtos ir tampa mogumi. gamybins mogaus Visas mogaus gamybins veiklos funkcijas galime suskirsfunkcijos tyti dvi klases. vykdomosios I. Mechanini (vykdomj) funkcij klas. Ji apima: 1) tiesiogin gamtins mediagos apdorojim natraliais mogaus

ka suteikia rakt technikos istorijos supratim. Automatika, kibernetika, bionika, psichologija, informatika, technikos istorija ir technikos filosofin teorija sudaro tarpin grand tarp gamtos, technikos moksl ir humanitarini, antropologini moksl. Visas i moksl spektras tiria vairius sistemos -T aspektus. Kibernetikos, automatikos, bionikos moksl duomenys byloja apie tai, kad technikos dabartis ir ateitis priklauso nuo mogaus ir gyvn veiklini funkcij tyrinjim ir i tyrinjim rezultat pritaikymo.

14

valdymo funkcijos

technikos istorijos periodizavimo kri terijus technologinio veiklos bdo esm

subjektinis mogaus ir technikos ryio tipas rankinis veiklos bdas instrumentalizacijos periodas technikos istorijoje

ranki specializacija

organais; 2) rankio valdym; 3) judinimo energijos altinio funkcij; 4) mainin funkcij (ruoinio padavimas main, numimas, transportavimas, mechanizmo jungimas, ijungimas ir pan.); II. Protini (valdymo) funkcij klas. Ji apima: 1) tikslo suformulavim; 2) technologin kontrol, stebjim, programavim; 3) login skaiiavim; 4) technologin kontrol (gedim paieka ir paalinimas, optimalaus reimo nustatymas); 5) ininerin konstravim; 6) informacin funkcij; 7) vadyb, administravim; 8) estetin (dizaino) funkcij; 9) mokslin tiriamj veikl. Visos ivardintos funkcijos atsirado ne vienu metu. Technikos vystymasis nualina vienas funkcijas ir ikelia naujas. ia galima bt velgti ir technikos istorijos periodizacijos kriterij. Atrodyt, kad tai bt mogaus funkcij perdavimas techninms sistemoms. Taiau anaiptol ne kiekvienos mogaus funkcijos sudaiktinimas technikoje reikia nauj technikos raidos etap. Pvz., judinimo funkcijos perdavimas garo mainai visai nereik naujo technikos etapo. Dirbdamas su kojinmis audimo staklmis ir su staklmis, judinamomis vandens, vjo ar garo energijos, audjas atlieka tas paias funkcijas. Technikos istorijos periodizavimo kriterijus yra ne bet koki mogaus funkcij sudaiktinimas technikoje, o tik t, kuri knijimas technikoje iaukia technologinio veiklos bdo pasikeitim. Technologinio veiklos bdo esm sudaro mogaus ir technikos ryio tipas sistemoje -T. Jau sakyta, kad nuo mogaus ir technikos istorijos pradios susidar homotechninis automatas. Jame daugum funkcij atliko pats mogus (jis judina primityv rank, valdo j, koordinuoja savo veiksmus ir atlieka visas protines funkcijas. Technikai tenka tik viena mediagos tiesioginio apdorojimo funkcija. Kadangi mogus tokioje -T sistemoje yra pagrindinis veikjas, jos smegenys ir variklis, tai mogaus ir technikos ryio tip galima kvalifikuoti kaip subjektin, o atitinkam technologin veiklos bd rankiniu, nes panaudojama rankin technika. Taigi, is pirmasis technikos istorijos etapas vadintinas instrumentalizacijos periodu. Ilgus tkstantmeius trkusiame nuo primityvi pirmykio mogaus mediokls ranki prasidjusiame ir su pirmj darbini main (16 a. pab. 17 a. pr.) sukrimu pasibaigusiame technikos istorijos periode is mogaus ir technikos ryio tipas i esms nepakito. Tai visai nereikia, kad technika nekito. iame periode irykjo labai svarbi technikos raidos tendencija: universalius rankius keit vis labiau specializuoti. Ypating io periodo pakop sudaro manufaktra. Joje universal rank pakeiia specializuotas,

Tradicikai technika periodizuojama pagal panaudojam technikos krimui mediag. Pvz.: akmens amius, bronzos amius, geleies amius, sintetikos amius. Dar technikos istorija sutapatinama su do minuojania veiklos rimi: mediokls, gyvulininkysts, sslios emdirbysts, amat, pramons epochos ir atitinkantys joms technikos periodai. Labai svarbus pokytis vyko ir technikos sandaroje: rank ima

15

manufaktra

2-jo technikos isto rijos etapo pradia mechanizacijos m es-

rankio ir mainos skirtumas

mainos esm maina kaip trigran d technin sistema technikos revoliuci ja ir technin revo liucija

objektinis mogaus ir technikos ryio tipas

mechanizacijos pabaigos klausimas

automatizacijos esm

nes atsiranda technologinis darbo pasidalijimas. Technikos kitimas diferenciacijos linkme manufaktroje tai paskutinis rankini instrument kitimo bdas. Manufaktroje mogus tampa nelaisvas savo veiksmuose: jo veikla pajungta technologiniam procesui, svarbus lieka tik jo sugebjimas judinti ir nukreipti specializuot rank. Nors manufaktra pareng prielaidas maininei gamybai, taiau joje ir toliau vyrauja rankinis darbas, subjektinis mogaus ir technikos ryio tipas. Tik mainos vliau pakeit rankin darb. Mainins gamybos atsiradimas yra 2-ojo technikos istorijos etapo pradia, naujo technologinio gamybos bdo pradia. Mechanizuojant gamyb, sistema -T pakinta i esms: pagrindinis elementas ia jau yra maina, o mogus tampa tik gyvu jos priedliu. Ne rankis ia papildo mog, bet atvirkiai mogus papildo mechanizm. Mechanizmas apsprendia mogaus judesius, diktuoja veiksm temp ir pobd. ia btina aptarti rankio ir mainos skirtum. Danai jis visai nevertinamas. Maina tai toks mechanizmas, kuriame gautas judesio kiekio momentas (nesvarbu i kur: ar i mogaus, ar i gyvulio, ar i variklio) perduodamas rankiui, kuris apdoroja ruoin. Kitaip tariant, maininis mechanizmas savo instrumentais atlieka tas operacijas, kurias anksiau atlikdavo darbininkas savo rankiniais rankiais. Vadinasi, maina yra technin sistema, kuriai perduota instrumento kreipimo ir valdymo funkcija. Main kaip technin sistem sudaro 3 grandys: instrumentas, perdavimo mechanizmas, variklis. I ia iplaukia ir 2 technikos teorijai svarbios svokos: technikos revoliucija ir technin revoliucija. Taigi main atsiradimas reik technin revoliucij, kurios esm mechanizacija. Kartu tai naujo technikos istorijos etapo pradia. Kadangi maina kaip technin sistema yra palyginti netobula ir negali autonomikai funkcionuoti, tai ji panaudoja mog. mogus tampa gyvu automatiniu mainos priedu. Technologinio proceso subjektu tampa maina, o mogus jos biologiniu priedu. Ne maina prisitaiko prie mogaus, bet mogus turi paklusti mainai. Taigi, nuo mainins gamybos prasideda naujas technologinis veiklos bdas ir naujas technikos istorijos periodas. ioje epochoje pasikeiia sistema -T: subjektin mogaus ir technikos ryio tip keiia objektinis (pagal main). Rankin darb keiia mechanizuotas. Socialine prasme rankiai yra adekvatus techninis individualios mogaus veiklos pagrindas, o maina gali funkcionuoti tik visuomenikai kombinuotame ir organizuotame procese (fabrikinis maininis gamybos organizavimas). Kur pasibaigia mechanizacija ir prasideda naujas technikos raidos periodas? Atsakant klausim, reikt panagrinti technologinio veiklos bdo kait. Mainin technologin veiklos bd istorikai pakeit automatinis. Veiklos automatizacija prasideda tada, kai techninei sistemai perduodamos valdymo ir informacijos apdorojimo funkcijos. ia ir gldi automatizacijos esm: technika jau virsta protins, informacins veiklos organu ir nustoja buvusi fizinio darbo priemone. Automatin te-

sudaryti ne vienas, o daugiau element (kirvis, plgas, svaidykl). Ugimsta ir main bei automat prototipai: mediokliniai spstai, malnas, laikrodinis mechanizmas. Taiau ne jie apsprend technin io laikmeio baz. rankiai nors ir modifikavosi, taiau taip ir liko rankiniais rankiais. mons taip pat keitsi kintant darbo kooperacijai (pvz.: statant Egipto piramides, rengiant hidromelioracines sistemas, tiesiant kelius Romos imperijoje ir pan.). Ir vis tik vyraujantis liko amatininkikas rankinis individualus darbas, kuriame vienas dirbantysis atliko visas technologines funkcijas. Technikos revoliucija tai technins bazs pasikeitimas kokioje nors mogaus veiklos ar technikos akoje. Pvz., elektronikoje tai buvo perjimas nuo vakuumini lemp prie puslaidininki. Technikos revoliucijos vyksta nuolat. Technin revoliucij sukelia ne bet kokios technikos inovacijos, bet pritaiky-

16

laisvas mogaus ir technikos ryys

automatizacijos stadijos

antropologiniai automatizacijos padariniai

chnika papildo ir kompensuoja ne mogaus rank veikl, bet prot. Ji i esms pakeiia technins sistemos funkcin struktr. Bet svarbiausia pasikeiia mogaus ir technikos ryys. mogus nustoja buvs biologine technins sistemos dalimi, nebeatlieka mainini funkcij. Homotechninis automatas virsta grynai techniniu. Kieta (mechanin) mogaus ir technikos simbioz baigiasi. J pakeiia laisvas ryio tarp mogaus ir technikos sistemoje -T tipas. Manufaktroje dirbanio mogaus funkcijos kratutinai specializuotos, supaprastintos ir monotonikos. Jei mogus manufaktroje yra tik instrument laikymo ir operavimo jais mechanizmas, tai automatizuojant veikl, mogui tenka naujos funkcijos: intelektualins, krybins ir vertybins. Tuo paiu nualinamas homotechniniam automatui bdingas technologinis mogaus pajungimas technikai. Automatizacija ilgas ir sudtingas procesas, susijs su laipsniku valdymo ir informacini funkcij perdavimu technikai. Pirmiausia automatizuojama mechanizm darbo kontrol, kokybs tikrinimas, reguliavimas ir derinimas, technologini proces informacijos kaupimas ir apdorojimas, agregat jungimas ir ijungimas, transportavimas, sandliavimas, kai kurie programavimo ir projektavimo momentai. Galima skirti 3 automatizacijos stadijas. 1-je stadijoje vyksta dalin automatizacija. Atsiranda stakls su programinio valdymo renginiais, technologins linijos su kontroliniais prietaisais. Technikai perduodamos mechanizm valdymo funkcijos. mogui paliekama bendra operacij prieira, mechanizm kontrol, jungimas ir derinimas. 2-je stadijoje automatizuojami itisi technologiniai procesai. Sukuriami cechai automatai (pvz., automobili pramonje), automatizuotos hidroelektrins ir pan. Technikai perduodamos technologini proces valdymo funkcijos. Automatizacija galina ubaigti mechanizacij, mechanizuoti pagalbines raumenines funkcijas: pakrovim, ikrovim, sandliavim, transportavim. 3-oji stadija (hipotetin) pilna automatizacija. Turt bti automatizuoti itisi gamybiniai procesai, visi technologini proces barai ir etapai: nuo projektavimo iki gatavos produkcijos idavimo. Bendra gamybos kontrol ir informacijos apdorojimas taip pat turt bti automatizuoti. Jau dabar, formuojantis informacinei visuomenei, ima rykti bsimos gamybos kontrai ir apraikos, pvz., vadinamoji E-ekonomika, kurios technin pagrind sudaro kompiuteriai ir internetas. Antropologiniai toki proces padariniai labai ryks mogus tarsi istumiamas i tiesioginio dalyvavimo technologiniuose procesuose, jis tarsi atsistoja alia gamybos. Tai sakytina ne tik apie fizin darb, bet ir techniko, ininieriaus veikl. Ji tarsi persikelia kitas sferas: mokslo, ini, vadybos, projektavimo, mokymo ir mokymosi, vertybin (tiksl nustatymo). mogaus veikla tampa vis intelektualesn, krybikesn. Vis istorin mogaus darbini funkcij sudaiktinimo technikoje raid atvaizduoja pateikiama lentel.

mas toki technini naujovi, kurios i esms pakeiia technologin veiklos bd, vadinasi, mogaus ir technikos ryio tip sistemoje T. Kai kurie technikos tyrintojai aikina, kad rankis yra paprasta maina, o maina sudtingas rankis, nes vieno ir kito veikimas yra pagrstas paprastais elementais: pleitu, svertu, ploktuma, sraigtu. Kiti autoriai iri rankio ir mainos skirtum judinimo jgoje. rank judina mogus, o mainoje panaudojamos gamtins jgos: gyvuliai, vanduo, vjas, iluma, elektra ir pan. I ia turtume padaryti paradoksalias ivadas: jaui junginio traukiam plg turtume vadinti maina, o 96 kilpas per minut daranias ir mogaus rank judinamas mezgimo stakles turtume vadinti rankiu. Matyt rankinio rankio ir mainos skyrimo pagrind reikt velgti paios technikos srangoje ir jos ryyje su mogumi. Svarbu paymti ir kit su automatizacija susijusi aplinkyb. Ho-

17

1. 2.

3.

mogaus darbini funkcij sudaiktinimo technikoje istorinis procesas mogaus funkcijos Technika (sudaiktintos funkcijos) Darbinio objekto tiesiogi- Rankiniai rankiai nis apdorojimas Instrumentins (instru- Mainos ment judinimas ir valdymas) Mainins valdymo: Automatai a) main valdymo Main valdymo renginiai (grtamojo ryio pagrindu) b) technologini proces Technologini proces valvaldymo dymo renginiai c) informacijos kaupimo, Kompiuteriai, internetas perdavimo, apdorojimo

technologin laisv

techniniai automatizavimo aspektai

technini principai

sistem

nenutrkstamumo principas

automatizmo principas objektinis principas

nevienalyts technins sistemos

Automatizacijos procese mogus turt pasiekti technologins laisvs pakop. Tai reikt, kad, viena vertus, mogus galt isivaduoti i btinybs savo rankomis, energija ir pastangomis kompensuoti main iki automatikai veikianio renginio. Kita vertus, tai reikt, kad jau ne technika diktuot mogui jo veiksm temp ir pobd, o mogus programuot ir valdyt technik. Ne mogus privalt derintis prie technini sistem, o technika bt konstruojama taip, kad bt gautas maksimalus efektas. Treia vertus, tai sukurt naujas technologines galimybes mogaus saviraikai. Technologins laisvs pakopa apimt ne tik antropologinius aspektus, bet paliest ir pai technik. Atsivert naujos erdvs pai technini sistem vystymui, nes nebelikt biologini apribojim. Technologins laisvs pakopa reikt galimyb realizuoti 3 pagrindinius technini sistem principus: 1) nenutrkstamum, 2) automatizm, 3) objektin sandaros princip. Nenutrkstamumo principo knijimas automatizuotoje gamyboje reikt, kad tarp gamtos ir mogaus patalpinami ne rankiai ir mainos, bet grynas technologinis procesas, kuris vykt pagal mogaus nustatyt program, bet natraliai lyg gamtinis procesas. Automatizmo principas knijamas udaruose gamybiniuose cikluose, kuriuose mogus tiesiogiai nedalyvauja, o valdymas realizuojamas per atstum, telemechanikai. Technini sistem krimas pagal objektin princip galint visai nauj technini sistem sukrim. Mechanizacijos etape kuriami techniniai agregatai, kuriuose derinami techniniai elementai ir mogus, kuris aptarnauja main. Tarp j yra netiesioginis, dalinis (funkcinis) ryys. Tokios technins sistemos nevienalyts, mozaikikos. Automatizuotoje gamyboje, kurioje ryys tarp mogaus ir technikos yra laisvas, technin sistema bt vienalyt, homo-

motechniniame automate mogus yra tarsi svetimknis, nes jo knas yra gyvas organizmas su savais biologiniais ypatumais, prie kuri turi prisitaikyti mechanizmas. mogus tarsi apribodavo mechanizm. Bet ir pats mogus mechaninje -T sistemoje taip pat apribotas: jis savo prigimtimi universalus ir todl priverstas slopinti savo turtingas apraikas. Taigi, mogus, viena vertus, apriboja mainos vystymo ir funkcionavimo galimybes, o, kita vertus, maina apria mogaus raikas mechaniniu egzistavimu. Kulminacij tai pasiekia konvejerinje technologijoje.

18

technines grandis pakeist grynai technins, kuriose jau nra mogaus kaip struktrinio elemento. Tai i esms vieninga technin sistema. Jei mogus nustoja buvs technins sistemos dalis, tai technin sistema lieka visuomens dalimi. Automatin-informacin sistema funkcionuoja kaip moni visuomens organas, kaip poveikio gamtai priemon su naujomis, jai bdingomis savybmis. technologini sanTechnologini santyki sistemoje -T istorin raid galima tyki istorin raida vardinti itaip: instrumentalizacijos (rankini ranki) epochoje mogaus ir technikos ryio tipas subjektinis; mechanizacijos (mainin technika) epochoje objektinis; automatizacijos ir informatikos (automatai, kompiuteriai, internetas) epochoje laisvas. trys etapai technikos Taigi, tris etapus technikos istorijoje instrumentalizacij, istorijoje mechanizacij, automatizacij ir kompiuterizacij atitinka trys trys istoriniai mopagrindiniai technologiniai gamybos (veiklos) bdai: 1) rankinis gaus veiklos bdai darbas; 2) mainin veikla; 3) protin-informacin veikla. Pirmas technologinis gamybos bdas isiskleid emdirbystje ir amatininkystje, antras stambiosios pramons sferoje, o treias turt skleisis postindustrinje visuomenje automatizavimo srityje ir informacijos, valdymo bei vadybos erdvje.
vieninga sistema technin

Klausimai 1. Apibrkite technikos filosofins problematikos lauk. 2. Apibdinkite technikos svokos itakas, raid ir iuolaikins jos sampratos teorinius principus. 3. Nusakykite (pasirinktinai) technikos filosofini koncepcij (E. Kappas, F. Dessaueris, K. Jaspersas, M. Heideggeris, H.Skolimowskis, D.Bellas, A.Toffleris) esm. Aptarkite j potencialisias puses ir problemikuosius momentus. 4. Kaip apibdintumte sistemin-struktrin poir technik? Kokie jo principai? 5. Apibdinkite sistemos mogus-technika (-T) dsningumus. 6. Kas yra technologinis veiklos (gamybos) bdas? Kokius inote istorinius j tipus? 7. Kokie yra teoriniai rankio ir mainos skyrimo principai? 8. Kuo remiantis galime skirti technikos istorijos periodus? Kas jiems bdinga? 9. Kas sudaro technikos ir technins revoliucij esm?

2. AKTUALIOS TECHNIKOS IR IUOLAIKINS TECHNOLOGIJOS PROBLEMOS Technikos filosofijoje ypating viet uima technikos svokos aikinimas. Ji daniausiai apibdinama siaurja ir plaija prasmmis.

19

rankiai

instrumentai

maina automatas

Technika siaurja prasme Technika siaurja prasme yra ranki, instrument, main ar automat krimas, gamyba ir panaudojimas. is ivardijimas nurodo technikos evoliucij. rankiai papildo rank. J pagalba ranka pajgi atlikti tas funkcijas, kuri mogus negalt vykdyti be j arba galt tai daryti tik labai dideli pastang dka. Plaktukas ar kuoka stiprina rankos smgio jg, repls griebimo geb. Peiliu ranka gali pjauti. Bendras vis ranki bruoas yra tas, kad jie turi bti judinami, kreipiami ir energizuojami. Jie yra tarsi rankos ar kit natrali mogaus organ tsa. Visai kitokia yra instrument esm. Instrumentas ne tik sudtingesnis u rank, bet yra daugiau ar maiau nepriklausomas. Arklio traukiamas plgas labiau nepriklausomas nuo mogaus pastang negu kastuvas. Maina dar labiau nepriklausoma, ji tik aptarnaujama ir kontroliuojama. Automatas visai autonomikas.

Technika plaija prasme Nuo tada, kai gamtos mokslai perm technikos vystymosi kontrol, technikos svoka gavo platesn prasm. Techniniai aspektai atsiskleid beveik visose, net intymiausiose, mogaus veiklos srityse. Dl to labai isiplt odio technika vartosena. Iplsta technikos svokos reikm nuo materiali veiklos priemoni, j gamybos ir vartojimo iki intelektualini veikmi srities atskleidia, viena vertus, t fakt, kad mogaus veikla visuomet turi material daiktin aspekt. Kita vertus, veiklos rezultatyvumui svarbu, kad ji bt technikai teisingu ir efektyviu bdu vykdoma. Abu ie aspektai istorikai kito. Senj laik technika (ikimainin) bei reikalingi jos naudojimui sugebjimai buvo pagrsti praktiniu paininatrali technika mu ir gdiais. Toki technik galtume pavadinti natralia. Vliau technikos raid vis labiau veik mokslai. Ms laikais visa mogaus veikla yra mokslikai analizuojama ir tuo pagrindu reiuolaikin technika konstruojama. Taigi iandien technika plaija prasme yra grinir mokslas diama mokslu. mogaus kno bei psichosomatini savybi tyrinjimo pagrindu kuriami efektyviausi veikimo bdai ir metodai visose mogaus veiklos srityse. mogaus knas ir smon iandien traktuojami kaip priemons, kurios turi bti kuo dmiau tyrinjamos. Tyrim rezultatai turt tarnauti mogaus sugebjim praturtinimui. Taiau yra technik, kuriose priemoni idja yra antraeil. Tai prekybos, deryb, reklamos, propagandos, komunikacij ir psichologins technikos. iose technikose dmesys koncentruojamas arba veiklos mediag, arba panaudojamus bdus ir metodus. Tiriant mogaus kno ir psichikos mechanizmus, iekoma, kaip kryptingai veikti tuos mechanizmus. Profesionalai vartoja termin mediaga, su kuria dirbama. mogus kaip apdorojimo mediaga. Apie mog kaip apdomogus kaip me rojam mediag kalbama vairiais aspektais. Kratutiniai poidiaga riai net prilygina mog techninms priemonms. Tada teigiama, jog monikosios btybs esanios manipuliacijoms paklst me-

Kalbame apie sporto, karo, meno, politikos, sekso, propagandos, reklamos, psichinio poveikio technikas. Pltojasi deryb, psichoanalitin, komunikacin ir hermeneutin technikos

Sporto ar kultros srityse kalbama net apie ger ar blog mogikj mediag.

20

chanizmai, kurie gali bti panaudojami tikslams, neturintiems jokio ryio su j individualia egzistencija (pvz., zombizavimo technika). Paprastas poirio pavyzdys vadinama pasmonins percepcijos technika, panaudojama reklamos pasaulyje. ia trumpais, nematomais vaizdais ar enklais, komponuotais kino, tele ar video mediagos eil, veikiama suvokj tokiu bdu, kad informacija nepasiekia jo smons, bet usifiksuoja pasmonje. itokia technika galina neakivaizdiu bdu vykdyti reklamin ar propagandin kampanij. iuo metu yra sukurtos ir ymiai rafinuotesnes psichotechnikos. Spaudoje kartas nuo karto pasirodo inios, praneanios net apie psichotropinio ginklo sukrimo ir panaudojimo galimyb. Taiau, ne visada, kai mogus interpretuojamas kaip apdorojimo mediaga, susiduriame su tokiu kratutinumu. Danai imogus kaip indi rima mog kaip individual asmen, kaip toki btyb, kurioje vidualus asmuo veikia daugyb mechanizm, kuri efektyvesnis panaudojimas gali pasitarnauti paiam individui (pvz., sporto ar kitose profesinse srityse). Tokiais atvejais metodai, kuriami techninio inojimo pagrindu, visikai atsivelgia mogaus individualum. Toki metod tikslas yra maksimali mogaus individualybs raika. Geras tokio poirio pavyzdys psichoanalitin technika Neprielankumas technologijai. Technikos paanga danai susiduria su dideliu pasiprieinimu ir todl, kad ji skverbiasi net intymiausias mogaus gyvenimo sritis. Mes galime avtis puikiais ininerins krybos pavyzdiais, bet atmetame technikai tobul bendravimo metodik. Jei bendraujant panekovo kalba yra tik mechanika, mes j atmetame kaip netikr, nenatrali. Tikjoms mogiko kontakto, o supratome bees traktuojami kaip mechanizmai, kaip priemons. Suvokiame, kad iuo atveju technika technicizmas in- mus emina ir atplia nuo monikumo esms. Ypa skaudiai tok technicizm igyvename intymiose (meils ir sekso) srityse. tymiose srityse Prietaringa laikysena technikos atvilgiu kyla i bgtavimo, kad, nepriklausomai nuo galimybi, kurias technika teikia tam tikroje srityje, ji taip veikia mogaus gyvenim, kad mogus gali prarasti mogik autentikum, jis gali bti redukuotas iki daikto ir paverstas manipuliavimo priemone. Atrodo, kad mogus bijo, jog humanitariniai mokslai pasieks gamtos moksl (t.y. technologin) lygmen. Tad gal turtume sutikti, kad yra galimos technikos, kurios technika ir mogaus pripasta ir gerbia mog kaip asmenyb? Ar asmenybin btis ir asmenyb technologin mogaus interpretacija neigia viena kit? ie klausimai ireikia technikos galimybi ir jos panaudojimo rib problem. Dramatik atspalv moraline, pasaulirine ir praktikja prasme iai problemai suteikia gen ininerijos ir klonavimo technik naujausi pasiekimai. ios problemos ir imsims, pirmiausia aptardami technik siaurja prasme. Po to panagrinsime jos tak vairioms mogaus gyvenimo sritims.

Panaioje padtyje yra ir aktoriai, kurie yra mediaga reisieri rankose. Jie analizuoja j charakter, elgsen, tipa, ivaizd ir pan.

21

akmens panaudoji mas

bronzos ir geleies panaudojimas

ranki formos kaip gamtos form imi tacija rato sukrimas

mogaus ir gyvuli raumen energija naujj laik energetika

Technikos siaurja prasme vystymosi linijos mogus nra tik gamtin btyb. Savo painime jis virija ir save, ir supani j gamt. Neapibdina jo ir vien natrali veikla, kuri bdinga gyvnams. Tai, kad mogus virija save kaip gamtin btyb, ireikia bdas, kuriuo mogus savo gyvybinje veikloje panaudoja gamtines mediagas. Prieingai negu gyvnai, kurie panaudoja tik natralias technikas (kalbame apie gamtini mediag panaudojim, pavyzdiui, lizd sukimui), mogus kuria ir vysto savas technikas. io vystymo srityje galima iskirti tam tikras linijas, kurios nuolat tarpusavyje persipina. Mediag panaudojimas. Tai svarbiausia linija. Pradioje mogus panaudodavo akmenis, i kuri skeldamas ir gldindamas gamindavosi reikalingus medioklei ir emdirbystei rankius. Vliau, suvoks ugnies teikiamas galimybes, pradjo naudoti tinkamesnes tiems tikslams mediagas: bronz ir gele. Ugnies apvaldymas suteik mogui ne tik vies ir ilum, ne tik naujus maisto gavybos ir gamybos bdus, bet suteik nauj mediag panaudojimo galimybes. Bronz ir gele mogus galjo apdoroti tik panaudodamas ugn. is atradimas labai pakeit pirmykio mogaus bt. Apie tai byloja tai, kad pirmyktse kultrose kalvis danai bdavo tam tikra prasme ir burtininkas. Mituose kalvyst visuomet buvo iskirtinis (net sudievintas) amatas. Pirmyktis mogus intuityviai suvok, kad ugnies pagalba nutraukia gamtines grandines ir tvirtina savo mogikum. Daugyb viet, skirt ugniai, rodo, kad mogus jaut rizik, su kuria siejosi technin paanga, nes ji atitolino j nuo natralios aplinkos. i nuojaut labai taigiai ireikia graik mitas apie Ikar ir Dedal bei mitas apie Prometj. Paangos kryptys, pagrstos nauj mediag panaudojimu, pasirod tokios svarbios, kad net tapo senj kultrini epoch skyrimo kriterijumi (akmens, bronzos ir geleies amiai). Mediag apdorojimas. Atkreipus dmes mediagoms suteikiam form sudtingum ir tikslum, galima iskirti kit techninio vystymosi linij. Seniausios ranki formos (pavyzdiui, ieties ir kuokos) buvo natrali gamtos form pamgdiojimas ir imitacija. Taiau rato sukrimas jau rmsi kitu pagrindu, nors pradin impuls ir ia galjo suteikti, pavyzdiui, medio strampo riedjimo vaizdas. Rato pasigaminimas buvo vykis, kuriame paiu paprasiausiu bdu buvo panaudotos inios. Energijos altiniai. Dar viena technins paangos linija sietina su energijos altini panaudojimu. Pradioje energijos altinis buvo mogaus ar gyvuli raumen jga. Vliau pradta naudoti vandens ir vjo energija. Net seniausiais laikais mogus sugebjo konstruoti spdingus energetinius renginius (Lilly 1976). Energijos altini panaudojimo reikm dar labiau irykjo naujaisiais laikais. Energijos altini ivystymo svarba kyla ne tik i to, kad didja panaudojamos potencins energijos kiekis, bet taip pat i to, kokia forma energija panaudojama. Energetikos terminologija kalbant, galima sakyti, kad mogus, vairuojs galing iuolaikin automobil, disponuoja madaug tkstanio verg

Gaminant rat, atmetama tai, kas trukdo, kas yra nereikalinga. Pagrstai galima teigti, kad ia susiduriame su viena pirmj technini abstrakcij. Ratas ir vairiausi jo panaudojimai galino daugybs nauj ymiai sudtingesni priemoni sukrim, kaip antai: veimas, vandens ratas, malnas. ie renginiai savo funkcionavimu jau ymiai autonomikesni negu paprastieji ran-

22

pastangomis. Automobilio sukrimo technin reikm ir vert atsiskleidia tik tuomet, kai mes savs paklausiame, kokiu bdu tie vergai galt tam mogui (automobilininkui) suteikti galimyb judti tokiu greiiu ir bet kokia kryptimi, kaip tai jam teikia iuolaikinis automobilis? Akivaizdu, iskirtosios technikos vystymosi linijos yra tartechnikos vystymosi pusavy persipyn ir sveikauja. Pradioje svarbiausias veiksnys linij persipynimas buvo mediag panaudojimas, nes jo paanga (nuo akmens iki metal) garantavo didesnes ranki gamybos galimybes, o tai savo ruotu lengvino esam mediag (medio, kaulo) apdorojim. Vlesnse stadijose nauj energijos altini valdymas tapo pirmu ingsniu, pagreitinusiu technikos vystym. Be to, i stadija paskatino ir mediag bei energijos ri panaudojimo nauj bd paiek. Taip mogus smoningai vyst vien technikos linij kitos tobulinimo tikslu. Technikos raidos klausimas yra glaudiai susijs su technikos panaudojimo tikslais ir painimo poreikiu gamyboje. Dvejopa technikos funkcija mogus gaminosi ne tik daiktus, kurie jam tarnavo kaip rankiai ir ranga biologini poreiki tenkinimui. Jis taip pat kr ir visa, kas buvo jam reikalinga jausmams, mintims ir trokimams ireikti. Kai kalbame apie technines priemones, tai reikt minti ne tik plaktuk, bet ir kalt skulptrai sukurti. Ikalbingas yra faktas, kad graik techn ir lotyn ars reikia ne tik technin sugebjim, bet ir men. Senovs mogus ne tik mediojo, bet ir vaizdavo mediokls scenas. Tuose pirmykiuose meniniuose vaizduose (pvz., Altamiros olos pieiniai) mogus visai nauju bdu ireik savo santyk su praktiniu patyrimu. T pat jis padar ir raytinio odio srityje. iais naujais bdais mogus imoko tiksliau ir ilgalaikikiau reikti savo mintis bei potyrius. Naujos priemons sudar galimyb mogaus jausmams ir mintims tarsi gyventi savo nuosav gyvenim. Prie i moment dar sugrime vliau. Dabar aptarsime tas mogaus pastangas, kuriomis mogus patenkina betarpikus gyvybinius savo poreikius. Btent iose pastangose pilniausiai atsiskleidia technikos vystymosi reikm. Kultivavimas ir konstravimas Kai kalbame apie technin mogaus veikl, tai pirmiausia turime omeny daikt gamyb, ranki, padarg ir rengim konstravim. Nors daiktai ir yra mogaus kriniai, pirmiausia jie tarnavo kultivavimui, o ne konstruktyvinei veiklai. Kultivavimas buvo nukreiptas gyvj gamt, tuo tarpu konstravimas negyv. Skirtumas tarp j didelis. Jis juntamas net ms laikais. Nebent nauj moment toki atskirt nea gen ininerija. Kaip parodyta daugelio prieistorini laik kultr tyrintoj darbuose (pavyzdiui, ms tvynains M.Gimbutiens), mogus senovje utikrino savo gyvavim, panaudodamas tai, k natraliai sil pati gamta: rinko aknis ir mediojo vris, vejojo. Pradioje jis sekdavo vri band pdomis, vliau pradjo gyventi ssliau, prijaukino ir

kiai. Naujojo laikotarpio pranaas buvo chemins energijos, deginant akmens angl virstanios iluma, panaudojimo galimybi atradimas. Pirmoje io laikotarpio fazje dominavo garo mainos, vliau sukurtas vidaus degimo ir dyzelinis varikliai. Dar didesn reikm turjo elektros atradimas ir ios energijos ries panaudojimo technini priemoni sukrimas. Tai leido labai lanksiai ir dinamikai panaudoti energijos altinius bet kokioje vietoje ir bet kokiu atstumu bei metu.

kultivavimas konstravimas

23

kultivavimas kaip natralus procesas

konstravimas kaip nauj ryi ir form krimas

techninis gaminys kaip gamtos gali mybi realizavimas

augino gyvulius, kirto mikus, pradjo dirbti em. Perjimas nuo nomadinio gyvenimo bdo prie sslaus buvo pirmasis didelis poskis kultros raidoje. mogus nustojo gyvavs tik natraliose gamtos slygose, bet, remdamasis gamta, pradjo kurti savj pasaul. Pradioje is pasaulis buvo labai glaudiai susijs su gamta. Kultivavimas. Kiekvienos emdirbysts ir gyvulininkysts formos esminis elementas yra kultivavimas. Senovs mogus atliko tik paruoiamuosius darbus: rov kelmus, ar, akjo ir sjo. Visa kita priklaus nuo paios gamtos. Nudirbs paruoiamuosius darbus, mogus galjo sdti ir laukti. Toliau reikiam darb atlikdavo paios gamtos jgos. Net ir iandien, skaitant biologijos, genetikos ir agrokultros pasiekimus, vis didjant mogaus galimybms veikti gamt, tas pats natralus gamtinis procesas determinuoja proces eig. mogus tik vis labiau sugeba paspartinti ar sultinti natral proces, kreipti j norima linkme, bet negali jo pakeisti i esms. Dl to emdirbys, pavenis savo gyvenim emei, igyvena kitokius jausmus, negu miestelnas. iuolaikin miestieio pasaulira yra visai svetima emdirbiui. Jis ir toliau iri gamt kaip Motin Gamt, kurios globa yra tikjs. Konstravimas. Darbas amatininko, gaminanio rankius, padargus, indus, ornamentus ar meno dirbinius, esmikai skiriasi nuo emdirbio darbo. Amatininkas suteikia mediagoms tokias formas, kurios natraliai neatsiranda. Techninis daiktas yra toks daiktas, kuris neatsiranda kultivavimo bdu. Jis sukonstruojamas: tai reikia, kad jo sudedamosios dalys yra sujungtos dirbtiniu bdu. Toms dalims apdorojimo bdu suteiktos tokios formos ir funkcijos, kurios joms gamtikai buvo nebdingos. Natrali geleies forma nra plgo, ratlankio ar krumpliaraio forma. Konstravimo veikla yra ymiai gilesnis sibrovimas gamtos tvark negu kultivavimas. Konstruodamas mogus ne paruoia ar nukreipia natralius gamtos procesus, bet kuria tokias formas, kuri gamtoje nra arba kurios neatsiranda natraliu bdu. Taiau mogus ir konstruodamas remiasi gamta. Jis aktualizuoja gldinias joje potencijas. Dl ios aplinkybs laisvoje techninje kryboje ypating reikm turi tinkamas mediagos parinkimas. Ji turi atitikti formos ir funkcij, kurioms ji taikoma, reikalavimus. Pats gamybos procesas turi bti grindiamas gamtos dsniais, kuriuos privalu inoti ir j paisyti. iais atvilgiais techninis gaminys irgi yra susijs su gamta. Nors jis ir nra natralus produktas, taiau vis tik realizuoja gamtos galimybes. iuo aspektu ir sudtingiausias iuolaikinis techninis gaminys visai nesiskiria nuo primityviausios senosios technikos produkt. Abiem atvejais tai mogaus rank kriniai, pagaminti inaudojant gamtos galimybes. Kitais odiais tariant, senojoje technikoje mogus tarsi priimdavo gamtos silym ir panaudodavo j bdais, kurie buvo kultivavimo pobdio. iuolaikinje gi technologijoje mogus priveria gamt silytis, j islaptina. Pirmasis bdas veda natralios kultros link, o antrasis lyg kakokios nenatralios kultros kryptimi.

Vis tik intuityviai mes link vertinti vjo maln ar vandens rat kaip natralesnius jgos altinius negu, pavyzdiui, elektros ar vidaus degimo variklis, vak kaip natralesn viesos altin negu halogenin lempa ir

24

Senosios technikos vertinimas kaip nenatralios sietinas su tuo, kad senoji technika grindiama ikimoksliniu gamtos painimu. iuolaikini technini gamini konstravimui yra btinas mokslinis gamtos reikini painimas. Senosios technikos krimui pakako senosios technikos gamtos iorikumo painimo, kasdienio patyrimo. Mokslinis paikrimas nimas skverbiasi vidines gilumines gamtos struktras, jo tikslas paslpt, nepasiekiam i iors, struktrini savybi technologinis panaudojimas. Bet koks gaminimas yra pagrstas painimu. Abi ios mogaus veiklos rys ilg laik vystsi skirtingais keliais. Nuo seniausi laik iki pat Naujj ami neegzistavo laipsnikas ir bendras integralus mokslo ir technikos paangos ryys. Mokslas filosofijos ir matematikos pavidalais vystsi atskirai nuo darbo ir gamybos. Itisus imtmeius technika vystsi labai palengva ir visai nesirm moksliniu gamtos painimu. Taiau nuo to momento, kai gamtos mokslai pasiek tok isivystymo laipsn, kuris jau galino vykdyti tarnybin funkcij technikos atvilgiu, technikos paanga gavo fantastik pagreit. Irykjo esminis senosios ir naujosios technikos skirtumas. Koks yra painimo ir gamybos ryys senojoje ir moderniojoje technikoje? Painimas ir gamyba Painimas. Intelektualinis painimo aktas pasiymi tuo, kad vyksta ir lieka painjo viduje. Kaip yra saks Aristotelis, painti vadinasi, tapti kitu. Kadangi egzistuoja painimo realumo problema, todl tai, kas daro painimo objekt tuo kas jis yra, turi tam tikru bdu bti perkelta subjekto smon ir ten bti. Subjektas turi savinti objekt, paversti j savastimi. Painimas yra imanentikas reikinys. Galima kalbti apie painim kaip objekto savinim ir susavastinim, taiau esminis painimo bruoas yra tas, painimas kaip sub kad jis (painimas) nekeiia objekto, o keiia painj (subjekt). Painimas keiia subjekt, nes jis praturtja, bet nekeiia objekto, jekto kitimas nes pastarasis lieka toks pat. materija kaip udaMaterijos bt galima vadinti udara btimi. Tuo pasara btis kome, kad materija yra tai, kas ji yra ir niekas daugiau. Tas pats gamtos daiktas negali bti kartu ir kitas. Materialus daiktas savo savybmis ir struktrinmis ypatybmis gali pasitarnauti keliems tikslams, taiau tie skirtingi pritaikymai yra pagrsti tam tikrais pastoviais daikto bties aspektais. Nordami ieiti u daikto vienokio panaudojimo rib prie kitokio panaudojimo, turime, keisdami materialias slygas, aktualizuoti kitas daikto btyje gldinias potencijas. T potencij aktualizacija reikia kit savybi nuslopinim ar net sunaikinim. Tuo tarpu pastantysis tampa kitas, neprarasdamas savo tapatybs. Dl to galima kalbti apie dvasios atviryb. Gamyba. Gamybos atveju susiduriame su visai kita situacija. Ko nors gaminimas reikia, kad gamintojas kak keiia u savs. Todl gamyba yra ne imanentika veikla, bet iorinis veikigamyba kaip iorimas. Nukreipta ji kak kit, o veiklos rezultatas nebva veikjo nis veikimas viduje, bet siknija pagamintame daikte. Painimas gamyboje vai-

pan. Kaip rao M. Heideggeris, iuolaikin technologija ... yra mogik trokim knijimas ir gamtos islaptinimas (Heideggeris 1992: 223224).

Taiau svarbu ir tai, kad painjas nepraranda savo tapatybs, nors painimo metu jame ir vyksta vidiniai pokyiai. Jis nenustoja buvs savimi, bet, prieingai, tampa labiau savimi, nes, tik per painim mogus vysto savj esm. ia ir gldi tas bruoas, kuris skiria painim kaip pasikeitim nuo kit kitimo form. Vanduo, sakykime, gali virsti garais, vris gali nugaiti, geleis surdyti, net saul ugesti. Visuose iuose virsmuose daiktas nustoja buvs tas, kas buvo iki pasikeitimo. Garai jau ne skystis, nugais vilkas jau ne vilkas, ugesusi vaigd

25

painimas knijimas

dina svarb vaidmen, nes gamintojas sukuria idj to, k ir kaip ketina pagaminti ir siekia knyti t idj mediagoje. Gamyboje umanytoji idja realiai knijama mediagoje, o ne lieka bvoti pastaniajame ar kurianiajame. knijimo terminas taikytinas ir kaip painimui. Tuomet knijimas vyksta painjuje. knijimo svoka taikoma ir iorinei veiklai.. Pastaroji knijimo forma reikalauja veiklaus materialaus sikiimo situacij. Painimo ir gamybos ryys senovs technikoje ir moksle Epistem ir techn. Senovs technikai ir mokslui bdinga tai, kad egzistavo didiulis atotrkis ir skirtumas tarp dvasini mogaus gali, kuri pasiekimai galjo bti gyvendinti mstymo bdu, ir t mogaus pasiekim, kurie galjo bti gyvendinti knikomis (daiktinmis) priemonmis. Vadinasi, egzistavo esminis skirtumas ir net praraja tarp painimo ir gamybos. Tam tikra prasme is skirtumas tebra ir dabar. Galima suvokti daug ties, taiau nra galimybs kai kuri i j praktikai realizuoti. Be to yra daugyb dalyk, kuri negalime racionaliai kontroliuoti, taiau manoma juos palyginti gerai suvokti. Plyys, skiris ias sritis, jau nebemstomas kaip neveikiamas, nepaalinamas. Senovje buvo manoma, kad io plyio nemanoma upildyti nei i vienos puss, nei i kitos. Manyta, kad yra dalykai, kuriuos mogus gals praktikai panaudoti, taiau kuri jis negals teorikai paaikinti. Senajam mstymui buvo bdingas esminis skirtumas tarp epistem mokslo, pagrsto grynuoju teoriniu mstymu, ir techn - praktinio painimo, sumanumo, kuris tiesiogiai siejosi su gaminimu. Taiau ir senovs mons suvok, kad gamyba kakiek yra susijusi su teoriniu painimu. Taiau gamyba buvo prasminama kaip antrin (ne svarbiausia) ir periferin (iorin) painimo funkcija, kuri nekilo i paios painimo prigimties. Matematikui, tarkim, reikjo raymo priemoni tam, kad galt skaiiuoti, skriestuvo ir liniuots tam, kad galt braiyti. Astronomui reikjo instrument, kad galt nustatyti vaigdi padt ir judjim. Taiau visos ios priemons buvo pagalbins ir tarnavo mokslui tik iorikai. Visa tai liudija, kad senovs graikams tikrasis teorinis mokslas buvo vienakrypt gatv. Mokslas buvo vystomas kaip savitikslis. Jo tikslas buvo intelektualinis pasaulio prisavinimas. Jis tarnavo dvasiniam mogaus turtinimui. Gamyba gi ir konstravimas egzistavo tarsi atskirai ir mokslo atvilgiu atliko tik tarnybin funkcij. Mokslas buvo proto veikla, kuri tarnavo iimtinai dvasinei mogaus saviraikai. Praktiniai mokslai. Visai kitoks painimo ir gamybos ryys bdingas praktiniams mokslams. Juose painimas visuomet tarnavo gamybos poreikiams. Gamyba ir implikuotas joje techninis sumanumas skatino vis gilesn ir vairesni mediag painim, nauj apdorojimo metod krim, todl naujai gaunamos inios buvo tiesiogiai pajungtos gamybos interesams. Tai, ko veikianti ranka imok galv, savo ruotu buvo panaudojama geresniam manipulia-

jau ne vaigd. Painimas yra taip pat pasikeitimas, taiau to painimo idavoje mogus, tapdamas kitas, ne tik nepraranda savs, bet labiau tampa savimi.

painimo ir gamybos atskirtis

mokslo ir sumanumo atskirtis senovje

mokslas kaip savitikslis

mogus, pavyz diui, iman, kaip i rdos ilydyti gele arba kaip i tinkam aliav ivirti stikl. Taiau is imanymas nebuvo teorikai paintas ir paaikintas. Kita vertus, buvo dalykai, kuriuos mogus aikino moksliniu bdu, taiau realizuoti praktikai negaljo. Pavyzdiui, priemons, kuri reikjo kosminms kelionms, virijo to meto mogiksias praktines galimybes, taiau pats Kosmosas buvo viena i pagrindini filosofinio teorinio painimo tem.

praktiniai mokslai ir gamyba

Apsiribosime tik tais praktiniais mokslais, kurie susij su daikt gamyba, nuoaly palikdami tuos praktinius moks-

26

universalumas kaip iuolaikins technikos bruoas

senosios technikos natralumas

iuolaikiniai mokslai ir gamyba

paintini ir opera cini moment vie nov

vimui ranka. Mstymas sek paskui veikim ir kartu buvo kito veiksmo mintinis paruoimas. Gamtos painimo poreikiai, kuriuos kl senovs technika, nevirijo apibendrinto empirinio painimo lygmens. Praktinio jutiminio iorini mediag savybi bei apdorojimo galimybi painimo visikai pakako. ios inios nebuvo teorikai pagrstos ir keitsi labai ltai. Dl ios prieasties ir senosios technikos raida labai priklaus nuo jos panaudojimo rutinos ir galjo bti tik paskiro individo tobulinama. Kalbdamas apie sokratikj technikos idj, technikos filosofijos klasikas F.Dessaueris pastebi, kad Sokratas, vartodamas termin, pirmiausia turi omeny toki technik, kuri sisavina amatininkas ir kuri jam yra tinkamiausia. Toki technik buvo galima perteikti ir kitam, taiau su slyga, kad bus sugebta jos imokti. Ji nebuvo universali veiksm visuma, kuri kakokiu bdu knyta materijoje (daiktuose). Universalumas yra tas bruoas, kuris bdingas tik iuolaikinms technikoms. Main aptarnavimas reikalauja nesudting rutinini gdi, kurie gyjami trumpai pasipraktikavus. Didesn dal veiksm atlieka paios iuolaikins mainos, kuriose knytas tam tikras patyrimas ir painimas. Rutinikos darbins funkcijos iais laikais perduotos paioms mainoms. J konstrukcijos yra tokios, kad mogus nebeprivalo t funkcij atlikti. Senosios technikos laikais, prieingai, rutinins veiklos gdiai buvo knyti moguje ir buvo perduodami tvo snui, motinos dukrai, meistro mokiniui. Drauge senoji technika likdavo natrali mogaus sugebjim lauke, t.y. mogaus knik jg ir geb ribose. Ji buvo aprta mogaus rankomis ir juslmis. Tai ir teik senosioms technikoms natralumo bruous: jos tilpo tose ribose, kurias joms natraliai paymjo mogaus knas. iuolaikiniai gamtos mokslai, viena vertus, pasiymi bruoais, bdingais teoriniams mokslams, teikiantiems mums inias apie gamt. Kita vertus, juose yra toki bruo, kurie anksiau buvo bdingi praktiniam painimui. Taigi gamtos mokslai dabar priklauso nuo gamybos ir atvirkiai gamyb tiesiogiai nukreipia ir inovuoja ie mokslai. iuolaikiniai gamtos mokslai akivaizdiai demonstruoja, kokiu bdu intelektas, jusls ir rankos sukuria fundamentali paintin ir operacin vienov ir kaip i vienov ireikia bdingiausias mogaus savybes. i vienov knija mogaus kaip knikos dvasikos btybs prigimt. Kartu mogaus protas, jusls ir rankos panaudojami ir kitose mogaus veikmse, taiau j reikm kiekvienkart skirtinga. Filosofija ir matematika, kaip esmins intelektins sritys, minimaliai remiasi juslikumu ir techniniais gdiais. is santykinis nepriklausomumas nuo jutimikumo nors ir galino ankstyvj filosofijos ir matematikos vystymsi, taiau kartu jis reik, kad ie mokslai neturjo jokios taikomosios verts tikslaus ir konkretaus gamtos painimo atvilgiu. Kitaip tariant, filosofijos ir matematikos vystymasis buvo btina, taiau nepakankama gamtos moksl

lus, kurie suriti su dvasine veikla.

Pojiai ir ia yra btini, nes vienaip ar kitaip bet kuris mogikas painimas remiasi jutiminiais suvokimais. Pavyzdiui, norint matematikoje pa-

27

ugimimo slyga. Kol egzistavo tokia padtis, techninis imanymas nebuvo paremtas ir praturtinamas intelektualinio gamtos tyrinjimo iniomis. Technin veikla galjo remtis vien praktiniu jusliniu patyrimu, todl vystsi gana atsitiktiniu bdu. Kartu ir tos intelektualinio painimo sritys, kurios tiesiogiai siejosi su techniniais sugebjimais (pvz., astronomija), galjo remtis tik palyginti menku pirminiu jutiminiu patyrimu. Drauge toks teorinis painimas daugiausia apsiribojo nuostata, nematania technins veiklos prasms. Painimo ir gamybos ryys iuolaikiniame moksle ir technologijoje 17 a. ugimusiuose naujuose gamtos moksluose atskiri, anksiau nurodyti, elementai pirm kart susitiko ir persmelk vienas kit. Senovs filosofijos nuostata, kad tikrov gali bti mokslikai painta, pasitvirtino. Pastangos daugelyje mokslo ak dav tokius rezultatus, apie kuriuos net nebuvo svajota. Remiantis matematiniu racionalumu buvo suprastos ir apraytos Visatos ir ems mechaninio judjimo formos. Matematikos taikymas gamtos moksluose stimuliavo ir paios matematikos vystimsi. Buvo ipltota analizin geometrija, integralinis ir diferencialinis skaiiavimas. Eksperimentinis tyrinjimas gavo plat technini priemoni arsenal. Empirini duomen gausjimas paveik teorin inojim. Painimas ir gamyba pradjo veikti ir skatinti vienas kit. Greitu laiku gamtos mokslai ir technika atrado vienas kit ir apsijung. Prasidjo iuolaikins technologijos era. Naujos situacijos, kuri taip esmikai skyrsi nuo padties ankstesniais laikais, prieastis buvo ne ta, kad apsijung eksperimentins inios ir technika, o tai, kad mokslinis painimas ir technika, kuriama mokslo pagrindu, persmelk viena kit. Ply tarp epistem ir techn upild nauja mokslo forma, kuri rmsi ir painimu ir gamyba. Mokslas ir technika susilyd viening iuolaikins technologijos lydin. ia prasme naujuosius gamtos mokslus visai pagrstai galima pavadinti tikrai mogikais mokslais, nes juose susivienija protas, jusls ir rankos. Tai, kad paintins mogaus pastangos ir techniniai jo sugebjimai palaipsniui artja vienas prie kito, nra i dviej mogaus raik susitapatinimas, nes tebesiskiria praktins veiklos bdai ir filosofin refleksija, gamtos mokslai ir matematika. Ir iandien gamtos mokslai bei technologija yra netapats.

gamtos moksl perversmas 17 a.

rodyti, kad trikampio vidaus kamp suma lygi 180, visai nereikia atlikti matavimo. Panaiai ir filosofijoje, pagrindiant abstraki ir visuotin svok vartosen, nra reikalingi tiesioginiai specials jutiminio pobdio bandymai.

eksperimentinis pagrindimas gamtos mokslai ir technika atranda vienas kit prasidjo iuolaikins technologijos era

mokslas ir technika persmelkia vienas kit gimsta iuolaikin technologija

Visai nenuostabu, kad ir filosofijoje pradeda prarasti tak tradicin dualistin mogaus samprata ir vis labiau plinta mogaus vieningumo idja, mogaus kaip dvasios materijoje koncepcija.

Gamtos mokslai ir iuolaikin technologija. Atradimas ir iradimas Technikos filosofijos pradininkas F.Dessaueris teigia, kad atradimas ir iradi- gamtos moksluose atrandama, o technologijoje irandama. Atmas randama tai, kas jau egzistuoja, taiau nebuvo painta. Irandama tai, kas sukuriama. Tai, kas tik prads bti. Elektra buvo atrasta, o elektros variklis irastas, sukurtas. Taigi gamtos mokslai ir technologija yra du skirtingi dalykai. Pirmasis priklauso gamtos paslapi atradimo sriiai, o antrasis- gamtos savybi painimo ir j 28

panaudojimo bd, galinani mogui reikaling daiktini priemoni gamyb, sriiai. Technologijoje kuriami ne tik daiktai, kurie gamtoje neegzistuoja, bet ir procesai, kurie galina pasigaminti tai, ko gamta nepakankamai tiekia mogui. Vis dlto, gamtos mokslo ir technologijos skyrimas atradimo ir iradimo pagrindu yra santykikas. Gamtos moksl paanga, pavyzdiui, susijusi ne tik su nauj darini ar reikini bei savybi atradimu, bet ir su naujais poiriais bei naujomis seniau atrast fakt interpretacijomis. Pastarasis aspektas yra net svarbesnis u pirmj. Naujo reikinio atradimas visuomet yra naujo poirio tai, kas buvo inoma, padarinys. Pavyzdiui, naujas poiris vies, pasak kurio viesa yra elektromagnetinis reikinys, atved radijo bang atradim. Iradimas daro tak naujiems poiriams senus dalykus. Kaip galimybi atradimas, jis, galiausiai, atveria nauja tame, kas jau yra duota. Taigi, atradimas ir iradimas tampriai tarpusavy susij, sveikauja ir pereina vieni kitus. Iradimui btinas atradimas, naujas poiris, o atradimui reikalingi nauj technini priemoni iradimai. Priemons gi, kas gali pasirodyti netiktina, nebtinai turi bti materialios, daiktikos. Atradim priemons vairios. Tai ne tik atradimai ir naujos instrumentai, aparatra, prietaisai, bet ir naujos svokos, paradigparadigmos mos, nauja mokslin kalba. Modelis kaip konstrukcija. Gamtamokslinis painimas reikalauja eksperimentinio patvirtinimo, t.y. aktyvaus daiktinio poveikio natrali tikrov. Paintinis vaizdas nra paprasta tikrovs reprodukcija. Gamtamoksliniai vaizdiniai veikiau panas sukurt gamtamoksliniai vaizdiniai kaip mo- model negu atvaizd. Paintinis vaizdas yra imanentikas mintideliai nis modelis, be to sukonstruotas modelis. ie modeliai danai pateikiami brini pavidalu, kompiuterini program arba dar realesniais materiali struktr bdais. Materialios struktros turi iliustruoti matematinius teorinius modelius, kurie nra tiesiogiai tikrovje stebimi. Taigi gaminimas yra svarbus ne tik kaip iorinis produkavimas, bet ir turi savo atitikmen paiame painime, nes ia taip pat gaminami, konstruojami paintiniai modeliai. Ivados. Gamtos mokslus nesunkiai galima atskirti nuo technologijos, nes gamtamokslis yra imanentinis mintinis painimas, o technologija iorikas gaminimas (j esm, atitinkamai, nusako atradimas ir iradimas), taiau abi ios mogikos veiklos sritys glaudiai tarpusavy susij. Painimas persmelkia ir apima gamyb, o gamyba implikuoja painim. Atradimams btina sudaryti modelius, o nauj technini konstrukcij sukrimas atveria naujas painimo galimybes. i abipus painimo ir gaminimo sveika ir tapainimo ir gamyka vis gi nereikia, kad nra jokio skirtumo tarp gamtos moksl ir bos sveikavimas technologijos, nes nemanoma eliminuoti skirtumo tarp painimo imanentikumo ir gaminimo iorikumo. Gamtos mokslai nukreipti gamtos painim, jais dvasiniu bdu savinama tai, kas vadinama gamta. Tuo tarpu technologija

(Technikos filosofijos vadas 1998: 52-56).

Grtant prie radijo bang pavyzdio, galima pastebti, kad jau po to, kai buvo sukurti radijo sistuvai, o paios radijo bangos buvo suvokiamos kaip dirbtins, buvo atrasti ir natrals, kosminiai radijo bang altiniai ir natralios radijo bangos.

Mintinis modelis danai konstruojamas analogijos su realiais modeliais bdu. teigin galima iliustruoti pavyzdiais i mechanikos, kurioje sukurti modeliai dominavo ir kitose gamtos moksl akose, dar ir tebedaro didel tak ir iandien.

29

siekia taip sutvarkyti duomenis apie gamt, kad tai padidint praktin mogaus valdi materijai ir kuo pilniau bt patenkinami mogaus poreikiai ir trokimai. Kokie veiksniai nulemia tai, kad mogus yra technika bmogus kaip tech tyb? Kas apsprendia tai, kad mogus vysto save kaip technika nika btyb btyb? mogaus techninio aktyvumo determinants Biologin determinant. Kai kurie gyvnai taip pat gamina, modifikuoja ir panaudoja daiktus. mogaus prigimt, kuri yra biologikai apsprsta, galima pagrstai vertinti kaip pirmj mogaus aktyvumo determinant. Darbo objektyvacija, kuri realizuojama techninje mogaus veikloje, yra nesmoningo proceso, vykstanio ryje ir gyjanio motyvacij individualioje smonje, padarinys. Taigi technizacija nekyla nei i laisvo ir smoningo moni susitarimo, nei i etikai technizacija kaip varios mogikosios valios. Greiiau tai vyko neumanytai ir net gamtos vykis nesismonintai kaip instinktyvus, aklas gamtos vykis. Kadangi gyvoji gamta vystosi palaipsnio funkcij atskyrimo organ specializacijos kryptimi, tai ir mogaus pastangas nuolat tobulinti technitechnin veikla kaip gamtos galimybi nes savo veiklos priemones galima vertinti kaip tam tikr gamtos galimybi realizacij. realizacija Taiau biologins determinants pakanka aikinant technin mogaus aktyvum. Nors biologinis pagrindas ir yra mogaus aktyvum skatinantis veiksnys, taiau jis jo pilnai neapibria. mogaus aktyvumui bdinga ir tai, kad mogus smoningai priima ir kultivuoja gamtin pagrind, nes suvokia j kaip savast. mogaus aktyvumas, likdamas gamtiniu vykiu nustoja buvs aklas gamtinis vykis. Technika gauna specifin mogikosios technikos pobd tik dl mogaus bties, kuri pasireikia kaip geba painti. Painimo poreikis. Kalbant apie painimo ir suvokimo poreik, reikt atkreipti dmes paintins veiklos padalijim, nes mogus kartu taikosi ir multa (lot. daugyb vairovje) ir multum (lot. daugyb jos vienovje) painim. ie du aspektai reikiasi kartu. Paintinius mogaus siekius skatina viskas, k mogus sutinka savo kelyje. Visk, kas supa mog, jis siekia prisavinti, traukti savo inojimo srit. Jam nepakanka tik kaupti vairias inias. mogus stengiasi tas inias jungti, susieti sistem vienu ar keliais atvilgiais. Painimo tikslas nra daugyb kaip daugyb, bet daugyb suvesta vienov. Nors i nuostata ir yra pagrindin, taiau nedert ileisti i akiraio ir daugovs painimo verts. Prieingu atveju grst rimtas pavojus (tai liudija senojo mokslo patyrimas) nepagrstai supaprastinti pasaulio esinij. Todl paintinis mogaus smalsumas, siekis vis kaupti ir kaupti inias, ikelia neivengiam mokslo valdymo poreik, btinyb isaugoti ry su tikrove bei vykdyti fundamentinius ir metodologinius tyrinjimus. i teigini pagrstum patvirtina praeityje gautas iskirtinis indlis, kuris padarytas empirines technines inias panaudojus fizikini moksl pltotei.

(Birys 31-37).

1997b:

Technin mogaus veikla panai rezonanso reikinius, nes ji linksta automatizm. mogus savyje susiduria su automatizmais ( pvz., pulsas), o taip pat su pasikartojaniais gamtos reikiniais, kuriais jis bando sekti. iuo atvilgiu technin veikla yra gamtos atbalsis.

Panaiai ir iandien koks nors aklas paskiras faktas, netelps esamos mokslins paradigmos rmus, gali ateityje tapti nepa prast teorini at-

30

saviina kaip bet kokio painimo pagrindas

mogus kaip dvasia materijoje

tampa tarp to, kas yra, ir to, kas galt bti

Panaiai vystsi ir fizikiniai mokslai. Pradioje abu painimo aspektai (siekimas suvokti kas? ir siekimas aikinti kaip?) vystsi skirtingais keliais. Pirmasis kelias ved grynj moksl, o antrasis empirini technini moksl kryptimi. Taiau 17 a. ie du keliai susijo ir tai dav puiki rezultat tiek grynajam fizikos mokslui, tiek technologijai. Nors mogus domisi viskuo, taiau galima pagrstai tiktis, kad is domjimasis vyks tam tikra seka. Kaip juslika ir mstanti btyb, mogus savo dmes pirmiausia skiria j supaniam jutimikai suvokiamam pasauliui, gamtai. Tai jo ilikimo pasaulyje pamatas. Taiau painimo pagrind sudaro mogikoji saviina. Tai patvirtina graikikoji mstymo istorija. Pradioje jis skleidsi kaip gamtos painimas (Mileto mokyklos natrfilosofija). Eljiei (ypa Zenono) mstymas tampa refleksyvus, t.y. imamas tyrinti pats painimas. Sokratas mstym tiesiog atgria mog. dsningum patvirtina ir tai, kad naujus atradimus gamtos moksluose lydi auktesnis mogaus saviinos lygmuo. Mokslinio pasaulvaizdio pasikeitimas visuomet ivirsta nauja mogaus samprata. Visa tai veda prie kitos mogaus techninio aktyvumo determinants. mogikoji saviina. mogus save prasmina kaip dvasia materijoje. Tai yra viena galingiausi techninio gamtos pertvarkymo paskat. mogus suvokia dvasios ir materijos disproporcij, dvasios galimybi neisemiamum ir materijos udedamus jai apribojimus. i aplinkyb pradioje vert mog vystyti grynj teorin moksl ir savotikai menkinti taikomj. Taiau vliau dvasios ir materijos disproporcijos suvokimas tampa svarbiu veiksniu, determinuojaniu technologijos vystym. Taip vyko dl to, kad is suvokimas veik ne tik tuos, kurie, nepaisydami tradicinio mokslo, pasivsdavo techniniams tyrinjimams, bet ir todl, kad tam tikru istoriniu laikotarpiu imta suvokti ios disproporcijos veikos galimyb. Kai tik i galimyb irykjo, nuostat apie ribojani materijos gali ima keisti nuostata veikti ias klitis. Pirmus tokios naujos nuostatos poymius aptinkame pasakose. Nepaisant iracionalaus elemento j prigimtyje, pasakos ireikia ir tai, kuo mogus bt, jei jo neribot knikumas, jei dvasia galt viepatauti knui. Tai, kad techninis mogaus aktyvumas yra ne aklas gamtos vykis, o smoninga veikla, ireikia mogaus lkesius apie tai, kas pasaulyje galt bti. Pavirutinikas poiris tarsi bylot, kad pasakos ir technologija be galo tolimos viena kitai, bet kartu tiesa yra ir tai, kad be pasak nebt iuolaikins technologijos, be pasak technologinis aktyvumas taip ir likt aklas gamtos vykis. Pasakos vaizdini pavidalu ireikia labai svarb mogaus saviinos aspekt tamp tarp to, kas yra, ir to, kas galt bti. Taigi nuomon, kad modernios technikos amiuje nebelieka vietos pasakoms, grindiama neteisinga paira technologijos esm. Tai patvirtina nesustabdomos mokslins fantastikos populiarjimas. Etini vertybi suvokimas. Kitas veiksnys, lemis technin mogaus aktyvum, yra mogaus geba suvokti ne tik esamybs ir galimybs skirtum, bet suvokti ir tai, kas turt bti. mogus su-

radim pagrindu. Taigi vienovs ir daugovs painimas yra btina mokslinio tyrinjimo rezultatyvumo prielaida.

Rykus tokios utopijos pavyzdys rus filoso-

31

pranta, kad bti mogumi yra tam tikra uduotis, priederm. Nuovoka to, kas privalo bti, yra etin smon, kuri kreipia mog vertybes, grindianias mogikj bendrabv. i nuostata tradicikai siknija vairiose utopijose. Tuo tarpu kai pasakos knija viltis apvaldyti gamtos jgas, utopija skirta tobulo mogiko bendrabvio vizijai. Utopij krjai velgdavo idealios visuomens sukrimo klitis tiek bloguose mogaus polinkiuose, tiek jo nesugebjime sukurti deramas materialias slygas tikrai mogikam gyvenimui. Gamta tiesiog neteikia to, kas mogui btina. Tiksliau kalbant, technin mogaus veikl skatina ne tiek esamybs ir privalomybs skirtumo inojimas, kiek suvokimas to, kas turt bti, jei etinis sipareigoji- gamta teikt daugiau galimybi. is skirtumas paveria technin mas kaip technins paang etinio sipareigojimo veiksniu. Pats gi etinis sipareigojiveiklos paskata mas gauna dinamik bruo. Koki reikm turi is etinis veiksnys? prasta manyti, kad etinis motyvas yra absoliutus ir nepriklauso nuo apystov, kad tai toks sipareigojimas, kuris turi bti kuo pilniau vykdomas, nepaisant esam slyg. Vadinasi, konkretus etinio sipareigojimo gyvendinimas gali bti realizuojamas labai skirtingais bdais (kas priklauso nuo slyg), taiau jis yra imperatyvus. Jokios ypatingos apystovos nieko neatleidia nuo jo. Pavyzdiui, pamatin etin norma reikalauja, kad mogus privalo visada elgtis teisingai. Pai aplinkybi pasikeitimas tampa mogui tik papildomu etiniu pareigojimu, nepanaikinaniu etins teisingumo priederms apskritai. Utopija kaip tik ir prasmina, tarkim, natral nederli kaip savyje visai neprietaring svok. ia ir gldi jos nenykstanti vert. Pasaka ir utopija suponuoja toki gamtos samprat, kuri vliau tampa mogaus etins smons praktiniu veiksniu. Tokia paira gamt kvieia neprisitaikyti prie natralios aplinkos, prasminamos kaip etins veiklos laukas. iuo atveju raginama keisti ir plsti i aplink, knyti ne tik tai, kas privalu, bet ir tai, kas idealu. i valia ir praktins pastangos gyvendinti tai, kas suvokiama kaip idealas, suauga viena nuo tada, kai mogus atrado, kad mokslinio inojimo ir technini priemoni pagalba jis gals iplsti gamtos nustatytas laisvs ribas. Materijos pertvarka. Nei siekis painti, nei saviina, nei etin smon, nei skyrium pamus, nei kartu, nra pakankami mogaus technins veiklos kilmei paaikinti. Nepakankami jie kaip tik dl to, kad ie dmenys susij tik su mogaus dvasia. Visi aptartieji veiksniai kyla arba i mstymo bei kontempliacijos (siknijaniuose filosofijoje ir mene, mituose bei utopijose), arba, jei juos interpretuojame skyrium, neieina u etins veiklos rib. ie veiksniai yra potencialios mogaus technins veiklos determinants. Btina ir svarbiausia j aktualizacijos slyga materijos pertvarkomumas, transformacija. Akivaizdu, kas gamta visuomet buvo suprantama kaip veiklos sritis. Taiau tik neseniai mogus m suvokti, kad gamta yra materijos keiiane tik veiklos sritis, bet gali ir privalo bti keiiama net iki giliaumumo supratimas si savo sand. Btent is suvokimas yra iuolaikins technologijos

fo N. Fiodorovo mokymas apie mogaus paskirt Visatoje. Pasak jo, mogus, mokslo ir technikos padedamas, privals veikti mirt ir prikelti visus bet kada gyvenusius mones. Tokia esanti etin mogaus priederm ir paskirtis Visatoje.

Kita vertus, mogaus nepareigoja tai, kas nra jo valioje. Antai, mogus neatsakingas u gamtines slygas, kuri pakeisti jis negali. Jei dl gamtos slyg derlius chronikai nepakankamas, tai joks mogus nra u tai atsakingas. Daugelis senj civilizacij nederliaus nevertino kaip nederliaus, nes tai buvo natralus stygius.

32

pagrindas. Tai, viena vertus, yra mogaus paintins veiklos, knytos teoriniuose moksluose, filosofinje refleksijoje, ir, kita vertus, technins veiklos, kylanios i biologins mogaus prigimties, padarinys. Nors mogus ne i karto sismonino, kad, gimus tiksliesiems gamtos mokslams, visa gamta tapo pertvarkos objektu, vis dlto matematizuotas eksperimentinis gamtamokslis jau velg gamt kaip keitimo ir mogaus viepatavimo srit. io fakto sismoninimas ir ivados jau buvo tik laiko klausimas. iuolaikins technologijos antropologini padarini problema Poiris, kad gamta turi bti pertvarkyta, reik, kad mogus nebeiri daugiau natr kaip dvasios prieyb. Materija nustojo buvusi ribojaniu veiksniu, kuris neleidia pasiekti tai, k protas man tinkamu ir siektinu mogui. Prieingai, materija dabar jau prasminama kaip priemon, kurios dka dvasios idealai gali bti knyti. I tikrj ne materija nustato apribojimus. Ribotumo altinis gldjo mogaus dvasioje, kuri nesugebjo suvokti save kaip dvasi materijoje. Naujas poiris reik, kad mogus savo kaip homo faber (lot. mogus gaminantis) padt supranta kaip btin dvasins paskirties vykdym. mogus turi gaminti ne tik tam, kad igyvent, bet tam, kad tapt mogumi, kuriuo privalo ir gali bti. mogaus tapsmas tai ne tik dvasios krimas ir turtinimas, bet ir gamtos keitimas, kuriuo natra pajungiama dvasios valdiai, nes kaip tik tai ir yra materijos paskirtis. Pagilinta ir ipltota antropologin vizija yra galutinis poirio, kad mogus gali pertvarkyti gamt, rezultatas. mogus gamtos atradjas. M.Heideggeris, savitai ir skvarbiai analizuodamas technins veiklos esm, pastebi, kad modernios technologijos priemonmis mogus ne tiek pertvarko gamt, kiek atskleidia, aktualizuoja vien jos galimyb ir nuslopina kitas. I esms gamtos pertvarka yra tik vienas technins veiklos aspektas. Neabejotina, kad gamtos keitimas yra esminis dalykas, nes tai, k mogus gauna i gamtos, yra atskleist gamtos galimybi panaudojimas. Atradimai visuomet padaromi prie konstravim, taiau atradimas niekuomet nebna pakankamas ir vertingas be konstrukcijos. Tai svarbu ne tik ta prasme, kad be konstruktyvinio knijimo atradimas nebus gyvendintas, bet tai dar svarbiau tuo poiriu, kad tik atradimo daiktinimas liudija, jog atskleista tikra gamtos galimyb. Kol mogus interpretuojamas kaip btyb tik pertvarkanti gamt, tol jis prasminamas tik vienoje gretoje su gyvnais, nors ir sugebs pertvarkyti gamt subtilesniuose lygiuose. Technin veikla kaip tik per gamtos galimybi painim ir j daiktinim darbinje veikloje ireikia gldini moguje dvasios ir materijos vienyb. Panaiai kaip mogaus kne materija yra taip organizuota, kad tampa dvasios knijimu, lygiai taip knas, persmelktos dvasios, veikia iorin gamtos pasaul tikslu pakeisti gamt tokiu bdu, kad ji funkcionuot kaip kno tsa. itaip materija galina laipsnik knijim dvasini mogaus sieki, kuri realizavimas virija pa-

gamtos keitimas kaip mogaus tapsmas

(Birys 19-28).

1997a:

technologija kaip vien gamtos galimybi aktualizacija ir kit nuslopinimas

konstravimas kaip atradimo tikrumo rodymas

i mint M. Heideggeris isako svarstydamas garsij Aristotelio keturi prieasi teorij (Heideggeris 1992: 217-249).

technin veikla kaip mogaus knikumo ir dvasikumo vienov

33

ties mogaus kno galimybes. Kas yra tie dvasiniai mogaus siekiai? Kyla jie i to, kai mogus suvokia save kaip beribikum. Protas, pavyzdiui, manosi ess pajgus painti ir suvokti transcendentik savo atvilgiu erdv ir laik. is sugebjimas realizuojamas kuriant svokas, nes svokos kaip tokios nra ivedamos i daikt kaip ia - dabar esamybs tiesiogini jutimini suvoki. Transcendentikum mogaus dvasia bando tirti tik siedama j su materijos apribojimais, suvokdama, kad ie apribojimai yra btent apribojimai. is suvokimas yra labai svarbus mokslo raidai. Dl to, kad mogus, nepaisant painimo ribotumo, turi neriboto painimo nuovok, mokslas gauna vystymosi impuls. mogaus niekad netenkina pasiektas painimo lygis. mogus ino, kad kiekvienas pasiektas inojimas yra mogikojo paini dalinis bei ribotas. is ambivalentikumas, pasireikis materijos mo ambivalentiku apribojim bei dvasini aspiracij beribikumo suvokimu, yra tai, mas kaip technins kas sudaro mogaus dvasin pajgum ir kas pasireikia techninje veiklos paskata jo veikloje. Technins veiklos natralumas. Technins mogaus pastangos yra mogikasis bandymas panaudoti materijos galimybes veikiant, virijant jos paios udedamus apribojimus. Puikus i mogaus pastang pavyzdys yra telekomunikacija. Bendraudamas per atstum su kitais monmis, mogaus protas aikiai suvokia savo priklausomyb nuo jusli teikiam galimybi, taiau vis dlto sugeba jutimin suvokim pakelti iki reikiamo dvasinio visuotinumo lygmens. Intelektinis painimas pasiymi tuo, kas gali bti vardijama kaip visur buvimas (visuotinumas). is visuotinumas pasiekiamas abstrahavimo priemonmis, kurios jau paios perkelia painim u erdvs ir laiko plotmi. Ir toliau natralios priklausomybs bei apribojimai ilieka, taiau technins priemons paalina kai kuriuos i j, kartu naujasis naujasis juslikumas juslikumas tam tikru laipsniu dalyvauja neribot mogaus dvasios galimybi ir perspektyv pltroje. Ir vis tik ne juslikumas iuo atveju tampa turtingesnis, o pati mogaus dvasia. Pojiai yra pajungti dvasiai, taiau ir ji nuo j priklauso. Nordami bendrauti su kitais, turime kliautis savo balsu, klausa, rega ir kitomis juslmis. Prieingu atveju tas kontaktas bt tik abstraktus. Turime remtis savo juslmis ir paindami materiali tikrov. Techninmis priemonmis sudarydamas neregtas jutiminio suvokimo galimybes, mogus kuria ir naujas dvasinio sisavinimo erdves. Pavyzdiui, mogikosios uuojautos ir jautrumo artimo kaniai bei skausmui savyb gauna naujas galimybes ir metmenis dl nauj medicinos mokslo ir technikos priemoni. Ir vis tik technologija neveikia nei laiko, nei erdvs j eliminavimo prasme. Technologija nepanaikina joki pamatini materijos savybi. Jos priemonmis mogus tik nauju bdu panaudoja tas savybes. Telekomunikacinio pokalbio metu erdvinis atstumas ilieka, tik yra veikiamas didesniu greiiu. Lktuvas arba raketa nepanaikina gravitacijos, tik techniniu bdu j valdo. Technologija nei panaikina, nei sukuria gamtos savybi, o tik jas atskleidia.

(Birys 1996: 3640).

Techninmis telekomunikacinmis priemonmis mogus gali veikti erdv ir laik nauju bdu. Televizija galina mogaus akis velgti tai, kas vyksta bet kokiu atstumu nuo jo. Akis lieka tas pats kaip ir anksiau regos organas, jos paios galimybs lieka nepakitusios. tikinamai tai pa tvirtina lktuvo evoliucija, kurioje matome palaipsn tikslingiausios ir tinkamiausios skraidymui formos krim. Kai kas ga-

34

ribotas technini iradim variabilumas

technologijos materialumas technologija kaip natralus mogaus knik galimybi papildymas

Kaip tik dl to techniniai iradimai pasiymi tik nedideliu variabilumu. Tam, kad pasiektume tam tikr tiksl, pavyzdiui, skraidyti, disponuojame tik tomis galimybmis, kurias mums teikia apibrtos konstruktyvins formos. Kuo labiau gilinamasi technologij, jos esm, tuo labiau sitikinama jos materialumu. Technins mogaus pastangos yra gamtos galimybi gyvendinimas, kuris ireikia natralias mogaus proto aspiracijas. Technologija natraliai papildo bei prapleia knikas mogaus galimybes ir tarnauja dvasiai materijoje, gamtos pertvarkymui mogaus pasaul. Kartu neabejotina, kad tam tikr pagrind turi ir pagrindinis kaltinimas, keliamas technologijai. io kaltinimo esm ta, kad technologijos prigimtis esanti ir nenatrali, ir nemogika. Ambivalentika technologijos prigimtis Kiekvienas, kas nori tyrinti iuolaikins technologijos keliamus pavojus ir grsmes, turt skirti dvi technologini pavoj ris. Vien j sudaro padariniai, sukeliami modernios technologijos panaudojimo, taiau nesusij su paios jos (technologijos) esme. Kit r sudaro padariniai, kyl i paios technologijos. Ne visuomet tok skyrim galima grietai vykdyti, taiau tai nemenkina paties skyrimo reikms. Antropologinis ambivalentikumo visuotinumas. Nra sunku suvokti, kad kai kurie technologiniai pavojai nra tiesiogiai susij su jos prigimtimi. Akivaizdu, kad techninis inojimas ir sugebjimai gali bti panaudoti ir geriems, ir blogiems tikslams. ias galimybes kaip tik ir teikia ambivalentikas technologijos pobdis. Taiau is bruoas yra bdingas ir kitoms mogaus veikmms. Nra tokios mogikos veiklos, kurios negalima bt nukreipti piktam. ia prasme visa mogika btis yra ambivalentika, o technin veikla tiesiog austa ambivalentikum. Ambivalentikumas, reikiantis galimyb k nors panaudoti geriems arba blogiems tikslams, nra iimtin modernios technologijos savyb. is teiginys nenuima nuo mogaus padidjusios atsakomybs u technins veiklos, kurios galimybes taip neregtai praplt moderni technologija, padarinius. Taiau i atsakomyb nra susijusi su paia iuolaikins technologijos prigimtimi. Technins naujovs ir anksiau bdavo neretai sutinkamos nepatikliai ir su baime (toki technofobijos pavyzdi istorijoje apstu). Akivaizdu, kad piktnaudiavimo naujausia technologija pasekms iandien baisesns savo mastu ir gyliu negu seniau. Paradoksalu, bet tokia padtis labiau naudinga, negu nenaudinga. Ypatingas iuolaikins technologijos ambivalentikumas. Tuo atveju, kai ndienos technologijoje vis tik velgiamas pavojus visuomens monikumui apskritai, io poirio pagrindo tenka iekoti kitur. Jis gldi sitikinime, kad moderni technologija, nepaisant to ar panaudojama geram, ar piktam, gresia monikumo praradimu, nes veda nemonik mogaus buvim nenatralioje gamtoje. Teigiama, kad ypatingas modernios technologijos ambi-

lt iuo atveju bandyti mstyti Platono bdu: lktuvo idja buvusi pati savaime, o konkrets lktuvai palaipsniui prie jos artja. Tikrumoje ios idjos itakos gldi gamtos galimybse ir turi bti i j ivesta.

dvi technologijos keliam pavoj rys

Ambivalentikas (lot. ambi... i dviej pusi + lot. valentia jga) dvilypis, turintis prietaring element.

ambivalentikas technologijos pobdis

mogikos bties ambivalentikumo visuotinumas

Tai nepriklauso nuo to, ar veikla primityvi, ar yra mokslinio pobdio. iuo at vilgiu branduolin energija kaip jgos altinis visai nesiskiria nuo raumen jgos, panaudojanios kuok. Abu gali bti panaudojami tiek konstruktyviai, tiek destruktyviai.

35

moderni technologija kaip spiritualizacija ir materializacija

maina kaip tikslo objektyvacija

maina kaip dirbtin forma

technologins san klodos autonomi kumas

antropologini technologijos pada rini itakos

valentikumas kyla i to, kad iuolaikin technologija, ivaduodama mogaus dvasi i materijos pani, paradoksaliai paveria j (dvasi) materijos verge. Taigi, moderni technologija yra kartu ir mogaus spiritualizacija, ir materializacija. Nuodugnesnis tyrinjimas patvirtina, kad itokia ambivalencija tikrai yra. Technins sanklodos autonomikumo prieastis. Technologija yra mogaus idj daiktinimas. Maina objektyvuoja tam tikr mogaus sumanyt tiksl. Mainos konstruojamos taip, kad vidins materijos jgos realizuot numatyt tiksl. Tad tikslingoje savo veikloje mogus priverstas inaudoti materijos jg orientacijas. Vadinasi, maina niekada neveiks tik pagal savo krjo intencijas. Jos veikimas atitiks krjo umanymus tik tuo mastu ir bdu, kokiu mastu ir bdu kinkytos joje gamtos jgos atspinds, atitiks mogaus umanymus. Maina kaip materiali struktra yra tam tikru laipsniu autonomika. Tai, kas veikia mainoje, yra ne mogaus idja, o dirbtin forma, suteikta materijai. T form inspiravusi idja tarsi gyvena nuosav gyvenim, kuris nebtinai atitinka jos krjo umanymus. Mainos (ypa kompiuterins) veikime gali pasireikti tokie savitumai, kuri krjas net nenumat. Tai pasakytina ne tik apie atskir main, bet ir apie visas mogaus sukurtas technologines sistemas. Technologija turi sanklodos autonomikum. mogikieji technologins sanklodos autonomikumo padariniai yra tie, kad tiek geros, tiek blogos intencijos, knytos technologijoje, ima funkcionuoti joje nepriklausomai nuo mogaus valios. mogus gali neti pataisas, kurios technins sistemos veikim priartins prie umanyto, taiau net iuo atveju mogaus siterpimo padariniai priklauso ne tiek nuo j tikslo, kiek nuo to, k pavyksta realiai knyti (pakanka prisiminti ernobilio katastrof). Technikos autonomija senovje ir naujaisiais laikais. Technikos autonomija bdinga bet kokiai techninei veiklai, net paiai primityviausiai. Lankininko iauta strl ne visuomet skrieja jo pasirinkt taikin. Tai priklauso nuo strls padties lanke. Taiau egzistuoja kokybinis skirtumas tarp modernios technologijos autonomikumo ir senj technikos pasiekim autonomijos. Senj laik mogus, statydindamasis bst savo rankomis pasigamintais rankiais, turjo visumin poir savo darb ir atskiras jo fazes. Jis puikiai inojo, koki reikm jo pasaulyje turjo kiekvienas jo pasigamintas daiktas, nes praktinis inojimas buvo konkretus, o ne abstraktus. Drauge buvo reikini, kuri jis nepainojo. Neinojo, pavyzdiui, kodl jo panaudojamos mediagos pasiymjo vienokiomis, o ne kitokiomis savybmis. Taiau toks neinojimas visai netrukd, nes pakako inoti, kad mediagos ir daiktai tikrai turi reikiamas natralias savybes, kuriomis galjo praktikai pasinaudoti konkretiems tikslams pasiekti. Kuo technin veikla mokslikesn, tuo didesnis ir jos indlis mokslo abstraktum. Kartu ir technin veikla gauna vis daugiau abstraktumo ir dalinumo bruo, nes yra nukreipta arba vien aspekt, arba keli aspekt ansamblius. Dl to iuolaikins gamybos darbuotojas, neirint tai, ar yra projektuotojas, ar paprastas vykdytojas, nebesugeba aprpti ir su36

vokti savo darbo visumos ir jo produkt visuomenins reikms. Jei, pavyzdiui, gaminami automobiliai, tai darbuotojas neaprpia vis transporto problem, kurias gimdo automobilizacija. Saugaus automobilio konstravimas visikai skiriasi nuo transporto problem sprendimo ir reikalauja visai kitokio pobdio mokslini ar praktini ini, negu to reikalauja keli eismo tvarkymas. Vaizdo perdavimo tolimais atstumais idjos gyvendinimas televizinmis sistemomis reikalauja toki mokslini ir technini ini, kurios i esms skiriasi nuo humanitarinio inojimo, kurio prireikia, sprendiant pedagogines, psichologines, etines ir socialines problemas, kurias pagimd tele- ir video- technologija. ie pavyzdiai neliudija, kad iradjas, konstruktorius, projektuotojas ar darbininkas nesidomi ir neprivalo rpintis visuomeniniais savo veiklos padariniais. Jais pasakoma tiktai, kad knijant televizijos idj, pedagogins, psichologins, socialines ar etins problemos nekyla. Realizuojant automobilio idj, irgi nekilo gatvi eismo tvarkymo problemos. Darbininkas, dirbs automobili kbul surinkimo bare, nra atsakingas u variklio pagaminim, nes jo veikla ir gdiai nesusij su ios automobilio dalies gamyba. Tas pats pasakytina ir apie vis technologin sanklod. Kiekvienas, kas joje dalyvauja, savo veikla ir gdiais bei iniomis yra susijs tik su tam tikra ios sanklodos sritimi ir iuolaikiniame pasaulyje jo veikla yra dalinio, abstraktaus pobdio. i tendencija vis labiau rykja ir visuotinja. Abstraktumas bdingas ne tik vykdytoj veiklai, bet ir gamybos organizatori vadybinink profesijoms. Nors menederiai privalo aprpti ir suvokti visumos funkcionavim, taiau tai daro tik abstrakiu bdu. Gamybos organizatoriai stebi procesus kompiuterins informacijos pavidalu: tai skaiiai, grafikai, lentels ir pan. Analogikai ir skrydi valdytojai moderniuose aerouostuose tvarko ir kontroliuoja skrydius abstrakios iuolaikins informacijos ir ryi priemonmis. Nra nieko, kas visuomet sekt konkrei visum. Darbo racionalizacija ir technologins sanklodos autonomija. iuolaikinis darbas vis labiau racionalizuojamas, o matematizuotas abstraktus painimas, kuris visuomet palieia tik atskirus tikrovs aspektus, uvaldo visas ms gyvenimo sritis. Tuo paiu mogaus pasaulis tampa vis nesuprantamesnis, nes kiekvienas dalinis jo sandas, procesas grindiamas sava atskira abstrakia sritimi ir j atitinkaniu veiklos bdu bei daikt funkcionavimu. Vis naujos idjos knijamos technologinje sanklodoje, o j padariniai tam tikrose srityse negali bti numatomi jau vien todl, kad jie buvo neinomi to mokslo ir tos veiklos, kuri pagrindu tos idjos butechnologini idj vo ikeltos. knytos technologijoje, idjos veikia autonomikai. autonomikumas Jos ima funkcionuoti objektyviai veikiani jg lauke. Dl i prieasi iuolaikins technologins sanklodos raida vyksta savotikai netvarkingai. Mokslini atradim ir technikos iradim paveikta kokia nors aka ima staiga audringai vystytis ir niokoti itisus visuomens modelius. Prieingai senajam pasauliui, kuriame 37

iuolaikins tech nologijos keliamos disproporcijos

modernios logijos bruoas

technoesminis

nauj technologij socialins pasekms

automatizacijos ir informacins revo liucijos padariniai

gamta mogui buvo kosmosas, t.y. darni, stabili, harmoninga visyb, prie kurios mogus galjo prisitaikyti pastovi, aiki pair pagrindu, iuolaikins technologijos tikrov nra harmoningai sursta ir subalansuota. Kiekviename ingsnyje susiduriame su disproporcijomis, kurios veria mog blakytis ir skubiai iekoti staiga ikylani problem sprendim. Anksiau mogus galjo prisitaikyti ir remtis gamta, net jei jos ir nepaino (moksline prasme). Ji neteik jam beribs laisvs, taiau aprtose ribose mogus jautsi pakankamai laisvas. Danai jausdavosi ess gamtos takoje, nes neturjo valdios jai, taiau kartu nebuvo atsakingas u jos veikmenis. Gamta buvo rsti , taiau nepavergdavo mogaus dvasios, nes nuo mogaus nepriklaus. mogus galjo pavsti savo dvasios jgas proto vystymui ir kultros pltrai. Technologin gi sankloda, u kuri mogus jauiasi ess atsakingas, anaiptol nra stabilus ir harmoningas pasaulis. Jame nuolat kyla pavojingi, danai nenumatomi sutrikimai, kurie prikausto mogaus dmes, reikalauja i jo nuolatini tempt pastang, uvaldo jo vali ir energij. Tai modernios technologijos esminis bruoas, kuris iais laikais nuolat lydi mogaus technin kryb ir veikl. mogui nelieka nei laiko, nei jg atstatyti dvasios ramyb ir pusiausvyr, be kuri negalimas mogikas bvis. mogus jauiasi ess savo paties sukurtos technologins sanklodos vergas ir auka. Visuotins disproporcijos. ios disproporcijos neapsiriboja vien technologijos sritimi. Su technologijos pasiekimais ir pokyiais yra glaudiai susijs mogikasis bendruomenikumas. Kai kurie technologiniai pasiekimai gali sunaikinti itisas socialines sanklodas. itaip gali vykti net tiesiogiai nedalyvaujant technini priemoni ir sistem krjui ir gamintojui. Tokio pobdio disproporcijos ir padariniai yra u jo veiklos ir abstraki vizij rib. Jis tiesiog stengiasi tobuliau tvarkyti ir vykdyti savo techninius reikalus ir funkcijas. Pramonins technologijos istorija pateikia daug ikalbing ir net dramatik socialins sanklodos vystymosi disproporcij, kurias sukl technologijos paanga. Audringas pramons vystymasis 19 amiuje iauk sudtingas socialines problemas ir tikr revoliucij tradicinse gyvenimikose pairose. Visuomens prisitaikymas prie pramonins 19 a. revoliucijos neivengiamai vlavo, nes problemos, susijusios su tuo perversmu, pltojosi visai kitoje plotmje, negu garo main ar mechanini darbo stakli konstravimas. Ms laik mogus vl atsidr tokioje technologijos vystymosi fazje, kurios pasekmi jis nepajgus numatyti. Vienas i automatizacijos ir informacins revoliucijos padarini yra istorinio laiko sutankjimas ir prognostini galimybi komplikavimasis. Dabar dar tebesistengiama nugalti konvejerins technologijos, kuri veria mog prisitaikyti prie gamybins mainos, pajungia j (mog) technologinei sanklodai, padarini. Naujausioji technologija stato mog visai kit padt. Plintanti automatizacija ir kompiuterizacija atveria toki ateit, kurioje su darbo monotonija bt

K.Marxo doktrina ir buvo teorinis t disproporcij atspindys. Taiau, matyt, nereikt tokiu laipsniu smerkti devynioliktj ami u tai, kad nesugebta i karto prasminti ir valdyti prating pramonins revo liucijos padarini.

38

modernioji techno logija ir naujos funkcijos mogui

naujausia technolo gija kaip mogikas reikinys

iuolaikin techno logija ir mogaus padtis

grsm mogaus egzistencijai

technologin san kloda ir mogaus prigimties problema

galima radikaliai susidoroti, taiau kartu modernioji technologija ukraut ant mogaus pei tokias intelektualines funkcijas, su kuriomis dauguma darbuotoj sunkiai besusitvarkyt. Pasaulis susiduria su dideliu mokslinink, technolog, o taip pat ir ger informatik deficitu. Kiekviena veiklos ris, objektyvuota mainoje ar techninje sistemoje, neirint tai, ar anksiau i veikla buvo intelektualinio ar fizinio, vykdomojo ar valdomojo pobdio, dabar gali bti produktyvi ir efektyvi tik jei j vykdys darbuotojai, pajgs intelektualiai ir praktikai valdyti naujausi technik. Vadinasi, naujausioji technologija yra tikrai mogikas reikinys. mogus ioje situacijoje turi ne tik valdyti objektyvuotus technikoje pasiekimus, bet ir pats vystyti savo intelektualines galias. Todl didja isilavinusi darbuotoj poreikis visose akose ir srityse. Kuo plaiau ir giliau mogus savo dvasi ir idjas knija technologijoje, tuo didesnius reikalavimus paiam mogui kelia technologin sankloda. Technologija, kaip nepasotinamas pasak smakas, reikalauja viso mogaus. Technologins sanklodos pavojai mogaus egzistencijai. iuolaikiniam mogui susidaro spdis, kad technologijos raida vyksta prie jo vali. Tam tikra prasme itaip ir yra, nes jgos, kurias vysto technologija, nors ir yra mogikos prigimties, taiau technologinse sistemose jos funkcionuoja abstrakiai ir yra aklos (vertybine prasme) savo veikmen atvilgiu. Automatinis jg, mogaus knyt technologinje sanklodoje, veikimas nuolat kelia nenumatytus padarinius ir veria mog vis atnaujinti ir intensyvinti savo pastangas. mogus priverstas usiimti iimtinai technologijos perama veikla. Technologijos sudtingjimas ir plitimas reikalauja vis didesnio ir vis labiau technikai isilavinusi darbuotoj skaiiaus. Moderni visuomen poreik prasmina technokratikai. Panaiai kaip technologijoje, kuomet kyla nauj mediag su norimomis savybmis poreikis, taip ir nauj darbuotoj, atitinkani savo kvalifikacija ir savybmis technologijos poreikius, trkumas turi bti paalintas gaminant technikus ir technologus. Tokia ideologija vyrauja formuojant vietimo strategij ir taktik. Todl nenuostabu, kad i nepasotinama technologijos perspektyva, kuri vertina ir gamt, ir mog tik kaip apdorojam mediag ar vienet visum, ms aminink suvokiama kaip grsm mogaus egzistencijai. is pavojus nra iprotautas, nes gldi paioje technologijos prigimtyje. Taiau io pavojaus realumas dar nereikia, kad jau viskas prarasta. mogaus egzistencija gali bti apsaugota, bet su slyga, kad tie neivengiami pavojai bus suprasti kaip pavojai. Tuo tikslu ir reikia tyrinti technologijos padarinius. Esminis klausimas ir yra, ar technologin sankloda i esms prietarauja mogaus prigimiai, ar pavojingas yra tik mogaus prigimties nepaisymas technologiniame konstravime. Pirmu atveju vienintel ieitis bt visikas technologijos atsisakymas. Antru atveju technologijos keliamus pavojus jau bt manoma vertinti realistikai ir eliminuoti praktikai. Taigi, ikyla labai svarbi technologijos nat- (Birys 1998: 2940). ralumo ar nenatralumo problema. 39

kaltinimai dl tech nologijos nenatra lumo

termino gamta daugiareikmikumas

technologins san klodos atitikimas mogaus prigimiai

technologija kaip natrali, bet ydinga

Technologijos nenatralumo problema Svokos nenatralus neaikumas. Beveik visos atakos prie technologij yra pagrstos teiginiu, kad technologija i esms yra nenatrali, todl griaunanti natral mogaus gyvenim. Technologija kaltinama dl dehumanizuojanio poveikio mogui, nes ji kurianti nenatral mog, augant ir gyvenant nenatraliose slygose. is kaltinimas atrodo labai svarbus tiems, kurie mano, kad gamta yra pamatin, galutin ir universali norma. Taiau istorija liudija, kad i norma nra arbitrali. Nepaisant to, kiek nuo seniausi laik iki ndienos pakito gamtos supratimas ir jos vertinimas, pati gamta visuomet turjo ir tebeturi tam tikr normatyvin prasm. Kadangi gamta yra neaikus, turintis begales reikmi, terminas, todl nra taip paprasta tiksliai nusakyti, kuria prasme tai, kas gamtika, yra natralu ir drauge normatyvu. Taigi, manoma, pateikti ne tik pagrstus argumentus, teigianius technologijos nenatralum, bet ir ne maiau svarius technologijos natralumo teiginius. Antai senj laik technin mogaus veiklos forma pasiymjo tokiu natralumu, artimumu gamtai, kad niekas ir nebando j vertinti kaip nenatrali (pvz., lydimin emdirbyst). Pakanka vien vilgtelti mogaus rankas tam, kad suprastum, jog jos natraliai pritaikytos manipuliavimui rankiais. rankiai yra technika, vadinasi, rankin veikla (o kitokia - nemanoma!) yra natrali technologin mogaus veikla. Senovs technins veiklos pagrindas buvo tiek biologikai natralus, kiek mogikai racionalus. Taigi, niekas nebyloja apie tai, kad vystymasis nuo senosios technikos iki modernios technologijos galt bti pavadintas nenatraliu procesu. Gsdinantis iuolaikins technologijos natralumas. i pastaroji ivada paaikina, kodl tiek daug moni su tokia nuostaba ir baime velgia iuolaikin technologijos vystymsi. Jei yra tiesa, kad pagrindins technologins sanklodos savybs i esms yra susijusios su mogikojo painimo ir veiklini sugebjim prigimtimi, o todl ir su gamtos prigimtimi (antgamtin technika nemanoma!), todl belieka su ja susitaikyti. is susitaikymas visai pagristai iaukia sumiim ir nerim, nes tarsi kalba apie tai, kad paioje mogaus prigimtyje yra kakas bloga, ydinga. Tai liudija ir tas faktas, kad net radikaliausi technologijos kritikai nedrsta teigti, kad technologija neatitinka tikrosios mogaus prigimties, nes vidin technikos vystymosi logika nuo seniausi mogaus technini sugebjim iki moderniosios iuolaikines technologijos bei technologines sanklodos labai svariai teigia prieing ry. Kai kurie tyrintojai teigia, kad technologija yra natrali, taiau drauge ir ydinga. J nuomone, technologin sankloda yra mogaus susiprieinimo su Dievu padarinys, todl technologin sankloda yra aminai pasmerkta neti mogaus nuopuolio ir nuodms nat. Kitiems atrodo, kad technologin sankloda ireikia absoliui dabartinio mogaus egzistencijos beprasmyb. Nieko keisto, jei mogui pradjus gyvendinti sensias savo svajones ir siekius, daugyb j pradeda simpatizuoti filosofinms nuostatoms,

Kadangi techno logijos metodas yra analitinis ir vienpusis, tai ji yra visikai natralus mogikojo painimo struktros sekmuo. mogikasis painimas ir gamyba sudaro ne dalom vienov, todl is vienpu sikumas natraliai persmelkia ir vis technin mogaus aktyvum.

40

teigianioms mogikosios bties beprasmyb. Klaidinga reikinio prieasi iekoti vien dviejuose pasauliniuose karuose ir treiojo grsmje. Prieastis gldi ymiai giliau. Net tuomet, kai ja nepiktnaudiaujama, technologin sankloda matechnologin motoma kaip kvazi-natraliu bdu dehumanizuojanti mog, redukuogaus dehumanizacijanti j iki daikto. Kaip tik is aspektas yra ymiai labiau gluminanja tis mogikosios egzistencijos beprasmikumo poymis, negu laisvas technologijos panaudojimo bdas, kuris visuomet leidia turti vilt, kad klaidos bus itaisytos, o nepageidaujamos tendencijos veiktos. mogaus dehumanizacija ir reifikacija (sudaiktinimas) kaip vidins paios technologins sanklodos vystymosi tendencijos skatina mogikj bt prasminti kaip keli mirt, kaip tok egeschatologija zistavim, kuris pats save sunaikina. Taip atsiranda eschatologins nuotaikos, kurios buvo bdingos 20 a. pabaigai. Evoliucijos terminais kalbant, ris homo bt lyg nevyks gamtos planas ir pasmerktas susinaikinimui. mogus, kaip technologijos iniciatorius tampa pasmerktas imirimui panaiai kaip kai kurios prieistorins btybs, kurios savo neproporcinga, nors ir natralia evoliucija, pakirto savo ilikimo ansus. Kultrin Vakar kriz yra aknijusi tame vidiniame mokultrin Vakar nijos pasidalijime ir susiprieinime, kuris sietinas su technologija. kriz Technologijos natralumas veria mog nuolat j vystyti, nors perspektyva, kuri technologin sankloda atveria, gimdo vidin daugelio moni pasiprieinim: technologin paanga numogina pat mog ir kaip natrali nepriimtina. Kur mogus velgia pavojingus technologijos natralumo simptomus? Ar vien tik dehumanizuojaniame jos poveikyje ar ir atrioje jos prieprieoje su gamta? Kitaip tariant, ar technologija yra gamtos prieingyb vien vertinant j mogikosios iros atvilgiu, ar ji prietarauja gamtai ir materialios (daiktines) tikrovs atvilgiu? Gyvos btybs ir techniniai dirbiniai Gamtos samprata keiiasi, vystantis gamtos mokslams. Gamtamokslio ir technologijos takoje gamta prarado pastovius pavidalus ir formas. 18 a. sigali mechanicizmas. Mechanistin mstysen buvo bandyta taikyti net antropologijoje. Toki bandym pavyzdys yra La Mettrie traktatas mogus maina (1747). Taiau palaipsniui aikjo tokios pairos ribotumas, pradedamas suvokti gyvosios gamtos savitumas. Natralumas prie dirbtinum. Nors gyvos btybs turi panaum su mechaniniais dirbiniais (pvz., juda), nors j funkcionavimas remiasi tomis paiomis gamtos jgomis, taiau nuo mechagyv btybi ap- nini dirbini i esms skiriasi. Gyvos btybs knas yra organisprstumas i vidaus zuotas ir apsprstas i vidaus. Mechanizmo gi struktra yra apsprsta i iores. Techninio dirbinio organizacija ir funkcionavimas techninio dirbinio remiasi dirbtinmis formomis, kurios suteikiamos mediagai. organizacija Forma udedama materijai. Geleis natraliai negauna nei krumpliaraio nei alkninio veleno form. Tokie daiktai neatsiran41

gyvos btybs kaip individai

individualumas gamtos avesys

masins gamybos monotonikumas

chemini reakcij natralumas

chemiko veikla kaip kultivavimas

da spontanikai gamtoje, jie negimsta ir atsitiktinai. Tuo tarpu gyv organizm (nors ir dabar mokslininkai tebesiginija ar gyvyb emje atsirado atsitiktinai, ar ne) pavidalai ir struktros susidaro pagal materijos savybes ir dsningumus. Susidariusios gyvn formos gauna stabilum. Tai dinamikas stabilumas, kuris, kintant slygoms ir aplinkai, adaptyviai kinta ir pats. Mechaninis dirbinys yra visikai nenatralus pirmins mediagos atvilgiu. Juk gaminio makrostruktra ir mikrostruktra yra visikai neorganikos ir prietaringos. Nors mikrostruktra ir teikia makrostruktr galimybes, taiau pastarosios visikai nra btinos pirmosios atvilgiu. Geleies rda visikai nebtinai turi virsti audimo staklmis ar kuo kitu. Gyvame organizme, atvirkiai, mikrostruktra ir makrostruktra tarsi suponuoja viena kita, yra viena kitai reikalingos ir btinos. io prietaravimo iraika yra ta, kad gyvajame pasaulyje dvi tos paios ries btybs nra tapaios. Tai individai. Ir nors rins individualios gyv btybi struktros irgi susideda i pirmini daleli molekuli, taiau gamta taip jas sutvarko, kad be jokio iankstinio plano ir prievartos nuolat kuriamos unikalios individualybs. Nesuskaiiuojamos tos paios pagrindins temos variacijos yra didysis gamtos avesys. Nra dviej tapai mogik veid, lygiai kaip nra tapai medi ar gli. Technikos pasaulyje atvirkiai. iuolaikins masins gamybos produktai labai vienodi. Dirbtin prototipo struktra, kaip tik dl to, kad yra dirbtin, privalo bti kuo tiksliau atkartota. Prieingu atveju - brokas! Nukrypimai nuo etalono neleistini. Taiau tuo visai nenorta pasakyti, kad techninis dirbinys negali atlikti funkcij, kurios virija gyvo kno galimybes. Taiau tokias galimybes daniausiai lydi didiulis vienpusikumas. Reaktyvinis lktuvas skrenda nelygstamai greiiau negu pauktis, taiau negali skristi liau, negu numato jo konstrukcija, todl jo manevringumas menkesnis negu sraigtasparnio. Toks vienpusikumas sukelia daug keblum. Fizikin ir chemin technika. Natralumo ir dirbtinumo esm atsiskleidia fizikinje ir cheminje technikoje. Remdamasis chemijos teorija, chemikas kuria naujus junginius. Intuicijos vedinas jis neprasmina skirtumo tarp natrali gamtos jungini ir t, kurie sukuriami laboratorijoje. Tai, k jis atlieka, yra tiesiog mediag jungimasis tam tikrose slygose, o paios reakcijos vyksta natraliai. Chemikas dirbtiniu bdu nemanipuliuoja chemini mediag daleli jgomis. Jis tik sudaro tokias slygas, kuriuose cheminiai procesai vyksta numatytu ir norimu bdu bei kryptimi. Net ir tuomet, kai gaminamos sintetins mediagos, sintezuojamos substancijos yra panaios natralias ar bent j pagrindu gaminamos. Todl daugeliu atvilgiu chemiko darbas primena tai, k pavadinome gamtos kultivavimu. Chemikas greiiau kreipia ir realizuoja gamtos procesus negu priveria gamt gauti svetimas jai formas. Tuo tarpu fizikinei technikai bdingas svetim gamtai for42

fizikin technika kaip form primetimas gamtai

m primetimas. Akivaizdu, kad ir ia panaudojamos tos galimybs ir jgos, kurias tiekia pati gamta. Todl ir apie fizikin technik pasakytina, kad ia sudaromos tokios slygos, prie kuri materija yra veriama gyti norimas formas. Taiau ia esama ir esminio skirtumo lyginant su chemine technika. Fizikinis-techninis materijos apdorojimas reikalauja nuolatinio ir aktyvaus sikiimo procesus. Tam, kad mediaga gaut dirbtin form, btina nuolat j veikti ir ja manipuliuoti. Fizikiniai ir techniniai procesai neturi natralios pabaigos. Jie gauna atbaigtum tik tuomet, kai technikas sitikina, kad jau gauta laisva reikiama forma, kurios idj jis turjo savo smonje. Laisvumo svoka ia taikoma tik gaminio pavidalui, o ne tikslui, kur technikas turjo galvoje. Technologija ir nenatralus mogaus gyvenimo bdas Biologinis aspektas. Besaikis visokio pobdio technini priemoni vystymas sukelia net mogaus organ atrofij, pakerta mogaus sveikat. Vienas i skaudiausi automobilizacijos padarini hipodinamija. mogaus knas sudaro vienov: visos dalys ir organai nuostabiai tarpusavy suderinti. Todl yra toks mogaus gyvenimo bdas, kuris biologiniu poiriu yra natralus, sveikas. Tai toks gyvenimas, kuriame visas mogaus knas aktyviai dalyvauja. Judjim keiia poilsis, tamp atsipalaidavimas. Technini priemoni panaudojimas sukelia disproporcijas: vieni organai panaudojami labai intensyviai, kiti lieka nepanaudoti beveik visai, todl tampa lyg nenatrals ir net nereikalingi. Toki fizin disharmonij sukelia iuolaikinis darbo pobdis. Net primityvioji senovs technika galjo tapti vienpusiko vystymosi pagrindu, taiau ji nesukl bent kiek platesnio visuomeninio darbo pasidalijimo (iskyrus fizinio ir protinio darbo atsiskyrim, kuris turjo socialin, o ne technologin prasm), todl ia nebuvo enklesnio vienpusikumo. Dirbantysis pats apsprsdavo darbo temp ir pobd. iuolaikinje gamykloje abu ie veiksniai tarpusavy labai glaudiai siejasi, todl siaura specializacija, kuri nulemia srovin konvejerin technologija, veda kratutin vienpusikum. Nepalankius mogui iuolaikins technologijos padarinius galima suvelninti ir net paalinti kaip tik paiomis techninmis priemonmis. Visuomenins gamybos naumo didjimas sudaro prielaidas mogui kompensuoti praradimus darbinje veikloje. Tai didjanios laisvalaikio galimybs. Pagaliau technologins sanklodos auk dabar veikiau reikt iekoti tarp vadovaujanio personalo, o ne tarp tiesiogini vykdytoj. Kitaip tariant, pavojingos tampos ir stresai dabar yra greiiau psichinio ir intelektualinio, negu biologinio pobdio. mogikasis aspektas: materiali dvasios nata. Danai technologija kaltinama dl to, kad ji daranti vis mogik gyvenim dirbtin. Tai lyg svarbiau u biologinio pobdio priekaitus, teigianius technologijos nenatralum mogaus kno atvilgiu. Nors iuolaikinis mogus turi gerokai daugiau laiko fiziniam poilsiui, taiau technologizuota gyvensena atima mogui dvasin ramyb, ku43

technikos keliamos disproporcijos

specializacija

neigiam technolo gijos padarini eliminavimas techniniais bdais

technologijos poveikis mogaus pilnatvei

informacinje civi lizacijoje maja galimybs msliai susikoncentruoti

natralaus jutiminio moni santykio praradimas

ri yra svarbiausia ne tik mogikos pilnatvs, bet ir geros knikos savijautos slyga. Padidjus darbins veiklos temp, kuris tapo pavojingas net biologiniu poiriu, atrodo, galima veikti. Taiau technologin sankloda trauk mog tok skubr veiklos ritm, kuris nesuteikia jokio atokvpio. Kiek technologija mog isilaisvino i natrali savo sait su gamta, tiek pati dar labiau j supaniojo. Ir ie paniai nenatrals. Kurdamas technologin sanklod, mogus usimet sau ant pei ios sanklodos funkcionavimo pagal mogaus norus ir siekius reguliavimo ir kreipimo nat. Gamta ne vienu atvilgiu mogui yra nesvetinga, taiau ji neveria mogaus ja nuolat rpintis, nes nepriklauso nuo mogaus. Kad ir siaurose ribose ji teikdavo mogui galimyb pasivsti savajai kultrinei (tegul ir primityviai) veiklai. Tuo tarpu technologija absorbuoja vis dvasin mogaus dmes ir fizines jo pastangas. Susidaro spdis, kad knijusi idjas, mogaus dvasia savanorikai save paverg materijai. Dvasia nuo iol privalo vilkte vilkti tiek materiali sait, kad atrodo jau nebepajgsianti apvaldyti savo paios sukurto pasaulio. itai akivaizdiai demonstruoja telekomunikacija. is iradimas realiai knija mogik trokim universalizuoti dvasi, veikti erdv ir laik. Virtualinje informacijos erdvje (interneto sistema) erdvs ir laiko kategorijos ima keisti tradicin prasm. Taiau galima klausti, ar reals i iradim rezultatai neveda tai, kad mog ugriva tokia gausyb spdi, fakt ir vyki, jog jis jau nebepajgia su ia informacine gritimi susidoroti. Taigi, ar tokioje situacijoje mogus turi galimyb realizuoti savj dvasin prigimt? Pavyzdiui, ar video-informacinis santykis su pasauliu ir kitais monmis suteikia galimyb geriau painti mogikj gyvenim, formuoja tikrai iminting poir pasaul? Nemaa fakt liudija prieing tendencij informacinje civilizacijoje maja galimybs msliai susikoncentruoti, siekti dvasins pusiausvyros. iuolaikinis gyvenimo bdas neskatina dvasiniam aktyvumui, veikiau kreipia mog dvasin neveiklum. Telekomunikacija, kuri yra i esms yra bendramogiko susikalbjimo priemon, konkreioje situacijoje tampa autentiko moni bendravimo klitimi. Tai, kas laimta erdvinje plotmje, pralaimta mogikoje gelmje. Trumpai tariant, prarastas natralus tiesioginis juslinis mogaus santykis su ioriniu pasauliu ir su kitais monmis. Vidinis mogaus a tapo tuias, o drauge bejgikai atvertas ir patologikai imlus agresyviai vairias iniasklaidos priemones panaudojani pseudomoksl skelbj, tariam imini ar tiesiog vairaus plauko arlatan takoms. Dvasins pusiausvyros praradimas. Vidin tutuma, kuri sukl technins priemons, dar labiau gilja dl iuolaikini iradim ypatum, kuriuos nurod K.Jaspersas. mons mokosi nau- ( 1991) dotis daiktais, kuri nesupranta ir net nebando suvokti kaip tinkamai jais pasinaudoti. Pai technini gamini sukrimas yra protini pastang produktas. Tai tikra kultrin veikla, nes atskleidia 44

technini priemoni naudojimas ir protin veikla

senj technini priemoni struktros akivaizdumas

iuolaikini tech nini sistem struktros neakivaizdumas

natralaus ryio tarp darymo ir supratimo nutrkimas

gamtos galimybes. Taiau i priemoni panaudojimas nereikalauja (daniausia) tokios protins veiklos, kuri galtume palyginti su intelektualine veikla, kuri reikalinga jas kuriant. Daniausia pakanka to, kad tlas operatorius paspaudia reikiamu metu reikiam mygtuk ar klavi. Daniausiai operatorius visai neino, kas vyksta jo panaudojamoje techninje sistemoje. Egzistuoja tarsi trumpas jungimas tarp klavio paspaudimo arba rankenls pasukimo ir technins sistemos veikmen. Senj technini priemoni, ranki bei instrument panaudojimas buvo i esms kitoks. Reikalas tas, kad senj technini priemoni struktra buvo akivaizdi. Jose knyta idja buvo net iorikai suvokiama. Todl t priemoni panaudojimas laidavo jose daiktint idj supratim. Moderniose techninse sistemose akivaizdiai suvokiami yra tik j valdymo ir kontrols taisiniai. Taiau jie nieko mogui nesako apie pai technini priemoni vidin srang bei veikimo principus. Tai, kas iuolaikinse techninse sistemose yra akivaizdiai suvokiama, yra tik i priemoni panaudojimo ir pritaikymo idjos. Vidiniai technikos veikimo principai ir struktros yra inomos tik specialistams ir konstruktoriams, kurie turi speciali mokslini ir technini ini. Senovs ir iuolaikini technini priemoni skirtumas yra susijs su atitinkamais j srangos principais. Senovs technika buvo pagrsta iorikai suvokiam gamtini mediag savybmis (kietumu, kalumu, tsumu, sunkumu, lengvumu ir pan.). Modernios technikos konstravimas yra pagrstas moksliniu gamtos dsni inojimu ir moksline vidini materijos struktr bei savybi painsena. iuo poiriu klaidingas ir obskurantikas yra poiris iuolaikin technik kaip des. Din technini priemoni forma yra btina, nes vidin j struktra ir funkcionavimas yra labai sudtingas ir nra akivaizdus. Kita vertus, dvasiniu poiriu iuolaikins technikos naudotojas lengvai gali gyventi u savo priemoni, o kartu tapti vis skurdesnis. Nebeegzistuoja daugiau natralus ryys tarp to, k mogus daro, ir to, k supranta, tarp jo pastang bei j rezultat. itaip iuolaikin technologija ardo natrali mogaus pusiausvyr. Kai kalbama apie tai, kad technologija kuria nenatral gyvenimo bd, tai toks priekaitas nutaikomas ne tiek nepaintus biologiniu poiriu technologijos aspektus, kiek tai, kas yra nesveika mogaus specifins gyvensenos atvilgiu. Kalbama apie tai, kas tikrai kelia pavoj mogikai gyvensenai. I esms galima skirti knik sveikat ir dvasin sveikat. Galima kentti knikas ligas, taiau bti dvasikai sveikam ir prieingai. Vis tik tokie atvejai yra palyginti reti, nes mogus yra dvasios ir kno vienov. Tas faktas, kad medicina i naujo i vienov atrado, yra vienas reikmingiausi mokslo sveikumo argument. Vidin gamtos moksl evoliucija veik klasikinio gamtamokslio vienpusikum. Modernioji medicina atmet klaiding dualistin poir mog ne filosofini ivediojim paveikta, o savo paios tyrinjim ir rezultat takoje. Jei technologija ir nusipelno kaltinimo dl nenatralios gyvensenos krimo, tai tas kaltinimas 45

turi bti nutaikomas ne tik biologinius, knikus mogaus aspektus, bet vis mogaus esyb. Priemoni kultra. Teigiama, kad technologija formuoja nenatral gyvenimo bd, nes ardo pusiausvyr tarp iorikumo ir vidujikumo, tarp veikimo ir suvokimo bei prasminimo, tarp priemoni krimo ir mogiko j panaudojimo. iuolaikin technologija mog stato toki padt, kurioje j taip uvaldo ir ugoia priemoni valdia priemons, kad tikslai jau pradeda jam nebeatrodyti tokie svarbs. mog, kur paverg technologinis pasaulis, galima prilyginti eimininkei, kuri tiek veiia, tvarko ir blizgina savo namus, kad jie atrodo nebetinkami gyvenimui. Tokia eiminink lyg kenia dl kako panaaus tvarkymosi neuroz. Lygiai taip ir iuolaikins neurotin elgsena technologijos vyksmas yra panaus neurotin elgsen: vos tik mogus jos imasi, ji nebeleidia jam sustoti. mogus veriamas eiti kartu su ja ir yra kaskart giliau jos traukiamas ir supaniojamas. Ja usiimdamas, praranda bet kokias proporcijas ir saik. technologin neuroTechnologin neuroz danai slepia pastangas pabgti nuo z realios atsakomybs, kuri udeda gyvenimas. Ar technologin veikl visuomet btinai turi lydti panas negatyvs dalykai? Ar tikrai technologija yra atsakomybs vengimo priedanga? Daug mstytoj nedvejodami teigiamai atsako iuos klausimus. Jie atkreipia dmes t fakt, kad technologija tampa pasaulietine krikionikosios iganymo idjos forma. Kartu ji tampa pseudore- (Birys 2001: 3339). technologija kaip ligija. Labai dramatikas ir veris susimstyti apie ias problemas vykis yra nesenas naujosios kompiuterines sektos Sauls vartai pseudoreligija isiudymas. Krikionyb skelbia, kad iganymo kelias yra asmeninio pasiaukojimo ir emikj grybi isiadjimo kelias, o tai daugeliui moni regisi per sunku. Todl pradedama iekoti iganymo ia, emje, iganymo per materij. Pavirutinikam tyrintojui gali pasirodyti, kad technologija yra nenatralus reikinys, taiau gali paaikti, kad ariau tiesos yra teiginys, jog ji kaskart giliau ir pilniau atskleidia gamtos prigimt. Nra ir negali bti antgamtikos technologijos! Dar niekada mogus nebuvo susidrs su tokiu dramatiku ikiu, kok jam iandien pateikia technologijos vystymasis ir j lydintys pavojai ir galimybs. Visai tiktina, kad kaip tik iuo savo ikiu technologija nurodys ir t specifin bd, kuriuo ji gali tapti mogikos egzistencijos pilnatvs slyga. Technologija nekuria mogikojo idealo, bet sudaro tokias prielaidas, kurios energingai ir primygtinai reikalauja i mogaus protingumo ir atsakingumo u savo veiksmus, pilniau skleisti sav prigimt bei teikia tam reikalingas priemones. Taigi, viskas gal gale turt priklausyti nuo paties mogaus. Klausimai 1. Apibdinkite technik siaurja ir plaija prasmmis. 2. Panagrinkite technikos siaurja prasme vystimosi linijas. 3. Kaip pasireikia dvejopa technikos funkcija? 46

4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Kuo skiriasi kultivavimas nuo konstravimo? Aptarkite painimo ir gamybos esm ir skirtumus. Kaip 17 a. pasikeit gamtos moksl ir technikos ryys? Kas sudaro iuolaikins technologijos esm? Apibdinkite atradim kaip gamtos moksl esm ir iradim kaip technologijos esm. Kas bdinga iuolaikini gamtos moksl ir technologijos sveikavimui? Panagrinkite mogaus techninio aktyvumo determinantes. Ar yra pagrindas interpretuoti mogaus technin aktyvum kaip natral? Kas sudaro technologijos nenatralumo problemos branduol? Kuo skiriasi gyvos btybs ir techniniai dirbiniai? Kaip iuolaikin technologija veikia mogaus gyvenimo bd? Literatra Aristotelis. 1990. Rinktiniai ratai. Vilnius: Mintis. Birys, R. 1996. Ambivalentika technologijos prigimtis ir jos padarini problema, in Verslas ir studijos. Vilnius: Technika, 34-40. Birys, R. 1997a. Antropologini iuolaikins technologijos padarini problema, in Verslas ir vadyba97. Vilnius: Technika, 19-28. Birys, R. 1997b. mogaus techninio aktyvumo determinants, in Verslas, vadyba ir studijos. Vilnius: Technika, 31-37. Birys, R. 1998. Technologijos nenatralumo problema, in Verslas, vadyba ir studijos97. Vilnius: Technika, 29-40. Birys, R. 1999. mogus kaip numeris arba technologija ir asmuo, in Verslas, vadyba ir studijos98. Vilnius: Technika, 64-71. Birys, R. 2000a. Eksperimentinio technologins sanklodos pobdio padariniai, in Verslas ir vadyba99. Vilnius: Technika, 7781. Birys, R. 2000b. Technologinio poirio pasaul paradoksas, in Verslas, vadyba ir studijos99. Vilnius: Technika, 33-34. Birys, R. 2001. Ekomisticizmo nutikimai arba determinizmas ir laisv, in Verslas, vadyba ir studijos2000. Vilnius: Technika, 3339. Girnius, J. 1998. mogaus problema technikos amiuje. Vilnius: Aidai. Heidegeris, M. 1992. Rinktiniai ratai. Vilnius: Mintis. Technikos enciklopedija vol.2. 2003. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidimo institutas. Technikos filosofijos vadas. 1998. Vilnius: Alma Litera. Bell, D. 1973. The coming of Post-Industrial society. N.Y. Bell, D. The Social Framework of the Informational Society. London: Oxford Press. Bugliarello, G., Doner, D.B. 1989. The history and Philosophy of Technology. Chicago: University of Illinois Press. Ellul, J. 1977. Le sistme technicienne. Paris. Lilly, S. 1976. Men, machines and history. The Story of Tools and 47

Machines in Relation to Social Progress. London. Skolimowski, H. 1989. Philosophy of Technology as a Philosophy of Man, in The history and Philosophy of Technology. Chicago: University of Illinois Press. Toffler, A. 1983. Previews and premises. Toronto, N.Y., Sidney. Toffler, A. 1980. The third wave. N.Y. . 1989 : . , . 1991. . : .

48