AutoCAD įvadas

Bendros žinios

AutoCAD R14 - universali Autodesk firmos sukurta ir plėtojama grafinė automatizuoto

projektavimo sistema, dirbanti Windows NT 3.51 arba 4.0 ir Windows 9x aplinkoje. Jos paskirtis –
braižyti brėžinius, modeliuoti sudėtingas plokščias ir erdvines konstrukcijas, naudojamas įvairiose
veiklos srityse: statyboje, mechanikoje, elektrotechnikoje, žemėlapių, drabužių, baldų projektavime
ir t.t. Darbo režimai - autonominis arba tinklinis. Minimalūs reikalavimai techninei kompiuterio
įrangai:

• Intel 486 arba galingesnis procesorius;

• VGA 640x480 monitorius;
• 32 Mb operatyvinė atmintis (RAM);
• 50 Mb kietame diske kompaktiškam instaliavimo varijantui;
• 64 Mb kietame diske virtualiai atminčiai;
• 10 Mb papildomos operatyvinės atminties kiekvienam atskiram AutoCAD seansui;
• 2,5 Mb kietame diske laikiniems failams instaliavimo metu;
• pelė ar kitas nurodymo įrenginys .

AutoCAD sistemos pagrindu sukurta virš 2000 specializuotų programinių produktų namams,
spausdinto montažo plokštėms, staklėms, robotams, drabužiams, miestams, landšaftui ir pastatų
architektūrai, statybinėms konstrukcijoms, inžineriniams tinklams ir komunikacijoms, keliams ir
gatvėms, žemėlapiams ir kitiems objektams projektuoti, projektavimo procesui valdyti: AutoCAD
Designer, Autodesk Mechanical Desktop, AutoCAD Map, AutoSurf, Auto Vision, Mech SLIDE,
Genius CAD, CADMECH, AutoArchitect ir kt. Daugiau ir naujausios informacijos galima gauti
Autodesk firmos svetainėje Internete: WWW.autodesk.com.

Sutartiniai pažymėjimai, naudojami šiame aprašyme:

KOMANDA - komandos pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis;

<F3> - klaviatūros klavišo, kurio pavadinimas tarp ženklų “<” ir “>", pvz., F3,
paspaudimas;

<Enter> - klaviatūros klavišo <Enter> paspaudimas;

Laukas - tekstinio ar grafinio meniu komanda atverto dialogo lango lauko pavadinimas;

{[Komandų piktogramų liniuotė]Komandos - komandos parinkimas iš komandų piktogramų liniuotės

pavadinimas}

Dialogo langas, skyrius, sritis - dialogo lango, skyriaus ar srities pavadinimas.

[Šoninis meniu]Meniu skyrius »Meniu - komandos paieškos kelias šoniniame ekrano meniu;
komanda

Meniu skyrius» [Dialogo lango sritis]Meniu - komandos paieškos kelias viršutiniajame

komanda (iškrentančiajame) meniu;
Command: - nuoroda į komandų ir pranešimų eilutę;

{ komentarai } - komentarai rašomi tarp riestinių skliaustų kursyviniu 9 Pt dydžio šriftu;

Command: _limits - vykdytų komandų registracijos protokolas pateikiamas patamsintame fone kursyviniu 9 P
dydžio šriftu.
ON/OFF/Lower corner<0,0>

AutoCAD paleidimas ir darbo pabaiga

Programa paleidžiama standartiniais Windows 9x, Windows NT sistemose numatytais būdais:

o Start meniu komandų sąrašo Programs skyriuje parinkti AutoCAD14 startavimo

komandą.
o Du kartus spragtelti pele ties AutoCAD R14 tiesioginio kreipinio piktograma
Windows darbo lauke.
o Paspausti <Enter> klavišą arba du kartus spragtelti pele ties paleidimo failo
ACAD.EXE, užregistruoto AutoCAD šakniniame kataloge, piktograma.

Startavus AutoCAD R14 programą ekrane atveriamas programos darbinis langas ( 6.1 pav.).

Auto CAD darbo pabaigos būdai:

o File» Exit .
o Spragtelti pele ties programos lango uždarymo mygtuku [X] (Close) programos
lango dešiniajame viršutiniame kampe.

• Komandų ir pranešimų eilutėje įvesti komandą QUIT.

6.1 pav. AutoCAD R14 darbinis langas.

AutoCAD redaktoriaus komandos ir vartotojo sąsaja

Sistemos komandos gali būti parenkamos keliais būdais:

• Iš viršutinio (iškrentančiojo) (pull-down) meniu.

• Iš šoninio ekrano (screen) meniu.
• Iš nurodymo įrenginio klavišų (pointing-device) meniu.
• Iš planšeto (digitizing-tablet) meniu.
• Iš grafinio (image) meniu.
• Iš pagalbinio (kontekstinio) (cursor) meniu.
• Iš komandų piktogramų liniuotės.
• Įvedamos klaviatūra komandų ir pranešimų eilutėje.

Komandai įvesti klaviatūra reikia komandų ir pranešimų eilutėje dešiniau raginimo <Command:>
įrašyti komandos pavadinimą ir paspausti arba <Enter>, arba tarpo klavišą, arba spragtelti
dešiniuoju pelės klavišu grafinėje darbo srityje. Kai kurias komandas galima įvesti įrašant ne jų
pilnus pavadinimus, bet jų sutrumpinimus. Sutrumpinimai nurodomi faile ACAD.PGP. Pvz.,
komandos LINE sutrumpinimas – L, CIRCLE – C ir t.t. Komandų ir pranešimų eilutės dydį
(standartinis dydis – 3 eilutės) galima nurodyti komanda Tools» Preferences… atverto dialogo
lango Preferences skyriaus Display srities Text window parameters lauke Number of lines of
text to show in docked command line window.

Planšeto meniu komanda nurodoma nurodymo įrenginiu, po to paspaudžiant parinkimo klavišą.

Naudojant nurodymo įrenginio meniu pelės ar skaitmeninio keitiklio klavišus galima užprogramuoti
dažniausiai vartojamoms komandoms įvesti.

Pagalbinis meniu iškviečiamas laikant nuspaudus <Shift> klavišą ir spragtelint dešiniuoju pelės
klavišu.

Grafiniame meniu kiekvieną meniu punktą gali atitikti ne tekstiniai komandų pavadinimai, o
grafinės piktogramos.

Iš kitų meniu tipų (viršutiniojo, ekrano, komandų piktogramų liniuotės) komandos įvedamos
įprastinėmis Windows priemonėmis.

Paskutinė vykdyta komanda pakartotinai gali būti vykdoma <Enter> arba tarpo klavišo
paspaudimu. Bet kuri kita anksčiau vykdyta komanda gali būti pakartotinai iškviesta komandų ir
pranešimų eilutėje (tekstiniame lange) vertikalios krypties rodyklių klavišais <Up Arrow> arba
<Down Arrow> nurodžius reikiamą komandą ir paspaudus <Enter> klavišą. Komandos vykdymui
nutraukti skirtas <Esc> klavišas.

Kai kurios komandos pateikia užklausas, reikalaujančias papildomos informacijos įvedimo. Ši

papildoma informacija gali būti nurodoma komandų ir pranešimų eilutėje arba atvertame dialogo
lange. Dialogo lango paslaugų atsisakyti galima prieš komandos pavadinimą įrašant minuso ( - )
simbolį, pvz., įvedus komandą LAYER papildomą informaciją reikia nurodyti dialogo lange Layer
& Linetype Properties, o įvedus – LAYER – komandų ir pranešimų eilutėje.

Kai kurioms komandoms dialogo langai gali būti atveriami komandos pavadinime prirašant
priešdėlį DD, pvz., COLOR – DDCOLOR, CHPROP – DDCHPROP ir t.t.
Komandų užklausų struktūros priklausomybė nuo komandos parametrų (raktų)

Komandų užklausų struktūrą iliustruosime brėžinio ribų nustatymo komandos LIMITS pavyzdžiu:

Command: LIMITS<Enter>

ON/OFF/<Lower corner><0,0>

Šios komandos užklausoje išvardinti trys parametrai, tarpusavyje atskirti dešiniojo įkypojo brūkšnio
simboliu ( / ). Parametrai leidžia pasirinkti komandos vykdymo varijantą:

ON - įjungti brėžinio ribų apsaugos režimą, draudžiantį braižyti už brėžinio ribų;

OFF - išjungti brėžinio ribų apsaugos režimą, draudžiantį braižyti už brėžinio ribų;

<Lowercorner><0,0>-įvesti brėžinio ribų kairiojo apatinio kampo koordinates (siūloma reikšmė

pagal nutylėjimą: x=0, y=0).

Parametras ar reikšmė, priimama pagal nutylėjimą, pateikiama tarp ženklų “<” ir “>”, t.y. <Lower
corner> <0,0>. Jeigu raktas ar reikšmė, priimama pagal nutylėjimą, tinkama, jų įvesti nebūtina –
pakanka jų tinkamumą patvirtinti <Enter> arba pelės dešiniojo klavišo paspaudimu. Jeigu
pasirenkamo parametro tekstas ilgas, galima įvesti tik parametro sutrumpinimą – jo pavadinime
esančią didžiąją raidę (raides). Parametrą daugeliui komandų galima pasirinkti ir iš šoninio ekrano
meniu.

Darbo pradžioje pateikiamas viršutinis (iškrentantysis) meniu, komandų ir pranešimų eilutė ir 4

komandų piktogramų liniuotės: Standard Toolbar, Object Properties, Draw ir Modify. Šoninis
meniu įjungiamas/išjungiamas komanda Tools» Preferences… atverto dialogo lango Preferences
skyriaus Display srities Drawing window paramaters režimų jungikliu Display AutoCAD screen
menu in drawing window. Komandų piktogramų liniuotės įjungiamos/išjungiamos komanda
View»Toolbars atverto dialogo lango Toolbars sąraše Toolbars.

Iškvietus sistemą darbo lape matomas grafinis žymeklis, kurį sudaro dvi koordinačių ašims
lygiagrečios susikertančios tiesės su kvadratu-žymekliu susikirtimo vietoje. Šių tiesių ilgį galima
reguliuoti parenkant sisteminio kintamojo CURSORSIZE reikšmę tarp 1 ir 100. Grafinis žymeklis
valdomas nurodymo įrenginiu (pele) arba klaviatūros rodyklių klavišais. Grafinio žymeklio dydį
(pikseliais) galima nurodyti pakeičiant sisteminio kintamojo PICKBOX reikšmę arba parinkti
šliaužte komanda Tools» Selection atverto dialogo lango Object Selection Settings srityje Pickbox
Size.

Ekranas gali dirbti grafiniu arba tekstiniu režimu. Režimai perjunginėjami <F2> klavišu arba
komandomis GRAPHSCR ir TEXTSCR . Taip pat gali būti naudojami du ekranai: vienas darbui
tekstiniu režimu, kitas - grafiniu.

AutoCAD darbo aplinkos parametrai (vaizduoklio teksto šriftai ir spalva, skaitmeninio keitiklio
tvarkyklė ir nurodymo įrenginio tipas, laikinųjų failų talpinimo vieta, išorinių nuorodų įkėlimas
pagal poreikį, meniu ir palaikymo failų išdėstymo vieta) gali būti nustatomi komanda Tools»
Preferences… atverto dialogo lango skyriuose.
Meniu skyrių aprašas

Viršutinio meniu skyrių komandų paskirtis

Skyriaus Skyriaus komandų paskirtis

vardas

File Dirbti su failais.

Edit Grafinio darbo lauko objektams redaguoti.

View Brėžinio peržiūros ekrane būdams nurodyti.

Insert Blokams, išoriniams ar kitų programų objektams įterpti.

Format Dirbti su sluoksniais, spalvomis, linijų tipais, teksto ir matmenų stiliui,

matavimo vienetams ir brėžinio formatui nustatyti.

Tools Sistemai valdyti, braižymo parametrams nustatyti, vartotojo koordinačių

sistemai valdyti.

Draw Daugeliui primityvų braižyti.

Dimension Matmenims braižyti ir matmenų parametrams nustatyti.

Modify Brėžinio elementams redaguoti.

Help Pagalbinis žinynas.

Šoninio meniu skyrių komandų paskirtis

Skyriaus Skyriaus komandų paskirtis

vardas

File Dirbti su failais.

Edit Grafinio darbo lauko objektams redaguoti.

View1, View2 Brėžinio peržiūros ekrane būdams nurodyti.

Insert Blokams, išoriniams ar kitų programų objektams įterpti.

Format Dirbti su sluoksniais, spalvomis, linijų tipais, teksto ir matmenų stiliui,

matavimo vienetams ir brėžinio formatui nustatyti.
Tools1, Tools2 Sistemai valdyti, braižymo parametrams nustatyti, vartotojo koordinačių
sistemai valdyti.

Draw1, Draw2 Daugeliui primityvų braižyti.

Dimension Matmenims braižyti ir matmenų parametrams nustatyti.

Modify1, Brėžinio elementams redaguoti.

Modify2

Help Pagalbinis žinynas.

ASSIST Pagalbinės priemonės: objektų parinkimas, koordinačių filtrai, atliktų

veiksmų atšaukimas, sluoksnių parametrų nustatymas ir kt.

Naujo brėžinio kūrimas

Naujas brėžinys gali būti kuriamas keliais būdais (komanda NEW):

a. tuščio šablono pagrindu:

2. File» New… » Use a Wizard
3. Sąraše Select a Wizard parinkti Quick Setup
4. Suaktyvinus skyrių Step1:Units parinkti ilgio matavimo vienetų vaizdavimo sistemą:
dešimtainę (Decimal), inžinerinę (Engineering), architektūrinę (Architectural),
trupmeninę (Fractional) arba mokslinę (Scientific).
5. Suaktyvinus skyrių Step2: Area įrašyti brėžinio matmenis: plotį (Width) ir ilgį (Length).
6. Paspausti komandinį mygtuką Done.

2 punkte parinkus Advanced Setup galima nustatyti papildomus parametrus: kampų matavimo
vienetus (Step2: Angle), kampų matavimo atskaitos tašką (Step3: Angle Measure), kampų
matavimo kryptį (Step4: Angle Direction) ir kt. Šie parametrai, taip pat ir ekrane po dešimtainio
taško vaizduojamų skaitmenų kiekis, gali būti parenkami ir komanda UNITS.

b) pasirenkamo šablono pagrindu:

1. File» New…» Use a Template

2. Sąraše Select a Template: parinkti reikiamą šabloną. Šiame sąraše galima rasti
standartinių formatų (ANSI, ISO, JIS) brėžinių šablonų su paruoštais rėmeliais ir
pavadinimo blokais. Tiesa, visuose standartiniuose šablonuose, išskyrus
ACAD.DWT ir ACADISO.DWT, naudojama popieriaus erdvė, kurioje dirbant
reikalingos papildomos žinios.

c) pagal ankstesnius nustatymus:

1. File» New…» Start from Scratch (automatiškai parenkamas ankstesnis šablonas).

2. Parinkti matavimo vienetų sistemą: metrinę (Metric) ar angliškąją (English).
Brėžinio išsaugojimas

Brėžiniui išsaugoti norimu vardu reikiamame kataloge standartiniu AutoCAD formatu (DWG)
skirta komanda SAVEAS:

1. File» Save As…

2. Išplėstiniame sąraše Save in: parinkti diską , po to ir katalogą, kuriame reika išsaugoti
kuriamą/redaguojamą brėžinį.
3. Lauke File name: įrašyti/parinkti kuriamo/redaguojamo brėžinio failo vardą. Vardo
išplėtimas - DWG - pridedamas automatiškai, jeigu išplėstiniame sąraše Save as type:
parinktas formatas: AutoCAD R14 Drawing (*.dwg). Šiame lauke dar galima parinkti
DWT (šablono) formatą bei DWG formatus ankstesnėms AutoCAD versijoms
(AutoCADR13/LT95 ir AutoCADR12/LT2).

Brėžiniui išsaugoti tuo pačiu vardu tame pačiame kataloge, iš kurio jis nuskaitytas skirta komanda
SAVE:

1. File» Save…

Brėžiniui išsaugoti kitais formatais (Auto CAD R12/LT2, Auto CAD R13/LT95, Auto CAD R14
DXF, 3D Studio, WMF, SAT, BMP, DWF, DWG, EPS, DXX, STL) skirta komanda EXPORT:

1. File» Export…
2. Išplėstiniame sąraše Save as type parinkti reikiamą formatą.
3. Išplėstiniame sąraše Save in: parinkti diską , po to ir katalogą, kuriame reika išsaugoti
kuriamą/redaguojamą brėžinį.
4. Lauke File name: įrašyti/parinkti kuriamo/redaguojamo brėžinio failo vardą. Vardo
išplėtimas priklauso nuo išplėstiniame sąraše Save as type parinkto formato.

Brėžinio įkėlimas iš išorinės atminties

Brėžiniui įkelti iš išorinės atminties skirta komanda OPEN:

1. File» Open…
2. Išplėstiniame sąraše Look in: parinkti diską , po to ir katalogą, kuriame registruotas
egzistuojantis brėžinys.
3. Po išplėstiniu sąrašu Look in: esančiame sąraše parinkti egzistuojančio brėžinio failo vardą
arba jį įrašyti lauke File name:. Jeigu sąraše failo nėra - patikrinti, ar išplėstiniame sąraše
Files of type: parinkta reikiama failų formatų filtro reikšmė (dažniausiai: Drawing (*.dwg)
).

Brėžinio masteliai ir ribos

Brėžinio mastelius nustato valstybinis standartas LST ISO 5455:1995:

• tikrojo dydžio1:1;
• mažinimo 1:2; 1:2,5; 1:4; 1:5; 1:10; 1:20; 1:50; 1:100; 1:200; 1:500; 1:1000; 1:2000;
1:5000; 1:10000;
• didinimo2:1; 2,5:1; 4:1; 5:1; 10:1; 20:1; 50:1.
Braižymas tikrojo dydžio masteliu

Programoje galima naudoti matavimo vienetus ir braižymo sritį, realiai atitinkančius tikrąjį objektą,
t.y. braižyti tikrojo dydžio masteliu 1:1. Tada vieną grafinės darbo srities matavimo vienetą atitinka
vienas realaus matavimo vienetas: mikronas, milimetras, centimetras, metras, kilometras ir t.t. Tokiu
atveju reikia nustatyti brėžinio ribas skirtingas nei standartiniai dokumentų lapų formatai (A0 –
841x1189, A1 – 594x841, A2 – 420x594, A3 – 297x420, A4 – 210x297 cm). Brėžinio ribas galima
nustatyti komanda LIMITS. Spausdinant popieriuje sutalpinimo problemų nebus - galima parinkti
bet kokį spausdinimo mastelį, įgalinantį sutalpinti brėžinį į reikiamą popieriaus lapų skaičių. Galima
perjunginėti brėžinio ribų apsaugos režimą, leidžiantį/draudžiantį braižyti už brėžinio ribų. Brėžinio
ribas nustatyti galima ir naujo brėžinio kūrimo komanda (File» New… » Use a Wizard), bet
komanda LIMITS leidžiama nurodyti lapo kairiojo apatinio ir dešiniojo viršutinio kampų
koordinates:

Format»Drawing limits
ON/OFF/Lower left įvesti lapo kairiojo apatinio kampo <Enter>
corner <0,0>: koordinates
Upper right corner įveskti lapo dešiniojo viršutiniojo kampo <Enter>
<15,9>: koordinates
View» Zoom» All {vaizdas ekrane atnaujinamas pagal nustatytas
ribas}

Komandos parametrai:

ON - brėžinio ribų apsaugos režimo įjungimas – neleidžiama braižyti už brėžinio ribų;

OFF - brėžinio ribų apsaugos režimo išjungimas.

Braižymas didinimo ir mažinimo masteliais

Braižant didinimo ar mažinimo masteliais objektų linijiniai matmenys turi būti atitinkamai
sumažinti ar padidinti. Sisteminis kintamasis DIMLFAC nusako koeficientą, iš kurio matmenų
rašymo komandos padaugina objektų linijinius matmenis. Pvz., braižant masteliu 1:5 nustačius
DIMLFAC=5 linijiniai matmenys užrašomi tikruoju dydžiu, nors brėžinyje jie yra 5 kartus
sumažinti.

Pagalbinis tinklelis ir traukos intervalas

Dažnai patogiau ir greičiau galima braižyti panaudojus pagalbinį tinklelį (grid), traukos intervalą
(snap interval), ortogonalių linijų brėžimo palaikymo (ortho) ir grafinio žymeklio koordinačių
sekimo režimus.

Pagalbinis tinklelis – tai paprasčiausias matomų stačiakampės matricos pavidalo lygiagrečiai

koordinačių ašims vienodu atstumu (tinklelio žingsniu) išdėstytų taškų, kuriuos pavadinsime
tinklelio mazgais, rinkinys. Tinklelio matomumas gali būti perjunginėjamas klavišu <F7>, būsenų
eilutėje esančiu jungikliu GRID arba komanda Tools» Drawing Aids… atvertame dialogo lange
Drawing Aids jungikliu [Grid]On. Tinklelio žingsnio dydis gali būti nustatomas komanda GRID:

1. Tools» Drawing Aids…

 2. Srities Grid laukuose X Spacing, Y Spacing įrašyti tinklelio žingsnių dydžius X, Y ašių
kryptimis.

Traukos intervalas – tai fiksuotas žingsnio dydis, kuriuo grafinis žymeklis gali judėti grafinėje
darbo srityje. Traukos intervalo vartojimo režimas gali gali būti perjunginėjamas klavišu <F9>,
būsenų eilutėje esančiu jungikliu SNAP arba komanda Tools» Drawing Aids… atvertame dialogo
lange Drawing Aids jungikliu [Snap]On. Traukos intervalo žingsnis gali būti nustatomas komanda
SNAP:

1. Tools»Drawing Aids…
2. Srities Snap laukuose X Spacing, Y Spacing įrašyti žymeklio žingsnių dydžius X, Y ašių
kryptimis.

Tinklelio ir traukos intervalo žingsniai tarpusavyje turi būti suderinti: lygūs (tada esant įjungtam
traukos intervalo režimui grafinis žymeklis judėtų tik tinklelio mazgais) arba traukos intervalo
žingsnis turi būti sveikaskaitiniu kartų mažesnis už tinklelio žingsnį, pvz., esant lapo riboms
210x297 tinklelio ir traukos intervalo žingsnių derinys gali būti 10 ir 10, 10 ir 5, 5 ir 1.25 ir t.t.

Įjungus ortogonalių linijų braižymo režimą (komanda ORTHO, klavišu <F8>, būsenų eilutėje
esančiu jungikliu ORTHO arba komanda Tools» Drawing Aids… atvertame dialogo lange
Drawing Aids jungikliu [Modes]Ortho) linijos braižomos tik lygiagrečiai koordinačių ašims, t.y.
vertikaliai arba horizontaliai.

Įjungus grafinio žymeklio koordinačių sekimo režimą (klavišu <F6) būsenų eilutėje pateikiamos
grafinio žymeklio pozicijos koordinatės.

Koordinačių ir skaitinių parametrų įvedimas

Koordinačių įvedimo būdai:

• Spragtelint pele, prieš tai perkėlus grafinį žymeklį į reikiamą grafinės darbo srities (brėžinio)
vietą.
• Klaviatūra, komandų eilutėje įrašius kableliais atskirtas skaitines koordinačių reikšmes,
pvz.: 10.5,12.6,42 ir po paspaudžiant <Enter> klavišą. Plokštumos taškams Z koordinatės
reikšmę nurodyti nebūtina, pvz., 10.5,12.6 Skirtingai nei reikalauja lietuviškosios skaičių
rašymo taisyklės, sveikoji dešimtainio skaičiaus dalis nuo trupmeninės turi būti atskiriama
tašku.
• Skaitmeninio planšeto nurodymo įrenginiu.

AutoCAD gali dirbti įvairiose koordinačių sistemose: pasaulinėje stačiakampėje koordinačių

(WCS) ir vartotojo koordinačių (UCS). Pasaulinėje koordinačių sistemoje paprastai teigiama X
ašies kryptis yra dešinioji, Y ašis nukreipta aukštyn, o Z ašis - į vartotoją. Brėžinio kairiajame
apatiniame kampe išvedama darbinės koordinačių sistemos piktograma. Vartotojo koordinačių
sistemų valdymas aprašytas skyriuje Erdvinis modeliavimas.

Koordinačių sistemos:
 Koordinačių
Formalus koordinačių
Koordinačių sistema užrašymo Komentarai
užrašas
pavyzdžiai
Stačiakampės X,Y,Z 45.1,52,33.4 x=45,1 y=52 z=33,4
absoliutinės
Stačiakampės X,Y,Z 5-1/5,6-1/2,10- x=5,2 y=6,5 z=10,25
absoliutinės (trupmenine 1/4
forma)
Dekarto santykinės @deltax,deltay,deltaz deltax=10
ankstesnio taško
atžvilgiu, nurodant @10,20.1,30.5 deltay=20,1
poslinkį X, Y ir Z ašių
atžvilgiu deltaz=30,5
Santykinės polinės,
nurodant ilgį vektoriaus,
prasidedančio vektoriaus_ilgis=120,5
@vektoriaus_ilgis<kampas @120.5<45
ankstesniame taške ir to kampas=45°
vektoriaus kampą OX
ašies atžvilgiu
Absoliutinės polinės, atstumas<kampas
nurodant atstumą nuo
atstumas=185,5
koordinačių pradžios ir
185.5<45
kampo dydį laipsniais
kampas=45°
nuo X ašies prieš
laikrodžio rodyklę
Absoliutinės sferinės: 1-a atstumas<Alpha<Beta
dedamoji (atstumas) -
nurodant atstumą nuo
atstumas=66
koordinačių pradžios X
ašimi; 2-a dedamoji
66<50<75 Alpha=50°
(Alpha)- kampo
plokštumoje XY reikšmė;
Beta=75°
3-a dedamoji (Beta) –
kampo nuo XY
plokštumos reikšmė.
Absoliutinės cilindrinės: atstumas<Alpha,Z
1-a dedamoji (atstumas) -
nurodant atstumą nuo atstumas=66
koordinačių pradžios X
ašimi; 2-a dedamoji 66<50,75 Alpha=50°
(Alpha)- kampo
plokštumoje XY reikšmė; Z=75°
3-a dedamoji – Z
koordinatės reikšmė.
Taško koordinačių žr. Tikslaus koordinačių
nurodymas pagal objekto nurodymo būdai
charakteringas vietas
Mišrios pateiktų formatų
kombinacijos

Skaitinių parametrų įvedimo būdai:

• Klaviatūra, komandų eilutėje įrašius parametro (pvz., apskritimo spindulio, polilinijos

pločio) skaitinę reikšmę.
• Klaviatūra, nurodžius parametro (pvz., apskritimo spindulio) galinio taško koordinates.
• Pele, nurodžius parametro (pvz., apskritimo spindulio) galinio taško koordinates.
• Pele, nurodžius dviejų taškų koordinates; parametro (pvz., apskritimo spindulio) reikšmė –
atstumo tarp šių taškų dydis.

Objektų žymėjimas

Pažymėtų (nurodytų) objektų linijos ekrane tampa brūkšninėmis (kai sisteminis kintamasis
HIGHLIGHT=1), o jų charakteringose vietose atsiranda pašviesti tuščiaviduriai kvadratėliai.
Praktikoje dažniausiai naudojami 3 objektų pažymėjimo būdai:

1. Po vieną - spragtelti pele ties objektu;

2. Aprėminančiu langu (Window) - tempti pele iš kairės į dešinę nuo vieno lango kampo link
priešingo įstrižainės kryptimi; pažymimi objektai, pilnai patenkantys į šį langą;
3. Kertančiu langu (Crossing) - tempti pele iš dešinės į kairę nuo vieno lango kampo link
priešingo įstrižainės kryptimi; pažymimi objektai, dalinai arba pilnai patenkantys į šį langą.

Yra ir daugiau būdų, kurie naudojami objektų pažymėjimo komandoje SELECT:

Command: SELECT <Enter>

Select objects: ? {? ar kitas

simbolis –
komandos
parametrų
sąrašui
išvesti}

Window/Last/Crossing/BOX/ALL/Fence/WPolygon/ Parinkti pažymėjimo

CPolygon/Group/Add/Remove/ būdą.
Multiple/Previous/Undo/AUto/SIngle

Select objects: Pažymėti objektus.

Select objects: <Enter> { objektų

rinkinio
pabaigos
požymis}
Kiti rečiau naudojami nurodymo būdai – šios komandos parametrai:

Add - pažymėtų objektų rinkinio papildymo režimo įjungimas;

Last - pažymimas paskutinis nubraižytas ir ekrane matomas objektas;

BOX - tas pats, kaip Window arba Crossing, priklausomai nuo stačiakampio aprėminančio lango
kampų nurodymo tvarkos;

ALL - pažymimi visi objektai, išskyrus objektus užšaldytuose ir užrakintuose sluoksniuose;

Fence - pažymimi visi objektai, kuriuos kerta braižoma pagalbinė brūkšninė linija;

Wpolygon - pažymimi visi objektai, kurie pilnai patenka į braižomą pagalbinį aprėminantį
daugiakampį;

Cpolygon - pažymimi visi objektai, kurie dalinai arba pilnai patenka į braižomą pagalbinį
aprėminantį daugiakampį;

Group - pažymimi anksčiau komanda GROUP suformuotos objektų grupės objektai; grupės
pavadinimas turi būti įrašytas komandų eilutėje;

Remove - objektų pašalinimo iš pažymėtų objektų rinkinio režimo įjungimas. Pašalinami objektai
žymimi bet kuriais žymėjimo būdais;

Multiple - pažymimi keli objektai. Objektų rinkinio formavimo pabaigos požymis – <Enter> arba
tarpo klavišo paspaudimas;

Previous - pažymimas ankstesnis pažymėtų objektų rinkinys;

Undo - atšaukiamas paskutinio pažymėto objekto pažymėjimas;

Auto - pažymimas nurodymo įrenginiu nurodytas objektas. Jeigu nurodyta tuščia vieta,
nurodymo taškas atitinka pirmąjį lango kampą;

Single - žymimų objektų rinkinys sudaromas tiktai iš vieno objekto.

6.2 pav. Objektų žymėjimo būdai: a) objektų rinkinys; b) objektų rinkinio žymėjimas po vieną
primityvą (spragtelint ties juo pele); c) objektų rinkinio žymėjimas aprėminančiu langu (Window) –
kairiau esanti atkarpa į rinkinį nepakliūna; d) objektų rinkinio žymėjimas kertančiuoju langu
(Crossing); e) objektų rinkinio žymėjimas pagalbine linija (Fence).
Objektų pažymėjimo režimus galima nustatyti komanda DDSELECT atvertame dialogo lange
Object Selection Settings:

Tools» Selection.

Komandos parametrai:

Noun/Verb - leidžia pažymėti objektus, o po to įvesti komandą ir atvirkščiai;

Selection

Use Shift to Add - leidžia į pažymėtų objektų grupę įtraukti naują primityvą, nurodytą laikant
nuspaudus <Shift> klavišą;

Press and Drag - aprėminančio lango nurodymo režimas: jeigu režimas įjungtas – langas
nurodomas vienu pelės paspaudimu: nuspausti pele ir, laikant nuspaustą pelę
įstrižainės kryptimi nurodyti priešingą lango kampą; jeigu režimas išjungtas –
aprėminantis langas nurodomas dviem pelės paspaudimais priešinguose lango
kampuose;

Implied - leidžia automatiškai vartoti aprėminantį langą, nurodant priešingus jo kampus;

Windowing jeigu režimas išjungtas – objektai žymimi po vieną arba reikia parinkti
žymėjimo būdą nurodant reikiamą komandos SELECT parametrą.

Object Grouping - grupės pažymėjimas nurodant vieną grupės objektą;

Associative Hatch - pažymimas ne tik užpildas, bet ir jo ribos;

Pickbox Size - grafinio žymeklio dydžio nustatymas šliaužte; tikslų žymeklio dydį galima
nurodyti per sisteminį kintamąjį PICKBOX.

Pagal nutylėjimą įjungti Noun/Verb Selection, Implied Windowing ir Object Grouping režimai.

Objektai ekrane vaizduojami jų sukūrimo tvarka. Kai objektai persidengia - juos sunkiau surasti.
Tokius objektus pažymėti galima juos cikliškai perrinkinėjant grafiniu žymekliu ir laikant
nuspaudus <Ctrl> klavišą arba komanda Tools» Display order pakeičiant jų vaizdavimo ekrane
tvarką, numatančią perkelti grafinį objektą į priekinį (Bring to Front) ar užpakalinį (Send to Back)
planą, prieš (Bring Above Object) ar po (Send Under Object) nurodyto objekto.

Tikslaus koordinačių nurodymo būdai

Įprastu būdu įvedant pele neįmanoma garantuoti nurodomų koordinačių tikslumo. Tai sulėtina
braižymo procesą. Tiksliai nurodyti koordinates pele galima keliais būdais:

• Susiejant koordinačių nurodymą su traukos intervalu.

• Susiejant koordinačių nurodymą su charakteringais objektų traukos taškais.
• Naudojant koordinačių filtrus.
• Nusakant tarpinį bazinį tašką .
 • Apskaičiuojant geometrine skaičiuokle.

Susiejimas su traukos intervalu

Koordinačių susiejimą su reguliariai išdėstytais grafinės darbo srities taškais nusako traukos
intervalas – tai fiksuotas žingsnis, kuriuo grafinis žymeklis gali judėti grafinėje darbo srityje. Prieš
tai turi būti nustatytas pagalbinio tinklelio žingsnis.

Traukos intervalo vartojimo režimas (gali būti įjungiamas arba išjungiamas ir klavišu <F9>) ir
intervalo dydis gali būti nustatomas komanda SNAP:

Tools»Drawing Aids…

Atvertame dialogo lange Drawing Aids srityje Snap galima įjungti arba išjungti traukos intervalo
naudojimo režimą (Snap), nurodyti traukos intervalo dydį X (X Spacing) ir Y (Y Spacing) ašių
kryptimis, tinklelio pasukimo kampą X ašies kryptimi (Angle), tinklelio bazinį tašką (X Base, Y
Base).

Susiejimas su charakteringais objektų traukos taškais

Traukos taškais gali būti linijos ar lanko pabaigos (endpoint) arba vidurio (midpoint) , lanko arba
apskritimo centro (center) ir kiti charakteringi objekto taškai. Koordinačių susiejimo su
charakteringais jau sukurtų objektų traukos taškais režimas įjungiamas komanda OSNAP, kurį
patogu įsijungti vienu metu nuspaudus Shift ir dešinįjį “pelės” klavišus [<Shift>+dešine pele] arba
parenkant pele šoninio meniu punktą ****. Šis veiksmas atliekamas, kai vykdomai komandai (pvz.,
LINE, CIRCLE) reikia tiksliai nurodyti taško koordinates. Objekto traukos taško tipas gali būti
pasirenkamas iš meniu, o apytikrė taško vieta nurodoma kvadrato formos taikikliu. Taikilio dydį
galima nustatyti komanda APERTURE.

Traukos taškų tipai:

Tracking - nurodomi vienas ar keli tarpiniai taškai; rezultatas – paskutinio įvesto taško
koordinatės;

From - tarpinis bazinis taškas, kurio atžvilgiu galima tiksliai nusakyti reikiamo taško
koordinates, pvz., 4 vienetais dešiniau ir 8 vienetais aukščiau nuo apskritimo centr
(@4,8);

ENDpoint - linijos, polilinijos segmento ar lanko galinis taškas;

MIDpoint - lanko ar atkarpos vidurys;

INTersection - dviejų objektų susikirtimo taškas;

Apparent - dviejų objektų numatomo susikirtimo taškas;

Intersect

CENter - apskritimo ar lanko centras;

QUAdrant - artimiausias kvadranto ribos taškas ant lanko ar apskritimo (0, 90, 180 ir 270
laipsnių);

TANgent - atkarpos, pravestos iš ankstesnio taško, liestinė su lanku arba apskritimu;

PERpendicular - objekto taškas, kurį sujungus su ankstesniu tašku gaunamas statmuo į šį objektą;

NODe - atskiras taškas;

INSert - bloko ar teksto eilutės įterpimo taškas;

NEArest - artimiausias nurodyto objekto taškas;

None - koordinačių susiejimo su charakteringais jau sukurtų objektų traukos taškais

naudojimo režimo išjungimas;

Quick - pagreitintas charakteringos vietos suradimo metodas, kai nagrinėjimas tiktai

pirmasis į taikiklio plotą patenkantis objektas.

Kelių vienu metu veikiančių traukos taškų tipų nurodymo režimo parametrus galima parinkti
komanda DDOSNAP:

Tools» Object Snap Settings…[Running Osnap] arba nuspaudus <F3> klavišą.

6.3 pav. Tikslus koordinačių įvedimas.

6.1 pavyzdys.

Nubraižykite 6.3a pav. pavaizduotus objektus. Tegu reikia, kaip parodyta 6.3b pav., A – sujungti kairiojo
apskritimo centrą (1) su atkarpų sankirtos tašku (2); B – išvesti statmenį iš kairiau esančios atkarpos į
kairiojo apskritimo centrą (1) ir C – pravesti liestinę tarp abiejų apskritimų.

A. Draw»Line

Command: line From point: [<Shift>+dešine pele] {traukos tipo nusakymas}

»Center

Command: _line From point: pažymėti apskritimą, pvz., taške 4.

_cen of

To point: [<Shift>+dešine pele] » {traukos tipas}

Intersection
 To point: _int of pele apytikriai nurodyti tašką 2 – atkarpų susikirtimo vietą.

To point: <Enter>

B. Draw»Line

Command: line From point: [Šoninis meniu] ****» Perpendicular

Command: _line From point: pažymėti atkarpą, pvz., taške 3.

_per to

To point: [Šoninis meniu] ****» Center

To point: _cen of pažymėti apskritimą, pvz., taške 4.

To point: <Enter>

C. Draw» Line

Command: line From point: [<Shift>+dešine pele]» Tangent

Command: _line From point: pažymėti apskritimą, pvz., taške 4.

_tan to

To point: [<Shift>+dešine pele]»Tangent

To point: _tan to pažymėti apskritimą, pvz., taške 5.

To point: <Enter>

Koordinačių filtrai

Koordinačių filtrai leidžia nurodyti vienos koordinatės reikšmę (X, Y arba Z), laikinai ignoruojant
kitas. Koordinačių filtrų nurodymo režimas kviečiamas vienu metu nuspaudus <Shift> ir dešinįjį
pelės klavišus ir parenkant meniu komandą: Point Filters arba prieš nurodant taško koordinatę
komandų ir pranešimų eilutėje įvedant koordinačių ašies arba plokštumos pavadinimą, nusakantį
filtro tipą: .X, .Y, .Z, .XY, .XZ arba .YZ.

6.4 pav. Koordinačių filtrų pritaikymas

6.2 pavyzdys.

Tegu reikia nubraižyti apskritimą, o po to - atkarpą, kurios galinių taškų Y koordinatės

sutampa su apskritimo centro Y koordinate, o X koordinatės sutampa atitinkamai su taškų 2
ir 3 koordinatėmis (6.4 pav.).

Draw»Line

Command: _line From .Y <Enter> {Y koordinatės filtro

point: parinkimas}

of [<Shift>+dešine pele]» Center {traukos tipo nusakymas}

of _cen of pažymėti apskritimą, pvz., taške 1.

of _cen of (need xz) nurodyti tašką 2. {įvedama tik X koordinatė}

To point: .Y <Enter> {Y koordinatės filtro

parinkimas}

of [<Shift>+dešine pele]»Center {traukos tipo nusakymas}

of _cen of pažymėti apskritimą, pvz., taške 1.

of _cen of (need xz) nurodyti tašką 3. {įvedama tik X koordinatė}

To point: <Enter>

Tarpinio bazinio taško naudojimas

Šis būdas iliustruojamas pavyzdžiu.

6.5 pav. Tarpinių bazinių taškų (Centras, Vidurys) naudojimas tikslioms koordinatėms nusakyti.

6.3 pavyzdys.

Nubraižykite apskritimą ir jo dešinėje – atkarpą (6.5 pav.). Tegu reikia atkarpa sujungti du
taškus: tašką 1, esantį 50 matavimo vienetų (vnt.) kairiau ir 60 vnt. aukščiau apskritimo
centro, su tašku 2, esančiu 70 vnt. dešiniau ir 80 vnt. žemiau atkarpos vidurio.

Command: Draw» Line

_line From [<Shift>+dešine pele]» {tarpinio bazinio taško nusakymo proceso

point: From pradžia}

…_from Base [<Shift>+dešine pele] » {taško traukos tipo – centro - parinkimas}

point: Center

…_cen of pažymėti apskritimą.

…_cen of @-50,60 {taško 1 santykinės koordinatės apskritimo centro atžvilgiu:

<Offset>: <Enter> D x=-50, D y=60}

To point: [<Shift>+dešine pele]» {tarpinio bazinio taško nusakymo proceso

From pradžia}

…_from Base Shift+dešine pele » {taško traukos tipo – vidurio -

point: Midpoint parinkimas}

…_mid of pažymėti atkarpą.

… _mid of @70,-80 {taško santykinės koordinatės atkarpos vidurio atžvilgiu: D

<Offset>: <Enter> x=70, D y=-80}

To point: <Enter>

Geometrinė skaičiuoklė

Komandų eilutėje galima įvesti formules išraiškų reikšmėms arba taškų koordinatėms skaičiuoti.
Geometrinė skaičiuoklė apskaičiuoja vektorines, realiųjų ir sveikųjų skaičių išraiškas. Ji kviečiama
komanda CAL. Išraiškos skaičiavimui užrašomos kaip įprasta matematikoje. Operacijų simboliai
pateikti operacijų vykdymo prioriteto tvarka: ( ) – grupiniai skliaustai; ^ - kėlimas laipsniu; *, / -
daugyba ir dalyba; +, - - sudėtis ir atimtis. Vartojamos funkcijos skaitmeninių (sin, cos, log, …),
vektorių (nor, vec) ir taškų koordinačių (pld, plt) reikšmių skaičiavimui, taškų pervedimui tarp
pasaulio ir vartotojo koordinačių sistemų (w2u, u2w) ir kitos. Galima naudoti AutoCAD sisteminius
ir AutoLISP kintamuosius. Komandos panaudojimą iliustruoja pavyzdys 6.6 pav. iš AutoCAD
žinyno (HELP).
6.6 pav. Geometrinės skaičiuoklės panaudojimas: a) pradinis apskritimas su reikiamų duomenų
pažymėjimais; b) naujas apskritimas.

6.4 pavyzdys.

Tegu reikia nubraižyti naują apskritimą (6.6b pav.), kurio centras yra viduryje atkarpos, jungiančios atkarpo
vidurį (MIDpoint) ir pradinio apskritimo centrą (Centras) (6.6a pav.). Naujo apskritimo spindulys turi būti
lygus vienam penktadaliui (R/5) pradinio apskritimo spindulio.

Draw» Circle» Center, Radius

Command:_circle 'CAL { skaičiuoklės iškvietimas, apostrofas naudojamas

3P/2P/TTR/<Center point>: “skaidrioms” komandoms įvesti, }

>> Expression: (mid+cen)/2 {naujo apskritimo centro nustatymo formulė}

>> Select entity for MID snap: pažymėti atkarpą (bet kurį jos tašką, pvz., šalia MIDpoint).

>> Select entity for CEN snap: pažymėti pradinį apskritimą (bet kurį jo tašką, pvz., tašką 1).

Diameter/<Radius> <28.6687>: 'CAL { skaičiuoklės iškvietimas }

.>> Expression: 1/5*rad { rad – skaičiuoklės spindulio dydžio nustatymo f-ja}

>> Select circle, arc or polyline pažymėti pradinį apskritimą (bet kurį jo tašką, pvz., tašką 1).
segment for RAD function:

Modelio erdvė ir popieriaus erdvė

AutoCAD leidžia dirbti modelio (model space) arba popieriaus erdvėje (paper space).

Modelio erdvė – įprastinis darbo režimas, kuriuo braižomi objektai ir kuriami plokšti arba trimatės
erdvės objektų modeliai.

Popieriaus erdvė – režimas, leidžiantis ekrane matyti vieną ar kelis modelio vaizdus. Čia tekstiniai
ir grafiniai duomenys gali būti pateikti žmogui suprantamiausia forma. Dirbti popieriaus erdvėje
sudėtingiau. Todėl darbo pradžioje rekomenduojame dirbti modelio erdvėje.
Pereiti iš popieriaus erdvės į modelio erdvę galima komanda MSPACE: View» Model Space
(Tiled), o iš modelio erdvės į popieriaus – komanda PSPACE: View» Paper Space. Perjunginėti
režimus dar galima jungikliais MODEL, PAPER ir TILE būsenų eilutėje.

AutoCAD sisteminiai kintamieji

AutoCAD sisteminiai kintamieji naudojami komandų parametrų reikšmėms nustatyti. Kintamieji

leidžia perjunginėti braižymo režimus (pvz., ORTHOMODE=1– statmenų linijų braižymo režimas
įjungtas, ORTHOMODE=0 – išjungtas), nustatyti globalinį matmenų mastelį (pvz., DIMSCALE=2
– brėžinys kuriamas masteliu 1:2), saugoti duomenis apie brėžinį ir AutoCAD konfigūraciją (pvz.,
TEMPPREFIX= "C:\WINDOWS\TEMP\" – laikinų failų saugojimo vieta) ir kt.

Peržiūrėti ir redaguoti sisteminių kintamųjų reikšmes galima komanda SETVAR:

Command: SETVAR <Enter>

Variable name or ?: kintamojo_vardas <Enter> {?–
kintamųjų
sąrašui gauti }
New value for nauja_kintamojo_reikšmė <Enter>
<kintamojo_vardas>
<reikšmė_pagal_nutylėjimą>:

Kai kurių kintamųjų, pvz., ACADVER, AREA, reikšmių keisti neleidžiama (read only). Kintamųjų
reikšmes keisti galima ir paprasčiau iš komandų eilutės, bet šis būdas priimtinas tik tais atvejais, kai
kintamojo vardas nesutampa su komandos vardu, pvz.:

Command: DIMUPT <Enter>

New value for DIMUPT On <Enter>
<Off>:

Patogiau sisteminių kintamųjų reikšmes nustatinėti kitu būdu - komandų vykdymo metu atvertuose
dialogo languose. Toks būdas vyrauja šiame aprašyme.

Komandų atšaukimas

AutoCAD leidžia atšaukti atliktus veiksmus, žingsniais grįžtant net į braižymo pradžią. Tam skirtos
komandos U, UNDO ir REDO. Kai kurių komandų atšaukti neleidžiama. Keletas svarbesnių tokių
komandų: CONFIG, NEW, OPEN, DIST, ID, STATUS, AREA, SAVE, PSOUT, DXFOUT, HELP,
PLOT, LIST.

Komanda U atšaukia vieną paskutinį įvykdytą veiksmą: Edit» Undo

Komanda UNDO leidžia atšaukti kelis veiksmus ir atlikti kelias specialias operacijas:
Command: UNDO <Enter>
Auto/Control/BEgin/End/Mark/Back/<Number>: parinkti parametrą arba nurodyti
atšaukiamų veiksmų skaičių.

Komandos parametrai:

Auto - automatinio komandos darbo režimo nustatymas;

Control - atliktų veiksmų protokolavimas: protokoluoti visus atliktus veiksmus (All)

– galima atšaukti visus veiksmus, neprotokoluoti (None) – negalima
atšaukti įvykdytų veiksmų, atšaukti galima tik paskutinį veiksmą (One).

BEgin - veiksmų grupės pradžios pažymėjimas;

End - veiksmų grupės pabaigos pažymėjimas;

Mark - brėžinio būsenos, po kurios atliktus veiksmus galima atšaukti panaudojant

parametrą Back, pažymėjimas;

Back - veiksmų, įvykdytų iki parametru Mark pažymėtos brėžinio būsenos,

atšaukimas;

Number - atšaukiamų veiksmų skaičius, atitinkantis daugkartinį komandos U

panaudojimą.

Komanda REDO panaikina vieną atšaukimą iškart po komandų U arba UNDO įvykdymo: Edit»
Redo.

Ekrano valdymas

Komanda REDRAW atnaujina ekrano vaizdą, panaikindama žymes (pvz., apskritmų centrų) ir
perbraižydama objektus, kurių vaizdo fragmentai ištrinti redaguojant kitus objektus:

View» Redraw.

Komanda REGEN regeneruoja visą brėžinį ir atnaujina ekrano vaizdą. Regeneruojant

perskaičiuojamos visų brėžinio objektų koordinatės iš slankaus kablelio režime saugomų reikšmių į
atitinkamas ekrano koordinates sveikaisiais skaičiais:

View» Regen.

Komanda ZOOM leidžia pakeisti vaizdo mastelį ir vietą:

View» Zoom

Komandos parametrai, pateikti žemesnio lygio meniu:

Realtime - vaizdo didinimas/mažinimas realiame laike, stumdant atitinkamą žymeklį
aukštyn/žemyn;

Previous - grąžinami ankstesni brėžinio vaizdai (iki 10);

Window - ekrane vaizduojama dviem taškais nurodyta stačiakampiu langu aprėminta sritis;

Dynamic - ekrane vaizduojama dinamišku langu aprėminta sritis;

Scale - vaizdo mastelio - didinimo(>1)/mažinimo (<1) koeficientas;

Center - vaizdo sritis nurodoma jos centro koordinatėmis ir lango aukščiu brėžinio vienetais;

In - vaizdo didinimas nustatytu masteliu;

Out - vaizdo sumažinimas nustatytu masteliu;

All - pateikiamas pilnas brėžinio vaizdas;

Extents - vaizduojama minimali grafinė darbo sritis, kurioje telpa visi brėžinio objektai.

Komanda PAN leidžia perkelti vaizdą į kitą ekrano vietą realiame laike:

View» Pan» Real time (po to nuspausta pele tempti vaizdą į kitą vietą).

Komanda QTEXT nustato teksto vaizdavimo režimą: kontūro (On), kai tekstas vaizduojamas
aprėminančiu tuščiaviduriu stačiakampiu, ar įprastinį (Off), kai kontūro režimas išjungtas.

Komanda DDVIEW galima valdyti ekrano vaizdą:

View» Named Views

Atsivėrusiu dialogo langu View Control leidžiama išsaugoti ekrano vaizdą (New…), atstatyti
ankstesnį (Restore) ar panaikinti (Delete).

Komanda VPORTS dalija grafinę darbo sritį į 1-4 atskirus vienas šalia kito išdėstytus langus,
kuriuose galima formuoti skirtingus objekto brėžinio vaizdus, pvz., padidintą, sumažintą, pasuktą ir
erdvinį. Pakeitimai viename lange automatiškai atsispindi likusiuose:

View» Tiled Viewports

Komandos parametrai, pateikti žemesnio lygio meniu:

Layout - grafinės darbo srities dalinimo būdai ir langų kiekis;

1 Viewport, 2 - langų kiekis dalinamoje srityje;

Viewports, 3
Viewports, 4
Viewports

Restore - ankstesnio išsaugoto ekrano padalinimo į langus

atstatymas;

Delete - ankstesnio ekrano padalinimo į langus panaikinimas;

Join - dviejų gretimų langų apjungimas;

Single - išjungia peržiūrą neveikiamuose languose, t.y. ekrane

matome tik tą brėžinį, kuris buvo veikiamajame lange;

Save - veikiamojo lango vaizdo brėžinyje šsaugojimas.

Brėžinio spausdinimas

Brėžiniai išvedami dviem būdais: braižytuvais (plotters) ar spausdintuvais (printers). Šiuo metu
dauguma AutoCAD brėžinių ne braižoma, o spausdinama. Todėl terminas spausdinimas vartojamas,
kai kalbama tiek apie braižymą braižytuvu, tiek apie spausdinimą spausdintuvu. Prieš spausdinant
brėžinį verta apžiūrėti jo vaizdą ekrane – galima pastebėti ir ištaisyti pasitaikiusias klaidas.
Spausdinimo procesas valdomas komanda PLOT:

File» Print…

Komandos parametrai, pateikiami atvertame dialogo lange Print/Plot Configuration (kai

sisteminis kintamasis CMDDIA=0, spausdinimo parametrai įvedami komandų eilutėje):

Srityje Device and Default Information komandinio mygtuko Device and Default Selection
paspaudimu atvertame dialogo lange Device and Default Selection galima parinkti (Select a
Device Configuration), pakeisti (Change) spausdinimo įrenginį ir išsaugoti spausdinimo
parametrus (Save).

Srityje Pen Parameters komandinio mygtuko Pen Assignments paspaudimu atvertame dialogo
lange Pen Assignments galima parinkti kiekvienai AutoCAD spalvai skirtą braižytuvo plunksnų
skaičių (Pen), linijos tipą (Ltype), greitį (Speed) ir plunksnos storį (Pen Width). Braižymo laiką
sumažinti galima optimizuojant braižymo maršrutą (Optimization).

Srityje Additional Parameters nurodomas spausdinimo srities tipas ir papildomi parametrai:

o brėžinio dalis, matoma ekrane (Display);

o minimali visus brėžinio elementus aprėminanti stačiakampė sritis (Extents);
o pagal brėžinio ribas (Limits);
o ankstesnis išsaugotas vaizdas (View), kurio vardas parenkamas dialogo lange View
Name, atveriamame nuspaudus komandinį mygtuką View;
o langu nurodoma brėžinio sritis (Window);

o teksto vaizdavimo režimas (Text Fill): tekstas arba tekstą aprėminantis stačiakampis;
 o nematomų linijų pašalinimas (Hide-Lines);
o braižytuvo plunksnos storio derinimas su figūros užpildymu ir polilinijos pločiu
(Adjust Area Fill);
o brėžinio rašymas į failą (Plot to File), kurio vardui priskiriamas plėtinys: PLT –
braižytuvui (pagal nutylėjimą), LST – spausdintuvui. Failo vardas ir saugojimo vieta
nusakomi dialogo lange Create Plot File, atveriamame nuspaudus komandinį
mygtuką File Name;
o spausdinimo foniniu režimu galimybė (Autospool).

Srityje Paper Size and Orientation parenkami:

o popieriaus lapo matavimo vienetai: coliai (Inches) arba milimetrai (MM);

o popieriaus lapo dydis (Size). Naudojantis AutoCAD sisteminio spausdintuvo
tvarkykle (AutoCAD System Printer driver), popieriaus lapo dydžio (Size) mygtukas
neprieinamas – dydžiui pakeisti reikia parinkti varijantą iš išsiplečiančio sąrašo
(Change), gaunamo srityje Device and Default Information paspaudus komandinį
mygtuką Device and Default Selection.

Srityje Scale, Rotation and Origin paspaudus komandinį mygtuką Rotation and Origin galima
nurodyti:

• brėžinio koordinačių pradžią popieriaus lape (Plot Origin: X Origin ir Y Origin) (pagal
nutylėjimą – tai lapo kairysis apatinis kampas);
• brėžinio orientaciją popieriaus lape (Plot Orientation), leidžiančią pasukti brėžinį 0, 90,
180 ar 270 laipsnių kampu;

• spausdinimo mastelį: spausdinimo sritį pilnai sutalpinant į spausdinamą lapą (Scaled to Fit)
arba nurodant spausdinimo vienetų santykį su brėžinio matavimo vienetais ( Plotted
MM.=Drawing Units). Pvz., užrašas 1=3 reiškia, kad 1 mm atitinka 3 brėžinio matavimo
vienetus (t.y. mastelis 1:3).

Srityje Plot Preview galima nurodyti spausdinimo vaizdo peržiūros ekrane režimą ir peržiūrėti
spausdinimo vaizdą (Plot Preview):

• dalinės peržiūros (Partial), kai rodomas spausdinamo ploto ribas vaizduojantis

stačiakampis. Jis dar dengia kitą naudingą popieriaus plotą vaizduojantį stačiakampį;
• pilnos peržiūros (Full). Vaizdo mastelį galima keisti tempiant nuspausta pele
aukštyn/žemyn. Išeiti iš peržiūros režimo galima paspaudžiant <Escape> , <Enter> klavišą
arba pagalbinio meniu komanda Exit.

Tipinis darbo scenarijus

Tipinis darbo AutoCAD sistema scenarijus naujam mokomajam brėžiniui kurti gali būti toks:

1. Programos iškvietimas:

• Start meniu komandų sąrašo Programs skyriuje parinkti AutoCAD14 startavimo komandą
2. Naujo brėžinio kūrimas tuščio šablono pagrindu:

• File» New… » Use a Wizard.

• Sąraše Select a Wizard parinkti: Quick Setup.
• Suaktyvinus skyrių Step1: Units parinkti Decimal (dešimtainė matavimo vienetų sistema).
• Suaktyvinus skyrių Step2: Area įrašyti brėžinio matmenis, pvz., lauke Width - 297 (plotis)
ir lauke Length –210 (ilgis).
• Paspausti komandinį mygtuką Done.

3. Pagalbinio tinklelio ir grafinio žymeklio traukos intervalų dydžių nustatymas:

• Tools» Drawing Aids…

• Srities Grid laukuose X Spacing, Y Spacing įrašyti pagalbinio tinklelio žingsnio dydį, pvz.,
10.
• Srities Snap laukuose X Spacing, Y Spacing įrašyti traukos intervalo žingsnio dydį, pvz., 5.

• Paspausti komandinį mygtuką OK.

4. Linijos tipo Center įkėlimas:

• Format» Linetype…
• Atvertame dialogo lange Layer&Linetype Properties paspausti komandinį mygtuką Load
ir:

o atvertame dialogo lange Load or Reload Linetypes sąraše Available Linetypes

pažymėti reikiamą linijos tipą, pvz., Center;
o paspausti komandinį mygtuką OK.

• Paspausti komandinį mygtuką OK dialogo lange Layer&Linetype Properties.

5. Papildomo sluoksnio sukūrimas. Numatomi sluoksnio parametrai: vardas – DARBINIS, spalva –

RED (raudona), linijos tipas Center (centrinė), sluoksnis DARBINIS parenkamas darbiniu
(Current):

• Format» Layer …
• Atvertame dialogo lange Layer&Linetype Properties suaktyvinti skyrių Layer ir:

o paspausti komandinį mygtuką New;

o skiltyje Name sistemos siūlomo sluoksnio vardo Layer1 vietoje įrašyti DARBINIS;
o įvestą vardą užfiksuoti nuspaudžiant <Enter> klavišą arba spragtelint pele šalia
vardo lauko;
o skiltyje Name sluoksnių sąraše pažymėti sluoksnį DARBINIS;
o paspausti komandinį mygtuką Current (sluoksnis parenkamas darbiniu);
o skiltyje Name sluoksnių sąraše pažymėti sluoksnį DARBINIS, kuriam reikia
priskirti ar keisti spalvą ar linijos tipą;
o paspausti komandinį mygtuką Details>>;
o srityje Details išplėstiniame sąraše Color parinkti Red, o sąraše Linetype – parinkti
Center;
o paspausti komandinį mygtuką OK.
6. Brėžinio braižymas.

7. Brėžinio išsaugojimas:

• File»Save As…
• Išplėstiniame sąraše Save in: parinkti diską, pvz., C, po to ir katalogą, pvz., TEMP,
kuriame reika išsaugoti kuriamą brėžinį.
• Lauke File name: įrašyti kuriamo brėžinio failo vardą, pvz., BANDYMAS.
• Paspausti komandinį mygtuką Save.

8. Brėžinio spausdinimas viename lape:

• File»Print… Atvertame dialogo lange Print/Plot Configuration:

o srityje Scale, Rotation and Origin parinkti spausdinimo mastelį Scaled to Fit
(spausdinimo sritis pilnai sutalpinama į popieriaus lapą);
o srityje Plot Preview parinkti Full (spausdinimo vaizdo peržiūros ekrane režimą);
o paspausti komandinį mygtuką Preview (išankstiniam spausdinimo vaizdui
peržiūrėti);
o paspausti klaviatūros klavišą <Esc> (išankstinio vaizdo peržiūrai baigti);
o paspausti komandinį mygtuką OK (jeigu reikia spausdinti) arba Cancel (atsisakyti
spausdinti).

9. Darbo pabaiga:

o File» Exit .

Duomenų užklausos komandos

Šios komandos skirtos duomenims apie primityvų išdėstymą bei jų tarpusavio ryšius
gauti.

1. Grafinio primityvo duomenys

Duomenis apie pasirinktus objektus pateikia komanda LIST (apie visus objektus – komanda
DBLIST):

Tools» Inquiry» List

Select pažymėti grafinius
objects: primityvus.
Select <Enter>
objects:

Pateikiamų duomenų pobūdis priklauso nuo primityvo tipo:

 atkarpai - galų koordinatės (x,y,z) darbinėje koordinačių sistemoje, projekcijos veikiamojoje
XY plokštumoje ilgis, ilgis erdvėje, kampas X ašies atžvilgiu, kampas XY
plokštumos atžvilgiu, santykiniai koordinačių X, Y ir Z pokyčiai;

apskritimui - centro koordinatės, spindulys, plotas ir perimetras;

polilinijai - polilinijos tipas (trimatė ar dvimatė), kiekvienos viršūnės koordinatės ir liestinių

kryptis, plotas ir perimetras (jeigu polilinija uždara), ilgis ( jeigu polilinija neuždar

tinklui - tinklo tankumas, viršūnių koordinatės, uždara ar neuždara M ir N kryptimis.

2. Taško koordinatės

Taško koordinates pateikia komanda ID:

Tools» Inquiry» ID
Point
Command: '_id nurodyti tašką. { Pateikiamos nurodyto taško koordinatės }
Point:

3. Atstumas ir kampas

Atstumą tarp dviejų taškų trimatėje erdvėje, kampą X ašies atžvilgiu, kampą XY plokštumos
atžvilgiu, santykinių koordinačių X, Y ir Z pokyčius tarp pirmojo ir antrojo taško
koordinačių pateikia komanda DIST:

Tools» Inquiry» Distance

_dist First point: nurodyti pirmąjį tašką.
_dist First point: Second nurodyti antrąjį tašką.
point:

4. Plotas ir perimetras

Plokštumos srities, apribotos objektu arba nurodytų taškų seka, plotą ir perimetrą nustato
komanda AREA:

Tools» Inquiry»Area
<First nurodyti tašką1.
point>/Object/Add/Subtract:
Next point: …
Next point: nurodyti taškąn. { išduodamas plokštumos srities
perimetras ir plotas }

Komandos parametrai:

First point – sritį ribojančių taškų įvedimas;

 Object – sritį ribojančio objekto nurodymas;

Add – primityvo, kurio plotas bus pridėtas prie esamo bendro ploto, nurodymas;

Subtract – primityvo, kurio plotas bus atimas iš esamo bendro ploto, nurodymas.

Pateikiamos informacijos pobūdis – plotas ir/arba ilgis - priklauso nuo primityvo tipo.

5. Masė ir inercinės charakteristikos

Informaciją apie vientisinių objektų plotą, perimetrą, masę, tūrį, svorio centrą, apribojančio
stačiakampio gretasienio dydį, inercijos momentus, inercijos spindulį, pagrindinius inercijos
momentus ir atitinkamas pagrindines kryptis pateikia komanda MASSPROP (gautą informaciją
galima įrašyti į failą):

Tools» Inquiry» Mass Properties

Select pažymėti grafinį objektą1.
objects:
Select …
objects:
Select pažymėti grafinį objektąn.
objects:
Select <Enter>
objects:

Dalį paminėtų duomenų galima gauti komanda DDMODIFY, o duomenis apie brėžinio ribas,
braižymo režimų ir parametrų nustatymus, laisvos operatyvinės ir diskinės atminties dydį pateikia
komanda STATUS.