Está en la página 1de 50

rLrusrRUoTAs Ztnvuns

zM0Gus

ANAT

ANATOMIJA
l
/.
I

zM0cus
\]
\l \i
t.

i
1

.J

&
KAUNAS ,,SVIESA" 1999

UDK 6[.01(031)
An-07

ATLANTT SCIENTIFICI (;ITJN I I

ANATOMIA UMANA
Vincentc Muedra BlixaLrli, M,rf((llo N(llri CiunLi Clruppo Editoriilc, lriri nrf rsBN 8rJ-09-00Bsl 0 Cdauaiai

TURINYS
Griauiiai
Kaukole Stuburas

Autoriai Vincente Muedra Baixauli, Marccllo Ncg,r'i


ilalLl k;lbo. verli A5 fA Lt5KAUsKAITi iI. RIMANTAS KALINDRA Veftimq recenzavo doc.

Kfitinds
16

l4sta

VirSuiinds galllllds Griaudiai. Rautnenys


18

I.

Apatines galinds Kaulq jungtys. RaumeDys


Galvos ir kaklo rautrenys Krlno raLrmenys (priekinis vrizdas)

Ilaumenq sistema

20

dr

VYTAUTAS GEDRIMAS
24

Ktrno Iaumenys (uzpakalinis vaizdas) Virskinimo organq sistema Burna ir dantys

LietuviSko leidimo redaktole DANGUOLE BAR t ASI UNA

Il

ll

\4r6kinimo or8anq sistema

26

30

Vir!knimas
\4daus sekrecijos (belatakes, endokrininds) liaukos Kvepavimo organq sistema Kvdpavimas plaudiais Apytakos organq sistma KrauJotakd. I'.faujo ldslele. ir lirnfmr,,gi,rl Lirlfagys)es. Apytakos sistemos voztuvai
Pagrindines

Pirnoji iliustraciia: lemciamasis


ikonogafijai. Piciimas

savo stebejimais, Leonarcfus cia Vin-

Vidaus sekrecijos Liaukq sistema 34

iis nutape figurq, kudos nepapraslai svarbios liandieninei anatnnlijos


naturos buvo didele Leonardo da Vinr:io atrasta naujove anatomijos isto joje. Jiarrgineje iliustraciioje, rclniantis VilrLivijaus pastebajimais, isdestytais traktatc,,De Architectura", pavaizduot:rs idealirl proporcijq Zlrogaus kinas (pieita apie 1490 rr.).

Kvdpavimo organq

sistema

36 38

ii

Apytakos organq sistema

40

nurodo teksto iliustracii4 gretinane puslapyje. Kituose puslapiuose esaniios iliustracijos nurodonos pateikiant pfies rodykle puslapio nnrneri. An

Rodyklc (

+)

inogaus ktrno arterijos

48

Pagdndines Zmogaus ktrno venos

Shpimo organq sistema


Jutimo organai

50 52

Siapimo organq sistema Makroskopind ir mikroskopine inksto anatomija


Re8os organas Itega Klausos organai Uoslds organas

07

Anatomija: inogus / Vincente Muedra Baixauli, Marcello Negli. Kau-tlas: Sviesa, 1999- 96 p.t iliusht (lliustruolas iinynas)
Zodyn.: p.

88 90.

Iemrinu Fkle: p.

91 93.

lliushr r-kle, p.

9,1.

ISBN 5 430 0271:1 6 Sianre iinyne nlgfir-rcjnnos ivai os inogaus anatomijos kurso icnn)s. Iidestyias Tinii:rs geriau suvokti bci !simhti pacles gnusios iliustrarijos. Jis skifirmirs victulines nokykftrs aukstesnirljLl klasir! lnokiniams ir besiren tianiienrs stoti i.rukit4sias mokyklas, stuclentanrs, visicrns, kas domisi anatonlija.

Skodo organas
68

Lytejinro organai Jutimo organq fiziologija

UDK in r.01031)

Nervu sistema

70

Nervq sistema Centrines nervq sistenos anatomija Centrind neryq sistema. Galvos smegenys
Autonomine (vegetacine)nervq sistema Calviniai nervai Nugariniai nervai

Sefiia,.IliustruOtas iinyn.s"

ANATOMIJA. ZMOCUS Autoriai Vincente Muadra Baixauli, Marcello Negri Rcdaktord Ddr,qroli Bat lriiitnili l.ietlr!iikil tckst4 rinko .,Sviesos" leiclyklos kompiuLcriLl baras 1998 11 16.7,2,1 lcictyb. aps\. L Tir 6000 egz. I.eicl. Nr 1385L Akcine bendrove leidykla ,,S!icsa", Vytauto pr 25, 3000 Kiunis.
Spausclinttl ltalijoje SLrtariinc kaina

82

Lytiniai organai

B4

Nervq sistemos fiziologija Vyro lyiiniai organai Moters lytjniai organai


Zodynelis Terminq rodykle

ISBN 5-43U-02714 5

1986, t99l (jiLrnti (irrrppo Frlitori,rle. l:ircrrze ldea lnroks, ll,rrcc1,rn,r O Vcnim:rs ilieluviq krrlb,r. lcitlykl,r ..Sv es.r", l,t,-tr

lliustracijq rodykle

Griaudiai
Zmogaus giauiiai sudaryti ii kietri ir tvirlL! dudinitl. l,ri kino lar'l as.r.. Kieciau'i or ganai, suclaryti ii kaulinio audinio, vadinaesantys iikilimai, plie kuliq prisitvirting raiiiiai, raumenys il kt.
5) sqnarittitl paztit'lit1 ldubos a) ncgilios, pavyzdziui, tarp piritakaulinirl
sAnariq; b1 gilc.ne', prvrzdTirri,

Zmogaus griaudiai
I(aukohs snegenine dalis

mr lctulais. Jq funkcija dvejopa: apsaugo lengvai pazeidzianus organus (pvz., kau


kol6 dengia galvos smcgenis, o stuburas nuBdrn. \nleFeni-): ldiP Prt. LJiP pnsyvlr. judtiinro org,;n.ri. karlu -u rJumeninli' if sausgysldmis padeda kunui (galvai, lien.reniui ir galur6ms) judeti: pakelti rank4, pakeisti kuno padeti ir t.t.

28 kn|hi

ca,va J \
(
1

Kaukolds veidine dalis 21 ko lns PalieZuvinis kaulas Stuburas 33 kduhi

.ilbclkJulio

duobe, i kuriq isistato llaunikaulio abi kartu sudaro klubo s4na{; 6) sqnaritts (krcntzlitcs) //?pos, kurios paflilina s4narinq duobg (pvz., peties, klubo s4nadai).

Bu7 galva ir'

Palie:Lrvinis

32

Skiriamos
gruPes:

iios imogaus griauiiq

StubLrras

kaulq

Kaulq sandara. Idetas iindE su dtuskos


rugities tifpalu, kaulas greitai dekalcinuo
jasi, suminkiteja, tampa lankstus. Mat kau le yra daug jungiamojo audinio, tarpl4steli nes nredziagos (matricos), kauliniq l4steliq.

32-33 kmlni

galvos sritis
28 knulni
ber

kaukold smegenina dalis. 7 kaulai

veidine dalis. 21 taalas


palieZuvinis kaulas
stuburas.

Kaule esaniios kolageninis skaidtrlos im-

1 kaulas

preBruolo\ L.-rl,in Jru*1,'rni,. l.rrrrro

t rno

liemuo

32-33

57-58 knulni krutiDes lEsta. 25

kdrildi kr'rrldl

gaus kauluose juntiinrrojo aerdinio clau giau, jie lankstesni ir tvirii, \'ylesnio

galinis 126 ka ai

viriutines galfrnes. 64 ka ldl


apatines galfrnes. 62 kdlildt

rrnTi,ru- zrnog.ru. k.rrrlrr,'' 1..r.1.rr.6, jr rnineralrrrrq mcrlziagu, l",lil ii, L rrrl,r tf.,l\p-ni, grciiiiiu lth2t;r ir ilgiatr rrcsugyja.

Kaulq i5o1. Kaulo paviriius nelygus. Cia yra ataugq, iiurkitumq, idubimq, iikilimq, iSsigaubimq ir pan. Tikilimai vadinami gum burais, o idubimai vagomis, duobemis. Kai kuriq ilgqjq kaulq galuose daznal susi,
daro: l\:0t10i1th:

Kaulq forma. KaLrl,ti Lrin.t ivailiq folmq: 1) ll.qieji knrrlci (jci ilgis pn!,fin(lina' charakteristika), pavyzrlliui. l,rsliliatrlis, ilaunikaulis;

ApaLinds galirnes 62, kn lnl

2)

netnisttklittrit

/catlrii (plotis il ilgis bcvcil' ,,,itrrorlas), pavyzclZiui, kaukolcs vt'idini's rl,tlics, rlubcn-

ii

yltlitii ittb.t ylokititji


126

kntlni

rutulini. c.jndfinio pa viriiaus iisigaubimas, kuris kaklu susijun gia su likusia kaulo daljmi. lbkie yra ilau nikauliai, Zastikauliai ir kiti kaulai; 2\ \ttttnplini ,lrpsi. lolmo- k.lulini- r! tnl,'4
,ruBos, lurirrii(]5 11gu sanarrrri p.rvir'-iu

kauliai ir kiti;
J\ utturpilt k,rrrl,u til;,r'. l'li'lr. r l,'ri. nr.ri daug vienoclas), pavyzr-llirri, slrrlrtrlo sl.rnl<s teliai, rieio, iillInl)s

if

kili.

pavyzdiiui, pakau!kau1io, ilaunikaulio,


Zastikaulio;

4) .iiar,t,r,"

skritlittiai skriemulio forrnos iigaubi mai. Pavyzdziui, pir!takaulirl, padikaulirt, )a-til aulio slridininiai \,,ln,rriliJi p.lvif.iJi;
3) gret<i ,.lllJriniLt pJviriiu

Kremzlis. Klcmzla's sLr(l,rfyl()s ii jrrrginmojo audinio, tarpl4sttlini's nrt,rlzi.rgtrs ir' 14stelitl, vadinanrel .rrrlrrrr( i/llis Krr'nrrlirl yra ir.riri.^e ktrtr" ri,t."' {n,'.\r,. .,||.i,, kauielyje ir kitur). Svalbios \rr'.r :;///,rr'llr's ktzarzlis, den gianr:ir)s knul rl s4r,r ri r1 rs J,lI
I

viriius, ir
Is

knlrlry

lenia kaulq ilgejirrr4.

d ,!itno It1 /t.:li::,l\UriU l,l\tr,-

VJizdis is priekio

GRIAUCIAI

T
(2) (2) (1) (1) (1) (1)

Kaukole
Kaukold plokitiejikaulai momenkauliai I kaulai 4 kaulai smilkinkauliai
kaukoles veidines dalies kaulai ii 3onq, ausq srityje kaktos sdtis uZpakalinje kaukolcs dalyje su pleiStakauliu sudaro kaukoles pamat4

kaulai 4 kntlai

netajsyklingieji kaktikaulis
pakaulkaulis akytkaulis plei!takaulis

Kaktikaulis. Netaisyklingos formos kaulas:


priekineje dalyje lygus, uZpakalineje - reljefinis; priekinje daly,e sujungtas su nosies kaulais, uZpakalin6je su momenkauliais.

kino, vadinamo tulkiikuoiu balnu, ir ataugq: maZujq ir didTirlirr .p,rrnu {firnre;i yr.r kdulo vir.ulirleie prrekirrcje, (' anlrieji
apatineje dalyje).

Smilkinkaulis. Plokiiiasis kaukoles pamato kaulas, sudarytas iS keturiq daliq: uolines, bignines, Zvyninds ir spenines. Apatineje dalyje yra s4narine duob6, i kuriq
isirla lo dpdtinio ataugos krumplys.

Akytkaulis. Netaisyklingos ftrrnos kaukoles veidines dalies k;rulas, suclarytas i5


vidurines gulsiiosios ar.lra akytosios plokileleq, 5latmenosios, .rrsiiurrAi.rrrr i.s srr lrirmaja, ploksteles ir koretq labirintrt. Stertme-

iandikaulio

s4narine<

Pakaubkaulis. Netaisyklingos formos kau,


las, susidedantis i3 2vyno, Soniniq daliq ir dvieju .4nariniq Lrumpliu. .udaranciu r4nari su pirmuoju Laklo slanksteliu atldn-

nosios plokstels viliujc iikyltr kaulinis Lviulys, r6dinaln;t gaiJzio ski.rutr.r'e, prie kudo plisitvirtings kietasis srlegenq dangalas.

Akytkaulis suauga su kaktikauliu, pleiita-

kauliu, nosikauliais,

tu. Kaule esaniia didele anga vidin6

iriar ikaLrliilis, viriutiniais 2andikauliais, noragu.

kaukol6s ertme jungiasi su stuburo kanalu.

Pleistakaulis, Netaisyklingos formos kaukol6s pamato kaulas. Jo for.ma primena sparnus iiskleidusi paukiti. Sudarytas i5

Momenkaulis. Plokiiias, iigarrbtas kaukolds skliauto kaulas, susisiekiitntis su tokiu


pat prie3ingos puses kaulu bt'i su kaktikau-

liu, smilkinkauliu, pakauikauliu ir plciitakauliu.

I
Galva
Kaktikaulis

Galvos kaulai

galva
14

kaulq

viriutine
13 kaul4

dalis

6 podniai (12)

nosikauliai (2) sudaro isorine nosi

Momenkaulis Momenkaulis

aiarikauliai (2) vidineje akiduobds srenole kriaukles (vidurin ir virsutine) (Z); skuostakauliai (2) skruosto srityje gomurikauliai (2) sudaro uZpakaling kaulinio gomurio dali virsutiniai Zandikauliai (2), i kuriq duobeles (alveoles) isitvifina virsutiniai dantys
1 nepodnis noragas (1) nosies pertvara

Smilkinkaulis

Akytkaulis

Smilkinkaulis
PleiStakaulis

apatinis Zandikaulis
1 kaulas

apatinis Zandikaulis (7), i kurio duobeles (alveoles) isitvirtina apa-

Skrruostakaulis

tiniai dantys

Apatind
nosies

Nosikar.rlis

kriaukle

Viriutinis Zandikaulis, Beveik keturkampis plok3iias kaukolds veidines dalies kaulas. Jame iSkyla gomurins, skruostind ir kitos ataugos. Gomurines ataugos padeda sudalyti kaulini gomuri, nosies ertme, o kiLos ataugos ir Zandikaulio paviriiai aki-

Staiioji alg/tkautio
plokstele Noragas

li.

Padeda atskirti dediniEjq sles ertmes puses.

ir

kairiqjQ no-

DeSinysis

viriutinis
Zandikaulis

duobes. Mriulinidme )andikaulyje isitvirtina viriutiniai dantys.


smilkinkauliais; jame isitvirtina apatiniai

Akiduobd. Sudaryta i5 atitinkamq akiduobinirl kaktikaulio, akytkaulio, pleiitakaulio, virsutinio Zandikaulio pavir.Siq.

Kairysis virsutinis

iandikaulis Dantys

Nosikauliai. Susisiekia su kaktikauliu,


akytkauliu, pleistakauliu ir. virsutiniu Zandikauliu.

Apatinis iandikaulis. Tai vienintelis paslankus galvos kaulas, sana u sujungtas su dantys. Judddamas Zandikaulis padeda susmulkinti maist4. Kaulas yra lanko pavida1o, o uZpakalineje puseje pasibaigia Zandikaulio 3aka, pasidalijusia i dvi dalis. Sqnari-

Smakro

gumburai

Palieiuvinis kaulas,

raides pavidalo

Priekinis kaukoles vaizdas

kaulas, gulintis tarp kaklo r.auntcrrq, po lie Zuviu. Priekine jo dalis nasyvcsnO tai

ne atauga su galva sudaro

smilkinini

paliezuvinio kaulo ktna5.

U,/f),t l(.rlyiL.

apatinio Zandikaulio sanari. Prie vainikines ataugos prisitvirtings smilkinir-ris raumuo.


Noragas. Plona kaulind plokiteld, sudaranti uZpakaling kaulinds nosies pertvaros da-

ktno nusitesia didieii ir m,rZiL'ji rag,rr. Zcmiau palieiuvinio kaulo yra skyclines
kremzlds ky3ulys (Adonro obtrolys). iiais ir raumenimis.
PalieZuvinis kaulas
Su

-t

ro

kaukole palieZuvini' kaul.t- -rrlrrrrtt.r. r'.rr'-

||
Stuburas

stuburas 32-33 kaulai.

kaklilr dalis 7 kaklo slanksteliai krutinind dalis 12 kartines slanksteliq, kuriq kiekvienas sujungtas
su pora Sonkauliq juosmenine dalis kryZkauli uodegine dalis

kryimenin dalis

- 5 suaugg kryimens slanksteliai, sudarantys - 3-4 suaugg slanksteliai, sudamntys uodegikauli


stovint ant kojq. Gyvtrnq uodegE atitinkantis uodegikaulis Siek tiek padeda apsaugoti dubens organus.

5 juosmens slanksteliai

Ji sudaro 2iedo pavidalo slanksfellai. Jie turi masyvq krinq, nue jo atgal iSsilenkusi la|k4,

tarp kino ir lanko yra slankstelio anga. Nuo lanko atgal nusitesia keterina qtouga, o Sonuose dvi sket'sinis ataugos. Nuo lanko aukityn ir iemyn susidaro 2 poros
sqllarF

Skiliamieti slanksteliq poiymiai. Slanksteliai vieni nuo kitq skiriasi kunq dydZiu,
angos pavidalu, ataugomis.
Slankstelitl dri&os. Krutins slanksteliq anga

ni4 ataugg!, su kuriomis susilieaia analogigkos (gretimq slanksteliq) ataugos, ir jos sudarc tarpsla kstclinius sqnarius. Tarp slanksteliq knnq yra kremzlines plokitelds, vadinamos tarpsLanksteliniais clisknis.

Slanksteliq paslankumas. SkirLingos stuburo dalys paslankios nevienodai. Did/iausia judesiq amplitud kaklineje stuburo dalyje, be to, kaklo slanksteliai dalyvauja ir galvos judesiuose. Pirmieji du kaklo slanksteliai, vadinami atldlltu ir Iiitliu slanksteliu, yra yPatingi: atlantas neturi kuno ir panaius ikaulinl Ziedq; aiinis virsudneje kano dalyje turi kauling iSauga (danti), ji yra tarsi aiis, apie kuriq sukiojant galvq sukiojasi atlantas. Krl]tines slanksteliai paslankfls daug maZiau - tod6l padeda apsaugoti krntines lEstoje esaniius organus - lirdi, plauiius bei kraujagysles. Gana paslanki yra ir iuosmenine stuburo dalis, per kuriq liemuo lenkiamas, iisitiesia ir sukamasi.5 kryZmens slanksteliai, nepaslankiai suaugg vienas su kitu ir susijungg su dubenkauliais, padeda stabilizuoti

slanksteliq beveik trikarnpe; kaklo slarrkstcliq taip pat trikampe, taiiau priekineje dalyje daug platesne nei kitose dviejose dalyse.
yra ovali; juosmens
Slanh:t el i4
ktr

nni. Krti tines slanksteliq ktrnas

sQnarines jdubas, kuliose isitvirtina Sonkauliaii kaklo slankstcliai tokiq idubrl netud, o virSutines clalies ionuose turi du gumburelius; juosinens slilnkstc'liq kiinas

turi

ma'yviau'ia., nir.r rrti jdrrl'ry, rrur.L.r'rini' ataugos gumbureliq. treterines nugos. Kaklo slirll<stcliq jos yra

dvi\ako-; k-r inc- rlartlrir'lirr ilg'* rreir si6akojusios, labai nuoZrrlnios; jrrosnrens

slanksteliq - gana masyvios, nciisiiakojusios, horizontalios. Skcrsints ataugos. Kaklo slirrlkstelirl skersinese ataugose yra anga; krrltinas sl.rlkste liai tokio, ango. nchrri, lnr'i,llr jii lufi '.r)J-

rini paviriiq

ionkaulianrs;

jr.rosnrt'ns

kinq vertikaliai

,tlankqieliai neluri Dei nrin(.iu JnllU. n( l -.) naliniq pavir'5iq.

I
Kriitines l4sta
kutines

kaulai 12 krrttines
slankstelitl

l4sta

12 porq

(24

kaulai)

Sonkauliq tikrieji ionkauliai (7 poros), (1,7) ionkaulio kremzle susijungia


krutinkauliu netikrieji Sonkaulial (3

su

poros), - B-10 krntinkaulio tiesiogiai nesiekia, o suauga su juo tik per vienas kito kremzlg laisvieji ionkauliai (2 poros), priekiniai jq galai pasi-

baigia pilvo sienoje

krntinkaulis

(1)

Krutillis lqstq sudaro 12 porq ploksiiqjq


kaulq, supantiq krntins ertme, dor*arli4, prasidedandiq nuo 1Z-kos kr|tinis slanksteli4,

ir krufinkaulis. Sonkauliai ir krutinkaulis sudaro kratines l4sf4. Sonkauliai su krttines


slanksteliais sudaro sqnarius. Raumenq pakeliami, jie padidina krDtines firi ir padeda lkvepti, ir priesingai, kiti raumenys ionkaulius nuleidZia ir padeda iikvepti. Sonkauliai larpsniikai nuo I iki VIII ilgja ir nuo IX iki XII trumpela. Pirmosios septy,

nios poros ionkauli2 krcmzle susijungia su krlttinkaulil!. Tai plokiiias kritines l4stos priekyje tuoj po oda esantis kaulas. Son kauliai, tiesiogiai sujungti su ktutinkauliu, radinrmi ilkraLiai.-. lr)s 2cmiJu t-5anaio. poros su knftinkauliu susijungia netiesio-

viriuje esantiais Sonkauliais ir su kritinkauliu, todel vadinamos netikraisinis ionkauliais. Dvi ligiai. Jos kremzle sujungtos su

kusios poros, nesujungtos su krutinkauliu,


Iai, laisztieji Sonkauliai.

VirSutines galunes
Viriudnes

peiiq lankas
Zastas (1)

(2)

galins
64 kaulni

raktikaulis (1) mente (1)


Zastikaulis

dilbls (2)
pla6taka (27)

alknnkaulis (1) stipinkaulis (1) laivelis, menulis, trikampis,

deias

(8)

Zirnis, didysis daugiakampis, maZasis daugia-

kampis, galvinis, kablinis (B; doien


delnas (5)

eiLtmLs)

penki delnakauliai
pamatiniai piritakauliai (5)

pirBtai (14)

viduriniai pidtakauliai (4) galiniai piritakauliai (5) (nykstys turi tik pamatini
kaulius)

ir galini pirita

Petiq

lankas

Mentd. PlokSdias kaulas, esantis uZpakalirlusJrineie pu.eie i;kilgs dyg1v", o !ir(uje apitli ataLtga. Su Zastikauliu mentg jun- gana plati sQnarina duobi, kuri susidaro gia
Soniniame mentes kampe. neje peiiq lanko puseje. Mentd yra plonos, iigaubtos, trikampes plokitelds formos. Jos

alkilne, kud, ieidama i Zastikaulio alkuning idubq, neleidZia rankai per daug iisitiesti per alkunes s4nari. Siauresnis apatinis galas artdja prie fie3o sQnario.

Stipinkaulis. Apatinis jo galas yra masytiesti, pritraukti ir atitfaukti nuo vidurinds plolitumo-. Abu dilbio lrulu. tarpusary,je jungia tvirta tarpkaulini pltttt.
vesnis ir su plaitakos (rie5o) kaulais sudaro rielo s4narj,leiditantj plaitakq sulenkti ir iS-

Raktikaulis. Ilgas, istestos S raides formos laulas. esanlis luoi po od,t priekjneje viriutindje kutines lqstos dalyje. Vienu galu jis suiungtas su kratinkauliu, kitu su

merlie. o apatiniu kraitu su.iliecia ir su pir-

muoju ionkauliu.

Zastas. Zasto griauiius sudaro vienas kaulas Zastikaulis. Tai ilgasis kaulas. Jo artimasis galas yra sustorejes ir sudaro Zastikaulio galva, o di su ments duobe peties sqnari.ll-

ga\ lrikampi\ Lul]ds yra lygus. Apatini5 2as-

tikaulio galas paplatejes ir sudaro kumplj,


kuris baigiasi Zastikaulio galvute bei skridiniu. Abu jie yta alktnis sqnnrio dalys.

Rieias. Sudarytas i! aituonirl m.rzq, netaisyklingos formos, dvien cilcmis iisidsdiusiq kaulq. Aliiau dilbio, einant nuo stipinkaulio i alktrnkaulio ptrs9, yla laivelis, menuls, trikampis, ZirDis; atnhrrje, blimesneie eileje yr; didysi' rl.rrrgr.r(.rrnpi- ma iasis daugiakanpis, galvinis ir kirblinrs ne5o kaulai. Esant tiek gausiai mliq kauleliq, plastaka gali atlikti daug juclcsiq. Delnas. Sudarytas
V,t4 delnakauli1.

PlaBtaka

ii

penkiq naiai paslan-

Dilbio

kaulai
Tai

Alktinkaulis. Kartu su stipinkauliu sudaro


dilbio kaulus. irgi ilgasis kaulas. Virsutiniame io Bale yrd ganJ ma\yvi ataugd

Piritai. Kiekvienas piritas suclarytns ii trijq


piritakaulill,

niq. Nykitys turi tik du


lini pirStakaulius.

pamatiniq, vidrrriniLl if gali-- pirnrntini ir ga-

i,:tGt

Ii6!4i

Apatines galunes
Apatinds galunds dubenkaulis (1)
62 kaulai (po 31 kiekoienoje
pusale)

klubakaulis, sedynkaulis ir gaktikaulis (trys suauge kaulai)

Slaunis (1)

ilaunikaulis girnele
(1)

blauzda (3)

blauzdikaulis (1)
Seivikaulis (1)

peda (26)

iiurna: 7 kaulai, iSsiddstg dviem eildmis; iokikaulis, kulnakaulis; laivakaulis, kubakaulis; 3 pleiitukai
padas

pirstai - 14 kaulq - 5 pamatiniai, 4 viduriniai, 5 Saliniai piistakauliai (nykitys turi tik pamatini ir galini piritakaulius)

5 padikauliai

Dubuo. Jj sudaro du dubenkauliai ir kryLkaulis. Dubenkaulis yra porinis, netaisyklingos formos kaulas, susidargs suaugus

trimskaulams

gaktikauliui(priekinis

*usidaro gili jduba gdiduobe, j turi4 !.istato ilaunikaulio galva, ir jiedu sudato klubo sqnari. Abiejrl pusirl dubenkauliai pdekyje susijungia kremzle. U2pakalineje puseje tarp jq lsiterpia trikampes formos kryZkaulis. Visi 3ie trys kaulai sudaro tvirtq

kaulas), klubakauliui (viriuje) ir sedynkauliui (apaiioje). Ties 5iq kaulq kinq s4auga

kitu

greta kito yra du ilgi kaulai: i3 vidins pusds blauzrlikaulis, kurjo masyvesnis galas susitungia su dlaunikauliu, o plonesnis, apatini\ - su ioUldul ui ic ionine- puqds yra daug plonesnis ieiuikaulis, kuris savo ruoztu vienu galu sujungtas su blauzdikauliu, o

- su iokikauliu (2r. iiurnos kaulai). Abu blauzdos kaulus jungia stipri tarpkaulind pldvd. Tarp ilaunikaulio apafinio galo gumburq ir blauzdikaulio susidaro kelio s4nar.ys. Jis leidzia koj4 sulenkti ir iitiesti. Girnele, esanti kelio s4nario priekyje, atstoja skyo4, saugant! sqnad nuo smirgiq, sumudimq ir t. t.
kolos piritq kaulai. Sie kaulai laiko viso kn-

kaulini Ziedq

duben!.

Slaunikaulis. Vienintelis Slaunies kaulas.


Tai ilgiausias Zmogaus griautiq kaulas. Mr-

Sutinis galas, arba galva, isitvirtina i gnzduobgi apatinis galas baigiasi gumburais, kurie yra kelio s4nario dalys. Prie jo priglunda girnele tvirta kaulind plokgteld, raiiiiu sujungta-su blauzdikauliu.

Pidos kaulai. Juos sudaro iiur.nos, pado

it

no svo4. Ciurnos ir.pado kaulai iisid6ste

Blauzdos kaulai. Blauzdikaulis ir Seivikaulis. Kaip ir dilbyje, blauzdoje vrenas

lanku ir sudaro pedos skliautE. lado srilyje yra 5 kaulai, v.rdin,rmi p.rdi kauliais. Kiekvienas kojos piritas irgi turi po 3 - pamdtinj. vidulini ir g;linj pirs takaulius; nykstys turi tik 2 (t. y. pamatini

ir galinD.

16

GRIAUCNT. NAUMENYS

Kaulq jungtys. Raumenys


Kaulq jungtys
Du ar daugiau kaulq susijungia ivairiais budais. Priklausomai nuo paslankumo
jungtys skirstomos I 1) pasln kias ju11gtis, arba s4narius, 2) maiai paslankins ir 3) nepaslankias.

Jungtys

ir

raiSiiai

raiiirai. lq paskirtis - tvirtai sujungti gretimus kaulinius segmentus ir neleisli kaulams per daug pasislinkti arba toliau atsiskidi vienam nuo kito. Meniskai. Negili blauzdikaulio viriutinio galo s4narin iduba ne visilkai atitinka gerokai isgaub"tus ilaunikaulio apatinio galo kru mplius. Siems besilieaia n tiemb 54ndriniams pavirsiams ge au atitikti vienam kita padeda nedidelds pusZiedZio formos
krernzlis

Dantytoji sinle
Kaktikaulis
Tarpslanksteliniai

Molnenkaulis

diskai (kemzlds)

zvy
Slanksteliai

ku

lapelis i s4naiio ertmg iSskiria lipnq skysti - <q,nritti lepalq. li5 sulepa bei mailina sdnarine: kremzles pavir<iq, palengvind judesius. Sergant podagra, sqnario aplinkoje susikaupia Slapimins fiigsties ir druskq,
os judant sukelia skausmus. Ddl ivairiq

Paslankios jungtys. 2mogaus krtne yra daugybd sqnariq: kelio, alkuns, pirstq (ranlu ir koiq) ir kjLi. lie leidzia kdnui ar jo dalims laisvai judeti. S4narj hernletiikai apsupa plvd sQtr,.lo ,tapslld, kurios vidinis

lne SmllKlnkaulio dalis

\ '

Dantytoji sinl6
Pakauikaulis

- sqnariniai nteniskai (dar vadinami pusmenuline kremzle). Jie i5 kraitq


ji pati tuo pat metu pagileja, pagereja kaulq judesiai per -4nari, Luris iSlai(o vir4 kIno >vor!. jo Meni.kas yra tdrsi pagalvele - nuo priklauso judesiq laisvumas. Staigiai pasukus koj4, meniskas gali iplyiti, - tai daznai atsitinka fu tbolininkams.
sanariniq ertmiq krastai pakyla, o
centr4 plonela. Esant tokiai padeiiai, abiejq

Smilkinkaulis

MaZai paslankios

Nepaslankios

prieZasdiq (traumq, infekcijos tu kitq) gali prasideti sAnario kapsules uZdegimas. Pa-

lungrys

jungtys (sinles)

gal s4nario leid2iamu. atlikti judesius jie


skirstomi i pdpra5tuosius ir >udetiniu., vienaSius ar daugiaasius.

MaZai paslankios iungtys. Joms bndingi riboti Iudesiai. Tokioms kaulq jungtims (jo, mis sujunSti ir stuburo slanksteliai) priklauso kremzliniai tarpslanksteliniai diskar.
Kitos, slanksteliq ionuose esaniios jungtys (raiSdiai) sutvirtina tarpslankstelini diskq ir padeda iilaikyti stubur4 tiesioie padetyje.

p sitvidina prie kaulq ne raumeninemis skaidulomis, bet galuose esandiomis tvirtomis junglamojo audinio
niniq skaidulq. Jie
juostomis: ritinio pavidalo sausgyslimis ir

Sausgysls. Raumenys sudaryti i5 raume-

Slaunikaulis Soninis iastikaulio

plaiiomi,, plolsciomis
u<plir)i
n

sn

sitvirtina

is. Sau\gy\les

ir u.pler e. pris..r

saubg)

slemi5

krumplys
stipinkaulio
raiStis

SEnarine kapsuld

e kaulq paviriiaus Siurkitumq,

krumplys

iSkilimq, antkrumpliq.

Pavyzdiiui, tokiomis jungtimis dubens kaulai sujungti tarpusavyje ir su kryikauliu.


Nepaslankios jungtys. Joms priUruso sirllis, kuriomis susijungia kaukols kaulai. Kaulai, turintys dantytus kastus, jais lsiLerpia vieni i kitus, tarsi sujungti uztrauktuku.

Dvigalviai, trigalviai

ir

Leturgalvidi rau-

menys. I Sias grupes raumenys skirstomi pagal sandarq. Ihi raumenys, turintys dvi, t s, keturias galvas arba dalis, kurios lvarriose vielose prisiLvirtina prie kaulq ir suteikia raumeniui daugiau funkciniq galimybirl.

tepalinis maiSelis
Meniskas

Ziedinis

siipinkaulio
raiStis

Alknnkaulis

Sana nis tepalas

Stipinkaulis

(pogirnelneje
tepalindje klostdje)

RaiSdiai
S4narius sudaraniiq kaulq galus sujungia

Pagal funkcijas rdumenyq grupuojami i lenkiamuosius, tiesiamuosius, pdtraukiamuosius ir atitraukiamuosius, kramtymo, mimikos, kvepar imo ir kita* grupe..

Alkanes s4nario raiSiiai

ir sutvirtina jungiamojo audinio juostos


18

nauME q srsTEMA
Kiekvienas raumuo tud pradZi4 ir pabaigA, arba paslankqji tagk4. PradZia nejudri, o
pabaiSa paslanki.

lt

I
Galvos

kaklo odos (14) - (pieiinyje nupjautas) nuleidiia lupu lampus ir trJukia zemyn
smakro od4; tempia kaklo od4;

ir kaklo raumenys
=
'G

Galvos

ir kaklo

raumenys
(1)

kritininis palieiuvio
lieZuvin! kaulq;

(15)

nuleidZia pa-

antgalvinio raumens kaktinis pilvelis

E^
h".*
1l

sutraukia kaktos od4 ir kelia antakius;

galvos sukamasis (16) - suka galv4 i 3on4, kelia liemeni, raktikauli ir peti;

't; <g
NG

E
_q

e
o

antakiq sutraukiamasis
takius;

(2)

judrna an-

mentinis palieiuvio (17)

- susitraukdamas nuleidZia palieZuvin! kaul4;


krutinds didysis (i 9t (pie\in)je nupjdutas) pritraukia iastA prie liemens ir pastumir ii i prieN; nuleidZid p.rleltd Za\tAj ia5tikauliui esant pakeltam nejudrioje paderyle, kilsteli liemeni 0i pasukdamas); deltinis (20) atitraukia liq padeti; ZastA

.i

akies iiedinis merkia akisi nosinis

(J)

quSlJudzia vokus. uz-

(4)

sutraukia antakiq srities od4;

nosinio raumens inervind dalis (5)

pleiia

Snervg;

i3-

i hodzonta-

Snerviq ir lnpq kampo keliamasis (6) allieka pdv.rdinime nurodytas funLcijas:

laiptiniai (22,24)

- ,t. didy(is ir maids 5 skruostiniai raumenys. Tiaukia butnos kamp4 aukityn ir i ion4.
skruostiniai (7. 8)
maiasis skruostinis Sutine lnp4i

buro kaklo dalies, kelia pirmuosius du ionkaulius; Sonkauliams esant nejudrioje paddtyje, suka isavo puse kakling stuburo dali;
trapecinis

prisitvirtine pde stu-

(7) -

keli,r

i viriq \ir

(23)

traukdamas mentg prie stuburo;

Iudina peti ir galvA, pdpri-it\ irtine5 prie

didysis skruostinis (8) kampE i virirl ir SonE;


burnos iiedinis

traukia ltpq

stuburo kaklins dalies


mentg, lenkia
dal!;

mentq keliantysis (25,

ir

ments, kelia

(9)

uZiiaupia burnq;

savo pusq kakline stuburo

iandinis (iOt

conirriq >ienq - iai burno: raumuo, ieinantis i iando suddtt padeda 6vilpti, skiemenuoti, kamtyti; kramtomasis (11)

diriinis galvos kaklo (26) sukioja ir lenkia galvq i 6on4; abu dirZiniai raumenys ja stumia i pdeki; kartu
antgalvinio raumens pakausinis pilvelis (27) traukia atgal galvos plaukuotos
'6
E

iandikaul!;
apatinds apating

kelia aukStyn apatini


(12)
su-

lipos nuleidiiamasis

dangos od4;
ausies

sitraukdamas tempia Zemyn


1Up4;

ir atveriia

(28) tai trys rudimentiniai raumenys: buvg ausies kriaukles plediamasts ir


sutraukiamasis;

II
!-

!,N
E

!2

lnpq kampo nuleidiiamasis (13) nuleidiia lapq kampE, taip pat traukia ji Zemyn

.j

smilkininis

ir i ion4;
20

(29)

kelia apatini Zandikaulj.

SISTEMA

Ktrno raumenys
(priekinis vaizdas) smilkininis
burnos

iitiesiamqjq raumenq laikiklis (fascijos


sustordjimai) (25);

Kflno raumenys
1.

(1)

tu. p. 2L;

plek5ninis
(27)

(26)

tu. p.25;

Smilkinnis

skruostiniai (2)

iiedinis (3)

ir. p. 21;
2r. p.2't)

dvilypio blauzdos raumens vidind galva

46. Antgalvinio raumens

i:r. p. 25;

2. Skuostinis 3. Burnos Ziedinis

kaktinis pilvelis
45. Akies iiedinis 44. Lnpq kampo nuleidiiamasis 43. Raktikaulis
42.

galvos sukamasis (4)

tlapecinis (5\

Lr.

p.21;

deltinis

(6) it. p.21) r8)

i:t. p.25;

siuvdjo 12oy lenlia blauzd4 ka sulenktq blauzd4 i vidq; grakEtusis


(7)

ir.hun!; -u-

4. Galvos sukamasis

tJO)

5.'Iiapecinis
6. Deltinis 7. Trigalvio Zasto raumens Sonin galva

prit rau kja claunij

Krttines djdysis trigalvio iasto raumens galva Priekinis krttines dantytasis

tdgalvio Zasto raumens Sonind galva Lt. p. 25;


dvigalvis Zdsto
kuns s4nari,

ilgasis Slaunies pritraukiamasis (31): pritlaukia ilaunii

41. Ilgoji

8. Dvigalvis zasto
9. Zastinis
10. Tiesusis

lenkia ranLq per al-

skiauterinis (32)
Slauni;

Ienkia

ir

pritraukia

3q. Snapinis Zasto

iastinis

(9)

liesusis pilvo
pla5tak4

lenkia dilbl;

(/0t -

lenkia liemenl:

iSodnis istriiinis pilvo (33) - Ienkia liemeni, traukia Sonkaulius Zemyn;


ran

pilvo

11. Atgrgziaqasis
12. Ilgasis

38. Trigalvio Zasto raumens v1fine galva 37. zasti^1s stjpinkaulio


36. Stipininis rieso lenkiamasis

stipininis

atgrgziamasis (11)

i5or9;

suka stipinkauli ir

(.34)

kos nyksiio lrumpasis atitraukiamasis atitraukia nyksri i Sati;

rieio iiesiamasis
13. Trumpasis

35. Ilgasis delno

Nyksiio trumpasis
14. llgasis rankos
15. Trumpasis

ilgasis stipininis rie6o tiesiamasis (12) lenkia dilbi, tiesia plaitakqi


tiesia plaitakA,

ilgasis delno (35)


pla5tak4, suka j4

lenkia plairakq;
(36)

atitraukiamasis
33.

stipininis rieSo lenkiamasis

trumpasis stipininis rieso tiesiamasis (13): ilgasis rankos nykiiio atitraukiamasis (14) atitraukia nykiti ir vis4 plaitak4 i Sali; dalyvauja lenkiant ilauni

i vidq;

lenkia

Ilorinis istrizinis
prlvo

nykSaio
16.

lstiesiamqju r
l1q laikiklis
17. Klubinis

32. Skiauterinis 31. IlSasis Slaunies iraukiamasis

- it. p. 25;

trigalvio iasto raumens vidind galva

(38)
LB.

klubinis (i7)

per klubo s4nari;


ka j4

snapinis iasto ki;

{l9t

trau[a

Zdsid

i priegkve-

Didysis juosmens
19. Tiesusis Slaunies

30. Grakstusis 29. Siuvejo 28. Girnele 27. Dvilypio,blauzdos raumens

didysis juosmens {J8)

i3or9;

lenkia slauni, sutiesia blauzda, lentiesia tiesia

priekinis krutinis dantytasis


piant kelia Sonkaulius;

(40)

20. Soninis Slaunies platusis


21.

Vidinis Slaunies

tiesusis Slaunies

(19)

ilgoji trigalvio iasto raumens galva (41);

Plarusls 22. Priekinis blauzdos 23. Ilgasis pirstrl tiesiamasis


2.1.

kia ilaun!;

vrome garva
2b.

doninis Slaunies platusis (20)


blauzd4, lenkia Slauni;

(42) ir. p.21) lupq kampo nuleidtiamasis (44) /t.p.


kdtins didysis
21)

flckininis
laikiklis

Blauzdikaulis

25. IStiesiamqjq raumenq

vidinis Slaunies platusis (21)


blauzd4, lenkia Slaunl;

akies Ziedinis (45)


!

priekinis blauzdos (22) - tiesia ir suka iiorg ped4;

- h. p. 21;
(46)

.j

antgalvinio raumens kaktinis pilvelis

tF.*

2t. p. 21.

Priekinis vaizdas

Kiino raumenys
/.,:..^1,^l:'^:^ ..^:-r^^\ \uzPdadrrLrr vdrzudb/ Sauspldvinis galvos Salmas (1) jungia kaktini pilveli su pakausiniu pilveliu, sudarydamas antgalvini laumeni; galvos sukamasis

galva ( ) - lenkia blauzdq ir pedE, pda suka ! iiorg. Thi svarbls djimo raumenys; trumpasis Seivinis (19)

Kuno raumenys
l.
Sauspler

kia pdd4,
lenkia kojos nyk3ti;

lenkia ir atitrau(20)

ini. tJlvu. i,rlma3.

2. Calvos sukamasis

41. Antgalvinio raumens pakauSinis pilvelis 40. Mentg keliantysis 39. Septintasis kaklo slankstelis

kojos nykSiio ilgasis lenkiamasis

(2)

2t.

p.21;

4. Ments

trapecinis (3) viriutiniai pluostai kelia mentg, apatiniai traukia j4 Zemyn. Abiejq pusiq raumenys susitraukdami kadu atloiia galvq, sutraukia mentes, atstato kriitine;

plek6ninis (23) padeda dvilypiui raumeniui, t. y. lenkia ir suka i i3or9 pd4;

6. Trigalvio Zasto

38. Padyglinis
37. MaZasis apvallrsis

vidinis ilaunies platusis (25)


blauzdq;

tiesia

deltinis (5) , tdgalvio

Lt. p.21;

Zasto raumens

ilgoji galva

(6)

pusplevinis (26) - tiesia ilauni, lenkia ir suka ! vidq blauzd4;


grakStusis

raumens ilgoji galva 7. Trigalvio Zasto raumens Sonind galva 8. Atgreziamasis 9. llgasis stipiniiis deso tiesiamasis 10. Trumpasis stipininis rieso tiesiamasis 11. Ilgasis nykidio atitraukiamasis 12. Rankos pirstq
tiesiamasis

36. Platusis llugaros 35. Trigalvio ;asto raumens vidine galva 34.

kartu su kitomis dviem galvomis, vidine ir isorine, sudaro trigalvi Zasto raumen!, kus tiesia dilbi;

(27)

pdtraukia ilauni;
(2B)

trigalvio Zasto raumens Sonind galva

(7)

didysis sidmens ka j4 i isore;

tiesia Slauni

ir

su-

llorinis istrizinis pilvo


33. Alkiininis
32. Alknninis eio lnkiamasis 31. Alkfininis rieso tiesiamasis

tiesia dilbi;

vidurinis sddmens

(29)

atitraukia dlauni
tiesia

atgrqiiamasis (8) Zr p. 23, suka stipinkauli ir plastak4 i iiore;

ir

i vidrl; alkininis rieio tiesiamasis (31)


plaitakA,

suka jA

13. Nugariniai

30. Klubakaulio skiautere 29. Vidurinis sEdmens 28. Didysis s6dmens

ilgasis stipininis rieso tiesiamasis


2t. p. 23;

(9)

tarpkauliniai

alkrininis rieSo lenkiamasis


(10)

(32)

lenkia

plaStakos

trumpasis stipininis deSo tiesiamasis i.r. p. 23)

alknninis

(33)

tiesia dilb!;

14. Soninis ilaunies platusis

ilgasis rankos nykdiio atitraukiamasis (17)


Lr. p. 23;

iiorinis lstriZinis pilvo (.34) ir. p.23;


tdgalvio iasto raurnens vidin6 galva
tiesia dilbi.
(35)

15. Dvigalvis llaunies


16. Pusgyslinis 17. Pakinklind duobd

26. Pusplevirlis 25. Vidinis ilaunies platusis 24. Dvilypio blauzdos raumens vidine galva

nugaliniai tarpkauliniai plaitakos (1J)


lenkia pamatinius piritakaulius tus; skeiia piritus vienE nuo kito;

ir tiesia ki- tiesia

Soninis Slaunies platusis (14) blarzd4 Lr. p. 23;

platusis nugaros (36) suka Zastikauli i vidq, atgal ir Lettyn; staigiai susitraukdamas padeda apaiiA),

iikvepti (suspaudZia kr!tinds

18. Dvilypio blauzdos raumens Sonin galva 19. Trumpasis ieivinis 20. Kojos nyksaio ilgasis lenkiamasis 21. Tiesiamqju raumenq laikiklis

dvigalvis Slaunies (15) tiesia ilauni, lenkia ir suka ! i3or9 blauzdq;

rnaZasis apvalusis (37)


iSorg;

suka iastikauli i

pusgyslinis

(16)

22. Kulnine sausgysle

tiesia ilauni, lenkia

blauzdq, sulenkt4 blauzd4 suka i vidrl;

padyglinis

(381 .u|J ./.rsiilauli i ilorqi


Zr p.
21,;

dvilypio blauzdos raumens Sonin galva (18) ir dvilypio blauzdos raumens vidinE
24

mente keliantysis (40)

pakauSinis pilvelis (41)

Lr. p.21

Uipakalilris vaizdas

Virikinimo organq sistema


Mr.kinarnasi. traLtas - tai labai ilga: mehq) kanalas, vietomis paplateigs
vietose mechaniskai ir chemi5kai mds maist.ls, kad orgarrizmas gJlelLJ ji pJsica\ inti. Kanala' pr.lsideda burno. ertme, lu ri nu\_ile5ia i rylde. !i pereina i stempls, \krandt, plon4jq ir.tordin )anrd. KJtrdlas pdsibaigia tiesi4ja Zarna ir iieinam4ja anga. Be

Vir5kinimo organq sistema

t8 l0 - tose apdoroja-

kuriq lsilieja stcmple, platiausia dalis

kanalo, virikinimo sistemai prililauso liaukos, kuriose ganinamos maisto medZiagas

veikianiios
sunys.

paruosianiios

ji

virikinti

Burna (ir. p. 28), dantys (Lt. p.28). Rykld. Ui burnos ertmds yra ryHe. Tai piltuvo pavidalo [5 cm ilgio vamzdelis. rra nosin, burnine ir gerklind dalys. Nuo rulir&ftolo gomurio Sonq Zemyn, lieZuvio ir rykles iorru linl, lg-ia.i rylde" gieivines ldo.tes, drba Lankai, o

mes qalyle.

skrandiio. Skrandiio sienele susideda ii: 1) rauk3ldtos gleivin6s, kurioje yra daug liaukq, gaminaniiq skrandiio sultis; 2) pagleivinio audinio; 3) raumeninio - t trt sluoksnjq ir krypiiq skaidultl, kurios virSkinam4 maistE nuolat sumaido; 4) pilvapleves. Skrandis yra kairiojoje virdutindje pilvo ert-

tti.daryta. Ji periodiSkai atsiveda ir leidiia maistui nedideldmis porcijomis iStekiti ii

dugnas, ilgiausia dalis - krtnas, kuns srauredamas j de3ing pereina ! prievartj. Prievariio .ln8a, atsiveriJnti i d!ryLikapir!t9 zarn4.
Palieiuvinis kaulas
CERKLOS

Sonkautiq pjnvis
DESINYSIS PLAUTIS

RYKLE

PAGRINDINIAI BRONCHAI
KAIRYSIS PLAUTIS

Virgutirld skiliis

Viriutin6 skiltis

Plonoji iarna. Nuo clrand,/io tgsiasi apie

STEMPLE

6 m ilgio

vamzdis

plonoji Zarna. Ski-

Vidurind
skiltis Apatine skiltis

Apatine
skiltis

Jo-_:ienoie yra valingq raumenq, kurie pa dedd ryti maistd. RykJes gleivineje yra liir-r. kq ir limfoidinio audinio ..rnkaupu. I ryldg ats\vena nasies ertmi, ausics timitas. Prreiais ryklq yra gerklos (kvepavimo takq dalis). tia terkla\ nuo rykle: .rt.kiria .lnLgerldi.. Apatineie dalyje rykle pereina i stemp&.

siauriausiavieta iioti4sqsmauka. Rykle tesiasi iki VI kaklo slankstelio ir miau jo pereina i stemple.

Zioiiq, jungianiiq burnos eitmg su rykle,


2e-

ii

apatios yra lieZuvio iaknis. Tai

sLo14i4 Zdrnd. Zarn05 gleivines pavir!iuje yra daugyb rauk5liq ir 1 mm aukSiio kiigio pavidalo iiaugu i nas gnurclit!. Ravklles ir gaureJiai labai-padidina vrriUnrrn4ji 2drnu gleivine. pa! ir(idu. ploia, p.ldeda geridu lsiurbfi suvirikintas maisto medZiagas. gaubtine

riamos try< jos daly<t lt drltlikapt;ti iat Dn taip vadinama todel, kad yra maZdaug dvylikos pirdtq ilglo; 2) tuiiiojT Zama i 3) ilubini inrna, pa-ibaigiancio< klubint nklo,io> 2arnos rirgr, pro kuriQ virSkinamas maistas issilieja i

Diafragma
KEPENYS

Iskrandis
SKRANDIS

TULZIES P'TSLE Kepenu (tulzies) latakas Skrandzio prievartls


Kasos latakas

Sonkaulitl pjnvis BLUzNIS


KASA STOROJI GAUBTINE (skersin) ZARNA
PLON,OIT

Slempld. lai mazdaug 25 cm ilgio raumeninis vamzdelis, priekinje stuburo dalyje prasideda nuo VI kaklo ir'baigiasi ties Xi krutines slanksteliu. Susideda i3 keturiq cluoL'nirl: i(orinio iu ngia moio dudinio .luok:nio: r idurinio raumeninio; pogleivjnio purau: jungiamojo audinio; bej vi-

t iiesif. Akloji yra'maidittg 6 7 cm ilgio, maiSo formos, nusvirusi Zemyn nuo klubinio aklosios iarnos voifuvo (ir p.
33). Jos gale prasideda

Storoii iarna. Skiriamos trys jos dalys: aklql,

dinio -

(iiilginiu slaidulql ir \ idinio r2iediniq lygiujq (nevalingq) raurnenq skaidulq). Abu sluok*niai susilrauUd vienu meLu ir perist.lltini.ri\ jude.iais sturnia m.ristq .krandzio linl. Apatineie krutine. dalyie cLemple perveria diafragm4 ir isiJieja iskrandi.
Skrandis. Tai plaiiausia vir3kinamojo kanalo dalis. Skiriama jo pradine dats, iskrandis, j

gleir ines. R-aumenini* dangalJs iu darytas iS dviejq skaidulq sluoksniql iiorinio

dubenyje pereina i fixiqjq inrn4, o ii pas1ba1, $a iieinatn4ja ongn, kuriq nuolat uZdarq laiko iieinamosios angos stLtraukiauicji raunenys (raukai), sulaikantys iSmatas. llorir.rio storosios Zarnos paviriiaus vagos atitinka viduje, Sleivindje, esaniiq klostiq vietas. Storoioje Zamoje baigiamos lsiurbti suvirikintos medZiagos, su{ormuojamos ir reguliar.iai paialinamos iimatos (Zr. p. 33).

alLarpur l) kvlntnio,ios (gulincio. pilvo ertme. de;ineje), 2) .k.t,ina,. 31 nucil;id2inniiosios (guliniios palei kai aiA pilvo sienE) ir 4) tlinku<io. r/..ti,/cs 2afl1os. Ricsline iarn.l

10 cm ilgio io?./r?iIina atauga (jos uZdegimas vadinamas dpendicitu). Gaubtine iarna sudaryta ii keturir.t

PLONOJI (dvylikapirste) ZARNA

(tuiiioji) ZARNA
STOROJI GAUBTINE STOROJI CAUBTINE

nusileidzianiioji) ZARNA
PLON"OJI

(kylannioji) ZARNA
STOROJI (akloji)

(klubnrd) ZARNA
STOROJI CAUBTINE

ZARNA

(riestind) ZARNA STOROII (iiesioji) ZARNA

Kinneline atauga

Pilvo ertmeje esantiq organq issiddstymas

Burna

ir

'
dantys
Virsutin Inpa

vrBSK! rMo'oRGA u stsrEitA

Burna
Viriutinds

ir

dantys
Iltys (l+1) Lieiuvelis
Gomurinis rykles lankas Gomurio migdolas Gomurinis liezuvio lankas Liezuvio vaga . Burnos prieangrs Krnminiai dantys (3+3) Kapliai (2+2)
Mazosios seilir! liaukos

Kandziai (2+2)

Burna. Sudaryta i5 burnos ertmes, kurioje uZ dantq ir jq lankq juda lieZuvis, ir burnos prieangio, kuri apriboja lupos, dantq lankai bei Zandai. Burnos sieneles sudaro gleivind, kaulai (gomurys, dantys ir dantq lankai, vir5utinis ir apatinis Zandikauliai) bei raumenys (iandiniai, lnprl, mink5tolo gomudo). Priekindje dalyje tarp luprl yra burnos anga, atsiverianti iiiorg, uipakali-

mis pastangomis lengviausia atlikti dau giausia darbo). Kiekviename suaugusio


dzius, dvi iltis, keturis kaplius ii Seiis krnminius dantis. Dantq forrnuld nurodo danlu vienoje burno\ puseje (virsutiniame ir apatiniame Zandikaulyje) numerius, kandZius Zymint raide I", iltis - C, kaplius PM, kriiminius M. NuolatiniLl dantq forZmogaus dantq lanke yra po keturis kan-

Sonineje sienoje yta gomurio migdolai. Minkitojo gomurio uZpakaliniame kraite


zemyn nutista nedidel isaugele

iiaii4 s1smauka blurna susisiekia su rykle.- UZ sasmaukos burnines ryklds dalies


lieZu-

nije

muli: | )12, C l - lM 22,M 3 J. o pieniniq l. dantt4 I A2, C 1/1, PM 010, M ?J2 (pieniniq kapliq ndra). Seiliq liaukos. Burnoje atsiveda

Apatines lipos pavadelis

vets. Po burnq dengiantiu epiteliu gausu


maiqjq seiliq liaukq, kudos i3skiria nedideli kieki seiliq ir nuolat drdkina burnos gleivines paviriiq. Dantys. Pagindine 3iq strukturq funkcija - smulkinti maistq. Sudaryti iS matomos dalies, iisikiiusios burnos ertmdje (ddrfies ?dirlko), trumputes tarpinds dalies (darfles
kqklelio)

iaknics, isiterpusios

viriutinio bei

apatinio iandikaulio dantq alveolese. Dan-

seilir! liaukos yra paliezuvineje apatinio Zandikaulio duobdje; i5 Iq seiliq istekamuoju la-

niu krdminiu dantimi. Paiandines


taku

dZiqjq puslinds sandaros seilirl liaukq latakai. Tai paausines, paiandines ir palieiuvins seiliq liaukos, esaniios burnos ionuose. Paausines seiliq liaukos yra veide ir viriutineje kaklo dalyje, paausio srityje; ii liaukos seiles isteka paausiniu lataku, kuris atsiveria burnos prieangyje ties antruoju virsuti-

lLl diLieZuvio pavadlis Apatin lnpa

Burna ir burnos ertmds organai

Nuo 6 m. iki 9 m.Nuo 7 m. iki 10 m.> Nuo 9 m. iki 14 m.Nuo 9 m. iki 13 m,-..r Nuo 10 m. iki
14 m.

Danties minkstimo (pulpos) ertme


Danterlos

Dentinas

--,

ties viduje yra ertm6, vipildyta danties minkitimu, kuriame gausu nerviniq skaidulq ir kraujagysliq. Dantys sudaryti i3
atsparios mediiagos dentino, valfiikas padengtas kieiiausia -Zmogaus ktno medilaga - emaliu; kakleli ir danrq iaknis dengia plonas cemenfo sluoksnis. 2mogaus dantys keiaiasi. Pirmiausia iidygsta pieniniai, o vdliau ]uos pakeiiia nuolatiniai. Pirmqjq yra 20, antrqjq - 32. Pagal form4 rr funkcijq skiriamos kelios dantq ru3ys: kcadtini. il!y<. kapliai i krfininini. KandTiq vainika" ; ra ilenkta*, skalpelio formo. lais at-

sese esantiq palieZuviniq speneliq angas.

"eiles

isteka pro rbiejose liezuvio pu-

palieiuvines liaukos latakas. Be 5ir{, didZiqlq, burnoje yra daugybe smulkiq seiliq liaukq, kurios seiles isskida nuolat. Seilds yra bespalvis, belvapis, beskonis, t45us .19!tis. ldausiniU

Salia pastdrqju atsiveria

ir

-{ 8m. Nuo 10 m. iki -i 14 m. Nuo 18 rn. iki /'


30 m.

Nuo 5 m. iki

Daniq duobelill (alveoliq) antkaulis


Cementas 2andikaLrlis

Nuolatiniai dantys (viriutinis Zandikaulis); kairje dygimo amiius; deiindje dy8imo tvarka
Virbutinis zandikaulis
Pirmasis

Danties pjuvis
Nuolatiniai kapliai (2)
Nuolatine iltis Vidu nysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Pieniniai virsutinio iandikaulio dantys Pieniniai apatinio Zandi-

liaukq seilds yra serozinds, turi muclno.

Seilds sudrdkina, paslidina maistq, padeda ji virikinti ir ryti, mucinas sutepa ryklg ir stemple. MaZosios seiliq liaukos seiles iSskiria nuolat. Valgant, vos tik maistas patenka i burnq (arba paiutus io kvapq, ar netgi ji

kriminis

Apatinis Zandikaulis Antmsis apatinis

kandama); iltiu vainikas aEtriabria u n is, kugio formos (skirtas maista atpleiti); kapliq vainiko pavirSiuje iSkilq 2 gumburdliai; krdminiq dantq vainiko pavir5iuje 4-s gumburdliai. Kruminiai dantys yra uZpakalineje danlq lanku dalyje {kur mdTi.rusio28

prisiminus), seiliq pagauseja. Procentine


no (feimento amilazs); 0,6% mucino, alburnino ir iiek tiek druskq.
-IS

seiliq suddtis: 99,5% vandens;0,1% ptrali-

krlminis Pirmasis kriminis


Apatinio Zandikaulio Nuolatiniai kapliai
(2)

kaulio dantys
Vidurinysis nuolatinis kandis Soninis nuolatinis kandis Nuolatine iltis

loty*a Lottor, premolares, M

1 incivivi, C canini, pM - molares. (yrt. pasr.l

Smalqind anga

Pieniniai dantys (penkeriq metq amZiaus vaiko; rausva sPalva Parodytos nuolatiniq
clantq uzuomazgos)

29

,,vtBsKIliilm
Virikinimas
I Virdkinimas - tai biolo&inis procesas, per tas, virtes s,t /sfd maisto tyre, pro skrandZio I kuri mechaniSkai susmulkintas maistas p evardio anga atskiromis porcijomis iiteI chemiSkai suskaidomas. Virikinimo organq ka ! dvylikapirbtg Zartq. Chemind maisto funkcija - paruoiti maist4, kad organrz- tyrds sudetis priklauso nuo to, koks yra mas galetq ji pasisavinti. Jvairiis burnoje maistas ir kiek trunka pilminis virskinimo
sulramlyli produktai, nuolat stumiami ir sumaiiomi virikinimo kanalo sieneles raumenq, susimaiio su liaukq (seiliq, skrandLlo, Larnt4, kepenq ir kasos) sekretu, chemiikai suardomi ir isiurbiami ! Tarnq
procesas. Skrandyje maisto tyrd Fa rngsti (ddl joje esaniios druskos rdgsties)

VIRSKI IMO ORGANU SISTEMA

tt

VirSkinamasis traktas
Stuburo slanksteliai Galvos smegenu Nosikaulis
Nosies aukles Nosies erhn

VirSutinis Zandikaulis

vr6uflne rupa
Kaulinis gomurys KVEPAVIMO TAKAI Burnos p eangis VIRSKINIMO KANALAS Apatine lDpa Apatinis Zandikaulis Minkstasis gomurys Liezuvelis Nosiarykld Bunine ryklds dalis -

gleivinds kraujagysles bei limfagysles.

Kramtymas, seiliq i5skyrimas

ir

Virskinimas iarnose. Veikiant Zarnq gleivines hormonams iisiskiria larnq, kasos sultys ir kepenyse pasigaminusi tulzis. Maisla5, peri\la ltines bangos ctumiamd5

rijimas.

5-7

Rijimas prasideda nuo burnos. Cia dantq susmulkintas ii sukramtytas, sudrdkintas ir lieZuviu su seilemis sumaiBytas maisto gumul6lis virsta maisto koiele. LieZuvis maistA i3 burnos nustumia i burnine rykl6s dali. Kad nepatektq i kvepavimo takus, ryjant antgerklis refleksiSkai uZdaro gerklq leigq. Seiles, kudose yra fermento ptialino, pradedantio virikinti krakmol4, itakoja angliavandeniq virikinim4. I3 ryklds maistas nustumiamas ! stemple. Joje susidaro peristaltikos (t. Jr ritmiSko kas 8-10 sekundiiq

vykstantio) bangos,- kurios maista pernesd

pradine skrandzio

dalt

iskrandi.

Vir5kinimas skrandyje. SkrandZio sienelds


lygiesiems raumenims susitraukiant Ziedine ir iSilgine kryptimr (pe staltiniais judesidis), aia patekusi4 maisto masg veikia skrandZio sultys. Jas gamina skrandZio gleivinds liaukos, ypaa suaklyvinanaios \avo veikl4 maistui patekus i skrandi. Skran-

baltyminius peplonus

riamas iarmines reakcijos skystis, sukaupiamas tulZies ptLsltje. Maitinantis tulzis ima teketi I dvylikapirste Zarn4. Tulzis yra Zalsvai geltonos spalvos, kartus skystis, dezinfekuojantis Zarnyno mikrobus. Ji neutralizuoja maisto tyreles rdgstingum4 bei emulguoia riebalus. Ka:os *ultys yra *armines reakcijos, skaidrus, tiritas lipnus skystis. Jame yra fermentrl - lipazis, tripsino, amilazis. Llpazd skaido riebalus i glicerinq ir riebi4sias rigstis; tripsinas, panasus i skrandyje esanti pepsinA, toliau perdirba i
ikj
a

tims, \u\irikinamds visas galimas pasisavinti maistas. Tulzis tai kepenq iiski-

m ilgio Zamq kanalu, susilietia su Zarnu gleivines raulslemis bei gaureliaiq, susimaiSo su Zarnq sultimis ir virsta panasiu i pien4, neskaid u Sarmines reakcijos skysiiu. Padedant tulZiai, kasos ir Zarnq sul-

Zioiiq

sasmauka

PalieZuvinis kaulas Antgerklio kremzlE

r.Stemple

Antgerklis Gerklq skilvelis Skydin6 kremzle

Kvdpavimas ir lijimas

STEMPLE

lskrandis
SKRANDIS

minorIg\ciq.

Amilazd angliavandenius paveriia maltoze,

kuri vdliau virsta gliukoze. Be to, cukrq


virikinant dallwauja ir kiti iamq suliiq fermentai: maltaze, gliukozidazd, sacharozg (paprastE cukn!) paveriia gliukoze ir galakfoze; laktaze laktoze (pieno cukq) irgr paveriia gliukoze ir galatozq maltazi maltoze paveriia gliukoze.
Sekrecija drylikapirdtije iarnoje. Kepenq hstelese pasigaminusi tuliis daugybe latakdliq iiteka i3 kepenq g1lumos. Visi jie ties
Pridetinis
latakas

dzio sultyse yra daug fetmerltv

pepsino

(skaido baltymus)i llpazes (skaido riebi4sias

dgstis). Skrandzio liaukos gamina druskos rngiti (HCI), kud iiek tiek dezinfekuoja
maistq ir aktyvina pepsinogenA, paversdama ji pepsinu. Pepsinas baltymus skaido i suddtines dalis - peptonus (baltymq skilimo produktas). Virikinimas skrandyje lrunka 2-3 valdndas. Apvirskintds mair30

Kasos latakas

Kasos galva Bendrasis tulzies latakas

Didysis dvylikapi*tes zarnos spenelis

(plonoji) ZARNA Skrandis, dvylikapirSt Zarna

ir virikinimo liaukos

SISTEMA
kepenq vartais susijungia i bendr4ji kepen4 latak4, kufi,s susijungia su tulZies pusl6s lataku ir sudaro bendrqji frliies latakq. Didiiajamc dtylikopitSli5 zanos <penclyj(, \usijunges su bendruoju tulZies lataku, atsiveria ir kasos latakas, kuriuo ib kasos iSteka kasos sultys. Kitas maZesnis latakas (pridetinis) prasideda kasos galvoje tu atsiveria maZajame dvylikapiritds Zarnos spenelyje.

nizmui biltinu deguonimi kiaujas iineiioja i visas organizmo lEsteles, kut vyksta oksidacijos bei sudetingi lEsteliq atsistarymo
proce<ai. Zarnu gaureliai yra plonyte( 2dr-

VirSkinamasis traktas
Limfoidinio audinio mazgelis
Kraujagysliq kapiliarq tinlJas gleivines
epitelis

Pasisavinimas. Pried patekdamos ! kraujq, maisto medZiagos, suskaidytos i smulkiausias sudetines dalis, lsiurbiamos. Isiurbimas prasideda duylikapirai eie lri'nol. ir tq\iasi vi sose kitose plonosios Zarnos dalyse: fldflojoje i klubinije Zarnose. Cra ypat svarbis gleivinds gaureliai. Suvirikintos ir isiurbtos maisto medZiagos !krauj4 patenka dviem bldais. Kai kurie elementai (vanduo, druskos ir Utit i|Iauiagysles pdtenka tiesiogiai pirmiausia i Zarnq gaureliq kraujagysliq

nr{ gleivines i3augos, i kurias iteka plonyte kraujagysld - arteriole, gaurelyle i3siSakodaugybe kapiliarq. Kiekvieno gaureianti i lio viduriu tesiasi smulkios limfagysles, kurios, susijungdamos i stambesnes, isilieja i limfinio latako cisterna. Maisto tyrei patekus i stor4ja @khajL, gaubti e i tiesi\jq\ Zarnq, baigia5i svarbidusioji r iri(inimo faze i\iurbiamo' suvirskinlo\ mdisto mediiagos, druskos ir vanduo.

Limfinio kapiliaro pradiia


Gaureliai Zarnos gleivinds
epitelis

Cleivins liaukinirl vamzdeliq (kriptq)


angos Plonosios

Limlinis
kapiliaras Arterija LimfagysJe

iarnos gleivines liaukos

Zarnq gleivines pavir5iaus gaureliq pieiinys


Gleivines Ziedines mukiles Pagleivinis audinys
Bendmsis tulzies latakas Kasos latakas kasos ampul Serozinis dangalas (pilvaplve)

Nesuvirikintu maisto daliq paialinimas. Storojoje iarnoje suvirskintas maistas


lsiurbti beveik baigiamas. Cia dar isiurbiamas vanduo, druskos it kai kurios kitos med2iagos. Arlejant prje rie\tines 7drno5 storojoje )arnoje.lie(a ne.uvir-kintu ir neisiurbtq mediiagq, kurios galiausiai sudaro
ekskrementus, arba iimatas. I3matos sukau-

2artrq gaurelio, jo kraf,jag limfagysliq pieiinys

kapiliarus,

Zarnyno venas, kurios susirenka i atskirA didele kepenq vadq ven4. Tik lvairios debiosios rugitys ir
cholesterolis patenka i ZarnU gleivines gaureliq limfagysles, suteka ! limfinio latako cislern4 ir limfiniu Iataku nuteld i kairiqjLl bendrqjq jungo ir paraktines venos sutekejimo kampq. Sias medZiagas kartu su orga-

sutekaniius

piamos paskudneje Zarnyno dalyje tiesiojole Zarnoje, iS kur periodi3kai paialinamos. Maisto atliekos, susikaupusios iieinamnjame kanale, atsipalaidavus valingam tiesiosios Zarnos sutraukiamajam raumeniui,

Gleivine Raumeninis sluoksnis

dalyraujant pilvo presui, pro iseinamdjd


ang4 pasalinamos

Vidinio dvylikapirites Zarnos paviriiaus


schema
Priekin6 (laisvoji) juosta

i3org.

,{

Uzpakalin vidine (pasaito)juosta

Kylaniioji Zarna
Virsrrtin

klubinio

\ P\

voZtuvo dalis Kylaniloji Zarna Klubine allosios Klubins Zarnos zarnos anga Apatind klubinio
Zarnos anga

voztuvo dalis
Voztuvo

Priekine
atauga

ffi;i)irhii*'

ataugos anga

Aklosios Zarnos apatine dalis

Kirmeline

I3orinis aklosios iarnos paviriius su trimis storosios Zarnos juostomis

Vidinis aklosios (storosios) Zarnos paviriius

VIDAUS SEKRECTJOg

LtauKu stsTEMA

vtDAus SEKRECIJOS LIAUKU SISTEMA

Vidaus sekrecijos (belatakes, endokrinines) liaukos


yn dvejopi organai. Vienos jq gamina sekretq, kuris latakais iSteka ! virskinimo kanalq, kvepavimo takq arba ktno paviriiq. Tar iiarifts sekrecijos liaukos (pvz., seiliq, skrandZio, iarnq, odos liaukos). Vldlles sckrecijos liaukos gamirra sekret4, hormonus, kuLiaLkos

Liaukos
liorirle5 \eLre.iioc
sandaros

nervq dirglumas, atsiradqs del kalcio tlukumo kraujyje. Skydliaukd. Yra prielJrreje kalJo pu.eje. po .lldine krernzle rAdomo obuoliu;. Ilskiiia jodo pisotintas medziagas, viena jq yra hor-

li.ruko. tndokininds lirulo' 5Jnd.iros sahemJ sihema

(laulE.
Patekq

rie be latakq i5 liaukos iisiskiria iliaukq kraujagysliq kapiliarus, t. y., patenka tiesiai i

mona\

/irtrA:lan>,

(urt

audirrruoce regu-

liuoja oksidacijos procesus bei padeda har


moningai vystytis kiinui. Prasta skydliaukes veikla gali pasireikiti apatiia arba tuleti dar sunkesnirl padariniq (tapti silpnaprotyst6s prieZJ\linri). Jei veildn .udktvvei,r per dnug. tali 5utrikli emLr!ine puqiauq\yra, at*ira.ti nerimas, netgi issivystyti sunki Bazedovo liga."%da slgdliauke labai padideja, issivysto
8uzys. Kasa. hsl/irin< yra ka.o. hormon;s, garninamas kasos saleldse. Svarbiausia io funkcija suvartoti gliukozg raumenr! l4stelise, ebaluose ir keperyse. Gliukoze, pro Zarnyno lqsteles patekusi i kraujq, insulino veikiama, susikaupia kepenyse, kur paveriiama gllkogcna.

krauj4 ir iSneiioti po visq organizmq, hormonai dalyvauja mediiagq apykaitoje, reguliuoja audiniq veikl4 bei gyvybillius procesus.

Pasrnegenind liauka, arba hipofizd. Tai svar-

biausia belatakd liauka. Ji yra kaukolds pa

mate, pleiitakaulio kino, vadinamo tur.kiikuoju balnu, iduboje. Sudaryta ii dviejq daliq: priekine gamina somaiotr.opini hormor1.t r S I H l, ,l.t linar ti ,lugimd t1 pJt (;ulu r.

>urflrus lo garnyDdl, zmogu5 nuclola augq,; ii.iskyrus iio hormono per daug, vaikam. ir
paaugliams iSsivysto gigantizmas. (io hormurro i..i.|.iria per gauriai, i:sivy* to alromegrliia padideja rankos, pedo., liezuvi-, dubuo ir kiia. PrieUneje liaukos da lyie gamin;mi ir kiti tropinidi hornronai, r'cJei

guliuojantys slgdliaukes, antinksiiq niq liaukr! veiklq.

ir

lyri-

Uipakalinije pasmegeninds liaukos dalyje gaminamas otsllocfurrs ir antidiuletinis hormo-

Sutrikus kasos funkcijai, insulinas jkrauj4 nepatenka, gliukoze nesuvartojama, ji kauPid.,i Lrru j) ie ir t.rmpd kenlrminga, 7motu. 5u\ergd diJbeiu Culr.rus peltekliu organizmJ. :alina .u ;lJpitnu, todel slapimo lyrintas padedJ nu.ialyti lig4. Cliulozes kieLl krrujyje didina adrenalinas.

nas. Oksitocinas aktyvina gimdos lygiqjq raumenrl susitraukimus, antidiuretinis hormonas lemia Slapimo koncentracija.

Antinksiiai. Antinksiiai yra viri inkstrl.

turi pusm6nulio ar lapelio form4. Antinksiiq iievd gamina kartikostcroidus, o ierdis nd-

Jie

Kankoriind liauka, Ji yra giliai tarp galvos smegenu pu-rutuliLl, prie viduriniq .mcgenq kelurlalnio. Sio- lraukos funlcija dar iki galo neiStirta. Manoma, kad hormonai tu itakos pigmentq apykaitai ir stabdo vaikq per
anksLyvq lytini subrendim4.

rcnalirp, kuris veikia kr.aujagysliq spind!, ak,


Lytinis liaukos, lyiiniu linuku lrormonai

t)vina raurnenu veiu4, reguliuoja orgJnizmo kraujo apytakE ir Sirdies veikl4. vyriikieji androgerdl, moteriskieji cstrogenai tr progesterotras. Jie skatina formavirnasi arlriltiu lyliniU pozvmiu arba org.rniz mo fonnos bei sandaros, t. y. tam tikrq

2-4 nedideles liaukos, esaniios vir3utindje kaklo dalyje, ui skydliaukds. Jos reguliuoja kalcio kieki kraujyje. PaZeidus prieskydilres liaukas arba sutrikus jq funkcijai, prasideda raumenq spazmar. kuriuos <u(elia padidejes raumenu ir
Prieskydins liaukos. Tai

barzdos augrm4 vylams ir pan.

norfologiniq, fiziologrniq bei psichologiniq savitumq, kuriais lytys skiriasi viena nuo kitos skirtingq vyrq ir moterq balso tembrq,

KVEPAVnIO OBqAIU SISTEMA

Kvepavimo organq sistema


Kvdpavim4 sudaro atmosferos oro apykaita tarp aplinkos ir plaudiq alveoliq (i3orinis kvep.lvimast; duju .rplkaita tarp plauciu al\eoliu oro ir Lrduio, tekancio lraujo ka_ piliarais; deguonies perneiimas krauju ii plauiiu i audinius, o anglies dvideginio

Kvepavimo takai
3,5-5 cm
ilgio
Antgerklis Palieiuvinis kaulas Skydine paliduvio pleve Skydinis paliezuvio raiStis Skydini kremzle GERKLOS

Gerklos. Tai maZdaug

l4steldse (audiniuose) ir anglies dioi<sido .usiddrymac iose (vidinis kvepavimdsj. laigr kvepavltno sislemos organdi k-raujo apy_ tdkai tiekia detuonj ir pai,iind Lrauju is org"nu ir audiniu atneit4 dngiies dvidegini. Kvepavimo organu sistemq .uddro: l) lve_ pavimo takai, 2) plauiiai ir 3) ktrtinpleve. Kvdpavimo takais nosies edme, gelklomis, gerkle ir bronchais - oras patenka i plauii4 aloeoles, pro kuriq sieneig vyksta dujq apykaita su krauju, esandiu kraujo kapiliaruose.

audiniu iplaucius: dujq apykaita Larp kraujo ir .rudiniq; deguonies vartojima<


i(

vamzdis, esantis kakle, stempls priekyje. VirSuting jq dali uidengra lieZuvdlio pavidalo antgerklis. Gerkhl pjrtvyje matyti: 1) plaresnd dalis, f.urioq dpaiioie yra dvi prieongio raukclis;27 Temidu yra bdlso rduk;les;3) tdrp priedngio rauk(les ir balso rauksles yra iduba _

(priekinis vaizdas)

Vedegine kremzld

zleolnrs slyoo ralsns


kremzliniai
Ziedai

giiauiius sudaro devynios kremzlds, didesniosios


zlds

gerklLl skilucli<: 4) balso pl!t:!Js yra ply.elis tarp abiejq pusiq balso rauksliq. Cerklq

GERKLE

CERKLE

- slcydini, iitdini, aedeginis kemi antgerklis.

kremzliniai Ziedai

viriiq dengia
ma

Gerkld. Gerklos pereina ! gerklg. Tai ig 1618 kremzliq pusZiedZiq susidedantrs vamzdelis, jo vidus i3klotas gleivine, kunos pa-

MIRYSIS PAGRINDINIS BRONCHAS

epitelis, valantis ikvepiamo oro dulkes.


Gerkle pasibaigia kndnds l4stoje, suskilda-

daugiaeilis virpamasrs

- lstrii,inis ir horizontalusis. Kaiysis, mazesnis, plautis susideda tik ii dviejq


lrai,
hermeti5kai dengia serozii.rii dangalas krrti pleoi, alba pleura, sudaryta id dviejq lapeliq: pasieninio, iiklojaniio krutines l4stos vidini pavirsiq, ir plautinio. dengrancio plauti ii isors. Tarp lapeliq yra labai siau-

Plaudiai. Tai svarbiausias kvdpavimo sistemos organas: du dideli rausvai melsvos spalvo\, kugio pavidalo vidaus organai jie yra oringi, elastingi, lygaus ivilgandio paviriiaus. Apatine dalis remiasi !diafragmq, tarp abiejq plauiir! yia Sirdis. Deiinysls plduli! Siek tieL didesnis u2 kairiji. jis sudarytas ii trijq skildiq, kurias skiria du ply-

kai{ji ir deiiniji i.du oroncnus. -

pagrindin!

DeSinioji

viriutine skiltis
Bronchq
Sakos

Bronchai, Tai vamzdeliai, kuriq g auiius irgi sudaro kemzliniai pusziedzi;i. Jq Sakos ieina iplduiiu", qkvla idaugybe smulke.nir;, kol pd>iekja plauaiq prt"lele5 - alveoles, i kurias pro plonytes sieneles iS kraujo difunduoja dnglies d\idegini(. Ii-

Vidurine[

skiliirl, atskirtr4 istriZiniu ply3iu. plauiius

- Lr linpleves ertme, todel plauiiai


geja skystio, kuri pasalinti neietai medikai. Nosiarykld (ir p. 26)

ra\

l\1 u I

npl?uis skusaio pripildyta.

ta

rpelis gali

laisvai issipn*ti ir krutjnes ertmeie sumaZeti. Serg.rnl pleurilu, drba krutinpleves lapeliu uzdegimu, lrninpleves ertmeje padiu-

!kvepiant i alveoles paLenka deguonis. Abiejq plauiiq alveoliq daugiau kaip 300 milijonq, o jq bendras kvepuojamasir paviriius sudaro apie 100 m, plot4. I kiekvienq pla:uti ateina plautiy nrterija, kuri i; deSiniojo.irdies skilrelio atneia renin! kraujq. Plauiiuose ii i3sisakoja kapiliarais, apiaizgantiais kiekvien4 alveolg. Bronchq sieneles arteriniu krauju apripina bronc,4
nftefllos.

kvepiant

iis i( organizmo p.t!dlindma",

sKrns

Taryskiltij
niai plySiai

Apatina desinioji skiltis

Kai ojo
plautio
apahne

skiltis

tali tik

I3 kiekvieno plauiio arterinis kraujas link Sirdies iiteka plauii4 oenomis, i kurias susrrenka kraujas i3 atitinkamo plaudio artedjq. Be to, i5 plauiiq isteka bronchines venos bei plauiiq ir bronchq limfagysles.

Plauiirl pnsleles (alve las apralzge KraujaSysfll

pamatas

Plauiiq alveoliu maiias,


sudaro atskiros alveoles

Plauiio pamatas

Gerklos, bronchai, plautiai

Kvepavimas plaudiais
jo
Hemoglobino reikbm6. Roudonuosluose kt-at!_ ki eliuose yra hemoglobino raudonos spalvos pigmento su geleiies molekulemis. giau kitokiq formq taip pat svarbios energijos (ATF - adenosintrifosfato ir kitos), ku vartojama lasteliq gyvybinei veiklai.
Daugiausia deguonies suvartojama raume-

Kvepavimo fiziologija
Raudonieji kraujo krlneliai eritrocitai, turintys hemoglobino

.idaro oksihcnaglobinns - hemoglobinas, suslunges su deguonimi. Taiiau iis junginys yra nepatvarus, ir kraului pasiekus audinitl l4steles, deguonis atsiskida ir difunduoja ! organizmo l4steles. Hemoglobinas yra svar_ bus apnlpinant or.ganizmo audinius deguo_ nimi. Hemoglobino neturintis krauja, per_ neia tik 1-J% deguonies, tuo tarpu hemoglobinas 17%, t. y. 40 kartq daugrau. Kitaip sakant, netudnt iio pigmento ii deguonies, kuri jis iineiioja, mums reiketU 150 litrq kraujo vietoj 4-5 litflt, cirkuliuojanaiq musq Kune.

Deguonis su hemoglobinu jungiasi labai lengvai (tai ivyksta plautiq alveoldse) ii su_

PLAU.IU ARTERUA
(veninis kraujas)

nq veiklai, tuo pat metu pagaminant dau_


giausia anglies dvideginio.

Kvpavimo plautiais mechanizmas. Kv6pavirnas plauiiais - tai du vienas kit4 ne_ nutrrlk\tdmai :ekantys elapait jkoipinns

isstumiamas. Abiejq veiksmq pasikar_ tojimas vadinamas kuipaaimo ritmu. Sioie veiklole dalyvauja tarpionkauliniai raumenys tu diafragma.
iS

oras patenka

jrl

i plauiiLrs it iikoapiru$

oras
Raudonieji jo kaneliai, prisijunge deguoni

ALVEO

Raudonieji kraujo ktneli.ri edtrocitai, turintys oksihemoglobino

Paliezuvinio kaulo rageliai


tgerldis

An

piant susitraukia tarpSonkauliniai -raumenys ir pakyla ionkauliai (iiskyrus pirmqj!). luo pat metu, susitraukus diafragmos rau_ menims, diafragmo. [upolai 5uploksteja,

Jkvipimds. lai aklyvus

veiksma<

ikve-

Vedegine antgerklio raukila Gerklq p eangis

PLAU.IU VENA (arterinis kiaujas)

Skydirtis palie)uvio raurnuo

Cerkhl skilvelis
Skydind kremzle Skydinis vedegos raumuo Prieangio rauksli
Balso rauksle

Silumos ir energijos gamyba. Deguoni. ii krduio pereina iaudinius ir ddlyvduia olsidaciios redk.ijose, padeda sudeginti lAste_ lrq prolopldzmoje es.lltiias mdisto med2ia_
angliaoandenius, nors ne visr! jq gaunama vienodai iilumos. Sudegant Sioms medziagoms, susidaro ir anglies
gas

Dujq kaita alveolese


kvepuojant

riebalus

ir

ii

padidina krutines hstos turi, plautiai iisipletia, il pro nosi, gerklg bei bronchus ! juos patenka oras.

nusileid2id, ir, slgdama zarnyna,li geroLai

Stuburas

Ziedino kremzle
Apatin gerklq
ertms dalis Sonkauliai

dvideginis, kuris patenka I krauj4 ir paialinamas pio pla:uti:us (iikoepiant). Cia kalba_ ma apie ezote ni degim4 jo - metu iilu_ mos pavidalu isskiriamas tam tikras energijos kiekis. Vykstarlt 6iems oksidacijos procesams/ deguonis padeda gaminti dau_

Iikvdpimas. Seka po lkvepimo. Tai pasy-

vu'

pahiduoja, did lragma pdkyla, sLlna2eja kritines lastos turis plauiiai spaudZiami, i5 jq paialinamas oias. Plauiiuose i3kvepus, palyginti su 5,5 I viso plauiirl tiirio, oro lieka tik iiek tiek 1 l.

veiksmas; dialragmos raumeny\ atsi-

Krntinkaulis

Ziedinis skydo raumuo


Gerkle

Gerklq frontalinis pjavis

Sonkauliq paddtis kvdpuoiant: iikvepiant ikvepiirn! b

Kvepavimo mechanizmas:
lsKveprmas;

lKveplmas

Apytakos organq sistema


Vykstant medziagq apykaitai, gyvunq org,rri,,me po \ isac l4stele* iSnesiojami joms reifalingi elementai, praded.lnl dcguonini, kuris ii oro, esaniio plauiiuose, patenka i kraujq, baigiant maisto l11cdii1gomis, pate]nlaniiomi. jkraui4 is Tarnyno. Zmogaus ir
sis priesirdis); apatine kairioji (kairysis skilvelis) bei apatine de3inioli (deSinysis skilveDesinioji bendroji miego arterija Desinioji parrktjne irierija

Sirdis
Kairioji bendroji
KAIRYSIS . Arteriniai :- kapiliarai plauiiuose -+- Veniniai kapiliarai PLAUTIS

Zinduoliq organizme kraLrjas teka


sistema

bu niai voztuvai. Kraujas ir kauio

li:). Prieiirdziu, ir skiheliu. cuiungiJ prie .irdines slilveliu angos. kurioie 1ro

uZdara

prisisotina deguonies, po to jau arterinis kaulas grizta atgal i iirdi; antrasis ratas prasideda kairiajame skilvelyje, ii kurio arterinis kraujas pasiskirsto po organizmo 14steles, atiduodamas deguoni ir paimdamas iS jq anglies dvidegin!, kol galiausiai veninis kraujas gritta i deiiniji prieiird!. Kraujotakos sistema yra uitlan, nes Sirdyje veninis ir arteri nis kraujas nesimaiSo. AiSkindamiesi krau, jotakos sistemA, detaliai studijuosime dlrdl svarbiausiA kraujo apytakos sjstemos organq, aptarsime krouj7, io lqsteles, kelitrs, kut,iai,
Kfau lo

ratat mnifik ir dldysls. Pirmuoiu ventms kraujas i5 Sirdies teka i plauiius, kur atiduoda anglies dvidegini

kaujagyslmis. Siq sistemil sudaro du-skiltingo dydZio kaujo apytakos

ir

arte nis. - Vertikalioji 2.

l4stelds. Zr. p.42 Kraujo tekdjimo kryptis. Norint suprasti klaujotakos sek4, reikia atsiminti, kad: 1. Deginiojoje Sirdies puseje (prieiirdyje ir .Lilvelvie) leka veninis krauja', kairiojole

Zastillis galvos VirSutin6 tusaioji vena

Kylaniioji aorta
Plautinis kamienas Kairysis priesirdis Deiinysis priedirdis

pusds teketi !aitering (ir atvirksdiai). 3. Pro angas, esaniias tarp prie6irdZirl ir skiJveliu, krauj;s laisvdi tek.r j toie pacioje

tarpprieiirdind ir tarpskilvelind perlvara neleidZia lraujui ii \enines

flautins venos
Apatino tusaioji vena

puseje esanti skilveli, o keli4 atgal uidaro


uoZ! u,ra i.

i Sirdi itekantios kraujagysles vadinJmos Jc,7o,ri\/ o ii iirdies i.lekaniio. arterijomis. Did2iojo kraujo apytakos rato alterijomis teka arterinis (oksiduotas), o ve-

4. Visos

DeSinysis skilvelis

Kairysis sl.ih,elis

nomis
mis

.krnujn., ,teka
n

orgattizm,
t t

pv tn Kas lt1tc na

lzm 4.

kraujagysles,

veninis (beveik be O,, tudntis d.rug CO_) krJUid*: md.Zoio krauio rpvlaloq rdlo verromic tek.r arlerinis. o arlerijo-

Sirdis. Tai tuiiiaviduris, netaisyklingo kngio formor rdumeninis ort.lnas, lurio virSune nukeipta kair6n, iemyn, link diafragmos, o pamatas - aukityn ir ideiine. Sirdis yra k ines ldstoje, tarp plduiiu, la biau kaireje puseje i jg kraujas patenka

5. Cdu'idi turedamd' deguonie., kr.ruja\

veninis kraujas.

ii-

ir

Iiilginiame pjnvyje matyti, kad vertikali pertvara daliia iirdi i dvi dalis: de
epikardas.

daro trys sluoksniai: vidinis twlokanlns, vidurinis (rJurnenini,) - tiokard05 ir i.orinis, panaJu: i dvi,ieni 5ero,/ini mdii4

iSteka kraujagyslmis. Sirdies sienelq su-

teka i3 plauiirt, patenka ikairi4jQ, artedng iirdies pusg, i kairiji skilvelj, pasklinda organizrne, ir i vening. deiini4id Sirdie- pu5e alileld apylako5 metu netekqq deguonier veninis kraujas. 6. Arterija, iieinaniia ii de5iniosios iirdies

Isilginis iirdies pjtrvis (voztuvai ir kraujagysles)

Viriutin tustioji vena


prieSirdis
DeSinysis

prieiirdis
Plautinis kamienas, Iglantis i dvi plautines arterijas

pusds (deBiniojo skilvelio), teka venrnrs kraujas, kuris deguonimi pasipildo plauaiuose; iia virtgs arteriniu, kraujas ketudo-

prie!irdis

iini4ia, ,(//i4. pr>c. te|.t verrinic kraujas,


yra po dvi larpus,lvvje angomjs <usijungu-

laiti4ia, drteirc pu,c, lel.r deguonies pri50tintas drlerinis lrauias. Kiekvienoje pu\eje

dL. o apatine - skilueli:. l; viso sirdyje yra Leturjos kameros - virlutine L.tirioji {kairysis prieiirdis), vir5utin deiinioji (deiiny-

sias kamelas

erlme\:

virsuline

priAir-

mi5 plJuair.l venomis palenkd ikdiriajd !irdies pusg (pieiirdi). Ituauio ielejimo k) pti\: pl.ruaiuo\e pri.otint.ls deSuonies, virl9. 6r1qr1n1r, 5rr;r. teka i kairiji prieiirdi, i5 jo i kairiji skllveli. l; cid krauiagy:lemir arterinis krauja< patenka i organus f audinius, kur palieka

Apatine tuSiioji vena Atvira desinioji


priesirdine anga. kurioje yra

uZdaryta

plautini kamien4
PrieSirdis De;nlysis skilvelis

Kraujas isteka i

Sirdies sienele

triburis voituvas
Desinysis skilvelis

ir prisijungia anglies dvidegin! (virsdamas veniniu); griZta atgal i desiniji prie!irdi. ii io I deSinijl .Ulveli. tada i
deguonl
plautiu<,

lur vel prisotinamas deguonies.

Skilveliams atsipalaidavus

Triburis voZtuvas neleidzia kaujui g4zti i desnlji priesirdi

Kraujo apytakos iirdyje schema

APYTAKOS ORGANU SISTEMA

It

Kraujotaka
Kraujotaka - nepaliaujamas kraujo cirkuliavimo organizme procesas, vykstantis ne iltisai, bet bangomis - susitraukiant ir atsipalaiduojant !irdZiai (susitraukimas vadinamas sislolc, o atsipalaidavimas - dtdsfo, lc). Susitraukimai ir atsipalaidavimai nuolat kartojasi. Kai priegirdis susitraukia, tuo metu tos paiios pusds skilvelis dar yra atsipalaidaves, ir atvirkiiiai. I3 priesirdiio ijstumtas kaujas patenka i skilveli. Tvinksnis po tvinksnio, diastole po sistoles, iirdis taj pakartoja vidutiniikai 72 kartus per minute.

5 milijonai. Edtrocitq protoplazmoje yra ,lretai med,,iag.r, j iv,ri 'nosbbitn t2r

rias kiino dalis iSneiiojanti i3 atmosferos

p.381

pro pJ.ruciu alveoles pasisarirrt4 deguonj.

Raudonqjq kraujo knneliq skersmuo 7 mikronai. Pasenusios l4steles suyra, o raudonuosiuose kaulq iiulpuose, kepenyse rr

kitur nepaliaujamai formuojasi naujos.


IcLtkocitiis. lrtr

Baltieji kraujo kffneliai. Kitaip vadinami

Iliustracijose vaizduojama,

kraujo apytakos mechanizmas: (-+ 1) 3ndis per piiedirdZio sistolg ir skilvelio diastole; pro deiini4jq prieiirdinq skilvelio ankraujas teka i5 prieiirdZiq ! skilvelius. Pusmenuliniai voztuvai (atviri i plaudiq kamieno rr aortos puse) yra uZverLi ir neleidiia kaujui teketi atgal; (;2) Sirdis per skil, veliq sistole iI prieSirdZiq diastolg; triburis ir dviburis voZtuvai uZsidarg ir neleidZia krdujui tekeli atgdl ipriesirdTiu5: pLrsme

kaip

veikia

duoli. Jo iiordje yra plona membrana. Sios l4steles gali savarankiSkai skverbtis audiniuose. Baltieji kraujo kuneliai atlieka fagocitq funkcij4: svarbiausia jq paskirtis su-

nuju kraujo kdrreliu: I mrn"sveilo zmog;ur kraujo 5-7 tulst. rciai, idii.ru jie didesni. Turi patvarq ivairiq formq bran-

yn

daug maziau negu raudo-

94

ir

kairiqj4 priebirdine skilvelio ang4

stabdyti
tem4.

Lenksmingomr mediiagom. orgJnizmo svetimkflniams, patekusiems i apytakos sis-

ir uikirsti

keli4 mikrobams bei

Kraujo plokdtel6s. Thi netu ntios bran-

nuliniai voituvai yra atuid, leidiia kraujui tekdti ii skilveliq i aort4 bei plauiiq kamienq; iS venq kraujas teka atgal ! atsipalaidavusius pdeiirdZius.

kaip eiitrocitrlt 1mm3 sveiko imogaus kraujo apie 250 000 tukst. Paskirtis apsaugin. Jos padeda suformuoti kreSulius (trombus), kurie uikemia suZalotas kraujagysles ir neleidZia teketi kraujui.
Klauio plazma.'Iai skystoji kraujo dalis.
atsiskiria, o i jo paviriiq i5kyla gelsvas skystls (serumis). Kraujyje vyksta ryikus poky tis: plazmoje es^ntis t'ibrinoge as vlrsta fibri-

duolio, apvalios formos kraujo lqstels, va dlnamos tronbocitals. Jq ndra tiek daug,

IGau

jo l4steles ir limfmazgiai (forminiai elementai)

Ipiltas i indq gyvuno kraujas greitai sukreia. Po kurio laiko sukreiejusi kraujo dalis

Kraujo leshles. Zlurint pro mikroskop4, knui) je galimd pallebeti d,rugybe m.r,/yiiu knneliq, judaniiq bespalviame skystyje. Tai
kraujo t'onniniai clcr?erfdi (atliekantys tam tikras funkcijas): raudotlieji krqujo kullclini, bnllieji krnnio ku,tdini. Arnujo plok;hlis: jie juda balzganame skystyje, vadinamame
plnzna.

nu

plonyiiq skaidulq tinklu,

pakliiiva ir raudonieji kraujo knneliai. Plazma - tai bespalvis skystis (jo 90% sudaro randuo), luriame vr.r i<lirpusiu organinirJ ir neorganiniq medZiagq (daugiausia na! rio chlorido). Kitos sudetines plazmos da

kuri

lv.
Raudonieji krauio kuneliai. Kitaip vadinamr eritrocitais. Tai neturiniios branduolio, di:ko pavidalo. i! dbiejLl pu:iu jg.rublo\ qp,rlvJ iiel l4slele< - kiekvienos al.kirai tiek gelsva, visq kartu rausva. Jq yra labar daug: I mrn''veiLo imog.lu. krdujo
42

mechanizmams, lieka vien'odas. Fiziikai kiaujas yra skystis, taiiau i! tiesq jis suda rytas id skysto l4stelinio audinio, kuname gausu ivairias funkcijas atliekandiq kraujo

- gliu(oze ir dru'1o,, kuriq kiekis, veikiant tam tikdems reguliuoiantiems '

forminiq elementq.

Limfagysles
TAi permatomos nelygiasienes kraujagysles su mazgus primenaniiais iikilimais (tai voZ-

luvai, rreleidTidntys Leleti atgal slgcaiui


I i

fo

i,

vai, taip vadinami todel, kad Zinrint i3 priekio yr,r panaiiis i kregzdes lizda. Pusmenuliniai voituvdliai atsiveria susitraukiant .kiIeliams {sistolet, o uzsiveria jiems alsipalaidavus (diastole). Auskultuodamas iir-

Sirdies

ir

aortos voZtuvai

atb.1 aud

iniu .lgrsciui,

susidarirr.ia m

di

audiniuose i3 kraujo plazmos). Pirmini limt'o susiformuoja audiniuose. Ji sudaryta beveik tik i5 kraujo plazmos. PeriJerint litnt'a teka ddesndmis limfagysldmis ir, kaip ir kraujas, ym sudaryta ii plazmos ir kaujo forminiq elementq (limfocitq bei leukocitq). Daugyb6 limfiniq kapiliarq susijungia i didesnes limfagysles, o Sios

skardq gars4, vadinan.r4ji dirdies darbo ton4, kur! sukelia uZsidarydani pusmdnuli,

Sydytojas kreipia demesi

itam

tikra
SkaidLrliniai Ziedai tarp

Uzdaryii pusmcnuliniai aortos voZtuvai


SIRDIES SKILVELIS

niai voztuvliai, taip pat i kitrl vo;tuvq (dviburio ir t burio) keliamus garsus: i3 to sprendZia apie tai, kaip veikia voZtuvai,
taip pat, kaip vyksta kraujo apytaka.
Venq voituvai. Kai kuriq venq vidiniame pavirsiuje bnna vidinio sluoksnio kiienes - voztuvai, isgaubti i prieging4 nei kraujo tekme puse ir treleid./i,rnty. veniniam

eiirclziq ir skilvcliq

Uidarytas triburis
UZdarytas dvibuis (miiralinis) voituvas

rio pradiioje yra ampules formos paplatdjimas cisterna. Limfinis kutininis latakas pasibaigra kakle ltekddamas j kairiosios vidines jungo ir kairiosios paraktinds venq santak4. Mazas deiitrysis limt'inis lofakas iteka i desiniosios vidinec jungo ir de,inio5ios pJlaktins venq santak4.

j lhnt'ini krtltinini htakq,ku-

kraujui grizti atgal.

Limfagysliq voztuvai. Kai kurios didesns limfagyslds ir limfinis latakas turi tokius paiius (kaip venos) vo2tuvus (Zr p.43).
I3 to, k4 suZinojome, nesunku nusakyti, ko-

Sirdies voZtuvai

Apytakos sistemos voztuvai


Jie neleidZia kraujui teketi atgal. Iisideste tam tikrose kraujotakos sistemos uetose:

kia yra kraujo apytakos fiziologija. IisiaiSkinome (p. 42), kad Sirdis pakaitomis tai
susitraukia (sistold), tai atsipalaiduoja (dias-

iirdyje, kai kuriose venose

ir

stambiose

limfagyslese.

tole). Tai kartojasi per labai trump4 laik4 kad tarp vienos ir kitos sistolds raumenys buna atsipalaidavg. Ii tusiiqjr.! venq i deiinlji prieiird! per diastolg atiteka veninis kraujas. Pdsipildes prieiirdis iskart susi(netrunka ne sekundes). Praddsime nuo to,

anSo\e yra iie voiluvai: i ribriric (deiineje iirdies puseje) ir dztiburis (kairdje Sirdies jie puseje) - abu plonytmis juostelenis (sausgrlslitinis sirlrls) prisitvirtine p e skilveliq vidinio paviriiaus raumenq. Sie voZtuvai leidZia kraujui tek6ti ii prieiirdZio j skilveli, u2kirsdani keli4 atgal. Irlbaric voTluv,ls susideda i; priekine', uipakalines ir pertvadns buriq: pirmoji labiau itempta, pertvarine mazesne uZ kitas. Per slilvelio -i.lole vi.oq tr)! bures.u,ii Blaudzia ir neleidiia kraujui gritti i3 deiiniojo skilvelio i deiinijj prieiirdi. D,'iburio uozluuo d\ i dstrio. buriq vir.rtne* pdmena mitr4 (dvi5ong vyskupo kepurg). Voztuvas per kairiojo skilvelio sistolg neleidiia kraujui ii kaidojo skilvelio teked atgal

Sirdies voituvai. 1. Priesirdinese skilveliq

traukia. Raumenys isstumia krauj4 i skilveli. Taigi tuoj po lo ivyksta prieiirdziq diastold ir skilveliq sistole, jiems susitraukiant, u:\iverid voitLtvai ttriburis jr dviburi5), LJip pat atsidaro pusmenuliniai voZtuveliai: krauids, i.lekej95 i! desinioio rr kairiojo

Pusmenulinis voztuvas: a atidalytas (vaizdas iS vir'saus); b uzdarytas oleleidzia kraujui teketi atgal); c atidaryias (leidZia klaujui teketi pirmyn)

skilveliq, atitinkamai isteka

kamien4 bei aortQ. Po kiekvieno Sirdies susitraukimo ciklo seka tiumpa pauze. Raumenvs alsipaldiduoja. pu>menuliniai vo,/-

plauiirl

Aortos pjuvis

tuveliai uZsiveria, triburis

ir

Vidinis arterijos sluoksnis

dviburis

voztuvai atsidaro. Sirdis plaka vidutiniikai 72 kartus per minute.

! kairlji prieiirdi. 2. Ii dedit.riojo ir kairiojo iirdies skilveliq iieina plautinis ka,zlcnas (deSinje) ir aorta (kairje). Jq angose yra pusmnuliai vo2tu-

Plautitlis kdnienas ideina ii deiiniojo skilve Jio ir. pa>idaliies idvi plauline- arterij.r., !\ilieja ! abu plauiius. Juose palei bronchus i3si3akoja i daugybg vis maZesniq Sakq bei arterioliu, kr-rrio.5dvo ruoiiu sudrro apie alveoles tankq kapiliarq tinklq. Cio .rr",.rrr.rrt

Pusmnulinis aortos voZtuvas

::,:r...i..:

-..... 1

. .'

kraujas pasipildo deguonilri iD virtgs arteAor.fdi i3eina i3 kairiojo skilvelio, o jos iakos nusifgsia iivaidas kino dalis bei orgar1us.

riniu, keturiomis plaudiq venomis teka i kairijj prieiirdi.


Smulkiausios iakos audiniuose virsta kapi-

bendroji miego arterija kyla

liarais. Kapiliaruose atiduodamos maisto medZi,rgo., vanduo, druslos. deguonis ir surenkamos ialintinos. Virtgs veniniu krauju, kuriame daug anglies dvideginio, vis stambesnemis kraujagysldmis kaujas atiteka i tuiii4sias venas, itekaniias I deiiniji prieiirdi, i3 kurio vdl teka i plauiius.

apatiniu Zandikauliu pasidalija i iiorug rrrego artcrij4 (iisisakoja viriugalvyje ir veide) it ztiding niego arlerryq (i5siiakoja kaukoles viduje, sn.regenyse). Deiinioii paraktine arleriid pdlei raktilduli .uka linl desiniojo peties sEnario. Tolesne jos t4sa pazasties duobdje vadinama paiasfine arterija, kuti betarpiskai nusitesia iiasto arteriiE. Si ties

i viriq

ir.ties

DidZiosios arteriios
Kairioji bendroji miego
ISorind smilkinio

Aortos lankas

Dedinioji bendroji miego

Kairioji prraktinc Plauiio Kairiojo plauiio afterijq


Sakos

alknds sdtimi iisiSakoja ! stipinine ir

alkn-

Zrstinjs galvos kamienas

ning arferijns. Pasiekusios plaitak4, Sios dvi

arleriios

\el

Pagrindines. Zmogaus alterrlos

k[no

'udarydamos ktf, iS (uriu ptasideda pi.!u nr!e,/los. aprn pinaidios krauju piritus.

.lndclomo,/uoja.i (\u\irungia), vadinarnuosiuc pl7.lnkai lnu-

Delinioji patastue
Aortos lankas

Kritines aorta
BluZnine

Ii

tinis kamienas ir aorta.

Sirdies iieina dvi stambios arterijos: plau-

- niego orferijns (3ioje puseje nera Zastinio galvos kamieno).


Kairioji paraktind arterija. Analogiika
esaniiai prieiingoje pusje to paties pavacummo arterllal.

{airioii bendroii miego arteriia. Kaip ir deiinioii. ii .uskyla i d\i i;oriug ir uidiuq

Deiinioji Zastine Viduriq kamienas


Dedinioji Zastine
Kepenu

Skrandiio vainikine
VirSutine pasaito Apatin pasaito

Plautinis kamienas. Prasideda de3iniajame skilvelyje, po aoitos lanku iisidakoja idvi plduiiq drterijJ., o Sio{ pl,ruciuo\e: cia teka veninis kraujas, tatiau ji vadinama arterija, nes taip iprasta vadinti kr.aujagysles, iieinaniias i< rkJlreliq. tuo tarpu krduiagyslds, einaniios link Sirdies (nepaisanr ro, ar iomir iela drterinis, ar veninis krauias), v.rdlnamos venomlsAorta. Prasideda Sirdies kairiajame skilvelyje; ii pradZiq suka kiek de3indn ir kyla ! viritl, po to iilinksta lanku (aorfos lat*as), pasisuka i kaire, atgal, pakildama iki ketvirtojo katines slankstelio. Nuo iia aorta vertikaliai

Kairioji inksto

Pilvinis kamienas. Prasideda i3 pilvinds aorLos ir tuoj suskyla i tris lakas: kepcnl arfd,-t?, maitinandia kepenis; bluinics arterijq,
L.rsa; kalrrn,;n .ktand2io nttffijq, kuri eina p.r-

filvine

Kairioji alknnine
aorta

daugiausia aprtpinancia kJujU bluZni ir

Deiinioji stipinini
Ketvidojo juosmcns slankstelio lygis

Kairioji klubo
bendroji

lci sknndzio (rasLg ir kartu su kitomi: (.tkonis maitina skrandi.

Kai ojo delno

lankai

Mriutini
lu

p,asaito arteriia. Plon4j4 zarn4.

Desines rankos pirstq

Kairioji vidiie klubo Kairioji Slaunies

Apripina krauIsorine deiinioji klubo Dcsinioji Slarnine Priekine deiiniosios blauzdos Deliniosios blauzdikaulines arterijos Seivine Saka Kaifiosios slaunies gilioji

leidZiasi iemyr.r iki ketvir.toio juosmens slankstelio. sio;e atkarpose vadinama atitin kAmal krrtinis (iki diafragrnos) it pilw (i.emiau diafragmos) dolfd. Nuo jos atsidakoja d.lug clambiu saku. Srarbiausio. ii iLl: ./ijtunis galuo< knmienns. koirioji bendroji nirgo orterija, kditioji paraktht rtteija, pilztinis kamicnas, oiriutilli pasito arterij7, itlkst4 arterijas, apnttne pasaito artcrija, klubo nrtcrijos.

Inkstq arterijos. Aprnpina krauju inkstus ir antinksiius.


Apatina pasaito artedia. Daugiausia krau-

Kairioji pakinklind

Iu aprupina stor4j4 Zarn4.


Bendlosios klubo arteiiios. Tai dvi galinds pilvines aortos sakos, esantios dubenyje ir.

go
46

Zastinis galvos kamienas. Prasideda i3 aortos lanko virsutines dalies; kfitinkaulinio raktikaulio sEnario aukityje kamienas pasidalija i dvi iakas: deiini4jq bendrqjq mie-

tarpusavyje sudaraniios apie 60 kampQ. Kekviena iiq arterijq savo ruoztu suskyla i oidine klubo art ijq, aprupindnci4 krauju vidinius dubens organus bei uZpakaling Slaunies dali, ir ieorinc klubo arler'4a, Luri nusileidZia iki klubo sEnario, nusitesia.i Slauni, kur jau vadinama ilaunine arterija. Slaunyje

Delinioji !eivikauline
Desins kojos pirstq

ir

deSiuiqja pnmkti\q

nt!

ija<. De<inioji

Pagrindinds zmogaus kuno arterijos

APYTAXOS ORGANU SISTEMA


nuo Sios arterijos atskyla grlto7l daka. Ii ilaunie> sritie. ilaunine arlerija nusiigsia zemyn, atgal i pakinklio duobg, kur jau vadinama pakinklio 1rferiin. fies ulekininiu ir
prieking

dvigalviu blauzdos riumeniuli iSsiiakoja j ir u2paknling blauzdos arteriias. Plie-

kind arterija maitina priekinius bei Soninius (ieivinius) blauzdos raumeni., od4 ir nusitesia i pedos nugaring pusg bei pirstus. UZpakaline maitina uZpakalinius blauzdos raumenis, od4, pado raumenis, od4 bei
piratus.

dama !Zasto ven4. Alkunes duobes s tyje abi poodinds venos susijungia, iia daZnai i venE leidiiami vaistai. Glliosros rankos ve nos po 2 ar 3 lydi giliqsias rankos arterijas, o Zasto srityje sudaro dvi Zasto venas, kurioc tie\ paiasih duobe su\ijungi.r iviend pazasting vena, nusitgsianiiQ aukstyn kaip paraktini aena. Abiejq pusiu paraktineq venos susijurrgia su kaklu einaniiomis vidindmis jungo venomis ir sudaro dvi kairi4jq ir deiini4jq iasliti( B1luos rr./rns, kurio5 \usijurrgusioc sudaro uir|utiry Lusiiqjq uoltt.

Pagrindines 2mogaus kuno


VCNOS

Apatin tusiioji vena.


kraujas
>ie,/oi,

I iirdi atsiverid b venos: 4 plnuti4, kuriomis arte nis kraujas ii plautir! suteka i kaidji pdesirdi, ir airiutint tultioji bei apatini tu!-

ii

ii

apatins galuns, dubens ir pilvo

i4 suteka veninis

poriniu pilvo org;nq (ink\tu. an-

ii,cf

z'znos,.

qeslryll pnesrol.

klriomis veninis kraujas iteka i


ta-

Plautiq venos. IS viso jU yra keturios,

iiau pasiskirsiiusios poromis, kuriomis

kiekvieno plaucio atitela arterini( krdujas.

ii

tihksiir.!), lytiniq liaukq bei kepenq. I5 virikinimo organq pilvo ertmeje kraujas suteka dviem pasaito I)enomist kurios susijungusios su bluZnine vena sudaro didelg oart4 ven4, ieinanii7l ,tepenls. Veninis kraujas, tekjgs ir apsivales kepenyse, kepenq venomi( irgi itekd iapatine tuiaiaja
vena. Venini> krauias ap.rtinese galinese prasideda smulkig venu parirliniais rezginrar-

Viriutind tuStioii vena. Rankos venos, prasidejusios veniniais rezginiais plaitakos


delnineje ir nugarineje pusdie, tesiasi auki-

pedoie.

ii

tyn.

Bur.ra pavir3inds (poodinds)

ir giliosios.

- karaliskoji ir galvenine. Galaenrle teka iiorirle rankos puse iI iteka i pazasting vena, o karaliskoji - vidine rankos puse ir pasibaigia iasto viduryje, iteke-

Poodini' yra dvi

Slauning ven4) ir malnji (iteka ! pakinkling v en4) pood.inas oetlos. Giliosios kojos venos po 2 ar 3lydi kojos

kuriq susidaro didiioii lileka

arterijas

ir

llauninp zten4, kuri dubenyle nusitgsia i klrbo ueaa. Su.ijungus Uubo abiejq pusiq venoms, susidaro apatine tuSdioji vena.

Slaunyje susijungusios sudaro

Slapimo organq sistema


Slapimo organq sistema atlieka dvi funkcijas. Ji iSlaiko kraujyje iStirpusiq druskq pu-

Slapimo organq sistema


Apatine tusiioji vena

siausvyr4 ir ialina

k,riios produltur. Sie procluktJi yrd rr organiniai, ii neorganiniai junginiai, jic dar
vadinami katabolitdis. Tipiski katabolirai yra anglie' dvideginis {COr) (ii. pa<dlinJma\ iskvepiantt. 5lapaldc. ilapimine rrlgstr.. dmoniakas ir kitos medziagos, kurios paialinamos kaltu su ilapimu. Salinimo funkcijas atlieka lnkslal i ilapimo takai, o i3 dalies ir odos prakaito liaukos (Zr. p.67).

ii

kraujo medZiagq apy-

iiords, arba jas, vykstant medZiagr! apykaitai, pasigamina pats organizmas; kepenys tdip pat gamina ir rul)i. ful2is iatekJ j dvy_

Vir;utine antinksdiq arteiija


ANTINKSCIAI

Antinkstiq vena

likapiritg larn4 ir padeda Zarnose virikinti


liebalus. Kai kepenq lEsteles paZeistos aiba u2'iLemia tulTies lat.lLas, sutrinl,t jos nutekejimas, tada tulzies druskq gali patekti i krauj4, ir Zmogus pagelsta.

Vidu nd antirlksiiq

vena

J.

ANTINKSCIAI

Antinksdiai. Tai nedidel6, porine geltonos


spalvos trikampds formos belatake liauka. Jie prigludg prie virSutinio inkstrl galo. Tai yr3 vienas iS svarbiausiq Zmogaus organq.

Apatin antinksiirl

artei!a
INKSTAS

Inkstai. Tai po nis rausvos spalvos pupelds formos organas pilvo ertmje, esantis

Anfink'iir1 iieve ii'kiri.l hormonu- .o",,liuojanciu. medzirgq ir rnin".otu 1uuna3,l-

lnksto
geidele

ldboraloriia, (u rioic garnin;mo- ._rminorngstys, i5 jrl sintezuojami baltymai (l4stelirl citoplazma, plazmos proteinai ir kiti); padaugdjus krauiyje gliukozs, iia sinte zuoiamas glikogenas (kaupiamos jo atsargos); iia vyksta riebalq apykaita; suardomos toksines mediiagos, kurios patenka ii

po diafragma nuo dvylikto krntininio iki antro juosmeninio stuburo slankstelio (kairysis inkstas Siek tiek aukiiiau negu desinysis). Inkstai paialina didZiausiq dal! nereikalingq arba ialingrl medZiagq, kurios susidaro vykstant mediiagq apykaitai audiniuose. Likusias suardo ir nukenksmina kepenys. Ylen4 ii kenksmingiausiq med2iagq amoniak4 kepenys paveriia Slapalu. krrris:u .lapimu paSalinarnas iS organizmo. Taigi vertetq iisamiau panagrineti kelias kepenq funkcijas. Kepenyse vyksta dauguma kitimo procesr.l tq medZiagq, kurias isiurbia 2arnynas it kurios vartq vena atnesamos !kepenis. Kepenys yra didele

ir natrio) apykait4; ierdis gamina ,?4, ku s skatina Sirdies veikl4 ir


35).

adT"rali-

s4lygoja

kraujo indq susitraukimE. Adrenalinas taip pat didina gliukozds kiekl kraujyje (Zr p.

zervuaro vaidmenj. Pnsleje telpa 250- 400 cm3 Slapimo, tadiau kadangi ji labai elastin8d, 8,tli tilpli il daugiau. li ildpimo prtcle\ i/dpl. -lnpima5 pa:alin.rma>. Sl.rple - tai neilgas varnzdelis. lurio sienele iuri raumeniniq skaidulq. Juo ilapimas i3 pnsls iS leld i iiore. Vi15ulineje <laples dallje yra raurnerrirrio sluoksnio rnrikni, reguliuojantys ilapimo salinim4.

porinir vamzdeli:. meniniq skaidulq. Juo Slapimas nuteka i alapiDrc piisle. lai eld5tinga5, (to14 r,lumenin! sluoksni tudntis maiielis. Jis atlieka re-

Slapimo nutekdiimas. Pasigamines inkste ilapimas surerrlamaisiais (analeliai. rr *peniniais latakliais suteka t inkstq taureles, inksto geldelg, o i3 jos ! ilnpintak!. Tai

kurio \ienele turi rdu-

SLAPIMTAKIS

SLAPIMTAKIS

SLAPIMO PUSLE

Shpimtakis pervcria

ilapimo pnslg

ilapimo si,rlemoc s(hemdtini. Piuvic

SLAPIMO ORGA U SISTEMA

Il

Makroskopine ir mikroskopine inksto anatomija


I3ilginiame inksto pjnvyje matyti, kad vidinio kraito lduboje (inksto antyje) yra gana

plati ,r,tsfo gelfuIt, i kuti4 atsiveria 12 ma-

4jq n J-4

did,,io*io. ldrlrel.5. MaTosiore

taureldse atsiveria speniniai ir surenkamieji Slapimo kanaleliai. Jais i taureles atsive a inkstq piramides sudaiantys ilapimo kana11iai.

ilgas siauras kanalelis, nusitgsiantis iki pat inkstq piramides virgdnds. Toliau kilpos kanaldlis vel g{Zta aukstyn, iieves link, kur dar Ldrl4 is5ivingiavgs .udaIo tolimesniji kanalAU, esanti vel prie pat inksto kunelio. Tolimcsnieji \ ingiuotieji kanaleliai peleina j surenkamuosius kanal6lius, kurie nuteka maiqjq taureliq link.
Slapimo sistemos fiziologija. 2mogaus kane per parE iisiskiria apie 1,5 litro ilapimo. Prie 3io kiekio priddjus 400 ml vandens,

funkcinio vieneto

neJrono

kilpa

arba

Inkstas

Tarpskiltelne arterija Itekaniioji arteriold

Inksto piramides mikroskopinio

pj[vio

schema

Serdine medziaga

Tnk\lo piiivyie i!ry.keja Lamsesne i!oreje esanti inksto jleai ir lviesesne inksto gilumoje esanti ierdls. Serdi sudaro trikamps
formos ilrksto pirumile*
Slapimas id krarjo hltrnojasi inksto kunelyje, kuriame susidaro inkstr4 kapiliarq kamuo-

Didzioji inksto

paialinamo pro plauiius kvdpuojant, 400 ml skysiio, nejuntamai isgaruojaniio pro oda. 200 ml praldito ir 100 ml *Ly.ci6. p3ialinamo su iSmatomis, susidaro 2600 ml
gasalinto slcysdio. Slapima< yIa sudetingas cheminis jungirryc, kinlantis priUdusomai nuo orgdnizmo bnlles ir maitinimo>i. Sveiko zmogrus jis bdna gelsvos spalvos. 1000-yje ml Slapimo yra 950 ml vandens,20 ml organituq mediiagq (Slapalo ir Slapiminds rngsties) bei neorganiniq (chloridq, fosfatq, karbonatq t amoniako). Aplinkoje esaniioms bakteriiom' veikidnL amonirka. fermentuojasi ir virsta amonio karbonatu. Slapimind rdgstis, jeigu su ilapimu greitai nepaialinama, su-

'Ihure16s

zreves sturPas

lnksto geldele (pjnvis) Didzioji inksto taureld

lelis. Kuneli gaubianiios kapsulds ertndje


prasideda Slapimo kanaleliai

(Bertinio kolona) Nefrono kanal6liai

- vingiuotieji bei tiesieji, kuriais tekddamas ilapimas


koncentruojamas ir i taureles bei geldelg iSteka jau koncentruotas. Toliau llapimas ilapimtakidi! nuLeka j Sldpimo pusle, o ij jos Slaple periodiSkai paialinamas. Slapimo iiskyrimas glaudZiai susrJgs su inksto kraujotaka. Inksto arterija pradeda

MaZosios iaufeles

zrevlne medztaga

Inksto spenelis

iakotis dar inksto antyje, vdliau maZesnes tarpskiltelins iakos pasiekia inksto Zierr, kudoje yra inkst4 knneliai. Nuo tarpskilteliniq arterijq ats\Sakola itekuniiosias lrteioles, kurios inksto kunelyie sudaro kapilianl kamttoliii; i. kamuolelio susidaro i;teklttio,ios
a/tcliolds,

Makroskopine ir mikroskopin6 nefrono schema (sagitalinio Pjnvio schema)


Aitimieii Nefrono karlal6liq
Veniniai

.iiaiko kraujyie, .u5ikJupid audiniuose ir

ku

supaniius inkstq kanalelius

os dar kartq skyla i kapiliarus,

ir juos

maiti-

nanaius. Po to susidaro veniniai kapiliarai, o iie susijungg sudaro smulkius inkstq venq intakus.

sukefia stiprius skausmus (podagra). Fostatai, kaip ir Slapimind fligdtis, gali kristalizuotis geldelese ar ilapimo pnsleje. IS Sirl kristaldliq gali praddti formuotis inkstq akmenys arba smelis, kuriems slenkant Slapi, mo takais Zmogui skauda. Paieidus inksto kAnelius ir kanallius, atsiranda inkstq ne-

Pradiia

kapsul6

Kapiliarq karnuolelis

Nuo in(sto kunclio prasideda,lrtimieji vingiuotieji kanaldliai, kurie pasiekia ir inksto ierdi, cid te.ia.i kaip inLsto \iruktIrinio

pakankamumas: nepaialintos ialintinos


medziagos (azoto iunginiai, nitratai) ima lJuptis krnujyje, su leld,r mo. orEanizmo intoksikacij4, vadinam4jE urel ijq.
SERDINE

MEDZIAGA
Speninis lataklis

lnksto tatLrele

Nefrono kanaldliai ir inksto kunelis


52

JUTIMO ORGANAI

JUTIMO ORGANAI

Regos organas
Regos sistemq sudaro porinis organas rki>, su.ided,r li ii akies obuulio, e:ancio akiduobje, regos nervo ir priedini4 orga-

Akis I
E

nq - volai, a(aru Jpdrdt.t., .lnlaUdi, jungine, akies obuolio raumenys.

ma laikyti savotiiku regos nervo tesiniu. Tinklainc cudar)t.r i- leleto cluolsniq. i; kuriq svarbiausi iie stiebeli4 (dar vadinami lazdelemis) t kageli4 (kolbelen.ris)
sluoksnis, bipoliniq neroitli4 lqstcli4

daugia-

Akies obuolys. Tai netaisyklingo rutulio tormos organas. J! sudaro kapsule ir branduolys. Kapsuls i3orinis dangalas skaiduli-

dangala., o viduie vidini* dang;la- ((inklaine). Branduoli sudaro stiklakrinis, 193iukas, vandeningas skystis.

ni\, po juo vra ridurini.

kraujagyslini"

balkiva, nepermatoma ir labai atspari (pa

Kapsuld. J4 sudaro skaidulinis, kraujagyslinis dangalai ir fl?*lairl. Skaiduliniame dangale ski ama odena it ragena. Odena yra

polittitl neraini4 lqsteliq sluokvis. lirma.is 'luok*nis sud,trll,rs is ivie5,li jJUl. riq pailgu laslelig: kuginiu tkugelidi) ir .i lindriniLJ {stiebeliai,. l6* pasi.Ur.ciu<ios rre tolygiai: bespalviai ir gelsvi kugeliai kaupiasi vienoje dalyje, vadinamoje fizklalnes geLton|ja dime. Tai jautriausia iviesai tinklaines vieta. Stiebeliai nuo n1edziagos, kuri jas prisodrina, gauna rausv4 spalv4. Juos

J?

E'?

oU
I

.[.

r9

9
E

supa kitos, juos ,,palaikaniios"

l4stel6s.

lg, yra skaidri ragcna. Ragena sudaryLa iB epitelio ir kolageniniq fibriliq, todel pro jQ netrukdomai praeina iviesa. Be to, ragena tai iigaubtas galingas optinis lglis, kurio optine geba yra 2/3 visos akies optines
gebos.

vadinimas kilgs i5 graikisko LodLi,o ,,sclefis" Tai iiorinis -,,kietas"). pries;kineje akies obuolio dangalas, kurio dalyje, priel raine-

Sliebeliai ii-ide5te daugi.ru linllaine. perifeiijoje, ui geltonosios ddmes. Stiebeliai ir Ldgeli.ri konla(tuoia :u bipolinemis ner\inemis lAstelemis.

i:;

.9E
o

Antrasis sluoksnis sudarytas iS bipoliniq l4steliq, kuriq aksonai jungrasi su heiiojo (daugiapoliniq nerviniq lqsteliq) sluoksnio
lastelemis. Tinklainds nervines l4steles tar-

pusavyje susijungia, sudarydamos regos ,i.r"uf. Nervo iieiimo vietd yrn rrejdutri j\ iesai

Viduriniame dangale skiriama priekhtt tlnIis rainclt, oidutilc dalis krtnnplynns ir


NSIai

ir vadinama akl4ja tinklains

ddme.

e.

Skaidriosios akies obuolio terpis. Skaidliasias akies obuolio terpes sudato oantleitil1gzs sltystis, stiklakutlis

je 8au.u k-auj,tgy.liq. Rainele *udaro.usipynusios jungiamojo audinio skaidulos, ly-

Raineld yra vidurinio dangalo dalis, kurio-

gieji raumenys ir pigmentiniq

l4steliq

Rainele yra lyg automatine diafragma reguliuoja i aki patenkaniios iviesos kiek!. Raineles raumenys judedami vienas siaurina, kitas pleiia vyzdi.

sluoksnis, nuo kurio priklauso akiq spalva. Rainels centre yra apvali anga ayzdys.

uZpildo priek e ir Lr7pakaling akies kameras. Priekine kamera yrd L.lrp ragellos ir raineles. Bespalvj vandening4 skysti daugiausia sudaro vanduo,
V.rndeningas

-lysli'

ir

lCiiukas.
E

ji'

svarbus >kridriqiu terpiu mityba,.

'N

II .r I l9 t9 t"l9
ts

'I
:9F

!
3 ! .9

gl

9
9
E

- akies obuolio branduolio dalis. Ii iiores j! dengia plona ir skaidri membrana, uZ kurios tgsiasi kraujagyslinis
drebucius, ir plonyaiU skaidulq tinklas. Pagrindine stiklaknnio funkcija atramine.
mase, patraii
ddr?&ilrs. Stiklaknni sudaro vienalyte skaid-

Stiklaknnis

Tinklaini yra vidinis, .varbiausi;s

E*
t
e

a
,N

a(res

obuolio dangalas. J4 sudaro Sviesai jautrios iEsteles ir nervinds skaidulos, toddl j4 gali-

ri

JUTIMO ONGANAI leii.. kuri 'udalo p;kitu:iq jungirmojo

LgSiukas tai i

abi puses iSkilas standus


au-

dinio lEsteliq sluoksniai, ilsideste taisyklin,


gai koncentdikai. L95iuk4 supa membrana (lg.iuAo knp'ulit: ji yra l.rbai al\pdri, iuntia\i 'u Lrumplynu ratu cin.rtraiomr\ jutlgiamo jo audinio skaidulomis, kurios susitraukdamos priveldia lgSiukq lvairiai issigaubti. Se, no Zmogaus akies lgiiukas ima drumsteti (katarakta), todel ji kartais tenka ialinti, galima keisti dirbtiniu.

Liaukos. Akiq vokuose yra apie 30 maiq liaukutirl. Tai -ookinis liatLkos, kurios plony iiais kanalcliais atsiveria palei vokq kraStus ir is.kiria ricbrlinga gelrr4 medzia94. >tabdaniiq aiarq iSsiskyrimq. Aiar4 liauk4 sekretas/ t. y. a6aros, nuolat sudrekina bei Siek

ticl dezinieluuj.r

rJSenoi ir \ okq paviriiU,

iSplauna dulkes. Aiarq liaukos gana dideles, jos yra viriutiniame Soniniame akiduobes kampe.

Lgdiuko akomodacija. Lgiiukas atlieka akie. prisitril)rno funkcija, L y. ji5 turi ij"i
gaubti taip, kad iviesos spinduliai nuolatos su.iUr'tu linUa inc* geltonoioje demeie. bia labiau, jo verlikdlu'is matmuo \umJ7eja; ir atvirkgtiai, Zinrint itolim4 daiktE, 19Siukas suplokiteja, jo vertikalusis matmuo
padideja.

Zinrint i dfli e\anli ddill], leiiuki, i.sig.ru-

Lgiiuko skelsmeni keltra krunplyno rau,rro. Kai iis ramybes bukls, lgiiuk4 veikia
2iedo formos membrana, juostines skaidulos, kurios, budamos ties lgiiuko pusiauju, tgsiasi nuo lgiiuko ekvatoriaus iki krumplyno. Kai tik krumplyno raumuo susitraukia, prieiakinis rainelds kra3tas pasislenka i

baigia akiduobs gilumoje. Tiesusis oirirli is raltnrLto kreipia vyzd! i virsq, npal'ris i apair4; tiestrsis loninis rcunuo sLrka vyzdi i i3org, nuo nosies, o oldlnls - nosies link. Apalini< itlritini' rnuntuo itlo<ia JU i\ dpdiios il kreipia vyzdi i virirl ir i Son4 nuo nos1,es. Vitiutinis istriiinis raumuo juosia akj Ziedu viriulindje akiduobes dalyje. Susi-

Akies obuolio judinamieji raumenys. Yra iesi: keluri tiesieji {t/i,'irlirli, nl,ali'tis. i;Fnnis i aiditlis) ii du istriziniai (aiiutitlis 1r apitilis). Tie.ieii raumeny5 vienu galu pri,rugg prie akies obuolio, lies elvdtoriunti, kitu pa5i

lrduLdJma- iis \erciJ vyzdj 5u(tis ient)n ir nosies link. Akies priediniai
kakta Zemyn.

prieki ir juostines skaidulos bei lgiiuko


kapsul6 atsipalaiduoja. Del Sios prieZasties elastingasis l95iukas kiek sustoreja: sumaZeja jo vertikalusis skersmuo ir pailgdja ho-

j ngine. A^Iakiai .augo dki nuo prakdito, varvaniio


tienos, aiarl! prietoisns, lokfii. ir

-fal or ganai. antakiai, blaks-

rizontalusis. Kitaip tariant, lgsiukas tada yra labiausiai i5sigaubgs. 59 P. (-1) matyti, kaip lgsiukas keiiia savo formq tam, kad akis galtq matyti tolitllus oDJektus. Kaireje pieiinio puseje matyti, kad lqiiukas labai i3sigaubia i prieki (taip lengviau matyti d/fl,r,ls objektus, r.es susitraukia krumplynas ir atsipalaiduoja juostines skaidulos). Pifmasis 3! reiSkini paaiikino vokieiiq fizila' Hermana: Helrnholcar {Zn piei.
69 psl.).

per ryikios

raukiles, kurios judedamos orirksejimas) palengvina aiarq judejim4 priekiniu obuolio pavirsiumi. Jungine dengia vokq viding puse. Tai Svelni ir jautri plevele. Joje gausu nervq. Rausva jos spalva rodo esant daugybg kraujo

Sviesos. Vokai

Blakstienos nuo dulkiq ir tai dvi odos

alie' obuolio prieUnio pavirvoko vidinio pavir5iaus ir akies obuolio susiformavusios jungines klostes
u.Zlink.l,r ani
Siaus). Tarp

indq rdengia lr./pakalini voku pa\rriiu ir

skliautai.

.,UTIMO ORGAI{AI Rega ir lgSiukui beveik visai nereikia keisti savo iSlinkimo. Kad vaizdas butrl ryikus ir aii, ku*, reikia, Lrd obiekh, butu bent per 05 cm nuo akies. Jei objektas yra ariiau, tai vra t,lrp 65 ir l2.m,.rkjai rcikia pri.iLrikyti
(o

Normali akis. Sveikos normalios akies tinklaineje vaizdas suprojektuojamas tiksliai,

konladu at is) .

Regos defektai. Kai akies obuolys ar lgiiuturi defektq, Sviesos linilos susikerta ui tinklainds (tollejystc) arba pries jE (ttunpat"Systc). Senq inoniq akies lgiiukas sukiekas

piesiant netinkamai apiviestoje vietoje), ji nesugeba prisitaikyti toliau kaip 7 cm. Tokia yda vadinama truDlp7reolste. Zmogus apanka (daZniausiai nepagydomai) tada, kai regos nervas arba tinklain praranda jautrum4, arba kada stiklakunis, ragena ar leiiukas pasidaro neskaidris. Regos galima netekti ir ddl to, kad tr.trksta vitamino A, arba susirgus diabetu. Aklumas Bali i(sivvctyti ir del litu ir)fekciniu, pJrazitiniq ligq, traumq.
Regos defektq koregavimas. Regos defek tus galima paialinti naudojant specialius 193ius. Tolregiams taikor::rl abipus iigaubti

teja, krumplyno raumenys atsipalaiduoja, todel lolimus objektu' jie mato gerai, o.rrtimu5 - blogiJu. 5i, defclt.rs r adilamas fo,'es.ysfc. Kitais atvejais (daZnai pasitaiko vaikams), kai akis per da2nai tu pdsitaikyti pde artimq atstumq (skaitant, rasanr,

(glaudiionicji) lgiiai, priartinantys vaizd4 tumparegiams taikoni


domieji) leiiai, atitolinantys vaizd4 taip, kad

taip, kad jis sudarytq projekcija tinklaineje. abipus lgnubti (sklai-

jis sudarytrl projekcija tinklaineje.

Klausos organai
rso ne
aLr srs

ausies kauSelis iiorine klausos landa ausies bignclis ovalLlsis ir apvalusis langeliai ausies trimitas klausos kauleliai

vidurine ausis

plaktukas

piekalas
kilpa

vidine ausis

Pneanljls

apvalusis naiielis pailgasis mai6elis

prsratiniai karlalai
slarge

prieangio laiptas sraiges laipias


b11llno laiptas

Klausos organq sistema priima garsq vib-

rinis ir vidines

racijas (garsus, triukim4 ir pan.). Ji sudaryta i5 trijq pagrindinirl daliq: iiorines, viduausies.

kaulinis labirintas turi viet-r4 erhn9, o plevinio labirinto viduje yra dvi idubos: apatind (vadinama nponllLlojLL nlaiicl iu\ ir viriutind (vadinama pailguoj u nnilel iu).

Vidin ausis. Tai sudetingos formos vamzdelis, pripildytas skysiio (perilinfosl, esan-

je, vadinamas katrlitiu laltit.ittu.

tis uZ ovaliojo langelio, smilkinkaulio srity li sudarc qan.r pJ.rli (dpie I crn) \ idurine (rtrne. \a

Kaulind sraig. Sker,iniamc Ju-ie- plIvvje matyti, kad sraig sudaryta ii trijr! laiptq:
(atitinka plevint sraigds kanalQ), DiilLttitlio, arba pricattgio /arpfo (veda i pdeangi) i( aPat't ia, atba bfiX o ldipto (pasibaigia priesais a;rvalqjj
langeli).
ccl1trii1io, arba sraiges /aipl.J

arlgiu Zemyn, r'andarne kit4 spiralinj

clinanra plieru.qlu, nuo kurio iSonq nusitesi,\ trys lLtsratitriii kaanlni. Leisdamiesi pr.ie-

vamzdeli, primenanti sraigs kriauklg ir.todel vadinamq tiesiog sr"l{L. sio vamzdelio viduje driekiasi kcistos ir imantdos for.rnos plvinis labirintas, kuris i kaulinio labirinto
sieneles nesirernia, taiiau yra lygiai tokios pat formos.

Membraninis tplivinisl labirintas. ii. labirintas nuo kaulinio skiriasi tik tuo, kad

Spiralinis (Korlijaus) organas. Sr.aigds laip ta nuo bigrlo laipto skiria spiraline plokitcli, -UdJryt.l i: dr rcju d.rlirl: kaulini. ir plevines. Ant iios ploksteles yra spir.alinis ( kot I i in u' ) o,tr'tl/n., lu ri snu g', d,,/.!//ir,/oli nenbrnna. Spiralini organ4 sudar.o vidiniai ir iSoriniai stulpai, sudaryti i5 poromis tar,
pusavyje susijungusiq l4steliq, labai pana iiu i skriestuvo kojeles.

Uosles organas
Kvapus pajuntame nosies ertmeje, dviejose virgutinese nosies landose, sudarytose i3

Nosis
Viriutin6 nosies kriaukle
Aukrtutine ktauUe

iv.ririq kaulole\ bei veido [.aulu (2r.

p.

biauklis (viriutine, vidurine ir apatin). Jas skiria plysiai, arba la[dos, kurios taip ir vadinamos: viriutine, vidurine ir
nosies

apatind landa.

Nosies ertmd. Nosies ertme prasideda ire,'zrirrls, o pasibaigia nosin6mis rykls angomis, kurios atsiveria inosiarykle, t. y. ten pat, kur atsiveria ir ausies trimitas. Vertikali nosies peltvara nosies ertme dalija i 2 dalis. Prieking nosies pertvaros dal! sudaro

kriauklds driekiasi maZytE raukileld, vadinama nukitufi e kriaukle. Kriaukles sudaro kaulai, kuduos dengia nosies ertmes gleivine. Nosies ertme dengianiios gleivines skiiiamos dvi

Mri viriutinds

Kaktinis antis
UodZiamasis laidas

Kakiikaulis Nosikaulis VidurinE


nosies kdaukle Nosies kremzle Nosies prieangis Nosies

kremzle, o

li i

uZpakaling akytktulio plokite-

dalys: apatine ir viriutine. Apatina dalis dengid apating ir viduring kriaukles. Si gleivine rausva, nes joje gausybe krauja-

nongas. Nosies pagrindd sudaro nosikaaliai, o inerviu Sonus sutvirtina elastin-

gysliq. ji suiildo, sudrekina ikvepiam4 orE (kad jis nepasiektq gerklq Saltas). Vlrdailae
dalls dengia viriuting gelsvos spalvos lioslds zonq, krltioje yra dvipolines uodZiamosros

Vidurine nosies
landa Apatine nosies kriauklE
Rykles slJiautas Trimito velenas RyLle

viriln

gos, paslankios, kremzlds, kurios padeda nosi ap>augoti. Snerviq vidinis paviriius ir
nosies prieangis i5klotas epiteliu. Cia daug

bsteles.

plaukeliq, lurie kvepuoiant sulaiko

nosi

patenkaniias daleles bei mikroorgamzmus. Uoslg sudirgina dujine arba laki medZiaga. Tokios mediiaSos sudirSina uoslas zonos gleivineje esaniias uoslines l4steles, kudq alauSos cuddro uodZiamuosius nervu-, jais

Uodiiamasis stormuo. T; uod Ziamo>ios nosies sities gleivines ideina daug uodiia-

mqjq receptoriniq lAsteliq

jaudinimas perduodamas smegenq cenlrams, kuriuose julimar ruvokiam.ls.


Nosies kriaukl6s. Sonindse nosies ertmiq sienelese yra trys kaulines plokstelds, arba

ataugq, uodZiamqjq nervq, kurie nueina iuodiiam4ji stormeni ir aia kontaktuoja su stormens nervinemis lqstelemis, kurirl ataugos sudaro uosles 1aid4, pasibaigianti galvos smegenq Zieveje. UodZiamoji sritis yra vii!utineje no>ie5 Iandoje, ikvepiama ora aia nukreipia isorine nosis.

Pnekinis atla to (l kaklo


lankas

Virsutine lirpa

.^-,,rvc "" '_ r"

nosles lanoa

An,iinp VirsurinisTandiklulis :r ' '. ir uodziamasis stormuo


Uodziamasis stormuo Daugiapoliai

Nosies ertmes, kiaul,Jds

Uodziamasis

Poepitelinis

audinys I
Dvipold uodZiamoji l4stele
(recepiorius) Uodziamosios l4steles perilerin atauga (dendritas)

Gleivinds liauka
lEsteles

UodZiamosios gleivines

ir nervq galtniq

schema
63

Skonio organas
Skonio organas ivertina maisto pobfldi. Ji su-

Skonio organas
Siarlinis spenelis su

daro skonlo sooginilidi it skonio porw (ange/asr, esaniys lie2uvio gleivine. pa!ir;iuje.
LieZuvis

prisitvirtings prie burnos dugno, laisvuoju galu galintis judeti burnos ertmeje. Vidin! burnos pavirgiq den$a burnos gleioitri. Ji dengia ir"lieiuvi ir iia jau vadinama lieirzrio
gl eizt lne. Sroje gleivindje licZltaio spctlcliL!. Skoniui

tai raumeninis organas, Saknimi

daugybd iSkilimq, pajusti reikia, kad medziagos, turiniios skonio savybiq, tirptq seilese ir patektq ant speneliq.

Grybeliniai speileliii yta rausvos spalvos, iiside.te dJugrau\ia liezuvio pdk.l-ciuose, o lapiniai - visame lieZuvio uZpakalines dalies paviriiuje. Jie jautriis suriam, saldZiam ir rugsiiam dirgikliams. Skonio saogrollis sudarytas ii pailgq l4steliq, issidstiusiq ratu, kaip skiltels apelsino vaisiuje. Svognnelyje yra keletas skonio jutiminiq l4steliq, kudr.! viritrnese yra plonyiiq plaukeliq, pro skonio polns i5lendaniiq i lieiuvio gleivines pavirsiq. Sios lEste-

raukilta virsin

VirSutind

Comurinis
,rykles

ls jauLrios tam tikro skonio (rugstaus,

Speneliai. Liezuvio nugdro\ gleivine yra Biurkiti, nes jos pavir5iuje iSkyla daugybe
ivairios formos i3augq - speneliq. Daugumd ju. t. y. ,irlini0i it kilginiai speneliai, i!sidestg visoie lieZuvio uZpakaline! puse\
gleivindje. Juose pasibaigia bendrojo jutimo (ne skoniot nervirre- -Laidulos. l. ). iie priima skausmo, temperalfiros, lietimo dirginlmus. Kituose speneliuose (jq yla apie 10 000) pasibaigia skonio jutimo nervins skaidulos.

saldaur, c[raus. kartau5) dirginimui. Svogdneliq skonio l4stels kontaktuoja su lieZuviniu ryklds ir veidinio nervq skaidulomis, kuriq impulsus nuneda i galvos smegenls.

Comuriris
lankas

Liezuvio Saknis

Pyliminiai skonio

Duobutes, ar, ba skonio taureles, iisidesiiusios juosta ant skonio svogunliq sieneliq.
DuobLltas, arba skonio faurelis.

speneliai, idsidestg V forma Desinysis liezuvio krastas

-./

Skonio suvokirnas priUauso nuo jvairiq


veiksniLlr maisto s4lyiio su skonio speneliais, kontakto trukmes, temperatiros ir t. t. Cia Siokios tokios itakos gali turdti uosle. Sloga, maiinanti gebdjimQ uzuosti, taip pat maiina ir gebejima pajusti skoni. Pagaliau tenka pasakyti, kad ne visi skoniai suvokiami vienodu greiiiu. Pvz., strrumui pajusti pakanka 0,17 s., o kartumui 0,25 s.
LieZuvio virSDnd

Jq randama lapiniuose, grybeliniuose ir pylinrnirose speneliuose. Pyliminiai speneliai

Pyliminiai speneliai

Crybeliniai speneliai

(8

12) lieZuvio uZpakalineje dalyje iSsides-

lq V raides forma. Iie yra dideli, supami


gleivins paviriiaus griovelirl. Sie speneliai p ima kartaus skonio dirginimq.

Viriutinio liezuvio pavirSiaus, liaukq ir jutimo receptorirl vaizdas

Grybelilliai speneliai Pyliminiaispeneliai


Sitrliniai speneliai

#ffi$
[ 1,(;-"],$
LieZuvio gleivins speneliai
svoguneliai)

skaidulos

ir duobutes (skonio

!l
JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI

Lytejimo organai
lS visq penkiq jutimo organq lytjimo organas uzima didiiausiir plotE, nes plyti vi same odos pavirlidje, nors ne visur vtcno-

Odos jutimo organai

dai intensyv s. Lytedami n]es

galime

jungiamasis audinys, iisidestgs clvien


Od.t rr,t cfcllrvtt-

raturos pokytius. Oda der.rgia visq ktlno paviriiq. fq sudaro c1u sluoksniai: 1) paviriinis, atba 4titlennis, susidedantis ii negyvtg suragejusirl epitelio lEsteliq, nejautriq iiors poveikiui; Mnlpi3ro Jr,nl r//-. Eilc.nieji -io ,lrrok.nio Un(ldi, 5ud,,fvli i: gyvybirrFU l,r-telrU. c:,Jnciu f,, anksiiau minitu sluoksniu (,,naujosios" lEStcl6s keiiia paviriines, jas paialindamos Zvyneliq ar pleiskanq pavidalur 2) tikroji odn (tlcrnn) yra po epiderniu. J4 sudaro sluoksniais, gilesnysis vadinamas poodine lqsteliena, iia daug kraujagysliq, nervq.

atpazinti daiktr-!, sn kuriais,,koni;rktuoj'ame" savo odos pzrviriiumi, fizines savybes (forrn4, kietumE ir t. t.) bei ivertinti tempe-

linukos, tiekianiios plaukui r.iebalus, lcikalingts jo lankstumui palaikyti. Plauk4 jtldina raumuo, kuris vadinamas plauko
l,is
iinuiiatntutjtt rfiunldlit. Jls sujungtas
su

je glndi plaukas,

jungiamojo auclinio, turiniio daug kraujagyslirl bei nerviniq galnniq), 2) -sfich, kuris iieina iodos paviriiq. fi.,/rkala (plauko maiielyje) vanzdelio formos ertrncje, kurio

dainai atsiveria

r.rrDall-

Oclos pora, arba lr.ruLos rnHr. Epl.lerrn is

'?I^

Malpigio tuklL'lis
Riebaline liauka Rictralinc liiruka

plauko maigeliu. Odojc yla liauktl riebalq, pieno, prakaito. Prakaito liaukos iisiiakojg v;rmzdeliai, einantys nuo odos paviriiaus gilyn i ptroditti jungiarnuji rrr'lini, lur l.Lb.ri -u*i. r.rilo.5iu, li.ruko- ii.Urra /'rnldlia fr,, cpidernTio polas.

(tikfoji

Defm!1 ocia)

Plauko iaknis Plnuko 5iausi.rmasis

Kra!jo kapiliarai glaudZiai

Prakaito liauka

apraizto prakaito liaukas, paBalina daug vandeDs. Jame bnna tq patiq medziagr!,
kurias p:rprastai Salina inkstai (ilapalo, ita pltlines rugities, natrio, kalio, kalcio, mi.rgnio iI kitq dluskq).
Pootlinis ricbalinis I

sluoksnis

kllrrl lc'npef.llurn. r(-

guliatorius, iiskirdanros plakait4, odos liaukos padeda inkstams palalinti vandeni, druskas, Slapal4. Ji taip pat organizrn4 sau8o nuo telnperatiros svyravimq, dreglrds ir dulkiq, nuodingrl medZiagq bei mikrobq, nrp(lrdr)inio pJ,ir iLlrm,'. p.IJ,/ilu. g) vrl|]rl il augalq agresyvaus poveikio. Be to, oda yra svarbus kvdpavir'no organas. Zmogui ir kai

Lytdjino knneliai. Paviriinis oclos sluoksnis nera lygus, nes jame claug skyluiiq ir linijq. Pooclyje yra stambirl nerviniq pluo3, tt!, kuriq ncfvines skaidulos plaiiai iiplinta odos sluoksniuosc, apie plauktl folikulus,
liaukas. Ocloje yra daug ivairios struktauos lyfdlilo /rIncli4, kuriuos reiketq isidcmeti. Tai Pdiiiio kuicliti, Mcistictin kutltlili, Krnuzts kol,
bos, Rufiuio ktuttliai. Paiiilo ktrneliai yra ,^.llo lorm{'r ir Jfrg-o giliaia nc iUngirrna

i
Kraujasysle
Spenelis

lliruko

stormr.Lo

Epidcrmina ncrvinc gxlinLt

kuriems gyvrlnams kvepavirras pro odq nera toks rcikimingas kaip cl;rugumai 1<itt1 gyvnnrl. Kai kuriems gyvunans, pvz., amfibijoms, jis toks sv;rlbus, jog gali beveik visiikai atstoti kvipavim4 pl:ruiiais ir ii tik, rqjq pakeiiia daugelio Zemesniqjq klasirl gyvhnq analogiik4 kvipavimo organq. Pln[t]ias yn plonytis odos darinys, sudarytas ii raginls medZiagos ir iur.intis odos savybiq. Jis suclarytas ii: 1) iaknies, kuri baigiasi folikulu, arba suoginilfu sustor.ejes darinys, ikuri lsiterpja spe,c/is (pumpuro formos clarinys, kyiantis plauko maiielio
apatineje dalyje, sudarytas

idrnc .rudin) ip. \,4ui5nerio Lrrneliu .lrugiau

i!

piritq (rankq ir kojtl), ltrpq, taip pat krutq bei iioriniq lytiniq org;rnq odoje. Juos sudaro jungiamojo audinio kapsule ir karnelio centro mediiaga, ikuriA aieina rleNines skaidulos. Krauzes kolbos ir Paiinio kaneliai yra periferiniai tcmperaifiros receptodai (vieni jauaia ialti, kiti karsti). Klauzis kolbos yra apskritos ir sluBso tikrojoje odoje arba jungiamajarne audinyje
sia yra

irrakaiio liaukn

Paiinio ktrnclis

Jrulgiirmasisaudinys
Nervii

'-

Rictralinis au.linys sluoksnis

I'ooclinis fiebnlinis

sutankejusio

po lleivine.

Odos

tr Llk

t Lr

r;r

6i

lt
Jutimo organq fiziolo$ja
AJary aparatas. Ji sudaro ainr4 liaukn,

jutimo organq fiziologija


ASaIll taskelis

liq, kurie surenka

is\lrriJ ai.lras, nulekanciJ- i jungines sk\iautq, bei aiartl lntnkai visuma kanale-

kvl

a3ar.as, tekaniias nuo

priekinio akles obuolio paviriiau5. if jas nukreipia i nosies ertme.

kilpeles raumuo b0gneli Siek tiek atpalaiduoid ir .ky'iio *legi labirinte 5um,riin.r; kai tempian-rasis bugnelio raumuo susitrau, kia, bignelis labai isitempia, maZiau vibruoja, silpnai iijudindamas labirinto slg/stt.

aiarq kanal6lis
ASary maisclis ASarinis

Vidiniame akies kampe, voko vidiniame


kra6te, yra rusvos spalvos aiarq spenelis (aiarq taikelis), nuo kurio tesiasi istekamasis aiant kanallis, vedantis i gana talpq mai5eli, vaclinamq aiar4 naiieliu, iS iia aiaror lalaku ltutekd i /roji.. ,r.l/a!. Apa(ine.

Susitrrukiant kilpeles raumeniui.


mas ! viding ausi.

ji

g14Zi-

Viriutinis plaktuko
raiStis

nama ipirmykite paddti, taip garantuoja, mas tolesnis kitq garso virpesiq perdavi-

Vidurin t1osies kdaukld


ASa nionosies latako

Plaktuko galvute Viriutirlis priekalo


Sonnre alauga

raistis

AprtLn! nosies landa

kdnalo Zioly5
lond4.

.rtsir

eri,r

upali

no<ic;

Akis ir fotoaparatas. Ak! galima palyginti 5u foloapdrJlu: iirr(lnirr, .ttitink.r tvics.ti


jautriA fotoiuostE arba plokitele; ragena, lgilukas t stiklIkitnis - objektyv4; ruineli kartu su vokais diafragm4, ypai tokiq,

Apatine nosies
kriaukle

Kilpa ranybes
Ovalusis langelis

Snerves

duoja bugneli, taip reguliuodami giuso bangos poveiki. Abu jie sukelia skirting4

Klausos aparatas. Prie klausos kauleliq prisitvirtina du raumenys - bngnelio itempiamasis ir kilpels. Vienas jungiasi su plaktukLt, afitras stt kilpcle. Prleknlas neturi raumeniniq skaidulq ir juda tik kartu su kiiais klausos kauliukais. Abu iie raumenys yra gana svarbls itempia arba atpalai-

kuri Iototechnikoje vadinama,,centrine,,, arba ,,apertiirine". Lygiai taip pat kaip ir


akies. Norint reguliuoti Sviesos srauto in, tensyvuma atvaizdo Zidinyje, jos atvirumo laipsn! galima nuolat keisti. Objekto atvaiz das, patekes i tinklaine, regos nervu perduodamas igalvos smegenq Zieves regos centr4, kuriame suvokiama daikto forma, .p.rlva, dr dis, ir\ .rtpaTi\tJmar ir ll ginrma* su kitais daiktais.

Apatinis plaktuko

(pajuclejusi i5 victos)

raiitis

Vidine baflnines erLmds siena

Asarq aparatas

Bigneli item7,/
Ptancto raumens

Vidurine ausis
langclio LrJitas inis kilpos
raiStis

prisitvirtinimo

vieta lsorine klausornol

ji

lancla

poveiki: kai tempiamasis raumuo iitempia bi:ignell ir labirinte padidina skysiio slegi,

Ausies trimitas (Eustal

Ovalusis langelis

chijaus vanzdis)

Klausos aparatas
Akies obuolys Tinklaine
(f okrgrafine

zlcolnts rllPoS
raiStis

Priekinis ovaliojo Iangelio


krastas

plokgteli)
(foioaparato

Ovaliojo langelio sagitaline aiis Kilpos sukimosi


taSkas

Lgsiukas (fokusuoJnnl

Klausos aparatas

68

NENVU SISTEMA

Nervq sistema
NeNq sistem4 sudaro centrine ir periferin6
dalys. Centring nervq sistemE sudaro galz,os n ttugaros slnegetlys, o per.ifering nervq sistenr.r - Balvinirr. nuSafini,ri ir ,Jutonomini,ii ,croai bei nerviltiai rezginiai. Smegenq dangalai. Gnl'oos
/i15 -ul1a

Bendlosios ypatybds. Centrine nervq sistema, uZdaryta

ir apsaugota
aSis,

kntLkolijc

bei

stLt

apie kuli4 santykinai sinetriskai iisidesiiusios visos kitos nervq sistemos dalys. Aplink centring nervq sistem4 ir jos viduje cirkuliuoja ga/rros li- ria.(ar-os s 1eglr14 skr/sfis (uzpildantis ir subarachnoi dine ertme). Ji- -aug,r nqpyini ludrnj nuo smugrl, juos Svelnina. Centrine neivq sistema dar vadinama grToy brrrc, rinrbor -l-/r,,rn. ne. ji regulruoj.r ri-.rorganizrnogyvybinesfunkcijas kontroliuoja visus valintus ir automatinius judesius, vidaus organq darb4, pojniius, aukit4j4 nerving veikl4 ftalb4, nl4stymE, atminti). J4 sudaro tnlaos ir r?rj'rros smegenys (Zr p. 79, 81). Lygiagreiiai nugaros smegenims, abipus .lubrrro. kallo. krrrtine, rr iuosmen. -rily-c
tgsiasi dakon.ds sujuDgtq mazgq grupd, kurie

blro kanale, yra

'rnrgerru dang.rlri. l.orinis dangalas yra ypai tvirtas ir atsparus jis vadinamas kictuoju dangalLL; -oiduri s plonas kaip voratinklis, todel ir vadinanas itorati kLitiLr dn,gdu; vidilis dangalas yra plonas, tu gausybg kaujagysliq, jisai tiesiogiai jungiasi su smegenq paviriiumi ir. vadinanas iac,rluojr srrc,t r'rr.t ddr?Snllt. Viriutine je centlines nervq sistenlos dalyje dangalai
lsiskverbia

ir \ruAo

lr)\

ir

ntLgaros

suttgt-

n4 dangalus, o apatinje dalyje stuburo kan,tle \up.r nutJro\ \meBeni-. ii kuriu i-eira pcrilerirli.ri neIrai. Smegenu darrg.rl;i -upa ir. ii snegenq iieinaniiq nervq pradZiq.

i katkolg il sudaro

gn/rros sne.ge

\ervin l4stelF (neuronas). Ccntrine ir feri lering ner\u.i'(eml .rrJaro nervini- l4,lcles (neuronai) ir jas supilrltis atraminis audinys (glija).

Nelvine lEsteld sudaryta ii lqstelas kuna, tsliniio branduoli. -\ arbidusio. ner\ inr\
lEstelds strukturos. -Nuo lqsteles kino tgsiasi keletas medZio kamien4 primenantiq ata gq

- sudeti. Simpatine ir parasimpatine ri*Lerna .Lrdnro ,/ \aln,itry. atba qttt. trctri \'. neto\ sistefiq, kontroliuojantiQ vegetacines funkcijas, t. y. virikinim4, lygiqjrl raurnenq veiklq, mediiagq apykait4, lalinimQ ir kitas. Simpatin6 nervq sistema dar vadinana tlidz.qlr., nes periferineje jos dalyje yra daugybe nerviniq mazgq ( . pav. p.77). Somatine ir autonornine (arba vegetacine) nervrl sistemos, nols i3 pirmo Zvi)gsnio lyg it nePriUausomos, yra lic.irJtsr.ri -rrsijurio.. Centrine nervq sistema ii tikrqjq kontroliuoja visq gyvybine nervq sistemos dalies veik 14, lemdama tobul4 anatomine bei fiziologlrelvo
ne jq vienovg. Autonomine nervq sistema funl.ionu('ld lyg ir nepriUau*omai nuo mI sq valios, nors i! tikrqjq j4 reguliuoja centri
ne nervq slsterra.
70

.is'udarO aulonominer l!eBetJcitle\) ner\ u temo..imp,rtirlj l.rnrien4. l. io i.eina Jrug nervq, nusidriekianiiq I organus ir audinius. Tai sinpatila trcraL! sistc:ma. \ra i. pnrnshryafil.' sislcr?a, kurios daugiausia skaidulq lern;r klajoklio i deSimtos galviniq neNq por.os

kuriomis tlerviniai impulsai plinta kuno link, il vienas ,lcrrifds, aroa aK sonas/ L y. viena ilga neurono atauga, nusltiesianti nuo kito l4stelds krlrro galo negu
(dr:trdt'1ry),

lQsteles

clendritai, iSsiiakojanti ir pasibaigianti sinap-

vinis inpulsas plint;r iicentrine kryptimi


(t. y. nuo l4steles kuno).

iinidis Anliniair ru\(nfejimai\. Ak\nn.li5 ner

gos struktfiros medzi;rgos. Pirmoji vadinama pilkqjl nrcdiing. Jq sudaro daugiausia rrcarot1r! ktnni, iie sudaro ivairius branduolils, o juose baigiasi vieni ir prasideda kiti nervrnrq skaidulq pluoitai. I l4steliq kuna patenka dirginimai ir ii jq impulsai perduodami toliau. Antroji mediiaga, vadinanra balf4fn. Ji -udaryin ri nefvinilJ slaidulrl, Lurio-r rrervi-

PilLoii arba b.rlloii medziagr. Kielvienanr. cent nes nervq sistenos dalies pjitvyje iiskiliarnos dvi ivai ai pasiskirsiiusios ir skirtin,

niai impulsai keliauja tcentrine klypiimi

(dendritai) arba iicerltrine (neuritai). Didiiqiu sntegenq ir 'meteneliq prrsnriuliq pa\iriiaus pilkoji mcdzia&r sudaro iSorini sluok5ni, nq
vddrn.rmJ,,ieve, u pailguju ir lugrro. -mege vidini sluoksn!, o baltoji iionnl.

Centrines nervq sistemos anatomija


Skiriamos Sios centrines nervq sistemos dagalaos smegenys (did2iosios stncgcttys, smegenilis, pailgosios sncgenys) ir nugaros

lys

smegellys.

limis. Abu smegendliq pusrutulius per filLa tarpusavyje jungla aidutiniosios smegcneliL! /cojclcs. Vienas i5 svarbiausiq smegeneliq elementq yra PLo'kinjt eroitLs lpsfelds: nuo iios lqstels kuno i5eina gausybd iakotq .ttJu8q, i:.irai./g,rniiq .meSendliu 2ieveje ir savo virsdnemis isiskverbianiiq j balt4j4
medliag4. Pailgosios smegenys. Jos ieina i smeger4 kamietn suditi ft kaftu su smegenelemis bei lillu uZrma vidinio kaulolc> p.lmato u2pdkaling duobe. Apa.ioie pailgosio* .mege-

Smegenys
Virsutinis momeninis
KAIRYSIS PUSRUTULIS DESINYSIS PUSRUTULIS

Centrind (Rolando)
vaga

Apatinis mome-

Vidurinis
kaktos
vDlgrs

Vi*utinis kaktos
vingis

KAKTINE

Iiilginis

SKILTIS srnegenq plysys

, nrnLs vLngrs

MOMENINE
SKILJIIS

Didiiosios smegenys. DidZiosios smegenys sudaro didiiausi4 centrins nervq sistemos dali ir sveria vidutiniSkai 1400 g. Smegenrt (ir smegenliq) pusrutuliq pavirSiuje esantis pilkosios mediiagos sluoksnis vadinama. stn,l,nU Zt(ri. Smegeny. 5u-;deda i3 2 simetriikq daliq, vadinamtl pasrutuliais, krrias skiria gilus ply3ys, besileidZiantis iki pat vadinamosios dldllosios sn1egenll Jungftcs, gana tvirtai sujungianiios abu pusrutulius. Isorinis smegenq pusrutuliq paviriius yra nelygus, iSraiZytas daugybis oingi4, oagL 1r plyiitl. Ii pastarqjq gali-

ViIiutine
VirSutine kaktos vaga

Priekine

r,Hr

cent nd
vaga

lgs
vaga

n1,- ru.ijungia su nugarLJ> \metetrimi\. Tiek pailgosiose, tiek nugaios smegenyse pilkoji medZiaga susitelkusi vidindje dalyje, o baltoji - isoreje. Pailgosios smegenys ieina t IV srnegenq skilvelio sudti, kuris

Priekinis

cent ris
vm8ls Centrind
vaga (Rolando)

Apatlne

ma pamined centri q (atba Rolnnclo) oagq, kuri eina iiek tiek ist Zai i5 virsaus Zemyn, ir ioniry (Sil,itaust ,n8t, einanci4 nuo |JLtos srities atgal ir kiek Zemyn, beveik horizontalia kryptimi. DidZiausios trikampes formos nervinds smegenq iieves lEstelds
vadinamos piramidiniais neuronnis. Smegenls. Jas sudaro daugybd plonq nervinio audinio lapeliq (smegendliq vingiq). Jtl pjnvyje matyti, kad pilkoji medZiaga yra paviriiuje, o baltoji centre. Todel pjnvyje vaizdas panaius lidsiiakojusl medi, senoves mokslininkq pavadintE .,gyvybes medziu". Manyta ten esant sielos buveing. Stregenlds taip pat sudarytos ii

smegenq vandentiekiu susijungia su III skilveliu. DidZiosios smegenys yra viri didZiosios smegenq jungties, o smegeneles viri ketvirtojo skilvelio.

Apatine pakauiine
vaSa vaga

Sonines

(Silvii lvfaus

Kairysis galvos smegenq pusrutulis


LgSinis blanduolys Regos nervas Momenine pakaulio vaga vlnSlat

Nugaros smegenys. Iai d,rug plonesne negu pailgosios smegenys centrines nervll sistemos dalis, esanti stuburo kanale. NuBaro\ sme8enyc le5idsi nuo didziosio- p,rkauikaulio angos, per visq stuburo kanal4 iki II juosmens slankstelio, kur, joms pasibaigus, Zemyn nutista tik galinis sinlas. Be to, iemiau II juosmens slankstelio stuburo kanale lieka apatiniq nuga nir! nervq iaknels, kurios pasklinda stubulo kanale, su-

Tarpiniu smegenq
gumburas

Uipakalinis
vrngrs

judina-

Bly!kusis gubrys

Didziosio5 5megenys ir jq pusrutuli..ri tr.mcgenine

Ziurint i3

viriaus

liauka (hipofizd
Speninis

formuodamos vadinam4jE arklio

uodegq.

Tiltf,s

Nugaros smegenis, kaip ir galvos, dengia tie patys trys dangalai. Galvos ir nugaros smegenq skystis, uzimantis erdvg tarp vo

dviejq pusrutuliq, vadinamq smegenaliL pusrutttliais. Juos skiria gili vaga, kurios gi-

lumoje yra kirmino {ormos struktiira, vadinama smegeneliq kilr?li?rl. Smegen6ls jungiasi su galvos smegenimis dviem pluoitais nerviniq skaidulq - rr'rirttninis stuege ili4 kojelimis, o su pailgosio- ,nedidelis jq kiekis vis delto gali prasi, mis smegenimis kita nerviniq skaidulq skverbti pro vadinamEji galoos ir nugaros

ratinklinio ir Svelniojo dangalo, atlieka dvigub4 funkcijq: saugo smegenis nuo mechaninio poveikio ir padeda paialinti ddl medZiagq apykaitos nerviniame audinyje susidariusius produktus (veliau peremaniius ! kaujA). Dangalai i ii skysti nepraleidZia daugumos cheminiq medZiagq, nors

pluoitrl
72

pora apatinimis

suegeneliy koje-

smegen4 dangnlq barjer4.


73

Centrind nervq sistema. Galvos smegenys


Centdnd nervrl sistema yra tarsi vamzdZio

pavidalo struktora su labai iivystytomis

iriulirrcs dJlie- .ienel+mi- ldid;i.r'io. smegenys ir smegeneles) ir laipsniikai plonejanti Zemyn (pailgosios smegenys rl nu
r

dengianiius dangalus ir atskyrg pusrutulius, natome, kad tarp pusruiulirl keliu cenlirneiru gl lvie yr.r plJlu. ner\ in iq
skaidultl pluoitas, jungiantis abu pusrutulius. Si gana ilgE ir platq C fornos pluoit4 sudaro baltoji mediiaga, tai yra laidai, formuojantys ditliiqjq suegen4 jan.gfl. Kai kurjas vidins smegenq sandaros ypatybes
galima iivelgti smegenq pjarviuose. Soniniai didiiqlq smegenq skilveliai. Abu didziqjr! smegenq pusrutulirs jungia didZioji srnegenq jungtis. Kiekviename pusrutulyje didZioji jungtis iSsilenkia lanku, o Po io- Plunildis su5idnro pailg.r. pl)ry.. v,rdinamas iolirfu skllz.rella. Vienas jq yra dediniajame smcgenq pusrutulyje, kitas kairiajame. Siuos skilvelius skiria plonytd

tJros 5me8eny\'i. Nuerng stnegenrt Pavir

siq

susijungia su treiiuoju skilveliu. Ill skilvelio apatine dalis nuttsta iapating tarpiniq .meEenu Jali, pagumbur!. .udlo .iaureianir,,l \truktu14 - 1,tl!u,;li. prie kurio pri sitvirtina pasrre.gelini I i nu k n (hipoJizt). Ntto treiiojo skilvelio.rtgal tgsiasi plonas kana lelis sntt'gcnt1 anttduttickis. Soninruose skilveliuose yra smulkiq kraujagysliq suformuota struktira, kud ii kraujo plazmos tsfiltruoja gnftros ir r,.qaros s'rcge,ry sky.stl (likvor4), iis uZpildo Soninius skilvelius, pro tarpskilvelines angas iSteka i III skilveli, o

DidZiosios (galines) smegenys


Soninis sklvelis (I)

ir

nugaros smegenys
Isilginis sme8enu plySys
Skaidriosios

Skaidrioji pertvara

Didiioji smegenq jungtis


Baltoji.

pertvaros erhne
Soninis

DidZjoji
Smegenq pusruRrlis Soninis

Epifize arba kat1- medzlaga


RorEZhe

PtlSl.trIUlrq

liauka n-,;,,^-

\, J

skilvelis (II)

Tarpinitl sme- si{ klnas genq Stmburar (pilkoji J! r sKrve s nredziaga)

Smegenq

veliau smegenq vandentiekiu nuteka


skilveli.

iIV

i{J

-\ |

,, )o,oi'or,oi- >- )4 SMECENYS rarPrnrLl,smetenq


}
eumourar

Zieve (piikoii
mcdziaga)

fl-

n n,.r."r.,.

Crlvo- smegenu frontalini.


(schema)

pjn

vi.

IV skilvelis. Yra nugarineje smegenq

ka-

mieno dalyje, tarp pailgUjU smegenq, tilto ir smegenelirl. J! uZdengia smegeneliq kojytes, snegenq bures, o jo dugnq sudaro labai svarbi smegenq kamieno dalis rombine duobe, kurioje yra daugybe galvi-

SMEGENELES

,,gyvybds

nedis"

Stuburas

NUCAROS
SMEGENYS

niq nervq branduolirl. J IV skilveli ateina


smegenq vandentiekis.

Nugaros smegenys

ir nugaros smegenq skystis, i5 ITI skilvelio smegenq vandentiekiu (per viduGalvos rines smegenis) atitekdjes

Galvos

ir nugaros smegenq skysiio


apytakos schema

tris angas
me
iS iiores.

pertvara, dviem plokitelemis einanti 2emyn nuo didiiosios jungties; ji vadinama


skairlriqjo pertaorn. Tarp Siq pertvaros ploks-

ir.lalauia

ilV skilveli, ii jo iiteka ipavoratinkline


galvtr> bei nug,rro\

pro ertSmegenLl

Slankstelio kflnas

-mrgrni.

teliq lieka nedidcl6 ertmele (kartais dar vaclinama penktuoju skilveliu). Skilveliq i5oreje yra pusrutuliq baltoji nedZiaga, prie jq priglunda branduolys, vadinamas dryZuotuoju kflnu.

III

skilvelis. Tarp Zemiau didZiosios smegenq jungties esantir+ tarpiniq smegenq gumburq vidiniq paviriiq yra vertikalus pllieli: i rcirn.i. skl/rrli'. Prielrrejc iio
skilvelio sienoje, tarp skliiLtto iulq

Pasmegenind liauka, arba hipofizi (Lr. ,,Belatakes [aukos"). Tai maZyte ovalios for mos belatak6 liauka, esanti kaukoles ertne je po didziqjq smegenq pamatu (su ku liuo sujungta kojyte), vadinamojo tarklito7o bnlrc duobeje. Tai vidaus sekrecijos liauka, reguliuojanti visq kitq belatakiq liaukq dar-

kietasis dangalas Nugaros smegenys Smegenq kngis

Kietasis rugaros
smegenLl dangalas Nugaros smegenu
palrarga

Nugaros smegenq
apa!rnls Saras

l.*

Galinis
slrllas

b4

iSskirianti tropinids hormonus bei hormonus, reguliuojaniius gimdos raume, nr -u.ilrauLim.t. ilapirno l.rnccnlr',rvim.1.

il

,,Arklio uodega" (nugirdnirl.nrvLl

l^otr

t6

Kietasis danFalas (sIuDtlfo kanale)

aJn

il

tarpiga-

niq smegenq gumbun! paviriiaus, yra

na platios farpskihtelitrs nngts (Monro), kuriomis !oniniai (pusrutuliq) skilveliai

Centrinis nugaros smegenq kanalas. Tii labai siauras kanalas. Jis tgsiasi nuo IV skil vclio ir yra nugaros smegenyse. Jame yra nedaug galvos ir nugaros smegenq skysiio.

Calinis sitrlas

Vienas uodeginis nugarlnrs nervas

--'

nugaros smegenq dalis ir' ,,arklio uodega"

(1 4 suauge slanksteliai) Iiilgirlis stuburo ir nugaros smegenq


pjnvis (schema)

'-\"- Uodegikaulis

(nugariniq nervq iaknelds)

J SIS?EMA

Autonomine (vegetacine) nervq


sistema
Aulonurnine nervq ii\tema konlroliuoja regcld.ine> urB.lti/nto funlcijas: .irdie. ir fraujagysliq, plauiir.l, skrandZio, Zarnyno, ialinimo sistemos, lyties organq darb4, mediiagq apykait4 audiniuose, padeda organizmui prisitai kvlJ prie nuulat Unt..rrrciq aplinko. ..Llygr. li vcikiJ nepriUau\omJi nuo nti\Ll v.rlios. todel vadinama ,,autonomine". Milijo|ai neuronu, -u.iiun8q (drpu5JVyje, vcrkr.l pJn.r.iai kaip sudetingo elektrinio mechanizmo laidininkai. Jie priima dirgir-rimus i5 iiores arba |.iiu nerru -istemns daliu, -iuncia juo. r pcriferij4, perduoda nerviniams centrans, sukeldami alra14 idirgildj. Taig Jutononrine lervq sistema tu icentrines skaidulas, centrq ir iScentrinius neNus. Icentrin6s skaidulos priim.l dir$nimu*, o i.Lenlrine- vy(do.rt.Jka. Iscentrines skaidulos yra dvejopos 1) ikimazgines, arba prcga1lglit1es, kdrios eina nuo lqsteliq kunq, esaniiq galviniq nervq brandttoliuo.e arbr nug.rros \meg(ny\e {nervine*laiduloc eina nuo l.Jclplinio lilnu, r;eilt.r inugaios smegenq ir pasieka gangJijq, arba vegetacini mazg4, kuriame persiiungia ipostganglines skaidulas); 2\ uinnzginis, arba poslqd,tqlini' -Lnid lo5 pta,idcda lustelirl Lnnuo:c,
esatliiuose ganglijuose. Cia prasidejusios skaidulos perduoda nervinj impulsq liaukonrs, lygiesiems raumenjms, plaukq 6iauBiamteslems

dalies segrltentrl blanduoliuose. Daug parasinpatiniq mazgq, t. y. postgangliniq neuronq kunq sankaupll, yra pilvo organq sienoje. lara'irnp.ltirle. si*iemu5 itaLJ .rii|.iau pa\ireiikia lamybes metu, virikinant.

Autonomine (vegetacine) nervq sistema

skaidulos, iieinaniios ii nugaros smegenq klcrtinirriu ir jrro'meninirJ -egmen{u bralduo. liq. Preg.rngliner sirnp;tines :kridulos p.r-ibaigid nerviniq ma/gu Br.tndineje (:irnp,rtinidme Larnrcne). nu.idriel usioje palei *tubull. :iuo. se mazguose yra postgangliniq neuronL! kal, nai, nuo kurirl prasiddjusios skaidulos sudaro

Simpatind nervu sistemd.

JA

iudJro ner!

ini'
Viriutinis kaklo simpatinio
kamreno mazgas

)tr
I\ lie)uvinis
lykles nclvas

autonominius rezginius. Abiej4 nervq sistemq (parasimpatines rl srmpJlinc.) po\cilj. nereiai yr<r..priejinga\, nors LlJTnrauriai iio\ 5islpmo- veiki.l k.ltlu. Vt:u5 orglnu., lunq drrbt reguliuuja .tulonontinu nervrl sistena, ineNuoja tiek simpatines, tiek ir pdrd5inlpJrine. *laid ulo-. Vei].iant par;.impatindms klajoklio nervo skaidulolns bronchq laumenys susitraukia, o simpatine nervL] slstema juos atpalaiduoja. Ir prieiingai, kai klajoklis neNas suletina iirdies darbq, simpatin sistema ii pagreitina. Simpatines sistemos periieriner dalie. "i,11pnliui,t skiriami !ie

Apatinis kaklo sirnpaiini6 kamieno rrazgas I kdtininis sinipatinio


Kamieno mazgas

Vidudnis kaklo simpatinio kanleno lnazqas Kanlleno lnazgas

")

X deiinysis klajoklis nervas Klaioklio ncrvo


gerklincs Sakos

]ungiamosios Sakos

Krttinkaulis

V krutininis simpatinio
kamleno maz,las
Sorrkauliai

Klajoklio

-nervo

VIII trndninis simpatinio


Kamreno mazgas

Sldr
Stemple Diafragma

Klajoklis nelvas X krntininis simpatini{) kamier,o rnaZgas TarpSonkauliniai nervai

Klajoklio nervo
(skrandiniai kamienai)
Skrandis

,/r'rzidi:

ldlliniai,

^aDtirno kJu lin iniai, juo.meninrdi.

raumenins ir kt. Autononine nervL! sistena dalilama i dvi di

deles dalis, priklausomai nuo nerviniq skaicluIt1 iSejimo ii cent nes nervrl sistenlos vietos.

Parasimpatin nervq sislema. J4 sudaro nervines skaidulos ir neNai, iieinantys i3 auto-

nominis neNq sistemos parasimpatines c{alies brandrrnliu, 5iuo.e brandurlliuo.e prasideiucloq <KalOUlO\

PJslOJl6la nervlnlUOre md/8xO se, esaniiuose palei pat iner.vuojamE organ4

Lryznreninidi bei vien;. uodcgini. (neporiIlrr. 5impalinio karnieno kakJincpi drlyje lra try: knkl,rrai mazg.ti: vir.utini., vrdurinis ir apdtini5. Tie yra priei,ii. k.rUo 5lanLtclirl 'ker-ine. ataLrgas. Krrtiirinlai lTrdzgai yra abipus kutini nis stuburo dalies slanksteliq ktrnq; jq yra 11 ar 10; pirmasis krtrtininis mazgas susiliejgs su apatiniu kaKo mazgu ir sudaro vienq Zvaitzdirri mrzg.r. luosti^\tiaini m,?zddi ii*rdi-t9 Jbipus siuburo; jq yra 4 (kartais 3 arba 5). Kylmcniini nnzgai yra 4 (kartais 5). Jie iSsidestg prieUnaic krvZk,rulio pu,eie. Uod.?/,ri,. arbd it,porutis. ntnzqn' wa labai ma)rs. pa-kulrrri. sinpatinio kamieno mazgas. Ii visq minetq simpatinio kamieno mazgq (ganglijq) iieina

Viduriu (saules) rczginys

Juosmeniniai nugariniai

IV juosmeninis sinpatinio
kamreno naz,las

Juosmeniniai viduriLJ nervai

I kryzneninis 5impatinio
Kamleio mazgas

i'

Ricstjnc (storoii) Zdmir

Ticsioji (storoji) 2arna

to organo slenole. Didiiausias parasinpatiniq skaidulq turintis


arDa

ref\,rc - Lri ldaiolli' nervJs. kuri. incrvuoja daugum4 vidaus organq, tarp jq ir iirdi. Jis letina Birdies darbq. Tai X galviniq newq pora. Parasimpatiniq skaidulq turi ir III, VII bei IX galviniq nervq poros, be to, iios skaidulos ot.rsideda ir nuqJros qmegenLl ky,/menine76

vuoja vidaus organus. Mduriq

nclvirri- rlaidulor. D.rlis .kaidulu rudaro lrrrr<.',/j,,i4.idi -rlr4i. lurio5 nuiina inug,lriniu- ner ru:. fito- .udaro ,tilutiU nrttu-, lulrc inernervrl

srityje

skaidulos isipina i pilvo srities nervinius rezginius bei mazgus; autonominiai r.ezginiai tgsiasi palei kraujagysles. Pilvo srityje susidaro saules, pasaitiniai, papilves rezginiai, ktrtinds
Sirdies,

plauiiq, stemples

tu

kiti.
77

L
NEBVU STSTEMA

Galviniai nervai
Cnloinini ttcraai yra periferinds nervll sistenlos suditini dalis. Jic sudaryti ii suditirrgos sandalos nervinirl skaidulq pluoitrl.
Vienas nervines skaiclul;rs, kurios yra asiniarlc cilindre, dengia nrielinas (rnielinins skaidulos), o kii4 rnieljnas neclengia - iai nemielininds skaidulos. Jas dengla tik labai plonasdangallis neurolema. Ii galvos snegenq iieina 12 porq 3n/olri4

skridinir-ris nervas notorinis, iner' vlroj,r viin.r -.rkie. \ir:ulini i.lri2ir'ri f,]lrmcni; V triiakis niirus nelvas. Moiorines skai

IV

Galviniai nervai

duJo- incrruoj.r Lr.lIl'tymo r.rL|rlenis. o juntamosios viriugalvio, vcido odq, burnos/ t-rosies gleivines, jungine ir kt.; Vl atitraukiamasis akiq nervas * motoli-

VII veidinis miirus nervas. Motorinis


skaiclulos inervuoja mimikos rau[1enis,
specifines skonio juntamosios skaidulos

nt.. incrr trol,r alrr'- i,'rrirrr tlL\Uli r,rurnurri:

lsilgrnis snrLBcnq

flls)

/laro{. Kiekviena nervr} poln Zymima romdniiku skaihreniu. Kuo toliau nuo galvos smegenq puslutuliq yra nelvo iaknelds ii-

lieTr\

lius, palasimpatines

i" I'rrrlire.

dali,

r -koni,, -v"gnne
kai kurias veido

DidZirliq smcgcnr! pusrutulii


Regos nelvq

;jirr,' \ieln. lrrn,liJe.niu "il"-

numeriu

ji.

7ytnint.r.. C.rlvirti.ri nerv.ri ittervuoj.r iv.ri-

liu- tlal,.'rr arha LaLlo "rgarus ra[-. ausir. gelklas, odE, raumenis ir kitus)j tik X pora klajoklis ntrztas iSsiiakoja krnfines ir pilvo ertmiq org.lluose. Kai kuliuos nervus sudaro tik juntnnticji rrerviniq skaidulq
jLtdilnntosias s/rnldr.ilos (tai pluoitai, kitus rnotoriniai ncrvai), trctieji yra rni!rus. l2 porrl g.rlriniu nervu ,rlliel.r jv.ririJ.

liaukas; VTII prieangio ir 'raige. 'pv, iiini- junla masis (klausos iI pusiausvylos funkcija); TX liciuvinis rykles ni!r'us. Motorincs skaiclulos inervuoja lyklQs rarulenis, speci fines skonio lieiuvio glcivincs uZpakali-

kryime

Piltuvclis (tarpiniU
snregenq) Pasmegenine liiluka

I pora: uodZiamasis

(hipofize)

nr; dal!; parasimpatines paaLrsine scilirl


liaukq;

III pora:
Speninis kanas

akies

judinanasis

funkcijas:

I uo.l,/i.rnr,r.i. qpecilini- ifirllJrn.r-i- nefvas (uosles impulsq peldavimas);

II regos

specifinis juntanrasis nervas: (optiniq impulsq perdavimas); III akiq judinanasis notorinis, inervLlo ja daugeli akies obuctio raumenLli

X klajoklis miirus. Juntamosios skaidulo- incr'r uoja r iJ.ru. or8,.rnrr-. Inotorind\ ryklis raunenis, parasimpatinis viclaus org;rnus: iirdi, plauiius, virikinimo ir kitus ortantls; XI priedinis notorinis, inervLroia trapecinj ir galvos- sukam4ji rauneni; mutLJri|li:,, i ervuoj.r \TT p;liezu vin is

lV

skridhll1is

l,ora:

Vl pora: aLitrauVII pora: VIII porai


Pn.rmtte
NUCAITOS

licZuvio raumcnis ir kai kuritros


raumcnis-

l<aklo

IX poral
rykles

^ryva

Smcgcnaliq

klajoklis ncrvas

\
Sn.geneliq Lrrninas

Xl pofai pricLlirlis nervas


pora: palietu

DidZiqjq smegenq vaizdas i6 ilpaiios: 12 g;rlviniq nervq porq

79

Nugariniai nervai
Juos sudaro susijuntusios p/rekizir4 rt uipakaliniq ntgannil; nera4 iaknelis, ileinaniios

nugaros smegenrl per vis4 stuburo kanalo ilgi. IS nugaros smegenq iieina 31 pora
iS

nugarinit4 rnntq, kurie priklausomai nuo jq lokalizacijos vadinami: kakliniais, kr tini-

niais, juosmminiais, kryimeniniais

ir

uodtgt-

niu neraris. Jie skyla i priekincs ir uipakalines iakas. Tng; i5 kiekvieno nugaros Bmegenrl segmento ileina pora priekinh4 (udinamqjU) Sakneliq tu i segmentq ieina pora uZpakalini2 $lr\glamqjq) Sakneliq. Priekines SaknelEs sudar)rtos iE iicentrini4, atba molorinh1 $ttdlmallrriq), neroiniq skaidul4, o utjuntam4j4, pakalins - i3 icentriniL, arba neruini4 skaiduh4 (uZpakatneje nervo 5aknelje yra nugarinis mazgas, kuri sudaro T forma iisiiakojusios juntamosios neryines bsteles; periferines 5iq l4stetiq ataugos ieina i nugariniq nervq sudEti, o centrinos I uZpakalinq nugarinio nervo 5akne19). Miq 31 nugariniq nervq tik nedaug skai-

niai nugarinbi neroai, krtie pasklinda tarp Sonkauliniuose raumenyse bei inervuoja juosmenikrtdnes ir pllvo od4. 5 poros niai nugariniai renai, inervuojantys juosmens raumenis, od4 bei dali apatines galiinds; 5 poros - krylmeniniai nugariniai rcruai, ir.er']u:ojarLtys likusi4 apatinds galuns dali bei J, uodeginis nugarinis nervas,
inervuoiantis kai kuriuos tiesiosios Zarnos raumenis ir i5einamosios angos aplinkos
od4.
16

dulq eina i pakauSio sriti, virButines 8 porcs - lai kakliniai nugariniai neroai (iE iU atsidakoja nervai, nueinantys ir i virdutines galanes bei diafragmq); 12 pottl krtttini-

Periferine nervq sistema


NUGAROS SMEGENYS NUGAROS SMBGENYS

KAKLO
7 slanksteliai

KAKLINIAI NUGARI-

NIAI NERVAI
8 poros

krylmeninio rezginio alsilakoja

neraas, pats ilgiausias

ir

sedimasis

storiausias ZmoTARPSONKAULINIAI NERVAI


12

gaus kuno newas, kai kurios jo skaidulos tesiasi nuo stuburo srities iki pat pddos. Daugumos nugariniq nervq priekins 5akos tarpusavyje susipina, sudarydamos ivaiius rezginius: kaklini, pelini, juosmnini, kryimenini. N&a nk nugadniq nervq krdtinines dalies rezeinio,

KRUTINES
12 slanksteliq

porq

]UOSMENS
5 slanksteliai

]UOSMENINIAI NUGARINIAI NERVAI


5 porog

5 suauge slanksteliai

KRYZKAIJLTS l

I I

l
I

\
UODEGIKAULIS
q

**"zrr*,*,o, | NUGARINIAI / )
I

NERVAI

s poros

-,-4 c,rarroc

uoDEGrNrs NUGARTMS NERVAS

slanksteliai

Nugariniai nervai (31 pora)


80 81

Nervq sistemos fiziolo$ja


Organizme vyksta dvejopi plocesai. Vieni

jq valingi, jU vyksm4 lemia nervq sistema, kili procerai nLro ner\Ll \i\tcmos tiesiogi.ri lyg ir nepriklauso. Tai ncxaliligi procesai. Ir vieni, iI kiti kyla i5 2 skirtingq impulsq sraulqr juntamojo, arba icentrinio, sklin daniio ii periferijos i nervinius centrus, ir motorinio (judinamojo), arba iScentrinio, nukreipto nuo ne|viniq centrq periferijos link. Peliferiniai linn ort.tn.ri - l,1i rdumenys, liaukos, oda ir t. t. Nervq sistemos veiklo: mechanizma\ pdgri\tJc tuo, jog nervinds skaidulos ateina jvisus organus
taip, kad juos ar audinius sujungia su nerviniais centrais. Vieni nervai pasibaigia galvos arba nugaros smegenyse, kiti autono

nutnikstamai pasiekia, pavyzdZiui, raurreni ir piveriia ji susitraukti, sukelia iScentrini. judinrmdji arbd motorini efekta. 2. Skaidulomis sklinda ! kitus aukitesniuo-

Nervq sistemos fiziologija


Motorinis (judina asis, iScentrinis) impulsas
Nesusiiraukgs dvigalvis tasb faumuo r\ugaros Dvigalvis zasio raumuo nervais gauna judinamqji impulsE: raumuo susitfau ir pakelia rank4

sius

croiniLts centrus arba ateina

jutiarojo neroo ncrainr2 gLtlitrg). Cia impulsai gali paveikti Zemesniuosius cenLrus (nepa.ield.-rmi galro* smegerrrl Tiere\). ir atsakomasis impulsas prasids nuo jq. 3. Kylantieji (icenriiniai, juntamieji) impulsai pasiekia ir suiadina galvos smegenq iie\i' relrronu-. Me* >u\ukiJme, k,ts ai.itiko, ir suformuojame sqmoning4 atsak4, kuds ii smegenq Zieves leidZiasi laiclais iemyn, po to periferiniais nervais pasiekia kino raumeni. ir sukelia ralingq efekt4.
nio Jeigu juntamasis neNinis impulsas pasiekia

nugaros smegenrl centrus tiesiogiai (nes dilgiklis paveikia arba nugarinio, arba .galrrl-

i galvos ir

Impulsas galvos smegenq ncpasiekiai nevalingas

Plaitakos odos nervai siuniia juntanqji impuls4 i nugaros smcgcnis (nervirli ccrltr4)

judesys

(refleksas)

niniuose periferiniuose mazguose. Thi lernia tobul4 anatoming iI histologine strukturine organizmo vienovg, o !i /izioLagin| 7)ietfixQ. Taigi atsiradus kurioje nors kino dalyje dirgikliui, juntamieji neuronai priima impuls4, nuneia ji iki nervrnto (eDlru (drb.r mJ/Bo). i\ luriu iitentrirrernis skaidulomis jau plinta impulsas, igalinantis organizmo atsak4. Refleksins veiklos (atsako) schema. Iiorinis dirgiklis, paveikgs juntanojo neurono nervines galines - receptorius, - galilnse sukelia nervini inpulsQ, kuris juntamo siomis skaidulomis plinta nervines l4steles (cenirrr) fink, todel radinamer: jtiili tosio.

suzadina, ii centro impulsas sukelia nesqmoning4 efekta, vadinamE rcJleksittiu (nesqmoningt) et'ek,
sncgetry Zieatjc esant! centrq,

cenfrineje nervq sistemoje, bet ne

ga/?ros

ji

Refleksinis judesys
Slrnkstulio kcterinc aiau6a Slankstelio skersirle atauga SanJlinc
I

lu: pa\y/d)iui, nevrlinga: mirl,:rjim.r., t. y. greitas ir staigus akiq vokrt susiglaudimas tlorinl \udri(inti vi.d junBil|es p.lvirsiq drba in>tinktvvu. fanlo* atitrdu(imns pnjutus skausmE.
TeiSu

.,;

SlinLstclis

Juntamieji impulsai pasiekia smegenis Suvokian1as pojniis Calvos sncgcnys siuniia judinamuosius inpulsus ir duoda komand4 pakclti rankil
Galvos smegenys

lervinir impuls,r\ perpin,i nervinius

.rtaue.r "

I
.

centrus, pasiekia ir suZadina galvos smegenq Zieves neuronus/ i5 6iq neuronq prasideies impulsas sukelia efektq, priklausantl nuo m[sq valios. Toks judesys arba efektas

UZfrlaline

\Jkr - 'ntr.'t, rlterlllc ltUqJi | \ \


Nutarinis

nugariniL)

--t_*_

nuBrrirliu ncfvo !ri

Juntarnoji uzpakallne
11clc

Smegeneles Pailgosios

Moto ne, pr'ickin6 nuganio ncrvo saknele


Dvigalvis Zasto
raun1uo ramybds
Iaze)c

smegenys

Motoriniai impuisai

yra s4tutttitt

gas, i.talingas.

\Juntamieji

/,rii.,rrbn icenlrinemi\ {nrro peri[erijo\


nervinio centro link). Nuo iia impulsas gali iSplisti:
1. Pasiekia nugaros smegenis, kuriq neuron.ri .iuniia atsalomrji impuls4, o ir. ne-

Tuo paiiu metu gali vykti ir paprastas, r-.llrk<itti< nt>nka:. pa\yzd/iui, idnru* adat.r i

piritQ, staigiai atitraukiama ranka,

liBa> prccbn-. i kurj isijungia pozievini,ri centrai bei galvos smegenq Ziev6, t. y. mes
suvokiame dirginimo visum4, prieZastingum4 ir kita.

ir

srde-

Nugaros smegenu

1\Ugaros srneSenys

pilkoji medZiaga
Nugaros

Stuburo slankstelio ir nugaros


smegenq pjuvis (schema)
Gavgs judinamaji impulsq dvigalvis iasto raLrmuo susitraukia ir stLlenkia ranka

Valingas judesys

Vyro lytiniai organai


Vyro lytiniai organai yra

lie

stklifu,

sikliCe-s

ir

prielipas, siklinis lqtfikas, siklinis puslelts, siklos iimetnmasis latakls, oarpa, prieiiui linuka.

SdHide. Tai porine vyro lytine liauka (seHidds: Zr p. 35). Jos funkcijos dvi: 1) vyriikqjq lytinir] lqsteliq spcrmatozoidt! ganybn, t. y. jU susiclaiymas ii spermatogeninio kanaldliq epitelio ir 2) etdokrinint (vidines sekecijos), t. y. \Triikojo lytinio hormono testosterono
sekrecija.

sldos iSmetamojo latako. Jis prasideda seklides plielipo uodegoje, pasiekia dubeni, pereirra uZ ilapimo p[Jes. perveria prieiine liauk4 (prostat4), kurioje susijungia su seklines pnsleles latakeliu, sudarydamas seklos

iimetamqjj latakq.

Sdklinds pnslelis. Tai porinis uZ ilapimo

ir viriutini seklids kraitq tgsiasi pailgas kunelis, vadinamas siklidds


Palei uipakalinj pnelipil (ii graikq kalbos

epl

viri

clidynoi

sdklidds). {patinis seNides prie[po galas pereina i .iklin! Iatak4, kuris jE palaiko kaip obuolio kotelis vaisiq. Latakas yra kietomis sienelemis,

i! labai su sivingiavusio vamzdelio, kuri apgaubia kapsule. Vamzdelio gleivines liaukutes gamina sls/stq sekretE, kuris ejakuliacijos metu rsmetamas i3 pusleliq ir ieina i spermos (ejakulato) sudti. P0sleliq sekretas svarbus lytiniq l4steliq juddjimui po ejakuliacijos.
pDsles esantis organas, sudarytas

paslankus. Kekviena seklide sudaryta ii daugybes plonydiq vamzdeliq, vadinamq Di t tgi uotn i>in i. sck i n in i s Aa nn l,.l io i<, kuriuo,e gaminasi lydnes l4steles spcrnatozoidii.
I

Testosteronis iisiskiria

l4steliq (vadinamos leirliga lqsteltmis arba vi-

krauj4

ii

Sdklos ismetamieji latalai. Br-rd.rrni priciinje liaukoje, sudaryti susijungus seklniams latakams ir seuiniq pusleliq latakeliui, jie leid,/ia.i icmyn perverdami prrcirrq 1inu\.q ir atsiveria i ilaple. Pereidami priebing liauk4, j4 padalija i dvi skiltis. Seklos idmetamaisiais latakais sperma patenka

tam tikrq

Slaple.

dine. \ekrecrjos 14stelemig, i:-ide-ciu'irt

tarp sdkliniq kanaleliq. Sklids guli plonos elastingos odos maiSelyje (kapielyje). Jo paviriius tankiai iivagotas rauk5liq, atsirandaniiq del kapielio odos raumeniniq skai

ir

dulq pluoitrl susibaukimo.


Sdklids prielipas. Tai organas, gulintis ant .eklides. Ji- .ud.rrytJ. i! shpriai rusiraiiiu\io latakdlio, kuris leidZiasi Zemyn uZpakaliniu sellides kr.rltu ((ia

jjj

Varpa. V.rrpa yra iiorini\ v)ru lvtinic organas. Juo sperma patenka i noters lytinius takus. Jis yra ritinio formos, kiek suplotas isilgai, pasibaigiantis lygiu rausvu paplatdjimu Galvutes virsuneje atsive- varpos galvute.Varp4 sudalo alg'tkur.riai, ia ilaplts anga. juos dengia oda, galvutes srityje pereinanti i laisv4 odos kloste, vadinamA aryoni?c. Prildausomai nuo issivystymo laipsnio ii daugiau ar maZiau uZdengia galvutg.

at-rvelia seLlides

ckr/-

tcli4 latawlini) ir ties uodega pereina j setlinl /a/nka. SeUides prielipe galirne i.skirhi: galvute, arba prieking dali, ku yra didesnd hegu kitos dalys, ktrfl1, arba viduring dal!, aodeg4, arba uZpakaling dali, kuri yra plonesr.r ir pereina i seklin! latak4. Sklides prielipo kunelis labiau atsiskyrgs nuo seklides, tuo farpu galvute ir uodega prie jos gana tvirtai priaugusios - galvute prijungia iS sklidds i3je sekliniai latakeliai, o uodegq jungia-

Awtknnioi tai du cilindro pavidalo erektilinio audinio dariniai, suspausti skersine


kryptimi, ties galais suplondjg. Jie sudaro varpos ionus bei nugarine jos dali ir tgsiasi
nuo talpvietes (audiniq, uidarandiq apating
dubens sritD iki galvutds pagrindo.

Pieiini

mojo audinio skaidulq pluoitai. Sdklinis latakas. Tai tarpinis apie 45 cm ilgio kanalas tarp sdklidds prielipo (yra jo tgsinys)

liarka tai vidinis vyro lytinis organas, sudarytas i3 raumeninio ir liaukinio audinio. Liauka apsupa r'1rro ilaples pradZiq, i kuriq, pervdrgs liauka, atsiveria sdklos i3metamasis latakas. Prieiine liauka isskiria balzgan4 slgrsti, ejakuliacijos metu praskiediianti
sperm4.

I
Moters lytiniai organai
Moters lytiniams organams priklauso: kint:idi>. kia ditlaki', gintla, nakilis ir i:oriuiai Iytiniai organai. Kiaudidis. Tai porine ovalo pavidalo moteriskoji lytind liauka, kurioje gaminasi lytines lqstelds (kiausineliai). Be to, ji isski a i krauj4 (vidinds sekrecijos funkcija) csflogenus ir progestercnq (moteriikuosius lytinius hormonus). Kiaudid6s yra prie moters maZojo dubens sienos. Su gimda jas jungia savasis kiausids raistis. Pilvapldvd suformuoja kiauiides
pasaitE, kuriuo 5i prisitvirtina prie plaiiojo gimdos raiiiio. Prie dubens sienq kiau3idd prisitvirtina pakabinamuoju raiSiiu, kuris j4 palaiko. Kiauiideje yra daugybe (40-80 000) lytiniq

Moters lytiniai organai


tai lygus kriauis formos
KiauSintakio ampule Piltuvdlis
Spurgeliai
KiauSides frontalinis vis. Kiauiides Zieveje brgstaniiq ir sublendgs Savasis kiausides raistis

raumeninis organas, kuriame isitvirtina ir nedtumo metu vystosi spermatozoido apvaisintas kiauBinolis, vadinamas gemalu ir v.risiumi. Ji yra dubenyje ldrp ildpimo p[\les ir tiesiosios Zarnos. Forma primena 8I0 cm ilgio nupiduta klgi, nulreiptd vir(itne Zemyrr ir dtsiverianti makities gilumoje. Skiriama viriutine gimdos dalis, vadinama kanu, kuri atitinka kflgio pagrinda, ir apatin6 dalis beveik ritinine, vadinama koirle-

Gimda. Gimda

Slapimtakiai KiauSintakio pasaitas

Pakabinamasis

folikulas /

Kauiides iaiStis Kiauiide

Gimdos pjnvis:

vaisinimui joje implantuojasi kiauiinilis, kuris dia patenka ii kiausintakio ir virtgs

llr; tarp iiq

| :\""e', I r\unas ! I xur"ti"


\ Cimdos
Slapino pirsle
Staple

dal:nl yta sqsmauka.lvykus apMakities pjalvis:

gemalu vystosi ilg4 laikq, kol gimdymo me-

tu susitraukiant gimdos raumenims iistumiamas laukan. Nestumo metu gimda ge-

Varpuie (klitol is)

l4steliq uzuomazgrt (folikulq); didesn jq dalis sunyksta, lytinio brendimo pradiioje jq lieka keletas tukstaniiq.

lokai padideja

ir

iSkyla aukityn

Kiauiintakiai.
se tesiasi

ertme. Po glmdymo gimda vdl susitraukia, sumaieja. Makdtis. Tai gana ilgas, platus ir elastingas vamzdelis, sudarytas i5 raumeninio ir tungiamojo audinio. Jis tgsiasi nuo gimdos

pilvo
Makities anga

i abiejo"e pu.enuo goninio kiauiides galo iki virKiduSin L.rkj,r

iuhnio gimdo. karnpo. Po ovuliJcijos (Uauiidds paviriiui iplyius ir kiausindliui iSejus ! i5or9) kiausintakiu kiauiindlis slenka i
gimda. Joje, jeigu kiausinelis apvaisinamas, isitvirtina ii ima vystytis gemalas. Neapvaisintas Lidu.inelis paBalinam.lq per menesines. Kiaudintakio pavadinimas yra kilgs iS

Moters lytiniai organai (pjiivis)

kaklelio iki lytinio plyiio.

- kiauiinis ir lydeti. Vidinis kiduSintakio gala. nlsiveria gimdoie, ii virsaus ii dengia pilvapldve ir sudaro kiauiintakio pasait4, kudkie
ris leidZia kiaudintakiui Siek tiek judeti. Kiausintaks yra apie 10 cm ilgio vamzdelis. Skiliama pradine jo dalis (kiau6intakis atsiveria j gimd4, perverdamas jos siena). I Son4 nuo jos yra siauriausia dalis - sAsmauka. Dar labiau i 3on4 nuo sqsmaukos yra ilgrausia ir paplat6jusi jo dalis kiau-

loiynq falbo- zodziu ouun

ruacijU meLu i- gimdos ii.iskiria kraujo ir gimdos atsisluoksniavusios gleivines audiniai. Gimdant pio makiti iieina gimstantis vaisius ir placenta. Lytinio akto metu ii varpos i maksti iisilieja sperma.

I makiti

mens!
Apvalusis gimdos
Savasis kiauSides raiStis

Kryzkrulir

ISoriniai lytiniai organai, Iioinians moters lytiniams organams priklauso lytines


lupos, makities prieangis, varpute. Did2iosios l;tines lripos yra odos r.ruk<les, apribojandios lytin! plyij. Tarp didZiqjq lytiniq lupq yra mazosios lytines ltrpos, kudas taip

pnsl6

Uodegikaulis Gaktine sQvarZa


Slaple VaryutA
MakSties

Tiesioji Zarna
MakStis ISeinamosios angos

pat sudaro oda. Iarp ma2qjq lytiniq ltlprl su.idaro plyiys, vadinamas maklties prie

Sintakio ampule, pasibaigianti piltuvlio formos paplatejimu; jo kaStai nelygus. Jie apsupa pilving kiauiintakio ang4, nukreipt4 kiauiides paviriiaus link.
86

an$u,

i kuri

uZpakalineje pusje atsrvena

makSties anga, o priekyje

anga. Greta gios angos yra varputa (klitoris), kuri savo sandara pdmena vyrq varpa, tik daug maiesne.

iiorine

Slaplds

Moters lytiniai ir Slapimo organai (sagitalinis pjnvis)

Zodynelis
Adrenalinas

antinksiiq Serdies iiskiriamas hormonas,-kuris paruo3ia organizm4 busimam liziniam veiksmui, greitina Sirdies

pakalind jos ddis jungiasi su juosmens sritimi ir apatiniais Sonkauliais, o priekind su

Kapiliarai

apatiniu krutinkaulio galu


Susitraukdama

darb4, gerina raumenq aprupinimA krauju, Lai kuriq lepenyse ir riebduniame k[no audinyje esaniiq mediiagq virtimq gliukoze bei riebalinemis rngstimis, po to lengvai virstaniiomis energija. Aksonas (neudtas) nervines l4steles, arba neutono, atauga, kuria nervinis impulsas sklinda i3 r.rervines lasteles kunelio i perife-

ji

ir

- maiiausios kraujagysliq iakelds, prasiskverbianiios I visus organizmo audi-

tankiausiai issiddsiiusios itin jautriose zonose, tokiose kaip llpos arba pirSq galai.

Sonkauliais.
Tai

tu4, leisdama ofui pl[sti

padidina krutinds lastos

pagrindinis kvepavimo raumuo. Dirgiklis veiksnys, skatinantis tam tikrus

plauiius.

polgcius, reakciia arba jufirning organiTmo

veikla. Dirglumas

n4

Alveold

maZ4 ertmg (pvz., danties guolis apatiniame

apibendrintas terminas, reiikiantis

Zandikaulie arba oro puslels plauiiuose).

Antigenas

terminas, nusakantis koki4 nors organizmui svetim4 medZiagq, kuri, patekusi i i!. suketia fliologing realcija. o,i an-

organizmo sugebejimas reaguoPagrindins dirglumo formos yra: regejimas, klausa, l}tejimas, skonis ir uosld ir kt. Dubuo - kaulinis Ziedas, palaikantis pilvo ir dubens ertmds organus ir perkeliantis kuno svori i apatines gahnes. UZpakaline jo dali sudaro penkirl stuburo slankstelirl junginys, vadinamas krytkauliu; o Sonus - dubens kaulai, sudarlti ii klubakaulio, gaktikaulio ir

ti i ivairiq- riigiq dirgiklius.

nius, kuriomis i l4steles ne5amas deSuonis ir maislo med)iagos, o ii audiniu iineiami mediiagq apykaitos produktai. Tai patys maziausi arterijq ir venq iSsisakojimai, kuriais kraujas ii arterijLl patenka i venas, kad vel griZtq i apytakos rata. Kasos (Langerhanso) salelis - kasos l4stelir.l grupds, iiskirianiios insulin4 ir gliukagon4. Kaulinis audinys rnedZiaga, sudaranti organizmo gdauiius. Didzioti kaulinio audinio

Medziagq apykaita - lomplekas cheminiq medZiagos pakitimq ir juos lydiniiq energetinirl reiskiniq, kurie vykta organizme arba Iqsteleje, kad juos sudaraniios g]n/os medZiagosuisikonsewuotq atsinaujintll.
Nagai

gin,rntis nJgo guolio l.rstelem(, esaniioms apie ,ogo d{k l, h sudaryta daugiausia ii keratino ragins mediiagos, esaniios taip pat plaukuose ir iioriniame
sluoksnie.
epidermio

kieta piritq galq danga. Ji auga dau-

dalis sudaryta i3 kaulinio audinio lasteliq ir

mineraliniq druskq (pvz., kalcio fosfato), jungiamojo audinio l4steliq, baltyminir.l struktirq, kurios suteikia kaulams tam tilq4
elastingumq.

Nervas
sistemos

neuiniq skaidulq pluoitas, per-

duodantis impulsus

i6

centrines nervq

i periferij4 ir atvirKiiai. Nervinis mazgas neuronq lasteliniq

Kiaudinilis

Antikinai

- baltymai, susidedantys i5 kai kuriq organizmo l4steliq. Susidaro tuo metu, kai gvetimos medZiagos, vadinamos antigenais, isiskverbia

sedynkaulio.

linti savarankiikai juddti, tu nti

moteriska lytind lastel, negaapibrezt4

Folikulas

Apvaisinimas

organ;zmA.

(spermatozoido)

vyri3kosios lytines lastelds


susijungimas su moteri5kq.l4stel,

ja (kiau3inliu). Ii jq susidaro viena

maiSeliq (folikulq) i5191a plaukai; kiaubidZiq foiikuluose kiauiiddse bresta kiaudindliai. Geltonoji dmi maZa zona akies tinklaindie, kr-rr susikerta optirlds akies a(ys, cia yra daugiausia foloreceploriq, ji jautriausid Syie-

maia pasleld, I5 odos plaukq

saL

vadinama zigota, i3 kurios vystosi gemalas. Apvaisinimas normaliai lvykta viename i! 2 kiauiintakiq, kurie apvaisint4 kiauiinli perneba i gimd4, ir jis isitvirtina gimdos
gleivindje.

panaiiq l4steliq, atliekaniiq koki4 nors joms budinge funkcija (raumenr.!, smegenq, krauio apytakos ir kitq), junginys. Ausies trimitas, arba Eustachijaus vamzdis plonds kdnal,rc, jungianli> \ iduring ausi su nosiarykle. Jis islygina oro sldg! abipus au-

Audinys

Cenetinis kodas - azoto bdlas, issjdesaiusios grandine iSilgai nukleino Inggiiq lEsteles taip, kad igalina koduoti baltym4. Kiekviena tdjrl baziq $andis lemia kurios nors vienos specifines aminorugsties itraukima i balt)'rno $andine. Gimd'.mas vaisiaus iistumimo ii girndos faze, vyksta ritmiskai susitraukiant gimdai, susitraukimus skdtind cpecifiniai hormondi

chromosomq skaidiq, lygq pusei esandiq kitose organizmo lQsteldse. Kiauiintakis vamzdelit jungiantis gimda su kiau3ides- aplinka. Labirintas - sudednga vidines ausies sistema, sudaryta i3 skysiiu uZpildytq kanalq, Luriuose yra nerviniu l4sleliq, reaguojaniiq i pusiausvFos, t. y. kl1no padeties, pokytius
erdvdje.

kanr.l sankaupa, sudamnLi nervo sustorejima arba esanti Breta nervo. nervind l4stel6, sudaryta ii lEsteNeuronas

L4*ela

(olsitocina., gaminama:

pasmegenineje

elementad g'.l/oji sistema, Sebanti savarankiSkai egzistuoti ir daugintis. L4stel6 taip pat )Ta elementarus kiekvieno aukltesniojo ortanizmo struktirinis vienetas, kudo viduje vyksta medZiagq apykaita, genetiSkai nulemta dar gemalo vystymosi stadijoje. Liauka organas, gaminantis seketa. Egzok-

linio klno, nerviniq galunir!, vadinamq dendrifais, kwie p ima impulsus ii gretutiniq neuronq, ir ilgos ataugos, vadinamos aksonri, kuris perduoda irnpulsus kitiems neuronams, raumenims bei organams. Organizmas - gyvybingas kunas, glvos btrtybes sinonimas; turi specifing formq bei cheming sudeti, sugeba iblaikyti, o kartais ir atnaujinti savo form4, struktir4 bei dauginli-, suleikdama\ 8y\rybg kitiems, panaiiem<
l
save olganrzmams.

Pagumbuds (hipotalamas) * galvos smegenq dalis, esanti tarp galvos smegenq didZiqjq pusrutuliq. Ti <udaro nerviniai ceLrtrai, regu-

liuojantys daugeli organizmo gl.vybinirl


procesq: riebalq ir angliavandeniq apykait4, miegq, kino temperatiir4, Iytine veikl4 ir kitus.

sies bugnelio.

Bianduolys - centrin, tankiausia l4steles dalis, be genetines informacijos, dar tudnti

liaukoje hipofizeje). Gleivs -klampus gleiviniq liaukq sekretas (skystis), tepantis ir apsaugantis gleivinirl

baltymq, kontroliuojanti visus

l4stelese

vykstaniius procesus. Bronchai vamzdeline. :lrukffiros, kuriomis


oras patenka i plauiius ir i3 jq paialinamas. Plauiiq vidule bronchai daug kartq iSsidaloja iki smulkiausiq iakq, bronchioliq, savo ruollu vedanciq ialveoles smulkiausius kvepavimo takq maiSelius, kuriuose vyksta duiq apykaita tarp ilveplo oro ir kraujo. Diaftagma plona raumenind ploksteld, skirianti kldnes eftne nuo pilvo ertmes. Ui-

pav[srq. Hormonai - chemines medZiagos, endokininiq liaukq iSski amos tiesiogiai ikaujE ir veikianiios daug kuno audiniq. Insulinas - hormonas, iiskiriamas kasos saleldse. Reguliuoja gliukozds kieki kraujyje, stimuliuoja jos patekima i3 kraujo ! audinius, slopina jos Bamyb4 i5 aminorugidirl ir gedna glikogeno sintezq kepenyse. Be to, dis hormonas maiina riebalq atsargq mobiliza.iia pnpYcii^c orhvh'i

rinines liaukos {pv,/., prakaitol iiskiria cavo sekreta pro idtekamuosius kanalelius i epitelio pavidiq, o endokrinines fiaukos sekreta (hol/ronrs) isskiria tiesiai i kraujo kapiliarus. LieZuvdlis - maZa mink3tojo gomudo atauga, kabanti burnos ertmds gilumoje. Limbind sistema galvos smegenq pagumburio, migdolinio branduolio ir speniniq kirnq bei galvos smegenq Zievds nerviniai centrai, nuo kudq priklauso emocijos ir kittl Iipazds
Lytejinas
od4.
f

Pilvo

erhnd apatine lienens dalis tarp diafragmos ir dubens; joje yra kai kurie svarbos

vidaus organai: inktai, kepenys, skandis, Zarnl'nas ir kiti. Plazma vandeninis druskq ir baltymq tir-

unkcijq reguliavimas. fermentq grupe, esanli kasos ir

iarnyno sultyse, kuri vir3kina riebalus, paveiktus tulzies.

Jutimas

88

tis dirginant juntam4ji neNE.

subjektlvus pat]dmas, atsirandan-

jaulruma- slegiui, veikiandirm

sldg! reaguojaniios nerr'inds galunds

palas, sudaranfis slgsl4j4 k-raujo dat!. Pleura (ktrtinpleve) - dviguba plveld, hermetiSkai supanti plauiius; iSorinis jos lapelis pdauga p e krutines sienos vidaus, o vidinis pde plauiir; isords. Slidtrs abiejq lapeliq pavirSiai leidiia plaudiams kvepuojant judti ktrtines ertmje be t nties. Pisld - tamprus raumeninis maiselis, kuriame laikinai gali kauptis slglstis. TipiSki paB9

\\tzditlai: ikpimo piisle dubens ertmdje (joje


kaupiamas dlapimas) ir faliies pasle (kurioje kaupiama kepenq pagaminta tuliis).

tineie iirdie. dalyie, smegenu.kilveliai


galvos srnegenyse.

Adrenalinas 34, 50 Akiduobe 8


Akies

Terminq rodykle
Blauzdikaulis Bronchai 36 Burna 28
Cementas 28
16

riLl stabilum4. Raukas Ziedinis raumuo, galintis atsidarlti ir uZsidaryti.

RaiSiiai jungiamojo audinio - skaidulinio pluoitai, palaikantys kaulq ]ungiiq rr s4na-

Smegenq vingiai

- netaisyklingos formos galvos smegenq pavirdiaus iikilimai, gerokai

Inkstai 50, 52 Inksto kunelio kapsule 52


Inkstr-l

padidinantys galvos smegenq Zievds pavirSitl.

Spermatozoidas

- vyriika lyfine l4stel, turinti galvE ir uodega, kuri suteikia jam gali-

akomodacija 54, 56

kraujagyslinis dangalas
54

Raumuo

liams ir perduodandios impulsus nervrmq centry link. Refleksas - reakcija ! dirgikli. Anatomidkai reJlekso lankq sudaro: juntamieji receptoriai; lcentriniai nerviniai pluoitai, perduodantys impulsus i centuine nervq sistemAi laidai, esantys cenhineje neNq sistemoje, ir ii jos iieinantys nervai, perduodantys impulsus i organus (raumenis arba liaukas). Rezus faktorius - raudonqlq kraujo klnelirl membranos molekuld, esanti ivairiq genetiskai apibreztq formq. Riba - kritinis dirgiklio intenslvumo lygis, Zemiau kudo nervjn skaidula nereaguoja; kiekvienas didesnis uZ ribq dirgiklio intensyvumas sukelia intensJvq nerwin! impuls4. Riebalinis audinys jungiamasis audinys, kuriame yra daug riebaliniq lAstelir4i jis sudaro tankq poodini sluoksni, apsauganti organlzma nuo temperatarros poveikio ir kaupiand nemaZa maisto medziagq atsarga. S4narys - kaulq susiiungimo vieta, dainai, bet nebtrtinai suteikianti galimybe atlikti Judes!.

dos susitraukia paveikus dirgikliui, daZniausiai d61 nervq sistemos veiklos. Receptoriai tam tikos l4stelds arba nervrns galtrnes, jautrios tam tikriems dirgik-

visuma raumeninirl skaidulq, ku-

mybg savaranki5kai judeti; kaip tu kiaujindlis ji yra haploidind ir turi apibrZta chromosomq skaitiq, lygq pusei esaniiq kitose - organizmo lqsteldse. Salinimas tekskretiia, - Inedziagu dpykrilos produktq, iu Jielanu i.slgrimas ij orgdnizmo; pvz./ vandens gary ir anglies dvideginio palalinimas plauiiais bei Slapimo i5s19rimas veikiant inkstams. Slapalas - medziagu, turiniiq azoto junginiq (pvz., baltymul, apyl.ritoc galutinis produltas, laip azot.r- iisis[ria Slapimo pavidalu.

- memblana 54 obuolys 54 - raumenys 56 - 9 Akis Akytkaulis 6, 8, 62, 74


Akytkaulio piltuvelis Akytkuniai 84 Akytoji plokiteld 6
Aklas 26
74

Cheminis apdirbimas 30 Chimozinas 30 Chondrocitai 4 Danties kaklelis 28 Dantis 8, 26, 28 Dantys

- speneliai50, 52 64 - taurelds 52 Insulinas 34


lsiurbimas 32

geldeles

Iskandis 26, 30
26, 32 ISmatos 32

Iieinamoji anga

26

Iieinamosios angos raukas

Alkunkaulis Antakiai
56

14

- knminiai 28 Dantq emalis 28


Delnas 14

iltiniai

28

Jungiamosios Sakos 76

Amilaz 30 Androgenai 34 Antgerklis 26, 30, 36

Jungine 56
70

Dendritai Dilbis
14

Dentinas 28 Druskos rugitis 30 Dubens lankas 16

Kaktikaulis 6,
Kanalai klausos 60

Tikroii oda (delma)


po epidermiu.

odos sluoksnjs, esantis

Antinksiiai 34 50
Aorta 44, 46 Ap).varpd 84 Arklio uodega 72

Tiltas

(uZpal<alyie) suaugusi su pailgosiomis smegenimis, o viduje (prielyje) - su smegenq koiytemis {vidurinemis smetenimist. I ja at ejna kl.tusos neno impulsai. o ji jos iseina nervaj, inervuojantyc veido rdumenis. 'Iirliis - tiGtokas skystis, ialsvos spalvos kepenq sekretas, iStekantis tulZies lataku i dvylikapir3tg ZarnA. Jo atsargos sukaupiamos tuliies pusleje. jautrumas kvapams, atsimndantis Uosld chemiSkai dirginant nosies ertmes viriufines

smegenu kamieno dalis, apa(ioje

Dubuo 16, 50,


Ejakuliacija 84 Endokardas 40 Epidermis 66
Epikardas 40

52

- miego 46 - paraktin 46 - plauir4 36, 44, 46 Aiarikaulis 6, 8


Aiarq liauka 56, 68

Altefiia klubo

- pusratiniai 60 - seklos iimetamasis 84 - Salinimo 50 Kandiiai 28


Kankorezin liauka (epifizd) 34, 74

45

Ertme 4

Kapiliariniai kamuoleliai 52 Kapliai 28


Kap3elis 84 Kasa 30, 34

Vaga
Vaisius

dalies receptorius.

griovelis, dalijantis smegenq pavirsirl

- tuirtas skaidulinis pluostas, sudarytas i3 kolageno (sinlinio balt)'mo), pritvirtinantis raumeni prie kaulo. Sekrecija - medZiagq pasigaminimo liaukose, tiek organizmo viduje (hormonai, skrandZio sultys, ir kt.), tiek ir isordje (prakaitas),
Procesas.

Sausgysld

I skiltis.
Zmogaus organizmo vystlrnosi II stadija, po aituntos neitumo savaits; iki tol vadinarnas gemalu (embrionu). Venos platios kraujagysles, kuriomis i3 audiniu i sirdi teka netekq. deguonies ir prisotintas anglies dvideginio kraujas. Tik plau-

- mechanizmas 68 Atauga - gaidZio skiautere 6 ketedne - kirmdlind1026 - skersine 10 - snapine 14 - 38 ATF


Atlantas 6
Ausies

- guZduobe4,4, 16 14, 18 - sanarind 34, 6,8, Estrotenai 86


Fibrinas 42 Gaktikaulis 16 Galinis laidas 70, 72

Gelt[ge

50

GerkJi 26, 36
Gerklos 26, 36

Sinapsd

- dviejq neuroml susijungimo vteta, kur susilieiia nervins skaidulos ir impulsas perduodamas ii vienos l4stels i kit4. Skilvelis - tuituma (ertme); Zmogaus ktrne iu 1.ra daug: pvz., iirdie: skilveliai apa90

tiq

venomis teka deguonies prisotintas

krauias.

kauielis

60

nervas 54 ovalusis langelis 60

Gerklq kydulys 8 Girnda 86 Girnela 16


Glikogenas 34, 50

Katabolitai 50 Katarakta 54 Kaukole 70 Kaulai - blauzdos1616 dubens - nosies 6, B, 82 - palieZuvinis 8 - peties 14 - pedos 16

- pi$to 14 - rankos 14 Kaulas


1.4

prieangis 60

- apvaisinta, skylanti lytine hstele. Zarn5mas * kanalas, einantis nuo skrandiio


ligota

iki

iieinamosios angos, kuriame maistas virikinamas ir lsiurbiamas.

trimitas (Eustachijaus Yamzdis) 26, 60, 62 Ausis 47


Balso ply5ys 36 Blakstienos 56

Gomurikaulis 6, 8 ' Gomudo migdolai 28 - lankas 84, 11 Gumburas Hemoglobinas 38, 42

daugiakampis didysis

daugiakanpis
L4

maZasis

galvinis 14

kaklinis

14

Hormonai

34

Iaivelis 14, 16 palieZuvinis 8

91

- trikampis 14 14 - Zirnissraigd 60. Kaulind


Kaulq jungtys
s4nariai - iitisines 18 18 Kepenys 30, 50
Kiausidds 86

Liaukos

NeNrl

sistema

Liemuo 16

lytinds 34 prakaito 66 pdeskydines 34 riebalines 66 seiliq 28

Neudtai -

parasimpatine 70, 76 simpatine 70, 76


70

Raktikaulis
Raumenys akies 56

14

Smegenq

Neurolema 78 Neuronai postgangliniai 76


6rpo:nolihi,i 76 Nora8as 6, 8, 62 Nosiaryl.Jd 26, 28

kumplyno
36

54

-plauko Rieias 14
Rykle 26,

Biaudiamasis 66

Liezuvets 28
LieZuvio speneliai 64
16

Kiausintakis 86

Kilpele

60

Klubakaulis
Kolbeles 54

Lieiuvrs 8, 28, Limfa 30

64

Nosies

S4narinis tepalas 18 S4nario kapsuld 18


Sausgysles 18

Kolektoriai 50, 52 Kortijaus organas 60 Kortizolis 34 Kramtymas 30 Kraujo knneliai 40

Limfos susidarymas 30 Lipazd 30 Lytejimo knneliai 66

edmd - kaulai 6, 8 62 6, 8, Nosis 62 Oda 66 Odena 34 Oksitocinas 54 Pakauikaulis 6


Pasmegenine liauka (hipohze) 34, 74

Lytiniai organai

- isoriniai mote$ 86 Lytinis aktas 86


Maisto ryre 30
MaiSelis

Kremzld 4 18 - s4nario 4, 12 ionkaulio Kriaukld 6, 8, 62


KryZkaulis
16

baltieji 42 raudonieji 38,

42

Sauspldvd 18 Seiles 28, 30 SeKides 84 Sdklides prielipas 84 SeHines pusleles 84 SeHinis latakas 84 Serumas 42 Stutes lit

- didzioji jungtis 72 - galvos ir nugaros sme- gentl skyslis 70, 72, 74 dangalas 70 - kietasis 72 kojytas - Svelnusis dangalas 70 - vrngtrai, 72 dangalas voratinklinis - 70 - i:ieve 72, 82 8 Smilkinkaulis 6,
Speneliai

dangald,70, 72

Tropiniai hormonai 34 TulZies pnsld 30


Tul2is 30, 50 Turkiskasis balnas 74

Uodegikaulis
mazgas 76 - nervas 80 Uodziamieji stolmenys

62

Uremija 52
Vandeningas akiq skystis 54 Varpa 84 Varpos galvute 84

- inkstq 5264 - lieLwio Sperma 84


Spermatozoidai 84
Spermos susidarymas 84 Stempld 26

Varyutd 86
Vena

Krumplys

- plauko 66 Maltaze 30

ovalusis 60 pailgasis 60

Peiiai

14

4 36
16

IGndnkaulis 12

Krntinpldve
Kubakaulis

Mazgar 70, 76 MedZiaga

Pepsinas 30 Pepsinogenas 30

Skaidrioji pertvara 74 Skydliauk6 16 Skilveliai

stiklaknnis 54,
Stipinkaulis 14
Sultys kasos 30

paraktine 46

plauiiq

36, 44, 48

68

tuBaioji 48

Yyzdys 54 Vokai 56, 58


VoZtuvai

Labirintas 60 Laiptai - bngnelio 60 prieangio 60

- baltoji 70 - pilkoji 70 Membrana akies 54 - bugnelio 60 - dengiamoji 60 - tepalind 18 Meniskas .18


Mente 14 Mielininis dangalas 11 Minkitasis gomurys 12
Momenkaulis 34

Perilimfa 60 Peristaltiniai judesiai 30


Pienins kraujagyslds 32

- galvos smegenq 40 - dirdies26 Skliautai


Skonio duobuts 64 Skrandis 26

72, 74

skandzio

30

Pirbtakauliai 14,

galviniai 14,

- viduriniai Plaktukas 60

16 16 14, 16

Skuostai

28

ServlKaulls 10 Sirdis 40
Slapalas 50, 52, 66 Slapimas 4 StaPUno Pusle DU, Jz

- getutiniai 30 pusmdnuliniai VoZtuvas 26

42, 44

Laktoze 30
Lastele

Plauaiai 36 Plauiiq alveolds 36 Plaukas 66

Skruostakaulis 8 Slanksteliai 10 asinis 10 - juosmens 10

dviburis 42, 44 klubinds aklosios Zarnos

tlibutls

42, 44

Slapimtakis 50, 52 Slaunikaulis Slaunls lr)


Snervds 36
16

Leidigo 84

nervind

Plazma

Plauko maiielis 66 svognnelis 66


42

70 Purkinjd 72

Monrd angos 74
Mucinas 28

Pleibtukas 16
Plok-iretds 42

- kaklo 10 - kryimeniniai 10 - kutinds 10 - uodegikaulio 10 Slankstelio anga 10 - knnas 10 72, 74 Smegenel.s


Smegendliq pusrutuliai 72,
Smege^ys 72, 74

Slapld 50, 52, 84, 86

/-andtKaulls t)

apatinis 8

virsutinis

Lafna

Tarpiniq smegenq gumb.urai 74 Tarpslankstelinis diskas 10 Ibstosteronas 84

- kepenq 30 - krDtininis 42 42 - limfinis 30 tuliies Lazdelds 54


Lq3iukas 54, 56, 68

Latakai kasos 30

Neftono (Henls) kilpa Nelvai

52

Prakaitas 66 Prasiskverbimas 42 Prieangis 60 Priekalas 60

Tikoji oda

66

galviniai 78

nugariniai pilvo 76

80

Prieiind liauka Prieiirdziai 40


Prievartis 26

84

Lg3iuko kapsule 54 Liauka

*
92

asaq

Nervas - klajoklis 70, 76 64 lieZuvinis ryklds

Progestelonas 34, 86 Ragena 54 Rainele 54, 68 Rai3diai 18

didi:iosios 72, 74 nugarcs 70, 72, 74


patfgosios 72, 74
Balvos 70, 72

TinlJain 54, 68 Tiroksinas 34


Tracheia 36 Tripsinas 30 Trombocitai 42

- akloji 26 26, - dvylikapirift 32 32 gaubtine 26, - klubine 26, 32 - plonoji 26 - IjestiJle 26, 32 - storoji 26 - t.uEtiojl 26, 32 - LI gaweliai 26, 32 Zar
Zasfikaulis 14

56 52 rR

Malpigio
n,i'rcihp

- regos 54 - uoslds 62 Nerviniai rezginiai

76

kiauiides 86

IL|USIBACTJU BODYKLT
Criaudiai

5 7 9

Griaudiai IGukoles kau.lai


Galvos kaulai

Il Sh:hrra< i3 KnltinFs laqlns ka,rl,i 15 Vir;utiniq gahnirl kaulai 17 Apafiq gahniq kaulai
Gdaudiai. Raumenq

sistema 19

21 25 sistema 27 29 31 33 Mdaus sekrecijos liaukq sistema 35 Kvepavimo organq sistema 37 39 Ap,'takos olganq sistema 41
Vtulkinimo organq

Jungtys n raildiai Galvos ir kaklo raumenys

Kirrq raurnenys (uzpakalinis vaizdas)


VtuSkinimo organq sistema
Bu.rna

ir dantvs

\,irikinahasistraktas Virikinamasisbaktas
Liaukos

K Kvepavimofiziologija
Sirdis Sraujagysles, limfagysEs ir kmujo Sirdies ir aortos voituvai

Slapimo orgatul sistema Jutimo organai

43 45 47 49 51 53

klneliai

Didziosios artedjos DidZiosios venos Slapimo organq sistema


Inkstas

Nen'q sistema

'

Lytiniai organai

57 Akis 59 Rega 51 Ausis 63 Nosis 65 Skonio olganas 67 Odos jutimo organai 69 Jutimo organq fziologija 71 Galvos ir nugaros, atba centrin4 neNq sistema 73 Smegenys 75 Didiiosios (galnes) smegenys ir nugalos smegenys 77 Autonomin (vegetacine) nervq sistema 79 Galviniai nervai 81 Periferine nervq sistema 83 Nerv!+ sistemos fiziologUa 85 Vyro lytiniai organai 87 Moters lytiniai organai

rLIUsrRUorAs Zlttvnns

FrzroloctJn. Zvrocus
ZOOLOGIJA. BESTUBURIAI ZOOLOGIJA. STUBURINIAI
BOTANIKA CHEMIJA FIZIKA ASTRONOMIJA

rsBN 5430-02714-6