Está en la página 1de 22

Fizika 2 (Optika ir atomo fizika)

Fizika 2 modulio temos

1. Elektromagnetiniai virpesiai

  • 1 Koliokviumas

  • 2. Maksvelio teorijos pagrindai

K=24%

  • 3. Banginė optika

  • 4. Kvantinė optika

  • 2 Koliokviumas

  • 5. Kvantinės mechanikos ir statistikos elementai

K=16%

  • 6. Atomų ir molekulių fizikos elementai

Egzaminas

  • 7. Kietojo kūno fizikos elementai

K=40%

  • 8. Elementariosios dalelės

Fizika 2 modulio literatūra.

1.Tamašauskas A., Vosylius J. Fizika, 2 t.: Vadovėlis respublikos inžinierinių specialybių studentams. - V.: Mokslas, 1989. - 193 p.

2.Tamašauskas A., Vosylius J., Radvilavičius Č. Fizika, 3 t.: Vadovėlis respublikos inžinierinių specialybių studentams. - V.: Mokslas, 1992. - 178 p.

  • 3. Saveljev I.V. Kurs obščej fiziki, T. 2. Mokymo knyga techniškųjų mokyklų

studentams. M.: Nauka, 1982. – 496 p.

  • 4. Saveljev I.V. Kurs obščej fiziki, T. 3. Mokymo knyga techniškųjų mokyklų

studentams. M.: Nauka, 1982. – 304 p.

  • 5. Požėla I., Radvilavičius Č. Optika ir atomo fizika, Mokomoji knyga

Kaunas, 2003 m. (elektroninis variantas adresu www.fizika.ktu.lt)

  • 6. Javorskis B., Detlafas A., Mikolskaja L., Sergejevas G. Fizikos kursas 2-3 t.

Elektromagnetiniai virpesiai. Virpesių kontūras.

Elektromagnetiniais virpesiais vadinami elektrinio ir magnetinio lauko, elektros srovės, Įtampos, elektros krūvio kitimas tam tikrais periodiniais dėsningumais.

Paprasčiausi elektromagnetiniai virpesiai vyksta vadinamame virpesių kontūre.

Virpesių kontūras bet kokia elektrinė grandinė, turinti induktyvumą L ir talpą C.

Paprasčiausias virpesių kontūras sudarytas iš nuosekliai sujungtų kondensatoriaus, induktyvumo ritės ir varžos.

Elektromagnetiniai virpesiai. Virpesių kontūras . Elektromagnetiniais virpesiais vadinami elektrinio ir magnetinio lauko, elektros srovės, Įtampos, elektros

Kondensatoriai ir talpa

Kondensatorius – prietaisas, sudarytas iš dviejų laidininkų (elektrodų), tarp kurių yra plonas dielektriko sluoksnis. Turi savybę kaupti elektros energiją, elektrinio lauko forma.

Kondensatoriaus talpa - vadinamas kondensatoriaus krūvio ir elektrodų potencialų skirtumo modulio santykis:

C =

q

ϕ − ϕ 1 2
ϕ − ϕ
1
2

Plokščiojo kondensatoriaus talpa:

C =

ε ε

0

S

ji priklauso nuo dielektriko sluoksnio
d

storio, jo dielektrinės skvarbos ir elektrodų matmenų.

Kondensatoriai ir talpa Kondensatorius – prietaisas, sudarytas iš dviejų laidininkų (elektrodų), tarp kurių yra plonas dielektriko

Ritės induktyvumas

Elektros srovė, tekėdama bet kokios formos ir dydžio rite, kuria magnetinį lauką.

Dydis, lygus srovės sukurto magnetinio lauko srauto ir tos srovės ritėje santykiui, vadinamas ritės induktyvumu L:

  • L =

Φ

I

Induktyvumas priklauso tik nuo ritės geometrinių matmenų ir erdvę užpildančios medžiagos savybių.

Apskritiminei ritei, sudarytai iš n apvijų, induktyvumas išreiškiamas:

  • L = µ µ

0

S

l

2

n

Induktyvumo ritė turi savybę kaupti savyje elektros energiją, magnetinio lauko forma.

Elektrinė varža

Elektrine varža vadiname laidininko savybe priešintis elektros srovei.

Vienalyčiam, vienodo skerspjūvio, ploto S laidininkui:

R = ρ

l

S

Tokio laidininko varža priklauso nuo:

1. laidininko ilgio, 2. laidininko skerspjūvio ploto, 3. laidininko savitosios varžos dydžio.

Virpesių kontūras.

Virpesių kontūrą prijungus prie periodiškai kintančios elektrovaros jėgos šaltinio, tekės I stiprio elektros srovė. Pritaikykime Omo dėsnį grandinės daliai 1 LRε 2.

IR =

ϕ

1

ϕ

2

+ Ε + Ε

S

Virpesių kontūras . Virpesių kontūrą prijungus prie periodiškai kintančios elektrovaros jėgos šaltinio, tekės I stiprio elektros

Įjungus šaltinį kondensatorius pradeda įsikrauti. Jo įsikrovimo srovė yra lygi:

Kondensatoriaus elektrodų potencialų skirtumas yra lygus:

ϕ

1

ϕ

2

Ritės saviindukcijos elektrovaros jėga yra:

Ε

S

= − L

dI

dt

= −

q

C

I =

dq

dt

Sustatę visas išraiškas į Omo dėsnį, gauname virpesių kontūro elektromagnetinių virpesių diferencialinę lygtį:

d

2

q +

2

dt

R dq

L

dt

+

1

LC

q

=

1

L

Ε ( )

t

Kuri yra panaši į mechaninių svyravimų diferencialinę lygtį. Galimi atskiri jos sprendinių variantai.

Laisvieji virpesiai idealiame kontūre.

Idealiuoju kontūru vadinamas neturintis varžos kontūras.

T.y., kurio:

R = 0

. Įkraukime kondensatorių ir išjunkime išorinį šaltinį.

Idealiame kontūre vyks virpesiai, kurie vadinami laisvaisiais.

2 2 CU LI Tokiame kontūre bendra energija nesikeis: W + W = + = const
2
2
CU
LI
Tokiame kontūre bendra energija nesikeis:
W
+
W
=
+
= const .
E
M
2
2

Laisvieji virpesiai idealiame kontūre.

Aprašykime laisvuosius virpesius:

Mūsų gauta diferencialinė lygtis:

Laisvieji virpesiai idealiame kontūre . Aprašykime laisvuosius virpesius: Mūsų gauta diferencialinė lygtis: d 2 + 2

d

2

q +

2

dt

R dq

L

dt

+

1

LC

q

=

1

L

Ε ( t )

, kai:

R = 0 ir Ε (t )

tampa paprastesne:

d

2

q

dt

2

+

1

LC

q = 0

, pažymėkime dydį:

2

ω

0

1

=

LC

, tada:

d

2

q

dt

2

+

2

ω

0

q = 0

Šios lygties sprendinys analogiškas mechaninių svyravimų dif. lygties sprendiniui:

q = q

m

cos(

ω t + α

0

0

)

arba kompleksine forma:

~

q

=

q

m

Laisvųjų svyravimų periodas išreiškiamas Tomsono formule:

± ( ω t +α ) e 0 0 2 π T = 2 π LC
±
(
ω
t
)
e
0
0
2
π
T
= 2
π
LC
0 =
ω
0

Laisvieji virpesiai idealiame kontūre.

q = q

m

cos(

ω t + α

0

0

)

Remdamiesi gautu sprendiniu galime gauti įtampos tarp kondensatoriaus plokštelių ir išsikrovimo srovės per induktyvinę ritę išraiškas. Tai bus:

q q = ϕ − ϕ m U = = cos( ω t + α C
q
q
= ϕ
− ϕ
m
U
=
=
cos(
ω
t + α
C
2
1
0
0
C
C
dq
=
= −ω q
sin(
ω t + α
)
= I
I L
0
m
0
0
m
dt
) = U cos( ω t + α ) m 0 0 π cos( ω t
)
= U
cos(
ω
t + α
)
m
0
0
π
cos( ω t + α
+
)
0
0
2

Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai.

Kiekvieno realaus kontūro

R 0

. Suteikta pradžioje elektros energija palaipsniui

virsta Džoulio šiluma ir virpesiai slopsta.

Todėl realaus kontūro, kurio svyravimus nepalaiko išorinis šaltinis, dif. lygtis yra:

d

2

q

dt

2

+

R dq

L

dt

+

1

LC

q = 0

. Pažymėkime:

2δ =

R

L

, arba:

δ =

R

2 L

Tada:

d

2

q

dt

2

+

2

δ

dq

dt

+

2

ω

0

q =

0

- šios, slopinamųjų elektromagnetinių svyravimų dif.

lygties sprendinys yra:

q

=

q

m 0

e

δ

t

cos(

ω

1

t

+

α

0

)

Šioje lygtyje dydis

δ =

R

2 L

, vadinamas slopinimo koeficientu.

O

ω 1
ω
1
2 2 = ω − δ = 0
2
2
=
ω
− δ
=
0
2 1 R − 2 LC 4 L
2
1
R
2
LC
4 L

yra slopinamųjų virpesių kampinis dažnis.

Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai.

Slopinamųjų svyravimų diferencialinės lygties sprendinys: − δ t q = q e cos( ω t +
Slopinamųjų svyravimų
diferencialinės lygties sprendinys:
δ
t
q
=
q
e
cos(
ω
t
+
α
)
m 0
1
0
Grafiškai vaizduojamas:

Šių neharmoninių ir neperiodinių svyravimų amplitudės kitimo sparta priklauso nuo slopinimo koeficiento:

δ =

R

2 L

, kuris priklauso nuo virpesių kontūro varžos ir induktyvumo.

Dydis:

q

m 0

e δ

t

nusako kondensatoriaus krūvio amplitudės mažėjimo dėsnį.

Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai.

Kondensatoriaus įtampa, vykstant slopinamiesiems

svyravimams išreiškiama:

U

C

=

q

=

C

U

m

e

δ

t

cos(

ω 1
ω
1

t

+

α

0

)

Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai. Kondensatoriaus įtampa, vykstant slopinamiesiems svyravimams išreiškiama: U C = q = C U

Išsikrovimo srovė per induktyvinę ritę išreiškiama:

  • I L

=

dq

dt

=

d

dt

(

q

m

e

δ

t

cos(

ω

1

t

+

α

0

))

=

=

q

m 0

e

δ

t

(

δ

cos(

ω

1

t

+

α

0

)

ω

1

sin(

ω

1

t

+

α

0

) )

Trigonometriškai pertvarkius šią lygybę,

gauname:

I

L

=

ω

0

q

m

0

e

δ

t

cos(

ω

1

t

+

α

0

+

ψ

)

Slopinamuosius svyravimus gauname tik tada, kai

δ < ω

0

.

δ > ω Esant , gauname aperiodinį kondensatoriaus išsikrovimą. 0 2 2 ω = ω −
δ > ω
Esant
, gauname aperiodinį kondensatoriaus išsikrovimą.
0
2
2
ω
=
ω
− δ
Tai matosi iš
lygties.
1
0
Virpesių kontūro slopinimo dekrementas Virpesių slopimo sparta apibūdinama srovės, įtampos ar krūvio vertės santykiu su to

Virpesių kontūro slopinimo dekrementas

Virpesių slopimo sparta apibūdinama srovės,

įtampos ar krūvio vertės santykiu su to paties dydžio

verte po vieno svyravimo.

I

( )

t

L

I

(

t

+

T

)

L

e

δ

t

=

e

δ

(

t

+

T

)

= e

δ

T

, šis santykis vadinamas slopinimo dekrementu.

O jo natūrinis logaritmas:

Λ = ln

e

δ

T

=

δ

T

- logaritminiu slopinimo dekrementu.

Logaritminis slopinimo dekrementas yra fizikinis dydis, skaitine verte atvirkštinis

skaičiui virpesių, po kurių amplitudė sumažėja e kartų.

Panaudoję

δ =

R

2 L

išraišką, gauname:

kai slopinimas mažas,

δ << ω

0

tai:

ω 1
ω
1
RT π R Λ = = 2 L L ω 1 1 2 2 = ω
RT
π
R
Λ =
=
2
L
L
ω
1
1
2
2
=
ω
− δ
≈ ω
=
0
0
LC

slopinimo dekrementas tampa lygus:

Λ = πR

C L
C
L

Virpesių kontūro kokybė.

Panaudoję

δ =

R

2 L

išraišką,

RT

2

π

R

Λ =

gauname:

=

L

  • L ω δ << ω

1

0

kai slopinimas mažas

, gauname

Virpesių kontūro kokybė. Panaudoję δ = R 2 L išraišką, RT 2 π R Λ =

ω

1

=

2 2 ω − δ 0
2
2
ω
− δ
0

ω

0

=

1 LC
1
LC

O slopinimo dekrementas tampa lygus:

Λ = πR

C L
C
L

Virpesių kontūro slopinamosios savybės dažniausiai apibūdinamos atvirkščiu logaritminiu slopinimo dekrementui dydžiu, vadinamu kontūro kokybe:

Q =

π

Λ

Kai slopinimai maži:

Q =

1 L R C
1
L
R
C

Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai

Virpesiai, kurie vyksta veikiant išorinei periodinei evj, vadinami priverstiniais.

Vykstant priverstiniams virpesiams, energijos nuostoliai, atsiradę varžoje, kompensuojami išorinio energijos šaltinio. Todėl virpesiai yra neslopstantieji.

Jeigu virpesių kontūrui paduosime išorinę periodinę įtampą:

U

=

U

m

t

cos ω

Virpesių diferencialinė lygtis atrodys:

d

2

q

dt

2

+

2δ

dq

dt

+

2

ω

0

q

=

U

m

L

cos ω t

Ši lygtis analogiška mechaninių priverstinių svyravimų diferencialinei lygčiai.

Tokia sistema aprašoma harmoniniais svyravimais:

q = q

m

cos(

ω t α

0

0

)

čia:

q

m

=

U / L m 2 2 2 2 2 ( ω − ω ) + 4
U
/
L
m
2
2
2
2
2
(
ω
− ω
)
+
4
δ ω
0

ir

tg

α

0

2

δω

=

2

ω

0

ω

2

Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai

U / L Į lygybes: m q = m 2 2 2 2 2 ( ω
U
/
L
Į lygybes:
m
q
=
m
2
2
2
2
2
(
ω
− ω
)
+
4
δ ω
0
R
1
2
Įstatę
δ =
ir
ω
=
gauname:
0
2 L
LC
U
m
q
=
m
tg
α
2
ir
0
1
2
ω
R
+
ω
L
ω
C
  • 2 δω

ir

tg

α

0

=

R

1

ω

L

ω

C

  • 0 2 ω

ω

2

q = q

m

 

cos(

ω t α

0

0

)

=

Kad surasti tokios sistemos srovės dydį, reikia diferencijuoti:

Tada:

dq

I =

dt

= −ωq

m

sin(

ω t α

0

0

)

= − I

m

sin(

ω t α

0

0

)

Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai

Šioje lygtyje:

I

m

= ωq

m

dq I = = −ωq sin( ω t − α ) = − I sin( ω
dq
I =
= −ωq
sin(
ω
t −
α
)
= − I
sin(
ω
t − α
)
dydis:
m
0
0
m
0
0
dt
U
m
q
=
m
2
, vadinamas srovės amplitude. Įstatę į jį:
1
2
ω
R
+
ω
L
ω
C

Gauname srovės amplitudės priklausomybės nuo vidinių parametrų ir išorinio dažnio išraišką:

I

m

=

U m 2  1  2 R +  ω L −   ω
U
m
2
1
2
R
+
ω
L
ω
C

Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai

Srovės amplitudės išraiška iš tikrųjų yra Omo dėsnis amplitudinėms vertėms.

I

m

U U m m 2 = =  1  , kur dydis: 2 2 Z
U
U
m
m
2
=
=
1
, kur dydis:
2
2
Z
Z
=
R
+
ω
L
1
2
ω
ω
C
R
+
L
ω
C
vadinamas pilnutine elektrine varža.

Pilnutinė varža dar vadinama impedansu. Ji nusako pilnąją varžą, kontūru tekant

kintamai srovei.

Impedansas susideda iš aktyviosios varžos (rezistanco) ir reaktyviosios varžos (reaktanso).

Reaktansą sudaro induktyvioji varža

R

  • L = ω

L

- induktansas ir

talpinė varža

R C

=

  • 1 (kapisitansas).

ω

C

Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai

Kaip matome, srovės amplitudė priklauso nuo 4 parametrų:

  • 1. Varžos – R,

I

=

m

U m 2  1  2 R +  ω L −   ω
U
m
2
1
2
R
+
ω
L
ω
C
  • 2. Induktyvumo – L,

  • 3. Talpos – C,

  • 4. Išorinio šaltinio įtampos dažnio ω.

Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai Kaip matome, srovės amplitudė priklauso nuo 4 parametrų: 1. Varžos – R, I

Jeigu išorinis dažnis yra lygus,

lygybę

ω

rez

L =

1

ω

rez

C

tenkinančiam dažniui,

amplitudė bus didžiausia.

Turėsime srovės rezonansą.

Rezonansinis dažnis yra lygus:

ω

rez

=

1 LC
1
LC
= ω 0 savajam virpesių dažniui.
= ω
0
savajam virpesių dažniui.

Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai

Kitoks yra įtampos U C rezonansinis dažnis. Panaudojus

q = q

m

cos(

ω t α

0

0

)

 

U

m

/

L

 
 

2

2

2

4

2

δ ω

2

0

ω

)

 

+

 

U

m

/

L

 

C

C ( 2 2 ) 2 4 2 δ ω 2

(

2

2

)

2

4

2

δ ω

2

 

 

ω

0

ω

 

+

 

U

m

/

L

(

 

2

2

)

2

+

4

2

δ ω

2

ω

0

ω

(

ω

ir

q

, išreiškiame kondensatoriaus įtampą:

=

Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai Kitoks yra įtampos U rezonansinis dažnis. Panaudojus q = q m cos( ω

m

q

C

U

cos(

ω t − α ) 0 matome, kad įtampos amplitudė yra:
ω
t −
α
)
0
matome, kad įtampos
amplitudė yra:

=

=

C

U

=

mC

C

Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai Kitoks yra įtampos U rezonansinis dažnis. Panaudojus q = q m cos( ω

iš vardiklio minimumo sąlygos gauname rezonansinį dažnį:

ω

rez

=

2 2 ω − δ 0
2
2
ω
− δ
0

ω

0