Está en la página 1de 43

Molekulinė fizika ir

termodinamika
Molekulinės kinetinės teorijos
pagrindiniai teiginiai
• Kūnų sandara ir savybės aiškinamos remiantis šiais pagrindiniais
teiginiais:

– bet kuris kūnas sudarytas iš dalelių – molekulių, atomų ar jonų;


– kūną sudarančios dalelės nuolat ir chaotiškai juda;
– kūną sudarančios dalelės tarpusavy sąveikauja – stumia ar traukia
vienos kitas.

• Šiuos teiginius patvirtina daugelis reiškinių.

– Dujų mišinio slėgis lygus ją sudarančių atskirų dujų slėgių sumai


(Daltono dėsnis).
– Dujos užpildo visą joms skirtą tūrį.
– Skysčiai ir dujos slegia ne tik indo dugną, bet ir sieneles.
– Nuolat vyksta Brauno judėjimas.
– Difuzija.
Idealios dujos ir jų dėsniai
• Idealios dujos – tai dujos, kurių molekulės:

1) mažos, palyginti su atstumais tarp jų;


2) tarpusavy nesąveikauja;
3) susiduria ir juda kaip absoliučiai tamprūs rutuliukai.
Idealios dujos ir jų dėsniai
• Kiekvieną m masės dujų būseną atitinka tam tikros jos
termodinaminių parametrų (p, T ir V) vertės.

• Šie parametrai tarpusavyje susiję.

• Jų sąryšio matematinė išraiška vadinama būsenos


lygtimi.
m
• Idealiųjų Dujų būsenos lygtis pV  RT ,
M
kur M – molinė masė.
Izoprocesai
• Būsenos lygties forma priklauso nuo sistemos
perėjimo iš vienos pusiausvyros būsenos į kitą
pobūdžio.

• Toks perėjimas vadinamas procesu.

• Kai kuris nors sistemos parametras nekinta,


procesas vadinamas izoprocesu.
Izoterminis procesas
• Jam galioja Boilio-
Marioto dėsnis:

p
p1V1  p2 V2  const , T2 > T1

T1
kai T=const.
T2
V
Izobarinis procesas
• Šiam procesui galioja Gei-Liusako
dėsnis:

V  V0 1  t 
V p1
V p2 > p1
• arba
 const
T p2
kai p=const. T
-273
• čia V0 – Idealiųjų dujų tūris,
kai T0 = 273,15 K, t.y. t = 0°C;

• β – temperatūrinis tūrio plėtimosi


koeficientas, rodantis santykinį tūrio
padidėjimą, temperatūrai pakitus
vienu kelvinu.
Izochorinis procesas
• Jam galioja Šarlio dėsnis

p  p0 1  t 
p
• arba  const V1 > V2
T p V2
kai V=const,
V1
• čia p0 – 0°C temperatūros dujų
slėgis,
T
• γ – temperatūrinis slėgio
koeficientas, rodantis santykinį
slėgio padidėjimą, temperatūrai
pakitus vienu kelvinu.
Termodinamikos pagrindai
• Šiluminių reiškinių teorija, kuri neatsižvelgia į
kūnų molekulinę sandarą, vadinama
termodinamika.

• Termodinamikos tyrimo objektas – energijos


kitimo dėsningumai.
Termodinaminė sistema
• Termodinaminę sistemą sudaro kūnai, galintys keistis
energija ir medžiaga tarpusavyje ir su kitų sistemų
kūnais.
• Bet kuri izoliuota termodinaminė sistema, laikui
bėgant, užima termodinaminės pusiausvyros būseną.
• Šiluminė pusiausvyra yra dinaminės pusiausvyros
pavyzdys:
sistemos mechaninė būsena dėl šiluminio molekulių
judėjimo nuolat kinta, bet termodinaminė būsena
pastovi (temperatūra T ir slėgis p yra pastovūs).
Sistemos termodinaminiai parametrai
• Pusiausvira būsena nusakoma termodinaminiais parametrais:

– temperatūra T,
– slėgiu p,
– tūriu V,
– tankiu ρ,
– šilumine talpa c,
– specifine varža r ir t.t.

• Izoliuota sistema savaime iš termodinaminės pusiausvyros išeiti negali.

• Vienas svarbiausių dydžių nusakančių sistemą yra jos energija.


Makroskopinio kūno energija
• Makroskopinio kūno energija:

– Mechaninė energija;
– Vidinė energija;

• Sistemos energiją galima keisti trimis būdai:

– išorinėms mechaninėms arba elektromagnetinėms jėgoms


atliekant darbą sistemos atžvilgiu;
– vykstant šilumos mainams, kai energija perduodama šiluminio
laidumo ar spinduliavimo būdu, neatliekant mechaninio darbo.
Šilumos mainų būdu perduota energija vadinama šilumos
kiekiui Q.
– keičiant tą sistemą sudarančių dalelių kiekį.
Vidinė energija
• Vidinė energija kinta:

– Perduodant šilumą (šilumos laidumas, konvekcija,


spinduliavimas);
– Atliekant darbą;

• Makroskopinio kūno vidinė energija:

– Molekulių (atomų) netvarkingo judėjimo kinetinė


energija;
– Molekulių (atomų) sąveikos potencinė energija.
Idealiųjų dujų vidinė energija
• Idealiųjų dujų vidinę energiją sudaro dalelių šiluminio judėjimo kinetinė energija.

– Vienatomių idealiųjų dujų vidinė energija:

• Vieno atomo

3 čia k - Bolcmano konstanta, k = 1,38∙10-23 J/K


Ek  kT
• N atomų 2
3
U  NEk UN kT
2
m m 3 3
N  N A , N N A; U kN AT U  RT
M M 2 2

čia R – universalioji dujų konstanta, R = 8,314 J/(mol∙K)

• Realiųjų dujų, skysčių, kietųjų kūnų vidinė energija priklauso nuo makroskopinių
parametrų:
U=U(T, V, p);
Temperatūra
• Molekulių chaotiškojo judėjimo vidutinė energija
laikoma temperatūros matu.

• Temperatūra, kurioje molekulių chaotiškojo


judėjimo vidutinė energija lygi nuliui, vadinama
absoliutiniu nuliu (0 K).

• Iš kvantinės mechanikos seka, kad absoliutinio


nulio temperatūroje kristale arba skystyje turi
išlikti tam tikras minimalus atomų virpamasis
judėjimas ir nulinė energija.
Ryšys tarp skirtingų temperatūrų skalių

T = 273,15 + t
Pirmasis termodinamikos dėsnis
• Energijos tvermės dėsnis gamtoje: energija gamtoje niekur
neišnyksta ir nesukuriama; energijos kiekis nekinta, tik viena
energijos forma virsta kita.

• Energijos tvermės dėsnis pritaikytas šiluminiams reiškiniams


vadinamas pirmuoju termodinamikos dėsniu:

termodinaminės sistemos vidinės energijos pokytis ΔU yra lygus


jos atžvilgiu atlikto darbo A ir jai perduoto šilumos kiekio Q
sumai:

U  A  Q Q  U  A '

A’ – sistemos atliktas darbas


Skaičiuojant,

– šiluma suteikiama sistemai laikoma teigiama


(Q > 0),

– jei sistema atiduoda šilumą į aplinką, šiluma


laikoma neigiama (Q < 0).

– Išorinių jėgų darbas A laikomas teigiamu


(A > 0),

– sistemos atliekamas darbas A’ laikomas


neigiamu (A’ < 0).
• Kai sistemai suteikiamas elementarusis šilumos kiekis,
pirmasis termodinamikos dėsnis užrašomas taip:

dU = δA + δQ
• dU nepriklauso nuo proceso, o tik nuo pradinės ir
galinės būsenos parametrų.

• Tokiomis savybėmis pasižymintis funkcijos


elementarusis pokytis vadinamas jos pilnuoju
diferencialu ir žymimas simboliu d.

• Priešingai, δA ir δQ priklauso nuo perėjimo iš pradinės į


galinę būseną proceso, nepasižymi pilnojo diferencialo
savybėmis ir žymim simboliu δ.
Darbas termodinamikoje
• Sistema atlieka darbą, jei kinta jos tūris V.
• Elementarusis darbas:

δA’ = pdV

• čia, p - slėgis, dV - tūrio pokytis.


• Bendru atveju darbas:

A’ = -pΔV
• Geometrinis darbo vaizdavimas
Šilumos kiekis
• Medžiagai perduotą šilumą ir temperatūros
pokytį sieja lygybės:
Q1  c m(T2  T1 )  c mt
Q2  m
Q3  Lm
Čia
c – savitoji kūno šiluma,
λ - savitoji garavimo šiluma,
L - savitoji lydymosi šiluma.
• Sakysime, suteikus masės m kūnui šilumos kiekį δQ, jo
temperatūra pakinta dT laipsnių.
• Kūno šilumine talpa vadiname dydį:

Ck = δQ/dT

• Šio dydžio skaitinė vertė lygi šilumos kiekiui, kurį kūnui gavus
arba netekus, kūno temperatūra pakinta vienu laipsniu.

• Šiluminė talpa priklauso nuo kūno masės ir jo cheminės


sudėties, termodinaminės būsenos ir pobūdžio proceso, kurio
metu suteikiamas šilumos kiekis.

[Ck] = J/K
• Vieno molio medžiagos šiluminę talpą vadiname
moline šiluma.

C = δQ/(νdT)

čia ν = m/M yra molių skaičius,

• m - kūno masė, M - molinė masė. [C] = J/(mol∙K)

• Molinė šiluma skaitine verte lygi tokiam šilumos


kiekiui, kurį suteikus vienam moliui medžiagos, jos
temperatūra pakinta vienu laipsniu.
• Masės vieneto šiluminė talpa vadinama
specifine arba savitąja šiluma.

c = δQ/(mdT)

[c] = J/(kg∙K)
• Šiluminė talpa, ypač dujų, priklauso nuo to, kokiam procesui vykstant
gaunama arba netenkama šilumos.

• Suteikus šilumos kiekį izotermiškai, temperatūra nekinta (dT = 0) ir


kūno izoterminė šiluminė talpa yra begalinė.

• Dujoms ypač svarbi izochorinė CV (pastovaus tūrio (dV = 0)) molinė


šiluma ir izobarinė Cp (pastovaus slėgio (dp = 0)) molinė šiluma.

CV = (δQ/(νdT))V Cp = (δQ/(νdT))p

Kūno šiluminė talpa priklauso nuo šildymo sąlygų, ji nėra medžiagos


charakteristika.

Norint pastovaus slėgio dujų temperatūrą pakelti 1K, reikia dujoms


perduoti didesnį šilumos kiekį negu pastovaus tūrio dujoms.
Adiabatinis procesas
• Procesai, vykstantys termodinaminėje sistemoje be šilumos mainų
su aplinka (δQ = 0), vadinami adiabatiniais.

• Praktiškai sistemai izoliuoti naudojamos specialios medžiagos


(asbestas, putoplastas ir kt.), Diuaro indai, specialūs metodai.

• Tačiau bet kuri šiluminė izoliacija neideali, todėl adiabatiniai


procesai yra mokslinė abstrakcija.

• Panašų į adiabatinį procesą galima gauti, kai procesas vyksta taip


greitai, kad galime nepaisyti šilumos mainų su aplinka.

• Tačiau visi realūs procesai, tarp jų ir adiabatiniai yra nepusiausvirieji.


Ypač nepusiausviri yra labai greitai vykstantis procesai.
Pirmojo termodinamikos dėsnio
taikymas
• Izochorinis procesas (V=const):

A  pV V  0; U  Q
– Kaitinant dujas, Q>0, ΔU>0 – vidinė energija didėja.
– Vėstant dujoms, Q<0, ΔU<0 – vidinė energija mažėja;

• Izoterminis idealiųjų dujų procesas (T=const):

U  0; U  const; Q  A'
– Jei dujos gauna šilumos, Q>0, A’>0.
– Jei dujos atiduoda šilumą, Q<0, A’<0.
Pirmojo termodinamikos dėsnio
taikymas
• Izobarinis procesas (p=const);

Q  U  A' Q  U  p(V2  V1 )

• Adiabatinis procesas (Q=0):

U  A
– Spaudžiamų dujų įkaitimas.
– Dyzeliniai varikliai.
– Adiabatinis šilto oro plėtimasis atmosferoje.
Šilumos balanso lygtis
• Šilumos balanso lygtis:
ΣQ+ΣQ’ = 0
Q1  Q2  Q3  ...  Qn  0;

– Q – gautas šilumos kiekis,


– Q’ – atiduotas šilumos kiekis. Q gali būti ir
teigiamas, ir neigiamas.
• I termodinamikos dėsnis draudžia
sukonstruoti pirmosios rūšies amžinojo
variklio (perpetum mobile), kuris energiją
gamintų, pats jos neeikvodamas, bet nieko
nesako apie tai, kokie energijos virsmai
gamtoje galimi.

• Procesų krypti apibrėžia II termodinamikos


dėsnis
Procesų rūšys

Procesai

grįžtamieji negrįžtamieji
Procesų rūšys
• Įkaitę kūnai savaime vėsta, atiduodami savo vidinę energiją šaltesniems
kūnams.

• Priešingas procesas neprieštarauja pirmajam termodinamikos dėsniui, bet


savaime niekada nevyksta.

• Mechaninė energija savaime gali virsti vidine, bet ne priešingai.

• Įkaitusių kūnų vėsimas ar mechaninės energijos virsmas vidine - tai tipiški


negrįžtamieji procesai.

• Visi makroprocesai gamtoje vyksta tik viena kryptimi ir visi procesai yra
negrįžtamieji.

• Grįžtamasis procesas yra galimas tik tuomet, kada jis yra tik dalis kito,
labiau sudėtingo, bet, deja, negrįžtamojo proceso.
Entropija
• Proceso kryptį gamtoje nusako funkcija, kuri
vadinama entropija S.

• Entropija - sistemos chaoso matas.

• Sistemos dalelių ideali tvarka (pav. kristale)


atitinka entropijos minimumą, visiškas chaosas
- maksimumą.
Antrasis termodinamikos dėsnis

• Bendriausia antrojo termodinamikos dėsnio formuluotė:


izoliuotose termodinaminėse sistemos entropija didėja(ΔS ≥ 0).

• Remiantis antruoju termodinamikos dėsniu, galima numatyti, kokie procesai


izoliuotoje sistemoje gali vykti ir kokie negali.
Šiluminiai varikliai
• Šiluminiai varikliai kuro vidinę energiją paverčia mechanine energija.
Darbinio kūno atžvilgiu Q1>0, Q2<0.

• Šiluminių variklių naudingumo koeficientas:

– Šiluminio variklio naudingumo koeficientu vadiname variklio atlikto


darbo A’ ir iš šildytuvo gautos šilumos kiekio Q1 santykį;

– Bet kokios realios šiluminės mašinos su temperatūros T1 šildytuvu ir


temperatūros T2 aušintuvu naudingumo koeficientas negali būti
didesnis už idealiosios mašinos naudingumo koeficientą (S.Karno,
1824).

Q1  Q2 T1  T2
 ;  max 
Q1 T1
Šiluminiai varikliai
• Antrasis termodinamikos dėsnis: negali vykti toks
periodinis procesas, kurio vienintelis rezultatas –
darbas, atliekamas naudojant vieno šaltinio šilumos
kiekį (Kelvinas).

• Šiluminių variklių rūšys:

– Garo turbinos,
– Karbiuratoriniai vidaus degimo varikliai,
– Dyzeliniai vidaus degimo varikliai,
– Turboreaktyvieji varikliai,
– Reaktyvieji varikliai
Uždaviniai
• 5 l talpos inde yra vienos rūšies dujos, kurių
medžiagos kiekis 0,2 moi. Dujų, tankis 1,12 kg/m3.
Nustatykite, kokios tai dujos.
Uždaviniai
• Deguonis laikomas 11,2 l talpos inde
normaliomis sąlygomis. Apskaičiuokite dujų
medžiagos kiekį ir masę.
Uždaviniai
• Balione yra 100°C temperatūros dujos. Iki kokios
temperatūros reikia pakaitinti dujas, kad jų slėgis
padidėtų du kartus?
Uždaviniai
• 50 l talpos inde esantį deguonį izochoriškai
kaitinant, dujų slėgis pasikeitė 1,5 MPa.
Apskaičiuokite dujoms perduotą šilumos kiekį.
Uždaviniai
• Karno ciklą atliekančios idealiosios dujos, gavusios
iš kaitintuvo 4,2 kJ šilumos kiekį, atliko 590 J darbą.
Apskaičiuokite ciklo terminį naudingumo koeficientą.
Kiek kartų skiriasi kaitintuvo ir aušintuvo
temperatūros?
Namų darbas
• Dujos, kurių tūris 12 l, slėgis 100kPa, buvo
izobariškai kaitinamos nuo 300 K iki 400 K.
Apskaičiuokite dujų plėtimosi darbą.

• Idealiosios dujos atlieka Karno ciklą.


Kaitintuvo temperatūra 3 kartus aukštesnė už
aušintuvo temperatūrą. Kaitintuvas atidavė
dujoms 42 kJ šilumos kiekį. Apskaičiuokite
dujų atliktą darbą.