Está en la página 1de 333

vYTAUTAS

RANcELTs
Genetika
VYTAUTAS RANCELIS

ne.
kr

LEIDYKLA
LIETUVOS MOKSLV' AKADEMIJOS
Vilnius 2000
UDK -575(07s.08)
Ra-185
TURINYS

PRATARME
2000 0-s30 Nr. 0-5A-l0 Aukitqjq mokl,liiu bendrujq r,adoveliu Ieictl,boskomisijos I. GENETIKA _ MOKSLAS APIE PAVELDIMUMA IR
rekomenduota.ISleistaSvietimo ir mokslo ministerijoslesomis KINTAMUMA,.......,.... 10
Rankra5tisparengtasremiant Valstybiniammokslo ir stuclilrlfondui
1 . 1 . Pagrindindsgenetikosproblemos 10
Recenzentasprof. A. SINKUS
t . 2 . Tiumpa genctikosistorijosapZvatga 15
1.2.1.Pirmosiospaveldimumoir kintamumo hipotezds 16
. e n e t i k a- X X a . m o k s l a s
1 . 2 . 2G . . . - . . . . . . . . . . . . . . . . . -2. 2
...
1 . 3 . 1G . e n e t i k aL i e t u v o j e 28
1 . , 1 . 1G. e n e t i k o sm e t o d a i 33
1 . 5 . 1G . e n e t i k o sm o k s l or e i k 5 m d . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4. .5. .

A. GENOMAS................ 46
I I . DNR - GENETINE MEDZIAGA. GENO SANDARA IR
VEIKIMAS 46
2 . 1 DNR - genetinemedZiagair genetiniskodas ............ 46
2.1.1.Genetinio kodo hipotezeir kodonas 48
2.1.2.Genetinio kodo iSai5kinimas ir patikrinimasbiocheminiaismetodais...
2.1.3.Kodo patikrinimasgenetiniaismetodais 56
2 . i . 4 . B e n d r a sg e n e t i n i ok o d o a p i b u d i n i m a s. . . . . . . . . . . . . . . 61
1 . 1 . 5G . e n e t i n i ok o d o n s i c n a r e i k i m i s k u m a G s .e n o m o s t r a t e g i j a 66
2.2 G e n a s. . . . . . . . . . . . 72
2.2.1G . enq simboliai 72
'73
2.2.2.Funkcinisgeno dalomumasir alelizmas
2.2.-3. Thrpalelinekomplementacija ir polifunkciniaibaltymai 80
_:. -f. Geno sandarair veikla 86
2.3.1. Tianskripcija(RN R biosinteze).Reguliacines-akceptorinds geno
daliessandara 88
2.3.1.Tianskripto brendimas.Splaisingas. Intronind-egzonindeukariotq
genq sandara 93
2.3.3.Tiansliacija.Baltymo sintezi. Tiansliuojamosios geno daliessandara... 101
1t
D N R r e p l i k a c i j a. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105
''l -z
2,4.1.DNR replikacijoslrodymai ir su jais susijeDNR tvrimo metodai.
' ,' , i/f 't ,/ i( PusiaukonservatyviDNR sintezc 105
i .,/ V/ llu l . + . 2 .D N R r e p l i k a c i j oesi g a . . . . . . . . . . . . . . . .
2..1.3. DNR molekulind hibridizacija,molekuliniaizondai ir polimerazind
109

grandininereakcija 115
I I I . GENOMO SANDARA IR VEIKLA 119
rsBN 9986-08-033-9 O V)tautasRanielis,20t10 3 . 1 . Prokariotaiir eukariotai.Genomo evoliuciia r79

3
:1.3.1 B.e n d r aas p i b u d i n i m a i rsi m u n i t e t o g e n qe v o l i u c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2. .8. .3. . . . . .
3.2. Bendrasgenomo sandarosapib[dinimas 726 genqpopuliacija ir rekombinacija somatinese
4.3.2.Imunoglobulinq
3.3. K a r t o t i n d ss e k o s. . . . . . . . . . . . . i33 ..........288
l4steldse.........
3.4. Judrieji genomo elementai 140 (TCR) ir audiniqsuderinamumo (MHC)
4.3.3.T limfocitqreceptoriaus
3.5. Chromosoma 116 . . . . . . . . .2. 9 6
g e n a i. . . . . . . . . . . . .
3.5.l. Molekuline chromosomossandara t46 .1.4. CitochromqP-.150 biodegradacijos geneti-
genqpopuiiacija. I(senobiotikq
3.5.2.Eukariotq chromosonrqmorfologija.Kariotipas.r[Sinis jo savitumas. . . . . . . . .3. .0 3
ka...,........,......
Heterochromatinasir specifinessandarosbei paskirtieschromosomos......... 1 5 3 .1,,1.1.Ksenobiotikq biodegradacija ir jos fazds.Citochromai P-450ir iq
3.5.3.Specialiosioschromosomosdalys 160 . . . . . . . .3. .0 3
genai.....,........
3.5.3.1.Telomeros 160 2t.4.2. Citochronq P-450genqvaldymoypatumai.Lytinisdimorfizmasir
3 . 5 . 3 . 2C. e n t r o m e r o sA. R S . . . . . . . . . . . . . . 168 . . . . . . . . .3. .0 9
imprintingas
3.5.3.3.Dirbtinds chromosomos.Eukariotq genq klonavimasir genomo . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3. .1. .6. . .
4 . 5 . G E N V V E I K L O SV A L D Y M A S
bibliotekos 172
4 . 5 . 1C. i s -i r t r a n s - v e i k s n R
i aei .g u l o n a s . . . . . . . . . . .3. .1. 6
3 . 6 . S o m a t i n i ql q s t e l i qg e n o m oy p a t u n l a .i . . . . . . 771
4 . 5 . 2G. e n qv e i k l o vs a l d y m o e t a p a(i a p Z v a l g.a. .). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3. 2 1
3 . 7 . E p i g e n e t i n i agi e n o m op o k y i i a i i r p a v e l d i m u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 181
4 . 5 . 2 . 1G. e n o m os a n d a riar g e n qv e i k l o vs a l d y m a s . . . . . . . . . . . . . . .3. .2. .1.
3 . 7 . 1 .G e n o m o i m p r i n t i n g a s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 182
4 . 5 . 2 . 2C.h r o m a t i nsoa n d a riar g e n qv e i k l o sv a l d y m a s . . . . . . . . . . .3. .2. 4
3.'7.l.L Genomo imprintingo tyrimo metodai ir irodl'mas 183
4.5.1.3. Genqveiklosvaldymas vykstanttranskripcijai ir po transkripcijos ..... 327
3.7.1.2.Genomo imprintingasir aleliniq genq veiklosypatumai.Imprintin-
1 . 6 . L q s t e l ecsi k l ov a l d y m a.s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3. .3. .1.
go esmd i88 somatiniqlEsteliqdaliji-
4.1. VeZiogenetika. Nereglamentuotas diferencijuotq
3.7.2.X chromosomosinaktyvinimas.Dozes kompensacija 193 . . . . . . . . .3. 3 9
m a s i s. . . . . . . . . . . . .
3.7.3.Paramutacijos.Ilgalaikdsmodifikacijos 199 4.7.1.Mutacindir virusindvdZioteorijos.Onkogenai ................ 339
3.8. Genomo pertvarka 203
4.7.2.Yeiio supresoriai. Vezys- laipsni5ko mutacijqkaupimosipasekme ..... 343
3.8.1.Viso genomo pertvarkair jo pertvarkapirmuoniu vegetatwiniq .............
4.8. Genucvoliucija/lyginamoji genetika........ 347
lqsteliubranduoliuose 203
3.8.2.Pavieniqgenq skaiiiauspokyiiai - amplifikacija.Prisitailq,masprie v. RATDOS(ONTO-MORFO-)GENETIKA .............
3s2
t o k s i n ui r k i t o k i qv e i k s n i q . . . . . . . . . 208
-5.1. Determinacija . . . . . . .3
. 52
3.8.3.Lokusq vietoskaita. Somatiniskrosingoveris.Mieliq poravimosi
ir diferenciacija.
5.1.i.Determinacija TotipotenciSkumo
Transdeterminacija.
tipai .........,... 215 nrnhlem:r . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3. .5. .2. . .
3.9. Nebranduoliniai(nechromosominiai)genomai.Nebranduolinis paveldimu-
5.1.2D . e t e r m i n a c i j o lsa i k a si r v i et a . M o r f o g e n a .i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3 5 8
m a s, , . . . . . . . , . . . . . . 222
5.1.3P . o z i c i n id e t e r m i n a c i j a . . . . . . . .3 6 5
3.9.1.Specifiniainebranduoliniopaveldimumoryrimo metodai 223
5.2. Morfogenezds/ontogeneg z e sn a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3. 6 7
3.9.2.Eukariotq l4steldsorganoidqgenomai zJ I
5.2.1.Anksryvieji nematodo Caenorhabditiselegansgenai. Nematodo morfo-
3.9.2.1.Mitochondrijq genomas LJ\
ir ontogenetika..................... . . . . . . . . .3. 6 7
3.9.2.2.PlastidZiq(chloroplastq)genomas lJi
5.2.2.Ankstln ieji drozofilosbendrojo plano ir segmentacijos genai ................ 371
3.9.3.Plazmidds- nechromosominisgenetinesbakterijq strukturos.jq
. o t i n i n i a ig e n a ii r j q v e i k l a
5 . 2 . 2 . 1M ................3 . .7. .1
ivairove.Plazmiddskaip vektoriai genu inZinerijoje................. 237
ir homeoziniaigenai.HOM kompleksas... 374
?z1i
5.2.2.2.Drozofilos segmentacijos
3.9.4.Parazitizmas,simbiozear naturalls lasteleskomponentai?
5.2.3.Morfogcnezdsgenq veikla.HOX genaiZmogaus/Zinduoliq ir kitq or-
3.9.5.Nebranduoliniopaveldimumopasirei5kimobldai. Netradicines
ganizmq genome .... 377
genetindsstruktiros (prionai. viroidai, supermatricos).... , ........ ... 1 ,11
5 . 3 . L y t i e sg e n e t i k a. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3. 82
3 . 1 0 . G e n o m ot y r i m o m e t o d a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 256
3.10.1.Genomo tyrimo metodai ir chromosomqgenolapiai 256 B. MUTACINI S KINTAMU M A S . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3. .e. .3. . . .
3.70.2.Zmogaus chromosomqkartografavimas.Restrikciniaigenolapiai...... l o / -
3.10.3.Genomo bibliotekos.DNR sekvenavimas ............. 266 VI. M U T A C T J O.S. . . . . . . . . . . . . . . . 393

IV GENU VEIKLOSVALDYMAS.GENU GRUPES 6 . 1 . B e n d r a sm u t a c i j qa p i b I d i n i m a s 394


271
6 . 2 . Generatyvindsir somatines,tiesiogindsir griZtamosiosmutacijos 396
lcc operonas
4.1. Operonas. 27r 6 . 3 . Mutacijq grupds pagal genotipo pokyiius (bendra aplvalga) 398
genqsankaupos
4.2. Hemoglobino ir jq evoliucija 279 6.3.1G . e n o m om u t a c i i o s 400
Imunitetogenai.jq perfvarkair valdymas....
4.3. Imunogenetika. t6J

/1
6.3.i.1.AutopolipIoidrja................... .....................400 IX. EUKARIOTV POZYMIV PAVELDEJIMASIR REKOMBI-
6.3.1.2. Alopoliploidija. Tolimojilytinehibridizacija. Somatiniqlastcliuhibri- NACIJA 556
dizacija . . . . . . . . . . . . . . .4. .0. 6 ..
6 . 3 . i . 3H. a p l o i d a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,. 1. .1. .5. . . . 9 . 1 . D N R k o p i j q p a s k i r s t y m a sM. i t o z d st i p a i . . . . . . . . . . . . . . . 556
6 . 3 . 1 . 4A.n e u p l o i d i j(ah e t e r o p l o i d i j.a. .). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1. .2. .0. . 9 . l . l . M e j o z d .H o m o l o g i n i Lcl h r o m o s o m qk o n j u g a c i j a 564
6 . 3 . 2C. h r o m o s o mm q u t a c i j o.s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1. 2 7 9 . 3 . P o z y m i qp a v e l d e j i m aisr d i p 1 o i d i 5 k u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 572
6 . 3 . 3G . e n qm u t a c i j o s . . . . . , . . . . . . . . .4. .3. .6. 9.3.1.Vienos chromosomq/genqporos paveldejimas 572
9.3.2.Lytindsechromosomoseesaniiq genq pavelddjimas.............. 578
VII. MUTAGENE,ZE.GENOTOKSIKOLOGIJA.............. 117
.............. 9.1. Eukariotq genomo fragmentacijai chromosomasir genq/poZymiqpaveldeji-
7.1. Mutagenai ir teratogenai.Bendra samprata ....... 147 m a s. . . . . . . . . . . . . . . . 582
7 . 2 . F i z i n i a im u t a g e n a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .,.1. 4. .9. 9.,1.1.Nealeliniaigenai - nehomologinesechromosomose.Nepriklausomas
7.2.1.Mutageninisjonizuojaniiosiosspinduliuotespoveikis.Priklausomybd pozymiq pavelddjimas 584
nuo dozdrs . . . . . . . . . . . . .4. 4
.9 9.4.2.Paveldejimas, kai genaiyra vienoje chromosomoje.Genq sankiba ....... 5 9 1
7.2.2.Mutageniniojonizuojandiosios spinduliuotespoveikio prieZastys...,.....455 9 . 4 . 3K . r o s i n g o v e r i .s. . . . . . . . . . . 594
7.2.3U . l t r a v i o l e t i n is p i n d u l i u o t eK. i t i f i z i n i a im u t a g e n a.i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . , . . . . 1. .5. .9. . . . 9.4.,1. NetipiSkaseukariotq pozymiq paveldejimas 599
7 . 3 . C h e m i n i a im u t a g e n a r . . . . . . . . . . . . . . . .1. .6. .3 9.5. Genq s4veika 605
7.3.1.Cheminiai mutagenai,susidarantys po ivairiq saveikrl .... 465 9 . 5 . 1A . l e l i n i q g e n qs 4 v e i k a 605
7.3.2.Laisvaradikalinemutagenezd.Ligos, kurioms b[dinga sutrikusilaisvq- 9.5.1.1.Aleliniq genq sqveikostipai ir priklausomybenuo ivairiq veiksniq .... 605
jq radikalq pusiausryra .........,........ ,169 9 . 5 . 1 . 2A. l e l i n i q g e n q s 4 r ' e i k ops r i e Z a s r y s . . . . . . 610
7.3.3.Biologiniai mutagenai.Topoizomerazindir insercine(iterptine) muta- 9.5.2.Nealeliniqgenu s4veika 618
genezd , . . . . . , . . . . . . . . . .1. .7. .1 9 . 5 . 2 . 1G . e n a i m o d i f i k a t o r i a iE. p i s t a z i n i agi e n a i . . . . . . . . . . . . . 61.9
7 . 3 . 4A . p l i n k o sm u t a g e n a ij ,q j v e r t i n i m op r o b l e m o s . . . . . . . . . . . . . .4. .1. 7 9.5.2.2.Sumindsnealcliniugenq s4veikos 621
7.3.4.1.Aplinkos mutagenqypatybis ir genotoksiSkumojvertinimas ..............477 9.6. Paveldimumasir aplinka 631
7.3.4.2.Naujq mutacijq aptikimo metodai ..........483 9.7. Zemesniqjqeukariotq po2ymiqpaveldejimasir rekombinacla ....................... 635
7.4. Mutagenq pradinio veikimo mechanizmai.PotencialiosDNR paZaidos.........490
X. GENE,TINESREKOMBINACIJOSMECHANIZMAI. GE-
7.5. Antimutagenezi ir DNR reparacija .................... 197
7 . 5 . 1M . u t a g e n e z e es t a p a ii r a n t i m u t a g e n e z d M.u t a g e n qt a i k i n i a i. . . . . . . . . . . . . . .1. .9. 1 NV INZINERIJA 642
7 . 5 . 2D . N R p a Z a i d qr e p a r a c i j a ...., 501 1 0 . 1 .M o l e k u l i n i a ir e k o m b i n a c i j om
s e c h a n i z m a.i. . . . . . . . . . 642
7 . 5 . 2 . 1D. N R p a Z a i d qr e p a r a c i j o a s p i b u d i n i m a isr t i p a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5.0. .1. . . . . 10.1.1. Rekombinacijostipai. Saitspecifinerekombinacija............ 612
7.5.2.2.TiesiogindDNR paZaidqreparacija.Ekscizini rcparacija................... 504 10.1.2.Homologine rekombinacija............ 644
T.5.2.3.lndukuotaDNRpaZaidqreparacija.Atsakai .............5 . .1. 0 10.2. Genu inZinerija 652
'7.5.2.4.
Nesuporuotqnukleotidq reparacija.Zmogaus DNR reparacijosde-
fektai............. . . . . . . . . .5. 1 5 LITERATURA............. 660
7 . 6 . D i r b t i n i si r g a m t i n i sm u t a g e n e z evsa l d y m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5. .2. .1.
7 . 6 . 1M . u t a g e n qv e i k i m os a v i t u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . .5. .2. 3.
7.6.2.Gamtinis mutagenezes valdymas.Genetinisnestabilumas.Genar-
m u t a t o r i a i r a n t i m u t a t o r i a.i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5. 2
.5
7.7. Morfozds ir teratogenai.Genotrofai. .,lgytqpoZymiq"pavelddjimoklausi-
mas................ . . . . . . . . .5. 3 0

C. POZYMIV PAVELDEJIMAS IR REKOM-


BINACIJA ...................537
VIII. BAKTERIJVIR VIRUSU GENETIKA ....,..........
537
8.1. Bakterijos 537
8.2. Virusai........... 541
kesikompromiso: kur galima,- verstiZodZius, kitaisatv'ejais Salialietu-
vi5kupateiktiangli5kus (ar kitokioskilmes)terminus,kadskaitytojuibu-
t u l e n g v i aour i e n t u o t i s .
Knygasuskirstvta i 3 dalis:A. Genomas,B. Mutaciniskintamumas,
PRATARME C. Pozymiqpaveldejimas ir rekombinacija.
Ypaddaugdemesioskirtagenotoksikologijai, kuriosproblemoski-
Genetikatiria vienqi5pagrindiniilgyvrlorganizmqsalybiq- paveldi- tuose vadoveliuose nedestomos arbaddstomos labaiglaustai,norsSioje
mum4,todelji savaimeatsiduriavisqbiologiniqrei5kiniqcentre.Bent srityjedirbamalabaidaugir ji yra labaisvarbiZmonijai,taigiir Lietuvos
taip turetqblti. Vis dar atsiliepiadidelisbiologijossusiskaidymas pagal gyventojams.
tiriam4sias problemas. I5 daliestai neiSvengiama. Laikantiskursoprogramos, nagrinejamispecial[sgenetikosklausi-
Tadiauper pastaruosius 10-15metqgenetikapadaretoki dideliSuoli, mai,sudarantys atskiras genetikos sritis,pavyzdZiui,lytiesgenetika, Zmo-
kad ivairiost4 padi4organizmqgrupgtiriandiosmoksloSakossavaime gausir medicinine genetika, raidosgenetika, imunogenetika, taippat ge-
susiliejai vien4bendr4moksl4apie augalus,grybus,gyvinus,Zmogq. netiniaiselekcijos pagrindai.ThdiauSiostemosnagrinejamos tuoseben-
Antra vertus,yra bendrigenetiniairei5kiniai,bltinas jq lyginimasivai- drosiosgenetikosskyriuose, kuriuosedestomiteoriniaidalykaiir kurie
rioseorganizmqgrupese(lyginamojigenetika),todel i5liekair bendroji sudaroSiuolaikini teoriniatitinkamqtaikomosios genetikos sridiqpama-
genetika. t4.TuopabreZiama, kad:a) aktualiteorijavisuometpladiaitaikomaprak-
Skaitytojas, pradejgsskait"vti 5i4knyg4,busnustebintas, o galb[t net tikoje:b) nesuprantant teorindsproblemos, neimanoma jos veiksmingai
Sokiruotas neradgspradZiojeMendeliodesniq.Per laikotarpi,praejusi taillytipraktiSkai; c) taikomosios genetikosmetodaikuriami remiantis
nuo pirmosios,,Bendrosios genetikos"laidos(1986),genetikosmokslo naujaisteoriniaislaimejimais; d) daugteoriniqproblemqprakti5kaidar
turinyslabaipasikeite, todelbutinapradetidestym4nuo DNR kaip ge- neidiegta, bet tai netolimosateitiesdalykas.
netinismedZiagos ir toiiauai5kinti,kaipsudarytas genomas ir genas,kaip AutoriusdekojaLietuvosvalstybiniam moksloir studijqfondui,pa-
jie veikiair valdomi.Be to, yra ir kitokiq prieZasdiq taip elgtis.Pirma, remusiamknygosrengim4,knygosrecenzentui prof.A. Sinkui,kolegoms
rei5kiniai,i kuriuospripratomeZiuretikaip i paprastus(netgiprastus- prof. B. Juodkai,prof. R. Lekevidiui,prof. J. Lazutkai,habil.dr. K. Sas-
blna ir taip) yra patyssudetingiausi. nauskui.doc.K. Zuku| doc.D. ZvingilaiuZvertinguspatarimusir pasta-
Antra, ,,C" dalyjedestomos mintyspirmiausiaZinotinoskiekvienam bas,G. Gudonieneiir Z. Petuchauskienei, paskatinusioms parengti5i4
Zmogui.TaiZiniosapiemuspadius,nespagrindinis ddmesys knygojeski- knyg4,ir ypadE. Cesnienei, J. Patamsytei, D. Abraitytei,be kuriq pagal-
riamaseukariotams - Zinduoliams - Zmogui.
bosSiosknygostekstaiir paveikslai nebttq parengti.
TadiauatsiZvelgta i tai, kad kiekvienaaukitoji mokyklaturi sava,.Ge-
netikos"kursoprogram4,o kiti skaitytojai-savospecifinius Ziniqi5 ge-
netikosporeikius.Kiekvienas skyriusparaiytastaip,kadbltq ganasava-
ranki5kas, toddl galimaskaitytiir nuo galo,jeigu to reikia.Mat knyga
skirtane tik studentams, bet ir ivairiqkrypdiqbiologams, biologijosmo-
kytojams, medikams, Zemds Ikio specialistams. Nuo auk5tojomokslostu-
dijq praeinadidesnisar maZesnis laiko tarpas,toddl suprantamas kiek-
vienoporeikispapildytisavoZinias.
Darvienasklausimas, b[tinasaptarti,,Pratarmeje". Taiterminai.Ge-
netikojepilnaangliSkos kilmeslodLiq.Lietuvi5kuterminq,ypadplataus
v a r t o j i m o , k l r i m a s - s v e i k i n t i n a s r e i 5 k i n y sk, rt ,ari!'?i rsr kLirr i a m a n e m o -
kiniams,o specialistams (blsimiesiems ir esamicnrs), Todelautoriuslai-

8
I. GENETII(A MOKSLAS APIE PAVELDIMUMA IR Paveld€jimas yra pozymiqperdavimopalikuonimsbldas. Paveldi-
KINTAMUM4 mi ne pozymiai,bet genai.Tadiaupozymis,ypadsudetingesniq orga-
nizmq yra suddtingqs4veikqtarp ivairiq genq ir tarp genq bei ap-
linkos veiksniqrezultatas.PoZymiogenetikojesvarbui5siai5kintine
1.1. Pagrindines genetikos problemos
tik genus,kurie lemia pozymi,bet ir vis4 keli4 ,,genas- poirmis",
Nors genetika yra palyginti jaunas mokslas,XX a. ,,k[dikis", bet
toddl skiriamaatskirqpoZymiq,kaip antai fotosintezds, izofermentq,
ji uZima centring padeti tarp kitq biologijos moksiq, vienija biologi- antocianqsintezes, atsparumokonkredioms infekcinemsligomsir kt.,
jos mokslus i visumq. Thip yra del genetikos tiriamq problemq svar- genetika.
bos. Vieniems genetika - mokslas apie paveldimum4 ir kintamumq, Pozymiqpaveldejimobfldas tiesiogiaipriklausonuo organizmq
kitienrs - apie genus, DNR grandinis atkarpas, lemianiias organiz- genetindsmedZiagos strukturosir dauginimosiypatumq.Bltent del
mo pozymius, ivairiausiasypatybes, procesus, kurie lyksta organiz- SiosprieZasties genetikojeypai rySkiobjekto reikSme.
me. Bendra taisykle yra tokia: Pirma,kielorienas objektas,
taksonominds ir kitokiosorganizmqgru-
pes turi specifiniq,tik jam/jomsbldingq paveldejimoir kintamumo
visk4 organizme lemia genai. ),'patumq, kuriuoslemia genetiniqstruktlrq ypatumai,genetindsme-
dZiagos paskirstymo dukterinems l4steld:ms
ir keitimositarp organizmq
Thiiau matysime. kad visu genetikos reiSkiniq i ..geno remus" (rekombinacijos) bDdai,dauginimosi ypatumai.Thi lemiagenetikossu-
sutalpinti negalima, todel senasisgenetikos mokslo apibreZimas,kad siskaidymE i Sakaspagalorganizmqgrupesarba atskirusorganizmus:
tai mokslas apie paveldimumq ir kintamumE. geriausiai apibldina 5l eukariotqir prokariotu.mikroorganizmq,augah;arba gyvinq, virusq,
moksl4. Pats mokslo pavadinimasbuvo pasillytas angh] mokslininko bakterijqir kt., pagaliaumieZiq,Zmogaus, drozofilosir t. t.
Beitsono (W Bateson) 1906 m. ir rei5kia moksla apie kilmg (gr.ge- Antra, yra objektq, kuriuosekonkretls genetiniairei5kiniaiyra
nesis - kilme). lyg ir pavir5iuje,lengviausiai prieinamieksperimentatoriui. Neilgage-
Paveldimumasyra organizmugcbejimasperduoti palikuonims savo netikosmoksloistorijaSiqtiesqpuikiai iliustruoja.I5 pradZiqvyravo
pozymiusir individualiosraidos savitumus.Thi bendra organizmq saly- augalqgenetiniaityrimai.Netrukusjuos iSstumevaisinemuseldDro-
be, kuri budinga absoliudiaivisiems organizmams,tarp jq ir Zmogui. sophilamelanogaster, dar prie5 Antrqji pasaulinlkar4 Saliadrozofilos
Paveldimi organizme lykstantys procesai, organizmo pozymiai ir savy- atsirado grybasNeurosporacrassa.Po Antrojo pasaulinio karo vis
bes,jo santykissu kitais organizmaisir aplinka,net gebejimaskisti. Del labiau genetikojeisigalejobakterijosir virusai,po jrl aukitesndpa-
Siosorganizmrl savybdsvaikai yra panaSfisi tevus. Tai istabiausiagyvq kopa buvo Zemesniejieukariotai- vienal4sdiai grybai (ypadmieles),
padarq savybe.del kurios organizmamsdauginantis atsiranda nenu- pirmuonys.Siuo metu vel pirmaujadrozofila,bet Saliajos vis reik5-
trilkstama naujq individq kartq grandind,atsinaujinair palaikomosor- mingesniatradimaidaromi su Zinduoliais.Ir del daugelioprieZasdiq
ganizmq rlSys ir formos. Prie to esametiek lpratg, kad visai nesistebi- i lyderio pozicijasverZiasiZmogausgenetika.
me, jog nauji individai yra pana5usi savo tdvus ir kitus protevius. Kintamumasyra tokia pat svarbigyvq organizmqsar.ybe,kaip ir
Thdiau ar ne stebuklas,kad iS vienos lqsteles.pvz., Zmoeaus,i5- paveldimumas. Pirma,jis lemia organizmqivairovgir yra bazejoms
siq/sto sudetingasorganizmassu daug,vbespeciaiiq organq, audiniq? evoiiucionuoti. Thi puikiai suvokdevoliucijosmokslokfirejai Lamar-
Visi jie puikiai tarpusavyjesuderinti, veikia tikslingai, net turi funk- kas (J. B. de Lamarck) ir Darvinas(Ch.Darwin). Antra, ne maZiau
cijq ,,atsarg4",skirt4 kra5tutinemsaplinklbems, kurios ne visada nu- svarbusjau gamtojeegzistuojandiq ruSiq kintamumasjq viduje. Jis
matytos. Naujasis individas yra pana5usi savo t6vus. Kas lemia 5i yra pirmine populiacijqsusidarymoir polimorfizmo prieLastis.Popu-
stebuklq ir kaip ryksta genetines infbrmacijos, genq perdavimas i5 liacija (lot. populatio - gyventojai)- elementariausias mikroevoliuci-
kartos j karta, kaip pa-qaliauinformacija, esanti genuose,virsta kon- jos vienetas,ruSiesprisitaikymoprie geografinds (erdvines)aplinkos
kreiiais poz-vrniais,- visa tai yra pagrindiniai genetikos uidaviniai. ivairovesb[das. Polimorfizmas(gr. polymorphos - daugialypis, lvai-
10 11
rus) yra viduru$ineivairovd.Matvt. didZiausias yra Zmogauspolimor- niai, gali atsirastiraidos sutrikimq- morfoziq (gr. moryhosls- at-
fizmas.Vidur[Sindivairovdteikia miiai didesniqgalimybiui5glventi vaizdas),teratologiniqreiSkiniq(gr. teratos- pabaisa,apsigimelis).
kintandiojeaplinkoje.Populiacijqir polimorfizmoatsiradimas ir ypai TeratologiniaireiSkiniai- tai ivairios prigimties pokyiiai. Gali
i5likimas.dinamikayra specifiniaigenetiniairei5kiniai.Juostiria spe- biti paveldimipokydiai- mutacijos,bet daZniausiai bhna nepaveldi-
cialiosgenetikosSakos- evoliucindgenetikair populiacijqgenetika' mi pokydiai - morfozds. Vienas i5 genetikos uZdaviniq yra atskirti
Paveldimasis(arba genotipinis)kintamumas.Tik jis teikia me- paveldimusorganizmqpokydiusnuo nepaveldimq.
dZiagosevoliucijaiir vidur[Sineiivairovei.Thi kombinaciniskintamu- Nustatytimorfozessukeliandius veiksniusteratogenusyra net svar-
mas (rekombinacijos) ir mutacijos. biau negu i5aiSkinti mutagenus (mutacija + gr. genesls- kilme) -
veiksnius,kurie sukeliamutacijas.Mutacijosyra retos, o morfozds
Kombinaciniskintamumas- nauji genq, chromosomqir kitq gali bfiti beveikSimtaprocentines. Antai ne5diosmoterys,vartojusios
strukturq arba jq daliq deriniai, atsirandantys,
kai ivairiaisbu- skausm4mal5inantivaist4talidomid4,vitamino- folio rlg5ties ana-
dais organizmaikeidiasigenetindmisstruktflromisarba jq da- 1og4,gimdd vaikus neiSsilysdiusiomis galunemis.Vaikai skyresi tik
limis. paZaidosdydZiu.
Genai ontogenezdje. Epigenetinispaveldimumas.Atskir4 grupq
Kombinaciniskintamumas, yra spe-
kaip ir poZymiqpaveldejimas,
reiSkiniq sudaro genetiniq struktfirq,genq,jq veiklospokydiaiindi-
cifinis ivairiomsorganizmqgrupems.Genetindrekombinacijapriklauso vidualioje organizmo raidoje, ontogenezdje(gr. onlontos - es4s +
nuo genetiniqstruktlrq ir dauginimosi- lytinio procesoypatumq. geneze).Gerai Zinoma.kad daugial4sdiai, suddtingossandarosorga-
Sunkiaunusakyti,kas yra mutacijos(lot. tnutatio- kitimas) del nizmai (Zmogus,gyvlnai, augalai)\T/stosii5 vienosapvaisintos kiau-
jq lvairovesir ivairiausioapibldinimo (Zr. de Fryzomutacingteorijq, - -
Sali4stes zigotos (gr. zygote sujungta i porq). L4steles ne tik
VI sk.). Pagalsvarbiausi4 ypatybq- jq
dalijasi,bet ir specializuojasi, diferencijuojasi.Atsiranda sandaros
ir veiklosskirtumq.Formuojasiaudiniai,organai.
mutacijos yra nauji genetiniq strukturq pokydiai. Diferencijuotql4steliqskirtumaigali btti labai stabil[s.Thi gerai
iliustruojaveZiniql4steliqtyrimai. VeZineslEstelesgali be perstojo
Vienas i5 genetikosuZdaviniqyra iSsiaiSkinti, kaip atsirandare-
dall'tis,o tai normaliai nebtdinga somatin€ms(gr. soma - kfinas)
kombinacijosir mutacijos,kaip Siuosrei5kiniusvaldo organizmaiir l4stelems. Taiiau vdZiniql4steliqkultrlrosstabiliai(net iki 10 ir dau-
kaip tai galimepadarytimes,Zmonds,praktiniaistikslais,kokios pa- giau metq kultivavimo)skiriasipriklausomainuo audinio organo,i5
veldimq kitimq ypatybes,tipai, kaip paveldimosmutacijos. kurio auglio l4steliqpradetosauginti.
Nepaveldimaskintamumasatrodytqnelabaireik5mingas, never-
Skiriamaypatingapaveldimumoforma - laikinasis,arba epigene-
tas kiek didesniogenetikqddmesio.Taiiau taip ndra. Nepaveldimi tinis (gr. epi - po * genesis- kilme), paveldimumas.Thip Sispavel-
kitimai - modifikacijos(lot. modificatio- keitimas) yra bDdas,ku- dimumasvadinamastoddl,kad 1)jis atsiradgsdel antriniq,vdliau,po
riuo pasirei5kiadar viena bendravisr4organizmqypatybe,skirianti DNR sintezes. lykusiu procesqir 2) ji sudarocitoplazminds, antrinds
gyva nuo negyva.Gyvi organizmai geba prisitailryti prie aplinkos
struktlros,kurios autonomiskos, nors ir kilusiosi5 l4stelesbranduo-
veiksniq,tiek prie naudingq,tiek prie Zalingq.Sisprisitaikymas,adap-
lio genq.Deja, kaip atsirandaSislaikinasistik diferencijuotql4steliq
tacija,priklausonuo genetiniqstrukturq,genq veiklospokydiq,arba paveldimumas, i5tirta tik i5 dalies,ir tai yra viena i5 Siuolaikines
specialiqgenq, kuriq paskirtis- lemti prisitaikymqprie konkrediq genetikosproblemq.
aplinkosveiksniq.Genetikaai5kinaadaptacijosir modifikacijqprie- Genetinessomatiniql4steliqypatybestiria somatiniql4steliqge-
Zastis.Tai ekologindsgenetikosuZdavinys, kuri tiria genetiniqstruk- netika.
tlrq nulemiam4organizmosantykisu aplinka. Genetiniusontogenezds pamatusir stambiqmorfologiniqpo4-
Del rystymosipokl'diq,kuriuos sukeliavidiniai lsonnlal mir.l, tokiq kaip bendra organizmo sandara, organq iSsilystymas,
12 IJ
paveldejimas.tiria dvi glaudZiai migracija,jq vestuviniaiSokiaiir kt.) priklausonuo genq,o kiek nuo
susijusiosgenetikos Sakos onto' aplinkosir i5mokimo.Mat nemaZaiinformacijosgyvfnai gauna i5
genetika ir morfogenetika. Su- aplinkosper sqlyginiusrefleksus.Ir tai ne bet kokia informacija,o
prantama, kad Sios dvi Sakos toji, kuri sudaro specifinesgyvfino elgsenosypafybesir kuria mes
yra labai specifinds.nes tiria apibldinamepati gln/DnE. Vadinasi,5i4 elgsenosypatybgvertiname
konkredias organizmq gruPes. kaip sistematikos pozymi.
bet ndra tik daugial4sdiq,sudd-
tingos sandarcls. orqanizmq mo- Informacija,perduodamai5 kartos i kart4 per mokym4si,s4-
nopolis. Paprastesndgali b[ti ir
lyginius refleksus,vadinamasignaliniu paveldimumu.
vienal4sdiq organizmq raida.
Ypating4reikSmgsignalinispaveldimumas turi Zmogui.Per sqly-
Antai i5 bacilq l4steliu iSsirysto
giniusrefleksus,iSmokimaZmogusgaunalabaidaug informacijos.Be
sporos. I3 vienal4siiq grybu ve-
jos jis nebltr] ZUOCUS.
getatlviniq l4steliq r,ystosi lyti-
GyvunqjaunikliamsSislaikotarpistaip pat yra svarbus.Jie irgi
nds l4steles. Dar suddtingesni
pokvdiai ryksta kai kuriq vie- imlesnisignalineiinformacijai.Aniiukai, iSperintiinkubatoriuje,..ne-
nalqsiiq dumbliq. ptz.. Acetaht- susikalba"su antimis.O reikalingisignaliniairySiaigali atsirastitarp
l.l pav. Branduoliq transplantaciiadumb- andiukq ir juos perejusiosvi5tos arba lapiukai gali sekioti paskui
laia. Paprasta l4steld diferenci-
lio Acetabulanc r[5iq lqstel€se:
juojasi lazd4,kuria velka ZemeZmogus.
M - A. ntediten'nnea,W - / vettsteinii i struktfrq. imituojanci4
kepu16tuosiusgrybus. Susidaro Zinoma, ir tuo aweju. kai elgsenosypafybg lemia signalinis
rizoidas (1.1 pav.). Labai domimasi. gleiv[nu paveldimumas, dallvauja genai. PagrindinisZmogaussignalindsin-
.,kepur€Ie,,,issiv-vsto
Jis blogomis sqlygomis i5 vienal4sdiq su- formacijosb[das - kalba. susijusisu tam tikra kalbos padargq
DicNosteliLtmclis;coideum.
daro daugial4stesdiferencijuotq ir specializuotq lqsteliq struktlras sandara.O tai jau lemia genai. S4lyginiairefleksaitaip pat pri-
ir yra puiku. perejimo i3 vienal4sdiq i daugial4sdius organizmus klauso nuo genrl.Kaip ir kalbospadargai,evoliucionavosmegenys,
parryzdvs. Sio rciSkinio genetika jau gana smulkiai iStirta'
ju sandarair veikla, \ystesi aukStojinervine veikla. Visa tai fik-
'
N"i nel4stelindmsgylybds formoms virusams bfldinga ontogene- suota genuose,yra paveldima.Kuo toliau paZengusiauk5tojiner-
ze. Susidaro baltyminis apvalkalaskapsidas ir specifindsstruktlros, vin6 veikla, tuo didesne yra signalinesinformacijosdalis ir jos
kuriomis virusas tvirtinasi prie Seimininko l4steles ir prasiskverbiai reik5megyvlno elgsenai.Tos elgsenosypatybes,kurios pasirei5kia
jos vidq. kaip nes4lyginiairefleksai,yra igimtos, tiesiogiaipaveldimos.Jas
Ontogenetika ir morfogenetika Siuo metu yra intensyviausiaiple- lemiandiqgenq, kaip ir kitq, veikla ivairiai priklausonuo aplinkos
tojamos genetikos Sakos.Pletotes tempais su jomis gali varzytis on' ir taip pat yra genetiniu ryrimq objektas.
kogenetika ir su ja susijusil4stelesciklo (dalijimosi) genetika. Onko-
genetika tiria genetiniusv6Zio pamatus,bct ,,pikrybinio",tiksliau' ne-
ieglamcntuoto, somatiniq l4steliq dalijimosi prieZasti galima suvokti Trumpa genetikos apZvalga
tik i5tyrus tai, kaip geneti5kaivaldomas normalus l4stelesdalijimasis.
Dar visainetolimojepraeityjegenetikoskurs4buvo galimadestyti
Elgsenos genetika. signalinis paveldimumas. Gyv[nq elgsena,
veikla. t. y. Zmogausmastymas.- suddtingiausipo- istoriniuprincipu.GenetikarySkiair.ystesi
nuo paprasdiausiqiki sude-
aukStojiner'l,,ind
zymiai. Del Sios prieZastieselgsenosgenetika kol.kas vra rei5kiniq tingiausiugenetiniqrei5kiniq,ju mechanizmq, nuo taisykliq- desniq
lygio, todel Siojc knygoje atskiriri nenagrinejama.Siuo metu tik nu- nustatymoiki jq iSimdiqanalizds.Thdiaudabartai padarytineimanoma
,iutun,'u. kiek kuri nors konkreti elgsenosypatybd (pvz.. paukSdiq del didelio genetikosSakuir problemqskaidiaus. Genetikosistorija,

I4 15
Kintamumas* paveldimumas = evoliucija.Kur kas daugiaune-
padedageriausuvoktibendniu genetiniureiS-
kad ir glaustaiiSdestyta,
gu citologijosatradimaidometispaveldimumuir kintamumuXIX a.
kiniq esmg,pagrindinius sprestqproblemqmomentus.
genetikos istorijayra i5 tikrujq trumpa ta pras- skatinoevoliucijosidijos:
Zemiau i5destvta
me, kad nagrinejami tik pagrindiniaigenetikos raidosmomentai'Bet evoliucijabe paveldimokintamumonejmanoma,kintamumas
tai ndra tradicin6kalendorinedatq, pavardZiu,irykiq istorija.Nau- ir paveldimumasyra tarp pagrindiniq evoliucijosveiksniq.
dojantisistorinioddstymometodoprivalumais. bendrosios genetikos
problemospateikiamoslaike. Taip lengviaui5skirti,kas yra visiems Kova tarp evoliucijosialininkq ir tq mokslininkq,kurie mand,
organizmams esmingiausia,bendra. kad g,wiejiorganizmainesikeicia, buvo nuoZmesninegu tarp prefor-
mistq ir epigenezes Salininkq.
Lamarkas(J. B. P.-A.de Lamarck)buvo vienaspirmqjq, tvirtinu-
1.2.1.Pirmosiospaveldimumoir kintamumohipotezds siq, kad givieji organizmaikinta ir del to gali atsirastinaujosn-r5ys.
Jo mintysapie kintamum4apibendrintos knygoje,,Zoologijosfiloso-
Citologija ir embriologtia - genetikos pamatas. Kad organizmai tija" (1809).Deja, b[damaspirmasiskintamumotyrinetojas,Lamar-
pasiZymi paveldimumo sa\ybe, Zmonds pastebdjo seniai, augindami kas suplakeI vien4 kr[v4 paveldimusir nepaveldimus pokydius.Su
gyvulius ir augalus,stebedamig.weie samtq. Tadiau norint paaiSkinti, jo vardu siejama,,ifftrl poZymiq"problema,t. y. kad organizmo
kaip lyksta pozymiq paveldejimas,kintamumas, reikalingos esminds raidojeigyti pozymiaiyra paveldimi.LaikantisSiosnuostatos,galima
Zinios apie l4stelg. Tiro tarpu pati l4stele Huko (R. Hooke) atrasta teigti, kad jei Zmogustreniruojasi,tai galingesnius jo raumenisturd-
tik 1665 m. Vis delto buvo suvokta,kad palikuonys nerykstant dvieju jo
tu paveldeti palikuonys,kaip ir atsparumESaliiui,igyt4 gnidinan-
skirtingq lydiq kontaktr.rineatsiranda.Aristotelis mane, kad wri5ka tis. MaZa to, Lamarkasmane, kad evoliucij4,tai_eiir kintamum4
lytis suteikia ,,glvybinQjigq" medZiagai,esaniiai ntoteriSkameorga- lemia organizmonoras.poreikistobuleti.Thdagalimadaryti iSvad4,
nizme. kad juo protingesnisgyvlnas,tuo geriauyra lvaldgssavo evoliucija
Didejo techninds mokslo galimybis, buvo iSrastasmikroskopas, (Zr. M. Ydas ,,Apie biologijq",1994,34 sk.).
atrastos l4steles.Pagaliau par,yko atrasti lytines lEstelesir i5aiSkinti Tiek ,,igytqpo4rmiq" paveldejimas, tiek vidinio poreikio skatina-
lyini procesE,suvoktijo esmg.Pirmiausia7667m. Levenhukas(A. Le- ma evoliucijasukelediskusijqaudr4,kuri tgsiasiiki Siol.
ewenhoek) atrado spermatozoidus.XVII-XVIII a. kilo kova tarp Darvino pangenezes hipotezd.Id6ja apie paveldimumovienetus.
preformizmo ir epigenezdsteoriju Salininkq.Tai i5 tikniu buvo pir- Dar didesngaudr4negu Lamarko,,Zoologijosfilosofija"sukdldDar-
mas bandymas paaiSkinti,kaip lytinese l4stelese,,suraiyti" busimojo vino 1859 m. paskelbtaknyga ,,Rh5iqkilmd". Joje nurodomi trys
individo pozymiai. Preformistai n'irtino, kad lytinese lastel6se.kon- cvoliucijosveiksniai:kintamumas,pokydiq paveldejimas ir atranka.
krediai spermatozoiduose,galima iZilreti ma24 Lmogeliuk4 humun- Bet suprantamas klausimas.kuri i5 karto teko iSklausytiDarvinui ir
kul4. Kiek falsifikuojamuosespermatozoidopieSiniuoseiZiurimos at- jo pasekejams: o kaip atsirandaorganizmr;pokydiaiir kaip jie pavel-
skiros Zmogaus klno dalys. O epigenezesSalininkai teige. kad visi dimi? Nori nenori i 5i klausim4teko atsakyti.1868m., praejus 9
organizmo poZymiai,nors ir uZprogramuotily'tinesel4stelese,rystosi metamsnuo ..R[Siqatsiradimo"paskelbimo.DarvinasiSleidoknygE
i5 naujo, bet kaip, nepajege paaiSkinti. ..Naminiqgvuliq ir kultlriniq augalqkitimas",kurioje i5ddste,,lai-
NuoZmi ilgamete preformistq ir epigenezesSalininkqkova lwirti- kin4 pangenezes hipotezg''.Anot Darvino.r,ra specialuspaveldimu-
no labai svarbiq mint!: -
mo vienetai gemulos,kurioslemia atskirqorganizmoorganqraidq.
Jos gaminasiivairiuoseorganuoseir i5 jq patenkai lytineslasteles.
lytinese lEsteleseyra btsimo organizmo pradai, planas.
Cia susitelkiavisasgemuhirinkinys.Jeiguorganaspakinta,tai pakin-
Tik klausimas,kokiu budu jose ,.sura5yti"busimo individo poZy- ta ir gemula.Tokie pokl'diaipersiduodapalikuonims.Stai ir vel La-
miai. markasl

,Ii
l6 t7
Darvinopangenezes hipotezepriestaravo
. tuo metu Zinomiems fak_
tams (gemulq,,keliavimas:'lytines i d e j o s , d a Z n i a u s i a in e m i n i n t
'set
1 lqsteles)ir bul,o labai naivi. Tai
n.l.lg iarininkai. oarvinas
buvoi4*il; ir betkoks Veismano,pateikiamoskaip ul_
l^''ol1]T
,o ,,nusiiiaudejimas"
stebetair pangenezes
buvovisiems
zinomas.
r"iei ffiasr.vdonepa_ rEl ,q: tramodernios.Nesigilinant gali_
hipoteze.Ne taip, kaip niekamneZinomo ma pasakyti,kad lytines lqsteles
kampio vienuolioMendeliodarbas. uZ- yra savitosk[no l4stelds.Jos at_
*. sl
$rl
lieka dauginimosiir rekombina_
.. .farvino ideja apie paverdimumo vienerussusidomeio kiti moks- "r,
Iininkai'Antrojoje pusejeprasidej.o cijos funkcijas ir, kaip bet kuri
}rr' l ;'k;;;;;;io1ru.o
^irvo i,ipo-
teziq kDrimo karitrige.Tobureinese savitq l4steliu grupd, yra evoliu-
is siq nip"r!r,,+ armesra
3r Sr s
Darvino mintis, kad paverdimumo vienetaikeriaujai lytinesrasteles. cijos rezultatas.Kaip tik lvtines
kad ontogenezeje igyti pokTiiai yra paveldimi.Remiantisaukidiau lastelesyra istori5kai vienos se-
. s
minetaiscitologijostyrimais,buvo manoma, niausiq savitqjq l4steliq, nes jas
jgs su branduoliuir chromosomomis. kad paveldimumas

Pasakde On"n V,ney)f m. paskeibtos


susi_

pangenczes
ffi'm'ffi
1.2 pav. A, \reismano pasiuly.taindiyi-
'm turi jau vienal4siiai eukariotai:
grybai,pirmuonys.Bet Siq orga-
nizmq lytines l4stelesdiferenci-
T:l: yra rqstereje
dimumo vicneraionn:^.,lui fff hipotezds.pavel_
ir fersitruodaii rqsteres raitetgjoms dualios raidos schema: juojasi i5 vegetatyviniq,t. y. iSso-
lijantis' Thigivisosras11re,s i cla_
gcnellniu.uizr,itgii,-y-.o
'ne pangenaiyra branciuo-
ll,giavertes. r - gcneratw'ines lasteles; J. Jj, J., s.. _
lyje, nes (i turi kiekvienar.stere. matiniu, l4steliq.
ar tai iiuoraikinepa'eldimunroreorrlai)l s o m a t i n i u l a s t e l i u s p e c i a l i z a v i m a s i ps r. a _
r a n d a n t g e n e t i n i u sv i e n e t u s Veismanasmand, kad kiek-
veismano(A y:it-mann) paverdimumo vienoje l4srelejeyra didelis pa-
ir ontogenezes hipotezd
u pabaigoje(1882m.) iuuo ruuuipopuriari,
IIT sukere skaidi
us.Darij llTiil "o#
kusijas.Kai kuriosjos idejosatsispindejo. dideles dis_ antis uie
nulart.l!'
o kai.kurios joje keriamosprobremos
totesnele"g.".iik",raidoje. .zigotai.
'ie_nosrlsies paveldimumo vienet4,kita der netorygaus
;:'TJTlili:
dar neissprestos pasiskiistymo
Paveldimumovienetqideja irgi p"rimtu ir siandien. dali paveldimumo'ie.netqb[na praradusi
ii Darvino. 11.2 prul;. si'r4srereir yra
Viena i5 teigiamq,Veismano somatind.Jai dalijantis,gali bDriroliauprarandimipaveldimumo
hipotezes.
sarybiqy| ,u, kad jis vie_
ting4 reikSmgteike chromosomor, 5,,pa_ netai. o somatinesl4stelesgali vis labiau specializuotis.
,. Taigi soma_
mumo vieneiai;
armereLamarko rii.ril,ll$; tines.ir genera[vineslqsteresgenetiniuatzvilgiu,anot
Veismano,tu-
ontogenezdje
poiymiaiyra
il#'Ihi;f,iffi retq b[ti nelygiavertds:
somatineslastelesturJtq buti praralusiosda_
paveldimi;pirmasiru"riJ p*lst<inti.
taip li paveldimumo vienetq.o generaryviniq isrikgsvisasiq rintinys.tao,
y,T:1]qr':tiq specializacija, diferen.iu'.rjo. Darijantis,ioinin.; tart._ pasakVeismano.yra
lel (pvz',zigotai),abi dukterines
lqstereituretri nJri ,"t[, par, kaip
ir motinind'rqsrere. raiiau is rikrLUrt jos gari aiskiaiskirrisviena generagvinis kerias: visos generafyvinesr4stereskyla
kitos ir nuo motinineslqsteles.rlp'aisiranda nuo tik iS
iie skirtumai.del generafiiniq lqsteliq.
riq lEstelesspeciarizuojur,i, ku-
dif"r.n.u;"":t i rr^"igunrr:
manasteisingaisuform.ulavo v.ir- veismanohipotezeskrastutinumaisukeredaug giniq,
.iq pagrindlng"roiri*
ontogenezes probremE, tadiaukar-
tai buvo geras kelrodisvisiems'ki"tiems ir tu i5populiarinone tik veisman4,bet ir paverdinrui-ro
tyrinetojams,bandiiusiems vienetqidei4.
v e l i a us p r g s ti i k l a u s i m a . Ypai giniytasidel dliejq teiginiq:1) kategoriskas
organizmqskirsry-
Pasakveismano,reikiaskirti.idioprazm4 i soma.ir idioplazm4:2) genetinissomatiniqr4itelir+nevisaver-
(gr, idea- sqvoka,vaizdi- Tjt
nys)'t' y' generatryines r4sterer, ti5kumas.Pirmasisreiginysyra daugiaufilosofinis.Kas pirma?
r, ,o"i (gr. k[nas). Somayra tik Kiau-
valkalasidioplazmaiapsaugoti. ap- Sinisar viSta?O antrasjsskatinoJksperimentuoti.
Jis susideviir mirsta,o idioplazmaper-
einai5vicnossomosI titq -"teiei" Pirmieji sukruto botanikai.Jie veismanoteigini, kad
,p""it"rq ir yra amiina.Ir dabarsios somatinds
lqstelesgeneti5kainevisavertis.nuneigerabaipairastai.pasinaucroio
18
l9
branduoliopolcydiqpobudisnepakankamai i5ai5kintas.
Be to, pakako
patobulintibranduoliqpersodinimotechnik4,ir i5 tos padiosru5ies
l varliq somatiniqlasteliqparyko iSaugintinormaliusbuoZgalvius net
tada, kai branduoliaibuvo perkelti i5 buoZgalvioskrandZioepitelio
iqsteliq i nediferencijuotaskiauSialEstes.
Kaip paaiSkdstoliau (Zr.
ir p. 27I), lasteliuspecializacijai
visiSkainebutinas genetindsmedZiagos
,.
!"r
\,
,t
kitimas ontogenezdje. Nlaryt. VeismanoaiSkinim4apie individuali4
raid4 dabargalimavertinti tik kaip vien4i5 diferenciacijos
mechaniz-
':r
\
mq, taiiau realiai egzistuojanti.
"""'
1.3 pav. Askaridds (Ascaris megalocephala)chromosomq segmentacija ir dalin6
diminucija somatindsel4steldse: Pastaruojumetu visuotinai pripaZinta,kad somatindsgy\unq
P , . P , - g e n e r a t y v i n e sl 4 s t e l c s ;A B . A , B , E . M S I _ s o m a t i n e s I a s t e l e s :j , 2 _ l4stelesgali prarastitotipotencij4.Gyvfinamsnustatytasir ge-
gcncratyvindselastelise y'r'advi poros stambirl chromosomq;J - A ir B somatindse neratyviniskelias.
lqsteleseyra daug smulkiq chromosomq; clalischromosomos(ealai) vra prarandama
(vykstadiminucija) - pazymetae. Rvskiausiaicliminucijair fragmentacijapayaizduota
J - EMSI lqstelejc Kitas klausimas,ar Siepokyiiai yra grlLtamieji,ar negriZtamieji?
Komplikuojasiir augalq somatiniqlEsteliqtotipotencijosklausimas
(Lr. p. r79).
seniaizinomu faktu: i5 labai savitoaugaloorgano,pvz.,is begonijos Veismanasir ,,igytr1poZymiq"problema.NeabejotinaVeismano
lapo, galima regeneruotiaugalq pJzymiais,uuoingaismotininiam itaka ir kintamumotyrimams.Kaip mineta,jis kategori5kai pasiprie-
-su
augalui.i5 kurio paimraslapas.Siuo metu palykrtui.g.n.ruoti au- Sino ,,igytqpo4'miq" paveldejimui.Noredamasji nuneigti,Veisma-
gal4 i5 paviendssomatindsl4steles.Gaunamatiksli motlninioaugalo nas 22-jomspeliq kartoms kapojo uodegas.Nuo to peles netapo
kopija. I5 somatiniqvarldslEsteliqregeneruojama varld su visaisdo- trumpauodeges. Sis bandymas.nors labai populiarusir mdgstamas
norinei varlei btdingaispozymiais.Taigi lyg ir galimab[tq tvirtinti, cituoti, yra naivusir ner.ykgs.
Taciaupati ideja apie tai, kad ,,igyti
kad visosorganizmol4stelesgenetiniuatzvilgiuyra lygiavertes, arba po4rmiai"nepaveldimi,buvo teisinga,kele gindusir skatinoeksperi-
totipotencinds(lot. totalis- visiskas.pilnutinis).Thdiausi problema mentuoti,ie5kotitikrq paveldimokintamumoprieZasdiq. Kartu susi-
labai sudetingair Siuolaikineje genetikojeivairiai sprendZiama. formavo bendra taisykle,kad
stabilfis genetindsmedziagospokyiiai ontogenezdje. Tam tikrais
atvejaisindividualiojeraidojegali arsirastistabilDsgenetiniusrruktu- organizno raidoje lgyti pozymiaiyra nepaveldimi,
rq pokydiai.Veismanasindividualausrystymosihipotezggrinde kai
kuriais faktaisi5 bestuburiqbiologijos.yra gyvfinrl,kuriq somatines bet, kaip ir kiekvienataisykle.ji turi iSimdiq,kurios bus specialiai
l4stelesai5kiaiskiriasinuo generatlviniqlEsteliqnet chromosomo- nagrinejamos(Zr. p. 2a7).
mis. Par,yzdZiui,
askaridLiq (Ascais ntegaroc
eprtara)generaryvinese l4s- Vis delto Veismanas klydo manydamas, jog idioplazmai(paveldi-
teldseyra dvi stambioschromosomos. Somatinese l4stelesejos suby- mumo vienc-tams) aplinkavisi5kainedaro poveikio.
ra i daugelismulkiqchromosomq. Darisgenetindsmediiagosparen-
ka i citoplazm4ir yra prarandama (r.3 pav.).Thi bDdingivabalams Aplinkos reiksniai:
. keiiia genq veikla;
Dytiscus,nrusemsMiastor ir kt.
. sukelia pavcldimus pokyiius - mutacijas;
ontogenezejestabil[s pokyiiai lqstelesbranduolyjenusratytiir . keiiia genetines rekombinacijosprocesus;
branduoliqtransplantacijos metodu(Zr.p. 176),bet kol kas biu stabiliu . gali sukelti stabili4 genetiniq struktlrq pertvarkq somatineselastelese.

20
2I
1.2.2.Genetika- XX a. mokslas 4. Nustatdkombinaciniokintamumotip4, bfiding4 tik eukario-
tams. Jo esmepaaiSkejoveliau,pakartotinaiatradusMendelio des-
Eksperimentinds genetikos pradZia. XX a. pradZiojc jau buvo nius. Mejozejesusidaronauji chromosomqir kartu jose esandiqpa-
visos prieiaidos (suvokti dauginimosi procesai.turdta pakankamai Zi- reldimumovienetqgenq deriniai.
niq apie lqstelg ir jos dalijint4si,buvo tobulesnihibridizacijosmeto- 5. frode. kad tikrai yra paveldimumovienetai.Si i5vadabuvo
dai) eksperimenti5kaispresti. kaip paveldimi po4'miai. padarytai5 lytiniu lqsteliqgenetindsanalizdsir nepriklausomo pozy-
Genetikos gimimo data teisetai laikoma 1900 m., kai trys moks- mio paveldejimo desnio. Minti, kad lytinesel4stelese ir zigotojeyra
lininkai - de Fryzas (H. de Vries) Olandijoje, Korensas (C. Correns) b[simojo organizmoplanas,,,uZra5yti" bfisimo individo poZymiai. su-
Vokietijoje ir Cermakas(E. T\chermak) Austrijoje nepriklausomaivie- brandinodar preformistaiir epigenezes Tik buvo neai5ku,
Salininkai.
nas nuo kito nustate pirmuosius pozymiq paveldejimo dtisnius ir pa- kaip tai padaryta.Mendeliseksperimenti5kai irode, kad realiai yta
sirlle eksperimentini metod4 paveldimumui tirti. Thdiau Siq moksli- paveldimumovienetai.Tai logiSkai5vadai5 nepriklausomopoZymiq
ninkq laukd nemaZasnusii,ylimas. Jie surado prieS 35 metus (1865) paveldejimo desnio:
paskelbtEMendelio (G. Mendel) darbE, kuris visais atZvilgiais,ypai
iSvadomisgerokai pranoko jq darbus. Mendelio darbas neatsitiktinai jeigu lytinese lEsteldseyra uZraSytib[simojo individo poZy-
iSgulejo 35 metus neZinomas.Jis gerokai aplenke savo epoch4, ir miai ir kiekvienaspoZymispaveldimasnepriklausomai,tai ly-
mokslininkai, kurie buvo susipaZingsu Mendelio darbu, jo nesupra- tindse l4steldseir zigotoje kiekvienampoZymiuiyra atskiras
savaranki5kas pradas,,,uZra5as" * veiksnys,genas.
to. Greidiau galima stebetis,kad Mendelio darbas ne tik nedingo be
pedsako, o dar nust[md i antrq vierq tuos, kurie i5 tikrqjq mokslui
Nei Darvinas,nei kiti paveldimumohipoteziqautoriaijam jokios
atrado pirmuosius paveldejimo desnius ir tyrimo metodq.
itakosneturejo.Hipotezdsbuvo pasiilytosveliau,ne 1865m. Termi-
Mendelis padare 5 stambius atradimus:
n4 genaspasi[le ne Mendelis.Jis nebuvoterminq klrejas. Tai irgi
1. Suklrd pirm4 eksperimentinjmetodq poz,vmiupaveldejimuitirti
Dievo dovana.Daugiausiagenetikojeju priklre Beitsonasir Johan-
tq organizmq, kuriems bIdingas tipiSkaslytinis procesas.t. y. hibri-
senas(W. L. Johannsen). Pirmasis,kaip mineta, 1906m. ,,pakrikSti-
dologini metod4. jo" genetik4,o antrasis1909m. paveldimumovienetuspavadinoge-
2. Suklre auk5tesniqjqeukariotq lytiniq l4stetiq generindsanali- nais.
zds metod4 - analizuojaniiuosiuskryZminimusir nustatd, kad lytines Vdliau buvo nustaryta,kad nors organizmailabai skiriasigeneti-
l4stelesyra geneti5kaigrynos. Veliau Sismetodas Morgano (T H. Mor- n6mis struktlromis,jq paveldejimobldais, dauginimosisistemomis,
gan) ir jo bendradarbiq buvo labai sekmingai pritaikltas chromoso- bet
mU genetinei sandarai ir rekombinacijai tirti.
3. I5ai5kinoauk5tesniqlqeukariotq poiymiq pavelddjimo d€snius: genai yra visq organizmqvisosegenetindsestruktfrrose- tiek
branduolio,tiek nebranduolindse.
. pirmosios kartos vienodunto ir dominavimo;
. skilimo - pradedant 2-qja karta palikuonys susiskaido grupes
i tam tikrais Chromosomin€paveldimumoteorija. Morganasir drozofilos,,era"
santykiais;
. nepriklausomo poZymiq paveldejimo. genetikoje.Prabegovos dveji metai nuo pakartotinioMendelio des-
nirl atradimo,o 1902m. Setonas(W.Sutton) ir Boveri (T Boveri)
Visi jie yra idealDsir elementar[saukStesniqjq suvokdMendelio desniqesmg.Juos lemia chromosomqpasiskirsty-
eukariotqpozy-
miq paveldejimodesniajir pasireiSkiatik esant tam tikroms s4ly- mas tarp dukteriniq l4steliqmejozdje.Thi buvo Setono diplominis
goms.Desniq galiojimoribos ir iSimtysyra vienodaisvarbiosir bus darbas!
Tadiaunuoseklichromosomind paveldimumoteorija (Lr. p. 256)
atskirainagrindjamos.
Morganoir jo bendradarbiq BridZeso(C. B.Bridges),Sfartevanto

22 z_)
somq nedaug - tik 8. o seiliu liauku lasteldsejos ypai stambios,patogios smulkiau
.i chrrinr,)s,rrn?] . tl'
tirti - tai gigantin0s. arba politeninds, chromosomos.Drozofilos ,'era" genetikoje
"d's.i'
tr"\?
t.r
a
'" "''
to,)'1"
',.'-;ii""-
$" itr. nesibaigd. atrandanri ris nauji jos privalumai. Labai daug reiikia ir itin aukitas
d r o z o l i l o s g e n c t r k o s1 1 g i s .
."g,--$i; I {ir.si' ....,,u'"#
o. Tirdami clrozofilqMorganasir jo bendradarbiai
rU1,
'\.' I
r:' ./'
:it
i
"i
"
o,',r$' '
'-ltj. tllr.citlt.rr
nds rekombinacijos
atrado ir geneti-
tipq, kuri jie pavadinokrosingoveriu(angl.cros-
=-j'
susikirtimas+ over - per). Keidiamasiseg-
";tu,
sing - susikryZiavimas,
u.,',,,.-oP ':
"*ft.'n' mentaistarp homologiniqchromosomq. Sie tyrinetojaipasifilemeto'
1.4 pav. Drozofila:
.(nlirq.\a'

X Z r,,* d4 genq vietai ir sekai chromosomose nustatyti.Pirmiausiaji buvo


viriuje:.,1 - patele, B - patinelisl
,4
-
I
a
':
" .!,ir
. nustatytadrozofiloschromosomq(Zr. chromosomqgenolapiai.p. 255).
a p a i i o j e - p o l i t c n i n e s( g i g a n t i n e s ) €a.E nullrt a,
Vdliau chronosomingpaveldimumoteorij4 papilde s4vokageno-
drozolilosseiliq liaukq lilstcliu ''rt
i d .'r"rr*, l71AS.
c h r c l n r o s o m o sK . o n j u g a v u s i o si r j
mitozeje. iSskyrusnedidele2-osic'rs ;az
-
i thr.'rr'snnr,r d' Genomas - genq visuma haploidiniame chromosomq rinkiny-
c h r r r n r o s o m ods e i i n i o j o p c t i e s
scgmentq Salia chromoccntro.
ParySkintinedideli pufai ir chro-
\i6; ',
r-
')a
'ttar,-t1"i
je, platesne prasme - branduolio genq visuma.
'i..o Bendri d€sniai, sqvokos,metodai. Kai kurie chromosominespa-
mocentrai, kuriais chromosomos
sujungtos %. o'%t*.
-'oF
veldimumo teorijos desniai ir sqvokos yra bendri visiems organiz-
mams, o kai kurie i5 jq buvo pritaikyti tiriant kitoki4 genetinq san-
u.rL,
dar4 turiniius organizmus.Bakterijq DNR molekuld, kurioje yra di-
(A. M. Sturtevant), Miolerio (H. J. Muller) buvo sukurta veliau,
dZioji genq dalis (arba visi), irgi vadinama chromosoma.Dar pladiau
l9ll-1919 m. Jos csnre:
taikoma qenomo sqvoka visoms savarankiskoms(autonomindms) ge-
. genas yra chromosomos dalis; netindms struktlroms: mitochondriju, plastidZiq,plazmidZiq DNR ir
. toje paiioje homologiniq chromosomrlvietoje kt. Net Morgano ir jo bendradarbiq metodai labai vykusiai buvo
(lokuse) yra ta_ pritaikyti genetinei virusq analizei (2r. p. 49).
pat[s arba giminiSki (aleliniai) genai - to paties geno strukt[-
rinis atmainos; Taigi visus organizmus vienija Sie rei5kiniai ir struktlros: chro-
' chromosomoje genq yrer daug ir visi iisidestE
linijiskai. vienas mosoma, genas kaip jos dalis, linijine genq seka chromoso-
paskui kitq; vienoje chromosomojeesantysgenai pa'eldimi kar- moje, genq sankiba, sankibos grupds, genomas' krosingoverio
tu, sukibg; jie sudaro tq paiia sankibos grupg; tipo genetin€ rekombinacija.
. kiek haploidiniame rinkinyje yra chromosomq,
tiek yra ir san-
kibos grupiq. Mutaciju atradimas. Vel de Fryzas. Paveldimieji pokvdiai, ku-
riuos dabar vadiname mutacijomis, buvo Zinomi seniai ir netgi buvo
AnrZininkai sake: Morganui pasisekc,kad jis ..pasikinke" drozofi14.Si vaisine panaudoti kuriant naujas vaismedZiq,dekoratyviniq augalq veisles.
musele (Drosophilonrelanogaster) labai spardiaidauginasi.subrestaper l0-1,1 dienq
Gyvulininkysteje buvo Zinomos Ankono a\ys trumpomis kojomis, ne-
nuo kiausineliq padejimo. ?i neiipasakytasprivalumas,palyginri net su \,ienmeiiais
augalais.kuriq tyrimq rczultarq reikia laukti 2-3 metus. o k4 kalbeti apie organiz- sugebejusiosper5okti Zem4 fvor4, botanikoje - pakitusios formos ug-
mus, kuric bresta keletq metq ar net dciimtmediq! niaZolds ir kt. Sio tipo pokydius s4ZiningaisuregistravoDarvinas ir
Drozofila turi daus kitu privalLrnrq.Galinra auginli termostatc gricztai valcio- juos pavadino neapibr€Ztukintamumu. TaUiaujo evoliucijosteorijoje
m o r . n i s q l y g o m i sP
. a t i n c l i a ir y i k i a i s k i r i a s in u o p a t c l i q ( 1 . - l p a r . . ) .A p s k r i t a i c h r o m o -
Sie ookvdiai nebuvo laikomi svarbfis.

24 25
Perversmqsukelede Fryzo darbai.Jis ilgus metus Wrinejoivai-
rius paveldimusnakviSq(Oenotltera')po$(ius ir wrimq duomenis ur
apibendrinodviejqtomq knygoje,,Mutacijqteorija" (1901-1903). Ta- .f, o , " r , , n nn ' "
o-l o ntI
iiau de Fryzasneteisingaimane,kad mutacijosyra tik stambts po- ^ .c-c c-c "--. o
kydiai ir rD5ysatsirandai5 karto, Suoli5kai. Sis teiginysvisapusi5kai
(T)
\ " i l-"'orn "l ''u "
po)_,rn-..f--Nfijr
Ln2 n [_a
".-\rl,.i
-o- I
neteisingas, nes pirma, rlSis yra sistema,visuma organizmq,kurie NF F U u
O H
H
CH"
I
tam tikru bfidu santykiaujasu kitais organizmaisir aplinka,uZima :tl
o
I O P =O
tam tikr4 niSqbendrojeekologinejesistemoje. Tokiu santl,kiqtik del O=P-O H

-c
\-r 0,,
itr111,11|]t
vienos mutacijosatsirastinegali. Jie kuriasi istoriSkai,palaipsniui. (c) \* tt,rrtnlrfl
* N/
\c--N

Antra, daZnesnds yra smulkiosmutacijos. H


-0-
CH2

Indukuotosiosmutacijos.Mutagenai.Morganobendradarbis Mio- o

leris 1927m. Berlynelykusiame genetikoskongreseperskaitesensa- O-P=O


I
o
cing4praneiim4apie tai, kad jis suklre metod4naujomsdrozofilos
mutacijomsaptikti, ir irode, kad mutacijassukeliarentgenospindu- ab
liai. Tai buvo pirmasisi5ai5kintas mutagenas.1932m. V Sacharovas
1.5 par'. DNR sandara (a) ir sinteze (D):
irode, jog drozofilosmutacijassukeliapoveikischemindmismedZia- nukleotidai susijungeporomis G = C ir A = T: nauja DNR grandine komplementari
gomis- jodu, sunkirjq metalqdruskomis.1936m. Blekslis(A. E Bla- senajai; tokios pat nukleotidq sekos grandine prisijungtu prie atitinkamos DNR
kesle)nustate,kad poliploidij4sukeliai5 rudeniniovelyvio(Colchi- grandines ir atliekant molekuline DNR-DNR hibridizacij4
cum autumnale)i5skiriamasalkaloidaskolchicinas.Thdiaugalutinai
cheminiqveiksniqmutageniniveikim4 irode 1946m. J. Rapoportas. liau 5i4 iSvad4patvirtinovirusq biologijostyrimai.I Seimininkol4s-
Auerbach(C. Auerbach)ir Robsonas(J. M.Robson).Kai kurios al- telg patenkatik viruso DNR (arba RNR), bet per j4 paveldimos
kilinandiosmedZiagos, kuriasjie tyre, yra net stipresnimutagenaiuZ visosvirusq ypatvbes.Be to, iterpusi l4stelglabai atsargiaii5skirt4
jonizuojandiuosius spindulius. viruso DNR arba RNR, joje susidarovirusai.
NaujasSiossritiestyrimq etapasir jq vir5[nd - valdomojimuta- Kokio atgarsio susilaukeEivcrio. Makliaudo ir Makariicl atradimas,byloja tai,
genezd:tiek natlralioji (specialiqgenq.genetinirlstruktln]), tiek dirb- kad jau 1946 m.. r'os pasibaigus_Antrajampasauliniam karui' iryko simpoziumas.
tin6. Pastaruojubldu kryptingaipertvarkomigenai:pa5alinami,ista- skirtas tik DNR. Du jo dalyviai Cargafas(E. Chargaff) ir A. Belozerskisirodd, kad
tomi nukleotidaiarba pakeidiamivieni kitais. DNR yra polimeras, bldingas lvairicms organizmams.

Molekulindsgenetikospradiia. Morganasir jo bendradarbiai iro-


de, kad genas- ne abstrakcija, o materialusvienetas,chromosomos DNR sandarair sintez6.Kitas svarbus[ykis - 1953m. Vatsonas
dalis.Thi i5 karto sukeldspdliones, kuri cheminemedZiaga yra genas. (J. D.Watson) ir Krikas (E H. C. Crick) paskelbeDNR sandaros
O gal genasyra chromosomos, kaip tam tikros struktiros, dalis? modeli (1.5 pav.):DNR yra dvigranddmolekuld.Be to, viena gran-
Tada suardZiuschromosom4i5nyktq ir jos genetindfunkcija. dine yra komplementariantrajai(kai l-ojoje yra G, tai 2-ojoje- C,
7944m. atsitikoir,ykis,kuris i5 pamatqpakeitene tik genetikos, kai l-ojoje - A, tai 2-ojoje - T), t. y. viena papildo kit4. Viena
grandinesu kita sujungtosnepafvariais vandeniliniaisrySiais,toddl
bet ir visos biologijosraid4. Eiveris (O. A.Avery), Makliaudas
(C.M.Macleod) ir Makartis(M. McCarthy)frode,kad pneumoko- viena grandinegali lengvaiatsiskirtinuo kitos. Prie vienagrandZiq
kq (Streptococcus struktlrq, prisijungusnukleotidams,susidarytqdvi naujosmolekulds,
pnelmtone)transformacij4Qr. p.542) sukeliaDNR.
tokiospat kaip pradine.Be to, naujosiose molekulese vienagrandind
Vien4 pneumokokqform4 palyko paverstikita, paveikuspastarosios
DNR. Thi pirmasisirodymas,kad DNR yra genetindmedZiaga.Ve- bltq sena.Toks sintezesbfidasveliau buvo irodytas.Jis yra pusiau
konservatyvus ir vadinamasreplikacija(lot. replicatio- kartojimas).

26 27
Sito genetikaiseniailauke. Mat logi5kaim4stant, Lygiai taip pat Rudzinsk4galima vadinti ir Lietuvosselekcijos
tevu. GriZgsi Lietuv4, 1922m. jis iklrd Dotnuvosselekcijosstoti ir
genetindmedZiagaturi sintetintisb[tent kopijavimosibudu. deSimtmetq jai vadovavo.Sukure40 Zieminiqkvieiiq. avIL4,Zirniu.
linq veislirl.Dotnuvos Zemis lkio akademrjojejis skaitd ,,Augalq
Genetiniskodas.Kq lemia genai?Dar vienassvarbus1v.vkis. Si genetikosir selekcijos"kursq.
-
kart4 hipoteze.1954m. velgi trys mokslininkaiGamovas(G. Ga- ThdiauLietuvojenaminiqgyvuliqir Zemdslkio augalqselekcijos
- Amerikos lietuvis)
mov), Ridas (A. Rich) ir M. Yias (pastarasis pradLia sunku atsekti. Nors ji buvo ir iki Rudzinsko,bet j4 r.ykde
paskelbegenetiniokodo hipotezg.Pasakjos, DNR molekuldjeyra megdjai,labiauprakutqdvarininkaiir dvarqvaldytojai.DarZoviq,ypad
uZkoduotosarninorfig5diq sekosbaltymuose. agurkq, selekcijosrezultataisgarsdjoTiakrtrkaraimai.MaZiausiai8
Dar gerokaiprie5tai Bydlis(G. W.Beadle)ir Teitumas(E. L. Ta- garsiosobelqveislesyra Lietuvosvietines.Garsls Zemaitukaiarkliai,
tum) nustatd,kad genaslemia vienq konkreii4 reakcijq,katalizuoja- Dzlkijos deglosioskiaulesir kt.
m4 fermento.1941m. savotyrimq rezultatusjie apibendrinoZinoma A. Hrebnickis- pirmasisaugalq iStekliqkaupdjasir tyrin€tojas.
teze: I genas- I fermentas.Ji Siuometu yra patikslinta: Genetiniqi5tekliqproblemaLietuvoje.PirmasismoksliSkaiobelq se-
lekcija uZsiemeAdomas Hrebnickis(1857-1941)savo dvare Ignali-
1 genas- 1 polipeptidas.
nos r. (Rojuje).Jis yra pirmasisLietuvojegenetiniqaugalqi5teklirl
Tad iki Gamovoie5kotarySio(paprastaicheminio)tarp DNR ir kaupdjasbei tyrindtojas.Suradoir pirmasisi5tyrevietinesobelqveis-
baltymo.ThdiauGamovokodavimoideja buvo i5 principo nauja ir les 'BerZininkqananas4','Jono pepina'.'Panemunes baltqji' ir kt.
biologamsbei chemikamsneiprasta.1961m. Nirenbergas(M. W. Ni- Ir Siuometu selekcininkai megejaiatliekanuostabius darbus.Vyn-
renberg)ir Matejus (A. Mattaei) suradobld4 genetiniamkodui i5- medis (A. Pauk5te.P.Gaili[nas ir kt.), abrikosai(A. Urbonas),atvai-
aiSkinti,o Krikas ir Breneris(S.Brenner)i5sprendedaug principiniq sa (A. Paketfiras)Lietuvojeatsiradodel jq veiklos.Daugybgdekora-
genetiniokodo problemq. tlviniq augalqveisliqirgi sukureselekcininkai megejai(P.Baldikonis,
P.Ciplijauskas, J. Tarrydas,S. Eicher-Lorkair kt.). Tadiaujq veislems
vis4 laik4 gresiapraradimopavojus.Net moksloistaigosenei5saugo-
1.3.1.GenetikaLietuvoje tos ir sunaikintosgenetiniqiStekliqkolekcijos.Toddlviena i5 svarbiq
genetikosproblemq Lietuvoje yra kaupti genetiniusi5teklius,juos
Nepriklausomai tarpukarioLietuvai,kaip Zemdsukio kraStui,bu-
Sudarytosir rykdomosaugalqgenetiniqi5tekliqpro-
tirti ir iSsaugoti.
vo reikalingataikomojigenetika- selekcija.Ji pradetadestl'tiDot-
grama (A. B[dr,ytytd),naminiq gyvuliq genetiniqisteklirl (J. Sveisrys)
nuvosZemdsukio akademijoje.Thi buvo ir Dionizo Rudzinskonuo-
programos.Bandomaikurti niikroorganizmqkamienqbank4.
pelnas.Daug metu jis dirbo Rusijoje,Maskvoje,buvo Zemes [kio
Sekmingiaukaupiami augalq genetiniaii5tekliai.Lietuvos sodi-
akademijosprofesorius,katedrosvedejas,Zymausrusu genetikoN. Va-
ninkystesinstitutasturi didelessodo augalq ir darZoviqkolekcijas
vilovo mokytojasir mokslinisvadovas.Pradinesiddjos,kuriaspuikiai
(A. Tuinyla,A. Luko5evidius, A. Misevidiltd,M. Baranauskiene). Di-
pletojoN. Var,ilovasi5 augalqimunogenetikos,genetiniqiStekliqir jq
delesgrldiniq, pa5ariniqaugalqkolekcijosyra LietuvosZemdirbystes
netolygausgeografiniopasiskirstymo,buvo Rudzinsko.Mokslineseks-
institute.VilniausuniversitetoBotanikossodesukauptosdidelesvais-
pedicijasgenetiniamsi5tekliamskaupti taip par pirmasisrenge Ru-
kr[miu (iniciatoriusA. Ryliikis),geliq (D. Dainauskaite), dekoratyvi-
dzinskas.Thi nurodoN. Vavilovoveiklosryrinetojai(pvz.,Pe:lruur C.
niq medZiqkolekcijos.Vilniausuniversitetas vienaspirmqjq praddjo
HurconailBaeunoe.Mocrna, 1968).Rudzinskas buvo vadinamasRu-
kaupti selekcininkqmegejqveisles.
sijosselekcijostevu.Jis pirmasisRusijojepradejomokslingselekcija,
suk[re daug javq veisliq, 1909m. ik[re pirmqyqRus4ojeselekcijos Ypad gerai ir apgalvotaitiriami bei saugomimi5ko augalqgene-
stoti. tiniai i5tekliai(V. Ramanauskas, J. Danuseviiius,R. Gabrilavidius).

28 29
hibridizacijos sritics. suk[rEs pirmqjq dirbtine augalq genti Rapl'tonobrassica (2r.
GenetikaprieSkarioir pokario Lietuvosuniversitetuose. Geneti-
p. a07). Chemincs mutagcnezis atraddjui J. A. Rapoportui buvo atimti visi vardai,
ka Kauno Vyiauto DidZiojo gerokai
universitete vdlavo. Tik 193-5m' jit bu"., atleistasiS darbo (tapo gcologu. geologijos mokslq kandidatu)'
Marija Natkevicaitd-Ivanauskiene (1905-1996),pries tai tyrusi Zmo- Pats genetikosmokslasbuvo paverstasabsurdu.Buvo t'''irtinama,kad paveldimu-
mu pasiZ1'mibet kuri kuno. lasteldsdaleli. Pvz.. paveldimumas.organizmo poZymiai
gauskraujo grupiq paveldejimq.1935-1940m. kryZminotubes (lzer-
gali persiduoti per metabolitus.Igyti poZymiaies4 paveldimi (propaguotaskraitutinis
bascum)g"nii.t rlsis ir tokiu bfidu tikslino jq sistematikq.Tyrimq iamarkizmas;.Ii bct ko galima iiauginti bet ka. tik reikia sudaryti tinkamas s4lygas.
rezultatusM. Natkevidaiteapibendrinodaktarodisertacijoje.,Gene- -
Ruiis gali gimdyti kitq r[Si (kviediai- rugius, o Sie- dirses;gegutd kitus pauksiius,
ti5kai-sistematliki l/erbuscumir Celsia gendiq tyrinejimai" (apginta ir atvlrtseiii). Genu. chromosomq ncs3.,o jei pastarosiosir esaniios, tai tik laikinai,
Matentatikos-Gamtos
1943m., paskelbta:Vilniausunit'ersiteto .fak.dar- ir t. t. Biologijoje ir su ja taikomuosiuose
susijusiuose moksluoseklestejo T, Lysenkos
destegenetikos kultas: ka jis pasake ar padard, buvo Sventa tiesa. Tvirtai buvo kalama, kad yra
bai, 1942,t. XIV s4s.2, p. 236-3a5).M. Natkevidaite
- Vilniaus universitete. .,sovietindbiologija", ,.sovietini genetika''.Gcnetika buvo paverstaicleologiniumoks-
kurs4Kauno,o nuo 1940m. iki pat 1948m.
lu. Vyko visiSkaizoliacija nuo mokslo pasaulio,didejo biologijos mokslq atsilikimas,
Kauno Vytauto DidZiojouniversitetostudentai medikai irgi buvo kuris ir- dabar dar iauiiamas. Kai kuriose biologijos srityse iki Siol tebdra isigalejusi
supaZindinami su paveldimumoreiksmeligomsper J. Zilinsko,J. Bla- nuomoni, esa galima iSsivcrstibe genetikos Ziniq.
Zio, P.AviZoniopaskaitas.
Praslinkusmdnesiuipo .,garsiosios" VASChNILo sesijos.jos ana-
prieikario vadovdliai ir leidiniai. Didelio atgarsio, bet nevienareik5miSkover- logo susilatrkdLietuva.1948m. rugsejo20-22d. vyko Lietuvosmokshl
joje
tinimo susilaukdpopuliari P.sivickio knyga ,.G1voji gamta ir mes". Daug vietos akademijossesija(LieruvosMA iinynas, 1949,t. IV-V). AukStujq
Mendelio desniq pakartotinio atradimo 35-neiiui'
skirta paveldimumo problemoms.
molqrkludestytojai,mokslininkaiddstejaunimuiapie genus,chromo-
-50 m. jo mirties ir i0 m. nuo Mendelio darbo pirmojo paskelbimo sukaktims pa- aukstq-
Z y m d t i b u v o i i l e i s t a ss p e c i a l u sZ u r n a l o . , K o s m o s "n u m e r i s ( 1 9 3 5 m . , N r . ' l - 6 ) . S i o
somas,mitozgir mejozg,todel labiausiaikliuvo universitetrl,
Zurnalo 1936 m. Nr. 4-6 skirtas Dotnuvos selekcijos stoties iklrejo Rudzinsko jq mokyklq tiek prieikario,tiek pokario destytojams.
70-meciui. Siame ir kitanre populiariame Zurnale ,.Gamta" buro skelbianla gana TaciauLietuvojenebuvoskubamanaikinti biologijosmokslinin-
daug straipsniq genetikos bei selekcijosklausimais. kus. Autoritetingiausibiologai J. Dagys,A. Minkevidius'M' Nat-
Dotnuvos Zem€s lkio akademija lenke universitetqne tik destymu. bet ir va- P Sivickis,A. Madionislabai kategoriSkai laikesi
o 1936 ir kevidaite-Ivanauskiene,
dovdliais. 1928 m. K.Aleksa iSleido ,,Paveldejimasg-lYulininkl',stdje", po kritikos
neigiamospozicijoslysenkizmoatZvilgiu. o P.Snarskis
1939 n. tr. Gimbutiene - .,Augalq genetika". ..Zemes ukio vadovo" gl'ruliq reisi-
mo skyriuje (1930 m. 1 leid. - S. Girsoviiiaus. o 1936 m. 2 leid.
- B. Vitkaus) ,,skraiste"sugebejodestytiMendelio,Morgano,de Fryzo,Johanseno
buvo daug Ziniu ii genetikos. darbq esmQ,ir studentaipuikiaisuprato,kad lamarkizmokritika tin-
ka ir T Lysenkai.Vis delto iStisus15 metq lysenkizmas slopinoge-
LysenkizmasSSSRir jo atgarsiaiLietuvoje.Po Antrojo pasau- netikosraidq Lietuvoje.
linio karo ilga laik4 Lietuvojegenetikosnebuvo.Tuo metu Sovietq Dabartin€genetikosb[kle Lietuvoje.Eksperimentindgenetikapir-
Sqjungojevyko asrri kova pries genetik4.Gana daug genetikrlbuvo miausiapraddtapletoti Vilniausuniversitete- 1963m. This metais
represuota,todel dirbti genetikos.citologijossritysetiesio_g buvo pa- pradetasdestytiir genetikoskursas.1960-1965 m. jauni ivairiq auk(-
uo3ingu. Sispavojusypad sustiprejopo vadinamosios VASChNIL (Vi- tqlq mokyklqabsolventai V Randelis, J. Rubikas,R. Lekevidius, J. Va-
sasEjunginds Zemdslkio mokslq akademijos) 1948 m' rugpjtdio se- siliauskas,A. Janulaitis,A. Sinkus,A. Basys,D. Citavidiusistojo i
siloi. loje lysenkizmas -
buvo iteisintaskaip oficiali doktrina ,,sovie- Maskvosir Leningrado(SanktPeterburgo)universitetq,institutqas-
tind genetika". pirantlr4 ir sudardgenetikosLietuvojepamat4.
Siuo metu genetiniaityrimairykdomi Vilniausuniversitete(VU)
Jos nesilaikantys Daug genetikuir juos palaikan-
buvo laikomiliaudiesprie5ais. ir visuosebiologinioprofilio institutuose, mokyklose.VU
auk5tosiose
jiems atimindjamimoksliniai vardai ir laipsniai.Dalis
dirjq buvo atleistii5 <jarbo. Botanikosir genetikoskatedroje(J. Lazutka,R. Lekevidius,V. Ran-
jq aisiduretremtyje,kalejimuosear buvo fizi5kaisunaikinti.Thip atsitikoN Vavi- ir mutagenezes srityse.VU
jaunas'neiipasa$'taitalentingasgenetikasG' Kar- delis ir kt.) dirbamagenotoksikologijos
iovui. Kalejimebuvo susaudytas
peienka,kuris jau buvo susp6jgs pagarsetipasaulyje darbaisi5 tolimosiosaugalu Botanikossodene tik kaupiami ir tiriami genetiniai
augalq istekliai,
bet ir buvo sukurta(A. Ryli5kis)11 vaiskrtmirlveisliq.VU Zmogaus genetika.Lietuvossodininlqtstes institutedirbo ir du produktlviausi
genetikoscentre, kuriam vadovaujaV Kudinskas,tiriama Lietuvos pokarioselekcininkai IpolitasStaras(1905-1966), ypadi5garsejes
obelq
gyventojqpopuliacijosgenetindsandara,kai kurios metabolizmoli- veislemis,ir JonasMadys (1908-1980), suklrgs per 30 darZoviqveis-
gos,jdiegtaprenatalinds diagnostikos, molekuliniqzondq technologi- liu. Kai kurios i5 ju buvo platinamosuZ Lietuvosribr+.
ja. Naujagimiqgenetiniaityrimai atliekamiir VU Neonatologijos kli- LietuvosZemdirbystes institutoVokdsfilialaspagarsejo bulviqimu-
nikoje (V Basys). nogenetikostyrimais(A. Bujauskas).Sukurtos6 nematodamsir li-
Zmogauscitogenetiniaiir chromosominiqligq tyrimai r,ykdomi goms atspariosbulviq veisles.
Kauno medicinosuniversitete(A, Sinkus).MonografijuiS genetikos 1966m. buvo lkurta Lietuvosgenetikqir selekcininkqdraugija.
sritiesyra skelbgivairiqZmogausligq specialistai J. Lelis (apiepavel- Pirmuojuios prezidentu(196G1977)buvoJonasBulavas(1903-t984).
dimas dermatozes,1981m.), J.AviZoniene(apie nervq ir raumenq Jis buvo vienasrySkiausiq Lietuvospokario selekcininkq, suklrgs 25
ligas,1990),G. Balevidiene(apie psoriazesgenerik4). javtl veisles.ilg4 laika vadovavoDotnuvosselekcijosstodiai.Thip pat
Molekulindsmikroorganizmqgenetikospradiia buvo Biochemi- paraSdpirmqli augaluselekcijosvadoveli(1963m. 1-oji; 1970 m.
jos institute.Buvo tiriamavirusqmutagenezd ir transformacija (J. Ru- 2-oji iaida).
bikas).Siuo metu garsdjaR. Nivinskovadovaujama laboratorija,kuri Lietuvosgenetikqir selekcininkqdraugijaorganizuojakonferen-
tiria bakteriofagoT* vienosvelivqjq genq sankaupossandar4,veiklq cijas.simpoziumus, kongresus.1991m. ikurta BaltijosSaliq(Lawija,
ir valdym4. Lietuva,Estija)genetiniqdraugijqf'ederacija. Pirmuojujos preziden-
Botanikosinstituteatliekamiaugalqmolekulines genetikos- DNR tu (1991-1993) buvo V. Randelis.
paZaidqreparacijos, augalqgenq inZinerijos(K. Cieminis,J. Proscevi-
dius),mieliq kileriniq kamienqgenetikostyrimai.
Daugiausiamolekulinesmikroorganizmq 1.4.1.Genetikosmetodai
genetikossrityjepasiek-
ta Biotechnologijos institute.A. Janulaidiuivadovaujanr, tiriama re- Genetikojenaudojamasiir.'airiausiais chemijos,fizikos,matemati-
sistema,jos komponentqsqveikasu DNR, buvo
strikcijos-modifikacijos
kos mokslq,kitq biologijossridiq(embriologijos, citologijos,sistema-
atrastasnaujas DNR metilinimo tipas bei daug naujq restrikcijos
tikos) metodais.Tadiauyra metodq,kuriuosapibtdinamekaip gene-
endonukleazitr ir DNR metiltransferaziq. Taip pat lykdoma mieliu tinius.Jie irgi fvairrls,bet i5 ju galimai5skirtipagrindiniusgenetinius
genu inZinerija(K. Sasnauskas). Janulaiiioir jo kolegq darbai labai metodus
vertinami kitose Salyse. 1. Hibridologinismetodas.Jis buvo sukurtaspirmasis.Kaip mi-
Ekologijosinstitute,Lietuvos gyvulininlrystds institute,Lietuvos neta (Zr. 1.3),ji suklre Mendelis,bet moksluiatradode Fryzas,Ko-
veterinarijosakademijojemokslininkqgrupesatliekagenetiniusgy^/u- rensasir Cermakas.Jo pamatas- dviejq skirtingqpaveldimqformq
liq tyrimus.Antai Ekologijosinstituteatliekamipauk5diqimunoge- hibridizacija (gr. h1,bri; -dos - kraujomaila),kryZminimas.KryZmi-
netiniai (A. Sruoga,A. Paulauskas), trematodqcitogenetiniai(J. Bar- nimo produktaiyra hibridai (hibridiniaiorganizmai),hibridinesl4s-
Siene)tyrimai. Lietuvosveterinarijosakademijoje(K. Janu5auskas, teles (kai suliejamossomatinesl4stelds),hibridinesmolekules(kai
I. Miceikiene)tiriamasgyvunllpolimorfizmasir citogenetiniaipory- atliekamaDNR molekulinehibridizacija, kai gaunamihibridiniaige-
diai priklausomainuo ekologiniqveiksniq. nai). NaudojantisSiuometodubltina tureti dvi skirtingas,alternaty-
Ir Zemesfikio institutuoseyra genetikoslaboratorijosar grupds. vias,klasikiniuaweju - to patiespoZymio(geno)formas,pvz.,gyvu-
LietuvosZemdirbystes institute,o pastaruojumetu ir LietuvosZemds lius rudos ir baltosspalvoskailiu, augalusgeltonosir Zaliosspalvos
lkio universiteteatliekamipasariniqaugalqbiotechnologiniai tyrimai sdklomisir pan.
(A. Sliesaravidius).Panasius vaismedZiq ir vaiskrlmiq ryrimusatlieka
Lietuvossodininlrystds institutas(V. Stanys).Pastarajame, kaip ir Lie- Ii tikrqjq tai ne ',ienas,o grupd metodq. Jie skiriasi priklausomai nuo qenetiniq
tuvos mi5kq institute,tiriama atitinkamqaugalqkiekybiniqpoZymiq t1'rimq tikslq. Vienais nustatomi poZymio pavelddjimol,patumai.genq savybis, genq

JJ
Genealoginismetodasyra senesnisuZ hibridologinimetod4,bet
jo reikSmesuvoktatik suktrus pastarEjimetodE.Jau seniaisudari-
nejamoskaraliq.didikq genealogijos - gimineskartq
(gr. genealogia
seka). Lietuvoje puikiai i5likusiRadvilq genealogija.Pats terminas
geriausiaiatskleidZiaesmg- sudaromakartq seka.GenetikojeSiuo
metodu tiriama, kaip paveldimaskonkretuspoZymis.

Genealoginiu metodupoZymiopavelddjimas buvo tiriamasdar tada,kai jokios


1.6 pav. Homeozinds drozofilos mutacijos: genetikosnebuvo.Antai Habsburgrldinastijos.,etiketd"buvo ,.Habsburgqlupa",
kairdjc - Arttcnnapedia(dalis antenos virtusi koja); tiksliau- i5si5oves apatinisZandikaulis. Oficialiaidaltonizmo(spalvqskyrimodefek-
deiinije - bithorux (dvi krltinclcs victoj vicnos kr[tinclcs ir toddl dri poros sparnrl t a i ) . h e m o f i l i j o s ( k r a u j o n e k r e S e j i m a sp) a v e l d e j i m oy p a t u m a i n u s t a t y t i d a r
vietoj vienosporos sparnq) XVII-XVIII a. riboje, bet ii tikni.yqSiq poZymiq,bent hemofilijos,pavelddjimo
pobudisbuvo suvoktaslabai seniai.PasakThlmudo,berniukaiatleidZiaminuo api-
pjaustl"mo, jeigu motinosgiminejebuvo nors vienasvyras,sirgeshemofilija.Mat 5i
sqveika,kitais - gcno vieta chromosomoje,tos vietos pakeitimas, treti taikomi no-
liga pavcldimasavotiSkai. Moterysklasikinetos ligos forma neserga,bet platina
rint nusprgsti,ar poZymispavcldimas pcr branduoll, ar per citoplazmosstrukt[ras.
poZl'mi(tiksliau- genq).Liga pasirei5kia tik jq sinums,bet ne dukterims.Dukros
Metodas skiriasi ir priklausomai nuo objckto, jo gcnctiniq struktlrq, daugininrosi.
d i r 2 n i a u s ivari a g c n o p l a t i n t o j o s .
lytinio proccso ypatumrl, pagaliau nuo objekto genetinis analizesgalimybiu: ar ga-
lima kryZminti grynqsiasgcnctincs linijas. ar apskritai galima dirbtinai kryZminti. ar
tik tenka apsiriboti tik tuo, kas yra nat0ralu. Tokia 1'ra gamtiniq populiaciju. Zmo- Dabar apie tokius po4/mius kaip hemofilija, daltonizmas sakome,
g a u s g c n c l i k o st y r i m q p a d i t i s . kad tai ,,sukibg" su lytimi poZymiai. Juos lemiantys genai yra tik X
chromosomoje (Zr. p. 579). Bent apie 100 pana5iai paveldimq Zmo-
Siuolaikinejegenetikoje hibridologiniu metodu daZniausiainusta- gaus pozymiq prigimtis buvo pirmiausia nustafyta i5 genealogijq.
toma homofogija (gr. homoktgia - sutikimas), t. y. tapatumas,pana- Oficialiai genealoginismetodas buvo pasiulytasGaltono (E Gal-
Sumas,giminingumas. Galima nustatyti genomq, chromosomq ir jq ton). Jis veiksmingas tik tuo atveju, jeigu Zinomi probando (mus
daliq, genq ir jq daliq homologij4. dominandio Zmogaus) tdvai ir protdviai (i5 motinos ir tdvo puses)
Antai genomq homologijE (arba nehomologij4) svarbu nustatvti ir kiekvienoje kartoje yra pakankamai palikuoniq, taip pat jeigu
sistematikoje.Tokiais tikslais Verbascttmr[Sis kryZmino M. Natkevi- turima duomenq apie daugelio Seimq genealogijaspagal mus do-
daitd-Ivanauskicne(Lr. L3). Tiriant Zmogaus ir Simpanzesgenomu minantl pozymi. Genealoginis apra5as pagristas atitinkama Zenklq
homologij4 nustatyta,kad jie beveik nesiskiria (skirtumas 1,5-2,5q.), sistema (1.7 pav.). Spccialiaismatematiniaisgenealogijq fyrimo me-
Tiriant homologijE, galima aptikti tapadiq genq tose organizmrl todais nustatomas pozy'mio paveldejimo pobldis: ar pozymis domi-
grupese, kuriose jq nesitiketa. Antai Zinomos drozofilos mutacijos, nuojantis, ar recesyvusis,atskiro asmens heterozigotiSkumasir kt.
kai vietoj vieno organo i5silysto kitas. Pvz., vietoj antenos r.1'stosi Genealoginismetodas svarbusir atliekant medicining-genetingkon-
koja (Antennapediomutacija) arba dvi poros sparnq. vienam drozo- sultacijq. Remiantis genealogijqtyrimais galima prognozuoti paveldi-
filos segmentuivirtus kitu (bitlrcru mutacija). Tokios mutacijos buvct mos ligos tikimybg tarp probando giminaidiq, konkrediose Seimose.
pavadintoshomeozinemis(1.6 pav.). Jas detaliau i5tyrus paai5kejo, Stai kodel pastaruoju metu ligos istorijose ira5omi duomenys ir apie
kad tai mutacijos genll, lemiandiq vienq i5 pagrindiniq vabzdZiqmor- giminaidius. Bet, tiesq sakant, Sis darbas atliekamas gana atsainiai,
fologijos savybiq - k[no segmentacij4.Visi Sie genai turdjo tapadi4 matyt, nepakankamai suprantant jo svarb4.
nukleotidq sek4. Ji buvo pavadintahomeo seka (bloku). Tiriant ho- Kita Zmogausveiklos sritis, kurioje taikomas genealoginismeto-
mologij4, 5i seka buvo aptikta ir kai kuriuose Zinduoliq genuose.Thi das,- gvuliq veislininkystd.Genealoginisapra5asyra privalomasveis-
buvo netiketumas.MaZa to! Neseniaihomologineshomeo sekai nu- liniq gyruliq ko$rbes ir veislesgrynumo dokumentas.Paradoksalu,bet
kleotidq sekos aptiktos ir kai kuriuose mieliu, augalu genuose. veisliniq glvuliu genealogijosir Lietuvoje vedamos labai r[pestingai,
1A
3-5
Mutacinis metodas.Sio metodo autoriais laikytini Morganas ir jo
rI vyras
l - r l l , ^ l L ,
lt iltr ]tt{ )l
\ I

r\atklntas it\nluo bendradarbiai.Pirmoji genetiniamstyrimams buvo panaudota drozo-


1L---{[*zlfr,ij

+ lvtis neZinoma

asmeniSkai
rn
LJJ '.l./
,T'. zt..
.1.r neg\ \ aglmls
filos akiq spalvos mutacija - baltos, nepigmentuotos akys (white -
angl. baltas). Palyginus normalaus ir v.,hitegenr] paveldejim4, buvo
i5ai5kinti ,,sukibg su lytimi" poZymiai,jq prigimtis (Zr. p. 580). Nuo
]ll apZilrdtas,serga neStumas
Morgano laikq mutacijosZymimosangli5kaispavadinimais.Tiesa, pas-
/1 .l/ T- nutraukta santuoka taruoju metu ypad drozofilos genetik4 Qr. 1.1 ir I.2) uZplfido ir kitq
II
nn
probandas
(skyrybos) kalbq ZodZiai, kaip antai shibire,fushi tarazu ir pan. (visi japonq k.,

fo
autclsominio
reccsp'iojogeno I}_[ santuoka
bet angli5kosraSybos).
Mutacinis metodas taikomas ivairiais tikslais:
neSiotojai ,-\--l--]
\-/--11 giminiu santuoka
(heterozigotos)
. kaip hibridologines
analizdspagrindas- sukurti alternatyviasto
+-il nesantuokinisrySys patiesgeno atmainas,polimorfizm4:'
flfr #.i.e,u.,nuo o normalausir mutantiniogenoveikimuilyginti,geno arba DNR

tr U \o/ s a v a i m i n i sa h t ) r l l s CFil-:j
dvisantuokos sekosfunkcineireikimei nustatyti;
. aptikti naujusgenus.

I dirbtinis abortas
aHt
-d- vaiku skaiiius
neZinomas Morganasmutacinimetodqtaike tik pagalpirm4j4paskirti- su-

o moteris
(-fl
*t-
n e Z i n o m aa. r
bu','ovaiku
kurti pradinl polimorfizm4ir mutantq sukryZmintisu normaliu (arba
laukiniu) tipu, Taip genetikojevadinami normalls individai (po\-
? miai).
Antrasisir trediasistaikymoatvejaiyra bendriejibiologiniai.Mu-
/-'\ nesantuokinis
(
* l -l T ' l I tacinismetodastaikomasivairiosebiologijossrityse,norint nustatyti,
TIOI asmeni5kai
apZiurdtas,sveikas
T
stnus
kaip organizmer,ykstalvairusprocesai,rei5kiniai,atskleistijq prigim-
ti, valdym4.Siemstikslamsmutacinimetod4pirmieji labai veiksmin-
neapZiuretas, gai taike Bydlis ir Teitumas,tirdami ivairiq metabolitqbiosintezg.
tikriausiaisergakaip
aft santuokair iSjos
gime vaikai Vienaspagrindiniqmetodiniqbiologijosprincipq yra veikli4 b[-
ir probandas
OT senq lyginti su neveiklia.
X chromosonrojcesaniio Thi daroma dviem budais.
patologiniogeno neSiotoja {-Hl
-r- bevaikesantuoka
1. Proces4,rei5kini galima slopinti inhibitoriais.Antai proflavi-
nas gana selektlviainaikinanebranduolingDNR (plazmidesir kt.);
ogijq ienklai cr-amanitinas slopinaeukariotqRNR II ir III polimerazes, bet ne I;
-
chloramfenikolis bakterijubaltymq sintezQ, blokuodamaspeptidil-
neguZmoniq.Be to. veislininkysteje
kur kas rupestingiau Sismetodas transferazing reakcijE(Lr. p. 101);CO slopinareakcijas,kurioseda-
Zalingogenobuvim4veisliniuose
atskleidZia gyvuliuose, ir taip iSven- lyvaujacitochromaiP-450(Lr. p.303) ir pan. Thiiau inhibitoriaidaZ-
giamadideliq nuostoliq. niausiaiyra svetimiorganizmuijunginiai,veikia ir kitus procesusir
Bet apskritaigenealoginismetodasvisi5kaiteisetaiyra tarp ben- yra nuodai.
dnjq genetikosmetodq. Genealogine(kartu) analizdatliekamair 2. Proces4,rei5kini gali paveldimaislopinti mutacijos.Naudoja-
naudojantishibridiologiniubei mutaciniumetodais. mos nal mutacijos.Tai tokios genrl mutacijos,kurioms ivykusgeno

36 37
veikla visiSkainutrflksta.DidZiausias ju privalumasyra tas. kad pa- reakcijoseiga Siojerudo pigmento sintezdsdalyje tokia, kokia pateikta
sidaroneveiklustik vienaskonkretusgenas.Labai veiksmingaitokio aukSciau.
tipo mutacijomispasinaudojoBydlis ir Teitumas. Suprantama,kad, pakitus akiq spalvai, drozofila neZus, nors gy-
r,ybingumas gali sumaZdti. Pakitus glvybi5kai svarbiam procesui, bio-
Biochemindsmutacijos,kurias tyre Bydlis ir Teitumas,slopina
kurios nors medZiagos sintezg.bet lvairts metabolitaiorganizmesin- chemine mutacija gali bnti mirtina, Ietali (lot. letalis - mirtinas),
tetinami per tarpinesgrandis.Kiekvien4ju katalizuojafermentas.o tadiau to galima i5vengti davus trtkstamos medZiagos.Thi palyksta
ji koduojagenas.ThigivienodaipasireiSkiandios biochemines mutaci- padaryti anaiptol ne visq genq mutacijoms. PavyzdLiui, irykus DNR
visiSkaiskirtinguosegenuose.
jos gali bfiti ir,ykusios polimerazitl nul mutaciloms, joks metabolitas nepades. Mutacija bus
Pateiksimepaiyzdi i5 drozofilosgenetikos.Drozofilos a$s pa- mirtina, nes nutrlrks vienas i5 svarbiausiq gyvybiniq rei5kiniq - DNR
prastai yra tamsiai raudonos.Thdiau akiq spalva yra dvieju pig- sintezd.
mentq - rudo ir Sviesiairaudono miSinys.Rudas pigmentassinte- Santykinai mirtinos ir lealeymutacijos. Tokios keblios padeties
tinamas i5 aminorlgities triptofano per kelet4 tarpiniq reakcijq: i5vengiamadviem bldais, atsiZvelgianti pozymio prigimti.
Pirma, gali bfiti naudojamos ne nttl mutacijos, o lealg mutacijos
triptofanas (angl. lealg - i5tekantis, nesandarus).Tai silpniau pasirei5kiandios
blokuoja vermilion mutacija -+ J r'-r'kdotriptofanpiroliazi mutacijos.Geno veikla nera visiSkaiblokuota, toddl mutantai ar bent
formilkinurenrnas dalis jq i5gyvena,nors jq glvybingumas sumaZdjgs.
kinureninformomadaze
Antra, pasinaudojama santykinai mirtinomis mutacijomis. Mu-
tinurlin Jl'kdo
blokuoja cinnabar mutacija -+ J rykdo kinurenin-3-hidroksilazi tantinis genas yra mirtinas, visi5kai nepasirei5kiavienokiomis s4lygo-
. 3 - h i d r o k siink ur en i n a s mis (nepermisinemis)ir visi5kai normaliai veikia kitokiomis s4lygo-
mis (permisindmis, angl.permissive- leidZi4s).S4lygos,i kurias rea-
J guoja tokio tipo mutantai, gali blti ivairios: pH, osmosinis s16gis,
rudas pigmentas
temperatura. DaZniausiainaudojami temperatflriniai, arba /s-mutan-
tai (angl. temperaturesensitive- jautrus t'). Pastarieji labai veiksmin-
Jei tarpinesreakcijaskontroliuojandiqkurio i5 genq in,ktu nrrl
gai naudojami naujiems genams, poZymiams aptikti, irodyti. Patryz-
mutacija,t. y. nutrlktq visa iuykirlgrandind,alrysbutq Sviesiairau-
dZiu gali b[ti mutantai dna. Tai mutantai, kurie slopina DNR sinte-
donos.Tokiosalrysyra ir vennilion,ir cinnabarmutanto.Mutacijq ir
zE. Pana5iaikaip biocheminiq mutantq, gaunama kuo daugiau ts-dna
kitais genetiniaismetodaisgalima tiksliai nustatytiir,ykiq(reakciju)
mutantq, nustatoma, keliems genams jie priklauso, ir pagaliau, ma-
granding.
nipuliuojant temperatfrra,- kq lemia normalus genas (arba normali
Biocheminesmutacijosyra vienasiSveiksmingiausiq bfldq bio- mutantinio geno b[sena). Mutacijomis aptinkami ir nauji genai. Jei-
cheminiq reakcijq eigai, rnetabolitosintezeinusta{uti. gu parl,ko gauti mutaciiq. tai yra genas.o jeigu yra genas.tai yra
polipeptidas ar bent RNR, kuriuos genas koduoja.
Ji tiriamataip: a) i5skiriamadaugvienopozymiomutantr+; b) juos Embrioninds letalds dar neseniaitaikytos tik mutageniniamsveiks-
i5tyrusspecialiais metodais(Zr.komplementacijos testas,p. 75),nusta- niams lvertinti, o pastaruojumetu labai veiksmingainaudojamossudd-
toma,kiek genqlemiamedZiagos sintezg.I5 to galimaapytiksliaisprgs- tingiausiemspozymiams tirti - morfogenetikoje.Tai mutacijos, mirti-
ti, kiek gali brlti tarpiniq reakcijq;c) i5 ankstonumatomosgalimos nos ankstyviausiose embriono stadijose,kai lemiama bendra organizmo
tarpindsreakcijos.Jomspatikrintimutantaipaveikiamigalimaistarpi- sandara,organr+raida. ParryzdLiui,drozofilos bicoid mutacija: du pilve-
niaissintezds produktais. Pvz.,drozofilosvermilionmutantoakiu spalv4 liai i5 vieno ir antro galo ir nd vienosgalvos(1.8 pav.).Suprantama,kad
normalizuojaformilkinureninas, kinureninas, 3-hidroksikinureninas, o ji Zuslabai anksti,vos praddjusirystytis.I5tyrustokias mutacijas,nusta-
cinnabarmutantotik vienai5 SiqmedZiagq 3-hidroksikinureninas, toddl tomi genai, lemiantysesmingiausiusindividualiosiosraidos momentus,

38 39
kaip pvz.,bicoid atveju nusta-
toma, kas lemia gradient4
,,galva- pilvelis".
R c rc r s i j a i i B c r i n o r m a l u

;'^w{
W
Delecijos.Mutacinio me-
todo apZvalga nebltr] pa-
k a n k a m a i i S s a m i .j c i g u n c -
pamindtume delecijq (angl.
deletion - iSbraukimas.i5nai-
kinimas). Jos b[na lvairaus
1 Dr igubas Bra. II
dydZio: didesniu ar maZes-
1.9 pav. Chromosomq mutacijos pastoviai konjugavusiosedrozofilos seiliq liaukq
niq chromosomos segmen-
politenindse chromosomose:
tq - keliq genq dydZio, p?- / - mutacija Bar: A - normalus scgmentas ir akys. B - segmentaspadvigubejgs
1.8 pav. Normalus (virSuje) ir mutantinis
vieniq genrl, j.t daliq (duplikacija). C - segmcntaspatrigubejgs- vadinamasisdvigubas Bdl, segmentas
bicoid (apa6oje) drozofilos gemalai (pagal
DNR nukleotidq sekq ar patrigubdjgs ddl krosingoveriol 11 - delecija iSkritqs segmentas apatineje chro-
C. Nijsslein-Volhard,1977):
./ - burnos sritis; 2 - uZpakaliniaikvcptukai net pavieniq nukleotidq i3- mosomoje. tada antrojojc normaliojoje konjugavusiojechromosomoje buna kilpa
kritos. Siuo metu delecijos
itin populiarios. Jos labai veiksmingai naudojamos konkrediu DNR
nukleotidq sekq ir pavieniq nukleotidq reik5mei nustatyti. Ar veiks \
genas, pvz., iSkritus TAIA sekai? (Zr. p. 90). Kokios butq tokios \4

?jlr
delecijos pasekmds? \
Citogenetinis metodas.Jis sukurtas citologijos ir genetikos moks-
lq sand[roje. Vizualiniai chromosomq tyrimai lvairiq tipq mikrosko-
t
pais derinami su genetiniais metodais - hibridologiniu, mutaciniu.
't
Citogenetikosir citogenetiniometodo raid4 labiausiaiskatino Mor-
gano mokyklos darbai. Hibridologiniu metodu sudaryti chromosomq rA tf$
genolapiai (linijinis genq i5siddstymaschromosomose),aptikti rei5ki- r{ l'i$
niai - genq sankiba, ,,sukibg" su lytimi pozymiai, krosingoverisska- *.t
tino mokslininkus ie5koti b[dq, kaip Siuos reiSkinius irodyti ir tirti
citologiniaismetodais.
Labai svarbusatradimasbuvo politeninds (arba gigantines) chro-
mosomos drozofilos seiliq liaukq lqsteldse (Zr. 1.4 pav.).Veliau jq
surasta ir kai kuriq kitq organizmq specializuotosel4stelese.
1.10 par. Ziurkdno (Cricetulusgrisens)chromosomos,daZytos arlekininiu b[du:
Naudojantis poiitenindmis chromosomomis,buvo galima daugeli
l4stelis paveiktos BrdU, todel daug sescriniq chromatidZiq mainq; kai kurie jq
svarbiqgenetiniq reiSkiniqpadaryti regimaispro mikroskop4.Pirmiau- nurodvti rodl'klemis
sia - visq tipq chromosomqmutacijas(paveldimuschromosomqsanda-
ros pokydius).TereikiasukryZmintimutantE,kurio chromosomqsanda- chromo:,omose, kuriosyra pastoviaikonjugavusios
ir somatindse seiliq
ra yra pakitusi, su normaliu individu. Tokioje padetyje homologines liaukulqstelese(1.9pav.,11).Politeninese
chromosomose galimaiZi[-
chromosomoskonjuguoja savitai (Lr. p, 428). Pvz., jeigu tai delecija reti netgi nedidelius,geno dydZiopokydius.Par,yzdZiugali buti Bar
(i5kritgs chromosomossegmentas),matytqsi savita kilpa politenindse duplikacijos(padvigubejimai)(1.9pav.,1).

40 4I
^l!lf g "Ufl ^llill{ "lfil
"llll ll,ll rrlr lll "ll ll ft ir ryi|1l 6789

"l | ,l,l | | 't,l ll It {;.t tt t,! .l,l i t tf


'lttf
(.rs.2o)
c..ll
121-22)
l.
lYl
'11Y ':i ';ffi abcd
1.12 pav. In situ hibridizacija (a, b) ir chromosomq spalvinimas (c):
c - svidres(Lolium nwltiflonnt, skaisdiairoZincspalva)ir eraidino(FestLtca arundinatea)
1.11 pav. Zmogaus (v-vro)kariotipas: t a r p e e n t i n i o h i b r i d o c h r o m o s o m o s ;g a l i m a a p t i k t i r e k o m b i n a n t i n e sc h r o m o s o m a s
Dvieju daZymobldu - iitisinio (kaireje) ir diferencinio(deiineje) palyginimas.DaZant (paz-vmeta rodl'klenlis)(iS M. W Humprevs,I. Paiakinskieni,A. R. Janres,H. Thomas.
diferenciniu budu ealima atskirti vienodq matmcnu chromosomas.pvz.. 2l-qja ir 1998):b - Zmogar.rs chromosomqtelomeros(ii K. N{o1'zes, 1991);c - Tmogauskariotipas,
22-qq m a t l t i t r a n s l o k a c i j o ts1 3 ; 1 1 ) t. ( 1 1 ; 1 - 5i)r t ( 9 : 2 2 ) .D e l p a s t a r o s i o a
s t s i r a n d af i l a d e t { i n e
chromosoma (Zr. p. 1-36)1i5 T, Veldman. Ch. Vignon. E. Schrock et al., 1997); d -
spalvinis diferencijuotas2mosaus ,5-osioschromosomos daZymas:kairdje - normali
Diferencinis chromosomq daZymas- vienas didZiausiu Sio Simt- chromosoma.i'idun'je - su delecija.dcSineje- su insercija(i5 I. Chudoba et al.. 1999)
medio citologijos atradimq. Jis 1'ra dviejq tipq. Galima per vis4 chro-
mosomos ilgi skirtingai dairyti nauj4 ir senq DNR grandines. Tai
vadinamasisarlekininis dazymas_(i.10 pav.).Antras daZymobtdas - DNR sekq, bet ir genq produktq polipeptidq ar RNR hibridizacija
skersindmisjuostomis, ruoZais.Sis b0das kartais Zargoni5kaivadina- irt sittt. Pastaroji 1'padsvarbi ontomorfogenetikoje.Netolygus morfo-
mas bendingu (angl. band - ruoZas, juosta). Dazrymo bfidai labai genezdsgenq produktq (RNR. arba balrymu) pasiskirstymastoje pa-
ivairls. Tai priklauso nuo to. kokius chromosomossandaros(per jos iioje lqstelejear tarp dukteriniq lqsteliq dainai lemia morfogenezes-
ilgi) skirtumus metodas i5rySkina.Gali tai blti skirtinga chromoso- ontogenezeseig4 (Zr. p. 361),
mos daliq kondensacija,specifiniq DNR sekq ir netgi kurios nors Nlolekuliniai zondai. Kaip zondas hemoglobino genq vietai nu-
nukleotidq poros (A-T ar G-C) sankaupa. stafyti buvo naudojama zymeta radioaktyviaisiaisizotopais hemoglo-
Kiekviena chromosomq pora Siuo diferencinio daZymo metodu bino mRNR. Dabar zondais naudojamosDNR atkarpos. Kuriamj
nudaZomaskirtingai. Thigi galima nustatyti (identifikuoti) chromoso- neradioaktr,viejizondai. Jq prisijungimo viera nusratoma naudojant
mas, atskirti jas pagal nusidaZymopobudi (1.11 pav.). Daiant iStisai, liuminescenciniusdaZusarba antiklnus, arba ir viena, ir kita. Mole-
daZnai vienos chromosomq poros negalima atskirti nuo kitos del jq kuliniais baltymq zondais yra antikunai. Zondo prisijungimo vieta
dydZio ir formos panaiumrl. Antai Zmogaus2i-oji chromosoma. ku- nustatoma liuminiscenciniu mikroskopu.
rios pokyiiai lemia Dauno lig4 Qr. p. 425), iStisai daZant nesiskiria i996 m. atrastasnaujas puikus bfldas dazlrti chromosonrasi5 kar-
nuo 22-osioschromosomos,bet visi5kai imanoma jas atskirti daZant to keliais fluorochromais (liumenescenciniaisdaZais)- chromosomq
diferenciniu bDdu. spalvinimas.Kiekviena chromosomanusidaZoskirtingomisspalvomis.
Hibridizaciia in situ (lot. buvimas vietoje) yra labai veiksmingas Labai patogu aptikti chromosomq sandaros pokydius arba atskirti
Siuolaikinescitogenetikosmetodas.Jis sukurtascitogenetikosir mo- vien4 genoma nuo kito (1.12 pav.). Lietuvoje 5j metodq yra jvaldZiu-
lekulines genetikos sandfiroje.Tai molekuline hibridizacija ant cito- si l. Pa5akinskiene.
loginiq preparatq. Pirmiausia Sis metodas pritaikytas I9'72m. Zmo-
gaus hemoglobino genq vietai chromosomosenustatvti. Nuo to laiko Zondq technologijaiS esmes pakeitd genq ir jq daliq nusra-
hibridizacijairt situ nepaprastaispardiaitobuleja. Atliekama ne tik ry'mo strategijq.

42 +-)

I
I
I
-.--
Geno ar jo dalies viet4 galima nustatyti turint tik jo produkt4 Zmogauspopuliacijostiriamostokiaismetodaiskaip
dais. ParyzdZiui,
polipeptidq, be to, nebltinai to paties organizmo. Technologijatokia: polimerazindgrandinindreakcija,molekuliniaizondai ir pan.
pagal aminorlg5diq sekq polipeptide i5 genetinio kodo lenteles (Zr.
p. 55) nustatoma nukleotidq seka, kuri turetq koduoti 5i polipeptid4,
1.5.1.Genetikosmokslo reik5md
ir po to automatizuotai sintetinama DNR seka. Ji padauginamapo-
limerazinds grandininds reakcijos bfidu (Zr. p. 116), Zymima fluores- Genetikosmoksloreik5mepapasakota auk5diau,be to, ji bus ap-
cuojandiqja medLiaga ar medZiaga, reaguojandia su antiktnu. Thi ir tariama kituoseSiosknygosskyriuose,tadiauglaustaiji yra:
yra molekulinis zondas. Zondai sintetinami ir nuo RNR matricos.
1. Paiintind - padeda paiinti, suvokti svarbiausiasgyvosiosgam-
Sintezei naudojamasfermentas atvirk5tind transkriptaze (Lr. p. 110).
tos salybes(paveldimum4,kintamum4,individualiosios raidos me-
Zondais gali b[ti naudojamosnukleotidq sekos,klonuotos i5 kitq
chanizmus).
organizmq, net i5 labai tolimrl. Tokio zondo palyzdys yra mindta
2. Genetikosmokslai tiria, kaip paveldimi ZmogauspoZymiai,
homeo seka i5 drozofilos homeoziniq genq.
t. y. padedaZmoguipaZintipati save.KiekvienasZmogusyra Siek
Dirbtines chromosomos. Molekulines genetikos ir citogenetikos
tiek genetikas,nes sprendZia,i k4 pana5lsjo paties,giminiq, kai-
sandlroje buvo padarytas dar vienas stambus i5radimas - sukurtos
mynq vaikai. Thm tikras genetikosZiniq minimumas apie save yra
dirbtines chromosomos (Zr. pladiau p. I72). Jos naudojamos geno-
butinas kiekvienamZmogui.
mui rekonstruoti ir genq veiklai tirti.
3. Atskira taikomojiZmogausgenetikossritis yra medicinindge-
Citogenetiniq metodq galimybes dideja tobulejant ne tik geneti-
netika. Ji atskleidZia paveldimqligq esmg,susirgimotikimybg,gali-
niams metodams, bet ir citologinei irangai. Lazerinio mikroskopo
mus gydymobudus.Paveldimosios ligos,imunitetasyra ne tik Zmo-
spinduliu sunaikinamoskonkredios l4stelesar jq dalys arba chromo-
niq, bet ir Zmogausauginamqnaminiqgyvunr+ bei Zemes[kio auga-
sosmos ar jq dalys. Liuminescenciniu digitaliniu mikroskopu vienu
lq problema.Pagaliaumums svarbuir sveiki mi5ko medZiai,grybai,
metu nustatoma dviejq skirtingq molekuliniq zondq vieta. Televiziniu
laukiniai gyvuliai ir kt.
mikroskopu (arba vadinamqjaNomarskio technika) tiriamos gyvosios
4. Taikomojigenetika- selekcijayra labai svarbiZmogausveiklos
l4stelds,o stebejimai ira5omi i vaizdajuostg.Kai kuriq nedideliq or-
sritis.Nes4moninga selekcija,nors ir rykdoma toliau, negali konku-
ganizmq, pvz., nematodo Caenorhabditiselegans,iraSytavisa raida nuo
ruoti su genetiniaismetodais,specialiaisukurtaisnaujoms augalq,
zigotos iki subrendusioskirmelaites. Kompiuteriniais mikroskopais
gyvlnq veisldms,mikroorganizmq kamienamskurti. Be to, naujieji-
daugelis citogenetiniq fyrimq (chromosomq identifikavimas, sandaros
mutagenezds, poliploidijos,somatiniql4steliqhibridizacijos,genq in-
tyrimai, chromosomq pokydiai ir kt.) atliekami automatizuotai.Paga-
Zinerijosmetodai atveria naujas galimybeskeisti, perwarkyti geno-
liau citofotometru, kuriame tiriamoji medZiaga prateka, galima i5-
mus ir genus.
skirti konkredirl chromosomq frakcijas.
5. Genetikayra pagrindassvarbiomsekologijosproblemoms,tarp
Matematinis metodas labai rezultatyviai taikytas dar Mendelio.
jq pagrindineiekologijosproblemai- organizmosantykiosu aplin-
Veliau jo galimybes praplete Galtonas (F, Galton) ir Johansenas
(W. L.Johannsen) kiekybiniq pozymiq paveldejimui tirti. Ypad svar-
ka problemaisprgsti.Genetiniaismetodaisnustatomasaplinkosir
bus matematinis metodas populiacijq genetikai. Galima teigti, kad
vidiniq veiksniqgenotoksi5kumas, numatomospriemondsjam suma-
populiacijq genetika - tai matematine genetika. Kitose genetikos 5a-
Zinti ar net visi5kaijo i5vengti.Taigi genetikaatskleidZiaatsakoi
aplinkospoveiki,adaptacijosmechanizmus.
kose matematinis metodas irgi labai svarbus.Thip yra, pvz., skaidiuo-
jant, ar nukrypimas nuo Mendelio desniq yra prieZastinisar atsitik-
tinis - del nepakankamo i5tirtq palikuoniq skaidiaus(Xt, Lr. p. 599).
Thigi Siuolaikin€s genetikos ypatybd yra ta, kad rei5kiniai, proce-
sai, poZymiai tiriami visapusi5kai- naudojantis ivairiausiais meto-

AA
++
A. GENOMAS Lemiiinras irodvmas. kad DNR yra genetine mcclZiaga,buvo jos
reikSmdsorganizmuinustatvmas- genetiniskodas. baltymq sintezd.
3. l5ai5kinta,kad DNR yra genetinis kodas. Nustatyta, kad DNR
II. DNR - GENETINE MEDZIAGA. GENO SANDARA IR
nukleotidq sekomiskodudamos aminor[gidiq sekos polipeptiduose.
VEIKIMAS
Kertinis j',ykis buvo pati genetinio kodo ideja, kuri priklauso fizikui
teoretikui Gamor,ui.1954 m. jis kartu su Ydu ir Ridu paskelbege-
2 . 1 .D N R - genetindmedZiagair genetiniskodas netinio kodo hipotezg.Bet. kaip mineta, priei tai buvo irodyta, kad
genas lenria aminor[gSdiuseka baltymc. PirmiausiaBydlis ir Teitu-
Kaip minetaistorinejeapZvalgoje (1.2.3),genetiniskodasyra vie- mas nustate.jog 1 genas- 1 baltymas(polipeptidas).
nas stambiausiqgenetikos,ko gero, ir apskritaiXX amZiausmokslo Po to 5ia idejil ypad sustiprino mutantiniu baltymq tyrintai. Mu-
atradimq. tantiniuose baltymuose vra pakitusi aminorfg5diq seka. Thi daugiau
Pagrindiniaigeno ir genetiniokodo atradimomomentaiyra to- ne biologu. o chemijos ir fizikos specialistqIngremo (V. M. Ingram),
kie: Polingo (L. Pauling).Sengerio(F. Sanger)atradimai.Pastarasissura-
1. Mendelis irodi, kad yra paveldimumovienetasgenas,o Mor- do pirm.{i zirninortgSiiusekos balrymuosenLlstarvmobldq, o Ingre-
ganas ir jo bendradarbiai- kad genas yra chromosonlosdalis. Todel mas ir Polingas.be kitq labai stambiq ir svarbiu baltymq sandaros
visi5kai nuoseklus buvo klausimas.o kas yra genas chemi5kai? Pra- atradimq. iStvrepaveldim4Zmogauseritrocitu anomalijq- siklemij4.
dZioje manyta. kad tai baltymas, nes nukleortgStysbuvo labai men- Siklemija - vicnas i5 maZakraujystes tipq. Ji taip pavadinta del ne-
kai i5tirtos. Net manyta, kad jos nera polimerai.
iprastospjautur.'o(angl. .ricle- pjautuvas)formos eritrocitq (2.1 pav.).
Vienas i5 teigiamq Sio etapo rezultatq - buvo numatvtos pagrin-
Vieno i5 hemoelobinopolipeptidu.butent B-polipeptido,6-ojojepade-
dinds genetindsmedZiagossarryb6s. Tai stabilumasir ypatingas sinte-
- t1,jevietoj ipriistosnormaliam p-polipeptiduiglutamo rug5tiesyra vali-
zis budas kopijavinasis. Naujos molekulds turi b[ti senosiosmo-
nas. Sr savybcstabiliaipaveldima.Ths pat yra ir kitq mutantiniqbalty-
lekulds kopijos.
mu. Vadinasi.
2. lrodyta. kad DNR (kai kuriq organizmq, pi'2.. augaliniq viru-
sq, - RNR) yra genetinemedZiaga,perduodantipaveldimuspoz,vmius.
aminor[gStiq seka baltyme paveldima.
Pirmasisirodymasbuvo bakterijq transformacija.J4 atrado anglq bak-
teriologas Grifitas (E Griffith), nustatgs,kad viena bakterijq kamiena
Thigi genas turi lcmti aminorlgidiq sek4. 1961 nt. Nirenbergas
(R) galima paversti(transformuoti)kitu (S), paveikuspastarqjluZmu5-
ir Matejus surado bhd4
tomis S kamieno l.lstelemis.Veliau jau kitq mokslininku buvo nustaty-
genetiniam kodui iSai5-
ta, kad transformacijrlgalinia gauti ir S kamieno ekstraktais.Pagaliau
1944m. Eiveris, Makliaudasir Makartis ryZosii5ai5kinti,kokia medZia- kinti.
ga ekstrakte yra veikli ir sukelia transformac44.Kad tai DNR. buvo 4. Nustatytzt, kad
netikdtumas,privertgs naujai iStirti DNR salybes.Taip paaiSkejo,kad DNR sintetinama kopija-
DNR yra polimeras,b[dinas ivairiems organizmams. vimosib[du. Tai irgi vi-
Buvo ir kitu irodymq, kad DNR yra genetin€ mediiaga. Her5is ir sq lauktl genctindsme-
Ceiz i5aiikino,kaip i lqstelgpatenka virusas.Pasirodo.kad ne visas. dZiagos savybe. PradZia
o tik jo vidine diilis - DNR arba RNR. Nepaisant to. paveldimos padaryta 19-53m. Vatso-
i. I par'. Siklemija tpjarrturin6 maiakrauj-vst€): ncl ir Kriko, kuric nusta-
visos viruso ypatybes.Frenkelis-Konratas(H. Fracnkel-Conrat),nu-
k a i r e j e - n o r n r a l a u sZ n r o s a u sc r i t r o c i t a i .d c i i n c -
stat6, kad virusq infekcijq galima gauti Sr,elniaii5skirtaisgrynos RNR te. kacl DNR sudarytaii
1 c - s c r q a n i i o j o m a Z a k r a u j v s t c .h t r n r o z i g o t i n i o
preparatais.Pana5[sbandymaisekmingaiatlikti ir su virusine DNR. Znrogauscritrocitai r l ri c . j u k o m p l e m e n t a r i q

46 4l
grandiniq,sujungtqtarpusavyje
1.5 pav.). Pasakjq, grandinds
nepatvariais
gali
vandeniliniais
viena
leng""aiatsiskirti
ir, i5 aplinkosprie senqjqgandiniqjungiantisnukleotidams,
rySiais(Zr.
nuo kitos,
gali su-
lh.t r
t r# /'-\
-()
o
sidarytidvi naujos,visi5kaitapadiossenajaiDNR molekules.DNR
sandaragarantuojane tik sintezgkopijavimosibtdu - replikacij4, ot
o
T1t

bet ir dideli genetinesmedZiagos stabilumE. ll .r. \ ll


l ti7
ir .,,1 B Ii S

2.1.1.Genetinio
kodohipotezd
ir kodonas trr
a
Kodavimohipotezd.1954m. Gamovo,Ydo ir Rido genetinioko- 2.2 par'. Bakteriofago T4 r11 mutantai:
deiineje - Eschcichin coli testeriniu kamienq sistemabirktcriofago T4 r11 nrutantams
do hipotezdjebuvo numafytosvisospagrindinesgenetiniokodo vpa-
iclcntifikuotil kaireje - dimds ant E. toli B kamieno rr - normalaus T-1 (smulkios)
tybesir problemos.Pirmoji- keliq nukleotidqderinyskoduojavien4 b - rll mutanto (stambios)
aminorflg5ti.Pasakhipotezds, vien4 aminorug5tikoduojatrijq nukle-
-
otidq derinys tripletas,nesaminorDg5diq yra 20, o nukleotidqDNR
molekuleje- tik 4. Vadinasi,jeigu vienq aminor[g5tikoduotqvienas
nukleotidas,b[tq uZkoduotostik 4 aminorlg5tys.Jeigu aminorfig5tl Testavimo sistema r11 mutantams atpaiinti. Tarp T eiles virusq
koduotq du nukleotidai,tai 42 = 16. Taigi bDtq tik 16 deriniq. Ta- pasitaiko mutantU, kurie greidiau lizuoja bakterijq sieneles.Jie pava-
diau deriniq po 3 nukleotidussusidaro43 = 64, toddl neaiSku,ar dinti r (angI. rapitl - greitas, smarkus). Siuos mutantus galima dar
dalis tripletq nekoduojaaminorug5diq (toks kodasbutq nei5sigimgs), detaliau sugrupuoti pagal tam tikrus E. coli kamienus B, K ir S
(2.2 pav.). I5auginamaE. coli kultura taip. kad i5tjsiniu sluoksniu
ar vienEaminorug5tlkoduoja keli tripletai,- toks kodas i5sigimgs.
clengtu Petri lek5tcles pavir5iq. Susidaro vadinamasisgazonas. Ten,
Siole hipotezdjebuvo keliami dar 3 klausimai:
kur ant gazono pakliDva bakteriofagasT", atsiranda dimd, nes viru-
. ar kodasyra nesanklotinis, ar sanklotinis.Palyzdiiui,pirmuoju sas lizavo (.,iSedi") E. coli l4steles.Normalus T, bakteriofagasvisus
atveju galima bfitq skaityti: iiuos kamienus lizuoja vienodu tempu. Atsiranda sntulkios demes
CAT CAT CAT -.,., antruoju - QAI-CAT -...; (nelabai aiSkiaiskraitais, paveiksle neparodyta). K grupes kamienq
. ar kode yra kableliai,t. y, nukleotidai,kurie patysnekoduoja rll mutantai visai nelizuoja (K yra kamientl grupe), o S kamienq
aminor[g5diq,bet atskiriavien4 koduojantijiZenklqnuo kito; lizuoja nornialiai. Stambios demes susidaro rll uLkrltus E. coli B
. ar kodasyra universalus,t. y. jis yra visq organizmqvienodas. kamien4. Taip rlI mutantai atskiriami nuo kitq r mutantq (rl, rlll).
Sia bakteriofago T.,r11 aptikimo sistemEir viruso genetinds analizds
Visa tai reikdjo i5ai5kintibandymais.Kaip nustafytidaugeliben- pagrindus sukurd Benzeris.Ypad svarbusgenetiniam kodui tirti buvo
drqjq genetiniokodo ypatybiq,sugalvojoKrikas, o eksperimentiSkai komplementacijostestas. Sis testas buvo anksdiau sukurtas auk5tes-
tai i5sprenddBreneris(S.Brenner)ir jo bendradarbiai. Jie labai sek- niqjq organizmq genq funkcinei sandarai tirti (Zr. p. 75). Siekdamas
mingai panaudojobakteriofagoTrrII mutantus,kuriuosgavo pavei- tq padiu tikslq. Benzerisji pritaike virusams.Juo grilima nustaryti,
kg virususakridinodaZais.SiosmedZiagos DNR sukelialabai savitus keli genai (funkciniai vicnetai) lemia poZymi.
pokydius:DNR molekulejeviena nukleotidqpora arba iSkrinta,arba Konkrediai bakteriofagoTrrll rajonui tirti komplementacijos(cis-
isiterpia.Thi rdmelioposlinkio (angl.fi'ameshift).mutacijos.Siuo at- trans-) testas buvo taikomas taip: 1. Sukurta didele bakteriofago
veju kodo skaitymasgenoribosepasislenka viena nukleotidqpora, ir T, rll mutantr| kolekcija. Visi mutantai buvo vadinamieji savaran-
genastampa neveiklus(nul mutacija). kiSki. t. v. jq kilme buvo nepriklausoma, pvz., iSskirti i5 skirtingq

48 19
kultlrq ir pan. Per 10 veiklos metq, nuo 1953 m., Benzerio ko- Tarkime, kad gene iryko iSkrita (iSkrito nukleotidq pora):
lekcijoje savaranki5kqr11 mutantq susidard per 2 tlkstandius. 2.
Dviem savaranki5kaisrll mutantais buvo uZkrediamata pati E. coli El
K kamieno kultlra. 3. Pagal komplementacijos test4, kai panaSiai CAT1ATC ATC ATC ATC AT-... (iskrita)
atrodandios mutacijos yra skirtingrl genq (funkcinirl vienetq), mi5- (kodassutrikgs)
rioje kultlroje turdtq pasireik5ti normalus pozymis. Taigi E. coli K arba intarpas(isiterpenukleotidqpora)
kamieno gazone turdtq atsirasti smulkios demes. Kai rII mutantai
yra to paties funkcinio vieneto, turetq pasireik5ti mutanto sarybes. trJ
Tada ant E. coli K kamieno gazono visai nebfitq demiq.
CAT CTA TCA TCA TCA-... (intarpas)
Sitaip atlikus analizg, visus bakteriofago T, r11 mutantus teko su-
(kodassutrikgs)
skirstyti I dvi grupes. Taigi rll rajon4 reikia dalyti ! dvi dalis, I du
Abiem atvejaisnuo paZaidosvietosvisq tripletq skaitymaspasi-
funkcinius vienetus (genus).Benzerisjuos vadino cistronais(nuo cis-
slenkaper vien4 nukleotid4.(PriimamaGamovoir kt. hipotezd,kad
trans-testo). Tadiau dabar vel sugrlZta prie klasikinio paveldimumo
vienqaminortgStikoduoja3 nukleotidqderinys.)Stai kodel Siosmu-
vieneto pavadinimo genas.
tacijosvadinamosremelio poslinkiomutacijomis.
Benzeris bakteriofago TrrII mutantams pritaike dar vien4 auk5-
Krik4 sudomino tai, kad, kryZminantmutantus tarpusavyje,kar-
tesniqjq organizmq genetikos metodq (Lr. p. 258) - tirti vien4 i5
tais rekombinantaiyra mutantiniopozymio- rII, o kartaisnormalls.
rekombinacijos tipu - krosingoveri ir pagal ji nustatyti muracijq
Jam kilo mintis, kad Sisrei5kinyspriklausonuo to, kokio LenklorII
vietE gene (chromosomoje). Bakteriofago T., rekombinacija irgi bu-
mutantai tarpusavyjekryZminami.Kai kryZminamidu tokio paties
vo tiriama uZkrediant t4 padi4 E. coli kultur4 dviem savarankiSkais
Zenklomutantai,kuriq pakitusiamegeneiSkritusi(-) nukleotidqpo-
to paties geno rII mutantais (patikrintais komplementacijos testu).
ra. saunamasrekombinantas su dviem i5kritomis:
Retkardiais uZkrdtus to paties geno dviem r11 mutantais, atsirasda-
vo normaliai K kamien4 lizuojandiq virusq. Atsiradg pokydiai buvo
paveldimi, toddl buvo nusprgsta, kad normalfls virusai - rekombi- tr
CATTATC ATCTTCA TCA T-... (dvi i5kritos)
nacijos rezultatas. TLro tarpu komplementacija yra laikinas rei5ki-
nys. Jis trunka tik tol, kol du nealeliniai genai sqveikauja tarpu- (kodassutrikgs)
savyje. o sukryZminusdu mutantus,abu su intarpu (+), gaunamasrekom-
Breneris ir jo kolegos tiesiogiai naudojosi Benzerio tyrimais. Jie binantassu dviem intarpais:
tyre krosingoveri, todel buvo svarbu, kad rII mutantai b[tq to paties
funkcinio vieneto. Primename, visi genetinio kodo analizei naudoti
EJ trJ
rII mutantai buvo gauti paveikusbakteriofag4 T, akridino daZais.Del cAT C(nA TCA (A)TC ATC ATC AT-... (du intarpai)
Siq mutagenq i5krinta ar isiterpia nukleotidq pora. (kodassutrikgs)
Kodonas. Kaip mineta, tos genq mutacijos, kurioms lr,ykus gene Abiem awejaiskodas sutrikgs. kai pavyksta
iSkrinta ar i ji isiterpia viena nukleotidq pora, vadinamos (skaitymo) minti du skirtingqZenkh;mutantus intarpas (-
rdmelio poslinkio mutacijomis. Tokio pavadinimo prasmg ir kitus
kodo pokydius lengva suvokti uZra5iusDNR Kriko pasillytu pusiau g
humoristiniu budu CAT CAT CAT - ..., (angli5kai,,kate" ,,kate" ,,ka-
td"...). Geneti5kai Sios ,,katds" - nesqmond,bet toks raiymo bldas CATIATC (T)AT CAT CAT eAT-... (i5kritair intarpas)
labai padeda suvokti ivairias situacijas. (Ikiko reversija)

50 51
arba A. TRYS ISKRITOS
Du mutantai
ttrt-p"r tr i5krtt,G _T-L tr
CATtATC ATC ATC ATC AT- (koiiassutrikqs)
ir
E
CAT CG)A TCATCATCAT eAI-... (intarpasir iSkrita) C A T C A T c t r c A T C A T C A T - . . . ( k o d a ss u t r i k q s )
(Kriko reversija) Jq rekombinantas:
C A T A T C T C A T C A T - . . . ( k o d a ss u t r i k q s )
Abiem atvejais(i5kritair intarpasarbaintarpasir iSkrita)gaunami Trediasisrnutantas
rekombinantai,
dos yra
kuriq kodasgenetik labaimaZojedalyje(jeigu paLai-
viena arti kitos) sutrikgs,vdl atsistatoCAT CAT CAT-...
tr
CAT C.{T CATTATC ATC AT- (kodassutrikqs)
Pana5r-rsdalykaigali ',ykti ir del mutacijq,pakartotinaipaveikus
remelio poslinkiomutantusakridino daZais.Dvigubq to patiesZen- Trijq mutantqrckombinantas
klo mutantq (i5kritair i5krita,- ir -, arba intarpasir intarpas,* ir cATtATCtrtlr cAT cAT cAT- ... (kodas
atsistato)
+) kodasbus sutrikgs,o prieSingoZenklodvigubqmutantu (iSkrita
ir intarpas,- ir *, arba intarpasir iSkrita,* ir -) kodo skairymas B. TRYS I\TARPAI
atsistatys.Tai viena i5 griZtamrjqmutacijqrfiSiq.Kadangijas pirma- Du mutantai
sis i5ai5kinoKrikas, tai Sio tipo griZtamosios mutacijosvadinamos i=t
Kriko reversijomis.Thip vien4 DNR paLaid4neutralizuojaantra ta- I
me padiamegene,tik kitoje vietoje. CAT C(T)A TCA TCA TCA T- ...(kodas utrikqs)
Pagal auk5diauiSdesrytas rekombinantqypatybes- ar rekombi- tr
nanto pozymisnormalus(+ - arba - *) ar mutantinis(- - arba + E
+), - visusremelioposlinkiomutantusgalimasuskirstyti idvi gru- J
pes: + (intarpas)ir - (iSkrita).Taip ir buvo padarytasu bakteriofago CAT CAT C(C)A TCA TCA TCA T- ...(kodas
sutrikqs)
T, r11 mutantais.
Sismutantqgrupavimas ir pravertdtirti genetinikod4,pirmiausia .Iq rekombinantas
nustatyti,keliq nukleotidqderinyskoduojavien4 aminorrlg5ti. Nuo-
sekliaikryZminantbuvo gauti rekombinantaisu ivairiu to patiesZen- CAT C(T)A TC(C) ATC ATC- ...(kodas utrikqs)
klo paZaidqskaidiumi.
Pirmiausiatarpusar,yje buvo sukryZmintidu vienodo Zenklo re- T r e i i a s i sm u t a n t a s
kombinantai(2.3pav.). Rekombinantas turejo arba dvi i5kritas(2.3 ir
pav.,A) arba du intarpus (2.3pav.,.B). Kodas buvo sutrikgs.Re- T
kombinantq poZymis mutantinis (rlD. Po to tokie rekombinantai CAT CAT c A T ( n c . { T C A T C A T - . . . ( k o d a s
vel kryZminti su atitinkamu (i5krita arba intarpas) mutantu. sutrikqs)
Tnjq rlutantqrckornbinantas
Rezultataipatvirtinotai, ko tikejosiKrikas.Kai visi trys mutantai
to patiesZenklo,rekombinantosu trimis paZaidomis kodasatsistatd,
_ _ _q(DA Ta(O.{T(A c{T cAT cAT- ...(kodas
c.{T
_ rtsisrato)
ir pozymisbuvo normalus(2.3 pav.,A arbaB). Tik svarbu,kad visos
paZeistosvietos bltq arti viena kitos, nes genasnuo pirmosiosiki 2.3 par'. Nuosekli rekombinacija tarp trijq to paties ienklo mutantq:
trediosiospaZaidosyra pakitgs.Kriko reversijagali lr,ykti tik tada. k o d a s a t s i s t a t o k. a i l i k u s i o j eg e n o d a l l ' j ev c l s k a i t o m o s . . k a t e s C
" AT CAT CAT-...;
kai paZeistanedidelegeno dalis. ulra(\'ta tik viena DNR grandinil isiterpg arba i5kritg nukleotidai kvadratc

<) ,s3

L
Tai, kad i5 karto i5kritusarba lsiterpus3 nukleotidamsatsistato 1.1. lenteld. Universalusis (prokariotq chromosomosir eukariotq branduolio
chromosomq) genetinis kodas
kodas,irodo,jog vien4 aminor[g5tikoduojatrijq nukleotidqderinys.
I5kritusarba isiterpustik vienamkoduojandiamnukleotidqderiniui. Pirmoji T ret ioji
pad6tis A ntroji paddtis pad6tis
genasbus tik i5 daliespaZeistas,o i5kritusarba isiterpusmaZiauar 5'-calas 3'-galas
daugiauuZ koduojantiderini nukleotidq,gene sutrinkavisq po pa- U ar C ar er G ar
Zeistosvietos esandiqkodonq atpaZinin-ras. U LrUU UCU UAU Tlr UGL] C vs U
UUC 'he UCC Ser UAC UGC C
va-
Tiijq nukleotidq derinys,kuris koduoja vien4 aminorfrgSti, IJUA UCA UAA UGA Term
UUG UCG UAG Term UGG Trp G
dinamaskodonu. C CUU CCU CAU His CGU U
CUC CCC CAC CGC C
Mutacijq metodu taip pat buvo lrodyta, kad geno viduje nera CU-{ ,eu CCA r ro CAA Gln CGA
kableliq ir kad kodasyra nesanklotinis. CUG CCG CAG CGG G
AUU ACU AAU AGU Ser U
AUC lle ACC AAC AGC C
ir patikrinimasbiocheminiais
2.1.2.GenetiniokodoiSaiSkinimas A Lr.A. ACA Thr Lys AGA
AUC {et ACG AGG G
metodais G GUU GCU GAU GGU U
GUC GCC GAC Asp GGC Glv C
Genetinio kodo i5ai5kinimas.1961m. Nirenbergas ir Matdjus su- GUA al GCA Ala GAA GGA
GUG GCG GAG Glu GGG G
rado b0d4, kaip i5ai5kinti, kokias aminorfigStiskoduoja konkretls
kodonai.
Pasinaudotavadinamqjanel4stelinesistema.Thi frakcija, kuri lieka Kodo tikrinimas biocheminiaismetodais.SusintetintiZinomos nu-
nusodinus ultracentrifuguojantvisus organoidus, i5skyrusribosomas. kleotidq sekos poliribonukleotidus ir juos panaudoti kodui patikrinti
Priddjusije ATP (butinas energijosSaltinis),Zymetqjqaminor[g5diq ir par.yko Koranai (H. G.Khorana). Jis cheminiu bldu sintetino nedi-
virusinesRNR, ryko polipeptido sintezd.Kontrolei panaudojusdirbtini delius (tri- tetra-) oligonukleotidus,po to juos jungdavo i didesnius
poliribonukleotid4,sudaryt4vien i5 uridilo rfig5ties- poli U (poliuridi- oligonukleotidus (maZuosiussegmentuspo 4-6). Pasirodo, tokiq oli-
lo rtg5tis), taip pat vyko polipeptido sinteze.Bet polipeptidasbuvo tik gonukleotidq (sudarytq i5 vienos grandines) pakanka kaip matricos
i5 fenilalanino. Bandant kitus dirbtinius poliribonukleotidus,kurie bu- DNR polimerazei, Su Siuo fermentu gautos dirbtines DNR - poli-
vo susintetintipanaudojusOdojos (S. Ochoa) iSskirt4ferment4 poliri- merai i5 dviejq grandiniq su Zinoma nukleotidq seka. Tokios DNR
bonukleotidfosforilazg, iStirti visi 64 tripletiniai nukleotidq deriniai panaudotos kaip matricos RNR sintetinti, o Sios- ,,nel4stelinejesis-
(2.1 lentele). I5 j,l tik 3, bltent UAA, UAG ir UGA, nekoduoja jokiu temoje" kodui patikrinti.
aminorlg5diq.Jie buvo pavadinti beprasmiais (nonsensais).Apie juos Pailiustruosime Sias manipuliacijas konkrediu pavyzdliu. Susinte-
bus ra5oma toliau. tintas oligonukleotidas(TTC)*. Jis naudotas kaip matrica DNR sin-
RNR polimerazes sintetina RNR iS ribonukleozidtrifosfatq tik tetinti:
-'l
esant matricai (DNR arba RNR), toddl nukleotidq seka yra i5 anks- T
to uZprogramuota.Poliribonukleotidfosforilazdsintetina poliribonuk- I r-r-c... I
leotidus i5 ribonukleoziddifosfatqbe matricos, atsitiktinai, bet kokia ltrtl
tvarka, todel kod4 ai5kinti teko su skaidiavimoma5ina.Apskaiiiuota, fa-a-cI "
pagal koki4 tikimybg gali susidaryti ivairls tripletai, keidiant ivairiu
nukleotiddifosfatq santyki. Rezultatai lyginti su aminor[gSdiq ljungi- Si OXn toliau naudotakaip matricai5 karto dviem skirtingoms
mo i naujq polipeptidq santykiu. Zinoma, toks kodas keli abejoniq RNR sintetinti.Mat gyvojel4stelejenuo DNR sintetinasitik viena
ir ji reikejo patikrinti lvairiais metodais. RNR (fiksuotakryptimi,nuo 5'-galolink 3'-galo)- nuo vienosDNR

-l- 55
grandinds,o kita DNR grandindreikalingareplikacijai.Izoliuotose Misensmutacijosyra ir mutantiniaihemoglobinaiS ir C. Hemog-
sistemose RNR sintezcnereguliuojama, ir nuo kiekvienosDNR gran- lobino S p-polipeptide6-ojepadetyjeglutamortgitis pakeistavalinu,
dines sintetinasidvi skirtingosRNR, bfitent: o hemoglobinoC - tame paiiame p-polipeptidetik 7-ojojepadetyje
vietoj glutamo rfig5tiesyra lizinas.
RNR 5', - Tikrinantkodq reikia nustatyti,ar galimasperejimasi5 kurio nors
+-A-G-A-A-G-A-A-G-3',-...
glutamorlgities kodono atitinkamaiI valino ar lizino kodonus,pa-
T_T-C_T_T_C_ T- T_ C_... keitus glutamorlgStieskodonuosevien4 nukleotid4kitu:
DI".R lllllllll
A _ A _ G_ A _ A _ G_ A _ A _ G - . . . Hb(A)
I
R N R . . . - 3-'U
, -U-C-U-U-C-U -U-C-5',

Su kiekvienaSiq RNR yra patikrinami3 kodonai,nes izoliuotoje G U UG U C visi Val (HbS)

sistemojeRNR nera tiksliai fiksuotosatpaZinimopradZios,ir poli- HbA


peptido sintezdgali prasidetiarba pirmu, arba antru. arba trediu
nukleotidu:kiekvienuatvcju bus skirtingikodonai.paryzdZiui,AAG
arba AGA, arba GAA:
Lvs (H!Q)
A-A_G-A-A_ G-A-A_G-A-A_G-A-A- G_...
arba Taigi GAA ir GAG kodonuose pakeitus jq antr4;i A nukleotid4
A - A - c - A - A - G- A - A - G - A - A - G- A - A d - . . . U nukleotidu, susidaro valino kodonai GUA ir GUG, o pakeitus
arba glutamo rlgities kodonu pirmqyi G nukleotid4 A nukleotidu, susida-
A_A-G-A-A-G_A-A- G-A_A-G_A-A- G-... ro lizino kodonai AAA ir AAG. Panaiiai patikrinta daugybe ivairiq
organizmq baltymu. DaZniausiai perejimas i5 vieno kodono i kita
Thigi visiems64 kodonamspatikrinti reikejo susintetintitik 11 pakeidiant viena nukleotidq por4 kita buvo imanomas.
pradiniq oligonukleotidq.
Nonsensmutacijos (angl. nonsense- niekai, nes4mond). Vienai
nukleotidq porai keiiiantis kita, kodonas, kuris anksdiau kodavo ku-
2.1.3.Kodo patikrinimasgenetiniaismetodais ri4 nors aminor[g5tl, gali virsti beprasmiu.

Genetiniam kodui patikrinti naudoti mutantiniai balrymai, kuriq It{onsensmutacijos inaktyvina gen4. Baltymo sintezd nutrflksta,
i5ai3kintaaminorlgSdiq seka, t. y. pirmind sandara. Tai tabako mo- nes polipeptidine grandine sintetinamatik iki pirmojo bepras-
zaikos viruso kapsido baltymas,triptofansintazd,bakteriofago T. gal- mio kodono.
vutes baltymas ir kt. Gene gali pasireik5titrijq tipq mutacijos. kurios
pakeidia baltymo sintezg ir sandarE:misens,nonsensir rdmelio po- Tad irykus nonsens mutacijai, pasigamina didesnes ar maZesnes
slinkio. Pagal jas buvo tikrintas kodas. neveikliospolipeptidinds atkarpos.Priklausomainuo to, koks bepras-
mis kodonas susidaro, Sios mutacijos vadinasi:
Misens mutacijos (angl. rurssense* klaidinga prasme) bflna
UAA - ochre; UAG - amber; UGA - opal
tada, kai baltyme vietoj vienos aminorfig5ties yra kita amino-
rfig5tis. Sias mutacijas galima ir kitaip apibfidinti: tai geno Nonsensmutaciju reversijassukelia alkilinandiosiosmedZiagos.Tuo
pokydiai, kai viena nukleotidq pora kodone pakeista kita, ir jas galima atskirti nuo remelio poslinkio mutacijq, kurios taip pat
kodonas koduoja kit4 aminorug5ti. inaktwina genq, bet jas revertuoja akridino dalai. {lykus grlZtamajai

56 57
mutacijai,i pirrningnukleotidusekagene labai retai griZtama.Kad Misens ir nonsensmutacijq supresoriai. Bet kurios IRNR gene
polipeptidasvel bltu sintetinamas,pakanka i5 beprasmiokodono del mutacijos viena nukleotidq pora bct kurioje vietoje (ir antikodo-
susidarytikokios nors aminome5tieskodonui.Tad revertanto(orga- ne) gali bfiti pakeista kita. Pakitus antikodonui, tRNR kontaktuoja
nizmo. kuriame ir1'kusigriZtamojimutacija)balry'me,palvgintiji su ne su tuo kodonu, kuris koduoja prijungt4 prie tRNR aminorlgiti,
pradiniubaltyntu,daZniausiaib[na kuri nors kita aminclmgitis,
pvz.: o su kitu. kurio nukleotidq seka komplementarimutantiniam antiko-
donui. Kaip mineta, dvi IRNR funkcijos viena nuo kitos atsiiusios.
U G G - Trp (pradinis baltymas) Ddl Sios prieZastiesmutacija tRNR gene gali slopinti mutacij4 gene,
.1.
koduojandiame baltymq.
UAG - amber (traltymasnesintctinamas)
J
6. colr triptofansintazesgc-nebuvo aptikta nrl.rensmutacija su triptofanu (Thp)
AAG - Lys (rer,ertantobaltynras) v i e t d e l i c i n o ( G l 1 ' ) n o r m a l i a n r eb a l n ' m e :
norrnalus tipas - Gl1' kodonas GGG
Kai kodui tikrinti naudojami nonsensmurantai, pirmiausia gauna-
mi revertantai, po to Ziurima, ar galimas perejimas i5 esaniios nor- misens mutacija - Trp kodonas UGG
maliame (pradiniame) baltyme aminorlg5ties kodono (pvz., triptofa- Tiriiau aptikta G11.1pNI*mutacija,kuri UGG kodonE (Trp) atpaZinokaip Gly. Jos
no) per nonsens mutant4 (pvz.. amber) i kodon4, kuris revertanto antikodone buvo ACC scka kaip normalios Trp-tRNR. Sio reiikinio pricZastistokia:
Gly-tRNR antikodone irryko mutacija:viena nukleotidq pora buvo pakeista kita:
baltyme koduoja kitq aminorDg5ti(pvz..lizina) vis keidiantvienq nu-
kleotidE kitu. Tiiptofano kodonas yra tik vienas: normali Glv-tRNR - antikodonas C C C

Trp - UGG mutantin6 Gly-tRNR - antikodona, C


@C
J
Nonsensas- UAG (amber) Del mutacijos IRNR gene antikodono seka gali pakisti ir taip,
J kad bltrl komplementari kuriam nors beprasmiam kodonui. Tirda 5i
Lys - du .dAG ir .{AA IRNR beprasmio kodono vietoje pastatysatitinkam4 aminorfigiti, ir
baltymo sintezd nonset$ mutante nenutruks. Tik balryme vietoj vie-
Siuo aweju perejimas i5 triptofano i lizino kodonq yra galimas. nos aminorugStiesgali buti kita. Bet baltymasbus sintetinamas,o tai
Supresorines tRNR mutacijos. Mutacijos gali r,ykti bet kuriuo ir yra svarbiausia.
metu bet kuriose lqsteleseir bet kuriuose genuose.Taigi ir genuose, Thdiau tokio tipo reversija yra visiSkai kitokios prigimties, negu
koduojandiuosetRNR. Detaliai iStirtosIRNR anrikodononukleotidu iki Siol nagrindtosreversijos.Tai dviejrr genq s4veikosrezultatas.Abu
mutacijos. genai mutantiniai. Vienas genas su nonsensmutacija. o kito - tRNR
Perna5osRNR atlieka dvi viena nuo kiros atsijusiasfunkcijas. Ir geno mutacija ilykusi antikodone. Pastarojogeno koduojama IRNR
abi specifines- tik konkrediai aminorlgSdiai. Pirmoji - prie rRNR slopina nonserTsmutacij4. Tad vieno geno (IRNR) mutacija slopina
specifi5kaiir labai tiksliai prijungiama konkreti akryvinta aminorug5- kito geno (mRNR) mutacij4.
tis (Zr. 2.3.3). Antroji - tRNR su prijungta aminorlg5timi atpaZista
vietapant rnRNR. tRNR yra 3-jq nukleotidu seka, vadinama antiko- Tokia eenq s4veika, kai vienas nealelinis genas slopina kit4
donu. nealelini genq, vadinama epistaze(gr. epi - ant, vir5 + stasis-
stovejimas),arba supresija (lot.przssas- slegimas).tRNR an-
Antikodono nukleotidq seka tRNR yra komplementari mRNR tikodono mutacijos, slopinandiosnonsens mutacijas, vadina-
kodono nukleotidq sekai. mos supresorindmis.
Genai, slopinantysmutacijaskituose nealeliniuosegenuose,va-
PavyzdLiui, triptofano kodonas yra UGG, triptofano tRNR dinami tarpgeniniais (nealeliniais) supresoriais, arba slopi-
(Trp-tRNR) antikodonas yra ACC. naniiaisiais genais. Jie Zymimi sup (arba su).

58 59
Nonsenssupresoriq taikymas kodui tikrinti. DaZniausiaidel be- te, jeigu vienoje vietoje iikristq, o kitoje isiterptq nukleotidas (ar-
p r a s m i ok o d o n o s l o p i n i m oy r a s i n t e t i n a m absa l r y m a s u p a k e i s t aa m i - ba atvirkiiiai).
norlgitimi nonsenso vietoje. Tik retsykiais arba specialiai parinkus
supresoriqbeprasmio kodono vietoje bus ijungiama tiksliai tokia pati
2.1.;1.Bendrasgenetiniokodo apibldinimas
aminorhgitis, kaip ir norm:rlaus geno koduojamajame balryme.
Naudojant5iotipo supresorius kodui tikrinti Zilrima, ar galimasper- Kodas iSsigimgs.I5 64 tripletq. kurie susidaro derinantis lvairiais
cjimasi5 antikodono tos aminorfigSties, kuri aptikta balqvmeesantgeno- deriniaisketuriemsnukleotidamspo tris, 61 tripletaskoduoja amino-
tipe supresoriui.i antikodona,atpaZistantf beprasmlkodona, pakeitus rugitis (ir. 2.1 lentelg).Thi galutinaiivairiaismetodaispatikrinti duo-
vicn4 nukleotidq por4 kita. ParyzdZiui,kai nonsensasperskaitomaskaip menys. Taigi
leucinokodonasir ibaltymq ijungiamasleucinas,Zifirima,ar galimasper-
ejimasi5 leucinoantikodonoAAC i nukleotidqsek4AUC, komplementa- kodas i5sigimgs,nes vienai aminorugidiaigali tekti keli kodonai.
ri4 beprasmiamkodonui UAG: AAC
Daugiausia jq (po 6) koduoja leucinq, serinq ir argininq, o trip-
J tofan4 ir metioninq - tik po vienq kodonq. DaZnokai viena amino-
AUC
rigitis 2.1 lenteleje uZima visa kvadrat4.Siais atvcjais trediasisnu-
! to paties beprasmio kodono viet4 gali blti atgabentosivairios kleotidas kodone gali buti bet kuris i5 keturiq nukleotidr]:U, C, A
aminorugitl,s. Tai priklauso nuo to. koks yra supresorius. ar G. Vis tiek bus koduojama ta pati aminorlgitis. Thd daZniausiai
Rdmelio poslinkio mutacijos. Kaip mineta, ll,vkus Sioms mutaci- iisigimgs trediasisntikleotidas. Tik vienu atveju kodo i5sigimim4 le-
joms, nesintetinamas baltymas,nes, nukleotidu porai iSkritusi5 geno mia 1-asis ir dviem awejais 2-asis nukleotidai.
arba i jl isiterpus, sutrinka visq po paZaidoskodonq skaiqvmas.Be Kableliq problema. Kableliai tarp genq. Kableliq problema kur
to, gene atsiranda beprasmiai kodonai. Tokiq mutacijq reversijassu- kas sudetingesnd negu manyta. Kad vien4 genq nuo kito skiria
kelia akridino daZai,kai netoli nuo pirmosiospaZaidosatsirandaan- specialios nukleotidq sekos, pirmieji nustati Benzeris ir Campas
tra, prieiingo Zenklo rdmelio poslinkio mutacija. Zinom4 revertanto (S. P. Champe). Jie aptiko bakteriofago T., mutant4, kurio rll ra-
kode nuo vienos paZaidosiki kitos koduojama pakitusi aminorlgidiq jone i5kritusi (ir,ykusi delecija) nukleotidq seka tarp A ir B gew4.
scka (2.4 pav.). Tokie genai yra sulieti. Genq susiliejimasr,yksta ir natlraliai gam-
Tikrinama, ar Siame ruoZe galimas perejimas i5 vienq amino- toje. Tai vienas i5 b[dq atsirasti naujiems genams, koduojantiems
rDgidiq kodonu i kitq aminorfigSdiqkodonus dvigubajame mutan- polifunkcinius baltymus, i5 esmes hibridinius baltymus.
T. bakteriofago rII rajone remelio poslinkio mutacija ,,4 gene ne-
-gf" t Jei" Sei .-I*}i,,:.i 6* :-Ala - turejo jokios ltakos B geno veiklai, ir awirk5diai:
Nonnalus tipas
,.\i
, 1C L A
G ASU CCA t4s4 cw sau sff' ,4 Skrriamasistarpas B

O V ---tnR
+G arbaA
/ Normalts gcnai,abu veiklDs
A
Dvigubastariarnai f\ t--'-
nonlalausripo .. "ecf- ffin GUC CAU CAC LIUA AU;l ,Sfl,.. RNR
RemelioposlinkiomutacijaA gene,veiklustik B genas
lnutantas --Tlr---:ilfr-l'a1-His-His-Leu-ivler-Ala- AB

2.4 pav. Kriko reversija - i5krita ir intarpas bakteriofago T. gene, koduojandiame


lizocimq(pagal M. Yia. 1971) Remelioposlinkio mutacijaB gene,veiklus tik u{ genas

60 61
ISkritus tarpui tarp A ir B genrl, Sre susiliejo.Tada remelio Aralogiikai yra polipeptido sintczis pradZios - iniciacijos kodo-
poslinkio mutacija A gene slopino ir B geno veikla.Tuo tarpu iv,vkus nai. Bet dia prasidedatai, ko gal nesitiketa:skirtingosgenetindskal-
rcmelio poslinkio mutacijai B gene, A geno kodasnesutriko: bos.
Prokariotq ir eukariotu iniciacijos (pradZios) kodonai Siek tiek
AB
skiriasi:
- -
nll{NR Met Val Leu lle
jq baltymas
Susiliejq',l ir B genaiyra veiklDs,bendras Proka AUG GUC UIjG AUU
AB Eukariot AUG UUG AUA ACG CUG
Met Leu lie Thr Leu

RemelioposlinkiomutacijaI gene.neveiklusvisassusiliejqs
genas
Thiiau pagrindinis prokariotq ir eukariotq iniciacijos kodonas su-
AB
tampa - tai AUG. Visi iniciacijos kodonai yra savitos paskirties tik
mRNR pradZioje, o vidineje dalyje jie koduoja auk5diau nurodytas
Remelio poslinkio mutacija B gene, neveikli susiliejusiogeno dalis tik nuo
mutantines
vietos. aminorugStis.
Kodas yra nesanklotinis. Tai irodyta mutacijll metodu. Jeigu ko-
I5 Siq rezultatll galima sprgsti, kad donai bltu sanklotiniai,tai viena nukleotidrl por4 pakeitus kita iS
karto kiltq gilesnes pasekmds:mutantiniame baltyme pasikeistq ne
kodas skaitomas tam tikra kryptimi. Genus skiria nukleotidq viena, o dvi ar trys aminorrtg5tys.Tuo tarpu paprastaipakeidiamatik
sekos, vadinamos tarpikliais (angl. spacer). Funkcinio vieneto viena aminorlg5tis. Taigi kodonai eina eilute vienas paskui kit4.
(geno) koduojaniiojoje dalyje kodas yra be kableliq, tarp funk- Skaitymo rdmelis. Bet kuri DNR atkarpa teori5kai galetq blti
ciniq vienetq yra kableliai. skaitoma trejopai priklzrusomainuo to, nuo kurio nukleotido prade-
dama skaityti. Par,yzdys:
Skaitymo kryptis yra savita konkrediam genui arba genq grupei
(kaip r11). Vienq genq kodas skaitomas viena kryptimi, kitq - kita, ( l ) AUA AUC FCGI UAU GAU * GGU AUA AUA AGU Acc [uAAl
nuo kitos DNR grandines.Mat RNR sintezd r,yksta 5')3' kryptimi. "ff
(2) A UAA ucA UGU Fud AUA GUU ffilCUa m@ cuA GCU AA
Genetiniskodas,kaip ir mlsq ra5tas,pilnasvisokiausiqZenklq.Pagaliau
yra bendra genomo sandara- genrl jungimasisi maZesnesar didesnes (3)AU AAU CAUGUAFc7reff n* UAUAAU AAGMICUA A
grupes.Genomo sandar4,matyt,bltq galimapalygintisu knygosturiniu.
Yra labai stambfisskyriai,po to smulkesni,dar smulkesni... Tadiautik pirmasisskaitymorcmelisgali koduoti polipeptid4.Jis
Kableliai mRNR. Specialls kodonai Zymi polipeptido sintezdsant turi pradZiosir pabaigoskodonus,o tarp jq visi tripletai koduoja
ribosomq pradZiq ir pabaig4. Pirmiausia trys kodonai, kurie neko- aminorlgStis.
duoja aminorflg5diq,ndra beprasmiai.
Nukleotidq seka,koduojantibaltym4 (aminorfg5tis),vadina-
UAA, UAG, UGA yra chromosomq DNR kodo terminacijos ma atviruoju skaitymo rdmeliu, o jo ribas zymi iniciacijosir
(pabaigos) kodonai. Jais baigiasi baltymo sintez€. terminacijoskodonai.

Polipeptido sintezd r.yksta iki pirmo beprasmio kodono. Tadiau O kas atsitiktq,jeigu kodo skaitymasgeno ribosepasislinktqper
Sie kodonai nera visiSkaiuniversal[s (Zr. toliau). vien4 ar du nukleotidus?Tokieposlinkiaigenetiniamekode yra ,,u2-

A) 63
drausti". Pasislinkusper vien4 ar du nukleoticlus.skaitl,mo remelio
ribose bltinai atsirastq beprasmiai koclonai. Kaip ir jl1'kus remelio Genetinio kodo universalumu isitikinta dviem budais. Pirma, tas
poslinkio mutacijoms (zr. aukiiiau), balrymo sintezi nutruktLl. pats poliribonukleotidasjvairiu organizmq .,nel4stelindse sistemose"
koduoja tas padias aminor[gitis. Antra, kodo universalumasitikina-
Kaip tik taip atsitinka ir dviejuose is triiq auksiiau pateikrq ga-
mai lrodytas tiriant mutantinius baltymus (tikrinant kod4 genetiniais
limq skaitymo remeliu. Tik pirmasis ju yra atvirasis,o kituose dvie-
metodais).
juose atsiranda beprasmiaikodonai. pastarojo tipo skaitymo remeliai
vadinami blokuotaisiais.
Chromosomq DNR kodas, kuriuo baltyme koduojama amino-
Thiiau yra iSimdiq.Tokios isimtys yra sanklotiniai genai. Thi ge- rlg5diq seka, yra universalus,t. y. visq organizmq vienodas.
nai gene arba dalis vieno geno yra dalis kito geno. Juose pasislenka
kodonq skaifymas nuo tos ribos, kur prasideda antrasis remelis. Tadiaudabar lrodyta, kad mitochondrijq DNR kodas yra neuniver-
Sanklotiniuosegenuose,pasislinkusskairymoremeliui.naujo skai- atradim,4.1979m. dvi tyrinetojq gru-
salus. Thi vienas sensacingiausiq
tymo remelio ribose ruri atsirasti ji ribojantys pradzios ir pabaigos pes,vienavadovaujamaBarelo (8. G. Barell at al.), kita Makino (G. Ma-
kodonai. Zemiau pateiktame par,yzdyjeyra naujas iniciacijos kodo- cino et al.), i5ai5kino,kad UGA kodonas,kuris branduolio chromoso-
nas AUG ir parodyta, kaip iveikiamasbeprasmiskodonas uAG, kuris mose yra stop signalas,beprasmiskodonas nekoduoja aminorlg5diq,
reiSke pirmojo skaitymo rdmelio pabaig4: Zmogausir mieliu mitochondrrlq DNR kodlroja triptofan4.

2.2 lentele. Ivairiq organizmq mitochondrijrl genetinio kodo skirtumai nuo uni-
llil'lli' M kl,:Iii," | ;;," versaliojo kodo (pagal NI.D. TLr Avanesiiinq ir S.G. Ingg-Veitomov4. 1988)

2 baltlmas Taksonas Kodonas


UGA AUA CUN AG CGG

Sariklotiniai genai vra tuose genomuose, kuriuose itin taupoma


Zinduoliai rrp I @ Leu ffi Arg

genetini medLiaga,daZniausiaivirusq. Del sanklotiniu skaitymo rd-


meliq ta pati DNR seka gali koduoti du balry,mus. Augalai Tem-r iie Leu Aro
ffi
Panasiai tos padios DNR morekulds komplementarios granclines
gali koduoti visi5kaiskirtingusbalrymus.Kad tai
imanoma, itikina-
mai frode Korana (Lr. 2.r.2), raiiau izoliuotoje dirbtineje sistemoje
Dlozofila
@ @ Lcu re Aro

in vitro paprastai yra kitaip. Pirmuonvs @ Ile Lcu Arg Arg

L4steleje (in viv-o) genetine informacija nuskairoma tik nuo


vienos DNR grandines.
{ieles (5ac'cy'raronttces
cerevisioe)
m M ffi Aro ?

Nuo kurios - individuali geno ypatybe. Thme padiame genome


.\'eu t'osp o r u r'r as.tu
H Ile Lcu Arg ?

vienq genq informacija nuskaitomanuo vienos,kitq - nuo kitos DNR


grandines.siai tvarkai reguliuoti irgi yra specialiosnukleotidq J n i v e r s a l u ski os d a s( 2 r '3. . 1l e n t c l q Term Ilc Leu Aro Arq
sekos.
Taiiau yra daug i5imdiu is iios taisykles, kai genetine informacija
R d m e l i u o s e p a 2 y m c t i n u k r l ' p i m a i nuo universaliojo kodo. inicijavimo kodonai
skaitoma nuo abiejq grandiniq.
2induoliu nritochondrijoseyra AUU ir AUC, o vabzdZiu- AUA ir AUU.

64
65
Tiriiau skirturnai tarp universaliojo (branduolio) ir neuniversalio- Dil nevienareikSmio atitikimovisus61 aminorlgSdiqkodon4gali
jo (mitochondriju) kodu, kaip matyti i5 2.1 ir 2.2 lenteles.nera es- arpaZintitik 31 tRNR (mitochondrijq DNR dar didesneekonomija).
miniai. Tie patys kodavimo principai: kodas tripletinis" i5sigimgs,ne- S! rei5kinireguliuojaribosomqbalrymai.
sanklotinis, koduojaniiojoje dalyje tarp tripletll nera kableliq. netgi Konteksto(supandiqnukleotidq)reik5mdSiuometu nekeliajo-
dauquma kodonu sutampa. Kodai skiriasi tik 5 kodonais, bet tarp ju kiu abejoniu.
yra iniciacijos ir terminacijos kodonq. fdomu ir tai, kad Siek tiek
Kodonq skairymaspriklausonuo jq padetieskitq kodonq -
skiriasiivairiu organizmumitochondrijqkodai (2.2 lentele).Ths pats
nukleotidq,jq sekq atZvilgiu,t. y. nuo konteksto.
tripletas ivairiq organizmq mitochondrijq DNR koduoja skirtingas
aminorug5tis. Galima prisiminti jau Zinomq fakt4 - iniciacijoskodonus.Ths
Branduolio DNR kodas irgi gali blti nukrypes nuo universaliojo' pats kodonaskoduojadvi skirtingasaminorfig5tis. Tai priklausonuo
Antai pirmuoniq Stylonvchia,Parameciurn, ktruhv-mena UAA yra ne jo padeties.Antai AUG (Met) ir GUG (Val) ir kt. (Zr. p. 102)
terminacijos kodonas, o koduoja glutamin4 arba glutamo rugStl. Ier- skairymordmelio pradZiojekoduoja savitqaminomg5tiformilmetio-
rahymena ir kitas universaliojo kodo beprasmis kodonas UAG ko- nina. Si kodon4 atpaZistaspecifineIRNR.
duoja glutamo rfig5ti. Tad ktrahvrnena turt tik vien4 terminacijos Labai stipriai nuo kontekstopriklausobeprasmiaikodonai.Gali
kodon4 - UGA. Tiro tarpu Mycoplasma cupricolum, kaip ir daugellle kilti klausimas,a.r IRNR mutacijos- beprasmiqkodonq supresoriai
i5tirtq mitochondrijq, branduolio DNR jis koduoja triptofana. nerabaisinelaimd,mirtinosletaliosmutacijos. B[tent Siesupresoriai
Pagrindine genetinio kodo neuniversalumoprieZastimi laikytinos slopinanonsensmutacijas,pastatydami i beprasmiokodonoviet4 bet
IRNR genq mutacijos. Pastaruojumetu lrodyta, kad genetinis kodas kuria aminorlgSti(ir. 2.2 lentele).Thdiaulygiai ta patl jie turdtq
priklauso nuo daugelioveiksniq:jis yra nevienareikSmis. padarytiir su beprasmiais kodonaisskaitymoremelio pabaigoje.Be
to. terminacijoskodonaiyra visosemRNR. Kiltq baisuss4my5is, fak-
Genomostrategija
tiSkaivisi5kaisutriktq normali balrymqsinteze.Gelbstintvieno bal-
2.1.5.Genetiniokodo nevienareik5mi5kumas.
tymo sintezg.sutriktq visq. ir jo paties,sintez€.Bet taip ndra.
Nevienareik5misatitikimas (Zargoni5kai- voblingas, angl. w'ob- Terminacijoskodonai normaliaiatlieka savofunkcij4 net esant
-
b/e svirduliuoti, klibeti, virpeti). Kiekvienam kodonui teori5kai tu- genometRNR supresoriui.
retu bfiti speciali tRNR. Tadiau i3tyrus. prie kuriq kodonq jungiasi
atskiros tRNR, buvo nustatyta,kad nemaZaitRNR atpaZistadaugiau Pastarojiproblemalabai padejosmulkiaui5tirti baltymqsintezds
kaip vienq kodona. DaZniausiaiIRNR skiria ir kitus tos pacios ami- terminavimq(Lr.p. 105).Paai5kejo, kad ne tik beprasmiaikodonai
norugStieskodonus, bet nebltinai visus. Pav.vzdZiui, alanino IRNR iS butini baltymosintezdspabaigai.Terminacijapriklausoir nuo greti-
keturiq atpaZistatris kodonus: GCU, GCC ir GCA, bet kai kurios rnq nukleotidq,ir nuo keliq baltymu- terminacijosveiksniq.Vyksta
tRNR skiria tik vien4 kodon4, pvz., Esc'lterichiacoll leucino tRNR beprasmiqkodonq konkurencijadel Siqveiksniq,ir laimi beprasmiai
tik UUG (i5 6 kodonq). kodonai,esantysskairymoremelio gale.
1965 m. Krikas tai paaiSkino nevienareik5miuatitikimu. Sqvei-
kaujant IRNR antikodonui ir mRNR kodonui, tik pirmieji du nukle- Bc to, IRNR supresoriq aktlvumas yra miiZas. Beprasmiq kodonq slopinimas
otidai sudaro standartinesnukleotidu poras. o trediasisnukleotidas niekada nesiekia 100'2. vidutiniikai - apie 4-57c.Mietiu ir Escheichia coli kai kuriq
supresoriq aktp'umas didesnis - 60-15%. bet jie slopina gynrybingumq. Taigi Zalin-
antikodone gali sudaryti poras su daugiau kaip vienu nukleotidu:
,uus supresoriusveikia ir Salina atranka.
antikodonts - U C A G I (inozinas)
J J Kontekstas yra ne tik viso genomo,tret ir konkreiiq genq proble-
r-= r-_-'---1---l
kodonas- AarbaG G U (l arba A U. C arba A ma. Genai (ir be specialiqjuvaldymob[dq. Zr. toliau) yra nevienodai

66 67
i Beprasmiskodonas skaitymo remelyje gali biti labai veiks-
veiklls. Kontekstas(gretimqnukleotidqitaka)- vienai5 SioreiSkinio
mingasbudasgenq veiklai valdyti.
prieZasdiq.Kai kuriuosegenuose jis yra paveldimagenetiniokodo neu-
niversalumoprieZastis. Zinduoliq,pauk5diq,augalqsomatindsedife- Kai kuriq l4steliqdiferenciacij4lemia specifinisbaltymas.Antai
rencijuotose arbakonkrediuose
lqstelese genuoseUGA beprasmisko- eritrocituosetoks baltymasyra hemoglobinas. Tiiu5ioretikulocitqhe-
donasgali blti perskaitomas kaip aminor[gStikoduojantistripletas. moglobinoB-polipeptidomRNR vidinejedalyjeyra beprasmiskodo-
Antai aktyviajame peliqfermentoglutationperoksidazes centreyra ne- nas UGA. Siosel4steleseUGA ,,lveikia"triptofanoarba serinotRNR.
iprasta aminorlgStis selenocisteinas. Ji koduoja (geno viduje!) UGA Tuo tarpu kitokios diferenciacijos l4steldseSio polipeptidosintezg
kodonas,kurio neuniversalumq Siuo aweju lemia kitq nukleotidq kon- ,,draudZia" beprasmis kodonas.
tekstas. Fenotipindsupresija.Kodo skaitymopriklausomyb6nuo ivairiq
Genomostrategijair tRNR mutacijosbei modifikacijos.Dalinis veiksniq.fprasta,kad glvybiniaiprocesaipriklausone tik nuo geno-
genetiniokodo neuniversalumas ir nevienareik5mi5kumas yra savoti5- tipo, bet ir nuo aplinkosveiksniq,ir atrodeneitikdtina,kad ir gene-
kas gudravimas,strategija. Visos ,,gudrybes" sukurtos evoliucijosir tinio kodo skaitymaspriklausonuo aplinkosveiksniq.Bet taip yra.
yra paveldimos. Kad genetiniokodo skaitymaspriklausonuo aplinkos,pirmieji
Skiriamagenomoir geno strategija.Genomostrategijapasirei5- nustatdGorinis(L. Gorini) su bendradarbiais dar 1961m. Jie isitikino,
kia bent trimis aspektais. kad antber(UAG) mutacij4vienamei( E. coli arginino genq slopina
1. Genetiniskodasvisiemslyg ir vienodas,bet ilyko menkudiai, streptomicinas. Paai5kejoir Sio reiSkinioprieZastis: kodas skaitomas
ypad reguliaciniqiniciacijosar terminacijoskodonq pokydiai,ir jau kaip dupletinis,tik su kableliais(trediasnukleotidas- kablelis).
skirtingigenomainebesusikalba. Kodo skaitym4keidiandiqi5orinesir vidinesaplinkosveiksniqs4-
Svetimogenomoveikla sunkesnd. Tai ypadsvarbus4veikai,.para- raSasjau Siuometu yra ganaispudingas. Ir jis vis ilges.Kod4 keidia
-
zitas Seimininkas", daZniausiai ,,virusas - l4steldsgenomas".Pakei- kai kurie kiti antibiotikai,purino-pirimidinoanalogai(pvz.,fluorura-
tus genomevaldymokodonus,galimaapsisaugoti nuo parazito,arba cilas),senejimas, Mg:* jonq koncentracija, poliaminai,aminortgidiq
awirk5diai,iveikti Seiminink4. badas,temperatDros pokydiaiir kt.
2. Genetiniskodaspritaikomasnaujomsreikmems,nekeidiantvi- PatogiarrsiaSiuospoveikiusnustatyti pagal beprasmiqkodonq
sumos.Kaip par,yzdys gali buti iniciacijoskodonai.Tie patyskodonai iveikim4. Sie pokydiaiyra nepaveldimi,todel pavadinti fenotipine
koduoja aminortg5tisir yra igijg naujE iniciacijavimofunkcijq. supresija.Pagrindinejos prieZastisyra IRNR pokydiai:antikodonq
3. Tai vienas i5 b[dq taupyti, kai genomo apimtis ribota. Vel ir nukleotidq sekq, nuo kuriq priklauso specifinisaminorflg5ties
virusai,kuriq genomasi5 tiesq labai ribotas,ir vel beprasmiaikodo- prijungimasprie IRNR, modifikacija.Thdiauji gali ivykti ir del
nai. kitokiq prieZasdiq,pvz., ddl ribosomq pokydiq.
Kai kuriais atvejaisir ne nuo sanklotiniqgenq koduojami du Minoriniai nukleotidai.tRNR i5siskiriai5 visq RNR dideliu mi-
baltymai.Pirmojo sintezdvykstaiki beprasmiokodono,antrojo atve- noriniq nukleotidqdainiu. Jie susidaropo tRNR transkripcijos, vei-
ju terminacijoskodonasatpaZistamas kaip koduojantisaminorlg5ti. kiant specialiemsfermentams,i5 iprastiniqnukleotidq.Pagal Siuos
Taigibaltymosintezdbeprasmiokodonovietojenenutrfiksta.ir pasi- fermentuskoduojandiqgenl mutacijasparyko nustatytiIRNR mino-
gamina ilgesnis- i5tisinio skaitymo (angl. read-through)baltymas. rinirl nukleotidqreik5mg.Siek tiek pavyzdLi4yra 2.5 paveiksle.Mi-
Thip sintetinamilvairiqvirusq (Qb, f1, m13 ir kt.) kapsidobaltymai. noriniainukleotidaikeidiane tik sqveik4,,kodonas-antikodonas", bet
Naujasisbaltymaspadidinainfekcinesvirusq galimybes.I5tisinioskai- ir tRNR s4veikqsu aminoacil-tRNR-sintetaze+aminortg5timi, IRNR
tymo baltymq aptikta E. coli (reguliuoja triptofano operon4), Zin- s4veikqsu reguliacinemis mRNR sekomis(Zr. toliau).
duoliq, augalqir kt. l4stelese. Dupletinis-kvadrupletinis kodas.Jau mindtasGorinioir jo bendra-
Geno strategija. Jos patryzdLiugali blti kai kuriq genq veikla darbiqatradimasapie streptomicino poveiklgenetiniokodo skaitymui
diferencijuotose lqstelese.Pana5iaikaip glutationperoksidazds.
69
68
Nevienareikimis
atitikimas
n,1.-[1'N,.,
\/-"'
lnozinas I (r'oblingas)
llll
+AJ L--)
I'lHCH""CH=CriCH.)
n-izo-
MaZesnis am-rnorugSiiqijungi-
mo tiksiumas,efektyviai slopi- \---r:,-Jr=,-: it-ry
I,J-J.\-L\ 2-metiltio-N mstiuA nama umhcr (UAG) mutacija. -(; cc
',) p e n t e n Ii a d e n o z i n a s gali kisri kai kuriq bakrerijq (tc Cli
li
cH,s-\r*lr , i operonq(.F1ls,Irp) veikia Gr o.\
r! - i*
f;"r'- '"c
ca'
N"-izopentenil-
NHt H2LtH=CiCHr)2
adenozinas Keidiasi ochre (U.\\) mutacijr rRNRj* iRNR (suf J)
r.r,+1--\r,
supresija 1.6 pav. Kvadrupletinis antikodonas mutantin€je tRNR (su/ ./'), kuri yra r€melio
Wrr' 'J poslinkio mutacijos (intarpo) supresorius:
lpagal M. D. Ter Arancsjana ir S. G. Inge-Vedtomova,1988) remelllc - normalaus
5-metiluridinas m'U TyC kilpoje beveik vrsq elon- ir kvadrupletinio antikodono scka
gacrjoje dalpaujandiLl tR\R:
didesnisaminorug5diqijungimo
tikslumas ),ra principinis.Amber kodonasUAG buvo perskaityraskaip dupletinis,
tik su kableliu.
fr
HN^*{HrC IOCHr 5-(metoksikarbonil mcm's'u Kinta eukariotrloclire (UAA) ir
Ne maZiau reik5mingasir kitas atradimas, kad kodas gali btti
til metil)-2{io uridinas opul IUGA) nonsensq supresija kvadrupletinis. Keturiq nukleotidu derinys skaitomas kaip koduo-
orl jantis aminorlgSti. Pasirodo, yra genq, koduojandiq IRNR, kurios
slopina remelio poslinkio mutacijas.Primename, kad Sios mutaci-
H,l-\. Kjuzinas Keiiiasi eukariotq bet ne pro jos atsiranda arba iSkritus, arba isiterpus nukleotidq porai. Abiem
ROf._ .r'
HY- R=H a kariotq akceptorine funkcija
atvejais visq tripletq skaitymas pasislenka per vien4 nukleotidq, ir
B=p-D-manozil manQ eukariotq opal (UGA) nonsen
TN so supresija geniISyra neakt)'I/us.Siuo metu jau 1'ra Zinoma daug supresoriq-
n QH: R=p-D-galaktozil calQ
nry-V1.. tRNR mutantq, kuric- slopina jvairius intarpus.
ltl
n-rl\.ri-{ Antai mRNR nukleotidu sekos GGG ribose isiterpus dar vienam G, kodas
sutrinka. Taiiau 5ia skaitymo remelio mutacijq slopina Glir tRNR, kurios antikodr>-
ne vra keturi CCCC. Anatogi5kai mRNR kodonq AAdA slopina Lys IRNR su
antikodonu UUUU. mRNR kodonus ccGG ACCA, ACCU, ACCC slopina Thr
Pseudouridinas v Eukariotqopal (UGA) nonsenso
I R N R s u a n t i k o d o n uU G G U ( d e l n c v i e n a r e i k i m i oa t i t i k i m o ) .m R N R k o d o n a C C C C
supresija
-slopinaPro IRNR su anrikodonu GGGG.

Slopinamosir i5kritos.Tada antikodonasyra dupletinis.


Skairymordmelio supresoriq- tRNR genq antikodone(arba vi-
si5kaiSaliajo) irgi yra atitinkamaiisiterpusiarba iSkritusinukleotidr.l
2.-5pav. Kai kuriq minoriniq nukleotidq tRNR molekuldje reiksmd transliacijai: pora (2.6 pav.).
i5 kaires - bazc. pavadinimas.jo santrumpa. funkcija; formules ir pavaclinimaiii
B . J u o d k o s , , N u k l e i n o r l g i i i q c h e m i j o s i r b i o c h e m i j o sp a g r i n d a i . '( 1 9 8 6 , t . Jau Zinoma atvejq, kai ir normaliose.nemutantincsemRNR yra kvadruplctiniq
Funkcija - i5 M. D. Ter Avanesjano, S. G. Inges-vedtomovo..Genetind baltymq kodonu. Antai gerr>kaiveiksminsesnimieliq terminavimo kodonai yra kvadrupleti-
sintezeskontrole" 198.9(rus.) niai - ne UAG. o L,,-4G;,.

70
genasneveiklus(nril-mutacija;.Si 4mejimq palvairinaspecifiniaige-
Del sqveikos,,mRNR kodonas-tRNRantikodonas"pokydiq
no pokyiiai - tarpines(leal{\,),temperaturines
(rs) mutacijos.Genai
kodas skirtingoseivairiq organizmqlasteleseir net genuose gaii bDti zymimi i5 eilesraidemis(drmA,dnaB,dnaC) arba skaidiais
yra nevienareiKmisir priklausonuo genetiniqir aplinkosveiks- (cdc2,cdcl8, cdc27).Eile sudaromaarba pagalgenrl atradim4,arba
niu. Mutacijosir aplinkosveiksniaigali pakeistigenetinioko-
pagal koduojamqivykiq eigE.PradedantdidZiqjaraide uZra5omine
do sandarq:tripletinis-+ dupletinisarba kvadrupletinis.
dominuojantysaleliai, o genq produktai. Pvz.,geno dnaA produktas
Pagrindiniaiveiksniai,lemiantysgenetiniokodo nevienareik5- yra baltvmasDnaA. atitinkamai,cdc2 ir Cdc2.Kai reikia skirti nor-
miSkum4,yra IRNR.
malq aleii nuo mutantinio,ra5omas,,*", pvz., dnaA*. Si4 &ark4
pastaruojumetu perima ir genetikai,tiriantyskitus organizmus.
2.2. Genas genai ir nukleotidq sekos 4mimi didZiosiomisraidemis -
Mieliu Sacclrarotnyces
CDC 2, CEN-A. CEN-B ir pan.
2.2.1.Genq simboliai
Zmogausgenai daZniausiaiZymimi arba pagal pozymius.sa,,ybes,
Genq Zenklai (simboliai). Tvark4 z,vmetigenus simboliais - rai- kuriasjie lemia, arba pagalpaveldimqligq pavadinimus. Kaip Zino-
demis pirmasis lvede Mendelis. Jis dominuojandiuosiusgenus (po4- me, ligq pavadinimaiyra lotyni5ki,tad ir genq simboliaidaZnaiyra
mius) Zymejo didZiosiomis,receslviuosiusgenus - maZosiomisraide- kilg ne i5 anglq,bet i5 lotynq kalbosi.odiiu. Jie ra5omididZiosiomis
mis, alelinius genus - ta padia raide, nealeliniusgenus - skirtingomis raid6mis,pvz..HOX. Tie patvspelesgenai uZra5omiHox.
raidemis (tarkinl. A ir a, B ir b). Morganas Siq zymejimo tvarkq
patobulino. Kaip mineta, drozofilos genusjis pavadino angliSkaismu-
tacijq pavadinimaisir jq 1-3. o kartais ir ketr.rriqraidZiu santrumpo- 2.2.2. Funkcinis geno dalomumas ir alelizmas
mis. Antai mutacija baltos drozofilos alqs uZra5omawhite - r,. Sitaip
zymimas recesyvusisalelis. Thciau dominuojantis drozofilos alelis (tam- Morganasbuvo fvirtai jsitikings,kad genasyra nedalomasir yra
siai raudonos alrys) gali buti imimas dvejopai - W arba n'*. Geno pats maZiausias paveldimumovienetas.Kuri laik4 tai buvo viena i5
zymejimas,,*" (plius) reiSkiane tiek geno dominavimE,kiek norma- genetikosdogmq.Pasakjos, maZesniquZ gen4funkciniqpaveldimu-
lq, arba dar kitaip vadinam4 laukini, tip4, t. y. simbolizuoja gen4. mo vienetqnegali b[ti. Manyta,kad genastaip pat yra maZiausias
blding4 normalioms konkretaus organizmo formoms. DaZnai abi Sios mutacijosir rekombinacijos vienetas.
geno sarybis sutampa, bet ne visada. Antai drozofilos akir] formos Geno centrq teorija. Kad genasyra dalijamasfunkcijos atZvilgiu
(sumaZejgsfasediq skaidius)mutacija Bar (simbolis ,B/ yra dominuo- ir kad mutacijosgali iv,vktiivairiosegeno vietose,1930m. pirmasis
janti, o normalusis alelis, z1'mimasB*, yra recesyvusis. irode rusq genetikasA. Serebrovskis. Tiriant drozofilossc-ac(scute-
SavitaiZymimi polialeliniaigenai.DaZniausiaito patieslokuso genai4,- achaete,angl. scute- Sarvai.aclmete- be Sereliq)gen4, nuo kurio
mimi tuo padiu simboliu tik su,,priedais" (w, w", w'i,wn, arba I'a, IB). priklausoSereliqr.ysrymasis kflno pavirSiuje, paai5kejo,kad Sisgenas
Thi bendri genq z,vmejimoprincipai. Konkrediq taksonq ir pozymiq ge- sudarytasi5 daugeliosubvienetq, akry.viqjq
centrq,kuriuosSerebrov-
netikoje yra savagenq zymejimo tvarka.Si4 warkq nustato tarptautiniai skis pavadinotransgenais. Visasgenasbuvo vadinamasbazigenu,o
atitinkamossritiesarba taksonogenetikoscentrai ir yra visiemsprivalo- geno teorija, pagal kuri4 genassudarytasi5 aktyviq centrq - geno
ma. D6l SiosprieZastiesperiodi5kaispausdinamikonkrediu organizmu centrq teorija.
genq s4raSai.Si darba atlieka centrai. Sio genomutantiniaialeliailemia Sereliuredukcij4ivairiosektno
Mikroorganizmq genetikoje genai daZniausiaiZymimi pagal tai, dalyse.SukryZminus homozigotinius mutantus,heterozigotiniams or-
k4 jie koduoja (baltym4, RNR, metabolit4, proces4). Prie geno sim- ganizmams Sereliaineaugdavo tik tosevietose,kurioseabiejqmutan-
bolio vir5uje raSomas.,+", kai genasveiklus (normalus).ir..-", kai jeigu del vienosmutacijossc, Sereliainesirystd
trl sutapo.Pavl-zdLtui,
-a
12 t-)
ABC, o del kitos sc, - BCD, tai drozofilos buvo plikos tik BC kuno
pavir5iausvietose. Neabejotinai kiekviena Sereliqvieta buvo funkciS- al
kai ir geneti5kaisavarankiSka.Vyko ne viso geno, o tik atskirq cen-
trq mutacijos.
Krosingoveri geno viduje - tarp to paties geno atskirq daliu i5ai5-
kino Liujisas (E. B. Lewis), Grinas (M. Green) ir Oliveris (C. P. Oli- chiazma

ver). Thi buvo irodyta komplementacijostestu.Jis yra vienasii prieina- u1 uz


miausiq ir paprasiiausiubIdq nustaryti.ar mutacijosyra to patiesge-
k r o s o v e r i n i agi e n a i ,c i s - p a d d t i s ,
no - alelinds,ar skirtingq- nealeliniqgenq.Primename,kad to paties normalus poifrnis
geno strukturinesatmainosyra aleliniai genai, arba aleliai, o skirtingi,
nors ir lemiantyst4 patl pozymi genai yra nealeliniai.
Si geno daliq padetis viena kitos atZvilgiu vadinama cis-pad6-
Organizmo genetiniq galimybiq visuma vadinama genotinu timi. Taigi kai abu (arba visi) paZeisti saitai yra tame padiame
(gr. genos - gimind, kilme+typos - atspaudas, paryzdys). Si gene cis-padetyje, iSsirysto normalus fenotipas.
s4voka taikoma ir konkretiems genams.
Sis reiSkinysaiSkinamastaip: cis-paddtyjeabi paZaidosyra viena-
Atitinkamai me gene, o kitoje chromosomojegenas yra visi5kai normalus (funk-
cionalus), ir jis pasireiSkiafenotipe, dominuoja prie5 aleli su dviem
organizmo poZymiq visuma vadinama fenotipu (gr. phaino - paZaidomis.
parodau*tipas). Si sqvoka taikoma ir konkrediam pozymiui. Pagal trans-padetinustatoma,kada du tokio paties fenotipo mu-
tantai priklauso tam padiam genui, o kada yra skirtingq, nealeliniq
Antai fenotip4 nusakome Sitaip: normalus pozymis - mutantinis genq pokydiai. Sis trans-testasdar vadinamaskomplementacijostes-
poZymis,Seriuotas- plikas drozofilos klnas ar jo dalys ir pan. Bet tu. Ji pirm4 kart4 panaudojo 1938m. Morganas, BridZesasir Starte-
kuri vieta gene (nukleotidq sekos,paZaidos)vadinama saitu, skirtin- vantas. Tai vienas i5 b[dq alelizmui nustatyti.
gai nuo geno vietos - lokuso.
Kai mutacijos yra to paties geno, pirmosios kartos hibridai (F,) Tbans-paddti gauti nesuddtinga: reikia sukryZminti du mutan-
yra mutantinio fenotipo, t.y. nenormalauspoz1,mio. tus, ir jq F, hibridai atitinka Siq padeti.
Kai dvi mutacijos yra skirtinguose genuose, trans-padetyje bu-
na normalus fenotipas, o kai dvi mutacijos yra tame padiame
tra n s - p a d dti s, nrutantinis poiymis gene, - mutantinis fenotipas.

Tarkime, kad dvi mutacijos yra skirtinguose lokusuose, bet abu


Cia a, ir a, - paZeisti saitai (geno dalys), pliusas - normali to genai toje padioje chromosomoje:
paties geno dalis. Auk5diau pavaizduotq paZaidq paddtis viena kitos
rar,-T-
atZvilgiu vadinama trans-paddtimi. Esant paZaidoms tame padiame - -
trtl
gene trans-padetyje,fenotipasyra mutantinis, nes abu aleliai paZeisti.
Thdiau retkardiaishibridai tarp mutantq, kurie paZeistitame paiiame
gene, yra normalaus fenotipo. Thip atsitinka, kai tarp geno daliq
ilyksta krosingoveris,apsikeidiamageno dalimis:
'7L
75
Thda mutantinl gen4 a stelbia antrojoje homologineje chromoso-
moje esantisnormalus (+) genas,o mutantini gen4 b, esanti antro- akimis,F, hibridai esti normaliomistamsiairaudonomisakimis.Va-
joje homologineje chromosomoje,stelbia normalus (+) genas pirmo- dinasi,jau i5 F, galima sprgsti,kad rud4 ir Sviesiairaudonq akiq
joje homologineje chromosomoje,todel abu mutantinius genus nu- spalv4lemiantysgenaiyra nealeliniai,arba mutacijosyra skirtinguo-
stelbia normalls aleliai, ir fenotipas yra normalus. Kai mutacijos yra se genuose.Tas pat gaunamakartaissukryZminus du visi5kaitokios
skirtinguose to paties geno saituose,kaip mineta, abu genai ir pir- padiosspalvos,bfltent Sviesiairaudonomisakimis drozofilosmutan-
mojoje, ir antrojoje homologineje chromosomoje blna paZeisti, o tus, paryzdZiui,mutantusv (vermilion,angl. cinoberis- rySkiairau-
fenotipas trans-paddtyjeyra mutantinis, nes abu aleliai paZeisti,toddl dona spalva)ir cn (cinnabar, angl.cinoberis).Jq F, yra normaliomis
negali normaliai veikti: tamsiairaudonomisakimis,taigi mutacijosyra nealelinds,priklauso
skirtingiemslokusams.Tik kai mutantaiSviesiairaudonomisakimis
, or +l
- yra to patiesgeno (pvz., cn), Frfenotipasyra mutantinis- Sviesiai
raudonomisakimis.
Komplementacijos labai veiksmin-
testas,arba kitaip trans-testas
- gas, kai norima i5ai5kinti,keli genai nulemia pofmi. Reikia gauti
Alelizmo irodymai.Ar genai yra aleliniai.sprendZiama i5 poZy- daugtokio patiesfenotipoatskirqmutantr].Panagrinekime, kaip gau-
mio (fenotipo): aleliniai genai lemia to paties poZymio skirtingas, nami mieZiqmutantaieceiferum(augalaibe va5koapna5os).Pavei-
alternatyvias i5rai5kas.Bet tai labai nepatikimasrodiklis.DaZnaidu kus mieZiqsdklasmutagenu,kiekvienoaugalopalikuonyssudaroSei-
genai,lemiantysto patiespozymiovariantus,yra nealeliniai.Palyz- m4. Joje gali pasitaikytine vienas,o keli augalaibe va5koapnaSos,
dZiui, sukryZminusvaisinesmuseles(Drosophilamelanogaster) rudo- taiiau jie tikriausiaibus kilg i5 vienos pakitusiosl4stelds,t. y. yra
mis ir Sviesiairaudonomisakimis,visosF, museldsyra tamsiairau- tapatfis.Atskirais mutantaisjq laikyti negalima.Tadiaui5 dviejq skir-
donomisakimis,o F, pasiskirstotaip: 9/16 tamsiairaudonomis:3/16 tingq Seimqtokio patiestipo eceiferummutantaiyra nevienodi,nes
rudomis:3/16 Sviesiai raudonomis:1/16baltomisakimis,t. y. 9:3:3:1. tas pats fenotipasi5sir.ystepo mutacijosarba tame padiamegene,tik
Tai dihibridinio kryZminimosantykis(Lr. p. 584). IS to galima skirtinguosesaituose(tiksliai to paties saito mutacijos tikimybd yra
daryti iSvad4,kad rud4 ir Sviesiairaudon4akiq spalvEnulemiaskir- labai maZa),arba skirtinguosegenuose.
tingi, nealeliniaigenai.Taigi antrasisalelizmoirodymasyra hibrido- Visi Siemutantai i5bandomitrans-testu(sukryZminamitarpusaly-
logine analizd,.Kai genai yra aleliniai, sukryZminustiriamEsiasfor- je) ir sugrupuojami. Grupdsviduje yra tie mutantai,kuriq F, hibri-
mas,F, gaunamasantykiu3:1. Tuo tarpu kai F, yra santykis,atitin- dai yra mutantiniofenotipo.Jie yra skirtingqto paties geno saitq
kantisdihibridini(bendrasuma 16, pvz.,9+3+3+1 arba 9+7, arba mutacijosir gali bfiti panaudotismulkiai Siogeno analize| Mutantai,
15+1, arba 9+3+4 ir kt.) arba suddtingesni kryZminim4.pozymiq kuriq F, hibridai yra normalausfenotipo, priklauso skirtingomsgru-
skirtum4neabejotinailemia nealeliniai genai. pems, taigi ir skirtingiemsgenams.Kiek yra grupiq, tiek ir genq,
Tadiaunet hibridologineanalizdnegali irodyti alelizmo,nors ge- nulemiandiqpozymi.
netikojedaZnaitik ja ir remiamasi.Esantgenq sankibai(Zr. p. 591). SvedqmokslininkeLundkvist(U. Lundkvist)i5tyre 13,47mieZiq
t. y. kai genai toje padiojechromosomoje, monohibridiniokryZmini- eceiferummutantus.Visi jie buvo sukryZmintitarpusavyjeir suskirs-
mo santykisF, gali b[ti ir tuo atveju,kai skirtumustarp tevq nule- tyti net i 66 grupes.Vadinasi,mieZiqlapusir stieb4dengiandio va5ko
mia nealeliniaigenai.Todel patikimiausias ir svarbiausias
alelizmo sintezgnulemia ne maZiaukaip 66 genai (gali blti ir kiti kol kas
kriterijus- genovieta chromosomoje. Aleliai homologinesechromo- neaptikti lokusai).
somoseuZima tq padiqviet4 - lokus4.
Komplementacijostestas labai palengvinaalelizmo nustatym4. Aleliai yra to paties geno struktlrinds atmainos,nulemiantios
Kaip mineta,sukryZminus drozofilasrudomisir Sviesiairaudonomis skirtingasto patiespoZymioi5rai5kas.Apie alelizm4sprendZiama i5:
76
' fenotipo - aleliniai genai lemia t4 pati pozymi; Gcnas Koduoja Substratas Antigenas
I1 ,r-- acetilgalaktoziltransfcrazg UDP acetilgalaktoze A
' hibridologinds analizds- kai genai aleliniai, F. hibridq santykis
IB galaktoziltransferazg UDP galaktoze B
3:1, visais kitais atveiais(kai 9:3:3:1ir pan.) tikrai genai I'ra ii (-) rrril-nrutrrci.ie - (bazinis O)
nealeliniai:
' geno vietos - nustatytosivairiais bldais; Vienas fermentas nuo kito skiriasi 4 aminorlg5timis. Bazini O
. komplementacijostyrimrl - aleliniq genq F, yra mutantinio, o antigenq turi visi individai (ir ii genotipo). A ir B antigenai skiriasi
prie O papildomai prijungtais cukrais.
nealelinirl - normaiaus fenotipo.
Zmogus, kurio kraujo grupd yra A, gali b[ti arba IAIa genotipo,
Polialelizmas.Alternatyvi pozymio iSraiSka.lemiama alelio, atsi- arba 1]i genotipo. Atitinkamai B kraujo grupes Zmogus gali bnti
randa del mutacijq. Pasitaiko, kad pozymis turi tik dvi alternaqvias homozigotinis1B1Barba heterozigotinis18i. Normalu, kad, susituokus
i5rai5kasarba i5 viso pozymio variantai neZinomi, tadiau gali brlti ir dviem asmenims,kuriq kraujo grupe A, vaikai gali gimti ne tik A,
atvirkidiai: irgi del mutacijq tas pats genas yra igijes keletq strukt[- bet ir O kraujo gruptis, kai abu tevai yra heterozigotiniai - IAixIAi.
riniq atmainu. Toks rei5kinysvadinamas polialelizmu. Stai tik dalis Pana5iaiyra ir susituokus dviem asmenims,kuriq kraujo grupe B.
drozofilos polialeliq, nulemiandiq ivairius akiq atspalvius:normalios Asmenl's. turinrys kraujo AB grupg. kaip ir O grupds, yra ai5kaus
tamsiai raudonos alqs (Wite, lI/ arba lr,*) - r,ynines (w,ine, rr,"") - li^irJgenotipo. Jie yra heterozigotiniai,bet ypatingo tipo: abu genai
kraujo spalvos (blood, w'') - koralq spalvos (coral, \\n") - r,ySnines vienas kito nestelbia,ir kiekvienasnulemia atitinkamas transferazes.
(chen1,,w''') - eozininds (eosin, w") - abrikosinds (apricot, w') - bui- Tokia s4veika vadinama kodominavimu.
volo odos spalvos (buff, *-bt) - dramblio kaulo (iuory1rur) - medaus Kai motinos kraujo grupe A. o tdvo B arba atvirk5diai,gali blti
spalvos (honey, w/') * perlu spalvos Qtearl,p't'; - baltos spalvos (white, labai ivairi situacija:
w). Vienos peles kailiuko spalvosgenll yra 6 polialeliai: vienos spal-
vos pilkos (aguti) - pilkos su ivairiais margumo tipais - geltonos - . abu tevai homozigotiniai IAIAXJBIIt, vaikai IAIB genotipo ir yra
juodos su gelsvu pilveliu - juodos su gelsvaisplaukeliais ant ausq -
AB kraujo grupds;
visi5kai juodos. Drylikos polialeliq serija nulemia ivairiai sumaZeju- . vienas i5 tevq homozigotinis, antras - heterozigotinis, pvz..
sius drozofilos sparnus.
I'1l'lxJRiarba ItixJBII]. pusd vaikq AB (F Iu), o kita puse arba A
Visi Sie genai vienas kito atZvilgiu yra aleliniai, t. y. F. skilimo
(Fl), arba B (1Bi) kraujo grupiq;
santykis 3:1, ir visi jie yra ivairios to paties chromosomos lokuso . abu tdvai heteroziqotiniai:
atmainos. Tadiau vienu metu atskiras individas genotipe (heterozigo-
tineje blkleje) gali turdti ne daugiau kaip du tokius genus. pa\yz-
o lAi t8i
diiui. Ww, trrw, w"rroir t. t., nes auk5tesnirlq eukariotu branduolyje -7---i ' \,
yra po dvi homologines chromosomas(Zr. p. -56a). '../' \
lH i lE i
To paties geno struktfiriniq atmainu - aleliq skaidiusyra viena i5
geno ypatybiq,geno evoliucijosrezultatas.Jis priklauso nuo to, ar rei-
kalinga geno produktq ivairove, ar bltinas labai didelis vienodumas.
Gametos
e T o k i t r j ei e i m o j e v i c n o d a
t i k i m y b e( 1 : l : 1 : l ) g i m t i
bet kurios kreujo grupcs
Kraujo grupiq ABO sistema - r,ienasgeriausiq aleliniq genq su- vaikui. Sis skilimo
balansuotossistemospatryzdLiu.Yra trys pagrindiniai aleliniai genai. santykis yra del
Palikuonvs
Formaliai genai 1'air 18 lemia atitinkamq antigenrl A arba B sin- kodominavimo.
E]
tezE;i - nei vieno, nci antro nelemia ir yra recesyvusis. Taigi Zmogus, /
''i

kurio kraujo grupe O, yra homozigotinis ii, ABO lokusas koduoja


galaktoziltransferazg, kuri prijungia skirtinguscukrus prie bazinio an-
tigeno O:
2.3 lenteld. Labiausiai paplitusios imogaus kraujo grupes
Antigenq sintezcr yra tiksliai suderinta.Mat ABO kraujo grupiq (remiantis \'1 Efroimsonu, 196ti, ir G . P e t r a n i . 1 9 8 2 )
sistema.palygintisu kitomisZmogaus kraujogrupiu sistemomis. yra
ypatinga:i5 ankstogeneti5kaiuZprogramuoti ir kraujo serumegami- Kraujo sistema Globaliai arba plaiiai paplitg ApytikrisbendrasZinomq
aleliai'* alcliq skaiiius
nasi atitinkamiantik[naicr ir B, Vadinasi, be jokios pirminessqvei-
kos eritrocituosesintetinamiantisenai.o krauio serume- antikr-rnai. ABO o, Ar, 42, B t2
Bet jie suderinti: Rezus** Cdelcde, cdelcde, CDElcde, 36
CDelcDE, CDelCDe
A kraujo grupds eritrocituosevra A antigenas.kraujo serume - p antikDnas;
B kraujo grup€s critrocituose - B antigcnas,kraujo serume - ci antiklnas: MNSs M,,YS,S 6
AB kraujo grupds eritrocituose - A ir B antigenai. serume antiklnu nera; P PP P2' p 4
O kraujo grupds eritrocituose antigenq nera, serume 1'ra o ir p antikunai. Kell* Krk 8
Krauja perpilant svarbu. kad nesutaptr+A antigenasir cx antikfi- L e w i s ** Le, le 2
nas, arba B antigenasir B antikfinas. Sutapus sulimpa (agliutinuoja) Lutheran Luo, Lttb J

eritrocitai. Duffy* * Fy', Fyb, Fy' 1


Izoaleliai. Kartais normalls ir mutantiniai aleliniai genai labai Kidd Jl(, Jlc 3
maiai skiriasi. Tokios normaliam genui artimos jo atmainos vadina- Diego Di", Dio 2
mos izoaleliais (gr. isos - lygus). Norint juos aptikti, reikia atlikti Sutter Jf,, Jsb 2
specialiusfyrimus: i5bandytinelprastojegenetineje (tam tikros ru5ies Xga x{' xe 2
Sekrecija Se, se )
heterozigotos,genai modifikatoriai) arba iSorineje aplinkoje. Paq,z-
dZiui, genas Wite (tamsiai raudonos akys) lvairiose populiacijoseski- Zmoniq;** - duomenys
* - aleliai,aptikti100milijonqir daugiau patikslinti
riasi mutacijq daZniu. Si skirtuma lemia izoaleliai. Jie itin svarbls G.Petrani(1982).
remiantis
organizmamsprisitaikant prie kintaniiq aplinkos s4lygq. Zinomi ir
Zmogausnormaliq genq izoaleliai: normaliq raumenq (alternaty,'a-
chromosomoje greta yra du arba daugiau artimus ar netgi tapadius
raumenq distrofija), ABO (2.3 lentele) ir kt. pozymius lemiandiq genq. Tokia situacija, pvz., b[dinga kartotiniq
genq (Zr. p. 131) sankaupoms.Koks suddtingasklausimas,labai gerai
Antai, kaip mind:ta.ll ir 18 gcnu produktai yra atitinkamai A ir B antigenai.11
ir 18 turi izoalelius. Jq koduojami antigenai imunologiSkainesiskiria.bet bendras
rodo rezus (Rh+) kraujo grupiq genetiniaityrimai.
genq skaiiius Siame lokuse ne 3, kaip mindta. o 12. Kai kuriais atvejaistai svarbu Rezus kraujo grupiq sistema formaliai diagnozuojamakaip Rh+
ir perpilant kraujq. Be to, perpilant krauja svarbiosir kitos kraujo _erupes:
Rh*(re- (yra antigenas) ir Rh- (nera antigeno). Ji svarbi ne tik perpilant
zus), Lewis ir kt., kuriq pas Zmogu jau surasta maZiausiai29. krauj4, bet dar svarbesndvaisiausigimtos geltos (eritroblastozes)pro-
filaktikai ir gydymui. Dauguma Zmoniq turi Rh+ grupg, o visi kiti
Kai kurios i5 ju labiau paplitusios,irgi nurodytos2.3 lenteleje. 754c - Rh- grupg. Rh* genas yra dominuojantis, R/r recesyvusis.
Taigigeriausiaperpilti savopatieskraujq.Sia kryptimi ir tobulinama Taigi paveldejimasyra pats paprasiiausias,pagal klasikinius Mende-
kraujo perpylimostrategija- turdti asmenskraujo bankus. lio desnius.
Iftiti5ka padetis bflna tose Seimose(2.7 pav.), kuriose motina yra
Rh- grupes, o tevas Rh* grupes (b[tina nurodyti, kad fenotipai
2.2.3. Tarpalelin6 komplementacija ir polifunkciniai baltvmai
Zymimi Rh+ arba Rh-, genai Rh* arba Rft-). Pirmiausia i5nagrine-
Polifunkciniggenq sandarosklausimasgali buti labai komplikuo- kime paprastesngsituacijq, kai tdvas, kurio kraujo grupe Rh*, yra
tas tais atvejais,kai reikia atskirti,ar yra vienasfunkciSkaidalijamas homozigotinis Rft*Rft*. o motina su recesyviuojupozymiu (Rh- kraujo
genas,ar yra artimai sukibggenai.Pastarojisituacijablna tada, kai grupes). Suprantama,ji yra homozigotine. Tada

80 B1
Seimos,kuriose tevq Rh neatitinka, gali blti ir daugiavaikes,jei-
gu normaiiai veikia placenta arba tdvas yra heterozigotinis, bet atsi-
bus apvaisinamostdvo spermatozoidais
tiktinai motinos kiauSial4stds
't su R/i genu, ir gims vaikai Rh- kraujo grupes:
++
i

Tdvai x Fht (r,


Gametos

Vaikai

Iki pirmo Rh* Rh, kuris bus dar sveikas,bet motinos kraujyje
cd
gaminsis antikunai, ir kitas gimdymas bus nesdkmingas.Taigi Rh
2.7 pav. Rezus veiksnio paveldejimasir eritroblastoz€siisirystymas: kraujo grupiq sistema skiriasi nuo ABO tuo, kad kraujo serume i5
4 - tevas R/r+ geno donoras: b - motina. kurios kraujo grupc Rh-: c - pirmasis
anksto antikunq nebfina. Jie susidaro tik patekus antigenams.
nd5tumas.nors motirtos kraujlje pasigamingantikunai. r,aikasnormalus:r/ - antrasis
nOitumas - antiklnams i5 motinos kraujo patckus i gemalo krauja ir rcasa'us su Rezus kraujo grupiq sistem4 irgi lemia polialeliai (Lt. 2.4 lente-
gemalo critrocitais. iSsivysdiusi
eritroblastoze lE). Jq net daugiau negu ABO kraujo grupiq sistemos- 36. Thdiau
Rh antigen4 lemia sudetingasvienetas,sudarytasi5 trijq dal\ CDE.
Iki Siol svarstoma,ar tai vienas genas, ar operono tipo (Zr. p. 271)
(Rh-) (Rh+) genq sankaupa. CDE lokusas turi bendrE valdymo sek4. Tarp CDEI
Tevai Rh-Rh- x RlttRht
cde aleliq r,yksta krosingoveris, C(c), D(d) ir E(e) heterozigotose yra
Gametos Rh- Rh'
Vaikai Rh*Rh- funkci5kai savarankiSki.
(Rh+) BakteriofagoTrrll rajono smulki4 genetinganalizqatliko Benzeris.
Jo naudota genetineEscheichia coll kamienq sistemar/1 mutantams,
Visi vaikai Sioje 5eimoje bus heterozigotiniai,bet kadangi genas komplementacijai,rekombinacijaitirti buvo jau aptarta (.Lr.p.49). Ben-
Rh* yra dominuojantis, tai vaisiuje gaminsis rezus antigenas. zerio nuopelnastas, kad jis suklrd virusq genq analizesmetodus: san-
Paprastai toks neatitikimas nekelia problemq, nes motinos gim- klotiniq delecijq metodq, metodus delecijosvietai ir riboms nustatyti,
doje besiq,stantis gemalas atskirtas placenta. Tik kai paZeidZiama delecijosir krosingoveriodydi nukleotidq poromis,pritaike krosingove-
placenta (tik ll20 Seimq, kuriose yra rezus neatitikimas), prasideda ri ir komplementacij4virusq genetineianalizei.Nustate,kad geno vidu-
eritroblastozE.lr tai ne pirm4 kart4 gimdant, kai gemalo antigcnai je krosingoveris r.yksta ivairaus dydZio nukleotidq sekomis ir kad ho-
patenka I motinos kraujE ir serume gaminasi antikfinai. o esant ant- mologines DNR molekules gali keistis net viena nukleotidq pora.
ram ir trediam nd5tumui, kai prasideda gemalo eritrocitq hemolize Nors genetindsistemabuvo labai jautri, leidZiantiaptikti rekombi-
(eritrocitq irimas i5siskirianti5 jq hemoglobinui).fgimta gelta gali nantus,kuriq atsiradimqdaZnislygus 0,0000|qa,tadiau nd karto nepa-
pasireikiti ir pirm4 kart4 gimdant. jeigu pries tai buvo savaiminisar gauti maZesniokaip 0,0I7a rekombinantqdaZnio.Paslaptispaai5-
dirbtinis abortas arba pries nestum4 motinai buvo perpiltas kraujas "yko
kejo. kai buvo apskaidiuota,kam lygi viena nukleotidq pora krosingo-
su rezus veiksniu. Laiku i3ai5kinusantikunq susidarymq,galima imtis verio vienetais.Visa viruso T. DNR sudaro 7500Vo,o nukleotidq portl
priemoniq gemalui i5saugoti. Sioje DNR yra 150000.Thigi viena nukleotidq pora rekombinacijos

82 83
vienetaislygi \500c/c:150000= 0,017c.Suprantama,kad maZesniukaip kombinacijageno viduje ir tarpalelindkomplementacija, ir homoale-
vienernukleotidq pora DNR segmentuapsikeistidi'i DNR molekulds lius, kuriems Sie reiSkiniainebudingi.
negali,todel ir rekombinacijosdaZnisnegaliblti maZesniskaip A,1Iqc. VisiSkaiimanoma,ir tai irodomabandymais, kad, susidariushib-
Tai patvirtino ir mindtq bandymq duomenys. ridinei baltvmo molekulei,baltymasgali igyti naujq sarybiq.Antai
Suradus rekombinacijos tarp dviejq saitq daZnl, suZinoma, kam sukryZminus PearlenecklinijosbalandZius
su ker5uliais,
hibridaisinte-
lygus atstumastarp jq. iSreik5tasnukleotidq poromis, arba kokio dy- tina visusantigenus,kurie aptinkamitevq organizmuose, bet atsiran-
dZio DNR segmentu buvo apsikeistatarp dviejq virusq. da ir naujq.
Del tarpalelineskomplementacijos kilo du svarbfisklausimai:
Thiiau Benzerio nustatyti funkcijos, rekombinacijos,mutacijos vienetai (atitin-
kamai cistronas, rekonas, mutonas) Siuo metu yra tik istoriniai. neteke reik5mes . ar apskritaipriimtinaskomplementacijostestasgenq alelizmui
tcrminai. I5liko tik policistrono savoka,vartojama tada, kai nuo genq grupds transk-
r i b u o j a m a sv i e n a s b e n d r a s t r a n s k r i p t a s . nustalyti;
. kodel vieniemsgenamsbldinga tarpaielinekomplementacija
Tarpalelin€ komplementacija.Nustatytasgana netikdtas rei5kinys. (yra heteroaleliai).
o kitiemsne (yra homoaleliai)?
Komplementacijagali blti ne tik tarp neaieliniqgenq, bet ir tarp to
paties geno daliq. Abu Sie klausimaiyra susijg.Norint atsakytii pirmE;i klausim4,
reikia i5siai5kinti.
kodel r.ykstatarpalelinekomplementacija.
Tarpalelin€ (geno viduje) komplementacija r.yksta tarp genq Monofunkciniaiir polifunkciniaibaltymai.Genq skirstymas I ho-
produktq - polipeptidai gali s4veikauti tarpusarryje,sudaryda- moaleliusir heteroaleliuspriklausonuo genq koduojamqbaltymu
mi hibridines baltymo molekules. sandarosir funkcijos.Baltymaipagalfunkcrj4yra dviejqtipq: mono-
funkciniaiir polifunkciniai,o pagal sandar4gali buti sudarytiiS do-
Si rei5kini 1959 m. pirmasis aptiko Vudvardas (D. Woodward).
menrl.
Sujungus ekstraktus iS dviejq mutantiniq It[eurosporagrybo linijq,
nesugebandiqsintetinti adenilsukcinazes,gautas akryvusis baltymas.
Domenai - tai baltymo dalys, kurioms budingos tam tikros
Fermentinis akryvumasatsistato.Tiesa, jis niekuomet neprilygo fer-
konkrediosfunkcijos irlarba sandarosautonomija.Thdiaupo-
mentq aktyvumui, kuris yra normalaus Neurospora grybo. Vdliau,
lifunkciniai baltymai skirtingai paveldimi.Jie yra vieno arba
1965 m., Findemas (J. R. S. Finchem) ir Kadingtonas (A. Codding-
keliq genq produktas.
ton), panaudojg radioaktlviEl4 qtmQ, irode, kad, sumaiSiusapvaly-
tus mutantinius glutamatdehidrogenazdsbaltymus (neturindius fer- Geriausiaitai gzrlimaparodytisugretinantdvi bakterijqDNR po-
mentinio akryvumo), atsistato fermentinis akbryumas.susijungus skir- Iimerazes:DNR I polimerazgir DNR III polimerazg.Pirmoji yra
tingiems fermento subvienetams:arba atsistato fermentas i5 atskirq DNR paZaidqreparacijosfermentas,antroji yra replikacind- rykdo
fragmentq, arba ryksta kooperacija tarp balrymo funkciniq centrq. DNR replikacijq.
arba i5taisomos konforniacinds (erdvines) baltymo paZaidos. Tarp Abu fermentaisudarytii5 domenq ir yra polifunkciniai:atlieka
domenq esanti ry51lengvai atakuoja proteolitiniai fermentai, ir, jam polimerizacij4- elongacij45'-+3' kryptimi nuo 3'-OH pradmensir
nutrfikus, domenas ve] labai lengvai susijungia. Taciau mutantiniai kartu yra nukleazis- paialinaneteisingaiijungtusnukleotidus.Taigi
baltymo subvienetai sunkiai jungiasi - jie neatitinka vienas kito. jos yra 3'-+5' egzonukleazes.ThdiauDNR III polimeraze- holofer-
Normalls subvienetai, atvirkSdiai,lengvai komponuojasi vienas su mentasi5 10 subvienetq. J4 koduojabent septynigenai,ir jos korek-
kitu. Si savybe priklauso nuo konformaciniq baltymo ypatybiq. cing funkcij4 atlieka specialus(e) polipeptidas.
Ne tarp visq aleliniq genq pastebima tarpaleline komplementaci- DNR I polimerazekoduoja tik vienasgenas.Tadiauir DNR I
ja. Pagal tai genai skirstomi i heteroalelius,tarp kuriu eali blti re- polimerazdje yra frasmentzrisu skirtingomisfunkcijomis:terminalinio

84 8-s
galo 36 kDa fragmentas, atliekantis 5'-+3' egzonukleazinqfunkcij4; 2000kb dydZio.Normalusjo aleliskoduojastambq500 kDa baltym4
didesniajam70 kDa (Klenovo) fragmentui b[dingos i5 karto dvi funk- distrofina.Bet ne tik koduojamasproduktaslemia 5io geno dydi.
cijos: 5'-+3' polimerazine ir 3'-+5' egzonukleazine(korekcine). Vadi- Genasturi didelgvaldymuiskirt4 dali ir apie 60 intronq (Zr. toliau),
nasi, ir Sio tik vieno geno koduojamo baltymo skiriami du domenai. kurie nekoduojabaltymo ir paSalinamii5 brgstandiosdistrofino
Komplementacija ir poZymio genetika. Dabar galima i5 karto at- mRNR.
salryti i abu del tarpalelinds komplementacijos kilusius klausimus. Del ilgq valdymoseku ir intronq eukariotqgenai apskritaiyra
Kaip alelizmo testas,komplementacijavisi5kai ai5kausatsakvmo ne-
uZ prokariotq.
gerokai didesniir sudetingesni
duoda.
Kiekvienasgenasyra dalijamasi dvi dalis:
. valdymo (reguliacing-akceptoring),
Komplementacija parodo, kad arba po4mi lemia keli genai,
. transkribuojamEj4.
arba genas yra funkci5kai dalomas.
Geno valdymodalfie yra nukleotidqsekosRNR sintezeipradeti
Komplementacijayra tolesniq tyrimq pamatas.Antai apie tai, ar
ir sekos.su kuriomiss4veikauja valdymo(reguliaciniq)genq produk-
genai aleliniai ar nealeliniai,galima sprgsti i5 komplementacijosgru-
piq vietos chromosomose.Jeigu komplementacijos grupds nustato-
tai.
Nuo transkribuojamosios geno daliessintetinamaRNR. Tianskri-
mos nutolusiuoselokusuosearba net skirtingosechromosomose,ga-
buojamoji geno dalis irgi turi valdymosekq.Jos butinos sekmingai
lima tvirtinti, kad po4mi lemia du arba daugiau nealelinirl genq,
baltymosintezei.Be to, genai,kuriq koduojamasis baltymasisijungia
Netgi paprasdiausiaF, analizd gali vienareikSmi5kaiiSsprgstiklausi-
i membranq ar gabenamas uZ l4steles
ribq, turi nukleotidq
specialias
m4 apie mutacijq aleli5kum4.Kai F, pasirei5kiakomplementacija,o
sekas,koduojandias vadinam{i signalinipolipeptid4.Sispolipeptidas
F. palikuoniq skilimo sanfykisyra dihibridinio (pvz., 9:7,9'.3:4,9:3:3:1)
arba suddtingesniqkryZminimq, mutacijos yra ne tik nealelinds,bet 1'rareikalingasbaltymuiisiterptii membranasarba jam perne5tiuZ
membranosribq. Po to Sispolipeptidaspa5alinamas. Specialiasnu-
ir skirtingose,nehomologindsechromosomose.
kleotidq sekasturi ir genai,kuriq koduojamiejibaltymaijungiasisu
Sudetingiauyra tuo atveju, kai abi komplementacijosgrupds yra
DNR - yra transkripcijosveiksniai (Lr. p. 317). Kai kurie genai
greta, kaip bakteriofago T, rII A ir B cistronq. Bet apie A ir B
koduoja speciaiiusbaltymusSaperonus(Lr. p. 320), kurie sukuria
cistronus galima pasakyti, kad jiedu savaranki5ki,nealeliniai genai.
arba atkuria balrymqtreting sandar4.
Thrp jrl yra genus skirianti nukleotidq seka - tarpiklis.
Pagaliaune visi genai koduoja baltymus.Kiekvienoorganizmo
genomeyra daug genq, kuriq galutinisproduktasyra RNR. Thi ri-
Heteroaleliai yra tie genai, kuriq koduojami baltymai pagal
bosominiq(rRNR), perna5os(tRNR), maZqjqbranduolio(mbRNR)
sandar4/funkcij4 yra dalijami i domenus. Jiems bldinga tarpa-
bei citoplazmos(mcRNR) ribonukleorlg5diq genai.
leline komplementacija.
Pagal tai genai skirstomi i dvi grupes: 1) transkribuojamuo-
Tad tarpaleline komplementacija irodo, kad genas yra dalus. Ji
sius,bet netransliuojamuosius genus(arba nukleotidqsekas),
gali buti dingstis detalesneigeno vidinei sandarai tirti.
galutinis produktas Siuo atveju yra RNR; 2) transkribuoja-
muosiusir transliuojamuosius genusir nukleotidrl sekas- jq
2.3. Geno sandara ir veikla produktasyra baltymas.

Ir to paties genomo genai skiriasi dydZiu, sandara ir galutiniu Genomeyra nukleotidqsekq, kurios yra netranskribuojamos ir
produktu. Pats didZiausiasZmogaus raumenq distrofijos genas net netransliuojamos.
Jq paskirtislabai lvairi (Zr. III ir IV sk.)

86 B7
2.3.1.Ttanskripcija (RNR biosintez6). geno
Reguliacin6s-akceptorin6s fL\R poLlmrraze

daliessandara
-Thanskripcija - perra5ymas)- tai matricindRNR
(lot. rranscriptio
sinteze.Matrica paprastaiyra DNR. Kai genetin€medZiagayra RNR,
i ZJaraskonlFleksa5 promc.r._-rraus
ji yra matrica.
' zt*_-
li narcikos
Visq RNR nukleotidqsekayra komplimentariDNR grandinei-mat-
ricai ir sutampasu kita DNR grandine(skiriasituo, kad vietojtimidilo --v
*.qtL*:

r[g5tiesRNR yra uridilo rng5tis).Pirmasistranskribuojamasis nukleo- .\lflro..f.Tf...*

tidasvadinamas startotaiku ir zymimas*1. Nuo jo transkripcija visa-


da vyksta5'-+3'kryptimi(2.8pav.).Sia kryptimi(pasroviui)nukleoti- /il
dai nurodomi,,+" Zenklu,o prie5inga kryptimi(prie5srovg)nuo starto
ta5ko- SU,,-" Zenklu.TianskripcijqatliekaRNR polimerazes.
Prokariotqyra tik vienabendraRNR polimerazd.Specifinepro- . IL\R Eandrnrrs
kariotq genq transkripcijapriklausonuo papildomqveiksniqir RNR .<l^r , rnlclacl.la

polimerazdskomplekso(Lr. toliau). -E--* -


=
Eukariotq transkribuojami branduoliogenai skirstomii 3 grupes R\R elongacrta

pagal tai, kuri i5 trijq RNR polimeraziqrykdo transkripcij4.


RNR I polimerazdlokalizuotabranduolelyje, kuris susidaroantri-
ndje chromosomos s4smaukoje ir yra ribosominiqRNR (rRNR) sin-
tezdscentras.Si RNR polimerazesintetinadideli pirmini transkript4.
Jis brendimometu sukarpomasi 3-jq tipq rRNR: 18S;5,8S ir 28S.
RNR II polimerazdtranskribuojatransliuojamuosius genus,Jos
transkriptasyra mRNR.
RNR III polimeraz€transkribuojamaZqjq RNR - IRNR, 55 nr-r.f fi f\
rRNR, mbRNR, ;ncRNR ir pan. genus. LJU
R\R polLm.raze
RNR polimerazdtiesiogiaiar per tarpininkusatpaZistaregu-
liacines-akceptorindsdaliesnukleotidqsek4,vadinam4promo-
toriumi (lot. promolio - pasistumejimasi prieki). Jq sqveika I --
\^ kry?trs.kwra RNR
inicijuoja transkripcij4. .:\ polimeraze tudaD\R

5 *--*---"--,-a*
Promotoriusyra netranskribuojamas, bet prie jo jungiasi RNR
polimerazeir kiti baltymai,kurie b[tini transkripcijaipradeti. fvai-
rioms RNR polimerazems promotoriaiyra skirtingi.Bakterijq poli-
merazesapglebiaDNR nuo -55 iki +20 bp. fvairiq genq promoto-
riuose i5skiriamoskanonindssekos.Tai 6-7 n.p. seka TATA blokas
(prokariotqji vadinamaPribnovo,o eukariotq- Hogneso-Goldbergo
bloku). Kitos kanonindssekosbfidingesnes konkrediomsorganizmu An'iras kompleksas
ir genqgrupems.Skiriasiir Siqsekqpadetis.Kanonindssekosnusta-
tomos statistiniaismetodais. 2.8 pav. Transkripcijos eiga

88
Josenurodytitie nukleotidai,kurie SiojepadetyjeclaZniausiai pasi- Antroji kanonind sekayra ivairi.Prokariotqtai prikiausonuo to, koks
taiko.Be to, Saliapateikiamiskaidiairodo,kokiu dazniu(procentais) sigma veiksnysj4 atpaZista. - RNR polimerazds
Tai poiipeptidas kom-
Siojepadetyjesutinkamas nukleotidas.
Juo aukitesnisiis procenras,tuo plekso dalis (2r. toliau). VisasE. coli promotoriusatrodo taip:
konserva[vesnis nurodytasnukleotidas,
ir awirksiiai,kuo Zemesnispro-
centas.tuo labiauiioje padetyjenukleotidasvarijuojaivairiu organiz- -70 _ l0 +'l +20
mq ir netgi to patiesorganizmoskirtingqgenq pronlotoriuose. pagal ll
reikdmind
5' TTGACa- TAtAat- cat-
susitarima didziosiomisraidemisnurodominukleotidai,kuriu daZnis
- ne tokie konserva6r,'ts, 3' AACTG
t +l nruruffi_*ta -
didesniskaip 54.i, maZosiomis bet daZniau nereikdmine ?rt+
neguesantatsitiktiniampasiskirsrymuipasitaikantysnukleotidai.Thpa-
dd:tis,kurioje nera pirmenybes l-1 lal
kuriam nors nukleotidui,zymimaN. +3
Stai kaip arrodobakterijLlpromororiqpribnovobrokas(pateikia- ll
-42 -24 -18 +3 [b]
ma dvigubaiilgesnenukleotiduseka,negu pribnovo bloko; Sis pa-
ry5kintas): pradZiojeformuojasi
Vir5uje(a) nurodytosribos,kuriosetranskripcijos
A.oT*,,Tr,
Gr,NTroAnrt.,rAuofl
,oTroG,, atviraskompleksas (ir.2.8 pav.).TATA blokastelpa i Siasribas.
Palyginimui eukariotupromotoriqHogneso-Gordbergo blokastoks:
Eukariotq promotoriuskur kas sudetingesnis. fvairios eukariotq
RNR polimerazisjungiasisu skirtingaispromotoriais. Antai RNR III
T'AnrTr3ArrA6r/t3
4$ a.0/t.,r polimerazes geno dalyje.
promotoriaiyra transkribuojamojoje
Nors promotorius yra netranskribuojamanukleotidq seka, bet ji Genq, kuriuos transkribuojaRNR II polimeraze,promotoriuje
Iemia daugeli svarbiq geno ypatybiq. viena is svarbiausiqpromoto- 1'radviejq tipq kanonin€ssekos:
riaus yparybiq - geno aktyvumas normalioje ir krastutinese (ekstre- . pagrindines,su kuriomiss4veikaujaRNR II polimerazd,
minese) situacijose. . specifinds.
budingoskonkretiemsgenamsarba palygintinedide-
Prokariotq promotoriuose nustafytos keturios konservaryvios lems genq grupdms,vadinan-riesiems regulonams.
iq
sandarosypatybes/sekos, nuo kuriq priklauso promotoriaus stiprumas:
*1 - starto ia5kas, Nuo pagrindiniqkanoniniqseku priklauso,kokiai stambiaigenq
* 10 - TATAAT seka, (audiniqspecifiniq,adaptaciniq, konstitutyviuir pan.)grupeipriklausys
-35 - TTGACA seka, genas(Zr.IV sk.).SiassekasatpaZista pagrindiniaitranskripcijosveiks-
- atstumastarp Siq dviejq nukleotidq seku (16_19 bp). niai. Taivaldymogenqkoduojamibalr.vmai, pagrindines
kurie atpaZista
Thdiau promotoriaus stiprumui reikimingos ir nekonservaryr,ios kanoninesnukleotidusekasir su jomis jungiasi.
nukleotidrl sekos. Eukariotqgenqpromotoriuose yra keletaspagrindiniqnukleotidq
Konkreiiq nukleotidq ir iq sekq reiksmd promotoriuje nustatoma seku. lvirir[s ju deriniai lemia stambiqsias eukariotqgenr] grupes.
mutacijq metodais:pakaitomis (keidiantvien4 nukleotid4kitu) arba de- Be pagrindinessekos, gali b0ti motlvai (pranc.motif - iia ana-
lecijomis (pavieniqnukleotidq arba jq sekq iskritomis).Antai po TArA logija muzikiniotermino,rei5kiandio pagrindinielement4)- pana5ios
bloko delecijos transkripcija nenutrlksra, bet netiksliai pasirenkamas i pagrindingsekos.
starto taskas,kuris eukariotq dazniausiaiyra A, o prokariotq A arba G.
Prokariotqir ypad eukariotqgenq labiau nutolusiojenuo starto
Prokariotq promotorius. E. coli ir kitq bakteriju TATA blokas
taSkodalyje(daugiaukaip -80-120 bp) yra nukleotidqsekos,kurias
nutolgs nuo starto ta5ko 10 bp (-10). T[o tarpu eukariotq genuose
atpaZistavaldynio genq produktai. Visi genai, kurie sudaro vienq
genr]grupg - regulonqir klausovieno valdymogeno komandq,to-
Sios sekos nuotolis sr,yruoja -10-120 ribose. TATA blokas yra iS
kias sekasturi vienodas.Thspats genasgali ieiti i keliasreguliacines
A-T porq, todel Sioje'ietoje DNR grandineslengr,'aiatsiskiria.(pri-
genrl grupesarba brlti reguliuojariras keliq genq-reguliatoriq.Toks
siminkite,kad tarp A=T yra dvi, o tarp G=c - trys vandeniliniai
rysiai). genasturi atitinkamaidaugiausekq, skirtq valdymui.
90 91
Promotoriuosedausiau negu visoje kitoje genq dalvje 1,rajudriq- Tlanskripcijospabaiga(2,8 pav.) gerokai skiriasi prokariotq ir
jq genomo elementq isiterpimo (integracijos)vietq (2r. p. 140). Tai eukariotq,bet ji turi ir dar.rgbendra.Pirmiausiaabieju oreanizmq
irgi specialios nukleotidq sekos. Jos bldingos arba genams. kuriq grupiq mRNR susidaroterminatorius.Thi ivairausilgio nukleotidq
veikla valdoma judriqjq genomo elementq, arba genams. kurie mu- seka,sudarantidvigrandgstruktDr4segtukq.Segtukasyra RNR po-
tabills,,pagal uZsakym4". limerazdskliltis. Antra, RNR transkript4nukerpaendonukleazes.
Kai kurie genai turi du tris promotorius. Thi genai. kurie priklau- Prokariotqtranskripcijos terminacijaisvarbiosribosomos.Mat jos
so skirtingoms gcnq grup0ms ir veikia skirtingaisreZimais:arba kon- sqveikaujasu dar nebaigtatranskribuotimRNR (Zr. transliacija).Ri-
stitut)'r,ziu,arba ivairiu adaptacinitr ir pan. bosomostrukdo ro (p) veiksniuijudeti transkriptu.Taiiau jau pasie-
kus jam beprasmikodonaribosomosprie jo nesijungia.Ro veiksnys
Skiriami trys transkripcijos etapai: pradzia, elongacija ir pa- netrukdomaspraeinair atskiriaDNR-RNR hibrido grandines.
baiga. Nukleorlg5ciq(DNR ar RNR) sintezei,tarp jq ir transkripcijai,
reikia dideliq ATP ir GTP energijosiStekliq.
Prokariotq transkripcijospradZia yra tada. kai RNR polimerazd
prisijungia prie promotoriaus (2.8 pav.). Tiri r,yksta ram rikroje (Zr.
2.3.2. Tfanskripto brendimas. Splaisingas.Intronin6-egzonin€eukariotq
auk5diau) promotoriaus vietoje. RNR polimerazes, pradZioje prisi-
genq sandara
jungusios prie DNR atsitiktinai, juda DNR, kol suranda reikiam4
nukleotidq sek4. Ten susidaro uZdaras kompleksas. Jame DNR yra Labai svarbios funkcines geno sandaros ypatybes paaiSkejo paly-
dvigrande. RNR polimerazessudaro labai sudetingusbalrymr.lkom- ginuspirmini geno produkt4- transkript4su mRNR, kuri dalyvauja
pleksus,apie kuriq dydi galima sprgsti i5 molekulinds masds.Ji bDna Ji labai pakeista.PirmindsRNR modifikacijavadinama
transliacijoje.
iki 500 kDa. RNR polimerazei tiksliai prisijungti prie promororiaus brendimu (angl. processittg- gaminio perdirbimas).Brendimasb[-
b[tinas sigma (o) subvienetas.Sigmzlpadidina tikslumq atpaZintipro- dingasvisiemstranskriptams. bet sudetingiausiai jis r,ykstaeukariotq
motoriq iki 10000 kartql Sigma subvienetai gali blti lvairus. Kai branduoliuose.ThdiauRNR brendimasbranduoliuneapsiriboja,jis
kurie i5 jq jungiasi tik prie tam tiknl genrl. UZdaras komplekszis ryksta ir tada, kai transkriptastransportuojamas per branduolioap-
virsta atviru kompleksu (2.8 pav.), kuriame iniciacijos vietoje iSsiski- valkaldlioporas i citoplazm4,taip pat citoplazmoje.Ypad tq genr+,
ria DNR grandines. I5skirtq DNR grandiniq ilgis lygus 12-17 bp. kuriq koduojarnos RNR citoplazmojegali buti neveiklios,atsarginds.
Siai stadijai bDtini RNR polimerazes substratai - nukleozidrrifosfa- Siq nNR aktyvacijasusijusisu jq sandarospoLrydiais (Zr. p. 329).
tai. Susintetinus8-9 nukleotidq atkarp4, pasiSalinasigma subvieneras Apskritai transkriptobrendimasyra vienasi5 genq veiklosvaldymo
ir prasideda kitas RNR sintezesetapas - elongacija (2.8 pav.). bldq (Zr. IV sk.).
Eukariotq transkripcijos pradiia yra kur kas sudetingesne.Tai Transkripto 5' ir 3' galq modifikacija.Tiroj pat po transkripcijos
priklauso nuo trijq skirtingq RNR polimerazir; ir nuo sudetingesnes pradZiosprie pre-mRNRprijungiamakepurd(angl.cap - kepure).Thi
promotoriq sandaros. vienasmetilintas,daZniausiai guanino,nukleotidas (*tG). Jisyra ne tik
Svarbiausia RNR transkripcijos pradZioje tiksliai nustatyti star- metilintas,bet ir invertuotas(pasisukes 180")ir jungiasisu kitu nukle-
to taSkq. Pirmiausia tai priklauso nuo TATA bloko. Prie TATA blo- otidu ne 5'-)3', o 3'->5'.todel dar zymimasm7G5' ppps'N"'p.Invertuo-
ko jungiasi TBP (angl. UTA-binding protein), paskui kiti veiksniai - tas nukleotidasblokuojamRNR 5' gal4ir yra reikalingas prisitvirtinti
TAF (angl. TBP-associated factors). Jq yra keletas. Thdiau promoto- prie ribosomos.
riuje svarbios ir kitos paerindines nukleotidu sekos. Daugumoseukariotqgenq mRNR 3' gale yra uodega.Thi seka
Elongacija. Su RNR polimerazemis sqveikauja kiti baltl'mai - vien i5 adenilorug5ties- poliA, I5imtis- histonqir rRNR genai.
elongacijos veiksniai. Jq kompleksas toliau transkribuoja RNR nuo Daugumosjq mRNR neturi poliA sekos3' gale.PoliA yra prijungia-
DNR matricos. RNR sinteze wksta 5'-+3' krvptimi. ma, bet prie5 tai transkripto3' gale atskeliamosilgos (Simtq n.)

c),) 93
nukleotidusekos.Gene poliadenilinimo vietq lemia nukleotiduseka introna. Pasitaikonrieliu kamienu. kuriq mitochondrijqgenai be in-
A{TA{A. tronq. Intuzorijos Tbtrahtnwtapigmentosa Siq RNR genuose vienq
Apkarpytospre-mRNR 5i sekayra per 11-30 nukleotidqnuo 3' kamienq yra po 1 intron4, o kitq nera. Kokiq nors funkciniq skirtu-
galo. poliA ilgis ne rik nevienodasivairiosemRNR, bet ir keidiasi mq tarp Siq kamienq nepastebeta.I5 maZdaug 400 mieliq tRNR
molekuleisenstant.Jos paskirtisyra apsaugindir valdymo (Zr. to- genrl tik apie 40 turi po vienil intron4. Jr1 dvdis nuo 14 iki 64 bp.
liau). Be to. poliA inicijuojabaltymujungimqsiprie mRNR. Thdiau Vi5tu kolageno genas turi net 51 intronq. Thi daugiau kaip 86o/c
5i sekanira absoliudiai bfitina.Kitais awejaissignalasAr{UArdA gali viso qeno. Nereikia manyti, kad intronai yra beprasmiai. Juose yra
buti labai nutolgsnuo transkripcijosterminaciiostajko. Antai Zin- daug jvairiu nukleotidq sekq, bltinq genq veiklai valdyti ir kt. Intro-
duoliq p-globulinogene Sis signalasyra per 1400 nukleotidq nuo nai gali koduoti polipeptidus arba ribozimus (fermentus - RNR mo-
transkripto3' galo. PrijunguspoliA, paprastaivykstasplaisingas'ta- lekules. ne polipeptidLrs),tarp ju ir katalizuojandiussplaising4.
diaujis nesustojair po to, kai poliA prijungimqblokuojainhibitoriai.
Tai terminasi5 jlreiviq (ir cirko artistq)atliekamotriuko: r'irve kar- Bltinosjvairiqoreanizmq
ir genqsplaisingo
sekosganaskiriasi.
GU-AGsekos
-
poma ir karpoma,o galai kirpimo vietoje sujungti(angl.splicing labai konservatp,ios(apie 100%).
virvdssuri5imas,nepaliekantgalq)' Norint tiksliai i5kirpti introna, butinos trys konservatyviosnukleotidq sekos pa-
Pertrauktaeukariotqgenq sandara.Egzonaiir intronai. splai- i i a m e i n t r o n e : n u k l e o t i d q s e k a i n t r o n o 5 ' g a l e , a t S a k o ss r i t i s - k o n s e n s u s a s
genq inZinerijos UACUAAC ir introno -i' gale Py,NCAGN. At5akos seka bltina laso tipo kilpai
singas.Labai idomus rezultataigauti sukryZminus
s u s i d a n ' t i( 2 . 9 p a r , . ) .
metodaisisskirtusgenus su jq koduojamamRNR. DNR susidare Splaisingo tikslumas priklauso ir nuo gretimq nukleotidq (konteksto;.
kilpos.Vadinasi,geneyra nukleotidqsekos.kurios praleistosRNR, Splaisingasr1'kstabent 4 budais. Pagal tai intronai skirstomi I grupes. Tiijuose
nors jos ir yra genoviduje.KryZminantDNR su pirminiu transkrip- splaisingobuduose daugiau ar maZiaureiSkiasiribozimai. DaZniausiaisusidarosplai-
cijos produktu pre-mRNR,kilpos nesusidaro. Gene yra nukleotidq sosoma.Joje yra maZosiosbranduolio RNR (mbRNR): U1, U2, U1, U5. U6 ir keli
sekos intronai, kurie transkribuojami, bet jq nera galutindjemRNR. b a l t y m a i ( 2 . 9 p a v . 1 .S p l a i s o s o n rsau a r t i n ai n t r o n o 5 ' g a l q s u v i d i n e - a t S a k o ss e k a .
I5 pre-mRNR Siossekos pasalinamos r,ykstant Islikq su-
splaisingui. Susidaro laso pavidalo figDra.Ji i5kerparna,o dviejq egzonq galai sujungiami.Po to
splaisosomair iSkirptas intronas pasiSalina.
brendusiojemRNR transkriptofragmentaivadinamiegzonais.

Dauguma eukariotq ir archebakterijqgenq transkribuojamo- Ribosominiqir transportiniqRNR brendimas.Brgstane tik ge-


joje geno clalyjeyra pertrauktossandaros- sudarytii5 egzonq nq, koduojandiqbalt-l'ntus,bet ir rRNR, IRNR pirminiaitranskriptai.
ir intronq. Vykstanttipi5kamsplaisingui,intronai i5 pre-RNR RibosominiqRNR genaisutelktivienojevietojeir sudarosankaup4.
paSalinami. Nuo jos transkribuojama vienabendrapre-RNR.Del SiosprieZasties
tokios genq sankauposvadinamostranskriptonais.
Eubakterijqgenuoseintronai yra labai retos iSimtystaiiau jq I3 pre-rRNR transkriptoi5kerpamine tik intronai (jeigujie yra),
yra kai kuriuosebakteriofagqgenuose.Antai bakteriofagas T, turi
bet ir skiriandiosvien4 genq nuo kito nukleotidqsekos.Thi transk-
tris genus su intronais.Eukariotu genuose egzonq ir intronq dydis
ribuojamieji tarpikliai. Jie skiria vienas RNR nuo kitq bendrame
(ir tame padiamegene) labai ivairuoja. DidZiausi intronai aptikti
transkripte. Susidarokilpa.Ji i5kerpama (2.10pav.).
ZinduoliqMHC (audiniq suderinamumo,Zr. p. 297) ir drozofilos Eukariotaipasiz.'"mi dar viena rRNR brendimoypatybe.Riboso-
Antennapedialokusuose- 70-100 kb.
miniu rRNR genai-sankaupos yra daug kartq pakartoti,sutelktivie-
Skiriasi genai ir pagal intronq skaiiiq. Jq visiikai neturi daugu-
noje vietoje,todel ir jq transkriptassutelktasvienojevietoje- bran-
ma histonq, interferonogenq. Tieddalisvisq drozofilos28S rRNR
duolelyje.Cia formuojasiir ribosomossubvienetai- rRNR sudaro
genllyra be intronq.Mieliq 28SrRNR genuoseintronq i5 viso nera,
rRNR genai turi po vienq komolcksussu baltvmais.
tuo tarpu jq mitochondrijqanalogi5kos
pre-mBNR Vieta
Operonas
5 Kep
Uo3
Intronas Egzonas 2 '
tR\R t 5t
l ' r o r r l . . r i u si i . r i )
Splaisosomos M b R N RU 1 , U 2 ,U 5 .U 4 l U 6 z--r2l
komponentai i ir baltymai
V

,UQ +K \tzc lll


(1) rep I: Egzonas2
l ruslriPtas
B 6irpimo vietos

-
a'
t i t ** 3,
lli s 5.8 S 2ti S
Intronas
10 par. Pre-rRNR splaisingas:
- bakteriju opcronas: B - Zinduoliu operonas

Splaisosomossaveika
su intronu Pcrna(os(transportiniu)RNR intron4 fiis tik vienas)pa5alinacndonukleazd,o cg-
zonussujuneiaRNR ligazcs.Kai transkriptas)-rabendras(gali b[ti keliu skirtingqtRNR
g c n u s l n k r r u l ' r o) .sj i : i r g i k r r r p t t n t l s .
(21 Uo Sios tRNR modifikuojamos ir kitokiu budu. Susidarospecifiniai minoriniai nu-
s t<ep-__:-- 2
Egzonas1 kleotidai. kuriq nera kitose RNR, pav.vzdiiui.keletas uracilq paveriiami dihidrou-
racilais. adeninas dgnrninuojamasi inozina ir t.t. Eukariotams b[dingos ir transk-
ribuojamosios tRNR genu reguliacinessekos. kurias fermentai paSalina brgstant
IRNR. Be to. prie kickvieno IRNR 3' galo prijungiamos CCA sckos.

Egzoninds-intronin€sgenq sandarosreik5mC.Alternatyvusissplai-
singas. Kokia prasmi geno sandaroje tureti intronus, kodel vieni
genai juos turi, kiti ne'l Kaip mineta, intronuose yra daug reguliaci-
niq nukleotidq sekq. Kai kuriq genrl intronai gali koduoti ir polipep-
(3) Sujungti .
egzonai1 i 2
uptarsosomos
.A/ tidus. Be to, intronai gali buti judrieji.
I komponentai
.! ,- Neabejotinaiegzonind-intronind geno sandarapadidina genetines
v (ciklaskartoiasis#
rekombinacijos tikimybg, ypad geno ribose. Del nekoduojandiq sekq
5 Kepj labai pailgeja genas,kartu atitinkamai dideja krosingoverio tikimybe.
= . Uo-s +
Manoma, kad intronai yra rezervasilgainiui naujoms geno savybems,
Egzonas'l Egzonas
2
funkcijoms formuotis. Bet ne tai svarbiausia.
mRNR
Jau vien tai, kad intronus turi archebakterijqgenai. vertd manyti,
kad egzonind-introninegeno sandara lemia funkcini organizmo labi-
luma. geresni prisitaikvmEprie kintancios aplinkos. Mat archebakte-
Splaisingo eiga, dallvaujant splaisosomair rijos gali glventi labai nelprastomis, sunkiomis s4lygomis: auk5toje
Ili"-
I lrr - c'gzonai;
I_ i n t r o n a s :K . p _ k e p u r e ; U o _ u o d e g a l temperatfiroje, rlgSdioje terpeje ir kt. Pasi5alinantvienam ar kitam
S p l a i s o s o m a -U r i r k i t o s m b R N R s u a r t i n a 1_
introno -;'gara su atsisatqimo seka: intronui, gali susidaryti skirtingos RNR.
-
2 intronas kcrpamas -5' gare, o introno
atsiiaktjimo ,.toj.'csantis i .ru.1rngiun-'u,
su rntrono 5' galc csandiu G; J _ kerpamas Egzonines-introninesgeno sandaros reik5me galutinai paai5kejo
introno 3, galas, laso pa'idalo kilpa.
rntronas pasiialina, o egzonu I ir tik tada. kai buvo irod,vtasalternatlvusis splaisingas.Jis pasireiSkia
2 galus sujunria Iigazes
labai jvairiai. Kai kurie jo tipai pavirizduoti2.11 pav.
96
97
TIPISKAS SPI-AISINCAS Trans-splaisingas yra dar vienasbtdas baltymqivairoveisusida-
-rv^tl cn';lEJEonai7l ryti, genams.
nesikeidiant TiesiogineprasmesusidarohibridindnRNR,
rAPr,'
I nGlGIJFua.6u_-*P''rNP''tuFr
ia;lreuonas
E-- litr1nl fltrl s -_--i f egzonas susijungus ry3iaisdviejq genq koduojamospre-mRNR
kovalentiniais
- nnnnlS fragmentams.Thip atsitinkatripanosomrlmikrovamzdeliqbaltymo tu-
i.r, Yry
elegansaktino ir keliq
g3@
splalslllgri
nbi;
bulino pre-mRNR. Nematodo Caenorhabditis
KAI KURIE AITEBNA_IIVTOJA SPLAISINGO TIPAI
\Jry kitq genq lyderindseka koduojama atskiraikitoje vietoje,ir transk-
Lr reztnasarb,ru
riptas yra prijungiamas.Dumbliq Chlamydomonas viename i5 chlo-
lrfunPr roplasto genu (psa) pirmasisegzonasyra per 50 kb nuo antrojo
(il# r",'n''"o'*o egzono,o iis - per 90 kb nuo trediojoegzono.Thrpuose(intronuo-
- -4--{- ^-- r.l - -r)---zzn=A se) yra kitq genu.Pana5iaiyra Zinduoliqpagrindiniameaudiniq su-
-:.'
derinamumolokuse (MHC).
." r'd ) (n)
"oznr:r .A(n) RNR redagavimas. Thi irgi bfidassukurtiRNR ir baltymqivairo-
Slg'dhauke Smegenrlaulular
Smegenrlaulular
Ev.E_v,iqw'fx vg. nesikeidiantgenui. Be to, Siuo atveju mRNR atsirandasekos,
lialcrtonfLo mRNR
arba nukleotidai.kuriq ndra padiamegene.
Buvo nustatyta,kad i pirmini transkript4iterpiami arba, atvirk5-
2.11 pav. TipiSkas (a, b) ir alternatyvusis (c - l) splaisingas:
a - nukleoticlqsekos- konsensusai dvieju ,,egzonas-intronas-egzonas" ribose:b - tipiSkas iiai, i5 jo iSkerpamipavieniainukleotidaiarbanukleotidqsekos.DaZ-
splaisingasgeno. turincio daug egzonq,ivairausdydZio egzonai ir intronai: c - gali buti niausiaiU nukleotidas. Tokie mRNR pokydiaivadinamiredagavimu.
iikcrpami ne tik intronai, bet ir egzonas(ai): r1 - alternatrvus intrc)ni]splaisinuas; e - Siuo metu skiriami bent trys RNR redagavimotipai. Pirmasis-
-
alternatyviaiSalinamadalis egzono:.f to patiesgeno keli egzonaituri poliadenilinimo
- iterpiamasarba i5kerpamas vienasnukleotidas. Tai rdmelio poslinkio
sait4 (A,)l N - bet kuris nuklcotidas:Pu - bet kuris purinas;Py bet kuris pirimidinas;
- prc-mRNR splaisingasl visais atvejais (c-e) gali wkti ir mutacijosimitacija.Pasekmds visi5kaitos paiios.Nuo nukleotidoiter-
,g alte;natlvus kalcitonino
tipiSkassplaisingas pimo arba Salinimovietosvisq kodonq skaitymasmRNR transliaci-
jos metu pasislenka.
Antrasis redagavimotipas - iterpiamaarba i5kerpamadaug nu-
l . I i t o p a t i e s t r a n s k r i p t ov i e n u a t v e j u p a i a l i n a m i v i s i i n t r o n a i . 2 . 1 I p a v . , g . kleotidq. Toks redagavimotipas aptiktasivairiuoseZiuZeliniuose -
a n t r u o j u - n e t i k i n t r r t n a i ,b c t i r d a l i s e g z o n q( 2 . 1 1 p a r ' . .c , g ) , p a t e i k t a si r k o n k r e -
tus pav.vzdys- tas pats kalcitonino gcnas koduoja du skirtingus baltvmus: viena
Tn'pattosotna, Leishrtnnia.
subrcndusi mRNR (egzonai 1. 2, 3, l) - kalcitonin4. o kita mRNR
- specifini Trediasisbfidas- tik vieno nukleotidopakeitimaskitu. Jis aptik-
audiniq baltym4, aptinkama smegcn)'se. tas daugelioauk5tesniqjq augalqmitochondrijose ir chloroplastuose.
2. Alternatyviai Salinanriintronai (2.11 par.. d). Tik maZa dalis drozofilos po- Nuo C pa5alinamaaminogrupd, ir tada C virsta U; arba atvirk5diai,
tiniq lqsteliq (Zr. p. 3-57)virsta qcncrat\l,inimis. t. l'. tik tos. kuriosc judriojo geno-
mo'elemcnto P kocluojamapre-mRNR patvrC splaising3.Po splaisingomRNR ko-
prie U prijungiamaaminogrupel Sit virsta C:
.i1
duojir baltymil. aktyvinanti genrr veiklq. o mRNR be splaisingo.atvirkidiai. koduoja
baltym4, kuris slopina gencratyt,iniulasteliq v1'stvmqsi -
)'ra reprcsorius.laigi splai-
tr
singas valdo gcnq veikl4 ir l4steliq dilerenciacilrl. amlnogrupespruunglmas
3 . $ a l i b u t i p a s i r i n k t i n aiia l i n a n a s n e v i s a se g z ( ) n a so. t i k d a l i sj o ( 2 . 1 1 p a \ ' . ,t ' ) .
Thi tikrai vieno nukleotidovirtimaskitu, konversija.Tokiu budu re-
Alternatyvusis turi blti numatytasgenosandarqe.Pvz.,
splaisingas daguojamos ir kai kuriosZinduoliqmRNR. Antai didZiuliamepirmi-
poliadenilinimosek4gali tureti ne tik paskutinis,bet ir kiti egzonai niame Zinduoliqapolipoproteino B geno transkripte,kuris koduoja
,1563aminorugitis,2153-iamekodone C pakeitusU, vietoj kodono
( 2 . 1 1p a v . .f l .
Taigi i5 to paties geno,jam nesikeidiant,del lvairiai atliekamo CAA atsirandabeprasmiskodonasUAA:
splaisingogali susidarytiskirtingossubrendusios RNR. One -+ UAA
98 99
2,3.3.
Transliacija.
Baltymo genodaliessandara
sintez6.'Iransliuojamosios
PradinemRNR koduoja stambq (512 kDa) B apolipoproteinake-
penq l4stelese,o po redagavimokoduojamasperpus trumpesnis(iki Transliacija- tai balgvmosintezd,,ribosomq+mRNR"komplek-
ncrnsenso)B apolipoproteinasLarnynol4stelese.Dumblio Spizellomv' se. AminorugSdiqseka polipeptideyra uZkoduotamRNR.
cespunctatu.rir amebosAconthantoebacastellaniimitochondrijq tRNR Baltymo sintezer,ykstaSiaisetapais:
genq transkriptepirimidinaskeiiiamas purinu arba A keidiamasG.
Nauda akivaizdi. Siq organizmu mitochondriju DNR 1,'rai5 viso tik 8 . aminorrJgStiq akryvinimasir prijungimasprie tRNR,
tRNR genai, o del redagavimosusidaro24-25 skirtingos IRNR. . ,.ribosomu* mRNR" kompleksosusidarymas,
To paties geno transkriptas redaguojamasivairiose vietose. Tai . transliacija,
kuri irgi yra skirstomai etapus:iniciacijos,elonga-
sukuria tos padiosRNR ivairovg- populiacijq.o jeigu 5i yra mRNR. - cijos, terminacijos,reiniciacijos(pastaroji,matyt, ne visuose
tai ir baltymq populiacij4 (izoformas). organizmuose ir ne visq mRNR)
Redagavim4atlieka specialusbaltymai. Jie lvaims, priklauso nuo
redagavimotipo. Sie baltymaivadinamieditazdmis(angl.- clottblestrand Aminorlgidiq aktyvinimasir prijungimasprie IRNR galetq b[ti
RNA-specificeditase).Mat daZniausiairedagavimuibutinos specialios skirstomii du etapus,bet juos katalizuojatie patysfermentai- ami-
RNR. Jos naudojamoskaip matricosnaujiemsnukleotidamsiterpti i noacil-tRNRsintetazes. Sie fermentaiyra saviti kiekvienaiamino-
RNR (2.12 pav.). Tokios RNR vadinamosgidais (gRNR). Editaziq ge- rfigiiiai. Aminorlgitys akryvinamos irgi etapais,dalyvaujantATP ir
nq defektai (mutacijos),sutrikgsvaldymas,pakitusi veikla, arba veikla susidarantaminoaciladenilatams (smulkiauB. Juodkosknygoje,,Nu-
ne tose l4stel€se,kuriose normaliai turdtq genas veikti (pvz., kepenq kleino rlgSciu chemijosir biochemijospagrindai").
lqstelesegaminasi ZerrnynoB apolipoproteinas),sukelia Zmogui ligas. PernaSosRNR (IRNR) yra savitosne tik kiekvienaiaminorDg5-
Antai editazes geno REDI sutrikimai sukelia fatali4 epilepsij4. tiai, bet ir kodonams.Tadiaudel genetiniokodo nevienareikimiSku-
Pirminio transkriptopokydiaibrendimo metu yra budassukurti RNR mo jq gali brlti maZiauarba daugiau,negu turetq btti pagalkodonq
ir baltymq iverirovgnesikeidiantgenui; RNR ivairove sukuriama: skaidiq.MaZiausias tRNR skaidiusyra mitochondrijose - tik 24. Dai.-
. alternatlviu splaisingu arba trans-splaisingu, nesnisIRNR perteklius- daugiaunegujq turdtq bnti. Ypad didelis
. pre-RNR redagavimu. pertekliusyra eukariotr]tRNR. Tbkio pertekliausprieZastista, kad
. bahymq lvairovg padidina pokydiai transliacijos metu, tarp jq kodasyra ner.,ienareik5misspecializuotose l4stel6se,konkrediuose ge-
ir atsiradg del IRNR modifikacijos Sioms RNR brgstant. nuose del IRNR modifikacijos(minoriniq nukleotidq).
Aminoacil-tRNRsintetazes labaitiksliaiprijungiaaminorlg5ti.Thi
Pre-mRNRkontaktassu RNR gidu
pirmasisatpaZinimorei5kinystransliacijoje. Nuo to, kaip tiksliai jis
.GAAAAGn-A4' rcGGUUG-pre-mRNR ryksta,labai priklausotiksli galutiniomRNR genq veiklosprodukto
:ill llllilillllltl balwmo sintezd.Vadinasi.Siamtikslui turi blti priemonir;sistema.
-AUAAAUfuuuaeeuRueeuacasnuucaecd gidas
UCAGU-RN'R Pirmiausiaaminor[gStistiksliai prijungiamaprie aminoacil-tRNR sintetazes.Pas-
{ PapildomqU iterpimas tarojoje yra tr)'s prijungimo centrai: aminor[gities, ATP ir IRNR. Antra, sintetazd
tiksliai jungiasi su atitinkama IRNR. Ivairios sintetazdssqveikaujasu IRNR skirtin-
-GAAAAG u-eAlccuuc-pre-mRNR
UGUCUUUUAACU sais bldais. Ir pagaliau tredia. IRNR tiksliai atpaZistamRNR kodona.
l| ||lltl
U4 U44!AG4444U UGA{EU UCAGU- RIrlR gidas
-AUAAAU LU,U,U444
Klaidq gali buti padaroma bet kuriame i5 minetq trijq etaprl, bet jos iStaiso-
mos. Vadinasi.r'isuosetrijuose etapuosedar yra kontrolis - klaidu iStaisymobldai.
Paskutiniame- ,.kodonas-antikodonas"s4veikos- etape klaidas taiso ir ribosomos.
I
nuo gido
V RedaguotosmRNR atsipalaidavimas Vienas iS tRNR reparacijosfermentq yra IRNR nukleotidtransferaze.Sis fermentas
akccptorinio stiebelio 3' gale prijungia arba pataiso nukleotidq sekq CCA, kai Sios
-GAAAAGAAA UUU A U G UU G U C U UUUAACUUCAGGUUC-nIRIT.R sckos ndra arba ji nepilna.
Aptikta mutacijq, paZeidZianiiqaminor[gStiesjungimasi prie sintetazis, o 5ios-
2.12 pav. Pirminds mRNR redagavimas,dalyvaujant RNR gidui: jungimasi su IRNR.
([.eishmaniacitochromo b pre-mRNR/mRNR atkarpa: itcrpti U parlikinti)

i01
100
Ribosomos yra organizacinis transliacijos centras.

Jos yra vienos i5 nedaugelioeukariotq nemembraniniqorganoi-


dq, kuriems budingas savaiminissusiformavimasi5 i jq sudeti ieinan-
diq biopolimerq. Si proces4 par.1'koatkurti in vitro. Siuo bldu gauta
X
daug Ziniq apie ribosomq sandara. rRNR s4veika su ribosomq bal- nrR\R
tymais. Ribosomos sudan'tosi5 dviejq subvienetq.ProkariotU riboso-
mose baltymrl yra maZiau. Ir patys subvienetai, ir visa eukariotr+
lniciacijos
..I* -
Nlct
ribosoma yra didesn6 uZ prokariotu ribosom4. Eukariotq ribosomu r cikniri

RNR taip pat stambesnes:didZiajamesubvienete(605) yra 28S, 5,8S


ir 55 rRNR, maZajamesubvienete (40S) - iSS rRNR. Atitinkamai
prokariotu didZiajame subvienete vra 23S ir 55 rRNR, maZajame
subvienete- 165 rRNR.
padetis
Ribosomq lqstelese
eukariotq yrakitokianeguprokariotq.
Pirma,eukario-
3-
v
tamsbtdingos polisomos(arba poliribosomos). Thi vicnosmRNR ir keliu ribosomqkom- I Phc
pleksas.Polisomayra lyg nedidele gamyklele,gaminanti vieno tipo baltlma. Mat ant ---..}
l {:
kiekvienosribosomos,ieinaniios j polisomin! kompleksq,nuo tos paiios mRNR vienu
metu sintetinamapo vien4 baltynra.Tokia sintezelabai intenslvi. Antra. ribosomq iisi-
destymaspriklauso nuo l4stel€sdiferenciacijos.Tai ypai b[dinga toms ribosomoms.ku-
Elougacij os
rios yra ant grldetojo endoplazminiotinklo. Jo sandarair funkcija (ivairiu medZiaeq \ eiksniai
specifinesintezeir pirmind pernaia). kaip Zinome,lemia l4stelesspecializacija.

Ribosomose yra Sie ju veiklai reikalingi centrai (vietos):


. aminoacilininis (A) - aminoacil-tRNR jungimosi sritis,
. peptidilinis (P) - peptidil-tRNR jungimosi sritis,
. i5laisvinimo (E) - nereikalingosIRNR iSlaisvinimo,
. atpaiinimo (R) - beprasmiokodono atpaZinimosritis (2.14pav.). - *--->
Transliacijos pradZia (2.13 pav., 1, 2) prasideda nuo to, kad su-
sidaro kompleksas:
,/
30 (arba 40) S ribosomos subvienetasx {rJ ".
x mRNR'fM et- tRNRf" .IF2.GTP

Speciali iniciacijos fMet-tRNR (eukariotq - Met-tRNR) prisijun-


gia prie komplekso, kai vienoje i5 ribosomos vietq - A saite atsidu-
r"r? rilu
mR\R

.-.-(;l)''
ria iniciacijos kodonas, daZniausiaiAUG. Laisvas

E saitas-nereikalingostRNR iSlaisvinimo(lot. exit)sritisribosomoje. polipeplidas

be savotiesioginespaskirties,reguliuojatransliacija.Kol 5i vieta uZimta,


A saito giminingumasaminoacil-tRNR yra labai sumazdjes,todel tran- 2.13 par. Escherichiacoli transliacijos eiga:
sliacijai,yksta ,,Zingsnispo Zingsnio"- kodonas po kodono. /*2 - iniciacija; -3-5 - elongacija;6-7 - terminrcij:t

r02 103
Elongacija('2r.2.13pav,.3-5) - polipeptidin€sgrandindspolime-
rizacija. Ji prasidedanuo to, kad iniciacijosaminoacil-tRNR atsiduria
P saite, o i A sait4 pagal ..kodonas-antikodonas"s4veik4 stoja kita
aminoacil-tRNR. Susidaro polipeptidinis rySys.Po to ribosomosevel
'r.r v1'kstaposlinkis po poslinkio per vienq mRNR kodonq. Ribosomq
- \
''t". vaidmuo itin svarbus. Jos tikrina, ar teisingai I A sait4 pastatoma
\ \
aminorflgitis. Sis reiSkinysvadinamasribosomine korekcija. Thanslia-
T'\ L, r'ieta
\ ,{
cijos tikslumui vieno tikrintojo nepakanka- yra dar specialls baltymai.
Pabaiga (2,I3 pav., 6, 7) baigiasi vienu kuriuo i5 terminacijos
P rieta
\ r'ieta kodonq. Thdiau, kaip mineta ankstesniuoseskyreliuose (Lr. 2.1.3 ir
2.1.5), tai labai suddtingastransliacijosetapas.Jame dalyvauja termi-
nacijos veiksniai. Jie ivmimi atitinkamai RF arba eRF. Vienas i5 jq
i[] S subr,ienetas (RF3) reguliuoja lEsteliq dalijimqsi.
Baltymq brendimas. Naujai susintetintaspolipeptidasivairiais b[-
dais modifikuojamas.Polipeptido modifikacijosdaugeliu atZvilgiume-
na pre-RNR brendima. Polipeptidasnet yra karpomas ir vel sujun-
giamas arba baltymas sujungiamasii atskirq polipeptidq - domenq
(lr. p. 291). Tai labai pana5u i RNR splaising4.
Kaip mineta, reikiamu momentu Salinamassignalinispolipeptidas.
2. l4 pav. Ribosomos-mRNR kompleksas: Nuo daugelio baltymq pa5alinama ir aminorug5tis,nuo kurios
viriuje - polipeptido sinteze ir mRNR saveika prasidejo polipeptido sintezd. Prokariotu tai formilmetioninas, o eu-
su A. P ir E r.ietomis:apaiiojt _ A
P v i e t o s i r k o n r r k l a ss u l 6 5 r R N R
kariotq - metioninas. Da2niausiaibaltymai prasidedakuria nors kita
aminomgitimi. Vadinasi,Siuo atveju forrnilmetioninas(arba metioni-
nas) buvo atskeltas. Kai prokariotq baltymas prasideda metioninu,
R saitas (1or.reco,qnitictll
- atpazinimas)kol kas
.. tik posturuojamas:RNR srcnka nuo formilmetionino galejo blti atskelta formilo grupe. Visa tai at-
rib.sonra. Pastaroji tiesi.g ..ieiko" atitinkamu
nukleotidu scku-kodonr.r.Kai prie lieka specialls fermentai.
konlpJeksoprisijungia -50 (60)S ribosonrrr.
suhr,ienetas.
galutinai susiformuola A ir
P saitai. PasiruoStatransliacijai.

2.4. DNR replikacija


Kompleksassusidaroir prasidedatransliacijadallvaujant
specia-
liems baltymams.Jie vadinamiiniciaciiosveiksniais. 2.4.1.DNR replikacijosirodymaiir su jais susijgDNR tyrirno metodai.
Jq prokariotai
turi 3: IF1, IF2, IF3. e'kariotai - t0. luos nesunku DNR sintez6
Pusiau konservatyvi
atskirtipagar
uzraiymob[dq: pries visq tipq eukariotqveiksnius
rasomae: eIF1,
eIF5 ir t. r. Pasak Vatsono ir Kriko (Lr. 1.2.2.ir 2.1.). DNR grandinesper
nepawarius vandenilinius rySiusgali viena nuo kitos atsiskirti. Jeigu
Iniciacijosetapasbaigiasi,kai ribosomosA saite i5 aplinkos prie vienos ir kitos grandindsprisijungia nukleotidai ir po
atsiduriaini_ to jungiasi tarpusaq,je,susidaro dvi naujos molekul€s,visi5kai tokios
ciacijoskodonas.su juo kontaktuojasavoantikodonu
inicia- pat, kaip senoji molekule. Be to, puse naujos molekules, tiksliau
cijos aminoacil-tRNR.
viena jos grandind. yra i5tisai i5 pradines molekules:
104
105
tl tl tl llll G'
C_G C_ _G C_G C_G C_G C_G k, HH

iltl
I

tt tl ll llll t

T_A T_ -A T_A T_A T_A T_A ^ ll ll


tl -+l it -) | li'l I t"l
%tp
li. I I
vv
A_T A_ _T A_T A_T A_T A_T

fE***w
; ; rl ft
tl tl tl rttl \i Ir l Il .
G_C G- _C G-C G_C G_C G_C I
i''o r1

tl ttll
't 't
,ll

0
Naujose DNR grandinesenukleotidai ijungiami komplementaru-
mo matricai principu. Jei matricoje yra A, tai naujoje grandineje I
jei matricoje G, tai naujoje grandineje C, ir awirkSdiai.Primename! 'ff#
& %-
{e, I
\\,,'
I' irt
h
+' ti
l.r'\ lr ; [J
h

*
kad tai lemia vandeniliniq rySiq skaidius:tarp G ir C - trys, tarp A
ir T - du (Zr. 1.11 pav.). 2.15 pav. Pupq chromosomrl iym€jimas rH-timiCinu:
Siuo metu niekam nekelia abejoniq pusiau konservatyvi DNR kaireje - chromosomosII dalijimosi metafazdje(pagal J. H. Taylor, 1957);dc5ineje-
chromosomosir DNR prie5 bandym4 (0), po pirmojo (I) ir antrojo (lI) dalijimqsi.
sintezd (naujose DNR molekulese viena DNR grandine yra sena, o
hykg seseriniu chromatidZiu mainai (pora ju nurodyti rodyklemis)
kita - nauja), arba kitaip replikacija (senoji grandind yra matrica
naujai grandinei sintetinantis,ir dvi naujos DNR molekulds yra visi5-
kai tokios pat kaip senoji molekule). Tadiau buvo laikas, kai tai rei- a) DNR yra timinas, kurio nera RNR (ten vietoj jo yra uracilas),todel
kejo irodyti. Siuo metu Sie irodymai bltq tik mokslo istorija, jeigu zymetasistimidinasisijungiatik i DNR ir kituosejunginiuosejo nebfna;
jie neb[tq pagrindiniai molekulinds genetikos metodai. Jq atradimo b) timidinasskverbiasii l4steleslengviaunegu timinas.Zymint tridiu, ga-
istorija geriau atskleidZiaSiq metodrl esmg. lima tiksliai nustatytiisijungimoviet4, nes tridio i5spinduliuojamqB-da-
Pirmiausia buvo nustatyta, kad DNR grandinds gali viena nuo leliq trekai labaitrumpi, todel ten. kur isijunggstritis, autoradiogramose
kitos atsiskirti ir vdl susijungti vandeniliniais ry5iais. Taip pat buvo
susidarotaSkas.
i5skirti fermentai DNR polimerazds, atliekanfys DNR sintezg. Bet
Thip buvo Zymetospupq Sakneliqmeristemos l4stelds.3H-timidi-
paai5kejo, kad sintezei reikia Siek tiek senqjq DNR molekulirl. ir
nas panaudotas tik prie5 pirmqji l4steliq dalijim4si (po to Saknelds
naujosios DNR molekules yra visiSkai tokios padios kaip senosios
b[davo nuplaunamos).Kaip ir buvo tiketasi pagal numatyt4 schemE
molekul6s. Vadinasi, DNR sintezei bfltinos matricos.
DNR grandiniq i5siskyrimoir susijungimo metodas taikomas la- (2.15 pav.), po pirmojo dalijimosi buvo paZymetosabi chromatidds,
bai lvairiai. Svarbiausiasjq - molekulind hibridizacija. DNR polime- o po antrojo l4steliq dalijimosi - tik viena. Thi patvirtina pusiau
razds ir matricos naudojamos ivairioms polinukleotidq sintezemsin konservafyvi4DNR sintezg.
vitro (Lr. toliau). DNR autoradiografijosir zymejimo radioaktyviaisiaisizotopais me-
Specifinis DNR Zymejimas ir autoradiografija. 1957 m. Teiloras todai pladiai taikomi ivairiems tyrimams eukariotq l4steldse,ypad DNR
(J. H. Taylor) pasiile metod4,kaip DNR specifi5kairymetiradioaktyviuo- sintezei tirti.
ju izotopu, o Zymesisijungimoviet4 chromosomojenustatyti auto-
radiogramoje.Thm tikslui naudotastridiu Zymdtastimidinas. Thi timino Siuo metu yra keletas bfidq konkredioms DNR molekulems
nukleozidas(timinas* deoksiriboze).Jis tinkamasdel dviejq prieZasdiq: zymeti, tarp jq ir neradioaktyvusis Zymdjimas.

106
Pastaruojumetu stengiamasikiek imanoma neZvmeti DNR ra-
taip aptinkama jo vieta: 3) prijungiamasdigoksigeninasi5 augalo rus-
dioaktyviaisiaisizotopais. Neradioaktl,r.iojoivmejimo bldai: 1) gali
nrenes (Digitalis).Jo vieta nustatoma arba specifiniu antikDnu, arba
b[ti prijungiamos nukleotidq sekos, specifiSkaireaguojanc'iossu kai
liuminescenciniais daZais.
kuriais daZais; 2) naudojami nukleotidq-biotino dariniai, prie bioti-
Ypac svarbu neradioakty/iai zymeti dalant DNR ir kitus biopo-
no liekanosprijungianrasferntentas(krienu peroksidazearba Sarmi-
limerus (RNR. baltymus) h situ - lastelesearba organoiduose,kon-
nd fosfataze, fcrmento substrataslirsta spalvotomis nuosedomis -
krediose chromosomose.Neradiaokryviojodazymosivieta daZniausiai
nustatomaliuminescenciniumikroskopu.

tl-I
DNR frakcionavimasultracentrifuguojant tankio gradiente. Galu-
! tinai DNR replikacij4 irode 1958m. Mezelsonas(M. Meselson)ir Sta-
lis (F. W Stahl). Jie surado b[d4, kaip frakcionuotiDNR molekules,
ultracentrifuguojanttankio gradiente (ivairaus tankio sluoksniuotame
I tirpale). fvairios lyginamosiosmasesDNR molekul6msgauti bakterijos
Eschericltiacoli ilg4laikq buvo auginamosterpdje, kurioje vietoj leng-
vojo azoto HN buvo jo sunkusisizotopas r5N. Po to bakterijos buvo
---'
perkeltos i terpe su irN, periodiSkaii5skirtaDNR ir ultracentrifuguota

Il tl Ij
I
t

r cezio chlorido tankio gradiente. Pusiau konservafyviubudu sintetina-


t* "H 1'H
mos DNR ultracentrifugavimorezultatai pavaizduoti 2.16 paveiksle.
l*
II
tt
DidZiausiasbuVo pradines DNR (0) tankis. Visoms l4stelemspa-
r JL
r sidalijus viena kart4 (I), DNR tankis maZesnis,bet turetq bnti tik
/ viena DNR frakcija, nes visq molekuliq vienoje grandineje (senojoje)
./
\ '\ y'ra r''N. o kitoje (naujoje) - L4N.Pasidalijus l4stelems du kartus.
tl

l.l rt ultracentrifuguojant turetr+ susidaryti dvi frakcijos. Vienos frakcijos

t1 -1
t- -t
tl
tankis toks pats, kaip po pirmosios sintezds- vel vienoje grandineje
ilr- t-l r- --'1
3r
i5N, antroje laN. Kitos frakcijos (dar maZesniotankio) abiejose
r-'.j l1 t-
2-
11N,-.N 15N
i.N
.vra
DNR grandinese turetq blti 'rN. Thip i5 tikrqjq ir gauta.
L-l
l-l l,l f,l t-l DNR ultracentrifuguojama ne tik CsCl, bet ir sacharozdsgra-
diente. Frakcijos padaromos matomomis uitravioletiniais spinduliais
r'\ ir\ /.\ arba daiant, daZniausiai etidZio bromidu.

illlllrllltl
l-1r.1 -j
i-lI I
t-'1 | I li 1 Fl l]1.I -t 3r
2.4.2.DNR replikacijoseiga
ill
Fil I ft [-] [ N.N

rlrl
rt i I
1,,il-I
| 1 f-1
4 "rul'r
J \--./L Pateikta 2.4.1 poskyrio pradZioje replikacijosschema labai supap-
rastintzr.Thip supaprastintaiDNR replikacija pradZioje isivaizduota.
2.16 pav, Escherichia coli DNR frakcionavimas ultracentrifuguojant tankio gradiente Manyta, kad uZtenka tik surasti ferment4, kuris jungia nukleotidus
(Mczelsono ir Stalio bandt'rrras): (nukleozidtrifosfatus)i polinukleotiding granding, ir DNR replikaci-
0 - priei bandyml, 15N-riN- viena irakcija: I - po pirmosios replikacijcrs,, I5N-],N-
jos problema bus i5sprgsta.
vicna frakcija, pakitusi jos padctis; II - p<-rantrosios rcplikacijos. 1:N-1rN(padetis
ta pati kaip I). ir rrN-rrN - ii viso di,i frakcijos: III , po trediosios replikacijos.
1956m. Kornbergas (A. Kornberg) i5skyrepirm4ja E. coli DNR I
rrN-rrN (jos po kickvienos naujos replikacijos
daugcja) ir iick tiek Lj\-r.N polimerazg. Dabar bakteriju jau Zinomos trys (o gal ir 4), eukario-
tq - keletas DNR polimerazi4. Mat vis dar atrandamosnaujos DNR
108
polimerazes. Tadiaugiliau iStyrusDNR sintezgir dna mutantus,iro-
dyta, kad DNR replikacijav,vkstalabai sudetingai.primename(Zr.
sk. 1.4), kad dna mutantaislopina DNR sintezg.Jie aptinkami ir
tiriami kaip santykinailetalus- temperatfiriniai
mutantai.Kiekvienas
naujasnealelinisdna mulantas- tai vis naujasgenas,naujasveikejas
DNR irykiq grandineje.E. coli yra per 150.

Pagal tris nealclines mutacijas pou, pr:lB, polc paryko isaiskinti. kacl E. coli
yra ir trys DNR polimerazes.Be to. \,iena i5 jq - DNR III polimeraze vra holo-
fermentas.kuris turi maziausiai10 komponentq, ir jq sintezg lemia. matr.r. 7 genai.
Mutaciju poL4, polB, polc tyrimais taip pat irodyta. kad retkariiais i'iena DNR
D\R Lll polrmeraze
polimeraze gali pakeisti kit4. stipriai paZeisrE.
Kitais dna mutantais i5ai5kinta praimosoma. Tik vienas is iios grupes genrJ.
btttent dnaG, koduoja praimazg. Nemazai aptikta ir dna genu, kuriq produktai
Siandien neZinomi, bet zinios apie jq buvimq skatina ieSkoti produktq ir procesq.
kuriuos iie genai lemia. vadinasi, mrlsq zinios apie DNR replikacija dar negaluti-
nes. Ypad mazai iinoma apie dna ir kitq genq, dalpaujaniirl DNR biosintezeje,
valdyma. Labai svarbu i5siaiikinti, kaip valdoma asinchroniSkaeukariotu ivairiu re-
f)\R I polrmerazc
plikonq replikacija ir kaip DNR sinteze suderinta su l4stelds ciklu.

DNR replikacijos tipai ir etapai. Skiriami du DNR sintezdstipai:


r e p l i k a c i n en. e p l a n i n e .
Replikacind sintezd- tai .,planine" viso genomo DNR sinteze.Ji
r,ykstaprie5 lqsteleidalijantis.Tai esminegenetindsmedZiagospavelde-
jimo dalis. Antras svarbusetapas- tiksliai paskirstytiDNR molekules
tarp dukteriniq l4steliq.Tiek bakterijr],tiek eukariorq replikacingDNR
2.17 pav. DNR replikacija
sintezgatlieka baltymq kompleksasreplisoma.Suprantama,kad esmin-
giausi fermentai Siamekomplekseyra DNR polimerazes.
Eukariotq mitochondrijos ir augalq plastidesyra santykinai gene- niq veiksniq (reparacindDNR sinteze).Ti[kiai atsirandabei uZtaiso-
tiSkai savaranki5kos:ne tik turi DNR, bet ir autonomiskai sintetina mi ir normaliuose lqstelejerykstandiuoseprocesuose,kuriuose daly-
baltymus (.2r. p. 231). Jq genomo DNR replikacijai yra specifines vauja DNR. Visais Siaisawejaisveikia vienas fermentas:prokariotq -
DNR polimerazes,atitinkamai y ir 6. Specifines DNR polimerazes DNR I polimerazd, eukariotu - DNR B-polimeraze.
turi ir kai kurie DNR virusai (pvz., bakteriofagasT' plslelines vi- Nepianine DNR sinteze yra ir tada, kai specialiai padauginama
rusas). Ir pagaliau ypad specifing DNR polimerazg turi kai kurie tik dalis genomo, o kartais tik pavieniai genai - ryksta amplifikacija.
judrieji eukariotq genomo elementai (retrotranspozonai)ir rerroviru- Dar du neplanines DNR sintezestipai aptikti per pirmqji mejo-
sai. Tai atvirkstind transkriptazE, arba nuo RNR priklausanti DNR zes dalijimqsi- zigotenojeir pachitenoje(Lr.p. 569). DNR segmen-
polimeraze. Ji sintetina DNR nuo RNR matricos. tai. kuriq replikacija rl,ksta minetose mejozes stadijose, atitinkamai
Neplanind DNR sintezdnesusijusisu l4steiesdalijimusi (i5 dia jos vadinami zyDNR (zigotenine) ir pDNR (pachitenind).
pavadinimas), yra ne viso genomo, o tik atskirq DNR segmentq. DNR replikacijos eiga (2.17 pav). Smulkiau DNR sinteze nagri-
Zinoma keletas tokios DNR sintezesawejq. pirmiausia tokiu budu nejama ,.Molekulines biologijos (genetikos)" kursuose ir B. Juodkos
uZtaisomiDNR vienagrandziaitrfikiai. atsiradg ne tik del mutageni- vadovelyje ,,Nukleino rfig5diu chemijos ir biochemijos pagrindai"

110 111
Dar vicnas 1'ra .,besisukandioZiedo" sintezes b[dirs. Siuo blclu ryksta DNR
(1988).DNR sintezeprasidedanuo nukleoridrlsekos- replikato- amplifikacija (Zr. p. 208). DNR segmentas(su atitinkamais genais) daug kartq pa-
riaus, arba ori (angl.origin - pradiia). Sia nukleoticlusek4 atpazista dauginamas.Ziedines DNR viena erandind ikerpama. ir nuo jos 3'-galo prasideda
speciallsbaltymai(zr. toliau).Dazniausiaiiniciacijossignalasis abie- naujos grandinds sintezi. Antroji grandin€. r'isq laikq r,yniodamasi,panaudojama
jq pusiq apsuptasnukleotidqseku,kurioseyra daugA-T porq. Tose kaip matrica.
Labai sr.rddtinga1ra Zinduoliq mitochondrijq DNR replikacija: nuo tam tikro
vietosekur daugA-T porq, DNR grandineslengviauatsiskiriaviena momento ant vienos ir antros iiediniu DNR molekuliq grandiniu replikacija lyksta
nuo kitos, nes tarp A ir T yra tik du vandeniliniairyiiai. Thi paleng- r r t s k i r a i .2 i e d a i a t s k i r i r m i .
vina DNR helikazdms, arba Rep-baltymams, iirynioti dvigubqjaDNR
spiralg,kad DNR grandinesiSsiskirtqir taptq matricomisnaujai sin- Replikonas.Tai yra genomodalis,sugebantisavaranki5kai sinte-
tetinamomsDNR grandinems. Vienagrandes DNR dalis stabilizuoja tintis.
SSB baltymas,kuris jungiasisu vienagrandeDNR. Eukariotq tyrimai privertdpripaZintiesantreplikacijosvienetq-
DNR grandiniq iSsiskyrimovietoje susidaroreprikacindsakutd replikon4.EukariotqDNR sintezelyksta atskiromisDNR molekules
(2.17 pav.).Ji juda DNR sintezeskryptimi. ir vis naujosmotininds dalimis.Tokiq replikonqskaiiiusvisi5kaineatitinkachromosomqskai-
DNR dalys iSryniojamos. Prie5 aprasyruslrykius DNR II topoizo- ciaus.Antai
meraze pasalinaDNR kilpas, o I topoizomeraze(eiraze) keidia
superspiralizacijospobfdi: iS ,,+" (plius)vijq susidaro,,-,, (minus) replikonq chromosomq(n)
vijos. mieliq (Sacclrar()ntvcescerevisiae) 7_s0 16
Drosophila nrclanogaster 3500 4
DNR sintezer.ykstaviena kryptjmi: 5'-+3'. Vienoje, pirmaujan- ruplZes (Xenopus laeis) 15000 18
iioje (arba l1'derineje)grandinejekaip rik ir yra tokia krvptis.Ant- peliu (,it/us nw.rculus) 2,5000 20
rosiosgrandindskryptis priesinga:3'-+5'. Si grandinevadinamave- pupu (Vicia Juba) 35000 6
luojandiqia.Ant jos nauja DNR grandind sinterinamaatskirais, bakterijq (Escherichia coli) 11
vadinamaisiaisokazakio fragmentais.Ant sios grandinessintezt-r ' Taigi auk5tesniqjqeukariotq replikonq yra nuo t[kstandiq iki de-
prasidedanuo to, kad specialusfermentaspraimazd(o kai kuriq
Simdiqtlkstandiq, o bakterijq - tik vienas. Vadinasi,eukariotq geno-
organizmqRNR polimerazd)sinretinanedideliuspradmenis(angl.
mui bDdinga multireplikonind sandara. Be to, jq replikonai gerokai
ptutrcr). Sie turi 3'-OH gal4. bltin4 DNR III (arba a) polimera_
maZesni (plg. E. coli 4639 kb, tuo tarpu drozofilos ir mieliq viduti-
zei. Veliau Siasatkarpassuskaidonukleazes, ir trlkius uZstatoDNR ni5kai 16 kb, peliq - 150 kb). Bet kur kas svarbiau.kad jq dydis to
I polimerazd,kuri atlieka reparacingDNR sintezg.DNR fragmen-
paties genomo ribose sryruoja daugiau kaip 10 kartq. Ir itin svarbu,
tus sujungialigazds.Kol kas neaisku,kaip prasidedapirmaujindio-
kad atskirq replikonq replikacija v,vkstanors ir S stadijoje, bet ne
sios DNR grandin6siniciacija:ar irgi dallvauja praimazd,ar pa_
vienu metu, asinchroni5kai.Tai siejama su chromatino sandara ir
kanka to, kad fermentas,kuris iniciacijosvietoje kerpa DNR grin-
genq veiklos valdymu.
ding, padaro ir 3'-OH gal4. tinkam4 DNR polimerazei.
lvairfis DNR replikacijos bldai. Nors pagrindiniai DNR replikacijos rnomenrai Nuoori prasideda DNR sintez6.Jojei5skiriami trumpuiiai(mieliq1l bp) seg-
yra bendri visiems organizmams,bet jvairiq organizmq DNR replikacija turi savitq mentai,turinfysdaugA-T poru.JuosatpaZista replikacijospradZios baltymai.
Jq
bruoZq. Tai priklauso nuo DNR sandaros (ziedine-linijine,vienagrancle-dvigrande). 1'rakeletas.Antai E. coli 245bpilgio ori yra 3 kartuspakartota13bp seka
Priklauso ir nuo replikatoriaus(ir. toliau) sandaros.Gali bfiti vienakr;,pte.praside- G.{TCTNTTNTTTT ir 4 kartus9bp sekaTTATNCANA. Su jomiss4veikauja balry-
vi913me replikono gale ir tgsiasi iki kito galo. Rcplikacind iakuti vra y pavi- masDnaA(sqveikos vietojejo molekuliqdaug:2G-40), paskuiir kiti baltymai(DnaB.
!a
dalo. Kitais atvejaisDNR sintezd yra dvikryptd. Tokiq replikonq o' seka DnaCir kt., i5 viso6); 13bpsekqvietoseatskiriamos DNR grandinissudarore-
1,rapadvi-
gubejusi, ir abi kopijos nukreiptos prieSingomiskryptimis. plikacine
Sakutg. O toliau- jau Zinomiiwkiai (Zr.aukiiiau).
Kai DNR I'ra 2iedine (bakteriiq, prazmidziq, didcrio skaiiiaus virusu ir kt.), Abiejuose replikonosaluose. net E. coli, irgi yra pabaigos (ler) sekos.Kaip
rykstant replikacijai, gali susidarytigraikq abecelesteta (g) raides pavidalo figura - minita. replikatoriaussekos, mieliq dar vadinamosARS (angl. autonotnousreplica-
teta kilpa. ting sequences- savaranki5kaireplikuojancios sekos), labai svarbios DNR molekuliq

tt2 113
gcnetinci lLrtr)nomijai 0ustatvti. Jei_suDNR arba jos dalvse aptinkama ARS, tai - .,CGsalelds".Jos sudaro apie 2Vc
CG sankaupos(120-2000kb)
n c a b c j o t i n l i s a l i m a t v i r t i n t i .j o g j i r r a s a v a r a n k i i k ag e n c t i n e s t r u k t [ r a
Vistrs savarankiSkoscitoplazminds genetinds struktfiros (plazmides. plastides. zincluoiiu genomo ir daZniausiaiyra geno 5' dalyje.
mitochondrijos ir kt.) turi tokias sekas. Dazniausiaiju DNR rra iiedin6, unirepli- Thitau ne visq organizmq DNR metilinama. Metilintos DNR ne-
konind. aptikta, pvz,. drozofilos ir mieliq genome.
Labai svarbus DNR replikacijos tikslumas. Neiitaisytos klai- IV{etilinimasyra labai svarbi DNR modifikacija. Nuo jos priklau-
-
dos, kurios lieka naujai susintetintojeDNR, yra paveldimi po- so keletas svarbiu genetiniq rei5kiniq. I5 ju pagrindiniai genomo
kydiai - mutacijos. Auk5tas muracijq daZnis claZniausiaipri- imprintingas ir apsauga,chromatino sandara, lqstelds ciklo ir genq
klauso nuo DNR sintezdsklaidu. veiklos valdymas. Jie bus nagrinejami atskirai.

Pirrniausia DNR replikacijos stabilumq s4lygoja DNR sandai.os


2.;1.3.DNR molekulind hibridizacija, molekuliniai zondai ir
ypatybes. Be to, ryksta iiungiamq nukleotidu kontrold ir korekcija.
polimerizacindgrandinind reakcija
Manoma, kad ijungiamojo nukleotido kontrole atliekama du kartus.
Vis delto klaidingai ijungtq nukleotidu daznis turdtu buti apie 10r.
DNR replikacijosir grandiniqi5skyrimopagrindusukurti svarbils
Tuo tarpu tikrasis klaidq daZnis blna 10 r(r-10-r+.
DNR genetindsstruktlros tyrimo metodai.
Padarytasklaidas i5taiso,pasalinaneteisingaiijungtus nukleotidus
DNR lydymasisir molekulin€hibridizacija.Del silpnq vandeni-
DNR polimerazes.Jos yra ir 3'-+5' egzonukleazes.Atliekama DNR
liniu rySiuDNR grandinesgali atsiskirtiviena nuo kitos. Ir tai atlie-
korekciia. VienagrandesDNR kompleksassu SSB balryrnu sumazina
ka ne tik fermentai.Dar 1960m. buvo nustatyta,kad, laipsniSkai
klaidq daZni 10 kartq.
keliant temperatur4,DNR grandindsi5siskiria.Thi vadinamaDNR
vis delto klaidingai ijungtu nukleotidq tebelieka. pirmiausia juos
lydJ'musi.Lydymositemperaturapriklausonuo nukleotidq G-C ir
Salina nesuporuotq nukleotidq. paskui ir kitos DNR reparacijos
A-T porq san['kio. Kuo daugiauG-C porq, tuo ji aukStesne. Thigi
sistemos. 'lr,dy'mosi
temperaturagali buti vienasiS DNR sandarosrodikliq'
Aptikta mutagenlf ir ypad genrl mutaciiq, kurios padidina klaidin-
gai iiungtq nukleotidq dalni. Kai kurios mutacijos paclidina 50-100
Laipsni5kaimaZinanttemperatflr4,DNR grandinesvdl susi-
tDkstandiqkarttl. DaZniausiaislopinamos DNR polimeraziq korekci- jungia. Jungiasihomologinemis
komplementariomissekomis.
nds sav,vb6sir nesuporuotq nukleotidq reparacija (Zr. VII sk.).
DNR modifikacija. Kaip ir RNR transkriptas,DNR po replika_ Pana5ius reiSkinius SarminejeaplinkojeDNR
sukeliapH polcydiai.
cijos gali blti modifikuojama. irgi lydosi.
Mafyt, pagrindine ir iiuo metu geriausiai istirta DNR modifika- Visa tai pritaikomaDNR genetineianalizei- homologijainusta-
cija yra metilinimas.Metilinimo fermentai metilazes(metiltransfera-
ryti. Jungiasitiek atskirqgenq - nukleotidqsekq,tiek viso genomo
zes) yra jvairios, ski'iasi pagal metilinamus nukleotidus (m6A, m5c, DNR segmentai,kurie yra homologiniai(tapat[s). Heterogeniniai
m4C) ir pagal atpaijstamas sekas, pvz,: DNR segmentailieka nesusijungg.
Net gana tolimi organizmaigali turdti homologiniqDNR seg-
sekaG [{lfC - metilina Dam-metitazd mentq. Kuo labiau lyginamosiose ruiyse DNR yra homologines,tuo
tos r[Sys artimesnes, kuo labiau DNR yra heterogeni-
ir atvirk5diai,
sekaC g ; GG- metilinaDcm-metitaze nds. tuo organizmaivienasnuo kito labiau nutolg. Vaizdumodelei
Auk5tesniuosiuose galimapalygintiZmogausir primatq DNR: ZmogausDNR nuo Sim-
augaluoseir stuburiniuosegyz[nuoseyra ap_
tiktos tik m5c metiltransferazis. panzdsDNR skiriasi tik 1,5-2,57o,Siek tiek daugiauskiriasi nuo
Jq genomedaZniausiai metilinamos gorilos.o nuo pusbeZdZioniq daugiaukaip l0%.

II4 115
Molekulineshibridizacijos metodu tiriami genasir genomas.nu-
ze (konkrediai DNR I polimerazes dalimi - vadinamuoju Klenovo
statoma artimq ir nutolusiqtaksonominiq vienetqsistematika,jq tak- fragmentu) izoliuotoje sistemoje (in t,itro), buvo padauginami DNR
sonominepadetis,evoliucijair kt. DNR grandiniq isskyrimasbei
fragmentai. Tadiau aukita temperat[ra degraduoja baltymus, tod6l
sujungimasdar vadinamasdenatfiracijabei renatfiracija,
po kiekvieno sintezdsciklo reikedavo vis naujos DNR polimerazes.
Siuo metu yra veiksmingesniq metodqDNR tirti, bet DNR gran- 1988 m. Miulis (K. Mullis) atrado budq, kaip norimus DNR frag-
diniq i5slryrimas ir komplementaris4veikayra daugeliojq esminis mentus padauginti neribot4 skaidiq kartq. Atradimo esmd - neiprasta
dalykas(Zr. toliau).
DNR ir RNR molekulineshibridizacijosmetodasant citologi-
niq preparatq. Atskyrus DNR grandines,galima gauti ne tik
(
,,DNR-DNR", bet ir ,,DNR-RNR,, hibridus.RNR nukleotidq se_
ka yra komplementaritai DNR atkarpai,ant kurios si RNR buvo Dauginamr rcka
I
1
sintetinama, t.y.kuri yra iios RNR genas.Komplementarios DNR l
t
ir RNR sekosgali jungtis. Gaunamoshibridinei molekules,kurir] 3',tr1s'
viena grandineyra iS DNR, kita - iS RNR. 7972m. tai paryko /ar\
-/a\

atlikti ant citologiniq preparatq.panaudotahemoglobino^RNR, 5',F *3', /l@l\


kuri buvo iymeta radioaktyviaisiaisizotopais,kad 6utq galima nu- D\R dcnrri
raciia (95 f )
sta[ti, kur 5i prisijungeprie chromosomos. Konkredialji prisrlun-
gd prie vieno Se5ioliktosios chromosomosir vieno vienuoliktosios
Zmogauschromosomqsegmentrl.vadinasi,dia ir yra hemoglobino tsc€
t
genai.Pirmasislokusasnulemia hemoglobinoo-poiip.ptido, o ant-
rasis B-, y- ir 8-polipeptidqsintezg. c.
I l@l I
* :;$
Thigi globino mRNR buvo zondashemoglobinogenq vierai nu-
statyti.PagalZinomasRNR panasiainusratomair litq genq vieta
F EF
chromosomoje. Tadiau,kaip mineta,zondaisdaZniaunauiojama su-
sintetintaarba genq inZinerijosmetodaisklonuotaDNR. prisiminki- 3r J
me, kad DNR zondo nukleotidqsekagali buti ,,nuZi[reta"ir susin-
tetinta nuo konkretausbalfymoaminomgsdiq
tl @l I:s
sekosarba klonuotaiS
taksonomi5kai tolimq organizmq. E F F

Molekuliniaiszondaisnustatomane tik genq _ .


konkrediqDNR sekq vieta. Saliaradioakryviaisiais
iq grupiq, bet ir
irot-opulr'zymetq
utr 1.1 *l ht
naudojamiir neradioakryiejizonclaj(ir. 2.a.\.

Molekuliniq zondq metodasSiuo metu yra pagrindinisZmo_ w


F EE
H€

gaus chromosomoms geneti5kaitirti.


F Fo
Nustatomane tik chromosoma,kurioje yra genas,bet ir geno
ul 1
I *l lh{tl
vieta joje.
Polimerazin€grandinindreakcija(pGR, angl.pcR). Naudojantis A Ir taiptoliau
r'\
DNR grandiniqi5skyrimuaukitoje temperatDrojeir DNR polimera- 2 . 1 Ep a v P o l i m e r a z i n d g r a n d i n i n d r e a k c i j a i r D N R s e g m e n t o a m p l i f i k a c i j a

r16
II7
DNR polimeraze.Ji i5skirta i5 bakterijos Themutsaqtntictrs. Si Uak-
terija gyvena karStuosesieringuose5zrltiniuose. Jos DNR polimerazt)
i- III. GENOMO SANDARA IR VEIKLA

pavadinta Thq polimeraze.Ji pakelia temperatfrrqiki 95"C. Optimali


temperatlra 72"C, toddl sinteze r,ykstatol, kol sunaudojami nukleo- 3.1. Prokariotai ir eukariotai. Genomo evoliucija
tidtrifosfatai ir pradmenys. Sintezei butini pradmenys, kurie riboja
dauginamqjiDNR fragment4 i5 abieju galq (2.18 pav.). Eukariotq ir prokariotq samprata. Istori5kai organizmq skirsty-
DNR paveikiama95"C temperatlra. kad bfitq galima atskirti DNR nras I eukariotus (tikrabranduolius. gr. eu - tikras * karyon - bran-
grandines.Po to, sumaZinustemperat[rq iki 50"C, prijungiamiprad- duoly's)ir prokariotus (probranduolius,gr. po - prie5*Aaryot1: pro.-
menys. Temperat[ra pakeliama iki 72"C, ir Taq polimeraze prijungia rei5kia ankstesnggyvl,besf<lrmq) atsirado pagaI tai, kad pirmieji turi
nukleotidus prie pradmens 3' galo. Ciklas vis kartojasi. Po 25 ciklu branduoli, o antrieji jo neturi. Pastarieji turi nukleoid4. Jis yra eu-
buttl 4x106kopiju. kariotq branduolio elwivalentas,taciau nera apsuptas membranos.
Siuo metodu padauginusDNR, galima nustatyti ne tik genus.bet Nukleoidas r,ra kompakti5ka masd i5 DNR, RNR ir baltymq.
ir nedidelius alelinius jq skirtumus, nukleotidq sekq po$,'diusdel Eukariotai labai skiriasi nuo prokariotq, ne vien branduoliu (3.1
mutacijq. Del Sios prieZastiesPGR naudojama kaip ..pir5tq arspau- lentele). Kuo skiriasi jq genu struktfira ir veikla (genetiniskodas.
dq" metodas heterozigotiniusasmenispagal mutantin! genq nustaty- transkripcija, transkripto brendimas, transliacija).iSnagrindtaII sky-
ti, kriminalistikoje. paleontologijojeir archeologijoje- visur, kur rei- riuje. Kiti skirtumai bus smulkiau nagrindjami toliau.
kia geneti5kaiidentifikuoti asmeni. Galima manipuliuori seniai miru- Prokariotai skirstomi i eubakterijas ir archebakterijas, o eubak-
sir+organizmq genomaisir genais.I5 pradZiu pakanka labai nedidelio terijos savo ruoZtu - i bakterijas ir cianobakterijas (anksciauvadin-
DNR kiekio - gabalelioodos, laSeliokrauto... tas melsvadumbliais).Pastarosiosrykdo fotosintezg.
fubakterijq ir archebakteriiugenomo sandarataip pat labai skiria-
si. T[ro buvo galima isitikinti i5 paskirq nuotrupu II skvriuje. Antai
archebakterijqgenai yra eqzonines-introninds sandaros.Net manoma,
kad eubakterijq genai evoliucijoseigoje intronus prarado. Archetrakte-
rijos gyvenai5tiesneiprastomiss4lygomis:labai rugSiioje terpdje (pH<2)
ir auk5toje temperatfiroje (80'C) - termoacidofilinds;dideleje druskq
koncentraciioje(NaCl daugiau kaip 5,5 M) - halofilinds; gali paversti
CO. metanu (CH.,) ir taip kaupti energij4- metanogenindsir kt. Visa
tai yra paveldimosSiq bakterijq sar,ybds. Jos itvirtintos atitinkamuose
qenuoseir genomo sandaroje.Antai, kaip mineta. archebakterijosTher-
ntus oquttticusDNR polimerazdsgenas koduoja toki fermentq, kuris
nedegraduojanet 95'C, o optimaliausiasjo aktyvumasyra 72"C tempe-
ratIroje.
Eukariotai irgi yra labai jvairls. Labiausiai skiriasi Zemesniqiq
(grybr+,dumbliq. pirmuoniu) ir auk5tesniqlq (visi kiti) eukariotq ge-
nomo sandara.
Funkcinesgenomo ypatybes,prokariotq ir eukariotq skirtumai ge-
riau suvokiami isivaizduojant.kaip r.yko pirminiq l4steliq ir jq geno-
mo evoliucija.

118 119
l.l lcnteld. Prokariotq ir eukariotq lqstel6s ir genetiniq strukttru skirtumai

S a rt b e s Prokariotai Eukariotai
:s''*, r-
.Cf
*@,
t '@-@'@
L,Scndre,argenhil$ $nd*rti Vicnal4siiai N u o r i e n a l q s d i iqk i s u d d t i n g qd a u g i a -
lqsdiq "
Paprasta vicnos lEstelesribo- L a h a is u d c t i n g ad. r u g r a l a s c i .. l t : n c c i a -
raidq
r ,{,,
se. sudetingcsnesporilikacija lizuotasl4stclcs.audinrus.organus.lai-
kinas paveldirnumas .,P ,\
n r,lrtsle3 $n!q!*^i
(lqstcleskompartmenlizaciJa)
organ) ila t Ne Taip
h *'
{.
tr
t a r pj q b r J n d u o l \ \ .r i h o i r r n . r J' r i g u - N e . b e t D N R s u t t l k t : i n u k l e o i - Tarp
bos mcrnbranos dq {r.

lqstelis dqliiima.sis Dali jasi skersaipersisnauciant \'litoze. mejoze


fll, Gcn*tl*!:n*tllr*
l. Gcnomo sandara
:
l lerli.tlrtias \Iiena chromosoma.da2niau- Fragrnentacija
tunk ,
e*!l*,
i chrornosomas linijines
s i a i2 i e d i n e struknrras 3.1 par. Kaireje - dirbtiniai koacervatai su DNR; deiineje - isivaizduojamas
konpleksassu balqnuis Dh\R kompleksassu nbrrtu Nukleosominechromosomossandara koacen'atq susiliejimas ir skilimas pasiekus kriting masg i daugeli fragmentq
baltymq skaidiumi
- pktiLliikuntas A t i t i n k ah a p l o i d 4 H a p l o n t o ' d i p l o n tkoa i t a .a u k i t e s n i g qc u -
k a r i o t qr 1 ' r a u j ad i p l o n l a s
L n i r e p il k o n i n e
iie junginiaigalejoatsirastiprebiotindmiss4lygomis, pvz..veikiant aukitai
DNR replikaciiu \ l u l t i r c pilk o n i n e
D N R kopij4 pasiskirsnnLts l'rimitpus. anr lr4stcltsmem- Sud€tingas:mitozC.nrejozi temper2lturaiir elektros iSly'dZiams, ultravioletiniamsspinduliams.Thi
branos
U n i k a l u sg e n a i .t j k r R N R i r
buvo sikmingai padaryta.
gen4 unikalunas U n i k a l 0 si r k a n o t i n i a is e n a i
tRNR gcnai wa kanotiniai Kompartmentai (uZdaroserdvds)- antrasisetapas.PasakA. Opa-
Transpozonai.insercinessekos Didesni ir airor e
.iudrieji genomo elementoi
i\{aZai l\ airiq tipq ir labai daznos
rino. susidari pr.tsleles-koacen'atai (1ot. coocen'onts- surinktas, su-
kurtotitris sekas
2, Nebranduolinds/nechromosonrinis Plaarides Mitochondrijq. plastidZirl.kinetosomq kauptas) ir juos supanti pirmine membrana. Kadangi koacervatas-
scnetinesstruktiiros D N R . p l a z m i d e s( l ) . k t . ( l )
-1,Cenomo pertYarka R i b o t a( T n . I s . a m p l i f i k a c i j a ) L a b a ii r a i r i . s k i n i n g ai r a i r i q g e n o m qi r
pusiau uZdara sistema(3.1 par'.). tai ne visos medZiagosi ji galejo
patekti. bet ir ne visos galejo i5 jo i5eiti,ypai polimerai. Taigi san-
4. (;€nq sandara ir valdpmas:
sanr/ara, pertrauktigenai 1c'gzonai Tik archcbakterijLl Taip. bet ne r isq genq tykinai vidine aplinka igijo pastovumo.
/intronai)
IaKtt tnas Paprastcsnis Daugumoseukariotqir daugumosjq
senu labai suditinqas Koacen'atas- tai pirminis kompartmentas,atribota nuo isori-
5. Gcnetin0 rckombinacija:
homologini Transformacija.transdukcija. Krosingoveris,gcno konr ersija nes aplinkos erdv6.
bakterijrlrekombinacija.scks-
dukcija
sttitspecilini I uip Taip. bet ma2esnireikimc Atsiribojimas membranomis l-ra vienas paprasdiausiq.bet ir kla-
onul,l ui u i -
clil atsi t tkti rtro cItto nto.s .\c Tarp si5kiausiLr bDdq glvu orqanizmrl homeostazei(pastoviaividinei aplin-
DIOSI

IV. P*veldiilmcs: rdr ir{r/d.1 t r i p . . q l 1 r , ' ; ad r u s i n r m o . i .c e n o m oi J n d . l r o \\ p d t u m a r kai) palai(vti. Palyginimui reikia nurodyti, kad ir dabartiniq organiz-
gen4 s.Deika Tarp nealcliniqgenLl Taip. salygojaheterozigotiikumas.chro-
rrosomq skaidius
mli atsparumasnebudingoms.svetimomsmedZiagoms,vadinamiesiems
sankibosgrupis \riena Kiek chromosomqhaploidiniarnerinki- ksenobiotikams(antibiotikams,pesticidamsir kt.), pirmiausiapriklauso
nlie
n ep rikI u usonu s p olrtt i t1pu t't,I Visi genai sukibq Kai (a) genai nchorrologindsechromo- nuo nepralaidZiqmembranq. Tik tuo atveju, kai 5i priemone nepa-
Jtj irnus sontose.
( b ) d i d e l i sa t s t u m a tsa r p q e n u kankama arba neveiksminga (medZiagosyra skvarbios), veikia kiti
a t s p a r u m om e c h a n i z m a i .
Lqstel€sevoliucija.Suprantama.kad pirminiq lqsteliuliekanupale- Nesunku isivaizduoti.kaip koacervatai.uZgrobdamidaii jq aplin-
ontologainerandair neras,todel mokslininkamsreikia pirmuosiusgy- koje plaukiojaniiu koloidiniu agregatq,virto erdviSkaiizoliuotq siste-
vybes raidos etapus atkurti. Pirmasis etapas Siamekelyje - organinjll mrl populiacija. Turejo wkti gamtine Siq sistemq atranka. I5liko tic,
junginiq, ypad biopolimerq sintezi. Thigi pirmiausiareikejo irodvti, kad kurie buvo .,uZgrobg"k4 nors vertingesni.Ir pirmenybe, matyt, buvo

r20 121
;ffi I
teikiama tiems koacervatams-pfisleldms, kurie turejo pirminio geno-
mo elementq. Siq pagrindine paskirtis buvo stabilizuoti pirmines las-
teles sudedam4siasdalis ir r,yksmus(tiksliau, ju uZuomazgas).Kitaip
tariant, pirmenybe buvo teikiama toms pirminems lastelems,kuriose

wffi
buvo daugiau fvarkos ir pastovumo.
Erdvinio atsiribojimo (kompartmentizacijos)krvptimi itin toli yra
paZengusieukariotq lqstele.Eukariotq l4stelesesvarbiausiosfunkcijos
sutelktos tam tikruose lqstelescentruose,organoiduose,kuriu neturi
prokariotai: paveldejimo,genetinesinformacijossaugojimo,reproduk-
A
cijos ir transkripcijosi RNR, transkripto brendimo ir kompleksrl su 3.2 pav. Gleivlno Dictyosteliumdiscoideum virsmas i5 vienal4siio daugial4siiu
baltymaissudarymo- branduolyje,fotosintezes- chloroplastuose,kve- organizmu:
pavimo ir energijos kaupimo (AfP sintezes)- mitochondrijose ir kt. .4 - r'ienalEsiiaigleir,'lnai;B - glcivunq agregacija;C - pseudoplazmodZiomigracija
ii r ienos vietos i kita; D - kojeles ir sporq diferenciacija
Net to paties organoido viduje gali buti suddtinga erdvine sandara,
Branduolyje yra tanki plok5tele lamina, branduolelis(iai),nukleoplaz- daug ciklinio adenozinmonofosfato(cAMP). Apie tokias l4stelesb[-
ma ir, svarbiausia.chromosomos.Mitochondrijoseir plastidese,kurios riuojasi kitos l4steles,rikiuojasi I ilgus vamzdLiopavidalo daugialqsdius
yra i5 dviejq membranq, sudetingayra vidine membrana su erdviSkai klnus, po to susidarovaisiak[niai, o ant jq sporos...
orientuotomis baltymq molekulemis.
Daugial4sdiu eukariotq organizme funkcijos paskirstytos erd-
Prokariotq lqstel€se yra tik kompartmentizacijos uiuomazgos. vi5kai Atribotoms l4steldms,audiniams, organams.
Antai bakterijrl lqsteldse,ldubus plazminei membranai. susidaro me-
zosoma. J4 butq galima palyginti su pinocitozindmis eukariotq va- Pavelddjimo,rekombinogenezdsir mutagenez6sreiSkiniai tiesio-
kuoldmis, tadiau mezosomos funkcija yra kita - prie jos wirtinasi giai susijg su Sio tipo kompartmentizacija.Ypad progresavo bDdai
bakterijos DNR. Mezosomospaskirtis * taisyklingaipaskirstyriDNR apsaugoti,atriboti nuo aplinkos dauginimuisi skirtas l4stelesir struk-
tlras (gametas, sporas. gemal4 ir kt.). Sia kryptimi tarp eukariotq
molekules kopijas tarp dukteriniq l4steliu. Sudetinga strukt[ra yra
matoma kylanti evoliucija suddtingumoir tobulejimo kryptimi. I5 pra-
ir bakterijq Liui.eliai. Cianobakterijos ,,1'k6s fotosintezg, todel ju
dZiq daugial4siiqdauginimuisiskirtos lqstelesatsidire giliame sluoks-
l4steleseyra fotosintezg rykdandiq membranq, bfidingq ir eukario-
nfe (tai matyti dumbliuose). To visi5kai pakanka apsisaugoti nuo
tq plastidems. Vienas organoidas yra bendras prokariotq ir euka- labai mutageni5kq. bet menko skvarbumo ultravioletiniq spinduliq.
riotq l4stelems. Thi ribosomos. Be to, skirtumai tarp prokariotu ir Jie lemtingi vienal4sdiamsprokariotams, bet maZiau pavojingi dau-
eukariotq ribosomq yra neesminiai. gialEsiiams
Daugialqsdiqeukariotq kompartmentizacijalabai stipriai lystesi to- Gywnq tobulejo kiau5inis, o augalq - i5siryste sdkla. Sios struk-
liau ir visi5kainauja kryptimi. 15pradZiq atsiradovienodq l4steliu san- tDros turi maisto atsargq pradiniam raidos etapui ir apdangalais
kaupos- kolonijos.Veliau r,ystesitikri daugialqsdiaiorganizmaisu spe- yra apsaugotosnuo iSords. Gaubtasekliq sdkla - augalq tobulumo
cialios paskirties l4steldmis,audiniais, organais.fvaims dumbliai gali virS[ne. Jos gemalo organogenezdtoli paZengusi.Ir tai r.yksta ant
motininio augalo. Dar tobuliau nuo i5orines ir vidines aplinkos
b[ti Sio etapo tarpiniq grandZi4 paryzdliai. fdomiausiasir geriausiai
yra apsaugota Zinduoliq organogenezel.Ji visiSkai baigiasi motinos
Siuo atzvilgiu i5tirtasyra gleivlnas Dicnosteliumdiscoidetun(3.2 pav.).
organizme, maksimaliai pastoviomis ir kontroliuojamomis s4lygo-
Kaip mineta, Sisvienalqstisgleivfinasblogomis s4lygomisvirsta daugia-
mis. Tai atlieka placenta, kuri yra klittis net mutageni5koms,sve-
l4sdiu organizmu. Tokiam virsmui sisnala duoda lasteles.samjnaniios
timoms organizmui medZiagoms- ksenobiotikams.
Netikdtai pastaruoju metu pradejo aiSketi detales, kaip ilgq iS-
Dauginimosi ir genetinds rekombinacijos uiuomazgos koacerva-
bandymq (atrankos) b[du kr]resi sanrykiai tarp DNR ir RNR arba
tuose. Pfislelesgalejo ir turejo tiesiog mechani5kaiviena su kita su-
silieti. Thip vienos ir kitos turinys tapo bendru ,,turtu", teigiamos tarp DNR ir kitq junginiq, t. y. kaip klresi genetind sistema. Antai
sarybesirgi bendros. Tai bendras visq genetindsrekombinacijos tipu imituojant atrank4 (i5 10'r DNR variantq!) paryko atrinkti DNR
principas.Antra vertus, tokie p[sleliq susiliejimaiturejo ribas. Turdjo molekules, s4veikaujandiassu neiprastaisjunginiais: trombinu, orga-
blti pasiekiama tokia koacervato kritine mase, kuriai esant sis tap- niniais daZaisir kt., su kuriais anksdiauDNR nes4veikavo.Jau dabar
davo nepatvarus,subyrddavo.Tai jau pirmine l4steliq dalijimosi uZuo- Sisatradimaspritaikytaskuriant neradioaktyviojoDNR zymejimo me-
mazga, Kadangi koacervato turinys fragmentuose pasiskirstydavo at- todus, vaistq pramoneje. Atrankos budu pakeisti ir kiti makromole-
sitiktinai, jie b[davo nevienodai ,,turtingi". Thdiau bent dalyje jq tu- kuliq s4veikosparametrai. Antai maLo E. coli RNR viruso Qurepli-
rejo i5likti per susiliejimuslg,vtasbendras .,turtas"- sud6tis, sandara kacijos laikas sutrumpintas net 15 kartq. 837o sutrumpejo ir viruso
(3.1 pav.). Stai ir pavelddjimouZuomazga.Atranka tobulino pradines genomas. Ribozimas l3 ktralq,ntena tennophila pradejo karpyti ir su-
l4steles.I5liko tik tobulesnes,toddl ,,susimestii krfiv4" tapo naudin- siuti DNR. Paprastai Sis ribozimas lykdo splaising4,vadinasi, karpo
ga. Toki ii,yki turejo iteisinti atranka. ir susiuva RNR. Thigi atskleistasdar vienas labai svarbus genomo
Siuolaikiniq l4steliq pirmas ir vienas pagrindinirl signalq dalytis evoliucijos momentas: kaip i genetinds medZiagosveiklos sfer4 iei-
yra kritine l4stelesmase (Zr. p. 335). Augimui/l4stelesdalijimuisi rei- nantys veiksniai ,,keite Seiminink4",kai RNR kaip geneting medZia-
kia medZiagq ir energijos. Tik jas sukaupus ima veikti kiti l4steliq gq nukonkuravo DNR.
dalijimosi signalai. DNR - genetind medZiaga.Dvigrande DNR sandara labai stabili.
Genomo evoliucija. Kaip formavosi genomas ir labai sudetinga Tai, matyt, viena i5 pagrindiniq prieZasdiq,kodel evoliucija pasirinko
baltymq sintezdssistema,iki Siol tebera misle. Net patys primityviau- genetine medZiagaDNR. Thdiau ne vien cheminis DNR stabilumas
si vienal4sdiaiorganizmai turi ribosomas.Thdiau pagristai manoma, ldmd tai, kad ji i5stlme kaip geneting medZiag4RNR.
kad pirmind genetindmedZiagabuvo ribonukleortg5tis. Ir Siuo metu Dvigrandeje DNR slypi galimybes
RNR kaip genetind medZiaga nera visi5kai iSstumta.Tai daugumos
augalq virusq, keliq bakterijq virusq, maZdaugpusds Zinduoliq viru- . DNR replikacijai, tiksliai paskirstyti molekules-kopijas;
sq, kai kuriq plazmidZiq,viroidq, epigenq genetind medZiaga. . DNR paZaidq reparacijai,iStaisytipaZaidas,naudojantis antrqja
Pirminese lqstelesegenetine medZiagabuvo RNR, matyt, del ke- nepaZeistaDNR grandine kaip matrica trlkiui uZtaisyti.
liq prieZasdiq.DNR veiklai reikalingas tarpininkas, toddl i5 pradZiq
buvo paprastesnebaltymq sintezdssistema,be tarpininko; RNR tie- DNR paZaidq reparacijos atsiradimas. Mutageni5kq ir praZutin-
siogiai dalyvavo sintezeje kaip matrica. Labai svarbu tai, kad RNR gq veiksniq pirmineje terpeje gyq'bei tarpti turejo btti itin apstu.
galejo veikti kaip autokatalizatorius.Ir Siuolaikiniuoseorganizmuose Pvz., tuo metu labai agresy/usmutagenasturdjo bfiti ultravioletiniai
transkripto brendim4, kai kuriuos transliacijos procesus katalizuoja spinduliai (UV). Mat ozono apvalkalas,ekranuojantis,sulaikantisUY
ribozimai (RNR, Lr. 2.3-2.4). Manoma, kad polipeptidai i5 pradZiq susidarti veliau del augalq lykdomos fotosintezdsir i5skiriamo de-
stabilizavo RNR struktlr4 ir tik veliau nurungd RNR kaip geresni guonies. Taip pat lyko intensyvioschemines s4veikos,pvz., nukleoti-
biokatalizatoriai. dq alkilinimas. Thigi tiesiog butinai turejo kurtis sistemos,apsaugan-
Thip pat manoma, kad pirminese RNR, kuriq sinteze ryko abio- dios pirming geneting medZiag4nuo skvarbiq mutageni5kqveiksniq.
tinemis s4lygomis,nukleotidai atsitiktinai jungesi i polinukleoriding Vienal4sdiamstai itin aktualu. DNR reparacijos sistemq evoliucija
granding. TLrejo r.ykti Siq molekuliq atranka, tadiau bendra visq yra pasiekusi virSlng jau prokariotuose. Thdiau ir Sios Siuolaikines
vienagrandZiq nukleor[gSdiq tendencija sudaryti antr4 granding DNR reparacijos sistemos gana sudetingos.I5 pradZiq turejo b[ti
komplementarumo principu buvo pamatas matricinei sintezei - re- nesudetingasDNR reparacijostipas. Viena daZniausiqDNR palaidq
plikacijai atsirasti.

t25
vra vienagrandiiai DNR trfikiai, kurie atsirandakaip daugelio pirmi- Genomas/genotipasvra iigametesatrankos subtiliai subalansuota
genq visuma. Tiro isitikinta tiriant tris tokius esminius genetinius
niq RNR ir DNR paZaidq pasekme.VienagranddmsnukleorDg5tims
rei5kinius kaip genu sqveika, genq grupes, genq veiklos valdymas.
tokie trDkiai butq fatali5ki.Todil, pirma, atranka turejo teikti pirme-
Visi Sie reiSkiniai nagrinejami atskirai. Genq/chromosomq balansas
nybg dvigrandemsnukleorugitims. Antra, dvigrande nukleorrJg5diqsan-
gaii lemti poZymius (pvz.. drozofilos l1,ti).Genq balansas yra vienas
dara savaime leme paprasdiausi4DNR reparacijos b[dq - uitaisyti
i5 genq valdymo reiSkiniq (pvz., genq, kurie yra X chromosomoje).
trfiki naudojantis antrqia grandine kaip matrica.
Sutrikus genq/chromosomubalansui, gali atsirasti mutacijos.
Diploido genetinemedZiagavra dar saugesnd.Degradavusvienai
Genomq dydis, i5reik5tasbaziq poromis (bp), sv,vruojalabai dide-
DNR molekulei, iSlieka antra. Siuo atzvilgiu dar prana5esniyra po-
lese ribose - nuo 5xl0r bp viruso SV 40 iki 10'1 bp augalo Trillium.
liploidai, kurie turi didesni kaip 2 chromosomu rinkiniq skaidiq. Ne-
Stai kai ku'riu genetiniq objektq genomai ftp):
atsitiktinai tuose Zemes rajonuose,kuriuose sunkios ekologiness4ly-
gos, augalq poliploidines m5ys yra daZnos.Gyv[nq, ypad Zinduoliq virusas - bakterioiasas T. - 1,6x105
optimalus chromosomq skaiiius yra diploidinis, taigi Zinduoliq po- bakterija Esclterichiu coli - 1,2-4,7x10'
mields.Snccliaronl\'cas cerevisiae - 1.4-2x10r
liploidai neglvybingi. Didesni chromosomq rinkiniu skaidiq sunkiau -
ncmatodas Caenorhubtliriselegans 8x10--1x10b
tiksliai paskirstyti dukterindms l4steldms, paLeidLiamasgenq balan- vaisind musele Drosolthila ntelanogu.srar - 1.4-1,7x10"
sas. Thdiau somatineslEstelesgana daLnaiyra poliploidines. ypad tq rupltii Xettoprr /cors - 3.1x10'
organq, kuriq veikla susijusi su mutageniniaisveiksniais.kaip antai rairenis (augalas).lrubitlopsi.sthtliatru - 7x10;
Zirnis Pisunt satiturrt - 5x10t
kepenq. 2nrogusHomo sapiens - 3,3x100
Yra dar viena prieZastis,koddl diploidu DNR saugesne.DNR
tr[kiai gali brlti uZtaisomi ir naudojant kaip matric4 antrqjq DNR Genomo dydis turetq b[ti proporcingasdviem 'u'ienassu kitu su-
molekulg. Tokiu bldu pa5alinami netgi dvigrandZiai DNR trikiai, sijusiems dalykams:
kurie, ju nepa5alinus. yra mirtini l4stelei.
. genetinds informacijos kiekiui. kurl koduoja konkretus geno-
mas;
3.2. Bendras genomo sandaros apibudinimas . evoliucijos lygiui.

Bendram genetinill struktlrq apibldinimui vartojamos dvi sqvo- Apskritai taip ir yra (3.3 pav.).Taiiau yra ir akis badaniiu neati-
kos: tikimu. Ypai stebina labai dideli auk5tesnirjq augalq ir amfibijq ge-
. genotipas (beveik i5imtinai tik eukariotu) - genetiniq organiz- nomai. Be to, jq dydis sr,yruojalabai didelese ribose. {vairiq Zinduo-
mo ypatybir+ visuma; liq genomq dydis palyginti nedaug skiriasi.
o genomas- klasikiniu aweju (velgi eukariotq) genq visuma hap- Pagrindinis genomo tyrimo kryptys ir metodai yra tokie:
loidiniame chromosomq rinkinyje; platesne prasme - qenq vi- o nustafyti genq sek4 ir vietq chromosomose:
suma chromosomose;arba genq visuma konkredioje genetineje . nustatyti nukleotidq sekas - sekvenuoti, i5ai5kintijq funkcing
struktIroje: reik5mg ir ypatybes;
. bakterijq (virusq) genomas- genq visuma daZniausiaiZiedi- . klonuoti ir tirti genus.
neje DNR (arba RNR);
. konkreiiq nebranduoliniu genetiniq strukturq genomai (mi- Genorno tyrimo metodai bus nagrinejami atskirai. Jie visq laik4
tochondriju, chloroplastq, plazmidZiu ir kt.) - genq visuma tobulinami.
Siq struktDrqDNR (arba RNR). Kai kurie genomai tiriami totaliai - sekvenuojamasvisas geno-

r27
Antai Zmogaus genome koduojandiosiosDNR sekos sudaro tik
37r. Buvo metas, kai manyta. kad Zmogaus genome yra 3-6 mln.
genq. bet tuo metu nieko neZinota apie genq reguliacing dali ir
kitas netranskribuojam4siasgenomo dalis, intronus. Veliau manyta,
kad Zmogaus genome yra tik apie 50000 genq. Siuo metu Sis
skaidius padvigubintas- jau 100000 genq. Nematodo Caenorhabdi-
tis elegansgenu skaidius .,padidejo" nuo 3000 iki 20000 genq. Thi
bendra tendencija. Ji priklauso nuo genomo i5tirtumo ir nuo to,
kokios nukleotidq sekos priskirianios genui, pagaliau ir nuo kon-
krediq genu dydZio. fvairus genai yra nevienodcl dydZio. Pasitaiko
genq, kurie savo dydZiu griauna bet kokius skaidiavimus. Antai
Zmo,qausgenome stambiausiasyra DiuSeno raumenq distrofijos ge-
nas. Jo transkribuojamoji dalis yra apie 2000 kb. Tai priklauso ne
tik nuo nejprastai dideles 14 kb dydZio mRNR, bet ir nuo dau-
giau kaip 60 intronq.

Eukariotq geno dydis evoliucionavo daugiausiareguliacines ge-


3.3 pav. Cenomo dydiiai nuk_leotidrf
no dalies ir intronq s4skaita.

mas,i.aiSkinamivisi genai.pirmasissekvenuotas Pall,ginimuividutinis geno dydis:


genomasbu,",osmur- . grybq - 1.5-1,6 kb,
kaus,vienagrandZio fago QX\Tl (rik 537,5bp). tJliau ietu.nuoti . C.aenorlnbditis elegans - .1.0 kb,
liq kitq virusq. Zmo.gaus kitq organizmq' t._
,nitocnonCnju . drozofilos - 11.3 kb.
_i1 genomai
(zmogausmitochond'iq DNR apie 16 kb). Eukariotu b'aigtisekve_ . Zinduoliu - 16,6 kh,.
nuoti saccharontt'ces cere,isiaeii Caenorhabaiti.s ,iegin !.no.ai ;.
baigiamasekvenuori crroz.ofilo,s
g.no.nq.Iki 1g97m. pabaigosvisiskai Genomq/genqhomologija. Suprantama,kad tarp giminingq r[Siq
sekvenuoti13 trakterijuir mieiu qenomu. yra didesnegenomo homologija.tapatumas.Thdiauir nutolusiuosetak-
Pagrindinisdemesys suterkras i imogq r990 m. priimtastarptauti- sonuoseyra homologiniq genq. Pirmasistai netiesiogiaiaptiko N. Va-
.
nis ,,Zmogaus genomoprojekras,,. prade]usr,ykdytisipr;j"k;E, vilovas.Tyrinedamasau_qalq kintamum4,jis nustate,kad geneti5kaiar-
1990m.
Zmogaus genomeblvo.nustatyri1772genai,o- fggO timoms augalq ir gyv[nq rD5ims,gentims ir net Seimomsbtdingas ly-
m. iu lau buuo
3868,t. y. dvigubaidaugiau.tqg6m. kasiienq giagretuspozymiq kintamumas.Antai I'isuoseZaliuosiuoseaugaluose
buvosekvenuojama apie
1 mln.nukleotidq,rr: pradejusprojektqtai buvovisrlrn.rq pasitaiko ivairiq chlorofiliniq mutacijrl: augalai visi5kai balti (albina),
l1:p,
to darbo rezultatas.1999 lr.rp_ geltoni (xanrha) ir t. t. Albinosq buna ir augalq, ir gyvlnq.
metai baigesisensac,a:visiskaisekvenuota
pirmoji zmogauschromosoma, o 2000m. barandyje- visasZmogzrus Vavilovas,apibendrindamassavo tyrimq duomenis, 1920 m. su-
genomas. formulavo homologiniq paveldimo kintamumo eiliq ddsni:
Genq skaidiusir dydis.Normalu,kad kiela,ienos . geneti5kaiartimq nr5iq ir geniiq yra toks panaius paveldimas
organizmqgru_
p:s g:]romuoseyra netranskribuojamosios kintamumas,kad, sudariusvienos gerai i5tirtq ruSiq grupes po-
DNR sekos?arp jau mi-
neta II skyriuje,jos bfitinos genq veiklai
valdyti. Thdiaueukariotu
""'- 4miq kintamumo eiles, galima numatyti ir kitq rflSiq lygiagre-
genomestebinagenomodydrioir genq dias formas:
skaiiiius neatitikiml;.
. iStisomsSeimomsb[dingas bendras kintamumo ciklas.
128
Sis desnis skatino ieskoti jo priezasiiq. pagaliau buvo nustatyra 3.4 pav. \ariabilusis pad6ties efektas:
kai kuriq genomr,!ir genq homologij:r.Antai i5 19 Zmogauschio- drozofilos X chromosomos segmcntas
-lCr --64., translokuotas i ketvirtos
mosomq 16 yra tokios kaip kaiiu chomosomosir tik sepryniose al,-- chromosomosheterochromatin4.Genai,
zmogaus chromosomoseaptikti pastarqju sandarospok_vciai.kuriu 1,
l'"'- kurie yra ardiausiaiheterochromatino,i5
nebuvo kaiiq chromosomose.Net Tllz ryZiu eenu atitinka kuku- d a i i e s s l o p i n a m i ( p a s i r e i S k i am o z a i k a ) .
r[zq genus ir t. t. lblstant nuo hcterochromatino (kryptis
parodyta rodykle), slopinantis hetero-
Geno vieta chromosomo.ie. Genai gali blti pavieniai,iibarswti po 7 chromatino poveikis pamaZu nyksta;
genonritir sutelkti j jvairaustipo genq sankaupas(klasterius- angl. r,iclurincjc segmcnto 3C, .-6A, . dalyje
gcnai nestclbiami
clttster),tadiau abiem atveiais jq vieta neatsitiktine. pasikeirur g.nq
arba jq sankaupq vietai, keidiasi jvairios genq sar,ybes,pirmiiusia
genq vcikla. Sis reiikinys vadinamas paddties efektu. Prokariotq genome kartotiniai yra tik rRNR ir IRNR genai. An-
Padeticsefektasskirstomasj stabiluji (S) ir variabilqii (\,). Sta_ tai E. coli yra 7 kartotiniq rRNR (kartu su tRNR) genq sankaupos
bilqji ir apskritai padetiesefekt4 192-5m. i5aiikino Srarter,anras. Jis 12r. toliau.). Ti.ro tarpu eukariotu rRNR genu-sankaupqyra daug.
pastebejo,kad tas pats drozofilos genas vienaip veikia. kai jo aleliai pvz.. mieliq 140. Auk5tesniqjqeukariotq dar daugiau. Xertopuslaevis
yra po vien4 abiejoseX chromosomose.ir kitaip. kai po netoivgaus vra 450-28/5,8/185rRNR ir 24000- 55 rRNR genq. Zmogaus geno-
krosingoverioabu aleliai atsidurizr vienoje X chronrosomoje. o antro- me tokiq genu vra atitinkamai 280 ir 2000.
je iq nebtna. Thip arsirandzrjau mineta mutacija Bar. paitoviai per- Kai kuriose specialiosioseeukariotq lqstelese 5i11genq skaiiius
duodama palikuonims. dar labiau padideja. Vyksta j11amplifikacija (lot. ampliJicatio- i5ple-
variabilqii paddties efektq 1934 m. karru su savo bendradarbiais timas). Be to. auk5tesniujqeukariotq 2Bl5,8/185rRNR ir 5S rRNR
atrado N. Dubininas (todel kartais padetiesefektasvadinamasDubi- {enai yra atskirai. tuo tarpu bakterijq ir Zemesniqjqeukariotq geno-
nino efektu).Jis yra laikinasir susijqssu heterochromatinu- stipriau me visi rRNR genai vra kartu. i
-h.t._
kondensuota chromosomos dalimi (Zr. toliau). Genai, eruntlrs; Eukariotu 28i5,8/18Ssankaupos.o daZnai ir 55 genai sutelkti i
rochromatine arba arti jo, inaktlvinti. pastebimas poliSkumas:kuo dideles kartotinirtrgenq sankaupas.Be to, eukariotq 28/5,8/18SrRNR
ardiauheterochromarino ynr genas,tuo silpnesnejo veikla (3.4 pav.). kartotiniq genq sankaupachromosomojeiSsiskiriasavo ypatinga san-
Geno padetisgali tureti itakosjo veiklai, clominavimokrypdiai ir dara: \'ra antrindje chromosomoss4smaukojeir vadinama branduo-
mutavimo daZniui. Kartais del padetics efekto atsiranda gcnetinis l€lio orgnizatoriumi. Branduoldlis ir yra Siq genq veiklos produktas.
nestabilumas(zr. p. 525). Prokariotqgenai neatsitiktinaiissiclestg ge- Cia ne tik sintetinamosrRNR, bet ir susidarogranulds - formuojasi
nq sankaupose- operonuose(Zr. IV sk.). RNP (ribonukleoproteidas).
Unikalieji ir kartotiniai genai. Nurodvtas,pvz.. Zmogaus.genq Eukariotq genome vienas paskui kit4 kartojasi ir histonq genai.
skaiiius genome 100000 yra ,.vardinis,,.Mat genome daug genq Kartotinejesankaupojeblna nuo keliq de5imdiqiki keliu Simtq his-
kartojasi kelet4 deSimdiq,Simtq ar net rlkstaniiq kartq. Siuo ut- tonq gcnq - sankaupq.Mat ir visus 5 histonus(H1, H2B, H2A, H3,
zvilgiu genai skirstomi i unikariuosius ir kartotinius. IS bendro H4) koduojanrys genai, kaip ir 28/5,8/185rRNR genai, yra vienoje
genq silra5o imogaus unikaliqiq genu. kurie nesikartoja, yra apie vietoje - sudaro sankaup4.
644i. drozofilos- apie 70c,/r.Thi genai. koduojantys tokius fermen- Genq grup€s - viena i5 bendrqiq genomo sandaros ypatybiq. Jos
tus' kuriq l4stclei reikia nedaug, todel pakanka vicnos geno mat- i ra labai lvairios. Kai kurios iS jq toliau bus nagrindjamoskonkre-
ricos. iiai. Tadiau visi genai vra organizuoti i vienokio ar kitokio tipo gru-
pes. kurias vienija bendras genq veiklos valdymiis.Pagrindinemisrei-
vienas i5 bDdq padidinti geno produkto kieki yra kartotiniai kia laikyti dvi genq grupes, kurios yra bakterijq genome: operon4 ir
genai. regulonq.

130 131
se.Kartotindssekosyra labai ivairausdydZio,daZnioir kilmes.Pagal
Klasikiniuatveju: Siasypary-bes Siuometu jos yra skirstomosi grupes(zr. toliau).
Judrieji genomo elementai (Sokin€jantysgenai). Juos atrado
. operonasyra genrlsankaupa, I kuriE ieina struktflriniaigenaiir Maklintok (8. McClintock) kukurizuose.Manyta, kad tai i5imtinis
bendrosuul,iyrnosekos,nuo operonostrukt0riniqgenq transk- reiSkinys.Taiiau judrieji genomo elementaibuvo aptikti bakterijq'
jie vra viena
ribuojamas vienasbcndrastranskriptas o veliau ir kitq organizmqgenomeir isitikinta,kad
. regulonasyra issibarsdiusiqpo genom4genrl grupe' kuriq vie- ii genomo sandarosypatybiq,brldingi visomsorganizmqgrupdms'
nija bendri Siq genq veiklosreguliatoriai' fuOlieli genomo elementaiirgi yra ivairus (insercinessekos'trans-
"r.trotranspozonai).
poronui, Jie skiriasi dydZiu.sandara,kilme ir
- pobIdziu. sie klausimainagrindjamiatskirai,kaip ir
Ttumpai apie genq kilmg (genq evoliucija atskirasklausimas). iranspozicijos
Klasiskiausiasbldas naujiemsgenamsatsirasti- duplikacijos'Padvi- judriqlq genomo elementqreik5me.
gubejggenaiturdtq keistisdel mutacijqir genetinesrekombinacijos'
- vienas
genq divergencija
i<uuiiit tutacijos ir ryks padvigubdjusiq Judrieji genomoelementaiyra universaliosgenetindsstruktu-
klasi5kiausiqevoliucijosrei5kiniq,nustafytasDarvino' ros, kuriq transpozicija- vienasi5 genomopertvarkosir gam-
tinds valdomosmutagenezes b0dq'
Genusgali vienytiir bendrakilme, nustatomapagaljq homo-
logij4. G.nq grupd, kilusi del duplikacijqir paveldimojokin-
tamumo (genqmutacijq,translokacijq, rekombinacijqir pan') 3.3. Kartotindssekos
i3 bendro geno-protevio, vadinamaSeima.Tas pat taikomair
Zr' toliau)' Eukariotq genomegausiaiyra nukleotidqkartotiniq sekq, kuriq
ivairioms ONR nukleotidq sekoms(Alu Seima'
paskirtisiki Siol nera ailki. Tadiautai i5skirtin€eukariotq genomo
Divergencijagali buti labai toli paZengusi.genai- skirtiskoduo- yparybe.Jas 1968m. pirmieji aptiko Britenas(R. Britten) ir Konas
jamqja savybe,potylniu. Thip, pvz., atsitiko imuniteto genams'Jie centrifuga-
ib. korrne).Aptinkami DNR denatflracijos-renatura.ijgl,.
vimo tankio giadiente,molekuliniq zondq metodais. Siais metodais
iuOaro labai didelg l4steldspaviriiausbaltymq super5eimE'
Galimasir priesingasreiskinys.Po daugkartiniqduplikacijqatsi- nustatytidu svarbtsfaktai.
radusiq kartotiniq genq tapatumasspecialiaipalaikomaspastovus. i. DNR kartoriniqscku dalis eukariotqgenomeevoliucionavo
Taip yra rRNR genams. gausumokryptimi.
Kitas klausimas- geno vieta. Po duplikacijosgalimi du awejai.
Atsiradgpo duplikacijosgenai yra likg vienojevietoje,sudarydami . Prokariotaituri tik nekartotingDNR, o rRNR ir IRNR genai
sankaup4. TaciauZinomasir kitas.translokacijos rei5kinys.Genasar- yra kartotiniai.
ba keletasjq galejobuti perkelti arba i kit4 viet4 toje padiojechro- . Zemesniujqeukariotqgenomeryrauja nekartotindDNR, tik
mosomoje,arba i kitq chromosom4.Thi jau priklausenuo genomo apie20TcgenomoirravidutinioirZemodaZniokartotinds
strategijos.Ar naudingiau,geriau genamsveikti sutelktiemsvienoje kos. Tarp iemesniqjqeukariotqyra ivairiq i5imdiq,kaip antai
vietoje, ar i5barstytiems po genom4?Ir tos paiios grupesgenams pirmuoniqmakrobranduolys, kuriameyra beveikvien kartotind
gali blti bldingi
1pvz.,tremoglobinoa ir B. citochromqP-450ir kt.) DNR.
atu reiskiniai:dalis genq isliko toje padiojevietoje, kiti perkelti i Gyv[nq vidutinioir aukStodazniokartotindssekossudaroapie
kit4 chromosomq(as). 507ogenomo.
Kartotindssekos- eukariotqgenomoypatybe.Nepaisantdideliq Augalq ir amfibijqvidutinio ir aukstodaZniokartotindssekos
pastangq, jq paskirtisiki Siolnelabaiaiski,nors kartotiniusekq dalis eali siekti iki 80% genomo.
g.nor" aiskiaievoliucionavo. Ji didejaaukstesndse eukariotqgrupd- i aa
IJJ

132
2. Kartotinds sekosvra ivairausdaZnio.Skirstomosi icmo, viclu- l.l lcntclc. Paprastosioskartotinds nukleotidq sekos telomerq galuose
tinio ir aukito (labai aukSto) daZnio sekas.Somatinesei4stelesejrl Orcanizmq grupi tipas GenetinestrukturaDNR Paprastojikanotine
d a 2 r r i sg a l i k e i s t i s . s e k a( 5 ' r ' l ) +
Etakstienotieji I Ci l i ophct d)
Zemo daZnio kartotines sekos daZniausiaiyra kartotiniai genai. I n fuzorijos (.Ci I i a t a\. buns F/r,relo.r/.)/ldtr?
Jq paskirtis aiiki (Zr. aukiciau). Kitos karrotines sekos Siuo meru I'..I ru 11.\'DrctILI,
Pu rd ntc i u ilt) CC'CCA,A
lnfuzorijos ( C i I i atq). bu\ s H vpotri(hd (Sh l ont chia
skirstomosne tiek pagalju dai.ni,kiek pagal ilgi ir nukleotidq sekq. ' )\1 tri( he. Euplole.\)
CC'CCA-dA-A
7iu;eliniai 1\l astigopho ra\. burt s Tn po n osona tida
vadovaujamasimaZdaugtokiais suminiais iiu kartototiniu scku I't t p u n oso nta, L ei sh tttLtrti d t rninichromosonta CCCI'A
sankaupq ilgiais: C;fcir unai lPh.tsaruu [) t t rt,o:(cI i u n I rDNRlckstrachrornosornin€) CCCTA
chromosoma cr rA(cA)r r
cltromos0ma CCCTAAA
l 0 r - 1 0 ' b p - p a l v d o v i n eD N R chromosoma GCC'TAA
l0r-l0r bp - nrinisatclitas chromos0ma CCCTAA
1.1-200bp - mikrosatclitas "i)aznar nurodoma kiros DNR crandrnesnukLeotidqseka.p\2., znlogausTTAGGG arba Tetrahtmena
TIGG(;G Taidaromadelttmrentotelomerazdssudat\jeesandiosribonukleoridqsekos.kurinaudojamakaip
l ) r i l r j c r \ i n l e l i n l i t e l o n r e nkl a n o t i n e ss e k a s .
Paprastosioskartotines sekos.PalydovindDNR. paprastaitai trum-
pos dviejq ar keliq nukleotidq sekos. Thiiau pasitaiko ir suditinges- I d o m u t a i . k a d i n r i n i s a t e l i t upsa n a S i qs c k L ra p t i k t a n c t i k Z e m e s n i q j Letu k a r i o t u
niq sekq, kurias sudaro Simtai nukleotidu porq. Augah] B chromo- ( p i r n r u o n i q ,g r y b q ) . b c t i r b a k t e r i j u g e n o m e .
somosesekos gali bfiti dar ilgesnes:1,1-1,3kb.
Tiunrpq kartotiniu sekq sankaupossudaro konstitutF'qjj hetero- Mikrosatelitai. Thi irgi labai trumpos kartotinds 2-3 nukleotidu
chromatin4._Sis aptinkamas chromoro.os" kaip labiau kondensuc-rti poru ilgio sekos. Normaliame genotipe Siu sekq suminis ilgis vie-
segmentai.Zmogaus tokiai DNR tenka apie 57c genomo. DNR, kuri noje vietoje vra tik iki 200 bp, todel vadinamos mikrosatelitais.
sudaro dideles paprastuiq kartotiniu sekrl sankaupas.vadinama paly- Irsi naudotos kaip pirStq atspaudq zondai. Tadiau pastaruoju metu
dovine. Mat pirm4 kart4 ji isskirta ii krabo chromosomospalyclovo. rlikrosatelitais labai domimasi, ypai zmogaus genetikoje. Mat mik-
Antai krabo palydovinejeDNR labai daug kartq kartojasiseka TAGG. rosatelitai gali bDti trijq itin svarbiq imogaus patologijos reiskiniu
DazniausiaipalydovineDNR yra centromerosearba ialia ju. telome- prieZastis:
rose. sios struktflros bus nagrindjamosatskirai. 3.2 lenteleje nurody-
tos jvairiq organizmu ir genetiniq srrukrfrq parydo'ines DNR karto- . chromosomuluZiq saitu;
tines sekos telomeru galuose.Dazniausiaigenome yra daugiau kaip . ligrl (kaip antai nenq-raumenq);
vienas palydovinesDNR tipas. Iiskiriama ultracentrifueuoiant cscl . veZio (jis gali bhti susijgssu DNR reparacijos genais).
tankio gradiente.
Minisatelitai. Zmogaus qenome 1980 m. buvo aptikti labai poli- visi Sie trys Zmogauspatologijosreiikiniai gali btti vienas su kitu
morfiniai hipervariabills lokusai, kuriu ivairor'glernia skirtingasrrum- susijg ir gali tureti bendra priezasri- mikrosarclita(3.3 rentere).
pq kartotiniq sekq skaidius.Del iios priezastiestokios kartotines sekos Chromosomql[Z[s saitai, atrasti I974 m. Saterlendo(G. R. Sut-
vadinamos minisatelitais, arba wrR (angl. r,aiable rumher tanclern herland). Pirmasis saitas buvo nustatytasX chromosomoje, konkre-
repeat- kintantis viena seka paskui kitq einaniiu kartotiniu seku skai- iiai X chromosomos ilgajame perle, 27.3 segmente,todel jis buvo
dius).Rimtai Siomissekomissusiclometa rik 1985 merais.kai bJvo i5- vadinamasfraXq 27.3 (angl.fragile), arba (dabartinejekrasifikacijoje)
aiSkinta,kad lvairiq individq minisatelituosebaziniq kartotiniq seku fraX-E. Mat X chromosomoje yra keletas l[Ziq saitq.
skaidiuslabai svyruojair gali blti pritaikytasasmeniuigenetiikai iden- Formaliai X chromosomoslDZumaspaveldimaskaip dominuojan-
tifikuoti (vadinamiesiemspir5tq atspaudams,angl. tis, bet maZo penetrantiSkumo(Lr. p. 633) pozymis. DaZniau ir zy-
.fingiryintirg - nuo
tikrojo pir5tq atspaudqnietodo identifikuoti asmenj).pacioskartotines miai stipriau pasirei5kiaryrams (l:1500), kurie is morinos paveldejg
sckos irgi Siek tiek skiriasi,suclarydamos vadinam4siasseimas. fraX. Tokie s,rai )'ra atsilikusios psichikos, b,dingos isvaizdos:ju

IJ+
135
3.3 lentelc. Kartotinds sekos - lliiq saitq, payeldimq ligq, r'€Zio prieZastis L u 2 i q r r c t u a p t i k t a i r k i t o s e c h r o m o s o m o s e( 3 . 5 p a v . ) . B e t o , n u s t a t y t ak a i
L i c a l u T u s s a i l a s .u c n a s -c h r u m o s o m al o k u s a s Seka Da2nis
kuriu luZiu vietu si'lsajasu vc2iu (pvz.. fra 16A). Atrandami vis nauji lDZussaitai.
FRAXA (Flt|R1.Xo27.3 CGG 200 1000 Siuo metu Zmogauschromosomoscju !'ra bcnt 21.
FRA.Xf, (Xq28) CGG,CCG 200 1000
FRAX F CGG CCG 300-500
LlZi X chromosoma buvo pirmoji. kuriai i5ai5kintal[Zumo prie-
} RA I6.4 CGG'CCG l 000-2000
P r o g r e s u o i a n tci h o r e i a ( H a n t i n g t o n ol i e a ) ( H / 1 . a p l 6 . 3 ) CAG (GIu) <.12t00 Zastis.LuZumo vietoje yra genas (FMR-1), kurio reguliacinejedalyje
Spinocerebrind(susijusi su nugaros ir stuburo smegenimis) CAG <100 vra paprastoji kartotine seka CGG. Ji gali b[ti, bet gali jos ir nebDti.
ataksiia.l-asisripas(SCAl. 6p23)
S p i n o b u l b o z i n(es u s i j u ssi u n u g a r o si r p a i l g o s i o m issm e g e n i m i s ) CAG 10 12 Normalus jos daZnis 0-50. Nuo 50 iki 200 ar net iki 230 - dar
raumenu a t n r f i i a- K e n e d Z i loi s a ( l R . X q l l - 1 2 ) premutacind b[sena. Tbks saitas yra potencialus kandidatas i l[Zu-
Machado-Joseph sindromas IMJD. Ilq 21.3-31) CAG < 100
m4. Ten, kur yra nuo 200-230 iki 1000 kartotiniq sekll, - l[Zi vieta.
M i o t o n i n ed i s t r o fiia t D V P K , l q q I l . l - I 1 . . 1 ) CAG CTG 200+000
StorosiosZanros nepapilominisv€ivs CA ivairus.ikr
I i p r e m u t a c i n e si m u t a c i n eb l s e n a p c r c i n a m am o t i n o s o r g a n i z m e .
I\{ut L PMSI ( 2 q 3 1 3 3 ) n e s u p o r u o t q 200 6000 r a r p 5 i r l 0 n d S t u m od i e n u . S i u o a t v e j ul u Z u m a st i k i S d a l i e ss u s i j q s
Pirts? | 7p22) nukleotidq
MLHl i 3 p 2 l . 3 ) r e p a r a c i j o s
su protiniu atsilikimu: CpG yra DNR metilinimo vieta (Lr. p. II4),
I\{ut S MSH6 ( 2 p 1 6 ) genai o reguliacinejedalyje metilintas FMR-1 genas yra neveiklus.Tai le-
MSH2(t'.p21 22)
mia protini atsilikim4.
Paprastqiq kartotiniq sekq kilm€. Kartotiniq sekq polinkis i ne-
tolygq krosingoveri. Manoma, kad paprastosioskartotinds sekos at-
R siranda ir ju skaidius dideja dviem b[dais: \ykstant:
I
I
l'1-. I g'E.! '-i
i '!--i
I

.i-,i
. Suoli5kaiDNR replikacijai,

,E
fl
E

I
T
tlr
.F",,H=
g:: -i '=
=l =--=
_i . netolygiamkrosingoveriui(3.6 pav.).

Kartotiniq sekq ir genu sankauposyra netolygauskrosingoverio


..karstieji taSkai".
I
I
UL/
Tokiose sankauposehomologines chromosomos gali konjuguoti
U -r,\f 1
netiksliai. pasislinkusios,kaip tai pavaizduota 3.6 pav. ir 3.7 pav.
;:::::l:::''""'"'''
;,,
:i,

q:7 p-,
Likg laisvi vienos ir kitos homologiniq chromosomq kartotiniai seg-
Fl'1 n:l tl l fl pll
mentai sudaro kilpas (3.7 pav.). Po netolygauskrosingoveriovienoje
. rbll
i5 chromosomq segmentasyra i5kritgs - atsiranda delecija, o kitoje
l rNoganas
, ut-r

homologindjechromosomoje- atitinkamassegmentasyra padvigube-


3.-5pav. Zmogaus chromosomq l[Zts onkogenai ir vdZi sukelianiios chro- jgs - atsiranda duplikacija.
mosomq mutacijos:
) llZus saitas;) onkogenas; ' chromosomq rodyklemis nurodvtos vietos.
Thdiaususiduriamasu tokiu rei5kiniu, kai kartotiniq sekq skaidius
kuriq delecija (+---) arba translokacija l e m i a l e u k o z es . ( R e m i a n t i s padideja labai staigiai. Parlzdys gali buti fraX-E. Toks rei5kinys ais-
J. J. Yunis, A. L. Soreng, 1984) kinamas Suoli5ka replikacija. Jis tik postuluojamas,dar neirodytas.
Gali blti, kad SuoliSkareplikacija vyksta dalyvaujantspecialiemsfer-
mentams - atvirk5tindmstranskriptazdms.Kai kuriq jq sand3rojeyra
veidas neproporcingas- sumaZejgsvidurinis treddalis ir padidejg vir- RNR seka, kuri kaip matrica naudojama DNR sintezei. Sia RNR
Sutinisbei apatinis treddaliai, todel smakras ir kakta atsiki5g.Mote- matrica gali bDti paprastosioskartotinds sekos. Kaip tik tokiu bldu
rims fraX l[Zumas pasirei5kiadaZniu 1:2500.Thdiau neseniaiirodyta, fermentas telomerazi sintetina paprast4siaskartotines sekas telome-
kad chromosomq llZumas paveldimas ne pagal Mendelio ddsnius. ru saluose.

136 LJ I
I'olyguskrosingoreriskartotiniqsekqvietoje . retropozonainera sukaupti vienoje vietoje i sankaupas,o iS-
1 7h' pI - r i . $ { A A T G T I (i \ A { L A ]u I l C q A \ \ { T c t - barsn,tipo gcnon14.todil jie dar \,'ttdinamii5sklaidytaisiais(dis-
i:':ii:i:: :iitr::::; :i::l;il: i :i : Sinapse perguotaisiais)genomo elementais;
27bp gaaaaatgt lgaair:rrtgt
lgaaa aat st- . skiriasi kilme, taigi ir nukleotidq sekomis.
.| Rekombinacija
Retropozonq nukleotidu seka tiesiogiai priklauso nuo to, kuri RNR buvo nau-
2 7b p G A A A A A T G T I S a a I a r g t gr
lSaaa aat dojama kaip nratrica DNR sintezci. Pagal tai retropozonai vra dviejq tipq:
rr e R c k o r . n b i n a n t i nDe\tR c r a n d i n e s
27 bp g a a a ir a r g r IcAA-A-AATGT
- II'\'ES - ilgi, sintetinti nuo pribrendusiq RNR II polimeraz€s transkriptq.
lc.AAAAATcif- 'fipiiki -
6 - 5 0 0b p i l g i o . 2 i n d u o l i u S L - n L r r nj ue v r a a p i e 1 0 0 0 0 - 5 0 0 0 0( Z m o g a u s-
Netolygus krosingoveris kartotiniq sekq\ icto.ie
rupic 10000. sudaro apie -5-6'2 genonro). DaZnai baigiasi poliA. LINES sekos yra
t7 hn G { A r \ A t ( ; t ll rc q r n q . r I c f l c . L { \ L A T G T neveiklios, neturi promotoriaus. intronq. Bet gali b0ti ir atvirq skaitymo remcliq.
Sinapse-+ - SINES - trumpi. sintetinti nuo RNR III polimerazds transkriptq. Zmogaus
senome z1ll Seima (pavadinimaskilgs nuo to, kad j4 kerpa Alul restriktaze) turi
2 7b p -g aaaaat gtl aaaaat gr
S lg aaa aar c r apie 700000 kopijq, y'ra 300 bp ir sudaro apie 6',1cgenomo. Alu kllE i5 vienos maZos
Rckombinaciia + 1 - 1 0 5b p ) 7 5 R N R . S i Z S R l v R j c i n a i s t r u k t [ r 4 d a l e l i u .k u r i o s a t p a Z j s t as i g n a l i n e s
l:bl g aaa3atg t g r aai arrr s,,, ur rtg tla L{\.\.\fcTlc{{
I f \{\IGT- p o l i p e p t i d o s e k a s .S i a m i n t e g r u o j a n t i sj m e m b r a n 4 .
lduplikacijat rr
9bp (dclecUa) G{A.ddATGT-
Kartotiniq sekq reikime iki Siol neai5ki.Vis dar sklando nuomo-
nd. kad tai yra parazitine DNR, privalomas (ultimatyvus) genomo
3.6 pav. Netolygus krosingoveriskaip kartotiniu DNR seku amplifikacijos bfidas:
parazitas. Ilet net pagal bendrus genomo evoliucijos principus taip
po netolvgauskrosingovcrioIienoje DNR molckulcjc scenrcntirspadriuubeja.kitoje
D N R n r o l c k u l d i ei v v k s t ad c l e c i i a s c s n r c n t a si S k r e n t a neturdtr+b[ti, nes nereikalingasDNR sekas Salina atranka.
Be to, kaip mineta, visos DNR sintezesreikalaujadideliq ener-
gijos iStekliu. Thigi neekonomiSkaper 50Vo Senomo tu5diai dauginti,
neturint i5 to naudos. Del to, kad kol kas kartotiniq sekq. ypai
retropozonu, funkcija genome nei5aiSkinta,dar nerei5kia, jog Sios
2, DNR sekos nereikalingos.Kartotiniq sekq reik5mg rodo pirmiausia
,'l ,2 3,
,'l , neatsitiktinisjq pasiskirstymaslqstelesgenome.Telomeros,(prie) cen-
tromeros satelitine DNR tiesiogiai susijusisu Siq chromosomosdaliq
funkcija. Be to, drozofilos chromosomq telomeriniuose galuose yra
ne palydovine DNR, o retropozonai.
b
Retropozonq vieta genome irgi ncatsitiktind.Jie yra arba genq 5' ir 3'ionuose,
3.7 pav. Netiksli homologiniu chromosomq konjugacija a , su poslinkiu kartotiniq arba intronuose, arba tarpikliuose. Retkardiaisretropozonai yra transkribuojamoje
seku sankaupos vietoje, D - j o s p a s e k n r d s( p l l . s u - 3 . 6p a r ' . ) l 1 . 2 , 3 kartotines gcno dall'je. Nustatvta, kad nuo tokio geno transkribuota RNR sudaro specifing
sekos antrine sandar4 ir dallvauja vidiniuose branduolio dariniuose. Matyt, neatsitiktinis
dalykas ir tai. kad kaip rctropozonri vra gausiai multiplikuotos tik kai kurios su-
brendusios RNR. pi'2., minetoji 75 RNR (i5 jos kilusi -4irr Seima).
DidZioji kartotiniq seku dalis )ra netranskribuojama.Kai kurie mikrosalelitai
Retropozonaivrzr kaip tik tokios kartotines gcnoriltr sckos,atsira-
)'ra ir transliuojami.Siuo atveju baltyme yra turtingi vienos kurios nors aminorlgS-
dusios del atvirkitines transkriptazes. tics rajonai: (CGT)" - turi daug glicino, (CCA)" - prolino. {domu ir tai, kad iuo-
Thrp paprastqjr4kartotiniqrseku ir retropozonu yra du pagrindi- li(ka mikrosatelito amplifikacija gnli rrykti ir transkripcijos,ir net transliacijosmetu.
niai skirtumai: t. \'. ne DNR. o RNR. Tai irgi sukelia Zmogaus ligas.

138 I -1y
Kartotines sekos gali bflti transkripcijos reguliatoriai. Jas speci-
prieZastis- miltacijos. Thiiau tik po 10 metq
fiSkai atpaZista kai kurie valdymo baltymai. Thi vaizdliai parodyta intenslvaus darbo pradijo ai5kiti Siq reiSki-
transgenuose(genq inZinerijos metodais perkeltuose genuose). niq prieZastis.
Kartotiniu sekq reik5md rekombinacijos ir mutaciju atsiradimo
procesuose nagrinita auk5diau. Kartotinds sekos, iStgsdamoschro- Paprastai kukurflzq grldai b[na
mosom4, apskritai padidina krosingoverio tikimybg. Kartotiniq se-
.!
ivairiq spalvq, bet aplvaisis vienspal-
kq i5kritos ir ypad intarpai yra gana daina mutacijq prieZastis. -{r vis, ne margas.Maklintok bandymuo-
Tokie irykiai nustatyti lvairiuose Zmogaus genuose (a- ir p-globi- se ant geltonq grldq atsirasdavoivai-
flU, LDL receptoriaus, net X chromosomos centromerinio hete-
rochromatino).
s**'": raus dydZio violetiniq demiq (3.8
pav.). Mat vienspalvd (geltona) tirtq
Pseudogenai.Konkrediq organizmq genome, nuolat, kaip siste- kukurflzq apyvaisiospalva buvo ne del
matikos pozymis aptinkami neveiklDsgenai, vadinami pseudogenais.
Sis taksonominisjr1 pastovumasgenome skiria pseudogenusnuo rutl-
W to, kad jie neturdtq antociano -
violetinio pigmento sintezg lemiandio
mutacijq. Pseudogenaizymimi V. Jq kilme dvejopa:

.1.8 pav. Genetinis kukurfizq


@ C geno, o toddl, kad, be C geno, ge-
notipe buvo dar nealelinis1 genas.Sis
brendimo pseudogenai.Thi aukSdiaunagrineti neveiklus retro-
nestabilumas genas slopino C geno veikl4. Kukur[-
pozonai, atsiradg del awirk5tinds transkriptazdsveiklos;
(pagal B. McClintock): zrl genotipas buvo IICC.
pseudogenai del mutacijq. Nuo retropozonq jie skiriasi tuo, kairdje - nestabilios gr[du muta- Nealeliniai genai, slopinantyskitq
kad turi intronus ir, tai ypad bndinga, - reguliacing geno dali. c r j o s :v i d u r l j e - s t a b i l i o sm u t a c i j o :
genq veikl4, buvo Zinomi jau seniai.
Tuo tarpu retropozonai paprastai Siq geno daliq neturi. Pvz., (r,ioletine spalva);
deSindje- lvairaus laipsnio gr[dq Jie vadinami epistaziniais genais, ar-
triu5io hemoglobino B-polipeptido pseudogeneryB2 yra ir in-
margumas ba supresoriais.Taigi 1 genasyra epis-
tronai, ir reguliacine geno dalis. Tik Sis genas neveiklus del
tazinis.
rdmelio poslinkio mutacijos.
Spalvotagrldo ddmd atsirasdavo tada, kai vykdavo1 gen4 inak-
Kodel pseudogenaiyra pastovusvisamtaksonui?Galimatik spe- ryvinanti mutacija,ir jis negaledavo
slopinti spalvosC geno.L4steles,
lioti, kad kaZkuopseudogenai svarbfis,ypad genq sankaupose,
kaip kuriosetai atsitikdavo,ir tos, kurios i5 jq buvo kilusios,buvo pig-
B-globino genq sankaupos(Zr. p.279). mentuotos.Thd kuo anksdiaugrldo raidoje ilykdavo mutacija,tuo
didesnebuvo spalvotaddm6.
Mutacijassukelegenas,kuris keite savoviet4 chromosomoje. Tai
3.4. Judrieji genomoelementai nustatytahibridologiniumetodu.Aptikti du tokie judrieji genai:Ds
(disociatorius)ir Ac (aktyvatorius).
Ds, isiterpgsSalia/ geno,sukel-
Judriqiq genomoelementqatradimas.Daugeliuimargosaugalq davo toje vietoje chromosomqtrfikius ir geno 1 mutacijas.Bet Ds
(Zirniq,lubinq, pupeliq ir kt.) sdklosnera naujiena.Lygiai taip pat,
tapdavojudrus tik akryvintaskito SoklausgenoAc (pastarojojudru-
kaip ir glvuliq veislds,kuriomsbudingamargaklno spalva.Tai pa-
mas buvo i5ai5kintas veliau;Maklintok vis4 savodemesibuvo sutel-
veldimaypatybe,vienasi5 brldingqveislespoZymiq.Thdiaugenaigali
kusi i Ds).
netolygiaipasireik5tiivairioseklno l4steldseddl ivairiq prieZasdiq.
Del SiosprieZastiesMaklintok priskiriamasir atradimas,kurio
Be to, ne tik k[no spalvosgenai. Pavir5iauspigmentacijayra tik
ji i5 tikrqjq nepadare.Tai valdymo genai, genq veiklos valdymas.
labai patoguspozymisstebejimams atlikri.
Manyta, kad Ac valdo (akryvina)Ds. Net judriuosiusgenus Mak-
TUo pasinaudojoMaklintok, atkreipusidemesii kukurlzq grfido margum4. lintok pavadinokontroliuojaniiaisiaiselementais.Taip jie vadinami
1940m. j4 sudominonc tiek nestabiligrudo pigmentacija,
kiek iio nestabilumo ir Siuo metu.
140
I4I
Thdiaumoksiaspilnas paradoksu.Kukurlzq kontroliuojaniiqiu ele- Nedidelio. bet tipiSkoE. coli ISi strukt[ra yra tokia:
mentll Ac ir Ds sqveikospobldis paaiikcjo tik tada, kai buvo atrasti
juclricji baktcrijq genomo elemcntai,o Ac ir Ds - sckvenuoti(apie
jud- T ---;4' IKS tKS --i T -i
iai toiiau). Paradoksasyra tas. kad viena i5 dviejq pagrindiniq
riqju genomo elct.ncntqfunkcijq 1'ra valdyti genq veikl4 W.r-=-JH
e bp 23 bp --AFT---) 23 bt e bp
n U-------2
' arba lsiterpianti genq ar genQ grupq'
. arba kcidiant gcnq vietq del padetiesefekto' Cia t - lS isiterpimo victa. taikinvs. tiesiogineskartotines sckos: IKS - inver-
tuotos kartotincis sekos IS galuose; of. . o(B (angl. open rcatling franrc - alviras
sklritrnro rdmelis) - genlri. koduojantvs transpozicijclsfermentus.
-
Antroji pragrincliniiiq elementqpaskirtis mutageneze,mutaciju
daZnio valdyrnas. Transpozonai (Tn) yra labai ivairaus ilgio, bet gerokai ilgesni uZ
Maklintok ne tik pirmoji atrado judriuosiusgenomo elementus. IS (2-25 kb ir ilgesni). Tili susije su Tn struktfiros ypatybemis.
-
bet ir i5ai(kino. kad jie sukelia gcnetini nestabiluma padidejusi Nuo IS transpozonaiskiriasi dviem sandarosypat-vbemis:
genomo ar plvicniq genq mutaciju dazni. Daznos .I geno mutacijos
yra Sio rciikinio paryzdYs. . turi ne tik genus, lemiandiustranspozicij4,bet ir su ja visi5kai
Bakterijq Is ir Tn. Judriuosiusbakterijq genomo elementus atra- nesusijusiusgenus,
clo tik 1968 m. Starlingeris(P. Starlinger)ir Sapira (J. A. Shapiro)' . daZniausiaiTn sudarvti iS dvieju IS (galuose).
Jie labai lvair[s, ber pagal struktura skirstomii du trakterijqjudriqju
g e n o m oc l c m e n t ut i p u s : 3.9 paveikslepavaizduotosne tik Sios dvi sandarosypatybds,bet
ir pagrindiniai ivairiq Tn sandarosskirtumai.
. insercinds(iterptinds)sekos (IS). Pirmiausiayra labai didele Tn lvairove pagal galinessekas.Net
' transpozonai(Tn). tipiniu atveju. kai Tn galuoseyra po IS, Siossekosgali blti jvairiai
orientuotos: prieiingomis kryptimis (kaip Tn5) arba viena kryptimi
IS sekos yra trumpos (700-1000bp) ir turi tik jt1 perna5ai rei- kaip (Tn9). Tiro tarpu Tn3 1,'rapav_vzdys transpozono.kurio galuose
kalingus genus. Visu IS struktura bendraisbruoZaisvra vienoda. apskritai ndra IS, o tik trumpos (38 bp) invertuotossekos.
Judruma lemia dvi strukturos ypatybes: Labai didele Tn jvairorc 1,rair pagal transpozicijqkoduojandius
- IS galuose yra invertuotos kartotinds sekos (9-41 bp)' ?ti tos genus: ne tik pagal Siu genq skaidiq,bet ir pagal viet4 - centrindje
-Ibkios
paiios nukleotidq sekos. tik priesingq krypiiu nuo lS centro. dall,je (kaip Tn3) ar [S sekoie. Be to. Sie genai gali b[ti veiklDs
-
sekos clar vadinamos palindromindmis \gr. palindromeo sugriZtan- abiejose IS arba tik vienoje ii ju. Antai Tn5 veiklDs transpozicijos
-
tis; palindromasyra kalbininkq terminas fraze, turinti tq padia reik5- genai yra tik ISR, t. 1'. de5iniojoje IS.
mq skaitant i( kaires i deiine ar atgal, pvz.. ,,sunis"). Vidineje Tn dalyje vra genai. nuo kuriu priklauso bakteriju at-
- tS vicluje yra vienas arba dr.rgenai (kartais ir daugiau). koduo- spirrlrmasantibiotikams ir kitiems nuodams, pvz., gylsidabriui. Tuo
jantys transpozicijosfet'mentus. Tn labai panaSusj R plazmides (Zr. p. 239). Siq gcnu skaidiusjvai-
Ta vieta, kur isiterpia IS (ar kitas kuris judrusis clementas),va- riuose Tn taip pat labai nevienodas(iki 5 genq).
dinama taikiniu, arba itarpos seka. Ji labai nedidele - 3-13 bp. IS Tianspozonqtipo judrieji elernentaiyra ir dirbtinai konstruojami
kar-
isiterpus,ii seka arba jos dalis padvigubdja.Susidaro tiesiogin€s ii dvieju judriqju elementq (panaiiai kaip i5 dviejq IS natlralaus
totinds sekos.Jos supa IS i5 abiejq pusiq. Vienos IS isiterpialr,airio- transpozono galuosc). Tokios konstrukcijos naudojamos kaip vekto-
se gcnomo vietose, kitos tik tam tikrose vietose, tik I konkreiius riai genq inZinerijoje. Thip, pvz., konstruojami vektoriai i5 dviejq
genus.Tai priklauso nuo taikiniu. drrrzofilosP elementu.

141 r43
I S 5 0tiS L I S 5 OI S R Tn ir IS sugeba pafys save perkelti i5 vienos vietos i kitq.
9999
<__ i5 j j bn _____"<_ lxriir bp ________________
<- i5j j bf|________) _ Jie turi genus,kurie koduoja speciali4endonukleazgtranspozazg.
IIGKS ll'.lr'5 Sis fermentas labai tiksliai i5kerpa judrqji element4 i5 abiejq pusill,
tik skirtingosegrandinese.Thikinio vietoje kerpamos abi DNR gran-
ISI Cnr IS I dinds, tik velgi skirtingosevietose, susidaro lipnus galai:
)r,:.:-,:.:::r--<
Tn9f-
9999
-
.--'
)
-+ --+
' - -------+ <-768 bp
<--768 bp---? <- 1102bp - A Cf A C - K i m i m a s- . { C T A -
- -
ITGKS ITCKS .T,GATC-€.T-: :: ll*J -qcrnc | *" lo.t^'.'
, ::-c-Rcptikaciju
Taikinys
r'- - _crrc. --) i, c..rrc L .-'r, cerc
lDn ) res ttrp R bla
Tn3 ( UZpildZiusvienagrandZiustarpus, taikinio seka arba dalis jo pa-
<-lR hn ->
dvigubeja.
4600bp
3.9 pav. lvairiq transpozonq struktlros palyginimas: Tn ir Is ealiisitcrpti bet ir ikitas genetines
nc tik ichromosomas. struktlras,
Tn 5 - genasKni koduoja atsparum4kananticirtrtiigaluoseinvertuoti IS50 - atitinka turiniias DNR (pvz., plazmides). Del (ios prieZastiesbakterijose gali irykti reiSki-
IIGKS - ilgas invertuotas galines kartotines sekas (angl. LRI): I550 galuose 1'ra nvs. kuris vadinamas replikonq susiliejimu. I5 dviejq genetiniq struktlnl susidaro
9 bp invertuotos kartotinis sckos. vicna (vadinamasiskointegratas).Pvz., taip gali susilieti dvi plazmides.Tokiu atveju
Tn 9 - genas Crr koduoja atsparumqchlorant.fenikolirri; galuosedu tiesioginiai IS1 - r,iena geneting struktiri] (plazmide) nuo kitos skiria Is arba Tn kopijos.
atitinka ITGKS - ilgas tiesioginesgalines kartotines sekas; IS1 saluose yra 9 bp
invcrtuotos kartotines sekos, Judrieji genomo elementai gali koduoti ir ferment4 rezolvazg,ku-
Tn 3 - genas b1a koduoja atsparum4antpicilinui (B laktamazc):galuoscvra trumpos
ris iSskiriadvi sulietasgenetinesstruktlras. Pasitaikodviejq tipq jud-
invcrtuotos galines kartotinis sekos - TIGKS (angl. lIR): genai tnpA ir tpnR koduoja
transpozicijosbaltymus; res yra reguliacind seka. Nuo jos priklauso, ar rcplikonai riqjr+ elementrl mutacijq, del kuriq Sie praranda judrum4. Mutacija
bus sulieti - sudarys kointegratq. ar bus iiskirti geno riip R produkto rezolvazes. gali paZeisti galing nukleotidq sekE. Siuo atveju judrusis elementas
IS, - kairioji (angl left), o ISR - deSinioji (angl. nglrt) insercinessekos lieka visq laik4 toje vietoje, kur jis tuo metu buvo. Nebent i\yktq
griZtamoji mutacija. Bet Siosyra retos. Gali lvykti transpozazesgenr+
mutacijos. Siuo afteju elementas irgi tampa nejudrus, tadiau toks
judrusis elementasgali pasinaudoti kitq, normaliq judriqjq elementq
Visi5kaipagristaiprie judrirjq genomoelementqpriskiriaminuo-
genq produktais - fermentais, reikalingais transpozicijai.
saikiejivirusai ir plazmidds(Zr. p. 237).SiosstruktIros,jsiterpusios
Y6l Ac ir Ds. Pastarojo tipo mutantas yra kontroliuojantysisku-
i chromosomE, irgi gali keisti genomoveikl4. Tai vienodaitinka ir
kurlzq elementasDs. Jis turi normalias galines sekas,bet yra ir,1'kusi
bakterijoms,ir eukariotams. Vienija plazmidesir nuosaikiuosius
viru-
sus su Is ir Tn ir labai pana5lsisiterpimoi chromosom4bfidai. fvairausdydZio delecija transpozazesgene. Tad jis naudojasiAc trans-
pozaze.Ac yra normalus judrusis elementas (4563 bp).
Transpozicijaryksta labai ivairiai.Skiriami du jos tipai:
Judrieji eukariotrl genomo elementai pana5usi prokariotq Tn ir
. replikacind, kai judrusis elementas ir iSlieka senojoje vietoje. ir atsiranda Is, ypad I Tn3. Tik skiriami judrieji genomo elementai trumpomis
naujoje, perkeliama tik vicna DNR grandind, o po to abiejosevietose rni'ksta invertuotomis galindmis sekomis (jiems priklauso kukuruzq Ac, dro-
n c p l a n i n eD N R s i n t e z e : zofilos P, judrusis Alu sekt4tipas) ir ilgomis invertuotomis galindmis
' konservatyvioji,kai judrusis elementasiikerpamas i5 scnos vietos ir perkclia-
mas i naujq viet4. Senojoje vietoje lieka dvigrandis trukis. kuris arba uZtai-
sekomis (LTR, angl long tetminal repeats), Pastarajam priklauso tik
somas, arba yra mirtinas. Eukariotu jis gali buti chromosomq mutacijq prie- eukariotams bldingas judriqq genomo elementq tipas retrotranspo-
iastis. zonai. Pavadinimaskilgs i5 savito transpoziciiosb[do.
Bc to. chromosomoskondensacijakeidiasil4stelesdalijimosi cikle
Retrotranpozonai atvirk5tine
isiterpiai genomqnaudodamiesi nuo chromatino funkcijos.
ir priklausomai
t.
transkriptaze, y. DNR-+RNR+DNR-+integracijos b[du.
Chromatinas yra DNR ir baltymq kompleksas interfaziniame
branduolyje. Thdiau pagrindinis DNR-baltymq kompleksasnukleoso-
Tuo retrotranspozonai sutampasu isiterpusiais i genom4retroviru-
kaip ir nuosaikiuosiusviru- ma iSlieka ir l4stelei dalijantis. Keiiiasi tik nukleosomq ir bendras
sais(Zr.p. -5a9).Kaip minita, retrovirusus,
chromatino erdvinis iSsidesfymas, taip pat kondensacijaivairiose mi-
sus,galimapriskirtiprie judriqjLlgenomoelementq.Nuo retropozonrl
toz€s ir mcjozes stadijose ir fazdse.
(kartotiniuseku)retrotranspozonai skiriasine tik dydZiu(5-8 kb). bet
ir tuo, kadiq vidujeyra veikl[sgenai. DaZniausiai tai genai,koduojan-
Chromatinas susidedai5 DNR ir dviejq tipq baltym4 - bazi-
t,vsatvirk5tingtranskriptazgir kita ferment4,bltin4 transpozicijai Siuo
niq (histonq) ir rfig5dirjq (nehistoniniq). DNR+histonq kom-
b[du, - integrazg.Thi nukleazi,butina ikirpti DNR. Galindssekos pleksas sudaro savit4 strukt[r4 nukleosom4. Ji yra pagrindinis
(300-100bp) yra tiesioginis,t. y. vicnoskrypties. kartotinis eukariotq chromosomos sandarosvienetas.
Galimi miSrls rctrotranspozonqtran\pozicijosb[dai - naudojant ne tik an'irk(-
t i n q t r a n s k r i p t a z Qb. e t i r t r a n s p o z a z g( k a i p T n r l s ) . Skiriama visa nukleosoma ir minimalioji nukleosoma, arba nu-
kleosomosSerdis (angl. core). Minimaliqj4 nukleosom4sudaro savitai
Tbanspozicijosvaldymas.Kaip min6ta, judrieji genomo elementai i5sidestg(3.10 pav., ,4) keturiq tipq baziniai baltymai histonai (po
yra vienas i5 genomo pertvarkos bldu. Kai kuriais atvejaisvaldymo dvi molekules): H3, H4, H2A, H2B ir DNR. Apie ritinio pavidalo
sekq (pvz., res) turi patys Tn. Bet apskritai transpozicijavaldoma i5 histonu SerdiDNR sillas apsir.ynioja1,75 karto (3.10 pav.,B). Lanks-
Salies:arba specialiq genq (daZniausiaisupresoriu), arba,/iraplinkos tq vietoseDNR yra deformuota (3.10 pav., C). Tai svarbu biologi5kai.
veiksnirl. Nuosaikieji virusai ir plazmidesdaugiau ar maZiau valdymo Deformuotos DNR vietos yra labiau atakuojamos lvairiq veiksniq:
genq turi savo genome. pvz.. HIV (imunodeficito viruso), Dnazes I, mutageniniq veiksniq -
laisvqjq radikalq (.OH), singletinio deguonies.Siuo atZvilgiu svarbi
ir maZojo ir didZiojo grioveliq DNR grandindje padetis ant histonq
3.5. Chromosoma -ierdies(3.10 pav.,A, C).
Vienq nukleosom4 su kita jungia DNR atkarpa, vadinama jung-
sandara
3.5.1.Molekulin6chromosomos tuku. Jungtuko DNR yra prieinamesnemutagenams,negu apsir,ynio-
jusi aplink histoning Serd! DNR. Jungtuko dydis labai ivairus - nuo
Eukariotai skiriasi nuo prokariotq viena i5 esminiq genomo
8 iki 114 bp. Thi lemia ir visos nukleosomosilgi. Mat vis4 nukleo-
sandaros ypafybitl - chromosomomis.
somq sudaro minimali nukleosoma * jungtukas. Vidutini5kai nukle-
M a n o m a .k a d l e m i a m um o m e n t ue u k a r i o t qs e n o m o f r a g m e n t a c i - osomos DNR ilgis 200 bp, tadiau mieliq Saccharomycescerevisiae
jai I chromosomasatsirasti buvo genomo dydis. Jeigu visa Zmogaus nukleosomos ilgis yra tik 165 bp, Zinduoliu - 180-200 bp, o j[rq
DNR sudarytq vien4 molekulg, jos ilgis b[tq 1,74 m. Suprantama. eZio net 260 bp.
kad tokios DNR molekules erdvinis i5sidestymas. sinteze,kopijq pa- Prie jungtuko DNR jungiasi histonas H1 (arba kiti Sio histono
siskirstymasnelmanomi. ThdiauZmogauschromosomair pagal esamq Seimosbaltymai, pvz., H5). Nuo jq priklauso chromosomoskonden-
padcti yra labai didele - vidutini5kai 100 000 kb DNR. Taigi euka- sacija, veikla ir net l4steliq diferenciacija.
riotq DNR yra ne tik
DNR apie histoning ierdi gali apsivyniotiatsitiktinai arba tiksliai nustatytomis
nuklcotidu sekomis (pastarasisreiikinys vadinamas fazavimu - angl. phasing, arba
. fragmentuota i chromosomas, positiortittg).
Pastaruojuatveju tojc paiioje chromosomojelvairiq nukleosomq dydis
. bet ir stipriai kondensuota. ncvicnodas.

t41
t46 ll]'
Chromosomos domenai- tai 50-100kb ilgio 30 nm chroma-
-
tino kilpos,kurios tvirtinasiprie pamato pastoliq,sudarytq
ii balrYmq.
€;. -
Baltymaizymimi Sc (angl.scaffold pastoliai).Kol kas atrasti

;q. @
trys baltvmai:Sc I, Sc II, Sc III, bet ju turetq b[ti daugiau'

a N'

@
Sc I
'- pirmasis nustatytaschromosomosbaltvmas' Pasirodo,jis yra II topoizo-
-
mcraze. Tai fermentas specifinccndonuklcaze,kuri
(replikacijoje.
dalyvaujavisuosereiskiniuose'
rekombinacijojc ir kt.). Ji kerpa
fur rclhu iiwnioti. iStiesinti DNR
trlkius. II topoizomcrazis mutantai
oNR or]i.1oregrandindseir po tO r,el susiuva
chromosomos mitozis pabaigoje'
7[\'a. nes negali i5siskirti

T ^nn
lr
4-.::' 'i'
'i..-
- Y".i!.
''-€ ..-'-' T

(.'
l:v

l"'"F
3.10 pav. Nukleosoma ir chromosomossandara:
paraizduota tik viena DNR
,4 - lerdies histonu s4veika su DNR, nukleosomojc

I,,-.
ir tik po vienq histonu H.2A' H2B ir H4 molekule;
apvija apie Serdi
g'-' oNn apsiiyniojusi apie histonu Serdi beveik du kartus' juodu apskritimu
galimahistonoH1 padetis; rb
pavaizduota
C - DNR sillo apiiryniojantapie histoninq(erdi
deforrnacija
--+ vietos'kuriose :'j
- vietos,turiis atakuoiaZIV (angl'HJ1] integrazd(pagal
DNR skaidoDNRazel,
A. P. Wolffe, 1995)
g
Nukleosominischromatinasbudingasinterfaziniambranduoliui.
DNR yra 2 nm skersmens (3.11pav'.A)' Del nukleosomintis
ros chromatinosifllas storeja iki 11 nm' Toks
kamuoliukoskersmuo(3.10pav.,B). Nukleosominis
yra
sanda-
nukleosominio
chromatinasvra
ililildmil,' l,oo*.
pav., C). Kaip jis susidaro' galutinai
30 nm skersmens(3.1i t"1u
isaiSkinta.Pastaruoju*.tu *unoma, kad lvairiais bldais. Histonai l'*uu."
susidarym4.Nukleosomq san-
Hl skatinainterfazindschromosomos
kauposenukleomerose yra 5-7, iki 15,nukleosomq' 3.11 pav. Chromosomos kompaktizacijos lygiai:
,,1 - DNR skerspj[ris: -B - nukleosominis; c - nukleosominis (dar labiau
bomenindchromosomos sandara(3.11pav.,D) pirmiausiaaptik- -
ir tik k o m p a k t i i k a s\ : D - c l o m e n i n i s ( p a g r i n d i n i s i n t e r f a z i n i a m e b r a n d u o l y j e ) ; f '
ta bakterijose,paskui metafazindse eukariotqchromosomose nrctafazini chromosoma
vdliau - interfaziniamebranduolyje.
r49
148
. DNR rekombinacija ir reparacijzr,
X( ,\l'-C l: X( .\l'-C I X( AP-( f
(l)Iolrlirlrllil\
| | |
. pradiniai lqstelesdalijimosi etapai.
\tti
Todel visi5kai suprantama,kad ir interfazinio chromatino sandara
I
Kondensacrlos keiciasi priklausomai nuo l4stelesr,yksmq.Vienokia ji yra specifines
afit\\'acla
i veiklos, diferencijuotose,bet nesidalijandioselqstelese,kitokia - l4s-
tcl€se, kurios aktyviai dalijasi. ypad S ir G" stadijose.
((( ' Jau senokai nustatyta,kad chromosomosinterfaziniamebranduo-
l11c'i5sidesdiusiosneatsitiktinai. Chromatinas s4veikauja su dviem
Kondensuota interfaziniobranduolio strukturomis.su:
I
cllrolllosonla
I'
. tankiEja plok5tele - lamina (os balrymais laminais A, B, C),
kuri iSkloja branduolio apvalkaleli i5 vidaus;
. branduolio skeleto-matriksosillais (fibrildmis).

DNR yra specialiossekos.kuriomis interfazind chromosoma tvirtinasi prie mat-


3.12 pav. Chromatino kilpq susidarymasir chromosomoskondensacijadalyaujant
rikstr'laminosbaltymrl. Sios sekos vadinamos MAR (angl. matrLr attaclunentregiort)
baltymui XCAP-C/E
rrrba S.A.R(angl. sca.ffoldattuchntentregion).Gali buti. kad ir intcrfazines chromo-
rt)rnos i5 dalies sqveikaujair su tais paiiais Sc I. Sc II (XCAP-C/E), kurie yra ir
Sc II, arba XCAP-C/E (angl. heterodirnericcoiled-coil - dimeras ii C ir E po- dLrnrenines chromosomospastoliuosc.Antai branduolio matrikse yra 70o/ovisos II to-
lipeptidq) baltymas yra gal nct svarbesnischromosomosdomenams-kilpomsatsiras- poizomerazes(Sc I). MAR sekoje 1'ra II topoizomerazis paZinimo vieta. Joje vy-
ti. Jis yra juddjimo baltymas. Manoma. kad butent jis suartina chromatin.l ! dome- niuja AT poros (apie 70r'l).
nu kilpas (3.12 pav.).

Metafazinds chromosomos (3.11 pav., E) yra labiausiai konden- MAR/SAR sekq vieta DNR yra neatsitiktine.Ji susijusi su chro-
suotos ir menkiausiai iitirtos. Jas iStirti trukdo tai, kad l4stelei dali- matino veikla. Antai histonq kartotindse genq sankauposeprie bal-
jantis chromosomosvisa laika keiiia savo sandar4,ir tai trunka labai tl,miniq pastoliq tvirtinamasi tomis vietomis, kur baigiasiviena histo-
trumpai. Manoma, kad metafazinesechromosomosedomenind chro- nu genq sankaupair prasidedakita (3.13 pav.).Interfaziniamebran-
mosomos sandara toliau $/stosi, kilpos glaudZiasiviena prie kitos. duolyje chromatino kilpos yra nepastovios,nes ne visas chromatinas
Be to, jos gali b[ti stambesnds.Toliau r.ystosiir baltyminiai chromo-
somos pastoliai. SuardZiusarba i5plovusDNR, chromosoma iSsaugo
savo iSvaizd4.

Kompakti5kos, trumpos metafazinds chromosomos yra fizi5kai


patogiausiospaskirryti tarp dukteriniq branduoliq/lqsteliq.San-
dara atitinka paskirti.

Chromatino sandara eukariotq interfaziniame branduolyje irgi


geriausiaiatitinka intcrfaziniobranduoliopaskirti.Nuo jos priklauso:
' chromatino/genrlveikla, 3.1-3pav. Vietos chromosomos,,pastoliuose",prie kuriq tvirtinasi kartotiniai histonq
qcnai
' DNR replikacija.

150 151
veiklus - veikli yra tik vos zymi jo dalis. Neveiklioji chromatino clalis
gali blti labiau kompaktiika - gali sudaryti heterochromatin4.
tl tt II
Y*.e'uEEsHEr['i'l'"
Prokariotq chromosoma,palyginti su eukariotu chromosoma,yra
labai paprastossandaros..E. coli chromosoma- tai Ziedine (apie
1100pm) ilgio DNR molekuld.vis ddlto ji yra kondensuotair sudaro
$$,i* ,#$# fidi-'g[[[EIEii'""v"V
vvv
kompaktiSk4darini nukteoidq (3.14 pav., a). Prisiminkime, kad DNR
flnn
$tr&, i'.'n
n-A'X'A"l
flBn'E
molekulesskersmuoyra 2 nm. DNR yra neigiamaisuperspiralizuotair
sudaro kompleksussu baziniaisbalwmais.Jq yra keletas(H4, H1, arba
kitaip H-NS; P). Jie pasiskleidgpo vis4 nukleoidq. IS baltymq ner su-
)Y)##'fik V Il ll II ll
A:f,;t='il[[g[U[!
I II
sidaro kamuoliukai, menantyseukariotq nukleosomoshistonine serdi. 3.i5 pav. Rtiinis kariotipo savitumas ir chromosomq polimorfizmas:
B e t t i k r q n u k l e o s o m qn e r a . kairdje - kariotipai: 1 - upinio veZio (98): 2 - lydekos (12); 3 - arklio (66); a -
Kaip ir eukariotq interfazinio branduolio, bakteriiq chromosoma salamandros(31): -5 - uodo (6); 6 - kates (3tt); 7 - jauiio (60); 8 - avies (54);
sudarytai5 kilpq-domenq.E. coll chromosomojeyra apie 100 domenq. skliaustuosenurodytas diploidinis chromosmq skaiiius; de5indje- jlrq sraigesTftals
lopillus chromosomq polimorfizmas:I - kariotipas sraigiq, gyvenandiqvietovese,
Vidutinis domeno dydis -apie 40 kb. kur menki poh'_v-niai (kariotipe - 18 chromosomq); B - kur dideli potryniai (13
D o m e n a i - t a i d a r v i e n a k o m p a k t i i k o sn u k l e o i d os a n d a r o sp r i e - chromosomq dil susiliejimo centromeromis); C - tarpinis formos (chromosomq
Zasdiq,ko gero, pagrindine, nes, kaip ir eukariotq afveju, tai bldas skaiiius tarp 13 ir 18). Thmsiai pavaizduotoschromosomos,kurios arba yra, arba
erdvi5kai-funkci5kaiorientuoti bakteriju genom4. Skiriasi lvairiq do- gali susilieti centromeromrs
menq dydis, DNR superspiralizacija.
Bakterijq chromosomosdomenq (3.1,1pav., b) pamate yra ne tik 3.5.2. Eukariotq chromosomq morfologija. Kariotipas, r[Sinis jo
baltymai, bet ir RNR. Thiiau apskritai erdvine bakterijq chromoso- savitumas. Heterochromatinas ir specifinds sandaros bei paskirties
mos orientacija nera visi3kai aiSki. Bakteriju nukleoidas neturi nei chromosomos
apvalkalelio, nei matrikso. Kokios RNR ir kokie baltymai yra jq
chromosomos domenq pamate, irgi kol kas nenustatyta, Kariotipas. Idiograma. [vairiq organizmo rt5iq kariotipo savitu-
Bakterijq chromosoma gali kontaktuoti su lqstelds apvalkaleliu, mas. Kiekvienai organizmq rlSiai b[dingas tam tikras chromosomq
ypad kai r,yksta DNR replikacija. Del sio kontakto DNR molekules Thi rodo 3.15 paveikslepa-
skaidius,dydis, kitos morfologinessar,ybds.
kopijos tiksliai paskirstomostarp dukteriniq l4steliq. vaizduoti kai kuriq organizmq chromosomq rinkiniai - kariotipai.

B e n e d a u g i a u s i ac h r o m o s o m q t u r i k a i k u r i e p a p a r d i a i ( 1 2 6 0 ) , r a d i o l i a r i j a
(1600), maZiausiai arkline askaridd - tik 2 (1 por4), augalas Haplopappus - 4.
CitogenetiSkaipatogiau tirti organizmus,kuriq l4stelesenedaug chromosomq. kaip
i-A-',
'.."._ vaisines muselds (Drosoplila nrelanogaster),turiniios 8 chromosomas, ir kuriq chro-
rAil. mosomos yra stambios kaip drozofilos gigantinds ar pupq (Vicia faba) (Zr. toliau)
u-(]\--
* chromosomos.

Kariotipas - tai organizmo chromosomq visuma, apibldinama


chromosomqdydZiu,i5vaizdair skaidiumi.Jis yra paveldimakiek-
b
3.14 p;. Bakterijq nukteoidai: vienai organizmo m5iai bldinga sarybd, kaip ir kiti poZymiai.
a - Escherichiacolr glvose, besidalijandiose l4stelcse.skiriasi pagal stebcjimq trukmg
(i3 kaircs i deiine nuo 0 iki 2l min.). marvri persismauggnukleoidii (remiantis fvairios skirtingq organizmqir to paties organlzmochromoso-
E . J . D u P r a w , 1 9 7 0 ) ; b - E . c o l r c h r o m o s o m o sd o m e n a i ( k i l p o s ) . o k i l p o s e- mos apibfidinamostaip: dydis, centromera jos padetis chromo-
.kamuoliukai, menantys cukariotu nukleosomosicrdi
somoje,pediai ir jq ilgis, antrind sqsmauka,palydovai(3.16 pav.).

r52 153
rcrzr,s- 98 ir t. t. ?riiau didesnisar maZesnis
chrontosomuskaiiiusturi
ita[os genetinei rekombinacijai.
Gcriiiusiai chromosomq morfologines ypatybes iZilrimos mitozes
ir nrcjozesmetafazdje.3.17 par', kariotipai pavaizduotimetafazeje.
C'hromosomosgali buti i5 metafaziq nuotraukq iSkerpamosir i5ri-
kiuojamos pirmiausia pagal dydi, paskui ir pagal kitas auk5diauap-
t3rtas jq morfologines ypatybes.Toks grafinis kariotipo pavaizdavi-
rlgasts-t
rlirs vadinan-rasidiograma (Lr. 1.11 pav.). Lytinds chromosomos (X,
Per)s q \') idiogramoje gali b[ti ten, kur joms priklauso blti pagal dydi ir
t_
iSraizd4,arba jq vieta yra po autosomq (nelytiniq chromosomq).
Heterochromatinasir chromosomossandara. Ivairiais bidais nu-
3.16 par,. Chromosomq tipai:
1 - a k r o c e n t r i n d( p e i i a i l a b a i n e l y g [ s ) ; 2 - a k r o c e n t r i n ds u p a l y d o v u : 3 -
sraq'ta,kad ir toje paiioje chromosomojechromatinasyra netolygiai
submctacentrine(pediai nelygls)t I - metaccntrine (ly_eiapete) kondensuotas.Net Sviesiniunikroskopu galima iZilreti mazgelius-
chromomeras.Gigantinesechromosomose(Zr. toliau) matyti tamses-
Chromosomq dydis metafazeje yra nuo 0,2 iki 50 gm. Zmogaus - nis juostos - Balbijanio Ziedai. Elektroniniu mikroskopu interfazind-
nuo 1,36 * 0,3 iki 6,8 -+- 1,4 pm. Ilgiausio.jeZmogaus chromoso- sc chromosomosematyti mazgeliai (angl. knobs).
moje DNR siulas yra 16 cm. Skiriamos trys kondensuoto heterochromatino klasds:
Chromosomosi5vaizdalabiausiaipriklauso nuo centromeros,Ji . kondensuotasis euchromatinas.
esti pirmineje s4smaukoje.I5 abiejq jos pusiu susidaro kinetochoras, . fakulta[nrusis heterochromatinas,
prie kurio fvirtinasi achromatin6sverpstds mikrovamzdeliai. Centro- . konstitutyvusisheterochromatinas.
mera dalija chromosomqj petius. Pagalcentromerospadetl chromo-
Euchromatinaspagal klasikini apibldinim 4 yra maLiaukondensuo-
somos gali bfiti metacentrin€s,lygiapetes,t. v. centromerosdalijamos
tas ir genetiikai akryvus,t. y. DNR turi geneting informacij4 - genus.
i du lygius pedius,jq forma metafazejeX raides; submetacentrinis, Thdiau dzrugumagenq specializuotuose,diferenci.juotosel4stel6seyra
kai centromera yra ne ties chromosomosviduriu, susidargpediai yra
neveiklls. Veiksmingiausias bldas genq veiklai slopinti - euchromatino
ne visai lygus; akrocentrinds (telocentrinds),kai centromera yra be-
kondensacija.Tai vienodai tinka ir kondensuotameuchromatinui,ir
veik chromosomos gale (tokios chromosomos metafazeje V raides
fakultaryviajamheterochromatinui.Skiriasijie tik kondensuotoschro-
formos). Nedidelese, ovalinese chromosomose (pvz., drozofilos IV
matino daliesdydZiu,laipsniuir trukme.
chromosoma) gali buti difuzine centromera, t. y. verpstes si[lai gali
Neveikl[s interfaziniame branduolyje genai yra labiau konden-
prisiwirtinti bet kuriame taSke.
suoti ir sudaro smulkius mazgelius.Thi ir yra kondensuotasiseuchro-
Chromosomoje gali blti ir antrind s4smauka. Kaip mineta, joje
matinas. Jis yra savitas ivairiems audiniams. Tik spermatozoiduose
susidaro branduolelis. Bet ne visada taip b[na. Kartais antrine sa-
smauka esti labai rySki. ir atrodo, kad viena chromosomosdalis su- l rii inakryvintasvisas genomas.Pana5iaiyra ir augalq vyri5kojo ga-
mctofito - mikrosporos generatlviniq lqsteliq branduoliuose.
sijungusisu kita plonu siuleliu.Tiumpesniojichromosomosdalis (ypai
Fakultatpusis heterochromatinas- irgi kondensuotas,tik stip-
jeigu ji nedidele) vadinama palydovu.
riau, euchromatinas.Be to, kondensuoti arba dideli chromosomos
Pagal kariotipq galima apibndinti organizntq gentis, o kartais ir sesmentai,arba i5tisos chromosomos.Kondensuotosvietos i5rySkeja
ru5is.Yra net mokslo Sakakariosistematika.Taiiau kariotipo specifiS- diferenciniodazymo bldu C juostomis. Siuo budu nusidaZobttent
kumo svarba organizmui kol kas neaiSki.Nenustatytasrv5ystarp or- hcterochromatinas.Fakultatyvusisheterochromatinasgali bflti ilga-
ganizmq evoliucijosir chromosomq skaidiausjq l4steldse.Par,yzdZiui, laikis, kaip Zinduoliq X chromosomos,pavirtusioslabai kondensuotu
Zmogusturi 46 chromosomzrs. viSta- 78, avis - 54, drozofila - 8, upinis Baro ktneliu (Zr. p. 193).

t54 155
Papildomosios.arba B, chromosomosyra viena didZiausiucitoge-
Konstitutyvqli heterochromatin4,kaip mineta, sudaro kartotintq
netikosmlsliu. Jas atrado dar 1906m. Vilsonas(E. B. Wilson) vabz-
sekq sankaupos.Jis skirstomaspagal Vietq chromosomoie:
ctyjetr[etapodiunt,bet iki iiol neai5ki nei jq funkcija, nei kaip jos
' centromerinis. atsiranda.Mat jos ndra kariotipo bltinybe. B chromosomosi5 tikru-
jq nebDti.
iq yra papildomosioschromosomos.Jos gali b[ti. bet gali
o telomerinis,
. NOR (ansl. rrrrclcolLrs org,aniserregion)- branduoldlio organizatoriausvlctoje. -
Jis sudaro Ile to, aptinkamos tik autbrydingo (angl. breeding veisimas) b[du
. n,urg.iinii ivairiosc (nei aukiiiau minctose) chromosomosdal-u-se.
mazgelius (angl. knobs).Jie irgi isryikeja da2ant c juos- besiveisiandiqorganizmq kariotipe, t. y. tik tq, kuriq apsivaisinime
hetciochromarino
tomis. Interfazincsecnronlosomosenlazgeliaimatomi pro clektroninl
mikro- clalyvaujadu partneriai. Pvz., jq neturi savidulkiai augalai.
skop4. Kariotipe chromosomospapildomai atsiranda ir del heteroploidi'
jos arba amplifikacijos (mini-chromosomos).Bet jq kilme aiSki. Jos
specifines sandaros ir paskirties chromosomos labai priklauso
vra homologines kuriai nors pagrindinio kariotipo chromosomai ar
nuo ihromatino kondensacijos.Genetiskai inerti5kos B chromoso- jos daliai. Tuo tarpu B chromosomosnera homologinds nd vienai ii
mos. didele dalis Y chromosomosVra beveik vien i5 heterochroma-
A arba lytiniq chromosomu, arba jq segmentq.
tino. Tuo tarpu akqviose l4stelesegali brrti dekondensuotos,specifi-
nes sandaroschromosomos.Thi politeninds chromosomos'chromoso' B chromosomas sudaro beveik vien konstitutyvinis hetero-
mos-,,lempq SePeiiai". chromatinas,bet kitoks, negu A arba Y chromosomose.
Lytinfs chromosomosyra lrodymas,kad savitq paskirti gali tureti
ir normalios kondensacijoschromosomos.Tokios yra lytines X chro- Jos daZniausiaiyra smulkesndsuZ A chromosomas,(3.17 pav.),
mosomos.Jos genetiskailabai talpios' bet gali buti ir vienodo dydZio.
Pastaruojumetu nustatyta,kad B chromosomosskatina mejozg ir
Nors l-vtispaveldima labai ivairiai, bet daZniausiaija lemia lytines chromoso-
rekombinacijqmejozesmetu, generatyviniql4steliqmitozg po redukci-
mos. Jas turi ir kai kurie augalai:
nio dalijimosi,selektyvqapsivaisinim4.Ir padiosB chronosomos i5lie-
' kanapcs (Cannahus-vrtrla), ka (paveldimos)del selektyvaus
' apyniai (Humdus luPtrltts)' apsivaisinimo,teikiant pirmeny-
. smidras (Asparagus offictualis)' be toms lytinems l4steldms,ku-
. vynn.redis(Vitis vinifera), (-,
rios turi B chromosomas.Bet B

,vF
.
.
iakinys (Melandiunt albunt).
polipioidincs Zemuogiq (h.agoria) rliys ir kt. Sie augalai yra dvinamiai. i /ffi,)I chromosomu skaidius kariotipe
negali dideti iki begalybes,yra
Lytines chromosomoslabai ivairios. Skirtingq lydiq individai ski-
riasi lytiniq chromosomq skaidiurni arba/ir i(vaizda. Kai jos skiriasi
dvdZiJ ir fbrma, vadinamos X ir Y chromosomomis.DaZniausiaiY
chromosoma yra maiesnd uZ X chromosom4,bet jos gali btti vieno-
do dyclZio.Tada skiriasi savo sandara,pvz., heterochrom-atinokiekiu.
Zmogaus y chromosoma ne tik maZesnd,bet ir beveik vien tik i5
w)
\"i

-3.i7 pav. Augalq B chromosomos:


kaireje - rugio (Secale cereale) chromoso-
subalansuotas.

individq vaisingumas.

iiai"
Pasiekustam tik-
r4 lygi (rugiti kariotipe - 6 B
chromosomas),sumaZejatokiq

Chromosomos-,,lempqSepe-
estidaugeliostuburiniq gy-
mos su viena B chronrosomaZiedadulkes
heterochrclmatino,turi nedaug genq. Kaliotipe gali bDti keletas ne- 1-oje mitozije: padvigub€jusi B chromo- v[nq ovocituosemejozes diplo-
homologiniq X chromosomrl porq ir tik viena arba ni vienos Y soma paskirstoma netaisyklingai paten- - tenosstadijoje.Taipjos pavadin-
chromosomos.Pastaruoiuatveju lytis skiriasi chromosomq skaidiumi ka i vienq dukterini branduoli; deSinije -
tos del daugybesi Sonusi5sikero-
(pvz., taip yra Ziogo). eraiiino (Festuca pratensis) kariotipas j u s i q
a t a u g e l i q( 3 . 1 8p a v . ; .S i q
( 2 n = 1 4 ) + l , 1 B c h r o m o s o m u( r e m i a n t i sA .
Visos kitos chromosomosvadinamos autosomomis,arba A chro- chromosomqatradejui Riukertui
Mtintzine. 1961)
mosomomis.
t57
156
I. ' r

kitt"
''"t- d.{

"t ''&'
-4.
I d
3.lE pav. Chromosomos - ,,lempq Sepediai": -1.19par'. P[psnio (pufo) ara ir veikla (remiaintisW. Beermann. TT Clever,
rr - konjugal,usiosdvi homologincrstritono (Triturus)chronttrsorntls-..lempu Scpeiiai"
re6-l):
( i S J . D . C a l l , 1 9 6 6 1b; - m R N R s i n t e z c( Z y m e t o j ou r i d i n t l ljunuimasc h r o m osomos-
t - (.'ltirononrrrs plp-snis.kuris susidaro pavcikus hornlonu ekdizonu - intcnsyviai
. , l c n r p qS c p c c ' i o \"e p c t i l i u r r s e :p a 2 r n r i t a j u o d a i ) ; - ta pati
r r k s t a m R N R s i n t c - z ei .j u n g i a m a sZ v m e t a s i su r i d i n a s( t a m s [ s t a 5 k e l i a i ) b
\ icta sigantinejcchromosomojc.tik prici tai. kai buvo panaudotasckdizonas.paveikta
kuriais truvo Yalomi senrlq zi-
(J. Rtickert, 1892)Josprinline Sepedius, 1 1 \ R - s i n t e z c si n h i b i t o r i u m i a k t i n o m i c i n u D - p u p s n i s n e s u s i d a r i ,m R N R s i n t c z e
Llbrrisilpna:r: - hcndra p[psnio sandara:r1- atskiroschromonemoskilputds p[psn1,je,
baliniq lempq stiklai.
ii ionu - mRNR niolekulcs
Chromosomos-,,lempqSepediai"i5 tikrqjq yra dviejq homologi-
niq chromosomq kompleksas - bivalenta. chromosomos viena ki-
tos laikosi chiazmais - susikryZiavimovietomis. Tokioje bIsenoje
chromosomos-,,lempuSepediai"gali blti keleta mdnesiq. Susidu-
riame su uZdelstqla nreioze.
Chromosomos-..lempuSepediai"20-,10kartu ilgesnesuz iprasta-
sias chromosomas.Tirip yra todil. kad jos dckondensuotos! atskirus
domenus (3.18 par,.,b). Jie yra nepastor'Is...Pirmynir atgal" kilpo-
-
mis iStempiamiskirtingi chromatino domenai. TLriatiieka baltvmai .- , -, , ',- ,' 1' ,'
aktinas, nukleoplazminasir kt. Domenuose intensp'iai sintetinama
mRNR. ?ri nustatyta 4metuoju uridinu.
Panaiiq i ,,lempu icpciius" dekondcnsuotqchromosomq gali buti ir kitose las-
3.20 pav. Plpsniq kaita l-oje Chironomus dorsalis chromosomoje ivairiose raidos
teldsc. Antai panaii i juos vra Y chromosoma drozofilos spcrmatocituose.lisiiako-
stadijose (remiantis L Kiknadze, 1965):
jusios domcnq chromosompsaptiktos pupg iakneliq tistamajameaudinljc. Nelaime
juodais staiiakampiais pavaizduoti chromosomos segntentai,kuriuose yra susidare
ia. kad galimirbes tirri chronrosomasdifercncijuotosc laste-liscyra lahrri ribotos.
p l p s n i a i ; s t a i i a k a m p i od y d i s v a i z d u o j ap u p s n i o d y d i : 1 - 7 - t l p a r q l e r v a l 2 * 9 - 1 0
Tbkios lrlstcldsnesidalija.
p u r u l e n , a i 3 - p r i c S . , i r s t a n tl e l i u k e : 4 - j a u n a l e l i u k e : . i * s e n a l e i i u k e
Politenines,arba gigantines,chromosomasatrado dar 1881 nt.
Balbijanis(G. Balbiani) uodo trlkiio (Clirortonus) lervose.jq seiliu pq del tikrai gigantiSkoSiq chromosomudydZio.Jos 70-250 kartq
liaukq l4stelcse.veliau jos arrastosir kitq I'abzdziq,tarp jq ir dro- ilgesnesui normaliaschromosomas, todel stipriai dekondensuotos.
zofilos, sekrecij4 rykdandiose lervq l4stelese. Thdiauimponuojane tik jq ilgis. bet ir storis.
Politcnines chromosomos jau apra5ytosI skyriuje (2r. p. 40 ir
1.9 pav.). Patogu tirti Siq chromosomq sandarEir net nedidelius,
Politenindchromosomai5 tikrqjq yra bivalenta* dvi labai
vieno lokuso dyclzio. sandaros pokydius - chromosomq mutacijas.
glaudZiaikonjugavusios
homologineschromosomos,kuriose
nes poiiteninds chrontosomostarytum i$margintosjuostomis ir brlk5-
niais. Thi Balbijanio2icclai.Jic gerai mar-vtiir pro Sr'icsinimikrosko-
chromomera(DNR) daug kartq padvigubejusi.

i58 159
-
Daug kartq lyko DNR sinrczi. bct DNR kopijos neiSsisklri. liko vicnoje chro- chromosomrl aberacijos tai ivairus chromosomq sandaros
nr(rsom()je.Drozofilos pglitcniniu chronlosomqskcrspjurl,jeyra 20.18DNR moleku-
pokYciai.atsiradg spontani3kaiarba jas paveikus mutagenais.
l i ' s . o _ k a i k u r i q u o d u - n c r . j l 7 6 ( s .1 5i i a k i l e s 5 i q c h r o m o s o m rpl a v a d i n i m a s( g r , p o -
- chromosomines,chro-
/ \ ' - d a u g + t e n o s_ s i h l a s ) .
Chromosomq aberacijosyra ivairiq tipq
chromosomq san-
matidines ir kt. Siuo atveju mus domina tik tie
Atkreiptinas dirnesys ir i tai, kad homologiniq chromosomq kon- kurie susijq su telomeromis. Paprasdiausias ir daz-
claros polg,diai,
jugacija yra ir,ykusine mejozdje,o somatindsel4stel6se,Kaip mindta tipas yra fragmentas (3.21 pav.).
ni"rriui c'hro''oromq aberacijq
(ir tai mtrt),ti1.4 pav.), tai labai palengvinaaptikti chromosomqmu- atitrtksta nuo chromosomos galo, Si netenka telo-
Kai fragmentas
*Stui
tacijas. Be to, visos politenintls chromosomossudaro vienq komplek- tada ir isaiskeja chromosomos galu reiksme. Tilkio
rn.ror.
s4. Jas vienija vadinamasischromocentras.Ji sudaro konstitutlvusis - centriniq,
vietoje chromosomq fragmentq (tiek su centromera
jungiasi.
heterochrornatinas.Antai drozofilos patineliq seiliq liauku lqstelese tiek be jos - acentriniu) galai yra lipnts, labai iengvai
chromocentre yra Y chromosoma. Kai susijungia du fragmentai. kurie turi centromer4, susidaro di'
Nors politenineschromosomosstipriai dekondensuotos,bet ju san- centrikai. $io tipo aberacijos,kaip ir acentriniai fragmentai, svar-
dara nera pastovi.Tie lokusai,kurie yra labai aktlvis, issipuiia p[ps-
i br.rstiriant centromeros paskirti (Zr. toliau)'
nius (pufus). PfipsniuoseDNR yra itin dekondensuotair r.1'kstainren- Pasitaiko ir tokiq atvejq, kai fragmentai atitrUksta nuo abiejq
jung-
syvimRNR sintezd(3.19pav.).Thi nustatomaZvmetuojuuridinu. p[ps- chromosomosgalq. Likusi vidine chromosomosdalis galais gali
niq vieta nepasrovi(3.20 pav.), keiiiasi organizmo raiclojeir tis ir sudaryti Zied4.
ivairiuose
audiniuosepriklausomainuo to, kokie genai tuo metu yra itin veiklls. Taigi svirbiausia telomerq paskirtis yra apsaugine:sar-rgotigalus
nuo rulipi*o, taip pat nuo nukleaziq, kurios skaido DNR. Net tr[-
kio vietos neiveikia nukleazes.Ti[kio vietoje nuo -nukleaziq saugo
3.5.3.Specialiosios
chromosomns
dalvs jun-
specialfiskepures baltymai (angl. cappingprotein). Sie baltymai
3.5.3.1.Telomeros giasi prie bet kokio dvigrandZiotr[kio. Thi tik parySkinachromoso-
iros ir joje saugomosgenetinds informacrljosvientisumo svarbE.Ta-
Telomeros ir chromosomq aberacijos. Dvi svarbiosfunkcines chro- ciau tel-omerutiik5-e yra ivairi (Zr. toliau), ne tik apsaugine.
mosomos dalys buvo irodytos iswrus chromosomu aberaciias. Chromosomosgalq problema. Si problema yra tik linijiniq gene-
riniq struktrlrr.l:neb[ru galq, nebltq ir problemos. Bakterijq, daugu-

I
mos virusq, diugelio nebranduoliniq genetiniq strukt[rq (mitochon-

lol
,8+'
i:ft",
'.;
{(r , drijq, chloroplasiq, plazmidZiq ir kt.) DNR yra Ziedine, neturi galq,
.,.;;! l

il l'E
tadiau pasitaiko ir linijiniq struktilrq' pvz', kai kuriq virusq'
Telomerq sandara. Skiriamos dvi dalys: telomera (siaurqja pras-

lti
tJ
- padiq
l.f; U# me) ir subtelomera.15 tikrqjq reiketq skirti dar tredi4 dali
atokiausiq chromosonrosgalq, Tik Si dalis, matyt, yra ne visq orga-
nizmq chromosomose.
- pa-
Telomeras(siaurqia prasme) sudaro savita palydovine DNR
prastosioskartotines tclomerq sekos (Zr. 3.2 lentelg). lvairiq organiz-
mu ir skirtingq genetiniqstrukt[ru siq paprastqjqkartotiniq sekq skai-
3.21 pav. Chromosomq aberacijos:
n - normali chromosoma;b - fragmentai;c - centrinisZiedasir ace-ntrinis
i'ius labai skiriasi. Antai Zmogauschromosomojejq yra iki 2000 (ar-
fragmcntas; -
d - ccntrinis fragmcntasir acentriniszie<las;e - dicentriko ba 10-14 kb), ktrahymena makrobranduolio chromosomq galuose
ltilto) susidarymas,salia
- susijunge du acentriniai fragmentai; -
chromatidiniai tiltai pupu (L,icia faba) tik 70, mieliq chromosomoje dar maZiau (bendras ilgis 300-450bp).
-f
l4stelcsepo povcikio EDTA MaZiausiaiyra ZiuZeliniqminichromosomq galuose- tik 3-5 (be to.

160 16r
skirtinguose ,5'gale- 20 bp. o 3'galc - 20 bp+1(,
galuoscncvienodai: 'Ielomerq
ivairor'6. Paprastosiostelonteru kartotines sekos yra
bp vicnagrandcs
DNR). lrrbai konservat\r'ios(2r. 3.2 lcntelg). Seka CCCTAA/TTAGCG yra
P a l y g i n t in es e n i a in u s t a t )t a s i d o n r u sr c i i k i n rs . K a r t o t i n i u s c k t t s k a i i i u s . n L - tt o s rtc tik Zmosaus.peles, bet ir kitu g,r,v[nutelomerose.Net ir labai
-
pirc'ioslastclcs chr()nr()sonrrr tclonrcrosc.)'ra nepirsto\ns.Senstaniio Zmogaus som3- 11tole organizmai apvaliosioskirmiles, auk5tesniejiaugalai,glei-
t i n c s c l a s t c l c s ct c l o n t c r o sv i s t r u n t p c j a .A n t a i o d o s i r k r a u j o l a s t e l i qc h r o m o s o n t o s e r [r1ai. Zir"r2e ]iniai turi toki4 paci4 (arba labai artimq) palydoving
t e l o m c r o ss u t r u m p e j i r ; 1 ; l - s - : 1 0b p ( g a l b n t n e t S i o ss e - k o sv i s i S k a i S n v k s t a ) M . ano- DNR tclonleru galuose.
m a , k a d t a i g a l i n u l e n r t i 2 m o g a u sg v v e n i m ot r u k m g . Nciprastos)'ra drozofilos chromosomq telomeros.Jas sudaro kar-
V s ' 2 i r r i ' sl rcr s l c l i : t ' \ u r i r \ l inl c p l r p r l r : l ut ri u m p u l c l ( ) m c r u i.r t t r rg e l i h l t i p r m a t a s
roriltis sckos,bet ne paprastosios, o judrieji genomo elementai.Jie
t o k i o m s l q s t c l c m ss a v c s u n a i k i n t i ( a p o p t o z c .i r . p . 3 1 7 ) . B e t t a i p v r a n c v i s o s e
l q s t c l c s c .A n t a i m a k r o c i t u t r s cl.i m f o c i t u o s es e k q s k a i i i u s n c k i n t a . o s p e r m o j e . a t - \ra chieiLltipu: I'ieni retropozonai, o kiti retrotranspozonai.Jq sin-
v i r k i t i u i . s c n s t a n tt e l o m e r o si l g c j a . tcze ir prijungimaatlieka atvirkStinetranskriptaze.Kokiq dar netike-
runru galima tiketis tiriant didesni skaiiiq orgzrnizmu, sunku numaty-
Telomerul galuose aptinkami vienagrandZiai DNR tr[kiai, kuriq
ti. \1at kitu iitirtu vabzdZiq telomeriniuose galuose yra paprastosios
vieta yra kanonin€ (t. y. pastovito taksono individamsir chromoso-
kartotinis sekos. Jos yra net homologines Zmogaus telomenl papras-
moms). Antai ktrultmenu Sie trukiai pasiskirstgtaip:
tosioms kartotinems sekoms - butent (CC1AA/TTAGG),,.
5 , . . . C C C C AC ! C C C A A C C C C A!AC C C . . . S u b t e l o m e r ug e n e t i n es a n d a r ay r a s a v i t an e t i k t a k s o n q .g e n e t i -
lt tlt|t |t llt t t t t t t l t t|t |t t|l | l I t Il niu liniju (kamienu).bet ir skirtingqtos paiios genetindslinijos chro-
m()soulrl.Sioje telomeros dalyje yra genai.
3,.. .GGGGTTGGGGTTGGGGTTGGGG.
.. R[iini subtelomenl savitum4 lemia specifineskartotines sekos.
Thdiau Siu tr[kiq paskirtis kol kas neaiiki. Manoma. kad juos kurios r,ra ilgesnis negu paprastosios.Subtelomerojeyra genq. Jie
paZjstaspecifiniai baltymai. Baltymai gali jungtis ir su paprastosio- irgi lcmia to patics taksono jvairiq chromosomqtelomenl genetini
mis kartotindmissekonlis. savituma.NciprastaSiu genq vieta lemia kai kurias Siq genq sa\Tbes.
kurir,!neturi genai vidineje chromosomosdalyjc (Zr. toliau). Papras-
Antai micliu Succltonltt.t'ce.r pric kartotiniu sc-ku.jungiasiitin svarbus rcguliaci- tLrjukartotiniu sekr] gali b[ti aptinkama ir subtelomerose.Subtelo-
nis baltymas RAP I (angl. reprcssorlactitator prott,itt -1). be to. ne vienojc- rietoje. o merosey'ra ir nukleotidu sekos DNR sintezeipradeti (orz,ARS).
kas 18 bp. Side chromt'sonrosdah,je jis rcguliuoja kartotiniu seku skaiiitl. Pana5iq
reguliaciniu baltl,mu aptikta ir kitu organizmu lqstclcsc'.Zmogaus - nct keletas. P a l r g i n i n t u ip a t e i k i a m av i s a m i e l i u i r d r o z o f i l o st e l o m e r a .
RAP 1 baltymas valdo ir telomerojc bei subtelomerojccsaniiu genl] r,eiklq. Be (C :A).. ARS (CI 'A)- ARS
to. kaip rodo baltl'mo pavadinimas.r,ienu senq veikla jis slopina. o kitu - aktyvina.
Tiri priklauso nuo nukleotidq scku. su kuriomis savcikauja Sis baltl'mas. ir nuo
F-0
suvcikos su kitais baltvmais.Aiikeja, kad telomerq sirvcikasu branduolio matriksu
|r(_-, I r
(r.t kb ______9,
ir vidine branduolio mentbrlnzr irgi priklausctnuo Sio baltvmo. Antai kai RAP 1 C i r ( . N - c e n t r o m c r a .( C , . A ) , , . "- p a p r i l s t o s i o kartotinis
s sekos.y' ir x - specifines
birftvnrassqveikau.jasu SIR (anll. .rr/ort itt.fontrutiott regultttor)haltt'mai.-s.telomeros k l L r t o t i n e ss c k o s .j u s u d c n j e v r a A R S ; s e k a gali bnti pakartota i-4 kartus, o x
1'
a p l i n k o j e e s a n i i r l g c n q v c i k l r Ls l o p i n a r n a : : c k t r : i l s i s s n r u o j a p l u c i o s er i b o s c - n u o 0 . 3 iki 3.7-i kb.

D r i r z o f i l o st c l o n r c r as k i r i a s in e t i k t e l o m c r i n i a i ss a l a i s ,b e t i r s u b t e l o m c r o ss a n d a r a :

eAel\+-A-
-l}ndcmas
iS Tlndcmas ii Nutolcs sub-
/L-o
rctr() (trans) kartotinir-r tclomeros
polonu 0.5-1.8kb r a j o n a s( ' J )
s ek u
( irre- -
r e t r o p o z o n a li F l c t - A ) rr retrotranspozonai(TART), jq skaidiusnepastovus:
s r n i t o s k a r t o t i n c ss c k o s - ivairaus ilgio tiek partiossckos. tiek visas rajonas.

t62 163
Ne tik kiekvienoschromosomos subtelomerosdi'dis ir nukleotidqsekos1'ra prisijungirnas
Tclornerazds
savitos,bet net chromosomos peiiq. Antai 3D chromosomos subtelomerosilgis
- bp ir p r i eD N R
13 kb. o 2K chromosomos i0.5 kb. peti
PastarEii sudaro kartotines;160
2z dGTp
l50bp ilgio sekos,t'r likusi Sio peties3,5 kb yra savita,koduojanti'
, 5 ' - T T G G G G T T G C TTGGGGTTG
3'-AACCCC.AACCCC AAC
Telomerazds.Paprastqiq kartotiniq sekq sintez6.visiskai akivaiz-
du, kad telomerq kartotiniq sekq skaidius reguliuojamas.Ir tai yra /iC
/,C
butinybi. Po kiekvienos DNR replikacijos telomeriniai galai privalo
sutrumpeti (3.22 pav.) ir turi bfiti fermentas,kuris kompensuotu Siq /c
/A
kartotiniq sekq netekti. Visa tai buvo i5 tikrqjq irodyta. /A
Mat replikacinei DNR polimerazei reikalingi -OH galai, todel ji Telorneraze---J RNR matrica C
nepajegi uZpildyti padiq atokiausiq veluojandiosDNR grandines ga-
lq. Taigi po kiekvienos DNR replikacijos Siosegrandindseliks neuz- Naujqnukleotidri
pildytas tarpas. Kuo daugiau kartu r,ykstaDNR sinteze,tuo daugiau ljungimoprad2ia
turdtq buti prarasta kartotiniq sekq telomerq galuose.
5'-TTGGGGTTGGGG
1984 m. mokslininkds Greider (C. W. Greider) ir Blekbarn
3'-AACCCCAACCCC AACCCCAAC
(E. H.Blackburn) aptiko ferment4 telomerazg.Tai awirkstind transk-
riptaze. Ji sintetina paprast4siaskartotines DNR sekas nuo RNR a tqsiasi
Polirnerizacij
matricos. Matrica yra telomerazdssandaroje. Tai ivairaus ilgio po-
liribonukleotidas (Ti:trahymena- 159 b, Ettplotes - I92 b ir pan')' 5 ' - T T G G G G T T G G G GTTGGGGTTGGGGTTG
Jame savo ruoZtu yra nukleotidq seka (irgi ivairaus ilgio), kuri 3'-AACCCCAACCCC AACCCCAAC
komplementari telomerq paprastosiomskartotintims sekoms (atitin-
ka 1,5-3 sekas). Ja paZistama vieta telomeroje, ir ji yra matrica Telomerazdstranslokacii
a
telomerq galams naujai papildyti (3.23pav.). Bet ji aktyvi ne viso- I nauJ4\'let4
dGTP
se l4steldse.Generatyvindsel4steldsetelomerazesgenas yra veiklus </
5'-TTGGGG'TTGGGGTTGGGGTTGGGGTTG
(ekspresuojamas).
3'-AACCCCAACCCC AACCCCAAC

Ciklas kartojasi

3.2,3par,. Telomeraz€sintetina telomerinius chromosomosgalus

Vcl!.ijruli !lrrn(|nc

\'!'luoiaoti gr rtl(jrnc
I(\li
TLrotarpu daugumossomatiniq l4steliq telomerazdsgenas neveik-
l1!,rJrru,'
I]irnrau]aoti
Srirrdini lus, toddl, kaip mineta. po kiekvieno Siq l4steliq dalijimosi telomerq
galai trumpeja. VeZinese lqstelese5is genas gali suaktyveti.
P r rr n r i l l i l r t l tU r i r t r d rl tc
Atrastas ir kitas telomerq kartotiniq sekq kompensacijosbDdas-
rekombinacinis:tmkstami telomerq galai uZpildomi naudojant matri-
3.22 pav. Telomerosgalo trumpdjimas vdluojaniioje DNR grandinije rykstant DNR ca antrqj4 DNR granding (arba molekulg).
replikacijai

165
r64
Prie genetiniu struktlru, kuricls atsiranda individo raidoje (infu- l'.ig-r TE
zorijq subchromosomosar minichromosomos,ekstrachromosomind rr - r Vidiniaigcnai(r,.ig7.1)
DNR) telomeros yra prijungiamos.ktralwntenu tai atlieka telomera- I F
zc. Pastoviq chromosornq 5i dalis sintetinama S stadijoje kartu su
visos chromosomosDNR.
)r,l:._- -_l Pemasa
i rE

Padius linijiniu strukturq galus gali .,uZlipdl,ti" baltl,mai. Mano- r'.ig/ r:r'g-l r'.ig/ |sg?
ma, kad dalyr,'aujatie patl's jau anksdiau mineti kepuris balqvmai' V--7-1 TE GenoraiSka
Telomenl reik5m6.Nuo scno Zinomane tik apsaugindchromosomq J (rrg,,mRNR sin-
reik5me,bet ir tai, kad jos iemia homologiniq chromosomqsqveik4 rlR.VR teze)
rnejozeje.I profazdsdiplotenos-diakinezes stadijoseir I metafazejeho-
mologindschromosomoslaikosi viena kitos (sudaro bivaientq)tik telo- Kokia nauda parazitui iS tokios r'.rggenq perna5osir savoti5kojq
meriniaisgalais.Ir kitos chromosomqsEveikos ryksta telomeriniaisga- rciklos valdymo? Mil2ini5ka.Tarp parazito ir Seimininkovyksta am-
lais. B[tcnt. Zirta kova, Ir lsg genetika vienas i5 tobuliausiq parazito ,,iSraclimq".
Scinrirrinkolqsteleje priei Tit'panosonlapavir5iniusantigenus sinteti-
. nuo telomeriniq galq prasidedahomologiniu chromosomq kon- nrLnriantik[nai. Tadiau vos tik Seimininkasspeja isigyti atsparum4 -
jugacija mejozeje; pradeda gaminti antikfinus, parazit:rs- Sast, ir pakeite pavirSinius
. erdvinis chromosomu iSsidestymasinterfaziniame branduollie. rintiqenus... Vel viskas i5 naujo.
Telomeriniaisgalais chromosomoskontaktuoja su vidine bran- lr mieliq subteiomeriniai SUC MAL genai gali b[ti perkelti i
duolio membrana ir tankiqja plok5tele(lamina). kitas chromosomas.Tiromet irgi keisisju veikla, kuri ir taip jau sa-
..itai valdoma del Siu genq vietos subtelomerose.
Genq veikla/genomopertvarka ir telomeros. Kaip mineta, subte- Ektopind konjugacija. Rekombinacija,,telomera-telomera,, (gr. ek-
lomeroje gali bnti jvairfis genai. Antai keturi kartotiniai mieliq mal- ropos - ne vietoje, perkcltas). Sie pokTiiai, kaip ir minetos s4veikos
tozes metabolizmo genai (MALI, MALI, MAL\, XUL6) yra chromo- tarp chromosomq,priklauso nuo telomerq sandaros,butent nuo kar-
somq (Il, III, VII, XI) subtelomerose. Pana5iaiir sacharozesmeta- totiniu seku, ypad nuo paprastqjqkartotiniq sekq. Siomis sekomis
bolizmo genai SUC yra subtelomerose. girli konjuguoti net nehomologineschromosomos,ncs viso kariotipo
'Inapanosoma
Miegliges sukeldjo genai, esantvs telomeroje, sqly- paprastosioskartotines sekosyra tapaiios. Tai ir yra ektopine konju-
goja lEstelespavir5inio antigeno - variabiliojo pavir5inio glikoprotei' gacija. Telomerose, paprastqjq kartotiniq seku sankaupose,lengvai
no 1Vi'C, an'gl.VSG - v'ariablenuface gl),coprotein ) sintezg. Sio bat- t t ksta nctcllyguskrosingoveris.
tymo sintezg koduoja apie 1000 Tr1'panosontd genu (jie sudaro apie
Ektopinds konjugacijos pasekmdsgali buti dvejopos:
104logenomo).
VPG genetika yra suddtinga,todel i smulkmenasnesigilinsime, . telomeriniuosegaluose esantysgenai lengvai perkeliami i5 vie-
bet b[tina nurodyti, kad lsg genai yra ne tik vidindje chromosomos
nos chromosomos 1 kitrl;
dalyje, bet ir Salia telomeros. Pastarieji gali veikti arba neveikti ir . gali r.ykti netolygus krosingoveristarp nehomologiniq chromo-
neperkelti i5 vienos vietos i kit4. T1'rinetojusdomina ne tiek pasto-
somq - susidaryti delecijos ir translokacijos.
viai Salia telomeros esantysusg genai, kiek tie. kurie i5 vidines chro-
mosomos dalies perkeliami Salia telomeros. I5 Sios lsg genq grupds
Vadinasi, telomerq sandara ir su ja susijg reiikiniai ii dalics paaiskina labai
veiklus genas yra tik tas, kuris atsiduria Salia telomeros esandiame starbiil gcnetikos problema - kodel atsiranda chromosomu mutacijos. Kaip galejo-
vadinamajameekspresijossaite. MaZdaug kas savaitg i Salia telome- ttlc isitikinti, del netolygios paprastqjq kartoriniq sekq konjugacijosir po to neto-
ros esanti ekspresijossait4 pakliuva (perne5amas)vis naujas genas: l\{aus krosingoverioatsirzindadelecijos ir duptikacijos.Del ektopines nehomologi-

166 r67
niu chromosomu konjugacijos.kurios pric2astisirgi y,ra telomeros sandara. atsiran- Centromerq funkcijos yra tokios:
da delecijos ir tarpchromosominestranslokacijos.
. orientuoti chromosomas mitozdje ir mejozeje, ypad metafazd-
Vidineje chromosomos dallje del kartotiniq sekq se- chromosomoscentronreromisi5sidesdiusios ekvacinejeplokS-
tokios paiios chromosomumutacijos. tumoje ir orientuotos poliq link;
. taisyklineai paskirstyti dukterines chromosomas (chromatides)
3.5.3.2.Centromeros.
ARS ir homologines chromosomas ir judejimui suteikti krypti link
poliq.
Normaliai chromosomosveiklai bltinos dar dvi dalys: DNR re-
plikacijos pradZios seka ir centromera. Mitozes metafazese chromatidds kontaktuoja viena su kita tik
Centromera - genetiSkaiitin svarbuschromosomosdarinys.Jis pa- centromeromis,o su achromatindsverpstdsmikrovamzdeliais- netie-
skirsto DNR kopijas/chromatides(dukterines chromosomas)dukteri- siogiai, per kinetochorus (gr. kinetikos - susijgssu judejimu * cho-
niams branduoliams.Visi pagrindiniai eukariotq poZ,vmiqpaveldejimo reo-juduiprieki).
rei5kiniai susijg su centromerosveikla. Kaip ir telonterq, centromerq Centromerq sandara yra sudetinga.Thi DNR-baltymq komplek-
paskirtis ir reikSmenustatytachromosomu aberaciju/mutacijq(deleci- sas. Be to, abiejose centromeros pusese yra po kinetochora. Todel
ju) metodu. Netekusios centromeros,chromosomos daZniausiaipra- visu Siq komponentq sandar4 reikia tirti atskirai.
randamos.Anafazeje praradusioscentromera chromosomoslieka ek- Centromerq DNR. Pati paprasdiausiai5 tirtq yra mieliq Saccha-
vacindje metafazesplok5tumoje.Jos netempiamosi polius ir vertina- ronl,ces centromera (tik apie 120 bp). Thdiau Sioje trumputdje cen-
mos kaip atsiliekaniios chromosomos.Chromosomosbe centromeros tromeroie delecijq metodu ir su dirbtinemis mieliq chromosomomis
prilygsta acentriniam, t. y. neturindiam centromeros,fragmentui. Per
nustatytos3 nukleotidq sekos, kuriq delecijos arba visi5kai paverdia
kiekvien4 lqstelesdalijimasi kas de5imtachromosomabe centromeros
chromosomq acentriniu fragmentu, arba sutrinka tikslus chromati-
prarandama.
d2iq paskirsrymasdukterindms lqstelems.Sios sekos vadinamos CDE
Gali bfiti ir prie5ingai- susidarytichromosoma su dviem centro-
(anksdiau CEN). Dvi i5 jq (CDE I ir CDE III) yra centromeros
meromis. Tokia chromosomavadinama dicentriku. Ji atsiranda susi-
galuose, o viduryje yra 80-90 bp CDE II, kurioje gausu A-T porq
jungus dviem centriniamsfragmentams,t. y. fra_qmentams, turintiems (per 90ir):
centromerq. fdomiausia tai, kad achromatinesverpstesmikrovamzde-
liai nuo vieno poliaus tvirtinasi prie vienos centromeros,o nuo kito TTTATTAT.ITTTTT AAAAAAAGTAAA
i- cr{c NcATl G.{TATITGAT AAATAA
AA
poliaus - prie kitos centromeros.Thigi dicentrikas vienu metu tem- AGTGTACTAICTATAAACIAAAAIAATATAAAAA T T TT TTTC,AI-TTT TTATTTT
CDE-I (CEN--I) CDE ll (CEN tl) 80-90bp: >90%A+-f
piamas i abu polius. Citologiniuosepreparatuosematomi vadinamieji
vbp
t i l t a i ( 2 r . 3 . 3 1 p a v . ) .S i t a i p r e m p i a m a sd i c e n t r i k a ss u r r f l k i n e j a . .{GTAG T T TAITTT TAAAAAATAAAAI'T TAAAAT.{TT TCACAA
Labai pana5i padetis yra ir mejozeje. Konjugavusioshomologi- TCAT CA.A.ATAAAAATTTTT T.4TTTT A,A,AI T T TATAAAGTGTTT
nes chromosomos sudaro bivalentus. Tai dviejq homologiniq chro-
mosomq kompleksas. Jis irgi yra su dviem centromeromis. Tik CDE III (CEN III)
centromerq padetis yra tiksliai orientuota. Vel prie bivalento vie- ll bp
nos i5 centromerq mikrovamzdeliai tvirtinasi nuo vieno poliaus, o
CDE II sudarvta i5 paprastqju kartotiniq seku TTTTT/AA'Au{A. Pana5iai ir
prie kitos centromeros - nuo kito poliaus. Del to viena ii homo-
aukitesniqjLrcukariotq centromcrose aptinkamos paprastosioskartotinds sekos.
loginiq chromosomq tempiama j vienq poliq, o kita - i kita. Sis CDE I ir CDE II mutacijos silpnina centromeros veiklq. Tuo tarpu irykus
rei5kinys, galima sakyti, netyrinetas. Suprasti, kaip jis valdomas, mutacijai CDE III sekoje CCG, centromera tampa neveikli, tarytum butq acentrinis
galetq padeti ir dicentrikq t-vrimai. iragmentas.

168 r69
Auk5tesniqiqeukariotq. tarp 1u ir Zmogaus.centromerospamatq '11ciauclirugelioiiu baltl'mn tiesioginepaskirtisSiuo metu clar iki
sudaro palyclovineDNR, bet ji r,ra ilgesniu sekq - a (alfoidine) turi transptvazessar'-vbiq. AiSkesne
rrrlo neiiiri5kinta.Antui CENP-B
't.,,1t1'nro
DNR. Viena tokia seka ,vra 171 bp. Bendras centromerosilgis apie INCEP (angl. inneT cenlromere protein) psskirtis. Sis balty-
3x106bp. Net mieliu Schizosacc'haronly-c€spombe centromera 1'ra ke- jungia ir skiria chromatidZir"t
,'1i turi dvcjop4 paskirti: vienu metu
liq kb ilgio ir sudarytaii kartotiniu sekrl. dcr.lrronteras. Siam rySiui nutrlkus, dukterinds chromosonlos turdtq
Siuo metu vyrauja dvi nuomonis: pl.jLrcleti Poliu link.
'
. tarll kartotiniusekLt
Kinetochoro baltymai. Achromatindsverpstesmikrovamzdeliaitie-
l s i t r ' r p u s i o ss a l c l c sn u k l e o t i d u s e k q . s u k u r i o m i s s l i t r i su kinctochorais,ku-
slre r i k a u i l rh l r l l rm r r i : ,iogiai su centromerancsqveikauja.Jie sqveikaLrja
-
. a l t b i d i n e iD N R t e n k a c c n t r o m e r ( ) sf u n k c i j a .o n u k l e o t i d us e k o s .s u k u r i o m i - c riLrl'radu: r,ienasi5 vicnospuses.antras i5 antros.Abu orientuojachro-
saveikaujabaltymai, yra paiioje alliridineje DNR. 1ro;omzrpoliu iink. I kinetochorosandaraieina maZiaLrsiai -5baltymai'
I-abai svarbus tokios nuornonesirodvnrasyra dirbtincs centromcros vien iS al- ('hromosomueliminavim4tolimuosiuosesomatiniq l4steliu hibriduose
foidines DNR. Dirbtines Zmogaus chromosomos su tokia centromcrir stabilios ir
jungiasi su centror.ncraibfidingais baltl'mais. irei sqli'gojakinetochoro balrymai,kurie laipsniSkaiprarandami.
A l f o i d i n e D N R s i r v i t a si a r e i k a u j as u h i s t o n i n cn u k l c t r s o n r oisc r d i m i . t o d i l c e n - Reguliaciniaiir judejimo baltymai.Ju irgi yra bent keletas.vieni pa-
tronlcra yra pirmini chromosornossasmauka.Vienai alloidinei DNR sekai tcnka kiti keiiiasi, ltes centronera, kaip minita, dalyvzrujalabai dina-
\r()\'rJs.
vicna histoninc nukleosomosierdis. rliikuose. trumpalaikiuosereiSkiniuose: chromosomoms judant ekvacinds
pkrkitumos link, iSsirikiuojantekvacinejeplokStumoje, judant poliu link.
Kai kurios chromosomosneturi tikros centromeros.Paprastaitai
Kai kurie ii minitu baltl,nrudallvauja ne viename reiikinyje rrr strukturoje' Antai
nedideleschromosomos,kaip antai drozofilosIV chromosoma.Ach- ( [:NP-A ne tik tiesiogiai saveikaujasu DNR. bet ir ieina i kint-tochoro struktur4.
romatinds verpstcs mikrovamzdeliai prie Sios centromeros tvirtinasi Ilaltrnras INCEP dalSauja lastclesvyksmc, kurio ryiys su centromelos funkcija yra
lvairiose vietose, todel tokios centromeros vadinamos difuzin€mis. lrbar nctiesioginis.Tiri rienas ii ankstp'qjq citokinezdsbaltl'mu. Jis sr"rdaro komplcksa
CentromerosVaidmuo dia tenka heterochromatinomazgeliams. ,u ckracintje plokStumojeesz,rndiais achronratinesvcrpstis mikrovamzdcliais.Thip pra-
Centromeros/kinetochorobaltymai. Esmines centromerosnukleo- . l et i a f o r m u o t i sp l o k i t c l c : .d a l i j a n t im o t i n i n c l 4 s t e l ei d v i d u k t c r i n es l i l s t c l c s .

tidu sekos iS pradZiq buvo vadinanos CEN, toddl ir su centromero- Centromerosmodelis. Centromerq judejim4 ir ijsidestym4ekvaci-
mis susijg baltymai pavadinti atitinkamai CENP (angl. centromere lcrje plok(tumoje atlieka baltvmai. Thdiau kaip jie sudzrrovisumq ir
protein). Pagal atradimo eili5kuma buvo priduriama raide: CENP-A.
CentrOmcra
CENP-B, CENP-C... Tadiau daug balt-vmq,susijusirl su centromera.
Zymimi kitaip,
Pagal paskirtl ir vieta visus centromerosbalr,vmusreiketq suskirs-
tyti i tris grupes: baltymus, tiesiogiai kontaktuojandiussu centrome-
ros DNR, kinetochoro balryrnus ir reguliaciniusbei motorinius bal-
tymus.

Baltymai, kurie tiesiogiai kontaktuoja su centromerosDNR. Ju Zinoma keletas


(INCENP, CENP-A, CENP-B, HN,IG-I/Y ir kr.). Anrai balrvmasCENP-B kontaktuo-
ja su specifine nukleotidq scka (CENP-B bloku) alfoidinejc palydovineje DNR:
,',-CTTCG-TTG
CAAACC G GA-3'.
Reguliacinepaskirti turinris baltymas Hi\{G-liY (angl. higlr ntobilin grae, ma-
Z o s m o l . m a s e s- 1 0 k D a ) i s i s t : r t oi m a Z d i D N R g r i o r e l i
Micliq centronrcrojc su CDE I seka jungiasi baltvmas CBF-l (angl. (atttrontare
bitilitrg Juc'tor),o su CDE III '_ trijq balrvnru kompleksas C B F - I I I A B C .
3.2:1pav. Centromeros sandaros (,,sumuitinio") modelis

r70 t71
veikia kaip vieningasdarinys.kol kas nenustarlta.Bet taiviena i5 inten-
ccntrornera.replikatoriq (orz, ARS). Visos Sios dalys turi blti to
syviausiaiSiuo metu tiriamq chromosomossandarosypatybiq. ()rganizmo. kurio.dirbtinechromosomayra konstruojama.Tik tokia
- jos DNR replikacija,o DNR ko-
Siuo metu vyrauja ,osumu5tinio"modelis (3.24 pav.). Pagal ji chromosomaprigis genome \yks
oiios bus taisyklingaiir pastoviaipaskirstomos.PrieZastis neai$ki,bet
chromatidZiq centromerasvienE nuo kitos skiria INCEP bal- tik tam
pasiekusios tikr4 ilgi dirbtineschromo-
stiibiliaipaskirstomos
fymas, o komplekso i5ordje i5 abiejq pusiq yra po baltymini -
\r)rros. Mieliu 20-50 kb.
kinetochor4. Prie kinetochorq jungiasi mikrovamzdeliai.
IAC konstravimas,DNR klonavimas.PrieS ijungiant svetim4
Sis centromeros-kinetochoro sandarosmodelis pakankamaipama- DNR. 5i chromosomadauginamakaip Ziedineplazmide.Joje yra
tuotas. Gali keistis tik detales. nrieliu ARS. centromera(CEN). 2 telomeros(TEL). Bet to nepa-
kanka.si ziedineplazmidedar turi tris zymeklius,t. y. genus,nukle-
-
otidq sckas,kuriomisgenetiskaipaiymimachromosoma,lDNR TRPI.
3.5.3.J. Dirbtinds chromosomos.
Eukariot4 gen4 klonavimasir genonro LiM3, SUP4.Be to, butinai yra trys nukleotidqsekos,kurias speci-
bibliotekos fiikai paZjstarestriktazds.Thi endonukleazes,kurios kerpa DNR tik
ram tikroje sekoje.RestriktazeiBamH III perkirpusDNR' tuoj uZ
Dirbtinds chromosomoskonstruojamoskaip vektoriai (Zr. p. 653)
telomerqesandiojesekoje,plazmidevirsta linijine chromosoma:
genu inZinerijoje:
. svetimiemsgenams perkelti konkreiiq eukariotq genomE bio-
i
t e c h n o l o g i n i a issu m c t i m a i s : TRP1 CEN
. klonuoti genus, sudaryti genomo bibliotekas. tirti klonuotq ge-
Klonavimosritis (viduje yra SUP 4 genas).
nq sandarqir veikl4 (ekspresija). + Ki.pi,oo vietositerpiantklonuojam4DNR
Kaip vektoriai, dirbtines chromosomosturi labai dideliu privalumq.
LIR{ 3
Svarbiausia,kad jos yra labai talpios svetimai DNR. DidZiausiaseka,
kuri iterpiama i mieliq dirbting chromosomepYAC, yra ner 300 kb ilgio.
Kirpimo vietos.Ziedine DNR virsta linijine clrromosot'na
I dirbtines chrontosomasgalima klonuoti ilgus eukariotq genus,kurir;
netalpina kiti vektoriai. Thi labai aktualu ir sudarantgenomo bibliote- I BamH I I I
Perkirpus
---->n
kas. Antai visa drozofilos (D. melanogaster) genomo biblioteka sutelpa L'RA3 TEL
TEL A R S cEN
i maZiau kaip 2000 mieliq dirbtiniq chromosomq YAC.
F---I--
Genomo biblioteka yra klonuotq fragmentq rinkinys, kuriame
telpa viso genomo DNR sekos. PerkirpusBamH III restriktaze, vienasZymeklisQRPI) Zymikai-
riii, antras(URA3) - desinijisegment4. Klonavimosriti zymi trediasis
Eukariotq genams klonuoti ir genomo bibliotekoms sudaryti daZ-
4'meklis (SUP|), kuris, klonuojantsvetim4DNR, prarandamas.
niausiai naudojamos mieliq dirbtines chromosomosYAC. Tiro tarpu Klonavimosritl kerpa tokia restriktazd,kuri padarolipniusgalus.
genu sandaraiir veiklai, biotechnologiniais ir genq terapijostikslais Lygiaitokius pat lipniusgalus ji padaro ir klonuojamojojesvetimoje
turi blti konstatuojamoskonkreiiq genomq dirbtines chromosomos. DNR. DNR fragmentailipniaisgalaisatitinkavienaskit4. Juos su-
Dirbtines chromosonios Zymimos pagal organizmus, pvz., yAC
iungiaDNR ligazes:
(angl. -yensrartificial cltromosotrte- mieliq dirbtine chromosoma).
Dirbtiniq chromosomq sandara. Dirbtines chromosomos privalo
turdti visastris pagrindineschromosomosfunkcinesdalis: telomeras.

172 I /-')
Tai bendrasbudas hibridinims DNR molekuldmsgziuti genu in- Brigsoir Kingo sukurtaisbranduoliqpersodinimopamataispladiai
Zinerijoje. Znroqaus dirbtinc chromosomagauta ir labai savotiSku l.rsdojamasiatliekantiiuo metu labaipopuliariusZinduoliqklonavimo
bfidu. Ji pati susirinkol:lstelejeii i jq iterptq pavienir+daliq: telome- [.rrndvr-t.tus.Metodo esme- branduoliusperkelti i kiau5inelius/ovocitus,
r U . C C n t r O m C r (0) sl '.i . r.y. i r icnintelelastele.i5kurioslengvaiiSaugavisasorganizmas (3.25pav.).
Siuo metu sukurtclsir bakteriiu dirbtines chromosomos. \ct Zincluoliugenu inZinerijojenaudojamasiSiaovocitqypatybe.
. Brigsasir Kingas pirmicji nustate, kad diferencijuotoselastelesegali
hlti nciZilrimi pro mikroskopil.bct pastovls branduolio pokydiai.Kai
3.6. Somatiniq lqsteliq genomo ypatumai i bcbranduoliusovocitusb[davo perkeliamibranduoliaii5 blastulesl4s-
teliu. gemalai r1'stydavosinormaliai. Vadinasi,Siosl4steldsgeneti5kai
Sorlatincs daugial4sdirl organizmql4stelesir vegetat,lvinisviena- lr giavertes- totipotencines(lot. totalis- visi5kas,pilnutinis * poterttia-
l4sdiq organizmq l4stelcsgali i5 esmesskirtis nuo bazinirl - nedife-
-gllinl'be.pajegumas)gcneraryv:incms l4stelems.Kitokios buvo gastrules,
rencijr-rotqlqsteliq ne tik forma, sandara ir funkcija. bet ir genomo ucmaliniqlapeliu(ektodermosir cndodermos)l4steles. Jq branduoliuo-
sandarii. \c rtustiltytipastovuspokl,iiai. Persodinusbranduolius i5 ektodermos
rurbaendodcrmos.branduoliainesirystearba r.ystdsisu gana savitaislqs-
DaZnai somatinemsl4stelemsb[dingas vadinamasislaikinasis rcliu-branduoliodononl tipo nukrypimais.
paveldimumas - polq'diai, kurie i5lieka Sioms dalijantis mito- Branduolio pokydiaibuvo tokie stabilfis,kad iSlikopo daug kartq pa-
zes budu. kartotopersodinimo(3.26pav.)arbabranduoliqpersodinimoiStransp-
lrurtzrnto-+ i kitos r[5ics varliq ovocitus+ o i5 5iq dar kart4 i R. pipiens
Thiiau rci(kiniai. nar:rincjamiiiamc ir kai kLrriLrose krtuose iio sklriaus poslry- ()\ tlCltUS.
riuosc. kail-r epigenetinis paveldimumas, genomo imprintingas ir pertvarka, buvo
n c t i k c t i . n c t s e n s a c i n s iN
Pastovls branduolio pokydiai diferencijuotoselqsteldseprie5tara-
. e p a i s v c l a m ai t i k i n a m u g c n c t i n i u i r o d 1 , m u j. u k u r i l a i k a
ncpripaZino oficialioji cenetika. IJerikoviiius (1. Herskor.',itz).r'ieno iS idomiausiq ro nuostatai, kad visos lqsteles yra geneti5kai lygiavertds.Todel su
s c n c t i k o sr a d o v c l i u a u t o r i u s .s a v o k n v g o j c ( i 9 6 6 m . . r u s q k . - 1 9 6 8m . ) a p i e i i u c t s pusitenkinimubuvo sutiktas Gardono (J. B. Gurdon) darbas. Jam
r e i ( k i n i u s i i r n i n t i n g a i a p r a i c . . N e i ( a i s k i n t u r e i i k i n i q ' ' s k 1 " r i u j cp. o k u r i o l a i k o s i e pan'ko, kaitaliojant bandl''mos4lygas.i5auginti normalias pentinuotas
r ei i k i n i a i . . p c r s i k r a u s t i "I k i t u s s c n c t i k o ss k v r i u s .A n t a i S i u o m c t u g a l i m a t i k s t e - rupuZes (XenopLtslaeis) perkdlus branduolius i5 difcrencijuotq Zar-
bitis. kad i ii skvriLrbuvo pakliuvusi gcno konr,crsija- r,icno alelio virsmas kitu
nr no iasteliq. Vadinasi.Siu l4steliq branduoliaiyra geneti5kailygia-
hctcrozigotosc.
P a g a l i a ua t c j o e i l e i r p a r a m u t a c i j o m s g , e n o t r o f a m s( z r . t o l i e u l . S i e r e i i k i n i a i
rcriiai zigotai. Taiiau i5 tikrqju Gardono, Brigso ir Kingo tyrimrl
b u v o i s n o r u o . j a mni c t i k t o d c l . k a d i i e n c t i l p o i t r i i d i c i n i s g c n e t i k o sr i m u s . b e t i r rczultatai beveik sutapo. Gauti trys rezultatai (3.25 pav.):
todel. kacl ju atraclimasistoriikai sutapo su lvscnkizmo laikais. Formaliai iic rciS- . i5augonormalios varlis.
kiniai h.'s ir artimi r Lysenkos po2ilriui i paveldimuma ir kintamuma. Bet tik
. s . e m a l i r\ i\ s t c s i n c n o r m ; . r l i l i .
lbrmaliai. Tirici clabar galima suprasti. kodcl kiekvicnas toks ..nctclpantisi remus"
g e n e t i n i sr c i S k i n l ' sk c l c n u o Z m ug c n e t i k u n e p a s i t c n k i n i m ai r. a t v i r k i i i a i . d Z i a u g s m a . . g e m a l a ir i s i i k a i n u s i \ \s t c .
j c i r u b c n t l a i k i n a i p a v r k d a v or c i i k i n i n u n e i g t i .- l a i p a t s i r i k o K i n g o i r B r i s s o a r r a -
dimui. Skirtumas tik tas. kad Brigso ir Kingo bandymuosegcmalai nor-
nraliai nstesi tik perkelusbranduoliusii blastulis l4steliq,o perke-
Branduoliq persodinimotyrimai. 1952-19-54 m. Brigsas(R. Briggs) lus branduoliusi5 labiau diferencijuotqgastrulcsir gemaliniq lapeliq
ir Kingas(T J. King) suktrd metodq.kaip perkeltivarliagrviubrancluo- llrsteliu.gcmalai normaliai nesivl,ste.
lius ii somatiniulqsteliui neapvaisintus
kiauiinelius.kuriemspries tai Manoma. kad skirtumus l€me dvi prieZastvs:
buvo paialintasbranduolys.l,vrimaiatlikti su varleRanapipiens,kurios . buvo skirtingos varliaglviq gentys;
kiausincliubranduoliuslabai patogu pasalintimikropipetc.Jie yra nc . Gardonas kaitaliojo bandymo s4lygas.Net ovocitq branduoliai
kiausindlioccnrre.kaip dazniausiaipasitaiko,o pakrasryie.todel kiau- bur,o paialinti kitokiu budu, ne mikropipete, o suardyti apivi-
iinelio citoplaznramikropipctencpaZeidZiantii. tinus ultravioletiniaissninduliais.

174 t75
;-:i\. a#-_r-
\-r.-.,;z :-S-
i..tL 'r
ffi l""ii.l'?l'ti'i
"lii",
ti
{ t"^"Q
--r-_-\
,.lij + llrarduoliri
jjj1,.1i.""1. lli5:illl (' D E l'

)J{paSalininas I I
1
+ t
( ) { *"'''""
\./ // , !')

\ :n'

\ ,/ "tt?'o
i,i:T:l:,'', l) br!nduolio klonJs, pirnrasis persodinimas

\/
,
--m
l

Dr:rndr,rlr.
/ i5_i rmrn la.relcs i-_l- illl
Persoornrma\
. .y' bran,luch.s ii i*if
t... '/- :,
.,r" Y ;.' -':
' -) --
t ,'.'--'.,
,/l\

r', / { \ _ \-
1
D branduolio klonas, ailtrasis peEodininras

ffii
i:-j.i 'J
I
\e' r,l|,
S(^'
tlllitule .:loo i
'i'':"p{*:''"
I I inr' I
r' r't'r' '

,.:
ili;lii;
I ---.., .\
.-,.,..
,.,._,,
...
_ ,t-..
',)
€ :
3.16 pai. stabills branduolio pokyiiai varl€s Rana pipiens vellvosios gastrul6s
\,omalus buoaalus \en..malu> lastel€se.nustat)-ti pakartotinio branduoliq persodinimo bldu. Individuali branduoliq
qen)alas
irairord pagal epigenetiniuspokydius (rcmiantis R. Bri-ugs,l9-56)

bran-
Sie abu skirtumaiyra esminiai.Pirmiausiatransplantuotuose
duoliuosenet nat[raliai ryksta dideli pokydiai.Antai HeLa l4steliq
branduoliai,perkelti i ovocitus.padidejo500 kartq. Srautasbaltymu
ii citoplazmos traukiai transplantuot4branduoli.Per 75% buvusiq
branduoliobaltymq pakeidiaminaujais.Todel galima padaryti dvi
iivadas:Pirma.
3.25 pav. Branduoliu persodinimas ii Xenopus /aevis iarnyno epitelio lqsteliq i
n e a p v a i s i n t u sk i a u S i n 6 l i u s( r e m i a n t i sJ . C u r d o n . 1 9 6 8 ) : iS diferencijuotul4steliq i ovocitusperkeltamebranduolyje ryks-
ovocitobranduolvspaSalintas ultravioletincspinduliuotc.normaluskiauiineliodalijimasis ta suddtingi pokydiai;
-7qc. ii jq tik 2.3fr lurejo normalr.Jraumenq atsak4:dalinis kiauiinclio dalijimasis-
k e i c i a n ts q l y g a sg. a l i m a pakcisti Siq pokydiq
36.42:abortyvuskiauSincliodalijimasis- 26c1c;nesidalijo- 3liZ
ferenciitcijos(griZimo) kryptimi.
176 1.77
Antra, regeneracijanevienodaisekmingajvairiuoseorganlzmuose. '"{ll
.,1+..
Thi nustatyta augaluosc.Augalai regeneruojalengviau.bet ir ju rege-
ncrantai nevienodailengvaigaunami.Plati augalq amplitude nuo ta- . tJ - , t
^;ia'

bako (l/icotianu tabauurt) ar vairenio (Arabidopsistlnlianct'), kuriq l-,Ii


I I:
regcnerantaiii atskiru l:rsteliqgan leng""aigaunami. iki varpiniq auga- II U
tl :'
lq - mieZiq, kviediu,ryZiq. Bet, kaip ir Gardono bandymuose.buvo ;a,
E * *) * .ds
ll t-
t
parinktosbandymos4lygos,kuriomis gauti ir varpiniq augalq regene- t/'
:' ,r-. ' - 1 t, -* '

,,4 ),
rantai. Augalq tyrimai parodd, kad regeneracijossdkme priklauso ir
nuo visai menkuiiq skirtumq. Lemtingi gali blti ne tik skirtumai tarp t234s6;
gendiq/rfi5iqar veisliq/genetiniqlinijq. bet ir tarp tos padios linijos - morkos klonavimas i5 vienos
.1.17par'.Augalo somatindsl4stel6stotipotenciSkumas
sonratin€slqstel6s:
pavieniq augalq. Tai ncturetq stebinti, nes lvairove bldinga somati-
1 - pradinis morkos iaknis: 2--l - somatines l4stel6s mitybineje terpeje; l-5 -
ncms lasteldms,iS kuriq gaunami regenerantai. inrbrioidas: 6-Z - rcgcncrantas
Somatiniq l4steliq populiacijos.Kad somatinis lastelesskiriasi
nuo meristeminirlaugalo lasteliq genotipais,dar 1919 m. irode vo-
kiediq mokslininkas Vinkleris (H. Winkler). Jis daug kartq Salino Toks augalq dauginimo budas vadinamas klonavimu (.9r. klon -
pomidorq [glius ir tokiu bfidu priverte pumpurus susidaryti ne iS iakeld. [glys. atZala). Jis svarbus prakti5kai, nes juo galima greitai
meristemos,o i5 giluminiq somatiniq l4steliu (vadinamuosiuspride-
padaugintiaugalus.
tinius, adven[viuosius pumpurus). Tarp iiaugusiq lgliu aptikta po-
liploidq, kurie turi kelis chromosomqrinkinius. Vieno individo (augalo) palikuonys,dauginami nelytiniu budu
Dar rySkiausomatiniq l4steliq genotipu jvairovg irode 1931 m. ar i3 somatiniq jo l4steliq, sudaro klon4. Jj sudaro ir somati-
T Asejeva. Naudodamasi pana5ia metodika kaip Vinklerio. ji i5chi-
nds l4stelds,kilusios i5 vienos motinin6s l4steles.Lqsteliq klo-
merino bulviq gumbus. I5 adventyviniqpumpurq i5auge[gliai ir bul-
no dydis priklauso nuo to, kiek kartq pradin6, motinin6 l4s-
viq gumbai buvo labai ivair[s pagal daugelj tirtu pozvmiu (gumbu
tele dalijosi.
dydi, spalv4, formq ir kt.). Skirtumai buvo paveldimi. Vadinasi. bul-
viq gumbuose to paties audinio l4stelesyra skirtingq genotipLl,suda-
Visais awejais vadovaujamasitaisykle, kad visi klonuoti individai
ro populiacijq (lot. populus - liaudis, minia).
bus to paties genotipo, kaip ir motininis individas ar l4stel6. Klo-
Branduoliq persodinimo tyrimais papildomai buvo lrod,vta,kad
nuojant i5saugomasir heterozigotinisar homozigotinis genq derinys,
kuris keidiasidauginantlytiniu bldu (Zr. p. 584). Del iios prieZasties
somatinds l4stel€s sudaro populiacijq ir pagal branduolio po-
stengiamasiklonuoti net medZius(pu5is,egles),kurie paprastaivege-
kydius, kurie r,yksta l4stelems diferencijuojantis.
tanr,,iniubudu nesidaugina,norint i5saugotiger4siasvadinamqiq ,,pliu-
siniq" medZiq sawbes. tiksliau, palankq Siq augalq genq derini.
Antai nors i5 Rana pipiens gastruleslqsteliq, perkdlus branduolius
ovocitus, visi gemalai r,ystesinenormaliai, bet pagal iSsirysty,mo Thdiau klonuojant neiivengiama somatiniq lqsteliu genotipq ivai-
i lygi
jie labai skyresi (Zr. 3.26 pav.). roves, tik nesamoningaiatranka atliekama pagal teigiamq rezultat4,
Somatiniu l4steliq totipotenci5kumuilrodyti labai daZnai vis dar kad tik bltq gautas normalus regenerantas.
remiamasi augalq regeneracijostyrimais. Antai i5 vienos morku Sak- Thdiau 5iuo metu irodyta, kad ir pagal gebejimq regeneruclti
nq floemos lEstelesgalima regeneruorivisa augal4 (3.27 pav.). Sis somatines augalLllastelesyra populiacija. Vienos l4steles normaliai
savo poZymiaissutaps su morkos - lasteles donoro savybemis. rc{Ieneruoja,ir regenerantqsar.ybespuikiai sutampasu augalo-l4stelds

r78 179
. chronatrno lr_ genq pokydiai, pastovus toje l4steleje,
donoro savybemis. lS kitq to paties audinio lqstelirlregeneracija "'eiklos
. kurioje jie iryko, ber nepaveldimi dukteriniq l4steliq;
visi5kaineryksta,o i5 trediq iSaugapakitg regenerantai.Pasirei5kia
- paveldima . epigenetiniai (gr. epi - potgenesis - kilme) pokydiai, kai mito_
vadinamasissomatokloniniskintamumas regenerantu
ziSkai irlarba mejoziskai paveldimi genomo/geno pokydiai ne-
lvairove.
keicia DNR nukleotidu sekq;
. genomo pertvarka, kai somatiniq l4steliq pokydius salygojagriZ-
Kad ir kaip kistq somatindslqsteles(Zr. toliau), i5saugoma
dalis l4steliqbe Siupokydiq,t. y. Sioslieka totipotencinds.Jos tamieji arba negriZtamiejiDNR nukleotidq seku pokydiai.
yra rezervasnaujq pokyiiq, kurie butini prisitaikvtiprie naujq
visais trimis arvejaispokyiiai gali blti griztamieji ir negriztamie-
aplinkosveiksniqarba pradeti nauj4 diferenciacijoscikl4. Tai-
gi soiFatinesl4stelessudaropopuliacijqnuo nepakitusiqlqste- ji. Pastaruoju aweju prarandamastotipotenci5kumas.
Pirmojo tipo pokyiiai r,ykstadel daugelio prieZasdiq(Zr. IV sk.);
liq iki lqstelirl,kurirl genomasnegriZtamaipakitgs,t. y. ne-
riena jq - ilgalaikesmRNR. Par,yzdys gali bfiti ilgalaikeshemoglobino
grlltamai diferencijuotq,netekusiqtotipotenciSkumolqsteliq.
nrRNR. Hemoglobinasyra savitasisaudiniq baltymas.Jis yra tik retiku-
Iociruoseir eritrocituose.Kitose organizmolqstelesejo nera.
Pakitusiqir nepakitusiql4steliqsantl'kisivairiuoseorganuoseir
Hcmoglobino sinteze vyksta retikulocituose, bet juose ner.yksta
audiniuoseskirtingas.Antai vairenio (Arabidopsis thaliana) rozeti-
mRNR sintezd. Naudojamasi mRNR, kuri buvo susintetintagerokai
niuose ir vir5utiniuoselapuose,stiebe ir seklaskiltese labai didele - bazofiliniuoseeritroblastuoseiki hemoglobino sintezdsre-
anksc*iau
ploidiikumoivairovd- nuo 2 iki 32 C (iia C - DNR kiekishaploi-
tikulocituose. Dar idomiau tai, kad Zinduoliq retikulocituose ir,yksra
diniame genome).T[o tarpu Ziedynql4stelesenustafytasabsoliutus
negriZtamojigenomo pertvarka:jie netenka branduolio, nes jis suyra.
diploidiSkumas.
Taiei retikulocitai kategori5kaiuzprogramuoti tik vienam baltymui -
Be to, somatiniqlqsteliqpopuliacijojeivairiu santlkiu pasiskirsto
hemoglobinuisintetinti.
l4stelessu griZtamaisiaisir negriitamaisiaisgenomopokytiais.Thi
Kamienines lqsteles,i5 kuriq r,ystosieritrocitai, turi vis4 geneting
priklausonuo genomopokydiqpob[dZio.
informacijq. Irykill grandine tokia:
Pastaruojumetu labai populiarusZinduoliuklonavimas.Diploidi-
nis branduolysi5 somatinesl4stelesperkeliamas i kiau5ial4stg,kuriai kamienines lqstel€s proeritro- bazofiliniai retikulocitai eritrocitai
prie5tai pa5alintasbranduolys.Matyt, klonavimosekmglemia aukS- tun YisASenetinE + blastai + eritroblastai -+ vyksta hemoglobinosinteze,-+ galutinai diferencijuotos
i,romsgij4
diau aptartossomatiniql4steliqgenomoypafybes: ;Hii'lffl:j!- ;**;l;.Ti::.?;1;il
"li;::#,;:flrn"ru
ir sintetinti mRl{R

. somatinesl4stelessudaropopuliacijqnuo totipotenciniqiki ne-


Po genomo pertvarkos retikulocitai ,,pasmerkti" sintetinti tik he-
griZtamaipraradusiupotencijEl4steliu; moelobinq, o suire branduoliai visiskai uZdraudZiadiferencijuotoms
. lEsteldsi5 ivairiu audiniqir organqnevienodaipraradusiosge-
lastelemssugriZti i prading nediferencijuotq l4steliq busen4.
netinEpotencijq.

Stai, matyt. kodel sekmingaiklonuojamibranduoliaiii gyr,uliu 3.7. Epigenetiniai genomo pokydiai ir paveldimumas
te5mensl4steliq.
Siai rciSkiniq grupei priklauso pokydiai,kurie paveldimi lqstel€ms
Genomopokytiq somatindsel4steldsepobfidis.Skiriami trys so-
dalijantis mitozds ir/arba mejozdsbldu. Esmin€ iiq pokyiiq ypatybe-
matinesel4steleserykstantiq genomo/genqpokrydiu,
tipai:
DNR nukleotidq seka nesikeiiia. Be to, epigenetiniai pokydiai yra

180 181
tikslingi: ar zymeti motinos bei tevo genomus (Zr. genomo imprin- GenomoimprintingasistoriSkaiatsiradokaip draudimassusi-
tingas), ar suvienodinti genq dozg (X chromosomos virtimas Baro lieti savo patieslytinemsl4stelems.Kiekvienojehomologiniq
kuneliu), ar susijg su l4stelesspccializacijair diferenciacija. chromosomrlporoje viena chromosomaturi buti motinos,an-
tra - t6vo. Kai 3i tvarka paZeidZiama,b[na negyvybingiar
nenormalispalikuonys.
3.7.1.Genomoimprintingas
]totina x Tdvas
Terminas atklydgsI genetik4 i5 psichologijos,glvrlnq elgsenos.Thi
-
isiminimas, ,,atspaudas"(angl. intptirtt 4md, pddsakas,atspaudas,
jspausti, antspauduofi palikti gilq peclsak4,ismigti atmintyje), patir-
tis, kuri lgyta vaiklzstejeir i5saugotavisE gyvenimq. daLnai netiketai
i5kylanti. Taip pat pri(si)ri5imasvaikystejeprie konkreiiq individq -
irgi i5liekantis ilgq laikE, gal ir visq gyvenimq. DraudZiama. Palikuonis DraudZiama,
Sis ilgas paai5kinimasgana gerai nusako esmg rei5kiniq, kurie ir nesivvstoarba (nonna,esant nesilysto arba
defektai autbrydingui) deI'ektai
g e n e t i k o j ev a d i n a m ii m p r i n t i n g u :
Imprintingo reikSmd tuo ncapsiriboja.Thi vienas i5 budq gcnq veiklai valdyti,
. genomo imprintingas, rpai anksryr'ojojecmbriogenezeje.Siuo raidos etapu tevo genai buna neaktlvus,
. genq veiklos (valdymo) imprintingas. r r i k i r t i k m o t i n o sr . l c n a i .
Mat1,t. ir eukariotams genrrmo imprintingas nera universalusrei5kinys.Neai5-
ku. kaip jis pasireiikia tuose organizmuose,kuric patys apsivaisina,t. y. veisiasi
PastarasisreiSkinyskartais vadinamas l4stelds atmintimi. iraisos (inbrydingo) bldu - y'ra hermafroditai gy,unai ar savidulkiai augalai. Siuo
Genomo imprintingo apibldinimas. Sis epigenetinisrei5kinys at- rtZvilgiu dar idomcsni organizmai. kuriu autbrydingas kaitaliojasi su hermafrodi-
tizmu (drugiai. nematodiis Cuenorlutbtlitis elegans ir kt.). Paradoksalu. bet iirl
rastas tik 19BB-1990m. orsanizmu genomo imprintingas risiikai nctvrindtas. Ir apskritai kol kas daugiau-
iia tiriami tik Zmogus ir Zinduoliai. Taip 1'ra ddl gcnomo imprintingo svarbos
Genomo imprintingas * tai atmintis, 4^d, i5 ko palikuonis nredicinoje ir 2induoliq biotechnologijoje.
yra pavelddjEschromosoma:i5 tevo ar i5 motinos. Zymejimas
atliekamas ttjvo ar motinos generatyvindse lEstel6se,bet zy-
mejimo budas DNR nukleotidq sekq nekeiiia. 3.7.LL Genomo imprintingo tyrimo metodai ir irodymas

Genomo imprintingas aptiktas ivairiose eukariotq grupese: Zin- Genomo imprintingasirodytasir nustatomastrimis budais:
duoliuose, vabzdZiuose,augaluose,net mieldse. Thd jis yra budingas
organizmams,kuriq lytis diferencijuota i ryriSk4 ir moteriSk4,ar ap- . branduolio persodinimo,
skritai i lytinius tipus, bet dauginimosi bldas yra autbrydingas: susi- . aneuploidijos (heteroploidijos),
lieja dviejq individq lytines l4steles.AukStesniqjrl eukariotq, kurie . chromosomu mutacijq (daZniausiaidelecijq).
dauginasi autbrydingo b[du, palikuonys vien4 haploidini chromoso-
mq rinkini - genom4 paveldi i5 motinos, o kit4 i5 tevo. Tai naudinga, Kiekvienas i5 Siq bldq savaipi5rySkinagenomo imprintingo reikS-
nes susidaro didesne genq, taigi ir organizmq lvairove, polimorfiz- nq: pirmuoju affeju - r,'isogcnomo, antruoju - pavieniq, konkredirl
'lhd chromosomq, treiiuoju - konkrediq lokusq (gen.+).
mas. Siam dauginimosi budui buvo palanki atranka.

182 183
Branduolio persodinirnas. Metodo esmgsudarobudas atskirti mo-
tinos ir tevo branduoli zigotoje. Pasinaudotatuo, kad po apvaisinimo
F
/\
Zinduoliq(peliq) zigotojekiau5alqstds (motinos)ir spermatozoido(te-
Kai rokiam kuri turi n.rmaltl
,*l"a r+k#ruriri.ra su kitatltinc l4stele.
vo) branduoliai kuri laika ncsusilieia.Branduolius galima atskirti pagal
skaiditln' palikuonisy'ralnonosomrkas:
haploidinichromosotnrl
dydi ir formq. Taigi ii vienq zigotq pa5alinamasmotinos, i5 kitq - tevo Tt'rai O ln .l Ci' ir1 arba O ll d ?"
-l
branduolys.O toliau galima pasielgtiivairiai: \l.1ozi' /
\ /l /\ /
(r ll,r
l l r i incslqstel
n c s t a s t.e l ces )"
sO_f n
*E 6 4 { + F

?v
\ /--Eo'u' I t
a9
I
Prlikuonvsmonosomikai
-1-:*:X'-

I - Monosomiko

n islt'r- \s
.nro,.oro,'tu ,iYotino.

DO (o)
V
Abiem affejais nustaf,vtagenomo imprintingo tvarka yra paZeista.
Viena chromosomayra tik tdvo arba motinos. Todel vien del to turi

Abu tlranduoliai motinos


V' dt'
J
Atkurta normali padotis
\_-/l
I Abu branduoliai t6vo
)-v"
/o o\
\/
\_-/
a r b a r i s a i n e s i Y y s t oa. r b a g e m a l a s
brlti nukrypimai nuo normalios raidos/fcnotipo.Nenormalq monoso-
mikq fenotip4 Qr. p. a2l nulemd paZeisto genomo imprintingas.
Tadiau tai iSai5kintine taip paprasta.
Gpybingi ir vaisingiZmogausmonosomikaiyra tik kai kuriq chro-
arba visai nesivysto.arba gemalar t d ! o = m o t i n o sb r a n d u o l i a i
beveik nonnalus. bct silpnai iSsirr stq
placcnta ir trlnio maiSas
i d c a l ik o n t r o l i
normaliis gemalai
s i l p n a ii s s i r l s t q s .o p l a c e n i ai r t r y n i o
maiias bl'e ik nomal[s
mosomrl, be to, reti. Taigi tikimybe, kad monosomikastures palikuo-
ir apskritai aneuploidai
-u-ralabai maZa. DaZniau monosomikai
r-rir.1,
Normaliai Zinduolio raidai palikuonis turi turdti vien4 geno- gimsia normalaus kariotipo tevams. Mejozeje neissiskiriahomologi-
mq i5 motinos, o kita i5 t6vo. niu chromosomq pora, ir abi homologinds chromosornospaklifiva i
viena l,vting lqstelg:

Aneuploidija (heteroploidija) yra genomo mutaciios, kai pakinta (1) (2) (3)

l.
pavieniq chromosomq skaiiius. Genomo imprintingui tirti pasinaudo- Tiro ar motinos ---)
iama arba monosomija (tik viena chromosomavietoj poros), arba d i p l o i c l i n i sk a r i o t i p a s
disomija (tuo aweju, kai abi homologindschromosomosyra arba tik
(',ienoshor-uo-
\1c..1oze I
rnotinos, arba tik tevo). Pastarojo tipo pokytis anksdiau. iki atran-
ioginiq chromosomq
dant genomo imprintingq. net nebuvo laikomas mutacija (Zr. toliau).
p o r o sn e i 5 s i s k y r i m a s
Genomo imprintingui tirti specialiaikuriamos eksperimentiniu g1v[-
ir jo pasc'krnes) l),rines
nq monosomines,sukibusiu chromosomq,su Robertsono translokaci-
lasteles
jomis linijos.
Monosomija - tai toks aneuploidijostipas, kai truksta vienos chro-
mosomos. Organizmas,kuriam trlksta chromosomos,vadinamzlsmo-
nosomiku. chromosomqporai, po lygiai atsirandan*1 ir n-l
Nei5sisl']'rus
Jeigu monosomikasvaisingas,puse jo ll,tiniu l4steliqyra n-t ta- kariotipu lytiniu l4steliu. Pastarajaisusiliejussu normalaus kariotipo
riotipo, o kita puse - normaliq haploidiniq: lvtrne lqstele n, palikuonis yra monosomikas, paveldejgs tik vieno
livq chromosom4.

185
184
Daugelis Zmogausir kitq Zinduoliu monosomiku Z[va dar negi- Bct kai delecijayra Io-
pelecijos pasireiSkiakaip rrrrl-mutacijos.
mg. Genomo imprintingasveriia dometis ir Siq (i5 persileidimq)ge- kuso, kuriam b[dingas genomo imprintingas, labai svarbu, kieno -
malq fcnotipais - kokius nukrypimus nuo normalaus fenotipo jie nrotinos ar tivo - 1'ra i5likusi normali chromosoma su nei5kritusiu
turi. re$nlentu.
Sunkiausianustatyti, kieno - tevo ar motinos - chromosomEpa- Kiasikiniu ir modeliniu paryzdZiu tapo du imogaus sindromai -
veldejo monosomikas.Tiriamoji chromosoma turi bfiti zymima cito- I'raderio-Vilio (Prader-Willi, PWS) ir Angelmano (AS). Abu jie at-
logiikai arba gcneti5kai.Tyrimams naudojamos g1vlnq (daZniausiai siradg del tos paiios delecijos Zmogaus 15-ojoje chromosomoje. I5-
pcliu) specialioslinijos, kurias galima dirbtinai sukurti. kritg 15-osioschromosomosilgojo peties 11-13 segmentai.Delecija
Zy'mimadel15ql1-13- (delecijoszymimos po segmento raSant minu-
. GenetiSkaichromosomos.kmimos dominuojandiaisgenais, ku- so Zenkl4).
riq lemiami pozymiai nesunkiainustatomi fenotipe. Sindromai skiriasi:
. CitologiSkaichromosomoszymimosmatomais chromosomusan- . genotipu, i5 ko, tevo ar motinos, vra normali chromosoma;
. fenotipu.
daros pokydiars.
P R A D E R I O - \ ' I L I O s . ( P V lS ) ANGELMANO s. (AS)

Antai pelirl genomo imprintingui tirti sukurtos peliq linijos su


sukibusiomiskai kuriomis chromosomomis.Zymetoji chromosoma
lengvai aptinkama.
motinos f
Prisiminkime,kad aneuploidijosmetodu nustatoma.ar genomo im- tdvo
printingas b[dingas konkrediai chromosomai.Pvz., peles, abi 11-4sias c d e l 1 5 qI l - 1 3 - d l 5 qI 1 - 1 3 +
chromosomaspaveldejusiosi5 motinos, buvo smulkios, pavelddjusios Fenotipai
abi 11-qsiaschromosomasi5 tdvo, - gerokai stambesndsuZ normalias Sutrikqs judejimas, stipri hipotonija, ie- Sutrikusi judesiq koordinacija - ataksija,
mas [gis, neproporcingaitrumpos rankos stiprus traukuliai, padidejqs aktyvumas,
pcles,kuriq viena 11-ojichromosomabuvo i5 motinos, o antra - i5 tevo.
ir kojos, maitinimosi sunkumai. labai jukumas, protinis atsilikimas, gaii buti
didelis apetitas ir nufukimas, protinis mikrocefalija.
Kai yra genomo imprintingas, monosomikai, pavelddjg chro- atsilikimas
mosom4 tik i5 motinos arba tik i5 tevo, skiriasi poZymiais,
fenotipu. Disomija su genomo imprintingo paZaidomis.Pasitaiko,kad PWS
ar AS fenotipq asmenysyra normalaus kariotipo, nors jq fenotipas
Chromosomq mulacijq metodas.Chromosomq mutacijomis nu- iiek tiek skiriasi nuo to, kuris bldingas, kai PWS arAS yra del de-
statomas konkreiiq lokusq/genq imprintingas. Siam tikslui pasinau- l e c i j o s1 5 q 1 1 - 1 3 - .
dojama ivairiomis chromosomq mutacijomis, bet daZniausiai- dele- Taip gali bUti del dviejq prieZasdiq:
cijomis.
Genomo imprintingas aptinkamastais atvejais,kai vienoje i5 ho- . gali pakisti genq imprintingo pobldis (pvz., del genomo im-
mologiniq chromosomq yra delecija, o kita chromosoma normali. printing4 valdandiq genq mutacijq);
Joje segmentasneiSkritgs,t. y. delecijayra heterozigotindjepaderyje: . nors kariotipas yra normalus, abi chromosomosi5 tevo ar mo-
tinos.
- normali chromosoma
Kaip gali atsirastitoks kariotipas?
A B E F GH - C D s e g m e n t od e l e c i j a Kaip mineta, mejozdje neiSsiskyrus homologiniq chromosomq
porai, po lygiai susidarolytinds l4stelessu abiem homologinemis

186 r8'7
chromosomomisn*l ir lytinis lzlsteles,kurios neturi sios chromo-
somos, bDtent n-1. Kai susiliejaviena nenormalauskariotipo
n*1 TTTMM
lytine lastele su kita nenormalauskariotipo n-1 lqstele,palikuonis P\\S AS O
/
turi normalu diploidini kariotipa: \ zrrt:- Dr5sn s\Rr\ LBEJA i,tanst GABRG.I
.' *---5---v---
( _ror PrftT IPU' Dt5s10 GABRA5
-
C i a l C - i m p r i n t i n q oc e n t r a s A
. S ir P\\'S
<- trumputes sekos.nuo kuriq prik)auso
imprintingo pob[dis generatylindse l4stel€se
._(t+m arba m-+t).

PanaSusgenu duetas aptiktas ir 11-ojoje Zmogauschromosomojc. Sios chromo-


r r r m o st r u r l p o j o p c t i e s 1 5 s e g m e n t o( d c l 1 1 p 1 5 - )d e l e c i j as u k e l i a p a v e l d i m E( S e i m i -
1111 \'ilmso rc2i. Tri pikt;binis inkstq auglys, kuris atsiranclavaikams iki 3-jq metq
/ r i e n o i ep o r o i ea b i rinrZiaus.Lokuse irgi yra keli genai, tarp jq du genai, kurie skirtingu budu Zymeti
Y- c h r o m o i o m oiss r e r o nrirtirros ir tivo chromosomose: IGF2 ir H19. IGF2 (angl. insLrline-likegrowth fac-
rr,r'11)genas koduoja vaisiaus(fetalini) mitogen4. Mitogenai - tai medZiagos,kurios
Bet raip yra tik formariai.Is rikruq tokiq disomikq
pazeistas s u k e l i a p i r n a i m p u l s a l a s t e l e i d a l l ' t i s ( i i i i a i r j q p a v a d i n i m a sk i l g s i i m i t o z d s ) .
g:noT.o imprintingas- abi chromosomos arba motinos,arba tevo. 1(iF2 genas )'ra 4metasis. I5 dvieju iio geno aleliq, kuriq vienas paveldetas i5
Net jeigu tokie asmenysneruri nrotinos. o kitas i5 tdvo. iSsivvsdiusioje placentoje veikia tik vicnas alelis, tik tas.
ryikiq sindromupozymiq,lie liguisti.
silpnossveikaros. rySkuspolinkii susirgtiveZiu. kuris pavelddtasi5 t€r'o. Tamc paiiamc Zvmetajamelokusc yra kitas Zymitasis ge-
n:rs Hl9. kurio i5 drieju pareldetq aleliu veikia tik motinos alelis.

3.7.1.2. Genomo imprintingas ir aleliniq genq veiklos Genomo imprintingas ir aleliniai genai. Genomo imprintingas
ypatumai.
Imprintingo esnre vra esminis nukrypimas nuo Mendelio, ypad 1-ojo - dominavimo,
desniq. Paprastaihomologinesediploidinio organizmo chromosomo-
Zymimi konkretfis lokusai. Deleciiq metodu buvo se yra arba po toki pati aleli (yra homozigota) arba po skirtingE aleli
lrodyta, kad
zymimas ne visas genomas, o tik kai kurie (r'ra heterozigota).Klasikiniu atveju homozigotoseabu tapatus genai
lokusri.'si;;
lokusuose yra nuo vieno iki keliq genq. r u-iklus,o heterozigotosepasirei5kiatik vienas alelis - dominuojantis.
Antrasis alelis - recesyvusisgana daLnai yra neveiklus (rzal-mutacija)
Manoma, kad Zmogausgenome yra apie 200 zymetujq, arba apskritaijo nera.
imprinrin_
go lokusq.
Genomo imprintingas sukuria skirtumus tarp visi5kai tapadiq ge-
Mincruose l-5q11-13.scgmcnruose
(apieg00kb),nuo kuriupriklauso. nq - to paties geno tiksliq kopijq:
. ar bus
Angelnran. ar pradcrio-Virio jra kerctas
sindronrai. genu.tarpju GABRsankaupa
(istriiqgcnq,koduoja8-aminobutano
A tiporeceptoriius
(angl.vnall_nu.lcurriboprotein suuuienlius;,
glnass,\RpN . du visi5kai tapatfis genai s4veikaujataip, Iyg bfitq du skirtingi
porvpepridej. pastarasis koduoja'ienos mazosiosbran_
d u o l i o R N R ( n r b R N R I , b a l ? ! ? _ r : . i - .i s, ' p o r , f e p t i O q . a l e l i n i a ig e n a i :
N o r n r a l a uksa r i o t i p oa s m e n u
veikiatik 'icnas iARpN gcno,butenttevo. . turetq pasireikStiabiejosehomologinesechromosomoseesantys
aleris.chromosomoje. iuri paveldetais
rrotrnos'alclisnevciklus.Specialiaisukurtoje
periu Iinijje. k;;;;; inu .r,n.n", visi5kai tapatls genai, tuo tarpu veikia tik vienas genas;
aleliusii morinos.iis gcnasapskritain.u.lte.
Kaip priciinu'bejam -vrakirasccnasL'BE
' autosomose(nelirtinesechromosomose)esaniiq genrl veikla pri-
.izJ.kuris Iemiaubikvitinprotc-inliga_
zg ir.,r'eiki.tik iio gcno alc'ris. pavcictetas klauso nuo lyties (kas tevas, motina); klasikiniu afveju tai b[-
is moiinos.Aleris,p,,*r.iJ,r,r q ' e ' I \ r w r u r is te'o. vra
neveiklus. Visas krkusas atrodo taip: dinga tik tiems genams, kurie yra lytinese chromosomose.

188
189
Gal pagaliau ir amerikic.iinipripaZins.kad rra ne du. o rr1,sN,[endcliodcrsniai. ,i \ntai (r E savaiiiu placcntojevcikia zibueenu 1GI2 ir Hlt) alclia| I5sirysdiusioje
J i c n u o M o r s a n o l a i k u t r i r t i n a . k a d r n r t i k d u l \ ' l e n d e l i od e s n i a i :s k i l i m o i r n e p r i - abicju genu eksprcsijabuvo nronoalcline.Choriokarcir.romos
lqstclcseda2-
lrl,rce-ntoje
k l a u s o m o p o 2 ) n t i u p a v c l d c j i n r o .L v g g c n u s a v c i k a .d o m i n a v i m a sn c b D t u . _ s e n e r i n i a i i r r i I r i i r r ab i a l c l i n ci i u g c n L rr c i k l a .
rciikiniai. Flktiskiiijic tai jau daro.

Imprintingo esmi. Genomo imprintingas padaro du visiSkaitapa- Pasirinktinis DNR metilinimas lytindse l4stel€se.Kol kas metili-
iius genus skirtingaisaleliniaisqenais.Bet skiriasine nukleotidq se- ninras vra vienintelis iStirtasgenomo imprintingo brldas. Daugelis
kos. Jos iilicka pastcrviosir nesiskiria.Skirtingai modifikuojami DNR i)NR rajonu pasirinktinaimetilinami po apsivaisinimo. Genomo im-
ir chromatinas. >' printingastuo ir skiriasi.kad pasirinktinai metilinama DNR brgs-
Monoalelind ir bialelind ekspresija(rai5ka). Kaip mindtii, geno- tant lytin€ms lqstel€ms ir metilinimo pobfidis po apvaisinimo pavel-
mo imprintingaspakcitc m[su poZilrj I aleliniu genrl veikla. Klasi- dimas palikuonio lqsteliq.Metilinami tie genai,kurie turi metilinimo
kiniu an'eju veikia abu tapathsgenai.esantyshomologinesechromo- r ictas. daZniausiai5' dalyje CpG salelesarba CNG.
somose.Del imprintingo veiklus )rra tik vienas alelis. Be to. pasirink- Brestant naujoms ly,tinemslqsteldms,diferencijuotosel4stelesegal
tinai - motinos ar tevo. Thigi 1'ra: rr anksdiau.genomo pasirinktinio zymejimo pobldis iSnyksta,o jo
. bialelind rai5ka, kai veikia abiejosehomologinesechromoso- r rc.tojelltiniu lasteliugenomai4'mimi i5 naujo (3.28 par,.).Sis ciklas
mose esantysaleliai; klrtojasi i5 kartos i kartq.
. monoalelind raiSka, kai veikia tik r,ienoje i5 homologiniq chro-
T b p a t i e sg c n o s t r u k l l r i n e s a t m a i n o s- a l e l i n i a i g e n a i d a Z n i a u s i am i odifikuoja-
mosomq esantisalelis.be to. priklausomainuo to, i5 ko alelis
n r i i c ' n o d a i .T i k k a i S i e g e n a i s k i r i r s i s c k o r n i s s. v a r b i o m i si m p r i n t i n g u i .j u Z y m e i i -
r
paveldetas:ii tevo ar i5 motinos.Kitoje homologinejechromo- rrrtrpob[clis qali skirtis. Kai clcl mutacijosgenas praranda Zymcjimo viet4. pasckmcs
somoje jis yra neveiklus. \ra tos padios. hg bltq Sio geno dclecija atitinkamame (tcvo ar motinos) gcnome
r L r b r si e n o c k s p r e s i j av r a b i a l e l i n d .
Zmoniq ligas, nenormahl fenotipq gali nulemti sutrikusi mono- K a i p p a s i r i n k t i n am i e t i l i n a n tD N R T r n t i m i g e n a i .p a r o d v s i m ep a w z d 2 i u ( t a i n e
alelind raiSka.UZuot veikgsvienasalelis.veikia abu aleliai.Jo raiSka . u s L rk l a s i k i n i sp a n z d v s - A n s e l m a n o i r P r a d c r i o - \ ' i l i os i n d r o -
i ' i n r i n t i .o s u v r r k t i ) M
tampa bialeline. Antai apie 50% leukernijos atveju buna del jau ne n r r L i .K a i p j a u h u r o s a k v t a . 1 5 c 1 l l - 1 . 3s c g m e n t ev r a s e n q d u e t a s . S T V R P Ng e n o
kart4 mincto IGF2 geno bialelines raiSkos.Pasigaminaper daug mi- r i k l r l u s t e v o a l e l i s .o D 1 5 . S l 0g e n o - m o t i n o s a l e l i s .P c r 9 6 ? v i s u - i ' - C G - 3 ' ( i i r , i s o
toseno, todel pradeda neprogramuotaidalvtis somatineslEsteles.O tLt13) dinukleotidu aplink S.\'RPN I-qji cgzona vra nretilinti motinos chrorrrrsrrmojc
i r r i - . i i k a i n e m e t i l i n t it i r o c h r o m o s o n r o . j P
r ' r. i e i i n , q Avsr a D l 5 S l 0 g e n o m e t i l i n i n t a s .
tai ir yra veZio prie2astis.Nustatyta, kad bialeline IGF2 geno rai5ka S t L s t i p r e j et se r o a l c l i o i r s u s i l p n e j c sn t o t i n o sa l e l i o m et i l i n i m a s .
gali lemti ne tik Vilmscl veZi. bet ir abdomiosarkom4ir kitas veZio
formas. Kitq Sio lokuso genu bialeline raiSka (vietoj monoalelines) DNR metilinimasyra ne vieninteleepigenetiniqpokydiq,tarp jq
sukc-liaBekvito-Vyclenrano(Bechrvith-Wiedemann)sindromq (itin ir genomo inrprintingo prieZastis.Thi irodvta mutacijq metodu. Tik
stambus vaisius, veZys). Seimini Sirdies defekta - LQT (angl. /orig kiti epigenetinio paveldimumo mechanizmai dar neiitirti.
Q f ) s i n d r o m ai r k t . Nletilinimas keidia chromatino sandar4, nukleosomq fazavim4 -
itpsn"rniojaniiuapie histoningSerdiDNR sekq padeti. Manoma, kad
Bialelind raiSka - nezymetiesiems(klasikiniams) genams y,'ra
ir kiti veiksniai ir r..vksmai.
kurie keitia chromatino sandarE,gali bfiti
normali b[sena; zymetiesiemsgenams - imprintingo paZaida.
epigenetiniq polg'diq ir laikino paveldimumo prieZastis.Antai kit4
Tam pac'iamsenui 'ienuose orqanizmuosebudinga bialeline ekspresija.kituosc - cpieenetinlrc'i5kini- ZinduoliqX chromosomosvirsmEBaro khneliu
rrtrnoalclinc c-kspresi.ja. Plstaruoju atveju pasirci(kia senomo inrprintineas.Taip 1,ra lcnria ne tik DNR metilinimas,bet ir histonq acetilinimo po$diai.
MCPIIGF2R gcnui. Jis kocluojabalnma. kuris vrii 1GF2 mitogenu represorius.slopina
n r i t o g c n ov e i k l i r .P e l i ug e n o m eS i og e n o e k s p r e s i j ya r a m o n o a l e l i n e( t a i g ij i s 1 r a n ' m e - Genomo imprintingo valdymas.Nekyla abejoniq. kad genomo im-
t a s i s ) .Z n l o g a u ss c n o m c v i e n o d a iv e i k l u s a b u a l c l i a i ( h i a l e l i n ee k s p r c s i j a )A . leliniq printingas yra gcnetiskai valdomas. Pagal metilinimo pobfidi DNR
h o m o l o g r lv ei k l o s p o b l d i s k ei i i a s i i r i r u i r i u o s eo r g a n u o s ea. u d i n i u < - r sr ca .i d o se t a p u o - skiriamostns padetys:

190 191
Manoma kad DNR metilazdspaZistapusiau metilintas victas,
bet genomo imprintingui paai5kinti to nepakanka. TUri btti genai,
kurie valdytq specifini konkreiiu nukleotidq sekq zymejim4 tam tik-
( hronrosonra rrrse (lytinese) lEstelese.Antai IGF2 geno zymejimas reguliuojamas
su lc\ o 7\ n1c ( hrornosonrasu rc;F2R geno. Nekelia abejoniq, kad yra specifiniaibaltymai, valdymo
nrotinos)rnrc genu produktai, skiriantys nukleotidq sekas,kurios turi btti pazymi-
ruos ir kurios jau yra paZymetos.

Du baltl'mai (McCP angl. trtetlil-CpG bintling protein), kurie paZista metilintE


DNR ir slopina jos vciklE (paverdia monoaleline ekspresija),yra nustatyti. Bet tai
rik pradZia. ncs apskritai senomo imprintingcl valdymas dar neiSsprgstaproblema.
Sonratincs
Somati:rcs
laslclcs Iastclcs
3,7.2. X chromosomos inaktlvinimas. Dozds kompensacija

L,vtisnulemiamaivairiaisbfidais (Lr.p. 383). Daugelisorganizmq


turi savitas lytines chromosomas.
Dozes kompensacija (lot. cotnpensare- sudaryti pusiausr.yr4,at-
lrginti) yra problema visq tq organizmq, kuriq vyri5koji lytis nuo
rloteri5kosios lyties skiriasi chromosomq skaidiumi. Kol kas 5i pro-
Alsrrandx
hlema i5tirta tik Zinduoliq ir drozofilos.
/\tslr JlldA
nau-117r ntc niluia ;\ n1i Drozofilos. kaip ir Zmogaus,moteri5kosioslyties individai turi dvi
X chromosomas,r.yriSkosiostik vien4. Tadiau tais pozymiais,kuriuos
lemiantysgenaiyraX chromosomoje,moteriSkojilytis niekuo nesiskiria
nuo lyri5kosios, nors moteri5kosioslyties individq lqsteldseSie genai
ir 1'ra dvigubosdozds.Jau senokaibuvo manoma, kad yra genq, kurie
sull'ginagenq dozesr.yriSkosios ir moteri5kosioslytiesindividq l4steldse.
Be to, paai5kejo,kad lvairiuoseorganizmuosedoz6skompensacijapa-
3.2[i pav. Genomo imprintingo ciklas: sirci5kiaskirtingaisbldais.
chromosomos, paveldetos i5 motinos ir tcvo, zymdtos skirtingai: susidarant gc.
neratlvinims l4stelems,dar prieS mejozg. 4'me iinyksta: abi homologines chio-
Baro ktnelis - neaktyvi X chromosoma. 1959 metais Baras
mosomos zymimos naujai: vienaip tevo. kitaip motinos. Ciklas kieloienoic kartoie (M. L. Barr) kaiiq pateliq somatiniq l4steliq branduoliuose.prie jq
kartojasi apvalkaleliq vidines dalies, aptiko k[nelius, kurie buvo pavadinti jo
vardu, arba Iytiniu chromatinu. Veliau Baro klneliai aptikti ir kitq
Zinduoliq, tarp jq ir Zmogaus,moteri5kosioslyties individq somatiniq
m m lasteliqbranduoliuose.
-{-G- arba _{_G_ arba _{_G_ Somatindsel4steleseBaro kunelis (3.29 pav.) matomas kaip tamsi
deme (Zmogaus- 0,7x1,2pr).Kartais jo vieta yra neiprasta - Salia
--c-c- --4-C- -__c_c_ branduolelio. Thdiau neiprasdiausiosformos lytinis chromatinas yra
I
m
neutrofiluose - gruddtuose leukocituose (mikrofaguose).Siq l4steliq
N e m e t i l i n t av i c t a VisiSkai metilinta victa P u s i a um e t i l i n r av i e r a ir branduolys yra neiprastos sandaros - i5 3-4 segmentrl, sujungtq

192 193
. - \ n t a ic s a n t K i a i n i c l t c r i o s i n r . l r o m uXi X Y . r i e n a s B a r o k [ n c l i s b l n a i r d i r u s u -
\ . '-r.
\ n r o j c r r r u s o m a t i n i ql i l s t e l i q .o m o t c r u . t u r i n d i u t i k v i e n q X c h r o m o s o m q( T e r n e . r i t r
* Vlrai su trimis X chromosomomis- XXXY, kaip ir moterys
t .-'/
"|1
I
j
,inclromas).- ne
\XX. turi du Baro
"ieno.
kunclius.
rrnri. tiek motc+'s turi 3 Baro k[rnclius.
Kai branduoly'jeyra keturios X chromosomos,tiek

d *--
,F Vadinasi.i5 aneuploidu t1'rimq paai5kejobendra X chromosomos
i r r r r k t ri rn i n t ( )t i t i s v k l c :

C
\
Baro k[neliq yrzi vienu maZiau negu X chromosomq.

5jt€ l\\
/ \\\
\\\'\ Taiiau ii taisykle negalioja poliploidams, kurie turi kelis visq chromosomq rin-
kinius. Triploido (-3n) somatincsc lasteleseBaro khneliu skaiiius nenusistovejgs-
rrcnas arba du. Tetraploido (.ln) 1'ra du Baro klneliai.

rF; rn /-.r,
\\ -'"'i
_ j ,'
\' \ ir*,,-_.
.' r - .- r r
Kuri i5 X chromosomq inaktyvinasi,yra atsitiktinis dalykas. T[o
isitikinta tiriiint moteris. heterozigotinespagal kai kuriuos ,,sukibu-
sius" su ll,timi genus,parvzdZiui,pagal gliukozo-6-fosfatdehidrogena-
zis arba raumenu distrofijos. genus. Siq moterq vienoje chromoso-

|s*% Y_
moje yra normalus genas (+), kitoje - mutantinisgenas.Jq somati-
nes iastelis mc'rzaiki5kos.
-
kitos su anomaliniu
Vienos somatines l4steles yra normalios,
poz,vmiu. Thi priklauso nuo to, kuri i5 dvieju

if 1.:"\
/---:\
t'
I a_.: r .-'a
l
X chromosc'rmuinakryvinasi:ar ta, kurioje vra raumenq distrofijos
{ r . . 1" - . f eenas (tada raumens lastele normali), ar ta. kurioje yra normalus
\ /
$ryk \,/
\ J f
qenas (tada lasteleyra distrofinio tipo):
.r.id@sffitu
2
3.29 par". Lytinis chromatinas - Ilaro klneliai ir bfigno lazdeles:
+
Baro klncliai parodvti rodvklr': 1 - tn s Baro klncliai r icname branduolije Heterozigotosbranduolys
(kariotipas X\XX arba XXXXY): 2 - r'iriuje normaiaus vvrrr polimor-
lbbranduolis lcukocitas bc ,.bisno lazdcltls": apaiioje - normalios moters - su
v i c n a . . b l g n o l a z d c l c " :- l i r I - B a r o k u n c l i u i r , . b l s n o l a z d e l i u "s k a i i i u s p r i k l a u -
sonrai nuo X chromttsonruskaiiiirus
{V\,--..
plonais siulais.todel jos dar vadinantospolimorfobranduoliais leuko-
u^,",/(' " l) T;::il1,:?"""
k[rrelis- -/
\
citais.Siq l4stcliull,tiniuchromatinuvirtusiX chromosomayra ivairios Mutantinis poZymis
formos (blgno lazdeles,teniso raketds.kolbeles)branduolio priedas.
Ono (S. Ohno) ir Lajon (M. tr Lion) pasi[le hipoteze,kacl Zin- S t e r b l i n i uZ i n d u o l i uX c h r o m o s t t m ainaktpinasi neatsitiktinai.Pirmenybe yra i5
-l'.tigi
tero pavcldetai X chromosomai. iiu g1^vlnq X chromosomos virsmq Baro
duoliq X chromosomojeesandiugenu doze kompensuojarna motcri5- k r r n c l i r rn u l c n t i u q c n L l n r oi n t p r i n t i n u , l . .
kosioslvtresindividqsomatinese l4steleseinaknvinantisvienai is dvieju
X chromosonrq.vdlesni tyrinrai 5i4 hipotezg paflirtino. Tiro jsitikin- X inaktpacrja - epigenetinis reiSkinys. Nors dar labai neai5ku,
ta, kai buvo iitirti Zmogausir kitu ZinduoliuX chromosomosaneup- k u i p t a r r y k s t a . b e t X chromosomos inaktyvacijos pob[di paveldi
loidai (3.29 pav.). didesnis ar maZesnislasteliu klonas. Tiio isitikinta iStvrus moteris,

194 t95
Baro kunelio ir kitus epigenetinius
rei5kiniuslemia stabilfis
valdymo genrl veiklos polryiiai.

Xis/ genas ir inakty"r'acijoscentras. X chromosomos inaktyvacija prasideda inak-


nr,acijosccntre. Sis centras aptiktas translokacijqmetodu. Translokacijos- tai chro-
mosc)mLImutaciju tipas. kai chromosomossegmentasperkeliamasii vienos chromo-
somos vietos i kitq vietq toje padioje chromosomoje arba apskritai i kitE chromo-
\oma.
1tt Paprastai.pc-rkclti X chromosomos segmentai i autosomas ndra inaktyvinami.
3.30 pav. Ektodermos displazija. Trys
ft!l heterozigotiniq moterq kartos, pasku- hiiau pataikius i autosomasperkelti segmentEsu inaktyvacijoscentru, gali virsti
heterochromatinune tik iis translokuotasX chromosomos segmentas,bet ir jam
I :i1 tinioji - identi5kosiosdvynds:
tirl tamsiau nudaZl,toskuno pavirSiausdalys artimi autosomr-issegmentai:
i:r:
q) .-- be prakaito liauku (inakqrinta X chro-
A XbelC A XsulC
mosoma su normaliu genu); pavir5iaus
,,lopas" rci5kia lasteliu klonq; likusi oda
yra normali, su prakaito liaukomis (inak-
FW A XbelC A A XsulC A
t) /inta X chromosoma su ektodermos rrc--.r lryr -r-ryV\A /il\l,"',_l
displazijosgenu) Cia- neinakl\aintas X segmentas: \,A.n inaktprntas \ segmentas; ir{aktyvinti lvirtq
h c t e r o c h r o n a i i n ui)n a k t t , r a c i . l ocse n t r u ii l C ) a n i m i a u t o s o m o s( . { ) s e g n r e n t a i .
Nuo inaktlracijos centro X chromosornosinaktylacija plinta abiem krlptimis;
heterozigotinespagal recesyviuosius,,sukibusius"su lytimi genus. La- la ---------------- c

bai patogus, nors ir retas pozymis - ektodermos displazija. Tai irgi


,,sukibgs"su lytimi recesy/usispoz.vmis.Sutrikusi ektodermos raida. Cia lC inakryracijo, centras.c centromera,ql itguri, O",rr, O f ,--Ouris petys. Neu2brukSniuotastrumpasis
p e t r s p . k u r i a m er r a a k t n u s i s r a j o n a s( X p l 2 . l l - : 2 . - l ) .
Vyrai, kuriu X chromosomoje yra Sis genas, bedandiai, turi maZai
plaukq ir neturi prakaito liaukq. ISti;rusivairiasX chromosomossegmentqdelecijasir translokacijas,buvo nusta-
Pagal5i4 ypatybgtiriamos heterozigotinesmoterys (3.30pav.). Aki- t1'ta.kad inaktlvacijos centras yra Xq13 segmente.Siame lokuse yra labai idomus
vaizdu, kad i5tisasodos lopas be prakaito liaukq - tai l4steliq klonas, genasXrsr (angl. X-irtuctivatingspecifictranscipt). Xisl genasbuvo klonuotas. Paai5kejo,
kad jis nekoduoja baltl'mo (neturi atviro skaitymo remelio). Aktynrusyra jo transkrip-
kurio pradineje lqstelejeinaktyvinosiX chromosomasu normaliu genu.
tas - RNR. Jis tiesiog apgaubiat4 X chromosomq,kuri vra inaktyvinama.
Lqsteliq klonas kelia daugiausianeai5kumq.Mat dalijanris soma-
tinems l4steldms,Baro kuneliu virtusi X chromosoma padvigubdja, I5lieka akryv-[sne tik genai, kurie yra neinaktyvintametrumpaja-
kaip ir kitos chromosomos.Vadinasi,Baro klnelis vel turi virsti ipras- me X chromosomos petyje p, bet ir kai kurie genai, esantys Baro
tos sandaroschromosoma.Pasibaigusmitozei, chromosomaturi inak- ktneliu virtusiame chromatine. Manoma, kad jie yra isorineje Baro
tlvintis pagal motinineje l4steleje nustatyt4 tvarka. kr.rneliodalyje.
Taiiau kol kas bendra visil epigenetiniq reiSkiniq problema yra
ta, kad neaiSku,kaip 5ie rei5kiniai iSliekapo kiekvieno naujo l4steliq X chromosomosvirsmo Baro kuneliu ciklas. Zmogaus X chromosomosinaktlva-
dalijimosi. cija prasideda 5-4jq embriono vysty'mosiparq. Moruldje arba blastocistoje aktyvinamas
Xlsl senas.Jis vcikia abiejoseX chromosomose,bet po to, kai Xist-RNR stabilizuo-
DNR metilinimas dar nei5sprendLiaSios problemos, nors Baro jama ir apgaubiainaktlvinam4 X chromosom4,Xr:t genasveikia tik Siojechromosct-
kfinelyje DNR yra itin stipriai metilinra. Metilinimas paai5kina X moje. InaktyvinamojeX chromosomojeDNR metilinimasprasidedaveliau - tik 7-q14
chromosomosinaktwacij4, bet to nepakankapaaiSkinti,kaip formuo- para. Pirmieji Baro k[neliai pasirodo trofoblastuose12-4j4parq. o paiiame gemale -
jasi Baro k[nelis - ypatingas X chromosomos chromatino virsmas. tik 16-zg4rystymosi par4.
Taigi r,yksta ir kiti pokydiai. Anrai pirmiausia labai stipriai acetilina-
C)vogondseBaro kflnelis dar yra, o ovocituose jis jau i5nykgs.
mas histonas H4.
InaktYvinta X chromosoma vdl reakqryinama:
196 r97
srir. bet iisaugojamasinaktyt'acijospob[dis. Sios chromosomos vir-
\p1ls Baro kfineliu kiekr,'icnamelqsteliq cikle kartojasi:
fprastos sanclaros.
Lra.';krnerisJ - Barokuneris
;'*'.;l:llil'li,i,
lntcrfazi J Mitozi -) lnterlazc

Sie ir,1'tlal kol kas nepakankamai i5tirti.


Nlutantinio ..sukibusio"su lytimi pozymio pasireiSkimoheterozi-
lotiniq moteru somatineselastelesepob[dis rodo, kad l4stelintsda-
DNR metilinimas
JijantisX chromosomqinakqvacijagali keistis (Zr. 3.30 pav.). VienE
Dozds kompensacijasomatinesedrozofilos lqsteltiserrksta kitaip. t'cnotipinilopa keicia kitokio fenotipo somatiniq lqsteliq klonas.
Patinelio X chromosomojc genai veikia dvigubai akqn,iaunegu pate- Antras rei5kinys, kuri paaiSkinalaipsniSkaX chromosomosinak-
les X chromosomoje.Taip 1'ra del specialiqvaldymo gentl-numerato- rs acija: kod€l ne visos moters somatinds l4stel6s turi Baro kflneli?
rir; veiklo.s.Tie genai moktr suskaidiuoti.ar )/ra lveinis (patele), ar \ntai 30'7,:fibroblastu fiq kulturose) neturi Baro k[nelio. ,,Bigno
nelyginis(patinelis)X chromosomqskaidius. lrrzdeles"turi tik iiek tiek daugiau kaip lcic moters neutrofilq. Ma-
t\t. kad tose normalauskariotipo moters l4stelese,kuriose nera Baro
Zmogaus X chromosomoje kol kas qcnu-numcraronl! nerasrit. taiiau turctq kunelio, inaktlvinta X chromosomanevirto Baro klncliu.
b t t i . n c s k a i p k i t a i p p a a i i k i n t i t a i s y k l e .k a d v r a v i e n u B a r o k L i n c l i um a Z i a u .n e g u
1'ra X chromosomrl. \trdinasi, skaiiiuojamos ir Zmogausbei kitu 2induoliq _X chro-
mosomos. Gali buti Sios skaidiuotessutrikinrrl, pvz.. del duplikacijq.
3,7.3.Paramutacijos.
Ilgalaikdsmodifikacijos
Zinduoliq X chromosoma inakt),vinasierapais:
Paramutacijq atradimas. 1956m. amerikieiiq genetikas Brinkas
. ekspresuojamas(veikia) Xrsl genas; (R. A. Brink) tyrd vieno kukur[zq antociano geno R ivairiq aleliq
. signalasplinta abi puses nllo inakt).vacijoscentro, inaktyvina- suvcik4.Kry'Zminorecesp'iqji1linij4 r-g r_3 su hibridu - heterozigota
i
ma didesne dalis X chromosomos: pagal dominuojandiusgenus R-r ir R-s/:
. inaktlvinta X chromosoma virsta Baro klneliu.
x
? r-e r-g d R-, R-t
Laipsni5ka X chromosomos inakryacija paai5kina du svarbius
Tai tipiSkasMendeliosugalvotas analizuojantysis
kryZminimas,ku-
rciSkinius.
rrLroko$biSkai ir kielrybi5kai tiriami lytiniq l4steliqgenotipai.Brin-
Pirma, koddl dalijantis somatindmslqstelemsdukterindselqste-
ko tirtieji aleliaileme tokia endospermo spalvq:
ldse i5lieka X chromosomosinakt_wacijospobfidis, tipiskas motini-
nei lqstelei? Dalijantis somatindmslqstelemsmitozijc. Baro kuneliu
/Lg nenuda4t4, R-r raudon4,R-sl - marg4.
- -
virtusi X chromoson-laneprarandama.jq paveldi dukterines somati- Diploidinio heterozigotinio organizmo,koks buvo R-r R-sl, Iyti-
nes l4stelis. Kad abi X chromosomospadvigubdtqir jq kopijos butq n e s l a s t e l e tsu r c t ub l t i d v i e j ut i p u :
taisyklingai paskirstytostarp dukteriniq l4steliu. Baro kDneliai ku- Rt R-st
riam laikui turi virsti iprastos sandarosX chromosomomis.Kadangi :' t.
/--'t,..t -r---_\

X chromosomos inaktyvacija ir virsmas Baro kfineiiu atskirti laiko )tt ,{1,.) t,/z
{at'
tarpsnio, l4stele dalydamasivdl tampa lprastos sandaros chromoso-

198 199
Ti-rotarpu visos receslviojo homozigotinio organizmo lytines l4s- . i . J l c n t e l e . P a r a m u t a g e n i S k i p. a r a m u t a b i l f r s i r n e u t r a l l s k u k u r l z q a n t o c i a n o s p a l v o s D i r p /
genu aleliai (pagal V L. Chandler ct al.. 1996)
tcles vienodos:
Alclis Fcnotipas Paramutacijq aktyvumas
Lrye!-& B-lrttutSe(B'l)" Timsiai purpuriniai au_salai Paramutabilus
'(-3)
/---<-
'l'.'g,, B'' Silpnai purpuriniai augalai P a r a mu t a g e n i i k a s
Paramutabilus
h - t" Zali augalai
Il-Pcnr'' S i l p n l r u u . r u l ur p a l r a : s l i p r i p u r p u r i n c Ncutralus
Be to, per analizuojantikryZminimqjos nelemiapalikuoniqsary- scklu spalva
l'l-Rltoatlas ( PI-Rhl' Tamsiai purpuriniai augalai ir kuokcliai Paramutabilus
biq (fenotipo).Viskaspriklausonuo tiriamojo heterozigotinioorga-
Pl'-rnahogan.r'( PI-nah 1 R a u d o n m e d Z i or a u d o n u m o a u g a l q s p a l v a ; ParamutageniSkas
nizmo: kokios ir kokiu santykiususidarojo lytines l4steles.Pvz., kuokcliai margi
visaskryZminimas ir palikuonvsturetq b[ti tokie: Pl-Bloclrd (Pl-B11)'' M a r g a d r ' m t r t aa u q a l q i r k u o k e l i u s p a l v a N c u t r a l u s

1.@
9 tr,"-g t
ParamutageniSki, paramutabilfis ir neutral[s aleliai. Pokydius
- Lytinesl4steles
Brinkas pavadino paramutacijomis (gr. para - Salia, priei), alelius,
kurie keidia kitus alelius - paramutageni5kaisiais,o tuos alelius, ku-
r-g r-g R-st
fl rie pasikeiiia, - paramutabiliaisiais. Vadinasi, R-r' yra paramutacija,

e3
Margu
endospermu
Palikuonls R-sl - paramutageniikasisalelis. o R-r - paramutabilusisalelis.

Paramutacija - tai mitozeje ir mejozdje paveldimas polrytis,


kuri sukelia heterozigotosevienas alelis (paramutageni5kasis)
kitam (paramutabiliajam).
r-8
Turet4hfrti raudoni, Pagal paramutaciiasto paties geno aleliai skirstomi j paramuta-
gnlrli silpnainudaZltuendospermu geni5kuosius,paramutabiliuosius ir neutraliuosius. Pastarieji yra ir
neparamutageni5ki,ir neparamutabills. 3,4 lenteleje pateikti 2-jq lo-
kusq b ir p/ visq trijq aleliq tipq pav-vzdZiai.
Brinko bandyme santykis,kaip ir tikdtasi, buvo 1:l: pusd laukia-
mq margq (endospermo gcnotipas del dvigubo augalu apsivaisinimo
Idonru. kad paranrutacijapasirei5kiatik tada, kai r-g r-g yra motina. o R-st
yra triploidinis r-g r-g R-sr) ir pusd netiketai silpnai nudar,v"tq,kai R-r - tdvas, nors paramutacija iryksta ir lada, kai heterozigota yra motina. tik
turetq blti r-g r-g R-r - sodri raudona spalva. paramutacija nepasireiikia fenotipe.

Brinkas hetcroziqotiniussilpnai nuda2ytu endospermu augalusrdl patikrino at-


Paramutacija - epigenetinisreiSkinys. Iki Siol nustatyti 3 kuku-
likdamas analizuojaniiuosiuskrl,Zminimus:
r[zq genai. kuriq aleliai yra pramutageni5ki ir paramutabills. Thi
a r-s r-s , & R-r' ,-s mindtasisr (red). pl (pale) ir b (booster).Visi trys genai valdo anto-
P l l i k u t ' n v sh u v o t o k i c ' ciano sintezg.Thi valdymo genai. Jie koduoja HLH (angl. helLr-loop-
pus€ nenuclaZvtuendospcrmu , rj r-g r-g'.
pusd - silpnai nudaZytu endospermu - r-g r-g R-r',
lrclLr- spirald-kilpa-spirale)tipo transkripcijosveiksnius (Zr. p. 318).
Dvi paramutacijq sai.ybesyra iSskirtines.Pirmiausiajos atsiranda
I5 Sio bandymo Brinkas padare iSvada,kad R-sl alelio paveiktas tik heterozigotoseneiipasakytaiaukStudaZniu,nebldingu kitiems kin-
R-r alelis paveldimai pakinta. Si pakitusi aleli jis paivmejo R-r'. tamumo rei5kiniams.ParermutageniSkai aktr,vioseheterozigotose(pvz.,
Pokytis paveldimasiki Siol (daugiau kaip 40 metq). R-sr R-r) visos lytines l4steles gali bfiti pakitusios. Tiesa, ne visi
parirmutageniikialeliai vicnoclai stiprls. Pt,z.,R-ntb alelis nors ir
Panaiiai yra ir su kultlri-
paramutageniSkas, bet jo poveikisgerokai silpncsnisncgr:R-sr alelio.
- epigenetinis niais augalais. NepriZiureti jie
Antroji savybi geriausiaiirodo. kad paramutacijrrs
negali konkuruoti su laukiniais
reiikinys. Nors paramutageni5kaiakfyv-uskukurfizu r b, pl genai yra
augalaisir i5augamenki. Thdiau
klonuoti ir sekvenuoti,bet nukleotidq sekq pokydioparamutabiliuo-
visai kitokia jq genotipo suke-
se aleliuoseneaptikta.Neaptikta ir DNR metilinimo skirtumu. Nors
paramutacijqprigimtis kol kas neai5ki,bet manoma, kad tai pavel- liama reakcija j palankias s4ly-
dimi, stabillrsgcnq transkripcijospolg'iiai. Deleciju metodu nustaty- gas. Laukiniai augalai Sia se-
tos nuklcotidq sekos,del kuriu prarandamasalelio paramutageniSku- notipo salybe nepasizymi,todel
mas arba paramutabilumas. ir labai palankiomis sqlygomis
Ilgalaikds modifikacijos nesusijr,rsios
su heterozigoti5kumu,taiiau neduos tokio derliaus priedo,
dia yra galiniybe aptikti naujus epigenetinio paveldimumo rciSkinius. ;i+:bh*%
kaip Zentestikio augalai.
?rdiau vra ilgalaikiu modi-
Aplinkos poveikio sukcltos modifikacijos yra nepaveldimi or- . 1. 11 pa\'. Paprastasis sautenis fikacijq, kurias lemia mejozes
ganizmo organu, pozymiq bei sar,ybiqpolq,iiai. I Hr'IiantItt,tnLott ttttttttnttItrittnt\Zenrumosebldu kuri laik.1 paveldimi
epi-
i r r ) i r k a l n u o s e( b )
genetiniai pokydiai. Deja, Sie
Jos paprastaiyra trumpalaikes,pasirei5kiatik toje kartoje, kurio- pokydiai kol kas neririami. Epi-
ie veikia modifikacij4sukeliantisveiksnvs.Kirose kartosejq sukelian- gr'netineskilmes ilgalaikiumodifikaciju, kaip ir paramutacijrl,daZnis
diam veiksniui nepasireiSkus, modifikacijos iSny,ksta.
Tadiau aptikra ir sali siekti I00rL.
ilgalaikiq modifikacilu,kurios persiduodakitai. o karrais ir keletui
kartq, nors ir neveikia modifikacija sukeles aplinkos veiksnys. Antai P S'etk^'as ir G. Korsakova nuo 1966 m. ii viso i0 mctq tyre dvi
Ilgalaikiu modifikacijq prieZasc*iq iirirzofilos mutacijas.l'(lbrked - iisiiakofe sereliai) ir a'(r,rr1e.rr- redukuotos akys,
vra daug. Kai kurios jq yra la-
br'akes).Abieju genu pasirei5kimaealima jvertinti kokybiSkai.Thm rikrais jautriais
bai paprastos.Antai labai qeromis s4lygomisausantysaugalai ne tik
r:Jrr.r7efil6q raidos periodais pareikus j4 aukita 3g'c temperatIra (iiluminio soko
duos ger4 dcrliu. bet ir kitais metais bus dcrlingesniuZ tuos, kurie intiukcijos sallga). atsirado ilgalaikis modifikacijos. rrukusios per kelet4 desimdiq
i5augoiS blogomissalvgomisaugintq augalu.Mat ii geromis salygo- krrrtu ir buvo paveldimos tik iS morinos. Gali buti. kad iic pokl,iiai ekstrachronro-
mis auginamq augalq seklos stambesnes.sukaupusiosdaugiau maisto ' o n r i n i s p r i g i r n t i c s .n o r s t a i d a r n c t i r t a .
medZiagq. IS jq iSaugastipresni daigai. Lygiai taip pat ir gyvuliai. .r.-.Christoliubora drozofilas pareike etjlendinitrilotetraaceratu(EDTA). Si me-
d2ragasuriia dr,'ii'alcniiuir trivalcndiu mctalq jonus. Susidarepapiidomq
Silpnesniq, blogomis s4lygomis gyvavusiqrevq palikuonys buna sil- branduo-
lilru. Kitose karrose modifikacija pama2u bleso, mazejo inoi;iclll. kurir;
lqstelese
pnesni. Veislininklstc\jetai svarbi aplinlrybe. lruro atsirade papildomi branduolcliai. Siu skaitius l4stel6seirgi maZejo,
tadiau vi-
Gana dzr2naiZmondssavo lkineje veikloje susiduriasu tariamu :i(kui iin-r'korik 22-qoje kartrje. eia visisiai aiiku. kad pokyrii ,usijgi
su chrorno-
poZymiq pavelde.iimudel to, kad modifikacij4 sukelianfysveiksniai s o n t o mi s .
tant tikroje ekologineje aplinkoje per daugeli kartu yra pastovrls.
Pirmasissu tokiu reiikiniu susidfireBone (G. Bonnier), bandydamas
auginti kai kurias tariamai alpinesaugalqrlSis zemumose.Jis nusta- 3.8. Genomo pertvarka
te. kad SiosrlSys 1'ra modifikacija.Tos padios rDiies au_salai
kalnuose 3.8.1.viso genomopertvarkair jo pertvarkapirmuoniq vegetatJviniq
i5auga trumpu stiebu, daZnai sudarydami tik lapu skrotele (panasiai
Iasteliqbranduoliuose
kaip gyslotis),o Zemumoseaugalu sriebasaukSras(3.3i par.'.).Mat
nuolat aukitumose augantysaugalaituri vienoki fenotipq. 2emumo-
Net toki gerai zinoma reiikini kaip diplofazeskaita haplofa-
sc - kitokl. z.^. ir ar'irkiiiai. per gyvenimo cikl4 reikdtq priskirti iiai
i
reiskiniq
202
203
grupei. Juo labiau kad kai kuriq organizmq haploidinis chromoso- lnfuzorijq ypatybe - dvejopi brand;roliai. Jos turi vien4 ar
mq skaidiustampa diploidiniu ne apsivaisininimometu, o praside- daugiau diploidiniq mikrobranduoli! ir vien4 arba daugiau
jus individualiai raidai, somatinese l.lstelese.Taip yra. pvz., bidiq poligenominiq makrobranduoliq. Makrobranduolys - vegeta-
tranq. I5 pradZiu jie r,ystosii5 neapvaisintqkiauiineliq. yra haploi- ryvines lqsteles pozymis. Jo ndra generatyvinesel4stelese.
diniai. Tokios i5lieka jq gencratyvinesl4steles,bet somatinesel4s-
teldse atkuriamas diploidinis chromosomq skaidius. Rekordinis mikro- ir makrobranduoliqskaidiusaptiktas pilvablaks-
Tirtini I skyriuje mindti askaridZiq (Ascaris megalocepltala), kai grandis - daugiau kaip 100.
tieneje infuzorijoje (Jrosry*lis
kuriu vabzdZiq reglamentuoti chromosomq skaiiiaus pokyiiai perei- Mikrobranduolys (Mi) yra smulkus, bet turi stambias chromoso-
nant generatyvinemslEstelemsi somatines.Antai askaridesgeneraty- nras.Jis dalijasi mitoziSkai.o prieSinfuzorijq konjugacij4ar jos metu -
vines l4steldsturi tik dvi chromosomas,somatinesel4stelesesusidaro ir mejozi5kai(po mejozesMi yra 1n). Turi visE genU rinkini. Jo chro-
daug smulkiq chromosomq.Dalis genetinesmedZiagosyra praranda- nrosomoskondensuotos,todel RNR sintezdbeveik ner.yksta,i5skyrus
ma (Lr. 1.3 pav.). Si askaridesgenomo pertvarka prasideda4 l4steliq kai kuriuos morfogenezeisvarbius(pvz.. burnos) genus.
stadijoje,ir 16 l4steliu stadijojejau tik viena l4stele turi pradini 2 Vykstant konjugacijai,lastelesapsikeiciahaploidiniais mikrobran-
chromosomrl genomE. Si lEstele tampa generat)/ine l4stele, ir duk- duoliais:
terindsjos lqstelesi5saugopradini genomE.Dar XIX Simtmediopabai-
'r"
goje Boveri (Th. Boveri) nustatd. kad Siuos pokvdius valdo l4steles 2n 2n vciozc
nn n n l;:ill, ffJ:#ll n n i-" ill,il'",
citoplazma. ISliekanepakitqstik tas branduol,vs.kuris besidalijandioje
l4steleje patenka i tam tikrq citoplazmos vieta. AskaridZiu ryrimai,
: gTFoo or..--..--...--.'
qg!l- oo o.TF:
deja, toliau i prieki ndra paZengg,bet visi5kai panaSiaiblsimos ge- Makrobranduolys (Ma) yra stambus,dalijasi amitozes bldu. ISsi-
neraty/ines lastelesyra determinuojamosdrozofilos ovocito polineje r1'sto i5 mikrobranduolio. kai Sis dalijasi nesidalijant l4stelei. Kiek
plazmoje (ir. p. 359). Citoplazmoje vra vadinamieji morfogenai, ku- kartq dalysis mikrobranduolvs,priklauso nuo genties. Vienas ar keli
riuos atrasti labai padejo Boveri tvrimai. rnikrobranduoliai i5lieka. Juose i5saugomavisa genetind informacija.
Kitas arba kiti mikrobranduoliai virsta makrobranduoliu arba mak-
Nereikia manyti. kad askaridiiu ar kai kuriq musiq eenomo pokviiai somatine-
se lasteleseyra itin dideld ir rcta iSimtis.Tiesiog dar dauselio priminvesniu. bet
robranduoliais.
stambiu taksonu genomai ncpakankamaiiitirti. Antai kai kuriu samanu tame paiia- Skiriami du pagrindiniai Mi virsmo Ma tipai. Vienam ju atsto-
n r e a u g a l ey r a h a p l o i d i n d - d i p l o i d i naer n e t t e t r a p l o i d i n e( J n 1 d a l i s .S i u r rm c t u s m u l - vauja klumpelines infuzorijos (Hltntertostontata), kitam - pilvablaks-
kiai tiriami genomai tq eukariotq, kuriq grvenimo cikle vyrauja diplontas. taiiau tiends infuzorijos (Hypoticln).
ir jq somatiniq lqsteliu genomas gali i5 esmes skirtis nuo zigotos ir gemaliniu l4s-
tcliu genomo.
ktrahymena makrobranduoliuoseprarandama tik apie l0-20Vo
gcnomo. Apie 100 susidariusiqvadinamqiq subchromosomq yra il-
Visam blakstienotqjq(Ciliophoru)tipui bldinga sudetingavi- gos. vidutiniSkai600 kb.
so genomo pertvarka susidarantmakrobranduoliuii5 mikro- Hvpoticha burio pirmuoniq makrobranduolyjeprarandamadidZioji
branduoliovegetatyvindse l4stelese. genomo dalis. Orrriclua i5lieka apie l0% viso Mi genomo. Susidaro
daugybe- iki 20000smulkiq chromosomq.Josvadinamosminichromo-
Genomopertvarkainfuzorijq (Ciliata)makrobranduoliuose. Ii Sios somomis.Vidutinis jq ilgis apie 2,2 kb. Taigi minichromosoma,galima
infuzorijLlklasesgeriau iStirtostik kai kurios dvieju b[rit; - Hyme-
sakyti,yra vienas genas.Tuo tarpu Mi chromosomqvidutinis ilgis net
nostomata(Tetralrymena ir Poramecium)ir Hvponicha(Ox,vnicha,Sty-
9000 kb. Sty'lonychia Ma i5liekaLik \6qc Mi genomo.Nors didele dalis
lorUchia, Euplotes) gentys. (Sistcmatikapateikiama pagal R. Kazlausko knyg4
genonlo paSalinama.bet makrobranduolyjeDNR yra 40-50 kartq dau-
,.Bt'stuburiqzoologija". 1988. nes pirmuoniu stanrbiuju taksonu sistematika ir lot1,-
q i a u .n e e u M i .
n i S k i p a v a d i n i m a il i t e r a t I r o j e g c r o k a i s k i r i a syi .

204 205
Ma didZii1j4genomo dali sudaro genai, koduojantl'sbalrymu sin-
tczci reikalingusbaltymus ir RNR. daugiausiarRNR.

M e k r o b r a n d u o l i qs u s i d a r y m a sr l ' k s t a d v i e m c t a p a i s i r l i r i u i s r u r i u n t a i s .b l d i n -
gais konkrcticnts taksonams.Pirmuoju etapu paialinama dalis chromosomu arba jq
daIu. Vyksta tlinrinucija. I da likusioji genomo dalis amplifikuttjama. ir susidaro
politcnines chromosontos(3.32 par,..',1). Ju sandara labai panaii i drozofilos seiliu
liauku politcrrinir4chromosontq sandar4.

Hy-potricha(Sh,lonyc:hia,Euplotesir kt.) po to v,vkstaantrasisetapas.


Politcnineschromosomossukarpomosi trumpus segmentus,kuriuos
skiria membranos.Kerpama tarp politeniniq chromosomqdiskq. Tada
kiekvien4juost4 ii visu pusiu apsupamembrana.Juostosatsiduriapus-
leleje (3.32 pav.,B). Tbliau vel vykstagenomo diminucija.Pa5alinami
nctranskribuojamitarpikliai, vidinesjuosteliu dall's.Prijungiamostelo- Magena
'-'N Tarpikliqlspeiseriq)
meros. c,A' -/ - \ - DNR
/---4,<{HH_kH!F
Mi\
Plslcliu susidarymasprimena prlslelespern'arkomajamelscaris nrcgaloccplula
chromosoma IES I DNB replikaciia
V
s o m a t i n i u l a s t c l i u b r a n d u o l l ' j c( . i . . 3 2p a t . . C ) . /*/_TTHH.<CH]F
/'---<_-1 <.!'......rHr|<L!{{r
Kiti pirmuonys. I5 pirnruoniu blakstienotiejieroliucijos pakoposc u2ima auki- 'rc-ilH|g'kJr-'-fF

c i a u s i a p a d c t i . S u d c t i n q u n r oa t Z v i l g i ut a i i i r S I n c . k u r i a p a s i e k ev i e n a l a s i i a ig p i a i . I - Pusleliu
susidarymas
Todcl nrikro- ir makrobranduoliusirgi galima vertinti kaip Siu gp'unu genomo di-
fcrcnciacijos viriirnc. Nors kitu pirmuoniq tokios branduolio diferenciacijo\ nira,
<HilHf>
ilHH>
(.
{r:art'--ri:'*_r.-
bet genomo pcrtviirka irgi. mat1t. r'r'ksta.GnIniniams 2iu2eliniamsatstovaujaniiq
7n'puttosotnubrzrccr.kaip ir daugclio kitu pirmuoniu. chromosomosncsikondcnsuoja genUiipiovimas
{tvta
l a s t e l e i d a l i j a n t i s .D i l i i o s p r i c 2 a s t i c sj a s n c i m a n o m a t i r t i i v i c s i n i L rm i k r o s k o p u . // a O\ O / O
O I,- -
Tirtiau chromosomostruvo nustat\,tosgcl-c-lcktroforezds pulsuojaniiajamelauke me- -\r/I
/
O- \
toclu. Siuo mctodu galima lrakcionuoti stambias DNR molekules (r'isa chromoso- o-- o - F--*o
m:1). Kcletas T. hrucei chromosomu buvo tokios stambios. kad ncicjo i gcli. \'s -------> r Taroikliu
ir kituseku
bur,o apic l0(Xl kb. iciios - 200-700 kb ir apie 100 minichromosomu 30-1-50kb. ++ < Salinimas'
Kitos ruiics T. r:ttrzi minichromosomosmaZcsnis: 2-1--t0kb. bet stambesnesuZ in- |_ret-
r_t-r]cll ----------{>
fuzorijq minichronrosomas. -itlttl:i

Tt1'putrctsonn brrrcciminichromosomukilmi nenustatl'ta.bet iio parazitrrgenomc D N Rr e p l i k a c i j a


aptiktas kitas. jau minctas scnomo pertvarkos bhdas - r,Jg genq translokacija i5
vidincs chromosomu dalies i telomerq. Taiiau minichromosomu DNR analize rodo.
ts
kad tai 1-patineoschromosomt'rs. Jose labai daug paly'dovinisDNR (177-lq-i bp ilgio 3..32par'. Hypotricha makrobranduolio (NIa) susidarymasi5 mikrobranduolio (Mi):
k a r t o t i n i r ls c k q ) . ..1 - .\tt'lot*'cJtiLt lenuruc'.u, b, c. r1 - nuo kondensuotu iki politeniniq chromosomq:
c, .f - chromosomu frasmentacijair plslcliu susidarymas:14,tt, i, k - antrasis DNR
Sudetingi brandr.roliopokydiai \yksta miksosporidijt4(My'xospori- rcplikacijos raundas ir jo fazes: 1 - subrcndes Ma: B - Genomo pcrtvarkos eiga.
dia) l4stclese,tret jie, matyt, paprastesni,susijg su poliploidija.Spe- I E S ( r ' i d i n c sk a r t o t i n e ss e k o s )i r t a r p g e n i n i ut a r p i k l i u D N R I ' r a p a i a l i n a r n o sC ; ,A, -
kartotincs sckos. prijuneianros prie kickvienos ntinichromosontos:C - Sh.lony-chiu
jama. kad poliploidija bldinga ir ameboms.Antai Arnoeba proteus n r a k r o b r a n d u o l i rs-ur s i d a n n r ( rt t r p i n i \ m o m c n t r \ - k i e k r , i e n a s u k a r p y t a sp o l i t e n i n c s
turi per -500chromosomu. c h r o m o s o m o sd i s k a sv r a i z o l i u o t u sp u s l c l i i c

206 201
Poliploidija ir politenija - du genomo pertvarkos tipai, bldin- Adaptacija - viena i5 bendrqjq organizmo savybir;. Prisitaiko-
gi auk5tesniesiems eukariotams. ma prie ivairiausiq aplinkos ir vidiniq veiksniq. Prpiraiko visi
gyvi padarai, tarp jq ir Zmogus prie narkotikq, vaistq ir kt.
Poliploidija daLna augalq somatindselqsteldse.Kaip mineta, pa- Prisitaikymo budai ivairus. Adaptacija skirstoma i fiziologing
sinaudodamasSiuo reiSkiniu,vokiediq mokslininkasVinkleris (H. Win- ir genotiping.
klcr) dar 1919 m. gavo pirmuosius dirbtinius poliploidus. I5 adven-
tlviniq pumpunl i5augg pomidorq lgliai buvo poliploidiniai. Genotipin€ adaptacija yra paveldimas prisitaikymas prie konkre-
Gyvfinq somatindsl4stelesyra daZniausiaidiploidinds,bet ne visq diq veiksniq. Jis ryksta vejkiant atrankai. Genotipq atranka be palio-
organq ir audiniq. Kepenq lqstelds,ypad neuronai yra poliploidiniai. r,osryksta. Jos negali nutraukti jokia s4moningaar nes4moningaveik-
Politenija - jau nagrindtasreiSkinys(Zr. p. 158). Politeniniq chro- la. Genotipine adaptacijagarantuoja taksonui ilgalaiki, pastovq prisi-
mosomrl aptinkama dvisparnir+(Diptera) somatinesel4steldse.Antai taikymq.
j.l yra vaisinis muselds (Drosophila),uodo tmklio (Chironomus) ler- Fiziologine adaptacija - daugiau ar maZiau staigus atsakas i
vq seiliq liaukq l4stelese,Kaip ne kart4 mineta, politenineschromo- kintandiq aplinkq. Sio tipo adaptacija daZniausiai ryksta vienoje
somos susidarodaug kartq kopijuojantisDNR, bet dukterinemsDNR organizmo kartoje. Palikuonvs jos nepaveldi. Bet ir ji priklauso
kopijoms nei5siskiriant.Pvz., kiekviena drozofilos homologine polite- nuo genl}:
nind chromosoma turi 1024 DNR kopijas. Per abi konjugavusiasho-
mologincs chromosomasbendras DNR kopijq skaidius- 2018. . arba kinta genq veikla (genq valdymo klausimas);
. arba r,yksta somatiniq l4steliq genomo pertvarka ir epigeneti-
Del poliploidijos ir politenijos padideja visq genq skaidius l4s- niai polqrdiai.
teleje, todel Sie reiSkiniaivyksta tose somatinesel4stelese,ku-
rios labai aktyvios arba jq veikla susijusi su genetines medZia- Prisitaikymo prie nuodq bfidai. Sis prisitaiklmas tiriamas Zin-
gos rizika - mutageniniais veiksniais. duoliq l4steliq kult[rose. Per palyginti trump4 laik4 i5tirtos atsparu-
mo prieZastysdaugeliuiivairiq nuodingq ir nenuodingqaplinkosveiks-
Pvz., padidejusios rizikos s4lygomis veikia kepenq lEsteles.Jos niu, net fiziniq, tarp jq jonizuojantiems ir ultravioletiniams spindu-
skaido lvairius ksenobiotikus.Ir ksenobiotikai,ypad jq skilimo pro- liams, aukitai ir Lemai temperaturai ir kt.
duktai gali bfiti mutageni5ki.Vadinasi ne tik l4stelesaktwumas, bet Prisitaikomaivairiai. Vienas i5 daZnesniqbldq * didesnesar ma-
ir aplinlqrbds,kuriomis l4stele veikia, lemia poliploidija ir politenii4. Zesnis genq grupes - regulono aktyvacija, sukelianti atsak4 i kon-
kretq veiksni (ar veiksniq grupg).

3.8.2.Pavieniqgenq skaitiauspokydiai- amplifikacija.Prisitaikymas Atsakai1'rai ivairiusr.'eiksnius,


ne tik i toksinus:
prie toksinq ir kitokiq veiksniq
. S i l u m i n i oS o k o a t s a k a s :
. aminorlgidiu ir apskritai bado atsakas;
Priei daugeli metq Sios knygos autorius klausesi labai vaizdZios, . SOS atsakas (i DNR paZaidas.ypad DNR trukius);
impulsyviosT Ivanauskopaskaitosapie tai, kaip gaminami prie5nuo- . Ada atsakirs(i alkilinaniiqsiasmedZiagasir jq padarytas DNR paZaidas);
dZiai gyvatesnuodams.Karvei suleidZiamanemirtina nuodq doze. Po . sunkiuju mctrrlurtsakii\:
to ji didinama, vel ir vel... Kol galq gale keliasdeSimtkartq virSija . oksidacinio streso (OxyR. H,O, ir SoX atsakai i laisvuosius radikalus ir
mirtin4 dozg, o karvei - nieko. Ji gpa. Ji prisitaike prie nuodq. Tuo peroksidus) ir kt. atsakai.

metu buvo Zinomas tik rei5kinys,bet labai nedaug Zinoma apie jo


Atskiras reiSkinysyra didejantisatsparumasstiprejantnepalan-
prieZastis.
kausveiksniopoveikiui(dozei).

208 209
Laipsni5kaiatsparum4didina - metalq jonus suriSandiaimedZia-
lctilendinitrilotetraactorlg5iiai
sai). buvo atsparts ir alkilinandiosiomsmedZiagoms.
. arba didesnl atsparurnElemiandiu genoripq (genu) laipsniSka Kry'Zmi5kqliatsparum4irgi gali lemti vieno geno amplifikacija.Btr-
atranka: tcnt transmembraniniobaltymo - glikoproteino P. KryZmi$kaiatspario-
. arba vienu lokuso (pavieniqgenq - genq sankaupq)laipsni5ka se lzlsteldseSistransmembraninisbalrymasyra l1'eir pompa - baltymine
amplifikacija. srrukt[rra,kuria toksinai pa5alinanriii lqstelds.Nuodai Salinaminespe-
cifiikai, todel lasteles,kuriose iryko glikoproteino P geno amplifikacija
Geriausiai iStirta amplifikacija lokusr.].salygojandiqatsparuma: ir susidardpompa, yra atspariosivairiemsnuodams.Vadinasi,atsparu-
nrasnuodamsgali priklausytine tik nuo genq, kurie lemia inaktyvinan-
' f o l i o r h - e s t i easn a l o g a m s- i n h i b i t o r i a m sm e t a t r c k s a t u (i a m e r o p t e r i n u i )a. m i -
c'iunuodusfermentq sinteze,bet ir nuo genq,kurie lemia membranos
n o p t c r i n u i ( j i e y , r a i r k a i k u r i u p a p a r i i u n u o d a i ) : a r s p a r u r n as a l r g o j ad i h i d -
rofolatreduktazcs(r//rli) genas: nepralaidum4nuodams ir/arba akr) /tl toksinq Salinimqi5 l4steles.
. sunkicsicms metalams
lkadmiui. cinkui. variui ir kt.): atsparuma sall'goja Bakterijq atsparumas toksinams. Membranq nepralaidumo reikS-
h r l t l m u m c t u l o t i u n e i ngue r r r i : md nustatyta seniai. Jis aptiktas tiriant bakterijas, atsparias antibio-
' nuodarns. silvcikaujantienrssu mikrovamzdeliq baltl'ntais tubulinais ir
suke- tikams. Tai viena i5 svarbiausiqmedicininds bakteriologijos proble-
l i a n t i c m sp o l i p l o i d i j r l( k o l c h i c i n u i v. i n k r i s r i n u i r k t . ) : a t s p ^ r u r 3 5 3 | . , , g o jnae -
mq. Konkretus antibiotikasbuna veiksmingastik kuri laik4. Vdliau
d i d e l e r sn r o i e k u l i n c sm a s e sl r a l t v m u p l 9 i r p 2 2 g e n a i :
' N - f o s f o n a c c t i l - l - - a s p i t r t a it ru ik i t i e m s p i l i m i d i n u s i n t c z c sp i r m i n i u
erapq in-
hakterijos jau pasidarojam atsparios.Nors bakterijq atsparumasan-
hibitcrriams;atsparuma salvgojaeenq sarrkaupa,koduojanti ii karto tris fer- trbiotikamsir kitierns toksinams (sunkiesiemsmetalams ir kt.) yra
mentus: karbamoilfosfatsintaze. aspartatkarbamoiltransfcraze. dihidroorotazg genotipine adaptacija, bet paralelizmasZinduoliq somatiniq l4steliq
ir kt. prisitailrymui prie nuodrl yra labai rySkus.Paai5kejo,kad bakterijq
Visu iiq genq amplifikacija dideja proporcineai didcrjandiamarsparuniui mine-
atsparumasnuodams (o tokie yra ir antibiotikai) priklauso nuo:
tiems nuodanrs.
P r i s i t a i k l ' m qp r i e n u o d u l c n r i n n c : i rue n u a m p l i f i k a c i j an e r a v i c n z i n d u o l i u m o -
ntlpolis. Antai vabzd2irl,atspariu fosfoorganiniamsinsekticidams.estcrazesB gcnas . specialiqfermentq, skaidaniiu ar suri5aniiq nuodq,
amplifikuojlnras iki 32 kartu. . arba nuo l4steliu nepralaidumo.

KryZmiSkas atsparumas nuodams. Tirti atsparuma nuodams Tai. pvz.. nustatytatiriant mikroorganizmq prisitaikyme prie peni-
ypad skatino zmogaus ir kitq zinduoliq somatiniq l4steliu prisitai- cilino. Gali bfiti aktlvi penicilinazd,bet gali blti ir nepraleidZiandios
kymas prie prie5veiinirl vaistrl. DaZniausiai tai labai nuodingos, penicilina lqsteles.
mutageniSkosalkilinaniios medziagos.Prisitaikiusiqprie alkilinan- Atsparios antibiotikams ir kitiems nuodams bakterijos turi vadi-
diq medZiagq lqstcliu t1'rimai buvo labai sekmingi. Aptiktas Ada namqsias R plazmides. Jos turi genus, lemiandius atsparum4 ivai-
atsakas, apie deSimt iki tol neZinomq DNR reparacijos genq (Zr. riems nepalankiemsveiksniams:jonizuojantiemsspinduliams,ivairioms
p. 510), kuriq veikla prisitaikiusioseprie alkilinandiqmedZiagql4s- chemin€msmedZiagoms.
telcse padideja iki 200 karru.
Prisitaikiusiasprie pricsveZiniovaisroveZinesl4steiesbandyta ,.per- A n t a i p l a z m i d i R l O l J t u r i S i u o sa t s p a r u m og e n u s :
. tL't- tetmciklirrui.
gudrauti": naudoti kcliq skirtingoschemineskilmes cirotoksiniqjun- . \//' - \trcptL)miCirlui.
giniq deriniai arba gydymascheminiaisjunginiais derintas su joni- . cntl - chloramfenikoliui.
zuojandiaspinduliuote.Bet iia lauke staismena.Lqsteles.prisitaikiu- . r r r /- s u l f o n r m i d u i .
sios prie vieno nuodo, buvo atsparioskitiems nuodams. Thip buvo . nt(r - g1,r'sidabrio jonams.
. .fir.r- fuzido rlgiiiai.
atrastasr,:rclinamasis kryzmiSkasisatsparumas.Jis irgi ncra l,ien zin-
Vrdinasi. bakterijos. kurios turi Rlt)0 plaznridg, lra atsparios sumrne-
duoliq lasteliumonopolis.Antai vaircnisir pupos,arsparesnes EDTA toms nrcdZiagoms.

210 l-1'
Itin atspariubakteriiuplazmicles yra daugiakopijin€s.Lqsteleseju j
il.

,o
yra 10-20, taigi tiek pat kartl] padidejgsir lqsteliu atsparumas.Bet o il,' a
.l
svarbiausia,kad atspariq nuodams bakterijq genome gali padideti at- \o"'t\*
o.t .'tt
,l-t I , -al. ',rs
sparuma lemianiiu genu skaidius,t. y. gali v,vktitikra amplifikacija. a -iLj'
) r?rl- :
Tai jrodo, kad amplifikacija yra universalus,ivairioms organizmq
grupems bfidingas rei5kinys,kurio uZuomazgqreikia ieSkoti proka-
riotq genome.
-- -l',
- t tlt; r"
"a
{i }r'
I
Amplifikuojami ne tik genai. kurie lemia atsparum4 nuodams.
123
Labai aktlviose l4stelese (Zmogaus,amfibijq, vabzdZiq ovocitq, kai
3.33 par'. Atsparumq kolchicinui lemianiio geno amplifikacija diiungarinio iiurk€no
kuriq gyvfnq regeneruojandiqaudiniq, augandiosacetabuliarijos,be- chromosomose(rcmiantis B. P Kopninu ir A. V Gudkovu, 1982):
siv-vstandiovi5iiuko stuburo, infuzorijos makrobranduoliq. dulkia- / - ilga chrrxrosomasu homogeniSkainusidaZiusiuiigu segmentu(pazymdtarodykle);
daigio ir kt.) v,vksta rDNR geno-sankauposamplifikacija. KopU,+ 2 - daug dvigubu mikrochromosomq: -3 - ckstrachromosomini DNR (smulkfis
skaidius yra proporcingas lqsteles aktyvumui. Jis gali padideti iki t a i k e li a i )
20000 kartq.
rodo. kad amplifikuoto segmento ijungimas i chromosom4 gali
Drozofilos genome aptiktas dar vienas IRNR gcnu daugejinrobldas. Tiesa, jis blti antrinis irykis: susidaropailgejusichromosomasu vienodai
yra kompensacinis.Siq genq padaugcja tik tada, kai del netolygauskrosingovcrio
besidaZandiuilgu segmentu (jame yra amplifikuoti genai).
arba delecijos dalis rRNR genq prarandama. Tbkiu an'eiu dalis likusiq chromoso-
noje rRNR gcnu pasiialina i\ chromosomos ir replikuojasi. Tada visos kopijos
ja stabiliai perduodamos dukterin€ms lqstelems. Pastarieji trys bldai pavaizduoti 3.33 paveiksle.
lsrjungiai chromosomq ir kartu su
Sis rei5kinys vadinamas magnifikacija (lot. magnificatio - padidtnimas). Ji bldinga Amplifikuotq genq likimas. Skiriama
ir genams, kurie lemia chromosomu histonu sinteze.
. nestabilioji amplifikacija,
Amplifikacijos bfldai. Pirmiausiabuvo aptikta ne genq, lemiandiu . stabilioji amplifikacija.
atsparum4 nepalankiems veiksniams, o rRNR genq amplifikacija.
DNR segmentas,koduojantis SiasrRNR, iSkerpamas.Toliau besisu- Tai priklauso nuo amplifikacijos bfido. Prisitaikant prie nuodo
kandio Ziedo bfidu nuo jo kaip matricos sintetinama ilga ekstrachro- pirmaisiaistrimis bDdais,amplifikacijanestabili.Nestabiliausiajos for-
mosomind:rDNR. ma - ekstrachromosomindDNR. Ji laikina net toje padioje l4steleje.
Prie nuodq prisitaikoma keturiais b[dais: Geriausiaspavyzdys- rRNR genq amplifikacija ovocituose.Subren-
dusiuoseovocituose5i ekstrachromosomine DNR i5nyksta.DNR maz-
. susidaro ekstrachromosomindDNR;
gelius dar 1982 m. atrado B. Kopninas, bet iki Siol jq reikSme ir
. po amplifikacijos ekstrachromosomineDNR susitelkia smul-
i ypatvbes neiStirtos.Ypai neaiSki citoplazminiq amplifikuotos DNR
kius mazgelius,kurie yra ne tik branduoll,je,bet ir citoplazmo- mazgeliq paskirtis. Dvigubos mikrochromosomosstabilesnes,bet pa-
je; SiosDNR replikacija r.ykstane tik S, bet ir kituose lqsteles
smerktos iSnykti dukterinese l4stcldse,nes neturi centromeros (vie-
ciklo tarpsniuose;
noje jq telpa 2-4 dhJr genal).
. susidarodvigubosmikrochromosomos(angl. doublemirute chro-
ntosomes).smulkios,suporuotoschromosomos,neturindioscen- Stabiliausia amplifikacija yra tada, kai amplifikuotas segmen-
tromeros; tas yra normalioje chromosomoje. Jeigu l4stele su tokia chro-
. amplifikuoti genai yra chromosomoje,bet nebttinai tame pa-
mosoma dalijasi, amplifikuot4 segment4paveldi visos dukteri-
iiame lokuse ar net chromosomoje,kaip pradinis genas.o tai nds lastelds- klonas.

11) 2t3
Olocitai - generat)\incs lastelis, todil csant stabiliai amplifikacijaij4 pavel-
L4steliq populiacijos. Kaip ir pagal epigenetiniuspokf iius, taip
ditu palikuonys. Pirimidinu sintezdsgenq sankaupa.atvirkSdiai,amplifikuo-
ir pagal genomo pertvarkqsomatindslqstelessudaropopuliacij4.Ge- jama tik stabiliausiubudu - chromosomoje.Atsparumo kolchicinui atZvilgiu
riausiai tai irodyta dh.fr genui. lasteldslabai ivairios. Net toje paiioje lasteldjepasireiSkiakeli amplifikacijos
Somatiniq lqsteliq populiacija susidaro i5 karto pagal kelias budai.
sar'ybes:
Zmogaus patologij4 gali nulemti sutrikusi amplifikacija.rDel kai
. pakitusiq ir nepakitusiq lasteliu santykl; kuriq genq amplifikacijos atsirandaveZys.Thi pirmiausia onkogenq -
. amplifikacijos budus; c-tnvc, K-ras ir kt. amplifikacija.ThdiauveZi gali sukelti ir kitq genrl -
. amplifikacijos laipsnl (kopijq skaidiq); telomerazds,D ciklino amplifikacija. Pastarasisgenas, kaip ir onko-
. pertvarkos stabilum4; genai, valdo lastelesdalijimqsi (Zr. p. 336). Chondriosarkomosl4ste-
. grlZimo laipsnl (griZtamum4 - negriZtamum4). lese amplifikacija aptikta net 8 lokusq, be to, ivairiq ligoniq skirtingq
lokusq skirtingose chromosomose.
KaZkuri l4steliq dalis lieka nepakitusi. Pakitusiosl4stelesskiriasi
amplifikuoto lokuso skaidiumi ir amplifikacijos budais.
Mieliq poravimosi
3.8.3.Lokusqvietoskaita. Somatiniskrosingoveris.
Nepakitusios l4stel6syra naujos genomo ar pavieniq jo loku-
sq pertvarkos rezervas. tipai

Tai savotiSkaorganizmo strategija.Mala su kokiais aplinkosveiks- Lokusq vietos kaita yra vienas pagrindiniq somatiniq l4steliq
niais dar teks susidurti organizmui per ilg4 jo gyvenim4. Taigi ir genomo pertvarkos b[dq. Daugeliu atvejq del to pakinta ge-
daugumos lqsteliq amplifikacija yra nestabili. Tadiau aptikta l4stelirl, nq veikla, pasireiSkiapaddties efektas. Pana5i peffvarka gene-
kuriose dhfr geno amplifikacija i5 karto buvo stabili. Si lqsteliu dalis, ratyvinese l4stelese sukelia paveldimus pokydius - mutacijas,
matyt, svarbi l4stelesatmindiai. rekombinacij4.
Amplifikacijos iSsaugojimas yra l4stel6satminties, arba kitaip ge-
nq veiklos imprintingo b[das. Keletas 5io tipo reiSkiniu nagrineti. Tai netolygi euchromatino
translokacijaI heterochromatin4arba Saliajo, lokusq translokacijai5
Pakartotinai paveiktos nuodu ar kitu nepalankiu veiksniu, l4s- vidines chromosomq dalies i subtelomerq,lokusq vietos keitimas del
teles prie jo prisitaiko greidiau, negu tos, kurios pirm4 kartq judriqjq genomo elementq ir Siu elementll isiterpimasnaujoje vieto-
s4veikauja su Siuo veiksniu. je. Salia jq dar yra

Amplifikacijos valdymas ir genetika yra ateitiesproblemos. nors jau dabar kyla . s o m a t i n i sk r o s i n g o v e r i s :


daug svarbiq klausimq:
. koddl nepakinta lytines lqstelds,nors jq genome . kasetine pertvarka genq, lemiandiq mieliq poravimosi tipusl
1,ra tie patls genai, kurie
amplifikuojami somatineselqstelese; . inversijakaip genomo pertvarkosbudas (Salmonellafaziq kaita).
. kodel amplifikacija vyksta tik tam tikrose l4stelese;
. ar gali blti nukrypstama nuo genu amplifikacijostvarkos, ypai lytinese las-
teldse?
Somatinis krosingoveris. Mejozeje homologiniq chromosomq
Labai nedaug Zinoma apie genus, kuric valdo amplifikacijq, taiiau akivaizdu, konjugacija - bfitinybe, viena pagrindiniq Sio l4steliq dalijimosi ypa-
kad amplifikacija yra valdomas reiSkinys: tybiq, bet ir mitozeje homologines chromosomos gali suartdti. Pir-
. ryksta tik tam tikrose lqstel6se,pvz.,rDNR gcnq - Zinduoliqovocituoseir pan.l
. nusistov€jgs santykis
miausia tai nustatyta genetiniaismetodais - atrastas somatinis kro-
-tarp amplifikacijq sukelianiio veiksnio lqsteliq tipo ir singoveris.
amplifikacijos b[do. Zinduoliu ovocituosev.vkstancstabiliausiaamplifikacija.

't1A
L l+
2r5
llc krrrringor erio
Pastarasisitikinamiausiaiirodomasdvigubosiomismozaikomis.Jo-
mis ivertinamas ir somatinio krosingoveriodaZnis.Thi mozaikos, ku-
Tdb \tr1 riq pusg pakitusio lopo sudaro somatines l4steles su vienu recesy-
.\!.:,
\tr 7 viuoju pozymiu, kita pusg - l4steles su kitu receslviuoju pozymiu.
' \i l, 6t : Thip buvo ir hibridu .v*l*srt (2r.3.34 pav.). Tokios dvigubosiosmo-
-- zaikos atsirado ddl somatinio krosingoverio.Thdiau bttinos dvi sqly-
gos: \_
M i t o z i n i qk r o s i n g o cr r i s
1) tam tikra aleliniu genq padetis dizigotose (heterozigotosepa-
q sal du nealeliniusgenus):

d-JE'frir(at ' r n . . o . - b -{
SN

+" *
arbaapibendrintai-

i ,tt
={ ar{
H',Su...," u'!l
-1.31 par. Dr.iguba mozaika - so-
matinio krosingoverio rezultatas:
go\ e'rio
I - chromosomupasiskirsry'mas 2) krosingoveris
turi r.y-ktitarp centromeros ir pirmojo nuo cen-
'. - mi-
, _,{, . tozd.lebe krosingoverioir po soma- tromerosgeno-zymcklio, b[tent sn-t arba B, b'.
{cl l,l -tt .aa
tinio krosingoveriodrozofilos hete-
Ab Abt
rozigL)tose t,*.i1571;-B - fenotipinis -l
somalinio krosingoveriorczultatas- .4
* dviguba ntozaikaant drozofilos kru- aB A,!-_
-r t i n c l e s ( a r b a g e l t o n a sk [ n a s . a r b a
. . a p s v i l c "i c r e l i a i )
ir e -) ir
-aB
aB
Ji atrado 1936m. Sternas(c. Stern).Jis tyre drozofilos(D. ntelatto- ''-''..'...'
€ I
gaster)hibridus, heterozigotiniuspagal du genus X chromosomoje: aB
y Qellow) - geltonas ktnas, normali - pilka spalva: Ab
sn (singed)- ,,apdeginti.apsvile,,iereliai. Abu poZlmiai C ' h i a z m atsa r p h o m o l o u i n i uc h r o m o s o m q P o l 1 ' g i alia s t e l i q ,k u r i o s ey r a
Hibridiniq pateliq kunas buvo pilkos spalvos su normaliais sere- dominuojantvs c h r o r r a t i c l Z isuo m a t i n e j el a s t e l e j e p o , v i e n 4 ( aa r b a b ) r e c e s l v q j t
poz)-ml
liais, nes abu genai (r' ir.vr) yra recesFieii. Thciau retkariiais ant
drozofilq kai k,riq k[no daliu atsirado crvig,bos demes: Normaliojemitozejevisos dukterinesl4stelesvienodos.Ddl so-
o puse demes - geltonaskfinas.
normalls iereliai. matinio krosingoverio atsirandaivairiq genotipusomatinesl4steles,
' kita pusd denies- normali pilka
kDno spalva...apsvileiercliai,, tarp jq ir tos, kurirl genotiperecesyviejigenai yra homozigotineje
(3.3-1pav.). Tai mozaika. brJkleje(hb arbaaa). Jos yra kamienines(motinines)dvigubajaimo-
zaikai atsirasti.Krosoveriniqchromosomqsu vienokiuir kitokiu ge-
Mozaikos. Dvigubosiosmozaikos po somatinio krosingoverio.So- nu deriniu susidaropo lygiai,todel ir lqsteliq.kurios tampa homo-
matiniq l4steliu mozaikassukelia: zigotinemispagala aleli ir pagal b alell, turi blti irgi po lygiai.
. susidarosomatiniql4steliqpopu-
Ddl somatiniokrosingoverio
ivairios nrutacijos:
' genq veiklos pokydiai,ypad del mozaikosb[dingostik somatiniamkrosin-
liacija.Dvigubosios
variabiliojopadetiesefekto;
. somatinis krclsingoveris. goveriui.

216 217
Gcnctindsjo pasekmesgali btti dvejopos:pirma. susikuriasoma- Mieliq poravimosi tipq kaita. 15visq genomo perwarkos rei5kiniq
tiniq l4steliu ivairor,'edel gcnq naujq deriniq chromosomose.Antra. stenetinisnrieliq poravimosi tipq kaitos valdymasgeriausiaiiStirtas.
Mielinrs (Saccharomycescerev'isiae)bldingas homotalizmas (gr.
tai vienas i5 genomo pertvarkos - geno amplifikacijos- btdq soma-
tindse lEstelese.Thi svarbu l4steliq diferenciacijai.Manoma, kad to- Ittttrto - vienodas. pana5us * thallos - auglys, al2ala)' Susilieja to
kiu bhdu susidaroZinduoliu raumenq lastcliq ivairovd.Somatinis kro' pirties gniuZulo dvi lasteles,bet tik dviejq skirtingq poravimosi tipq,
singoveris- vienas i5 bndq somatiniq lqsteliq genotipq skirtumams t. y. a ir cr haploidin€s lqstelds.
atsirasti. Tai pagrindind ontogenetikosproblema, kuria pirmasis ban- aa = a ---'
de sprgsti Veismanas. a ct, a\?
]>-- r.,/
Kiekvicnos krosoverinesl4stelds(kurioje itykEs krosingoveris)pa- -i ".-/ .raf
UZdrausta Susilieja UZdrausta
likuonys paveldi naujq genq derini krosoverinesechromosomose.Jos
sudaro klon4. Klono ir mozaikos lopo d1,dl lemia tai. kaip anksti Susidarodiploidinesa/cxl4stelds.Bet kaip i5 tos padiosvegetaty-
organizmo raidoje iryko somatinis krosingoveris.kiek dukteriniq l4s- r inds l4steldsatsirandadviejq skirtingqporavimositipq l4stelesa ir
teliq atsirado per t4 laik4. a? Mieliq poravimositipq ypatybd,yta ta, kad o gali virsti a, arba
Somatiniq lqsteliq genotipu lvairovd susidaro ir kai ryksta krosin- an'irk5diai:a virsta cx:
goveris tarpe tarp dviejq iyminiiqiq genq (3.35 pav.). Atsiranda skir- Poravimosi
tingo fenotipo mozaika, bet ji vienguba. Kad tai somatinio krosingo- iefA
verio pasekmd,reikia irodyti, nes, kaip mindta, lygiai tokios pat mo- '\--l
- riPq kaita
zaikos gali atsirasti dei nrutacijq ar chromatino sandaros pokydiq.
MAT, HMLa ir HMRa lokusai. 3-iojoje mieliq chromosomojeyra
\Iito?inis k.orinsor€ri\
3 lokusai, kurie lemia poravimosi tip4: vienas veiklus MAT (angl.
llc krosinsoveri(l rnating h'pe) \r du neveiklDs- ,,tvlindios"neekspresuojamoskasetds
HMLa ir HMRa (angl. hontothallic left ir right). Potencialiai kiekvie-
na haploidine mieliq l4stele turi geneting informacij4 virsti s ir a
-b porar,imositipais. Thdiau konkreti l4stele yra tik vieno kurio lytinio
tipo: a arba cr (3.36 pav.).
-i 1!

Poravimosi tipas yra tas, kurio kasetd (HMLa ar HMRa) yra


- -.
MAT lokuse. VienE kasetg MAT lokuse gali pakeisti kita; kar-
t +
llotinind
l4st.'ld
Dilktcrinas tu gali keistis poravimosi tipai (aea).
l4stelAs

Poravimositipu kaitai bDtinasdominuojantisgenasHO (angl. ho-


5'.,_.,
ntothallisnt). Sis genas koduoja endonukleazg,kuri kerpa specifines
+ --
llotinin€ nr.rkleotidusekasmieliq DNR. MAT lokuse ji padaro dvigrandi trflki,
l4steld
I
Dukldrina's
ir po to i MAT lokusq istatoma prieSingabuvusiai kasetd:
l4stelAs

3.35 pav. Somatinis krosingoveris tarp dvieju genq - Z1'mekliq: HMRIiMATa


A. a ir B. b - gcnai-Zvmckliai;
parySkintadukterine lqstcl6.kuriclsfenotipe pasireiikia arba
rcccsyvusisgenas d. nes po krosingovcrioji tampa homozigotine (aa) pagal 5! gen4, HMLa iMATa
kitq trijq galimq genotipq somatinesc l4stelesedominuoja aleliai ,4 ir -B

218 219
I5lieka genetine informacija ir tame lokuse. i5 kurio (HMRa arba flagelinai (apie 50 kDa). Jie yra pagrindiniai pavirSiniai5iq bakterijq
HMLU) kasete perkeliama i MAf lokus4. Vadinasi, perkeliama tik antigenai. Tik E. coli turi vienq flagelin4, o S. t,vphimuium du, Lymi-
viena DNR grandind. Virsmas vieno tipo kitu 'uykstasantykiu 1:1. mus H, ir H..
Thd a tipo lEsteleiyra cr tipo l4stele. Kai endonukleazesgenas yra Dar 1956 m. Lederbergas(J. Lederberg)ir Ino (T Iino) aptiko
recesyvusis(nll-mutacija), ho poravimosi tipq kaita ',yksta labai re- idomq reiSkinj. Yra dvieju tipq to paties S. typhimuturru kamieno
tai. 10 " daZniu. l4steles:vienos turi flagelin4H,, kitos - H.. Ir vienos, ir kitos l4s-
Kasetind vietos kaita ir jos valdymas. Tai sudetingi rei5kiniai. te16svienodai turi genus, kocluojandiusabu flagelinus. Be to, paai5-
Pirmiausia yra genai S1R (angl. silent infotmation regrlalors), kurie kejo, kad nors ir retokai (10 r-10 5 daZniu/l l4steliq kartai), bet Hl
slopina HMRa ir HMLr,,tylindias" (neekspresuojamas)kasetes.Jq serologinis tipas gali virsti H2, arba awirk5iiai:
yra keletas. S1R genq koduojami represoriai sqveikaujasu specialio-
mis nukleotidq sekomis, kurios abu neveikliuosiuslokusus supa iS
abiejq pusiq ir kuriq nera veikliajame MAT loklse (Lr. 3.36 pav.). SkirtingosS. tvphinutrilrnzserologinesb[senos vadinamosfazdmis.
Kasetinis perjungimasnera unikalus rei5kinvs.Pana5iaiperjungia-
mi Tiypanosotnavsg (variabiliojo pavirSinioglikoproteino) genai. Ma- Vieno serologinio tipo virtimas kitu vadinamasfaziq kaita.
noma, kad tokiu pat bfidu valdomi homotaliniq samanr] ir dumbliq
poravimosi tipai. S. t,nphimuium nauda i5 faziq kaitos yra panaSi, kaip Trypanoso-
Inversija kaip Salmonelln faziq kaitos prieZastis. Salmonella ir rna ii l,sg genq kaitos, - didesnis pasiprieSinimasimuniniam gyv[nq
Escheichia juda ZiuZeliais.DidZiqj4 ju ZiuZelio dali sudaro balrymai atsakui i parazit4.
Flagelinq genetika ir faziq kaitos reguliacija.Abu flagelinusH, ir
H, koduoja skirtingi genai, nutolg vienas nuo kito (3.37 pav.). Svarbu,

rhl H: P1 hin
-c=E>

Repre- FlagelinoH2
f,tisgtino ;
r-1l s.lnrezel sorius sintezd
a-F*

^^_>
/1 | s l o p r n a m aI Rh I vyksta
r 1.r ,' tI
H,\fr?a
arba
Ht oPz
<-
a --:--r. d tl -.
n( r cnuJnuklcalc
l. I -
karta V I
FlagelinoHlTinteze RepresoriausRhl ir flagelino
--ffiru <.,+ ,. /,1 7.2
-:L M--- vyksta H2 sintezenevvksta
\\' \ _ailff>- 3.37 pav. Faziq kaita - promotoriaus P, inversija:
H1 ir H2 - flagelinai; Hl 1r H2 - flagclinu genai; rhl - reguliacinisgenas, kuris
3.36 par'. Nlieliu sacccromycescerevisiaeporavimosi tipq lokusai HMLa, M4Ta ir
koduoja baltymq-represoriuRhl. Sis baltlmas slopina flagelino gen4 Hl. Jis savei-
HMRa ir jq valdymas:
kauja su geno H/ operatoriumi O. Promotorius P, ir genashin yra judriojo genomo
HMLa ir HMRa lokusq vcikl4 slopina sIR genq produktai: jie sa'eikauja su E ir
clemento viduje, tik 5is elementas ncsikilnoja i5 vienos vietos i kitE, o apsiveriia
I, vciklls yra tik tie gcnai. kuric yra MAT lokuse: transkribuojamigenai pavaizduoti
(inversija) 180'. Genas /r}r koduoja baltymq (DNR invertazg),kuris atlieka elcmcnto
.\/1,..t , translokacijaatlieka HO cndonukleaze i nversija

220 221
ar bus ak[vus H. genasir Saliaesantisgenasr/r1.kuriskoduojarepre- dc, kad r_vri5kas stcrilunraspaveldimasper citoplazmq,Ef-
kr.rkurtlztl
Flr genoveikl4.GenaiH.ir rhl veikiakartu,jq veikla
soriq,slopinanti rusis (B. Ephrussi) aptiko mitochondriju parelcf imtrmq, pagaliau ne-
priklausonuo promotoriaus P padeties, Ji gali kisti 180': branduolinis paveldimumas buv() r,'ieSai
iteisintas.
. Pt
Itampa iioje srirrje gali parodl'ti ir toks i'rrklls: net -l moLslininkai i.irinkti
\__ ___ I - H) r r-li1 r'eiklls = Hz fazi
Anrerikos nacionalincsmokshl akrdemijos nariais u2 dalbus. susijusiussu nebran-
c l u o l i n i up e v e l d i m u m u .N c v i e n a i s e n e t i k o ss r i d i r r ir l ; r r n c b u v o s k i r t a t i e k d c m e s i o
H2 ir rhl neveiklfis= H' fazd iioje presti2ineieMokslu akademijoje.

Kai rhl genasneveiklus,nesigaminarepresorius,slopinantisFI,


gen4,ir Sisveikia. 3.9.1. Specifiniai nebranduolinio paveldimumo tyrimo metodai

Faziq kaita irgi ncunikalus reiikinys. Panaiiai kaitaliojasi klunrpelts (Parume- Nebranduoliniopaveldinrumot1'rimoproblemos.Kla:ikiniamsge-
ciarrr) poravimosi tipai arba antigcnrl gamlba. Antai 2iu2eliu pavirSiujeesaniiq an-
netikos metodamsbutinos to paties g.c-no(pozvmio) alteriratyvos"skir-
t i g c n q s i n t e z gk o d u d a n c t 8 b r a n d u o l i o g e n a i . b c r p a s i r e i 5 k i ar i k v i e n a s .K u r i s i S
ju. priklauso nuo aplinkos. Ivairhs poveikiai A serotipa eali paversti B serotipu, ir nebranduoliniq polymiu iirai5kas sunku
tingos formos. Altr,:rnirt),rrias
atvirkiiiai: B-+A-+B, bct kai sall'gosnekinta, serotipai rra srabilusir paveldimi per aptikti del keliu prieZasiiu:
citoplazm4. 1. Nebranduolinio paveldimumo vienetai daZnai nulemia glvybei
ldomiausia. matyt, )'ra aukitesniqju augalq faziu kaita. tik kol kas maZai tiria- svarbiuspo4/mius, pvz., mitochondrija yra kvipavimo centras. ir jei-
ma. Lenglriausiajr1 stcbiti \,esetaty/iniubldu dauginamq augalu. Skirtingo amZiaus
arba iSaugc jvairiomis sall'gomisto paties augalo ugliai nikiai skiriasi. Skirtumai gu lqstele nekvepuoja.ji turi Zlti.
iilieka dauginant veqetatv\iniu bldu. bet, matvr, Siq pokviiu prieimtis kita - epige- 2. Chromosomosc esantysgenai daZniatrsiaiyra pakartoti tik du
netind. Kur kas sudctingiau negu Sttlnnnella, vyksta Pnrzurrccilrnserotipu kaita. kartus ir toll'giai pasiskirstQtarp cluktcriniu lusteliu,toddl nesunku
Dvicjq virusu 1', ir ,!ftr genome invertuojami segmenrai. kaip ir Salntonella. iSaiSkintijq genotipa ir fcnotip4. TLo tarpu nebranduoliniopavelcli-
Priklausttmainutt invcrtuojanto segmcnto padeties kiellicnls iiu nurtsaikiujqrirusu
u 2 k r c i i a s k i r t i r r c r sl r u k t u r i i t r s .
mumo strukturos kartojasi daugvbg kartu. Fvz., l4stelejeplastidZiq
vra nuo deiimc'iu iki 5imtu, o mitochondriju gali b[ti ir tfikstandiai.
Jeigu viena kita mitochondrija ir pakistq, lastelessar,ybdmstai netu-
3.9. Nebranduoliniai (nechromosominiai)genomai. retq ltakos. Pakitusi mitochondrija degraduotq ir jos viet4 uZimtq
Nebranduolinis paveldimumas normalios.
3. Jeigu mutantines plastides (ar mitochondrijos) l4steleje i5gy-
Nebranduolinis paveldimumas - daug giniq sukelusi problema, vens ir pasidaugins.joje ialia mutantiniq plastidZiq(ar mitochon-
kaip ir genomo epigenetiniaipokydiai. Nepaisanrto, kad prie ne- drijq) bus normaliu. Plastidestarp dukteriniq lasteliq pasiskirsto
branduolinio paveldimlrmo .,lop5io" XX a. pradZioje buvo tokie zy- netoll,giai,o mutantines plastidespasiskirstoatsitiktinai, todel la-
m[s mokslininkai kaip Boveri (T. Boveri), Korensas (C. Correns) ir bai daZnai dukterinis lastelcs turi ne tik mr.rtantines, bet ir nor-
Bauras (8. Bauer) (pastariejidu atrado plastidZiupaveldimumq),ilgq malias plastides.Konkuruodamos normaliosiosplastides gali daZ-
laikzl nebranduolinispaveldimumas(rei5kin,vs vadinamasjvairiai: ne- niau dalytis ir iSstumti mutantines plastides. Tik atsitiktinai gali
chromosominis, citoplazminis) nebuvo viesai pripaZistamas.Tik po susidarytilastelessu visomis mutantinemisplastidemis(3.38 pav.).
to, kai apie 1950-1955 m. Sonebornas(T M.sonneborn). Bilas Ir Siuo atr,cju daugialilstis organizmas bus mozaika - margalapis.
(G. H.Beale), atrado ir smulkiai i5tyre lvairius Parantecirunnebran- Tbdel daZnos marcalapiu augalu plastidiiq mutacijos.
duolinio paveldimumo reiSkinius,tarp jq susijusiussu kapa dalele- Nors aukSdiauiSclcstl,tos aplinkybis ir ztpsunkinatirti nebranduo-
mis, Michaelis (P.Michaelis) nustate citoplazminiopaveldimumo svar- linf paveldirnunrq.bet iiuoiaikiniai molekulines genetikos metodai
ba tolimuosiuoseaugalu hibriduose,Roudsas(M. M.Rhoades) iro- lcidZia apsieiti he alternatyiu qeno b[senu.

222 223
Y

Visoms genetinems struktfiroms, ku_


riq genetine medZiaga yra DNR arba lh/\i \ /
/; \
RNR, taikomi tie patys nukleomgSdiqty- I r u l r r p ; r l r i l i il , , K 4 7 ft I Il{rlai ki

rimo mctodai. kaip ir branduolio DNR.


L o n ju g r c i j r r
\i r'';d r I konjugrciir

Toli paZengtajais tiriant ir nebranduoli- v/ \_/


nius genomus. Antai vienas pirmrjq vi- ,/ \
siikai sekvenuotq buvo Zmogaus mito- fl\
i'i'i "\
chondrijq genomas net neZinant, kokius F, r lf-> rapa
' n ' r , " 1 ' erarcrc.
ffi
balrymus koduoja kai kurie awirieji (va- li.^-..Jj
\,i/ \*'t9

n
dinamieji neidentifikuoti) skaifymo reme- \v
.lutogrrui.ir
liai. Tiesa, Zmogausmitochondrijq geno-

n
3.38 pav. Atsitiktinis plastidiiq n
pasiskirstymastarp dukteriniq
l4steliq:
mas labai nedidukas (tik Siek tiek dau-
giau kaip 16,5 kb, Zr. toliau).
dh /l
n () r m a l i o sp l a s it d e s p a Z rm c t o s
Mitochondrijose ir kitose nebranduo-
tKl
ir<l (f )
F,f''l
juodu, mutantines- pilku skri-
tuliukais. Linijomis AB ir CD
pavaizduota citokinezc
linese genetinesestrukt[rose esaniiq ge-
nr+ alternatlvios formos (aleliai) yra b[-
50p,6
v/ \-/
507o 5O7o
trumpalaik€ a ir ilgafaikd b Paramecium
tinos, norint nustaryti funkcing 5iq genq
konjugacija:
reikSmg,jq valdymq, rodel klasikiniaigenetindsanalizesmetodai ne- rr - apsikeidiamatik mikrobranduoliaisir juose esaniiais genais K ir k; citoplazma
praradg savo vertes: n c a p s i k e i i i a m a :k a p a d a l c l i u i S l i k i m a sp r i k l a u s o n u o b r a n d u o l i o g c n o t i p o : c s a n t
rerkliam K genui (Kr( arba Kft genotipai) kapa dalelds iilieka, o kk genotipo
' jais, kaip ir anksdiau,aptinkami nauji nebranduorinio paveldi- Parattteciuntkapa dalclcs iinl'ksta: b - apsikeiiiama mikrobranduoliaisir citoplazma
mumo faktai ir rei5kiniai; :u joje esantiomis kapa daleldmis: iiq iilikimas priklausys nuo K geno (Zr. a)
' l4stelejenustatomoskonkrediosstruktlros,
kurioms budinga ge- Galima pasinaudoti ir savita kai kuriq mutacijq fenotipinc apraiSka.kaip antiri
netine autonomija, ir tik aptikus jose DNR (ar RNR) kaip tirti ts (temperatlrinius) mutantus. Efrusis irodd genetine mitochondriju autonomija
geneting medZiag4,taikomi molekulines genetikos metodai; pasinaudodamastuo. kad vienalasiianrsgrvbams (tarp jq miclems) bldingi du kvi-
' paZintine reikSme: klasikiniq metodq pagrindq parimo tipai: aerobinis ir anaerobinis.Dil mutacijos sutrikus aerobiniam kvdpavi-
visacla sudaro
nrui. dar iilieka anacrobinis k"cpavimas. Mieliu Sacclmrontvcesmutacijospetite (pranc.
genetiniai rei5kiniai ir desningumai,kuriuos reikia Zinoti.
smulkus. maZas) arba gnbo Neuro.sporacra.r.samutacijos polo (angl. skurdus) yra
n r t ' d e l i am
i itocltondriju
g c n o m u it i r t i .
Visais atvejais nebranduoliniq pozymiq paveldejimui yra bldin-
gas nukrypimas nuo tipi5ko tam organizmui pozymio paveldejimo, AbipusiaikryZminimaiyra klasikinismetodas.Net Linejus(C. Lin-
bndingo branduoliniamsgenams. fvairiems organizmamstaikomi sa- ne) jrodinejo,kad esminiai.stamblspozymiaiyra paveldimii5 motinos