Está en la página 1de 81

ISTORIJOS KONSPEKTAI

VALSTYBINIAM
EGZAMINUI

2013-2014

Turinys
ISTORIJOS DATOS ............................................................................................................................................... 5
ISTORINS ASMENYBS ...................................................................................................................................... 6
KRIKIONYB .................................................................................................................................................. 13
KATALIK BANYIOS SKILIMAS .................................................................................................................. 15
KRYIAUS YGIAI .......................................................................................................................................... 15
KATALIK BANYIOS TAKA ........................................................................................................................ 16
FEODALIZMAS .................................................................................................................................................. 17
MIEST SAVIVALDA .......................................................................................................................................... 18
VIENUOLYNAI. UNIVERSITETAI ......................................................................................................................... 19
ROMANIKA (X-XIIa)........................................................................................................................................... 20
GOTIKA (XII-XVIa.) ............................................................................................................................................ 21
Lietuvos valstybs formavimasis XIII a. ............................................................................................................ 22
Krvos sutartis .............................................................................................................................................. 24
JOGAILOS PRIVILEGIJOS KRIKTO PROGA .................................................................................................... 25
LIETUVOS SAVARANKIKUMO KLAUSIMAS DINASTINJE UNIJOJE SU LENKIJA ............................................... 26
LIETUVOS LUOMIN VISUOMEN .................................................................................................................... 26
ETNIN IR RELIGIN VISUOMEN LDK .............................................................................................................. 27
DIDIEJI GEOGRAFINIAI ATRADIMAI .................................................................................................................. 28
KAPITALISTINI SANTYKI ATSIRADIMAS ........................................................................................................ 29
REFORMACIJA XVIa .......................................................................................................................................... 30
KONTRREFORMACIJA XVIa. .............................................................................................................................. 30
RENESANSAS (ATGIMIMAS) ............................................................................................................................. 31
HUMANIZMAS mogus - kaip svarbiausia vertyb ........................................................................................ 31
RENESANSAS LIETUVOJE (XVIa) ........................................................................................................................ 32
REFORMACIJA IR KONTRREFORMACIJA LDK (XVIa) ......................................................................................... 32
VALAK REFORMA 1557M. .............................................................................................................................. 33
LIUBLINO UNIJA ................................................................................................................................................ 34
POIRIAI LIUBLINO UNIJ ........................................................................................................................ 34
ATR VALDYMAS PO LIUBLINO UNIJOS.............................................................................................................. 35
VU KRIMAS IR REIKM ................................................................................................................................ 36
LIETUVOS STATUTAI ......................................................................................................................................... 36
XVI-XVIIa. KONFESINS VISUOMENS STRUKTROS KAITA ............................................................................. 37
XVIIa KAR SU RUSIJA IR VEDIJA POVEIKIS LDK VALSTYBEI IR VISUOMENEI ................................................. 37
KDAINI SUTARTIES SU VEDIJA SUDARYMO APLINKYBS ........................................................................... 37
STEPONAS BATORAS ........................................................................................................................................ 38

BAROKIN ARCHITEKTRA (XVI. pab-XVIII) ...................................................................................................... 39


APVIETA (XVIIa-XVIIIa) .................................................................................................................................... 40
APVIESTASIS ABSOLIUTIZMAS-................................................................................................................ 40
DIDIOJI PRANCZIJOS REVOLIUCIJA ............................................................................................................... 41
NAPALEONAS BONAPARTAS ............................................................................................................................ 42
VIETIMO AMIUS ............................................................................................................................................ 43
PRAMONS REVOLIUCIJA IR SOCIALINS PERMAINOS .................................................................................... 43
VIENOS KONGRESAS (1814-1815) .................................................................................................................... 44
Usienio valstybi kiimasis ATR vidaus politik ............................................................................................ 45
ATR silpnumo prieastys .................................................................................................................................. 46
MGINIMAI REFORMUOTI ATR ........................................................................................................................ 46
1830-1831 m. SUKILIMAS................................................................................................................................. 47
1863-1864 m. SUKILIMAS................................................................................................................................. 48
LIETUVI TAUTINIS SJDIS............................................................................................................................. 49
1905 m. REVOLIUCIJA IR DIDYSIS VILNIAUS SEIMAS ........................................................................................ 50
FAIZMO IR KOMUNIZMO PALYGINIMAS ........................................................................................................ 51
DEMOKRATIJOS IR DIKTATROS 1919-1939 m. ............................................................................................... 51
Faizmas Italijoje .............................................................................................................................................. 52
PIRMASIS PASAULINIS KARAS .......................................................................................................................... 53
VERSALIO SISTEMA ........................................................................................................................................... 54
STALINO DIKTATRA ........................................................................................................................................ 55
LIETUVA PIRMOJO PASAULINIO KARO METAIS................................................................................................ 56
LIETUVOS VALSTYBS PAGRIND SUKRIMAS ................................................................................................ 57
Nepriklausomybs kovos (1918-1920) ............................................................................................................. 57
Tarptautinis Lietuvos nepriklausomybs pripainimas (1918-1922 m.) .......................................................... 59
NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS POKYIAI .......................................................................................................... 60
1926m. Gruodio 17d. Perversmas .................................................................................................................. 61
A. Smetonos valdymas: ................................................................................................................................ 62
TARPTAUTINIAI SANTYKIAI 4-AJAME DEIMTMETYJE ..................................................................................... 63
VOKIETIJOS VEIKSMAI .................................................................................................................................. 63
Pirmoji sovietin okupacija ir aneksija ............................................................................................................. 64
Nacistin okupacija (1941 birelio 22d 1944m. pab.) ................................................................................... 65
2-ASIS PASAULINIS KARAS (1939 09 01 1945 09 02) ..................................................................................... 66
KARO EIGA .................................................................................................................................................... 66
2-asis pasaulinis karas ...................................................................................................................................... 67
altasis karas (1946 1991 m.) ........................................................................................................................ 68

Svarbiausi altojo karo vykiai: ..................................................................................................................... 68


altasis karas. Sukilimai .................................................................................................................................... 70
ALTASIS KARAS. LOKALINIAI KONFLIKTAI ....................................................................................................... 70
EEB, ES, Helsinkio aktas .................................................................................................................................... 71
SSRS: atilimas ir sstingis ................................................................................................................................ 72
LIETUVA ALTOJO KARO LAIKOTARPIU ............................................................................................................ 73
DISIDENTINIS (neginkluotas) JUDJIMAS (1953-1990) .................................................................................... 74
Sovietin Lietuva .............................................................................................................................................. 75
8-9as deimtmeiai .......................................................................................................................................... 75
PASAULIO LIETUVI BENDRUOMENS ............................................................................................................ 76
BALT LAISVS DIENA ...................................................................................................................................... 76
REIKM ....................................................................................................................................................... 76
LIETUVA 1988-1991m....................................................................................................................................... 77
KOMUNIZMO LUGIMAS ................................................................................................................................. 79
BERLYNO SIENOS GRITIS (1989m) ............................................................................................................. 79
POSOCIALISTINI RYT IR VIDURIO EUROPOS ALI PROBLEMOS ................................................................ 80
NATO IR ES PLTRA PO ALTOJO KARO............................................................................................................ 80
DEMOKRATIJA .................................................................................................................................................. 80
SVARBIAUSIOS XIX a. POLITINS-IDJINS SROVS.......................................................................................... 81

ISTORIJOS DATOS
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)
11)
12)
13)
14)
15)
16)
17)
18)
19)
20)
21)
22)
23)
24)
25)
26)
27)
28)
29)
30)
31)
32)

33)
34)
35)
36)
37)

1251m. Mindaugo kriktas


1253m. Mindaugo karnacija
1236m. Sauls mis
1260m. Durbs mis
1410m. algirio mis
1385m. Krvos sutartis
1387m. Lietuvos kriktas
1386-1569 Lietuvos ir Lenkijos dinastin unija
1447m. Kazimiero privilegijos
1492m. Aleksandro privilegijos
1547m. Mavydo Katekizmas
1569m. Liublino unija
1579m. Vilniaus universiteto krimas
1789m. Pranczijos revoliucija
1815m. Vienos kongresas
1791m. gegus 3d. ATR konstitucija
1772m. 1-asis ATR padalijimas
1793m. 2-asis ATR padalijimas
1794m. ATS sukilimas (T. Kosciuka, J.
Jasinskis)
1795m. 3-asis ATR padalijimas
1914 1918 pirmasis pasaulinis karas
1917m. bolevik diktatros vedimas Rusijoje
1830-31m. Sukilimas (Lietuva carins Rusijos
sudtyje, vad. Gelgaudas ir Chlapovskis)
1861m. Baudiavos panaikinimas Lietuvoje
1863-64 Sukilimas (vad. Mackeviius,
Kalinauskas, Sierakauskas)
1864-1904 lietuvikos spaudos draudimas
1883m. pradta leisti Aura
1889m. pradtas leisti Varpas
1905m. Didysis Vilniaus seimas
1915-1918m. Vokiei okupacija
1917-1918 Lietuvos politiniai siekiai pirmojo
pasaulinio karo metais
1917m. gruodio 11d. Nepriklausomybs akto
paskelbimas. Lietuvos Tarybos pareikimas dl
atsiskyrimo nuo Rusijos ir draugysts su
Vokietija.
1918m. vasario 16d. Nepriklausomybs akto
paskelbimas
1919m. Versalio taikos sutartis
1922m. Italijos faist atjimas valdi
1929m. Didioji ekonomin kriz
1933m. Nacionalsocialist atjimas valdi

38) 1939 08 23 Pasiraytas Molotovo-Ribentropo


paktas ir slapti protokolai.
39) 1939 09 28 - Vokietijos ir SSRS sien ir
draugysts sutartis, pagal kuri Lietuva atiteko
SSRS.
40) 1939 09 01 1945 09 02 antrasis pasaulinis
karas
41) 1918-1920 Nepriklausomybs kovos
42) 1920m. Vilniaus praradimas
43) 1923m. Klaipdos prisijungimas
44) 1920-22 stegiamasis seimas
45) 1926m. gruodis Valstybs perversmas
46) 1922m. Lietuvos konstitucija
47) 1938m. Lietuvos konstitucija
48) 1938m. Lenkijos ultimatumas
49) 1939m. kovas Klaipdos krato praradimas
50) 1939m. spalis Lietuvos ir SSRS savitarpio
pagalbos sutartis
51) 1940 06 14 SSRS ultimatumas Lietuvai
52) 1941m. birelio 14d. Trmimai
53) 1941m. birelio sukilimas.
54) 1949m. NATO krimas
55) 1956m. Sukilimas Vengrijoje
56) 1968m. Sukilimas ekoslovakijoje
57) 1957m. Europos ekonomins bendrijos
krimas
58) 1961m. Berlyno sienos pastatymas
59) 1962m. Karib kriz
60) 1975m. Helsinkio aktas
61) 1989m. Berlyno sienos gritis
62) 1944m., 1945-1953m. Lietuvos sovietizacija
63) 1949m. vasario 16d. LLKS tarybos deklaracija
64) 1972m. vykiai Kaune. Kalantos susideginimas
65) 1972m. Katalik banyios kronikos leidimas
66) 1988m. Lietuvos persitvarkymo sjdio
krimas
67) 1989 08 23 Baltijos kelias
68) 1990 kovo 11d. Lietuvos nepriklausomybs
atkrimas
69) 1991m. sausio 13d. vykiai
70) 1991 Lietuva stoja JTO
71) 2004 Lietuva stoja NATO ir ES
72) 1992m. Priimta Lietuvos Respublikos
Konstitucija

ISTORINS ASMENYBS
1. Mindaugas (XIIIa) Lietuvos didysis
2. Gediminas (XIVa) LDK didysis
kunigaiktis (1236-1253), Lietuvos karalius
kunigaiktis. Sulaik mongol-totori
(1253-1263). iaurumu ir klasta suvienijo
verimsi Vakarus, iplt Lietuvos
Lietuvos emes ir suformavo nauj
teritorij, stiprino Lietuvos kariuomen.
valstyb. Jam primus krik, Lietuva tapo
Ra laikus amatininkams, pirkliams,
karalyste, kuri pripaino kit valstybi valdovai. Taip jam emdirbiams, siek stiprinti prekyb, amatus, emdirbyst.
pavyko atremti kryiuoi puldinjimus ir padti valstybs tvirtino Vilni kaip Lietuvos sostin. Diplomatinmis
pamatus
priemonmis kovojo su Kryiuoi ordinu.
3. Algirdas (XIVa.) Gedimino snus, LDK
kunigaiktis. Vald su broliu Kstuiu,
rpinosi reikalais Rytuose. Gerokai iplt
LDK teritorij Rytus. Mlynj vaden
myje sutriukino totorius, vykd tris
neskmingus ygius Maskv.

4. Kstutis (XIVa) Gedimino snus, Lietuvos


didysis kunigaitis. Atsakingas u Vakar
politik, kovojo su kryiuoiais. Sutiko
kriktytis, jei ordinas atiduos Baltijos pajr ir
bus ikeltas stepes kovai su Aukso Orda.
Reikalavimai nebuvo priimti.

5. Jogaila (XIVa) Algirdo snus. Lietuvos


didysis kunigaiktis, Lenkijos karalius.
Pasira krvos sutart su Lenkija,
apkriktijo Lietuv. Suteik privilegijas
Vilniaus miestieiams, apsikriktijusiems
bajorams ir Vilniaus vyskupui.

6. Vytautas (XIV-XVa) Kstuio snus. LDK


kunigaiktis. U nuopelnus pavadintas
Didiuoju. Jam valdant sustabdyta ordino
agresija, tvirtintas LDK valstybingumas,
pelnytas tarptautinis pripainimas, LDK
teritorija ipsta iki Juodosios jros.

7. Kazimieras (XVa.) Lietuvos didysis


kunigaiktis, Lenkijos karalius. 1447 m.
Kazimiero ratas, dar vadinamas
privilegija, oficialiai pradjo baudiav
Lietuvoje.

8. Aleksandras (XVa) Lietuvos didysis


kunigaiktis, Lenkijos karalius. 1492 m.
Aleksandras specialia privilegija iplt LDK
Pon tarybos teises ir apribojo Lietuvos
didiojo kunigaikio valdi

9. Kristupas Kolumbas ital jrininkas. Jo


vadovaujama Ispanijos ekspedicija XVa
pab. pasiek Amerikos krantus. Laikomas
Amerikos atradju.

10. Vaskas da Gama portugal jrininkas.


Xva pab. atrado jr keli i Europos Indij.

11. Ferdinandas Magelanas portugal


jrininkas. XVIa pirmasis apiplauk aplink
pasaul. Kelion iplt inias apie em,
galutinai rod, kad Pasaulinis vandenynas
vientisas, o em apvali.

13. Johanas Gutenbergas - vokiei


auksakalys. XVa irado knyg spausdinimo
mechanizm.

12. Martynas Liuteris vienuolis,


Vitembergo universiteto profesorius,
protestantas ir reformacijos pradininkas. Siek
katalik banyios reform, pateik pirmj
Biblijos vertim.
14. Mikalojus Kopernikas lenk astronomas,
sukrs heliocentrin visatos sandaros
teorij, teigiani, kad em sukasi aplink
Saul, neig tuo metu sigaljusi
geocentrin teorij, teigusi, kad em yra
Visatos centras.

ISTORINS ASMENYBS
15. Leonardas da Vinis garsiausias
Renesanso epochos ital menininkas,
ininierius ir mokslininkas. Monos Lizos ir
kit Renesanso edevr autorius.
17. Abraomas Kulvietis reformacijos
LDK pradininkas, liuteronas. steig
pirmj auktesnij reformat mokykl
Vilniuje. lietuvi kalb ivert giesmi,
psalmi. Jo veikla sudar slygas pirmajai lietuvikai
knygai pasirodyti.
19. Mikalojus Dauka lietuvi ratijos
pradininkas. Jo 1595m. Katekizmas
pirmoji lietuvika knyga, ileista LDK.

21. Mikalojus Radvila Rudasis vienas i


ymiausi ir takingiausi XVIa LDK
didik, reformacijos alininkas.
Derybose dl unijos gyn LDK
savarankikum.

23. Steponas Batoras vengr kilms


Lenkijos karalius ir LDK kunigaiktis XVIa.
Skmingai ubaig Livonijos kar su Rusija.
1579m. dav privilegij pertvarkyti Vilniaus
jzuit kolegij universitet.
25. Motiejus Strijkovkis - XVIa. lenk
kilms istorikas, poetas. Para pirm
Karaliauiuje ispausdint Lietuvos istorij
Lenkijos, Lietuvos, emaii ir visos
Rusios kronika, gyn LDK savarankikum,
neig lenk teises Podol ir Voluin,
smerk kryiuoi agresij.
27. Kazimieras Semenaviius XVIIa
artilerijos ininierius. Europoje
igarsjo ileistu veikalu Didysis
artilerijos menas.

16. Nikolas Makiavelis Renesanso epochos


ital filosofas, istorikas, raytojas, politikas.
Svarbiausias jo veikalas Valdovas.

18. Martynas Mavydas lietuvi ratijos


pradininkas. Maojoje Lietuvoje pareng
ir 1547m. ispausdino pirmj lietuvik
knyg Katekizmas. Eiliuota katekizmo
prakalba pirmasis originalus lietuvikas
eilratis.
20. ygimantas Augustas XVIa paskutinis
didysis Lietuvos kunigaiktis i Gediminaii,
Lenkijos karalius. Pradjo valak reform,
patvirtino II-j Lietuvos Statut. Vienas i
svarbiausi Liublino unijos alinink.
22. Jonas Chodkeviius LDK didikas.
Vadovavo LDK delegacijai, vykusiai sudaryti
Liublino unijos. Derybose ireikalavo LDK
palankesnes unijos slygas.

24. Prancikus Skorina knyg spausdinimo


LDK pradininkas. XVIa. Vilniuje kr pirmj
spaustuv LDK.

26. Kazimieras Vijkas Kojelaviius Lietuvos kunigas,


literatas. Jo Lietuvos istorija ikiliausias LDK
istoriografijos krinys. Ireikiama valstybingumo idja,
prieikumas lenkam. LDK laiko savarankika valstybe, nors
Liublino unijos nesmerkia. Retorikos pagrindai.

28. Motiejus Kazimieras Sarbievijus XVIIa.


ymiausias lotynikai raantis to meto ATR
poetas, plataus pripainimo sulauks visoje
Europoje.

ISTORINS ASMENYBS
29. anas akas Ruso XVIIIa. Prancz
apvietos epochos filosofas. Pagrind
visuomens sutarties teorij. ymiausi
kriniai: Visuomens sutartis,
Samprotavimai apie moni nelygybs
kilm ir pagrindus.
31. Maksimiljanas Robespjeras
XVIIIa. vienas i radikaliausi jakobin
grupuots vad per Didij
Pranczijos revoliucij. Vykd masines
represijas. Po Termidoro perversmo
suimtas ir giljotinuotas.
33. Stanislovas Augustas Poniatovskis
XVIIIa. Paskutinis Lenkijos karalius ir LDK
kunigaiktis. Palaik valstybs reformas,
aktyviai dalyvavo rengiant Gegus 3-iosios
Konstitucij.

35. Jokbas Jasinskis 1794m.


Sukilimo Lietuvoje vadas. uvo
vadovaudamas gynybai nuo Rusijos
kariuomens.

37. Zigmantas Sierakauskas - vienas i


1863 1864m. sukilimo vad.

39. Antanas Mackeviius - lietuvi


kunigas, vienas i 1863-1864m.
sukilimo vad. Suimtas ir kaune
pakartas.

41. Jonas Basanaviius - lietuvi


visuomens veikjas, laikraio Aura
redaktorius, nepriklausomybs siekjas,
Vasario 16-osios Akto signataras.

30. arlis Monteskj Prancz Apvietos


epochos filosofas. Suformavo valdi
padalijimo princip. Savo nuostatas apie
valdios ris idst veikale apie statym
dvasi.
32. Napaleonas Bonapartas (XVIII-XIXa)
Pranczijos karvedys. ved diktatr.
Reformavo finans struktr, teismus, kr
bank bei universitet, centralizavo valdym,
ileido civilin kodeks (garantavo piliei
lygyb, laisv, feodalini santyki
panaikinim, nuosavyb). Buvo vainikuotas imperatoriumi.
34. Tadas Kosciuka LDK karikis, JAV
Nepriklausomybs karo dalyvis.
Vyriausiasis 1794m. ATR sukilimo vadas.

36. Otas fon Bismarkas XIXa Prsijos ir


Vokietijos politikas. Priirjo Vokietijos
suvienijim. Buvo pramintas Plieniniu
kancleriu. Bdamas ministru pirmininku
turjo didels takos to meto Vokietijos
politikai.

38. Konstantinas Kalinauskas teisininkas.


Vienas i 1863-1864m. sukilimo vad. Caro
valdios suimtas ir nuteistas mirti.

40. Jurgis Bielinis ymiausias Lietuvos


knygneys, publicistas, Auros ir Varpo
bendradarbis.

42. Vincas Kudirka tautinio atgimimo


adintojas, Varpo leidjas. Tautikos
giesms krjas.

ISTORINS ASMENYBS
43. Juozas Tumas Vaigantas (XIX-Xxa) Lietuvos politikas, visuomens
pedagogas, tautinio atgimimo veikjas.
Tvyns sargo iniciatorius ir
redaktorius.

45. Simonas Daukantas (XIXa)- Lietuvos


istorikas, raytojas ir vietjas, vienas
i pirmj tautinio atgimimo
ideolog. Sukr nemaai naujadar.
Jo darbai: Darbai senj lietuvi ir
emaii, Bdas senovs lietuvi,
kalnn ir emaii.
47. Vincas Pietaris (XIX-Xxa)- raytojas,
draudiamosios lietuvi publicistikos
bendraautorius. Para pirmj istorin
roman lietuvi kalba Algimantas.

49. Laurynas Ivinskis XIXa lietuvybs


adintojas, raytojas, vietjas. Vieno
i pirmj lietuvik periodini
leidini kalendori autorius.

51. M.K. iurlionis (XIX-XXa) didiausias Lietuvos dailininkas ir


kompozitorius, kultros veikjas,
svarbiausia figra lietuvi nacionalins
kultros istorijoje.

53. Benitas Musolinis XIX-XXa. Italijos


faist partijos krjas ir lyderis. ved
diktatr. Pasivadino due. tvirtino
asmens kult.

44. Adomas Mickeviius (XIXa) vienas i


inomiausi Europos romantizmo poet, VU
aukltinis. Vienas i Filomat draugijos steigj.
U dalyvavim joje buvo kalintas.

46. Motiejus Valanius (XIXa) emaii


vyskupas, lietuvi literatros prozos
pradininkas, blaivybs sjdio
organizatorius. Ragino sakyti pamokslus ir
mokyti vaikus lietuvikai.

48. Jonas Maiulis Maironis (XIX-Xxa)


kunigas, romantizmo srovs poetas, vadinamas
tautinio atgimimo dainiumi. Trak pilis,
Lietuva brangi.

50. Petras Vileiis (XIX-XXa) Didiojo Vilniaus


seimo iniciatorius, aukiausio lygio keli, tilt ir
geleinkeli statytojas. Kovotojas u lietuvikos
spaudos laisv, valstybingumo adintojas.
Dirbdant Rusijoje su lietuviais geleinkelininkais
padjo knygneiams gabenti udraustas knygas.
52. Vudras Vilsonas - JAV politinis veikjas,
prezidentas. Demokratas. 1918m. paskelb
Keturiolika punkt, kuriuose deklaravo
taut apsisprendimo teis. Vienas i
Versalio taikos iniciatori, Taut sjungos
sumanytojas. U veikl apdovanotas
Nobelio taikos premija.
54. Vladimiras Leninas(Uljanovas) XIXXXa. Komunist partijos krjas ir vadas.
Per 1917m. spalio perversm ugrob
valdi. Jai ilaikyti alyje ved visuotiniu
teroru grindiam karinio komunizmo
politik. Siekdamas ilikti valdioje
paskelb NEP. Jam valdant 1922m.
kurta SSRS.

ISTORINS ASMENYBS
55. Josifas Stalinas(Diugavilis) Taryb Sjungos politinis veikjas,
komunist partijos lyderis, vienvaldis
diktatorius. Masikai ud bei
koncentracijos stovyklas trm
politinius prieininkus, vykd
prievartin kolektyvizacij.
57. Vinstonas erilis - brit politikas. V.
erilis 1946 m. Fultone pasak savo
garsij kalb, kuri laikoma altojo karo
pradia. 1941m. Su Ruzveltu pasira
Atlanto chartij.
59. Augustinas Voldemaras - Politinis
veikjas, pirmosios Vyriausybs vadovas,
usienio ministras. 1918 m. pasira
sakym dl kariuomens krimo,
Paryiaus taikos konferencijos vadovavo
Lietuvos delegacijai, organizavo 1926 m.
perversm. I vyriausybs paalintas dl
nesutarim su Smetona.

56. Adolfas Hitleris vokiei nacionalsocialist


darbinink partijos lyderis. 1933m. alyje ved
diktatr ir totalitarizm, skatino antisemitizm.
Jam valdant vykdytas Austrijos anliusas,
Miuncheno smokslas, ugrobtas Klaipdos
kratas. Su Stalinu pasira Nepuolimo sutart.
58. Franklinas Ruzveltas JAV
prezidentas. Paskelb naujojo kurso
program Didiajai ekonominei krizei
veikti; 1941 m. su eriliu pasira
Atlanto chartij.
60. Juozas Tbelis - politikos ir
visuomens veikjas, Lietuvos
Vyriausybs ir Lietuvos banko vadovas,
ems kio specialistas. kr Lietuvos
ems kio draugij, AB Maistas,
Pienocentr. ems kio ministras,
tautinink sjungos pirmininkas.

61. Antanas Smetona tarpukario


Lietuvos respublikos politikas,
prezidentas(1919-1920 ir 1926-1940).
Nepriklausomybs akto signataras.
Aktyviai dalyvavo tautinink partijos
krime, buvo jos pirmininkas. Vadovavo
1926m. kariniam perversmui.

62. Aleksandras Stulginskis steigiamojo


seimo pirmininkas, antrasis Lietuvos
prezidentas, signataras, vienas Lietuvos
krikioni demokrat partijos steigj.

63. Kazys Grinius lietuvi tautinio


atgimimo adintojas, Lietuvos
vyriausybs 1920-1922m. vadovas.
1926m. prezidentas. Neteko pareig po
perversmo.

64. Justas Paleckis koloborantins


liaudies vyriausybs vadovas, urnalistas,
laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas,
aktyviai prisidjo vedant tarybin
santvark Lietuvoje. Vadovavo Lietuvos
liaudies seimo delegacijai, praaniai
Lietuv priimti SSRS sudt.

65. Vincas Krv raytojas. Vienas i


Klaipdos sukilimo organizatori.
1940m. marionetins Lietuvos liaudies
vyriausybs narys.

66. Juozas Ambrazeviius 1941 m.


birelio sukilime jo Lietuvos
laikinosios vyriausybs vadovo
pareigas. Atsisak kolaboruoti su
nacistais. Prie sovietin reokupacij
pasitrauk vakarus, dalyvavo
ieivijos organizacij veikloje.

10

ISTORINS ASMENYBS
67. Darius ir Girnas legendiniai Lietuvos
laknai, 1933m. lktuvu Lituanica
skmingai perskrid Atlanto vandenyn,
taiau neaikiomis aplinkybmis uv iki
tikslo likus labai nedaug.

69. Nikita Chruiovas (53-64) SSKP CK


generalinis sekretorius, SSKP XX-ajame
suvaiavime pasmerk J. Stalin. Mgino
reformuoti k, iprovokavo Karib kriz,
1956m. ginklu numalino Vengrijos
sukilim prie sovietin sistem. Valdymo
laikotarpis vadinamas atilimu.
71. Michailas Gorbaiovas (85-91)
SSKP CK generalinis sekretorius.
Politinmis ir ekonominmis
reformomis mgino gelbti ant
lugimo slenksio atsidrusi SSRS.
Neskmingos reformos neigelbjo
SSRS. Nepripaino Lietuvos paskelbto
Nepriklausomybs Atkrimo akto,
pradjo alies ekonomin blokad.

68. Donas Kenedis JAV prezidentas


(1961-1963m. iki jo nuudymo)
Pagrindiniai kadencijos bruoai: Karib
kriz, Berlyno sienos statybos, kosmins
lenktyns, pirmoji Vietnamo karo
stadija.
70. Leonidas Brenevas (64-82) SSKP CK
generalinis sekretorius. Veng sovietins
sistemos permain (sstingis). Stiprino
disident persekiojim ir prievartin
rusinim. Numalino Prahos pavasar,
Solidarumo judjim Lenkijoje, vykd
SSRS invazij Afganistan. Irykjo SSRS
kio kriz, sivyravo deficitas, korupcija.
72. Jonas emaitis Vytautas
Lietuvos partizan vadas, generolas,
pasiprieinimo Lietuvos okupacijai
koordinatorius, LLKS pirmininkas.
2009m. vienaaliu Seimo sprendimu
pripaintas ketvirtuoju Lietuvos
prezidentu.

73. Adolfas Ramanauskas Vanagas


Pulkininkas, Dzkijos ir Lietuvos
partizan vadas. LLKS Jono emaiio
pavaduotojas, 1949m. vasario 16d.
LLKS tarybos deklaracijos signataras.

74. Juozas Luka Daumantas


partizan vadas, LLKS atstovas
usienyje, Vakarus gabeno
dokumentus, rodanius soviet
teror. Redagavo partizaninius
laikraius, dalyvavo Vyriausiosios
partizan vadovybs krime.

75. Antanas Sniekus LKP CK


pirmasis sekretorius (40-74),
prisitaiklis, represij Lietuvoje
organizatorius ir vykdytojas. Skatino
SSRS vykdomas lietuvi genocido
akcijas, istorins atminties naikinim.

76. Romas Kalanta vienas i prieinimosi


sovietinei okupacijai simboli. Kaune
susidegino protestuodamas prie sovietin
sistem. is poelgis paskatino Kauno
pavasario vykius.

11

ISTORINS ASMENYBS
77. Antanas Terleckas disidentas. Vienas i LLL
krj. 1987m. mitingo Vilniuje prie A.
Mickeviiaus paminklo vienas i rengj.

79. Sigitas Tamkeviius Kauno arkivyskupas,


disidentas. 1972m. pradjo leisti Lietuvos
katalik banyios kronik, j redagavo.
Vienas Tikinij teisi gynimo komiteto
krj.

81. Vytautas Landsbergis


dainuojaniosios revoliucijos lyderis
Lietuvoje. Vienas i Persitvarkymo Sjdio
krj, Atkuriamojo seimo pirmininkas.
1990m. kovo 11d. pasira akt dl
Lietuvos nepriklausomos valstybs
atstatymo.

78. Vincentas Sladkeviius Kauno


arkivyskupas, kardinolas. Dalyvavo
pogrindinje antisovietinje veikloje,
prisidjo prie Lietuvos katalik
banyios kronikos leidimo.

80. Nijol Sadnait vienuol,


disident. Prisidjo prie Lietuvos
katalik banyios kronikos
leidybos ir platinimo. 1987m.
sureng miting prie A. Mickeiiaus
paminklo Ribentropo Molotovo
pakto metinms paminti.

82. Algirdas Brazauskas SSKP


veikjas, LKP CK pirmasis sekretorius.
Kovo 11-osios Nepriklausomybs
Atkrimo Akto signataras. Lietuvos
prezidentas 1993 1998m.

12

KRIKIONYB
Krikionyb gim Romos imperijoje, sukrus pasaulin valstyb, jos erdvje pradta skelbti Evangelija. Romos
imperijoje ir u jos rib krsi krikioni bendruomens. Krikioni tikjimas vien Diev griov ligtolin Romos
valstybs religin ir politin sistem. Buvo sudarytos slygos krikionybei laisvai skleistis visuomenje. Kiek vliau
krikionyb gavo valstybins religijos status. Valdovai m remti krikionyb.
Banyia ved derybas su barbarais, gelbjo miestus nuo plikavimo, dalijo maisto produktus, ilaik ligonines,
steig mokyklas. Banyia steig ir vienuolynus, kurie tapo dvasins kultros idiniais. Krikionyb primusiose
valstybse banytins takos srityje atsidr visuomeninis gyvenimas. Jis viduramiais buvo neatsiejamas nuo
dvasinio gyvenimo. Krikionybs tak kasdieniniam gyvenimui liudijo ir nuo VI amiaus plitusi tradicija skaiiuoti
metus nuo Kristaus gimimo. Ne tik atskiras mogus, bet ir valstyb, jos politinis, visuomeninis gyvenimas turj
vadovautis krikionybs normomis. Jomis siekta grsti vis viej gyvenim vietim, statymus, paproius, men,
amatus ar prekyb. Nepaklusniesiems, nesilaikantiems privalom taisykli, Banyia taik dvasines bausmes, i kuri
didiausia buvo ekskomunika.
Banyia siek sudaryti didel krikionikj taut imperij su jos pateptu imperatoriumi, taiau tam kliud
nesutarimai tarp Banyios ir valstybs ar vairios krizs paios Banyios viduje. Regionini banyi dvasininkai buvo
pavalds pasaulietinei valdiai. Pasaulietins valdios taka dvasinink luom sukl didiausi ventosios Vokiei
imperijos ir Banyios konflikt gin dl investitros.
Banyios reform X amiuje pradjusi Kliuni vienuolija siek ivaduoti Banyi i valstybs takos, stojo u
nepriklausom nuo valstybs Banyi. Labiausiai vienuoliai kritikavo Banyios post pardavim, vyskup skyrim
remiantis len privilegijomis, o ne kanon teise. Popieius Grigalius VII (buvs Kliuni vienuolis Hildebrandas) Romos
susirinkime 1075 m. ved celibat ir draudim prekiauti banytinmis pareigybmis. Taip pat jis paskelb popieiaus
valdios virenyb prie imperatoriaus valdi. Kilus konfliktui su Henriku IV, ekskomunikavo ir imperijos gyventojus
atleido nuo priesaikos valdovui. Vidurami viduryje vyko dar vienas nemalonus vykis Banyios istorijoje skilimas.
Nuo seno Ryt krikionys prieinosi popiei pretenzijoms aukiausi valdi. vairs teologiniai ginai, popieiui ir
patriarchui atskyrus vienas kit nuo Banyios, XI a. viduryje atved skilim. Nuo tada prasidjo dviej pagrindini
krikionybs krypi katalikybs ir staiatikybs istorija.
iuo skilimu Vakar (katalik) Banyios vargai nesibaig. Ji kuriam laikui buvo patekusi pasaulietini valdov tak.
Taiau ne tik pralaimjimai, neskms ymjo Vakar Banyios keli. Banyios pakilim, jos gali simbolizavo XIXIII
a. vyk Kryiaus ygiai. Aiku, Rytus (ir Pabaltij) mons vyko traukiami ir gana emik paskat. Taiau mintis apie
teising kar su kitatikiais, apie kov dl krikionybs pergals buvo tikrai ne paskutin.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

Jzaus Kristaus mokymo ir krikionybs reikm monijos istorijai:


Pakeit tarpusavio santykius, t.y. moko gerbti ir mylti kit ne dl galios, o dl to, kad yra mogus.
Atskleid artimo meils princip.
Nuo Kristaus gimimo didesn monijos dalis pradeda savo kalendorius
Viduramiais krikionys steig ligonines, rpinosi vietimu (steig universitetus)
Puoseljo kultr (ypa men ir muzik). kvp ymiausius meno krjus.
Postmis dar vienai pasaulinei religijai islamui atsirasti
Biblijos vertimas lietuvi kalb buvo ypatingas indlis formuojant lietuvikai kalbanij moni tiek
bendrin kalb, tiek moni dorov.

13

KRIKIONYBS PLITIMO PRIELAIDOS:


Vidins:
Evangelija visiems pagonybs paemintiems
(moterims, vergams) suteik mogiksias teises
Pagonikas tikjimas buvo painus ir pilnas
abejoni, o krikionyb aikesn;
monms patiko krikioni skleidiama dora;
Tikjimo platintoj drsa ir uolumas.

Iorins:
Romnai i pradi neskyr krikioni nuo
yd, netrukd platinti tikjimo;
Geras susisiekimas Romos imperijoje;
Graik ir lotyn kalb paplitimas lengvino
apatal darb.

KRIKIONYB FRANK IMPERIJOJE


Ankstyvj vidurami pradi enklina vienas labai svarbus vykis frank Meroving dinastijos
karaliaus Chlodvigo perjimas krikionyb. Banyia ved nuo politikos ir pasaulietins valdios,
sukr vienuolijos tradicij, kuri tapo pagrindiniu banyios dvasiniu ramsiu. Va., um beveik vis
iaurs Galij, frankai sukr savo valstyb. (krjas Chlodvigas, Meroving dinastijos atstovas)
Galijoje frankai susidr su krikionika visuomene, perm galijos romn tradicijas. Va. kartu su
savo kariuomene Chlodvidas prim katalikyb tiek religiniais, tiek politiniais sumetimais. Jis tikjosi,
kad:
1. Vietiniai gyventojai katalikai pads frank valstybei ar net j parems.
2. Jis sulauks ypa taking galijos dvasinink pagalbos
3. Galijos romn pagalba ir lojalumas pads plsti valdas.
Frank valstyb iaugo ir tapo imperija. J sudar daug vairi taut, kurios savo noru ar prievarta tapdavo
krikionikos. I Frank imperijos krikionyb plito kaimynines alis.
KRIKIONYB KIJEVO RUSIOJE IX-Xa
IVa. Romos imperija skilo. Susikr Bizantija.(rytai) Daugybs diev garbinimas netiko kunigaiio valdiai.
Tuo tarpu krikionyb skelb visai visuomenei vienodas ir aikias dorovinio gyvenimo normas, kurios rm
valdi bei mok tikiniuosius bti paklusnius. Kijevo Rusios krikto prieastys iorins:
1. Vakaruose Rusia ribojosi su katalikikomis, rytuose su staiatiki alimis.
2. Baimintasi priklausomybs nuo galingo kaimyno;
3. Per Rusi jo didysis vandens kelias i variag graikus , prekiaudami ir kariaudami vietiniai
gyventojai danai susitikdavo su krikionimis.
Xa. Valdovas, kartu su diduomene ir dvarikiais apsikriktijo bei prievarta bei bausmmis vert kriktytis
visus alies gyventojus. Dauguma slav kriktijosi skatinami bizantiei misionieri. Staiatikyb
primusiose ryt slav alyse prito bizantiei kutra, menas. (Slav kirilica, cerkvs) Vakar slav
emse krikionyb platino katalik misionieriai, todl pakriktytos tautos tapo katalikikos. (Lotyn
raidynas, Vakar Europos kultra)
KRIKIONYB LENKIJOJE
966 Mieszko I (Piast dinastijos atstovas ir Lenkijos valstybs krjas) veda ekijos princes Dobrav ir
priima krikt. Kartu krikt priima ir pagonika lenk tauta.

14

KATALIK BANYIOS SKILIMAS (1054 m.) Ryt (staiatiki) ir Vakar (katalik).


Prieastys:
1. Suskilus Romos imperijai Ryt ir Vakar (385 m.), klostsi nevienodos slygos vystytis
krikionybei Romos popieiaus nebevar imperatoriaus valdia, o Konstantinopolio
patriarchas buvo labai priklausomas nuo Bizantijos imperatoriaus.
2. Pradjo rykti ir teologiniai, organizaciniai, apeig skirtumai: nevienodai aikinta ventoji
Trejyb, apeigos atliekamos skirtingomis kalbomis ( graik ir lotyn).
3. Interesai ypa susikirto platinant krikionyb Ryt ir Vidurio Europoje.
Padariniai:
1. Katalik banyia susitelk, irykjo jos sugebjimas persitvarkyti, veikti savo ydas;
2. Vykdyti banyios pertvarkymai (Kliuni reforma). Siekta sustiprinti pasaulietin ir banytin
popieiaus valdi.
3. Susiformavo staiatikyb (Patriarchas, Konstantinopolis) ir katalikyb (Popieius, Roma)

KRYIAUS YGIAI (1096-1270 m.) tai atuoni Vakar Europos riteri ygiai artimuosius Rytus.
Kryiaus ygius paskelb popieius Urbonas II Klermone (Pranczija) 1095m. ventajai emei
(Jeruzalei) vaduoti i netikli jungo. Svarbiausi ugrobimai kryiuoiai pam Jeruzal (1099 m., I
ygis) ir ukariavo Konstantinopol (1024 m., II ygis).
Kryiaus ygi prieastys:
Valstieiai siek itrkti i baudiavos ir susirasti geresn gyvenim turtinguosiuose Rytuose.
Feodalams, riteriams labai trko emi (ems badas ) vedus majorato princip, em
pavelddavo tik vyriausias snus, todl atsirado daug riteri plik, kurie kl sumait.
Nusilpo Bizantija, todl popieius tikjosi iplsti katalik banyios tak Rytuose.
Daugelis tikjosi, kad vaduodami ventj em ipirks nuodmes.

Padariniai ir reikm:
Pagyvjo Ryt ir Vakar kultr sveika.
Pagyvjo prekyba, sustiprjo iaurs Italijos miestai (gabeno Kryiaus ygi dalyvius
Konstantinopol).
Paspartjo socialiniai procesai Vakar Europoje: XII-XIII a. pradjo nykti baudiava, nes feodalai dl
l ir darbo rank stygiau m daryti valstieiams nuolaidas, leisdavo isipirkti i baudiavos, vietoj
jos mokti pinigin duokl.
ygi metu nublanko religiniai idealai.
Europieiai pradjo auginti ryius, citrinas, abrikosus, imoko gaminti ilkinius audinius,
veidrodius.

15

KATALIK BANYIOS TAKA


Politiniame gyvenime:
Po Kliuni reformos popiei renka ne pasaulietin valdia, todl banyios galios sustiprjo,
ji nebepriklaus nuo pasaulietinio valdovo.
Popieius galdavo vainikuoti imperatorius ir karalius;
Banytin valdia buvo ikelta aukiau pasaulietins. Valdios galiojimus, sprendimus
valdovai galdavo priimti tik popieiui pritarus;
Prie popieius klaupsi, paramos pra galingiausi valstybi valdovai;
Dvasininkai buvo valdov mokytojais ir patarjais;
Didelius turtus valdanti banyia tapo susiskaldiusias pasaulio valstybes vienijanti jga.
Banyios galia itin sustiprjo i Frank valdovo gavus Italijos emes, sukrus popieiaus
valstyb.
Turjo itin daug turt, todl kilus ginams su pasaulietine valdia, atsipirkdavo
brangenybmis
Sukurta teokratin valstyb, pagal kuri pasaulietin valdia turi paklusti banytinei.
Socialin:
Formuotos moni dorovins normos, vertybs;
mons tapo labiau isilavin, per banyias plito mokslas, kultra;
mons turjo k atsiremti, gauti stiprybs, imokti tikjimo ties
Vienuoliai steig nalaii namus, ligonines;
Vienuoliai patobulino ems k, sodininkyst, medicin, kulinarij, mons pruso.
Steig ir ilaik pirmsias vidurami mokyklas;
Perrainjo bei platino knygas

16

FEODALIZMAS
Feodalinis susiskaldymas
Nuo XI a. Europoje prasidjo skaldymosi laikotarpis. Pradi tam dav Frank Imperijos suirimas. Pagrindins
susiskaldymo prieastys:
Feodalins valstybs bdavo klijuojamos ginklu, daugelio taut nesiejo nei kalba, nei tradicijos. Jei karalius buvo
stipri asmenyb, valstyb jis ilaikydavo.
Feodal savarankikumas. Kiekvienas feodalas turjo savo kariaun, statymus, todl stipri centrin valdia jam
nebuvo reikalinga.
Natrinis kis, kuris jokiais ekonominiais ryiais nesiejo feodalo su kitomis vastybs sritimis.
Feodalizmo prieastys:
Nederliai, karai, stichins nelaims lm jungimsi prie stipresni;
Skolos, nusigyvenimas;
Stambij emvaldi plikavimas ir savival

Senjorai ir vasalai
Viduramiais didiausia vertyb buvo em. Danai stambs feodalai ir ems, ir kariuomens turjo daugiau,
negu karalius. Karalius neleido visai aliai bendr statym, nerinko mokesi i visos alies gyventoj, neturjo
pastovios kariuomens. Visa tai rodo, kad karaliaus valdia buvo silpna.
Turtingiausias emvaldys - valstybs vadovas. Jo valdoms nuolat kildavo pavojus, todl jis iekojo j remiani
pavaldini, kuriems u itikimyb skirdavo ems feod, aukt pareig ir privilegij. Susiskaldiusi valstyb
pavojaus atveju vienydavo senjor ir vasal sistema. Savo itikimyb senjorui vasalas prisiekdavo ikilmingoje
ceremonijoje investitroje.
Vasal pareigos:
Dalyvauti karo ygiuose su senjoru,
Patarti senjorui
Ipirkti senjor, iam patekus nelaisv.

Senjor pareigos:
Aprpinti vasal eme.
Ginti vasal

Senjoras galjo sakinti tik tiesioginiams savo vasalams, savo vasalo vasalui jis sakinti negaljo.

Feodalin hierarchija XI a.
XI a. Vystsi ir klestjo miestai, daugelyje Europos ali galutinai susiformavo feodaliniai santykiai, sitvirtino feodalinis
gamybos bdas, visuomens pasidalijimas feodalus ir baudiavintus (arba pusiau baudiavintus) valstieius. Visi
mons priklaus luomams. Paveldima luomin tvarka buvo grindiama Dievo valia. Aukiausi valdi feodalinje
piramidj um karalius. Jam priklaus didiausios ems valdos, taiau reali valdi turjo tik savo domene. Iskirtini
teisi ir privilegij turjo didikai ir dvasininkai. Jie turjo daug turto ir vald didiulius ems plotus. Ilgainiui susiformavo
miestiei luomas, kur sudar amatininkai, pirkliai. emiausi padt visuomenje um joki privilegij neturintys
valstieiai. Jie privaljo dirbti emvaldio em, atlikti prievoles. X-XI a miestiei luomas iyra ir susidaro treiasis
luomas.
Domenas svarbiausios feodalo ems valdos
Viduramiai visuomens gyvenimo tvarka, pagrsta vasaliniais santykiais bei privilegijuota emvaldi padtimi.
Feodas paveldima ems valda, kuri vasalas gauna i senjoro u karin tarnyb
Investitra pasaulietin vasalo vesdinimo feod ceremonija
Beneficija ems valda vasalui, iki gyvos galvos be teiss perduoti j paveldtojams.
Prekariumai privai ems vald (alod) savinink ratai, kuriais prayta galingesni kaimyn globos
Omaas itikimybs priesaika senjorui

17

MIEST SAVIVALDA
(Magdeburgo teis)

Ankstyvaisiais viduramiais miest buvo labai maai. XIa. J skaiius m augti. Tai lm kio pakilimas bei
suintensyvjusi prekyba. Miestai krsi senjor emse, todl privaljo mokti duokl savo amato dirbiniais.
Senjorai danai savivaliavo ir inaudodavo miestieius, todl sustiprj miestai m kovoti prie senjorus, kas
danai baigdavosi miestiei pergale. Sumokj ipirk, miestieiai isipirkdavo laisv. Jie turjo savo id,
kariuomen, teismus. Miestui vadovavo miesto taryba, renkama miestiei. Taryba posdiavo rotuj
(Pagrindinis gyvenimo centras) Lietuvoje pirmieji Magdeburgo teis gavo Vilniaus miestieiai. J 1387 m.
suteik Jogailos privilegija krikionybs vedimo proga.
Svarbiausia miestiei prievol piniginiai mokesiai.
Jogailos laikais LDK valdovai didesniems ir turtingesniems miestams m suteikinti savivald. T.y.
Magdeburgo teis. Pirmieji miestai, gav Magdeburgo teis: Vilnius, Kaunas, Gardinas.
Gavus Magdeburgo teis:
Miestas tapdavo nepavaldus valdovui;
Miest valdydavo miestiei renkamas magistratas;
Tarpusavio ginus sprsdavo suolinink teismas;
Gyventojai galjo laisvai verstis amatais ir prekyba;
Miestai turjo savo herbus, vliavas bei antspaudus;
Nuo keli met mieste nesuiupti baudiauninkai tapdavo laisvi;
Miestai konkuruodavo su bajor valdomais beteisiais miestais dl prekybos takos;
Svarbiausias gyvenimo centras- rotu(posdiauta, saugotas idas, matavimo matai);
Pagrindiniai miestiei usimimai amaitai ir prekyba.
Pirkliai keliaudavo ilgas ir pavojingas keliones, todl nordami ivengti upuolim, jungsi sjungas gildijas.
Didel miest dal sudar amatininkai. Vienos profesijos amatininkai jungdavosi cechus. Cechai turjo savo
status ir reglamentacijas, kontroliavo amat kokyb, gyn amatininkus nuo konkurent, kurie nepriklaus
cechui.
Vliau cech statai trukd vystytis amatams, nes draud naudotis naujais technikos pasiekimais.

18

VIENUOLYNAI. UNIVERSITETAI
Labiausiai isilavins sluoksnis viduramiais buvo dvasininkai. Pirmosios vidurami mokyklos krsi
vienuolynuose. Juose moksi daugiausiai vienuoliai, berniukai. Mokoma lotyn kalba.
Iaugus miestams, amatams, prekybai, pirkliai turjo vesti sskait knygas, skaiiuoti pinigus, mokti skaityti
ir rayti vairius ratus. Tai lm pasauliei mokslo svarbos iaugim. Pradtos kurti miest (katedr)
mokyklos, ilaikomos miestiei. Juose didiausias dmesys buvo skiriamas pasaulietiniams dalykams
geografijai, skaiiavimui, gamtos mokslams.
Vidurami pradioje knyg buvo labai maai. Pas perraindavo vienuoliai (skriptoriai). Iliustruotos knygos
liudijo prabang ir buvo perkamos tik turtuoliams. XIIIa. Vakaruose pasirod pirmieji knygynai.
Vienuolyn reikm viduramiais:

Visuomen tapo ratinga, isimokslinusi, suprato mokslo svarb;


Buvo isaugota daugyb knyg, informacijos.

Universitetai
Mokyklos ilgainiui iaugo universitetus. Pirmasis XIIa Bolonijos (Italija). Universitetai turjo savivaldos teis,
vadovavo rektorius. Sudar keturi fakultetai: Filosofijos, teiss, medicinos ir teologijos. Vadovavo dekanai.
Kad stot kur nors fakultet, studentai pirmiausia turdavo baigti filosofijos studijas. Mokslas buvo
orientuotas tikjimo ties aikinim, supratim. Organizuojami disputai. Teologija ir scholastika.
Buvo raomos kronikos, domimasi alchemija, astronomija.
Miestai, kuriuose krsi universitetai, spariai pltsi. Ilgainiui jie tapo svarbiausiais mokslo ir kultros
idiniais.
Scholastika vidurami filosofijos kryptis, kuriai bdingas religini dogm grindimas, rmimasis
autoritetais.

19

ROMANIKA (X-XIIa)
Bdingiausi romaniniai pastatai pilys, banyios ir vienuolynai, statomi i tayt akmens luit. Banyia turjo
didiausia tak ir daugiausia turt, todl beveik visas romaninis menas susijs su krikioni banyia, nes kit turting
ir apsivietusi usakov tuo metu nebuvo.
Vienas romanins architektros stiliaus laimjim banyios pastato jungimas su boktais. Ypatingo paslaptingo
avesio banyi vidui teik i spalvot stikliuk sudlioti langai vitraai. Tai yra romanins epochos iradimas.
Romaninio stiliaus architektrai bdinga:
Akmenins, storos statini sienos,
paprastos geometrins formos;
nedaug ang, udari triai, nedideli langai;
masyvios konstrukcijos;
pusapvals arkos languose, duryse,
masyvios kolonos, stulpai pilioriai.
siauros skliautins lubos,
pilys, kuri centre masyvus boktas - dononas;
Pastato jungimas su boktais;
Pailgos banyios;
miestus juosia storos, auktos sienos

Architektroje vyravo lotynikojo kryiaus


plano bazilikos, dengtos cilindriniais arba
kryminiais skliautais.

SKULPTRA neatsiejama banyios dalis.


Daugiausia vaizduojami biblijiniai ir ventj gyvenimo
siuetai. Paskirtis perteikti krikionik Iganymo
teorij ir krikioni pasaulvaizd vaizduojamja
simboli kalba. Romanikos mene nra proporcij
kanono, nesilaikoma reali kno proporcij. Figros
itstos arba suspaustos, ididintom rankom ir akim.
Stengiamasi vaizduoti ne kn, o dvasi.

Gausi figrin ir ornamentin portal,


kapiteli ir altoriaus utvar puoyba.
Figrinis kapitelis virto vienu bdingiausi
romanikos bruo.

Svarbiausia romanikos naujov vis


patalp perdengimas skliautais.

Portalas puonus jimas pastat.


Kapitelis dekoruotas kolonos virus.
Dononas vidurami pilies gynybinis, sargybos ir gyvenamasis boktas.
Piliorius - pastato atrama, stulpas.
20

GOTIKA (XII-XVIa.)
Atsiradimo prieastys:

Aktyvjo katalikikos Europos kis, ijudintas Kryiaus ygi;


Atsirado vis daugiau laisv nuo feodal priespaudos valstiei, j gamyba vis labiau tapo prekine.
Augo ir stiprjo miestai, didjo j reikm visuomens gyvenime.
Miestieiai, siekdami nepriklausomybs nuo feodal, parm karali kov vienijant susiskaldiusias
valstybes. U tai jie gavo savivald, kitas privilegijas.
Miestui reikmingiausiu mogumi tapo amatininkas. Tai specialistas, daugel met amato moksis
pas kitus meistrus ir besididiuojantis savo pasiekimais.
Gyvenamuosius namus, feodalo pilis, kulto pastatus m statyti samdyti, profesionals, i Vakar
atvyk statybininkai, architektai, pagal matematikai paskaiiuotus brinius.
miestai stat brandesnius pastatus, isiskirianius ne tik funkcionalumu, bet ir groiu.

Storus mrus keit graktesns, vitraais pasipuousios sienos. Dl erdvs stokos gynybinmis sienomis
apsuptame mieste, statiniai stiebsi vir. Formavosi naujas architektros stilius - gotika. Statybos srityje
lyderiais ilgam tapo Pranczijos amatininkai. Struktrinius pokyius skatino ir funkciniai pakitimai: banyios
darsi ne tik religinio, bet ir visuomeninio gyvenimo centrais.
Pagr. bruoai:

auktos, erdvios, viesios, grakios banyios


Dideli smailiaarkiai vitrao langai
Viduje laisva, dinamika erdv
daug vitra
Ros (rozets)
Daug skulptr

Dievo Motinos katedra


(Pranczija)

Gotikos banyios lotynikojo kryiaus


plano su erdvia presbiterija, apjuosta
apsidoli vainiku.

Vitraas ir Ro
Presbiterija priekyje esanti paauktinta ventovs dalis, skirta didiajam altoriui.
Apsid - ventovs dalis, esanti u altoriaus (puskupolio arba puss kgio formos).

21

Lietuvos valstybs formavimasis XIII a.


Pagrindin prielaida Lietuvos valstybs susiformavimui XIII a. tai I-ojo tkstantmeio antrojoje pusje susidariusios
geni sjungos. Sutarties, sudarytos 1219 m. su Halio-Voluins kunigaikiais, pasirayme dalyvavo 21
kunigaiktis, o penki i j vyresnieji (tarp j ir Mindaugas). Lietuvos valstyb susikr apie 1240m.
Vidins prieastys:
1. Susiformavo visos pagr lietuvi ems, kurios jungsi konfederacijas;
2. Didjo turtin nelygyb (ikilo kunigaikiai)
3. Ekonominis gyvenimas vienijo gentis (amatai, prekyba)
Iorins prieastys:
1. Viking (VIII-XI), Kijevo Rusios (IX-XII), kryiuoi ir kalavijuoi, mongol totori (nuo XIVa)
puldinjimai arba grsm.

Lietuvos valstybingumo laikotarpiai:


LDK (1236-1253 ir 1263-1316)

Lietuvos respublika (1918-1940)

Lietuvos karalyst (1253-1263)

SSRS okupacija (1940-1941)

LDK (1263-1569)

Nacistin okupacija (1941-1944)

ATR (1569-1795)

SSRS reokupacija (1944-1990)

Lietuva carins Rusijos sudtyje (1795-1915)

Lietuvos Respublika (1990 kovo 11)

Vokietijos okupacija per pirmj pasaulin kar (1915-1918)

1236m. Sauls mis su kalavijuoiais. Vadovavo Vykintas.


Ordinas buvo sumutas, uvo magistras.
1260m. Durbs mis su Vokiei ordinu. Vadovavo Treniota.
Ordinas m pralaimjo, neteko tkstani kari, sukilo
Ordino pavergtos gentys (prs sukilimas)
1410m. algirio mis su kryiuoiais. Vadovavo Vytautas.
Sjungininkai laimjo. Pasirayta torns taika.

A - Durbs mis (1260m. dab Latvijos


teritorija)
B Sauls mis (1236m. Ties iauliais)
D algirio mis (1410m. Lenkija)

Nepasisekus kryiaus ygiams Artimuosius Rytus, kryininkai


nusitaik pagonik Pabalt. 1202m. Latvijos teritorij atsikl
Kalavijuoi ordinas. Krat pavadino Livonija.
1226m. prs emes atsikraust kryiuoi (Vokiei arba Teuton)
ordinas. Po sauls mio 1237m. kalavijuoi ordinas prisijung prie kryiuoi ir tapo Livonijos ordinu. Vieni skleid
tikjim, kiti siek sigyti emi, turt ar iekojo nuotyki. Lietuva, po ilg met kariavimo, galiausiai turjo priimti
krikionyb, j pripaino kitos Europos valstybs.

MINDAUGAS - Lietuvos didysis kunigaiktis(1236-1253), pirmasis Lietuvos karalius (1253 1263 m.). Jo
vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybin vent. Jis iaurumu ir klasta pajg
galutinai suvienyti Lietuvos emes ir taip suformuoti nauj valstyb. Jam primus krikt, Lietuva tapo karalyste,
kuri pripaino kit valstybi valdovai. Taigi, jam pavyko atremti kryiuoi puolimus bei padti valstybs pamatus.
Mindaugas band gelbti padt siekdamas susitarti su Livonijos ordinu. Ordinas jam pasil kriktytis ir karnuotis,
mainais suteikdamas karin ir diplomatin pagalb. Mindaugas sutiko su slygomis ir 1251m. su eima apsikriktijo,
o 1253m. buvo karnuotas ir paskelbtas karaliumi. Lietuva tapo krikionika alimi, lygiaverte visoms kaimynms,
22

trumpam usitikrino saugum. Taiau Mindaugo kriktas neturjo tstinumo (nebuvo paveldimas), kas neubaig
kov su ordinu.

GEDIMINAS
Gedimino valdoma stiprjanti LDK atrm Vakar Europos feodal agresij, sulaik Aukso Ordos verimsi
Vakarus, labai isiplt Lietuvos teritorija, todl ji pradta vadinti LDK.

Gedimino vidaus politika:


Siek stiprinti didiojo kunigaikio valdi, centralizuoti ir stiprinti valstyb.
Buvo tvirtinta didiojo kunigaikio valdia, sustiprjo valdymo sistema.
Lietuvos centru tapo Vilnius, kuris pirmkart pamintas 1323 m.
Ekonominje politikoje siek stiprinti emdirbyst, miestus, amatus ir prekyb.
Daug prisidjo stiprinant Lietuvos kariuomen.
Usienio politika:
kova su kryiuoi ir j talkinink agresija
LDK teritorijos pltra Rytus, varantis su stiprjania Maskvos kunigaiktyste.
Plsti ryiai su Ryga ir Baltijos pajrio miestais, suinteresuotais prekiauti su Lietuva.
Rayti laikai. Tikslai:
o tikinti Vakar Europos krikionis, kad kryiuoai ne krikionybs platintojai, o ukariautojai;
o Pakviesti Lietuv amatinink, pirkli ir emdirbi.
Gediminas adjo kriktytis, taiau kai pas j atvyko popieiaus pasiuntiniai, jis atsisak. I vienos puss,
Gediminas galjo tiktai manipuliuoti krikto klausimu, o i kitos, suprasdamas krikto btinum, bijojo galimos
Ordino invazijos ir jo takos sustiprjimo.

ALGIRDAS (1345 1377m.)


1345 m. Lietuv m valdyti du Gedimino sns Algirdas ir Kstutis. Algirdas rpinosi reikalais Rytuose, o Kstutis
Vakaruose. Visa Algirdo veikla buvo nukreipta rus emi prijungim prie Lietuvos.

Usienio politika:

Prie Mlynj vanden sumuta mongol totori kariuomen. (pirmas j neskm Ryt Europoje)
Uimta rytini emi dalis.
Trys ygiai Maskv.
Etnins Lietuvos teritorija po Algirdo nukariavim sudar 1/10 LDK teritorijos 9/10 buvo slavikos ems. Lietuvos
valdovai rus emse vykd itin tolerantik politik, todl rus feodalai Lietuv laik sava valstybe ir j rm.
Galima drsiai teigti, kad tokiu bdu Algirdas nuo mongol totori jungo igelbjo daugel rus emi.

KSTUTIS (1381-1382m.)
Kstutis, atsakingas u Vakar politik, kovojo su kryiuoiais. Jo rpesiu krato gynybai buvo naudojama
naujausia technika. Jo taur bd, kovos men pabr net prieikos Ordino kronikos. Ordinas Lietuvos
kunigaikius pradjo irti kaip normalius, civilizuotus mones, o ne kaip naikintinus laukinius.
Kstutis taip pat kaip ir Vytenis, Gediminas manipuliavo krikto klausimu. Jis pasiskelb pasiruos kriktytis, taiau
kai Vilni atvyko Prahos arkivyskupas, Kstutis atsisak kriktytis, kol Ordinas negrins viso Baltijos pajrio tarp
Priegliaus Vakaruose ir Dauguvos iaurje. Jis pareik, kad tai yra natrali Lietuvos vakarin siena. Ordin jis sil
ikelti stepes kovai su Aukso Orda. ia pat Algirdas pareik, kad Rusia turi priklausyti Lietuvai ir atmet bet kokias
Ordino pretenzijas. Suprantama, tokie reikalavimai kryiuoiams buvo nepriimtini.

23

VYTAUTAS (1392-1430)
Veikla:

stengsi centralizuoti valstyb naikinti atskiras, nuo centro maai tepriklausanias kunigaiktystes.
Vakaruose kovojo su Ordinu,
Rytuose plt ekspansij slav emes.
Vykd Lietuvos katalikizacij.
Per palyginti trump laik (iki 1395 m.) Vytautui pavyko panaikinti kunigaiktijas, j kunigaikiams tepaliekant
valdyti maas, nereikmingas sritis.
Vietoje visuotinio kari aukimo sigaljo nuolatin bajor karo tarnyba.
Bajorams jis dovanodavo valstybs emi ir moni, itisus valsius.
siek ikelti bajor luom. Deja, valstybs emi dalijimas buvo didel klaida, nes tokiu bdu didysis kunigaiktis
darsi vis labiau ir labiau priklausomas nuo bajor.
Rytuose Vytautas stengsi ugrobti kuo daugiau rus emi, tuo stiprindamas Lietuv.
Vorkslos mis prie Aukso Ord triukinantis pralaimjimas.
Sudaromos taikos sutartys su rytais
Vadovavo algirio miui. Pergal ukirto keli vokiei agresijai balt bei slav kratus, Lietuva susigrino
emaitij, Ordinas liko Vokietijos Imperijos satelitu ir m vykdyti jos politik.

JOGAILA (1377-1392)
Po Algirdo mirties Lietuvos didiuoju kunigaikiu tapo jo snus Jogaila. Valdymo pradioje vidaus ir usienio
politika labai susikomplikavo, nes niekas nenorjo pripainti Jogailos valdios.

Jogailos usienio politika:

Iekodamas ieities, su Vokiei Ordinu sudar 10 met paliaubas.


Slapta pasira sutart su kryiuoiais. emaitija, Trak ir Gardino ems, buvusios Kstuio inioje, atsidr
Ordino upuolimo ir pasal pavojuje.
Palaik slaptus ryius su kryiuoiais.
1382 m. Vilniuje vyko perversmas Jogailos naudai. Jame dalyvavo miestieiai, norj prekiauti su Vakarais, o tam
trukd Ordinas. Jogaila adjo su Ordinu sudaryti taik. Taip 1382 m. birelio mnes Jogaila susigrino didiojo
kunigaikio sost.
sudar sutart, kuria Ordinas pasiadjo neremti Kstuio ir jo sn.

Krvos sutartis (1385m.)


prieastys:
Sujungus Lietuvos ir Lenkijos jgas, galima efektyviau kovoti su Ordinu ir totoriais.
Siekimas ilaikyti Ryt slav emes ir toliau plsti ekspansij ia kryptimi.
Lenkijos noras likviduoti LDK valstybingum, siviepatauti jos emse (ypa Podolje ir Voluinje).
Lietuv reikjo kriktyti, kad ordinas netekt dingsties puldinti. Unija su lenkais buvo problemos sprendimas.

Ekonominiai abiej ali interesai, prekyba, pirkliai.


Unijos slygos:
Jogaila veda karalait Jadvyg, tampa Lenkijos karaliumi, sumoka Austrijos kunigaikui 200.000 florin ipirk
u suadtuvi sulauym.
Jogaila, jo broliai ir pavaldiniai priima krikt.
LDK grina lenk (krikioni) belaisvius ir padeda atsiimti Hali i Vengrijos.
Lietuva ir jai priklausanios slav ems prijungiamos prie Lenkijos.

24

Unijos pasekms / reikm:


Unija sudar slygas abiej valstybi politiniam, socialiniam ir ekonominiam suartjimui.
Spartino LDK feodalizacij.
galino suvienyti lietuvi ir lenk militarines jgas prie kryiuoius ir totorius.
Teik Lenkijos feodalams juridini argument laikyti LDK Lenkijos dalimi, Krvos unijos pagrindu kurti
nauj sjung projektus.
Nulm tolesn Lietuvos istorij.

Krikto reikm (1387m.)


Politin:
Vokiei ordinas neturjo
dingsties puldinti;
Lietuvo pripaino Europos
valstybs, usimezg ryiai;

Kultrin:
m plisti Vakar Europos
kultra, baigsi kultrin
izoliacija;
Atsirado banytinis menas;
Kuriamos mokyklos (pirmoji
1397m.)
Raomos ir perrainjamos
knygos.

Socialin:
Atsirado dvasinink
sluoksnis
Formavosi bajor ir
miestiei luomas

JOGAILOS PRIVILEGIJOS KRIKTO PROGA (1387m.)


1. Privilegija Vilniaus vyskupui pagrindinis krikionybs vedimo dokumentas. Privilegija reik banytins
emvaldos steigim. Valstyb atsisak tose emse esani pajam i valstiei, bet koki teisi banytins
ems gyventojus. Teismas ir administracija ia atiteko vyskupui kaip kunigaikiui.
2. Privilegija Vilniaus miestieiams. Vilnius gavo Vokiei arba Magdeburgo teises savivald, atskir nuo
bajor teism. Taiau vilnieiai nebuvo atleisti nuo rinkliav, mokesi, karo tarnybos.
3. Privilegija apsikriktijusiems bajorams. Bajor valdomas turtas, em tapo j nuosavybe. Valstiei teiss
nebuvo pripaintos. Privilegija spartino bajor
nutautjim, didino religinius, politinius ir
socialinius prietaravimus tarp LDK rytini ir
lietuvi etnini emi privilegija buvo taikoma
tik bajorams katalikams. Taip pat susilpnjo
didiojo kunigaikio valdia, nes, dovanojs
bajorams emes, jis tapo ekonimikai ir finansikai
nuo j priklausomas.

25

LIETUVOS SAVARANKIKUMO KLAUSIMAS DINASTINJE UNIJOJE SU LENKIJA


1385m, pasiraius krvos unija, LDK ir Lenkij siejo personalins unijos ryiai. Krvos aktas yra vertinamas ne kaip
unija, o kaip dinastins sjungos sutartis, kuria buvo umegzti nauji tarpvalstybiniai santykiai tarp Lenkijos ir LDK.
Nors Jogaila sipareigojo prilieti LDK emes prie Lenkijos, tai liko tik paadu. Lenkijos ir Lietuvos unija buvo sudaryta
dl iorini prieasi. Dvi skirtingos valstybs negaljo gyventi bendrai. Ir po unijos jos gyveno atskirai. Lietuvos
bajorai Krvos akt suprato kaip dviej lygi valstybi sjung, sudaryt kariniais tikslais. Jie nesutiko panaikinti savo
valstybs ir bti svetimj valdomi.

vykiai, rodantis Lietuvos (ne)savarankikum:


Nors LDK liko atskira nuo Lenkijos, taiau lenk feodalai gijo teisin pagrind laikyti Lietuv Lenkijos dalimi.
Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, LDK nebeliko valstybingum knijanios didiojo kunigaikio institucijos.
Lietuva ir po unijos, Lenkijai laikantis taikos ir neutralumo, viena kariavo su kryiuoiais ir sudarinjo su jais taikos
sutarti;
1401m. Vilniaus ir Radomo sutartimi patvirtintas laikinas LDK savarankikumas; Vytautas pripaintas LDK didiuoju
kunigaikiu iki gyvos galvos;
1413m. Horodls sutartimi patvirtinta, kad ir po Vytauto mirties LDK liks atskira valstyb, jos didj kunigaikt ponai
rinks pritariant Lenkijos karaliui ir ponams.

LIETUVOS LUOMIN VISUOMEN


Jau pirmosios LDK kunigaiki privilegijos bajorams, dvasininkams ir miestieiams padjo teisinius luom pagrindus.
1447m. Kazimiero privilegija. Prasidjo baudiava
Didysis kunigaiktis sipareigojo nesprsti LDK reikal be Pon tarybos pritarimo.
Neimti sau joki mokesi i bajor valdom valstiei. Visus mokesius ir duokl ie turs mokti tik
bajorams.
Nepriimti karaliaus dvarus valstiei, kurie gyvena bajor emse.
Valstieius teis ne kunigaikio, bet bajor teismas.
Atleisti visus bajor valstieius nuo duokls ir tarnybos didiajam kunigaikiui

1492m. Aleksandro privilegija


Didysis kunigaiktis sipareigojo su Pon taryba derinti usienio politik, pareign skyrim, valstybs pajam
naudojim ir negaljo keisti bendrai priimt nutarim. Pon taryba, anksiau buvusi patariamoji institucija, gijo
valstybje lemiam bals buvo pripainta valstybs valdymo ir teismo vykdomuoju organu.
BAJORAI. Spariausiai formavosi bajor luomas. Valdov privilegijos ir Lietuvos statutai iplt ekonomines,
socialines, teisines ir politines bajor teises ir privilegijas, garantavo luomin imunitet. Jie nemokjo mokesi, turjo
savo teismus, asmens nelieiamybs teis. Vienintel prievol karo tarnyba. Reikmingiausios bajor luomui buvo
Kazimiero ir Aleksandro privilegijos.
DVASININKAI katalikai. Turjo dideles imuniteto teises, galjo prisidti prie valstybs valdymo, buvo atleisti nuo
mokesi. Dvasinink teiss, prieingai negu bajor luomo, nebuvo paveldimos.
MIESTIEIAI. Miestiei luomo nariais buvo laikomi Magdeburgo teis gavusi miest bendruomeni nariai. Taiau
jie privilegij neturjo.
VALSTIEIAI. Neprivilegijuotas luomas. Neturjo joki privilegij, tik prievoles. Valstiei luomas susiformavo po
Valak reformos, kuomet laisvj valstiei ems buvo paverstos skirtiniais sklypais, o patys valstieiai paversti
asmenikai nelaisvais baudiauninkais.

26

ETNIN IR RELIGIN VISUOMEN LDK


LDK tautin sudtis:
a) Lietuviai;
b) Mirios teritorijos, kuriose lietuviai nesudar daugumos;
c) Ryt slavai dabartiniai ukrainieiai, rusai, baltarusiai;
d) Klajokliai totoriai;
e) Gausias LDK gyventoj grupes sudar ydai, vokieiai, karaimai, lenkai.
Krikt primusios Lietuvos valdovai isaugojo pagonik tradicij toleruoti kito tikjimo mones. U
religinius sitikinimus nebuvo persekiota. vairi tautybi mons laisvai ipaino savo religij: staiatikyb,
katalikyb ir t.t. Jau 1387m. Vytautas suteik privilegij ydams, kurie tapo laisvi ir pavalds tik didiajam
kunigaikiui. Taiau svarbiausius valstybs postus um katalikai bajorai. Kad alyje nekilt nesutarim,
buvo sulygintos katalik ir staiatiki teiss.
Daugiatauts LDK visuomens gyventojai kalbjo vairiomis kalbomis. Lietuvi kalba buvo tik nekamoji, nes
dl vlyvo krikto visuomen paveluotai suvok rato savja kalba, reikalingum.
Ratas Lietuvai tapo itin svarbus primus krikt. Valstybs valdyme buvo vartota kanceliarin gud kalba,
kuri Xva tapo oficialia lietuvos ratins kalba. JA rayti svarbiausi Lietuvos istorijos dokumentai: metraiai,
archyvai, statutai. Kitiems ratams vartota lotyn, vokiei kalbos. Per lenk dvar ir dvasininkus plito ir
lenk kalba, kuri ilgainiui tapo valstybs administracijos ir bajor nekamoji kalba.

PAGONIKOS LIETUVOS KULTRA

XVIa Lietuva buvo vienintel pagonika valstyb Europoje. Lietuviai garbino dievus, aukojo aukas, degino
ventj ugn, atlikdavo apeigas, tikjo pomirtin gyvenim. Visuomenje gyvavo paprotin teis- i kartos
kart odiu perduodami paproiai ir tradicijos.
Lietuviai kr sutatines, karo, daro dainas. Savo rato neturjo, todl kryba buvo odin.

KRIKTO PRIMIMO REIK

Atsirado banytinis menas;


Imta rayti bei perrainti knygas;
Kuriamos mokyklos;
Plito vakar kultra

27

DIDIEJI GEOGRAFINIAI ATRADIMAI


Prieastys:
1. Reikjo atrasti jr keli turtingas Ryt alis (Indij), nes keliauti sausuma buvo nesaugu ir ilgai
truko.
2. Europiei siekis prekiauti su Ryt alimis be tarpinink (nes prekyb ir jos kelius kontroliavo
musulmonai.)
3. Europoje trko aukso ir sidabro pinigams kalti.
4. mons troko painti Ryt alis, kurios laikytos pasakikai turtingomis.
Prielaidos:
1.Pltota laivyba(karavels) 2.Europoje pradtas naudoti kompasas 3.Plito geografins inios(portulanai,
astroliabijos)

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

Padariniai:
Prekybiniais centrais tapo Indijos ir Atlanto
vandenynai;
Sumenko Genujos ir Venecijos miest
reikm;
Ikilo nauji prekybos centrai;
Pinig kiekio padidjimas, kain padidjimas
sukl kain revoliucij;
Imtos steigti prekybins bendrovs
Spariai pltsi europiei geografinis akiratis
Spariais tempais nyko indn gentys
Iaugo Ispanijos, Portugalijos vaidmuo;

9. Prekyba tapo pasauline


10. Europ m plisti sidabras ir auksas
11. Europ atgabenta pomidorai, tabakas,
bulvs, kava, kalakutai, kokainas.
12. I Europos Amerik nugabenti gyvliai
arkliai, avys, kiauls, okos
13. Atradimai paskatino geografijos vystymsi
14. Pradtos kurti jrininkysts mokyklos;
15. Ikilo isilavinusi moni poreikis.
16. Sudarytos salygos krikionybs ir Europos
kultros plitimui.

GEOGRAFINIAI ATRADIMAI:
1. Vaskas da Gama XVa pab atrastas jr kelias Indij. (Portugalija) Istm arabus i Indijos
vandenyno, ugrob jr kelius Indij ir m kontroliuoti prekyb. Ukariautas teritorijas siek
paversti kolonijomis.
2. Kristupas Kolumbas XVa. Pab atrado Amerik. (Italas, Ispanija)
3. Fernandas Magelanas XVIa. apiplauk em, rod, kad ji apvali, rod, kad yra laiko juostos laiko
skirtumai, susidar dl ems sukimosi (Ispanija)
Um atrastas emes, platino krikionyb, naikino vietos kultras, civilizacijas, vietos gyventojus
paversdavo vergais, vert dirbti nepakeliamus darbo. Dl nepakeniam darb, infekcij iabuviai masikai
mir. Plantacijose m trkti darbo jgos, todl pirkliai kolonijas m gabenti juodaodius afrikos vergus.
Taip Amerikoje atsirado juodaodi, kuriais prekyba dav neregt peln.
Portugalijos kolonijos Afrikoje, Ispanijos Amerikoje.

28

KAPITALISTINI SANTYKI ATSIRADIMAS


Kapitalistiniai santykiai kiniai santykiai, pagrsti privaia iniciatyva, gamybos priemoni nuosavybe ir
samdoma darbo jga.
Kapitalizmas ekonomin sistema, pagrsta privaia nuosavybe, asmens teise imtis verslo ir siekti pelno,
dalyvaujant nuolatinje konkurencijoje
Cechas feodalinio miesto amatinink susijungimas, besiveriantis tuo paiu amatu, reglamentuojantis
gamyb ir produkcijos realizavim. Lietuvoje pirmieji cechai susikr XV a. pab. Vilniuje.
Manufaktra stambi mon, paremta rank darbu, bet jau su darbo pasidalijimu ir samdomaisiais
darbininkais.
Kapitalistini santyki atsiradimo prielaidos:
Vidurami laimjimai (patobulintas vandens variklis, atsirado krumplins pavaros, grimo stakls,
auktakrosns, karavels, knyg spausdinimas) didino visuomens poreikius, plt gamybos apimt,
kariuomenms reikjo daugiau ir tobulesni ginkl. Vyravusi cechin gamyba t poreiki patenkinti
negaljo.
XV a. nedidels amatinink dirbtuvs buvo pertvarkomos manufaktras. Jos priklaus privatiems
asmenims, o jose dirbo samdomieji darbininkai.
Vyko nauji socialiniai procesai. Jau po Kryiaus ygi Vakar Europoje daugelis valstiei buvo paleisti i
baudiavos ir m kininkauti savarankikai. Vieni prasigyveno, kiti nuskurdo, buvo nuvaromi nuo ems;
miestuose nusigyveno dalis amatinink, taigi atsirado samdomoji darbo jga.
Pltsi prekyba Europos alyse bei su kitais kratais, pirkliai m investuoti pinigus gamyb, tapo moni
savininkais.

29

REFORMACIJA XVIa
Reformacija judjimas u banyios pertvarkym.
Ekskomunikavimas paalinimas i religins bendruomens.
XVa katalik banyia igyveno gili kriz. Dvasininkai siek turt ir prabangos, nesirpino dvasiniai reikalais, nesilaik
dievo sakym, celibato. Plito simonija (banytini pareig pirkimas), indulgenicija (Nuodmi atleidimas u pinigus).
Pilieiai piktinosi lobstania katalik banyia, dideliais mokesiais, kunigaikiai siek uvaldyti banyios turtus,
sumainti jos tak.
1517m. M. Liuteris paskel 95 tezes ant Vitembergo katedros dur. (Reformacijos pradia).
Anot Liuterio:
Ne pinigai, o Dievas ir gilus tikjimas atleidia nuodmes;
Vienintelis tikjimo altinis ventasis ratas, tad tikintieji gali isiversti be dvasinink tarpininkavimo;
Banyia turi atsisakyti turt ir rpintis tikinij dvasiniais reikalais.
Popieius pareikalavo atsisakyti savo idj, o ian nesutikus paskelb eretiku ir atskyr Liuter nuo banyios.
Nepasitenkinimas valdia augo, j rm vis daugiau gyventoj. Taip susiformavo nauja krikionybs kryptis
protestantizmas ir judjimas u katalikybs pertvarkym REFORMACIJA.

Svarbiausi reformacijos bruoai:


1.Udraustos indulgencijos; 2.Atsisakyta prabangi banyi ir apeig; 3.Panaikintas ventj ir relikvij garbinimas.

Reformacijos srovs:
1. liuteronai (Skandinavijos alys),
2. Anglikonai (Anglija), - ilieka ikilmingos apeigos ir vyskupai.
3. Kalvinistai (evangelikai reformatai) (veicarija, Olandija) likimas nulemtas Dievo (predestinacija).
Nesantaika baigsi 1555m. priimta Augsburgo taika, kuri skelb kieno valdia, to ir tikjimas.
I Vokiei valdov pirmasis reformacijos pus perjo Kryiuoi ordino magistras Albrechtas, kuris Ordino valstybe
pavert pasaulietine.

KONTRREFORMACIJA XVIa.
Dl reformacijos majo popieiaus taka, banyia neteko turt. Katalik banyia m kovoti prie reformacij.
Kontrreformacija katalik banyios judjimas, kovojs prie reformacijos plitim, eretikus.
Anatema banytin bausm, prakeikimas, atskyrimas nuo banyios.
Hugenotai kalvinistai Pranczijoje.
Inkvizicija banytinis teismas skirtas kovoti su banyios prieais.

Kontrreformacija pasireik:

1540m. kurtas Jzuit ordinas (Ignacas Lojola)


Protestantai paskelbti eretikais
Aukiausias tikjimo autoritetas- popieius
vesta grieta banytin cenzra (indeksas)

Iplstas seminarij tinklas dvasininkams rengti.


1545m-1563m. posdiavo Tridento banytinis
susirinkimas(Katalikika reforma) kurio tikslas
kovoti prie reformacij, atnaujinti katalik
banyi ir grainti jai autoritet.

Jzuit veikla stiprinant katalik banyios pozicijas:


Aktyviai dalyvavo visuomens gyvenime.
Kr mokyklas, kolegijas, universitetus, mok, aukljo ir kartu nuo protestant takos saugojo jaunj kart.
Mokslo taka stengsi stabdyti protestant mini plitim.
Buvo aktyvs misionieriai, katalik banyios gynjai ir stiprintojai.
Isilavin jzuitai buvo traukti valstybs valdym, dar politin tak

30

RENESANSAS (ATGIMIMAS)
Renesansas antikos kultros, mokslo ir meno atgimimas, suklestjimas, dmesys asmeniui bei perjimas nuo
vidurami prie naujj laik (IVX-XVIa) ITALIJA

ATSIRADIMO PRIELAIDOS:

Ikilo atskiri savarankiki miestai (miestai-valstybs)


Pltojosi amatai ir prekyba;
Kito socialin struktra (majo feodal, daugjo popolan (prekybinink, pinig keitj, amatinink))
Italijoje pltojosi vietimas, veik pradins, vidurins, auktosios mokyklos.
Nenutrko antikinio humanitarinio vietimo tradicija.
Ryiai su bizantieiais. Galimyb susipainti su senovs graik rankraiais, antikos menu ir architektra.
Italijoje buvo ilik daug senovs Romos paminkl, imta juos tyrinti.

Domjimasis praktine mogaus veikla svarbus idjinis renesanso kultros formavimosi veiksnys. Toks aktyvumas
laipsnikai keit visuomens smon formavo veiklius bei energingus mones, kr poir, kad viskas priklauso nuo
asmens sugebjim ir valios.
RENESANSO BRUOAI:
Dmesys mogikajam gyvenimui, pagarba mogui, jo
gali auktinimas;
Senj graik, lotyn, hebraj kalb mokymasis.
Nagrinjami Senovs Romos statymai, filosof kriniai,
senieji rankraiai.
Literatra - ne tik dorovinio, bet ir politinio poveikio
priemon;
Atsirado tautin literatra;
Literatroje vaizduojamas realus mogus ir gyvenimas;
Tapyboje didiausias dmesys konkreiam mogui
(portretai)

Naudotos antikiniams statiniams bdingos detals;


Tyrinta gamta ir jos reikiniai;
Svarbiausiu painimo bdu laikytas patyrimas;
Kolekcionuoti antikiniai kriniai, remti mokslininkai
ir menininkai (mecenatas);
Didelis dmesys skirtas vietimui (kurtos mokyklos,
rpintasi universitet pltra)
Naujas tapybos atradimas perspektyva (trij
matmen vaizdas)

HUMANIZMAS mogus - kaip svarbiausia vertyb


Pasauliros krja ir skleidja inteligentija. Svarbiausias renesanso inteligent tikslas siekti visuomens pagarbos,
lovs, aminti save ir ymiausius to meto mones.
Svarbiausi humanizmo bruoai: pasaulietikumas, proto kultas, tikjimas neisenkamomis mogaus krybinmis
galiomis, mogaus sugebjimas painti pasaul, asmens laisvs ir nepriklausomybs skelbimas.
Panas judjimai vyko ir kitu metu kitose vietose, todl io odio reikm buvo labai ipsta. Vien nuomone,
Renesasas prasidjo jau tryliktame amiuje ir tssi iki septynioliktojo, kiti m kalbti apie Karoling renesans ir
apskritai apie atgimima, todl is odis prarado savo jg ir vert.
Johanas Gutenbergas - XVIa. Vid. Itrastas knyg spausdinimo mechanizmas. (Vokietija) ios spausdinimo stakls
imtos naudoti masikai knygoms leisti. Joms atpigus, greiiau sklido mokslas, naujos paangios idjos.
Mikalojus Kopernikas (lenkas) - Sukr heliocentrin teorij. rod, kad em sukasi aplink savo a ir kartu su kitomis
planetomis skrieja aplink saul.
Leonardas Da Vinis - Ikl idj apie gyvenimo suvokim protu ir pojiais. Hipotez, kad em nra visatos centras
(v. Briniai). Tap paveikslus, sukr fizikai ir dvasikai tobulo mogaus ideal. Paskutin vakarien, Dokonda.
Nikolas Makiavelis - Padjo nuo religijos atskirtos politikos pagrindus, sukr absoliutizmo teorij, para veikalus
Valdovas, Florencijos istorija. Jo idja turjo didel tak italams, kovojantiems dl alies suvienijimo.
Renesanso mokslininkai rod, kad mogus pajgus painti pasaul protu. J iradimai tapo daugelio mokslo ak
pagrindu. Humanistin renesanso kultra padar didiul poveik pasaulio kultros raidai, pareng dirb naujai
vietimo epochai.

31

RENESANSAS LIETUVOJE (XVIa)


Plitimo prieastys: ryiai su Vakar Europa jaunimui studijuojant Europos universitetuose, susipastant su
humanistinmis idjomis, amatininkams besimokant amato Europoje. Lietuv veik ir Ryt bizantikoje kultra, todl
vairi kultr sampyna suteik Lietuvos Renesansui savit bruo.
Renesanso bruoai:
Architektroje (Vilniaus emutin pilis, Radvil rmai, Panemuns, Raudons pilys)
Ikilo aunios, veiklios, herojikos asmenybs idealas, tautins valstybs samprata;
Lietuvos metraiuose atsiradusi lietuvi kilms i romn, istorija.

REFORMACIJA IR KONTRREFORMACIJA LDK (XVIa)


Atsiradimo prieastys: LDK nebuvo universitet, todl didik sns studijavo vakar europos univesitetuose, kur
susitikdavo ir klausydavo protestant profesori. Gr Lietuv, jie skleid protestant idjas.
Reformacijos bruoai LDK:
1547m. pirmoji lietuvika knyga LDK, M. Mavydo Katekizmas
lietuvi ir lenk kalbas imtas versti ventas Ratas
Didelis dmesys skirtas vietimui, kurtos mokyklos.
Lietuvos didikai palaik Reformacij, nes tikjosi, kad Banyios ems ir turtai, nutraukus ryius su popieiumi,
atiteks valstybei bei sustiprs alies politinis savarankikumas.
Didikai kvietsi protestant dvasininkus, pamokslininkus, mokytojus, pirko, platino ir spausdino knygas.
Reformacij palaikani valdov banyios perjo protestant rankas
Reformacijos lugimo prieastys:
Reformacijos neprim liaudis, nes ji per siaurai buvo skelbiama lietuvi kalba
Pakito valdios poiris reformacij. Gyvenimo pabaigoje ygimantas Augustas m remti katalikus.
Reformatai buvo susiskald ir nesugebjo susivienyti ir pasiprieinti kontrreformacijos jgoms.
Vlyvas Lietuvos kriktas. XVI a. lietuvi emse krikionyb dar neturjo gili tradicij.
Protestantai turjo daug prieinink todl vyko Prsij. (Prsijos kunigaiktis buvo protestantas)
Nespjus sitvirtinti reformacijai, prasidjo kontrreformacija.
Kontrreformacijos bruoai LDK:
Protestantai neteko svarbi valstybs post;
Katalikai i protestant atm banyias;
Sunyko protestantikos mokyklos;
1569m. LDK atvyksta jzuitai (pakviesti Protaseviiaus) Jie aktyviai veikia, banyiose, aiktse, gatvse aikino
tikjimo tiesas, diskutavo su protestantais. Jie leido knygas, kr mokyklas-kolegijas.
1579m.kurtas VU (jzuitai, Stepono Batoro suteikta privilegija)
1595m. Daukos Katekizmas ir 1599m. Postil
Lietuvoje nekilo katalik ir protestant kov. Tiek vieni, tiek kiti savo tak stengsi sustiprinti kultrine veikla kr
mokyklas, leido literatr. Kontrreformacija nugaljo.
Abraomas Kulvietis- Vakar Europos universitetuose klaus M.Liuterio ir kit reformatori paskait, Vilniuje steig
pirmj auktesnij reformat mokykl. Mokyklos veiklai pasiprieino Vilniaus vyskupas, todl teko j udaryti. Prisidjo
prie Karaliauiaus universiteto steigimo, i Prsijos skleid reformacijos idjas Lietuv.
Martynas Mavydas moksi A.Kulvieio mokykloje, Karaliauiaus universitete. Prsijos kunigaiktis pasikviet j dirbti
kunigu ir leisti lietuvikas liuteron knygas. Remdamasis kit lietuvi veikj vertiniais, vairiais katekizmais, 1547 m.
pareng pirmj lietuvik spausdint knyg Katekizmas. Didiausias jo nuopelnas lietuvi kalba i nekamosios virto
raytine, buvo padti ne tik prozos, bet ir eiliuotos kalbos pamatai.
Mikalojus Dauka vienas lietuvi ratijos pradinink. Ivert ir 1595 m. Vilniuje ileido Katekizm. Tai pirmoji
lietuvika knyga, ileista LDK. Literatrin lov M.Daukai peln pamoksl rinkinys Postil (1599 m) kurios prakalboje
ikeliami svarbiausi tautos bruoai: tv em, paproiai ir gimtoji kalba; lietuvi kalb raginama vartoti banyiose,
32

mokyklose, valstybs staigose, leisti knygas. M.Daukos lietuvybs programa turjo daug takos XIX a. tautiniam
sjdiui.

VALAK REFORMA 1557M.


Valak reforma - LDK feodalin ems reforma, paskelbta ygimanto Augusto ir vykdyta Lietuvoje bei dalyje
Baltarusijos.
XVa. kis buvo natrinis. mons visa, k gamindavo, patys ir suvartodavo. Pirko ir pardavinjo maai.
Mokjo in (mok. Pinigais) dvarui u em, dkl (mok. ems kio produktais) bei turjo privol
pasdius (aprpinti maistu ir paaru atvykus kunigaikt).
Nuo XVIa. Padidjo ems kio poreikis, augo miestai. Dl to pradta rpintis geriau dirbti em, gauti kuo
daugiau naudos. Padidjus derliui, j imta pardavinti. Atsirado galimyb natrin valstiei duokl pakeisti
pinigine.
Prieastys:
Siekis pakelti ems kio naum;
Noras padidinti valstybs pajamas(karai su stiprjania Rusija itutino id);
Siekis tolygiai paskirstyti valstieiams prievoles;
Noras tvirtinti feodal teises em;
Siekis atskirti didiojo kunigaikio emes nuo bajor emi.
Esm:
Visa ariamoji em buvo sutelkta vien masyv, jame kiekvienam valstieiui paskirti trys riai
ems;
Trilauk sjomaina padaryta privaloma (iemkeniai, vasarojus, pdymas);
Valstieiai sukelti gatvinius kaimus;
em imatuota valakais;
Prievols nustatytos pagal naudojamos ems plot ir kokyb;
Aplink dvarus em paskirta palivarkams(dvar padaliniai);
Prievoli reikalauta ne nuo kiemo, o nuo naudojamo ems ploto (valakas 21 ha) ir jos kokybs;
Valstieiams draudiama dirbti kit valstiei em arba tuius valakus.
Padariniai:
Galutinai baudiavinti valstybiniai valstieiai;
tvirtinta feodalin ems nuosavyb ir baudiaviniai santykiai;
Suvienodintas valstiei ki pajgumas, padidintas j darbo naumas;
Nemaa nedirbamos ems paversta dirbama, tad pagausjo valstybs ido pajamos;
Valstieiai labiau suartjo su eme (buvo paveldima);
Paplito talkos, bendros tradicins vents.
Viena i svarbiausi ems kio reform tvirtino paangias naujoves ems kyje, taiau nubr
neperengiam rib tarp asmens laisvs netekusi valstiei ir bajor.

33

LIUBLINO UNIJA
Geopolitin padtis XVI a. LDK, turinti labai didel teritorij, atrod silpna tarp stiprjani gretim valstybi.

vedija. Dauguma valstiei buvo pilieiai nebuvo atidavinjami bajorams, veriami baudiauninkais, o
savanorikai jo kariuomen ir padjo karaliui kovoti dl takos Baltijos jros regione.
Rusija. Nusikrat mongol totori jungo. Susikrusi centralizuota Rusijos valstyb stengsi atgauti Kijevo Rusios
ribas, suvienyti visus rusus vienoje valstybje ir, ijus prie Baltijos jros, umegzti ryius su kitomis Europos
valstybmis.
Livonijos karas (1558-1583 m.). susilpnjusio Livonijos ordino emes pretendavo LDK feodalai. Didysis kunigaiktis
ygimantas Augustas privert Livonijos magistr pasirayti pagalbos sutart, nukreipt prie Rusij, todl i upuol
Livonij. 1561m. Livonija pasidav Lietuvai, ordinas nustojo gyvavs. teritorij dalybas ir varybas dl
viepatavimo Baltijos jroje sitrauk vedija.

Liublino unijos (1569 m.) prieastys:

Neskms karuose su Rusijos valstybe, baim dl jos nuolatinio stiprjimo, totori puldinjimai, vert Lietuvos
feodalus iekoti Lenkijos paramos.
Lietuva buvo sitraukusi Livonijos kar, todl Lenkijai atsirado proga prisijungti toki didel valstyb, uvaldyti
Ukrain bei kai kurias rus emes.
Mirus ygimantui Augustui, turjo pasibaigti Gediminaii dinastija. Lenk feodalai bijojo, kad valdovu lenkai ir
lietuviai irinks ne t pat asmen.
Lietuvos bajorai troko lygi teisi su Lenkijos bajorais.

Unijos slygos: LDK ir Lenkijos karalyst susijungia ir sudaro vien valstyb Respublik (epospolit).
Bendra: Valdovas, seimas(Varuvoje), pinigai, usienio politika
Atskira: pavadinimas, teritorijos, kariuomens, teismas, idas
Liublino unijos pasekms:
Buvo sukurta precedento neturinti Jungtin valstyb, viena didiausi Europoje. Usienio santykiuose Lenkija ir
Lietuva figravo kaip viena valstyb, todl jos odis buvo svaresnis.
Sudarius unij, Respublika galjo skmingiau ubaigti Livonijos kar.
Unija susilpnino Lietuvos valstybingum. Valstybs politika buvo vykdoma atsivelgiant Lenkijos interesus.
Respublika tapo ekonomikai stiprjanios Vakar Europos emdirbysts priedu.
Respublik silpnino demografins krizs, kaimyn agresija, konservatyvi vidaus ir socialin politika.
sivyravo anarchija. Reform vengimas, liberum veto tes, neveiksminga centrin valdia ir seimas.
vyko savotikas politinis susiskaldymas pavietus ir didik grupes.
Vyko kultrin polonizacija, lkt ekspansija LDK emes, bajor ir miestiei lenkjimas.
Bajoras privilegijuoto pasaulietini feodal emvaldi luomo atstovas.
lkta 1. Lenk ir lietuvi smulkij bajor pajuokiamasis pavadinimas. 2. Sulenkjs lietuvis. 3. Plikbajoris

POIRIAI LIUBLINO UNIJ


YGIMANTAS AUGUSTAS. Rm unijos idj, nors prie tai jai prieinose tikdamas LDK sost palikti pdiniams. Palaik
lenk ponus. Sulau didiojo kunigaikio priesaik, atsisak savo tvonini teisi Lietuv ir dal LDK emi atidav
Lenkijai. Unij patvirtino kaip lygiateis abiej valstybi federacij. Tokia valdovo laikysena buvo nepriimtina Lietuvai,
Pon tarybai.
MYKALOJUS RADVILA RUDASIS. Buvo kategorikai nusistats prie unij, tad tokiai valstybi sjungai nepritar. Radvilos
buvo galingi ir karalius negaljo j nepaisyti.Jis prietaravo Lietuvos inkorporavimui Lenkij ir teig, kad abi valstybes
turi jungti vienas valdovas ir bendra usienio politika. Aktyviai gyn Lietuvos savarankikum.
JONAS CHOLDKEVIIUS. Suprato, kad su lenkais reikia dertis, svarst, kaip atmesti j reikalavimus prijungti Lietuv
prie Lenkijos ir sudaryti priimtinesn Lietuvai susitarim dl politins sjungos su Lenkija kovai prie Rusij. Derybose
sugebjo apginti dal lietuvi reikalavim.
34

ATR VALDYMAS PO LIUBLINO UNIJOS


Jungtin Lenkijos ir Lietuvos valstyb pavadinta Abiej Taut respublika (ATR). Valdia joje priklaus karaliui ir seimui.
Valdov lietuviai ir lenkai rinko bendrai. Lenkijoje jis buvo karalius, Lietuvoje Didysis kunigaiktis. Karnuodavo
Krokuvoje. ATR seim sudar bajor atstovai ir senatoriai (senato nariai). (Rinkosi Varuvoje). LDK atstovai sudar
tredal seimo nari. Bajorija buvo svarbiausias LDK luomas. Tik bajorai buvo valstybs pilieiai turjo pilietines teises
ir galjo dalyvauti alies valdyme. Karaliaus valdia m silpnti, kai mirus igimantui Augustui baigsi Gediminaii
dinastija ir karali m rinkti seimas bajor suvaiavimas.
Respublikos valdymo bruoai:
Visa valdia priklaus bajorijai, be jos sutikimo niekas nieko negaljo padaryti;
Karalius buvo laikomas pakviestuoju ir valdaniu pagal prisiektas slygas kaip pagal sutart. Jeigu karalius
nevykdo i slyg, galima jo neklausyti;
Karalius buvo suvarytas. Jis pasiaddavo:
a) Neprietarauti laisvam karali rinkimui;
b) Be seimo sutikimo neskirti sosto pdinio;
c) Pats vienas neskelbti karo;
d) Leisti senatui kontroliuoti savo veiksmus;
e) Reguliariai aukti seim;
f) Nedidinti mokesi;
g) Nedalyti emi ir valstybs pareig kitatauiams;
h) Rpintis bajor teismis ir laisvmis;
i) Globoti viepataujani Katalik banyi
Karali var ir ministrai, kurie savivaliavo, nes jie buvo skiriami iki gyvos galvos ir paalinti j nebuvo manoma;
Valdovo teiss buvo: skirti valstybs pareignus, vadovauti usienio politikai, valstybs idui. Taiau jo veikl
kontroliavo seimas, senatoriai, o paskirti pareignai nebuvo jam atsakingi.
Tik Seimas leido statymus, skelb kar, tvark mokesi sistem (nuolatini mokesi nebuvo, kiekvien kart
jie bdavo skiriami atskirai)
Kiekvienam sprendimui priimti reikdavo vis Seimo nari sutikimo.
Pavietai ir vaivadijos buvo tartum atskiros valstybs, visus savo reikalus sprendianios seimelyje.
Jei kurio nors pavieto atstovai kam nors prietaravo, tai visas Seimas turdavo nusileisti, nes visur reikjo
visuotinio sutikimo. Vienam atstovui itarus veto , visas Seimas turjo sutikti.
Buvo sunku rasti tok klausim, su kurio sprendimu sutikt visi, tad seimams nuolat grs pavojus iirti. Seimai
pradjo irti vis daniau, nes vetuojant vien klausim, atkrisdavo jau priimti nutarimai.
Egzistuojant veto teisei, negaljo bti padaryta joki reform, nes visada atsirasdavo vadinamosios aukso
laisvs alinink ir garbintoj. Bet koks bandymas imtis reform reik Seimo iirim.
Niekas nebesirpino reorganizuoti valstyb, vesti tvark. Veto teis buvo laikoma venta vis bajorikj
laisvi perlas, saugotinas kaip akies vyzdys.
Neturinioje stiprios karaliaus valdios valstybje m sigalti anarchija. Gretim valstybi Rusijos, Austrijos ir
Prsijos valdovai tuo metu gijo neribot (absoliui) valdi. Remdamos bajorus kovoje dl valdios, tos valstybs vis
daniau kidavosi Respublikos vidaus reikalus.

35

VU KRIMAS IR REIKM
KRIMO APLINKYBS:
Reformacijai ir plintanios renesanso idjos sudar slygas kurtis vidurinms mokykloms. Daugjo mokytoj,
mons suprato mokslo svarb.
Lietuvos ekonomikos, kultros ir politins raidos aplinkybs subrandino visuomens poreik turti auktj
mokykl ir pareng jai slygas kurti Lietuvoje.
Dl teiss kurti toki auktj mokykl varsi katalikai ir protestantai. Kontrreformacijos jgas palaik karalius
ygimantas Augustas, todl katalikai 1570 m. gavo teis Vilniuje kurti kolegij ir universitet.
1579 m. balandio 1 d. Respublikos karalius Steponas Batoras pasira Vilniaus universiteto (Akademijos)
krimo akt. Tai buvo dovana bajorams, nepatenkintiems Liublino unija, suartjimu su Lenkija ir apribotu LDK
valstybingumu.
Popieius ir jzuitai palaik pertvark, nes tikjosi universitet paversti kovos su reformacija, katalikybs
skeidimo centru.
EIGA:

Organizuoti universitet ir kolegij Vilniaus vyskupas Protaseviius pakviet jzuitus.


Universitetas iaugo tikr mokymo staig.
Mokslas lotyn kalba, moksi ir svetimaliai, o pirmaisiais metais visi profesoriai buvo usienieiai.
Reformacijos ir kontrreformacijos kova Lietuvoje veik ne mokymo turin: daug plaiau buvo supaindinama su
antikos literatra, filosofija, mokoma graik kalbos, auktasis mokslas gerokai iplt ini apimt, lavino
intelekt.
Buvo vestos gamtos moksl sritys.
Nuo antrosios XVI a. puss mokym pradti traukti pirmieji tautins Lietuvos kultros dalykai (lietuvikos
knygos pradiamoksliui, lietuvi kalba paaikinami lotyn kalbos pradmenys).
Veik du fakultetai filosofijos ir teologijos. (vliau teiss ir medicinos)
Pirmasis rektorius Petras Skarga.
Pagrindin mokymo forma paskaitos ir disputai.
Universitetas turjo spaustuv, bibliotek (didij dal sudar ygimanto Augusto dovanotos knygos.)

REIKM. Taip antroje XVI a. pusje Lietuvoje susidar ibaigtos struktros vietimo sistema, nors mokykl tinklas
tankumu ir neprilygo geriausioms to meto Vakar valstybms. VU buvo vienintel LDK auktoji mokykla to meto
mokslo idinys. Akademija prisidjo prie lietuvikos ratijos, vietimo ir mokslo plitimo LDK, tapo svarbiu Ryt Europos
kultros centru, buvo svarbus kultrinio klestjimo postmis. VU susitek gausus brys intelektual, kuri darbai
atitiko europinius standartus bei buvo naudojami kituose Europos universitetuose. Per 20 met buvo iugdyta pirmoji
lietuvi dstytoj ir profesori karta, kuri savo Vilniaus universitete gytas inias jau galjo pritaikyti Lietuvoje.

LIETUVOS STATUTAI
Pagonikoje Lietuvoje teis buvo paprotin. Atjus krikionybei, m plisti raytin teis. Egzistavo statymai, galioj
tik atskirose emse. Tai komplikavo valstybs valdym, todl kilo poreikis juos suvienodinti, koreguoti ir surinkti
vien rinkin. Savo teiss kodekso sukrimas turjo pasitarnauti Lietuvos savarankikumo nuo Lenkijos isaugojimui.
Pirmasis (1529m.) Sudarytas Pon tarybos iniciatyva, Alberto Gotauto pastangomis, valdant ygimantui Senajam.
Esm: teisinta viepataujanti pon padtis valstybje ir valstiei priklausomyb nuo emvaldi.
Antrasis (1566m.) valdant ygimantui Augustui. Esm: bajorams suteikta teis dalyvauti valdant valstyb, jis visi
paskelbti lktomis ir traukti krato politin gyvenim, bajorams leista visikai lasvai disponuoti eme, valstieiai su
eme paskelbti bajor nuosavybe.
Treiasis (1588m.) valdant Zigmantui Vazai. Esm: Galutinai patvirtintas valsteii baudiavinimas, teisintas Lietuvos
savarankikumas bendroje valstybje su Lenkija.

36

XVI-XVIIa. KONFESINS VISUOMENS STRUKTROS KAITA


XVIa vid, LDK visuomen masikai prim kalvinizm. Tai pradjo takingiausias valstybs mogus Mikalojus Radvila
Juodasis. Visuomens sluoksniai, priklaus nuo diduomens paskui savo globjus keit ir religij.
XVIIa reformacija m slopti, stiprjo Katalik banyia, suaktyvjo jos veikla visuomenje. Katalik banyios
susirinkimas Tridento mieste pradjo veikti ir LDK. Lietuv atvyko Jzuitai, kuri vietjika veikla padjo atsigauti
Katalik banyiai Lietuvoje.
Vis daugiau didik, o jais sekdami ir bajorai, valstieiai i protestantizmo perjo katalikyb. Protestantizmas neteko
pagrindini savo rmj, silpo. katalikyb perjo nemaai staiatiki, reformacijos metu tapusi protestantais.
Uolus katalikas Zigmantas Vaza siek sumenkinti protestant tak, auktoms pareigoms skyr katalikus, todl daugelis
didik gro katalikyb. Ilgainiui protestant teiss imtos riboti, jie negaljo eiti joki valstybini pareig, dalyvauti
seimuose, todl j gretos XVIIIa visikai praretjo.
LDK staiatikiai, gausiai gyven rytinje LDK dalyje, katalik buvo stumiami i valstybs valdymo. Buvo sudaryta katalik
ir staiatiki banytin (Brastos) unija. Pagal j staiatikiai unitai pripaino Romos popieiaus valdi, bet ilaik savas
apeigas.

XVIIa KAR SU RUSIJA IR VEDIJA POVEIKIS LDK VALSTYBEI IR VISUOMENEI


Prie kariai ud, pl, degino miestus, sodybas dvarus. imtai tkstani moni buvo paimta nelaisv, veami
Rytus. Vilnius tapo baisaus pliko auka. siver kazokai pam sutvirtinusius namus, banyias, ud vyrus, moteris,
vaikus. Puonios banyios, kunigaiki pilys buvo idraskytos, itutinti preki pilni sandliai. Igrobtos meno
vertybs, brangs baldai, karietos.
Kar poveikis:
Irykjo ems kio nuosmukis
Majo ems kio produkt,
Siaurjo amat prekyba, nesipltojo manufaktros,
sultjo miest augimas
Miest em priklaus feodalams,
Buvo grinta pinigin duokl, dvaras reikalavo i
miestiei mokesi ir lugd j prekybin veikl,
Nuvertjo pinigai,
Valstiei prieinimasis dvarui, masiniai bgimai
Epidemijos

Nesiformavo prekiniai piniginiai santykiai


Miestieiai negaljo isimaitinti i amat ir
prekybos, nes negaljo konkuruoti nei su usienio
manufaktromis, nei su Baltijos jros pirkliais
Valstybs valdyme didjo sumaitis, kaimynins
valstybs stiprjo
Bajor ir didik anarchija
Konfederat ginkluoti susirmimai, netvarka
valstybje

KDAINI SUTARTIES SU VEDIJA SUDARYMO APLINKYBS


Lenkijos ir Lietuvos neskmmis kare su Rusija skubjo pasinaudoti vedija. Ji siver Lietuv. Radvilos kariuomen
vedams nesiprieino, vylsi, kad vedai pads susigrinti Gudijoje prarastus dvarus, pasiduodami vedijai, su jos
pagaba veiks Rusij.
Kai Rusija okupavo Vilni 1655m.m, Radvilos vadovaujamos karins dalys sikr prie Kdaini. ia 1655m. buvo
pasiraytas Lietuvos pasidavimo vedijai aktas. Pasiraant sutart tiktasi, kad vedija gins didik interesus, suteiks
pagalbos karui su Rusija. Taiau atsitiko visai kitaip. vedams LDK nerpjo, jie elgsi kaip okupantai ir galiausiai sutartis
buvo likviduota.

37

STEPONAS BATORAS
(1533 09 28-1586 12 12), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaiktis. LDK atstovai valdovu j pripaino tik po ilg
deryb, kai is patvirtino, kad Lenkija ir Lietuva yra federacin dviej lygiateisi ali valstyb.
Veikla:
Paadjo isaugoti LDK savarankikum, bendrus seimus aukti pakaitomis Lietuvoje ir Lenkijoje, LDK
kariuomens vadais neskirti lenk;
laviravo tarp pon ir vidutinij bajor, orientavosi stiprjanius bajorus;
steig aukiausias apeliacines bajor instancijas vyriausiuosius tribunolus;
patvirtino Lietuvos Statuto (1566) pataisas. Taip sulygino kai kurias bajor ir didik ekonomines ir politines teises,
ivadavo bajorus nuo didik valdios, sustiprino feodalines bajor teises.
Stiprindamas karaliaus valdi, kovojo su lenk ponais, paremdavo katalik banyi, kovojani su reformatais.
Kad bt nepriklausomas nuo bajor, Respublikos kariuomen sustiprino samdytais vokiei ir vengr kazok
daliniais.
Vilniuje steig patrank liejykl, perorganizavo kariuomen, ved uniform, patobulino artilerij ir karin
ininerij.
Usienio politikoje labiausiai stengsi prie Respublikos prijungti Livonij.
Karali rm katalik banyia, turjusi stipri centralizuot organizacij. Ji atitiko paties Batoro centralizacijos
umojus. Reformatai j rm u religin tolerancij.
Akcentavo, kad jis nenori bti popierinis karalius. Pagrindinis jo politikos udavinys - karaliaus valdios
stiprinimas. Taiau suprato, kad mginimas siekti absoliutizmo sukels didiul pasiprieinim.
Rmsi katalik Banyia, disponavusia stambija emvalda ir kitokiais turtais, jzuit Ordinu..
Dideles viltis jis siejo su jaunuomens aukljimu. Rm jzuit Ordin, stengsi auklti jaunim atsidavimo
monarchijai dvasia, negailjo l jzuit mokykl steigimui ir j aprpinimui.
1579 m. pasira privilegij perorganizuoti Vilniaus jzuit kolegij akademij ir universitet. Ramus
jaunuomens aukljimas, jo nuomone, tuos kratus turjo tviriau susieti su valstybe.
Reguliuodamas LDK ir Lenkijos santykius, laiksi kompromis politikos.
I austr ir turk jungo jis norjo ivaduoti savo tvyn Vengrij. O tam buvo btinas Respublikos sustiprinimas,
Maskvos suvarymas.
Jo viepatavimas pagyvino Lietuvos gyvenim. Po imto met pertraukos vl irykjo persvara santykiuose su
Maskva, prie Respublikos buvo prijungta Livonija. Didelis jo nuopelnas buvo Vilniaus universiteto krimas.
Steponas Batoras, nepaliks pdini, mir 1586 m. iem Gardine.

38

BAROKIN ARCHITEKTRA (XVI. pab-XVIII)


Susiformavimo prielaidos:
Barokas formavosi ir plito popiei ir jzuit dka kaip katalikik ali menas, triumfuojanios Katalik banyios
stilius.
Barokas tapo oficialiu absoliutini valdov stiliumi. Jis laikytas monarch didybs ireikimo priemone.

1. v. Petro ir Povilo banyia brandiojo baroko edevras. Jos fundatorius LDK etmonas
Mykolas Kazimieras Pacas. Banyia dvibokt, turi nedidel kupol, jos planas lotyniko
kryiaus formos. Vertingiausias yra banyios interjeras, j puoia apie 2000 lipdini, kuriuos
sukr ital meistrai.

v. Jon banyia po gaisro rekonstruota vlyvojo baroko stiliumi. Pagrindin fasad sudaro
keturi majantys tarpsniai. Lauyti, banguoti karnizai ir nevienodai atsiki ploktumos sudaro
banguoto fasado spd. Fasadas puotas ventj skulptromis.

v. Karolio prie Keturi fontan banyia tipikas brandiojo baroko pavyzdys. ia


nebeliko lygi paviri sienos, karnizai gavo sudting banguojani form. Ovaliniai langai,
nios su skulptromis sustiprino viesos ir eli aism ir suteik pastatui tapybikumo.
Nors pastatui trko konstruktyvumo, taiau plastikos architektros formos pabrjo
dekoratyvum ir dar j efekting. Fasadas kreiv kontr su nukirstais kampais.

39

APVIETA (XVIIa-XVIIIa)
Apvieta XVIIa Europoje kils kultrinis sjdis, kurio pagrindinis tikslas pasitelkus prot ir vietim sukurti laisv,
laiming moni visuomen.
Pagrindins idjos apie mog:
Pasaulietikas (domisi pasaulio istorija ir kultra)
Laisvamanikas (turi teis svarstyti vairius gyvenimikus klausimus nebijodamas griauti nusitovjusi ties)
Domisi visuomens problemomis, ydomis, trkumais
Iauktinama proto galia
Pagrindins idjos apie valstyb:
Siekiama gyvendinti geresns valstybins santvaros
projektus;
Valstyb turi tarnauti visiems, o ne tik karaliui ir
kilmingj sluoksniui
Kritikuotas absoliutinis valdymas
Siekis sukurti ideali visuomen ir valstyb
Plito prancz kalba
Paplito slaptos mason draugijos (skelb religin, tautin
tolerancij, dorovin tobuljim)

Pagrindins idjos apie visuomen:


Kosmopolitizmas (teorija teigianti, kad mogaus
tvyn yra visas pasaulis)
Visi mons lygs prie statymus
Smerkiamos luom privilegijos, neteisingi statymai
Niekinamas poiris religingum, prietarus,
neisimokslinim

ANAS AKAS RUSO.


Teig, kad btina sulyginti turtin nelygyb, nes be jos bus negalima teisin lygyb.
Sil riboti privatin nuosavyb
Valdia turi priklausyti tautai, kuri vienintel galinti nustatyti valstybs santvarkos form.
Geriausia santvarka yra Respublika, nes joje visi mons dalyvauja valstybs valdyme.
Buvo abejingas Banyiai, taiau netikjim Dievu laik pavojingu visuomenei.
Patirianti priespaud tauta turi teis sukilti, nes valdovas paeidia visuomens sutart.
ARLIS MONTESKJ
Pasisak prie absoliutin valdi, kritikavo karaliaus rm ilaidum, nesibaigianius karus.
Idealizavo Anglijos konstitucin monarchij
Tik atskirtos valdios gali utikrinti moni teises ir ukirsti keli valstybs pareign piknaudiavimui.

APVIESTASIS ABSOLIUTIZMAS-monarch vykdomos reformos


Nuo XVIIIa daugelio Europos valstybi valdovai vykd pertvarkymus, siekdami sutvirtinti savo valdi. Juos palaik ir
skatino vietjai. Jie centralizavo administracij, velnino statymus, rm pramon, prekyb, emdirbyst, lengvino arba
visai panaikino baudiav, tvark finansus, pltojo vietim, maino banyi tak, ved religinio pakantumo statym.
Apvieta paliko gil pdsak monijos istorijoje. Vis labiau imta abejoti karali, Banyios autoritetu, mons troko
pokyi valstybi valdyme. Mintys apie prigimtines mogaus teises, visuomens sutart, valdi padalijim ir teis sukilti
pareng dirb didiausioms to meto revoliucijoms.

40

DIDIOJI PRANCZIJOS REVOLIUCIJA


(1789m)
Revoliucijos prieastys ir prielaidos:
Absoliuti karaliaus valdia;
Feodalin santvarka
Luomin santvarka
vietj mintys, skatinanios keisti santvark
Pagrindiniai vykiai:
Suaukti Generaliniai luomai, prasidjo revoliucija (Karalius tijosi, kad bus tariamasi tik dl finans padties,
taiau deputatai ikart m svarstyti apie valstybs santvarkos pakeitim)
Bastilijos turmas. (Vykd valstieiai sankiulotai, siekiantys nusikratyti feodalini prievoli, tapti ems
savininkais)
Absoliutizmas lugo, Aukiausia valdia priklaus Steigiamajam susirinkimui.
Panaikintas skirstymas luomus ir feodalines prievoles
1789m. priimta mogaus ir pilieio teisi deklaracija (Utikrinamos prigimtins mogaus teiss laisv,
nuosavyb, saugumas, prieinimasis engimui, odio, spaudos, sins laisv, tolygus mokesi paskirstymas
visiems luomams pagal turto dyd.)
Priimta Pranczijos konstitucija. (panaikintos mokesi privilegijos, valdia padalyta tris dalis, tvirtintas turto
nelieiamumas, vyrai, mokantys mokesius, gavo balsavimo teis.
Pertvarkymai kl buvusi privilegijuot luom nepasitenkinim. Bajorija prarado pirmaujani padt, valstieiai
reikalavo visikai panaikinti feodalines prievoles, dvasininkai jautsi nuskriausti, nes i j buvo atimtos ems, neteko
privilegijuotos padties. Sankiulotai toliau kl riaues, nes reformos gyvenimo nepalengvino. Sankiulot pastangos
pagerinti gyvenimo slygas sutapo su politine grupuote jakobinais (vad. Robespjeras). ie, remdamiesi .. Ruso
idjomis siek sumainti turtin nelygyb.

Sankiulotai sukilo, nuvert karali. Konstitucin monarchija lugo. Naujai irinktas konventas Pranczij paskelb
respublika, karalius giljotinuotas.
Europos monarchus apm siaubas. Dauguma valstybi paskelb Pranczijai kar. Pranczijoje prasidjo
pilietinis karas.
Valdi per ginkluot perversm ugrobia jakobinai. alyje sitvirtino jakobin diktatra. Jie griebsi teroro,
persekiojo Katalik banyi, ved tvirtas kainas, valstieiai tapo ems savininkais, u spekuliacij ir preki
slpim buvo iauriai baudiama.
Nepasitenkinimas diktatra augo, 1794m. vykdius termidoro perversm jakobinai buvo nubausti ir paalinti i
valdios.
Pradjo valdyti direktorija, po perversmo kurtas Konsulatas.

Kuo reikminga Pranczijos revoliucija?


Tai buvo pirmoji revoliucija, kuri band smoningai pertvarkyti pasaul, remiantis vietj idealais.
Suiro ribos tarp luom, atsirado naujas moni skirstymas (pagal turt, politinius, religinius sitikinimus)
Feodalins visuomens struktros Pranczijoje buvo sunaikintos, o daugelyje Europos ali pakirstos.
didel vaidmen m vaidinti mogaus padtis visuomenje.
Padaugjo moni, gaunani pajam ne i ems kio, bet i verslo, prekybos.
Banytin valdia prarado savo monopol visuomens dvasiniam gyvenimui.
Buvo paskelbta nauja valdymo forma respublika.
iuolaikin atstovaujamoji demokratija i revoliucijos paveldjo visuotin rinkim teis, politini srovi skirstym kair
ir dein.
Panaikinta absoliutin monarchija
Panaikinta feodalin santvarka
Panaikinta luom santvarka
m spariai irti feodalin santvarka
Atvertos galimybs verslo pltrai
41

NAPALEONAS BONAPARTAS
Napoleono atjimas valdi.
Kariuomens padedamas Napoleonas apsupo Nacionalin susirinkim ir vykd valstybs perversm ivaik Direktorij
ir Konvent, Pranczij m valdyti trys konsulai (1799 m.).
Napoleonas ikart tvirtino savo valdi: tapo pirmuoju konsulu deimiai met, o vliau ir iki gyvos galvos.
Napoleonas vainikuotas imperatoriumi, o Pranczija paskelbta imperija (1804 m.).
Napoleono vidaus politika
Valstyb buvo centralizuojama, naikinama savivalda.
Pasira konkordat su Popieiumi, pagal kur atkurta katalik banyios veikla, taiau j kontroliavo valstyb.
Sutvark finansus kr Pranczijos bank, ved valiut (aukso frank), veiksming mokesi sistem, pltojo alies
ekonomik.
Parengti nauji statymai Napoleono (civilinis) kodeksas (1804 m.). Jis garantavo vis piliei lygyb prie statymus,
asmens laisv, feodalini santyki panaikinim, nuosavybs teis. turjo didiul reikm tolesniam civilins teiss
formavimuisi, jo pagrindu buvo sudaromi kit ali kodeksai.
Usienio politika:
Banginio ir lito kova karas tarp Pranczijos, kuri buvo pajgesn sausumos miuose, ir Didiosios Britanijos, kuri
turjo galingesn laivyn.
Reino sjunga buvo sukurta panaikinus ventosios Romos imperij. Napoleonas sujung 14 vokiei kunigaiktysi,
pripastani imperatoriaus virenyb ir atidavusi jam savo kariuomen
Kontinentin blokada Napoleono paskelbti dekretai, draudiantys Europos emyno valstybms prekiauti su Anglija ir
palaikyti su ja bet kokius ekonominius ryius
Sudar vasalin Varuvos kunigaiktyst
imto dien laikotarpis laikinas Napoleono grimas valdi, truks imt dien. Napoleonas pasinaudojo tuo, kad
tarp Vienos kongrese dalyvaujani ali kilo nesutarim, ir be mi eng Paryi.
Napoleono epocha (1799-1815 m.)Vyko ukariaujamieji karai, kuri rezultatas didiul imperija, apimanti beveik vis
Europ. Valdia buvo sutelkta vieno mogaus Napoleono I rankose. Po vis emyn plito laisvs ir lygybs idjos, o
Napoleono kodeksas takojo visos Europos civilin teis. Feodalizmas jau nebepajg atsigauti.

NAPOLEONAS IR LIETUVA
Rusija trukd Napoleonui gyvendinti savo planus uvaldyti Ryt Europ. Jis, nepaskelbs karo, 1812 m. persikl per
Nemun ir pradjo yg Rusijos Imperij. Um Vilni. Kratas, per kur ygiavo jo armija, buvo nusiaubtas, gyventoj
turtas igrobstytas, daug sodyb sudeginta. Napoleonas stengsi pelnyti lenk ir lietuvi bajor palankum, sudar
Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts laikinj valdi, kuriai i tikrj vadovavo okupantai. Lietuviai tikjo, kad Napoleonas
pads atkurti alies Nepriklausomyb, todl klaus jo nurodym, pild jo kariuomen kareiviais, aprpino j maistu.
Napoleono armija buvo sutriukinta rus. Karo ir okupacijos padariniai buvo sunks. Lietuva neteko deimi tkstani
moni, buvo sudeginta gausyb pastat, igrobstyti gyvuliai, sutrypti pasliai. Buvo ir teigiam pusi. Varuvos
kunigaiktystei priklausanioje Unemunje vestas Napoleono kodeksas. io krato valstieiai pirmieji paleisti i
baudiavos. Napoleono atnetos idjos skatino bajor smoningum, skatino valstybingum.
Nugaljus Pranczij, Varuvos kunigaiktyst lugo. Vienos kongreso nutarimu ji atiteko Rusijai. ia buvo sudaryta
autonomin Lenkijos Karalyst.
Napoleono pralaimjimo prieastys:
Imperijos politika Pranczijoje buvo nukreipta naujoms teritorijoms ukariauti ir tautoms pavergti, siekiant sukurti
pasaulin valstyb.
Napoleonui buvo svetima svoka nacionalin nepriklausomyb. Europos emlap jis pertvarkinjo
nekreipdamas dmesio nacionalinius interesus, iuo atvilgiu jis buvo tikras feodalini monarch pdinis.
Tokia politika XIX a. pradios slygomis, kai prasidjo nacionalini valstybi formavimosi procesas, buvo
pasmerkta lugti.

42

VIETIMO AMIUS
vietimo epocha XVIII a. Europos valstybse ir iaurs Amerikoje vyks visuomenins minties ir kultros raidos etapas.
Tai buvo savotikas humanizmo tsinys, taiau vietjai (raytojai, filosofai, ekonomistai) daugiau dmesio skyr
visuomeniniams klausimams. Tikjo monijos paanga ir ypatingu vietimo vaidmeniu iame procese, siek racionaliai
painti pasaul, pasitelkiant moksl ir visuomens vietim. Smerk religin nepakantum, statym neteisingum, luom
privilegijas ir reikalavo vis moni lygybs prie statymus; kritikavo tokius autoritetus kaip banyia, valdia (pasisak
prie feodalizm). iuo laikotarpiu paplito kosmopolitizmo idjos buvo teigiama, kad mogaus tvyn yra visas
pasaulis, o tautiniai skirtumai nereikmingas dalykas, pasauline kalba tapo prancz k.
Idj reikm: ireik kylanios buruazijos siekius, buvo praktikai gyvendintos iaurs Amerikos kolonijose ir turjo
didel tak Pranczijos revoliucijoje.
Apviestasis absoliutizmas. Nuo XVIII a. vidurio daugelio Europos valstybi monarchai vykd pertvarkymus, kuriais
siek sustiprinti savo valdi ir kuriuos palaik bei skatino vietjai.
Administracijos centralizavimas.
Baudiamj statym suvelninimas, kankinim udraudimas.
Pramons, prekybos, emdirbysts rmimas, baudiavos lengvinimas arba naikinimas.
Tolygesnis mokesi paskirstymas ir bajorijos apmokestinimas.
vietimo pltojimas.
Banyios takos mainimas, religinis pakantumas.
Reformos buvo vykdomos Austrijoje, Prsijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, vedijoje, Danijoje. Rusijos imperator
Jekaterina II taip pat buvo susiavjusi vietimo idjomis, susirainjo su Volteru, Didro, taiau praktinje veikloje
reformos buvo pavirutinikos. Sost ir filosof sjunga truko iki Didiosios Pranczijos revoliucijos. Jos igsdinti
monarchai atsisak planuojam pertvarkym, o vietjai jiems m atrodyti pavojingi.

PRAMONS REVOLIUCIJA IR SOCIALINS PERMAINOS


Pramons revoliucija tai pokyiai, kurie nuo XVIII a. vidurio iki XX a. pradios vyko Europoje, iaurs Amerikoje,
kai kuriose Azijos valstybs. Nuo manufaktr pereita prie fabrikins gamybos, rank darb m keisti mainos,
padaryta daug mokslini atradim. Svarbiausi i j: garo maina, geleinkelis, telegrafas, elektros generatorius ir
benzininis vidaus degimo variklis.
Industrializacijos sklaida: Prasidjo Didiojoje Britanijoje. i valstyb maiausiai nukentjo per karus, ia buvo
padaryta daugiausia mokslini atradim. Kitos valstybs: Pranczija, Belgija veicarija, JAV. Antrojoje stadijoje
(XIX a. vid.) suklestjo Vokietija. Treioji stadija paliet Japonij, Rusij, Skandinavij (XIX a. pab.).
Pokyiai, irykj visuomenje:
sigaljo nauji socialiniai sluoksniai: kapitalistai (buruazija) perm pramon, finansus, versi politin
valdi; samdomieji darbininkai neturjo joki socialini garantij, sudar gyventoj daugum; vidurinis
sluoksnis (tarnautojai, menininkai, advokatai ir kt.) stengsi atsiriboti nuo darbinink.
Spariai augant gamybai daugjo darbinink, dirbani gamyklose ir fabrikuose, todl didjo miesto
gyventoj skaiius. Augo senieji ir krsi nauji miestai.
Pasikeit moters padtis. Moterys gimd maiau vaik, pasidar laisvesns, m atkakliai siekti lygi teisi
su vyrais, prasidjo feminisi judjimas.
medicinos laimjimai, darbo umokesio didjimas, geresn mityba, technikos naujovi pritaikymas buityje
lm gyventoj skaiiaus didjim.
Europa nepajg vis darbinti ir imaitinti, todl prasidjo masin emigracija (daugiausia JAV).
Buvo vykdytos socialins reformos (XIX a. pab.): sutrumpjo darbo diena, leista steigti profsjungas, priimti
statymai dl socialini garantij (pensijos, alos atlyginimo ir kt.).

43

VIENOS KONGRESAS (1814-1815)


Europos valstybi vadov kongresas, turjs nusprsti Europos politin ir ekonomin situacij po Napoleono kar.
Lemiamj od turjo Anglija, Prsija, Rusijo, Austrija.
Vienos kongreso prieastys:
Btinyb pertvarkyti Europos valstybi sienas;
Siekis atkurti Europ, kokia ji buvo iki Didiosios
Pranczijos revoliucijos;

Tikslai:
Nusprsti tolesn Europos likim;
Utikrinti taik ir teisingum;
Ukirsti keli revoliucijoms;
Ilaikyti senj monarchin santvark Europoje
Pasidalyti Napoleono imperijos teritorijas;

Rezultatai:
Europoje atkurta iki Didiosios Pranczijos revoliucijos buvusi tvarka;
sostus grintos senosios valdov dinastijos;
Laikinai sustiprintos feodalins monarchijos;
Naujai perdalyta Europa ir kolonijos;
kurta ventoji sjunga
Pristabdyti isivadavimo judjimai
Vienos kongreso nustatytos ribos tarp valstybi nepanaikino nesantaikos. 1830 m. Europos
valstybse prasidjo demokratiniai nacionalistiniai sukilimai, siek pertvarkym ar
nepriklausomybs.
Kongreso metu neatsivelgta ma taut norus ir interesus didij valstybi atvilgiu.
Kongreso dalyviai beveik neposdiavo, Europos likimas buvo sprendiamas pokyliuose, medioklse, todl
jis pavadintas okaniuoju.
Teritoriniai pokyiai:
Austrijai atiteko iaurs Italijos dalis.
Rusija gavo Varuvos kunigaiktyst (pavadino Lenkijos karalyste. Ji turjo autonomij Rusijos
sudtyje) bei gavo teis valdyti Suomij ir Besarabij.
Prsija gavo teritorij prie Reino zonos.
Anglams atiteko Olandijos kolonijos ir kai kurios Ispanijos ir Portugalijos ems.
vedijai buvo perduota Norvegija
Prie Olandijos prijungta Belgija. Sudaryta Jungtin Nyderland karalyst.
ventoji sjunga (Austrija, Rusija
ir Prsija) Anglija nedalyvavo.
Tikslai:
Ilaikyti Europos
valstybi sienas
Ginti absoliutines
monarchijas
Slopinti tautinio
isivadavimo judjimus ir
revoliucinius sjdius.
Po Didiosios Pranczijos
revoliucijos atsirads
nacionalizmas iplito visoje
Europoje. Prasidjo tautini
isivadavim judjimai.

44

Usienio valstybi kiimasis ATR vidaus politik


Metai

Kas kariavo

Prieastys

Rezultatai

16541667m.

ATR su Rusija

Ukraina, buvusi ATR sudtyje,


prisijung prie Rusijos.

Ukraina ir kai kurios rus ems su


Smolensku buvo prijungtos prie
Rusijos.
1655m. Rusijos kariuomen um
Vilni, Kaun ir Gardin. Rus
okupacija truko 13 met.

16551660m.

ATR su
vedija

Dalis Lietuvos feodal buvo


pasira sutart, pagal kuri
visikai pasidav vedijai, taiau
vedai nevertino unijos su
Lietuva.

vedai negijo nauj teritorij, bet


ilaik anksiau uimtsias.

1700-1721
m.

iaurs karas

vedijos sigaljimas Baltijos jroje


kenk kit Baltijos .valstybi
interesams.

Rusija gavo ijim Baltijos jr.


Paspartjo valstybs smukimas,
gretimos alys vis labiau kiosi jos
reikalus, nusmuko ekonomika, kilo
badas ir maras, sigaljo anarchija.

(ATR, Danija
ir Rusija su
vedija)

vedijos kariuomen siver


Lietuv, um Vilni.

LDK ekonominiai pokyiai XVIIvid iki ATR padalijim:

Majo ems kio produkt


Siaurjo amat gamyba
Miestai buvo silpni
Miest em priklaus feodalams
Nuvertjo pinigai
Valstieiai prieinosi dvarui
Vyko karai, kildavo epidemijos

Bajor teisi pltimas:


XVIIa valstybje visikai siviepatavo bajorija. Rinkdami karali, bajorai isireikalaudavo, kad jis nesumaint
j teisi, nesiimt joki veiksm be seimo sutikimo. Karalius privaljo klausyti bajor, nes j inioje buvo
kariuomen; karalius kariuomenei samdyti neturjo pinig.
Bajor reikalavimai:
Valstybje turi viepatauti katalik religija;
Karaliumi gali bti tik katalikas;
Turi galioti liberum eto
Karalius negali paleisti seimo
Bajorai turi bti visavaldiai savo dvar eimininkai
Bajorai galjo nepritarti karaliaus silomiems statymams ir lemti usienio politik. Svarbius sprendimus
priimti trukd liberum veto.
Konfederacijos prie ATR padalijimus:
Radomo rm Rusija. Gyn bajor teises ir valstybs santvark buvusi iki artoriski reformos. Laimjo.
Baro Rm Pranczija, Austrija. Stojo prie Rusijos kiimsi ATR vidaus reikalus. Pralaimjo.
45

ATR silpnumo prieastys


kins:
Vis daugiau pardavinjant ir perkant usienyje, nesipltojo prekiniai-piniginiai santykiai, nyko miest amatai,
nesivyst manufaktros, sultjo miest augimas.
Staigus ems kio produkt paklausos padidjimas vert stiprinti lain k, didinti duokles. Baudiavin k
lugd valstiei prieinimasis dvarui, masiniai bgimai.
Ekonomik lugd didik viepatavimas, ginkluotos tarpusavio kovos, pareikalavusios daug l.
Politins:
Karaliaus valdia buvo apribota,
neteko reikms bajor seimai,
rimtus sprendimus priimti trukd liberum veto teis.
Feodalai galjo burtis karines grupuotes, nepritarti karaliaus silomiems statymas ir lemti usienio
politik.

MGINIMAI REFORMUOTI ATR


Ketveri met seimo reformos:
Padidinta kariuomen
Irinktos Edukacijos, Policijos, Karo ir Biudeto komisijos
Panaikinta Nuolatin taryba ir steigta statym sargyba.
vestas valstybinis pajam mokestis dvasininkams ir dvarininkams
Nusprsta imti rekrtus i vis emvaldi, taip pat ir Banyios emi.
1791m. Gegus 3-iosios konstitucija:
vesta paveldima karaliaus valdia
Panaikinta liberum veto teis
Teismo sprendimus nurodyta skelbti karaliaus vardu
statym leidyba perduota dvej rm seimui
Vykdomoji valdia pavesta karaliui ir statym sargybai, veikianiai jo vardu.
Konstitucijoje nebeliko valstybs dalijimo Lenkijos Karalyst ir LDK. Joje net neusimenama apie LDK
savarankikum, neminimas n Lietuvos vardas. Respublika vadinama Lenkija.
Targovicos konfederacija Rusijos remiama, 1791m. konstitucijos prieinink ir senj bajor laisvs gynj
sjunga. Jai vadovavo Lenkijos didikai, kuriems rpjo ne tvyns ateitis, o laisvs ir privilegijos. Ji buvo
nukreipta prie reformas ir konstitucij. Norta gaivinti bajorijos laisves. Kai Jekaterina II atsiunt
konfederatams pagalb kariuomen, konstitucijos alininkai buvo nugalti, o pati konstitucija ir Ketveri
met seimo reformos panaikintos. Konstitucijos alininkai buvo nugalti, konstitucija paskelbta negaliojanti, o
seimo reformos naikinamos. vyko antrasis 1793m. ATR padalijimas.
Radomo konfederacija. J subr Jekaterina II, nes Rusijai nepatiko rytingos, valstyb stiprinanios reformos,
kurias vykd patriot partija (didikai artoriskiai). Respublikoje buvo atkurta senoji visuomenin santvarka,
isaugotos bajor teiss. Rusija gavo juridin teis kitis ATR vidaus gyvenim.

46

1830-1831 m. SUKILIMAS
Sukilimo prieastys:
Vidins:
noras isivaduoti i Rusijos imperijos ir atkurti ATR;
caro ketinimas sisti Lenkijos kariuomen slopinti revoliucij Europoje.
Iorins:
1830 m. revoliucija Pranczijoje, Belgijos atsiskyrimas nuo Nyderland.
judjimas prie Europos valstybi monarch vest ventosios sjungos sistem.
Sukilimo eiga:
I etapas - partizanin kovos taktika. Susikr Vyriausiasis komitetas, turjs vadovauti sukilimui.
Sukilliai, daugiausia valstieiai, telksi nedideles grupeles ir didesnius brius, buvo siekiama
paralyiuoti gerai ginkluotus rus dalinius. Rus kariuomenei pavyko izoliuoti Vilni.
II etapas - Vilniaus ir Kauno turmas. I Lenkijos atvyko reguliariosios armijos korpusas,
vadovaujamas generol A.Gelgaudo ir D.Chlapovskio. Kaunas paimtas be didesni pastang,
taiau Vilniaus puolimas nepavyko. Sumuti prie Paneri ir neskmingai mgin paimti iaulius,
sukilliai buvo priversti trauktis. Vilniaus generalgubernatorius sutelk galing kariuomen,
atrm Vilnius puolim, persekiojo besitraukianius sukillius ir juos internavo
Sukilimo pralaimjimo prieastys:
Politins: neaiki ir konservatyvi sukilimo programa, baiminimasis, kad radikals veiksmai sukels
liaudies revoliucij, sukilimo vad konservatyvumas.
Karins: pranaesns prieo jgos, nedarnus vadovavimas. Sukilliai patys gaminosi ginklus,
amunicij ir kitus karinius reikmenis, tik tredalis turjo aunamuosius ginklus.
Socialins: bajor noras ilaikyti savo privilegijas. Nesugebta sukilim pritraukti vis valstiei,
nes nenorta naikinti baudiavos.
Sukilimo padariniai: Rusijos valdia, numalinusi sukilim, msi lenkik prad naikinimo politikos:
Konfiskuoti sukilli dvarai, i dvarinink reikalauta papildom mokesi, itikimybs.
Sukilliai buvo tremiami Sibir, atiduodami rekrtus, i j atimamos pilietins teiss.
Katalik banyia neteko emi, udaryta dalis vienuolyn.
staig ir pareigybi pavadinimai pakeisti rusikais, valdikose staigose vesta rus kalba,
valdininkais galjo bti tik rusai.
Udarytas Vilniaus universitetas (1832 m.), likviduota Vilniaus vietimo apygarda.
Panaikintas III LDK Statutas (1840 m.), vesti Rusijos statymai ir teismai.
Buvusios LDK ems imtos vadinti iaurs Vakar kratu.
Lenkijos karalyst neteko autonomijos, panaikintas seimas, konstitucija, kariuomen.
Rusinimas prievartinis nerusik taut, jusi Rusijos imperij, asimiliacija.

47

1863-1864 m. SUKILIMAS
Sukilimo prieastys
Ioriniai veiksniai:
Vidiniai veiksniai:
1861 m. baudiavos panaikinimo slygos
nuvyl valstieius ir pablogino socialinius Rus revoliucionieri taka.
Daugelis aukt Rusijos pareign prastai
reikalus.
vykd nutautinimo politik, nuolaidiavo
Lietuvoje pltsi konspiracin veikla, krsi
lenk klausimu.
slaptosios draugijos (baltieji,
Ikilo trilyps federacijos (Lenkija-Lietuvaraudonieji), aktyvjo antirusika veikla.
Rusia) idja.
Prasidjo politins-religins manifestacijos
raginanios atkurti ATR su 1772 m.
sienomis.
Pralaimjimo prieastys:
Sukilliai buvo prasiau ginkluoti, o rusai buvo sutelk didesn ir pajgesn armij.
Sukilimui nebuvo tinkamai pasiruota, vadovybje vyko nesutaikoma pair kova. Konservatyvs
baltieji isigando valstiei revoliucijos.
Sukilli neparm usienio valstybs. Buvo laukiama tarptautinio savanori brio, taiau
ekspedicija lugo.
Generalgubernatorius M.Muravjovas karinmis, politinmis akcijomis iauriai slopino sukilim.
Sukilimo padariniai: Buvo patvirtinta rusik prad atkrimo programa skelbusi, kad iaurs vakar
kratas senosios rus ems:
Udrausta lietuvika spauda (1864 m.), lotynikoji abcl pakeista rusika. I mokykl, staig
paalinta lietuvi kalba.
Skiriant valdininkus pirmenyb teikiama rusams staiatikiams, lietuviams udrausta uimti bet
koki valstybin tarnyb.
Didinama rus emvalda, keliami rus kolonistai.
Apribota katalik banyios veikla, sudaromos slygos plstis staiatikybei.
Udrausta draugij veikla.
Udaromos lietuvikos ir steigiamos rusikos mokyklos.
Represijomis slopinamas tautinis judjimas.
Spaudos draudimas 1864-1904 m. laikotarpis, kada persekiota lietuvika spauda lotyniku, o nuo 1872 m.
ir gotiku riftu. Draudim paskelb Vilniaus generalgubernatorius M.Muravjovas.
Gradanka kirilicos (rus abcls) modifikacija, Petro I iniciatyva 1708 m. sigaljusi Rusijoje ir vartota
pasaulietikoje spaudoje, 1918 m. dar kart modifikuota ir vartojama iki iandien.
Knygneys mogus, spaudos draudimo laikotarpiu i Rytprsi gabens ir Lietuvoje platins slapt
lietuvik spaud. ymiausiu lietuvi knygneiu laikomas Jurgis Bielinis.
Daraktorius 1. Iki 1863 m. lietuvik parapini mokykl mokytojas. 2. nuo 1864 m.- slaptj lietuvik
mokykl mokytojas. Daugiausia savamokslis.

48

LIETUVI TAUTINIS SJDIS


Tautinis atgimimas XIX a. pr. prasidjs lietuvi tautini jausm gaivinimo ir ugdymo laikotarpis, kai siekta
atgaivinti Lietuvos istorij, puoselti kalb, ugdyti ratij.
Nacionalinis judjimas (sjdis) tai lietuvi tautos judjimas dl Lietuvos laisvs ir valstybingumo.
Nacionalin valstyb valstyb, sudaryta i vienos tautybs ta paia kalba kalbani, bendr istorin praeit ir
kultr turini moni.

Lietuvi tautinio sjdio idiniai XIX a.:


Vilniaus universitetas (XIX a. pr.). Buvo skatinamas lietuvi nacionalins kultros ir lietuvi
inteligentijos formavimasis. Universiteto aukltiniai, etnine kilme lietuviai (daugiausia emaiiai),
brsi bendramini susivienijimus, siek viesti liaud, leisti lietuvikas knygas, lietuvi kalb
paversti mokslo kalba, sukurti tautins kultros pagrindus.
Sankt Peterburgas (po 1931-1832 m. sukilimo). ia gyveno ir dirbo istorikas S.Daukantas, paras
pirmj Lietuvos istorij lietuvi kalba, kurioje iauktino pagonik Lietuvos praeit. Veik lietuvi
inteligent brelis, kurio nariai irpino parapini mokykl steigimo prie banyi legalizavim,
ruo lietuvikus elementorius, skaitinius.
Varniai ir emaii vyskupyst (XIX a. antroji pus). ia gyveno M.Valanius, kurio rektoriavimo ir
vyskupysts metai vadinami Valaniaus epocha. Lietuvi kalba rado keli banyi dvasininkai
buvo raginami sakyti pamokslus ir mokyti vaikus lietuvikai. Buvo suorganizuotas masinis lietuvi
valstiei sjdis blaivybs brolijos. Rytprsiuose pradtas lietuvik knyg spausdinimas ir j
nelegalus gabenimas bei platinimas Lietuvoje. Paskelbta prieinimosi rusinimui programa: neleisti
vaik valdios mokyklas, nepriimti valdios peram knyg, neemigruoti Rusij, neiti cerkves,
mokyti vaikus namie, laikytis katalik tikjimo.
Pasaulietiniai nelegals leidiniai:
Aura pirmasis slaptas pasaulietinis lietuvikas laikratis, leistas 1883-1886 m. Ragainje.
Sumanytojas ir pirmasis redaktorius J.Basanaviius. Tai buvo tautinis patriotinis leidinys: budino
tautos smoningum, adino tautin savimon, romantikai vaizdavo Lietuvos praeit, galutinai
ubaig dvikalb lietuvi kultros egzistavim, lietuvi kalbai reikalavo lygi teisi su kitomis Rusijos
imperijos tautomis, tikjosi Lietuv igelbti vietimu, akcentavo doros svarb. ia pirm kart
J.lipas ikl politins Lietuvos nepriklausomybs idj.
Varpas slaptas lietuvikas laikratis, spausdintas 1889-1905 m. Rytprsiuose. Suman ir leidimu
rpinosi V.Kudirka, j parm Varuvos ir Maskvos lietuviai studentai, Suvalkijos inteligentija.
Varpas trauk tautin sjd platesnius gyventoj sluoksnius, smerk Rusijos priespaud, kl
Lietuvos nepriklausomybs idj, prieinosi rusinimui, lenkinimui, nutautjimui, siek plsti
lietuvikumo ribas, stabdyti emigracij, platintini vietim ir kultr; daug dmesio skirta
ekonominei lietuvi gerovei, kaimo moni reikalams, leistas priedas valstieiams kininkas.
Katalikikos pakraipos inteligentija leido laikrat Tvyns sargas. ie leidiniai smerk rusinimo
politik, katalik tikybos persekiojim; skelb, kad tarp tautos ir banyios turi bti glaudus ryys;
stengsi tautin sjd traukti valstietij; kovojo u lietuvi kalb banyiose; smerk sulenkjusius
lietuvius.
Pirmosios politins partijos, atsiradusios vairi idjini srovi pagrindu, rod modernios tautos
formavimsi:
Lietuvos socialdemokrat partija (LSDP) savo programoje ikl nepriklausomos federacins
respublikos (Lietuva, Lenkija ir kt.) idj.
Lietuvi demokrat partijos (LDP) siekis etnografin, nepriklausoma nuo kit taut ar
viepatysi Lietuva.

49

1905 m. REVOLIUCIJA IR DIDYSIS VILNIAUS SEIMAS


Po 1905m. Rusijos revoliucijos gyventojai gijo tam tikras pilietines teises, pagyvjo visuomeninis politinis
gyvenimas, susikr vairios politins partijos, sumajo priespauda.
Reikm Lietuvai:
Lietuva nepriklausomybs ar autonomijos neikovojo, taiau tauta pribrendo naujiems politiniams siekiams.
Buvo panaikinti valstiei iperkamieji mokesiai.
Leista mokyti lietuvi kalba bei lietuviams uimti mokytoj vietas.
galjo veikti lietuvi vietimo, kultros bei ekonomins organizacijos.
Spaudos draudimas Lietuvoje buvo panaikintas 1904 m. gegus 7 d.
Didysis Vilniaus seimas (1905 m gruodio 5 d.) Idja kilo dienraio Lietuvos inios redakcijoje, o suvaiavim
organizavo 15 moni komitetas, vadovaujamas J.Basanaviiaus. Susirinko apie 2000 atstov i vairi gyventoj
sluoksni: valstieiai, inteligentai, dvarininkai, dvasininkai.

Pagrindinis nutarimas: reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje, irinktu visuotiniu balsavimu.
Autonomija savivalda, savarankikumas, teis paiam tvarkyti savo reikalus.
K turi apimti autonomija? Etnografin Lietuva ir ekonomikai, tautikai, kultrikai jai artimi kaimyniniai
kratai.
Suvalk lietuviai siek prijungti Unemun prie Lietuvos.
Senoji Rusijos santvarka turi bti panaikinta, caro vyriausyb nuversta.
Kokiomis priemonmis reikia siekti autonomijos? Vienyti lietuvi politines jgas ir jungtis su kitomis Rusijos
tautomis; boikotuoti rus valdi: nemokti mokesi, udarinti monopolius, neleisti vaik rusikas
mokyklas, neiti kariuomen, teismus ir kitas valdios staigas, rengti streikus.

50

FAIZMO IR KOMUNIZMO PALYGINIMAS


Panaumai:

totalitarizmas;
vienpartin sistema ir vado kultas;
iniasklaidos kontrol;
valstybins valdios ir ekonomikos centralizacija;
teroras represinis aparatas;
agresyvi usienio politika;
politini teisi ir laisvi panaikinimas;
vaik ir jaunimo ideologinis apdorojimas.

Skirtumai:
Komunizmas:

Faizmas:

turto nacionalizacija;
banyios naikinimas ir dvasinink
represijos;
propaguojamas taut draugyst principas;
skelbiama taika, taiau sigali jga ir smurtas;
skleidiama pasaulins revoliucijos idja ir
valstybs nunykimo teorija;
pakirstas
valstiei
ekonominis
savarankikumas;
auktinama klasi kova.

privati nuosavyb;
banyia valstybs pusje;
antisemitizmas, nacionalizmas, rasizmas;
propaguojamas jgos kultas, auktinamas
karas;
imperij krimo idjos;
iliko savarankiki kininkai;
propaguojama tautos vienybs idja.

DEMOKRATIJOS IR DIKTATROS 1919-1939 m.


Diktatr sigaljimo Europoje prieastys:
Naujasis Europos politinis emlapis ne visai atitiko taut apsisprendimo princip, daugelyje ali
liko tautini maum. Didiosios valstybs nenorjo ir nesugebjo sprsti tautini konflikt.
Versalio sistema nepanaikino valstybi tarpusavio prietaravim ir teritorini pretenzij (didjo
tampa tarp Pranczijos ir Vokietijos, kilo ginkluotas lietuvi-lenk konfliktas dl Vilniaus krato),
smuko Taut sjungos autoritetas.
Po karo daugum valstybi slg ekonomin suirut (1918-1923 m.), kilo Didioji ekonomin
kriz (1929-1932 m.).
Didjo nusivylimas demokratijos procesu vyriausybs buvo nestabilios, nesugebjo sprsti
ikilusi problem.
XX a. 3-4-ame deimtmetyje demokratin santvark ilaik: Norvegija, vedija, Danija, Belgija,
Olandija, Liuksemburgas, Didioji Britanija, Pranczija, veicarija, o i valstybi, susikrusi po karo
Suomija ir ekoslovakija.
Faizmas kratutinis nacionalistinis judjimas, kur tarpukario Europoje sukl socializmo baim ir
ekonomikos gritis. Buvo nukreiptas prie demokratij, parlamentin santvark, socializm ir
komunizm, bet orientavosi tautos vienyb. Daugumoje Europos valstybi sikr faistins
organizacijos, taiau stipriausiai faizmas reiksi Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Ryt Europoje.
51

Faizmas Italijoje
Faizmo sigaljimo Italijoje prieastys:
Po karo suiro alies ekonomika, plito nedarbas, neramumus kl demobilizuoti kariai.
Augo nepasitenkinimas Versalio taikos sutartimi, nes Italija negavo adt emi.
karalius ir vyriausyb nesugebjo palaikyti alyje tvarkos.
Faist idjos plito tarp vairi gyventoj sluoksni: daugiausia juos rm vidurinij klasi
atstovai, pramonininkai ir ems savininkai, judjim vertin kaip prieprie kylaniam
socializmui.
Italikojo faizmo bruoai:
Demokratijos panaikinimas. I valstybs valdymo istumti faistams nepritariantieji, vesta
spaudos ir radijo cenzra, udraustos kitos politins partijos, sukurta politin policija kovai su
opozicija, panaikinta vietos savivalda ir pakeista parlamento rinkim tvarka, grietai
kontroliuojamos profsjungos.
Propaganda. Faistins pairos skleidiamos mokyklose, vaik ir jaunimo organizacijose, per
visuomens informavimo priemones.
Valstybs iklimas aukiau u asmen.
Autoritarizmas politins aukiausios valdios, nerenkamos ir nekontroliuojamos, sutelkimas
vienose rankose, bet kokiomis priemonmis reikalaujantis visiko paklusnumo. Visa valdia
sukoncentruojama dus rankose, propaguojamas vado kultas.
Nacionalizmas. Siekiama teigti italams, kad jie yra galinga tauta, norint padidinti baltj ital
skaii, remiamos daugiavaiks eimos; leidiami antisemitiniai statymai.
Ekspansin politika. Vykdomi didels apimties visuomeniniai projektai (tiesiamos autostrados,
sausinamos pelks), siekiama atkurti Romos imperij: Italija upuola Etiopij, istoja i Taut
sjungos (1937 m.), suartja su naci Vokietija.
Benitas Musolinis (1880-1945 m.) 1919 m. kr buvusi karo dalyvi organizacij, jos nariai vadinosi
faistais. Skleid socialin ir nacionalin propagand, kovojo su socialistais ir demokratiniu judjimu. Savo
diktatr ved 1926 m. Tauta j vadino due (vadu). Jam valdant, panaikintos visos demokratins laisvs ir
teiss, u politinius sitikinimus imta persekioti, udyti mones. Musolinis alyje organizavo vieuosius darbus,
militarizavo ekonomik ir kr didiul armij. 1940 m. stojo Antrj pasaulin kar Vokietijos pusje ir
okupavo dal Pranczijos, Jugoslavijos ir Graikijos. Italijai pralaimint kar, Musolinis nualintas nuo valdios,
suimtas ir udarytas kaljim. Vliau suaudytas.

52

PIRMASIS PASAULINIS KARAS


Pasaulinis karas karas, kur buvo traukti vis emyn kareiviai, o karo veiksmai, be Europos, vyko Azijoje,
Afrikoje, Australijoje, be to, ramiajame, Indijos ir Atlanto vandenyne, daugelyje jr.
Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918 m.) prieastys:
Austrijos-Vengrijos bei Rusijos siekis sigalti Balkan regione. 1912-1913 m. ia vyko Balkan karai
Dviej prieik karini blok susidarymas:
o Trilyp sjunga (1882 m.). Sudar Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija. Vokietija buvo galingiausia
Europos valstybs stipriausia ekonomikai ir turinti didiausi ateit. Ji buvo pasiryusi ir
toliau stiprinti savo tak, kovoti dl vietos po saule. Kai 1916 m. i sjungos pasitrauk Italija,
Austrija-Vengrija ir Vokietija imtos vadinti Centrinmis valstybmis. J sjungininkmis tapo
Bulgarija ir Turkija.
o Antant (1907 m.). Sudar Didioji Britanija, Pranczija ir Rusija, o karo metais j pus stojo ir
Italija. Pranczija siek revano po neskmingo 1870-1871 m. karo su Prsija. Ji tbt stengsi
vl patekti tarp didij valstybi ir suardyti susidariusi jg pusiausvyr.

Ginklavimosi varybos. Daugelyje valstybi karo prievols laikas buvo prailgintas, alys vis didino karo
ilaidas, industrin visuomen buvo pajgi masikai gaminti ginklus.
Imperializmo politika;
Iaugs Europos taut nacionalizmas: vienos tautos skelbsi es pranaesns u kitas, skleid
nacionalistin propagand, karui buvo skiriamas teigiamas vaidmuo monijos istorijoje.

Karo pretekstas: Austrijos-Vengrijos sosto pdinio Ferdinando nuudymas Sarajeve. Austrija-Vengrija teik
Serbijai ultimatum, kuriame reikalavo pasmerkti mogudyst ir atsiprayti. Nors Serbija prim beveik visas
padiktuotas slygas, Austrija-Vengrija nutrauk su ja diplomatinius santykius. Atsakydama tai, Rusija, kuri gyn
Serbij, paskelb mobilizacij. Vokietija, stojusi Austrijos-Vengrijos pusje, paskelb kar Rusijai (1914 m.
rugpjio 1 d.). Prasidjo karas.
Eiga:
1914 m. n viena i kariaujani pusi nepasiek lemiamos pusiausvyros. Vokietijos kariuomen um
Belgij ir atakavo Pranczij. Prasidjus Rusijos puolimui rytuose, vokieiai buvo priversti kariauti dviem
frontais. Marnos myje prancz armija sustabd vokieius, nusistovjo Vakar frontas. Prasidjo karas
jrose Didioji Britanija ir Vokietija stengsi blokuoti viena kit, nepraleisti prekybos laiv prieininko
uostus. Galicijoje Rusija palau Austrijos-Vengrijos prieinimsi, taiau tolesn puolim sustabd
Vokietija. Manevrin kar pakeit pozicinis.

1915-1916 m. puolimo iniciatyva priklaus Centrinms valstybms. Ipro myje Vokietija panaudojo
chloro dujas. kar Antants pusje stojus Italijai, nustojo galioti Trilyp sjunga. Vokietija nustm Rusij
rytus, um Lenkijos karalyst, Lietuv. Verdeno myje vokieiai nepalau prancz gynybos, o jr
myje prie Jutlandijos nepasisek nutraukti jrins blokados jai m trkti aliav, grs kio suirut.
Rus armija um Bukovin ir dal Galicijos.
1917 m. irykjo Antants strategin iniciatyva. Povandeninio karo metu Vokietijos laivynas masikai
skandino Antants ir neutrali ali laivus. kar stojus JAV (balandio mn.), sustiprjo Antants pozicijos,
pakito karo eiga. Rusijoje pamus valdi bolevikams, Rusija istojo i karo ir pradjo separatines derybas
su Centrinmis valstybmis.
1918 m. dl dideli karo nuostoli ir ekonomins suiruts alys pradjo siekti paliaub ar taikos sutari.
Brastos sutartis tarp Rusijos ir Centrini valstybi (kovo mn.): Rusija atsisak t buvusios imperijos emi,
kurias prarado per kar, suiro Ryt frontas. Amjeno operacija: Antant palau Vokietij ir privert trauktis.
Revoliucija Vokietijoje: nuversta imperatoriaus valdia ir paskelbta respublika. Kompjeno paliaubos (1918
m. lapkriio 11 d.): karo veiksmai baigsi, Vokietija prisipaino esanti nugalta.

Kapituliacija ginkluotj karini pajg pasidavimas nugaltojui jo padiktuotomis slygomis.


Kontribucija tariama bauda, kuri nugaltas prieininkas priverstas sumokti nugaltojui, nepriklausomai
nuo patirt nuostoli dydio.
Pozicinis karas (apkas karas) kai atsisakoma manevrinio karo ir pereinama prie gynybos ginamos
ilgalaiki tvirtinim linijos, nusistovi frontai.
Separatin taika taika, kuri be sjunginink inios ir sutikimo sudaro valstyb, priklausanti karinei koalicijai.
53

VERSALIO SISTEMA
Keturiolikos punkt programa karui baigti. Paskelb JAV prezidentas Vilsonas (1918 m. sausio mn.), Svarbiausi
punktai:
Naujos sienos Europoje pagal valstybi kalb ir kultr.
Tik atviros taikos sutartys.
Laisvas plaukiojimas jra taikos ir karo metu.
Tarptautins prekybos suvarym panaikinimas.
Daugiau dmesio gyventoj reikalams kolonijose.
Taut sjungos krimas.
Paryiaus taikos konferencija (1919-1920 m.). Dalyvavo 32 valstybs, taiau lemiam bals turjo JAV (Vilsonas),
Didioji Britanija (Loidas Dordas) ir Pranczija (Klemanso). pasiraytos taikos sutartys su nugaltomis
valstybmis: Vokietija (Versalio), Austrija (Sen ermeno), Vengrija (Trianono), Bulgarija (Neji), Turkija (Sevro).
Karo padariniai ir rezultatai:
Vokietija turjo prisiimti kalt dl karo suklimo. Buvo apkarpyta jos teritorija: Elzasas ir Lotaringija atiteko
Pranczijai, Klaipdos kratas Antants valstybms, lenk ems su ijimu Baltijos jr Lenkijai, nuo
Vokietijos atkirsti Rytprsiai, Reino sritis demilitarizuota, atimtos visos kolonijos. Apribotas karinis
pajgumas, udrausta turti didesn nei 100 tkst. armij, gaminti tankus, karinius laivus ir lktuvus.
Vokietija privaljo sumokti reparacijas.
Austrijos-Vengrijos valstyb suiro Austrij, Vengrij, ekoslovakij, Jugoslavij.
Susikr naujos valstybs: Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, ekoslovakija, Austrija, Vengrija,
Jugoslavija.
Galutinai irykjo JAV pirmaujantis vaidmuo pasaulio ekonomikoje ir politikoje.
1920 m. enevoje kurta nauja tarptautin organizacija Taut sjunga, kurios tikslas garantuoti taik
pasaulyje, remiantis kolektyvinio saugumo principais. JAV prezidentas Vilsonas tikjosi, kad JAV per Taut
sjung gals vadovauti pasauliui, taiau kongresas nubalsavo prie amerikiei dalyvavim sjungoje.
Pasaulio emlapio pertvarkymas nepanaikino prieasi, suklusi kar: pralaimjusios valstybs siek
revano, tarp nugaltoj nebuvo vienybs.
uvo 10 mln. moni, sugriautas daugelio ali kis, badas, epidemijos, suirut.
Paspartjo karo technikos tobuljimas.
Padidjo moni revoliucingumas, ipopuliarjo socializmo ir komunizmo idjos.

Totalitarizmas 1. Neribota valstybin valdia, kontroliuojanti vis politin, socialin, kultrin bei ekonomin
gyvenim. Remiasi represiniu aparatu bei kariuomene. Tipiki pavyzdiai stalinizmas Soviet sjungoje,
hitlerizmas Vokietijoje. 2. Politiniai reimai, reikalaujantys nuolatinio teroro bei mobilizacij, kaip politins
varomosios jgos.

54

STALINO DIKTATRA
Komunizmas politin ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklas visuomen, turini gamybos priemoni
nuosavyb. Nuo 1919 m. Soviet Rusijos bolevikai vadinosi komunistais. Jie teig, kad socialistin revoliucija
vyks visame pasaulyje ir buvo pasireng padti bet kuriai sukilusiai liaudiai nuversti inaudotojus.
SSRS krimas (1922 m.gruodio 31 d.). SSRS sudt jo Soviet Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Ukaukazs
respublikos. Deklaracija skelb, kad respublikos susivienija savanorikai, turi teis bet kada istoti i SSRS,
taiau j teiss buvo formalios. Aukiausias valdios organas SSRS suvaiavimas, vykdomoji valdia
Liaudies komisar taryba. Vakar valstybs suprato, kad be aktyvaus Soviet Sjungos dalyvavimo nebus
galima garantuoti taikos pokario Europoje. Todl SSRS buvo kvieiama tarptautines konferencijas, pripainta
de facto ir de jure.
Po Lenino mirties (1924 sausio 21 d.) SSRS lyderiu tapo Josifas Stalinas. Jo sigaljimo prielaidos:
Politins. Po revoliucij ir pilietinio karo alyje nebuvo pajgios opozicijos, galjusios visuotinai
pasiprieinti administracinei-komandinei sistemai. Prieinosi tik atskiri mons.
Ekonomins. Atsirado visuomeninio produkto pasiskirstymo btinyb. Tai gyvendinti galjo tik stipri
centralizuota valdia.
Socialins. Gyventoj daugum SSRS sudar valstieiai, esantys arti anarchizmo ir lengvai pasiduodanti
stiprioms asmenybms.
Kultrins. SSRS buvo atsilikusi, neratinga alis, neturjusi demokratijos tradicij. Nuo seno mons buvo
aukljami itikimybs carui dvasia, mokomi nuolankumo ir susitaikymo.
Stalino charakterio savybs: garbs trokimas, valdingumas, veidmainikumas, panika baim netekti
valdios. Konkurencij tarp Lenino pasekj galjo veikti tik stipri, valinga asmenyb.
Stalinizmo bruoai:
Patvaldyst. Stalinas ir komunist partija kontroliavo ekonomin, kultrin, politin gyvenim.
Vado kultas. Stalinas buvo vadinamas i laik Leninu, taut tvu, jo garbinimas buvo pasieks religines
auktumas. Liaudis tikjo, kad nepritekliai, skurdas, teroras yra btini socializmui sukurti.
Socializmo vienoje alyje idja. Bent formaliai buvo atsisakyta pasaulins revoliucijos. Stalinas teig, kad po
to, kai socializmas bus sukurtas SSRS kaip pavyzdys, bus galima eksportuoti j kitas alis.
Propaganda. Falsifikuojama istorija Stalinui priskirtas vadovaujantis vaidmuo revoliucijoje ir pilietiniame
kare. Priimta konstitucija (1936 m.), tvirtinusi socializmo pergal.
Industrializacija (prasidjo 1925 m.). Buvo nutrauktas NEPas ir pereita prie planins ekonomikos, taip
siekiant pavyti ir pralenkti kapitalistin pasaul, garantuoti SSRS ekonomin savarankikum. Ekonomikoje
privaljo likti tik valstybinis sektorius, biudetas perskirstytas sunkiosios pramons naudai. Rezultatai:
atsilikimas i dalies veiktas; sukurtos naujos pramons akos, iaugo karo pramon; pakito gyventoj
socialin sudtis, padaugjo miesto gyventoj; likviduotas nedarbas, taiau pragyvenimo lygis m smukti.
Kolektyvizacija (masikai vykdoma nuo 1929 m.) sudar du etapai: buoi likvidavimas (ginkluoti briai
nusavindavo grdus, gyvulius, buos buvo tremiami) ir kolki krimas (valstieiai prievarta veriami
stoti kolkius). Rezultatai: ems kis buvo sulugdytas; grd augimo rajonuose kilo badas; daug
valstiei itremta Sibir, udaryta lageriuose, suaudyta; naikinami vienkiemiai; padidjo kaimo moni
diskriminacija.
Represijos ir teroras. 4-ame deimtmetyje buvo vykdomas intensyvus partijos valymas, vadinamieji teismo
procesai, susidorota su ymiais kultros veikjais, aukto rango karikiais. kurtas Gulagas (darbo stovykl
lageri sistema, tvarkoma specialiosios lageri valdybos. Kaliniai naudoti kaip nemokama darbo jga
komunizmo statybose. Paskutiniais Stalino valdymo metais kalini skaiius siek 12 mln.), NKVD (Vidaus
reikal ministerija).
Diktatra valstybs valdymo forma, prieinga demokratijai: valstybs vyriausyb nra atsakinga savo
pilieiams ir savo nuoira naudojasi neribota valdia. Jas pagal represyvumo laipsn galima skirti du tipus:
1) Autoritarizmas vyriausyb nra atsakinga savo pilieiams u vykdom politik, valstybje varoma
piliei politin veikla, nevyksta reguliars ir laisvi rinkimai.
2) Totalitarizmas valstybs vyriausyb ne tik nra atsakinga savo pilieiams, bet ir visikai pajungia
savo kontrolei politin, kin, kultrin ir net privat moni gyvenim, be to, panaikina rib tarp
privaij ir viej reikal.
55

LIETUVA PIRMOJO PASAULINIO KARO METAIS


Vokiei okupacija (nuo 1915 m. rugpjio mn.):
Lietuva jo teritorin- administracin vienet Oberost. J buvo siekiama prijungti prie Vokietijos.
Oberosto valdymo taisykls panaikino gyventoj politines teises ir asmenines laisves (draudiama dalyvauti
administracini staig darbe, vainti i vienos apskrities kit, sisti laikus lietuvi kalba ir pan.)
Kratas inaudojamas ekonomikai (vykdomos rekvizicijos, renkami vairs mokesiai).
Gyventoj padtis buvo bloga: vesta korteli sistema, vyrai veami priverstinius darbo batalionus
Vokietijoje, u pasiprieinim baudiama mirties bausme, kaljimu, piniginmis baudomis.
Lietuvi inteligentijos veikla. 1915 m. rugpjio mn. Berne (veicarija) vyko lietuvi ir latvi inteligentijos
suvaiavimas. Nutarta prayti autonomijos Rusijos sudtyje. 1916 m. vasariokovo mn. Berno konferencija.
Nepritarta Lietuvos ryiams su Lenkija, stota u krato savivald Vokietijos protektorate.
Vilniaus konferencija (1917 m. rugsjo 18-22 d.). Okupantams reikjo kokios nors lietuvi atstovybs, kuri bt
tarpininkas tarp vietos gyventoj ir okupacins valdios, taigi paslpt aneksinius Vokietijos planus. Vokieiai
leido suaukti konferencij, kur buvo nutarta:
atkurti savarankik nepriklausom Lietuv su etnografinmis sienomis;
suaukti Steigiamj seim, kuris turjo parengti konstitucij, nustatyti santykius su kitomis valstybmis;
umegzti artimus ryius su kaimynais, tarp j ir su Vokietija, jei ji pripains Lietuvos valstyb ir parems j
Taikos konferencijoje;
sudaryti vykdomj organ 20 moni Krato Taryb (Lietuvos Taryb). Pirmininku buvo irinktas
A.Smetona.
1917 m. gruodio 11 d. aktas:
Skelb nepriklausomos valstybs atkrim su sostine Vilniuje ir vis valstybini ryi su kitomis tautomis
nutraukim.
Buvo praoma Vokietijos apsaugos ir pagalbos, pasisakoma u tvirtus sjunginius ryius su Vokietija (karin,
susisiekimo konvencija, muit ir valiutos bendrumas).
Reikm: Lietuva nutrauk santykius su Rusija ir Lenkija. Vokietijai is aktas pravert Bresto derybose, kad
atskirt Lietuv nuo Rusijos.
Pasiraius akt, Lietuvos Taryboje vyko skilimas. Keturi nariai M.Birika, S.Kairys, S.Narutaviius, J.Vileiis
protestuodami pasitrauk i Tarybos. Bet kriz buvo veikta A.Smetona atsistatydino, pirmininku tapo
J.Basanaviius.
1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs aktas:
Skelb nepriklausom demokratiniais pagrindais sutvarkyt Lietuvos valstyb sus sostine Vilniuje.
Valstyb atsiribojo nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis valstybmis.
Lietuvos valstybs pamatus ir santykius su kitomis valstybmis privalo nustatyti Steigiamasis Seimas.
Reikm: Aktas buvo Lietuvos valstybingumo atkrimo pradia, apgyn krat nuo aneksini Lenkijos
ksl, privert Vokietijos vyriausyb pripainti Lietuvos valstybs status.
Lietuvos Tarybos veikla:
Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, remdamasis Gruodio 11 d. aktu, pripaino Lietuv nepriklausoma valstybe,
susieta su Vokietija konvencijomis (1918 m. kovo 23 d.)
Deinieji Tarybos nariai irinko Viurtembergo hercog Vilhelm fon Urach Lietuvos karaliumi Mindaugu II
(1918 m. liepos mn.). Tiktasi, kad monarchin Lietuva lengviau ilaikys savarankikum prie Vokietij,
valstyb rems Vokietijos Katalik centras, bus ukirstas kelias sujungti Lietuv su Prsija ar Saksonija.
Vidaus krizei apmus Vokietij, Tarybos prezidiumas gavo teis sudaryti Lietuvos laikinj vyriausyb.
Vokietijai pralaimjus vakaruose, Taryba atauk savo nutarim dl V. fon Uracho irinkimo karaliumi ir
prim laikinj Lietuvos konstitucij (1918 m. lapkriio 2 d.).
Augustinas Voldemaras sudar pirmj vyriausyb (1918 m.lapkriio 9 d.)

56

LIETUVOS VALSTYBS PAGRIND SUKRIMAS


1918-1922 m. buvo sukurti Lietuvos valstybs pagrindai: priimti pagrindiniai statymai, sukurtos valdios
struktros centre ir vietose, nustatytos sienos su kaimynais, valstyb pripainta de jure, priimta Taut sjung.
Lietuva tapo Naujosios Europos sudedamja dalimi.
Valstybs atkrimo prielaidos
Iorins:
Pirmojo pasaulinio karo baigtis, pakeitusi geopolitin padt Ryt Europoje. lugus Rusijos ir Vokietijos
imperijoms, ia gyvenusioms tautoms susidar galimyb sukurti savo valstybes.
Vokietijos pralaimjimas kare. Vokietijoje pasigirdo pasilym pakeisti reim okupuotuose kratuose.
JAV prezidento T.V.Vilsono ikeltas laisvo taut apsisprendimo principas.
Spalio revoliucija Rusijoje. bolevikai pripaino taut apsisprendimo princip.
Vidin:
XIX a.pab-XX a. pr. Lietuvoje susidar inteligentija, kilusi i valstiei, kuri siek atkurti valstyb.
Sunkumai, ikil atkuriant valstyb:
Valstybingumo koncepcijos pasirinkimas. Istorin-geografin (iek tiek modifikuotas LDK modelis) ir
etnografin (modernioji, tautin valstyb).
Etnografini sien klausimas. numatant valstybs sienas daugiausia problem kilo dl Vilniaus ir Klaipdos
krato.
Prieiki kaimynai: Rusija (siek ilaikyti Lietuv savo takoje), Vokietija (neprarasti valdios), Lenkija (atkurti
Lenkijos-Lietuvos valstyb).
Prietaringi vakar ali interesai. Palanks: Vakarai buvo suinteresuoti Lietuvos stabilumu, nes ji kartu su
kitomis Rusijos kaimynmis turjo sustabdyti bolevizmo plitim (sanitarinis kordonas). Nepalanks:
Vakarai neskubjo pripainti Lietuvos: nepakviet taikos konferencij, rm Lenkijos-Lietuvos atkrim
arba planavo atkurti vientis Rusijos valstyb.
1918 m lapkriio 23 d. paskelbtas pirmasis Krato apsaugos ministerijos sakymas dl Lietuvos kariuomens
organizavimo.
1918 m. gruodio 16 d. Lietuvos laikinoji revoliucin vyriausyb, vadovaujama V.Kapsuko, paskelb Taryb
Lietuvos krimo manifest.

Nepriklausomybs kovos (1918-1920)

bolevikais (1918 m.gruodio mn.-1919 m.rugpjio mn.). 1918 m.pab. kratas buvo liks be valdios
Lietuvos vadovai buvo ivyk Berlyn iekoti finansins ir karins paramos. Skubiai sudaryta M.Sleeviiaus
vyriausyb pakviet Lietuvos gyventojus ginti krato. Lietuvos kariuomens kautynse su bolevikais ties
Kdainiais uvo pirmasis karys savanoris P.Lukys, kovoje dl Alytaus uvo pirmasis karininkas
A.Juozapaviius (1919 m.vasario mn.). Pagalb kovose su RA suteik vokiei kariuomen, netiktai
padjo ir lenkai, puol iaurs bei ryt kryptimi.
bermontininkais (1919 m liepa lapkritis). Bermontininkai kariniai daliniai i rus baltagvardiei ir
Vokietijos nelaisvje buvusi Rusijos caro armijos kari, 1919 m. veik Latvijoje ir Lietuvoje. Juos sudaryti
Antants alims pasil Vokietijos vyriausyb, norjusi ilaikyti savo viepatavim Baltijos regione ir siekusi
sukurti front prie Soviet Rusij. Vadu buvo paskirtas buvs caro armijos pulkininkas P.BermontasAvalovas. Bermontininkai pasirod 1919 m. liep ties Kurnais, um iaurin Lietuvos dal, pl
vietinius gyventojus ir n nesireng kovoti prie Raudonj armij. 1919 m. lapkrit kautynse prie
Radvilikio juos veik Lietuvos kariuomen. Komisija pareikalavo sustabdyti kautynes bermontininkams
buvo leista pasitraukti Vokietij.
lenkais (1919 m.balandio mn.-1920 m. lapkriio mn.). Lenkijos kariuomen puol RA ir um Vilni
(1919 balandio 19 d.). Karo veiksmus mgino sustabdyti Antants valstybs, nustaiusios tris demarkacijos
linijas, pagal kurias Vilniaus kratas priskirtas lenkams. Kare su RA lenkai buvo istumti i Vilniaus, sostin
perduota Lietuvai. Taiau lenkai sulau Suvalk taikos sutart. Kariuomens grup, vadovaujama
L.eligovskio (eligovskininkai) um Vilni ir versi tolyn Lietuv. Taut sjungos karin misija
sustabd kovas, prasidjo derybos. Vilnius iki pat 1939 m. liko Lenkijai. ia buvo sukurta Vidurio Lietuvos
valstyb (1922 m.)
57

A.Voldemaro vyriausyb (1918 m. pab.) dirbo nepaprastai sunkiomis slygomis: reikjo perimti krato
valdym, ilydti vokiei kariuomen i Lietuvos, trko patyrusi moni kratui valdyti, politins partijos ne
visada veik sutartinai, reikjo umegzti diplomatinius santykius su kitomis valstybmis, valstybs krimui
stigo pinig. Artjant RA paaikjo, kad vyriausybei neturi net ginkluotj pajg.
M.Sleeviiaus vyriausyb (dirbo iki 1919 pab.) kritiku momentu organizavo krato gynim: paskelb
mobilizacij, steig karo mokykl supirkinjo ginklus i vokiei ir kit valstybi.
1919 m. balandio 4 d. pakeista Lietuvos laikinoji konstitucija ir vesta prezidento pareigyb. Pirmuoju
prezidentu Valstybs Taryba irinko A.Smeton.
1920 m. gegus 15 d. Kaune susirinko Steigiamasis Seimas. Jo pirmininkas, krikioni demokrat atstovas
Aleksandras Stulginskis jo ir alies prezidento pareigas. Buvo paskelbta nauja Laikinoji konstitucija: valstybs
prezident renka Steigiamasis Seimas (birelio mn.).
Steigiamojo Seimo veikla:
1) ems reformos statymas (1922 m. vasario mn.). Ypa daug prie reformos rengimo ir vykdymo
prisidjo ems kio ministras M.Krupaviius:
ems fond nusavintos rus kolonist, bermonto briuose ir lenk kariuomenje
tarnavusi asmen ems; valdos virijanios 80 ha buvo nacionalizuotos mokant
nedideles kompensacijas.
ems fondas idalytas beemiams ir maaemiams, skiriant po 8-20 ha.
Kariai ir savanoriai ems gavo nemokamai, kiti turjo per 36 m. sumokti
iperkamuosius mokesius.
Reikm: pakirto nelietuvikos dvarininkijos ekonominius pagrindus, iugd nauj vidutini valstiei
sluoksn. Vyko kaim skirstymas vienkiemius, pereita prie smulkaus kapitalistinio kio. Spartjo agrarini
santyki raida, ems kis greitai priartjo prie Vakar Europos rinkos.
2) Konstitucija (1922 m. rugpjio 1 d.)
Lietuva paskelbta nepriklausoma demokratine respublika.
Suvereni valstybs valdia priklauso tautai.
Valdi vykdo Seimas, vyriausyb, teismai.
tvirtintas parlamentinis valdymas: Seimas renka prezident, leidia statymus, kontroliuoja
vyriausyb, tvirtina biudet. Renkamas 3 m. proporcine rinkim sistema.
Prezidentas turi teis paleisti seim, parinkti ministr pirminink ir tvirtinti jo sudaryt
ministr kabinet; ginkluotj pajg virininkas. renkamas 3 m. slaptu balsavimu ir
absoliuia bals dauguma.
Daug laisvi banyiai: privalomas tikybos mokymas, nevaroma religini organizacij
veikla.
Nustatytos valstybins vliavos spalvos ir herbas.
Valstybin kalba lietuvi.
Garantuotos piliei ir tautini maum teiss ir laisvs.
3) Pinig reforma: (1922 m. spalio 1 d.). apyvart vesta nauja auksu padengta valiuta litas, tapusi
viena tviriausi valiut pasaulyje.

58

Tarptautinis Lietuvos nepriklausomybs pripainimas (1918-1922 m.)

Vokietija (1918 m.kovo 23 d.)


Soviet Rusija (1920 liepos 10 d.)
Latvija ir Estija de jure; Lietuva priimta Taut sjung (1921 m.)
JAV, Anglija, Pranczija, Italija ir Japonija de jure (1922 m.)

Lietuvos Soviet Rusijos sutartis (1920 m. liepos 10 d.):

Rusija pripaino Lietuvos nepriklausomyb ir neutralitet ir visiems laikams atsisak teisi Lietuvos
teritorij.
Nustatyta rytin siena, pagal kuri Vilniaus kratas ir Gardinas pripaintas Lietuvai.
Rusija paadjo grinti karo metu pagrobt turt.
Atleido Lietuv nuo skol, sumokjo 3 mln. aukso rubli kompensacij, paadjo duoti miko.

Suvalk sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos (1920 m. spalio 7 d.):

Nustatyta demarkacijos linija, paliekanti Vilni ir Vilniaus krat Lietuvai.


Susitarta nutraukti karo veiksmus ir pasikeisti belaisviais.

Nepriklausomybs kov reikm: paaikjo Lietuvos valstybs likimas. Neturdama patyrusios kariuomens,
karo pramons, finans, Lietuva neprarado laisvs ir ilaik valstybingum.

59

NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS POKYIAI


VISUOMEN
Miestuose padaugjo lietuvi, vyravo lietuvi kalba. Kitatauiai (ydai, lenkai, vokieiai). Gausiausias
visuomens sluoksnis valstieiai kininkai. Susiklost miestiei, valdinink, inteligent sluoksniai. I
ekonominio ir politinio gyvenimo paalinti kitatauiai, sulenkj dvarininkai. Santuok registruodavo tik
banyia. mons tapo savo al myliniais patriotais.
KIS
Lietuva agrarinis kratas. Vystsi ems kis (ems reforma). Atsirado daug vienkiemi, vyravo vidutinio
dydio kiai. Samdyti padieniai darbininkai. Dalis ems kio produkt buvo eksportuojama (bekonai, linai,
sviestas). rm valstyb. Skaudus smgis - didioji ekonomin kriz, daug valstiei nuskurdo, kininkai
streikavo. Su jais susidorojo Smetonos karo komendantai.
PRAMON
Svarbiausia aka maisto pramon. Didiausia mon Kauno metalo apdirbimo mon. Prekybai itin svarbi
Klaipda. Vystymsi pristabd didioji ekonomin kriz, labai krito maisto kainos, sumajo darbo
umokestis. (Verslininkai broliai Vailokaiiai, UAB Pieno centras, Maistas.)
TRANSPORTAS IR RYIAI
Geleinkeliai, tiltai, plentai, autobusai, automobilius turjo tik turtingieji. Krsi civilin aviacija. Kaunas oro
susisiekimo centras. Lktuvai DOBI ir ANBO4 (Dobkeviius, Gustaitis). Nauji iradimai radijas ir
telefonas.(Kauno radiofonas)
KULTRA
mogus vertintas pagal isilavinim. Raytojai B. Sruoga, V.M. Putinas, Aistis, S. Nris. Suklestjo teatras,
opera, architektra, dail. Rengiami koncertai, spektakliai, parodos, orkestrai, muziejai, padidjo periodikos
leidyba. Dain ir oki vent. A. apokos Lietuvos istorija - pasididiavimas lietuvi tautos istorija,
tautikumo altinis. Dariaus ir Girno skrydis per atlant. J rezultatas - antrasis pasaulyje skrydio be
nusileidimo. J skrydis vienas tiksliausi aviacijos istorijoje. iuo skrydiu buvo atvertas kelias oro patui
tarp Amerikos ir Europos emyn. Lakn ygis, j tragika mirtis tapo daugelio kvpimo altiniu. Apie skryd
buvo dainuojamos dainos, laknai tapo patriotizmo simboliais. Lietuva neatsiiko nuo bendro to meto
Europos isilavinimo lygio.
MOKSLAS
gyvendintas pradios mokslo statymas, privalomas pradinis mokslas. Valdios tautin politika tolerantika,
kitatauiai galjo mokytis savo gimtja kalba. kurtas Lietuvos universitetas (VDU), akademija,
veterinarijos akademija, prekybos ir pedagogikos institutai, karinink kursai, meno mokykla, dramos teatras.
Universiteto veikla nebuvo varoma. Jame dirbo ikiliausi mokslininkai: Riomeris, Ivanauskas, epinskis.
Mokslas prieinamas visiems, gabiausi sisti mokytis usien. Isilavin lietuviai, kil i valstiei eim
pirma karta nuo agrs.
MENAS
Tapyboje, literatroje, teatre, muzikoje ir architektroje atsiranda modernizmo stilius, neigiantis sensias
romantizmo idjas.
SPORTAS
Lietuviai garsjo kaip puiks krepininkai. Kilo masinis sporto sjdis. Gausjo sporto rengini, sskrydi,
varyb, veni. Aktyviausias sporto propoguotojas Steponas Darius.
KAUNAS
Suklestjo Kaunas laikinoji sostin. Jame spariai daugjo gyventoj, moderni pastat, kurti nauji rajonai,
m kursuoti autobusai bei funikulieriai. Gyvenimo centras laisvs alja. Atsidar prabangs restoranai
Metropolis, Konrado kavin. Rinkosi ymybs, vykdavo spektakliai, koncertai.
GYVENIMO BDAS
kininkai statsi modernesnias trobas, stogai dengti skiedromis, skarda, asl keit grindys, nauji baldai.
Miltinius patiekalus pakeit bulvs. Religingumas, dorumas, krikionikos vents, kryiai. Talkos, pagalba,
pasilinksminimai. Susirpinta higiena, kosmetika. Vilnoniai, lininiai drabuiai, kantapliai (oda traukta avalyn
mediniais padais) Puoseltos vertybs ir tradicijos.
60

1926m. Gruodio 17d. Perversmas


3-asis seimas. Kairij (valstieiai liaudininkai ir socialdemokratai) politika ir staigs pokyiai.
(mainama kariuomen, ataukiama karo padtis, spaudos laisv, amnestuoti karo belaisviai,
nutarta nemokti alg kunigams, nepripainti nauj vyskup). Nuosprendiai piktina gyventojus,
vyksta amnestuot KP nari susirmimai, netvarka.
Perversmas. Vykd karininkai (Vad. Plechaviius.)
Prieastys:
1. Nepasitenkinimas kairij politika
2. Komunist sigaljimo bei lenk pozicij sustiprjimo grsm
3. Tautinininkai suvok, kad demokratiniu bdu nesugebs ateiti valdi
4. Nusilpusi alies ekonomika
5. Parlamentarizmu ir permainomis nepatenkinti karininkai
Pagrindiniai veiksmai:
1. Susidorota su LKP
2. 1927m. Paleistas seimas
3. KD istumti i valdios (nors i pradi veik kartu) bei udraustos partijos,
iskyrus tautininkus.
4. 1928m. Priimta nauja konstitucija
valdi atj tautininkai ir krikionys demokratai panaikino daugel statym, ved karo padt,
cenzr, suvar demokratines laisves. Gruodio 19d. Suauktame posdyje atsistatydino K.
Grinius, nauju prezidentu irinktas A. Smetona, kuris 1927m. Paleido seim. sivyravo
antidemokratinis valdymas. (Pavyzdys, Italijos faistai 1922m.)
Smetona prezidentavo, A. Voldemaras vadovavo ministr kabinetui ir usienio reikal ministerijai.
1929m. Voldemaras paalintas i valdios dl nesutarim su Smetona. Vietoj jo ministras
pirmininkas Juozas Tbelis.
Konstitucijos
1922m. Lietuva demokratin respublika. Valdia priklauso tautai, o j vykdo seimas, vyriausyb ir
teismas. Trispalv,herbas, valstybin kalba. Prezidentas renkamas 3jiems metams absoliuia bals
dauguma slaptu balsavimu. Jis ir ginkluotj pajg vadas.
1928m. suteik daugiau gali prezidentui, taiau svarbus ir seimo vaidmuo.
1938m. teisino prezidento vienvaldyst ir tvirtino autoritarin Smetonos valdym. Be prezidento
sutikimo niekas nesigaliodavo ir nieko nebuvo galima ataukti. Jis galjo bet kuriuo metu paleisti
seim, skirti ministr pirminink, leisti statymus. Jam buvo atskaitinga vyriausyb. Visuomenins
organizacijos, piliei grups bei moterys kandidat seim silyti negaljo. Lietuva respublika
(NE DEMOKRATIN)

61

A. Smetonos valdymas:

Remtasi kariuomene,
Grieta visuomens informavimo priemoni cenzra, (radijas, kino filmai)
Pradtas kurti A. Smetonos tautos vado kultas.
Rugsjo 8d. Tautos vents diena
Karo komendant valdia (kontroliavo, priirjo, sprend v klausimus, auk karo tarnyb)
Koncentracijos stovykl krimas (pirmoji 1927m. Varniuose, pagrinde darbo stovyklos)
Persekiojamos opozicins partijos
Tolerancija tautinms maumoms
Beveik nekontroliuojamas kis, kultra, mokslas (aksomin diktatra)
Stiprino lietuvi tautin savimon, skatino patriotizm, steigtos jaunimo org, organizuoti
patriotiniai bei kultriniai renginiai.

Galiausiai prezidento galia m silpti, taiau buvo sukurta moderni Europos valstyb, susiformavo
moderni lietuvi taut, kuri jung lietuvyb, tautin ir valstybin savimon.
1938m. Lenkija pateik ultimatum Lietuvai, kad Lietuva umegzt su ja diplomatinius santykius.
1939m. Kovo mn Lietuva netenka Klaipdos krato.
1940m. Lietuva buvo okupuota Soviet Sjungos.
Lietuvi tautinink sjunga 1924m. kurta partija, svarbiausiomis vertybmis laikanti lietuvikum
ir tautikum.
Baltijos santarv 1934m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos sudaryta politin bei diplomatin sjunga,
kuria alys pasiadjo savitarpio pagalb. Nustojo galioti 1940m. Praradus nepriklausomyb.
5-oji kolona terminas, vartojamas prieikos valstybs slaptiesiems agentams apibdinti.
A. Voldemaro nuopelnai:
Mokjo daug kalb, buvo geras oratorius, turjo tvirt charakter. Kone vienintelis i lietuvi
sugebjo ginti Lietuvos interesus.
Pasiraytas konkordatas su Vatikanu, normalizuoti santykiai su ventuoju Sostu.
Pasiekta, kad Vilniaus klausimas ilikt atviras tarptautiniu mastu. (Lietuvos ir Lenkijos ginas
buvo inomas ne tik Europoje, bet ir kituose emynuose) Taut sjungos sesijoje drsiai ginta
Lietuva, isakyti norai ir tikslai.
Pasirayta Lietuvos ir Vokietijos sien sutartis, Vokietija pripaino Klaipdos krat Lietuvai.
Pasirayta prekybos sutartis su Vokietija (Lt galjo laisvai eksportuoti ems kio produktus)

62

TARPTAUTINIAI SANTYKIAI 4-AJAME DEIMTMETYJE


ekoslovakija bei Skandinavos alys buvo vienintels alys, isaugojusios demokratin valdym
Vidurio ir Ryt Europoje.
Taut sjunga nesugebjo iprsti valstybi nesutarim, nes:

Neturjo ginkluotj pajg, konfliktus sprsdavo per arbita (praydavo kit valstybi
padti isprsti konflikt, paskolinti kariuomen, taiau rezultat tai nedav)
valstybi konfliktus irjo pasyviai, nuolaidiavo stipresnms valstybms. (Pripaino, kad
lenkai neteistai um Vilni, taiau nesim priemoni teistumui atkurti, nuolaidiavo
Vokiei neleidiamiems kariniams veiksmams)
J paveik Didioji ekonomin kriz.

1922m. Vokietijos ir SSRS Rapalo sutartis. (alys sipareigojo bendradarbiauti ekonomikos srityje,
SSRS padjo vokieiams slapta kurti karo amunicij, reng mokymus)
1925m. pasiraytas Lokarno paktas. Juo Vokietija, Pranczija ir Belgija pripaino tarpusavio sien
nelieiamum, o ikilusius ginus nutar sprsti derybomis. Dar pasirayta Vokietijos, Lenkijos ir
ekoslovakijos sutartis dl jgos nenaudojimo tarpusavio santykiuose.
1928m. Paryiaus paktas daugiaalis susitarimas atsisakyti karo kaip nacionalins politikos rankio.
Sudarytas Taut sjungos iniciatyva.
1938m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai umegzti diplomatinius santykius. Supratus, kad Vakar alys
palaikys stipresn Lenkij ir kad karas su daug galingesne valstybe nemanomas lietuviai
ultimatum prim. Diplomatini santyki su Lenkija umezgimas buvo lyg susitaikymas su Vilniaus
krato praradimu, kas labai paveik lietuvius, krito Smetonos autoritetas.

VOKIETIJOS VEIKSMAI:

1933m. Vokietija istoja i Taut sjungos. (Atjus Hitleriui pradeda ginklavimsi.)


1336m. demilitarizuota Reino zona
1938m. Austrijos anliusas (Vakar valstybs, bijodamos karo nesim joki veiksm.
Austrijoje gyveno vokiei, nacionalsocializmo alinink, bijant karo, Hitlerio reikalavimu
buvo paleisti nacist aktyvistai, legalizuota nacist partija. Usitikrins nacionalsocialist
param Austrijoje, Hitleris j um)
1939m. Uimtas Klaipdos kratas. (Pareikalauta panaikinti karo padt, riboti Lietuvi
valdinink darb. Neribojamos veik nacistins savivaldos. Klaipdos seimel irinkta
vokiei dauguma Vokietijai buvo palanki situacija atgauti Klaipd. Taut sjunga veiksm
nesim. Klaipda buvo atiduota, nes prieintis vokieiams bt buv beprasmika.
1938m. Miuncheno smokslas (Taut sjunga, manydama, kad ivengs karo, nusileido
Vokietijai ir leido prisijungti Sudet krat. ekoslovakija buvo iduota. Netekusi Vakar
pagalbos, bijodama vokiei grsms pakluso ir atidav Sudetus. Vliau Hitleris um ir vis
ekoslovakij.

63

Pirmoji sovietin okupacija ir aneksija


1939m. spal buvo pasirayta Lietuvos SSRS savitarpio pagalbos sutartis. ia sutartimi SSRS graino
Lietuvai Vilni ir Vilniaus krat, o Lietuva sipareigojo sileisti ir dislokuoti (idstyti) SSRS karinius
dalinius Lietuvos teritorijoje. (Prienuose, N. Vilnioje, Gaidinuose, Alytuje)
1940m. birelio 14d. SSRS pateikia Lietuvai ultimatum.
Kaltinimai:
1. Lietuvos vyriausyb organizuojanti SSRS
kari grobim;
2. Lietuva siunianti koncentracijos
stovyklas SSRS karinius dalinius
aptarnaujanius mones;
3. Lietuva sudariusi karin antisovietin
sutart su Latvija ir Estija;
4. Ji rengianti sovietini gul upuolim.

Reikalavimai:
1. Teisti vidaus reikal ministr K. Sku ir
Valstybs saugumo departamento
direktori A. Povilait;
2. Sudaryti nauj Lietuvos vyriausyb;
3. sileisti Lietuv papildom SSRS karini
dalini.

1940m. birelio 15d. Lietuva okupuojama, o rugpjio 3d. Aneksuojama ir inkorporuojama SSRS.

Lietuvos sovietizacija:
Paskelbta ems nacionalizacija ir reforma;
vesta spaudos cenzra, varyta banyios
veikla;
Udraustas herbas ir vliava;
Atleidiami lietuviai valdininkai, skiriami
komunistai;
Kultra ir vietimas pajungti komunizmui
lovinti;
Nacionalizuota bankai, stambiosios pramons
ir prekybos mons;
Finans sistemos reforma (Litai pakeisti
rubliais);

Bankai, geleinkeliai, ryiai traukti SSRS


sistem;
Panaikinta kariuomen;
Udrausta politini partij ir organizacij
veikla, iskyrus komunistini;
Pertvarkyta teissaugos sistema (Vietoj
policijos milicija, likviduota LR teism
sistema, nuo gruodio 1d. vesti sovietiniai
statymai)
Represijos, teroras, smurtas, deportacijos.
1941m. birelio 14d. Pradti masiniai trmimai
sibir.

Sovietizacija Sovietini pair primetimas


Farsas apgaul
Emisaras su slapta misija kit al valdios siuniamas asmuo
Liaudies seimas SSRS nurodymu sudarytas marionetinis Lietuvos parlamentas. Paskelb Lietuv
soviet socialistine respublika, prim deklaracij dl jos primimo SSRS.
Neutralitetas Nedalyvavimas karo veiksmuose, karinse sjungose
Provokacija asmen, organizacij atviros pastangos kam nors pakenkti
Nota valstybs kreipimasis kit valstyb informuojant arba reikiant nuomon

64

Nacistin okupacija (1941 birelio 22d 1944m. pab.)


1941m. 06 22 antisovietinis sukilimas Lietuvoje (sureng LAF). Buvo numatoma uimti ir saugoti svarbiausius
susisiekimo mazgus, tiltus, telegrafo ir telefono stotis, elektros jgaines. Per atgijus Kauno radij - radiofon,
Leonas Prapuolenis prane apie sukilus Kaun ir perskait trump deklaracij apie Lietuvos
nepriklausomybs atkrim. (Vilniuje sukilimas buvo iaikintas) Po to buvo perskaityta Laikinosios
Vyriausybs, vadovaujamos J. Ambrazeviiaus, sudtis. Nuskambjo Lietuvos himnas. iuos praneimus
diktoriai keliomis kalbomis kartojo kelet kart. Europa suinojo, kad Lietuvoje vyksta antisovietinis sukilimas.
Po sukilimo buvo sudaryta laikinoji J. Ambrazeviiaus vadovaujama vyriausyb. Ji band savo rankas perimti
Lietuvos administracij ir imtis desovietizacijos. Visos vyriausybs reformos buvo nutrauktos vokiei, o
veikla blokuojama. Nors egzistavo tik 6 savaites, rod, kad Lietuva niekada nesusitaik su sovietine okupacija
ir nepripaino vokiei okupant veiksm.
Lietuvi aktyvist frontas LAF 1940m. Berlyne kurta antisovietinio pasiprieinimo organizacija, veikusi 19401941 m. Pirmoji Lietuvos istorijoje organizacija dl bendro tikslo nepriklausomybs atkrimo, parengusi ir
vykdiusi 1941 m. Birelio sukilim. steigjas ir lyderis - kirpa.
1944m. naciai sudegino Piriupi kaim.
1943m. steigtas Vyriausiasis Lietuvos isilaisvinimo komitetas. (VLIK. Vad. S. Kairys)
J. Ambrazeviius (Brazaitis) Lietuvos laikinosios vyriausybs vadovas, atsisak kolaboruotis su Vokietijos
nacistais, prie sovietin reokupacij pasitrauk vakarus.
P. Plechaviius Lietuvos kariuomens generolas, nepriklausomybs kov dalyvis, vienas i 1926m. gruodio
17d. Perversmo vydytoj. 1944m., nacist valdiai leidus, kr Lietuvos Vietin rinktin (Lietuvi savanori
karin dalin). Kalintas nacist, pasitrauk Vakarus.
Demaskuoti iaikinti, atskleisti;
Diversija kenkjika, ardomoji veikla;
Nacist okupacinis reimas:
Masinis yd naikinimas;
Krato kis pajungtas karo tikslams (gyventojai mobilizuoti darbo ir karo prievolms);
Vykdyta kolonizacija, vokietinimas, siekta inaikinti lietuvi taut;
Radijo ir spaudos cenzra;
Sudarytas teritorinis vienetas Ostlandas.(Baltijos valstybs ir dalis Gudijos)
Kirino lietuvius su lenkais (situacija dl Vilniaus krato)
kurta vokikai administracijai pavaldi lietuvika savivalda generalini tarj institucija.

Pasiprieinimas:

Pasyvi rezistencija (okupant potvarki boikotas, mobilizacijos vokiei dalinius ir darbo prievols
nevykdymas, natrini prievoli nevykdymas.);
Kuriamos slaptos pasiprieinimo organizacijos LLKS (1942m.) ir LVIKo (1943m.vad S. Kairys) kuri
tikslas Lietuvos valstybingumo atkrimas.
Leista pogrindin spauda, boikotuoti vairs potvarkiai, demaskuoti koloborantai.

65

2-ASIS PASAULINIS KARAS (1939 09 01 1945 09 02)


I etapas.

Prieastys:
Netobulai veik Versalio sistema (nuolaidiavimas, pasyvumas, JAV nedalyvavimas veikloje);
Vokietija siek sugriauti i sistem, todl msi agresyvi veiksm ( demilitarizuotos Reino
zonos umimas, Austrijos anliusas, Sudet krato, ekoslovakijos umimas, Ispanijos
pilietiniame kare remiami frankistai(nacionalsocialistai), uimta Etiopija ir Albanija );
Susidar agresyvus blokas Vokietija, Italija, Japonija (AIS);
Anglija ir Pranczija nuolaidiavo Vokietijai, bijojo karo grsms;
SSRS ir Vakar alys ved neskmingas derybas;
SSRS kl Pasaulins revoliucijos idj, tvirtinti komunizm visame pasaulyje;
Hitleris buvo sitikins, kad karas nevyks dviem frontais.
Pagrindins kovojusios alys: Vokietija, SSRS, Italija, Pranczija, Japonija, D. Britanija, Vengrija, JAV.
1939 08 23 pasirayta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribentropo paktas) , kurios
slaptame protokole ufiksuotas Ryt Europos pasidalijimas. (Lietuva Vokietijos tak sferoje)
1939 09 28 SSRS ir Vokietijos usienio reikal ministrai pasira Vokietijos ir Soviet Sjungos
draugysts ir sien sutart. Lietuva atiteko Soviet Sjungos tak sferai.

KARO EIGA
Vokietijos ugrobimai

SSRS ugrobimai

Karo pradia 1939 rugsjis. Upulta Lenkija (Blickrygo 1939 rugsjis Rytin Lenkija. Lenkijos
taktika netiktas ir staigus puolimas). Pranczija ir D. lugimas.
Britanija paskelb kar Vakietijai, taiau joki karini
veiksm Lenkijai apsaugoti nesim (Keistasis karas).
1940 balandis Norvegija, Danija.
1940 kovas dalis Suomijos. iemos karas,
malerheimo linija, mikai, pelks, blogos oro
1940 gegu Olandija, Belgija, Liuksemburgas.
slygos. SSRS buvo paalinta i Taut Sjungos,
Suomija prarado dal teritorijos, bet isaugojo
savo nepriklausomyb.
1940 birelis dalis Pranczijos.
1940 birelis Lietuva, Latvija, Estija.
1940 liepa Besarabija.
1941 balandis Jugoslavija, Graikija.
1941m. birelio 22d Hitleris siver SSRS (Planas Barbarosa - aibikas), taiau Raudonoji armija praradusi
be galo daug kari bei dalies emi, sugebjo atsilaikyti. SSRS rm JAV (lendlizas statymas, kuriuo JAV
sipareigojo skolinti ar dovanoti maist, ginkluot antihitlerins koalicijos alims.) JAV sitrauk pasaulin
konflikt 1941m., kai Japonai upuol amerikiei karin baz. Vokietija ir Italija taip pat paskelb kar JAV.
1942m. sausio 1d. Vaingtone JAV, D. Britanija, SSRS ir kitos alys pasira deklaracij, kuria sudar
antihitlerin koalicij ir sipareigojo kartu kovoti prie AIES valstybes.
Vokietijos sjungininks per IIp.k.: Suomija, Bulgarija, Italija, Rumunija, Vengrija.
66

2-asis pasaulinis karas


II etapas
Raudonoji armija atsilaiko prie Vokietij Stalingrado myje ir galiausiai veikia Kursko myje. SSRS
kontrpuolimas. Paskelbtas totalinis karas (kovojama sutelkus visas jgas ir nekreipiant dmesio tarptautins
karo teiss normas)
Antihitlerins koalicijos:
1945m. Jaltos (Krymo) (JAV Ruzveltas, D. Britanija erilis, SSRS Stalinas). Nutarta panaikinti vokikj
militarizm ir nacizm, okupuoti ir valdyti Vokietij bei jos sjungininkes. Nustatytos okupacini zon
ribos, slaptai susitarta, kad po karo su Vokietija SSRS prads kar prie Japonij.
1945m. Potsdamo (Vokietija) (JAV Trumenas, D. Britanija Etlis, SSRS Stalinas). Susitarta denacifikuoti ir
sudemokratinti Vokietij, isprsti teritorines problemas, sien klausimus, tsti kar Tolimuosiuose
Rytuose. Numatyta nustatyti nauj Vokietijos Lenkijos sien. SSRS pavesta administruoti buvusi Ryt
Prsijos teritorij (Kaliningrado sritis)

Vokietijos politika okupuotose alyse:

Siek inaikinti lenk taut (udarytos kultrins staigos, naikinta inteligentija, udarytos mokyklos,
persekioti dvasininkai, veti koncentracijos stovyklas)
Holokaustas. ydai suvaromi getus, atimama j nuosavyb, audomi, nuodijami duj kamerose.

Prie Vokieius vyko ginkluoti pasiprieinimai.


Armija Krajova (lenk karin organizacija)
Armija Liudova (prorusika karin organizacija)
Partizaninis karas
Atsirado koloborant, kurie bendradarbiavo su okupantais.
Holokaustas masinis yd naikinimas, auka sudeginant, visikas sunaikinimas.
Getas miesto dalis, skirta tam tikrai rasinei, tautinei arba religinei grupei prievarta apgyvendinti.
Krematoriumas Pastatas su renginiu lavonams deginti.
Japonijos kapituliacija
Japonija nuo sen laik nesutar su Kinija. Antrasis pasaulinis karas bei priklausymas Aies valstybms leido
Japonijai ir tsti savo agresyvi politik Azijoje. JAV, dl agresyvi Japonijos veiksm su ja atsisak visokeriopo
ekonominio bendradarbiavimo. Dl ios prieasties 1941m. Japonija upuol amerikiei karin baz. 1944m
Atidarytas antras frontas. JAV ir D. Britanijos kariai isilaipino Pranczijoje. Japonija skmingai ugrobinjo
emes bei salas. Juos sustabd mis Koral jroje. Tuomet JAV msi okinjimo per salas taktikos.(grob
japon uimtas salas Ramiajame vandenyne). 1945m. amerikieiai numet atomines bombas ant Hiroimos
ir Nagasakio. SSRS paskelb kar Japonijai, atm likusias emes. Japonai kapituliavo.
2-ojo pasaulinio karo padariniai:
Faizmas ir nacizmas buvo sunaikinti
Vokietija, Japonija ir j sjungininks
laikinai buvo okupuotos
Sumajo D. Britanijos ir Pranczijos
taka pasaulyje
Iaugo JAV is SSRS vaidmuo
Pasikeit jg idstymas tarptautinje
arenoje

Atsirado pasaulin socializmo sistema


Buvo kurta JTO (1945m)
Pradjo irti kolonijin sistema
Buvo padaryti teritoriniai pokyiai
(SSRS, Lenkijos, Jugosavijos ir
Bulgarijos naudai)
Sukurtas branduolinis ginklas,
itobulinta karin technika

67

altasis karas (1946 1991 m.)


Po II p.k. jg pusiausvyra pasaulyje pasikeit ikilo SSRS ir JAV (dvipol tarptautin sistema).
Dvipol sistema XXa. antroje pusje susiklosiusi tarptautini santyki sistema, kurioje vyravo dvi galingos valstybs
JAV ir SSRS.
RYT EUROPA planin ekonomika, ditatrinis valdymas
VAKAR EUROPA rinkos ekonomika, demokratikas valdymas
ALTASIS KARAS dviej politini blok kapitalistini vakar (JAV) ir komunistini ryt (SSRS) prieprieos laikotarpis.
altasis karas reiksi ginklavimosi varybomis, propogandine ir ideologine kova, politine tampa, karini blok krimu,
lokaliniais karais (Azija, Afrika). Pradia V. erilio Fultone (JAV) kalba Ant Europos nusileido gelein udanga.
SSRS po antrojo pasaulinio karo:
gijo milinik karin gali, gamino daug ger ginkl
Kariuomen nebuvo visikai demobilizuota, buvo dislokuota Ryt Europoje ir Azijos alyse
1949m. Sukr atomin ginkl
II p.k. pabaigoje stumdama Vokietij vakarus , ved savo kariuomen daugel ali, jose dar didel tak
kr komunist partijas, persekiojo kitaminius, vykd ekspansij Azij, Afrik;
JAV po antrojo pasaulinio karo:
Beveik visikai nenukentjo nuo karo, todl buvo
galinga
Per kar padidino gamyb ir eksport
Nusilpo senieji jos konkurentai
Turjo dideles aukso atsargas
Tapo pasaulio finans centru

Ivyst aukiausi technikos lyg


gijo didel karin gali (Laivynas, aviacija,
karins bazs)
Intensyviai
pradjo
dalyvauti
Europos
reikaluose;

II p.k. metu arba po jo gautos/prisijungos ems:


SSRS
Rytin Lenkijos dalis
Besarabija
Ukaukaz
Lietuva
Latvija
Estija
Kaliningradas(atsiranda tik po II p.k.)

LENKIJA
Dal Rytprsi
Dal rytins Vokietijos
Su sjungininkmis buvo pasiraytos
taikos sutartys, ginklavimo apribojimai

Svarbiausi altojo karo vykiai:


Vokietija ir Berlynas padalintas keturias okupacines zonas (Pranczija, Anglija, SSRS ir JAV);
1949m. atsiranda VDR (nedemokratika-SSRS) ir VFR (demokratika-Vakar alys)
1949m. SSRS ibando pirmj atomin bomb;
1949m. kurta iaurs Atlanto Sutarties Organizacija (NATO).
Principas: vienos ar keli valstybi upuolimas laikomas viso bloko upuolimu.
Tikslas: bendrai gintis, sudaryti ginkluotsias pajgas saugumui utikrinti (JAV, Kanada, Islandija, Anglija,
Portugalija, Pranczija, Olandija, Belgija, Liuksemburgas, Danija, Norvegija, Italija (Lietuva - 2004m. kovo
29d.)
1955m. kurta Varuvos sutarties organizacija (VSO). Tikslas: Koordinuoti bendr karin politik.
Nars: SSRS, Lenkija, VDR, ekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija.

1945m. kurta Jungtini Taut Organizacija (JTO). Organizacijos tikslas isaugoti taik pasaulyje, puoselti
demokratinius taut bendradarbiavimo principus, palaikyti tarptautin teis ir saugum, gerbti moni
teises ir laisves. (Lietuva JTO 1991m.)
1961m. Pastatyta Berlyno siena
Satelitin valstyb formaliai nepriklausoma ir suveneri valstyb, bet i tikrj pajungta galingesns takai ir
valdiai.
68

Trumeno doktrina - JAV prezidento Hario Trumeno 1947m. paskelbta politin programa, pagal kuri pasirta
kovoti su komunizmo plitimu.
Maralo planas 1947m. JAV ekonomins pagalbos planas, skirtas Europai po karo atsigauti. Manyta, kad
sustiprinus Europos ali k ir stabilizavus padt, bus ukirstas kelias jose plisti komunistinei ekspansijai. Los
padjo sumainti skurd, nedarb, alys spariai eng priek, o SSRS satelitins alys vis labiau atsiliko nuo
vakar, nes joms buvo udrausta priimti pagalb.
JUNGTINI TAUT ORGANIZACIJA 1945m.
1941m. Atlanto
chartija (Ruzveltas
ir erilis) Kalbama
apie kolektyvini
saugumo sukrim
ir taikos
isaugojim
pasibaigus karui.

1942m.

1945m. San Francisko


konferencijoje priimtas
JTO statutas (51 alis)

Vaingtone
paskelbta JT
deklaracija

Valstyvi vyriausybms
ratifikavus, spal
sigaljo.
Spalio 24d. - JTO diena.

JTO TIKSLAI:
Palaikyti tarptautin saugum ir taik;
Pltoti draugikus taut santykius;
Vykdyti tarptautin bendradarbiavim sprendiant
ekonominio, socialinio, kultrinio, humanitarinio
pobdio problemas.
Ugdyti ir skatinti pagarb mogaus teisms ir
laisvms.
JTO bstin Niujorkas.

Ratifikuoti
patvirtinti
pasirayt
tarptautin
sutart.

GENERALIN
ASAMBLJA
SAUGUMO
TARYBA
GLOBOS
TARYBA

TARPTAUTINIS
TEISMAS

GENERALINIS SEKRETORIUS
IR SEKRETORIATAS

EKONOMIN
IR SOCIALIN
TARYBA

Generalin asamblja. Darbe dalyvauja visi nariai. Daniausiai nutarimai priimami bals dauguma. Priimant
svarbius sprendimus, btina 2/3 bals dauguma. Dirbama sesijomis, vien kart per metus.
Pagrindins funkcijos ir tikslai:
Svarstyti ir silyti bendradarbiavim ir tarptautin taik bei saugum palaikanius principus,
nusiginklavimo bei ginkluots sumainimo klausimus;
Skatinti tyrimus ir teikti rekomendacijas remiant tarptautin politin bendradarbiavim, tarptautins teiss
pltojim ir sisteminim, pagrindini mogaus teisi garantavim ir tarptautin bendradarbiavim
ekonomikos, visuomens, kultros, vietimo ir sveikatos srityse;
Teikti pasilymus, kaip sprsti kiekvien, problem, kuri galt pakenkti draugikiems taut santykiams.
Generalin Asamblja negali daryti tiesiogins takos valstybi sprendimams, JT pareikta nuomon yra labai
svarbi tarptautiniu lygiu ir alys, ignoruojanios Jungtini Taut nutarimus, gali sulaukti neigiamos pasaulio
reakcijos. 1948m. Paryiuje generalin asamblja paskelb visuotin mogaus teisi deklaracij.
Saugumo taryba. Atsakinga u taikos isaugojim. Nuolat veikiantis organas. Dalyvauja 15 valstybi. 5
nuolatins (Jav, D. Britanija, Pranczija, Kinija ir Rusija (iki 1991m. SSRS)). 10 nari kas dveji metai renkami
generalins asambljos. Sprendimai priimami, jei bals persvara ne maesn kaip 9. Nuolatiniai nariai turi veto
teis. Saugumo taryba vienintelis JT organas, galintis priimti privalomus nutarimus. Pagrindins Saugumo
Tarybos funkcijos ir tikslai:
palaikyti tarptautin taik ir saugum, vadovaujantis Jungtini Taut principais ir tikslais;
nagrinti kiekvien kilus gin ar susidariusi konfliktin situacij;
rekomenduoti bdus ir nurodyti slygas, kaip veikti konfliktines situacijas, ginus;
kurti ginkluots kontrols planus;
raginti Jungtini Taut nares imtis ekonomini priemoni ar kitoki sankcij, iskyrus jgos
panaudojim, agresijai sustabdyti;
esant btinybei, imtis karini veiksm.
69

altasis karas. Sukilimai


Po J. Stalino mirties SSRS silpniau kontroliavo socialistines alis, susilpnjo represijos, atsirado galimyb
kritikuoti socialistins visuomens negeroves. Gyventoj nepasitenkinimas esama santvarka m prasiverti
maitais, sukilimais. 1956 m. vykiai Lenkijoje ir Vengrijoje privert SSRS suvelninti socialistini ali kontrol.
Socialistins Europos valstybs (SSRS, Lenkija, ekoslovakija, VDR, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija)
buvo Ekonomins savitarpio pagalbos tarybos (ESPT) nars. Jos derino savo kins veiklos planus, prekiavo
tarpusavyje. Taiau ekonomin pltra socialistinse Europos alyse buvo lta ir ekonomin sistema liko
stalinin.
ekoslovakijos sukilimas 1968m. Nepasitenkinimas socialistine santvarka pasiek kulminacij 1968 m.
sukilimo vadinamojo Prahos pavasario metu. Komunist partija mgino reformuoti al suteikti
socializmui mogikj veid: didesn odio, spaudos laisv, ekonomin savarankikum. ie vykiai plaiai
nuskambjo visame pasaulyje ir sulauk vakar pritarimo. Taiau, SSRS vedus VSO kariuomen,
demokratins reformos buvo sustabdytos.
Lenkija. Situacija buvo sunki, kilo darbinink maitai, didintos kainos, kiniai sunkumai sukl politines krizes,
prasidjo protesto demonstracijos.1980 m. Lenkijoje prajo veikti liberali reform reikalaujantis
Solidarumo judjimas profesin sjunga, vadovaujama Lecho Valensos. Solidarumas siek geresni
gyvenimo slyg, gyn darbinink teises, norjo panaikinti komunist dominavim valstybs gyvenime.
Solidarumas buvo udraustas, Lechas Valensa suimtas. vesta karin padtis.
Vengrijos sukilimas 1956m. Socializmas Vengrijoje buvo kuriamas taikant represijas. Reikalauta alies
valdym pertvarkyti demokratikesn ir istoti i VSO. 1956 m. vengr nepasitenkinimas esama santvarka
prasiver sukilimu. Jis buvo nuslopintas, daug moni uvo, pabgo i alies arba atsidr kaljimuose.
Vakar alys pasmerk soviet veiksmus, bet nesikio koflikt, taip pripaindamos soviet interes zon.

ALTASIS KARAS. LOKALINIAI KONFLIKTAI


Korjos karas (1950-1953m.)
Prieastis: Po Japonijos kapituliacijos Korj um SSRS ir JAV karins pajgos. Korja buvo padalyta dvi
okupacines zonas pagal 38 lygiagret. alys turjo nuginkluoti japonus ir parengti salygas Korjos
nepriklausomybei atkurti. Abi supervalstybs siek sustiprinti savo tak. .Korjoj sigaljo komunistin diktatra,
komunistins reformos, suiminjami prieai) Pietuose amerikieiai siek sukurti demokratin sistem. Susikr dvi
korjos Korjos Liaudies Demokratin Respublika (KLDR) ir P.Korja - Korjos Respublika.
Veiksmai: Vyko tempta kova, kurioje JAV rm pietin, o SSRS ir Kinija iaurin Korjos dal.
Padariniai: Fronto linija nusistovjo ties buvusia iaurs ir Piet Korja. Pasiraius paliaubas Korja iliko padalyta
dvi dalis pagal 38 ligiagret.

Karib kriz(1962m.) Pavojingiausias altojo karo konfliktas, kurio metu ikilo tiesioginio JAV ir SSRS grsm.
Prieastis: JAV valgyba suinojo, jog SSRS Kuboje reng raket paleidimo aiktel ir sumontavo vidutinio nuotolio
raketas su branduoliniais utaisais.
Veiksmai: Komunist rengiami planai tiesiogiai kl grsm JAV, todl buvo siloma pulti SSRS karines
bazes, taiau D.Kenedis io pasilymo nepalaik, nes bijojo karo. (Chruiovas taip pat nesiryo veltis tiesiogin
kar) JAV laivynas gavo nurodym blokuoti Kub ir nepraleisti j SSRS laiv.
Padariniai: Abi supervalstybs susitar, kad SSRS igabens savo branduolinius ginklus, o JAV nepuls Kubos.

Vietnamo karas (1965-1973)


Prieastis: Per Antrj pasaulin kar, Pranczijos kolonij Vietnam um Japonija. Pasibaigus karui valdi
Vietname savo rankas pam komunistai. Pranczai, nenordami prarasti savo kolonijos, pradjo karinius
veiksmus.
Veiksmai: Nors i pradi Pranzcijai, remiamai Jav, pavyko susigrinti dal Vietnamo, komunistai (remiami SSRS ir
Kinijos) sutelk visas savo pajgas ir nugaljo JAV kariuomen.
Padariniai: Jav pasira paliaubas ir sutiko ivesti savo kariuomen i Vietnamo. Komunistai suvienijo al, um
valdi ir kr Vietnamo socialistin Respublik.

70

Afganistano karas (1978-1989)


1978m. Afganistano armijos karininkai, baig mokslus SSRS vykd valstybin perversm (ved daugel reform).
Taiau alies gyventojai nebuvo patenkinti ir prasidjo maitai. 1979m.prasidjo pilietinis karas. konflikt sikio
SSRS - ved savo armij ir turjo gan didel persvar prie sukilelius , taiau kalnuotoje vietovje ji nepasiek
pergals. Afgan partizanai modachedai - palaikomi JAV,Kinijos,Palestinos skmingai kovsi su SSRS
kariuomene. Intervencija Afganistan labai susilpnino SSRS autoritet , dl jos daugelis ali boikotavo
(ekonominis, politinis, moralinis ryi nutraukimas su kita valstybe).
1989m.SSRS ived savo kariuomen i Afganistano(vadovaujant M.Gorbaiovui)

Berlyno problema
1961m. Vienoje vyko N.Chruiovo ir D.Kenedio susitikimas. Chruiovas teik pareikim, kuriame reikalaujama
pasirayti taikos sutart ir Berlyn paversti laisvuoju miestu. Vakar valstybs nesutiko.
1961m. SSRS ir VDR pastat 40km. sien tarp Ryt ir Vakar Berlyno.
1989m. grina Berlyno siena
1990m. suvienyta VFR ir VDR vientis valstyb - Vokietij.

EEB, ES, Helsinkio aktas


Brenevo doktrina SSRS 1968m. paskelbta doktrina, skirta pateisinti veiksmus ekoslovakijos ir Vengrijos
sukilimuose. Teigiama, bet kad kokia valstyb negali istoti i VSO,prieintis socialistiniam blokui.
HELSINKIO AKTAS saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo 1973-74m. Helsinkyje baigiamasis aktas. Jame
patvirtintas esam Europos sien nelieiamumas, teritorijos vientisumas, taikus gin reguliavimas,
nesikiimas vidaus reikalus, mogaus teis ir laisvi gerbimas, taut lygiateisikumas.
1952m. buvo kurtas EAPS (Europos angli ir plieno susivienijimas). Organizacija pareing dirv EEB
susikrimui.
EEB (Europos ekonomin bendrija) 1957 m. Romoje kurta viena i trij Europos Bendrij, siekusi ekonomins
Europos integracijos. I pradi sudar 6 nars (Pranczija, VFR, Italija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas)
ES (Europos sjunga) 1992m. Olandijoje pasirayta 12-kos valstybi sutartis dl EU sjungos. Sutartis numat
ekonomins, politins bei valiutins sjungos sudarym ir bendros pilietybs vedim. (6 EEB alys + Airija,
Danija, D.Britanija, Graikija, Ispanija, Portugalija.) Dab. 27 nars.
Paskutins 2007m. stojo Rumunija ir Bulgarija.
Lietuva 2004m. kartu su ekija, Estija, Latvija, Kipru, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovnija, Vengrija.

71

SSRS: atilimas ir sstingis


Po Stalino mirties 1953 SSRS vadovu tapo Nikita Chruiovas. Jo valdymo laikotarpis (19531964) vadinamas
atilimu. Chruiovo valdymo metu:

1956 m. XX komunist partijos suvaiavime pasmerktas Stalino asmens kultas.


L. Berija nubaustas mirties bausme.
I kaljim, koncentracijos stovykl paleista daug politini kalini, lageriuose suvelnintas reimas,
deportuotoms tautoms leista grti tvyn.
Lageriuose vyko kalini sukilimai.
Griaunami Stalino paminklai, keiiami miest, kaim, gatvi pavadinimai.
Bandyta reformuoti ekonomik, ypa ems k, taiau neefektyviai. Masinis kukurz auginimas baigsi
ekologine katastrofa.
Pradtas ekonominis lenktyniavimas su JAV, kurio devizas buvo pavyti ir pralenkti.
Daug dmesio skirta karo pramonei, kosmoso savinimui. Paleistas pirmas dirbtinis ems palydovas,
kosmos pakilo pirmasis mogus.
Priimta programa, kurios tikslas iki 1980 met sukurti komunistin visuomen.
Siekta sukurti naujj mog su komunistine morale.
Sustiprjo tikjimo persekiojimas
Stengtasi likviduoti bet koki privai nuosavyb, drausta laikyti namini gyvuli.
Kitaminiai prievarta udaromi psichiatrijos ligones.
Pagerjo SSRS santykiai su Vakarais (Chruiovas apsilank JAV, kalbjo JTO Generalins Asambljos sesijoje.)
1964 m. Chruiovas buvo paalintas. SSKP generalinio sekretoriaus post um Brenevas, kurio valdymo
laikotarpis (19641982) vadinamas sstingiu (stagnacija). Brenevo valdymo metu:

sisvyravo stabilumas, bet koki permain vengimas. SSKP CK Politinio biuro, takingiausios partijos
institucijos, nariai ilgus metus nesikeit.
Atsisakyta atilimo politikos reimo, prieininkai sodinti kaljimus, prievarta gydyti psichiatrijos ligoninse.
Sstingis apm visas gyvenimo sritis. ems kis ir pramon atsiliko nuo Vakar.
Ieikvota gausyb gamtini itekli, taiau gamyba buvo neefektyvi.
Milinikas las surijo karo pramon, kosmoso savinimo programos, parama socialistiniams reimams
vairiose alyse.
Susidar visuotinis deficitas trko maisto ir kitoki preki.
Klestjo korupcija, didiulis biurokratinis aparatas.
Partin ir valstybin nomenklatra isiskyr turtais ir privilegijomis.
Visuomen m moraliai degraduoti. Valstybine problema tapo alkoholizmas. alyje kaupsi ekonomins ir
socialins problemos.
1982 m. mirus L. Brenevui, valdi atjo Jurijus Andropovas. Jis band sugrietinti darbo drausm, kovoti
su girtavimu ir valstybs turto grobstymu. Taiau 1983 m. J. Andropovas mir. Po jo mirties SSKP generaliniu
sekretoriumi tapo Konstantinas ernenka, kuriam mirus 1985 m. SSRS vadovu tapo Michailas Gorbaiovas,
pradjs pertvarkos politik.
Nomenklatra valdininkai, valdios virn.
Atilimas Chruiovo diegtos totalitarin reim SSRS suvelninusios priemons.
Destalinizacija Stalino kulto pasmerkimas, atsisakymas taikyti masines represijas.
Disidentas asmuo, nepripastantis oficialios ideologijos, kitaip manantis.
Homo sovieticus sovietinio reimo paveiktas mogus, nemstantis, lengvai valdomas.
Sstingis SSRS laikotarpis (1964-85) pasiymjs ekonomikos temp ltjimu, reform nebuvomu,
visuotinio deficito sivyravimu.
SSKP CK soviet sjungos komunist partijos centro komitetas.
SSKP politinis biuras vadovaujanti SSKP CK institucija, kuri sudar patys takingiausi partijos politik
formuojantys centro komiteto nariai.

72

LIETUVA ALTOJO KARO LAIKOTARPIU


Sovietizacija sovietins santvarkos primetimas ir permimas
Reokupacija sovietins okupacijos Lietuvoje atnaujinimas

LIETUVOS SOVIETIZACIJA (1944m. 1953m.)


Kolektyvizacija (kolki krimas 1947m. kurtas pirmasis kolkis Kdaini raj. M. Melnikaits)
Socialistin industrializacija (Nacionalizacija, planin ekonomika, kio integravimas SSRS);
Pertvarkyta vietimo sistema (1949m. vestas privalomas septynmetis mokymas, mokymas politizuotas)
Kultros politizavimas, ideologizavimas, kontrol (spauda, organizacijos, iniasklaida).
Kratos, sumimai, trmimai, kalinimas kaljimuose ir GULAGo lageriuose, NKVD ir NKGB vykdomos represijos;
Varyta religini bendruomeni veikla, ateizmas;
Vakarus pasitrauk menininkai ir mokslininkai, griauti nacionaliniai ir religiniai paminklai.

Reokupacijos laikotarpiu Lietuvoje aukiausia valdia priklaus LKP CK, Liaudies komisar tarybai (LKT) ir Aukiausiosios
Tarybos prezidiumui. Nuo 1940m. LSSR Aukiausiosios Tarybos pirmininkas buvo J. Paleckis. LKP pirmieji sekretoriai,
utikrin sovietinio reimo ilaikym: A. Sniekus, Grikeviius, Songaila, Brazauskas.
REZISTENCIJOS SJDIS LIETUVOJE (1944m. 1953m.)
PRIEASTYS: bolevik ir vokiei okupacij patirtis, neabotas sovietinis teroras pirmaisiais pokario metais, vakar ali
pagalbos viltis, patriotizmas.
TIKSLAI: atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb, paalinti SSRS primest administracij, sukliudyti mobilizacij SSRS
kariuomen, kinink ibuoinim, masinius aretus, deportacijas, kovoti su plikavimu, demoralizavimu.
VADOVAI: Jonas emaitis Vytautas, Adolfas Ramanauskas Vanagas, Juozas Luka Daumantas.
KOVOS BDAI:
Aktyvios ginkluotos kovos 3 laikotarpiai:
1. 1944m. -1946m partizanai veik drsiai, gana
spontanikai;
2. 1946m. 1948m. jungsi briai, vyko vad
susitikimai;
3. 1949m. 1953m. pasiprieinimas silpnjo

Pilietinis nepaklusnumas;
Spaudos, ypa partizanins, leidimas;
Atsisakymas eiti kariuomen;
Tautini ir religini veni ventimas;
Pagalba partizanams;
Rinkim boikotai;
Banyios lankymas.

1949 m. vasario 16d. Lietuvos partizan vad suvaiavime sukurtas Lietuvos laisvs kovos sjdis (LLKS) Vad. Jonas
emaitis-Vytautas. Suvaiavimo metu priimta deklaracija, partizan kovos tikslu paskelbusi nepriklausomos Lietuvos
respublikos atkrim, kurioje garantuojamos lygios teiss visiems Lietuvos pilieiams bei utikrinama socialin globa, o
Komunist partija nelaikoma teisine partija. Deklaracija apeliuojama mogaus teisi deklaracij, 1922 m. Lietuvos
Respublikos Konstitucij bei kreipiasi vis demokratin pasaul pagalbos.
VLIK 1943m. iki pab. Ieivijoje.
J. Luka - Daumantas partizan vadas, iekojo ryi Vakaruose, Vakarus gabeno dokumentus, rodanius soviet
teror. Priklaus LVIK. J sunaikinus buvo Lietuvos partizan sjdio organizacinio skyriaus virininkas. Redagavo
rezistencinius laikraius, dalyvavo Vyriausiosios partizan vadovybs krime.
Jonas emaitis Vytautas Lietuvos partizan vadas, generolas, pasiprieinimo Lietuvos okupacijai
koordinatorius, 2009 m. vienaaliu Seimo sprendimu pripaintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
Adolfas Ramanauskas Vanagas - Partizan pulkininkas, Piet Lietuvos partizan srities vadas, 1949 m. vasario 16 d.
Lietuvos laisvs kovos sjdio (LLKS) tarybos deklaracijos signataras, LLKS gynybos pajg vadas.
Didiausi trmimai i Lietuvos: 1941m, 1948m. Pavasaris, 1949m. Bang ma, 1951m. Ruduo.
ANTISOVIETINS REZISTENCIJOS REZULTATAI IR REIKM
Lietuvoje vyks ginkluotas pasiprieinimas yra unikalus reikinys. Buvo pasiryta stoti kov su reimu, kuris pamyn
asmens ir tautos laisv. Nepriklausomybs metais susiformavo visuomen, gerbianti asmens laisv ir jauianti
atsakomyb u valstyb ir taut. Partizaninis karas padjo ilaikyti tautin savimon ir laisvs siek vlesniais okupacijos
metais.

73

DISIDENTINIS (neginkluotas) JUDJIMAS (1953-1990)


Disidentas mogus, nepripastantis viepataujanios ideologins doktrinos.
Pasibaigus partizaniniam karui tapo aiku, kad komunistin sistema Lietuvoje sitvirtino ilgam. monms neliko nieko
kito, kaip tik prisitaikyti prie reimo. Ginkluot kov keit taikios prieinimosi esamai valdiai formos. Prasidjo
disidentinis judjimas.
Disidentinio judjimo prieastys:
Kova u laisv, patriotizmas;
Susilpnjs totalitarinis reimas SSRS;
mones sukilti skatino Lenkijoje, Vengrijoje bei ekoslovakijoje vyk sukilimai prie komunistin valdi;
Partizaninio karo taka.
Veikla:

Krsi nedidels pogrindins antisovietins jaunimo organizacijos;


Slapta, vieose vietose nupliamos sovietins vliavos, ikeliamos trispalvs;
Platinami atsiaukimai prie komunist valdi;
Minimos udraustos tautins ir valstybins sukaktys, veniamos religins vents;
Reikiama pagarba niekinamai Katalik banyiai;
Dainuojamos patriotins dainos, demonstratyviai atsisakoma kalbti rusikai.

Pagrindiniai vykiai:
1955m. vlini minjimas Kaune ir susirmimas su milicija;
1956m. Vlini minjimas Kaune ir Vilniuje (Ras kapinse)
1972m. Pradta leisti Katalik banyios kronika (LKBK) ilgiausiai be pertraukos js pogrindio leidinys Soviet
Sjungoje, kurio neveik net komunistai. Soviet valdia siek palauti lietuvi tikjim ir paversti ateistais, tam buvo
aktyviai prieinamsi. LKBK tikslas slapta siuniamas usien jis visam pasauliui skelb apie sovietines represijas ir
tikinij persekiojim Lietuvoje.(Sladkeviius, Tamkeviius)
1972m. R. Kalantos susideginimas (Kalanta, protestuodamas prie soviet valdi, susidegino Kaune, Muzikinio teatro
skverelyje, bdamas 19 met. Po jo ties prasidjo masiniai mitingai, susirmimai su saugumo pareignais.
Siekdama nuslpti tikruosius R.Kalantos poelgio motyvus, tarybin valdia apmei j sunkiu psichikos ligoniu.
1976m. kurta Lietuvos Helsinkio grup. 1975 m. SSRS pasira Helsinkio baigiamj akt, kuriuo sipareigojo ginti
mogaus teises ir laisves, taiau tikrovje io nutarimo nesilaik. Kaip pasiprieinimas iai apgavystei buvo kurta
Lietuvos Helsinkio grup. Jos tikslas informuoti pasaul apie mogaus teisi paeidimus LSSR. (T.Venclova)
1978m. steigta Lietuvos Laisvs Lyga. Tikslas Taikiomis priemonmis siekti atkurti Lietuvos nepriklausomyb.
Buvo iplatinta 45 pabaltijiei chartija, raginanti Maskvos valdi nutraukti Baltijos ali okupacij. (A.
Terleckas)
1978-1983m. Veik Tikinij teisi gynimo komitetas (S. Tamkeviius) Tikslas - atkreipti visuomens dmes
tikinij diskriminavim;
1987m. Molotovo Ribentropo pakto minjimas (Vilniuje prie Mickeviiaus paminklo)
1988m. kurtas Lietuvos Persitvarkymo Sjdis LPS (V. Landsbergis, K. Prunskien)
1989m. Baltijos kelias
Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, muami, atimami j dokumentai, aktyvesnieji
kalinami. Kai kurie buvo iveti ir paleisti u keli deimi kilometr.
Ivados:

Nors Kauno pavasaris sukrt Lietuv, parod moni laisvs ir nepriklausomybs siek, pasiprieinimo
judjimai lugo.
Buvo darkart patvirtinta, kad soviet valdia alyje silpna, laikosi tik per prievart.
Dauguma lietuvi prisitaik gyventi sovietinje sistemoje. Taiau moni irdyse ruseno neisitaikstymas
su komunistine tvarka.

74

Sovietin Lietuva
Antano Sniekaus veikla:
Prie taut ipltas raudonasis teroras.
Kovai su partizanais pakviesta galvaudi divizija, kuri vykd siaubingus nusikaltimus (Klepoi, Ryliki ir kit
kaim sudeginimas su gyvais monmis per Kaldas).
Kovai su partizanais, kaimo moni terorui ir deportacijai vykdyti organizuota strib bri veikla.
Stribams pavesta miesteli aiktse vieai niekinti uvusij partizan knus.
Vykdytos masins tautiei, ypa kaimo moni deportacijos.
A.Sniekaus pastangomis nuslopintas partizaninis pasiprieinimas.
Atilimo metu katorgininkams udrausta grti tvyn. Jie prieglobsio turjo iekotis kitose soviet
valdomose teritorijose.
Ms tautikumo pagrindo - kaimo - sunaikinimas. (Kaimas partizan atramos baz)
Kaimuose vykdytas raudonasis teroras, masins emdirbi tremtys ir buoi klass fizinis naikinimas.
Kolektyvizacijai nugaljus, Lietuvos ems kio gamyba buvo emiausia Europoje.
Jo pastangomis per bolevik okupacijas Lietuva neteko beveik tredalio gyventoj.
Miest rajonai, kaimai ir net nauji miestai buvo apgyvendinti vien rusakalbi atvykli.

8-9as deimtmeiai
INDUSTRIALIZACIJA:
Siekta integruoti Lietuvos k SSRS - statytos chemijos, tr gamyklos, naftos perdirbimo mons, pradjo
veikti Ignalinos atomin elektrin.
Vykdyta kio centralizacija kio planavim, l skyrim sprend centras Maskva.
Dl Lietuvos industralizacijos prasidjo sparti URBANIZACIJA:
Isiplt miestai ir miesteliai, pastatyta nauj: Visaginas(Sniekus), Eletrnai;
Kolkiuose prastai udirbantys kaimieiai masikai klsi miestus
EKONOMIKA:
Prievartins kolektyvizacijos nualintas ir sulugdytas Lietuvos ems kis ilgai neikop i krizs. Kaime trko dirbani
moni, valstybei atitekdavo tik menkas kolki derius. Nuolat trko maisto produkt, nes viskas buvo iveama
didiuosius Rusijos miestus. Nors pramons ir ems kio gamyba iaugo, dl miliniko darbo, aliav snaud ji buvo
neveiksminga. mons nebesisteng, iblso iniciatyba, poiris em, eim, vertybes.
KULTRA:
Antrojo karo pabaigoje, dl bolevik grsms daug meninink ir mokslinink pasitrauk Vakarus. alis neteko daug
inteligent. Likusieji privaljo tarnauti sovietams arba buvo vadinami liaudies prieais ir baudiami. Visus krinius
kontroliavo glavlitas (sovietin cenzra). Ji sudarinjo draudiamj krini, muzikos grupi sraus. Atilimo
laikotarpiu, susilpnjus persekiojimams, lietuvi menininkai, ezopine kalba sugebdavo apeiti bolevik kontrol.

75

PASAULIO LIETUVI BENDRUOMENS


VLIK (Vyriausiasis Lietuvos isilaisvinimo komitetas) vad. Steponas Kairys autoritetingiausia ieivi
organizacija, skirta ginti lietuvi tautos teises, kalbti tautos vardu Lietuvoje ir usienyje, rpintis Lietuvos
valstybingumo atkrimu. Informavo pasaulio valstybes apie padt Lietuvoje, leido informacinius leidinius,
reng suvaiavimus. Su juo bendradarbiavo ir ryius palaik Lietuvos partizanai, kitos ieivi organizacijos.
1949m. VLIK paskelbta Lietuvi chartija kviet kiekvien lietuv sipareigoti lietuvybei, jausti tautin
solidarum, ragino ilaikyti ir puoselti tautin savimon, kalb, paproius. is dokumentas tapo savotika
ieivi konstitucija.

BALT LAISVS DIENA


Amerikos balt laisvs lyga (angl. Baltic American Freedom League) Ryt Baltijos ali kilms JAV piliei
organizacija. kurta lietuvi iniciatyva 1981 m. Los Andele.
Lygos pastangomis JAV Kongresas prim rezoliucij, pareigojani JAV prezident birelio 14-j skelbti
Balt laisvs diena. ia rezoliucija buvo motyvuotai pabriama, kad JAV nepripasta prievartinio Baltijos
valstybi jungimo TSRS. is ratas iki 1990 m. buvo svarbiausias JAV oficialus dokumentas dl Baltijos
valstybi.

REIKM
Ieivi organizacijos bei Lietuvos diplomatai prisidjo prie to, kad tvyns okupacijos klausimas bt
keliamas tarptautinje arenoje, nuolatos supaindindavo tarptautines organizacijas su mogaus teisi bkle
Lietuvoje ir per usienio radij bei spaud informavo Lietuvos gyventojus apie politinius pasaulio vykius.

76

LIETUVA 1988-1991m.
Lietuvos Persitvarkymo sjdis (1988m.) - visuomeninis judjimas, sieks ir gyvendins Lietuvos valstybingumo
atkrim 1990 m.
Susikrimo aplinkybs
Didjantis vieumas paskatino lietuvikosios rezistencijos atgimim. Nors ir girdint
grasinimus, vyko mitingai, judjimai. Toliau ilaikyti visuomen politikai pasyvi buvo
nemanoma. 1988m. prasidjo aktyvi visuomens veikj diskusij laikotarpis,
lietuvikoji visuomen pabudo ir m aktyviai veikti. 1988m. inteligentijos iniciatyva
buvo kurtas LPS.
LPS siekiai
Pradinis etapas. Sjdis pritar Gorbaiovo reformoms, siek Lietuvos ekonominio bei kultrinio savarankikumo.
1989m. Sjdis pamau m siekti politins valdios. Vis daugiau deputat laimjo vietas Aukiausios tarybos
rinkimuose.
AT, kurioje Sjdis galiausiai sudar daugum, prim Konstitucijos pataisas, tvirtinanias Lietuvos statym virenyb
SSRS atvilgiu.
Blogjanti ekonomin SSRS bkl Lietuv prived prie korteli sistemos. Vienintele ieitimi i ekonomins krizs tapo
ekonominis Lietuvos savarankikumas.
1989m. Sjdio reikalavimai vis radikaljo ir subrendo nepriklausomybs paskelbimo idja.
LPS veikla
Svarbiausiu informaciniu leidiniu tapo Sjdio inios, o publicistiniu leidiniu Atgimimas
Katedros aiktj vieai ikelta trispalv ir sugiedotas himnas
Organizuoti mitingai Vingio parke
Skambjo patriotins bei religins dainos
Viei politiniai veiksmai nuo masini miting gavo dainuojanios revoliucijos pavadinim.
1988m lietuvi kalba paskelbta valstybine, grinti himnas ir vliava, taiau toliau i permain nueita nebuvo.
1989m. rugpjio 23d. Suorganizuota Baltijos kelio akcija (darkart rodyta, kad Baltijos alys SSRs sudtyje atsidr
ne savo noru ir kad isilaisvinti trokta ne tik organizacijos, bet ir visos tautos.)
Nepriklausomybs atkrimo aplinkybs:
AT lietuviai sijung politini demokratini jg veikl ir tapo vienais aktyviausi SSRS reform alinink. Sjdio
nariai gavo vis daugiau viet AT rinkimuose
LKP Aukausioji Taryba atsisak priimti Konstitucijos patais, kad Lietuvos statymai yra auktesni u SSRS.
Nors Lietuvos siek atkurti nepriklausomyb Maskva ignoravo, o Gorbaiovas netgi faktikai atsisak suteikti net ribot
nepriklausomyb, Lietuva pamau pasiruo naujiems demokratiniams rinkimams.
1990m vasar buvo panaikintas KP vadovavimas valstybei, panaikinta deklaracija dl Lietuvos stojimo SSRS.
Buvo pradtos derybos dl nepriklausomybs atkrimo, o valstybins Lietuvos institucijos paskelbtos nepriklausomos
nuo SSRS.
Per 1990m. rinkimus Sjdio kandidatai laimjo dauguma viet AT
1990m. kovo 11d. Pirmojoje sesijoje pirmininku irinko Vytaut Landsberg ir paskelb nepriklausomybs atkrimo
akt.

77

1990m. kovo 11d akto pagrindins idjos:


Atstatomas 1940 metais svetimos jgos panaikintas Lietuvos valstybs suvereni gali vykdymas, ir nuo iol
Lietuva yra nepriklausoma valstyb
Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs aktas ir 1920 m. gegus 15 d. Steigiamojo Seimo
rezoliucija niekada nebuvo nustoj teisins galios ir yra Lietuvos valstybs konstitucinis pamatas.
Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybs konstitucija.
Lietuvos valstyb pabria savo itikimyb visuotinai pripaintiems tarptautins teiss principams, pripasta
sien nelieiamum, kaip jis suformuluotas 1975 met Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo
Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja mogaus, pilieio ir tautini bendrij teises.
Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba kaip suverenini gali reikja iuo aktu pradeda realizuoti vis
Valstybs suverenitet.
Trumpam buvo atstatytas 1938m. Konstitucijos veikimas (statymas simbolikai atkr Lietuvos Respublikos
konstitucin santvark), grintas valstybs pavadinimas Lietuvos Respublika, oficialiu valstybs herbu ir enklu
pripaintas Vytis.
Nepriklausomybs akto gyvendinimo sunkumai:
1988m. kurta Jedinstvo organizacija kovai prie Lietuvos nepriklausomyb
LKP alininkai reikalavo vyriausybs vadovo posto A. Brazauskui. Sjdio ir buvusios LKP priepriea augo
SSRS pradjo ekonomin blokad, udar Lietuvos sienas, nutrauk prekyb ir tiekimus Lietuv, tikjosi sukelti
socialinius neramumus;
Lietuva atlaik spaudim, taiau paskelb nepriklausomybs atkrimo laikym sustabdym- moratorium.
Pradtos derybos su SSRS centru. Lietuva neatsisak nepriklausomybs, Maskva nusprend susidoroti prievarta.
LKP ir KGB organizavo buvusio LKP turto, pastat grobim, suorganizavo 1991m. sausio vykius.
Kilo Lietuvos vyriausybs kriz, atsistatydimo Prunskien, KGB daliniai um televizijos bokt.
Naujuoju premjeru tapo Gediminas Vagnorius
SSRS veiksmai Lietuvos sostinje sukl viso pasaulio pasipiktinim. Puui pralaimjus, visos prie Lietuv kovojusios
organizacijos buvo ivaikytos.
Iki puo Lietuv de facto pripaino Islandija ir Danija. Greitai buvo pripainta ir daugumos kit valstybi. Sovietin
Lietuvos okupacija galutinai baigsi 1993m , kai i Lietuvos buvo ivesta rus kariuomen.
A. Brazausko poiris Lietuvos valstybs atkrim
Tai labai opi problema, kuri turi bti isprsta deryb keliu, remiantis tarptautine teise, palaipsniui mainant ir
orientuojantis neutralios valstybs status.
Reali Lietuvos politin padtis, kuri buvo integruota bendr SSRS ekonomin sistem, ekonomins galimybs
reikalauja labai rimt svarstym, labai konkreios pozicijos vairiais klausimais.
Ignoruoti ekonomins padties, ryi su kitomis Taryb Sjungos respublikomis jokiu bdu negalima.
V. Landsbergio poiris Lietuvos valstybs atkrim
Tas bendras siekis gali bti vardinamas labai paprastu odiu
Lietuva. iame odyje, kaip a suprantu, yra meil, yra moni
orumas, yra teisingumo siekis, taigi ir moniko gyvenimo siekis.
Bendras vis udavinys atkurti savo visuomen, savo valstyb ir
kurti j toliau.

78

KOMUNIZMO LUGIMAS
Xxa. 9-ajame deimtmetyje SSRS labai irykjo kriz. Sultjo kio raida, didjo atsilikimas nuo Vakar, trko preki,
kaupsi skolos usieniui, visuomenje sigaljo cinizmas, girtavimas, nusikalstamumas. Administracin kolektyvin
kio sistema neskatino diegti naujovi, darbo naumo. alies vadovyb suprato, kad norint isaugoti valdi, socialin
sistem, karin gali, tak pasaulyje, reikia vykdyti reformas.
Pats aktualiausias udavinys buvo ekonomikos pagyvinimas.
1985m. Gorbaiovui atjus valdi, prasidjo reformos perestroika ir glasnost.
Perestroika(pertvarkymas) 1985 m. pradtos vykdyti politins ir ekonomins reformos.
Tikslas: pakelti ekonomikos lyg bei demokratizuoti Taryb Sjung.
Eiga: Padidintas moni savarankikumas, suteikta teis priekiauti produkcija, pagaminta virijus plan, skatintas
kooperatyv krimas. Sumaintos ginkluotosios pajgos, sustabdyti branduolinio ginklo bandymai, pradtas raklet
likvidavimas, ivesta kariuomen i centrins Europos.
Rezultatas: Vadovai nesugebjo dirbti atnaujintomis slygomis, padtis prastjo. Didjo infliacija, majo eksportas,
trko preki. Plito neregto masto grobstymai. TSRS gyvenimo sferose paatrjusi kriz prived TSRS prie lugimo.
Glasnost(vieumas) 1985m. - Taryb Sjungos vykdyta politika.
Tikslas: Siekta atvirumo ir skaidrumo vyriausybinse staigose.
Eiga: urnalistai ir kiti mons, nebijodami nukentti galjo kalbti ir rayti apie skausmingas problemas, valdios
klaidas. Susilpnjo cenzra, usienio radijo stotys netrukdomai galjo transliuoti naujienas. Prabilta apie ekologines,
tautines problemas.
Rezultatas: Vieumas leido Baltijos tautoms prabilti apie okupacij, vykusias represijas ir siek atkurti nepriklausomas
valstybes.
Pertvarkos procesai lm permainas tiek SSRS, tiek SSRS kontroliuojamose valstybse, tiek okupuotose Baltijos alyse.
Sutriko ir ekonomika, ir politinis gyvenimas. Gorbaiovas paskelb, kad:
Komunistini valstybi santykiai negali bti paremti priklausomybe;
Atsisako ginti komunizm jga;
SSRS atsisako kitis kit valstybi reikalus;
SSRS atsisako Brenevo doktrinos ir leidia valstybms paioms pasirinkti
Tai paskatino SSRS lugim ir valstybi isilaisvinim.

BERLYNO SIENOS GRITIS (1989m)


1989m. VDR prasidjo platus opozicinis judjimas ir buvo priverstas atsistatydinti KP vadovas. VDR pilieiams buvo
leista laisvai bendrauti su Vakar vokieiais, siena pradjo irti. Susivienijimas priklaus ne tik nuo VDR, bet ir VFR bei
SSRS sutikimo. Gorbaiovas man, jog vykdius pertvarkymus VDR, ji gals egzistuoti kaip nepriklausoma valstyb,
palaipsniui suartdama su VFR. 1990m. laisvuose VDR rinkimuose absoliui daugum ikovojo partijos, stojanios u
nedelsiam VDR ir VFR sujungim. Po rinkim valstybse vesta viena valiuta, panaikinti tarpusavio muitai, Vokietijos
susiskaldymas buvo likviduotas.

79

POSOCIALISTINI RYT IR VIDURIO EUROPOS ALI PROBLEMOS


Politins:
Komunistai vis dar laimi rinkimus parlament ir prezidento rinkimus
Naujosios vyriausybs pasitarnavo nomenklatrai, todl rinkjai vl rm komunistus, kurie buvo nuolaidesni,
pristabd privatizacij, daugiau dmesio skyr nepasiturinij reikalams.
Rykja seni tautiniai nesutarimai, ginkluoti vidaus konfliktai (Jugoslavijoje ie nesutarimai tapo federacins
valstybs suirimo ir karo prieastimi, Rumunijoje tautinis konfliktas taro rumun ir vengr, ekoslovakijoje
tarp ek ir slovak)
Socialins-ekonomins:
Privatizuotos mons patyr didiulius sunkumus, nemaai j nutrauk darb
mons patekdavo aferist rankas, ie ustatydavo jas bankuose, pasiimdavo paskolas ir visikai nesirpindavo
gamyba
Privatizuotos mons nedav pelno, vos klestjo
sivyravo korupcija, piktnaudiavimas, nusikaltimai
Turtuoliai vaist las, pirko nekilnojam turt, o kiti skurdo
Didjo usienio prekybos deficitas, importas augo greiiau negu eksportas
Smarkiai sumajo pramons ir ems kio gamyba, nes Vakar preks upldo posocialistines alis
Nedarbo didjimas, atlyginim nemokjimas

NATO IR ES PLTRA PO ALTOJO KARO


lugus sovietiniam blokio ir subyrjus SSRS, atsirado galimybi atkurti istorin teisingum suvienyti altojo karo
padalyt emyn. Siekdamos utikrinti savo saugum ir ekonomin klestjim, dauguma pokomunistini ali, tarp j ir
Lietuva, pareik nor prisijungti prie NATO ir ES. i organizacij senbuvs leido stoti, taiau tik tuomet, kai
kandidats pagerins ekonomik ir tvirtins demokratij. Lemtingi tapo 2004m., ES ir NATO priimta didel grup
buvusi komunistini valstybi. NATO - Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovnija. ES - ekija,
Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovnija, Vengrija.

DEMOKRATIJA
Demokratija - valdymo forma, kurioje visi pilieiai turi teis dalyvauti alies valdyme.
Tiesiogin demokratija - demokratin valdymo forma, kai pilieiai tiesiogiai dalyvauja sprendim primimo procese
(mechanizme). Tai reikia, kad suverenitetas valstybje priklauso tiesiogiai liaudiai.
Atstovaujamoji demokratija - demokratijos forma, kuomet statymus leidia ir vykdo visuomens irinkti atstovai. Tokia
demokratijos forma yra populiariausia. Lietuva taip pat yra atstovaujamosios demokratijos valstyb.
Politin partija - piliei grup, susibrusi organizacij, kurios pagalba siekia dalyvauti priimant politinius sprendimus
bei palaikyti tam tikr ideologij, arba susivienijusi tam tikr specifini interes pagrindu.
Demokratijos pagrindiniai principai:
Laisvs demokratija siekia kiek manoma daugiau laisvs visiems monms vienodai. Laisvs suteikiama tiek,
kad mons drt vienas prie kito ir vienas kitam nekenkt.
Lygybs kiekvienas mogus gali naudotis visomis teismis ir laisvmis nepaisant joki skirtum.
Solidarumo (brolybs) skelbia btinyb padti vienas kitam ir dirbti ivien siekiant demokratijos ir gerovs.
iuolaikiniam demokratiniam valdymui bdingi reguliars demokratiniai rinkimai, vyriausyb formuojama pagal
rinkim rezultatus, ginamos maum teiss ir laisvs.

80

SVARBIAUSIOS XIX a. POLITINS-IDJINS SROVS


Konservatizmas

Liberalizmas

Socializmas

valstybs santvarka

absoliutin monarchija

parlamentin monarchija,
garantuojanti demokratij

demokratin respublika,
valdoma proletariato

kam priklauso
aukiausia valdia

monarchui

tautai (btinas valdi


atskyrimas ir konstitucija)

proletariatui
(darbininkams)

rinkimai apriboti vairiais


cenzais (amiaus, turto)

rinkimai apriboti klasiniu


cenzu

kaip renkama
pagrindinis teiginys

saugoma ir puoseljama
nusistovjusi tvarka;
permainos apgalvotos

asmens laisv kinje ir


politinje veikloje

socialin lygyb ir teisyb:


nuversti buruazij,
panaikinti klases

kam atstovavo

aristokratijai

buruazijai

proletariatui

Nacionalizmas vienos tautos mones vienijantis jausmas, besiremiantis suvokimu, kad juos sieja tam tikri bendri
dalykai: kalba, religija, kultra, istorin praeitis. mogus m laikyti save tam tikros tautos atstovu. Nacionalizmas
skatino pavergt taut siek atkurti ar sukurti tautines valstybes.
ovinizmas kratutinis nacionalizmas, didij imperij rytas nutautinti savo valdomas masias tautas.

81