Documentos de Académico
Documentos de Profesional
Documentos de Cultura
VALSTYBINIAM
EGZAMINUI
2013-2014
Turinys
ISTORIJOS DATOS ............................................................................................................................................... 5
ISTORINS ASMENYBS ...................................................................................................................................... 6
KRIKIONYB .................................................................................................................................................. 13
KATALIK BANYIOS SKILIMAS .................................................................................................................. 15
KRYIAUS YGIAI .......................................................................................................................................... 15
KATALIK BANYIOS TAKA ........................................................................................................................ 16
FEODALIZMAS .................................................................................................................................................. 17
MIEST SAVIVALDA .......................................................................................................................................... 18
VIENUOLYNAI. UNIVERSITETAI ......................................................................................................................... 19
ROMANIKA (X-XIIa)........................................................................................................................................... 20
GOTIKA (XII-XVIa.) ............................................................................................................................................ 21
Lietuvos valstybs formavimasis XIII a. ............................................................................................................ 22
Krvos sutartis .............................................................................................................................................. 24
JOGAILOS PRIVILEGIJOS KRIKTO PROGA .................................................................................................... 25
LIETUVOS SAVARANKIKUMO KLAUSIMAS DINASTINJE UNIJOJE SU LENKIJA ............................................... 26
LIETUVOS LUOMIN VISUOMEN .................................................................................................................... 26
ETNIN IR RELIGIN VISUOMEN LDK .............................................................................................................. 27
DIDIEJI GEOGRAFINIAI ATRADIMAI .................................................................................................................. 28
KAPITALISTINI SANTYKI ATSIRADIMAS ........................................................................................................ 29
REFORMACIJA XVIa .......................................................................................................................................... 30
KONTRREFORMACIJA XVIa. .............................................................................................................................. 30
RENESANSAS (ATGIMIMAS) ............................................................................................................................. 31
HUMANIZMAS mogus - kaip svarbiausia vertyb ........................................................................................ 31
RENESANSAS LIETUVOJE (XVIa) ........................................................................................................................ 32
REFORMACIJA IR KONTRREFORMACIJA LDK (XVIa) ......................................................................................... 32
VALAK REFORMA 1557M. .............................................................................................................................. 33
LIUBLINO UNIJA ................................................................................................................................................ 34
POIRIAI LIUBLINO UNIJ ........................................................................................................................ 34
ATR VALDYMAS PO LIUBLINO UNIJOS.............................................................................................................. 35
VU KRIMAS IR REIKM ................................................................................................................................ 36
LIETUVOS STATUTAI ......................................................................................................................................... 36
XVI-XVIIa. KONFESINS VISUOMENS STRUKTROS KAITA ............................................................................. 37
XVIIa KAR SU RUSIJA IR VEDIJA POVEIKIS LDK VALSTYBEI IR VISUOMENEI ................................................. 37
KDAINI SUTARTIES SU VEDIJA SUDARYMO APLINKYBS ........................................................................... 37
STEPONAS BATORAS ........................................................................................................................................ 38
ISTORIJOS DATOS
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)
11)
12)
13)
14)
15)
16)
17)
18)
19)
20)
21)
22)
23)
24)
25)
26)
27)
28)
29)
30)
31)
32)
33)
34)
35)
36)
37)
ISTORINS ASMENYBS
1. Mindaugas (XIIIa) Lietuvos didysis
2. Gediminas (XIVa) LDK didysis
kunigaiktis (1236-1253), Lietuvos karalius
kunigaiktis. Sulaik mongol-totori
(1253-1263). iaurumu ir klasta suvienijo
verimsi Vakarus, iplt Lietuvos
Lietuvos emes ir suformavo nauj
teritorij, stiprino Lietuvos kariuomen.
valstyb. Jam primus krik, Lietuva tapo
Ra laikus amatininkams, pirkliams,
karalyste, kuri pripaino kit valstybi valdovai. Taip jam emdirbiams, siek stiprinti prekyb, amatus, emdirbyst.
pavyko atremti kryiuoi puldinjimus ir padti valstybs tvirtino Vilni kaip Lietuvos sostin. Diplomatinmis
pamatus
priemonmis kovojo su Kryiuoi ordinu.
3. Algirdas (XIVa.) Gedimino snus, LDK
kunigaiktis. Vald su broliu Kstuiu,
rpinosi reikalais Rytuose. Gerokai iplt
LDK teritorij Rytus. Mlynj vaden
myje sutriukino totorius, vykd tris
neskmingus ygius Maskv.
ISTORINS ASMENYBS
15. Leonardas da Vinis garsiausias
Renesanso epochos ital menininkas,
ininierius ir mokslininkas. Monos Lizos ir
kit Renesanso edevr autorius.
17. Abraomas Kulvietis reformacijos
LDK pradininkas, liuteronas. steig
pirmj auktesnij reformat mokykl
Vilniuje. lietuvi kalb ivert giesmi,
psalmi. Jo veikla sudar slygas pirmajai lietuvikai
knygai pasirodyti.
19. Mikalojus Dauka lietuvi ratijos
pradininkas. Jo 1595m. Katekizmas
pirmoji lietuvika knyga, ileista LDK.
ISTORINS ASMENYBS
29. anas akas Ruso XVIIIa. Prancz
apvietos epochos filosofas. Pagrind
visuomens sutarties teorij. ymiausi
kriniai: Visuomens sutartis,
Samprotavimai apie moni nelygybs
kilm ir pagrindus.
31. Maksimiljanas Robespjeras
XVIIIa. vienas i radikaliausi jakobin
grupuots vad per Didij
Pranczijos revoliucij. Vykd masines
represijas. Po Termidoro perversmo
suimtas ir giljotinuotas.
33. Stanislovas Augustas Poniatovskis
XVIIIa. Paskutinis Lenkijos karalius ir LDK
kunigaiktis. Palaik valstybs reformas,
aktyviai dalyvavo rengiant Gegus 3-iosios
Konstitucij.
ISTORINS ASMENYBS
43. Juozas Tumas Vaigantas (XIX-Xxa) Lietuvos politikas, visuomens
pedagogas, tautinio atgimimo veikjas.
Tvyns sargo iniciatorius ir
redaktorius.
ISTORINS ASMENYBS
55. Josifas Stalinas(Diugavilis) Taryb Sjungos politinis veikjas,
komunist partijos lyderis, vienvaldis
diktatorius. Masikai ud bei
koncentracijos stovyklas trm
politinius prieininkus, vykd
prievartin kolektyvizacij.
57. Vinstonas erilis - brit politikas. V.
erilis 1946 m. Fultone pasak savo
garsij kalb, kuri laikoma altojo karo
pradia. 1941m. Su Ruzveltu pasira
Atlanto chartij.
59. Augustinas Voldemaras - Politinis
veikjas, pirmosios Vyriausybs vadovas,
usienio ministras. 1918 m. pasira
sakym dl kariuomens krimo,
Paryiaus taikos konferencijos vadovavo
Lietuvos delegacijai, organizavo 1926 m.
perversm. I vyriausybs paalintas dl
nesutarim su Smetona.
10
ISTORINS ASMENYBS
67. Darius ir Girnas legendiniai Lietuvos
laknai, 1933m. lktuvu Lituanica
skmingai perskrid Atlanto vandenyn,
taiau neaikiomis aplinkybmis uv iki
tikslo likus labai nedaug.
11
ISTORINS ASMENYBS
77. Antanas Terleckas disidentas. Vienas i LLL
krj. 1987m. mitingo Vilniuje prie A.
Mickeviiaus paminklo vienas i rengj.
12
KRIKIONYB
Krikionyb gim Romos imperijoje, sukrus pasaulin valstyb, jos erdvje pradta skelbti Evangelija. Romos
imperijoje ir u jos rib krsi krikioni bendruomens. Krikioni tikjimas vien Diev griov ligtolin Romos
valstybs religin ir politin sistem. Buvo sudarytos slygos krikionybei laisvai skleistis visuomenje. Kiek vliau
krikionyb gavo valstybins religijos status. Valdovai m remti krikionyb.
Banyia ved derybas su barbarais, gelbjo miestus nuo plikavimo, dalijo maisto produktus, ilaik ligonines,
steig mokyklas. Banyia steig ir vienuolynus, kurie tapo dvasins kultros idiniais. Krikionyb primusiose
valstybse banytins takos srityje atsidr visuomeninis gyvenimas. Jis viduramiais buvo neatsiejamas nuo
dvasinio gyvenimo. Krikionybs tak kasdieniniam gyvenimui liudijo ir nuo VI amiaus plitusi tradicija skaiiuoti
metus nuo Kristaus gimimo. Ne tik atskiras mogus, bet ir valstyb, jos politinis, visuomeninis gyvenimas turj
vadovautis krikionybs normomis. Jomis siekta grsti vis viej gyvenim vietim, statymus, paproius, men,
amatus ar prekyb. Nepaklusniesiems, nesilaikantiems privalom taisykli, Banyia taik dvasines bausmes, i kuri
didiausia buvo ekskomunika.
Banyia siek sudaryti didel krikionikj taut imperij su jos pateptu imperatoriumi, taiau tam kliud
nesutarimai tarp Banyios ir valstybs ar vairios krizs paios Banyios viduje. Regionini banyi dvasininkai buvo
pavalds pasaulietinei valdiai. Pasaulietins valdios taka dvasinink luom sukl didiausi ventosios Vokiei
imperijos ir Banyios konflikt gin dl investitros.
Banyios reform X amiuje pradjusi Kliuni vienuolija siek ivaduoti Banyi i valstybs takos, stojo u
nepriklausom nuo valstybs Banyi. Labiausiai vienuoliai kritikavo Banyios post pardavim, vyskup skyrim
remiantis len privilegijomis, o ne kanon teise. Popieius Grigalius VII (buvs Kliuni vienuolis Hildebrandas) Romos
susirinkime 1075 m. ved celibat ir draudim prekiauti banytinmis pareigybmis. Taip pat jis paskelb popieiaus
valdios virenyb prie imperatoriaus valdi. Kilus konfliktui su Henriku IV, ekskomunikavo ir imperijos gyventojus
atleido nuo priesaikos valdovui. Vidurami viduryje vyko dar vienas nemalonus vykis Banyios istorijoje skilimas.
Nuo seno Ryt krikionys prieinosi popiei pretenzijoms aukiausi valdi. vairs teologiniai ginai, popieiui ir
patriarchui atskyrus vienas kit nuo Banyios, XI a. viduryje atved skilim. Nuo tada prasidjo dviej pagrindini
krikionybs krypi katalikybs ir staiatikybs istorija.
iuo skilimu Vakar (katalik) Banyios vargai nesibaig. Ji kuriam laikui buvo patekusi pasaulietini valdov tak.
Taiau ne tik pralaimjimai, neskms ymjo Vakar Banyios keli. Banyios pakilim, jos gali simbolizavo XIXIII
a. vyk Kryiaus ygiai. Aiku, Rytus (ir Pabaltij) mons vyko traukiami ir gana emik paskat. Taiau mintis apie
teising kar su kitatikiais, apie kov dl krikionybs pergals buvo tikrai ne paskutin.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
13
Iorins:
Romnai i pradi neskyr krikioni nuo
yd, netrukd platinti tikjimo;
Geras susisiekimas Romos imperijoje;
Graik ir lotyn kalb paplitimas lengvino
apatal darb.
14
KRYIAUS YGIAI (1096-1270 m.) tai atuoni Vakar Europos riteri ygiai artimuosius Rytus.
Kryiaus ygius paskelb popieius Urbonas II Klermone (Pranczija) 1095m. ventajai emei
(Jeruzalei) vaduoti i netikli jungo. Svarbiausi ugrobimai kryiuoiai pam Jeruzal (1099 m., I
ygis) ir ukariavo Konstantinopol (1024 m., II ygis).
Kryiaus ygi prieastys:
Valstieiai siek itrkti i baudiavos ir susirasti geresn gyvenim turtinguosiuose Rytuose.
Feodalams, riteriams labai trko emi (ems badas ) vedus majorato princip, em
pavelddavo tik vyriausias snus, todl atsirado daug riteri plik, kurie kl sumait.
Nusilpo Bizantija, todl popieius tikjosi iplsti katalik banyios tak Rytuose.
Daugelis tikjosi, kad vaduodami ventj em ipirks nuodmes.
Padariniai ir reikm:
Pagyvjo Ryt ir Vakar kultr sveika.
Pagyvjo prekyba, sustiprjo iaurs Italijos miestai (gabeno Kryiaus ygi dalyvius
Konstantinopol).
Paspartjo socialiniai procesai Vakar Europoje: XII-XIII a. pradjo nykti baudiava, nes feodalai dl
l ir darbo rank stygiau m daryti valstieiams nuolaidas, leisdavo isipirkti i baudiavos, vietoj
jos mokti pinigin duokl.
ygi metu nublanko religiniai idealai.
Europieiai pradjo auginti ryius, citrinas, abrikosus, imoko gaminti ilkinius audinius,
veidrodius.
15
16
FEODALIZMAS
Feodalinis susiskaldymas
Nuo XI a. Europoje prasidjo skaldymosi laikotarpis. Pradi tam dav Frank Imperijos suirimas. Pagrindins
susiskaldymo prieastys:
Feodalins valstybs bdavo klijuojamos ginklu, daugelio taut nesiejo nei kalba, nei tradicijos. Jei karalius buvo
stipri asmenyb, valstyb jis ilaikydavo.
Feodal savarankikumas. Kiekvienas feodalas turjo savo kariaun, statymus, todl stipri centrin valdia jam
nebuvo reikalinga.
Natrinis kis, kuris jokiais ekonominiais ryiais nesiejo feodalo su kitomis vastybs sritimis.
Feodalizmo prieastys:
Nederliai, karai, stichins nelaims lm jungimsi prie stipresni;
Skolos, nusigyvenimas;
Stambij emvaldi plikavimas ir savival
Senjorai ir vasalai
Viduramiais didiausia vertyb buvo em. Danai stambs feodalai ir ems, ir kariuomens turjo daugiau,
negu karalius. Karalius neleido visai aliai bendr statym, nerinko mokesi i visos alies gyventoj, neturjo
pastovios kariuomens. Visa tai rodo, kad karaliaus valdia buvo silpna.
Turtingiausias emvaldys - valstybs vadovas. Jo valdoms nuolat kildavo pavojus, todl jis iekojo j remiani
pavaldini, kuriems u itikimyb skirdavo ems feod, aukt pareig ir privilegij. Susiskaldiusi valstyb
pavojaus atveju vienydavo senjor ir vasal sistema. Savo itikimyb senjorui vasalas prisiekdavo ikilmingoje
ceremonijoje investitroje.
Vasal pareigos:
Dalyvauti karo ygiuose su senjoru,
Patarti senjorui
Ipirkti senjor, iam patekus nelaisv.
Senjor pareigos:
Aprpinti vasal eme.
Ginti vasal
Senjoras galjo sakinti tik tiesioginiams savo vasalams, savo vasalo vasalui jis sakinti negaljo.
Feodalin hierarchija XI a.
XI a. Vystsi ir klestjo miestai, daugelyje Europos ali galutinai susiformavo feodaliniai santykiai, sitvirtino feodalinis
gamybos bdas, visuomens pasidalijimas feodalus ir baudiavintus (arba pusiau baudiavintus) valstieius. Visi
mons priklaus luomams. Paveldima luomin tvarka buvo grindiama Dievo valia. Aukiausi valdi feodalinje
piramidj um karalius. Jam priklaus didiausios ems valdos, taiau reali valdi turjo tik savo domene. Iskirtini
teisi ir privilegij turjo didikai ir dvasininkai. Jie turjo daug turto ir vald didiulius ems plotus. Ilgainiui susiformavo
miestiei luomas, kur sudar amatininkai, pirkliai. emiausi padt visuomenje um joki privilegij neturintys
valstieiai. Jie privaljo dirbti emvaldio em, atlikti prievoles. X-XI a miestiei luomas iyra ir susidaro treiasis
luomas.
Domenas svarbiausios feodalo ems valdos
Viduramiai visuomens gyvenimo tvarka, pagrsta vasaliniais santykiais bei privilegijuota emvaldi padtimi.
Feodas paveldima ems valda, kuri vasalas gauna i senjoro u karin tarnyb
Investitra pasaulietin vasalo vesdinimo feod ceremonija
Beneficija ems valda vasalui, iki gyvos galvos be teiss perduoti j paveldtojams.
Prekariumai privai ems vald (alod) savinink ratai, kuriais prayta galingesni kaimyn globos
Omaas itikimybs priesaika senjorui
17
MIEST SAVIVALDA
(Magdeburgo teis)
Ankstyvaisiais viduramiais miest buvo labai maai. XIa. J skaiius m augti. Tai lm kio pakilimas bei
suintensyvjusi prekyba. Miestai krsi senjor emse, todl privaljo mokti duokl savo amato dirbiniais.
Senjorai danai savivaliavo ir inaudodavo miestieius, todl sustiprj miestai m kovoti prie senjorus, kas
danai baigdavosi miestiei pergale. Sumokj ipirk, miestieiai isipirkdavo laisv. Jie turjo savo id,
kariuomen, teismus. Miestui vadovavo miesto taryba, renkama miestiei. Taryba posdiavo rotuj
(Pagrindinis gyvenimo centras) Lietuvoje pirmieji Magdeburgo teis gavo Vilniaus miestieiai. J 1387 m.
suteik Jogailos privilegija krikionybs vedimo proga.
Svarbiausia miestiei prievol piniginiai mokesiai.
Jogailos laikais LDK valdovai didesniems ir turtingesniems miestams m suteikinti savivald. T.y.
Magdeburgo teis. Pirmieji miestai, gav Magdeburgo teis: Vilnius, Kaunas, Gardinas.
Gavus Magdeburgo teis:
Miestas tapdavo nepavaldus valdovui;
Miest valdydavo miestiei renkamas magistratas;
Tarpusavio ginus sprsdavo suolinink teismas;
Gyventojai galjo laisvai verstis amatais ir prekyba;
Miestai turjo savo herbus, vliavas bei antspaudus;
Nuo keli met mieste nesuiupti baudiauninkai tapdavo laisvi;
Miestai konkuruodavo su bajor valdomais beteisiais miestais dl prekybos takos;
Svarbiausias gyvenimo centras- rotu(posdiauta, saugotas idas, matavimo matai);
Pagrindiniai miestiei usimimai amaitai ir prekyba.
Pirkliai keliaudavo ilgas ir pavojingas keliones, todl nordami ivengti upuolim, jungsi sjungas gildijas.
Didel miest dal sudar amatininkai. Vienos profesijos amatininkai jungdavosi cechus. Cechai turjo savo
status ir reglamentacijas, kontroliavo amat kokyb, gyn amatininkus nuo konkurent, kurie nepriklaus
cechui.
Vliau cech statai trukd vystytis amatams, nes draud naudotis naujais technikos pasiekimais.
18
VIENUOLYNAI. UNIVERSITETAI
Labiausiai isilavins sluoksnis viduramiais buvo dvasininkai. Pirmosios vidurami mokyklos krsi
vienuolynuose. Juose moksi daugiausiai vienuoliai, berniukai. Mokoma lotyn kalba.
Iaugus miestams, amatams, prekybai, pirkliai turjo vesti sskait knygas, skaiiuoti pinigus, mokti skaityti
ir rayti vairius ratus. Tai lm pasauliei mokslo svarbos iaugim. Pradtos kurti miest (katedr)
mokyklos, ilaikomos miestiei. Juose didiausias dmesys buvo skiriamas pasaulietiniams dalykams
geografijai, skaiiavimui, gamtos mokslams.
Vidurami pradioje knyg buvo labai maai. Pas perraindavo vienuoliai (skriptoriai). Iliustruotos knygos
liudijo prabang ir buvo perkamos tik turtuoliams. XIIIa. Vakaruose pasirod pirmieji knygynai.
Vienuolyn reikm viduramiais:
Universitetai
Mokyklos ilgainiui iaugo universitetus. Pirmasis XIIa Bolonijos (Italija). Universitetai turjo savivaldos teis,
vadovavo rektorius. Sudar keturi fakultetai: Filosofijos, teiss, medicinos ir teologijos. Vadovavo dekanai.
Kad stot kur nors fakultet, studentai pirmiausia turdavo baigti filosofijos studijas. Mokslas buvo
orientuotas tikjimo ties aikinim, supratim. Organizuojami disputai. Teologija ir scholastika.
Buvo raomos kronikos, domimasi alchemija, astronomija.
Miestai, kuriuose krsi universitetai, spariai pltsi. Ilgainiui jie tapo svarbiausiais mokslo ir kultros
idiniais.
Scholastika vidurami filosofijos kryptis, kuriai bdingas religini dogm grindimas, rmimasis
autoritetais.
19
ROMANIKA (X-XIIa)
Bdingiausi romaniniai pastatai pilys, banyios ir vienuolynai, statomi i tayt akmens luit. Banyia turjo
didiausia tak ir daugiausia turt, todl beveik visas romaninis menas susijs su krikioni banyia, nes kit turting
ir apsivietusi usakov tuo metu nebuvo.
Vienas romanins architektros stiliaus laimjim banyios pastato jungimas su boktais. Ypatingo paslaptingo
avesio banyi vidui teik i spalvot stikliuk sudlioti langai vitraai. Tai yra romanins epochos iradimas.
Romaninio stiliaus architektrai bdinga:
Akmenins, storos statini sienos,
paprastos geometrins formos;
nedaug ang, udari triai, nedideli langai;
masyvios konstrukcijos;
pusapvals arkos languose, duryse,
masyvios kolonos, stulpai pilioriai.
siauros skliautins lubos,
pilys, kuri centre masyvus boktas - dononas;
Pastato jungimas su boktais;
Pailgos banyios;
miestus juosia storos, auktos sienos
GOTIKA (XII-XVIa.)
Atsiradimo prieastys:
Storus mrus keit graktesns, vitraais pasipuousios sienos. Dl erdvs stokos gynybinmis sienomis
apsuptame mieste, statiniai stiebsi vir. Formavosi naujas architektros stilius - gotika. Statybos srityje
lyderiais ilgam tapo Pranczijos amatininkai. Struktrinius pokyius skatino ir funkciniai pakitimai: banyios
darsi ne tik religinio, bet ir visuomeninio gyvenimo centrais.
Pagr. bruoai:
Vitraas ir Ro
Presbiterija priekyje esanti paauktinta ventovs dalis, skirta didiajam altoriui.
Apsid - ventovs dalis, esanti u altoriaus (puskupolio arba puss kgio formos).
21
LDK (1263-1569)
ATR (1569-1795)
MINDAUGAS - Lietuvos didysis kunigaiktis(1236-1253), pirmasis Lietuvos karalius (1253 1263 m.). Jo
vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybin vent. Jis iaurumu ir klasta pajg
galutinai suvienyti Lietuvos emes ir taip suformuoti nauj valstyb. Jam primus krikt, Lietuva tapo karalyste,
kuri pripaino kit valstybi valdovai. Taigi, jam pavyko atremti kryiuoi puolimus bei padti valstybs pamatus.
Mindaugas band gelbti padt siekdamas susitarti su Livonijos ordinu. Ordinas jam pasil kriktytis ir karnuotis,
mainais suteikdamas karin ir diplomatin pagalb. Mindaugas sutiko su slygomis ir 1251m. su eima apsikriktijo,
o 1253m. buvo karnuotas ir paskelbtas karaliumi. Lietuva tapo krikionika alimi, lygiaverte visoms kaimynms,
22
trumpam usitikrino saugum. Taiau Mindaugo kriktas neturjo tstinumo (nebuvo paveldimas), kas neubaig
kov su ordinu.
GEDIMINAS
Gedimino valdoma stiprjanti LDK atrm Vakar Europos feodal agresij, sulaik Aukso Ordos verimsi
Vakarus, labai isiplt Lietuvos teritorija, todl ji pradta vadinti LDK.
Usienio politika:
Prie Mlynj vanden sumuta mongol totori kariuomen. (pirmas j neskm Ryt Europoje)
Uimta rytini emi dalis.
Trys ygiai Maskv.
Etnins Lietuvos teritorija po Algirdo nukariavim sudar 1/10 LDK teritorijos 9/10 buvo slavikos ems. Lietuvos
valdovai rus emse vykd itin tolerantik politik, todl rus feodalai Lietuv laik sava valstybe ir j rm.
Galima drsiai teigti, kad tokiu bdu Algirdas nuo mongol totori jungo igelbjo daugel rus emi.
KSTUTIS (1381-1382m.)
Kstutis, atsakingas u Vakar politik, kovojo su kryiuoiais. Jo rpesiu krato gynybai buvo naudojama
naujausia technika. Jo taur bd, kovos men pabr net prieikos Ordino kronikos. Ordinas Lietuvos
kunigaikius pradjo irti kaip normalius, civilizuotus mones, o ne kaip naikintinus laukinius.
Kstutis taip pat kaip ir Vytenis, Gediminas manipuliavo krikto klausimu. Jis pasiskelb pasiruos kriktytis, taiau
kai Vilni atvyko Prahos arkivyskupas, Kstutis atsisak kriktytis, kol Ordinas negrins viso Baltijos pajrio tarp
Priegliaus Vakaruose ir Dauguvos iaurje. Jis pareik, kad tai yra natrali Lietuvos vakarin siena. Ordin jis sil
ikelti stepes kovai su Aukso Orda. ia pat Algirdas pareik, kad Rusia turi priklausyti Lietuvai ir atmet bet kokias
Ordino pretenzijas. Suprantama, tokie reikalavimai kryiuoiams buvo nepriimtini.
23
VYTAUTAS (1392-1430)
Veikla:
stengsi centralizuoti valstyb naikinti atskiras, nuo centro maai tepriklausanias kunigaiktystes.
Vakaruose kovojo su Ordinu,
Rytuose plt ekspansij slav emes.
Vykd Lietuvos katalikizacij.
Per palyginti trump laik (iki 1395 m.) Vytautui pavyko panaikinti kunigaiktijas, j kunigaikiams tepaliekant
valdyti maas, nereikmingas sritis.
Vietoje visuotinio kari aukimo sigaljo nuolatin bajor karo tarnyba.
Bajorams jis dovanodavo valstybs emi ir moni, itisus valsius.
siek ikelti bajor luom. Deja, valstybs emi dalijimas buvo didel klaida, nes tokiu bdu didysis kunigaiktis
darsi vis labiau ir labiau priklausomas nuo bajor.
Rytuose Vytautas stengsi ugrobti kuo daugiau rus emi, tuo stiprindamas Lietuv.
Vorkslos mis prie Aukso Ord triukinantis pralaimjimas.
Sudaromos taikos sutartys su rytais
Vadovavo algirio miui. Pergal ukirto keli vokiei agresijai balt bei slav kratus, Lietuva susigrino
emaitij, Ordinas liko Vokietijos Imperijos satelitu ir m vykdyti jos politik.
JOGAILA (1377-1392)
Po Algirdo mirties Lietuvos didiuoju kunigaikiu tapo jo snus Jogaila. Valdymo pradioje vidaus ir usienio
politika labai susikomplikavo, nes niekas nenorjo pripainti Jogailos valdios.
24
Kultrin:
m plisti Vakar Europos
kultra, baigsi kultrin
izoliacija;
Atsirado banytinis menas;
Kuriamos mokyklos (pirmoji
1397m.)
Raomos ir perrainjamos
knygos.
Socialin:
Atsirado dvasinink
sluoksnis
Formavosi bajor ir
miestiei luomas
25
26
XVIa Lietuva buvo vienintel pagonika valstyb Europoje. Lietuviai garbino dievus, aukojo aukas, degino
ventj ugn, atlikdavo apeigas, tikjo pomirtin gyvenim. Visuomenje gyvavo paprotin teis- i kartos
kart odiu perduodami paproiai ir tradicijos.
Lietuviai kr sutatines, karo, daro dainas. Savo rato neturjo, todl kryba buvo odin.
27
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Padariniai:
Prekybiniais centrais tapo Indijos ir Atlanto
vandenynai;
Sumenko Genujos ir Venecijos miest
reikm;
Ikilo nauji prekybos centrai;
Pinig kiekio padidjimas, kain padidjimas
sukl kain revoliucij;
Imtos steigti prekybins bendrovs
Spariai pltsi europiei geografinis akiratis
Spariais tempais nyko indn gentys
Iaugo Ispanijos, Portugalijos vaidmuo;
GEOGRAFINIAI ATRADIMAI:
1. Vaskas da Gama XVa pab atrastas jr kelias Indij. (Portugalija) Istm arabus i Indijos
vandenyno, ugrob jr kelius Indij ir m kontroliuoti prekyb. Ukariautas teritorijas siek
paversti kolonijomis.
2. Kristupas Kolumbas XVa. Pab atrado Amerik. (Italas, Ispanija)
3. Fernandas Magelanas XVIa. apiplauk em, rod, kad ji apvali, rod, kad yra laiko juostos laiko
skirtumai, susidar dl ems sukimosi (Ispanija)
Um atrastas emes, platino krikionyb, naikino vietos kultras, civilizacijas, vietos gyventojus
paversdavo vergais, vert dirbti nepakeliamus darbo. Dl nepakeniam darb, infekcij iabuviai masikai
mir. Plantacijose m trkti darbo jgos, todl pirkliai kolonijas m gabenti juodaodius afrikos vergus.
Taip Amerikoje atsirado juodaodi, kuriais prekyba dav neregt peln.
Portugalijos kolonijos Afrikoje, Ispanijos Amerikoje.
28
29
REFORMACIJA XVIa
Reformacija judjimas u banyios pertvarkym.
Ekskomunikavimas paalinimas i religins bendruomens.
XVa katalik banyia igyveno gili kriz. Dvasininkai siek turt ir prabangos, nesirpino dvasiniai reikalais, nesilaik
dievo sakym, celibato. Plito simonija (banytini pareig pirkimas), indulgenicija (Nuodmi atleidimas u pinigus).
Pilieiai piktinosi lobstania katalik banyia, dideliais mokesiais, kunigaikiai siek uvaldyti banyios turtus,
sumainti jos tak.
1517m. M. Liuteris paskel 95 tezes ant Vitembergo katedros dur. (Reformacijos pradia).
Anot Liuterio:
Ne pinigai, o Dievas ir gilus tikjimas atleidia nuodmes;
Vienintelis tikjimo altinis ventasis ratas, tad tikintieji gali isiversti be dvasinink tarpininkavimo;
Banyia turi atsisakyti turt ir rpintis tikinij dvasiniais reikalais.
Popieius pareikalavo atsisakyti savo idj, o ian nesutikus paskelb eretiku ir atskyr Liuter nuo banyios.
Nepasitenkinimas valdia augo, j rm vis daugiau gyventoj. Taip susiformavo nauja krikionybs kryptis
protestantizmas ir judjimas u katalikybs pertvarkym REFORMACIJA.
Reformacijos srovs:
1. liuteronai (Skandinavijos alys),
2. Anglikonai (Anglija), - ilieka ikilmingos apeigos ir vyskupai.
3. Kalvinistai (evangelikai reformatai) (veicarija, Olandija) likimas nulemtas Dievo (predestinacija).
Nesantaika baigsi 1555m. priimta Augsburgo taika, kuri skelb kieno valdia, to ir tikjimas.
I Vokiei valdov pirmasis reformacijos pus perjo Kryiuoi ordino magistras Albrechtas, kuris Ordino valstybe
pavert pasaulietine.
KONTRREFORMACIJA XVIa.
Dl reformacijos majo popieiaus taka, banyia neteko turt. Katalik banyia m kovoti prie reformacij.
Kontrreformacija katalik banyios judjimas, kovojs prie reformacijos plitim, eretikus.
Anatema banytin bausm, prakeikimas, atskyrimas nuo banyios.
Hugenotai kalvinistai Pranczijoje.
Inkvizicija banytinis teismas skirtas kovoti su banyios prieais.
Kontrreformacija pasireik:
30
RENESANSAS (ATGIMIMAS)
Renesansas antikos kultros, mokslo ir meno atgimimas, suklestjimas, dmesys asmeniui bei perjimas nuo
vidurami prie naujj laik (IVX-XVIa) ITALIJA
ATSIRADIMO PRIELAIDOS:
Domjimasis praktine mogaus veikla svarbus idjinis renesanso kultros formavimosi veiksnys. Toks aktyvumas
laipsnikai keit visuomens smon formavo veiklius bei energingus mones, kr poir, kad viskas priklauso nuo
asmens sugebjim ir valios.
RENESANSO BRUOAI:
Dmesys mogikajam gyvenimui, pagarba mogui, jo
gali auktinimas;
Senj graik, lotyn, hebraj kalb mokymasis.
Nagrinjami Senovs Romos statymai, filosof kriniai,
senieji rankraiai.
Literatra - ne tik dorovinio, bet ir politinio poveikio
priemon;
Atsirado tautin literatra;
Literatroje vaizduojamas realus mogus ir gyvenimas;
Tapyboje didiausias dmesys konkreiam mogui
(portretai)
31
mokyklose, valstybs staigose, leisti knygas. M.Daukos lietuvybs programa turjo daug takos XIX a. tautiniam
sjdiui.
33
LIUBLINO UNIJA
Geopolitin padtis XVI a. LDK, turinti labai didel teritorij, atrod silpna tarp stiprjani gretim valstybi.
vedija. Dauguma valstiei buvo pilieiai nebuvo atidavinjami bajorams, veriami baudiauninkais, o
savanorikai jo kariuomen ir padjo karaliui kovoti dl takos Baltijos jros regione.
Rusija. Nusikrat mongol totori jungo. Susikrusi centralizuota Rusijos valstyb stengsi atgauti Kijevo Rusios
ribas, suvienyti visus rusus vienoje valstybje ir, ijus prie Baltijos jros, umegzti ryius su kitomis Europos
valstybmis.
Livonijos karas (1558-1583 m.). susilpnjusio Livonijos ordino emes pretendavo LDK feodalai. Didysis kunigaiktis
ygimantas Augustas privert Livonijos magistr pasirayti pagalbos sutart, nukreipt prie Rusij, todl i upuol
Livonij. 1561m. Livonija pasidav Lietuvai, ordinas nustojo gyvavs. teritorij dalybas ir varybas dl
viepatavimo Baltijos jroje sitrauk vedija.
Neskms karuose su Rusijos valstybe, baim dl jos nuolatinio stiprjimo, totori puldinjimai, vert Lietuvos
feodalus iekoti Lenkijos paramos.
Lietuva buvo sitraukusi Livonijos kar, todl Lenkijai atsirado proga prisijungti toki didel valstyb, uvaldyti
Ukrain bei kai kurias rus emes.
Mirus ygimantui Augustui, turjo pasibaigti Gediminaii dinastija. Lenk feodalai bijojo, kad valdovu lenkai ir
lietuviai irinks ne t pat asmen.
Lietuvos bajorai troko lygi teisi su Lenkijos bajorais.
Unijos slygos: LDK ir Lenkijos karalyst susijungia ir sudaro vien valstyb Respublik (epospolit).
Bendra: Valdovas, seimas(Varuvoje), pinigai, usienio politika
Atskira: pavadinimas, teritorijos, kariuomens, teismas, idas
Liublino unijos pasekms:
Buvo sukurta precedento neturinti Jungtin valstyb, viena didiausi Europoje. Usienio santykiuose Lenkija ir
Lietuva figravo kaip viena valstyb, todl jos odis buvo svaresnis.
Sudarius unij, Respublika galjo skmingiau ubaigti Livonijos kar.
Unija susilpnino Lietuvos valstybingum. Valstybs politika buvo vykdoma atsivelgiant Lenkijos interesus.
Respublika tapo ekonomikai stiprjanios Vakar Europos emdirbysts priedu.
Respublik silpnino demografins krizs, kaimyn agresija, konservatyvi vidaus ir socialin politika.
sivyravo anarchija. Reform vengimas, liberum veto tes, neveiksminga centrin valdia ir seimas.
vyko savotikas politinis susiskaldymas pavietus ir didik grupes.
Vyko kultrin polonizacija, lkt ekspansija LDK emes, bajor ir miestiei lenkjimas.
Bajoras privilegijuoto pasaulietini feodal emvaldi luomo atstovas.
lkta 1. Lenk ir lietuvi smulkij bajor pajuokiamasis pavadinimas. 2. Sulenkjs lietuvis. 3. Plikbajoris
35
VU KRIMAS IR REIKM
KRIMO APLINKYBS:
Reformacijai ir plintanios renesanso idjos sudar slygas kurtis vidurinms mokykloms. Daugjo mokytoj,
mons suprato mokslo svarb.
Lietuvos ekonomikos, kultros ir politins raidos aplinkybs subrandino visuomens poreik turti auktj
mokykl ir pareng jai slygas kurti Lietuvoje.
Dl teiss kurti toki auktj mokykl varsi katalikai ir protestantai. Kontrreformacijos jgas palaik karalius
ygimantas Augustas, todl katalikai 1570 m. gavo teis Vilniuje kurti kolegij ir universitet.
1579 m. balandio 1 d. Respublikos karalius Steponas Batoras pasira Vilniaus universiteto (Akademijos)
krimo akt. Tai buvo dovana bajorams, nepatenkintiems Liublino unija, suartjimu su Lenkija ir apribotu LDK
valstybingumu.
Popieius ir jzuitai palaik pertvark, nes tikjosi universitet paversti kovos su reformacija, katalikybs
skeidimo centru.
EIGA:
REIKM. Taip antroje XVI a. pusje Lietuvoje susidar ibaigtos struktros vietimo sistema, nors mokykl tinklas
tankumu ir neprilygo geriausioms to meto Vakar valstybms. VU buvo vienintel LDK auktoji mokykla to meto
mokslo idinys. Akademija prisidjo prie lietuvikos ratijos, vietimo ir mokslo plitimo LDK, tapo svarbiu Ryt Europos
kultros centru, buvo svarbus kultrinio klestjimo postmis. VU susitek gausus brys intelektual, kuri darbai
atitiko europinius standartus bei buvo naudojami kituose Europos universitetuose. Per 20 met buvo iugdyta pirmoji
lietuvi dstytoj ir profesori karta, kuri savo Vilniaus universitete gytas inias jau galjo pritaikyti Lietuvoje.
LIETUVOS STATUTAI
Pagonikoje Lietuvoje teis buvo paprotin. Atjus krikionybei, m plisti raytin teis. Egzistavo statymai, galioj
tik atskirose emse. Tai komplikavo valstybs valdym, todl kilo poreikis juos suvienodinti, koreguoti ir surinkti
vien rinkin. Savo teiss kodekso sukrimas turjo pasitarnauti Lietuvos savarankikumo nuo Lenkijos isaugojimui.
Pirmasis (1529m.) Sudarytas Pon tarybos iniciatyva, Alberto Gotauto pastangomis, valdant ygimantui Senajam.
Esm: teisinta viepataujanti pon padtis valstybje ir valstiei priklausomyb nuo emvaldi.
Antrasis (1566m.) valdant ygimantui Augustui. Esm: bajorams suteikta teis dalyvauti valdant valstyb, jis visi
paskelbti lktomis ir traukti krato politin gyvenim, bajorams leista visikai lasvai disponuoti eme, valstieiai su
eme paskelbti bajor nuosavybe.
Treiasis (1588m.) valdant Zigmantui Vazai. Esm: Galutinai patvirtintas valsteii baudiavinimas, teisintas Lietuvos
savarankikumas bendroje valstybje su Lenkija.
36
37
STEPONAS BATORAS
(1533 09 28-1586 12 12), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaiktis. LDK atstovai valdovu j pripaino tik po ilg
deryb, kai is patvirtino, kad Lenkija ir Lietuva yra federacin dviej lygiateisi ali valstyb.
Veikla:
Paadjo isaugoti LDK savarankikum, bendrus seimus aukti pakaitomis Lietuvoje ir Lenkijoje, LDK
kariuomens vadais neskirti lenk;
laviravo tarp pon ir vidutinij bajor, orientavosi stiprjanius bajorus;
steig aukiausias apeliacines bajor instancijas vyriausiuosius tribunolus;
patvirtino Lietuvos Statuto (1566) pataisas. Taip sulygino kai kurias bajor ir didik ekonomines ir politines teises,
ivadavo bajorus nuo didik valdios, sustiprino feodalines bajor teises.
Stiprindamas karaliaus valdi, kovojo su lenk ponais, paremdavo katalik banyi, kovojani su reformatais.
Kad bt nepriklausomas nuo bajor, Respublikos kariuomen sustiprino samdytais vokiei ir vengr kazok
daliniais.
Vilniuje steig patrank liejykl, perorganizavo kariuomen, ved uniform, patobulino artilerij ir karin
ininerij.
Usienio politikoje labiausiai stengsi prie Respublikos prijungti Livonij.
Karali rm katalik banyia, turjusi stipri centralizuot organizacij. Ji atitiko paties Batoro centralizacijos
umojus. Reformatai j rm u religin tolerancij.
Akcentavo, kad jis nenori bti popierinis karalius. Pagrindinis jo politikos udavinys - karaliaus valdios
stiprinimas. Taiau suprato, kad mginimas siekti absoliutizmo sukels didiul pasiprieinim.
Rmsi katalik Banyia, disponavusia stambija emvalda ir kitokiais turtais, jzuit Ordinu..
Dideles viltis jis siejo su jaunuomens aukljimu. Rm jzuit Ordin, stengsi auklti jaunim atsidavimo
monarchijai dvasia, negailjo l jzuit mokykl steigimui ir j aprpinimui.
1579 m. pasira privilegij perorganizuoti Vilniaus jzuit kolegij akademij ir universitet. Ramus
jaunuomens aukljimas, jo nuomone, tuos kratus turjo tviriau susieti su valstybe.
Reguliuodamas LDK ir Lenkijos santykius, laiksi kompromis politikos.
I austr ir turk jungo jis norjo ivaduoti savo tvyn Vengrij. O tam buvo btinas Respublikos sustiprinimas,
Maskvos suvarymas.
Jo viepatavimas pagyvino Lietuvos gyvenim. Po imto met pertraukos vl irykjo persvara santykiuose su
Maskva, prie Respublikos buvo prijungta Livonija. Didelis jo nuopelnas buvo Vilniaus universiteto krimas.
Steponas Batoras, nepaliks pdini, mir 1586 m. iem Gardine.
38
1. v. Petro ir Povilo banyia brandiojo baroko edevras. Jos fundatorius LDK etmonas
Mykolas Kazimieras Pacas. Banyia dvibokt, turi nedidel kupol, jos planas lotyniko
kryiaus formos. Vertingiausias yra banyios interjeras, j puoia apie 2000 lipdini, kuriuos
sukr ital meistrai.
v. Jon banyia po gaisro rekonstruota vlyvojo baroko stiliumi. Pagrindin fasad sudaro
keturi majantys tarpsniai. Lauyti, banguoti karnizai ir nevienodai atsiki ploktumos sudaro
banguoto fasado spd. Fasadas puotas ventj skulptromis.
39
APVIETA (XVIIa-XVIIIa)
Apvieta XVIIa Europoje kils kultrinis sjdis, kurio pagrindinis tikslas pasitelkus prot ir vietim sukurti laisv,
laiming moni visuomen.
Pagrindins idjos apie mog:
Pasaulietikas (domisi pasaulio istorija ir kultra)
Laisvamanikas (turi teis svarstyti vairius gyvenimikus klausimus nebijodamas griauti nusitovjusi ties)
Domisi visuomens problemomis, ydomis, trkumais
Iauktinama proto galia
Pagrindins idjos apie valstyb:
Siekiama gyvendinti geresns valstybins santvaros
projektus;
Valstyb turi tarnauti visiems, o ne tik karaliui ir
kilmingj sluoksniui
Kritikuotas absoliutinis valdymas
Siekis sukurti ideali visuomen ir valstyb
Plito prancz kalba
Paplito slaptos mason draugijos (skelb religin, tautin
tolerancij, dorovin tobuljim)
40
Sankiulotai sukilo, nuvert karali. Konstitucin monarchija lugo. Naujai irinktas konventas Pranczij paskelb
respublika, karalius giljotinuotas.
Europos monarchus apm siaubas. Dauguma valstybi paskelb Pranczijai kar. Pranczijoje prasidjo
pilietinis karas.
Valdi per ginkluot perversm ugrobia jakobinai. alyje sitvirtino jakobin diktatra. Jie griebsi teroro,
persekiojo Katalik banyi, ved tvirtas kainas, valstieiai tapo ems savininkais, u spekuliacij ir preki
slpim buvo iauriai baudiama.
Nepasitenkinimas diktatra augo, 1794m. vykdius termidoro perversm jakobinai buvo nubausti ir paalinti i
valdios.
Pradjo valdyti direktorija, po perversmo kurtas Konsulatas.
NAPALEONAS BONAPARTAS
Napoleono atjimas valdi.
Kariuomens padedamas Napoleonas apsupo Nacionalin susirinkim ir vykd valstybs perversm ivaik Direktorij
ir Konvent, Pranczij m valdyti trys konsulai (1799 m.).
Napoleonas ikart tvirtino savo valdi: tapo pirmuoju konsulu deimiai met, o vliau ir iki gyvos galvos.
Napoleonas vainikuotas imperatoriumi, o Pranczija paskelbta imperija (1804 m.).
Napoleono vidaus politika
Valstyb buvo centralizuojama, naikinama savivalda.
Pasira konkordat su Popieiumi, pagal kur atkurta katalik banyios veikla, taiau j kontroliavo valstyb.
Sutvark finansus kr Pranczijos bank, ved valiut (aukso frank), veiksming mokesi sistem, pltojo alies
ekonomik.
Parengti nauji statymai Napoleono (civilinis) kodeksas (1804 m.). Jis garantavo vis piliei lygyb prie statymus,
asmens laisv, feodalini santyki panaikinim, nuosavybs teis. turjo didiul reikm tolesniam civilins teiss
formavimuisi, jo pagrindu buvo sudaromi kit ali kodeksai.
Usienio politika:
Banginio ir lito kova karas tarp Pranczijos, kuri buvo pajgesn sausumos miuose, ir Didiosios Britanijos, kuri
turjo galingesn laivyn.
Reino sjunga buvo sukurta panaikinus ventosios Romos imperij. Napoleonas sujung 14 vokiei kunigaiktysi,
pripastani imperatoriaus virenyb ir atidavusi jam savo kariuomen
Kontinentin blokada Napoleono paskelbti dekretai, draudiantys Europos emyno valstybms prekiauti su Anglija ir
palaikyti su ja bet kokius ekonominius ryius
Sudar vasalin Varuvos kunigaiktyst
imto dien laikotarpis laikinas Napoleono grimas valdi, truks imt dien. Napoleonas pasinaudojo tuo, kad
tarp Vienos kongrese dalyvaujani ali kilo nesutarim, ir be mi eng Paryi.
Napoleono epocha (1799-1815 m.)Vyko ukariaujamieji karai, kuri rezultatas didiul imperija, apimanti beveik vis
Europ. Valdia buvo sutelkta vieno mogaus Napoleono I rankose. Po vis emyn plito laisvs ir lygybs idjos, o
Napoleono kodeksas takojo visos Europos civilin teis. Feodalizmas jau nebepajg atsigauti.
NAPOLEONAS IR LIETUVA
Rusija trukd Napoleonui gyvendinti savo planus uvaldyti Ryt Europ. Jis, nepaskelbs karo, 1812 m. persikl per
Nemun ir pradjo yg Rusijos Imperij. Um Vilni. Kratas, per kur ygiavo jo armija, buvo nusiaubtas, gyventoj
turtas igrobstytas, daug sodyb sudeginta. Napoleonas stengsi pelnyti lenk ir lietuvi bajor palankum, sudar
Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts laikinj valdi, kuriai i tikrj vadovavo okupantai. Lietuviai tikjo, kad Napoleonas
pads atkurti alies Nepriklausomyb, todl klaus jo nurodym, pild jo kariuomen kareiviais, aprpino j maistu.
Napoleono armija buvo sutriukinta rus. Karo ir okupacijos padariniai buvo sunks. Lietuva neteko deimi tkstani
moni, buvo sudeginta gausyb pastat, igrobstyti gyvuliai, sutrypti pasliai. Buvo ir teigiam pusi. Varuvos
kunigaiktystei priklausanioje Unemunje vestas Napoleono kodeksas. io krato valstieiai pirmieji paleisti i
baudiavos. Napoleono atnetos idjos skatino bajor smoningum, skatino valstybingum.
Nugaljus Pranczij, Varuvos kunigaiktyst lugo. Vienos kongreso nutarimu ji atiteko Rusijai. ia buvo sudaryta
autonomin Lenkijos Karalyst.
Napoleono pralaimjimo prieastys:
Imperijos politika Pranczijoje buvo nukreipta naujoms teritorijoms ukariauti ir tautoms pavergti, siekiant sukurti
pasaulin valstyb.
Napoleonui buvo svetima svoka nacionalin nepriklausomyb. Europos emlap jis pertvarkinjo
nekreipdamas dmesio nacionalinius interesus, iuo atvilgiu jis buvo tikras feodalini monarch pdinis.
Tokia politika XIX a. pradios slygomis, kai prasidjo nacionalini valstybi formavimosi procesas, buvo
pasmerkta lugti.
42
VIETIMO AMIUS
vietimo epocha XVIII a. Europos valstybse ir iaurs Amerikoje vyks visuomenins minties ir kultros raidos etapas.
Tai buvo savotikas humanizmo tsinys, taiau vietjai (raytojai, filosofai, ekonomistai) daugiau dmesio skyr
visuomeniniams klausimams. Tikjo monijos paanga ir ypatingu vietimo vaidmeniu iame procese, siek racionaliai
painti pasaul, pasitelkiant moksl ir visuomens vietim. Smerk religin nepakantum, statym neteisingum, luom
privilegijas ir reikalavo vis moni lygybs prie statymus; kritikavo tokius autoritetus kaip banyia, valdia (pasisak
prie feodalizm). iuo laikotarpiu paplito kosmopolitizmo idjos buvo teigiama, kad mogaus tvyn yra visas
pasaulis, o tautiniai skirtumai nereikmingas dalykas, pasauline kalba tapo prancz k.
Idj reikm: ireik kylanios buruazijos siekius, buvo praktikai gyvendintos iaurs Amerikos kolonijose ir turjo
didel tak Pranczijos revoliucijoje.
Apviestasis absoliutizmas. Nuo XVIII a. vidurio daugelio Europos valstybi monarchai vykd pertvarkymus, kuriais
siek sustiprinti savo valdi ir kuriuos palaik bei skatino vietjai.
Administracijos centralizavimas.
Baudiamj statym suvelninimas, kankinim udraudimas.
Pramons, prekybos, emdirbysts rmimas, baudiavos lengvinimas arba naikinimas.
Tolygesnis mokesi paskirstymas ir bajorijos apmokestinimas.
vietimo pltojimas.
Banyios takos mainimas, religinis pakantumas.
Reformos buvo vykdomos Austrijoje, Prsijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, vedijoje, Danijoje. Rusijos imperator
Jekaterina II taip pat buvo susiavjusi vietimo idjomis, susirainjo su Volteru, Didro, taiau praktinje veikloje
reformos buvo pavirutinikos. Sost ir filosof sjunga truko iki Didiosios Pranczijos revoliucijos. Jos igsdinti
monarchai atsisak planuojam pertvarkym, o vietjai jiems m atrodyti pavojingi.
43
Tikslai:
Nusprsti tolesn Europos likim;
Utikrinti taik ir teisingum;
Ukirsti keli revoliucijoms;
Ilaikyti senj monarchin santvark Europoje
Pasidalyti Napoleono imperijos teritorijas;
Rezultatai:
Europoje atkurta iki Didiosios Pranczijos revoliucijos buvusi tvarka;
sostus grintos senosios valdov dinastijos;
Laikinai sustiprintos feodalins monarchijos;
Naujai perdalyta Europa ir kolonijos;
kurta ventoji sjunga
Pristabdyti isivadavimo judjimai
Vienos kongreso nustatytos ribos tarp valstybi nepanaikino nesantaikos. 1830 m. Europos
valstybse prasidjo demokratiniai nacionalistiniai sukilimai, siek pertvarkym ar
nepriklausomybs.
Kongreso metu neatsivelgta ma taut norus ir interesus didij valstybi atvilgiu.
Kongreso dalyviai beveik neposdiavo, Europos likimas buvo sprendiamas pokyliuose, medioklse, todl
jis pavadintas okaniuoju.
Teritoriniai pokyiai:
Austrijai atiteko iaurs Italijos dalis.
Rusija gavo Varuvos kunigaiktyst (pavadino Lenkijos karalyste. Ji turjo autonomij Rusijos
sudtyje) bei gavo teis valdyti Suomij ir Besarabij.
Prsija gavo teritorij prie Reino zonos.
Anglams atiteko Olandijos kolonijos ir kai kurios Ispanijos ir Portugalijos ems.
vedijai buvo perduota Norvegija
Prie Olandijos prijungta Belgija. Sudaryta Jungtin Nyderland karalyst.
ventoji sjunga (Austrija, Rusija
ir Prsija) Anglija nedalyvavo.
Tikslai:
Ilaikyti Europos
valstybi sienas
Ginti absoliutines
monarchijas
Slopinti tautinio
isivadavimo judjimus ir
revoliucinius sjdius.
Po Didiosios Pranczijos
revoliucijos atsirads
nacionalizmas iplito visoje
Europoje. Prasidjo tautini
isivadavim judjimai.
44
Kas kariavo
Prieastys
Rezultatai
16541667m.
ATR su Rusija
16551660m.
ATR su
vedija
1700-1721
m.
iaurs karas
(ATR, Danija
ir Rusija su
vedija)
46
1830-1831 m. SUKILIMAS
Sukilimo prieastys:
Vidins:
noras isivaduoti i Rusijos imperijos ir atkurti ATR;
caro ketinimas sisti Lenkijos kariuomen slopinti revoliucij Europoje.
Iorins:
1830 m. revoliucija Pranczijoje, Belgijos atsiskyrimas nuo Nyderland.
judjimas prie Europos valstybi monarch vest ventosios sjungos sistem.
Sukilimo eiga:
I etapas - partizanin kovos taktika. Susikr Vyriausiasis komitetas, turjs vadovauti sukilimui.
Sukilliai, daugiausia valstieiai, telksi nedideles grupeles ir didesnius brius, buvo siekiama
paralyiuoti gerai ginkluotus rus dalinius. Rus kariuomenei pavyko izoliuoti Vilni.
II etapas - Vilniaus ir Kauno turmas. I Lenkijos atvyko reguliariosios armijos korpusas,
vadovaujamas generol A.Gelgaudo ir D.Chlapovskio. Kaunas paimtas be didesni pastang,
taiau Vilniaus puolimas nepavyko. Sumuti prie Paneri ir neskmingai mgin paimti iaulius,
sukilliai buvo priversti trauktis. Vilniaus generalgubernatorius sutelk galing kariuomen,
atrm Vilnius puolim, persekiojo besitraukianius sukillius ir juos internavo
Sukilimo pralaimjimo prieastys:
Politins: neaiki ir konservatyvi sukilimo programa, baiminimasis, kad radikals veiksmai sukels
liaudies revoliucij, sukilimo vad konservatyvumas.
Karins: pranaesns prieo jgos, nedarnus vadovavimas. Sukilliai patys gaminosi ginklus,
amunicij ir kitus karinius reikmenis, tik tredalis turjo aunamuosius ginklus.
Socialins: bajor noras ilaikyti savo privilegijas. Nesugebta sukilim pritraukti vis valstiei,
nes nenorta naikinti baudiavos.
Sukilimo padariniai: Rusijos valdia, numalinusi sukilim, msi lenkik prad naikinimo politikos:
Konfiskuoti sukilli dvarai, i dvarinink reikalauta papildom mokesi, itikimybs.
Sukilliai buvo tremiami Sibir, atiduodami rekrtus, i j atimamos pilietins teiss.
Katalik banyia neteko emi, udaryta dalis vienuolyn.
staig ir pareigybi pavadinimai pakeisti rusikais, valdikose staigose vesta rus kalba,
valdininkais galjo bti tik rusai.
Udarytas Vilniaus universitetas (1832 m.), likviduota Vilniaus vietimo apygarda.
Panaikintas III LDK Statutas (1840 m.), vesti Rusijos statymai ir teismai.
Buvusios LDK ems imtos vadinti iaurs Vakar kratu.
Lenkijos karalyst neteko autonomijos, panaikintas seimas, konstitucija, kariuomen.
Rusinimas prievartinis nerusik taut, jusi Rusijos imperij, asimiliacija.
47
1863-1864 m. SUKILIMAS
Sukilimo prieastys
Ioriniai veiksniai:
Vidiniai veiksniai:
1861 m. baudiavos panaikinimo slygos
nuvyl valstieius ir pablogino socialinius Rus revoliucionieri taka.
Daugelis aukt Rusijos pareign prastai
reikalus.
vykd nutautinimo politik, nuolaidiavo
Lietuvoje pltsi konspiracin veikla, krsi
lenk klausimu.
slaptosios draugijos (baltieji,
Ikilo trilyps federacijos (Lenkija-Lietuvaraudonieji), aktyvjo antirusika veikla.
Rusia) idja.
Prasidjo politins-religins manifestacijos
raginanios atkurti ATR su 1772 m.
sienomis.
Pralaimjimo prieastys:
Sukilliai buvo prasiau ginkluoti, o rusai buvo sutelk didesn ir pajgesn armij.
Sukilimui nebuvo tinkamai pasiruota, vadovybje vyko nesutaikoma pair kova. Konservatyvs
baltieji isigando valstiei revoliucijos.
Sukilli neparm usienio valstybs. Buvo laukiama tarptautinio savanori brio, taiau
ekspedicija lugo.
Generalgubernatorius M.Muravjovas karinmis, politinmis akcijomis iauriai slopino sukilim.
Sukilimo padariniai: Buvo patvirtinta rusik prad atkrimo programa skelbusi, kad iaurs vakar
kratas senosios rus ems:
Udrausta lietuvika spauda (1864 m.), lotynikoji abcl pakeista rusika. I mokykl, staig
paalinta lietuvi kalba.
Skiriant valdininkus pirmenyb teikiama rusams staiatikiams, lietuviams udrausta uimti bet
koki valstybin tarnyb.
Didinama rus emvalda, keliami rus kolonistai.
Apribota katalik banyios veikla, sudaromos slygos plstis staiatikybei.
Udrausta draugij veikla.
Udaromos lietuvikos ir steigiamos rusikos mokyklos.
Represijomis slopinamas tautinis judjimas.
Spaudos draudimas 1864-1904 m. laikotarpis, kada persekiota lietuvika spauda lotyniku, o nuo 1872 m.
ir gotiku riftu. Draudim paskelb Vilniaus generalgubernatorius M.Muravjovas.
Gradanka kirilicos (rus abcls) modifikacija, Petro I iniciatyva 1708 m. sigaljusi Rusijoje ir vartota
pasaulietikoje spaudoje, 1918 m. dar kart modifikuota ir vartojama iki iandien.
Knygneys mogus, spaudos draudimo laikotarpiu i Rytprsi gabens ir Lietuvoje platins slapt
lietuvik spaud. ymiausiu lietuvi knygneiu laikomas Jurgis Bielinis.
Daraktorius 1. Iki 1863 m. lietuvik parapini mokykl mokytojas. 2. nuo 1864 m.- slaptj lietuvik
mokykl mokytojas. Daugiausia savamokslis.
48
49
Pagrindinis nutarimas: reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje, irinktu visuotiniu balsavimu.
Autonomija savivalda, savarankikumas, teis paiam tvarkyti savo reikalus.
K turi apimti autonomija? Etnografin Lietuva ir ekonomikai, tautikai, kultrikai jai artimi kaimyniniai
kratai.
Suvalk lietuviai siek prijungti Unemun prie Lietuvos.
Senoji Rusijos santvarka turi bti panaikinta, caro vyriausyb nuversta.
Kokiomis priemonmis reikia siekti autonomijos? Vienyti lietuvi politines jgas ir jungtis su kitomis Rusijos
tautomis; boikotuoti rus valdi: nemokti mokesi, udarinti monopolius, neleisti vaik rusikas
mokyklas, neiti kariuomen, teismus ir kitas valdios staigas, rengti streikus.
50
totalitarizmas;
vienpartin sistema ir vado kultas;
iniasklaidos kontrol;
valstybins valdios ir ekonomikos centralizacija;
teroras represinis aparatas;
agresyvi usienio politika;
politini teisi ir laisvi panaikinimas;
vaik ir jaunimo ideologinis apdorojimas.
Skirtumai:
Komunizmas:
Faizmas:
turto nacionalizacija;
banyios naikinimas ir dvasinink
represijos;
propaguojamas taut draugyst principas;
skelbiama taika, taiau sigali jga ir smurtas;
skleidiama pasaulins revoliucijos idja ir
valstybs nunykimo teorija;
pakirstas
valstiei
ekonominis
savarankikumas;
auktinama klasi kova.
privati nuosavyb;
banyia valstybs pusje;
antisemitizmas, nacionalizmas, rasizmas;
propaguojamas jgos kultas, auktinamas
karas;
imperij krimo idjos;
iliko savarankiki kininkai;
propaguojama tautos vienybs idja.
Faizmas Italijoje
Faizmo sigaljimo Italijoje prieastys:
Po karo suiro alies ekonomika, plito nedarbas, neramumus kl demobilizuoti kariai.
Augo nepasitenkinimas Versalio taikos sutartimi, nes Italija negavo adt emi.
karalius ir vyriausyb nesugebjo palaikyti alyje tvarkos.
Faist idjos plito tarp vairi gyventoj sluoksni: daugiausia juos rm vidurinij klasi
atstovai, pramonininkai ir ems savininkai, judjim vertin kaip prieprie kylaniam
socializmui.
Italikojo faizmo bruoai:
Demokratijos panaikinimas. I valstybs valdymo istumti faistams nepritariantieji, vesta
spaudos ir radijo cenzra, udraustos kitos politins partijos, sukurta politin policija kovai su
opozicija, panaikinta vietos savivalda ir pakeista parlamento rinkim tvarka, grietai
kontroliuojamos profsjungos.
Propaganda. Faistins pairos skleidiamos mokyklose, vaik ir jaunimo organizacijose, per
visuomens informavimo priemones.
Valstybs iklimas aukiau u asmen.
Autoritarizmas politins aukiausios valdios, nerenkamos ir nekontroliuojamos, sutelkimas
vienose rankose, bet kokiomis priemonmis reikalaujantis visiko paklusnumo. Visa valdia
sukoncentruojama dus rankose, propaguojamas vado kultas.
Nacionalizmas. Siekiama teigti italams, kad jie yra galinga tauta, norint padidinti baltj ital
skaii, remiamos daugiavaiks eimos; leidiami antisemitiniai statymai.
Ekspansin politika. Vykdomi didels apimties visuomeniniai projektai (tiesiamos autostrados,
sausinamos pelks), siekiama atkurti Romos imperij: Italija upuola Etiopij, istoja i Taut
sjungos (1937 m.), suartja su naci Vokietija.
Benitas Musolinis (1880-1945 m.) 1919 m. kr buvusi karo dalyvi organizacij, jos nariai vadinosi
faistais. Skleid socialin ir nacionalin propagand, kovojo su socialistais ir demokratiniu judjimu. Savo
diktatr ved 1926 m. Tauta j vadino due (vadu). Jam valdant, panaikintos visos demokratins laisvs ir
teiss, u politinius sitikinimus imta persekioti, udyti mones. Musolinis alyje organizavo vieuosius darbus,
militarizavo ekonomik ir kr didiul armij. 1940 m. stojo Antrj pasaulin kar Vokietijos pusje ir
okupavo dal Pranczijos, Jugoslavijos ir Graikijos. Italijai pralaimint kar, Musolinis nualintas nuo valdios,
suimtas ir udarytas kaljim. Vliau suaudytas.
52
Ginklavimosi varybos. Daugelyje valstybi karo prievols laikas buvo prailgintas, alys vis didino karo
ilaidas, industrin visuomen buvo pajgi masikai gaminti ginklus.
Imperializmo politika;
Iaugs Europos taut nacionalizmas: vienos tautos skelbsi es pranaesns u kitas, skleid
nacionalistin propagand, karui buvo skiriamas teigiamas vaidmuo monijos istorijoje.
Karo pretekstas: Austrijos-Vengrijos sosto pdinio Ferdinando nuudymas Sarajeve. Austrija-Vengrija teik
Serbijai ultimatum, kuriame reikalavo pasmerkti mogudyst ir atsiprayti. Nors Serbija prim beveik visas
padiktuotas slygas, Austrija-Vengrija nutrauk su ja diplomatinius santykius. Atsakydama tai, Rusija, kuri gyn
Serbij, paskelb mobilizacij. Vokietija, stojusi Austrijos-Vengrijos pusje, paskelb kar Rusijai (1914 m.
rugpjio 1 d.). Prasidjo karas.
Eiga:
1914 m. n viena i kariaujani pusi nepasiek lemiamos pusiausvyros. Vokietijos kariuomen um
Belgij ir atakavo Pranczij. Prasidjus Rusijos puolimui rytuose, vokieiai buvo priversti kariauti dviem
frontais. Marnos myje prancz armija sustabd vokieius, nusistovjo Vakar frontas. Prasidjo karas
jrose Didioji Britanija ir Vokietija stengsi blokuoti viena kit, nepraleisti prekybos laiv prieininko
uostus. Galicijoje Rusija palau Austrijos-Vengrijos prieinimsi, taiau tolesn puolim sustabd
Vokietija. Manevrin kar pakeit pozicinis.
1915-1916 m. puolimo iniciatyva priklaus Centrinms valstybms. Ipro myje Vokietija panaudojo
chloro dujas. kar Antants pusje stojus Italijai, nustojo galioti Trilyp sjunga. Vokietija nustm Rusij
rytus, um Lenkijos karalyst, Lietuv. Verdeno myje vokieiai nepalau prancz gynybos, o jr
myje prie Jutlandijos nepasisek nutraukti jrins blokados jai m trkti aliav, grs kio suirut.
Rus armija um Bukovin ir dal Galicijos.
1917 m. irykjo Antants strategin iniciatyva. Povandeninio karo metu Vokietijos laivynas masikai
skandino Antants ir neutrali ali laivus. kar stojus JAV (balandio mn.), sustiprjo Antants pozicijos,
pakito karo eiga. Rusijoje pamus valdi bolevikams, Rusija istojo i karo ir pradjo separatines derybas
su Centrinmis valstybmis.
1918 m. dl dideli karo nuostoli ir ekonomins suiruts alys pradjo siekti paliaub ar taikos sutari.
Brastos sutartis tarp Rusijos ir Centrini valstybi (kovo mn.): Rusija atsisak t buvusios imperijos emi,
kurias prarado per kar, suiro Ryt frontas. Amjeno operacija: Antant palau Vokietij ir privert trauktis.
Revoliucija Vokietijoje: nuversta imperatoriaus valdia ir paskelbta respublika. Kompjeno paliaubos (1918
m. lapkriio 11 d.): karo veiksmai baigsi, Vokietija prisipaino esanti nugalta.
VERSALIO SISTEMA
Keturiolikos punkt programa karui baigti. Paskelb JAV prezidentas Vilsonas (1918 m. sausio mn.), Svarbiausi
punktai:
Naujos sienos Europoje pagal valstybi kalb ir kultr.
Tik atviros taikos sutartys.
Laisvas plaukiojimas jra taikos ir karo metu.
Tarptautins prekybos suvarym panaikinimas.
Daugiau dmesio gyventoj reikalams kolonijose.
Taut sjungos krimas.
Paryiaus taikos konferencija (1919-1920 m.). Dalyvavo 32 valstybs, taiau lemiam bals turjo JAV (Vilsonas),
Didioji Britanija (Loidas Dordas) ir Pranczija (Klemanso). pasiraytos taikos sutartys su nugaltomis
valstybmis: Vokietija (Versalio), Austrija (Sen ermeno), Vengrija (Trianono), Bulgarija (Neji), Turkija (Sevro).
Karo padariniai ir rezultatai:
Vokietija turjo prisiimti kalt dl karo suklimo. Buvo apkarpyta jos teritorija: Elzasas ir Lotaringija atiteko
Pranczijai, Klaipdos kratas Antants valstybms, lenk ems su ijimu Baltijos jr Lenkijai, nuo
Vokietijos atkirsti Rytprsiai, Reino sritis demilitarizuota, atimtos visos kolonijos. Apribotas karinis
pajgumas, udrausta turti didesn nei 100 tkst. armij, gaminti tankus, karinius laivus ir lktuvus.
Vokietija privaljo sumokti reparacijas.
Austrijos-Vengrijos valstyb suiro Austrij, Vengrij, ekoslovakij, Jugoslavij.
Susikr naujos valstybs: Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, ekoslovakija, Austrija, Vengrija,
Jugoslavija.
Galutinai irykjo JAV pirmaujantis vaidmuo pasaulio ekonomikoje ir politikoje.
1920 m. enevoje kurta nauja tarptautin organizacija Taut sjunga, kurios tikslas garantuoti taik
pasaulyje, remiantis kolektyvinio saugumo principais. JAV prezidentas Vilsonas tikjosi, kad JAV per Taut
sjung gals vadovauti pasauliui, taiau kongresas nubalsavo prie amerikiei dalyvavim sjungoje.
Pasaulio emlapio pertvarkymas nepanaikino prieasi, suklusi kar: pralaimjusios valstybs siek
revano, tarp nugaltoj nebuvo vienybs.
uvo 10 mln. moni, sugriautas daugelio ali kis, badas, epidemijos, suirut.
Paspartjo karo technikos tobuljimas.
Padidjo moni revoliucingumas, ipopuliarjo socializmo ir komunizmo idjos.
Totalitarizmas 1. Neribota valstybin valdia, kontroliuojanti vis politin, socialin, kultrin bei ekonomin
gyvenim. Remiasi represiniu aparatu bei kariuomene. Tipiki pavyzdiai stalinizmas Soviet sjungoje,
hitlerizmas Vokietijoje. 2. Politiniai reimai, reikalaujantys nuolatinio teroro bei mobilizacij, kaip politins
varomosios jgos.
54
STALINO DIKTATRA
Komunizmas politin ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklas visuomen, turini gamybos priemoni
nuosavyb. Nuo 1919 m. Soviet Rusijos bolevikai vadinosi komunistais. Jie teig, kad socialistin revoliucija
vyks visame pasaulyje ir buvo pasireng padti bet kuriai sukilusiai liaudiai nuversti inaudotojus.
SSRS krimas (1922 m.gruodio 31 d.). SSRS sudt jo Soviet Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Ukaukazs
respublikos. Deklaracija skelb, kad respublikos susivienija savanorikai, turi teis bet kada istoti i SSRS,
taiau j teiss buvo formalios. Aukiausias valdios organas SSRS suvaiavimas, vykdomoji valdia
Liaudies komisar taryba. Vakar valstybs suprato, kad be aktyvaus Soviet Sjungos dalyvavimo nebus
galima garantuoti taikos pokario Europoje. Todl SSRS buvo kvieiama tarptautines konferencijas, pripainta
de facto ir de jure.
Po Lenino mirties (1924 sausio 21 d.) SSRS lyderiu tapo Josifas Stalinas. Jo sigaljimo prielaidos:
Politins. Po revoliucij ir pilietinio karo alyje nebuvo pajgios opozicijos, galjusios visuotinai
pasiprieinti administracinei-komandinei sistemai. Prieinosi tik atskiri mons.
Ekonomins. Atsirado visuomeninio produkto pasiskirstymo btinyb. Tai gyvendinti galjo tik stipri
centralizuota valdia.
Socialins. Gyventoj daugum SSRS sudar valstieiai, esantys arti anarchizmo ir lengvai pasiduodanti
stiprioms asmenybms.
Kultrins. SSRS buvo atsilikusi, neratinga alis, neturjusi demokratijos tradicij. Nuo seno mons buvo
aukljami itikimybs carui dvasia, mokomi nuolankumo ir susitaikymo.
Stalino charakterio savybs: garbs trokimas, valdingumas, veidmainikumas, panika baim netekti
valdios. Konkurencij tarp Lenino pasekj galjo veikti tik stipri, valinga asmenyb.
Stalinizmo bruoai:
Patvaldyst. Stalinas ir komunist partija kontroliavo ekonomin, kultrin, politin gyvenim.
Vado kultas. Stalinas buvo vadinamas i laik Leninu, taut tvu, jo garbinimas buvo pasieks religines
auktumas. Liaudis tikjo, kad nepritekliai, skurdas, teroras yra btini socializmui sukurti.
Socializmo vienoje alyje idja. Bent formaliai buvo atsisakyta pasaulins revoliucijos. Stalinas teig, kad po
to, kai socializmas bus sukurtas SSRS kaip pavyzdys, bus galima eksportuoti j kitas alis.
Propaganda. Falsifikuojama istorija Stalinui priskirtas vadovaujantis vaidmuo revoliucijoje ir pilietiniame
kare. Priimta konstitucija (1936 m.), tvirtinusi socializmo pergal.
Industrializacija (prasidjo 1925 m.). Buvo nutrauktas NEPas ir pereita prie planins ekonomikos, taip
siekiant pavyti ir pralenkti kapitalistin pasaul, garantuoti SSRS ekonomin savarankikum. Ekonomikoje
privaljo likti tik valstybinis sektorius, biudetas perskirstytas sunkiosios pramons naudai. Rezultatai:
atsilikimas i dalies veiktas; sukurtos naujos pramons akos, iaugo karo pramon; pakito gyventoj
socialin sudtis, padaugjo miesto gyventoj; likviduotas nedarbas, taiau pragyvenimo lygis m smukti.
Kolektyvizacija (masikai vykdoma nuo 1929 m.) sudar du etapai: buoi likvidavimas (ginkluoti briai
nusavindavo grdus, gyvulius, buos buvo tremiami) ir kolki krimas (valstieiai prievarta veriami
stoti kolkius). Rezultatai: ems kis buvo sulugdytas; grd augimo rajonuose kilo badas; daug
valstiei itremta Sibir, udaryta lageriuose, suaudyta; naikinami vienkiemiai; padidjo kaimo moni
diskriminacija.
Represijos ir teroras. 4-ame deimtmetyje buvo vykdomas intensyvus partijos valymas, vadinamieji teismo
procesai, susidorota su ymiais kultros veikjais, aukto rango karikiais. kurtas Gulagas (darbo stovykl
lageri sistema, tvarkoma specialiosios lageri valdybos. Kaliniai naudoti kaip nemokama darbo jga
komunizmo statybose. Paskutiniais Stalino valdymo metais kalini skaiius siek 12 mln.), NKVD (Vidaus
reikal ministerija).
Diktatra valstybs valdymo forma, prieinga demokratijai: valstybs vyriausyb nra atsakinga savo
pilieiams ir savo nuoira naudojasi neribota valdia. Jas pagal represyvumo laipsn galima skirti du tipus:
1) Autoritarizmas vyriausyb nra atsakinga savo pilieiams u vykdom politik, valstybje varoma
piliei politin veikla, nevyksta reguliars ir laisvi rinkimai.
2) Totalitarizmas valstybs vyriausyb ne tik nra atsakinga savo pilieiams, bet ir visikai pajungia
savo kontrolei politin, kin, kultrin ir net privat moni gyvenim, be to, panaikina rib tarp
privaij ir viej reikal.
55
56
bolevikais (1918 m.gruodio mn.-1919 m.rugpjio mn.). 1918 m.pab. kratas buvo liks be valdios
Lietuvos vadovai buvo ivyk Berlyn iekoti finansins ir karins paramos. Skubiai sudaryta M.Sleeviiaus
vyriausyb pakviet Lietuvos gyventojus ginti krato. Lietuvos kariuomens kautynse su bolevikais ties
Kdainiais uvo pirmasis karys savanoris P.Lukys, kovoje dl Alytaus uvo pirmasis karininkas
A.Juozapaviius (1919 m.vasario mn.). Pagalb kovose su RA suteik vokiei kariuomen, netiktai
padjo ir lenkai, puol iaurs bei ryt kryptimi.
bermontininkais (1919 m liepa lapkritis). Bermontininkai kariniai daliniai i rus baltagvardiei ir
Vokietijos nelaisvje buvusi Rusijos caro armijos kari, 1919 m. veik Latvijoje ir Lietuvoje. Juos sudaryti
Antants alims pasil Vokietijos vyriausyb, norjusi ilaikyti savo viepatavim Baltijos regione ir siekusi
sukurti front prie Soviet Rusij. Vadu buvo paskirtas buvs caro armijos pulkininkas P.BermontasAvalovas. Bermontininkai pasirod 1919 m. liep ties Kurnais, um iaurin Lietuvos dal, pl
vietinius gyventojus ir n nesireng kovoti prie Raudonj armij. 1919 m. lapkrit kautynse prie
Radvilikio juos veik Lietuvos kariuomen. Komisija pareikalavo sustabdyti kautynes bermontininkams
buvo leista pasitraukti Vokietij.
lenkais (1919 m.balandio mn.-1920 m. lapkriio mn.). Lenkijos kariuomen puol RA ir um Vilni
(1919 balandio 19 d.). Karo veiksmus mgino sustabdyti Antants valstybs, nustaiusios tris demarkacijos
linijas, pagal kurias Vilniaus kratas priskirtas lenkams. Kare su RA lenkai buvo istumti i Vilniaus, sostin
perduota Lietuvai. Taiau lenkai sulau Suvalk taikos sutart. Kariuomens grup, vadovaujama
L.eligovskio (eligovskininkai) um Vilni ir versi tolyn Lietuv. Taut sjungos karin misija
sustabd kovas, prasidjo derybos. Vilnius iki pat 1939 m. liko Lenkijai. ia buvo sukurta Vidurio Lietuvos
valstyb (1922 m.)
57
A.Voldemaro vyriausyb (1918 m. pab.) dirbo nepaprastai sunkiomis slygomis: reikjo perimti krato
valdym, ilydti vokiei kariuomen i Lietuvos, trko patyrusi moni kratui valdyti, politins partijos ne
visada veik sutartinai, reikjo umegzti diplomatinius santykius su kitomis valstybmis, valstybs krimui
stigo pinig. Artjant RA paaikjo, kad vyriausybei neturi net ginkluotj pajg.
M.Sleeviiaus vyriausyb (dirbo iki 1919 pab.) kritiku momentu organizavo krato gynim: paskelb
mobilizacij, steig karo mokykl supirkinjo ginklus i vokiei ir kit valstybi.
1919 m. balandio 4 d. pakeista Lietuvos laikinoji konstitucija ir vesta prezidento pareigyb. Pirmuoju
prezidentu Valstybs Taryba irinko A.Smeton.
1920 m. gegus 15 d. Kaune susirinko Steigiamasis Seimas. Jo pirmininkas, krikioni demokrat atstovas
Aleksandras Stulginskis jo ir alies prezidento pareigas. Buvo paskelbta nauja Laikinoji konstitucija: valstybs
prezident renka Steigiamasis Seimas (birelio mn.).
Steigiamojo Seimo veikla:
1) ems reformos statymas (1922 m. vasario mn.). Ypa daug prie reformos rengimo ir vykdymo
prisidjo ems kio ministras M.Krupaviius:
ems fond nusavintos rus kolonist, bermonto briuose ir lenk kariuomenje
tarnavusi asmen ems; valdos virijanios 80 ha buvo nacionalizuotos mokant
nedideles kompensacijas.
ems fondas idalytas beemiams ir maaemiams, skiriant po 8-20 ha.
Kariai ir savanoriai ems gavo nemokamai, kiti turjo per 36 m. sumokti
iperkamuosius mokesius.
Reikm: pakirto nelietuvikos dvarininkijos ekonominius pagrindus, iugd nauj vidutini valstiei
sluoksn. Vyko kaim skirstymas vienkiemius, pereita prie smulkaus kapitalistinio kio. Spartjo agrarini
santyki raida, ems kis greitai priartjo prie Vakar Europos rinkos.
2) Konstitucija (1922 m. rugpjio 1 d.)
Lietuva paskelbta nepriklausoma demokratine respublika.
Suvereni valstybs valdia priklauso tautai.
Valdi vykdo Seimas, vyriausyb, teismai.
tvirtintas parlamentinis valdymas: Seimas renka prezident, leidia statymus, kontroliuoja
vyriausyb, tvirtina biudet. Renkamas 3 m. proporcine rinkim sistema.
Prezidentas turi teis paleisti seim, parinkti ministr pirminink ir tvirtinti jo sudaryt
ministr kabinet; ginkluotj pajg virininkas. renkamas 3 m. slaptu balsavimu ir
absoliuia bals dauguma.
Daug laisvi banyiai: privalomas tikybos mokymas, nevaroma religini organizacij
veikla.
Nustatytos valstybins vliavos spalvos ir herbas.
Valstybin kalba lietuvi.
Garantuotos piliei ir tautini maum teiss ir laisvs.
3) Pinig reforma: (1922 m. spalio 1 d.). apyvart vesta nauja auksu padengta valiuta litas, tapusi
viena tviriausi valiut pasaulyje.
58
Rusija pripaino Lietuvos nepriklausomyb ir neutralitet ir visiems laikams atsisak teisi Lietuvos
teritorij.
Nustatyta rytin siena, pagal kuri Vilniaus kratas ir Gardinas pripaintas Lietuvai.
Rusija paadjo grinti karo metu pagrobt turt.
Atleido Lietuv nuo skol, sumokjo 3 mln. aukso rubli kompensacij, paadjo duoti miko.
Nepriklausomybs kov reikm: paaikjo Lietuvos valstybs likimas. Neturdama patyrusios kariuomens,
karo pramons, finans, Lietuva neprarado laisvs ir ilaik valstybingum.
59
61
A. Smetonos valdymas:
Remtasi kariuomene,
Grieta visuomens informavimo priemoni cenzra, (radijas, kino filmai)
Pradtas kurti A. Smetonos tautos vado kultas.
Rugsjo 8d. Tautos vents diena
Karo komendant valdia (kontroliavo, priirjo, sprend v klausimus, auk karo tarnyb)
Koncentracijos stovykl krimas (pirmoji 1927m. Varniuose, pagrinde darbo stovyklos)
Persekiojamos opozicins partijos
Tolerancija tautinms maumoms
Beveik nekontroliuojamas kis, kultra, mokslas (aksomin diktatra)
Stiprino lietuvi tautin savimon, skatino patriotizm, steigtos jaunimo org, organizuoti
patriotiniai bei kultriniai renginiai.
Galiausiai prezidento galia m silpti, taiau buvo sukurta moderni Europos valstyb, susiformavo
moderni lietuvi taut, kuri jung lietuvyb, tautin ir valstybin savimon.
1938m. Lenkija pateik ultimatum Lietuvai, kad Lietuva umegzt su ja diplomatinius santykius.
1939m. Kovo mn Lietuva netenka Klaipdos krato.
1940m. Lietuva buvo okupuota Soviet Sjungos.
Lietuvi tautinink sjunga 1924m. kurta partija, svarbiausiomis vertybmis laikanti lietuvikum
ir tautikum.
Baltijos santarv 1934m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos sudaryta politin bei diplomatin sjunga,
kuria alys pasiadjo savitarpio pagalb. Nustojo galioti 1940m. Praradus nepriklausomyb.
5-oji kolona terminas, vartojamas prieikos valstybs slaptiesiems agentams apibdinti.
A. Voldemaro nuopelnai:
Mokjo daug kalb, buvo geras oratorius, turjo tvirt charakter. Kone vienintelis i lietuvi
sugebjo ginti Lietuvos interesus.
Pasiraytas konkordatas su Vatikanu, normalizuoti santykiai su ventuoju Sostu.
Pasiekta, kad Vilniaus klausimas ilikt atviras tarptautiniu mastu. (Lietuvos ir Lenkijos ginas
buvo inomas ne tik Europoje, bet ir kituose emynuose) Taut sjungos sesijoje drsiai ginta
Lietuva, isakyti norai ir tikslai.
Pasirayta Lietuvos ir Vokietijos sien sutartis, Vokietija pripaino Klaipdos krat Lietuvai.
Pasirayta prekybos sutartis su Vokietija (Lt galjo laisvai eksportuoti ems kio produktus)
62
Neturjo ginkluotj pajg, konfliktus sprsdavo per arbita (praydavo kit valstybi
padti isprsti konflikt, paskolinti kariuomen, taiau rezultat tai nedav)
valstybi konfliktus irjo pasyviai, nuolaidiavo stipresnms valstybms. (Pripaino, kad
lenkai neteistai um Vilni, taiau nesim priemoni teistumui atkurti, nuolaidiavo
Vokiei neleidiamiems kariniams veiksmams)
J paveik Didioji ekonomin kriz.
1922m. Vokietijos ir SSRS Rapalo sutartis. (alys sipareigojo bendradarbiauti ekonomikos srityje,
SSRS padjo vokieiams slapta kurti karo amunicij, reng mokymus)
1925m. pasiraytas Lokarno paktas. Juo Vokietija, Pranczija ir Belgija pripaino tarpusavio sien
nelieiamum, o ikilusius ginus nutar sprsti derybomis. Dar pasirayta Vokietijos, Lenkijos ir
ekoslovakijos sutartis dl jgos nenaudojimo tarpusavio santykiuose.
1928m. Paryiaus paktas daugiaalis susitarimas atsisakyti karo kaip nacionalins politikos rankio.
Sudarytas Taut sjungos iniciatyva.
1938m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai umegzti diplomatinius santykius. Supratus, kad Vakar alys
palaikys stipresn Lenkij ir kad karas su daug galingesne valstybe nemanomas lietuviai
ultimatum prim. Diplomatini santyki su Lenkija umezgimas buvo lyg susitaikymas su Vilniaus
krato praradimu, kas labai paveik lietuvius, krito Smetonos autoritetas.
VOKIETIJOS VEIKSMAI:
63
Reikalavimai:
1. Teisti vidaus reikal ministr K. Sku ir
Valstybs saugumo departamento
direktori A. Povilait;
2. Sudaryti nauj Lietuvos vyriausyb;
3. sileisti Lietuv papildom SSRS karini
dalini.
1940m. birelio 15d. Lietuva okupuojama, o rugpjio 3d. Aneksuojama ir inkorporuojama SSRS.
Lietuvos sovietizacija:
Paskelbta ems nacionalizacija ir reforma;
vesta spaudos cenzra, varyta banyios
veikla;
Udraustas herbas ir vliava;
Atleidiami lietuviai valdininkai, skiriami
komunistai;
Kultra ir vietimas pajungti komunizmui
lovinti;
Nacionalizuota bankai, stambiosios pramons
ir prekybos mons;
Finans sistemos reforma (Litai pakeisti
rubliais);
64
Pasiprieinimas:
Pasyvi rezistencija (okupant potvarki boikotas, mobilizacijos vokiei dalinius ir darbo prievols
nevykdymas, natrini prievoli nevykdymas.);
Kuriamos slaptos pasiprieinimo organizacijos LLKS (1942m.) ir LVIKo (1943m.vad S. Kairys) kuri
tikslas Lietuvos valstybingumo atkrimas.
Leista pogrindin spauda, boikotuoti vairs potvarkiai, demaskuoti koloborantai.
65
Prieastys:
Netobulai veik Versalio sistema (nuolaidiavimas, pasyvumas, JAV nedalyvavimas veikloje);
Vokietija siek sugriauti i sistem, todl msi agresyvi veiksm ( demilitarizuotos Reino
zonos umimas, Austrijos anliusas, Sudet krato, ekoslovakijos umimas, Ispanijos
pilietiniame kare remiami frankistai(nacionalsocialistai), uimta Etiopija ir Albanija );
Susidar agresyvus blokas Vokietija, Italija, Japonija (AIS);
Anglija ir Pranczija nuolaidiavo Vokietijai, bijojo karo grsms;
SSRS ir Vakar alys ved neskmingas derybas;
SSRS kl Pasaulins revoliucijos idj, tvirtinti komunizm visame pasaulyje;
Hitleris buvo sitikins, kad karas nevyks dviem frontais.
Pagrindins kovojusios alys: Vokietija, SSRS, Italija, Pranczija, Japonija, D. Britanija, Vengrija, JAV.
1939 08 23 pasirayta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribentropo paktas) , kurios
slaptame protokole ufiksuotas Ryt Europos pasidalijimas. (Lietuva Vokietijos tak sferoje)
1939 09 28 SSRS ir Vokietijos usienio reikal ministrai pasira Vokietijos ir Soviet Sjungos
draugysts ir sien sutart. Lietuva atiteko Soviet Sjungos tak sferai.
KARO EIGA
Vokietijos ugrobimai
SSRS ugrobimai
Karo pradia 1939 rugsjis. Upulta Lenkija (Blickrygo 1939 rugsjis Rytin Lenkija. Lenkijos
taktika netiktas ir staigus puolimas). Pranczija ir D. lugimas.
Britanija paskelb kar Vakietijai, taiau joki karini
veiksm Lenkijai apsaugoti nesim (Keistasis karas).
1940 balandis Norvegija, Danija.
1940 kovas dalis Suomijos. iemos karas,
malerheimo linija, mikai, pelks, blogos oro
1940 gegu Olandija, Belgija, Liuksemburgas.
slygos. SSRS buvo paalinta i Taut Sjungos,
Suomija prarado dal teritorijos, bet isaugojo
savo nepriklausomyb.
1940 birelis dalis Pranczijos.
1940 birelis Lietuva, Latvija, Estija.
1940 liepa Besarabija.
1941 balandis Jugoslavija, Graikija.
1941m. birelio 22d Hitleris siver SSRS (Planas Barbarosa - aibikas), taiau Raudonoji armija praradusi
be galo daug kari bei dalies emi, sugebjo atsilaikyti. SSRS rm JAV (lendlizas statymas, kuriuo JAV
sipareigojo skolinti ar dovanoti maist, ginkluot antihitlerins koalicijos alims.) JAV sitrauk pasaulin
konflikt 1941m., kai Japonai upuol amerikiei karin baz. Vokietija ir Italija taip pat paskelb kar JAV.
1942m. sausio 1d. Vaingtone JAV, D. Britanija, SSRS ir kitos alys pasira deklaracij, kuria sudar
antihitlerin koalicij ir sipareigojo kartu kovoti prie AIES valstybes.
Vokietijos sjungininks per IIp.k.: Suomija, Bulgarija, Italija, Rumunija, Vengrija.
66
Siek inaikinti lenk taut (udarytos kultrins staigos, naikinta inteligentija, udarytos mokyklos,
persekioti dvasininkai, veti koncentracijos stovyklas)
Holokaustas. ydai suvaromi getus, atimama j nuosavyb, audomi, nuodijami duj kamerose.
67
LENKIJA
Dal Rytprsi
Dal rytins Vokietijos
Su sjungininkmis buvo pasiraytos
taikos sutartys, ginklavimo apribojimai
1945m. kurta Jungtini Taut Organizacija (JTO). Organizacijos tikslas isaugoti taik pasaulyje, puoselti
demokratinius taut bendradarbiavimo principus, palaikyti tarptautin teis ir saugum, gerbti moni
teises ir laisves. (Lietuva JTO 1991m.)
1961m. Pastatyta Berlyno siena
Satelitin valstyb formaliai nepriklausoma ir suveneri valstyb, bet i tikrj pajungta galingesns takai ir
valdiai.
68
Trumeno doktrina - JAV prezidento Hario Trumeno 1947m. paskelbta politin programa, pagal kuri pasirta
kovoti su komunizmo plitimu.
Maralo planas 1947m. JAV ekonomins pagalbos planas, skirtas Europai po karo atsigauti. Manyta, kad
sustiprinus Europos ali k ir stabilizavus padt, bus ukirstas kelias jose plisti komunistinei ekspansijai. Los
padjo sumainti skurd, nedarb, alys spariai eng priek, o SSRS satelitins alys vis labiau atsiliko nuo
vakar, nes joms buvo udrausta priimti pagalb.
JUNGTINI TAUT ORGANIZACIJA 1945m.
1941m. Atlanto
chartija (Ruzveltas
ir erilis) Kalbama
apie kolektyvini
saugumo sukrim
ir taikos
isaugojim
pasibaigus karui.
1942m.
Vaingtone
paskelbta JT
deklaracija
Valstyvi vyriausybms
ratifikavus, spal
sigaljo.
Spalio 24d. - JTO diena.
JTO TIKSLAI:
Palaikyti tarptautin saugum ir taik;
Pltoti draugikus taut santykius;
Vykdyti tarptautin bendradarbiavim sprendiant
ekonominio, socialinio, kultrinio, humanitarinio
pobdio problemas.
Ugdyti ir skatinti pagarb mogaus teisms ir
laisvms.
JTO bstin Niujorkas.
Ratifikuoti
patvirtinti
pasirayt
tarptautin
sutart.
GENERALIN
ASAMBLJA
SAUGUMO
TARYBA
GLOBOS
TARYBA
TARPTAUTINIS
TEISMAS
GENERALINIS SEKRETORIUS
IR SEKRETORIATAS
EKONOMIN
IR SOCIALIN
TARYBA
Generalin asamblja. Darbe dalyvauja visi nariai. Daniausiai nutarimai priimami bals dauguma. Priimant
svarbius sprendimus, btina 2/3 bals dauguma. Dirbama sesijomis, vien kart per metus.
Pagrindins funkcijos ir tikslai:
Svarstyti ir silyti bendradarbiavim ir tarptautin taik bei saugum palaikanius principus,
nusiginklavimo bei ginkluots sumainimo klausimus;
Skatinti tyrimus ir teikti rekomendacijas remiant tarptautin politin bendradarbiavim, tarptautins teiss
pltojim ir sisteminim, pagrindini mogaus teisi garantavim ir tarptautin bendradarbiavim
ekonomikos, visuomens, kultros, vietimo ir sveikatos srityse;
Teikti pasilymus, kaip sprsti kiekvien, problem, kuri galt pakenkti draugikiems taut santykiams.
Generalin Asamblja negali daryti tiesiogins takos valstybi sprendimams, JT pareikta nuomon yra labai
svarbi tarptautiniu lygiu ir alys, ignoruojanios Jungtini Taut nutarimus, gali sulaukti neigiamos pasaulio
reakcijos. 1948m. Paryiuje generalin asamblja paskelb visuotin mogaus teisi deklaracij.
Saugumo taryba. Atsakinga u taikos isaugojim. Nuolat veikiantis organas. Dalyvauja 15 valstybi. 5
nuolatins (Jav, D. Britanija, Pranczija, Kinija ir Rusija (iki 1991m. SSRS)). 10 nari kas dveji metai renkami
generalins asambljos. Sprendimai priimami, jei bals persvara ne maesn kaip 9. Nuolatiniai nariai turi veto
teis. Saugumo taryba vienintelis JT organas, galintis priimti privalomus nutarimus. Pagrindins Saugumo
Tarybos funkcijos ir tikslai:
palaikyti tarptautin taik ir saugum, vadovaujantis Jungtini Taut principais ir tikslais;
nagrinti kiekvien kilus gin ar susidariusi konfliktin situacij;
rekomenduoti bdus ir nurodyti slygas, kaip veikti konfliktines situacijas, ginus;
kurti ginkluots kontrols planus;
raginti Jungtini Taut nares imtis ekonomini priemoni ar kitoki sankcij, iskyrus jgos
panaudojim, agresijai sustabdyti;
esant btinybei, imtis karini veiksm.
69
Karib kriz(1962m.) Pavojingiausias altojo karo konfliktas, kurio metu ikilo tiesioginio JAV ir SSRS grsm.
Prieastis: JAV valgyba suinojo, jog SSRS Kuboje reng raket paleidimo aiktel ir sumontavo vidutinio nuotolio
raketas su branduoliniais utaisais.
Veiksmai: Komunist rengiami planai tiesiogiai kl grsm JAV, todl buvo siloma pulti SSRS karines
bazes, taiau D.Kenedis io pasilymo nepalaik, nes bijojo karo. (Chruiovas taip pat nesiryo veltis tiesiogin
kar) JAV laivynas gavo nurodym blokuoti Kub ir nepraleisti j SSRS laiv.
Padariniai: Abi supervalstybs susitar, kad SSRS igabens savo branduolinius ginklus, o JAV nepuls Kubos.
70
Berlyno problema
1961m. Vienoje vyko N.Chruiovo ir D.Kenedio susitikimas. Chruiovas teik pareikim, kuriame reikalaujama
pasirayti taikos sutart ir Berlyn paversti laisvuoju miestu. Vakar valstybs nesutiko.
1961m. SSRS ir VDR pastat 40km. sien tarp Ryt ir Vakar Berlyno.
1989m. grina Berlyno siena
1990m. suvienyta VFR ir VDR vientis valstyb - Vokietij.
71
sisvyravo stabilumas, bet koki permain vengimas. SSKP CK Politinio biuro, takingiausios partijos
institucijos, nariai ilgus metus nesikeit.
Atsisakyta atilimo politikos reimo, prieininkai sodinti kaljimus, prievarta gydyti psichiatrijos ligoninse.
Sstingis apm visas gyvenimo sritis. ems kis ir pramon atsiliko nuo Vakar.
Ieikvota gausyb gamtini itekli, taiau gamyba buvo neefektyvi.
Milinikas las surijo karo pramon, kosmoso savinimo programos, parama socialistiniams reimams
vairiose alyse.
Susidar visuotinis deficitas trko maisto ir kitoki preki.
Klestjo korupcija, didiulis biurokratinis aparatas.
Partin ir valstybin nomenklatra isiskyr turtais ir privilegijomis.
Visuomen m moraliai degraduoti. Valstybine problema tapo alkoholizmas. alyje kaupsi ekonomins ir
socialins problemos.
1982 m. mirus L. Brenevui, valdi atjo Jurijus Andropovas. Jis band sugrietinti darbo drausm, kovoti
su girtavimu ir valstybs turto grobstymu. Taiau 1983 m. J. Andropovas mir. Po jo mirties SSKP generaliniu
sekretoriumi tapo Konstantinas ernenka, kuriam mirus 1985 m. SSRS vadovu tapo Michailas Gorbaiovas,
pradjs pertvarkos politik.
Nomenklatra valdininkai, valdios virn.
Atilimas Chruiovo diegtos totalitarin reim SSRS suvelninusios priemons.
Destalinizacija Stalino kulto pasmerkimas, atsisakymas taikyti masines represijas.
Disidentas asmuo, nepripastantis oficialios ideologijos, kitaip manantis.
Homo sovieticus sovietinio reimo paveiktas mogus, nemstantis, lengvai valdomas.
Sstingis SSRS laikotarpis (1964-85) pasiymjs ekonomikos temp ltjimu, reform nebuvomu,
visuotinio deficito sivyravimu.
SSKP CK soviet sjungos komunist partijos centro komitetas.
SSKP politinis biuras vadovaujanti SSKP CK institucija, kuri sudar patys takingiausi partijos politik
formuojantys centro komiteto nariai.
72
Reokupacijos laikotarpiu Lietuvoje aukiausia valdia priklaus LKP CK, Liaudies komisar tarybai (LKT) ir Aukiausiosios
Tarybos prezidiumui. Nuo 1940m. LSSR Aukiausiosios Tarybos pirmininkas buvo J. Paleckis. LKP pirmieji sekretoriai,
utikrin sovietinio reimo ilaikym: A. Sniekus, Grikeviius, Songaila, Brazauskas.
REZISTENCIJOS SJDIS LIETUVOJE (1944m. 1953m.)
PRIEASTYS: bolevik ir vokiei okupacij patirtis, neabotas sovietinis teroras pirmaisiais pokario metais, vakar ali
pagalbos viltis, patriotizmas.
TIKSLAI: atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb, paalinti SSRS primest administracij, sukliudyti mobilizacij SSRS
kariuomen, kinink ibuoinim, masinius aretus, deportacijas, kovoti su plikavimu, demoralizavimu.
VADOVAI: Jonas emaitis Vytautas, Adolfas Ramanauskas Vanagas, Juozas Luka Daumantas.
KOVOS BDAI:
Aktyvios ginkluotos kovos 3 laikotarpiai:
1. 1944m. -1946m partizanai veik drsiai, gana
spontanikai;
2. 1946m. 1948m. jungsi briai, vyko vad
susitikimai;
3. 1949m. 1953m. pasiprieinimas silpnjo
Pilietinis nepaklusnumas;
Spaudos, ypa partizanins, leidimas;
Atsisakymas eiti kariuomen;
Tautini ir religini veni ventimas;
Pagalba partizanams;
Rinkim boikotai;
Banyios lankymas.
1949 m. vasario 16d. Lietuvos partizan vad suvaiavime sukurtas Lietuvos laisvs kovos sjdis (LLKS) Vad. Jonas
emaitis-Vytautas. Suvaiavimo metu priimta deklaracija, partizan kovos tikslu paskelbusi nepriklausomos Lietuvos
respublikos atkrim, kurioje garantuojamos lygios teiss visiems Lietuvos pilieiams bei utikrinama socialin globa, o
Komunist partija nelaikoma teisine partija. Deklaracija apeliuojama mogaus teisi deklaracij, 1922 m. Lietuvos
Respublikos Konstitucij bei kreipiasi vis demokratin pasaul pagalbos.
VLIK 1943m. iki pab. Ieivijoje.
J. Luka - Daumantas partizan vadas, iekojo ryi Vakaruose, Vakarus gabeno dokumentus, rodanius soviet
teror. Priklaus LVIK. J sunaikinus buvo Lietuvos partizan sjdio organizacinio skyriaus virininkas. Redagavo
rezistencinius laikraius, dalyvavo Vyriausiosios partizan vadovybs krime.
Jonas emaitis Vytautas Lietuvos partizan vadas, generolas, pasiprieinimo Lietuvos okupacijai
koordinatorius, 2009 m. vienaaliu Seimo sprendimu pripaintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
Adolfas Ramanauskas Vanagas - Partizan pulkininkas, Piet Lietuvos partizan srities vadas, 1949 m. vasario 16 d.
Lietuvos laisvs kovos sjdio (LLKS) tarybos deklaracijos signataras, LLKS gynybos pajg vadas.
Didiausi trmimai i Lietuvos: 1941m, 1948m. Pavasaris, 1949m. Bang ma, 1951m. Ruduo.
ANTISOVIETINS REZISTENCIJOS REZULTATAI IR REIKM
Lietuvoje vyks ginkluotas pasiprieinimas yra unikalus reikinys. Buvo pasiryta stoti kov su reimu, kuris pamyn
asmens ir tautos laisv. Nepriklausomybs metais susiformavo visuomen, gerbianti asmens laisv ir jauianti
atsakomyb u valstyb ir taut. Partizaninis karas padjo ilaikyti tautin savimon ir laisvs siek vlesniais okupacijos
metais.
73
Pagrindiniai vykiai:
1955m. vlini minjimas Kaune ir susirmimas su milicija;
1956m. Vlini minjimas Kaune ir Vilniuje (Ras kapinse)
1972m. Pradta leisti Katalik banyios kronika (LKBK) ilgiausiai be pertraukos js pogrindio leidinys Soviet
Sjungoje, kurio neveik net komunistai. Soviet valdia siek palauti lietuvi tikjim ir paversti ateistais, tam buvo
aktyviai prieinamsi. LKBK tikslas slapta siuniamas usien jis visam pasauliui skelb apie sovietines represijas ir
tikinij persekiojim Lietuvoje.(Sladkeviius, Tamkeviius)
1972m. R. Kalantos susideginimas (Kalanta, protestuodamas prie soviet valdi, susidegino Kaune, Muzikinio teatro
skverelyje, bdamas 19 met. Po jo ties prasidjo masiniai mitingai, susirmimai su saugumo pareignais.
Siekdama nuslpti tikruosius R.Kalantos poelgio motyvus, tarybin valdia apmei j sunkiu psichikos ligoniu.
1976m. kurta Lietuvos Helsinkio grup. 1975 m. SSRS pasira Helsinkio baigiamj akt, kuriuo sipareigojo ginti
mogaus teises ir laisves, taiau tikrovje io nutarimo nesilaik. Kaip pasiprieinimas iai apgavystei buvo kurta
Lietuvos Helsinkio grup. Jos tikslas informuoti pasaul apie mogaus teisi paeidimus LSSR. (T.Venclova)
1978m. steigta Lietuvos Laisvs Lyga. Tikslas Taikiomis priemonmis siekti atkurti Lietuvos nepriklausomyb.
Buvo iplatinta 45 pabaltijiei chartija, raginanti Maskvos valdi nutraukti Baltijos ali okupacij. (A.
Terleckas)
1978-1983m. Veik Tikinij teisi gynimo komitetas (S. Tamkeviius) Tikslas - atkreipti visuomens dmes
tikinij diskriminavim;
1987m. Molotovo Ribentropo pakto minjimas (Vilniuje prie Mickeviiaus paminklo)
1988m. kurtas Lietuvos Persitvarkymo Sjdis LPS (V. Landsbergis, K. Prunskien)
1989m. Baltijos kelias
Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, muami, atimami j dokumentai, aktyvesnieji
kalinami. Kai kurie buvo iveti ir paleisti u keli deimi kilometr.
Ivados:
Nors Kauno pavasaris sukrt Lietuv, parod moni laisvs ir nepriklausomybs siek, pasiprieinimo
judjimai lugo.
Buvo darkart patvirtinta, kad soviet valdia alyje silpna, laikosi tik per prievart.
Dauguma lietuvi prisitaik gyventi sovietinje sistemoje. Taiau moni irdyse ruseno neisitaikstymas
su komunistine tvarka.
74
Sovietin Lietuva
Antano Sniekaus veikla:
Prie taut ipltas raudonasis teroras.
Kovai su partizanais pakviesta galvaudi divizija, kuri vykd siaubingus nusikaltimus (Klepoi, Ryliki ir kit
kaim sudeginimas su gyvais monmis per Kaldas).
Kovai su partizanais, kaimo moni terorui ir deportacijai vykdyti organizuota strib bri veikla.
Stribams pavesta miesteli aiktse vieai niekinti uvusij partizan knus.
Vykdytos masins tautiei, ypa kaimo moni deportacijos.
A.Sniekaus pastangomis nuslopintas partizaninis pasiprieinimas.
Atilimo metu katorgininkams udrausta grti tvyn. Jie prieglobsio turjo iekotis kitose soviet
valdomose teritorijose.
Ms tautikumo pagrindo - kaimo - sunaikinimas. (Kaimas partizan atramos baz)
Kaimuose vykdytas raudonasis teroras, masins emdirbi tremtys ir buoi klass fizinis naikinimas.
Kolektyvizacijai nugaljus, Lietuvos ems kio gamyba buvo emiausia Europoje.
Jo pastangomis per bolevik okupacijas Lietuva neteko beveik tredalio gyventoj.
Miest rajonai, kaimai ir net nauji miestai buvo apgyvendinti vien rusakalbi atvykli.
8-9as deimtmeiai
INDUSTRIALIZACIJA:
Siekta integruoti Lietuvos k SSRS - statytos chemijos, tr gamyklos, naftos perdirbimo mons, pradjo
veikti Ignalinos atomin elektrin.
Vykdyta kio centralizacija kio planavim, l skyrim sprend centras Maskva.
Dl Lietuvos industralizacijos prasidjo sparti URBANIZACIJA:
Isiplt miestai ir miesteliai, pastatyta nauj: Visaginas(Sniekus), Eletrnai;
Kolkiuose prastai udirbantys kaimieiai masikai klsi miestus
EKONOMIKA:
Prievartins kolektyvizacijos nualintas ir sulugdytas Lietuvos ems kis ilgai neikop i krizs. Kaime trko dirbani
moni, valstybei atitekdavo tik menkas kolki derius. Nuolat trko maisto produkt, nes viskas buvo iveama
didiuosius Rusijos miestus. Nors pramons ir ems kio gamyba iaugo, dl miliniko darbo, aliav snaud ji buvo
neveiksminga. mons nebesisteng, iblso iniciatyba, poiris em, eim, vertybes.
KULTRA:
Antrojo karo pabaigoje, dl bolevik grsms daug meninink ir mokslinink pasitrauk Vakarus. alis neteko daug
inteligent. Likusieji privaljo tarnauti sovietams arba buvo vadinami liaudies prieais ir baudiami. Visus krinius
kontroliavo glavlitas (sovietin cenzra). Ji sudarinjo draudiamj krini, muzikos grupi sraus. Atilimo
laikotarpiu, susilpnjus persekiojimams, lietuvi menininkai, ezopine kalba sugebdavo apeiti bolevik kontrol.
75
REIKM
Ieivi organizacijos bei Lietuvos diplomatai prisidjo prie to, kad tvyns okupacijos klausimas bt
keliamas tarptautinje arenoje, nuolatos supaindindavo tarptautines organizacijas su mogaus teisi bkle
Lietuvoje ir per usienio radij bei spaud informavo Lietuvos gyventojus apie politinius pasaulio vykius.
76
LIETUVA 1988-1991m.
Lietuvos Persitvarkymo sjdis (1988m.) - visuomeninis judjimas, sieks ir gyvendins Lietuvos valstybingumo
atkrim 1990 m.
Susikrimo aplinkybs
Didjantis vieumas paskatino lietuvikosios rezistencijos atgimim. Nors ir girdint
grasinimus, vyko mitingai, judjimai. Toliau ilaikyti visuomen politikai pasyvi buvo
nemanoma. 1988m. prasidjo aktyvi visuomens veikj diskusij laikotarpis,
lietuvikoji visuomen pabudo ir m aktyviai veikti. 1988m. inteligentijos iniciatyva
buvo kurtas LPS.
LPS siekiai
Pradinis etapas. Sjdis pritar Gorbaiovo reformoms, siek Lietuvos ekonominio bei kultrinio savarankikumo.
1989m. Sjdis pamau m siekti politins valdios. Vis daugiau deputat laimjo vietas Aukiausios tarybos
rinkimuose.
AT, kurioje Sjdis galiausiai sudar daugum, prim Konstitucijos pataisas, tvirtinanias Lietuvos statym virenyb
SSRS atvilgiu.
Blogjanti ekonomin SSRS bkl Lietuv prived prie korteli sistemos. Vienintele ieitimi i ekonomins krizs tapo
ekonominis Lietuvos savarankikumas.
1989m. Sjdio reikalavimai vis radikaljo ir subrendo nepriklausomybs paskelbimo idja.
LPS veikla
Svarbiausiu informaciniu leidiniu tapo Sjdio inios, o publicistiniu leidiniu Atgimimas
Katedros aiktj vieai ikelta trispalv ir sugiedotas himnas
Organizuoti mitingai Vingio parke
Skambjo patriotins bei religins dainos
Viei politiniai veiksmai nuo masini miting gavo dainuojanios revoliucijos pavadinim.
1988m lietuvi kalba paskelbta valstybine, grinti himnas ir vliava, taiau toliau i permain nueita nebuvo.
1989m. rugpjio 23d. Suorganizuota Baltijos kelio akcija (darkart rodyta, kad Baltijos alys SSRs sudtyje atsidr
ne savo noru ir kad isilaisvinti trokta ne tik organizacijos, bet ir visos tautos.)
Nepriklausomybs atkrimo aplinkybs:
AT lietuviai sijung politini demokratini jg veikl ir tapo vienais aktyviausi SSRS reform alinink. Sjdio
nariai gavo vis daugiau viet AT rinkimuose
LKP Aukausioji Taryba atsisak priimti Konstitucijos patais, kad Lietuvos statymai yra auktesni u SSRS.
Nors Lietuvos siek atkurti nepriklausomyb Maskva ignoravo, o Gorbaiovas netgi faktikai atsisak suteikti net ribot
nepriklausomyb, Lietuva pamau pasiruo naujiems demokratiniams rinkimams.
1990m vasar buvo panaikintas KP vadovavimas valstybei, panaikinta deklaracija dl Lietuvos stojimo SSRS.
Buvo pradtos derybos dl nepriklausomybs atkrimo, o valstybins Lietuvos institucijos paskelbtos nepriklausomos
nuo SSRS.
Per 1990m. rinkimus Sjdio kandidatai laimjo dauguma viet AT
1990m. kovo 11d. Pirmojoje sesijoje pirmininku irinko Vytaut Landsberg ir paskelb nepriklausomybs atkrimo
akt.
77
78
KOMUNIZMO LUGIMAS
Xxa. 9-ajame deimtmetyje SSRS labai irykjo kriz. Sultjo kio raida, didjo atsilikimas nuo Vakar, trko preki,
kaupsi skolos usieniui, visuomenje sigaljo cinizmas, girtavimas, nusikalstamumas. Administracin kolektyvin
kio sistema neskatino diegti naujovi, darbo naumo. alies vadovyb suprato, kad norint isaugoti valdi, socialin
sistem, karin gali, tak pasaulyje, reikia vykdyti reformas.
Pats aktualiausias udavinys buvo ekonomikos pagyvinimas.
1985m. Gorbaiovui atjus valdi, prasidjo reformos perestroika ir glasnost.
Perestroika(pertvarkymas) 1985 m. pradtos vykdyti politins ir ekonomins reformos.
Tikslas: pakelti ekonomikos lyg bei demokratizuoti Taryb Sjung.
Eiga: Padidintas moni savarankikumas, suteikta teis priekiauti produkcija, pagaminta virijus plan, skatintas
kooperatyv krimas. Sumaintos ginkluotosios pajgos, sustabdyti branduolinio ginklo bandymai, pradtas raklet
likvidavimas, ivesta kariuomen i centrins Europos.
Rezultatas: Vadovai nesugebjo dirbti atnaujintomis slygomis, padtis prastjo. Didjo infliacija, majo eksportas,
trko preki. Plito neregto masto grobstymai. TSRS gyvenimo sferose paatrjusi kriz prived TSRS prie lugimo.
Glasnost(vieumas) 1985m. - Taryb Sjungos vykdyta politika.
Tikslas: Siekta atvirumo ir skaidrumo vyriausybinse staigose.
Eiga: urnalistai ir kiti mons, nebijodami nukentti galjo kalbti ir rayti apie skausmingas problemas, valdios
klaidas. Susilpnjo cenzra, usienio radijo stotys netrukdomai galjo transliuoti naujienas. Prabilta apie ekologines,
tautines problemas.
Rezultatas: Vieumas leido Baltijos tautoms prabilti apie okupacij, vykusias represijas ir siek atkurti nepriklausomas
valstybes.
Pertvarkos procesai lm permainas tiek SSRS, tiek SSRS kontroliuojamose valstybse, tiek okupuotose Baltijos alyse.
Sutriko ir ekonomika, ir politinis gyvenimas. Gorbaiovas paskelb, kad:
Komunistini valstybi santykiai negali bti paremti priklausomybe;
Atsisako ginti komunizm jga;
SSRS atsisako kitis kit valstybi reikalus;
SSRS atsisako Brenevo doktrinos ir leidia valstybms paioms pasirinkti
Tai paskatino SSRS lugim ir valstybi isilaisvinim.
79
DEMOKRATIJA
Demokratija - valdymo forma, kurioje visi pilieiai turi teis dalyvauti alies valdyme.
Tiesiogin demokratija - demokratin valdymo forma, kai pilieiai tiesiogiai dalyvauja sprendim primimo procese
(mechanizme). Tai reikia, kad suverenitetas valstybje priklauso tiesiogiai liaudiai.
Atstovaujamoji demokratija - demokratijos forma, kuomet statymus leidia ir vykdo visuomens irinkti atstovai. Tokia
demokratijos forma yra populiariausia. Lietuva taip pat yra atstovaujamosios demokratijos valstyb.
Politin partija - piliei grup, susibrusi organizacij, kurios pagalba siekia dalyvauti priimant politinius sprendimus
bei palaikyti tam tikr ideologij, arba susivienijusi tam tikr specifini interes pagrindu.
Demokratijos pagrindiniai principai:
Laisvs demokratija siekia kiek manoma daugiau laisvs visiems monms vienodai. Laisvs suteikiama tiek,
kad mons drt vienas prie kito ir vienas kitam nekenkt.
Lygybs kiekvienas mogus gali naudotis visomis teismis ir laisvmis nepaisant joki skirtum.
Solidarumo (brolybs) skelbia btinyb padti vienas kitam ir dirbti ivien siekiant demokratijos ir gerovs.
iuolaikiniam demokratiniam valdymui bdingi reguliars demokratiniai rinkimai, vyriausyb formuojama pagal
rinkim rezultatus, ginamos maum teiss ir laisvs.
80
Liberalizmas
Socializmas
valstybs santvarka
absoliutin monarchija
parlamentin monarchija,
garantuojanti demokratij
demokratin respublika,
valdoma proletariato
kam priklauso
aukiausia valdia
monarchui
proletariatui
(darbininkams)
kaip renkama
pagrindinis teiginys
saugoma ir puoseljama
nusistovjusi tvarka;
permainos apgalvotos
kam atstovavo
aristokratijai
buruazijai
proletariatui
Nacionalizmas vienos tautos mones vienijantis jausmas, besiremiantis suvokimu, kad juos sieja tam tikri bendri
dalykai: kalba, religija, kultra, istorin praeitis. mogus m laikyti save tam tikros tautos atstovu. Nacionalizmas
skatino pavergt taut siek atkurti ar sukurti tautines valstybes.
ovinizmas kratutinis nacionalizmas, didij imperij rytas nutautinti savo valdomas masias tautas.
81