Está en la página 1de 297

Vanda Palubinskien

Fizikos
udavinynas
X l - X l l klasei

S u a u g u s i j ir
savarankikam
mokymuisi

Vanda Palubinskien

Fizikos
udavinynas
Xl-Xll KLASEI

Suaugusij ir
savarankikam
mokymuisi

VIESA

U D K 53(075.3)
Pal56

Pirmasis leidimas

ISBN 978-5-430-05160-0

2008

Vanda Palubinskien, 2008


Leidykla viesa", 2008

Pratarm
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.

Pirmojo fizikos koncentro kartojimas


Mechaninis judjimas
Dinamika
Niutono dsni taikymas. Sukamojo judjimo dinamika
Kn pusiausvyra
Tverms dsniai mechanikoje
Mechaniniai svyravimai
Mechanins bangos. Akustikos elementai
Mechanins skysi ir duj savybs
Duj dsniai
Gar savybs. Oro drgm
Skysio paviriaus savybs
Kietj kn savybs
iluminiai reikiniai. Termodinamikos dsniai
Elektrostatikos dsniai ir svokos
Nuolatins srovs dsniai
Elektros srov vairiose terpse
Magnetinis laukas
Elektromagnetin indukcija
Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. Kintamoji elektros srov
viesos atspindys ir lis
viesos sklidimas lygiagrei sieneli ploktele ir prizme.
Vaizd susidarymas liuose
23. viesos reikiniai
24. viesos spinduliuote (emisija) ir sugertis (absorbcija)
25. Atomo ir branduolio fizika

7
14
30
46
58
70
90
101
109
118
132
138
147
152
162
184
197
204
212
220
231

Atsakymai

266

Priedai

279

Naudota literatra

291

237
243
248
259

PRATARM
Vienas pagrindini fizikos mokslo tiksl - sudaryti palankias slygas besimokanij gabumams reiktis, suteikiant jiems ini apie gamt. Todl labai svarbu lavinti j kritinj mstym, ugdyti savarankikum ir mokslin pasaulir, o svarbiausia - iugdyti gebjimus taikyti gytas fizikos inias vairiose praktins veiklos
srityse bei nestandartinse situacijose.
iuo metu Lietuvoje yra nemaai suaugusij, norini gyti vidurin isilavinim. D a u g u m a j pageidauja mokytis neakivaizdiniu bdu. Statistiniai duomenys
rodo ir tai, kad kiekvienais metais i besimokanij skaiius sumaja dl vairi
prieasi - laiko trkumo, vaik prieiros, mokymosi slyg neturjimo ir nepasitikjimo savo jgomis.
Neakivaizdinis mokymosi bdas ypa naudingas dirbantiesiems, kurie, pasirink
tradicines mokymo formas, sunkiai suderint mokymosi ir darbo laik (jie augina
maameius vaikus, ivyksta usien ilgalaikms komandiruotms ar atlieka karin
tarnyb). Kadangi savarankikas darbas yra vienas svarbiausi suaugusij vietimo
akcent, tai neakivaizdinis mokymas iuo metu ypa populiarja. Besimokantiems
savarankikai labai patogu mokytis pagal mokytojo nuorodas jiems prieinamu laiku,
individuali konsultacij su mokytoju metu isiaikinant sudtingesnius klausimus
ar ikilusias ini sisavinimo problemas. Toks suaugusij mokymas grindiamas
besimokanij aktyvumu ir krybingumu. Jie priversti savarankikai naudotis sukaupta patirtimi, naujas inias sistemindami jau turim ini bazje. Be to, jie patenkina ne tik mokymosi, bet ir bendravimo poreik, p r a d e d a pasitikti savo jgomis. Visa tai stiprina besimokanij savigarb bei mokymosi motyvacij.
Tuo tikslu 2005 m. dviem knygomis buvo ileistas fizikos vadovlis, skirtas suaugusij mokymui ir mokymuisi (V. Palubinskien Fizika X I - X I I klasei. Suaugusij ir savarankikam mokymuisi"). is udavinynas yra priedas prie vadovlio, padedantis vadovlyje idstyt mediag taikyti praktikai. Naudodamiesi udavinynu,
besimokantieji tvirtins jau turimas inias, gis ir suvoks t ini taikymo galimybes,
f o r m u o s ir lavins praktinio ini taikymo gdius.
Udavinyne visas X I - X I I klass fizikos kursas suskirstytas 25 skyrius. Pirmasis
skyrius skiriamas pirmojo fizikos koncentro pagrindinms svokoms, dsniams ir
reikiniams pakartoti. Kiekvieno skyriaus pradioje pateikiama t r u m p a to skyriaus
teorini ini santrauka. Po jos yra 5 - 1 0 tipini udavini sprendimo pavyzdi,
kurie pads besimokantiems geriau ir lengviau susipainti su vieno ar kito skyriaus
udavini sprendimo metodika, bdingais j analizavimo kriterijais bei sprendimo

eigos reikalavimais. Savarankikai ianalizav isprst udavini pavyzdius, mokiniai papildys t u r i m a s inias a r b a gis n a u j ini, reikaling m o k a n t i s fizikos. Be to,
remiantis isprst udavini paaikinimais, jiems b u s lengviau atlikti toliau kiekv i e n a m e skyriuje p a t e i k t u s udavinius, k u r i u o s gals sprsti n e tik klasje, b e t ir
n a m u o s e , k o m a n d i r u o i , kontrolini ar skaitini d a r b m e t u .
U d a v i n y n e yra p e r 200 j a u isprst ir isamiai paaikint pavyzdi bei daugiau n e g u 1080 n e v i e n o d o s u n k u m o ir vairi ri neisprst udavini (kokybini, e k s p e r i m e n t i n i , grafini, skaiiavimo ir 1.1.). J u o s atlikdami, tiek suaugusij
m o k y m o c e n t r o klausytojai, tiek vidurini mokykl moksleiviai imoks taikyti pagrindinius fizikos dsnius ir f o r m u l e s , geriau simins fizikines svokas bei reikinius,
k a r t u giliau suvoks fizikin j p r a s m . Kokybinio p o b d i o udaviniai p a d s nuod u g n i a u suvokti g a m t o j e vykstanius reikinius, sismoninti juos apibdinani dsni e s m ir p a r o d y s j taikymo sritis ir galimybes. U d a v i n y n o uduotys, reikalaujanios vairesni s p r e n d i m o b d ir m e t o d , p a y m t o s vaigdute.
Knygos p a b a i g o j e p a t e i k i a m i udavini atsakymai. Be to, ia rasite vairi pried (pagrindines svokas, k o n s t a n t a s ir j ivestinius dydius, fizikini dydi lenteles, graik abcl).
N o r s udavinynas skiriamas suaugusij ir savarankikam mokymuisi, taiau jam e idstyta m e d i a g a visikai atitinka b e n d r o j o lavinimo mokyklos B e n d r s i a s p r o gramas. Todl jis, kaip m o k y m o p r i e m o n , galt bti n a u d o j a m a s n e tik suaugusij m o k y m o c e n t r u o s e . Udavinynas praverst b e s i m o k a n t i e m s fizikos ir kitose
m o k y m o s i staigose, jis galt bti p a p i l d o m a m o k o m o j i m e d i a g a visiems, kurie
nori savarankikai mokytis fizikos, rengiasi o l i m p i a d o m s ar fizikos egzaminui.
Vanda

Palubinskien

Mielas Moksleivi!

Trykdamas jaunatvika energija, danai net nesusimstai, kad fizika yra ir itin
daug aprpiantis mokslas, ir menas. Ji ne tik isamiai paaikina vaigdi evoliucij, planet judjim, elementarij daleli prigimt, gamtos spalv, gars ir reikini vairov, bet kartu leidia keisti mus supani aplink - statyti tiltus, tiesti
magistralinius kelius, leisti erdv kosminius aparatus, valdyti vairias energijos ris ir statyti elektrines ar gaminti precizinius mikrochirurg instrumentus. Fizikos
dka atsirado internetas, buvo pradta gaminti stipri, lengva sporto ranga, moderniausi iuolaikiniai automatikai valdomi vaikiki aislai. Fizika skverbiasi visas
ms gyvenimo sritis.
Vadinasi, fizik galima apibdinti keliais aspektais. Pirmiausia, tai - informacijos
apie dsnius, kurie valdo gamtos pasaul ir padeda mums suvokti aplink, visuma.
Antra, fizika grindiamos daugelio specialist - ininieri, astronom, elektronikos
konstruktori, medicinos mokslo tyrintoj - veiklos sritys. Fizikos idjomis remiasi verslo vadybininkai, sociologai ir kit profesij darbuotojai, nes ji padeda keisti
ir kurti materialj pasaul pagal savo poreikius ir gyvendinti siek - atrasti nauja.
Todl man nepaprastai diugu matyti Tave su fizikos vadovliu ar udavinynu
rankose... Noriau, kad, mokydamasis io nepaprastai domaus, daugel gamtos
paslapi atskleidianio dalyko, tvirttum ne tik dvasikai, bet ir taptum visapusikai isilavinusiu pilieiu, kuris, pateks vairias gyvenimo situacijas, geba dalykikai ir krybingai sprsti ikilusias problemas.
Kad nepasimestum sprsdamas ir nagrindamas iame udavinyne esanias uduotis, pateikiu Tau atmintin, nusakani, k svarbiausia turtum inoti prie praddamas nagrinti bet kokio pobdio fizikos udavin.
1. Atidiai perskaityk udavinio slyg.
2. odin slyg urayk fizikiniais simboliais, o nestandartinius vienetus ireikk tarptautins matavim vienet sistemos SI vienetais.
3. Pakartotinai perskaityk udavinio slyg ir nustatyk fizikin reikin, kur ji
aprao.
4. Reikiniui apibdinti pritaikyk dsn ir urayk jo formul.
5. Jeigu udaviniui atlikti reikia gilesns analizs, nusibraiyk aikinamj br6. Jeigu udavinio slygoje pateikti sudtingesnio pobdio reikiniai, urayk
papildomas, su jais susijusias, formules.
7. Lentelse susirask pagrindini fizikini dydi ir konstant reikmes ir rayk jas sutrumpintos slygos nurodytoje skiltyje.
8. Pritaiks per matematikos pamokas gytas inias (matematikos taisykles),
atlik formuli pertvarkius ir ireikk iekomj dyd.
9. galutin iraik rayk slygoje nurodytas fizikini dydi vertes ir apskaiiuok rezultat.
10. Pertvarkyk fizikini dydi matavimo vienetus.
11. vertink gauto atsakymo reali vert ir padaryk ivadas.
12. Urayk atsakym.

Autor

1 . P i r m o j o f i z i k o s koncentro k a r t o j i m a s
Pirmojo fizikos koncentro pagrindins sqvokos
Fizikinis dydis

Kelias
Greitis
Pagreitis

Formul

1 m

S = Vt
S
V=t

1 m/s

V V

a=

1 m/s 2

F
a =
m
m

1 kg/m 3

Mediagos tankis

P =

Jga

F =

Sunkio jga

F = mg

Kno svoris

P = mg

Mechaninis darbas

A = Fs

1 N

IJ
1 W = 1 J/s

Il

Mechanin galia

Matavimo vienetas

Il

Potencin energija

Ep = mgh

Kinetin energija

E=

Jgos momentas

M = Fl

Naudingumo koeficientas

IJ

mv2

IJ

1 Nm

= =

1 Pa = 1 N/m 2

Slgis
Skysi (duj) slgis

p = pgh

1 Pa

Archimedo jga

Fa=PsSV

1 N

ilumos kiekis

Q=

IJ

Cmit2-Il)

ilumos kiekis, isiskiriantis kurui


sudegus

Q = qm

IJ

Q = Xm

IJ

ilumos kiekis, reikalingas knui


ilydyti (sukietti)

Fizikinis dydis

Formul

Matavimo vienetas

ilumos kiekis, reikalingas k n u i


igarinti ( k o n d e n s u o t i s )

Q = Lm

IJ

E l e k t r o s srovs stipris

I = cL
t

1 A

Elektrin tampa

Il
b

IV

Laidininko elektrin vara

R - p i

Elektros srovs d a r b a s

A = UIt

1 J - 1 Ws

E l e k t r o s srovs galia

P = UI

1 W = 1 J/s

Periodas

1 s

Danis

B a n g o s sklidimo greitis

n
n _ 1

1 H z = 1 s-1

t~ T

,
v =; v = Kv
T

1 m/s

Bangos ilgis

= ; =
v

1 m

E l e k t r i n talpa

Il

1 F = 1 C/V

Tomsono f o r m u l

T =

Apvieta
M e d i a g o s lio rodiklis

=;
S

Optin geba
Tiesinis didinimas

E=-L2
R

1 Ix = 1 lm/m 2

1
Lio f o r m u l

1 s

InjLC

1
+

F~d

f
I D = Im-1

D =
F

T-L
d

D i f r a k c i n s gardels f o r m u l

d sin = k\

F o t o n o energija

E = hv; E = h

E i n t e i n o f o t o e f e k t o lygtis

hv = A +

IJ

Laidininku jungimo bdai


Fizikinis dydis

Nuoseklusis jungimas

Lygiagretusis jungimas

Srovs stipris

I = I1=

I = I1+

tampa

U = U1 + U2

Vara

R = R1 + R2

I2

I2

u = U1 = U2
1 _ 1
R
R=

R1

1
R2

R1 + R2

Kartojimo p a v y z d i a i ir udaviniai
1 . 1 pavyzdys
Aukso ir sidabro lydinio tankis 14 IO3 kg/m 3 , o mas 0,40 kg. Apskaiiuokite
lydinyje esanio aukso ir sidabro kiek. Ireikkite tuos kiekius procentais. (Lydinio
tris lygus jo sudtini dali tri sumai.)
Sprendimas

m = 0,40 kg
p = 14 IO3 kg/m 3

Lydinyje esanio aukso mas ir sidabro mas


ra
2 apskaiiuojame pagal formules mx =P1V1 ir
Pi = 19,3 IO kg/m
3
3
m
=P
2
2V2 (1); ia P 1 - aukso tankis; p 2 - sidabro
p2 = 10,5 IO kg/m
tankis; V1- aukso tris; V2- sidabro tris.
m, ? m .
? Xt
iose lygtyse triai V1 ir V2 yra neinomi. Juos
randame pasinaudodami udavinio slygoje pateikta informacija - bendra lydinio mas ra lygi aukso ir sidabro masi sumai
ra = ra, + m2 (2); o lydinio tris lygus jo sudtini dali tri sumai V = V1 + V2 (3).
Lydinio mas uraoma formule m = P 1 F 1 + p2V2 (4).
1 ir 4 lygtis ra 2, gauname: P F = P1F1-I-P2F2 (5). I 3 lygties matyti, kad
sidabro tris V 2 - V - F 1 . i iraik raome 5 lygt: p F = PiFj + p 2 ( F - F 1 ).
3

I ia aukso tris F1

pF-p2F
Pi-P2

(p-p2)

(6). Gaut iraik ra 1 lygt, gau-

Pi-P2

name, kad aukso mas lydinyje lygi ra, =^ 2 ^ p 1 . Kadangi


Pi-P2

F = , tai
P

ra, = _ ra i dydi skaitines vertes, apskaiiuojame, kokia yra Iydi(Pi-P2)P


nyje esanio aukso mas:

ra.

14-10 3 4 - 1 0 , 5 - 1 0 ^ 1 - 1 9 , 3 - 1 0 3 0,40 kg
m
m
m
19,3 IO3 - - 1 0 , 5 - IO3 H
m
m

14-IO3-H
m

= 0,22 kg.

A u k s o m a s lydinyje p r o c e n t a i s a p s k a i i u o j a m e tokiu b d u : X1 =L IOO1


m
0,22 kgL
1 0 0 % = 55%.
X, =
0,40 kg
Sidabro m a s

m2 s u i n o m e i visos lydinio m a s s a t m a u k s o m a s m{.


m,
m-, = 0,4 kg - 0,22 kg = 0,18 kg. is kiekis p r o c e n t a i s lygus , = - 1 0 0 % ;
m
* 22 = ^ ^ . 1 0 0 % = 45%.
0,4 kg
Atsakymas. iame lydinyje yra 0,22 kg aukso ir 0,18 kg sidabro. A u k s o kiekis
s u d a r o 55 %, sidabro kiekis - 45 % visos lydinio mass.

1.2 pavyzdys
cilindro f o r m o s ind, kurio s k e r s m u o 20 cm,
pilta 15 1 v a n d e n s . Koks yra j o slgis i n d o sieneles 10 cm auktyje n u o indo d u g n o ?
Sprendimas
d = 20 cm = 0,2 m
V = 15 1 = 15 IO"3 m 3
Zi1 = 10 cm = 0,1 m

3
P = 1000 kg/m
2
8 = 9,8 m/s

k
I

P.

f _
\k

'

1.1 pav.

i n o m e , kad skysio ( d u j ) slgis indo d u g n ir sieneles a p i b d i n a m a s lygtimi


p = pgh, ia p - skysio ( d u j ) tankis, g - laisvojo kritimo pagreitis; h - skysio
( d u j ) stulpelio auktis. Todl v a n d e n s slgis cilindre auktyje Zz1 n u o indo d u g n o
a p s k a i i u o j a m a s pagal f o r m u l P = Pgh2(I), ia h2 - v a n d e n s auktis cilindre.
I brinio matyti, kad, supylus cilindr n u r o d y t v a n d e n s tr, v a n d e n s stulpelio
auktis bus H = Zz1 +Zz2 (2). i n a n t v a n d e n s tr ir cilindro skersmen, galima nustaV
tyti v a n d e n s stulpelio aukt H: H =, ia S - cilindro plotas, kuris ireikiamas
S
Tid2
AV
formule S =
. I i f o r m u l i g a u n a m e , kad H = 22 (3). G a u t iraik ra
Ttd
AV
2 lygt, ireikiame h2: Z z 2 = ^ 2 -2- Z z 1 (4). 4 lygt ra 1 lygt, g a u n a m e slgio
Tid
AV
-Zi 1 . D a b a r r a o m e dydi
n a g r i n j a m o j e cilindro vietoje iraik: p = pg
Tbd2
vertes ir a p s k a i i u o j a m e iekom v a n d e n s slg:
4 15 !"3 m 3
: 1000-N- 9 , 8 - ^
- 0 , 1 m = 3724-^r- = 3,7 kPa.
m
3 , 1 4 - ( 0 , 2 m) 2
m'
Atsakymas. Vandens slgis cilindro sieneles 10 cm auktyje nuo indo dugno apytiksliai lygus 3,7 kPa.

I n d e buvo 100 g 20 0 C t e m p e r a t r o s v a n d e n s . j pylus 100 0 C t e m p e r a t r o s


vandens, inde nusistovjo 75 0 C t e m p e r a t r a . Kiek k a r t o v a n d e n s pilta? I n d o iIimo ir kit energijos nuostoli nepaisykite.
W 1 = 100 g = 0,1 kg
i, = 20 0 C
t2 = 75 0 C
t3 = 100 0 C

c = 4200 J/(kg C)

m,
Sprendimas
i n o m e , kad k a r t a s k n a s p e r d u o d a ilum e m e s n s t e m p e r a t r o s knui.
Vadinasi, k a r t o v a n d e n s a t i d u o t a s ilumos kiekis lygus alto v a n d e n s g a u t a m ilum o s kiekiui. teigin m a t e m a t i k a i u r a o m e taip: IQ2I = IGiI' ia Q1 - alto vand e n s ilumos kiekis; Q2 - karto v a n d e n s ilumos kiekis.
i lygt ra ilumos kieki iraikas, g a u n a m e : cm2(t3-t2)

= cm1(t2-tJ.

I-

reikiame m2: m2 = . ra i dydi vertes, a p s k a i i u o j a m e m2.


0,1 k g - ( 7 5 C - 2 0
2

100 0 C - 75 0 C
Atsakymas. pilta 0,22 kg k a r t o v a n d e n s .
1.4 pavyzdys

Apskaiiuokite 440 H z d a n i o garso b a n g ilg, j o m s sklindant oru, v a n d e n i u


ir plienu. G a r s o b a n g sklidimo greitis o r e lygus 340 m/s, v a n d e n y j e - 1483 m/s,
pliene - 5000 m/s.
v = 440 H z
Sprendimas
V1 = 340 m/s
V2 = 1483 m/s
v3 = 5000 m/s

X1-?

K2-

X2-?

S p r s d a m i i u d u o t t a i k o m e b a n g o s greiio sklidim o f o r m u l v = Xv. I jos ireik ir ra fizikini dydi vertes, g a u n a m e :


X3-?

1483 m/s

2 _

440 H z

V1

,1 = ;
V
= 3,4 m;

,1 =

340 m/s
440 H z

.
v3
3, = ;
V

= 0,8 m;

.
5000 m/s
..
3, =
= 11,4m.
440 H z

Atsakymas. O r u sklindani garso b a n g ilgis apytiksliai lygus 0,8 m; v a n d e niu - 3,4 m ir plienu - 11,4 m.

Pagal paveiksle p a t e i k t o s elektrins g r a n d i n s s c h e m o s d u o m e n i s apskaiiuokite, k r o d o a m p e r m e t r a s , kai: a) jungiklis yra ijungtas; b) jungiklis yra jungtas.
Sprendimas

R1 = 4
R2 = 6
U = 6 V

a) Kai jungiklis yra ijungtas, elektros


srov teka tik var (rezistoriumi) R1,
t o d l elektros srovs stipr I1 galime
apskaiiuoti pagal O m o dsn g r a n d i n s
daliai:

I1-II2-I

1.2 pav.

U
Ir11=;
R1

I,=
1

6 V

1 A .
= 1,5

b) Kai jungiklis yra jungtas, elektros srov t e k a a b i e m varais, kurie tarpusavyje


sujungti lygiagreiai. iuo atveju a m p e r m e t r u tekanios srovs stipris I2 lygus
I2=-,

ia R - pilnutin g r a n d i n s vara. J a p s k a i i u o j a m e r e m d a m i e s i lygiagreR

1 1 1
iuoju var jungimu: = + . I ia ireikiame R:
R
R1
R2
R1 + R2

4 6 _ 2 4 Q
4 + 6

i n a n t pilnutins varos dyd, galima apskaiiuoti I2: I2 =

6V

2,4

= 2,5 A.

Atsakymas. Kai jungiklis yra ijungtas, a m p e r m e t r a s r o d o 1,5 A, kai jungiklis yra


jungtas, - 2,5 A.
1.1. K a m b a r i o grind plotas 20 m 2 , auktis 3 m. Apskaiiuokite j a m e esanio o r o
m a s ir svor.
1.2. A u k s a s valcuojamas iki 0,10 p m storio plvels. Kok p l o t galima p a d e n g t i
auksu, k u r i o m a s 2,0 g?
1.3. Geleinio strypo ilgis 2 m, skerspjvio plotas 4 cm 2 , o m a s 6,28 kg. A p s k a i iuokite geleies tank.
1.4. K e t a u s liejinio tris lygus 3,1 dm 3 , m a s 21 kg. A r j a m e yra t u t u m ? Jeigu
yra, tai koks j tris?
1.5. M a s s kilogramo e t a l o n a s p a g a m i n t a s i 90 % platinos ir 10 % iridio lydinio. Apskaiiuokite to lydinio tank ir e t a l o n o tr, lydinio tr laikydami lygiu j o
sudtini dali tri sumai.
1.6. I k e t a u s ilieto rutulio m a s 800 g, tris 125 cm 3 . A r is rutulys yra pilnaviduris ar tuiaviduris?

1.7. G a m i n a n t alvar, sulydyta 0,2 m 3 vario ir 0,05 m 3 cinko. Apskaiiuokite


gauto alvario tank. Lydinio tris lygus jo s u d e d a m j dali triui.
1.8. Lydin sudaro 2,92 kg alavo ir 1,46 kg vino. Koks to lydinio tankis? (Jo tr
laikykite lygiu sudtini dali tri sumai.)
1.9. A n t vienalyio strypo vieno galo pakabintas pasvaras, kurio mas m = 2 kg.
1
Kai atramos takas nutols nuo to galo atstumu a, lygiu strypo ilgio, strypas yra
pusiausviras. Apskaiiuokite strypo mas M.

1.3 pav.

1.10. D u mons nea 6 m ilgio ir 100 kg mass gelein stryp. Pirmasis mogus
laiko j u vieno galo, antrasis - I m atstumu nuo kito galo. Kokia jga slegia kiekvien
mog?
1.11. Vandens gylis h, kuriame yra oro burbuliukas, lygus 1 m. Koks turi buti
vandens slgis, kad burbuliukas isilaikyt iame gylyje? Atmosferos slgis , =
= 101,3 kPa.
1.12. Skystyje^! knas paniro 30 m m gyl, skystyje B - 80 m m gyl. Kiek panirs
is knas skystyje C, kurio tankis lygus pusei skysi A ir B tanki sumos?
1.13. Vandens mas lygi 1,5 kg, o t e m p e r a t r a 30 C. Kokios didiausios mass
m, ledo gabalas, kurio t e m p e r a t r a 0 C, gali visas itirpti iame vandenyje?
1.14. Vaiuodamas vidutiniu 72 km/h greiiu, automobilis 300 km kelyje suvartojo 70 1 benzino. Automobilio variklio naudingumo koeficientas 25 %. Kokia yra
variklio vidutin galia?
1.15. Apskaiiuokite elektrins grandins pilnutin var, kai R = 1 (1.4 pav.).

1.4 pav.

1.16. Atstumas nuo daikto iki lio lygus 6 m, o daikto atvaizdas nutols n u o
lio per 2 m. Nustatykite lio lauiamj geb, kai atvaizdas yra: a) tikras;
b) menamas.
1.17. Nusims akinius, mogus skaito knyg, padt 16 cm atstumu nuo aki.
Kokia yra akini lauiamoji geba?

2 . Mechaninis judjimas

~~ " ""* .

Tiesiaeigis judjimas

" JI,

judjimas

Vertikalusis
(statusis) judjimas

F = ma;

Fs = ma\

F = const.
Tolygiai
greitjantis

Tolygiai
ltjantis

F =O

Laisvasis
kn
kritimas

G
X

X
a >0
v >0
i >0

a <0
v >0
i >0

V-V0
t

X)

Fs

-;

a = const.

\
J
'g

/i > 0
g>0
V>0

Fs'

h> 0
S>0
<0

U'
-
C 'J
g

'V
'

a =g =

9,8m/s2.

v = const;
s
V= -,
t
S
v = -,
t
-

Kelias

a=

Vertikaliai
auktyn mesto
kno judjimas

_a

a = 0

Fi = mg.

F
Fs

Pagreitis

Ii--A. ... \ "

judjimas

"

Greitis

1^ .

Horizontalusis (gulsiasis)

F =0

Atstojamosios jgos,
greiio,
poslinkio
ir pagreiio
kryptys

Tolygiai kintamas judjimas

Tolygusis

Atstojamoji
jga

'.h

S = Vt,
S = Vt.

v = O0 at,

v = V0 gt,

kai V0 = 0 , tai v = at.


_ _
s=v0t
kai vn0 = 0, tai

at2
,

kai 0 = 0 , tai v = gt.


h=v0t,

j.2
s=.
2

St2

kai D0n =O, tai h =

St2
+.
2

_
F j v

FJv

F. Lv

."
Vo

VV.

IY
//
I/1
Ifi
/ 1!
I 1
I
I 1

"P

'

\h

L1

Vy
O

\
\
\
'

1
1

Vae
S,

'

jc

= 0;

= 1
R
= 2

= V

Vy =

v0x = 0 cos ;

const;

U 0 y =U 0 Sina.

gt.

>

= h

U0 sin 2
=

2 '

2nR

;
T
= 2nvR;
=

2 _
= = 2.
T

+ V
Sx=Vj;

R.

_ U0 sin 2 a
2g

Tredal kelio automobilis vaiavo vidutiniu greiiu U1, o vis likus keli - vidutiniu greiiu, lygiu 50 km/h. Apskaiiuokite greit U1, jeigu vidutinis greitis visame
kelyje lygus 37,5 km/h.
Sprendimas

1
5, = -S
1
3

Vidutin greit apskaiiuojame vis nueit keli 5 dalydami i viso tam keliui veikti sugaito
laiko:

2
S2 =s
2

3 km

-13,89
s
km
m
3 7 , 5 - = 10,42

^vid= 7 (1).

u, = 5 0

timis: t =;

Laikas, sugaitas visam keliui nuvaiuoti, lygus


laiko tarp, per kuriuos nuvaiuojamas pirmasis
ir antrasis kelio ruoai, sumai: t = t1 + t2 (2).
Laiko tarpus t, tx ir t2 ireikiame tokiomis lyg-

tx = ; i2 = (3). 3 iraikas ra 2, gauname lygt = + .

Vvid

V1

V2

Vvld

U1

U2

j vietoj J 1 ir s2 raome udavinio slygoje apibrtas priklausomybes:

jVid

3u,

3u2
u,

I ios lygties ireikiame U1: u,

3u, ' V vld


ra inomas dydi vertes, apskaiiuojame vidutin greit:

v, =

10,42m
1. n3 , 8O9Q m
'
s
s

3 - 1 3 , 8 9 ^ - 2 10,42 ms

6 , 9 4 f = 25

km
h

Atsakymas. Pirmj kelio ruo automobilis vaiuoja vidutiniu greiiu, lygiu 25 km/h.
2.2 pavyzdys
Materialiojo tako judjimo lygtis yra = 6 + 3t + t2. Nustatykite greiio priklausomyb nuo laiko ir kno nueit atstum. Apskaiiuokite greit ir pagreit praslinkus 2 s nuo judjimo pradios.
= 6 + 31 + t2
t = 2 s
v(t) - ?

Sx-I

vx - ? a - ?

Sprendimas
Koordinai sistemos a nukreipiame kno judjimo
kryptimi ir uraome judjimo lygt projekcijomis:
ax

X = X0 + v0xt + t + -

Palygin j su udavinio slygoje d u o t a lygtimi, m a t o m e , kad X0 =

6 m;

V0x = 3 m/s ir ax = 2 m/s . G r e i i o p r i k l a u s o m y b n u o laiko ireikiama lygtimi


v

x vOx +

fl

/ ra V0x ir ax vertes, g a u n a m e , k a d vx = 3 + 21. Taigi k n o greitis p o

2 s lygus vx = 3 m/s + 2 m/s 2 2 s = 7 m/s. Pagreitis lieka nepakits, nes j u d j i m a s ,


kaip n u r o d y t a slygoje, yra tolygiai greitjantis. A t s t u m a s , n u e i t a s p e r 2 s, apskai i u o j a m a s pagal f o r m u l sx =vf}xt + L~.
2
m
"(2s)
ra dydi vertes, g a u n a m e : s = 3 2 s
s
2

= 10 m.

Atsakymas. v(t) = 3 + 2t; vx = 7 m/s; a = 2 m/s 2 ; Jjr = 10 m.


2.3 pavyzdys
I dviej tak A ir B, esani 90 m a t s t u m u vienas n u o kito, t u o paiu m o m e n t u
ir ta paia kryptimi p r a d j o j u d t i d u knai. K n o , p a j u d j u s i o i tako A , greitis
lygus 5 m/s, o k n o , p a j u d j u s i o i tako B, greitis - 2 m/s. Po kiek laiko pirmasis
k n a s pasivys a n t r j ? Koks b u s kiekvieno k n o poslinkis? Udavin isprskite analitiniu ir grafiniu b d u .
*02 = 90 m

Sprendimas

v2 = 2 m/s
V1 =5 m/s

Analitinis bdas, aies p r a d i a p a s i r e n k a m e tak A ,


krypt s u t a p a t i n a m e su k n o j u d j i m o kryptimi. Tada

j , - ? s2 - ? tx - ?

k n j u d j i m o dsnius galime urayti taip: X1 = V11, nes


x 01 = 0 (1) ir x 2 = x 02 + v2t (2). X1 ir x 2 - p i r m o j o ir antr o j o k n k o o r d i n a t s . Kai take C pirmasis k n a s pasivys
antrj, t u o m e t X1 = x 2 , o t = Z1, ia Z1 - k n j u d j i m o iki tako C laikas. A r b a ,
p a s i n a u d o j 1 ir 2 lygtimis bei m a t e m a t i k a i jas pertvark, g a u n a m e :
vxtx = X02 + v2tx (3).
V1

V2

I 3 lygties r a n d a m e k u n j u d j i m o iki tako C laik: f, = - . r a dydi


V1-V2

vertes, g a u n a m e : J1 =

90 m

= 30 s.
r m o m
Z
^S
S
K n poslinkius iki tako C a p s k a i i u o j a m e taip:

51 = X 1 - X 0 1 = U 1 Z 1 ,

52 = X2 - X02 -

2tv

J1 = 5 - 3 0 s = 1 5 0 m ;

s2 = 2 30 s = 60 m.

Graflnis bdas. Pasirinktu masteliu abscisi ayje atided a m e k n j u d j i m o laik t, o ordinai ayje - k n k o o r d i n a t e s X1 ir x2. U r a o m e k n j u d j i m o lygtis: X1 = u / ;
X2

Xq2

^ "

N u b r a i o m e k n j u d j i m o grafikus (I - p i r m o j o k n o ,
II - a n t r o j o k n o ) (2.1 pav.). R a n d a m e j susikirtimo tako
C k o o r d i n a t e s : tx = 30 s; Xx=X2

= 150 m. Vadinasi, pirmasis

knas pasivys antrj p o 30 s. Kn poslinkiai tada bus lygs


s

= X1

150

ir

S2x

= X2 -

Jt02 =

60

m.

Atsakymas. Pirmasis k n a s pasivys antrj p o 30 s. Pirmo-

10 20 30

j o k n o poslinkis t a d a bus 150 m, o a n t r o j o - 60 m.

'> s

2.1 pav.

2 . 4 pavyzdys
I sraigtasparnio 300 m auktyje vir e m s paviriaus i m e t a m a s krovinys. P e r kiek laiko krovinys nukris, jeigu imetimo m o m e n t u : a) sraigtasparnis leidiasi 5 m/s greiiu; b) sraigtasparnis nej u d a ; c) sraigtasparnis kyla 5 m/s greiiu?
^ = h = 300 m
V01 = 5 m/s
U02 - 0
U03 = - 5 m/s

t, - ? t2 - ? t, - ?
2.2 pav.

Sprendimas
y a n u k r e i p i a m e vertikaliai emyn, k o o r d i n a i pradia laikome krovinio viet imetimo m o m e n t u , o laiko atskaitos p r a d i a - i m e t i m o m o m e n t . J u d j i m o

ayt
lygt u r a o m e projekcijomis [y a: = 0+ vQyt + -

(1);

ia y0 = 0; o av = g = 9,8 m/s 2 = 10 m/s 2 . Kai krovinys pasiekia em, jo k o o r d i n a t


y = 300 m.
a) Jeigu krovinys i m e t a m a s i j u d a n i o sraigtasparnio, tai krovinio greitis lygus
sraigtasparnio greiiui, t. y. V0y = 5 m/s. 1 lygt ra y0, ay ir V0y vertes, g a u n a m e
judjimo lygt _y = 5tt + 5f 2 . Vietoj y ra 300 m, gauname, kad 5/, +Si12 =300, a r b a
5i,2 +5tx - 3 0 0 = 0. I s p r e n d i kvadratin lygt, r a n d a m e t{. tx = 7,3 s.
b) Kai sraigtasparnis n e j u d a , tai V0y = 0. J u d j i m o lygtis b u s tokia: y = 5t. Vietoj y ra 300 m, g a u n a m e : 5i 2 = 300. I s p r e n d lygt, r a n d a m e t2: t2 = 7,8 s.
c) Kai sraigtasparnis kyla, p r a d i n i o greiio V0y kryptis yra prieinga pasirinktos
y aies krypiai ir j u d j i m o lygtis u r a o m a taip: y = -5i3 + 5f32. Vietoj y ra

300 m, gauname -513 + 51] = 300, arba 5t3 - 5t3 - 300 = 0. Isprend i kvadratin
lygt, suinome, kad t3 = 8,3 s.
Atsakymas. Sraigtasparniui leidiantis, imestas krovinys nukris po 7,3 s; sraigtasparniui nejudant, - po 7,8 s ir jam kylant, - po 8,3 s.
2.5 pavyzdys
Kno pagreiio laikui bgant kitimas parodytas 2.3 paveikslo a dalyje. Pradinis kno
greitis lygus nuliui. Nubraiykite jo greiio priklausomybs nuo laiko grafik.
Sprendimas

a)

b)

Per laiko tarp nuo 0 iki tx kno pagreitis


nekito ([ = const), todl knas judjo tolygiai
greitdamas, o jo greitis didjo tiesiog proporcingai. Per laikotarp nuo i, iki t2 kno greitis
nekito, o pagreitis buvo lygus nuliui (a 2 = 0), tai tolygusis judjimas. Per laikotarp nuo I2
iki t3 judjimas buvo tolygiai greitjantis (a3 =
2.3 pav.
= const), taiau tuo metu kno pagreitis buvo
maesnis (3<). Atkarp, vaizduojani greiio priklausomyb nuo laiko, posvyrio
kamp tangentai susij itaip: tg a , < t g Oi1. Vadinasi, kno greiio priklausomybs
nuo laiko grafikas yra toks, koks parodytas 2.3 paveikslo b dalyje.
2 . 6 * pavyzdys
Greitas dangoraiio liftas tolygiai kyla 3 m/s greiiu. Nubraiykite poslinkio grafik ir i jo nustatykite, per kiek laiko
liftas pakils 90 m aukt ( 26-t aukt).
Sprendimas
y a nukreipiame lifto judjimo kryptimi, o aies pradi sutapatiname su taku, kuriame liftas buvo pradiniu laiko momentu. Tada galime urayti, kad A 0 = 0,
o A = vt. Vadinasi, s = A - A0 = vt.
Braiydami poslinkio grafik, abscisi ayje atidedame laik t, ordinai ayje - poslink s. Poslinkio priklausomyb nuo
laiko vaizduoja ties 0A, kurios posvyrio a kampo tangento
skaitin vert lygi greiiui v (2.4 pav.). I grafiko nustatome,
kad liftas pakils 90 m aukt per 30 s.
v = 3 m/s
A = 90 m

Atsakymas. Liftas pakils 26-t aukt per 30 s.

2.4 pav.

Sviedinys, imestas vertikaliai auktyn, p r a l k p r o h auktyje esant tak du


k a r t u s (laiko intervalas i) Apskaiiuokite, kokiu p r a d i n i u greiiu buvo imestas
sviedinys.
Sprendimas

h
At

y a n u k r e i p i a m e vertikaliai auktyn, o aies


pradia p a s i r e n k a m e e m s paviri (tak 0)
(2.5 pav.). Didiausi sviedinio pakilimo aukt
p a y m i m e raide H. U r a o m e sviedinio j u d j i m o
lygtis laiko m o m e n t u t ir t + At:
h = v0(t + At)-g(r+2At)

= - ;

(1). Per-

tvark 1 lygt, g a u n a m e :
v0t-^-

St2

= v0t +

gt2

gAt2
v0At-^--gtAt-^-.

2.5 pav.

h = V11

2vu-gAt
2g

v0 = ^8 gh +

2Va-gAt
,

2g

\2

(2vn - e At)
I ia t = - V j 5 - (2). raome 2 iraik 1:
2g
42-g2

At2
8g

I ios lygties ireikiame v0:

Ar

g2.

Atsakymas. Pradinis sviedinio m e t i m o greitis a p i b d i n a m a s f o r m u l e


V0 = . 8 gh + g

At2

2 . 8 * pavyzdys
Apskaiiuokite a u t o m o b i l i o r a t o ratlankio virutinio tako linijin greit e m s atvilgiu, jeigu
automobilis j u d a 72 km/h greiiu.
km
m
v = 12
= 20
h
s
vA _ 9
Sprendimas
Takas O kelio d a n g o s atvilgiu yra rimtyje, jis
yra r a t o sukimosi c e n t r a s (2.6 pav.). R a t l a n k i o
virutinio tako A linijinis greitis yra du k a r t u s

c
2.6 pav.

didesnis negu tako O (rato aies) linijinis greitis. Kadangi tak A ir O kampiniai
greiiai vienodi, o AC = 2 , tai vA = 2v; ia - automobilio j u d j i m o greitis.
ra dydi vertes, g a u n a m e : vA = 2 - 2 0 - = 4 0 - .
s
s
Atsakymas. Ratlankio virutinio tako linijinis greitis lygus 40 m/s.
2 . 9 * pavyzdys
Lietuvos sostin
kite j atitinkanio
(centrin) pagreit,
mosi apie savo a.

Vilnius yra 54,7 p l a t u m o j e . Rastako linijin greit ir normalin


kurie atsiranda dl e m s suki e m s spindulys lygus 6370 km.

an
^

/rA

= 54,7'
Ri = 6370
637 km = 6,37 IO6 m
T = 1 para = 24 h = 86 400 s

tp
OQ

_ 9

S
Sprendimas
e m e i sukantis apie a NS (2.7 pav.), einani
2.7 pav.
p e r geografinius polius, takas A , atitinkantis Vilniaus padt e m s rutulyje, sukasi apskritimu, kurio
spindulys R = CA = Ri costp; ia Ri = OA - e m s spindulys; - Vilniaus plat u m a . Per p a r nueitas tako A kelias s ireikiamas lygtimi s = 2nR = 2TiR i coscp.

Tada linijinio greiio lygtis yra v =


greit: v =

2TiRi cos

2-3,14-6,37-IO 6 m-cos 54,7


86400s

. ra dydi vertes, r a n d a m e linijin

m
m
= 2 6 8 - = 964,8-.
s
h

v2
v2
Tako A normalinis (centrinis) pagreitis a p r a o m a s f o r m u l e a n = = R
Ri cos(p
268
ra vertes, apskaiiuojame: an =

6,37-10 6 m - c o s 54,7

: 0,020

is pagreitis nukreiptas statmenai e m s sukimosi aiai NS.


Atsakymas. Linijinis greitis lygus 268 m/s (arba 964,8 km/h), o normalinis (centrinis) pagreitis - 0,020 m/s 2 .
centrinio pagreiio dyd atsivelgiama nustatant tiksli laisvojo kritimo pagreiio g vert tam tikroje p l a t u m o j e .

Apskaiiuokite traktoriaus stmoklio vidutin judjimo greit, jeigu stmoklio


eiga 130 mm, o alkninio veleno apsisukim per minut skaiius lygus 1500 .
s 130 m m = 0,13 m
v=1 5 0 0 ^ = 2 5 ^
min
s
_ 9

Sprendimas
Vidutinis greitis apskaiiuojamas pagal formul
s

v = - . Kadangi alkniniam velenui apsisukant vien

kart, stmoklis atlieka dvi eigas, todl i> = 2s


; ia s - stmoklio eiga, T - periodas
1
(vieno apsisukimo laikas), T =. I ia iplaukia, kad v = 2sv.
v
ra fizikini dydi vertes, gauname: u = 2 0 , 1 3 m - 2 5 = 6 , 5 ,
s
s
Atsakymas. Traktoriaus stmoklio vidutinis greitis lygus 6,5 m/s.
Kinematikos pagrindai
2.1. Paaikinkite ias svokas: slenkamasis judjimas, materialusis takas, atskaitos sistema, kelias ir poslinkis.
2.2. Dviej kn centr trajektorijos susikerta. Ar susiduria ie knai? Atsakym
pagrskite.
2.3. Autobusas, prie sugrdamas gara, etadien padar deimt reis, o
sekmadien - du kartus daugiau. Kuri dien autobusas: a) nuvaiavo ilgesn keli;
b) atliko didesn poslink?
2.4. Kokios formos turi bti tako trajektorija, kad jo nueito kelio ir poslinkio
moduliai bt lygs? Kodl?
2.5. Traukinys vaiuoja rytus (ems paviriaus atvilgiu). Kuria kryptimi (taip
pat ems atvilgiu) skrenda lktuvas, jei jo keleiviui, stebiniam traukin pro iliuminatori, atrodo, kad traukinys: a) stovi; b) vaiuoja vakarus; c) vaiuoja pietus?
2.6. Nuo tolygiai ir tiesiai plaukianio laivo stiebo laisvai ( oro pasiprieinim
neatsivelgiama) krinta knas. Ar vienodos kno kritimo trajektorijos atskaitos sistemose, susijusiose su laivu ir su e m e ?
2.7. Knas perjo i tako, kurio koordinats x0 = 1 m, yQ = 4 m, tak, kurio
koordinats = 5 m, y = 1 m. Apskaiiuokite poslinkio vektoriaus ilg ir jo projekcijas koordinai ayse ir y.
2.8. Sviedinys nukrito i 3 m aukio, atoko nuo grind ir buvo sugautas 1 m
auktyje. Apskaiiuokite sviedinio nueit keli ir poslink.
2.9. Knas pasislinko i tako, kurio koordinats X0 = 0 m, y0= 2 m, tak,
kurio koordinats = 4 m, y = - 1 m. Nubraiykite brin, raskite kno poslink
ir jo projekcijas koordinai ayse ir y.
2.10. Kateris nuplauk 2 km eeru iaurs rytus, po to - dar 1 km iaur.
Grafikai nustatykite katerio poslinkio vektoriaus modul ir krypt.

2.11.* Pateikite briniu poslinkio vektori, einant 45 kampu iaurs rytus,


i tako, nutolusio 1 km atstumu rytus ir 2 km atstumu iaur nuo keli sankryos. Nustatykite to vektoriaus galo koordinates, jeigu jo modulis lygus 25 km.
2.12. * Turistas ijo i punkto, nutolusio 2 km atstumu rytus ir 1 km atstumu
iaur nuo keli sankryos, ir per 1 h nujo 5 km kryptimi, kuri sudaro 135 kamp su ryt kryptimi. Nustatykite turisto viet iaurs ir vakar krypi atvilgiu.
Tiesiaeigis tolygusis judjimas
2.13. Kokios ries judjim vaizduoja kiekvienas 2.8 paveikslo grafikas? Kokiu
greiiu judjo knai, kuri kelio priklausomyb nuo laiko atitinka grafikai I, II, III,
IV? Paraykite kn judjimo lygtis pagal I, II, IV grafikus.

2.14. Kokia yra 2.9 paveiksle pavaizduot grafik sankirtos tako fizikin prasm? Kuris grafikas atitinka judjim didesniu greiiu? Ar galima i i grafik
nustatyti judjimo trajektorijas?
2.15. Kokios ries judjimas pavaizduotas
2.10 paveiksle? Kok keli nujo knas per pirmsias 3 s? Kokio fizikinio dydio vert lygi nuspalvintam grafiko plotui? Naudodamiesi iuo
grafiku, uraykite kno judjimo lygt ir nubraiykite kelio priklausomybs nuo laiko grafik.
Kok keli knas nujo per pirmsias 4 s?
2.16. Materialusis takas juda tiesiai. Nutols
nuo pradinio tako 1000 m, jis pasuka atgal ir,
nujs prieinga kryptimi 1200 m, sustoja. Apskaiiuokite jo poslink ir nueit keli.
Ar poslinkis gali bti neigiamas? Ar gali bti neigiamas nueitas kelias? Atsakym
pagrskite.
2.17. Materialiojo tako judjimas apibdinamas lygtimis y = 1 + 2t, = 2 + t.
Uraykite trajektorijos (kelio) lygt ir nubraiykite jos grafik. Nurodykite tako
padt laiko momentu t = 0, judjimo krypt ir greit.

2.18. Pasinaudodami poslinkio grafiku (2.11 pav., a), nubraiykite greiio grafik
ir nustatykite, kokio pobdio yra kno judjimas aies atvilgiu (2.11 pav., b).
")

b)

2.11 pav.

2.19. I 2.12 paveiksle pavaizduoto grafiko nustatykite, kaip juds is knas.

2.12 pav.

2.13 pav.

2.20. Remdamiesi 2.13 paveiksle pateiktu k n o judjimo grafiku, nubraiykite jo


greiio grafik.
2.21. Tolygiai 12 m/s greiiu vaiuojanio automobilio poslinkis per 10 s buvo
toks pat, koks kito tolygiai vaiuojanio automobilio poslinkis per 15 s. Kokiu greiiu vaiavo antrasis automobilis?
2.22.* Patyrs b a d m i n t o n o aidjas, prie atmudamas greitai skriejantj kamuoliuk, staigiai pasitraukia atbulas. Kodl taip jam pavyksta tiksliau smgiuoti?
2.23. * Automobilis ir motociklininkas juda vienas kito atvilgiu prieingomis
kryptimis. J greiiai atitinkamai lygs 20 m/s ir 5 m/s. Pradiniu laiko m o m e n t u
atstumas tarp j lygus 250 m. Uraykite i kn judjimo lygtis ir nubraiykite
judjimo grafikus = x(t). Atskaitos sistem susiekite su eme. Atkreipkite dmes
tai, kad laiko m o m e n t u t = 0 automobilis buvo koordinai pradios take ir judjo aies kryptimi.
Grafiniu ir analitiniu bdu apskaiiuokite: a) automobilio ir motociklininko susitikimo viet ir laik; b) kuris i j anksiau ir kiek anksiau nuvaiuos 100 m;
c) atstum tarp j po 5 s; d) kur buvo automobilis, kai motociklininkas vaiavo p r o
tak, kurio koordinat ayje lygi 225 m; e) kuriuo laiko m o m e n t u motociklininkas vaiavo pro tak, kuriame automobilis buvo prajus 7,5 s nuo judjimo pradios; f) kuriais laiko momentais atstumas tarp j buvo 125 m; g) tako, kur automobilis pravaiavo 12,5 s anksiau negu motociklininkas, koordinates.

Judjimo reliatyvumas
2.24. Ar gali mogus, esantis ant judanio metro eskalatoriaus, bti rimtyje atskaitos sistemoje, susietoje su eme?
2.25. Metro eskalatorius juda 0,75 m/s greiiu. Apskaiiuokite laik, kur sugaita keleivis pasislinkdamas 20 m ems atvilgiu, jeigu jis eina eskalatoriaus judjimo
kryptimi 0,25 m/s greiiu eskalatoriaus atvilgiu?
2.26. Du traukiniai juda vienas prie kit 72 km/h ir 54 km/h greiiu. Pirmajame
traukinyje esantis keleivis pastebjo, kad antrasis traukinys pro j vaiavo 14 s. Koks
antrojo traukinio ilgis?
2.27. Kateris plaukia statmenai ups vandens tkmei 4 m/s greiiu atskaitos sistemos, susietos su vandeniu, atvilgiu. Kokiu atstumu vanduo nune kater on,
jeigu ups plotis 800 m, o jos tkm 1 m/s?
2.28. Ramiu oru malnsparnis skrido 90 km/h greiiu iaurs kryptimi. Apskaiiuokite malnsparnio greit ir skridimo krypt, kai papt iaurs vakar vjas
kryptimi, kuri sudaro 45 su meridianu. Vjo greitis 10 m/s.
2.29.* D u materialieji takai juda tarpusavyje statmenomis kryptimis 4 m/s ir
3 m/s greiiu. Kokiu greiiu jie tolsta vienas nuo kito? Kiek pasislinks pirmasis
knas per pirmsias 10 s atskaitos sistemoje, susijusioje su antruoju knu? Pradiniu
momentu knai buvo koordinai pradios take.
2.30.* 2.14 paveiksle pavaizduoti dviratininko (I) ir motociklininko (II) judjimo
grafikai atskaitos sistemos, susietos su eme, atvilgiu. Uraykite dviratininko
judjimo lygt atskaitos sistemoje, susietoje su motociklininku, ir nubraiykite tos
lygties grafik.

20

40

60

2.14 pav.

80 ' s

2.15 pav.

2.31.* Atskaitos sistemoje, susietoje su eme, tramvajus juda greiiu = 2,4 m/s
(2.15 pav.), o trys pstieji - vienodo modulio greiiais D1 = v2 = v3 = 1 m/s.
Apskaiiuokite: a) psij greiio modulius tramvajaus atvilgiu; b) psij greii
vektori projekcijas ioje atskaitos sistemoje.

Tiesiaeigis tolygiai kintamas judjimas


2.32. 2.16 paveiksle pavaizduota, kaip priklauso dviej materialij tak greiiai vx ir v2 nuo laiko t tame paiame laiko intervale. Kurio i tak vidutinis
greitis yra didesnis duotame laiko intervale? Kuris i j nujo didesn keli? Kuris
i i tak gijo didesn momentin pagreit?
2.33. Tarkime, kad apie tak, kuri greiio
,
grafikai nubraiyti 2.16 paveiksle, trajektorij formas nieko neinome. K galime pasakyti apie i
tak pagreiius?
2.34. Kno greitis pirmojoje kelio pusje lygus
20 km/h, antrojoje - 80 km/h. Kokiu vidutiniu greiiu knas judjo vis keli?
o
2.35. Per pirmsias dvi valandas motociklinin2.16 pav.
kas nuvaiavo 90 km, o likusias tris valandas vaiavo 50 km/h greiiu. Koks yra vidutinis judjimo greitis?
2.36. Pirmj pus kelio automobilis vaiavo 70 km/h vidutiniu greiiu, kit pus - 30 km/h vidutiniu greiiu. Koks yra automobilio vidutinis greitis?
2.37. Per 20 s automobilio greitis sumajo nuo 20 m/s iki 10 m/s. Kokiu pagreiiu vaiavo automobilis?
2.38. kalne 0,1 m/s 2 pagreiiu judanio kno greitis sumajo nuo 54 km/h iki
36 km/h. Apskaiiuokite kno judjimo laik.
2.39. Stabdomas 20 m/s greiiu vaiuojantis automobilis. Jo pagreitis - 5 m/s 2 .
Automobilis sustoja ir tokiu pat pagreiiu vaiuoja atgal. Raskite kno greit prajus 3 s ir 5 s nuo judjimo pradios. Nubraiykite automobilio greiio projekcijos
ayje kitimo grafik.
2.40. Kokios ries judjim vaizduoja kiekvie- a, m/s2'1
na 2.17 paveikslo grafiko dalis? Kiek ir kaip pa2
kinta kno greitis per laiko tarpus, atitinkanius
kiekvien dal?
1
2.41. I auktai krinta dut, o jos centre yra
IV
i II
rutuliukas, nelieiantis sieneli. Kaip juda rutu0 1 2 3 4 !5 6 ! 7 8 ' ' s
liukas krintanios duts sienels atvilgiu? O r o
-1
III
pasiprieinimo nepaisykite.
2
2.42. Kno judjimo lygtis = 5t + 0,8i . Ras2.17 pav.
kite pagreit ir pradin judjimo greit.
2.43. Tiesiai judantis materialusis takas sustojo 1 km atstumu nuo pradinio tako. Po to 1,2 km jis judjo prieinga kryptimi.
Apskaiiuokite io tako poslink ir nueit keli.
2.44. Vaiuodamas pastoviu greiiu, automobilis padidino greit nuo 48 km/h iki
96 km/h. Kok keli jis nuvaiavo greitdamas?
2.45. Automobilis per 20 s sultino greit nuo 96 km/h iki 32 km/h. Koks yra jo
judjimo pagreitis?

2.46. Motorlaivis p r a d j o plaukti pastoviu 0,10 m/s 2 pagreiiu. Per kiek laiko jis
gijo 18 km/h greit ir kok keli nuplauk per t laik?
2.47. Po kiek laiko pradjs vaiuoti motociklininkas 1 km ruo pravaiavo
pastoviu 0,8 m/s 2 pagreiiu? Kok greit jis gijo to ruoo pabaigoje?
2.48. Po 10 s nuo judjimo pradios traukinys gijo 0,6 m/s greit. Po kiek laiko
nuo judjimo pradios traukinio greitis bus lygus 3 m/s?
2.49. Automobilio greit sibgjimo metu apibdina lygtis vx = 0,8/. Nubraiykite ios lygties grafik ir apskaiiuokite automobilio greit baigiantis penktajai sekundei.
2.50. Traukinio greitis per 20 s sumajo nuo 72 km/h iki 54 km/h. Uraykite
greiio priklausomybs n u o laiko vx(t) lygt ir nubraiykite jos grafik.
2.51. Lktuvas reikaling pakilimui 250 km/h greit gyja 1 km ilgio pakilimo
tako gale. Kiek laiko reikia lktuvui sibgti? Koks jo pagreitis? Kokiu vidutiniu
greiiu jis rieda pakilimo taku? Lktuvas juda tolygiai greitdamas.
2.52. I 2.18 paveiksle pavaizduoto grafiko nustatykite: a) k n o judjimo r
AB ir BC dalyse; b) kokiu pagreiiu j u d j o knas mintuose ruouose; c) kok keli
nujo knas per paskutinisias dvi judjimo sekundes?
u, m/s'

v, m/s
20

I
15-

10

II

I
4 i, s

2.18 pav.

2.19 pav.

2.53. I 2.19 paveiksle pavaizduot grafik nustatykite kiekvieno k n o judjimo


pagreit bei greit prajus 2 s nuo pirmo kno judjimo pradios. Kuo skiriasi i
kn judjimas? Paraykite kn j u d j i m o lygtis.
2.54. Kokiu greiiu gali nusileisti lktuvai ant aerouosto tako, kurio ilgis 800 m,
jeigu j stabdymo pagreiiai = - 2 , 7 m/s2 ir a2 = -5,07 m/s 2 ?
2.55. Knas krinta i 490 m aukio. Nustatykite kno judjimo greit atsitrenkimo em metu.
2.56. Kokiu greiiu siurblys imeta vanden vertikaliai auktyn, jei vanduo pasiekia 19,6 m aukt?
2.57. Strl, paleista i lanko vertikaliai auktyn 25 m/s greiiu, kliud taikin po
2 s. Koks buvo strls greitis prie pat taikinio?

2.58. Slidininkas 100 m ilgio nuokaln nuiuo per 20 s, juddamas 0,3 m/s 2
pagreiiu. Koks yra slidininko greitis nuokalns pradioje ir pabaigoje?
2.59.* Knas krinta i 490 m aukio. Raskite jo poslink per paskutin kritimo
sekund.
2.60.* Sviedinys nukrito ant plokio paviriaus i 20 m aukio ir vl paoko
5 m aukt. Koks buvo jo greitis tuo momentu, kai jis paliet paviri? Per kiek
laiko jis pakilo aukiausi tak? Kokiu greiiu jis atoko?
2.61.* Per 10 s traukinio greitis tolygiai padidjo nuo 36 km/h iki 54 km/h, po to
0,3 min traukinys vaiavo tolygiai. Raskite traukinio judjimo vidutin greit ir nubraiykite greiio bei poslinkio grafikus.
2.62.* Kaip vaiavo motociklininkas, kurio greiio grafikas parodytas 2.20 paveiksle?
a

< m/s 2i[

vk

2.20 pav.

2.21 pav.

2.63.* 2.21 paveiksle pateiktas pagreiio priklausomybs nuo laiko grafikas. Kaip
judjo knas nuo atskaitos pradios momento iki 4-tos sekunds pabaigos (grafiko
dalis AB) ir kaip - laikotarpiu, atitinkaniu grafiko dal BCl Kuriuo momentu kno
greitis buvo didiausias? Kokio didumo buvo is greitis, jeigu v0 = 0?
2.64.* Pradiniu laiko momentu atstumas tarp dviej kn buvo lygus 6,9 m.
Pirmasis knas pradjo judti 0,2 m/s 2 pagreiiu. Antrasis knas judjo paskui
pirmj pradiniu 2 m/s greiiu ir 0,4 m/s 2 pagreiiu. Uraykite judjimo lygtis
= x(t) atskaitos sistemoje, kurioje pradiniu laiko momentu (i = 0) kn koordinats buvo X1 = 6,9 m; X2 = 0. Nustatykite kn susitikimo viet ir laik.
2.65.* Dviej motociklinink judjimas apibdinamas lygtimis X1 = 15 + t2 ir
X2 = 8i. Inagrinkite kiekvieno motociklininko judjim, nustatykite j susitikimo
viet ir laik.
Kno judjimas apskritimu
2.66. Automobilis vaiuoja kelio poskiu. Ar vienod atstum nurieda deinieji
ir kairieji automobilio ratai? Atsakym pagrskite.
2.67. Kodl pirmojo dirbtinio ems palydovo neanioji raketa, atsiskyrusi nuo
palydovo, m j lenkti (irint i ems)?

2.68. Traktoriaus priekini rat skersmuo du kartus maesnis u galini rat


skersmen. Palyginkite i rat sukimosi dan judant traktoriui.
2.69. Velenas, pradjs suktis, per pirmsias 10 s apsisuka 50 kart. Koks yra jo
sukimosi periodas, danis ir kampinis danis?
2.70. Diskas, kurio skersmuo 1,6 m, vien kart apsisuka per 0,1 s. Koks yra
tak, labiausiai nutolusi n u o disko centro, linijinis greitis?
2.71. Automobilis vaiuoja kelio poskiu pastoviu 80 km/h greiiu. Poskio skersm u o lygus 1,6 km. Koks yra automobilio judjimo periodas ir kampinis greitis?
2.72. 20 cm skersmens skriemulys per 3 min apsisuka 300 kart. Raskite jo ratlankio tako sukimosi period, kampin ir linijin greit.
2.73. Ratui tolygiai sukantis, ratlankio takas juda 2,5 karto didesniu greiiu
negu takas, esantis 5 cm ariau rato aies. Koks yra rato spindulys?
2.74. Hidroelektrins turbinos skersmuo 9 m. Kokiu greiiu juda turbinos meni galai, kai ji p e r 1 min p a d a r o 68,2 skio?
2.75. Palydovo orbitos vidutinis auktis vir e m s paviriaus lygus 1200 km,
sukimosi periodas 105 min. Apskaiiuokite vidutin palydovo skriejimo orbita
greit.
2.76. iuojas juda apskritimu, kurio spindulys 50 m, 12 m/s greiiu. Nustatykite iuojo judjimo centrin pagreit.
2.77.* Kokiu greiiu ir kokia kryptimi turt judti lktuvas, skrendantis eiasdeimtja lygiagrete, kad numatyt viet atskrist anksiau (pagal vietin laik),
negu jis iskrido i ivykimo vietos? A r tai veikiama uduotis iuolaikiniams keleiviniams lktuvams?
2.78.* Sauls ekvatoriaus tak, jai sukantis apie savo a, greitis lygus 2 km/s.
Apskaiiuokite Sauls apsisukimo apie savo a period ir ekvatoriaus tak centrin
pagreit.
2.79.* D u materialieji takai j u d a vienodo spindulio apskritimais ir vienodo
modulio pagreiiais. Taiau pirmojo tako pagreiio vektoriaus kryptis su liestine
sudaro 45 kamp, o antrojo tako pagreiio vektorius nukreiptas apskritimo
centr. Kurio t tak greiio modulis yra didesnis?
2.80.* Nustatykite e m s sukimosi apie Saul linijin ir kampin greiius bei
centrin pagreit.
2.81.* Kokiu greiiu automobilis pravaiuos aukiausi ikilo tilto, kurio spindulys 40 m, tak, kad jo centrinis pagreitis bt lygus laisvojo kritimo pagreiiui?
2.82.* Apskaiiuokite automobilio rato tak, besilieiani su kelio danga,
centrin pagreit, kai automobilis juda 72 km/h greiiu, o ratai sukasi 8 s -1 daniu.
2.83.* D u materialieji takai juda apskritimais, kuri spinduliai R1 ir R2. inoma,
kad -R1 = 2R^. Palyginkite j centrinius pagreiius, kai: a) materialij tak greiiai
yra lygs; b) j sukimosi periodai yra vienodi.
2.84.* Prisukamas vaikikas automobilis, tolygiai juddamas, per laiko tarp t
nuvaiavo atstum s. Apskaiiuokite rato virutini tak sukimosi dan ir centrin
pagreit, kai rato skersmuo lygus d. Esant galimybei, udavinio slygoje pateiktus
dydius eksperimentikai patikrinkite ir imatuokite.

3. Dinamika
Inercins atskaitos sistemos - tai tokios sistemos, kuri atvilgiu knas, kompensuojantis
ioriniams poveikiams, juda tolygiai ir tiesiai.
Kno savyb ilaikyti rimt arba dalyvauti
tiesiaeigiame tolygiajame judjime vadinama
inercija.

Niutono dsniai

Egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kuri atvilgiu kno greitis nekinta, jei j veikiani
jg vektorin suma lygi nuliui.
v = const; F1+F2+F3+...

+ Fn = 0.

II

Kun veikiani jg atstojamoji F lygi to


kno mass m ir jo pagreiio a sandaugai.

III

Knai veikia vienas kit tos paios prigimties


jgomis, kuri absoliuiosios reikms lygios,
o kryptys prieingos.

F = ',
F = F1+F2+ ... + Fn.
I f

Kuno
svoris
Tamprumo
jga
IVinties
jga

Jgos gamtoje (mechanikoje)

Sunkio
jga

Visuotins
traukos jga

F,
Visi knai traukia vienas kit jga, tiesiogiai
proporcinga j masi sandaugai ir atvirkiai
proporcinga atstumo tarp j kvadratui.
=I
Mm
=
ia G - gravitacijos konstanta,
G = 6,672 -IO- u Nm 2 Zkg 2 .
Tai jga, kuri atsiranda dl ems traukos buvimo ir veikia knus vertikaliai emyn.
\p\ = m |g|;

g = 9,8 m/s2.

Tai jga, kuria knas dl ems traukos buvimo


veikia atram arba pakab vertikaliai emyn.
P=
m(ga).
Tamprumo jga yra kno deformacijos metu
atsirandanti jga, nukreipta prieinga deformuojanio kno daleli pasislinkimui kryptimi.
LFtampr
\ ='*<-<,
k Al: ia k - tamprumas,
1
Al - pailgjimas (sutrumpjimas).
Trinties jga atsiranda judant (arba gulint judti) vienam knui kito kno paviriumi ir visuomet yra nukreipta iilgai slyio paviriaus
prieinga judjimui kryptimi.
|^ | = | 4

ia - trinties koeficientas,
N - slgimo jga.

'N

- I F

3.1 pavyzdys

2.9* pavyzdyje (r. 2.7 pav.) apskaiiavome Vilniaus platumos tak normalinio
(centrinio) pagreiio, atsirandanio dl ems sukimosi apie savo a, reikm.
Jei em nesisukt, laisvojo kritimo pagreitis bt g0 = 9,832 m/s2. Raskite, kokiu
dydiu sumaja i pagreiio reikm Vilniaus platumoje.
Sprendimas
emje, kaip neinercinje atskaitos sistemoje, normalin pagreit atitinka prieingas icentrinis pagreitis aic = 0,019 m/s2.
Suprojektav j Vilniaus platumos vertikal, gauname, kad
g
g0 turi bti sumaintas dydiu Ag = Osc- cos . ra inomas
dydi vertes, gauname: Ag = 0,019 m/s 2 cos 54,7 = 0,012 m/s2.
Tikslesn laisvojo kritimo pagreiio reikm apskaiiuojama pagal formul
g = g 0 _0,052 cos 2 . Vilniuje g 9,815 m/s2.
g0 = 9,832 m/s2
= 54,7
= 0,019 m/s2

Atsakymas. Vilniaus platumoje pagreitis sumaja apytiksliai 0,012 m/s2.


3.2 pavyzdys
Laknas slegia sdyn apatiniame mirties kilpos" take 7100 N jga. Kilpos
spindulys 250 m, lakno mas 80 kg. Apskaiiuokite lktuvo greit tame take.
Sprendimas

F = 7100 N
R = 250 m
m = 80 kg

Lakn veikia sunkio jga ir sdyns tamprumo jga (3.1 pav).


Taikome antrj Niutono dsn:

_?

= mg+ N, arba ma ^= N - mg,


nes tos jgos suteikia laknui centrin pagreit % = .
I treiojo Niutono dsnio iplaukia, kad N = F. Tuomet lktuvo greitis apatiniame mirties kilpos" take lygus v -

(F-mg)R
m

. ra fizikini dydi skaitines

^7100 N - 80 kg-9,8
vertes, apskaiiuojame v: v =

80 kg

m
s7

250 m
140^ = 5 0 4 ^ .

Atsakymas. Lktuvo greitis apatiniame mirties kilpos" take lygus apie 140 m/s,
arba 504 km/h.

3.3
2.7*pavyzdys
pavyzdys
54 km/h greiiu vaiuojantis automobilis atsitrenkia sien. Smgio trukm 0,4 s.
Vairuotojo mas 70 kg. Raskite saugos dir vidutin tempimo jg.
c

. km

Sprendimas
Remiantis antruoju Niutono dsniu, saugos dir
tempimo jga turi suteikti vairuotojui tok pagreit, kad
jo greitis per 0,4 s sumat nuo 15 m/s iki 0 m/s. Vadina-

. _m

v0 = 54 = 15

At = 0,4 s
m = 70 kg

F-I

si, F = = m

V-V 0

. ra dydi skaitines vertes, gau-

At

name:

m
0-15
= 2625 N = 2,6 kN.
F = 70 kg 0,4 s

Atsakymas. Saugos dir vidutin tempimo jga apytiksliai lygi 2,6 kN.
3.4 pavyzdys
Vagonas, kurio mas 20 t, rieda 0,3 m/s2 pagreiiu. Jo greitis stabdymo pradioje
lygus 54 km/h. Apskaiiuokite stabdymo jgos modul, stabdymo trukm bei stabdymo keli.
L JV
3

m = 20 t = 20 IO kg

i?

^ . k m . _m
v0 = 54
= 15
h
s
Ft-?

At-?

s-?

Mk

mg

3.2 pav.

Sprendimas
Pagal antrj Niutono dsn = F, ia F - vis kn veikiani jg atstojamoji.
Vagon veikia sunkio jga mg, atramos tamprumo jga N ir stabdymo jga Fil
(3.2 pav.). Vadinasi, ma = mg + N + Fst. T pai lygt uraome projekcijomis horizontalioje ayje: ma = Fst (1) ir vertikalioje ayje: 0 = N - mg (tamprumo jga
atsveria sunkio jg). I 1 lygties apskaiiuojame stabdymo jgos skaitin vert:
Fst = 20 IO3 kg 3 = 6 kN.
Kadangi vagonas rieda tolygiai ltdamas, tai galinis greitis lygus nuliui:
0 = v0 - a At. I ia randame vagono stabdymo trukm At: At -

O .

At =

15 = 50 s.
m
0,3

Vagono stabdymo kelias apskaiiuojamas pagal lygt s = u 0 i - ,


2
raome fizikini dydi skaitines vertes ir apskaiiuojame s:

arba s = .
2a

f l 5 Y
s=^
= 375 m.
1
20,3 ?
s
Atsakymas. Vagon veikia 6 kN stabdymo jga. Vagonas sustos po 50 s, nuvaiavs 375 m.
3.5 pavyzdys
Automobilis juda pastoviu greiiu horizontalaus kelio 40 m spindulio apskritimo
lanko formos poskiu (3.3 pav.). Kokiu didiausiu greiiu gali judti automobilis
neslysdamas on, jei padangos onins trinties koeficientas lygus 0,7 (esant sausam asfaltui) ir 0,2 (esant pliklediui)?
R = 40 m

, = 0,7
2 =
U

- ?

- I

3.3 pav.

Sprendimas
Taikant antrj Niutono dsn, iplaukia, kad trinties jga turi bti lygi automobilio mass ir centrinio pagreiio sandaugai: Fn= m (1). Automobiliui, vaR
iuojaniam horizontaliu keliu, trinties jga uraoma taip: Ftr = \mg (2). I 1 ir 2
lygi gauname, kad v = pgi? (3). I 3 lygties akivaizdu, kad maksimalus greitis
poskyje nepriklauso nuo automobilio mass - tik nuo trinties koeficiento ir trajektorijos, kuria daromas poskis, spindulio. ra dydi skaitines vertes, apskaiiuojame U1 ir u2: pirmuoju atveju gauname U1 = 16,6 m/s, antruoju - V 2 = 8,9 m/s.
Atsakymas. Neslysdamas automobilis sausu asfaltu gali judti didiausiu 16,6 m/s
greiiu, o esant pliklediui, - 8,9 m/s greiiu.

3.6
5.6*pavyzdys
pavyzdys
i

Knas, kurio mas 45 kg, tempiamas 294 N


jga, sudarania su horizontu 30 kamp. Trinties koeficientas 0,1. Apskaiiuokite kno judjimo pagreit.
m F =
=
=

1>
,N

45 kg
294 N
30
0,1

mg

_ 9

3.4 pav.

Sprendimas
I 3.4 paveikslo matome, kad pagal antrj Niutono dsn ma = mg + N + F + Ftr.
Pastarj lygt uraome projekcijomis ayje: ma = F cos - F tr , o projekcijomis
ayje: 0 = N + F sin - mg.
Be to, Ftr = . I i trij lygi (atlik matematinius pertvarkius) ireikiame
. ....
...
F c o s a - P ( W g - F s i n a ) T v . . . . . v ,.
. . ,
kuno judjimo pagreit: a =
- . si lygt ra fizikini dym

di vertes, apskaiiuojame a:
m
294 N cos 30 - 0,1 45 kg 9,8
- 294 N sin 30
a=-

45 kg

m
5,9 ZT'

P a s t a b a : atkreipkite dmes tai, kad tamprumo jga N = mg - F sin yra


maesn u kno sunkio jg, nes kampu veikianti jga iek tiek pakelia kn nuo
horizontaliosios ploktumos.
Atsakymas. Kno judjimo pagreitis apytiksliai lygus 5,9 m/s 2 .
3.7* pavyzdys
Jgos F 1 = F 3 = 50 N ir F 2 = 100 N veikia
disk jo ploktumoje. Kampas tarp gretim jg = 30. Apskaiiuokite atsvarins jgos
modul ir nustatykite jos veikimo tak.

/
R
C\

= 30
F t = F 3 = 50 N
F 2 = 100 N
R - ?

/
^
O 42

\
i
/

Sprendimas
Atsvarins jgos modulis lygus atstojamosios jgos m o d u l i u i ir yra n u k r e i p t a s jai
prieinga kryptimi. I 3.5 paveikslo m a t o m e , kad a t s t o j a m o j i jga F =

F1+F2+F3

yra n u k r e i p t a c e n t r i n s jgos F2 kryptimi, nes F1 = F3 ir Oc1 = O2. J o s modulis lygus


F = F3 + F2= IF1 cos + F 2 .
Atsvarin jga R = -F

yra n u k r e i p t a jgai F (vadinasi, ir F 2 ) prieinga krypti-

mi. ios j g o s modulis u r a o m a s taip: R = F=

IF1 cos + F 2 . p a s t a r j lygt

ra i n o m a s dydi vertes, a t l i e k a m e skaiiavimus:


R = 2 50 N cos 30 + 100 N = 187 N. Ji veikia b e t kur tiess CO tak (tarkime,
k a d diskas absoliuiai kietas, t. y. n e s i d e f o r m u o j a ) .
Atsakymas. D i s k veikianti atsvarin jga lygi 187 N.
3 . 8 * pavyzdys
Dirbtinis e m s palydovas skrieja 1700 km auktyje. Apskaiiuokite j o linijin
greit ir apsisukimo p e r i o d . e m s m a s 5,98 IO21 t, o spindulys apytiksliai lygus
6400 km.
h = 1700 k m - 1,7 IO6 m

G = 6.67 IO"11 Nm 2 /kg 2

M = 5,98 IO21 t = 5,98 IO24 kg


R = 6400 k m = 6,4 IO5 m
v

Sprendimas
mM
O r b i t a j u d a n t palydov veikia tik e m s t r a u k o s jga: F = G(Ri + h)2

cia m

palydovo m a s , M - e m s mas, Ri - jos spindulys, h - auktis n u o e m s paviriaus. i j g a suteikia palydovui centrin pagreit ak
t o n o dsn: m Ri+h

Ri+h

. Taikome a n t r j Niu-

mM
= G( R + h f

Atlik ios lygties m a t e m a t i n pertvark, r a n d a m e palydovo linijin greit v:


V

GM
~VRi +h

dydi skaitines vertes, g a u n a m e :

5 98 10
k
=1,67-10-"^'

= 7 , 0 1 - 1 0 3 - = 7,01^^-.
kg
( 6 , 4 + 1,7) IOb m

Palydovo apsisukimo aplink e m periodas uraomas lygtimi T =

raome dydi skaitines vertes:


j , _ 2-3,14(6,4+ 1,7)-IO 6 m

24-IO 3 S = 120 m i n 4 0 s .

7,01-IO3s
Atsakymas. Palydovo linijinis greitis 7,01 km/s, o apsisukimo periodas apytiksliai
lygus 120 min 40 s.
3 . 9 * pavyzdys
Atskrid prie neinomos planetos, kosmonautai nustat 11 km/s horizontal laivo greit, ir tada laivas pradjo skrieti apskrita orbita, kurios spindulys 9100 km.
Koks yra laisvojo kritimo pagreitis prie tos planetos paviriaus, jeigu planetos spindulys lygus 8900 km?
u = 11 km/s = 1,1 IO4 m
r = 9100 km = 9,1 IO6 m
R = 8900 km = 8,9 IO6 m

{7 rI

Sprendimas
Kosmin laiv veikia tik planetos traukos jga, kurios kryptis - planetos centro link, o mo-

JMttt

"

dlis apibdinamas lygtimi F = G (1); ia


r~
M - planetos mas, m - kosminio laivo mas, r - atstumas nuo planetos centro iki
laivo (orbitos spindulys). i lygt pertvarkome daugindami jos skaitikl ir var _ Mm
_ M
R1
R2
dikl i R2: r =
Som~
(2). I ios lygties matyti, kad laisvojo
kritimo pagreitis prie planetos paviriaus apibdinamas analogika formule kaip
. ^
.
nM
ir Zemeje: g 0 = G - ^ r .

Kosminiam laivui uraome skaliarin antrojo Niutono dsnio lygt, suprojektaV2


v vektorius y a, nukreipt planetos centro link: F = may (3); ia ay = a[c = (4).
raome 2 ir 4 iraikas 3 lygt: g 0 m ^ - = ^ . I pastarosios lygties: g 0 = ^ - Z
r
r
R
(1,1-10 4 m/s) 2 9,1-IO 6 m
m
ra dydi skaitines vertes, gauname: g0 =
= 14.
6
i Ojb* * iu m)
s
Atsakymas. Prie neinomos planetos paviriaus laisvojo kritimo pagreitis lygus
14 m/s 2 .

Pirmasis Niutono dsnis. Inercins atskaitos sistemos.


Atstojamosios jgos radimas
3.1. Kodl bgantis mogus, u ko nors ukliuvs, krinta bgimo kryptimi,
o paslyds - prieinga kryptimi? Atsakym pagrskite.
3.2. Kodl traukinio greitis horizontaliame kelio ruoe nedidja be galo, nors
vis laik veikia pastovi traukos jga? Atsakym pagrskite.
3.3. inoma, kad vagonui greitjant, j stabdant ir poskiuose knai, esantys
vagone, nukrypsta nuo pradins padties, pradeda judti ar net kristi, neveikiami
ioje aplinkoje esani kit kn. Ar iuo atveju nepaeidiamas pirmasis Niutono
dsnis?
3.4. Kodl vairuotojas negali akimirksniu sustabdyti judanio automobilio?
3.5. Kas labiau inertikesnis: autuvas ar kulka? Kodl?
3.6. D u sveikaujantys knai gijo pagreiius, lygius 0,01 m/s 2 ir 1 m/s 2 . Raskite
kn masi santyk.
3.7. Kokia kryptimi ir kodl pasislenka keleiviai, kai autobusas staigiai sustoja ir
kai pasuka dein?
3.8. Kodl rstai i plukdom sieli danai imetami ant kranto ups vingiuose?
Atsakym pagrskite.
3.9. 1 kg mass rutulys susiduria su neinomos mass rutuliu. J gyti pagreiiai
atitinkamai lygs 0,2 m/s 2 ir 0,4 m/s 2 . Apskaiiuokite antrojo rutulio mas.
3.10. Kaip juda traukinys, jeigu obuolys, nukrits nuo vagone esanio stalelio,
atskaitos sistemoje vagonas": a) juda vertikaliai; b) krisdamas nukrypsta priek;
c) nukrypsta atgal; d) nukrypsta on?
3.11. D u 400 g ir 600 g mass knai judjo vienas prie kit ir po susidrimo
sustojo. Koks antrojo kno greitis, jeigu pirmasis judjo 3 m/s greiiu?
3.12. Futbolininkas spiria kamuol, kuris skrieja vertikaliai auktyn. Apibdinkite ir palyginkite jgas, veikianias kamuol: a) spyrio kamuol momentu; b) kamuoliui skriejant vir; c) kamuoliui skriejant emyn; d) atsitrenkimo em metu.
3.13. Apibdinkite ir palyginkite jgas, veikianias rutuliuk, kai: a) jis guli ant
horizontalaus stalo; b) rutuliukas pastumiamas ranka; c) rutuliukas rieda stalu;
d) rutuliukas krenta nuo stalo. Atsakymus iliustruokite briniais.
3.14. Dvi jgos, kuri didumas 10 N ir 14 N, veikia t pat kno tak. Ar gali
j atstojamoji bti lygi 2 N; 4 N; 10 N; 24 N; 30 N?
3.15. Trys vienodo didumo jgos veikia t pat kno tak. Ar gali j atstojamoji
bti lygi nuliui?
3.16. Apskaiiuokite atstojamj jg, jei kn veikia trys 200 N didumo jgos.
Kampai tarp pirmosios ir antrosios jgos bei antrosios ir treiosios jgos lygs 60.
3.17.* Kas vykt, jeigu: a) e m staiga nustot suktis apie savo a; b) e m
nustot judti orbita apie Saul?

3.18.* Automobiliuose naudojami stabdiai, kurie stabdo arba visus ratus, arba
tik upakalinius. Kodl nestabdomi vien tik priekiniai ratai?
3.19.* Ar inercija galima paaikinti iuos reikinius: 1) dviratininkas leidiasi
nuo kalnelio nemindamas dviraio pedal; 2) kosminiai laivai vir atmosferos rib
gali judti ijungtu varikliu.
3.20.* Kelio atkarpoje AB (3.6 pav.) automobilis judjo su jungtu varikliu, o atkarpoje BC su ijungtu varikliu. Kurioje i i atkarp judji-

mas vyko i inercijos?

'

pav

"

3.21.* Du ant stalo padti kamuoliai suspaudiami spyruokle vienas su kitu, po


to atleidiami. Vienas i kamuoli atoko 35 cm atstumu, o antras per t pat laik - 50 cm atstumu. Koks yra i kamuoli masi santykis?
3.22.* Prie vagono, riedanio tolygiai ir tiesiai 20 km/h greiiu, lub silu
pritvirtintas rutulys. Kitame vagone, judaniame tolygiai ir tiesiai 60 km/h greiiu,
taip pat pakabintas rutulys. Ar abiej rutuli padtys vienodos? Ar pasikeis rutuli
padtis, jei vagonai prads judti greitjaniai?
3.23.* Ar automobilis, judantis horizontaliu keliu, gali vaiuoti tolygiai, kai
vairuotojas ijungia varikl? Atsakym pagrskite.
3.24.* Palyginkite dviej vienod spinduli rutuliuk sveikos metu gytus pagreiius, jeigu vienas j pagamintas i geleies, o kitas - i vino.
3.25.* Apibdinkite ir palyginkite jgas, veikianias automobil, kai jis: a) stovi
horizontaliojoje kelio dalyje; b) pajuda i vietos; c) juda tolygiai ir tiesiai horizontaliu keliu; d) juddamas tolygiai pravaiuoja ikilo tilto vidur; e) juddamas
tolygiai daro posk; f) tiesioje kelio atkarpoje jungia stabdius.
3.26.* 90 kg mass paraiutinink uolio pradioje veikia oro pasiprieinimo jga,
kurios projekcijos ir y ayse lygios 300 N ir 500 N. (y ais nukreipta vertikaliai
auktyn.) Kokia jg atstojamoji veikia mog uolio metu?
3.27.* Reaktyvj lktuv vertikalia kryptimi veikia 550 kN sunkio jga ir 555 kN
keliamoji jga, o horizontalia kryptimi - 162 kN traukos jga ir 150 kN oro pasiprieinimo jga. Nustatykite atstojamosios jgos didum ir krypt.
3.28.* Silas, ant kurio kabo 1,6 kg mass knas, atlenkiamas horizontalia kryptimi 12 N jgos. Apskaiiuokite silo tempimo jg.
Antrasis ir treiasis Niutono dsniai
3.29. Ar teisingi ie teiginiai: a) jeigu kno neveikia jga, tai knas nejuda;
b) jeigu kn nustoja veikti jga, tai is knas sustoja; c) knas juda t pus, kuria
kryptimi j veikia jga; d) jeigu kn veikia jga, tai to kno greitis kinta?

3.30. D veikia jga F , nukreipta sien


(3.7 pav). Kodl d negijo pagreiio?
3.31. 5 g mass svarel veikia 2 m N jga. Apskaiiuokite svarelio gyt pagreit.
3.32. Kokiu pagreiiu juda 3 kg mass knas,
jei j veikia 0,1 N jga? Koks yra k n o greitis
6-tos sekunds pabaigoje?
3.33. Kok pagreit sibgjimo metu gijo 60 t
mass reaktyvusis lktuvas, jeigu jo varikli trau3.7 pav.
kos jga lygi 90 kN?
3.34. Lengvojo automobilio mas 2 t, o krovininio - 8 t. Palyginkite i transp o r t o priemoni j u d j i m o pagreiius, kai krovininio automobilio traukos jga
dvigubai didesn u legvojo automobilio.
3.35. Upildykite lentel; ia a - pagreitis, kur gijo m mass knas, veikiamas
jgos F.
a

0,4 m/s 2

2 km/s"

0,1 m/s 2

5 m/s"

8 kg

3g

200 kg

10 g

2 N

6 mN

20 N

1 kN

3.36. Knas, veikiamas 50 m N jgos, gijo 0,20 m/s 2 pagreit. Apskaiiuokite io


kno mas. Raskite poslink, kuriuo pasisuko nejudantis knas, pradjus veikti iai
jgai.
3.37. Lentelje nurodyti rezultatai gauti nagrinjant pastovios mass kno pagreiio priklausomyb nuo kn veikianios jgos didumo. Nubraiykite grafik,
padarykite ivad apie nagrinjamj priklausomyb.
F(N)

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

a (m/s 2 )

0,16

0,3

0,44

0,6

0,75

0,90

3.38. Lentelje nurodyti rezultatai gauti nagrinjant kno pagreiio priklausomyb nuo jo mass, kai jga, veikianti kn, yra pastovi. Nubraiykite grafik, padarykite ivad apie nagrinjamj priklausomyb.
m (kg)
2

a (m/s )

0,2

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,8

0,90

0,60

0,45

0,36

0,30

3.39. Garveys pastm horizontaliame kelio ruoe stovint vagon, kurio mas
30 t. Vagonas gijo 0,5 m/s greit. Raskite smgio jg, jei smgis truko 1 s.
3.40. Dviratininkas, veikdamas dvirat 5 N jga, iki pilno sibgjimo nuvaiavo
45 m. Apskaiiuokite dviratininko greit io ruoo pabaigoje, kai kartu su dviraiu
jo mas lygi 90 kg.

3.41. Ar galima ijudinti plienin veiml magnetu. pakabintu taip, kaip parodyta 3.8 paveiksle?
N
JS
3.42. Tam tikros jgos veikiamas, veimlis nuvaiavo 40 cm atstum. Kai ant jo p a d j o 200 g
mass kn, tos paios jgos veikiamas, per t pa3.8 pav.
t laik veimlis i rimties bsenos nuvaiavo
20 cm atstum. Kokia yra veimlio mas?
3.43. Kaip, remiantis treiuoju Niutono dsniu, paaikinti automobilio posk
horizontaliame kelyje?
3.44. Traukos jga, veikianti automobil, lygi 1 kN, o pasiprieinimo judjimui
jga - 500 N. Kaip tai suderinti su veiksmo ir atoveikio jg lygybs dsniu?
3.45. Kodl sunku kalti vin svyruojani tvor? Atsakym pagrskite.
3.46. Kodl pauktis skrisdamas plasnoja sparnais?
3.47. Nurodykite veiksmo ir atoveikio jgas: a) tramvajaus vagonas stovi ant
igaubto tilto vidurio; b) krovinys kabo ant lyno; c) valtis plaukia vandeniu. Atsakymus iliustruokite briniu.
3.48. Berniukas, stovdamas 200 kg mass valtyje, 125 N jga tempia lyn, kuris
pritvirtintas krante. Kokiu pagreiiu juda valtis, jei berniuko mas 50 kg?
3.49. Kodl valtis nejuda i vietos, kai joje esantis mogus suduoda jos on,
ir p r a d e d a judti, kai mogus ilipa i valties ir tokia pat jga j stumteli?
3.50. A r sutrikt svarstykli pusiausvyra (3.9 pav.): a) jei sil pailgintume tiek,
kad svarstis panirt vanden, bet neliest dugno; b) jei sil nukirptume ir svarstis
nusileist ant dugno?

3.9 pav.
3.10 pav.

3.51. K rodys dinamometrai (3.10 pav.), kai virutin d i n a m o m e t r nuleisime


taip, kad 0,2 dm 3 trio krovinys visikai pasiners vanden, bet nelies indo dugno?
3.52.* Pagal antrj Niutono dsn F = ma, bet m = pV. Ar, remiantis iomis
lygtimis, galima teigti, jog: a) jga F yra tiesiogiai proporcinga kno tankiui p;
b) jga F yra tiesiogiai proporcinga kno triui V? Atsakymus pagrskite.

3.53.* Kokiu pagreiiu k r i n t a k n a i M a r s e , jeigu jo paviriuje esani k n


t r a u k o s jga yra 2,8 k a r t o m a e s n u e m s paviriuje esani toki p a t k n
traukos jg?
3.54.* 3.11 paveiksle pavaizduoti vairs t r a u k o s ir pasiprieinimo jg santykiai.
Koks yra k n o j u d j i m a s kiekvienu p a v a i z d u o t u atveju? Kokie greiio ir pagreiio
grafikai atitinka a, b, c atvejus?
a)

Fpasipr

traukos

^:

b)

F
* pasipr

traukos

c)
III

3.11 pav.

3.55.* A n t vienos svarstykli lktels stovi indas su v a n d e n i u , ant kitos - stovas, prie kurio prikabintas 54 g m a s s aliumininis k n a s (svarstis).
Tuo m e t u svarstykls yra pusiausviros (3.12 pav.).
Kai, pailginus sil, svarstis p a n a r d i n a m a s vanden, svarstykli pusiausvyra sutrinka. Kok svarst
reikia p a d t i ant deiniosios svarstykli lktels,
k a d jos vl b t pusiausviros?
3.56.* K o d l lokomotyvai g a m i n a m i n e i tvirto, b e t lengvo lydinio - d u r a l i u m i n i o ?
3.57.* D u b e r n i u k a i t r a u k i a u d i n a m o m e t r o
gal prieingas p u s e s 100 N j g a kiekvienas.
K r o d o d i n a m o m e t r a s ? A t s a k y m pagrskite.

3.12 pav.

Tamprumo jga
3.58. Nukrits ant grind, kamuolys atoko vir. Kokios jgos veik kamuol
jam krintant ir kokios - atsitrenkimo grindis momentu? Atsakym iliustruokite
briniais.
3.59. Svarstis guli ant stalo. Briniu pavaizduokite svarst veikianias jgas.
Ar ios jgos viena kit atsveria? Kaip jos vadinamos?
3.60. Prie guminio direlio prikabinus svarst, jis pailgjo. Ivardykite veikianias
jgas. Kokius knus veikia ios jgos?
3.61. 3.13 paveiksle pavaizduotas tamprumo jgos priklausomybs grafikas nuo
guminio direlio pailgjimo. Kiek reikia itempti direl, kad atsirast 25 N tamprumo jga? Nustatykite tamprumo jgos didum esant 1,5 cm direlio pailgjimui.
p

5 I, cm

3.13 pav.

3.14 pav.

3.62. Raskite standum spyruokls, kuri, veikiama 2 N jgos, pailgjo 4 cm.


3.63. 3.14 paveiksle pavaizduoti vienodo ilgio
plienins (I) ir varins (II) vielos pailgjimo priklausomybs nuo tempimo jgos grafikai. Palyginkite viel tamprum.
3.64. 3.15 paveiksle pavaizduotas gumins pynels ilgio kitimo priklausomybs nuo tempimo
F, N
jgos grafikas. Raskite pynels standum.
3.15 pav.
3.65. Tam tikro vielos gabalo standumas lygus k. Koks yra puss io gabalo standumas?
Atsakym pagrskite.
3.66.* Vienos spyruokls standumas kv o kitos - k2. Koks bus spyruokls, sudarytos i nuosekliai sujungt anksiau mint spyruokli, standumas?

Visuotins traukos jga. Kno svoris. Nesvarumas. Perkrovos.


Dirbtini ems palydov ir planet judjimas
3.67. Sakykime, kad pavyko ikasti tunel iilgai viso e m s skersmens ir t
tunel krinta akmuo. Kur io akmens pagreitis bt didiausias ir kur - maiausias?
Kodl? Pasiprieinimo nepaisykite.
3.68. Kiek kart reikia pakeisti atstum tarp kn, kad j tarpusavio traukos
jga: a) sumat 3 kartus? b) padidt 9 kartus?
3.69. Kiekvieno i dviej dirbtini ems palydov mas lygi 4,2 t. Kokio didumo traukos jga veiks tarp i palydov, kai jie priarts vienas prie kito per 100 m?
3.70. Dviej vienod rutuli tarpusavio traukos jga lygi 1 N. Atstumas tarp j
centr 1 m. Kokia rutuli mas?
3.71. Marso spindulys apytiksliai lygus 0,53 e m s spindulio, o jo mas sudaro
madaug 0,11 e m s mass. Palyginkite jgas, kuriomis ios planetos traukia vienodos mass knus, esanius j paviriuje. Apskaiiuokite laisvojo kritimo pagreit
Marse.
3.72. Automatin stotis nutolo nuo ems centro 1,5 IO5 km. Kiek kart pasikeit stoties traukos prie ems paviriaus jga?
3.73. Kokiu atstumu nuo e m s paviriaus kosminis laivas bus ems traukiamas 122 kartus maesne jga negu e m s paviriuje?
3.74. Jupiterio spindulys lygus 11,2 e m s spindulio, o mas - 318 e m s masi.
Apskaiiuokite laisvojo kritimo pagreit Jupiteryje.
3.75. Apskaiiuokite laisvojo kritimo pagreit: a) auktyje, lygiame e m s spinduliui; b) auktyje, lygiame pusei ems spindulio; c) auktyje, lygiame n ems
spinduli; d) 500 km auktyje vir e m s paviriaus.
3.76. Kokio didumo sunkio jga veikia 1,4 t mass kn 40 km auktyje vir
e m s aigalio? g = 9,83 m/s 2 , Ri = 6370 m.
3.77. Vidutinis Veneros tankis 5200 kg/m 3 , planetos spindulys - 6100 km. Raskite laisvojo kritimo pagreit Veneros paviriuje.
3.78. Apskaiiuokite Merkurijaus planetos mas, jei inoma, kad ios planetos
vidutinis spindulys lygus 2420 km, o laisvojo kritimo pagreitis 3,72 m/s 2 .
3.79. Kokia jga e m traukia Marsas, kai abi planetos priartja viena prie kitos
per 50 milijon kilometr?
3.80. Vidutinis atstumas tarp e m s ir Mnulio centr lygus 60 ems spinduli, o Mnulio mas 81 kart maesn u ems mas. Kuriame j centrus jungianios tiess take knas bus traukiamas prie ems ir Mnulio vienoda jga?
3.81. Kosmin raketa, startuodama nuo e m s paviriaus, skrieja vertikaliai
20 m/s 2 pagreiiu. Raskite kabinoje esanio 80 kg mass lakno kosmonauto svor.
Kokia perkrova veikia lakn?
3.82. Kokiu pagreiiu a, reikia kelti svarst, kad jo svoris padidt dvigubai?
Kokiu pagreiiu a2 j reikia leisti emyn, kad svoris sumat perpus?

3.83. Kosminis laivas minktai nusileidia Mnulyje, j u d d a m a s tolygiai ltjaniai vertikalia kryptimi (Mnulio atvilgiu) pastoviu 8,38 m/s 2 pagreiiu. Kiek sveria
70 kg kosmonautas, esantis iame laive?
3.84. Kokiu greiu 600 km auktyje vir e m s paviriaus apskritimine orbita
turi skrieti dirbtinis e m s palydovas? Nustatykite jo skriejimo period.
3.85. Prie isiskleidiant paraiutui, paraiutininko greitis per 1 s pakinta n u o
50 m/s iki 10 m/s. Kokia perkrova veikia paraiutinink?
3.86. Ar patiria nesvarumo ir perkrovos bsenas bgantis mogus? Atsakym
pagrskite.
3.87. Kodl Mnulyje mestas knas, kol lekia, yra visikai nesvarus, o e m j e
tok kn galima laikyti nesvariu tik slyginai?
3.88. Kokiu greiiu automobilis turi pervaiuoti ikilo tilto viduriu, kad keleivis
akimirk atsidurt nesvarumo bsenoje? inoma, kad tilto kreivumo spindulys lygus 40 m.
3.89. Marso spindulys lygus 3 3 8 0 km, o kn laisvojo kritimo pagreitis j a m e
3,86 m/s 2 . Apskaiiuokite pirmj kosmin greit prie Marso paviriaus.
3.90. Veneros mas - 4,9 IO24 kg, spindulys - 6100 km. Apskaiiuokite pirmj
kosmin greit prie jos paviriaus.
3.91. inodami e m s spindul ir laisvojo kritimo pagreit jos paviriuje, apskaiiuokite e m s mas M ir vidutin jos tank.
R
3.92. Koki perkrov jauia 80 kg mass kosmonautas, sukdamasis centrifgoje apie vertikali a (3.16 pav.)? Centrifgos skersmuo 12 m,
kampinis greitis 4,04 rad/s.
3.93. Apskaiiuokite laisvojo kritimo pagreit
500 km auktyje vir e m s paviriaus.
3.94. Dirbtinis e m s palydovas skrieja aplink
e m apskritimine 12 000 km spindulio orbita.
Nustatykite palydovo greit.
3-16
3.95.* e m s ir Plutono mas beveik vienoda,
P av o j atstum nuo Sauls santykis lygus 1 : 40. Apskaiiuokite jg, kuriomis Saul
traukia ias planetas, santyk.
3.96.* e m j e mogus pakelia 50 kg mass krovin. Kokios mass krovin jis
K,
galt pakelti Mnulyje? - ^ = 3,7;
= 1,81. Apskaiiuokite laisvojo kritimo par
m
.
greit Mnulyje.
3.97.* Mnulis skrieja aplink e m apytiksliai 1 km/s greiiu. Vidutinis atstumas
tarp e m s ir Mnulio lygus 3,8 IO5 km. Apskaiiuokite e m s mas.
3.98.* Dirbtinis palydovas skrieja aplink Mnul 200 km auktyje vir jo paviriaus. Apskaiiuokite palydovo skriejimo period ir orbitin greit. M M = 7 , 3 I O 2 2 kg;
R M = 1 , 7 I O 6 m.
3.99.* Kosminis laivas skrieja aplink e m orbita 250 km auktyje. Raskite jo
linijin greit ir skriejimo aplink e m period.

3.100.* Laikydami, kad pirmasis D P skriejo apskritimine orbita, kurios spindulys 6600 km, apskaiiuokite palydovo ski skaii per par.
3.101.* Supermilino Antareso ( a Skorpiono) mas yra 50 kart didesn u Sauls mas, o tos vaigds skersmuo - didesnis u Sauls skersmen 328 kartus. Baltosios nyktuks 40 Eridano A mas yra lygi 0,31 Sauls mass, o skersmuo - 0,016
Sauls skersmens. Apskaiiuokite laisvojo kritimo pagreit iose vaigdse.
3.102.* Buitins skalbimo mainos centrifgos bgno spindulys - 10 cm. Jis
sukasi 2780 aps/min daniu. Nustatykite bgn dt 1 kg mass skalbini svor
ir sukimosi krypt.
3.103.* Kiek kart palydovo, skriejanio 21600 km auktyje vir ems paviriaus, apsisukimo periodas didesnis u palydovo, skriejanio 600 km auktyje
apsisukimo period?
3.104.* Apskaiiuokite planetos, kurios tankis yra toks pat kaip ir ems, bet
spindulys perpus maesnis u ems spindul, pirmj kosmin greit.
3.105.* Jupiterio apskriejimo aplink Saul periodas yra 12 kart didesnis negu
ems. Kiek kart daugiau Jupiteris nutols nuo Sauls negu e m ?
Trinties jga
3.106. Medin tael i pradi padkite ant stalo vienu onu, po to - kitu, tada - galu ir kaskart stumkite j stalo paviriumi. Palyginkite trinties jgas. (Naudokits dinamometru.)
3.107. Kodl vandenyje plduriuojani didel ledo lyt pajudinti lengva, bet
sunku i karto suteikti jai didel greit?
3.108. Kodl palyginti lengva itraukti vin i sausos lentos ir sunku - i ibrinkusios? Atrodo, vanduo, atstojantis tepal, turt sumainti trint.
3.109. Kurioms jgoms nugalti naudojama lktuvo varikli galia?
3.110. Kodl vjas daniau lauo medius vasar negu iem?
3.111. Kodl pakrautas laivas plaukia liau negu tuias?
3.112. Kodl kosminiam laivui skrendant per ems atmosfer, oro sluoksnis
prie pat jo korpuso smarkiai kaista?
3.113.* Lenktyniaudamas arklys perve 23 t mass krovin (trinties koeficientas
0,012). Kokia buvo tolygiai bganio arklio traukos jga?
3.114.* Elektros variklio anglinis epetlis spaudiamas prie kolektoriaus 6 N
jga. Kokio didumo trinties jga veikia tarp epetlio ir kolektoriaus, kai = 0,2?
3.115.* Krovinius poliarininkai pervea un kinkiniais. ie gali traukti roges
sniegu didiausia 500 N jga. Kokios mass roges su kroviniu pajgt tolygiai traukti un kinkinys, kai trinties koeficientas lygus 0,12?
3.116.* Kokiu maiausiu atstumu nuo sankryos reikia pradti stabdyti 70 km/h
greiiu vaiuojant automobil, usidegus raudonam viesoforo signalui, kai trinties
koeficientas lygus 0,45?
3.117.* 3 IO6 kg mass traukinys pajuda i vietos ir vaiuoja horizontaliais bgiais, veikiamas pastovios 420 kN traukos jgos. Pasiprieinimo koeficientas lygus
0,0045. Apskaiiuokite traukinio pagreit\ ir greit\, \gyt per 6 s.

4 . N i u t o n o dsni t a i k y m a s . S u k a m o j o judjimo d i n a m i k a *

4.1 pavyzdys
Garveys horizontaliame kelyje ivysto 25 IO4 N traukos jg. Apskaiiuokite
IO 3 1 mass traukin veikiani pasiprieinimo jg, jeigu 300 m kelyje jo greitis
padidjo nuo 36 km/h iki 54 km/h.
F = 25 IO4 N
3
6
m = IO 1 = IO kg
s = 300 m
m
c . km
u = 54
= 15
h
s
Va = 36

4.1 pav.

km
m
=10
h
s

F pasipr - f
Sprendimas
Traukin veikiani pasiprieinimo jg rasime, taikydami antrj Niutono dsn
(4.1 pav.): F + Fpasipr = ma (1). SiOs lygties iraika aies atvilgiu yra F - F paslpr = .
I i a F p a s i p r = F - m a .
Pagreit rasime i formuls v -vQ = 2 a s (2). 2 lygt ra 1, gauname:
pasipr = r

m(v2 - v:)

. ra skaitines dydi vertes, apskaiiuojame F1pasipr


.2

IO6 kg 152
^pasipr = 2 5 1 0 4 -

=J

IO2

2300 m

- = 4,2-IO 4 N = 42 kN.

Atsakymas. Pasiprieinimo traukinio judjimui jga lygi 42 kN.

4.2 pavyzdys
Lengvasis automobilis, judjs 36 km/h greiiu, stabdomas sustojo po 2 s. Apskaiiuokite rat trinties vaiuojam kelio dang koeficient, stabdymo keli ir
stabdymo metu veikiani jg, jei inoma, jog automobilio mas lygi 1200 kg. O r o
pasiprieinimo nepaisykite.
- . k m ... m
v0 = 36 = 10
h
s
t = 2 s
m = 1200 kg
_ ? s _ ? -

Sprendimas
Trinties koeficientui rasti taikysime formul
F
a
==
= (1). Stabdymo metu automobilio judjimas

buvo tolygiai ltjantis, todl pagreit a nusako

formul - V0 = at. I ia a = - , nes galinis greitis v lygus nuliui. Pagreiio i-

10

= 0,5.

=
9,8-2s

Randame sabdymo keli: S = U0? + - ^ - ; s = v 0 t - 1 ^ = 1 ^ = ;


2
21
21
2
10 2s
5
s=
= IOm.
2
D

Apskaiiuojame stabdymo jg: F = ma; F = -m =

TTlV

2-;

F = - 1 2 0 Q k g 10m/s=-6000N = -6kN.
2s
Atsakymas. Trinties koeficientas lygus 0,5, automobilio stabdymo kelias - 10 m,
o stabdanioji jga - 6 kN.
4 . 3 pavyzdys
600 kg mass krovinys keliamas lynu. Raskite
didiausi lyno tempimo jg, jei klimo pradioje krovinys juda 0,2 m/s 2 pagreiiu.
m = 600 kg
a = 0,2 m/s 2

g = 9,8 m/s 2

F-I
Sprendimas
Krovin veikia sunkio jga mg ir lyno tempimo jga F (4.2 pav.). Remdamiesi antruoju Niu4.2 pav.
tono dsniu, gauname: = mg +F (1).
1 lygies projekcija a, kurios kryptis sutampa su pagreiio a kryptimi, yra
ma = F -mg (2). I 2 lygties ireikiame ir apskaiiuojame jg F:
F = m(a + g); F = 600 kg (0,2 m/s 2 + 9,8 m/s 2 ) = 60 000 N = 6 kN.
P a s t a b a : praktikoje dl lyno tamprumo krovinio pagreitis pradiniu momentu
bna maesnis, nes pilnutin lyno apkrovos jga pasiekia maksimum tik prajus
laikui, btinam lynui deformuotis.
Atsakymas. Lyno tempimo jga lygi 6 kN.

Ant netampraus silo pakabintas 2 kg mass


svarstis. Nuo vertikalios padties jis atlenkiamas
60 kampu (4.3 pav.). Apskaiiuokite silo tempimo jg, svarsiui pereinant pusiausvyros padt.
m = 2 kg
= 60

F tampr -

Sprendimas
Svarsiui pereinant pusiausvyros padt, j veikia dvi jgos: sunkio jga mg ir
silo t a m p r u m o jga Fjampr (4.3 pav.). i jg atstojamoji lygi centrinei jgai:
mv
arba F tampr = F ic + mg (1). Kadangi Fjc = , 1 lygt perraome

Fic =Flampr +mg,


taip: Ftitampr

mv

+ mg (2). ioje lygtyje neinome svarsio judjimo greiio, svars-

mv

iui pereinant pusiausvyros padt. Taikome energijos tverms dsn:

mgh.

I ia v2 = 2gh.
1 - 2 v2 =^-=
2 gl
Kadangi h =
- ,, tai
tai v =

gl (3). 3 lygt ra 2 ir matematikai pertvark,

_ mgl
mgl
gauname, kad Ftampr = - + mg = mg + mg = 2mg. i lygt ra dydi skaitines
~T
vertes ir matematikai pertvark, gauname F tampr : F tampr = 2 2 kg 9,8 m/s 2 = 39,2 N.
Atsakymas. Pusiausvyros padtyje silo tempimo jga lygi 39,2 N.
4.5 pavyzdys
Automobilis juda 54 km/h greiiu. Kok maiausio spindulio posk gali atlikti
automobilis, kurio rat slydimo trinties su kelio danga koeficientas lygus 0,5?
,.km
. _m
v = 54 = 15
h
s
= 0,5

Sprendimas
centrins jgos, ilaikanios automobil poskyje,
vaidmen atlieka trinties jga. Vadinasi, galima urayti

toki lygyb:

- ?

mv

\xmg. I ios lygties randame poskio

.2

15 ^
spindul: R = . ra fizikini dydi vertes, gauname: R =
Hg

0,5-9,8

- 46 m.

Atsakymas. Automobilis daro posk apskritimo, kurio spindulys 46 m, lanko


dalimi.

4.6
2.7*
pavyzdys*
pavyzdys
Kokiu didiausiu greiiu dviratininkas gali judti 100 m spindulio poskyje ir
kokiu kampu jis pasvyra nuo statmens apskritimo centro link, kad nenugrit, jeigu
rat gumos trinties koeficientas su kelio paviriumi lygus 0,4 (4.4 pav.)?
R = 100 m

g =

8 m/s2

0,4
_ 9
_ ?
Sprendimas

iame pavyzdyje nagrinsime jgas, kurios veikia grindin dviraio lietimosi take ir jgas,
veikianias dviratinink.
Dviratininkui judant apskritimo lanko dalimi,
grindin vertikaliai emyn veikia slgio jga F4l ir
trinties jga F tr , kuri nukreipta i apskritimo centro. Dviratinink veikia sunkio jga mg, atramos
reakcijos jga N ir trinties jga Flr, kuri nukreipta judjimo trajektorijos apskritimo centr.

mg

_
Fu

4.4 pav.

Pagal treij Niutono dsn slgio jga Fsl lygi atramos reakcijos jgai, tik yra
nukreipta prieinga kryptimi: |-Fsl| = |/vj. I brinio matyti, kad atramos reakcijos
jgos N ir trinties jgos Ftr atstojamoji yra jga F a . i jg atstojamoji (F a ) turi
veikti iilgai tiess, einanios per dviratininko sunkio centr. Jei i slyga nebus
patenkinta, dviratininkas pargrius. Vadinasi, dviratininkas ties poskiu turi pasvirti
tam tikru kampu a.
Jgos Fa vektori lygiagretaus perstmimo bdu (nekeiiant jgos didumo ir
krypties) perkeliame tak O, o pai jg suskaidome dvi dedamsias N k F-c.
I brinio matome, kad \N = |mg|, o centrin jga Fjc dviratininkui suteikia
centrin (normalin) pagreit: Fc

mv

(1). Taip pat matome, kad trinties ir cen-

trins jgos yra lygios, bet prieing krypi: FU= Ftr (2). 2 formul raome
mv

XT

mv

centrins ir trinties jg iraikas ir gauname, kad = \xN, arba - = g


K

(nes N = Fsl = mg). I pastarosios lygties gauname greiio v iraik: v = ^pgi?.


ra dydi skaitines vertes, apskaiiuojame dviratininko greit v:
m
,m
m
= . 0 , 4 9,8 - 100 m =19,8- = 20

Pasvirimo k a m p n u s t a t o m e i t r i k a m p i o OAB:
2

J_j

t g a = - ^ - , b e t |7V| = | m | | , todl

mv
v
. p a s t a r j lygt ra fizikini dydi vertes, a p s k a i i u o j a m e ,
tga = mgR
gR
kokiu k a m p u n u o s t a t m e n s apskritimo c e n t r o link pasvyra dviratininkas:
20
s

0,41. N a u d o d a m i e s i t r i g o n o m e t r i n i f u n k c i j lentelmis a r b a
9,8 -100 m
s
skaiiuokli, r a n d a m e , kad dviratininkas pasvyra apytiksliai 22 k a m p u .
tga =

Atsakymas. K a d posk veikt n e n u g r i d a m a s , dviratininkas t u r t j u d t i pasvirs 20 k a m p u 20 m/s greiiu.


4 . 7 pavyzdys
Sviedinys ilk i p a t r a n k o s p r a d i n i u greiiu
V0, nukreiptu kampu horizont. Raskite: a) sviedinio lkio t r u k m ; b) didiausi jo pakilimo aukt; c) sviedinio lkio nuotol.
V0

V0

t/,.,. _

Iekio

H max

c
'h*max - 9 Jraax

AJX

4.5 pav.

Sprendimas

gt\
K a m p u h o r i z o n t m e s t o k u n o j u d j i m a p i b u d i n a lygtys: Ziniax = v0ytpak
Vx =UoAki 0 ;

ia

C k " pakilimo laikas, Zleklo - lkio t r u k m ir Ziado = 2zpak. I 4.5


Sf .
paveikslo matyti, kad V0x = v0 cos ir V0y = v0 sin , taigi Zzmax = U0Zpak sin smax = ^o i Iekio cos Aukiausiame pakilimo take sviedinio greitis lygus 0 (vv = 0).
V0i
V
Todl i lygties vy = V0y - gtpak r a n d a m e pakilimo laik: Zpak = L . ra V0y iraik,
8
unsina T
.
,
. ,
.
,_
gauname: t k =
. L e k i o t r u k m e bus dvigubai ilgesne, nes k u n o pakilimo ir
g
nusileidimo laikai yra lygs: Ziado = 2

. i n o d a m i pakilimo laik ir V0y iraik,


S

.
....
,
1V.
1V.
g a u n a m e didiausi pakilimo aukt: n

Vn-vn sin sin


= g

g-i^shra
i>nSin 2 a

=
.
2g
2g

Sviedinio didiausio lkio nuotol rasime taip:


2 u 0 s i n a _ Iv10 s i n a c o s a _ 1 s i n 2 a

8
2

Atsakymas. hn

0 sin 2

vl sin
2g

4.8 pavyzdys
I lktuvo, s k r e n d a n i o horizontaliai 3920 m
auktyje 720 k m / h greiiu, i m e t a m a s krovinys. Kokiu a t s t u m u n u o vietos, vir kurios b u v o imestas,
krovinys nukris e m n ?
h = 3920 m
g = 9,8 m/s 2
q0

= 7 2 0 ^ = 200
h
s
_ 9
4.6 pav.

Sprendimas
D l e m s t r a u k o s (sunkio jgos) veikimo krovinys j u d a vertikalia kryptimi,
o dl p r a d i n i o greiio V0 jis j u d a horizontalia kryptimi. Vadinasi, krovinys vienu
m e t u dalyvauja dviejuose j u d j i m u o s e : horizontalia kryptimi - tiesiaeigiame tolygiajame, o vertikalia kryptimi - tolygiai g r e i t j a n i a m e j u d j i m e (4.6 pav.). iuos
gt2
j u d j i m u s a p i b d i n a lygtys: h = v0yt + ^~

ir Smiix = v j .

P r a d i n i u laiko m o m e n t u krovinio greitis vertikalia kryptimi yra U0y = 0, todl


h = ^ - (1); S m a x = V J (2).
I 1 lygties rasime laik, p e r kur krovinys nukrito: t =

[2h V
. is laikas lygus IaiV8

kui, kur krovinys krito horizontalia kryptimi. Taigi s max ^ o J

i r a ? skaitines

8
vertes, g a u n a m e : s

.,.m
2-3920 m
= 200
~ 5600 m.
s

'I

9,8^

Atsakymas. Krovinys nukris e m n 5600 m a t s t u m u n u o imetimo vietos.

4.9
5.6*
pavyzdys
pavyzdys
Horizontaliu paviriumi juda du knai, veikiami treiojo, pririto prie j silu,
kuris permestas per nekilnojamj skridin. Kokiu pagreiiu juds knai? Kokia yra
silo tempimo jga tarp pirmojo ir antrojo kno; tarp antrojo ir treiojo kno, jei
kn mass atatinkamai lygios 2 kg, 1 kg, 1 kg,
o trinties koeficientas 0,2?
W1 = 2 kg
g = 9,8 m/s 2
m , = 1 kg
m 3 = 1 kg
= 0,2
a - ? F1-?

F2-?

Sprendimas
Pirmus du knus veikia sunkio jgos P1 ir P2,
nukreiptos vertikaliai emyn, ir paviriaus ato4.7 pav.
veikio (reakcijos) jgos Nx ir N2, nukreiptos
auktyn. Pagal treij Niutono dsn sunkio ir atoveikio jgos, veikianios knus,
yra lygios Px = -N1 ir P2 = -N2. Silo tempimo jga F2 nukreipta dein pus, o
trinties jgos F l r l ir F tr2 nukreiptos kair pus. i jg atstojamoji veria kn
judti pagreiiu a. Uraome antrj Niutono dsn:
F2 - (Ftn + Fu2) =
+ m2)a, arba F 2 - ( + P2) = (m, + m2)a (1).
Treij kn veikia sunkio jga P3 ir silo tempimo jga F 2 . i jg atstojamoji kn, kurio mas m3, veikia emyn tuo paiu pagreiiu a: F 3 - F 2 = m3a (2).
Sprsdami 1 ir 2 lygtis, randame a ir F 2 : a = ^LHl^ t Ih^).
mx+m2+

m
9,8 ^ ( I k g - 0 , 2 k g - 0 , 4 kg)
a

2 kg + 1 kg + 1 kg

m3

1 -2
s "

F 2 = ( M g - ^ a ) ( W 1 - H m 2 ) ; F2 = o , 2 - 9 , 8

|(2kg + l k g ) = 9 N . Silo tempi-

mo jga tarp 'pirmojo ir antrojo kno lygi


F 1 - F t r l = mxa;

F 1 = (pg + a)m{,

F1 = , 2 - 9 , 8 + l l - 2 k g 6 N .
V
s s y

Atsakymas. Sistema juda 1 m/s 2 pagreiiu. Siulo tempimo jga tarp pirmojo ir
antrojo kno lygi 6 N, o tarp antrojo ir treiojo - 9 N.

4 . 1 0 pavyzdys
Per nekilnojamj skridin permestas silas, prie kurio gal
pritvirtinti 3 kg ir 5 kg mass knai (4.8 pav.). Kokiu pagreiiu
juda knai ir kokia yra silo tempimo jga?
w, = 3 kg
In2 = 5 kg
-?

g = 9,8 m/s

/
F

F-I

Sprendimas
Kiekvien kn veikia dvi jgos: sunkio jga, nukreipta emyn, ir silo tempimo jga, nukreipta vir. Atstojamosios
jgos veikiamas, pirmasis knas tolygiai greitdamas juds
auktyn, o antrasis knas - emyn. I ia iplaukia, kad
F-Px
= mxa ir P2 - F - m2a; ia Px mxg, o P2=
m2g.
Gauname:

\F -mxg

= mxa,

{m2g-F

= m2g.

4.8 pav.

m
(5 k g - 3 kg)-9,8
-^ -; a = ^ = 2,45^;
5 kg + 3 kg

(m2 - m, )g2

Sprendiame si sistem: a = -
,_

2mxm2g
mx+m2

23kg-5kg9,8
F =

5 kg + 3 kg

36,7 N.

Atsakymas. Knai juda 2,45 m/s2 pagreiiu, o silo tempimo jga lygi 36,7 N.
4.11 pavyzdys
Nuoulnija ploktuma, kurios polinkio kampas (4.9 pav.), juda m mass taelis. Taelio trinties ploktum koeficientas . Raskite taelio pagreit a.
a

_ ?
Sprendimas
Tael veikia trys jgos: sunkio F = mg, atramos
atoveikio (reakcijos) jga N ir trinties jga Ftr.
Jg kryptys parodytos 4.9 paveiksle.

V e i k d a m o s k a r t u , j g o s suteikia taeliui pagreit a, n u k r e i p t lygiagreiai su


n u o u l n i j a p l o k t u m a emyn.
K o o r d i n a i ais ir y n u k r e i p k i m e iilgai nuoulniosios p l o k t u m o s ir s t a t m e nai jai. A n t r a s i s N i u t o n o dsnis iuo atveju v e k t o r i n e f o r m a u r a o m a s taip:
= mg + N + Ftr

(1).

t a k o s taelio j u d j i m u i t u r s jgos, kuri veikimo kryptis s u t a m p a su taelio


j u d j i m o kryptimi (su aimi), nes s t a t m e n jg projekcijos i a b u s lygios
nuliui. Todl 1 lygt p e r r a o m e skaliarine f o r m a : ma = Fx-Ftl
(2).
I 4.8 paveikslo matyti, k a d F1 = mg s i n a , o Ftr = |xFv. K a d a n g i Fy = mg c o s a ,
tai F t r = \xmg c o s a .
Fx ir Ftr jg iraikas ra 2 lygt, g a u n a m e :
ma = mg s i n a - \\mg c o s a . I ia a = g ( s i n a - c o s a ) .
Atsakymas ir ivada. Taelio pagreitis a = g ( s i n a - c o s a ) maesnis u laisvojo
kritimo pagreit g (a <g). Praktikoje nuoulniosios p l o k t u m o s n a u d o j a m o s k r i t i m o
arba j u d j i m o auktyn pagreiiui g sumainti.

4.1. Lktuvas s k r e n d a horizontaliai 490 m auktyje 360 km/h greiiu. Kai jis p r a s k r e n d a vir p u n k t o A , i j o i m e t a m a s p a k e t a s . Kokiu a t s t u m u n u o p u n k t o A

pa-

ketas nukris ant e m s ?


4.2. Vandens iurkl hidromonitoriuje ilekia i vamzdio 50 m/s greiiu 35 kamp u horizont. Apskaiiuokite didiausi v a n d e n s iurkls pakilimo aukt ir lkio
nuotol.
4.3. Kokiu k a m p u h o r i z o n t reikia imesti k n , k a d j o pakilimo auktis b t
lygus lkio nuotoliui?
4.4. K a i p pakis laikas ir lkio nuotolis, jeigu k n o , imesto i t a m tikro aukio
horizontaliai, greitis p a d i d s du k a r t u s ?
4.5. I p a t r a n k o s ilkusio sviedinio greitis 1000 m/s. Su h o r i z o n t u jis s u d a r o 30
k a m p . Apskaiiuokite sviedinio lkio n u o t o l ir jo j u d j i m o laik. P a t r a n k a ir takas, kur n u k r i t o sviedinys, yra t a m e p a i a m e lygyje.
4.6. K n o , m e s t o horizontaliai, lkio nuotolis lygus i m e t i m o aukiui. I k o k i o
aukio imestas knas, jei j o greitis lygus 10 m/s?
4.7. K a i p kis vertikalieji ir horizontalieji greiio s a n d a i ( d e d a m o s i o s ) visame,
k a m p u h o r i z o n t m e s t o , k n o j u d j i m o kelyje? A t s a k y m iliustruokite briniu.
4.8. 2 kg m a s s sviedinys ilekia i p a b k l o vamzdio horizontaliai 1000 m/s greiiu. Vamzdio ilgis 3,5 m. Apskaiiuokite p a r a k o d u j slgio jg. Tarkite, kad i
jga yra pastovi.
4.9. 2000 t m a s s traukinys, vaiavs 36 k m / h greiiu, sustojo, n u o s t a b d y m o
pradios nuvaiavs d a r 350 m. Apskaiiuokite stabdanios jgos d i d u m ir stabdym o laik.

4.10. 60 kg mass slidininkas, gijs kalno p a p d j e 10 m/s greit, sustojo. Nusileids nuo kalno, jis vaiavo 40 s. Kokio didumo pasiprieinimo jga j veik?
4.11. 12 t mass troleibusas, pradjs judti horizontaliu keliu, per pirmsias 5 s
nuvaiuoja 10 m atstum. Koki traukos jg ivysto variklis, jeigu pasiprieinimo
koeficientas lygus 0,02?
4.12. Motociklas, kurio mas kartu su motociklininku 180 kg, p a j u d a i vietos ir
juda greitjaniai horizontalia 250 m ilgio kelio atkarpa, veikiamas 214 N traukos
jgos. Pasiprieinimo judjimui koeficientas 0,04. Kiek tai t r u n k a laiko ir kok greit
p e r t laik gyja motociklas?
4.13. 0,10 kg mass knas, imestas vertikaliai auktyn 40 m/s greiiu, pasiek
aukiausi pakilimo tak per 2,5 s. Apskaiiuokite vidutin oro pasiprieinimo
jg4.14. Automobilis vaiuoja 100 km/h greiiu. Trinties t a r p kelio ir p a d a n g
koeficientas 0,4. Kokiu maiausiu atstumu n u o sankryos vairuotojas turi pradti
stabdyti?
4.15. Prie virvs, kuri ilaiko 200 N tempim, prikabintas 10 kg mass krovinys.
Kokiu didiausiu pagreiiu galima traukti virv vir, kad ji nenutrkt?
4.16. Per n e j u d a m skridin permestas silas, o prie jo gal pririti 3,0 kg ir
1,0 kg mass pasvarliai. I pradi jie yra vienodame auktyje. Kokiu atstumu jie
nutols vienas n u o kito vertikalia kryptimi, praslinkus nuo judjimo pradios 0,2 s?
Apskaiiuokite, kokia jga bus temptas silas.
4.17. Per n e j u d a m skridin permestas silas, o prie jo gal prikabinti skirtingos
mass svarsiai. Veikiami sunkio jgos, jie p r a d e d a judti ir per pirmsias 2,0 s
kiekvienas nueina 1,96 m keli. Kokia yra maesnio svarsio mas, jei didesniojo
mas 1,1 kg?
4.18. 1000 N svorio knas yra ant nuoulniosios ploktumos, kurios auktis 15 m
ir ilgis 25 m. Kokio d i d u m o jga reikia veikti t kn lygiagreiai su nuoulnija
ploktuma, kad jis tolygiai judt auktyn? emyn? Kokio didumo jga tada knas
veiks nuoulnij ploktum? Trinties nepaisykite.
4.19. A n t nuoulniosios ploktumos, sudaranios su horizontu 30 kamp, padt k n veikia 1000 N sunkio jga. Kokio didumo jga reikia veikti lygiagreiai su
nuoulnija ploktuma, kad knas ilikt ploktumoje, jeigu ramybs trinties koeficientas lygus 0,20? Apskaiiuokite jg, kuri privers j tolygiai judti nuoulnia
ploktuma vir, jeigu slydimo trinties koeficientas lygus 0,15.
4.20. Knas slenka tolygiai emyn nuo nuoulniosios ploktumos. Paviriaus trinties koeficientas lygus 0,84. Kokiu k a m p u horizont pasvirusi nuoulnioji plokt u m a ? Kokio didumo jga, lygiagreia su ploktuma, reikia veikti 100 kg mass
kn, norint tolygiai j kelti?

4.21. Berniukas kyla kalniuk, pasvirus 30 kampu. Trinties t a r p kalniuko ir


berniuko bat koeficientas lygus 0,2. Kokiu pradiniu greiiu turt bgti berniukas,
kad pakilt 2 m aukt?
4.22.* 2 kg mass kn, judant 20 m/s pradiniu greiiu, pradeda veikti 3 N ir
4 N jgos, kurios su pradinio greiio kryptimi sudaro 60 ir 120 kampus. Koks bus
kno pagreitis, greitis ir poslinkis po 10 s?
4.23.* Lynu, kurio standumas k, keliamas P svorio krovinys. Per pirmsias t
sekundes jis tolygiai greitdamas pasiekia aukt h. Kiek pailgja lynas? Lyno deformacij laikykite tampria, o jo mass ir oro pasiprieinimo nepaisykite.
4.24.* Berniukas, kurio mas 40 kg, okinjo nuo 1 m aukio laipt ant grind.
Kokia jga berniukas slg grindis tuo m o m e n t u , kai jis jas paliet: a) nesulenks
koj per kelius ir jo kno bei grind bendra deformacija buvo 20 mm; b) sulenks
kojas ir b e n d r a deformacija buvo 20 cm?
4.25.* mogus eina ledu. Jo koj ilgis 1 m, trinties tarp bat ir ledo koeficientas
0,1. Kokio ilgio ingsn mogus gali engti nebijodamas parkristi?
4.26.* D stumiama horizontaliomis grindimis jga F, lygia ds svoriui P.
Trinties koeficientas 0,8. Kok didiausi kamp turi sudaryti jga su grindimis, kad
d slystu tolygiai?
4.27.* Knas tolygiai slysta nuoulnija ploktuma, kurios polinkio kampas 40.
Apskaiiuokite jo paviriaus koeficient.
4.28.* 1 t mass automobilis kyla 30 kalne, veikiamas 7 kN traukos jgos.
Automobilio padang trinties ir kelio paviriaus koeficientas lygus 0,1. Raskite
automobilio pagreit.
4.29.* Tas pats knas buvo pasvertas spyruoklinmis ir svirtinmis svarstyklmis
pusiaujyje ir aigaliuose. Kas pastebta?
4.30.* Lktuvas daro auktojo pilotao figr - Nesterovo kilp. Atsidrs apatiniame kilpos take, laknas slegia kd 8000 N jga. L a k n o mas 80 kg, kilpos
spindulys 200 m. Apskaiiuokite lktuvo greit.
4.31.* Poskyje motociklininkas vaiuoja 90 km/h greiiu. Motociklo rat trinties asfalt koeficientas lygus 0,65. Koks gali bti maiausias motociklo trajektorijos kreivumo spindulys? Kokiu k a m p u motociklininkas pasvyra on horizontaliosios krypties link?
4.32.* Lktuvas, skrendantis 1260 km/h greiiu, horizontalioje ploktumoje nubria 8000 m spindulio apskritim. Kokiu k a m p u i ploktum pasvyra lktuvas?
Kiek kart padidja lakno apkrova?
4.33.* Prie silo, ilaikanio 20 N tempimo jg, pritvirtintas 1 kg mass pasvaras. Kokiu didiausiu kampu nuo vertikaliosios krypties galima patraukti sil
on, kad, eidamas per pusiausvyros padt, jis n e n u t r k t ?

4.34.* Vairuotojas, vaiuodamas 72 km/h greiiu, aukiausiame kalvos take paspaud stabd. Kalvos kreivumo spindulys 40,8 m, trinties koeficientas 0,7. Apskaiiuokite stabdymo pagreit.
4.35.* Stataus vamzdio sienelmis ratu bga pel. Vidinis vamzdio spindulys
0,02 m, trinties t a r p vamzdio ir pels koj koeficientas 0,5. Kokiu greiiu turt
bgti pel, kad neslyst emyn?
4.36.* Kelio poskiu, kurio spindulys 20 m, vaiuoja motociklininkas. Jo polinkio horizontalij ploktum kampas 60, trinties koeficientas 0,2. Kokiu greiiu
motociklininkas gali vaiuoti neapvirsdamas? Apskaiiuokite didiausi ir maiausi greiio vert.
4.37.* Trys lktuvai, skrisdami greta vienodame auktyje 60 m atstumu vienas
nuo kito, suka kair. Vidurinysis lktuvas skrenda 360 km/h greiiu. J o poskio
kreivumo spindulys 600 m. Apskaiiuokite kiekvieno lktuvo pagreit.
4.38.* Cirko artistas motociklu vaiuoja cilindro siena 10 m/s greiiu. Cilindro
skersmuo 8 m. Koks turi bti maiausias trinties t a r p sienos ir motociklo rat
koeficientas, kad numeris pavykt?

5. pusiausvyra
Mechanikos skyrius, nagrinjantis kun pusiausvyros slygas, vadinamas statika.

Nesisukaniu
kn
pusiausvyra

Bet kurios formos knas turi tik vien tak, kuriame


susikerta visos tiess, iilgai kuri veikdamos jgos
veria kn slinkti. Tas takas - kno mass centras.

Nesisukantis knas yra pusiausviras, kai j veikiani jg


geometrin suma lygi nuliui:
F1 + F2 + F3 +... + Fn - 0.

Pusiausvyros
rys

Kny, turinfy
sukimosi a, pusiausvyra

Jgos momentas

Ant atramos
esanio kno
pusiausvyra

Takas, per kur eina


bet kurioje padtyje
esant kn veikiani
sunki jg atstojamoji,
vadinamas kno sunkio
centru. Kno sunkio
centras sutampa su jo
mass centru, kai knas
yra vienalyiame gravitaciniame lauke.

M = Fd;
[Mj = N m

Jgos ir jos peties


sandauga vadinama
jgos momentu.

Kno pusiausvyra yra


pastovi, kai, jam iek
tiek nukrypus nuo pusiausvyros padties,
veikiani jg atstojamoji veria kn grti
pusiausvyros padt.

Moment taisykl
Knas, turintis
nejudam
sukimosi a,
yra pusiausviras, kai j
veikiani
jg moment
tos aies atvilgiu geometrin suma lygi nuliui:
FA+F2d2+...

Fndn=0.

Pusiausvyra yra nepastovi, kai


kn, iek tiek nukrypus nuo
pusiausvyros padties, veikiani jg atstojamoji veria tolti nuo pusiausvyros padties.

Sverto taisykl

Svertas ilieka pusiausviras,


kai j veikianios jgos yra
atvirkiai proporcingos t
jg peiams:
F1 _ d2
F2 dl '

Pusiausvyra yra visokeriopa


(beskirt), kai mai nukrypimai n u o jos nesukelia joki
kno pusiausvyros kitim.

Kno pusiausvyros pastovumui btina, kad statmuo,


einantis per jo sunkio centr, kirst atramos plot.
Vertikaliai nukryps nuo kno atramos paviriaus,
knas pusiausvyros neilaiko.

5.1 pavyzdys
Darbininkas laiko u galo 50 kg mass lent,
pasvirusi j grindis 30 kampu. Kokio didumo jgos reikia lentai ilaikyti, jeigu ji statmena lentos
ploktumai (5.1 pav.)?
= 30
m = 50 kg
F - ?
Sprendimas
Lent veikia sunkio jga mg take, sutampaniame su sunkio centru, darbininko jga F, trinties jga Ftr ir atramos atoveikio jga N (5.1 pav.). i jg momentus nagrinsime tako O atvilgiu: jgos F petys lygus lentos ilgiui I, jgos mg petys - atkarpos OD ilgiui, jg N ir Ftr peiai lygs nuliui. I staiojo trikampio
OCD randame, kad OD =

/cos . Sudarome moment tako O atvilgiu lygt

/ cos - F/ = 0 ir ijos randame F: F = m ^

mg

_ mS

cos

raome fizikini

dydi skaitines vertes ir apskaiiuojame jg F:


m
50 kg -9,8
50 kg-9,8
0,87 = 210 N.
- COS 30=F =
2
2
Atsakymas. Darbininkas lent laiko 210 N jga.
5.2 pavyzdys
o

Prie vienalyio strypo galo pritvirtintas 3 kg


mass krovinys. Kit strypo gal parmus ties
1

Mg

taku, nutolusiu nuo krovinio per strypo ilgio,


gaunama pusiausvyra (5.2 pav.). Apskaiiuokite
to strypo mas M.
m = 3 kg
1
d

>=-51

mg

Sprendimas
Stryp sunkio centre veikia jga Mg ir pritvirtinto krovinio sunkio jga mg.
U r a o m e jgos m o m e n t a t r a m o s tako O atvilgiu lygt: Mgdl-mgd2
= O (1),
ia J 1 ir d2 - jg petys, kurie pagal udavinio slyg uraomi taip: dl=--^
2

= 0,3 /
5

/
d2 = = 0 , 2 1 (2). 2 lygt ra 1, g a u n a m e : Mg 0,3 / - mg - 0 , 2 I = 0. M a t e m a tikai p e r t v a r k i lygt, r a o m e dydi skaitines vertes ir a p s k a i i u o j a m e M:
M =

M =M
0,3

^
0,3

= 2kg.
5

Atsakymas. Strypo m a s lygi 2 kg.


5.3 p a v y z d y s
m o g a u s r a n k a (5.3 pav.) sukasi p e r a l k n s snar apie a, s t a t m e n paveikslo
p l o k t u m a i ir einani p e r tak C. Susitraukiantis bicepsas (lot. biceps - dvigalvis;
peties dvigalvis r a u m u o , lenkiantis r a n k p e r alkns snar) suka stipinkaul prie
laikrodio rodykl, o susitraukiantis tricepsas (lot. triceps - trigalvis; trigalvis raum u o ) - pagal laikrodio rodykl. Tarkime, kad b i c e p s o j g o s petys d2 = 5 cm,
o tricepso - d = 2 cm. Raskite, kokia jga sitempia tricepsas, kai m o g u s ant d e l n o
a t s t u m u dx = 35 cm n u o tako C laiko 5 kg m a s s krovin; kokia j g a sitempia
tricepsas, jei mogus spaudia r a n k e n emyn jga F3 = 10 N. R a n k o s mass nepaisykite.

d t = 35 cm = 0,35 m
d2 = 5 cm = 0,05 m
d4= 2 cm = 0,02 m
m, = 5 kg
F3 = 10 N
F2-?

F4-?

5.3 pav.

Sprendimas
m o g a u s deln, laikant 5 kg m a s s krovin, veikia emyn n u k r e i p t a jga
F1 = mg. ios jgos m o m e n t turi k o m p e n s u o t i bicepso t e m p i m o jgos F2 m o m e n t a s , taigi: mgdx = F2d2. I ios lygties isireikiame jg F2 ir, ra fizikini
dydi skaitines vertes, apskaiiuojame jos d i d u m :
F2=mg^

d2

F2= 5kg.9,8i?.M^
s

= 343N.
0,05 m

m o g u i s p a u d i a n t r a n k e n emyn jga F 3 , tokio p a t dydio jga veikia j o deln


auktyn. ios jgos m o m e n t turi k o m p e n s u o t i tricepso t e m p i m o jgos F 4 m o m e n tas, t. y.: F3Ci1 = Fd4. I ios lygties ireikiame jg F 4 ir, ra dydi skaitines
vertes, apskaiiuojame, kokia jga sitempia tricepsas:
F 44 = F 3 - ;
4

F4 = 1 0 N - ^ ^ - = 1 7 5 N .
0,02 m

Atsakymas. Bicepsas sitempia jga, lygia 343 N, o tricepsas - jga, lygia 175 N.
5.4 pavyzdys
4 m ilgio kopios a t r e m t o s idealiai lygi sien 60 k a m p u h o r i z o n t . Trinties t a r p kopi
ir grind koeficientas 0,33. Kaip auktai gali ulipti kopiomis mogus, kol jos n e p r a d s slysti?
K o p i m a s s nepaisykite.

[
d
h

I = 4 m
= 60
= 0,33

5.4 pav.

Sprendimas
Kopias veikia: m o g a u s slgio jga F , sienos ir grind atoveikio jgos N1 ir
N2, trinties jga F tr (5.4 pav.). kopi slydim galime irti kaip k a r t u vykstant dvejop j u d j i m - sukimsi (apie tak 0) ir slinkim (prieinga aiai kryptimi). Pirmoji kopi pusiausvyros slyga vektorikai u r a o m a taip:
F + TV1 + ./V2 + F tr = 0.
S u p r o j e k t a v ios lygties vektorius pasirinktas ir y ais, g a u n a m e skaliarines
lygtis: F t r - N1 = 0; N2-F
= 0 (1).
Uraome antrj kopi pusiausvyros (tako 0 atvilgiu) slyg: M1-M2

= 0 (2);

ia M1 = N1^d1 ir M2 = Fd2 (jg N1 ir F m o m e n t a i tako 0 atvilgiu).


I 5.4 paveikslo matyti, kad d1 = I s i n a ir d2 =

h
h
, nes t g a = (jg N1 ir F
tga
d2

peiai). ra iraikas 2 lygt, g a u n a m e : N1I s i n a - Fh t g a = 0. I ios lygties ireikiame aukt h, kur gali ukopti mogus: h = ^ F ts g' na a

F ^Vtga

I 1 lygties ireikiame N1: N1 = p F , t u o m e t h = t g a . ra skaitines vertes,


a p s k a i i u o j a m e i e k o m aukt: h = 0,33 4 m tg60 = 0,33 4 m V3 = 0,8 m.
Atsakymas. m o g u s gali ulipti kopiomis 0,8 m aukt.

1
5.5
6.10"
pavyzdys
pavyzdys

Darbininkai nea 4 m ilgio ir 1,96 kN svorio rst, padj j ant dviej lautuv
taip, kaip parodyta 5.5 paveiksle. Lautuvai padti 0,5 m ir 0,3 m atstumu nuo rsto
gal. Kokiomis jgomis darbininkai veikia rst?
/= 4 m
P = 1,96 kN = 1960 N
J 1 - 0,5 m
d2 = 0,3 m
F2-I

F1 -?

"P
5.5 pav.

Sprendimas
Rst veikia trys jgos: F1 - pirmojo darbininko rank atstojamoji jga; F2 antrojo darbininko rank atstojamoji jga ir P - rsto sunkio jga, kuri atsveria
jgas F1 ir F2. Dl ios slygos rstas yra pusiausviras. Vadinasi,
- - d

^ =^
F2
/
2

l - d

- , nes F1 (i-d1] 1 = F2(--d2\


'
42
J
42
1

arba
J'"

-2F - F 1 - / , ,
2

I pastarosios lygties randame F 1 : F1 = ^iL 2 ^ 1 2 , raome dydi skaitines


2(/ dld2)

, ...

vertes ir apskaiiuojame F 1 :

^
1960 N(4 m - 2 0,3 m) i n , n x T
Fl =
= 1040 N.
z(4m 0,5m 0,3m)

Dabar apskaiiuojame jg F 2 : F 2 = 1960 N - 1040 N = 920 N.


Vadinasi, pirmojo darbininko vienai rankai tenkanti jga lygi 520 N, antrojo
darbininko - 460 N.
Atsakymas. Pirmasis darbininkas rst veikia jga F 1 , lygia 1040 N, antrasis darbininkas - jga F 2 , lygia 920 N.

5.6* pavyzdys
Vienodo skerspjvio ploto strypas pagamintas i dviej lygi dali - vino ir geleies (5.6
pav.). Apskaiiuokite strypo svorio (mass) centr, jei jo ilgis lygus 0,4 m.

c*

p Pb = 11,3 IO3 kg/m 3


Ppe = 7,8 IO3 kg/m 3

I = 0,4 m
J1

IP

5.6 pav.

Sprendimas

vininio ir geleinio strypo svorio centrai yra i atitinkam dali geometriniuose centruose C pb ir C Fc . Viso strypo svorio arba mass centras yra tarp tak C pb
ir C Fe ir i atkarp dalija j dalis, atvirkiai proporcingas vino ir geleies svoriui:
d

= (1). inome, kad PF, = P fe Kg ir F p b = PpbKg (2). I 5.6 paveikslo matyti,


2 Ppb
kad J 2 = L - J 1 (3). ra (3) ir (2) lygtis j (1) lygt ir matematikai pertvark, gauname: d, = ^ lc ^
. raome dydi skaitines vertes ir randame J 1 :
2(pPb+pFe)
kg
7,8-10 3 - ^ r - 0 , 4 m
m
= 0,08 m. Tuomet d, = 0,2 m - 0,08 m = 0,12 m.
J1 =
3
2(11,2 IO ,+7,8-10' ^ 0 1 13 k I )
m
m
Atsakymas. Strypo mass centras nuo jo galo A yra atstumu, lygiu 0,10 m +
+ 0,08 m = 0,18 m. 5.6 paveiksle tai - takas C. Vadinasi, io nevienalyio strypo AB
svorio (mass) centras yra take C, kuriame stryp veikia sunkio jga P.

5.7* pavyzdys
Ant horizontalios sijos pakabintas 50 kg mass
knas. Apskaiiuokite jgas, veikianias sij AB
ir skersin , jeigu sijos ilgis 0,6 m, o skersinio
ilgis 1 m (5.7 pav.).
Sprendimas
m = 50 kg
AB = J 1 = 0,6 m
BC = J 1 = 1 m
-Fr I - ">
' Fr2 -

K n veikiani sunkio jg iskaidome d u sandus (dvi d e d a m s i a s ) : F1, kuris


t e m p i a (lenkia) horizontali sij, ir F2, gniudant skersin . I 5.7 paveikslo matome, kad ABC ~ BF 1 P, todl galime urayti:
AB

_ BF1

AC

BP

^F1

AB

arba

VBC2

- AB2

. I pastarosios lygties ireikiame jg F1 ir, ra-

dydi skaitines vertes, a p s k a i i u o j a m e jos dyd:


AB
F1

JBC2

^mg;

0,6 m

F1 =

m
50 kg 9,8 - = 367,5 N.

Vl m - ( 0 , 6 m)

-AB:

Pritaik i m a t e m a t i n priklausomyb, a p s k a i i u o j a m e jg F2:


_ F1P _ F2

BC
AC

BP

_ B ^ ^

mg;

l m

0,8 m

AC

50 kg 9,8 - = 612,5 N.

Atsakymas. H o r i z o n t a l i sij t e m p i a 367,5 N jga, o skersin gniudo 612,5 N


jga.

5.8* pavyzdys
Vienalyts plokios ploktels f o r m a yra skritulys, i k u r i o ipjautas j lieiantis
p e r p u s m a e s n i o spindulio skritulys (5.8 pav., a). K u r i o j e vietoje yra ploktels
mass centras?
Sprendimas
R

sivaizduokime, kad ipjautj plokte-

a)

r=

_ 9

ls dal d j o m e viet. Tada k n o sunkio


jg mg
pav., b):

galsime laikyti dviej jg (5.8


ipjautosios dalies

sunkio

j-

gos trg ir likusios dalies (duotosios ploktels) sunkio jgos m2g a t s t o j a m j a .


Itisin ploktel b u s pusiausvira atvilgiu aies, einanios p e r tak O.
b)
U r a o m e sistemos pusiausvyros ios
aies - atvilgiu slyg: -M1 + M2 = 0 (1);
ia M1 = mxgr ir M2 = mx
yra sunkio
jg m , g ir m2g m o m e n t a i tako O atvilgiu; r ir - t jg peiai.
Atsivelg iuos paaikinimus, 1 lygt p e r r a o m e taip: -mxgr + m2gx = 0;
.v v.
m,r
is cia = (2).
m2
Vienalyi v i e n o d o storio plokteli m a s s f o r m u l yra m = p S h = pnR 2 h;
m1 = pSj/i = pnr 2 h; m2 = m -m1

= p n h ( R 2 - r 2 ) ; ia p - plokteli m e d i a g o s tankis;

S - visos ploktels plotas; S1 - ipjautosios dalies plotas; h - ploktels storis.


M a t e m a t i k a i pertvark, 2 lygt u r a o m e taip:

itphr2r
nph(R ,2 -r 2) - >2T
R2-r2 Ira? slygoje d u o t a s vertes
3
R
R
=2
R2

=^

, g a u n a m e :

R
Atsakymas. M a s s c e n t r a s yra n u t o l s nuo ploktels c e n t r o a t s t u m u -

5.9* pavyzdys
Apskaiiuokite, kokios jgos veikia boktinio k r a n o strl BC ir lyn AB, tolygiai
keliant 98 k N svorio krovin, jeigu inoma, kad AB = 10 m, o BC = 8,5 m (5.9 pav.).
p = 98 k N = 98 000 N = 98 IO3 N
AB = 10 m
BC = 8,5 m
F1-?

F2-I

Sprendimas
Krovin veikiani sunkio j g iskaidome
d u sandus ( d e d a m s i a s ) : F 1 - veikia boktinio
5.9 pav.

k r a n o strl ir F 2 - veikia lyn, p r i e k u r i o pritvirtintas krovinys. I 5.9 paveikslo m a t o m e , kad


AABC
BC
2

BC

~ ABF1P. Vadinasi, galime parayti:


F1

JAB -BC

..

. Is cia F 1 =

tes, a p s k a i i u o j a m e F 1 : F1 =

BC
2

JAB -BC2

arba

= P . ra fizikini dydi skaitines ver-

8,5 m

V ( I O m ) -(8,5 m)
2

BF1

98 000 N = 15,7 IO4 N = 157 kN.

Lyn veikianiai jgai F 2 apskaiiuoti u r a o m e toki lygt:

AC
F2

^
BP

5,3 m

taigi F
P

A .
AC

r a skaitines vertes, Bg a u n a m e :

9 8 . 1 0 3 N = 18,5 IO 4 N = 185 k N .

Atsakymas. Jga, veikianti boktinio k r a n o strl, lygi 157 kN, o jga, veikianti
lyn, - 185 kN.

5.1. Kodl ilgu raktu lengviau atsukti verl negu t r u m p u ?


5.2. Kuri i dviej vienodos mass priekab lengviau apvirs - ta, kuri prikrauta
malk, ar ta, kuri prikrauta ieno? Atsakym pagrskite.
5.3. Kaip lengviau ijudinti i vietos automobil: ar veikiant jga kbul, ar
veikiant padang Kestins kryptimi? Atsakym pagrskite.
5.4. Apskaiiuokite 5.10 paveiksle a, b, c pavaizduot jg por momentus.
a)

F =2

N,
^30

Im

b)

Im
0 30>
F =

2N

F = 2 N,
0,5 m
1,5 m
0
F= 2 N

c)

F =

2 N/
Im

Im
0
4

F= 2 N

5.10 pav.

5.5. Plokt reikia apversti ant ono. Kaip veriant reiks panaudoti maiausi
jg? Atsakym pagrskite.
5.6. Take O p a r e m t k n veikia lygiagreios jgos F1 = 40 N ir F2 = 10 N,
kuri peiai atitinkamai lygs 0,20 m ir 0,80 m (5.11 pav.). Raskite atstojamosios
jgos m o m e n t sukimosi aies atvilgiu ir pai atstojamj jg.
di

ZX

F2

5.11 pav.

5.7. Valt, pririt prie kranto 5 m virve, veikia ups tkms jga, lygi 160 N,
ir statmenai nuo kranto puianio vjo slgio jga, lygi 120 N. Kokia didumo jga
tempia virv ir kokiu atstumu nuo kranto yra valtis?
5.8. D u buksyriniai garlaiviai tolygiai traukia laiv trosais, sudaraniais tarpusavyje 60 kamp (5.12 pav.). Kokio didumo jga prieinasi laivo judjimui, jeigu abu
trosai tempti vienoda 2 IO4 N jga?

5.9. Nepilna sil rit traukiama u silo vairiomis kryptimis. Remdamiesi jgos
m o m e n t o svoka, paaikinkite, kuri pus rieds rit (5.13 pav.).
b

5.13 pav.

5.10. Metalo laktai karpomi irklmis, kuri rankenos ilgos, o amenys trumpi.
Kokio didumo jga veikia k e r p a m lakt, jeigu rankenas veikia 20 N jga, o jg
pei ilgis 20 cm ir 5 cm?
5.11. Briniuose nurodyt ritini mas m , spindulys R, trinties koeficientas
(5.14 pav.). Pritaikykite jgos m o m e n t taisykl ir apskaiiuokite: a) trinties koeficient , kuriam esant ritinys nekeist padties; b) jg, kuria galima utraukti
ritin ant pakopos esant didelei triniai, kai spindulys lygus 50 cm; pakopos auktis
h lygus 30 cm, o ritinio mas 40 kg; c) didiausi nuolydio kamp a , kuriam esant
ritinys neslyst, kai trinties koeficientas lygus 0,2; d) maiausi trinties koeficient,
kad spaudiant lentas A ir B, ritinys nejudt, kai nuolydio kampas lygus 30.

a)

c)

A
5.14 pav.

5.12. Prie sienos pastatytos 40 kg ir 4 m ilgio kopios, sudaranios su siena


k a m p (5.15 pav.). Kopi rimties trinties grindis koeficientas 0,2. Apskaiiuokite maksimal k a m p a : a) kad kopios neslyst; b) kad neslyst, kai kopi
viduryje D stovi 70 kg mass mogus; c) kad neslyst, kai tas mogus stovi take C,
/
jei AC = - ; d) kad neslyst, kai mogus stovi take E, jei AE

3/
=.

5.15 pav.

5.13. Vienodo spindulio R aliuminio ir cinko rutuliai sujungti lietimosi take.


rodykite, kad ios sistemos sunkio centras yra nutols 0,45 R atstumu n u o cinko
rutulio centro.
5.14. Stieb AB veikia horizontaliai tempta antena AD ir a t o t a m p a AC vienodomis 1,6 kN jgomis (5.16 pav.). Apskaiiuokite atotampos ir antenos tempimo
jgas, jei stiebo auktis h = 12 m, o atotampos ilgis / = 15 m.
5.15. Horizontalios sijos vienas galas mrytas sienoje, o kit jos gal veikia
2,0 k N jga, sudaranti su horizontu k a m p = 60(5.17 pav.). Kokio didumo jga
sij lenkia ir kokio didumo j spaudia? ( sijos svor nekreipkite dmesio.)

5.16 pav.

5.16. Prie staiakamps gembs A B C tako B prikabintas 1200 N krovinys


(5.18 pav.). Apskaiiuokite jg, kuri tempia gegns horizontalij dal AB ir jg,
kuri spaudia spyr , jei pastarasis su statmeniu sudaro k a m p = 45? (Paios
gembs svorio nepaisykite.)

5.18 pav.

5.19 pav.

5.17.* Boktinis keliamasis kranas kelia 600 kg mass krovin (5.19 pav). Kokio
didumo jgos veikia k r a n o strl BC ir grandin AB tuo momentu, kai AB = 4 m,
AC = 2 m ir BC = 5 m ? strls ir grandins svor, taip pat skridinio matmenis
nekreipkite dmesio.
5.18.* Plytas deda viena ant kitos be riamosios mediagos taip, kad kuo didesn
virutins plytos dalis isikit vir emiau esanios. Plytos ilgis lygus I. Kiek
daugiausiai gali isikiti virutins plytos galas vir emiausiai esanios plytos galo,
jei turima tiek plyt, kiek parodyta 5.20 paveiksle?
5.19.* Vienalyt sij, kurios mas m , = 500 kg ir ilgis / = 5 m, laiko horizontalioje padtyje atramos B n D (5.21 pav.). Atstumas tarp j lygus 2 m. Take E,
nutolusiame 0,5 m nuo sijos galo A , pakabintas krovinys, kurio mas m2 = 250 kg.
Raskite atoveikio jg atramos takuose B ir D didum bei krypt, jei AE = 0,50 m.

"/ jg
5.20 pav.

5.21 pav.

6. Tverms dsniai mechanikoje


Darbas
Galia

Judesio kiekis ir jo tverms dsnis

Judesio kiekiu vadinama kuno


mass ir jo greiio sandauga:
[p] = kg m/s.
Tai judant kn apibdinantis
vektorinis dydis, kurio kryptis
sutampa su kno greiio kryptimi.
Judesio kiekio pokytis lygus j
suklusios jgos impulsui.

Darbas, kur atlieka


pastovi jga, lygus jgos
ir poslinkio moduliui bei
kampo tarp jgos F
ir poslinkio s vektori
kosinuso sandaugai:
A

= |f||?coscc,

[A] = N m

Galia - fizikinis dydis,


lygus darbo ir laiko, per
kur tas darbas atliktas,
santykiui:

mv - mv0 = FAt,
mAv = FAt.
Sveikaujant udaros sistemos
knams, j greiiai ir judesio
kiekiai keiiasi, bet visuminis vis
bet kaip sveikaujani udaros
sistemos kn judesio kiekis nepakinta:
W1IJ1 +W2D2 = m l v' l + m 2 v 2 .
Reaktyviuoju vadinamas variklis,
kurio trauk sukelia itekanti
skysi ar duj srov (raketos,
reaktyvieji lktuvai, kosminiai
laivai).

Mva=

= J.

-wd,

N =,
t

N = F-v,

[/V] = J/s = W,
A = N-t.
Darbas, kur atlieka 1 kW
galios maina per 1 h,
vadinamas kilovatvalande:
= 1 kWh = 36 IO5 W s,
[A] = I k W h = 3 6 IO 5 J.

Energija lygi didiausiam darbui, kur gali atlikti knas esamomis sqlygomis
Potencin
energija

Kinetine
energija

Mechanins energijos ris,


kurios knai turi dl keli
kn tarpusavio padties
kitimo arba to paties kno
atskir dali kitimo, vadinama potencine energija:

Mechanins energijos
ris, kurios turi judantis
knas, vadinama to kno
slenkamojo judjimo
kinetine energija:

Wk2-Wkl=AWk,

Wkl+wpl=
wk2+Wp2.
Udaros sistemos
kn, veikiani
vienas kit gravitacijos ir tamprumo
jgomis, kinetins
ir potencins
energijos suma
nekinta.
Kn kinetins ir
potencins energijos suma vadinama visumine
mechanine energija:

mv,T

W=

,2

Wk =

mv

Greiiu V0 judanio m
mass kno kinetin
energija lygi darbui, kur
turi atlikti kn veikianti
jga, kad is knas gaut
greit v.
Sunkio jgos atliktas darbas
lygus kno potencins
energijos pokyiui su prieingu enklu:
A =
-(mgh^-mghj,
A=-(Wp2-Wpl)

-AWp.

Tamprumo jgos veikiamo


kno potencin energija
p

2 '
Kadangi potencin energija
proporcinga deformacijos
kvadratui, tai ji nepriklauso
nuo deformacijos enklo
(tempimo ar suspaudimo).
Tampriai deformuoto kno
potencins energijos pokytis
lygus darbui, kur atlieka
tamprumo jga knui pereinant nulins deformacijos
bsen:
kx]
kx 2
A=-(Wp2-Wpl)

A =
A =

mv

2
2
Jeigu kinetin energij
gyja judanti terp,
galima apskaiiuoti terps
trio vienetui tenkani
energij, arba vidutin
energijos tank:
Wl
= -

pS

2 '

ia Wk - judanios terps
kinetin energija,
V - terps tris,
3

[We] = J/m .

Energija, kuri yra perneama per greiiui statmen plot per laiko vienet, vadinama vidutiniu
energijos srautu:
[ e ] = " = W.
l
j
t
S
Energijos srauto tankis

-AWp.

Darbo fizikin prasm:


mechaninis darbas yra sistemos mechanins energijos
kitimo matas.

Energijos
dsnis

Si'

[/e] = W/m2.

Wk+

Wp.

Udaros sistemos
kn, veikiani
vienas kit gravitacijos ir tamprumo
jgomis, visumin
mechanin energija nekinta.
Ivada
Mechaninis darbas
yra sistemos
mechanins
energijos kitimo
matas.

Naudingumo

100%;
A

ia An - naudingas darbas,
Av - visas
darbas.
Mainos arba
variklio
naudingumo
koeficientu
vadinamas
naudingo
ir viso atlikto
darbo santykis, ireiktas
procentais.

6.1
10.3pavyzdys
pavyzdys
Vjo greitis - 5 m/s. Oro tankis - 1,29 kg/m3. Apskaiiuokite, kiek kart taip
judanio 0,1 km 3 trio oro judesio kiekis yra didesnis u 7,2 IO5 kg mass traukinio, judanio 108 km/h greiiu, judesio kiek.
5 m/s
p = 1,29 kg/m3
3
8
3
V= 0,1 km = IO m
V1=

= 1 0 8 ^ = 30
h
s
Ot2= 7,2 IO5 kg
2

A =?
Pl

Sprendimas
Oro judesio kiek uraome lygtimiP 1 = m{v{ (1).
inodami, kad oro mas lygi jo trio ir tankio sandaugai, 1 lygt perraome taip: P 1 = m r pV (2).
Traukinio judesio kiekis apibdinamas lygtimi
P2 = Tn2V1 (3). Iekomam judesio kieki santykiui
apskaiiuoti 2 lygt dalijame i 3 lygties:

Pi -_ pVvi
P2

Tn2V2

ra dydi skaitines vertes, gauname rezultat:


1,29M.K)8m3-5A =
m
^- = 30.

Pi

7,2 IO5 kg 30
s

Atsakymas. Traukinio judesio kiekis yra apytiksliai 30 kart maesnis u oro


judesio kiek.
6.2 pavyzdys
0,2 kg mass knas pradeda kristi i 1 m aukio 8 m/s2 pagreiiu. Kiek pakinta
io kno judesio kiekis?
Sprendimas
Knas krinta pagreiiu a, maesniu u laisvojo kritimo pah = Im
2
greit g. Vadinasi, j turi veikti iorin jga, ltinanti judjim.
a = 8 m/s
Tokia yra oro pasiprieinimo jga. iuo atveju kno judesio kieAp-I
kio tverms dsnis negalioja, todl judesio kiekio pokyt uraome taip: Ap = mv -mv0 = m(v - v 0 ) (1).
Knas pradeda kristi i rimties bsenos, todl jo pradinis greitis V0 = 0, o galutinis greitis apskaiiuojamas pagal formul V = J l a h (2). 2 lygt ra 1 lygt, gauname: Ap = mj2ah. raome fizikini dydi skaitines vertes ir apskaiiuojame:
= 0,2 kg

L m
kg m
Ap = 0,2 kg./2 -8 1 m = 0 , 8 .
V s
s
Atsakymas. Kno judesio kiekio pokytis lygus 0,8 kg m/s.

6.3
10.3pavyzdys
pavyzdys
5 IO-26 kg mass molekul, lekianti 500 m/s2 greiiu, atsimua j indo sienel
kryptimi, sudarania 30 kamp su statmeniu, ir atoka tokiu pat kampu ir tokio pat
modulio greiiu. Kok jgos impuls gauna sienel (6.1 pav.)?
m = 5 IO"26 kg
V1 = V2 = v = 500 m/s
= 30 = 0,52 rad

F-At-I

6.1 pav.

Sprendimas
Nukreipiame a statmenai sienelei, o v a - vertikaliai auktyn (6.1 pav.).
Uraome vektorin jgos impulso lygt F -Al = Tn(V1-Vl) ir j perraome projekcijomis ir y ayse:
(F-At)x

TTi(V2x-Vhc),

(F At)y = m(v2y-

vXy).

Kadangi Vxx = - vx cosa = - v cosa; vlx = v2 cosa = v cosa;


vu=v
sina; V7y=-V
sina, tai
(F At)x = m(v cosa + v cosa) = Imv- cosa,
(F At)y = m(-v sina + v sina) = 0.
Jgos impulso modulis lygus F At = ^(FAtfx

+ (FAt)2^, o, ra (FAt)x ir (FAt)y

iraikas, gauname:
F-At = J (2 mucosa) 2 = 2 mv cosa. pastarj lygt ra fizikini dydi vertes,
apskaiiuojame iekom dyd: F At = 2 5 10"""kg 500 0,87 = 4,35 IO"23 N s.
s
Atsakymas. Sienel gauna jgos impuls, lyg 4,35 IO-23 N s.
6.4 pavyzdys
100 kg mass sviedinys, lekiantis horizontaliai iilgai geleinkelio bgi 500 m/s
greiiu, pataiko vagon su smliu ir stringa jame. Kokiu greiiu tada pradeda
riedti vagonas, kurio mas lygi 10 t, jeigu prie tai jis riedjo 36 km/h greiiu
prieprieiais sviediniui?

V2

a)

OT1 = 100 kg
U1 = 500 m/s

Ui
mi

m 2 = t = IO4 kg
U27 = 36

km

m
= 10
h
s

b)

6.2 pav.

Sprendimas
N e t a m p r i a m sviedinio ir v a g o n o su smliu (6.2 pav.) susidrimui u r a o m e judesio kiekio tverms dsnio lygt: m l ] + m 2 2 = (m l + m 2 ) v (1).
a n u k r e i p i a m e v a g o n o j u d j i m o kryptimi ir 1 lygt p e r r a o m e skaliarine form a ( a s u p r o j e k t u o j a m e 1 lygties vektorius): Ot2U2- OtiU1 = (, + m 2 ) u . I pastarosios lygties ireikiame v a g o n o greit, kai j p a t a i k o sviedinys. Po to, ra
dydi skaitines vertes, a p s k a i i u o j a m e rezultat: u

_ OT2U2 ,

OT1U1

+OT2

IO4 kg I o 1 1 1 - I O O k g - S O O m
s
u=
^ = 5.
IO4 k g + 100 kg
Atsakymas. Vagonas su smliu j u d a aies kryptimi 5 m/s greiiu.

6.5 pavyzdys
G r a n a t a , lkusi 15 m/s greiiu, suskilo dvi skeveldras, kuri m a s s 6 kg ir 14 kg.
Didesniosios skeveldros greitis p a d i d j o iki 24 m/s ir liko tos paios krypties. Kokiu
greiiu ir kokia kryptimi n u l k antroji skeveldra?
Sprendimas
u = 15 m/s
= 24 m/s

U2

6 kg

Ot1=

m = 14 kg
U

- ?

N u k r e i p i a m e a g r a n a t o s j u d j i m o kryptimi ir judesio kiekio tverms dsnio lygt u r a o m e skaliarine f o r m a (projekcijomis ayje): (Ot1 + m 2 )u = Ot1U1 + m2v2 (1); ia (, + m2)

visos g r a n a t o s mas. I 1 lygties ireikiame U1:


(, +

2)-22

(6 k g + 14 kg) 15

14 k g - 2 4
s__

6 kg
Atsakymas. M i n u s o enklas rodo, kad maesnioji skeveldra nulekia prieing
pus (negu lk g r a n a t a ) 6 m/s greiiu.

6.6 pavyzdys
24 g mass kulka, lekianti 400 m/s

greiiu, pataiko pylim ir, nujusi j a m e

0,5 m, stringa. Kokia jga pylimo gruntas prieinasi kulkos judjimui?


V0 = 400 m/s
s 0,5 m
3
m = 24 g = 24 IO" kg

Uo

6.3 pav.

Sprendimas
Nukreipiame a kulkos judjimo linkme (6.3 pav.). Kadangi kampas tarp
stabdymo jgos ir kulkos judjimo krypties lygus 180 ( a = 180), tai cos 180 = - 1
ir A = Fs (1).
A n t r a vertus, A = Wk - Wk0 (2). iuo atveju Wk = 0 (nes kulka sustojo),
2
mv2
mv2
o Wko = 2- (3). raome 1 ir 3 iraikas 2 lygt: -Fs = S-; i ia F = -.
2
2
2s
raome dydi skaitines vertes ir apskaiiuojame iekomos jgos didum:
,m
24 IO"3 kg 400
F =2-0,5 m

3,8 -IO 3 = 3,8 kN.

Atsakymas. G r u n t o pasiprieinimo jga lygi 3,8 kN.

6.7* pavyzdys
Mediotojas iauna sddamas lengvoje pripuiamoje valtelje, kuri tuo mom e n t u nejuda. Kok greit gyja valtel vio metu, jeigu mediotojo ir valtels
mas 70 kg, rat mas 35 g, pradinis rat greitis 320 m/s, o autuvo vamzdis
aunant nukreiptas 60 k a m p u horizont (6.4 pav.)? Vandens pasiprieinimo nepaisoma.
U1 = v2 = 0
mx = 70 kg
Tn2 = 35 g = 0,035 kg
v'2 - 320 m/s
= 60
1

A-I

Sprendimas
aj n u k r e i p i a m e horizontaliai. Prie iaunant judesi kieki projekcij s u m a
lygi nuliui (sistema n e j u d a ) . Po vio valtels su m o g u m i j u d e s i o kiekio projekcija
yra Ifi l V l x =In l V, o rat j u d e s i o kiekio projekcija m2v2x = m2vcosa.

Taikydami ju-

desio kiekio tverms dsn, s u d a r o m e i projekcij lygt:


O = InlVflx=In2V2x,
I ia v[ - - m^1

arba O = W 1 U I + m u c o s a .
cos

ra dydi skaitines vertes, atliekame skaiiavimus:

m,

0,035 kg 320 - 0 , 5
s
. -0,08 m
70 kg
s
M i n u s o enklas p a r o d o , kad valtels su m o g u m i greiio kryptis yra prieinga
pasirinktajai aies krypiai.
Atsakymas. Po vio valtel j u d j o 0,08 m/s greiiu.

6.8* pavyzdys
600 t mass traukinys, kol nuvaiuoja n u o stoties 2,5 km, gyja 60 km/h

greit.

Kokia yra lokomotyvo vidutin galia, jeigu trinties koeficientas lygus 0,005?
m

= 600 t = 6 IO5 kg

' JV

5 = 2,5 k m = 2,5 IO m
., _ m
= 16,7
h
s
= 0,005 = 5 IO"3

u = 60

NV i d

i v

km

Sprendimas
a n u k r e i p i a m e traukinio j u d j i m o kryptimi. Traukin veikia: sunkio jga, lygi
mg, bgi reakcijos jga N, t r a u k o s jga F, trinties jga Fu (6.5 pav.). i n o m e ,
kad kinetins energijos pokytis yra lygus iorini jg darbui, taigi W = A, a r b a
Wk-Wk0
A2 = -Fus

= A1 + A2 (1);

ia

mv
Wk=-^-;

Wko=

0, A1 = Fs - t r a u k o s jgos darbas,

- trinties jgos darbas.

Vaiuojant horizontaliu paviriumi, trinties jga u r a o m a lygtimi Fu = \xrng. ra Wk, Wk0, Ax ir A2 iraikas 1 lygt, g a u n a m e :
jega F =

mv
~2

V
+ \img = m
+^
2s

mv ,2

Fs- pmgi. Taigi t r a u k o s

(2). Tolygiai k i n t a m o j u d j i m o vidutinis greitis

- = - , nes

v^ =

U0

= O, vidutin galia TVvid = F U v i d (3). 2 lygt ir

ra 3 lygt, g a u n a m e :
6 IO5 kg 16,7

v i i

16,7

mv i V 2
=2s

iraik

m
S J

+510
2 2,5 10 m

Nvid=-

Uvid

-9.8

= 4,2 IO5 W = 420 kW.

Atsakymas. L o k o m o t y v o vidutin galia lygi 420 kW.

6.9* pavyzdys
,

2 kg mass svarstis, nukrits i 5 m aukio ant minkto grunto, smigo 5 cm. R a s k i t e vidutin g r u n t o pasiprieinimo jg.
m = 2 kg
h = 5 m
Zi1 = 5 cm = 0,05 m

r-{"

IB

g = 9,8 m/sh

F vid -">

Sprendimas

h,

y a n u k r e i p i a m e vertikaliai auktyn, o jos p r a d i pasiren-

O]

k a m e gylyje Zi1 n u o e m s paviriaus (6.6 pav.). A t k a r p o j e CO


6.6 pav.

veikia iorin jga ( g r u n t o pasiprieinimas), todl W = A, arba Wk-

Wk0 = A (1); ia Wk0 = ^ + mghi - pilnutin m e c h a n i n energija e m s

paviriuje; u - svarsio greitis prie e m s paviriaus; Wk - pilnutin svarsio m e c h a nin energija gylyje hv Take O (galiniame k n o p a d t i e s take) u = 0, todl Wk = 0.
Iorini jg d a r b a s kelyje CO l y g u s i = -F vid Zi 1 . ra Wk0, Wk ir A iraikas
/
2
i
V2
mv
+ 8
+ mgh, = - F v i d V I ia F v i d = m
1 lygt, g a u n a m e : 0 (2)
TT
Ihi
_
Greiiui u rasti p a s i n a u d o j a m e m e c h a n i n s energijos tverms dsniu. PritaikoYYlV

m e j ruoui , k u r i a m e iorins j g o s neveikia: mg(h + h1) = - ^ - + mghi,


ia V = Jlgh

(3).

ra 3 lygt 2 lygt, r a n d a m e F vid : Fvid =mg + 1

.
\
m i r5 m
Fvid = 2 k g - 9 , 8 + 1 = 1979,6 N = 1,98 kN.
v 0,05 m
Atsakymas. V i d u t i n g r u n t o pasiprieinimo jga lygi 1,98 k N .

66.10"
. 1 0 *1 pavyzdys
pavyzdys

m mass rutulys, kabantis ant I ilgio silo, nukreipiamas nuo vertikalios padties 90 kampu ir
paleidiamas. Kokia bus didiausia silo tempimo (tamprumo) jga?
m
I

a - 90 ~ 1,57 rad
F tamp -

Sprendimas
Labiausiai temptas silas bus rutuliui pereinant pro tak B (pusiausvyros padt). Take B
rutul veikia: sunkio jga mg ir maksimali silo
tamprumo jga ^tampr (6.7 pav.). Rutulio judjimui pritaikome antrojo Niutono
dsnio skaliarin lygt, suprojektav vektorius y a:
v2

Fmm - mg = (1); ia a =; o R = L ra ias iraikas 1 lygt, gauname:


R

tampr

-mg

mv
=
I

. Matematikai pertvark pastarj lygt, gauname maksimali


mv

tamprumo jgos vert Ftampr = mg + p (2).


Rutulio greiiui take B rasti taikome energijos tverms dsn. Vadinasi, rutulio
potencin energija take A yra lygi jo kinetinei energijai take B: Wa = Wb (3); ia
2

Wa = mgl, Wb =

, i ia v2 = 2gl. ra i iraik 2 lygt,

. Taigi mgl =
migi

gauname: Fttampr mg + j^- = 3mg.


Atsakymas. Didiausia silo tempimo (tamprumo) jga rutuliui pereinant pusiausvyros padt lygi trigubai sunkio jgai.
6.1 pavyzdys
12 t mass palydovas, besisukantis apie em apskritimine orbita, turi 54 GJ
kinetin energij. Kokiu greiiu ir kokiame auktyje sukasi palydovas?
3

Sprendimas

m = 12 t = 12 IO kg

mv

Wk = 54 GJ = 54 IO9 J

Palydovo kinetin energija Wk

v-?

2 Wi
2 Wi
is cia v = arba v =
(1)

h-

pastarj lygt ra fizikini dydi skaitines vertes, apskaiiuojame palydovo


greit: V-

2 - 5 4 IO 9 J
12 IO j kg

= 3 10 m/s = 3 km/s. Palydovo orbitos auktis ir jo greitis su-

sij tokia priklausomybe: V

SR 2
(2). M a t o m e , kad 1 ir 2 lygi deiniosios
(.R + h)
2Wk_

puss yra lygios, todl ir j kairiosios puss lygios:


h = mg

R1

R=R

2 Wi

gR2
( R + ty

I ia

mgR
2"

ra dydi skaitines vertes, apskaiiuojame, kokia-

m e auktyje vir e m s sukasi palydovas:


12-IO 3 kg-9,8 -6,37-IO 6 m
s
h = 6,37 -IO m
2-54-IO9J
6

1 = 3,8-10 7 m = 3,8-IO 4 km.

Atsakymas. Palydovas sukasi 3 IO3 m/s greiiu 3,8 IO4 km auktyje vir ems.

6.12* pavyzdys
Lietuvos ploto vienetui tenkantis metinis Sauls energijos balansas (kritusi spinduliuots energija minus atspindta ir perspinduliuota energija) yra 1550 MJ/m 2 .
Raskite, kiek Sauls energijos per metus gauna Lietuvos teritorija ir kokia yra energijos balanso galia. Lietuvos plotas 65,2 10-' km : .
Sprendimas
= 1 5 5 0 ^ = 1,55-10 9 nr
m
3
2
S = 65,2 IO km = 6,52 IO10 m 2
T = 365 paros = 3,15 IO7 s
W-I

Energijos kiekiui, g a u n a m a m i Sauls Lietuvos teritorijoje per metus, apskaiiuoti reikia metin energijos balans, t. y. energijos sraut, padauginti i
teritorijos ploto: W = 5. raome fizikini dydi vertes ir apskaiiuojame:

W = 1,55 IO9 - - 6,52 IO10 m 2 = IO20 J = IO17 kJ.


m
W
i energijos vert padalij i laiko, gauname: N =.

raome fizikini dydi

20

IO J
= 3,2 10 W = 3,2 10 kW.
vertes: N = 3,15 -IO7 s
Atsakymas. Lietuvos teritorijai per metus i Sauls tenka apytiksliai IO17 kJ energijos, o ios energijos balanso galia lygi 3,2 IO9 kW. Sauls energija palaiko litosferos, hidrosferos bei atmosferos ilumin balans ir yra sunaudojama vandens apytakai palaikyti ir fotosintezei vykdyti.

6.13*
10.3 pavyzdys
pavyzdys
Vis ems upi nuotki j jr mas lygi 3,7 IO16 kg. inodami, kad io
vandens auktis vir jros lygio yra 330 m, apskaiiuokite nuotki vandens potencin energij ir gali per metus.
m = 3,7 IO16 kg
h = 330 m

g = 9,8 m/s 2

t = 365 paros = 3,15 IO7 s


Wp-?

N-?

Sprendimas
Upi vandens metini nuotki potencin energija Wp = mgh. ra skaitines
vertes, apskaiiuojame:
Wp = 3,7 IO16 kg 9,8 330 m = 11965,8 IO16 J 1,2 IO20 J 1,2 IO17 kJ.
s
A

Galia lygi JV = . ra skaitines vertes, gauname:

1 ? 1020
= M ^ L t 7L 3,8. IO12 W 3,8 IO9 kW.
3,15-IO s
Atsakymas. Upi vandens nuotki metin potencin energija lygi 1,2 IO17 J, o

galia - 3,8 IO9 kW.


6.14* pavyzdys
N e m u n o emupyje (iki isiakojimo deltoje) vidutinis daugiametis vandens debitas yra 665 m 3 /s. Tarkime, kad vidutinis N e m u n o baseino vandens auktis - 70 m.
Raskite io vandens gali ir metin energij.
Vt = 665 m 3 /s
h = 30 m

p = IO3 kg/m 3

t = 365 paros = 3,15 IO7 s

g = 9,8 m/s 2

N-?

W-?

Sprendimas
iame udavinyje gali suprantame kaip vandens mass potencins energijos
nigh

p V gh

pokyt per sekund, t. y. N = =


vertes, apskaiiuojame N:

= p V t g h . ra fizikini dydi skaitines

N = IO3 - 665 - 9 , 8 - ^ - 3 0 m = 4,6 -108 W = 460 MW.

m
s
s
inant Nemuno vandens gali, galima rasti jo metin energij:
W=N-L
W = 4,6 IO8 W 3,15 IO7 s = 1,4 IO16J = 1,4 IO7 GJ.
Atsakymas. Nemuno vandens galia lygi 460 MW, o metin energija - 1,4 IO7 GJ.

6.15*1 pavyzdys
6.10"
pavyzdys

6.8 pavyzdyje apskaiiavome 5 m/s greiiu puianio vjo judesio kiek, kai oro
tris yra 0,1 km 3 , o tankis - 1,29 kg/m3. Apskaiiuokite ios oro mass kinetin
energij, jos vidutin tank ir energijos srauto tank (ploto vienetui tenkant energijos sraut).
v = 5 m/s
p = 1,29 kg/m3
3
8
3
V = 0,1 km = IO m

/^

L'

6.8 pav.

Sprendimas
Oro kinetinei energijai apskaiiuoti taikome formul Wk = ~~~ =

(1). i

formul ra fizikini dydi vertes, gauname:


\2

1,29
Wt

10 8 m 3 i 5
m
I s

= 1,61-IO9J = 1,61 GJ.

_
1,61-ItTJ
J
Krr k
w. = -;
w. = -
8 r 3 = 16,1

10 m

St

Energijos srauto tank uraome tokia formule: Z e = - = -v (2).


i lygt pabandykime pertvarkyti kitaip. Pro plot S per laik t perneama V tryje esanio oro energija, o tr (6.8 pav.) galima ireikti taip: V = Svt (3). I 2
ir 3 lygi gauname: Je =

Wv

= wev. pastarj lygt raome fizikini dydi vertes

J m
W
ir apskaiiuojame rezultat: Je = 16,1 -5 = 80,5 j .
m
s
m
Matome, kad i 1 lygties galima gauti toki vidutinio energijos tankio iraik:
-

^k

Py2

we = = - p . Pastarj formul patogu taikyti, kai inomi terps tankis ir jos greitis. Atkreipkite dmes tai, kad iuo atveju terps tankis p laikomas pastovus.
Atsakymas. Oro kinetin energija lygi 1,61 GJ; ios energijos vidutinis tankis 16,1 J/m3, o energijos srauto tankis - 80,5 W/m2.

6.16*
10.3 pavyzdys
pavyzdys
2 t mass lktuvas skrenda 50 m/s greiiu. 420 m auktyje jis pradeda leistis
ijungtu varikliu ir em pasiekia 30 m/s greiiu (6.9 pav.). Kok darb atlieka oro
pasiprieinimo jga lktuvui planiruojant?
m = 2 t = 2000 kg
U1 50 m/s
V2 - 30 m/s
h = 420 m

g = 9,8 m/s

ems pavirius ( nulinis lygis )

6.9 pav.

Sprendimas
Tarkime, kad lktuvo potencin energija lygi nuliui, kai lktuvas nutupia ant
ems paviriaus. Todl ems paviriaus atvilgiu apibdiname lktuvo mechanin
energij. Skrisdamas (I padtis) jis turi kinetins energijos (nes juda) ir potencins
mv

energijos (nes skrenda vir nulinio lygio): W1 = ^^- + mgh (1), o nutps (II padtis) turi tik kinetins energijos: W2 =

mv\

(2), nes Wp2 = 0.

Lktuvui pereinant i vienos padties kit, j veikia sunkio ir oro pasiprieinimo jgos. Oro pasiprieinimo jgos darbas lygus visos mechanins energijos pokyiui: A = W2 - W1 (3). 1 ir 2 lygtis ra 3 lygt, gauname:
i 2
2

i 2
mv-,
mv,
,
- + mgh = m
v2
j

A =

2
,
pastarj lygt ra fizikini dydi skaitines vertes, apskaiiuojame reikin:
30 111 f
3

= 2-IO kg

(so^2
-9,8 --420 m = -IO 7 J = -IO 7 MJ.

Atsakymas. Lktuvui planiruojant, j veikianti oro pasiprieinimo jga atlieka


darb, lyg 10 MJ.
6 . 1 7 * pavyzdys
Keltuvas, kildamas i achtos, 50 s juda pastoviu 0,10 m/s2 pagreiiu. Kokia yra
vidutin jo keltuvo variklio galia tuo metu, jeigu jo naudingumo koeficientas 0,80
(naudinga laikome t darbo dal, kuriai atlikti vartojama mechanin energija). Keltuvo su kroviniu mas 5000 kg.

Sprendimas
N a u d i n g u m o k o e f i c i e n t a s a p i b d i n a m a s lygtimi = K
N
M
taigi N =-. V i d u t i n naudingoji galia lygi Nn = F u vid . Ka-

t = 50 s
a = 0,10 m/s 2
m = 5000 kg
= 0,80

dangi keltuvas kyla su pagreiiu, tai F = mg + ma = m(g + a).


1
1

N-?

Vidutinis greitis i \ ^ = (v + v0) =at, n e s U 0 = 0 ir u = at.


Vadinasi, Nn =m(g + aVidutin

n a u d i n g j gali galima rasti ir p a s i n a u d o j a n t

vidutiniu energijos kitimo greiiu: Nn = i a


AW = -^mv2 +mgh = ^-(at)2
TVn =-^m(g

+^ g

ar.

AW = AWk+

AWp, t. y.

Atlik veiksmus, g a u n a m e :

+ a)at. Apskaiiuojame vidutin keltuvo gali: /V - m(g + a)at

^ r a g dy-

di skaitines vertes, apskaiiuojame N:


m
m
,m
5000kg 9 , 8 ^ + 0 , 1 ^ - 0 , 1 = - 5 0 5
1.55 I O 5 W = 1,6 IO2 kW.
N =2-0,80
Atsakymas. Keltuvo variklio vidutin galia apytiksliai lygi 1,6 IO2 kW.

6.18* pavyzdys
V a n d u o teka v a n d e n s t u r b i n 6 m/s greiiu, o iteka i jos 4 m e m i a u 1 m/s
greiiu. T r i n v a n d e n s s n a u d a (per laiko vienet p r a t e k a n i o p r o s r a u t o skerspjv v a n d e n s tris) 20 m 3 /s. Turbinos naudingumo koeficientas 90 %. K o k i a yra
n a u d i n g a t u r b i n o s galia?
Sprendimas
U 0 = 6 m/s
h = 4 m
v = l m/s
p = 1000 kg/m 3
V1 = 20 m 3 /s
= 90 % = 0,90
N

- ?

Naudinga galia uraoma f o r m u l e Nn = r\N (1). Vis gali


r a n d a m e pasinaudodami energijos kitimo greiio iraika:
N-

AW
At

-. Energijos pokytis AW lygus tekanio ir itekanio

vandens energij skirtumui: AW = -

Kadangi m = p V, tai N

pV(v-+2gh-v-)_
2At

+ mgh

mv

.. V
-: ia = Vt- turin vandens snauda.
At
'

ra N iraik n a u d i n g o s galios f o r m u l , g a u n a m e : Nn = H R ^ i i i L l L ^ !
raome dydi skaitines vertes:

1
3 / 2m
'
m
m
1
I
Z
,
T
n
Q
~
.
1
" 0,9 - 3- 2 0 36 7l 2 9,8 - 4 m 1
m
2
N =
Nn = 1 0 3 -IO 4 kg

m'

= 1,03-10 6 W = 1 M W .

Atsakymas. N a u d i n g a t u r b i n o s galia apytiksliai lygi 1 MW.

6 .10.3
1 9 * pavyzdys
pavyzdys

Horizontaliai lekianti 10 g mass kulka pataiko


j 2 kg mass rutul, kabant ant silo ir, j pramuusi, nulekia 400 m/s greiiu. Rutulys dl to pakyla
0,20 m aukt. Koks yra atlekianios kulkos greitis
(6.10 pav.)? Kuri kulkos kinetins energijos dalis
smgio metu virto vidine energija?
m l = 10 g = 0,010 kg
m2 = 2 kg
V1 = 400 m/s
h = 0,20 m
_ 9

g ~ 10 m/s

AU

6.10 pav.

Wi

Sprendimas
inodami rutulio pakilimo aukt h, galime rasti jo greit po smgio v2
m2gh=

TH1V1

I
v2=yJ2gh.

Remdamiesi judesio kiekio tverms dsniu, randame kulkos greit iki smgio v:
m,v,

; Ciam1V - kulkos judesio kiekis iki smm,


gio; mlv1 - kulkos judesio kiekis po smgio; m2v2 - rutulio judesio kiekis, gautas
smgio metu (iki smgio rutulio judesio kiekis, pagal slyg, buvo lygus 0). ra

Tn1V = m1v1 + Vn2V2

arba v =

V2 iraik, gauname: v =

m , V l +m

ragome

2^gh
m

fjzjkjni

dydi skaitines vertes

m
0,01 kg-400 + 2 kg 2 - 1 0 - - 0 , 2 m
ir apskaiiuojame kulkos greit: v -

- = 800.

0,01 kg

Remdamiesi energijos tverms dsniu, sudarome lygt:

m,v

m,v,

+ m2gh + AU,

ia AU = AWmech - vidins energijos pokytis, lygus sistemos mechanins energijos


sumajimui. I jos gauname, kad AU

m,v

m, v:

- m2gh.

inodami kulkos kinetin energij iki smgio -

AU, randame

AU
Wl

W,

0,01 kg- 800

ir vidins energijos pokyt

m
= 3,2-IO 3 J;

AU = 2,4 IO3 J;

AU _ 2,4 -IO J
3

Wk ~ 3,2 -IO J

100'

-75%.

Atsakymas. Kulkos greitis iki smgio buvo lygus 800 m/s, o smgio metu 75
kulkos energijos virto vidine energija.

6.1. Kodl k j o smgis sunk priekal, p a d t cirko artistui ant krutins, jam
visai nekenksmingas, o toks pat smgis tiesiog krtin sunkiai sualot?
6.2. Ar atliekamas darbas, kai: a) knas tolygiai juda, veikiamas statmenos judjimo krypiai jgos; b) kai knas juda i inercijos; c) kai juda veikiamas viena kit
atsveriani jg? Atsakym pagrskite.
6.3. Knas nueina atstum s, veikiamas judjimo kryptimi jgos F. A r vienod
darb atlieka ta jga, kai knas juda tolygiai ir kai - greitjaniai? Atsakym pagrskite.
6.4. Krovinys pakeliamas aukt h, paskui nustumiamas horizontaliu paviriumi
atstumu h. Kada atliekamas didesnis darbas? Kno trinties paviri koeficientas
lygus , oro pasiprieinimo nepaisykite.
6.5. Kaip reikia mesti sviedin grindis i aukio h, kad jis atokt aukt H,
didesn u h ? Atsakym pagrskite.
6.6. 20 kg mass sviedinys, lekiantis horizontaliai 500 m/s greiiu, pataiko 10 t
mass platform su smliu ir stringa. Kok greit dl ios sveikos gyja platforma?
6.7. Kok greit gis nejudanti valtis, kurios mas kartu su kroviniu lygi 200 kg,
jeigu joje esantis mogus iaus horizontalia kryptimi? Kulkos mas 10 g, jos greitis
800 m/s.
6.8. Raketa, kurios mas be kuro yra 400 g, pakilo 125 m aukt sudegus 50 g
kuro. Nurodykite, kokiu greiiu dujos isiveria i raketos, jeigu darysime prielaid,
kad kuras sudega akimirksniu.
6.9. D u rutuliai, kuri mass 6 kg ir 4 kg, juda viena tiese 8 m/s ir 3 m/s greiiu.
Kokiu greiiu jie juds po absoliuiai netampraus smgio, jeigu: a) pirmasis rutulys
pasivijo antrj; b) prie sveik rutuliai j u d j o vienas prie kit?
6.10. ilumveis, kurio mas 130 t, 2 m/s greiiu priartja prie nejudanio 1170 t
mass sstato. Kokiu greiiu juds sstatas, sukabintas su ilumveiu?
6.11. Statmenai krintantis 200 g mass rutuliukas 10 m/s greiiu atsitrenkia
grindis ir paoka 86 cm aukt. Nustatykite rutuliuko judesio kiekio pokyt sveikos metu.
6.12. D u berniukai, kuri mass 35 kg ir 45 kg, stovi ant riedleni vienas prieais kit. Pirmasis berniukas meta antrajam 1,5 kg mass rutul 3 m/s greiiu e m s
atvilgiu. Kokiu greiiu ir kuria kryptimi rieds pirmasis berniukas, imets rutul,
ir kokiu greiiu - antrasis berniukas, j pagavs?
6.13.* 150 kg mass ir 2 m ilgio valtis stovi 0,7 m atstumu nuo kranto, atgrta
krant. Sdjs valtyje 70 kg mass mogus pereina i jos priekio gal. A r
priplauks valtis prie kranto? Trinties nepaisykite.
6.14.* Stovintis ant ledo mogus, kurio mas 60 kg, p a g a u n a 0,5 kg mass
sviedin, lekiant horizontaliai 20 m/s greiiu. Kok atstum nuslysta mogus su
sviediniu horizontaliu ledo paviriumi, jeigu trinties koeficientas 0,05?

6.15.* 1 kg materialusis takas tolygiai juda apskritimu 10 m/s greiiu. Raskite


judesio kiekio pokyt per ketvirt periodo, pus periodo ir vis period.
6.16. Materialiojo tako judjim nusako Iygtisx = 5 - 8f + 4f 2 . Tako mas lygi
2 kg. Raskite judesio kiek po 2 s ir 4 s nuo laiko atskaitos pradios bei t judesio
kiek nulmusi jg.
6.17. Kok darb per 10 min atlieka elektroveis, traukdamas horizontaliu geleinkeliu 3000 t mass traukin pastoviu 72 km/h greiiu. Trinties koeficientas lygus
0,005.
6.18. 100 kg mass knas, veikiamas pastovios jgos, per 10 s pakyla 15 m
aukt. Kok darb atlieka toji jga? Pradinis kno greitis lygus nuliui.
6.19. Krovin, kurio mas 100 kg, tam tikru pagreiiu judantis keltuvas pakelia
30 m aukt per 20 s. Apskaiiuokite jo atlikt mechanin darb.
6.20. 70 kg mass mogus leidiasi 20 m ilgio laiptais, kurie sudaro 30 kamp
su horizontalia ploktuma. Apskaiiuokite sunkio jgos darb.
6.21.* D, kurios mas m, tolygiai traukiama
jga F, su grindimis sudarania kamp (6.11 pav.).
Dei pasislenkant atstumu s, jga F atlieka darb A. Trinties koeficientas , trinties jga Fw stalo
reakcijos jga N. Apskaiiuokite neinomus dydius
ir upildykite lentel:
6.11 pav.

m (kg)
a

40

50

0,2
0,13

^tr(N)

F(N)

/V(N)

()

81,2

30

60

90

84

120

375

6.22.* Dviej vienod m a t m e n tampriai


itempt spyruokli - geleins ir varins - ilgis
vienodas. Kuri spyruokl tempiant atliktas
didesnis darbas? Kodl?
6.23.* Kamuolys metamas auktyn. Kada oro
pasiprieinimo jga atlieka didesn darb kamuoliui kylant ar krintant?
6.24. 6.12 paveiksle pavaizduoti 5 kg mass kn veikiani jg priklausomybs nuo poslinkio
grafikai. Apskaiiuokite darb, kur atlieka kiekviena kn veikianti jga, ir k n o gyt greit.

45

s (m)

A(J)

140,6

90

2,5

4,3

6.25. 200 N/m standumo spyruokls deformacija pakinta nuo X1 = 2 cm iki x2 = 6 cm.
Apskaiiuokite tamprumo jgos darb.
6.26. Vertikaliai pakeliant 2 kg mass kn 10 m aukt, atliekamas 240 J darbas. Kokiu pagreiiu keliamas krovinys?
6.27.* K n iilgai judjimo krypties veikia jga, kintanti nuo poslinkio taip,
kaip parodyta 6.13 paveiksle. Kokios ries j u d j i m atitinka kiekviena grafiko
atkarpa? Kok darb atlieka jga visame kelyje?
F, N

6.13 pav.

6.28. Koki kinetin energij reikia suteikti OrSO kg mass knui, norint j pakelti vertikaliai 10 m aukt? (Pasiprieinimo nepaisykite.)
6.29. Knas, mestas vertikaliai emyn i 75 m aukio 10 m/s greiiu, smgio
em m o m e n t u turi 1600 J kinetin energij. Kokia yra to kno mas? Koks jo
greitis atsitrenkimo em m o m e n t u ? O r o pasiprieinimo nepaisykite.
6.30.* Kokiu greiiu metalinis ratas atsitrenks 0,92 m aukio indo dugn?
Indas pripildytas skysio. rato kinetin energija atsitrenkimo dugn metu yra du
kartus maesn u jo potencin energij skysio paviriuje. Paaikinkite, kur dingo
dalis rato potencins energijos.
6.31. 0,2 kg mass raketa i raketos nejos ilekia vertikaliai auktyn 50 m/s
greiiu. Apskaiiuokite raketos kinetin ir potencin energij prajus 1 s p o vio.
Laikykite, kad raketos mas nekinta.
6.32. 2,2 m auktyje nuo e m s paviriaus kamuolio greitis 10 m/s. Kokiu greiiu kamuolys juds prie e m s paviriaus? O r o pasiprieinimo nepaisykite, laisvojo
kritimo pagreit laikykite lygiu 10 m/s.
6.33. Kiek kinetins energijos turi 1,5 t mass dirbtinis e m s palydovas, judantis apskritimine orbita 300 km auktyje vir e m s paviriaus? e m s spindulys
6400 km, sunkio jgos pagreit e m s paviriuje laikykite lygiu 10 m/s 2 .
6.34.* Remdamiesi energijos tverms dsniu, rodykite, kad kno, laisvai krintanio i aukio H pradiniu greiiu vQ, galutinis greitis ireikiamas formule
6.35.* Kasamo 8 m ir 2,5 m 2 skerspjvio ploto ulinio vidutinis grunto tankis
lygus 2 IO3 kg/m 3 . Kok maiausi darb reikia atlikti ikeliant grunt iki ems
paviriaus?

6.36. Kno judesio kiekis lygus 8 kgm/s, o jo kinetin energija 16 J. Apskaiiuokite to k n o mas ir jo judjimo greit.
6.37. Kokiame auktyje 2 t mass kno potencin energija lygi 10 kJ?
6.38. A k m u o imestas 10 m/s greiiu vertikaliai auktyn. Kokiame auktyje akmens kinetin energija bus lygi jo potencinei energijai?
6.39. 2001 m. Ignalinos A E pagamino (t. y. branduoli energij pavert elektros ir
ilumine energija) 4,1 IO16 J energijos, 2002 m. - 5,1 IO16 J, per 2003 m. sausio ir vasario mnesius - 1,2 IO16 J energijos. Palyginkite vidutin 2001 m., 2002 m. ir 2003 m.
pradios Ignalinos A E gali.
6.40. 8 m ilgio ir 5 m aukio nuoulniuoju transporteriu per valand pakeliama
144 t grd. Kokia transporterio variklio galia? Trinties nepaisykite.
6.41. Kauno hidroelektrins galia 100 MW. Kiek elektros energijos ji pagamina
per metus?
6.42. Koki nauding gali ivysto kranas, tolygiai ukeldamas 25 kN svorio krovin 15 m aukt per 2,5 min?
6.43. kok aukt galima pakelti per minut 400 m 3 vandens, jei siurblio naudingoji galia 2,0 IO3 kW?
6.44. 1200 t mass traukinys vaiuoja horizontaliais bgiais pastoviu 54 km/h
greiiu. Naudinga ilumveio traukos galia 882 kW. Apskaiiuokite pasiprieinimo
judjimui koeficient.
6.45. Per kiek laiko kranas pakelia 5 t mass krovin 15 m aukt, jei variklio
galia 10 k W ir krano naudingumo koeficientas lygus 0,8?
6.46. Keliamasis kranas 2 t mass krovin per 2 min pakelia 24 m aukt.
Apskaiiuokite krano mechanin gali. Trinties jg nepaisykite.
6.47. Lktuvas turi keturis variklius, kuri kiekvieno traukos jga lygi 103 kN.
Kokia yra tokio lktuvo, skrendanio 864 km/h greiiu, varikli naudingoji galia?
6.48. Krovinys i 180 m gylio achtos tolygiai greitdamas pakyla per 60 s.
Apskaiiuokite variklio gali, jei krovinio mas 8 t.
6.49. Automobilis vaiuoja pastoviu greiiu horizontaliu keliu. K a m tada eikvoj a m a kuro energija?
6.50.* Vertikaliai auktyn imestas knas nukrinta t pat lyg. Apskaiiuokite
sunkio jgos darb visame kelyje. Kam lygus sunkio jgos darbas knui judant udaru kontru?
6.51. Kok darb reikia atlikti, norint pakelti 100 g mass krovin 200 cm aukt
300 m/s greiiu?
6.52.* Buvs ramybs bsenoje m mass knas nukrito ant vertikaliai taisytos
nesvarios spyruokls, kurios standumas k. Dl to spyruokl sutrumpjo dydiu x.
I kokio aukio nukrito knas?
6.53.* Koks yra hidroelektrins turbinos naudingumo koeficientas, jeigu, pratekant 700 m 3 /s vandens ir esant 16 m lygi skirtumui, turbinos galia lygi IO5 kW?

6.54.* Turbinos n a u d i n g u m o koeficientas 90 %, o naudinga galia 150 MW. Kiek


vandens p r o j p r a t e k a kas sekund ir kokia yra b e n d r a vandens srauto galia, jei
lygi skirtumas 25 m?
6.55.* Turbinos n a u d i n g u m o koeficientas lygus 90 %. Kokia yra jos naudinga
galia, jeigu kas sekund prateka 113 m 3 vandens, o lygi skirtumas yra 50 m ?
6.56.* I 600 m gylio n a f t a siurbiama 12 k W galios siurbliu, kurio n a u d i n g u m o
koeficientas 80 %. Kiek n a f t o s juo isiurbiama per 6 h?
6.57.* Keliamasis kranas, kurio variklio galia 7 kW, o naudingumo koeficientas
85 %, kelia krovin 5 m/min greiiu. Kokia to krovinio mas?
6.58.* Lktuvas skrenda tiese 800 km/h greiiu. J o varikli galia lygi 1,8 MW.
Kokia yra varikli traukos jga? N a u d i n g u m o koeficientas lygus 70 %.
6.59.* rengin, tiekiant vanden kininko fermai, sudaro 6,5 k W galios elektros
siurblys ir 45 m 3 talpos bakas, ikeltas 8 m aukt. Siurblys pripildo bak vandens
p e r 12 min. Apskaiiuokite renginio naudingumo koeficient.

7. Mechaniniai svyravimai
Slygos laisviesiems
svyravimams vykti

1. Ivedus kun i pusiausvyros padties, sistemoje turi


atsirasti jga, veikianti pusiausvyros padties kryptimi.
2. Trintis sistemoje turi bti kiek manoma maesn.

x=A
x=A

Nuo laiko priklausantys fizikinio dydio periodiki kitimai


pagal sinuso arba kosinuso dsn vadinami laisvaisiais
harmoniniais svyravimais.

cos ;
cos ( + 0 ).

Amplitudj,
[A] = m.

Periodas T,

i
Danis J

[T] = s.

Kampinis danis
,

= 2 / = ,

Faz = ,
[] = rad.

[ f ] = - = Hz.

Kno didiausias
nuokrypis
nuo pusiausvyros
padties.

, m
A

Laiko tarpas,
per kur
knas padaro vien
svyravim.

Svyravim
skaiius per
laiko vienet.

rad
r n=
N

Svyravim
skaiius per 2
radi an.

Faz apibdina
tam tikra
amplitude
svyruojanios
sistemos padt bet kuriuo laiko
momentu.

7 \
\
/
\
/
A i \ 3T A "
4 \ i /;
\2
J\

Bet kuri laiko vert, imatuot


periodo dalimis, atitinka fazs
verte radianais.

-A
!"

*'

P a s t a b a . Danis fizikoje gali bti ymimas dvejopai: v a r b a / . Ir iame leidinyje j


ymime skirtingai, priklausomai nuo nagrinjamame fizikos skyriuje istorikai
susiklosiusio danio ymjimo bdo.

Laisviep svyravimai
Matematin svyruokl
= 2 I - ;
U
2
r,
-- Sj ,.

Priverstiniai svyravimai
Svyravimai, kuriuos atlieka periodikai besikeiiani iorini
jg veikiami knai, vadinami
priverstiniais svyravimais. Tai neslopinamieji svyravimai.

g = 9,8 m/s 2 .

Svyravimai, kuriuos atlieka vidini jg veikiami


knai, vadinami laisvaisiais svyravimais.
Laisvieji svyravimai yra slopinamieji svyravimai.
Spyruoklin svyruokl
Priverstini svyravim danis
lygus iorins jgos kitimo daniui.

ia m - kuno mas,
k - spyruokls standumas.

TI7

W =

mv2
kx2
+---

svyruojanio kuno pilnutin


mechanin energija.
Rykus kno priverstini svyravim amplituds padidjimas,
kai sistem veikianios iorins jgos kitim danis sutampa
su kno laisvj svyravim daniu, vadinamas rezonansu:

^Y, < F2 < Ftl3-

1
7.1
6.10"
pavyzdys
pavyzdys

Materialiojo tako harmoninio svyravimo periodas 2 s, pradinis nuokrypis 6 cm,


o pradinis greitis 10 cm/s. Paraykite io svyravimo lygt.
2s
= 6 c m = 0,06 m
incm
n . m
V0 = 1 0 = 0,1
T=

X0

Sprendimas
Norint parayti harmoninio svyravimo lygt, reikia
lygt x = A cos(oif + 0) rayti amplituds, kampinio danio ir pradins fazs vertes. Taikydami kampinio danio
2
2
rad
. .
formul =
. Is udavinio
r , gauname = =
JC
2s
s
slygos iplaukia, kad X0 = A cos ir U0 = - A sin 0

I ia A =

+-. ra skaitines vertes, apskaiiuojame rezultat:


S2
m
0,1
J
(0,06m)^+
2 =0,0679 m, o (p 0 =arccos;
A

4 4 ^ ]

0,06 m
= 0,155.
0,0679 m
Dabar galime urayti svyravimo lygt: = 0,0679 cos ( + 0,155).

0 = arccos

Atsakymas. Materialiojo tako harmoninio svyravimo lygtis yra tokia:


= 0,0679 cos ( + 0,155).
7.2 pavyzdys
Dviej matematini svyruokli ilgi skirtumas 0,22 m. J svyravim per t pat
laik skaiiai atitinkamai lygs 30 ir 40. Koks yra kiekvienos svyruokls ilgis?
I 1 - I 2 = A l = 0,22 m
= 30
Ai2 = 40
I1-I

I2-I

Sprendimas
Kadangi matematins svyruokls periodas proporcinT1

/,

gas jos ilgiui, tai = I (1).


t

T2

Ti1

inome, kad T = , todl = (2). I 1 ir 2 lygi gauname: = -- (3).


I2

U1

I udavinio slygos iplaukia, kad I 1 - I 2 = 0,22 m (4). I 3 ir 4 lygi gauname:


0,22 m + /, (40) 2
- = - - j . Isprend lygt, apskaiiuojame svyruokli ilgius: I2 = 0,28 m,
I2
(30)
o I1 = 0,5 m.
Atsakymas. Vienos svyruokls ilgis 0,50 m, o kitos - 0,28 m.

7.3* pavyzdys
1 m ilgio m a t e m a t i n svyruokl pririta prie kabinos lub. Kabina p r a d e d a leistis emyn pagreiiu O1

paskui, praslinkus laikui J1 = 3 s, ji p r a d e d a judti

tolygiai, ir pagaliau 3 s stabdoma, kol visikai sustoja. Raskite: a) svyruokls harmoninio svyravimo period kiekviename kelio ruoe; b) svyruokls harmoninio
P
svyravimo period, kai pakabos takas juda horizontalia kryptimi pagreiiu a = .
a^-g

Sprendimas
Matematins svyruokls harmoninio svyravimo period ran-

tx = 3 s
V2 = const
t3 = 3 s
U3=O
1
4 =-g

u
Pakabos takui judant tolygiai, T2 = 2
raome fizikini dydi vertes ir gauname:

g = 9,8 m/s 2
/ = 1,0 m
Ti-I
T3-?

T2- ?
T4-?

T
.

dame i formuls T = 2

T2 = 2 - 3 , 1 4 l - i H L = 2s.
m
9,8
Kai pakabos tako judjimas tolygiai kintamas, svyravimo
T
periodas T1 = 2 I; g' - galima rasti i sryio g = g + a . VekU

"

toriaus a modulis lygus pakabos tako pagreiio vektoriaus moduliui, o tie vektoriai yra prieing krypi. Kai p a k a b o s takas j u d a emyn su pagreiiu A1
I
(7.1 pav., a), tai skaliarin lygties iraika yra g' = g-av
Vadinasi, T 1 = 2
g-a i
ra dydi skaitines vertes, gauname:
T1 = 2 - 3 , 1 4

Im

= 2,3 s.

9 , 8 - ^ - = 9,8 =
a)

b)

g3

Kai pakabos takas stabdomas (7.1 pav., b), g 3 = g + 3 , o a3 = , (nes pakabos


takas stoja tiek pat laiko, kiek ir sibgja i ramybs bsenos). Atkreipkite dmes,

kad slygoje duota, jog t1 = t3= 3 s. Vadinasi, T3 = 2 -.


S + ai
Im
tines vertes, gauname: Ti = 2-3,14
1,8 s.
2 -i- A. 9 s
s
4 ' s2

ra dydi skai-

Horizontaliame kelio ruoe (7.1 pav., c) g' = Ja24 + g2 = ^ J

+ g , todl ir T4

ireikiame lygtimi:
T4=In

fI ,

; T44 = 2-3,14 ) ,

VT^T

^ 1,96s.

' J

Atsakymas. Spyruokls svyravimo periodas pirmajame kelio ruoe apytiksliai lygus 2,3 s, antrajame - 2 s, treiajame - = 1,8 s, o pakabos takui judant horizontalia
kryptimi, - = 1,96 s.

7 . 4 * pavyzdys
Kaip ir kiek kart pakinta lifte esanios matematins svyruokls periodas, kai
liftas pradeda judti auktyn pagreiiu, lygiu 0,3g?
a = 0,3 g
j,
T

'

Sprendimas
Liftui nejudant, matematins svyruokls periodas apibudinamas
lygtimi T0=InJ-

(1).

Liftui kylant pagreiiu a, 1 lygtyje vietoj g reikia rayti g + a (nes


knas pasunkja - j veikiantis kno svoris tampa didesnis u sunkio jg). Todl
svyravimo periodas gauna tok pavidal: T = 2 I- (2). I 1 ir 2 lygi randag+a
me, kiek kart pakinta lifte esanios matematins svyruokls periodas:

T
T0

ra fizikini dydi vertes, gauname:

T
TO
1

\g + a

9Q, 81
?
s

-0,877.
9 , 8 ^ + 0,3-9,8
s
s~

Atsakymas. Kylaniame lifte matematin svyruokl svyruoja maesniu periodu.

100 g mass rutuliukas, kabantis ant nesvarios 10 N/m s t a n d u m o spyruokls, harm o n i n g a i svyruoja 40 cm a m p l i t u d e . Svyravimus laikykite neslopinamaisiais, o pradin faz - lygia nuliui. Raskite: a) r u t u l i u k o poslink praslinkus 52,36 ms n u o
svyravimo pradios; b) vis r u t u l i u k o svyravimo energij ir jo kinetin energij t u o
m o m e n t u , kai jis p e r e i n a p r o pusiausvyros padt; c) kinetin ir p o t e n c i n energij
T
praslinkus n u o svyravimo pradios laikui, lygiam .
m = 0,10 kg
k = 10 N / m
0= 0
i, = 52,36 ms = 52,36 IO"3 s

Sprendimas
a) H a r m o n i n g a i svyruojanio rutuliuko poslink a p r a o m e f o r m u l e
x = A sin ( + 0 ), arba

' 2 TU
x = y l s i n ^ - ^ - + (p 0 J. K a d a n g i

'2 = 6
A = 40 cm = 4,0 IO"2 m
Xi_?

0-?

Wk2-?

0 = 0 (i prielaida d a r o m a r e m i a n -

p2

tis slygos d u o m e n i m i s ) , tai


2
x = .4sin/

(1). H a r m o n i n i o svyravimo p e r i o d a s u r a o m a s f o r m u l e

T = 2. (2). I 1 ir 2 lygi g a u n a m e :

X = Asin-

2.

t = Asin.t.
Vm

rutuliuko poslinkis X1 laiko m o m e n t u I1 lygus X1 = AsinJtr

Iekomas

ra fizikini dy

di skaitines vertes, g a u n a m e :
10

, = 4 - 1 0 m sin

m 52,36 10 _ J s = 2 10~2 m = 2 cm
0,lkg

b) Pilnutin m e c h a n i n i o svyravimo energij r a n d a m e taikydami f o r m u l


k A2
W = Rutuliukui

p e r e i n a n t pusiausvyros padt, j o pilnutin m e c h a n i n ener-

gija lygi kinetinei energijai: Wko = W =

k,

YYiv^
=

A p s k a i i u o j a m e pilnutin rutuliuko svyravimo energij, kuri pusiausvyros p a d tyje lygi Wk0:


1 0 - (4 " 2 m) 2
W = Wk0=-^

= 8 I O 3 J = 8 mJ.

c) Praslinkus n u o svyravimo pradios laikui, lygiam , r u t u l i u k o k i n e t i n e n e r gij r a n d a m e i f o r m u l s Wk = mV

^ , k u r i o j e v = v0 cos - greiio m o m e n t i -

2
n reikm, v0 - greiio a m p l i t u d i n reikm, = t + 0 -

svyravimo faz. Pagal

slyg, pradin svyravimo faz lygi nuliui, todl = ^ r i - Kadangi

H ^ L - _ p n u-

.. .
..
. TJ7
mv\ cos 2 &4 2 cos 2 cp
.v .
2
v
tine energija, tai Wk =~=
= W c o s . ra iraik, g a u n a m e :

Wk2

2
22 ^
kA cos t 2
=
- =

1 2 \ . Vadinasi, laiko m o m e n t u r u t u l i u k o kineti-

( 2

JFCOS2

ra dydi vertes, apskaiiuoja . cos 22 .


n energija lygi: Wk2 = W cosn i 2 ) _= W
\T
6J
3
m e k i n e t i n energij: Wk2 = 8 IO"3 J - = 2 IO 3 J = 2 mJ.
4
P o t e n c i n energija m o m e n t u t2 =

lygi Wp2 =

^ = Wsin2 ;

=^

ia X2 = A sin .
2
kA 2 sin 2 | ^y t.
Siuo atveju Wp2=

^ ^

= Wsin2

t2 =Wsin2

^T

j = Wsin2

r a reikmes, g a u n a m e : W02= 8 IO' 3 J sin 2 - = 8 IO"3 J sin 2 60 = 6 IO"3 J.


V
*
3
P o t e n c i n energij galima rasti ir kitu b u d u - taikant energijos tverms dsn:
Wp2= W-Wk2;
Wp2= 8 IO-3 J - 2 IO- 3 J = 6 I O 3 J = 6 m J .
A t s a k y m a s . R u t u l i u k o poslinkis p o 52,36 ms lygus 2 cm; pilnutin m e c h a n i n i o
T
svyravimo energija - 8 m J ; praslinkus laikui , r u t u l i u k o kinetin energija lygi

2 mJ, o p o t e n c i n energija - 6 m J .

7.6* pavyzdys
M a t e r i a l i o j o tako k o o r d i n a t = 2,1 cos

~^j

cm

Nustatykite svyravimo

a m p l i t u d , dan, p e r i o d , p r a d i n f a z ir greiio bei pagreiio maksimali vert.


= 2,Icos 1
cm = 0,021cos7t
m
3
2 3 _ 4J

({ 2 m
14'
A-?
f-?
T-?
cp0-?
um-?
am- ?

Sprendimas
Lygindami io svyravimo lygt su t e o r i n e svyravimo lygtimi =A
p a s t e b i m e , kad svyravimo a m p l i t u d
/ =

A = 2,1 cm = 0,021 m; svyravimo danis

= | s" 1 ; svyravimo p r a d i n f a z 0 =

; f =

cos ((at + 0 ),

rad. Be to, svyravimo perio-

1
1
das = ; T = -z
= 3s.
1
f
S-'
3
Svyravimo greit r a n d a m e apskaiiav j u d j i m o lygties ivestin (i m a t e m a t i k o s
inome, kad greitis atitinka p i r m j k o o r d i n a t s ivestin pagal laik):
_ dx _
V

~~d~t~

f 2nt
v4 cosjtl
I 3

. ra dydi skaitines vertes, u r a o m e svyruojamojo

j u d j i m o greiio lygt: v = - 0 , 0 2 1 ^ s i n 7 t ^ - ^ - + i j .
I pastarosios lygties r a n d a m e greiio maksimali ( a m p l i t u d i n ) vert:
vm = 0 , 0 2 1 - - = 0 , 0 4 4 - . Analogikai a p s k a i i u o j a m e svyravimo pagreiio maksi3 s
s
mali vert (i m a t e m a t i k o s i n o m e , kad pagreitis atitinka greiio p i r m j ivestin
pagal laik a r b a k o o r d i n a t s a n t r j ivestin pagal laik):
a

2 .
(2
I Y)
f 2
f 2
n

= -0,021
cos
-0,021sinn
+
3
13
4

~ ~

I
^ J ~' i r a dydi

2 m
. m
skaitines vertes, g a u n a m e : am = - 0 , 0 2 1
- = -0,092,
V 3 y S
S
A t s a k y m a s . M a t e r i a l i o j o tako svyravimo a m p l i t u d lygi 0,021 m,
1
danis ^

svyravimo

'

P a d i n f a z rad, p e r i o d a s 3 s, greiio a m p l i t u d 0,044 m/s, o


r

pa-

greiio a m p l i t u d - 0,092 m/s.

7.1. Materialusis takas p e r 1 min atliko 300 svyravim. Apskaiiuokite j o svyravimo p e r i o d ir dan.
7.2. Materialusis takas svyruoja 10 k H z daniu. Apskaiiuokite svyravimo period ir svyravim skaii p e r m i n u t .
7.3. Dvi spyruoklins svyruokls svyruoja vertikaliai vienodais periodais. A n t r o j i
svyruokl p r a d j o svyruoti pavlavusi dviem periodais; p u s e p e r i o d o . K galite pasakyti apie t svyruokli greii kryptis (viena kitos atvilgiu) b e t k u r i u o laiko m o m e n t u ir apie j svyravimo fazes? A t s a k y m u s pagrskite.

7.4. Kokio ilgio matematin svyruokl per 2 s susvyruoja 1 kart, kai laisvojo
kritimo pagreitis lygus 9,81 m/s 2 ? Kiek kart reikia pakeisti svyruokls ilg, kad svyravimo danis padidt dvigubai?
7.5. 150 cm ilgio svyruokl per 300 s susvyruoja 125 kartus. Raskite laisvojo
kritimo pagreit svyruokls buvimo vietoje.
7.6. Per t pat laik viena svyruokl susvyravo 10 kart, kita - 20 kart. Koks
yra t svyruokli ilgi santykis?
7.7. Dviej matematini svyruokli period santykis lygus 3:2. Kiek kart pirmoji svyruokl ilgesn u antrj?
7.8. 99,5 cm ilgio m a t e m a t i n svyruokl per minut atlieka 30 svyravim. Apskaiiuokite svyravimo period ir laisvojo kritimo pagreit jos buvimo vietoje.
7.9. Kokiu periodu harmoningai svyruoja I m ilgio m a t e m a t i n svyruokl, jeigu
laisvojo kritimo pagreitis toje vietoje lygus 9,81 m/s 2 ? Kiek kart ir kaip reikia pakeisti svyruokls ilg, kad jos svyravim danis padidt dvigubai?
7.10. Prie lub prikabintos dvi svyruokls. Per t pat laik viena j atlieka 5
svyravimus, o kita - 3. Kokio ilgio yra kiekviena svyruokl, jeigu j ilgis skiriasi 48 cm?
7.11. Kiek kart skiriasi tos paios spyruokls svyravimo periodas Mnulyje ir
e m j e ? inoma, kad g M
7.12.* Ant ilgo silo pakabintas plieninis rutuliukas svyruoja harmoningai. I
apaios prie jo priartinamas magnetas. Kaip dl to pasikeiia silo tempimo jga,
grinanioji pusiausvyros padt jga ir svyravimo periodas? Atsakym pagrskite.
7.13.* Paraykite 7.2 paveiksle parodyt svyravim lygtis.

7.2 pav.

7.14.* Paraykite harmonini svyravim lygt, kai j parametrai yra: a) A = 10 cm;


(P0=-^-Tcrad, co = 2fl:rad/s;

b) A = 5,0 cm, 0 = ^ n r a d , T = 2 s; c) A = 4,0 cm,

0 = rad, / = 2,0 Hz. Nubraiykite i lygi grafikus.

7.15.* Materialusis takas harmoningai svyruoja pagal dsn x = 2 s i n | ^ f + ^ j ;


ia - ireikta centimetrais, t - sekundmis. Kokia yra to svyravimo a m p l i t u d j ,
pradin faz cp0 ir periodas 77 Nubraiykite ios lygties grafik.
7.16.* Koks yra harmoningai svyruojanio materialiojo tako poslinkis nuo
T
T
T
pusiausvyros padties laiko momentais ^1 = O, f 2 = :^"> 4

U = y ' jeigu svyra-

vimo amplitud lygi A, o pradin faz 0 = 0?


7.17.* Materialiojo tako harmoninis svyravimas apibdinamas lygtimi = 0,4 cos .
Kokia yra to svyravimo amplitud, periodas bei danis? Kiek svyruojantis takas
nukrypsta nuo pusiausvyros padties, prajus 0,5 s nuo svyravimo pradios?
7.18.* Svyravimas apibdinamas lygtimi = 0,06 cos 100. Apskaiiuokite
amplitud, dan ir period. Nubraiykite ios svyravimo lygties grafik.
7.19. Kokia yra materialiojo tako harmoninio svyravimo faz prajus 0,1 s nuo
svyravimo pradios? Kampinis to tako svyravimo danis lygus 10 rad/s.
7.20. Apskaiiuokite materialiojo tako harmoninio svyravimo faz prajus 0,ls
nuo svyravimo pradios, kai svyravimo periodas 0,2 s.
7.21. Knas harmoningai svyruoja 20 Hz daniu. Apskaiiuokite to kno svyravimo faz, prajus 0,5 s nuo jo svyravimo pradios.
7.22.* M a t e m a t i n svyruokl, nukreipta nuo pusiausvyros padties, 8 cm amplitude per 1 min susvyruoja 120 kart. Paraykite svyruokls harmoninio svyravimo
lygt
7.23. Prie spyruokls, kurios standumas 10 N/m, prikabintas 0,1 kg mass knas.
Apskaiiuokite jo svyravimo period.
7.24. Prie spyruokls prikabintas 100 g mass pasvarlis svyruoja 2 Hz daniu.
Nustatykite spyruokls standum.
7.25. Prie spyruokls prikabintas 5 kg mass knas. Jo veikiama, spyruokl per
minut susvyruoja 45 kartus. Apskaiiuokite spyruokls standum.
7.26. Prie 250 N/m, standumo spyruokls prikabintas pasvaras per 16 s susvyruoja 20 kart. Apskaiiuokite prikabinto pasvaro mas.
7.27. Harmoningai svyruojanio k n o koordinat kinta pagal dsn = 5 cos 2.
Nustatykite k n o greiio amplitud ir greit tuo m o m e n t u , kai koordinats faz lygi
- rad.

7.28. A r greitis, kuriuo svyruokl pereina pusiausvyros padt, priklauso nuo


svyravimo amplituds? Kodl? Atsakym pagrskite teorinmis iniomis ir konkreiais pavyzdiais.
7.29.* Kabantis ant spyruokls 0,10 kg mass knas svyruoja vertikalia kryptimi
4,0 cm amplitude. Koks yra jo harmonini svyravim periodas, jeigu spyruokls
tamprj pailgjim, lyg 1 cm, sukelia 0,10 N jga? Kokia yra spyruokls harmonini svyravim energija? spyruokls svor neatsivelkite.

7.30.* m mass matematins svyruokls, harmoningai svyruojanios amplituds


A, energija lygi W. Raskite svyruokls svyravimo dan ir jos silo ilg. A r pasikeis
h a r m o n i n g o svyravimo energija, jeigu jo amplitud dvigubai padids, o danis
perpus paems? Atsakym pagrskite.
7.31.* Harmoningai svyruojanio k n o pilnutin energija 300 mJ. Didiausia j
veikianti jga 1,5 mN, svyravimo periodas 2 s ir pradin faz lygi 60. Paraykite
svyravimo lygt.
7.32.* Prie spyruokls prikabintas pasvarlis svyruoja vertikaliai 4 cm amplitude.
Spyruokls standumas 1 kN/m. Nustatykite pasvarlio pilnutin svyravimo energij.
7.33.* 0,4 kg mass pasvaras svyruoja prikabintas prie 250 N/m standumo spyruokls. Svyravimo amplitud 15 cm. Apskaiiuokite pilnutin mechanin svyravimo
energij ir didiausi pasvaro greit.
7.34.* Prie spyruokls, kurios standumas 16 N/m, prikabintas 200 g mass knas.
J o svyravimo horizontalioje ploktumoje amplitud lygi 2 cm. Apskaiiuokite to
kno svyravimo kampin dan, sistemos pilnutin energij ir kno svyravimo greiio
amplitudin vert.
7.35.* Svyruokl, kurios ilgis /, pakabinta ant pakabos, judanios vertikaliai
pagreiiu a. Koks yra svyruokls svyravimo periodas, kai pakaba juda auktyn ir kai
ji juda emyn, jeigu a < g?
7.36.* Raketoje, kylanioje vertikaliai auktyn, m a t e m a t i n svyruokl svyruoja
perpus maesniu periodu, negu e m j e . Kokiu pagreiiu kyla raketa, jeigu laisvojo
kritimo pagreitis lygus g? Atsakym pagrskite.

8. Mechanins bangos. Akustikos elementai


Mechaninmis bangomis vadinamas mechanini svyravim sklidimas tamprija terpe
(aplinka) laikui bgant.
Skersins bangos

Iilgins bangos

Bangos, kuri dalels svyruoja statmenai


bangos sklidimo krypiai, vadinamos skersinmis bangomis.
Skersins bangos sklinda kietaisiais knais
(pvz., stygomis) ir skystj bei dujini
terpi riba (pvz., vandens paviriumi) dl
terps lyties deformacijos.

As =v At

Bangos, kuri dalels svyruoja iilgai


bangos sklidimo krypties, vadinamos iilginmis bangomis.
Iilgins bangos sklinda dujomis, skysiais ir kietaisiais knais dl j susispaudimo ir praretjimo bangos sklidimo
kryptimi.

- bangos ilgis - atstumas, tarp dviej artimiausi vienoda faze svyruojani bangos daleli (arba
tai - atstumas, kur banga nusklinda per vien
period).

t+At

Bet kurios mechanins bangos, sklindanios


terpe, dalels tik svyruoja apie pusiausvyros padtis, o svyravimo faz slenka bangos greiiu v.
Vadinasi, altinio take vykstantis svyravimas pasieks 5 atstumu esant tak prajus
laikui At =.
v
Bangos lygtis, nusakanti terps daleli nuokryp nuo pusiausvyros padties priklausomai nuo laiko t ir atstumo nuo altinio 5, atsivelgiant vlavimo laik At,
yra: x = v 4 s i n r o ( i - A i ) = j s i n r o f

ia A - bangos amplitud, - kampinis danis; = | t

v =;
T

faz.

= /

Bangai pereinant i vienos terps kit, daleli svyravimo danis ilieka pastovus, o
hEL
sklindanios bangos ilgis pakinta proporcingai jos greiiui: ^ ~
2

Sklindant mechaninms bangoms, perduodama energija, o ne mediaga.

Bonsv interferencija ir difrakcija


Bang interferencija yra dviej (arba daugiau) bang sudtis, kai skirtinguose erdvs
takuose susidaro atstojamosios bangos amplituds padidjimas arba sumajimas.
Koherentins bangos yra bangos, kuri altini
daniai ir amplituds vienodi, o svyravim fazs
sutampa arba skiriasi tam tikru pastoviu (nepriklausaniu nuo laiko) dydiu.
Abiej altini svyravim fazi skirtumas turi
likti nepakits.
Maksimum slyga: Ad = kX, k = 0 , 1 , 2, ...

Minimum slyga: Ad = (2/: + 1 ) - .

Bang difrakcija - tai bang nukrypimas nuo tiesaus kelio, aplenkiant klit.
Difrakcija stebima tuomet, kai mechanins bangos ilgis yra didesnis u klities matmenis.
Garso bangos
Garso bangomis (garsu) vadinamos iilgins bangos, kuri dani diapazonas yra nuo
20 Hz iki 20 000 Hz.
Fizikins garso charakteristikos: 1) kuo didesn garso bangos amplitud, tuo didesnis
garso intensyvumas; 2) garso tono aukt apibdina pagrindinio (maiausio danio)
obertono danis; iam daniui didjant, garso tonas auktja; 3) garso tembr lemia
oberton santykiniai intensyvumai; pagal tembr skiriame moni balsus, vairi muzikini instrument skleidiamus garsus ir pan.
Garso stipris, arba intensyvumas - tai garso energija, kuri per laiko vienet pakliva
ausies ploto vienet.
mogaus girdim gars intensyvumo intervalas yra nuo 10"12 W/m 2 iki 1 W/m 2 . Stipresni negu 1 W/m 2 garsai sukelia skausm ir gali paeisti ausis.
Kadangi ms girdim gars intensyvumo kitimo ribos labai plaios, tai A. Belas
garso stipr pasil matuoti girdimumo ribos atvilgiu logoritminiais vienetais - decibelais (dB) pagal toki formul: = 10 Ig ' ; ia / - garso intensyvumas.
yJ0j

emiausias vyriko balso tonas yra madaug 80 Hz, o aukiausias moteriko


balso tonas - 1300 H z danio. Kokie yra tu gars bangos ilgiai ore? Garso greitis
ore 340 m/s.
Z1 = 80 Hz
/ 2 = 1300 H z
v = 340 m/s
,

2 - ?
A

Sprendimas
bangos ilgio lygt = y ra fizikini dydi vertes, apskaiiuojame rezultat:
.
340m/s
. __
A1 =
=4.bm:
80 Hz

.
340 m/s
_ _
A11 =
= 0,26 m.
1300 Hz
Atsakymas. emiausio vyriko balso garso bangos ilgis ore lygus 4,25 m, o aukiausio moteriko balso - 0,26 m.

8.2 pavyzdys
Laivel spuoja bangos, sklindanios 1.5 m s greiiu. Atstumas tarp artimiausi
tak, kuri svyravimo fazs skiriasi 90 : . lygus 1,5 m. Koks t bang ilgis ir svyravimo periodas?
v = 1,5 m
s = 1,5 m
= 90 = ]
-?

T-?

Sprendimas
K u o toliau vienas nuo kito takai, tuo labiau skiriasi j fazs.
Todl bangos ilgiui rasti tenka pasinaudoti tak svyravimo fazi
skirtumo ir atstumo t a r p t tak priklausomybe. Tak, kurie
vienas n u o kito nutol bangos ilgiu , svyravimo fazs skiriasi 2.
Tak, kurie nutol atstumu s vienas nuo kito, fazi skirtumas

apskaiiuojamas taip: = ^-. I pastarosios lygties ireikiame bangos ilg , ra2

2,71s
ome fizikini dydi skaitines vertes ir apskaiiuojame rezultat: =
= 4.y;

= 4 1,5 m = 6 m.
Bang svyravimo period r a n d a m e i formuls

~
. T
= 6 m - = 4 s.
v =; T ir
m
T
1,5
Atsakymas. Bang, supuojani laivel, ilgis 6 m, o j periodas - 4 s.

Bangos sklinda vandens paviriumi. J sklidimo greitis 2,4 m/s, daleli svyravimo
danis 3 Hz. Kam lygus tak, kurie yra nutol vienas nuo kito 0,2 m atstumu, fazi
skirtumas?
v' - 0,2 m/s
/ = 3 Hz
s = 0,2 m

i ^y

Xi

8.1 pav.

Sprendimas
Galimi du udavinio sprendimo bdai.
I bdas. Fazi skirtumas tarp tak, nutolusi per bangos ilg, yra lygus 2.
2
Todl atstumu s nutolusi tak fazi skirtumas = s. Kadangi bangos ilgis

ta

i =

ra fizikini dydi vertes, apskaiiuojame :

- ^ L l ^ J . O 2 m = = 90.
2
2,4
s
II bdas. I ploktumos tako 0 (8.1 pav.) sklindantis svyravimas tak 1 pasiekia
v

-. Vadinasi, nagrinjam tak svyraper laik i, = , o tak 2 - p e r laik t2

vim fazs yra , = + 0 ir 2 = co+ 0 , X2-X1 = s; ia 0 - pradin faz.

Apskaiiuojame nagrinjam tak fazi skirtum:


5
*
o fa
= 2 - = = 2 ;

a
230,2

= - 2 = 90 0
2,4

Atsakymas. Fazi skirtumas t a r p nagrinjamos bangos tak lygus 90.

N u o e m s d r e b j i m o idinio sklinda ir iilgins (vadinamosios P) ir skersins


(5) seismins bangos. J greitis yra skirtingas ir priklauso n u o e m s plutos m e c h a nini savybi, k a r t u ir n u o gylio. Tarkime, kad e m s d r e b j i m o idinys yra arti
paviriaus. P b a n g greitis yra 7,9 km/s, S b a n g - 4,4 km/s. Seismologijos stotis
uregistravo S b a n g a s 10 min. vliau u P bangas. Nustatykite e m s d r e b j i m o
idinio nuotol n u o seismologijos stoties.
v P 7,9 km/s
vs 4,4 km/s
At = 10 min = 600 s
._ 9

Sprendimas
Laikas tv p e r kur P b a n g a atsirita n u o d r e b j i m o
s
idinio, lygus tx = , o laikas t2, p e r kur S b a n g a
Vp

s
atsirita n u o d r e b j i m o idinio, lygus t2 =

I udavinio slygos galime paray-

ti: At = t2-tx

tin vert: s = ^ = - ;
V

- V

. I pastarosios lygties ireikiame s ir a p s k a i i u o j a m e j o skai-

s=

7,9 - 4 , 4 s - 6 0 0 s
^
= 5959 km.

' s

' s

Atsakymas. N u o e m s d r e b j i m o idinio iki seismologijos stoties yra 5959 k m


nuotolis. Tok e m s d r e b j i m o idinio n u o t o l i o n u s t a t y m o b d ir taiko seismologijos stotys. K a d a n g i e m s d r e b j i m idiniai b n a giliai p o e m s paviriumi,
r a n d a m a idinio c e n t r o projekcija e m s sferin paviri, kuri v a d i n a m a e m s
d r e b j i m o e p i c e n t r u (epi... -gr. priedlis, reikiantis buvim ant, vir, alia k o nors).

8.5 pavyzdys
Negarsiai kalbanio m o g a u s balso stygos skleidia m a d a u g IO"5 W galios garso
bangas. Tarkime, b u r n o s e r t m s plotas lygus 10 cm 2 ir esant 37 0 C t e m p e r a t r a i
garso greitis lygus 352 m/s. Raskite garso b a n g o s intensyvum ir s r a u t o tank ties
b u r n o s anga.
Sprendimas
5

N = IO" W
S = 10 cm 2 = 10 I O 4 m 2 = IO"3 m 2
v = 352 m/s

J - I w - I

AiV

siam plotui: J =
=
. raome
^
AS1At
AS1

dydi skaitines vertes ir gauname:


IO"3 m 2

G a r s o b a n g o s intensyvumu ( a r b a
b a n g o s energijos s r a u t o t a n k i u ) vadin a m a e n e r g i j a , p e r n e a m a p e r laiko
vienet pro ploto vienet statmenai

m2

G a r s o b a n g o s s r a u t o tank a p s k a i i u o j a m e pagal f o r m u l J = w v. I p a s t a r o sios lygties ireikiame garso b a n g o s energijos s r a u t o tank: w = ;


W

,-2

10"

W=
352-

311 = 2,8 KT5 3


m
m
s

Atsakymas. G a r s o bangos intensyvumas lygus IO 2 W/m 2 , o garso b a n g o s e n e r gijos s r a u t o tankis - 2,8 IO -5 J/m 3 .

8.6 pavyzdys
N o r m a l i o s klausos m o n s gali atskirti garso intensyvumo lygio pokyt , lyg
1 dB. Kok intensyvumo pokyt tai atitinka?
= I d B

Sprendimas

Jj_ _ 9
J 1 -

Taikydami garso intensyvumo lygio lygt, galime parayti, kad

P1 = I O l g i - ,
'o

P2=IOlgi.
'o

Vadinasi, = 2 - , = 1 0 i

i-i

J0

i | = ioigi.
J0J

J1

I pastarosios lygties g a u n a m e : i - = 10'1AP =1,259.

Atsakymas. Intensyvumo lygio pokytis 1 d B reikia, k a d intensyvumas p a k i t o


1,259 karto.

8.7 pavyzdys
Apskaiiuokite garso intensyvumo lygio s u m a j i m p a d i d j u s a t s t u m u i iki takinio garso altinio n kart (garso slopinimo aplinkoje n e p a i s o m e ) .
r

2=

nr

- ?

Sprendimas
Takinis altinis i z o t r o p i n j e (gr. isos - lygus, vienodas, p a n a u s +

gr. tropos - kryptis, savyb; mediagos savybi v i e n o d u m a s visomis


kryptimis) aplinkoje skleidia sferin b a n g . Sferos plotas tiesiogiai p r o p o r c i n g a s
jos spindulio kvadratui. Ta pati energija t e n k a plotui, kuris yra tiesiogiai p r o p o r AW
r
cingas a t s t u m o iki takinio altinio kvadratui. Vadinasi, pagal f o r m u l / =
/VSj^ /
sferins b a n g o s garso intensyvumas atvirkiai p r o p o r c i n g a s io a t s t u m o kvad/ 2 /
\
W\
n2. Taikome 8.6 pavyzdio f o r m u l ir g a u n a m e :
ratui: = h
J2
n J

U,

= 2 - = 10 I g i - = I O l g ^ i - j = - 2 0 I g ( d B ) .
Atsakymas. M i n u s o enklas reikia intensyvumo lygio m a j i m d i d j a n t atstum u i iki garso altinio.

8.1. 0,01 s periodo svyravimai mediagoje sukelia 10 m ilgio garso bangas. Apskaiiuokite j plitimo ioje mediagoje greit.
8.2. m o g a u s ausis girdi garsus, kuri danis yra nuo 20 Hz iki 20 kHz. Koks i
garso virpesi bangos ilgis? O r e garsas plinta 340 m/s greiiu.
8.3. J r a plaukianio katerio greitis 54 km/h, bang ilgis 20 m, vandens daleli
svyravimo periodas 2 s. Kokiu daniu bangos plakasi kater, plaukiant: a) prie
bangas; b) bangavimo kryptimi?
8.4. E e r o bang ilgis 4 m. Per 1 s ios bangos atsimua plaukiant prie jas
kater 4 kartus, o plaukiant bangavimo kryptimi - 2 kartus. Koks katerio ir bang
greitis?
8.5. Ant kranto stovintis mogus pastebjo, kad per 6 s pro j nusirito 4 bang
keteros; pirmosios bangos ketera per t laik nutolo 18 m. Apskaiiuokite: a) bang sklidimo greit; b) j ilg; c) vandens daleli svyravimo dan.
8.6. Banga, kurios danis 50 Hz, plinta 300 m/s greiiu. Apskaiiuokite dviej
tak, bangos plitimo kryptimi nutolusi vienas nuo kito 2 m, fazi skirtum.
8.7. Garso banga, kurios periodas 0,01 s, plinta oru 340 m/s greiiu. Apskaiiuokite jos ilg ir dviej tak, bangos plitimo spindulyje nutolusi vienas n u o kito per
1,7 m, fazi skirtum.
8.8. Nustatykite svyravimo fazi skirtum tak, nutolusi nuo bang altinio
atitinkamai 6 m ir 12 m. Svyravimo periodas 0,04 s, bangos sklidimo greitis 300 m/s.
8.9. Bangos, kuri virpesi danis 4 Hz, sklinda 2 m/s greiiu. Apskaiiuokite j
ilg. Koks fazi skirtumas susidaro t a r p dviej tak, esani 1 m atstumu iilgai
bangos sklidimo krypties?
8.10. A r garsas, sklindantis i krante esanio garsiakalbio, vandenyje bus ikraipytas? Kas pakinta garso bangai pereinant i vienokios aplinkos kitoki: garso
danis, jo sklidimo greitis ar bangos ilgis?
8.11.* 10 Hz danio banga sklinda tam tikra aplinka. Bangos takai, esantys
viename spindulyje ir nutol vienas nuo kito 1 m atstumu, svyruoja taip, kad j
Tt
fazi skirtumas lygus . Apskaiiuokite bangos sklidimo greit.
8.12.* Dviej koherentini vienodos amplituds bang eig skirtumas lygus 0,15 m,
bangos ilgis 10 cm. Koks i bang interferencinis vaizdas?
8.13.* Sirenos ratas, kuriame yra 30 skylui, sukasi 600 aps/min greiiu. Apskaiiuokite jo skleidiamos garso bangos dan bei ilg. Garso greitis ore 300 m/s.
8.14. Koks yra jros gylis, jei echoloto signalas gro per laik 1,6 s? Garso
greitis vandenyje 1480 m/s.
8.15. Garsas vandenyje sklinda 1480 m/s greiiu, ore - 340 m/s greiiu. Kiek kart pakinta bangos ilgis, garsui pereinant i oro vanden?

8.16.* I j r a plaukianio vieno katerio pasistas garsinis eeholoto signalas.


Kitame kateryje, nutolusiame nuo pirmojo 3 km atstumo, jis buvo priimtas du kartus
2 s intervalu. Vandenyje garso greitis lygus 1500 m/s. Apskaiiuokite jros gyl.
8.17.* Tiriant plienin detal ultragarsiniu defektoskopu, po ispinduliuoto
ultragarso impulso prajus 0,1 ms bei 0,2 ms, buvo priimti du nuo tos detals
atsispindj impulsai. Pliene garsas sklinda 5200 m/s greiiu. Apskaiiuokite defekto
gyl ir detals stor.
8.18.* Garso virpesi danis 10 Hz. Koks yra garso bangos ilgis: a) ore; b) vandenyje; c) geleyje; d) beorje erdvje?

9. Mechanins skysi ir duj savybs


Skysiai ir dujos skiriasi nuo kietj kn pirmiausia tuo, kad jie gauna uimamo
indo form. Kai skystis yra nesvarus, jis gauna rutulio form (maiausias paviriaus
plotas, vadinasi, maiausia paviriaus energija; tai - stabili bsena). Skysiai beveik
nespds, nes ioriniam poveikiui prieinasi j tamprumo jgos. Jos visada yra statmenos indo paviriui. Paviriaus ploto vienet statmenai veikianti jga vadinama slgiu:
760 mmHg = 1,013 IO5 Pa;
F_
S'

1 Pa = 1 N/m 2

1 atm = 1,013 IO5 Pa - normalus atmosferos slgis;

1 bar = IO5 Pa.

1 atm = 760 mmHg;"


1 at = 9,81 IO4 Pa (vadinamoji technin atmosfera).

Paskalio dsnis teigia, kad slegiami nejudantys skysiai ir dujos perduoda slg visas
puses vienodai.
Slgis, veikiantis nejudaniame skystyje, vadinamas hidrostatiniu slgiu.

Susisiekiantieji indai
S

Hidraulinis presas (maina)

Knas

I
h]
Si *
\ f
O
fili::::
iii

S2

O
a
'Jjj

Susisiekianij ind skysi stulpeli


aukiai atvirkiai proporcingi j tankiams:
K

_ P2

Hidrauline maina laimima jgos tiek


kart, kiek kart didiojo stmoklio plotas yra didesnis u maojo stmoklio
plot.
Kadangi px = p2, tai F2 = ~~
EL-L
S1
S2

Torielio bandymas

I*

bI

CT
O

Po,

K
-

o\

S
V

_ ^Hg g _P Hg 8
~
S
S
'
P0 = PNormalus atmosferos slgis
5
P0 = 1,013 IO Pa.
Po

Archimedo jga

Fa

= P*

Fa =
slyga.

P k - Psk,d) - kno plduriavimo

Skystis ar dujos kelia juose esant kn


jga, kurios skaitin vert lygi kno panirusios dalies istumto skysio ar duj
svoriui.

Skysio slgio priklausomyb nuo jo tkms greiio


Idealiojo (neklampaus ir nespudaus) skysio statinio, hidrostatinio ir dinaminio slgi suma bet kuriame tkms skerspjvyje yra pastovus dydis:
pir
,

- + Pghl + P1 = - + Pgh2 +2=


ia p - statinis slgis;

dinaminis sl-

gis; pgh - hidrostatinis slgis.


Kai skystis teka horizontaliu
(/?, = h2),

const;

vamzdiu

+ p = const. Slgis maesnis

tose tkms vietose, kur jo greitis didesnis,


ir atvirkiai. Sv = const. Skysio tkms
greitis didesnis siauresnse vietose, nes pro
bet kur skerspjvio plot per t pat laik,
prateka vienodas skysio kiekis.

cilindrin ind pilta vienodos m a s s gyvsidabrio ir v a n d e n s . A b i e j skysi


sluoksni b e n d r a s auktis 29,2 cm (9.1 pav.). Apskaiiuokite b e n d r skysi slg
indo dugn.
Zz = 29,2 cm = 0,292 m

p, = 13,6 IO3 kg/m 3


P2 = IO3 kg/m 3

_ ?
Sprendimas
B e n d r a s skysi slgis indo d u g n
p =P1 + p2 (1); ia p ! = PjgZz1 - gyvsidabrio
9.1 pav.
slgis indo dugn, o p2 = P2IjZz2 - v a n d e n s slgis gyvsidabrio paviri; P 1 ir p 2 - gyvsidabrio ir v a n d e n s tankis. r a o m e ias slgi
iraikas 1 lygt: p = g(pxhx + P2Zi2) (2). I 9.1 paveikslo matome, kad h =hx + h2 (3),
o i udavinio slygos i n o m e , kad mx = m2, a r b a P1Zi1S = p I i 2 S (ia S - indo plotas). ioje lygtyje indo plotas S susiprastina ir g a u n a m e , kad P1Zz1 = p I i 2 (4). I 3 ir
4 lygi ireikiame Zz1 ir h 2 :
Zzo
Zzo1
Zz1 =
; Zz2 =
(5). 5 lygt r a o m e 2 lygt ir g a u n a m e :
PI+P2

P1P2Zz

PI " + P 2

P1P2Zz

2pip2_gh

ra fizikini dydi skaitines vertes, apskai-

P=g

PI+P2
PI P2
4P I P 2
i u o j a m e b e n d r skysi slg:
+

?.n
P=

i"
m

'

io3M.9,8-^-0,292m
"
m

= 5,3 IO3 Pa = 5,3 kPa.

13,6 IO3 H + IO3 H


m
m
Atsakymas. Skysi slgis indo d u g n apytiksliai lygus 5,3 kPa.

9.2 pavyzdys

Indas

D u j slgis inde m a t u o j a m a s v a n d e n s pripiltu m a n o m e t r u . V a n d e n s lygi s k i r t u m a s 0,2 m (9.2 pav.).


A p s k a i i u o k i t e d u j slg inde, kai a t m o s f e r o s slgis
5
P0 = 1,01 IO Pa.
Ah = 0,2 m
5
P0 = 1,01 IO Pa

Sprendimas

Pagal susisiekianij ind


dsn,
slgis OO lygyje yra vie._ 9
nodas. Todl P0 = p+
pgAh.
9.2 pav.
I ia slgis inde lygus p = p0
pgAh. ra vertes,
a p s k a i i u o j a m e slg:
,m
kg
p = 1,01 IO i P a - 1 0 9 , 8 = - 0,2 m = 9,94 IO 4 Pa = 99,4 kPa.
m'
s
Atsakymas. D u j slgis inde 99,4 kPa.

Apskaiiuokite, kokiu greiiu t e k a n e k l a m p u s skystis p r o atviro indo skylut


(9.3 pav.)
Sprendimas

K
h-,

Virutiniam ir a p a t i n i a m skysio

_9

sluoksniams

(apatinis

sluoksnis

skylut) t a i k o m e B e r n u l i o lygt:
+ pgh, + p =
Atmosferos

+ Pgh2 + p2
slgis

(i).

virutiniame

sluoksnyje ir skylutje yra vienodas


(nes lygi skirtumas labai neymus).

9.3 pav.

Skysio greitis virutiniame sluoksnyje d a u g k a r t maesnis u jo greit


2

p r o skylut ( v 1 u 2 ) . Vadinasi, 1 lygt galime parayti taip: Pghl

+Pgh2.

P a s t a r j lygt p e r t v a r k o m e ir a p s k a i i u o j a m e n e k l a m p a u s skysio, itekanio p r o


skylut, greit: v =

J2g(h,-Ii2).

A t s a k y m a s . N e k l a m p u s skystis p r o skylut t e k a greiiu, ireiktu


V=

formule

Jlg(Iil-H2).

9.4 pavyzdys
Knas, k u r i o m a s 80 t, p r e s u o j a m a s hidrauliniu presu. P r e s o stmokli plot
santykis yra --= 50, o n a u d i n g u m o koeficientas 75 %. Maksimali k n veikianti
1
jga lygi 1 IO6 N. D l to k n a s s u s p a u d i a m a s 0,3 m. Apskaiiuokite m a j stmokl veikusio variklio d a r b , jei k n o vertikaliai d e f o r m a c i j a i tinka H u k o dsnis
ir io stmoklio cikl skaii eiga yra lygi 0,1 m.
m = 80 t = 80 IO3 kg
= 50
S,
= 75 % = 0,75
F 2 = 1 IO6 N
Ah = 0,3 m
Ahl - 0,1 m
A var

- ?

_ 9

Sprendimas
Variklio d a r b a s yra didesnis u k n o d e f o r m a c i jos d a r b , ir susijs su j u o lygtimi: A , , = ^ .
d e f o r m a c i j o s d a r b a s ^ d e f = FvidAh,
F +F
stovi, ^ d e f =

min

max

danios veikti j g o s

Kno

nes jga n r a pa-

Ah; Fmm = mg-

kn prade-

modulis; F m a x = mg + F

galins jgos modulis. Taigi variklio d a r b a s

Aar

=I

Im

F2
+

r a dydi skaitines vertes, g a u n a m e :

80-10 kg-9,8-7- +

1 1 0 6 0,3
0,75

M a o j o s t m o k l i o cikl skaiius

= 5,1 IO 5 J = 510 kJ.


Ah
~^> ia Ah2 - didiojo stmoklio pakilimo

p e r vien cikl auktis. Jis r a n d a m a s i siaurojo cilindro istumto skysio ir platj


cilindr s t u m t o skysio tri lygybs: Ah2S2=
T u o m e t cikl skaiius n

AZilS1.

AhS

2- = ' 3 5 0 = 1 5 0
AhlS1
0,1 m

Atsakymas. Variklio, veikusio maj stmokl,


skaiius lygus 150.

darbas, lygus 510 kJ, o cikl

9.5* pavyzdys
Tuiaviduris vininis rutulys p l d u r i u o j a gyvsidabryje. Tredalis j o trio panirs.
R u t u l i o spindulys R = 3 cm. Apskaiiuokite e r t m s tr.
p Pb = 11,3 -IO 3 kg/m 3
p Hg = 1 3 , 6 -10 3 kg/m 3
R = 3 - IO-2 m

Sprendimas
Plduriuojantis rutulys yra pusiausviras, todl galioja
lygtis mg - F a i c 1 i = 0 ;

t. . ( - K e r n n ) g = | p H g V g .

4 nR3 , t u o m e t e r t m s turis
Rutulio turis V =

V panir . = ^H
V ertm

43(-
=

v.
. ra inomas vertes, g a u n a m e :

9p Pb
3k

4 - 3 , 1 4 ( 3 - I O ^ m ) ^ 3 - 1 1 , 3 - 1 0 - ^ - 1 u3 ,i6. -i1n0s k g
m
2

9 11,3- IO

= 67,710-6m3=67,7cm3.

Atsakymas. E r t m s turis 67,7 cm 3 .

9.6* pavyzdys
Vandenilio pripildytas balionas p e r 30 s pakelia mog, kurio mas 70 kg, 100 m
aukt. Apvalkalo ir krepio m a s 20 kg. Vandenilio tankis 0,1 kg/m 3 , o r o tankis
1,3 kg/m 3 . O r o pasiprieinimo n r a . K a m lygus b a l i o n o tris?

m, = 70 kg
= 20 kg
h = 100 m
t = 30 s
p, = 0 , 1 kg/m 3
P 2 = 1 , 3 kg/m 3
V - ?

Sprendimas
Balionas kyla, veikiamas A r c h i m e d o jgos, kuri yra didesn u visas sunkio jgas
(9.4 pav.). Baliono judjimui taikome antrj N i u t o n o dsn:
Cm1 + m2 + mH2 )a = -pArch - (mI + mI + mH1 kBalion veikiani jg skirtumas per vis j u d j i m o laik nekinta, todl jis kyla pastoviu pagreiiu a (tolygiai g r e i t d a m a s ) ,
kur galima ireikti i j u d j i m o lygties:
h

at~
=-.
2
Archimedo jga F Arch = p 2 g V , o duj mas

,(m, + m , J)
mH

=PiV-

2 /

Vadinasi, baliono turis V =

. ra fizikini dydi

\
(P: - P J g - P l

2 h

vertes, apskaiiuojame baliono tur:


m
2100 m
(70 k g + 20 kg) 9 , 8 -2 +
rs
900 s 2

V =1 1 , 3 ^3 - 0 , 1 1 ^ - 9 , 8 ^2 - 0 , 1 k 3I - 2 ^ 1 0 02m
l
m
m J
s
m
900s

77 m 3 .

Atsakymas. Balionas uima 77 m 3 tr.

Paskalio dsnis ir jo taikymas (susisiekiantieji indai, hidraulinis presas)


9.1. Hidraulinio preso, kurio = 5, n a u d i n g u m o koeficientas lygus 80
PaS1
veiktas 7 k N jgos, maasis stmoklis kiekvien kart pasislenka 10 cm. Po 50 jo
cikl p r e s u o j a m kn veikia 100 k N jga. Kokia yra p r e s u o j a m o k n o mas?
9.2. siauresnij susisiekianiojo indo ak pilama vandens, kurio stulpelio
auktis lygus 0,5 m. Platesniojo indo akos skersmuo
= I d y Kiek pakinta gyvsidabrio lygis iuose susisiekianiuose induose?
9.3. U f o r m o s vamzdelio abu galus pripilta vandens
ir aliejaus, o tarp j yra gyvsidabrio sluoksnis (9.5 pav.).
A b i e j u o s e onuose riba t a r p gyvsidabrio ir kito skysio
yra vienodame auktyje. Kokio aukio yra vandens stulpelis, jeigu aliejaus stulpelio auktis 20 cm?

-B

g 5

9.4. Hidraulinio preso maj stmokl


veikia 196 N jga, ir per vien eig is stmoklis nusileidia 25 cm, o didesnysis stmoklis pakyla 5 m m (9.6 pav.). Apskaiiuokite slgio jg, veikiani didesnj stmokl.
9.5.* du skirtingo skerspjvio ploto susisiekianiuosius vamzdelius pripilta gyvsidabrio, paskui platesnj vamzdel, kurio skerspjvio plotas 8 cm 2 , pilta 272 g vandens.
Kiek bus auktesnis gyvsidabrio lygis iauresn i a j a m e vamzdelyje?

F1

9.6 pav.

Sparno keliamoji jga*


9.6. Kodl lktuvai visada kyla arba leidiasi prie vj?
9.7. Kodl nukris popierinis aitvaras, kai j laikantis silas nutrks arba staigiai
isivynios?
9.8. Skrenda du lktuvai: vienas j pakrautas, o kitas tuias. Kaip apibdintumte j skridimo greiius, kai visos kitos slygos yra vienodos? Atsakym pagrskite.
9.9. Slgis skrendanio lktuvo sparno apai lygus 738 m m H g , o vir 725 mmHg. Sparn plotas 22 m 2 . Apskaiiuokite sparno keliamj jg, kai aptakos
k a m p a s lygus nuliui.
9.10. Lktuvo sparn plotas 20 m 2 . Slgis sparno apai lygus 9,7 N/cm 2 , o
vir - 9,3 N/cm 2 . Priekinio pasiprieinimo jga 20 kart maesn u keliamj
jg. Apskaiiuokite lktuvo sparno keliamj jg ir priekinio pasiprieinimo jg.

Archimedo jga ir jos taikymas


9.11. A r kn, panardint skirtingame skysio gylyje, veiks vienoda A r c h i m e d o
jga? Kodl?
9.12. Kur laivas nugrims giliau: glame vandenyje ar jroje? Kodl?
9.13. K lengviau ilaikyti vandenyje: plyt ar tokios pat mass geleies gabal?
Kodl?
9.14. I tvenkinio dugno kyla oro burbuliukas. Koks turi bti j veikiani jg
santykis, kad burbuliukas pradt judti tolygiai?
9.15. 500 kg mass ir 600 m 3 trio aerostatas p r a d e d a kilti tolygiai greitdamas.
kok aukt jis pakils per 10 s?
9.16. Kamtinis rutuliukas kyla i vandens pastoviu greiiu. Kiek kart rutuliuko
svoris maesnis u vandens pasiprieinimo jg?
9.17. 6 m vandens gylyje yra 0,5 m 3 trio akmuo. J o tankis lygus 250 kg/m 3 . Kok
darb reikia atlikti norint ikelti akmen vandens paviri?
9.18.* 400 kg mass alvarinis dirbinys pakeliamas i 12 m gylio eero dugno
3 m aukt vir vandens paviriaus. Kok darb atliko lyno tempimo jga?

9.19.* 20 m 3 trio helio balionas per 0,5 min pakilo j 180 m aukt. Kokios
mass krovin pakl balionas, jei jo mas 12 kg? O r o ir helio tankis nekinta ir yra
lygus atitinkamai 1,29 kg/m 3 ir 0,18 kg/m 3 .
9.20.* Aukso ir sidabro lydinys pasveriamas ore ir vandenyje. D i n a m o m e t r a s
p a r o d o 3 N ir 2,756 N. Apskaiiuokite lydin sudaranio aukso ir sidabro mas.
3
9.21.* Medio gabalas pluduriuoja vandenyje, panirs savo trio. Koks yra to
medio tankis?
9.22.* 44,5 cm 3 trio tuiaviduris varinis rutulys plduriuoja vandenyje, panirs
iki puss. Koks jo vidins ertms tris?

Bernulio lygtis ir jos taikymas*


9.23. Kanalo skerspjvis yra trapecijos formos. Trapecijos pagrindai 2,2 m ir 2,8 m,
auktin 0,9 m. Apskaiiuokite vandens debit (m 3 /s) kanale, kai vandens srovs
greitis 0,35 m/s.
9.24. I grinio n a f t a keliama 55 m m skersmens vamzdiu. Per 0,5 h juo prateka
4,6 t naftos. Apskaiiuokite naftos tekjimo greit.
9.25. Kokio skersmens turi bti vamzdis, kad 0,3 m/s greiiu i jo tekantis vanduo pripildyt 10 1 talpos ind per 1 s?
9.26. Kodl du vertikaliai arti vienas kito laikomi popieriaus lapai suartja, kai
tarp j puiamas oras?
9.27. Kur vanduo teka greiiau: gilioje ar seklioje ups dalyje, kai j plotis vienodas? Atsakym pagrskite.
9.28. Kodl gaisrinink n a u d o j a m arn" antgaliai, pro kuriuos purkiamas
vanduo, yra mao skersmens?
9.29. 9.7 paveiksle pavaizduoti du traukos vamzdiai medio pjuvenoms i gamyklos paalinti. Vienas i vamzdi nuolat usikimdavo pjuvenomis. Kuris? Kodl?

9.7 pav.

9.30. Ivedant Bernulio lygt, d a r o m a prielaida, kad tekantis skystis yra neklampus ir nespdus. Kuri i prielaid geriau tinka skysiams, kuri - dujoms? Kodl?
9.31. N a f t a teka 0,8 m skersmens vamzdiu 1,6 m/s greiiu. Apskaiiuokite per
0,5 h iuo vamzdiu pratekjusios naftos tr.
9.32. Per 1 h vandentiekio vamzdiu 2,4 m/s greiiu prateka 5400 m 3 vandens.
Koks yra to vamzdio skersmuo?
9.33. Vanduo teka nevienodo skersmens vamzdiu. Toje vamzdio dalyje, kurios
skerspjvio plotas 16 m 2 , vandens srov prateka 2 m/s greiiu. Koks yra vandens
srovs greitis toje vamzdio dalyje, kurios skerspjvio plotas 10 m 2 ?

9.34. Vandens greitis siaurojoje vamzdio dalyje lygus 3 m/s. Apskaiiuokite,


kokiu greiiu vanduo teka plaija vamzdio dalimi, turdami omenyje, kad siaurosios ir plaiosios dalies skerspjvio plotas atitinkamai lygus 300 cm 2 ir 900 cm 2 .
9.35. Kaip paaikintumte, kodl du laivai, stovdami tekaniame vandenyje vienas alia kito nuleistais inkarais, suartja?
9.36. Vjas puia iilgai gatvs AB. Kodl jis kyla ir oninse gatvse? Pavaizduokite vjo krypt brinyje (9.8 pav.).

9.8 pav.

9.9 pav.

9.37. Pro vamzd A tam tikru greiiu puiant or, vamzdeliu B ims kilti vanduo,
o i vamzdelio C oras ieis burbuliukais (9.9 pav.). Paaikinkite reikin.
9.38. Da purktuvo kompresoriuje sudaromas 2,4 atm slgis. Da tankis lygus
0,8 g/cm 3 . Kokiu greiiu daai imetami i purktuvo?
9.39. Kokiu greiiu vandens srov teka pro kiaurym, esani vertikalaus vamzdio sienelje, kai vandens lygis vir kiauryms pastovus ir lygus 5 m?
9.40. Horizontalaus vamzdio siaurojoje dalyje vandens greitis 8 m/s, o slgis
25 N/cm 2 . Koks slgis bus toje vamzdio dalyje, kurios skerspjvio plotas du kartus
didesnis?
9.41. Oro greitis horizontaliame 10 cm 2 skerspjvio ploto vamzdelyje lygus 1 m/s.
Kam lygus jo greitis siauresnje 0,5 cm 2 skerspjvio ploto dalyje?
9.42. F dydio jga veikia virkto stmokl, kurio skerspjvio plotas S. Skyluts
skerspjvio plotas yra S 0 . Apskaiiuokite iurkls greit, kai skysio tankis lygus p.

1 0 . Duj d s n i a i
p = 1 -m0nv Molekulins kinetins duj teorijos
pagrindins lygtys

2 =
P = ^nEk

Duj molekuli vidutinis kvadratinis


greitis

mv

;
V

A: = 1,38 IO"23
K

=-kT

EkL

3 RT

3 kT

m0

Idealiyjy dujy bvio dsnis

Klapeirono lygtis

PiK=P2V2
T1
T2

Klapeirono lygtis (vienam duj


moliui)

pV

P0VOM

pV
T

c o m t

= R = 8314

pV

mol K

T0

tn
pV = -RT
M

Mendelejevo ir Hapeirono lygtis

Izoterminiai procesai

Izoterminis procesas

Izobarinis procesas

Izochorinis procesas

Boilio ir Marioto dsnis


( = const)

Gei-Liusako dsnis
(p = const)

arlio dsnis

Pi _ V2
P2

F = F0 (1 + );

V1'

OC = - K "
273

pV = const.

P=Po

(1

Y= - K "
' 273

+
1

EL = IL
P2
T2

Vi _ T1 .
F2 T2
T = t + 273.
P, Pa'

Kra'

Vm3 -273

P,

-273

Pa

t,C

10.1 pavyzdys
Apskaiiuokite molekuli skaii angliargts dujose, kuri mas 4 kg, ir suraskite i duj vienos molekuls mas.
m = 4 kg

M COi = (12+ 3 2 ) 1 0 " 3 = 44-10


mol
mol
N , =6,023-10 2

mol

m0-1

Sprendimas
Angliargts duj masje esani molekuli skaii randame pasinaudoj mediagos kiekio lygtimis: v =

ir v =

. Sprsdami ias lygtis, gauname:

Mm.
m
N = N a . ra fizikini dydi vertes, apskaiiuojame molekuli skaii:
M, COn

1
4 kg
-6,023-10
547 IO23. Molekuls mas randame i lygties
mol
3
kg
44-10
mol
44-101-3 JEL
M,CO2
:
mol
mn =7,3-10 kg.
,23
N.
6,023-10
mol
Atsakymas. Angliargts dujose yra 547 IO23 molekuli, o vienos molekuls
mas lygi 7,3 IO-26 kg.
N =-

10.2 pavyzdys
Apskaiiuokite duj molekuli koncentracij normaliomis slygomis, kai slgis
1,01 IO5 Pa, o temperatra 0 C.
p = 1,01 IO5 Pa
0
t = o C; T = 273 K
_ r,

k = 1,38 "23 J/K

Sprendimas
inome, kad bet koki
idealij duj slgis priklauso tik nuo molekuli koncentracijos ir temperatros, todl i lygties p = nkT randame duj molekuli koncentracij normaliomis slygomis: n =
ra fizikini dydi vertes, apskaiiuojakT

1,01 -IO5Pa
j
123
me rezultat: n =
'
z
= 268 IO23m 3 .
1,38-10"23 -273 K
K
Atsakymas. Normaliomis slygomis bet kuri duj koncentracija lygi 268 IO23 m-3.
Sis skaiius vadinamas Lomidto skaiiumi ir nepriklauso nuo duj prigimties.
Net ir labai maame tryje duj molekuli skaiius yra milinikas. Pavyzdiui, jeigu 1 cm3 trio ind, kuriame yra vakuumas, pro mikroskopin ply kas sekund
skverbtsi milijardas oro molekuli, iki normaliojo slgio indas prisipildyt per 850
met.

Oras yra keli ri duj miinys, taiau sprendiant kai kuriuos udavinius jis
gali bti laikomas vienalytmis dujomis. inodami oro tank normaliomis slygomis
(p = 1,29 kg/m 3 ) ir remdamiesi 10.2 pavyzdio rezultatu, apskaiiuokite vidutin
oro molekuls mas.
p = 1,29 kg/m 3
n = 268 IO23 m"3

Na = 6,022 IO23 1/mol


3

Moro = 29 IO" kg/mol

W0-?

Sprendimas
Pagal molekuli koncentracijos svokos apibrim
N
n = ; ia N - molekuli skai-

w
ius tryje V, ir mediagos tankio formul p = galime urayti, kad
Nm,o.

ia m - oro mas tryje V; m0 - vidutin oro molekuls mas. Atlik


V
matematinius pertvarkius, gauname: p = nm0. I ios lygties ireikiame mQ:
P=

U9M

= 4,81-IO" 26 kg.
w 0 = . ra fizikini dydi vertes, gauname: W0 =
n
268-10
O r o molekuls mas galima apskaiiuoti ir kitokiu bdu - oro molio mas M
29-10 3 kg
- = 4,81 -"26 kg.
padalijus i Avogadro skaiiaus: W0 =
1
/
6,022-10
mol
Atsakymas. O r o molekuls mas lygi 4,81 IO-26 kg.

10.4 pavyzdys
Apskaiiuokite deguonies tank, kai t e m p e r a t r a lygi 300 K, o slgis 1,6 IO 5 Pa.
Kokia yra 200 m 3 deguonies mas tomis slygomis?
R = 8,314

V = 200 m 3

J
mol K

Pasinaudosime
3

M = M 0 , = 32 IO" kg/mol

T = 300 K
5

P = 1,6 IO Pa

Po = 1,43 kg / m
5
Po = 1,013 IO Pa
1
T
0 = 273 K

_ 9

Sprendimas

k o m e taip: p =
P0

duj

bsenos lygtimi ir mediagos tankio formulmis:


PV

PoK .

T
W
Po =TT* n

T() '

=m

V'

Lygtis pertvar-

w = pF.

ra skaitines vertes, apskaiiuojame deguonies tank tomis slygomis ir 200 m 3


trio deguonies mas:

P=
K

2 7 3 1,43 1,6 10 Pa
,
m!
=2,05
1,013 IO 5 Pa 300 K
m3

kg

m = 2 , 0 5 - -200 m 3 = 410 kg.


m

w
Taikysime M e n d e l e j e v o ir K l a p e i r o n o lygt pV = RT.
m = ME
RT
m =

p = ME
RT

I jos iplaukia, kad

ra skaitines vertes, g a u n a m e :

1,6 I O 5 P a - 2 0 0 m 3 - 3 2 I O " 3 ^

moL

= 410kg;

p =

8,314
300 K
mol-K

32 1 0 " 3 - g - - l , 6 105 Pa
,
mo
=2,05-.
m

8 , 3 1 4 - f 300 K
mol K

Atsakymas. Kai t e m p e r a t r a yra 300 K ir slgis 1,6 IO5 Pa, d e g u o n i e s tankis


lygus 2,05 kg/m 3 , o 200 m 3 d e g u o n i e s m a s - 410 kg.

10.5 pavyzdys
I n d e yra idealiosios dujos, kuri m a s mv slgis pu t e m p e r a t r a Tv I indo
ileidiama 10 % d u j , o likusij d u j absoliuioji t e m p e r a t r a p a d i d i n a m a 20 %.
Raskite, kiek k a r t p a k i t o d u j slgis inde.
m,

Sprendimas

Pi
T1
m2 = 0,9 mx
T2 = UT1

D u j bviams i n d e t a i k o m e K l a p e i r o n o lygt, todl ias b-

senas a p i b u d i n a m e taip:

P2V =
- - R T
M

?
P1

i lygi sistem m a t e m a t i k a i p e r t v a r k , g a u n a m e :

In1T2

B,
Pl

P1V=^RT1,
M

r a o m e slygoje p a t e i k t u s d u o m e n i s : - = ^ ^ - ^ ^ - = 1,08.
Pi
"I1Ti

Atsakymas. D u j slgis inde p a k i t o 1,08 k a r t o .

10.6 pavyzdys
Vandenilis laikomas 12 1 talpos b a l i o n e - 3 0 C t e m p e r a t r o j e . Balion neus
27 0 C t e m p e r a t r o s p a t a l p ir d u j o m s suilus, p r i e j o p r i j u n g t a s m a n o m e t r a s rodo,
kad slgis p a d i d j o 2 a t m . Kok slg r o d m a n o m e t r a s i pradi ir vliau?
V = 12 1 = 12 IO"3 m 3
t, = - 3 C;
T 1 = 270 K
t2 = 27 C;
T2 = 300 K
Ap = 2 a t m = 2 0,98 IO5 Pa
Pl

_ ?

P2

Sprendimas
Vandenilio pltimosi, t e m p e r a t r a i n e d a u g
pakilus, galime ir nepaisyti. Vadinasi, procesas bus izochorinis ir pagal arlio dsn:

- f
P2
T2

K c i a

= ^ r , ;
AT

ft

= ^ r
AT

ra formules fizikini dydi skaitines vertes, gauname:


2 0,98 IO 5 Pa 2 7 0 K

2-0,98-IO5Pa-300K

30K

30K

Atsakymas. Manometras rod 17,64 IO 5 Pa ir 19,6 IO 5 Pa slg.

10.7* pavyzdys
Koks yra angliargts duj molekuli vidutinis kvadratinis greitis ir molekuli
vidutin slenkamojo judjimo kinetin energija normaliomis slygomis bei 100 C
temperatroje?
iO

0 0 C;

h = 100 C;

T0 = 273 K

P0 =1,98 kg/m3

T1 = 373 K

M = M c 0 i =(12 + 32)10" 3

5
Pa = 1,013 IO Pa

D0-?

U1-?

R = 8,314

kg

mol

=44-10" 3

kg

mol

molK
TVa =6,023-10 2 3 1/mol

E0-?

E1-?

Sprendimas
D u j molekuli vidutinis kvadratinis greitis normaliomis slygomis ir 100 C
3RT0
_
3RT
Vienos molekutemperatroje randamas pagal formules: v0 = J ; V1
, M
'
VM
ls vidutin slenkamojo judjimo kinetin energija apibdinama taip:
E0 = m^0

ir E1 -

^ ' . Vienos molekuls mas apskaiiuojama pagal formul

M
m0 =--. raome inomas fizikini dydi skaitines vertes ir apskaiiuojame ieA
komus dydius:
3-8,314 273 K
mol-K
~292~
s '
- 3 kg
44-10
mol

v, =

3-8,314 - 3 7 3 K
mol K
- =460;
-3 kg
s
44-10
mol
\2

E0

44 -IO-3 3 9 2
mol I
2-6,023-10

111

s
Y ^ = 5,6 -10" 21 J; E1 =

mol

.m
44- IO"3 - M - [ 460
mol I4
sy
2-6,023-10
"

i23

- = 7,72-IO- 21 J.

mol

Atsakymas. CO 2 molekuli vidutinis kvadratinis greitis normaliomis slygomis


lygus 392 m/s, o 100 0 C temperatroje - 460 m/s. Vidutin molekuls slenkamojo
judjimo energija 0 0 C ir 100 0 C temperatroje yra 5,6 IO"21 J ir 7,72 IO"21 J.

10.8* pavyzdys
Kokios m a s s ir svorio yra oras k a m b a r y j e nakt, kai t e m p e r a t r a 7 C, ir dien,
kai t e m p e r a t r a 25 C? K a m b a r i o tris 1 0 x 8 x 4 m 3 , a t m o s f e r o s slgis n o r m a l u s
ir p e r p a r n e k i n t a .
ja = 10 8 4 m 3 = 320 m 3
I 1 = 7 0 C;
T1 = 280 K
t2 = 25 C; T2 = 298 K
P0 = 1,29 kg/m 3
P0 = 1,013 IO5 Pa
T0 = 273 K
_ 9?

OT2-

P1-I

P2-I

Sprendimas
Pagal udavinio slyg procesas yra izobarinis esant n o r m a l i a m slgiui, t o d l a b i e m atvejais o r o tankis lygus P j =

00
1j

Pi

00

0 r o

I2

m a s ir svoris tomis slygomis a p i b d i n a m i lygtimis:


T
i = v p , y-

T
z = Vp0 y , p1 = g ; P2 =

2-

r a o m e fizikini dydi skaitines vertes ir g a u n a m e :

320 m 3 1,29 -273 K


m
= 402 kg; OT2
290 K

P1 = 402 kg 9,8 = 3935 N = 3,9 k N ;


s*

320 m 3 1,29

m
298 K

-273 K
= 378 kg;

P2 = 378 kg 9,8 = 3700 N = 3,7 k N .


"
s

A t s a k y m a s . N a k t o r o m a s lygi 402 kg ir jo svoris = 3,9 kN, o d i e n o r o m a s


378 kg ir svoris 3,7 k N .

10.9 pavyzdys
Suvirinimo ceche yra 30 acetileno balion, kuri kiekvieno talpa 40 1. Visi balionai jungti b e n d r magistral. P o 12 h n u o l a t i n i o d a r b o slgis n u k r i t o n u o
13 a t m iki 7 a t m . Kiek acetileno b u v o s u v a r t o j a m a p e r 1 s? T e m p e r a t r a ceche
pastovi ir lygi 32 C, acetileno molio m a s - 26 IO -3 kg/mol.
M = Mc4>2
^ = (24 + 2) IO"3 i
= 26 IO"3 1
mol
mol
P1 = 13 IO5 Pa
V1 = 30 40 IO-3 m 3 = 1200 10" 3 m 3 = 1,2 m 3
i, = 32 C;

T1 = 305 K

P2 = I- IO Pa
V2 = V1
T2=T1
t = 12 h = 43 200 s
Aot

Sprendimas
M e n d e l e j e v o ir K l a p e i r o n o lygtis p i r m o s ir a n t r o s b s e n o s d u j o m s u r a o m a
taip:
A K

= ^ r
M

P2K=^-RT1.
M

I i lygi ireikiame mas:


_

P1V1M.
RT1

_ P2V1M

'

RT

A p s k a i i u o j a m e acetileno s n a u d a s :
Am = m, - m.

_ P1ViM
RT1

P2V1M
RT

_{PI-P2)VM
RT1

Per 1 s s u n a u d o t o acetileno m a s lygi: ^ I L - i E l ^ 2 1 Y M - _ r a fizikini dydi


t
RTtt
skaitines vertes, a p s k a i i u o j a m e acetileno s n a u d a s :
Am
(13 IO5 Pa - 7 IO 5 Pa) 1,2 m 3 26 IO -3 kg / mol
=^
= 0,17 10
t
8,31 J / m o l K 305 K 43 200 s

kg/s.

Atsakymas. Suvirinimo ceche acetileno s n a u d o s p e r s e k u n d lygios


0,17 IO"3 kg/s.
1 0 . 1 0 pavyzdys
10.1 paveiksle pavaizduotos dvi izobaros, atitinkanios slg p , = const ir p2 = const. Kuris slgis yra didesnis?
Sprendimas
Grafike n u b r t a m e izoterm ( T = const).
Izobar, atitinkani p2 = const, ji k e r t a ties did e s n e t r i o v e r t e n e g u izobar, atitinkani
P1 = const, t. y. V2 > Vv Pagal Boilio ir M a r i o t o
dsn P1V1 = P2V2, a r b a
Kadangi

V2 > V1,

Pl = YL

V1
tai p2 < pv

Atsakymas. Pirmosios izobaros slgis didesnis


Oi >)

10.2, a paveiksle pateiktas idealij duj bsenos kitimo grafikas V, T koordinai sistemoje. Pavaizduokite proces p, V ir p, T koordinai sistemose.

Sprendimas
Sprendiant tokio pobdio udavin, pirmiausiai reikia isiaikinti, kaip kinta
duj bsenos p a r a m e t r a i atskirose grafiko dalyse ir kiekvienai grafiko daliai pritaikyti idealij duj dsnius.
1 2 dalyje: p = const - procesas izobarinis (V ir T didja);
2 3 dalyje: T = const - procesas izoterminis (V maja, p didja);
3 > 1 dalyje: V = const - procesas izohorinis (T ir p maja).
Dabar belieka nubraiyti udaro proceso grafikus atskirose p, V (10.2, b pav.) ir
p , T (10.2, c pav.) sistemose.

K a i t i n a m o s d u j o s p e r j o i 1 b s e n o s 2 b s e n . K a i p p a k i t o j tris, jeigu m a s
liko ta pati (10.3 pav., a ) ?
Sprendimas
a)

pi

b)

10.3 pav.

iame udavinyje pirmiausia p e r takus 7 ir 2 nubriame izochoras (10.3 pav., b).


Per tak 2 einanti izochora su abscisi aimi s u d a r o maesn k a m p a , negu izochora, einant p e r tak 1 ( a 2 < o).
Remdamiesi d u j bvio lygtimi " ~ r

const, gauname: =

co

^ s t . 10.3 paveiks-

lo, b, matyti, kad = tga; ia - tiess posvyrio abscisi a k a m p a s . Vadinasi,


const
t g a = Kuo turis maesnis, tuo kampas didesnis. D a r o m e ivad, kad F 1 < V2.
Atsakymas. D u j a s kaitinant, j tris p a d i d j o .

10.13 pavyzdys

<r>
Il

Kol o r o b u r b u l i u k a s n u o e e r o d u g n o pakilo iki paviriaus, jo tris trigubai padidjo. K o k i o gylio tas eeras?
Sprendimas
5
Pa
P atm = I - I O
3
3

i n o d a m i , kad v a n d e n s slgis e e r o d u g n
P = IO kg/m
2
a p i b d i n a m a s lygtimi p = pgh, u r a o m e b u r b u g = 9,8 m/s
liuko b s e n e e r o dugne: mx = m;
Px =Patm + Pgh; V1 = V; T1 = T, o paviriuje:
m2 = m; P2= palm; V2 = 3V:; T2 = T. Taikome Boilio ir M a r i o t o dsn (nes d u j m a s
ir t e m p e r a t r a n e k i n t a ) P 1 F 1 = P2V2. P a s t a r j lygt p r i t a i k o r o b u r b u l i u k u i ,
g a u n a m e : (p atm + pgh)V = patm3V. Lygt m a t e m a t i k a i p e r t v a r k , g a u n a m e e e r o

gylio iraik: h = ^Patm Pavm _ 2 pai -. r a o m e fizikini dydi vertes ir apskaiiuoPS


Pg
2-IO5Pa

j a m e e e r o gyl: h =
IO

= 20 m.

kg
3

9 8 -2
m
's
Atsakymas. E e r o gylis 20 m.

10.14 pavyzdys
Cilindre, u d a r y t a m e stmokliu, yra oras. Stmoklio svoris 60 N, jo skerspjvio
plotas 20 cm 2 , a t m o s f e r o s slgis IO5 Pa. K o k i o svorio svarst reikia udti ant stmoklio, kad cilindre esanio o r o tris s u m a t p e r p u s ? T e m p e r a t r a pastovi, trinties n e p a i s o m e .
P = 60 N
S = 20 cm 2 = 20 10- m 2
p0 = IO 5 Pa

Prie u d e d a n t svarst, cilindre esanio o r o slgis P 1 = P o + ^

V2=O,SV1=^
T1=T2

Sprendimas

= T

~ slgis p o stmokliu j , o t-

ris lygus V1. U d j u s svarst, slgis cilindre b u s


P P1
f - s v a r s i o s u d a r o m a s slgis

P1-?
o turis V

V1
- - . K a d a n g i udavinio slygoje n u r o -

d o m a , k a d t e m p e r a t r a yra pastovi, o m a s nekinta, todl t a i k o m e Boilio ir Marioto dsn/J 1 F 1 = P2V2, a r b a [

=(#>

Pastar

3 M 1YStI pertvar-

k m a t e m a t i k a i ir ra fizikini dydi vertes, r a n d a m e svarsio svor P1: P1 =


PaS

+ P;

P1 = IO5 Pa 20 I O 4 m 2 + 60 N = 260 N.

Atsakymas. Kad duj tris sumat perpus, reikia udti 260 N svarst.

10.15 pavyzdys
Grafikai pavaizduokite d u j tankio priklausomyb n u o t e m p e r a t r o s vykstant izobariniam procesui.
Sprendimas
m
Abi Mendelejevo H a p e i r o n o lygties pV = RT
M
p u s e s d a l i j a m e i t r i o V ir, m a t e m a t i k a i p e r tvark, gauname: P =

Vadinasi, p T = ^ -

(1).

Procesas izobarinis (p = const), tad deinioji 1


lygties pus yra pastovi, t. y. p T = const. R e m damiesi iais samprotavimais, n u b r i a m e tok grafik, koks p a r o d y t a s 10.4 paveiksle.

10.1. Kurios molekuls atmosferoje j u d a greiiau: deguonies ar azoto? Kodl?


10.2. Kur daugiau molekuli: 50 m 3 trio kambaryje, kai atmosferos slgis normalus ir t e m p e r a t r a lygi 20 C, ar 200 cm 3 trio vandens stiklinje. Atsakym
pagrskite.
10.3. Apskaiiuokite helio, azoto ir anglies dioksido duj vidutin kvadratin greit
bei vidutin slenkamojo judjimo kinetin energij normaliomis slygomis.
10.4. Kodl kriptono duj, kuri pripildomos elektros lempos, slgis turi bti
maas?
10.5. Kokia yra duj temperatra, kai j slgis 10 kPa, o molekuli koncentracija
IO m" 3 ?
24

10.6. Vandenilio slgis 100 kPa, o molekuli koncentracija IO25 m - 3 . Apskaiiuokite vandenilio t e m p e r a t r ir jo molekuli vidutin kvadratin greit.
10.7. 500 cm 3 trio ind prileista duj, kuri t e m p e r a t r a 23 C, o slgis
180 m m H g . Kiek duj molekuli yra inde?
10.8. Kada ledas gali bti ildytuvu? Atsakym pagrskite.
10.9. K molekulins kinetins teorijos poiriu apibdina absoliuioji temperatra? Paraykite, kaip ji susijusi su Celsijaus t e m p e r a t r a .
10.10. Kosmins mediagos tankis lygus nuliui. Koki t e m p e r a t r rodys termometras atviroje kosminje erdvje? Kodl?
10.11. Pagal iuolaikinius molekulins kinetins teorijos duomenis atmosferoje
yra molekuli, kuri greitis didesnis u pirmj kosmin greit. Kokios dl to galimos pasekms?
10.12. Kuriuose atmosferos sluoksniuose oras artimesnis idealiosioms dujoms:
prie ems paviriaus ar dideliame auktyje? Atsakym pagrskite.
10.13. Staigiai stumteljus stmokl, cilindre esanio oro tris sumajo penkis
kartus. A r galima teigti, kad oro slgis cilindre padidjo penkis kartus? Atsakym
pagrskite.
10.14. Nubraiykite duj izotermas iose koordinai ayse: p, V\ V, T ir p, T.
10.15. Kokia savybe pasiymi t e m p e r a t r a ? Apibdinkite tai, remdamiesi molekuline kinetine teorija.
10.16. Dujinis t e r m o m e t r a s - tai prie stovo dugnu vir pritvirtinta ir kamiu
ukimta kolba. Pro kamt ivestas stiklinis vamzdelis, kurio apatinis galas leistas
stiklin su vandeniu, a) Kaip keisis vandens stulpelio auktis vamzdelyje, keiiantis
oro temperatrai? b) Kodl io t e r m o m e t r o parodymai nra tiksls? c) Kokio skysio reikia pilti t e r m o m e t r , kad jo parodymai bt tikslesni?
10.17. Ceche susikaup vandens gar, chloro ir amoniako. Kur reikia taisyti
ventiliatori - prie lub ar prie grind? Atsakym pagrskite.
10.18. p, K koordinai sistemoje nubraiykite i mediag izotermas: a) 0,5 g
vandenilio, kurio t e m p e r a t r a 0 0 C ir 100 0 C; b) 15,5 g deguonies, kurio temperatra 27 0 C ir 190 C.
10.19. Kodl pakaitinta medicinin t a u r prisisiurbia prie kno?

10.20. 40 1 talpos balione yra 2,6 kg deguonies. Kokiai t e m p e r a t r a i esant


atsiranda pavojus, kad balionas gali sprogti, jeigu didiausias leistinas slgis yra
50 IO5 Pa?
10.21. Kuris i grafik (10.5 pav.), vaizduojani tos paios mass duj izocho-

10.22. Kuris i grafik (10.6 pav.), vaizduojani tos paios duj mass izoterminius procesus, atitinka auktesn t e m p e r a t r ? Kodl?
10.23. Dyzelinio variklio cilindre oras suslegiamas nuo 0,8 IO5 Pa iki 30 IO5 Pa
ir jo tris sumaja nuo 7,5 1 iki 0,5 1. Iki kokios temperatros kaista oras suspaudimo takto pabaigoje, jeigu i pradi t e m p e r a t r a b n a 47 C?
10.24. Metal autogeniniam suvirinimui n a u d o j a m o s vandenilio ir deguonies dujos. Jos laikomos 0,1 m 3 balionuose, pripildytuose iki 4 IO5 Pa slgio 0 0 C temperatroje. Apskaiiuokite balione esani duj mas.
10.25. Dyzelinio variklio cilindre, baigiantis siurbimo taktui, siurbto oro temp e r a t r a yra 40 C, o slgis - 80 kPa. Kokia bus oro t e m p e r a t r a baigiantis suspaudimo taktui, kai slgis padids iki 3,5 MPa, o tris
sumas 15 kart?
pn
10.26. elektros lemp gamykloje buvo prileista 5,065 IO4 Pa slgio azoto 15 0 C temperatroje.
Iki kokios temperatros kaito azotas lempai degant,
jeigu slgis pakilo iki 1,1 IO5 Pa?
10.27. Kodl suslgt duj balionai gali sprogti, o vamzdiai su didelio slgio dujomis io pavojaus nekelia?
10.28. Takai A ir B (10.7 pav.) vaizduoja dvi
tos paios mass duj bsenas. Kuris takas atitinka auktesn t e m p e r a t r ? Kokiais procesais vien i bsen galima pakeisti kita?

y
10 7 oav

10.29. Udarame inde yra iki 400 kPa suslgt duj. Koks slgis bus iame inde,
3
atsukus iaup ir aplink itekjus duj mass?
10.30. Balione buvo 12 kg duj, kuri slgis IO7 Pa. Atsukus iaup, slgis balione sumajo iki 2,5 IO6 Pa. Kiek duj ileista i baliono? Temperatra nekito.
10.31. D u j slgis 4 1 talpos inde lygus 200 kPa, o 6 1 talpos inde - 100 kPa. Koks
bus duj slgis, tuos indus sujungus? Temperatra abiejuose induose vienoda ir
nekinta.
10.32. Balione yra 35 1 20 MPa slgio oro. K o k j tr vandens galima istumti io
baliono oru i povandeninio laivo cisternos, kai laivas yra 15 m gylyje?
10.33. 40 1 talpos balion kompresoriumi kas minut pumpuojama 4 m 3 atmosferos oro. Per kiek laiko balione susidarys 12 atm slgis?
10.34. 200 cm 3 trio inde yra 755 m m H g slgio oro. I indo jis p u m p u o j a m a s
siurbliu, kurio kameros tris 40 cm 3 . Koks bus oro slgis po keturi siurblio stmoklio eig?
10.35. 10.8 paveiksle pavaizduotos dvi izobaros, atitinkanios slg P1 ir p2. Kuris
i slgi yra didesnis? rodykite tai.

10.36. Kok tur uims dujos, kai j temperatra pakils iki 67 C? Yra inoma,
kad 27 0 C temperatros i duj tris lygus 5 1.
10.37. 27 0 C temperatros anglies dioksidas uima 560 cm 3 tr. Koks bus i
duj tris, kai temperatra nukris iki 0 C, o slgis nepakis?
10.38. p, V koordinai sistemoje nubraiykite izochorini proces grafikus, kai
V1 = 5 1, V2 = 3,5 1.
10.39. Kai temperatra lygi 17 C, duj slgis udarame inde yra 60 kPa. Koks
bus t duj slgis, kai temperatra nukris iki - 1 7 C?
10.40. Esant 0 0 C temperatrai, oro slgis litavimo lempoje lygus 2,5 IO5 Pa.
Koks bus oro slgis lempoje, kai jos rezervuaras ils iki 54 0 C? O r o mas maai
kinta.

10.41. 10.9 paveiksle pateiktas idealij duj bsenos kitimo grafikas. Pavaizduokite j koordinai p , T bei V, T sistemose.

10.42. 10.10 paveiksle parodyta, kaip kinta tam tikro kiekio idealij duj bsena. udar cikl pavaizduokite koordinai p , T bei V. T sistemose.
10.43. Normalaus atmosferos slgio deguonis 250 K temperatroje uima 500 1
tr. Apskaiiuokite to deguonies mas.
10.44.* Kaip nustatyti duj tank, nematuojant j trio ir mass? Duj chemin
formul laikykite inoma.
10.45.* Apskaiiuokite atmosferos oro tank 10 km auktyje vir jros lygio, kur
temperatra lygi - 43 0 C, o slgis 3 IO 4 Pa. Jros lygyje atmosferos slygos norma10.46.* 2,2 IO5 Pa slgio ir 13 0 C temperatros duj tankis lygus 2,4 kg/m 3 . T
duj molekuls sudarytos i anglies ir vandenilio atom. Kokios tai dujos?
10.47.* Kintant tam tikros mass duj bsenai, j slgis maja, o temperatra
didja. Kaip kinta duj tris? Atsakym pagrskite.
10.48.7 IO5 Pa slgio bei 290 K temperatros dujos uima 0,5 m 3 tr. Kokioje
temperatroje tos dujos uims 1,8 m 3 tr sukeldamos 2,2 IO5 Pa slg?
10.49.750 m m H g slgio bei 16 0 C temperatros dujos uima 2 1 tr. Kok tr
jos uims normaliomis slygomis?
10.50.1000 m m H g slgio ir 15 0 C temperatros vandenilis uima 3 1 tr. Kai
vandenilis suslegiamas tiek, kad jo tris pasidaro lygus 1,8 1, temperatra pakyla iki
27 0 C. Koks tada yra vandenilio slgis?
10.51.* Duj triui sumajus 1,6 karto, j slgis padidjo 110 kPa, o absoliuioji
temperatra - 8 %. Koks buvo pradinis duj slgis?
10.52.* Kiek oro (kilogramais) ieis i 100 m 3 trio kambario, kai temperatra
jame pakils nuo 12 0 C iki 27 C? Atmosferos slgis lygus 102 kPa.
10.53.1 1 talpos inde yra 11 kg deguonies, kurio temperatra lygi 12 C. Apskaiiuokite to deguonies slg.

11. G a r s a v y b s . O r o d r g m
Dujos lengvai susispaudia. Jos gali plstis neribotai, neilaiko
formos ir trio.
Molekuls erdvje juda dideliu greiiu imtais metr per sekund.
Duj molekuls, atsitrenkdamos indo sieneles, sukelia slg
dujose.

U ^ L1rJJ _

Garavimas - tai netvarkingai judani molekuli, esani


skysio paviriuje, perjimas i skysio garus.
Skysio garavimo sparta priklauso nuo skysio ries, jo paviriaus ploto, temperatros ir papildom faktori (pvz., ptimo,
vjo ir t. t.).
Virimas - tai skysio virsmas garais skysio viduje. Skysio virimo slyga yra tokia:
u
Ps - Po + PSn +

; ia ps - soij gar slgis;

p0 - normalusis atmosferos slgis; h - skysio gylis; p - skysio


2
tankis; - Laplaso slgis, - skysio tempimo koeficientas
K
(randamas lentelse); R - burbuliuko kreivumo spindulys.
Kondensacija - molekuli grimas i gar skyst. Dinamin pusiausvyra - reikinys,
kuriam esant i skysio ilekiani molekuli skaiius lygus per t pat laik i gar
skyst grtani molekuli skaiiui.
Sotieji garai - tai garai, esantys dinaminje pusiausvyroje su skysiu.
Soij gar tankis - gar kiekis Im 3 oro, kai skystis yra pusiausviras su savo garais:
n

Po=

Soij gar slgis - nuo trio nepriklausantis gar slgis, kai skystis yra pusiausviras
su savo garais.
Po =

nkT

'>

Po:

mRT
MV

Soij gar slgio priklausomyb nuo temperatros,


prieingai nei pastovaus trio idealij duj priklausomyb, nra tiesiogiai proporcinga. Temperatrai kylant, soij gar slgis didja greiiau negu idealij
duj (kreivs dalis AB). Taip yra todl, kad kaitinant
didja soij gar koncentracija. Pagrindinis skirtumas
tarp idealij duj ir soij gar yra tas, kad, kintant
udarame inde esani gar temperatrai, kinta gar
mas. Dalis skysio igaruoja arba dalis gar kondensuojasi.
Kai visas skystis igaruoja, toliau kaitinami garai nustoja bti soiaisiais ir j slgis pasidaro tiesiogiai proporcingas absoliuiajai temperatrai (kreivs dalis ).

0r

Sotieji

Ldr**

_
Kylant skysio temperatrai, didja soij gar slgis, taip
pat ir j tankis. Skysio, pusiausviro su savo garais, tankis,
atvirkiai, maja, nes kaitinamas skystis pleiasi. Skysio
kreiv leidiasi emyn, o garus atitinkanti kreiv kyla auktyn. Esant kritinei temperatrai Tk, abi kreivs susijungia skysio tankis pasidaro lygus gar tankiui.

Absoliuioji oro drgm - vandens gar kiekis, esantis 1 m3 oro. Vandens gar dalinis
slgis - tai toks vandens gar slgis, kuris bt jeigu vis kit duj nebt.
\p] = Pa;
\p] = mmHg.
Santykin oro drgm - ore esani vandens gar dalinio slgio (p) ir oro temperatros soij vandens gar slgio (p0) santykis, ireiktas procentais:
= 100%, arba = 100%.
Pa
Po
Rasos takas - tai temperatra, kurioje garai virsta soiaisiais. [fr] = C;

[] = K.

11.1 pavyzdys
Tarkime, oro t e m p e r a t r a 25 C, santykin drgm 59 %. Raskite absoliuij
drgm ir rasos tak. KJek vandens isiskirt i kiekvieno kubinio m e t r o oro, jeigu
t e m p e r a t r a nukrist iki 11 C?
25 0 C
= 59 % = 0,59
i , = 11 0 C
V = 1 m3
Am - ?
t =

Sprendimas

Lentelse randame, kad 25 0 C t e m p e r a t r o j e soij gar tankis p 0 = 23 g/m 3 . Absoliuij drgm ireikiame i
formuls p = 0 . ra fizikini dydi vertes, apskaiiuoj a m e rezultat: p = 0,59-23 g/m 3 = 13,6 g/m 3 .
Soij vandens gar slgio p ir tankio p priklausomybs nuo temperatros lentelje randame, kad 1 m 3 oro 16 0 C t e m p e r a t r o j e yra
prisotintas 13,6 g vandens. Tai ir bus rasos takas.
11 0 C t e m p e r a t r o j e soij gar tankis P u l =IOgZm 3 . Tuomet isiskyrs vandens kiekis rasos pavidalu bus lygus Am = (p 0 - p01 )V;
Am = (13,6 g/m 3 - 1 0 g/m 3 )l m 3 = 13,6 g.
Atsakymas. I kiekvieno kubinio metro oro isiskirt 13,6 g vandens.

Kambario tris 120 m 3 , jo t e m p e r a t r a 15 C, santykin drgm 60 %. Soij


gar slgis mintoje t e m p e r a t r o j e 12,8 m m H g . Raskite kambario ore esani vandens gar mas.
V = 120 m 3
0
t = 15 C
p0 = 12,8 m m H g = 1,68 IO5 Pa
= 60 % = 0,6

Sprendimas
I lenteli suinome, kad 15 0 C t e m p e ratroje soij gar tankis yra
1,28 IO -2 kg/m 3 . i n o d a m i santykin oro

drgm, r a n d a m e vandens gar kiek kambaryje: m = pV.


2

Kadangi

p = 0 ,

tai

m = 0 ; m = 0,6 1,28 10" kg/m 120 m = 92,16 10" kg=0,92 kg.


Atsakymas. Nurodytomis slygomis kambario ore yra 0,92 kg vandens gar.

11.3 pavyzdys
Orui atvsus nuo 16 0 C iki 10 0 C, i kiekvieno jo kubinio m e t r o isiskyr 1,5 g
vandens. Kokia buvo santykin oro drgm 16 0 C t e m p e r a t r o j e ?
Z1 = 16 0 C
t 2 = 10 0 C
m
= 1,5 kg/m

Sprendimas
Pagal udavinio slyg 10 0 C t e m p e r a t r o j e oras buvo
prisotintas vandens gar.
Lentelje r a n d a m e vandens gar, sotinani or 10 0 C
temperatroje, tank p01: p01 = 9 , 4 IO -3 kg/m 3 .
Prie jo pridj i kiekvieno kubinio m e t r o oro isisky-

m
rsio vandens kiek ^ J ' g a u n a m e gar tank ore 16 C t e m p e r a t r o j e , t. y. absoliuij oro drgm:
_

P = Poi + ~ R a d lentelje 16 C t e m p e r a t r o j e or sotinani gar tank}


p 0 =13,6 IO -3 kg/m 3 , apskaiiuojame santykin oro drgm:
9,4 I O " 3 M + 1 , 5 . 1 0 " 3 M
p
P o i +m
V
m
Si-100 % = 80'
= J100 %; =
!-100'
9 =
Po
13,6 IO"3
m
Atsakymas. Santykin oro drgm 16 0 C t e m p e r a t r o j e lygi 80

11.41" pavyzdys
Koks yra v a n d e n s gar tankis 10 0 C t e m p e r a t r o j e , jeigu t gar slgis lygus
1227 Pa?
t = 10 C; T = 283 K
p = 1227 Pa
_

Sprendimas
Nordami

rasti v a n d e n s

gar

tank

duotomis

slygomis, t a i k o m e M e n d e l e j e v o ir K l a p e i r o n o lygt:
m
oRT
pV = R T . Padalij abi lygties puses i V, gauname: p =
. I ia iekomas tankis
M
M
pM .
ir M = M^0 = 2 1 kg/mol + 1 6 10"-' kg/mol = 18 IO j kg/mol.
lygus p :
RT
r a fizikini dydi vertes, a p s k a i i u o j a m e rezultat:
1227 Pa 18 10"- 3 kg
. m o U 9,4.10"3-.
m
283 K
8,31
molK
Atsakymas. V a n d e n s gar tankis n u r o d y t o m i s slygomis lygus 9,4 10

kg/m 3 .

11.5* pavyzdys
Vilniaus radijas p r a n e , k a d o r o t e m p e r a t r a d i e n bus 20 0 C, santykin o r o
d r g m 70 %, o nakt t e m p e r a t r a sieks 10 C. Nustatykite, ar ikris rasa? Jei taip,
tai kiek v a n d e n s isiskirs i kiekvieno k u b i n i o m e t r o o r o ?
i,

t2
F

=
=
=
=

20 0 C
70 % = 0,7
10 0 C
I m j

Sprendimas
A r ikris rasa, priklauso n u o d i e n o r e esanio v a n d e n s
gar kiekio santykio su soij v a n d e n s gar kiekiu nakt.
Jei d i e n o r e yra d a u g i a u v a n d e n s g a r nei reikia orui sotinti nakt, rasa ikris, ir atvirkiai.
Pirmiausia nustatysime, koks gar kiekis o r e b u s dien.

I lentels suinome, kad 20 0 C t e m p e r a t r o s soij gar tankis p 01 = 17,3 g/m".


T u o m e t d i e n b u s gar, kuri tankis P 1 = p 01 . r a o m e reikmes ir apskaiiuojam e : P1 = 0,7 17,3 g/m 3 = 1 2 , 1 1 g/m 3 . L e n t e l j e r a n d a m e , kad nakt, kai t e m p e r a t r a
lygi 10 0 C, soij v a n d e n s gar tankis p 02 9,4 g/m . Tiek reikia gar, kad 10 0 C
t e m p e r a t r o s o r e esantys v a n d e n s garai b t sots. Taigi dien gar bus d a u g i a u
nei reikia: P1 > p 02 . Vadinasi, rasa ikris, ir i kiekvieno kubinio m e t r o o r o isiskirs
(susikondensuos) Am v a n d e n s : Am = A p F = (P1-P02)Vtes, g a u n a m e :

ra fizikini dydi ver-

Am (12,11 g/m 3 - 9 , 4 g/m 3 ) l m 3 = 2 , 7 1 g;

Atsakymas. R a s a ikris. I kiekvieno kubinio m e t r o o r o s u s i k o n d e n s u o s 2,71 g


vandens.

Kai o r o t e m p e r a t r a 36 C, soij v a n d e n s gar slgis lygus 5,945 kPa. K a m


lygi 1 m 3 o r o m a s ? Santykin o r o d r g m 80 %, slgis n o r m a l u s .
t = 36 C;
T = 309 K
P0 = 5,945 kPa = 5,945 IO3 P a
p = 101,3 kPa = 101,3 IO3 Pa
= 80 % = 0,8
K = 1 m3
m

Sprendimas
O r o m a s lygi sauso o r o ir j a m e esani
v a n d e n s gar masi sumai: m = Tti1 4- m2.
ias m a s e s ireikiame i b s e n o s lygties:

m, =MlElK. r m i = ^2Pi^ ^ y a n ( j e n s g a _
RT
RT
r slgis lygus P1 = 0 . Sauso o r o slgis p2 = p -P1= p - 0 T u o m e t d r g n o o r o
-
,
,
MlCftp0K + M J p - ..) V
trio v i e n e t o m a s e bus lygi m = -

RT
ia M1 =

18 IO"3 kg/mol; M 2 = M

= 29 IO' 3 kg/mol.

r a o m e reikmes ir apskaiiuojame m:
18-10 -3 kg 0,8 5,945 IO3 Pa Im 3 + 29 ,-310_ k g . (101.3 IO3 Pa - 0,8 5,945 IO3 Pa)
mol
mol
w ='12 kg.
8,31
309 K

molK

Atsakymas. D u o t o m i s slygomis o r o m a s lygi apytiksliai 1,12 kg.

11.1. K o d l v a n d u o a t v i r a m e inde visada b n a vsesnis u aplinkos o r ?


11.2. K o d l plaukikas, ijs i v a n d e n s , jauia alt, ypa puiant vjui?
11.3. Kodl lyjant oras atvsta?
11.4. Pelktose vietose kart o r ksti sunkiau n e g u sausose. K o d l ?
11.5. Paaikinkite, kodl, vilkint drabuiu, k u r i o sudtyje yra gumos, sunkiau
ksti kart.
11.6. K o d l altu o r u lang stiklai a p r a s o j a tik i k a m b a r i o p u s s ?
11.7. Kodl, n u k r i t u s o r o t e m p e r a t r a i k a m b a r y j e , j u n t a m a d r g m ?
11.8. Kaip susidaro rasa ir r k a s ?
11.9. K o d l p o kartos d i e n o s ikrinta gausiau rasos?
11.10. Kodl apsiniaukusiu o r u nakt n e b n a rasos?
11.11. 6 m 3 o r o 19 0 C t e m p e r a t r o j e yra 51,3 g v a n d e n s gar. Apskaiiuokite
absoliuij ir santykin o r o d r g m .
11.12. O r o t e m p e r a t r a 20 C, rasos takas 12 0 C. K o k i a yra absoliuioji ir santykin o r o d r g m ?

11.13. O r o t e m p e r a t r a 23 , santykin drgm 45 %. Raskite absoliuij oro


drgm ir rasos tak.
11.14. Kuriuo atveju santykin oro drgm gali padidti netgi sumajus absoliuiajai drgmei?
11.15. O r o t e m p e r a t r a patalpoje 25 C, santykin drgm 70 %. Kiek vandens
isiskirs i kiekvieno kubinio m e t r o oro, temperatrai nukritus iki 16 C?
11.16. Vakare paeerje oro t e m p e r a t r a 18 0 C, santykin drgm 75 %. Kokioje
t e m p e r a t r o j e paryiais turt susidaryti rkas?
11.17. O r o t e m p e r a t r a 22 C, santykin drgm 60 %. A r atsiras rasa, temperatrai nukritus iki 16 C? Iki 11 C? Jeigu taip, kiek vandens isiskirs i kiekvieno
kubinio m e t r o oro?
11.18. 6 0 C t e m p e r a t r o j e oro santykin drgm lygi 55 %. A r susidarys erknas, t e m p e r a t r a i nukritus iki - 1 C? iki - 3 C? Jeigu taip, kiek drgms isiskirs
i vieno kubinio m e t r o oro?
11.19. Temperatrai nukritus nuo 27 0 C iki 10 C, i kiekvieno kubinio m e t r o
o r o isiskyr 8 g vandens. Kokia buvo santykin oro drgm esant 27 0 C temperatrai?
11.20.* Kambaryje, kurio matmenys 6 x 4 x 3 m 3 , oro t e m p e r a t r a yra 15 C,
santykin d r g m 80 %. Kiek vandens j a m e isiskirs, t e m p e r a t r a i nukritus iki
10 C? Keliais laipsniais reikia pakelti oro t e m p e r a t r , kad santykin drgm sumat iki 60 %?
11.21.* Kiek vandens gali igaruoti kambar, kurio matmenys 10 8 4,5m 3 ,
jeigu: a) oro t e m p e r a t r a 22 C, o santykin drgm 70 %; b) oro t e m p e r a t r a
25 C, o rasos takas 11 C?
11.22.* Koks yra vandens tankis 29 0 C ir 70 0 C t e m p e r a t r o j e , jeigu t gar
slgis atitinkamai lygus 4 kPa ir 31,4 kPa?
11.23.* Koks yra vandens gar slgis 18 C, 29 C, 50 0 C temperatroje, jeigu t
gar tankis atitinkamai lygus 15,4 IO"6 g/m 3 ; 0,0258 g/dm 3 ; 83,2 g/m 3 ?
11.24.* O r o burbuliukas, kurio skersmuo 0,1 mm, yra 2 m gylyje. Apskaiiuokite
slg burbuliuke, kai atmosferos slgis normalus. Vandens paviriaus tempimo
koeficientas lygus 0,073 N/m.

12. Skysio paviriaus savybs


Skysio molekuls yra viena alia kitos; skysio spdumas maas.
Skysiai yra taks, jie neilaiko savo formos (gyja form indo,
kuriame yra), bet ilaiko pastov tr.

Paviriaus tempimo koeficientas

Skysio pavirius bna stabilios pusiausvyros,


kai jo potencin energija minimali. Maiausi
potencin energij gyja skysiai, kuri paviriaus plotas yra maiausias, t. y. rutulio formos.
Todl i form stengiasi gyti lietaus ir rasos
laai, gyvsidabrio laeliai ant stiklo ir t. t.
Jga, kuria besistengiantis susitraukti skysio
pavirius veikia j ribojant kontr, vadinama
paviriaus tempimo jga.
tai fizikinis dydis, lygus jgos F, kuria skysio

pavirius veikia kontr, santykiui su to kontro ilgiu /: = ; [] = .


/
m
Drkinimas - tai reikinys, kuris atsiranda dl skysi ir kietj kn molekuli tarpusavio traukos.
Drkinanio skysio
Nedrkinanio skysio
slyio kampas
f

slyio kampas

< 90
> 90.

Kapiliariniai reikiniai - tai skysio pakilimas arba nusileidimas plonais vamzdeliais.

,
2a
n = - skysio pakilimo kapiliariniame vamzdelyje formul; - skysio paviriaus
tempimo koeficientas, p - skysio tankis, R - kapiliaro spindulys, g = 9,8 m/s2.
Skystis nustoja kilti kapiliaru tada, kai paviriaus tempimo jga tampa lygi sunkio jgai, veikianiai pakilusio skysio stulpel: 2nRo = mg, bet m = pV; V = Sh ir S = kR2.

Skysio sluoksniu judjimas


Tarp skysi sluoksni, judani nevienodais greiiais, pasireikia vidin trintis, arba klampa, nes atsiranda jgos, veikianios skysio paviri liestins
kryptimi. Greiiau judantis sluoksnis veikia liau
judantj greitinania jga, o liau judantysis veikia greitesnij stabdania jga. Vadinasi, klampos
jga tarp dviej skysio sluoksni yra tiesiogiai proporcinga t sluoksni greii skirtumui :, j susilietimo plotui S ir atvirkiai proi
Ai-!
porcinga atstumui tarp i sluoksni ,: Fa = | S.
Av
Ns
IN
Im
n s.
= 11,- = 1i Pa
N =
,
L J

1 m 2 1 m/s
m vadinama dinamins klampos koeficientu.
Skysi klampa priklauso nuo temperatros: temperatrai kylant, klampa maja.
Prietaisai klampai matuoti vadinami viskozimetrais.

/ N lR

v P,

Paveiksle parodyta: skysio tekjimas vamzdiu (a), laminarinis skysio tekjimas (b)
ir jo greii pasiskirstymas (c), turbulentinis tekjimas (d) ir jo greii vidurki pasiskirstymas (e).

12.1 pavyzdys
Apskaiiuokite p a p i l d o m slg muilo burbule, kurio spindulys 2 cm. Muilo paviriaus plvels t e m p i m o koeficientas 0,043 N/m.
R = 2 cm = 2 IO-2 m
= 0,043 N/m
Ap-

Sprendimas
P a p i l d o m slg muilo b u r b u l e r a n d a m e i lygties
4
Ap =. B u r b u l riboja iorinis ir vidinis pavirius,
R
todl lygtyje r a o m e 4, o ne 2.

N
4 0,043
ra fizikini dydi skaitines vertes, g a u n a m e : Ap =
= 0,86 Pa.
0,02 m
Atsakymas. Muilo b u r b u l e susidaro p a p i l d o m a s slgis, lygus 0,86 Pa.

12.2 pavyzdys
Kok d a r b reikia atlikti norint ipsti muilo burbul, kurio s k e r s m u o 4 cm?
Muilo plvels t e m p i m o koeficientas 0,043 N/m.
d = 4 cm = 4 IO"2 m
= 0,043 N/m
A _ ?

Sprendimas
Atliktas d a r b a s lygus skysio paviriaus laisvosios
energijos pokyiui: A = AE = 2o AS; ia AS - vieno
paviriaus p l o t o pokytis.

Kadangi AS = 4 R2, tai d a r b a s A = 2 4 R2 = 2 id 2 , nes R =

. ra fiziki-

ni dydi vertes, g a u n a m e iekom rezultat:


A = 2- 0,043 3,14 16 IO - 4 In 2 = 432 IO - 6 J = 432 p j .
m
Atsakymas. N o r i n t ipsti n u r o d y t o dydio muilo burbul, reikia atlikti 432 p j
darb.

12.3 pavyzdys
M a t u o j a n t 288 K t e m p e r a t r o s muilo tirpalo paviriaus t e m p i m o koeficient,
buvo n a u d o j a m a s d i n a m o m e t r a s ir 12 cm skersmens 20 g m a s s vielos iedas. i e d
atpliant n u o skysio paviriaus, d i n a m o m e t r a s r o d 0,227 N jg. Kokia g a u t a
paviriaus t e m p i m o koeficiento reikm?
d = 12 cm = 0,12 m
m = 20 g = 0,020 kg
g = 9,8 m/s 2
F = 0,227 N
- ?

Sprendimas
D i n a m o m e t r o spyruokls t a m p r u m o jg F atsveria iedo sunkio jga ir paviriaus t e m p i m o jg, veikiani iedo iorin ir vidin apskritim, atstojamoji,
t. y. F = mg + 2 do. I ios lygties r a n d a m e :

F Ttis
. r a o m e fizikini dydi skaitines vertes:
2nd
0,227 N - 0 , 0 2 k g - 9 , 8 -

2-3,140,12m

o,04 N/m.

Atsakymas. D i n a m o m e t r u i m a t u o t a s paviriaus t e m p i m o k o e f i c i e n t a s lygus


0,04 N/m.

12.4* pavyzdys
kok aukt pakyla v a n d u o 0,20 m m skersmens stikliniame kapiliare? Slyio
k a m p a s lygus 30, t e m p e r a t r a 288 K.
0 = 30
d = 0,20 m m = 2 1 0 " m

g = 9,8 m/s 2
= 0,072 N/m
p = IO3 kg/m 3

h - ?

Sprendimas
Skysio pakilimo arba nusileidimo auktis

kapiliare

a p s k a i i u o j a m a s pagal f o r -

mul h = c o s O

(1), jeigu skysio meniskas yra sferos n u o p j o v o s f o r m o s .

gpR
Jeigu laikoma, kad skystis visikai d r k i n a ( a r b a visikai n e d r k i n a ) kapiliaro
sieneles, tai meniskas yra p u s s f e r s f o r m o s .
T u o m e t slyio k a m p a s 0 lygus nuliui (jeigu skystis d r k i n a ) a r b a 180 (jeigu

2c
n e d r k i n a ) ir aukiui h apskaiiuoti t a i k o m e f o r m u l h =

(2).

2 f o r m u l raome fizikini dydi skaitines vertes ir a p s k a i i u o j a m e v a n d e n s


pakilimo aukt stikliniu kapiliaru: h =

2 0 , 0 7 2 ^ 0,866
= 0,127 m.
9,8 ^ 2 IO3 - 1 IO"4 m
s
m

Atsakymas. V a n d u o stikliniu kapiliaru pakils apytiksliai 12,7 cm.

12.5* pavyzdys
Nustatykite, ar gali g r u n t e itirpusios mediagos stieb kapiliarais, kuri skersmenys maesni u 0,1 m m , pasiekti 5 m aukt. Tirpal paviriaus t e m p i m o koeficientas lygus 0,073 N/m. Itirpusios mediagos visikai d r k i n a kapiliarus.
Sprendimas
d = 0,1 m m = 1 1(H m
h = 5 m

T i r p a l o pakilimo kapiliarais aukt r a n d a m e i

= 0,073 N/m
h -

lygties h =

PgR

=
pgd

(1).

Tarkime, kad tirpalo tankis lygus v a n d e n s tankiui: p = p H

= IO3 kg/m 3 .

1 lygt r a o m e fizikini dydi vertes ir apskaiiuojame, kok aukt h pakils


N
4-0,073
g r u n t e itirpusios mediagos: h =
r

= 0,29 m.
3
4
IO 9,8 1 IO" m
m
s"
Atsakymas. R e m d a m i e s i g a u t u rezultatu, d a r o m e ivad, kad tirpalai 0,1 m m
s k e r s m e n s ir platesniais kapiliarais negali pakilti 5 m aukt. Vadinasi, kapiliarumas n r a pagrindin slyga t i r p a l a m s p a t e k t i lapus.

12.6* pavyzdys
Kokia energija isilaisvina smulkiems 2 IO 3 m m spindulio v a n d e n s laeliams
susiliejant vien 2 m m spindulio la?
R = 2 m m = 2 IO"3 m
r = 2 IO-3 m m = 2 IO"6 m
^ _ 7

Sprendimas

Jeigu, laeliams susiliejant vien la, paviriau p l o t a s s u m a j a dydiu AS1, tai paviriaus
sluoksni p o t e n c i n energija pasikeiia dydiu
AW = o AS = O(S1-S2)
(1);
ia 5, - vis m a laeli paviriaus plotas, S2 - didelio lao paviriaus plotas,
- v a n d e n s paviriaus t e m p i m o koeficientas. Laeli skaii p a y m k i m e r a i d e N,
o didiojo lao m a s - M. Tada S 1 = 4 m 2 N, S, = 4TiR 2 , o vis la m a s M b u s lygi
M = Nm (2).
4
4
K a d a n g i m = pVx =pm3 ir M = pV2 = - / ? 3 , tai 2 lygt p a r a o m e itaip:
4
,
-Npnr

4
,
=-pTiR

R3
I ia N = . Vadinasi, vis m a j laeli paviriaus p l o t S1 galima urayti
. .
.
4Kr2R3
4KR3
tokia lygtimi: 5, =
5 =
r
r
ra S 1 ir S 2 iraikas 1 lygt, g a u n a m e : AW = O

4 TiR

-ATIR2

4tiR2O\ - - 1 I.

p a s t a r j iraik r a o m e fizikini dydi vertes ir a p s k a i i u o j a m e energij, isilaisvinusi jungiantis v a n d e n s laeliams vien didel la:
AW = 4 3,14(2 IO"3 m ) 2 -7,4

2-HT3m_Y
10-2= 3,5 -10" 3 J = 3,5 mJ.
m 2 IO"6 m

Atsakymas. Isilaisvinusi energija lygi 3,5 mJ.

Koks slgis veikia or 5 IO -3 m m spindulio burbuliuke, esaniame po vandens


paviriumi?
R = 5 IQ-3 mm = 5 IO ft m
p _ 9
ia p0 - atmosferos slgis, pp

p0 = 1,01 IO5 Pa

Sprendimas
O r o slgis burbuliuke p = P 0 + p p (1);
- papildomas slgis, kuris apibdinamas f o r m u l e

Pp = (2), - vandens paviriaus tempimo koeficientas.


R
2 lygt raome 1 lygt ir gauname, kad p = p{) +. ra fizikini dydi verR
, N
2-7,4 10"
tes, apskaiiuojame: p = 1,01 - IO 5 Pa +
= 130- IO3 Pa = 130 kPa.
5-10 m
Atsakymas. D u o t o spindulio burbuliuke susidaro 130 kPa slgis.

12.8* pavyzdys
To paties vamzdelio galuose ipsti du muilo burbulai, vieno spindulys lygus
10 cm, kito - 5 cm. Kiek skiriasi slgis j viduje? Kaip keisis burbul matmenys,
jeigu nieko nebus d a r o m a i alies?
Sprendimas

= 10 cm = 0,1 m
R 2 = 5 cm 0,05 m

Slgis muilo burbule apibdinamas formule


P = P 0 + P p (1); ia p0 - atmosferos slgis; pp - papildomas slgis, kuris susidaro dl kreivo muilo tirpalo

paviriaus sluoksnio ir uraomas formule p p =

= j^ (2), kur - muilo tirpa-

lo paviriaus tempimo koeficientas. Daugiklis 2 raomas todl, kad muilo plvel


turi du pavirius - iorin ir vidin. 2 iraik raome 1 lygt ir gauname, kad
P-Po

4
+ (3). 3 lygt taikome atskirai p i r m a j a m ir antrajam burbului:
4

Pi = Po +'

K1

4
Pi=Po+-

K2

Vadinasi, slgi skirtumas juose lygus Ap = P2- P1 =

- . D a b a r raome
R1R2

1-2 N .

4-4-10

(0,1 m - 0 , 0 5 m)

fizikini dydi vertes ir gauname, kad Ap =

= 1,6 Pa.
0,1 m 0,05 m

Atsakymas. To paties vamzdelio galuose ipst muilo burbul slgis skiriasi


1,6 Pa. I sprendimo m a t o m e , kad slgis maesniajame burbule yra didesnis negu
didesniajame, todl oras pereis i maesniojo burbulo didesnj. Vadinasi, maesniojo burbulo tris mas, o didesniojo - dids.

D r k i n a n i o skysio lygis U f o r m o s vamzdio akose skiriasi 23 m m (12.1 pav.).


Vienos akos k a n a l o s k e r s m u o lygus 2 m m , kitos - 0,4 m m . Skysio tankis 0,8 g/km 3 .
Apskaiiuokite paviriaus t e m p i m o koeficient.
h = 23 m m = 2,3 IO"2 m
D1 = 2 m m = 2 IO"3 m
D2 = 0,4 m m = 0,4 IO"3 m
p = 0,8 g/cm 3 = 0,8 IO3 kg/m 3

12.1 pav.

Sprendimas
U r a o m e susisiekianij ind skysio pusiausvyros slyg: pA = pB

(1);

ia pA ir pB - AB lygio slgis vienoje ir kitoje vamzdelio akoje.


N a g r i n j a m u a t v e j u p A = p0-ppl
=

2 4
=;
K1 D1

Pp2

ir pB = P0-pp2

+ ph;

i a p 0 - a t m o s f e r o s slgis,

2 4 .
,
.V1
. . ,
~ = 1 Ph ~ PSh- Pastarsias slgi israiskas ra skysK2
D2

4
4
io pusiausvyros slygos 1 lygt, g a u n a m e : p0 - = p0 - + pgh. I ios lygties
D1
D2
ireikiame skysio tempimo koeficient: =

^' ^ ^

'1! ra fizikini

dydi vertes, gauname:


0,8 IO3
=

2
-3
AA13 w n r
2,3
IO"111
m 2 IO"
mJ 0,4 IO
?
m
sS ;-

= 2,25 IO"2 N/m.

o -s9,8
^kj
2
m

4(2 IO"3 m - 0 , 4 IO"3 m )


Atsakymas. D r k i n a n i o skysio paviriaus t e m p i m o koeficientas lygus
2,25-IO" 2 N/m.

12.10* pavyzdys
4 cm ilgio m e d i o strypelis p l d u r i u o j a v a n d e n s paviriuje. Vienoje strypelio
p u s j e atsargiai pilama muilo tirpalo. Kokiu pagreiiu p r a d s j u d t i strypelis, jeigu
jo m a s 1 g? v a n d e n s pasiprieinim j u d j i m u i neatsivelkite.
/ = 4 cm = 4 IO"2 m
w = l g = l IO"3 kg
n - 9

= 7,4 IO"2 N/m


= 4 IO"2 N/m

Sprendimas
P l d u r i u o j a n t v a n d e n y j e m e d i o strypel veikia dvi
jgos: v a n d e n s - F v ir muilo tirpalo paviriaus temp i m o jga Fm (12.2 pav.). Taikome a n t r j N i u t o n o
dsn: Fv + Fm= . P a s t a r j lygt y aies atvilgiu
perraome skaliarine forma, t. y. Fv-Fm

= .

Mate-

matikai p e r t v a r k lygt, g a u n a m e pagreiio iraik:


F
a =-

-F

(1). i n o m e , kad Fv = /, o Fm = am I (2):


m
ia - v a n d e n s paviriaus t e m p i m o koeficientas; Gm
- muilo paviriaus t e m p i m o koeficientas. 2 lygtis ra-

12.2 pav.

1, g a u n a m e pagreiio iraik. \ j r a o m e fizikini dydi vertes ir a p s k a i i u o j a m e strypelio j u d j i m o


pagreit: a = I ^ ^ o l m
, I
i N
,N
4 10 m 7,4 1 0 " - - 4 - 1 0

m
m
a=
T,36^.
s"
110 kg
Atsakymas. M e d i o strypelis j u d s 1,36 m/s 2 pagreiiu.

12.1. Paaikinkite, kaip veikia knatas, marlinis tvarstis, sugeriamasis popierius.


12.2. Sausros m e t u e m s paviriuje susidaro kieta pluta. A r reikia j saugoti,
kad neidit gilesni e m s sluoksniai? Atsakym pagrskite.
12.3. Kodl t e p t u k o plaukeliai v a n d e n y j e b n a prasiskt, o itraukus j i vand e n s sulimpa?
12.4. Kokio skysio galima pripilti stiklin aukiau k r a t ? Atsakym pagrskite.
12.5. Spirito paviriaus tempimo koeficientui nustatyti buvo p a n a u d o t a s 0,15 m m
vidinio skersmens kapiliarinis vamzdelis. 293 K t e m p e r a t r o s spiritas j a m e pakilo 7,6 cm. Kokia paviriaus t e m p i m o koeficiento reikm nustatyta io b a n d y m o
metu?
12.6. Kiek k a m b a r i o t e m p e r a t r o j e pakils v a n d u o ir ibalas ir kiek nusileis gyvsidabris kapiliariniu vamzdeliu, kurio k a n a l o s k e r s m u o 0,20 m m ?
12.7. Trijuose kapiliariniuose vamzdeliuose v a n d u o pakyla 2,5 cm, 50 m m ir
80 m m aukt. Apskaiiuokite t kanal skersmenis.
12.8.* Vanden galima lainti 0,4 m m skersmens p i p e t e 0,01 g tikslumu. K a m
lygus v a n d e n s paviriaus t e m p i m o koeficientas?

12.9.* K o k j darb reikia atlikti norint dvigubai padidinti muilo burbulo tur?
Burbulo spindulys 1 cm, tirpalo paviriaus tempimo koeficientas 0,043 N/m.
12.10.* Visikai nedrkinama plienin adata padta ant vandens. Koks turi bti
jos maksimalus skersmuo?
12.11.* Skystis pakilo kapiliaru, kurio spindulys 2 mm. Pakilusio skysio mas
0,09 g. Apskaiiuokite skysio paviriaus tempimo koeficient.
12.12.* Kiek pakils eteris kapiliariniu vamzdeliu, kurio kanalo skersmuo
0,66 mm, jeigu slyio kampas ties stiklo, eterio ir oro riba lygus 20? Kiek tuo
paiu kapiliaru nusileis gyvsidabris, jeigu slyio kampas lygus 155?
12.13.* Aliejaus tankis 0,91g/cm 3 . Lainant pipete, kurios kakliuko skersmuo
1,2 mm, i 4 cm 3 aliejaus gauti 304 laai. Koks aliejaus paviriaus tempimo koeficientas?
12.14.* Kokios mass vandens laas ilaa i 1 m m skersmens stiklinio vamzdelio? Lao skersmen laikykite lygiu vamzdelio kakliulo skersmeniui.
12.15.* Vandenyje arti paviriaus yra 0,002 mm skersmens oro burbuliukas. Apskaiiuokite iame burbuliuke esanio oro tank.

13. Kietj kn savybs


Kristaliniai knai, arba kristalai, - kietieji knai, kuri atomai ir molekuls yra isidst tvarkingai.
Kristal anizotropija (gr. anisos - nelygus + tropos - kryptis; savyb) - fizini savybi
priklausymas nuo krypties kristalo viduje:
a) mechaninis kristal atsparumas vairiomis kryptimis yra skirtingas,
b) iluma ir elektros srov vairiomis kryptimis praleidiama skirtingai,
c) optins kristal savybs taip pat priklauso nuo krypties.
Polikristalas (gr. polys - didelis, gausus + kristalas) - kietasis knas, sudarytas i
daugelio ma kristal, kurie netvarkingai orientuoti vienas kito atvilgiu (pvz., metalai, cukrus).
Monokristalai (gr. monos - vienas, vienintelis, vientisas + kristalas) - pavieniai kristalai.
Kristal defektai (lot. defectus - trkumas, yda) - atom isidstymo kristaluose paeidimai.
Amorfiniai knai (gr. amorphous - beformis; neturintis kristalins sandaros, nekristalinis knas) - juose atomai isidst netvarkingai (pvz., stiklas, derva, plastmass
ir t. t.).
Deformacija (lot. deformation - formos pakeitimas; techn. kno formos ir dydio
kitimas) - kietj kn formos ir matmen pakitimas.
Deformacijos
pavadinimas

Pavyzdys

Pastabos

Tempimas

Al = / - I 0 , ia Al absoliutusis pailgjimas;
I0 - pradinis ilgis;
/ - galutinis ilgis.
Al
=

- santykinis pailgjimas,
> O, nes / > I0.
Gniudymas

< O, nes / < I0.

+-Ftampr
Al

Slytis

Pasisukimo kampas
tiesiogiai proporcingas
veikianios jgos moduliui.

Deformaci|os
pavadinimas

Pastabos

Pavyzdys

Lenkimas

Oh--

5'
=E ,
F=

\\

S,

I0
ES
=

I0 '
F = k\M\.

Sluoksnis AB tempiamas.
Sluoksnis DC gniudomas.
Sluoksnis OO 1 (vidurinis) neutralus.

Mechaninis tempimas - tai


fizikinis dydis, matuojamas
tamprumo jgos modulio ir skerspjvio ploto santykiu.
Huko dsnis teigia, kad, veikiant
maoms deformacijoms, tempimas
tiesiogiai proporcingas santykiniam
pailgjimui.

Proporcingumo riba - tai didiausias tempimas, kuriam veikiant dar tinka


Huko dsnis.
Tamprumo riba , - tai didiausias tempimas, kuriam veikiant dar neatsiranda
liekamosios deformacijos.
Stiprumo (atsparumo) riba a s t - tai tempimas, kuriam veikiant knas nutrksta.

13.1 pavyzdys
Prie vertikalaus plieninio strypo, kurio skerspjvio plotas 2 cm 2 , prikabintas 5 t
mass krovinys. Kokia yra strypo stiprumo atsarga, jeigu plieno ardanioji apkrova
lygi 12,5 IO 8 Pa? Nustatykite strypo santykin pailgjim. strypo mas neatsivelkite.
= 5 t = 5 IO3 kg
5 = 2 cm 2 = 2 IO 4 m 2
E = 2,2 IO11 Pa
= 12,5 -IO8 Pa
g = 9,8 m/s 2

Sprendimas

Stiprumo atsarg randame i formuls n = (1).

F
kurioje = ( 2 ) . I udavinio slygos m a t o m e ,
S
mg
kad jga F = mg, todl = ( 3 ) . Vadinasi,

n - ? - ?
mg'
ra fizikini dydi skaitines vertes, gauname:
n=

= 5,1.
5- IO kg-9,8 J
3

Santykiniam pailgjimui rasti n a u d o j a m s samprata, jog mechaninis tempimas


yra proporcingas santykiniam pailgjimui: = | | . I pastarosios lygties ireikiam e : = . i lygt raome 3 iraik ir gauname, kad = r E 8 . D a b a r ra
E
ES
fizikini dydi vertes, apskaiiuojame rezultat:
5-IO 3 kg -9,8
=
T7
_1,-3.
2,2 1011 Pa -2 -IO"4 m 2
Atsakymas. Strypo stiprumo atsarga apytiksliai lygi 5,1, o santykinis pailgjimas
apytiksliai lygus 1,1 IO-3.

13.2 pavyzdys
Atleisto plieno t a m p r u m o riba lygi 57,2 IO7 Pa, Jungo modulis 19,6 IO10 Pa.
Kokia susidarys deformacija - tamprioji ar liktin, jeigu 3 m ilgio ir 1,2 mm 2 skerspjvio ploto plienin viela tempiama pailgs 8 m m ? Kokio didumo jga sukels toki
deformacij?
Sprendimas

O1 = 5 7 , 2 -IO7 Pa
E = 19,6 IO 1 0 Pa
I0 = 3 m

D e f o r m a c i j o s r suinosime, apskaiiav
vieloje susidarius tempim ir j palygin su
3

/ = 8 mm = 8 IO" m
S = 1,2 mm 2 = 1,2 IO"6 m 2

tamprumo riba o t . Taikome H u k o dsn o = | | .

*
.

,
i n o m e , kad = , todl =
1/n
1L
O
O
ra fizikini dydi skaitines vertes, apskai-

10
3
iuojame tempim: - 19,6-10 Pa-8-IO" m 52,2 -10' Pa - 5 , 2 2 MPa.
3 m

Kadangi apskaiiuotas vielos tempimas yra maesnis u slygoje nurodyt


t a m p r u m o rib Ot = 57,2 IO7 Pa, tai vielos deformacija bus tamprioji.
i n o d a m i tempim, lengvai r a n d a m e viel deformuojani jg F:
F = aS. raome i dydi skaitines vertes ir apskaiiuojame rezultat:
F = 52,2 IO7 Pa 1,2 I f r 6 m 2 = 6,26 IO2 N 626 N.
Atsakymas. Vielos deformacija bus tamprioji ir j sukels jga, apytiksliai lygi
626 N.

Kiek pailgjo 4 m ilgio ir 0,4 cm 2 skerspjvio p l o t o alvario strypas, veikiamas


1 k N jgos? alvario t a m p r u m o riba lygi 0,9 IO11 Pa.
I0
S
F
E

= 4 m
= 0,4 cm 2 = 4 IO"5 m 2
= 1 k N = IO3 N
= 0,9 IO11 Pa
, 9
/ !

Sprendimas
E\Al\
I H u k o dsnio f o r m u l s F = l S ireikiamo
Fl
m e absoliutuj pailgjim /: / = ^ (1); ia 2 ? '
ES
J u n g o modulis, strypo tempimas (alvario t a m p -

r u m o riba).
1 f o r m u l r a o m e fizikini dydi vertes ir apskaiiuojame, kokiu dydiu pail. . . . . .
,
.j
geio alvarinis strypas: M =

103N-4m
0 , 9 1 0 Pa-4-10

- ~ 1,1 -10 ~ m = 1,1 m m .


m

Atsakymas. alvarinis strypas pailgjo apytiksliai 1,1 mm.

13.4 pavyzdys
Kokio d i d u m o iilgin a p k r o v a n u t r a u k s 1 cm s k e r s m e n s plienin lyn, jeigu
p l i e n o s t i p r u m o riba lygi 1 G P a ?
d = 1 cm = 10 -2 m
Ost = 1 G P a = IO9 Pa
h

S,-

Sprendimas
I a p i b r i m o i n o m e , kad s t i p r u m o riba Ost = ;

ia 5 - plieninio lyno skerspjvio plotas, kur apskai i u o j a m e pagal m a t e m a t i n f o r m u l S = ^ - .


Vadinasi, ribin apkrova, t. y. lyn veikianti jga Fst: Fst = GslS =

r a o m e fizikini dydi vertes ir apskaiiuojame, kokio d i d u m o a p k r o v a n u t r a u k s


,
,
^
IO9 Pa-3,14-IO" 4 m 2 1 3
^7ocixt
plienin 1 cm s k e r s m e n s lyn: r s t =
= 7o,b lU N = /o,bkJN.
Atsakymas. Plienin lyn n u t r a u k s jga, apytiksliai lygi 78,5 k N .

13.1. Koki ri d e f o r m a c i j o s susidaro p a s t a t sienose, k e l i a m o j o k r a n o trosuose, geleinkelio bgiuose, m a i n velenuose, k e r p a m a m e p o p i e r i u j e ? A t s a k y m u s


isamiai paaikinkite.
13.2. Kurios ries d e f o r m a c i j a i gerai prieinasi a k m u o : gniudymui, lenkimui,
sukimui? Kokios ries d e f o r m a c i j a veikia a k m e n , mryt sienoje, k o l o n o j e , arkoje?

13.3. Kaip pasikeis tempimas strype, jeigu j kaitinsime, neleisdami plstis?


Atsakym pagrskite.
13.4. Kodl rtuvai negaminami i stiklo, nors j kietumas yra toks pat kaip ir
rankinio plieno?
13.5. Kokio didumo jga, veikdama 0,40 cm skersmens stryp iilgai aies, sukelia 15 IO7 Pa tempim?
13.6. Koks tempimas susidaro 20 m aukio plytinje sienoje prie pagrindo? Ar
vienodo stiprumo turi bti plyt mras prie sienos pagrindo ir viruje? Atsakym
pagrskite.
13.7. Tempiant 4,0 mm 2 skerspjvio ploto varin viel, liktin deformacija buvo
pastebta, apkrovai pasiekus 320 N didum. Apskaiiuokite vario t a m p r u m o rib.
13.8. Kokia maiausia apkrova turi veikti 4,0 m ilgio ir 2,0 mm 2 skerspjvio ploto
alvarin viel, kad atsirast liktin deformacija? Koks tada bus vielos santykinis
pailgjimas? alvario t a m p r u m o riba lygi 1,1 IO 8 Pa. Vielos mass nepaisome.
13.9. 2,0 mm 2 skerspjvio ploto varin viela nutrko, veikiama 440 N apkrovos.
Kokia yra vario stiprumo riba?
13.10. Vario t a m p r u m o riba lygi 1,2 IO 8 Pa, o stiprumo riba 2,2 IO 8 Pa. A r varis
plastikas, ar tamprus? A r galima j apdoroti naudojant altj tampavim?
13.11. Ketaus stiprumo riba spaudiant lygi 5,0 IO8 Pa, o t a m p r u m o riba
6,0 IO8 Pa. A r galima ket tampuoti, valcuoti? Kodl?
13.12. 5,0 m ilgio ir 2,5 mm 2 skerspjvio ploto viela, veikiama 100 N jgos,
pailgjo 1,0 mm. Apskaiiuokite jos tempim ir Jungo modul.
13.13. 1 m m skersmens varin viel nutraukia 188,4 N apkrova. Kokia yra vario
stiprumo riba, j tempiant?
13.14.* A n t 3,0 cm 2 skerspjvio ploto plieninio strypo ukabintas 7,5 t mass
krovinys. Kokia yra stiprumo atsarga, jeigu tos marks plieno ardanioji apkrova
6,0 IO8 Pa? strypo mas neatsivelgiama.
13.15.* Kok krovin reikia ukabinti ant spyruokls, kurios t a m p r u m a s 1 kPa,
kad ji pailgt 4,0 cm? Koki potencin energij tada turs spyruokl?

14. iluminiai reikiniai. Termodinamikos dsniai


Vidin kno energija

Vidins kno energijos kitimas

Daleli kinetins (judjimo) ir j potencins (sveikos) energij suma vadinama vidine energija.
U =

-RT;
2 M

AU =

3 m
2 M

--RAT.

1. Atliekant darb
A = P(V2-Vx)

= p AV-,

A - darbas (J),
p - slgis (Pa),
AV- trio pokytis (m 3 ).

2.
Q
Q
m

Perduodant ilum
= mc(t2 - ij) = mcAt;
- ilumos kiekis (J),
- mas (kg),

,
c - savitoji iluma

,
V kg' K J

At - temperatros
pokytis (C).
Pirmasis termodinamikos dsnis
Sistemos vidins energijos pokytis, pereinant sistemai i
vieno bvio kit, yra lygus iorini jg darbo ir sistemai perduoto ilumos kiekio sumai:
AU = A + Q.
is dsnis apibdina sistemos termodinaminius procesus energijos tverms dsnio poiriu, bet n e n u r o d o
proceso krypties.

Entropija. Antrasis termodinamikos dsnis


Entropija - tai fizikinis dydis, nurodantis termodinamini proces krypt ir apibudinantis sistemos bsen. Kno entropijos pokyt apibriame kaip to kno gyto arba
atiduoto ilumos kiekio santyk su jo absoliuij temperatra: AS = ^ l . ilumai
perjus i iltesnio kno altesnj, abiej kn entropija pasikeis dydiu:
AS=AS 1 +AS 2

Z I l > o . I ios lygties darome ivad, kad, i=


T1
T2
T1T2
lumai tekant i iltesnio kno altesn, abiej kn entropija didja. Izoliuotos sistemos (nesikeiianios su aplinka nei mediaga, nei energija), kurioje vyksta grtamasis procesas, entropija nepakinta (AS = 0), o vykstant negrtamajam procesui, entropija didja (AS > 0).
ilumos perdavimas i kartesni kn altesniems ir kno judjimo energijos virsmas vidine energija yra negrtamieji procesai.

iluminio! varikliai
Vidin energija veriama mechanine energija

T1 temperatros
ildytuvas
iluma Q1
Dujos

Q1-Q2

VarikMo darbo
mediaga

Darbas A

Garai

Garo maina

iluma Q1
Jeratros
T2 temperatros
ituvas
auintuvas

I
I

Naudingumo koeficientas
I

Ql

=-

02

100%;

Q1
-T

= 100 %.
Mainos arba variklio naudingumo koeficientu
vadinamas naudingo darbo ir viso atlikto darbo
santykis.

0,15 kg mass alvarin kalorimetr su 0,20 kg vandens, kurio t e m p e r a t r a 15 C,


buvo leistas 0,26 kg m a s s 100 0 C t e m p e r a t r o s geleinis svarstis. K o k i a nusistovjo galutin t e m p e r a t r a ? ilumos nuostoli nepaisykite.
m s = 0,26 kg
mv = 0,20 kg

c s = 460 J/kgK
cv = 4187 J/kgK

Sprendimas

Taikome energijos tverm

s
dsn: geleinio svarsio
t = 100 C; T = 373 K
c k = 380 J/kgK
a
t
i
d
u
o t a s ilumos kiekis ly = 15 C; T1 = 288 K
gus v a n d e n s ir k a l o r i m e t r o
~ ?
g a u t ilumos kieki sumai:
Q = Qv + Qk (1). Q s = csms (T-Q)
- svarsio a t i d u o t a s ilumos kiekis (2);
Qv = cjnv ( - T1) - v a n d e n s gautas ilumos kiekis (3);
Qk = CkInk ( - T1) - k a l o r i m e t r o gautas ilumos kiekis (4).
2, 3, 4 lygtis ra 1 iraik, g a u n a m e : mscs (T-Q) = (c/nv + ckmk)(QT1).
I pastarosios lygties ireikiame galutin t e m p e r a t r :
csmsT +
(cvmv+ckmk)T{
=-. i lygt r a o m e fizikini dydi skaitines vertes:
csms + cvmv + ckmk
480
0=-

kgK

0,26 kg -373 K + 4187

460

kgK

0,2 kg + 380 J
0,15 kg 288 K
*
kgK

= 298 K.

0,26 kg + 4187 - - 0,20 kg + 380


0,15 kg
kgK
kgK
kgK

Atsakymas. leidus k a l o r i m e t r su v a n d e n i u gelein svarst, nusistovjo galutin t e m p e r a t r a , lygi 298 K a r b a 25 C.

14.2 pavyzdys
e m j e p e r m e t u s igaruoja vidutinikai 577 000 km 3 vandens. Jis k o n d e n s u o j a s i
ir krituli pavidalu vl p a t e n k a a n t e m s paviriaus. Apskaiiuokite, koks ilumos
kiekis s u n a u d o j a m a s p e r m e t u s v a n d e n i u i garinti (tiek p a t j o g r i n a m a vykstant
kondensacijai).
V = 577 000 km 3 = 5,77 IO14 m 3

L = 2,26 IO6 J/kg


p = IO3 kg/m 3

Sprendimas

Garinimui sun a u d o t a s ilumos


Q - ?
kiekis apskaiiuoj a m a s pagal f o r m u l Q g a r = Lm, o igarinto v a n d e n s m a s a p r a o m e f o r m u l e m = pV. I i dviej
lygi g a u n a m e : Q g a r = LpV. p a s t a r j lygt ra fizikini dydi vertes, apskai i u o j a m e iekomj dyd:
6 = 2,26 1 0

Q 1 224
4
- IO3 k g -5,77-10
* n n i n 1l 44 ~
m 33 -=1 1,3-IO
J.
m
kg

Atsakymas. Vandeniui garinti p e r m e t u s e m j e s u n a u d o j a m a 1,3 IO24 J ilumos. Toks ilumos kiekis g a u n a m a s sudeginus apie 3 IO13 t n a f t o s .

Apskaiiuokite, kiek ilumos isiskiria eero paviriuje susidarant 12 cm storio


ledui (tiek pat ilumos s u n a u d o j a m a iam ledui itirpinti). E e r o plotas 2,5 IO5 m 2 .
L e d o savitoji lydymosi iluma lygi 3,3 IO5 J/kg.
h
S
p

=
=
=
=

12 cm = 12 10~2 m
2,5 IO5 m 2
900 kg/m 3
3,3 IO5 J/kg

Q - ?

Sprendimas
Vandeniui vstant, o vliau ir lant isiskyrs
ilumos kiekis a p i b d i n a m a s f o r m u l e Q = (1).
L e d o m a s ireikiame jo tankiu ir triu: m = pV,
V = S h. ias dvi formules ra 1 lygt, gauname: Q = S h . p a s t a r j lygt r a o m e fizikini

dydi vertes ir apskaiiuojame eero paviriuje isiskyrus ilumos kiek ledo susid a r y m o m e t u : Q = 3,3 IO5 900 3 2,5 IO5 n r 12 IO"2 m = 8,9 IO12 J.
kg
m
Atsakymas. Susidarant ledui, eero v a n d u o iskiria 8,9 IO12 J energijos. Tiek
pat ilumins energijos s u n a u d o j a m a iam ledui itirpinti.

14.4 pavyzdys
I n d e yra 100 g 20 C t e m p e r a t r o s vandens. j pylus 100 C t e m p e r a t r o s vandens, inde nusistovjo 75 C t e m p e r a t r a . Kiek pilta karto v a n d e n s ? I n d o ilimo
ir kit energijos nuostoli nepaisykite.
w , = 100 g = 0,1 kg
t j = 20 C
t2 = 100 0 C

Sprendimas
Kartas v a n d u o atidav dal ilumos altam
vandeniui: Q1 = Q2. Taikome energijos tverms dsnio

= 75 C

lygt, pagal kuri k a r t o v a n d e n s a t i d u o t a s ilumos

m2 - ?

kiekis Q2 = cm2 (t 2 - 0) yra lygus alto vandens g a u t a m


ilumos kiekiui Q 1 = C m 1 ( O - I 1 ) . K a d a n g i p a s t a r j
lygi kairiosios puss yra lygios, tai ir deiniosios bus lygios:
cm t.
1 raome
Cw1 ( - ij) = cm2 (t 2 - ). I ios lygties r a n d a m e m2: m2 =
c(/,-)
fizikini dydi skaitines vertes ir apskaiiuojame karto v a n d e n s "mas:
W2 = 0,1 kg *f 75 C - 020 c) = 0,22 kg.
B
100 C - 7 5 C
Atsakymas. ind pilta 0,22 kg karto vandens.

50 1 t r i o d u j o s izobarikai ildomos n u o 293 K iki 353 K t e m p e r a t r o s , esant


n o r m a l i a m a t m o s f e r o s slgiui. Kok d a r b jos atlieka ir kiek k a r t p a k i n t a j vidin
energija?
V1 = 50 / = 50 "3 m 3
p = 1 IO5 Pa
T1 = 293 K
T2 = 353 K

Sprendimas
Izobarinio p r o c e s o m e t u d u j pltimosi d a r b a s ireikiamas l y g t i m i s = p(V2-

V1) (1). I Gei-Liusako

dsnio galins b s e n o s turis V2 = V1 - f (2). 2 lygt

rT

1 p a s t a r j lygt r a o m e fizikini dydi


ra 1, g a u n a m e , k a d A = pVx
T1
skaitines vertes ir a p s k a i i u o j a m e d u j atlikt d a r b :
A

A = I- IO 5 Pa 50 10" 3 m 2

353 K

-1
IOOOJ = I k J .
293 K
K a d a n g i ideali d u j vidin energija yra p r o p o r c i n g a t e m p e r a t r a i

U:

3 m p J
, ,
U2
T2
= Rl
, b g a u n a m e , kad n = = ;
2 M
J
U1
T1

353 K
= 1,2.
n=
293 K

Atsakymas. D u j o s atliko apytiksliai 1 kJ d a r b , ir j vidin energija p a d i d j o 1,2


karto.

14.6* pavyzdys
Anglies dvideginio dujos, kuri m a s 0,5 kg, yra cilindre p o tvirtintu stmokliu.
D u j o s p a i l d o m o s 50 K. Kok jos atliko d a r b ir kiek p a k i t o j vidin energija?
Sprendimas

m 0,5 kg
AT = 50 K
?

AU-

K a d a n g i stmoklis tvirtintas, tai d u j o s nesipleia ir d a r b o


?

neatlieka: A = O.
i d u j vidins energijos pokytis ireikiamas lygtimi
AU cvm

AT.

I lentels r a n d a m e , kad c v = 830 J/kg K. ra fizikini dydi skaitines vertes,


a p s k a i i u o j a m e vidins energijos pokyt:
AU = 8300,5 kg 50 K = 20750 J = 20,75 kJ.
kg-K
Atsakymas. Anglies dvideginio dujos darbo neatlieka, o vidins energijos pokytis
lygus 20,75 kJ.

Idealiojo iluminio variklio ildytuvo t e m p e r a t r a 480 K, o auintuvo - 280 K.


Kiek k a r t p a k i n t a variklio n a u d i n g u m o koeficientas, ildytuvo t e m p e r a t r padidinus, o auintuvo sumainus dydiu, lygiu 100 K?
Sprendimas

T1 = 480 K
T1 = 280 K
AT = 100 K
r
I

T1-T2
I e k o m santyk a p s k a i i u o j a m e pagal lygt = , a r b a
1
, T2 .
,
T1 -AT
= l-7- ir = 1 =
.Tuomet
T1
Ti+AT

rJTI

^ ^ rj-

T i ra fizikini dydi skaitines vertes, a p s k a i i u o j a m e ie-

,k o m u s dydius
J J gauname:
' =
ir

480 K - 280 K + 2 100 K


(480 K + 100 K ) (480 K - 2 8 0 K )

. o nKi r= 1,65.
480

Atsakymas. Variklio n a u d i n g u m o koeficientas p a k i t o 1,65 k a r t o .

14.8* pavyzdys
V i d a u s d e g i m o variklio cilindras p e r vien cikl atlieka 201,9 J d a r b ir sudegina
IO -5 kg benzino, kurio savitoji d e g i m o iluma 47 MJ/kg. Raskite vidaus d e g i m o
variklio cilindro n a u d i n g u m o koeficient.
Sprendimas

An = 201,9 J
-5

= 4 7 - = 47-106kg
kg

I a p i b r i m o iplaukia, kad n a u d i n g u m o koefiA


cientas = 1 0 0 % (1); ia An - n a u d i n g a s darA

_ 9

bas, o Av-

m = IO

kg

visas darbas, kuris lygus i ildytuvo gau-

t a m ilumos kiekiui:
Av = Q = qm (2). 2 lygt

ra 1, g a u n a m e , kad = 100 %. p a s t a r j lygt raome fizikini dydi reikqm


m e s ir apskaiiuojame n a u d i n g u m o koeficient:
=

^Ol 9 I

100 % = 43%.

47 IO6 10~5kg
kg
Atsakymas. Vidaus d e g i m o variklio cilindro n a u d i n g u m o koeficientas lygus 43 %.

vinin kulka, skriejanti 850 m/s greiiu, p r a m u a lent, ir dl to jos greitis


s u m a j a iki 700 m/s. Kiek p a k i n t a kulkos t e m p e r a t r a , jeigu ji n e t e n k a 20 % vidins energijos?
O = 850
v = 700

m/s
m/s
= 20 % = 0,2
v

c = 130 J/kg K

Sprendimas
P r a m u a n t l e n t kulkos kinetins
energijos pokytis lygus vidins energijos

AT

i - AU
Afi = AW
/ =
pokyiui:
k

mv

mv2

. Pagal

udavinio slyg n e visa kinetin energija virsta vidine, tik jos dalis (20 %). Vadinasi, AU =

mu^
~2

mv2
Y

(1). Kulkos vidins energijos pokytis AU u r a o m a s Iyg/

(2). i lygt ra 1 ir atlik m a t e m a t i n pertvark, g a u n a m e


f
2
mvn
mv 2
TlK-"2)
; At =
. rakulkos t e m p e r a t r o s pokyio iraik: mcAt =
2c
timi AU = mcAt

o m e fizikini dydi skaitines vertes ir a p s k a i i u o j a m e rezultat:


2
m
0,2 850
700
/

At = -

=_ 180 K.

2130

kg-K
Atsakymas. Kulkos t e m p e r a t r a p a k i t o 180 K.

14.10* pavyzdys
K a m b a r i o radiatorius, k u r i a m e n u t r a u k t a v a n d e n s cirkuliacija, atidav o r u i
IO5 J ilumos ir atalo n u o 46 0 C iki 44 C. O r o t e m p e r a t r a k a m b a r y j e p a d i d j o
n u o 18 C iki 19 C. Tarkime, kad k a m b a r y s su r a d i a t o r i u m i yra izoliuotoji sistema.
R a s k i t e jos e n t r o p i j o s pokyt.
AQ = IO5 J
46 0 C
0

T = 44 C
0
'2 = 18 C
0

T = 19 C
AS - ?

;= 319 K
T1"= 317 K
U =291K
T"2 = 292 K

Sprendimas
Tarkime, radiatorius a t i d u o d a ilum esant p a s t o viai t e m p e r a t r a i T1 = 318 K, o oras g a u n a ilum
esant pastoviai t e m p e r a t r a i T2 = 291,5 K. Vadinasi,
-
r a d i a t o r i a u s e n t r o p i j o s pokytis bus lygus AS1 =
AQ
o o r o e n t r o p i j o s pokytis AS2=
. Apskaiiuojame

-IO 5 J

= - 3 1 4 , 5 - ; A S22 = 1 Q ' J
=343-,
318 K
K
291,5K
K
B e n d r a s sistemos e n t r o p i j o s pokytis bus lygus AS = AS1 + AS2, t. y.

abu pokyius: AS1 =

'= -314,5- + 343- = 28,5-.


K
K
K
Atsakymas. K a m b a r i o su r a d i a t o r i u m i e n t r o p i j o s pokytis lygus 28,5 J/K.

Apskaiiuokite, koki ilum a t i d u o t Pasaulio v a n d e n y n o v a n d u o , jeigu jo temp e r a t r a s u m a t 1 K. i n o m a , k a d v a n d e n s m a s lygi 1,39 IO21 kg, o savitoji
iluma 4,2 IO3 J/kgK.
m = 1,39 IO21 kg
AT=IK
c = 4,2 IO3 J/kgK
Q _ 7

Sprendimas
Vandeniui a u t a n t isiskyrs ilumos kiekis apibd i n a m a s lygtimi AQ = mcAT. p a s t a r j lygt r a o m e
fizikini dydi reikmes ir a p s k a i i u o j a m e isiskyrus
ilumos kiek:

AQ = 1,39 IO21 kg 4,2 IO3

1 K = 5.82 IO24 J.

kgK
Atsakymas. Pasaulio v a n d e n y n u i a t a u u s 1 K, isiskirt 5,82 IO24 J ilumos. Ignalinos A E , kurios galia 2,35 IO9 W, toki energij p a g a m i n t p e r laik t = - ;
t = 5 8 2 ' 1 9^ t j = 2,48 IO15 s = 7,85 IO7 met.
2,35-10 W

14.1. K o d l sal klimatui bdingi m a e s n i t e m p e r a t r o s svyravimai, n e g u emyn klimatui? A t s a k y m pagrskite.


14.2. K o d l d y k u m o s e t e m p e r a t r a dien labai pakyla, o nakt n u k r i n t a n e t em i a u nulio? A t s a k y m pagrskite.
14.3. Automobilis vaiuoja horizontaliu keliu pastoviu greiiu. K a m t a d a eikvoj a m a k u r o energija?
14.4. Palyginkite v i e n o d o s m a s s n e o n o ir helio vidin energij esant tai paiai
temperatrai.
14.5. Kaip kinta v i e n a t o m i d u j vidin energija, kai jos: a) izobarikai kaitinamos; b) izochorikai auinamos; c) izotermikai slegiamos?
14.6. Kokia yra 8 mol vienatomi duj vidin energija, kai t e m p e r a t r a lygi 37 0 C?
14.7. Apskaiiuokite 70 m 3 trio a e r o s t a t pripildanio helio vidin energij, kai slgis lygus 100 kPa.
14.8. 2,4 1 trio i n d e laikom v i e n a t o m i d u j
vidin energija lygi 240 J. Koks yra i d u j slgis?
14.9. V i e n a t o m i d u j slgis p a d i d j o 4 kartus, o
tris s u m a j o 5 kartus. Kiek k a r t p a k i t o d u j vidin energija?
14.10. A l i u m i n i n i a m e a r b a t i n u k e ildomas vand u o . 14.1 paveiksle pavaizduoti ilumos kiekio, kur
gavo a r b a t i n u k a s ir v a n d u o , priklausomybs n u o laik o grafikai. Kuris grafikas nubraiytas v a n d e n i u i ir
141
kuris - a r b a t i n u k u i ?
P av -

14.11. Ant vienod degikli buvo ildoma


vienodos mass vanduo, varis ir geleis. Nurodykite, kuris grafikas sudarytas vandeniui, kuris variui ir kuris - geleiai (14.2 pav.).
14.12. 1,2 kg mass gelein katil pilta 4 kg
vandens. Kok ilumos kiek reikia suteikti katilui, kad vanduo jame suilt nuo 16 C iki 90 0 C?
14.13. A k m e n s ir metalo savitosios ilumos
santykis lygus 2:1, o tankio santykis - 3:13. Kuriuo atveju vanduo kibire kais daugiau: metus
j kart akmen ar tokio pat trio tiek pat kaitint metalo gabal? rodykite.
14.14. Kokia t e m p e r a t r a nusistovs inde,
sumaiius 20 1 20 C t e m p e r a t r o s vandens su
30 1 50 C temperatros vandeniu?

t, mm

14.2 pav.

14.15. G a r o katile buvo 40 m 3 240 C t e m p e r a t r o s vandens. Kiek 10 0 C temperatros vandens dar reikjo pilti, kol t e m p e r a t r a nukrito iki 200 0 C? vandens
tankio kitim nekreipkite dmesio.
14.16. 130 g mass alvarin kalorimetr, kuriame yra 245 g 10 0 C temperatros vandens, dedamas 200 g mass bei 90 C temperatros knas. Kalorimetre
nusistovi 22 C temperatra. Nustatykite io kno savitj ilum.
14.17. Kok darb atlieka dujos, izobarikai isiplsdamos nuo 1,6 1 iki 2,6 1?
D u j slgis lygus 2 atm.
14.18. Izobarikai isiplsdamos, dujos atliko 35 J darb. D u j slgis buvo lygus
IO5 Pa. Kiek padidjo j tris?
14.19. Kok darb atliko 330 g deguonies, izobarikai pakaitinto 15 K?
14.20. Kok darb atlieka 5 kg oro, izobarikai ildomo nuo 6 C iki 156 3 C?
14.21. Cilindre po nesvariu stmokliu yra
3 kg oro. Nekintant slgiui, jo t e m p e r a t r a padidjo 100 K.'Kok darb atliko oras besiplsdamas? J o tankis normaliomis slygomis lygus
1,29 kg/m 3 .
14.22. D u j o s izotermikai isipleia, dl to j
tris padidja nuo 2 1 iki 14 1. Pradinis duj slgis lygus 1,2 IOi' Pa. Nubraiykite io proceso
grafik ir, remdamiesi juo, apskaiiuokite duj
atlikt darb.
14.23. 14.3 paveiksle pavaizduotas ilumins
mainos darbo ciklas. Apskaiiuokite per cikl
mainos atlikt darb.

14.3 pav.

14.24. Cilindre po stmokliu yra duj, kuri bsena kinta taip, kaip pavaizduota grafike
(14.4 pav.). Kiek kart pakinta i duj temperatra? Kok darb jos atlieka?
14.25. Termodinaminei sistemai buvo perduotas 250 J ilumos kiekis. Kaip pakito sistemos vidin energija, kai ta sistema atliko 450 J darb?
14.26. 2,4 kg vandenilio buvo izobarikai pakaitinta 15 K. Kiek padidjo vandenilio vidin
energija?
14.27. Kiek padids 2,2 kg vandenilio vidin
energija, jo temperatrai pakilus 16 K?
14.28. 12 mol vienatomi duj buvo izobarikai pakaitinta 100 K. Kiek pakito i duj vidin
energija? Kok darb atliko dujos ir koks ilumos kiekis joms buvo suteiktas?
14.29. 700 mol duj, izobarikai pakaitintos 400 K , gavo 9,6 M J ilumos. Apskaiiuokite duj atlikt darb ir j vidins energijos pokyt.
14.30. Kokiomis slygomis ilumins mainos naudingumo koeficientas bt lygus vienetui? Atsakym isamiai paaikinkite.
14.31. ilumins mainos ildytuvo temperatra 260 C, auintuvo - 27 C. Per
tam tikr laik ildytuvas gavo 1,6 IO6 J ilumos ir auintuvui atidav 1,1 IO6 J.
Apskaiiuokite ilumins mainos naudingumo koeficient, palyginkite j su didiausia naudingumo koeficiento verte.
14.32. ilumins mainos naudingumo koeficientas lygus 80 %, o auintuvo temperatra 27 C. Kokia yra ildytuvo temperatra?
14.33. Vykstant udaram procesui, dujos atliko 120 J darb ir perdav auintuvui
0,4 kJ ilumos. Apskaiiuokite ciklo naudingumo koeficient.
14.34. iluminje mainoje i ildytuvo gautas kiekvienas kilodaulis energijos
atlieka 320 J darb. Auintuvo temperatra 270 K. Apskaiiuokite mainos naudingumo koeficient ir ildytuvo temperatr.

15. Elektrostatikos dsniai ir svokos


Elektrostatikos tyrimo objektas yra nejudani kn elektros krviai ir j kuriamas laukas, kuriuo p e r d u o d a m a elektrostatin (kulonin) sveika. Elektrostatikos
dsni pagrindu tiriamas elektrikai kraut mediagos daleli judjimas natraliosios ir technologins kilms elektriniuose ir magnetiniuose laukuose, veikia daugelis prietais, valymo rengini.
Elektros krvis yra mikrodalels vidin savyb, lemianti jos elektromagnetin
sveik su kitomis dalelmis. Krviai slygikai skirstomi teigiamuosius ir neigiamuosius (+q ir -q). Minimal pagal absoliutj dyd (elementarj) dabar inom
elektros krv turi elektronas (jo krvis laikomas neigiamuoju): e = 1,6 IO -19 C.
Elektrono mas m t = 9,11 IO-31 kg. Teigiamj elementarj elektros krv turi protonas (q p = 1,6 IO"19 C, mp = 1,67 IO-27 kg). Vis kn elektros krviai yra lygs
elementarij teigiamj ir neigiamj krvi algebrinms sumoms, todl jie yra
kartotiniai elementariajam elektros krviui. Elektros krvis lieka toks pats judaniose ir nejudaniose atskaitos sistemose.
Bet koks kn elektrinimas reikia elektros krvi perskirstym tarp kn, i
kuri vieni sielektrina teigiamai, o kiti - neigiamai. Elektros krv turinios (elektringosios) dalels, kurios gali judti ir perkelti krv, vadinamos krvininkais. Pagal
krvinink koncentracij mediagos skirstomos laidininkus (didel krvinink
koncentracija, geras elektrinis laidumas, pvz., metalai), dielektrikus (beveik nra
krvinink, nepraleidia elektros srovs, pvz., stiklas) ir tarpinio elektrinio laidumo
reikmi puslaidininkius (krvinink koncentracija priklauso nuo iorini slyg temperatros, apvietos).
Dsnio
pavadinimas
Krvio tverms dsnis

Kulono dsnis

ribos

Formri

qx+ q2 + ... + qn = const.

17


- 4 2 '
0

F=

MH
V-

k = 9 1 0 9 Nm 2 /C 2 .

Udaros sistemos, kuri i iors nepatenka


ir i kurios neieina
elektros krviai, vis
sveikaujani kn
elektros krvi
algebrin suma yra
pastovi.

Galioja
udarai
sistemai.

Dviej takini nejudani kn krvi


sveikos jgos modulis
tiesiog proporcingas i
krvi absoliuij veri sandaugai ir atvirkiai proporcingas atstumo tarp j kvadratui.

Tinka tik
takiniams
krviams.

Elektrostatin krvi sveika per atstum paaikinama tuo, kad apie kiekvien
krv susidaro begalyb besitsiantis elektrostatinis laukas. Kiekybikai bet kuris
lauko takas apibdinamas elektrostatinio lauko stipriu E.
Pagal superpozicijos princip krvi sistemos sukuriamo elektrostatinio lauko
stipris bet kuriame take yra lygus vis sistemos krvi lauk stipri iame take

sumai: E = ^ E i .
i=1

Elektrostatinis laukas vaizduojamas elektrinio lauko jg linijomis, kurios braiomos taip, kad kiekviename take Kestins jgos linij kryptis sutapt su lauko
stiprio vektoriumi iame take. Jos prasideda ties teigiamaisiais krviais ir pasibaigia ties neigiamaisiais (esant pavieniams krviams, jg linijos i teigiamojo krvio
nueina begalyb arba ateina i begalybs neigiamj krv). Vienalyio elektrostatinio lauko (jo visuose takuose stiprio vektorius yra vienodas E = const) jg
linijos yra lygiagreios tiess, isidsiusios vienodais atstumais viena n u o kitos.
Pavieni krvi bei dviej vienodo dydio ir prieing enkl krvi sistemos
(elektrinio dipolio) jg linijos ir stiprio vektoriai keliuose takuose pavaizduoti

Jeigu krviai tolygiai pasiskirsto iilgai linijos, j pasiskirstymas a p i b d i n a m a s


linijiniu krvio tankiu, kuris lygus krviui, t e n k a n i a m ilgio vienetui:

Jeigu krviai tolygiai pasiskirsto paviriuje, j pasiskirstymas a p i b u d i n a m a s paviriniu krvio tankiu, kuris lygus krviui, t e n k a n i a m p l o t o vienetui:

Jeigu krviai tolygiai pasiskirsto u d a r o j e erdvje, j pasiskirstymas apibudinamas triniu krvio tankiu, kuris lygus krviui, t e n k a n i a m trio vienetui:

E l e m e n t a r i u o j u elektrostatinio lauko stiprio vektoriaus srautu , tenkaniu


plotui

AS, v a d i n a m a

elektrostatinio

lauko

stiprio v e k t o r i a u s E ir io

(A kryptis s u t a m p a su vienetinio ilgio s t a t m e n s

ploto

n iam plotui kryptimi, t. y.

A = n AS) skaliarin s a n d a u g a : = ( A S ) = EAScos

= EnAS,

ia - elektro-

statinio lauko stipris AS takuose; - k a m p a s t a r p vektori E ir n; En - vektoriaus E projekcija j s t a t m e n n.


E l e k t r o s t a t i n i o lauko stiprio vektoriaus srautas yra teigiamas, jei jis ieina i
u d a r o j o paviriaus, ir neigiamas, - jei j eina.

15.2 pav.

Kadangi kiekviename sferos take lauko stiprio projekcija iorin s t a t m e n yra


q
~ 4

2
r

'

f e r o s plotas

srautas = (15.2 pav.).

S = 2, tai elektrostatinio lauko stiprio vektoriaus

Fizikiniai
dydiai
Elektrinio
lauko stipris
E - lauko
jgos charakteristika

Potencialas energetin
lauko
charakteristika

Potencial
skirtumas
arba U

Pogrindin
formul

Ivestins
formuls
E =

E = I .
4

y - takinio krvio;
4 0

E = 2 0 5

begalins ploktumos.

[ ] = N/C,
arba
[ ] = V/m.

[] = V;
t

= [7 = .
<7

4 0
2 0
= E d - begalins ploktumos.

1V = 1J/G

U =

1 V = 1J/C.

E-d;

A = qE(dl-d1)

Elektrin
talpa C laidininko
arba laidinink sistemos
charakteristika

Matavimo
vienetai

-(Wp2-Wpi).

C = 4/? - rutulio talpa;

c =,

c=-2-.

C -

0
c

Elektrin jga F = q.

[C] = 1 F;
I F = I C/V.

plokiojo kondensatoriaus talpa.

Tinka bet kokiam laukui.

[F] = 1 N.

Elektrinio
lauko
energija W

W =

CU2

2 '

[W] = J,
1 J = I V C,
IeV =
= 1,6 IO"19 J.

Raskite, kok krv turi turti du vienodi r k o laeliai, kad j elektrostatin


stmos jga b t lygi gravitacins traukos jgai. Laeli spinduliai 2 1 m, atstumas t a r p laeli r R.
R1 = R2 = 2 IO^t m
r R
In1 = In2 = m

G = 6,67 IO"11 Nm 2 /kg 2


3
3
P = IO kg/m
9
2
2
k = 9 IO Nm /C

Sprendimas
Taikydami visuotins traukos dsn, laeli gravitacins sveikos jg F apibdin a m e lygtimi

1 m
m
F8 = G L - L =
( n ia G - gravitacijos konstanta, m - laelio mas, r - atstumas
r
r
t a r p laeli ( d a r o m e prielaid, kad laeliai yra materials takai, turintys rutulio
form, be to, pagal slyg r

R). Laeli mas m = pI 7 (2), o j tris apskaiiuoja-

mas taikant rutulio trio formul V = ^ k R i (3). 2 ir 3 formules ra 1, gauname: F g = ^ G n 2 ^ f

(4).

Elektrostatins laeli sveikos jga r a n d a m a , taikant Kulono dsnio f o r m u l


kq2
F = k <M2
(5).
r
r
Udavinio slygoje nurodyta, kad elektrostatins stmos jga lygi gravitacins
k

16

t r a u k o s jgai, todl sulyginame 4 ir 5 lygi deinisias puses: = G n

,62
.

I pastarosios lygties ireikiame elektros krv q ir, ra fizikini dydi skaitines


vertes, apskaiiuojame j o d i d u m : q :
r
6,67 10
q = --3,14
3

(2 I O ^ m ) 3
'

IO3
m3

Nm2
kg 2

,9 N m
9 10'

= 2,88 IO- 18 C.

Atsakymas. Laeli krvis lygus 2,88 10~ n C. Toks krvio absoliutusis dydis lygus 18 elektron krviui.

15.2 pavyzdys
D u knai turi teigiamus 1,67 n C ir 3,33 n C krvius, a t s t u m a s t a r p j lygus
20 cm. K u r i a m e tuos k n u s jungianios a t k a r p o s take reikia p a d t i trei kn,
turint 0,67 n C krv, kad jis likt pusiausviras? K n masi n e p a i s o m e .

q{ = 1,67 n C = 1,67 IO 9 C
q2 = 3,33 n C = 3,33 IO"9 C
r = 20 cm = 0,2 m
= 0,67 n C = 0,67 IO- 9 C
O
15.3 pav.

Sprendimas
Tarp k n o C, kurio krvis qv

ir krvi qx bei q2 veikia elektrostatins kilms

(kulonins) sveikos jgos F1 ir F2 (15.3 pav.). U r a o m e k n o C, kurio krvis <?3,


pusiausvyros slyg: F1 + F2 = 0. S u p r o j e k t a v jgas a, p a s t a r j lygt p e r r a o m e skaliarine f o r m a : F 2 - F 1 = 0, arba F 1 = F 2 (1). Sveikos jgas F 1 ir F 2 ireikiame
lygtimis F1

(r-x)

. fJ

'

% (2); ia - a t s t u m a s t a r p krvi q ir q 2 lygt


2
y

ra 1 f o r m u l , g a u n a m e , k a d

kqAqA
kqAq, I
1
= 4 L . M a t e m a t i k a i p e r t v a r k lygt ir
(r-x)
-

ra fizikini dydi skaitines vertes, apskaiiuojame atstum tarp elektrint kn:


_

-IO9C

V1'

6 7

1 0

0,2 m = 0,12 m.

^ + ^3'3310"^

Atsakymas. Treij krv reikia p a d t i apytiksliai 0,12 m a t s t u m u n u o a n t r o j o


a r b a 0,08 m a t s t u m u n u o p i r m o j o krvio, kad sistema b t pusiausvira.

15.3 pavyzdys
Elektrin lauk kuria 5 I O - 7 C krvis, esantis aplinkoje, kurios santykin dielektrin skvarba lygi 2 (15.4 pav.). Koks yra tak B ir C, nutolusi n u o krvio 5 cm
ir 0,20 m, potencial skirtumas? Kok d a r b atlieka laukas, p e r k e l d a m a s i tako B
tak C 0,3 IO"7 C elektros krv?
<7 = 5 IO"7 C
= 2
rx = rB= 5 cm = 5 IO -2 m
r2 = r c = 0,2 m
qx = 0 , 3 IO- 7 C
- ? A - ?

15.4 pav.

Sprendimas
k
Naudodamiesi takinio krvio potencialo formule = , rasime elektrinio lauko
re
kq
kq _kq
1
tak S ir C potencial skirtum: = U = - ; =
pastarj lygt ra fizikini dydi vertes, apskaiiuojame potencial skirtum, arba
.2

9 1 0 9 ^ - 5 IO- 7 C
t a m p : = / = -

5 IO - 2 m

0,2 m

= 3 3 7 5 0 V = 33,75 kV.

Elektrinio l a u k o atliekamas darbas, p e r k e l i a n t krv, y r a . 4 = qxU\


A = 0,3 IO"7 C 3 3 7 5 0 V = 0,001 J = 1 mJ.
Atsakymas. D u o t j tak potencial skirtumas lygus 33,750 kV, o elektrinis
laukas, p e r k e l d a m a s t a r p t tak krv qx, atlieka apytiksliai 1 mJ d a r b .

E l e k t r o d a s yra pavirinio krvio t a n k i o ? p l o k t u m a ( p l o k t u m a laikoma begaline, jei n a g r i n j a m o lauko tako a t s t u m a s iki p l o k t u m o s yra ymiai maesnis u
jos m a t m e n i s ) . Raskite tokios krautos ploktumos lauko stipr.
Sprendimas
P a s i r e n k a m e u d a r j paviri,
kuris yra ploktumai s t a t m e n o ritinio f o r m o s ir kur p l o k t u m a k e r t a
per pus (15.5 paveiksle pavaizduotas

tos

ploktumos

fragmentas).

Dl simetrijos p l o k t u m o s k u r i a m o
elektrinio

lauko

stiprio

vekto-

riai turi bti s t a t m e n i ploktumai. Todl jg linijos k e r t a tik ritinio pagrindus, kuri b e n d r a s plotas 2S = 2 2 ; ia a - ritinio spindulys. Vadinasi, elektrinio

lauko

stiprio vektoriaus srautas p r o abu


pagrindus

apibdinamas
2

= 2ES = 2

lygtimi

(1).

A t k r e i p k i m e dmes, kad l a u k o stipri vektoriai ties virutiniu ir apatiniu pagrindais ir j s t a t m e n s n yra prieing enkl, todl srautai p r o apatin ir virutin
p a g r i n d yra teigiami.
Ritinio viduje yra krvis = <5qS = noqa2 (2). Taikydami G a u s o t e o r e m elektriq

nio lauko stiprio vektoriaus srautui, g a u n a m e , kad = =


eD
i kairiosios puss yra lygios, todl ir deiniosios lygios: 2m

(3). 1 ir 3 Iyg0
2
E =

m2(5

Q
- . I pasta-

rosios lygties ireikiame krautos p l o k t u m o s lauko stipr E: E = .


2 0
Atsakymas. k r a u t o s p l o k t u m o s s u k u r i a m o elektrostatinio l a u k o stipris apibd i n a m a s lygtimi E =. G a l i m e daryti ivad, kad begalins p l o k t u m o s elektro2 0
statinio lauko stipris nepriklauso n u o a t s t u m o iki jos. L a u k o stiprio vektoriaus krypt
lemia p l o k t u m o s krvio enklas. Vadinasi, teigiamai krautos p l o k t u m o s elektrostatinio l a u k o stiprio vektorius n u k r e i p t a s n u o p l o k t u m o s , neigiamai k r a u t o s
p l o k t u m o s - j.

Raskite elektrostatinio l a u k o stipr t a r p dviej plokij e l e k t r o d (plokiojo


k o n d e n s a t o r i a u s ) , jei e l e k t r o d paviriniai teigiamojo ir n e i g i a m o j o krvi tankiai
yra v i e n o d o d i d u m o ir prieing enkl, t. . | ^ | = |_,| = . A t s t u m a s t a r p elekt r o d yra ymiai maesnis u j m a t m e n i s , todl e l e k t r o d u s l a i k o m e begaliniais.
Sprendimas

E*

+4

io udavinio s p r e n d i m u i tai-

Eiinr= O

k o m e lauk superpozicijos prin-

-E'

cip ir 15.6 pavyzdyje g a u t o re-

I
I E*
a

zultato ivad. Plokiojo kon^vid

d e n s a t o r i a u s viduje t a r p skirting enkl krvius turini ploktum


+

-E

Eiinr- O

lauk
= '

stiprio

vektoriai

nukreipti

vieno-

dai, todl j s u m a lygi

E*

E = v l d = 2E' = - f ^ - + ^ a - =
2O
O
-">
O

15.6 pav.

Atsakymas.

i c

Elektrostatinio

lauko stipris plokiojo k o n d e n s a t o r i a u s viduje a p i b d i n a m a s lygtimi Evid = , o


e
O
iorje lauko stipris lygus nuliui (E i i o r = 0), nes plokij e l e k t r o d iorje vienodi
pagal dyd l a u k o stiprio vektoriai yra prieing krypi.

15.6 pavyzdys
Kok greit gis elektronas, veikiamas elektrinio lauko jg, kol praeis t a r p tak,
kuri potencialai skiriasi 10 k V ?
e = 1,61 I O 1 9 C
m = 9,1 IO"31 kg
U = 1 0 k V = IO4 V

Sprendimas
J u d a n t e l e k t r o n u i , elektrinis l a u k a s atlieka d a r b
A = eU ir suteikia e l e k t r o n u i kinetin energij
Wk =

mv

jos pokyiui, todl galime urayti:

i n o m e , kad d a r b a s lygus kinetins energi-

mv
z.

= eU. I pastarosios lygties ireikiame elek-

trono greit v ir, ra fizikini dydi skaitines vertes, apskaiiuojame jo didum:


v =,

2 eU
m

v =.

2-1,6 IO49C-IO4V
9, MO" 3 1 kg

> 6 IO7 m/s.

Atsakymas. E l e k t r o n a s gis greit, apytiksliai lyg 6 IO7 m/s.

N e u t r a l i a m deguonies a t o m u i jonizuoti, atitraukiant n u o j o silpniausiai prisirius} e l e k t r o n , reikia atlikti apytiksliai 2,18 IO -18 J d a r b . Raskite lauko p o t e n c i a l
take, i kurio vra a t i t r a u k i a m a s elektronas.
A ~ 2.18 10",s J
19
q = e = 1.6 IO
C

Sprendimas
Tarkime, jog labai toli (begalybje) n u o a t o m o j o
k u r i a m o lauko potencialas lygus nuliui, todl = ir
i potencialo a p i b r i m o g a u n a m e , kad tako, k u r i a m e

- ?

buvo elektronas, potencialas lygus = . ra fizikiq


ni dydi skaitines vertes, a p s k a i i u o j a m e potencialo d i d u m :

2,18 IO- 18 J
^ = 13,62 V.
1,6 IO- 19 C

Atsakymas. L a u k o potencialas lygus 13,6 V. Sis potencialas v a d i n a m a s p i r m u o j u


jonizacijos potencialu.

15.8 pavyzdys
K o n d e n s a t o r i u i p a g a m i n t i n a u d o t a 157 cm ilgio, 90 m m ploio aliuminin folija
ir 0,1 m m storio p a r a f i n u o t a s popierius. Kokia yra p a g a m i n t o k o n d e n s a t o r i a u s talp a ir kiek energijos j a m e susikaupia, krovus iki 4 IO2 V t a m p o s ?
/ = 157 cm = 1,57 m
h = 90 m m = 9 IO -2 m
d = 0,1 m m = 0,1 IO"3 m
U = 4 IO2 V
C - I

z = 2
0 = 8,85 IO 1 2 F/m

W - ?

Sprendimas
E l e k t r i n talp rasime i f o r m u l s C =

ZZnhl
K a d a n g i S = hl, tai C = ^ j l .
a

d
r a o m e fizikini dydi vertes ir apskaiiuojame:
2 8,85 IO 1 2 9 IO"2 m l , 5 7 m
m
C =
: 25-IO- 9 F = 25 nF.
0,1 H T m
K o n d e n s a t o r i a u s energijai apskaiiuoti taikysime f o r m u l e W =
ra inomas

CU2

fizikini dydi vertes, g a u n a m e :

25 IO" F(4 -IO 2 V) 2


W =

= 0,002 J = 2 mJ.

Atsakymas. K o n d e n s a t o r i a u s elektrin talpa yra 25 nF, j a m e susikaupia 2 mJ


energijos.

D u vienodi rutuliukai, kuri vieno krvis 10 IO - 9 C, kito - 2 IO - 9 C, yra vakuume. Kiek k a r t p a k i n t a rutuliuk sveikos jga, juos suglaudiant ir vl atitolinant
tokiu p a t a t s t u m u ?
x = 10 IO -9 C
U 1 = - I - IO -9 C

Sprendimas
R u t u l i u k e l e k t r o s t a t i n s sveikos jg apskaiiuosime
r e m d a m i e s i K u l o n o dsniu. Prie suglaudiant rutuliukus, i
jga lygi F1 = ^ M l

(i).

R u t u l i u k u s suglaudus, b e n d r a s j krvis, pagal krvio tverms dsn, t a m p a lygus algebrinei rutuliuk krvi sumai: q = qx + q2:
q = 10 IO-9 C - 2 IO-9 C = 8 IO-9 C. Kadangi abu rutuliukai yra vienodi, tai krvis q
j u o s e pasiskirstys p o lygiai: q[ = q2 = ^-; q[ = q'2 =q =

->

R u t u l i u k elektrostatins sveikos jga, juos suglaudus ir vl atitolinus, apibud i n a m a lygtimi F2 = ^


knr2
F1

kqxq2r

qtq2

(2). Padalij 2 lygt i 1 lygties, g a u n a m e :

F2 _
(4-IO- 9 C) 2
F
10.10-*C.2.10"C=I'

a r b a

^ =

W -

Atsakymas. R u t u l i u k sveikos jga, juos suglaudiant ir vl atitolinant, lygi


0,8F 1 .

15.10* pavyzdys
D u rutuliukai, kuri kiekvieno m a s 1,5 g, p a k a b i n t i ant ilkini sil, pririt
v i e n a m e take. G a v v i e n o d o d i d u m o ir enklo krvius, jie n u t o l o p e r 10 cm, o
silai t a d a s u d a r 36 k a m p (15.7 pav.). Raskite, kok krv ir kiek e l e k t r o n gavo
kiekvienas rutuliukas, jei i n o m a kad tie krviai yra neigiamieji.
= 2 = 1,5 g = 1,5 IO -3 kg
r = 10 cm = 0,1 m
k = 9 IO9 Nm 2 /C 2
= 36

e = 1,6- IO -19 C

_ ?
Sprendimas
E l e k t r i n s sveikos jga F1 atsveria jg

F2,

t. y. sunkio jgos mg ir silo t a m p r u m o jgos ats t o j a m j . Taikydami antrj N i u t o n o dsn, galim e parayti, kad F1 + F 2 = . Kadangi nagrinjamoji sistema n e j u d a (a = 0), tai, p e r r a lygt ska-

liarine forma, gauname: F1 = F2 (1). Jga F1 - elektrostatins sveikos (kulonin)


jga t a r p elektrint rutuliuk - lygi F1 =
OC

moji - lygi F 1 = W j g t g - (3).

kq2
r

(2); o jga F 2 - sunkio jgos deda-

2 ir 3 formules ra 1 lygt ir matematikai j

kq2
OC
pertvark, g a u n a m e iekomojo krvio iraik: -1 = W 1 ^ t g - ; q =

rr

.
HS r t g -

i lygt raome fizikini dydi skaitines vertes ir apskaiiuojame rezultat:


1,5 IO"3 k g - 9 , 8 (O, Im)" 0,325
,9

9 10

7,3-10 - 8 C.

Nm 2

G a u t krvio reikm padalij i vieno elektrono (elementariojo) krvio reikms, rasime, kiek elektron gavo kiekvienas rutuliukas:
n__

,,7,3-10.
1,6-10" 19 C

,,

Atsakymas. Kiekvienas rutuliukas gavo p o 7,3 IO -8 C elektros krv ir apytiksliai 46 IO10 elektron.

15.1 pavyzdys
Staiojo lygiaonio trikampio virnse prie pagrindo yra lygaus absoliuiojo did u m o takiniai krviai q1 = q2 = 2 IO-"8 C. Atstumas tarp j 0,6 m. Koks yra elektrinio lauko stipris ir potencialas staiojo k a m p o virnje ir auktins susikirtimo
su pagrindu take D dviem atvejais: a) kai krviai yra vienodo enklo; b) kai krviai
yra prieing enkl?

qx = q2= 2 -IO" 8 C
/ = 0,6 m

= 9 - 1 0 9 Nm2/C2

r
jE'
^C -"> 1E^D -"> rF'
O - I-'
_ ?
_ ? <PD _ 9
<Pc
<Pc

EC

Sprendimas
Udaviniui isprsti taikome ias teorines
inias apie elektrostatin lauk:
a) elektrinio lauko stipris bet kuriame lauko
_kq
take apskaiiuojamas pagal formul E
(1);

b) pagal l a u k superpozicijos princip, jeigu lauk k u r i a du krviai,

tai

a t s t o j a m o j o elektrinio l a u k o stipris n a g r i n j a m a m e take yra lygus t krvi s u k u r t


lauk stipri g e o m e t r i n e i sumai: E = E 1 + E 2 ;
c) elektrinio lauko, kur sukuria krvis, potencialas apskaiiuojamas pagal f o r m 1? = ~
(2);
r
d) jeigu elektrin l a u k k u r i a d u krviai, tai a t s t o j a m o j o elektrinio l a u k o p o t e n cialas yra lygus algebrinei sumai p o t e n c i a l , ir : , kuriuos n a g r i n j a m a m e lauko
take sukuria krviai

ir q2.

I 15.8 paveikslo, a, matyti, kad krviai qt ir q2 n u o n a g r i n j a m o lauko tako C


yra n u t o l v i e n o d u a t s t u m u : AC = AB = r. a t s t u m r a n d a m e i staiojo t r i k a m p i o
ACD

taikydami P i t a g o r o t e o r e m : AC2 = AD2 + CD-. AD = CD, nes io staiojo

t r i k a m p i o d u k a m p a i yra lygs 45. Vadinasi, AC2 = 2 AD2. I paveikslo m a t o m e


/
I2 I 2
ir tai, kad AC = r, o AD = - , todl r2 =2 = (3).
2
4
2
Kadangi atstumai n u o krvi iki nagrinjamo lauko tako C lygs (AC = AB = r),
tai ir t krvi s u k u r t elektrini lauk stipriai yra v i e n o d o d i d u m o ir a p i b d i n a m i
lygtimi, kuri g a u n a m a 3 lygt raius 1: E1 =E2 =
l a u k o stipr take C r a n d a m e taip: E = E2 +E2.
2

lygt, g a u n a m e : E
Ec = Jl-E1

= 2- Ef (nes E1 = E2),

2 ka
,

(4). A t s t o j a m o j o elektrinio

i iraik p e r t v a r k ir ra 4

arba

r a fizikini dydi skaitines vertes, a p s k a i i u o j a m e Ec:

2-9-109~-210"8C
( 0
= 1,4 IO3 = 1,4 kN/C.
A t s t o j a m o j o elektrinio lauko, kur take C s u k r krviai q} ir q2, potencialas
lygus atskir krvi p o t e n c i a l ! ir 2 algebrinei sumai: = , + ,. Kadangi
krviai yra lygs ir n u o tako C n u t o l v i e n o d u a t s t u m u (AC =AB

= r), tai ir j

potencialai lygs: Cp1 = 2 . Vadinasi, (pc = 2<pv p a s t a r j iraik raome 2 ir 1


lygtis ir g a u n a m e : ! = ^ L = V2 ~ ^

ir cpc = V

^
nes vertes, a p s k a i i u o j a m e (pc: ( ; = V2
cpc m a t a v i m o vienetus r a n d a m e taip:
Nm2
[L C J ] = - ^ - = = = V.
m
C C

r a
I

fizikini dydi skaiti-

2-9.IO9^.2.IO-8 C

0,6 m

= 840 V. Potencialo

Jeigu lauk kuria skirting enkl krviai (15.8 pav., b), tai elektrinio lauko
stiprio take C skaitin vert E'c bus tokia pati (pasikeis kryptis):

Ec = Ec = 1.4 kN/C.
L a u k o potencialas iame take ^ = , - 2 , b e t , = 2 . Vadinasi, '(: = 0.

Takas D yra kruvius jungianios a t k a r p o s viduryje (15.8 pav., c). Vadinasi, i


krvi s u k u r t lauk stipriai yra v i e n o d o d i d u m o , bet prieing krypi (nes a b u
krviai v i e n o d enkl): E1=E2

Mi
.
(0,5/)2

9 1 0 ^ ^ 2- 2 1 0 ^ C
N
C
= 2 -10 3 = 2 k N / C (4).
2
(0,3 m)
C
I 15.8 paveikslo, c, matyti, kad a t s t o j a m o j o elektrinio lauko stipris Ed take D

E1-E2-

lygus Ed = E1-E2=O.

15.8 pav., c

Jeigu krviai yra n e v i e n o d enkl, tai a t s t o j a m o j o elektrinio lauko stipr E'D


galime apskaiiuoti r e m d a m i e s i 15.6 paveikslu, d\ Er0 = E1 +E2.
C

vertin 4 lygties reikmes, gauname:


E 'O = 2l , . D E ; = 2 - 2 - 1 0 3 - = 4 - 1 0 3 - = 4 k N / C .
c
c
Vektoriaus E'D kryptis take D - neigiamojo krvio link.
Kai krvi enklai vienodi, tai tako D potencialas lygus = + 2 , arba
= 2', nes

= 2 . Remiantis krvio sukurto lauko take formule, , lygus

_ k^ _ 2 A V a d i n a s i , cpD = 2 ^y i - = p - I r a ^ ? fizikini dydi vertes, apskaiiuojame tako D potencial, kai elektrin lauk sukuria vienodo enklo krviai:
4-9-10

Nm 2

-2-10" 8 C

= 1200 V = 1,2 kV.


0,6 m
Kai krviai yra skirting enkl, = - 2 . Akivaizdu, kad cp'D = 0.

Atsakymas. Kai elektrin lauk kuria vienod enkl krviai, tai jo stipris take C
lygus 1,4 kN/m ir yra nukreiptas statmenai nagrinjamajam lauko takui, o io tako
potencialas - 840 V. Kai krviai yra skirting enkl, elektrinio lauko stiprio
vektoriaus modulis nesikeiia, tik jo kryptis tampa horizontali, o potencialas lygus 0.
Take D elektrinio lauko stipris lygus 0 (kai krviai yra vienod enkl) ir 4 kN/C
(kai krviai yra skirting enkl). io tako potencialas atitinkamai lygus 1,2 kV ir 0.

15.12* pavyzdys
Keli elektron perteklius turi bti 1,5 IO-8 g mass dulkelje, kad ji kybot
pusiausvira plokiojo kondensatoriaus (15.9 pav.) elektriniame lauke? Plokteli
tampa 5 IO2 V, atstumas tarp j 0,5 cm.
m = 1,5 IO"8 g = 1,5 IO"11 kg
U = 5 IO2 V
d = 0,50 cm = 5 10~3 m
e = 1,6 IO' 19 C

mg

15.9 pav.

Sprendimas
Tarp elektrod esanti dulkel kybos pusiausvira (nejuds), jeigu j veikiani jg (sunkio ir elektrinio lauko sveikos) atstojamoji bus lygi nuliui: mg + Fcl = 0. Teigiam y aies krypt sutapatiname su laisvojo kritimo pagreiio kryptimi ir, suprojektav dulkel veikianias jgas i a, gauname: mg - Fa = 0, arba F el = mg (1).
Jga, kuria elektrinis laukas veikia dulkel, apibdinama formule F el = qE = neE;
ia q - elektros krvis, esantis dulkelje; e - vieno elektrono (elementariojo krvio)

krvis; n - e l e k t r o n skaiius. P a s i n a u d o j elektrinio l a u k o siprio ir t a m p o s sryneU


neU
= (2). ra 2 iraik 1 lygt, g a u n a m e : = mg. M a t e
d
mgd
matikai p e r t v a r k lygt, r a n d a m e e l e k t r o n skaiiaus dulkelje iraik: n =
~e~
p a s t a r j lygt ra fizikini dydi vertes, a p s k a i i u o j a m e n\
iu, g a u n a m e :

T7

1,5 KT11 k g - 9 , 8 ^ - 5 - 1 0 - 3 m
n=

1,6 I O - 1 9 C - 5 IO2 V

= 9200.

Atsakymas. D u l k e l j e turi bti 9200 e l e k t r o n perteklius.

15.13* pavyzdys
E l e k t r o n i n i spinduli vamzdyje e l e k t r o n a i lekia t a r p t a r p plokiojo kond e n s a t o r i a u s e l e k t r o d , t u r d a m i 8 IO3 e V energij. E l e k t r o d ilgis 4 IO"2 m, ats t u m a s t a r p j 2 IO -2 m. K o k i a turi bti k o n d e n s a t o r i a u s tampa, kad e l e k t r o n
pluotelis ieit i t a r p o nukryps 8 IO -3 m ?
Wk = 8 IO3 e V = 8 IO3 1,6 IO"19 J = 12,8 IO"16 J
I = 4 IO"2 m
d = 2 IO"2 m
h = 8 IO"3 m
qe = 1,6 IO"19 C
U
Sprendimas
Pirmiausia n u s i b r a i o m e brin (15.10 pav.)
ir k o o r d i n a i ai p r a d i s u t a p a t i n a m e su taku, k u r i a m e p r a d i n i u laiko m o m e n t u (lks
k o n d e n s a t o r i ) b u v o elektronas. E l e k t r o n o j u d jimas k o n d e n s a t o r i a u s viduje yra sudtinis, nes jis
vienu m e t u dalyvauja dviejuose j u d j i m u o s e : horizontalia kryptimi ( aies atvilgiu) tolygiajam e - j u d a pastoviu greiiu v0 ir vertikalia kryptimi (y aies atvilgiu) - tolygiai g r e i t j a n i a m e
j u d j i m e j u d a pagreiiu a vertikaliai emyn). Pagreit a elektronui suteikia elektrinio lauko jga
Ft=qeE
(1).

15.10 pav.

E l e k t r o n o j u d j i m u i vertikalia kryptimi t a i k o m e a n t r j N i u t o n o dsn Fe = .


Pastarj lygt perraome skaliarine forma y aies atvilgiu ir gauname: F e = ma (2).
2 lygt r a o m e 1 ir g a u n a m e , kad qeE = . I pastarosios lygties ireikiame
q E
e l e k t r o n o j u d j i m o pagreit: a =
(3). lkusio t a r p k o n d e n s a t o r i a u s plokteli
m

e l e k t r o n o pradinis greitis V0y vertikalia kryptimi yra lygus nuliui, todl auktis h,
kur p r a l k d a m a s t a r p ploki pasislenka e l e k t r o n a s vertikaliai emyn, apibdinaat2
m a s f o r m u l e h = (4). E l e k t r o n o j u d j i m o k o n d e n s a t o r i u j e laikui rasti t a i k o m e
I
tolygiojo j u d j i m o kelio iraik I = V1/, i kurios t =
v

E l e k t r o n o greit v O

2
mv

r a n d a m e i j o kinetins energijos f o r m u l s Wt =
,

El1

4 lygyb r a o m e 3 ir 5 iraikas: h =
2 mev0

_ 2 Wk
V0 - I ^

(6).

p a s t a r j lygt ra 6 iraik

ir m a t e m a t i k a i p e r t v a r k reikin, g a u n a m e elektrinio lauko stiprio lygt:


j-. AhWk

E =

(7)

"

I teorijos i n o m a s ryys t a r p elektrinio lauko stiprio ir potencial s k i r t u m o arba


tampos: E = (8). M a t o m e , k a d 7 ir 8 lygi kairiosios puss yra lygios, vadinasi,
d
U
AhWk
AhWi
ir deiniosios j p u s s lygios: = .
I ia U =
y-d. ra fizikini dydi
d
qj
qj
skaitines vertes, a p s k a i i u o j a m e t a m p :
j j _ 4 8 IO"3 m 12,8 10~16 ^ . 2 . q- 2
1,6 10 C (4 10 m )

m =

32 V = 3,2 kV.

Atsakymas. K o n d e n s a t o r i a u s t a m p a lygi 3,2 kV.

15.1. A r galima t r i n a n t elektrinti alvario lazdel? A t s a k y m pagrskite.


15.2. K a i p galima nustatyti, kokio enklo krviu elektrintas elektroskopas, turint e b o n i t i n lazdel ir g e l u m b s ?
15.3. Kodl, pilant b e n z i n autocistern, cisterna ir indas, i k u r i o t e k a benzinas, s u j u n g i a m i laidu ir eminami?
15.4. D u v i e n o d o d i d u m o ir enklo krviai, esantys v a k u u m e 3,0 m a t s t u m u ,
stumia vienas kit 0,40 N jga. K o k i o d i d u m o yra kiekvienas krvis?
15.5. K o k i a jga sveikauja d u 0,66 I O - 7 C ir 1,1 I O - 5 C krviai, b d a m i v a n d e nyje 3,3 cm a t s t u m u vienas n u o kito? Kokiu a t s t u m u juos reikia p a d t i v a k u u m e ,
k a d sveikos jga likt ta pati?
15.6. D u krviai, kuri vienas yra tris k a r t u s didesnis u kit, b d a m i v a k u u m e
0,3 m a t s t u m u , sveikauja 30 N jga. Koks i krvi d i d u m a s ? Koks t u r t bti
a t s t u m a s t a r p j vandenyje, k a d sveikos jga ilikt tokia p a t i ?
15.7. Kokiu principu veikia elektrostatins apsaugos taisai? Kokiu tikslu ant kai
kuri r a d i j o l e m p u d e d a m i metaliniai g a u b t a i ? A t s a k y m u s isamiai paaikinkite.

15.8. Automobili gamyklose, daant pavirius elektrostatiniu bdu, daomosios


detals slenka po elektrodu - metaliniu tinkleliu, sujungtu su vienu auktos tampos
altinio poliumi. Pro tinklel - elektrod purkiami daai. Kokia turi bti patenkinta slyga, kad da laeliai j u d t tik prie detali?
15.9. Du vienodi metaliniai rutuliai, turintys 1,2 I O - 7 C ir 8 IO-7 C krv, yra
vandenyje 4 IO-2 m atstumu vienas nuo kito. Rutuliai artinami, kol susilieia, ir vl
tolinami iki to paties atstumo. Kokia jga jie veikia vienas kit bandymo pradioje
ir pabaigoje?
15.10. Du vienodi laids rutuliukai, turintys - 1,5 IO-5 C ir 2,5 IO-5 C krv,
pritrauk vienas kit, susiliet ir po to vl nutolo 5 cm atstumu vienas nuo kito.
Koks dabar yra kiekvieno rutuliuko krvis ir kokia jga jie sveikauja?
15.11. D u takiniai krviai, 1,66 IO-9 C ir 3,33 IO-9 C didumo, nutol vienas
nuo kito 20 cm atstumu. Kur turt bti treiasis krvis, kad jis bt pusiausviras
su dviem pirmaisiais takiniais krviais?
15.12. D u metaliniai 5 cm skersmens rutuliukai yra transformatorinje alyvoje.
Atstumas tarp j centr 5 cm. Apskaiiuokite, koks yra i rutuliuk pavirinis
krvio tankis, jeigu jie tarpusavyje sveikauja 2,2 m N jga.
15.13. Prie perknij elektrinio lauko stipris arti ems kartais padidja iki
3 IO6 V/m. Kokia jga veikia tas laukas dulkel, turini 4 IO-8 C krv?
15.14. Elektrinio lauko take 2 IO -7 C krv veikia 15 m N jga. Koks yra elektrinio lauko stipris tame take?
15.15. Kokia jga elektrinis laukas veikia 4,5 IO-6 C krv, esant take, kuriame
lauko stipris lygus 0,4 IO5 N/C?
15.16. Kokio stiprio elektrin lauk sukuria takinis 8 IO -6 C krvis take, nutolusiame nuo jo 30 cm atstumu?
15.17. Glicerine elektrin lauk kuria takinis 7 IO - 8 C krvis. Apskaiiuokite to
lauko stipr take, nutolusiame nuo krvio 7 cm atstumu.
15.18. Kokio didumo krvis kuria elektrin lauk vakuume, jeigu 9 cm atstumu
nuo jo lauko stipris lygus 4 IO5? Kiek ariau krvio reikt imti tak, kad j a m e
likt ankstesnis lauko stipris, krv djus mediag, kurios = 2?
15.19. Kokia aplinka gaubia takin 4,5 IO - 7 C elektros krv, jeigu 5 cm atstumu
nuo jo lauko stipris lygus 2 IO4 N/C? Apskaiiuokite tos aplinkos absoliuij dielektrin skvarb.
15.20.* D u rutuliukai, kuri kiekvieno svoris 2 IO -2 N, pakabinti ore ant 2 m
ilgio ilkini sil. Rutuliukams suteikiami vienodo didumo 5 IO -8 C elektros krviai. Apskaiiuokite, kokiu atstumu jie nutolo vienas n u o kito.
15.21.* 2 g mass rutuliukas, kurio krvis 2 IO-8 C, pakabintas ore ant plono
izoliuoto silo. Apskaiiuokite silo tempimo jg, jeigu i apaios p o iuo rutuliuku 5 cm atstumu yra p a d t a s kitas tokio paties enklo 1,2 IO -7 C krvio
rutuliukas.
15.22.* 1 g mass rutuliukas, kurio krvis 9,8 IO-8 C, pakabintas ore ant plono
ilkinio silo. Priartinus prie jo 4 cm atstumu kit prieingo enklo krv q2, silas
atsilenk 45 kampu nuo vertikalios padties. Apskaiiuokite krvio q2 didum.

15.23.* Lygiakraio trikampio, kurio kratins ilgis 6 cm, virnse isidst


krviai qr = + 6 IO"9 C ir q2 = q3 = - 8 IO 9 C. Nustatykite jgos didum ir krypt
jgos, veikianios krv q = +6,67 IO"9 C, esant trikampio centre.
15.24. Laidus 5 cm spindulio rutulys elektrintas teigiamu 8,84 IO"5 C/m 2 paviriniu krviu. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr 5 cm atstumu nuo rutulio paviriaus.
15.25.* Elektrinio lauko stipris t a r p kondensatoriaus plokteli lygus 6 kV/m.
Apskaiiuokite iame lauke esanios dulkels mase. jeigu ji yra pusiausvira ir turi
1,63 IO"11 C elektros krv.
15.26.* Vienalyiame elektriniame lauke, kur kuria dvi vertikalios ploktels,
ant plono ilkinio silo pakabinamas 2 g mass rutuliukas. J o krvis IO-6 C. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr, jeigu silas atsilenk 30 k a m p u .
15.27. Apskaiiuokite e m s rutulio elektros krvi, jeigu inoma, kad elektrinio
lauko stipris jos paviriuje lygus 130 V/m.
15.28. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipri viduriniame take tarp dviej kn,
turini + 2 IO 7 C ir - 4 IO"7 C krv, kurie yra transformatorinje alyvoje 10 cm
atstumu vienas n u o kito.
15.29.* Kvadrato, kurio kratins ilgis 10 cm. virnse yra trys neigiamo enklo
ir vienas teigiamo enklo krviai, kuri kiekvieno didumas lygus 7 IO 8 C. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr kvadrato centre.
15.30.* Kokiu pagreiiu kris 1 g mass rutuliukas, suteikus jam IO^ C elektros
krv? e m s elektrinio lauko stipris lygus 130 V/m ir yra nukreiptas e m s paviriaus link.
15.31. Perkeliant 120 p C krv i tako, kuriame lauko nra, nurodyt lauko
tak, buvo atliktas 6 IO"4 J darbas. Apskaiiuokite lauko potencial tame take.
15.32. Kok darb atlieka elektrinis laukas, perkeldamas 4,6 p C krv turint
kn t a r p tak, kuri potencial skirtumas lygus 2 kV?
15.33. Elektrin lauk kuria takinis 4 IO"7 C krvio knas, esantis transformatinje alyvoje. Apskaiiuokite lauko stipr ir potencial take, nutolusiame nuo krvio
20 cm atstumu. Aplinkos santykin dielektrin skvarba lygi 2,5.
15.34. Elektrin lauk glicerine kuria takinis 0,9 IO"8 C krvis. Apskaiiuokite
dviej tak, nutolusi nuo krvio 3 cm ir 12 cm atstumu, potencial skirtum.
15.35. Palyginkite darb, kur atlieka elektrinis laukas krviui q judant i tako
A takus B, C, D (15.11 pav.).

15.36. Apskaiiuokite, koks darbas atliekamas perkeliant 4 IO -9 C krv vienalyiame 600 V/cm stiprio elektriniame lauke. Atstumas, kuriuo perkeliamas krvis,
lygus 5 cm ir su elektrinio lauko jg linijomis sudaro 60 kamp.
15.37. Apskaiiuokite darb, atliekam perkeliant 2 IO-6 C krv i tako, kuris
yra 20 cm atstumu nuo takinio 3 IO"6 C krvio, tak, esant 50 cm atstumu nuo
io krvio. Krviai isidst ore.
15.38. Elektrono orbitos vandenilio atome spindulys lygus 5 IO -9 cm. Apskaiiuokite lauko potencial, kur sukuria elektronas ios orbitos takuose.
15.39. 0,9 m atstumu nuo rutulio, kurio spindulys 10 cm, paviriaus yra takinis
7 IO-9 C elektros krvis. Rutulio pavirinis krvio tankis lygus 3 IO"5 C/m 2 . Apskaiiuokite darb, kuris atliekamas, perneant takin krv oru tak, esant 50 cm
atstumu nuo rutulio centro.
15.40. Du absoliuiai vienodi 1 cm spindulio rutuliukai yra ibale 10 cm atstumu
vienas nuo kito. Elektrostatins sveikos jga tarp j lygi 3,2 IO"1 N. Koks yra i
rutuliuk potencialas?
15.41. Elektronas, skriejantis nuo tako, kurio potencialas 6 kV, iilgai elektrinio lauko jg linij, gyja 3 IO7 m/s greit. Apskaiiuokite tako, kuriame elektrono greitis bus lygus nuliui, potencial.
15.42. Elektronas juda neigiamojo j o n o link. J o n o krvis lygus trigubam elektrono krviui. Pradiniu laiko m o m e n t u elektronas yra labai toli n u o jono ir jo greitis
lygus IO5 m/s. Kokiu maiausiu atstumu elektronas gali priartti prie jono?
15.43. A r visada vienodi izoliuoti laidininkai turi vienod elektrin talp? Atsakym paaikinkite. Kuo pavojingos ijungtos grandins, kuriose yra kondensatori?
K reikia padaryti, ijungus toki grandin?
15.44. Suteikus 0,008 C krv, laidininkas gijo 1000 V potencial. Kokia yra jo
talpa? Kokios talpos yra kondensatorius, kurio elektrodai - 4,7 10 m 2 ploto stanioIio laktai, atskirti 15 parafinuoto popieriaus lakt? Lakto storis 0,03 mm.
15.45. elektrinus 0,020 p F talpos plokij kondensatori, j a m e susidar
320 V/cm stiprio elektrinis laukas. Atstumas t a r p ploki 0,5 cm. Koks krvis sukauptas k o n d e n s a t o r i u j e ? Kokia bt tampa, dvigubai padidinus atstum tarp
ploki? Koki energij sukaupia kondensatorius abiem atvejais?
15.46. rutinio kondensatoriaus elektrod plotas 36 cm 2 , dielektriko sluoksnio
storis 0,14 cm. Apskaiiuokite kondensatoriaus talp, j a m e sukaupt elektros krv
ir energij, kai elektrod tampa lygi 3 IO2 V. ruio santykin dielektrin skvarba lygi 7.
15.47. Plokiojo rutinio kondensatoriaus kiekvieno elektrodo plotas 300 cm 2 ,
ruio sluoksnio storis 1 mm. Kokia buvo tampa tarp elektrod, jei inoma, kad,
kondensatoriui isikraunant, isiskyr 0,21 J ilumos?
15.48.* D u rutuliukai, turintys vienodus krvius, i pradi buvo inde su - 1 8 C
temperatros ledu 20 cm atstumu vienas n u o kito. Kai ledas pavirto 0 0 C temperatros vandeniu, kad sveika nepasikeist, rutuliukus teko suartinti iki 3,8 cm.
Apskaiiuokite ledo dielektrin skvarb, jeigu vandens dielektrin skvarba 0 C
t e m p e r a t r o j e lygi 88.

15.49.* Kokia yra transformatorins alyvos absoliuioji dielektrin skvarba. jeigu


vienodi krviai, bdami alyvoje 0,140 m atstumu, sveikauja tokia pat jga. kaip
b d a m i v a k u u m e 20 cm atstumu? Kokio didumo tie krviai, jeigu sveikos jga lygi
900 N?
15.50.* D u takiniai elektros krviai, 60 IO"9 C ir 2,4 IO"7 C, yra transformatorinje alyvoje 16 cm atstumu vienas nuo kito. Kur tarp j reikia padti treij
30 IO 5 C krv, kad elektrins sveikos jgos j laikyt pusiausvyroje? A r stabili
bus toji pusiausvyra? A r sutriks pusiausvyra, jeigu treiasis krvis pasikeis?
15.51.* Elektrin lauk kuria 5 IO^tC ir - 5 IO - t C krviai, esantys takuose A ir
B 10 cm atstumu vienas nuo kito. Kokia jga veiks lael, esant simetrijos ayje
5 cm atstumu nuo atkarpos AB vidurio ir turint 10 elektron krv? Kok pradin
pagreit ji suteiks laeliui, jeigu jo mas lygi 0,4 10 7 kg?
15.52.* L a u k kuria du lygs vienod enkl krviai, esantys tam tikru atstumu
vienas nuo kito. Kam lygus lauko stipris juos jungianios atkarpos vidurio take?
A r ilikt elektrinio lauko stipris toks pat, jeigu pasikeist vieno krvio enklas?
15.53.* 2 IO 8 C ir 1,6 IO - 7 C elektros krviai yra 5 cm atstumu vienas nuo kito.
Apskaiiuokite lauko stipr take, nutolusiame nuo pirmojo krvio 3 cm ir nuo
antrojo 4 cm atstumu.
15.54.* Prieingose kvadrato virnse yra vienodi 2 IO -7 C elektros krviai. Kokio didumo lauko stipris yra kitose dviejose virnse, jeigu kvadrato kratins ilgis
30 cm?
15.55.* 1 IO^t g mass laelis n e j u d d a m a s kybo vienalyiame 98 N/C stiprio
elektriniame lauke. Koks yra to laelio elektros krvis?
15.56.* Elektronas 1,8 IO4 m/s greiiu lekia vienalyt 0,003 N/C stiprio elektrin lauk vakuume ir juda prieinga jg linijoms kryptimi. Koks bus jo pagreitis
ir greitis, nulkus lauke 7,1 cm? Per kiek laiko elektronas gis t greit?
15.57.* Elektronas, pateks vienalyt elektrin lauk vakuume, juda lauko stiprio linij kryptimi. Per kiek laiko jo greitis bus lygus 1,8 IO3 km/s, o lauko stipris 90 /?
15.58. K a m lygus potencial skirtumas t a r p laidaus elektrinto rutulio paviriaus
tako ir tako rutulio viduje? Atsakym pagrskite.
15.59. Koks yra dviej tak potencial skirtumas, jeigu, pratekant tarp i tak
0,012 C krviui, elektrinis laukas atliko 0,36 J darb?
15.60.* 4 cm spindulio rutuliukas, panardintas ibale, yra elektrintas iki 180 V
potencialo. Koks yra jo krvis? Kok darb atlieka elektrinis laukas, perkeldamas
0,5 IO-10 C krv 8 cm atstumu nuo rutuliuko paviriaus iilgai jg linijos?
15.61. Tarp dviej elektrint plokteli susidar vienalytis 250 V/cm stiprio elektrinis laukas. Kokia yra tampa tarp plokteli, jeigu atstumas t a r p j 4 cm? Kokia
jga laukas veikia 6 IO 6 C krv?
15.62.* 1 10 11 g mass dulkel, kurios krvis lygus 20 elementarij krvi,
laikosi pusiausvyroje tarp dviej lygiagrei plokteli. T plokteli potencialai
skiriasi 153 V. Kokiu atstumu idstytos ploktels?

15.63. D u skirtingo skersmens laids rutuliai, esantys ore, elektrinti vienodais


krviais; palyginkite j potencialus. D u vienodi laids rutuliai, esantys vakuume,
elektrinti skirtingais krviais; palyginkite j potencialus.
15.64. Lieiantis su metalini f o r m sienelmis, tampuot plastmasini detali
paviriuose atsiranda statinis krvis. Kodl, detal iimant i formos, padidja elektrinto paviriaus potencialas e m s atvilgiu? Atsakym pagrskite.
15.65. Kondensatori sudaro dvi ploktels, tarp kuri yra 0,1 cm storio ruio
lapelis. Kiekvienos ploktels plotas lygus 200 cm 2 . Kokia yra tokio kondensatoriaus talpa?
15.66. Kok krv reikia suteikti 2 p F talpos kondensatoriui, kad jis sikraut iki
400 V potencial skirtumo?
15.67. Kondensatoriaus elektrodai padaryti i 1,5 m ilgio ir 0,9 m ploio aliuminio folijos, o tarp dtas IO"4 m storio parafinuotas popierius. Kokia to kondensatoriaus talpa? Kok didiausi krv gali sukaupti kondensatorius, jeigu j a m
tinkama tampa yra ne didesn nei 250 V? Parafino dielektrin skvarba lygi 2.
15.68. tarp t a r p plokiojo kondensatoriaus elektrod per vis jo plot buvo
dtas ruio (izoliatoriaus) laktelis. Kaip dl to pasikeit kondensatoriaus talpa
ir krvis?
15.69.* Kok potencial gijo 0,45 10" n F talpos metalinis rutuliukas, b d a m a s
ore ir gavs 1,8 IO"7 C krv? Koks to rutuliuko spindulys?
15.70.* Rutuliukai, kuri talpos 6 p F ir 9 pF, elektrinti iki 200 V ir 800 V
potencial. Apskaiiuokite b e n d r j krv. Koks bt sujungt rutuliuk potencialas?
15.71.* Neinomos talpos kondensatorius, elektrintas iki 1 k V tampos, buvo
sujungtas lygiagreiai su kitu 2 p F talpos kondensatoriumi, elektrintu iki 400 V
tampos. Tada tampa tarp elektrod pasidar lygi 570 V. Apskaiiuokite pirmojo
kondensatoriaus talp ir b e n d r j talp.
15.72.* A r galima, turint du vienodos talpos kondensatorius, gauti talp, dvigubai didesn ir dvigubai maesn negu vieno i t kondensatori? Jeigu galima, tai
kaip tai padaryti?
15.73. 6 p F talpos kondensatorius, elektrintas iki 400 V tampos, sujungiamas
lygiagreiai su neelektrintu 10 p F talpos kondensatoriumi. Kokia tampa nusistovi
t a r p abiej kondensatori elektrod? Kaip juose pasiskirsto krvis?
15.74. Trys kondensatoriai sujungti, kaip parodyta 15.12 paveiksle. Prie t a k u i
ir B prijungta 250 V tampa, o kondensatori talpos yra: C 1 = 1,5 pF, C 2 = 3 pF,
C 3 = 4 pF. Kok krv ir koki energij yra sukaup visi kondensatoriai?

H b 15.12 pav.

15.75. 15.13 paveiksle pavaizduotos kondensatori baterijos talpa Ivgi 5.8 pF.
Kokia yra pirmojo kondensatoriaus talpa ir koks j a m e sukauptas krvis, jeigu
C2 = I p F , C3= 4 pF, o prie jo elektrod prijungta tampa lygi 220 V?

15.13 pav.

15.76. Trys kondensatoriai, kuri talpos C 1 = C2 = 1 pF ir C 3 = 2 pF, sujungti


pagal 15.14 paveiksle parodyt schem ir prijungti prie 120 V nuolatins tampos
altinio. Apskaiiuokite b e n d r j talp, kiekvieno kondensatoriaus krv ir tamp.

I hr
15.14 pav.

15.77. D u kondensatoriai, kuri talpos 4 p F ir 1 pF, sujungti nuosekliai ir prijungti prie 220 V nuolatins tampos altinio. Kokia yra j b e n d r a talpa? Kaip
pasiskirsto tampa tarp kondensatori?
15.78.* Elektronas lekia plokij orin kondensatori lygiagreiai su jo elektrodais 3 IO7 m/s greiiu. Ilks i jo, nukrypsta nuo pradins krypties 1,76 IO -3 m.
Kondensatoriaus ilgis 3 cm, atstumas tarp elektrod 2 IO -2 m, potencial skirtumas 400 V. Apskaiiuokite elektrono krvio ir mass santyk.
15.79.* Elektronas lekia IO7 m/s greiiu plokij kondensatori lygiagreiai
su jo elektrodais. Atstumas tarp elektrod lygus 0,1 m, potencial skirtumas 600 V,
elektrodo ilgis 5 cm. Kiek nukryps elektronas?

16. Nuolatins srovs dsniai


Elektros srove vadinamas kryptingas krvinink judjimas. Jeigu elektrai laidioje
terpje krvininkai juda veikiami elektrinio lauko, susidaro laidumo srov (pvz., metaluose). Dl krvinink mechaninio judjimo (pvz., judant elektrintam audros debesiui arba dl trinties sielektrinus transporterio juostai) susidaro konvekcin srov.
Pagrindins slygos elektros srovei atsirasti: 1) mediagoje (laidioje terpje) turi
bti laisv elektrint daleli (krvinink); 2) reikia jgos, veikianios elektrintas
daleles tam tikra kryptimi (elektrinio lauko).
Elektros srov pasiymi iluminiu, magnetiniu, cheminiu ir viesos poveikiu.
Srovs stipriu vadinamas krvis, pratekantis laidiosios terps skerspjviu per laiko
Aq
vienet: / = ; [/] = A.
At
Srovs stipris yra skaliarinis dydis, nors bendrja srovs kryptimi (ilenktame laidininke) yra susitarta laikyti teigiamj krvi judjimo krypt. Vadinasi, jeigu krvininkai yra elektronai, tai srovs kryptis yra prieinga j judjimo krypiai. Nekintanios krypties srov vadinama nuolatine, o srov, kurios stipris nekinta, - pastovija.
Elektros srov matuojama ampermetru, kuris grandin jungiamas nuosekliai.
Klasikinje elektroninje teorijoje srovs stipris apibdinamas lygtimi I = qjwS; ia
qe = e = 1,6 IO-19 C; n - elektron koncentracija (elektron skaiius trio vienete),
v - kryptingo judjimo (dreifo) vidutinis greitis; S - laidininko skerspjvio plotas.
dl

Srovs tankiu vadinamas srovs stipris, tenkantis


srovei statmeno skerspjvio ploto vienetui:
AI
A
j = ; [ j] = T a i vektorinis dydis, apibudiASn
m
nantis srovs krypt ir srovs stiprio pasiskirstym
visuose skerspjvio takuose.

Vara vadinama laidios terps (pvz., laidininko) savyb prieintis kryptingam krvinink judjimui.
R = p; [7?] = ; ia p - savitoji vara; I - laidininko ilgis; S - skerspjvio plotas.
S
Metal savitoji vara temperatrai didjant didja; esant toli nuo absoliuiojo nulio
ir lydymosi tako temperatros, savitoji vara, taip pat ir vara kinta tiesiogiai proporcingai temperatrai: pt = p0 (1 + aRt); ia p, - metalo savitoji vara t 0 C temperatroje; p 0 - metalo savitoji vara 0 C temperatroje; a R - temperatrinis varos
koeficientas.
Elektriniu laidumu vadinamas fizikinis dydis, kuris priklauso nuo laidininko savybi
1
A
ir yra atvirkiai proporcingas varai: G =; I = GU; [G] = = Sm. SI vienet
sistemoje elektrinis laidumas matuojamas simensais (Sm).

Omo dsnis grandins daliai ir udarai grandinei


Elektros srovs stipris elektrins grandins dalyje
yra tiesiogiai proporcingas tos grandins dalies tampai ir atvirkiai proporcingas grandins dalies varR

zai: I = .
R
Omo dsnis udarai grandinei, kurioje yra elektro
varos altinis , turintis vidin (savj) var r, uraomas taip: I =
. Elektros
R +r
srovs stipris udaroje grandinje yra tiesiogiai proporcingas grandins elektrovarai
ir atvirkiai proporcingas jos iorins ir vidins var sumai (pilnutinei varai).
Elektrovara yra lygi paalini jg (neelektrins kilms jg) darbo, atliekamo
perkeliant teigiam vienetin krv iilgai grandins, ir to kno santykiui.
I

JL

I
m

JTTT

I
T

I =

ne

I =

R + nr

R+

I =
m

nr
R+
m

- vieno elemento elektrovara; r - vieno elemento vidin vara; n - element


skaiius; m - ak skaiius lygiagreiojo jungimo grandinje.
Huoseklusis laidininku jungimas

Lygiagretusis

jungimas

R1

U1

U,

U,

ss-

U
u
I1 = I2 = I3 = I = const,
U = U1 + U2 + U3,
R = R1 + R2 + R3 + ... + Rn.

I = I1 + I2 + I3,
U1=U 2 U3 = U - const,
1
1 1 1
1
+ + + ... + R R1
R1 R
R.,

Daulio Lenco dsnis

Elektros srovs dorbos


Q
1
1
1

[A] = J;
A = IUAt;
A - ^ .
R

= I2RAt;
J = 1 Ws;
Wh = 3600 J;
kWh = 36 IO5J.

Elektros srovs galia


[F] = W
P = IU;

P = FR.

P - ^ .
R

Kirchhofo dsniai (taisykls)


Isiakojusi grandini parametrams skaiiuoti
taikomos Kirchhofo taisykls. Grandins mazgu
vadinamas trij arba daugiau laidinink, kuriais
teka elektros srovs, bendras takas. Pagal krvio
tverms dsn krvis negali susikaupti mazge, todl bet kokiam mazgui taikytina pirmoji Kirchhofo taisykl, kuri teigia, kad mazg tekani (teigiamj) ir i jo itekani (neigiamj) srovi
n

algebrin suma lygi nuliui: ^ I

=0;

1=1

I1 -I2-I3

+ I4-I5

=O

ia n - mazg sudarani srovi skaiius.


Pagal pirmj Kirchhofo taisykl m mazg grandinei galima urayti ( m - 1) nepriklausom lygi.

Antroji Kirchhofo taisykl teigia, kad isiakojusios grandins bet kurio kontro srovi Ii sandaug i atitinkam var Ri algebrin suma yra lygi io kontro elektrovar
n
k
=
,J algebrinei sumai:
;'
1=1
j=\
R,
H

R1

ia n - kontro dali tarp mazg skaiius, k kontro elektrovaros altini skaiius.


Kontro apjimo kryptis (laikrodio rodykls
kryptimi arba prieinga jai kryptimi) pasirenkama laisvai. Srovs laikomos teigiamomis, jei j
kryptys sutampa su kontro apjimo kryptimi, ir
neigiamomis, jei nesutampa.
I Kirchhofo taisykli gaunama nuosekliai sujungt n var pilnutins varos formul
' r lygiagreiai sujungt n var for-

Rftiin =
R.

mul
I1R1 + I2R2 - I3R3 - I4R4 = E1- E2 + 3 - 4 .

= - R
^piln 1=1 i

Apskaiiuokite e l e k t r o n d r e i f o (kryptingo j u d j i m o ) vidutin greit varyje, kai


srovs tankis IO7 A/m 2 . L a i d u m o e l e k t r o n k o n c e n t r a c i j a varyje 8,4 IO28 m - 3 .

Sprendimas

j = IO7 A/m 2
28
m- 3
n = 8,4 IO
e = q = - 1 , 6 IO -19 C

Taikome elektros srovs stiprio klasikinje elektron i n j e t e o r i j o j e iraik I = \qe\nvS.

v- ?
srovs t a n k j:

A b i ios lygties

p u s e s p a d a l i j a m e i skerspjvio p l o t o ir g a u n a m e
j = \qe\nv.

I p a s t a r o s i o s lygties ireikiame e l e k t r o n kryptingo

j u d j i m o ( d r e i f o ) vidutin greit U =
v A
1 0 ' ^
F=T
r
= 7.4
|l,6 -IO 1 9 Cl -8,4 IO28 m" 3

Ii ir raome fizikini dydi vertes:


I Q/n

10-4-.
s

A t s a k y m a s . E l e k t r o n d r e i f o vidutinis greitis varyje 7.4 IO -1 m/s. Palygin j su


iluminio j u d j i m o vidutiniu greiiu (= 1,8 IO5 m/s), m a t o m e , jog jis yra 240 milij o n kart maesnis.

16.2 pavyzdys
A u t o m o b i l i o starterio galia 5,9 kW. Starterio gnybt t a m p a 12 V. K o k i o stiprio
elektros srov t e k a starterio apvija variklio jungimo m o m e n t u ?
P = 5,9 k W = 5,9 IO3 W
U = 12 V

Sprendimas
Starterio apvija tekanios elektros srovs stipr
r a n d a m e p a s i n a u d o j galios lygtimi:
P = IU;

P
I =- ;
U

I=

5 9 IO3 W

=492A.

12 V

A t s a k y m a s . Variklio jungimo m o m e n t u starterio apvija t e k a 492 A stiprio elektros srov.

16.3 pavyzdys
Kokia yra vara t a r p tak A
ir D (16.1 pav., a), jeigu kiekvien a i trij var lygi 1 (jungiam j laid varos n e p a i s o m e ) ?
R1 = R2 = R3 = R = 1
n = 3
R,n - ?

a)

Sprendimas
Kadangi takai A ir C, taip p a t takai B ir D sujungti laidininkais, a s c h e m
pakeiiame analogika (16.1 pav., b) schema, kurios var t a r p t a k u i ir D galime
apskaiiuoti pagal lygiagreiai sujungt laidinink varos f o r m u l :
1
1 1 1
n T . .. D
R j ,
,
.
. V.
.
= +
1
= . Is cia Rad =. ra vertes, apskaiiuojame:
R
R AD R1
R,
R
2
_ 1
R AD
0,33 .
A t s a k y m a s . Vara t a r p tak A ir D apytiksliai lygi 0,33 .

16.4 pavyzdys
Plieninio 10 m ilgio laido gal t a m p a 6 V. Laisvj e l e k t r o n k o n c e n t r a c i j a
4 IO28 m - 3 . Apskaiiuokite laisvj e l e k t r o n kryptingo j u d j i m o ( d r e i f o ) greit.

Sprendimas
/=IOm
U = 6 V
n = 4 IO28 m - 3
_

Laisvj e l e k t r o n kryptingo j u d j i m o greit r a s i m e i


elektros srovs stiprio lygties / = qenvS;

v=

dininko skerspjvio plotas; qe = 1,6 10

19

^ ; ia S - IaiqenS
C.

U
Kadangi I =, o R = >, tai greitis v qepnl
R
S
ra fizikini dydi vertes, a p s k a i i u o j a m e iekom dyd:
6V
_ , m
7,8-10~ 4
1,2 IO - 7 Qm 1,6 IO- 1 9 C-4 10 2 8 m - 3 10 m
s

V = -

A t s a k y m a s . Laisvj e l e k t r o n kryptingo j u d j i m o greitis apytiksliai lygus


7,8 IO"4 m/s.

16.5* pavyzdys
Apskaiiuokite 16.2 paveikslo a dalyje p a r o d y t o s g r a n d i n s ab dalies var, kai
R1 = R2 = R5 = R6 = 1 ; R3 = 10 ; R4 = 8 .
R1 = R2 =R5 = R6=
R3 = 10
R4= 8
R

Sprendimas
Udavin patogiausia sprsti s c h e m o s suprastin i m o b d u , p r a d e d a n t n u o g r a n d i n s galo. Todl
nuosekliai sujungtus rezistorius R2, R4 ir R5 pakei-

iame vienu, k u r i o vara R' = R2 + R4 + R5=


(16.2 pav., b); R' = 1 + 8 + 1 = 10 .
Lygiagreiai sujungt rezistori R3 ir R' pilnutin vara Rjf =
^

-
10 + 10

R, +R
= 5

10

Tuomet grandins ab dalies (16.2 pav., c) vara Rab = R1 + R"+ i? 6 ;


Rab = 1 + 5 + 1 = 7 .

a)

b)
rf fl

R1

c)
16.2 pav.

Atsakymas. Elektrins grandins ab dalies vara lygi 7 .

16.6* pavyzdys
Kai apkrova teka 3 A stiprio elektros srov,
jos maksimali galia 9 W. Apskaiiuokite altinio
elektrovar ir vidin var.

Sprendimas

/0=3 A
Pma= 9 W

Elektros srovs naudinga


galia P = PR (1). Srovs stipr r a n d a m e i O m o dsnio

(2). 2 lygt ra 1,
udarai grandinei I
R +r
0

-R.

gauname: P =
(R

+ r

P priklausomyb nuo apkrovos varos parodyta 16.3 paveiksle. I grafiko aiku,


kad P = P max
max', kai R = r. Vadinasi, i galios lygties galime rasti altinio vidin var:
_

pmax .

9W

1.
2 '
(3A)
altinio elektrovar apibudinsime lygtimi = 2 IQr; = 2 3 1 = 6
=

Atsakymas. altinio elektrovara lygi 6 V, o jo vidin vara 1 .

Apskaiiuokite, kiek kart pakis srovs stipris v a r i n i a m e laide, jeigu jo t e m p e r a t r a p a d i d s n u o 20 0 C iki 100 0 C esant pastoviai tampai. L a i d o iluminio pltimosi n e p a i s o m a .

Sprendimas

I1 = 20 0 C
= 100 =C
U = const

Taikome O m o dsn g r a n d i n s daliai

I =.
inome, kad
R
esant pastoviai tampai, elektros srov laide yra atvirkiai p r o porcinga jo varai a r b a savitajai varai:

o=

~
(1)
I1
R2
p,
Vario savitj var santykiui t a i k o m e f o r m u l

I + aRt
' ~ P 2 l + 20oc, W '

!ygti M ?

1
a R = 4 - 1 03 uK 1 - K
I2 _
/,

1 + 20 4 10~3 K" 1
1 + 4 IO"3 K - 1 80 0 C

gauname:

I2 _ p 20 _ 1 + 2 0
~ p< ~ 1 + < v '

7j

ra fizikini dydi reikmes, apskaiiuojame rezultat:


0,78.

A t s a k y m a s . Laidui suilus iki 100 C, j u o t e k a n t i elektros srov s u m a s 0,78


karto.

16.8 pavyzdys
Kaip a m p e r m e t r u , kurio vara Ra ir didiausias m a t u o j a m a s srovs stipris I0,
imatuoti n kart stipresn srov / = 0

Sprendimas
Lygiagreiai su a m p e r m e t r u j u n g i a m a s m a o s

<>

- 0

varos untas Ri (16.4 pav.). P i r m a j a m mazgui taik o m e pirmj Kirchhofo taisykl: I = I0+ Ii

(1).

t a m p t a r p i ir 2 tak galime ireikti dvejopai:


U12 = I0R0 = IsRi

(2). 1 ir 2 lygtis m a t e m a t i k a i

pertvark, g a u n a m e : R, = ^ 0 ^ 0 =
I-10
L-1

16.4 pav.

.
n-1

A t s a k y m a s . N o r i n t n k a r t pakeisti a m p e r m e t r o m a t a v i m o ribas, reikia lygiagreiai su j u o jungti unt, kurio vara (n - 1) k a r t m a e s n u a m p e r m e t r o var.


Tai v a d i n a m a a m p e r m e t r o untavimu.

Kaip voltmetru, kurio vara R4 ir maksimali matuojama tampa U0, galima imatuoti n kart didesn tamp U = nU01
Sprendimas
Nuosekliai su voltmetru jungiama didels
varos prievar R . Per prievar ir voltmetr tekanti elektros srov I sukelia tampos
kritim Up prievarje ir U0 voltmetre. Visas
tampos kritimas prievarje ir voltmetre lygus
U= Up+ U0 (16.5 pav.)
"
Pastarosios lygties visus narius dalijame i

<Y>

t/p
*

U0
16.5pav.

U0 ir gauname: EL = ^ + 1 (1). Kadangi ~ = n i r ^ = ^


= ^ (2). 2 lygt ra
U0 U11
U0
Uu IRv
Ky
1 ir matematikai pertvark, gauname: Rp = (n - l)i? v .
Atsakymas. Norint n kart praplsti voltmetro matavimo ribas, reikia nuosekliai
su voltmetru jungti prievar, kurios vara (n -1) karto didesn u voltmetro
var.

16.1. Technikoje ir buityje danai taikomas nesisteminis elektros energijos vienetas kilovatvaland (kWh). Raskite vienos kilovatvalands reikm SI sistemoje, t. y.
atitinkam iraik dauliais.
16.2. Vakuuminio diodo soties srovs stipris lygus 12 mA. Kiek elektron kas
sekund ispinduliuoja katodas?
16.3. Automobilio varikl jungia starteris, kurio apvija teka 500 A stiprio elektros srov. Kiek elektron prateka bet kuriuo laido skerspjviu per starterio veikimo laik, lyg 5 s?
16.4. Apskaiiuokite krv, pratekant 1 mm 2 skerspjvio ploto laidininku per
5 s, jeigu srovs tankis tolygiai didja nuo 0 A/cm 2 iki 100 A/cm 2 .
16.5. Kiek elektron prateka 4 mm 2 laidininko skerspjviu per 2 min, jeigu srovs tankis lygus 100 A/cm 2 ?
16.6. Kokia yra 2 m m skersmens laido vara, jei jis pagamintas i aliuminio,
kurio mas lygi 10 kg?
16.7. 5 km ilgio varinio laido vara lygi 12 . Kiek reikia vario tokiam laidui
pagaminti?
16.8. Prie 6 m ilgio ir 2 mm 2 skerspjvio ploto laidininko prijungta 5 V tampa.
Apskaiiuokite laidininko savitj var, kai juo teka 1,5 A stiprio elektros srov.
16.9. Turime dvi rites, kuri viena suvyniota i varinio laido, o kita - i aliuminio.
Kuris laidas ir kiek kart yra ilgesnis, jeigu inoma, kad varos ir laid mass yra
lygios?

16.10. Apskaiiuokite taisyklingojo staiakampio kontro, kurio kratins 1 m ir


2 m, var tarp tak A \ B (16.6 pav.). Kontras pagamintas i varins 1 mm 2
skerspjvio ploto vielos.

16.6 pav.

16.7 pav.

16.11. Apskaiiuokite 16.7 paveiksle pavaizduotos grandins atstojamj var,


jeigu kiekviena i var R1, R3, R5, R1, R& ir Rg lygi 1 , o R2, R4, R6- 2 .
16.12. Iki kokios temperatros kaito elektromagnetas darbo metu, jeigu inoma, kad jo apvija pagaminta i varinio laido, kurio vara esant 20 0 C temperatrai
lygi 50,2 , o darbo reimo metu ji padidjo iki 61,4 ?
16.13. Apskaiiuokite vienalaids telefono linijos ilg, jeigu, keiiantis temperatrai n u o 15 0 C iki 25 0 C, jos vara padidjo 10 . Nutiestos linijos kabelis pagamintas i varinio 0,5 mm 2 skerspjvio ploto laido.
16.14. Voltmetro, skirto matuoti tampai iki 5 V, vidin vara lygi 200 . Apskaiiuokite papildomo laidininko, kur reikia prijungti prie voltmetro, norint juo matuoti 100 V tamp, var. Nubraiykite tokio jungimo schem.
16.15. M i k r o a m p e r m e t r o padalos vert lygi 10 pA. Prietaiso skal sudaro 100
padal, o jo vidin lygi 100 . Kaip i io prietaiso pagaminti a m p e r m e t r , kuriuo
bt galima matuoti srovs stipr iki 1 A ?
16.16. Variniu laidu tekanios elektros srovs didiausias galimas tankis lygus
1000 A/cm 2 . Apskaiiuokite: a) krypting laidu judani elektron greit; b) vidutin kvadratin elektron judjimo greit, kai t e m p e r a t r a 300 K.
16.17. Apskaiiuokite trumpojo jungimo altini baterijos, kurios elektrovara
12 V, elektros srovs stipr, jeigu, prijungus prie jo 2 var, grandine tekjo 5 A
srov.
16.18. altinio elektrovara 2 V, vara 0,4 . Kokio stiprio srov teka grandine,
kai jos iorin vara R lygi: a) 1,6 ; b) 0,4 ; c) 0,1 ; d) 0 ?
16.19. Sujungus 1,02 V elektrovaros altinio gnybtus 10 varos rezistoriumi,
grandine teka 0,1 A stiprio srov. Apskaiiuokite altinio var ir t r u m p o j o jungim o elektros srovs stipr.
16.20. Prie altinio, kurio elektrovara 2 V, o vidin vara 1 , prijungiamas 4
varos rezistorius. Apskaiiuokite: a) grandine tekanios srovs stipr; b) rezistoriaus gnybt tamp; c) tamp altinio viduje; d) altinio gnybt tamp.

16.21. Du srovs altiniai, kuri elektrovaros 1,6 V ir 2 V, o vidins varos atitinkamai lygios 0,3 ir 0,9 , sujungdami nuosekliai ir prijungiami prie 6 iorins varos. Apskaiiuokite tamp kiekvieno altinio vidinje varoje.
16.22. Trimis nuosekliai sujungtais galvaniniais elementais, kuri elektrovaros
2,2 V, 1,1 V ir 0,9 V, o vidins varos atitinkamai lygios 0,2 , 0,4 ir 0,5 , teka
1 A stiprio elektros srov. Apskaiiuokite iorins varos dyd.
16.23. Kiek reikia nuosekliai sujungt elektros srovs altini, kuri kiekvieno
elektrovara 1,2 V ir vidin vara 0,1 , jeigu inoma, kad, i baterij prijungus prie
dviej lygiagreiai sujungt 6 ir 9 varos laidinink, grandine teks 3 A stiprio
elektros srov?
16.24. Elektros srovs altinio gnybtus sujungus R varos laidininku, t a r p altinio gnybt susidaro 5 V potencial skirtumas. Iorine var padidinus 6 kartus,
potencial skirtumas altinio gnybtuose padidja dvigubai. Kokia altinio elektrovara?
16.25.* Akumuliatoriaus baterij sudaro penkios lygiagreios sekcijos, kuri kiekvienoje yra deimt nuosekliai sujungt 1,1 V elektrovaros ir 0.1 vidins varos
altini. Apskaiiuokite kiekvienu altiniu tekanios srovs stipr bei tampos kritim kiekvieno altinio vidinje varoje, jeigu is akumuliatorius yra prijungtas prie
liauiklinio reostato, kuris pagamintas i 0,5 mm 2 skerspjvio ploto ir 50 m ilgio
nikelinins vielos.
16.26. Kaip pasikeis a m p e r m e t r A 1 ir A 2 parodymas (16.8 pav.), kai jungikl K
ijungsime?

16.8 pav.

16.27. G r a n d i n sudaro trys rezistoriai, kurio kiekvieno vara lygi r. Nubraiykite visas galimas tokios grandins jungimo schemas. Apskaiiuokite kiekvienos grandins pilnutin var R.
16.28. Viela buvo perkirpta pusiau ir abi jos dalys susuktos vien laid. Kaip
pasikeit vielos vara?
16.29. Aliumininio laido skerspjvio plotas 10 mm 2 . Kiek m e t r laido reikia
atkirpti, kad jo vara bt 32 m Q ?
16.30. Ant kieninio ibintuvlio lemputs urayti ie duomenys: 3,5 V, 0,28 A.
Apskaiiuokite lemputs var R.

16.31.16.9 paveiksle pavaizduotas grafikas, i kurio matyti, kaip grandins dalies


srovs stipris priklauso nuo tampos. Remdamiesi iuo grafiku, nustatykite, kokia

16.9 pav.

16.10 pav.

16.32. Vienodo skersmens ir vienodo ilgio varins, geleins ir nikelinins vielos


laidai sujungti nuosekliai. Prie kiekvieno laido lygiagreiai prijungtos vienodos lemputs (16.10 pav.). A r vienodai jos vieia? Kodl?
16.33. Kiek reikia turti 15 W galios lempui, apskaiiuot 12 V tampai, norint pagaminti girliand Kald eglutei?
16.34. I pradi skaitiklis rod 401 kWh, o ijungus prietais - 421 kWh. Apskaiiuokite suvartotos elektros energijos kain.
16.35. Laisvj elektron kryptingo judjimo greitis lygus 0,282 mm/s, j koncentracija 7,9 IO27 m - 3 . Laidininko skerspjvio plotas 50 mm 2 . Apskaiiuokite laidininku tekanios elektros srovs stipr ir srovs tank.
16.36.* Kokio stiprio srov sukuria elektronas, skriedamas 50 p m spindulio vandenilio a t o m o orbita?
16.37.* altiniu teka 0,2 A stiprio elektros srov. J o paalins jgos per 1 min
atlieka 24 J darb. Kokia altinio elektrovara?
16.38.* Srovs altinis, kurio elektrovara 2,2 V, o vidin vara 0,4 , sujungtas
su 20 varos lempa. Jos gnybt tampa 2 V. Koks yra tampos kritimas jungiamuosiuose laiduose?
16.39.* Nubraiykite grafik, kuris vaizduot, kaip altinio gnybt tampa priklauso nuo: a) srovs stiprio; b) iorins varos; c) altinio varos; d) elektrovaros.
16.40.* Akumuliatori baterijos elektrovara lygi 30 V, vidin vara 1 . Prijungus prie baterijos lemp, jos gnybt tampa buvo 28 V. Apskaiiuokite: a) srovs
stipr; b) lempos var.
16.41.* Kai grandins iorin vara 100 , tai srovs stipris lygus 0,3 A, o kai
iorin vara 151 , tai srovs stipris - 0,2 A. Apskaiiuokite altinio: a) vidin
var; b) elektrovar.
16.42.* Kai teka 0,4 A stiprio srov, prie altinio gnybt prijungtas voltmetras
rodo 2 V, o kai teka 0,8 A stiprio srov, voltmetras rodo 1,8 V. Apskaiiuokite
altinio: a) vidin var; b) elektrovar; c) srovs stipr t r u m p o j o jungimo metu.

16.43.* Prie element baterijos prijungto rezistoriaus tampa 5 V. Padidinus rezistoriaus var 6 kartus, jo tampa padidjo 2 kartus. Kokia yra baterijos elektrovara?
16.44.* altinis, kurio elektrovara lygi 2,1 V ir vidin vara 0,2 , sujungtas su
reostatu. Reostato laido skerspjvio plotas 0.75 mm 2 , o savitoji vara 1,3 pQm.
Kam lygs elektros srovs stipris ir reostato vara, kai altinio gnybt tampa 2 V?
Kokio ilgio yra reostato laidas?
16.45.* Apskaiiuokite apkrova tekanios elektros srovs stipr, kai S1 = 11 V;
2 = 6 V; T1 = 0,5 ; r2 = 1 ir R = 5 (6.11 pav.).

16.11 pav.

16.12 pav.

16.46.* G r a n d i n sudaryta i rezistori R ir R, (16.12 pav.). i n o m a , kad


R2 = 2R 1 . Srovs altinis pirma prijungiamas prie tak A ir C. po to - prie tak
B ir D. Palyginkite abiej grandini pilnutin var.
16.47.* Keturis vienodus rezistorius, kuri kiekvieno vara lygi R, mokinys sujung taip, kaip parodyta 16.13 paveiksle. Kokia dabar yra grandins dalies tarp
tak A ir B pilnutin vara? Jungiamj laid varos nepaisykite.

16.13 pav.

16.14 pav.

16.48.* tampa t a r p tak A k B (16.14 pav.) lygi 220 V; R1 = 15 , R2 = 2 ,


R3 = R = 5 , R5 = 3 , R6 = 38 . K rodo ampermetras?
16.49.* D u vienodi rezistoriai jungti grandin taip, kaip parodyta 16.15 paveiksle. Kuriame
j per t pat laik isiskiria didesnis ilumos kiekis?
16.50.* Dvi elektrins virykls jungtos
grandin nuosekliai. Pirmos virykls vara 60 ,
antros - 24 . Kuri i j naudoja didesns galios
srov ir kiek kart didesn? Kurioje i j per t
pat laik isiskiria didesn iluma?

16.51.* Trys elektros srovs altiniai, kuri elektrovaros 1,2 V; 1,1 V; 1,3 V ir
vidins varos atitinkamai lygios 0,1 ; 0,2 ir 0,3 sujungti vienavardiais poliais
ir prijungti prie 2 iorins varos (16.16 pav.). Apskaiiuokite kiekvienu altiniu
tekanios elektros srovs stipr.
h

4
1

16.16 pav.

I
r,

L -

$^=
16.17 pav.

16.52.* Akumuliatori baterija, kurios elektrovara 12 V ir vidin vara 0,2 , pakraunama altiniu, kurio elektrovara 13 V ir vidin vara 0,1 (16.17 pav.). Lygiagreiai su baterija jungiama 4,1 varos lempa. Kokio stiprio srov teka lempa?
16.53. 127 V tampos radijo imtuvas naudoja 50 W gali. Kokios varos rezistori reikia prijungti prie radijo imtuvo, kad juo bt galima klausytis muzikos jungiant 220 V tampos tinkl?
16.54. Elektrinis skustuvas naudoja 15 W gali ir yra pritaikytas 110 V tampos
tinklui. Kai skustuv jungia 220 V tampos tinkl, tai nuosekliai jam prijungia
110 V tampos kaitinamj lemp. Kokia turi bti lempos galia, kad elektrinis
skustuvas nepriekaitingai veikt?
16.55. Apskaiiuokite srovs stipr tramvajaus variklio vijose, jeigu jo,
traukos jga, esant 550 V tinklo tampai, lygi 5 kN. Tramvajus juda 30 km/h greiiu,
o jo variklio naudingumo koeficientas lygus 80 %.
16.56.* Koks yra elektros altinio naudingumo koeficientas, jeigu inoma, kad, iorin var padidinus du kartus, potencial skirtumas altinio gnybtuose padidja
10 %?
16.57.* 200 M W galios elektros srov reikia tiekti elektros perdavimo linija,
kurioje srovs nuostoliai neturi bti didesni negu 10 %. Kokio skerspjvio ploto
turt bti perdavimo linijos varinis laidas esant 400 kV tampai?
16.58.* Kiek reikia vario norint nutiesti 10 km elektros perdavimo linij, jeigu
elektros pastots tampa 440 V, o vartotojui btina 50 k W elektros srovs galia?
Elektros perdavimo linijos leistini nuostoliai 10 %.
16.59. Koks yra elektrinio virdulio naudingumo koeficientas, jeigu 2 litrai 20 0 C
temperatros vandens uverda po 20 min? Elektros srovs stipris 3 A, tinklo tampa 220 V.
16.60. Elektrins plytels nichromin 0,15 mm 2 skerspjvio ploto spiral yra
10 m ilgio. Per kiek laiko ia plytele (naudingumo koeficientas 80 %) uvirs 2 litrai
15 0 C t e m p e r a t r o s vandens, jeigu j jungsime 220 V tampos tinkl?

17. Elektros srov vairiose terpse


Elektros srove elektrolituose vadinamas kryptingas teigiamj ir neigiamj jon judjimas.
Disociacija - tai procesas, kurio metu itirpusios mediagos molekuls suskyla joRekombinacija - tai procesas, kurio metu prieing enkl jonai susijungia neutralias molekules.

CuSO 4 <=> Cu 2+ + SO 2

I Faradjaus dsnis: m = kit;

m = k.

Ant elektrodo isiskyrusi mediagos mas, tekant elektros srovei elektrolito tirpalu,
yra tiesiogiai proporcinga pratekjusiam krviui.
k - elektrocheminis ekvivalentas, skaitiniu didumu lygus ant elektrodo nusdusios
mediagos masei, jonams perneant krv, lyg 1.
II Faradjaus dsnis: k = ; m = q.
F n
F n
F - Faradjaus konstanta, skaitiniu didumu lygi krviui, kur reikia praleisti elektrolito tirpalu, norint iskirti ant elektrodo mediagos mas, lygi jo cheminiam ekvivalentui; F = 96 500 C/mol; A - atomin mas; n - valentingumas.

G r o t u v plokteli matric gamybai buvo t a i k o m a galvanoplastika. Pirmiausia


vakin f o r m a p a d e n g i a m a vario sluoksniu, 30 min leidiant 0,80 A/dm 2 t a n k i o
elektros srov. Srovs n a u d i n g u m o koeficientas 90 %. Toliau d a n g a f o r m u o j a m a ,
leidiant 5 A/dm 2 t a n k i o srovei tekti 20 h. Srovs n a u d i n g u m o koeficientas 95 %.
Kiek vario vidutinikai s u v a r t o j a m a vienai ploktels matricai, kurios paviriaus plotas lygus 3,0 dm 2 ?

Sprendimas

= 0 , S O - ^ t = 0,8 IO2 A = 80
dm"
m"
m"
i, = 30 min = 1800 s

do, kuri d a l j apskaiiuotos pagal srovs

, = 90%

stipr mediagos m a s s s u d a r o realiai i-

= 0,90

A
. = 5-10 2 A = 5 0 0 A
dm 2
m"
m"
t2 = 20 h = 72 IO3 s

J2 = 5

2 = 9 5 % = 0,95

siskyrusi elektrolizs m e t u mas:


=

.
; cia msk - m a s e , apskaiiuota

sk
pagal pirmj F a r a d j a u s dsn.

^ = 0 , 3 3 - 1 0 ^ kg/C
2

Srovs n a u d i n g u m o koeficientas ro-

S = 3 dm = 3 IO- m

Pirminio d e n g i m o m e t u isiskyrusi

171
m a s r a n d a m e i lygybs = ;
wlsk
ia m l s k = kl, tv

K a d a n g i I = jS, tai

= H1Zy1Sf1.

Analogikai ireikiame m2:

m2 = 2,

Visa isiskyrusio vario mas m = Inl + m2;

m2 =

r\2kj2St2.

m = kS(Jltl

+ J-J2)- pastarj

lygt raome fizikini dydi skaitines vertes ir apskaiiuojame:


,-6 kg
m = 0,33 10 0,03 m

A
0 , 9 - 8 0 - 1 8 0 0 s + 0 , 9 5 - 5 0 0 - -^ - 7 2 - 1 0 3 s
m
m"

= 0 , 3 4 kg.

A t s a k y m a s . Vienai matricai p a g a m i n t i apytiksliai s u n a u d o j a m a 0,34 kg vario.

17.2* pavyzdys
Kokios maiausios talpos turi bti akumuliatorius, kad, atliekant pargtinto
v a n d e n s elektroliz, isiskirt 5 1 d e g u o n i e s esant 27 C t e m p e r a t r a i ir n o r m a l i a m
a t m o s f e r o s slgiui?
1 / = 5 1 = 5 - IO-3 m 3
0

t = 27 C;

T = 300 K

P0= 1,43 kg/m 3


k = 8,29 IO"8 kg/C
1 IO5 Pa
T0 = 273 K

P0=

_ 9

Sprendimas
Elektrolizei vykti btin elektros kiek r a n d a m e
i f o r m u l s

m
m = kq; q = (1).
k
Isiskyrusio d e g u o n i e s m a s r a n d a m e i formuls: m = p0V0 (2), o V0 apibudinti

T.

taikome Gei-Liusako dsn V0

VT0
(3) 2 ir 3 lygtis raome 1 iraik ir gauna-

me, kad q, , ^ l P o
kT
Akumuliatoriaus talpa technikoje apibudinama ne kulonais (C), o ampervalandmis (Ah). Todl galutinje formulje q ireik ampervalandmis, gauname:
^ZPo A h
Tk-3600
ra fizikini dydi skaitines vertes, apskaiiuojame akumuliatoriaus talp:
k
5 10~3m3 273 K 1,43
-Jul- Ah = 22 Ah.
4=
300 K 8,29 10 x 3600
C
Atsakymas. Akumuliatoriaus talpa turi bti ne maesn kaip 22 Ah.

17.3* pavyzdys
Protonai, skriejantys 9,5 IO"4 m/s greiiu, lekia plokij kondensatori taip,
kad atstumas iki abiej elektrod bna vienodas, o greiio kryptis lygiagreti su
elektrodais. Esant tarp kondensatoriaus elektrod 14 V tampai, protonai nukrypsta ir patenka ekrano tak C. Raskite proton nuokryp OC, inodami, kad atstumas tarp kondensatoriaus elektrod lygus 2,4 cm, elektrod ilgis 6,2 cm, o atstumas
nuo kondensatoriaus iki ekrano 45 cm. Protonai juda vakuume. Sunkio jgos poveikio nepaisykite.
U = 14 V
d = 2,4 IO"2 m
I = 0,45 m
b = 6,2 IO"2 m
X\

m p = 1,672 IO"27 kg
V0 =

9,5 1 0 " m/s

q = 1,6 IO"19 C
n

17.1 pav.

Sprendimas
Nuokryp h = OC rasime, sudj nuokrypius
ir x2; ia X1 - nuokrypis kondensatoriaus viduje, kai p r o t o n veikia elektrin jga F = q; o X2 - nuokrypis,
susidars protonui judant i inercijos u lauko rib ( lauko nevienalytikum prie
kondensatoriaus krato nekreipiame dmesio).
Jga F veikia statmenai greiio vektoriui v0, todl greiio vektoriaus horizontali dedamoji lieka pastovi ir lygi 0 (17.1 pav.).

Vadinasi, p r o t o n o j u d j i m o k o n d e n s a t o r i a u s viduje laik galima rasti i f o r m u l s


tx =. Tolygiai g r e i t d a m i p r o t o n a i e l e k t r i n i a m e lauke vertikalia kryptimi j u d a IaiV,O
1 7
k o t a r p j t v todl ;,=aff. Pagreit a r a n d a m e i a n t r o j o N i u t o n o dsnio
a = F

_qE

Elektrinio lauko stipr a p s k a i i u o j a m e i f o r m u l s E = .


d
Tuo m e t u , kai p r o t o n a s ilks i k o n d e n s a t o r i a u s , j o greiio vertikali d e d a m o j i
bus

Vi = Citl,

ir toliau ji nesikeis. Todl x2 = u ,r,; ia

- p r o t o n o j u d j i m o n u o kon-

d e n s a t o r i a u s iki e k r a n o laikas, r a n d a m a s taip: = .


V0
P r o t o n o nuokrypis k o n d e n s a t o r i a u s viduje a p i b d i n a m a s lygtimi
, =

_
2

Fb2
2m vl

Uqb2
2dmpv\ '

14 V 1 , 6 - I O 1 9 C (6,2 IO"2 m) 2

Q n 9 m

2 2,4 10 - m 1,672 VOrn kg y 9.5 10 j


P r o t o n o nuokryp, j u d a n t j a m u k o n d e n s a t o r i a u s rib, r a n d a m e taip:
X2 =Vj2=Cltl

Fbl

=
V0
InpV0V0

Eqbl
mpv0

Uqbl
dmpv0

19

X2 =

14 V 1,6 10~ C 6,2 1 0 " m 0,45 m


= 0,17z m.
2,4 IO -2 m 1,672 IO"27 kg i 9,5 IO4

D a b a r a p s k a i i u o j a m e h:
h =Xi +x2,
h = 0,0119 m + 0,172 m = 0,1839 m = 18,4 cm.
A t s a k y m a s . Veikiamas k o n d e n s a t o r i a u s elektrinio lauko, p r o t o n a s vertikalia
kryptimi nukryps 18,4 cm.

Elektros srov dujose ir vakuume


17.1. K u o skiriasi j o n susidarymas elektrolituose ir d u j o s e ? Atsakym isamiai
paaikinkite.
17.2. K o d l j o n i z a t o r i a u s pastoviai veikiam j o n k o n d e n s a c i j a didja tik iki t a m
tikros ribos, o toliau n e k i n t a ? Atsakym pagrskite.
17.3. K u o savaiminis d u j l a i d u m a s skiriasi n u o nesavaiminio?
17.4. R e k l a m o s urao d u j ilydio vamzdeliai esant reikiamai t a m p a i ir prajus n u s t a t y t a m laikui nesiieb. Kodl taip atsitiko?
17.5. K o d l poliarini pavaisi n e b n a p u s i a u j o alyse, o vidurinse p l a t u m o s e
jos m a t o m o s labai retai? Atsakym pagrskite.

17.6. Elektronai lempoje skrieja nuo katodo prie anodo. Kokie energijos virsmai
vyksta didjant kinetinei elektron energijai? Kokios ries energija ji virsta, kai
elektronai pasiekia anod?
17.7. Kokia srov n a u d o j a m a elektronini lemp katodui kaitinti? Kodl?
17.8. Dl koki savybi elektros srovs tekjimas vakuume yra taikomas technikoje?
17.9. Kodl vytint televizoriaus ekrano vaizd mogus suvokia kaip itisin?
17.10. Kaip avometru patikrinti, ar nenutrks radijo lempos kaitinimo silelis,
ar nesusijung elektrodai?
17.11. Veikiant jonizatoriui, per 1 s susidaro 2 - 10" jon por. Apskaiiuokite
nesavaiminio ilydio srovs stipr.
17.12. Nesavaiminio ilydio soties srovs stipris 4.8 IO-12 A. Kiek jon por
sukuria jonizatorius per vien sekund?
17.13. Vykstant nesavaiminiam duj ilydiui, jonizatorius viename kubiniame
centimetre kas sekund sudaro IO9 jon por. Kiekvieno i dviej lygiagrei plokij elektrod plotas lygus 100 cm 2 , o atstumas tarp j - 5 cm. Apskaiiuokite
soties srovs stipr.
17.14. Dl kosmini spinduli poveikio dujinio ilydio vamzdelio 1 cm 3 tryje
kas sekund susidaro 10 por vienvaleni jon. Atstumas t a r p vamzdelio elektrod lygus 10 cm. Koks soties srovs tankis nusistovi vamzdelyje?
17.15. Plokiasis kondensatorius prijungtas prie 6 kV tampos altinio. Kokiam
atstumui t a r p ploki esant, kondensatorius bus pramuamas? O r o smgio jonizacija prasideda, kai elektrinio lauko stipris lygus 3 M V m.
17.16. Plokiojo kondensatoriaus gnybt tampa 400 V, o atstumas tarp ploki
1,8 cm. Kokio didumo jga veikia elektronus plokiajame kondensatoriuje?
17.17. Kokio stiprio elektriniame lauke elektronas, laisvai nuskriejs 0,5 p m
atstum, jonizuoja duj atom, kurio jonizacijos energija lygi 2,4 IO-18 J?
17.18. E l e k t r o n o ilaisvinimo i metalo darbas lygus 5 eV. Kokia turi bti elektrono kinetin energija, kad jis ilkt i metalo IO6 m/s greiiu?
17.19. Lempinio diodo didiausias anodins srovs stipris lygus 50 mA. Kiek
elektron ilekia i katodo kiekvien sekund?
17.20. I kaitusio iki tam tikros temperatros elektronins lempos silo per 1 s
ilekia 0,25 IO17 elektron. Kokio stiprio srov teka lempa?
17.21. Elektronai diode pagreitinami tiek, kad gyja 100 e V energijos. Koks yra
maiausias elektron greitis prie lempos anodo?
17.22. Apskaiiuokite i proektoriaus ilekiani elektron greit, kai anodo ir
katodo potencial skirtumas lygus: a) 500 V; b) 5 kV.
17.23. Televizoriaus elektroninis vamzdis veikia esant 30 kV tampai. Nustatykite
elektron kinetin energij, kuri jie turi prie vamzdio ekrano. Pradinis elektron
greitis lygus nuliui.
17.24.* Katodini spinduli vamzdyje taisytas plokiasis kondensatorius, kurio
plokteli ilgis 4,5 cm, o atstumas tarp j 1,8 cm. Kokia yra tampa tarp kondensatoriaus plokteli, jeigu katodini spinduli pluotas, sklindantis lygiagreiai su jomis,
nukrypsta 1,2 m m ? Katodini spinduli elektron greit laikykite lygiu 50 000 km/s.

17.25.* Pro vakuume esant kondensatori lygiagreiai su jo ploktelmis skrieja


elektronai 85 000 km/h greiiu. Plokteli ilgis 6,5 cm. Prijungus prie kondensatoriaus tamp, elektronai nukrypsta vienos ploktels link 1,8 mm. Apskaiiuokite
juos veikianio elektrinio lauko stipr.
17.26.* Skriejantis vakuumu proton pluotelis lekia 5,5 cm ilgio plokij
kondensatori statmenai lauko jg linijoms. Kai lauko stipris kondensatoriaus
viduje 30 kV/m, lekiantys protonai nukrypsta 1,5 m m elektrinio lauko kryptimi. Apskaiiuokite lekiani kondensatori proton kinetin energij. Gravitacinio lauko poveikio nepaisykite.

Elektros srov elektrolituose


17.27. N u o ko priklauso elektrolit elektroninis laidumas?
17.28. Dl t r u m p o j o jungimo usideg elektros laidai. Kodl j negalima gesinti
vandeniu arba gesintuvu, kol deganti dalis neijungta i tinklo?
17.29. A r elektrolituose yra laisvj elektron? Kodl?
17.30. Kodl koncentruota sieros rgtis laikoma geleiniuose induose, o skiesta - stikliniuose?
17.31. Vykstant elektrolizei galvaninse voniose kartais pakeiiama elektros srovs kryptis. Kodl taip d a r o m a ?
17.32. Per kiek laiko galima suskaidyti 14,6 g druskos rgties, leidiant ja 0,6 A
stiprio elektros srov?
17.33. Per 25 min ant elektrolizs vonios katodo nusdo 250 mg sidabro. Ampermetras, jungtas tos vonios grandin, rod 0,2 A. A r tikslus buvo jo r o d m u o ?
17.34. Norint cinku padengti metalinius dirbinius, elektrolizs voni merkiamas cinko elektrodas, kurio mas 0,01 kg. Koks krvis turi pratekti vonia, kad bt
sunaudotas visas cinko elektrodas? Cinko elektrocheminis ekvivalentas 3,4 10 7 kg/C.
17.35. Nustatykite, kokio storio vario sluoksnis susidaro elektrolizs metu i vario sulfato per 5 h, kai elektros srovs tankis lygus 80 A/m 2 .
17.36. Apskaiiuokite sieros rgties tirpalo var, jeigu, tekant elektros srovei,
per 2 h isiskyr 0,72 g vandenilio. Elektrolito ildymui sunaudota galia lygi 100 W.
17.37. Aliuminiui gauti elektrolizs bdu leidiama tekti 0,4 A/cm 2 tankio elektros srov, kai tampa 4,5 V. Kokia elektros srovs galia sunaudota, jeigu per par
gauta 200 kg aliuminio? Koks turi bti n a u d o j a m elektrod plotas?
17.38. Rafinuojant var, elektrolitinse voniose kas tris paras keiiami anodai.
Apskaiiuokite elektros srovs tank, jeigu ant kiekvieno katodo nusda 25 kg gryno
vario. Katodo matmenys 100 90 cm.
17.39. Apskaiiuokite geleies, kurios atomin mas 55,85, elektrochemin ekvivalent, jeigu sidabro elektrocheminis ekvivalentas lygus 1,118 IO -6 kg/C. Sidabro
valentingumas 1, atomin mas 107,88.
17.40. Kiek nikelio, kurio atomin mas 58,71 ir valentingumas lygus 2, isiskiria
elektrolizs metu per 1 valand tekant 10 A stiprio elektros srovei?

17.41. Sidabruojant auktus, sidabro druskos tirpalu 5 valandas leidiama tekti


2 A stiprio elektros srovei. Katodo vaidmen atlieka 10 aukt, kuri kiekvieno
paviriaus plotas lygus 50 cm 2 . Apskaiiuokite, kokiu sidabro sluoksnio storiu pasideng kiekvienas auktas.
17.42. Kiek geleies ir chloro isiskiria ant elektrolitins vonios elektrod per
2 valandas tekant 10 A stiprio elektros srovei geleies chlorido FeCl 3 tirpalu?
17.43. Nustatykite nikelio valentingum, jeigu nikeliuojant 2 valandas lygiagreiai sujungtose 100 voni, kuri kiekvienos vara 3 . isiskyr 430 g nikelio. Elektroliz vyko esant 6 V tampai.
17.44. Sidabruojant gamin, elektrolizs vonia buvo leidiama 0,7 A/dm 2 tankio
srov. Per kiek laiko ant gaminio nusdo 0.05 mm storio sidabro sluoksnis?
17.45. Vykstant elektrolizei vario sulfato tirpale, per 1 h isiskyr 0,5 kg vario.
merkt elektrolit dali plotas 7.5 rrr. Apskaiiuokite elektros srovs tank.
17.46. Ploktels nikeliuojamos tekant 0,4 A / d m : tankio elektros srovei. Kokiu
greiiu didja nikelio sluoksnio storis? Nikelio valentingumas lygus 2.
17.47.* Vykstant vario sulfato tirpalo elektrolizei, ant katodo, kurio darbinio
paviriaus plotas 0,8 m : , per 1 h nusda 0,4 kg vario. Apskaiiuokite elektros srovs
tank. Srovs ieiga (elektrolizs metu faktikai isiskyrusio mediagos kiekio ir kiekio, kuris turi isiskirti pagal Faradjaus dsn, santykis) 90 %.
17.48.* Per kiek laiko rafinuojant var bus sunaudotas 600 mm 120 mm 10 mm
dydio varinis anodas, jeigu vonia teks 20 A stiprio elektros srov? Srovs ieiga

80%.

Elektros srov puslaidininkiuose


17.49. Esant 20 0 C temperatrai magnio ir telro savitoji vara atitinkamai lygi
0,04 I O - i Q m ir 5 IO - 3 Om, o esant 500 0 C temperatrai t pai mediag savitoji
vara - 0,13 IO-6 Qm ir 2,5 10-5 Qm. Kuri i j yra puslaidininkis? Kodl?
17.50. Kokie krvininkai ir kiek j egzistuoja grynajame puslaidininkyje?
17.51. Kokiu bdu pasiekiama, kad puslaidininkyje vyraut: a) skylinis laidumas;
b) elektroninis laidumas?
17.52. Keturvaleniame germanyje yra i priemai: a) trivalenio indio;
b) penkiavalenio arseno. Kas sudarys pagrindin srov germanyje? Kodl?
17.53. german maiyta: a) fosforo; b) galio. Koks yra germanio laidumas?
Kodl?
17.54. Kur element - fosfor, gal, arsen, ind ar stib - reikia naudoti kaip
priemai, norint gauti elektroninio laidumo puslaidinink? Atsakym pagrskite.
17.55. Kodl puslaidininki gamybai reikia ypatingai gryn mediag?
17.56.* Fotorezistorius, kurio vara tamsoje lygi 25 kQ, buvo nuosekliai sujungtas su 5 kQ varos rezistoriumi. Apvietus fotorezistori, elektros srovs stipris
grandinje (kai tampa ta pati) padidjo 4 kartus. Kiek kart sumajo fotorezistoriaus vara?

18. Magnetinis laukas


Magnetinis laukas - tai toks laukas, kur sukuria laidininkais tekanti elektros srov.
Magnetinio lauko savybs:
- jis materialus - egzistuoja nepriklausomai nuo ms nor ir ini apie j;
- atsiranda kartu su srove (judaniais krvininkais);
- pastebimas pagal poveik elektros srovei (judantiems krvininkams).

Mmax
Magnetins indukcijos vektorius B

> ia M - jgos (sukamasis) momentas, I - elektros srovs stipris,

S - rmelio plotas;

B
P =-g-; p - terps magnetin skvarba;
B
0
B - magnetins indukcijos vektorius mediaginje terpje;
B0 - magnetins indukcijos vektorius vakuume.

/^%,
/// f
i I

N \\ \
* J ;j j

Magnetins indukcijos linijomis vadinamos kreivs, kuri


liestin bet kuriame lauko take sutampa su magnetins
indukcijos vektoriaus B kryptimi.
B = PP 0 Z/; ia H - magnetinio lauko stipris;
7 H
0 - vakuumo magnetin skvarba; 0 = 410 .
m

'"-ZzzzZZ-^

^ ~ ~
F.A =l \I\Bl
sina
l

s,

ni'

g
,^Tj
\

Kairioji ranka laikoma taip, kad statmena laidininkui magnetins indukcijos vektoriaus B dedamoji yra nukreipta deln, o keturi itiesti pirtai
rodo srovs krypt, tuomet 90 kampu itiestas
nyktys parodo laidininko atkarp veikianios jgos krypt.

^ ^ ^

N^x

Z
SL
S>
tu

eV ;:::

B
OJ
O

Fl = qvB s i n a

Jf

f----------B

F = Fei+FL

Diamagnetik < 1,

<

paramagnetik > 1,
feromagnetik 1.

s'
^Jx

'v

Magnetin indukcija B
Vijos
centre

Tiesaus begalimo
laidininko

Lygiagreiu elektros
srovi sqveikos
jga

vidoje

+ 0-

Qflflf)

-el
1 J 2 / ;
2
r
ia I - laid ilgis,
r - atstumas tarp
laid.

^
_ i
2 rn

Bn

B11 =

0
2 rn

=0/

N - vij skaiius.

Magnetinis srautas

X
N

S \
s

Magnetinis srautas - fizikinis dydis, lygus magnetins


indukcijos vektoriaus B modulio, ploto AS ir kampo
tarp magnetins indukcijos vektoriaus B ir paviriaus
normals n kosinuso sandaugai.
= B AS cosa;
ia - kampas tarp plotelio normals n ir vektoriaus
B krypi.

Paaikinkite magnetin sveik dviej statmen laid, kuriais teka parodyt krypi I1 ir U stiprio elektros srovs (18.1 pav., ). Kaip juds antrasis laidas, kai
pakeisime juo tekanios elektros srovs krypt?

Sprendimas
Kiekvienas laidas yra kitu laidu tekanios elektros srovs sukurtame magnetiniame lauke. Taikydami deiniosios rankos taisykl pirmajai elektros srovei, nustatome, kad antrj laidinink veikia auktyn nukreipta A m p e r o jga (18.1 pav., b). Jos
dydis maja, artjant prie laido galo A, nes ta kryptimi maja ir magnetin indukcija. Todl laidas kils auktyn ir kartu juds laikrodio rodykls kryptimi.
Pakeitus elektros srovs krypt, laidas juds prieinga laikrodio rodyklei kryptimi (18.1 pav., c).
a)
11

18.1 pav.

18.2 pavyzdys
Ciklotronas greitina protonus iki 5 M e V energijos. Kokio didiausio spindulio
orbita juda protonas, jeigu magnetinio lauko indukcija lygi 1 T?
Wk= 5 M e V = 5 10 6 1,6 IO"14 J = 8 IO"13 J
B = IT
m = 1,67 IO-27 kg
R - ?

Sprendimas
P r o t o n a s j u d a ciklotrone spiraline orbita, susidedania i vis didjanio spindulio
pusapskritimi. J veikia L o r e n c o jga F = qvB.
P r o t o n o j u d j i m u i t a i k o m e a n t r j N i u t o n o dsn: F = (1); ia a = a =
Vadinasi, 1 lygt galime perrayti itaip: qvB -

mv

I pastarosios lygties ireikiame p r o t o n o judjimo orbitos spindul: R =

mv
qB

(2).

M a t e m a t i k a i p e r t v a r k o m e 2 lygties skaitikl:
mv = /2m J ^ - = J 2mWk
2 lygt, g a u n a m e : R =

(3); ia Wk - p r o t o n o kinetin energija. 3 iraik ra


j2mWk
qB

ra fizikini dydi skaitines vertes, a p s k a i i u o j a m e orbitos spindul:


R =

J 2 1,67-IO' 2 7 kg8 IQ- 13 J


1,6 I Q - 1 9 C - I T

= 0.32 m.

A t s a k y m a s . P r o t o n a s m a g n e t i n i a m e lauke j u d a 32 cm spindulio orbita.

18.3* pavyzdys
V i e n o d o s krypties ir v i e n o d o stiprio I1 = In= 20 A elektros srovs t e k a dviem
ilgais lygiagreiais laidininkais. A t s t u m a s t a r p j 5 cm. Apskaiiuokite s u k u r t o magnetinio lauko indukcij take, n u t o l u s i a m e n u o kiekvieno laidininko a t s t u m u , lygiu
3 cm.
P 0 = 4 10" 7 H/m
I1 = I2 = I = 20 A
d = 5 cm = 5 IO -2 m
r = 3 cm = 3 IO"2 m
B0-?

Sprendimas
E l e k t r o s srovi s u k u r t o l a u k o m a g n e t i n in-

rf-

18.2 pav.

dukcija pagal lauk superpozicijos princip lygi


B0 = B01 +B02;

ia B01-

pirmosios srovs l a u k o m a g n e t i n indukcija take O

(18.2 pav.).
Taikome kosinus t e o r e m ir r a n d a m e atstojamj magnetins indukcijos modul:
B0 = Jb01 + B02 + 2B 01 B 02 cos (1); - kampas tarp vektori S 0 1 ir B02. Jis r a n d a m a s

f-

-d

i a t s t u m trikampio: c o s a = J
B01 = Bip =

uu I
2 Ttr

(2).

Kadangi r, = r, = r,

2 4 2

, tai. m a t e m a t i k a i p e r t v a r k 1 ir 2 lygt, g a u n a m e :

2 Ttr p a s t a r a j lygt ra fizikini dydi skaitines vertes, r a n d a m e B0.


4 IO -7 2 A
m
Bn=, , /4 - 9 10 - 4 m 2 - 25 10~ 4 m 2 = 1 3 3 10"" T = 133 pT.
2910_4
Atsakymas. Magnetinio lauko indukcija nagrinjamame take apytiksliai lygi 133 pT.

18.4* pavyzdys
t a m p a t a r p ciklotrono d u a n t 40 kV. Per kiek laiko p r o t o n a s ciklotrone gis
1,6 I O - l o J kinetins energijos? M a g n e t i n indukcija 1 T.
U = 40 k V = 40 IO3 V
Wk = 1,6- IO"10 J
S = IT
-?

Sprendimas

18.3 pav.

C i k l o t r o n s u d a r o metaliniai d u a n t a i - plonasiens e m o s ds puss su t a r p e liu (18.3 pav.). D u a n t a i yra t a r p e l e k t r o m a g n e t o poli. Prie d u a n t prijungta kintamoji tampa. Krvininkas greitinamas tik tarpelyje du k a r t u s p e r p e r i o d . Vadinasi, p e r vien p e r i o d p r o t o n a s gyja energijos W k = 2qU (1).
Taip s a m p r o t a u d a m i , laikotarp , p e r kur p r o t o n a s gis Wk energijos, r a n d a m e
T (2).
AW1
2 qU
P r o t o n o pasisukimo ciklotrone p e r i o d a s T a p i b u d i n a m a s lygtimi
j _ 2nR _ 2jtm

i lygties X =

qB

W
2itm
W Ttrri
M a t e m a t i k a i p e r t v a r k 2 ir 3 lygt, g a u n a m e : =
=
2qU
qB
q'UB
p a s t a r j lygt ra fizikini dydi vertes, a p s k a i i u o j a m e iekom dyd:
1,6-IQ-10J-3,14-1,67-10'
(1,6 10

= 0,82 IQ-3S = 0,82 ms.


C) 40 IO 3 V 1 T

A t s a k y m a s . E l e k t r o n a s n u r o d y t o s energijos gis p e r 0,82 ms.

18.1. Paymkite elektromagneto polius (18.4 pav., a) ir elektros srovs krypt


(18.4 pav., b).

1S.4 pav.

18.2. Magnetin lauk kuria tiesus begalinio ilgio laidininkas, kuriuo teka 5 A
stiprio elektros srov. Apskaiiuokite magnetinio lauko indukcij take, nutolusiam e nuo laidininko atstumu, lygiu 2,5 cm.
18.3. Vija teka 2 A stiprio elektros srov. Apskaiiuokite magnetinio lauko indukcij vijos centre, jeigu jos spindulys 5 cm.
18.4. Vandenilio a t o m e elektronas juda apskritimine 0,53 IO -s Cm spindulio orbita. Apskaiiuokite magnetinio lauko indukcij orbitos centre, jei inoma, kad judantis elektronas sukuria 0,01 m A stiprio srov.
18.5. Apskaiiuokite magnetinio lauko indukcij solenoido, turinio gelein erd, centre, jeigu jo 40 cm ilg sudaro 400 vij. Vijomis teka 8 A stiprio elektros
srov; geleies magnetin skvarba lygi 183.
18.6. vienalyt magnetin lauk, kurio magnetin indukcija 1,26 mT, netas
tiesus 20 cm ilgio laidininkas. Apskaiiuokite jg, kuria magnetinis laukas veikia
laidinink, kai juo teka 50 A stiprio elektros srov. Magnetinio lauko indukcijos
vektorius su srovs tekjimo kryptimi laidininke sudaro 30 kamp.
18.7. 0,5 m ilgio ties laidinink, esant magnetiniame lauke, statmenai magnetiniam laukui, kurio magnetin indukcija 2 IO -2 T, veikia 0,15 N jga. Kokio stiprio
elektros srov teka laidininku?
18.8. Koks magnetinis srautas veria 280 cm 2 ploto ploki paviri, statmen jg
linijoms, ore esaniame vienalyiame magnetiniame lauke, kurio stipris 250 A/m?
18.9. Koks magnetinis srautas veria 12 IO 3 A/m stiprio vienalyiame magnetiniame lauke, esaniame ore, ploki 2,4 m 2 paviri, sudarant su jg linijomis 30
kamp?
18.10. 1,6 m ilgio solenoid sudaro 1400 vij, kuri spindulys 4,8 cm. erdies
nra. Koks magnetinis srautas veria t solenoid, kai juo teka 6,3 A stiprio elektros
srov?
18.11. Kok darb reikia atlikti, kad 1,2 T indukcijos vienalyiame magnetiniame
lauke esantis 0,40 m ilgio laidininkas, kuriuo teka 21 A stiprio elektros srov, pasislinkt 0,25 m ? Laidininkas juda statmenai lauko jg linijoms.

18.12. Kodl du laidininkai, kuriais teka tos paios krypties srovs, traukia vienas kit? Atsakym iliustruokite briniu.
18.13. Paaikinkite, i kuri pus ir kodl juds tiesus magnetas, kai solenoidu
ims tekti parodytos krypties elektros srov (18.5 pav.).

4
18.5 pav.

18.6 pav.

18.14. Brinio ploktumoje esantys elektros srovs rmeliai yra tarp magneto
poli (18.6 pav.). Apie kuri a ir kokiu kampu pasisuks rmeliai?
18.15. /, ir / , stiprio elektros srovs teka dviem tvirtintais statmenais laidais
(18.7 pav.). Isamiai paaikinkite, kas atsitiks juos atlaisvinus.

18.16. Tiesus laidas yra vijos ayje (18.8 pav.). Paaikinkite laido ir vijos magnetin sveik.
18.17. Elektronas, kurio greitis IO 7 m/s, juda lygiagreiai su ilgu tiesiu laidu
2 mm atstumu nuo jo. Laidu teka 20 A stiprio elektros srov. Kokio dydio Lorenco jga veikia elektron?
18.18.* Reikia pagaminti 20 cm ilgio ir 5 cm skersmens solenoid, kurio ayje
susikurt 1,26 m T magnetinio lauko indukcija. Apskaiiuokite, kokio didumo potencial skirtum reikia sudaryti tarp solenoido laido gal. Vijoms n a u d o j a m a s varinis 0,5 mm skersmens laidas.

18.19. vienalyt magnetin lauk, kurio indukcija 2 IO -4 T, statmenai magnetinio lauko jg linijoms IO8 cm/s greiiu lekia elektronas. Apskaiiuokite apskritimins orbitos, kuria juds elektronas, spindul.
18.20. Elektronas magnetiniame lauke juda 4 m m spindulio apskritimu. Elektrono greitis 3,5 IO6 m/s. Apskaiiuokite magnetinio lauko indukcij.
18.21. Protonas lekia vienalyt magnetin lauka, kurio indukcija 2 IO-5 T, statmenai magnetinio lauko indukcijos linijoms. K i e k kart protonas apsisuks magnetiniame lauke per l s ?

7:

18.9 pav.

18.22. Kaip veiks vienas kit du tarpusavyje statmeni laidininkai, kuriais teka
elektros srov (18.9 pav.)?

19. Elektromagnetin indukcija


Kintant magnetins indukcijos linij, kertani udar kontr, skaiiui, kontre indukuojama elektros srov.
Lenco taisykl: udarame kontre atsirandanti indukuotoji
srov teka tokia kryptimi, kad jos magnetins indukcijos
srautas, kertantis kontro ribojam plot, stengiasi kompensuoti j sukrusio magnetinio srauto didjim arba majim.
Kontre atsiradusios indukuotosios elektrovaros modulis
lygus magnetins indukcijos srauto, kertanio kontro ribojam plot, kitimo greiiui:

N - ritje.
J =
udarame kontre; =
At
'
At
Indukuotoji elektrovara vienalyt magnetin lauk kertanioje atkarpoje yra
tiesiogiai proporcinga magnetinei indukcijai B, atkarpos ilgiui /, jos greiiui
v ir priklauso nuo jos orientacijos judjimo kryptimi: Bj = -Blv sin .

-<g>n

< f -

:>

Hl

~ B ~l,
= Ll.

=
At
At
ia L - induktyvumas.

Vs
[Ll
= I - = IH.
1 J
A

Saviindukcija - tai reikinys, kai kintantis magnetinis laukas indukuoja elektrovaros jg tame paiame laidininke, kuriuo teka srov, sukurianti t lauk. Induktyvumas - tai fizikinis dydis, kurio skaitin vert lygi saviindukcinei elektrovarai, atsirandaniai kontre, per 1 sekund pakitus srovs stipriui 1 A.

LI
Wl - - tai rits magnetinio lauko energijos formul, kai rite teka I stiprio
elektros srov.

_g

: G

Magnetas nejuda

Magnetas kiamas

Magnetas itraukiamas

19.1 pavyzdys
Solenoid, neturint erdies, sudaro 800 vij. Kai juo tekanios srov stipris pakinta n u o 2,5 A iki 14,5 A, magnetinis srautas padidja 2,4 IO"3 Wb. Kokia vidutin saviindukcijos elektrovara atsiranda tuo m e t u solenoide, jeigu srov pakinta
per 0,15 s? Kokia energija yra magnetinio lauko solenoido viduje, kai vijomis teka
5 A stiprio srov?

Sprendimas

N = 800
1 1 = 2,5 A
At = 0,15 s
1 2 = 14,5 A
= 2,4 IO"3 W b
I = 5 A
p _ 9 .

Vidutin saviindukcijos elektrovar galime rasti i


AI
formuls Evid = -L
At
Induktyvumui rasti taikome teigin, kad solenoido
sukurto magnetinio lauko srautas proporcingas j u o
tekaniai elektros srovei.
Vid

"
L
I ia iplaukia, kad = LAI.

Vadinasi, solenoido induktyvumas L =


N. ra fizikini dydi vertes, apAI
, ...
,
2,4-10"" 3 Wb-800

skaiciuoiame
rezultat:
Lr =
= 0,16
H.
J
4
14,5 A - 2 , 5 A
D a b a r apskaiiuojame vidutin saviindukcijos elektrovar:
14 5 A - 2 5 A
e
= - 1 3 V. Minuso enklas p a r o d o , kad atsiradusi invid = - 0 , 1 6 H
0,15 s
dukcijos elektrovara trukdo stiprti magnetiniam laukui solenoide.
fc

Magnetinio lauko energija apskaiiuojama i formuls Wl =


_ 0 6 (5 A )
L

LI2

Atsakymas. Vidutin solenoide susidariusios saviindukcijos elektrovara lygi


13 V, o magnetinio lauko energija, tekant 5 A srovei, lygi 2 J .

Tiesus 1,2 m ilgio laidininkas prijungtas lanksiais laidais prie elektros energijos altinio, kurio elektrovara 24 V, o vara 0,50 . L a i d i n i n k o aplinkoje sudarytas
0,80 T indukcijos vienalytis m a g n e t i n i s laukas, k u r i o kryptis - skaitytojo link
(19.1 pav.). Visos iorins g r a n d i n s vara lygi 2,5 . Kokio stiprio srov teka laidininku, kai jis j u d a s t a t m e n a i l a u k o jg linijoms 12,5 m/s greiiu? Kiek k a r t
p a k i n t a srovs stipris, kai laidininkas sustoja?

Sprendimas

/ = 1.2 m
, = 24 V
r = 0,5
B = 0,8 T
v = 12,5 m/s
R = 2,5
T -

Srovs stipr galime rasti r e m damiesi O m o dsniu visai gran


dinei I =
cia
grandiR +r
n j e veikianti elektrovara.
Kadangi laidininkas j u d a magn e t i n i a m e lauke, tai g r a n d i n j e

i i - ?

veikia ne tik altinio b a t e r i j o s


elektrovara ,, b e t ir indukcijos
e l e k t r o v a r a Bind = Blv,

kurios kryptis prieinga

krypiai (pagal deins r a n k o s taisykl). Vadinasi,


I1=-

! - " i n d

Kai laidininkas sustoja, tai Eind inyksta. Tuo atveju

R +r

= ,. R a n d a m e :

19.1 pav.

e ind =Blv,

m
E i n d = 0,8 T 1,2 m 1 2 , 5 - = 12 V.

A p s k a i i u o j a m e g r a n d i n e tekanios srovs stipr, kai laidininkas j u d a :


24 V - 1 2 V
2,5 + 0,5

= 4 A.

A p s k a i i u o j a m e n e j u d a n i u laidininku tekanios elektros srovs stipr:


III =

R +r

I2 =

24 V
2,5 + 0,5

8 .

8 A
I,
= 2.
E l e k t r o s srovi santykis lygus =
4 A
A t s a k y m a s . Kai laidininkas j u d a , j u o t e k a 4 A srov, o kai sustoja, srov dvigubai sustiprja ir t a m p a lygi 8 A.

Vienalyiame m a g n e t i n i a m e lauke, k u r i o indukcija 4 IO -2 T, yra apskrita 5 cm


spindulio vija, k u r i a t e k a 1 A stiprio srov. Vijos p l o k t u m a s t a t m e n a lauko magn e t i n s indukcijos vektoriui. Kok d a r b reiks atlikti p a s u k a n t vij 90 k a m p u apie
a, s u t a m p a n i su jos s k :rsmeniu (19.2 pav.)?
R = 5 cm = 5 ' 2 m
I = I A

= 90 = r a d

B = A- 10~2 T

Sprendimas

A>
I pradi vija, kuria tek a srov, yra stabili (ne19.2 pav.
j u d a ) , nes veikiantis j g o s ( a r b a sukamasis) m o m e n t a s lygus nuliui. Todl, sukant vij, m a g n e t i nis laukas atlieka n e i g i a m d a r b , o iorin j g a - teigiam. D a r b a s , kur atlieka magnetinis laukas p a s u k d a m a s vij. lygus = / ( - - ) (1): ia , = BS cos , ir
2 = BS cos -, - m a g n e t i n s indukcijos srautas p r o vijos p l o k t u m , kai ji yra atit i n k a m a i p r a d i n j e ir galutinje padtyje; 5 = nR2 - vijos r i b o j a m o paviriaus plotas. iuo atveju OC1 = 0, o Oc2 = . Taigi m a g n e t i n i a i srautai yra tokie:
= BnR2Cos
2

A = IBnR
bas

is

o; 2 = BnR2 cos 2 . ra ias iraikas 1 lygt, g a u n a m e :

(cos 2 - cos , ) . K a d a n g i Aii = -A, tai vij sukanios iorins jgos dar-

= IBnR\cos

Ct1-COS oc2). ra fizikini dydi vertes, a p s k a i i u o j a m e d a r b ,

a t l i e k a m p a s u k a n t vij 90 k a m p u :
Ais = I A 4 IO"2 T 3,14 (5 IO"2 m ) 2 (1 - 0) = 3,14 IO"4 J.
A t s a k y m a s . Vij p a s u k a n t 90 k a m p u apie a, s u t a m p a n i su jos skersmeniu,
reikia atlikti 3,14 IO^4 J d a r b .

19.4* pavyzdys
25 cm s k e r s m e n s iedas, p a d a r y t a s i 2 m m storio aliumininio laido, yra m a g n e t i n i a m e lauke, k u r i o indukcijos vektorius s t a t m e n a s iedo p l o k t u m a i . Kokiu greiiu kinta lauko indukcija, jeigu iede dl to indukuojasi 12 A stiprio elektros srov?
D = 25 cm = 0,25 m
d = 2 m m = 2 IO"3 m
/ = 12 A
At

Sprendimas
Pagal e l e k t r o m a g n e t i n s indukcijos dsn
=

; ia = BS - magnetinis srautas, veriantis


At
iedo r i b o j a m paviri. K a d a n g i paviriaus plotas S
nekinta, tai = A(BS)

AR

= SAB ir = -S
At

(1).

I 1 lygties g a u n a m e :

AB

Al

S '

i e d o r i b o j a m a s pavirius yra skritulys, taigi jo paviriaus plotas lygus


r
S

TiD2
=-T-

(2).
PI
= - - iedo vara. Kadan-

Taikome O m o dsn udarai grandinei = //?; ia

g i

,_4p D

gi iedo ilgis / = TiD, o laido skerspjvio plotas S1 =


Vadinasi, =

Tid

, tai iedo vara R =

(3).

AB _ 16/p
^iDd 2 t r a fizikini dydi
At
vertes, a p s k a i i u o j a m e m a g n e t i n i o l a u k o indukcijos kitimo greit:
ra 1 f o r m u l 2 ir 3 iraikas, g a u n a m e :

16 1 2 A - 0 , 2 6 - I Q - 7 Q m

AB
At

3,14-0,25 m - ( 2 - 1 0 " )

=
2

&

'

T
s'

A t s a k y m a s . L a u k o indukcija kinta 1,6 T/s greiiu.

19.5* pavyzdys
Staiakampis 500 cm 2 p l o t o rmelis, sudarytas i 200 vij, tolygiai sukasi vienalyiame m a g n e t i n i a m e lauke apie a, einani p e r j o c e n t r lygiagreiai su viena
kratine (19.3 pav.), 10 s - 1 daniu. R m e l y j e indukuojasi elektrovara, kurios didiausia v e r t 150 V. Kokia yra m a g n e t i n i o lauko indukcija?
S = 500 cm 2 = 5 IO"2 m 2
N = 200
/ = 1 0 s-1

max= 150

B-?

Sprendimas
Pagal e l e k t r o m a g n e t i n s indukcijos dsn
rmelyje, t u r i n i a m e N vij ir b e s i s u k a n i a m e
19.3 pav.
m a g n e t i n i a m e lauke, i n d u k u o j a s i e l e k t r o v a r a

= - A f ^ - (1); ia = BScoscof, o = 2/. ra ias iraikas 1 f o r m u l ir


s u r a d ivestin, g a u n a m e : = -N ^

cos

^ - = NBSlnf
dt

sin2. I n d u k u o t o s i o s

elektrovaros v e r t bus didiausia tais laiko m o m e n t a i s , kai s i n n f t = 1. Vadinasi,


Emax = NBSlnf.

I ia B =

InNSf

netinio lauko indukcij: B =

. ra fizikini dydi vertes, apskaiiuojame mag150 V

= 0,24 T.
2 3,14 200 5 IO"2 n r 10 s - 1

A t s a k y m a s . M a g n e t i n i o lauko indukcija lygi 0,24 T.

19.1. M a g n e t i n i a m e lauke, k u r i o jg linijos pavaizduotos 19.4 paveiksle, greiiu


v j u d a laidininkas. Kuria kryptimi t e k a indukcin srov?

19.5 pav.

19.4 pav.

19.2.19.5 paveiksle pavaizduotas laidininkas j u d a m a g n e t i n i a m e lauke skaitytojo


link, ir laidininku rodykls kryptimi t e k a i n d u k u o t o j i srov. Pavaizduokite m a g n e t o
polius.
19.3. Laidininkas j u d a t a r p m a g n e t o poli statm e n a i jg linijoms. J u o tekanti i n d u k u o t o j i srov n u k r e i p t a skaitytojo link (19.6 pav.). Kokia

19.6 pav.

kryptimi j u d a is laidininkas?
19.4. Automobilis vaiuoja 120 km/h greiiu. Koks potencial skirtumas indukuojasi t a r p mainos priekins aies gal, jei ta ais yra 180 cm ilgio, o e m s
m a g n e t i n i o lauko vertikali d e d a m o j i lygi 40 A / m ?
19.5. Tiesus laidininkas j u d a 25 m/s greiiu 0,0038 T indukcijos vienalyiame
lauke s t a t m e n a i jg linijoms. K o k i o ilgio yra tas laidininkas, jei t a r p jo gal indukuojasi 28 m V t a m p a ?
19.6. Tiesus 120 cm ilgio laidininkas j u d a vienalyiame m a g n e t i n i a m e lauke. J o
greitis lygus 15 m/s ir su jg linijomis s u d a r o 17 k a m p . Kokia yra l a u k o indukcija, jei laidininke indukuojasi

6,2 m V elektrovara?

19.7. Tiesus 86 cm ilgio laidininkas juda 14 m/s greiiu vienalyiame magnetiniame lauke, kurio indukcija 25 mT. K o k j k a m p sudaro lauko indukcijos ir greiio
vektoriai, jei tame lauke indukuojasi 0,12 V elektrovara?
19.8. Magnetiniame lauke yra rmelis, sudarytas i 25 vij. Kokia elektrovara
j a m e indukuojasi, kai magnetinis srautas per 0,16 s pakinta nuo 98 m W b iki
13 m W b ?
19.9. Kai rit veriantis magnetinis srautas per 0,32 s pakinta nuo 24 m W b iki
56 mWb, joje indukuojasi 10 V vidutin elektrovara. Kiek vij yra toje ritje?
19.10. Kokio induktyvumo yra rit, kurioje indukuojasi 14 V vidutin saviindukcijos elektrovara, kai per 62 ms srov pakinta 2,8 A ?
19.11. Tekant rite 7,5 A srovei, j veria 2,3 m W b magnetinis srautas. Rit sudaro
120 vij. Apskaiiuokite jos magnetinio lauko energij.
19.12. Kokio induktyvumo yra rit, jeigu jos magnetinio lauko energija lygi
0,32 J, kai ja teka 6,2 A stiprio srov?
19.13. 95 m H induktyvumo rits magnetinio lauko energija lygi 0,19 J. Kokio
stiprio elektros srov teka rite?
19.14. Kuria kryptimi teks elektros srov a m p e r m e t r u , grandin nutraukiant
jungikliu J (19.7 pav.)?
h
I

19.7 pav.

19.8 pav.

19.15. Udaras metalinis iedas slenka vienalyiame magnetiniame lauke iilgai


jg linij. A r j a m e atsiranda indukuotoji srov? Atsakym pagrskite.
19.16. Vielos rmelis sukasi apie laidinink kaip apie n e j u d a m a (19.8 pav.).
A r atsiranda rmelyje srov, kai tuo laidininku teka srov / ? A r atsiras rmelyje
srov, jeigu sukimosi ais bus viena jo kratin? Atsakymus pagrskite.
19.17. Ar gali bti erdvje toks elektrinis laukas, kurio jg linijos udaros? Jei
gali, tai kokiu atveju?
19.18. Kada bna didesn saviindukcijos elektrovara - kai nuolatins srovs grandin sujungiama, ar kai nutraukiama? Atsakym pagrskite.
19.19. Kiek kart padids rits be erdies induktyvumas, jeigu vij skaiius joje
padids dvigubai?

19.20. Kokie energijos virsmai vyksta elektrinje grandinje, kai, j sujungus,


stiprja srov? Atsakym pagrskite.
19.21.* Rmelis, sudarytas i 40 vielos vij, apima 240 cm 2 plot. Jis yra vienalyiame magnetiniame lauke, s t a t m e n a m e jo ploktumai. Rmeliui pasisukus ap4
sisukimo per 0,15 s, j a m e indukuojasi elektrovara, kurios vidutin vert 160 mV.
Apskaiiuokite magnetinio lauko indukcij.
19.22.* Baterija, kurios elektrovara 12 V ir vidin vara 0,5 , prijungta lanksiais laidais prie 80 cm ilgio laidininko, esanio 0,45 T indukcijos vienalyiame
magnetiniame lauke (19.9 pav.). Kai tas laidininkasjuda pastoviu greiiu v statmenai jg linijoms, grandine teka 4 A stiprio elektros srov. Kokiu greiiu j u d a laidininkas, jeigu prijungtos prie baterijos iorins grandins vara lygi 3,5 , o magnetinio lauko kryptis yra skaitytojo link?

. . . . g .

V
'f

19.9 pav.

19.23.* Vienalyiame 0,14 T indukcijos magnetiniame lauke, kurio kryptis - skaitytojo link, yra tiesus 1,5 m ilgio laidininkas. Jis prijungtas prie altinio baterijos,
kurios elektrovara 8,5 V (r. 19.9 pav.). Visos elektrins grandins vara lygi 3,2 .
Kiek pasikeis ta grandine tekanios srovs stipris, kai laidininkas p r a d s judti
16 m/s greiiu paveiksle parodyta kryptimi?

20. Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. Kintamoji elektros srov


E l e k t r o m a g n e t i n i a i s virpesiais v a d i n a m a s periodikas elektros krvio, srovs stiprio
ir t a m p o s kitimas.
/

wcc

WL =
T

2C

LI1

2 T W T .

Energijos
altinis

Energijos tiekim
reguliuojantis
renginys

Grptamasis
ryys

Virpesi
sistema

K i n t a m o j i elektros srov - tai priverstiniai e l e k t r o m a g n e t i n i a i virpesiai, kuri danis


lygus elektrovaros kitimo daniui:
e = ' = -BS(cos

cof)' = BS( sin = e m sin ;

Aktyvioji vara

Induktyvioji vara

Talpin vara

I
U = t/mCOS t

i = Im sin cot.

R =p

U = Um cos t

U = UM cos

^L

U = Um cos ;

U = Umm cos ;"

i = Im cos ;

i = Im cos I -

i = I cos Gtf-

; I

u
=

T
R

; L

.USL
R

1I

/2'

= LL-

'

1i

T - L -

JL-i
I1m

XJ

U ef =

OlL

U = UmCos t;

I =

XL=

^
/2'

-JL-

-1LL

XI

XI

Ono dsels kintamosios srovs elektrinei grandinei

i
U = i/ m cos t

i H

Rz + coL

coC

Transformatorius
;

i/z

U2
4
U2

2
=

Ar2

L
V

Kai A: > 1 (eminamasis t r a n s f o r m a t o r i u s ) , /V, > N 2 ir , > 2 .


Kai

k < 1 (auktinamasis t r a n s f o r m a t o r i u s ) , TV1 < TV2 ir E1 < 2 .

20. pavyzdys
jungus rit j 12 V tampos nuolatins srovs grandin, a m p e r m e t r a s p a r o d 4 A
stiprio srov. T pai rit jungus 50 H z danio ir 12 V t a m p o s kintamosios
srovs g r a n d i n , a m p e r m e t r a s p a r o d 2,4 A srov. Koks yra rits induktyvumas?
Kokia bus aktyvioji srovs galia grandinje, jeigu nuosekliai su ta rite jungsime 394 p F
talpos k o n d e n s a t o r i (20.1 pav.)?
Un= 12 V
In=A
A
Uk = 12 V
4=2,4 A
/ = 50 H z
C = 394 p F = 3 9 4 I O ^ F

0-

L - ? P - ?

Sprendimas
N u o l a t i n s srovs g r a n d i n j e reaktyviosios varos n r a , todl p i r m u o j u atveju galime taikyti
O m o dsn ir rasti rits aktyvij var R:
R = ^ .
L

0 -

Taikydami t dsn kintamos srovs grandinei, rasime pilnutin rits var Z:


po to i formuls Z2 = R2 + X2l rasime induktyvij var XL. inodami Xl
I,
ir kintamosios srovs dan / , galsime apskaiiuoti induktyvum L pagal formul Xl = (L = InfL. Jraome fizikini dydi skaitines vertes ir apskaiiuojame R:
12 V

12 V

2 2
R = ^ = 3 ; = - ^ - ^ = 5. Xl=^Z
-R -,
L

4A

2,4 A

Xl = J25 2 - 9 2 = 4 . Apskai-

iuojame rits induktyvum L ir kondensatoriaus var Xc\ L = ;


2 /

L=

6,28-50 H z

= 0,0127H = 12,7mH.

Xc=

Xc=^,
2 nfC

= 8.
2-3,14-50 H z - 3 9 4 IO"6 F

Srovs aktyvij gali su jungtu grandin kondensatoriumi apskaiiuojame i


formuls P = CZkTkCos , kurioje T k ireikiama itaip:
* L

Uk
Z

Uk

e t

- 2

'

-^J

Skaiiavimams reikaling galios koeficient randame taip:


R
R
cos() = = .
==-. Aktyviajam galingumui P rasti apskaiiuojame ga2
ji? + | ( o L
V
Iios koeficient
ir IsrovsCOC
stipr T k , kai grandinje jungtas kondensatorius:
3
12 V
cos(p= ,
=0,6; Vk = ,
= 2 , 4 A. Vadinasi,

y 9 2 + ( 4 - 8 ) 2

y9 2 + ( 4 - 8 ) 2

P = 12 V 2,4 A 0,6 = 17,3 W.


Atsakymas. Rits induktyvumas 12,7 m H , srovs aktyvioji galia, kai grandinje
nuosekliai jungta rit ir kondensatorius, lygi 17,3 W.

N e o n i n l e m p u t , kuri siiebia ir ugesta esant 84 V tampai, jungiama pram o n i n i o danio kintamosios srovs grandin. E f e k t i n t a m p a g r a n d i n j e 120 V.
Apskaiiuokite laik t a r p l e m p o s ybteljim ir ybsnio t r u k m .
U1 = U2 = 84 V
Uet = 120 V
T = 0,02 s
At1 - I

At2-I

20.2 pav.

Sprendimas
2
K i n t a m o j i t a m p a n e o n i n j e l e m p u t j e a p i b u d i n a m a lygtimi U = Um s i n i ; ia
Um - t a m p o s a m p l i t u d . ios lygties grafikas pavaizduotas 20.2 paveiksle. L e m p u t siiebs kas pusperiod, kai t a m p a bus tokia, kurios reikia l e m p a i iebti. Laik
2
n u o periodo pradios iki lemputs siiebimo rasime i lygties

U1 = Um s i n / , (1) .

I teorijos i n o m e , kad Um = /2U e t , todl 1 lygt galime parayti taip:


U1 = -j2Uet s i n t v I pastarosios lygties ireikiame sinus ir, atlik trigonometrin dydi skaiiavim, r a n d a m e laik ^1:
Sin

2
-i,
T 1

84 V
1,4-120V

2 J = =U
s .i n
T 1
V2 -Uet ;

1 7 ,.
. 2
Jt
-. Vadinasi, lt i, =;
2
T
6'

t,=
12'

L1 =

= 1,66-10 "S.
12
I udavinio slygos i n o m e , kad t a m p a l e m p a i siiebiant ir ugstant yra vie-

n o d a , todl, r e m d a m i e s i 20.2 paveikslu, r a o m e :


0,02 s ;
0,0033 s.
2i, =;
Ai1
6
ybsnio t r u k m a p s k a i i u o j a m a taip:

Ai1 = t[ -I2=

At.

-T-21

-rLJL-rL-

At2=-

0,02 s

0,0066 s.

Atsakymas. Laiko tarpas tarp dviej neonins lemputs ybteljim lygus 0,0033 s,
o ybsnio t r u k m - 0,0066 s.

220 V p r a m o n i n i o danio kintamosios srovs g r a n d i n nuosekliai jungti 40 p F


talpos k o n d e n s a t o r i u s , 0,5 H rit ir 5 varos rezistorius. Apskaiiuokite kintamosios srovs e f e k t i n vert.

Sprendimas

Uef = 220 V
C = 40 p F = 40 IO-6 F
L = 0,5 H
R = 5 W
/ = 50 H z
/

ef

R e m i a n t i s O m o dsniu kintamosios srovs grandinei,/^

(1), ia Z - pilnutin grandins var-

a (inpedansas); Uef - e f e k t i n t a m p a .
Pilnutin g r a n d i n s vara a p s k a i i u o j a m a pagal

formul Z = . R2+

coL
coC J

pilnutins varos galutin iraika yra Z =

R2 + 2nfL-

. Kadangi = 2/,

(2). 2 iraik ra-

2 /C,

1 f o r m u l , g a u n a m e : Ief = -

R2 + 2 j i / L -

D a b a r r a o m e fizikini dy-

2/

di skaitines vertes ir apskaiiuojame kintamosios srovs grandins efektin srov:


220 V

= 2,85 A.

h f=
1(5 ) 2 + 2 - 3 , 1 4 - 5 0 H z O , 5 H -

1
2 3,14 50 H z 40 10" F

A t s a k y m a s . G r a n d i n e t e k j o 2,85 A stiprio e f e k t i n srov.

20.4 pavyzdys
Virpesi k o n t r s u d a r o 0,2 m H induktyvumo rit ir kintamosios talpos k o n d e n satorius, k u r i o t a l p galima keisti n u o 50 p F iki 450 pF. K o k i o b a n g o s ilgio virpesiai
susidaro iame k o n t r e ?
L = 0,2 m H = 0,2 IO-3 H

c = 3 IO8 m/s

12
C 1 = 50 p F = 50 IO" F
C 2 = 450 p F = 450 IO-12 F

X1-?

X2-?

Sprendimas
B a n g o s ilgis a p i b d i n a m a s lygtimi X = cT (1), o p e r i o d a s -T

= 2n-^LC.

Keiiant

k o n d e n s a t o r i a u s talp, virpesi p e r i o d a s kis n u o T1 = 2 7 / 1 \ iki T2 = 2/ LC2.

T1 ir

T2 iraikas ra 1 lygt, gauname 1 ir X2:

] = c In^LC1

ir X2 = C- 2k^LC2.

pastarsias lygtis ra fizikini dydi vertes,

apskaiiuojame virpesi kontre susidariusi bang ilgius:


, = 3 10 8 m/s-2-3,14,/0,210" 3 H - 5 0 1 0 " 1 2 F = 188 m.
2 = 3 10 8 m/s 2 3,14^/0,2-10" 3 H-450-IO' 1 2 F = 565 m.
Atsakymas. Kontre susidariusi virpesi bangos ilgis yra nuo 188 m iki 565 m.

20.5 pavyzdys
Radiolokatorius gali aptikti objektus, kuri atstumas iki lokatoriaus yra nuo
100 m iki 100 km. Apskaiiuokite, kokios trukms impulsus siunia radiolokatorius
ir koks yra i impuls spinduliavimo danis?

Sprendimas
= 100 m
s2 = 100 km = IO5 m

S1

-?

= 3 IO8 m/s

f - ?

N u o objekto atsispindjs spindulys (kai objektas yra maiausiai nutols nuo


radiolokatoriaus) bus uregistruotas tik tuo atveju, jei jo pasiuntimo ir grimo Iai2s
kas bus didesnis arba bent lygus impulso trukmei, t. y. x = t x = L . ra fizikini
c
2 JQQ j^J
dydi vertes, apskaiiuojame iekom dyd: X =
- = 7 -10 7 s.
8
3-10 s
Laikas, kur pasistas signalas sugaita nukeliauti iki objekto ir grti atgal (kai
objektas yra labiausiai nutols nuo radiolokatoriaus), neturi viryti siuniam impul2s
1
c
s periodo. Vadinasi, = - = T = . I pastarosios lygties matome, kad / = ;
c
/
2s2
3-10 8
f=

2-10 m

= 1500 Hz = 1,5 kHz.

Atsakymas. Radiolokatoriaus siuniam impuls trukm 7 IO-7 s, o j


1,5 kHz.

danis

20.1. Kaip priklauso realaus k o n t r o virpesiai nuo jo rits aktyviosios varos


didumo? Atsakym pagrskite.
20.2. Kodl realiame kontre suadinti elektromagnetiniai virpesiai slopsta? K
daryti, kad jie neslopt?
20.3. Kokiam virpesi daniui suderintas imtuvo virpesi kontras, jeigu jo induktyvumas 1,5 m H , o talpa 450 p F ?
20.4. Virpesi kontr sudaro 0,4 p F talpos kondensatorius ir 0,1 H induktyvumo rit. Kondensatoriaus ploki potencial skirtumo amplitudin vert 80 V.
Apskaiiuokite srovs stiprio amplitudin vert.
20.5. Kontr sudaro 0,05 p F talpos kondensatorius ir 0,507 H induktyvumo
rit. Kondensatorius krautas maksimaliu 5 p C krviu. Paraykite srovs stiprio
kontre ir kondensatoriaus ploki tampos kitimo lygtis. Kokia yra kondensatoT
T
riaus tampa ir koks yra srovs stipris laiko m o m e n t u J1 = ir t2 =? Nubraiykite
u = f(t) ir i = f(t) grafikus.
20.6. Virpesi kontro kondensatoriaus ploki tampa kinta pagal dsn, ireikt lygtimi u 75 cos 1000 (V). Kondensatoriaus talpa 0,05 pF. Nustatykite:
a) virpesi period; b) kontro induktyvum; c) srovs stiprio kitimo lygt; d) virpesi dan.
20.7. Virpesi k o n t r o kondensatoriaus ploki tampa kinta pagal dsn, kur
nusako lygtis u = 50 cos 10 000 (V). Kondensatoriaus talpa lygi 0,1 pF. Nustatykite ir paraykite: a) virpesi dan; b) kontro induktyvum; c) srovs kitimo dsn; d) virpesi period.
20.8. Du lygiagreiai sujungti kondensatoriai, kuri talpa C1 = C2 = 50 pF, buvo
pakeisti tokiais pat dviem nuosekliai sujungtais kondensatoriais. K o n t r o rezonanso danis dl to pakito dydiu AF = 2 M H z . Koks yra k o n t r o induktyvumas?
20.9. Virpesi k o n t r o danio kitimo diapazonas yra 200 Hz < / < 400 Hz. Kondensatoriaus talpa 5 pF. Apskaiiuokite rits induktyvumo kitimo ribas.
20.10. D u virpesi k o n t r o kondensatoriai sujungti lygiagreiai. Vieno talpa
1 nF, kito, derinamojo, talpos kitimo ribos yra tokios: 100 p F < C 2 < 1000 pF. Kontro induktyvumas 1 m H . Apskaiiuokite kontro savj virpesi danio diapazon.
20.11.* Virpesi kontr sudaro 48 p F talpos kondensatorius ir rit, kurios induktyvumas 24 m H , o aktyvioji vara 20 . Kokio danio virpesiai sukuriami iame
kontre? Kiek pasikeist savj virpesi danis, jeigu rit neturt aktyviosios varos?
20.12.* Virpesi kontr sudaro dvi lygiagreiai sujungtos rits L 1 ir L 2 bei prie
j prijungtas kondensatorius C. Apskaiiuokite io k o n t r o rezonansin dan.
20.13. 300 m H induktyvumo rit prijungta prie plokiojo kondensatoriaus, kurio ploki plotas 100 cm 2 , o atstumas t a r p j 0,1 mm. Tarpas tarp ploki pripildytas dielektriko. K o n t r o savj virpesi danis lygus 400 kHz. Kokio dielektriko
pripildytas kondensatorius?

20.14. Kontro talpa 0,05 pF, induktyvumas 0,507 H ir maksimalus pakrauto


kondensatoriaus krvis lygus 5 pC. Paraykite kontro elektrinio lauko, magnetinio
lauko ir pilnutins energijos kitimo lygtis. Apskaiiuokite kiekvienos energijos verT
t, kai: a) * ! = - ;

T
h) t2=-\

T
c)i3 = - ;

d)t=T.

20.15. Vienalyiame B indukcijos magnetiniame lauke vielinis S ploto rmelis


tolygiai sukamas apie a, statmen magnetins indukcijos vektoriaus krypiai. Rmelio sukimosi periodas T. Paraykite rmel kertanio magnetinio srauto ir jame
indukuotos elektrovaros kitimo lygtis.
20.16. Rmelyje, kuris tolygiai sukasi vienalyiame magnetiniame lauke, indukuojama sinusin elektrovara. Kaip ji pakis, jeigu rmelio sukimosi dan padidinsime du kartus?
20.17. 10 m T indukcijos vienalyiame magnetiniame lauke 400 cm 2 ploto ir 100
vij rmelis tolygiai sukasi apie a, statmen magnetinio lauko jg linijoms. Sukimosi periodas 0,1 s. Apskaiiuokite rmelyje indukuotos elektrovaros amplitudin vert. Paraykite momentins elektrovaros verts kitimo lygt.
20.18. Rmelis, kur sudaro 60 vij, vienalyiame 25 mT indukcijos magnetiniame lauke 360 aps/min greiiu tolygiai sukasi apie a, statmen jg linijoms. Rmelio kratins, statmenos sukimosi aiai, yra 96 cm ilgio ir nutolusios nuo sukimosi
aies 20 cm atstumu. Apskaiiuokite rmelyje indukuotos elektrovaros jgos efektin vert.
20.19.* Kvadratinis 625 cm 2 ploto rmelis, padarytas i varins vielos, tolygiai
sukamas 1200 aps/min greiiu apie a, statmen magnetinio lauko jg linijoms,
vienalyiame 10 m T indukcijos magnetiniame lauke. Apskaiiuokite, kiek laipsni
pakinta rmelio temperatra per 1 min. Tarkite, kad visa isiskyrusi iluma suvartojama rmeliui ildyti.
20.20. Pramoninio 50 Hz danio kintamosios srovs tinklo efektin tampa lygi
220 V. Paraykite tampos momentins verts kitimo lygt.
20.21. tampa kintamosios srovs grandinje kinta pagal dsn, ireikt lygtimi
u = 170 sin 6281 (V). Apskaiiuokite jos efektin vert, dan ir period.
20.22. Srovs stipris grandinje kinta pagal dsn, ireikt lygtimi:
i = 14,Isin (3,14i + 0,82) (A). Apskaiiuokite srovs efektin vert, dan bei pradin faz ir srovs stipr laiko momentais Z1 = 0,008 s bei t2 = 0,02 s.
20.23. Rit jungta kintamosios srovs tinkl. Srovs stipris ir tampa joje kinta
itaip: i = l,5sin 314* (A) ir u = 9 sin (3,14 t + 0,25) (V). Apskaiiuokite i dydi fazi skirtum ir j vertes momentu t = 0,01 s.
20.24. kintamosios srovs grandin, kurios tampa 220 V, nuosekliai jungti
40 p F talpos kondensatorius ir 0,5 H induktyvumo rit. Rits aktyvioji vara 5 .
Apskaiiuokite srovs stiprio efektin reikm. Kintamos srovs danis 50 Hz.
20.25. Elektrovara kintamosios srovs grandinje ireikiama lygtimi
= 120 sin 628. Apskaiiuokite jos efektin reikm ir kitimo period.

20.26. 250 p F talpos kondensatorius jungiamas kintamosios srovs grandin.


Apskaiiuokite jo var, kai srovs danis 50, 200 ir 400 Hz.
20.27. 35 m H induktyvumo rit jungta kintamosios srovs grandin. Kokia yra
jos induktyvioji vara, kai srovs danis 60, 240 ir 480 Hz?
20.28. 60 m H induktyvumo rits aktyvioji vara 20 . jungus rit pramoninio
danio tinkl, grandine tekjo 0,6 A srov. Apskaiiuokite rits pilnutin var,
tinklo tamp ir galios koeficient.
20.29. Dvi nuosekliai sujungtos rits, kuri aktyvioji vara 6 ir 10 , o induktyvioji vara 10 ir 12 , prijungtos prie 120 V kintamosios pramoninio danio
tampos. Apskaiiuokite ritmis tekanios srovs stipr.
20.30. Rit, kurios aktyvioji vara 10 , o induktyvioji vara 16 , jungta pramoninio danio kintamosios srovs tinkl. Rite teka 6 A srov. Apskaiiuokite tampos kritim ritje: a) aktyvj, b) induktyvj, c) pilnutin. Kokio didumo yra srovs
ir tampos fazi poslinkio kampas?
20.31. G r a n d i n j e nuosekliai sujungti kondensatorius ir rezistorius. Imatavus
tampos kritim rezistoriuje, voltmetras rod 160 V, tarp kondensatoriaus gnybt
buvo 120 V tampa, o grandine tekjo 1 A srov. Apskaiiuokite: a) kondensatoriaus talp; b) rezistoriaus var; c) tinklo tamp.
20.32. G r a n d i n sudaro nuosekliai tarpusavyje sujungti 100 varos rezistorius,
2 H induktyvumo rit ir 0,2 p F talpos kondensatorius. Koks turi bti danis, kad

srovs stiprio ir tampos fazs skirtsi dydiu


20.33. Kintamosios srovs amplitud 2 A, grandine tekanios srovs aktyvioji
7
galia 173 W, tampos ir srovs fazi skirtumas . Apskaiiuokite reaktyviojo tampos kritimo grandinje amplitud.
20.34. tampa ir srov imtuve kinta taip: u = 311,1 sin 314; / = 1 4 , l s i n ^ 3 1 4 / - ^ j .
Kokio pobdio yra imtuvo vara? Apskaiiuokite imtuvo vartojamos srovs aktyvij gali.
20.35. Srovs stipris kinta pagal dsn i = 8,5 sin(314i + 0,651). Apskaiiuokite
jo efektin reikm, pradin faz ir dan. Koks yra srovs stipris m o m e n t u
tj = 0,08 s ir t2 = 0,042 s?
20.36. Rits aktyvioji vara 4 , o srovs stipris ireikiamas formule
i = 6,4sin 314i. Apskaiiuokite aktyvij gali ir maksimali srovs reikm.
20.37. Rit, kurios induktyvumas lygus 45 m H , o aktyvioji vara 10 , jungta
kintamosios srovs grandin. Raskite srovs stipr ir costp, kai srovs danis lygus
50 Hz, o tampa 220 V.
20.38.* 800 p F talpos kondensatorius jungtas 50 Hz danio kintamosios srovs
tinkl. Jungiamj laid vara 3 , tinklo tampa 120 V. Apskaiiuokite kondensatoriumi tekanios srovs stipr ir coscp. Nubraiykite vektorin diagram.

20.39.* Rit, kurios aktyvioji vara 15 ir induktyvumas 52 m H . jungta 50 Hz


danio kintamosios srovs grandin nuosekliai su 120 p F talpos kondensatoriumi.
Tinklo tampa 220 V. Apskaiiuokite srovs stipr, aktyvij ir pilnutin srovs gali.
20.40.* Rit, kurios aktyvioji vara 2 ir induktyvumas 75 m H , prijungta nuosekliai su kondensatoriumi prie 50 Hz danio ir 50 V tampos kintamosios srovs
tinklo. Kokia turi bti kondensatoriaus talpa, kad toje grandinje vykt tamp
rezonansas? Kokia tampa veikia rit ir kokia - kondensatori?
20.41. Rits aktyvioji vara 3 , induktyvioji - 9,54 . Kokio stiprio srov teks
ia rite, prijungta prie pramoninio danio 40 V tampos?
20.42. 60 m H induktyvumo rits aktyvioji vara 20 . jungus rit pramoninio
danio tinkl, grandine tekjo 0,6 A srov. Apskaiiuokite rits pilnutin var,
tinklo tamp ir galios koeficient coscp.
20.43. D u vienas su kitu nuosekliai sujungti kondensatoriai, kuri talpa 0,2 p F
ir 0,1 pF, jungti pramoninio danio 220 V tampos tinkl. Apskaiiuokite grandine tekanios srovs stipr bei tamp kritim kondensatoriuose.
20.44. Kas bus, jeigu transformatori, apskaiiuot 127 V tampai, jungsime
110 V nuolatins srovs grandin? Kodl transformatori naudingumo koeficientas
yra daug didesnis u elektros varikli naudingumo koeficient?
20.45. Transformatorius, kurio pirminje apvijoje yra 880 vij, emina tamp
nuo 220 V iki 36 V. Apskaiiuokite transformacijos koeficient ir antrins apvijos
vij skaii. Kurios apvijos laid skerspjvio plotas didesnis?
20.46. Kiek vij yra antrinje transformatoriaus apvijoje, kai tamp transformatorius pakelia n u o 110 V iki 1000 V, jeigu pirminje apvijoje yra 20 vij?
20.47.* Transformatorius, dirbdamas tuij eiga, ima i tinklo maai energijos.
K a m ji eikvojama? Koks tada b n a pirminje grandinje fazi skirtumo kampas ?
20.48.* Transformatoriaus pirmin apvija prijungta prie 220 V tampos tinklo, o
joje esantis a m p e r m e t r a s r o d o 1 A stiprio srov. Antrin apvija maitina 12 V tampos kaitinamj lemp, kuria teka 3 A srov. Transformatoriaus naudingumo koeficientas 0,8. Apskaiiuokite tampos ir srovs virpesi fazi skirtum pirminje apvijoje.
20.49. Vienfazio transformatoriaus transformacijos koeficientas 60, pirmins apvijos tampa 6600 V. Tuiosios eigos pirmins apvijos srov 10 A, galios koeficientas siekia tik 0,3. Apskaiiuokite io transformatoriaus tuiosios eigos gali. Kam
ji vartojama? Apskaiiuokite antrins apvijos tamp.
20.50. Transformatoriaus pirmin apvija vartoja 5 kW gali, apkrovos srov 50 A,
antrins apvijos grandins galios koeficientas 0,9. Transformatoriaus naudingumo
koeficientas 0,94. Apskaiiuokite antrins apvijos tamp.
20.51. Vienfazio transformatoriaus galia 50 kW, tuiosios eigos nuostoliai 800 W,
t r u m p o j o jungimo bandymo galia 1200 W. Apskaiiuokite transformatoriaus naudingumo koeficient.

20.52. Per kiek laiko gr radiolokatori atsispindjs nuo klities signalas, jei
valgomas objektas yra 50 km atstumu nuo lokatoriaus?
20.53. Radiolokatorius gali aptikti objektus, esanius n u o jo 100 m ir 100 km
atstumu. Apskaiiuokite siuniam impuls t r u k m ir dan.
20.54.* Apskaiiuokite bangos ilg, kai elektromagnetinius virpesius sukuria virpesi kontras, sudarytas i rits, kurios induktyvumas 0,05 Hz, ir plokiojo kondensatoriaus. Kondensatoriaus plokteli plotas 0,5 m 2 ir jos atskirtos parafinuotu
popieriumi, kurio storis lygus 1 mm.
20.55. Radiolokatorius spinduliuoja 10 cm ilgio radijo bangas. Koks yra spinduliuojam virpesi danis?
20.56. Kokios talpos kondensatori reikia prijungti prie 20 m H induktyvumo
rits, kad virpesi k o n t r o danis bt suderintas su pirmosios Vilniaus radijo programos daniu?
20.57. Virpesi kontras susideda i 1 m H induktyvumo rits ir kondensatoriaus.
Pastarj sudaro dvi skritulio formos ploktels, kuri kiekvienos skersmuo 20 cm.
Atstumas tarp plokteli lygus 1 cm. Dielektrikas - oras. Apskaiiuokite k o n t r o
skleidiamos elektromagnetins bangos ilg.
20.58. K o n t r e suadinti savieji virpesiai. Didiausias kondensatoriaus krvis lygus 1 pC, amplitudin srovs vert 10 A. Apskaiiuokite kontre suadintos elektromagnetins bangos ilg.
20.59. Radijo imtuvas priima 25 m bangas. Kiek kart turi pakisti imtuvo virpesi k o n t r o kondensatoriaus talpa, kad j u o bt galima priimti 50 m ilgio bangas?
20.60. Radijo imtuvas nustatytas priimti 25 m ilgio bangas. Kiek kart ir kaip
reikia pakeisti atstum tarp plokiojo kondensatoriaus, jungto imtuvo virpesi
kontr, ploki, kad bt galima priimti 200 m ilgio bangas?
20.61. Kokiu greiiu radijo bangos plinta koaksialiuoju (bendraaiu) kabeliu,
kurio dielektrikas - polistirolas? Polistirolo santykin magnetin skvarba lygi 1, o
santykin dielektrin skvarba 2,5.
20.62. I Talino Vilni, tarp kuri yra 600 km atstumas, vienu metu pasiuniamas radijo signalas oru ir kabeliu su polistirolo dielektriku. Kiek laiko ilgiau signalas sklis kabeliu negu oru?
20.63. Apskaiiuokite tiesioginio m a t o m u m o zonos spindul t a r p perdavimo antenos, kurios auktis 81 m, ir primimo antenos, kurios auktis 16 m.
20.64. Per kiek laiko radiolokatoriaus signalas, pasistas i e m s Mnul, sugr e m ? Atstumas t a r p e m s ir Mnulio lygus 380 000 km.

21. viesos atspindys ir lis


Absoliuiuoju viesos lio rodikliu vadinamas fizikinis dydis, parodantis, kiek kart viesos greitis vakuume yra
didesnis negu nagrinjamoje terpje: n = - = J i p >1.
v
Santykinis viesos lio rodiklis parodo, kiek kart viesos
greitis pirmojoje terpje skiriasi nuo jos greiio antrojoje
n2
V1
p2
terpeje: n21= = =.
U1

V2

P1

Terp, kurios n21 = 1, vadinama vienalyte. Tokia terpe viesa sklinda tiesiai, todl susidaro vis neskaidri kn eliai, t. y. sritys, kurias nepatenka viesos altinio energija, arba puseliai, sritys, kurias patenka tik vieno altinio viesa.
Kai kn (klii) matmenys prilygsta viesos bangos
ilgiui, viesa difraguoja. t. y. keiia sklidimo krypt.
Sklidimo kryptis taip pat kinta viesai krintant dviej
skirting terpi rib: joje dalis viesos atsispindi, likusioji jos dalis pereina rib ir sklinda antrja terpe. Didjant kritimo kampui a , didja atsispindjusios energijos kiekis ir maja antrj terp patekusios energijos kiekis.

1. Krintantysis (k) ir atsispindjs (a) spindulys bei kritimo take ikeltas statmuo
terpi ribai yra vienoje ploktumoje.
2. Atspindio kampas lygus kritimo kampui a .

.5
e
Sr
<u
M

N
r

^ ^

1. Krintantysis (k) ir ls (1) spindulys bei kritimo take ikeltas statmuo terpi ribai yra vienoje ploktumoje.
2. Kritimo kampo ir lio kampo sinus santykis yra pastovus dydis, lygus santykiniam viesina
sos lio rodikliui: : = n21.
siny
Krintantysis ir ls spinduliai yra apgriami.
Ieidamas i optikai tankesns terpes optikai
retesn terp, viesos spindulys nutolsta nuo statmens (iskyrus statmenj kritim, kai = 0).

am \JLq
Kai kampas = 0 , tinka slyga sjn9Q<> = ^ 21 ' viesa optikai retesn terp nepatenka,
ji visikai atsispindi. a - visikojo atspindio kampas. Visikasis atspindys vyksta tada,
kai > .

21.1 pavyzdys
Kampas tarp krintaniojo siauro spinduli pluotelio ir stalo ploktumos i = 48.

21.1 pav.

Sprendimas
Pakeisti pluotelio krypt veidrodiu galima dviem bdais. Jie parodyti 21.1 paveikslo a ir b dalyse. Spinduli eiga inoma.
K a m p o tarp j pusiaukampin yra statmuo veidrodiui.
Paymime kampus ir p a r a o m e atitinkamas lygybes:
180 = i + 2 a ;

90 = a + ,;

90 = ^ + 2 .

I i lygi gauname: , =-^- = 24;

2 =90 - ^ = 66.

Atsakymas. Kad pluotelis tapt horizontalus, veidrod reikia pastatyti 24 arba


66 k a m p u .

21.2 pavyzdys
K a m lygus spindulio kritimo kampas, jei atsispindjs spindulys statmenas luusiajam? Santykinis lio rodiklis 1,6.
n = 1,6

a - ?
M

Sprendimas
Kritimo k a m p u i apskaiiuoti taikome lio
dsnio samprat, kad santykinis lio rodiklis yra
s i n a
,lygus n =
-

VW
bV

Z
14 .
(1)

I 21.2 paveikslo n u s t a t o m e lio k a m p : = sin(90 - ) = c o s a (2).


.v .v,
. v . ,
.
sina
. . . . . .
2 iraik ra 1 lygt gauname: n =
= tga. Is pastarosios lygties kritimo
cos
kampas = arctgn = 58.
Atsakymas. Spindulio kritimo kampas lygus 58.

viesos lio d e i m a n t e absoliutusis rodiklis lygus 2,42, o stikle - 1.50. Nustatykite i m e d i a g sluoksni stori santyk, kai viesa juos p e r e i n a p e r t pat laik.

Sprendimas

2,42
n2 1,50
TI1 =

D e i m a n t a s ir stiklas yra vienalyts mediagos, todl viesa jomis

I2

sklinda pastoviu greiiu.


Vadinasi, galime parayti: U1 = y ir v2=.
I2

I i lygi iplau-

V2

kia, k a d y = (1). i n o m e , kad viesos greii santykis skirtingose t e r p s e yra


atvirkiai p r o p o r c i n g a s j absoliuij rodikli santykiui:

El-HL
v ~ n

(2). 2 lygt ra

1, gauname, kad = . ra fizikini dydi vertes, apskaiiuojame santyk:'


I1 n2

1,5
A t s a k y m a s . D e i m a n t o ir stiklo stori santykis lygus 1,61.

21.4* pavyzdys
K a m lygus ploktels storis, jei j p e r j s viesos spindulys pasislinko 2 cm ats t u m u ? Ploktels viesos lio rodiklis

lygus 1,7, o s i n a = 0,8.

b = 2 cm = 0,02 m
s i n a = 0,8
n = 1,7
h-

Sprendimas
Ploktel p e r j s viesos spindulys lygiagretus su kritusiuoju j spinduliu (21.3 pav.).
Todl ploktels storis a p s k a i i u o j a m a s pagal
lygt h = OB cosP (1). I 21.3 paveikslo matome, kad OB =
8(-)
, - v

, ,

(2). Taikome viesos


'

luzto dsni, pagal kuri n=

S i l i a

.
sinp

/,4

(3).

Stiklas

M a t e m a t i k a i pertvark 1, 2 ir 3 lygtis, g a u n a m e :
h=

b n2 sin a
sina(v -sin: - Vl-sin2 j

j p a s t a r j lygtj ra fizikini dydi skaitines

vertes, apskaiiuojame ploktels stor:


0,02 m ^' ( 1 . 7 ) 2 - ( 0 , 8 ) 2

h=
0,8(-

0,042 m.

(0.8)2-V 'l-(0,8)2 j

A t s a k y m a s . Ploktels storis apytiksliai lygus 4,2 cm.

21.5* pavyzdys
Takinis viesos altinis yra baseino, k u r i o gylis 3 m, d u g n e . Koks turi bti minimalus p l d u r i u o j a n i o n e s k a i d r a u s udangalo spindulys, kad altinis, stebint basein i viraus, n e b t p a s t e b i m a s ? viesos lio v a n d e n y j e rodiklis 1,33.
h = 3 m
n = 1,33
R min - I

Sprendimas
viesos altinis bus nepastebimas, kai i jo sklisd a m a viesa visikai atsispinds n u o v a n d e n s - o r o
ribos.

21 4

P av -

I 21.4 paveikslo m a t o m e , kad minimalus udangalo spindulys ireikiamas lygtimi - 2 ^ - = Iga r i b . E s a n t visikajam atspindiui,
h
_ 1
h
Sina r i b - - I i lygi g a u n a m e , kad Rmin = ,
ra fizikini dydi skai3 m
= 3,6 m.
tines vertes, apskaiiuojame i e k o m dyd: Rmin =
V(l,33)2-1
A t s a l q i n a s . Plduriuojanio neskaidraus udangalo spindulys turi bti lygus 3,6 m.

21.1. Apskaiiuokite elio skersmen, gaunam apvietus 10 cm rutuliuk, jeigu inoma, kad atstumas nuo rutuliuko centro iki viesos altinio lygus 50 cm, o nuo
rutuliuko centro iki ekrano, kuriame susidaro jo elis, - 1 m.
21.2. Medis, apviestas Sauls spinduli, meta 25 m ilgio el, o vertikaliai
kaltas 75 cm kuolas - 125 cm ilgio el. Apskaiiuokite medio aukt.
21.3. Berniukas, irdamas up nuo tilto, nustat, kad jos gylis lygus 2 m.
Koks tikrasis ups gylis?
21.4. N o r i m a apviesti ulinio dugn, nukreipiant j Sauls spindulius. Kaip
reikia padti plokij veidrod, kai Sauls spinduliai ems paviri krinta 60
kampu?
21.5. Sauls spinduliai e m s paviri krinta 60 kampu. Kokiu kampu horizonto atvilgiu reikia padti plokij veidrod, kad atsispindj spinduliai sklist
horizontalia kryptimi?
21.6. mogus artja prie plokiojo veidrodio 1 m/s greiiu. Kokiu greiiu nuo
mogaus reikia tolinti veidrod, kad atstumas tarp mogaus ir jo atvaizdo nesikeist?
21.7. Atstumas tarp daikto ir plokiojo veidrodio 20 cm. Kokiu atstumu pasislinks daikto atvaizdas, jei daikt patrauksime 10 cm nuo veidrodio?
21.8.* Prie veidrod esantis nedidelis daiktas juda vertikaliai 3 m/s greiiu,
o veidrodis slenka horizontalia kryptimi 4 m/s greiiu. Kokiu greiiu juda daikto
atvaizdas? Atskaitos knu pasirinkite e m .
21.9. Ls viesos spindulys statmenas atsispindjusiam. Nustatykite santykin
lio rodikl, jei sina = 0,8.
21.10. Kokiu kampu pakrypsta viesos spindulys, pereidamas i stiklo or, kai
kritimo kampas lygus 30?
21.11. Kaip reikia pastatyti plokiuosius veidrodius, kad jie viesos spindul
pakreipt 90 k a m p u ? 180 k a m p u ? Kaip paslinkti spindul lygiagreiai nekeiiant
jo sklidimo krypties arba nukreipiant j prieinga kryptimi?
21.12. Kada viesos spinduliai neldami pereina i vienos skaidrios terps
kit? Atsakym pagrskite.
21.13. O r u sklindantis viesos spindulys krinta stikl 30 kampu. Stiklo lio
rodiklis 1,57. Kok k a m p su pradine kryptimi sudaro is spindulys ieidamas i
stiklo or?
21.14. viesos spindulys pereina i oro stikl (21.5 pav.). Kur yra stiklas: kairje
paviriaus pusje ar deinje? Atsakym isamiai paaikinkite.

Oras
Mediaga

21.5 pav.

21.6 pav.

21.15. Apskaiiuokite mediagos lio rodikl, atsivelgdami tai, kaip viesa


lta, p e r e i d a m a i oro mediag (21.6 pav.).

21.16. viesa sklinda i vandens gintar. i mediag santykinis lio rodiklis


yra 1,165. Apskaiiuokite gintaro absoliutj lio rodikl.
21.17. Kokiu k a m p u ploki ledo paviri turi kristi viesos spindulys, kad
ls spindulys su atsispindjusiuoju sudaryt statj k a m p ?
21.18. 60 k a m p u krintantis spindulys i dalies atsispindi nuo ploktels, kurios
storis 0,2 m, paviriaus. Raskite perjusio spindulio poslink ir atstum tarp spinduli, atsispindjusi nuo abiej paviri. viesos lio rodiklis 1,5.
21.19. viesos spindulys krinta statmenai veidrod. Kok k a m p tas spindulys
sudaro su pradine kryptimi, pasukus veidrod 20 k a m p u ?
21.20. viesos spindulys krinta 50 k a m p u 4 cm storio stiklo ploktel. Apskaiiuokite: a) stiklu sklindanio spindulio kelio ilg /; b) atstum d tarp kritusio spindulio tsinio ir ijusio i plokts spindulio.
21.21. viesos spindulys krinta i oro gretasien glicerino sluoksn. Raskite glicerino sluoksnio stor, kai spindulio kritimo kampas 45, poslinkis 0,03 cm ir glicerino lio rodiklis 1,47.
21.22. Pro stiklin gretasien ploktel prajusio viesos spindulio poslinkis lygus 3 cm. Koks yra ploktels storis, kai spindulio kritimo ploktel kampas lygus
60, o stiklo lio rodiklis 1,5?

22. viesos sklidimas lygiagrei sieneli ploktele ir prizme.


Vaizd susidarymas liuose

b=

= a + - ; - prizms lauiamasis kampas.


= ( - 1 ) ; - nuokrypio kampas,
- kritimo kampas,
- lio kampas.

i/sin(a-P)
cos

LIAI. PLONOJO LIO FORMULE

B
h

t d \ q\
4 F

d - atstumas nuo daikto iki lio,


f - atstumas nuo lio iki vaizdo,
OF = F- lio idinio nuotolis,
Rv R2 - lio paviriaus kreivumo spinduliai,
n - santykinis lio rodiklis.

ft

A1

I - I
F ~ d

(n-1)

1
R1

1
h
R2J

I
f

Dydis, atvirkias lio idinio nuotoliui F, vadinamas lio lauiamja geba D:


=;
1
D

[D] = m 1 = D (dioptrija)

Dydis, lygus vaizdo linijini matmen H santykiui su daikto linijiniais matmenimis h,


H
f
vadinamas lio tiesinio didinimo koeficientu : = =; ia H - vaizdo linijiniai
h
d
matmenys; h - daikto linijiniai matmenys.
Plonj li sistemos (liai suglausti) lauiamoji geba lygi kiekvieno lio lauiamj geb sumai: D = D1 + D2 + ... + Dn.

22.1 pavyzdys

a)

22.1 paveikslo a dalyje p a v a i z d u o t a lio


p a g r i n d i n optin ais. takas S ir j o atvaizdas
S'. Nustatykite, kokiu liu g a u t a s atvaizdas,
kur yra lis ir kur yra jo idiniai.

0>

Sprendimas
Takas ir jo atvaizdas yra skirtingose pagrindins o p t i n s aies pusse. Vadinasi, atvaizdas gautas glaudiamuoju liu, k u r i o optinis centras O yra tiesi OxO2 ir SS' susikirtimo takas. Taigi b r i a m e glaudiamj l
s t a t m e n a i jo pagrindinei optinei aiai.

O1

idini padt nustatome, inodami per


juos sklindani spinduli SFxS' ir SF2S' eig
(22.1 pav., b).

22.2 pavyzdys
G l a u d i a m u o j u liu g a u t o atvaizdo tiesiniai
m a t m e n y s yra du k a r t u s didesni u daikto m a t menis. Pastmus l 0,36 cm ariau e k r a n o , atvaizdo m a t m e n y s du k a r t u s sumaja. Apskaiiuokite lio idinio nuotol.

a)

^ = k 2 = 0,5
h
Ad = 0,36 m
F - ?

Sprendimas
A b i e m a t v e j a m s b r a i o m e d a i k t o atvaizdus
(22.2 pav.) ir t a i k o m e p l o n o j o lio lygt:
1-J_
F ~ d,

/,

1 ir

1
- =

1
+

d2

(1). i n o d a m i lio

f2
f

k2 = hJ2

didinimo koeficientus k{ =

d, ir

1 formules perrayti taip:


1
J- = J-11 +
F
dx

. 1
1
ir = 1 + V
F
d,

(2)
2

galime

b)

Be to, d a r inome, kad Cl2-Cil = Ad (3). 2 ir 3 lygi sistemas m a t e m a t i k a i


pertvark, g a u n a m e : F = M

k 2k

.
rCj Kj

ra fizikini dydi skaitines vertes, apskai2-0,5

i u o j a m e lio idinio nuotol: F = 0,36 m ^ = 0,24 m.


A t s a k y m a s . Lio idinio nuotolis lygus 0,24 m.

22.3* pavyzdys
viesos spindulys 36 k a m p u krinta kvarco prizm. Prizms lauiamasis kampas 40. Apskaiiuokite ieinanio i prizms spindulio lio ir nuokrypio kampus.
viesos lio kvarco stikle rodiklis 1,54. K a m lygus minimalus nuokrypio prizmje
kampas?
Ot1 = 36
= 40
n = 1,54
2 - ? - ? 5 min - ?

Sprendimas
viesos spindulio sklidimas p r i z m j e pavaiz22.3 pav.
d u o t a s 22.3 paveiksle. Spindulio lio k a m p 2
sin a 2
rasime taikydami lio dsn:
= n (1). K a m p a 2 apskaiiuosime r e m d a m i e 8 2
si k a m p s u m o s lygtimis trikampiui OCD ir k e t u r k a m p i u i OBCD:

; + oc2 + = 180

ir + 2-90 + = 360. I ia , = - , (2). K r i n t a n i o j o spindulio lio k a m p


a p s k a i i u o j a m e pagal lio dsn:

sina L
sin t

= n (3). I 1, 2, 3 lygi g a u n a m e , kad

sina
2 = arcsin n sin - a r c s i n p a s t a r j lygt r a o m e fizikini dydi skaitines vertes ir apskaiiuojame iesin 36O
= 21 A.
k o m dyd: 2 = arcsin 1,54 sin 40 - arcsin
1,54
Spindulio n u o k r y p i o k a m p r a n d a m e taip:
= , + 2 - ; = 36 + 27,4 - 40 = 23,4.
Apskaiiuojame minimal nuokrypio kamp:
S min = ( - 1 ) ;

6 min = 40(1,54 - 1 ) = 21,6.

A t s a k y m a s . Ieinanio i prizms spindulio lio k a m p a s lygus 27,4, o nuokrypio k a m p a i - 23,4 ir 21,6.

Apskaiiuokite 22.4 paveiksle pavaizduotos


optins sistemos idinio nuotol. Stiklinio lio
k r e i v u m o spindulys 0,15 m.
R = 0,15 m

.0 = ' 1 5
H1 = 15
2=1
22.4 pav.

Sprendimas
Sistemos idinio nuotol F rasime taikydami lauiamosios gebos f o r m u l
J__ 1
D = D1 + D2, a r b a

p"

J_

F^ + F_

^ a F\ ~ stiklinio lio idinio nuotolis, o

F2-

orinio lio idinio nuotolis. Kiekvieno lio idinio nuotol ireikiame n a u d o d a I


1
1
1
miesi lio parametrais n ir R\ p
OO
R
R oo (2)
vnH2o
KnH2O

J__A

I 1 ir 2 lygi g a u n a m e , kad F = R-. p a s t a r j lygt r a o m e fizikini


- n.
dydi skaitines vertes ir a p s k a i i u o j a m e iekom dyd:
F = 0,15 m

133

= - 0 , 4 m.

1,0-1,5
A t s a k y m a s . Li sistemos idinio nuotolis lygus 0,4 m. M i n u s o enklas r o d o ,
kad i li sistema spindulius sklaido.

22.5 pavyzdys
B e r n i u k a s b e akini skaito knyg, laikydamas j 16 cm a t s t u m u n u o aki.
Apskaiiuokite jo akini l a u i a m j geb.
d = 16 cm = 0,16 m

Sprendimas
N o r m a l i o s akies geriausio m a t y m o nuotolis lygus
d0 = 0,25 m.

D - ?

B e r n i u k o akiai is nuotolis maesnis u d0. Todl jis neioja akinius tokios lauiamosios gebos, kad p a k a k t akies t r k u m u i itaisyti.
Akini l a u i a m j geb rasime i sistemos akis-akiniai" lauiamosios gebos Iyg1
1
ties: + = D akies -KD akini (1); i a / - akies gylis ( a t s t u m a s n u o liuko iki tinklai/
ns, k u r i o j e s u s i d a r o atvaizdas). A k i e s lauiamoji g e b a a p i b d i n a m a lygtimi
<2)

M a t e m a t i k a i p e r t v a r k 1 ir 2 lygtis, g a u n a m e : A akini
ll

d0
d'
p a s t a r j lygt ra fizikini dydi skaitines vertes, apskaiiuojame iekom
dyd: k i n i 4 =
0,25 m

= - 2 , 2 5 m" 1 = - 2 , 2 5 D.
0,16 m

A t s a k y m a s . Akini lauiamoji g e b a lygi - 2,25 D.

22.1. Kodl augal n e p a t a r i a m a laistyti kart sault d i e n ? Atsakym pagrskite.


22.2. A n t lapo su s p a u s d i n t u tekstu p a t e k o laas skaidri klij. Kodl p r o la
m a t o m o s raids a t r o d o d i d e s n s u gretimas? A t s a k y m pagrskite.
22.3. Kur reikia pastatyti daikt, kad g a u t u m e n a t r a l a u s dydio neapverst jo
atvaizd? Atsakym pagrskite briniu.
22.4. Kokiu liu g a u n a m a s didiausias didinimas? Kokiu a t s t u m u n u o lio t a d a
reikia p a d t i daikt? A t s a k y m pagrskite briniu.
22.5. A b i p u s ikilo p l o n o j o lio idinio nuotolis lygus 75 cm. Kokia to lio
lauiamoji g e b a ?
22.6. Akini lauiamoji g e b a 5 D ; - 3 , 5 D . Apskaiiuokite j stikl idinio nuo22.7. D a i k t a s yra 15 cm a t s t u m u prie glaudiamj l, o atvaizdas - 30 cm
a t s t u m u kitapus lio. Apskaiiuokite lio idinio nuotol ir j o didinim.
22.8. D a i k t a s n u t o l s n u o abipus ikilo lio 24 cm a t s t u m u , o jo atvaizdas 0,4 m a t s t u m u . Apskaiiuokite lio l a u i a m j geb, idinio nuotol ir didinim.
22.9. Kokiu a t s t u m u n u o g l a u d i a m o j o lio yra daiktas, jeigu lio idinio nuotolis 0,25 m, o daikto m e n a m a s i s atvaizdas yra p l o k t u m o j e , esanioje 1 m a t s t u m u
n u o lio?
22.10. Liu g a u n a m a s tikrasis, 2 k a r t u s padidintas, daikto atvaizdas. A t s t u m a s
n u o lio iki atvaizdo lygus 24 cm. Nustatykite lio idinio nuotol.
22.11. Liu g a u n a m a s m e n a m a s i s 4,5 k a r t o p a d i d i n t a s d a i k t o atvaizdas. D a i k t a s
n u t o l s n u o lio 3,8 cm. Kokia yra lio lauiamoji geba?
22.12. 200 cm a t s t u m u n u o sienos stovi deganti vak. Tarp j, u 40 cm n u o
vaks, p a d j u s glaudiamj l, ant sienos susidaro rykus vaks atvaizdas. A p skaiiuokite lio pagrindinio idinio nuotol. Nustatykite, koks g a u n a m a s daikto
atvaizdas.
22.13. Prie l 12,5 cm a t s t u m u esanios liniuots skals milimetrins p a d a l o s
atvaizdas e k r a n e yra 2,4 cm ilgio. Apskaiiuokite lio idinio nuotol.

22.14. 22.5 paveiksle nubrta lio pagrindin optin ais O 1 O 2 , takas ir jo


atvaizdas. Grafikai nustatykite, kuriuo liu - glaudiamuoju ar sklaidomuoju gautas atvaizdas. Kurioje vietoje yra lis ir kur yra jo idiniai?

O1

O2

22.5 pav.

O1

O2

22.6 pav.

22.15. 22.6 paveiksle pavaizduota lio pagrindin optin ais O 1 O 2 ir spindulio


A B C eiga. Paaikinkite i eig ir grafikai nustatykite lio bei jo idini padt.
22.16. Atstumas tarp daikto ir ekrano nekinta. Perstmus l, gaunami du ryks atvaizdai, kuri auktis Zz1 ir h2. Apskaiiuokite daikto aukt.
22.17. viesos spindulys, krintantis lygiagrei sieneli ploktel 50 kampu,
ieina i jos pasislinks 2 cm. Ploktels mediagos lio rodiklis 1,7. Apskaiiuokite ploktels stor.
22.18. Vienspalvs viesos spindulys ieina i prizms kampu, lygiu kritimo kampui. J o nuokrypio kampas 15. Prizms lauiamasis kampas 48. I kokios mediagos ji pagaminta?
22.19. Vienspalvs viesos spindulys statmenai krinta lygiakrat prizm. Lio
rodiklis 1,5. Apskaiiuokite spindulio nuokrypio kamp.
22.20. Vienspalv viesa pereina trikamp prizm, kurios lauiamasis kampas
= 60, o viesos lio rodiklis 1,7. Spinduliai prizmje lygiagrets jos pagrindui.
Apskaiiuokite spindulio nuokrypio kamp.
22.21. Abipus igaubto lio optin geba ore lygi 5 D, o vandenyje - 1,5 D.
Apskaiiuokite mediagos, i kurios pagamintas lis, absoliutj lio rodikl.
22.22. Apskaiiuokite plokiai gaubto lio optin geb, jeigu inoma, kad jis
pagamintas i mediagos, kurios absoliutusis lio rodiklis lygus 1,56, o gaubto
paviriaus kreivumo spindulys lygus 40 cm.
22.23. Kokiu atstumu nuo abipus igaubto 2,5 D optins gebos lio reikia pastatyti daikt, kad jo atvaizdas susidaryt 2 m atstumu n u o io lio?
22.24. trikamp prizm 40 kampu krinta viesos spindulys. Prizms lauiamasis kampas lygus 30, o mediagos, i kurios pagaminta prizm, absoliutusis lio
rodiklis - 1,6. Kokiu kampu viesos spindulys ieis i prizms ir koks bus jo nuokrypio kampas?
22.25. Vienspalvs viesos spindulys statmenai krinta onin prizms sienel ir
joje nukrypsta 30 kampu. Prizms stiklo absoliutusis lio rodiklis lygus 1,6. Apskaiiuokite prizms lauiamj kamp.
22.26.* Prizms lauiamasis kampas lygus 45, o jos stiklo absoliutusis lio rodiklis - 1,6. Kokiu didiausiu k a m p u gali i prizm kristi viesos spindulys, kad,
jam ieinant i prizms, susidaryt visikasis viesos atspindys?

23. viesos reikiniai


Dispersija vadinama viesos lio rodiklio priklausomyb nuo virpesi danio (arba
bangos ilgio). = .
n2
1
Balto spindulio struktra yra sudtinga. Skirting spalv spinduliai skiriasi limo
laipsniu. (Labiausiai lta violetiniai spinduliai, maiausiai - raudoni.)
mogaus akis reaguoja viesos dan, o ne bangos ilg.
Interferencija - tai tokia dviej koherentini bang sudtis, kai vairiuose erdvs
takuose pastebimas nevienodas atstojamasis viesos intensyvumas.
Koherentinmis vadinamos bangos, kurios yra vienodo danio, pastovaus bangos eigos skirtumo ir
sklinda sinchronikai (sutampa laiko atvilgiu).
viesa sustiprja, kai bang eigos skirtumas lygus
y
sveikam bang ilgi skaiiui: Ad = 2k,
ia k = 0, 1, 2, ....
viesa susilpnja, kai bang eigos skirtumas lygus

nelyginiam pusbangi skaiiui: Ad = (2k +1),


ia k = 0, 1, 2, ....
Difrakcija vadinamos bang ulinkimas u klities.
Difrakcija stebima tuomet, kai klities tiesiniai matmenys daug maesni arba lygs
krintanios viesos bangos ilgiui arba kai tenkinama slyga = .
4/
Difrakcins gardels formul d sin(p = kX,
ia / - atstumas u klities (arba klities matmuo), d - difrakcins gardels konstanta
(arba klities matmuo), k = 0, 1 ,2, ..., - viesos bangos ilgis.
Kuo auktesn spektro eil k, tuo platesnis spektras.

Poliarizacija - tai reikinys, kai viesos bangos elektrinio lauko vektorius svyruoja tik
vienoje ploktumoje.

D i f r a k c i n s gardels k i e k v i e n a m e ilgio milim e t r e rta po 100 brkneli. Apskaiiuokite,


kokio ilgio viesos b a n g o s apvieia gardel, jei
antroji viesi juostel nutolusi n u o centrins juostels e k r a n e 12 cm (23.1 pav.). A t s t u m a s n u o difrakcins gardels iki e k r a n o 1,5 m.
d / =
=
k =

0,01 m m = 1 IO"5 m
1.5 m
12 IO"2 m
2

c
23.1 pav.

-?

Sprendimas
viesos bangos ilg rasime, taikydami difrakcinio m a k s i m u m o slyg: d sincp = kX.
X v
Difrakcijos k a m p a s maas, todl sinq) = tg(p = y . ias lygtis m a t e m a t i k a i p e r 12-IO" 2 m-IO" 5 m
=
= 4-10
2-1,5 m

,
I
xd
tvark, g a u n a m e : = ;
kl

m = 400nm.

A t s a k y m a s . D i f r a k c i n gardel apvieia 400 n m b a n g o s ilgio viesa.

23.2* pavyzdys

D u k o h e r e n t i n i a i viesos altiniai S1 ir S2 yra


n u t o l vienas n u o kito 2 m m a t s t u m u ir skleidia 0,5 O -6 m ilgio viesos bangas. Nustatykite i b a n g i n t e r f e r e n c i j o s r e z u l t a t e k r a n o
take O, jeigu e k r a n a s nutols n u o altini 2 m
a t s t u m u (23.2 pav.). A t s t u m a s OC lygus 3 m m .
d

1
k

S1

Iy

= 2 m m 2 IO" m
= 0,5 IO"6 m
= OC = 3 m m = 3 IO
= 2 m
-

Apskaiiuokime bang
H1 = K 2 = I ir M = I2Iv
d\~d\

M j V j

= I2+

X+ -

23.2 pav.
3

Sprendimas

I n t e r f e r e n c i j o s r e z u l t a t a s priklauso
bang o p t i n s eigos skirtumo, t. y. n u o to,
slyga - p a v a i z d u o t a 23.2 paveiksle ar
paveiksle - yra t e n k i n a m a .
eigos s k i r t u m . K a d a n g i b a n g o s sklinda oru,
I staij t r i k a m p i S1OM ir S2ON matyti,

l2+

X-

a r b a (d 2 - d1)(d2 + d} ) = 2xd.

nuo
kuri
23.1
tai
kad

K a d a n g i ir d mai, palyginti su I, tai dx + d2~ 21. Vadinasi, iekomas viesos


xd
b a n g eigos skirtumas Ad yra lygus d2 -dx =.
i viesos bangos ilgio ir, ra
.
d2-d,
k= \

xd
= ;
U

Sios lygties abi puses p a d a l i j a m e

fizikini dydi skaitines vertes, g a u n a m e :

,
310~ m-210~3m
= 6.
k =
0,5 I O ^ m - 2 m

A t s a k y m a s . K a d a n g i k = 6 (sveikasis skaiius), tai b a n g eigos skirtumas t e n k i n a


b a n g stiprinimo ( m a k s i m u m o ) slyg.

23.3 pavyzdys
J u n g o difrakcijos b a n d y m u o s e a t s t u m a s t a r p plyi 0,07 m m , o a t s t u m a s n u o
dvigubo plyio iki e k r a n o 2 m. Apvietus prietais alia viesa, a t s t u m a s t a r p gretim viesi difrakcinio vaizdo j u o s t b u v o 16 m m . R e m d a m i e s i iais duomenimis,
apskaiiuokite viesos b a n g o s ilg.
d = 0,07 m m = 0,07 IO"3 m
D = 2 m
Ah = 16 m m = 16 IO"3 m

Sprendimas
E k r a n o take C gausime apviestumo maksim u m (23.3 pav.), jeigu bus p a t e n k i n t a slyga
d2 - dx = kX\ ia k = 0 , 1 , 2, ... - sveikieji skaiiai. I p a t e i k t o paveikslo m a t o m e ,
kad t r i k a m p i a m s S2CB ir S1CE galime pritaikyti Pitagoro t e o r e m :
d =D

+^hk + y J

ir d =

Dz+^ht

d '

G a v o m e lygi sistem, kuri s p r e n d i a m e atimties b d u - i pirmosios lygties


a t i m a m e a n t r j : d - df = 2hkd. Iskleidiame ios lygties kairij pus:
( + d2)(d2 -dx) = 2hkd.
I udavinio slygos m a t o m e , kad d
d2

dx ~

D, todl dx + d2~ 2D. Vadinasi,

* I pastarosios f o r m u l s galime ireikti k-tosios

viesios j u o s t o s at-

s t u m n u o e k r a n o centro: hk
A t s t u m t a r p g r e t i m j u o s t a p i b u d i n a m e lygtimi Ah = hk+1 - hk

XD

. I pasta-

rosios lygties ireikiame viesos bangos ilg ir, ra fizikini dydi skaitines vertes,
, ...
.
. J.J
d Ah
,
0,07 10"3 m 16 IO"3 m
_ , 1A _ 7
apskaiiuojame jos didum: = ; K = 5,6 10 m.
D
2 m
A t s a k y m a s . J u n g o difrakcijos b a n d y m u o s e p a n a u d o t a 5,6 10~7 m b a n g o s ilgio
viesa.

23.1. A r pakinta pereinanio i v a k u u m o koki nors mediag viesos spindulio


bangos ilgis ir danis? Kodl? Atsakym pagrskite.
23.2. alias spindulys pereina i oro vanden. Ar pakinta jo danis, bangos ilgis,
spalva? Atsakym pagrskite.
23.3. mogus junta vies kaip elektromagnetines bangas, kuri danis - nuo
4 IO14 Hz iki 7.5 IO14 Hz. Kok bangos ilgi interval uima regimoji viesa?
23.4. alio stiklo butel pripilta r a u d o n o raalo. Kokios jis a t r o d o spalvos?
Atsakym pagrskite.
23.5. Difraguodamas ir ldamas viesos spindulys keiia sklidimo krypt. Kuo gi
skiriasi difrakcijos ir lio reikiniai?
23.6. A r matysime balto spindulio erdvin isiskaidym, jeigu jis kris i oro
stiklin ploktel: a) striai; b) statmenai? Atsakymus pagrskite.
23.7. Kaip atsiranda spalva: mlyno dangaus; melsvo stiklo; mlyno popieriaus?
Atsakymus pagrskite.
23.8. Kodl pasklidusio ant vandens ibalo plonas sluoksnis nusidao" vaivorykts spalv juostomis?
23.9. Nurodykite, kuriais atvejais stebime viesos difrakcij: a) irdami elektros lemput pro kapronin audin, m a t o m e spalvotus ratilus; b) po lietaus groims
vaivorykte; c) m a t o m e spalvotus ratilus apie Saul arba Mnul; d) stebime vabzdi, kurie prie vies atrodo spalvoti.
23.10. A r garso bangos ore gali bti poliarizuotos? Kodl? Atsakym isamiai
paaikinkite.
23.11. Kuo i esms skiriasi viesos ir garso bangos? Atsakym isamiai paaikinkite.
23.12. Jeigu teatre atsistosime u kolonos, artisto nematysime, bet jo bals girdsime. Kodl?
23.13. Kiek 600 T H z danio vienspalvs spinduliuots bang telpa 1 m atkarpoje?
23.14. mogaus ak p a t e n k a elektromagnetiniai spinduliai, kuri danis
9,5 IO 14 Hz. Ar jie sukelia viesos pojt? Koks yra t spinduli bangos ilgis vakuume?
23.15. Kokiu greiiu viesa sklinda vandenyje, kai 440 T H z danio viesos bangos
ilgis lygus 0,51 p m ?
23.16. a r a - raudona, o dangus - mlynas. Kuriuos spindulius labiau isklaido
atmosfera? Kodl?
23.17. Du koherentiniai 0,4 pm bangos ilgio viesos pluotai susikerta tam tikrame take, kuriame j bangos eigos skirtumas lygus 0,5 pm. K matysime tame
take: virpesi maksimum ar minimum?
23.18. vien erdvs tak ateinani koherentini viesos bang optins eigos
skirtumas lygus 1200 mm. Sustiprja ar susilpnja t a m e take viesa, kurios bangos
ilgis lygus 760 m m ? 600 nm? 500 nm?

23.19.* E k r a n e interferuoja 520 n m bangos ilgio vienspalv viesa, sklindanti i


dviej m e n a m j altini. 4 cm ilgio atkarpoje telpa 8,5 juostos. Apskaiiuokite
atstum tarp viesos altini, jeigu n u o ekrano jie nutol 2,75 m.
23.20.* D u koherentiniai viesos altiniai vienas nuo kito nutol 0,24 mm, o nuo
ekrano 2,5 m. E k r a n e m a t o m o s pakaitomis isidsiusios tamsios ir viesios interferencins juostos. Imatavus paaikjo, kad 5 cm ilgio atkarpoje telpa 10,5 toki
juost. Kokio bangos ilgio viesa krinta ekran?
23.21.* Apvietus dvi tos paios mediagos plonas plveles statmenais paviriui
baltos viesos spinduliais, viena j atrodo raudona, kita - mlyna. Kuri plvel
storesn? Atsakym pagrskite.
23.22. Apvietus difrakcin gardel 656 nm bangos ilgio viesa, antros eils spektras m a t o m a s 15 kampu. Apskaiiuokite gardels konstant.
23.23. Atstumas tarp p a t e f o n o ploktels grioveli lygus - I mm, o difrakciniai
spektrai matomi 2 kampu. Apskaiiuokite raudonos viesos bangos ilg
23.24. difrakcin gardel, kurios konstanta 1,2 IO' 3 cm, statmenai krinta vienspalv banga. Kampas tarp antrosios ir treiosios eils spektr lygus 230'. Apskaiiuokite krintanios bangos ilg.
23.25.* Kokio bangos ilgio linija i treiosios eils difrakcinio spektro sutampa
su ketvirtosios eils spektro linija, kurios bangos ilgis lygus 490 nm?

24. viesos spinduliuot (emisija) ir sugertis (absorbcija)

Kvantiniai Boro postulatai

Atomin sistema gali bti tik ypating nuostovij (stacionarij), arba


kvantini, bsen, kuri kiekvien atitinka tam tikra energija Wn.
Nuostoviosios bsenos atomas nespinduliuoja.
Atomas spinduliuoja tada, kai pereina i vienos nuostoviosios bsenos su
didesne energija Wk kit bsen su maesne energija Wn.
Ispinduliuoto fotono energija lygi nuostovij bsen energij
skirtumui: hf = Wk- Wn (h - Planko konstanta).
W

n=8
n=6

Pfundo serija

n =5
Pikeringo serija

n =4
Paseno serija

=3
Balmerio serija

n = 2
Laimano

serija

n=1

Orbitos spindulys rn = 4 0

h2n2
>

AneJi2

me4
,
ir/
1
ir
Orbitos energija
W =
755-; W.=
SJ
1
"
(4 0 ) 2h

-; ^ = 5 - 10" n m; rn = n2rv
me2
1
7
n
2
(4 0 ) 2h 2

W1 = -2,168 IO-18 J = -13,55 eV;

W
= ^ .

Spinduliuojamos (sugeriamos) bangos danis


Wl -Wn
f k.n -

R=

h
me

(Ane0)2Anh3

me f 1
i

(AitEaYAnh W

k2)

| -I-A
W

I;

k1

^ 3,27 IO15 s - 1 .

c
F o t o n o e n e r g i j a E = hf = h;

hf
fotono mas m = -^-;
c

fotono judesio kiekis p = mc = = .


c

h
=.
2

Spinduliavimo
rsys

ilumin spinduliuote

Elektroliuminescencija
Katodin liuminescencija
Fotoliuminescencija
Chemiliuminescencija
Fotoefektu vadinamas elektron iplimas i
mediagos, veikiant Jja viesa.
_
,
,. . . '
Fotoefekto dsniai:
1. Per sekund iplt i metalo paviriaus elektron skaiius tiesiogiai proporcingas per t pati
laik sugertai viesos bangos energijai.
2. Didiausia fotoelektron kinetin energija tiesikai didja didjant viesos daniui ir nepriklauso nuo viesos intensyvumo.
tnv~
Einteino formul fotoefektui: hf = A+ .
2
Fotoefektas pastebimas, kai hf>A\
ia / - viesos bangos danis: A - elektron ilaisvinimo darbas i metalo paviriaus;
m - elektrono mas, v - elektrono greitis;
q - elektrono krvis; Ust - stabdymo tampa.

, . .
V-Ultravioletiniai
L\
spinduliai
v \ ^
W^ V ^ x T

Fotoefektas

Cinko
ploktel

Is
~

Spinduliuots
(emisijos)

Ust O

W
>MA
9
W

vmax _ ^

1 6

10 _ 19 J

Itisinis

Tai - kaitusi kietj kn, skysi ir pakankamai tanki duj spinduliavimo spektras. Jis susidaro ir leidiant Sauls vies pro trikamp
prizm. iam spektrui bdingas tolygus perjimas nuo vieno danio
bang prie kit. Pagal spektr nemanoma nustatyti vieianio kno
mediagos chemins sudties.

Linijinis

Tai - kaitint nedidelio slgio atomini duj skleidiam spinduli


spektras. Izoliuoti atomai spinduliuoja grietai apibrt ilgi bangas.
Kiekvienam cheminiam elementui bdingas vis kitoks linijinis spektras. Vadinasi, pagal j galima atpainti vairiose mediagose esanius
elementus.

Tai - molekulini duj skleidiam spinduli spektras. Jis gaunamas


liepsnoje vytint dujoms. J sudaro atskiros spalvotos juostos, perskirtos
Juostinis tamsi tarp. Geros skiriamosios gebos prietaisais nustatoma, kad kiekviena juosta susideda i daugybs linij, isidsiusi arti viena kitos.
Sugerties
(absorbcijos)

Tamsios linijos itisinio spektro fone - sugerties linijos - sudaro sugerties spektr. Dujos labiausiai sugeria kaip tik t bang ilgi vies, kuri jos paios kaitusios skleidia.

Cezio ploktel apvieiama ultravioletine viesa, kurios bangos ilgis 200 n m .


Koks yra f o t o e l e k t r o n greitis? Nustatykite f o t o e f e k t o r a u d o n j rib.
h = 6,62 IO"34 Js
c = 3 IO8 m/s

= 200 nm = 200 IO' 9 m


Ar Cs = 3 ,' 2 10" : "J

Sprendimas
Remiams Einteino
lygtimi f o t o e f e k t u i

v max - ? max -

mV2max

h= A +
.

2
Matematikai p e r t v a r k i lygt, g a u n a m e e l e k t r o n greiio iraik:

r a o m e fizikini dydi skaitines v e r t e s ir a p s k a i i u o j a m e


f o t o e l e k t r o n greit:

2 6,62 IO"34 Js
-1

3 10'

m
s

200 IO"9 m

-3,2-10" J 1 0 "
. Mm
6 m
= 1 , 2 - 1 0 - = 1,2
s
s

v
9, M O "

31

kg

F o t o e f e k t o r a u d o n j rib atitinkant viesos b a n g o s ilg r a n d a m e i s a m p r o t a vim, kad tai pati ilgiausia banga, kuriai esant dar vyksta f o t o e f e k t a s , t. y.:
h - ^ = A;

6,62 10

34

Js- 3 I O 8 -

3,2-10" J

S =_ 620-10

m = 620 nm.

A t s a k y m a s . Didiausias f o t o e l e k t r o n greitis lygus 1,2 Mn/s, o f o t o e f e k t o r a u d o n o j i riba yra 620 n m .

24.2* pavyzdys
Kai viesos virpesi danis 2 IO15 Hz, fotoelektron stabdymo tampa lygi 7 V, o
kai danis 4 IO15 Hz, tai stabdymo tampa - 15 V. Apskaiiuokite Planko konstant.
Z1 = 2 IO15 H z
Ursl = TV
Z2 = 4 - IO15 H z
= 15 V
h - ?

Sprendimas
E i n t e i n o lygt f o t o e f e k t u i u r a o m e abiem atvejams:
hf=

A + qU'st ir hf2 = A + qU"t,

nes

mvi

- = qUst.

I p a r a -

yt lygi r a n d a m e P l a n k o k o n s t a n t : h Z2-Z1
4-IO15Hz-2-IO15Hz

A t s a k y m a s . P l a n k o k o n s t a n t a lygi 6,4 IO-34 Js.

'

Kiek 1,5 n m b a n g o s ilgio r e n t g e n o spinduli f o t o n turi kristi p e r 1 s j 2.4 cm 2


p l o t o absoliuiai j u o d paviri, kad susidaryt toks pat slgis, kok s u d a r o Sauls
spinduliai, krisdami absoliuiai j u o d paviri, esant e m s orbitoje? Kaip pasikeis atsakymas, jeigu kalbsime apie Sauls spindulius, krintanius veidrodin paviri, kuris j u o s visikai atspindi?
Yc = 1370 J / n r s (Sauls k o n s t a n t a )
= l , 5 n m - 1,5 10 _9 m
At = 1 s
2

S = 2,4 cm - 2,4 IO^m

c = 3 IO8 m/s
h = 6,62 IO"34 Js
N1-?

N2-I

Sprendimas
R e n t g e n o spinduli ir Sauls viesos
slgis turi buti vienodas, todl

c _

-
c c
n e s viesos slgis ireikiamas f o r m u l e

p = , k u r i o j e Y - spinduliavimo ntenc
E

syvumas, t. y. Y =

. i n o d a m i Sauls
SAt

konstant Y

i pastarosios lygybs galime rasti spinduli energij E , p o to - f o t o n

skaii N, n e s E = E1N (ia E1 - r e n t g e n o spinduli f o t o n o energija, apskaiiuojaHc


m a i P l a n k o f o r m u l s E1 = -). Slgis veidrodin paviri yra dvigubai didesnis

n e g u absoliuiai j u o d , todl a n t r u o j u atveju iekomasis f o t o n skaiius turi bti


dvigubai didesnis. Taip yra todl, kad f o t o n a m s atsispindint pavirius g a u n a papilE
EN
d o m impuls. R e m i a m s intensyvumo lygybe Yc =
a r b a Yc = - . ra E1
SAt
SAt
iraik i P l a n k o formuls, ireikiame N 1 :
c

_ HcN1
XSAt

_ YcXSAt
hc

Jra-

fjzjkjniu dydi skaitines vertes, apskaiiuojame N,:


v i *
f
i

1 3 7 0 - - 1,5IO"9m2,4IO 4m2 1 s
N, 1 =

= 2,5-10 1 5

8m

34

6,62 IO" Js 3 IO
s
2Y
viesos slgis veidrodin paviri ireikiamas f o r m u l e p =,
Vadinasi, N2=

2 2,5 IO

15

15

= 5 IO .

todl N2 =

2Nv

A t s a k y m a s . P i r m u o j u atveju paviri kas s e k u n d turi kristi 2,5 IO15 f o t o n ,


a n t r u o j u atveju - 5 IO15 f o t o n .

R u b i n o lazeris p e r vien ybsn ispinduliuoja viesos kvant, kuri b a n g o s ilgis


694 n m . ybsnis t r u n k a 2 IO -3 s. K o k i a yra vidutin lazerio ybsnio galia?
N == 2 - 1 0 1 9
= 694 n m = 694 Kh 9 m
- 2 IO"3 s

Sprendimas

c = 3 IO8 m/s
h = 6,63 IO"34 Js

V i e n o lazerio ybsnio m e t u ispinduliuojam a energija lygi E = PT,


P - ?
ia p - ybsnio galia. i
hc
energij isinea N kvant, todl E = NE1; ia El - vieno kvanto energija, E1 =
Y '
hc
Taikome energijos tverms dsn ir g a u n a m e : Px = N - . I pastarosios lygties

hc
ireikiame ybsnio gali P: P = N - . r a o m e fizikini dydi skaitines vertes ir

-34 T O i n s m
6,6310"j4Js-310
3
s
19
a pr s k a i i u oJj a m e P: P = I-IO
^n i n - 9 m 1-3, = 2,9
' IO W = 2', 9 k W .
694 10" 9 m-2-10" 3 s
A t s a k y m a s . ybsnio galia lygi 2,9 kW.

24.5 pavyzdys
Apskaiiuokite i n f r a r a u d o n j spinduli (f =IO 1 2 H z ) f o t o n o energij, m a s ir
impuls.

E - I
j a m e E:

Sprendimas

c = 3 IO8 m / s
h = 6,63 IO"34 Js

f = IO12 H z

F o t o n o energijai rasti t a i k o
me

m - ? p - ?
E = 6,63 IO"34 Js IO12

formul E = h f . r a fizikini dydi vertes, apskaiiuoH z = 6,63 IO"22 J.

F o t o n o m a s e i apskaiiuoti t a i k o m e toki iraik: E = mc2 = h f . I p a s t a r o sios lygties g a u n a m e , kad m = %~.


c
i lygt r a o m e fizikini dydi skaitines vertes ir a p s k a i i u o j a m e rezultat:
6,63-IO- 3 4 Js-IO 1 2 Hz ^ i n 339 l
m =
j
= 7 , 4 - 1 0 kg.
3 - 8 4
s

hf

F o t o n o impulsas a p i b d i n a m a s lygtimi p = mc=^-c


c
dydi vertes ir a p s k a i i u o j a m e f o t o n o impulso dyd:
_ 6,63 IQ- 34 Js - IO 1 2 Hz
8

= 2 2

1Q_3o

hf

=.
c

r a o m e fizikini

kgm

s
3-10
'
s
A t s a k y m a s . F o t o n o energija lygi 6,63 IO"22 J; m a s - 7,4 IO"39 kg; impulsas -

2,2-10"30

Keliais laipsniais suils per 1 s 0,2 kg mass vandens laelis, sugerdamas kas
sekund po IO10 foton, kuri bangos ilgis 7,5 IO-7 m?
m N =
x =
=
cv =

0,2 kg
IO10
ls
7,5 IO"7 m
4,2 IO3 J/kgK

Sprendimas
Sugertosios viesos energija lygi E = NE1; ia
Hc
E1 = - vieno f o t o n o energija,

Energija, reikalinga vandeniui suildyti, apibdinama

- ?

lygtimi Q = mc v AT; ia c v - vandens savitoji iluma.


Pagal energijos tverms dsn E = Q.
c
hc
Vadinasi Nh- = mc AT. I pastarosios lygties ireikiame AT: AT = N. ia

ArvOT
lygt ra fizikini dydi skaitines vertes, suinome, keliais laipsniais suilo van-

dens laelis:

IO10 -6,63- IO- 34 Js -3-10 8 AT =


y

= 3,2 IO"9 K.
7
3
4
7,5 IO" m 4,2 IO 2 IO" kg
kgK

Atsakymas. Vandens laelis suilo 3,2 IO-9 K.

24.7* pavyzdys
Toli nuo kit kn esantis varinis rutuliukas vitinamas 2 IO 7 m bangos ilgio
vienspalviais spinduliais. Elektron ilaisvinimo i vario darbas - 4,5 eV. Iki kokio
didiausio potencialo sielektrins rutuliukas?
= 2 IO"7 m
A = 4,5 e V = 7,2 IO"19 J

e = 1,6 IO"19 C
h = 6,63 IO"34 Js
c 3 IO8 m/s

Sprendimas
viesos spinduli ilaisvinti fotoelektronai nune-

_ 9

a neigiam krv, todl


rutuliukas sielektrina teigiamai. Rutuliuko elektrinis laukas stabdo ilekianius elektronus. Didiausias
potencialas, iki kurio gali sielektrinti varinis rutuliukas, priklauso nuo didiausios
ilekiani elektron potencins energijos: ^cpmax = E k (1).
Fotoelektron kinetin energij rasime i Einteino lygties fotoefektui
hc
fic
= A + Ek; i ia Ek=
A (2). Matematikai pertvark 1 ir 2 lygtis, gauname:
max

h - - A
he I
\
hc
"P = ^ ~
pastarosios lygties ireikiame (pmax: = - A
=
.

e
ek
e
ra fizikini dydi skaitines vertes, apskaiiuojame rutuliuko potencial:

-1-34

O 1 r>8

6,63- IO- 34 Js-3 -IO8

C
D =

2 10" 7 1,6 I O 1 9 C

7,2-10" 1 9 J
- = 17V
1,6-IO- 19 C
'
'

Atsakymas. Rutuliukas sielektrins iki 1,7 V potencialo.

24.1. Cinko sulfidas skleidia ali liuminescensin vies. A r galima sukelti cinko sulfido liuminescensij vitinant j: a) r a u d o n a viesa; b) violetine viesa? Kodl?
24.2. Elektromagnetins bangos ilgis 5 10"7m. Apskaiiuokite jos kvanto energij24.3. Kiek kartu raudon spinduli (760 pm) kvanto energija yra maesn u
violetini spinduli (400 pm) kvanto energij?
24.4. m o g a u s akis mato 0,5 p m bangos ilgio vies, jeigu jos spindulys, krintantis ak, kas sekund nea ne maiau kaip 2,1 IO-17 J energijos. Kiek foton kas
sekund krinta akies vyzd?
24.5. Akies tinklains j a u t r u m a s geltonai viesai (600 nm) lygus 1,7 IO"18 W.
Kiek f o t o n kas sekund turi patekti tinklain, kad p a j u s t u m e vies?
24.6. Kiek foton kas sekund ispinduliuoja 100 W galios elektros lempa, kai
vidutinis j bangos ilgis 600 nm, o spinduliavimo naudingumo koeficientas 3,3 %?
24.7.* Kokia gali bti rentgeno vamzdio tampa, jeigu pati kieiausia spinduliuote (t. y. maesnio bangos ilgio) jo rentgeno spektre yra IO19 Hz danio?
24.8. Rentgeno spinduliuots veikiama, ploktel gijo 1,5 k V potencial. Nustatykite: a) ploktels krvio enkl; b) rentgeno spinduliuots bangos ilg; c) ar pakis
bandymo rezultatai, jeigu ploktel bus nikelinin arba volframin. Kodl?
24.9.* Kuo auktesn tampa suteikiama rentgeno vamzdio elektrodams, tuo
kietesn spinduliuot jis skleidia. Kodl? A r pakis rentgeno spinduliuots kietumas, jeigu, esant pastoviai a n o d o tampai, bus keiiamas katodo silo kaitinimas?
Kodl?
24.10. Rentgeno vamzdis, kurio elektrod tampa 50 kV, o srovs stipris 2 mA,
kas sekund ispinduliuoja 5 IO12 foton. Laikydami, kad j vidutinis bangos ilgis
lygus 0,1 nm, apskaiiuokite vamzdio naudingumo koeficient, t. y. nustatykite,
kiek procent vartojamos srovs galios sudaro rentgeno spinduliuots galia.
24.11. A r pakinta fotono, pereinanio i vienos terps kit, energija? Atsakym
pagrskite.
24.12. Remdamiesi kvantine viesos teorija, paaikinkite: a) kodl fotopopierius
yra labai jautrus violetinei ir mlynai, bet visikai nejautrus oraninei ir r a u d o n a i
viesai; b) kiek kart reikia padidinti ekspozicijos trukm, sumainus a p a r a t o diafragm (jos ang) 2 kartus?
24.13. Kodl liuminescensins viesos danis visuomet esti maesnis u sugertosios viesos dan? Kaip tai suderinama su energijos tverms dsniu?
24.14. R a u d o n o s viesos (2,7 IO -19 J) ir violetins viesos (5 10~19 J) f o t o n o
energij ireikkite elektronvoltais.
24.15. Violetini spinduli virpesi danis 7,5 IO14 Hz, o r a u d o n - 4 IO14 Hz.
Kiek violetini spinduli f o t o n energija didesn u r a u d o n ?
24.16. Spinduliuojam f o t o n energija 6,4 1 0 1 tJ J. Koks yra tos spinduliuots
danis ir bangos ilgis v a k u u m e ? A r tokia spinduliuot sukelia mogui viesos pojt? Kodl?

24.17. Nustatykite energij foton, atitinkani regimosios spektro dalies ilgiausius (0,76 pm) ir trumpiausius (0,40 pm) spindulius.
24.18. Kokio ilgio elektromagnetins bangos foton energija lygi 9.93 IO-19 J?
24.19. Kokiai riai priskiriami spinduliai, kuri foton energija lygi 2 IO-17 J,
4 IO"19 J ir 3 IO"23 J?
O
24.20. Kiek kart rentgeno spinduliuots, kurios bangos ilgis 1 A, foton energija didesn u regimosios viesos, kurios bangos ilgis 0,4 pm, foton energij?
24.21. Du altiniai, kuri kiekvieno galia lygi 100 W, tolygiai skleidia 3,9 IO u Hz
ir 2,5 IO17 Hz danio spindulius. Kokios energijos fotonus spinduliuoja ie altiniai? Kiek foton kiekvienas j ispinduliuoja kas 1 s? Kuri spinduli rykesns
bangins savybs, o kuri - kvantins? Kodl?
24.22. Radijo stotis dirba 3 m ilgio banga. Apskaiiuokite vieno jos f o t o n o energij ir kas sekund ispinduliuojam f o t o n skaii, kai spinduliavimo galia 10 W.
24.23. Fotonas turi tiek pat energijos, kiek ir elektronas, judjs IO6 m/s pradiniu
greiiu ir pagreitintas lauko, kurio potencial skirtumas 4 V. Koks yra to fotono
bangos ilgis?
24.24. metalo paviri krinta spinduliai, kuri bangos ilgis 0,36 pm. Spinduli
srauto galia 5 pW. Koks yra soties fotosrovs stipris, jeigu 5 % vis krintani
foton imua i metalo elektronus?
24.25.* Kokiai temperatrai esant molekuls iluminio judjimo vidutin energija (tenkanti vienam laisvs laipsniui) lygi energijai fotono, kurio bangos ilgis 0,6 pm?
24.26.* 0,2 ml trio vandens laas yla sugerdamas 0,75 p m bangos ilgio vies,
po IO10 foton per sekund. Apskaiiuokite ilimo greit.
24.27. Apskaiiuokite 6 IO14 H z danio viesos f o t o n o mas.
24.28. Kokia yra rentgeno spinduliuots, kurios bangos ilgis 2,5 IO 9 m, f o t o n o
mas?
24.29. Tam tikr spinduli foton mas lygi elektrono rimties masei. Apskaiiuokite t spinduli bangos ilg ir dan.
24.30. Spinduliuojamos bangos ilgis 600 nm. Apskaiiuokite jos f o t o n o judesio
kiek ir mas.
24.31. F o t o n o energija lygi 6 IO 1 9 J. Koks yra to fotono judesio kiekis?
24.32. Kokiu greiiu turi skrieti elektronas, kad turt tok pat judesio kiek
kaip ir fotonas, atitinkantis 5,2 IO-7 m ilgio bang?
24.33. Spinduliuojam foton judesio kiekis 1,65 IO-23 kg m/s. Apskaiiuokite
f o t o n bangos ilg ir dan.
24.34. Apviestas geltonos spalvos viesa (600 nm), vakuuminis fotoelementas
sikrauna iki 1,2 V potencial skirtumo. Iki kokio potencial skirtumo sielektrins
tas fotoelementas, apviestas violetiniais spinduliais (400 n m ) ?
24.35. Atliekant Stoletovo bandym, neigiamai elektrinta cinko ploktel vitin a m a vienspalve Voltos lanko viesa, kurios bangos ilgis 324 nm. Iki kokio didiausio potencialo sielektrins ploktel?
24.36. kiekvien absoliuiai j u o d o paviriaus kvadratin centimetr kas sekund
krinta 2,8 IO17 foton, kuri bangos ilgis 400 nm. Kok slg jie sukelia?

24.37. 1,5 cm 2 ploto pavirius sugeria vis statmenai j krintani vienspalv


vies, kurios bangos ilgis 663 nm. Nustatykite, kok judesio kiek gyja pavirius,
kur per 1 s nukrinta 2 IO18 foton. Kok slg sukelia i viesa?
24.38. veidrodin ploki paviri lygiagreiu pluotu krinta viesa, kurios bangos ilgis 0,662 pm. Spinduli srautas lygus 0,6 W. Kokia jga viesa slegia t paviri
ir kiek foton kas sekund krinta j?
24.39.* 10 c m ; ploto veidrodin paviri 45 kampu krinta viesos spinduliai,
kuri bangos ilgis 400 nm, IO18 foton per 1 s srautu. Koks yra tos viesos slgis
paviri, kai atspindio koeficientas lygus 0,75?
24.40. Plokiasis veidrodis apviestas 500 nm bangos ilgio viesa. Kas sekund
jos vienetin paviriaus plot krinta 2 IO21 foton. Kok slg jie sukelia?
24.41. 1 g mass dalel juda 10 m/s greiiu. Koks yra jos de Broilio bangos ilgis?
Ar galima bandymais nustatyti jos bangines savybes? Atsakym pagrskite.
24.42. Protonas skrieja 4,6 IO4 m/s greiiu. Kokio ilgio de Broilio banga j atitinka?
24.43. Neutron kinetin energija 1 MeV. Koks yra j de Broilio bangos ilgis?
24.44. Ar fotono poveikis mediagai priklauso nuo: a) tos mediagos atstumo iki
spinduli altinio; b) altinio galios; c) spinduli danio? Atsakymus pagrskite.
24.45. Kok vaidmen gamtoje atlieka fotosintez?
24.46. Kodl, rykinant nuotraukas, fotolaboratorija b n a apviesta raudona
viesa?
24.47. Remdamiesi kvantine teorija, paaikinkite, kodl skiriasi vairi altini
skleidiamos viesos stipris.
24.48. Remdamiesi kvantine teorija, paaikinkite, kodl nuo altinio tolstanio
paviriaus apvieta maja.
24.49.* Sauls spinduliai kas sekund atnea kiekvien statmen jiems e m s
atmosferos ribos kvadratin metr 1,37 IO3 J energijos. Kiek energijos kiekvien
sekund ispinduliuoja Saul ir kiek mass ji dl to netenka? Atstum nuo Sauls
iki e m s laikykite lygiu 1,5 IO11 m.
24.50. Kokiu maiausiu atstumu prie nejudanio sidabro branduolio gali priartti dalel, turinti 0,5 M e V kinetins energijos?
24.51. Kokiu greiiu elektronas skrieja vandenilio atomo orbita, kurios spindulys
0,5 IO-10 m? Palyginkite greit su e m s palydovo greiiu (8 km/s).
24.52.* Rezerfordo bandymuose dalels, kuri energija 8 IO-13 J, susiduria su
vario branduoliais ir atoka n u o j, turdamos 6,24 H h n J energijos. Apskaiiuokite vario branduoli ir daleli mass santyk.
24.53. Kokios energijos foton ispinduliuoja vandenilio atomas, jo elektronui
pereinant i tolimiausios orbitos pirmj, jeigu vandenilio linijiniame spektre maiausias bangos ilgis 91,2 nm? Kas atsitiks vandenilio atomui, kai jo elektronas
sugers dar daugiau energijos?
24.54. Nustatykite, kokio ilgio bang ispinduliuoja vandenilio atomas, pereidamas i vieno energijos lygmens kit. Energij skirtumas lygus 1,892 eV.

24.55. Vykstant elektros ilydiui kriptono-86 pripildytame vamzdelyje, spinduliuojami viesos kvantai, kurie atitinka atom bsen energij skirtum E ^ - E i =
= 3,278 IO -19 J. Nustatykite t spinduli spalv ir bangos ilg.
24.56. A p a u d o m a s elektron, kuri kinetin energija 1,892 eV, vandenilis vyti.
Kokios spalvos linija g a u n a m a jo spektre?
24.57. N u o ko priklauso vandenilio atomo spinduliuots danis pagal Boro teorij?
24.58. Kokios a t o m o bsenos vadinamos suadintosiomis? Kuo jos skiriasi nuo
normaliosios bsenos?
24.59. Kiek pakito vandenilio a t o m o energija, kai jis ispinduliavo foton, kurio
bangos ilgis 4,86 IO"7 m ?
24.60.* Koks bus elektrono greitis ir pagreitis vandenilio a t o m o pirmojoje Boro
orbitoje?
24.61.* Kokiu daniu ir kokiu p e r i o d u sukasi vandenilio a t o m o elektronas:
a) pirmojoje Boro orbitoje; b) antrojoje Boro orbitoje?
24.62. Kiek kart vandenilio a t o m o antrosios Boro orbitos spindulys didesnis u
pirmosios orbitos spindul?
24.63.* Kurioje Boro orbitoje vandenilio a t o m o elektronas skrieja didesniu greiiu? Kiek kart is greitis maesnis u viesos greit vakuume?
24.64. Kiek energijos turi elektronas, skriejantis vandenilio a t o m o treija Boro
orbita?
24.65. Apvitinto vandenilio a t o m o elektronas perjo i pirmosios orbitos treij, o grdamas pradin bsen, i pradi perjo i treiosios orbitos antrj,
po to - i antrosios pirmj. Apibdinkite a t o m o sugert ir ispinduliuot kvant
energij.
24.66. Kokios spektro linijos atsiranda suadinus vandenilio atom elektronais,
kuri energija 14 eV? Atsakym pagrskite.
24.67. Kokio bangos ilgio spindulius skleidia vandenilio atomai, kai j elektronai peroka: a) i antrosios Boro orbitos pirmj; b) i treiosios orbitos antrj;
c) i ketvirtosios orbitos treij?
24.68. Kiek kart ilgesn bang ispinduliuoja vandenilio atomas, jo elektronui
perokant i treiosios Boro orbitos antrj negu i antrosios pirmj?
24.69. Nustatykite Balmerio serijos trumpiausios bangos ilg.
24.70.* Elektronui perokant i tam tikros orbitos antrj, vandenilio atomas
spinduliuoja vies, kurios bangos ilgis 4,34 IO""7 m. Koks yra pradins elektrono
orbitos numeris?
24.71. Pirmojoje Boro orbitoje esantis vandenilio a t o m o elektronas sugeria
4,8 IO15 Hz danio foton. Kokiu greiiu jis po to juda?
24.72.* viesa, kuri skleidia ilydio vamzdelis, krinta statmenai difrakcin
gardel. Jos konstanta 5 IO-4 cm. I kurios orbitos elektronas turi perokti antrj
orbit, kad atitinkama linija penktosios eils spektre bt m a t o m a 41 k a m p u ?
24.73. Dl kokios lazerio spinduli savybs pavyko jais apiupinti" Veneros,
Marso, Jupiterio ir kit planet paviri?

24.74. Kokia lazerio spinduli savyb taikoma skylutms superkietuose metaluose ir deimantuose idurti?
24.75. Gaballis radio suvyniotas popieri. A r sulaikys popierius , ir
spindulius? Atsakymus pagrskite.
24.76. Skriejant elektron atitinka 0,18 nm ilgio banga. Apskaiiuokite jo greit
ir impuls.
24.77. Natrio fotoefekto r a u d o n j rib atitinka 530 nm bangos ilgis. Apskaiiuokite elektron ilaisvinimo i natrio darb.
24.78. Elektron ilaisvinimo i aukso darbas 4,59 eV. Nustatykite f o t o e f e k t o
raudonj rib.
24.79. Elektron ilaisvinimo i gyvsidabrio darbas 4,53 eV. A r susidarys fotoefektas apvietus gyvsidabrio paviri regimja viesa?
24.80. Koki didiausi kinetin energij turi elektronai, ilekiantys i kalio paviriaus, apviesto 345 nm bangos ilgio spinduliais? Elektron ilaisvinimo i kalio
darbas 2,26 eV.
24.81. Apvietus rubid ultravioletiniais spinduliais, kuri bangos ilgis 317 nm,
didiausia ilekiani elektron kinetin energija lygi 2,84 IO - 1 9 J. Apskaiiuokite
elektron ilaisvinimo i rubidio darb ir fotoefekto r a u d o n j rib.
24.82. volframo paviri krinta spinduliai, kuri bangos ilgis 220 nm. Kokiu
didiausiu greiiu ilekia i jo elektronai, jeigu ilaisvinimo tampa volframe 4,56 V?
24.83. Kokio bangos ilgio spinduliai turi kristi stroncio paviri, kad, vykstant
fotoefektui, didiausia elektron kinetin energija bt 1,8 IO - 1 9 J? Stroncio fotoefekto raudonoji riba 550 nm.
24.84. Elektron ilaisvinimo i kadmio darbas 4,08 eV. Kokio bangos ilgio spinduliais reikia apviesti kadmio paviri, kad, vykstant fotoefektui, didiausias ilekiani elektron greitis bt 7,2 -IO5 m/s?
24.85.* Cezio f o t o e f e k t o raudonoji riba 620 nm. Apskaiiuokite fotoelektron
maksimal greit, kai viesos bangos ilgis 400 nm.
24.86.* Apvieiant metalo ploktel du kartus (pirm kart viesos bangos ilgis
350 nm, antr kart - 540 nm) imuam fotoelektron maksimals greiiai skiriasi
du kartus. Koks tai metalas?
24.87.* Kai metalo ploktel apvieiama 1,2 IO15 H z danio viesa, fotoelektron stabdymo potencialas 3,1 V, o kai ji apvieiama 125 n m bangos ilgio viesa, 8,1 V. Apskaiiuokite Planko konstant.
24.88.* Apvietus cezio ploktel, fotoelektron stabdymo tampa lygi U'st. Ta
paia viesa apvietus kito metalo ploktel, fotoelektron stabdymo tampa lygi Ust.
Paaikinkite, kaip i i d u o m e n nustatyti, koks tai metalas.
24.89.* Cinko ploktel apvieiama ultravioletine viesa, kurios bangos ilgis
224 nm. Koks bus sielektrinusios ploktels potencialas? Elektron ilaisvinimo
darbas 6,6 IO-19 J.
24.90.* Laikydami e m absoliuiai juodu knu, apskaiiuokite Sauls spinduli
slg e m s rutul. e m s spindulys lygus 6400 km.

25. Atomo ir branduolio fizika


Visi cheminiai elementai, pradedant 88-uoju, yra
radioaktyvs.
y

|o skilimo dsnis
t
N = Nu 2~
Maghetinis
laukai,

Poslinkio tais ykl


X
m

Z Xa

_4

Z 2I

nc
+ 4 2He-f
>
M y + O e.
^ Z+l

Planetinis atomo modelis


A=
A Z N -

Z+ N;
atomo mass skaiius;
elemento eils skaiius (proton skaiius);
neutron skaiius.

Atomo branduolio ryio energija - tai energija, kuri reikalinga visikai branduoliui suskaldyti atskiras daleles.
Zm p - branduol sudarani proton mas;
Mb<Zmp+
Nmn;
Nmn - branduol sudarani neutron mas;
AM = Zmp + Nm -M w
Mb - branduolio rimties mas;
AEr
AM =
AM - mass defektas;
AE1 - branduolio ryio energija.
RiBl

Grandinin branduolin reakcija

Grandinine branduoline reakcija vadinama tokia reakcija, kuri sukelianios dalels (neutronai) yra jos paios produktai.
2
J29U239Np+>;
T3Np -> 2 J 4 9 Pu + > .
Maiausia urano mas, kuriai esant dar gali vykti grandinin reakcija, vadinama kritine
mase.
2

Urano

235

U kritin mas lygi madaug 50 kg (tai - tik 20 cm skersmens rutulys), plutonio

J 4 P u - 10 kg.
Valdomos urano branduolio dalijimosi grandinins reakcijos sukeliamos branduoliniuose
reaktoriuose.
Erdv, kurioje vyksta grandinin reakcija, vadinama reaktoriaus aktyvija zona.
Neutronai, kuri greitis artimas iluminio judjimo greiiui (apie 2 IO3 m/s), vadinami ltaisiais, arba iluminiais.
Atominis reaktorius, garo turbina ir elektros generatorius sudaro atomins elektrins energin sistem.
2

Termobranduolin reakcija

Termobranduolin reakcija - tai lengvj branduoli sintezs auktoje temperatroje


reakcija:

^H + ; H

H e + (]n + 17,5 M e V .

Kad deuteris ir tritis jungtsi hel, j miinys turi kaisti iki milijon laipsni. Tokia
temperatra e m s slygomis susidaro tik sprogstant atominei bombai. Vandenilio
atsargos emje yra neisenkamos, todl termobranduolins sintezs panaudojimas
taikiems tikslams yra vienas pagrindini iuolaikinio mokslo bei technikos udavini.
Toki aukt temperatr galima sukurti naudojant galing elektros ikrov. Svarbiausia klitis yra tai, jog deimi milijon laipsni temperatroje staiga igaruoja
visos mediagos. Vadinasi, plazm btina bent dal sekunds sulaikyti, neleidiant jai
plstis ir susiliesti su reaktoriaus sienelmis.

25.1 pavyzdys
R e m d a m i e s i B o r o teorija, apskaiiuokite vandenilio a t o m o spindul, kai elektronas j u d a ariausiai p r i e b r a n d u o l i o esania orbita, ir e l e k t r o n o greit t o j e orbitoje.

Sprendimas

= 1,6 IO"19 C
e + = 1,6 IO"19 C
9,11 IO"31 kg
e0 = 8,85 IO"12 F/m
h = 6,62 IO"34 Js
r

Taikome K u l o n o dsn, pagal


kur vandenilio a t o m o b r a n d u o l y s
( p r o t o n a s ) ir apie j besisukantis
e l e k t r o n a s sveikauja jga
F

- ; ia e - e l e m e n t a r u 4 0
sis elektros krvis. E l e k t r o n suk-

tis spindulio r orbita apie b r a n d u o l veria centrin jga, todl ^

2=

e V

(1).

ioje lygtyje yra d u neinomieji - r ir e l e k t r o n o j u d j i m o orbita greitis v. U d a viniui isprsti reikia d a r vienos lygties su tais paiais neinomaisiais. J g a u s i m e
taikydami vien i B o r o p o s t u l a t : e l e k t r o n a s gali suktis tik tokiomis orbitomis,
h
kuriose jo impulsas TneVkTk b u t dydio

kartotinis ( B o r o o r b i t kvantavimas),

nh
t. y. mevkrk =; ia n - sveikasis skaiius. Kai elektronas skrieja artimiausia bran2
h
duoliui orbita, n = 1. Vadinasi, Tn e V l T=. I pastarosios lygties g a u n a m e , kad
2
h
v
c2

h2
V1 = . i iraik r a o m e 1 lygt:
=

r - r . Matematikai perT

2jtOTeA
4 ( 2
T1
Aizmj1
e2
h2
h2e 1
tvark, r a n d a m e bei v v. =
; T1 =
' J. r a fizikini dydi skaitines
0
Tanj1

wnee2

(6,62 IO- 34 Js) 2 8,85-10" 12


vertes, a p s k a i i u o j a m e r,:

U11 =

rx =

C2

Nm =5,3-10
3,14 9,1 IO" kg (1,6 IO"19 C )

m;

31

6 l2
^ 3 , 1 0 V1Js
TT = 2 IO6 = 2000
6,28 9,1 10" kg 5,3 10" m
s

Atsakymas. Vandenilio a t o m o spindulys 0,053 nm, o elektronas sukasi 2000 km/s


greiiu apie b r a n d u o l .

25.2 pavyzdys
Kiek energijos turi vandenilio a t o m o elektronas, besisukantis artimiausia branduoliui orbita, kurios spindulys 53 A? Kiek energijos reikia suteikti vandenilio atomui, kad e l e k t r o n a s p e r o k t gretim leistin orbit?

Sprendimas

= - 1 , 6 IO-19 C
= 1,6 IO-19 C

=8,85-10" 1 2 F/m

E l e k t r o n o energija Wn (ia n - orbitos n u m e r i s )


susideda i p o t e n c i n s energijos Wpn ir kinetins
energijos Wkn. Vadinasi, Wn = Wpn + Wkn. P o t e n c i n
energija ireikiama f o r m u l e Wpn = (pke_. Kadangi

IT1-?

T1 = O 5 SSA = S^-IO" 1 1 m

(W2-

W1) - ?

_;

tai

. Krviai

4 0

ir e

yra

4 KE0Tk
2

v i e n o d o d i d u m o , bet prieing enkl, todl e+e_ = -e . R e m i a n t i s B o r o postulatu,


spindulys rn ireikiamas itaip (r. ankstesn pavyzd): rn =
tin energija Wkn =
2
_
W

" = -

m e v2
", o vn =~z
2

2 2
meh n
+ 8

hn

ZKmeTn

2
=

f . E l e k t r o n o kine~

R a n d a m e W1. Kadangi Wn = Wpn + Wkn, tai

,2 2 2
meh n Ke

Z z V E

_
=

?
e
- 8 ^

Spmdulysrn = ^

dinasi, Wn =
W1=

Ske0T1H

Pagal slyg n = 1, todl g a u n a m e , kad W1 =

- -
=_2j
->-12
^
C
T
1
n-11
8 3,14 8,85 10 - - 5 , 3 - 10 m
m

1 7 1 0

D a b a r vietoj n ra n = 2, r a n d a m e W2:
Vadinasi, a t o m o energijos skirtumas W2-W1
W2-W1=

Va-

80

_u j

W2 =
=

e2
4

,
I1
; W2 = W1.
4

3
-^W1;

- | ( - 2 , 1 7 IO"18 J) = 1,63" 18 J.

Atsakymas. Elektrono energija pirmoje vandenilio a t o m o orbitoje lygi


- 2 , 1 7 IO -18 J; e l e k t r o n u i perkelti vandenilio a t o m e i pirmosios orbitos a n t r j
reikia 1,63 IO -18 J energijos.

25.3 pavyzdys
R e m d a m i e s i B o r o teorija, apskaiiuokite Rydbergo k o n s t a n t .
e = 1,6- 10" 1 4 C

Sprendimas

h = 6,62 10"M Js

Vandenilio a t o m o A>tojoje o r b i t o j e esanio e l e k t r o n o


energija ireikiama f o r m u l e (r. ankstesn pavyzd)

c = 3 IO8 m, s
(| = 8,8510" : F/m

W =

m e = 9,1 -' 1 kg
R - ?

. Jeigu e l e k t r o n a s yra - t o j o j e orbitoje, tai

8 Ke0TlIc2

j o energija Wn = 1

Sne0T1It

. K a d a n g i - = R

k2

ir

1
^
~Wn) i r a ? i a Wk ir Wn iraikas,
hc
rasime R. ra p a s k u t i n f o r m u l Wk ir Wn iraikas, g a u n a m e :

1
1
kartu J^-fcWk

tai

\ ^

tai R =

hc

8ne0rxk

e2nmee2

e4m.
8h3ce2

hc8ne0h2e0

Sne0T1Ii

hc 8ne0A y n

dydi skaitines vertes, a p s k a i i u o j a m e

(1,6 IQ- 1 9 C) 2 -9,1-IQ- 3 1 kg

rezultat: R =

1
h \O
- j . Kadangi T1 =
k
nme

8(6,62 IO 3 4 JS) 3 -3-IO i

:l,1107m"

8,85-10" 12
m

A t s a k y m a s . R y d b e r g o k o n s t a n t a lygi 1,1 IO7 m - 1 .

25.4 pavyzdys
R a d i o p u s j i m o t r u k m - 1620 m e t . Keli i 25 IO6 radio a t o m suskils p e r
vien p a r /
T = 1620 m e t
N0= 25 IO6
t = 1 para
e = 2,71828
AN

Sprendimas
Jeigu radioaktyviosios mediagos p u s j i m o t r u k m paym i m e T, pradin jos a t o m skaii - N, tai t dydi t a r p u 0,693(

savio ry ireikiame f o r m u l e N = N0e

, kurioje e - na-

traliojo logaritmo pagrindas, danai d a r v a d i n a m a s skaiiumi e", arba N e p e r i o skaiiumi. I ios f o r m u l s apskaiiav N, galime rasti suskilusi a t o m skaii AN = N0 - N. Kai laiko t a r p a s yra t r u m p a s , palyginti su pusj i m o t r u k m e T, suskilusi a t o m skaii AN galima rasti i apytiksls f o r m u l s
0,693
v
-N0t.
Siuo atveju t yra t r u m p a s laikas, palyginti su p u s j i m o t r u k m e T,
todl galime p a s i n a u d o t i apytiksle f o r m u l e :
0,693
AN = 25 10 - I p a r a 3 0 .
1620-365 paros
A t s a k y m a s . Per p a r suskyla m a d a u g 30 radio a t o m .

P l u t o n i o izotopas

^ P u yra radioaktyvus ir skyla ispinduliuodamas daleles:

Pu > ^ U + j H e . ios reakcijos m e t u isiskiria energija. Taiau t a m tikra dalis


energijos t e n k a u r a n o b r a n d u o l i a m s , k u r i e j iskiria skleisdami spindulius. Kokiu
greiiu ilekia dalels i skylani

^ P u b r a n d u o l i , jeigu spinduliai isinea

0,09 M e V energijos? R e a k c i j o j e dalyvaujani a t o m mass (atominiais mass vienetais) yra tokios: m F u = 239,05122 u; OTU = 235,04299 u; = 4,00260 u.
Wy = 0,09 M e V

Sprendimas

OTpu = 239,05122 u;

Norint rasti plutonio radioaktyviojo skilimo m e t u ile-

OTu = 235,04299 u;

kiani daleli greit, reikia vis p i r m a apskaiiuoti j

m H e = 4,00260 u.

kinetin energij, p o to, taikant kinetins energijos for-

Wv = 931,3 M e V / u

, TI,
mv2
m u l Wk=,

.
. .
rasti greit v.

tT^?
Vadinasi, Wk = AEr - Wy (1). Iekome ryio energijos
2

AEr, kuri lygi AEr - AMc , o AM = m P u - (m{j + mHe). AEr = AM Wu. raome dydi
skaitines vertes ir gauname, kad AM = [239,05122 u - (235,04299 u + 4,00260 u)] =
= 0,00563 u. AEr = 0,00563 u 931,5

MeV

= 5,24 M e V .
u
G a u t ryio energijos skaitin v e r t r a o m e 1 f o r m u l ir a p s k a i i u o j a m e

daleli k i n e t i n energij b r a n d u o l i dalijimosi reakcijos m e t u :


Wk He = 5,24 M e V - 0,09 M e V = 5,15 M e V = 5,15 IO6 1,6 IO"19 J.
Wk

lt

He

= 8,24 IO-13 J.

m i)2
Remiantis kinetins energijos samprata, W k ^ = ^ ir daleli greitis bus lygus:
J 2W
O t
%

= 4,00260 u = 4,00260 1,66 IO"27 kg = 6,4 IO"27 kg, taigi

I 2.8,24- 1 3 J
^6,4-10

1Q7

kg

A t s a k y m a s . Skylant

m^
s

1Q3km

^ P u branduoliams, dalels ilekia apytiksliai 15,8 IO3 km/s

greiiu.

25.1. Koks prietaravimas ikilo t a r p R e z e r f o r d o b r a n d u o l i n i o a t o m o m o d e l i o ir


klasikins fizikos d s n i ?
25.2. Kok dyd B o r a s p a n a u d o j o kvantavimui a t o m e ?
25.3. N u o k o priklauso vandenilio a t o m o spinduliavimo danis pagal B o r o teorij?

25.4. Ar gali atomas, pereidamas j suadintj bsen, sugerti bet koki energijos porcij?
25.5. Keli skirting energij kvantus gali spinduliuoti vandenilio atomai, kuri
elektronai yra treiojoje orbitoje?
25.6. Kaip isidst elektronai natrio atome? Liio atome?
25.7. Kokius spindulius skleidia vandenilio atomai, elektronams pereinant i
tolimesni orbit j pirmj? treij?
25.8. Kuo pavirs torio izotopas 23940Th po trij nuosekli branduolio skilim?
25.9. Kuo pavirs

po vieno skilimo ir dviej skilim?

25.10. Izotopo "''Bi branduolys atsirado i kito branduolio po vieno skilimo


ir vieno skilimo. Koks buvo pirminis branduolys?
25.11. Izotopo 2 ^Po branduolys atsirado po dviej nuosekli skilim. Koks
buvo pirminis branduolys?
25.12. Kaip ^ U branduoliai virsta "Pu branduoliais?
25.13. Bombarduojant ,Li protonais, susidaro helis. Paraykite t reakcij.
25.14. Kiek nukleon yra: a) 1^O, ^ A r . ^ T i atomuose; b) ' ' O + , 23 Na + , 12^I+
jonuose?
25.15. Kokiu maiausiu atstumu prie nejudanio sidabro branduolio gali priartti 0,5 M e V kinetins energijos dalel?
25.16. Gamtoje esantis boras yra ";B ir " B izotop miinys, jo atomin mas
lygi 10,811 u. Kiek procent i izotop yra miinyje?
25.17. Vietoj klaustuko paraykite elementariosios dalels arba branduolio simbol: a) 22^1Th
? + 4 He:
2
d) ? - ^ B i + > +0v,.

b) ? -> 2 ^ R n + 4 He; c)

->,'/? + ? + ve;

25.18. Vietoj klaustuko paraykite elementariosios dalels arba branduolio simbol: a) 3L1 + ? 4 He + 3 H; b) ? + 4 H e -> 3 4 H e + 0'n;
d)

10

c) 6,Li + 2 H ^ ? + [p;

B + H e -V 7 N + ?.

25.19. Apskaiiuokite urano 2J8U branduolio ryio energij. mp = 1,00728 u;


mn = 1,00866 u; M b = 238,03 u.
25.20. Apskaiiuokite aliuminio 2^Al branduolio ryio energij. mp = 1,00728 u;
m n = 1,00866 u; M b = 26,98146 u.
25.21. Kokio maiausio energijos kiekio reikia 4 Be branduoliui suskaidyti nukleonus?
25.22. Ar gali 2 M e V energijos kvantas suskaidyti deuterio branduol proton
ir neutron?
25.23. Kuris branduolys yra stabilesnis: 1^C ar " C ? Atsakym pagrskite.
25.24. Kiek maiausiai energijos reikia " O branduoliui suskaidyti keturias
daleles?
25.25. Bombarduojant fluoro branduolius 19 F protonais, susidaro deguonis 1^O.
Kiek energijos isiskiria vykstant tai reakcijai ir kokie dar atsiranda branduoliai?

25.26. B o m b a r d u o j a n t aliumin " A l dalelmis, susidaro fosforas ^ P . Uraykite t reakcij ir apskaiiuokite isiskiriani energij.
25.27. Kaip pakinta branduolio sandara, kai jis ispinduliuoja kvant?
25.28. ^ M g branduolio suadinimo energija 1,37 MeV. Kokio danio kvant
gali ispinduliuoti is branduolys?
25.29. Iskiriama ar sugeriama energija vykstant ioms branduolinms reakcijoms:
a)

14

N + j H e " O + H;

b)

6
3Li

+ [H

H e + 3 He; c) 7 Li + ^He ->

10

B + '/J?

25.30. Kokios maiausios energijos turi bti dalel, kad vykt branduolin
reakcija ] U + 4 H e ^

10

B + Jn ?

25.31. Nejudantis radio izotopas, kurio mass skaiius 224, virsta radonu. Nustatykite r a d o n o branduolio ir dalels kinetin energij.
25.32. Kiek elektron ispinduliuoja per valand 1 pg mass radioaktyvusis
kurio pusjimo t r u k m 2,62 h?

31

Si,

25.33. Per kiek laiko suskils 80 % radioaktyviojo chromo izotopo ,ICr, jeigu jo
pusjimo t r u k m 27,8 paros?
25.34. Radioaktyviojo ^Si pradinis branduoli skaiius IO6, pusjimo trukm
lygi 330 met. Kiek jo branduoli suskyla per metus?
25.35. Radioaktyviosios mediagos aktyvumas per 9 h sumaja 8 kartus. Apskaiiuokite ios mediagos pusjimo trukm.
25.36. Radioaktyviosios mediagos pusjimo trukm lygi 50 met. Per kiek laiko
suskyla 93,75 % radioaktyvij ios mediagos branduoli?
25.37. Pradinis radioaktyviosios mediagos branduoli skaiius IO16. Per 20 par
suskilo 7,5 IO15 branduoli. Apskaiiuokite mediagos pusjimo trukm.
25.38. Kiek kart sumas nesuskilusi radioaktyvij branduoli per pus pusjimo trukms?
25.39. Reaktorius per par suvartojo 1 kg 2 ^ U . Dalijantis vienam u r a n o branduoliui, isiskiria madaug 200 M e V energijos. Apskaiiuokite reaktoriaus gali.
25.40. Atomins elektrins galia 650 MW, naudingumo koeficientas 0,2. Kiek
2
J J U suvartojo ios elektrins reaktorius per par? Dalijantis vienam u r a n o branduoliui, isiskiria madaug 200 M e V energijos.
25.41. Apaudant 14 N branduolius protonais, susidaro deguonies branduoliai,
kurie skyla imesdami pozitronus. Kokie branduoliai susidaro po i virsm?
25.42. Vykstant elektrono ir pozitrono, kuri kinetin energija vienoda, anihiliacijai, susidaro du vienodi kvantai. Apskaiiuokite kvanto energij ir bangos ilg.
E l e k t r o n o kinetin energija lygi 490 keV.
25.43. kvantas gali virsti elektrono ir pozitrono pora. Kokia turi bti maiausia
kvanto energija, kad toks virsmas vykt?
25.44. 1,2 IO21 Hz danio kvantas virto elektrono ir pozitrono pora. Apskaiiuokite elektrono ir pozitrono b e n d r kinetin energij.

ATSAKYMAI
1. Pirmojo fizikos koncentro kartojimas
1.1. 77,6 kg; 760 N. 1.2. 1,04 m 2 . 1.3. 7800 kg/m 3 . 1.4. Yra; 2,6 10 3 m \
1.5. 21,6 IO3 kg m 3 : 4,62 IO"5 m 3 . 1.6. Tuiaviduris. 1.7. 8540 kg/m 3 . 1.8. 8300 kg/m 3 .
1.9. M = - m. 1.10. F. = mg/
, F11 = 600 N; F = /?;g(/~2fl),
3
2(1-a)
2(1 -a)
1.12. /;

j I 3 0,57 kg. 1.14. = 40.25 kW. 1.15. .


6
8
1.16. a) 0,67 D; b) - 0 , 3 3 D. 1.17. -2,25 D.
=

M A

F1 = 400 N. 1.11. 111 kPa.

> h

= 43 6 m m

2. Mechaninis judjimas
2.2 Atsakyti negalima, kai neinomi kno matmenys ir laiko momentai, kuriais knai
pasiekia trajektorij susikirtimo tak. 2.3. Ilgesni keli autobusas nuvaiavo sekmadien, o jo poslinkis etadien ir sekmadieni buvo lygus nuliui, nes trajektorij pradiniai
ir galiniai takai sutapo. 2.4. Tiesi trajektorija. 2.5. a) rytus; b) rytus; c) iaurs rytus.
2.6. Su laivu susijusioje atskaitos sistemoje trajektorija yra vertikali ties; su eme susijusioje atskaitos sistemoje - parabol. 2.7. 5 m; 4 m; 3 m. 2.8. 4 m; 2 m. 2.9. 5 m;
4 m; - 3 m. 2.10. 2,8 km; 30 su iaurs kryptimi. 2.11.* 19 km; 20 km. 2.12.* Turistas
iaurs kryptimi pasislinko y = V5 km, o vakar kryptimi - = 2 ^ 5 km. 2.13. Kiekvienas grafikas vaizduoja tiesiaeig tolygj judjim; u, = 1 m/s; D 2 = 2 m/s; V3 = 4 m/s;
V4= 1 m/s; = 1 t; S1 = 2 t: S3 = 4 i; s 4 = 1 + t. 2.14. Grafik susikirtimo takas rodo,
kad duotu laiko momentu abu knai yra vienodai nutol nuo atskaitos sistemos pradios; v2> v,; ne. 2.15. Tiesiaeig tolygj judjim; 12 m; subrkniuoto ploto skaitin

2.16. - 2 0 0 m; 2200 m; taip; ne. 2.17. y = -3 + 2x; = 2 m; y = 1 m; v = 5 m/s.


2.18. Knas juda tolygiai, prieinga aiai kryptimi, nes poslinkio vektoriaus projekcija
: ayje (.st) yra neigiama, o jos absoliuioji vert didja proporcingai laikui.

2.19. 10 s kuno judjimas buvo tiesiaeigis tolygusis; po to 20 s knas stovjo ir, sultins
greit, 10 s vl judjo tiesiaeigiai.
2.20.

10

20

2.21. 8 m/s. 2.22.* aidjo judjimas kamuoliuko kryptimi sumaina kamuoliuko greit
rakets atvilgiu. Dl to pailgja laikas, per kur kamuoliukas nuskrieja iki rakets, ir
aidjas gali tiksliau smgiuoti. 2.23.* X1 = 20 t; x2 = 250 - 51; a) 200 m; 10 s;
b) automobilis 25 s anksiau; c) 125 m; d) 100 m; e) 20 s; f) 5 s; 15 s; g) 150 m.
2.24. Gali, jeigu eskalatoriaus atvilgiu mogus juds tokiu pat greiiu, kokiu juda eskalatorius, bet prieinga jo judjimui kryptimi. 2.25. 20 s. 2.26. 490 m. 2.27. 200 m.
2.28. 19,3 m/s; 21,5 rytus nuo meridiano. 2.29.* 5 m/s; 50 m. 2.30.* :'= 400-1Oi.
231* a) 134 m/s; 3,4 m/s; 2,6 m/s; b) 1. (-1,4 m/s, 0); 2. (-3,4 m/s, 0); 3. (-2,4 m/s, 1 m/s).
2.32. Pirmojo tako vidutinis greitis didesnis u antrojo. Didesn keli nujo pirmasis
takas (s = i>vid t ) , nes UvIdi > Vvid2- Didesn pagreit gijo antrasis takas (pagreitis skaitine verte lygus kampo, kur sudaro greiio grafiko liestin su laiko aimi, tangentui).

2.33. Galima nustatyti tik pagreiio vert bet kuriuo laiko momentu. 2.34. = 8,89 m/s.
2.35. 48 km/h. 2.36. 42 km/h. 2.37. -0,50 m/s 2 . 2.38. 50 s.
2.39. 5 m/s; - 5 m/s.

2.40.1 - tolygiai greitjantis judjimas 2 m/s2 pagreiiu; II - tiesiaeigis tolygusis judjimas; III - tolygiai ltjantis judjimas - 1 m/s 2 pagreiiu; IV - tolygusis judjimas;
padidja 6 m/s; nepakinta: sumaja 2 m/s; nepakinta. 2.42. 1,6 m/s2; 5 m/s. 2.43. -200 m;
2,2 IO3 m. 2.44. 200 m. 2.45. 0,89 m/s2. 2.46. 50 s; 125 m. 2.47. 50 s; 40 m/s. 2.48. 8 m/s;
10 m/s; 4 m/s: 8 m s. 2.49. 20 s. 2.50. vx = 20 - 0,25*. 2.51. 29 s; 2,4 m/s2; 35 m/s.
2.52. AB - tiesiaeigis tolygusis judjimas; BC - tiesiaeigis tolygiai ltjantis judjimas;
3 m/s2; u, = 9 m/s; u,, = 6 m/s.
0; aBC = - 3 m s : : 22,5 m. 2.53. Cil = 3 m/s2
Antrasis knas pradjo judti prajus Is nuo pirmojo kuno judjimo pradios, V1 = 3 4- 3t;
Vu = 3t. 2.54. 66 m s: 89 m/s. 2.55. 98 m/s. 2.56. 19,6 m/s. 2.57. 5,4 m/s. 2.58. 2 m/s;

8 m/s. 2.59.* 93 m. 2.60.* 19,8 m/s; 3 s; 9,9 m/s. 2.61.* = 14,1 m/s.
v, m/s

2.63.* AB - tiesiaeigis tolygiai greitjantis judjimas 2 m/s2 pagreiiu; BC - kno judjimo pagreitis kito nuo 2 m/s2 iki 0. Didiausias kno judjimo greitis buvo lygus 8 m/s
ketvirtos sekunds pabaigoje. 2.64.* X1 = 6,9 + 0,li 2 ; X1= 2t + 0,2t2; 3 s; 7,8 m. 2.65.* 3 s,
5 s; 24 m, 40 m. 2.66. Deinieji ir kairieji ratai nurieda nevienod atstum, nes skiriasi
j linijiniai greiiai: t rat, kurie yra toliau nuo poskio kreivumo centro, linijinis
greitis yra didesnis. 2.67. Neanioji raketa sukasi ariau ems negu palydovas, todl
jos sukimosi periodas buvo maesnis. 2.68. Priekini rat sukimosi danis dvigubai didesnis. 2.69. 0,2 s; 5 s"1; 32,9 rad/s. 2.70. 50,24 m/s. 2.71. = 209,3 s; = 0,05 rad/s.
2.72. 0,6 s; 10,5 rad/s; 1,05 m/s. 2.73. = 0,083 m. 2.74. 32 m/s. 2.75. 7,6 km/s.
2.76. 2,88 m/s2. 2.77.* Greiiu, didesniu nei 834 km/h; i ryt vakarus; manoma.
2.78.* 25,3 paros; 5,7 m/s2. 2.79.* Antrojo tako centrinis pagreitis didesnis, vadinasi,
didesnis ir jo greiio modulis. 2.80.* 30 km/s; = 2 10 7 rad/s; 0,6 cm/s2 (0,06 % g).

2.81.* 20 m/s. 2.82* 1 km/s2. 2.83.* a) 1:2; b) 2:1. 2.84.

2r
ndt

dt2

3. Dinamika
3.1. Pirmuoju atveju pristabdomos kojos, o liemuo i inercijos juda bgimo kryptimi,
todl mogus krinta priek. Antruoju atveju liemuo juda kaip judjs, o kojos paslydus
gyja didesn greit ir mogus krinta atgal. 3.2. Traukos jg atsveria trinties bgius ir
oro pasiprieinimo jga, todl judjimas bna tolygusis. 3.3. Paeidiamas. 3.4. Nes automobiliui bdingas inertikumas. 3.5. autuvas. 3.6. 100. 3.7 Pirmyn; kair. 3.8. I inercijos juddami tiesiai rstai poskyje imetami ant kranto. 3.9. 0,5 kg. 3.10. a) Tolygiai;
b) tolygiai ltjaniai; c) tolygiai greitjaniai; d) daro posk. 3.11. 2 m/s. 3.14. Negali
bti lygi 2 N ir 30 N. 3.15. Gali, jei kampai tarp gretim jg lygs 120. 3.17.* Knai

ems paviriuje judt i inercijos; em pradt kristi Saul. 3.19.* a) Ne, nes
judjimas greitjantis; b) Taip, jei judjimas tiesiaeigis tolygusis. 3.20.* Atkarpoje AB.
3.21. 0,7. 3.22. Abiem atvejais rutuliai kabo vertikaliai; rutulys nukris prieinga pagreiiui kryptimi. 3.23.* Ne, nes trinties jga vaiuojamj kelio dal ir oro pasiprieinimas
nekompensuojami. 3.24.* Geleinio rutuliuko pagreitis 1,4 karto didesnis. 3.26.* 500 N.
3.27.* 13 kN; 23 su horizontu. 3.28.* 20 N. 3.29. a) Neteisingas; b) neteisingas; c) neteisingas; d) teisingas. 3.30. Be jgos F, d dar veikia siena jga F'. 3.31. 0,4 m/s2.
3.32. = 0,033 m/s2; = 0,2 m/s. 3.33. 1,5 m/s2. 3.34. Lengvojo automobilio pagreitis du
kartus didesnis. 3.35.
0,25 m/s 2 2 m/s 2
200 kg
80 N

20 t

20 N

3.36. 0,25 kg; 90 m. 3.39. 1,5 IO4 N. 3.40. / m/s. 3.41. Ne, nes nra sveikos su antruoju knu. 3.42. 200 g. 3.43. Sveika tarp pasisukusi automobilio rat ir kelio.
3.44. Tai nra sveikos jgos. 3.48. 0,5 m/s2. 3.49. Pirmuoju atveju valties on ir dugn
veikia vienodo modulio, bet prieing krypi jgos. Antruoju atveju veikia tik viena
jga, nes antroji veikia krant. 3.50. Nepakist abiem atvejais. 3.51. Virutinis - 2 N;
apatinis - 10 N. 3.52.* Ne. 3.53.* 3,5 m/s 2 . 3.54.* a)Tiesiaeigis tolygiai greitjantis judjimas; I; II; b) tiesiaeigis tolygusis judjimas; II; I; c) tiesiaeigis tolygiai ltjantis
judjimas; III; III. 3.55.* 40 g. 3.56.* Sumaja traukos jga. 3.57.* 100 N. 3.58. Sunkio
jga ir oro pasiprieinimo jga; sunkio jga ir grind tamprumo jga. 3.59. Sunkio jga
ir stalo tamprumo (atoveikio) jga. 3.60. Svarsio svoris veikia dir; tamprumo jga svarst. 3.62. 50 N/m. 3.63. Plienins vielos tamprumas du kartus didesnis. 3.64. 10 N/m.

r
3.65. 2 k. 3.66.* k = T j - ? - . 3.68. a) Padidinti V3 karto; b) sumainti 3 kartus.
/Cj T K2
3.69. = 1,2 IO7 N. 3.70. 1,22 IO5 kg. 3.71. 2,5; 3,8 m/s2. 3.72. 554 kartus. 3.73. 10 Ri.

3.74. = 25,4 m/s2. 3.75. a) 2,5 m/s2; b) 4,4 m/s2; c)

10

, ; d) 8,45 m/s2. 3.76. 13,8 kN.

(1 + n)

3.77. 8,8 m/s 2 . 3.78. 3,27 IO23 kg. 3.79. 1,01 IO17 N. 3.80. Take, nutolusiame per 6 Rt
spindulius nuo Mnulio centro. 3.81. 2,4 kN; 3. 3.82. ax = g; a2= g/2. 3.83. 700 N.
3.84. 7,57 km/s; 96,5 min. 3.85. 5. 3.86. Perkrovos bsen patiria atsispirdamas ir liesdamas
em, nesvarumo - kildamas vir. 3.87. Mnulyje nra atmosferos. 3.88. 20 m/s.
3.89. 3,6 km/s. 3.90. 7,3 km/s. 3.91. M - 6 IO21 t; p = 5,5 IO3 kg/m 3 . 3.92. Fp = mco2tf;
F np = 8 kN.
... 3.93. 8,45
, m/s2. 3.94. v = |

, .

5,5 km/s. 3.95.* 1600. 3.96.* 300 kg;

1,65 m/s . 3.97.* = 6 IO t. 3.98.* 124 min; = 1,6 m/s. 3.99.* = 7,7 km/s; 90 min 20 s.
2

21

3.100.* = 16. 3.101.* 13 cm/s2; 330 km/s 2 . 3.102.* 8,5 kN; statmena bgno sienelms.
3.103.* 8 kartus. 3.104.* V1

V1 = 0,5 v; V1 = 3,95 km/s. 3.105* ^ = 5,2.

3.113.* 2,76 kN. 3.114* 1,2 N. 3.115* 417 kg. 3.116.* 42 m. 3.117.* 0,095 m/s2; 0,57 m/s.

4*. Niutono dsni taikymas. Sukamojo judjimo dinamika*


4.1. 1000 m. 4.2. = 42 m: 240 m. 4.3. = 1,3. 4.4. Lkio nuotolis padids du kartus;
laikas nepasikeis. 4.5. 87 km; 100 s. 4.6. 20 m. 4.8. 250 kN. 4.9. 290 kN; 70 s. 4.10. 15 N.

4.11. 12 kN. 4.12. 25 s: 20 m/s. 4.13. 0,6 N. 4.14. l = ^,

2 gp

I = 98,4 m. 4.15. a =

~m%,
m

m gt
^
= 0,196 m; 14,7 N. 4.17. 0,85 kg. 4.18. F1 =
m, + m2
= F2 = 600 N; 800 N. 4.19. mg(sin - P1 cos ) < Flaik < mg(sin + m, cos ), t. .
3,3 IO2 N < Flaik < 6.7 IO2 N; F = mg(sin + p 2 cos ) = 6,3 IO2 N. 4.20. 40; 1,26 kN.
,

fl =

g = 9,8 m/s 2 . 4.16. H = Ih =

4.21. = J4/jg(sin - cos ; = 5,06 m/s. 4.22.* 3,04 m/s2; 34,9 m/s. 4.23.* =
4.24.* a) P1= mg , p = 200 kN; b) P2 = mg,
X1
x,+x2

gk

P 1 = 1,8 kN. 4.25.* d = 2 ^


,
Vl+P'

d = 0,2 m. 4.26.* 12,7; 270. 4.27.* 0,84. 4.28.* 1,2 m/s2. 4.30.* 134,3 m/s. 4.31.*
R > 9 8 , 1 m; t g a = ^ - = - , a = 57. 4.32.* 5651'; = _ ! _ = 1,8.
\^mg
cosa
433.* cosa=3m8~T,
2mg

a = 60. 4 3 4 * 0 m/s2. 435.* = . / , f = 0,63 m/s. 436.* 15 m/s;


\

gd_
22,4 m/s. 4.37.* 16,7 m/s 2 ; 15 m/s 2 ; 18,3 m/s 2 . 4.38.* = ^ y1 , = 0,392.
Iv

5. Kn pusiausvyra
5.1. Kad pasuktume raktu verl, j turime veikti jga, kurios momentas lygus arba
didesnis u trinties jgos, veikianios tarp verls ir varto, moment. Kadangi jgos
momentas yra lygus jgos ir peties sandaugai, tai, sukant ilgesniu raktu, utenka maesns jgos. 5.2. Lengviau apvirs priekaba su ienu, nes jos mass centras yra aukiau
negu mainos su malkomis. Kuo emiau yra kno mass (svorio) centras, tuo pastovesn yra jo pusiausvyra. 5.3. Automobil lengviau ijudinti veikiant jga padang rato
virutiniame take liestins kryptimi. 5.4. a) 4 Nm; b) 4 Nm; c) 2 Nm. 5.5. Taip, kad bt
ilgiausias jgos petys. 5.6. 0; 50 N. 5.7. 200 N; 3 m. 5.8. Fp = F y J2(1 + cos ) = 35 kN.
5.9. Rits sukimosi momentin ais yra rits slyio su stalu takas O. Randamas jgos
petys OA1 ir nustatoma rits riedjimo kryptis: a) rit rieds dein; b) rit rieds dein;
c) rit nerieds, ji liau kair; d) rit rieds kair. 5.10. 80 N. 5.14. 2 kN; 1,2 kN.

5.15. 1,73 kN; 1 kN. 5.16. 1,2 kN; 1,73 kN. 5.17.* 14,7 kN; 11,7 kN. 5.19.* F 8 = 11,6 kN,
vertikaliai auktyn; FD~ 4,24 kN, vertikaliai emyn.

6. Tverms dsniai
6.1. Priekalo mas didel, todl dl kjo smgio jis gyja visikai nedidel greit ir
artistui nra pavojinga. 6.2. Ne; ne; bendras darbas lygus nuliui. 6.3. Vienod. 6.4. Keliant m mass kn aikt h, atliekamas darbas, lygus mgh. Kn tolygiai pastumiant
horizontaliu paviriumi atstumu h, atliekamas darbas, lygus \ungh. Kadangi visada ma-

esnis u vienet ( < 1), tai antruoju atveju atliekamas maesnis darbas. 6.5. Sviedin reikia mesti pradiniu greiiu V0 > 0. Tada metimo momentu pilnutin sviedinio mechanin
2
mV

energija apibdinama lygtimi mgh + -^-.

Kai sviedinio atsitrenkimas grindis yra tam-

prus, tai jis


pakyla aukt H, kur galima apskaiiuoti i energijos tverms dsnio:
2
THV
mgh+-^-

Vadinasi, H > h. 6.6. = 1 m/s. 6.7. = 4 cm/s. 6.8. 400 m/s. 6.9. a) 6 m/s;

= mgH.

b) 3,6 m/s. 6.10. 0,2 m/s. 6.11. 2,8kgm/s. 6.12. 0,13 m/s; 0,09 m/s. 6.13.* Nepriplauks.
TTl1V
6.14* i =
; s = 0,028 m. 6.15.* 14kgm/s; 20kgm/s; 0. 6.16. 16kgm/s;
^m1 +Tn1 j

48 kgm/s; 16 N. 6.17.1,8 IO9 J. 6.18. A = mhg + ^ ,

A = 15 kJ. 6.19. A = m h +

j;

30,4 kJ. 6.20. = 7 kJ. 6.24. a) 40 J; 4 m/s; b) 40 J; 4 m/s; c) 75 J; 5,5 m/s; d) 60 J;


4,9 m/s. 6.25. -0,32 J. 6.26. 2 m/s 2 . 6.27.* I - greitjantis judjimas; II - tolygiai greitjantis judjimas; III - greitjantis judjimas; 15 J. 6.28. 50 J. 6.29. 2 kg; 40 m/s.
6.30. 3 m/s; rato potencins energijos dalis virto skysio vidine energija. 6.31. 162 J;
90 J. 6.32. 12 m/s. 6.33. Wk = M J i L

w
f

*=

4 6

> '

1010 J

6 35

* A =

= 1,6 MJ.

6.36. 2 kg; 4 m/s. 6.37. 5 m. 6.38. 2,5 m. 6.40. 2 kW. 6.42. 2,5 kW. 6.43. 30 m aukt.
6.44. = 4,9 K)-3. 6.45. Per 94 s. 6.46. 4 kW. 6.47. 25 MW. 6.48. 2,4 IO2 kW. 6.49. Automobilio ir aplinkos vidinei energijai didinti. 6.50.* 0; 0. 6.51. 2,41 J.
6.52.* H = ** - 2 m S x
2 mg

6 53

0 9

6 54

6>8

. 10 2

m3/s; 1 7 0 M W

6.55.* 50 MW.

6.56.* 34,56 t. 6.57.* 7,14 t. 6.58.* 5,67 kN. 6.59.* = 77 %.


7. Mechaniniai svyravimai
7.1. 0,2 s; 5 Hz. 7.2. 0,1 ms; 6 IO5 1/min. 7.3. Pirmuoju atveju spyruokli greii
kryptys ir fazs vienodos, bet kuriuo laiko momentu; antruoju - greii kryptys ir fazs
prieingos. 7.4. = 99,4 cm; sutrumpinti 4 kartus. 7.5. 10,4 m/s 2 . 7.6. 4. 7.7. 2,25 karto.
7.11. = 2,45 J . 7.12. Silo tempimo ir grinanioji pusiausvyros padt jgos padidja, svyravimo periodas sumaja. 7.14.* jc, =0,lsin^27tf + - ^ j ; 2 =0,05sin^2jtf + ^ j ;
:3 = 0,04 sin(4n* + ). 7.15.* 0,02 m; - r a d ; 8 s. 7.16.* 0;
0. 7.17* 0,4 m; 2 s; 0,5 Hz;
2
**
0,4 m. 7.18.* 0,06 m; 50 Hz; 0,02 s. 7.19. 1 rad. 7.20. rad. 7.21. 20 rad.
7.22. jc = 0,05 cos Atu. 7.23. = 0,63 s. 7.24. 16 N/m. 7.25. 112,5 N/m. 7.26. 3,1 kg.
7.27. 31,4 m/s; = 15,7 m/s. 7.29.* 0,63 s; 8 IO"3 J. 7.30.* / =
nepasikeis. 7.31.*

f
jc

= 0,04cos

jtf

n = ; /=
JL
2
\
V2m
+ - . 7.32.* 0,8 J. 7.33.* 2,8 J; = 3,8 m/s.

734.* = 0,18 m/s; = 9 rad/s; ~ 3,2 mJ. 7.35.* T1 = InJ-

+ a; T2 = ln--a.

tu

Sa'
2W '

7.36.* a = 3g.

8. Mechanins bangos. Akustikos elementai


V. k48.1. 1 km/s. 8.2. 17 m > 1 > 17 mm. 8.3. a) Zf. 1==U
+^-; 2 Hz; b) f

8.4. uk = 12 m/s; vb = 4 m.s. 83. ) 3 m/s; b) 6 m; c) 0,5 Hz. 8.6. = ^ ;

2.KS

2 ( -5,

. 8.8. = -

Tv

= v

; 1 Hz.

. 8.7. 3,4 m;
3

; . 8.9. 0,5 m; 4 . 8.10. Garso danis nepakinta, todl

2 Ksf
garsas neikraipomas: pakinta garso bangos greitis ir jos ilgis. 8.11.* v = ; 80 m/s.

8.12*

0,5

= 3; minimumas. 8.13.* 300 Hz; 1,13 m. 8.14.1184 m. 8.15.

8.16.* h = J+;
2,6 km. 8.17. h, = ^ - ; 0,26 m; h, = ^ s
V 2
4
2
2
b) 0,14 m; c) 0,5 m; d) nesklis.

=;
"

= 4,35.

0,52 m. 8.18. a) 0,033 m;

9. Mechanins skysi ir duj savybs


9.1. 41. 9.2. iauresniajame inde a = 2,96 cm; platesniajame -b = 0,74 cm. 9.3. 0,18 m.
9.4. 980 N. 9.5. 2,5 IO"2 m. 9.9. = 38 kN. 9.10. 80 kN; 4 kN. 9.15. 274 m.
9.16. 4 kartus. 9.17. 45 kJ. 9.18* 54,24 kJ. 9.19* 9,5 kg. 9.20.* - 9,6 IO"2 kg; - 20,4 Kh2 kg.
9.21* 1,75 IO3 kg/m3. 9.22.* 4,2 IO 5 m 3 . 9.23. 0,78 m3/s. 9.24. = 1,35 m/s. 9.25. = 41 cm.
9.29. Usikimdavo vamzdis. 9.31. = 1450 m 3 . 9.32. = 90 cm. 9.33. 3,2 m/s. 9.34. 1 m/s.
9.38. 34,5 m/s. 9.39. 10 m/s. 9.40. 2,74 IO5 Pa. 9.41. 10 m/s. 9.42. v =

2F
pS(l-i>:

2'

10. Duj dsniai


10.2. Ore molekuli yra daugiau. 10.4. vieianioje lempoje esanios dujos stipriai
kaista, todl labai padidja j slgis. Kad kolba nesprogt, pradinis slgis turi bti
emas. 10.5. = 725 K. 10.6. - 725 K; 3 km/s. 10.7. = 3 IO21. 10.11. ems atmosfera
galt pamau isisklaidyti tarpplanetinje erdvje. Pirmiausia - vandenilio molekuls,
kuri greitis didesnis nei azoto ar deguonies. 10.12. Dideliame auktyje oras artimesnis
idealiosioms dujoms, nes yra labai praretjs. 10.13. Taip teigti negalima, nes ia ne
izoterminis procesas. 10.15. Temperatros negalima matuoti lyginant su etalonu. Visi termometrai matuoja ne temperatr, o nuo temperatros priklausanius tr, slg ir t. t.
10.16. a) Kylant temperatrai, vandens stulpelio auktis sumas, o krintant - padids;
b) termometro rodmenys priklauso nuo atmosferos slgio ir skysio garavimo; c) kad
termometro rodmenys bt tikslesni, j reikia pilti skystos alyvos. 10.17. Ventiliatori
reikia taisyti prie lub arba prie grind priklausomai nuo duj tankio. 10.19. Prisisiurbia,
nes, orui taurje atauus, jo slgis pasidaro maesnis negu atmosferos. 10.20. 296 K.
10.21. F 2 < V1. 10.22. T 2> T1. 10.23. 800 K. 10.24. 0,035 kg; 0,56 kg. 10.25. 913 K.
10.26. 625 K. 10.27 Balionui nustojus sandarumo, slgis staigiai krinta, o tris didja gali vykti sprogimas; skysio slgis praktikai nekinta. 10.29. IO5 Pa. 10.30. 9 kg.
10.31. 1,4 IO5 Pa. 10.32. 3,5 m 3 . 10.33. = 7,2 s. 10.34. 47 kPa. 10.35. p2 > px.
1036. = 5,7 1. 10.37. 510 cm3. 1039. - 53 kPa. 10.40. 300 kPa. 10.43. 770 g.
10.45.* = 0,5 kg/m 3 . 10.46. Acetilenas. 10.48. = 330 K. 10.49. = 1,9 1. 10.50. 1736 mmHg.
10.51.* = 151 kPa. 10.52.* 6,32 kg. 10.53. = 800 MPa.

11. Gar savybs. Oro drgm


11.1. Nesant vjo, gar tankis vir skysio paviriaus bna didesnis, negu puiant
vjui, ir skystis garuoja liau. 11.2. Plaukikas, ijs i vandens, jauia altj, nes energija
vartojama vandeniui garinti; puiant vjui, vanduo garuoja intensyviau. 113. Lietui lyjant, susidaro didelis garavimo pavirius, o vanduo garuoja vartodamas atmosferos oro
vidin energij. 11.4. Kartu oru isiskiriantis ir garuojantis prakaitas saugo mogaus
organizm nuo perkaitimo. Pelktose vietose vandens gar tankis ore yra didesnis, ir
prakaitas garuoja liau. 11.5. Po drabuiu, kurio sudtyje yra gumos, vandens gar
tankis ore yra didesnis, todl prakaitas garuoja liau. 11.6. 1 m 3 kambario oro yra
ymiai daugiau vandens gar negu tokiame paiame kiekyje iors oro. 11.7. Temperatrai krintant, garai tampa soiaisiais ir pradeda kondensuotis. 11.8. Oras atauta (tai
daniausiai atsitinka rytais) iki tokios temperatros, kurioje santykin drgm lygi 100 %.
11.9. Kart dien igaruoja daugiau vandens. 11.10. Debes sluoksnis trukdo ems
paviriui atauti. 11.11. 8,55 g/m3; 52 %. 11.12. 10,7 g/m3; 62 %. 11.13. 9,27 g/m3; 10 C.
11.14. Temperatrai ymiai nukritus. 11.15. 2,5 g. 11.16. 286 K. 11.17. Ne; taip; 1,64 g.

11.18. Ne; taip; 0,2 g. 11.19. 70 %. 11.20.* 60,5 g; 5 K. 11.21.* a) 2,1 kg; b) 4,68 kg.
11.22.* 70 g. 11.23.* 2,17 kPa; = 12,41 kPa. 11.24.* p = p0 + pgh + Ap = 123,8 Pa.
12. Skysio paviriaus savybs

12.1. Drkinantis skystis traukiamas kapiliarus - audeklo, popieriaus ir t. t. poras.


12.2. Ne; dirv reikia purenti, kad gruntiniai vandenys negalt kilti kapiliarais, susidariusiais virutiniame sukietjusiame dirvos sluoksnyje. 12.3. Ant itraukto i vandens
teptuko plaukeli lieka vandens plvel; veikiami jos paviriaus tempimo jgos, plaukeliai susiglaudia. 12.4. Galima pripilti nedrkinanio skysio, nes jo molekuli sveikos jgos didesns u skysio ir stiklo molekuli sveikos jgas. Vis t jg atstojamoji
bus nukreipta skysio vid ir sulaikys skysio daleles, atsidrusias vir stiklins krat.
123. 0,022 N/m. 12.6. 15 em; 6,3 cm; 7 cm. 12.7. 1,2 mm; 0,6 mm; 0,37 mm. 12.8.* 0,078 N/m.

12.11.* 0,07 N/m. 12.12.* 1,4 cm; 1,9 cm.


12.13.* 3,14 IO-2 N/m. 12.14.* 2,25 IO"5 kg. 12.15.* 3,2 kg/m3.
13.Kietjknsavybs
13.1. Gniudymo, tempimo, lenkimo, sukimo, lyties deformacijos. 13.2. Gniudymo;
gniudymui. 133. tempimas padids. 13.4. Kambario temperatroje stiklo tempimo arba
lenkimo stiprumo riba yra kur kas maesn negu plieno. 13.5. 1,9 kN. 13.6. 3,6 IO5 Pa,
mras prie sienos pagrindo turi bti stipresnis. 13.7. 8 IO7 Pa. 13.8. Liekamoji deformacija atsiras, kai F > 2,2 IO2 N; 9,8 IO jt m. 13.9. 2,2 IO8 Pa. 13.10. Kai < 1,2 IO8 Pa,
varis lieka tamprus, o kai > 1,2 IO8 Pa, - plastikas; galima. 13.11. Ne; ne. 13.12. 4 IO7 Pa;

2 IOn Pa. 13.13. 235 MPa. 13.14.* 2,45. 13.15.* 40 N; 0,8 J.


14. iluminiai reikiniai. Termodinamikos dsniai
14.1. Jros ir vandenynai gali sukaupti milinikus energijos kiekius, todl jie sumaina oro temperatros svyravimus pakrani zonoje. 14.2. Smlio savitoji iluma maa
ir jis sukaupia per ma vidins energijos kiek, kad temperatros svyravimas per par
isilygint. 14.4. Skiriasi 5 kartus. 14.5. a) didja; b) maja; c) nekinta.

14.6. = 642 IO"23 kJ. 14.7. = 10.5 MJ. 14.8. = 66,7 kPa. 14.9. 1,25 karto. 14.10. 1 - arbatinuko; 2 - vandens. 14.11. 1 - vandens; 2 - geleies; 3 - vario. 14.12. = 1,3 MJ.
14.13. kaitint metalo gabal. 14.14. 38 0 C. 14.15. 8,42 m3. 14.16. = 954 J/kg K.
14.17. 200 J. 14.18. 3.5 IO"1 m3. 14.19. 1,28 kJ. 14.20. = 215 kJ. 14.21. = 8,5 kJ.
14.24. 3 kartus: A' = 2. 14.25. Sumajo 200 J. 14.26. = 365 kJ. 14.27. 346,5 kJ.
14.28. = 15 kJ; = 10 kJ: = 25 kJ. 14.29. = 2,3 MJ; = 7,3 MJ. 1431. = 31 %; maesnis u didiausi
vert. 1432. 1227 =C. 1433. 30 %. 14.34. 32 %; = 397 K.
15. Elektrostatikos dsniai ir svokos
15.1. Galima tik tuo atveju, kai lazdel turi izoliuot rankenl. 15.2. Elektroskopo
krvio enklas bus neigiamas, jei, prisilietus elektrinta ebonitine lazdele, lapeliai dar
labiau prasiskleis. 153. Kad statinis krvis nutekt em. 15.4. 2 10~5 C. 15.5. 0,074 N;
0,29 m. 15.6. 1 10"s C; 3 IO 5 C; 0,03 m. 15.7. Laidininko viduje nebna lauko. Lempos
ekranuojamos nuo elektros lauk. 15.8. Jeigu detals bus sujungtos su kitu auktos tampos
altinio poliumi. 15.9. 6,7 10^ N; 6,9 10^ N. 15.10. 0,5 IO"5; 90 N. 15.11. 8,3 IO"2 m
n u o p i r m o j o krvio. 15.12. 4,7 IO"5 C/m 2 . 15.13. 0,12 N. 15.14. 75 kN/C.
15.15. 1,8 mN. 15.16. 800 kN/C. 15.17. 3,3 kN/C. 15.18. 3.6 ICh7 C; 2,6 cm. 15.19. Vanduo;
0,72 9 C2/Nm2. 15.20.* 0,16 m. 15.21.* 1,1 IO 2 N. 15.22.* 1,8 IO"8 C. 15.23.* 70 mN.
15.24. 2,5 10" V/m. 15.25.* 10* kg. 15.26.* 11,3 kV/m. 15.27. 6 IO5 C. 15.28 990 kV/m.
15.29.* 250 kV/m. 15.30.* 9,93 m/s2. 15.31. 5 V. 15.32. 9,2 mJ. 15.33. 36 kN/C; 7,2 kV.
15.34. 52 V. 15.35. Visais atvejais elektrinis laukas atlieka tok pat darb. 15.36. 6 pJ.
1537. 0,16 J. 1538. 29 V. 1539. -2.4 10"1 J. 15.40. 12 kV. 15.41. 3,44 kV 15.42. 1,5 IO"7 m.
15.43. Ne visada. Greta kit laidinink j talpa bus kitokia. 15.44. 8 pF. 15.45. 3,2 pC;
320 V; 2,56 IO 4 J; 5,12 IO"4 J. 15.46. 160 pF; 4,8 10"8C; 7,2 pJ. 15.47. 15 kV.
15.48.* 3,2. 15.49.* 0.18 CVNm2; 2 IO 5 C. 15.50.* 5,3 cm atstumu nuo maesniojo
krvio pusiausvyra bus nestabili; nesutriks. 15.51.* 2 IO 9 N; 0,05 m/s2. 15.52.* 0; taip.
15.53.* 920 kN/C. 1534.* 28 kN/C; 28 kN/C. 15.55.* I-IO 4 i C. 15.56* 53 m/s2;
20 km/s; 4 ps. 15.57.* 10~7 s. 15.58. Lygus nuliui. 15.59. 30 V. 15.60.* 1,6 nC; 6 IO"9 J.
15.61. 1 kV; 0,15 N. 15.62.* 5 mm atstumu. 15.63. Maesniojo skersmens rutulio potencialas didesnis u didesniojo skersmens rutulio potencial; didesnj krv turinio rutulio potencialas didesnis u maesn krv turinio rutulio potencial. 15.64. elektrinto
paviriaus potencialas padidja, nes sumaja talpa. 15.65. 1060 pF. 15.66. 8 IO-4 C.
15.67. 24 IO 8 F; 6 IO 5 C. 15.68. Kondensatoriaus talpa 6 kartus padidjo; krvis nepasikeit. 15.69* 40 kV; 4 cm. 15.70* 8,4 nC; 500 V. 15.71.* 0,8 pF; 1,6 mC.
15.72.* Pirmuoju atveju kondensatoriai sujungiami nuosekliai; antruoju - lygiagreiai.
15.73. 150 V; 150 V; pirmojo kondensatoriaus krvis 9 10"4 C, antrojo - 15 IO^ C.
15.74. 1,25 mC; 0,16 J. 15.75. 5 pF; 1,1 mC. 15.76. 0,75 pF; 9 - 1 0 5 C; 3 IO"5 C;
6 IO 5 C; 90 V; 30 V; 30 V. 15.77. 0,8 pF; 44 V; 176 V. 15.78.* 1,76 IO11 C/kg.
15.79.* 1,3 IO"2 m.
16. Nuolatins srovs dsniai
16.2. 75 IO15. 16.3. 1,56 IO22. 16.4. 2,5 C. 16.5. 3 IO21. 16.6. 10,5 . 16.7. 277,4 kg.
16.8. 9 IO5 1 m 1 . 16.9. 1,4. 16.10. 0,1 . 16.11. 3,55 . 16.12. 76,3 C. 16.13. 695 m.
16.14. 3,8 k. 16.15. 0,1 . 16.16. ) 0,7 mm/s; b) 117 km/s. 16.17. 30 A. 16.18. ) 1 A;
b) 2,5 A; c) 4 A; d) 5 A. 16.19. 0,2 ; 5,1 A. 16.20. 0,4 A; 1,6 V; 0,16 V. 16.21. 0,15 V; 0,45 V.
16.22. 3,1 . 16.23. 12. 16.24. 12,5 V. 16.25.* 52 mA; 5 mV. 16.26. Ampermetras A1 rodys
1 3
2
maesn srov, o ampermetras A 2 - didesn. 16.27. 3 r; - r ; r, -r. 16.28. Sumajo

4 kartus. 16.29. 11,43 m. 1630. 12,5 . 1631. 100 ; 350 V. 1633. 4.26 '\ 1635. 17.8 ;
3,65 IO5 A/m 2 . 16.36.* 1,1 mA. 16.37.* 2 V. 16.40.* 2 ; 14 . 16.41. 2 : 30.6 V.
16.42.* 0,5 ; 2,2 V; 4,4 . 16.43.* 12,5 V. 16.44.* 0; 5 ; 4 ; 23 m. 16.45.* 1.75 .
16.46.* ^
= - . 16.47.* RAB=R.
16.48.* 5,5 . 16.49.* Antrajame rezistoriuje.
K111,
2
16.50.* Antroji virykl naudoja 2,5 karto didesns galios srov. 16.51.* 0.6 A: 0.2 A:
0,53 A. 16.52* 3 A. 16.53. 236 . 16.54. 15 W. 16.55. 93 A. 16.56.* 82 %. 16.57.* 106 mm ; .
16.58.* 174 t. 16.59 85 %. 16.60. 22,5 min.
17. Elektros srov vairiose terpse
17.1. Jonizuojantis skystiems tirpalams, nesusidaro laisvj elektron. 17.2. Nes vyksta jon reakcija. 17.3. Savaiminis duj laidumas nepriklauso nuo jonizatoriaus veikimo:
nesavaiminis duj laidumas inyksta nustojus veikti jonizatoriui. 17.4. Reklamos uraas
nesiieb dl vamzdel patekusio oro, kuris sumaino elektron laisvojo kelio ilg.
todl rusenaniam ilydiui nepakako tampos. 17.5. ems magnetinis laukas nukreipia
elektringsias daleles ems aigali link. 17.6. Elektrinio lauko energija virsta elektron kinetine energija. Kai elektronai pasiekia anod, energija grinama laukui, taip pat
perduodama anodui, kuris kaista. 17.7. Elektronini lemp katodui kaitinti naudojama
bet kokia elektros srov. 17.8. Elektron srautas neturi inercijos, todl vakuume lengva
1
j valdyti keiiant elektrin lauk. 17.9. mogaus smon vaizd ilaiko sekunds
dal. 17.10. Avometr reikia naudoti pagal ommetro schem ir prijungti j prie kaitinimo
silelio gal. Jei rodykl bus ties yme
tai silelis bus nutrks, o elektrodai nebus
susijung. 17.11. 6,4 IO-'3 A. 17.12. 15 IO6. 17.13. 80 nA. 17.14. 3,2 '13 A/m 2 .
17.15. 2 mm. 17.16. 3,56 IO 15 N. 17.17. 30 MV/m. 17.18. 1,36 IO"'8 J. 17.19. = 31-1016.
17.20. 4 mA. 17.21 5,9 Mm/s. 17.22. a) = 13 Mm/s; b) = 42 Mm/s. 17.23. 4,8 IO"15 J.
17.24. 300 V. 17.25. 35 kV/m. 17.26. 2,4 IO"15 J. 17.32 = 18,5 h. 17.33. Netikslus.
17.34 = 3 1 0 4 C. 17.35. 53,4 pm. 17.36. 1,1 . 17.37. 125 kW; 6,23 m 2 . 17.38. 325 A/m 2 .
17.39. 2,9 IO-7 kg/C. 17.40. 10,95 g. 17.41. 7,7 IO 5 m. 17.42. 1,4 IO"2 kg; 2,62 IO"2 kg.
17.43. 2. 17.44. Per 1,9 h. 17.45. 56 A/m 2 . 17.46. = 2 mm/s. 17.47.* 470 A/m 2 .
17.48.* = 300 h. 17.56.* 10 kart.
18. Magnetinis laukas
18.2. 4 IO 5 T. 18.3. 2,51 10-5 T. 18.4. 118 mT. 18.5. - 1,84 T. 18.6. 6,28 mN.
18.7. = 15 A. 18.8. 8,8 pWb. 18.9. 18 mWb. 18.10. 0,5 Wb. 18.11. 2,5 J. 18.12. Apie
pirmj laidinink susidaro magnetinis laukas, kurio magnetins indukcijos linijos
isidsto apskritimais pagal deins rankos taisykl. Antrasis laidininkas yra tame lauke.
Kadangi juo teka srov, tai j veikia Ampero jga F2, kurios krypt nustatome pagal
kairs rankos taisykl. 18.13. vir. 18.15. Laidai pasisuks ir pasitrauks. 18.16. Nesveikauja. 18.17. IO-15 N. 18.18.* 2,7 V. 18.19. 2,8 IO"2 m. 18.20. 5 mT. 18.21. 300 kart.
19. Elektromagnetin indukcija
19.1. Skaitytojo link. 19.2. Piet polius. 19.3. emyn. 19.4. 3 mV. 19.5. 29 cm.
19.6. 1,2 mT. 19.7 2330'. 19.8. 13 V. 19.9. 100 vij. 19.10 0,314. 19.11. 1,0 J. 19.12. 17 mH.
19.13. 2 A. 19.14. Kol grandin nutraukta, solenoidu ir ampermetru teka srovs Z1 ir I2.
Grandin nutraukus, solenoide atsiranda saviindukcijos elektrovara, kuri stengiasi

palaikyti jame tos paios krypties srov. Toji srov teks ir ampermetru, taigi jo rodykl
nukryps prieing negu bandymo pradioje pus. 19.15. Neatsiranda. 19.16. Ne; taip.
19.17. Gali bti taip. kai elektrin lauk kuria kintamas magnetinis laukas. 19.18. Kai
nutraukiama, nes tada srovs kritimo iki nulio laikas bna trumpesnis. 19.19. 4 kartus
padids. 19.20. Maitinimo altinio energija virsta vidine energija (grandin yla) ir magnetinio lauko energija. 19.21.* 0,25 mT. 19.2.* 11 m/s. 19.23.* Sumas 1,1 A.
20. Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. Kintamoji elektros srov
20.1. Dl aktyviosios varos virpesiai tampa slopinamieji, pakinta j periodas. Didjant kontro varai, didja virpesi periodas, o j slopinimas spartja. 20.2. Elektromagnetini virpesi energija realiame kontre maja; dl aktyviosios kontro varos elektromognetini virpesi energija virsta iluma ir ispinduliuojama. Kad virpesiai neslopt,
energijos nuostolius reikia kompensuoti. 20.3. 194 kHz. 20.4. 160 mA.
20.5. u = 100 cos 6280,7; i = -31,4 sin 6280,7*; 0 V; - 1 0 0 V; -31,4 mA; 0 A. 20.6. a)
2 ms; b) 2,03 H; c) i = -11,8 sin 1000; d) < 500 Hz. 20.7. a) 5 kHz; b) 0,01 H;
c) i = - 1 5 8 sin 10 ; d) 200 ps. 20.8. 63 pH. 20.9. 32 m H < L < 127 m H .
20.10. 0,11 M H z < / < 0,15 MHz. 20.11.* 15,7 Hz. 20.12.* / =
2 \j CL1L2
20.13.
Wm =
Wpl =
IFp3 =

Kondensatorius pripildytas ruio, nes = 5,97. 20.14. We = 0,25 cos 2 6280,7


0,25 sin 2 6280,7; Wp = const = 0,25 m J ; a) Wel = 0,125 mJ; Wml = 0,125 m J
0,25 mJ; b) We, = 0; Wm2 = 0,25 mJ; Wp-, = 0,25 m J ; c) Wei = 0,25 mJ; Wm3 = 0
0,25 mJ; d) We4 = 0,25 mJ; Wm4 = 0; Wp4 = 0,25 mJ.

20.15. O = B S c o s - t = BScosay; e = -BScossin


t = -BSrosin . 20.16. ElektroT
T T
varos periodas dvigubai sumas, danis ir amplitudin vert dvigubai padids.
20.17. 2,5 V; e = 2,5 sin 20. 20.18. 15,3 V. 20.19.* AT =

; = 3 C.
8 dc
20.20. = 311,1 sin314 t. 20.21. 120,2 V; 100 Hz; 0,01 s. 20.22. 10 A; 314 s"1; 50 Hz;
0,82 rad; - 2 , 7 A; 10,2 A. 20.23. 0,25 rad; 0 A; - 2 , 2 V. 20.24. 2,85 A. 20.25. 85; 0,01 s.
20.26. 12,7 ; 3,2 ; 1,6 . 20.27. 13,2 ; 52,8 ; 106 . 20.28. 27,5 ; 16,5 V; 0,729.
20.29. 4,41 A. 20.30. a) 60 V; b) 96 V; c) 113,2 V; d) 58. 20.31. a) 26,5 pF; b) 160 ;
c) 200 V. 20.32. 251,7 Hz. 20.33. 100 V. 20.34. Induktyvioji; = 1,1 kW. 20.35. 6 A; 0,651 rad;
50 Hz; 5,1 A; 8,1 A. 20.36. 0,25 rad; - 4 6 V; -8,8 A. 20.37. 12,7 A; 0,58. 20.38.* 24 A; 0,6;

20.39.* 12 A; 2,2 kW; 2,7 kW. 20.40.* 135 pF; UL = UC = 590 V. 20.41. 4 A. 20.42. 27,5 ;
16,5 V; 0,729. 20.43. 4,6 mA; 73,3 V; 146,6 V. 20.44. Perdegs. Transformatoriuje nra
trinties nuostoli. 20.45. 6,11; 144; antrins apvijos didesnis. 20.46. 2000 vij.
20.47.* Plienui kaitinti; 90. 20.48.* 78,2. 20.49. 19,8 kW; praktikai visa i galia sunaudojama nuostoliams, atsiradusiems dl transformatoriaus plieno, kompensuoti.
20.50. 104,4 V. 20.51 96,2 %. 20.52. Per 3,3 IO-4 s. 20.53. 7 IO"7 s. 20.54.* 41 km.
20.55. 3 THz. 20.56. 2,83 pF. 20.57. 315 m. 20.58. 188,4 m. 20.59. 4 kartus.
20.60. 64 kartus. 20.61. 1,9 IO8 m/s. 20.62. 1,16 ps. 20.63. 46,4 km. 20.64. Per 2,53 s.

21. viesos atspindys ir lis


21.1. 0,6 m. 21.2. 15 m. 21.3. 2,66 m. 21.4. Veidrod reikia pakreipti 75 kampu
horizont, tada viesos spinduliai kris veidrod 75 kampu ir atsispindj spinduliai bus
nukreipti vertikaliai emyn. 21.5. Veidrod reikia padti 30 arba 60 kampu horizont,
tada atsispindj spinduliai bus nukreipti horizontaliai kair arba dein. 21.6. 1 m/s.
21.7. 60 cm. 21.8.* 5 cm/s. 21.9. 1,33. 21.10. 1820'. 21.13. = 22. 21.14. Deinje pusje.
21.15. 1,35. 21.16. 1,55. 21.17. 52,6. 21.18. 10,25 cm; 14,1 cm. 21.19. 40. 21.20. a) 0,046 m;
b) 0,017 m. 21.21. 0,1 cm. 21.22. = 5,8 cm.

22. viesos sklidimas lygiagrei sieneli ploktele ir prizme. Vaizd susidarymas liuose
22.5. 1,33 D. 22.6. 0,2 m; -0,3 m. 22.7. 0,1 m; 2 m. 22.8. = 6,7 D; 15 cm; = 1,7.
22.9. 0,2 m. 22.10. 8 cm. 22.11. = 20 D. 22.12. 32 cm; 4 kartus padidintas. 22.13. 12 cm.
22.15. 10,25 cm; 14,1 cm. 22.17. 4,5 cm. 22.18. Prizm pagaminta i mediagos, kurios
lio rodiklis = 1,83. 22.19. 90. 22.20. 42. 22.21. = 1,7. 22.22. -1,4 m"1. 22.23. = 33 cm
atstumu. 22.24. = 9; 19. 22.25. 3420'. 22.26.* = IO0IO'.

23. viesos reikiniai


23.3. Nuo 7,5 IO 7 m iki 4 IO"7 m. 23.4. alias stiklas praleidia tik alius spindulius,
visus kitus sugeria, o raudonas raalas sugeria alius spindulius, todl atrodo juodas.
23.6. a) Taip; b) ne. 23.9. a ir b atveju. 23.13. 2 IO6. 23.14. = 316 pm. 23.15. - 220 Mm/s.
23.17. Maksimum. 23.18. Susilpnja; sustiprja; susilpnja. 23.19.* = 0,3 mm.

23.20.* 457 nm. 23.21.* Pirmoji - 2 - kart storesn u antrj. 23.22. 5 pm. 23.23. 873 nm.
m

23.24. = 520 nm. 23.25.* 653 nm.

24. viesos spinduliuote (emisija) ir sugertis (absorbcija)


24.2. = 4 IO"19 J. 24.3. 1,9 karto. 24.4. = 53. 24.5. = 6. 24.6. IO19. 24.7.* 41 kV.
24.8. b) 8 A; c) nepakis. 24.10. = 0,1 %. 24.14. 1,7 eV; 3,1 eV. 24.15. 2,3 IO"19 J.
24.16. 9,7 IO14 Hz; 310 nm; nesukelia. 24.17. 5 IO"19 J; 2,6 IO"19 J. 24.18. = 2 IO 7 m.
24.19. Rengeno spinduliams; regimiesiems spinduliams; radijo bangoms. 24.20. 4000
kart. 24.21. 2,586 IO"19 J; 1,657 10~14 J; 4 IO20; = 6 IO15. 24.22. 6,62 IO"26 J;
1,51 IO26. 24.23. 180 nm. 24.24. 7,27 IO"8 A. 24.25.* 48 000 K. 24.26.* 3,15 10" K/s.
24.27. = 4 IO"36 kg. 24.28. 8,8 IO"34 kg. 24.29. 2,5 IO 12 m; 1,2 IO20 Hz.
24.30. 1,1 IO"27 kgm/s; 3,7 IO-36 kg. 24.31. 2 IO"27 kgm/s. 24.32. 1,4 km/s.
24.33. 4 IO-11 m; 7,5 IO18 Hz. 24.34. Iki 2,23 V. 24.35. Iki 1,71 V. 24.36. = 4,6 pPa.
24.37. = 2 IO"9 kgm/s; 1,3 IO"5 Pa. 24.38. 4 IO"9 N; 2 IO18. 24.39.* 2,03 pPa.
24.40. 5,3 pPa. 24.41. 6,62 10~32 m. 24.42. 8,6 IO 3 nm. 24.43. 2,86 10 14 m.
24.49.* 3,87 IO26 J; 4,3 IO9 kg. 24.50. 0,27 pm. 24.51. = 2,24 IO6 m/s; = 280 kart
didesnis. 24.52.* = 16. 24.53. = 2 IO 18 J. 24.54. 6,62 IO"7 m. 24.55. Oranin spalva;
605,8 nm. 24.56. Raudonos spalvos. 24.59. = 4 IO"19 J. 24.60.* = 2,2 IO6 m/s;
= 0,9 IO23 m/s2. 24.61.* a) 6,5 IO15 Hz; = 1,52 IO 16 s; b) 8,3 IO14 Hz; = 1,2 IO"15 s.
24.62. 4 kartus. 24.63.* Pirmojoje; 137 kartus. 24.64 -1,53 eV. 24.65. Sugertas kvantas
didesnis u ispinduliuotus. 24.67. a) = 122 nm; b) 658 nm; c) 1837 nm. 24.68. = 5,4 karto.
24.69. 3,65 IO"7 m. 24.70.* = 5. 24.71. = 1,5 IO6 m/s. 24.72.* I treiosios. 24.75. 1 pm.
24.76. 4000 km/s; 36,8 IO"25 kgm/s. 24.77. 2,34 eV. 24.78. 265 nm. 24.79. Nesusidarys.
24.80. 2,13 IO"19 J. 24.81. 2,13 eV; 5,82 nm. 24.82. 620 km/s. 24.83. 367 nm. 24.84. 223 nm.
24.85. 620 km/s. 24.86.* Cezis, nes A = 2,84 IO 19 J. 24.89.* 1,4 V. 24.90.* 5,9 IO8 N.

25. Atomo ir branduolio fizika


Z Z,e 2
25.5. 3. 25.7. Ultravioletinius; infraraudonuosius. 25.15. r =;
2 5 . 1 6 . - ^ 1 0 0 % ;

19,9%.

r = 0,27 pm.

25.21. 58,2 M e V 25.22. Negali. 25.23. ' 2 C stab,-

lesnis, nes didesn jo savitoji ryio energija. 25.24. 14,4 MeV. 25.25. 8,15 MeV.
25.26. 27 Al + 4 H e > ,"P + ,[; - 3 MeV (kad vykt reakcija, daleli energija turi bti
didesn negu 3 MeV). 25.28. 3,3 102 H z . 25.29. a) Sugeriama; b) iskiriama; c) sugeriama. 25.30. 28 MeV. 25.31.* Rn branduolio ir dalels bendra kinetin energija
WRN + WHE = ( M R a - MRN - MHJc2. Remdamiesijudesio kiekio tverms dsniu, gauname:
I ia WRn =

"---

RN

^HE

2
M
" R n i(M
^ R a -M^ R n -MMHe)CV

MRN
w

= 0 , 1 MeV;

MHE
M e V

25 n

Ru +

= m- ( 1 - 2 T).

M si

25.33. Per 64,5 paros. 25.34. N 1 = . N ( 1 - 2 ) ; N, = 2100. 25.35. T =


r

25.36. t = TXog1

100

100-/7

4 5 . JQ15.

; / = 200 met.
25.37. T =
4

^ ;
N11
Iog2
N11-N1

Iog2 n

T= 10 par.
4

N r mW
PMft
J
25.38. ^ = V2. 25.39. P =
; 949 MW. 25.40. m =
-\ 3,4 kg. 25.41.
N
Mft
WR\
liai. 25.42. W = Mec2 + WK; 1 MeV. 25.43. W= 2M e c 2 ; 1,02 MeV.
25.44. Wk = h f - ImeC2-, 3,9 MeV.

; T= 3 h.

15

N branduo-

PRIEDAI
Pagrindins konstantos
Elementarusis elektros krvis
(elektrono krvio modulis)
Elektrono rimties mas
Protono rimties mas
Neutrono rimties mas
viesos greitis vakuume
Garso greitis ore (0 C)
Gravitacijos konstanta
Laisvojo kritimo pagreitis
Normalus atmosferos slgis

e
me
mP
mn
c
G
g
Po

Kulono dsnio konstanta

Elektrin konstanta
Magnetin konstanta

Avogadro skaiius
Bolcmano konstanta
Rydbrgo konstanta
Sauls konstanta
Vyno konstanta

9 IO9 Nm 2 /C 2
8,854 ICH2 F/m
1,257 10- H/m
6,626 IO-34Js = 4,136 IO 15 eVs

s*
II
M-,
s

Planko konstanta

= 4
Al 0

1,602 IO-19 C
9,1095 IO"31 kg = 0,000548 u
1,6726 IO"27 kg = 1,00728 u
1,6749 IO"27 kg = 1,00866 u
2,9979 IOs m/s
331 m/s
6,672 IO"11 Nm 2 /kg 2
9,81 m/s2
1,01 IO5 Pa

1,0546 IO-34Js = <,586 IO"16 eVs

k
R

6,022 IO23 mok 1


1,3807 IO"23 J/K = 8,617 IO"1 eV/K
3,28 IO15 Hz

Jc
b

1,1 IO7 m"1


1370 J/(m 2 s)
29 IO"4 mK

Pagrindini konstant ivestiniai dydiai


Rimties energija
elektrono

Eq = mc2
8,187 IO 14 J = 0,511 MeV

protono

1,503 IO 10 J = 938,26 MeV

neutrono
Mass ir energijos sryio
koeficientas
Elektrono krvio
ir mass santykis

1,505 IO 10 J = 939,55 MeV


8,9874 IO16 J/kg = 931,5 MeV/u

Faradjaus skaiius

C2 = Z
m
\e\
me
F = \e\NA

9,648 IO4 C/mol

Universalioji duj konstanta

R = kNA

8,314 J/(mol K)

1,759 IO11 C/kg

Kai kurty matavimo vienet sryis


Angstremas

I A =IO"10 m

Mass atominis vienetas

1 u = 1,66 IO"27 kg

Fizikin atmosfera

1 atm = 1,01 IO5 Pa

Gyvsidabrio stulpelio milimetras

1 mmHg =133 Pa

Elektronvoltas

1 eV = 1,6 IO"19 J

Kalorija
Arklio galia

1 cal = 4,1,9 J
1 AG = 735,5 W

Astronominis vienetas

1 AU = 150 IO9 m

viesmetis

1 Iy 9,5 IO15 m

inios apie Saul, em ir Mnul


Sauls spindulys, m
Sauls mas, kg
Vidutinis ems spindulys, m
ems mas, kg
ems apsisukimo apie savo a periodas
Laisvojo kritimo pagreitis
(Paryiaus platumoje, jros lygyje), m/s2
Normalus atmosferos slgis, Pa
Oro molio mas, kg/mol
Vidutinis nuotolis nuo ems iki Sauls, m
Mnulio spindulys, m
Mnulio mas, kg
Mnulio apsisukimo aplink em periodas
Laisvojo kritimo pagreitis Mnulio paviriuje, m/s2
Vidutinis nuotolis nuo ems iki Mnulio, m

6,96 IO8
1,99 IO30
6,371 IO6
5,976 IO24
23 h 56 min
9,80665
101 325
29 IO"3
1,496 IO11
1,737 IO6
7,35 IO22
27 paros
1,623
3,844 IO8

Kartotini ir dalini vienet priedliai


eksa-

IO18

deci-

-1

peta-

IO15

centi-

10_:

tera-

IO12

mili-

IO-3

giga-

10"

mikro-

IO h

mega-

IO6

nano-

kilo-

IO3

piko-

hekto-

IO2

deka-

da

IO1

IO-4
IO-12

femto-

P
f

ato-

IO-18

IO-15

Graik abcl
A

alfa

jota

Pp

beta

KN

sigma

gama

lambda

tau

delta

M p

mi

ypsilon

epsilon

N v

ni

fi

dzeta

ksi

eta

omikron

chi

teta

Pi

omega

psi

Pagrindini fizikini dydi lentels


I. Kai kuri mediag tankis
p, IO3 kg/m1

Mediaga
Kietosios
Akmens anglys
Alavas
Aliuminis
Auksas
Cinkas
Chromas
Deimantas
Ebonitas
Geleis, plienas
Germanis
Gintaras
Grafitas
Kamtis
Ketus
Konstantanas
Ledas (0 C)
Malkos (puins)
Manganinas

m e d i a g o s , kai

1,2
7,8
2,1
1
5,32
0,24
7,4
8,9
0,9
0,5
8,5
kai

temperatra

0,92
0,92
0,79
0,71
0,7

^normaliomis

2( C
8,3
8,8
8,9
0,9
21,5
1,8
2,3
10,5
0,3
2,5
11,4
18,7
2,1
2,2
8,9
19,3
8,5
2,8

20 0 C

Gyvsidabris (0 0 C)
Glicerinas
Nafta
Terpentinas
Vanduo
Vario sulfatas (sotusis)
ibalas

0,91

Dujos

temperatra

Nichromas
Nikelinas
Nikelis
Parafinas
Platina
Plyta
Porcelianas
Sidabras
Sniegas
Stiklas (lang)
vinas
Uranas
Valgomoji druska
Vario sulfatas
Varis
Volframas
alvaris
rutis

1,4
7,3
2,7
19,3
7,1
7,2
3,5

Skysiai,
Aliejus
Alyva (mineralin,
transformatorin)
Alyv aliejus
Etilo alkoholis
Etilo eteris
Benzinas

p, IO3 kg/m3

Mediaga

13,6
1,26
0,8
0,87
1,0
1,15
0,8

slygomis)

Argonas

1,78 IO 3

Kseonas

5,85 IO"3

Azotas

1,25 IO-3

Metanas

Chloras

3,21 - 3

Neonas

0,72 IO"3
0,90 IO 3

Deguonis

1,43 IO"3

Oras

Helis

0,18 IO-3
3,74 IO 3

vytiniosios dujos

1,29 IO 3
0,73 IO-3

Vandenilis

0,09 IO-3

Rriptonas

II. Kai kurty mediagy savitoji iluma


c, IO3 J/(kg K)

Mediaga

Kietosios
Alavas
Aliuminis
Auksas
Cinkas
Ketus (pilkasis)
Ledas
Medis
Naftalinas

c, Ifr1 J/(kK K)

Mediaga
mediagos

0,233
0,92
0,125
0,38
0,55
2,09
2,7
1,3

Parafinas
Plienas, geleis
Plyta
Sidabras
Stiklas
vinas
Varis
alvaris

3,2
0,46
0,75
0,25
0,84
0,13
0,38
0,38

Skysiai
Alyva (mineralin)
Etilo alkoholis
Geleis (skysta)
Gyvsidabris

Glicerinas
Transformatorin alyva
Vanduo
ibalas

2,1
2,43
0,83
0,125
Dujos

Amoniakas
Anglies dioksidas
Azotas
Deguonis

(kai

slgis

2,1
0,83

LO
0,92

2,43
2,093
4,2
2,14

pastovus)

Helis
Oras
Vandenilis
Vandens garai

5,2
1,0
14,3
2,2

Mediaga

q, MJ/kg

III. Kai kurty rsty kuro degimo iluma


Mediaga

q, MJ/kg
I
Kietasis

Akmens anglys
marks A - I
marks A-II
Durps

20,5
30,3
15

kuras
Koksas
Malkos (sausos)
Medio anglys
Parakas

Skystasis
Benzinas
Dyzelinis kuras
Etilo alkoholis
Dujinis
Gamtins dujos
Generatorins dujos

46
42
27
kuras
35,5
5,5

30,3
8,3
29,7
3,0

kuras

Mazutas
Nafta
ibalas
(Im3 n o r m a l i o m i s

40
43
43,1
slygomis)

Koksavimo dujos
vytiniosios dujos

16,4
21

IV. Kai kuri mediag virimo takas ir savitoji garavimo iluma


Mediaga

tyir, 0 C (kai slgis normalus)

L, MJ/kg

Acetonas
Amoniakas
Benzinas
Etilo alkoholis
Etilo eteris
Geleis (skysta)
Gyvsidabris
Oras
Vanduo
Vanduo (sunkusis)

56,2
-33,4
150
78
35
3050
357
-192
100
101,43

0,52
1,37
0,3
0,857
0,352
0,06
0,29
0,21
2,26
2,06

V. Kai kuri mediag lydymosi temperatra ir savitoji lydymosi iluma


Mediaga

Alavas
Aliuminis
Auksas
Geleis
Ketus (pilkasis)
Ledas
Naftalinas
Plienas
Sidabras
vinas
Varis
Volframas

232
659
1064
1530
1150
0
80
1400
960
327
1083
3410

^kj/kg

58
380
66
270
97
335
151
210
88
25
180
26

VI. Kai kuri skysi paviriaus tempimo koeficientas, kai temperatra 20 C


Skystis

, IO-2 N/m

Skystis

, IO-2 N/m

Acetonas
Benzinas
Etilo alkoholis
Gyvsidabris
Glicerinas
Muilo tirpalas

2,4
2,9
2,2
47,0
5,9
4,0

Nafta
Plienas
Terpentinas
Vanduo
Vario sulfatas
ibalas

3,0
4,6
2,7
7,2
7,4
2,4

VII. Kai kurty mediag tempimo stiprumo riba ost ir tamprumo modulis f
Mediaga

Oa, MPa

E, GPa

Alavas
Aliuminis
Betonas
Ketus
Medis
Plienas
Plyta
Sidabras
vinas
Varis
alvaris

20
100

50
70
20
90
10
200
28
80
15
120
110

500
140
15
400

VIII. Soij vandens gar tankis ir slgis vairiose temperatrose


t, C

p, 10-'
kg/m3

p, mm Hg p, IO Pa

t, C

p, IO 3
kg/m3

-10
-5
-4
-3
-2
-1
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16

2,14
3,24
3,51
3,81
4,13
4,47
4,8
5,2
5,6
6,0
6,4
6,8
7,3
7,8
8,3
8,8
9,4
10,0
10,7
11,4
12,1
12,8
13,6

1,95
3,01
3,28
3,57
3,88
4,22
4,6
4,9
5,3
5,7
6,1
6,6
7,0
7,5
8,0
8,6
9,2
9,8
10,5
11,2
12,0
12,8
13,6

17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
40
50
60
80
100
120
160
200

14,5
15,4
16,3
17,3
18,3
19,4
20,6
21,8
23,0
24,4
25,8
27,2
28,7
30,3
51,2
83,0
130,0
293,0
598,0
1123,0
3259,0
7763,0

0,26
0,40
0,44
0,48
0,52
0,56
0,61
0,65
0,71
0,76
0,81
0,88
0,93
1,0
1,07
1,15
1,23
1,31
1,40
1,49
1,60
1,71
1,81

p, mm Hg p, IO Pa

14,5
15,5
16,5
17,5
18,7
19,8
21,1
22,4
23,8
25,2
26,7
28,4
30,0
31,8
55,3
92,5
149,4
355,1
760,0
1489,0
4636,0
11661,0

1,93
2,07
2,20
2,33
2,49
2,64
2,81
2,99
3,17
3,36
3,56
3,79
4,00
4,24
7,37
12,33
19,92
47,33
101,31
198,48
617,98
15544,41

IX. Psichrometrin lentel


Sausojo ir J rgnoj termometro rodmen skirtumas, C

Sausojo
termometro
rodmenys, 0 C

0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25

100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100

28
32
35
39
42
45
47
49
51
53
54
56
57
59
60
61
62
64
64
65
66
67
68
69
69
70

11
16
20
24
28
32
35
37
40
42
44
46
48
49
51
52
54
55
56
58
59
60
61
61
62
63

10
14
19
23
26
28
31
34
36
38
40
42
44
45
47
48
50
51
52
54
55
56
57

6
10
14
18
21
24
26
29
31
33
36
37
39
41
43
44
46
47
48
49
50

7
11
14
17
20
23
25
27
30
32
34
35
37
39
40
42
43
44

J l

11

'

SantytLin drgm. %
82
83
84
84
85
86
86
87
87
88
88
88
89
89
90
90
90
90
91
91
91
91
92
92
92
92

63
65
68
69
70
72
73
74
75
76
76
77
78
79
79
80
81
81
82
82
83
83
83
84
84
84

45
48
51
54
56
58
60
61
63
64
65
66
68
69
70
71
71
72
73
74
74
75
76
76
77
77

4
8
11
14
17
20
22
24
26
29
30
32
34
36
37
38

6
9
12
15
27
20
22
24
26
28
30
31
33

X . Kai kurty mediag ilgjimo koeficientas


Mediaga

, 10 ' k

Alavas
Aliuminis
Auksas
Cinkas
Invaras
Ketus
Nikelis

2,1
2,3
1,4
2,9
0,06
1,0
1,28

Mediaga

a, IO-5 K 1

Platina
Plienas, geleis
Stiklas
vinas
Varis
Volframas
alvaris

0,9
1,2
0,9
2,9
1,7
0,4
1,9

5
8
10
13
15
18
20
22
24
26
27

XI. Kai kurty mediag trio pltimosi koeficientas


Mediaga

, -

Mediaga

, Kr'

Acetonas
Alyva
(transformatorin)
Benzinas
Etilo alkoholis
Gyvsidabris

,2 IO"3

Glicerinas

5,0 IO"4

Nafta
Sieros rgtis
Vanduo (0 0 C)
ibalas

1,0
5,7
1,8
1,0

6,0
1,0
1,1
1,8

"4
IO"3
IO"3
IO"4

IO 3
IO-4
IO"4
IO 3

XII. Kai kurty mediag dielektrin skvarba


Mediaga

Mediaga

Alyva
Benzinas
Ebonitas
Gintaras
Glicerinas
Organinis
stiklas
Parafinas

2,5
2,3
2,7
2,8
39

Parafinuotas
popierius
Stiklas
Vakas
Vanduo (20 0 C)
Vanduo (0 C)
rutis
ibalas

2,0
6 (5-10)
5,8
81
88
6
2,1

3,3
2,2

XIII. Kai kurty mediag savitoji vara, kai temperatra 20 C


Mediaga

, L"*

Mediaga

, Ifr"8 m

Aliuminis
Fechralis
Geleis
Konstantanas
Manganinas
Nichromas
Nikelinas

2,7
110
9,9
47
39
105
42

Plienas
Sidabras
Sieros rgtis (10 %)
vinas
Varis
Volframas
alvaris

12
1,6
2 600 000
21
1,68
5,5
7

XIV. ai kuri mediag temperatrinis varos koeficientas


Mediaga

K 1

Mediaga

a, K 1

Aliuminis
Cinkas
Fechralis
Konstantanas
Manganinas
Nichromas
Nikelinas

0.0042
0,004
0,0002
0,000005
0,000008
0,0002
0,0001

Platina
Plienas
Sidabras
vinas
Varis
Volframas
alvaris

0,004
0,006
0,004
0,0037
0,006
0,005
0,001

XV. Kai kuri mediag elektrocheminis ekvivalentas


6

Mediaga

k, IO- kg/C

Mediaga

k, 10- kg/C

Aliuminis
Chloras
Chromas
Cinkas
Deguonis

0,093
0,367
0,18
0,34
0,0829

Kalis
Nikelis
Sidabras
Vandenilis
Varis

0,405
0,304
1,12
0,0104
0,33

XVI. Elektrono ilaisvinimo i kai kuri mediag darbas


Mediaga

A, eV

Mediaga

A, eV

Bario oksidas
Cezis
Cinkas
Kadmis
Kalis
Litis

1,0
1,9
3,74
4,08
2,2
2,4

Nikelis
Platina
Sidabras
Varis
Volframas

4,84
5,3
4,3
4,5
4,5

Mediaga

Kedr aliejus
Kvarcas
Ledas
Oras
Stiklas
Vanduo

1,52
1,54
1,31
1,00029
1,6
1,33

XVII. Kai kuri mediag lio rodiklis


Mediaga

Anglies disulfatas
Akmens druska
Cukrus
Deimantas
Etilo alkoholis
Glicerinas

1,63
1,54
1,56
2,4
1,36
1,47

[pi

'

XVIII. Kai kurty element izotop santykin atomin mas


Mediaga

Simbolis

Mediaga

Simbolis

Vandenilis

!H

1,00783

Deguonis

16

?H

2,01410

17

;H

3,01605

Fluoras

IOp
9 r

18,99843

3,01603

Neonas

SNe

19,99244

He

4,00260

Aliuminis

13

Al

26,98153

6,01513

Fosforas

30 P
15 r

29,97867

40

39,97542

55,95769

Helis

Litis

Berilis

Boras

^Li

O
w

15,99491

16,99913

7,01601

Kalcis

IBe

7,01916

Kobaltas

27

"Be

8,00531

Gyvsidabris

^Hg

200,02800

9,01505

Radonas

S 2 Rn

222,01922
226,02435

20

10,01294

Radis

226

"

11,00930

Uranas

235 T j
92

235,04299

12,00000

238 T J
u
92

238,05006

13,00335

239
92

239,05122

14,00307

239

Pu

239,05122

13
6

'4N

Plutonis

88

RK ad

94 U

XIX. Mediag trinties koeficientas


G u m a beton
Medis med
O d a ket
Plienas led
Plienas plien

ILi

Anglis

Azotas

0,75
0,25
0,56
0,02
0,20

XX. Kamp nuo 0 iki 90 sinus ir tangent veri lentel


LaipsSinusai
niai

TaagCBtai

LaipsSinasai
niai

Tangentai

LaipsSinusai
niai

Tsingentai

0,0000

0,0000

31

0,5150

0,6009

61

0,8746

1,804

0,0175

0,0175

32

0,5299

0.6249

62

0,8829

1,881

0,0349

0,0349

33

0,5446

0.6494

63

0,8910

1,963

0,0523

0,0524

34

0,5592

0.6745

64

0,8988

2,050

0,0698

0,0699

35

0,5736

0.7002

65

0,9063

2,145

0,0872

0,0875

36

0,5878

0.7265

66

0,9135

2,246

0,1045

0,1051

37

0,6018

0.7536

67

0,9205

2,356

0,1219

0,1228

38

0,6157

0.7813

68

0,9272

2,475

0,1392

0,1405

39

0,6293

0,8098

69

0,9336

2,605

0,1564

0,1584

40

0.6428

0,8391

70

0,9397

2,747

10

0,1736

0,1763

41

0.6561

0,8693

71

0,9455

2,904

11

0,1908

0,1944

42

0.6691

0,9004

72

0,9511

3,078

12

0,2079

0,2126

43

0,6820

0,9325

73

0,9563

3,271

13

0,2250

0,2309

44

0,6947

0,9657

74

0,9613

3,487

14

0,2419

0.2493

45

0,7071

1,0000

75

0,9659

3,732

15

0,2588

0,2679

46

0,7193

1,036

76

0,9703

4,011

16

0,2756

0,2867

47

0,7314

1,072

77

0,9744

4,331

17

0,2924

0,3057

48

0,7431

1,111

78

0,9781

4,705

18

0,3090

0,3249

49

0,7547

1,150

79

0,9816

5,145

19

0,3256

0,3443

50

0,7660

1,192

80

0,9848

5,671

20

0,3420

0,3640

51

0,7771

1,235

81

0,9877

6,314

21

03584

0,3839

52

0,7880

1,280

82

0,9903

7,115

22

0,3746

0,4040

53

0,7986

1,327

83

0,9925

8,144

23

0,3907

0,4245

54

0,8090

1,376

84

0,9945

9,514

24

0,4067

0,4452

55

0,8192

1,428

85

0,9962

11,43

25

0,4226

0,4663

56

0,8290

1,483

86

0,9976

14,30

26

0,4384

0,4877

57

0,8387

1,540

87

0,9986

19,08

27

0,4540

0,5095

58

0,8480

1,600

88

0,9994

28,64

28

0,4695

0,5317

59

0,8572

1,664

89

0,9998

57,29

29

0,4848

0,5543

60

0,8660

1,732

90

1,000

OO

30

0,5000

0,5774

Naudota literatra
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.

Ambrasas V Fizikos pagrindai. K.: viesa, 1990.


Dobson K., Grace D., Lovett D. Fizika X I - X I I klasei, 1, 2 d. V.: Alma littera. 2001-2002.
Evenik E., amaas S. Fizikos kontroliniai darbai VII-XII klasei. K.: viesa. 1992.
Hagen T., Grosvold L. Integruot gamtos ir aplinkos moksl vadovlis vilgsnis gamt ir
aplink". V.: Alma littera, 2002.
Jakutis S., Jonaitis H., Martiius J. Pocius V., a J. Olimpiadinis fizikos udavinynas. K.:
viesa, 1976.
Jakutis S., Jonaviius A. ir kt. Fizikos udavinynas X-XII. K.: viesa, 1994.
Kabardinas O. Fizika. Informacin mediaga. K.: viesa, 1988.
Ramanauskas Z. Fizikos vadovlio naudojimas IX klasje. V.: PMTI, 1985.
Vias S. Fizikos udavinynas XI-XII. K.: viesa, 2000.
. ., . ., B. ., . .
. M.: , 1976.
H. . . M.: , 1982.
. . : . X-XI . M.: , 2005.

P E R I O D I N

ELE

GRUPS
IA

SANTYKINE ATOMINE MASE


OKSIDACIJOS LAIPSNIS

SIMBOLIS

VANDENIUS

IIA
2

6,941

>,01218

Li

Be

PAVADINIMAS
ATOMINIS SKAIIUS

22,98977

M 3

C
Q
O

P E R E I N A M I E J I

Na+ Mg

IIIB

IVB

VB

VIB
6

E L E M

VIIB

VIIIB

39,0983

KALIS
19
85,4678

Ca
I

KALCIS
20

TITANAS
22

87,62

Rb

Sr

STRONCIS

132,905

137,33

Ra
RADIS
88

Zr Nb Mo Tc: Ru Rh
MOLIBDENAS
42
178,49

La-Lu

VOLFRAMAS
74

(261)

!62)

(263)

Rf

Db

89-103

' v.

La

Sg

RODIS
45

190,2

Ir
(268)

(277)

(264)

Bh Hs Mt

SIBORGIS
106

BORIS
107

140,908

144,24

HASIS

MEITNERIS
109

108

"S.

140,12

Ce" Pr

(227.)

Ac+3
*4

(145)

150,36

Nd Pm Sm

CERIS
58

PRAZEODIMIS
'59

NEODIMIS
60

PROMET1S
61

SAMARIS
62

232,038

231,036

238,029

237,048

(244)

Th- Pa"

AKTINIS
89
V.

RTENIS
44

W Re: Os

Ta
TANTALAS
73

REZERFORDIS

TECHNECIS
43

183,85

Hf

LANTANAS
57

AKTINOIDAI

180,948

HAFNIS
72

Ac-Lr

138,906

LANTANOIDAI

(98)

ITRIS
39

<223)

Fr

CHROMAS
24

Ba

FRANCIS
87

VANADIS
23
92,9064

Co1

Cr Mni Fe

Ti:

SKANDIS
21

RUBIDIS

Cs

Sc

TORIS
90

PROTAKTINIS
91

I J I
URANAS
92

Np| PuI
NEPTNIS
93

PLUTONIS
94

M E N T

L E N T E L
GRUPS
VIIIA
18
4,00260

IIIA

IVA

13

14

10,81

12,0111

B
E N T

I
10

I
IB

IIB

11

12

63,546

58,69

BORAS
5

ANGLIS
6

26,98154

28,0855

+4

69,72

65,39

Ni" Cu Zn

16

17

14,006" _

15,9994

18,998403

20,179

Nl

AZOTAS +5
7

DEGUONIS
8

FLUORAS
9

32,06

35,453

+3

1197376

Pi S

SIUCIS
14

FOSFORAS
15

72,59

74,9216

Neo

CINKAS
30

GALIS
31

GERMANIS
32

106,42

107,868

112,41

114,82

118,71

39,948

Cll Ar 3

+7
CHLORAS
17

SIERA
16

79,904

78,96

ARGONAS
18
83,80

ARSENAS
33

SELENAS
34

BROMAS
35

KRIPTONAS
36

121,75

127,60

126,905

131,29

Sn- Sb Tel

Pd* Ag Cd

In

PALADIS
46

KADMIS
48

INDIS
49

ALAVAS
50

STIBIS

T E L O RAS
52

JODAS
53

KSENONAS
54

200,59

204,383

207,2

208,980

(209)

(210)

(222)

I I I 195,08

P t

196,967

"

+7

Au Hg s Tl Pb- Bi" Po" At

PLATINA
78

AUKSAS
79

GYVSIDABRIS
80

(281)

(263)

(285)

TALIS
81

VINAS
82

BISMUTAS
83

POLONIS
84

ASTATAS
85

Rno

RENTGENIS
111

112

114

157,25

158,925

162^0

164,930

EUROPIS
63

GADOIJNIS
64

TERBIS
65

DISPROZIS
66

HOLMIS

(243)

(247)

(247)

(251)

(25

168,934

167,26

173,04

174,967

* Eu- Gd Tb" Dy Ha Er Tm Yb" Lu3


3

Aml Cm Bk" Cf
AMERICIS
95

KIURIS
96

(289)

MASS SKLIAUSTELIUOSE - B E N D R A PATVARI I Z O T O P MAS

151,96

RADONAS
86

Ds Rg

DARMTATIS
110

N ' NEONAS
10

Ga Ge- Asil Se s Brii Kr" 4

VARIS

SIDABRAS
47

NIKELIS
28

VIIA

HEUS
2

15

Al- Si
ALIUMINIS
13

VIA

VA

Heo

BERKLIS
97

KALIFORNIS
98

ERBIS
68

TULIS
69

ITERBIS
70

LIUTECIS
71

(257)

(258)

(259)

(262)

Es Fm Md No
EINTEINIS
99

FERMIS
100

MENDELEVIS
101

NOBELIS
102

Lr
LORENSIS
103

Palubinskien, Vanda
Pal56
Fizikos udavinynas XI-XII klasei: suaugusij ir savarankikam mokymuisi
/ Vanda Palubinskien. - Kaunas: viesa, 2008. - 293 p.: iliustr.
Kn. taip pat: Udavini atsakymai: p. 266-278. - Priedai: p. 279-290. - Bibliogr., 291.
ISBN 978-5-430-05160-0
is udavinynas papildo tos paios autors parengt fizikos vadovl X I - X I I klasei, skirt
suaugusij ir savarankikam mokymuisi. Jame pateikiama per 200 isprst ir isamiai paaikint
udavini pavyzdi ir daugiau nei 1080 nevienodo sunkumo ir vairi ri (kokybini, eksperimentini. grafini, skaiiavimo ir t. t.) neisprst udavini.
Knygos pabaigoje yra vairs priedai: pagrindins svokos, konstantos ir j ivestiniai dydiai,
fizikini dydiu lentels. Be to, pateikiami udavini atsakymai.
Nors udavinynas skiriamas suaugusij ir savarankikam mokymuisi, jame pateikiama
mediaga visikai atitinka bendrojo lavinimo vidurins mokyklos fizikos program. Jis pravers
visiems, kurie rengiasi fizikos egzaminui, olimpiadai ar tiesiog nori geriau imokti sprsti fizikos
udavinius.
U D K 53(075.3)

Vanda Palubinskien
FIZIKOS UDAVINYNAS XI-XII Masei
Suaugusij ir savarankikam mokymuisi
Dailinink Lina Rusien
Redaktor Ehyra
Zurauskien
Virelis Rtos Deltuvaits
Tir. 1000 egz. Leid. Nr. 16671. Usak. Nr. 1271.
Udaroji akcin bendrov leidykla viesa", E. Oekiens g. 10, LT-44252 Kaunas.
EI. p. mail@sviesa.lt
Interneto puslapis http://www.sviesa.lt
Spausdino AB spaustuv Aura", Vytauto pr. 23, LT-44352 Kaunas.
Sutartin kaina

is udavinynas papildo tos paios autors parengt fizikos vadovl


Xl-Xll klasei, skirt suaugusij ir savarankikam mokymuisi. Jame
pateikiama per 200 isprst ir isamiai paaikint udavini pavyzdi
ir daugiau nei 1080 nevienodo sunkumo, vairi ri (kokybini,
eksperimentini, grafini, skaiiavimo ir 1.1.) neisprst udavini.
Kaip ir vadovlis, visi udaviniai suskirstyti 25 skyrius, kuri kiekvieno
pradioje yra trumpa teorini ini santrauka, pagrindins formuls.
Knygos pabaigoje pateikiami vairs priedai: pagrindins svokos,
konstantos ir j ivestiniai dydiai, fizikini dydi lentels. Be to, yra
udavini atsakymai.
Nors udavinynas skiriamas suaugusij ir savarankikam
mokymuisi, jame pateikiama mediaga visikai atitinka bendrojo
lavinimo vidurins mokyklos fizikos program. Jis pravers visiems,
kurie rengiasi fizikos egzaminui, olimpiadai ar tiesiog nori geriau imokti
sprsti fizikos udavinius.

ISBN 9 7 8 - 5 - 4 3 0 - 0 5 1 6 0 - 0

Tapkite Knyg klubo nariu!

N e m o k a m a s knyg katalogas kiekvien ketvirt


Naujausios ir populiariausios knygos
Ypatingi pasilymai
Knyg pristatymas j namus, darboviet ar pat

Informacijos teiraukits n e m o k a m u tel. 8 800 20022


www.knyguklubas.lt