Está en la página 1de 13

PASAULIO IR LIETUVOS GYVENTOJAI

7.1 Kaip pasiskirstę pasaulio gyventojai

(Gyventojų pasiskirstymas)

Gyventojų tankumas – rodiklis, kuris atspindi, kiek žmonių gyvena 1 km2.


~ Jeigu visi pasaulio žmonės tolygiai pasiskirstytų Žemės sausumos paviršiuje, vidutinis gyventojų tankumas būtų 48
žm./km2.
 Dabar pasaulyje gyvena daugiau kaip 6,5 mlrd. gyventojų. Visai negyvenamos teritorijos dabar apima apie 15% sausumos
ploto. Labai tankiai gyvenama Olandijoje, Japonijoje. Kadangi šiose šalyse gyvybiškai trūksta erdvės, jūroje supilama
dirbtinės sausumos plotų ir sukuriamos sąlygos žmonėms gyventi.
• Žemėlapiuose gyventojų pasiskirstymas vaizduojamas dviem būdais:
1. Taškais (kiekvienas taškas atitinka tam tikrą žmonių skaičių. Toks žemėlapis padeda labai greitai nustatyti tankiausiai
gyvenamas Žemės sritis.)
2. Skirtingo sodrumo spalvomis (Nagrinėjant tokį žemėlapį, susidaro klaidingas įspūdis, kad kiekvienos šalies
teritorijoje gyventojai pasiskirstę tolygiai. Šis vaizdavimo būdas nerodo tikslaus gyventojų pasiskirstymo konkrečioje
valstybėje.)

(Gyventojų tankumas)
1
• Gamtiniai veiksniai – veiksniai (reljefas, klimatas, augalija, dirvožemiai), nuo kurių priklauso netolygus gyventojų
pasiskirstymas ir tankumas Žemėje.
• Visuomeniniai veiksniai – ekonominės bei socialinės sąlygos, turintčios įtakos gyventojų pasiskirstymui.
~ Pirmosios civilizacijos kūrėsi ir klestėjo ten, kur buvo palankiausios sąlygos gyventi ir užsiimti žemdirbyste. Atšiauriose ir
atkampiose teritorijose žmonių pagausėjo tik pastaruoju metu, nes šiuose kraštuose yra daug naftos ir kitų svarbių išteklių.
Žmonės dirba naftos verslovėse, akmens anglių, aukso, įvairių metalo rūdų kasyklose. Ekonominė nauda verčia įveikti visus
sunkumus. Tokiose vietose kuriama gamyklų, auga miestai, daugiau galimybių įsidarbinti.

Didelis tankumas Mažas tankumas


Gamtiniai veiksniai
Reljefas (forma Lygios žemumos (Gango slėnis Indijoje) Didelis aukštis, kalnuota teritorija (Himalajai,
ir aukštis) Tibetas)
Ištekliai Turtingos išteklių (akmens anglių, naftos, žuvų) Neturtingos išteklių teritorijos (Sahelio sritis)
teritorijos (Vakarų Europa)
Klimatas Palankus klimatas: pakanka šilumos ir kritulių Ekstremalus (karštas ar šaltas) klimatas
užauginti javus (Olandija, Bangladešas) (Sahara, Grenlandija, Kanados šiaurė)
Dirvožemiai Upių deltos, kuriose storas derlingo dirvožemio Amžinojo įšalo sritis (Skandinavija, Kanados
sluoksnis (Gango, Nilo delta) šiaurė, Sibiras), kalnai – skurdžios dirvos
Visuomeninia veiksniai
Politika Stabili politinė padėtis (Belgija), skatinama ūkio Nestabili politinė padėtis ir su tuo susijusi
plėtra (šiaurės Italija), kuriama naujų miestų emigracija, valstybė neskatina ūkio plėtros
(Brazilija) (Afganistanas)
Sociališkumas Didelės mokymosi galimybės, daug pramogų, aukšto Žemas švietimo lygis, neišplėtota sveikatos
lygio kultūrinis gyvenimas (Paryžius, Sidnėjus) apsauga
Ekonomika Geros galimybės įsidarbinti, ypač didžiuosiuose Ribotos galimybės įsidarbinti, ypač kaimiškos
miestuose, ir labai pažangiose, ir atsilikusiose šalyse teritorijos atsilikusiose šalyse (Bangladešas)
(Gyventojų tankumą lemiantys veiksniai.)

 Tankiausiai apgyventa rytų ir pietų Azija, vakarinė Europos dalis. Mažiausiose pasaulio valstybėse – Vatikane, Singapūre,
Maltoje – gyventojų tankumas labai didelis (didesnis nei 1000 – 2000 žm.km2). Tankiausiai gyvenama pasaulio valstybė yra
Monako Kunigaikštystė (~ 17 tūkst. žm./km2).
 Pasaulyje yra nemažai itin retai gyvenamų valstybių. Dažniausiai tai didelės šalys, kurių teritorijoje plyti miškai, dykumos,
kalnai. Todėl vidutinis gyventojų tankumas nesiekia 5 – 10 žm./km2.
• Gyventojų tankumui ir pasiskirstymui labai svarbus atstumas nuo didelių vandens telkinių ir aukštis virš jūros lygio.
Tolstant nuo vandenyno, jūros arba didelių ežerų, beveik visose šalyse gyventojų tankumas pastebimai mažėja.

Tankiausiai gyvenamos pasaulio Rečiausiai gyvenamos pasaulio


valstybės valstybės
Vieta Valstybės Gyventojų tanku – Vieta Valstybės Gyventojų tanku –
2
mas (žm./km ) mas (žm./km2)
1 Bangladešas 945 1 Mongolija 1,6
2 Taivanas 630 2 Namibija 2,4
3 Pietų Korėja 503 3 Australija 2,7
4 Libanas 437 4 Mauritanija 2,7
5 Olandija 393 5 Surinamas 2,8
6 Indija 346 6 Islandija 2,9
7 Belgija 342 7 Botsvana 3,1
8 Japonija 339 8 Kanada 3,2
9 Izraelis 333 9 Libija 3,3
10 Salvadoras 307 10 Gajana 4,1
(Tankiausiai ir rečiausiai gyvenamos pasaulio valstybės (plotas – didesnis nei 5000 km2))

2
~ Vidutinis gyventojų tankumas Lietuvoje – 52 žm./km2.
 Tankiausiai gyvenamos Vilniaus ir Kauno apskritys, rečiausiai – Utenos ir Tauragės (ten nėra didelių miestų).

7.2 Pasaulio gyventojų skaičiaus kaita

• Sparti pramonės raida, mokslo ir technikos atradimai, medicinos laimėjimai, geresnės higienos sąlygos – priežastys,
dėl kurių nuo XIX a. pradžios gyventojų pasaulyje itin sparčiai gausėja.
• Demografinis sprogimas – labai spartus gyventojų pagausėjimas.

Milijardas Metai Kiek metų reikia priaugti


vienam mlrd. gyventijų?
1 1804
2 1927 123
3 1960 33
4 1974 14
5 1987 13
6 1999 11
7 2009 11
8 2021 12
9 2035 14
10 2054 19
(Gyventojų skaičiaus kaita)
(Gyventojų prieaugis milijardais)

 Dabar sparčiai gyventojų daugėja ekonomiškai silpnose šalyse. JT duomenimis, joms tenka 99% pasaulio gyventojų
prieaugio. Tokie tempai šioms šalims kelia aibes problemų ir dar labiau didina skurdą.
 Ekonomiškai stipriose šalysegyventojų gausėja itin lėtai, o kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje,
Lietuvoje, žmonių netgi mažėja. Tokios tendencijos kelia problemų.
• Natūrali gyventojų skaičiaus kaita bet kurioje šalyje ar net visame pasaulyje priklauso nuo natūraliojo gyventojų prieaugio.
• Natūralusis gyventojų prieaugis – gimstamumo ir mirtingumo skirtumas.
~ Visi šie demografiniai rodikliai dažniausiai skaičiuojami tūkstančiui gyventojų ir išreiškiami promilėmis bei žymimi %0.

3
 Kai žmonių daugiau gimsta nei miršta – natūralusis prieaugis teigiamas, kai gimsta mažiau nei miršta –
neigiamas.
• Gimstamumas rodo, kiek per metus gimusių vaikų tenka tūkstančiui gyventojų.
~ Didžiausias yra Afrikoje (vidutiniškai 35%0). Mažiausias gimstamumas Japonijoje, Europos šalyse retai siekia 12%0.
 Išsivysčiusiose šalyse gimstamumas mažėja dėl visuomenės ir ypač aukšto medicinos lygio, kylančios šeimų, kartu ir
visuomenės gerovės, aukštesnio išsilavinimo, didėjančio moterų užimtumo, vėlesnės santuokos. Kita priežastis – padidėjusi
tėvų atsakomybė už vaikų ateitį, „brangstantis“ vaiko išlaikymas.
• Mirtingumas rodo per metus mirusių žmonių skaičių tūkstančiui gyventojų.
 Didžiausias mirtingumas labiausiai ekonomiškai atsiliekančiose Afrikos, Azijos šalyse, taip pat rytų Europoje.
Mirtingumui didelę įtaką turi šalies gyvenimo lygis, materialinės žmonių gyvenimo sąlygos (mityba, darbo ir buities,
sanitarijos bei higienos sąlygos, sveikatos apsauga). Svarbiausios vaikų iki 5 metų mirties priežastys – prasta ir nepakankama
mityba; suaugusiųjų – širdies bei kraujagyslių, virškinimo organų ligos, piktybiniai augliai, įvairios epidemijos, nelaimingi
atsitikimai. Vyrų žūsta dešimtis kartų daugiau nei moterų, gerokai daugiau vyrų nusižudo.

Viet Šalis Gimstamumas, %0 Viet Šalis Mirtingumas, %0


a a
Didžiausias Didžiausias
1 Nigeris 51 1 Botsvana 29
2 Malis 50 2 Svazilandas 29
3 Uganda 47 3 Lesotas 29
4 Afganistanas 47 4 Angola 25
5 Čadas 46 5 Liberija 24
Mažiausias Mažiausias
225 Vokietija 8 225 Kuveitas 2
223 Lietuva 8 224 Saudo arabija 3
222 Ukraina 9 223 Jordanija 3
220 Austrija 9 221 Brunėjus 3
219 Italija 9 220 Libija 3
Vidutinis gimstamumo lygis Mirtingumas Baltijos šalyse
pasaulyje 2005 m. – 20,15
1 Lietuva 12
2 Estija 13
3 Latvija 14
Vidutinis mirtingumo lygis
pasaulyje 2005 m. – 8,86

7.3 Lietuvos gyventojų kaita

 Pagal gyventojų skaičių Lietuva pasaulyje užima 127, Europoje – 28 vieta. Lietuva didesnė už kitas Baltijos šalis (Latviją
ir Estiją).
• Demografinė padėtis Lietuvoje, atgavus nepriklausomybę, ypač pablogėjo. Gerokai sumažėjo gimstamumas, natūralusis
prieaugis tapo neigiamas. Daug darbingų žmonių išvyko svetur ieškoti darbo.
o Pirmasis gyventojų surašymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įvyko 1528 m.
o 1790 m. surašytos visos to meto gyventojų grupės, todėl šį surašymą galime laikyti pirmuoju pasaulyje visuotiniu
gyventojų surašymu.
• Represijos – prievartinės priemonės, kurių imamasi prieš nepaklusnius režimui asmenis.
• Genocidas – baudžiamoji veikla, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei,
etninei, rasinei ar religinei grupei.
• Gimstamumo Lietuvoje mažėjimą reikėtų sieti ne su ekonominiu nuosmukiu, o su jo sukeltomis pesimistinėmis
visuomenės nuotaikomis.
• Mirtingumo mažėjimą Lietuvoje lems ekonomikos augimas, gerėjančios socialinės sąlygos ir sveikatos priežiūros įstaigų
veikla, sveikesnis gyvenimo būdas.

4
• Natūralusis prieaugis Lietuvoje mažėja nuo 1970 m., ypač sparčiai praėjusį dešimtmetį. Pagal šį rodiklį Lietuva taip pat
yra viena iš „pirmaujančių“ šalių pasaulyje.

(Demografinių rodiklių kaita Lietuvoje)

o Dėl mažėjančio gimstamumo mūsų šalyje mažėja ir ateityje mažės vaikų iki 14 metų: dabar jie sudaro 18% visų gyventojų.
Pagyvenusių, 60 metų ir vyresnių, žmonių dalis nuolat didėja. Taigi kas penktas Lietuvos gyventojas yra pensinio amžiaus.
o Gyventojų senėjimas ypač ryškus Lietuvos kaimo vietovėse. Kadangi moterys Lietuvoje gyvena gerokai ilgiau nei vyrai, tai
tik 14% vyrų yra pensinio amžiaus. Daugumą (64%) pagyvenusių žmonių sudaro moterys.
~ Remiantis ilgalaikėmis demografinėmis prognozėmis, iki 2025 m. pensinio amžiaus žmonių dalis Lietuvoje turėtų išaugti
iki 27%. Todėl ateityje mūsų šaliai, kaip ir daugeliui stiprių valstybių, kils rimtų ekonominių ir socialinių problemų: didės
išlaidos nedirbantiems gyventojams išlaikyti, jiems gydyti, socialinei priežiūrai.

7.4 Demografinė raida

• Demografinės raidos modelis – mokslininkų sudarytas savitas modelis, kuris padeda susidaryti vaizdą, kaip visame
pasaulyje ar atskirose šalyse kinta gyventojų skaičius. (šiame modelyje kreivėmis vaizduojamas gimstamumas,
mirtingumas, natūralusis prieaugis)

5
(Demografinės raidos modelis)
Pakopos PIRMA ANTRA TREČIA KETVIRTA PENKTA
Tradicinė „Demografinis Gyventojų Šiuolaikinė
Depopuliacija
kartų kaita sprogimas“ senėjimas kartų kaita
Tropinių miškų Afganistanas, Brazilija, Indija, JAV, Japonija, Italija, Lietuva,
Pavyzdžiai
gentys Nigeris Peru Prancūzija Vokietija
Gimstamuma
Didelis Didelis Mažėjantis Mažas Labai mažas
s
Sparčiai
Mirtingumas Didelis Lėtai mažėjantis Mažas Mažas
mažėjantis
Natūralusis Nedidelis arba Sparčiai Stabilus arba
Mažėjantis Neigiamas
prieaugis neigiamas didėjantis nedidelis
Medicinos
Šeimos planavimas. Gimstamumo
Priežastys, dėl Vaikai reikalingi kaip darbo jėga. Daug pažanga, geresnė
kontrolė. aukštas gyvenimo lygis.
kurių keičiasi jų miršta. Nėra šeimos planavimo. mityba. Mažėja
Moterų padėties visuomenėje kaita.
gimstamumas Religijos skatina turėti daug vaikų. vaikų darbo
Vėlesnės vedybos.
poreikis.
Ligos ir epidemijos.
Priežastys, dėl Medicinos pažanga. Geresnė vandens
Dėl žemo medicinos Aukštas medicinos lygis. Visavertė
kurių keičiasi kokybė. Lengviau apsirūpinama
lygio miršta daug mityba.
mitingumas maistu. Gerėja gyvenimo sąlygos.
vaikų.

o Iš demografinės raidos modelio matyti, kad dauguma ekonomiškai silpnų šalių yra antroje pakopoje, o nemažai stiprių
pasaulio valstybių – ketvirtoje.
• Depopuliacija – gyventojų skaičiaus mažėjimas.

• Iš šio modelio matyti, kad skurdžioms šalims būdingas


didelis gimstamumas ir sparčiai krintantis mirtingumas.
Toks gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas lemia didelį
gyventojų prieaugį.
~Tai lėmė spartus šalių ekonomikos lygio kilimas, žmonių
gerovė. Kūrėsi naujų miestų ir plėtėsi esami, daug žmonių iš

6
kaimų kėlėsi į miestus. Gimstamumas išliko didelis, o dėl
sumažėjusio kūdikių ir vaikų mirtingumo labai pagausėjo vaikų.
Pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė, padaugėjo pagyvenusių
žmonių.
~ Antroje pakopoje dabar yra daugelis ekonomiškai silpnų
Afrikos šalių, kai kurios vakarų Azijos ir Vidurio Amerikos
šalys. Čia dar išlieka labai didelis natūralusis gyventojų prieaugis.
(Silpnų šalių demografinė raida)

• Iš šio modelio matyti, kad šiose šalyse vyrauja mažas gimstamumas


ir mažas mirtingumas. Toks gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas rodo,
kad gyventojų daugėja labai lėtai.
~ Prie ketvirtosios pakopos priklauso dauguma Europos šalių. Čia vis
daugiau gyvena nesusituokusių žmonių, santuoka atidedama vėlesniam
laikui. Nemažai dirbančių susituokusių porų nepageidauja turėti vaikų,
nes nenori prarasti darbo, padėties visuomenėje ir „laisvo“ gyvenimo
malonumų.
~ Kai kuriose Europos šalyse natūralusis gyventojų prieaugis pastaruoju
laikotarpiu tapo neigiamas. Taigi nevyksta natūrali kartų kaita,
gyventojai nyksta. Tokios šalys priskiriamos prie penktosios pakopos.
Tikimasi, kad šis reiškinys laikinas: pagerėjus socialinei ir ekonominei
būklei, gyventojų po truputį daugės.

(Stiprių šalių demografinė raida)

7.5 Demografinė sudėtis

• Demografinė sudėtis (gyventojų) – moterų ir vyrų skaičius bei pasiskirstymas pagal amžių.
 Pagal tokius duomenis galima įvertinti ne tik šalies demografinę, bet ir socialinę bei ekonominę būklę, prognozuoti
gyventojų skaičiaus kitimą, pasirinkti reikiamą socialinės ir ekonominės plėtros kryptį.
~ Visame pasaulyje berniukų yra daugiau nei mergaičių, nes 100 mergaičių gimsta 106 berniukai. Darbingo amžiaus vyrų ir
moterų santykis jau keičiasi: 100 moterų tenka 103 vyrai. O štai vyresnių nei 65 metų moterų jau gerokai daugiau nei vyrų:
100 moterų tenka 79 vyrai.
o Stipriose šalyse moterų persvara gana ryški. Didesnis moterų skaičius jose iš esmės dėl to, kad vyrai gyvena trumpiau nei
moterys. Vyrų gyvenimas aktyvesnis už moterų, jie dažniau emigruoja, dirba pavojingesnius, didesnės rizikos darbus,
dalyvauja karuose, daugiau jų piktnaudžiauja alkoholiu, rūko. (Pasaulyje vienos iš „ moteriškiausių“ yra Baltijos šalys.
Jose vyrų ir moterų gyvenimo trukmė labiausiai skiriasi.)
o Ekonomiškai silpnose šalyse dažniausiai daugiau yra vyrų. Labiausiai vyrų ir moterų skaičius skiriasi Artimųjų Rytų
šalyse, kuriose dėl didelio imigrantų vyrų skaičiaus moterų yra gerokai mažiau. Vyrų persvara būdinga visoms islamo
šalims. Tao lemia per šimtmečius susiformavusi moters padėtis šeimoje ir visuomenėje: ankstyva santuoka, dažni
gimdymai ir sunkus darbas. („Vyriškiausi“ regionai yra Afrika ir Azija)
o Lietuvoje. Moterys sudaro 53%, vyrai – 47% visų Lietuvos gyventojų.
~ Moterų daugiau negu vyrų nuo 35 metų. Didėjant amžiui, šis skirtumas dar labiau auga. 60 metų ir vyresnių žmonių grupėje
moterų jau pusantro karto daugiau nei vyrų. Manoma, kad šis skirtumas dėl nevienodos amžiaus trukmės bei emigracijos
didės ir ateityje.
100 moterų 100 moterų
Šalis Šalis
tenka vyrų tenka vyrų
„Moteriškiausios“ šalys 2004 m. „Vyriškiausios“ šalys 2004 m.
1 Latvija 85 1 Kataras 190
2 Estija 86 2 Kuveitas 152
Jungtiniai Arabų
3 Ukraina 86 3 147
Emyratai
4 Gudija 88 4 Samoa 139

7
Omanas,
5 Lietuva 88 5 128
Bahreinas
Pasaulyje 100 moterų tenka 101 vyras
(„Vyriškiausios ir „moteriškiausios“ pasaulio šalys 2004 m.)
• Gyventojų amžiaus ir lyčių piramidė – tai grafinė iliustracija, kuri rodo žmonių populiacijos pasiskirstymą įvairioms
amžiaus grupėms (paprastai tos šalies arba pasaulio regione). Paprastai vaizduojama piramidės forma.

Gyventojų amžiaus piramidėje Gyventojų amžiaus piramidė


o gyventojai suskirstyti į amžiaus grupes kas penkeri metai; o rodo gyventojų skaičiaus kaitą; vyrų ir moterų santykį;
o kiekvienos amžiaus grupės gyventojų skaičius išreiškiamas vaikų, darbingų žmonių ir pensininkų dalį;
procentais; o padeda numatyti, kaip keisis įvairių amžiaus grupių žmonių
o kairėje pusėje – vyrų kiekvienos amžiaus grupės dalis skaičius ateityje, ir prognozuoti būsimus socialinius bei
procentais; ekonominius poreikius;
o dešinėje pusėje – moterų kiekvienos amžiaus grupės dalis o naudinga, kai norima palyginti valstybes, pavyzdžiui,
procentais. įvertinti žmonių gyvenimo sąlygas.

(Lietuvos gyventojų amžiaus piramidė 2005 m.)

 Skiriamos keturios pagrindinės gyventojų amžiaus piramidžių formos. Kiekviena atitinka tam tikrą demografinės raidos
modelio pakopą. Visų pakopų piramidės skiriasi forma ir turi pavadinimus.

8
1 – oji pakopa 2 – oji pakopa 3 – oji pakopa 4 – oji pakopa
Piltuvo forma Piramidės forma Kolonos forma Urnos forma

Didelis gimstamumas; didelis


Didelis gimstamumas;
mirtingumas; kiekvienoje Mažėjantis gimstamumas; Mažas gimstamumas; mažas
mažėjantis mirtingumas;
aukštesnėje amžiaus grupėje mažas mirtingumas; daugiau mirtingumas;daug senyvo
daugiau vidutinio amžiaus
žmonių skaičius sparčiai žmonių sulaukia vyresnio amžiaus žmonių; ilgesnė
žmonių; nedaug ilgesnė
mažėja; trumpa būsimoji amžiaus. būsimoji gyvenimo trukmė.
būsimoji gyvenimo trukmė.
gyvenimo trukmė.
Ekonimiškai silpnos šalys Ekonomiškai stiprios šalys
Šių formų piramidės būdingos Europos ir kitoms ekonomiškai
Tokios piramidės formos būdingos ekonomiškai silpnoms
stiprioms šalims. Siaurėjanti apatinė dalis rodo, kad dėl mažo
Afrikos, Lotynų Amerikos, Azijos šalims. Plati apatinė dalis
gimstamumo netrukus mokyklas lankys mažiau vaikų, mažiau
rodo, kad kasmet daugėja gimimų, todėl vaikai, paaugliai ir
reikės mokytojų.
jaunuoliai iki 25 metų sudaro daugiau nei 50% šalies
Plati piramidės viršutinė dalis rodo mažą mirtingumą ir
gyventojų. Tokios šalys vadinamos jaunomis.
pagyvenusių žmonių senėjimą. Tokioms šalims būdingas
Per mažai darbingo amžiaus žmonių negali užtikrinti
gyventojų senėjimas, dėl kurio valstybei kils papildomų
spartesnio ekonomikos augimo.
socialinių ir ekonominių problemų.
(Gyventojų amžiaus pagrindinių piramidžių formos)
• AIDS – neišgydoma infekcinė liga, sukeliama žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV). (Pirmą kartą ŽIV / AIDS aprašyta
1981 m.)

7.6 Gyventojų skaičiaus kaita ateityje

o Spartus gyventojų gausėjimas kelia nemažai socialinių problemų: didėja nedarbas, trūksta būsto, švaraus vandens ir maisto,
auga nusikalstamumas, plinta ligos. Ateityje dėl nesiliaujančio gyventojų augimo šių problemų daugės.
• Ateities scenarijai – prognozės, paremtos mokslininkų nesutarimu dėl gyventojų augimo tempų.
• Demografinė politika (šeimos planavimo politika)– propagandos, ekonominių ir teisinių priemonių sistema, kuria
mėginama skatinti ar riboti gimimų skaičių.
~ Didelę įtaką demografinei politikai vykdyti turi nusistovėjusios kultūros ir religijos tradicijos, gausios šeimos idealizavimas.
~ Pirmoji šalis, ėmusi skatinti gimstamumą buvo Prancūzija.
o Dabar daugelyje stiprių valstybių gimstamumas yra skatinamas: mokamos pašalpos jaunavedžiams, gimus vaikui, jam
auginti tėvams suteikiamos ilgalaikės atostogos, plečiamos galimybės jaunoms šeimoms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti
butą, taikoma įvairių lengvatų ir kompensacijų.
Didelė vaikų iki 15 metų dalis kelia savitų problemų:
Viet
Šalis Gyv. sk. (mln.)
a • reikia daugiau lėšų sveikatos apsaugai ir švietimui, o to
1 Indija 1,628 negali užtikrinti daugelis silpnų šalių;
2 Kinija 1,394 • ateityje daugės gyventojų, galinčių susilaukti vaikų,
3 JAV 422 vadinasi, gyventojų skaičius toliau augs.
4 Pakistanas 349
5 Indonezija 316 Tikinama, kad dėl mažėjančio vaikų skaičiaus ateityje:
6 Nigerija 307
7 Bangladešas 255 • trūks darbo jėgos, galinčios užtikrinti ekonomikos augimą;
8 Brazilija 221 • užsidarys dayg mokyklų ir parduotuvių, ypač mažuose
9 Kongo Dem. 181 miesteliuose ir kaimuose;
9
Respublika • darbingo amžiaus žmones prislėgs didelių mokesčių našta,
10 Etiopija 173 reikės išlaikyti daug senyvo amžiaus žmonių, rūpintis jų
(Didžiausios pasaulio šalys 2050 m.) socialine globa.

• Gyvenimo trukmė – tam tikros valstybės gyventojų vidutiniškai gyvenamas amžius.


~ Dabar ilgiausiai žmonės gyvena ekonomiškai stipriose šalyse, nors panaši tendencija pastebima ir silpnesnėse.
• Vidutinė būsimoji gyvenimo trukmė – tai laikas (metų skaičius), kurį išgyventų karta, jeigu kiekvienos amžiaus grupės
žmonių mirtingumas liktų vienodas.
Gyvenimo trukmė ilgėja dėl:
• gerėjančių higienos sąlygų;
• modernėjančios sveikatos apsaugos;
• visuotinio skiepijimo ir naujų vaistų;
• geresnės mitybos;
• tobulesnių medicinos žinių ir gydymo metodų, kurie padeda įveikti anksčiau neišgydomas ligas.
• Senėjimas – senyvo amžiaus daugėjimas šalyje.
 Šalyse, kurioms būdinga gyventojų senėjimo tendencija, sparčiai daugėja pensinio amžiaus žmonių. Tai verčia daugiau
lėšų skirti pensijoms, senelių globos įstaigoms, medicininei priežiūrai, įvairioms kompensacijoms. Lėšų šioms išlaidoms
dengti turi uždirbti mažėjanti darbingų gyventojų dalis.

7.7 Gyventojų migracija

Migracija
Tarpvalstybinė
1. Savanoriška Europiečių kėlimasis į Šiaurės Ameriką
2. Priverstinė Afrikiečių vergų išvežimas į Ameriką
Nuolatinė Vidinė migracija
Iš kaimų į miestus, iš miestų
1. Taro gyvenviečių
į kaimus, iš miestų į miestus
2. Tarp atskirų šalies regionų Iš Rusijos azijinės dalies į europinę
Lietuvių vykimas dirbti į Airiją,
Laikinoji Keleriems metams
Jungtinę Karalystę
Keliems mėnesiams Lenkų vykimas į Ispaniją nuimti
Sezoninė
ar savaitėms derliaus; vykimas atostogauti, mokytis
Važiavimas į darbą, mokymo įstaigą
Kasdienė Nuolatinė
ir atgal į namus
(Migracijos rūšys)
• Migracija – žmonių kėlimasis iš vienos gyvenamos vietos į kitą.
o Skiriamos dvi svarbiausios migracijos rūšys: tarpvalstybinė ir vidinė migracija.
 Gyventojų pasiskirstymui, jų skaičiui bei sudėčiai, be natūraliojo gyventojų prieaugio, didelės įtakos turi migracija.
• Vidinė migracija vyksta šalies viduje (gyventojai keliasi į kitą šalies regioną ar gyvenvietę).
• Tarpvalstybinė migracija – kėlimasis iš vienos valstybės į kitą.
• Emigracija – išvykimas gyventi į kitą šalį.
• Imigracija – atvykimas gyventi iš kitos šalies.
• Migracijos politika – politika, vykdoma siekiant reguliuoti vidinę ir tarpvalstybinę migraciją.
10
• Imigracijos kvota – imigrantų atranka pagal reikalingiausias profesijas.
• Migracijos kontrolė – kasmetinis leidimas į šalį įvažiuoti nustatytam imigrantų skaičiui.
• Atsilikusių regionų raidos skatinimo politika – daugelio pasaulio šalių vykdoma politika, siekiant sustabdyti gyventojų
telkimąsi labiausiai išsivysčiusiuose regionuose ir didžiausiuose miestuose. (Viena iš tokios politikos priemonių – iškelti
sostinę į naują, rečiau gyvenamą vietą.)
• „Protų nutekėjimas“ – tai procesas, kai aukštos kvalifikacijos specialistas iš ekonomiškai silpnos šalies vyksta dirbti į
aukštesnio gyvenimo lygio šalį (JAV, Vakarų Europos valstybes), kurioje kvalifikuotų darbuotojų labai pageidaujama.

Savanoriška migracija, kai žmonės savo noru vyksta Priverstinė migracija, kai žmonės dėl stichinių nelaimių,
ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų, palankesnio darbo ir socialinių ar ekonominių priežasčių neturi kito pasirinkimo
asmeninės laisvės: kaip palikti gyvenamąją vietą:
• noras įgyti aukštesnį išsilavinimą;
• religinis ir politinis persekiojimas;
• galimybė susirasti tinkamesnį, geriau apmokamą darbą;
• stichinės nelaimės: sausros, potvyniai, uraganai, žemės
• gyventi šiltesnio ir palankesnio klimato sąlygomis;
drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai;
• būti arčiau draugų ir giminaičių;
• maisto trūkumas ir badas;
• noras gyventi savo tėvynėje;
• rasinė diskriminacija;
• turėti didesnį paslaugų pasirinkimą: švietimo, sveikatos
• gyventojų perteklius vienoje vietoje ir priverstinis
apsaugos, pramogų ir laisvalaikio;
iškeldinimas kitur;
• mokėti mažesnius mokesčius;
• karai, ginkluoti konfliktai.
• gyventi kitokioje aplinkoje;
• sukurti šeimą.
(Savanoriškos ir priverstinės migracijos priežastys)

Tarpvalstybinė ir vidinė migracija gali būti:


• Nuolatinė – imigrantai įsikuria naujoje vietoje visam laikui;
• Laikinoji – naujoje vietoje apsigyvena laikinai;
• Sezoninė – kai apsigyvenama kuriam nors laikui.

(Šiuolaikinės migracijos kryptys)


11
Turkija – emigrantų šalis Vokietija – emigrantų šalis
Pranašumai Pranašumai
• atsiranda daugiau darbo vietų, padaugėja maisto; • sumažėja darbo jėgos trūkumas;
• sumažėja naujagimių, krinta gimstamumas; • imigrantai dirba nešvarų, menkai apmokamą darbą;
• dalis uždirbtų pinigų siunčiama į Turkiją artimiesiems; • dirba ilgiau ir už mažesnį atlygį;
• dalis migrantų prasigyvena Vokietijoje ir grįžta į Turkiją • kultūrų maišymasis daro visuomenę ivairesnę;
įgiję naujų darbo įgūdžių. • daug imigrantų būna aukštesnės kvalifikacijos.
Trūkumai Trūkumai
• sumažėja darbingo amžiaus žmonių; • turkai sudaro uždarą etninę – religinę bendruomenę ir
• išvyksta labiau išsilavinę ir kvalifikuočiausi žmonės; nesimaišo su vietos gyventojais;
• daugiausia migruoja vyrai, tai išskiria šeimas, vienos • atvykėliai apsistoja skurdžiuose namuose, vargsta, todėl
moterys lieka auginti vaikų; jaučiasi diskriminuojami;
• dėl sumažėjusio gimstamumo bendruomenė pradeda senėti, • imigrantų užimamos vietos didina nedarbą ir kelia
didėja mirtingumas. nepasitenkinimą turkais.

7.8 Lietuvos gyventojų migracija

o Migracijos Lietuvoje priežastys yra socialinės ir ekonominės.


 Dėl emigracijos šalyje didėja senyvo amžiaus žmonių dalis, sparčiau vyksta gyventojų senėjimas.
• Repatriacija – piliečių grįžimas ar grąžinimas į tėvynę.
• Tautinė priespauda – laisvės varžymas, vertimas paklusti, žiaurus išnaudojimas.
• Deportacija – prievartinis žmonių trėmimas iš šalies.
• Pasaulio lietuvių bendruomenė – lietuvius visame pasaulyje vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija.
• Tremtinys – žmogus, nubaustas tremtimi, priverstinai išsiųstas gyventi kur kitur, specialioje vietovėje.

7.9 Pabėgėliai – pasaulio problema

• Pabėgėliai – priverstiniai emigrantai, išvykę iš savo šalies dėl persekiojimo, karų ir ginkluotų konfliktų, bado, skurdo,
didelių stichinių nelaimių ar kitų priežasčių.
• Atskiri vaikai – vaikai, prieglobsčio ieškantys savarankiškai.
Pabėgėliai:
• Skurdas – mažos pajamos, nedarbas, pramonės įmonėse nepakanka darbo vietų;
• Gamta / Aplinka – dykumėjimas, sausros, gamtos katastrofos, dirvožemių nualinimas;
• Priespauda – mažumų engimas ir persekiojimas, demokratinių teisių ribojimas (uždraustos partijos, ribojama laisva
spauda);
• Karas – etniniai konfliktai, pilietiniai ir tarpvalstybiniai karai.
(Veiksniai, dėl kurių atsiranda pabėgėlių)
• Ekologiniai pabėgėliai – žmonės, kurie traukiasi iš nuniokotos aplinkos teritorijų, palieka gyvenamąją vietą dėl
dirbamąsias žemes pasiglemžiančių katastrofinių potvynių, ilgalaikių sausrų keliamo pavojaus, kitų gamtos katastrofų.
~ Daugiausia ekologinių pabėgėlių plūsta iš sausringųjų Afrikos, Brazilijos, Indijos sričių, pavojingų vulkanizmo rajonų
Filipinuose.
• Nelegalūs imigrantai – žmonės, kurie į kitą šalį mėgina patekti nelegaliai gabenami vedlių ar agentų.
~ Dažniausiai jie traukia į turtinga Europos šalis, svajonių kraštu vadinamas Jungtines Valstijas.
• Ieškantys prieglobsčio – žmonės, norintys gauti pabėgėlio statusą ir likti gyventi. (Ar jie atitinka pabėgėlio statusą,
sprendžia valstybė, kurios prieglobsčio prašoma)

12
o Pabėgėliai kelia daug socialinių, ekonominių, kultūrinių bei politinių problemų. Todėl tarptautinė bendruomenė stengiasi
reguliuoti jų srautus: šalinti nevaldomo kraustymosi priežastis, grąžinti pabėgėlius į jų gyventas šalis, išskyrus tuos atvejus,
kai ten gresia susidorojimas.

MęŠka ;}
Hope you like it!

13