Está en la página 1de 119

JUSTINAS MARCINKEVIIUS.

MAVYDAS
Posted on 2013-04-14 by Zamza

PIRMA DALIS
SED LIBERA NOS A MALO [* bet gelbk mus nuo pikto
(lot.).].

PIRMAS PROLOGAS

pitolnink Choras
Vargonininkas Milkus
MILKUS
Jau netoli ir ventojo Martyno
Ar pagalvojot Mavyd pagarbint?
Maitinats i jo irdies ir delno,
Jo gerumu prisidengt nuogyb,
Ant jo dosnumo gult pasiklojot,
O liaups atiduot anam umirot.
NIKODEMAS
Bet Mavydas mums sako, kad u visk
Privalome dkoti dangui
MILKUS
Taip,
inia, kad dangui. Betgi kas, a klausiu,
Parod dang tau? Kieno ranka
Tikjim ird pasodino,
Irovus velnio piktoles i jos?

Tyla
Ir dievas, ir klebonas myli giesm.
Koks bt donis Mavydui, jei mes
J sveikintumm giesme per Martyn!
NIKODEMAS
Kaip sakysit
MAYS
Jau geriau giedot
Nei tvart mt.
NIKODEMAS
Arba kapoti malkas.
MILKUS
Vardadieniui tamty sudjau giesm.
Vadinasi jinai: Nauja giesm
Apie Martyn Mavyd, arba
Varguoli Tvas. Kiek nakt be miego
Prie vaks prarymojau! Kiek irdies
j sudjau
(Teatralikai itraukia popierius)
Imkit ir giedokit!
NIKODEMAS
Kad mes vis tiek ia nieko nesuprantam.
MILKUS (usidegdamas)
Pritarkit! Pradedu. Pirma dalis.
Kad Ragain atjo,

Tuoj visus mokyt pradjo.


I grieko trauk,
Dievopi auk
Ir dang adjo.
Paskends buvo purvuose
Ir mano knas, ir dvasia.
Graudiai verkdamas
Ir kentdamas,
Voliojaus griekuose.
Atjo, rank tiesdamas
Ir atsikelti kviesdamas.
Tiesiai dang,
diev brang
Keli paviesdamas.
O dieve, pilnas meilumo,
Taipogi gailestingumo.
Trauk nuo tono
Prie savo ono,
Prie dangaus linksmumo.
Aptek buvome votim,
Visokiom kno bjaurastim.
Kaip ir ant vjo
Pavietrs jo
I vieno su mirtim.
I visokiausi oleli,
ied, o taipgi akneli
Vaistus virdamas,

Mums dalydamas,
Gyd nuo sopuli.
pitol pastatydamas,
Varguolius suvadydamas:
iia nuo iolei
Gyvenkit, broliai,
Meiliai sakydamas.
Taip mumis mok Mavydas,
Nuo dvasios nuomario gyds,
O ir ant kno,
Kur velnias tno,
Patepdamas aizdas.

1
1562 metai. Ragains banyios ventorius.
Gilumoje didiosios durys. Deinje trys stulpai su geleiniais
antkakliais nusidjliams. Keli kapai. Vidurnaktis. pitolninkai,
Mavydas
BALSAI U SCENOS
Pakelk aukiau! Paimk i kito ono!
Na, dar kartel viens ir du akn!
Sakau, akn irkit!.. Nenulaukit!
Kur tu tempi, ioply! E, silpnaklynis
Tyliau, visa parapija sukils.
Jau netoli dar truputl Imam!
ventorius jau ia pat. Ueik i priekio!
Kap nemindiokit, galvijai! Viskas.
Dabar guldykim. Prie duobs ariau!

pitolninkai, sukib i vis pusi, tempia scen jau sumitus


uoliok ir guldo j aknimis prie duobs. Kur laik ilsisi sukrit
MAYS
Egi sunkus, altys!
IOBA
O k manai
Tiek mirks vandeny! Galvok, nuo Kauno
J Nemunas atplukd.
TIRVA
Pasakei
Lyg kad ariau nebt uolai.
IOBA
ia, prie Ragains, nr.
Utat anapus,
U Nemuno, Lietuvoje, vadinas,
J kiek tik nori. tai paklausk Berankio.
Jis buvo neseniai.
BERANKIS
Buvau. Gvieiausi
Arkli porel sau parsiplukdyti
Maniau: parduodu Tilj ir iu.
Sugavo, rupekos! ia pat, ant kelmo,
Nukirto rank. Net nepamaiau,
Ar uolo, ar kito kokio medio
Tas kelmas buvo.
MAYS
Griebia jie kaip reikia!

Lyg ne lietuviai bt.


BERANKIS
Prsai, sako,
Tupkit sau u Nemuno. Ko lendat?
Per ilgos rankos
NIKODEMAS
J pai per ilgos.
O kas nuplukd klebonijos br
An pavasar? Vidur dienos.
LIUMPA
Betgi klebonas ir dabar galvoja
Kad tu jo br perleidai per gerkl
NIKODEMAS
snuk gausi! Taigi pats girdjai,
Kaip a j keikiau Taigi pats inai,
Kad plaukt nemoku Taigi pats matei,
Kaip jis ant kranto, kelnes isigrs.
Parod upakal pabuiuokit,
Girdi, ir man, ir arkliui. Eik, paimk!
IOBA
Tas Nemunas, sakau, tai pykio up.
Per ienapjt Galbrasiuos buvau:
Ir iapus pievos, ir anapus pievos.
Tai kad pradjo kernotis ir plstis
Ir moterys, ir vyrai, ir vaikai!
Prie kaim kaimas. Ko neigirdau,
Ir ko nepamaiau!

MAYS
Kur du lietuviai
Ten peilis prie gerkls.
TIRVA
Ir taip, ir itaip.
Esu girdjs, kaip t pai dain
Dainuoja mons: vien posm ten,
O kit iia.
BERANKIS
Rups, ir viskas.
Nukirto rank! Dar gerai, kad kair.
IOBA
Tas Nemunas, sakau, tai pykio up.
TIRVA
Kaip pairsi. Bna, kad ir meils.
Pastu vien bern i Kruopi.
Tai tas prie por met parsiplukd
I Lietuvos sau merg. Ir gyvena.
BERANKIS
Merga tai ne arklys nepakinkysi.
MAYS
Drtai neki.
(Apirindamas uoliok)
Kain, ar prisiims?
NIKODEMAS
Turt prisiimt. Klebonas sako,
Kad aknys gyvos

MAYS
A nesuprantu
Ko jis it med sikirto?
Ir pats nemiega, ir kitus kamuoja.
NIKODEMAS
, mano mielas, taigi jis i ten,
I kur ir pats klebonas i anapus.
MAYS
Ieit lyg ir brolis.
NIKODEMAS
K manai
Jis vienas ia kaip pirtas.
LIUMPA
Tai galjo
Gyventi sau Lietuvoje
MAYS
Tikyba
Tenai kita.
A pasakysiu taip:
Ir ai dievui, kad klebon turim,
Kad Nemunas atplukd j ionai,
Kaip it uolat.
IOBA
Kad ne jis
Jau biau nusibaigs kur pakrmj:
Nei stogo ant galvos, nei duonos ksnio.
Gerai, kad pitol sileido.

NIKODEMAS
Tai argi dovanai? Tai ar nedirbi?
IOBA
To mano darbo viepatie, atleisk
Kaip tavo proto
NIKODEMAS
Gausi dantis!
IOBA
Kad tai jie bt!
LIUMPA
Vyrai, a! Klebonas.
ibintu ir krepiu neinas, eina Mavydas. Padeda krep ir
pasiviesdamas apirinja uoliok
MAVYDAS
akn ar nenudraskt?
MAYS
Jau dabojom
MAVYDAS
Svarbiausia aknys. Jei neprisiims,
Prie stulpo prirakinsiu! Kryium em
Banyioj paguldysiu! Tris dienas
Neduosiu st
NIKODEMAS
Turt prisiimti.
MAVYDAS
Ivysiu i pitols, oi, ivysiu,
Jei nuudysit uol!

(egnojasi)
Beranki,
Kur tavo iurk?
BERANKIS
Taigi ia, klebone,
Ant pono Zets kapo.
MAVYDAS
Kiek laikei?
BERANKIS
Kaip ir sakiau.
MAVYDAS
Pavinko jau?
BERANKIS
Pavinko.
Tai tempk j ia!
(egnojasi)
Oi, degsi pragare
Per savo burtus! Oi Beranki, degsi
(Kol Berankis ieko iurks)
Kokie gi js krikionys! Stabmeldiai.
Kiekvien yg pradedate burtais
Ir burtais baigiat. Poteri nemokat.
egnojats, maiau, kaire ranka
Ir tris kartus per kair pet spjaunat.
empaiais, laukosargiais, aliais
Aptek js sielos. Dievas mato,
Kaip a dl j su pragaru grumiuosi.

(siiri vien pitolnink)


Kas ten ant tavo kaklo, Nikodemai?
Atseki markinius. Taip ir maniau:
ali, gyvai kaukols! duob,
duob, Nikodemai!
NIKODEMAS
Mano tvas
Neiodavo nuo priemio visokio
MAVYDAS (nuplia tuos karolius, meta duob)
duob, Nikodemai, kol dangus
Neusirstino. Rytoj per dien.
Kaposi malkas, Nikodemai. Malkas!
Piet nebus. Galvosi apie diev
Ir melsies, kaip a mokiau: Tve ms.
Kursai esi danguj Ar atsiminsi?
NIKODEMAS
Kur ia neatsiminsi!
Grta Berankis su iurke
MAVYDAS
Fu, koks dvokas!
duob j, Beranki, po aknim.
Dabar leiskit med. Po perknais,
akn irkit! Viepatie, atleisk!
K tu ia bumbi, Tirva? Jeigu moki
Koki nors burt, tai sakyk juos garsiai.

TIRVA
Bijau, klebone, likti be piet.
MAVYDAS
Velniai nemat, kad tiktai prigyt.
TIRVA
Jei taip, tai pasakykit tris kartus:
aknim pragar, akom dang.
MAVYDAS
aknim pragar, akom dang.
Klausyk, bet juk tai velnikai grau!
Kokia prasm! Ir medis, ir mogus
aknim pragar, akom dang.
(Iima ma pinigl)
ia tau, kad itaip pasakyti moki.
O kad per burtus tu eini prie velnio,
Tursi luot sekmadien banyi.
TIRVA
Ar nesakiau
MAVYDAS
Banyi luot garb.
Kad bt domiau, atsisiu Katr.
LIUMPA
Su Katrike tik velniui vak ibint.
PITOLNINKAI (pasodin uoliok, oka aplink j kakok ritualin
ok stgaudami)
Aruollio trys akels,

Ohoho!
Ant konos akels
Trys vaigdels,
Ohoho!
Sugrieb u rank Mavyd, traukia j savo ok
MAVYDAS (atsigods)
Ar nenustosit bav! ventoriuj!
Gerkl uaks
BERANKIS
Ganytojau, taip reikia.
TIRVA
Kad prisiimt
MAVYDAS
Liaukits, dl dievo!
K pasakysiu, kai mans paklaus:
Kur, Mavydai, j sielos? Sskit, sskit!
(Ims i krepio duon, lauo j, dalija, paskui ikelia didel
butel)
Tai kunigaikio dovana dkoja
U tai, kad jus gerai ganau. Beranki,
Paliek pirmiausia med, kad prigyt.
Dabar upilkim, vyrai, ant irdi,
Kad meile ir diaugsmu jos sulapot.
Butelis eina per rankas
MAYS

Ganytojau, kad itaip vis laik!


MAVYDAS
Kaip itaip?
MAYS
Kaip dabar. A pasakysiu:
Nemylite js ms. Duon duodat,
Taiau nemylit. Js irdis tenai,
Anapus Nemuno. Lyg mes nematom!
IOBA
Tas Nemunas, sakau, tai pykio up.
Tyla
MAVYDAS
Ko gero, tu teisus: mylt nemokam.
A js. Js mans. Ak, odiai, odiai.
Siel nuogum dangstom jais kaip rbais.
Tyla
Kas gyd tavo unvotes, May?
Kas ipl tave i maro, Tirva?
Kas ities tau dein, Beranki,
Kai tu nusilps kabinais krant?
Kas, Nikodemai, priglaud tave,
Nie apsst, praus, veit, tep?
BERANKIS
Atsimenam, ganytojau.
MAVYDAS
Ir a
Neumirau. Ne dkingumo laukiu.

Tyla
A nesakau, kad taip dariau i meils.
I pareigos dariau. I pa-rei-gos.
Taip mog suprantu. Ir taip j myliu.
Sunkus tai, vyrai, darbas. Oi, sunkus!
(Nugeria i butelio)
Nes meil tai kaip vynas. Lengva. Gera.
dang kelia. ems kaip ir nr.
Tai gal nra lig, nr skurdo, bado,
Tamsos ir priespaudos? Nr dvasios maro?
Dabar priviso prana, kurie
mogus! mogus! kartoja usimerk,
O to mogaus nemato. Kas tai? Meil?
Ak, ne su tokia meile atjau
I Lietuvos Prsus! Dievas regi.
(Patyljs)
Jau trylikti, kai gyvenu tarp js,
O persikelt per Nemun bijau.
Bijau, kad pasiliksiu. Nebegriu.
Tik pareiga, sakau, tik pareiga
NIKODEMAS (svajingai)
Dangaus auktumas! Net galva apsvaigo.
MAVYDAS
mogaus irdies gilumas, Nikodemai,
Yra tenai kerteli, kurias

Tik vienas dievas iri. Arba velnias.


NIKODEMAS
Vis tiek dangus auktesnis.
TIRVA
Pasigrei.
NIKODEMAS
Ne, tu tik pairk: atrodo, lekiam
Auktyn arba gilyn
MAVYDAS (atsidsta)
Ak Nikodemai,
aknim pragar, akom dang.
NIKODEMAS (taip pat svajingai)
Ganytojau, t js br a
Pavasar nusiplukdyti leidau
Taip sakant, imainiau vien kvort
Linksmybs grimo Va, pasakiau
Ir palengvjo.
MAVYDAS
Rups, aliai,
Gyvai inaros
TIRVA
T js knyg
Kur kiauls oda aptaisyta buvo,
A Tilj pardaviau per vent Rok
Paimkit pinigus Ramybs nr.

(Isitrauks atria mazgel)


ia ne visi. Ileidau. Atidirbsiu.
MAVYDAS
Tai kiek gavai?
TIRVA
Pusantros marks.
MAVYDAS
Cha!
Kvailys! Apgavo jie tave, apgavo!
Kaip glu piemen Geriau jau btum
Til kok avin nutemps
Nei mano Ciceron. Gal inai,
Kam pardavei?
TIRVA
Tokiam storam, barzdotam
MAVYDAS
Stor, barzdot Tilj, mielas Tirva,
Ne vienas ir ne du. Ot, apgavikai!
U Ciceron tik pusantros marks!
Ar jie nemat, kad i kvailo perka,
Kad vogt daikt dera? Kur nemat!
TIRVA (krisdamas prie Mavyd)
Nubauskite, ganytojau, mane!
Ramybs netursiu Gal gausiu
MAVYDAS (pripuols kelia Tirv)

K tu ia, Tirva, sugalvojai? Kelkis!


Sakau tau, kelkis! Pamanyk, knyga!
mogus brangesnis nei knyga. O ypa
Kai jis i purvo keliasi kai ydi
Graiausia jo aka T Ciceron
Atmintinai jau moku. Ak dangau,
Kodl taip sunkiai skleidias ms sielos,
Kodl jos tokios baikios? Sskis, Tirva,
alia mans Imk butel, lauk duonos.
LIUMPA (Maiui)
O tu sakai: irdis tenai, anapus.
Ji ir tenai, ir ia visur, kur mons.
MAYS
Ieit lyg ir taip
MAVYDAS (nenustygdamas vietoje)
Ak mons, ak!
Net nesmagu, kad iandien man taip gera.
Pirmiausia uolaitis kur matyta,
Kad pats krant lipt, aknimis
Kabintsi Paskui tu, Nikodemai,
Tu, Tirva ir visi js kaip tas medis
irdim vies pasisukot. Ai!
Js nemanykit, a visus jus
(Paoks mojuoja ibintu. Prisidjs prie burnos rank, aukia)
Ei!

Js, ten, Lietuvoje! Po imts parali!


Ar dar yra kas gyvas?
(Nutyla. Klausosi)
BALSAS (i anapus Nemuno)
E h hj!
MAVYDAS (aukia)
Tas medis prisiims!
BALSAS
Prsokas dvokas
MAVYDAS (aukia)
Sakau, kad prisiims
BALSAS
po piet durnas
MAVYDAS
Pasinekjom Jau kelint syk
aukiu Lietuv. inau, kad veltui,
Bet kai taip gera, tai imi galvoti:
O gal supras? O galgi atsiauks?
(okindamas keistai aplink uoliok, dainuoja)
O!
Aruollio trys akels,
Ohoho
Ant konos akels
Trys vaigdels,
Ohoho

Klebonija. Mavydo kambarys. Ilgas stalas, suolai pasieniais. Pora


knyg, vak ant stalo.
Mavydas, Benigna, Milkus, pitolninkai
Benigna veda Mavyd, sodina j prie krosnies, ukloja kojas
marka
MAVYDAS
Gerai, gerai! Tyliu. Neprietarauju.
Sakiau, kad niekur neisiu, tai ir neisiu.
Sdsiu vis dien prie ugnies
Ir kojas ildysiu
BENIGNA
Dar neutenka,
Kad peralo, sodindamas t med,
Tai dar, matyk, susigalvojo laistyt
MAVYDAS
Benigna, mona!
BENIGNA
Gdos neturi,
Per vis nakt stabmeldikai stgaut!
Ne veltui sakoma: koksai piemuo
MAVYDAS
tokia ir kaimen. Kokia mona,
Toksai ir vyras. Eik, paauk pitol:
Reik pasiskirstyt darbus.
BENIGNA
Dieve, dieve!
Kas bus, kada burgrovas suinos?

O ponas Zet! Ant jo tvo kapo


Nustipus iurk tris naktis guljo!
Baisu ir pagalvot
MAVYDAS (tvardydamasis)
Benigna, mona!
Sakiau, paauk eimyn.
(Liks vienas)
Cha! Ta iurk
Berankio imon.
(Po pauzs, patenkintas)
Koks uoliukas!
Kad tik prigyt! Ne mogus, o rpi.
pitolninkai tuo tarpu sueina vienas po kito, trypia ir stumdosi
prie dur
Beranki, kaip ten buvo su ta iurke?
Gandai visokie sklinda
BERANKIS
Taigi va:
Grbiau lapus ventoriuj, kaip ir liept.
Jau, rodos, taip grau, nors dievui melskis.
Bet psteli vjelis nos rieia.
Galvoju, taigi, kas ia gali bti
Vieta, sakyt, venta Apsidairiau.
Egi matau: ant pono Zets kapo
Pacukas. iurk. Didel, iputus
BENIGNA

Beranki, liaukis!
MAVYDAS
Pasakok, Beranki!
BERANKIS
Pirmiausia ov nedora mintis,
Jog tai vl velionio Zets siela.
Bet kryiaus enklu nuvijau t mint.
Atsineiau kastuv ir t mait
Po uolu, kur sodinom andai,
Ir pakasiau. Po aknimis padjau.
Sakau, tra.
MAVYDAS
Pranekit ponui Zetei,
Jog tvo kap reikia priirti:
Paliko itiek turto, o snus
Po mnesio umiro Verkiant reikia
Pamoksl pasakyt apie kapus,
J prieir Prieik ariau, Beranki!
(Duoda jam ma pinigl)
ia tau, kad vent viet sutvarkei.
(Panibdomis)
Kaip ms uolaitis?
BERANKIS
Rodos, nieko.
MAVYDAS
Ar srutom laistei?
BERANKIS

Srutom negerai:
aknis nudegins. Reik vandens, kuriam
Bt nusimaudius boba
MAVYDAS
Kur jo gausi?
BERANKIS
Katrik maudsi. Pripylm rk,
Pastatm priemenj. Bet va reikt
bert tris saujas ems i po kryiaus
MAVYDAS (aukia)
Beranki, liaukis! Eik alin, Beranki!
U med atsakai. Jei neprigis
Abu su Katrike po juo pakarsiu!
(Po pauzs)
Kol gulinjau perals, man regis,
Visi darbai sustojo. Dykaduoniai!
Ar irnius jau iklt?
NIKODEMAS
ali laukiam:
Geriau byrs.
MAVYDAS
Kad taip tai, Nikodemai,
Paskersi meitl. Jau, rods, mits.
Nusvilinsi, idarinsi. Taigi
Pietums skerstuvs ir juka.
BERANKIS
Bet rodos,

Kad iandien pasninkas


MAVYDAS
K tu ia paistai!
A pasninkus inau.
NIKODEMAS (pritardamas)
Tikrai, klebonas
Ir neinos! Jisai gi mokslus jo
MAVYDAS
Tai kaip sakiau Skerstuvs. Tu gi, Tirva,
mik pavaiuosi. Pasiimsi
Dar por vyr. Kirskit sausuolius.
Tik iuktu nepalieskit dvaro miko!
May, prie girn! liumpa prie galvij!
Beranki, tu, kur nors paalje
Sukrs ugn, tepalo ivirsi
Nuo unvoi ir nuo nie. Kaip mokiau,
Supilk toines. Padk kamaroj
Tegu atauta.
BENIGNA
Prismardins kamar!
Ar nr jau kur padt?
MAVYDAS
Kaip ir sakiau:
Padk kur nors atauti. Per Martyn
Ueis Butkno Jurgis i Vilkiki
Paimk u tepal penkis graius

pitols naudai. Viskas. Galit eiti.


Ir atsiminkit: darbas kaip malda.
Kuo nuoirdesnis, tuo brangesnis dangui.
(pitolninkams ijus)
I to j darbo tiek tos ir naudos.
BENIGNA
Kiek syki tau sakiau
MAVYDAS
Benigna, mona!
BENIGNA
Kiek syki tau sakiau: nueisim vjais!
Atidarei pitol tai ir traukia
Visokie svieto perjnai, vagys.
Ant ms sprando karias
MAVYDAS
Jei turi,
mogau, bent por markini tai vienus
Tuoj perleisk artimui. Savonarola.
Koksai tikjimas! Kokia aistra!
Tai bent domininkonas..
BENIGNA
Ubagynas,
O ne klebonija!
MAVYDAS
Badu nemirtam.
BENIGNA
Bet ir netunkam.

MAVYDAS
Gda bt vienam
Soiam arba laimingam. Ak Benigna,
Utenka juk ir mums. Nenusineim
BENIGNA
Umirom gimines
MAVYDAS
Tai ar umirom?
Ar neileidau tavo seser,
Dali joms nedaviau? Gal tavo broliams
Nenupirkau kam ems, kam padarg,
O kam nam? inai pati, kaip skurdot
Ligi mans tai sdiu ir stebiuosi:
Kaip a pakliau itoki eimyn
Devyni mons! Viepatie, atleisk:
K ir galvojo vargas js tvas,
Garbusis Lauterternas? Neinau,
Gal tai erezija, bet man atrodo,
Kad ne tikjimas svarbu, ne maldos,
O tai, kiek mogui gero padarai.
Tikti lengva. Daug sunkiau gyventi.
BENIGNA
Be vietos dar jauniausias mano brolis.
MAVYDAS
Ar Kristupas?
BENIGNA
adjai j imokslint

MAVYDAS
Guvus vaikinas, greitas, supratingas.
Tik jo dvasia tamsi.
BENIGNA
Kaip tikr tv
Tave jis myli, Mavydai!
MAVYDAS
Matau.
Todl ir rpinuosi. Per Martyn
I Karaliauiaus Vilentas atvyks,
Tai ir nutarsim. K dabar jis veikia?
BENIGNA
Ar Kristupas? Taigi inai: pitolj.
Skenduol t vis globsto, trina, ildo.
(Patyljusi)
Sakai: dvasia tamsi. O ar nepuol
Nemun, vos tik igirdo aukiant?
Ar neitrauk to mogaus? Kad pats
Tik nesusirgt lapkriio pradia,
Vanduo jau altas Gal paaukt j liepsi?
MAVYDAS
Pirmiau paauk vargoninink Milk.
BENIGNA (sustojusi prie dur)
Martynai Mavydai! A tau sakau:
Sugrau mus tie geri darbai. Skolingi
Jau esame krautuvininkui Grosui,

irvint ponui, Kraupikio garboriui


Ir Tils gelumbininkui. Matytis,
Ir iemet neiteksime su duona.
O vakar buvo brolis tas, i Kuri.
Arklys jam krito. Prao pinig
MAVYDAS (reitatyvu)
Rytojum nesirpinkit rytojus
Pats pasirpins savimi Arba:
Jisai pridengs savais sparnais tave,
Ir tavo prieglobstis po jo sparnais bus
BENIGNA (klauso lyg nesuprasdama, paskui ima kkioti;
tragikai)
Martynai Mavydai!
Ibga
MAVYDAS (gailiai ir kaltai)
Benigna, mona!
(Pasiremia rankomis galv, ima kosti, kosi ilgai ir sunkiai.
Protarpiais tarp kosulio priepuoli)
Benigna, mona! Ak, Benigna, mona
Idiv sios Ak, bevaiss sios
(Prajus kosuliui, atsiloia, usimerkia, ilsisi. Paskui, sekdamas
okinjani mint, linguodamas, tyliai, ritmikai, beveik
panibdomis msto ar kalba)
geriau jau geriau jau geriau

bet kam visa tai a sakau


kam klausiu tik Niekas
regjimas kam girdjimas
itas jutimas kad skauda
alsuoja ramiai ir giliai
bet kam mintis arba odis
jimas lytjimas kam
regjimas kam ak nereikia
tas alkis vanduo trokulys
o kaip kvepia tas ienas tenai
sugrti sugrti kvailys
ir kam visa tai kam
ta Didioji Tiesa nemanoma
suprast sulaikyti iaikint
paskelbti ir kam ji
akimirkos vaisius beskonis
ugniauiantis kvap
o gal apreikimas tatai
ir viesa irdyje ak nereikia
sustok jau Dangau
apkabink mano dvasi
O kas jei ne tu
ir atleisk man atleisk
gyvenim vis bespalv
bekvap beskon aha pareiga
tavo skydas slapstais ir gudrauji
bet kam tai

ranka nepakyla egnonei


o viepatie kaltas
tamsoj mano kelias
bet kvepia tas ienas
tenai prie Dubysos
o viepatie kaltas a
kaltas atleisk
MILKUS (js)
Ar aukte, ganytojau?
MAVYDAS (atsigosdamas)
A, Milkus
Gerai, kad atjai.
(Kur laik tyli)
Girdjau, giedat
Kakoki nauj giesm?
MILKUS (sumis)
Taip, klebone.
MAVYDAS
O kas tai per giesm?
MILKUS
Tai paslaptis!
MAVYDAS
O vis dlto?
MILKUS
Vardadieniui mes norim

Padovanoti giesm jums!


MAVYDAS
O koki?
MILKUS
Tai a sudjau
MAVYDAS
Milkau, k girdiu!
Labai gerai, kad prie giesmi kreipiesi.
Giesm tai ms auksmas tamsoje.
Tai ms vilgsnis tenai, kur einam.
Tik auksmas ir tik vilgsnis. Dieve mano,
Tai kur a visas, kam a ir kodl?
MILKUS (sutriks)
A neinau, ganytojau!
MAVYDAS
Ak Milkau,
A irgi neinau. Todl iekokim
Giesms, kuri mus kuo pilniau ireikt.
(Pastebjs Milkaus sutrikim)
A, suprantu! Paduok man it knyg!
Ne t Taip, taip Vergilij paduok!
(Varto knyg, irinja, meiliai j glosto)
Tai kunigaikio dovana. T dien
A nuneiau jam savo Katekizm,
Aptrauks j veriuko oda. Sapnas!
Nukrits medio lapas. Vjo gsis

Tiek to mogaus yra! Imk, Milkau, knyg,


Susivyniok skepet ir trauk
Pas Reiman Til. Ir derkis.
Prayk, kiek nori, bet be deimt marki
Neatiduok. Koks riimas, a?
Koks ornamentas! Ak mogau tu mano,
Vergilijau! Tarytum sielos pus
Tam velnio bernui Reimanui parduodu.
(Patyljs)
U por marki Tilje paimk
Du stiklo arkuus. Po deimt coli.
Seniai ruoiuosi, Milkau, sistiklint
Bent vien lang. it, iemrytin.
Matysis Nemunas ir kitas krantas,
Ir dar toliau Toli, brolau, matysis!
Tai eik jau, Milkau! A, beje, paimk
Vakini vaki tuzin. Laimingai!
(Liks vienas, prieina prie lango, usigula, iri ilgai)
Pro it kiauls psl lyg pro migl:
Nepamatysi nieko. Reikia stiklo.
Atsiirti reikia. Atsidsaut.
(Vl iri)
Dabar ten kelia moterys linus.

bga Kristupas, stabteli prie dur


MAVYDAS

A, Kristupas! eik. O kaip skenduolis?


KRISTUPAS
Pagirdiau kartu viralu, apklosiau
Ir jis umigo. Toks tenai ir miegas:
Pelyt sukrebda i guolio oka
MAVYDAS
Tai nepalikit vieno.
KRISTUPAS
Benigna
Prie jo dabar prisdo tvarko, lopo
Sudriskusias jo drapanas. Gerai
Kad a buvau kaip tik lauke, prie tvarto,
Kai jo pagalbos imta auktis biau
Ir neigirds. Jeigu kiek ir viskas:
Kai priplaukiau, jis jau dugn jo
MAVYDAS
Tu tikras vyras, Kristupai!
KRISTUPAS (su malonumu prisimindamas ygdarb)
Utaigi!
Be smons jau buvo, kai nutvriau.
Bet kad jau sikirto man rank
Vos atplm ant kranto: ligi kraujo!
MAVYDAS
O ar neperalai? pitolje reikjo
ilt mark susisukt
KRISTUPAS
altoka.

Pakrantmis ledukas usitrauks.


Bet a stiprus esu, tu gi inai!
MAVYDAS
Kad man kas tavo spk!
KRISTUPAS
Kokio galo
Jo taip anksti up lsta? Taigi
Dar nepravit buvo
MAVYDAS
Kad inotum,
Kur ir kada nelaim lauks
KRISTUPAS
Atrodo,
Jisai i ten
MAVYDAS
I kur?
KRISTUPAS
I Lietuvos.
Tai Benigna ir sako: neutenka,
Kad vagys, ubagai ir dykaduoniai
I Prsijos visos pas mus subgo
Dabar, girdi, i Lietuvos ims plaukti.
MAVYDAS
A, Benigna Pavargus moterik,
Bet jos gerumas didelis.
KRISTUPAS
Ji sako,

Kad itie valkatos praris mane,


Kad mano ateit pitol valgo
MAVYDAS
Tai ko gi ryt pats up okai,
Kam puolei gelbti dar vien burn?
KRISTUPAS
Nepagalvojau
MAVYDAS
Kristupai, ir a
Nepagalvoju, kai i vargo ups
Bent vien kit mginu itraukti.
Jei kuo ir vieiam tai gerais darbais.
Tikjimas ir tas be gero darbo
Kaip valtis be irkl.
KRISTUPAS
Bet, mano tve,
Tikjimas, kaip moko ventos knygos,
Jau pats savaime laim, diaugsmas, gris.
MAVYDAS
, mano mielas, tai tik odiai. odiai!
Kad juos geriau suprastum ssk prie knygos.
Deja, ne prie ventos. Rayk, snau!
(Diktuoja prisimindamas)
Per mnes spalin padaryta:
Simait Petr ir Vaitkaii Mark
I Vartuliki sutuokiau. Dvi marks.
Pakriktijau Sudeikio sn Mik.

Palaidojau Naujok i Ragains.


Pakriktijau Juknaiio Gendrs vaik.
Nesak tvo. Nemiau n graio.
(Nutyla, kur laik galvoja kak, mai klausia)
K apie diev tu inai?
KRISTUPAS (sutriks)
Ar a?
inau, kad jis yra
MAVYDAS
Tai jau is tas!
KRISTUPAS
Kad jis yra pradia ir pabaiga
Kad visk regi kad yra teisingas
Kad myli mones
MAVYDAS
Ar tikrai?
KRISTUPAS
Tikrai!
MAVYDAS
Gerai. Rayk: atlyginimo gauta
Septynios marks. Pirkta ir ileista:
Aliejaus deimt stop bus dvi marks.
Dvi deimtys dvi uolektys markonio
Pusantros marks. U rugi malim:
Penki peliai dvideimt du graiai.
Du tuzinai vakini vaki mark.

Atuonios kvortos druskos taipgi mark.


Pusantros rykts cviliko Benignai.
Trys uolektys satino kelnms. Man.
Dvi marks ir pusantros kapos grai;
U kaili idirbim: deimt kaili
Dvi kapos grai. Per Visus ventus
Parduotas jautis
(Nutyla, galvoja kak, mai klausia)
Kristupai, snau,
K tu inai, mielasai, apie mog?
KRISTUPAS (sutriks)
Ar apie mog?
MAVYDAS
Taigi.
KRISTUPAS
Apie mog?
inau, kad jis inau, kad jis mirtingas!
Kad knas jo mirtingas. O dvasia
Dvasia jo nemirtinga
MAVYDAS
I tikrj?
KRISTUPAS
Kaip diev myliu!
MAVYDAS
Tai gerai. K dar?
KRISTUPAS

Kad nuodmingas jis yra.


MAVYDAS
K dar?
KRISTUPAS
Kad silpnas, nuodmingas kad mirtingas
MAVYDAS
Ir viskas?
KRISTUPAS
Viskas.
MAVYDAS
Taigi apie mog
inai maiau nei apie diev.
KRISTUPAS
Dievas
Yra viesyb, meil, diaugsmas, laim
MAVYDAS
Sakau, kad apie mog tu inai
Maiau nei apie diev
KRISTUPAS (usidegdamas)
Dievas viskas!
Jisai yra visur danguj ir emj.
Jis stovi mano deinje, kad a
Nesusvyruoiau
MAVYDAS
O taiau svyruoji!
KRISTUPAS

Jis mato mano darbus ir mintis,


Jis mano skydas ir likimas mano
MAVYDAS
Nustok!
KRISTUPAS
jis mano kardas ir tvirtov
MAVYDAS (aukia)
Nustok, sakau! A klausiau apie mog.
mogau tu mano, apie mog klausiau!
Svarbiausio neinai: kad nelaimingas.
galv sikalk: kad ne-lai-min-gas.
Todl ir vertas meils. Supranti?
Bijok laiming, jeigu j yra,
Nes jiems nereikia nei dangaus, nei meils.
(Tyla)
tai laukiu Vilento i Karaliauiaus.
Pasivies pas mus kelias dienas
Galbt suspsim perirt giesmyn,
Galbt jaunyst prisiminsim. Taigi
Tau metas ruotis, Kristupai! ygiuok
Drauge su Vilentu Karaliaui,
Kol dar tavs pitol neprarijo.
Kristupas puola buiuoti Mavydui rank
KRISTUPAS
Kaip tikras tvas duodi man
MAVYDAS
Nereikia!

A duodu tau, kad duotum: dout des.


Kad mogui duotum nelaimingam mogui.
inai ir pats ne linksmintis siuniu.
Pakeist mane tursi laikui bgant
(Atsidusdamas)
Jau neinau, kas man pads tvarkyti
Knygas ir popierius Reiks Milk auktis.
Bet ratas jo bjaurus Gana! Rayk!
Papjovm meitl ventam Martynui.
I Nemuno itraukme skenduol.
O kas jis toks? I kur? Nubk, paklausk
Juk ne miegoti atplauk
KRISTUPAS (ibgdamas)
A greitai
A j kad pakratysiu atsipeiks!
MAVYDAS (aukia i paskos)
Atvesk j ia! Galbt i Lietuvos
K nors papasakos
(Atsidusdamas)
I Lietuvos
(Vl usigula ant lango)
Dabar ten vyrai mina kanapes.
KRISTUPAS (bgdamas)
Jo vardas Kasparas! Jau atsibudo

Ir greit ateis. Jis siunia tau ied.


MAVYDAS
ied? Man? Tai gal i Lietuvos
Koks senas draugas perduoti papra
Pastu Vilniaus auksakalio darb!
Ten, Kristupai, yra tokia gatvel
Nuo Rotus kair tai tenai
Prekiaujama visokiais brangumynais.
Kaip Eneidoj sakoma: Tas aukso
Prakeiktas trokulys! Treia giesm.
(Duodamas ied Kristupui)
Pasiirk tu, Kristupai, man regis,
Ten, i vidaus, kakas igraviruota.
KRISTUPAS (apirindamas)
Tikrai.
(Skaito)
Dabar ir visados. Martynas.
Ir metai: Tkstantis penki imtai
Keturiasdeimt ketvirti.
MAVYDAS (suklusdamas)
Kaip? Kaip?
Dabar ir visados? Duok en t ied!
Dabar ir visados. Negali bti
O viepatie! Dabar ir visados.
Greiiau paauk t Kaspar! Ko stovi?
Kristupas ibga

MAVYDAS (krisdamas prieais kryi ant sienos, sudejuoja)


Marija!.. Ak! Dabar ir visados
Kiek met a krtinj it auksm
Laikiau suspauds! Pareiga prislgs
Kaip akmeniu buvau j Dieve mano,
Dabar ir visados. Dabar, Marija!
Sukniumba knibsias, lyg nordamas sulaikyti i krtins
besiveriant auksm

ANTRA DALIS
EGO SUM PANIS VIVUS [* A esu gyvenimo duona (lot.).].

ANTRAS PROLOGAS
pitolnink Choras
Vargonininkas Milkus
BERANKIS (Milkui)
A ia galvojau, iaip ir taip svarsiau
Ieina taip: Giesm apie klebon,
Martyn Mavyd, varguoli Tv.
MILKUS
Tikrai, Beranki, apie j.
BERANKIS
Tai va:
Ieina negerai. Giesmj n odio
Nepasakyta apie tai, kaip jis
Mane igelbjo. A ia sudjau
Js paklausykit gal, sakau, pritiks.

(Gieda)
Papldo Nemunas krauju,
O a jau rankos neturiu.
Visas sustirs,
Kaip ir numirs,
Pakrantje guliu
IOBRA (nutraukdamas j)
Taigi ir a noriau nuo savs
Pridurti posm apie tai, kaip iem
Per grabnyias mane, sakyt, i sniego
Negyv trauk Tiktai a nemoku
Taip kaip Berankis suposmuot
TIRVA
Ir a
Prayiau apgiedoti, kaip i maro
Mane ilupo Mavydas. Brolyiai,
Su aniuolais nekjaus: Tirva, sako,
Tirvele, sako, einam jau, gana
MILKUS
giesm, vyrai, visko nesudsi.
Mes ia atrinkom, kas vis svarbiausia,
Be ko negalim apsieit
TIRVA
Vadinas,
Be ms galima?
NIKODEMAS
Ne apie mus

Giesm!
IOBA
Vis viena apie mus.
MILKUS
Nurimkit!
K suposmuot suspsim t dsim.
IOBA
Berankiui bepigu: jis pats posmuoja,
Andien pagiedojo man grau!
Apsiliumbiau: pagailo tos jo rankos.
MILKUS
Tai a jau pradedu. Antra dalis.
O kad jis Vilniuj gyveno
Ir tikr diev paino,
Skleisdamas vies,
Aikino ties
Naujo tikjimo.
Su Kulvikiu Abraomu,
Abu i vieno eidamu,
Kalbjo rodiai,
viet j odiai
Didiu pamaldumu.
ia Vilniaus vyskupas oko,
Kad Mavydas kitaip moko:
Mu ir dau,
Snarius lau,
Temnyion bruko.

Kentjo knu ir dvasia,


Kaip Kristus yd rankose.
Mir i bado,
Kol atsirado
Liuosas emaiiuose.
O kadgi buvo jaunystj
Ir paioj savo meilystj,
Tai ir paino
Tenai mergin
Visoj nekaltystj.
Karaliaui eidamas,
Palikti j turdamas,
Kalbjo meiliai,
Raudojo gailiai,
Driai kentdamas.
O tu, prakeiktas likime,
Prispaudei mus nulidime!
Meil pamynei,
ird sutrynei
Sunkiam padjime.
Veizk, mogau, ant pareigos,
Nebodams meils nei ligos.
Ant lietuvysts
Ir kunigysts
Stovk lig pabaigos.

Vilnius, 1542 metai. Rotus aikt. Paauktinimas scena,


utraukta uuolaida. Mavydas, Academia Culvensis studentai,
miestieiai, vienuoliai, karaliaus gvardieiai, valkatos
MAVYDAS (ant paauktinimo)
Visi, kas turi laiko, kas neturi,
Kas bga tenai, kas i tenai,
Kas eina banyi, kas smukl,
Kas pirks, kas pardavs, kas pavogs
Ar iaip sau per pastamus k gavs
Visi ionai! ionai visi, ionai!
Nesigails, sustojs valandlei,
Nei kvailas, nei protingas nes kiekvieno
ia laukia Iminties ir Mokslo vaisiai,
Kuriuos dalijam iandien dovanai!
(Sustabdydamas vien praeiv)
Tik pairk, tiktai atkreipki aus,
O ir igirsi, ko dar negirdjai,
Ir pamatysi, ko dar nematei.
Ei tu, sustok! Duok savo kvail galv:
krsim kos bus lengviau gyvent.
Nenori ir nereikia. Viepats regi:
Tu pats atstmei itiest tau rank,
tams nujai Bet, ai dievui,
Yra dar Vilniuj ir protingesni.
tai a matau, kaip dega tavo akys
ini ir mokslo trokuliu. Prieik,

Prieik ariau, mogau, ir atsigersi,


Ir tavo siela sualiuos kaip pieva
alia Vilnels
PIRMAS MIESTIETIS
K tu ia vapi!
Andien vienas irgi taip nekjo,
O k parod? Gi barzdot bob!
ANTRAS MIESTIETIS
Tau dar pasisek. K besakytum,
O boba lieka boba
TREIAS MIESTIETIS
A andien
Maiau veriuk dviem galvom.
PIRMAS MIESTIETIS
Ir kaip?
TREIAS MIESTIETIS
Nei is, nei tas. Tiktai daugiau suda.
PIRMAS MIESTIETIS
Dabar danai visok niek rodo.
Tik tiek gerai, kad dovanai.
ANTRAS MIESTIETIS
O bna,
Kad ilupa ir gra.
TREIAS MIESTIETIS
I kvailesnio.
Jei pamatau, kad kien siekia,
A traukiuosi on.

ANTRAS MIESTIETIS
Kit syk
Ir gragalio negaila kad tik bt
k irt.
KETVIRTAS MIESTIETIS
Tai rodyk, meldiamasis!
K burn auins pakelk t mark.
MAVYDAS
Kulvikio akademija syk
Parodyt nori jums, gerieji mons,
Kaip sunkiai js gyvenate ir kas
Dl ito kaltas
ANTRAS MIESTIETIS
Jau geriau neliestum:
Tema slidi!
MAVYDAS
Taiau skaudi!
KETVIRTAS MIESTIETIS
Teisyb.
Varyk, mielasis! Stenkis nemeluot.
Vienas student suduoda tris kartus bgn, ir Mavydas
atitraukia udang. Scenoje matome sdint Valstiet su duonos
kepalu rankose
MAVYDAS
Jus matot mog
PIRMAS MIESTIETIS
Aiku, ne veriuk

Su dviem galvom!
KETVIRTAS MIESTIETIS
Tylos!
MAVYDAS
Js matot mog.
Jis dirbo sunkiai itisus metus.
J saul kepino ir plak liets.
Nuo prakaito lapi jo markiniai
Prie nugaros prikep. tai irkit:
Nusim mogelis menk derli.
Atsiklaup ir dievui padkojo,
Kad dav duonos jam ir jo vaikams.
Bet pairkit, mons! Pairkit!
scen ididiai eina Tijnas, isitraukia didel peil ir, pams i
Valstieio duonos kepal, atsiriekia didesn pus
MAVYDAS
Du tredaliai didiajam kunigaikiui!
mogus galvoja: k gi padarysi,
Teks pilv susiverti. maiysiu
duon kerpi, saman, pel
Gal dievas duos, per iem ir pramisiu
Bet pairkit, mons! Pairkit!
scen pamaldiai sudjs rankas eina Klebonas, paima i
Valstieio duon ir atsiriekia nema gabal
MAVYDAS

Banyia renka deimtin sau.


mogus galvoja: k gi padarysi,
Kas dievo dievui. Reiks dvar belstis,
Maldauti darbo: ar tvoras taisyti,
Ar minti kanapes, ar mik kirsti,
Ar per mediokl vrelius vaikyt.
Gal bent ksnel menk prisidursiu
Bet pairkit, mons, pairkit!
scen vienas paskui kit bga smulkesni duonos
valgytojai Urdas, Vaitas, Deimtininkas, Kareivis, uolininkas,
Ratininkas ir kiti. Kiekvienas atsiriekia ar atsilauia didesn ar
maesn duonos ksn. Paskutiniesiems jau nieko nebelieka jie
nuplia nuo Valstieio sermg, markinius, apkumiuoja ir
palieka pusplik scenoje
MAVYDAS
Taip renka dkl, mezliav, pasd,
Malno, agrs, ieno, apyni,
Mediokls, kls, avi, deguto,
Lin, kanapi, gryb, gral,
Galv, nag, rag ir uodeg
Ir druskos mokest Kas liko mogui?
mogus scenoje teatralikai krinta ant keli, itiesia dangun
rankas. Paskui isitraukia virvagal ir neriasi kilp ant kaklo
MAVYDAS
mogus, prispaustas nevilties ir bado,
Jau nebeino, k daryt ir galv
kilp kia.

scen bga dar vienas pavlavs mezliavos Rinkjas, apiri


tuias Valstieio rankas, iveria jo kienes ir, nerasdamas k
paimti, numauna nuo kaklo virv, pamgina ar stipri,
susivynioja ir isinea
MAVYDAS
Betgi net ir virv
I vargo atima mat ger virv
Parduoti galima. O k daryti mogui?
A klausiu js, gerbiami pilieiai,
K gi daryti mogui?
mogus usikabina ant peties terb, susiranda lazd, nusileidia
nuo scenos, ir, itiess rank su kepure, vaikto tarp irov,
praydamas imaldos
MAVYDAS
Ima terb
Ir eina elgetaudamas per sviet.
Pasigailkit, mons! Neatstumkit
Jo rankos itiestos, nes ms kelias
amin gyvenim iklotas
Gerais darbais, maldom ir aukomis.
Ar maa matm Vilniuj prie banyi,
Prie vienuolyn, prie didij vart
Pavargli su pustutm terbom?
Ak, nepraeikime tiktai pro al,
Manydami, jog tai nelieia ms!
mogaus kania yra moni kania.
Kai skauda pirt jauia visas knas.

Kai kitas alkanas ir a nesotus.


O gal rytoj liga arba nelaim
Mane tarp j prilenkus pasodins?
Utat, mogau, duok iandien, kad rytojus
Dosnus ir gailestingas bt tau.
TREIAS MIESTIETIS
Ar nesakiau: jau siekia kien!
KETVIRTAS MIESTIETIS
Ne kien siekia, o ird.
meta pinigl elgetaujanio kepur. Kiti paseka juo
VIENUOLIS
irkite, kam duodat! Ar nematot,
Kad kiat velniui tiesiai nasrus,
Kad savo ger pragarui aukojat?
Nuplauks tie js gragaliai smukl
MAVYDAS
Js drebat dl kiekvieno piniglio,
Jei tas nukrinta ne js kien.
VIENUOLIS
Eretikai! Bedieviai! Jz Krist
Liuter imain antr syk
J pardav!
KETVIRTAS MIESTIETIS
Tu, dievo avinli,
Trukdai mums linksmintis.
VIENUOLIS
Per etines

Upuol itie pragaro drigantai


Ms vienuolyn: ivert vartus,
Prioro lang imal, ant sien
Prira visokiausi nevankybi
PIRMAS MOKSLEIVIS
Per etines moksleiv Mikailion
Js gatvj primut. Lig iolei guli.
Akis u ak
ANTRAS MOKSLEIVIS
Ms mokykla
Nuo vento Jurgio jau lang neturi.
Tai, gerbiamasis, js darbas. Ai,
Po truput grinsime jums skol.
TREIAS MOKSLEIVIS
Pranekite priorui, kad greiiau
Sau lang sistiklint pradsim
Su vienuolynu taiklumu varytis
VIENUOLIS (ieina grmodamas)
Su aknimis irausim velnio skl!
Imesim j u Vilniaus vart O!
Dangaus kantryb trko. Atskalnai!
Po js kojom em degs Artja
Bausm ir atpildas drebk, tone!
MAVYDAS
Js matte gyvenimo vaizdel.
Tikrovs gaball. Gatvs scen.

Manau, kad j supratot. Mums belieka


Tik vien kit od bepridt.
Suduoda tris karius bgn ir atitraukia udang. Scenoje
matome ikilmingai sdint Dvasinink. Vienoje rankoje jis laiko
vyno taur, kitoje pinig kap
MAVYDAS
Girtavimas, godumas, aplaidumas
Susuko lizd dievo namuose,
Ir ant altoriaus kojas susikl
Paleistuvavimas. Ugeso vaks.
Apleido dievas maldyklas ir sielas
Ir dvasios votys, sins raupai
Ugriuvo Lietuv. Vagysi maras
vien duob guldo mus visus.
O kaip ikelsi sudraudiant pirt,
Jei tavo rankos uimtos? irkit!
Mavydas bando sprausti Dvasininkui kryi ir knyg tas
visokiais bdais purtosi enklais rodydamas, kad abi jo rankos jau
uimtos
MAVYDAS
Ar matt? Kaipgi jis ganys ir mokys,
Jei vyno taurj mirksta, jeigu pats
Ne tik kad varo spirit sako
Pardavint j per ventes kaimieiams.
tai Trak bernardin vienuolynui
Priklauso penkios spirito varyklos
Ir eios smukls. Vilniaus prancikonams,

Domininkonams ir kitokiems ponams


Malda vynu pavirsta, vynas auksu.
Pro gerkl viskas lenda tad pragersim
Ir Lietuv, ir motin, ir tv,
Vaikus ir ankus pragersim visk,
Jei rankas jga mums taur bruka.
Pakils i savo krslo Dvasininkas i tikrj apdalija irovus
taurmis, pripila jas grimo, paimdamas u tai po gra kit
BALSAI MINIOJE
Turbt ia mums paventint pili?
Ganytojau, sveikatl!.. Ai!
Skystok varvini neusilaiko.
Ar negaliau pakartot?..
Valio Ganytojui pagirdytojui ms!
Dvasininkas mikliai prekiauja degtine, jo pinig kapys vis auga
MAVYDAS
O jei prispaud nuodms tave
Nenusimink, nes auksas visk gali:
Jisai nupirks ir burmistro malon,
Jis ir dangaus vartus atidarys.
tai pairkit, mons, pairkit.
scen ieina keli nusidjliai
PIRMAS NUSIDJLIS
Apsivogiau
DVASININKAS
K pavogei?

PIRMAS NUSIDJLIS
Pariuk.
DVASININKAS
Menka vagyst ir bausm menka:
Trys graiai.
Nusidjlis meta pinigus kap
Eik, tau nuodms atleistos.
ANTRAS NUSIDJLIS
Itvirkavau
dvasininkas
Kiek syki?
ANTRAS NUSIDJLIS
Neskaiiau
dvasininkas
Kur?
Nusidjlis tyli
Pasakyk!
ANTRAS NUSIDJLIS
Pirtelj prie Vilnels.
DVASININKAS
Dvi kapos grai. Nuodms atleistos.
Nusidjlis ipila pinigus kap ir vilpaudamas ieina
TREIAS NUSIDJLIS
A mog umuiau. I pykio. Girtas.
DVASININKAS

Ar prast, ar kilming?
TREIAS NUSIDJLIS
Vidutin.
DVASININKAS
Baisi kalt baisi ir atgaila:
Trys auksinai.
TREIAS NUSIDJLIS
Turiu tiktai pusantro.
DVASININKAS
K su tavim darysi? Duok pusantro.
Kai kitsyk umui, neumirk
Ikraustyt kienes.
Nusidjlis ipila pinigus kap ir linksmas ibga. Udanga.
irov plojimai
MAVYDAS
Ar matt, mons?
O k daryt? Toliau gyventi itaip?
Sugyvult? Pavirsti vrimi
Ir gerkl savo sinei pragrauti
(Kad bt ramiau), ir kno malonumuos
Voliotis tartum kiaulei po purvyn?
Ar isigelbjimo nr? Yra:
Tikjimas, malda, geri darbai,
viesa, kuri ms irdis siunia
Martynas Liuteris, jo naujas mokslas

Pro irovus prasibrauna karaliaus gvardieiai. Vyresnysis ulipa


scen
VYRESNYSIS
Baigt!
Kas ia vyriausias?
VIENUOLIS (rodydamas Mavyd)
Jis vyriausias!
MAVYDAS
A.
VYRESNYSIS
Karalius, Vilniaus vyskupui papraius,
Liu-te-ro-niz-m udraud. Mokykl,
Kulvikio vadovaujam, udaro.
O jos knygas eretikas sako
Paimt
VIENUOLIS
Sudegint!
VYRESNYSIS
Nekit jas ionai!
Kareiviai atnea scen por glbeli knyg. Vienuolis pakia po
jomis degl
MAVYDAS (puldamas scen)
Atsikvokit! K js darot, mons!
Tai knygos, ar suprantat? Knygos! Knygos!
VYRESNYSIS
Iveskit j!

VIENUOLIS (ikls liepsnojant degl)


Sakiau: dangaus bausm
Ir atpildas artja Atskalnai!
Su aknimis irausim velnio skl,
Imesim j u Vilniaus vart lauk,
Ideginsim kaip unvot i kno
PIRMAS MIESTIETIS
Tai kaip ia pagaliau suprast: ar ia
Vaidinimas koksai, ar tikras daiktas?
KETVIRTAS MIESTIETIS
Jei ia vaidinimas tai pasakysiu,
Kad suvaidinta meistrikai.
Paplokim!
Aplodismentai

Vilnius. Domininkon vienuolyno poemiai. Sunks, emi


skliautai. Keli karstai. Kairje geleins durys. Mavydas,
Vienuolis, Marija
MAVYDAS
Atsibundi ir neinai, ar tu
Dar gyvas, ar jau mirs! Po iais skliautais
Sustoja laikas. Tik girdt, kaip kabo
Virum galvos dulkta aminyb.
(siklauso)
irdis, atrodo, plaka taigi gyvas.
Ar diaugtis, ar lidt dl to? mogau,

Nepiktodiauk, nes gyvasties silelis


Ne tau priklauso. Tu esi beturtis.
Tu nieko neturi.
(Bando keltis sudejavs sukniumba)
Iskyrus skausm.
Tu nieko neturi, iskyrus skausm.
Ir niekas i tavs jo neatims
Nei prieai, nei draugai. Esi turtingas,
Jei dar kentt gali ir jei pasaul
Jauti kaip sopul, kurio centre
Negstania aizda mogus liepsnoja.
Kaip dega nugara! Kaip rkia skausmas,
Kaip mano knu jis galingai aukia!
Gerai, gerai girdiu. Nutilk, nutilk!
Bijau tavs ir traukiuos nuo tavs,
Uleisdamas tau vis savo kn
Gali j pasiimti, tik palik
Mane ramybj
(Atsiremia patogiau sien, klausosi usimerks)
Motina inojo
Kakoki odi skausmui numalinti
(Stengiasi prisiminti)
Nubk su upm, nusileisk su saule,
Nurimk su vju, su ugnim ugeski
(Kasa rankomis em)
tai ikasu duobel ir tave
ia paguldau, vl upilu eme

ia tau geriau, ia tu gulk per amius


(nibda)
Ir man geriau ir man geriau geriau
Regiu takel, bgant per pievas,
ols minktum kojomis jauiu.
Atplaukia varpo skambesys i tolo,
Ulieja vakaro gaivi vsa
Ir man geriau jau man geriau geriau,
Dievuliau mano, man be galo gera!
A vienas savo kne niekas kitas
Jo nepasta ir nejauia. Niekas.
(Atrodo, usnsta. Krpteli poemiuos nuaidi baisus riksmas)
Deja, ne man tvams domininkonams
Priklauso nelaimingas mano knas.
K jie su juo darys? ki karst
Ir poemyje prie kit pads?
Per daug garbs Ukas kaip kok un
Kur nors patvoryje. Arba sudegins.
O pelenais tvai domininkonai
Patr glyn savo ir iaugs
Piliaros, jurginai ir bijnai.
O j iedais tvai domininkonai
Altori apkaiys. Ir pats prioras
Prie Mavyd priklaups! Ne tik prie j,
Bet ir prie j irsiu ir kvatosiuos.
Taip, kaip dabar kvatojuos: cha cha cha.
(Mavydo juok vl nutraukia riksmas)

Bet jie, atrodo, nejuokauja K gi,


Vadinas, knas man jau nepriklauso.
Dabar dl sielos: ji seniai ne mano,
O dievo nuosavyb. Jis, taip sakant,
Man tik paskolino j kuriam laikui.
Ko gero, greit pareikalaus grinti.
Vadinasi, a nieko neturiu,
Nes tai, k a turiu, man nepriklauso.
Juokinga, ne tiesa? mogus pats sau
Nebepriklauso. Bet tiek to. irkim,
Ar Mavydui ar man kas nors dar liko.
Vis pirmiausia, man dar liko skausmas.
T a gerai inau, nes pats jauiu.
Dar liko vargas, kurs, kaip toj dainelj,
akoja ir lapoja mano vartuos.
Dar liko dievo arija svajon
Atnet monms viesos, teisybs, gero.
Dar liko nepasotintas trokimas
ini ir mokslo O, kiek daug man liko,
Jau nekalbant apie t didi laim
Mylti Taigi, Mavydai: mylti!
Tu nieko apie tai dar neinai,
Bet tai turt bt be galo gera.
(Kur laik tyli)
O jei dar pagalvoji: Lietuva
Ne ta, karalika, o paprastesn
Lig, tamsos ir skurdo ikankinta,

Kar, mar ir bado nukryiuota


Kai pagalvoji itaip: Lietuya
Tai mirti nesinori. Ne-si-no-ri!
(mai, lyg atsimins kak, liauia keliais prie dur, dauo jas)
Ten knygos dega! Knygos dega Knygos!
Vienintel viesa tokioj tamsoj,
Vienintel paguoda Dieve mano,
Kaip tai baisu! Tarytum mons dega.
Tarytum mons
(Sukniumba)
Taigi: mons, mons
Rakt vangesys prie dur. eina trys vienuoliai
PIRMAS VIENUOLIS
Martynai Mavydai!
MAVYDAS
Girdiu, girdiu.
ANTRAS VIENUOLIS
Ant keli klaupkis!
MAVYDAS
A tiktai prie diev
Klaupiuosi
TREIAS VIENUOLIS (prioks paklupdo Mavyd ir laiko j taip)
Tu, tono skla, klaupkis!
PIRMAS VIENUOLIS
Domininkon ordino prioras
sak man i itarm paskelbti.

(Persiegnoja, skaito)
ventoji dievo motina banyia,
Inagrinjus nuodm ir kalt
Eretiko, bedievio, atskalno,
Paskendusio liuteronizmo baloj
Ir griaunanio tikjimo vienyb,
Krikioni susiklausym bei meil,
Atradusi j kalt.
(Bejgikai nuleidia rankas)
Negaliu
Nuo itokios kalbos lieuvis lta
(ts suglamo popieri, aukia)
Martynai Mavydai! Kad ligi ryto
N kvapo tavo Vilniuje nelikt!
O jeigu vl ms rankas paklisi,
Tai n karalius neigelbs
VIENUOLIAI (choru)
Amen.
Ieina. Antras vienuolis kiek utrunka
ANTRAS VIENUOLIS
Klausyk, ar ne i Pagramanio bsi?
MAVYDAS
O k?
VIENUOLIS
Turtum prisiminti Mock
MAVYDAS
Ar Jokym?

VIENUOLIS
T pat
MAVYDAS
Po perkn,
Kur susitinkam!
VIENUOLIS
Taigi susidjai
Su tais bedieviais
MAVYDAS
Jokymai, nustotum!
VIENUOLIS
Nuo lauo taigi num tave
Pats kunigaiktis Radvila tas pats,
Kurs Lietuvoj atskalnus globoja.
A jau meldiausi u tave
MAVYDAS
Klausyk,
O kur dabar man dtis? Sudauytas,
I Vilniaus imestas
VIENUOLIS
ia tokia merg
Prie dur laukia. Sakosi atjus
Nuo to Kulvikio, kaip ir js vado
MAVYDAS
Gal Marija?
VIENUOLIS
Kad vardo nepaklausiau

Na, tai lik sveikas!


MAVYDAS
Jokymai, palauk
Apsikabinkim! Gal nesusitiksim
VIENUOLIS (ieidamas)
Kad ir nereikia: tavo dievas kitas!
MAVYDAS (beviltikai)
Kur du lietuviai ten keli dievai.
Matydamas, kad durys atviros, pasiremdamas sien, eina prie j
Tarpdury pasirodo Marija, kur laik iri j
MARIJA (su aaromis)
Pirmasis ms kankinys O dieve!
(Puola prilaikyti klumpanio Mavydo)
Tai itaip jie tave Kaip Jz Krist
Sugav nuplak
MAVYDAS
Marija, tu?
(Nutveria jos rank)
Kaip a diaugiuos, kad atjai, Marija!
ia taip sunku maniau, neilaikysiu.
K tu dabar su manimi darysi?
Matai, koks a
MARIJA
Yra gauti arkliai:

I ia Butkik. O kai pasveiksi


Ir sutvirtsi, atsiras ir darbo.
Minjo pusbrolis: kakoki knyg
Suman esat
MAVYDAS
Knyg! Tu matei,
K jie su knygom daro? Ugn kursto!
MARIJA
Nusiramink, mielasis! Einam, einam!
Apkabinusi ir prilaikydama Mavyd, i lto veda j prie dur. Jis
pradeda kosti. Kosi ilgai ir sunkiai
MAVYDAS
Tuojau praeis Man jau geriau geriau..
(Atsiremia sien, alsuoja sunkiai, nepaleisdamas Marijos rankos)
Marija, tu labai gera Marija!
Ir a tave dabar ir visados
MARIJA (pro aaras)
Pirmasis ms kankinys Martynai!
Ir a tave dabar ir visados
MAVYDAS (diaugsmingai)
Dabar ir visados, Marija!

Klebonija. Mavydas, sukniubs prie kryi kaip palikome j


pirmos dalies pabaigoje: aiku, kad vilniks scenos jaunysts
prisiminimai. Lyg pratsdamas juos, lyg svarstydamas savo

gyvenim, Mavydas msto, kalba ir meldiasi kartu. I gilumos


kyla odiai jo ir ne jo balsas, trumpas irdies
praregjimas viso gyvenimo auksmas
MAVYDAS
ar gali sulaikyt
it paukio iulbjim
vjo gs ir
dar ilgai po to virpant
epus lap
it keistai susivarius
debes ypsen it
tyl t auksm inykstant
vakaro toliuos
Kodl klausinji kodl
o diena jau ir gsta
Viskas sakai negaliu
bet vis viena kalbi ar auki
ir tai tiktai aidas gyvenimo
soduos kur vaikioja
dievo dvasia
ir ms malda
kaip tie paukiai tarp lap
baikti ir nerandanti lizdo
ir jos iulbesys
tai pakyla tai krinta o!
viltis kad mus girdi

kad mes ne vieni tamsoje


kad mus mato kad regi
kad ranka itiesta
virum ms
gera ir teisinga
tirtja tamsa ir
gali jau matyti save
ir verkti dl savo gyvenimo
taigi dl ito vienintelio
vieno nepakartojamo ak!
Ar a j rinkausi
ar tavo ranka
vir mans itiesta
mane ved
Pareiga a kartoju
tas menkas ibintas tamsoj
liepsnel plevenanti vjyj
klajojanti sutem soduos
Nereikia neverk
tik kartok
pareiga
pareiga
pareiga
nes tu nieko
daugiau neinai
kai iri taip tams
ir kai rankoj laikai

it menk viesel
tik tiek
pareiga!
a turjau
ateiti ia privaljau
prakalbint j sielas
suteikt aminybje bals
tai emei
tai Lietuvai
A jos lieuvis
kurs aukia
istorijos tamsai ir vjui:
a ia a ionai
Mano meil
malda ir tikjimas mano
aizda vis negyjanti mano
gyvenimas mano ta em
po dievo dangum
Lietuva
Jam kalbant, eina Kasparas ir kur laik stovi prie dur
KASPARAS
A atjau.
MAVYDAS (nesmoningai)
Taip, taip matau.
KASPARAS
Man sak

MAVYDAS (prisimindamas)
A, taigi, taigi Kasparas!
(Pripuols prie jo)
T ied
I kur gavai? Sakyk, i kur gavai
Tik nemeluok Nemun grsiu!
I kur gavai, a klausiu, it ied?
KASPARAS
I savo motinos.
MAVYDAS
O ji i kur?
KASPARAS
A neinau turjo vis laik.
MAVYDAS (vis labiau jaudindamasis)
Kas tavo motina?
KASPARAS
Mar Kerzait.
MAVYDAS (krisdamas kd)
O viepatie
(Po pauzs)
I kur tu atjai?
I kur atsiradai?
KASPARAS
Mane itrauk
I Nemuno
MAVYDAS
A klausiu ten, anapus,

Kur gyvenai? Gal Butkikje?


KASPARAS
Taip.
MAVYDAS
O viepatie
Tyla
KASPARAS
Jeigu sunku tai a galiu ieiti.
MAVYDAS
Ne, ne Tu sskis pasakok kalbk,
Tik netylk, nes a einu i proto.
KASPARAS
Kad nr k pasakot Na, ji ne syk
Minjo man, kad Prsuose, Ragainj,
Yra mogus Kad kreipiausi j
Nes ia, sakydavo, vaikel, prapulsi.
Tai a ir atvykau
MAVYDAS
Kaip tu galjai
Palikti vien j?
KASPARAS
Taip kaip ir tu.
MAVYDAS
A, tu inai? Gerai.
(Paoks)
A privaljau!
A kunigaikio pinigais jau,

Jo paauktas, ia, Karaliauiuj, mokslus.


Lietuv man jau nebuvo kelio.
A privaljau ia atvykti, ia,
Kad iia giniau tkstanius lietuvi
Nuo dvasikos ir knikos mirties.
A ia buvau a ia esu kaip oras,
Kaip duona, kaip vanduo Tu pamatysi:
A Prsij Lietuv parvesiu!
A Nemuno abu krantus suglausiu
Tai mano misija. Ir pareiga.
KASPARAS
Ar a gi k sakau? Bet tu adjai
ia, Ragain, motin paaukt
MAVYDAS (nirdamas)
Prikaiiot atjai? Imetinti?
Priimdamas parapij, turjau
Priimt ir savo pirmtako eimyn
Devynis mones! Supranti: tu-r-jau!
KASPARAS (tyiojasi)
Turjai! Privaljai! O tenai,
Anapus Nemuno neprivaljai?
MAVYDAS (paokdamas ir vl bejgikai krisdamas ant suolo)
Tu tu tu nemanyk, kad man neskauda!
mogau tu mano mielas! Ligi iolei

Sapnuoju Butkik. Pusantr met,


Praleidau po jos stogu dievas regi,
Buvau laimingas. Galima sakyt,
Ir katekizm sustaiau tenai
(Prisimindamas)
O tie saullydiai Dubysos slniuos
Tik aar nubraukt ir atsidusti
mogus gali Ir persmelkia mintis,
Kad a turbt negyvenau lig iolei,
O tiktai vykdiau pareig. Taip, taip.
Idivo siela, Kasparai, idivo
Naktim be aar verkiu. Diaugiuosi,
Kad usimirti rpesiuos galiu.
Be rpesi turbt neilaikyiau.
(Nirdamas)
Koki velni tu atjai priminti,
Paadinti, skaudinti, pasmerkti?
Juk a jau pasmerktas suku kaip girnas
Gyvenim bespalv savo
(Dauo sau krtin)
iia
Jau nieko nr tik pelen iupsnelis,
Kur tursiu, Kasparai, padt
Prie visagalio koj. Nearstyk j
Po jais jau nr arij, i kuri
Galtumei pst jaunysts ugn.

KASPARAS (jaudindamasis)
A atjau, kad perduoiau ied
Ir jos paskutinius odius: Myljau
Dabar ir visados. Atrodo, viskas.
vykdiau savo pareig
MAVYDAS (netikdamas)
Vaikeli,
K tu kalbi? Tai Marija
KASPARAS (rkia)
Taip, mir.
(Nusigria, siremia kkiodamas dur stakt)
Prie tris dienas mai Dabar a eisiu
Atgal Nemun arba kilp.
Kas reikia, a vykdiau.
Mavydas be odi apkabina Kaspar tas verkdamas
sikniaubia jam krtin
MAVYDAS
Dieve mano!
Dabar ir visados Verk, verk, vaikeli!
Ir u mane paverk A jau sakiau,
Kad aar nebeturiu
(Glostydamas ir maldydamas Kaspar)
Ir niekur
I ia tu neisi. Niekur! Tu esi
Jos paskutinis odis man a noriu
siklausyt j girdt j noriu

Kiekvien dien kad ir man, kaip jai,


Akis uspaust tavo pirtai
KASPARAS (pakeldamas galv)
Tve!
MAVYDAS (apstulbs)
Tu pasakei man tve K tai reikia?
KASPARAS (sukniubs ir apkabins Mavydo kojas)
Ji liep taip sakyti: mano tve!
MAVYDAS (lyg atstumdamas, lyg nordamas isivaduoti)
K tu sakai? Negali bt! Ne, ne!

TREIA DALIS
TRANSEAT A ME CALIX ISTE [* Teaplenkia mane i taur (lot.).]

TREIAS PROLOGAS

pitolnink Choras
Vargonininkas Milkus
KATRIK
Labai jau praome, brangusis Milkau,
Pagerbti mus su Berankiu atvykti
ms vestuves. Susikalbjom
Kartu gyventi
pitolninkai sujud

MAYS
vienas kit ildyt
NIKODEMAS
sumesti savo skarmalus krv
KATRIK
Ir js, pitolninkliai vargdienliai,
Maloniai praom nepasididiuot:
Prie vieno stalo vien plut krimtom
Ir vanden i vieno kauo grm
Jei ird kam ir udavm atleiskit:
Ne i piktumo
IOBA
Kaip manai, Beranki,
Ar apsieisi su viena ranka?
TIRVA
Tai gal Katrik jau bda prispyr,
Kad itaip skubat?
IOBA
luodami banyi,
Ko gero, velniui ibinote vak
KATRIK
Ir js patyios ne i piktumo.
inojom neivengsim paskal.
Taiau, kur irdys glaudias taip kaip ms,
Ten jokios apkalbos jau nebebaisios.
Tai per ventas Kaldas
PITOLNINKAI

Ai, ai!
Ateisim su pilvais ir su ryklm.
KATRIK
Ir usakus jau padavm. Klebonas
Pirmuosius ada garsint per Martyn.
Tai ir norjom paprayti js,
Ijus usakams, ia pat, banyioj,
Du posmelius mums pagiedoti, a?
ia mes abu su Berankiu sudjom.
BERANKIS
Labai nuolankiai praome abudu.
MILKUS
Joki posmeli! Laiko nebeliko.
Mes juk dar neimokome giesms
Apie Martyn Mavyd!
NIKODEMAS
Imoksim.
iagi toks vykis!
BERANKIS
Gaida tokia pati,
Kaip ir jsiks
MILKUS
Na, tai pagiedokit!
KATRIK ir BERANKIS (gieda)
Nelaimj ir nulidime,
Labai sunkiam padjime,
irdis sudj,

Pasiadj
Gyventi meilume.
Ir nenustoti niekados
Lig savo smerio valandos,
Kaip prisakyta,
Mylt viens kit
Dabar ir visados.
NIKODEMAS
Grau, ir viskas.
MAYS
Net kakoks graudumas
Per ird perjo Sudrko akys.
KATRIK (kkiodama)
O js neinote, kaip man graudu
Atsiadt mergysts!
BERANKIS (ramindamas)
Liaukis verkus!
Prireiks dar aar.
MILKUS (susims u galvos)
Klausykit, mons:
Poryt Martyno. Dvi dienels liko,
O mes k darom? Stumdoms, ir viskas.
Gal norit apsijuokt ir usitraukti
Klebono pykt? Tad praau kantrybs,
Ir imkims giesms. Treia dalis.

Kad Ragain atjo,


irdy sunkum turjo.
Aarom sruvo,
Kad Lietuv
Nuo kranto veizjo.
O tu, sraunusai Nemune,
Kursai banguoji pro mane,
Iplauk bent vien
Ger naujien
ionai ties Ragaine.
Kaip tenai broliai gyvena,
Ar mane lig iolei mena?
Taip jis kalbjo,
Kada veizjo
up Nemun.
Stovjo ant lietuvybs,
Skaistybs, taipgi blaivybs.
Vis Lietuv
auk krv
Prie meils, vienybs.
O ir dl ma vaikeli
Idrukavojo knygeli.
Kas j paino
Visi vadino.
Varguoli tveliu.
irjo nairai ant pon,
Burgrov, ulc, raitmon.

Teisiai rdykit,
Meiliai valdykit,
Dabokit zokon!
Duok jam, o dieve, sveikatos
Dl ms dirbti ukvatos.
Ms ganytojui,
Utarytojui
Ilgiausios yvatos!

1
Klebonija. Viename ilgo stalo gale Kristupas skaito, kitame
Kasparas suka panius
KRISTUPAS
Tai kaip tenai pas jus, Lietuvoje?
KASPARAS
Tai taip.
KRISTUPAS
O kaip? diev tikit?
KASPARAS
Tikim.
KRISTUPAS
kok?
KASPARAS
t pat.
KRISTUPAS (nusivyls)
O man sak,
Kad js dievas kitas. Turtingesnis.

KASPARAS
Kur turtingesnis dievas vargingesnis
Tenai mogus
KRISTUPAS
Oho! O a girdjau,
Kad Lietuvoj banyios auksu tviska.
Ir iaip visoki brangenybi pilnos
O kunigai kaip kunigaikiai, sako
Tiesa ar ne?
KASPARAS
Taip, kunigai turtingi.
KRISTUPAS
Vadinasi, js dievas turtingesnis.
O tu matai, kaip mes ionai gyvenam:
K turime? Kaip rengiams? K valgom?
KASPARAS
Js vargam atiduodat
KRISTUPAS
Ir blogai!
Pats liksi plikas, kol visus aprengsi.
(Patikdamas paslapt)
Mane ketina sist Karaliaui,
Kad pasimoks griau atgalios
Ir po kiek laiko Mavyd pakeisiau
(Panibdom)
O ko gi a turiau grti? Ko?
Kad lopyiau baudiaunink sermgas?

Kad unvotes j tepiau? Kad vaikus


A-B-C mokyiau?
(Po pauzs)
O gal man pasidavus
Lietuv tai bent pakunigauiau!
KASPARAS
Toki kaip tu tenai utenka. Liaukis!
(Susijaudins)
A negaliu klausytis Lyg pirkliai:
Kad tik brangiau pardavus savo diev!
Kad tik daugiau ilupus
KRISTUPAS (tyiodamasis)
Na, ir kas?
Jei kvailas duoda tai protingas ima.
KASPARAS
O apie mog pagalvoji? Taigi
Utat, kad negalvoji.
KRISTUPAS
A galvoju
Apie save, o jis apie save.
KASPARAS
Tai tavo dievas ne irdy kienj?
KRISTUPAS
Kur noriu, ten laikau.
KASPARAS (paoks)

Nutilk!
(Tvardydamasis)
Veriau
A eisiu pitol. Dievas mato:
Neilaikysiu
KRISTUPAS
O kodl pabkim,
Pasikalbkim. Tu pasaulio mats,
Lietuvoje gyvens Kaip tenai
Merginos, a?
KASPARAS (nenoriai)
Kaip ir visur.
KRISTUPAS
Meilesns?
Sukalbamesns? ia, pas mus, nelengva.
Yra ia toks krautuvininkas Grosas.
Tai Gerta jo dukt vieni drebuiai!
Bet man patinka. Ypa kada juokias
Kai viskas kruta Viepatie tu mano!
Nors imk ir stauk Bet leidia tik paliesti
Va ia pajudint
(Rodo pasmakr)
O pati kikena!
(Kasparas tyli)
O Karaliauiui, sako, daug lengviau.
Yra ten, sako, smukli, kur merginos

Ant keli paios sdasi, tik reikia


Maloniai apsieit O ar pas jus,
Lietuvoje, yra toki kampeli?
KASPARAS (pakildamas)
Gal vis dlto a eisiu pitol
KRISTUPAS
Sdk, sdk! Rstigal, ne vyr
I Nemuno itraukiau.
(Tyla)
Kokio velnio
up puolei? Ko ia atsibeldei?
KASPARAS
O tai jau mano reikalas.
KRISTUPAS
Girdjau,
Paiekomas kakoks galvaudys,
I Lietuvos Prsij pabgs.
(Kasparas tyli)
Skaityti moki?
KASPARAS
Moku.
KRISTUPAS
Nesigirk!
Imk it knyg. Girtis danas mgsta.
KASPARAS (skaito aikiai, sijausdamas)
Bralei, seseris, imkiet mani ir skaitikiet

Ir tatai skaitidami permanikiet.


Maksla ito tvai iusu trakdava turti,
Ale to negaleia ne vienu budu gauti.
Regiety to nareia sava akimis,
Taip yr igirsti sava ausimis,
Jau nu, ka tevai nekada neregieia,
Nu itai viss iusump ateia.
KRISTUPAS (nustebs)
Oho! Uteks.
KASPARAS
A i itos knygels
Ir mokiausi skaityt
KRISTUPAS
Rayti moki?
KASPARAS
inia, kad moku.
KRISTUPAS
Tai rayk. Diktuoju:
Brangioji Gerta! Ryt pavakariais
Ateik prie Nemuno, prie Girniaus valties.
A noriu tau parodyt
KASPARAS (atstumdamas popierius)
Savo laikus
Pats ir rayk!
KRISTUPAS (irindamas rankrat)

Raysena grai,
Klaid nra. Kas ir imok itaip?
KASPARAS
Gi motina. Jos lieptas, it knyg
A perraiau kelis kartus.
KRISTUPAS
Oho!
Bet jau lotynikai tai tu nemoki?
KASPARAS
Labai nedaug
KRISTUPAS
O a atmintinai
I Eneidos du imtus eilui
Esu ikals. Tvas veria. Nori,
Padeklamuosiu?
KASPARAS
O kodl gi tvu
Tu vadini j?
KRISTUPAS
Kadgi pratau.
Buvau dar maas, kai jis ia atjo
Ir ved mano seser, Benign.
O mano tvas mirs buvo. Taigi
A greit ir persimiau
(Prisimins)
A, beje,
Nuo ko tu tvui atneei t ied,

Kad jis taip susijaudino? Nuo ko?


KASPARAS (sumis)
Tai vienas toks jaunysts draugas pra
Nunet ir perduot umokt adjo.
KRISTUPAS
Meluoji!
KASPARAS
Nemeluoju.
KRISTUPAS (nutvrs lauia jam rank)
Pasakyk:
Nuo ko tu tvui atneei t ied?
KASPARAS
Sakiau. Paleisk Sakau tau pasitrauk!
Pastumia Kristup tas gridamas parveria suol. triukm
atbga Benigna
BENIGNA
Kas gi ia darosi dabar? Tai itaip
Atlygini igelbtoj savo?
Mar pitol! A dar pakalbsiu
Su Mavydu: ar ia klebonija,
Ar kokia smukl, valkat landyn?
Atsiguli ir neinai, ar gyvas
Sulauksi ryto. Mar greiiau pitoln!
Kasparas ieina
BENIGNA (Kristupui)

Tai ar daugiau k ikvotei?


KRISTUPAS
Ninieko.
T pat tvirtina.
BENIGNA
Oi, bus blogai!
irdim jauiu, kad ant savos galvos
I Nemuno j, Kristupai, itraukei.
Ir Mavydas kak nuo ms slepia.
Bandiau iklausti sako: palkk.
Ryt per Martyn visk suinosi.
Pats visas toks nesavas, nekalbus.
Prie kryi klaupiasi arba nuo kranto
Lietuv vis iri. Prie to medio,
To uolo, kur andai pasodino,
Kas rytas ir kas vakaras vis eina
Vis tikrina Atrodo, primanyt
Savu krauju paliet j irkim,
Kad tik kokia nelaim neitikt
irdim jauiu! Sakau, irdim jauiu

2
ventorius. Didiosios banyios durys atdaros, egliaki vainiku
apjuostos. Prie stulp nusidjliams bausti u kakl pritvirtinti
du vyrai ir viena moteris. Ankstyvas rytas. Nikodemas luoja
ventori, Mays barsto smliu
MAYS
Tai ir sulaukm ventojo Martyno.

NIKODEMAS
Diena grai moneli prisirinks!
MAYS
Kur ia neprisirinks i viso svieto
Suplauks pavargliai ir ubagai.
Kai kas i j ir apsiliks pitolj
Tad mums, ko gero, teks ir pasispaust.
NIKODEMAS
K ir galvoja Mavydas juk ankta!
MAYS
Isitar andien, kad ketina
Nalaiiams prieglaud atidaryt
NIKODEMAS
Vajzau, ar pasiuto! Taigi mirsim,
Badu idvsim per burn gausyb
Tiek alkan pilv ar beuki?
MAYS
Kai upernai pitoln pasibeldei,
Tai nepaklausei, nuo kieno burnos
Nutrauki ksn.
NIKODEMAS
Siekas turi bti.
MAYS
Geriems darbams nr, Nikodemai, sieko.
NIKODEMAS
Matau, kad nr, taiau pasverti reikia.
MAYS

I kunigaikio aukia paspirties,


Per laikus j glaboja. Andai sak,
Kad gavo ems b.
NIKODEMAS
Kaip rokuoji,
Ar ir iais metais Mavydas imes
pitolninkams po pinigl?
MAYS
Aiku.
NIKODEMAS
Kur j paleist galvoji?
MAYS
Koki dien
Til pulsiu
NIKODEMAS
Rupe, pragersi!
MAYS
O tau kas rpi?
NIKODEMAS
Kam gi tad Til
I Lietuvos galiau pargabenti.
Atsimeni t bern, kurs nuplukd
Klebono br? Vyrai, sako, vyrai,
Kai jau sinorsit to linksmumo
Tik duokit enkl: atsiras to daikto.
MAYS
Lietuvoje ko rasi, ko nerasi,

Bet jau degtins tai neatsiginsi.


Kur laik dirba tyldami
MAYS
Kaip tu manai: jei iandien ponas dievas
Ueis ms banyi, tai ar smly
Jo pdsakai paliks, ar ne?
NIKODEMAS
O kaip
Tu juos atskirsi, tarkime, nuo mano
Ar nuo Berankio pdsak?
MAYS
I bat:
Taigi ne vyom ponas dievas avi!
NIKODEMAS (nustebs)
Tikrai.
(Po pauzs)
Bet gali, tarkime, atvykti
Koks nors batuotas ir i Karaliauiaus?
MAYS
Toks banyi neis. Banyia vargams.
Vyotiems. Man ir tau. Po pamald
Pasiirk: ventorius vien tik vy
Ir klumpi nutryptas.
(Pagalvojs)
Nuo dievo bat

Turt smly atsispaust kryelis,


O smlis, sako, auksu virst turt.
Girdjau nekant: syk Stalupnuos
Ujo dievo pdsakus toks vargas
Tai prisism aukso, kiek tik tilpo.
(Po pauzs)
Tu nemanyk, a juk ne dl to aukso!
Kai apie diev tiek prisiklausai,
Tai bent jo pdsakus aptikti noris.
NIKODEMAS
O jeigu taip banyioj po slenksiu
Jam kilpas pastatytum?
MAYS
Nikodemai,
Taigi jis visk mato! Irgi protas
Kaip kok zuik Kvailas tu, ir baigta!
Pro banyios duris ieina Mavydas ir Milkus
MAVYDAS
Tai kur tie nusidjliai, bedieviai?
Aha, matau nepasislpsit niekur.
Tegul pagarbintas bus Jzus Kristus
Ir dievo motina banyia!
NUSIDJLIAI (choru)
Amen.
MAVYDAS
Tai net ir per Martyn neilaikt
irdies man neudav? Susirinks

moni i viso svieto, pirtais rodys


Kur dsite akis?
(Prijs prie moters, priekaitingai)
Ai Gendre, Gendre!
(Pakeits ton, iltai)
Tai kaip naujagimis? Su kuo paliko?
GENDR
Su vyresnija.
MAVYDAS
Kiek jai?
GENDR
Jau penkti.
MAVYDAS
Toks tok saugo. Urikdys. Udusins.
U k prie stulpo prikal?
MILKUS
Banyioj
Sekmadien nematm.
MAVYDAS (Milkui)
Atkabink!
Vaikai vieni
MILKUS
Reikt kok gra
Paimt pitols naudai kad bijot.
MAVYDAS
K tu i jos paimsi, jei teturi
T vien viet, kur visiems patinka

(Gdydamasis atkia jai pinigl)


Paimk. Nupirksi drobs markinliams.
Ir bk namo irks vaikelis bamb.
(Eina prie kito stulpo)
O ia kas toks?
MILKUS
Gelys.
MAVYDAS
Kad nepastu.
MILKUS
Mike gyvena. banyi neina.
Ir burtais veriasi. Va, ia jo monai.
Prie Gelio koj sustatytos vairios vakins figrls. Mavydas
paima vien
MAVYDAS
Geras rankas turi. Graiai ieina.
Ar ima kas tuos monus?
GELYS
Kad tik bt!
Susirgo kiaul, karv ar avis,
Ar bob suriet dieglys ne vienas
Atbgs meldia. Gyvenu i to.
Kas milt sauj, kas grd siekel.
Mintu i savo burt. Kaip ir tu.
MAVYDAS
Na, na!
GELYS

Abudu savo monus turim.


Abu prasimaitinam. Ko mums pyktis?
MAVYDAS (Milkui)
Paimk tuos stabukus. Neblogas vakas,
Kelias vakes nuliesi.
GELYS
Kaipgi itaip
Be duonos palieki?
MAVYDAS
I kur tas vakas?
GELYS
Bitels nea. A tik kopinju.
Mike mat gyvenu.
MAVYDAS
mogau tu velnio,
Ar nori tapti dievo mogumi?
GELYS
A neinau. Man kad tiktai maitintis
MAVYDAS
O ar moktum liet vakes?
GELYS
Ponuli,
Taigi ia vienas juokas!
MAVYDAS
Vesk j, Milkau,
klebonij. Susitarsim.
(Milkui)

Reikia
Mums perimti jo vak kad nelikt
I ko stabus lipdyti.
(Nori ieiti)
GELBDA (nuo stulpo, gailiai)
Klebonli,
O a?
MAVYDAS (apsimesdamas nustebs)
Tu, Gelbda? Nesitikjau
Kaip negrau Toksai garbingas vyras!
MILKUS
Sekmadien ne tik kad pats nebuvo
Banyioj, bet neleido ir eimynos.
MAVYDAS
Tai kaip ia, Gelbda? Prie diev stojies?
GELBDA
Vajzau, ne! Linamynis prispyr.
MAVYDAS
Kad sekm dien vsk nepagalvojai?
GELBDA
Tai kad susimaiiau! Pagal mane,
etadienis ijo
MAVYDAS
Ai, galvoius!
etadienis Prie stulpo j, prie stulpo!

(Milkui)
Liepk Kristupui, tegu skaiiuot pamoko.
Bent iki septyni.
(Nori ieiti)
GELBDA
Ar negaliau
pitolei kok gra paaukoti?
MAVYDAS
Kodl gi ne?
(Milkui)
Paimk penkis graius.
GELBDA
Penkis graius Vaje! Ar betursiu
MAVYDAS
Tursi, Gelbda! Matau: tursi.
Linus gi pardavei, varei Til.
GELBDA
Kad skaudiai ir baudi
MAVYDAS
Ne a baudiu,
O dievas baudia, Gelbda!
(Milkui)
Paleisk j!
O iandien, Gelbda, kokia diena?
GELBDA
Sekmadienis, sekmadienis, klebone!

Klebonija. Stalas, nukrautas knygomis ir rankraiais. Vyno


butelis, dvi taurs. Mavydas, Vilentas
MAVYDAS
Taip ir gyvenam, Vilentai, ir vystam
Lyg nualnotos rudenins ols,
Kurios dar vis atsimena, kad saul
iltesn bdavo anksiau. Jau temsta,
Brangusis Vilentai, ant ms dirv.
Jau vis daniau dairausi aruodus,
O jie, brolau tu mano, nepilni:
Neuauginta, ibarstyta
VILENTAS
Liaukis!
Tai k tada nekt kitiems?
MAVYDAS
Ne itaip
Gyvenimas matuojamas.
VILENTAS
O kaip?
MAVYDAS
A irgi neinau. Taiau ne itaip.
VILENTAS
Mielasis mano, tavo Katekizmas
Arba Giesmynas perirjau vis
Titano darbas!
MAVYDAS
, greiiau Sizifo

VILENTAS
Tu od ikirtai kaip akmeny!
MAVYDAS
Taip, taip dabar t akmen kaln
Stumiu, ritu, keliu o rankos silpsta.
Paleisi nugarms. Ir pagalvoji:
Kuriems velniams tos pastangos
VILENTAS (pasipiktins)
Martynai!
MAVYDAS
Palauk, palauk irsiu, ar ilgai
Lietuvikai sakysi Karaliauiuj
Pamokslus savo.
VILENTAS
Kol klausys sakysiu.
MAVYDAS
O a taip negaliu.
(Patyljs)
Jei tas akmuo,
Kur, kaip sakai, ikirtom savo od,
praraj nukris tai ms darbas
Ir ms gyvenimas neturi tikslo.
Prasms neturi.
(Nusijuoks)
Argi ne kvailys!
Atsimeni, jaunystje kartojau:

Geriau prarasti Lietuv nei diev.


Nepainau tada, mielasis mano,
Nei Lietuvos, nei dievo. itiek met
Tarytum kari metli arbat
Geriu a pareig. Tik pareiga
Mane ia atved ir ia paliko.
Bijau prisipainti, kad ne dievui
Tai buvo pareiga, o odiui. odiui,
Kur reikjo i mirties vaduoti,
Kuriam pavidal reikjo rast,
Kad jis galt amiuose paliudyt
Buvim savo ir galbt gyvyb.
(Prisimindamas)
Atsimeni, kaip savo Katekizm
Tiesiog i Jono Veinreicho spaustuvs
Mes kunigaikiui nunem? Ar tu
Atsimeni, k jis tada pasak?
Per diev, sako, Lietuv atvesiu
Prsij. Ko nepadar kardas,
T padarys knyga ir dievo odis.
Ir taip pasak ne bet kas, o buvs
Kryiuoi ordino magistras. O,
Tie odiai buvo peilis man ird!
Kokia ironija! sivaizduoji,
Pats savo rankom sau neriesi kilp.
(Patyljs)
Buvau ketins likti Karaliauiuj,

Taiau po odi t apsigalvojau.


Esu ionai, kad pats save atpirkiau.
Kad giniau od. odis mano dievas.
ia a galiu naudingas bt lietuviams.
O ten tik Prsijos valdovui.
VILENTAS (usigavs)
Liaukis!
Mes irgi dirbam
MAVYDAS
Dirbat? K js dirbat?
Vienintels lietuvikos banyios
Nebeilaikot Rato nebemokot
Vaikai, girdjau, vokikai veplena.
VILENTAS
Kieno veplena, o kieno ir ne.
moni mums trksta.
MAVYDAS
Tarp moni gyvenat.
VILENTAS
Giesmyno tavo laukiam, kad su juo
Galtumm bent per banyi gintis.
MAVYDAS
Aha, giesmyno! O galbt js laukiat
Arkangelo, kuris i dievo rank
Atne kaip Moz akmenin knyg
Su saku: mylkit savo kalb

Ir ja kalbkit?
VILENTAS
Viskas, mano mielas,
Sudtingiau. Kur kas sudtingiau.
Pats supranti: Ragains banytl
Ne Karaliauiaus katedra Kas ino,
K mato kunigaiktis nuo jos bokto
MAVYDAS (piktai)
O k jis mato? Ms neveiklum,
Apsileidim, tingul ir baim?
O gal jis mato, kad trumpiausias kelias
mog per jo pilv? Juo ir eina,
Ir ukema pirmiausia gerkles tiems,
Kurie lietuvikai dar keiktis moka.
O js pilnom gerklm ir vebeldiuojat:
Mein lieber O! Mein lieber danke schon!
(Rodo vaigd ant Vilento krtins)
Blizguiais apsikarstt Pagalvokit,
U k juos gaunat
VILENTAS (sumis)
Bet ir tu, Martynai,
I kunigaikio nuolatos praai
Tai io, tai to Laikais j atakuoji!
MAVYDAS
O a ne sau. Matai, kaip gyvenu:
Nenutukau. Ne kain k ir gaunu.

Kai upernai ia lanks kunigaiktis,


Tai mano darbo nepagyr, ne.
Tik tiek pasak: Lojantis uva
U lit miegant pavojingesnis.
Ir liep antr pastori atsisti
Man pagalb. Vokiet! O kam?
Kas ia supras j, kas ia jo klausysis?
Tai va, k mato js kunigaiktis
Pro Karaliauiaus katedros vitra.
(Atleisk mums, dieve, ms nekaltum,
Kaip jo kaltes mes jam, deja, atleidiam!)
Bet a kovosiu, Vilentai, kovosiu!
A grumsiuos dl kiekvieno odio Kelsiu,
Laikysiu, stumsiu, risiu j kaln,
Kaip tas Sizifas akmen O galgi
Tasai akmuo Sizifui ne bausm,
O laim? Ne kania o diaugsmas? Gal
Be to akmens gyvenimo nebt
BENIGNA (eidama)
Martynai Mavydai! Brangusis sveias
Ne tau vienam priklauso, o visiems.
Kas naujo Karaliauiuj? Kas girdti
Prie kunigaikio rm?
MAVYDAS (nepatenkintas, kad nutrauk pokalb)
Kai tylu,

Girdt, kaip persid or teria


BENIGNA
Martynai Mavydai! Kaip tau ne gda?
(Vilentui)
Mes ia mai ir kukls. Ir tas daras,
Kur purename taipogi maas.
Taiau apvaizda laimina ir j.
MAVYDAS (pabuiuoja skruost jai)
Labai graiai, Benigna, pasakei.
Tikrai, apvaizda laimina ms dar.
Ji mato ms silpstanias jgas,
Atvstant tikjim ir meil,
Begstant pasiventim regi,
Todl ir siunia Kaspar, kad jis
Pagelbt mums, senstantiems
BENIGNA
Martynai,
K tu kalbi? Nesuprantu
MAVYDAS
Benigna,
Tuojau suprasi. auk ionai visus
Ir Kristup, ir Kaspar, ir Milk.
Man reikia liudinink.
BENIGNA (ieidama Vilentui)
Js atleiskit,
Jis vis laik toks keistybi pilnas:

Ir pats kankinas, ir kitus kankina.


O viepatie, kas bus dabar, kas bus
VILENTAS
Esi Benignai per rstus!
MAVYDAS
Visi mes
Per rsts viens kitam. Ta moterik
Man nedav vaik.
VILENTAS
Ji nekalta.
MAVYDAS
Ji netgi dievo motinai pavydi,
Kad i gimdyt galjo, o ji ne.
Tad sikibo jauniausi brol,
Kristup dingojasi vargelei,
Jog tai jos vaikas
VILENTAS
Bet juk tai grau,
Kada sesuo taip savo brol myli!
MAVYDAS
Nesveika tai. Ir Kristup gadina.
(Atsiduss)
O, kad galtumm, kad bt leista
Gyvenime bent vien savo ingsn
I naujo engt, j pakartot
VILENTAS
Deja!

eina Benigna, Kasparas, Milkus


MAVYDAS
Kur Kristupas?
BENIGNA
Jis nulk pil,
Kad svarbi ini perduot burgrovui.
MAVYDAS (nepatenkintas)
Kokia jau ia inia Isigalvojat!
Ir dar svarbi Tiek to, be jo pradsim.
BENIGNA (neramiai dairydamasi duris)
O viepatie, kas bus dabar, kas bus!
Kad Kristupas tik spt
MAVYDAS (ikilmingai)
Gerbiamieji!
aukiu paliudyt ir monms, ir dangui,
K a dabar itarsiu, k vliau,
popieri sura, ikilmingai
Patvirtinsime antspaudais pily.
(Rodydamas Kaspar)
A ketinu jaunuol snyt!
(Visi sumi)
Taip, taip, a noriu j snyt vaikas
Tv neturi bus man parama.
Guvus prie knyg ir prie rato. Taigi
Kvieiu jus liudyt

BENIGNA (puldama prie Mavydo)


Mavydai, sustok!
K tu darai? Apsigalvok!
MAVYDAS
Galvojau.
BENIGNA
Kur dsis Kristupas?
MAVYDAS
Surasiu vietos
Abiem ir irdyje, ir namuose.
BENIGNA
Tai svieto perjnas! Dieve mano,
Nei tu pasti, nei inai
MAVYDAS
Benigna,
Pastu j kaip pats save.
BENIGNA
Trys dienos!
Trys dienos teprajo, kai pasti.
(Isterikai)
A nesutiksiu! A nesileisiu!
Ipjaus visus nakia
KASPARAS
Nusiraminkit!
Ir a nesutinku.
MAVYDAS

Ir tu? Kodl?
KASPARAS (jaudindamasis)
Todl, kad tu esi bailys, melagis
Todl, kad antrsyk mane iduodi.
MAVYDAS
K tu kalbi?
KASPARAS
Jei umirai priminsiu:
Prie daugel met Butkikje pirm,
Dabar gi antr Tu bijai, nenori
Prisipainti pasakyti ties,
Tad sugalvojai vis it mel
snijim it O mans
Net nepaklausei!
MAVYDAS (sumis)
Kasparai, vaikeli
Tu vienas a maniau, tau reikia tvo
KASPARAS
Man reikia tikro tvo! Tikro. Tikro!
Kaip apsiriko motina
bga uduss Kristupas, jam i paskos eina burgrovas ir du
kareiviai
KRISTUPAS (rodydamas Kaspar)
tai! Imkit!

Kareiviai atsistoja i abiej Kasparo on. Visi nesuprasdami


dairosi viens kit
BURGROVAS (atsikrenkts)
Atleiskite, kad pokalb nutraukm
MAVYDAS
K reikia visa tai? Ir kas jums leido?
BURGROVAS
A, Mavydai! Ne leidau sakiau.
MAVYDAS
Praau paaikinti!
BURGROVAS
Kad js man trukdot!
(Atsikrenkts)
Prie tris dienas i Lietuvos atbgo
Pas jus, klebone, taip, tiesiog pas jus
Atbgo nusikaltlis.
(Rodydamas kareivius)
Tie vyrai
J vijosi lig Nemuno. Girdjo,
Kaip jis pagalbos auksi. Ir mat,
Kaip, leisgyv itrauk i vandens,
Nusitempt pitoln j
KRISTUPAS
Tai a
Itraukiau j. Tikrai. Bet a nekaltas!
A neinojau a
MAVYDAS

Tu patylk.
(Burgrovui)
K jis padar? Kuo jis nusikalto?
PIRMAS KAREIVIS
Nuud jis Ariogalos tijn.
ANTRAS KAREIVIS
Nakia peiliu per gerkl irkti
Ir viskas. Kol susigraibm, kol pakilom vytis,
Jis jau pitolj.
MAVYDAS
Kasparai vaikeli
Tai netiesa tai melas!
KASPARAS
Tai tiesa.
MAVYDAS
Ne, ne Tai netiesa! Tu negaljai
KASPARAS
O kaip jis mano motin galjo!
PIRMAS KAREIVIS
Ji buvo ragana.
Kasparas kerta jam. Kareiviai sugriebia j u rank
KASPARAS
Kad btum mats,
Kaip j kankino! Ant Dubysos skardio
Atsimeni, kur dviakas ermuknis
Turtum atsimint mama kalbjo,
Kad mgdavot sdt po juo

MAVYDAS
inau.
O viepatie, geriau jau neinoiau.
KASPARAS
tais toki svirt ir pririo
Prie vieno galo motin. Nuleidia
vanden palaiko, kol ant kranto
Vienuolis sukalba Sveika, Marija.
Itraukia vl nuleidia
(aukia Mavydui)
Tu klausyk!
sidmk, kad naktimis sapnuotum
Kad rktum, auktum taip, kaip a aukiau,
Prie to ermuknio priritas
MAVYDAS
U k gi?
PIRMAS KAREIVIS
Ji buvo ragana.
Kasparas, negaldamas itrkti ir smogti jam, tik muistosi ir
grieia dantimis
KASPARAS
Klausyk, klausyk!
O kai devint syk j itrauk
Jau buvo negyva. Jau ne-gy-va!
PIRMAS KAREIVIS
Ji buvo ragana.

MAVYDAS (kerta jam)


Atleisk man, dieve!
PIRMAS KAREIVIS (nustebs)
Vienuolis taigi sak: jeigu bt
Ilaikius trylika t panrim,
Tai bt ne rag
(Susigriebs usidengia burn ranka)
ANTRAS KAREIVIS
Bet k gi neilaik.
MAVYDAS
Vadinas, ragana?
ANTRAS KAREIVIS (atsargiai)
O k mes inom?
Pasak: jeigu tryliktj kart
Itrauksim gyv tai paleisim gyv.
KASPARAS (verkdamas)
Ji buvo ragana nes jos snus
Be tvo buvo gims. Taip, i velnio!
Ji buvo ragana nes kitados
Tave, eretik, globojo, slaug,
Galbt myljo. Ragana ji buvo,
Nes juoksi i melo ir tamsos
Nes tavo knyg katekizm skait
Nes mok sn rato banyi
Nelakst su visais. Be to, grai

Tu pats inai, kokia grai ji buvo.


Ji buvo ragana
(ts, visiems)
Js igalvojat
Naujus tikjimus ir neat, kiat,
Per jg brukat, veriat, grasot, silot
Ir vis ant ms galvos, ant ms sprando!
Kodl gi mums neleidiat pasirinkti?
Kodl mans n syk nepaklaust,
Kokio tikjimo a pats noriau?
Bet vis per prievart, per krauj viskas.
Kodl, a klausiu, a? Kodl? Kodl?
MAVYDAS (puldamas prie burgrovo)
Tik neskubkite! kunigaikt
A kreipsiuosi, a pats Tik neskubkit!
Jisai pads, iaikins visk. Matot,
iagi tamsuoli darbas
BURGROVAS (nutraukdamas)
Kunigaikiui
Jau viskas praneta per tris dienas
Suspjau susisiekti. sakyta
Grinti nusikaltl atgal.
MAVYDAS (grasinamai)
Tai mano vaikas, mano!

BURGROVAS
Na, ir kas?
Tai nusikaltlis. Be to, klebone,
Turiu spti, kad, kiekvien syk
Priimdamas k nors t pitol,
Pranetumt pil. Mes privalom
inoti visk ir matyti.
(Kareiviams)
Veskit!
MAVYDAS
Vaikeli mano, Kasparai! Snau!
(Puola prie jo)
Atleisk man, dovanok! inau nevertas,
Taiau meldiu itark bent syk: tve!
Kareiviai iveda tylint Kaspar
MAVYDAS (aukia)
Itark man: tve! Pasakyk: atleidiu!
(Usigula ant lango)
Jisai kak pasak! Js girdjot?
Jisai u dur man kak pasak.
Tikriausiai jis pasak: mano tve!
(Puldinja prie vis klausindamas)
Ar negirdjot, a? Ar negirdjot?
Man rodos, jis pasak: mano tve
(Sukniumba prie kryi)
Dabar ir a kaip tu Ileidau sn.
Atidaviau, kad jo krauju ipirkiau

Save ir savo kalt Pareiga,


Tu vl man pasakysi? Bet jau viskas.
A neinau, kur neti it kryi,
Nes stoviu vienas ant bedugns krato,
iriu savo siel ir svaigstu
Idegusi, tuia, bevais em.
Paimk mane u rankos, vesk, parodyk
Bent vien ma, silpn, glen daig
Ir pasakyk: tai laim. Vesk, parodyk,
Nes k a pasakysiu, kai mans
Paklaus tai itie mons? Kai a pats
Savs paklausiu? K a pasakysiu?
(Vl pripuola prie lango, iri usiguls)
Galbt a pasakysiu: Lietuva
Ji neatleidia man tos idavysts,
Kad palikau j kitados kad diev
Aukiau u j laikiau
(Grmoja kumiu pro lang)
Ji neatleidia.
Nedovanoja
(Atsisuka, tiesiasi sunkiai, bejgikai nuleids rankas)
Dieve, ji teisi!

EPILOGAS
U ilgo Mavydo stalo prie katekizmo palink keletas galv. Stalo
gale Mavydas

MAVYDAS
Kad jau raides imokot pavadinti,
Pradsim skiemenuot, sbalsines
Priddami prie kiekvienos balsins.
irkite knyg ir kartokit
Drauge su manimi.
VISI CHORU
b-a bus ba,
b-e bus be, b-i bus bi, b-o bus bo b-u bus bu
MAVYDAS
Labai gerai. Dar syk.
CHORAS
b-a tai ba, b-e tai be, b-i tai bi b-o tai bo,
b-u tai bu
MAVYDAS
Dar syk!
Mavydui pamau keliantis, skiemenavimas tilsta. Dabar
spindulys apvieia tiktai j, kit veidai boluoja prietemoje. I ten
girdti duslus skiemenavimas, neaikus murmesys, kuris niekaip
negali iaugti pirm od
MAVYDAS (ikilmingai)
Mginsime sudti pirm od.
Klausykits gerai irdim klausykit!
Kai tarsit it od, tai ant lp
Pajusite medaus ir kraujo skon,
Igirsit volung prie liet aukiant,

Uuosit ieno ir liepyn kvap,


Regsit baug debesio el
Per lauk bgant Taigi pamginkim.
(Skiemenuoja vienas)
El-ie bus Lie, t-u bus tu,
v-a bus va.
Kartokite! Kartokit ir klausykit.
(Tamsoje girdti neaikus murmesys)
Ar girdit jau?
Skiemenavimas garsja ir rykja. Pakil nuo stalo, visi priartja
prie Mavydo
CHORAS
El-ie tai Lie, t-u tai tu,
v-a tai va
MAVYDAS (aukia)
Ar girdit?
CHORAS (sunkiai ir nedarniai sudeda i skiemen)
Lii-eeet-uvvv-aaa
MAVYDAS
Visi kartu! Dar syk!
CHORAS (darniau)
LIE-TU-VA!
Kur laik visi klausosi, tarytum i tikrj jausdami ant lp
medaus ir kraujo skon, tarytum laukdami ir nesulaukdami
sugrtant k tik itarto odio aido. Tyloje leidiasi udanga

19751976
Apie ias reklamas