1 SKYRIUS

KVANTINS TEORIJOS PRADIA

Iki XIX ir XX ami sandros viepatavusi klasikin fizika, kurios
pagrindas buvo Niutono (Newton) mechanika ir Maksvelio (Maxwell)
elektromagnetinio lauko teorija, susidr su reikiniais, kuri ji nebepajg
paaikinti. Ypa didels problemos ikilo bandant interpretuoti reikinius,
susijusius su maomis dalelmis - elektronais ir atomais bei j sveika su
elektromagnetiniais laukais. Pradioje ios skyls bandytos lopyti vairi
hipotezi ir postulat pagalba. Taiau, ioms prielaidoms vis gausjant, darsi vis
aikiau, kad fizika turt bti i esms pertvarkyta, ypa fizikos skyriai susij su
ma sistem nagrinjimu. Lis fizikoje vyko io amiaus pradioje - atsirado
kvantin mechanika. Pastaroji yra pagrindinis instrumentas aikinant atom,
molekuli ir mediagos struktr bei savybes.
iame skyriuje glaustai nagrinjamos svarbiausios idjos, kurios lm
kvantins mechanikos atsiradim. Tai Makso Planko (Max Planck) energijos
kvant hipotez, Vernerio Heizenbergo (Werner Heizenberg) neapibrtumo
principas ir Luji de Broilio (Louis de Broglie) dalels kaip bangos hipotez bei
Ervino rdingerio (Erwin Schrdinger) bang mechanika.
Tolesniuose poskyriuose ir skyriuose fizikinius dydius, kurie apibdina
mikrodaleli judjim, vadinsime dinaminiais dydiais, o tokius dydius, kurie
apibdina jas kaip daleles (mas, krvis) - parametrais.

1.1. Energijos kvantai

Juodojo kno spinduliavimas. Juodasis knas - tai knas itisai
sugeriantis vis spinduliavimo spektr. Atvirkias procesas - juodojo kno
itisinio spektro spinduliavimas. Aiku, absoliuiai juodasis knas yra idealus
ribinis atvejis, reals knai gali tik priartti prie ios ribos. Geresniam tokio kno
sivaizdavimui galima pasilyti tok model. Tuiavidurio kno vidins ertms
pavirius yra padengtas suodiais, sienoje yra skyl. i skyl tam tikru artutinumu
gali bti traktuojama kaip absoliuiai juodasis knas. Pirma, suodiai sugeria gana
plat spinduliavimo spektr. Antra, spindulys, pro skyl pateks kno vid, gali
atsispindti nuo suodi paviriaus, bet maa tikimyb, kad atspindtas spindulys
vl pataikys skyl ir ilks ior. i tikimyb bus tuo maesn, kuo maesnis
skyls ir vidinio paviriaus plot santykis.
Temperatros taka juodojo kno spinduliavimui kokybikai gali bti
vertinta stebint bet kokio kno spinduliavim priklausomai nuo temperatros.
Esant pakankamai auktai temperatrai, dalis spinduliavimo yra regimoje spektro
dalyje - knas ima raudonai vytti. Toliau keliant temperatr, auga
spinduliavimo dalis esanti trumpesni bang srityje - knas pradeda baltai vytti.

1 SKYRIUS

1.1 paveiksle pateiktos eksperimentins spinduliuojamo spektro

priklausomybs nuo temperatros gaunamos tokiu bdu. Esant fiksuotai
temperatrai, spektro analizatoriumi imatuojama spinduliuojama energija U1
siaurame bang ilgi intervale
, kuris yra bangos ilgio 1 aplinkoje. Esant
pakankamai maam
galima laikyti, kad U1 ir
santykis yra ivestins
dU/d reikm esant 1. Matavimai tsiami esant kitoms reikmms ir gaunama
dU/d priklausomyb nuo . ios, atrodyt, paprastos priklausomybs sujauk vis
klasikin fizik.
)

1.1 pav. Juodojo kno ispinduliuojamos energijos tankis (energijos kiekis vienetiniame bangos ilgio intervale) esant vairioms
temperatroms.

Bandydami aprayti mintas priklausomybes, Reljus (Rayleigh) ir

Dinsas (Jeans) pasinaudojo klasikiniais vaizdiais. Konkretus spinduliavimo
danis yra siejamas su to paties danio osciliatoriaus buvimu. Naujai atsirads
spinduliavimo danis siejamas su atitnkamo danio naujo osciliatoriaus
suadinimu. Konkretaus danio spinduliavimo intensyvumas siejamas su
atitinkamo danio osciliatoriaus amplitude. Reljus ir Dinsas ived toki
formul:
dU / d

8 kT / 4 .

(1.1)

ia k yra Bolcmano (Boltzmann) konstanta.

Teorins ir eksperimentins priklausomybi sutapimas yra blogas, ypa
esant trumpesnms bangoms. Eksperimentinse kreivse yra maksimumas, kuris
slenka trumpesni bang srit keliant temperatr. io maksimumo negaunama
pagal (1.1) lygt. Dar daugiau, i lygtis nusako, kad osciliatoriai, kuri bangos ilgis
ypa trumpas (atitinka rentgeno arba net -spinduliavim), yra stipriai suadinti net
kambario temperatroje. Toks absurdikas rezultatas buvo pavadintas
ultravioletine katastrofa. Deja, jos nemanoma ivengti remiantis klasikine
mechanika.
1900 m. Plankas isprend i problem. Jis postulavo, kad energijos
mainai tarp osciliatori ir elektromagnetinio spinduliavimo gali vykti

KVANTINS TEORIJOS PRADIA

diskretinmis, arba kvantuotomis energijos porcijomis ir kad maiausia energijos

porcija (kvantas), esant daniui , yra

(1.2)

Aikinant juodojo kno spinduliavim, Planko postulato reikm yra ta,

kad aukto danio osciliatori indlis yra ignoruojamas. ilumin energija
(proporcinga kT) yra nepakankama, kad oscilitoriaus galt susiadinti dydiu h
Savo ruotu, nesant toki suadint osciliatori, nra kam ir ispinduliuoti tokio
danio elektromagnetini bang. Savo postulato pagalba Plankas ived nauj
sry tarp dU/d ir . iame sryyje parinks h reikm
h

6,62377 10 34 J s ,

Plankas gavo puik sutapim tarp eksperimentini ir teorini priklausomybi. i

konstanta (jos skaitin reikm patikslinta vlesniuose eksperimentuose) yra
vadinama Planko konstanta.
Fotoefektas. Kelet met daugelis mokslinink, tame tarpe ir pats
Plankas, kvantin hipotez laik tik laikina priemone, leidiania aprayti juodojo
kno spinduliavim. Buvo galvojama, kad anksiau ar vliau pavyks klasikiniais
vaizdiais paaikinti juodojo kno spinduliavim. Taiau 1905 m. Albertas
Einteinas (Albert Einstein) pateik fotoelektrinio reikinio teorij, kuri gerai
apra eksperimentinius duomenis. ioje teorijoje Einteinas panaudojo Planko
pasilyt energijos kvant idj.
Fotoelektrinis efektas - tai elektron emisija i kno, kai pastarasis
vitinamas. Pagrindiniai io reikinio bruoai: 1) elektron emisija galima tik esant
tam tikram minimaliam krentani spinduli daniui; 2) is danis priklauso nuo
kno prigimties ir danai dar nuo kno paviriaus bvio; 3) didinant tik
spinduliavimo intensyvum, dideja tik emituojam elektron skaiius, o vieno
emituoto elektrono energija lieka pastovi; 4) emisija prasideda ikart, be jokio
indukcinio periodo.
Klasikins fizikos poiriu neturt bti grieto fiksuoto danio, kuriam
esant prasideda emisija: elektronams absorbavus energij, pagal Bolcmano
pasiskirstymo dsn didesn ar maesn elektron dalis turi turti pakankamai
energijos, kad galt prasidti emisija. Spinduliavimo energija turt bti susijusi
su jos intensyvumu, o ne daniu. Be to, turt bti tam tikras indukcinis periodas,
nes elektromagnetini bang energija delokalizuota - turi praeiti tam tikras laiko
tarpas, kol elektronas sukaups pakankamai energijos.
Einteinas pasil tok fotoelektrinio efekto model. Elektronas negali
itrkti i kieto kno, nes j sulaiko potencinis barjeras, kurio auktis . Kai kn
patenka elektromagnetini bang energijos kvantas h , j gali absorbuoti
elektronas, esantis alia paviriaus. Jeigu h < , tai ios energijos nepakanka
veikti potencin barjer - elektronas lieka kne. Jeigu h > , tai energijos
perteklius T h
pasireikia kaip itrkusio i kno elektrono kinetin

1 SKYRIUS

energija. i interpretacija gerai paaikino fotoelektrin efekt. Be to, i io modelio

seka svarbi ivada - energijos kvantas h yra lokalizuotas, elektronas absorbuoja
energij tik susidrs su tuo kvantu. Taigi, energijos kvant galima sivaizduoti
kaip maiausi viesos dalel. Einteinas j pavadino fotonu.
Fotoefektas ir juodojo kno spinduliavimas, atrodyt, yra gana skirtingi
reikiniai, bet j aikinimas remiasi viena ir ta paia Planko hipoteze. ie ir daug
kit, vliau tirt reikini, tame tarpe ir toliau pateikiamas Nilso Boro (Niels Bohr)
vandenilio atomo modelis, tikino, kad Planko postuluotas energijos kvantavimas
turi fizikin prasm.
1.2. Vandenilio atomas ir Boro (Bohr) teorija
1911 m. Rezerfordas (Rutherford) pasil planetin atomo model. iame
modelyje teigiamas krvis ir atomo mass pagrindin dalis yra sukoncentruoti
atomo centre, vadinamame branduolyje, o elektronai sukasi apie branduol kaip
planetos aplink saul. Pagal Niutono judjimo dsnius, jei elektronas sukasi
stabilioje orbitoje aplink branduol, tai centrin jga Fc ir elektrostatins traukos
tarp elektrono ir branduolio jga Fel viena kit kompensuoja, t.y.,
- Fel

e2
4

0a

mv 2
a

Fc .

(1.3)

ia +e yra branduolio krvis, -e - elektrono krvis, a - orbitos spindulys, 0 vakumo dielektrin konstanta, m - elektrono mas, v - jo greitis. Tolesniuose
ivedimuose naudosime patog sutrumpinim
e 2M

e2
4

(1.4)

Pilnutin energija yra kinetins ir potencins energijos suma

E

T V

mv 2 / 2 e 2M / a .

Kadangi pagal (1.3) e 2M / a

E

mv 2 / 2

(1.5)

mv 2 , tai

e 2M / (2a ), t.y., E

V /2

(1.6)

Deja, tolesn planetinio modelio analiz prietarauja eksperimentiniams

faktams. Pagal klasikin elektrodinamik su pagreiiu judantis krvis (elektronas)
turi spinduliuoti elektromagnetines bangas - energij ir galiausiai nukristi ant
branduolio. Taigi, atomai turi bti nestabils, pavyzdiui, vandenilio atome
elektronas turt nukristi ant branduolio per 10-8 s. Taiau i tikrj atomai yra
labai stabils.

KVANTINS TEORIJOS PRADIA

1913 m. Nilsas Boras (Niels Bohr) pasil vandenilio atomo teorij,

kurioje jis, bandydamas isprsti prietaravimus tarp klasikins teorijos ir
eksperimento, atomo planetin model jung Planko idjas. Boro hipotezs esm
- elektrono judesio kiekio momentas L yra kvantuotas dydis, kurio modulis yra

nh
2

mva

(n 1, 2, 3, ...) ,

(1.7)

ia h / (2 ) . (1.7) lygtis neiplaukia i kokios nors bendresns teorijos. Boras

i lygt pateik kaip postulat.
I (1.3) ir (1.7) lygi gauname kvantuot Boro orbit spindulius
an

2
e 2M m

n2

a0n 2 ,

(1.8)

ia an - spindulys orbitos, kurioje elektrono judesio kiekio momento modulis yra

n ; a0 - spindulys orbitos, kurioje elektrono judesio kiekio momento modulis yra
maiausias ( 1 ). Dydis a0

2 / e 2M m

0,53 10 10 m = 5,3 yra vadinamas

Boro spinduliu.
stat (1.8) (1.6), gauname, kad vandenilio atomo energijos reikms yra
diskretins, t.y., kvantuotos:
En

me 4M

E0

2 2

n2

n2

( E0

me 4M
2 2

13,64 eV ).

(1.9)

Maiausios energijos (nesuadintas) bvis yra, kai n 1 . iame bvyje

orbitos spindulys yra maiausias. Didiausia vandenilio atomo energija lygi nuliui
(n
). Energijos lygmen En priklausomyb nuo n pavaizduota 1.2 paveiksle.
n=
1
n=3
n=2

E1 = 0
E1 = -E0/4
E1 = -E0/4
13,64 eV

1.2 pav. Vandenilio atomo

energijos lygmenys pagal
Boro teorij.

E1 = -E0
n=1
I (1.9) lygties gaunama svarbi ivada - suadinti vandenilio atomai
ispinduliuoja diskretin elektromagnetini bang spektr. Pagal Bor atomas
ispinduliuoja energij kiekvien kart, kai tik atomas pereina i suadinto bvio

1 SKYRIUS

(n > 1) emesns energijos bv. Panagrinkime perjimus i suadint (n > 2)

bvi energijos lygmen, kurio n = 2. Perjimo metu atomo energija sumaja ispinduliuojamas energijos kvantas h . Tuomet
h

E0 (

E0 1
(
h 22

1
n2

).

(1.10)

i lygtis tiksliai sutampa su 1885 metais Balmerio (Balmer) pasilyta empirine

lygtimi, kuri apra vandenilio emisinio spektro linij danius regimojoje spektro
dalyje. Balmerio lygtyje empirinis daugiklis prie skliaustus tiksliai atitinka E 0 / h
skaitin reikm. io amiaus pradioje buvo nustatyta vandenilio emisinio spektro
linij serija infraraudonojoje spektro dalyje (Paeno serija). i serij taip pat
tiksliai aprao Boro teorija - perjimai vyksta i energijos lygmen n 3
energijos lygmen n 3 . Vliau buvo nustatyta ir daugiau serij - visos jos
apraomos Boro teorijos pagalba.
Reikia pabrti, kad Boro teorija nepaaikina jau minto prietaravimo kaip gali krv turinti dalel - elektronas judti apskrita orbita ir neispinduliuoti
energijos. Boras tai tiesiog postulavo.
Boro teorija nusako ir bet kokio vienelektroninio jono spektrus (formulse
branduolio krv e reikia pakeisti krviu Ze, kur Z - atomo eils numeris). Deja,
daugkartiniai bandymai pritaikyti Boro teorij daugiaelektroniniams atomams
baigsi neskmingai. Reikjo sukurti bendresn mechanik.
1.3. Neapibrtumo principas
Mokslo istorijoje sukaupta patirtis suformulavo taisykl, kad logikai
ibaigta bendresn teorija nebepriklauso nuo savo pirmtaks. Anksiau
dominavusi, bet dabar maiau bendra teorija lieka tik kaip atskiras, ribinis
bendresns teorijos atvejis. Pavyzdiui, Einteino reliatyvistin mechanika gali
bti formuluojama pagal savus pagrindinius principus, visikai nesiremiant
Niutono klasikine mechanika. Kvantins mechanikos atsiradimas paneig netgi i,
atrodyt, nesugriaunam ties. ios mechanikos pagrindini princip
formulavimas nemanomas, jei nesiremiama klasikine mechanika (arba Einteino
mechanika reliatyvistins kvantins mechanikos atveju).
Norint kiekybikai vertinti judjim, reikalingi matavimai, t.y. sveika
tarp kvantinio objekto (mikrodalels arba mikrodaleli sistemos, kuri nemanoma
aprayti klasikins mechanikos pagalba) ir fizikinio objekto, kuris galt bti
pakankamai tiksliai apraomas klasikins mechanikos pagalba. Tokios sveikos
metu pakinta tokio klasikinio objekto savybs. ie pokyiai priklauso nuo
mikrosistemos (naudosime od turdami omenyje kvantin objekt) bvio
sveikos metu. Tuomet klasikinio objekto pokyiai gali kiekybikai apibdinti
mikrodalels bv. I kitos puss, sveikos metu gali pakisti ir mikrosistemos
bvis. Vliau pamatysime, kad prieingai klasikins mechanikos dsniams iuos

KVANTINS TEORIJOS PRADIA

pokyius ne visada galima kiekybikai aprayti. Prie tai pateiksime kelet

apibrim. Dl aukiau pateikt prieasi kvantinje mechanikoje klasikinis
objektas vadinamas prietaisu, o jo sveika su mikrosistema - matavimu. iame
kontekste terminas matavimas reikia ne tik proces, kuriame dalyvauja
eksperimentatorius. Kvantinje mechanikoje matavimas reikia bet koki sveik
tarp klasikinio ir kvantinio objekt, kuris vyksta nepriklausomai nuo stebtojo.
Fizikinis objektas, kur galime vadinti prietaisu, turi bti pakankamu
tikslumu apraomas klasikins mechanikos pagalba. Toks objektas, pavyzdiui,
gali bti pakankamai didels mass knas, bet nebtinai. Konkretus udavinys
diktuoja reikalavimus tikslumui. Jeigu tam udaviniui pakanka tikslumo, tai ir
mikroskopinis objektas gali bti prietaisu.
Dabar galime suformuluoti kvantins mechanikos udavin. Tipikas
udavinys bt i anksto nusakyti pakartotinio matavimo rezultat remiantis prie
tai atlikt matavim rezultatu. Klasikinje mechanikoje tai visada galima padaryti.
Kvantinje mechanikoje matavimo procesas turi ypating savyb - matavimas
visada paveikia kvantin objekt. Sakykime, mes norime tam tikro matavimo
tikslumo. Tuomet matavimo poveikis kvantiniam objektui i principo negali bti
kiek norima maas. Kuo tikslesnis matavimas, tuo didesnis matavimo poveikis. Tik
esant labai maam matavimo tikslumui matavimo poveikis gali bti silpnas Tai
susij su tuo, kad mikrosistemos dinamins savybs (energija, judesio kiekis,
padtis, kt.) irykja tik matavimo metu.
1.1 pavyzdys. Matavimo poveik kvantiniam objektui galt pavaizduoti toks
eksperimentas. Pabandykime nufotografuoti elektrono orbit vandenilio atome. 1.2 skyriuje
isiaikinome, kad tokios orbitos diametras yra madaug 1 . I elektromagnetinio lauko
teorijos, tiksliau - difrakcijos teorijos, seka ivada, kad bet kokio optinio prietaiso,
naudojamo objekto imatavimams nustatyti, skiriamoji geba apytikriai lygi naudojamo
elektromagnetinio spinduliavimo bangos ilgiui. Tuomet, norint nufotografuoti vandenilio
atomo elektrono orbit, spinduliavimo danis turi bti ne maesnis kaip

c/

3 108 / 10

10

3 1018 Hz . Tokio spinduliavimo vieno kvanto energija yra

milinika, h 1,95 10 15 J = 1,23 104 eV , lyginant vandenilio atomo elektrono energija,

kuri pagal (1.9) lygt yra apie -10 eV. Taigi, fotografuojant orbit, atomas yra
bombarduojamas fotonais, kiekvieno i kuri energija yra tkstant kart didesn negu
elektrono ryio su protonu energija. Aiku, kad tokiu bdu mes daug kart padidinsime
elektrono greit ir vandenilio atomas jonizuosis - elektronas ilks i atomo. Orbitos mes
nenufotografuosime.

Pateiktas pavyzdys iliustruoja kvantins mechanikos principus. Atrodyt,

kad eksperimentas pernelyg grubus, kad j patobulinus galima bt pasiekti norim
tiksl. Taip nra ir to prieastys yra idstytos aukiau. Tuomet atsiranda kitas
kratutinumas. Jeigu kvantiniai objektai tokie jautrs, o prietaisai ir matavimas
tokie grubs, tai ar apskritai galima k nors suinoti apie kvantines sistemas?
Kvantin mechanika teigiamai atsako klausim, bet tuo paiu metu ji teigia,

1 SKYRIUS

kad i principo nemanomi atsakymai kai kuriuos klausimus, nors jie prasti
klasikinje mechanikoje.
Visi matavimai kvantinje mechanikoje (primename, kad kalbama apie
nepriklausanias nuo stebtojo sveikas tarp prietaiso - klasikinio objekto ir
mikrosistemos - kvantinio objekto) gali bti suriuoti dvi grupes. Vienoje
grupje yra matavimai, kuri rezultat jokiame sistemos bvyje nemanoma
vienareikmikai prognozuoti; kitoje yra matavimai, kuri rezultatus galima
prognozuoti, t.y., yra mikrosistemos bviai, kuriuose atliekant matavimus gaunami
vienareikmiai rezultatai. Pastaraisiais matavimais nustatytos kvantinio objekto
kiekybins savybs turi atskir pavadinim, iskiriant juos i vis dinamini
dydi. Tai stebimieji dydiai.
Aukiau idstyti matavimo ypatumai (kvantins mechanikos prasme)
sudaro neapibrtumo principo esm. io principo autorius yra Heizenbergas
(1927 m.), ir tai yra vienas i pagrindini kvantins mechanikos princip.
Heizenbergas taip pat pateik ir savo garsiuosius matematinius neapibrtumo
sryius

qi pi / 2,
t E / 2.

(1.11)

ia qi , pi , t ir E yra atitinkamai i koordinats (pvz, x, y, z), judesio kiekio

toje koordinatje, laiko ir energijos neapibrtumai, t.y rodo, kokiu tikslumu ie
dydiai apibdina sistem. Neapibrtumai vertinti pagal vidutinio kvadratinio
nuokrypio formul (daugiklis prie Planko konstantos yra kitoks, jei naudojamos
kitos iraikos vidutinms reikmms skaiiuoti).
3 skyriuje, formuluodami kvantins mechanikos postulatus, Heizenbergo
neapibrtumo principo atskirai nepateiksime - is principas neireiktu pavidalu
slyps postulatuose.
Dar kart reikia pabrti, kad Heizenbergo neapibrtumo sryiai [(1.11)
lygtis] yra principiniai. Pavyzdiui, jei mes tiksliai nustatome mikrodalels padt
( qi beveik lygus nuliui), tai judesio kiekis yra neapibrtas ( pi labai didelis).
1.2 pavyzdys. Naudojantis neapibrtumo principu galima paaikinti, kodl
elektronas, juddamas aplink branduol, nepraranda energijos ir nenukrenta ant branduolio
(r. 1.2 poskyr, Boro vandenilio atomo teorija). Jeigu elektronas nukrist ant branduolio,
tai elektrono padtis bt inoma branduolio diametro tikslumu ( q
judesio kiekio neapibrtumas yra p / (2 q ) 1,055 10
energijos neapibrtumas yra
( p) 2
2
1
E
0,95 1010 eV .
2me
8me ( q ) 2

14

10 13 cm ). Tuomet

g cm s-1 , o elektrono

KVANTINS TEORIJOS PRADIA

Konkreti neapibrtumo reikm reikia, kad matuojamas dydis gali turti vairias
reikmes, o maksimali vert prilygsta neapibrtumo reikmei. Gauta energijos
neapibrtumo reikm rodo, kad elektrono, esanio ant branduolio, energija yra 10 10 eV
eils. Akivaizdu, kad toks vandenilio atomo bvis yra visikai nestabilus lyginant su
vandenilio atomo bviu emiausiame energijos lygmenyje, kurio reikm pagal (1.9) lygt
yra lygi -13,6 eV. iame bvyje elektronas juda 0,53 atstumu nuo branduolio.

Esani kristaluose ir molekulse atom ir jon svyravimai apie

pusiausvyros padt nesustoja netgi esant absoliutaus nulio temperatrai. Tai irgi
lemia neapibrtumo principas. Jei svyravimai nevykt, tai reikt, kad galima
tiksliai apibrti atom ir jon padtis. Pagal neapibrtumo princip tai
nemanoma. ie reikiniai bus nagrinjami tolesniuose skyriuose.
I neapibrtumo principo seka labai svarbi ivada - mikrodalels
judjimas negali bti apraytas trajektorijos pagalba: norint nubrti mikrodalels
trajektorij, reikia tuo paiu metu tiksliai inoti ir jos padt erdvje, ir jos greit
(judesio kiek), o tai nemanoma. I ia seka, kad atome nra elektron orbit, kad
planetinis atomo modelis (tuo paiu ir Boro vandenilio atomo modelis) nra
teisingas. Sekaniuose skyriuose nagrinsime, kaip tai paveik tolimesn atomo
teorijos vystymsi.
Kitas i pagrindini kvantins teorijos princip yra superpozicijos
principas. domu paymti, kad neapibrtumo princip galima apibdinti kaip
neigiam princip, apribojant ms inias apie kvantin objekt. iuo poiriu
superpozicijos principas yra pagrindinis teigiamas kvantins mechanikos principas.
Pastarojo ia nenagrinsime - jis bus pateiktas 3.1 poskyryje komentuojant
kvantins mechanikos 3 postulat.
1.4. L. de Broilio (Louis de Broglie) hipotez ir E. rdingerio
(Erwin Schrdinger) bang mechanika
1925 m. Luji de Broilis savo daktaro disertacijoje pasil toki hipotez.
Jeigu tam tikromis slygomis elektromagnetinis spinduliavimas gali pasiymti ne
bangos, o daleli savybmis (r. 1.1 poskyr, fotoefektas), tai galimos ir tokios
slygos, esant kurioms mediagos dalels demonstruoja bang savybes.
Paprasiausias samprotavimas bt toks. Einteino reliatyvumo teorijoje yra
sryis
E

mc 2 .

(1.12)

hc /
I ios formuls ir i Planko lygties (1.2) gaunama mc 2 h
arba
mc h / . Pakeitus viesos greit c dalels greiiu v, gaunamas garsusis de
Broilio sryis

10

1 SKYRIUS

mv

arba

h
mv

h
.
p

(1.13)

ia m yra mas dalels, kurios greitis v, t.y., dalel turi judesio kiek p mv .
Reikia pabrti, kad aukiau pateikti samprotavimai, nors ir remiasi formulmis,
jokiu bdu nra tikslus de Brolio sryio ivedimas ir jo teisingumo rodymas.
Pavyzdiui, viesos greiio c pakeitimas dalels, turinios mas m, greiiu v nra
korektikas fizikine prasme. Ne pateikti samprotavimai, o eksperimentiniai faktai
patvirtina De Broilio sryio teisingum. Beveik ikart po to, kai de Broilis
paskelb (1.13) lygt, Devisonas (Davisson) ir Dermeris (Germer) savo
eksperimentais rod daleli bangin prigimt. Jie parod, kad elektron pluotui
sveikaujant su periodikai isidsiusiais kristalo atomais gaunamas difrakcinis
vaizdas analogikas viesos difrakcijai, vykstaniai difrakcinje gardelje. Vliau
buvo gauta ir daugiau rodym.
I de Broilio sryio gaunama ir elektrono orbitinio judesio kiekio
momento kvantavimo slyga, kuri kaip postulat pasil Boras [(1.7) lygtis].
Jeigu elektronas, esantis orbitoje pagal Boro model, turi bangini savybi, tai
orbita turi bti tokia, kad joje galt susidaryti stovinti banga. Tai reikia orbitoje
turi tilpti sveikas bang skaiius. Prieingu atveju interferencija turt t orbit
suardyti. Tuomet
(1.14)
2 a n arba
2 a/n.
staius (1.13) gaunama mv

nh
arba l = mva
2 a

nh
2

n , t.y., (1.7)

lygtis.
De Broilio sryio dka kvantin teorija tapo bendros bang teorijos
dalimi. Faktikai atsirado sryis tarp optikos ir mechanikos.
Taiau de Broilio aikinimas kl naujus klausimus. Pavyzdiui,
difrakciniuose eksperimentuose naudojamas elektron pluotas. Gal tuomet bang
savybi turi tik elektron pluotas? Galima atlikti eksperiment, kuris lyg ir
patvirtina toki prielaid. Atlikime difrakcijos matavimo eksperiment kitokiu
bdu - leiskime elektronus ne pluoto pavidalu, bet nuosekliai, po vien elektron.
Registravimo renginyje, pvz., fotografinje ploktelje, elektronas gali atsidurti
bet kurioje vietoje, bet registruojamas tik viename ploktels take. Taigi bangoms
bdingas vaizdas dingo. Tik praleid daug elektron gausime difrakcin vaizd.
Taiau is eksperimentas nepaneigia vienos dalels kaip bangos galimybs.
Pakanka prisiminti vandenilio atom, kuris turi tik vien elektron ir kurio
aikinimui puikiai tinka de Broilio sryis. Dualumas (dalels turi bang savybi, o
bangos - daleli) yra universali materijos savyb. Galima pavelgti i kitos puss ir
paklausti, kaip banga gali turti dalels savybi. Dalelei bdinga tai, kad ji yra
lokalizuota, t.y. vienoje vietoje, o banga siekia uimti vis galim erdv. Taiau ir
bang galima pavaizduoti lokalizuotai - sakykime, kad viename erdvs take
bangos amplitud yra didel, o kitose vietose ji lygi nuliui. Kaip galima sudaryti

KVANTINS TEORIJOS PRADIA

11

toki bang? sivaizduokime labai daug skirtingo ilgio bang, sklindani iilgai x
aies. Tegu vis t bang bendras bruoas yra tai, kad visos j amplituds sutampa
(turi maksimali reikm) viename take, t.y., jame visos bangos yra tos paios
fazs. Sudjus tas bangas, gaunamas vaizdas pateiktas 1.3 paveiksle. Tokia bang
suma vadinama bang paketu. Kuo daugiau skirtingo ilgio bang yra tokiame
bang pakete, tuo jis pagal savo lokalizacijos pobd yra artimesnis dalelei.

1.3 pav. Bang paketo susidarymas vykstant keli (a) ir daugelio bang (b)
superpozicijai.

Greitai po to, kai de Broilis paskelb savo hipotez, rdingeris ir

Heizenbergas beveik vienu metu paskelb savo teorijas, kurios yra iuolaikins
kvantins mechanikos esm. domu paymti, kad i pradi Heizenbergo ir
rdingerio teorijos atrod labai skirtingos. rdingeris, remdamasis tuo, kad
elektron judjimai gali bti traktuojami kaip bangos, ivyst bang mechanik.
Pastarjai aprayti jis naudojo diferencialini lygi aparat. Tiems patiems
tikslams Heizenbergas panaudojo matric algebr ir gavo tuos paius rezultatus
kaip ir rdingeris. Vliau Bornas (Born) ir Dordanas (Jordan) rod, jog
matematiniu poiriu abu metodai yra ekvivalents. iuolaikinje kvantinje
mechanikoje naudojami ir matricinis, ir diferencialinis metodai. ioje knygoje mes
pagrindinai naudosime diferencialini lygi metod, todl iek tiek detaliau
panagrinsime rdingerio idjas.

12

1 SKYRIUS

rdingeris ivyst bang mechanik remdamasis elektromagnetinio

spinduliavimo klasikins teorijos lygtimis, kurias jis ved de Broilio sry.
rdingerio samprotavim logika buvo tokia. Jis pradjo nuo paprasiausio
kvantinio objekto - vienos mikrodalels. Jeigu mikrodalel turi bangos savybi, tai
laisvai judanios mikrodalels kaip bangos apraymui turt tikti laisvos bangos
lygtis, tik j reikia modifikuoti vedant de Broilio sry. Tokia lygtis turt
atspindti ir bangos, ir dalels savybes. Remiantis ia lygtimi, galima pereiti prie
svarbiausio udavinio - nustatyti bendr lygt, kurios atskiras sprendinys ir bt
toji modifikuota lygtis, apraanti laisvos dalels kaip bangos judjim. Pagrindinis
reikalavimas gautai bendrajai lygiai - bet koks kvantinis objektas, ne tik minta
mikrodalel, turi bti teisingai apraoma ios bendrosios lygties pagalba. Tai ir
bt tos lygties teisingumo patvirtinimas, kadangi bendrosios lygties formos
nustatymas aukiau mintu bdu, t.y., einant nuo atskiro sprendinio prie bendros
lygties, nra tos lygties teisingumo rodymas. Tai seka i to, kad is bdas neduoda
vienareikmio atsakymo - galima surasti daug lygi, kurios duoda t pat
sprendin. rdingeriui pavyko nustatyti tos bendrosios lygties iraik, ji
vadinama rdingerio lygtimi.
Dabar pateiksime paprasiausi schem, kaip rdingeris nustat jo vardu
vadinamos lygties iraik. Paprastumo dlei nagrinsime bangas, sklindanias tik
pagal vien erdvin koordinat. Bendriausia lygtis, apraanti laisvos bangos
judjim, yra
2 i h
( x, t ) A exp[2 i ( x /
t )] arba
( x, t ) A exp[
( x h t )] , (1.15)
h
ia
yra funkcija, apraanti bang (bangin funkcija), A - bangos amplitud,
1
ir - jos ilgis ir danis, x - bangos sklidimo kryptis, t - laikas ir i
(trumpas komentaras apie kompleksini eksponeni naudojim banginiams
procesams aprayti pateiktas matematiniame priede). Pertvarkome (1.15) lygt
pasinaudoj Planko lygtimi E h , de Broilio sryiu
h / (mv) h / p ir
ymjimu h / 2 :

( x, t )

i
A exp[ ( px

Et )] .

(1.16)

ioje lygtyje jau atsispindi ne tik bangos, bet ir dalels savybs. Atskyr dal,
priklausani tik nuo erdvins koordinats, ir pasiymj ( x) A exp(2 ix / ) ,
gauname

( x, t )

( x) exp( iEt / ) .

(1.17)

Dukart diferencijav (1.16) pagal x, gauname

2

( x, t )
x2

p2

i
exp[ ( px
2

Et )]

p2
2

( x, t ) .

(1.18)

KVANTINS TEORIJOS PRADIA

13

Panaudoj (1.17), pertvarkome paskutin lygt:

2

( x, t )

( x, t )
x

2
p

( x)
x

exp( iEt / ) .

(1.19)

I (1.19) ir (1.17) lygi gaunama nauja lygtis

2 d 2 ( x)
p2

dx 2

( x) .

(1.20)

Paskutinje lygtyje perjome prie pilno diferencialo simboli, kadangi

vieno kintamojo funkcija.
Sistemos energija susideda i kinetins ir potencins energij:
E

mv 2 / 2 V

T V

p 2 / (2m) V .

yra tik

(1.21)

I ia
p2

2m( E V ) .

(1.22)

stat (1.22) iraik (1.20) lygt ir pertvark, gauname

2 d 2 ( x)
2m dx 2

( E V ) ( x ) arba (

2 d 2
2m dx 2

V ) ( x)

E ( x) .

(1.23)

(1.23) lygtis yra vienmat stacionarioji (nepriklausanti nuo laiko)

rdingerio lygtis. Norint gauti dvimat arba trimat lygt, reikia tik pridti antros
eils ivestin pagal y arba pagal y ir z. (1.23) antrosios lygties skliaustuose esantis
reikinys yra vadinamas pilnutins energijos operatoriumi, jis ymimas simboliu
H . is operatorius turi ir kit pavadinim - Hamiltono operatorius arba
hamiltonianas. Dabar galima urayti stacionarij rdingerio lygt kvantinje
mechanikoje prasta forma:
H

E .

(1.24)

Operatorin lygi uraymo forma plaiai naudojama kvantinje

mechanikoje, todl sekaniame skyriuje pateikiamos reikalingos minimalios inios
i operatori matematins teorijos. Paymsime, kad hamiltoniano narys,
atitinkantis potencin energij, yra toks pats, kaip ir klasikinje iraikoje (1.21);
taiau narys, apraantis kinetin energij, kvantinje mechanikoje gauna kit
form. Klasikinje mechanikoje vienos dalels kinetin energij galima ireikti
per judesio kiek p kaip p 2 / (2m) . Apribojus udavin vienmaiam atvejui (dalel
juda paga koordinat x, jos judesio kiekis p x ), galima palyginti kinetins energijos
ir judesio kiekio klasikines ir kvantmechanines iraikas:

14

1 SKYRIUS

Klasikin iraika

Kvantmechanin iraika

p2
2m

px

2 d 2
2m dx 2
d
i
dx

(1.25)

Judesio kiekio operatorius paprastai naudojamas su minuso enklu.

redingerio lygtis, urayta (1.24) lygties pavidalu, tinka ne tik vienai
mikrodalelei, bet ir mikrodaleli sistemai. Tokiu atveju hamiltonianas yra vis
sistemoje esani mikrodaleli kinetins energijos operatori ir sistemos
potencins energijos suma. 3 skyriuje bus parodyta, kaip tai daroma konkreiais
atvejais.
Norint analizuoti mikrosistemos kitim laike, reikia naudoti taip vadinam
bendrj (priklausani nuo laiko) rdingerio lygt. Vl pradsime nuo (1.16)
lygties, apraanios laisvos bangos judjim. Diferencijuojame j pagal t:

( x, t )
t

iE
i
exp[ ( px

Et )]

iE

( x, t )

(1.26)

ir pertvarkome:

( x, t )

i
E

( x, t )
.
t

(1.27)

I paskutins ir (1.19) lygi gauname lygyb

i
E

( x, t )
t

p2

( x, t )
x2

(1.28)

Padaugin abi lygties puses i E ir stat jos (1.21) iraik, gauname

i

2 2 ( x, t )
2
V
2m
x2
p2

( x, t )
t

( x, t )
x2

(1.29)

ioje lygtyje iraika prie potencins energijos V pagal (1.19) lygt yra lygi
( x, t ) . Tuomet galima urayti bendrj (nepriklausani nuo laiko)
rdingerio lygt vienos mikrodalels judjimui
i

( x, t )
t

2 2
2m x 2

V ) ( x, t )

arba, pasinaudojus hamiltoniano apibrimu [r. (1.23) ir (1.24) lygtis],

(1.30)

KVANTINS TEORIJOS PRADIA

( x, t )
t

H ( x, t ) .

15

(1.31)

Baigdami skyri, reziumuosime svarbiausias ivadas. Vis pirma dar

kart reikia pabrti, kad visos nagrintos idjos ir hipotezs, kurias ireikia
Planko lygtis, Heizenbergo neapibrtumo sryiai, de Broilio sryis, rdingerio
bendroji ir stacionarioji lygtys, nra teorikai rodytos. J teisingum patvirtina tai,
kad 1) jos neprietarauja n vienam ligiol inomam eksperimentiniam faktui ir 2)
j dka galima teisingai prognozuoti matavimo rezultatus mikrosistemose. iame
skyriuje pateikta mediaga sudaro iuolaikins kvantins mechanikos postulat
pamat. Taiau tolesn pastaba gali nuvilti skaitytoj, jei jis sugaio daug laiko
nagrindamas io skyriaus mediag. Pastaroji buvo pateikta daugiau istoriniu
aspektu. iuolaikins kvantins mechanikos postulatai formuluojami kitaip naudojama operatori algebros kalba, nors fizikin prasm lieka visikai ta pati.
Todl skaitytojas galjo nenagrinti io skyriaus mediagos, praleisti 2 skyri, jei
jis turi elementari ini i operatori matematins teorijos, ir ikart pradti nuo 3
skyriuje formuluojam postulat.