Está en la página 1de 33

JONAS RADVANAS

KONTEKSTAS.
RENESANSAS . Vadinamas Lietuvos Vergilijumi (Vergilijus ra ltai, apgalvodamas kiekvien eilut) . Parayta laikantis
panegirikos anro reikalavim ,,Radviliada''skirta Bir ir Dubingi kunigaikio, Lietuvos lauko etmono ir Vilniaus vaivados
Mikalojaus Radvilos Rudojo atminimui, vaizduojamas jo gyvenimas, didiko patrioto, tvyns gynjo idealas. Aukta kilm
sipareigojimas ginti al. ,,Miegoti ant lovs svetimos negarbinga''. Krinys - Lietuvos didybs paminklas, nes
hiperbolizuotai iauktinama Lietuva, jos gamta (girios yra Lietuvos didybs enklas, pasididiavimo altinis. Giria
pavaizduota tarsi mitinis pasaulio medis, jungiantis gyvenim, mirt, aminyb, praeit, dabart, ateit.) . Auktinamas Radvila
Rudasis ir jo ygiai. Taps LDK didiuoju etmonu nulm Livonijos karo pabaig. Radvilos Rudojo paveikslas kuriamas kaip
tvyns gynjo. Mikalojus Radvila Rudasis parodomas kaip sektinas pavyzdys bajorams. Ateiiai J.Radvanas maina tok
tvyns paveiksl, kok savo romantinse vizijose regjo A,Mickeviius, S.Daukantas, A.Baranauskas, Maironis.
KRYBA
Radviliada kontekstas. Poemos turinys ir siuetas susijs su XVI a. LDK politinmis realijomis ir Livnijos karo istorija. 1557 metas
Lietuvos didysis kunigaiktis ygimantas Augustas pasira LDK sutart su Livonijos ordinu taip tikjosi veikti galim Maskvos
kunigaiktysts agresij. Maskvos kunigaiktis Ivanas Rstusis pradjo Livonijos kar (1558). Kare dalyvavo Radvila Rudasis. 1564
m. Polocko apylinkse, prie Ulos ups, Radvilos vadovaujama kariuomen (apie 4000 vyr) upuol Maskvos kariuomen (apie 25000
vyr) ir nugaljo.Tai buvo viena i didiausi XVI amiaus lietuvi pergali. 1578 metais Radvila Rudasis, taps LDK didiuoju etmonu,
pergalingai ubaig kovas prie Maskvos kariuomen ir nulm Livonijos karo pabaig.Siueto pagrindas. Radvilo Rudojo gyvenimo
detals ir herojikas vadovavimas miams tapo
.RAINI TEMOS
1.Kokia asmenyb verta pagarbos?
2. Koks gyvenimas vertas lovinimo?
3. Ar svarbu ilaikyti tautin tapatyb?
4.Kas lemia apsisprendim sipareigoti savo valstybei?
5. Kodl svarbu kurti tautos praeities pasakojim?
6. Koki tiksl siekia Renesanso laik herojus?
7. Kas lemia asmenybs vert Renesanso kriniuose?

M. Mavydas
Kontekstas: Renesansas. Martynas Mavydas - humanistins pasauliros lietuvikos ratijos pradininkas, XVIa.
ispausdins pirmj lietuvik knyg Karaliauiuje. (Lietuvikos knygos idja buvo subrandinta LDK). Veikiamas
Reformacijos norjo religij skleisti gimtja kalba. ,,Katekizme'' para pirmj original lietuvik eilrat ir pirmj lietuvik
prakalb - Knygels paios bylo lietuvninkump ir emaiiump '', kur nurodoma, kaip painti tikrj religij, iuo atveju
liuteronyb. ,,Katekizmo'' vardu (,,Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit''), su meile kreipiamasi tautieius lietuvius,
gyvenanius Maojoje Lietuvoje ir LDK. Troktama, kad konservatyvi emdirbi tauta greiiau tapt krikionika, raginama
atsisakyti pagonik prietar ir painti krikionikj religij, tapti kultringesniems, rpintis kalba. Kalbama apie lietuvi
kalbos svarb, nagrinjami tikjimo klausimai. ,,Katekizmas'' visos lietuvi kultros, muzikos, vietimo pradia.
Pagrindin mintis: Lietuvi kalb reikia imokti, norint bti dievobaimingam. Tautikum lemia ir gimtosios kalbos vartojimas.
Vertybs: Gimtosios kalbos svarba, tradicijos, tikjimas, ratas.
Raini temos:
1. Ar mogus, kuris nemoka kalbos, yra isilavins?
2. Ar toks individas gali tikti Diev?
3. K reikia bti pilietikam?
4. Ar tautin tapatyb iandien vis dar vertyb?
5. Kam mogui reikalinga knyga?
6. Koks tikjimo vaidmuo tautos istorijoje?
7. Kas lemia asmenybs viet renesanso kriniuose?

Mikalojus Dauka
Kontekstas: Renesansas. XVIa. gyvens amininkas Mikalojus Dauka ,,Postilje" para Prakalb malonj skaitytoj
( tautin visuomens dokument) , kurioje irykjo kaip vienas ymiausi Lietuvos patriot, gynusi pilietines ir kultrines
gimtosios lietuvi kalbos teises, kovojusi prie lietuvi bajorijos nutautjim ir u Lietuvos valstybinio svarankikumo
isaugojim bei stiprinim. Pasak Mikalojaus Daukos - ,,Gimtoji kalba yra bendrosios meils ryys, vienybs motina,
pilietikumo tvas, valstybs sargas. Sunaikink kalb sunaikinsi santaik, vienyb ir doryb. Sunaikink kalb
sunaikinsi dangaus saul, sujauksi pasaulio tvark, atimsi gyvyb ir garb.'' ,,Postilje'' lietuvikos literatros
pradininkas teig, jog lietuviai, nordami ilaikyti savo valstyb, lietuvi kalb turi vartoti kaip pagrindin valstybs kalb, ja
kurti statymus, rayti knygas bei mokytis mokyklose. Daugiakalbysts aplinkoje velgdamas grsm tautos identitetui,
Mikalojus Dauka pirmasis suprato, kad kalba yra itin svarbi tautos ir valstybs ilikimui. Jis teig, jog ne ems derlumu, ne
drabui skirtingumu, ne alies graumu, ne miest ir pili didingumu gyvuoja tautos, bet daugiausia ilaikydamos ir
vartodamos savo kalb, kuri didina ir ilaiko bendrum, santaik ir brolik meil. Prakalb galima laikyti lietuvi kalbos
teisi gynimo ir jos puoseljimo manifestu. Mikalojus Dauka pirmasis LDK literatroje suformavo tautos samprat M.
Dauka pirmasis LDK literatroje suformuoja tautos samprat : tauta tai bendruomen, kuri vienija teritorija, paproiai ir
kalba: ,,Kurgi sakiau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturt i trij sav ir tarsi gimt dalyk :
tv ems, paproi ir kalbos? ''. Gimtoji kalba turi bti vartojama visais gyvenimo atvejais: banyioje, tarnyboje,
namuose. Mikalojus Dauka ikiliai kalbdamas band tikinti skaitytoj mokytis bei mokyti gimtosios kalbos, j vartoti, vertinti.
RAINI TEMOS
1. Ar taisyklinga kalba vertyb?
2. Ar i ties odis svarbiausias dalykas gyvenime?
3. Kam mogui duota kalba?
4. Ar galiu didiuoti savo protviais?
5. Ar lietuvi kalbai lemta inykti?

Kristijonas Donelaitis

B i o g r a f i j a
Lietuvi groins literatros pradininkas Kristijonas Donelaitis para 6 pasakias ir poem Metai". Metus" sudaro keturios
dalys: Pavasario linksmybs", Vasaros darbai", Rudenio grybs", iemos rpesiai". Spjama, kad savo krinius K. Donelaitis
skaitydavo banyioje parapijieiams.
Krybos b r u o a i
l. Metai" yra epin didaktin poema apie keturis met laikus. XVIII amiaus Maosios Lietuvos valstiei baudiaunink, ia
vadinam brais, darb, paproi pavaizdavimui, kalbama apie br santykius su ponais, lietuvi su kitatauiais.
2. Poemoje yra daug gamtos vaizd, kurie gretinami su mogaus gyvenimu suteikiant jiems alegorines reikmes. Pagal pasakios
pavyzd didel dal gamtos vaizd lydi apibendrinimas, moralas". Pavyzdiui, i pradi grimasi laktingalos balsu, po to kalbama apie
pilk, neivaizd jos rb, kuris lyginamas su neirankiu br apdaru. itas palyginimas virsta pamokymu brams - kukli laktingalos
ivaizda laikoma sektinu pavyzdiu.
3. Poemoje gailimasi sunkiai gyvenani, begalinius darbus dirbani br, kuriuos engia ponai, aiposi kitatauiai. Bet poetas,
nors ir gindamas lietuvninkus brus, nuolatos juos moko: kaip dirbti, k valgyti, kaip rengtis, kaip elgtis per ventes.
4. XVIII a. Europos literatroje, mene buvo mgstama vaizduoti keturis met laikus. is gamtos pasikeitim vaizdavimas
leidia kalbti apie gyvenimo prieybes: gamta apmirta iem ir atgimsta pavasar; pavasar trksta maisto, ru den - gausesni valgiai;
vasar nepaliaujami darbai, ruden vents ir t.t. Tokia galimyb aprpti prieingus dalykus padeda autoriui sukurti vairiapus br
gyvenimo paveiksl.
5. Metuose" vaizduojamus dalykus velgiama i alies, kaip ir bdinga epiniam pasakojimui. Poemoje daug pamokslaujama,
taiau pasakotojas, kaip pastorius, poemoje nepasirodo. Neretai pasakotojo vaidmen perima kai kurie teigiamai vertinami veikjai,
pavyzdiui, Prikus, Selmas.
6. . Brai skirstomi teigiamus (vielybuosius") ir vertus pasmerkimo (nenaudlius"). is skirstymas remiasi moraliniu j
vertinimu.
7. Autoriui nelabai rpi nuosekliai kurti charakterius. Rykiau apibdinami ir individualesni yra nenaudliai" brai: Slunkius,
Pelda, Plauinas, Doys. Teigiamai apibdinam, vielybj" br - Selmo, Lauro, Krizo paveikslai abstraktesni, labiau idealizuoti.
iek tiek rykiau pieiamas vien tik Prikus, domiausi: Met" veikjas. Prikus yra br ir pon tarpininkas, ir i prietaringa jo
padtis plaiau apraoma. Tai vienintelis atvejis Metuose", kai atskleidiami vidiniai mogaus igyvenimai ir svarstymai. Prikaus vardu
brams danai aikinama, kas yra dorybs ir kas - smerktini dalykai.
8. K. Donelaitis savo poemoje plaiai rmsi kasdienine kaimo moni kalba. Metuose" nevengiama vartoti iurki posaki ar netgi
vulgari odi, o nenaudliai" brai arba ponai tiesiog valstietikai iplstami. Kita vertus, poema parayta antikine eildara - hegzametru,
kuris buvo tradicikai vartojamas herojikiems ygiams aprayti. i eiliavimo forma pakylja apraomus kasdienins br buities vaizdus,
sutaurina net ir staiokikus posakius. Visa tai kuria savit poemos stili.
9. K. Donelaiio krybai takos turjo keletas literatrini epoch. Baroko pdsak aptinkame Met" stiliuje, pomgyje vartoti
grubius posakius, vulgarius odius. Su klasicizmu galima sieti keturi met laik form bei poemos didak tikum, pasakotojo siekim
pamokyti. Taiau grieti moraliniai vertinimai poemoje jau perauga vietjams bding nor paaikinti, patarti, kaip reikt kininkauti,
kaupti maisto atsargas. Su vieiamuoju amiumi reikt sieti ir lietuvik tradicij gynim Metuose".
Kontekstas:
APVIETOS EPOCHA . Kristijonas Donelaitis buvo pastorius, todl brus mok kaip reikia gyventi, pamoksluose skaitydavo Met
itraukas, adino br tautin savimon. Svarbiausias krinys parayta hegzametru epin didaktin ,, poema ,,Metai''. Krin
sudaro keturios dalys - ,,Pavasario linksmybs'', ,,Vasaros darbai'', ,,Rudenio grybs'' ir ,,iemos rpesiai''. Poemoje
vaizduojamas XVIII a. Ryt Prsijos valstiei gyvenimas, irykinami baudiaunink paveikslai, gamtovaizdio lyrikumas Gamt
br darbo veiklos fonas, j mokytoja, siejama artimiausiais ryiais. Gyvenimo ratas yra susietas su met laikais.) Poemoje yra dau
gamtos vaizd, kurie gretinami su mogaus gyvenimu suteikiant jiems alegorines reikmes. Pagal pasakios pavyzd didel dal
gamtos vaizd lydi apibendrinimas, moralas". Pavyzdiui, i pradi grimasi laktingalos balsu, po to kalbama apie pilk,
neivaizd jos rb, kuris lyginamas su neirankiu br apdaru. itas palyginimas virsta pamokymu brams - kukli laktingalos
ivaizda laikoma sektinu pavyzdiu. XVIII a. Europos literatroje, mene buvo mgstama vaizduoti keturis met laikus. is
gamtos pasikeitim vaizdavimas leidia kalbti apie gyvenimo prieybes: gamta apmirta iem ir atgimsta pavasar; pavasa
trksta maisto, ruden - gausesni valgiai; vasar nepaliaujami darbai, ruden vents ir t.t. Gamtos ir mogaus paralel atskleiia
poeto gil susimstym dl gyvenimo trapumo. Keliama prigimtins moni lygybs idja, iauktinamas darbas. Kiekvinam mogu
jis kl aktyvaus religinio mokymo svarb. Auktino pietistines natralias dorybes:darbtum, teisingum, nusieminim valdiai.
Problemos:
Socialin, religin, tautin, moralin. Tinginyst. Nelygyb: ponai inaudoja brus. Nutautjimas
RAINI TEMOS
1. Kokios ydos pratingos
2. Ar savs teisinimas slopina sin?
3. Kokios savybs ir elgesys lm asmenybs vert Apvietos epochoje?
4. Kokiomis vertybmis remiasi K. Donelaiio Met bendruomen?
5. Kuo mums ilieka svarbi K. Donelaiio Met imintis?
6. Kokias argumentais K. Donelaitis skatino lietuvi orum ir tautin savigarb?
7. Kodl, pasak K. Donelaiio. Lietuvis turi bti vielybas?

Adomas Mickeviius
Kontekstas:
ikilus romantizmo epochos autorius. Poemoje ,,Vlins'' pagerbiamas tautos kankini ir tremtini atminimas, bdingas
realybs ir fantazijos susipynimas. Krinyje vaizduojami gyvj ir mirusij, regimojo ir neregimojo pasauli santykiai. ,,Krymo
sonetuose'' kelioni po Krym spdiai ir meils Marilei atgarsiai. Epin poema,,Ponas Tadas'' radosi i tevyns ilgesio. 12
knyg krinys paraytas emigracijoje, jame atskleidiama mogaus ir pasaulio darna, laimingos praeities grois, kuriamas
vaizdingas senosios bajorijos paveikslas, svarbs patriotiniai motyvai, moralins vertybs drsa, kilnumas, teisingumas.
Jaunimas kvieiamas vienytis, turti tiksl, kovoti prie gyvenimo ydas. Jaunimas, kuris turi tiksl ir kovoja prie neteisyb, yra
laimingas.(Od jaunystei) .Nelaiminga meil. Svarbiausia vertinti ne apiupiamus dalykus, taiau atkreipt dmes
aminsias vertybes, vidin mogaus pasaul. simyljs mogus vienu metu patiria didiausi laim, nes myljo, ir didiausi
kani, nes mylimoji itekjo u kito (Poema Vlins, eilratis Romantika) ,,Krjo darbai nemirtingi, todl krjas
prilygsta Dievui''. Krini mogus yra romantikas, kuris vertina gamt, meil. Labai svarbia laiko kryb, kov u teisingum.
Vertybs: Gamta, istorija, jauno mogaus tikslai, rytingumas kovoti, meil, laim, Lietuva.
Akermano steps. trieiliuose atskleidiami lyrinio subjekto jausmai. Sonete apraomas keliavimas stepe. olyn
bangavimas leidia i kelion lyginti su plaukiojimu. Akermano ugnys tai Akermano uosto vyturys. Aliuzija Lietuv:
siklausau tyloj... Igirst ausis galt/ Balsus i Lietuvos. Vaiuokim,nieks neaukia. Vyrauja lidesys ir vieniumas.
RAINI TEMOS
1. Ar tik jauni gali keisti pasaul?
2. Pasaul keiia jauni
3. K reikia mylti Tvyn?

ANTANAS BARANAUSKAS
Viena i romantins poemos genezi (atsiradimo prieasi) yra tai, jog para poem siekdamas rodyti dstytojui, kad
lietuvi kalba nra skirta tik muikams. ,,Anyki ilelis'' laikomas lietuvi literatros klasika. Apdainuojama gimtojo
krato gamta (,,Ar mike a ia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! ''), idealizuojama Lietuvos senov, atskleidiamas dvasinis
gamtos ir mogaus ryys. Krinys i dviej dali. Pirmojoje apdainuojamas miko grois, gyvybingumas. Antrojoje
apraoma ilelio istorija nuo pagonybs laik iki dabarties. Idja miko likimas atspindi dramatik Lietuvos likim.
,,Anyki ilelis'' himnas gimtajai emei. Niri dabartis kontrastikai gretinama su senovs Lietuvos miko groiu.
Protestuojama prie nacionalin priespaud. ilelis rpinasi mogumi. Pasakotojas skaudiai igyvenantis miko nykim.
Labai vertina praeit, buvus gamtos gro.
MIKAS IR LIETUVIS:
1. Mikas ventov, teikianti malonum, ugdanti dvasi, krybines galias bei adinanti tyriausius jausmus:
Vat taip linksmina di, uu irdies tveria/ Kad net, irdiai apsalus, ne kart dmojai :/ Ar mike a ia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!
2. Lietuviai nuo sen pagonybs laik garbin mik, j tausoj. Matomi vidiniai ryiai su ir miku.
Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirt,/.../ Nes ir mikas lietuv, kaip tiktai galjs,/ Taip visados ramins, visados myljs.
3. Mikas mog stichini nelaimi, kov, politini represij laikotarpiais gelbjs, ne tik buitines reikmes tenkindavs.
Vertybs: Gamta. Dvasinis mogaus ir miko ryys. Tauta.
Pagrindin idja: mogaus ir miko darna lemia bties diaugsm, gyvenimo gerov, jos irimas merdjim. Mike
saugoma visa tautos istorija.
Problemos: Kodl mikas kertamas? Gamtos naikinimas. mogaus ir gamtos ryio praradimas.
RAINI TEMOS
1. Ar ities mogaus santykis su gamta dramatikai pakito?
2. Kaip lietuvi literatroje kalbama apie vidin laisv?
3. Gamtos ir mogaus santykis kuria (netinkamas griauna) ateit.
4. mogaus ir gamtos paralel A. Baranausko poemoje Anyki ilelis

V. Kudirka
Kontekstas: Vincas Kudirka savo kryba puoseljo lietuvi tautin savimon. Daugiausia io raytojo pastangomis pradjo
eiti urnalas ,,Varpas". Bdamas io leidinio redaktoriumi Vincas Kudirka ra skilt Tvyns varpai. Pro atr, neretai
paiepiant ir kritik raytojo literatrin vilgsn neprasprdo tuometins tautins, politins, ekonomins problemos, siekiant
ne tuiai moralizuoti, bet rytingai kovoti su visuomens ydomis. Daug dmesiobuvo skiriama ir socialinei problematikai,
irykinaniai visuomens situacij, lietuvi santykius su kitatauiais, pagrindines alies gyventoj bdas. Vincas Kudirka
stengsi viesti valstieius, mok emdirbysts paslapi. Buvo smerkiamas savanaudikumas, didesni taut noras
lietuvius asimiliuoti, nutautinti, palikti be kultros, rato, literatros, istorijos ir tvyns. Publicistas smerk kyininkavim,
Lietuvos gyventoj apgaudinjimus, skatino kovoti su inaudojimu, carine priespauda. Tvyns varpuose keltos socialins
problemos atspindjo tuometin Lietuvos padt, todl Vincas Kudirka ragino kovoti su negerovmis. Svarbiausia buvo
tvyns ateitis ir laisv. Straipsniuose Vincas Kudirka pateik mokslo ini, ekonomini patarim, taip siekdamas formuoti
moderni visuomen ir valstyb. Prie pat mirt Kudirka para Tautik giesm ir sukr jai muzik. Lietuvai atgavus
Nepriklausomyb, Tautika giesm tapo valstybs himnu. Joje skelbiamas tautinis dekalogas (didvyrikumas, istorin
atmintis, stipryb, doryb, darbas, gerov, apvieta, teisingumas, meil, vienyb) turi ukalbjimo, tikinimo jgos. Vincas
Kudirka siekia iauklti tobul mog - dor, mylint tvyn ir savo artim. Kudirka visuomet buvo praktikas, tikjs, kad
doros galima imokyti, o geriausias mokytojas - darbas, istorija. Poetas sukr mald tvynei. j tiesiogiai kreipiamasi, jos
praoma stiprybs. Vadindamas Lietuv tvyne ms, tiesiogiai kreipdamasis didvyri em, Vincas Kudrika kuria
dvejop Lietuvos vaizd: romantin, bding susitelkianiai tautai, ir istorin. Giesms vaizdai paprasti, emblemiki, lengvai
simenami ir suprantami kiekvienam mogui: didvyri em, dorybs takais ein Lietuvos vaikai, tams isklaidanti saul,
meile deganios irdys. Viskas - Lietuva, Lietuvoj, Lietuvos, Lietuvai. odio taiga, liepimu, sakymu aukljama, vienijama,
skatinama aktyviai veikti.
Labora Krinyje vyrauja sentencijoms bdinga abstrakti leksika bei kolektyviniai vaizdiniai:sk paslio grdus, venta
idealo ugnis, gyvenimo knyga. Kiekvienas eilraio posmas kaits nuo valios pastang gyventi veikliai bei
vaisingai, nors jauiama inykimo, fizinio ar dvasinio silpnumo grsm.
RAINI TEMOS
1. Kol jaunas, o broli, sk paslio grd. Ar pritariate iam teiginiui?
2. K reikia bti sipareigojusiam Tvynei?
3. K reikia bti savo alies patriotu?

Maironis
Biografija
Maironis (Jonas Maiulis) gim 1862 m. Pasandravyje (Raseini r.), valstiei eimoje. Moksi Kauno kunig seminarijoje,
Peterburgo dvasinje akademijoje. Baigs mokslus profesoriavo Peterburgo dvasinje akademijoje, nuo 1909 m. iki mirties
buvo Kauno kunig seminarijos rektorius, treiajame deimtmetyje - Kauno universiteto profesorius. Mir 1932 m.
Pirmoji eilrai knyga Pavasario balsai" ijo 1895 m. Vliau poetas rinkin papildydavo naujais eilraiais, bet jo
pavadinimo nekeit. 1907 m. Maironis para devyni giesmi poem Jaunoji Lietuva" - pasak J. Tumo-Vaiganto, labai
svarb XIX a. pabaigos Lietuvos inteligentijos dokument". Maironis taip pat ra dramas, istorijos ir literatros kritikos
veikalus.
K r y b o s b r u o a i
l . Maironio kryba tiesiogiai susijusi su XIX a. pab. -XX a. pr. pokyiais lietuvi kultroje ir literatroje. Tai tautinio
atgimimo laikas, kai carins Rusijos sudtyje esanioje Lietuvoje nelegaliai plinta laikratis Aura" (1883-1886), kai knygneiai
platina draudiam spaud lietuvi kalba. To meto viesuoliai kviet tautieius aukotis visuomens idealams, dirbti tautos labui.
Patriotinje-visuomeninje Maironio kryboje ipastama tvyns meil, visuomen, ypa jaunimas, kvieiami imtis bendr
darb.
2. Patriotinje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema. Kaip prasta romantikams, ir Maironiui Lietuvos istorija
tampa kvpimo altiniu, skatina mstyti apie tuometin vargan Lietuvos padt.
3. Vis dlto, be patriotini ki, kvietimo dirbti tautai, aukotis auktiems idealams, Maironis savo kryboje kalba ir
apie asmeninius mogaus igyvenimus, savit dvasin patirt.
4. Taigi Maironio poezijoje matome du polius arba dvi temas visuomenin ir individo saviraikos, kurios aprpia ne tik
tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmenikai ir skausmingai igyventa. ios temos
neretai jungiasi viename eilratyje ir sudaro jo konflikto pagrind.
5. Maironis mgo eilrat komponuoti i dviej dali: i pradi pieiamas epikesnis vaizdas, o pabaigoje, paprastai
paskutinje strofoje, ireikiamas asmeninis lyrinio subjekto poiris. Pavyzdiui, eilratyje Trak pilis" pirmiausia kalbama apie
Trak pilies bendr vaizd, garbing praeit ir bgant laik, o paskutinje strofoje prabylama a" vardu: kalbama ne vien apie
matomus pilies griuvsius, bet ir isakoma keliautojo, lyrinio subjekto nuomon ir jausmai. Tokia kompozicija leidia poetui ne tik
nuasmenintai vardyti problem, bet ir ireikti individual poir ir j, ir save.
6. Ne viename eilratyje Maironis kalba apie poeto misij, apie nor bti igirstam, suprastam ir vertintam. Kartais
poetas prisipasta, kad nesupratimas slegia, todl neretai nutyla, neisako iki galo, neireikia odiais to, k nujauia.
Laisv poetin jo saviraik tramdo prisiimti visuomeniniai sipareigojimai, priklausymas kunig luomui.
7. Maironis sukr vien gyvybingiausi lietuvi lyrikos tradicij. Vlesni kart poetai ne syk skelb nusisuk nuo
Maironio poezijos, bet melodingas, lietuvi liaudies dainomis paremtas jo lyrikos stilius ilaik savo vert ir vlesniais laikais. ia
tradicija rmsi ne vienas lietuvi poetas, pavyzdiui, Salomja Nris, Justinas Marcinkeviius ir kt.
8. Maironio poema Jaunoji Lietuva" yra reikminga jo literatrinio palikimo dalis, rodanti poeto santyk su savo
epocha. Kaip ir eilraiuose, poemoje matome carizmo priespaudos ivargint Lietuv ir lietuvi viesuoli pastangas
adinti nacionalin susipratim, girdime herojikos praeities auktinimo bei pasigrjimo tvyns gamta intonacijas.
7. Poemoje yra fragmentikai pavaizduoti atsidavusi Lietuvai moni likimai: Juozo ir Jadvygos meils istorija,
Motiejaus Gotauto, Onos Rainyts, Tumo ir kit gyvenimo epizodai. Satyrikai vaizduojamas nutautjs dvaras, pasakojama
apie nacionalinio judjimo laimjimus: lietuvikos spaudos atgavim ir 1905 metais pradedant laisvti kultrin Lietuvos
gyvenim. Poemoje yra ir alegorini vaizd, kuriuose, kaip ir Vaiganto Pragiedruliuose", peizaams suteikiama perkeltin
tautinio atgimimo reikm.
Kontekstas:
ROMANTIZMAS Maironis didis ne tik literatros kontekste, bet ir kaip tautos atgimimo dainius. Neleisdamas umigti moni
tautikumui raytojas savo poezija bei puoseljamomis vertybmis surinko, suvienijo visa, kas yra brangu lietuviui ir dl ko
verta drauge kurti valstyb. Eilrai rinkinyje ,,Pavasario balsai" Maironis taigiais poezijos vaizdais ir jautriomis
emocinmis priemonmis ireik tautinio atgimimo laikotarpio svarbisias idjas, adino kovos entuziazm ir prisiklimo
vilt. ,,Pavasario bals metafora'' gyvenamojo meto ir poeto krybos dvasios atspindys. Eilerai mogus idealistikai
auktina tvyn,gamt, kultr. Kvieia dirbti tvyns labui. Viename svarbiausi raytojo eilrai - ,,Lietuva brangi"
ikeliamos trys vertybs. Pirmoji ir svarbiausia meil ir atsidavimas Tvynei. Praeityje iekoma pavyzdi nacionaliniam
smoningumui, kovingumui adinti. Eilratis taip pat kupinas meils gamtai. Ji yra garbinga praeities liudinink. Mylima, kad
emje gyvos tradicijos, kultra. Ir dar viena vertyb tautikumas, kurio saugotoja moteris. Minimi vaizdiai i liaudies
dain: O po tuos kalnus sesuts visos/ Graudiai maloniai dainas ringuoja. Susikrus nepriklausomai Lietuvos valstybei is
Maironio krinys varsi su Vinco Kudirkos Tautika giesme dl valstybinio himno statuso.
Temos: Tvyns grois .Skaudus tvyns likimas.Ryys tarp kratovaizdio ir kultros. Istorin praeitis. Gamta ir mogus.
Gamtos naikinimas.
Pagrindin mintis:Meil tvynei tai darbas.
RAINI TEMOS
1. Tvyn mogaus bties centras
2. Ar vis dar aktualus siekis keisti pasaul?
3. K reikia bti pilietikam?
4. Romantinis krjas Maironio ir A. Mickeviiaus kriniuose
5. Idealo ir tikrovs priepriea Maironio poezijoje

Jonas Bilinas
Bi ografi j a
Jonas Bilinas gim 1879 m. Nironyse (Anyki r.), valstiei eimoje, mir 1907 m. Zakopanje (Lenkija). 1953 m. palaikai perlaidoti
Lidiki piliakalnyje prie Anyki.
Tvai norjo, kad snus tapt kunigu, bet J. Bilinas pasirinko raytojo profesionalo keli, studijavo literatr Leipcige ir Ciuriche, ra
literatros kritikos darbus, publicistik ir menin proz.
XIX a. pab.- XX a. per. Lietuvi raytojo gyvenimas buvo skurdus, lydimas nepritekli. Kaip ir ne vienas bendraamis, J. Bilinas susirgo
diova.
Groin kryb J. Bilinas pradjo nuo darbininkikos tematikos apsakym, vliau para noveles Kliudiau", Vagis", vaigd" ir kt.
Paskutiniais gyvenimo metais, jau sirgdamas, para pagrindinius savo krinius: noveles ,,Joniukas, Lazda", Ubagas", Brisiaus galas",
apysak Lidna pasaka" ir kt.
K r y b o s b r u o a i
l . Svarbiausias J. Bilino prozos savitumas - pasakojimas pirmuoju asmeniu. J. Bilino kryba labai autobiografika: danai
vaizduojama jo vaikysts aplinka, gimtins kratovaizdis, keliuose kriniuose pasakotojo paveikslui naudojami autoriaus biografijos faktai:
mokslas usienyje, atostogos tvikje, liga.
2.
Subjektyviame pasakojime daugiau dmesio skiriama pasakotojo vidiniam pasauliui, o ne detaliam aplinkos
apraymui. io tipo pasakojimas vadinamas psichologiniu. J. Bilinas - lietuvi psichologins ir lyrins prozos pradininkas. Jo kryba pradeda
vadinamosios lietuvi lyrins prozos tradicij, kuri pratsia tokie autoriai kaip Antanas Vienuolis, Putinas, Juozas Aputis, Romualdas
Granauskas, Bronius Radzeviius.
3.
J. Bilino novelse svarbus tampa pasakojimo laikas ir papasakota istorija. skaitytojo akirat patenka tik tai,
k mato ar prisimena pasakotojas-personaas; jo igyvenimuose ir svarstymuose danai sutelkiama krinio prasm.
4.
Daugelio krini centre - mogaus santykiai su kitu mogumi, sins, atsakomybs tema. Vyraujanti
moralin nuostata - gailtis nelaimingo ir atleisti netgi skriaudjui. Toks poiris tiesiogiai siejasi su krikionikomis vertybmis, taiau
pasakotojas nesiima ventuolio ar teisjo vaidmens: jis atidiai siiri aplink iekodamas mogikumo apraik, kiekviename ingsnyje
reiklus sau, nuolat jauia kalt dl kit nelaimi. Net pasakodamas kit paklydimo" istorijas, didiausios atsakomybs imasi pasakotojas.
5.
Noveli veikjai pieiami pabriant kelis svarbiausius bruous, bet nesiekiant isamaus ir visapusiko
vaizdo. Kai kurie veikjai lietuvi literatroje yra tap simbolinmis figromis.
6. J. Bilino krybai bdingas glaustas pasakojimas, dmesys detalms, kartais pasirenkamas netiktas vaizdavimo objektas (maa
katyt, senas uo). Mintis dstoma nuosekliai, krinio pabaigoje nesilant vienintels ivados.
7. Pasakojimo pobdis danai kaitaliojamas. Pavyzdiui, Lidnoje pasakoje" viening visum sudaro skirtingu stiliumi parayti
epizodai: lyrin impresija Baltasai elis" artima poezijai, pirmasis pasakotojo ir Juozapotos susitikimas apraytas realistikai, o Juozapotos
istorija primena sakm.
Kontekstas:
ROMANTIZMAS XX a. pradios raytojas, savo kryboje visapusikai norjs perteikti tikrov, vaizdavo gero ir blogo gyvenimo
reikinius. Psichologinio realizmo pradininkas lietuvi literatroje.
Apysaka ,,Lidna pasaka'' istorinis lyrinis krinys, kuriame vaizduojamas 1863m. Sukilimas ir jo paskms moni likimams,
Juozapotos tragedija. Apraomos jaunos eimos svajons, Juozapotos vyro Petro Banio susiavjimas sukilimo idjomis ir ijimas mik,
pas sukillius. Juozapota ieina iekoti vyro, taiau mike sutinka kazkokus, slepiasi nuo j, Grusi pas kaimynus Domulius suino, jog
vyras pagautas ir igabentas miestan. Juozapota mieste pamato vyr kartuvse. Ji iprotja, udaroma kaljim, kur pagimdo negyv
vaikel. Vliau grinama gimtj sodi, savo namuose pamato kazok ir tampa kampininke. Pagrindin apysakos problema kaip
mogaus likim keiia, veikia aplinkos slygos.
Novelje ,,Ubagas'' vaizduojamas Petras Sabalinas, kur snus ivaro i nam. Pagrindinis veikjas ubagauja. Jis darbtus, mylintis vaikus
mogus, kur slegia ne tiek snaus netinkamas elgesys, kiek moralin skriauda. Novelje vaizduojama Petro Sabalino bsena, nuotaika,
igyvenimai. Stipriausia savyb jis nieko nekaltina. Pasakotojas ligotas mogus, artimas Jonui Bilinui. Savo kalts suvokimas yra
btina dorjimo slyga.
Novelje ,,Lazda'' vaizduojamas Juozapas nuolankus tvas, atleidiantis ir neteisiantis savo skriaudjo, nelaikantis nuoskaud uanty. i
novel humanikumo pamoka : lazda negali ,,imuti'' mogikumo, lazda turi du galus : vienas gali muti, kitas tolerancijos pamoka.
Atleisti savo skriaudjui krikionika.
Novelje ,,Nemunu'' vaizduojami moni tarpusavio santykiai, kelion Nemunu, garlaiviu Kaun. Dramatikai vaizduojama aplinkini
smerkiama paleistuv. Pasakojimas apie j ne tik veria susimstyti, bet ir skatina iekoti atsakymo klausim, kas j veria taip emintis.
Pagrindin mintis ugauliodamas ir smerkdamas kir, mogus tampa silpnesnis.
Novel ,,Keliu'' apie mogaus moral. ,,Kelias gyvenimas'' . Pagrindin mintis reikia mokti ujausti, neskubti teisti mogaus.
,,Vagis'' psichologin, lyrin novel, kurioje vaizduojama Jokbo sains grauatis, Jokbo, nuudiusio vag ipaintis. Jis prisimena,
kai bdamas jaunas nuudo arkliavag. Nenordamas palikti savo eimos Joknas neprisipaino tai padars. Isipasakojimas lyg ipaintis.
Taip norima pagerinti savo savijaut, atsikratyti sins grauaties.
Vertybs:Pasiaukojimas. Gailstis, doryb, krikionikosios vertybs. moni laim, svajons. Tvyns laisv
Temos:moni igyvenimai.(Lidna pasaka, Vagis, Ubagas) .Vaik ir tv santykiai, skriauda, kalt, gailestis kitam, pagarba.
(Ubagas) Kalts jausmas, sin, moralin atsakomyb, krikionikosios vertybs (Vagis) Atlaidumas, atgaila (Lazda) Tvyns
laisvs, svajons ir realybs sankirta, humanikumas, meil, laim (Lidna pasaka).
Problemos, raini temos: Kodl mogus gyvenime palta? Kaip igyvenimai paveikia mog? Skriauda ir kalt. Humanikumas.Kodl
vaikai nesirpina tvais?

atrijos Ragana
B i o g r a f i j a
atrijos Ragana (Marija Pekauskait) gim 1877 m. Medingnuose (Plungs r.), sulenkjusio dvarininko eimoje. Jos vaikyst ir
jaunyst prabgo senuose emaitijos dvaruose - Labnavoje, Uventyje, kuri aplinka formavo busimos raytojos pasauljaut ir kryb.
Jaunai mergaitei didel poveik padar tada dar gimnazistas Povilas Viinskis: ji tapo karta Lietuvos patriote, demokrate. Gimnazijos kurs
ijo tv namuose, Varuvoje lank bitininkysts kursus, studijavo veicarijoje.
atrijos Ragana to meto Lietuvos kultriniame gyvenime buvo pirmoji europinio isilavinimo moteris, skleidusi naujausias pedagogikos ir
katalikybs idjas. Grusi Lietuv Vilniuje steig lietuvik leidini knygyn, vliau vadovavo Marijampols mergaii progimnazijai.
Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, persikl idikus, ten ir mir 1930 m
Krybos b r u o a i
l. atrijos Raganos kryba skyrsi nuo jos amininki XX a. pradios raytoj - Lazdyn Peldos, Gabriels Petkeviaits-Bits,
emaits - krini, kuriuose buvo labiau gilinamasi socialin moni gyvenim, kritikai vaizduojami kaimo ir dvaro santykiai, dvaras buvo
siejamas su moraliniu nuopuoliu, moni inaudojimu. atrijos Raganos kryboje senasis dvaras yra viesos skleidjas. Jo gyventojai - dori,
siekiantys mokslo, veikls ir pasiaukojantys mons.
2.
Apysaka Sename dvare" (1922) savo pasakojimo maniera yra novatorikas krinys to meto lietuvi
literatroje. Jam bdingas autobiografikumas, prisiminim aktualizavimas, siekimas perteikti subtiliausius moters jausmus ir mintis,
eksperimentavimas vairiais pasakojimo bdais (kalbjimas pirmuoju asmeniu, vidinis monologas, dienoraio forma), polinkis
emocionalum, psichologikum, bandymas kurti intelektual pasakojim.
3.
Apysakoje dvaras vaizduojamas jo gyventoj - atuoneri met mergaits Irusios (Iruts) ir jos
motinos (mamats) akimis. Dvaro buitis, namiki pokalbiai, santykiai su kaimieiais, giminaii vizitai - visa, kas patenka i veikj
akirat, yra j igyvenama ir apmstoma.
4.
Dvaras ir jo aplinkos vaizdai (tvenkinys, glynai, paslaptingas sodas) persmelkti romantinei
pasauljautai bdingo paslaptingumo ir ilgesio viskam, kas grau. Senojo dvaro aplinkos ir gamtos apraymai ireikia veikj bsenas.
Pasakotojoms svarbu ne tikrovikai atpasakoti dvaro gyvenim, o perteikti savo jausmus ir nuotaikas.
5. Fragmentiko pasakojimo jungiamoji ais - mamats paveikslas. Tai jausminga, giliai religinga, subtiliai jauianti men (skaito
poezij, klausosi ir pati skambina openo krinius), gamtos gro (balt roi ir jazmin kvapas jai primena pastam melodij) moteris.
Aplinkui matyti gro, svajoti, muzikuoti ir skaityti poezij kartu su vaikais, bti kiekvieno gailestinga seserim" - tok ji jauia savo
paaukim. Todl mamatei ypa skaudu matyti lt dvaro mirt - sulenkjusius giminaiius, sigalint prakticizm, dykaduoniavim ir
tuius lbavimus.
6. Apysakoje rykus laiko tkms jutimas, nuolat ikyla praeities ir dabarties priepriea. Skaudiausiai io pasaulio trapum
junta bevard krinio pradios ir pabaigos pasakotoja - gyvenimo patyrimo gijusi moteris, lidnai ir su ilgesiu velgianti savo vaikyst. Tai
jau suaugusi Irusia, kuriai teko ilydti anapus savo artimuosius, ir dabar ji seka mums savo vaikysts sen sen aukso sapn". Toks
pasakojimo rminimas pabria atminties tem ir padeda ilaikyti tamp visoje apysakoje - juk visa, apie k pasakojama, tra tik praeities
eliai.
Kontekstas : idealistins romantins pasauljautos krja, krikionikosios asmenybs ugdytoja. Romanui bdingas
autobiografikumas, prisiminim aktualizavimas, siekimas perteikti subtiliausius moters jausmus ir mintis. Krinyje dvaras
vaizduojamas jo gyventoj atuoneri met mergaits Irusios ir jos mamats akimis. Senojo dvaro aplinka ir gamta
atspindi veikj bsenas. Pasakojimo jungiamoji ais mamats paveikslas. Ji jausminga, giliai religinga ir subtiliai
jauianti men bei gamtos gro. Pasakojime rykus laiko tkms judjimas, praeities ir dabarties priepriea,
Skaudiausiai gyvenimo trapum jauia pasakotoja, gyvenimo patyrimo gijusi moteris, lidnai ir su ilgesiu prisimenanti
vaikyst. Tai jau suaugusi Irusia, kuri aminybn ilydjo savo artimuosius. Dabar ji seka savo vaikysts pasak. Toks
pasakojimo bdas irykina atminties tem, neleidia iblsti tampai visoje apysakoje.
Temos: Dvaro gyvenimas.Isilavinimas.Motinos ir vaiko ryys.Gyvenimo prasm.Gamta, ryys su glmis.
Problemos:Nykstanti dvaro kultra, lietuvikumas. Lenkjimas.Neivengiamas mogaus likimas.
Vertybs:Tarpusavio ryys.Kultra, kryba, isilavinimas.Nuoirdumas, meil.eima.
Krinio mogus: Mamat nam eiminink, rpestinga, mylinti lietuvi kalb, savo vaikus.Tvas daugiau rpinasi kio
reikalais, o mamat idinio iluma, vaik gerove. Irut vertina pasaul vaikikomis akimis. Jai viskas yra paprasta, grau.
Labai prisiriusi prie mamats.

Vaigantas
Bi ografi j a
Vaigantas (Juozas Tumas), raytojas prozininkas, publicistas, literatros istorikas, kritikas, tikras lietuvi literatros
modernintojas, gim 1869 m. Ryt Auktaitijoje, netoli Svdas. Moksi Kauno kunig seminarijoje, kuri baigs buvo
paskirtas vikaru Latvijoje. 1895 m. grs Lietuv, pasinr i kultrin darb: platino draudiamus ratus, organizavo
mokykl steigim, dalyvavo politinje veikloje, redagavo vairius leidinius. Dl aktyvumo ir rpinimosi lietuvi reikalais
banyios valdios buvo nuolat kilnojamas i vienos emaitijos parapijos kit. Buvo daugybs visuomenini
organizacij narys. 1905-1911 m. gyveno Vilniuje. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rygoje, Petrograde,
Stokholme, vl Vilniuje. 1920-1929 m. Kauno universitete dst lietuvi literatr. (Dvylika met buvo Kauno Vytauto
banyios rektorius.) Mir Kaune 1933 m.
Vaigantas buvo laisvas, nepriklausomas mogus, tolerantikas kunigas, drsus, aktyvus visuomens veikjas. Vis
gyvenim, kaip pats sak, jautsi savosios, lietuvikos, visuomens tarnas ir nepailstantis darbininkas.
K r yb o s bruoai
1. Pirmieji Vaiganto kuriniai - dramins formos vaizdeliai ir alegorijos, nukreipti prie caro savival
Lietuvoje, raginantys nepasiduoti politiniam smurtui. Ra Atsiminim vaizdus" (1915), Pirmojo pasaulinio karo
metais ileido Karo vaizdus". Po kelions JAV (1911) para pirmj ms literatroje kelioni apybrai knyg.
ymiausi kriniai - apsakymas Rimai ir Nerimai" (1914), apysakos Dds ir ddiens (1920-1921), Nebylys" (1930).
Raytojo kryb vainikuoja stambus epopjinis krinys Pragiedruliai" (I t. - 1918, II t. - 1920).
2. ,,Pragiedruli" anr geriausiai nusako paantrat: Vaizdai kovos dl kultros". Kultra krinyje tampa
svarbiausiu veikj mintis ir veikl skatinaniu veiksniu. Dmesys sutelkiamas ne fabul (ji jungia tik dal vaizd), o
bendr idj - ne tik pavaizduoti lietuvi kultrin atgimim (knygnei veikl, ekonominius krato reikalus), bet ir
suprasti, kur slypi tautos gyvybingumas.
3. J. Vienuose krinio skyriuose pasakojama apie konkret istorin reikin -XIX a. pab. - XX a. pr. tautin ir ekonomin
atgimim. emaii (Gondingos) krat atsikelia auktaiiai eiavilkiai, i dvarininko Sviestaviiaus nusiperka ems ir ima
kininkauti; susidraugauja su emaiiais Vidmantais, daktaru Gintautu, kunigu Vizgirda; slapta gabenama lietuvika spauda,
bendrai kovojama prie caro andarus. ie krinio puslapiai labiau primena roman.
4 . Kituose skyriuose vaiko sapnuose ir fantazijose inyra piliakalniuose miegantys barzdoti vyrai, porinamos
pasakos apie antr tkstant met kuone pusjusi" Juodiaus kelm, apie tai, kaip pati gamta sutelkia savo mistines
pajgas svetimtauiams engjams naikinti ir tampa kultrnee". ios Pragiedruli" vietos primena mit ar sakm.
5 . Kai kuriuos krinio puslapius galima skaityti kaip alegorinius pasakojimus. Tokia yra Pragiedruli" pradia angos vaizdas. Jau jos pavadinimas Ilga, smarki iema ir mas Pavasario polaidis" nurodo perkeltin odi reikm bendriniai daiktavardiai iema, pavasaris raomi didija raide. ie odiai tekste gauna aikias mirties, dvasinio sstingio,
priespaudos bei atgimimo (kaip ir Maironio poezijoje) reikmes.
6 . Vaigantas savo Pragiedruliais", iuo daugiau nei atuoni imt puslapi kriniu, pastat paminkl ne tik XIX a.
pab. - XX a. pr. lietuviams viesuoliams, davj veiklos ir sielos paveiksl, bet amino ir save. Manoma, kad kunigo Vizgirdos
paveikslo prototipas yra pats raytojas.
7 . Skirtingo pobdio vaizdus Pragiedruliuose" vienija ne kov dl kultros" apraymai, ne istorinis - politinis laikas
(tautinis atgimimas ami sandroje), o pasakotojas, jo laikysena. Jam rpi lietuvi savimons ugdymas, tautos dvasinis
tobuljimas. Kompozicijos poiriu padrikas krinys turi vientis vidin srang: pasakotojas ir metaforikais, ir realistiniais
vaizdais ar publicistiniais nukrypimais teigia tautins kultros model, kuriame svarbiausia - imintinga gamyba
(agrokultra), meil darbui ir gamtai.
Kontekstas:
REALIZMAS J.Tumas Vaigantas lietuvi kultros puoseltojas. Apysakoje vaizduojamos trij moni Rapolo Geis,
Mykoliuko ir Severjos gyvenimo istorijos, Mykoliuko drama, mogus ir baudiava bei meil. Istorinis laikas XIX a
baudiava ir jos panaikinimas, veikj gyvenimai po 30 met. Pagrindin mintis net sunkiausiose, nepalankiausiose
gyvenimo situacijose mogus turi ilikti savimi,neprarasti savo verts. mogus gali bti nelaimingas, taiau jokia nelaim ir
jokios slygos negali istumti teigiam mogaus prad. Rapolas Gei geiia Severjos, net netaria, kad ji ir Mykoliukas
myli vienas kit. Vaigantas pabr lietuvio bruo susitaikym su viskuo. Mykoliukas stiprus, darbtus, taiau
nuolankus, susitaikantis su pralaimjimu. Jam labai artima gamta, smuikavimas yra kaip bendravimo su kitu pasauliu
bdas.Kaimo pastumdlis, neioja kaimo ir nam baudiavos nat, pamau virsta ,,dde''. Myli Severj, taiau jos
neveda, nes gyvenimas jiems neada prasmingos ateities. Per mylimosios vestuves jis gireia smuiki, kol nutrksta stygos.
Severja Poktait gamtos padaras, kuris aprpia visus svarbiausius moterikumo variantus.Kupina jaunysts avesio,
jautrumo. Ji neabejinga Mykoliukui, taiau iteka u Rapolo Geis. Ji nebejauia darbo prasms ir tampa niekinama
,,ddiene'', pradeda lankytis karemoje su kitais vyrais, taiau tai tik laikinas maitas. Vliau ji ramyb randa maldoje.
Temos: Igyvenimai mogus, kurios galimybs labai apribotos. moni pasiaukojimas.Moterikumas.Meil.
Pagrindin mintis: Pagrindinis lietuvio bruoas yra susitaikymas. Gamta ir mogus yra labai artimai susij.
Problemos: Kokia tikroji meil : ar dvasin, ar kn? Kas lemia mogaus likim. Nerytingumas kovoti. Socialiniai
santykiai eimoje. Mylimosios praradimas.
Vertybs:Pasiaukojimas.Gamta.Kultra.Meil.

Vincas Krv
Biografija
. Peterburge ilaiks gimnazijos keturi klasi kurso egzamin, stojo Vilniaus kunig seminarij, i kurios po dvej met
ijo. Kadangi Lietuvoje buvo udarytos visos mokyklos, 1904 m. ivyko studijuoti svetur ir per ketverius metus baig du
universitetus: Lvove gijo filosofijos daktaro laipsn, Kijevo universitete u diplomin darb Indoeuropiei protvyn" gavo didj
aukso medal. Mokslininko karjera buvo garantuota, taiau V. Krv ivyko mokytojauti Baku. Ten berniuk realinje
gimnazijoje 1909-1920 m. dst rus literatr, ra mokslinius darbus, visuomenei skait paskaitas apie Ryt religijas.
Pirmuosius krinius ispausdino 1909 m.
Krybos b r u o a i
l . V. Krvs kryb sunku sprausti vienos kurios nors literatros krypties rmus. Sodrs, tikroviki kaimo
buities vaizdai, kuriuos velgiama romantiko akimis, senojo kaimo mogaus poetizavimas (apsakym rinkinys
iaudinj pastogj", 1921-1922, apysaka Raganius", 1939),
2. Iekodamas lietuvikos dvasios savitumo, V. Krv, kaip ir kiti XX a. pradios neoromantikai, nukreip vilgsn
praeit - dramose, padavimuose dmesys sutelkiamas pagonybs laikus, kuriami stiprs, maksimali sieki
charakteriai, prozoje vaizduojami tradicikai tebegyvenantys senieji Lietuvos kaimo mons, kurie, autoriaus poiriu,
dar yra ilaik tautinio bdo individualum, knija esmines lietuviko charakterio savybes. Tokie yra iminiai skerdiai
Lapinas (Skerdius"), Gugis (Raganius"), bedievis" Vainorus (Bedievis").
3. Drama Skirgaila" (1924), palyginti su XIX a. pabaigos draminiais kriniais, yra pirma tikra drama lietuvi
literatroje. Visa, ko stigo anksiau paraytoms lietuvikoms pjesms, - konflikt, nuolat stiprjani tamp, dramin
veiksm, tragik situacij galima rasti Skirgailoje". Tai keturi veiksm draminis veikalas, kuriame dmesys
sutelkiamas Lietuvos kunigaikio Skirgailos tragedij: ambicingas valdovas, siekdamas kerto, pralaimi kaip mogus tampa tikru tironu.
4. Dramoje Lietuvos valdov Skirgail matome atsidrus tragikoje padtyje, kurios jis negali nei ivengti, nei
pakeisti: Lietuva - jau pakriktyta valstyb, kunigaikio pilyje gyvena katalik kunigas, sveiuojasi vokiei riteriai,
taiau valdovo bendraygiai, ypa senasis vaidila Stardas, tiki senaisiais dievais, ilgisi laik, kai buvo gerbiami venti
uolynai.
5. Kaimynini ali pasiuntiniai, su kuriais Skirgailai tenka bendrauti, nepagarbiai atsiliepia apie nir ir rm
etiketo nepaisant Lietuvos valdov, taiau patys yra n kiek ne geresni. Jie rpinasi tik savo nauda, kuri dangsto
tvyns ir Banyios vardu. Svetimaliai pasiuntiniai dramoje vaizduojami kaip prarad riterysts vertybes - tiesum ir
atvirum, odi ir darb vienyb. Diplomatija ir apgaul dramos pradioje traktuojama kaip naujosios Europos ginklas,
kurio vliau, priverstas aplinkybi, griebiasi net Skirgaila. Konfliktas tarp tiesos ir melo, nuoirdumo ir veidmainysts,
usimezgs dramos pradioje, pltojamas iki krinio pabaigos.
6. Vienas svarbiausi Skirgailos vidinio dramatizmo altini yra proto ir jausm konfliktas. Protu Skirgaila
suvokia, kad reikia gelbti ne senuosius dievus, o taut. Taiau irdyje jis jauia pagarb pagoni dievams ir slapta
pritaria Stardui.
7. Skirgaila - tragika asmenyb, nes nepajgia suderinti valdovo pareig ir noro bti laimingam, mylimam.
Prievarta savo pilyje udars Lydos kunigaiktyt On Duonut, kad lenkams kaip kraitis neatitekt jos ems, valdovas
nori bti velnus, trokta meils ir ramybs, net pasiryta dl kunigaiktyts atsisakyti sosto, taiau ir ia patiria
pralaimjim. Ona Duonut, pamilusi vokiei riter Keler, atstumia Lietuvos valdov.
8.
Tragik konflikt dramoje stiprina ir Skirgailos prieininkas Keleris. Tai gudrus ir narsus karys, atvyks pil
kaip kaimynins alies pasiuntinys. Jis pamilsta On Duonut ir pasiaukoja dl jos garbs - neisiduoda, kad buvo
kunigaiktyts miegamajame, ir leidiasi ukasamas gyvas. Moraliai Keleris stipresnis u Skirgail, nes sugeba nepaisyti
savo asmenini interes ir mirti dl kit. Paaukojs gyvyb dl moters garbs, jis lieka itikimas vidurami riteri
kodeksui.
Kontekstas:
REALIZMAS Vincas Krv pirmaisiais nepriklausomybs metais kartai gyn tvyn.Nutrauk ryius su A. Smetona, nes
kritikai vertino autokratinio valdymo formas. Istorinje dramoje vaizduojamos pastangos atkurti, su derinti tautos dvasi
sanklod su naujomis idjomis, isaugoti tautos kultrin tapatyb ir garbingai sijungti Europos vakstybi gyvenim.
Vaizduojami senieji paproiai, tradicijos, kurie brangs irdiai, taiau yra netek galios. Galimyb isaugoti vientis Lietuv
yra kupina dramatizmo, todl Skirgaila yra priverstas visk suprasti pats,aikiai suvokdamas savo apsisprendimo svarb.
Dramos konfliktas vidinis, valdovo ir mogaus ( pareiga ir asmenin laim) .Tarp dviej pasauli krikionybs ir
pagonybs susidrimas sukelio Skirgailos proto ir jausm konflikt. Protu jis suvokia, kad Dievai tik iliuzija, o religija tik
prievartos ir udyni priedanga, taiau irdyje jauia pagarb seniesiems Dievams. Aistr sukury ia susiduria valdovo
pareiga ir noras bti laimingam, mylimam. Dl meils Skirgaila pasirys atsisakyti sosto, taiau Lydos kunigaiktyt Ona
Duonut pamilsta kryiuot Keler. Skirgaila j veda privarta. Tai valdovo ir mogaus drama. Palusios sielos tragika
Skirgailos vidinio konflikto atomazga, veiksmo kulminacija.Valdovas patiki biiulio Stardo kriktu, idavikikai vertina
Skurdulio odius apie Diev laikinum, nusivilia monmis, ima vis nekesti, imasi kerto. Bedugn nordamas tautai
gero, bet neinodamas kaip tai padaryti, atnea monms tik skausm. Tampa net mogudiu. Palaidoja gyv Keler.
Kertas praudo jo mogikum. Kentjimas tragikojo herojaus ypatyb. iaurumas ir kertas naikina mogikj
prigimt. Kovoje dl Lietuvos emi ir politins galios Skirgaila nekovoja, bet apsisuka ir ieina. Tai palusio mogaus
bruoas.
Krinio kontekstas: Dramos Skirgaila laikas XIVa. pabaigos Lietuva. Pagonybs ir krikionybs sankirta. Lietuva
istorijos krykelje.
Temos: Lietuva istorijos krykelje. Nelaiminga meil. mogus vertybi krizs situacijoje.Religijos svarba.
Pagrindin mintis:iaurumas ir kertas naikina mogikj prigimt.
Vertybs: Lietuva.Religija.Meil.Teisingumas.Pasiaukojimas.Pareiga.

Balys Sruoga
Biografija
Poetas, dramaturgas, prozininkas Balys Sruoga gim 1896 m. Baibokuose (Bir r.), valstiei eimoje. Moksi Panevio realinje
mokykloje.
Studijavo Rusijoje, Petrogrado ir Maskvos universitetuose literatr. Ileido du eilrai rinkinius - Saul ir smiltys" (1920), Diev
takais" (1923).
Nuo 1924 m. dst Kauno, o nuo 1940 m. - Vilniaus universitete rus, vokiei literatr, teatro istorij. Remdamasis istoriniais
dokumentais ir senosiomis kronikomis para poetines dramas Milino paunksm" (1932), Kazimieras Sapiega" (1941).
Karo metais B. Sruoga kartu su kitais lietuvi intelektualais buvo kalintas faistinje koncentracijos stovykloje tuthofe, kur jam teko
patirti vis numoginimo sistem".
Igelbtas i lagerio, B. Sruoga gro Vilni, bet ia jau neberado savo eimos: mona su dukterimi buvo pasitraukusios Vakarus.
Paskutiniai gyvenimo metai buvo ypa sunks raytojui; soviet valdia pasmerk jo kryb, ypa k tik parayt suliteratrint
atsiminim knyg Diev mikas", kuri neatitiko sovietins literatros norm. Raytojas mir 1947 m.
Krybos b r u o a i
Proza. Diev mikas"
l . Atsiminim knyg Diev mikas" B. Sruoga para per du mnesius, grs i tuthofo mirties lagerio, taiau krinys ispausdintas
tik prajus 10 met po raytojo mirties (1957).
2. Diev mike" pasakojama apie lietuvi inteligentus, kurie pateko faistin mirties lager, apibdinamas lagerio
funkcionavimas, priirtojai esesininkai bei j pakalikai, kalbama apie kalinius, j santykius. Apraoma lagerio buitis: darbai, bausms, mityba
ir kt.
3. Fragmentik knygos pasakojim jungia bendra erdv (Diev miku vadinama vietov Lenkijoje, kur buvo kurtas lageris), laikas
(nuo 1943 iki 1945 m.) ir pasakotojas - vis vyki liudytojas.
4. Pasakotojo vaidmuo ioje knygoje labai svarbus. Jo - beteisio kalinio - akimis matomas lagerio gyvenimas, tapomi sarg ir
kalini portretai. Pasakojime dokumentikai tiksliai perteikiami lagerio vykiai, taiau pasakotojas nra bealikas stebtojas, vykiai ir
personaai nuolatos vertinami humanisto, su pasauline kultra susipainusio intelektualo poiriu.
5. Vertinamasis pasakotojo santykis su vaizduojamais dalykais daniausiai reikiamas ironija. Tai bene svarbiausia stilistin Diev
miko" pasakojimo priemon. Neigiamas pasakotojo poiris lagerio priirtojus esesininkus parodomas ironikai juos vadinant narsuoliais",
karygiais", priirtojo Majerio skonis statyti kartuves alia Kald egluts vadinamas pavyzdingu". Tokie antifraze vadinami apibdinimai
pabria pasakotojo paaip ir visik pasmerkim. I lagerio priirtoj aipomasi vartojant deminutyvines formas, jie vadinami
galvaudliais", banditliais". Piedamas lagerio vadov portretus raytojas pasitelkia satyr ir grotesk; priirtoj biografijos, bdo
bruoai, ikrypusios psichikos formos perauga totalitarins sistemos, sukrusios mog naikinanius lagerius, pasmerkim.
6. Ironikas poiris neinyksta ir kalbant apie nelaimingus kalinius bei apie save. Gaili ypsen pasakotojui kelia kalini
bandymas prisitaikyti prie numoginanios lagerio aplinkos, save jis ironizuoja kaip poet, lyrik, patekus civilizacijos sukurt pragar,
dirbant beprasmikus darbus, pasiaipoma ir i krybos, kuri neigelbsti nuo iaurumo ir niekybi. Taigi ironija B. Sruogai tampa ir
pasaulio vertinimo, ir savisaugos priemone, padedania nepasiduoti mog naikinaniam lagerio poveikiui; ironija tarsi kauke prisidengia
keniantis, kitus ujauiantis mogus.
7. XX a. antroje pusje ironiko pasakojimo tradicij lietuvi literatroje ts Antanas kma. Jo romane Balta drobul", kaip ir
B. Sruogos krinyje, isakomos abejons dl monijos visos kultros esms: ar yra prasm gyventi, kurti,
jei mogaus gyvyb nieko neverta. Pasaulis tarsi subyra, mogui nelieka joki atram - gali tik aipytis i pasaulio absurdikumo ir savo
beviltikos padties. Btent dl egzistencins ironijos romanas Balta drobul" yra artimas Diev mikui".
Kontekstas:
Pasakotojas artimas autoriui, kadangi B.Sruoga Antrojo pasaulinio karo metu buvo kalintas tuthofo koncentracijos stovykloje.Memuar,
dokumentinje knygoje ,,Diev mikas'' minimos tikros vietovs, konkrets sutikti mons, laikomasi vyki chronologijos. (1943-1945).
Vaizduojami dveji pasakotojo igyventi metai koncentracijos stovykloje. Rpjo rasti atsakym klausim kaip ir kada atsirado
nemonika faizmo ideologija, kaip vieni virto vrimis, o kiti, silpni, ikankinti bejgiai, i paskutinij stengsi ilikti monmis. Jokia
ideologija, jokia pasaulira negalima pateisinti smurto, prievartos, udymo. Ironija dvasins savisaugos tonas. is krinys
originaliausia knyga apie XXa. Europos koncentracijos lagerius.Lageryje praranda vert visa, kas normaliame gyvenime turi prasm
pirmiausia kultra, inteligentikumas. Mirtis lageryje netekusi paslapties kasdienika, purvina, beprasmika. vykius pasakoja, kaip mato,
vengia pagrainim. Pasakotojas bando neprarasti mogikumo pasislpdamas po ironijos kauke.
Pasakotojas yra beteisis kalinys.

Vincas Mykolaitis-Putinas
Kontekstas: Menikai brandaus, psichologinio, intelektualaus romano autorius. XX a. vidurio raytojas, kuris oficialiai atsisak
kunigysts. Romane sprendiamas pagrindinio veikjo vidinis konfliktas: kaip suderinti kunigo ir poeto keli? Pasakojama Liudo
Vasario ikunigjimo istorija ( mogaus formavimosi tema). Atskleidiama asmenybs vystymosi, bties prasminimo idja.
Vaizduojama nedrsi prigimtis, nepaprastas savs nepastanio, save prastai vertinanio jaunuolio nuolankumas ( negali aktyviai
prieintis, nes pats nra tikras dl paaukimo : tv valia, noras dirbti Lietuvai, patriotai i kunig luomo. ) Ilgas savs painimo,
tvirtjimo, sudting ir vairiop apsisprendim kelias (primena Hamlet, pasirinkus savianalizs keli, bando atsakyti klausim, kaip
suderinti kunigo ir poeto keli, supranta, kad prisitaikius prie kunigo gyvenimo bdo, isiadi savs, pasmerki save ltai dvasinei
miriai).
Temos:Meil. Pasirinkimas, bties tema. Patriotikumas. Kryba. Tv ir vaik santykis.
Pagrindin mintis: Poeto ir kunigo keliai yra beveik nesuderinami, nes kunigyst apriboja daugel poetui svarbi tem.
Problemos:Pasirinkimas tarp poezijos ir kunigysts.Lenkjimas.Kunig luomo ydos.Meil.Nerytingumas siekti savo nor.
Vertybs:Meil.Lietuva.Kryba.Paaukimas.
Krinio mogus:Liudas Vasaris primena Hamlet, pasirinkus vienatvs ir individualaus protesto, savianalizs keli. Jis pats nra
tikras dl savo paaukimo, todl tv valia ieina kunigus. Liud Vasar stipriai veikia aplinka: nori dirbti Lietuvai, o ymiausi patriotai
yra i kunig luomo.

Krybos b r u o a i Tarp dviej aur"


1. Eilrai rinkinys Tarp dviej aur" (1927) - rykiausia lietuvikojo simbolizmo knyga.
2. Rinkinio pavadinimas nurodo ypating Putinui laik tarp dviej aur - tarp saullydio ir saultekio. Vakaras, pasak poeto, yra kilnioji
valanda", laikas, kai artja naktis, kuri dar ankstyvosios poezijos eilrai mogus vadino kylania". Tik nakt, nurimus dienos triukmui, galima i
tikrj praregti ir igirsti, nes tada mogus nesijauia atskirtas nuo visa apimanios bties.
3. Rinkinyje kontrastingi viesos ir tamsos pasauliai atitinka dramatikas mogaus sielos prietaras. Poezijos mogus jauiasi uviltas
visareginios sauls", jam per ankta pasaulio viesumo riboj". viesa, Maironio ir kit Auros" poet traktuota kaip atgimimo, laisvs, tautos gerovs
(prisiminkite Vinco Kudirkos Tautik giesm") vaizdis, Putino simbolistiniuose eilraiuose netenka pozityvios reikms. Jam, kaip ir Vakar Europos
romantikams, svarbesnis ir prasmingesnis yra nakties laikas - nakt gali pradti kelion idealo link.
4.
Apie nesuderinam realybs ir idealo prietar kalba ir kita putinika antitez . virns ir gelms. Ji yra ciklo Virns
ir gelms" centras. Putinas simbolistiniuose eilraiuose vengia smulki, konkrei vaizd, potpi, pasaulvaizd konstruoja i kosmini
element. Virns ir gelms tokiame pasaulvaizdyje ymi prieingus polius, vaizdas gyja aiki vertikali a. Virnms poetas suteikia idealo,
siekiamybs reikmes. Pakalns, bedugns - apatinis pasaulio polius - paniekinamas dl isiilgt dievik virni, bet mogus negali nuo ems atsiskirti.
5. viesa ir tamsa, virns ir gelms atsiveria mogaus prigimtyje, sieloje. Tuo bdu pagrindiniai Putino simbolistini eilrai vaizdiai
tampa mogaus bties enklais. Apskritai Putino vaizdini sistema gana pastovi, bet simboli prasms kinta. Nuolat igyvendamas sieki ir
galimybi, svajojamo idealo ir realaus gyvenimo skaudius kontrastus, mogus svajoja juos jungti, derinti, pasiekti vienu metu ir virnes, ir gelmes.
6. Rinkinyje akcentuojama mogaus lemtis - nuolatin kelion, verimasis, trokimas veikti savo kno ir proto ribas, patirti neinomyb,
pasaulio begalyb ir viliojani paslapt, gyvenim matuoti kitais dydiais: Neinoma laime gyvent aminai." Aminas iekojimas yra vienintelis
prasmingas mogaus gyvenimas, o nepasotinamas sielos alkis - didioji vertyb.
7. Tokie polkiai suartina Putino poezijos mog su romantik herojumi. Dvasios maitas, aminas nerimas, vienatv kaip galimyb itrkti i
nykaus, svetimo pasaulio ir su vieniumu susijs skausmas, kentjimas - rykiausi Putino poezijos mogaus bruoai.
8. Bties prieprieos, atskleidiamos plaiais, dideli erdvi vaizdais, lemia patetik, diding Putino eilrai skambes. Auktas tonas, herojika
vidin kova, negailestinga autoanaliz, aminas verimasis auktyn - dramatizmo pagrindas. Poetas svarsto, bando aikintis, apimti mogaus bties visum,
pavelgti j i alies, kosminje perspektyvoje. Tai buvo naujas ir svarbus lietuvi poezijos patyrimas.
Romanas Altori ely"
l . Romano pavadinimas nurodo pagrindin siueto krypt: visose trijose romano dalyse pagrindinio veikjo Liudo Vasario gyvenimas
rutuliojasi altori ely". Romano laikas trunka atuoniolika met - nuo Vasario stojimo seminarij iki praymo leisti palikti kunig luom. Visus tuos
metus Vasaris sprendia pagrindin vidin konflikt: kaip suderinti kunigo ir poeto keli.
2. Kunigo gyvenimo bdas ir proiai jam, poetins prigimties mogui, svetimi. Prisitaikyti prie j - vadinasi, isiadti savs, pasmerkti save
ltai dvasinei miriai. Taiau Vasaris - ne romantizmo laik maitininkas. Savo svyravimais ir nuolatinmis abejonmis jis labiau primena nerytingj
Hamlet. Vasaris negali prisitaikyti prie kunig luomo nustatyt gyvenimo norm, bet negali ir aktyviai prieintis, nes pats nra tikras dl savo
paaukimo, j stipriai veikia socialin aplinka. Todl jam lieka vienas kelias - grimzti save, tyliai maitauti ir kentti nuolat mintyse analizuojant savo ir kit
poelgius, odius ir jausmus. Tokios dramatikos asmenybs, skausmingos mogaus dvasins raidos istorijos iki Putino niekas nebuvo pavaizdavs.
Lietuvi literatros istorijoje Altori ely" yra pirmas menikai brandus psichologinis romanas.
3. Trijose romano dalyse atskleidiami trys Liudo Vasario gyvenimo tarpsniai.
3.1. Pirmoje dalyje Bandym dienos" vaizduojami Liudo Vasario gyvenimo seminarijoje metai. Seniau bodjsis paprasta gyvenimo aplinka
ir trokes pasiaukoti dideliam darbui, u stor seminarijos sien Vasaris neranda stipraus religinio jausmo. Jis pajunta, kad jo vidinis gyvenimas
nesutampa su ioriniu, o pirmieji krybos bandymai, be didelio diaugsmo, sukelia ir lides, nes jis jauiasi atitvertas nuo pasaulio. Bundanti meil Liucei,
atal santykiai su tvais tik dar labiau eidia jo jautri psichik.
3.2. Antroje dalyje Gyvenimas eina" Vasaris - jau Kalnyn parapijos vikaras. Jis stengiasi kiek galdamas siningai atlikti savo, kaip
kunigo, pareigas, taiau entuziazmas greitai atla, nes jo uolumas tampa pajuokos objektu. Vasaris bjaurisi politikuojaniais ir kininkaujaniais
kunigais, taiau jam nemielas ir asketikas gyvenimo bdas. Dvaro bibliotekos knygos ir paintis su baroniene Rainakiene paadina savo verts pajutim
ir nor atviriau svarstyti kunigo ir poeto nesuderinamumo klausim.
3.3. Treioje dalyje Isivadavimas" Liud Vasar matome po deimties met, grus Lietuv, isimokslinus ir kartu subrendus kaip
meninink. Jis vengia religini pareig, nori susieti savo gyvenim tik su literatriniu darbu. Skaudiai igyvendamas Liucs saviudyb, supranta, kad
kunigyst gali praudyti ir j. Auks Graulyt, turtinga Amerikos lietuvio dukra, skatina Vasar galutinai nutraukti ryius su kunig luomu ir kurti eim.
Taiau eimos gyvenimas jam atrodo per anktas, udedantis buities nat ir taip atitveriantis j nuo tikrojo paaukimo - kurti. Romanas baigiamas Vasario
pareikimu NN vyskupysts kurijai.
4. Romane vyrauja psichologini proces analiz, aikinami veikj elgesio motyvai ir charakterio prietaravimai, vaizduojama nuotaik kaita,
bet visa tai matome ne paties veikjo akimis, kaip prasta psichologiniame romane, o visainio pasakotojo poiriu. Pasakotojas nuolat stengiasi
pateisinti ir iteisinti Vasario poelgius ir sprendimus - tai ne bealikas stebtojas. Tokia psichologinio romano pasakojimo struktra, kai nuolat save
analizuojant veikj i alies ir i laiko perspektyvos stebi analizuojantis pasakotojas, ketvirtojo deimtmeio lietuvi prozoje buvo naujas ingsnis.
5. Romane vartojama daugyb vairi termin, tarptautini odi, lotynik posaki. Grieta sakinio sandara, tezi formulavimas,
argumentavimas, vartojam svok gausa rodo pasakotojo intelekt. Dl analitinio pasakojimo pobdio Altori ely" galima vadinti ne tik
psichologiniu, bet ir intelektiniu romanu.

Jurgis Savickis
B i o g r a f i j a
Jurgis Savickis gim 1890 m. Pagausanio dvare, netoli Ariogalos. Moksi Maskvoje, Peterburge, Krokuvoje. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo
Kopenhagoje, Raudonajame Kryiuje. 1919 m. pradjo diplomato karjer: dirbo Lietuvos atstovu Danijoje, vedijoje, Norvegijoje, Olandijoje,
Suomijoje. Soviet valdiai okupavus Lietuv, apsigyveno Piet Pranczijoje. Mir 1952 m.
J. Savickis - Vakar kultros mogus. Vis gyvenim domjosi menu (daile, teatru), dirbdamas Kaune, Lietuvos usienio reikal ministerijoje,
kartu jo Valstybs teatro direktoriaus pareigas, laisvai kalbjo keliomis Europos kalbomis.
Krybos b r u o a i
1.
J. Savickio vardas danai siejamas su avangardiniu menu, suklestjusiu lietuvi literatroje XX a. treiajame
deimtmetyje. Avangardistai kviet nestandartikai mstyti, prieintis literatrinms tradicijoms, iekoti netikt raikos form, stengsi priblokti
visuomen savo originalumu. Taiau J. Savickio kryba netelpa tik eksperimentinio meno rmuose, nors daugelis kritik randa jo kryboje
ekspresionizmo, impresionizmo ar absurdo teatro bruo.
2.
Pirmas J. Savickio noveli rinkinys ventadienio sonetai", ijs 1922 m., savo modernumu gerokai pralenk to meto
lietuvi raytoj atrijos Raganos, Vinco Krvs ir kit krinius. Tai buvo pirma lietuvi literatroje prozos knyga, kurioje buvo atsisakyta
vaizduoti senj (etnografin) Lietuvos kaim, nebuvo pabriamas veikj lietuvikumas, buvo lauomi tradicinio (epinio arba lyrinio)
pasakojimo kanonai.
3.
. Kituose apsakym rinkiniuose (Ties auktu sostu", 1928, Raudoni batukai", 1951) raytojas liko itikimas savo krybos
principams. Prieingai nei kiti to meto autoriai, J. Savickis negarbino gamtos ir nesijaut ess jos vaikas. Jo novelse gamta nevertinama estetiniu poiriu,
peizaai primena teatro dekoracijas arba gudusio dailininko paveiksl. Daug dmesio skiriama spalv, linij aismui, ypa viesos efektui, taiau, anot
A. Nykos-Nilino, viskas ia tebekvepia vieiais daais, bet ne gamta". Aplinkinis pasaulis modeliuojamas pagal teatro principus, akcentuojamas
pasaulio dirbtinumas.
4. J. Savickis pirmasis lietuvi prozoje m vaizduoti didmiest ir jo gyvenim. Miesto kultra nekritikuojama ir neidealizuojama, o rodoma
viskas - ir kas grau, ir kas bjauru. Miestas ir civilizacija nra blogoji kaimo priepriea, kaip ne vieno to meto lietuvi autoriaus kriniuose. Mieste J.
Savickio mogus gali ir prati, ir realizuoti save - viskas priklauso nuo veikjo pasirinkimo ir prigimties.
5. Noveli veikjai - laisvi mons, gyvenantys tik pagal j pai suvokiam program, kartais pasielgiantys neprognozuojamai, paskatinti
aistros ar nesuvaldyto instinkto. Veikj charakteristikose rykus erotinis pradas. J poelgiai danai nuvilia arba stebina skaitytoj, nes yra netipiki",
netikti.
6. Kitoks to meto literatroje yra ir J. Savickio pasakojimas. Jo pasakotojas, ilaikydamas atstum, stebi, kaip veikjas jauiasi atsidrs
neprastose (arba gerai pastamose) aplinkybse, kaip reaguoja aplink, k msto. Pasakotojas danai aiposi i kilni mogaus nor ir jo prigimties
netobulumo, nelaukt poelgi, taiau nesmerkia, nemoralizuoja.
7. Danai pasakotojas ireikia raytojo vertybines nuostatas. J. Savickio novels tarsi teigia, kad moral tikrovje - tik veidmainyst, visos
vertybs gal gale pasirodo apsimestins. mons svetimi vienas kitam, iaurs ir egoistiki. iame pasaulyje u gera danai atsimokama blogu.
Pasakotojas skeptikai vertina pavirutinik tikjimo suvokim, Dievas yra neteks transcendentikumo. Mirtis nesiejama su tragizmu, neskatina
apmstyti mogaus bties.
8. Cirkas, baletas, teatras, filmai, marionets, arlekinai - nuolatiniai J. Savickio prozos vaizdiai (perimti i ekspresionizmo dails ir lyrikos).
iame gyvenimo spektaklyje mogus negali nei pakeisti, nei atsisakyti savo vaidmens, todl danai pats iri j su ironija, kaip paalin komedij. Taigi
J. Savickis vaizduoja ne tiek tikrov, kiek jos parodij. Noveli veikjai danai kalba, elgiasi ir gyvena stilingai". tak jiems daro ne tradicijos, o tam tikra
kultra arba pseudokultra. N vienam veikjui nebdingas ypatingas individualumas.
9. Stipriausias J. Savickio noveli impulsas yra vyro ir moters santykiai. Flirtuojanti moteris ir viliojamas vyras yra pagrindiniai veikj
tipai, pasakotojo pristatomi labai skirtingai. Vyras visuomet apibdinamas trumpai nusakant jo ami, socialin status; pasakotojas valgesnis vyro psichikai,
jo mintys daniau girdimos skaitytojui.
Moterys J. Savickio novelse tarsi netikros: jos visuomet vertinamos i vyrik pozicij ir yra didiausios ir nuolatins ironijos objektas.
Moteris priklauso materialiajai pasaulio plotmei, jos materialum liudija akcentuojamas knikumas.
10. J. Savickio stili bt galima pavadinti ne visai taisyklingu": sakiniai danai smoningai iardomi" atskirus odi junginius,
pavienius odius, net alutinis sakinys tampa savarankikas, nepaisoma tradicins skyrybos, praleidiamos sakinio dalys (mgstama elips). I pirmo
vilgsnio pasakojimas atrodo fragmentikas, nerilus. Tokia stilistika skatina skaitytoj budriai skaityti novel, atkreipti dmes netiktus odi derinius ir
taip atsirandanias naujas prasmes.
11. J. Savickis vis gyvenim liko itikimas iai raymo manierai, galbt todl nesulauk tokio didelio skaitytoj dmesio kaip jo
amininkai Vaigantas, V. Krv ar kiti. Anot A. Nykos-Nilino, J. Savickis ligi iol pasiliko u akademins ribos, nes nesira esamos tvarkos prana
skaii ir nei savo epochos, nei prigimties neidav". Nepavirto J. Savickis nei tuo, k mes vadinam klasiku. Jis kaip buvo, taip ir pasiliko i esms
antiklasikas, laisvas ir netampuotas.
Temos:Vaiko pasaulvoka, jo gerumas ir mogikumas.lgesys, gailstis. Skirting kart poiris. moni tarpusavio santykiai.mogaus prigimtis,
mogikumas.Paradoksalios situacijos, mons su kaukmis..
Problemos:mogikumo stoka.Seno mogaus atstmimas.Kart skirtumai.Ar gali geras mogus muti kit mog?
,,Kova'' vaiko kova u motin ir savo gyvenim.
,,Ad astra'' - Dalba senas kininkas, kuris yra prarads mogikum. Nors j igelbja uo, taiau jis vent dien, eidamas i banyios prisimena
nebaigt darb ir nuskandina gyvn. mogaus iaurumas, mogikos ilumos trkumas. mogaus degradavimas rsti gyvenimo tragedija.
,,Vagis'' vaikas vaizduojamas kaip teigiamas herojus. Jis elgiasi taip kaip jam diktavo prigimtis, todl savarankikai pasirinks vertybes jis tampa
subrends kaip mogus. Dvilyp mogaus prigimtis.
,,Fleita''- menininko drama, nereikalingo mogaus likimas. moni abejingumo, egoizmo, svanaudikumo tema.

RAINI TEMOS
1. Ar dora prisidengti kauke?
2. Ar tikrai mogus yra savo laims kalvis?
3. Ar ironija silpnj ginklas?

JONAS AISTIS
KONTEKSTAS.
Nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) susiformuoja jaun raytoj karta - Salomja Nris, Bernardas Brazdionis, Jonas Aistis, Antanas
Mikinis, - kuri stengiasi suderinti romantizmo, liaudies krybos, simbolizmo tradicij su moderniais, avangardikais lyrikos reikiniais.
Poetai nutolsta nuo oratorinio, manifestinio eilraio - pereina prie ipaintinio. Oratorinis eilratis raomas vieumai, skiriamas garsiam
skaitymui, jame kalbama apie visuomenei inomus ir rpimus dalykus, o lyriniame eilratyje irdies paslaptys ikalbamos tyliai, kam nors
sivaizduotam labai arti esaniam. Neoromantik lyrika - tyli intonacij, nuoirdaus pokalbio lyrika.
Jonas Aistis vienas ymiausi lietuvi neoromantizmo lyrik, intym lyrin kalbjim derins su poetiniu programikumu, reiks
neoromantik kartos idealus: i i jis perm idealo ir realybs antinomijos, tradicins kaimo kultros ir modernios raikos sintezs
principus. Vlyvojoje kryboje poetas itin angaavosi Lietuvai ir lietuvikumui. Eleginio, melodingo eilraio krjas.
Krybos bruoai:
lyriniame, eleginiame eilratyje dominuoja lyrinio subjekto skausmas ir kania;
ironija isakomam jausmui;
teatralikumas;
tautosakos motyvai;
polinkis vidurami men;
bibliniai motyvai;
gamtoje regimi kultros siuetai;
pasakikumas;
istorinis kontekstas
Poezija yra stebuklas, o kryba palaima ir kania. Stebuklas gimsta per palaim kanioje ir per kani palaimoje, ir ie jausmai susipyn
nuo pradios (minties gimimo) iki pabaigos (eilraio isivadavimo). i sudtinga, o i ties labai paprasta krybos filosofija raudona Jono
Aisio eilrai gija.
KRYBA EMIGRACIJOJE.
Emigracijoje sukurta J. Aisio poezija skiriasi nuo priekarins joje vyrauja tvyns meils, ilgesio motyvai, kalts dl paliktos Tvyns
motyvas.
RAINI TEMOS
1. Menas padeda pabgti nuo realybs
2. K reiki sipareigoti tvynei?
3. Ar kryba manoma be kanios?

VYTAUTAS MAERNIS
,,Tai dideli vertybi iekanios, abejojanios ir besikankinanios sielos istorija. Joje raytas
monikumo, ramybs, grio ilgesys, trapi meil emei ir gyvenimui...

V. Kubilius
Krybos bruoai
Lyrinio a abejons ir nerimas;
Pagrindinis motyvas mirtis;
Lyrika autentika;
Jaudina sielos atvirumu ir trapumu;
kvpimo altinis gimtoji emaitijos em. Vizijos
Sonetai reikmingiausias V. Maernio eilrai ciklas.
Poetas j ra labai jaunas, vos atuoniolikos dvideimt vieneri met (1939 1942).
Atkakliai iekojo atsakym jaunystje ikilusios klausimus: kodl mogus ateina
pasaul, kokia gyvenimo prasm?
Mstyti jam padjo skaitytos knygos.
Vizij ciklas sudarytas i angos, septyni regjim ir pabaigos. Svarbus skaiius septyni
mistinis, magikas.
Eilrai ir sonet mogus:Iekantis laims;Lidintis;Vienias;Keniantis;Ididus;Iekantis gyvenimo prasms;Norintis rasti teising
keli;Nebijantis ibandym;
"Vizijos" reikmingiausias Maernio eilrai ciklas. Poetas j ra labai jaunas, vos atuoniolikos dvideimt vieneri met. Atkakliai
iekojo atsakym jaunystje ikilusius klausimus: kodl mogus ateina pasaul, kokia gyvenimo prasm? Mstyti
jam padjo skaitytos knygos.
Vizij ciklas sudarytas i:
angos,
septyni regjim
pabaigos.
Treiojoje vizijoje pasirodo Senol, kuri galtume laikyti pagrindine ciklo veikja. Pati ji priklauso praeiiai, yra viena i praeities
eli. Taigi praeitis laimina dabart ir ateit. Tai, kad senol palieka udar sodo erdv, kurios sergtoja ji yra, reikminga. Ji susilieja su
dangumi, tapdama dangikja nam globja, jau i auktybi sakralizuojania subjekt, guodiania j apimt depresijos. Tekstas kupinas
mistikos: mirusios senels sugrimas, gest kalba, ekstazin lyrinio subjekto bsena. Labai reikmingas ioje vizijoje sodas senas ir
apleistas. Senumas j susieja su namais. Tai paslaptinga protvi buvimo viena.
Septintoji vizija. Lyrinis subjektas ieina iekoti pasakikos karali gls. is epizodas nra originalus. Jo siuet galima aptikti pasakose
bei vokik romantik kryboje.. eilraio mogui suteikiama krybos dovana, o kartu ir nemirtingumas. Tiksliau nemirtingumas,
pasiektas per kryb. Kryba juk yra nulemta Dievo. Visos septynios vizijos tai vienos nakties regjimai.Vizij mogus svarbiausio V.
Maernio krinio herojus ieina Pasaul susikauti su blogiu ir tamsa.
RAINI TEMOS
1. mogaus buvimo emje prasm
2. Ar tikrai namai mogaus bties centras?
3. Nam motyvas lietuvi literatroje?

Salomja Nris
Biografija
Salomja Nris (S. Bainskait-Buien) gim 1904 m. Kiruose (Vilkavikio r.), valstiei eimoje. Kauno universitete studijavo
lietuvi literatr, vokiei kalb ir pedagogik. Studij metais ileido pirmj eilrai rinkin Anksti ryt". Mokytojavo
Lazdijuose. 1931 m. S. Nris eng radikal ingsn, priblokus to meto visuomen - intymios lyrikos krja kairiosios pakraipos

avangardistiniame urnale Treias frontas" paskelb atsiribojanti nuo savo ankstesni katalikik pair ir paadjo kursianti
socialiai angauot poezij. Po keleri met ileido eilrai rinkin Per ltant led", o 1938 m. - Diemediu ydsiu",
apdovanot Valstybs premija. Antrojo pasaulinio karo metais pasitrauk Rusij, ten, Maskvoje, ijo jos eilrai rinkinys
Dainuok, irdie, gyvenim". Paskutin parengta knyga - lyrikos rinkinys Prie didelio kelio". Taiau cenzra nema dal
eilrai im ir 1945 m., prie pat poets mirt, ileido knyg, pavadinimu Laktingala negali neiulbti". Autentikas, poets
sudarytas rinkinys pasirod tiktai po penkiasdeimt met -1995 m.
Krybos b r u o a i
l . S. Nris - romantins pasauljautos poet, priklausanti vadinamajai neoromantik kartai (be jos, tai kartai priklauso Jonas
Aistis, Antanas Mikinis, Bernardas Brazdionis). Tai labai jautrus mogus, jos poezija rodo tragik vidinio pasaulio ir iorins realybs
nesutapim.
2. Neoromantik kryboje svarbus romantizmo tvirtintas lyrinis isisakymas, kai lyrinis a" tampa eilraio centru.
Atskleidiami mogaus jausmai, nuotaikos. Kuriamas atvirumo, nuoirdumo spdis. Taiau lietuvi neoromantikai tuo neapsiriboja, j
kryboje lyrinis subjektas geba pavelgti save i alies, neretai su ironija. lyrizmo ir ironijos, nuoirdumo ir irjimo i nuotolio
derin knija neoromantik kryboje populiarus romansas. Kaip pasakojamosios dainos anrui, jam bdingas rykus dramatinis turinys,
pabriamas nusivylimas meile, gyvenimu, neretai skaitytojas smoningai graudinamas. Vis dlto neoromantikams romansas yra
savotika kauk. Slygikum rodo ir tam tikri personaai-kauks, u kuri slepiasi lyrinis subjektas.
3. Salomjos Nries lyrika, ypa ankstyvoji, labai artima romantiniam lyrikos suvokimui: joje pabriamas atviras, nuoirdus
kalbaniojo a" atsivrimas. Toks eilratis primena ipaint, kurioje irykja ideali trokim ir realybs konfliktas. I lietuvi
neoromantik Salomja Nris isiskiria intymiu kalbjimu, impulsyviu jausm reikimu, dmesiu eilraio potekstei ir muzikalumui.
4. Salomjos Nries krybai bdingas dainikumas, t.y. jos eilratis artimas liaudies dainai, nes grindiamas pakartojimais,
gamtos ir mogaus paralelmis, jis melodingas, pasiymi intonacij vairove.
5. Brandiausias poets eilrai rinkinys - Diemediu ydsiu", kuriame ankstesnei poets krybai bding romantin
maksimalizm nustelbia dramatikos intonacijos. Rinkinio dramatizmas susijs su mogaus bties trapumo, laikinumo ir protesto prie
toki lemt temomis. Danas vieniumo, apleistumo motyvas, reikiamas rudens, nalaits vaizdiais. Lyriniam subjektui itin svarbus
ryys su gimtja eme - siklausymas amin gamtos ritm dramatikam mogaus pasauliui suteikia harmonijos.
6. Ryio su gimtja eme teigimas, tvyns ilgesys - vyraujanios temos karo met eilraiuose, vis pirma rinkinyje Prie
didelio kelio". Epigrafuose, kuriais pradedamas kiekvienas rinkinio skyrius (citata i liaudies dainos ar jos pa rafraz), vyrauja
skausmo, netekties temos. Kelio motyvas reikia ir keli gimtj krat, ir gyvenimo keli, kuriame esama vingi ir paklydim.
Danas klaidos ir atgailos motyvas.
Kontekstas: NEOROMANTIZMAS irykina skaud savo klaid apmstym, tvyns, kalbos, artimj ilges. Eilse nuolat
primenamas savo kalts pripainimas ir meils ipainimas leidia tiktis atleidimo, kad gimtin ir gimtoji kultra neatstums, priglaus.
Eilratyje ,,Maironiui'' ne tik kreipiamasi autoritet, bet ir apmstomas savas kelias. Eilratyje isakyta ir dvasios kania, ir savo
kalts jutimas, ir bandymas pasiteisinti, ir meil. Panaus santykis ir su tvyne ( eilratis ,,Tvynei''). Nepardaviau tavs a
niekad/Neidaviau, mieloji!''. Daugelyje eilrai isakoma kalts, beteiss savijauta. (,,Akys man temsta nuo aarli -/ Tokia
beteis''). ird glosto savo kalts suvokimas. Stipriausiai jis ireiktas eilratyje ,,Tolimas sapnas'', jame kuriama krikioniko
nusieminimo ir atleidimo vilties situacija.Lyrinis subjektas yra lidnas, jauia ilges gimtajam kratui.
Temos: Tvyns ilgesys, grimas gimtin.Dvasin bkl mogaus, kuris nutolo nuo tvyns.Svetima aplinka.Atgaila.
Problemos:mogaus igyvenimai esant toli nuo nam.
Vertybs:Namai, tvyn.Laim, meil. (Gimtasis kratas siejamas su laime ir meile)
RAINI TEMOS
1. Ar visada mogus gali rinktis ir yra atsakingas u savo veiksmus?
2. Ar mogus pats savo likimo kalvis?
3. Gyvenimo diaugsmo tema S. Nries poezijoje?
4. Kalts ir atgailos tema S. Nries poezijoje

Antanas Vaiiulaitis
Biografija
Prozininkas, poetas, vertjas, kritikas Antanas Vaiiulaitis gim 1906 m. Didiuosiuose elviuose (Vilkavikio r.), valstiei eimoje,
mir 1992 m. Vaingtone. Tai raytojas eruditas, studijavs lietuvi ir prancz literatras. 1940 m. jis ivyko Rom ir dirbo
diplomatin darb, vliau apsigyveno JAV. Taiau ir gyvendamas toli nuo Lietuvos mediagos krybai smsi i Lietuvos istorijos,
kultros, savo vaikysts prisiminim.
ymesni A. Vaiiulaiio kriniai: noveli rinkiniai Vakaras sargo namely" (1932), Vidudienis kaimo smuklj" (1933), Pelki
takas" (1939), romanas Valentina" (1936), apysakos Ms maoji sesuo" (1936), Kur bak samanota" (1947), literatrini
pasak rinkinys, vidurami legend knyga, eilrai rinktin ir kt.
Krybos b r u o a i
l . A. Vaiiulaiiui artimos moderniojo meno tendencijos. Jis siek atsiriboti nuo grynojo realizmo, natralizmo, taiau taip pat
veng vaizduoti ir prietaringos jausenos ir mstymo mones. Tarsi reaguodamas savo aminink raytoj pastangas kurti psichologin
pasakojim, A. Vaiiulaitis nerod mogaus i vidaus", nesisteng narplioti paini vidini mogaus igyvenim.
2.
Novelse danai atsiribojama nuo tautini dalyk: lietuvik tradicij, tautinio charakterio paiek,
veiksmas kartais perkeliamas net Alpi kalnus ar Romos gatves. Raytojui ne taip svarbu veikjo tautyb, kiek bendramogiki,
universals dalykai: mogaus sielos paslaptingumas, nenuspjami likimo aidimai, pasaulio absurdikumas.
3.
A. Vaiiulaiio novels isiskyr i gausios ano meto literatros, kuri nuolat skelb socialini, politini ar
moralini idj programas. Aprainti fakt, auklti ar vertinti jam buvo atgrasu. Prasmingas toks menas, kuris pratsia tikrov u
regimos bties rib, - sak raytojas apie literatr. Jis stengsi perengti rib tarp fakto ir vaizduots, todl ne viena jo novel
grindiama poetini sivaizdavim logika: prasidj skaitytojo atpastamoje tikrovje, novels vykiai pereina fantazijos srit. Taip
supinami skirtingi pasakojimo planai: realistinis, pasakos, filosofinis.
4.
Novels, kuriose ypa veikia vaizduots galios, isiskiria puoniu stiliumi. Stilizuojami ne tik veikj dialogai,
bet ir autorin kalba. Kartais galima igirsti senosios psalms ar pamokslo intonacijas, aptikti puoni metafor ar hiperboli. Veikjai,
apie kuriuos itaip pasakojama, nesikeiia, neigyvena dideli dram, j sieloje nra paslapties, kuri turt atskleisti veiksmas. Tai
pasakojimas apie santarv su pasauliu ir savimi.
5.
A. Vaiiulaiio kryboje yra ir toki krini, kuriuose galima justi prancz literatros poveik. Raytojas ia
atstovauja klasikinei novels formai: susikoncentruoja vien vyk, kurio atomazga danai netikta, tampa paenklinta siueto
linija atskleidia veikjo charakter, kiekviena konflikto detal lemtinga.
6. Toki novels struktr vlgi modeliuoja pasakotojas, kuris neleidia nei laisvai tekti ir akotis vykiams, nei
daugiaodiauti. Gyvi ir natrals dialogai, taups apraymai derinami su besikeiiania veikj nuotaika. A. Vaiiulaiiui utenka iorini
priemoni - taiklaus odio ir gesto, kad susidaryt veikjo igyvenim vaizdas. Todl jo veikjai atrodo lyg be aistr,
neindividualizuoti.
7. Novels pasakotojas stovi anapus vaizduojamo pasaulio, nesmerkia ir neteisina savo veikj, taiau ino ir mato u juos kur
kas daugiau. Pasakotojas tarsi sako, kad mogaus imintis, gudrumas, norai ne nuo paties mogaus priklauso, kad yra galia, kuri veda, ir
mogus neperpras tos iminties, jei nesiklausys gamt ir save, neimoks skaityti jam siuniam enkl. siklausys - eis savo keliu ir
patirs santarv su pasauliu; bus aklas ir kurias - pralaims, likimas jam ikrs pikt pokt (atsis nelaim ar mirt).
8. Novelse su tragikais finalais (ir romane Valentina") ypa meistrikai kuriama tampa. mogaus jim mirt pranaauja
daug enkl, kuriuos pastebi akylas skaitytojas, bet ne veikjai. ioje triadoje - pasakotojas, veikjas, skaitytojas - tarsi atsiranda
hierarchija: pasakotojas praskleidia savo veikj likimo udang ir leidia skaitytojui pajusti daugiau - tai, ko veikjai dar nenujauia. O
jei ir nujauia, tai isiduoda tik gestu ar vilgsniu. Novelse nerasime ikeliam paviri", rodom, aprainjam igyvenim. Gal todl
A. Vaiiulait galima vadinti vienu i subtiliausi lietuvi prozinink, ugdani skaitytojo atidaus siskaitymo krin gdius.

Henrikas Radauskas
Tomas Venclova: Be abejons, menas jam buvo aukiau u visa kita. Bet pirmiausia dl to, kad menas yra bdas kak isaugoti.
Biografija
Henrikas Radauskas, vienas ymiausi savito stiliaus lietuvi poet, profesionalus literatas, meno inovas, vertjas, gim 1910 m.
Krokuvoje. Pirmj, svarb lietuvi poezijos raidai eilrai rinkin Fontanas" ileido 1935 m. Karo pabaigoje pasitrauk Vakarus. JAV
ileido dar du eilrai rinkinius, i kuri svarbiausias Strl danguje" (1950). Mir 1970 m. Vaingtone.
Krybos b r u o a i
l . H. Radausko kryba stovi atokiau nuo priekario neoromantik lyrikos. Svarbiausias skirtumas - lyrinio subjekto vaidmuo
eilratyje. H. Radausko poezijos lyrinis subjektas nesiekia intymiai isakyti savuosius jausmus, greiiau pasakoja istorijas pats jose
nedalyvaudamas arba stebi savo sureisuot vaizd ir odi spektakl; matome pagrindinius ir alutinius veikjus, aplinkybes,
santykius, vyki uuomazgas ir atomazgas. iame poetiniame kalbjime susipina ironija ir stiprus gyvenimo tragikumo pojtis, ypa
sustiprjs vlyvojoje kryboje.
2. Pagrindinis H. Radausko poezijos bruoas - mogaus gyvenimo apmstymas, danai teatralikas ir ironikas, paremtas
paradoksais. H. Radausko kryboje pabriama nuostata, kad poezija neturi sprsti politinio gyvenimo problem, kad ji netarnauja
kokiems nors aktualiems visuomeninio gyvenimo tikslams.
3. Pasaulinio meno ir literatros patirtis formuoja poeto poir mogui ikylanius gyvenimo klausimus. H. Radausko
eilraiuose gausu atvir ir uslpt nuorod literatros, dails ir muzikos istorij. Taigi norint i poezij suprasti reikia imanyti
kultros ir meno istorij, kad galtum atpainti vairi epoch meno ir literatros uuominas. Nors H. Radausko eilraiai priskirtini
modernizmui, juose danai remiamasi artimomis klasicizmo literatrai ir menui temomis bei motyvais.
4. H. Radausko eilraiuose vyrauja poetins transformacijos principas, kai eilraio erdv patek daiktai ar reikiniai
netenka prast savybi ir gauna nebding bruo, kurie atskleidia poeto kuriamo pasaulio reikmes, pavyzdiui, augalai atpliami"
nuo akn ir ima judti erdvje, tikrov nuudoma", kad galt atgimti naujai kuriamame poetiniame pasaulyje.
5. Poetins transformacijos atskleidia nuolat kintant H. Radausko poir ir vertinimus. Apie tai jis tiesiai pasako: Pasauliu
netikiu, o Pasaka tikiu." itas pasakikas stebukl, karnavalo, diaugsmo ir iaurum supynimas, netiktas gyvenimo smulkmen
sureikminimas rodo, kad poetas atsisako prasto, tradicijos diktuojamo velgimo pasaul ir silo nauj, netikt poir. H. Radausko
kryboje apskritai labai dana krybos ir krjo tema.
6. Labai taisyklinga, skaidri H. Radausko eilraio struktra: strof sandara, eildara, intonacija.
TEMOS
Gamta, jos grois. Gamta neisemiamas groio ir kvpimo altinis (Sauls darbai, Vasaros diena, Kalnuose, iemos pasaka).
Kryba, poeto likimas. Poeto paskirtis - kurti gro (Poetai arba Katastrofa, Skulptorius lipdo Centaurus, Deganti aka, Dainos
gimimas).
Meil (Lunatik, Pirmoji naktis, Undins, Malda blondinei).
Gyvenimas, pasaulis. Nusivylimas tikrove ir tikjimas vaizduots, pasakos galia (Girtuoklis grta namo, Uostas, Pasaka)
RAINI TEMOS
1.
Menas padeda pabgti nuo realybs

Antanas kma
Biografija
Lietuvi moderniosios literatros atstovas, prozininkas ir dramaturgas Antanas kma gim 1910 m. Lenkijoje, Lodzje, vliau su tvais
gyveno Rusijoje, Ukrainoje. eimai grus Lietuv, moksi medicinos, teiss, taiau moksl nebaig; daugiausia laiko skirdavo teatrui:
vaidino Kauno ir Vilniaus valstybiniuose dramos teatruose, reisavo spektaklius, pats msi dramaturgijos.
1944 m. su mona ir dukra pasitrauk Vokietij, vliau JAV. Ten dirbo vairiuose fabrikuose darbininku, viebuio liftininku, aktyviai
dalyvavo lietuvi ieivijos teatrinje veikloje, bendradarbiavo lietuvikoje spaudoje. 1961 m. uvo automobilio katastrofoje netoli ikagos.
Literatroje A. kma debiutavo 1929 m. novele Baim", kurioje atsispindi esmin jo iekojim kryptis - dmesys mogaus psichikos
bsenoms, protu nesuvokiamiems likimo poskiams. Vliau Vokietijoje ir Amerikoje raytojas ileido kelet noveli ir apysak knyg:
Nuodguliai ir kibirktys" (1947), ventoji Inga" (1952), elesta" (1960). Jose ironikai velgia monijos istorij, j mogus
absurdikame pasaulyje ieko Dievo ir meils. Be noveli, para devynias dramas (inomiausia -Pabudimas"), kuriose svarsto
aminuosius meils ir mirties klausimus.
Romanas Balta drobul", vienas ymiausi io anro krini lietuvi literatroje, buvo paraytas 1954 m., bet ispausdintas tik 1958 m.
Jis pasiymi modernia pasakojimo forma.
A. kmos literatrines pairas atskleidia ne tik jo groin kryba, bet ir publicistika bei literatros kritika. Jis smerk tokius krinius,
kuriuose atvirai deklaruojamos tautins ir krikionikos vertybs laikomos svarbesnmis u meninius literatros iekojimus. A. kma
aipsi i miesioniko ieivijos skonio ir antrars literatros garbinimo. Jo nuomone, lietuvi literatra turi tapti moderni ir artima
Vakar literatros kontekstui.
Krybos b r u o a i
l . Romano Balta drobul" veiksmas trunka beveik par (prasideda be ei minui keturios po piet ir baigiasi kitos dienos ryt
apie dvylikt). ioje paros istorijoje" dominuoja smons srautas, t.y. pasaulis vaizduojamas taip, kaip j suvokia pagrindinis romano veikjas
Antanas Garva. Iorin tikrov rodoma kaip Garvos smons produktas: prisiminimai, jausmai, reakcija mones, kuriuos Garva kelia
liftu, asociacijos, net igyvenamos vizijos - viskas susipina ir teka kaip fragmentikas, bet nenutrkstantis srautas.
2. Greta smons srauto, perteikiamo daniausiai pirmuoju asmeniu, atsiranda treiojo asmens balsu sakomi odiai. Tai
pasakotojas, velgiantis i alies ir komentuojantis, k Garva veikia ir kur jis yra. Visainis pasakotojas taip pat papasakoja kai kuriuos
Garvos ankstesnio gyvenimo epizodus.
3. Be smons srauto ir i alies velgianio pasakotojo teksto, romane pateikiami ir Garvos uraai, kuriuose pagrindinis
veikjas prisimena ir pasakoja apie savo gyvenim Lietuvoje ir Vokietijoje.
4. Minti trys pasakojimo tipai romane nuolat kaitaliojami danai nepaisant pastraip ar kitoki grafini enkl.
5. Romane pavaizduota tik vieno personao - Antano Garvos, keturiasdeimties met vyro, dirbanio keltuvininku, t.y.
liftininku, gyvenimo istorija, bet ji parodyta vairiais poiriais. Garva - keltuvininkas. Privaloma uniforma - suvienodinimo enklas, Garva
jauiasi prarandantis individualyb: jis - tik 87 numeris, negali bendrauti su monmis, nes privalo stropiai atlikti keltuvininko vaidmen,
udara keltuvo erdv primena kaljim ir t.t. Garva - taip pat ir poetas. Kryba j gelbsti nuo rutinos ir aplinkos gniudymo. Garva tiki,
kad kryba gelbsti ir nuo mirties, ir daro mog mogumi. Romano pabaigoje Garva atranda, kad gyvenimo prasm yra pats gyvenimas,
ir atsisako minties btinai rti savo vard literatros istorijoje.
6. Garva jauiasi ess absurdo mogus, skaudiai junta gyvenimo beprasmyb ir savo padties tragizm, nes absurd, kaip ir
filosofas bei raytojas Albertas Kamiu (Camus), suvokia smoningai. Gyvenimo absurd Garva siekia veikti panieka ir ironija.
7. Garva jauiasi ess nevyklis. Liga apveria jo gyvenim auktyn kojom, paatrja kalts jausmas, katastrofos nuojautos daro
gyvenim nemanom.
8. Balta drobul" sukuria tragik literatrin moderni laik destruktyvaus pasaulio vizij, kokios dar nebuvo kaimo tematika
besiremianioje lietuvi prozoje. Romane svarstomi pasaulio pokyiai, mogaus dvasin kriz, naujas santykis su realybe ir Dievu,
apmstoma emigranto patirtis
Kontekstas: Antanas Garva artimas autoriui, nes abu emigrantai, krjai, dirbantys nemgstam darb. Ieivi kryba neabejotinai
viena talentingiausi lietuvi istorins, kultrins ir egzistencins patirties iraik. Romane vaizduojama tragika ir skausminga
Xxa.mogaus patirtis (karai, praradimai, tradicini vertybi nuvertjimas). Bties prasms, beprotybs, istorins temos. Garva
sprendia aminus, prakeiktus klausimus : kokia gyvenimo prasm? Jei jos nra, kam gyventi? Jei gyvenimo prasm pats gyvenimas,
kaip j nugyventi? Kokios yra tikrosios gyvenimo vertybs? Atsakym jis ieko filosofijoje( remiasi XIXa. I puss filosofu
A.openhaueriu) realybje, savo praeityje bei aplinkini patirtyje. Romanas apie krj ir kryb, ir apie meil, bene ymiausias XX
a. lietuvi miestietikos prozos krinys. ,,Balta drobul'' XX a. vidurio lietuvi, europiei istorins patirties dokumentas, ir to
laikotarpio dvasins katastrofos apibendrinimas, modernaus mogaus savijautos vidinio suskilimo, vienatvs, pastovi vertybi
ilgesio .skausminga iraika. Antanas Garva yra protagonistas. Antanas Garva serga neurastenija, skaudiai igyvena, kadangi dirba
monotonik ir nemgstam darb. Jis jauiasi nelaimingas, nes dl ligos negali sukurti tobulo eilraio. Taip pat Garva skausmingai
aukojasi atstumdamas savo mylimj Elen.
Temos:mogaus, atsidrusio svetimam krate, situacija. Nelaiminga meil, pasiaukojimas. Patriotikumas. Kryba. Iorini
aplinkybi taka mogui.
Problemos:Kaip kurti dirbant monotonik darb?Pasirinkimas istorijos krykelje.Nelaiminga meil, liga (neurastenija)
Vertybs:Meil.Kuryba.

Justinas Marcinkeviius
Biografija
Poetas, dramaturgas, prozininkas 1954 m. baig Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Dirbo redakcijose, Lietuvos raytoj
sjungos valdyboje. Gyvena Vilniuje. Daugelio premij laureatas. literatr atjo etojo deimtmeio viduryje. Tuomet buvo
susijs su oficialiai sovietins valdios palaikoma literatra, bet septintojo deimtmeio pabaigoje m tolti nuo oficialiosios
komunistins ideologijos, tapo vienu i aktyvi tautins idjos puoseltoj ir gynj. Savo kryba, vieais pasisakymais Just.
Marcinkeviius Lietuvoje yra isikovojs aukt moralin autoritet.
Svarbiausi kriniai: poezijos rinkimai Liepsnojantis krmas" (1968), Gyvenimo velnus prisiglaudimas" (1978), poemos
Donelaitis" (1964), Painimo medis" (1979), dramin trilogija Mindaugas" (1968), Mavydas" (1977), Katedra" (1971), es
knyga Dienoratis be dat" (1981).
Krybos bruoai
Drama
l. Draminje trilogijoje Mindaugas" (1968), Mavydas" (1977), Katedra" (1971) kalbama apie visiems laikams aktualias
problemas: koks yra pareigos ir asmenybs laisvs santykis, ar visada tikslas pateisina priemones. ioje trilogijoje poetas norjo
parodyti, per kok varg ir skausm atsirado pagrindins lietuvi nacionalinio gyvenimo formos: valstyb, ratas, menas.
2. Poetins dramos Mindaugas" siuet sudaro Lietuvos didiojo kunigaikio Mindaugo gyvenimo istorija: kova dl
valdios, nelaiminga meil, karnavimas ir pagaliau mirtis nuo saviki smokslinink rankos. Taiau istoriniai faktai leidia
dramaturgui iuolaikinio mogaus akimis pavelgti tautos istorijos ir mogaus egzistencijos klausimus. Veikj mintys bei
igyvenimai bene svarbesni u siueto vykius. Tai parodo ir abiej veikalo dali pavadinimai: I d. - Meil ir smurtas", II d. - lov
ir kania". Dramoje atskleista Mindaugo tragedija - tai valdovo ir mogaus tragedija. Mindaugas - valdovas, siekiantis bet kokia
kaina suvienyti Lietuv, bet kartu jis gyvas, klystantis, brangiai u visk sumokantis, savo asmenin gyvenim norintis turti
mogus. Just. Marcinkeviius kelia klausim: ar kilnus tikslas visada pateisina priemones? (Mindaugo kovos su politiniais
prieininkais metodus dramoje taikliai nusako jo brolis Dausprungas: Pakor, nugalabijo, ivijo.").
3. Antroji trilogijos dalis - trij dali giesm Mavydas" - nukelia skaitytoj XVI ami, kai atsirado ratija lietuvi kalba.
Pagrindinis krinio personaas - pirmosios lietuvikos knygos autorius Martynas Mavydas. Jo Katekizmo" odis turi bti varus,
teisingas, vienijantis, tarnaujantis laisvei. Mavyd autorius pristato kaip gyvybini tautos interes reikj, didvyr ir kankin. Herojus
kenia dl to, kad visa, kas, atrodo, galt bti laikoma nepajudinamomis vertybmis - dideli siekimai ir ygdarbiai, staiga
susvyruoja, nebetenka pagrind, nes jis paliko praiai savo mylimj, nepajg igelbti snaus (beje, tai poeto sukurti, o ne
biografiniai faktai). Taigi ir ioje dramoje pagrindine konflikto aimi lieka mogaus pareigos, aukojimosi auktesniems idealams ir jo
asmeninio gyvenimo susidrimas.
4. Just. Marcinkeviiaus dramose, panaiai kaip ir poezijoje, kalbama apie mogaus sipareigojim tvynei, jos kultrai, apie
kalbos, rato svarb, btinyb juos saugoti, o kartu apie mogaus meil, apie jo kaltes ir atgailos galimyb.
Kontekstas: Poetinje dramoje ,,Mavydas'' Justinas Marcinkeviius vaizdavo eioliktojo amiaus pirmosios lietuvikos knygos
autori Martyn Mavyd, kuris dl pareigos Lietuvai ir gimtajai kalbai isiadjo dievo, savo knyga skleid samprat apie pasaul ir
band imokyti lietuviko odio. ia poetine drama Justinas Marcinkeviius norjo parodyti, per kok varg ir skausm dygo lietuvi
tautos aknys, kaip sunkiai gim pirmosios lietuvi nacionalinio gyvenimo formos - valstyb, ratas, menas. Raytojas dar labiau
ikl rato bei kalbos vert. Justinas Marcinkeviius, kuris dalies lietuvi visuomens dar sovietmeiu buvo suvokiamas kaip tautos
poetas ,savo kryba gaivino ir gyn lietuvi tautos kultrin savimon, sugrino lietuvi literatr humanistin mogaus idj bei
teig estetinius literatros verts kriterijus. Justinas Marcinkeviius tautikum ikelia poetiku patriotiku odiu. Taigi kiekvieno
mogaus pareiga - dirbti ir kurti del Tvyns.Mavydui labiausiai rpi pareiga, tauta. Jis gyvenimo prasm supranta kaip
sipareigojim Lietuvai, todl atsisako asmenins laims.
Temos:sipareigojimas tvynei, pareiga, atsakomyb. Ratas, kalba. Nelaiminga meil.Kalt, atgaila.
Pagrindin mintis: Svarbiau yra pasiaukojimas dl tvyns ir kalbos.
Problemos:Pareigos ir meils santykis.Nutautjimas.
Vertybs:Lietuva.Kalba, kultra.Meil.Pareiga.
A. Mickeviius, be abejons, vienas didiausi XIX a. Europos raytojas, gerai inojo, kas jam yra Lietuva. (..) I A. Mickeviiaus
kelios kartos moksi meils Lietuvai. Visa tai inome. Bet nekalbame, kas A. Mickeviius pats kr XIX a. lietuvi literatr, jos
dvasi aktyviai veik iki Maironio, kartu su juo ir net iki i dien.(V. Daujotyt).
RAINI TEMOS
1. Pareiga tai meil tam, k pats sau sakai. J.V. Gt
2. Kilniausia mogaus paskirtis tarnauti kitiems monms. . otopadhajus
3. mogus gyja vert, tikrai realizuodamas savo krybin ir moralin turin. Just.Marcinkeviius

MARIUS KATILIKIS
Kontekstas:Raytojas ieivis. Romanas prasideda miko kirtimu pavasarinio polaidio metu bei pelki sausinimu ir baigiasi t pat
ruden vykusiu miko gaisru. Romano ais lietuvis ir mikas, meils trikampis. Gausu tarpukario neprilausomos Lietuvos
laikotarpio enkl. Metafora-lietuvio ijimas i miko. ( i mitologins smons istorin). Maas, mikuose usimets Virsni
kaimelis tampa miniatiriniu Lietuvos modeliu. Dramatiki gamtos ir moni likimai rodo, per koki sumait ir chaos kuriasi naujos
gyvenimo formos, koki didel kain tenka mokti u iejim civilizuotos visuomens keli. TILIUS yra krykels mogus, ijs,
bet neparjs. Jis ieivis i senojo kaimo, gamtos mogus, pakliva naujas, netradicines socialines aplinkybes. Neturtas, tvoi
netektis, vieumas iugd nepasitikjim savimi, nepilnavertikumo jausm. Tiliaus charakteris ir likimas skleidiasi nuolatinio
nerimo ir tampos situacijose, reikalaujaniose pasirinkimo, apsisprendimo. Pasyvi lietuvio prigimtis ir lm herojaus atsidavim
neveikiamam likimui. AGN tiesiog tapatinama su gamtos reikiniais. Ji tikra miko dukra, ji jaunatvikai simyljusi Tili. Vis
dlto, Tiliui j palikus, be priekait pasirenka pasitraukimo keli. Dl savo meils nekovoja. Monikai gyvenimas tarpmikje
prilygtsa kaljimui. ( ,,Ji jautsi mesta gilion duobn, apokalta aklina statini tvora,
Temos:mogaus ir gamtos ryys. Lietuvis ir mikas.Nelaiminga meil.Tautikumas. Kaimo gyvenimas, mogaus
trokimai.Nepriklausomos Lietuvos pasikeitimai.
Problemos: Ar mogaus charakteris lemia jo likim?Kaimas varo mog, neleidia isiskleisti jo svajonms.Kodl moni prigimtis
trukdo pasiekti laim?
Vertybs:Meil, laim. Gyvemnimo diaugsmas.Trokimai.Gamta, tautikumas.
Pagrindin mintis:Lietuvis yra neatskiriamas nuo miko.
Romano mogus:
Tilius yra jaunas vyras, kuris trokta laims. Jis nepasitiki savimi, yra savikritikas. Taiau tai iugd Tiliaus savarankikum ir
savotik poir gyvenim. Tilius nekovoja prie likim.
Agn yra tikra mik dukra. Lyg jauna stirna yra atvira pasauliui, nuoirdi ir neturinti pikt ksl. Po Tiliaus idavysts tampa rami,
susimsiusi, usidariusi savyje. Agn taip pat nekovoja dl savo laims.
Petras Doveika yra apsukrus kininkas, kuriam nesvarbios priemons siekiant tikslo. Kadaise k atjo kaip samdinys, o gyvenimo
pabaigoje jau buvo sodybos eimininkas. Jo gyvenimo principas Eiti per gyvenim ir laimti
Monika Petro mona, kuri suviliojo Tili. Monikos meil nieko nepaisanti, akla, agresyvi. Tiliui dav tai, ko negaljo duoti Agn, subrendusios moters patirt, kuri jaunam vyrui buvo kaip msl
RAINI TEMOS
1. Ar charakteris kuria mogaus likim?
2. mogus aplinkybi vergas
3. Ar mogus gali bti laimingas nekurdamas laims pats?

Juozas Aputis

Biografija
Vienas saviiausi kaimo gyvenimo vaizduotoj iuolaikinje lietuvi literatroje Juozas Aputis gim 1936 m. Baliuose (Raseini
r.). 1960 m. baig Vilniaus universitet, dirbo literatros laikrai ir urnal redakcijose.
1986 m. noveli rinktin Gegu ant nulusio bero" buvo vertinta Nacionaline literatros premija.
Reikmingiausi kriniai - noveli rinkiniai Horizonte bga ernai" (1970), Sugrimas vakarjaniais laukais" (1977), Keleivio
novels" (1985), apysak knyga Tiltas per alp" (1980), apysaka Skruzdlynas Prsijoje" (parayta 1971, isp. 1989), romanas
Smlynuose negalima sustoti" (1996).
Krybos b r u o a i
l. J. Aputis pasirinko ne vadinamj iorins, o vidins prozos krypt: rayti ne apie tai, kas ir kam nutiko, o kas moguje
vyko ir vyksta. Tematikos poiriu jis laikomas kaimo raytoju: jo vaizduojami inteligentai - ieiviai i kaimo, savo pasaulira,
mstymu, jausena artimi kaimui, kuriame buvo gautos pirmosios tikrumo ir mogikumo pamokos.
2.. J. Aputis vienas pirmj prabilo apie senojo kaimo nykim, kolkyje gyvenanio mogaus dvasinius praradimus.
Raytojui vertinga tik tai, kas tikra, todl pasakotojas aiposi i snobiko domjimosi etnografija ir senove.
3. Vienas pagrindini raytojo krybos motyv - mogaus noras ir ge bjimas pasiprieinti smurtui, todl danai
vaizduojami etinio pasirinkimo, vidins stiprybs ibandymo atvejai.
4. J. Apuio veikjams svarbus laiko pojtis, jie skausmingai suvokia, kad mogus negali pasiprieinti vertybi kaitai. Todl
jam didiausi reikm turi atminties galia, vaikysts ir jaunysts igyvenimai, padedantys orientuotis pakitusiame pasaulyje. Jautrumas,
intuityvus ryys su kitu mogum, bendravimo iluma laikomi svarbiau siomis vertybmis, kurias reikia puoselti materialjaniame
dabarties pasaulyje
5. J. Aputis laikomas nuotaikos, danai lidnos, meistru. Kai kuriuose kriniuose atsiranda naujas personaas - autorius,
kuris neleidia" skaitytojui sijausti, o skatina j kartu su autoriumi mstyti ir sprsti, kaip reikt elgtis tokiomis aplinkybmis.
6. J. Aputis modernizavo to meto lietuvi proz, tvirtino joje lyrin pasauljaut, asociatyv kalbjim, kai kiekviena smulkmena
tampa reikminga. Vienas pirmj to meto lietuvi prozoje kr slygik tikrov (vaizdavo vizijas, sapnus).
7. Raytojo stiliui bdinga emocingas kalbjimas, atviras vertinimas, asmenins pozicijos isakymas.
Kontekstas:Apsakym rinktins ,,Keleivio novels'' , ,,Gegu ant nulusio bero''. Gimtasis kaimas svarbiausias mogikj
vertybi centras, senojo kaimo nykimas, jauno mogaus nesugebjimas prasmingai gyventi. Krinio centre ne vykis, o vykio
atgarsiai mogaus irdyje. Vienas pirmj prabilo apie kaimo nykim.Ra apie sovietmet.
Temos:Senojo lietuviko kaimo nykimas, vertybi kaita.Skriauda ir kalt, smurtas.Humanistini vertybi nykimas.
Kova tarp grio ir blogio (Autorius ieko ieities).moni tarpusavio ryys. (Vienia sodyba).Tolerancija.
Pagrindin mintis:Gyvenime ima viepatauti joki dorovini skrupul neturinti brutali jga.mogaus bendravimas ir poelgiai parodo
jo vert.
Problemos:Nykstanti senojo kaimo dvasios kultra, mogikumas.Skriauda ir kalts jausmas.Kova tarp grio ir blogio.
Vertybs:Drsa, rytas, vidin stiprybs.Pilietin atsakomyb. mogikumas.
mogus:
Studentas novelje Autorius ieko ieities yra pagrindinis veikjas, inteligentas, kuris savo pasaulira tebesaugo ry su
kaimu. Tai jautrios dvasios veikjas, turintis tvirtus dorovinius principus ir sin. Jis ustoja vaikin, kur usipuol traktorininkas.
Bdamas bejgis bando veikti blog, taiau supranta, jog bielieka tik: urakinti, geleimi apkaustyti amin nepykant
RAINI TEMOS
1. Namai mogaus bties centras
2. Kam mogui reikalingi namai?
3. Nam motyvas lietuvi literatroje
4. Kaip jauiasi mogus neteks nam?

SIGITAS GEDA
KRYBA
Sigitas Geda savitas dabarties poetas. Jau pirmasis eilrai rinkinys Pdos (1966m.) buvo didelis vykis lietuvi literatroje ir
parod, kad poetas engs savitu, nauju krybos keliu. Jo kryboje susipina tradicijos ir modernumas. Itin stipriai jauiamas bties
pirmapradikumas. Jo krini gamtovaizdiai siejami su mitu, su Balt mitologija, kit civilizacij mitais. Sigitos Centre
pasaulvaizdio centre em, mogus, visata. Jie nra atskirti vienas nuo kito, o susimai tarpusavy. Nra ir vienos laiko linijos,
nukreiptos i praeities ateit. Laiko klodai tarsi uslenka vienas ant kito, i dabarties grtama praeit, pirmaprad bt ir pan.
Sigito Gedos poetin pasaul kuria labai stipri vaizduot, leidianti sugrti ledynmet, Lietuvos senov, ar vienu metu bti keliose
laiko atkarpose, jaustis mogum, kartu gyvnu, ole. Apibrtos minties atsisakoma. Danai eilratyje jungiasi 2 realybs: prasta,
kasdienika ir sudvasinta, pridengta paslapties.
Sigitui Gedai labai artimas liaudikasis pasaulvaizdis, fantastikos primityvist meno formos. Tai rykiausiai atsispindi poemoje
Strazdas (1967m.). Tai krinys apie poet Antan Strazd. Poemoje remiamasi pauktika pavarde ir sukuriama mogaus
paukio jungtis, artima seniems miestams. mogui paukiui reikia laisvs. Jos reikia ir Lietuvai. Sigitai Gedai reikmingas ir
istorinis pasaulio matmuo. Sudtingos vaizd ir vyki jungtys, metaforos leidia sukurti panoramin Lietuvos vaizd. Rykiausias
pavyzdys Eilratis apie Dioniz Pok. Be mintj krini yra ileids ne vien eilrai rinkin.
RAINI TEMOS
1.
K reikia kurti savo Tvyn?

Romualdas Granauskas
Biografija
Prozininkas, dramaturgas Romualdas Granauskas gim 1939 m. Maeikiuose. Baig Sedos darbo jaunimo mokykl. Dirbo
altkalviu, statybininku, redakcijose, radijo korespondentu, mokytojavo. Nacionalins premijos laureatas (2000 m.). Gyvena Vilniuje.
inomiausi apsakym rinkiniai - Medi virns" (1969), Duonos valgytojai" (1975), apysakos - Jauio aukojimas" (1975),
Gyvenimas po klevu" (1986), Bruas" (1987).
Krybos b r u o a i
l. Apsakym rinkiniuose (Medi virns", Duonos valgytojai") R. Granauskas daugiausia vaizdavo kaimo moni
gyvenim, nenutrkstamais ryiais susiet su gamtos ritmu. Didel reikm jo kryboje turi ryio tarp kart suvokimas: praeitis
ilaiko mitinio pasaulio matmenis, prarad ssajas su tradicinmis verty bmis dabarties mons netenka pagrindini gyvenimo
atram.
2. Noveli pasaulio centre - senas vienias kaimo mogus ir jo buvimo erdv. Pabriamas vaizdo simbolikumas, nes
artjanios mirties jutimas sureikmina besibaigianio gyvenimo detales. Senj gyvenimas jau prarads slyt su realybe, vis
labiau darosi panaus apeigas, kai apmstomas nueitas gyvenimas, skaudiai suvokiama, kad senj patirtis ir imintis yra
nereikalinga vaikams, seno mogaus mirtis - kartu ir jo epochos, jo gyvenimo bdo pabaiga.
3. Apysakoje Gyvenimas po klevu" parodoma ne tik vienkiemio gyventojos senuts Kairiens paskutin gyvenimo diena,
kai senoji keliauja i savo nam gyvenviet ir atgal, bet kartu ir apibendrinamas itisos lietuvi kartos likimas. Paraleliai su kelione
pltojamas Kairiens vidinis monologas, kuriame senoji apmsto trij savo gimins kart gyvenimus. Neigiamai vertinamas
socialistinis kaimas, atvirai rodoma, kaip kolkis mog alina ir fizikai, ir dvasikai: mogus be savo ems, jau
nebesuprantantis darbo prasms, suardyti eimos ryiai ir gamtos pusiausvyra, gyvenimo norma tampa alkoholizmas.
4. Tarp savo kartos raytoj R. Granauskas isiskyr kaip odio estetas, sakralizuojantis ieinanios emdirbi kartos
paproius ir gyvenimo bd, kasdienius veiksmus pakyljantis iki ritualo, bet puikiai jauiantis ir paprasto mogaus mstysenos bei
kalbjimo bd.
5. Naujas prozos kalbos ritmas sukurtas apysakoje Jauio aukojimas", paraytoje i trij ilg sakini. Krinys, paremtas
tikrais istoriniais vykiais, vaizduoja kuri ynio paskutin kart atliekamas apeigas. Apysakoje domiai jungiami gamtos, istorijos bei
mitologijos elementai ir universalios egzistencins problemos. Atskleisdamas ynio dvasin pasaul, R. Granauskas kalba apie XX a. mogaus
bties klausimus, kuria paralel tarp inykti pasmerktos kuri genties ir okupuotos Lietuvos likimo.
6. R. Granausko pasakojimas daugiasluoksnis, svarbios detals, metaforiniai ar simboliniai vaizdai. Pasakotojas neretai
susitapatina su personaais, kalba j vardu (toks pasakojimas vadinamas tiesiogine menamja kalba). Mgstama kaitalioti poirio takus velgiama tai i vieno, tai i kito veikjo pozicij, todl tekstas atrodo mirgantis, kondensuotas.
7. Pjesje Ros praydjimas tamsoj" (1978) trimis skirtingais pavidalais ikyla poeto Antano Vienaindio asmenyb.
Dmesys kultrai atsispindi apsakym ir es knygoje Gyvulli dainavimas" (1998). Es knygoje odio agonija" (1999) isakomas
susirpinimas dvasinmis vertybmis, nykstaniomis dabartiniais laikais. Autobiografini apysak knyga Raudonas ant balto" (2000) nuausta
i pokario laik prisiminim.

Bit Vilimait
Biografija
Trumpos novels meistr Bit Vilimait gim 1943 m. Lazdijuose, studijavo lituanistik Vilniaus universitete, dirbo urnaliste. 19661996 m. ileido atuonis noveli rinkimus: Grd miestelis" (1966), Baltos dms" (1969), Obel sunki nata" (1975), Pirmn
vent" (1977), Vasaros paveiksllis" (1981), Tvo vardas" (1987), iuoyklos muzika" (1992), Upustytas traukinys" (1996),
apysak Rojaus obuoliukai" (1981). Ilg laik jos kryba egzistavo tarytum lietuvi literatros nuoalje, bet 2002 m. pasirodiusi
noveli rinktin Papartyn saul" sulauk didelio pripainimo. 2003 m. raytoja apdovanota Nacionaline literatros premija.
Krybos b r u o a i
l . B. Vilimaits novels minimalistins: trumpos, sudarytos i atskir epizod, psichologini detali ir nutrkstani
dialog. Praleidimus ir nutyljimus skaitytojas upildo savo patyrimu. Daugelyje krini vykiai, apie kuriuos kalbama, detaliai
nepasakojami, tradicin siuet atstoja tik jo punktyras, emocinis akcentas paprastai nukeliamas efekting pasakojimo pabaig.
2.
Trumpuiuose, neretai tik poros puslapi B. Vilimaits kriniuose telpa visas mogaus gyvenimas, atskleidiama
laiko taka. Tik geriau siirjus matyti, kad buitiniai panekesiai ir vykiai nra nereikmingi. Raytojos santykis su pasauliu grynai
jausminis, taiau dramatiki igyvenimai atvirai nerodomi. Apie skaudius dalykus - dvasines traumas ir nusivylimus - kalbama
ramiu tonu, vengiant sentiment. Vlesnje B. Vilimaits kryboje stiprja ironijos ir tragizmo gaida.
3.
B. Vilimaits veikjai - vairiausio isilavinimo, charakteri, profesij, socialins padties mons. Autor
solidarizuojasi su paemintaisiais ir nuskriaustaisiais" (seneliais, vaikais, paliktomis monomis, nevykliais, ligoniais, kaliniais),
kuri jautrumui ar skausmui prieina skmingai padariusius karjer, atbukusius valdios ar verslo atstovus. Raytoj jaudina
yranti iuolaikin eima, auganti vienatv ir nykstantis meils jausmas. Jos kryboje jau nerasime daugelio prast, stereotipini
tem, kuri nemaai to meto vyr prozoje - menininko auktinimas, motinos kultas, poiris namus kaip ramybs uost ar
dvasini vertybi saugykl.
4.
Raytoja geba perteikti vairi veikj poirius ir rodyti pasaul, ma tom kito mogaus akimis. Jos manymu,
gyvenime nra nereikming dalyk, o mogus atsiskleidia ne parodomuoju elgesiu ir kalbomis apie save, bet kasdie nikomis
smulkmenomis, trumpomis replikomis, kurios rodo jo jautrum arba abejingum alia esantiesiems.
5. Minimalistinis raytojos stilius yra susijs su pasauljauta: nra nereikming dalyk, smulkmenos ir yra svarbiausios.

Vanda Juknait
Biografija
Vanda Juknait gim 1949 m. Papiliuose (Rokikio r.). Vilniaus universitete baig lituanistikos studijas, dsto literatr
Vilniaus pedagoginiame universitete. 1983 m. ileido pirmj apsakym rinkin Ugniaspalv lap", 1990 m. - roman
ermenys", 1995 m. - apysak Stiklo alis", 2002 m. - knyg Isiduosi. Balsu..." V. Juknait - bene labiausiai pilietin
ir etin atsakomyb jauianti raytoja i dien Lietuvoje.
Krybos bruoai
l . V. Juknaits romanas ermenys" (paraytas 1986-1987) tapo vienu rykiausi atsinaujinanios lietuvi prozos
krini. Sovietins okupacijos kaimo tragedija, nykstanios kaimo kultros tema j artina su Romualdo Granausko apysaka
Gyvenimas po klevu". Detali natralizmas tekste jungiasi su tautosakika arvojimo apeig poetika, realistinio
vaizdavimo tradicij praturtina impresionistinei prozai bdinga savistaba.
2.
Apysakoje Stiklo alis" dramatikai atskleidiama motinysts tema, pasakojama apie
moters, kuri, regis, turi visk - namus, vaikus, vyr - vienatv.
3.
Krinyje dominuoja udara erdv: namai (rsys, vonia, sandliukas, palp, koridorius)
ir ligonin (gydytojo kabinetas). Net tada, kai veiksmas vyksta lauke, erdv tarsi apribojama (kiemas, uns guolis, laukym,
iuoykla, stotis). alia nam, kuriuose gyvena moteris, i vienos puss tso greitkelis, i kitos nuolat bilda ir vanga geleinkelis.
4.
Apysakos veikjai neturi vard, tiesiog vadinami bendriniais odiais: moteris, vyras,
vaikas, kdikis, gydytojas. Net tada, kai gydytojas moteriai sako: Vard primink...", - vardas taip ir neitariamas.
Nesistengiama pasakoti vientisos istorijos. Pasakojimas fragmentikas, suskaidytas trumpus epizodus: moteris kalbasi su vyru,
vaiku, eina pas gydytoj, skandina unyius... Tai kasdieninio gyvenimo epizodai, kuriuose tik i uuomin ir nutyljim
galima pajusti moters gyvenimo dram: jos vienium, nor bti mylimai, skausm dl vaiko ligos, abejones dl
gyvenimo vertingumo.
5.
Moters vyras (kaip ir gydytojas) apysakoje vaizduojami tik tiek, kiek jie susiduria su
moters pasauliu. Jie abu yra pasitikintys savim, tikri dl savo teisumo, abu i anksto ino visus atsakymus. Be darbo,
gydytojas dar domisi moterimis - savo pacientmis. Moters vyras i pareigos rodo dmes savo vaikams. Apysakoje vyr ir
moters pasauli vertybs yra visikai skirtingos.
6. Ne vien kart apysakoje pasirodo uo: vaikas globoja visus priklydusius unis, ariai gina juos ne tik nuo svetimo
pasaulio, bet ir nuo savo eimos agresijos. Besiblakanti po namus ir iekanti savo nuskandint vaik kal asocijuojasi su
pagrindine krinio veikja - tokia pat bejge ir nelaiminga. Yra ir tiesiogini nuorod moters ir uns paralel: pajutusi
gydytojo brutal judes, moteris dusliai suurzg". Apysakos pabaigoje uo vienintelis i nam gyventoj pajunta moters
beviltik nuotaik ir mirties dvelksm.
7. V. Juknaits stiliui ypa svarbus odio skambjimas, tikslumas, ritmas, bet racionali teksto konstrukcija
neugoia emocinio poveikio. I pirmo vilgsnio paprastas pasakojimas sukuria stipri emocin tamp, perteikiam raiki
detali ir nutyljim kalba. Privatus gyvenimas vaizduojamas fiksuojant veikj jausmus, pasaulis regimas moters akimis,
nors pasakojama treiuoju asmeniu

Judita Vaiinait
A neinau nieko graesnio u kasdienyb ji man yra pati gyvenimo poezija, o ne vents ar
kakokie ypatingi plunksnos verti objektai. <> Labai branginu ir gerbiu pat gyvenim,
buvim, tegu menkiausi, prozikiausi

Biografija
ymi XX a. antros puss lietuvi poet, vertja Judita Vaiinait gim 1937 m. Kaune. Vilniaus universitete studijavo lituanistik
ir po to vis laik gyveno Vilniuje. Ileido kelet poezijos rinkini: Kaip alias vynas" (1962), Per sault gaubl" (1964),
Vtrungs" (1966), Po iaurs herbais" (1968), Kai skleidiasi papirusas" (1997), Seno paveikslo viesa" (1998) ir kt. Mir 2000 m.
Krybos b r u o a i
1. J. Vaiinait laikoma miesto poete. Tuo metu, kai kiti ios kartos lietuvi poetai rmsi tautosaka, ra apie kaim, gamt,
J. Vaiinait poetizavo miesto gyvenim; gatvs, skersgatviai, senamiesio kiemai jai ne maiau jauks ir artimi nei gamtovaizdis.
2. Miesto kultros vaizdavimas J. Vaiinaits kryboje apskritai siejasi su Lietuvos istorijos temomis, mitologiniais
siuetais, gausiais antikos motyvais. Dmesys praeities kultrai, menui kuria savit poetin, iek tiek romantikai teatralik pasaul.
Muzikos, dails krini sukelti spdiai tampa jos eilrai temomis.
3. J. Vaiinait pastebi kasdienybs, buities smulkmen gro, eilraiuose mini daug aplinkos daikt; jos poezijos
vaizdas tikrovikas, konkretus.
4. Poet domisi sen laik monmis, bet jai labiau rpi ne herojikos, o dramatik likim, dideli aistr asmenybs,
ilikusios mitologijoje, istorijoje, literatroje. mogaus portretas pieiamas vos keliomis detalmis; irykinama tai, kas priartina t
asmenyb prie i dien gyvenimo.
5. Nemaa dalis J. Vaiinaits eilrai gali bti laikomi aistringais pasiaukojanios ir ididios moters monologais.
Bandoma sijausti tai, kas ding, kas uneta istorijos dulkmis. Bet jausmai nereikiami tiesiogiai, lyrinio subjekto igyvenimai
rykja pasakojant apie likimus, istorijos vykius, lyrinis subjektas slepiasi po literatrinio ar istorinio personao kauke.
6. Didiausios J. Vaiinaits ipastamos vertybs - grois ir meil, atmintis. Grois pastebimas kasdienybje, buities
smulkmenose, jis atsiveria staiga, kaip praregjimas. Lygiai taip pat patiriamas dvasinis nuskaidrjimas k nors prisimenant. J.
Vaiinaitei svarbs vaikysts prisiminimai, gimtieji namai, juos gaubia romantin nuotaika.
7. J. Vaiinait yra meils lyrikos meistr. Jos eilraiuose meils skal -nuo vaikiko graudulio iki deginanios
moterikos aistros.
8. Eilraio pagrindas - danai viena ar kelios impresionistins jausmo, spdio akimirkos. Vaizdas fragmentikas, atskiras
jo dalis sieja asociatyviniai ryiai. Detals vizualiai raikios, daug dmesio skiriama ir juslms, pavyzdiui, lytjimui.
9. J. Vaiinaits poezija muzikali, eilraio skambjimas tvarkomas labai precizikai, kai kurie eilraiai parayti muzikos
krinio forma
PAGRINDINS TEMOS
I tema: Vilnius. Vilnius ir Kaunas yra kaip meno kriniai, o ne kaip baiss mogui architektroskriniai ( plg. km). J. Vaiinait
kuria Vilniaus miesto ep- atgaivina senj ir vaizduoja nauj buit, senus namus, preki stotis, aiktes, turgavietes, miesto cirk,
balaganus, skverus, egzotikus miesto gyventojus, j paproius ir psichologij.
II tema: muzika, tapyba. J. Vaiinait yra paraiusi cikl pagal iurlion, Botiel ir Vin, jos amainink A. Stasiulevii, apie
open. Mgsta i renesanso atjus perspektyvos dsn ir todl jos daiktai ir mogus visada yra matomi aplinkoje. Muzikins
asociacijos padeda kurti eilrai fon, dvasin atmosfer. I praeities ataidi vairi muzikos instrument garsai, minimi muzikos
terminai.
III tema: gamta. Nuolat minimi ydintys lauko ir kambariniai augalai. Grynai gamtins lyrikos nra.
IV tema: istorija. J. Vaiinaits kryboje dani yra eilraiai-vizijos, atgaivinantys istorij, mit, kultr. J vaizdas grynas,
menamas, i pasmons gelmi iplauks, pabriamas pasaulio nematerialumas.
V tema: meil. Meil jai ir aistra, pilna groio, nerimo ir praties. Bet ji gali bti ir nuodminga, ir draustas diaugsmas, ir visk
nuplaunanti liepsna bei praradimo skausmas, vienatv, tyla. Ir begalin itikimyb, laukimas, vaikikas patiklumas, graudulys,
RAINI TEMOS
1. Ar kasdienybje galima rasti diaugsmo?
2. Miestas ir gamta J. Vaiinaits kryboje
3. Istorija J. Vaiinaits kryboje
4. Kasdienybs nekasdienikumas J. Vaiinaits poezijoje

JURGIS KUNINAS.
J. Kuninas sovietmeio bohemos metratininkas, poetizavs vidin individo autonomij kaip alternatyv visuomeninio gyvenimo
absurdui. Ra ironikai, kartais cinikai, bet drauge jautriai ir tikinaniai. Pasakojo apie nevykli kartos mones, nemokanius
ir nenorinius prisitaikyti prie gyvenamojo laiko. Raytojo veikjai renkasi laisv, protestuodami prie melagingas vertybes, bet
laisv tampa ir savs paties naikinimo keliu. ,,Raytojas tikriausia odio prasme romantikas maksimalistas, modernizmo reliktas
postmodernjanioje vertybi nuvertinimo erdvje, savo heroj gyvenimus ir likimus grinds ir tikrins savo paties gyvenimu ir
likimu. Buvo pilietis, beviltikoje situacijoje pasiduodantis bejgikam bohemos niriui, o laisvs ir demokratijos vili kvpusioje
Lietuvoje taps valgiu, ironiku analitiku, neteisybs ar kvailybs triumfo akimirk neprarandaniu blaivaus optimizmo ir
tikjimo (Antanas A. Jonynas).
Romanas Tla
Romano herojus, autoriaus alter ego, bevardis valkata, girtuoklis, klajojantis po senamiesio gatveles, Uup, Onos,
Bernardin banyias. Tai miestas sugeriantis vis jo lides ir skausm. Neatsiejama asmenybs dalis, kaip ir meil Tlai.
Tla veikjas yra psichologikai silpnas ir nesugeba adekvaiai analizuoti ir priimti tikrovs. Tlos veikjas yra neatsiejamas
nuo savo gyvenamojo meto ir asmenin patirt pateikia krinyje. XX amiaus krjas yra sukrstas karo, trmim patirties, prarads
tikjim Dievu ir savimi. Pagrindinis veikjas nesijauia pakankamai stiprus, kad pats gebt bti savo gyvenimo eimininku. Jis
trokta, kad kas nors visk nusprst ir padaryt u j. Bgdamas pasmons erdv, jauiasi saugus, nes tada nereikia mstyti ir
sprsti savo gyvenimo problem.
J. Kunino vaizduojamas personaas nra visikas valkata jis dar visada ilaiko trkinjanius, bet iki galo nenutrkstanius saitus
su sociumu, su tvarkinguoju pasauliu su tais monmis, kurie turi pagrind po kojomis ir kurie, daugiau ar maiau pripaindami jo
socialines teises, jam neretai padeda gelbsti i sunki situacij, nors kartais ir nusigreia.
Romano Tla veikjas nuo postmodernizmo ir magikojo realizmo atstov skiriasi tuo, kad suvoks tikrovs absurdikum i jos
nesijuokia, bet bga pasmons pasaul ir taip rodo, kad yra silpnas, bijo gyvenimo.
Pagrindinio veikjo jausmai ieko graesns, iltesns ir jaukesns erdvs, kurios realiame gyvenime nra. Btent istorins
aplinkybs ir krjo jauiama disharmonija lemia krinio fantastikum.
Knyga psichologins saviterapijos priemon, atskleidianti raaniojo patirt ir problemas.
Romane Tla vaizduojama tokia visuomen, kurioje mogus yra suabejojs ir Dievu, ir savimi. Dl to laisvas gyvenimo bdas,
paguod teikianti fantazija yra ieitis, galimyb bent trumpam susigrinti vidin ramyb.
Romanas punktyrin meils istorija tarp beverdio pasakotojo, valkataujanio poeto ir dailininks Tlos.
RAINI TEMOS
1. Ar menas padeda gyventi?
2. Meil menininko kvpimo altinis lietuvi literatroje
3. Ibandymai gyvenimu: mogikj santyki situacijos lietuvi prozoje

Marcelijus Martinaitis
Biografija
Poetas Marcelijus Martinaitis gim 1936 m. Paserbentyje (Raseini r.). i vietov ne kart minima jo poezijoje. Baigs Vilniaus
universitete lituanistik, dirbo vairiose redakcijose, vliau ilg laik dst ir tebedsto Vilniaus universitete. Aktyviai dalyvavo
Sjdio veikloje. Nacionalins premijos laureatas (1998). M. Martinaitis inomas ne tik kaip poetas, bet ir kaip literatros tyrintojas,
eseistas. 2002 m. ileista es romanu pavadinta jo literatros kritikos ir eseistikos knyga Laikai Sabos karalienei".
Krybos

bruoai
l. Pirmieji M. Martinaiio eilrai rinkiniai pasirod septintajame deimtmetyje. Drauge su Sigito Gedos, Jono
Jukaiio, Juditos Vaiinaits pirmosiomis poezijos knygomis jie ymjo literatros atsinaujinim, naujos kartos pasirodym
lietuvi poezijoje. M. Martinaitis - i t lietuvi raytoj, kurie literatr atjo i kaimo, i valstietik vertybi pasaulio. Jo krybai
bdinga valstietika pasauljauta, savitai naudojami tautosakos motyvai, tautosakos anr (balads, mel pasakos, raudos) stilizacijos,
bandymai atkurti mitologin mstym. Su ia valstietika pasauljauta poeto santykis daugiaprasmis, - jai reikiama akivaizdi simpatija ir
drauge ji suvokiama kaip nesugrinamai nykstanti. Tad M. Martinaiio kryb galima traktuoti kaip bandym aminti praeitin
nueinant lietuvi emdirbikos kultros klod.
2. Vlesnje M. Martinaiio kryboje (rinkiniai Aki tamsoj, irdies viesoj", 1974, Tie patys odiai", 1980, Toli nuo rugi",
1982, Gailile rao", 1990) eilratis danai nuasmeninamas - kalbama kokio nors veikjo vardu. Eilratyje atsiranda daugiau poetinio
pasakojimo intonacij, jo centre - mitologin, tautosakin poir pasaul knijantys personaai (motina, adanti uvusio snaus
pirtin, Severiut, treiojo nebylio brolio sesuo", kvailut Onut).
4 . Rykiausias tautosakinis personaas - emaitis Kukutis i Kukuio baladi" (tokiu pavadinimu rinkiniai ijo 1977,
1986 m., taiau baladi su iuo personau poetas sukr ir vliau). Baladse jungiami du laikai - realus ir mito, tarp kuri Kukutis laisvai
keliauja. Kukuio ir kit persona naivumas slepia gili imint - prisideng juokdario kauke, jie gali pasakyti daug tiesos. Tai gana tipikas
vadinamosios ezopins kalbos, raytoj ilavintos sovietmeiu, pavyzdys - tokiu umaskuotu bdu buvo prabylama apie istorin ir
kultrin tautos savimon, netiesiogiai kritikuojamas gyvenamasis laikas.
5.
Panaios problemos keliamos ir jau nepriklausomoje Lietuvoje paraytoje M. Martinaiio poezijoje. Rinkinyje Atrakinta"
(1996) kalbama apie istorin atmint ir asmenin atsakomyb, naujausioje poezijos knygoje Tolstantis" (2002) apie negailesting
laiko kait, nykim, apmstoma poezijos paskirtis besikeiianiame pasaulyje. ios poezijos stilius lakonikesnis, ironikesnis, nes
nebereikalingas ezopins kalbos apdaras. Tsiama tautosakos stilizacijos tradicija, taiau ji derinama su sudtingesne intelektine ir danai
atviresne kalbsena. Poetas yra ileids albumins meils lyrikos rinkin Atmintys" (1986,1995), kuriame grta prie tariamo paprastumo aidia ilg laik buvusi populiari atminim (eiliuot tekst, dedikacij, raom draugams albumus ar vadinamuosius atminim
ssiuvinius) stiliumi, derina j su nuorodomis Europos kultros, Biblijos kontekst.
RAINI TEMOS
1. Ar iandien dar aktualu poetizuoti emdirbio pasaul?
2. Kukuio lpomis sakoma tiesa (pagal Kukuio balades)
3. Atsisveikinimas su kaimo M. Martinaiio kryboje

Nijol Miliauskait
Biografija
Nijol Miliauskait gim 1950 m. Keturvalakiuose (Vilkavikio r.). Jos gyvenime nebuvo daug iorini vyki. Vyriausia trij vaik
eimoje, kuri anksti paliko tvas, ji baig Marijampols mokykl-internat (motinai, vienai auginaniai vaikus, internatas buvo
vienintelis kelias ileisti juos mokslus), vliau Vilniaus universitete studijavo lituanistik. Itekjusi u poeto Vytauto Blos, po
kurio laiko isikl Druskininkus, kur gyveno iki pat mirties. Gyveno tradicin moters gyvenim - rpinosi namais, buitimi. Taiau
toji ykti biografin mediaga - kasdienybs detals, paprastos, visiems pastamos aplinkybs, daiktai tapo turtingu poezijos
tem altiniu, atskleidianiu, parafrazuojant paskutins poets knygos pavadinim, sielos istorij N. Miliauskait ileido kelias
poezijos knygas: Namai, kuriuose negyvensim" (1988), Udraustas eiti kambarys" (1995). 2000 m. u rinktin Sielos labirintas"
(1999) poet apdovanota Nacionaline premija. Mir 2002 m. Druskininkuose.
Krybos bruoai
l . Pagrindin N. Miliauskaits poezijos tema - tikr nam ilgesys. Eilraiuose pasakojama apie labai skaudius
dalykus, susijusius su asmenine poets patirtimi - apie vaikyst, praleist prieglaudoje, paauglysts dramas, kylanias mginant
suvokti, kas tu i tikro esi ir koks tavo santykis su kitais. Taiau kalbama be jokio sentimentalumo, nevardijant jausm - tiesiog
pateikiama tikrovs atkarpa (prieglaudos mergait, nedrstanti pasibelsti aukltoj kambar), portretas (ta pati mergait, dmiai
apirinjanti savo valdik prieglaudos drabu), daikto (senos staltiess, adatins, rankdarbi, kurie isaugoja artimj rank
ilum) ar peizao detals apraymas, kuriame daniausiai net nra joki perkeltini reikmi.
2. Vlesnje N. Miliauskaits kryboje pagrindins temos tos paios nam ilgesys, savo tapatybs iekojimas, trapus
pasaulio grois. Kaip ir visoje jos poezijoje, dani sapno, labirinto motyvai. Kiek daugiau Ryt kultr (Indijos, Kinijos) motyv,
atviriau nusakomas santykis su iomis kultromis. Labiau rpi ryys ir su savo praeitimi (danesnis senels, motinos portretas).
3. Pagrindiniai stilistiniai N. Miliauskaits eilraio bruoai - polinkis minimalizm, glaustum, bdingos pasakojimo
nuotrupos ar tiesiog scenos. Taupus odio vartojimas yra ne tik prieingyb daugodiavimui ir tuiaodiavimui, bet ir vaizd
irykinimo bei komponavimo priemon.

MARIUS IVAKEVIIUS
Pjes Madagaskaras
M . Ivakeviiaus pjes, pasak vertintoj, isiskiria intriguojaniu siuetu, imoningomis situacijomis, kuriose dalyvauja ne tik K.
Pakto, bet ir Salomjos Nries, Oskaro Milaiaus, kit to meto veikj prototipai, taip pat meistrikai paraytais dialogais XX
amiaus pirmosios puss lietuvi kalba.
LAIKAS
"Madagaskaro" veiksmas vyksta 1912-1926 met Lietuvoje. ia sukasi idj karusel. Naujieji Lietuvos inteligentai sprendia, k
veikti su nauja valstybe, kokia kryptimi j pasukti.
IDJA
"Autoironikai pristatoma Lietuva, ms pai poiris save ir pasaul kaip fenomen.
VYKI PAGRSTUMAS
Pats pjess pavadinimas nieko bendra neturi su istoriniu Kazio Pakto asmeniu bei jo idjomis.Lietuvos perklimo Madagaskar
idj puoseljo raytojas Vincas Pietaris.Paktas planin lietuvi emigracij siejo su kitais kratais ir su kitomis istorinmis
slygomis.
,
RAINI TEMOS
1. K reikia bti patriotikam?
2. Lietuvikos tapatybs paiekos
3. Ar svarbu suvokti savo tautin taptyb?