233

ISSN 2029-8234 (online)

VERSLO SISTEMOS ir EKONOMIKA
BUSINESS SYSTEMS and ECONOMICS
Vol. 3 (2), 2013

VERSLO MODELIAI PREKYBOS MONSE

Aurelija BURINSKIEN
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Saultekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva
Elektroninis patas: aurelija.burinskiene@gmail.com

Diana DAKEVI
UAB Litagros prekyba
emaits g. 100, LT-76172 iauliai, Lietuva
Elektroninis patas: diana_daskevic@yahoo.com
Pateikta 1013 m. rugpjio 8 d., parengta spausdinti 2013 m. spalio 16 d.

doi:10.13165/VSE-13-3-2-09
Santrauka: Tyrim sudaro dvi kryptys. Pirmoji yra skirta verslo modelio sampratos prekybos monse bei jos struktros element analizei; antroji specifini verslo modeli prekybos monse vardinimui ir j pritaikymui. Straipsnyje, siekiant papildyti kit autori tyrimus,
nagrinjami vienpakopiai ir dvipakopiai verslo modeliai bei j taikymas prekybos monse.
Autors susistemino skirtinguose altiniuose pristatytus verslo modelius, atrinko tinkanius
prekybos monms bei pasil j klasifikacij. Atlikus termino verslo modelis evoliucijos
analiz pastebta, kad minto termino evoliucija glaudiai siejasi su dinamiku prekybos
moni vystymusi. Be to, paaikjo, kad mokslinje literatroje pateikiama daugiau negu
50 verslo modelio sampratos struktros element. Autors gilinosi verslo modelio sampratos
struktros elementus prekybos monse ir atrinko 8 svarbiausius struktros elementus (t. y.
darbuotojai, procesas, technologija, preks, paslaugos, pardavimai, marketingas).
Klasifikuojant verslo modelius, remtasi prekybos sektoriaus vystymosi kryptimis.
Autors vardino bendresnius verslo modelius, atskleidianius esminius skirtumus tarp prekybos moni, kurie silom klasifikacij traukti agreguotu bdu. Empirinio tyrimo metu
atskleistos dvipakopi verslo modeli taikymo prekybos monse tendencijos. Dl straipsnio
apimties daugiapakopi verslo modeli praktinis pritaikymas nenagrintas; jis galt bti
nagrinjamas tolesniuose tyrimuose. Vykdant tyrim gauti ie vadybos mokslui nauji rezultatai: pateiktos naujos valgos dl didjanio prekybos moni imlumo naujiems verslo modeliams; irykinti verslo modeliai, atspindintys esminius prekybos moni skirtumus.
Tyrimo metu taikyti analizs, statistiniai, palyginamieji ir kiti metodai.
Reikminiai odiai: verslo modelis, prekyba.
JEL klasifikacija: F19, M20.

234

VERSLO SISTEMOS ir EKONOMIKA

Nr. 3 (2), 2013

vadas
Pasaulio ekonomikoje vyksta reikmingi pasikeitimai, veikiantys moni gyvenimo,
verslo ir konkurencijos slygas. ie pasikeitimai yra susij su globalizacijos fenomenu, vykstania socialine ekonomine raida, ini tvirtinimu ekonomikoje, aktyvesniais Europos
Sjungos raidos ir pltros procesais. Iskirtin reikm tokiomis slygomis tenka naujiems
verslo modeliams. Verslas ir rinkos daugiau nra apriboti geografinmis sienomis, produktai, iki iol realizuoti udarose nacionalinse rinkose, dabar nra apsaugoti nuo tarptautins
konkurencijos. Panaikinus didesnius geografinius apribojimus, pasaulyje susiformavo i esms itis par veikianios preki ir paslaug realizavimo rinkos. Atsivelgdamos naujus
ikius, mons skirtingai prisitaiko. Reaguodamos konkurencijos ikius ir padidjusi
konkurencij, mons gali pasirinkti taikyti vien arba kelis verslo modelius.
Literatroje pristatytus tyrimus, nukreiptus verslo modelius, galima skirstyti dvi
grupes: tyrimai, kurie orientuoti verslo modeli samprat ir jos struktros elementus, ir
tyrimai, kurie skirti specifini verslo modeli vardinimui ir j pritaikymui. Siekiant papildyti kit autori tyrimus, straipsnyje nagrinjama verslo modeli samprata ir j struktros
elementai prekybos monse, atskleidiama verslo modeli vairov prekybos monse bei
verslo modeli taikymo prekybos monse tendencijos.
Atlikus literatros analiz paaikjo, kad autoriai verslo modeli tema paskelb
348 tkst. mokslo darb, kuriuos publikavo Oxford University Press, Cambridge University
Press, Harvard University Press, Springer, M. E. Sharpe, Routledge ir kitos leidyklos. Taiau
tik 0,3 % nurodyt mokslo darb buvo skirti verslo modeli prekybos monse klausimams.
Tai rodo, kad verslo modeli taikymas prekybos monse lemia btinum vardinti ir sprsti
tokias svarbiausias problemas:
verslo modeli taikymas prekybos monse nra plaiai nagrintas;
egzistuojanios teorins inios nra adekvaios prekybos monse vykstantiems pokyiams.
Tyrimo tikslas pateikti verslo modelio apibrim, klasifikacij, ianalizuoti verslo
modeli taikymo prekybos monse tendencijas.
Tyrimo udaviniai:
- pateikti verslo modelio apibrim, inagrinti svarbiausius verslo modelio sampratos struktros elementus;
- ianalizuoti ir papildyti kit autori pasilyt verslo modeli klasifikacij atrenkant
prekybos monms tinkanius ir esminius skirtumus tarp j atskleidianius verslo
modelius;
- ianalizuoti verslo modeli taikymo prekybos monse tendencijas;
- apibrti tolesni tyrim kryptis.
Tyrimo objektas verslo modeli taikymas prekybos monse.
Tyrimas vykdomas remiantis iniomis, sukauptomis tiek mokslinje literatroje (angl.
literature-driven), tiek antriniuose altiniuose (angl. empirical-driven). Daugiausia dmesio
skiriama vienpakopiams ir dvipakopiams verslo modeliams.
Straipsnyje taikomi analizs, statistiniai, palyginamieji ir kiti metodai.
Straipsn sudaro vadas, penki skyriai ir ivados. vade pristatoma gvildenama
problema, aktualumas, tyrimo objektas, tikslas ir tyrimo metodai. Pirmoje straipsnio dalyje
Prekybos ir ia veikla usiimani moni ypatumai pristatoma prekybos svoka, didme-

Aurelija BURINSKIEN, Diana DAKEVI. VERSLO MODELIAI PREKYBOS MONSE

235

nins ir mamenins prekybos veikla, vardinami esminiai mamenins ir didmenins prekybos moni skirtumai; kitoje straipsnio dalyje Verslo modelio svoka nagrinjama verslo modelio svoka, verslo modelio sampratos struktros elementai, vardinami pagrindiniai
skirtumai tarp mons modelio ir verslo modelio, tarp verslo modelio ir verslo proceso
modelio, tarp mons strategijos ir verslo modelio bei trumpai pristatoma termino verslo
modelis evoliucija; skyreliuose Verslo modeli klasifikacija ir Verslo modeli vairov
prekybos monse pristatoma kit autori pasilyta verslo modeli klasifikacija; pateikiami
kriterijai, kuriais remiantis siloma verslo modeli klasifikacija, papildanti kit autori pasilymus ia tema; atrenkami prekybos monms tinkantys verslo modeliai ir sugrupuojami
penkias grupes; skyrelyjeVerslo modeli taikymo prekybos monse praktikai atskleisti
skirtas tyrimas pristatomos dvipakopi verslo modeli taikymo prekybos monse tendencijos; straipsnio pabaigoje pateikiamos ivados, apibendrinimai ir pasilymai.

Prekybos ir ia veikla usiimani moni ypatumai

Prekyba yra preki ir paslaug pirkimo ir pardavimo veikla. odis prekyba reikia
pirkti, parduoti ar keistis prekmis. Prekyba tradicikai suvokiama kaip prekyba materia
liomis, turiniomis fizin pavidal, prekmis (materialiais kilnojamais daiktais), iskyrus
elektros energij, vanden ir dujas, kai jie nra paruoti parduoti riboto trio arba nustatyto
kiekio. Europos Sjungos Tarybos direktyva (2006) Dl pridtins verts mokesio bendros
sistemos prek apibria kaip material turt. Pagal i direktyv prek bet koks daiktas. Taiau taip pat paymtina, kad JAV ir Japonija preki kategorijai priskiria ir nemate
rialios kilms prekes. Nematerialios kilms preki (angl. digital goods) pardavimo veikla
prekybos mons pradjo verstis tada, kai atsirado galimyb parduoti (t. y. usakyti ir pateikti) prekes internetu. Nematerialaus pavidalo prekmis tapo iki tol tradicinje prekyboje
material pavidal turjusios preks (toki preki pavyzdiais gali bti muzika, aidimai,
knygos) (Diorio, 2001). Pagrindinis skirtumas, kad Europos Sjungoje nematerialios kilms
preks vis dlto priskiriamos paslaug kategorijai.
Prekyba kio aka; j pltojant preks patenka i gamybos vartojimo sfer.
Remiantis NACE klasifikatoriumi, skiriama didmenin ir mamenin prekyba (Lietuvos
statistikos departamentas, 2010). Pagrindin didmenins prekybos veikla yra preki perpardavimas profesionaliems vartotojams ir monms. Prie parduodant preks, nepakeiiant
esminio preks pavidalo, gali bti riuojamos, pakuojamos, maiomos, perpakuojamos.
Vienos didmenins prekybos mons prekes parduoda i savo sandli ir paprastai savo
transportu jas pristato pirkjams tai vadinama sandline prekyba. Kitos didmenins prekybos mons prekes teikia pirkjams tiesiai i gamintoj sandli tokia veikla vadinama
tranzitine prekyba. Prie didmenins prekybos moni priskiriamos mons, usiimanios
superkamja prekyba. Daugiausia tokio tipo mons usiima ems kio produkt ir vairi antrini aliav supirkimu. J svarbiausias udavinys yra i daugelio gamintoj supirkti
prekes, kurios paprastai naudojamos kaip aliava kit preki gamybai; jos suriuotos bei
sukomplektuotos parduodamos perdirbamosios pramons monms.
Pagrindin mamenins prekybos veikla vykdoma parduotuvse, taiau yra ir kitoki prekybos form: prekyba i veimli gatvse, aiktse, kur didelis pirkj srautas, kita.
Mamenins prekybos mons skiriasi nuo didmenins prekybos moni:
mamenins prekybos mon parduoda prekes klientams maais kiekiais ir danai;
mamenins prekybos mons pirkj skaiius yra daug didesnis;

236

VERSLO SISTEMOS ir EKONOMIKA

Nr. 3 (2), 2013

ryiai su pirkjais paprastai esti anonimiki, darbo laikas yra pritaikytas pirkjams;
pas mameninink prek kainuoja brangiau negu pas didmeninink;
mamenins prekybos mon taiko vienod kain politik pirkjams, tuo tarpu did
menins prekybos mons skirtingiems klientams taiko skirtingas kain politikas;
skiriama daug dmesio preki pateikimui, pristatymui tikslu pritraukti pirkjus.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento (2010) duomenimis, nustatyta, kad
Lietuvos mamenins prekybos mons sigyja 60 % pirkini btent i didmenins prekybos
moni.

Verslo modelio svoka

Verslo modelio svoka pradta vartoti gana neseniai. Verslo modelio samprata
analizuojama literatroje inovacij vadybos, vadybos, elektroninio verslo, mons strategijos tematika. Autoriai vis dar diskutuoja ir silo skirtingus verslo modelio apibrimus.
Daniausiai verslo modelis apibdinamas kaip verts klientui krimas. Jis nusako, kaip mon sukuria vert klientui. Be to, verslo modelis atspindi mons verslo logik, parodo, k
mon silo savo klientams, kokie jos santykiai su partneriais. Verslo modelis taip pat yra
verslo vykdymo metodas, kur taikydama mon gali isilaikyti.
Verslo modelio vieta mons veiklos procese ir jo ryiai su verslo organizavimu bei
mons strategija vis dar nagrinjami mokslinink. Autoriai ieko skirtum tarp mons
modelio ir verslo modelio, tarp verslo modelio ir verslo proceso modelio, tarp mons strategijos ir verslo modelio.
Literatroje nurodomi tokie pagrindiniai skirtumai: mons modelis daugiausia susijs su procesais ir veikla, o verslo modelis su verts krimu ir orientacija klientus.
Be to, verslo modelis paprastai suprantamas kaip mons verts krimas ir komercializavimas, o verslo proceso modelis yra suprantamas daugiau kaip verslo atvejis ir yra
gyvendinamas keiiant mons procesus.
Sunkiau nusakyti skirtum tarp mons strategijos ir verslo modelio. Pagrindinis skirtumas bt toks, kad verslo modelis praktiniu poiriu vardinamas kaip verslo sistema, o
mons strategija kaip verslo sistemos orientacija konkurencij. Tai reikia, kad verslo
modelis yra mons strategijos dalis.
Atlikus verslo modelio svokos evoliucijos analiz pastebta, kad ji glaudiai siejasi su
dinamiku prekybos moni vystymusi. Termino verslo modelis kilm ir evoliucija siejama
su specifini produkt (toki, kaip, pavyzdiui, spausdintuvas ir papildymo reikalaujanios
spausdinimo kasets) pasirodymu XX amiaus pirmoje pusje, McDonald restoran atsiradimu 1950 metais, Wal-Mart prekybos centr diegimu 1960 metais, Home Depot pirm
parduotuvi atidarymu 1980 metais, eBay ir Amazon.com gyvavimo pradia 1990 metais.
Nuo 1990-j vidurio padidjus technologij, ypatingai informacini technologij,
reikmei, verslo modelio svoka pradjo domtis vis daugiau mokslinink. Be to, bgant
metams verslo modeliai darsi vis sudtingesni.
Verslo modelio praktinis pritaikymas visada yra siejamas su mone. Teorijoje ir praktikoje verslo modelis yra naudojamas vardinti pagrindinius verslo aspektus: organizacin struktr (Alt et. al., 2010), prekybos praktik ir veiklos procesus. Shafer et al. (2005) inagrinjo
verslo modelio samprat ir nustat 42 verslo modelio svokos struktros elementus. iek tiek
vliau, 2012 metais, Krumeich et al. (2012) suskaiiavo j dar daugiau, net 54. Krumeich et

Aurelija BURINSKIEN, Diana DAKEVI. VERSLO MODELIAI PREKYBOS MONSE

237

al. (2012) mini, kad autoriai kritikuoja tok didel struktros element skaii, teigdami, kad
sunku suvokti, kaip tokia j daugyb gali bti sujungiama vientis sistem. Mintas autorius
taip pat nurodo, kad autoriai, silantys verslo modelio struktros elementus, nepateik vienos
verslo modelio struktros element formavimo sistemos (Krumeich et al., 2012).
Tyrimo metu autoriai gilinosi verslo modelio sampratos struktros elementus prekybos monse ir atrinko 8 svarbiausius struktros elementus (t.y. darbuotojai, procesas,
technologija, preks, paslaugos, pardavimai, marketingas).
Vienas j yra procesas (Moore, 1991). Tai nuoseklus procesas, kuris atitinka klient
lkesius ir pasitenkinim kiekvieno pasirinkto verslo modelio atveju. Kalbant apie proces
kaip apie verslo modelio struktros element reikia apsibrti nemaai veiksm vairiose
veiklos srityse (nuo aliav iki galutinio kliento), kurie bus atliekami kuriant vert klientui
(Alt et al., 2010). Be to, galima paminti, kad procesas gali bti ir atvirktinis (kai kalbama
apie taros ar aliav supirkim). Pirkimo-pardavimo procesas taip pat skiriasi ir kiekvieno
dalyvio (pirkjo bei pardavjo) atveju (Manzini et al., 2001). Literatroje skiriami ie preki
pirkimo-pardavimo kaip proceso etapai:
usakymo upildymas ir pateikimas (Becker, 2007);
atsiskaitymas u prekes (Becker, 2007). Atsiskaitymai u prekes vykdomi mokamosiomis kortelmis, pavedimu, grynaisiais pinigais preki pirkimo ar pristatymo
metu;
preki pristatymas. Preks pristatymas pirkjui gali bti vykdomas keliais bdais:
pristatymas vykdomas paios mons (pardavjos) arba paio pirkjo (Sofroniou,
1999);
paslaugos po sigijimo teikimas (Bohlin, 2004) (pavyzdiui, paslaugos, susijusios su
prekms suteikta garantija, teikimas).
Kitas labai svarbus verslo modelio sampratos struktros elementas produktas (prek
(materialios kilms prek) ar paslauga (nematerialios kilms prek ar paslauga) (Moore,
1991). Vis pirma, produktas eina verslo modelio apibrim. Verslo modelis tai preks
ir paslaugos architektra bei informacijos srautai tarp vairi verslo subjekt, skaitant ir
j vaidmenis (Sharifi et al., 2006). Yra moni, kurios taiko verslo modelius, orientuotus
prekes ar paslaugas, priklausomai nuo to, kuris labiau yra dominuojantis. Tarp prekybos
moni yra moni, kurios taiko verslo modelius, orientuotus prekes (angl. product-centric business model), kad gyt konkurencin pranaum rinkose, kuriose jos konkuruoja.
Taip pat yra moni, kurios taiko verslo modelius, orientuotus paslaugas, kai tai siejasi su
pagrindine prekybos moni veikla (angl. service-centric business model arba service-based
business model). Tokios mons linkusios umegzti glaudesnius santykius su savo klientais,
nei tai daro prekes orientuotos mons (Kindstrm, 2010). Tarpin verslo model Linder
and Cantrell (2000) vadina prek plius (angl. commodity plius business model). mons,
taikanios tok verslo model, parduodamos prekes gali silyti ir tam tikras paslaugas. Kita
vertus, mons pajamos, vis pirma, priklauso nuo preki ir paslaug, kurias mon silo
savo klientams, struktros.
Kadangi verslo modelis, tai verts klientams krimas, reikia paminti ir
M. E. Porterio 1985 metais pasilytos verts grandins elementus (Porter, 1985). I devyni M. E. Porterio vardint element siloma pagrindinius elementus, pavyzdiui, paslaugas, pardavimus ir marketing, kaip atskirus elementus traukti verslo modelio sampratos
struktr (1 paveikslas).

238

VERSLO SISTEMOS ir EKONOMIKA

Nr. 3 (2), 2013

Verslo modelio sampratos struktros elementai marketingas ir pardavimai yra siejami

su konkreia prekybos mons realizavimo rinka. Preki pardavimo organizavimas usienio rinkose yra sudtingesnis nei vietinje rinkoje, todl, eksportuojant prekes skirtingas
usienio rinkas, kiekvienai rinkai gali bti formuojamas atskiras prekybos partneri tinklas.
Preki pardavimo organizavimas virtualioje rinkoje yra sudtingesnis negu fizinje rinkoje. Marketingo priemonms, naudojamoms pardavimams virtualioje erdvje padidinti, kol
susiformuoja kritin pirkj mas, mons ileidia 813 % pajam. Amazon.com tokias
las skyr pirmus penkerius metus.
Kiti M. E. Porterio verts grandins elementai, tokie, kaip logistika, operacijos, pirkimai, yra traukti verslo modelio sampratos struktr netiesiogiai, bet kaip proceso dalis. Lik M. E. Porterio vardinti elementai technologijos vystymas ir infrastruktra yra
priklausomi nuo mons taikomos technologijos ir pasirinkto verslo modelio. Paskutinis devintas elementas personalo valdymas yra trauktas verslo modelio sampratos struktr,
galvojant apie darbuotoj vaidmen pritaikant pasirinkt verslo model praktikoje.
Verslo modelio sampratos struktros elementai darbuotojai, procesas, technologija
yra siejami su konkreiomis prekybos mons vidinmis galimybmis.
Technologija savaime nelemia verslo modelio pasirinkimo, bet atsiradus naujai technologijai gali susiformuoti naujas verslo modelis. Timmber (2000) suklasifikavo verslo
modelius, skirtus elektroninms rinkoms, remdamasis dviem dimensijomis: inovatyvumo
dimensija (emas,.., auktas inovatyvumas) ir funkcine dimensija (viena funkcija,.., daug
integruot funkcij). Technologija svarbus verslo modeli, ypa grst informacinmis
technologijomis, struktros elementas (Alt et al., 2010). Jeigu rinkoje atsiranda nauja technologija, reikia laiko, kol technologija tampa greitesn, pigesn, patogesn, lengviau naudojama ir plaiau paplitusi. Be to, kad technologija bt naudojama monje, reikia, kad
darbuotojai apie j suinot, ibandyt bei atlikt btinus verslo proces patobulinimus
(Jansen et al., 2007).
1 pav. Verslo modelis

altinis: sudaryta autori

Literatroje taip pat skiriami keli pakop verslo modeliai. Situacija, kai vartotoj paklausa mamenins prekybos monje yra susiejama su preki atveimais i gamintojo ma-

Aurelija BURINSKIEN, Diana DAKEVI. VERSLO MODELIAI PREKYBOS MONSE

239

menininkui, yra inoma kaip klasikinis dviej pakop verslo modelis. Priklausomai nuo to,
kokie paskirstymo kanalo dalyviai yra traukti, skiriami verslas verslui (B2B) ir verslas
vartotojui (B2C) modeliai (Age, 2011; Perego et al., 2010; Iyer et al., 2004). Verslo modelis
verslas verslui taip pat atspindi didmenins prekybos form, o verslo modelis verslas vartotojui daniausiai atspindi mamenins prekybos form (Bohlin, 2004). Autoriai mini, kad
praktikoje egzistuoja prekybos mons, kurios taiko technologijas, leidianias sujungti kelis
dviej pakop verslo modelius, pavyzdiui, verslas verslui ir verslas vartotojui modelius
(angl. emerging business models) (Zhang et al., 2012; Bergendahl, 2005). Taip pat egzistuoja
ir trij pakop (ar daugiapakopiai) verslo modeliai verslas verslas verslui (B2(B2B), kai
traukiama daugiau paskirstymo kanalo dalyvi (pavyzdiui, tradicinio paskirstymo kanalo
atveju). Mint daugiapakopi verslo modeli gali bti vairi kombinacij: vienas daugeliui, daugelis vienam arba daugelis daugeliui. Tokiu atveju verslo modelis gali bti
suvokiamas kaip atskir verslo subjekt verts krimas.
Apibendrinant galima teigti, kad iame skyrelyje aptarti keli pakop verslo modeliai
bei verslo modeliai, orientuoti prekes bei paslaugas, papildo autori Alt et al. (2010) sudaryt verslo modeli klasifikatori. Jame iskirtos tokios pagrindins verslo modeli grups:
verslo modeliai, orientuoti skirtingas rinkas ir moni vaidmenis (angl. market and role
models) (tarpininko verslo modelis, tiesiogini pardavim verslo modelis); verslo modeliai,
orientuoti pajam generavim (angl. revenue models) (fiksuotos ir kintamos kainos modelis, tiekimo grandins koordinatoriaus modelis, tarpininko, silanio produkt paiek
interneto parduotuvse, verslo modelis); verslo modeliai, orientuoti sektorius ir pramons
akas (angl. sector and industry models) (elektronins platformos verslo modelis, aukciono
verslo modelis, interneto parduotuvs verslo modelis, prekybos televizijoje verslo modelis).

Verslo modeli klasifikacija

iame skyrelyje pristatoma trumpa skirtinguose altiniuose pristatyt verslo modeli,
tinkani prekybos monms, apvalga. Daniausiai literatroje pateikiami verslo modeliai
yra bendro pobdio (angl. generic). Reiau pasitaiko specifiniai verslo modeliai (angl. specific), skirti skirtingoms kio akoms. Kalbant apie modeli klasifikacij galima paminti, kad
Michelini (2012) verslo modelius skirsto izoliuotus ir interaktyvius. Izoliuot verslo modeli atveju verts krimas yra suvokiamas kai mons siekis padidinti efektyvum, sumainti katus ir parduoti produktus u kain, kuri klientai yra pasireng mokti. Interaktyvi
verslo modeli atveju verts krimas yra suvokiamas kaip mons siekis taikyti inovacijas,
kurios didina vert, dl ko klientai sutinka mokti u produktus daugiau.
Linder and Cantrell (2000) silo skirstyti verslo modelius, sutelkiant dmes dvi pag
rindines dimensijas, kurios yra modelio branduolys: pelno veikla ir mons klientui kuriama vert. Tuo remiantis skiriami tarpininko, brokerio, tiesioginio pardavimo klientui ir kt.
verslo modeliai. Rappa (2001) verslo modelius klasifikuoja remdamasis verts grandine. Jo
klasifikavimo schem sudaro devyni bendro pobdio verslo modeliai: brokerio, gamintojo,
prekybininko, partnerio ir lik paslaugas orientuoti verslo modeliai: reklamos agentros,
informacijos perdavimo tarpininko, interneto paslaug teikjo ir t.t.
Kiti autoriai verslo modelius skirsto skirtus tradiciniam ir elektroniniam verslui.
Ankstesniame skyriuje mintas autorius Timmber (2000) pateikia vienuolika elektroninio
verslo modeli ir juos klasifikuoja pagal j naujovikumo laipsn ir funkcin integracij.
Applegate (2001) pristato keturias skaitmeninio verslo modeli kategorijas: infrastruktros

240

VERSLO SISTEMOS ir EKONOMIKA

Nr. 3 (2), 2013

operatoriaus modelis, distributoriaus modelis, tinklalapio integracijos modelis, preks ar

paslaugos krjo modelis. Snowden et al. (2006) atskir kategorij iskiria mobilaus verslo
modelius. Tiek tradiciniam, tiek elektroniniam bei mobiliam verslui skirti modeliai autori
dar klasifikuojami pagal vartotoj tip (Jovarauskien et al., 2009). Daniausiai pagal vartotoj tip vardinami tokie pagrindiniai verslo modeliai, kaip: verslas verslui ir verslas
vartotojui. iems modeliams teikiama vis didesn svarba. T akcentuoja ir Jovarauskien
et al. (2009). Remiantis j mintimis, jog vykstantys globalizacijos procesai, informacini
technologij pltra, nuolat didjantys moni veiklos mastai, skatina verslo organizavimo
proces, tradicinio ir elektroninio verslo modeli suvokimo kait, daugiau dmesio empirinio tyrimo metu yra skirta btent elektroninio verslo modeliams.

Verslo modeli vairov prekybos monse

Atlikus mokslins literatros analiz paaikjo, kad mokslinje literatroje yra pristatomi skirtingi verslo modeliai. Tarp pateikt verslo modeli yra ir toki, kurie yra vardinti kaip
skirti tam tikroms kio akoms. Taiau autoriai neaptiko verslo modeli, kurie bt vardinti
kaip tinkami prekybos monms. Prekybos mons pasirenka, vertina, perduoda, imituoja
verslo modelius. Jie neatsiejami nuo moni strategini sprendim. Todl autoriai susistemino skirtinguose altiniuose pristatytus verslo modelius, atrinko tinkanius prekybos monms
bei pasil j klasifikacij. Klasifikuojant buvo remiamasi tokiais prekybos moni vystymosi
koncepcijos atvejais (pagrstais J. Schumpeterio ekonominio vystymosi kryptimis): galimyb
pristatyti naujas prekes ar j savybes, kurios vartotojui nebuvo inomos; paangesn prekybos
form; parduoti prekes naujoje rinkoje, kuri prekybos mons nebuvo engusios, nesvarbu,
ar rinka iki tol egzistavo, ar ne; paskirstyti prekes, kai preki distribucija yra unikali (nra plaiai inoma). Klasifikuojant verslo modelius taip pat vadovaujamasi tokiais kriterijais: pirma,
verslo modelio apimtis nagrinjama mons lygmeniu jis yra mons strategijos dalis (daugiapakopiai modeliai nra nagrinjami); antra, nenagrinjami verslo modeliai, paremiantys
kiekvien mons gyvavimo ciklo etap, bei verslo modeliai, siejami su konkreia preki ir
paslaug gyvavimo ciklo stadija; treia, nra nagrinjamas dinamikas verslo modeli taikymas (verslo modeli adaptavimo veiksniai ir j trukm); ketvirta, vardinami bendresni verslo
modeliai, atskleidiantys esminius skirtumus tarp prekybos moni (taiau jokiu bdu neatspindintys kiekvien konkreios prekybos mons skirtum).
Apskritai galima teigti, kad silomi verslo modeliai atliepia i dien aktualijas, dinamik prekybos moni pltr, ypa didel konkurencij, technologij, ypatingai informacini technologij, reikms padidjim.
Literatroje, skirtoje verslo modeli vairovei vardinti, pateikiama trylika metod,
kurie skiriasi pagal reiting ir j populiarum. Tai literatros analizs metodas, atvejo tyrimas, interviu, antrini duomen apvalga, atlikt tyrim sintez, empiriniais tyrimais nepa
grsta argument ir pair vairov, moksliniais tyrimais pagrsti koncepciniai modeliai,
kt. Sisteminant skirtinguose altiniuose nurodytus verslo modelius, taikomi literatros analizs ir antrini duomen apvalgos metodai.
Skirtingi verslo modeliai gali bti analizuojami keiiant detalumo lyg arba paalinant
verslo modelio struktros elementus, taiau dauguma autori verslo modelius pristato kaip
juodsias des, nevardindami j struktros element, kiti autoriai, jeigu ir vardina, tai
ne atskirus struktros elementus, o j grupes. iuo atveju, kadangi verslo modeliai atspindi

Aurelija BURINSKIEN, Diana DAKEVI. VERSLO MODELIAI PREKYBOS MONSE

241

mons verslo logik, silom klasifikacij jie traukiami agreguotu bdu; konkreiai prekei
ar paslaugai tinkanio verslo modelio vardinimas bt paprastai pernelyg smulkus vienetas
tokiai analizei.
Verslo modelius, skirtus prekybos monms, autoriai silo klasifikuoti penkias grupes:
Su preki distribucija susij verslo modeliai: (1) prekybos tarpinink verslo modelis
(angl. broker business model) (kai prekybos operacijos vykdomos per nepriklausomus tarpininkus ir agentus arba didmenins prekybos dilerius be nuosavybs teisi
prekes perleidimo). Remiantis US Census Bureau (2009) duomenimis, atskleista,
kad 10,4 % vis JAV didmenins prekybos moni pardavim sudaro pardavimai,
kai taikomas is verslo modelis; (2) paskirstymo kanalo dalyvi paalinimo verslo
modelis (angl. cutting out the middleman model) (vietoj tradicini paskirstymo kanal mons taiko naujus paskirstymo kanalus tam, kad pasiekt vartotojus tiesiogiai (be tarpinink ar distributori)) (Shunk et al., 2007).
Su prekybos forma susij verslo modeliai: (3) kolektyvinis verslo modelis (angl. collective business model) (kai mon jungiasi verslo sistem, kuri sudaro daugiau
moni, pavyzdiui, kai kalbama apie parduotuv parduotuvje) (Carpenter et al.,
2006); (4) greitos mados verslo modelis (skirtas mados preki prekybai. mon
silo siauresn mados preki asortiment ir danai j keiia); (5) Cash & Carry verslo modelis (preks parduodamos i didmenins prekybos sandlio ir pirkjas, o ne
pardavjas atsakingas u j tolesn transportavim) (Lau, 2012); (6) savitarnos
verslo modelis (spariai populiarjantis verslo modelis, kai mainamos ilaidos prekms gyti. Savitarnos esm greitesnis ir pigesnis (mechanizuotas) pirkj aptarnavimas) (Leavy, 2010). Trumpai apie kiekvien verslo model:
Parduotuv parduotuvje verslo modelis yra taikomas prekybos mons, atstovaujanios ne tik gerai inomiems, bet ir naujiems preki enklams, rinkoje. is
verslo modelis padeda klientui palengvinti apsipirkim, t. y. didja tikimyb, jog
klientas dideliame prekybos centro plote ras prekes, kurios atitinka jo poreikius.
Greitos mados verslo modelis sietinas su prekybos tinklu Zara. Greitos mados
verslo modelis paprastas: t. y siauresnis asortimentas, kuris padidina preki apyvartum, preki iskirtinum ir sumaina preki enkl neskms rizik. Modelis
ypatingas tuo, kad Zara keiia asortiment du kartus per savait (Bjork, 2010;
Rotwedder et al., 2008; Kumar et al., 2006).
Cash & Carry verslo modelis. Pirkjai (mamenininkai, profesionals vartotojai, instituciniai pirkjai ir kt.) apmoka sskait grynaisiais pinigais pirkimo vietoje ir krovin
toliau transportuoja patys. Cash & Carry skiriasi nuo klasikins didmenininko pardavimo veiklos. Esminiai skirtumai, kad klientas u prekes atsiskaito pinigais i karto
(t. y. negauna mokjimo atidjimo) ir pats atlieka preki transportavim.
Savitarnos verslo modelis. io modelio pavyzdiais galt bti: savitarnos degalins, savitarnos taros supirktuvs, savitarnos taurij metal pardavimo renginiai,
savitarnos grim ir ukandi pardavimo aparatai, automatins led pardavimo
mainos, taip pat automatiniai viei suli spaudimo ir prekybos aparatai.
Su informacini technologij taikymu susij verslo modeliai. Literatroje vardinama daugiau nei vienuolika verslo modeli, priskirtin iai kategorijai. i modeli
ypatumas, kad jie apima tarptautini ir nacionalini sandori sudarym elektroniniu bdu, vairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas. Toliau
nurodomi svarbiausi j: (7) verslo modelis, apimantis procesus interneto svetainje

242

VERSLO SISTEMOS ir EKONOMIKA

Nr. 3 (2), 2013

ir parduotuvje (angl. bricks and clicks business model) (parduotuvi tinklas leidia vartotojui usakyti prekes internete, taiau savo usakym jis atsiima vietinje
parduotuvje) (Kennedy et al., 2006); (8) elektronins parduotuvs verslo modelis
(angl. e-shop business model) (elektronin parduotuv tai iplstas preki ir paslaug pateikimas internete. Informacija apie prekes tampa prieinama potencialiai
neapibrtam kiekiui pirkj. Internete pirkjai realizuoja savo poreik patiems save
aptarnauti) (Ariguzo et al., 2006); (9) elektronin parduotuv, veikianti alia kit
elektronini parduotuvi (angl. e-mall) (kai virtualioje erdvje veikia elektronin
universalin parduotuv) (Hoyer et al., 2009); (10) aukciono verslo modelis (angl.
e-auction business model) (kai pardavjas demonstruoja savo prekes, susitinka pirkj suderinti prekybos slygas bei sudaryti sandor virtualioje erdvje) (Shih et al.,
2006); (11) skaitmeninio verslo modelis (angl. digital business model) (yra skirtas licencijos teisi nematerialius produktus (teisi klausyti, irti autorin krin) sigijimui arba pai nemateriali preki skaitmenini knyg, videofilm, aidim,
muzikos, kt. pardavimui. Nematerialias prekes parduodanios mons skiriasi savo
pobdiu: pavyzdiui, jos investuoja informacini technologij duomen bazes,
joms nereikia investuoti preki atsargas ir fizin j saugojim) (Tian et al., 2008);
(12) elektronins platformos verslo modelis (angl. e-procurement business model)
(treios alies platforma, kuri padeda pirkjui susitikti su pardavju ir apsikeisti
elektroniniais pirkimo dokumentais, kai tam naudojami vienodi duomen apsikeitimo standartai) (Balocco et al., 2010). Remiantis mons Edisoft duomenimis
atskleista, kad pirkimo dokument perdavimui elektronines platformas Baltijos
alyse naudoja 420 prekybos moni (Edisoft, 2009). Remiantis US Census Bureau
(2009) duomenimis atskleista, kad 11,1 % vis JAV didmenins prekybos moni
pardavim sudaro pardavimai, kai taikomas is verslo modelis.
Verslo modeliai, leidiantys pirkjams pirkti prekes bnant namie (angl. home
shopping): (13) tiesiogini pardavim verslo modelis (angl. direct sales model) (kai
preks rodomos ir parduodamos preki vartotojams bei tiesiogiai asmenikai pristatomos) (Smith, 2006); (14) prekybos televizijoje verslo modelis (angl. TV shopping
business model) (pardavjas rodo prekes per televizij, sudaro sandor su pirkju
nacionalinje rinkoje, o j sudarius, pristato prekes nurodytu adresu) (Kennedy et
al., 2006). Remiantis US Census Bureau (2009) duomenimis, atskleista, kad 2,2 %
vis JAV mamenins prekybos moni pardavim sudaro pardavimai, kai taikomi
ioje kategorijoje vardinti verslo modeliai.
Prie i modeli dar priskirtini anksiau nurodyti 8, 9 ir 11 verslo modeliai, kai pirkjas yra vartotojas, kuris ne tik usako materialios ir nematerialios kilms prekes
bdamas namie, bet ir gauna jas tiesiai namus.
Verslo modeliai, orientuoti pajam generavim: (15) franizs verslo modelis
(angl. franchise) (franiz yra parduotuvi tinklo alternatyva, naudojama mons,
siekiant paskirstyti prekes paskirstymo kanalu kartu ivengiant dideli investicij
ir sipareigojim) (Lopez et al., 2009); (16) atviros prieigos verslo modelis (angl.
open access business model arba fee in, free out) (mon pristato nematerialios kilms
prekes internete arba leidia atsisisti tam tikr kiek informacijos (knygos skyri,
filmo serij, vaizdo klip, kt.) nemokamai, taiau reikalauja papildomo atlygio u
platesns informacijos siuntim) (Chesbrough, 2003).

Aurelija BURINSKIEN, Diana DAKEVI. VERSLO MODELIAI PREKYBOS MONSE

243

Nordamos ilikti konkurencingos nuolat besikeiianioje verslo aplinkoje, mons

turi gebti adaptuoti verslo modelius prie juos veikiani iors ir vidaus veiksni.
Apibendrinant galima teigti, kad pateiktas verslo modeli sraas nra baigtinis, taiau susisteminti skirtinguose altiniuose paminti verslo modeliai yra laikomi tinkaniais prekybos monms. Be to, pristatyta verslo modeli klasifikacija yra unikali, pritaikyta prekybos
monms ir papildo kit autori silyt verslo modeli klasifikacij. Be to, straipsnio autors nenagrinjo, kaip keitsi pagrindiniai prekybos moni parametrai diegus vien ar
kit verslo model. Tai galt bti tolesni tyrim kryptis.

Verslo modeli taikymo prekybos monse

praktikai atskleisti skirtas tyrimas
Empirinio tyrimo metu siekiama atskleisti dvipakopi verslo modeli taikymo prekybos monse tendencijas. Tam naudojama Planet Retail duomen baz ir statistikos institucij paskelbta informacija.
Remiantis Planet Retail (2011) duomen baze (www.planetretail.net), apimania 2910
mamenins prekybos mones (140 pasaulio alyse), yra vertinama, kaip mons taiko verslo
modelius. Visos Planet Retail duomen baz trauktos mons usiima tradicine mamenine prekyba. Duomen bazje yra ir 20 Lietuvos prekybos moni, kuri bendra apyvarta,
autori skaiiavimais, sudaro 23 % bendros Lietuvos prekybos moni apyvartos. Siekiant
ivengti tyrimo netikslum, verslo modeli taikymo praktika nagrinjama alyse, kuri prekybos moni Planet Retail duomen baz traukta daugiausiai.
Tyrimo metu naudojama neatsitiktin atranka. Jo imties dydis nustatomas statistins
analizs bdu. Nustatyta, kad tyrimo rezultat pasitikjimo intervalas (kuris vertinamas
Europos Sjungos prekybos moni atvilgiu) yra lygus 3,14 %.
Atlikus tyrim nustatyta, kad 12,9 % mamenins prekybos moni (377 moni i
2910 moni) taiko verslas vartotojui model prekybai internetu.
Taip pat vertinama, kaip mamenins prekybos mons taiko verslas verslui model.
Atlikus analiz nustatyta, kad tok model taiko 8,4 % (244 mons i 2910 moni, tarp
244moni 190 moni priklauso tarptautinms monms kaip filialai). Daniausiai mamenins prekybos mons verslas-verslui model taiko prekyboje su profesionaliais vartotojais, t. y. ofisais ir maitinimo staigomis.
Tarp nacionalini mamenins prekybos moni verslas verslui model taiko 12 %
(54 mons i 440 moni). Tarp mamenine prekyba usiimani tarptautini moni verslas verslui model taiko 19 % moni grupi (57 moni grupi i 300 moni grupi), o
tarp tarptautini moni filial verslas verslui model taiko 32,4 % filial (190 filial i
586 filial, priklausani 57 moni grupms). Tai rodo, kad tarptautini moni filialai
perima moni grups jau taikom verslas verslui model.
Atlikus verslas verslui modelio taikymo mamenins prekybos monse analiz nustatyta, kad mamenine prekyba usiimanios tarptautins mons verslas verslui model
taiko aktyviau negu nacionalins mons, skaitant ir verslas verslui modelio taikym tarp
tarptautini moni filial.
Remiantis US Census Bureau (2009) duomenimis taip pat atskleista, kad 4,4 % vis
JAV mamenins prekybos moni pardavim sudaro pardavimai, kai verslo modelis verslas vartotojui taikomas prekybai internetu.

244

VERSLO SISTEMOS ir EKONOMIKA

Nr. 3 (2), 2013

Nagrinjant dviej verslo modeli taikym kartu, galima paminti, jog verslas verslui model kartu su verslas vartotojui modeliu, skirtu prekybai internetu (angl. emerging
business models), taiko 45 mamenins prekybos mons i 2910, traukt Planet Retail
duomen baz, ir tai sudaro 1,5 %.
Remiantis statistikos institucij duomenimis, vertinama, kokius verslo modelius taiko
didmenins prekybos mons. Nustatyta, kad Lietuvos didmenins prekybos mons taiko
verslas vartotojui model (j tiesioginiai pardavimai gyventojams sudaro 5 % prekybos
pajam) (Lietuvos statistikos departamentas, 2010). Be to, pastebima, kad Lietuvoje verslas vartotojui model prekybai internetu (kai preks parduodamos tiesiogiai gyventojams)
taiko tokios didmenins prekybos mons, kaip Sanitex, Acme, GNT Lietuva, Ratanas.
Taip pat remiantis US Census Bureau (2009) duomenimis, atskleista, kad 16,5 % vis JAV
didmenins prekybos moni pardavim sudaro pardavimai, kai modelis verslas vartotojui taikomas prekybai internetu.
Akivaizdu, kad susiklost tendencija, rodanti, jog pamau nyksta ribos tarp didmenins ir mamenins prekybos: didmenins prekybos mons taiko verslas vartotojui model
ir parduoda prekes galutiniams vartotojams internetu; mamenins prekybos mons taiko
verslas verslui model ir parduoda prekes kitoms monms (daniausiai ofisams ir maitinimo monms).
Be to, paymima, kad daugiau dmesio ateityje reikt skirti verslo modeliams, besiformuojantiems keli verslo modeli pagrindu.

Ivados
Siekiant papildyti kit autori tyrimus, straipsnyje nagrinjama verslo modeli samprata ir j struktros elementai prekybos monse; atskleidiama verslo modeli vairov
prekybos monse bei verslo modeli taikymo prekybos monse tendencijos.
Pastebima, kad prekybos mons yra orientuotos pokyius nauj verslo modeli
taikymas skatina dinamik prekybos moni vystymsi. Ypa dinamiku vystymusi pasiymi tarptautins prekybos mons (pagrindins mons ir j filialai).
Empirinio tyrimo rezultatai parod, kad mamenine prekyba usiimanios tarptautins mons yra aktyvesns taikydamos dvipakopius verslo modelius negu nacionalins
mons, skaitant ir verslo modeli taikym tarptautini moni filialuose.
Atlikus empirin tyrim daroma ivada, kad maja takoskyra tarp didmenins ir
mamenins prekybos. Prekybos monse daniau taikomi keli verslo modeliai, kas iki iol
nebuvo bdinga prekybos monms. Kaip antai, JAV didmenins prekybos mons taiko
bent tris verslo modelius: verslas verslui, elektronins platformos ir verslas vartotojui.
Tuo remiantis ateityje siloma didesn dmes skirti verslo modeliams, besiformuojantiems
keli verslo modeli pagrindu.
Tolesni tyrimai turt iplsti iuos tyrimus tokiomis kryptimis: pirma, daugiapakopi
verslo modeli praktinio nagrinjimo kryptimi, kai ie apima paskirstymo kanalo dalyvius
nuo gamintojo iki vartotojo; antra, dinamiko verslo modeli taikymo prekybos monse
kryptimi (i tyrim kryptis susilaukia vis daugiau autori dmesio); treia, verslo modeli,
besiformuojani keli verslo modeli pagrindu, kryptimi; ketvirta, konkreioms prekms
ar paslaugoms tinkani verslo modeli vardinimo kryptimi tiek susiejant su konkreiomis
prekmis ir paslaugomis, tiek ir su j gyvavimo ciklu; kitomis tiek verslo modelio struktros
element analizavimo, tiek verslo modeli klasifikavimo ir j taikymo kryptimis.

Aurelija BURINSKIEN, Diana DAKEVI. VERSLO MODELIAI PREKYBOS MONSE

245

Literatra
Age, L. J. (2011). Business manoeuvring: a model of B2B selling processes. Management Decision. 49(9):
15741591. Prieiga per internet: http://dx.doi.org/10.1108/00251741111173998. [irta 201004-08].
Applegate, L. M. (2001). E-business Models: Making sense of the Internet business landscape. Dickson,
G., Gary,W., and DeSanctis, G. Information Technology and the Future Enterprise: New Models for
Managers (3041). Prentice Hall, USA: New York.
Alt, R., and Zimmermann, H. D. (2010). Preface: Introduction to Special Section Business Models.
Electronic Markets. 11(1): 39. Prieiga per internet: http://dx.doi.org/10.1080/713765630.
[irta 2010-04-08].
Ariguzo, G. C., Mallach, E. G., and White D. S. (2006). The first decade of e-commerce.International
Journal of Business Information Systems. 1(3): 239255.
Balocco, R., Perego, A., and Perotti, S. (2010). B2B eMarketplaces: A classification framework to analyse
business models and critical success factors. Industrial Management & Data Systems. 110(8):
11171137.
Becker, A. (2007). Electronic commerce concepts, methodologies, tools and applications. Idea Group
Publishing, USA: California.
Bergendahl, G. (2005). Models for investment in electronic commerce financial perspectives with
empirical evidence. Omega. 33: 363376.
Bjork, C. (2010). Inditex Profit Jumps On Zara Chains Sales. The Wall Street Journal. Eastern Edition
(June). 6: 1219.
Bohlin, E. (2004). Global economy and digital society. Emerald Group Publishing, India: Tamil Nadu.
Carpenter, J. M., and Moore, M. (2006). Consumer demographics, store attributes, and retail format
choice in the US grocery market. International Journal of Retail & Distribution Management.
31(6): 434452.
Chesbrough, H. (2003). Open Innovation: The New Imperative for Creating and Profiting from Technology.
Harvard Business School Press, UK: Cambridge.
Diorio, S. G. (2001). Beyond e 12 ways technology is transforming sales and marketing strategy.
McGraw-Hill Professional, USA: New York.
Edisoft. (2009). Trading partners. Retrieved May 24, 2008. Prieiga per internet: http://www.edisoft.
com/TradingPartners. [irta 2010-04-08].
Hoyer, V., and Stanoevska-Slabeva, K. (2009). Generic Business Model Types for Enterprise Mashup
Intermediaries. In Nelson, M. L., Shaw, M. J., and Strader, T. J. (ed.). Value Creation in E-Business
Management (117). Springer Berlin Heidelberg, Germany: Berlin.
Iyer, K. N. S., Germain, R., and Frankwick, G. L. (2004). Supply chain B2B e-commerce and time-based
delivery performance. International Journal of Physical Distribution & Logistics Management. 34(8):
645661.Prieiga per internet: http://dx.doi.org/10.1108/09600030410557776. [irta 2010-04-08].
Jansen, W., Steenbakkers, W, and Jgers, H. P. M. (2007). New Business Models for the Knowledge
Economy. Gower Publishing, UK: London.
Jovarauskien, D., and Pilinkien, V. (2009). E-business or e-technology?Economics & Management.
61: 8389.
Kennedy, A., and Coughlan, J. (2006). Online shopping portals: an option for traditional retailers?
International Journal of Retail & Distribution Management. 34(7): 516 528.
Kindstrm, D. (2010). Towards a service-based business model key aspects for future competitive
advantage. European Management Journal. 28(6): 479490.
Krumeich, J., Burkhart, T., Werth, D., and Loos, P. (2012). Towards a Component-based Description of
Business Models: A State-of-the-Art Analysis. AMCIS 2012 Proceedings. Paper 19.
Kumar, N., and Sophie L. (2006). Fashion Sense. Business Strategy Review. 17(2): 8084.
Lau, K. H. (2012). Demand management in downstream wholesale and retail distribution: a case study.
Supply Chain Management: An International Journal. 17(6): 638 54.
Leavy, B. (2010). A system for innovating business models for breakaway growth. Emerald. 38: 2432.

246

VERSLO SISTEMOS ir EKONOMIKA

Nr. 3 (2), 2013

Lietuvos statistikos departamentas. (2010). Duomen katalogas. Prieiga per internet: http://www.stat.
gov.lt. [irta 2010-04-08].
Linder, J., and Cantrell, S. (2000). Changing Business Models: Surveying the Landscape, accenture.
Institute for Strategic Change, UK: Cambridge.
Lopez, C., and Fan, Y. (2009). Internationalisation of the Spanish fashion brand Zara. Journal of Fashion
Marketing and Management. 13(2): 279 296.
Manzini, E., Vezzoli C., and Clark G. (2001). Product service systems: using an existing concept as a
new approach to sustainability. Journal of Decision Research. 1(2): 613618.
Michelini, L. (2012). Social Innovation and New Business Models. Springer, UK: London.
Moore, G. A. (1991). Crossing the Chasm: marketing and selling high-tech products to mainstream customers. Harper Business, USA: New York.
Perego, A., and Salgaro, A. (2010). Assessing the benefits of B2B trade cycle integration: a model in the
home appliances industry. Benchmarking: An International Journal. 17(4): 616631. Prieiga per
internet: http://dx.doi.org/10.1108/14635771011060611. [irta 2008-09-11].
Porter, M. E. (1985). How information gives you competitive advantage. Harvard Business Review.
63(4): 149160.
Planet Retail. (2011). Catalog. Retrieved March 15, 2011. Prieiga per internet: http://www.planetretail.
net. [irta 2010-04-08].
Rappa, M. (2001). Managing the digital enterprise - Business models on the Web. North Carolina State
University, USA: North Carolina.
Rohwedder, C. and Johnson, K. (2008). Pace-Setting Zara Seeks More Speed To Fight Its Rising CheapChic Rivals. The Wall Street Journal, Eastern Edition (February): 110.
Shafer, S. M., Smith, H. J., and Linder, J. C. (2005). The power of business models. Business Horizons.
48(3): 199207.
Sharifi, H., Kehoe, D. F., and Hopkins, J. (2006). A classification and selection model of e-marketplaces for better alignment of supply chains. Journal of Enterprise Information Management. 19(5):
483503.
Shih, D. H., Huang, S. Y., and Lin, B. (2006). Linking secure reverse auction with web service.
International Journal of Services and Standards. 1(2): 1531.
Shunk, D. L., Carter, J. R., Hovis, J., and Talwar, A. (2007). Electronics industry drivers of intermediation and disintermediation. International Journal of Physical Distribution & Logistics Management.
3(37): 248261.
Smith, G. E. (2006). Leveraging profitability in low-margin markets. Journal of Product & Brand
Management. 15(6): 358366.
Snowden, S.; Spafford, J., Michaelides, R., and Hopkins, J. (2006). Technology acceptance and mcommerce in an operational environment. Journal of Enterprise Information Management. 19(5):
525539.
Sofroniou, A. (1999). Trading on the internet in the year 2000 and beyond. Lulu Press, USA: Raleigh.
Tarybos direktyva (2006). Dl pridtins verts mokesio bendros sistemos 2006/112/EB. Prieiga per
internet: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/lt/oj/2006/l_347/l_34720061211lt00010118.
pdf. [irta 2008-09-11].
Tian, X., Martin, B., and Deng, H. (2008). The impact of digitization on business models for publishing:
Some indicators from a research project. Journal of Systems and Information Technology. 10(3):
232250.
Timmber, P. (2000). Electronic commerce: strategies and models for business-to-business trading. John
Wiley & Sons, UK: West Sussex.
US Census Bureau. (2009). Statistics database. Prieiga per internet: http://factfinder.census.gov/
servlet/IBQTable?_bm=y&-ds_name=EC0700A1. [irta 2009-09-29].
Zhang, X., Williams, A., and Polychronakis, Y. E. (2012). A comparison of e-business models from a
value chain perspective. Journal of Business. 1(7): 83101.

Aurelija BURINSKIEN, Diana DAKEVI. VERSLO MODELIAI PREKYBOS MONSE

247

BUSINESS MODELS IN TRADE ENTERPRISES

Aurelija BURINSKIEN
Gediminas Technical University, Lithuania
Diana DAKEVI
JSC Litagros prekyba, Lithuania
Summary: The study consists of two parts. The first part is dedicated to the concept of a business
model and the analysis of its structural elements, whereas the second one to specific business models
and their applications in trade enterprises. Various business models mentioned in the literature are
reviewed, and only those that are applicable by trade enterprises are presented in the paper. The authors
of the study also provide their classification. The evolution analysis of the term business model is observed and defined that the time evolution is closely related to the dynamic development of trade enterprises. The literature analysis showed that more than 50 structural elements of a business model are met
in the concept of the business model. When carrying out the study, the authors selected 7 structural elements suitable for trade enterprises (i.e. people, process, technology, goods, services, sales, marketing).
Finally, the authors presented empirical study, where they examined the applications trend of
the business models in trade enterprises. The results showed that the retail-driven multinational trade
enterprises, including the application of the business models among international affiliates, apply new
business models more actively than national enterprises. Moreover, the study showed the tendencies
that trade enterprises are increasingly applying several business models together (talking about emerging business models), which suggests the future research direction.
Keywords: business models, trade