Está en la página 1de 307

J. I.

P E R E L M A N A S

DOMIOJI

FIZIKA

PARADOKSAI, GALVOSKIAI, UDAVINIAI,


BANDYMAI, MANTRS K L A U S I M A I
IR P A S A K O J I M A I IS F I Z I K O S SRITIES

ANTROJI

Redagavo

prof.

A.

KNYGA

B.

MLODZEJEVSKIS

Atsipraome u skaitmeninimo klaidas

POLITINS

IR

VALSTYBIN
MOKSLINES LITERATOROS
VILNIUS 1954

LEIDYKLA

Versta i penkioliktojo
rus kalbos leidimo

A U T O R I A U S P R A T A R M TRYLIKTAJAM L E I D I M U I
Si knyga yra savarankikas rinkinys, o ne tiesioginis
pirmos domiosios fizikos" knygos tsinys.
Pirmo rinkinio pasisekimas paskatino autori apdoroti
likusi jo surinkt mediag, ir tokiu bdu susidar i
antra arba, teisingiau, kita knyga, apimanti tuos paius
fizikos skyrius.
Pateikiamoje knygoje, kaip ir pirmojoje, sudarytojas
stengsi ne tiek suteikti nauj ini, kiek atgaivinti ir atnaujinti paprasiausias fizikos inias, kurias skaitytojas jau
turi. Knygos tikslas sukelti mokslins vaizduots veikim, imokyti fizikai galvoti ir ivystyti prot visapusikai taikyti savo inias. Todl domiojoje fizikoje" efektingiems bandymams aprayti skiriama antraeil vieta, o
pirm viet ikeliami fizikos galvoskiai, doms udaviniai, pamokomieji paradoksai, mantrs klausimai, netikti
fizikos reikini sugretinimai ir pan. Iekodamas tokios mediagos, sudarytojas kreipiasi kasdieninio gyvenimo reikinius, technikos srit, gamt, mokslini-fantastini roman puslapius, odiu, visa, kas, bdamas anapus vadovlio ir fizikos kabineto rib, gali sudominti smalsaus
proto skaitytoj, o tarybinis skaitytojas toks ir yra.
Skirdamas knyg ne mokytis, o skaityti, sudarytojas
stengsi, kaip mokdamas, duoti dstymui iorikai domi

form, turdamas galvoje tai, kad domjimasis dalyku stiprina dmes, suintensyvina proto darb ir tuo paiu padeda
smoningiau sisavinti.
Pagyvinti domjimuisi fizikiniais skaiiavimais kai kuriuose io rinkinio straipsniuose duodama skaiiavimo mediagos (pirmoje knygoje to nebuvo).
Apskritai, is rinkinys savo mediaga taikomas kiek labiau pasiruousiam skaitytojui, negu pirmoji domiosios
fizikos" knyga, nors skirtumas tarp abiej knyg iuo atvilgiu toks neymus, kad jas galima skaityti bet kuria
eile ir nepriklausomai nuo viena kitos.
Siame leidime knyg dta eil nauj straipsni ir paveikslli. Pridtas sraas knyg, kurios rekomenduojamos
toliau skaityti.
Treios domiosios fizikos" knygos nra. Vietoj jos
autoriaus sudarytos ios knygos:
domioji mechanika",
Ar js mokate fizik?"
ir be to atskira knyga, skirta astronomijos klausimams:
domioji astronomija".

/.

Perelmanas

P I R M A S I S

S K Y R I U S

PAGRINDINIAI MECHANIKOS DSNIAI


Pigiausias bdas keliauti
Smojingasis X V I I imtmeio prancz raytojas Siranas de-Bererakas savo satyrinje Mnulio valstybi
istorijoje" (1652 m.) tarp kitko pasakoja apie tok tariamai
jam buvus nuostab atsitikim. Kart, darydamas fizikos
bandymus, jis drauge su savo buteliukais nesuprantamu
bdu buvs pakeltas auktai or. O po keleto valand,
kai jam pavyk vl nusileisti emyn, turjs dideliai nustebti, jog atsidr jau nebe gimtojoje Pranczijoje ir netgi
ne Europoje, o iaurs Amerikos emyne, Kanadoje! Taiau
t netikt Atlanto vandenyno perskridim prancz raytojas laiko visikai natraliu. Jis aikina j itaip: kol keleivis buvo atskirtas nuo ems paviriaus, ms planeta
kaip ir anksiau sukosi rytus; tai todl nusileidus
po jo kojomis vietoj Pranczijos pasirod ess Amerikos emynas.
Atrodyt, koks tat pigus ir paprastas bdas keliauti!
Pakanka tik pakilti vir ems ir isilaikyti ore bent kelet
minui, kad nusileistume jau visikai kitoje vietoje, toli
vakarus. Uuot vargingai keliavus per emynus ir vande-

nynus, galima nejudamai kabti ties Zeme ir laukti, kol ji


pati atsuks keleiviui paskyrimo viet.
Deja, is nuostabus bdas yra tiktai fantazija. Pirmiausia, pakil or, faktikai dar neatsiskirtame nuo ems
rutulio: liekame suriti su jo dujiniu apvalkalu, kabame jo
atmosferoje, kuri irgi dalyvauja ems sukimesi apie a.
Ora teisingiau, emutiniai, tirtesnieji jo sluoksniai

1 pav. Ar g a l i m a i aerostato matyti, kaip sukasi ems rutulys?


(Mastelio paveiksllyje nesilaikyta)

sukasi drauge su Zeme, nedamas su savim visa, kas jame


yra: debesis, lktuvus, visus skraidanius paukius, vabzdius ir t. t. Jeigu oras nedalyvaut ems rutulio sukimesi,
tai, stovdami ant ems, vis laik justume nepaprastai
stipr vj, palyginus su kuriuo pats stiprusis uraganas
atrodyt lyg velnus d v e l k i m a s J u k yra visikai tas pats:
ar mes stovime vietoje, o oras juda mums pro al, ar, atvirkiai, oras nejuda, o mes judame jame; abiem atvejais
juntame lygiai stipr vj. Automobilininkas, dumis
1

U r a g a n o greitis 40 m per sekund

ems

rutulys,

pavyzdiui,

Leningrado

144 km per v a l a n d .

platumoje

net

230 m per sekund 828 km per v a l a n d greiiu!

mus

oru

100 km per valand greiiu, netgi esant ramiam orui junta


labai stipr vj i priekio.
Tai viena. Antra, jei galtume pakilti netgi virutinius
atmosferos sluoksnius, arba jei Zem apskritai nebt oro
gaubiama, mums ir tuomet nepavykt pasinaudoti tuo pigiu
keliavimo bdu, apie kur fantazavo prancz satyrikas. Ir
tikrai: atsiskyr nuo besisukanios ems paviriaus, i
i n e r c i j o s j u d a m e t o l i a u p i r m y k i u grei i u , t. y. tokiu greiiu, kuriuo po mumis slenka Zem.
O vl nusileid emyn, atsiduriame toje paioje vietoje, i
kurios anksiau pakilome, panaiai, kaip paok judanio
traukinio vagone, nusileidiame j t pai viet. Tiesa, i
inercijos judsime tiesia kryptimi (lieiamja), o Zem po
mumis lanku; bet nedideliems laiko tarpams tai neturi
reikms.
eme, sustok!"
ymusis raytojas Herbertas Uelsas yra paras fantastin apysak apie tai, kaip vienas kontoros tarnautojas
dar stebuklus. Labai ribotam jaunuoliui likimo buvo lemta
gauti nuostabi gali: utekdavo jam pareikti kok pageidavim, ir jis bematant vykdavo. Taiau i patraukli
galia, kaip pasirod, nedav nei jos turtojui, nei kitiems
monms, nieko gero, o vien tik nemalonumus. Pamokoma
yra tos istorijos pabaiga.
Vien nakt po utrukusi igertuvi tarnautojas-stebukladarys; bijodamas grti namo autant, sugalvojo pasinaudoti savo galia ir prailginti nakt. Kaip tai padaryti? Reikia sakyti dangaus viesuliams sustoti judti. Tarnautojas
ne i karto pasiryo tokiam nepaprastam ygdarbiui ir, biiulio patartas sustabdyti Mnul, jis, atidiai pavelgs
j, susimsts tar:
Man atrodo, jis perdaug toli iam reikalui... Kaip
js manote?

Bet kodl gi nepamginus? spyrsi Meidigas


(taip vadino biiul J . P.). Jis, inoma, nesustos, js
tiktai sustabdysite 2ems sukimsi. Tikiuos, tai niekam nepakenks!
Hm, tar Foteringjus (tarnautojas J. P.).
Gerai, pamginsiu. N a . . .
Jis atsistojo sakomoje pozoje, ities rankas ties pasauliu ir ikilmingai itar:
Zeme, sustok! Liaukis sukusis!
Nespjo jis t odi baigti, kaip biiuliai jau lk
erdv keleto tuzin myli greiiu per minut.
Vis dlto jis nesiliov galvojs. Maiau kaip per sekund jis suspjo ir pagalvoti ir pareikti tok pageidavim:
Kas bevykt, telieku gyvas ir sveikas!
Reikia pripainti, kad tas pageidavimas buvo pareiktas
paiu laiku. Dar keletas sekundi, ir jis nukrito ant
kakokios vieiai suverstos ems, o pro j, nedarydami
jokios alos jam, lk akmenys, pastat liekanos, visokie
metaliniai daiktai; lk ir kakokia nelaiminga karv, usimuusi nuo susitrenkimo em. Vjas pt nepaprastai
stipriai; jis net negaljo pakelti galvos apsivalgyti aplink.
Nesuprantama, suuko jis trukiojamu balsu.
Kas atsitiko? Audra, ar kas? Tur bt, k nors ne taip padariau.
Apsivalgs, kiek jam leido vjas ir besiplaikst varko
skvernai, jis ts:
Danguje, atrodo, viskas tvarkoje. tai ir Mnulis.
Na, o visa k i t a . . . Kur gi miestas? Kur namai ir gatvs? I
kur atsirado vjas? A nesakiau, kad pst vjas.
Foteringjus pamgino atsistoti, bet tai pasirod visikai nemanoma, ir todl jis slinko pirmyn ant keturi, laikydamasis u akmen ir dirvos nelygum. Eiti, beje, nebuvo kur, nes, kiek galima buvo pastebti i po varko
skvern, vjo umest ant liauianio stebukladario galvos, viskas aplinkui sudar vien griuvimo vaizd.

Kakas visatoje rimtai sugedo, pagalvojo jis, o


kas btent neinia".
Tikrai, sugedo. Nei nam, nei medi, nei bet kuri
gyv padar nieko nebebuvo matyti. Tiktai beformiai
griuvsiai ir vairiausios atlauos, vos irimos didiuliame dulki uragane, mtsi aplinkui.
Viso to kaltininkas, inoma, nesuprato, koks ia reikalas.
O tuo tarpu tai labai paprastai iaikinama. I karto sustabds em, Foteringjus nepagalvojo apie inercij, o
tuo tarpu ji, staiga sustabdius sukimsi, neivengiamai turjo nusviesti nuo ems paviriaus visk, kas jame buvo.
tai kodl namai, mons, mediai, gyvuliai apskritai
visa, kas tik nebuvo nenutrkstamai susijs su pagrindine
ems rutulio mase, kulkos greiiu nulk jo paviriaus
lieiamja. O paskui viskas vl krito ant ems ir duo
smulkius gabaliukus.
Foteringjus suprato, kad jo padarytasis stebuklas nelabai vyks. Todl jam kilo stiprus pasibjaurjimo jausmas
bet kokiems stebuklams, ir jis pasiadjo j daugiau nebedaryti. Bet pirma reikjo atitaisyti t nelaim, kuri buvo
padars. Nelaim pasirod esanti nemaa. Audra lo, dulki debesys udeng Mnul, ir tolumoje buvo girdti artjanio vandens triukmas; aibui vysteljus, Foteringjus
pamat itis vandens kaln, baisiu greiiu judant ta kryptimi, kur jis guljo.
Jis tapo rytingas.
Stok! suuko, kreipdamasis vanden. N
ingsnio toliau! Paskui jis pakartojo t pat sakym griaustiniui, aibui ir vjui.
Visa nutilo.
Atsitps susimst.
Kaip ia vl nepadarius kokios netvarkos", pagalvojo
ir paskui tar: Pirmiausia, kai isipildys visa, k dabar
sakysiu, tegu nustoju galios daryti stebuklus ir bsiu toks
pat, kaip ir paprasti mons. Nereikia stebukl. Perdaug

pavojingas aislas. Antra, tegul visa bna kaip ir seniau:


tas pats miestas, tie patys mons, tokie pat namai ir a
pats toks pat, koks buvau tada".
Laikas i lktuvo
sivaizduokite, kad esate lktuve, kuris greitai skrenda
virum ems. Apaioje pastamos vietos. Tuojau praskrisite ties namu, kuriame gyvena js biiulis. Bt gera pasisti jam laikel", dingtelia jums galvoje. Skubiai ura knyguts lape raote kelet odi, pririate
ratel prie akmens ir, nutaik moment, kai namas atsiduria kaip tik po jumis, i rank paleidiate akmen.
Js, inoma, esate visikai
sitikins, kad akmuo nukris
sode prie namo. Taiau jis
krinta visikai ne ten, nors
sodas ir namas tiesiog po jumis!
Stebdami i lktuvo jo
krit ; m, pamatytumte keist
reikin: akmuo leidiasi emyn, bet tuo paiu metu p a
silieka
po
lktuvu,
lyg slysdamas priritu prie jo
silu. Ir kai akmuo pasieks
2 pav. I skrendanio lktuvo
em, jis atsidurs toli priemestas akmuo krinta ne vertiaky nuo tos vietos, kuri bukaliai, o kreive
vote numat.
Cia pasireikia tas pats inercijos dsnis, kuris trukdo
pasinaudoti viliojamu pasilymu keliauti Bererako bdu.
Akmuo, kol buvo lktuve, judjo drauge su lktuvu. Ime-

tte j bet, atsiskyrs nuo lktuvo ir krisdamas emyn,


akmuo nenustoja savo pradinio greiio, o krisdamas jis tuo
paiu metu juda oru pirmykia kryptimi. Abu judesiai,
vertikalusis ir horizontalusis, susideda, ir rezultatas tas,
kad akmuo lekia emyn kreive, vis laik pasilikdamas po
lktuvu (inoma, jei pats lktuvas nekeiia skridimo krypties ir greiio). Akmuo faktikai lekia taip pat, kaip lekia
gulsiai mestas knas, pavyzdiui, kulka, iauta i gulsiai nukreipto autuvo: knas bria lanko pavidalo keli,
kuris pagaliau atsiremia em.
Pastebsime, kad visa, kas ia buvo pasakyta, bt visikai teisinga, jei nebt oro pasiprieinimo. Tikrumoje tas
pasiprieinimas stabdo ir vertikalj, ir horizontalj akmens
judes, ir dl to akmuo nepasilieka vis laik tiesiog po
lktuvu, o truput nuo jo atsilieka.
Nukrypimas nuo vertikaliosios linijos gali bti labai ymus, jei lktuvas skrenda auktai ir dideliu greiiu. Esant
ramiam orui, akmuo, paleistas i lktuvo, kuris 1 000 m
auktyje skrenda 100 km per valand greiiu, krinta
400 metr priekyje nuo vietos, esanios staiai po lktuvu
(2 pav.).
Skaiiavimas (jei nepaisoma oro pasiprieinimo) nesudtingas. I 1 000 m aukio akmuo turi nukristi per

Per t laik jis susps paslinkti

horizontalia kryptimi

Bomb mtymas
Po viso to, kas buvo pasakyta, darosi aiku, koks
sunkus karo lakno udavinys, kai is turi numesti bomb
tam tikr viet: jam tenka kreipti dmes ir lktuvo
greit, ir sunkaus kno kritimo slygas ore, ir, be to, dar

vjo greit. 3 pav. schematikai pavaizduotos vairios


trajektorijos, kurias vienose ar kitose slygose bria krintanti bomba. Jei vjo nra, imesta bomba lekia kreive AF;
kodl taip, paaikinta
aukiau. Esant palankiam
vjui,
bomba
nuneama
priekin ir juda kreive AG.
Puiant nestipriam prieingam vjui, jei vjas viruje
ir apaioje vienodas, bomba krinta kreive AD; jeigu,
kaip danai pasitaiko, vjas apaioje yra prieingos
krypties virutiniam vjui
(viruje prieingas, apaioje palankus), kritimo
kreiv pakeiia savo ivaizd ir gauna linijos AE form. Kiek kitaip atrodo
bomb mtymas i smingarnj bombonei. Sie lktuvai bombarduoja ne horizontaliai
skrisdami,
o
smigdami" taikin: lktuvas krinta" taikin kampu,
kuris labai artimas staiajam. Tai leidia laknui taikyti
lktuvo kritimo kryptimi. Be to, bombos metamos i maesnio aukio, smigimo gale. Visa tai padidina bomb mtymo tikslum.
Nesustojamasis geleinkelis
Kai stovite nejudamoje stoties platformoje ir pro al lekia greitasis traukinys, tai, traukiniui einant, okti vagon, inoma, keblu. Bet sivaizduokite, kad ir platforma po
jumis juda, be to, tokiu pat greiiu ir t pai pus, kaip
ir traukinys. Ar sunku bus jums tada lipti vagon?

N kiek: lipsite lygiai taip ramiai, tartum vagonas stovt nejudamas. Jeigu ir js, ir traukinys judate vien
pus vienodu greiiu, tai j s a t v i l g i u t r a u k i n y s y r a v i s i k o j e r a m y b j e . Tiesa, j o ratai sukasi,
bet jums atrodys, kad jie sukasi vietoje. Grietai kalbant,
visi tie daiktai, kuriuos paprastai laikome nejudamais,
pavyzdiui, stotyje stovs traukinys, juda drauge su mumis aplink ems rutulio a ir aplink Saul; taiau praktikoje su tuo judesiu n trupuio nesiskaitome, ir jis
mums n kiek netrukdo.
Vadinasi, visikai manoma taip rengti, kad traukinys,
eidamas pro stot, paimt ir isodint keleivius, nesustodamas ir net nesultindamas greiio.
Tokios ries rengimai danai taisomi parodose, kad
publika galt greit ir patogiai apirti j ymybes, imtytas dideliame plote. Kratutiniai parodos aikts takai
sujungiami geleinkeliu lyg begaline juosta; keleiviai bet
kuriuo momentu ir bet kurioje vietoje gali lipti vagonus ir
ilipti i j, traukiniui vaiuojant pilnu greiiu.
is domus rengimas parodytas duodamuose paveikslliuose. 4 pav. raidmis A ir B paymtos galins stotys.
Kiekvienoje stotyje reng^as^
t a apskrita n e j u d a m a
a i k t e l , kuri supa diH (D j
y 1
delis besisukanio iedo pa^ ^ ^
vidalo diskas. Aplink abie4 pav. Nesustojamojo geleinkej stoi besisukanius dislio tarp stoi A ir B rengimo
kus eina lynas, prie kurio
schema. Stoties rengimas parodytas sekaniame
prikabinti vagonai. Dabar
paveiksllyje
pasekite, kas vyksta sukantis diskui. Vagonai bga aplink diskus tokiu pat greiiu, kokiu sukasi disk ioriniai kratai; vadinasi, keleiviai
be maiausio pavojaus gali pereiti nuo disk vagonus
arba, atvirkiai, ieiti i traukinio. Ijs i vagono, keleivis eina besisukaniu disku skritulio centr, kol pasiekia

nejudam aiktel; o pereiti nuo vidinio judamo disko krato j nejudam aiktel jau nesunku, nes ia, esant maam
apskritimo spinduliui, labai maas ir apskritiminis judesio
greitis 1 . Pasieks vidin, nejudam aiktel, keleivis teturi
tilteliu pereiti ant ems geleinkelio iorje (5 pav.).
Ivengdami dan sustojim, laimime daug laiko ir sutaupome energijos. Pavyzdiui, miest tramvajuose didesn dalis laiko ir beveik du tredaliai energijos ieikvojama

5 pav.

Nesustojamojo

geleinkelio stotis

laipsnikai judesiui pagreitinti ieinant i stoties ir sultinti sustojant 2 .


Geleinkeli stotyse bt galima apsieiti netgi be speciali judam platform keleiviams lipti ir ilipti traukiniui vaiuojant. sivaizduokite, kad pro paprast nejudam
stot lekia greitasis traukinys; norime, kad jis nesustodamas paimt ia nauj keleivi. Tegu tie keleiviai tuo tarpu
uima vietas kitame traukinyje, stoviniame atsarginiame
lygiagreiame kelyje, ir tegu tas traukinys pradeda judti
pirmyn, ivystydamas tok pat greit, kaip ir greitasis traukinys. Kai abu traukiniai atsidurs greta, jie bus nejudami
vienas kito
atvilgiu:
utenka permesti til1

Lengva suprasti, kad vidinio krato takai

juda ymiai

liau,

negu iorinio krato takai, nes per t pat laik jie apibria ymiai
maesn
2

apskritim.

Energijos eikvojimo stabdymui g a l i m a ivengti, jei elektros va-

rikliai stabdant bus perjungti tokiu bdu, kad jie veiks kaip d i n a m o
mainos, grinanios srov tinkl. Tokiu bdu g a l i m a sumainti energijos suvartojim t r a m v a j j u d j i m u i 30-ia

%.

telius, kurie jungt abiej traukini vagonus, ir pagalbinio traukinio keleiviai gals ramiai pereiti greitj traukin. Sustojimai stotyse, kaip matote, bus nebereikalingi.

Ateities gatvs
Reliatyviu judesiu pagrstas ir kitas rengimas, kuris
ligi iol buvo vartojamas tiktai parodose: vadinamieji judamieji aligatviai".
tai tokio rengimo brinys (6 pav.). Js matote penkias udaras aligatvi juostas, kurias specials mechaniz-

iVeudamasis gatvs ruoas


6 pav. J u d a m i e j i aligatviai

mai varo vairiais greiiais viduje viena kitos. Pati kratutin juosta slenka gana ltai 5 km per valand greiiu;
tai normalus psiojo greitis, ir, aiku, pereiti nuo ems
toki ltai liauiani juost nesunku. alia jos, viduje,
10 km per valand greiiu bga antroji juosta. Uokti ant
jos tiesiog nuo nejudamos gatvs bt pavojinga, bet pereiti
j i pirmosios juostos nieko nereikia. Ir tikrai: ios, 5 km
per valand greiiu slenkanios, pirmosios juostos atvilgiu
a n t r o j i , bganti 10 km greiiu, juda i viso tiktai 5 km
greiiu; vadinasi, pereiti i pirmosios antrj -taip pat
lengva, kaip pereiti nuo ems pirmj. T r e i o j i juosta juda jau 15 km greiiu, taiau pereiti j i a n t r o s i o s juostos, inoma, nesunku. Taip pat lengva pereiti i
treiosios juostos sekani, k e t v i r t j , bgani

20 km greiiu ir, pagaliau, i jos j p e n k t j , lekiani


jau 25 km per valand greiiu. i penktoji juosta pristato
keleiv ligi tos vietos, kur jis vyksta; ia, paeiliui pereidamas atgal i juostos juost, jis ilipa ant nejudamos
ems.
Priemon apsisaugoti nuo katastrof
Dar vien dom reliatyvaus judesio panaudojimo pavyzd sudaro rengimas, kuriuo iradjas tikisi ivengti automobili susidrim su traukiniais tose vietose, kur plentai susikerta su geleinkelio bgiais. Prie perva rengiamos specialios uvaiuojamosios aiktels, kuri grindinys,
traukiniui artjant, automatikai pradeda skridinliais judti atgal kaip begalinis diras. Grindinio judesio greitis
didesnis u didiausi automobilio greit; todl automobilis,
atsidrs tokioje judanioje aiktelje, bus jos nunetas atgal, nepaisant kokio dydio bebt jo greitis. Traukiniui
prajus, grindinys nustoja judjs, ir automobilis netrukdomas pervaiuoja bgius.

Nesuvokiamas dsnis
N vienas trij pagrindini mechanikos dsni nesukelia, tur bt, tiek abejoni, kiek garsusis treiasis Niutono dsnis" v e i k s m o i r a t o v e i k s m i o d s n i s .
Visi j ino, moka netgi kai kuriais atvejais teisingai j
taikyti ir taiau retai kam jis yra visikai aikiai suprantamas. Gal bt, skaitytojau, jums pasisek i karto j suprasti, bet a, prisipastu, visikai suvokiau j tik prajus deimiai met nuo pirmosios mano painties su juo.
Kalbdamasis su vairiais asmenimis ne kart sitikinau, kad dauguma pasiruo pripainti io dsnio teisingum tik su esminmis ilygomis. Mielai sutinka, kad jis
galioja nejudantiems knams, taiau nesupranta, kaip galima j taikyti judani kn sveikai... Veiksmas, sako

dsnis, visuomet yra lygus ir prieingas atoveiksmiui.


Tai reikia: kai arklys traukia veim, veimas traukia arkl
atgal tokia pat jga. Bet juk tuomet veimas turi pasilikti
vietoje kodl gi jis vis dlto juda? Kodl tos jgos neatsveria viena kitos, jeigu jos lygios?
Tokios paprastai kyla su iuo dsniu susijusios abejons. Vadinasi, dsnis neteisingas? Ne, be abejo, jis teisingas; mes tik neteisingai j suprantame. Jgos neatsveria
viena kitos tik dl to, kad jos veikia s k i r t i n g u s knus:
viena veim, kita arkl. Taip, jgos lygios, bet
argi lygios jgos visuomet sukelia t pat rezultat? Argi
lygios jgos visiems knams suteikia vienodus pagreiius?
Argi jgos veikimas kn nepriklauso nuo paties kno,
nuo to pasiprieinimo", kur pats knas parodo jgos
atvilgiu?
Panagrinkime paradoks kiekybiniu atvilgiu. Jga, kuri veikia vis sistem arklys ir veimas", yra ta
jga /, kuria arklys atsistumia nuo ems. Pagal antrj
Niutono dsn jga lygi masei, padaugintai i pagreiio,
taigi,
f = (m, + m 2 ) a,
Jatr m,\ arklio mas, m2 veimo mas, a bendras
vieno ir antro pagreitis. Tokiu bdu, jga / susideda i dviej dmen:
f = m1 a + m2 a.
Cia m t a yra ta jgos dalis, kuri suteikia pagreit arkliui, m2 a suteikia tok pat pagreit veimui. Taigi, veim
veikianti traukiamoji jga lygi ne visai jgai f, o tiktai jos
daliai m2 a. Pagal veiksmo ir atoveiksmio lygybs dsn tokia pat jga veimas traukia arkl prieinga linkme. I to
ivada, kad arklio daliai lieka jga

kuri, nepaisant veimo atoveiksmio, ir duoda arkliui pagreit.


2 domioji fizifca ii kn.

17

Visa tai bt geriau suvokiama ir kelt maiau abejoni, jei dsnis bt nusakomas ne prastine trumpa forma:
veiksmas lygus atoveiksmiui", o pavyzdiui, taip: atoveiksmio jga lygi veiksmo jgai". Juk lygios ia tiktai j g o s ,
o veikimas (jei jgos veikimu" suprasime, kaip paprastai
suprantama, kno judes) paprastai nebna lygus, dl
to, kad jgos veikia skirtingus knus.
Lygiai taip pat, kai poliariniai ledai suspaud Celiuskino" korpus, jo bortai spaud led tokia pat jga. Katastrofa vyko todl, kad tvirtas ledas steng nesugniudamas ilaikyti tok spaudim; o laivo korpusas, nors ir plieninis, taiau nesudars itisinio kno, pasidav tai jgai,
buvo sugniuintas ir sutraikytas. (Smulkiau apie Celiuskino" uvimo fizikines prieastis papasakota toliau, atskirame straipsnyje, 43 psl.)
Kn kritimas, inoma, irgi klauso atoveiksmio dsnio,
nors ia ir ne i karto pastebimos tos dvi jgos. Bet visa
pasidaro aiku, atsiminus, kad kritimas yra judesys, veikiant traukos jgai. Traukos jga yra kno ir ems t a r p u s a v i o v e i k i m o jga. Vadinasi, lygios, bet prieingos linkms jgos veikia ir kn ir em. I to aikja,
jog obuolys krinta ant ems todl, kad j traukia
ems rutulys:
bet l y g i a i t o k i a p a t j g a i r
o b u o l y s t r a u k i a m s p l a n e t . Grietai kalbant, obuolys ir Zem krinta vienas kit, bet io kritimo
greitis skirtingas obuoliui ir emei. Lygios tarpusavio traukos jgos suteikia obuoliui 10 m pagreit, o ems rutuliui tiek kart maesn, kiek kart ems mas didesn
u obuolio mas. inoma, ems rutulio mas nesivaizduojam skaii kart didesn u obuolio mas, ir todl ems
pasislinkimas toks neymus, kad praktikai galima j laikyti lyg nuliui. Todl ir sakome, kad obuolys krinta ant
ems, uuot sak: obuolys ir Zem krinta vienas kit"
1

Apie atoveiksmio dsn r. taip pat m a n o d o m i j mechanik " ( I skyr.).

Kodl uvo karygys Sviatogoras


Atsimenate rus liaudies bylin apie karyg Sviatogor,
kuris ketino pakelti Zem? Archimedas, jei tikti padavimu,
irgi buvo pasirys atlikti,tok pat ygdarb ir tereikalavo
savo svertui atramos tako. Bet Sviatogoras buvo stiprus ir
be sverto. Jis iekojo tik u ko nusitverti, kur pridti milino rankas. Kad trauk rasiau, tai vis Zem pakeiiau".
Proga pasitaik, milinas atrado emje persvarin mai", kuris nekryptelia, nekrustelia, nekilstelia".
Nuo

risto

irgo

oka

Sviatogoras,

Nusitvr m a i abiem savo rankom,


Aukiau keli jis pakl mai:
Ir iki keli grimzdo emn Sviatogoras,
O per balt veid ne aaros, bet kraujas teka,
grimzds Sviatogoras stotis nebegali,
Taip ia ir buvo j a m galas.

Sviatogoras, jei bt inojs veiksmo ir atoveiksmio dsn, bt suprats: syk atsispirsi kojomis em, tai milinika em nukreipta jga sukels lygi, taigi, tiek pat
didel atoveiksmio jg, kuri gali tave pat em traukti.
Kaip ten bebt, i bylinos matyti, kad liaudies akylumas jau seniai pastebjo atoveiksm, kur rodo em, kai
j atsiremiama. mons nesmoningai taik atoveiksmio
dsn jau tkstanius met prie tai, kai Niutonas pirm
kart paskelb j savo nemirtingoje knygoje Gamtos filosofijos 1 matematiniai pagrindai".

Ar galima judti be atramos?


Eidami, kojomis atsistumiame nuo ems arba nuo grind; visikai lygiomis grindimis arba ledu, nuo kurio negalima atsispirti, vaikioti nemanoma. Garveys judda1

t. y

fizikos.

mas, varomaisiais ratais" atsistumia nuo bgi: bgius


itepus alyva, garveys liks vietoje. Kartais (kai bgiai apla ledu) pajudinti traukiniui i vietos varomieji garveio
ratai specialiu prietaisu apibarstomi smliu. Kai ratus it
bgius (geleinkeli isivystymo pradioje) dar dantytus,
tai kaip tik rmsi tuo, jog ratai turi atsistumti nuo bgi.
Garlaivis sraigto mentmis atsistumia nuo vandens. Lktuvas atsistumia nuo oro irgi sraigtu propeleriu. odiu,
knas, kokioje mediagoje bejudt, judesio metu atsiremia
j. Bet, ar gali knas pradti judti, neturdamas j o k i o s
atramos
iorje?
Atrodyt, kad mginti vykdyti tok judes lygiai tas
pats, kaip mginti pat save pakelti u plauk. Kaip inoma, toks bandymas iki iol yra pavyks tiktai baronui
Miunchhauzenui. Taiau, kaip tik toks lyg ir nemanomas
judesys danai vyksta ms akyse. Tiesa, knas negali
visas pradti judti vien vidini jg varomas, bet jis gali
priversti tam tikr savo dal judti vien pus, o likusi? prieing. Kiek kart esate mat lekiani raket,
ar susidomjote klausimu: kodl ji lekia? Raketa yra rykus
pavyzdys kaip tik tokio judjimo, kuris mus dabar domina.
Kodl lekia raketa?
Netgi i moni, kurie yra moksi fizikos, danai pasitaiko igirsti visikai ikreipt raketos lkimo aikinim: ji
lekianti, girdi, dl to, kad savo dujomis, susidaraniomis
degant joje parakui, a t s i s t u m i a n t i n u o o r o . Taip
galvojo senovje (raketos senas iradimas), ir tos nuomons daugelis laikosi ir dabar. Taiau raketa, paleista
beorje erdvje, lkt ne blogiau, o net geriau kaip ore. Tikroji raketos judjimo prieastis visikai kita. Labai suprantamai ir paprastai j idst revoliucionierius-pervomartovecas Kibalias savo priemirtiniuose urauose apie jo

irast skraidomj main. Aikindamas

kovos

raket

rengim, jis ra:


skardos cilindr, udaryt i vieno galo ir atvir kitame gale, glaudiai statomas presuoto parako cilindras,
turs ayje kanalo formos tutum. Parako degimas prasideda nuo to kanalo paviriaus ir tam tikro laikotarpio bvyje
pleiasi
ioriniu
presuoto parako paviriumi; degimo metu susidaranios dujos slegia
visas puses; taiau oniniai duj slgimai tarpusavy isilygina, o slgimas parako skardinio
apvalkalo dugn neatsveriamas prieingo slgimo (nes t pus dujos laisvai ieina), stumia raket pirmyn ta
kryptimi, kuria ji buvo
nustatyta staklse prie
udegant".
7 pav. Pati

seniausia garo m a i n a

(turbina), priskiriama Heronui AlekCia vyksta tas pats,


sandrieiui ( I I imtmetis prie
kaip ir iovus i patm s er)
rankos: sviedinys lekia
priekin, o pati patranka atsistumia atgal. Atsiminkite autuvo ir apskritai bet kurio aunamojo ginklo

atatrank! Jei patranka kabot ore niek neatsiremdama,


ji po vio imt judti atgal tam tikru greiiu, kuris tiek
kart maesnis u sviedinio greit, kiek kart sviedinys
lengvesnis u pai patrank. iulio Verno fantastinio romano Dugnu vir" herojai sugalvojo netgi pasinaudoti milinikos patrankos atatranka, nordami vykdyti grandiozin
sumanym itiesinti ems a".

Raketa ta pati patranka, tiktai svaido ji ne sviedinius, o parako dujas. Dl tos paios prieasties sukasi ir
vadinamasis, kinikasis ratas", kuriuo, tur bt, yra tek
jums grtis ruoiant fejerverkus: degant parakui prie rato
pritvirtintuose vamzdeliuose, dujos teka vien pus, o patys
vamzdeliai (su jais ir ratas) pradeda judti prieinga
kryptimi. I esms, tai tik visiems inomo fizikos prietaiso Segnerio rato variantas.
[domu paymti, kad prie irandant garlaiv, jau buvo inomas mechaninio, tuo paiu principu pagrsto, laivo
projektas; vandens atsarga laive stipriu slegiamuoju siurbliu buvo ileidiama upakalinje laivo dalyje; dl to laivas
turjo judti priekin, kaip ir tos plaukiojanios skardinls, kurios vartojamos mokykl fizikos kabinetuose nagrinjamajam principui rodyti. Sis projektas (Remzi pasilytas) nebuvo gyvendintas; taiau jis suvaidino tam
tikr vaidmen garlaiv irandant, nes pakio Fultonui jo
idj.
Taipogi inome, kad pati seniausia garo maina, dar
II imtmetyje prie ms er Herono Aleksandrieio irasta, buvo pagrsta tuo paiu principu: garas i katilo
(3 (7 pav.) vamzdeliu e-e- jo rutul, pritvirtint prie gulsios aies; paskui, ieidamas i alknikai sulenkt vamzdeli, garas stm tuos vamzdelius prieinga linkme, ir
rutulys praddavo suktis. Deja, Herono garo turbina senovje pasiliko vien kaip domus aisliukas, nes verg darbo
pigumas neskatino praktikoje panaudoti mainas. Bet technika neumiro paties principo: ms laikais jis taikomas
reaktyvinms turbinoms rengti.
Niutonui veiksmo ir atoveiksmio dsnio autoriui
priskiriamas vienas pai ankstyviausi tuo paiu principu
pagrst garinio automobilio projekt: garas i katilo, pastatyto ant rat, veriasi vien pus, o pats katilas, dl
atatrankos, rieda prieing pus (8 pav.).

Raketiniai automobiliai sudaro iuolaikin Niutono veimo variant.


Mgstantiems knebintis ia duotas popierinio garlaiviuko pieinys, kuris irgi labai panaus Niutono veim:

i kiauinio lukto padarytame garo katile, kuris ildomas


spirite imirkyta vata piriuke, susidaro garai; verdamiesi iurkle vien pus, jie veria vis garlaiviuk

9 pav. Vaikikas garlaiviukas i popieriaus ir kiauinio lukto.


Kur sudaro piriuk piltas spiritas. I garo katilo" skyls
besiveri garai veria garlaiviuk plaukti prieinga kryptimi

judti prieing pus. Taiau iam pamokamam aisliukui rengti reikia labai gudusi rank.
Tok reaktyvin" garlaiviuk, gabaus leningradieio
fiziko-konstruktoriaus N. G. Timofejevo pagamint i aliu-

minio, galima buvo matyti domiojo mokslo paviljone (Leningrado C K P P ) ; besiverianios gar iurkls veikiamas,
garlaiviukas vikriai judjo apskritimais lkto vandens baseino paviriuje.
Kaip juda sepija?
Jums bus keista igirsti, kad yra nemaa gyv padar,
kuriems tariamasis paties savs paklimas u plauk"
sudaro paprast judjimo bd vandenyje.
Sepija i r dauguma g a l v a k o j m o l i u s k juda
vandenyje tokiu bdu: pro onin ply ir special piltuvl kno prieakyje jie pritraukia vandens iaun ruim.

10 pav.

Sepijos plaukiamasis judesys

o paskui energingai imeta vandens srov pro mint piltuvl; tuo paiu jie pagal veiksmo ir atoveiksmio dsn gauna prieing stumteljim, pakankam tam, kad
gana greitai plaukt upakaline kno dalimi priekin. Be
to, sepija gali pakreipti piltuvlio vamzdel on arba
atgal ir, staigiai ispausdama i jo vanden, judti bet kuria kryptimi.
Tuo paiu pagrstas ir medzos judjimas: sutraukdama raumenis ji istumia i po savo varpo formos kno
vanden, gaudama stumteljim prieinga kryptimi. Pana judjimo bd vartoja s a l p o s , l a u m i r g i vikrai ir kiti vandeniniai gyviai. O mes abejojome, ar galima
taip judti!

Raketa j vaigdes
Kas gali bti labiau viliojama, kaip palikti ems rutul ir keliauti neaprpiama visata, skristi i ems Mnul, nuo planetos planet? Kiek fantastini roman parayta ia tema! Kas neviliojo ms sivaizduojam
kelion po dangaus viesulius! Volteras veikale Mikromegas", iulis Vernas
Kelionje Mnul" ir
Hektore Servadake", Uelsas Pirmuosiuose mo
nse Mnulyje" ir daugelis
j sekj dar domiausias
keliones po dangaus viesulius, inoma, svajonse. Tikrumoje mes tuo
tarpu liekame ems rutulio belaisviai.
Nejaugi nra galimumo
gyvendinti i sen svajon? Argi visi tie smojingi
projektai, su tokiu vilioja, ,
... .
,
... .

..

11
pavyzdiu rengto
11 pav.
pav. Raketos
Raketos pavyzdziu
rengto

projektas
mu patikimumu atvaizduoti tarpplanetinio
tarpplanetinio diriablio
diriablio projektas
romanuose, i tikrj nevykdomi? Toliau dar kalbsime apie fantastinius tarpplanetini kelioni projektus; o dabar susipainsime su realiu toki
skridim projektu, pirm kart pasilytu jau mirusio tarybinio mokslininko K- E. Ciolkovskio.
Ar galima lktuvu nuskristi Mnul? inoma, ne: lk-,
tuvai ir diriabliai juda tiktai todl, kad atsiremia or,
atsistumia nuo jo o tarp ems ir Mnulio oro nra.
Visatos erdvje i viso nra jokios mediagos, kuri galt atsiremti tarpplanetinis diriablis". Vadinasi, reikia sugalvoti tok prietais, kuris galt judti ir kur galima
bt valdyti niek neatsiremiant.

Pana prietais raket jau pastame kaip aisliuk. Kodl gi nerengus milinikos raketos su specialia patalpa monms, maisto produktams, balionams su
oru ir visam kitam? sivaizduokite, kad mons raketoje
veasi didel degamj mediag atsarg ir gali sprogstamj duj srov nukreipti bet kuri pus. Tursite tikr
valdom dangaus laiv, kuriuo galima plaukti pasaulio erdvs okeanu, skristi Mnul, planetas... Keleiviai, reguliuodami sprogimus, gals palaipsniui didinti io tarpplanetinio diriablio greit, kad staigus greiio didjimas jiems
nepakenkt. Nordami nusileisti kuri nors planet, jie,
pakreip savo laiv, gals palaipsniui sumainti jo greit ir
tuo susilpninti kritim. Pagaliau, keleiviai gals tuo paiu
bdu grti Zem.
Raketiniu principu pagrst uatmosferini skridim,
arba tarpvaigdinio plaukiojimo" klausimas jau yra teoretik inagrintas pas mus (K. E. Ciolkovskis) ir Vakaruose.
Tuo tarpu ia kryptimi daromi tiktai pirmieji labai kukls
ingsniai
Bet atsiminkime, kaip dar neseniai aviacija
ikovojo savo pirmuosius nedrsius laimjimus. O dabar
lktuvai jau auktai skraido ore, perskrenda kalnus, dykumas, emynus, vandenynus.
Gali bti ir tarpvaigdiniam plaukiojimui" skirta taip
pat puikiai suklestti per por-trejet deimi met? Tada mogus sutraukys nematomas grandines, taip ilgai kausiusias j prie gimtosios planetos, ir isiver begalin visatos erdv.
1

Smulkesni ini apie raketin technik ir t a r p v a i g d i n plau-

k i o j i m skaitytojai gali rasti m a n o knygoje Tarpplanetins kelions",


1935 m. leid., o taip pat m a n o knygose: Raketa M n u l " , Raketa
vaigdes", Ciolkovskis. G y v e n i m a s

ir technins idjos".

A N T R A S I S

S K Y R I U S

J G A . D A R B A S . TRINTIS
Gulbs, vio ir lydekos udavinys
Istorija apie tai, kaip gulb, lydeka, vys su kroviniu
veim veti ryos", inoma visiems. Bet vargu yra kas
mgins panagrinti i pasaki mechanikos poiriu. Rezultatas gaunamas visikai nepanaus j pasakios autoriaus
Krylovo ivad.
*Cia turime mechanikos udavin kelioms tam tikru kampu viena kitos atvilgiu veikianioms jgoms sudti. Jg
kryptis pasakioje apibrta taip:
Bet gulb veriasi padebesin,
Vys atgal ropoja, lydys gi traukia v a n d e n i n . .

Tai reikia (12 pav.), kad viena jga, kuria traukia gul
b, nukreipta vir; antra, kuria traukia lydeka ( O B ) ,
on; treia, kuria traukia vys (OC), atgal. Neumirkime, kad yra dar ketvirtoji jga veimo svoris,
kuri nukreipta staiai emyn. Pasakia teigia, kad
veimas iandien tebra tenai", kitais odiais sakant,
kad vis veim veikiani jg atstojamoji lygi nuliui.
Ar tikrai taip? Pairkime. Padebesin besiverianti
gulb netrukdo vio ir lydekos darbo, o netgi jiems pade-

da: jga, kuria gulb traukia, nukreipta prie svorio jg


ir maina rat trint em ir ais, tuo maindama veimo svor, o gal bt, netgi visikai j atsverdama, juk
krovinys nedidelis (krovinys nebuvo, rodos, jiems sunkus"). Dl paprastumo leid pastarj atvej, matome, kad

lieka tiktai dvi jgos: vio ir lydekos. Apie i jg kryptis sakoma, kad vys atgal ropoja, lydys gi traukia vandenin". Savaime suprantama, kad vanduo buvo ne prieakyje veimo, o kur nors i ono (juk ne skandinti veimo
susirinko Krylovo darbininkai!). Vadinasi, vio ir lydio
jgos yra nukreiptos kampu viena kit; o jeigu taip, tai j
atstojamoji jokiu bdu negali bti lygi nuliui.

Elgdamiesi pagal mechanikos taisykles, i abiej jg


OB ir OC sudarome lygiagretain; jo striain OD duoda
atstojamosios krypt ir dyd. Aiku, kad ta atstojamoji jga
turi ijudinti veim i vietos, juo labiau, kad jo svoris,
gulbei traukiant, visikai ar bent i dalies nyksta.^ Kitas
klausimas kuri pus veimas pajuds: priekin, atgal ar
on? Tai priklauso jau nuo jg santykio ir nuo kampo
tarp j.
Skaitytojai, kurie yra bent kiek prat jgas sudti ir
skaidyti, lengvai susivoks ir tuo atveju, kai gulbs jga neatsveria veimo svorio; jie sitikins, kad veimas ir tada negali likti nejudamas. Veikiant toms trims jgoms, veimas
tik viena slyga gali nepajudti i vietos: jei trintis jo
ais ir kelio paviri bt didesn, negu panaudotos pastangos* Bet tai nesiderina su teigimu, kad krovinys nebuvo, rodos, jiems sunkus".
Kaip ten bebt, Krylovas negaljo sitikins teigti, kad
veimas n krust", kad veimas ir iandien tebra tenai". Tai, beje, nekeiia pasakios prasms ir jos pamokomosios ivados.
Prieingai Krylovui
K tik matme, kad gyvenimika Krylovo taisykl: kai
draug tarpe nra sutarimo, j darbas pasekmi neduos"
mechanikoje ne visuomet pritaikoma. Jgos gali bti nukreiptos vairias puses ir, to nepaisant, duoti tam tikr rezultat.
Maai kas ino, kad stropiosios darbininks skruzdls, kurias tas pats Krylovas igarbino kaip pavyzdingas
darbininkes, darbuojasi drauge kaip tik tuo bdu, kur ijuok pasaki krjas. Ir reikalai joms, apskritai, eina ko
puikiausiai. Cia vl gelbsti jg sudties dsnis. Atidiai
stebdami skruzdles darbo metu, greit sitikinsite, kad j
imintingas bendradarbiavimas tiktai tariamasis: fakti-

kai kiekviena skruzdl dirba pati sau, visai n negalvodama padti kitoms.
Stai kaip vienas zoologas aprao skruzdli darb
Jeigu stamb grob lygia vieta tempia kokia deimts
skruzdli, tai jos visos veikia vienodai ir susidaro bendradarbiavimo
spdis.
Bet tai, grobis
pavyzdiui vikras
ukliuvo u kokios
nors klities, u ols
stiebelio, u akmenlio.
Toliau
priekin
13 pav. Kaip skruzdls velka grob
traukti
nebegalima,
Rodykls rodo atskir skruzdli
reikia aplenkti. Ir ia
pastang krypt
aikiai pasirodo, kad
kiekviena skruzdl savaip ir n su viena i draugi nesiderindama stengiasi nugalti klit (1314 pav.). Viena tempia deinn, kita kairn; viena stumia pirmyn, kita trau-

14

pav.

Kaip skruzdls velka


vikr

15 pav. K a i p
si nutempti
skruzdlyn,
A

skruzdls stengiasrio gabaliuk


kuris yra rodykls
kryptimi

kia atgal. Pereina i vienos vietos j kit, iumpa vikr naujoje vietoje ir kiekviena stumia arba tempia savaip. Jei
pasitaikys, jog dirbanij jgos susids taip, kad vien
pus vikr trauks 4 skruzdls, o kit 6, tai vikras pagaliau slinks kaip tik t 6 skruzdli pusn, nepaisant prieJ. Jelaias.

Instinktas.

ingo keturi skruzdli veikimo". 14 pav. paaikina tai,


kas buvo pasakyta.
Pateiksime dar vien, ms pasiskolint, pamokom pavyzd, vaizdiai iliustruojant t tariamj skruzdli bendradarbiavim. 15 pav. pavaizduotas staiakampis srio gabaliukas, kur suiupo 25 skruzdls. Sris pamau slinko
rodykls A rodoma kryptimi, ir galima bt manyti, kad
prieakin skruzdli greta traukia nat save, upakalin stumia j pirmyn, o onins skruzdls padeda ir vienoms ir kitoms. Taiau faktikai yra ne taip, tuo nesunku
sitikinti: peiliu atskirkite vis upakalin gret, nata
pajuds ymiai greiiau! Aiku, kad tos 11 skruzdli trauk
atgal, o ne priekin: kiekviena j stengsi pasukti nat taip,
kad, traukdamosi atgal, vilkt j prie lizdo. Vadinas, upakalins skruzdls ne tik nepadjo prieakinms, bet stropiai joms trukd, naikindamos j pastangas. Siam srio gabaliukui vilkti bt pakak viso keturi skruzdli, bet veikimo nesuderinimas priveda prie to, kad nat tempia
25 skruzdls
Ar lengva suspausti kiauinio kiaut?
Tarp t filosofijos klausim, dl kuri suko savo gudrij galv gilusis Mirusij siel" mstytojas Kifas Mokijeviius, buvo tokia problema: Na, o jeigu dramblys gimt
1

Tenka stebtis, kad is bendro skruzdli veikimo savumas j a u

seniai buvo pastebtas

Marko

dviej skruzdli, kuri

viena

Tveno.
rado

Pasakodamas

iogo

koj, jis

apie

susitikim

sako: J o s

ima

koj u abiej gal ir visomis jgomis traukia j prieingas puses. Abi


mato, kad kakas netvarkoje, bet kas negali
tarpusavio ginas; ginas pereina

suprasti. Prasideda

j p e t y n e s . . . vyksta

paliaubos

ir

vl prasideda bendras ir beprasmikas darbas, kur petynse sueistas

draugas

tiktai

trukdo.

Stengdamasis

visomis jgomis, sveikasis

d r a u g a s velka nat, o su ja ir sueistj d r a u g , kuris vietoj atidavs grob, kabo ant j o " . J u o k a u d a m a s , Tvenas; duoda visikai teising
pastab, kad skruzdl gerai dirba tiktai tada, kai j stebi neprityrs
g a m t i n i n k a s , kuris daro neteisingas ivadas".

kiauinyje, juk kiautas, rasit, bt smarkiai storas, patranka nepramui; reikia igalvoti kok nauj aunamj
pabkl".
Gogolio filosofas bt, tur but, labai nustebs, jei bt
suinojs, kad ir paprastas k i a u i n i o kiautas, nepaisant
jo plonumo, irgi toli grau ne trapus daiktas. Delnais
sutraikyti kiauin, spaudiant jo galus, ne taip

16 pav. Norint tokioje padtyje sutriukinti kiauin,


reikia dideli pastang

17

pav.

Skliauto atsparumo
prieastis

lengva; reikia nema pastang, norint tokiomis slygomis


sulauyti jo kiaut '.
Toks nepaprastas kiauinio kiauto tvirtumas priklauso
nuo jo igaubtos formos ir paaikinamas taip pat, kaip ir
vairios ries skliaut bei ark atsparumas.
Duotame ia 17 pav. pavaizduotas nedidelio langinio
skliauto pivis. Krovinys S (t. y. aukiau esani mro
dali svoris), kuris slegia vidurin pleito formos skliauto
akmen, veikia apaion jga, kuri paveiksllyje paymta
raide A. Taiau pasislinkti apaion akmuo negali dl savo
pleitikos formos; jis tik slegia kaimyninius akmenis. ia
jga A isiskaido pagal lygiagretainio dsn dvi jgas, pa1

B a n d y m a s yra iek tiek p a v o j i n g a s


k ) , ir reikia atsargumo.

(kiautas gali sulsti ran-

ymtas rodyklmis C ir B jas atsveria pasiprieinimas gretimj akmen, kurie savo ruotu suspausti tarp kaimynini. Tokiu bdu jga, kuri slegia skliaut i viraus, negali jo
sugriauti. Utai palyginti lengv sugriauti j i vidaus veikiania jga. Tai savaime suprantama, nes pleitika akmen forma, neleidianti jiems n u s i l e i s t i , taiau n kiek
netrukdo p a s i k e l t i .
Kiauinio kiautas tas pats skliautas, tiktai itisinis,
o ne i atskir dali sudarytas. Spaudiant i o r o , jis sutriukinamas ne taip lengvai, kaip galima but laukti, atsivelgiant mediagos trapum. Galima gana sunk stal
pastatyti ant keturi nevirt kiauini, ir ie nesukiu
(pastovumui ir spaudimo plotui padidinti prie abiej kiauinio gal reikia pritaisyti gipsinius praplatinimus; gipsas
lengvai prilimpa prie kalkinio kiauto).
Dabar suprantate, kodl pereklei netenka bijoti sutraikyti kiauini kiautus savo kno svoriu. Ir tuo paiu metu
silpnas paukiukas, nordamas ieiti i gamtinio kaljimo,
be vargo snapeliu prakala kiaut i vidaus.
Lengvai triukindami kiauinio kiaut arbatinio auktelio smgiu, mes nesivaizduojame, koks jis tvirtas, kai
spaudimas veikia j natraliose slygose ir kokiu patik'mu arvu apsaugojo gamta jame besivystani gyv
btyb.
Nuostabus tvirtumas elektros lempui, kurios atrodo
tokios netvirtos ir trapios, paaikinamas taip pat, kaip ir
kiauinio kiauto tvirtumas. J stiprumas darosi dar nuostabesnis, atsiminus, kad daugelis j (tutumins, o ne duj
pripildytos) beveik a b s o l i u i a i t u i o s i r i
v i d a u s niekas neatsveria iors oro slgimo. O oro slgimas elektros lemput nemaas: 10 cm skersmens lemput
slegia i abiej pusi daugiau kaip 75 kg jga (mogaus
svoris). Bandymai rodo, kad tutumin elektros lemput gali ilaikyti netgi 2'/ 2 karto didesn slg.
3 domioji fizika II kn.

33

Ikeltomis burmis prie vj


Sunku sivaizduoti, kaip buriniai laivai gali plaukti
prie vj" arba, kaip sako jrininkai, plaukti beidevindu". Tiesa, jrininkas pasakys jums, kad tiesiai prie vj
ikeltomis burmis plaukti nemanoma, o galima judti
tik smailiu kampu prie vjo krypt. Bet tas kampas maas apie ketvirtadal stataus kampo, ir lieka, pagaliau,
lygiai nesuprantama: ar plaukti tiesiai prie vj ar 22
kampu j?
vcias

18 pav. Vjas stumia bur visuomet


staiu kampu jos ploktumai

19 pav. Kaip ikeltomis


burmis galima plaukti
prie vj

Taiau i tikrj tai nra tas pats, ir tuojau paaikinsime, kaip galima, vjo jgai padedant, plaukti nedideliu
kampu prie j. Pradioje panagrinkime, kaip apskritai vjas veikia bur, t. y. kur jis stumia bur, kai puia j. Js,
tur bt, manote, kad vjas visuomet stumia bur t pus,
kuri pats puia. Bet tikrumoje taip nra: vjas, kur bepst, stumia bur statmenai jos ploktumai. Ir tikrai: tegu
vjas puia kryptimi, kuri 18 pav. rodo rodykls; linija
AB paymi bur. Kadangi vjas slegia vis burs paviri
tolygiai, tai vjo slg pakeiiame burs vidur nukreipta
jga R. Si jg iskaidykime dvi: burei statmen jg Q

Ir iilgai jos nukreipt jg P (18 pav., deinje). Pastaroji


jga niekur nestumia burs, nes vjo trintis drob neymi.
Lieka jga Q, kuri stumia bur staiu kampu j.
inodami tai, lengvai suprasime, kaip burinis laivas gali
plaukti smailiu kampu prie vj. Tegu linija KK (19 pav.)
vaizduoja laivaskiauters linij. Vjas puia smailiu kampu
t linij rodykli eile parodyta kryptimi. Linija AB vaizduoja bur; ji nustatoma taip, kad jos
ploktuma dalint kamp tarp laivaskiauters ir vjo krypties pusiau. Pasekite 19 pav.
jg iskaidym. Vjo slgj bur pavaizduojame jga Q, kuri, inome, turi bti
statmena burei. i jg iskaidysime dvi:
laivaskiauterei statmen jg R ir iilgai
laivaskiauters priekin nukreipt jg S.
Kadangi laivo judjimas kryptimi R sutinka
stipr vandens pasiprieinim (buriniuose
laivuose laivaskiauter daroma labai gili),
tai jga R beveik visikai panaikinama. Pasilieka tik viena jga S, kuri, kaip matote,
nukreipta priek ir, aiku, stumia laiv
kampu, tarytum prie vj
Paprastai is
judjimas vyksta zigzagais, kaip rodo 20 pav. Burinio
laivo
laviravi20 pav. Jrininkai tok laivo judjim vamas
dina laviravimu" siaura to odio prasme.
Ar Archimedas bt galjs pakelti em?
Duokite man atramos tak ir a pajudinsiu Zem!"
tok posak legenda priskiria genialiajam senovs mechanikui Archimedui, atradusiam sverto dsnius. Kart Archimedas, skaitome Plutarcho ratuose para Sirakz
1

Galima

rodyti,

kad

jga

gauna

didiausi reikm

tada,

kai burs ploktuma dalija k a m p tarp laivaskiauters ir vjo krypi


pusiau.

karaliui Hijeronui, kurio jis buvo giminaitis ir draugas,


kad duotja jga galima pajudinti bet kok krovin. Susiavjs savo rodym tvirtumu, pridr: jei bt kita Zem,
tai perjs ant jos, pajudiniau i vietos msj".
Archimedas inojo, kad nra tokio krovinio, kurio nebt
galima pakelti paia silpniausia jga, pavartojus svertreikia tik, kad ta jga veikt labai ilg sverto pet, o trump-

21 pav. Archimedas svertu kelia Zem". G r a v i r a i V a r i n j o n o


knygos (1787) apie mechanik

j pet priversti veikti krovin. Todl jis man, kad, spaudiant nepaprastai ilg sverto pet, galima rankos jga pakelti krovin, kurio mas lygi ems rutulio masei'.
Taiau, jei didysis mechanikas bt inojs, kokia milinika ems rutulio mas, jis, tikrai, bt netars savo
ididaus posakio. Akimirksniui sivaizduokime, kad Archimedui duota ta antroji Zem", tas atramos takas, kurio
jis iekojo; toliau sivaizduokime, kad jis pasigamino reikiamo ilgio svert. Ar inote, kiek jam bt reikj laiko
ems rutulio mass kroviniui pakelti bent vienu centimetru?
Nemaiau
kaip trisdeimt tkstani b i l i j o n met!
1

Posakiu

pakelti

Zem"

tesnis suprasime pakelti

mes

kad

bt udavinys

apibr-

e m s p a v i r i u j e tok krovin, ku-

rio m a s lygi m s planetos masei.

Ir tikrai. ems mas yra inoma astronomams


tokios
mass knas emje svert, apvaliais skaiiais imant,
6 000 000 000 000 000 000 000 t.
Jei mogus betarpikai gali pakelti tiktai 60 kg, tai, norint pakelti Zem", jam reiks rankomis sitverti ilgj
sverto pet, kuris ilgesnis u trumpj
100 000 000 000 000 000 000 000 kart!
Paprastu skaiiavimu sitikinsite, kad kol trumpojo peties galas pakils 1 cm, kitas galas nubr visatoje milinik
1 000 000 000 000 000 000 km
lank.
Tok nesivaizduojamai ilg keli bt turjusi atlikti
svert spaudianti Archimedo ranka, norint pakelti Zem"
tiktai vienu centimetru! Kiek gi laiko tam reikt? Jei laikysime, kad Archimedas per vien sekund galjo pakelti
60 kg krovin 1 m aukt (darbingumas beveik lygus arklio jgai), tai ir tuomet pakelti emei" 1 cm reiks
1 000 000 000 000 000 000 000 sekundi,
arba trisdeimt tkstani bilijon met! Per vis savo ilg
gyvenim Archimedas, spausdamas svert, nebt pakls
ems" netgi per ploniausio plauko storum...
Jokie genialiojo iradjo gudravimai nebt jam padj
ymiai sutrumpinti t laik. Mechanikos aukso taisykl"
sako, kad kiekvienoje mainoje kartu su jgos laimjimu
turime atitinkam kelio ilgio, taigi ir laiko pralaimjim.
Net, jei Archimedo ranka pasiekt didiausi greit, koks
manomas gamtoje, 300 000 km per sekund (viesos greitis), tai, net padarius toki fantastin prielaid, jis bt pakls Zem" 1 c m tik p o d e i m t i e s m i l i j o n m e t
darbo.
1

Apie tai, kaip ji buvo nustatyta, r. d o m i j a s t r o n o m i j " .

iulio Verno stipruolis ir Eulerio formul


Ar atsimenate iulio Verno stipruol atlet Matifu?
Puiki, milinikam giui proporcinga galva; krtin panai kalvs dumples; kojos kaip geri rstai, rankos
tikri keltuvai su kumtimis, panaiomis k j u s . . . " I io
stipruolio ygdarbi, kurie aprayti romane Matias Sandorfas", js, tur bt, atsimenate nuostab atsitikim su laivu Trabokolo", kai ms milinas savo galing rank jga
sulaik io laivo nuleidim.
Stai kaip romanistas aprao t ygdarb:
Laivas, jau atpalaiduotas nuo ramsi, kurie palaik
j i on, buvo parengtas nuleidimui. Bereikjo atriti lyn,
ir laivas ims slysti emyn. Pustuzinis dailidi jau kapstsi
po laivaskiautere. irovai su dideliu smalsumu stebjo t
operacij. Tuo momentu, aplenkusi kranto ikyul, pasirod
pramogin jachta. Nordama plaukti uost, jachta turjo
praeiti pro laiv statykl, kur ruo Trabokolo" nuleidim
ir, kai tik ji dav enkl, teko, norint ivengti bet kuri netiktum, stabdyti nuleidim, o imtis darbo vl, kai jachta
plauks kanal. O jeigu laivai, vienas, stovjs skersai,
kitas, plaukis dideliu greiiu, bt susidr, jachta bt
uvusi.
Darbininkai nustojo beld plaktukais. Vis vilgsniai
buvo nukreipti grakt laiv, kurio baltos burs kypuose
Sauls spinduliuose atrod paauksuotos. Greitai jachta atsidr kaip tik ties statykla, kur sustingusi stovjo tkstantin smalsuoli minia. Staiga pasigirdo siaubingas riksmas: Trabokolo" susvyravo ir m judti kaip tik tuo momentu, kai jachta tirbortu atsisuko j! Abu laivai turjo
susidurti; nebuvo nei laiko, nei galimumo sutrukdyti t susidrim. Trabokolo" greitai slydo nuoulnuma e m y n . . .
Balti dmai, atsirad dl trinties, draiksi ties jo pirmagaliu, tuo laiku, kai jo upakalin dalis jau pasinr lankos
vandenin (laivas leidosi upakaliu pirmyn /. P.).

Staiga pasirodo mogus, iumpa prie Trabokolo" prieakins dalies kabant lyn ir pasilenks prie ems stengiasi j sulaikyti. Per vien minut jis apsuka lyn apie
kalt em gelein vamzd ir, rizikuodamas bti sutriukintas, nemonika jga sulaiko rankose lyn 10 sekundi.
Pagaliau lynas nutrksta. Bet t 10 sekundi pakako:
Trabokolo", pasinrs vanden, tik truput ukliud jacht ir nuplauk pirmyn.
Jachta buvo igelbta. Tas mogus, kuriam niekas nespjo netgi ateiti pagalb, taip greitai ir netiktai viskas
atsitiko, buvo Matifu".
Kaip bt nustebs romano autorius, jeigu jam bt kas
pasaks, kad tokiam ygdarbiui atlikti visikai nereikia milino ir, kaip Matifu, turti tigro jg". Kiekvienas sumanus mogus bt galjs padaryti t pat!
Mechanika moko, kad, slystant apie stulp apvytam lynui, trintis pasiekia aukiausi laipsn. Juo didesnis lyno
apsukim skaiius, juo didesn trintis; trinties didjimo taisykl yra tokia: apsukim skaiiui didjant aritmetine progresija, trintis didja geometrine progresija. Todl net silpnas vaikas, laikydamas laisv lyno gal, kuris 34 kartus
apvyniotas apie nejudam velen, gali atsverti milinik
jg. Danai iuo bdu upi laiv prieplaukose paaugliai
sustabdo prieplauk plaukianius garlaivius su imtais keleivi. Jiems padeda ne fenomenalin j rank jga, o virvs
trintis karti.
ymusis X V I I I imtmeio Petrapilio matematikas Euleris nustat trinties jgos priklausomyb nuo virvs apsukim apie kart skaiiaus. Tiems, kuri negsdina trumpa
algebrini reikini kalba, pateikiame t pamokom Eulerio
formul:

F=fe ka
ia F yra ta jga, prie kuri nukreiptos ms pastangos f. Raide e paymtas skaiius 2,728... (natralij

logaritm pagrindas), ktrinties tarp lyno ir karties koeficientas. Raide a paymtas apvyniojimo kampas", t. y.
virvs apsukto lanko ilgio santykis su to lanko spinduliu.
Panaudokime i formul tam atvejui, kuris apraytas
iulio Verno. Gausime nuostab rezultat. Jg F iuo atveju sudaro doku slystanio laivo tempimas. Laivo svoris
inomas i romano: 50 t. Tebnie stapelio nuolydis ry 10; tuomet lyn veik ne pilnas laivo svoris, o '/o jo, t. y. 5 t, arba
5 000 kg.
Toliau, dyd k lyno trinties gelein tumb koeficient laikysime lyg V3- Dyd a lengvai nustatysime, jei
leisime, kad Matifu apvyniojo lyn apie tumb viso tris
kartus. Tada:

stat visas ias reikmes aukiau duot Eulerio formul,


gausime lygt:
5 000 = f. 2,7267C '/ = /, 2,72 2 "
Neinomj f (t. y. reikiam pastang dyd) galima nustatyti i ios lygties, panaudojus logaritmus:
lg 5 000 = Ig/ + 2jtlg2,72,
i kur

f = 9,3 kg.
Taigi, norint atlikti ygdarb, milinui pakako traukt!
lyn 10 kilogram jga!
Nemanykite, kad tas skaiius 10 kg tik teorinis ir
kad praktikoje reiks daug didesni pastang. Atvirkiai,
ms rezultatas net padidintas: k a n a p i v i r v e i i r
m e d i n i a m poliui, kuriems trinties koeficientas k didesnis, reiks juokingai ma pastang. Kad tik virv bt pakankamai tvirta ir galt ilaikyti tempim, tada net
silpnas vaikas, apvyniojs virv 34 kartus, galt ne tiktai pakartoti iulio Verno milino ygdarb, bet ir pralenk j-

Nuo ko priklauso mazg tvirtumas


Kasdieniniame gyvenime, patys to nepastebdami, danai naudojams tais privalumais, kuriuos mums nurodo
E u l e r i o f o r m u l . Kas yra mazgas, jei ne virvut, apvyniota apie velenl, kurio vaidmen iuo atveju vaidina
kita tos paios virvuts dalis? Bet kurios ries mazg
paprast, marks", jrinink", raii, kilpraii ir
pan. tvirtumas priklauso vien tiktai nuo trinties, kuri
ia daug kart padidja todl, kad virvut apsivynioja apie
save, kaip lynas aplink tumb. Tuo nesunku sitikinti, pasekus virvuts vingius mazge. Juo daugiau vingi, juo daugiau kart virvut apsivynioja aplink save, juo didesnis
apvyniojimo kampas" ir, vadinasi, tvirtesnis mazgas.
Nesmoningai naudojasi ta paia aplinkybe ir siuvjas,
prisidamas sag. Jis daug kart apsuka sil apie silmis
subadytos mediagos lopel ir po to j nutraukia; jei tik silas tvirtas, saga nenutrks. ia pritaikoma mums inoma
taisykl: silo apsisukim skaiiui didjant aritmetine progresija, siuvinio tvirtumas didja geometrine progresija.
Jei nebt trinties, negaltume vartoti sag: silai dl
j svorio isivyt, ir sagos nukrist.

Jei nebt trinties


Js matote, kaip vairiai ir kartais netiktai pasireikia
trintis mus supanioje aplinkoje. Trintis pasireikia, ir be
to labai esmingai, ten, kur n netariame. Jei trintis pasaulyje staiga inykt, daugelis paprast reikini vykt visikai kitu bdu.
Labai vaizdiai trinties vaidmen aprao fizikas Giljomas:
Visiems mums yra tek vaikioti apledjusia eme: kiek
pastang teko mums dti, kad isilaikytume nepargriuv,
kiek juoking judesi tekdavo mums atlikti, norint isilaikyti! Tai veria mus pripainti, kad Zem, kuria vaikioja-

me, turi labai verting savyb, dl kurios be ypating pastang ilaikome pusiausvyr. Ta pati mintis kyla mums,
kai dviraiu vaiuojame slidiu grindiniu arba kai arklys
slysta asfaltu ir griva. Nagrindami panaius reikinius,
isiaikiname tas pasekmes, kurias duoda trintis. Ininieriai
kiek galdami stengiasi paalinti j mainose ir gerai
daro. Pritaikomoje mechanikoje apie trint kalbama, kaip
apie itin nepageidaujam reikin, ir tai yra teisinga, taiau tik siauroje, specialioje srityje. Visais kitais atvejais
triniai turime bti dkingi: ji suteikia mums
galimum vaikioti, sdti ir dirbti be baims,
kad knygos ir raalin
nukris ant grind, kad
stalas slidins, kol atsirems kert, o kotelis
islys i pirt.

22 pav. Viruje pakrautos rogs ledo kelyje; du arkliai vea 70 t krovin.


Apaioje ledo kelias: A v;
B p a v a a ; C suspaustas sniegas;
D kelio p a g r i n d a s (em)

Trintis tiek paplits


reikinys,
kad
mums, iskyrus retus
atvejus, netenka auktis jos pagalb: ji pati ateina pas mus.

Trintis suteikia pastovum. Dailids ilygina grindis taip, kad stalai ir kds pasilieka ten, kur juos
pastato. Padti ant stalo dubenys, lkts, stiklins, nejuda
be ypating ms pastang, jei visa tai vyksta ne sibuojaniame laive.

sivaizduokime, kad trintis gali bti visikai paalinta.


Tada jokie knai, ar jie akmens uol dydio, ar mai kaip
smlio grdelis, niekuomet neissilaikys ant vienas kito: viskas slys ir rieds, kol atsidurs viename lygyje. Jei nebt
trinties, Zem bt rutulys be nelygum, lyg i skysio".

Prie to galima pridurti, kad nesant trinties vinys ir sraigtai islyst i sien, n vieno daikto nebt galima ilaikyti
rankose, jokio pastato nebt galima pastatyti, joks skurys
niekuomet nenustot, joks garsas nenutilt, o skambt begaliniu aidu, nes nesilpndamas atsimut nuo kambario
sien.
Akivaizdi pamok, kuri mus tikina, kad trintis milinikai svarbi, kas kart mums duoda lijundra. Jos uklupti
gatvje, pasirodome bejgiai ir vis laik rizikuojame griti.
tai pamokoma itrauka i laikraio (1927 m. gruodis):
Londonas, 21. Dl smarkios lijundros gatvi ir tramvaj judjimas Londone ymiai apsunkintas. Apie 1 400 moni atgabenta ligonines su lusiomis rankomis, kojomis
i r t . t.".
Susidrus netoli Haid-Parko trims automobiliams ir
dviem tramvaj vagonams, mainos, dl benzino sprogimo,
buvo visikai sunaikintos..."
Paryius, 21. Lijundra Paryiuje ir jo priemiesiuose
sukl daug nelaiming atsitikim.. ."
Taiau neymi trintis ant ledo gali bti technikos skmingai inaudota. Jau paprastos rogs yra atitinkamas pavyzdys. Dar geriau tai patvirtina vadinamieji ledo keliai,
rengiami miko mediagai iveti i kirtimo vietos prie geleinkelio arba plukdymo vietas. Tokiu keliu, turiniu slidius ledinius bgius, du arkliai traukia roges, prikrautas
70 ton rst (22 pav ).
eliuskino" katastrofos fizikin prieastis
I k tik pasakyt odi nereikia daryti skubios ivados, kad trintis led bet kuriomis slygomis neymi. Netgi,
kai temperatra yra arti nulio, trintis led danai bna gana ymi. Pastaraisiais metais, ryium su ms ledlaui darbu, buvo kruopiai tyrinjama poliarini jr ledo trintis
plienin laivo apkalim. Pasirod, kad ji netiktai didel,

nemaesn u geleies trint gele: naujo plieninio laivo


apkalimo trinties led koeficientas lygus 0,2.
Nordami suprasti, koki reikm turi tas skaiius laivams plaukiojant leduose, panagrinsime 23 pav.; jis vaizduoja laivo bort MN veikiani jg krypt, kai laivas suspaudiamas led. Ledo spaudimo jga P isiskaido dvi
jgas: R statmen bortui ir Z7 nukreipt borto lieiamosios kryptimi. Kampas tarp P ir R lygus borto palinkimo
kampui a vertikal. Ledo trinties bort jga Q yra lygi R,
padaugintai i trinties koeficiento, t. y. i 0,2; turime
Q = 0,2 R. Jei trinties jga maesn u F, tai pastaroji jga
nugramzdina spaudiant led po vandeniu; ledas slysta iilgai borto, nespdamas laivui pakenkti. O jeigu jga Q didesn u F, tai trintis neleidia ledo lyiai slysti, ir ledas
per ilgesn laik gali sugniuinti ir pralauti bort.
Kada gi Q< F? Lengva sitikinti, kad F = /?tga; taigi,
turi bti teisinga nelygyb: Q < Rtga; o kadangi Q = 0,2 R,
tai nelygyb Q <F duoda kit:
arba

0,2 /? ^ - tga,
tga > 0,2.

I lenteli randame kamp, kurio tangentas lygus 0,2; jis


lygus 11. Vadinas, Q<F tada, kai c t > 11. Tuo paiu nustatome, koks laivo bort palinkimas vertikal utikrina
nepavojing plaukiojim leduose: palinkimas turi bti nemaesnis kaip 11.
Dabar panagrinkime eliuskino" uvim. Tas laivas,
nebdamas ledlauis, skmingai prajo vis iaurs jr
keli, bet Beringo ssiauryje buvo led suspaustas.
Ledai nune eliuskin" tol iaur ir sutriukino
(1934 m. vasario mn.). Du mnesius truks didvyrikas eliuskiniei gyvenimas ant ledo lyties ir didvyri lakn
vykdytas j igelbjimas yra visiems inomi.
Stai paios katastrofos apraymas:
Tvirtas korpuso metalas pasidav ne i karto, praneinjo per radij ekspedicijos virininkas prof. O. J. Smid-

tas. Galima buvo matyti, kaip bort spaudia ledo lytis


ir kaip ties ja isipuia apkalimo laktai, linkdami oro pusn. Ledas ts lt, bet neatlaikom puolim. Isipt korpuso apkalimo geleiniai laktai sili vietose sutrkinjo.
Zvangdamos lakst knieds. Vienu akimirksniu kairysis
garlaivio bortas buvo atpltas nuo pirmagalio triumo lig
upakalinio denio g a l o . . . "
I to, kas buvo iame skyriuje pasakyta, skaitytojas turi
suprasti fizikin katastrofos prieast.
I ia seka ir praktikos ivados: statant laivus, skirtus
plaukioti leduose, reikia suteikti j bortams atitinkam palinkim, btent ne maesn u 11.
Pusiausvyroje isilaikanti lazda
Iskt rankas, ant smili padkite lygi lazd, kaip
parodyta 24 pav. Dabar stumkite pirtus, artindami juos
vien prie kito, kol jie susiglaus. Keistas dalykas! Pasirodo,
kad ioje galutinje padtyje lazda ne krinta, o ilaiko pusiausvyr. Keisdami pradin pirt padt, js atliekate
bandym daug kart, taiau rezultatas visuomet tas pats:
lazda isilaiko pusiausvyroje. Gluotn lazd pakeit braiomja liniuote, lazda su buoulu, bilijardo lazda, grindims luoti epeiu, js pastebite t pai savyb.
Kuo paaikinamas is netiktas finalas?
Vis pirma neabejotina tai kas: jei lazda ant suglaust
pirt ilieka pusiausvyroje, tai aiku, kad pirtai susijo
ties lazdos svorio centru (knas ilieka pusiausvyroje, jei
vertikali linija, ivesta per svorio centr, eina tarp atramos
rib).
Kai pirtai isksti, didesnis svoris tenka tam pirtui,
kuris ariau lazdos svorio centro. Drauge su slgiu auga ir
trintis; trintis pirt, esant ariau svorio centro, yra didesn. Todl ariau svorio centro ess pirtas neslysta po
lazda; visuomet juda tas pirtas, kuris yra toliau nuo ito

tako. Kai tik judantis pirtas atsiduria ariau svorio centro


u antrj, pirtai pasikeiia rolmis; toks pasikeitimas vyks
kelet kart, kol pirtai visikai susiglaus. Kadangi kas kart juda tiktai vienas pirtas, kaip tik tas, kurs yra toliau
nuo svorio centro, tai natralu, kad galutinje padtyje abu
pirtai susiduria ties lazdos svorio centru.
Prie baigdami nagrinti bandym, pakartokite j su
grindims luoti epeiu (25 pav., viruje) ir atkreipkite dmes tok klausim: jei perplausime epet toje vietoje, kur
jis remiasi pirtus, ir padsime abi dalis ant svarstykli

24 pav. B a n d y m a s su liniuote. Viruje bandymo pabaiga

25 pav. Tas pats b a n d y m a s su


g r i n d i m s luoti epeiu. K a s
persvers?

lki (25 pav., apaioje), tai kuri lkt nusvers su


lazda ar su epeiu?
Atrodyt, kad abi epeio dalys, jei sudar pusiausvyr
ant pirt, turi ilaikyti pusiausvyr ir ant svarstykli. Taiau tikrumoje lkt su epeiu persveria. Prieast nesunku atspti, turint galvoje tai, kad tuo atveju, kai epetys
buvo atsvertas ant pirt, abiej jo dali svorio jgos veik
nelygaus ilgio sverto peius; o svarstykli atveju tos jgos
veikia lygi pei sverto galus.

Leningrado domiojo mokslo paviljonui" buvau usaks


komplekt lazd su svorio centrais vairiose padtyse; lazdas buvo galima perskirti dvi, paprastai, nelygias dalis
kaip tik toje vietoje, kur buvo j svorio centras. Udj tas
dalis ant svarstykli, lankytojai nusteb sitikindavo, kad
trumpesnioji dalis sunkesn u ilgj.

T R E I A S I S

S K Y R I U S

JUDESYS APSKRITIMU
Kodl nevirsta besisukantis vilkelis?
I tkstani moni, kurie vaikystje aid vilkeliu,
vargu ar bent vienas sugebs teisingai atsakyti klausim. Kaip, i tikrj, paaikinti
tai, kad besisukantis vilkelis,
pastatytas statmenai arba net
kypai, nevirsta, kaip galima bt tiktis. Kokia jga palaiko j
tokioje, atrodyt, nepastovioje
padtyje? Argi svoris jo neveikia?
26 pav. Kodl vilkelis
nevirsta?
Cia susidaro labai domus
tarpusavis jg veikimas. Vilkelio teorija sudtinga, ir j nesigilinsime. Nurodysime tik
pagrindin prieast, dl kurios vilkelis nevirsta.
26 pav. pavaizduotas rodykli kryptimi besisukantis vilkelis. Atkreipkite dmes jo lanko dal A ir prieing jai
dal B. Dalis A juda t o l d a m a n u o m s , dalis B
m u s. Pasekite dabar, kaip juda tos dalys, kai vilkelio a

palenkiate save. Siuo stumteljimu priveriate dalj A judti virun, dal B apaion; abi dalys gauna postmi
stafmenai j savajam judesiui. Bet, vilkeliui greitai sukantis, disko dali apskritiminis greitis (linijinis greitis)
labai didelis, todl js suteikiamas neymus greitis, susisumuodamas su dideliu apskritiminiu greiiu, duoda
atstojamj greit, kuris labai artimas pirmykiam
apskritiminiam greiiui
ir vilkelio judesys beveik
nesikeiia. I to aiku, kodl vilkelis lyg prieinasi
mginimams j versti. J u o
didesn vilkelio mas, ir j u o
greiiau jis sukasi, juo atkakliau jis prieinasi vertimui.
27 pav. Besisukantis vilkelis imestas

or

ilaiko pirmykt
aies krypt

savo

Sio paaikinimo esm


betarpikai susijusi su inercijos dsniu. Kiekviena vilkelio dalel juda apskritimu ploktumoje, statmenoje sukimosi aiai. Pagal inercijos dsn
dalel kiekvien akimirksn stengiasi nutrkti nuo apskritimo jo lieiamosios kryptimi. Bet kiekviena lieiamoji yra
toje paioje ploktumoje, kurioje yra ir pats apskritimas;
todl kiekviena dalel stengiasi judti taip, kad vis laik
pasilikt sukimosi aiai statmenoje ploktumoje. I to ieina, kad vilkelyje visos sukimosi aiai statmenos ploktumos
stengiasi ilaikyti savo padt erdvje, o todl ir bendras
joms statmuo, t. y. pati sukimosi ais, irgi stengiasi ilaikyti savo krypt.
Nenagrinsime vis vilkelio judesi, kurie atsiranda, kai
j veikia paalin jga. Reikt perdaug smulki aikinim,
kurie, manau, atrodyt nuobods. Norjau tiktai paaikinti

prieast, kodl kiekvienas besisukantis knas stengiasi ilaikyti nekintam sukimosi aies krypt.
Sia savybe plaiai pasinaudoja i dien technika. vairs giroskopiniai (vilkelio savumu pagrsti) prietaisai
kompasai, stabilizatoriai ir kt. rengiami iuolaikiniuose
laivuose ir lktuvuose. Taip naudingai yra taikomas, atrodyt, paprastas aisliukas.

onglieravimo menas
Sis tas apie onglierius: daugelis j vairios programos
nuostabi numeri irgi pagrsti besisukani kn savybe
ilaikyti sukimosi aies krypt. Leisiu sau pateikti itrauk
i domios prof. Dono Perri knygos Besisukantis vilkelis".
Kart rodiau kai kuriuos savo bandymus publikai. A, kiek
stengdamas, bandiau sudominti
savo klausytojus ir pasakojau apie
tai, kad ploki ied reikia sukti,
jei norima j mesti auktyn taip,
28 pav. K a i p lekia
mesta vir besisukad i anksto bt galima nurokanti moneta
dyti, kur jis nukris; lygiai taip pat
elgiamasi, kai norima kam nors numesti skrybl taip, kad
jis galt sugauti j lazda. Visuomet galima pasitikti tuo
pasiprieinimu, kui rodo besisukantis knas, kai keiiama
jo aies kryptis. Toliau aikinau savo- klausytojams, kad
gluotnai n u l i f a v u s patrankos vamzdio vid, niekuomet negalima tiktis taikymo tikslumu; dl to dabar daro
graituotus vamzdius, t. y. vidinje patrank vamzdi
pusje ipiauna spiralines raias, kurias sispraudia sviedinio arba ovinio ikios, ir is turi gauti sukamj judes,
kai parako sprogimo jga priveria j judti patrankos ka-

nalu. Dl to sviedinys ilekia i patrankos grietai nustatytu sukamuoju judesiu.


Tai buvo viskas, k galjau padaryti tos paskaitos metu, nes nesugebu mtyti skrybli arba skridini. Bet po to,
kai pabaigiau savo paskait, estradon ijo du onglieriai, ir a negaljau pageidauti geresns mint dsni
iliustracijos u t, kuri pateik kiekvienas i dviej artist
parodytas numeris. Jie mt vienas kitam besisukanias
skrybles, lankus, lktes, skius. .. Vienas onglieri mt
or vis eil peili, gaud juos ir
vl mt su dideliu tikslumu

29 pav. Moneta, mesta auktyn nesisukanti, krinta atsitiktinje padtyje

30 pav. Imest j or skrybl lengviau sugauti, jei buvo suteiktas j a i sukimasis


apie a

vir; mano auditorija, k tik iklausiusi i reikini paaikinim, digavo i pasitenkinimo; jie pastebjo sukimsi, kur onglierius suteik kiekvienam peiliui, paleisdamas j i rank taip, kad galjo tikrai inoti, kokioje padtyje peilis vl sugr pas j. Tada buvau nustebintas tuo,
kad beveik visi be iimties t vakar onglieri parodyti numeriai sudar aukiau idstyto principo iliustracij".

Naujas Kolumbo udavinio sprendimas


Savo garsj udavin, kaip pastatyti kiauin, Kolumbas
isprend perdaug paprastai: sugniuino jo kiaut 1 .
Toks sprendimas, i esms, neteisingas: sudaus kiauinio kiaut, Kolumbas pakeit jo f o r m ir, vadinasi, pastat ne kiauin, o kit kn; juk vis udavinio esm
sudaro kiauinio forma: pakeisdami form, kiauin
pakeiiame kitu knu. Kolumbas isprend udavin
ne tam knui, kuriam reikjo.
O tuo tarpu didiojo j31 pav. K o l u m b o u d a v i n i o
rininko udavin galime isprendimas: kiauinis sukasprsti n kiek nepakeisdasi, stovdamas ant galo
mi kiauinio formos, pasinaudoj vilkelio savybe; pakanka tiktai kiauin sukti apie
ilgj a ir jis nevirsdamas stovs tam tikr laik ant
bukojo arba net ir smailojo galo. Kaip tai padaryti rodo
paveiksliukas: kiauiniui pirtais duodamas sukamasis judesys. Atitrauk rankas, pamatysite, kad kiauinis dar kur
laik sukasi stovdamas: udavinys isprstas.
Bandymui btinai reikia imti virt kiauin. Sis apribojimas neprietarauja Kolumbo udavinio slygoms: pasils
j, Kolumbas pam kiauin ia pat nuo stalo, o ant stalo,
reikia manyti, buvo padti ne ali kiauiniai. Jums vargu
ar pavyks priversti staiom suktis nevirt kiauin, nes
1

Taiau

tenka

pastebti, kad populiari

legenda

apie K o l u m b o

kiauin neturi istorinio pagrindo. G a n d a i priskyr g a r s i a j a m jrininkui tai, k buvo padars ymiai anksiau kitas asmuo ir visikai kita
proga, btent, ital architektas Bruneleski
jos

katedros didiulio

bokto statytojas

(13771446), Florenci-

( M a n o boktas

stovs taip

pat tvirtai, kaip laikysis ant s m a i g a l i o pastatytas k i a u i n i s ! " ) .

vidin skysta mas iuo atveju sudaro stabd. Tai, tarp kitko, sudaro paprast daugeliui eimininki inom bd
atskirti nevirtus kiauinius nuo kietai ivirt.

Panaikintas svoris
Vanduo neisipila i besisukanio indo, neisipila
net tuomet, kai indas atkreiptas dugnu vir, nes tai
trukdo sukimasis", ra prie du tkstanius met Aristotelis. 32 pav. pavaizduotas is efektingas bandymas,
kuris, be abejo, daugeliui inomas: pakankamai greitai
sukdami kibiriuk su vandeniu, kaip parodyta paveiksllyje,
pasiekiate tai, kad vanduo neisipila ir toje kelio dalyje,
kur kibiriukas apverstas dugnu vir.
Paprastai aikina reikin icentrine jga"; taip vadina t sivaizduojamj jg, tartum veikiani kn ir
slygojani jo pastangas atitolti nuo sukimosi centro.
Tokios jgos nra: nurodytosios pastangos yra ne kas kita,
kaip i n e r c i j o s pasireikimas, o bet kuris judesys
i inercijos vyksta jgai nedalyvaujant. Moksle icentrine
jga vadinama truput kas kita, btent ta reali jga,
kuria besisukantis knas tempia j palaikant sil arba
spaudia savo kreivj tak. Si jga veikia ne judant kn,
o klit, kuri jam trukdo judti tiesia kryptimi: sil, bgius
ilenktame kelio ruoe ir pan.
Grdami prie kibiriuko sukimosi, pamginkime isiaikinti to reikinio prieast, visikai nesinaudodami dviprasmika icentrins jgos" svoka. Panagrinkime klausim:
kur nukryps vandens iurkl, jei kibiriuko sienelje padarytume skyl? Jei nebt svorio jgos, vandens iurkl i
inercijos
nukrypt apskritimo AB lieiamja AK
(33 pav.). O svoris veria iurkl krypti emyn ir brti
kreiv (parabol AP). Jei linijinis greitis pakankamai didelis, ta kreiv bus apskritimo AB iorje. iurkl parodo

mums t keli, kuriuo, sukantis kibiriukui, judt vanduo, jei


netrukdyt j palaikantis kibiriukas. Dabar suprantame, kad
vanduo visikai nesiveria judti statmenai emyn, o todl
ir neisipila i kibiriuko. Jis galt isipilti i jo tik tuo atveju, jei kibiriuko anga bt nukreipta jo sukimosi kryptimi.
Dabar apskaiiuokite, kokiu greiiu iame bandyme reikia sukti kibiriuk, kad vanduo
i jo neisipilt apaion. Sis
greitis turi bti toks, kad besisukanio kibiriuko centrinis

32 pav. V a n d u o
i apversto kibiriuko neisipila,
jei
pakankamai
greitai
suksime
j virvute

33 pav. Kodl neisipila vand u o i besisukanio


kibiriuko?

pagreitis bt nemaesnis u svorio jgos pagreit: tada


kelias, kuriuo stengiasi judti vanduo, bus kibiriuko briamo apskritimo iorje ir vanduo niekur nuo kibiriuko neatsiliks. [centriniam pagreiiui W apskaiiuoti yra i formul:

kur v linijinis greitis, R apskritojo tako spindulys.


Kadangi svorio pagreitis ems paviriuje g = 9,8 mjsek 2,
tai turime nelygyb:

Lengva apskaiiuoti, kad, norint gauti tok linijin greit,


reikia ranka daryti apie pusantro apsisukimo per sekund.
Toks sukimo greitis visikai manomas, ir bandymas pavyksta be vargo.
Skysi savybe spaustis prie sieneli to indo, kuriame
jie sukasi apie gulsij a, pasinaudojame technikoje vadinamajam i c e n t r i n i a m l i e j i m u i .
Cia esmin
reikm turi tai, kad nevienalytis skystis susiskirsto sluoksniais pagal specifin svor: sunkesns sudtins dalys isidsto toliau nuo sukimosi aies, lengvesniosios uima
viet ariau aies. Dl to visos dujos, esanios itirpintame
metale, kurios sudaro lydinyje vadinamsias tutumas", isiskiria i metalo vidin liejamo daikto kiaurum. Tokiu
bdu pagaminti dirbiniai yra tanks ir be tutum. Icentrinis liejimas yra pigesnis u paprast liejim slegiant ir
nereikalauja sudting rengim.
Js Galiljaus rolje
Stipri poji mgjams daugelyje miest rengiama labai savotika pramoga vadinamos velnio spuokls".
Buvo tokios spuokls ir Leningrade. Man nra tek jomis
pasisupti, todl pateiksiu ia j apraym i Fedo mokslini
aidim rinkinio:
Supuokls pakabintos ant tvirto gulsio skersinio, nutiesto tam tikrame auktyje virum grind per kambar. Kai
visi susda, specialiai prie j pastatytas patarnautojas udaro einamsias duris, atima lent, kuria lipama ir pranes,
kad jis tuojau suteiks irovams galimum atlikti nedidel
oro kelion, pradeda i lengvo supti spuokles. Po to jis sdasi spuokli upakalyje, kaip vejas karietos upakalyje, arba visai.ieina i sals.

Tuo tarpu spuokls vis labiau ir labiau sisibuoja; jos


regimai pakyla iki skersinio aukio, paskui virum jo vis
aukiau ir aukiau ir pagaliau daro piln apskritim. Judesys greitja vis smarkiau, ir besisup, nors jau ir spti,
pergyvena neabejotin supimo ir greito judesio pojt; jiems
atrodo, jog jie lekia erdvje emyn galva, ir instinktyviai
griebiasi u sdyni atlo,
kad nenukrist.
Bet tai sibavimas pradeda mati; spuokls jau
nebepakyla iki skersinio, o
dar po keleto sekundi visikai sustoja.
O tikrumoje spuokls,
kol truko bandymas, v i s
laik
k a b j o nejud d a m o s , o pats kambarys, labai nesudtingo me34 pav. Velnio supuokli"
chanizmo varomas, sukosi
rengimo schema
pro irovus apie gulsi
a. Visokie baldai pritvirtinti prie sals grind arba sien; lempa pritvirtinta prie
stalo taip, jog atrodo, kad ji lengvai gali virsti, j sudaro
elektros kaitinamoji lemput, paslpta po dideliu gaubtuvu. P a t a r n a u t o j a s , kuris lyg ir sibavo spuokles,
i lengvo stumteldamas jas, faktikai derino savo judesius su lengvais sals sibavimais ir tiktai djosi sibuojs. Visos aplinkybs padeda pilnam apgauls pasisekimui".
Iliuzijos paslaptis, kaip matote, juokingai paprasta. Ir
vis dlto, jei dabar, jau visa tai inodami, atsidurtumte
velnio spuoklse", js neivengiamai pasiduotumte apgaulei. Tokia stipri iliuzijos jga!

Atsimenate Pukino eilrat Judjimas"?


Nr judesio barzdots
Antrasis
Mat,

m vaikioti

atsikirst stipriau

galvoius svarst.
ties juo.

nebuvo kuo,

Visi m a n t r atsak jo garbst.


Bet, ponai, vykis is nuostabus
M a n primena

i pavyzd dar vien:

J u k Saul vaikioja vir m s kas dien.


Bet Galiljus priegina teisus!

Spuokli keleivi tarpe, kurie neino j paslapties, btumte tam tikros ries ,Galiljus tiktai atvirkiai: Galiljus rodinjo, kad Saul ir vaigds nejuda, o, prieingai tam, k matome, sukams mes patys.) o js rodinsite,
kad mes nejudame, o visas kambarys sukasi aplink mus.
Gali bt, kad jums tekt ia patirti ir lidn Galiljaus likim: jus irt, kaip mog, ginijant akivaizdius dalykus. . .
Mano ginas su jumis
rodyti, kad js teiss, bus ne taip lengva, kaip, gal bt,
manote. sivaizduokite, kad tikrai atsidrte velnio spuoklse" ir norite tikinti savo kaimynus klystant. Silau jums pradti t gin su manim. Atsissime su jumis
velnio spuokles", sulauksime momento, kai jos sisibavusios prads tariamai daryti pilnus apskritimus ir pradkime disput apie tai, kas sukasi: spuokls ar visas
kambarys? Tik praau atsiminti, kad gino metu neturime
ilipti i spuokli; visa, kas reikalinga, pasiimsime su
savim i anksto.
J s . Kaip galima abejoti tuo, kad nejudame, o sukasi
kambarys! Jei ms spuokles tikrai kas apverst auktyn kojom, nekabtume emyn galva, o ikristume i j.
1

G r a i k filosofas Zenonas Elejietis

(V . prie ms er), mo-

ks, kad viskas pasaulyje yra n e j u d a m a ir kad tik dl j u t i m apgauls m u m s atrodo, j o g kuris nors knas juda.
2

Diogenas.

Bet mes, kaip matote, nekrintame. Vadinas, sukasi ne spuokls, o kambarys.


A . Taiau, atsiminkite, kad vanduo i greitai sukamo
kibiriuko neisipila, nors is ir apsiveria dugnu vir
(54 psl.). Dviratininkas velnio kilpoje" (r. toliau 66 psl.)
irgi nekrinta, nors ir vaiuoja emyn galva.
J s . Jei taip, tai apskaiiuokime centrin pagreit ir
sitikinsime, ar jis pakankamas tam, kad neikristume i
spuokli. inodami ms atstum nuo sukimosi aies ir
apsisukim skaii per sekund, lengvai nustatysime pagal formul...
A . Nesivarginkite skaiiuodami. Velnio spuokli"
rengjai, inodami apie ms gin, spjo mane, kad apsisukim skaiius bus visikai pakankamas, kad reikin
bt galima manaip iaikinti. Taigi, skaiiavimai neisprs
ms gino.
J s . Taiau nenustojau vilties jus tikinti. Matote,
vanduo i ios stiklins neisipila ant g r i n d . . . Tiesa, js
ir ia pasiremsit bandymu su besisukaniu kibiriuku. Na,
gerai: laikau rankoje svambal, jis vis laik nukreiptas
ms kojas, t. y. apaion. Jei mes suktums, o kambarys
nejudt, svambalas vis laik bt nukreiptas grindis,
t. y. nukrypt ia galv link, ia on.
A . Klystate: jei sukams pakankamu greiiu, tai
svambalas vis laik yra kreipiamas nuo aies sukimosi
spindulio kryptimi, t. y. ms kojas, kaip mes ir pastebime.
Ms gino finalas
Dabar leiskite jums patarti, kaip laimti it gin.
Reikia pasiimti su savim velnio spuokles" spyruoklines svarstykles, padti ant j lkts svarst, pavyzdiui,
1 kg ir stebti j rodykl: ji vis laik rodys t pat svarstyje paymt svor, btent vien kilogram. Tai ir yra
spuokli nejudamumo rodymas.

Ir tikrai: jeigu drauge su spyruoklinmis svarstyklmis


suktumms apie a, tai svarst, be svorio jgos, veikt
dar ir icentrinis efektas, kuris emutiniuose kelio takuose
svarsio svor d i d i n t , o virutiniuose j m a i nt ; turtume pastebti, kad svarstis ia darosi sunkesnis,
ia beveik nieko nesveria. O jei to nepastebime, vadinasi,
sukasi kambarys, o ne mes.

Uburtame" rutulyje
Viename parke rengtos labai domios ir pamokomos
spuokls rutulinio besisukanio kambario formos. Zmo-

35 pav. K j u n t a m o g u s ant besisukanios


platformos krato

ns jo viduje igyvena tokius nepaprastus pojius, kokius


laikome esant galimus nebent tiktai sapne arba stebuklingoje pasakoje.
Pirmiausia atsiminkime, k junta mogus, stovs ant
greitai besisukanios apskritos platformos.
Sukamasis judesys stengiasi imesti mog laukan;
juo toliau nuo centro stovite, juo smarkiau jus lenks ir
trauks laukan. Jei umerksite akis, jums atrodys, kad
stovite ne ant gulsi grind, o ant nuoulniosios ploktumos, ant kurios sunkiai galite ilaikyti pusiausvyr. Tai
pasidarys aiku, panagrinjus, kokios jgos ia veikia
ms kn (35 pav.). Sukimosi veikimas stumia ms kn laukan, svoris traukia emyn; abu judesiai, sudti remiantis lygiagretainio taisykle, duoda atstojamj veiki-

in, kuris y r a p a s v i r s a p a i o n . Juo greiiau sukasi platforma, juo didesnis atstojamasis judesys ir juo jis
maiau nuoulnus.
sivaizduokite dabar, kad platformos kratas yra lenktas vir ir js stovite ant tos atlenktos, nuoulnios dalies (36 pav.). Jei platforma nejuda, js tokioje padtyje
neisilaikysite, o nuslysite arba net pargrisite. Kitas reikalas, jei platforma sukasi: tuomet ta nuoulnioji ploktuma pasidarys jums, esant tam tikram greiiui, lyg
gulsia, nes jus veikiani abiej judesi atstojamasis irgi
yra nuoulnus, staiu kampu palinks atlenkt platformos
dal i.

36 pav. mogus tvirtai stovi ant pasvirusio


besisukanios platformos krato

Jei besisukaniai platformai suteiksime tok kreivum,


kad, esant tam tikram greiiui, jos pavirius k i e k v i e n a m e t a k e bus statmenas atstojamajai, tai mogus
ant jos visuose takuose jausis kaip gulsioje ploktumoje.
Matematiniais skaiiavimais nustatyta, kad toks kreivas
pavirius yra ypatingo geometrinio kno p a r a b o l o i d o pavirius. J galime gauti greitai sukdami apie staij a stiklin, kuri ligi puss pripilta vandens: tada
1

Ta proga pastebkime, kad tai paaikina, kodl geleinkelio pa-

sisukimuose

iorinis

bgis dedamas

aukiau

vidin,

o taip

pat,

kodl takas dvirai ir motocikl lenktynms daromas palinks vid,


ir kodl lenktynininkai-profesionalai
rusiu apskritu taku.

stengia vaiuoti

smarkiai

pasvi-

vanduo prie krat pakils, o centre nusileis, ir jo pavirius


gaus paraboloido form.
Jei vietoj vandens stiklin pilsime itirpyto vako ir
suksime j tol, kol vakas atau, tai sukietjs jo pavirius
duos mums tiksli paraboloido form.
Esant
tam
tikram
sukimosi
greiiui, toks pavirius

37 pav. Jei bokal suksime


p a k a n k a m a i greitai, tai rutuliukas nenusiris dugn

38 pav. Uburtasis rutulys" (piuvis)

sunkiems knams sudaro lyg gulsi ploktum: bet kuriame jo take padtas rutuliukas nenurieda emyn, o isilaiko
tame lygyje (37 pav.).
Dabar bus lengva suprasti uburtojo rutulio" konstrukcij. Jo dugn (38 pav.) sudaro didel besisukanti platforma, kuri yra paraboloido formos. Nors, veikiant po platforma
paslptam mechanizmui, judjimas vyksta labai sklandiai,
vis dlto platformoje esantiems monms suktsi galva, jei
aplinkiniai daiktai nejudt drauge su jais; kad irovai negalt pastebti judjim, besisukanti platforma taisoma
viduje didelio neskaidriomis sienelmis rutulio, kuris sukasi
tokiu pat greiiu, kaip ir pati platforma.
Taip rengta i karusel, kuri vadinama uburtja"
arba stebuklingja" sfera. K gi juntate, bdami ant plat-

formos sferos viduje? Kai ji sukasi, grindys po js kojomis


atrodo gulsios, vis tiek kuriame kreivosios platformos take bebtumt, prie aies, kur grindys tikrai gulsios, ar
prie krato, kur jos palinkusios 45. Akys aikiai matyt
linkim, o raumen jutimai liudyt, kad po js kojomis
lygi vieta. Abiej jutim parodymai prietaraut vienas ki-

tam paiu rykiuoju bdu. Jei pereisite nuo vieno platformos


krato kit, tai jums pasirodys, kad visas milinikas rutulys js kno svorio paveiktas muilo burbulo lengvumu
pakrypo kit on: juk bet kuriame take jauiats kaip
gulsioje ploktumoje. O kit moni, kurie stovi platformoje
pasvir, padtis atrodys jums nepaprastai nuostabi: jums
tikrai pasirodys, kad mons "kaip muss vaikioja sienomis (39 pav.).
Ant uburtojo rutulio grind ipiltas vanduo isiliet
lygiu sluoksniu jo kreivu paviriumi. monms atrodyt,
kad vanduo stovi prie juos pasvirusia siena.
prastinis svorio dsni supratimas lyg ir negalioja tame i tikrj uburtame rutulyje, ir mes persikeliame pasakik stebukl pasaul...

Panaias jutimus patiria pasisukimuose dideliu greiiu


lekis laknas. Sakysim, jei lekia jis 200 km per valand
greiiu 500 m spindulio kreive, tai em turi jam atrodyti1
pakilusi ir pasvirusi 16.
Tokia besisukanti laboratorija buvo rengta moksliniams
tyrinjimams. Tai (40 pav.) cilindrinis 3 m skersmens kambarys, besisukantis lig 50 apsisukim per sekund greiiu.

40 pav. Besisukanti laboratorija tikroji padtis

41 pav. Tariamoji tos paios besisukanios laboratorijos


padtis

Kambario grindys plokios, tad sukimosi metu prie sienos


stoviniam stebtojui atrodo, lyg kambarys bt atvirts
atgal, o jis pats pusiau atsiguls ant pasvirusios sienos
<41 pav.).
Skystas teleskopas
Geriausia atspindinio teleskopo veidrodio forma parabolin, t. y. kaip tik ta forma, kuri savaime gauna skysio pavirius besisukaniame inde. Teleskop konstruktoriai
deda daug kruoptaus darbo, nordami padaryti tokios for1

Zr. d o m i j mechanik", V sk.

inos veidrod. Teleskopo veidrodio lifavimas trunka itisus


metus. inomas fizikas, prof. Vudas, iveng io sunkumo,
taiss s k y s t v e i d r o d : plaiame inde sukdamas
gyvsidabr, gavo ideal parabolin paviri, kur galima

42 p a v . S k y s t a s teleskopo veidrodis
3 domioji fizika II kn.

pavartoti kaip veidrod, nes gyvsidabris gerai atspindi viesos spindulius. 42 pav.- vaizduoja tokiu bdu pagamint
teleskop. Matyti pavara, sukanti ind su gyvsidabriu, ir
Vudo veido atspindys. Taiau io teleskopo trkumas yra
tas, kad maiausias stumteljimas rauklja skysto veidrodio paviri ir ikraipo atspind, be to, gulsias veidrodis
leidia betarpikai stebti tiktai tuos viesulius, kurie yra
zenite.
Velnio kilpa"
Gal bt, jums yra inomas svaiginamas dviratinink
triukas, kartais atliekamas cirkuose: dviratininkas vaiuoja kilpa i apaios virun ir padaro piln apskritim, nepaisant to, kad virutine apskritimo dalimi jam tenka v a i u o t i e m y n g a l v a . Arenoje rengiamas medinis
kilpos pavidalo takelis su viena arba keliomis apvijomis,
kaip pavaizduota ms 43 pav. Artistas dviraiu leidiasi
nuoulnija kilpos dalimi, po to savo plieniniu irgu greitai ulekia vir apskritimine kilpos dalimi, padaro piln
apsisukim, vaiuodamas emyn galva, ir laimingai nusileidia emn.
Sis nutrktgalvikas dviratininko triukas irovams
atrodo kaip akrobatikos meno edevras. Apstulb irovai
nusteb klausia save: kokia paslaptinga jga ilaiko drsuol emyn galva? Nepasitikimai nusiteikusieji link tarti ia esant gudri apgaul, o tuo tarpu tame triuke nra
nieko antgamtiko. Jis puikiausiai paaikinamas mechanikos dsniais. Tuo takeliu paleistas bilijardo rutulys nemaiau skmingai padaryt t pati triuk. Mokykl fizikos kabinetuose bna miniatrins velnio kilpos", kuriose t
keli apibga maas rutuliukas. Didelio masto tokia mirties
kilpa su rutuliu buvo demonstruojama Leningrado C K P P
domiojo mokslo paviljone".
Velnio kilpos" tvirtumui ibandyti imamas sunkus rutulys, kurio svoris lygus artisto svoriui drauge su dviraiu.

vis rutulys paleidiamas kilpos takeliu, ir jei jis laimingai


apibga j, tai artistas rytasi padaryti kilp pats.
Skaitytojas, inoma, numano, kad keisto reikinio prieastis yra ta pati, kuri paaikina visiems inom bandym

43 pav. Velnio kilpa". Apaioje kairje


schema skaiiavimams

su besisukaniu kibiriuku (54 psl.). Taiau triukas pavyksta ne visada: reikia tiksliai apskaiiuoti aukt, nuo kurio
dviratininkas turi pradti savo kelion: prieingai, triukas
baigsis katastrofa.
Matematika cirke
A inau, kad saus" formuli eils atbaido kai kuriuos fizikos mgjus. Taiau, atsisakydami painti matematin reikini pus, tokie matematikos prieai atima sau
malonum i anksto numatyti reikinio eig ir nustatyti
jo slygas. Pavyzdiui, iuo atveju, dvi-trys formuls pads
mums tiksliai nustatyti, kokiomis slygomis manoma atlikti tok nuostab triuk, kaip vaiavimas velnio
kilpa".
Pamginsime paskaiiuoti.

Paymkime raidmis tuos dydius, su kuriais teks turti reikalo skaiiuojant:


raide h paymkime a u k t , i kurio dviratininkas
pradeda vaiuoti;
raide x paymkime t aukio h dal, kuri yra pakilusi
virum aukiausio kilpos" tako; i 43 pav. matome, kad
x = h AB;
raide r paymkime kilpos apskritimo spindul;
raide m bendr artisto ir dviraio m a s ; j svor
tada bus galima ireikti mg, kur:
raide g paymtas e m s s v o r i o j g o s pag r e i t i s ; jis, kaip inome, lygus 9,8 m/sek?;
raide v paymkime dviraio g r e i t tuo momentu,
kai jis pasiekia pat virutin apskritimo tak.
Visus iuos dydius galime suriti dviem lygtimis. Pirmiausia, i mechanikos inome, kad greitis, kur dviratis
gauna tuo momentu, kai, rieddamas nuoulniu taku, atsiduria take C tako B lygyje (i padtis pavaizduota
43 pav. apaioje), yra lygus greiiui, kur jis turi virutinje kilpos dalyje, take B. Pirmasis greitis ireikiamas
formule 1 : v^/2gx, arba v 2 = 2gx. Taigi, ir dviratininko greitis v take B yra V 1gx, t. y. v 2 = 2 gx.
Toliau, kad dviratininkas, pasieks aukiausi apskritiminio kelio tak, nenukrist emyn, reikia (r. 55 psl.),
jog tuo metu gaunamas centrinis pagreitis bt didesnis
u svorio pagreit, t. y. reikia, kad
c8

> g, arba v 2 > gr.


Bet jau inome, kad v 2 = 2gx; taigi,

2gx > gr,


1

Cia

neatsivelgiame

arba x> \ -

besisukani dviraio ratlanki energij;

ios aplinkybs taka skaiiavimo rezultatui neymi


A r j s mokate fizik?", 4 7 ) .

(r. m a n o knyg

Tokiu bdu suinojome, jog norint skmingai vykdyti


nutrktgalvik triuk, reikia taisyti velnio kilp" taip,
kad nuoulnios kelio dalies virn bt ikilusi virum
aukiausio kilpos tako daugiau kaip l/ 2 jos spindulio,
arba daugiau kaip 1 / 4 jos skersmens. Nuolydio statumas,
kaip matote, neturi reikms, reikia tik, kad takas, i
kurio dviratininkas pradeda leistis, bt aukiau kilpos
virns daugiau kaip 1 / 4 jos skersmens. S apskaiiavim
darant, nepaisoma trinties jgos veikimo dviratyje: laikoma,
kad greiiai take C ir take B vienodi. Todl negalima
labai pailginti keli ir padaryti labai mao nuolydio nusileidim. Kai nusileidimo nuolydis labai maas,
dviraio greitis, pasiekus tak B, dl trinties, bus maesnis, kaip take C. Jei, pavyzdiui, kilpos skersmuo yra 16 m,
tai artistas turi pradti leistis ne maiau, kaip i 20 metr
aukio. Nesilaikant ios slygos, joks menas nepads
jam apvaiuoti velnio kilp": nepasieks jos virtins dalies, jis neivengiamai nukris.
Reikia pastebti, kad, darydamas triuk, dviratininkas
vaiuoja be grandins, palikdamas dvirat svorio veikimui;
nei pagreitinti, nei sultinti savo judjimo jis negali, net ir
neprivalo. Visas jo menas isilaikyti medinio tako viduryje; padars maiausi nukrypim, artistas rizikuoja nuvaiuoti nuo tako ir bti nubloktas al. Judjimo greitis
apskritimu labai didelis: esant skersmeniui 16 m, dviratininkas padaro apsisukim per 3 sekundes. Tai atitinka 60 km
per valand greit. Valdyti dvirat vaiuojant tokiu greiiu,
inoma, sunku; bet to ir nereikia; drsiai galima pasitikti
mechanikos dsniais. Pats savaime dviratininko triukas,
skaitome profesionalo sudarytoje broiroje, esant teisingiems apskaiiavimams ir tvirtai aparato konstrukcijai, nepavojingas. Triuko pavojingum sudaro pats artistas. Jei
artisto ranka sudrebs, jei bus susijaudins, nustos savitvardos, staiga jam pasidarys bloga, tai galima laukti
visko".

Tuo paiu dsniu pagrsta visiems inoma mirties kilp a " ir kitos auktojo pilotao figros. Mirties kilpoje"
svarbiausi vaidmen vaidina teisingas piloto sibgjimas" kreivja ir sumanus variklio valdymas.
Svorio trkumas
Kakoks juokdarys kart paskelb, kad jis ins bd
be apgauls neprisverti pirkjams. Paslaptis yra ta, kad
preks bt perkamos pusiaujo alyse, o parduodamos
ariau aigali. Jau seniai inoma, kad prie pusiaujo daiktai
sveria maiau, negu prie aigali; 1 kg, perkeltas nuo pusiaujo aigal, pasunks 5 g. Taiau, reikia vartoti ne paprastas svarstykles, o spyruoklines, kurios pagamintos (graduotos) pusiaujyje, kitaip jokios naudos nebus: preks
pasunks ir lygiai tiek pat pasunks svarsiai. Nupirkus ton aukso kur nors Peru, o pardavus j, sakysime, Islandijoje, tur bt, galima t tokiu bdu udirbti, aiku,
jei bt neapmokamas transportas.
Nemanau, kad tokia prekyba galt k praturtinti, bet
i esms juokdarys teisus: svorio jga tolstant nuo pusiaujo
tikrai didja. Tai vyksta todl, kad knai pusiaujyje, emei sukantis, bria vis didiausius apskritimus, o taip pat
ir todl, kad ems rutulys ties pusiauju iek tiek lyg ipstas.
Svarbiausia svorio trkumo dalis priklauso nuo ems
sukimosi; prie pusiaujo jis sumaina kno svor l/29o dalimi, palyginus su to paties kno svoriu aigalyje.
Svorio skirtumas, kuris susidaro pterkeliant knus i
vienos geografins platumos kit, lengviems knams neymus. Bet sunkiems daiktams jis gali bti gana ymaus
dydio. Js ir netarte, pavyzdiui, kad garveys, kuris
Maskvoje sveria 60 t, atvyks j Archangelsk pasunkja
60 kg, o Odes tiek pat palengvja. I picbergeno
salos kasmet ivea pietuose nuo jos esanius uostus

300 000 t angli. Jei is kiekis bt nugabentas kur nors


pusiaujo uost ir priimant krovinys bt persvertas i
picbergeno atsivetomis spyruoklinmis svarstyklmis,
tai ten bt rastas 1 200 t trkumas. Linijinis laivas, kuris
Archangelske svr 20 000 t, atplauks j pusiaujo vandenis
pasidaro 80 t lengvesnis; bet tai lieka nepastebima, nes
atitinkamai palengvja ir visi kiti knai, neiskiriant, inoma, ir vandens okeane 1 .
Jei 2ems rutulys suktsi apie savo a greiiau, negu
dabar, pavyzdiui, jei para trukt ne 24 valandas, o 4
valandas, tai kn svori skirtumas pusiaujyje ir aigaliuose bt pastebimas rykiau. Esant keturi valand parai, svarstis, kuris aigalyje sveria 1 kg, pusiaujyje svert
875 g. Kaip tik tokios madaug svorio slygos yra Saturne: arti tos planetos aigali visi knai yra V 6 sunkesni
kaip pusiaujyje.
Kadangi centrinis pagreitis auga proporcingai greiio
kvadratui, tai nesunku iskaiiuoti, kokiu greiiu sukantis
ems pusiaujyje jis turs pasidaryti 290 kart didesnis,
t. y. susilyginti su traukos jga. Tai atsitiks, esant greiiui
17 kart didesniam u dabartin (17 X 17 = beveik 290).
Tuomet svorio jga bus eikvojama tiktai tam, kad knai
bt laikomi apskritame kelyje, kad jie negalt judti u
jo rib. Tokioje padtyje knai nustos slg savo atramas.
Kitaip sakant, jei Zem suktsi 17 kart greiiau, daiktai
pusiaujyje v i s a i n e t u r t s v o r i o ! Saturne tai
vykt, jei sukimosi greitis bt 2l/2 karto didesnis u dabartin.
1

kaip

Todl laivas pusiaujo vandenyse yra


ir poliariniuose:

pasinrs tiek pat giliai,

nors laivas ir darosi lengvesnis, bet tiek pat

palengvja ir jo istumiamas vanduo.

K E T V I R T A S I S

S K Y R I U S

V I S U O T I N TRAUKA
Ar didel traukos jga?
Jei kiekvien minut nestebtume kn kritimo, jis but mums nuostabiausias reikinys. protis daro tai, kad
visus ems knus veikianti ems trauka atrodo mums
paprastas reikinys. Bet, kai mums sako, kad knai
taip pat traukia ir v i e n a s k i t , mes nelink tuo
tikti, nes kasdieniniame gyvenime nieko panaaus nepastebime.
Kodl i tikrj visuotins traukos dsnis nepasireikia
nuolatos aplink mus normaliose slygose? Kodl nepastebime, kad vienas kit traukt stalai, arbzai, mons? Todl, kad nedideliems knams traukos jga nepaprastai maa. Pateiksiu akivaizd pavyzd. Du mons, stov per du
metrus nuo vienas kito, traukia vienas antr, bet tos traukos
jga neymi: vidutinio svorio monms maiau kaip '/oo
miligramo. Tai reikia, kad du mons traukia vienas kit
tokia pat jga, kokia vienos 100 000-tins gramo dalies
svarstis slegia svarstykli lkt; tiktai nepaprastai jautrios mokslo laboratorij svarstykls parodo tok menk
krovinl! Tokia jga, aiku, nestengia pajudinti mus i

vietos, t trukdo ms pad trintis j grindis. Ijudinti


mus, pavyzdiui, ant medini grind (pad trinties j grindis jga lygi 30% kno svorio), reikia pavartoti ne maiau
kaip 20 kg jg. Net juokinga i jg lyginti su neymia
-vienos imtosios mg traukos jga. Miligramas tkstantoji gramo dalis; gramas tkstantoji kilogramo dalis;
vadinas, 0,01 mg sudaro pus v i e n o s m i l i j a r d i n s
dalies tos jgos, kurios reikia mus i vietos pajudinti.
Argi nuostabu, kad normaliomis slygomis nepastebime
joki ems kn tarpusavio traukos ymi?
Kitas reikalas jei nebt trinties; tada net silpnai traukai niekas netrukdyt suartinti knus. Taiau, esant
0,01 mg jgai, to moni suartjimo g r e i t i s turt
bti visikai neymus. Galima iskaiiuoti, kad nesant
trinties du mons, esantieji 2 m atstu vienas nuo antro,
pirmosios valandos bvyje priartt vienas prie kito 3 cm;
sekanios valandos bvyje jie priartt dar 9 cm; treios
valandos bvyje dar 15 cm. Judesys vis greitt, bet
abu mons susiglaust ne anksiau, kaip per penkias
valandas.
ems kn trauk galima pastebti tais atvejais, kaij
trinties jga negali sudaryti klities, t. y. pusiausvyros]
atvejais. Ant silo pakabint krovin veikia ems traukos
jga, ir todl silas kabo vertikalia kryptimi; bet jei alia
krovinidyra koks nors masyvus knas, kuris krovin traukia save, tai silas truput nukrypsta nuo vertikalios padties ir eina ems traukos jgos ir, palyginti labai silpnos,
kito kno traukos atstojamosios kryptimi. Toks svambalo
nukrypimas alia didelio kalno pirm kart t>uvo stebtas
1775 metais; svambalo kryptis buvo lyginama su vaigdto
dangaus poliaus kryptimi dviejose to paties kalno pusse.
Vliau tobulesni ems kn traukos bandymai specialios
konstrukcijos svarstyklmis leido tiksliai imatuoti traukos

jg-

Nedideli masi tarpusavio traukos jga neymi. Masms didjant, ji auga proporcingai j sandaugai. Bet ia
daugelis yra link pervertinti t jg. Vienas mokslininkas,
tiesa, ne fizikas, o zoologas, band mane tikinti, kad tarpusavio trauka, kuri danai pastebima tarp laiv jroje,
yra sukeliama visuotins traukos jgos! Nesunku skaiiavimais parodyti, kad trauka ia nekalta: du linijiniai laivai,

44 pav. Sauls trauka ikreipia 2ems E


tak. I inercijos 2ems rutulys stengiasi
nulkti lieiamosios ER kryptimi

po 25 000 t kiekvienas, 100 m atstume traukia vienas antr


viso 400 g jga. Aiku, tokios jgos nepakanka nors truput pajudinti laivus vandenyje. Tikrj paslaptingos laiv
traukos prieast vliau iaikinsime, skysi savybi skyriuje.
Maoms masms neymi traukos jga darosi labai juntama, turint reikalo su didiulmis dangaus kn masmis. Pavyzdiui, netgi Neptnas, nepaprastai tolima nuo
ms planeta, ltai skriejanti beveik paiame Sauls sistemos pakratyje, siunia mums savo sveikinim", traukdamas Zem 18 milijon ton jga! Nepaisant nesivaizduojamai didelio atstumo, skirianio mus nuo Sauls, em isilaiko savo orbitoje vien tik traukos jgos veikiama.
Jei Sauls traukos jga dl kurios nors prieasties inykt,
Zem nulkt savo orbitos lieiamosios kryptimi ir aminai
nugrimzt begalines pasaulio erdvs gelmes.

Plieninis lynas nuo 2ems ligi Sauls


sivaizduokite, kad galinga Sauls trauka dl kurios
nors prieasties i tikrj inyko ir emei skirtas lidnas
likimas visiems laikams nutolti j altas ir tamsias Visatos dykumas. Bandykite sivaizduoti, ia btinai reikalinga fantazija, kad ininieriai nutar, taip sakant,
pakeisti nematomas traukos grandines materialiais ryiais,
t. y. tiesiog sugalvojo sujungti Zem su Saule stipriais
plieniniais lynais, kurie turi ilaikyti ems rutul apskritiminiame kelyje, kuriuo jis bga aplink Saul. Kas gali
bti tvirtesnis u plien, galint ilaikyti 100 kg tamp
kiekvienam kvadratiniam milimetrui? sivaizduokite galing plienin kolon, kurios skersmuo lygus 5 km. Jos pivio
plotas, apvaliai imant, lygus 20 000 000 kv. m; taigi tokia
kolona nutrksta tiktai nuo 2 000 000 000 000 ton jgos.
Dabar sivaizduokime, kad ta kolona tsiasi nuo ems
lig paios Sauls, jungdama abu viesulius. Ar inote,
kiek toki galing kolon reikt emei ilaikyti jos orbitoje? Du milijonai! Kad aikiau sivaizduotumte t plienini kolon mik, tankiai dengiant visus emynus ir
vandenynus, pridursiu, kad, tolygiai paskirsius jas po vis
j Saul atgrt ems rutulio pus, protarpiai tarp gretim kolon bt nedaug platesni u paias kolonas. sivaizduokite jg, reikaling iam milinikam plienini kolon
mikui nutraukti, ir tursite supratim apie nematomos
tarpusavio ems ir Sauls traukos jgos galingum.
Ir visa i milinika jga pasireikia tik tuo, kad, ikreipdama ems judjimo tak, kiekvien sekund veria
Zem krypti nuo lieiamosios 3 mm; dl to ms planetos
takas ir darosi udaras, elipsinis. Ar nekeista: tam, kad
pritraukt Zem kiekvien sekund 3 mm, t. y. per ios
eiluts aukt, reikalinga tokia milinika jga! Tai tik
parodo, kokia didel ems rutulio m a s , jei net tokia
milinika jga gali sukelti tik labai neym jos pasislinkim.

Ar galima pasislpti nuo traukos jgos?


K tik fantazavome, kas bt, jei savitarpio trauka tarp
Sauls ir ems inykt: Zem, atsipalaidavusi nuo nematom traukos grandini, nulkt begalin Visatos erdv.
Dabar pafantazuokime kita tema: kas atsitikt su visais
ems daiktais, jei nebt svorio? Niekas j nerit prie
ms planetos, ir nuo maiausio postmio jie nulkt tolyn j tarpplanetin erdv. Netekt laukti

ir postmio: be-

sisukdama ms planeta imtyt erdv visa, kas netvirtai surita su jos paviriumi.
Raytojas Uelsas pasinaudojo tokia idja, apraydamas
romane fantastin kelion Mnul. Tame krinyje (Pirmieji mons Mnulyje")

smojingas romanistas

nurodo

labai original bd keliauti i planetos planet. Btent,


io romano herojus mokslininkas Kevoras irado ypating
jungin, kuris pasiymjo nuostabiu savumu nepraleisdavo traukos jgos. Knas, po kuriuo bus padtas tokio
junginio sluoksnis,

atsipalaiduos

nuo

ems

traukos

ir

bus veikiamas tiktai likusi kn traukos. T fantastin


mediag Uelsas

pavadino

kevoritu" jo pramanyto

iradjo Kevoro vardu.


inome, rao romanistas, kad visuotin trauk, tai
yra svorio jg, praleidia visi knai. Js galite pastatyti
klit, kuri neleidia viesos spinduliams pasiekti kuriuos
nors daiktus; metalinmis ploktelmis galite daiktus apsaugoti nuo elektrini radiotelegrafo bang, bet jokiomis pertvaromis negalite apsaugoti kn nuo Sauls traukos veikimo arba nuo ems svorio jgos. Kodl, ties
sakant, gamtoje nra klii traukai, sunku pasakyti. Taiau Kevoras nemat prieasi, kodl negalt bti tokios
traukai nepralaidios mediagos; jis man sugebsis dirbtinai pagaminti traukai nepralaidi mediag.

Kiekvienas, kuris turi bent krislel vaizduots, lengvai sivaizduos, kokias nepaprastas galimybes atskleidia
mums tokia mediaga. Jei, pavyzdiui, reikia pakelti krovin, tai koks didelis krovinys bebt, pakanka patiesti po
juo tos mediagos lap ir krovin bus galima pakelti
net iaudeliu".
Turdami toki nuostabi mediag, romano herojai
rengia dangaus laiv, kuriuo atlieka drs skridim Mnul. Prietaiso rengimas labai nesudtingas: jame nra
jokio varomojo mechanizmo, nes jis juda veikiamas viesuli traukos.
Stai to fantastinio prietaiso apraymas:
sivaizduokite rutulio formos prietais, pakankamai
erdv dviem monms su savo kroviniais talpinti. Prietaisas turs du apvalkalus vidin ir iorin; vidinis storo
stiklo, iorinis plieninis. Galima pasiimti su savim suspausto oro, koncentruoto maisto atsarg, vandeniui destiliuoti aparatus ir pan. Plieninis rutulys i oro puss visas
dengtas kevorito" sluoksniu. Vidinis stiklo apvalkalas itisinis, iskyrus ang; o plieninis sudarytas i atskir dali
ir kiekvien toki dal galima sutraukti kaip uuolaid. Tai
lengva rengti, panaudojant specialias spyruokles; uuolaidas galima nuleisti ir sutraukti elektros srove, einania platinos laidais stiklo apvalkale. Bet tai jau technikins smulkmenos. Svarbiausia tai, kad iorinis prietaiso apvalkalas
visas sudtas lyg i lang ir kevoritini" uuolaid. Kai
visos uuolaidos aklinai nuleistos, rutulio vid negali
prasiskverbti nei viesa, nei, apskritai, bet kokia spinduliuojamosios energijos ris, nei visuotins traukos jga.
Bet sivaizduokite, kad viena uuolaida pakelta, tada bet
kuris masyvus knas, atsitiktinai ess tolumoje ties tuo langu, pritrauks mus prie savs. Praktikai, bdami traukiami ia vieno, ia kito dangaus kno, stengsime keliauti visatos erdvje ta kryptimi, kuria tik panorsime".

Kaip iskrido Mnul Uelso herojai


Romanistas domiai apra pat tarpplanetinio vagono
kelionn ivykimo moment. Plonas kevorito" sluoksnis,
dengis iorin prietaiso paviri, daro j lyg visikai besvor. Suprantate, kad besvoris knas negali ramiai gulti
oro okeano dugne; su juo turi vykti tas pats, kas atsitikt
eero dugnan paskandintam kamiui: kamtis greit iplaukt vandens paviri. Lygiai taip pat besvoris prietaisas, be to dar stumiamas ems rutulio sukimosi inercijos, turi staiga ilkti virun ir, pasieks kratutin atmosferos rib, laisvai tsti savo keli pasaulio erdvje.
Romano herojai taip ir iskrido. Atsidr pasaulio erdvje,
jie, atidarydami vienas uuolaidas ir udarydami kitas, leisdami ia Sauls, ia ems, ia Mnulio traukai veikti prietaiso vid, pasiek ms palydovo paviri. Vliau vienas
keleivi tame paiame prietaise gro Zem.
Nenagrinsime ia Uelso idjos i esms, tai mano
padaryta kitoje vietoje 1 , kur iaikinau jos nepagrstum.
Akimirksn patiksime smojingajam romanistui ir pasekime paskui jo herojus Mnulyje.

Pusvalandis

Mnulyje

Pairkime, kaip jautsi Uelso apysakos herojai, atsidr pasaulyje, kur svorio jga silpnesn negu emje.
tai tie domieji romano Pirmieji mons Mnulyje"
puslapiai 2 . Pasakojimas paraytas vieno, k tik Mnulin
atvykusio, ems gyventojo vardu.
A pradjau isukinti prietaiso dangt. Atsiklaups ant
keli ikiau galv pro ang: apaioje, trij pd atstume
nuo mano galvos, guljo nepaliestas Mnulio sniegas.
1

Tarpplanetins

Itrauka ia duota su

kelions".
neesminiais

1
praleidimais.

Susisups j apklot, Kevoras atsisdo ant angos krato


ir m atsargiai leisti kojas emyn. Nuleids jas ligi puss
pdos aukio nuo dirvos, jis, akimirk paabejojs, nuliau emyn ant Mnulio dirvos.
Stebjau j pro stiklin rutulio apvalkal. Pajs kelet
ingsni, jis minutl pastovjo dairydamasis aplinkui, paskui pasiryo ir oko priek.
Stiklas ikraip jo judesius, bet man atrod, kad tai i
tikrj buvo perdaug didelis uolis. Kevoras i karto atsidr u 610 metr nuo mans. Stovdamas ant uolos, jis
dar man kakokius enklus; gali bti, kad jis ir rk,
taiau, garsai nepasiek m a n s . . . Bet kaip jis padar tok
uol?
Nustebs ilindau pro ang ir taipogi nusileidau emyn,
atsidrs ant sniego duobs krato. Padars ingsn pirmyn, paokau.
Pajutau, kad lekiu, ir greit atsidriau prie uolos, ant
kurios stovjo mans lauks Kevoras; stvrs j, pakibau
nepaprastai nustebs.
Kevoras pasilenks rk man spiegiamu balsu, kad biau atsargesnis.
A ir umirau, kad Mnulyje svorio tampa eis kartus silpnesn negu emje. Tikrov pati primin man tai.
Atsargiai, tramdydamas savo judesius, pakilau nuo
uolos virns ir, engdamas lyg sergs reumatizmu, atsistojau saulje alia Kevoro. Ms prietaisas guljo ant
tirpstanio sniego pusnies, u trisdeimties pd nuo ms.
Pavelkite, tariau, kreipdamasis Kevor.
Bet Kevoras dingo.
Vien akimirksn stovjau, nustebintas io netiktumo,
paskui, nordamas pavelgti u uolos krato, skubiai engiau pirmyn, visikai umirs, kad esu Mnulyje. Mano padarytos pastangos bt pastmjusios mane vienu metru,
jei biau buvs emje; o Mnulyje jos pastm mane per
6 metrus, ir atsidriau per 5 metrus u uolos krato.

Patyriau tok lkimo erdve jausm, kok tenka igyventi


sapne, kai sapnuoji, jog krinti bedugn. emje mogus
krisdamas per pirm sekund nusileidia 5 metrus, o Mnulyje krisdamas per pirm sekund nusileidia 80 centimetr.
tai kodl velniai nusileidau apaion, koki devyni metr
gilumon. Kritimas pasirod man labai ilgas; jis truko apie
tris sekundes. Nuplaukiau oru ir nusileidau velniai kaip
pkelis, ligi keli klimps sniego pusn uoloto slnio
dugne.
Kevorai! suukau, dairydamasis aplinkui. Bet niekur nebuvo net jo pdsak.
Kevorai! kteljau garsiau.
Ir staiga pamaiau j: jis juoksi ir rod man enklus,
stovdamas ant plikos uolos apie dvideimt metr nuo mans. Negaljau girdti odi, bet supratau jo gest prasm;
jis kviet mane okti pas j.
A abejojau: atstumas atrod man per didelis. Bet veikiai supratau, jei Kevoras padar tok uol, tai, tur bt, pavyks toks uolis ir man.
Atsitrauks ingsn atgal, okau visomis jgomis. Kaip
strl ilkiau or ir, atrod, niekuomet nenusileisiu emyn. Tai buvo fantastikas skridimas baisingas, kaip
sapne, bet tuo paiu metu aviai malonus.
uolis, pasirodo, buvo per stiprus: pralkiau virum Ke
voro galvos".
audymas Mnulyje
Tolesnis epizodas, ms paimtas i ymaus tarybinio iradjo K- E. Ciolkovskio apysakos Mnulyje", pads mums
isiaikinti judjimo slygas, veikiant svorio jgai. emje
atmosfera, trukdydama knams laisvai judti, udengia nuo
ms paprastus kritimo dsnius, sukomplikuodama juos
papildomomis slygomis. Mnulyje oro visai nra. Mnulis
sudaryt puikiausi laboratorij kn kritimui tirti, jei galtume jame atsidurti ir ten daryti mokslinius tyrinjimus.

Eidami prie apysakos epizodo, paaikinsime, kad abu toliau duodamos itraukos veikjai yra Mnulyje ir nori itirti
ten, kaip juds ilkusios i autuvo kulkos.
Bet ar veiks ia parakas?
Sprogstamosios mediagos tutumoje turi pasireikti
dar didesne jga, negu ore, nes pastarasis tiktai trukdo joms
skstis; o deguonies joms netrksta, nes vis reikiam kiek
jos turi savyje.
Nustatykime autuv staiai, kad po sprogimo surastume kulk netoliese...
Ugnis, silpnas garsas
lengvas dirvos drebjimas.
Kur gi ovinio kamtis? Jis turi bti ia netoliese.
Kamtis nulk drauge su kulka ir vargu ar nuo jos
atsiliks, nes tik atmosfera trukdo jam emje lkti drauge
su vinu; o ia pkas krinta ir lekia vir taip pat smarkiai kaip ir akmuo. Paimk i pagalvio kyant pkel, o a
paimsiu ketaus rutuliuk. Tu gali mtyti savo pkel ir pataikyti juo net tolim taikin lygiai taip pat patogiai, kaip
a rutuliuku. A galiu nedidelio svorio rutuliuk numesti
apie 400 metr; tu gali tiek pat toli numesti savo pkel;
tiesa, nieko juo neumui ir mesdamas netgi nepajusi, kad
k nors meti. vieskime metamuosius savo sviedinius visomis jgomis, kurios ms nelabai skirtingos, vien
taikin: tai t raudon g r a n i t . . .
Pkelis, lyg smarkaus viesulo stumiamas, truput pralenk ketaus rutuliuk.
Bet kas gi ia? Nuo vio momento prajo trys minuts, o kulkos nra!
Palauk dar dvi minutes, ir ji tikriausiai sugr.
I tikrj, nurodytu laiku pajutome ma dirvos sukrtim ir pamatme netoliese okinjant ovinio kamt.
Kaip ilgai lk kulka! \ kok aukt ji turjo pakilti?
1

G a r s a s , e i n s dirva ir m o n i k n a i s , o ne oru, k u r i o M n u l y j e

nra.
6 domioji fizika II kn.

81

Apie septyniasdeimt kilometr. T aukt pasiekti


padeda maas svoris ir oro pasiprieinimo nebuvimas".
Patikrinkime. Jei tarsime, kad kulkos greitis jos ilkimo i- autuvo vamzdio momentu lygus imame kukl
skaii 500 m per sekund (i laik autuvams jis yra
apie pusantro karto didesnis), tai pakilimo auktis emje,
n e s a n t a t m o s f e r o s , bt:
,

D2

5002

2g

2 . 10

h = =

1 r, v\

er
= 12 500
m,

t. y. 12'/2 km. O Mnulyje, kur svorio tampa 6 kartus silpnesn, vietoj g reikia paimti 10/6', kulkos pasiekiamas auktis turi bti lygus:
12,5 6 = 75 km.
Bedugniame ulinyje
Apie tai, kas darosi ms planetos gelmse, tuo tarpu
labai maa teinoma. Vieni mano, kad po imto kilometr
storumo kieta pluta jau yra ugnin skysta mas; kiti vis
ems rutul laiko sukietjusiu lig pat centro. Isprsti
klausim sunku; juk paios giliausios kasyklos pasiekia ne
daugiau kaip 2 l/2 km, o ems rutulio spindulys lygus
6 400 km. Jei bt manoma kiaurai pro ms planet pragrti ulin, kuris eit ems rutulio skersmeniu, tada
ie klausimai, aiku, bt isprsti. Dabartin technika dar
labai toli nuo toki projekt gyvendinimo galimumo, nors
visos ems plutoje pragrti griniai, drauge paimti, sudaryt ilg, didesn u ms planetos skersmen.
Apie tunelio ikasim kiaurai per ems rutul X V I I I
imtmetyje svajojo matematikas Mopertiuji ir filosofas Volteras. Prie io projekto tiesa, kito, ymiai kuklesnio masto gro prancz astronomas Flamarijonas; ia pateikiame antratin paveiksll jo straipsnio, skirto iai temai
(45 pav.).

Nieko panaaus, inoma, tuo tarpu nra padaryta; bet


pasinaudokime sivaizduojamu bedugniu uliniu, vienam
domiam udaviniui panagrinti. Kaip manote, kas jums atsitikt, jei kristumte tok bedugn ulin (apie oro pasiprieinim laikinai umirkime)? Suduti dugne negalite, dugno ia nra, bet kur js sustosite?
ems centre? Ne.
Kai pasieksite centr,
js knas turs tok milinik greit (apie 8 km
45 pav. P r a g r u s ems rutul
per sek.), kad apie sustojiiilgai d i a m e t r o . . .
m tame take negali bti n kalbos. Lksite toliau ir krisite, palaipsniui
ltindami judes, kol pasieksite prieingo ulinio galo krat. Cia jums reiks tviriau sikibti kratus, prieingu atveju vl krisite per vis ulin lig kito galo. Jei ir ia jums
nepavyks u ko nors nusitverti, vl nulksite ulin ir taip
svyruosite be galo. Mechanika moko, kad tokiose slygose
(jei tik, kartoju, nekreipsime dmesio oro pasiprieinim
ulinyje) knas turi svyruoti ten ir atgal nesustodamas
Kiek ilgai trukt toks vienas svyravimas? Pasirodo, kad
visa kelion ten ir atgal utrukt 84 minutes ir 24 sekundes,
t. y., apvaliai imant, pusantros valandos.
Taip bt, tsia Flamarijonas, jei ulinys bt
ikastas iilgai aies nuo aigalio iki aigalio. Bet pakanka
ieities tak perkelti kur nors kit plot Europos, Azijos ar Afrikos emyn ir teks atsivelgti ems sukimosi
tak. Yra inoma, kad kiekvienas ems paviriaus takas
pusiaujyje nulekia 465 m per sekund, o Paryiaus platumoje 300 m. Kadangi linijinis greitis tolstant nuo sukimosi
aies d i d j a , tai, pavyzdiui, vino rutuliukas, mestas
1

Esant oro pasiprieinimui, svyravimai palaipsniui mas, ir vis-

kas baigsis tuo,

kad

m o g u s apsistos ems centre.

ulin, krinta ne staiai, o truput nukrypsta rytus. Ikasus


bedugn ulin pusiaujyje, jo plotis turi bti gana ymus,
arba jis turi bti smarkiai nukryps, nes knas, krints nuo
ems paviriaus, pralkt toli rytus nuo jos centro.
Jei pradin ulinio anga
bt viename Piet Amerikos
ploktikalni, sakysim, dviej
kilometr

auktyje, o galin

tunelio anga bt vandenyno


lygyje, tai mogus, kuris per
neatsargum grit pro Amerikos ang, pasiekt prieing
ang tokiu greiiu, jog ilkt i jos dar du kilometrus
vir.
O jei abu ulinio galai
bt vandenyno lygyje, tai lekianiam mogui bt galima
paduoti

rank jo pasirodymo

angoje momentu, kai

lkimo

greitis lygus nuliui. Anksty46 pav. [krits ikast per ems rutulio centr ulin, k n a s
nesustodamas svyruos nuo vieno ulinio galo iki kito, atlikdam a s kiekvien piln svyravim
per 1 v a l a n d 24 minutes

vesniuoju
reikt

atveju,

prieingai,

atsargumo

pasi-

traukti nuo perdaug smarkaus


keleivio".

Pasakikas kelias
Prie trisdeimt met Leningrade pasirod broira su
keista antrate: Savaeigis poeminis geleinkelis tarp
S.-Peterburgo ir Maskvos. Fantastinis, tuo tarpu trij skirsni ir tai neubaigt, romanas". Tos broiros autorius

A. A. Rodnych pateikia smojing projekt, su kuriuo domu susipainti fizikos paradoks mgjui.
Projekt sudaro ne daugiau ir ne maiau, kaip pravedimas 600 kilometr ilgio tunelio, kuris turi jungti abi ms
sostines visikai tiesia poemine linija. Tokiu bdu monija
pirm kart turt galimum atlikti kelion tiesija, o ne
vaikioti kreivais keliais, kaip tai bdavo iki iol". (Autorius nori pasakyti, kad visi ms keliai dl ems paviriaus kreivumo, eina lankais, tuo tarpu projektuojamasis
tunelis eis tiesia linija styga.)
Toks tunelis, jei bt manoma j ikasti, turt nuostab savum, kokio neturi n vienas kelias pasaulyje. Btent
t, kad bet koks veimas tokiu tuneliu t u r i j u d t i sav a i m e . Atsiminkite ms poemin ulin, pragrt per
ems rutul. Leningrado-Maskvos tunelis tas pats u-^
linys, tiktai pragrtas ne pagal skersmen, o pagal styg.
Tiesa, pavelgus 47 pav., gali atrodyti, kad tunelis ikastas
gulsiai ir kad todl traukiniui nra pagrindo juo riedti,
veikiant vien tik svoriui. Bet tai tik regjimo apgaul: mintyse iveskite spindulius tunelio galus (spindulio kryptis
yra vertikalioji kryptis); tada suprasite, kad tunelis prakastas ne staiu kampu vertikalij linij, t. y. ne gulsiai,
o praulniai.
Tokiame nuoulniame ulinyje kiekvienas knas, svorio
jgos veikiamas, turi vytuoti pirmyn ir atgal, vis laik
spaudiamas prie dugno. Tunelyje rengus bgius, geleinkelio vagonas pats rieds jais: svoris atstos garveio trauk. Pradioje traukinys juds labai ltai. Kiekvien sekund
savaeigio traukinio greitis dids; veikiai jis pasieks nesivaizduojam dyd, ir oras tunelyje jau pastebimai trukdys
jo judjim. Bet laikinai umirkime t apmaudi klit,
trukdani daugelio aving projekt vykdym, ir pasekime traukin toliau. Atlks tunelio vidur, traukinys turs
tok didel greit, daug kart didesn u patrankos sviedinio greit! kad sibgjs beveik nurieds iki prieingo

tunelio galo. Jei ne trintis, nebt ir to beveik": traukinys


be garveio pats nuvaiuot i Leningrado Maskv. Vaiavimas vien gal, kaip rodo apskaiiavimai, trukt tiek
pat, kiek ir kno kritimas iilgai skersmens ikastu tuneliu:

42 min. 12 sek. Keistu bdu tas laikas nepriklauso nuo tunelio ilgio; kelions tuneliu MaskvaLeningradas, Maskva
Vladivostokas arba MaskvaMelburnas trukt t pat
laik
Tas pats reikinys pasikartot ir kit kur veim pamus: drezin, kariet, automobil ir 1.1. I ties pasakikas
kelias, kuris, pats nejuddamas, varo savimi bet kuriuos
veimus nuo vieno galo ligi kito nesivaizduojamu greiiu!
(Tie, kurie domisi matematine io klausimo puse, gali
rasti isam jo nagrinjim mano straipsnyje, ispausdintame urnale: Matematika i fizika v kole", 1936, Nr. 3,
106107 psl.)

Kaip kasami tuneliai?


Pavelkite 48 pav., kuriame atvaizduoti trys tuneli
tiesimo bdai, ir pasakykite, kuris j prakastas gulsiai?
Ne virutinis ir ne apatinis, o vidurinis, eins lanku, kuris visuose takuose sudaro staius kampus su vertikali
linij kryptimis (arba su ems spinduliais). Tai ir yra
1

G a l i m a rodyti dar ir kit nemaiau domi su bedugniu uliniu

susijusi

aplinkyb:

dydio, o

tiktai

svyravimo

periodas

n u o jos t a n k i o .

priklauso

ne

nuo

planetos

gulsiasis tunelis, jo ilenkimas visikai atitinka ems


paviriaus kreivum.
Dideli tuneliai paprastai kasami taip, kaip parodyta
48 pav. viruje: tiesiomis linijomis, kurios yra ems paviriaus lietjos kratutiniuose tunelio takuose. Toks tunelis
pradioje eina truput a u k
t y n, paskui e m y n . Jis tuo
patogus, kad jame vanduo nesilaiko, o pats nuteka kratus.
Jei tunelis bt kasamas
grietai gulsiai, tai ilgas tunelis bt lanko formos. Vanduo
nebt links i jo tekti, nes
kiekviename jo take bt pusiausvyroje. Kai tokio tunelio
ilgis didesnis u 15 km (pavyzdiui,
Simplono tunelis yra
20 km ilgio), tai, stovdami vienoje jo angoje, negalime matyti antrosios angos: regjimo spindulys atsiremia lubas, nes vidurinis tokio tunelio takas daugiau kaip 4 m ikyla virum jo galini
tak.
Pagaliau, tunelis, ikastas tiesija linija, jungiania
kratutinius takus, abiejuose galuose bus truput palinks
a p a i o n vidur. Vanduo ne tik neibgs i jo, bet, prieingai, susirinks vidurinje paioje emiausioje jo dalyje.
Bet utat, stovint viename tokio tunelio gale, bus galima
matyti antrj. Pateikiamieji paveikslliai paikina, kas
buvo pasakyta
1

I to, kas buvo idstyta, tarp kitko, ieina, kad visos gulsio-

sios linijos k r e i v o s ; tiesi gulsij linij negali bti, o vertikaliosios linijos, prieingai, gali bti tiktai tiess.

P E N K T A S I S

S K Y R I U S

KELIONE PATRANKOS S V I E D I N Y J E
Baigdami ms pasikalbjimus apie judesio dsnius
ir traukos jg, panagrinkime t fantastin kelion Mnul, kuri taip domiai iulio Verno aprayta jo romanuose
I ems Mnul" ir Aplink Mnul". Js, inoma, atsimenate, kad Baltimors Patrank klubo nariai, kurie pasibaigus Siaurs Amerikos karui neteko darbo, nutar nuliedinti milinik patrank, utaisyti j dideliu tuiaviduriu
sviediniu ir, pasodinus viduje keleivi, viu pasisti sviedin-vagon Mnul.
Ar fantastin i mintis? Ir vis pirma: ar galima knui
suteikti tok greit, kad jis negrtamai palikt ems paviri?
Niutono kalnas
Suteikime od Niutonui, atradusiam visuotins traukos
dsn. Savo Matematiniuose fizikos pagrinduose" jis rao
(kad lengviau bt suprasti, t viet veriame laisvai):
Imestas akmuo svorio takoje nukrypsta nuo tiesaus
kelio ir brdamas kreiv linij krinta "Zem. Akmuo, i-

mestas didesniu greiiu, nulks toliau; todl gali atsitikti,


kad jis nubr deimties, imto, ar net tkstanio myli lank ir pagaliau ilks i ems rib ir nebegr daugiau j.
Tegu AFB (49 pav.) yra ems pavirius, C jos centras,
o UD, \JE, LJF kreivs, kurias bria knas, gulsia linkme metamas nuo labai aukto kalno vis didesniu ir didesniu
greiiu. Neatsivelgiame
atmosferos pasiprieinim,
t. y. tariame, kad jos visai
nra. Kai pradinis greitis
nedidelis, knas bria kreiv UD, kai greitis didesnis kreiv U E, kai greiiai dar didesni kreives i/F, UG. Esant tam
tikro dydio greiiui, knas
skries aplink vis Zem ir
sugr kalno virn, nuo
kurios j imet. Kadangi
49 pav. Kaip turi kristi akmenys,
grus knui ieities tadideliu greiiu metami gulsia
linkme nuo k a l n o virns
k, jo greitis bus n e m a e s n i s , kaip paioje pradioje, tai knas ir toliau juds
ta paia kreive".
Jei ant to sivaizduojamo kalno bt patranka, tai i jos
iautas sviedinys, esant pakankamam greiiui, niekuomet
nenukrist ant ems, o pradt nesustojamai skrieti aplink
ems rutul. Gana paprastu skaiiavimu 1 nesunku nustatyti, kad tai turi vykti, esant greiiui apie 8 km per sekund. Kitaip sakant, sviedinys, patrankos imestas atuoni
kilometr per sekund greiiu, aminai apleidia ems rutulio paviri ir tampa ms planetos palydovu. Jis lks
17 kart greiiau, negu bet kuris pusiaujo takas, ir pilnai
apsisuks aplink ms planet per 1 vai. 24 min.
1

Zr. d o m i j fizik", 1 kn., II sk.

Sviedinys, gavs didesn greit, skries aplink Zem jau


nebe apskritimu, o daugiau ar maiau itsta elipse, nutoldamas nuo ems miliniku atstumu. Esant dar didesniam
pradiniam greiiui, sviedinys aminai atsitolins nuo ms
planetos pasaulio erdv. Tai turi vykti, kai pradinis greitis pasieks apie 11 km. (Visuose iuose samprotavimuose
turima galvoje, kad sviediniai juda t u i o j e e r d v j e ,
o ne ore.)
Taigi, jei nebt atmosferos, permesti Mnul kok ems kn teorikai but visikai manoma. Dabar pairkime, ar manoma tai gyvendinti tomis priemonmis, kurias sil iulis Vernas. iuolaikins patrankos duoda sviediniams greit nedaugiau kaip dviej kilometr per pirmj
sekund. Tai penkis kartus maiau u t greit, kuriuo knas
gali ilkti Mnul. Roman herojai man, kad pagaminus
milinik patrank ir utaisius j miliniku sprogstamj
mediag kiekiu, jiems pavyks pasiekti greit, pakankam
isisti sviediniui Mnul.
Fantastin patranka
Ir tai Patrank klubo nariai nuliedina milinik patrank, ketvirties kilometro ilgio, vertikaliai kast em.
Pagaminamas atitinkamo dydio sviedinys, kurio viduje
rengta kajut keleiviams. Jo svoris 8 t. Patranka utaisoma medvilns paraku piroksilinu, kurio imama
160 t. Iovus, jei tikti roman autoriui, sviedinys gauna
16 km greit per sekund, bet, dl oro trinties, tas greitis
sumaja lig 11 km. Tokiu bdu iulio Verno sviedinys, atsidrs u atmosferos rib, lekia pakankamu greiiu, kad
pasiekt Mnul.
Taip apraoma romane. K gi gali apie tai pasakyti
fizika?
Silpnoji iulio Verno projekto vieta visai ne ten, kur paprastai krypsta skaitytojo abejons. Vis pirma, galima ro-

dyti (a tai rodau knygoje Tarpplanetins kelions"), kad


paraku utaisyta patranka niekuomet nestengs duoti sviediniams greit, didesn negu 3 km.
Be to, iulis Vernas nepakankamai vertino oro pasiprieinim, kuris, esant tokiam dideliam greiiui, turi bti
labai didelis ir visikai pakeiia lkimo pobd. Bet ir be to,
yra rimt argument prie skridim Mnul artilerijos
sviedinyje.
Daugiausia baims kelia pai keleivi likimas. Nemanykite, kad pavojus jiems gresia skridimo i ems Mnul
metu. Jei jiems pavykt ilikti gyviems lig to momento, kai
jie ilks i patrankos ioties, tai tolimesns kelions metu
jiems nebra ko bijoti. Milinikas greitis, kuriuo keleiviai
drauge su vagonu lks pasaulio erdvje, tiek pat jiems nekenksmingas, kaip kad mums ems gyventojams nekenksmingas tas dar didesnis greitis, kuriuo ems rutulys lekia
aplink Saul.
Sunkioji skrybl
Pat pavojingj moment ms keleiviams sudaryt tos
kelios imtosios sekunds dalys, kurias kajut-sviedinys juda patrankos vamzdiu. Juk per nepaprastai ma laikotarp greitis, kuriuo keleiviai juds patrankoje, turi iaugti nuo nulio iki 16 kmjsek. Neveltui romane keleiviai
su tokia baime lauk vio. Ir Barbikenas buvo visikai
teisus teigdamas, kad momentas, kai sviedinys prads lkti,
bus keleiviams tiek pat pavojingas, lyg bt jie ne sviedinio
viduje, o prieaky. Ir tikrai: vio metu apatin kajuts
aiktel sutrenks keleivius i apaios tokia pat jga, kokia
ulkt sviedinys ant kiekvieno kno, pasitaikiusio jo kelyje. Romano herojai perdaug lengvapdikai pairjo
pavoj, manydami, kad blogiausiu atveju pajus tiktai kraujopld g a l v o n . . .
Reikalas ia ymiai rimtesnis. Vamzdio kanale sviedinys juda greitdamas: jo greitis auga nuolat slegiant

dujoms, susidaranioms sprogimo metu. Per menk sekunds dalj tas greitis iauga nuo 0 iki 16 km/sek. Paprastumo
dlei, tarkime, jog greiio didjimas vyksta tolygiai; tada
pagreitis, reikalingas per tok trump laik sviedinio greiiui pakelti lig 16 km/sek, pasiekia ia, apvaliai imant,
600 kmlsek 1 (apskaiiavimai pateikiami toliau 9495 psl.).
Prating io skaiiaus reikm suprasime, atsimin,
kad normalus svorio jgos pagreitis ems paviriuje lygus
tik 10 mlsek2I ia ieina, kad kiekvienas daiktas sviedinio viduje vio metu slgt kajuts dugn jga, kuri
60 000 kart bt didesn u to kno svor. Kitais odiais
tariant: keleiviai pajust, kad pasidar lyg keliasdeimt
tkstani kart sunkesni. Tokio miliniko svorio veikiami,
jie bt momentaliai sugniudyti. Vien tik misterio Barbikeno skrybl vio metu svert ne maiau kaip 15 ton
(pakrauto vagono svoris); tokios skrybls daugiau negu
pakanka sutraikyti jos savininkui.
Tiesa, romane apraomos priemons, kuri buvo imtasi
smgiui susilpninti: sviedinys aprpintas spyruokliniais buferiais ir dvigubu dugnu su vandeniu, upildaniu tarp
tarp j. Smgio tsimosi laikas nuo to iek tiek pailgja ir,
tokiu bdu, greiio augimo tempas sumaja. Taiau, atsivelgiant milinikas jgas, su kuriomis ia tenka turti
reikal, t rengim duodama nauda labai skurdi. Jga, kuri spaus keleivius grindis, sumaja neymia dalimi, o
argi ne vis tiek, ar mus sutraikys 15 ar 14 ton skrybl?!
Kaip susilpninti sukrtim?
Mechanika nurodo, kuriuo bdu galima bt susilpninti
pavojing greiio augimo staigum.
Tai galima pasiekti, jei daug kart p a i l g i n t u m e
patrankos vamzd.
< Pridursiu

dar,

kad lenktyninio

automobilio,

pradedanio

greit

vaiuoti, pagreitis nevirija 23 m/sek2, o i stoties p a m a u ieinanio traukinio pagreitis 1 m/sek 2.

Taiau vamzd pailginti reiks gana smarkiai, jei norime, kad vio metu dirbtinio" svorio jga bt lygi normaliam svoriui ems rutulyje. Apytikris skaiiavimas parodo, kad tam reikt pagaminti patrank ne maiau, ne
daugiau, kaip 6 000 km ilgio! Kitaip tariant, iulio Verno
kolumbiada" turt eiti gylin ems rutul lig pat jo
centro... Tada keleiviai galt ivengti bet koki nemalonum: greiiui ltai didjant prie j normalaus svorio prisidt tik dar toks pat tariamasis svoris, ir jie just, kad
pasidar tiktai du kartus sunkesni.
Beje, mogaus organizmas trump laikotarp gali pakelti keleriop svorio padidjim. Kai nuliauiame nuo ledo
kalno emyn ir ia staiga keiiame judesio krypt, ms
svoris t trump akimirksn ymiai padidja, t. y. ms knas prisispaudia prie rogui stipriau negu paprastai. Trigub svorio padidjim pakeliame gana lengvai. Jei tarsime, kad mogus gali trump laikotarp pakelti netgi deimteriop svorio padidjim, tai pakaks nulieti viso" tik
600 km ilgio patrank. Taiau tai maai diugu, nes ir toks
rengimas yra anapus technikos galimybi.
Stai kokiomis slygomis manoma gyvendinti viliojant
iulio Verno projekt: patrankos sviedinyje nulkti Mnul
1

iulis Vernas, apraydamas romane slygas viduje lekianio pa-

trankos sviedinio, padar esmin klaid, apie kuri isamiai k a l b a m a


pirmoje

[domiosios

fizikos"

knygoje.

Romano

autorius

neatkreip

dmesio tai, kad po vio vis skridimo laik, daiktai sviedinio viduje bus visikai besvoriai, nes svorio jga suteikia vienod pagreit
ir sviediniui

ir visiems k n a m s jo viduje (r. taip pat toliau straipsn

Trkstamasis

skyrius iulio Verno r o m a n e " ) .

daiktai viduje to

Besvoriai

turi bti

ir

d a n g a u s laivo, apie kur buvo k a l b a m a straipsnyje

Raketa vaigdes".

Isamiau

netins kelions", Raketa

apie tai

r. m a n o knygas Tarppla-

M n u l " , Ciolkovskis", o taip pat bai-

g i a m j od prie Z. Verno knygos I patrankos M n u l " Dietgizo"

leidinys.

Matematikos biiuliams
ios knygos skaitytoj tarpe, be abejo, atsiras ir toki,
kurie panors patys patikrinti aukiau mintus skaiiavimus. Cia juos ir pateikiame. Jie tik apytikriai teisingi, nes
pagrsti prielaida, kad patrankos vamzdyje sviedinys juda
tolygiai greitdamas (o i tikrj, greiio didjimas vyksta
netolygiai).
Skaiiavimuose teks pavartoti ias dvi tolygiai greitjanio judesio formules:
greitis v, prajus t sekundi, lygus at, kur a pagreitis
v = at
per t sekundi nueitas kelias S ireikiamas formule

2
iomis formulmis pirmiausia nustatysime kolumbiados" vamzdiu judanio sviedinio pagreit.
I romano inoma, kokio ilgio ta patrankos dalis, kurios
neuima sviedinys, 210 m: tai ir yra sviedinio nueitas
kelias S.
Mes inome ir galin greit v = 16 000 m/sek. Duotieji S ir
leidia nustatyti dyd t, tai yra sviedinio judesio
laik patrankos kanale (laikant, kad is judesys tolygiai
greitjantis). Ir tikrai:

v = at= 16 000.

Pasirodo, sviedinys slystu patrankos viduje viso tik '/ho


sekundsl
[stat t = r/4o formul v = at, turime
1 6 0 0 0 = 1/40 a,

i kur

a = 640 000 m / sek 2.


Vadinasi, vamzdiu judanio sviedinio pagreitis lygus
640 000 mlsek 2, t. y. 64 000 kart didesnis u svorio jgos
pagreit.
s
O kokio ilgio turi buti patranka, kad sviedinio pagreitis
bt tik 10 kart didesnis u krintanio kno pagreit (t. y.
bt lygus 100 m/sek 2) ?
Tai udavinys atvirkias tam, kur dabar isprendme. Duomenys: a = 100 mlsek 2, v 11 000 m'sek (nesant
atmosferos pasiprieinimo, tokio greiio pakanka).
I formuls v = at turime: 11 000 = 100 t, i kur

S S T A S I S

SKYSI

S K Y R I U S

IR D U J SAVYBS

Jra, kurioje negalima nusksti


Tokia jra yra alyje, kuri monija ino nuo seniausi
laik. Tai garsioji Negyvoji jra Palestinoje. Jos vanduo
nepaprastai srus, tiek srus, kad jame negali gyventi joks
gyvas padaras. Kartas, be krituli, Palestinos klimatas sukelia smark vandens garavim jros paviriuje. Bet igaruoja tik grynas vanduo, o itirpusios druskos pasilieka jroje ir didina vandens srum. Stai kodl Negyvosios jros
vandenyje yra ne 2 ar 3 procentai druskos (pagal svor),
kaip daugumoje jr ir vandenyn, o 27 ir daugiau procent; giliau, srumas didja. Tokiu bdu, ketvirtj Negyvo-,
sios jros turinio dal sudaro jos vandenyje itirpusios druskos. Bendras drusk kiekis joje, kaip spjama, sudaro apie
40 milijon ton.
Didelis Negyvosios jros srumas yra susijs su viena
domia jos ypatybe: ios jros vanduo ymiai sunkesnis u
paprast jros vanden. Nusksti tokiame sunkiame skystyje nemanoma: mogaus knas lengvesnis u j.
Ms kno svoris ymiai maesnis u tokio pat trio
smarkiai sraus vandens svor ir todl pagal kn pldu-

riavimo dsn mogus negali Negyvojoje jroje nusksti;


jis nesksta joje, kaip nesksta sriame vandenyje vitos
kiauinis (kuris glame vandenyje sksta).
Humoristas Markas Tvenas, pabuvojs prie io eero-jros, su komiku detalikumu aprao nepaprastus igyvenimus, kuriuos patyr jis ir jo bendrakeleiviai, maudydamiesi sunkiame Negyvosios jros vandenyje:
Tai buvo linksmas maudymasis! Mes negaljome nusksti. Cia galima visu ilgiu isitiesti ant vandens, gulti
ant nugaros, susidjus rankas ant krtins, o didesn kuno

50 p a v . m o g u s N e g y v o s i o s j u r o s p a v i r i u j e
(i fotografijos)

dalis bus isikiusi virum vandens. Drauge galima visikai


pakelti g a l v . . . Galite, priglaud kelius prie smakro ir apkabin juos rankomis, labai patogiai atsigulti ant nugaros,
bet greitai persiversite, nes galva nusveria. Galite atsistoti
ant galvos ir nuo krtins vidurio lig koj gal bsite
ilind i vandens, bet nestengsite toje padtyje ilgai ilaikyti pusiausvyr. Negalite, plaukdami ant nugaros, bent
kiek ymiau pasistmti priekin, nes js kojos kyo i
vandens ir jums tenka stumtis tiktai ukulniais. O jei plaukiate veidu emyn, tai judate ne priekin, o atgal. Arklys yra
tiek nepastovus, kad Negyvojoje jroje negali nei plaukti,
nei stovti, jis tuojau virsta ant ono".
7 domioji fizika II kn.

97

50 pav. matote mog, kuris gana patogiai atsiguls


Negyvosios jros paviriuje; didelis vandens specifinis svoris leidia jam ioje pozoje skaityti knyg, usidengus skiu nuo kaitri sauls spinduli.
Tokiomis pat nepaprastomis savybmis pasiymi KaraBogaz-Golo (Kaspijos jros lankos) 1 vanduo ir nemaiau
srus Eltono eero vanduo, kuriame yra 27% drusk.
Kak panaaus tenka patirti tiems ligoniams, kurie ima
mineralines vonias. Jei vanduo labai srus, kaip, pavyzdiui, Starajos Rusos mineraliniuose vandenyse, ligoniui
tenka dti nemaa pastang, norint isilaikyti vonios dugne. Esu girdjs, kaip
moteris, kuri gydsi
Starajos Rusos gydykloje, pasipiktinusi
skundsi, kad vanduo,
tikra to odio prasme, stms j i vonios". Rodos, ji buvo
linkusi dl to kaltinti
kurorto administracij
Vandens surumo
laipsnis vairiose jro51 pav. Pakrovimo enklas ant laivo borto. enklai daromi vandens linijos (vater- se iek tiek svyruolinijos) lygyje. K a d bt aikiau, jie taip ja, ir dl to laipat parodyti didesniu masteliu atskirai.
vai nevienodai giliai
R a i d i reikm paaikinta tekste
grimzta jros vandenyje. Gal bt, kai kuriems skaitytojams yra tek matyti ant
laivo borto prie vaterlinijos vadinamj Lloydo enkl"
kuris rodo vaterlinijos ribin lyg vairaus tankio vande1

Kara-Bogaz-Golo

vandens

specifinis

tankiame vandenyje g a l i m a plaukioti

svoris

1,18

Tokiame

be joki pastang ir, pagal Ar-

chimedo dsn, j a m e nusksti n e m a n o m a " pastebi ia proga


ntojas (A. D. P e 1 , K a r a b u g a z , 1934).

tyri-

nyje. Pavyzdiui, 51 pav. pavaizduotas pakrovimo enklas


reikia vaterlinijos ribin lyg:
glame vandenyje

(Fresh

Indijos vandenyne vasar


sriame vandenyje vasar
sriame vandenyje iem

Water)

(Summer)
(Winter)

Siaurs A t l a n t o vandenyne iem


North

Atlantik)

. . . .

FW

(India Summer)
.

IS

(Winter
WNA

Pas mus iuos enklus imta vartoti, palyginti, neseniai


(jie privalomu bdu vesti tik nuo 1909 m.).
Pabaigoje paymsime, kad neseniai buvo atrastas naujos ries vanduo, kuris, bdamas grynas, be joki priemai, ymiai sunkesnis u paprastj: jo specifinis svoris 1,1,
t. y. 10% didesnis u normalj; taigi baseine, pripiltame
tokios ries vandens, mogus, net ir nemokdamas plaukti,
vargu ar galt nusksti. Naujai atrastoji vandens ris
vadinama sunkiuoju" vandeniu; jo chemin formul D O
( jo sudt eins vandenilis dvigubai sunkesnis u normalj vandenil ir ymimas raide D ) . Sunkusis" vanduo neymiais kiekiais yra itirps paprastajame: kibire geriamojo
vandens yra apie 8 gramus sunkiojo".
Sunkusis vanduo D 2 0 dabartiniu laiku gaunamas jau
beveik visikai grynas; paprasto vandens priemaia jame
sudaro maiau kaip 1 % ir gali bti sumainta netgi ligi
0,05%.
Kaip dirba ledlauis?
Maudydamiesi vonioje, nepraleiskite progos atlikti itok
bandym. Prie ilipdami i vonios, atidarykite jos ileidiamj ang, patys guldami vonios dugne. Vis didesnei
js kno daliai beisikiant i vandens, jusite kaip palaipsniui jis sunkja. ia js paiu vaizdiausiu bdu sitikinsite, kad kno nustojamas vandenyje svoris (atsiminkite,
kaip lengvai jautts vonioje!) vl atsiranda, kai tiktai knas ilenda i vandens. Kai nenorom tok bandym atlieka
banginis, atoslgio metu atsidrs seklumoje, tai pasekms

tam gyvuliui bna katastrofikos: jj sutriukina jo paties


milinikas svoris. Neveltui banginiai, nors ir induoliai,
gyvena vandenyje: skysio istumiamoji jga gelbsti juos
nuo pratingo svorio jgos veikimo.
Tai, kas buvo pasakyta, yra glaudiai susij su io
straipsnelio pavadinimu. Ledlauio darbas pagrstas tuo paiu fizikos reikiniu: i vandens isikiusi laivo dalis nra
atsveriama istumiamojo vandens veikimo ir gauna savo
sausumos" svor. Nereikia manyti, kad ledlauis plaukdamas piauna led nenutrkstamu savo prieakins dalies
spaudimu. Taip dirba
ne
ledlauiai,
o ledpiov i a i, pavyzdiui, ms garsusis Litk". Sis veikimo
bdas tinka tiktai, palyginti, neymaus storio ledui.
Tikrieji jr ledlauiai tokie, kaip Leninas", Krasinas" arba Jermakas", dirba kitaip. Ledlauis, veikiant jo
galingoms mainoms, ustumia ant ledo paviriaus savo
prieakin dal, kuri iam tikslui po vandeniu daroma labai
nuoulni. Atsidrs virum vandens, laivo pirmagalys gauna vis svor, ir tas milinikas svoris (pavyzdiui, Jermako" siekia 800 ton) nulauia led. Veikimui sustiprinti
ledlauio pirmagalio cisternos danai dar pripumpuojamos
vandens skysto balasto".
Taip veikia ledlauis, kol ledo storis nevirija pusmetrio.
Storesnis ledas nugalimas s m g i n i u laivo veikimu.
Ledlauis atsitraukia atgal ir visa savo mase ugrina
ledo briaun. Cia veikia jau ne svoris, o kinetin judanio
laivo energija; laivas tarytum virsta nedidelio greiio, bet
milinikos mass, artilerijos sviediniu, taranu. Keleto metr aukio ledujai sudauomi pakartotini ledlauio tvirto
pirmagalio smgi energija.
Garsiosios 1932 m. Sibiriakovo" ekspedicijos dalyvis,
poliarinis jrininkas N. Markovas taip aprao io ledlauio
darb:
Tarp imt ledo uol, itisinje ledo dangoje Sibiriakovas" pradjo m. 52 valandas i eils main telegra-

fo rodykl okinjo nuo pilno atgal" j piln priekin".


Trylika keturvalandini jrini pamain Sibiriakovas" sibgjs raisi led, trupino j p i r m a g a l i u , l i p o
a n t l e d o , lau j ir vl trauksi atgal. Trij ketvirtadali
metro storio ledas sunkiai dav keli. Kiekvienu smgiu
prasimudavome per tredal korpuso".
Paius stambiuosius ir galinguosius pasaulyje ledlauius turi TSRS.
Kur guli paskend laivai?
Yra net tarp jrinink paplitusi nuomon, kad vandenyne nuskend laivai nepasieki jr dugno, o nejudamai
kab tam tikroje gilumoje, kur vanduo atitinkamai sutankintas aukiau gulini sluoksni slgimu".
Sios nuomons, matyti, laiksi ir 20 tkstani myli
jr gelmmis" autorius; viename io romano skyriuje iulis Vernas aprao nejudamai vandenyje kabant paskendus
laiv, o kitame mini laivus, baigianius pti, laisvai kabanius vandenyje".
Ar teisingas is teigimas?
Tam tikr pagrind jis lyg turi, nes vandens slgis vandenyno gelmse tikrai pasiekia milinik dyd. 10 m gilumoje vanduo slegia panardint jame kn 1 kg 1 kv. cm
jga. 20 m gilumoje is slgis lygus jau 2 kg, 100 m gilumoje 10 kg, 1 000 m 100 kg. O vandenynas daugelyje
viet yra keleto kilometr gylio, paiose giliosiose Didiojo
vandenyno vietose pasiekdamas 11 km ir daugiau. Lengva
apskaiiuoti, koks milinikas slgis turi veikti vanden ir
jame nugrimzdusius daiktus iose milinikose gelmse.
Tui ukimt butel nuleid didel gilum ir paskui
vl itrauk, pamatysime, kad vandens slgis kamt var
butel, ir visas indas pilnas vandens. Okeanografas Donas
Merjus savo knygoje Okeanas" pasakoja, kad buvs padarytas toks bandymas: trys vairaus dydio, i abiej gal
ulydyti stikliniai vamzdeliai buvo vynioti drob ir dti

i skylt varin cilindr, kad laisvai galt eiti vanduo.


Cilindras buvo nuleistas 5 km gilumon. Kai i ten itrauk
j, pasirod, kad drob buvo prisisunkusi sniego pavidalo
mass: tai buvo sugrstas stiklas. Medio gabalai, nuleisti
toki gilum, ir paskui itraukti, skendo vandens statinje kaip akmenys, taip smarkiai jie buvo suspausti.
Rodos, bt natralu laukti, kad toks milinikas slgis
turi tiek sutankinti vanden dideliuose gyliuose, jog net sunks daiktai jame nesks, kaip nesksta geleinis svarstis gyvsidabryje. Taiau tokia nuomon visikai nepagrsta. Bandymai rodo, kad vanduo, kaip ir apskritai skysiai, maai tesiduoda suspaudiami. Vanduo slegiamas 1 kg jga
1 kv. cm, susispaudia
viso tik ! savo trio dalimi ir,
K
22000
apytikriai, tiek pat susispaudia slgiui kaskart toliau didjant kiekvienu kilogramu. Vanden reikt sutankinti 8 kartus, norint suteikti tok tank, kad jame plduriuot geleis.
Tuo tarpu, sutankinti dvigubai, t. y. sumainti triui perpus, reikia 11 000 kg slgio 1 kv. cm (jei tik mintasis
spdumo koeficientas galioja tokiems milinikiems slgiams). Tai atitinka 110 km gyl emiau vandenyno lygio!
I to aikja, jog kalbti apie kiek ymesn vandens sutankjim vandenyn gelmse visikai netenka. Paioje giliojoje j vietoje vanduo sutankja tik 1100/22000 t . y . 1/20 dalimi
savo normalaus tankio, t. y. viso 5%
Tai beveik negali
paveikti vairi kn plaukiojimo slyg jame, juo labiau,
kad tokiame vandenyje nugrimzd kieti knai yra tiek pat
slegiami ir, tokiu bdu, irgi sutankja.
Todl negali bti n maiausios abejons dl to, kad pa1

Apskaiiuota,

pasidarius be
35 m

kad

svorio,

ems

vandens

traukai
lygis

staiga

vandenyne

inykus
pakilt

ir

(dl to, kad suspaustas v a n d u o g a u t n o r m a l tr). Vande-

km2 sausumos, kurios egzistencija


tik nuo j supanio okeano vandens susispaudimo.
nynas

vandeniui

vidutinikai

uliet

5000 000

priklauso

skend laivai rymo vandenyno dugne. Visa, kas sksta vandens stiklinje, sako Merjus, turi grimzti dugn ir
paiame giliajame vandenyne.
M a n teko girdti tokj prietaravim. Stiklin, atsargiai
panardinta j vanden a u k t y n d u g n u , gali pasilikti tokioje padtyje, nes istums tok vandens tr, kuris sveria
tiek pat, kiek ir stiklin. Sunkesnis metalinis puodukas gali
isilaikyti tokioje padtyje ir emiau vandens lygio, nenusileisdamas dugn. Lygiai taip pat lyg ir gali pusiaukelje
sustoti ir auktyn laivaskiautere apverstas kreiseris arba
koks kitas laivas. Jei kai kuriose laivo patalpose oras bus
sandariai udarytas, tai laivas nugrims tam tikr gilum
ir ten sustos. Juk nemaa laiv grimzta dugn apsivert
ir, galimas daiktas, kad kai kurie i j taip ir nepasiekia
dugno, pasilikdami kabti tamsiose vandenyno gelmse.
Utekt lengvo smgio ivesti tokiam laivui i pusiausvyros, apversti, pripildyti vandens ir priversti nugrimzti dugn, bet i kur gali atsirasti smgi vandenyno gelmje,
kur aminai viepatauja tyla ir rimtis, ir kur netgi neprasiskverbia audr atgarsiai?
Visi ie sumetimai yra pagrsti fizikine klaida. Apversta stiklin p a t i n e g r i m z t a v a n d e n j reikia
i o r i n e j g a nugramzdinti vanden, kaip medio gabal arba tui ukimt butel. Lygiai taip pat ir laivaskiautere vir apverstas laivas visai neprads sksti, o
pasiliks vandens paviriuje. Atsidurti pusiaukelje tarp vandenyno lygio ir jo dugno jis jokiu bdu negali.
Povandeniniai fabrikai
J dar nra, bet galimas daiktas, kad j atsiradimo nebeilgai teks laukti. Ms ininieriai jau galvoja apie juos.
Mint rengti fabrikus giliai po vandeniu sukelia ten vyrauj miliniki slgiai. Ar nebt galima i milinik jg,
kuri tuo tarpu dingsta be naudos, priversti tarnauti technikos reikalams? Juk yra chemini proces, kurie nepaly-

ginti energingiau vyksta kaip tik padidinus slg. Kai kurie


j turi labai svarbi reikm technikoje; tokios, pavyzdiui,
yra tos chemins reakcijos, kurios vyksta, jungiant oro azot, norint gauti azoto rgt troms, arba tos, kurios vyksta
kiet kur veriant skystu. Visai natrali mintis perkelti
teki gamyb jros dugn ir inaudoti ten viepataujant
didel slg.
Tokios ries projekt 1935 m. ikl laikratis Technika", ispausdins tarybinio ininieriaus A. Slivinskio pasilym dl kai kuri cech rengimo giliai po vandeniu.
Tinkamiausia vieta galt bti Juodosios jros dugnas
prie Kaukazo kranto arba Baikalo eero dugnas; ten yra
pakankamai gili viet 100150 atmosfer slgiui gauti.
Provizoriniais skaiiavimais galima numatyti, jog pradins
ilaidos, palyginus su prastiniais rengimais, bus 50 ir daugiau kart maesns.
Didel reikm ms nagrinjamasis projektas gali turti taip pat ir vjo energijai inaudoti, dideliame slgyje
suskaldant vanden ir sukaupiant deguonies ir vandenilio
atsargas. Vandens gelmi rezervuarai surinktoms smarkiai suspaustoms dujoms saugoti neturt bti labai
dideli.
Projektas numato tok povandenini fabriko dali rengim, kuriam betarpikai nereikia personalo aptarnavimo"
stebjimas ir valdymas vykdomas nuo kranto, i tolo (telemechanikos priemonmis). Jei iandien, sako projekto
autorius, i problema tik r e a 1 i p a s a k a, tai yra ans, kad rytoj jis bus p a s a k i k a r e a l y b ".

'

Kaip gyvendintos iulio Verno ir Uelso svajons

Reals mus laik povandeniniai laivai kai kuriais atvilgiais ne tik pasiek, bet ir pralenk iulio Verno Nautil". Tiesa, dabartini povandenini kreiseri greitis dvigubai maesnis u Nautilaus" greit: 24 mazgai prie 50

iulio Verno (mazgas apie 1,8 km per valand). Ilgiausia dabartinio povandeninio laivo kelion kelion aplink
pasaul, tuo tarpu, kapitonas Nemo atliko dvigubai ilgesn.
Bet utat Nautilus" buvo tik 1 500 ton talpos, turjo ant
denio komand viso dviej-trij deimi moni ir galjo
pasilikti po vandeniu be pertraukos ne daugiau kaip 48 valandas. O dabartinis povandeninis kreiseris yra daugiau
kaip 3 000 ton talpos, turi 150 moni komand ir gali
ibti po vandeniu neikildamas lig 120 valand! Toks yra,
pavyzdiui, prancz kreiseris Siurkuf".
Kelion i Pranczijos uost ligi Madagaskaro salos is
povandeninis kreiseris gali atlikti, neuplaukdamas pakelje
n vien uost. Jis kapitono Nemo laiv pranoksta ta neabejotina pirmenybe, kad virutiniame kreiserio denyje
rengtas vandeniui nelaidus angaras valgybiniam hidroplanui. Taip pat paymsime, kad iulis Vernas neaprpino
Nautilaus" periskopu, leidianiu stebti i po vandens
horizont
Tik vienu atvilgiu realieji povandeniniai laivai dar ilg
laik bus atsilik nuo prancz romanisto fantazijos krinio: btent, nugrimzdimo gyliu. Taiau tenka pastebti, kad
ioje vietoje iulio Verno fantazija pralenk tikrenybs ribas. Kapitonas Nemo, - skaitome vienoje romano vietoje, pasiekdavo trij, keturi, penki, septyni, devyni
ir deimties tkstani metr gyl po vandenyno paviriumi". O kart Nautilus" nusileido netgi negirdt gyl
16 tkstani metr gyl! A jutau, pasakoja romano
herojus, kaip dreba geleinio povandeninio laivo apkalimo sankabos, kaip isilenkia jo sils, kaip vidun sigaubia
langai, pasiduodami vandens slgimui. Jei mus laivas
1

S m u l k i a u apie dabartinius povandeninius laivus, p a l y g i n a n t su

iulio Verno N a u t i l u m i " , papasakota B. V. Bileviiaus ir N. I. Tarasovo paaikinimuose prie romano 20 000 myli jr g e l m m i s " rusikojo vertimo

1935).

(ileistas

Jaunosios

Gvardijos"

Leningrado

skyr.,

nebt tvirtas kaip itisinis nulietas knas, jis akimirksniu


bt suplotas sklind".
Baim visikai pagrsta, nes 16 kilometr gylyje (jei
toks gylis vandenyne egzistuot) vandens slgis turt pasiekti
16 000 : 10 = 1 600 kg/cm 2,
arba 1 600 technikini atmosfer; tokia jga netriukina geleies, bet, be abejons, sugniudyt konstrukcij. Taiau
tokio gylio dabartin okeanografija neino. Per didelis vandenyno gylio vertinimas, vyravs iulio Verno epochoje
(romanas paraytas 1869 m.), paaikinamas gylio matavimo metod netobulumu. Tais laikas lyniniam svambalui
vartojo ne viel, o kanapin virv; tok svambal trintis
vanden sulaikydavo juo stipriau, juo giliau jis grimzdo;
dideliame gylyje trintis tiek padiddavo, kad svambalas nustodavo leidsis, nepaisant to, kiek betampydavo lyn: kanapin virv tik susipainiodavo, sudarydama miliniko
gylio spd.
Ms laik povandeniniai laivai stengia pakelti ne
daugiau kaip 14 atmosfer slg; tai nustato maksimal
j nugrimzdimo gyl: 140 metr. ymiai didesn gyl pavyko
pasiekti specialiu aparatu, pavadintu batisfera" (52 pav.) ir
skirtu vandenyno gelmi faunai tyrinti. Taiau is aparatas primena ne iulio Verno Nautil", o kito romanisto
fantastin krin, btent, Uelso gilij vanden rutul, aprayt apsakyme Jr gelmje". Sio apsakymo herojus nusileido ligi vandenyno dugno, 9 km gilumon, plieniniame
storomis sienelmis rutulyje; aparatas leidosi be lyno, o su
nuimamu balastu; pasieks vandenyno dugn, rutulys atsipalaidavo nuo j gramzdinusio svorio ir palengvjs strimagalviais ilk vandens paviri.
Tikrov beveik realizavo Uelso fantazij. Batisfera mokslininkai jau pasiek 1 000 metr gyl
1

1947 met pradioje

laikraiuose pasirod praneimas, kad du

Briuselio universiteto fizikos profesoriai Pikaras ir Kozinsas rengiasi

52 pav. Plieninis rutulio formos aparatas batisfera", skirtas nusileisti giliuosius vandenyno sluoksnius. Rutulio sieneli storis apie
4 cm, skersmuo 1,5 metro, svoris 2,5 tonos
nusileisti
bus

vandenyno

vykdomas

plieninje

dugn

Gvinjos

lankoje.

Sis

kabinoje, galinioje ilaikyti

nusileidimas
15

tkstani

metr vandens stulpo slgim. Mokslininkai tikisi pasiekti 4 tkstani metr gyl.

Nuostabusis aparatas yra 1,5 metro skersmens ir sveria


apie 2,5 tonos. Jo sienelse taisyti trys apskriti 20 cm skersmens langai, kuriuos vietoj stiklo statytos storos (7,5 cm)
lydyto kvarco ploktels. Du langai skirti povandeniniam
gyvenimui stebti, pro tretj prasiskverbia stipraus proektoriaus spinduliai. Batisfera lynu leidiama i laivo, su kuriuo sdintieji rutulyje gali palaikyti ry telefonu per vis
grimzdimo laik, kuris tsiasi daugiau kaip tris valandas.

Kaip buvo ikeltas Sadko"?


Plaioje vandenyno erdvybje kasmet va tkstaniai
stambi ir smulki laiv, ypa karo metu. Vertingiausius
ir prieinamiausius paskendusius laivus pastaraisiais metais
imta kelti i jr dugno. Tarybiniai ininieriai ir narai, es
E P R O N ' o ( S P P D E Specialios paskirties povandenini
darb ekspedicijos) sstate, igarsjo visame pasaulyje skmingai ikl daugiau kaip 150 stambi laiv. J tarpe
vienas didiausi ledlauis Sadko", 1916 m. dl kapitono apsileidimo paskends Baltojoje jroje. Sis puikusis
ledlauis (Maligino" brolis"), iguljs jros dugne
17 met, buvo EPRON'o darbuotoj ikeltas ir vl stojo
tarnybon.
Iklimo technika pagrsta vien tik Archimedo dsnio
taikymu. Po nuskendusio laivo korpusu jros dugno emyje narai ikas 12 tuneli ir pro kiekvien j ities po tvirt plienin juost. Juost galai buvo pritvirtinti prie tyia
alia ledlauio paskandint ponton. Visas is darbas buvo
atliktas 25 metr gylyje po jros lygiu.
Pontonai buvo (53 pav.) tuti, vandens nepraleidi,
11 metr ilgio ir 5'/2 metr skersmens geleiniai ritiniai.
Tuias pontonas svr 50 ton. Pavartojus geometrijos taisykles, lengva iskaiiuoti jo tr: apie 250 kubini metr.
Aiku, kad toks tuias ritinys turi plduriuoti vandenyje:
jis istumia 250 ton vandens, o pats sveria tiktai 50; jo ke-

'

liamoji jga lygi skirtumui tarp 250 ir 50, t. y. 200 ton.


Ponton, norint j priversti leistis dugn, pripildo vandens.
Kai (r. 53 pav.) 12-os plienini atotamp galai buvo
stipriai pritvirtinti prie paskandint ponton, ritinius arnomis m pumpuoti suspaust or. 25 metr gilu25

moje vanduo slegia + 1,


t. y. 3>/2 atmosferos jga. O
oras ritinius buvo paduodamas madaug 4 atmosfer slgio, taigi turjo istumti i ponton vanden.
Palengvj ritiniai supanio vandens milinika jga
buvo stumiami jros pa- 53 pav. S a d k o " iklimo schema;
parodytas ledlauio pivis, pontoviri. Jie kilo vandenyje,
nai ir atotampos
kaip aerostatas ore. J
bendra keliamoji jga, jei vanduo bt buvs visikai i j
istumtas, bt lygi 200X24, t. y. 4 800 ton. Tai virija
nuskendusio Sadko" svor ir todl, norint, kad jis pamaiau
kilt, i ponton buvo tik dalinai paalintas vanduo.
Vis dlto iklimas pasisek tik po keleto nevykusi bandym. Keturias avarijas turjo gelbjimo komanda, kol
pasiek laimjim, rao darbams vadovavs vyriausias
E P R O N ' o laiv ininierius T. J. Bobrickis '. Tris kartus,
temptai laukdami laivo, vietoj ikylanio ledlauio, bang ir put chaose matme be tvarkos virun isiverianius
pontonus ir suplytas, kaip gyvats besiranganias arnas. Du kartus ledlauis pasirod ir vl nyko jr gelmse; tik trei kart jis iplauk ir galutinai isilaik paviriuje".
1

Knygoje Gelmi, u k a r i a v i m a s " ,

Jaunosios

G v a r d i j o s " leid.

Aminasis" vandens variklis


Tarp daugelio aminojo variklio" projekt buvo nemaa ir toki, kurie pagrsti kn ikilimu vandenyje. Panagrinsime vien tokio iradimo" pavyzd. Didelis 20 m aukio boktas pripildytas vandens. Bokto viruje ir apaioje
pritaisyti skriemuliai, per kuriuos permestas tvirtas lynas
begalinio diro pavidalo. Prie lyno pritvirtinta 14 tui
vieno metro aukio kbini di, sukniedyt i geleies
lap taip, kad ds vid negali siskverbti vanduo. Ms
54 ir 55 paveikslliai duoda iorin to-

54 pav. Sekaniame paveiksllyje pavaizduoto


bokto rengimas

55 pav. Tariamo a m i n o j o "


vandens variklio projektas

Kaip gi veikia is rengimas? Kiekvienas, ins Archimedo dsn, supras, kad ds bdamos vandenyje stengsis
ikilti vir. Jas vir stumia jga, lygi di istumiamo

vandens svoriui, t. y. vieno kubinio metro vandens svoriui,


paimtam tiek kart, kiek di panardinta vanden. I paveiksllio matyti, kad vandenyje visada bna 6 ds. Vadinas, jga, kuri stumia panardintas des vir, lygi
6 kub. m vandens svoriui, t. y. 6 tonoms. O apai jas traukia savas di svoris; jis taiau atsveriamas svorio kit
6 di, kurios kabo prie iorins lyno dalies.
Taigi nurodytu bdu permest lyn vienoje pusje visuomet veiks nukreipta vir 6 i jga. Aiku, kad i jga
privers nesustojamai suktis skriemuliais slystant lyn ir
kiekvienu apsisukimu atlikti 6 0 0 0 X 2 0 = 120 000 kilogramometr darbo.
Dabar suprantama, kad pastaius alyje daug toki
bokt, bt gaunamas neribotas darbo kiekis, pakankamas
visiems liaudies kio poreikiams patenkinti. Boktai sukt
dinamo main inkarus ir duot bet kur elektros energijos
kiek.
Taiau, atidiai panagrinjus projekt, lengva sitikinti, kad laukiamojo lyno judjimo visikai nebus.
Kad begalinis lynas suktsi, ds turi patekti vandens
bokt i apaios ir palikti j viruje. Bet gi d, patekdam a basein, turi n u g a l t i 2 0 m a u k i o v a n d e n s s t u l p o s l g ! Sis slgis vien ds paviriaus kvadratin metr lygus ne daugiau ir ne maiau
kaip 20 ton (20 kub. m vandens svoriui). O vir traukianti jga lygi tik 6 t, t. y. aikiai nepakankama dei
basein traukti.
Tai tik vienas i daugelio vandenini aminj" varikli pavyzdi, kuri imtai buvo sugalvoti nevykli-iradj. Archimedo dsnis sudar didel pagund a m i n j "
varikli iekotoj protams ir skatino prasimanyti vairi
gudragalvik rengim tariamam svorio nuostoliui inaudoti kaip mechanins energijos altin.

Kas sugalvojo odius gaz" (dujos) ir atmosfera"?


odis gaz" (dujos) priklauso prie t odi, kurie sugalvoti mokslinink, kaip ir odiai termometras", elektra", galvanometras", telefonas" ir, vis pirma, atmosfera". I vis sugalvotj odi gaz", be abejo, yra pats
trumpasis. Senovs oland chemikas ir gydytojas Helmon
tas (Galiljaus amininkas), gyvens nuo 1577 lig 1644 m.,
ived od gaz" i graik odio chaos". Atrads, kad
or sudaro dvi dalys, kuri viena palaiko degim ir sudega,
o likusioji dalis ios savybs neturi, Helmontas ra:
Tokius garus pavadinau gaz", nes jie beveik nesiskiria
nuo senovs chaoso" (pirmykt odio chaos" prasm
vytinti erdv)".
Taiau naujas odelis ilgai po to nebuvo vartojamas ir
tik garsiojo Lavuazj buvo 1789 m. atgaivintas. J imta
plaiai vartoti, kai pasirod pirmieji oro balionai.
Lomonosovas savo ratuose vartojo kit dujini kn
pavadinim stangrs skysiai". Beje, pastebsime, kad
Lomonosovo nuopelnas yra vedimas rus kalb visos eils
termin, kurie dabar pasidar standartiniais mokslo kalbos
odiais:
atmosfera
barometras
oro siurblys
klampumas
kristalizacija
materija

manometras
mikrometras
optika, optinis
elektrinis
eteris ir kt.

Genialusis rus gamtos moksl tvas ia proga ra:


Kai kuriems fizikos rankiams, veiksmams ir natraliesiems daiktams pavadinti, buvau priverstas iekoti odi, kurie pradioje ir atrodys keisti, taiau tikiuos, kad
bevartodami ilgainiui prie j priprasite".
Kaip inome, Lomonosovo viltys visai pasitvirtino.

Prieingai, vliau pasilytieji V. I. Dalio (garsiojo Aikinamojo odyno" sudarytojo) odiai vietoj atmosferos" rioglikieji mirokolica" arba koloziemica" visikai neprigijo, kaip neprigijo ir jo neboziom" vietoj horizonto bei kiti naujadarai.
Lyg ir paprastas udavinys
30 stiklini talpos virtuvas pripildytas vandens. Dedate
stiklin po jo iaupu ir su laikrodiu rankose sekate pagal
sekundi rodykl, per kiek laiko stiklin pribga ligi krat.
Tarsime, kad per pus minuts. Dabar kelkime klausim:
per kiek laiko ituts visas virtuvas, palikus atsukt
iaup?
Atrodyt, kad ia vaikikai paprastas aritmetikos udavinys: viena stiklin ibga per ''/a minuts, taigi 30 stiklini iteks per 15 minui.
Taiau padarykite bandym. Pasirodo, kad virtuvas itutja ne per ketvirt valandos, kaip tiktasi, o per pus
valandos.
Kas gi ia yra? Juk apskaiiavimas toks paprastas!
Paprastas, bet neteisingas. Negalima manyti, kad tekjimo g r e i t i s nuo pradios lig galo lieka toks pat. Kai
pirmoji stiklin ibgo i virtuvo, srov veikia maesnis
slgis, nes vandens lygis virtuve sumajo; aiku, kad
antroji stiklin tepribgs per ilgesn laik, negu per pus
minuts; treioji pribgs dar liau ir t. t.
Kiekvieno skysio itekjimo greitis pro ang atdarame
inde priklauso nuo virum angos stovinio skysio stulpo
aukio. Galiljaus mokinys Torieli pirmas nurod i priklausomyb ir ireik j paprasta formule:

l/1gli,

kur v itekjimo greitis, g svorio pagreitis, o h


skysio lygio auktis virum angos. I tos formuls ieina,
8 domioji fizika TI kn.

113

kad itekanios srovs greitis visikai nepriklauso nuo skysio tankio: lengvas spiritas ir sunkus gyvasis sidabras,
esant vienodam lygiui, ibga pro ang vienodai greitai
(56 pav.). I formuls matyti, kad Mnulyje, kur svorio
tampa 6 kartus maesn, negu emje, stiklinei pripilti reikt, apytikriai, 2V2 karto daugiau laiko, negu emje.
Bet grkime prie ms udavinio. Jei, ibgus i virtuvo 20 stiklini vandens, jo lygis (skaitant
nuo iaupo angos) nusileido k et u r i s kartus, tai 21-moji stiklin
pribgs d v i g u b a i liau negu
1-moji. Ir jei vliau vandens lygis
56 pav. Kas greiiau iteks:
gyvasis
sidabras
nukris 9 kartus, tai paskutinioar spiritas? Skysi lygis
sioms stiklinms pripildyti reiks
induose vienodas
jau t r i g u b a i daugiau laiko, negu
pirmajai. Visi ino, kaip ltai teka vanduo i virtuvo iaupo, kai jis beveik itutjs. Sprendiant udavin auktosios matematikos metodais, galima rodyti, kad laikas, reikalingas indui visai itutinti, yra d u k a r t u s d i d e s ni s u laik, per kur itekt toks pat skysio tris, esant
nekintamam pradiniam lygiui.
Udavinys apie basein
Nuo to, kas ia pasakyta, tra vienas ingsnis ligi garsij" baseino udavini, kuri netrksta n viename aritmetikos ir algebros udavinyne. Visi atsimename klasikikai nuobodius scholastinius udavinius, panaius :
basein vesti du vamzdiai. Pro vien pirmj tuias
baseinas gali pribgti per 5 valandas; pro vien antrj pilnas baseinas gali itutti per 10 valand. Per kiek valand
pribgs pilnas baseinas, atidarius abu vamzdius i karto?"

Sios ries udaviniai turi garbing ami be trupuio 20 imtmei, siekdami Heron Aleksandrietj. Stai vienas Herono udavini, tiesa, ne tiek painus, kaip jo
pdiniai:
Ketui i fontanai duoti. Duotas erdvus baseinas.
Per par pirmasis fontanas lig krat jj pripildo.
Dvi dienas ir dvi naktis antrasis dl to paties turi darbuotis.
Treiasis trigubai u p i r m j silpnesnis.
Per keturias paras paskutinysis su j u o suspja.
Atsakyk m a n , ar greitai jis bus pilnas,
Jeigu vienu laiku

jie visi

bus atidaryti?

Du tkstanius met sprendiami basein udaviniai


ir tokia jau rutinos galia! du tkstanius met jie
sprendiami n e t e i s i n g a i . Kodl neteisingai, suprasite
patys po to, kas dabar buvo pasakyta apie vandens itekjim. Kaip
mokoma sprsti basein udavinius? Pavyzdiui, pirmj udavin
sprendia taip. Per valand pirmasis vamzdis pripila '1/5 baseino, antrasis ipila 1/10 baseino; vadinasi,
veikiant abiem vamzdiams, basein patenka 1/51/10=1/10, i kur
gauname, kad baseinui pripildyti
57 p a v . U d a v i n y s
a ie
reikia 10 valand laiko. Sis samP basein
protavimas neteisingas: jei vandens tekjim galima laikyti tolyginiu, nes jis vyksta
pastoviam slgiui esant, tai jo i t e k j i m a s vyksta kintant vandens lygiui ir, vadinasi, n e t o l y g i a i . I to, kad
pro antrj vamzd baseinas itutja per 10 valand, visikai neieina, kad kas valand iteka 1/10 baseino dalis; mokyklinis sprendimo bdas, kaip matome, klaidingas. Teisin-

gai isprsti udavin elementarins matematikos priemonmis nemanoma, todl basein udaviniams (su itekaniu vandeniu) visikai ne vieta aritmetikos udavinynuose
Nuostabusis indas
Ar manoma rengti tok ind, i kurio vanduo vis laik bgt tolygia srove, neltindamas srovs greiio, nepaisant to, kad skysio lygis jame krinta? Po to, k suinojote
pereitame straipsnelyje, tur bt, esate link manyti, kad
is udavinys neisprendiamas.
Tuo tarpu tai lengvai padaroma. 58 pav. pavaizduotoji
bonka kaip tik ir yra toks nuostabus indas. Tai paprasta
hr i n k a

su

siauru

kaklu

nrn

58 pav. M a r i o t o indo rengimas. Pro a n g v a n d u o teka


tolygiai

kil-

59 pav. Patraukus vamzdel (a)


vir, v a n d u o teka smarkia
srove ( a ' ) ; leidus j emai (b),
v a n d u o teka silpna srove (b')

delis. Atidarius iaup C, emiau vamzdelio galo, skystis te^


ks pro j nesilpnjania srove tol, kol vandens lygis inde
1

Isam toki u d a v i n i n a g r i n j i m skaitytojas gali rasti m a n o

knygoje Ar js mokate fizik?".

nusileis ligi apatinio vamzdelio galo. leid vamzdel beveik


iki iaupo lygio, galite priversti vis skyst itekti i indo
tolygia, nors ir labai silpna srove.
Kodl taip vyksta? Mintimis pasekite tai, kas vyksta
inde, atidarius iaup C (58 pav.). Itekjimo metu vandens
lygis inde krinta, ir pro stiklo vamzdel praretint virum
vandens or eina iorinis oras; jis burbuliukais prasiskverbia pro vanden ir susirenka virum jo, virutinje indo dalyje. Dabar visame lygyje B slgis lygus atmosferos slgiui.
Vadinasi, vanduo pro iaup C teka slegiant tik sluoksniui BC, nes atmosferos slgimas i indo vidaus ir i oro
puss isilygina. Kadangi sluoksnio BC storis lieka pastovus, todl nenuostabu, kad srov vis laik teka vienodu
greiiu.
O dabar pamginkite atsakyti klausim: kaip greit teks vanduo, itraukus kamt B vamzdelio galo lygyje?
Pasirodo, kad jis v i s i k a i n e t e k s (aiku, jei skyl tiek maa, kad jos ploio galima nepaisyti; prieingu
atveju vanduo teks, slegiamas plono, angos ploio storumo, vandens sluoksnio). Ir tikrai: ia i vidaus ir i lauko
slgis lygus atmosferiniam, ir niekas neveria vandens
tekti.
O jei itrauktumte kamt A a u k i a u apatinio
vamzdelio galo, tai ne tik vanduo netekt i indo, bet j
dar vertsi i lauko oras. Kodl? Dl labai paprastos prieasties: viduje tos indo dalies oro slgis m a e s n i s u
atmosferos slg i lauko.
Sis toki nepaprast savybi indas buvo sugalvotas fiziko Marioto ir pavadintas jo vardu Marioto indu".
Oro krovinys
X V I I amiaus viduryje Regensburgo miesto gyventojai
buvo liudininkai nuostabaus reginio: 16 arkli visomis jgomis stengsi iskirti du, vienas su kitu suglaustus, pus-

rutulius. Kas juos rio? Niekas", oras. Ir to nepaisant,


atuoni arkliai, trauk j vien pus, ir atuoni, trauk j kit,
nepajg j iskirti. Taip burmistras Oto fon Gerik visiems
akivaizdiai parod, kad oras visikai ne niekas", kad
jis turi svor ir ymia jga slegia visus ems daiktus.
Tas bandymas buvo atliktas labai ikilmingomis aplinkybmis 1654 m. gegus 8 d. Mokytasis burmistras sugebjo visus sudominti savo moksliniais tyrinjimais, nepaisant to, kad visa tai vyko politinio smyio ir naikinamj
kar kartyje.
Garsiojo bandymo su Magdeburgo pusrutuliais" apraymas duodamas fizikos vadovliuose. Vis dlto esu tikras,
kad skaitytojui bus domu iklausyti t pasakojim i paties
Geriks lp. Stora knyga, apraanti ilg jo bandym eil,
ileista lotyn kalba 1672 m. Amsterdame ir panaiai, kaip
ir visos tos epochos knygos, turjo ilg antrat. Stai ji.
OTO fon G R I K E
V a d i n a m i e j i naujieji M a g d e b u r g o b a n d y m a i su

B E O R E ERDVE,
p i r m kart aprayti Viurcburgo universiteto matematikos
profesoriaus

KASPARO

SOTO.

Paties autoriaus leidinys,


patikslintas ir papildytas vairiais n a u j a i s bandymais.

Mus dominaniam bandymui skirtas X X I I I tos knygos


skyrius. Pateikiame jo vertim paodiui.
Bandymas, rods, kad oro slgis sujungia du pusrutulius taip tvirtai, jog j nemanoma iskirti 16 arkli pastangomis".
A usakiau du varinius pusrutulius, trij ketviri
Magdeburgo uolekties skersmens 1 . Bet i tikrj j skers1

M a g d e b u r g o uolektis" lygi 550 mm.

muo buvo 67/ioo, nes meistrai, kaip paprastai, nesteng tiksliai pagaminti tai, ko reikjo. Abu pusrutuliai visikai atitiko vienas antr. Prie vieno pusrutulio buvo pritaisytas iaupas; tuo iaupu buvo galima paalinti i vidaus or ir neleisti siskverbti orui i lauko. Be to, prie pusrutuli buvo
pritvirtinti 4 iedai, pro kuriuos buvo perverti lynai, riami
prie arkli pakinkt. A taip pat liepiau pasiti odin ied;
jis buvo imirkytas vako terpentino skiedinyje; suspaustas
tarp pusrutuli, jis nepraleido pusrutulius oro. iaup
buvo statytas oro siurblio vamzdelis, ir oras i rutulio vidaus buvo paalintas. Tada paaikjo, su kokia jga abu
pusrutuliai per odin ied prisispaud vienas prie antro.
Iorinio oro slgimas suspaud juos taip stipriai, kad
16 arkli (piedami) visai negaljo j iskirti, arba pasiekdavo tai su dideliu vargu. O kai pusrutuliai, pasiduodami
visos arkli jgos tempimui, isiskirdavo, tai pasigirsdavo
lyg vio trenksmas.
Bet utekdavo atsukus iaup, atidaryti orui laisv prijim, ir pusrutulius lengvai galima buvo iskirti rankomis".
Nesudtingas skaiiavimas gali mums paaikinti, kodl
reikia tokios didels jgos (po 8 arklius i kiekvienos puss) tuio rutulio dalims iskirti. Oras slegia 1 kg jga
kiekvien kv. cm; 0,67 uolekties (37 cm) skersmens skritulio 1 plotas lygus 1 060 kv. cm. Vadinasi, atmosferos slgis
kiekvien pusrutul turi viryti 1 000 kg (1 t). Taigi, kiekvienas arkli atuonetas, kad atsvert iorinio oro slgim,
turjo traukti vienos tonos jga.
Atrodyt, 8 arkliams (i kiekvienos puss) tai nelabai
didelis svoris. Taiau neumirkime, kad vedami, pavyz1

Imamas

ius,

nes

staiu

kampu

esnis.

Siuo

skritulio

atmosferos

paviri;

atveju

p l o t a s , o ne

slgis

imame

lygus

nuoulniems
statmen

pusrutulio

pavir-

nurodytam dydiui tik veikiant


paviriams
rutulio

ploktumoje, t. y; didiojo skritulio ploti

tas

paviriaus

slgis

ma-

projekcij

tliui, 1 tonos krovin, arkliai nugali ne 1 t jg, o ymiai


maesn, btent rat trint ais ir grindin. O i jga
sudaro, pavyzdiui, plente viso penket procent, t. y.
esant vienos tonos kroviniui, 50 kg. (Nekalbsime jau
apie tai, kad, sujungus 8 arkli pastangas, dingsta, kaip
rodo praktika, 50% jgos.) Vadinasi, 8 arkliams 1 t jga atitinka 20 t krovin veime. Stai,
koks tas oro krovinys, kur turjo veti Magdeburgo burmistro arkliai! Jie tartum turjo pajudinti i vietos ant bgi nepastatyt nedidel garve.
60 pav. M u s dubens-launies sunrim kaulai nesuyra
dl atmosferos slgimo, panaiai kaip susispaudia
M a g d e b u r g o pusrutuliai

Imatuota, kad stiprus sunkusis


viso

arklys
80

traukia
1

kg

Magdeburgo

jga .

veim
Vadinasi,

pusrutuliams

skirti tolyginiu traukimu r e i k t = po

per-

13 arkli i

kiekvienos puss 2 .
Skaitytojas, tur bt, nustebs, suinojs, kad kai kurie
ms skeleto sunrimai neiyra dl tos paios prieasties,
kaip ir Magdeburgo pusrutuliai. Ms dubens-launies snariai sudaro kaip tik tokius Magdeburgo pusrutulius. Galima sunrim apvalyti nuo raumenini ir kremzlini ryi, ir vis dlto launis neikrinta: j prispaudia atmosferos slgis, nes tarpsnarinje erdvje oro nra.

Esant 4 km greiiui per v a l a n d . Vidutinikai imant, prileidia-

m a , kad arklio traukimo j g a sudaro 15% jo svorio; o sveria arklys:


lengvasis 400 kg, sunkusis 750 kg.
pastangos)
2

traukimo j g a

Labai t r u m p laik

gali bti kelis kartus

(pradins

didesn.

P a a i k i n i m , kodl i k i e k v i e n o s puss reikia po 13 arkli,

skaitytojas

ras m a n o domiojoje mechanikoje".

Naujieji Herono fontanai


Paprasta fontano forma, priskiriama senovs mechanikui
Heronui, tur bt, mano skaitytojams jau inoma. Prie imdamas aprainti naujausius io domaus prietaiso tipus,
priminsiu jo jrengim. Herono fontanas
(61 pav.) sudarytas i 3 ind: virutinio atdaro (a) ir dviej hermetikai
udaryt rutulio formos ind b ir c. Indai sujungti trimis vamzdeliais, kuri
idstymas parodytas paveiksllyje. Kai
inde a yra truputis vandens, rutulys b
pilnas vandens, rutulys c oro, fontanas pradeda veikti: vanduo vamzdeliu
teka i a c, istumdamas i ten or
rutul b; dl patenkanio oro slgimo
vanduo i b veriasi vamzdeliu vir ir
trykta fontanu virum indo a. O kai
rutulys b ituts, t. y visas vanduo i
jo pereis rutul c, fontanas nustos
veiks.
Tokia yra senovin Herono fontano
forma. Jau ms laikais vienas mokytojas Italijoje, veriamas reikalo aprpinti
menk savo fizikos kabinet, pasirod
iradingas, suprastino Herono fontano
61 pav. Senovinis
konstrukcij ir sugalvojo tokius jo tipus,
Herono fontanas
kuriuos kiekvienas gali paprasiausiomis
priemonmis sirengti (62 pav.). Vietoj rutuli jis vartoja
vaist buteliukus; vietoj stiklini arba metalini vamzdeli
ima guminius. Virutinio indo nereikia pradurti: galima
tiesiog leisti j vamzdeli galus, kaip parodyta 62 pav.
viruje.
Tokios formos prietaisas yra daug patogesnis vartoti:
kai visas vanduo i bonkos b subgs per ind a bonk c,

galima tiesiog sukeisti vietomis bonkas b ir c ir fontanas


vl veikia; nereikia, aiku, umirti perkelti ir antgal ant
kito vamzdelio.
Kitas pakeisto fontano patogumas tas, kad jis leidia
laisvai kaitalioti ind padt ir tyrinti, kaip veikia iurk-

62 pav. Dabartinis Herono fontano variantas. Viruje lkts rengimo


variantas

gimu
veikis
fontanas.
iurkl trykta bent deimt kart aukiau u
gyvsidabrio lygi
skirtum

Nordami daug kart padidinti iurkls aukt, galite


apatinse apraytojo prietaiso bonkose vanden pakeisti
gyvsidabriu, o or vandeniu (63 pav.). Prietaiso veikimas
visikai suprantamas: gyvsidabris, tekdamas i bonkos c

bonk b, istumia i jos vanden, versdamas j trykti fontanu. inodami, kad gyvsidabris 137a karto sunkesnis u
vanden, galime apskaiiuoti, kok aukt ia turi pakilti
fontano iurkl. Paymkime lygi skirtum atitinkamai
h1, h2, h3. Dabar isiaikinsime, kokioms jgoms veikiant
gyvsidabris i indo c (63 pav.) perteka b. Gyvsidabris
jungiamajame vamzdelyje yra slegiamas i dviej pusi.
I deins j veikia gyvsidabrio stulp skirtumo h2 slgis
(kuris lygus 13'/z karto auktesnio vandens stulpo slgiui,
13'/2 h2 ) plius vandens stulpo hx slgis. I kairs slegia
vandens stulpas fo. I viso gyvsidabris yra stumiamas jgos

tanas turi trykti aukt, lyg skirtumui gyvsidabrio


lygi abiejuose buteliukuose, padaugintam i 12!4- Trintis
truput sumaina teorin aukt.
iaip ar taip, apraytasis prietaisas sudaro patogi priemon gauti auktai vir tryktaniai iurklei. Norint priversti fontan trykti, pavyzdiui, 10 metr aukt, pakanka vien bonk pakelti apytikriai vienu metru virum
antros. domu tai, kad, kaip matyti i ms skaiiavim,
lkts a paklimas virum stiklinli su gyvsidabriu n
kiek nedaro takos iurkls aukiui.
Apgaulingi indai
Seniau X V I I ir X V I I I imtmeiuose didikai pramogaudavo su iuo pamokomu aisliuku: pasigamindavo
puoduk arba sot, kurio virutinje dalyje buvo ipiaustyti

stambs papuoimai (64 pav.). Tok puoduk, pripilt vyno,


pasilydavo nekilmingam sveiui, i kurio buvo galima be
baims pasijuokti. Kaip i jo gerti? Palenkti negalima:
vynas ims tekti pro daugyb skyli, o j burn nepateks n
lao. Atsitiks kaip pasakoje:
Mid,
Burnoj

vyn

griau,

neturjau.

Bet kas inojo toki puoduk rengimo paslapt, kuri


parodyta 64 pav. deinje, tas ukimdavo pirtu ang B,
t

64 pav. A p g a u l i n g a s X V I I I imtmeio pabaigos


sotis ir jo rengimo paslaptis

imdavo burn snapel ir siurbdavo save skyst nelenkdamas indo: vynas pro ang E kildavo kanalu sos viduje, toliau jo tsiniu C puoduko virutinio krato viduje, ir pasiekdavo snapel.
Dar ne taip seniai panas puodukai buvo gaminami
ms puodi. M a n teko vienuose namuose matyti j darbo
pavyzd, gana sumaniai slepiant indo rengimo paslapt;
ant puoduko buvo uraas gerk, tik neapsiliek!"
Kiek sveria vanduo apverstoje stiklinje?
-r- inoma, nieko nesveria: tokioje stiklinje vanduo nesilaiko, isipila, pasakysite.
O jeigu neisipila? paklausiu. Kas tada?

Ir tikrai, juk galima ilaikyti vanden apverstoje stiklinje taip, kad jis neisiliet. is atvejas pavaizduotas
65 pav. Apversta stiklin taur u kojels pririta prie vienos svarstykli lkts ir pripilta vandens, kuris neisilieja,
nes taurs kratai nugrimzd
vandenyje. Ant kitos svarstykli
lkts padta lygiai tokia pat
tuia taur.
Kuri svarstykli lkt nusvers?
Nusvers ta, prie kurios pri
rita apverstoji taur su vandeniu. T taur i viraus veikia
pilnas atmosferos slgis, o i 65 pav. Kuri lkt nusvers 3
apaios atmosferos slgis,
susilpnintas taurje esanio vandens svorio. Lki pusiausvyrai gauti reikt ant kitos lkts padt taur pripilti vandens.
Taigi nurodytomis slygomis vanduo apverstoje stiklinje sveria tiek pat, kiek ir pastatytoje.
Kodl laivai traukia vienas kit?
1912 m. ruden vandenyno garlaiviui Olimpikui" tuomet vienam i didiausi pasaulyje laiv vyko toks atsitikimas. Olimpikas" plauk atvira jra, o beveik lygiagreiai su juo, imto metr atstume, dideliu greiiu plauk kitas,
ymiai maesnis, arvuotasis kreiseris Gaukas". Kai abu
laivai um 66 pav. pavaizduot padt, vyko kakas nepaprasta: maesnysis laivas staiga, lyg kokios nematomos
jgos veikiamas, pasuko i kelio pirmagaliu didj garlaiv ir, neklausydamas vairo, nuplauk beveik tiesiai j.
vyko susidurimas. Gaukas" sir pirmagaliu Olirnpi
kui" on; smgis buvo toks stiprus, kad Gaukas" pralau Olimpiko" borte didel skyl.

keist atsitikim nagrinjant jr teisme, kaltininku


buvo pripaintas giganto Olimpiko" kapitonas, nes, teig teismo sprendimas, jis nedav joki pardym duoti
keli skersai plaukianiam Gaukui".
Vadinasi, teismas neirjo
ia

nieko

ypatingo:

paprastas

kapitono apsileidimas ir tiek. O


tuo tarpu ia pasireik nenuma66 pav. Garlaivi Olimpikas"

ir G a u k a s " padtis
prie susiduriant

aplinkyb

laiv

tar-

pusavio traukos jroje

reikinys.
Toki atsitikim, tur bt, ir anksiau ne kart pasitaikydavo, lygiagreiai judant dviem laivams. Bet kol nestat
stambi laiv, tai nepasireikdavo su tokia jga. Tik paiais
paskutiniaisiais metais, kai vandenynus m skrosti plaukiojantieji miestai", laiv traukos reikinys pasidar ymiai
rykesnis; manevr metu j atsivelgia karo laiv
vadai.
Gausios smulki laiv, plaukiusi dideli keleivini bei
karo laiv kaimynystje, avarijos vykdavo, tur bt, dl tos
paios prieasties.
Kuo paaikinti t trauk? inoma, ia negali bti ir kalbos apie trauk pagal Niutono visuotins traukos dsn:
jau matme (IV skyriuje), kad i trauka per menka. ia
prieastis visikai kito pobdio ir paaikinama skysi tekjimo vamzdiuose ir kanaluose dsniais. Galima rodyti,
kad skystis, teks kanalu, kuriame yra susiaurjim bei paplatjim, siaurose kanalo vietose teka greiiau ir s l e g i a
k a n a l o s i e n e l e s s i l p n i a u negu plaiose vietose, kur teka liau ir slegia sieneles stipriau (Bernulio
principas").
Tas pats galioja ir dujoms. Sis reikinys d u j teorijoje vadinamas danai aerostatiniu paradoksu". Pirm kart is reikinys, kaip pasakojama, buvo atsitiktinai pasteb-

tas itokiose aplinkybse. Vienoje prancz kasykloje darbininkui buvo sakyta skydu udaryti iorinio koridoriaus
ang, pro kuri acht paduodavo suspaust or. Darbininkas ilgai kovojo su besiverianio acht oro srove, bet
staiga skydas pats savaime su tokia jga utrenk ang,
kad j, jei bt buvs nepakankamai didelis, bt trauk
ventiliacijos ang drauge su isigandusiu darbininku. Tarp
kitko, ia duj tekjimo savybe paaikinamas pulverizatoriaus veikimas. Puiant (68 pav.) alkn a, kuri baigiasi
susiaurjimu, oras pereidamas susiaurjim, sumaina
savo slg. Tokiu bdu ties vamzdeliu b atsiranda sumainto
slgio oras, ir todl atmosferos slgis varo skyst i stiklins vamzdeliu auktyn; prie vamzdelio galo skystis patenka
puiamojo oro srov ir joje ipurkiamas.
Dabar suprasime, kas sudaro laiv traukos prieast.
Tarp bort dviej garlaivi, kurie plaukia lygiagreiai vienas kitam, susidaro lyg vandens kanalas. Paprastame kanale nejuda sienels, bet vanduo; o ia atvirkiai, nejuda
vanduo, bet sienels. Taiau jg veikimas dl to n kiek
nesikeiia:
siaurose judamojo

1
kanalo vietose vanduo iene ~

d u o teka greiiau bet slegia sieneles


silpniau negu plaiose

68 pav. Pulverizatorius

les slegia silpniau, negu "erdvje aplink garlaivius. Kitaip


sakant: vienas kit atgrti garlaivi onai yra maiau
vandens slegiami negu iorins laiv dalys. Kas gi dl to
turi vykti? Dl iorinio vandens slgimo, laivai turi judti
vienas kit, ir natralu, kad maesnis laivas juda smarkiau, tuo tarpu masyvesnis lieka beveik nepajudjs. Stai,

kodl ta trauka pasireikia ypa stipriai, kai didelis laivas


greitai praeina pro maut.
Taigi laiv trauka paaikinama tekanio vandens siurbiamuoju veikimu. Tuo paiu paaikinamas verpet siurbiamasis veikimas ir srauni viet pavojingumas besimaudantiesiems. Galima apskaiiuoti, kad vandens srov upje,
esant vidutiniam 1 m per sekund greiiui, traukia mogaus kn 30 kg jga! Tokiai
jgai nelengva atsispirti, ypa
69 pav. V a n d e n s srov tarp
vandenyje, kai nuosavas ms
dviej plaukiani laiv
kno svoris nepadeda mums
isilaikyti pusiausvyroje. Pagaliau, visiems gerai inomas
greit dumianio traukinio traukiamasis veikimas irgi paaikinamas Bernuiio principu: 50 km per valand greiiu
eins traukinys traukia arti stovint mog madaug 8 kg
jga.
Su Bernulio principu" susij reikiniai nors labai dani, taiau nespecialist tarpe maai inomi. Todl pravartu
ties tuo principu smulkiau sustoti. emiau duodame itrauk straipsnio, dto viename populiariame mokslo urnale.
Bernulio principas ir jo pasekms
Principas, pirm kart 1726 m. paskelbtas Danielio Bernulio, sako: vandens arba oro srovje slgis didelis, jei greitis maas, ir slgis maas, jei greitis didelis. Yra tam tikr
io principo apribojim, bet ia prie j nesustosime.
70 pav. iliustruoja t princip*
Oras puiamas vamzdeliu AB. Jei vamzdelio pivis,
kaip vietoje a, maas, tai oro greitis ten didelis, o ten,
kur pivis didelis, kaip vietoje b, oro greitis maas.
Ten kur greitis didelis, slgis maas, o kur greitis maas,
slgis didelis. Kadangi oro slgis take a maas, skystis

vamzdelyje C kyla; tuo paiu metu stiprus oro slgis take


b veria skyst vamzdelyje D leistis emyn.
71 pav. vamzdelis T tvirtintas variniame skridinyje D D ;
oras puiamas pro vamzdel T ir toliau eina pro al laisvo
skridinio ddOro greitis tarp abiej skridini yra didelis,

bet tas greitis, artjant prie skridini krat, smarkiai maja, nes oro srovs pivis greitai auga ir tenka nugalti i
skridini protarpio tekanio oro inercij. Bet skridinius gaubianio oro slgis yra didelis, nes greitis maas, o oro slgis
tarp skridini yra maas, nes greitis didelis. Todl gaubiantis oras stipriau veikia skridinius, stengdamasis juos
suartinti, negu oro srov tarp skridini, kuri stengiasi juos
iskirti; rezultatas yra tas, kad skridinys dd tuo stipriau
pritraukiamas prie skridinio DD, kuo stipresn oro srov
vamzdelyje T.
72 pav. yra analogikas 71 pav., tik vietoje oro jame
vartojamas vanduo. Greit skridini DD juds vanduo yra
emame lygyje ir, aplenkdamas skridinio kratus, pats paky
la iki auktesnio ramaus vandens lygio baseine. Todl ramus vanduo po skridini daugiau slegia, negu juds virum
skridinio, ir dl to skridinys kyla. Strypas P neleidia skridimui slinkti alis.
1

popieriaus

pat b a n d y m g a l i m a
skritull.

segtuku, einaniu

Kad

atlikti paprasiau, panaudojus rit ir

skritullis

pro rits kanal.

neslyst

al,

jis

prikalamas

73 pav. vaizduoja lengv rutuliuk, plaukiant oro srovje. Oro srov susiduria su rutuliuku ir neleidia jam kristi.
Rutuliuk, iokus i srovs, gaubiantis oras grina atgal
srov, nes ma greit turinio aplinkinio oro slgis yra
didelis, o srovje oro slgis maas, nes greitis didelis.
\ 1 ' J ' l '

Vtn',,//

\w

74 pav. vaizduoja du ramiame vandenyje greta vienas


antro judanius laivus, arba, tai yra visai tas pat, du alia

74 pav. Du lygiagreiai j u d laivai


tartum traukia vienas antr

75 pav. J u d a n t laivams priekin,


laivas B pasisuka p i r m a g a l i u
j laiv A

stovinius ir tekanio vandens aplenkiamus laivus. Sriautas


tarp laiv labiau suspaustas, ir vandens greitis toje vietoje
didesnis negu abipus laiv. Todl vandens slgis tarp laiv
maesnis negu i abiej on; didesnis laivus gaubianio

vandens slgis juos ir suartina. Jrininkai labai gerai ino,


kad du greta plauki laivai smarkiai traukia vienas kit.
Rimtesnis vykis gali atsitikti, kai vienas laivas plaukia
upakalyje kito, kaip pavaizduota 75 pav. Dvi laivus artinanios jgos F ir F stengiasi juos
pasukti, ir laivas B didele jga
pasisuka A. Susidrimas tokiu
atveju beveik neivengiamas, nes
vairas nespja pakeisti laivo judjimo krypties.
Reikin, kuris apraytas ryium su 74 pav., galima demonstruoti, puiant or tarp dvie- 76 pav. Du lengvi rutuliai
j
lengv gumini
sviedinuk, puiant tarp j or suartja ir net susilieia
pakabint, kaip parodyta 76 pav.
Jie suartja ir susidauia vienas kit, mus tarp j
psti or.
2uvies psls paskirtis
Apie tai, kok vaidmen atlieka uv plaukiojamoji psl,
paprastai kalbama ir raoma, atrodyt, visikai patikimai, it k. Kai uvis i gelms nori iplaukti virutinius
vandens sluoksnius, ji ipuia savo plaukiojamj psl;
tada jos kno tris padidja, istumiamo vandens svoris pasidaro didesnis u jos nuosav svor ir, pagal plduriavimo dsn, uvis kyla vir. O kai ji nori nustoti kilusi arba
nusileisti emyn, ji, prieingai, suspaudia savo plaukiojamj psl. Kno tris, o su juo ir istumiamo vandens svoris, sumaja, ir uvis, sutinkamai su Archimedo dsniu, leidiasi dugn.
Toks suprastintas uv plaukiojamosios psls paskirties
aikinimas siekia Florencijos akademijos (XVII am.) mokslinink laikus ir buvo profesoriaus Boreli ireiktas 1685 m.
Daugiau kaip 200 met bvyje jis buvo priimamas be prietaravim, suspjo sigalti mokykl vadovliuose, ir tik

naujj tyrintoj darbai rod visik ios teorijos nepagrstum.


Psl, be abejons, turi labai glaud ry su uvies plaukiojimu, nes uvys, kurioms psl bandym metu buvo dirbtinai paalinta, bepajg laikytis vandenyje tik temptai
dirbdamos pelekais, o nutraukus t darb, krito dugn.
Koks jos tikrasis vaidmuo? Labai ribotas: ji tik padeda
uviai isilaikyti tam tikroje gilumoje, kaip tik toje, kur
uvies istumiamo vandens svoris yra lygus paios uvies
svoriui. O kai uvis, darbuodamasi pelekais, nusileidia em i a u to lygio, jos knas, veikiamas didelio iorinio vandens slgio, susitraukia, suspausdamas psl; istumiamo
vandens trio svoris sumaja, pasidaro maesnis u uvies
svor, ir uvis nesulaikomai krinta emyn. Juo emiau ji
nusileidia, juo stipresnis darosi vandens slgis (leidiantis, jis didja 1 atmosfera kas kiekvienus 10 m.), juo
labiau susispaudia uvies knas ir juo smarkiau ji toliau
leidiasi.
Tas pats, tiktai prieinga linkme, vyksta tada, kai uvis,
palikusi t sluoksn, kuriame ji buvo pusiausvyroje, dirbdama pelekais persikelia auktesniuosius sluoksnius. Jos knas, atsipalaidavs nuo dalies iorinio slgio ir, kaip ir
anksiau, skeiamas i vidaus plaukiojamosios psls (kurioje iki to laiko duj slgis buvo pusiausvyroje su gaubianio vandens slgiu), padidja savo triu ir dl to ikyla aukiau. Kuo aukiau kyla uvis, tuo labiau isipuia
jos knas, taigi, tuo smarkesnis yra tolesnis jos kilimas.
Sutrukdyti to, suspausdama psl", uvis nepajgia, nes
jos plaukiojamosios psls sienels neturi raumenini
audini, kurie galt aktyviai keisti jos tr.
Kad toks p a s y v u s uv kno trio sktimasis tikrai vyksta, patvirtinama iuo bandymu (77 pav.). Chloroformu apsvaiginta aukl, leidiama udar ind su vandeniu, kuriame palaikomas padidintas slgis, artimas tam.
koks esti tam tikrame natralaus baseino gylyje. Vandens

paviriuje uvel guli nejuddama pilveliu j vir. Panardinta truput giliau, ji vl iplaukia paviri. Nustumta
ariau dugno, ji leidiasi dugn. Bet protarpyje tarp
abiej lygi yra vandens sluoksnis, kuriame uvel lieka
pusiausvyroje nesksta ir neikyla. Visa tai darosi aiku, atsiminus k tik pasakyt apie pasyv
plaukiojamosios psls isisktim
ir susispaudim.
Taigi,
prieingai
paplitusiai
nuomonei, uvis visikai negali
laisvai ipsti ir suspausti savo
plaukiojamosios psls. Jos trio
pasikeitimas vyksta pasyviai, veikiant sustiprintam arba susilpnintam ioriniam slgiui (pagal Boilio-Marioto dsn). Tie trio kitjimai uviai ne tik nenaudingi, o,
77 pav. B a n d y m a s
prieingai, jai kenkia, nes sukelia
su aukle
arba nesulaikom, vis greitjant
kritim dugn, arba tiek pat nesulaikom ir greitjant
kilim paviri. Kitaip sakant, psl padeda uviai nejudant ilaikyti pusiausvyr, bet ta pusiausvyra yra nepastovi.
vej stebjimai patvirtina tai, kas buvo pasakyta.
Gaudant uvis didesniame gylyje pasitaiko, kad uvis
pusiaukelje isilaisvina; bet, prieingai negu galima bt
tiktis, ji nesileidia vl gilyn, i kur buvo itraukta, o,
atvirkiai, greitai kyla paviri. Tokioms uvims, kaip
kartais ir pastebima, psl ilenda pro gerkl.
Toks yra tikrasis plaukiojamosios uv psls vaidmuo, kalbant apie jos ry su plaukiojimu: ar ji atlieka
taip pat ir kitas funkcijas uvies organizme ir btent kokias, neinoma, taigi, tas organas lieka tuo tarpu paslaptingas. Ir tik jo hidrostatin reikm dabartiniu metu,
galima sakyti, visai aiki.

Bangos ir skuriai
Daugelio kasdienini fizikos reikini negalima iai-.
kinti remiantis elementariniais fizikos dsniais. Net toks
danai stebimas reikinys, kaip jros bangavimas vjuot
dien, nemanoma isamiai iaikinti mokyklinio fizikos
kurso rmuose. O dl ko atsiranda bangos, sklindanios
nuo plaukianio garlaivio pirmagalio ramiame vandenyje?
Kodl vjuot dien plevsuoja vliavos? Kodl smlys

ant jros kranto turi banguot paviri? Kodl i fabriko


kamino iein dmai kyla kamuoliais?
Norint paaikinti tuos ir kitus juos panaius reikinius, reikia inoti vadinamojo s k u r i n i o skysi ir
duj judesio savybes. Pasistengsime ia truput papasakoti apie skurinius reikinius ir paymti pagrindines j
savybes, nes mokykliniuose vadovliuose apie skurius vos
tik usimenama.
sivaizduokime vamzdiu tekant skyst. Kai visos skysio dalelyts juda iilgai vamzdio lygiagretmis linijomis,
turime paprasiausi skysio judesio atvej rami, arba,
kaip fizikai sako, laminarin" srov. Taiau, tai visikai ne pats danasis atvejas. Prieingai, ymiai daniau
skysiai vamzdiais teka neramiai; nuo vamzdio sieneli
jo a eina skuriai. Tai skurinis arba t u r b ul e n t i n i s judesys. Taip teka, pavyzdiui, vanduo vandentiekio tinklo vamzdiuose (nekalbant apie plonus vamzdius, kur tekjimas laminarinis). Skurinis judesys pastebimas kiekvien kart, kai kurio nors skysio tekjimo

greitis vamzdyje (tam tikro diametro) pasiekia tam tikr


dyd vadinamj k r i t i n greit
Vamzdiu tekanio skysio skurius galima padaryti
pastebimus akiai, skaidr stikliniu vamzdeliu tekant
skyst brus truput lengv milteli, pavyzdiui, pataiso
(lotynikai Lycopodium).
i skurinio tekjimo ypatyb inaudojama technikoje,
rengiant aldytuvus ir auintuvus. Skysio, kuris turbulentikai teka vamzdeliu su aldomomis sienelmis, visos dalels ymiai greiiau susisiekia su altomis sienelmis, negu
judant be skuri; reikia atsiminti, kad skysiai patys savaime blogi ilumos laidininkai ir nemaiomi auta arba
kaista labai pamau. Pagyvinta ilumin ir mediagin
kraujo apykaita su jo maitinamais audiniais taip pat manoma tik todl, kad kraujas teka kraujaindiais ne laminarikai, o skurikai.
Tai, kas buvo pasakyta apie vamzdius, lygiai tinka ir
atviriems kanalams ir upi vagoms: kanaluose ir upse
vanduo teka turbulentikai. Tiksliai matuojant ups srovs
greit, ypa arti dugno, instrumentas parodo pulsavim, kuris liudija esant nuolatos kintani srovs krypt, t. y. skurius. Upje vandens dalels juda ne tik iilgai ups vagos,
kaip paprastai vaizduojamasi, bet taip pat ir nuo krant vidur. Todl ir neteisingas yra teigimas, lyg ups gilumoje
vanduo itisus metus turi t pai temperatr, btent
+4 C: dl vandens sluoksni maiymosi tekanio vandens
temperatra prie ups (bet ne eero) dugno yra tokia pat,
kaip ir paviriuje 2 .
Prie ups dugno susidar skuriai nea lengv sml
ir ia sudaro smlio bangas". T pat galima pastebti ir
1

Bet kurio skysio kritinis greitis yra tiesiai proporcingas skys-

io k l a m p u m u i ir atvirkiai proporcingas jo tankiui ir v a m z d i o , kuriuo skystis teka, diametrui.


knygcye
2

Pasikalbjimai

apie

( I s a m i a u tai idstyta V. L. Kirpiiovo


mechanik",

septintas

2r. m a n o k n y g Ar js mokate f i z i k ? " 133.

pasikalbjimas.)

ant smlto jros kranto, kur skalauja uliejanios bangos


(80 pav.). Jei vanduo prie dugno tekt ramiai, smlys dugne turt lyg paviri.
Taigi, netoli nuo vandens skalaujamo kno paviriaus
susidaro skuri. J buvim mums rodo, pavyzdiui, gyva-

80 pav. Smlio b a n g susidarvmas jros krante dl vandens


skuri veikimo

81 pav. B a n g u o t a s virvs judesys tekaniame vandenyje yra


susidariusi skuri pasekm

tikai isirangiusi virv, itiesta iilgai vandens srovs


(kai vienas virvs galas priritas, o kitas laisvas). Kas ia
jvyksta? Virvs dalis, alia kurios susidar skurys, yra jo
neama; bet sekant moment ta dalis yra jau kito skurio
stumiama prieing pus
susidaro gyvatikas vinguriavimas (81 pav.).
Nuo skysi pereisim prie
duj, nuo vandens prie
oro. Kas nra mats, kaip
oro skuriai nea nuo ems
82 pav. Vliava, plevsuojanti

dulkes,

iaudus

ir

kt.?

Tai

vejyje

skurinio oro tekjimo ems


paviriumi pasireikimas. O kai oras teka vandens paviriumi, tai skuri susidarymo vietose, oro slgiui sumajus, vanduo ikyla kupra atsiranda bangavimas. Ta pati
prieastis sudaro smlio bangas dykumoje ir kop laituose (83 pav.).
Dabar lengva suprasti, kodl vliava plevsuoja vjyje: su ja vyksta tas pat, kaip ir su virve tekaniame vandenyje. Kieta vpts ploktel nesilaiko vjyje pastoviai, o
skuri veikiama vis laik krypuoja. Tokios pat skurins
kilms yra ir dm kamuoliai, kurie veriasi i fabriko

dmtraukio: degimo dujos teka dmtraukiu skuriniu judesiu, kuris i inercijos kur laik tsiasi u dmtraukio
rib (84 pav.).
Skurinis judesys turi didel reikm aviacijoje. Lktuvo sparnams duodama tokia forma, kad praretinto oro

83 pav. B a n g u o t a s smlio
pavirius dykumoje

84 pav. I fabriko dumtraukio kylani


d m kamuoliai

vietos po sparnais bt pripildytos sparn mediagos, o


skuri veikimas virum sparn, prieingai, sustiprinamas.
Ir rezultatas tas, kad sparnas i apaios yra palaikomas,
o i viraus prisiurbiamas (85 pav.). Panas reikiniai
bna ir paukiui skrendant iskstais sparnais.
Kaip veikia vjas stog? Skuriai virum stogo sudaro
praretint or; stengdamasis ilyginti slgim, oras i
po stogo veriasi vir ir spaudia j. Rezultatas yra toks,
k, deja, danai tenka pastebti: lengv, netvirt stog vjas nunea. Dideli lang stiklai dl tos paios prieasties
puiant vjui ispaudiami i vidaus (o ne sutriukinami
spaudimu i oro).

Taiau, ie reikiniai paprasiau iaikinami slgio sumajimu judaniame ore (r. aukiau Bernulio principas", 128 psl.).
Kai dvi skirtingos temperatros ir drgms oro srovs
teka iilgai viena kitos, kiekvienoje j susidaro skuri.
vairios debes formos
ymiu laipsniu priklauso
nuo tos paios prieasties.
Taigi matome, kokia
plati reikini grup yra
susijusi su skurinmis
srovmis. Taiau pai
skurini judesi dsniai
8 5 pav. Kokios jgos veikia lktuvo d a r t o l i r a U n r a i t i r "
sparnus. O r o sutirtjim ( - f ) ir pra- ti: i sritis matematiretjim
()
pasiskirstymas sparne nn , :a ammss t v r i n i i m a m s sunaujausi b a n d y m duomenimis. Vis
tyrinjimams su
remiani ir siurbiani pastang rezultatas yra tas, kad sparnas trauk i a m a s vir. (Itisins linijos rodo

daro

slgi pasiskirstym; punktiras t

turi nugalti,

pat,

s m a r k i a i ^ padidjus

skridimo

milinik

sunku-

i(,,r;1inc m o k s l a i dar
K U r i U 0 S m 0 K S l a S Q a r
.

Noriniam

smulkiau

susipainti su k tik nagrintais reikiniais, pasiryusiam rimtai ir sistemingai padirbti su knyga, galima pasilyti P. M. Sirmanovo Aerodinamikos kurs"; is vadovlis pasiymi dstymo aikumu
ir nereikalauja i skaitytojo auktosios matematikos mokjimo.
Kelion ems gelmes
N vienas mogus nra nusileids Zem giliau kaip
2'/ 2 km, o tuo tarpu ems rutulio spindulys lygus
400 km. Ligi ems centro lieka dar labai ilgas kelias.
Taiau, iradingasis iulis Vernas nuleido giliai ems
gelmes savo herojus keistuol profesori Lidenbrok ir
jo snn Aksel. 'Romane Kelion ems centr" jis apra nuostabius t poemini keliautoj nuotykius. Tarp

j sutikt ems gelmse netiktum buvo, be kita ko, ir oro


tankio padidjimas. Kylant vir oras retja labai greitai:
jo tankis maja geometrine progresija, kai kilimo auktis
auga aritmetine progresija. Prieingai, leidiantis emyn,
emiau vandenyno lygio, oras, slegiamas aukiau gulini
sluoksni, darosi vis tankesnis. Poeminiai keliautojai, aiku, negaljo to nepastebti.
Stai koks pasikalbjimas vyko tarp dds mokslininko
ir jo snno 12 lje (48 km) gylyje po ems paviriumi.
Pairk, k rodo manometras? paklaus dd.
Labai didel slg.
Dabar matai, kad leisdamiesi pamau palaipsniui
priprantame prie sutirtinto oro ir n kiek dl to nekeniame.
Jei nepaisysime skausmo ausyse.
Niekis!
Gerai, atsakiau, nutars neprietarauti ddei.
Bti sutirtintame ore netgi malonu. Js pastebjote, kokie
stiprs jame garsai?
inoma. itoje atmosferoje net kurias galt
girdti.
Bet oras darysis vis tankesnis. Ar jis negaus pagaliau vandens tankio?
inoma: esant 770 atmosfer slgiui.
O dar emiau?
Tankis didja dar labiau.
Kaip mes tada leisims?
Prisikimime kienes akmen.
Na, dde, js visk turite atsakym!
A daugiau nebesileidau spliojim srit, nes, tur bt,
vl sugalvoiau koki nors klit, kuri supykint dd.
Taiau buvo aiku, kad, esant keli tkstani atmosfer
slgiui, oras gali pereiti kiet bv, o tuomet, leidus net,
jog stengtume itverti tok slg, teks vis dlto sustoti. ia
jau jokie ginai nepads".

Fantazija ir matematika
Taip pasakoja romanistas; bet ne taip yra, patikrinus
faktus, apie kuriuos kalbama toje itraukoje. Mums iam
reikalui neteks leistis ems gelmes; maai ekskursijai
j fizikos srit visikai pakanka pietuko ir popieriaus.
Vis pirma stengsims nustatyti, kokj gyl reikia
nusileisti, kad atmosferos slgis padidt tkstantja
dalimi. Normalus atmosferos slgis yra lygus 760 milimetr gyvsidabrio stulpo svoriui. Jei btume panardinti ne or, o gyvsidabr, mums tekt nusileisti viso
= 0,76 mm, kad slgis padidt vienu tkstantadaliu.

Oi e mes, inoma, turime nusileisti daug giliau, btent


tiek kart, kiek kart oras lengvesnis u gyvsidabr
10 500 kart. Vadinas, kad slgis padidt tkstantja normalaus slgio dalimi, teks nusileisti ne 0,76 mm, kaip gyvsidabryje, o 0 , 7 6 X 10 500, t. y. beveik 8 m. O kai nusileisime dar 8 m, tai padidjs slgis vl padids tkstantadaliu savo dydio ir t. t.1. Kokiame lygyje bebtume
prie pat pasaulio lub" (22 km), ant Everesto kalno virns (9 km) ar prie vandenyno paviriaus mums reikia
nusileisti 8 m, kad atmosferos slgis padidt tkstantja
pirmykio dydio dalimi. Taigi, gauname toki oro slgio
didjimo, leidiantis gilyn, lentel:
2ems paviriaus lygyje slgis 760 mm
8 m gilumoje

2 X 8 m
3X8 m

4X8 m
1

normaliam
=

1,001

,.

=(1,001)3

(1,001)

normalaus
2

=(1,001)4

Sekantis 8 metr storio oro sluoksnis yra tankesnis u pirmesnj,

o todl slgio padidjimas absoliutiniu dydiu yra didesnis, negu pirm e s n i a j a m e sluoksnyje. Bet jis ir turi bti didesnis, nes i m a m a tkstantoji stambesnio dydio dalis.

Ir, apskritai, n X 8 m gilumoje atmosferos slgis didesnis u normalj (1,001)" kart; ir kol slgis nelabai
didelis, tiek pat kart padids ir oro tankis (Marioto dsnis).
Pastebsime, kad duotuoju atveju turime reikalo, kaip
matyt i romano, su nusileidimu em tik 48 km, todl
svorio jgos susilpnjimo ir su juo susijusio oro svorio
sumajimo galima nepaisyti.
Dabar galime iskaiiuoti, kokio dydio, apytikriai, buvo tas slgis, kur patyr poeminiai iulio Verno keliautojai 48 km (48 000 m) gilumoje. Ms formulje n yra
lygusi^

apskaiiuoti 1,001 00. Kadan-

=6 000. Tenka

gi 1,001 dauginti pat i savs 6 000 kart gana nuobodus darbas ir sugaitume daug laiko, tai pasinaudosime logaritmais, apie kuriuos
Laplasas yra pasaks,
kad jie, sutrumpindami darb, padvigubina skaiiuotoj
ami
Logaritmuodami gauname: neinomojo logaritmas =
6 000 X lg 1,001 = 6 000 X 0,00043 = 2,6
I logaritmo 2,6 randame iekomj skaii; jis lygus 400.
Taigi 48 km gilumoje atmosferos slgis 400 kart didesnis u normalj; oro tankis, kaip parod bandymai,
tokiam slgiui esant padidja 315 kart. Todl abejotina,
kad ms poeminiai keliautojai visai nebt kent, jusdami tiktai skausm ausyse". Taiau, iulio Verno romane
pasakojama apie tai, kaip mons pasiek dar didesnes
1

Kas

mokyklos

isine

antipatijos j a u s m

logaritm

lente-

lms, tas, gal bt, pakeis savo nedraugik nusistatym j atvilgiu,


susipains

su charakteristika,

duota

joms

didiojo prancz

astro-

nomo. Stai ta vieta jo veikale P a s a u l i o sistemos dstymas": Logaritm iradimas, s u t r u m p i n d a m a s keli mnesi skaiiavimus iki keli
dien

darbo,

lyg

padvigubina

astronom

gyvenim

ir

atpalaiduoja

juos-nuo paklaid ir nuovargio, neivengiam ilgai skaiiuojant".

poemines gelmes, btent 120 ir netgi 325 kilometr.


Oro slgis ten turjo pasiekti milinik laipsn, o mogus
stengia be alos savo organizmui pakelti nedaugiau kaip
trij-keturi atmosfer oro slg.
Jei, naudodamiesi ta paia formule, mgintume iskaiiuoti, kokiame gylyje oras pasidaro tiek tankus, kaip ir
vanduo, t. y. sutirtja 770 kart, tai gautume skaii:
53 km. Bet is rezultatas neteisingas, nes esant dideliam
slgiui, duj tankis jau nebra proporcingas slgiui. Marioto dsnis visikai galioja tiktai ne per dideliems slgiams, nevirijantiems imto atmosfer. tai oro tankio
duomenys, gauti Natererio bandymuose:
Slgis

Tankis

200 atmosfer

190

400

315

600

387

1 500

513

1 800

2 100

540
564

Tankio didjimas, kaip matome, smarkiai atsilieka nuo


slgio didjimo. Veltui iulio Verno mokslininkas tikjosi,
pasieksis gilum, kur oras tankesnis u vanden, to
jam nebt tek sulaukti, nes oras pasiekia vandens tank
esant 3 000 atmosfer slgiui, o toliau beveik nebesusispaudia. O, kad vienu slgiu, be stipraus aldymo (emiau
minus 146), paverstume or kietu knu, negali bti n
kalbos.
Taiau, teisybs dlei turime pastebti, kad mintas
iulio Verno romanas buvo ispausdintas ymiai anksiau,
negu pasidar inomi k tik sumintieji faktai. Tai pateisina autori, nors ir nepataiso pasakojimo.
Dar apskaiiuosime anksiau duotja formule didiausi achtos gyl, kuriame mogus gali pasilikti be alos

savo sveikatai. Didiausias oro slgis, kur dar stengia


pakelti ms organizmas 3 atmosferos. Paymj iekomj achtos gilum raide x, gauname lygt:

i kur (logaritmuodami) apskaiiuojame x. Gauname


x - 8,9 km.
Tokiu bdu, mogus be pavojaus galt bti beveik
9 km gylyje. Jei Ramusis vandenynas staiga idit, mons galt beveik visur jo dugne gyventi.
Giliausioje pasaulyje achtoje
Kas ne roman autoriaus fantazijoje, o realioje tikrovje vis ariausiai yra prasiskverbs ems centr? inoma, kalnakasiai. inome jau (IV sk.), kad giliausios pasaulyje achtos pasiekia daugiau kaip dviej kilometr gyl.
Cia turima galvoje ne ems grto siskverbimo gylis, kuris kai kuriais atvejais pasiekia daugiau 3'/^ km dyd
(86 pav.), o pai moni nusileidimas. tai k pasakoja
apie Brazilijos acht prancz raytojas dr. Liukas Diurtenas, kuris pats buvo j nusileids.
Garsiosios Moro Velcho aukso kasyklos yra 400 km
nuotolyje nuo Rio-de-Zaneiro. Pavaiav 16 valand geleinkeliu uolta vietove, nusileidiate gil diungli supam sln. ia angl kompanija eksploatuoja auksingas
gyslas tokioje gilumoje, koki niekuomet anksiau nra
buvs nusileids mogus.
Gysla gilyn eina nuoulniai. J seka ei slenksi
achta. Staiosios achtos uliniai, gulsiosios tuneliai. Labai bdinga dabartinei visuomenei yra tai, kad giliausioji achta, kuri buvo ikasta ems rutulio plutoje,
pats drsusis mogaus bandymas siskverbti planetos
gelmes padarytas iekant aukso.

Apsivilkite brezentiniais darbo drabuiais ir odiniu varku. Atsargiau: maiausias j ulinj krints akmenukas gali
jus sueisti. Mus lyds vienas achtos kapiton". einate pirmj gerai apviest
tunel. Imate drebti nuo 4 spiginanio vjo: tai ventiliacija achtos gelmms atvsinti.
Siaurame metaliniame narvelyje nusileid pirmuoju 700 m gilumo uliniu, patenkate antrj tunel. Leidiats antruoju
uliniu; oras darosi iltesnis. Jau esate emiau jros lygio.
Pradedant sekaniu uliniu, oras svilina veid. Pagaliau pasiekte garsj ulin
Nr. 43. Apsipyls prakaitu, susilenks po
emu skliautu, slenkate griamj main
kriokimo link. Tirtose dulkse dirba nuogi
mons; nuo j teka prakaitas, rankos be
pertraukos perduoda butel vandens. Nelieskite k tik atskelt rudos gabal: j
86 pav. Giliausi
temperatra 57.
veikiantieji griniai
pasiekia
Koks io baisaus, lyktaus darbo rezuldaugiau 3,5 kin
tatas? Apie 10 kilogram aukso per
gyli
dien..."
Apraydamas fizines slygas achtos dugne ir kratutin darbinink eksploatacijos laipsn, prancz raytojas
paymi aukt temperatr, bet nemini padidinto oro slgio. Apskaiiuokime, koks jis 2 300 m gilumoje. Jei temperatra pasilikt tokia pat, kaip ir 2ems paviriuje, tai
pagal mums jau inom formul oro tankis padidt

Tikrumoje temperatra nepasilieka nekintama, o kyla.


Todl oro tankis auga ne taip smarkiai, o maiau. Pagaliau oras achtos dugne tankio atvilgiu skiriasi nuo oro
ems paviriuje nedaug daugiau, kaip kaitrios vasaros
dienos oras nuo alto iemos oro. Dabar suprantama, kodl
i aplinkyb nepatrauk achtos lankytojo dmesio.
Utat didel reikm tokiose giliose kasyklose turi ymus oro drgnumas, kuris buvim jose esant auktai
temperatrai daro nepakeniam. Vienoje Piet Afrikos
2 553 metr gylio kasykloje (Johanisburge) drgm, esant
50 kario, siekia 100%; ia dabar rengiamas vadinamasis dirbtinis klimatas"; aldomasis rengimo veikimas atitinka 2 000 ton ledo veikim.
Stratostatais auktybes
Pirmesniuose straipsniuose, pasinaudodami oro slgio
priklausomybs nuo gylio formule, mintimis keliavome
ems gelmes. Idrskime dabar pakilti vir ir, pasinaudoj ta paia formule, pairkime, kaip kinta oro slgis
dideliuose aukiuose. Siuo atveju formul gauna toki
ivaizda:

kur p slgis, ireiktas atmosferomis, h - auktis metrais. Trupmena 0,999 ia pakeit skaii 1,001, todl, kad
kylant vir, pasislinkus 8 m, slgis ne padidja 0,001, o
s u m a j a

0,001.

Pradiai isprskime udavin: kaip auktai reikia pakilti, kad oro slgis sumat d v i g u b a i ?
Tam tikslui ms formulje paimsime slg p = 0,5 ir
iekosime aukio h. Gausime lygt:

kuri isprsti skaitytojui, mokaniam vartoti logaritmus,


nebus sunku. Atsakymas h = 5,6 kilometro rodo auktj, kuriame oro slgis turi sumati dvigubai.
Dabar, sekdami drsiuosius tarybinius oreivius, pasiekusius 19 ir 22 kilometr aukt, kilkime dar aukiau. Tos
auktosios atmosferos sritys sudaro jau vadinamj stratosfer". Todl ir psls, kuriomis atliekamos tokios kelions, vadinamos ne aerostatais, o stratostatais". Nemanau, kad tarp skaitytoj atsirast bent vienas, kuris nebt girdjs apie tarybinius stratostatus S S S R " ir
OACh-1", pasiekusius pasaulinius aukio rekordus: pirmasis 19 km, antrasis 22 km.
Pamginkime apskaiiuoti, koks atmosferos slgis yra
tuose aukiuose.
19 km aukiui rasime, kad oro slgis turi sudaryti
19000

0,999

= 0,095 atm

= 72 mm.

22 km aukiui

Taiau vilgterj j stratonaut uraus randame, kad


nurodytuose aukiuose buvo paymti kiti slgiai: 19 km
auktyje 50 mm, 22 km auktyje 45 mm.
Kodl skaiiavimai nepasitvirtina? Kur ms daroma
klaida?
Marioto dsnis, esant tokiam maam slgiui, dujoms
visai pritaikomas, bet kart praleidome k kit: oro temperatr laikme esant vienod visame 20 kilometr sluoksnyje, tuo tarpu, ji, kylant vir, ymiai krinta. Vidutinikai laikoma, kad pakilus vienu kilometru temperatra
krinta 6,5; tai galioja ligi 11 kilometr aukio, kur temperatra lygi minus 56, o toliau dideliame protarpyje ji

nekinta. Atsivelg i aplinkyb (ia jau nebeutenka


elementarins matematikos priemoni), gausime labiau tikrov atitinkanius rezultatus. Dl tos paios prieasties
ms ankstyvesni skaiiavim rezultatus, lieianius oro
slg gelmse, reikia irgi irti kaip apytikrius.

S E P T I N T A S I S

ILUMINIAI

S K Y R I U S

REIKINIAI

Vduokl
Kai moterys vduojasi, joms, inoma, darosi vsiau.
Atrodo, kad tas darbas visikai nekenksmingas kitiems
monms, esantiems patalpoje, ir kad susirinkusieji gali
bti dkingi moterims u oro atvsinim salje.
Pairkime, ar tikrai taip yra? Kodl vduodamiesi
juntame vsum? Betarpikai su ms veidu susilieis
oras yla, ir ta ilta oro kauk, nematomai dengianti ms veid, ildo" j, t. y. sultina tolesn ilumos eikvojim.
Jei oras aplink mus nejuda, tai sunkesnis nekaitintas oras
tik labai ltai stumia vir nuo veido ilus oro sluoksn.
Bet vduokle paalinant nuo veido ilt oro kauk, veidas
susilieia vis su naujomis neildyto oro porcijomis ir be
pertraukos atiduoda jam savo ilum; ms knas vsta,
ir mes juntame vsum.
Vadinasi, mojuodamos vduokle, moterys nuolatos alina
nuo veido ilus or ir keiia j neildytu; tas oras ils,
savo ruotu, paalinamas ir vl pakeiiamas nauja nekaitinto oro porcija ir t. t.

Vduokli darbas pagreitina oro maiymsi ir padeda


greiiau isilyginti temperatrai visoje salje, t. y. gaivina
vduokli savininkes vsesniu oru, kuris gaubia kitus salje esanius mones. Vduokls veikimui turi reikms dar
viena aplinkyb, apie kuri tuojau papasakosime.
Kodl vjui puiant aliau?
Visi, aiku, ino, kad tykiame ore altis pakeliamas ymiai lengviau negu vjui puiant. Taiau ne visi aikiai
sivaizduoja io reikinio prieast. Didesn alt vjyje junt a tik g y v i p a d a r a i : termometras visikai nekrinta,
kai j puia vjas. Tas faktas, kad alt vjuot dien juntame smark alt, paaikinamas, vis pirma, tuo, kad iuo
atveju veidas (ir apskritai knas) atiduoda ymiai daugiau
ilumos negu tykiame ore, kai kno ildytas oras ne taip
greitai pasikeiia nauja alto oro porcija. Juo vjas stipresnis, juo didesnis oro kiekis suspja kiekvien minut paliesti od ir, vadinasi, juo daugiau ilumos kas minut
atimama i ms kno. Jau to vieno pakanka sukelti alio
jutimui.
Bet yra dar ir kita prieastis. Ms oda visuomet, net
altame ore, garina drgm. Garinimui reikia ilumos; ji
atimama i ms kno ir i to oro sluoksnio, kuris susilieia su knu. Jei oras nejuda, garavimas vyksta ltai, nes
su oda susilieis oro sluoksnis greitai prisisotina gar
(drgms prisotintame ore garavimas nevyksta). Bet jei
oras juda ir prie odos ateina vis nauj ir nauj jo porcij,
tai garavimas vis laik palaikomas labai intensyvus, o
tam reikia eikvoti daug ilumos, kuri atimama i ms
kno.
Ar labai didelis auinamasis vjo veikimas? Jis priklauso nuo jo greiio ir nuo oro temperatros; apskritai imant,
jis ymiai didesnis, negu paprastai manoma. Duosiu pavyzd, leidiant sprsti, kokio dydio bna temperatros

kritimas. Tarsime, kad oro temperatra +4, o vjo visai


nra. Tokiose slygose mus kno oda turi temperatr 31.
O jei puia lengvas vjelis, vos judins vliavas ir nepakrutins medi lap (greitis 2 metrai per sekund), tai
oda atauinama 7; puiant vjui, kuris priveria vliavas
plaikstytis (greitis 6 metrai per sekund), oda atauinama 22; jos temperatra krinta iki 9! Sie duomenys paimti
i N. N. Kalitino knygos Atmosferos fizikos pagrindai, taikant juos medicinoje"; smalsaus proto skaitytojas ras joje
daug jdomi smulkmen.
Taigi to, kaip jusime alt, negalime sprsti tiktai i
temperatros, o turime atsivelgti taip pat ir vjo greit.
Tas pats altis Leningrade paprastai pakeniamas sunkiau
negu Maskvoje, nes vidutinis vjo greitis Baltijos jros
pakraiuose lygus 56 metrams per sekund, o Maskvoje tiktai 4,5 metro per sek. Dar lengviau pakeniami
aliai Ubaikalje, kur vidutinis vjo greitis siekia tik
1,3 metro. Garsieji Ryt Sibiro aliai juntami toli grau
ne taip atriai, kaip manome, priprat Europoje prie palyginti stipri vj; Ryt Sibiras pasiymi beveik visiku vj
nebuvimu, ypa iemos metu.
Kartas dykumos dvelkimas
Vadinasi, vjas ir kaitri dien turi atvsinti, pasakys, gal bt, skaitytojas, paskaits pirmesn straipsn.
Kodl tokiu atveju keliautojai kalba apie k a r t dykumos dvelkim?"
Prietaravimas paaikinamas tuo, kad atogr klima
t e oras bna i l t e s n i s u m s k n . Nenuostabu, kad ten, vjui puiant, monms darosi ne vsiau, o
kariau. iluma ten perduodama jau ne i kuno or, o
atvirkiai oras ildo mogaus kn. Todl, juo didesnis
oro kiekis susps kas minut susisiekti su knu, juo stipriau
jusime kart. Tiesa, garavimas ir ia vjui puiant sustip-

rja, bet pirmoji prieastis persveria. Stai kodl dykum


gyventojai, pavyzdiui turkmnai, neioja iltus chalatus
ir kailines kepures.
Ar ildo ydas?
tai dar vienas udavinys i kasdieninio gyvenimo fizikos. Moterys teigia, kad ydas ildo, kad be jo veidas la.
Pavelg plon ydo audin, danai su gana stambiomis
akutmis, vyrai nelabai yra link tikti iuo teigimu
ir mano, kad ildantysis ydo veikimas vaizduots
padaras.
Taiau atsimin, kas buvo aukiau pasakyta, su didesniu pasitikjimu irsite teigim. Kokios stambios bebt ydo akuts, oras pro tok audin praeina, vis dlto,
iek tiek sultins greit. Tas oro sluoksnis, kuris betarpikai
gaubia veid ir ils sudaro ilt oro kauk, tas sluoksnis yra ydo sulaikomas ir ne taip greitai vjo nupuiamas,
kaip be jo. Todl nra pagrindo netikti moterims, kad nedideliame altyje, puiant silpnam vjui, veidas einant su
ydu la maiau negu be jo.
Auinantieji soiai
Jei jums nra tek matyti toki soi, tai, tur bt,
esate girdj ar skait apie juos. i nedeginto molio ind
yra ta domi savyb, kad piltas juos vanduo darosi altesnis negu aplinkiniai daiktai. Tie soiai labai paplit
piet tautose (be ko kito, ir pas mus Kryme) ir yra vairiai
vadinami: Ispanijoje alkaracca", Egipte goula"
ir t. t.
it soi auinamojo veikimo paslaptis paprasta:
skystis prasisunkia pro molio sieneles iorn ir ten ltai
garuoja, tuo paiu atimdamas ilum (slaptj garavimo
ilum") i indo ir jame esanio skysio.

Taiau netiesa, kad skystis tokiuose induose labai atla, kaip tenka skaityti kelioni po piet kratus apraymuose. Ataldymas negali bti ymus. Jis priklauso nuo daugelio slyg. Juo kaitresnis oras, juo greiiau ir gausiau
garuoja skystis, drkinantis ind i oro ir, vadinasi, juo labiau vsta vanduo soio viduje. Priklauso auinimas ir nuo
aplinkinio oro drgnumo: jei jame daug drgms, garavimas
vyksta ltai ir vanduo atvsta neymiai; sausame ore, atvirkiai, vyksta intensyvus garavimas, sukelis ymiai didesn atvsim. Vjas taip pat greitina garavim ir padeda
auti: tai visi gerai ino i to alio jutimo, kur tenka patirti su lapiais drabuiais ilt, bet vjuot dien. Temperatros kritimas auinaniuose soiuose nevirija 5. Kaitri piet krat dien, kai termometras kartais rodo 33,
vanduo tokiuose soiuose turi iltos vonios temperatr,
28. Auinimas, kaip matome, praktikai nenaudingas. Taiau soiai gerai laiko a l t v a n d e n ; iam tikslui
juos daniausiai ir vartoja.
Galima pamginti apskaiiuoti vandens atvsimo laipsn
alkaraccose". Sakysim, turime sot, kur telpa 5 / vandens: tarkime, kad 1/10 l igaravo. 1 / ( 1 kg) vandens igarinti kaitrios dienos (33) temperatroje reikia apie 580 kalorij. Mums igaravo 1/10 kg, vadinas, prireik 58 kalorij. Jei visa ta iluma bt paimta tik i vandens, kuris yra
sotyje, pastarojo temperatra krist 585, t. y. apie
12 l a i p s n i . Bet didesn dalis garavimui reikalingos
ilumos atimama i paties soio sieneli ir i j gaubianio
oro; antra vertus, kartu su vandens auimu sotyje vyksta
ir jo kaitinimas prie soio prieinaniu oru. Todl atauimas
vos pasiekia pus gautojo skaiiaus.
Sunku pasakyti, kur sotis labiau vsta, saulje ar
elyje. Saulje greitja garavimas, bet drauge su tuo
padidja ir kaitinimas. Geriausia, tur bt, laikyti aldomuosius soius elyje, silpname vjelyje.

Ledain be ledo
Auimu dl garavimo pagrstas ir auinamosios spintos,
tam tikros ries ledains be ledo, produktams laikyti rengimas. rengti tok auintuv visai nesudtinga: tai yra
medin d (geriau cinkuotos skardos) su lentynomis, ant
kuri deda auinamus produktus. Ds viruje pastatomas
ilgas indas, pripiltas varaus alto vandens; ind merkiamas drobs kratas; drob eina iilgai upakalins ds
sienels emyn, usibaigdama inde, padtame po apatine
lentyna. Drob prisigeria vandens, kuris kaip dagi vis
laik teka ja; vanduo ltai garuoja ir tuo aldo visus ledains" skyrius.
Toki ledain" reikia laikyti vsioje buto vietoje ir
kiekvien vakar keisti alt vanden, kad suspt per nakt
gerai atvsti. Indai su vandeniu ir jo prisigrusi drob turi
bti, aiku, visikai vars.
Kok kart stengiame pakelti?
mogus daug itvermingesnis

kario

atvilgiu, negu

paprastai manoma: jis piet kratuose stengia pakelti temperatr, ymiai auktesn u t, kuri vidutinio klimato
juostoje laikome vos pakeniama. Vasar Vidurinje Australijoje danai pasitaiko 46 temperatra elyje; ten buvo
registruota netgi 55 temperatra (pagal Celsij) elyje.
Plaukiant Raudonja jra Persijos lank temperatra laiv patalpose, nepaisant nuolatinio vdinimo, pasiekia 50
ir daugiau.
Aukiausia temperatra, stebta gamtoje, ems rutulyje nevirija 57. Ta temperatra konstatuota vadinamajame

Mirties

Slnyje"

Kalifornijoje.

Kaitra

Vidurinje

Azijoje paioje kartojoje ms Sjungos vietoje nebna auktesn kaip 50.

15a

K tik sumintos temperatros buvo matuojamos e l y j e . Beje, ta proga paaikinsime, kodl meteorolog domina temperatra kaip tik elyje, o ne saulje. Reikalas
tas, kad o r o temperatr nustato tiktai elyje padtas
termometras. Termometras, padtas saulje, gali nuo jos
spinduli kaisti ymiai daugiau negu aplinkinis oras, ir jo
parodymai n kiek necharakterizuoja oro aplinkos ilumins
bkls. Todl ir nra prasms, kalbant apie kaitr, remtis
saulje kabanio termometro parodymais.
Buvo atliekami bandymai aukiausiai temperatrai, kuri gali ilaikyti mogaus organizmas, nustatyti. Pasirodo,
kad labai pamau kaitinant or, ms organizmas s a us a m e o r e stengia ilaikyti ne tiktai vandens virimo
temperatr (100), bet kartais net auktesn, iki 160 C,
kaip rod angl fizikai Blagden ir entri, kurie bandymo
sumetimais itisas valandas praleido kaitintoje kepyklos
krosnyje. Galima ivirti kiauin ir ikepti bifteks ore,
kuriame bna mons be alos sau", pastebi ia proga
Tindalis.
Kuo gi paaikinamas toks itvermingumas? Tuo, kad ms organizmas faktikai nepriima tos temperatros, o ilaiko
temperatr, artim normaliajai. Jis kovoja su kaitinimu,
gausiai iskirdamas prakait; prakaito garavimas sugeria
ym ilumos kiek i to oro sluoksnio, kuris betarpikai
susisiekia su oda ir tuo pakankamu laipsniu sumaina jo
temperatr. Vienintel btina slyga yra ta, kad knas
betarpikai neliest ilumos altinio ir kad oras bt sausas.
Kas yra buvs ms Vidurinje Azijoje, tas, be abejo,
yra pastebjs, kaip, palyginti, lengvai ten pakeliama 37 ir
daugiau laipsni kaitra. 24 laipsni kartis Leningrade
pakeliamas ymiai sunkiau. Prieastis, inoma, oro drgnumas Leningrade ir jo sausumas Vidurinje Azijoje, kur
lietus labai retas reikinys
1

domu, kad ten m a n o kieninis higrometras du kartus birelio

jnnesj parod n u l drgms

(1930 m. birelio 13 d. ir 16 d.).

Termometras ar barometras?
Yra populiarus anekdotas apie naiv mog, kuris nesiryo maudytis vonioje dl ios nepaprastos prieasties:
A kiau vonion barometr, o jis parod audr.. .
Pavojinga maudytis!
Bet nemanykite, kad visuomet lengva atskirti termometr
nuo barometro. Yra toki termometr, tikriau, termoskop,
kurie ne maiau teisingai galt
vadintis barometrais ir atvirkiai. Pavyzdiu galime imti senovin, Herono Aleksandrieio sugalvot, termoskop
(87 pav.). Kai Sauls spinduliai ildo rutul, oras virutinje
rutulio dalyje plsdamasis slegia vanden ir istumia j
lenktu vamzdeliu laukan; vanduo pradeda varvti i vamzdelio galo piltuvl, o i jo nuteka apatin d. O altame ore, prieingai, oro stangrumas rutulyje sumaja, ir i
apatins ds iorinis oras savo slgiu stumia vanden
vamzdeliu rutul.
Taiau is prietaisas jautrus ir barometrinio slgio kitimams: kai iorinis slgis silpnja, oras rutulio viduje,
tebeturdamas ankstyvesn auktesn slg, isipleia ir istumia dal vandens vamzdeliu piltuvl; o padidjus
ioriniam slgiui, dalis vandens i ds dl didesnio iorinio slgio varoma rutul. Kiekvienas temperatros
skirtumo laipsnis sukels tok pat oro trio kitim rutulio
760

viduje, kaip70/273= apie 2 1/2 mm skirtumas barometro (gyv273

sidabric) stulpo auktyje. Maskvoje barometro svyravimai siekia 20 ir daugiau milimetr; tai atitinka 8 C Herono
termoskope, vadinasi, tok atmosferos slgio kritim
lengva palaikyti temperatros pakilimu 8 laipsniais!

Taigi matote, kad senovinis termoskopas yra beveik ir


baroskopas. Vienu metu pas mus pardavinta vandens barometrai, kurie buvo beveik ir termometrai; to, taiau, nepastebjo ne tik pirkjai, bet, rodos, ir j iradjas.
Kam reikalingas lempos stiklas?
Maa kas teino, kok ilg keli prajo lempos stiklas,
kol jis gavo dabartin savo ivaizd. Ilg eil tkstantmei mons apvietimui vartojo liepsn, nesinaudodami
stiklo paslaugomis. Prireik Leonardo-da-Vini (1452
1519) genijaus tam svarbiam lempos patobulinimui padaryti.
Bet Leonardo apgaub liepsn ne stikliniu, o metaliniu
vamzdiu; prajo dar trys imtmeiai, kol sugalvojo metalin
vamzd pakeisti skaidriu stikliniu cilindru. Kaip matote,
lempos stiklas iradimas, pareikalavs deimties kart
darbo.
Kokia jo paskirtis?
Kain, ar visi moka teisingai atsakyti tok natral
klausim. Saugoti liepsn nuo vjo tai antraeilis stiklo
udavinys. Svarbiausias jo veikimas liepsnos v i e s u m o didinimas, degimo proceso pagreitinimas. Stiklo vaidmuo yra tas pats, kaip ir krosnies ar fabriko dmtraukio;
jis sustiprina oro tekjim lieosn, sustiprina traukim".
Isiaikinkime ita. Stiklo viduje ess oro stulpas kaista nuo liepsnos ymiai greiiau, negu lemp gaubiantis
oras. ils ir taps todl lengvesnis, oras istumiamas
vir sunkesnio neildyto oro, kuris ateina pro degiklio
plyius i apaios. Tokiu bdu gaunamas nuolatinis oro
tekjimas i apaios vir, kuris be perstojo paalina degimo produktus ir atnea gryn or. J u o stiklas auktesnis,
juo daugiau skiriasi ildyto ir neildyto oro stulp svoriai
ir juo energingiau vyksta gryno oro tekjimas ir, vadinasi,
greitja degimas. ia vyksta tas pats, kas ir auktuose fabrik dmtraukiuose. Todl tie dmtraukiai ir daromi tokie
aukti.

domu, kad jau Leonardo aikiai suprato iuos reikinius. Jo rankraiuose randame tok ra: Kur atsiranda
ugnis, ten aplink j susidaro oro srov:-ji palaiko j ir
stiprina".
Kodl liepsna pati savaime negsta?
Gerai sigilinus degimo proces, nenorom kyla klausimas: kodl liepsna negsta savaime? Juk degimo pasekm
yra ta, kad isiskiria anglies dvideginis ir vandens garai, n e d e g a n i o s mediagos, nesugebanios palaikyti degim. Vadinasi, liepsna nuo degimo pradios momento turi bti apsupta nedegani mediag, kurios neleidia orui prieiti; be oro degimas negali vykti toliau ir
liepsna turi ugsti.
Kodl tai nevyksta? Kodl degimas vis laik vyksta,
kol yra degamj mediag atsarga? Tik todl, kad dujos
ildomos pleiasi i r tuo paiu d a r o s i l e n g v e s n s .
Tik dl to kait degimo produktai nepasilieka savo susidarymo vietoje, betarpikoje liepsnos aplinkoje, bet tuoj
pat gryno oro istumiami vir. Jei Archimedo dsnis dujoms negaliot (arba jei nebt svorio), kiekviena liepsna,
truput padegusi, gst pati savaime.
Labai lengva sitikinti tuo, kaip naikinamai liepsn veikia jos degimo produktai. Js danai, patys to nepastebdami, naudojats tuo, nordami lemp ugesinti. Kaip upuiate ibalin lemp?Puiate j i viraus, t. y. varote
emyn, liepsnos link, nedegamus jos degimo produktus;
ir ji, nustojusi laisvo oro pritekjimo, gsta.
Trkstamasis skyrius iulio Verno romane
iulis Vernas mums smulkiai papasakojo, kaip leido laik trys drsuoliai viduje sviedinio, kuris lk Mnul.
Taiau nepapasakojo apie tai, kaip Mielis Ardanas jo
virjo pareigas tomis nepaprastomis slygomis. Tur bt,

autorius man, kad valgio gaminimas viduje lekianio


sviedinio nesudaro nieko tokio, k vertt aprainti. Jei
taip, tai jo apsirikta. Reikalas tas, kad viduje lekianio sviedinio visi daiktai t a m p a b e s v o r i a i 1 . iulis Vernas
neatkreip dmesio j i aplinkyb. O turite sutikti, kad
virimas besvorje virtuvje siuetas visai vertas raytojo plunksnos, ir tenka tik gailtis, kad talentingasis
Kelions j Mnul" autorius neskyr dmesio iai temai.
Pamginsiu, kaip mokdamas, papildyti trkstam romane skyri ir duosiu skaitytojui iok tok supratim apie
tai, koks efektingas jis galjo ieiti i po paties iulio Verno plunksnos.
Skaitydamas t skyri, skaitytojas privalo vis laik
turti galvoje, kad sviedinio viduje kaip jau buvo sakyta n r a s v o r i o : visi daiktai jame b e s v o r i a i .
Pusryiai besvorje virtuvje
Mano biiuliai, juk dar nepusryiavome, pareik
Mielis Ardanas savo tarpplanetins kelions draugams. I to, kad patrankos sviedinyje netekome savo
svorio, visikai neieina, kad netekome apetito. A apsiimu, mano biiuliai, paruoti jums besvorius pusryius,
kurie, be abejo, bus i pai lengvj patiekal, kokie kada
nors yra buv gaminami pasaulyje.
Ir, nelaukdamas draug atsakymo, pranczas msi
ruoti valgio.
Ms butelis su vandeniu dedasi ess tuias,
burbjo po nosim Ardanas, stengdamasis atkimti didel
butel. Neapgausi m<.ns: juk inau, kodl esi lengvas...
Taip, kamtis itrauktas. Teikis ipilti prikaistuv savo
besvor turin!
Bet kiek jis lenk butel, vanduo nebgo.
1

Smulkus

ios

domios

aplinkybs

aikinimas

duotas

pirmoje

domiosios fizikos" knygoje, o taip pat m a n o knygose Tarpplanetins kelions", Raketa j v a i g d e s " ir Raketa M n u l " .

Nesistenk, mielas Ardane, atjo pagalb Nikolis. Suprask, kad ms sviedinyje, kur nra svorio, vanduo negali lietis. Turi j i butelio i k r a t y t i , tartum
bt ia tirtas sirupas.
Ilgai negalvodamas, Ardanas pokteljo delnu apversto butelio dugn. Nauja staigmena: prie kaklelio tuojau
isipt vandens rutulys, sulig kumiu didumo.
Kas pasidar ms vandeniui? nustebo Ardanas. Tai, prisipainsiu, visikai nereikalinga staigmena! Paaikinkite, mano mokytieji biiuliai, kas ia vyko?
Tai l a a s , mielasis Ardane, paprastas vandens laas. Besvoriame pasaulyje laai gali bti kokio nori didumo. .. Atsimink, kad skysiai tik svorio veikiami gauna
ind form, teka srove ir t. t. Cia nra svorio, skystis paliktas savo vidinms molekulinms jgoms ir turi gauti
rutulio form, kaip-alyva garsiajame Plato bandyme.
Nerpi man nei tas Plato, nei jo bandymai! A
turiu uvirti vanden buljonui, ir, prisiekiu, jokios molekulins jgos nesulaikys mansl sikariavs pareik
pranczas.
Jis nirs m kratyti vanden ore sklandant prikaistuv, bet, matyt, viskas buvo prie j. Dideli vandens
rutuliai, pasiek prikaistuv, greit liauiojo jo paviriumi.
Tuo reikalas nesibaig: nuo vidini sieneli vanduo perjo
iorines ir pasklido jomis, prikaistuv greit supo storas
vandens sluoksnis. Virti tokio pavidalo vanden buvo visai
nemanoma.
Stai domus bandymas, rods kokia yra didel sankabos jga, ramiai kalbjo siutusiam Ardanui nesijaudindamas Nikolis. Tu nesinervink: juk ia paprastas kiet
kn drkinimas skysiais; tik iuo atveju svoris netrukdo
tam reikiniui pasireikti visa jga.
Ir labai gaila, kad netrukdo! atkirto Ardanas.
Drkinimas ia ar kas kita, bet man reikia turti vanden
prikaistuvio v i d u j e , o ne a p l i n k j . Stai dar kokios

naujienos! N vienas virjas pasaulyje nesutiks virti buljon tokiose slygose.


Tu lengvai gali sustabdyti drkinim, jeigu jis tiek
trukdo Jau, raminaniai terp misteris Barbikenas. Atsimink, jog vanduo nevilgo kn, dengt kad ir plonu
riebal sluoksniu. Aptepk savo prikaistuv i oro riebalais
ir sulaikysi vanden jo viduje.
Valio! Stai it vadinu tikru mokslingumu, apsidiaug Ardanas, vykdydamas patarim. Po to jis pradjo
kaitinti vanden ant duj degiklio liepsnos.
Absoliuiai viskas buvo prie Ardan. Duj degiklis ir
tas m nertti: silpnai liepsnojs pus minuts, dl nepaaikinamos prieasties ugso.
Ardanas tris prie degiklio, kantriai tais liepsn, bet
jo pastangos nedav rezultat: liepsna geso.
Barbikenai! Nikoli! Ar nra priemoni priversti t
usispyrusi liepsn degti taip, kaip jai dera pagal js
fizikos dsnius ir duj bendrovi nuostatus? kreipsi
biiulius neteks pusiausvyros pranczas.
Bet ia nra nieko nepaprasto ir nieko netikto,
paaikino Nikolis. i liepsna dega lygiai taip, kaip ir
privalo degti pagal fizikos dsnius. O duj bendrovs.. .
a manau, jos visos subankrutuot, jei nebt svorio. Degimo metu, inai, susidaro angliargt, vandens garai,
odiu, nedegamos dujos; paprastai tie degimo produktai
nepasilieka prie pat liepsnos: bdami ilti ir, tuo paiu,
lengvesni, jie istumiami ateinanio gryno oro. Bet ia, pas
mus, nra svorio, todl degimo produktai pasilieka j
susidarymo vietoje, apsupa liepsn nedegam duj sluoksniu ir trukdo grynam orui prieiti. Todl liepsna ia taip
silpnai dega ir taip greitai gsta. Juk ugnies gesintuv
veikimas tuo ir pagrstas, kad liepsna apsupama nedegamomis dujomis.
Vadinasi, tavo manymu, pertrauk j pranczas, ; jei emje nebt svorio, tai nereikt ir gaisri-

ninku komand: gaisrai ugst savaime, utrokt bekvpuodami?


Visikai teisingai. O tuo tarpu tvarkykime reikalus, udek dar kart degikl, ir imk psti liepsn. Mums,
tikiu, pavyks sudaryti dirbtin traukim ir priversti liepsn degti emikai".
Taip ir padar: Ardanas vl udeg degikl ir msi
virimo, ne be pikto diaugsmo stebdamas, kaip Nikolis
ir Barbikenas paeiliui pt ir vdavo liepsn, be petraukos duodami jai gryno oro. Sielos gilumoje pranczas
laik savo biiulius ir j moksl esant kaltus dl visos
tos velniavos".
Js, palaikydami traukim, tam tikra prasme, einate fabriko dmtraukio pareigas, tarkjo Ardanas.
Man labai gaila js, mano mokytieji biiuliai, bet jei
norime turti kartus pusryius, teks klausyti js fizikos
paliepim.
Taiau, prajo ketvirtis valandos, pus valandos, valanda, o vanduo prikaistuvyje n neketino virti.
Tau teks apsiarvuoti kantrybe, mielas Ardane. Matai, paprastas, svarus vanduo greit kaista kodl? Tiktai todl, kad jame vyksta sluoksni maiymasis: kaitintus, lengvesnius apatinius sluoksnius istumia altieji
virutiniai ir rezultatas yra tas, kad visas skystis greStai
gauna aukt temperatr. Ar yra tek tau kada kaitinti
vanden ne i apaios, o i viraus? Tada sluoksni maiymasis nevyksta, nes virutiniai kaitinti sluoksniai lieka
vietoje. O vandens ilumos laidumas menkas; virutinius
sluoksnius galima net uvirinti, tuo tarpu apatiniuose tebebus neitirp ledo gabalai. Bet ms besvoriame pasaulyje
nra skirtumo, i kurio ono ildyti vanden: vandens apykaita prikaistuvyje negali susidaryti, ir vanduo turi ilti labai
pamau. Jei nori pagreitinti ildym, turi vis laik maiyti
vanden.
161

Nikolis perspjo Ardan, kad is nekaitint vandens iki


100, o pasitenkint truput emesne temperatra. Esant
100 susidaro daug gar, kurie, turdami ia t pat lyginamj svor kaip ir vanduo (abu lygs nuliui), susimaiys su juo ir sudarys vienalyt put.
Keistas dalykas atsitiko su irniais. Kai Ardanas, atris maiiuk, truput papurt j, irniai isisklaid ore ir
m nesustodami lakstyti kajuts viduje, dauydamiesi
sieneles ir atokdami nuo j. Sie skrajoj irniai vos nepadar didels nelaims. Nikolis netyiomis kvp vien
j ir taip usikosjo, jog ko neuduso. Nordami ivengti
tokios nelaims ir ivalyti or, ms biiuliai m stropiai
gaudyti lakstanius irnius tuo tinkleliu, kur Ardanas
buvo pasims su savim Mnulio peteliki kolekcijai surinkti".
Nelengva buvo virti tokiose slygose. Ardanas buvo
teisus, tvirtindamas, jog ia bt supasavs ir labiausiai
prityrs virjas. Nemaa teko pavargti ir kepant bifteks: vis laik reikjo laikyti ms akute, prieingu atveju
stangrs sviesto garai, susidar po bifteksu, stm j i
keptuvs ir neikepta msa lk vir", jei galima
pavartoti t od ten, kur nebuvo nei viraus", nei
apaios".
Keist vaizd sudar ir patys piets iame besvoriame
pasaulyje. Biiuliai kabojo ore, ir labai vairios, be ko kita,
gana domios buvo j pozos ir kas minut dausi galvomis viens kit. Sdti, inoma, neteko. Tokie daiktai, kaip
kds, suolai, visikai nenaudingi besvoriame pasaulyje.
I esms imant, ir stalas bt buvs ia visikai nereikalingas, jei ne atkaklus Ardano pasiryimas btinai pusryiauti prie stalo".
Sunku buvo ivirti buljon, bet dar sunkiau pasirod
j suvalgyti. Jau ipilti besvor buljon puodukus niekaip
nevyko. Ardanas bemgindamas vos neprarado viso ryto
darbo vaisi; umirs, kad buljonas besvoris, jis supyks

trinkteljo apversto prikaistuvio dugn, nordamas ivaryti atkakl buljon. Rezultatas buvo tas, kad i prikaistuvio ilk didelis rutulio formos laas buljonas sferoidins formos. Ardanui teko parodyti onglieriaus gabum,
norint vl sugauti ir sudti prikaistuv tokiu vargu ivirt
buljon.
Mginimas panaudoti auktus buvo be rezultat: buljonas drkino vis aukt iki pat pirt ir kabojo ant jo
itisine plve. Kad buljonas nedrkint aukt, juos aptep
sviestu, bet reikalai nuo to n kiek nepasitais; buljonas
aukte pavirsdavo rutuliuku, ir nebuvo jokio galimumo
t besvor rutul laimingai pakelti iki burnos.
Pagaliau Nikolis surado udavinio sprendim: padar
i vakuoto popieriaus vamzdelius ir jais gr buljon,
siurbdami j burn. Tokiu pat bdu ms biiuliams teko
vis kelions laik gerti vanden, vyn ir, apskritai, bet
kuriuos skysius '.
Kodl vanduo gesina ugn?
tok paprast klausim ne visi moka teisingai atsakyti, ir skaitytojas, tikiuos, nepyks, jei trumpai paaikinsime, kaip i tikrj vanduo veikia ugn.
1

Daugelis

ankstyvesni

ios

knygos

leidim

skaitytoj kreipsi

j mane laikais, kuriuose pareik abejojim dl to, kaip g a l i m a gerti


besvorje erdvje netgi tuo b d u , kuris k tik b u v o nurodytas: juk
oras lekianiame

sviedinyje besvoris,

vadinas

neslegia,

o nesant

slgio, es n e m a n o m a gerti siurbiant save skyst. Keistu b d u is priekaitas buvo kai kuri recenzent pareiktas ir spaudoje.
visikai

Tuo tarpu

aiku, kad duotose slygose oro besvorikumas n kiek nra

susijs su slgio nebuvimu: oras slegia udaroje erdvje visai ne todl, kad jis svarus, o todl, kad jis, b d a m a s dujinis knas, stengiasi
neribotai plstis. A t v i r o j e erdvje ems paviriuje pltimsi trukdani

sieneli v a i d m e n

atlieka

svoris;

prasta

priklausomyb

ir suklaidino m a n o kritikus. D u j o s udaroje erdvje neturi jokio slgio


tik

absoliutinio

nulio

(apie

273)

sviedinio Tiduje," inoma, nebuvo.

temperatroje,

kurios

vagono-

Pirmiausia, vanduo, paliets degant kn, virsta garais, tuo paiu atimdamas i deganio kno daug ilumos;
norint verdant vanden paversti garais, reikia ieikvoti
penkis kartus daugiau ilumos, negu tam paiam kiekiui
alto vandens ildyti lig 100 laipsni.
Antra, tuo metu susidar garai uima imtus kart didesn tr negu juos sudars vanduo; apsup degant kn,
garai atstumia or, o be oro degimas nemanomas.
Nordami sustiprinti vandens gesinamj jg, kartais
prie jo primaio... parako! Tai gali pasirodyti keista, bet
yra visikai imintinga: parakas greit sudega, iskirdamas
didel kiek nedegam duj, kurios, apsupdarnos deganius
daiktus, sunkina degim.
Kaip ugnis gesinama ugnimi?
Esate, tur bt, girdj, kad geriausias, o kartais ir vienintelis bdas kovoti su miko arba steps gaisru padegti mik ar step i prieingos puss. Naujoji liepsna
eina prieais siuntani ugnies jr ir, naikindama degamj mediag, atima ugniai maist; susitikusios, abi
ugnies sienos tuojau gsta, tartum surydamos viena antr.
Apraym, kaip tas ugnies gesinimo bdas panaudojamas Amerikos stepi gaisr atveju, daugelis js, inoma,
esate skait Kuperio romane Prerija". Ar galima umirti
t dramatik moment, kai senis traperis igelbjo nuo
mirties ugnyje keleivius, gaisro utiktus stepje? tai ta
vieta i Prerijos".
Senio ivaizda staiga pasidar rytinga.
Atjo laikas veikti, tar jis.
Js per vlai susigriebte, niekingas seni! suuko
Midltonas. Ugnis yra per ketvirt mylios nuo ms, ir
vjas nea j mus baisiu greiiu!
Stai kaip! Ugnis! Nelabai a jos bijau. Na, vyruiai, gana! Imkims darbo ir nuraukime t idivusi
ol.

Labai trumpu laiku buvo nuvalyta vieta apie dvideimt


pd skersmens. Traperis nuved moteris j vien io nedidelio ploto krat, lieps joms antklodmis apdengti savo
drabuius, galinius greit usidegti. msis i atsargumo
priemoni, senis prijo prie prieingo krato, kur stichija
supo keleivius auktu pavojingu iedu, ir udeg saujel

88 pav. Steps gaisro gesinimas u g n i m i

paios sausosios ols, padjs j ant autuvo skeltuvo.


Lengvai usideganti mediaga i karto suliepsnojo. Tada senis met liepsnojani ol j auktus brzgynus ir, pasitrauks skritulio centr, m kantriai laukti savo darbo rezultat.
Naikinanti stichija godiai puol nauj maist, ir vienu
akimirksniu liepsna m laiyti ol.
Na, tar senis, dabar pamatysite, kaip ugnis
sunaikins ugn.
Bet ar tai nepavojinga? suuko nustebs Midltonas. Ar nepriartinate prie ms prieo, uuot j atitolin?
Ugnis, vis diddama, m plisti tris puses, dl maisto
trkumo nykdama ketvirtoje. Ugnis, bediddama ir vis

labiau siautdama, val ties savim vis plot, palikdama


juod rkstani dirv daug plikesn, negu bt buvus toje
vietoje, nupiovus j dalgiu. Pabgli padtis bt tapusi
dar pavojingesn, jei nuvalyta j vieta nebt didjusi
tuo metu, kai liepsna supo j i kit pusi. Po keli minui
liepsna m visomis kryptimis trauktis, palikdama mones
apsuptus dm debesies, bet isigelbjusius nuo ugnies, kuri pasiutusiais uoliais versi pirmyn.
irovai stebjo paprast traperio pavartot bd su tokiu nustebimu, kokiu, kaip pasakojama, Ferdinando dvarikiai irjo Kolumb, kai is pastat kiauin".
Sis stepi ir mik gaisr gesinimo bdas betgi nra toks
paprastas, kaip atrodo pirmu pamatymu. Gaisro gesinimui
naudoti prieing ugn gali tik labai prityrs mogus,
kitaip nelaim gali dar padidti.
Js suprasite, kiek ia reikia gudimo, jei save paklausite: kodl traperio udegta ugnis slinko prie gaisr, o ne
atvirkia kryptimi? Juk vjas pt nuo gaisro puss ir var
ugn keleivius! Atrodyt, kad traperio sukeltas gaisras turt slinkti ne prieais ugnies jr, o stepe atgal. Jei taip
bt atsitik, keleiviai but buv ugnies iedo apsupti ir
neivengiamai bt uv.
Kur ia visa traperio paslaptis?
Paprasto fizikos dsnio inojimas. Nors vjas pt nuo
deganios steps keleivi kryptimi, bet p r i e a k y j e ,
n e t o l i u g n i e s turjo susidaryti prieinga oro srov,
p r i e p r i e a i s liepsn. I tikrj: oras, kaits virum
ugnies jros, darosi lengvesnis ir yra istumiamas vir
i vis steps pusi plaukianio gryno oro, kuris liepsnos
dar nebuvo paliestas. Todl arti ugnies rib susidaro o r o
traukimas prieais
liepsnos
k r y p t . Udegti prieais einani ugn reikia tuo momentu, kai gaisras
priartja tiek, jog yra juntamas oro traukimas. Stai kodl
traperis neskubjo imtis darbo prie reikiam moment, o
ramiai jo lauk. Jei jis bt padegs ol truput anksiau,

kol prieingasis traukimas dar nebuvo nusistojs, ugnis


bt iplitusi atvirkia kryptimi, o mons bt atsidr
beviltikoje padtyje. Bet ir pavlavimas galjo bti nemaiau lemtingas: ugnis bt prijusi per arti.
Ar galima vanden uvirinti verdaniu vandeniu?
Paimkite nedidel butel, pripilkite j vandens ir kikite stovint ant ugnies puod su vandeniu taip, kad butelys neliest puodo dugno; jums, inoma, teks pakabinti
t buteliuk vieline kilpa. Kai vanduo p u o d e uvirs,
tai atrodo, kad tuojau po to turt uvirti ir vanduo butelyje. Taiau galite laukti kiek jums patinka, to nesulauksite: vanduo butelyje bus kartas, labai kartas, bet
nevirs. Verdantis vanduo, pasirodo, nepakankamai kartas
uvirinti vandeniui.
Rezultatas lyg ir netiktas, tuo tarpu reikjo tai numatyti. Norint uvirinti vanden, nepakanka suildyti j lig
100 C; reikia dar duoti jam didel atsarg vadinamosios
slaptosios ilumos". Grynas vanduo verda esant 100 C;
aukiau io tako, kiek j bekaitintume, jo temperatra
normaliose slygose nepakyla. Vadinasi, ilumos altinis,
kuriuo ildome vanden butelyje, turi 100 temperatr; jis
gali ildyti vanden butelyje irgi tiktai iki 100. Kai
vyks ta temperatr lygyb, tolesnio i l u m o s t e k j i m o i p u o d o b u t e l n e b e b u s . Taigi, ildydami tokiu bdu vanden butelyje, negalime jam suteikti to
slaptosios" ilumos kiekio, kuris btinai reikalingas vandeniui virsti garais (kiekvienas iki 100 kaitinto vandens
gramas reikalauja dar daugiau kaip 500 kalorij, kad virst
garais). Stai kodl vanduo butelyje nors ir kaista, bet neverda.
Gali kilti klausimas: kuo skiriasi vanduo butelyje nuo
vandens puode? Juk butelyje yra tas pats vanduo, tik nuo
likusios mass atskirtas stiklo pertvara; kodl jam nesidaro tas pats, kaip ir likusiam vandeniui?

Todl, kad pertvara neleidia butelio vandeniui dalyvauti tose srovse, kurios maio vis vanden puode. Kiekviena vandens dalelyt puode gali betarpikai paliesti kaitint dugn, o butelio vanduo lieia tiktai verdant vanden.
Taigi grynu verdaniu vandeniu vandens uvirinti negalima. Bet pakanka puod pilti sauj druskos, ir
dalykas keiiasi. Srus vanduo verda esant ne 100, o truput aukiau ir, vadinasi, savo ruotu gali priversti virti
gryn vanden stikliniame butelyje.
Ar galima sniegu uvirinti vanden?
Jei verdantis vanduo jau netinka tam reikalui, tai k
bekalbti apie snieg!" atsakys kai kurie skaitytojai.
Neskubkite atsakyti, o veriau atlikite bandym kad ir su
tuo paiu stikliniu buteliuku, kur js k tik panaudojote.
[pilkite j iki puss vandens ir panardinkite verdant
s r v a n d e n . Kai vanduo butelyje uvirs, iimkite
j i puodo ir greit ukimkite i anksto paruotu sandariu
kamiu. Dabar apverskite buteliuk ir laukite, kol vanduo
jame nustos virti. Sulauk to momento, apipilkite buteliuk verdaniu vandeniu, vanduo neprads virti. Bet
padkite ant jo dugno truput sniego arba net tiesiog
apipilkite j altu vandeniu, kaip parodyta 89 pav., ir
pamatysite, kad vanduo ims virti... Sniegas padar tai,
ko negaljo padaryti verdantis vanduo!
Tai juo paslaptingiau, kad, paiupinjus, buteliukas nra
ypatingai kartas, o tiktai iltas. Tuo tarpu savo akimis
matote, kaip vanduo jame verda!
Tai paaikinama tokiu bdu, kad sniegas atald buteliuko sieneles; dl to garai viduje susikondensavo ir virto
vandens laais. O kadangi oras i stiklinio butelio buvo
ivarytas dar vandeniui verdant, tai dabar jame vanden
veikia ymiai maesnis slgis. O mes inome, kad skystis,
maiau slegiamas, verda emesnje temperatroje. Taigi,

turime ir ms butelyje, nors v e r d a n t , b e t nekart vanden.


Jei butelio sienels labai plonos, tai staigus gar sutirtjimas viduje gali sukelti kak pana sprogim;
iorinio oro slgis, nesutikdamas pakankamo atoveiksmio
i buteliuko vidaus puss, gali j sutriukinti (beje, matote, kad odis sprogimas" ia netinka). Todl geriau imtt

89 pav. V a n d u o verda altu


v a n d e n i u laistomoje ropje

apvali bonk
skliaut.

(rop

ikilu

90 pav. Netiktas skardins


atauimo rezultatas

dugnu),

kad

oras

slgt

Maiausiai pavojinga daryti tok bandym su skardine


ibalui, aliejui ir pan. Uvirin joje truput vandens, sandariai usukite kamt ir apipilkite ind altu vandeniu.
Skardin su garais iorinio oro slegiama bus tuojau
supliukinta, nes garai jos viduje vesdami virs vandeniu.
Skardin oro slgio bus sulankstyta, lyg per j kas bt
sudavs sunkiu plaktuku (90 pav.).

Sriuba i barometro"'
Knygoje Kelions po usien" Markas Tvenas pasakoja
apie vien savo Alpi kelions nuotyk vyk, kuris,
aiku, sugalvotas.
Ms nemalonumai baigsi; todl mons galjo pailsti, o man, pagaliau, buvo proga atkreipti dmes mokslin ekspedicijos pus. Vis pirma norjau pasinaudodamas barometru nustatyti vietovs, kur buvome,
aukt, bet, deja, negavau
joki rezultat. I savo
mokslini skaitym inojau, kad ar barometr, ar
termometr reikia virinti,
norint gauti parodymus.
Kur t dviej virinti,
tikrai neinojau, ir todl
91 pav. M a r k o Tveno
nutariau pavirinti abu. Ir
.moksliniai tyrinjimai'
vis dlto negavau joki rezultat. Apirjs abu instrumentus, sitikinau, kad jie
galutinai sugadinti: barometras beturjo vien varin rodykl, o termometro rutuliuke krutjo gyvsidabrio laelis. ..
Susiiekojau kit barometr; jis buvo visikai naujas ir
labai geras. Pus valandos virinau j puode su pupiene,
kuri vir virjas. Rezultatas buvo netiktas: instrumentas visikai nustojo veiks, bet sriuba gijo tok stipr
barometro prieskon, kad vyriausias virjas labai imintingas mogus pakeit jos vard valgi srae. Naujasis
patiekalas visiems labai patiko, ir a sakiau kiekvien dien virti sriub i barometro. inoma, barometras buvo visikai sugadintas, bet nelabai jo tesigailjau. Jei nepadjo
man nustatyti vietovs aukt, vadinas, jis man nereikalingas".

Atmet juokus al, pasistengsime atsakyti j klausim: k i tikrj reikjo virinti": termometr ar barometr?
Termometr; ir tai kodl. I pirmesnio bandymo matme, kad juo maesnis yra slgis j vanden, juo emesn
jo virimo temperatra. Kadangi kylant kalnus atmosferos
slgis maja, tai drauge turi mati ir vandens virimo
temperatra. I tikrj, nustatytos tokios gryno vandens
virimo temperatros esant vairiems atmosferos slgiams:
V i r i m o temperatra

101
100
98
96
94
92 :
90
88
86

Barometrinis slgis

787,7 mm
760
707
657,5
611
567
525,5
487
450

Berno mieste (veicarijoje), kur vidutinis atmosferos


slgis 713 mm, vanduo atviruose induose verda jau esant
98 laipsniams, o Monblano virnje, kur barometras rodo
424 mm, verdantis vanduo teturi 84'/2 laipsnio temperatr. Kylant vir, kas kilometras vandens virimo temperatra krinta 3 V. Vadinasi, imatav temperatr, kurioje
verda vanduo (Tveno odiais tariant, jei virinsime
termometr"), p a s i n a u d o j a t i t i n k a m a l e n t e 1 e, galsime suinoti vietovs aukt. Tam, inoma, btinai
reikia turti po ranka i anksto sudarytas lenteles, apie kurias Markas Tvenas tiesiog" umiro.
iam tikslui vartojami prietaisai vadinamieji hipsoteranometrai ne maiau patogs neiotis kaip metaliniai
barometrai ir duoda ymiai tikslesnius parodymus. Neseniai pasirods itokios ries prietaisas, skirtas matuoti

atmosferos slgiui achtose, duoda parodymus, bent dvideimt kart tikslesnius negu metalinis barometras.
Aiku, ir barometras gali bti vartojamas vietovs aukiui nustatyti, nes jis "tiesiog, be jokio virinimo", rodo
atmosferos,slg: juo aukiau kylame, juo maesnis slgis.
Bet ir ia btinai reikia arba turti lenteles, kurios rodo,
kaip maja oro slgis, kylant virum jros lygio, arba
inoti atitinkam formul. Visa tai tartum susimai humoristo galvoje ir paskatino j virti sriub i barometro".
Ar visuomet verdantis vanduo kartas?
aunusis tarnas Ben-Zufas, su kuriuo skaitytojas, be
abejo, susipaino i iulio Verno romano Hektoras Servadakas", buvo tvirtai sitikins, kad verdantis vanduo
visada ir visur vienodai kartas. Tur bt, jis bt taip galvojs vis savo gyvenim, jei jis atsitiktinai nebt pateks
drauge su Servadaku a n t . . . kometos. Tas noringas viesulys, susidrs su Zeme, atpl nuo ms planetos kaip
tik t vietov, kur buvo abu herojai, ir nune juos tolyn
savo elipsiniu taku. Ir tai tuomet Servadako tarnas pirm kart praktikai sitikino, kad verdantis vanduo toli
grau ne visur vienodai kartas. T atradim padar atsitiktinai, ruodamas pusryius.
Ben-Zufas pyl vandens puod, pastat j ant
ugnies ir lauk, kol vanduo uvirs, kad galt leisti j
kiauinius, kurie jam atrod tuti, taip maai jie svr.
Maiau kaip per dvi minutes vanduo jau uvir.
Velniai paraut! Kaip ugnis dabar kaitina! suuko Ben-Zufas.
Ne ugnis kaitina smarkiau, atsak, pagalvojs,
Servadakas, o vanduo uverda greiiau.
Ir nukabins nuo sienos Celsijaus termometr, jis leido j verdant vanden.
Termometras parod tiktai eiasdeimt eis laipsnius.

Oho! suuko karininkas. Vanduo verda prie


eiasdeimt ei laipsni vietoj imto!
Vadinas, kapitone? ..
Vadinas, Ben-Zufai, patariu tau palaikyti kiauinius
verdaniame vandenyje ketvirt valandos.
Bet jie bus labai kieti!
Ne, draugui, jie bus vos ivir.
Sio reikinio prieastis buvo, aiku, atmosferos sluoksnio aukio sumajimas. Oro stulpas virum dirvos paviriaus sumajo apytikriai tredaliu, ir tai kodl maiau
slegiamas vanduo vir esant eiasdeimt eiems laipsniams, vietoj imto. Toks pat reikinys bt pastebimas
ant kalno, kurio auktis siekia 11 000 m. Ir barometras, jei
kapitonas bt j turjs, bt parods jam t oro slgio
sumajim".
Dl ms heroj stebjim nekelsime abejoni: jie teig, kad vanduo vir esant 66 laipsniams, ir priimsime tai
kaip fakt. Bet labai abejotina, kad jie bt galj gerai
jaustis tokioje praretintoje atmosferoje, kurioje jie buvo.
Servadako" autorius visikai teisingai paymi, kad
toks reikinys bt pastebimas 11 000 m auktyje; ten vanduo, kaip matome i apskaiiavim
tikrai turi virti esant
66 temperatrai. Bet iuo atveju atmosferos slgis turi bti
lygus 190 mm gyvsidabrio stulpo, lygiai keturis kartus maiau u normalin. Iki tokio laipsnio praretintame ore
beveik nemanoma kvpuoti! Juk ia jau turima reikalo su
aukiais, esaniais stratosferoje! inome, kad laknai, pasiek tok aukt be kauki, dl oro stokos nustodavo smons, o tuo tarpu Servadakas ir jo tarnas jautsi patenkinamai. Gerai, kad Servadakas neturjo ia pat barometro;
kitaip romanistui bt tek priversti instrument rodyti
ne t skaii, kur turt rodyti pagal fizikos dsnius.
1

Ir tikrai, jei kaip

anksiau

pasakme (171 psl.) vandens

v i r i m o takas krinta 3 pakilus per kilometr, tai virimo temperatrai


sumainti ligi 66 reikia 34 : 3 = apie 11 km.

Jei ms herojai bt patek ne sivaizduojam komet, o, pavyzdiui, Mars, kur atmosferos slgis nevirija
6070 mm, jiems bt tek gerti dar maiau kart verdant vanden vos 45 laipsni!
Prieingai, labai kart verdant vanden galima gauti
gili acht dugne, kur oro slgis ymiai didesnis negu
ems paviriuje. 300 m gilumo achtoje vanduo verda esant
101, o 600 m gilumoje esant 102.
ymiai didesniam slgiui veikiant, vanduo uverda ir
garo mainos katile. Pavyzdiui, slegiant 14 atmosfer,
vanduo uverda esant 200 laipsni temperatrai! Prieingai, po oro siurblio gaubtuvu galima priversti vanden
smarkiai virti paprastoje kambario temperatroje, gaunant
verdant vanden", kurio temperatra 20.
Kartas ledas
Dabar buvo kalbama apie vs verdant vanden. Yra ir
nuostabesnis dalykas: k a r t a s l e d a s . Esame prat
manyti, kad vanduo negali bti kietas esant auktesnei kaip
0 temperatrai. Fiziko Bridmeno tyrinjimai parod, kad
taip nra: veikiant labai dideliam slgiui vanduo darosi
kietas ir lieka toks temperatroje, ymiai auktesnje u 0.
Apskritai, Bridmenas parod, kad gali bti ne viena, o kelios ledo rys. Tas ledas, kur jis vadina ledu Nr. 5", gau
namas baisiu 20 600 atmosfer slgiu ir lieka kietas 76 C
temperatroje. Jis nudegint mums pirtus, jei galtume j
paliesti. Bet jo paliesti nemanoma: ledas Nr. 5 susidaro
spaudiant galingam presui geriausio plieno stor sieneli
inde. Jo pamatyti arba paimti rankas nemanoma ir apie
kartojo ledo" savybes suinoma tik aplinkiniais keliais.
domu, kad kartasis ledas" yra tankesnis u paprastj, tankesnis net u vanden: jo specifinis svoris 1,05. Jis
turt sksti vandenyje, tuo tarpu paprastasis ledas plaukioja jame.

altis i angli
Gauti i anglies ne kart, o, prieingai, alt nra nemanoma: tai kasdien daroma vadinamojo sausojo ledo"
fabrikuose. Toks fabrikas yra ir TSRS netoli Maskvos (Filiuose). Doneco anglys ia deginamos katiluose, o susidar
dmai valomi, taip kad juose- esanios anglies dvideginio
dujos sugaunamos armo skiediniu. Po to kaitinimu iskiriamas grynas anglies dvideginis, kuris vliau aldomas ir
70 atmosfer slegiamas pereina skyst bv. Tai ta pati
skysta angliargt, kuri storasieniuose balioniuose tiekiama
gazuot grim dirbtuvms ir vartojama pramons reikalams. Ji pakankamai alta, gali sualdyti grunt: tai buvo
daroma statant Maskvos metro; bet daugeliu atvej reikalinga angliargt kieta, t. y. vadinamasis s a u s a s i s
l e d a s .

Sausasis ledas, t. y. kietoji angliargt, gaunama i


skystosios, j greitai garinant, esant sumaintam slgiui.
Sausojo ledo gabalai savo ivaizda greiiau primena presuot snieg negu led ir, apskritai, daug kuo skiriasi nuo
kieto vandens. Angliargts ledas sunkesnis u paprastj
led ir sksta vandenyje. Nepaisant labai emos temperatros (minus 78), jo alio, atsargiai pamus gabal rankas, pirtai nejunta: prisilietus prie ms kno, susidaran
ios angliargts dujos apsaugo od nuo alio veikimo.
Tik uspaud sauso ledo plytel, rizikuojame nualdyti
pirtus.
Pavadinimas sausasis ledas" labai taikliai pabria
svarbiausi fizin io ledo savyb. Jis tikrai niekuomet nebna lapias ir nieko aplink save nesudrkina. ilumos veikiamas, i karto virsta dujomis, aplenkdamas skyst bv:
bti skysta, veikiant vienos atmosferos slgiui, angliargt
negali. Si sausojo ledo savyb drauge su jo ema temperatra daro j nepakeiiama aldomja mediaga praktikos
reikalams. Maisto produktai, saugomi angliargts ledu,

ne tik nesudrksta, bet saugomi nuo gedimo dar ir tuo, kad


atsirandanios anglies dvideginio dujos sudaro aplink,
trukdani mikroorganizmams vystytis; todl produktuose
neatsiranda pelsi ir bakterij. Vabzdiai ir grauikai negali gyventi tokioje atmosferoje. Pagaliau, angliargt yra
patikima priegaisrin priemon: keletas sausojo ledo gabal, mest degant benzin, gesina ugn. Visa tai sausajam ledui ada ateityje plaiausi taikym pramonje ir
nam apyvokoje.

ASTUNTASIS

S K Y R I U S

M A G N E T I Z M A S ELEKTRA
Mylintysis akmuo"
Tok poetik pavadinim dav kinieiai natraliam magnetui. Mylintysis akmuo (tu-i), sako kinieiai, traukia gele, kaip velni motina priglaudia savo vaikus. Nuostabu, kad pranczai tauta, gyvenanti prieingame
Senojo Pasaulio gale turi pana magneto pavadinim:
prancz odis aimant" reikia ir magnetas" lir mylintis".
Natralij magnet ta m e i l s" jga neymi, ir todl labai naiviai skamba graikikas magneto pavadinimas Heraklo akmuo". Jei senosios Elados gyventojai
taip stebjosi neymia natraliojo magneto traukos jga,
tai k jie bt pasak, ivyd dabartinje metalurgijos gamykloje magnetus, pakelianius keleto ton svorio gabalus!
Tiesa, tai nenatrals magnetai, o elektromagnetai", t. y.
geleins mass, magnetintos elektros srovs, tekanios j
apvijomis. Bet abiem atvejais veikia tos paios prigimties
jga magnetizmas.
Nereikia manyti, kad magnetas veikia tiktai gele. Yra
visa eil kit kn, kurie irgi yra veikiami stipraus magneto, nors i r ne taip stipriai kaip geleis. Metalai: nikelis,

kobaltas, manganas, platina, auksas, sidabras, aliuminis yra


magneto iek tiek traukiami. Dar domesns yra vadinamj diamagnetini kn savybs, pavyzdiui, cinko, vino,
sieros, bismuto: tie knai stipraus magneto stumiami!
Skysiai ir dujos irgi magneto traukiami arba stumiami,
tiesa, labai silpnai; magnetas turi bti labai stiprus, kad
galt paveikti ias
mediagas.
Pavyzdiui, grynas deguonis
paramagnetinis,
t. y. magneto traukiamas; muilo burbulas,
pripildytas deguonies
ir bdamas tarp stipraus elektromagneto
poli, veikiamas nematom
magnetini
jg, pastebimai isi92 pav. vaks liepsna tarp
tempia nuo vieno poelektromagneto poli
liaus lig kito. vaks
liepsna tarp stipraus magneto gal pakeiia savo prastin
form, aikiai parodydama savo jautrum magnetinms jgoms (92 pav.).
Udavinys apie kompas
Esame prat galvoti, kad kompaso rodykl visuomet
vienu galu nukreipta iaur, kitu pietus. Todl mums
atrodys visikai beprasmis itoks klausimas:
Kur ems rutulyje magneto rodykl rodo iaur
abiem
galais?
Ir nemaiau absurdikas atrodys klausimas:
Kur ems rutulyje magneto rodykl abiem galais rodo
pietus?
Esate pasiry teigti, kad toki viet ms planetoje nra ir negali bti. Taiau, vis dlto jos yra.

Atsiminkite, kad ems magnetiniai poliai nesutampa su


jos geografiniais aigaliais ir, tur bt, patys suvoksite,
apie kurias ms planetos vietas kalbama udavinyje. Kurlink rodys geografiniame piet aigalyje esanti kompaso
rodykl? Vienas jos galas bus nukreiptas artimiausio magnetinio poliaus pusn, kitas prieingon. Bet, kurion pusn
i piet aigalio beeitume, visuomet vyksime i a u r s
k r y p t i m i ; kitos krypties i piet aigalio nra, aplink
j visur iaur. Vadinasi, ten padta magneto rodykl savo
abiem galais rodys iaur.
Lygiai taip pat, kompaso rodykl, perkelta geografin
iaurs aigal, abiem galais turi rodyti pietus.
Magnetini jg linijos
dom vaizd rodo 93 pav., kuris reprodukuotas i fotografins nuotraukos: i rankos, padtos ant elektromagneto
poli, vir, lyg pasiiau plaukai, kyo
stambi vini kuoktai. Pati ranka nejauia magnetins jgos:
nematomos gijos eina
pro j, nieku neparodydamos savo buvimo. O geleins vinys
klusniai pasiduoda j
veikimui ir isidsto
tam tikra tvarka, rodydamos mums kreivomis linijomis nuo vieno poliaus kit
einani magnetini jg krypt.
mogus neturi magnetinio jutimo organo; todl apie
egzistavim t magnetini jg, kurios gaubia kiekvien
magnet, galime tik s p l i o t i T a i a u nesunku netiesioginiu
1

Jdomu

sivaizduoti,

pergyventume,

jei

turtume

tiesiogin

m a g n e t n j j u t i m . Kreidliui pavyko, ta : p sakant, skiepyti v i a m s t a m


tikr

magnetinio j u t i m o r. Jis pastebjo, kad j a u n i viai sikia

keliu nustatyti t jg pasiskirstymo vaizd. Geriausia tai


padaryti naudojant smulkias geleies piuvenas. Pabarstykite piuvenas plonu, lygiu sluoksniu ant lygaus kartono gabalo arba ant stiklo ploktels; pakikite po kartonu arba
ploktele paprast magnet ir lengvais smgiais sukrskite
piuvenas. Magnetins jgos laisvai praeina pro karton ir
stikl; taigi, geleies piuvenos, magneto veikiamos, simagnetins; kai jas sukreiame, jos akimirksniu
atsiskiria
nuo
ploktels ir, veikiant
magnetinms jgoms,
gali lengvai pasisukti, uimdamos t padt, kuri tame take
uimt magneto ro94 pav. Geleies piuven isidstymas
dykl, t. y. iilgai
ant kartono, dengianio m a g n e t o pomagnetins
jgos lilius. (I fotografijos.)
nijos". Rezultatas bus
tas, kad piuvenos isidstys eilmis, vaizdiai parodydamos
nematom magnetini linij pasiskirstym.
Padkime ms ploktel su pjuvenomis virum magneto ir sukrskime j. Gausime 94 pav. pavaizduot figr.
Magnetins jgos sudaro sudting ilenkt linij sistem.
ausj ina akmenuk;

tie akmenukai savo svoriu veikia j a u t r plau-

kel, sudarant sudtin vio pusiausvyros organo dal. P a n a s , otolitais v a d i n a m i , akmenukai yra ir m o g a u s ausyje, netoli n u o pagrindinio klausos organo. Veikdami vertikals kryptimi, tie akmenukai rodo
svorio jgos krypt. Vietoj akmenuk Kreidlis padjo viams aus
geleies piuven, ir jie to nepastebjo. Priartinus magnet prie vio,
pastarasis
jg

isidstydavo

ploktumoje,

statmenoje m a g n e t o

ir

svorio

atstojamajai.
Pastaruoju laiku

vyko

padaryti

su

atitinkamus bandymus, tik pakeista forma, pa-

mogumi.

Keleris

prilipd

nedideles

geleies

da-

leles prie ausies bgnelio plvels; dlei to ausis j u t o magneto jgos


virpjimus kaip gars". (Prof. O. Vinteris.)

Matote, kaip jos spinduliais skleidiasi i kiekvieno magneto


poliaus, kaip piuvenos susijungia tarp savs, sudarydamos
ia trumpus, ia ilgus lankus tarp abiej poli. Geleies
piuvenos akivaizdiai parodo tai, k mintimis sivaizduoja
fizikas ir kas nematomu bdu egzistuoja aplink kiekvien
magnet. Juo ariau poliaus, juo piuven linijos tankesns
ir rykesns; prieingai, tolstant nuo poliaus jos retja ir
nustoja savo rykumo, vaizdiai rodydamos magnetini
jg silpnjim.
Kaip simagnetina plienas?
Norint atsakyti klausim, kur danai kelia skaitytojai, reikia vis pirma iaikinti, kuo skiriasi magnetas
nuo nemagnetinio plieno
taelio. Kiekvien geleies
atom, einant magnetinto ar nemagnetinto plieno sudt, galime vaizduotis kaip ma magnetl.
Nemagnetintame pliene tie
atominiai magnetliai idstyti netvarkingai, taip
kad kiekvieno j veikimas
panaikinamas
prieingai
nukreipto magnetlio veikimo (95 pav.). Atvirkiai,
magnete visi elementariniai
magnetliai idstyti tvarkingai, vienavardiais poliais ta paia kryptimi, kaip
parodyta B pav.
Kas gi vyksta plieno gabale, trinamame magnetu? Savo traukos jga magnetas pasuka plieninio taelio elementarinius magnetlius vienvardiais poliais vien pus.
95, C pav. vaizdiai rodo, kaip tas vyksta: elementariniai

magnetliai pradioje pasisuka piet poliais j magneto iaurs poli, o paskui, kai magnetas nuslenka toliau, isidsto
iilgai taelio magneto judjimo kryptimi, piet poliais
taelio vidur.
I to lengva suprasti, k reikia daryti, magnetu magnetinant plieno tael: reikia vien magneto poli atremti
taelio gal ir glaudiai prispaudus braukti magnetu iilgai taelio. Tai vienas paprasiausi ir seniausi magnetinimo bd, kuris, taiau, tinka tik silpniems magnetams
gauti. Stiprs magnetai gaminami panaudojant elektros
srov.
Tie, kurie domisi magnet gaminimo detalmis, gali
rasti nauding nurodym B. A. V v e d e n s k i o knygoje
Pastovs magnetai ir j gaminimas" (GIZ, 1922).
Miliniki elektromagnetai
Metalurgijos gamyklose galima matyti elektromagnetini keliamj kran, kilnojani milinikus svorius. Tokie kranai, keliant ir perkeliant geleies mases, nepaprastai
patarnauja plieno liejyklose ir kitose panaiose gamyklose.
Masyvs geleies gabalai arba main dalys deimi ton
svorio t magnetini keliamj kran patogiai perkeliamos
be pritvirtinimo. Lygiai taip pat kranai perkelia be di
Ir pakavimo laktin gele, viel, vinis, geleies lau ir
kitas mediagas, kuri perklimas kitomis priemonmis
bt labai vargingas.
96 ir 97 pav. matote i nauding magneto tarnyb.
Kiek vargo reikt, norint surinkti ir perneti geleies plokteli krv, kuri vienu kartu surinko ir perne galingas
magnetinis keliamasis kranas, pavaizduotas 96 pav.; ia
gaunama nauda ne tik sutaupant jg, bet ir suprastinant
pat darb. 97 pav. matote, kaip magnetinis kranas pernea
netgi statinse sudtas vinis, i karto pakeldamas po eias
statines! Vienoje metalurgijos gamykloje neseniai paleisti
darb keturi magnetiniai kranai, kuri kiekvienas gali i

karto perneti deimt bgi; kranai atstoja dviej imt


darbinink rank darb. Netenka rpintfe t krvi pritvirtinimu prie keliamojo krano, nra ko bijoti, kad krovinys
nutrks ir k nors prislgs: kol elektromagneto apvijomis

96 pav. Elektromagnetinis keliam a s i s kranas, perkelis geleies


plokteles

97 pav. Elektromagnetinis keliamasis kranas, perkelis statines


su vinimis

teka srov, tol n vienas gabaliukas nenukris nuo jo. Nematomos magnetins jgos patikimesns u stiprius vartus ir grandines.
Bet, jei srov apvijose dl ko nors nutrks, avarija neivengiama. Toki atsitikim pradioje bdavo. Viename
Amerikos fabrike, skaitome technikos urnale, - elektromagnetas kl vagonais atveamus geleies gabalus ir
met juos krosn. Staiga srov tiekianioje Niagaros
krioklio elektrinje kakas atsitiko, srov buvo nutraukta;
metalo mas atitrko nuo elektromagneto ir visu savo svoriu ugriuvo darbininkui ant galvos. Norint ivengti toki
nelaiming vyki pasikartojimo, o taip pat turint tiksl
sutaupyti elektros energij, prie elektromagnet taisomi
specials rengimai. Po to, kai perkeliamieji daiktai magne-

to pakelti, i on nusileidia ir sandariai usidaro tvirtos


plienins apkabos, kurios paskui paios palaiko svor, o srov transportavimo metu ijungiama".
96 ir 97 pav. pavaizduot elektromagnet skersmuo pasiekia 1 1/2 m; kiekvienas magnetas gali pakelti 16 t (prekin
vagon). Vienas toks magnetas pernea per par 600 t
krovini. Yra elektromagnet, stengiani i karto pakelti
lig 75 t, t. y. vis garve!
Pavelgus tok elektromagnet darb, kai kuriems
skaitytojams, gal bt, dingteljo mintis: kaip bt patogu
magnetais kilnoti k a i t i n t u s geleies gabalus! Deja,
tai galima tik ligi tam tikros temperatros, nes k a i t i n t a g e l e i s n e s i m a g n e t i n a . Iki 800 kaitintas
magnetas nustoja magnetini savybi.
i laik metalo apdirbimo technika plaiai naudoja
elektromagnetus plieno, geleies ir ketaus (piiaus) dirbiniams palaikyti ir perkelti. Sukonstruota imtai vairiausi
laikikli, stal ir kit prietais, ymiai suprastinani ir pagreitinani t darb.
Fokusai su magnetu
Elektromagnet jg kartais panaudoja ir fokusininkai:
galima sivaizduoti, kokius efektingus triukus atlieka jie,
panaudodami t nematom jg. inomos knygos Elektra
ii jos pritaikymai" autorius Dari duoda tok vieno prancz
fokusininko pasakojim apie seans, kur is davs Alyre.
Nemokoms irovams fokusas padars tikro stebuklo spd.
Scenoje, pasakoja fokusininkas, padta nedidel
apkaustyta d su rankena dangtyje. A pasikvieiu i
publikos stipresn mog. mano kvietim atsiliepia vidutinio gio, bet tvirtai sudtas arabas, savo kno sudjimu
panaus Herakl. Jis ieina valus ir pasitiks savimi ir,
tiuput pajuokiamai ypsodamasis, atsistoja alia mans.
Js labai stiprus? paklausiu j, apirjs nuo galvos lig koj.

Taip, atsak jis nerpestingai.


Ar esate sitikins, kad visada bsite stiprus?
Visikai sitikins.
Js klystate: vienu akies mirksniu galiu atimti i
js jg ir j?. pasidarysite silpnas, kaip maas vaikas.
Arabas paniekinamai nusiypsojo, rodydamas nepasitikjim mano odiams.

98 pav. Stipraus m a g n e t o taikymas k n o kultroje

Prieikite ariau, pasakiau, ir pakelkite d.


Arabas pasilenk, pakl d ir ididiai paklaus:
Daugiau nieko?
Palaukite truput, atsakiau.
Paskui, padars rimt min, sakomai mosteljau ir ikilmingu tonu pareikiau:
Dabar esate silpnesnis u moter. Pamginkite vf
pakelti d.
Stipruolis, n kiek neisigands mano kerjim, vl suiupo d, bet kart d rodo pasiprieinim ir, neirint nepaprastai dideli arabo pastang, lieka nepajudinama, tartum prikaustyta vietoje. Arabas stengiasi pakelti

d tokia jga, kurios pakakt pakelti milinikam svoriui, bet viskas veltui. Nuvargs, uduss ir paraudonavs
i gdos, jis pagaliau sustoja. Dabar jis ima tikti kerjimo
galia".
Civilizatori" atstovo kerjimo paslaptis buvo paprasta.
Geleins ds dugnas buvo pastatytas ant plokts, sudaranios stipraus elektromagneto poli. Kol srovs nra,
d pakelti nesunku; bet pakanka paleisti elektromagneto
apvijomis srov, ir ds nemanoma atplti net 23 mon i pastangomis.
Magnetas kno kultroje
Netiktai buvo pritaikytas elektromagnetas ir kno kultroje. Sunkiaatleiai Amerikoje treniruojasi elektromagnetiniu aparatu, pavaizduotu 98 pav. Keliamuosiuose kranuose vartojamas elektromagnetas pakabinamas tam tikrame auktyje ties grindimis, truput aukiau mogaus gio,
o atletas, laikydamas rankose gelein laidyn (pros),
.stengiasi nugalti magneto trauk. Priklausomai nuo srovs, kuri reguliuoja treneris, trauka bna vairi ir gali
pasiekti toki jg, kad atletas, nenordamas ileisti laidyns i rank, rizikuoja prikibti prie magneto, jei draugai
bendromis pastangomis nepads jam isilaikyti vietoje.
Magnetas emdirbystje
Dar domesnis yra tas patarnavimas, kur atlieka magnetas ems kyje, paddamas emdirbiui atskirti kultrini augal sklas nuo piktoli skl. Piktoli sklos yra
eriuotos, jos sikabina pro al einani gyvuli vilnas
ir dl to plinta toli nuo jas iugdiusio augalo. Sia piktoli savybe, kuri isivyst jose per milijonus met kovojant
u buv, pasinaudojo ems kio technika ir magnetu atskiria paiurpusias piktoli sklas nuo gluotn skl toki
nauding augal, kaip linai, dobilai, liucerna. Geleies

milteliai, jais apibarsius utertas kultrini augal sklas, prilips prie piktoli skl, bet nekibs prie gluotn naudingj augal skl. Paskui skl miinys, pateks pakankamai stipraus elektromagneto veikimo lauk, automatikai isiskirsto j grynas sklas ir piktoli priemaias:
magnetas i miinio igaudo visas tas sklas, kurios aplipusios geleies piuvenomis.
Toks magnetinis separatorius" lin, dobil bei liucernos skloms valyti neseniai sukonstruotas TSRS ems
kio mechanizacijos ir elektrifikacijos institute: maina praleidia apie pus tonos skl per valand.
Magnetin skraidomoji maina
Sios knygos pradioje esu minjs dom prancz
raytojo Sirano-de-Bererako krin Mnulio ir Sauls
valstybi istorija". Jame be kita ko aprayta domi skraidomoji maina, kurios veikimas pagrstas magnetine trauka
ir kuria, pasinaudojs vienas apysakos heroj, nuskrido
Mnul. Duodu ia t veikalo viet paodiui:
A sakiau padaryti lengv gelein veim; lips j
ir patogiai sitaiss sdynje, pradjau mtyti auktai ties
savimi magnetin rutul. Geleinis veimas tuojau pakildavo vir. Kiekvien kart, kai priartdavau prie tos vietos, kur mane trauk rutulys, vl imesdavau j vir.
Netgi, kai tiesiog pakeldavau rutul rankomis, veimas pakildavo, stengdamasis artti prie rutulio. D a u g kart rutul mts vir ir veimui kilus, a priartjau prie tos
vietos, kur prasidjo mano kritimas Mnul. Ir kadangi
tuo momentu stipriai laikiau rankose magnetin rutul, veimas spaudsi prie mans ir nepalikdavo mans. Kad krisdamas nesusikuliau, miau savo rutul tokiu bdu, kad
jo traukos veikiamas veimo kritimas ltt. Kai buvau
j a u viso per du-tris imtus sieksni nuo Mnulio dirvos,

miau mtyti rutul staiu kampu kritimo linkmei, kol veimas atsidr visikai arti dirvos. Tada iokau i veimo
ir minktai nusileidau ant smlio".
Niekas, inoma, nei romano autorius, nei jo skaitytojai
neabejoja, kad aprayta skraidomoji maina visai niekam
tikusi. Bet nemanau, kad daugelis mokt teisingai atsakyti, kur, pagaliau, slypi tai, kad is projektas negyvendinamas, ar ia ta prieastis, kad bnant geleiniame veime nemanoma mtyti magneto, ar tai, kad veimas nearts
prie magneto, ar kur kitur?
Ne, magnet imesti auktyn galima, ir jis pritraukt
veim, jei tik bus pakankamai stiprus, o vis dlto
skraidomoji maina n trupuio nekilt vir.
Ar yra jums tek mesti sunk daikt i valties krant?
Js tuo metu, be abejo, pastebjote, kad pati valtis pasitraukia nuo kranto atgal. Js raumenys, duodami metamam knui stumteljim viena linkme, tuo paiu metu atstumia js kn (o su juo ir valt) prieinga kryptimi.
Cia pasireikia tas veiksmo ir atoveiksmio jg lygybs
dsnis, apie kur ne kart mums jau teko kalbti. Metant
magnet vyksta tas pats: vaiuojantysis, mesdamas magnetin rutul vir (didelmis pastangomis, nes rutul
traukia geleinis veimas), neivengiamai atstumia vis veim emyn. O kai po to rutulys ir veimas, vienas
antr traukdami, priartja, jie tiktai sugrta pirmykt
viet.
Aiku todl, kad ir tuo atveju, jei veimas bt net
besvoris, magnetinio rutulio metimu tegalima suteikti j a m
tiktai svyravimus apie tam tikr vidutin padt, o priversti
j tokiu bdu judti priekin nemanoma.
Sirano laikais (XVII imtmeio viduryje) veiksmo ir
atoveiksmio dsnis dar nebuvo paskelbtas; todl abejotina,
ar prancz satyrikas galjo aikiai suvokti savo paiepiamojo projekto nepagrstum.

Panaiai kaip Mahometo karstas"


Kart, dirbant elektromagnetiniam keliamajam kranui,
buvo pastebtas domus reikinys. Vienas darbininkas pamat, kad elektromagnetas pritrauk
gelein
rutul,
pririt
trumpa grindyse tvirtinta grandine, kuri neleido rutuliui glaudiai
prisiartinti prie magneto: tarp rutulio ir magneto pasiliko delno platumo tarpas. Susidar nepaprastas
vaizdas: vertikali vir stypsanti
grandin! Magneto jga pasirod
tokia didel, kad grandin ilaik
savo staij padt, net ant jos pakibus darbininkui l . Netoliese pasitaiks fotografas pasiskubino ufiksuoti
ploktelje tok dom
moment, !ir mes duodame ia t
paveiksll su' mogumi, kabaniu
panaiai kaip legendinis Mahometo
Karstas (99 pav.).
Beje, apie Mahometo karst.
Tikratikiai musulmonai yra sitikin, kad karstas su pranao" palaikais rymo ore, kabdamas be jokios atramos kriptoje tarp grind ir
lub.
A r tai manoma?
1

99 pav. Gelein grandin

su

f^stypsan-

Tai rodo milinik elektromagneto j g , nes traukiamasis mag-

net veikimas ymiai silpnja, didjant atstumui tarp poliaus ir traukiamojo kno.

Pasagos formos magnetas, kuris betarpikai

ilaiko

gram

imto

svor,

sumaina

keliamj

liesdamas

jg dvigubai,

kai

tarp jo ir krovinio dedamas popieriaus lapas. Stai kodl m a g n e t o galai paprastai nedengiami daais, nors tai apsaugot juos nuo rdi.

Pasakojama, ra Euleris savo L a i k u o s e


apie
vairias
fizines
m e d i a g a s " , kad
Mahometo karst laikanti tam tikro magneto jga; tai neatrodo negalima, nes yra dirbtinai pagamint magnet, kurie
pakelia lig 100 svar"
Toks paaikinimas nra teisingas; jei nurodytu bdu
(t. y . panaudojus m a g n e t o t r a u k ) tokia pusiausvyra vien moment ir bt pasiekta, tai pakakt maiausio
stumteljimo, maiausio oro psteljimo, ir ji bt sutrikdyta, ir tuomet karstas arba nukrist ant grind, arba
bt pritrauktas prie lub. Ilaikyti j nejudam taip pat
nemanoma, kaip pastatyti kg ant jo virns, nors teorikai tai ir galima prileisti.
Taiau, Mahometo karsto" reikin galima vykdyti ir
pamus magnetus, bet tiktai naudojantis ne tarpusave
j
trauka,
o
prieingai tarpusaviu
stmimu.
(Apie tai, kad magnetai gali ne tiktai vienas kit traukti,
bet ir stumti, danai umirta netgi tie mons, kurie dar
neseniai yra moksi fizikos. Kai Leningrado [domiojo
mokslo paviljone" man tekdavo publikai rodyti magnet
atsistmimo reikin, tai jis paprastai sukeldavo didiausio nusistebjimo ksnius.) Kaip inome, vienavardiai
magnet poliai vienas kit atstumia. Du magnetinti taeliai, padti taip, kad j vienavardiai poliai yra vienas
ties kitu, stumia vienas kit; atitinkamu bdu parinkus virutinio taelio svor, nesunku pasiekti tai, kad jis sklandyt
virum apatinio, laikydamasis pastovioje pusiausvyroje nesiliesdamas su juo. Reikia tik nemagnetins mediagos,
pavyzdiui, stiklo spyriais apsisaugoti nuo galimumo, kad
virutinis magnetas pasisukt gulsioje ploktumoje. Panaiose slygose galt laikytis ore ir legendinis Mahometo
karstas.
Pagaliau, ios ries reikinys gyvendinamas ir mag1

Parayta 1774 m., kai elektromagnetai dar nebuvo inomi.

neto t r a u k o s jga, jei knas juda. Sia mintimi pagrstas domus elektromagnetinio geleinkelio b e t r i n t i e s
projektas (r. 100 pav.), pasilytas tarybinio fiziko prof.
B. P. Veinbergo. Projektas toks pamokomas, kad kiekvienam, kuris domisi fizika, naudinga su juo susipainti.
Elektromagnetinis transportas
Geleinkelyje, kur sil rengti prof. B. P. Veinbergas,
vagonai bus v i s i k a i b e s v o r i a i ; j svoris panaikinamas elektromagnetins traukos. Todl nenustebsite, jei suinosite, kad pagal projekt vagonai nerieda bgiais, neplaukia vandeniu, netgi neslysta oru, jie lekia be jokios
atramos, neliesdami nieko, kabdami ant nematom galing magneto jg gij. Jie nejunta n maiausios trinties
ir todl, kart paleisti judti, i inercijos palaiko savo milinik greit, nereikalaudami garveio darbo.
Tai vykdoma itokiu bdu. Vagonai-juda viduje varinio
vamzdio, i kurio isiurbtas oras, kad jo pasiprieinimas
netrukdyt vagonams judti. Trintis dugn panaikinama
tuo bdu, kad vagonai juda tutumoje, n e l i e s d a m i
vamzdio
s i e n e l i , elektromagnet jgos palaikomi. Tam tikslui iilgai viso kelio virum vamzdio, tam
tikrame atstume vienas nuo kito, idstyti labai stiprs
elektromagnetai. Jie traukia save viduje vamzdio judanius g e l e i n i u s vagonus ir neleidia jiems kristiMagnet jga apskaiiuota taip, kad vamzdiu lekis geleinis vagonas vis laik pasilieka tarp jo lub" ir grind", neliesdamas nei vien, nei kit. Elektromagnetas pakelia po juo lekiant vagon virun, bet vagonas nespja susiduoti lubas, nes j traukia svorio jga; kai tik jis
ruoiasi paliesti grindis, j pakelia sekanio elektromagneto
t r a u k a . . . Taip, vis laik elektromagnet traukiamas, vagonas lekia banguota linija tutumoje be trinties, be trkiojim, kaip planeta pasaulio erdvje.

O kaip atrodo vagonai? Tai cigarikos formos cilindrai, 90 cm aukio, apie 2 1/2 m ilgio. inoma, vagonas
hermetikai udarytas, nes juda beorje erdvje, ir,

100 pav. Be trinties lekis vagonas. Prof. B. P. Veinbergo


suprojektuotas kelias

panaiai kaip povandeniniai laivai, aprpintas aparatais


automatikai orui valyti.
Vagon paleidimo bdas absoliuiai skiriasi nuo viso
to, kas lig iol buvo vartojama; j galima palyginti nebent
su patrankos viu. Ir tikrai, tie vagonai tiesiog iaunam i " kaip sviediniai, tik patranka" ia elektromagnetin.
Paleidimo stoties rengimas pagrstas ta savybe, kad spiralikai susukta rits forma viela (solenoidas") srovei tekant traukia save gelein stryp; traukimas vyksta taip
staigiai, kad, esant pakankamai ilgai apvijai ir pakankamai didelei srovs "jgai, strypas gali gauti milinik
greit. Naujajame magnetiniame kelyje i jga paleis vagonus. Kadangi tunelio viduje nra trinties, tai vagon
greitis nemaja, ir jie lekia i inercijos, kol juos sulaiko
paskyrimo stoties solenoidas.
Stai keletas projekto autoriaus pateikiam detali:
Bandymai, kuriuos dariau 19111913 m. Tomsko
technologijos instituto fizikos laboratorijoje, buvo atliekami variniame vamzdyje (32 cm skersmens), virum kurio buvo idstyti elektromagnetai, o po jais ant atramos pastatytas vagonlis geleinio vamzdio gabalas su ratais
J 92

prieakyje ir upakalyje ir su nosimi", kuria jis, stabdomas, susiduodavo lentgal, atsirmus mai su smliu.
Tas vagonlis svr 10 kg. Jo greitis siek iki 6 km per valand, ivystyti didesn greit, esant ribotam kambario
ir iedinio vamzdio dydiui (iedo skersmuo buvo 6J4 m),
buvo nemanoma. Bet mano sudarytame projekte, esant
trij varst ilgio solenoidams, greit ivykimo stotyje lengva pakelti iki 8001 000 km per valand, o kadangi vamzdyje nra oro ir trinties grindis ir lubas, visikai netenka
eikvoti energijos greiiui palaikyti.
Nepaisant rengim ir ypa varinio vamzdio brangumo, vien dl to, jog nra ilaid greiio palaikymo energijai, bet kuriems mainistams, konduktoriams ir pan., kilo
metro kaina atseit nuo keli tkstantj iki 12" imtj
kapeikos; o dvivamzdio kelio praleidiamoji galia
15 000 keleivi arba 10000 ton per par viena kryptimi".
Prof. B. P. Veinbergo idja pakeistu pavidalu buvo
praktikai pritaikyta Maskvos centriniame pate lengviems
kroviniams perkelti. Bandomojo ruoo ilgis 120 metr;
judjimo greitis 30 metr per sekund. Panaus elektromagnetinis patas skaitytoj usakymams perduoti rengiamas Leningrado Vieojoje bibliotekoje.
Marsiei mis su ems gyventojais
Senosios Romos gamtos tyrintojas Plinijus pateikia jo
laikais paplitus pasakojim apie magnetin uol, esani
kakur ant jr kranto Indijoje, kuri nepaprasta jga
traukianti save vairius geleinius daiktus. Vargas jrininkui, drsusiam su savo laivu prisiartinti prie tos uolos.
Ji itrauks i laivo visas vinis, sraigtus, geleines svaras, ir laivas suirs, liks atskiros lentos. Vliau is padavimas pateko 1 001 nakties pasakas.
inoma, tai nedaugiau kaip legenda. Dabar inome,
kad magnetini kaln, t. y. kaln, turting magnetins

geleies rdos, tikrai yra, atsiminkime garsj Magnetin


kaln, kur dabar kyo Magnitogorsko auktakrosns. Taiau toki kaln traukos jga labai maa, beveik nepastebima. O toki kaln arba uol, apie kokias ra Plinijus,
ems rutulyje niekuomet nra buv.
Jei dabartiniu laiku ir statomi laivai be geleini ir
plienini dali, tas daroma ne bijant magnetini uol, o
kad bt patogiau ems magnetizm tyrinti. Pas mus,
Vyriausioje Siaurs Jr Keli Valdyboje dabar projektuojamas toks laivas, kurio neveikia magnetins jgos; visose jo sankabose, variklyje, inkaruose plienas ir geleis
bus pakeisti variu, bronza, aliuminiu ir kitais nemagnetiniais metalais.
Mokslinis romanistas Kurtas Lasvicas panaudojo Plinijaus legendos idj pavojingam karo ginklui sugalvoti,
kur jo romane Dviejose planetose" vartoja ateiviai i
Marso kovoje su ems kariuomenmis. Turdami tok magnetin (tikriau, elektromagnetin) ginkl, marsieiai netgi
nesileidia kov su ems gyventojais, o nuginkluoja
juos prie prasidedant miui.
Stai kaip romanistas aprao t mio tarp marsiei ir
ems gyventoj epizod. vilganios raiteli eils nesulaikomai puol pirmyn.
Ir atrod, kad pasiaukojs kariuomens rytingumas pagaliau privert galingj prie (marsieius /. P.) atsit.aukti, nes jo oro laiv tarpe kilo naujas judjimas. Jie
pakilo or, lyg pasiruo duoti keli.
Taiau, tuo pat metu i viraus nusileido kakokia tamsi
plaiai pasklidusi mas, tik dabar atsiradusi vir lauko.
Ta mas, i vis pusi apsupta oro laiv, kaip plevsuojs
apdangalas greitai isiskleid ties lauku. Stai pirmoji raiteli eil pateko jos veikimo sfer, ir tutuojau keistoji
maina isiskleid virum viso pulko. Jos sukeltas veikimas buvo nelauktas ir baisus. I lauko pasigirdo skards
baims auksmai. Arkliai ir raiteliai kulveriais voliojosi

emje, o oras buvo pripildytas tirtos iei, kard ir autuv mass, kuri su trenksmu lk virun main, prie kurios ji ir prikibo.
Maina nuslydo truput al ir numet savo gelein
laimik ant ems. Dar du kartus ji sugro ir tartum ienaute nuienavo visus lauke buvusius ginklus. Neatsirado
n vienos rankos, kuri bt stengusi ilaikyti kard ar
iet.
Si maina buvo naujas marsiei iradimas: ji su neatlaikoma jga trauk save visa, kas padaryta i geleies
ir plieno. Siuo ore skraidaniu magnetu marsieiai ipl
i savo prieinink rank ginklus, n kiek jiems nepakenkdami.
Oro magnetas nulk toliau ir priartjo prie pstinink. Veltui kareiviai stengsi abiem rankom ilaikyti savo
autuvus, nenugalima jga pl juos i rank; daugelis j, kurie vis dlto nepaleido autuv, buvo patys pakelti
or. Per kelet minui pirmasis pulkas buvo nuginkluotas. Maina nusivijo paskui miestu ygiuojanius pulkus, ruodama jiems t pat likim.
Toks pat likimas itiko ir artilerij".
Laikrodis ir magnetizmas
Skaitant pirmesnij itrauk, natraliai kyla klausimas: ar negalima apsiginti nuo magneto jg veikimo,
pasislpti nuo j u nepraleidianios udangos?
Tai yra visikai manoma, ir fantastinis marsiei iradimas galjo bti padarytas nekenksmingas, jei i anksto
bt imtasi reikaling priemoni.
Nors ir kaip keista, magneto jg nepraleidianti mediaga yra ta pati geleis, kuri taip lengvai simagnetina!
Kompaso rodykl geleinio iedo v i d u j e , veikiant magnetui, esaniam u iedo, nenukrypsta.
Geleine m a k t i m i galima plienin kieninio laikrodio mechanizm apsaugoti nuo magnetini jg veikimo.

Jei auksin laikrod padtume ant stipraus pasagos pavidalo magneto poli, tai visos plienins mechanizmo
dalys, vis pirma plona plaukelio pavidalo spyruokl prie
b a l a n s i n i n k o s i m a g n e t i n t ir laikrodis sustot. Paalin
magnet, nebegrinsite laikrodio pirmykt padt; plienins mechanizmo dalys
liks magnetintos ir
laikrodis reikalaus radikaliausio remonto, o
daugel mechanizmo
dali reiks pakeisti
101 pav.
naujomis. Todl su
auksiniu laikrodiu nepatartina daryti tokio bandymo, jis
atsieis per brangiai.
Prieingai, su laikrodiu, kurio mechanizmas sandariai
udengtas geleiniu ar plieniniu dangteliu, galite drsiai
daryti bandym, magneto jgos pro gele ir plien
neprasiskverbia. Padkite tok laikrod prie stipriausios dinamo mainos apvij, jo jimo tikslumas nenukents
n trupuio. Elektrotechnikams tokie pigs geleiniai laikrodiai yra ideals, tuo tarpu auksiniai arba sidabriniai
greitai suges dl magnet veikimo.
Aminasis" magnetinis variklis
Aminojo" variklio iradim istorijoje magnetas suvaidino ne paskutin vaidmen. Nevykliai-iradjai vairiausiais bdais stengsi panaudoti magnet, nordami
konstruoti mechanizm, kuris pats savaime judt aminai. tai vienas tokio mechanizmo" projekt (XVII imtmetyje apraytas anglo Dono Vilkenso).'
' Jei tik tas plaukelis nra padarytas i specialaus lydinio

i n v a-

r o, kuris nejsimagnetina, nors j jo sudt ir eina geleis ir nikelis.

Ant stulpelio (102 pav.) padtas stiprus magnetas A.


j vienas po kitu atremti du nuoulns loveliai M ir N, be
to virutinis Al virutinje dalyje turi nedidel skyl C,
o apatinySis N ilenktas. Jei, samprotavo iradjas,
virutin lovel padti nedidel gelein rutuliuk B, tai
magneto A traukos takoje rutuliukas rieds vir; taiau, pasieks skyl, jis
nukris apatin lovel N,
nurieds juo emyn, pakils
to lovelio usisukimu D ir
pateks virutin lovel M;
i ia, magneto traukiamas, jis vl rieds vir,
vl kris pro skyl, vl rieds emyn ir vl atsidurs
102 pav. Tariamas aminasis
virutiniame
lovelyje
ir
variklis
ims judti i pradi. Tokiu
bdu, rutuliukas be pertraukos bgios pirmyn ir atgal, realizuodamas aminj judjim".
Kur yra io iradimo absurdikumas?
J nurodyti nesunku. Kodl iradjas man, kad rutuliukas, nuriedjs loveliu N iki jo apatiniojo galo, dar turs greit, pakankam j a m usisukimu D vir pakilti?
Taip bt, jei rutuliukas riedt vien tik svorio jgos veikiamas: tada jis riedt greitdamas. Bet ms rutuliuk
veikia dvi jgos: svorio ir magneto traukos. Paskutinioji
yra tokia ymi, kad gali priversti rutuliuk i padties B
pakilti iki C. Todl loveliu N rutuliukas rieds emyn ne
greitdamas, o ltdamas, ir jei netgi pasieks apatin gal,
tai jokiu bdu nesukaups greiio, reikalingo pasikelti usisukimu D.
Apraytasis projektas daug kart naujai ikildavo vliau vairiausiais variantais. Vienas toki projekt, nors
tat ir keista, buvo upatentuotas Vokietijoje 1878 m., t. y.
trisdeimt met prajus po energijos tvarumo dsnio

paskelbimo! Iradjas taip umaskavo pagrindin savo


aminojo magnetinio variklio" nevykusi idj, jog suklaidino patentus iduodani technikin komisij. Ir nors
pagal status iradimams, kuri idja prietarauja gamtos
dsniams, patentai neduodami, iradimas kart buvo
formaliai upatentuotas. Tur bt, laimingasis io vienintelio tokios ries patento savininkas greitai nusivyl savo
kdikiu, nes jau po poros met nustojo mokjs mokest ir
kuriozikas patentas nustojo statymo galios: iradimas"
tapo visuotinai prieinamas. Taiau jis niekam nereikalingas.
Muziejinis udavinys
Muziej praktikoje danai kyla reikalas perskaityti senovinius ritinius, tiek susenusius, kad jie lta ir plyta, kad ir
kaip atsargiai mginant atskirti vien rankraio sluoksn
nuo gretimo. Kokiu bdu iskirti tokius lapus?
Prie TSRS Moksl Akademijos yra dokument restauracijos (atstatymo) laboratorija, kuriai ir tenka sprsti tokius
klausimus. K tik nurodytu atveju laboratorija klausim isprend elektros pagalba: ritinys elektrizuojamas, gretimos
jo dalys, gaunanios vienavard krovin, atsistumia viena
nuo kitos ir tvarkingai be sualojim atsiskiria. Tok atokus ritin palyginti nesunku gudusiomis rankomis ivynioti ir uklijuoti ant tvirto popieriaus.
Dar vienas sivaizduojamas aminasis variklis
Didel populiarum ms aminojo variklio iekotoj
tarpe pastaruoju laiku gijo idja dinamo main sujungti
su elektros varikliu. Kasmet gaunu kone pustuzin toki
projekt. Visi jie tai kokio pobdio. Reikia elektros variklio ir dinamo mainos skriemulius sujungti diru, o laidus
nuo dinamo jungti varikl. Jei dinamo mainai duosime
pradin impuls, tai jos sukeliama srov, eidama varikl,
privers j suktis; o variklio judjimo energija diru bus perduodama dinamo mainos skriemuliui ir ims j sukti. Tokiu

bdu, galvoja iradjai, mainos ims varyti viena antr, ir tas judjimas nesustos, kol abi mainos sudils.
i idja iradjams atrodo ypa viliojanti, taiau tie, kurie band j gyvendinti praktikoje, nusteb sitikindavo, kad
n viena t dviej main tokiose slygose nedirba. Nieko
kito i to projekto negalima buvo ir laukti. Net jei kiekviena
sujungtj main turt imtaprocentin naudingumo
koeficient, galtume priversti jas nesustojamai judti tik
visikai nesant trinties. Mintj main junginys (j agregatas", ininieri odiais tariant) sudaro i esms vien
main, kuri turi pati save varyti. Nesant trinties, agregatas, kaip ir bet koks skriemulys, judt aminai, bet
naudos i tokio judjimo nebt jokios: pakanka priversti
varikl" atlikti iorin darb, ir jis tuojau sustos. Turtume aminj judjim", bet ne aminj varikl. O esant
triniai, agregatas visikai nejuds.
Keista, kad monms, kuriuos masina i idja, neateina
galvon paprastesnis tos paios minties gyvendinimas': su
jungti diru du kokius nors skriemulius ir pasukti vien j
Vadovaudamiesi ta paia logika, kaip ir pirmesniojo main
sujungimo atveju, turime laukti, kad pirmasis skriemulys
suks antrj, o nuo antrojo suksis pirmasis. Galima pasitenkinti ir vienu skriemuliu: pasukime j deinioji pus
ims sukti kairij, o kairioji juddama palaikys deiniosios
sukimsi. Paskutiniuose dviejuose atvejuose absurdikumas perdaug aikus ir todl panas projektai nieko nesuvilioja. Bet, i esms, visi trys apraytieji aminieji varikliai" kyla i vienos ir tos paios klaidos.
Beveik aminasis variklis
Matematikui posakis beveik aminasis" nesudaro nieko viliojamo. Judjimas gali bti arba aminas, arba neaminas; beveik aminas" i esms reikia n e a m i n a s . Bet praktikame gyvenime taip nra. Daugelis, be
abejo, bt visikai patenkinti, jei gaut savo inion nevi-

sai amin varikl, o beveik amin", galint judti, pavyzdiui, bent tkstant met. mogaus gyvenimas trumpas, ir
tkstantis met mums tas pat, kas ir aminyb. Praktikai
galvoj mons, tur bt, laikyt, kad amino judjimo
problema ispfsta, ir kad daugiau nra ko lauyti galv.
Tokius mones galima nudiuginti inia, kad 1 000-metis
variklis jau irastas; kiekvienas, paskyrs tam tikr pinig
sum, gali sigyti tok amin varikl. Patento iam iradimui niekas nra pams,
ir jis paslapties nesudaro. Prof. Sterto
1903 m. sugalvoto ir paprastai radio
laikrodiu" vadinamo prietaiso konstrukcija labai nesudtinga (103 pav.). Stiklinio
indo, i kurio isiurbtas oras, viduje, ant
kvarco silo B (nepraleidianio elektros)
pakabintas nedidelis stiklinis vamzdelis
A, kur berta keletas tkstantadali gram o r a d i o d r u s k o s . Prie vamzdelio galo pakabinti, kaip elektroskope, du
aukso lapeliai.
Radis, kaip inoma, skleidia trij ri spindulius: alfa, beta ir gama. iuo
atveju pagrindin rol vaidina lengvai pro
stikl praein beta spinduliai, kuriuos sudaro neigiam elektros daleli (elektron)
sriautas. visas puses radio skleidiamos
dalelyts nea su savim n e i g i a m
krv, ir todl pats vamzdelis su radiu
pamau sielektrina
teigiamai.
Sis
teigiamas krvis pereina aukso lapelius ir priveria juos prasisksti. Prasiskt lapeliai
palieia indo sieneles, nustoja ia savo krvio (atitinkamose sieneli vietose priklijuotos folijos juostels,
kuriomis elektra nuteka) ir vl susiglaudia. Greit susirenka naujas krvis, lapeliai vl prasiskeia, vl atiduoda

krv sienelms ir susiglaudia, kad vl sielektrint. Kasdvi-tris minutes laikrodio svyruokls reguliarumu vyksta vienas aukso lapeli svyravimas, i ia pavadinimas
adio laikrodis". Taip slinks itisi metai, deimtmeiai,
imtmeiai, kol vyks radio spinduli skleidimas. Skaitytojas, inoma, mato, kad tai toli grau ne aminas", o tiktai nemokamas variklis.
Ar ilgai radis skleidia savo spindulius?
Yra nustatyt, kad jau per 1600 met radio sugebjimas skleisti spindulius susilpns du kartus. Todl radio
laikrodis eis nesustodamas ne maiau kaip tkstant met,
tik palengva, elektros krviui silpnjant, mains savo svyravim danum. Jei Rusijos valstybs atsiradimo epochoje
bt buvs rengtas toks laikrodis, jis tebeveikt dar ir
ms laikais!
Ar galima nemokam varikl panaudoti kokiems nors
praktikiems tikslams? Deja, ne. Sio variklio galingumas, t. y. jo per sekund atliekamo darbo kiekis, tiek
menkas, kad jis negali varyti jokio mechanizmo. Norint
pasiekti kiok nors apiuopiamesni rezultat, reikia turti
ymiai didesn radio atsarg. Atsimin, kad radis nepaprastai retas ir brangus elementas, sutiksime, jog nemokamas tokios ries variklis pasirodyt per brangus.
Grandiozins energijos atsargos slypi atomo gelmse,
vadinamajame atomo branduolyje. Jos inaudojimo problemos isprendimas duot neisemiamas energijos atsargas.
Si problema sprendiama ms akyse.
Kiek met egzistuoja em?
Radioaktyvij element irimo dsni nagrinjimas suteik tyrintojams patikim metod ems amiui iskaiiuoti.
Kas tai yra radioaktyvus irimas? Tai savaimingas"
(t. y. iorini prieasi nesukeliamas) vien atom virti-

mas kitais. domu, kad tas kitimas nepasiduoda jokio iors


veikimo takai. Temperatros, slgio ir pan. kilimas arba
kritimas neturi n maiausios takos proceso greiiui
Elementai uranas ir toris, esantieji kai kuriuose mineraluose, yra pradiniai nariai palaipsniui vienas kit pereinani radioaktyvij element eilse. O galutinis i
kitim produktas yra: urano eilei urano vinas, torio
eilei torio vinas. Abi tos vino rys savo atominiu
svoriu" iek tiek skiriasi nuo paprastojo vino: paprasto
vino atomas sunkesnis u vandenilio atom 207 (su trupuiu) kartus; uraninio vino atomas 206 kartus, torinio 208. Todl atskirti vien r nuo kitos visikai manoma.
Nurodytuosius kitimus lydi vadinamj alfa spinduli
sklidimas i yrani atom. Tai mediagos daleli
elektrint helio atom srov (helis lengvos dujos,
kurios dabar vaidina tok svarb vaidmen diriabli statyboje); ilkdamos i atomo, tos dalels turi milinik
greit, iki 19 000 km per sekund. Sustodamos jos netenka
savo elektros krvio ir lieka minerale paprasto helio pavidalo. Tuo paaikinamas helio buvimas visuose radioaktyviuose mineraluose.
Po to, kas buvo pasakyta, jau nesunku suprasti esm
to nepaprasto metodo, kuris vartojamas mineral, o tuo
paiu ir ems sluoksni, kuriuose jie randami, amiui nustatyti. Jau esame minj, kad jokie veiksniai nestengia
paveikti radioaktyvaus proceso tempo. Bet kuriose slygose
kasmet susiskaido tas pats pradinio elemento atom skaiius, t. y. i urano arba torio gramo kasmet susidaro tam
tikras, fizik tiksliai imatuotas, helio kiekis. Pavyzdiui,
vienas gramas urano per metus sudaro apie vien 10-milijonin dal kubinio centimetro helio. Kitais odiais tariant,
1 kub. cm helio kiekvienam urano gramui susirenka mine1

Tam reikt deimi m i l i j a r d laipsni temperatros.

rale per 10 milijon met. Taip eina tas gamtos laikrodis,


kur gamtos tyrinjimuose sudaro radioaktyviosios mediagos.
Radioaktyvij mineral analiz nustat, kad kai kuriems j helio kiekis pasiekia 50 kub. cm vienam gramui
urano. I ia betarpikai ieina, kad urano irimas tssi
ia ne maiau, kaip 50 X 10 000 000, t. y. 500 milijon
met. Ir tai pats kukliausias vertinimas, nes per milijonus met dalis helio galjo isisklaidyti ir nebti skaiiuota.
Apraytasis mineralo amiaus skaiiavimas yra kontroliuojamas kito metodo, kuris pagrstas minerale susikaupusio uraninio arba torinio vino kiekio nustatymu. I
vieno gramo urano per metus susidaro viena 6 000-milijonin dalis gramo vino. Padalij minerale surasto uraninio
vino gram (arba j dali) skaii i nurodytosios trupmenos, kitaip sakant padaugin t skaii i 6 000 milijon, suinome mineralo ami. is metodas patikimesnis u pirmesnj, nes vinas neigaruoja ir todl skaiiuojamas pilnutinai. Rezultatus galima sugretinti su tais,
kurie gauti torio mineral analize (toris yra keturis kartus
liau u uran).
K gi mums dav is metodas? Jis nustat, kad radioaktyvi mineral, rast seniausiose priekembrinse nuosdose (dar neturiniose joki gyvosios gamtos liekan) amius siekia 1500 milijon met. Bet vandenynai, kuri dugne nusdo tie sluoksniai, susidar, inoma, dar anksiau.
Todl mintas skaiius sudaro emutin vandenyn amiaus
rib. Geologija moko, kad laiko periodas, prajs nuo vandenyn susidarymo epochos, apima didesn ms planetos
istorijos dal. Vadinas, radioaktyvij mineral analiz
liudija tai, kad em egzistuoja jokiu bdu ne m a i a u
kaip 1500 milijon met.
Galima eiti ir toliau. Padarius labai patikim prielaid,
J'ad visa vino atsarga iorinje ems plutos dalyje yra

atsiradusi yrant urano ir torio atomams, bus nustatyta ir


virutin ems amiaus riba. Tuomet suinome, kad nuo
ems plutos susidarymo epochos praslinko ne d a u g i a u kaip 3000 milijon met. Sugretin abu vertinimus minimal (1500 milijon met) ir maksimal
(3000 milijon), gauname ems amiui patikimiausi dyd apie 2000 milijon met.
Du tkstaniai milijon met svaiginantis skaiius,
palyginus ne tik su atskiro mogaus gyvenimu, bet ir su visos monijos istorija. Taiau jis labai nedidelis, palyginus
su ms Sauls ir kit vaigdi amiumi, kur astronomai vertina ne tkstaniais milijon, o milijonais milijon
met. Prajo daug milijard met, kol kakokia kita vaigd pralk pro ms tuomet dar vieni Saul tiek arti, jog
sukl joje milinik kaitusios mediagos potvynio bang.
Sis verpsts pavidalo pirmaprads mediagos kamuolys,
toli isitiess nuo pagrindinio kno ir atitrks nuo jo, paskui suskilo atskirus rutulius, sudarydamas planet eim.
Gal bt, taip prasidjo ms planetos istorija, siekiant
2000 milijon m e t . . .
Paukiai ant laid
Visi inote, kaip pavojinga mogui paliesti tramvajaus
arba auktos tampos tinklo laidus, kai jais teka srov.
Toks lietimas mirtamas ne tik mogui, bet ir stambiems
gyvuliams. inoma daug atvej, kad arkliai bei karvs buvo srovs umuti, kai juos ukliudydavo nutrks
laidas.
Kuo paaikinti tai, kad paukiai ramiai ir visikai be
pavojaus tupi ant laid? Tok vaizd galima danai stebti
mieste.
Nordami suprasti prieast, kodl stipri srov nepavojinga paukiams, atkreipkime dmes tai k: ant vielos
tupinio paukio knas sudaro lyg grandins atsiakojim,
kurio vara, palyginus su kita aka (trumpa atkarpa tarp

paukio koj), yra milinika. Todl srovs stiprumas toje

104 pav. Paukiai be pavojaus tupia ant elektros


laid. Kodl?

pauktis, tupdamas ant laido, sparnu ar snapu paliest


stulp apskritai, kokiu nors bdu susijungt su eme,
jis akimirksniu bt
srovs, kuri jo knu
tekt j em, umutas. Taip danai ir atsitinka.
Paukiai, atsitp ant auktos tampos linijos kronteino,
turi prot valyti snap laid, kuriuo te
ka srov.
Kadangi
kronteinas neizoliuo
tas,
tai
eminto
paukio prisilietimas
prie laido, kuriuo teka

105 pav. Izoliuotos tupyklos ant auktos


tam

P0S

linijos

teino

srov, neivengiamai baigiasi mirtimi. Pauki apsaugai


kai kur Vokietijoje ant auktos tampos linij krontein
buvo rengiamos izoliuotos tupyklos, ant kuri pauktis ne
tik galt atsitpti, bet ir be pavojaus valyti laidus savo

snap (105 pav.). Kitais atvejais pavojingas vietas ypatingais rengimais daro neprieinamas paukiams liesti.
Turint galvoje kasmet TSRS didjant auktos tampos
linij tinkl, mik ir ems kio interes naudai, reikt
pasirpinti plunksnuoi apsauga nuo naikinamosios elektros srovs.
aibo viesoje
Ar yra tek jums perknijos metu stebti judri miesto
gatv, apvieiam trump aibo vysteljim? inoma, pastebjote tuomet vien keist aplinkyb: k tik pilna judesio
gatv tokiais akimirksniais atrodo lyg sustingusi. Arkliai
sustoja temptose pozose, laikydami kojas ore; veimai -
irgi nejuda: rykiai matyti kiekvienas rato stipinas..'.
Tariamojo nejudamumo prieastis yra ta, kad aibo
trukm labai trumpa. aibas, kaip ir bet kokia elektros kibirktis, trunka labai trump laiko tarp tiek trump,
kad paprastomis priemonmis negalima jo net imatuoti.
Taiau, netiesioginiais metodais pavyko nustatyti, kad aibas trunka maiau kaip d e i m t t k s t a n t j sek u n d s d a l ir jokiu bdu ne daugiau kaip tkstantj jos dal. Per tok trump laiko tarp maa kas tesuspja
pasislinkti akiai pastebimu bdu. Todl nenuostabu, kad
vairiausi judesi pilna gatv aibo viesoje atrodo visikai
nejudama: juk joje pastebime vien tai, kas trunka maiau
deimttkstantosios sekunds dalies! Kiekvienas greitai lekianio automobilio rato stipinas suspja pajudti tik neymia milimetro dalimi; akiai tai lygiai tas pats, kas ir visikas nejudamumas. spdis sustiprja dar dl to, kad regjimo spdis pasilieka akyse dar ymiai ilgesn laik, negu
trunka aibas.
Kiek atsieina aibas?
Anais senaisiais laikais, kada aibus siunt dievai",
toks klausimas bt atrods ventvagikai. Bet ms blaiviaisiais laikais, kai elektros energija virto preke, kuri ma-

tuoja ir jkainoja, kaip bet kuri kit prek, klausimas, kiek


atsieina aibas, visikai neturi atrodyti beprasmis. Udavinys yra imatuoti elektros energij, reikaling aibo ilydiui, ir kainoti j kad ir pagal elektros apvietimo taks.
tai skaiiavimas. Naujausiais duomenimis aibo ilydio potencialas lygus 1 000 milijon volt. Srovs stiprumas-vertinamas 20 tkstani amper. (Ta proga pastebsime, kad j nustato pagal simagnetinimo laipsn plieninio
strypo, kurio apvijomis, aibui trenkus aibolaid, prabga
srov.) Energij vatais gausime, volt skaii padaugin i
amper skaiiaus; taiau, sykiu reikia atsivelgti tai, kad
ilydio metu potencialas krinta iki nulio; todl, apskaiiuojant ilydio energij, reikia imti v i d u t i n potencial,
kitaip sakant, pus pradins tampos.
Turime:

t. y. 10 000 000 000 000 vat, arba 10 milijard kW.


Gavs toki spding nuli eil, savaime lauki, kad ir
pinigin aibo vert bus ireikta miliniku skaiiumi. Taiau, i energij perved tas kilovatvalands, kurios figruoja sskaitose u elektros vies, gausime ymiai kuklesnius skaiius. aibas trunka ne daugiau kaip tkstanta-

Nuostabus rezultatas: aibas, kurio energija apie imt


kart didesn u sunkaus artilerijos pabklo vio energij, turt pagal elektros stoties tarif atsieiti tik 1 100 rubli!
domu, kiek dabartin elektrotechnika priartjo prie galimumo pagaminti aib. Laboratorijose dabar pasiekta

10 milijon volt tampa ir gauta 10 m ilgio kibirktis. Vienas ir kitas dydis vos kelet imt kart maesni negu gamtinio aibo atveju.
Perknijos litis kambaryje
Labai lengva namuose rengti nedidel fontan i kauiuko vamzdelio, kurio vienas galas merkiamas kibir, pastatyt ant paauktinimo, arba umaunamas ant vandentiekio iaupo. Ieinamoji vamzdelio
anga turi bti labai siaura, kad fontanas susiskaidyt plonomis iurklmis; lengviausia t pasiekti, staius
laisvj gal pietuko gabaliuk, i
kurio iimtas grafitas. Patogesniam
fontano vartojimui is laisvasis galas
tvirtinamas apverstame piltuvlyje,
kaip parodyta 106 pav.
Paleid tok pusmetrio aukio fontan ir nukreip iurkl vertikaliai
vir, priartinkite prie jo gelumbe
trint lako lazdel arba ebonito ukas. Tuojau pastebsite gana nelaukt dalyk: atskiros
krintanios fontano dalies iurkls susilieja vien itisin iurkl, kuri triukmingai takosi pastatytos lkts
dugn. Garsas primena charaktering perknijos lities
triukm. Netenka abejoti, pastebi ia proga fizikas
Boisas, kad kaip tik dl ios prieasties lietaus laai
perknijos metu pasiymi tokiu didumu". Atitolinkite ukas ir fontanas vl isipurkia, o charakteringasis bildesys virs lengvu susmulkintos iurkls esiu.
Publikos akivaizdoje galite lako lazdele veikti taip, kaip
fokusininkas stebuklinga" lazdele.
Tiek nelauktas elektros krvio veikimas fontan pagrstas tuo, kad laai elektrinami takos keliu taip, jog

lako pus atkreiptos la dalys elektrinamos teigiamai,


prieingosios negiamai; tokiu bdu, vairiavardiai elektrintos la dalys atsiduria artimoje kaimynystje ir, traukdamos viena kit, priveria laus susilieti.
Elektros veikim vandens iurkl galite paprasiau
konstatuoti; pakanka per plaukus
perbrauktas ebonito sukas priartinti

prie

plonos

vandens

iurkls, tekanios i vandentiekio iaupo: iurkl darosi itisin

ir ymiai

isilenkia

uk

kryptimi, rykiai nukrypdama


al

(107 pav.).

aikinimas

io

reikinio

sudtingesnis

pirmesniojo; jis susijs

negu
su

paviriaus

tempimo

kitimu

elektros krvio takoje.


Pastebsime ta proga, jog tuo, kad trinant lengvai susidaro elektros krvis, yra paaikinamas ir sielektrinimas
transmisijos dir, kurie trinasi skriemulius. Isiskirianios elektros kibirktys kai kuriose monse sudaro rimt
gaisro pavoj. Kad tai bt ivengta, transmisij dirai sidabruojami: plonas sidabro sluoksnis paveria dir elektros laidininku, ir krvio susikaupimas darosi negalimas.

D E V I N T A S I S

S K Y R I U S

VIESOS ATSPINDYS IR LIMAS. REGJIMAS


Penkialyp nuotrauka
Vien fotografijos meno kurioz sudaro nuotraukos, kuriose fotografuojamasis atvaizduotas penkiose skirtingose
padtyse. Duotame 108 pav., padarytame pagal toki fotografij, galima matyti tas penkias padtis. Tokios fotografijos neabejotinai tuo pranaesns u paprastsias, kad duoda daug pilnesn charaktering originalo bruo vaizd:
inome, kiek daug rpinasi fotografai tuo, kad bt suteikta fotografuojamojo veidui pati tinkamiausia padtis; ia
i karto gaunamas veidas keliose padtyse, tarp kuri yra
daugiau galimum sugauti pai charakteringiausi.
Kaip gaunamos ios fotografijos? inoma, naudojani
veidrodius (109 pav.). Fotografuojamasis sdasi nugara
aparat A ir veidu du vertikalius plokius veidrodius C,
sudaranius kamp, lyg penktadaliui 360, t. y. lyg 72.
Tokia veidrodi pora turi duoti 4 atvaizdus, vairiais
bdais atgrtus aparato atvilgiu. ie atvaizdai, plius natrinis objektas ir yra aparatu fotografuojami taip, kad pai veidrodi (be rm) nuotraukoje, inoma, nematyti.
Fotografijos aparatas, kad veidrodiuose neatsispindt, u-

dengiamas dviem ekranais

(BB)

su nedideliu plyiu ob-

jektyvui.

108 pav. Vieno veido penkialyp fotografija

Taiau, esant didesniam atspindi skaiiui, atvaizdai gau


narni blanks ir silpni, todl paprastai apsiribojama penkialypmis nuotraukomis.
Sauls varikliai ir kaitintuvai
Labai viliojanti mintis inaudoti Sauls spinduli
energij variklio katilui kaitinti. Padarykime nesudting
skaiiavim. Energija, kuri gauna i Sauls per minut

kiekvienas ms planetos kvadratinis centimetras, esantis


u atmosferos rib statmenai Sauls spinduliams, yra rpestingai imatuota. Jos kiekis, matyt, nekinta; todl jis ir pavadintas Sauls konstanta". Sauls konstantos dydis lygus (apvaliu skaiiumi) 2 ma. kalorijoms vienam kv. cm
per minut. Sis reguliariai Sauls siuniamas emei ilumos davinys ne visas pasiekia jos paviri: apie pus kalorijos sugeria atmosfera. Galima laikyti, kad ems paviriaus kvadratinis centimetras, apviestas statmenai krintani Sauls spinduli, kas minut gauna apytikriai 1,4 ma.
kalorijos. Apskaiiavus kv. metrui, tai sudaro 14 000 maj, arba 14 didij kalorij per minut, o per sekund
apie y 4 did. kalorijos. Kadangi 1 did. kalorija, pilnutinai
virsdama mechaniniu darbu, duoda 427 kilogramometrus,
tai Sauls spinduliai, statmenai krint 1 kv. m ems
sklypel, galt duoti daugiau kaip 100 kgm energijos kas
sekund, kitaip tariant, daugiau kaip IV3 arklio jgos.
Tok darb galt atlikti spinduliuojamoji Sauls energija paiose palankiausiose slygose - kai spinduliai krinta statmenai ir j energija imtu procent virsta darbu. Taiau, iki iol atliktieji tiesioginio Sauls, kaip varomosios
jgos, inaudojimo mginimai buvo tolimi ioms idealioms
slygoms. J naudingumo koeficientas nevirijo 5 6 % , ir
tiktai pastaruoju metu pavyko sukonstruoti Sauls variklio
renginius, kuri naudingumo koeficientas pasiekia 15%.
Spinduliuojamj Sauls energij lengviau panaudoti ne
mechaniniam darbui gauti, o ildymui. Kalifornijoje veikia
pramonin Sauls vandenini ildytuv bendrov", aprpinanti vartotojus ildomaisiais prietaisais, kurie surenka
Sauls spindulius; i prietais ildytas vanduo vartojamas
nam kyje. Bendrov konkuruoja su duj ir kitomis bendrovmis.
Niekur dabar nekreipiama tiek dmesio sauls renginius (heliotechnik"), kaip TSRS. Pas mus yra specialus
Visasjunginis helioinstitutas (Samarkande), atlieks pla-

t tiriamj darb.
par aptarnauja 70
pranea laikraiai,
mo stogo taisytas

Takente veikia sauls pirtis, kuri per


moni. Tame paiame Takente, kaip
ant Takento Gosplano specialist nahelio-renginys. ia rengta 20 Sauls

110 pav. Sauls kaitintuvas


ant stogo (Kalifornijoje)

111 pav. Sauls virtuvai Samarkand (Trofimovo sistemos)

katil, kuriuose telpa 200 kibir vandens, ir kurie pilnutinai aprpina vis nam. Heliotechnik teigimu Saul be
pertraukos ildys katilus 78 mnesius per metus. Likusius
45 mnesius katilai suildys vanden tiktai saultomis
dienomis".
Puikius rezultatus dav sieros lydymo bandymai, panaudojant saul (lydymosi temperatra 120C); numatyta
rengti sieros lydymo fabrik, veikiant sauls spinduli
energija. Paminsime dar sauls garintuvus glam vandeniui gauti Kaspijos ir Aralo jr pakraiuose; sauls vandentiekius, pakeiianius primityvius Vidurins Azijos igirius; sauls diovyklas vaisiams ir uviai; virtuv, kurioje
visi patiekalai gaminami sauls spinduliais ir pan. Visa tai
neisemia vairiausi dirbtinai sugaunam sauls spinduli
taikym, kuriems teks suvaidinti svarb vaidmen Vidurins Azijos, Kaukazo, Krymo, Volgos emupio ir piet Ukrainos liaudies kyje
1

S m u l k m e n o m i s susidomjusieji ras j S. M. Gorlenkos straips-

nyje Sauls energijos p a n a u d o j i m a s " , ispausdintame 1935 m. Astronominiame

kalendoriuje.

Svajons apie nematomj kepurait


iloji senov paliko mums legend apie stebukling kepurait, kuri padaro nematom kiekvien, kas j usimauna.
Pukinas, Ruslane ir Liudmiloje" atgaivins gilios senovs padavimus, dav klasikin stebuklingj nematomosios
kepuraits savybi apraym:
Merginai

dingtelia mintis.

Nors nerami dar jos irdis,


Kepur

derint

Ir L i u d m i l a

ernomoro...

kepurs

siekia;

J m a u n a s tiesiai, ant alies,


upakal

suka priek.

Ir k? Stebuklas anava!
Liudmilos veidrody
A t g a l apsuko
Vl L i u d m i l a ;

upakal

Numov

nebliko,

prieais j

kas ia vyko?

vl

nra;

veidrody!

Puikiausia!

Kertojau, gerai, g a n a !
Dabar ir ia esu

saugiausia".

Sugebjimas pasidaryti nematomu buvo vienintel belaisvs Liudmilos apsauga. Dangstydamasi patikimu nematomumo apdangalu, ji isisuka nuo kyri savo sarg vilgsni. Apie nematomos belaisvs buvim jie galjo sprsti tik
i jos veiksm:
Visi visur ir nuolat mat
Jos pdsakus paskutinius:
Paauksintus

kakas vaisius

Nuo l a m a n i
altinio

[ nutryptj
Pily

ak

vandenio

sakyti

tai geria

nukrat.

laus

lank lakst:
buvo

prat

valgo m s p o n i a " . . .

Vos sklaidosi nakties m i g l a ,


Prie krioklio eina
Srove

altja

Liudmila,

nusiprausti.

Nyktukas, mus rytui auti,


I r m pats ivydo syk:
Nematoma ranka
Smagiai

sau

prie kriauio

taksi kriokly".

Jau seniai gyvendinta daug masinani senovs svajoni, nemaa pasakik stebukl pasidar mokslui prieinam.
Pragriami kalnai, sugaunami aibai, skraido kilimaislktuvais... Ar negalima irasti ir nematomj kepurait",
t. y. rasti bd padaryti save visikai nematom? Apie tai
dabar ir pasikalbsime.
Nematomas mogus
Romane, antrate Nematomasis mogus" (pagal kur
yra pagamintas ir filmas) angl raytojas Uelsas stengiasi
tikinti savo skaitytojus, kad galimumas tapti nematomu visai realus dalykas. Jo herojus (romano autorius rekomenduoja j mums kaip genialiausi fizlik, kok bet kada yra mats
pasaulis") irado bd daryti mogaus kn nematom.
Stai kaip jis dsto pastamam gydytojui savo iradimo pagrindus:
Matomumas priklauso nuo to, kaip matomieji knai
reaguoja vies. Js inote, kad knai arba sugeria vies, arba atspindi, arba lauia j. Knas, kuris nesugeria,
neatspindi ir nelauia viesos, negali bti pats savaime matomas. Pavyzdiui, neskaidri raudon d matai todl,
kad daai sugeria tam tikr viesos dal ir atspindi (isklaido) likusius spindulius. D, jei nesugert jokios viesos
dalies, o atspindt j vis, atrodyt blizganti balta, sidabrin d. Brilijantin d sugert maa viesos, bendras pavirius atspindt jos irgi nedaug; tiktai vietomis
briaunose, viesa atsispindt ir lt, sudarydama mums
blizgant tviskani atspindi matomum kak panaaus viesos griauius. Stiklin d blizgt maiau, bt ne taip rykiai matoma, kaip brilijantin, nes joje bt

maiau atspindi ir maiau li. O jei panertume paprasto balto stiklo gabal vanden ir, juo labiau, jei panertume
j j kok u vanden tankesn skyst, jis inykt beveik
visikai, nes pro vanden stikl patenkanti viesa lta
6r atsispindi labai silpnai. Stiklas
dl tos paios prieasties darosi
lygiai tiek pat nematomas, kaip
angliargts arba vandenilio
srov ore.
Taip, tar Kempas (gydytojas), visa tai labai paprasta ir ms laikais inoma
kiekvienam moksleiviui.
O tai dar vienas faktas,
taipogi
inomas
kiekvienam
moksleiviui. Stiklo gabalas sugrstas ir paverstas milteliais,
darosi labiau matomas ore,
jis virsta neskaidriais baltais
milteliais. Tai vyksta dl to, kad
112 pav. N e m a t o m a stiklo
grdimas padaugina stiklo sielazdel
neli skaii, kurios sukejia atspind ir l. Ploktelje yra tik dvi sienels, o milteliuose
vies atspindi ir lauia kiekviena kruopelyt, pro kuri
ji eina, ir k i a u r a i pro miltelius prasiskverbia labai maa viesos. Bet baltas grstas stiklas, dtas vanden i
karto inyksta. Grstas stiklas ir vanduo turi apytikriai vienod lio rodikl, tad, pereidama i vieno kit, viesa
lta ir atsispindi labai maai.
Panr stikl kok nors skyst su beveik tokiu pat lio
rodikliu, darote j nematom: k i e k v i e n a s s k a i d r u s
d a i k t a s , e s s t o p a t i e s l i o r o d i k l i o apl i n k o j e , d a r o s i n e m a t o m a s . Pakanka truput pagalvoti, kad sitikintume, jog stikl galima padaryti nema-

tom ir ore: reikia padaryti taip, kad jo lio rodiklis bt


lygus oro lio rodikliui, nes tuomet viesa, pereidama i
stiklo or, visikai neatsispinds ir nelu
Taip, taip, tar Kempas. Bet juk mogus ne
stiklas.
Ne, jis skaidresnis.
Nesmon!
Ir tai sako gamtininkas! Argi per deimt met suspjote visai umirti fizik? Pavyzdiui, popierius sudarytas i skaidri pluoteli, jis yra baltas ir neskaidrus dl tos
paios prieasties, dl kurios yra balti ir neskaidrs stiklo
milteliai. Isviestuokite balt popieri, pripildykite sviesto
pluoteli tarpus, kad limas ir atspindys vykt tiktai paviriuose, ir popierius pasidarys skaidrus kaip stiklas. Ir
ne tik popierius, bet ir drobs pluoteliai, viln pluoteliai,
medio pluoteliai, ms kaulai, raumenys, plaukai, nagai
ir nervai! odiu, visas mogaus sstatas, iskyrus raudon
1

Visikai skaidraus daikto v i s i k n e m a t o m u m g a l i m e pasiekti,

j apsup sienelmis, kurios sklaido vies grietai tolygiai. Akis, kuri


iri vidun pro nedidel onin skyl, gaus tuomet i vis daikto tak lygiai tiek viesos, lyg daikto visikai nebt: jokie blikai ar eliai nerodys j buvimo.
Stai kaip gali

bti

atliktas toks bandymas. Pusmetrio d i a m e t r o

balto kartono piltuvlis pastatomas, kaip parodyta 112 pav., tam tikrame
atstume nuo 25 vaki elektros lemputs. I apaios kiama stiklo lazdel kiek g a l i m a grietai vertikaliai. M a i a u s i a s nukrypimas nuo vertikalios padties veikia taip, kad lazdel atrodo tamsi ayje ir viesi
i krat, arba atvirkiai, viesi iilgai aies ir tamsi i krat. A b u
apvietimo vaizdai pereina vienas kit, truput pakeitus lazdels padt. Po keleto m g i n i m g a l i m a pasiekti visikai tolyg lazdels apvietim, ir tuomet ji akiai, iriniai pro siaur

(ne platesn u

cm) onin skyl, v i s i k a i i n y k s t a . Tokiose b a n d y m o aplinkybse pasiekiamas visikas stiklinio daikto n e m a t o m u m a s , nors
jo l a u i m o galia smarkiai skiriasi n u o oro l a u i m o galios. Kitas bdas, kur panaudojus g a l i m a padaryti nematom, pavyzdiui, briaunoto stiklo g a b a l , yra toks: reikia, padti j d, i vidaus dengt
vieianiais daais.
1

mediag jo kraujyje ir tams plauk pigment, visa sudaryta i skaidraus bespalvio audinio; tai kiek nedaug daro
mus vienas kitam matomus!"
Patvirtinti iuos samprotavimus gali tas faktas, kad vilnomis nepadengti gyvuliai-albinosai (kuri audiniuose nra
daomj mediag) pasiymi dideliu skaidrumu. Zoologas,
kuris 1934 m. vasar gyvenvietje Detskoje Selo atrado
baltos varls-albinoso egzempliori, aprao j taip: ploni
odos ir raumen audiniai skaidrs: matomi viduriai, griauiai. .. Varlje-albinose pro pilvo sienel labai gerai matyti
irdies ir arn susitraukimas".
Uelso romano herojus irado bd padaryti skaidrius
visus mogaus organizmo audinius ir netgi jo daomsias
mediagas (pigmentus). Jis skmingai pritaik savo atradim nuosavam knui. Bandymas pavyko puikiausiai,
iradjas pasidar visikai nematomas.
Tolesn io nematojo
sime.

mogaus likim

tuojau suino-

Nematomojo galia
Romano Nematomasis mogus" autorius su nepaprastu
smojingumu ir nuoseklumu rodinja, kad mogus, taps
skaidrus ir nematomas, gyja beveik neribot gali. Jis gali
nepastebimai siskverbti bet kuri patalp ir nebaudiamas grobti bet kuriuos daiktus; dl savo nematomumo jis
nesugaunamas, skmingai kovoja su itisu ginkluot moni briu. Grasindamas visiems matomiems monms neivengiama sunkia bausme, nematomasis mogus laiko visus miesto gyventojus visikoje savo valdioje. Nesugaunamas ir nepaeidiamas, jis tuo paiu metu turi visik
galimum kenkti likusiems monms; kaip jie begudraut
nordami apsiginti, nematomas prieas anksiau ar vliau
pasiekia juos ir sunaikina. Tokia iimtin padtis likusij

moni tarpe galina angl romano heroj kreiptis gsdintus savo miesto gyventojus, pavyzdiui, tokio turinio sakymais:
Miestas nuo iol nebra karaliens valdioje! Pasakykite tai savo pulkininkui, policijai ir visiems; jis mano valdioje! Si diena pirmoji diena pirm naujosios eros met, Nematomojo eros! A Nematomasis Pirmasis. Pradioje mano valdymas bus gailestingas. Pirm dien bus
vykdyta tik viena mirties bausm, dl pavyzdio, mirties
bausm mogui, kuris vadinasi Kempas. iandien pat jis
susilauks mirties. Tegu usirakina, tegu slepiasi, tegu apsirpina sargyba, tegu apkausto save arvais, mirtis, nematoma mirtis engia prie jo! Tegu griebiasi apsaugos priemoni, tai sudarys spd mano liaudiai. Mirtis engia
prie jo! Nepadki jam, mano liaudie, kad ir tave neitikt
mirtis".
Ir pirmosiomis dienomis nematomasis mogus triumfuoja. Tik su didiausiu vargu pavyksta gsdintiems gyventojams susidoroti su nematomu prieu, svajojusiu tapti j
valdovu.
Skaidrieji preparatai
Ar teisingi tie fizikiniai samprotavimai, kurie padti io
fantastinio romano pagrindan? Be abejons. Kiekvienas
skaidrus daiktas skaidrioje aplinkoje darosi nematomas j a u
tada, kai lio rodikli skirtumas maesnis kaip 0,05. Praslinkus deimiai met po to, kai buvo paraytas romanas
Nematomasis mogus", buvo praktikai gauti skaidrs
kno dali preparatai. Toki preparat dabar galima matyti
daugelyje muziej.
Skaidrij preparat paruoimo bdo esm tokia, kad
po tam tikro apdorojimo, baltinimo ir plovimo, preparatas permirkomas metilinio salicilo rgties eterio (tai bespalvis skystis, pasiyms stipriu spinduli lauimu). Tokiu

bdu paruot iurks, uvies ir pan. preparat paneria j


to paties skysio pripildyt ind
Cia, inoma, nesistengiama pasiekti pilno preparat
skaidrumo, nes tokiu atveju jie pasidaryt visikai nematomi, o todl ir nenaudingi anatomui. Bet, norint, galima
bt ir tai pasiekti.
inoma, nuo to dar toli iki gyvendinimo Uelso utopijos
apie g y v mog, kuris yra tiek skaidrus, kad jis visikai
nematomas. Toli todl, kad, pirma, reikia rasti bd prisunkti skaidrinamojo skysio g y v o organizmo audinius,
nesutrikdant jo funkcij. Antra, gautieji preparatai tik skaidrs, bet nra nematomi; t preparat audiniai gali bti nematomi tol, kol jie merkti ind su atitinkamo lio rodiklio skysiu. Jie bus nematomi ore tik tada, kai j lio rodiklis bus lygus o r o lio rodikliui, o kaip it pasiekti,
dar neinome.
Bet leiskime, kad ilgainiui pavyks pasiekti vien ir kit
ir tuo paiu gyvendinti angl romanisto svajon. Ar bus
tada nematom kari, nematom batalijon, kurie netiktai
atsiduria prieo unugaryje ir sukelia panik itisoje armijoje savo nesuvokiamais antgamtiniais veiksmais?
Romane autoriaus viskas numatyta ir apgalvota taip rpestingai, kad nenorom pasiduodi apraomj vyki sugestijai. Atrodo, kad nematomasis mogus i ties turi bti
galingiausias i m i r t i n g j . . .
Bet tikrumoje taip nra.
Yra viena mayt aplinkyb, kuri praleido smojingasis Nematomojo mogaus" autorius.
Tai yra klausimas:
1

T m a n o skaitytoj-gamtinink iniai, kurie nort patys pasi-

gaminti

skaidrius preparatus, praneu p a v a d i n i m broiros, duodan-

ios reikaling praktini

nurodym:

Prof.

D.

K.

T r e t j a k o v a s.

Skaidrieji Spalteholco preparatai, 1914. Broira buvo ileista


r m. ir dabar gali bti r a n d a m a tik bibliotekose
ikirevoliucinio
j a i " leidiniais).

urnalo

Bende-

(drauge su kitais

Mokyklins ekskursijos ir mokykliniai muzie-

Ar nematomasis gali matyti?


Jei Uelsui bt kils is klausimas prie pradedant rayti roman, tai nuostabioji Nematomojo mogaus" istorija niekuomet nebt buvusi parayta...
Ir tikrai, ia griva visa nematomojo mogaus galingum o iliuzija. N e m a t o m a s i s t u r i b t i a k l a s !
Kodl romano herojus nematomas? Todl, kad visos jo
kno dalys tame skaiiuje ir akys pasidar skaidrios,
ir be to j lio rodiklis lygus oro lio rodikliui. Atsiminkime, kok vaidmen atlieka akis: jos liukas, stiklaknis
ir kitos dalys lauia viesos spindulius taip, kad tinklainje
gaunamas iors daikt.vaizdas. Bet jei akies ir oro lio
rodikliai vienodi, tai tuo paiu paalinama vienintel lim
sukelianti prieastis: spinduliai, pereidami i vienos aplinkos kit, jei j l i o r o d i k l i a i l y g s , nekeiia
savo krypties ir todl negali susirinkti viename take. Spinduliai, pigmento n e s a n t e i s pro nematomojo mogaus akis
visikai be klii, neldami ir nesusilaikydami jose,
taigi jo smonje jie negali sukelti jokio vaizdo.
Tokiu bdu, n e m a t o m a s i s m o g u s n e g a l i
n i e k o m a t y t i . Visi jo privalumai, pasirodo, jam nenaudingi. Nuomusis pretendentas valdovus slankiot apgraibomis, praydamas imaldos, kurios niekas negalt jam
paduoti, nes praytojas bt nematomas. Vietoj galingiausio
1

Kad

sukelt

gyviui kok j u t i m ,

viesos

spinduliai

turi atlikti

jo akyje kok nors, kad ir pat neymiausi, kitim, t. y. atlikti tam


tikr darb. O tam spinduliai
Bet visikai skaidri
ingu

turi bti

nors i dalies s u l a i k o m i .

akis, inoma, negali sulaikyti spinduli, prie-

atveju ji nebt skaidri. Vis gyvi, kurie ginasi tuo, kad yra

skaidrs, akys jei tokias turi nebna pilnutinai skaidrios. Betarpikai

po

jros

paviriumi,

rao

ymus

jus,

d a u g u m a gyvi skaidrs ir bespalviai;

galima

atskirti

tiktai

ma

juod

okeanografas

Mer-

sugautus tinklu juos

aki,

nes

kraujas

neturi hemoglobino (daomosios mediagos), ir yra visikai skaidrus".

i vis mirtingj prie akis turtume varg luo, pasmerkt apgailtinai vegetuoti
Dabartinio povandeninio laivo galia irgi jo nematomumas, tai, kad jis nepastebimai prislenka prie ginkluoto
plieninio milino ir paleidia j naikinani torped. Bei
gana taikliu viu paeisti povandeninio laivo ak periskop, ir jis darosi nebepavojingas: aklumas" atima
i
jo
galimum
pasinaudoti
nematomumo
privalumais.
Taigi, iekant nematomosios kepuraits", beprasmika
eiti Uelso nurodytuoju keliu, tas kelias, net pilnutinai
pavykus iekojimams, negali vesti prie tikslo.
Apsaugin spalva
Bet yra ir kitas kelias nematomosios kepuraits" udaviniui sprsti. J sudaro daikt nudaymas atitinkama spalva, darania juos akiai nepastebimus. J danai naudoja
gamta: teikdama savo kriniams apsaugin" spalv, gamta ko plaiausiai naudoja t paprast priemon ginti savo
kriniams nuo prie arba lengvinti jiems sunki kov dl
bvio.
Tai, k karikiai vadina slepiamja spalva", zoologai
nuo Darvino laik vadina apsaugine arba globojamja
spalva. Tokios apsaugos pavyzdi gyvi pasaulyje galima surasti tkstanius; sutinkame j kone kiekviename
ingsnyje. Gyviai, gyven dykumoje, yra daugiausia charakteringos gelsvos dykumos spalvos"; matote, kad ta
1

G a l i m a s daiktas, kad romanistas padar i esmin klaid

vi-

sikai s m o n i n g a i . Yra inoma, koki literatrini priemoni paprastai


griebiasi Uelsas savo fantastiniuose kriniuose: jis realistini smulkm e n g a u s u m u pridengia skaitytojui p a g r i n d i n fantastinio krinio defekt.
siog

angoje amerikonikj savo fantastini r o m a n leidim tierao:

Kai tiktai

magikasis

fokusas

atliktas,

reikia

visa

kita

vaizduoti patikimai ir paprastai. Pasitikti reikia ne logik rodinjim jga, o meno sukuriama iliuzija".

spalva pasiymi ir litas, ir pauktis, ir drieas, ir voras,


ir kirml odiu, visi dykum faunos atstovai. Prieingai, iaurs sniego lygum gyvnija ar tai bt pavojingasis poliarinis lokys ar nekenksmingoji gagara i
prigimties yra baltos spalvos, daranios juos nepastebimus
sniego fone. Drugiai ir vikrai, gyven medi ievje, yra
atitinkamos spalvos, su nuostabiu tikslumu priderintos prie
medi ievs spalvos.
Kiekvienas vabzdi rinkjas ino, kad juos sunku rasti
dl j apsaugins spalvos", kuri jiems teikia gamta. Mginkite sugauti ali iogel, irkiant prie js koj pievoje, js nestengsite jo atskirti aliame fone, nustelbianiame j visikai.
Tas pat tinka ir vandens gyventojams. Jr gyviai, gyven tarp rusv dumbli, visi yra apsaugins" rusvos spalvos, daranios juos akiai nepastebimus. Raudon dumbli
juostoje vyraujanti apsaugin spalva" raudona. Sidabrin
uv vyn spalva irgi apsaugin". Ji saugoja uvis ir
nuo plrij pauki, mediojani jas i viraus, ir nuo
vandens grobuoni, grasinani joms i apaios: vandens
pavirius turi veidrodio ivaizd ne tik irint i viraus,
bet dar labiau velgiant i apaios, i pat vandens gelmi
(visikas atspindys"), ir kaip tik su blizganiu metaliniu
fonu susilieja sidabriniai uv vynai. O medzos ir kiti
skaidrs vandens gyventojai kirmls, viniai, moliuskai, alpai pasirinko savo apsaugine spalva" visik bespalvikum ir skaidrum, daranius juos nematomus gaubianiame bespalviame ir skaidriame vandenyje.
Gamtos imons" iuo atvilgiu toli pralenkia mogaus
iradingum. Daugelis gyvi sugeba keisti savo apsaugins" spalvos atspalv pagal gaubianios aplinkos kitimus.
Sidabrikai baltas ermuonlis, nepastebimas sniego fone,
nustot vis apsaugins spalvos privalum, jei tirpstant
sniegui nepakeist savo kailiuko spalvos; ir tai, kiekvien
pavasar baltas vrelis gauna naujus rudos spalvos kaili-

nius, kurie susilieja su netekusia sniego dirva, o ateinant


iemai vl prailsta, apsivilkdamas balt kaip sniegas
iemos apdar.
Slepiamoji spalva
mons perm i iradingosios gamtos t nauding
sugebjim daryti savo kn nepastebim, susiliejant su
aplinkiniu fonu. Margosios blizgani senj laik mundur
spalvos, tiek groio teikusios bataliniams paveikslams, aminai liko praeityje: jas istm inomoji vienspalv slepiamosios spalvos (chaki") mundiruot. Pilka karin milin nugaljo isiuvint mundur, ir bsimuose mi
laukuose nebus matyti n vienos rykios dms. Pilka plienin dabartini karo laiv spalva irgi slepiamoji spalva,
daranti laivus sunkiai iskiriamus jros fone.
Cia priskiriamas ir vadinamasis taktinis kamufliaas":
karinis atskir objekt tvirtinim, pabkl, tank, laiv, maskavimas, dirbtinis rkas ir panaios priemons
prieui suklaidinti. Stovykl maskuoja specialiais tinklais,
kuri akutes pintos oli puokts; kariai apsivelka chalatus su karn pluotais, nudaytais ols spalva ir t. t.
Plaiai taikoma slepiamoji spalva ir maskavimas i laik karo aviacijoje.
Lktuvas, nudaytas ruda, tamsiai alia ir violetine
spalva (atitinkania ems paviriaus nuspalvinim), stebimas i viruje esanio lktuvo, darosi sunkiai atskiriamas
nuo ems paviriaus fono.
O apatini lktuvo paviri maskavimas nuo stebjimo
i ems pasiekiamas, nudaant juos dangaus fon atitinkania spalva: viesiai mlyna, viesiai roine ir balta. Sie
daai idstomi lktuvo paviriuje nedidelmis dmmis.
750 m auktyje tos splvos susilieja bendr maai pastebim fon. 3 000 m auktyje taip umaskuoti lktuvai darosi
nematomi. Naktiniams skraidymams skiriami bomboneiai
nudaomi juoda spalva.

Slepiamoji spalva, tinkanti b e t k u r i a i a p l i n k a i ,


galt bti fon atspinds v e i d r o d i n i s pavirius. Daiktas, turs tok paviri, automatikai gauna gaubianios
aplinkos spalv; pastebti j i tolo beveik nemanoma. Vokieiai pirmojo pasaulinio karo metu taik princip cepelinams: daugelio cepelin pavirius buvo blizgantis aliumininis, atspinds dang ir debesis; pastebti skrendant tok
cepelin labai sunku, jei tik jo neiduoda variklio birzgimas.
Taip gamtoje ir karo technikoje gyvendinamos liaudies
pasak svajons apie nematomj kepurait.
mogaus akis po vandeniu
sivaizduokite, kad jums duotas galimumas pasilikti po
vandeniu kiek patinka ir kad laikote atmerktas akis. Ar galtumte ten matyti?
Atrodyt, jei vanduo skaidrus, niekas neturt trukdyti
matyti po vandeniu taip pat gerai, kaip ir ore.
Taiau atsiminkite aklum nematomojo mogaus", kuris nestengia matyti todl, kad jo akies ir oro lio rodikliai vienodi. Po vandeniu esame apytikriai tose paiose
slygose, kaip ir Uelso Nematomasis" ore. Pavelkime
skaiius, dalykas ymiai paaiks. Vandens lio rodiklis 1,34. O tai skaidrij mogaus akies dali lio rodikliai:
Ragenos ir

stiklaknio

Liuko
V a n d e n i n g o j o skysio

1,34
.1,43
1,34

Taigi matote, kad lauiamoji liuko galia vos 1/10 didesn u vandens, o likusiose ms akies dalyse ji v i e n oda su vandens lauiamja galia. Todl po vandeniu spinduli idinys mogaus akyje susidaro toli u tinklains; vadinasi, paioje tinklainje atvaizdas isiskiria nerykiai, k
nors irti galima tik su dideliu vargu. Tik trumparegiai
mons mato po vandeniu madaug normaliai.

Jei norite aikiai sivaizduoti, kaip turi mums atrodyti


daiktai po vandeniu, usidkite akinius su smarkiai sklaidaniais ( a b i p u s g a u b t a i s ) stiklais; tada akyje
ltani spinduli idinys atitols toli u tinklains, ir matomu daiktai atrodys jums neaiks ir migloti.
Ar negali mogus po vandeniu pagerinti savo regjimo, panaudojs
stipriai
lauianius
stiklus?
Paprasti, akiniams vartojami
stiklai ia maai tetinka: paprasto stiklo lio rodiklis 1,5, t. y.
tik labai nedaug didesnis u vandens lio rodikl (1,34); tokie
akiniai po vandeniu lau labai
silpnai. Reikia ypatingos ries
stikl, pasiymini labai dide113 pav. uvies akies pivis.
Liukas rutulins formos,
le lauimo galia (vadinamasis
ir akomodacija jo nekeiia.
sunkusis
flintglasas" turi lio
U u o t pasikeitus formai, keiiasi l uko padtis akyje,
rodikl, beveik lyg dviem). Pro
kaip parodyta punktirinmis
tokius akinius galtume daugiau
linijomis
ar maiau aikiai matyti po vandeniu (apie specialiuosius akinius nardantiems irk
toliau).
Dabar suprantama, kodl uv liukas nepaprastai ikilios formos; jis rutulikas, ir jo lio rodiklis pats didiausias i vis, kokie mums inomi gyvi akyse. Jei to
nebt, akys uvims, pasmerktoms gyventi smarkiai lauianioje aplinkoje, bt beveik nenaudingos.
Kokiu bdu mato narai?
Daugelis, tur bt, paklaus: o kokiu bdu po vandeniu
gali matyti narai, dirb apsivilk skafandrais, jei ms akys
vandenyje beveik nelauia viesos spinduli? Juk nar al-

muose visada dedami plokti, o ne ikili stiklai... Toliau,


ar galjo iulio Verno Nautilaus" keleiviai pro savo povandenins kajuts lang grtis povandeninio pasaulio
landaftu?
Prie mus naujas klausimas, kur taiau nesunku atsakyti. Atsakymas aikja, atsivelgus tai, kad mums
esant po vandeniu be naro apdaro, vanduo b e t a r p i k a i
lieia ms ak; o naro alme (arba Nautilaus" kajutje) ak s k i r i a n u o v a n d e n s o r o (ir stiklo)
s l u o k s n i s . Tai esminiu bdu keiia padt. viesos spinduliai, ij i vandens ir praj pro stikl, pirmiausia patenka or ir tik i ia patenka ak. Krisdami i vandens
lygiagrei sieneli stiklo ploktel bet kuriuo kampu,
spinduliai pagal optikos dsnius ieina i stiklo n e k e i s d a m i k r y p t i e s ; bet toliau, eidami i oro ak, spinduliai, inoma, lta, ir akis iose slygose veikia lygiai
taip pat, kaip ir sausumoje. Cia ir slypi mums nesuprantamo
prietaravimo paslaptis. Geriausia jos iliustracija tai,
kad visai gerai matome akvariume plaukiojanias uvis.
Stiklo liai po vandeniu
Ar esat mgin atlikti tok paprast bandym: panerti
abipus ikil (didinamj") stikl vanden ir irti pro
j vandenin panertus daiktus? Pamginkite, jus nustebins netiktumas: didinamasis stiklas vandenyje beveik nedidina! Panerkite vanden mainamj" (t. y. abipus gaubt) stikl, ir pasirodys, kad jis ymiu laipsniu
ten nustos savybs mainti. Jei darysite bandym ne su vandeniu, o su skysiu, turiniu lio rodikl, didesn negu stiklas, tai abipus ikilas stiklas daiktus m a i n s , abipus
gaubtas d i d i n s .
Taiau atsiminkite viesos spinduli limo dsnius,
ir ie stebuklai nestebins js savo nepaprastumu. Abipus
ikilas lis didina ore todl, kad stiklas lauia vies stip-

iau, negu j gaubis oras. Bet skirtumas tarp stiklo ir vandens limo galios nedidelis: todl panrus stiklo l
vanden, viesos spinduliai, eidami i vandens stikl, ne-

rodys ymesnio nukrypimo. Dl to po vandeniu


115 pav. Ikreiptas pusiau panerto
didinamasis
stiklas
y- j vandens stikl aukto vaizdas
miai silpniau didina negu ore, o mainamasis silpniau maina.
Monobromnaftalinas,
pavyzdiui,
lauia
spindulius
s t i p r i a u u stikl, ir todl iame skystyje didinamieji" stiklai maina, o mainamieji" didina. Taip pat veikia po vandeniu ir tuti (tikriau, oro) liai: gaubtieji didina, ikilieji maina. Nardanij akinius sudaro kaip
tik tokie tuti liai (114 pav.).
Neprityr maudyklininkai
Neprityrusiems besimaudantiems monms danai gresia didelis pavojus tik todl, kad jie umirta vien domi
viesos lio pasekm: jie neino, kad limas tartum pakelia visus vanden panertus daiktus aukiau j tikrosios

padties. Tvenkinio, upoknio, kiekvieno vandens baseino


dugnas akiai atrodo p a k e l t a s beveik t r e d a l i u
gylio; pasitikdami tuo apgaulingu seklumu, mons danai
patenka pavojingon padtin. Ypa svarbu tai inoti vaikams
ir apskritai neaukto
gio monms, kuriems klaida, nustatant gyl, gali bti
lemtinga.
Prieastis v i e 116 pav. B a n d y m a s su moneta
s o s spinduli lipuoduke
mas. Tas pats optikos dsnis, kuris duoda pusiau panertam vanden auktui lauyt ivaizd, slygoja dugno pakilim (115 pav.).
Js galite t reikin patikrinti ir namie, prie stalo.
Pasodinkite savo draug taip, kad jis negalt matyti
ties juo stovinio puoduko
dugno. Padkite dugne monet, kuri, inoma, bus
puoduko sienels udengia
nuo js draugo aki. Dabar papraykite draug nenukreipti galvos ir pilkite
j puoduk vandens. vyks
kakas n e l a u k t a : mo117 pav. Kodl moneta 116 pav.
neta pasidarys js sveiui
b a n d y m e atrodo pakelta
matomai virktu paalinkite vanden i puoduko, ir dugnas su moneta vl nusileis
(116 pav.).
117 pav. paaikina, kaip tai vyksta. Dugno sklypeli? m
stebtojui (kurio akis yra virum vandens, take A) atrodo
pakilusioje padtyje: spinduliai lta ir, eidami i vandens
or, patenka ak, kaip parodyta paveiksllyje, o akis mato
t sklypel t linij tsinyje, t. y. virum m. J u o kypiau eina

spinduliai, juo aukiau pakyla m. Stai kodl, pavyzdiui,


stebint i valties lyg tvenkinio dugn mums visuomet atrodo, kad jis giliausias ties mumis, o aplink vis seklesnis ir seklesnis.
Taigi tvenkinio dugnas atrodo mums gaubtas. Atvirkiai, jei galtume nuo tvenkinio dugno irti permest per j tilt, jis
atrodyt mums ikilas
(kaip parodyta 118 pav.;
apie bd, kuriuo gauta
i fotografij, bus pasakyta vliau). Siuo atveju spinduliai eina i
silpnai lauianios aplinkos (oro) stipriai
lauiani (vanden), todl ir efektas gaunamas
atvirkias negu einant
i vandens or. Dl tos
118 pav. itaip atrodo esaniam van- paios
prieasties, padenyje stebtojui geleinkelio tiltas,
vyzdiui, ir prie akvapermestas per u p
riumo stovini moni
eil turi uvims atrodyti ne tiesia greta, o lanku, savo
ikila puse nukreiptu uv. Apie tai, kaip mato uvys, arba, kaip jos turt matyti, jei turt mogaus akis, greit
pakalbsime smulkiau.
Nematomas segtukas
smeikite segtuk ploki kamio skridinl ir padkite j segtuku emyn ant vandens paviriaus dubenlyje.
Jei kamtis neperdaug siauras, tai kiek nelenktumte galvos, jums nepavyks segtuko pamatyti nors, atrodyt,
kad jis pakankamai ilgas ir kad kamtis neudengia jo
nuo js (119 pav.).

Kodl viesos spinduliai nuo segtuko nepasiekia js


akies? Dl to, kad jiems atsitinka tai, kas fizikoje vadinama
visiku atspindiu".
Priminsime, kuo pasiymi tas reikinys. 120 pav. galima pasekti spinduli eig, kai jie pereina i vandens or
(apskritai i labiau lauianios aplinkos maiau lauiani aplink) ir atgal. Spinduliai,
kada jie eina i o r o j v a n d e n j ,
priartja prie kritimo statmens"; pavyzdiui, spindulys, krints j vandeni,
sudarydamas kamp p su kritimo ploktumos statmeniu, eina j jau kampu a,
kuris
m a e s n i s
u kamp p
(120 pav., I, kur rodykles reikia dabar nukreipti prieinga
linkme). Bet kas vyksta, kai spindulys, slysdamas vandens paviriumi, krinta vanden beveik staiu kampu su
statmeniu? Jis eina j vanden maesniu kampu negu statusis, o btent kampu, lygiu tik 48 1/2 laipsnio. Didesniu negu
48 1/2 laipsnio kampu statmens atvilgiu spindulys patekti
vanden negali; tai yra vandeniui ribinis" kampas. Norint
suprasti tolimesnes, visikai netiktas ir nepaprastai domias limo dsnio pasekmes, btinai reikia isiaikinti
iuos nesudtingus santykius.

120 pav. vairs spindulio l i m o atvejai, j a m einant


i vandens or. II br. pavaizduotu atveju, kai spindulys krinta r i b i n i u kampu kritimo statmen, jis
ieina i vandens, slysdamas jo paviriumi. I I I br.
pavaizduotas visiko atspindio atvejas

K tik suinojome, kad vairiausiais kampais vanden


krintantieji spinduliai p o
v a n d e n i u susispaudia

gana ankt kg, kurio prasisktimo kampas lygus 48 1/2 +


+ 48 1/2 = 97. Paseksime dabar, atvirkiai, i v a n d e n s o r einani spinduli eig (121 pav.). Pagal
optikos dsnius keliai bus tie patys, ir visi spinduliai,
terpti mintame 97 laipsni kgyje, ieis or vairiais

121 pav. S p i n d u l i a i , kurie eina i tako P, s u d a r y d a m i


su kritimo statmeniu k a m p , didesn u ribin (vandeniui 48'/2 laipsnio), neieina i vandens or,
o visikai atsispindi v i d u n

kampais, isiskirstydami visoje 180 laipsni erdvje


virum vandens paviriaus.
Bet kur gi dings povandeninis spindulys, ess u mintojo kgio? Pasirodo, j i s v i s a i n e i e i s i v a n dens, o v i s i k a i a t s i s p i n d s nuo jo pavir i a u s k a i p n u o v e i d r o d i o . Apskritai, kiekvienas
povandeninis spindulys, susiduris su vandens
paviriumi didesniu kampu u ribin" (t. y. didesniu kaip
48 1/2 laipsnio), neilta, o atsispindi: jis, kaip sako fizikai,
visikai atsispindi"
Jei uvys tyrint fizik, tai svarbiausias optikos skyrius joms bt visiko atspindio" teorija, nes j povandeniniame regjime jis vaidina pirmaeil vaidmen.
1

Atspindys

iuo atveju v a d i n a m a s v i s i k u

todl, kad ia at-

sispindi v i s i krint spinduliai, tuo tarpu net pats gerasis veidrodis


(poliruoto m a g n i o arba sidabro)

atspindi tiktai d a l j krintaniu

spinduli, o likusius sugeria. V a n d u o nurodytose slygose yra idealikiausias

veidrodis.

Tikriausiai, ryium su povandeninio regjimo savotikumais yra ir ta aplinkyb, kad daugelis uv yra sidabrins spalvos. Zoolog nuomone, i spalva yra uv prisitaikymo prie jas dengianio vandens paviriaus spalvos

122 pav. Iors pasaulis pov a n d e n i n i a m stebtojui susispaudia j kg, kurio prasisktimo k a m p a s lygus 97

123 pav. Tolimesnis 122 p a v paaikin i m a s : iorinio pasaulio 180 lankas


povandeniniam stebtojui
susitraukia
iki 97 lanko: susitraukimas yra juodidesnis, j u o toliau lanko dalis nutolusi nuo zenito tako (0)

rezultatas: irint i a p a i o s vandens pavirius, kaip


inome, dl visiko atspindio", atrodo veidrodinis; o tokiame fone sidabrins spalvos uvys lieka nepastebimos
jas mediojantiems grobuonims.

Pasaulis, irint i po vandens


Daugelis n netaria, koks nepaprastas atrodyt pasaulis, jei irtume j j i po vandens: jis stebtojui atrodyt
tiek pasikeits ir ikreiptas, jog bt beveik nepastamas.
sivaizduokite, kad esate pasinrs vanden ir irite
i po vandens apdangalo antvandenin pasaul. Debesis,
kabs padangje tiesiai virum js galvos, n kiek nepakeis savo ivaizdos: statmenas spindulys nelta. Bet visf
kiti daiktai, kuri spinduliai krinta vandens paviri smailiaisiais kampais, atrodys ikreipti: jie lyg susispaus
aukt juo stipriau, juo smailesnis spindulio kampas su
vandens paviriumi. Tai visikai suprantama: visas ms
antvandeninis matomas pasaulis turi sutilpti anktame

povandeniniame kgyje; 180 laipsni turi susispausti beveik


dvigubai iki 97, ir atvaizdai neivengiamai isikreips.
Daiktai, kuri spinduliai krinta j vandens paviri 10 laipsni kampu, susispaudia vandenyje tiek, kad darosi beveik
neiskiriami.
Bet vis labiausiai jus nustebint paio vandens paviriaus vaizdas: i po vandens jis atrodo visikai ne plokias, o kgio formos! Jums atrodys, kad js esate miliniko piltuvlio dugne, kurio onai palink vienas kit kampu, truput didesniu u statj (97 laipsni). Virutinis to
kgio kratas apsuptas vaivorykts iedu, sudarytu i raudonos, geltonos, alios, mlynos ir violetins juostels.
Kodl? Balt Sauls vies sudaro vairios spalvos: kiekviena spalva turi savo lio rodikl, o todl ir savo ribin
kamp". Dl to visi daiktai, irint i po vandens, atrodo
es apsupti marga vaivorykts spalv aureole.
Kas gi matyti toliau, u to kgio, kuris suima save
vis antvandenin pasaul? Ten skleidiasi blizgantis vandens pavirius, kuriame kaip veidrodyje atsispindi p ov a n d e n i n i a i daiktai.
Labai nepaprast ivaizd gyt povandeniniam stebtojui tie daiktai, kurie i dalies panerti vanden, o i dalies
kyo virum jo. Sakysime, kad up statyta vandens matuokl (124 pav.). K matys stebtojas, ess po vandeniu
take A? Suskirstykime jo stebimj erdv 360 laipsni sklypelius ir panagrinkime kiekvien sklypel atskirai. Kampo 1 ribose jis matys ups dugn, jei tik,
inoma, jis pakankamai apviestas. Kampe 2 jis matys povandenin matuokls dal neikraipyt. Madaug kampe 3
jis matys matuokls tos paios dalies atspind, t. y. apverst jos panertj dal (atsiminkite, kas buvo pasakyta apie
visik atspind"). Dar aukiau povandeninis stebtojas
pamatys isikiusi matuokls dal, bet ji nesudarys povandenins dalies tsinio, o pakils ymiai aukiau, visikai
atsiskyrusi nuo savo pagrindo. inoma, stebtojas n nepa-.

galvos, kad i skrajojanti matuokl yra pirmosios tsinys!


Be to, matuokl atrodys smarkiai suspausta, ypa apatinje
dalyje, ten padalinimai bus ymiai suglausti. Ant pot-

124 pav. Kaip atrodo vandens matuokl povandeniniam stebtojui,


kurio akis yra take A. Kampe 2 miglotais bruoais m a t o m a panertoji
matuokls dalis. K a m p e 3 jos atspindys nuo vidinio vandens paviriaus. D a r aukiau m a t o m a isikiusi matuokls dalis sumainta
ir be to atskirta tarpu nuo likusios jos dalies. K a m p e 4 atsispindi
d u g n a s . K a m p e 5 m a t o m a s visas antvandeninis pasaulis kginio
v a m z d i o pavidalo. K a m p e 6 m a t o m a s d u g n o atspindys nuo apatinio vandens paviriaus. K a m p e 1 nerykus d u g n o vaizdas

vynio ulieto kranto medis i po vandens turi atrodyti toks,


koks jis pavaizduotas 125 pav.
O vietoje matuokls ess mogus i po vandens atrodyt
kaip 126 pav. figra. Taip turi atrodyti uvims besimaudantis
mogus. Joms, mes eidami sekliu dugnu, susidvejiname, virstame dviem padarais: virutinis be koj, apatinis be
galvos keturiomis kojomis! Kai tolstame nuo povandeninio
stebtojo, antvandenin ms kno dalis vis smarkiau susispaudia apatinje dalyje; tam tikrame atstume beveik
visas virum vandens kys knas dingsta, lieka tik
viena laisvai kabanti g a l v a . . .
Ar galima betarpikai bandymu patikrinti ias nepaprastas ivadas? Nardydami vandenyje pamatytume labai
maa, netgi jsipratin laikyti atmerktas akis. Pirma, van-

dens pavirius n e s p j a nurimti per t nedaugel sekundi, kurias stengiame ibti po vandeniu, o pro b a n g u o j a n t paviri sunku k nors irti. Antra,
kaip jau anksiau aikinome, vandens limas maa skiriasi nuo ms akies skaidrij mediag limo, ir todl
tinklainje
susidaro
labai nerykus atvaizdas; aplinka atrodys
miglota,
iblukusi
(226 psl.). Stebjimas
i nardomojo varpo,
almo arba pro povandeninio laivo lang irgi negalt duoti norim rezultat.
iais atvejais, kaip
irgi jau esame iaikin, stebtojas nors
125 pav. Kaip i po vandens atrodo
ir yra po vandeniu,
pusiau apsemtas medis (plg. su
bet visikai ne po124 pav.)
vandeninio regjimo"
slygose: prie patekdami j jo ak, viesos spinduliai ia'is
atvejais, praj stikl, v l p a t e n k a o r ir, vadinas, lta prieinga linkme; tokiu atveju arba atstatoma
ankstyvesnioji spindulio kryptis, arba jis gauna nauj
krypt, bet jokiu atveju ne t, kuri turjo vandenyje. Stai
kodl stebjimai pro stiklinius povandenini patalp langus negali duoti t e i s i n g o s u p r a t i m o apie povandeninio regjimo" slygas. Taiau nra reikalo p a i a m
bti po vandeniu, norint susipainti su tuo, koks atrodo
pasaulis i po vandens. Povandeninio regjimo slygas
galima tyrinti naudojantis specialia fotografine kamera,
kuri pripildyta vandens. Vietoj objektyvo ia vartoja metalin ploktel su pragrta joje skylute. Lengva suprasti,
kad vis erdv tarp angos ir viesai jautrios ploktels

pripildius vandens, iorinio pasaulio vaizdas turi gautis


ploktelje toks, koks jis atrodo povandeniniam stebtojui.
S bd vartojant galima gauti nepaprastai domi fotografij, vien kuri ir pavaizdavome 118 pav. Kas dl prieasties, dl kurios povandeniniam stebtojui atrodo ikreiptos antvandenini daikt formos (tiesios geleinkelio tilto linijos fotografijoje gautos lanko
pavidalo), esame j nurod aikindami, kodl
plokias tvenkinio dugnas
atrodo igaubtas
(230 psl.).
Yra dar ir kitas bdas betarpikai susipainti su tuo, koks atrodo pasaulis povandeniniams stebtojams: ramaus tvenkinio vanden
galima panardinti veidrod ir, atitinkamai j palenkus, stebti jame antvandenini daikt at126 pav. Kaip povandeniniam stebtojui atrodo besimaudantis mospindius.
gus iki krtins brids v a n d e n
Toki stebjim re(plg. su 124 pav.)
zultatas detalikai patvirtina tuos teorinius samprotavimus, kurie buvo idstyti
aukiau.
Taigi, skaidrus vandens sluoksnis tarp akies ir daikt,
esani to sluoksnio iorje, ikreipia vis antvandeninio
pasaulio vaizd, duoda jam fantastinius bruous. Padaras,
kuris gyvens sausumoje atsidurt vandenyje, nepaint
gimtojo pasaulio, taip jis bt pasikeits, irint i skaidraus vandens gilumos.

Spalvos vandens gilumoje


viesos atspalvi pasikeitim po vandeniu vaizdiai aprao biologas Bijbas.
Pasinrme batisfera" vanden, ir staigus perjimas
i auksikai geltono pasaulio ali buvo netiktas. Po to,
kai putos ir burbulai nuslinko nuo lang, mus apviet
alia viesa; ms veidai, balionai, netgi ijuodintos sienos
buvo ja nudaytos. Tuo tarpu, nuo denio atrod, kad grimztame tams ultramarin.
Pasinrimas vanden nuo pat pradios atima akiai
iltuosius 1 (t. y. raudonus ir oraninius) spektro spindulius. Raudonos ir oranins spalv lyg nebt n buv, o
greit geltonieji tonai buvo nustelbti alij. Nors malons
iltieji spinduliai sudaro tik nedidel regimojo spektro dal,
bet kai jie 30 ar daugiau metr gilumoje inyksta, lieka
tik altis, tamsa ir mirtis.
Leidiantis gilyn, palaipsniui nyko ir alieji tonai;
60 metr gilumoje jau nebegalima buvo pasakyti, ar vanduo buvo alsvai-mlynas ar mlynai-alias.
180 metr gilumoje visa atrod nudayta tirta, vytinia mlyna spalva. Joje buvo toks silpnas apvietimas,
kad rayti ir skaityti buvo nebemanoma.
300 metr gilumoje pamginau apibrti vandens spalv juodai-mlyna, tamsiai-pilkai-mlyna. Keista, kad
mlynai spalvai dingstant, jos nepakeiia, violetin
paskutinioji regimajame spektre: ji, matyt, jau sugerta.
Paskutinieji mlynumo pdsakai pereina neapibrt
pilk spalv, o pilkoji, savo ruotu, juod. Pradedant
iuo lygiu Saul yra nugalta, ir spalvos galutinai igintos, kol prasiskverbia ia mogus ir elektros spinduliais
1

diui

Cia odis iltas" pavartotas ta prasme, kuri duoda tam odailininkai,

charakterizuodami

spalv

atspalvius; iltomis"

jie

v a d i n a raudon ir oranin, skirdami j a s n u o a l t j " tamsiai ir


viesiai' mlynos.

apvieia tai, kas per du milijardus met buvo absoliuiai


juoda".
Apie tams didelje gilumoje tas pats tyrintojas kitoje vietoje rao tai k:
Tamsa 750 metr gilumoje atrod juodesn, negu galima sivaizduoti ir vistik dabar (apie 1 000 metr gilumoje) ji atrod juodesn u juod. Atrod, kad visas bsimas naktis virutiniame pasaulyje laikysime tik tam tikro
laipsnio sutemomis. Ir niekuomet daugiau negaljau tvirtai sitikins pavartoti od juodas"
Ms akies akloji dm
Jei jums pasakys, kad js regjimo lauke yra sklypelis,
kurio visikai nematote, nors jis yra tiesiai prie jus, tuo,
inoma, nepatiksite. Ar gali bti, kad vis gyvenim nepastebtume tokio didelio savo regjimo
trkumo? O taiau
tai paprastas bandymas, kuris gali j u s
tuo tikinti.
127 pav. F i g r a

aklajai dmei nustatyti

L a i k y k i t e 127 p a v .

apie 20 centimetr
atstume nuo js deiniosios akies (udeng kairij) ir
irkite kryel, esant kairje. Ltai artinkite piein pri
akies: btinai bus momentas, kai didel juoda dm apskritim susikirtime i n y k s b e p d s a k ! Jos nematysite, nors ji bus js regjimo lauko ribose, o a b u a p s k r i timai
dein
ir k a i r
nuo jos
bus
rykiai
matomi.
is bandymas, pirm kart garsiojo fiziko Marioto padarytas (kiek kita forma) 1668 m., labai patiko Liudviko
1

,.Jr

S m u l k i a u apie spalvas j r gelmse r. akad. Suisikino knyg


fizika".

X I V dvarikiams. Mariotas bandym darydavo taip: pasodindavo du didikus 2 m atstume vien prieais antr ir praydavo juos viena akimi irti tam tikr tak one,

128 pav. irint n a m v i e n a akimi, ned delis regjimo lauko


sklypelis c , atitinks akies a k l j d m ( c ' ) , m s visikai
nesuvokiamas

tuomet kiekvienam j atrod, kad prieais sdintysis neturi


galvos.
Kad ir kaip keista, bet mons tik X V I I amiuje suinojo, kad aki tinklainje yra akloji dm", apie kuri

niekas anksiau n negalvojo. Tai yra ta tinklinio apvalkalo vieta, kur regjimo nervas eina akies obuol ir dar neisiskaido smulkiomis skaidulomis, turiniomis viesai
jautrius elementus.
Juodos skyls ms regjimo lauke nepastebime dl ilgalaikio proio. Vaizduot nejuiomis upildo i sprag
aplinkinio fono smulkmenomis: tai, 127 pav., nematydami
dms, mintyse pratsiame apskritim linijas ir esame sitikin, jog aikiai matome t viet, kurioje jie susikerta.
Jei neiojate akinius, galite padaryti tok bandym:
prilipdykite ant akini stiklo popieriaus gabaliuk (ne paiame viduryje, o i ono). Pirmsias dienas popieriukas
trukdys irti; bet praeis savait kita, ir taip priprasite
prie jo, kad net nebepastebsite jo. Beje, ita gerai ino
kiekvienas, kuriam yra tek neioti akinius su skilusiu
stiklu: skilimas pastebimas tik pirmomis dienomis. Lygiai
taip pat dl ilgalaikio proio nepastebime mus akies aklosios dms. Be to, abi aklosios dms atitinka skirtingas
kiekvienos akies regjimo lauko vietas, tad irint abiem
akim nra spragos bendrame j regjimo lauke.
- Nemanykite, kad ms regjimo lauko akloji dm neymi; kai irite (viena akimi) nam, esant 10 m atstume, tai dl aklosios dms nematote gana plaios jo fasado dalies, turinios daugiau kaip metr skersmens; joje
telpa itisas langas. O danguje lieka nematomas plotas,
lygus 120 pilno Mnulio skrituli!
Kokio dydio mums atrodo Mnulis
Siek tiek apie regimj Mnulio dyd. m klausinti
pastamus, kokio dydio a t r o d o jiems Mnulis, gausite vairiausi atsakym. Dauguma pasakys, kad Mnulis
lkts didumo, bet atsiras ir toki, kuriems jis atrodo
dydio sulig lktele uogienei, sulig vynia, ar obuoliu.
Vienam moksleiviui Mnulis visuomet atrod didumo

sulig apskritu stalu dvylikai asmeny". O vienas i laik


beletristas teigia, kad danguje buvo arino skersmens mnulis".
I kur toks skirtumas nusakant to paties objekto dyd?
Jis priklauso nuo skirtumo v e r t i n a n t a t s t u m
(nesmoningai). mogus, mats Mnul sulig obuoliu didumo, sivaizduoja j esant ymiai maiau nutolus, negu
tie mons, kuriems jis atrodo lkts arba apskrito stalo
didumo.
Dauguma moni sivaizduoja Mnul didumo sulig
lkte. I to galima padaryti domi ivad. Apskaiiavus
(skaiiavimo bdas paaiks vliau), per kok atstum turi
bti atitrauktas Mnulis, kad gaut tok r e g i m j didum, pasirodys, jog nuotolis nevirija 30 m. Stai kokiame
kukliame nuotolyje nesmoningai pastatome ms nakties
viesul!
Klaidingu atstumo vertinimu pagrsta nemaa regjimo
iliuzij. Gerai atsimenu optin apgaul, kuri patyriau
vaikystje, kai man
buvo nauji visi bties spdiai". Gims mieste, kart pavasar, vaikiodamas
umiestyje, pirm kargyvenime pamaiau pievoje karvi
band; kadangi neteisingai vertinau nuotol, karvs man
atrod, kaip nyktukai! Toki mayi karvi nuo to laiko
n karto nesu mats ir, inoma, niekuomet nebematysiu
129 pav. Kas yra regjimo kampas

liudija

Beje, ir
i

suaugusieji kartais pasiduoda

itrauka

i Grigoroviiaus

tokiai iliuzijai. Apie

tai

apysakos Artojas":

A p y l i n k atsivr kaip ant delno; mediai atrod es prie pat tilto; n a m a s , kalva ir berynas atrod d a b a r susisieki su kaimu. Visa
tai ir n a m a s , ir sodas, ir kaimas gijo ivaizd t aisliuk, kuriuose s a m a n stiebeliai vaizduoja medius, veidrodio gabaliukai
upel".

Regimj viesuli didum astronomai nustato i dydio


to kampo, kuriuo juos matome. Kampiniu dydiu", regjimo kampu" vadinamas kampas, kur sudaro dvi tiess,
ivestos ak i kratutini regimojo kno tak (129 pav.).
O kampai, kaip inome, matuojami laipsniais, minutmis
ir sekundmis. klausim dl regimojo Mnulio skritulio
didumo astronomas neatsakys, kad skritulys lygus obuoliui arba lktei, o atsakys, kad jis lygus pusei laipsnio; tai
reikia, kad tiesiosios linijos, ivestos i Mnulio skritulio
krat ms ak, sudaro puss laipsnio kamp. Toks regimj dydi nustatymas yra vieninteliai teisingas, nekelis nesusipratim.
Geometrija moko , kad daiktas, nutols nuo akies per
atstum, 57 kartus didesn u jo skersmen, yra stebtojo
matomas 1 laipsnio kampu. Pavyzdiui, 5 cm skersmens
obuolys turs kampin dyd 1 laipsn, jei j laikysime per
5 X 57 cm atstumo nuo akies. Per dvigubai didesn atstum jis bus matomas '/ 2 laipsnio kampu, t. y. tokio pat
dydio, kokio matome Mnul. Jei norite, galite pasakyti,
kad Mnulis jums atrodo obuolio dydio, bet su slyga, kad tas obuolys yra nutols nuo akies per 570 cm
(apie 6 m ) . Norint palyginti regimj Mnulio dyd su
lkte, jums teks atitolinti lkt apie 30 metr. Dauguma
moni nenori tikti, kad Mnulis atrodo toks maas; bet
pamginkite padti 10 kapeik monet per tok atstum
nuo akies, kuris 114 kart didesnis u jo diametr: ji kaip
tik udengs Mnul, nors bus nutolusi nuo akies per 2
metrus.
Jei jums pasilyt popieriuje nupieti skrituliuk, vaizduojant paprasta akimi matom Mnulio skridin, udavinys jums pasirodyt nepakankamai apibrtas: skrituliu1

Skaitytojas, susidomjs

regjimo

k a m p lieianiais

geometri-

niais skaiiavimais, ras paaikinim ir pavyzdi m a n o knygoje domioji

geometrija".

kas gali bti ir didelis ir maas, priklausomai nuo to, kaip


toli jis nutols nuo akies. Bet slygos paaiks, jei pasirinksime t atstum, kokiame paprastai laikome knygas,
brinius ir pan., t. y. geriausio matymo nuotol. Normaliai akiai jis lygus 25 cm.
Taigi, apskaiiuosime, kokio skersmens turi bti skritullis kad ir ios knygos lape, kad jo regimasis dydis bt
lygus Mnulio diskui. Skaiiavimas paprastas: reikia 25 erti
nuotol padalyti i 114. Gausime gana neym dyd truput daugiau kaip 2 mm! Apytikriai tokio ploio yra ios
knygos tipogrqfinio rifto raid o". Tiesiog nenori mogus
tikti, kad Mnulis, o taip pat r e g i m o j o dydio atvilgiu lygi jam Saul ms matomi tokiu nedideliu
kampu!
Tur bt, esate pastebj, kad po to, kai js akis buvo
nukreipta Saul, regjimo lauke ilgai mirguliuoja spalvoti
skrituliukai. Sie vadinamieji optiniai pdsakai" yra to paties kampinio didumo, kaip ir Saul. Bet regimasis j didumas kinta: kai irite dang, jie Sauls disko didumo; o
kai metate vilgsn prie jus gulini knyg, Sauls pdsakas" uima lape apie 2 mm skersmens skrituliuko viet,
vaizdiai patvirtindamas ms skaiiavim teisingum.
Regimieji viesuli dydiai
Jei, laikydamiesi to mastelio, panortume pavaizduoti
popieriuje Didij Grigo Rat vaigdyn, tai gautume
figr, pavaizduot 130 pav. irdami j i geriausio ma-

120 pav. D i d i j G r i g o Rat v a i g d y n a s natralaus


k a m p i n i o mastelio. Paveiksl reikia laikyti per 25 cm
atstu n u o akies

tymo atstumo, matome vaigdyn tok, koks jis atrodo


mums dangaus skliaute. Tai yra, taip sakant, Grigo Rat
atvaizdas natraliu kampiniu masteliu. Jei jums gerai inomas regimasis io vaigdyno spdis, ne tik f i g r a, o betarpikas regimasis s p d i s , tai siirj
duotj paveiksll, lyg i naujo pergyvenate t spd.
inodami vis vaigdyn svarbiausij vaigdi kampininius nuotolius (jie pateikiami astronominiuose kalendoriuose ir panaiuose leidiniuose), galite nubraiyti natraliu masteliu" itis astronomijos atlas. Tam utenka
paimti milimetrin popieri ir kiekvienus 4V2 mm laikyti
jame vienu laipsniu (vaigdes vaizduojani skritulli
plotus reikia braiyti proporcingus j rykumui).
Pavelkime dabar planetas. Regimieji j dydiai, kaip
ir vaigdi, tiek mai, kad plika akimi irint jos atrodo
lyg spinduliuoj takai. Tai visikai suprantama, nes n
viena planeta (gal tik iskyrus Vener jos didiausio rykumo periode), paprasta akimi irint, nesudaro didesnio
u 1 minut kampo, t. y. to ribinio dydio, kurio atveju galime apskritai irti daikt, kaip kn turint moius
(esant maesniam kampui, kiekvienas daiktas atrodo mums
kaip neturs griet rib takas).
tai vairi planet dydiai, ireikti kampinmis sekundmis; ties kiekviena planeta nurodyti du skaiiai, pirmasis atitinka maiausi viesulio atstum nuo ems, antrasis didiausi:
Sekunds
Merkuras

13

Venera

64 10

Marsas
Jupiteris

25
.

Saturnas
S a t u r n o iedai

5
3'/2

5031
2015

. 4 8 35

Nubraiyti iuos dydius popieriuje natraliu masteliu"


nemanoma: netgi visa kampo minut, t. y. 60 sekundi,
geriausio matymo nuotolyje atitinka tik 0,04 mm dyd,

kuris paprasta akimi neirimas. Todl planet skridinius


pavaizduosime tokius, kokie jie atrodo pro 100 kart didinant teleskop. 131 pav. matote regimj planet dydi
lentel esant tokiam padidinimui. Apatinis lankas vaizduoja
Mnulio (arba Sauls) disko krat teleskope, kuris didina
100 kart. Virum jo Merkuras, kai jis maiausiai nutols
nuo ems. Dar aukiau Venera vairiose fazse; artimiau
ioje mums padtyje ta planeta visikai nematoma, nes atkreipta Zem neapviesta puse 1 ; paskui tampa matomas
jos siauras piautuvas, tai yra didiausias vis planet
disk"; tolesnse fazse Venera vis maja, ir pilnas jos
diskas turi 6 kartus maesn skersmen, negu siauras piautuvas.
Virum Veneros atvaizduotas Marsas. Kairje matote j
artimiausioje prie ems padtyje; tok j mums parodo

100 kart didinantis vamzdis. K galima irti tame maame skridinlyje? sivaizduokite t pat skridinl padidint 10 kart ir tursite vaizd, kok mato astronomas, tyri1

J ioje padtyje galima matyti tik tais nepaprastai retais mo-

mentais, kai jos


vidalo

projekcija krinta j

Sauls

(vadinamasis Veneros perjimas").

disk j u o d o skritulio pa

njs Mars pro galingiausi 1 000 kart didinant teleskop. Ar manoma tokiame anktame plote neabejotinai sugauti tokias smulkias detales, kaip garsieji kanalai", arba
pastebti lengv spalvos pakitim, lyg ir susijus su augmenija to pasaulio okean" dugne? Nenuostabu, kad vien
stebtoj liudijimai i esms skiriasi nuo kit parodym, ir
vieni laiko optine iliuzija tai, k lyg ir aikiai mato kiti.
Milinas Jupiteris su savo palydovais uima labai ymi
viet ms lentelje: jo diskas ymiai didesnis u kit planet diskus (iskyrus Veneros piautuv), o keturi svarbiausieji palydovai yra isidst linijoje, kuri lygi beveik
pusei Mnulio disko. Cia Jupiteris atvaizduotas artimiausioje padtyje prie ems. Pagaliau, Saturnas su iedais ir
paiu stambiuoju jo mnuliu (Titanu) didiausio priartjimo prie ms momentais sudaro irgi gana ym objekt.
Po to, kas pasakyta, skaitytojui aiku, kad kiekvienas
matomas daiktas atrodo mums juo maesnis, juo ariau j
vaizduojams. Ir atvirkiai: jei dl kurios nors prieasties
pervertinsime atstum iki daikto, tai pats daiktas atrodys
mums atitinkamai didesnis.
Toliau pateikiamas pamokomas Edgaro Po apsakymas,
kuriame apraoma kaip tik tokia regjimo iliuzija. Ji visikai ne fantastin, nors ir nepatikima. A pats kart buvau
beveik tokios pat iliuzijos auka, o ir daugelis ms skaitytoj, tur bt, atsimins panai atsitikim savo gyvenime.
Sfinksas
Edgaro

Po

apsakymas

Baisaus choleros siautjimo metu Niujorke gavau i


vieno savo giminaiio pakvietim praleisti por savaii
jo nuoaliame vasarnamyje. Btume neblogai praleid laik,
jei ne kasdien gaunamos baisios inios i miesto. Nebuvo
dienos, kuri nebt atneusi mums inios apie kurio nors
pastamo mirt. gal su baime laukdavome laikraio. Net

vjas i piet, atrod mums, buvo prisisunks mirties. Ta


baisi mintis visikai paverg mano siel. Mano eimininkas
buvo ramesnio temperamento mogus ir stengsi mane raminti.
Kart dien, saulei leidiantis, sdjau su knyga rankose prie atdaro lango, pro kur tolumoje, u ups, buvo matyti kalnas. M a n o mintys jau seniai nukrypo nuo knygos
nevilt, viepatavusi kaimyniniame mieste. Pakls akis,
atsitiktinai vilgterjau nuog kalno lait ir pamaiau
kak keist: biauri pabaisa greitai leidosi nuo kalno virns ir dingo mike jo papdje. Pirm moment, pamats
pabais, suabejojau savo proto, arba bent aki sveikata ir,
tik prajus kelioms minutms, sitikinau, kad nekliediu.
Bet jei apraysiu t pabais (kuri maiau visikai aikiai
ir kuri stebjau vis laik, kol ji leidosi nuo kalno), mano
skaitytojai, gal bt, ne taip lengvai tuo patiks.

132 pav.

...Pabaisa

leidosi

n u o k a i n a virns"

Nustatydamas tos pabaisos dyd, palyginus su milinik medi diametru, sitikinau, kad ji savo dydiu toli grau
pralenkia linijin laiv. Sakau linijin laiv, todl kad pabaisos forma primin laiv: septyniasdeimt keturi patran-

k laivo korpusas gali duoti gana aik jos bruo vaizd.


To gyvio nasrai buvo gale straublio, eiasdeimt ar septyniasdeimt pd ilgio ir apytikriai tokio storio, kaip paprasto dramblio liemuo. Prie straublio pagrindo buvo tirta
gauruot plauk mas, o i jos, isilenkdamos apaion ir
on, kyojo dvi blizganios, panaios erno, tik nepalyginamai didesns, iltys. I abiej straublio pusi buvo du miliniki tiess ragai, trisdeimt ar keturiasdeimt pd ilgio,
matyt, kritoliniai; jie akinamai spindjo sauls spinduliuose. Liemuo buvo pleito formos, kurio virn nukreipta
em. Ji turjo dvi, viena virum kitos esanias poras sparn, kuri kiekvienas buvo apie 300 pd ilgio. Sparnai buvo
tankiai nusti metalinmis ploktelmis; kiekviena j buvo
deimties-dvylikos pd diametro. Bet svarbiausi io baisaus padaro savyb sudar negyvos galvos vaizdas, uims
beveik vis krtins paviri; ji savo rykiai balta spalva
grietai skyrsi tamsiame paviriuje, lyg bt buvusi nupaiyta.
Kol su baims jausmu irjau t bais gyv, ypa
nelaim lemiani figr jo krtinje, jis staiga praskt
nasrus ir garsiai sudejavo... Mano nervai neilaik ir, kai
pabaisa inyko mike kalno papdje, a be smons nugriuvau ant g r i n d . . .
Kai atsigavau, pirmiausia ryausi papasakoti savo draugui tai, k buvau mats. Iklauss mans iki galo, jis pradioje pratrko juokais, o paskui visikai surimtjo, lyg bt n kiek neabejojs tuo, kad ijau i proto.
T akimirksn vl pamaiau pabais ir aukdamas rodiau j savo draugui. Jis pairjo, bet tikino nieko nemats, nors smulkiai dsiau jam gyvio padt, kol jis leidosi
nuo kalno.
Usidengiau veid rankomis. Kai atitraukiau jas, pabaisa jau buvo dingusi.
Mano eimininkas m klausinti mane apie iorin pabaisos ivaizd. Kai papasakojau jam visk smulkiai, jis

atsiduso, lyg nusikrats kakokio nepakeliamo sunkumo, prijo prie knyg spintos ir itrauk gamtos mokslo .vadovl. Paskui, pasils man pasikeisti vietomis, nes prie lango
j a m lengviau irti smulk knygos rift, jis atsisdo ant
kds ir, atskleids vadovl, ts:
Jei nebtumte taip smulkiai apras man pabaisos,
a, gal bt, niekuomet nebiau stengs paaikinti jums,
kas tai buvo. Pirmiausia, leiskite, a paskaitysiu jums i io
vadovlio apraym Insecta (arba vabzdi) klass, Lepidoptera (vyniasparni arba drugi) grups, Crepusculariae
(sutemini) eimos Sphinx gimins. Stai jis:
Dvi poros plvt sparn, padengt smulkiais metalinio blizgesio vyneliais; burnos organai, susidar i pailgint apatini iaun; j onuose pkuot iuptuv uuomazgos; apatiniai sparnai sujungti su virutiniais stipriais
plaukeliais; seliai prizmini ataug pavidalo; pilvelis susmailintas. Sfinksas Negyvoji Galva savo skleidiamu lidnu garsu ir kaukuols figra krtinje tamsi moni tarpe kartais kelia prietaring baim
Cia jis uskleid knyg ir pasilenk prie lango toje pat
pozoje, kurioje sdjau, kai pamaiau pabais".
Aha, tai ji! suuko jis ji kyla kalno laitu ir,
prisipainsiu, atrodo labai kuriozikai: Bet ji visikai ne tokia didel ir ne tokia tolima, kaip vaizdavots, nes kopia
vir silu, pritvirtintu kurio nors voro prie ms lango!
Kodl mikroskopas didina?
Todl, kad jis, kaip raoma fizikos vadovliuose, tam
tikru bdu pakeiia spinduli eig", tai k daniausiai
1

D a b a r t drug priskiria Acherontia giminei. Tai vienas nedau-

g e l i o drugi, sugebani skleisti garsus vilpim, primenant peli


cypim, ir vienintelis, kuris tuos garsus sukelia, n a u d o d a m a s i s burnos organais.

Jo balsas

metr. S i u o atveju jis

gana

skardus, jis

girdimas per daugel

galjo stebtojui pasirodyti ypa stiprus,

g a r s o altinis mintyse buvo perkeltas labai didel


m i j fizik", 1 kn., X sk., G a r s o k u r i o z a i " ) .

nes

atstum (r. do-

tenka igirsti atsakant j j klausim. Bet tokiame atsakyme


nurodoma tolima prieastis, o pati dalyko esm nelieiama.
Kas yra pagrindin mikroskopo ir teleskopo didinamojo
veikimo prieastis?
A suinojau j ne i vadovlio, o atsitiktinai, kai kart,
bdamas dar mokinys, pastebjau nepaprastai dom ir
smarkiai mane suintrigavus reikin. Sdjau prie udaro
lango ir irjau mrin namo sien prieingoje siauro
skersgatvio pusje. Staiga atokau i siaubo: nuo plyt sienos tat aikiai maiau! mane irjo milinika keleto
metr platumo mogaus a k i s . . . Tuo metu dar nebuvau skaits ia duoto Edgaro Po apsakymo ir todl ne i karto suvokiau, kad milinika akis buvo manosios atspindys, kur
projektavau tolim sien ir todl vaizdavausi esant atitinkamai padidint.
Suvoks, koks reikalas, miau galvoti, ar nebt galima rengti mikroskop, pagrst ia regjimo apgaule. Ir
tai tada, kai ita man nepavyko, pasidar aiku, kur yra
mikroskopo didinamojo veikimo esm: ia visai ne tas, kad
tyrinjamasis daiktas atrodo didesni matmen, o tas, kad j
matome d i d e s n i u r e g j i m o k a m p u , o tuo paiu, ir tai vis svarbiausia, jo vaizdas u i m a d a u g i a u v i e t o s m s akies t i n k l a i n j e .
Kad suprastume, kodl toki esmin reikm ia turi regjimo kampas, turime atkreipti dmes i svarbi ms
akies savyb: kiekvienas daiktas arba kiekviena jo dalis, kuri matoma kampu, maesniu u vien kampin minut, normaliam regjimui susilieja t a k , kuriame neirime
nei formos, nei dali. Kai daiktas yra taip toli nuo akies
arba pats tiek maas, kad visas ar atskiros jo dalys matomos regjimo kampu, maesniu u 1', nebeirime jo sandaro detali. O vyksta tai todl, kad, esant tokiam regjimo kampui, daikto vaizdas akies dugne (arba kurios nors
daikto dalies vaizdas) apima tinklainje ne daugyb nerv
galni i karto, o pilnutinai sutelpa viename jutimo ele-

mente: formos ir struktros detals tada inyksta, matome tiktai t a k .


Mikroskopo ir teleskopo vaidmuo yra tas, kad, pakeisdami spinduli eig i irimo daikto, jie rodo mums t
daikt didesniu regjimo kampu; vaizdas tinklainje iplinta, apima daugiau nerv galni, ir jau irime daikte tokias smulkmenas, kurios anksiau buvo susiliejusios tak.

133 pav. Lis p a d i d i n a vaizd akies tinklainje

Mikroskopas arba teleskopas didina 100 kart", tai reikia, kad jis rodo mums daiktus 100 kart didesniu regjimo
kampu, negu matome juos be instrumento. Jei optikos
instrumentas nedidina regjimo kampo, tai jis n k i e k
n e d i d i n a , n o r s m u m s ir a t r o d y t , kad matom e p a d i d i n t d a i k t . Akis plyt sienoje atrod man
milinika, bet nemaiau joje n vienos priedins smulkmenos, palyginus su tuo, k matau irdamas veidrod.
Mnulis emai prie akiraio atrodo mums ymiai d i d s n i s negu auktai danguje, bet ar tame padidintame
skridinyje pastebime bent vien nauj dmel, neirim,
kai Mnulis yra auktai?
Gr prie padidinimo atvejo, kuris apraytas Edgaro Po
apsakyme Sfinksas", sitikinsime, kad ir ia padidintame
objekte nebuvo irta joki nauj detali. Regjimo kam-

pas pasiliko nepakits, drugelis matomas tuo paiu kampu,


vis vien ar nukeliame j toli mik ar arti prie lango rmo.
O jei nesikeiia regjimo kampas, tai daikto padidjimas,
kiek jis bestebint js vaizduot, neatidengia stebtojui n
vienos naujos smulkmenos. Kaip tikras menininkas, Edgaras Po lieka itikimas gamtai net ir ioje savo apsakymo
vietoje. Ar pastebjote, kaip jis aprao pabais" mikeatskir vabzdio kno dali srae nra n vieno naujo bruoo, palyginus su tuo, k rodo negyvoji gamta", stebint j
plika akimi. Palyginkite abu apraymus, jie ne be tikslo
duoti apsakyme, ir js sitikinsite, kad jie skiriasi tik odiniais vaizdiais (10 pd ploktels vyneliai; miliniki ragai seliai; erno iltys iuptuvliai ir t. t.),
bet joki nauj paprasta akimi neirim smulkmen pirmajame aprayme nra.
Mikroskopas, jeigu jo veikimas tepasireikt t o k i u
padidinimu, bt mokslui nenaudingas ir virst domiu
aisliuku ir tiek. Taiau mes inome, kad tikrumoje taip nra, kad mikroskopas atideng mogui nauj pasaul, ymiai iplts ms natralaus regjimo ribas.
Nors m u m s g a m t a ir atr vilgsn dovanojo,
Taiau

nepaprastai jo

Ir daugel

tvarini

gali

velgti

apribojo,
nestengia,

Kuriuos n u o ms j maytis gis dengia

ra pirmasis ms gamtininkas Lomonosovas Laike apie


stiklo naud". Bet dabartiniais amiais" mums mikroskopas atideng smulkiausi, nematom btybi struktr:
Nors

plonos

gyslos,

smulkios kitos k n o dalys

Ir nervai, kuriuose gyvybs slypi galios,


Mus

n e m a i a u , kaip

Nustebina
Nes

jroje sunkus

gyvn knas

banginis,

sudtinis,

mikroskopas d a u g parod

paslapi;

Nematom m s kne gysl ir dali.

Dabar jau galime aikiai suprasti, kodl, btent, mikroskopas atidengia mums paslaptis", kuri neirjo savo

pabaisoje-drugelyje Edgaro Po apsakymo stebtojas; dl to


kad susumuosime tai, kas buvo pasakyta mikroskopas
ne vien tik duoda mums daiktus padidintos formos, o rodo
juos d i d e s n i u r e g j i m o k a m p u ; dl t o upakalinje akies sienelje susidaro p a d i d i n t a s d a i k to v a i z d a s , veikis didesn nerv galni skaii ir tuo
suteikis ms smonei didesn atskirj regjimo spdi
skaii. Trumpai tariant: mikroskopas padidina ne daiktus,
o j vaizdus akies dugne.
Regjimo apgauls
Danai kalbama apie regjimo apgaul", klausos apgaul", bet tie posakiai neteisingi. J u t i m apgauli nra.
Filosofas Kantas ia proga taikliai yra pasaks: Jutimai
neapgaudinja ms, ne todl, kad jie visuomet teisingai
sprendia, o todl, kad jie visikai nesprendia".
Kas gi tuomet apgaudinja mus vadinamosiose jutim
apgaulse"? inoma, tas, kas iuo atveju s p r e n d i a ,

134 pav. Kuri figra platesn


A ar B ?

135_ pav. Kas ioje


figroje didesnis
auktis ar plotis?

t. y. ms pai smegenys. Tikrai, didesn dalis regjimo


apgauli priklauso vien nuo to, kad ne tiktai
bet ir nesmoningai

samprotaujame

matome,

ir drauge ne-

norom suklaidiname save. Tai s p r e n d i m , o


tim apgauls.

ne ju-

Dar prie du tukstanius met poetas Lukrecijus ra:


Msosios akys painti daikt prigimties nepajgia,
J o m s todl tu ir nepriskirk paklaid savo proto.

Imkime visiems inom optins iliuzijos pavyzd: figra


A (134 pav.) atrodo siauresn negu figra B, nors abi grietai vienod kvadrat apribotos. Prieastis ia yra ta, kad
figros A a u k i o vertinimas susidaro mums nesmoningai atskirus protarpius sumuojant ir todl atrodo didesnis u jam lyg tos paios figros p l o t . Atvirkiai, figroje B, dl to paties nesmoningo samprotavimo, plotisatrodo didesnis u a u k t . Dl tos paios prieasties figros auktis 135 pav. atrodo didesnis u jos plot.
Siuvjams naudinga iliuzija
Jei k tik aprayt regjimo iliuzij panorsite pritaikyti
stambesnms figroms, kuri negalima i karto apvelgti
akimi, tai js lkesiai nepasitvirtins. Visiems inoma, kad
emas drtas mogus apsivilks eilute su skersiniais dryiais atrodo ne tik ne plonesnis, o prieingai, dar platesnis.
Ir, atvirkiai, apsivilk eilut su iilginiais dryiais ir
rauklmis, drti mons gali tam tikru laipsniu nuslpti
savo drtum.
Kuo 'paaikinti t prietaravim? Tuo, kad irdami j
toki eilut, negalime apvelgti jos i
karto nejudindami aki; nejuiom slenkame akimis iilgai dryi, aki raumen tempimas iuo atveju veria mus nesmoningai pervertinti daikto didum
dryi kryptimi; esame prat su akies
raumen pastangomis jungti dideli
daikt vaizdus, kurie nesutelpa regjimo
lauke. Tuo tarpu, kai irinj ame ma u t dryuot brin, ms akys pasilieka nejudamos ir j
raumenys nevargsta.

Kuri didesn?
Kuri elips 136 pav. didesn: apatin ar vidin viruje?
Sunku nusikratyti minties, kad apatin didesn u virutin.
Tuo tarpu a b i y r a l y g i o s j r tik iorin, apsupanti

elips sudaro iliuzij, lyg joje terpta elips maesn u


apatin. Iliuzij sustiprina ir tai, kad visa figra ms matoma ne plokia, o erdvin kibiro pavidalo: elipss nejuiom ms paveriamos perspektyvikai suplotais apskritimais, o onins tiesiosios linijos kibiro sienelmis.
137 pav. atstumas tarp tak a ir b atrodo didesnis, negu tarp tak m ir n. Treioji i tos paios virns einanti
ties sustiprina iliuzij.
Vaizduots galia
Dauguma regjimo apgauli, kaip buvo nurodyta, priklauso nuo to, kad mes ne tik i r i m e , bet drauge ir
nesmoningai s a m p r o t a u j a m e . Mes irime ne akimis, p smegenimis", sako fiziologai. Jus mielai sutiksite su tuo, kai susipainsite su iliuzijomis, kur iriniojo
vaizduot s m o n i n g a i dalyvauja regjimo procese.
Apsistokime kad ir ties 138 pav.

Parod paveiksll kitiems, klausim, k jis vaizduoj a , gausite trij ri atsakymus. Vieni pasakys, jog tai

138 pav. K ia matote laiptus, ni ar juostel,


sulankstyt armonikle"?

139 pav. Kaip ia idstyti kubai? K u r yra


du kubai viruje
ar apaioje?

laiptai; kiti jog tai sienon lindusi nia; treti, pagaliau,


pamatys ia popieriaus juostel, sulankstyt armonikle"
ir itempt striai baltame kvadrato lauke.

v
40 pav. Kas ilgesnis: AB ar AC?

Kaip nenuostabu, visi trys atsakymai teisingi! Patys


galite pamatyti visus ivardintuosius daiktus, jei, irdami
piein, vairiais bdais nukreipsite savo vilgsn. O b-

tent: irdami brin, pamginkite pirmiausia nukreipti


vilgsn k a i r i j pieinio pus, pamatysite laiptus. Jei js vilgsnis slenka pieiniu i deins kairn,
pamatysite ni. Jei js vilgsnis eina nuoulnija striains kryptimi nuo apatinio deiniojo krato virutin kairj. pamatysite armonikle" sulankstyt popieriaus
juostel.
Beje, ilgai irint dmesys nuvargs, ir js matysite pakaitom ia vien, ia antr, ia trei, jau nepriklausomai
nuo js noro.
Ta paia ypatybe pasiymi 139 pav.
domi iliuzija duota 140 pav.: nejuiomis pasiduodame
spdiui, kad nuotolis AB lyg ir yra trumpesnis u AC.
Tuo tarpu jie lygs.
Dar viena regjimo iliuzija
Ne visas regjimo iliuzijas stengiame paaikinti. Danai negalima n atspti, kokios ries samprotavimas ne-

141 pav. Dvi i deins kair einanios vidurins linijos lygiagrets tiess, nors atrodo kaip lankai, ikilimais atkreipti vienas kit.
Iliuzija dingsta: 1) jei, paklus figr aki lygin, irti j taip, kad
vilgsnis slinkt iilgai linij; 2) jei, bedus pietuko gal kur nors
figros tak, sukoncentruoti vilgsn tame take

smoningai vyksta ms smegenyse ir sukelia vien ar


kit regjimo apgaul. 141 pav. rykiai matomi du lankai,
igaubimais atgrti vienas kit. Kad taip yra, nekyla
joki abejoni. Bet gana pridti liniuot prie tariamj

Jank arba pavelgti juos iilgai, laikant figr aki lygyje, kad sitikintume j tiesumu. Paaikinti i iliuzij
ne taip paprasta.
Nurodysime dar kelet ios ries iliuzijos pavyzdi.
142 pav. ties atrodo padalinta nelygias atkarpas; matuodami
sitikinsite,
kad atkarpos lygios.
143 ir 144 pav. lygiagrets tiess atrodo
nelygiagrets.
145
pav. apskritimas sudaro ovalo spd.
Paymtina,
kad
141, 143 ir 144 pav.
parodytosios optins
iliuzijos nustoja apgaudinjusios ak, jei
jas irinti elektros
kibirkties
viesoje.
Matyti, tos iliuzijos
yra susijusios su aki
judjimu: trumpalaikiuose kibirkties ybteljimuose toks judesys nespja vykti.
Stai nemaiau domi iliuzija. Pavelkite 146 pav. ir pasakykite: kurie brkne- 144 pav. Iliuzijos, pavaizduotos 143 pav.,
variantas
liai ilgesni, ar tie,
kurie kairje, ar tie, kurie deinje pusje?
Pirmieji atrodo ilgesni, nors vieni ir kiti grietai lygs
Si iliuzija vadinama pypks" iliuzija.
1

cij

Brinys sudaro i n o m o j o Kavaljeri geometrinio principo iliustra(abiej

pypks"

dali u i m t i plotai lygs).

Buvo pasilyta daug i domi iliuzij paaikinim,


bet ia j nedstysime, nes jie nevisai tikinami. Viena, ma-

negu

jiems

lygus

kairieji

tyti, neabejotina: i iliuzij prieastis slypi nesmoningame samprotavime, gudragalviavime, trukdaniame mus ma
tyti tai, kas yra tikrumoje*.
Kas ia yra?
Pavelg 147 pav. vargu ar i karto susivoksite, k jis
vaizduoja. Tiesiog juodas tinklelis, nieko daugiau", pasakysite. Bet padkite knyg ant stalo, atsitraukite 34
ingsnius atgal ir irkite i ten. Pamatysite mogaus
a k . Prieikite ariau, prie jus vl atsiras nieko nereikis tinklelis...
Js, inoma, pamanysite, kad tai koks miklus iradingo
graverio triukas". Ne, ia paprastas pavyzdys regjimo
iliuzijos, kuriai pasiduodame kiekvien kart, kai irinjame vadinamsias tonines" iliustracijas arba autotipus".
Knygose ir urnaluose pieinio fonas visuomet mums atrodo
itisinis; bet pairkite j pro didinamj stikl, ir js
1

Susidomjusius regjimo iliuzijomis nukreipsiu m a n o sudaryt

ma a l b u m R e g j i m o apgauls", kur surinkta 60 su virum vairiu


optini

iliuzij.

pamatysite tok pat tinklel, koks pavaizduotas 147 pav. Sis


jus nustebins pieinys sudaro ne k kit, kaip 10 kart
padidint paprastos tonins iliustracijos gabaliuk. Skirtumas tik toks, kad smulkus tinklelis susilieja itisin fon

147 pav. irint tinklel i tolo, lengva j a m e pastebti ak ir j de n nukreipto moters profilio
nosies dal

jau i arti, i to atstumo, kuriame paprastai laikome knyg skaitydami. O stambus tinklelis susilieja irint i didesnio atstumo.
Nepaprastieji ratai
Ar yra tek jums pro tvoros plyius arba, dar geriau,
kino ekrane stebti greit judanio veimo ar automobilio
rat stipinus? Tur bt esate pastebj keist reikin: au-

tomobilis lekia svaiginamu greiiu, o jo ratai vos sukasi,


arba net ir visai nesisuka. Maa to: jie kartais sukasi netgi
prieinga kryptimi!
Si regjimo iliuzija tiek nepaprasta, kad nustebina visus,
kas pirm kart j pastebi.
Ji paaikinama tokiu bdu. Stebdami rato sukimsi pro
plyius tvoroje (slinkdami vilgsniu iilgai tvoros), matome
rato stipinus ne be perstojo, o per lygius laiko tarpus, nes
tvoros lentos kiekvien akimirksn udengia juos nuo ms.
Lygiai taip pat ir kino kaspine ufiksuojamas rat vaizdas
su pertraukomis, atskirais momentais (per 15-tj sekunds
dal). Cia galimi t r y s a t v e j a i , kuriuos dabar i eils
ir inagrinsime.
Vis pirma, gali atsitikti, kad pertraukos metu ratas susps padaryti s v e i k a p s i s u k i m s k a i i , nesvarbu kiek: 2 ar 20, tik kad tas skaiius bt sveikas.
Tada rato stipinai naujoje nuotraukoje uims t pai padt, kaip ir ankstyvesnje. Per sekant laiko tarp ratas vl
padarys s v e i k apsisukim skaii (nes tarpo dydis ir
automobilio greitis nesikeiia), ir stipin padtis liks tokia
pat. Matydami vis laik t pai stipin padt, darome ivad, kad ratas visikai nesisuka (r. 148 pav. vidurin
stulpel).
Antras atvejas: ratas per kiekvien protarp suspja padaryti sveik apsisukim skaii ir dar labai nedidel a ps i s u k i m o d a l . Stebdami toki atvaizd keitimsi,
sveiko apsisukim skaiiaus net ir netarsime, o matysime
tik lt rato sukimsi (kiekvien kart nedidele apsisukimo
dalimi). Dl to mums atrodys, kad, nepaisant greito automobilio judjimo, ratai sukasi ltai.
Treias atvejas. Protarpio tarp nuotrauk metu ratas daro nepiln apsisukim, kuris skiriasi nuo pilnojo nedidele
dalimi (pavyzdiui, pasisuka 315 kampu, kaip 148 pav. treiajame stulpelyje). Tada kuris nors vienas stipinas atrodys

besisuks
prieinga
kryptimi.
Sis klaidinantis
spdis tsis tol, kol ratas pakeis sukimosi greit.
Belieka truput papildyti ms aikinim. Pirmuoju atveju dl paprastumo kalbjome apie rato p i l n a p s i s u k i m skaii; bet kadangi rato stipinai panas
vienas kit, tai pakanka, kad ratas pasisukt
sveiku protarpi tarp stipin skaiiumi. Tas pats galioja ir kitiems atvejams.
Yra galimi ir kiti kuriozai. Jei ant ratlankio
yra ym, o stipinai visi
panaus vienas kit, tai
buna, kad ratlankis juda
viena kryptimi, o stipinai
bga p r i e i n g pus! O jei ym yra ant stip i n o , tai stipinai gali judti prieinga linkme, negu
ym, ji lyg perokins
nuo vieno stipino ant kito.
Kai kine rodo paprastas scenas, tai ta iliuzija
maai
tekenkia spdio
natralumui. Bet jei ekra
ne norima paaikinti kokio
nors mechanizmo veikim, tai ta regjimo apgaul gali sukelti rimt nesusipratim ir netgi visikai ikreipti supratim apie mainos darb.
Pastabus irovas, matydamas ekrane tariamai nejudant vaiuojanio automobilio rat, suskaiiavs jo stipinus, lengvai gali lig tam tikro laipsnio sprsti, kiek apsisukim jis daro per sekund. Normalus kaspino slinkimo

greitis 16 nuotrauk per sekund. Jei automobilio rato


stipin skaiius lygus 12, tai jo apsisukim per sekund
skaiius lygus 16 : 12, t. y. V3, arba po vien piln apsisukim per 3A sekunds. Tai maiausias apsisukim skaiius; jis gali bti ir sveik skaii kart (t. y. dvigubai, trigubai ir t. t.) didesnis. Nustaius rato skersmens dyd,
galima daryti ivadas ir apie automobilio judjimo greit. Pavyzdiui,
esant rato skersmeniu! 80 cm, turime
inagrintame
atvejyje
valandin
greit 12 km, arba 24 km, arba 36 km
ir t. t.
Cia inagrintoji regjimo iliuzija yra technikoje panaudojama greitai besisukani velen apsisukim skaiiui nustatyti. Paaikinsime, kuo pagrstas tas bdas. Kintamja
srove maitinamos lempos viesos stiprumas nelieka pastovus; kiekvien 100-tj sekunds dal viesa silpnja, nors
paprastai jokio mirksjimo nepastebime. Bet sivaizduokime, kad tokia viesa apvieiamas besisuks skridinys,
pavaizduotas 149 pav. Jei skridinys sukasi taip, kad daro
'A apsisukimo per 100-tj sekunds dal, tai vyks kakas nepaprasta: vietoj paprasto lygaus pilko skritulio akis
matys juodas ir baltas ipiovas, lyg skridinys stovt nejuddamas.
Reikinio prieastis, tikiuos, skaitytojui bus suprantama, jei jis susivok iliuzijoje su automobilio ratais. Taip
pat lengva suvokti, kaip galima pritaikyti reikin besisukanio veleno apsisukimams skaiiuoti.
Laiko mikroskopas" technikoje
Pirmoje domiosios fizikos" knygoje apraytasis laiko lis" yra pagrstas kino aparato panaudojimu. Cia papasakosime apie kit tokio pat efekto gavimo bd, kuris
remiasi pirmesniajame straipsnyje inagrintu reikiniu.

Jau inome, kad dars 25 apsisukimus per sekund skridinys su nujuodintomis ipiovomis (149 pav.), jeigu kas
sekund vra apvieiamas imtu lempos ybteljim, akiai
atrodo nejudantis. Taiau sivaizduokite, kad ybteljim
skaiius per sekund pasidar lygus 101. Per laikotarp tarp
dviej toki, vienas po kito sekani, sudanint ybteljim
skridinys nesusps, kaip anksiau, pasisukti pilnu apsisukimo ketvirtadaliu ir, vadinasi, atitinkama ipiova nepasieks
pradins padties.
Akis pamatys j atsilikusi 100-ja apskritimo dalimi.
Sekanio ybteljimo metu ji atrodys atsilikusi dar viena
100-ja apskritimo dalimi ir 1.1. Mums atrodys, kad skridinys
sukasi a t g a l , darydamas vien apsisukim per sekund.
Judesys sultjo 25 kartus.
Nesunku suvokti, kokiu bdu galima pamatyti t pat|
sultint sukimsi ne prieing pus, o normalia linkme.
Tam tikslui viesos ybteljim skaii reikia ne padidinti, o
s u m a i n t i . Pavyzdiui, esant 99 ybteljimams per sekund skridinys atrodys besisuks pirmyn, darydamas vien apsisukim per sekund.
Cia turime 25 kartus ltinant laiko mikroskop". Bet
galima gauti ir dar didesn sultinim. Jei, pavyzdiui, ybteljim skaiius pasiekia 999 per 10 sekundi (t. y. 99,9
per sek.), tai skridinys atrodys atlieks 1 apsisukim per
10 sekundi; vadinasi jo judjimas bus 250 kart sultintas.
Bet kur greit periodin judes idstytuoju bdu galima ms akiai sultinti iki norimo laipsnio. Tai sudaro patogi priemon labai greit mechanizm ypatybms tyrinti,
sultinant j greit ms laiko mikroskopu"

100, 1000

ir t. t. kart
1

Toki rengim

(stroboskop")

mokslinis tiriamasis

institutas

gamyb neseniai

Leningrade;

L e n i n g r a d o telegrafe, turbin statyboje ir kt.

sisavino Ry-

rengimai

naudojami

Pabaigoje apraysime bd kulkos lkimo greiiui matuotuoti, pagrst galimumu tiksliai nustatyti besisukanio
skridinio apsisukim skaii. Ant greitai besisukanio ve-

150 pav. Kulkos lkimo greiio m a t a v i m a s

leno udeda kartonin skridin su nujuodintomis ipiovomis


ir ulenktais kratais, taip kad skridinys yra atviros cilindrins duts formos (150 pav.). aulys paleidia kulk iilgai tos duts skersmens, pramudamas jos sienel dviejose vietose. Jei dut nejudt, abi skyls bt vieno
skersmens galuose. Bet dut sukosi ir per t laik, kol
kulka lk nuo krato iki krato, dut suspjo truput pasisukti, atkreipdama kulkai vietoj tako b tak c. inodami
duts apsisukim skaii ir jos skersmen, galime i lanko
bc dydio apskaiiuoti kulkos judesio greit. Tai nesudtingas geometrijos udavinys, kur lengvai isprs bent
kiek matematik mokantieji skaitytojai.
Nipkovo skridinys
Puik regjimo apgauls technikin pritaikym sudaro
vadinamasis Nipkovo skridinys", vartojamas dabartiniuose
televizijos rengimuose. 151 pav. js matote itisin skritul,
kurio kratu imtyta tuzinas 2 mm skersmens skylui;
jos idstytos tolygiai, spiraline linija, kiekviena skersmens
Ilgiu ariau centro negu kaimynin. Toks skridinys lyg ir
neada nieko ypatingo. Bet taisykite j ant aies, renkite
ties juo langel, o upakalyje padkite tokio pat dydio pa-

veiksliuk (152 pav.). Dabar, mus greitai sukti skridin,


vyks nelauktas reikinys: nejudanio skridinio dengiamas
paveiksliukas, jam sukantis, pasidaro aikiai matomas pro

Skridinys

151 pav.

152 pav.

prieakin langel. Sultinkite sukimsi paveiksliukas


pasidarys miglotas ir, pagaliau, sustojus skridiniui, visikai
inyksta; dabar i paveikslo
lieka matoma vien tai, k galima irti pro mayt dviej milimetr skylut.
Isiaikinkime, kas yra io
skridinio keistojo efekto paslaptis. Sukime skridin ltai
ir pasekime paeiliui kiekvienos atskiros skyluts prajim
pro langel. Labiausiai nuo
centro nutolusi skylut praeina arti virutinio langelio
krato; jei tas judesys greitas,
153 pav.
ji
padarys matom
itis
paveiksliuko juostel, gretim su virutiniu kratu. Sekanti skylut, emiau pirmosios, greitai praeidama langelio
lauku, atidengs antr paveiksliuko juostel, gretim su pirmja (153 pav.j; treioji skylut padarys matom trei

juostel ir t. t. Dl to, pakankamai greitai sukantis skridimui, darosi matomas visas paveiksliukas; ties langeliu i.
skridinio lyg ipiaunama atitinkama anga.
Nipkovo skridin nesunku paiam pasidaryti; norint
greitai j sukti galima pavartoti ant jo aies uvyniot
virvel; geriau, inoma, pasinaudoti mao elektromotoro
patarnavimu.
Kodl kikis vairas?
mogus vienas nedaugelio padar, kuri akys pritaikytos vienu metu irti kok nors vien daikt: jo dei-

154 pav. Abiej m o g a u s aki


regjimo laukas

155 pav. Abiej


kikio aki regj i m o laukas

daiktai nepasiymi tuo reljefikumu, prie kurio esame prat, bet utat j regjimo laukas ymiai platesnis, negu ms. 154 pav. pavaizduotas mogaus regjimo laukas: kiekviena akis mato g u l s i j a kryptimi 120 kampo
ribose ir abu kampai beveik dengia vienas kit (leidus, kad
akys nejuda).
Palyginkite brin su 155 pav., vaizduojaniu kikio
regjimo lauk; nepasukdamas galvos kikis savo isprogusiomis akimis mato ne tik tai, kas yra prieakyje,

bet

i r t a i , k a s j o u p a k a l y j e . Abu j o regjimo laukai


susijungia ir prieakyje ir upakalyje. Dabar jums suprantama, kodl taip sunku prislinti prie kikio, jo nepabaidius. Utat kikis, kaip matyti i brinio, visikai nemato to, kas yra b e t a r p i k a i ties jo snukiu; jam tenka,
norint pamatyti labai artim daikt, pakreipti galv j on.
Beveik visi be iimties naguociai ir gromuliuojantieji gyvuliai turi toki visapusiko" regjimo
savyb. 156 pav. parodyta arklio regjimo lauk padtis; jie upakalyje nesusieina, bet gyvuliui pakanka
tik truput
pasukti
galv,
rorint pamatyti upakalyje esanius daiktus. Regimieji
vaizdai ia, tiesa, ne tokie aiks, bet u tai nuo gyvulio nepasislepia n maiausias judesys, vyksts toli aplinkui. Judrs plrieji vrys, kuriems paprastai tenka patiems pulti, neturi io sugebjimo matyti aplink save; jie turi
dviak" regjim, leidiant u tai tiksliai vertinti nuotol
uoliui.
Kodl tamsoje visos kats pilkos?
Fizikas pasakyt: tamsoje visos kats j u o d o s " , todl, kad be viesos daikt visikai nematyti. Bet prieodyje
turima galvoje ne visika tamsa, o tamsuma prastine to
odio prasme, t. y. labai silpnas apvietimas. Visikai
tiksliai prieodis skamba taip: nakt visos kats pilkos. Pirmykt, neperkeltin prieodio prasm yra ta, kad esant
nepakankamam apvietimui ms akis nebeatskiria spalv kiekvienas pavirius atrodo pilkas.
Ar tikrai taip yra? Ar tikrai prietemoje ir raudona vliava ir ali medi lapai atrodo vienodai pilki? Lengva sitikinti to teiginio teisingumu. Kas yra bands prietemoje i-

rti daikt spalv, tas, inoma, bus pastebjs, kad spalv


skirtumai idyla ir visi daiktai atrodo daugiau ar maiau
tamsiai pilki: ir raudonas apklotas ir mlyni apmualai ir
violetins gls ir ali lapai.
Pro nuleistas uuolaidas, skaitome echovo Laike", ia neprasiskverb sauls spinduliai, buvo prietema,
taip kad visos ros didelje puoktje atrod vienos
spalvos".
Tiksls fizikos bandymai visikai patvirtina stebjim. Jei spalvot paviri apviesime silpna balta viesa
(arba balt paviri silpna spalvota viesa) ir palaipsniui stiprinsime apvietim, tai pradioje akys matys tiesiog pilk spalv be jokio atspalvio. Ir tik kai apvietimas
sustiprja iki tam tikro laipsnio, akis pradeda pastebti,
kad pavirius yra spalvotas. Sis apvietimo laipsnis vadinamas apatiniu spalv jutimo slenksiu".
Taigi, tiesiogin ir visikai teisinga prieodio (inomo
daugelyje kalb) prasm yra ta, kad emiau spalv jutimo
slenksio visi daiktai atrodo pilki.
Nustatyta, kad egzistuoja ir virutinis spalv jutimo
slenkstis. Ypatingo rykaus apvietimo atveju akis vl nebeskiria spalv atspalvi: visi spalvoti paviriai atrodo
vienodai b a l t i .
Ar yra alio spinduli?
Yra paplitusi nuomon, kad greta ildanij spinduli esama ir aldanij spinduli, alio spinduli. Mint, kad jie egzistuoja, kelia, pavyzdiui, toks faktas, kad
ledo gabalas skleidia aplink save alt lygiai taip pat, kaip
krosnis sudaro aplink save ilum. Argi nesako tai, kad i
ledo eina alio spinduliai, kaip nuo krosnies eina ildantieji spinduliai?
Bet toks aikinimas klaidingas. alio spinduli nra.
Kaimyniniai su ledu daiktai darosi altesni ne alio spin-

dliams" veikiant, o todl, kad ilti daiktai spinduli skleidimo keliu nustoja daugiau ilumos, negu patys gauna i
ledo. Ir iltas knas ir altas ledas spinduliavimo keliu
skleidia ilum; labiau u led ildytas knas atiduoda
daugiau ilumos negu jos gauna. ilumos gaunama maiau
negu atiduodama, ir knas darosi altesnis.
Yra efektingas bandymas jis rodomas domiojo
mokslo namuose Leningrade, kuris irgi gali sukelti mint apie alio spindulius. Prie dviej prieingj ilgos sals sien pastatyti dideli gaubti veidrodiai. Jei arti vieno
veidrodio, vadinamajame idinyje", taisyti stipr ilumos
altin, tai jo skleidiami spinduliai, atsispindj nuo veidrodio, eina antrj veidrod, vl atsispindi ir jo yra sukoncentruojami viename take idinyje"; toje vietoje
padtas tamsus popierius usidega. Tai akivaizdiai liudija
ildani spinduli buvim. Bet jei vietoj ilumos altinio
pirmojo veidrodio idinyje padti ledo gabal, tai pasirodo, kad antrojo veidrodio idinyje ess termometras rodys
alt. Bet ar tai reikia, kad ledas skleidia altus spindulius, atsispindinius nuo veidrodi ir susikoncentruojanius ant termometro rutuliuko?
Ne, ir iuo atveju reikin galima paaikinti be paslapting alio spinduli. Termometro rutuliukas spinduliavimo keliu atiduoda ledui daugiau ilumos, negu pats gauna
i ledo; todl gyvasis sidabras jame atla. Taigi, ia irgi
nra prieasties leisti, kad yra ir aldani spinduli. Joki
alio spinduli gamtoje nra: visi spinduliai teikia energij , o ne atima j.

D E I M T A S I S

S K Y R I U S

GARSAS. BANGINIS J U D E S Y S
Garsas ir radijo bangos
Garsas sklinda apytikriai milijon kart liau u vies; o kadangi radijo bang greitis sutampa su viesos virpesi sklidimo greiiu, tai garsas milijon kart ltesnis
u radijo signal. I to seka domi ivada, kurios esm paaikinama tokiu udaviniu:
Kas anksiau igirs pirmj pianisto akord: koncert
sals lankytojas, sds per 10 metr nuo pianino, ar radijo
klausytojas, priims pianisto skambinim savo bute, 100
kilometr atstume nuo sals?
Nors ir labai keista, bet radijo klausytojas igirs akord anksiau, negu koncert sals lankytojas, nors pirmasis
sdi 10 000 kart toliau nuo muzikos instrumento. Ir tik
rai: radijo bangos prabga 100 kilometr nuotol per

I to matome, kad iuo atveju perdavimas per radij


reikalauja beveik imt kart maiau laiko, negu garso
perdavimas oru.
Garsas ir kulka
iulio Verno sviedinio keleiviai, ilk j Mnul, buvo
nustebinti, kad negirdjo milinikos patrankos, kuri juos
isvied i savo ioties, vio garso. Kitaip ir bti nega
jo. Koks kurtins bebt trenksmas, jo sklidimo greitis
(kaip ir apskritai kiekvieno garso ore) bt lygus tik
340 m per sekund, o sviedinys judjo 11 000 mjsek greiiu. Suprantama, kad vio garsas negaljo pasiekti keleivi aus: sviedinys pralenk gars.
O kaip yra tikrumoje su nefantastiniais sviediniais ir
kulkomis: ar jie juda greiiau u gars, ar, prieingai, garsas pralenkia juos ir spja auk, kad artinasi mirt nes
sviedinys?
Si laik autuvai suteikia kulkoms greit, beveik tris
kartus didesn u garso greit ore, btent apie 900 m
per sekund (garso greitis esant 0 lygus 332 m.). Tiesa,
garsas sklinda tolygiai, o kulka lekia ltindama savo greit.
Taiau didesnje kelio dalyje kulka vis dlto juda greiiau
u gars. I ia tiesiog seka ivada, kad susiaudymo metu, jei girdite vio gars arba kulkos zvimbim, galite
nebesijaudinti: t a k u l k a j u s a p l e n k . Kulka pralenkia vio gars, ir auka, kuri ji pataiko, krinta anksiau, negu pasiekia jos aus garsas vio, kuris t kulk
paleido.
Tariamasis sprogimas
Greiio lenktyns tarp lekianio kno ir jo keliamo garso veria mus kartais nenorom daryti klaidingas ivadas,
danai visikai neatitinkanias tikrj reikinio vaizd.
dom pavyzd sudaro bolidas (arba patrankos sviedinys), pralekis auktai virum ms galvos. ms pla-

netos atmosfer i pasaulio erdvs patenk bolidai turi


milinik greit, kuris, net sumaintas atmosferos pasiprieinimo, vis dlto d e i m t i s k a r t d i d e s n i s
u garso greit.
Skrosdami ir kaitindami or, bolidai danai sukelia
triukm, kuris primena griaustin. sivaizduokite, kad esame take C (157 pav.), o viruje ms linija AB lekia bolidas. Bolido take A sukeltas garsas pasieks mus (take C)

tiktai tada, kai pats bolidas susps jau persikelti tak B;


kadangi bolidas lekia ymiai greiiau u gars, tai jis gali
suspti pasiekti tam tikr tak D ir i ia pasisti mums
gars anksiau, negu mus pasieks garsas i tako A. Todl
igirsime pradioje gars i tako D ir tik paskui i tako A.
Ir kadangi i tako B garsas pasieks mus irgi vliau, kaip
i tako D, tai kakur ties ms galva turi bti toks takas
K, kuriame bdamas bolidas duoda savo garso signal vis
anksiausia. Matematikos mgjai gali apskaiiuoti to tako padt, jei priims tam tikr bolido ir garso greii santyk.

Stai rezultatas: tai, k i g i r s i m e , bus visikai nepanau tai, k p a m a t y s i m e . A k i a i bolidas pasirodys pirmiausia take A ir i ia pralks linija AB. Bet
ausiai bolidas pirmiausia atsiranda kakur virum ms galvos take K, paskui igirsime vienu metu du garsus, nutilstanius prieingomis kryptimis i K A ir i K B.
Kitais odiais sakant, igirsime, lyg bolidas bt suskils
dvi dalis, kurios nulk prieingas puses. Tuo tarpu tikrumoje jokio sprogimo nevyko. Stai kiek augaulingi gali
bti klausos spdiai! Gali bti, kad daugelis liudinink"
paliudyt bolid sprogim kaip tik yra tokios ries klausos apgauls.
Laimingas atsitiktinumas
Jei garsas sklist ore ne 340 m per sekund greiiu, o
ymiai liau, tai apgaulingi klausos spdiai pasitaikyt
ymiai daniau.
sivaizduokite, pavyzdiui, kad garsas per sekund nueina ne 340 m, o, sakysim, 340 mm, t. y. juda liau u psij. Sddami kdje, klausote savo biiulio pasakojimo,
kuris turi prot kalbdamas vaikioti pirmyn ir atgal po
kambar. Normaliose aplinkybse tas vaikiojimas n kiek
netrukdo jums klausyti; bet, esant sumaintam garso greiiui, js visikai nieko nesuprasite i js sveio kalbos:
anksiau itarti garsai pavys naujus ir susimaiys su jais,
susidarys beprasm gars painiava.
Tarp kitko, tais momentais, kai sveias jus artja, jo
odi garsai pasieks jus a t v i r k i a t v a r k a : pradioje jus pasieks k tik itarti garsai, paskui anksiau
itartieji, paskui dar ankstyvesni ir t. t., nes kalbantysis
pralenkia savo garsus ir vis laik yra j prieakyje, skleisdamas vis naujus garsus. I vis panaiose slygose itart frazi galtumt, gal bt, suprasti tiktai t, kuria peraugs bursos aukltinis kakada nustebino jaunj Pomialovskio Karos.

Turime bti dkingi likimui u tok laiming atsitiktinum, kad garsas kiekvien sekund prabga oru imtus
metr: esant ymiai maesniam jo greiiui, mums, gali bti, tekt atsisakyti nuo odins kalbos. Be to, reikia dar
turti galvoje garso aukio kitim dl Doplerio reikinio
(r. toliau 288 psl.).

Pats ltasis pasikalbjimas?


Taiau, jeigu manote, kad tikrasis garso greitis ore
tredalis kilometro per sekund yra visuomet pakankamas, tai tuojau pakeisite savo nuomon.
sivaizduokite, kad tarp Maskvos ir Leningrado vietoj
elektrinio telefono rengtas paprastas kalbamasis vamzdis,
panaus tuos telefonus, kuriais bdavo seniau sujungiamos dideli parduotuvi patalpos arba kuriuos vartojo garlaiviuose susisiekti su main skyriumi. Js stovite prie to
650 kilometr ilgio vamzdio galo Leningrade, o js draugas Maskvoje. Duodate klausim ir laukiate atsakymo.
Praeina penkios, deimts, penkiolika minui, atsakymo
nra. Pradedate nerimauti ir manote, kad js biiul itiko nelaim. Bet js baim be pagrindo: klausimas d a r
n e p a s i e k M a s k v o s ir yra dabar pusiaukelje. Praeis dar 15 minui, kol js pastamasis Maskvoje igirs
klausim ir gals duoti atsakym. Bet ir jo replika eis i
Maskvos Leningrad ne maiau kaip pusvaland, tokiu
bdu atsakym savo klausim gausite tiktai praslinkus
valandai.
Galite patikrinti skaiiavimus: atstumas nuo Leningrado iki Maskvos 650 km; garsas per sekund nueina '/ 3 km;
vadinasi, atstum tarp t miest jis nueis per 1 950 sekun* Einu

su kardu, teisjau".

Si rusika fraz pasiymi tuo,

j g a l i m a skaityti abu galus (Vert.).

kad

di arba per 32 minutes su virum. Tokiose slygose, kalbdami vis dien nuo ryto iki vakaro, vos tesuspsit
pasikeisti deimtimi sakini.
Greiiausiu keliu
Buvo laikas, beje, kad net ir toks ini perdavimo bdas
bt buvs laikomas labai greitas. Prie imt met niekas dar n nesvajojo apie elektrin telegraf ir telefon ir
inios perdavimas 650 km atstumu per kelet valand
bt laikomas greiio idealu.
Pasakojama, kad, vainikuojant car Povil I, inia apie
ceremonijos pradi Maskvoje buvo perduota j iaurin
sostin tokiu bdu. Iilgai viso kelio tarp abiej sostini
buvo sustatyti kareiviai per 200 m vienas nuo kito; tuoj suskambjus soboro varpui, artimiausias kareivis iov or;
io kaimynas, igirds signal, taipgi tuoj pat paleido v,
po jo ov treiasis sargybinis, ir tokiu bdu inia buvo
perduota Leningrad (tuomet Peterburg) viso tik per
tris valandas. Prajus trims valandoms nuo pirmojo varpo
skambesio Maskvoje, jau trinksjo Petropavlovsko tvirtovs patrankos u 650 km nuo Maskvos.
Jei varp skambjim Maskvoje bt galima betarpikai girdti Leningrade, tai tas garsas, kaip jau inome,
pasiekt iaurin sostin tik pusvalandiu pavlavs. Vadinas i trij valand, sunaudot signalui perduoti, 2 1/2
valandos sunaudota tam, kad kareiviai priimt gars spdius ir atlikt viui btinus judesius: nepaisant io sutrikimo trumpumo, vis tik i tkstani toki maui laikotarpi susidar 2'/ 2 valandos.
Panaiu bdu senovje veik optinis telegrafas, perduodamas viesos signalus iki artimiausios stoties, kuri savo
ruotu perdavinjo juos tolyn. viesos signal perdavimo
sistem caro laikais danai vartojo revoliucionieriai pogrindinink
susirinkimams
apsaugoti:
revoliucionieri

grandin tssi nuo susirinkimo vietos iki policijos patalp ir, pasirodius pirmiesiems pavojaus enklams, duodavo
apie tai ini susirinkimui kienini elektros lempui
ybteljimais.
Bgn telegrafas
ini perdavimas garso signalais ir dabar dar yra paplits tarp pirmyki Afrikos, Vidurins Amerikos ir
Polinezijos gyventoj. Pirmykiosios gentys tam tikslui
vartoja specialius bgnus, kuriais perduoda garso signalus
per milinikus atstumus: sutartinis enklas, igirstas vie-

158 pav. Fidi sal iabuvis susikalba


b g n telegrafu"

noje vietoje, tokiu pat bdu perduodamas toliau, ir trumpu laiku plati apylink suino apie kur nors svarb vyk
(158 pav.).
Pirmojo Italijos su Abisinija karo metu apie bet kur ital kariuomens judjim greit suinodavo negusas Menelikas; i aplinkyb labai stebino ital tab, kuris netar
prie turint bgn telegraf.
Antrojo Italijos su Abisinija karo pradioje tokiu pat
bdu buvo paskelbtas Adis-Abeboje ileistasis visuotins

mobilizacijos sakymas: per kelet valand jis buvo inomas labiausiai nutolusiose krato vietovse.
Tas pats buvo stebima ir angl-br karo metu: kafr
telegrafu" visos karins inios nepaprastu greiiu sklido
Kaplando gyventoj tarpe, keletu par pralenkdamos oficialinius praneimus per kurjerius.
Keliautojai pasakoja (Leo Frobenius), kad garso signal
sistema kai kuriose afrikiei gentyse taip itobulinta, jog
galima laikyti jas turint telegraf, tobulesn u europiei
optin telegraf, kuris buvo vartojamas prie elektrin.
tai kas buvo parayta apie tai viename urnale. R. Gaseldenas, Brit muziejaus archeologas, buvo Nigerijos gilumoje esaniame Ibados mieste. Nuolatinis duslus bgn'
dundesys be perstojo gaud dien ir nakt. Kart ryt mokslininkas igirdo, kad juodieji apie kak gyvai kalbasi. Jo
klausinjamas vienas serantas atsak: Didelis baltj
moni laivas nuskendo; daug baltj uvo". Tokia buvo
inia, kuri bgn kalba buvo perduota i pajrio. Mokslininkas neteik iam gandui jokios reikms. Taiau po trij
dien jis gavo pavluot (dl ryi nutrkimo) telegram
apie Luizitanijos" uvim. Tada jis suprato, kad negr inia buvo teisinga ir kad ji bgn kalba, nuskambjo" per
visas emes nuo Kairo iki Ibados. Tai buvo juo labiau nuostabu, kad gentys, perdavusios viena kitai i ini, kalba
visikai skirtingomis tarmmis ir kai kurios j tuo metu
tarp savs kariavo.

Garsiniai debesys ir oro aidas


Garsas gali atsimuti ne tik nuo kiet daikt, bet ir nuo
toki velni kn, kaip debesys. Dar daugiau: netgi visikai skaidrus oras gali tam tikrose slygose atmuti garso
bangas, btent tuo atveju, kai jis dl kurios nors prieasties skiriasi nuo likusios oro mass savo sugebjimu pra-

leisti gars. ia vyksta reikinys, panaus t, kuris optikoje vadinamas visiku atspindiu". Garsas atsimua nuo
nematomos klities, ir mes girdime paslapting aid, einant neinia i kur.
Tindalis atsitiktinai atrado dom fakt, atlikdamas
bandymus su garso signalais jros krante. Visikai skaidriame ore susidar aidas, rao jis. Aidas jo mus, lyg
burt bdu, i nematom garsini debes".
Garsiniais debesimis jis vadino tas skaidraus oro sritis,
kurios sulaiko gars ir veria j atsimuti, sudarydamos
aid i oro". Stai k jis ia proga sako:
Garsiniai debesys nuolatos plaukioja ore. Jie neturi
nieko bendro su paprastais debesimis, rku ar migla. Pati
skaidrioji atmosfera gali bti j pripildyta. Tokiu bdu gali
susidaryti oro aidas; prieingai vyraujaniai nuomonei, jis
gali rastis ir visikai giedrioje atmosferoje. Tokio oro aido
buvimas rodytas stebjimais ir bandymu. Jis gali bti sukeltas skirtingai ildyt ar skirting gar kiek turini
oro srovi".
Garso nepraleidiani garsini debes egzistavimas paaikina mums kai kuriuos paslaptingus reikinius, kartais
pastebimus mi metu. Tindalis pateikia toki itrauk i
prancz-prs 1871 m. karo dalyvio atsiminim:
6-tosios dienos rytas absoliuiai skyrsi nuo vakarykio ryto. Vakar buvo spiginantis altis ir rkas, neleidis
nieko matyti toliau kaip u puss mylios. O 6-t buvo giedra, viesu ir ilta. Vakar oras buvo pripildytas gars, o
iandien viepatavo kar neinanios Arkadijos tyla. Nusteb irjome vienas kit. Argi be pdsak dingo Paryius, jo fortai, pabklai, bombardavimas? .. A nuvykau
Monmoransi, i kur mano akims atsiskleid plati iaurins
Paryiau^ puss panorama. Taiau ir ia buvo kap t y l a . . .
Sutikau tris kareivius, ir mme svarstyti padt. Jie buvo
link manyti, kad prasidjo taikos derybos, nes nuo pat ryto
negirdjome n vieno v i o . . .

Ivykau toliau Gones. Nustebs suinojau, kad vokiei baterijos energingai aud nuo 8 valandos ryto. Piet pusje bombardavimas prasidjo apie t pai valand.
Taiau Monmoransyje negirdjome n vieno garso!.. Visa
tai priklaus nuo oro: iandien jis praleido gars lygiai
taip blogai, kaip gerai praleido vakar".
Panas reikiniai ne kart buvo stebimi ir dideli mi metu 19141918 m.
Begarsiai garsai
Yra moni, kurie negirdi toki atri gars, kaip svirplio svirpimas arba iknosparnio cypimas. Tie mons nra
kurti, j klausos organai tvarkoje, ir vis dlto jie negirdi
labai aukt ton. Tindalis teig, kad kai kurie mons negirdi netgi virblio irkimo!
Apskritai, ms ausis suvokia toli grau ne visus arti
ms vykstanius virpesius. Jei knas daro per sekund
maiau kaip 16 virpesi, garso negirdime. Jei jis daro daugiau kaip 1522 tkstanius virpesi irgi garso nebegirdime. Virutin ton suvokimo riba vairiems monms skirtinga; seniems monms ji sumaja iki 6 tkstani virpesi
per sekund. Todl ir susidaro toks keistas reikinys, kad riantis auktas tonas, aikiai girdimas vieno asmens, kitam
visikai neegzistuoja.
Daugelis vabzdi (pavyzdiui, uodas, svirplys) skleidia
garsus, kuri tonas atitinka 20 tkstani virpesi per sekund; vienoms ausims tie tonai egzistuoja, kitoms ne.
Tokie auktiems tonams nejautrs mons grisi visika tyla ten, kur kiti girdi itis chaos aii gars. Tindalis
pasakoja, kad kart stebjs pana atsitikim veicarijoje,
vaikiodamas su savo draugu: Pievos abiejose kelio pusse knibdjo vabzdi, kurie mano klausai pripild or savo
skardaus dzgimo, bet mano draugas nieko negirdjo: vabzdi muzika buvo u jo klausos rib".

iknosparnio cypimas yra visa oktava emesnis u kai


kuri vamzdi spiegiam zirzim, t. y. oro virpesiai iuo
atveju dvigubai retesni. Bet pasitaiko ir toki moni, kuriems ton suvokimo riba dar emiau, ir iknosparniai
jiems bebalsiai padarai.
Prieingai, unys, kaip nustatyta akademiko Pavlovo laboratorijoje, suvokia tonus iki 38 tkstani virpesi per sekund.
Ultragarsas technikos tarnyboje
Ms laik fizika ir technika turi priemoni sukelti begarsius garsus" daug didesnio danio negu tie, apie kuriuos k tik kalbjome: i vadinamj ultragars virpesi
skaiius pasiekia iki 700 000 per sekund. Toks tonas" yra
apytikriai 18 oktav auktesnis u pat aukiausi fortepijono la", ton, duodant 3 480 virpesi per sekund.
Ultragarsini virpesi gavimas remiasi ta i kvarco kristalo tam tikru bdu ipiaut plokteli savybe, kad jos spaudiamos elektrizuojasi savo paviriuje'; o jei, atvirkiai,
periodikai elektrinti tokios ploktels paviri, tai elektros
krvi veikiama ji pakaitom ia susispaudia, ia isiskeia,
t. y. virpa: susidaro ultragarsiniai virpesiai. Tas plokteles
elektrin radiotechnikoje vartojamu lempiniu generatoriumi, kurio danis parenkamas sutinkamai su nuosavu"
ploktels virpesi daniu.
Nors ultragarsas mums yra begarsis, jis rodo mums savo
veikim kitais, labai juntamais pasireikimais. Pavyzdiui,
virpani ploktel panrus ind su alyva, ant ultragarsinio bangavimo apimto skysio paviriaus ikyla apie 10 cm
aukio kalnelis, o alyvos laeliai takomi iki 40 cm auk1

Si kristal savyb v a d i n a m a pjezoelektra.

io. Panr toki alyvos voni metro ilgio stiklinio vamzdelio gal ir kit jo gal laikydami ranka, pajusime smark
deginim, paliekant pdsakus odoje. Liesdamas med, virps vamzdelio galas pradegina skyl: ultragarso energija
virsta ilumine energija. Aukto danio virpesiai vartojami
betonui sutankinti ir 1.1.
Ultragars dabar nuodugniai studijuoja tarybiniai ir usienio tyrintojai. Tie virpesiai stipriai veikia gyv organizm: dumbli gijos sutrksta, gyvi lstels sproginja,
kraujo kneliai yra; smulkias uvis ir varles ultragarsas umua per 12 minutes; bandomj gyvi kno temperatra
pakyla, pavyzdiui, peli iki 45 C. Ilgainiui ultragarso
virpesiai, tur bt, vaidins svarb vaidmen medicinoje; negirdimus ultragarsus itiks nematom ultravioletini spinduli likimas - ateiti pagalb gydymui.
Technika naudoja ultragarsus jau ir dabartiniu metu.
Jais rko metu laivai gauna nuo kranto povandeninius spjimo enklus. Juos naudoja prieo povandeniniams laivams
surasti.
Ypa skmingai ultragarsas vartojamas metalurgijoje
nevienalytikumui, pslms, plyiams ir panaiems trkumams metalo masje nustatyti. Metalo pervietimo" ultragarsu metodas, atrastas ms centrins radijo laboratorijos, yra tas, kad bandomj metal suvilgo alyva ir veikia
ultragarsiniais virpesiais. Garsas nevienalyi metalo dali yra isklaidomas, jos duoda lyg garso el; nevienod
sluoksni apybraios taip rykiai pasirodo alyvos sluoksn
dengianio tolyginio raibuliavimo fone, kad gautj vaizd
galima net nufotografuoti.
Perviesti" ultragarsu galima metro ir didesnio storio
metalo sluoksn, tat visikai nemanoma vieiant Rentgeno spinduliais; tuo bdu nustatomi labai smulks iki
vieno milimetro dydio nevienalytikumai. Neabejotina,
kad ultragarso virpesiai turi dideles perspektyvas.

Liliput ir Gulivero balsai


Tarybiniame filme Naujasis Guliveras" liliputai kalba
auktais balsais, atitinkaniais j maas gerkles, o milinas Petia emu balsu. Filmuojant u liliputus kalbjo
suaug artistai, o Peti vaidino vaikas; kuriuo gi bdu buvo,
pasiekta reikiamo bals tono pakeitimo? A buvau labai
nustebintas, kai reisierius Ptuko man pareik, kad filmuojant artistai kalbjo natraliais balsais; o tono pakeitimo filmavimo metu buvo pasiekta originaliu bdu, pagrstu
fizinmis garso savybmis.
Nordamas padaryti liliput balsus auktus, o Gulivero
bals em, filmo reisierius urainjo liliputus vaidinusi artist balsus s u l t i n t a i slenkant kaspinui, o Petios bals, prieingai, kaspinui judant p a g r e i t i n t a i .
Ekrane filmas projektuojamas normaliu greiiu. Nesunku
suprasti, kas i to turi ieiti. Liliput balsai klausytojo girdimi s u d a n i n t u , palyginus su normaliuoju garso virpesi tempu; dl to j tonas turi pasidaryti a u k t e s n i s .
. O Petios balsas, prieingai, girdimas s u l t i n t u virpesi tempu ir, vadinas, turi gauti e m e s n ton. Rezultatas, buvo tas, kad liliputai Naujajame Gulivere" kalba
visa kvinta a u k t e s n i u balsu u normalaus suaugusio
mogaus bals, o pats Guliveras Petia kvinta em i a u normalaus tono.
Taip savotikai buvo pavartotas laiko lis" garsui. Sis reikinys danai pastebimas, kai patefono ploktel yra grieiama didesniu arba maesniu u normalj
(78 apsisuk./min.) greiiu.
Kam dienratis ieina du kartus per dien?
Dabar panagrinsime klausim, kuris, pirmu pamatymu,
jokio ryio nei su garsu, nei apskritai su fizika neturi. Taiau praysiu atkreipti j dmes: jis pads jums lengviau
isiaikinti tolesnius klausimus.

Tikriausiai, jau esate susidr su iuo udaviniu viename i jo gausi variant. I Leningrado Vladivostok
kiekvien vidurdien ieina traukinys (taip nra, bet sivaizduokite, kad taip gali bti). Ir kiekvien vidurdien i
Vladivostoko Leningrad irgi ieina traukinys. Kelion
trunka, leiskime, 20 dien. Klausiama: kiek tolimos kelions
traukini sutiksime, keliaudami i Vladivostoko Leningrad?
Daniausiai atsakoma: 20. Taip atsak netgi kai kurie
mokslininkai, kai matematik suvaiavime vienas j pusryi metu pasil likusiems udavin. Taiau tas atsakymas neteisingas: js sutiksite ne tik tuos 20 traukini, kurie ieis i Leningrado p o js ivykimo, bet ir tuos 20,
kurie js ivykimo momentu jau buvo kelyje. Taigi, teisingas atsakymas 40, o ne 20.
Toliau. Kiekvienas Leningrado traukinys vea naujus
centrini laikrai numerius. Ir jei domins jus Leningrado
naujienos, inoma, stotyse stropiai pirksite laikraius. Kiek
nauj laikrai numeri nusipirksite per 20 kelions dien?
Js lengvai randate teising atsakym: 40. Juk kiekvienas js sutinkamas traukinys vea naujus numerius, o kadangi sutiksite 40 traukini, tai perskaitysite taipogi 40 numeri! Keliaujate viso 20 dien, vadinas j s s k a i t y site d i e n r a t du k a r t u s per dien.
Ivada truput netikta, ir, tur bt, ne i karto patiktumte ja, jei praktikoje nebt pasitaik sitikinti jos teisingumu. Prisiminkite kad ir tai, jog dviej dien kelions
i Sevastopolio Leningrad metu suspdavote perskaityti
Leningrado laikraius ne u d v i , o u k e t u r i a s dienas: tuos du numerius, kurie jau buvo ij Leningrade js
ivykimo momentu ir dar du numerius, kurie ieina i spaudos per dvi kelions dienas.
Taigi, jau inote, kam centriniai dienraiai ieina du
kartus per dien: vis sostin vaiuojani traukini keleiviams.

Garvei vilpuk udavinys


Jeigu turite ger muzikin klaus, tai, tur bt, bsite
pastebj, kaip kinta garveio vilpuko tonas (ne garsumas,
o kaip tik t o n a s , jo auktis), kai prieais einantis traukinys pralekia pro jsik. Kol abu traukiniai artjo, tonas
buvo ymiai a u k t e s n i s u t, kur girdite, kai traukiniai tolsta vienas nuo kito. Jei traukiniai eina greitai
(50 km per valand), tai garso aukio skirtumas sudaro beveik vis ton.
Kodl taip vyksta?
Bus nesunku suvokti prieast, jei atsiminsite, kad tono
auktis priklauso nuo virpesi skaiiaus; sugretinkite tai su
tuo, k suinojote nagrindami pirmesnj udavin. Sutiktojo traukinio vilpukas vis laik leidia t pat tam tikro
virpesi skaiiaus gars. Bet js aus, priklausomai
nuo to ar vaiuojate prieais, ar stovite vietoje, ar tolstate nuo virpesi altinio, pasiekia skirtingas virpesi
skaiius.
Ir panaiai, kaip vaiuodami Leningrad, skaitote
dienrat daniau negu vien kart per dien, taip ir ia,
artdami prie garso altinio, sugaunate virpesius d a niau, negu jie ieina i g a r v e i o vilpuko.
Bet ia jau nebesamprotaujate: js ausin patenka padidintas virpesi skaiius, ir betarpikai g i r d i t e a u k t e s n t o n . Toldami gaunate maesn virpesi skaii ir girdite e m e s n t o n .
Jei is paaikinimas negalutinai tikino jus, pamginkite betarpikai pasekti (inoma, mintyse), kaip sklinda
garso bangos i garveio vilpuko. Pradioje panagrinkite
n e j u d a n t garve (159 pav.). vilpukas sukelia oro
bangas; mes, paprastumo dlei, panagrinsime tik 4 bangas (r. virutin banguot linij): i nejudanio garveio
per kur nors laiko tarp jos susps pasklisti tuo paiu atstumu visomis kryptimis. Banga Nr. 0 pasieks stebtoj A per

t pat laik, kaip ir stebtoj B paskui abu stebtojus vienu


laiku pasieks banga Nr. 1, Nr. 2, paskui Mr. 3 ir 1.1. Abiej
stebtoj ausys per sekund gauna t pat virpesi skaii,
ir todl abu igirs vienod ton.
Kitas reikalas, jei vilpis garveys juda i B A (apatin banguota linija). Tegu tam tikru momentu vilpukas

159 pav. Garvei vilpuk udavinys. Viruje nejudanio, apaioje


i kairs dein j u d a n i o garveio skleidiamos garso bangos

yra take C', o per t laik, per kur jis ileido keturias
bangas, jis suspjo pasiekti tak D.
Dabar palyginkite, kaip sklis garso bangos. Banga Nr. 0,
ijusi i tako C', vienu laiku pasieks abu stebtojus A' ir
B'. Bet ketvirtoji banga, susidariusi take D, pasieks juos
jau nebe vienu laiku: kelias DA' maesnis u keli DB', ir
todl tak A ji pasieks anksiau negu B'. Tarpins bangos Nr. 1 ir Nr. 2 irgi B' ateis vliau negu A',
bet pavlavimas bus maesnis. Kas gi susidaro? Stebtoj
take A' garso bangos pasieks d a n i a u negu stebtoj
take B': pirmasis igirs a u k t e s n t o n negu antra-

sis. Drauge su tuo kaip lengva matyti i brinio


tako A' kryptimi sklindani bang ilgis bus atitinkamai
trumpesnis negu sklindani B''.

Doplerio reikinys
Reikinys, kur k tik aprame, buvo atrastas fiziko
Doplerio ir amiams liko susijs su io mokslininko vardu.
Jis pastebimas ne tik garso, bet ir viesos reikiniuose, nes
viesa irgi sklinda bangomis. Bang sudanjimas (garso
bang atveju suvokiamas kaip tono pakilimas) akiai atrodo
s p a l v o s pakitimu.
Doplerio taisykl duoda astronomams stebukling priemon ne tik nustatyti, ar vaigd artja mus, ar nuo ms
tolsta, bet leidia netgi imatuoti tokio pasislinkimo greit.
ia astronomui ateina pagalb spektro juostoje pasiskirsiusi tamsi linij pasislinkimas al. Atidus tyrinjimas, kuri pus ir kiek pasistmjo tamsiosios linijos
dangaus viesulio spektre, leido astronomams padaryti vis
eil nuostabi atradim. Pavyzdiui, pasinaudoj Doplerio
reikiniu, dabar inome, kad ryki vaigd Sirijus kiekvien sekund tolsta nuo ms 75 km. Ta vaigd yra
tokiame nesivaizduojamai dideliame atstume nuo ms, kad
nutolimas netgi per milijardus kilometr ymiau nepakeiia
jos regimojo rykumo. Tur bt, niekuomet nebtume suinoj apie io viesulio judes, jei mums nebt padjs Doplerio reikinys.
Nuostabiai akivaizdiai is pavyzdys parodo, kad fizika
i ties yra v i s k a p i m s mokslas. Nustaiusi dsn
g a r s o bangoms, turinioms keleto metr ilg, ji taiko j
' Reikia turti galvoje, k a d banguotos
neatvaizduoja
iilgai
duotos

garso

bang

formos:

oro

linijos

garso sklidimo krypties, o ne skersai.

skersins

tiktai v a i z d u m o dlei.

brinyje

visikai

daleli virpjimas vyksta


B a n g o s ia

pavaiz-

nepaprastai trumpoms v i e s o s bangoms, vos keleto


deimttkstantj milimetro dali ilgio bangoms ir panaudoja ias inias gigantik sauli verliems judesiams netikimuose visatos toliuose matuoti.
Vienos pabaudos istorija
Kai Dopleris pirm kart (1842 m.) surado, jog tarpusavis stebtojo ir garso arba viesos altinio artjimas arba
atitolimas privalo sukelti suvokiam garso arba viesos
bang ilgio kitim, jis pareik drsi mint, kad kaip tik
tai sudaro vaigdi spalvos prieast. Visos vaigds,
man jis, paios savaime baltos spalvos; o daugelis j atrodo spalvotos todl, kad jos ms atvilgiu greitai juda.
Greitai artjanios baltos vaigds siunia ems stebtojui sutrumpintas viesos bangas, sukelianias alios, ydros
arba violetins spalvos spd; prieingai, greitai tolstanios baltos vaigds atrodo mums geltonos arba raudonos.
Tai buvo originali, bet be abejons klaidinga mintis. Vis pirma, kad akis galt pastebti vaigdi spalv pasikeitim, reikt vaigdms priskirti milinikus greiius,
siekianius deimtis tkstani kilometr per sekund. Bet
ii to dar nepakakt: reikalas toks, kad tuo paiu metu, kai,
pavyzdiui, ydrieji artjanios baltos vaigds spinduliai
virsta violetiniais, ali spinduliai virsta ydrais, ultravioletini viet uima violetiniai, raudonj infraraudonieji; odiu, baltosios viesos sudtins dalys visos pasilieka,
tad, nepaisant bendro vis spektr spalv pasistmjimo,
akis neturt pastebti jokio spalvos pasikeitimo.
Kitas reikalas tamsij linij pasistmjimas stebtojo atvilgiu judani vaigdi spektre: iuos pasistmjimus lengva nustatyti tiksliais instrumentais, ir tat leidia sprsti apie vaigdi judes regjimo spindulio linkme. (Geras spektroskopas nustato vaigds greit, lyg
netgi 1 km per sekund.)

Doplerio klaid atsimin i laik fizikas Vudas, kai


polismenas kart norjo udti jam pabaud u tai, kad jis,
nepaisydamas raudono enklo, nesustabd savo greitai dumianio automobilio. Vudas, kaip pasakoja, m tuomet tikinti tvarkos saugotoj, kad greitai vaiuojant signalo link,
raudona spalva atrodo alia. Polismenas, jei bt daugiau
mokjs fizikos, bt galjs apskaiiuoti, kad mokslininko
odiams pateisinti automobilis bt turjs dumti visikai netikimu 135 milijon kilometr per valand greiiu.
tai tas apskaiiavimas. Jei raide l paymti altinio
(iuo atveju signalinio ibinto) skleidiam viesos bang ilg, raide l' stebtojo (profesoriaus automobilyje)
sugaunam bang ilg, raide v automobilio greit, o raide c viesos greit, tai teorijos nustatytasis sryis tarp
t dydi yra toks:1

inodami, kad pati trumpiausia, raudon spalv atitinkanti,


banga lygi 0,00063 mm, o pati ilgiausia alios spalvos
banga lygi 0,00056 mm, statome ias reikmes formul;
viesos greitis mums irgi inomas: 300 000 km/sek. Gauname:

arba 135 000 000 kilometr per valand. Tokiu greiiu vaiuodamas, Vudas per valand su trupuiu bt nutols
nuo polismeno toliau, negu iki Sauls. Kalbama, kad j
vis dlto nubaud u leidiamo greiio perengim".

Garso greiiu
K igirstumte, jei garso greiiu toltumte nuo grieianio orkestro?
mogus, vaiuojs pato traukiniu i Leningrado, mato
visose stotyse laikrai pardavjus turint tuos paius laikrai numerius btent tuos, kurie ijo jo ivykimo dien. Tai ir suprantama, todl kad laikrai numeriai vyksta
drauge su keleiviu, o nauji laikraiai veami i paskos einaniais traukiniais. iuo pagrindu galima bt, atrodo,
sprsti, kad, garso greiiu toldami nuo orkestro, mes vis
laik girdsime t pai gaid, kuri orkestras pam ms
judesio pradiniu momentu.
Taiau is sprendimas neteisingas; jei tolstate garso
greiiu, tai garso bangos, pasilikdamos js atvilgiu ramybje, visikai neveikia js bgnelio plvels ir, tokiu
bdu, negalite girdti jokio garso. Manysite, kad orkestras
nustojo gries.
Bet kodl palyginimas su laikraiais dav kit atsakym? O tik todl, kad iuo atveju neteisingai sprendme i
panaumo (i analogijos). Keleivis, visur atrasdamas tuos
paius laikrai numerius, sivaizduos (t. y. galt sivaizduoti, jei umirt savo judjim), kad nauj numeri leidimas sostinje nuo jo ivykimo dienos visikai sustojo.
Jam laikrai leidyklos bt nutraukusios savo veikl,
kaip nustojo gyvav garsai judaniam klausytojui.
domu, kad klausim sprsdami gali kartais susipainioti netgi mokslininkai, nors, i esms, jis ne toks jau
sudtingas. Ginydamasis su manimi - buvau tada dar
moksleivis vienas, dabar jau mirs, astronomas nesutiko
su tokiu k tik nagrinto udavinio sprendimu ir teig, kad
toldami garso greiiu privalome vis laik girdti t pat
ton. Jis rodinjo savo teigin tokiu samprotavimu (duodu
jo laiko itrauk):
Tegu skamba tam tikro aukio gaida. Ji skambjo
taip i sen laik ir skambs neribotai. Erdvje imtyti

stebtojai girdi j nuosekliai ir, leiskime, nesilpnjamai. Kodl gi negaltumte jos girdti, jei garso arba netgi minties greiiu persikeltumte bet kuri t stebtoj viet?"
Lygiai taip pat jis rodinjo, kad viesos greiiu nuo
aibo tolsts stebtojas vis laik nenutrkstamai matys i
aib:
sivaizduokite sau, ra jis man, nenutrkstam
eil aki erdvje. Kiekviena j gaus viesos spd po pirmesns; sivaizduokite, kad galite mintyse paeiliui pabti
kiekvienos t aki vietoje, ir aiku, js vis laik matysite aib".
Suprantamas daiktas, nei vienas nei kitas tvirtinimas
neteisingas: nurodytomis slygomis neigirsime garso ir
nepamatysjme aibo. Tatai matyti, beje, i formuls 290 psl.;
jei joje raysime vietoj v = c, tai pagaunamos bangos
k iigis Bus begalinis, o tai tolygu bang nebuvimui.
domioji fizika" baigta.
Jeigu ji suadino skaitytojo nor ariau susipainti su
neaprpiama to mokslo sritimi, i kurios pasemta ita marga sauja paprasiausi ini, tai autoriaus udavinys vykdytas, tikslas pasiektas, ir su pasitenkinimo jausmu jis deda
paskutin tak po odio pabaiga".

IMTAS K L A U S I M
ANTRAJAI

DOMIOSIOS

FIZIKOS"

KNYGAI

1. Ar galima i oro psls pastebti, kaip sukasi ems


rutulys?
2. Ar lakno skridimo metu paleistas i rank akmuo
krinta staiai emyn?
3. Ar galima taip padaryti, kad keleiviai be pavojaus ieit i greitai einanio traukinio?
4. Kai ledpiovis pirmagaliu trumpina led, ar jo veiksmas yra lygus ledo atoveiksmiui?
5. Kodl raketa kyla? Ar pakilt udegta raketa beorje
erdvje?
6. Ar yra gyvi, judani raketos principu?
7. Ar visuomet prieingomis linkmmis atkreiptos jgos neduoda knui jokio judesio?
8. Kodl skliautas tvirtesnis u plokias lubas?
9. Kokiu bdu vjas stumia burin valt?
10. Ar manoma, turint ilg svert ir atramos tak,
pakelti ems rutul?
11. Kuo paaikinama tai, kad mazgas tvirtai laiko juo
suritas virves?
12. Ar bt galima panaudoti mazgus, jei nebt trinties?
13. Nurodykite trinties nebuvimo gersias ir blogsias
puses?
20 domioji fizika II kn,

294

14. Kai grindims veisti epetys yra pusiausvyroje ant


kds nugarls, kuri jo dalis sunkesn: trumpoji
ar ilgoji?
15. Kodl nevirsta besisukantis vilkutis?
16. Kada vanduo neisipila i apverstos stiklins?
17. Kada laisvas rutulys nerieda emyn nuoulnija
ploktuma?
18. Kur svorio jga yra didesn: Leningrade ar
Maskvoje?
19. Kodl nepastebime kambario daikt tarpusavs
traukos?
20. Kokio ilgio uol galtumte padaryti Mnulyje?
21. kok aukt ilkt Mnulyje iuolaikinio autuvo
kulka, iovus j vir? Kulkos pradinis greitis
900 mlsek.
22. Jei pragrtume ems rutul iilgai skersmens ir
susidariusi kiaurj acht mestume svarst, kur
jis sustot nesant oro pasiprieinimo?
23. Kaip reikia ikasti tunel pro kaln, kad lietaus vanduo jo neutvindint?
24. Ar galima taip imesti kn nuo ems, kad jis nenukrist ant ems paviriaus?
25. Kokiuose vandenyse TSRS teritorijoje nesksta netgi
nemoks plaukti mogus?
26. Kaip ledlauis triukina led?
27. Ar pasiekia vandenyno dugn paskend laivai?
28. Kokiu fizikos dsniu buvo pagrstas Sadko" iklimas?
29. Kas rus kalb ved odius gaz", materija",
atmosfera", barometras"?
30. Kokia yra baseino udavinio" esm, ir ar teisingai
t| udavin sprendia mokykliniai aritmetikos vadovliai?
31. Ar galima taip rengti, kad skystis tekt i indo
nesilpnjania srove?

32. Ar pertrkt Magdeburgo pusrutuliai", jei juos


i kiekvienos puss traukt ne 8 arkliai, o 8 drambliai, skaitant, kad dramblys penkis kartus stipresnis u arkl?
33. Kuo paaikinamas pulverizatoriaus veikimas?
34. Kodl du alia plaukiantieji laivai traukia vienas
kit?
35. Koki reikm uvies plaukiojimui turi jos psl?
36. Kokias dvi skysi tekjimo ris skiria fizika?
37. Kodl dmai i fabriko dmtraukio kyla kamuoliais?
38. Kodl vliava vjyje plazda?
39. Kodl dykumos smlyje susidaro bangos?
40. Kiek metr reikia pakilti atmosferoje, kad jos slgis
sumat tkstantadaliu?
41. Ar pritaikomas Marioto dsnis orui, suspaustam
500 atmosfer?
42. Ar vjuot dien termometras rodo emesn temperatr, negu rodyt nesant vjo?
43. Kodl vjuotame ore alt sunkiau pakelti negu ramiame?
44. Ar visuomet kartyje vjas atvsina?
45. Kuo pagrstas auinani soi veikimas?
46. Kaip nevartojant ledo rengti aldomj spint?
47. Ar gali ms organizmas pakelti 100 kart?
48. Kodl 36 kaitra Takente pakeliama lengviau, negu 24 kartis Leningrade?
49. Kam reikalingas stiklas ibalinei lempai?
50. Kodl degimo produktai negesina ibalins lempos
arba vaks liepsnos?
51. Kaip degt lempa, jei nebt svorio jgos?
52. Kaip kaist ant primuso vanduo, jei nebt svorio?
53. Kodl vanduo gesina ugn?
54. Kuo pagrstas stepi gaisro gesinimas padegant
ol?

55. Ar uvirs grynas vanduo inde, kuris kaitinamas verdaniu vandeniu?


56. Ar uals vanduo butelyje, panardintame vandens
ir ledo miin?
57. Ar gali vanduo virti kambario temperatroje?
58. Kaip termometru nustatomas atmosferos slgis?
59. Ar gali buti kartas ledas?
60. Kokie magnetai stipresni: natrals ar dirbtiniai?
61. Kurie metalai, be geleies, yra magneto traukiami?
62. Ar yra metal, kuriuos stiprus magnetas stumt?
63. Ar veikia magnetas skysius ir dujas?
64. Kaip taikomas technikoje magneto veikimas elektros
lankui?
65. Kas traukia stipriau: magnetas gele ar geleis
magnet?
66. Koks jutim organas junta magneto jgos veikim?
67. Ar galima elektromagnetiniu keliamuoju kranu pakelti kaitusius gelgalius?
68. Kodl auksiniam laikrodiui kenkia priartinimas prie
stipraus magneto? Kokiam laikrodiui jis nekenksmingas?
69. Kas tai yra radio laikrodis? Ar galima j pavadinti
aminuoju varikliu"?
70. Kokiu bdu, remiantis radioaktyviu irimu, nustatomas mineral senumas ir ems amius?
71. Kodl paukiai be pavojaus tupia ant auktos tampos elektros laid?
72. Kiek laiko trunka aibas?
73. Kuriuo kampu vienas kito atvilgiu reikia pastatyti
du veidrodius, kad daiktas duot juose septynis atvaizdus?
74. Koks skirtumas tarp sauls variklio ir sauls kaitintuvo?
75. Kas tai yra "heliotechnika"?

76. Kodl uv aki liukas apvalus?


77. Ar galima pasinrus vanden skaityti knygos rat?
78. Kas po vandeniu geriau iri daiktus: naras su almu ant galvos ar mogus, pasinrs be almo?
79. Ar gali abipus ikilas lis bti mainamasis stiklas? O abipus gaubtas didinamasis stiklas?
80.
81.
82.
83.
84.

Kodl tvenkinio dugnas akiai atrodo pakeltas?


Kas yra ribinis kampas"?
Kas yra visikas atspindys"?
Ar naudinga uvims j sidabrin spalva?
Kas yra akloji dm" ms akyje? Kaip galima sitikinti jos buvimu?

85. Kas yra regjimo kampas"?


86. Kokiame atstume nuo akies reikia laikyti vienos
kapeikos monet, kad ji kaip tik udengt Mnulio
pilnat?
87. Kiek plaiai isiskeia Y kampo kratins 10 metr
nuotolyje nuo virns?
88. Jupiterio skersmuo apytikriai 10 kart didesnis u
ems skersmen. Kokiame atstume nuo ms yra ta
planeta, kai jos diskas matomas 40" kampu?
89. Kaip reikia suprasti posakius: mikroskopas didina
300 kart"; teleskopas priartina 500 kart"?
90. Kodl automobilio ratai kino filme danai sukasi
atgal, kai automobilis dumia pirmyn?
91. Ar galima taip padaryti, kad greitai besisuks skridinys ms akiai atrodyt nejudamas?
92. Ar teisyb, kad kikis nepasukdamas
upakalyje esanius daiktus?

galvos mato

93. Ar tiesa, kad nakt visos kats pilkos"?


94. Kas sklinda greiiau: radijo signalas ar garsas ore?
95. Kas juda greiiau: autuvo kulka ar vio garsas?
96. Koki garso virpesi nesuvokia ms ausis?

97.
98.
99.
100.

Ar vartojami technikoje begarsiai garsai?


Kas yra garsinis debesis"?
Kaip keiiasi artjanio garveio vilpuko tonas?
K girdtume, toldami nuo orkestro garso greiiu?

K SKAITYTI TOLIAU
domioji fizika" parayta ne tam, kad smalsaus proto skaitytojas
likt patenkintas. Prieingai, ji stengiasi suadinti p a i n i m o trokim,
sukelti nor toliau skaityti. Tikiuos, kad m a n o knyga t tiksl pasiek
ir todl duodu ia sra visiems prieinam knyg, kurios ves skaitytoj j fizikos srit giliau, negu galjo tai padaryti duotasis veikalas.
S. G i 1 j o m.

Vvedenije

mechaniku

(yra

keli

leidimai

rus

kalba).
G. T i m e r d i n g. Zakony padenija.
K. L. B a j e v . Vsemirnoje tiagotenije, 1936.
N. T i u r i n. V poiskach tonosti, 1935.
A. P a v a. Centrobenaja sila,

1930.

D . P e r r i. Vraajuijsia volok, 1936.


F. I c h a r-R u b i n e r. Venyj dvigatelj.
N. A n d r e j e v. Z a k o n sochranenija energiji,
J.

P e r e 1 m a n.

Zanimatelnaja

1920.

mechanika.

M . J . P i o t r o v s k i j . P o promylennym masterskim. I dalis. Raboty po derevu. Stoliarnoje i tokarnoje delo, rezjba i dolblenije, 1926.
U dalis.

Raboty

po

metallu.

Kuznenoje, slesarnoje i estianickoje

delo, 1927.
D. D. B i z i u k i n.

Na

eleznodoronoi

stanciji,

T. B e k. Oerki po istoriji mainostrojenija,

1924.

1933.

G. D i 1 j s. A n t i n a j a technika, 1934.
O. A. R i v o . Teoretieskaja mechanika, 1936.
A. R y k o v l e v . Vodiannyje dvigateli i elektrifikacija,

1928.

T. B o b r i c k i j. Zavojevanije glubin, 1934


V . D e m b o v e c k i j . Kratkaja teorija korablia, 1932.
L. A n t o n o v .

Noveiije navigacionnyje instrumenty,

V. S u 1 e i k i n. Fizika moria.
C. B o i s. M y l n y j e puzyri, 1922.
P . i r m a n o v . Kurs aerodinamiki,

1936.

1934.

B . V a s i l j e v . Aeronavtika,

1930.

K. Ve i g e l i n. Zanimatelnaja aviacija,
G

1934.

M i k 1 a e v s k i j. Sputnik j u n o g o aviastroitelia, 1936.

Klado i

S v i a t s k i j . Z a n i m a t e l n a j a meteorologija,

1934.

C. P. D a r 1 i n g. Kapii, ich obrazovanije i dvienije, 1937.


M. S a s k o l s k a j a .

Kristally,

1945.

N. K a I i t i n. O s n o v y fiziki atmosfery, 1935.


K. L e o n t j e v . Temperatra i ejo izmerenije, 1918.
N . L a m b i n . Termometry, 1933.
B

V e i n b e r g . Sneg, inei, grad, liod i ledniki, 1936.

To p a t i e s . Solnce istonik mechanieskoi i teplovoi energiji,

1934.
T. K a m e n i k o v. Parovyje mainy, 1926.
S.

Baranov.

Deistvujuije modeli teplovych main,

1936.

V . V i n o g r a d o v . Fizieskije principy ustroistva priborov otoplenija, 1927.


B. V v e d e n s k i j . Postojannyje m a g n i t y i ich izgotovlenij'e, 1922.
D. S a c h a r o v . V pomoj

tem, kto plocho p o n i m a e t " elektri-

estvo, 1931.
To

paties.

Elektrieskaja

lampoka

fizieskije

opyty

ne-

j u , 1932.
V. Z i b e r. Z a g a d k i elektriestva, 1926.
D. G a 1 a n i n. Telegraf, 1929.
V . F r i d m a n . Elektrieskoje osveenije, 1926.
T o p a t i e s . Elektrieskij tramvai,

1926.

A. K u l a k o v . Groza, grad i zaita ot nich, 1931.


y. B r e g g. M i r sveta, 1935.
R. C h a u s t e n. Svet i cveta, 1935.
N. N j u b e r g. Kurs cvetovedenija,

1932.

L. B e 1 k i n d. Naatki svetotechniki, 1935.


M. L e k i . Svet i rabota, 1934.
J . P e r e l m a n . O b m a n y zrenija,

1924.

V. C h a n e v s k i j . Svetovyje javlenija v atmosfere,

1930.

V. B r e g g. M i r zvuka, 1927.
A. V u d. Zvukovyje volny i ich primenenija, 1934.
S . R e v k i n . Metody issledovanija umov.
To p a t i e s . Sluch i rej, 1928.
V. B r e g g . V mire atomov i molekul, 1926.
D . T o m s o n . Atom,

1932.

L. B o g o j a v 1 e n s k i j. R a d i j , kak ego dobyvajut i izmeriajut,


1933
J . P e t r i a n o v . Kak izmerili atom,

1935.

A . K a z a e n k o . Elektron, 1934.
O. C h v o 1 s o n. Fizika naich dnei, 1932.
V. B re g g. Staraja technika i novyje z n a n i j a , 1928.
M. P i o t r o v s k i j . Fizika v letnich ekskursijach,
T o p a t i e s . Fizika n a atkrytom vozduche,

1922.

1924.

V. Z i b e r . Zivyje zadai po fizike (2 dalys), 1925 ir 1926.


V. V n u k o v . Fizika i oborona strany, 1934.
J. P e r e 1 m a n. Fizika na kadom agu, 1936.
T o p a t i e s . Znajete l i v y fiziku? 1935.
D. B l o c h i n c e v . Cto takoj teorija otnositelnosli, 1936.
V. N. B a k u i n s k i j . Teorija otnositelnosti, 1936.
I fizikos kurs, pilnesni u mokyklinius vadovlius, bet vis dl
to suprantam skaitytojui su vidutiniu pasiruoimu, nurodysiu Dobron
ravovo, Frederikso, Piorovskio, Berlinerio, Sonderso, Grimzelio ir Noul
tono vadovlius. I u d a v i n y n vertas ypatingo dmesio Cingerio Za
dai i voprosy po fizike".
urnalai: Matematika i fizika v kole". Nauka i iznj". Tech
nika molodioi".

Virelio dailininkas L. Rymeikis


Redaktorius M. Gotleris
Techn. redaktorius V. eyt
Korektorius O. Grikeviien
Leidinys Nr. 2486.
Tiraas 8 000 egz.
Duota rinkti 1953.XII.18.
Pasirayta spausdinti 1954.X.6. LV 50553.
Popier. 84X108/32=4,8125 pop. lapo
15,78 sp. lanko. 17,1 apsk. leid. lanko.
43 346 . 1 sp. lanke.
K a i n a Rb. 6,15.
S p a u d valst. V a i z d o " sp. Vilniuje,
Strazdelio g. Nr. 2. Us. Nr. 1374.